19.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/1

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB (3) 10 straipsnio 4 dalyje konkrečiai nenustatyta, kaip per prekybos laikotarpį turėtų būti paskirstytas šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų kiekis;

(2)

siekiant teisinio aiškumo ir rinkos nuspėjamumo, turėtų būti paaiškinta, kad, siekiant užtikrinti tinkamą rinkos veikimą, Komisija išskirtinėmis aplinkybėmis gali pagal Direktyvos 2003/87/EB 10 straipsnio 4 dalį pritaikyti aukcionų tvarkaraštį;

(3)

todėl Direktyva 2003/87/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

19.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/2

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1260/2001 (1), visų pirma jo 15 straipsnio 8 dalies pirma įtrauka, 16 straipsnio 5 dalimi ir 18 straipsnio 5 dalimi Komisijai suteikti įgaliojimai priimti išsamias taisykles dėl bazinio gamybos mokesčio ir B mokesčio rinktinų iš kvotos turėtojų, veikiančių bendroje cukraus sektoriaus rinkų organizavimo sistemoje, papildomo mokesčio koeficiento apskaičiavimo ir mokesčio sugrąžinimo ar dalies mokesčių susigrąžinimo iš runkelių pardavėjams;

(2)

Komisija nustatė 2001–2002 (2), 2002–2003 (3), 2003–2004 (4), 2004–2005 (5) ir 2005–2006 (6) prekybos metų gamybos mokesčius;

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei bazinis gamybos mokestis yra mažesnis nei didžiausia 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta suma arba kai tame straipsnyje nurodytas B mokestis yra mažesnis nei didžiausia 15 straipsnio 4 dalyje nurodyta suma, prireikus pakoreguota remiantis 15 straipsnio 5 dalimi, reikalaujama, kad cukraus gamintojai runkelių pardavėjams sumokėtų 60 % didžiausios atitinkamo mokesčio sumos ir priskaičiuoto mokesčio skirtumo;

(4)

vadovaujantis Komisijos reglamento (EB) Nr. 314/2002 (7), 9 straipsnio 1 dalimi nustatytos 2002–2003 (8), 2003–2004 (9) ir 2005–2006 (10) prekybos metų sumos, kurias cukraus gamintojai turi sumokėti runkelių pardavėjams dėl susidariusio didžiausios bazinio mokesčio ir B mokesčio bei priskaičiuoto mokesčio skirtumo;

(5)

vykdant bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo reformą nuo 2006–2007 prekybos metų Tarybos reglamentu (EB) Nr. 318/2006 (11) panaikintas ir pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 1260/2001. Reglamentu (EB) Nr. 318/2006, kuris vėliau panaikintas ir įtrauktas į Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007 (12), kintamų cukraus gamybos mokesčių sistema, pagal kurią gamybos kvotų režimas buvo finansuojamas iš savo lėšų, buvo pakeista nauju gamybos mokesčiu, kuriuo siekiama padėti finansuoti išlaidas, patiriamas cukraus sektoriuje pagal bendrą cukraus rinkų organizavimą;

(6)

2008 m. gegužės 8 d. Teisingumo Teismas sujungtos bylose C-5/06 ir C-23/06–C-36/06 paskelbė negaliojančiais Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1762/2003 (13) ir Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1775/2004 (14). Savo sprendime Teismas nustatė, kad apskaičiuojant apytikrius vidutinius nuostolius iš produkto tonos turi būti atsižvelgiama į visą cukraus kiekį eksportuojamuose produktuose, nepaisant to, ar eksporto grąžinamosios išmokos buvo išmokėtos, ar ne;

(7)

Teismas sujungtose bylose C-175/07–C-184/07 ir bylose C-466/06 bei C-200/06 taip pat paskelbė negaliojančiu Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1686/2005 (15);

(8)

siekdama vykdyti Teismo sprendimus Komisija priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1193/2009 (16);

(9)

2011 m. rugsėjo 29 d. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą byloje T-4/06, kuriame nustatė, kad nesama tinkamo teisinio pagrindo cukraus sektoriaus papildomo mokesčio diferencijuotam koeficientui, ir panaikino Reglamento (EB) Nr. 1686/2005, su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamento (EB) Nr. 1193/2009 3 straipsniu, 2 straipsnį;

(10)

2012 m. rugsėjo 27 d. Teismas sujungtose bylose C-113/10, C-147/10 ir C-234/10 paskelbė negaliojančiu Reglamentą (EB) Nr. 1193/2009 ir nutarė, kad Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 dalies d punktas turi būti suprantamas taip, kad apskaičiuojant apytikrius vidutinius nuostolius iš produkto tonos, bendra grąžinamųjų išmokų suma apima bendrą faktiškai išmokėtų eksporto išmokų sumą;;

(11)

todėl cukraus sektoriuje turėtų būti nustatyti tinkamo dydžio mokesčiai. Eksporto, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 314/2002 6 straipsnio 5 dalyje, vidutiniai nuostoliai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 dalies d punkte, turėtų būti apskaičiuojami dalijant faktiškai išmokėtų grąžinamųjų išmokų sumą iš eksporto kiekio, neatsižvelgiant į tai, ar grąžinamosios išmokos sumokėtos, ar ne. Eksportuotinas perteklius, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 15 straipsnio 1 dalies c punkte, taip pat turėtų būti apskaičiuojamas pagal visą eksporto kiekį, neatsižvelgiant į tai, ar grąžinamosios išmokos sumokėtos, ar ne;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad nustatant 2001–2002 prekybos metų mokesčius buvo naudotas tas pats metodas, kurį Teismas paskelbė negaliojančiu, turėtų būti atitinkamai ištaisyti ir 2001–2002 prekybos metams nustatyti gamybos mokesčiai bei papildomo mokesčio koeficientas;

(13)

vadovaujantis Teismo sprendimu, ištaisyti mokesčiai turėtų būti taikomi nuo tos pačios dienos, kaip ir negaliojančiais paskelbti mokesčiai;

(14)

nustačius cukraus mokesčius pagal 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytą metodą turėtų būti iš naujo nustatyta ir suma, kurią cukraus gamintojai turi sumokėti runkelių pardavėjams dėl susidariusio didžiausio mokesčio ir priskaičiuoto 2002–2003, 2003–2004 ir 2005–2006 prekybos metų mokesčio skirtumo, ir tai turėtų būti taikoma atgaline data;

(15)

pagal 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytą metodą perskaičiuoti 2001–2002 prekybos metų nepadengti bendri nuostoliai sudarė 14 123 937 EUR. Atitinkamai turėtų būti nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas koeficientas, kuris turėtų būti taikomas atgaline data minėtiems prekybos metams;

(16)

2002–2003 prekybos metams pritaikius 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytą metodą nustatomas 2 % bazinis gamybos mokestis ir 16,371 % B mokestis, kurie turėtų būti taikomi minėtiems prekybos metams atgaline data. Visi perskaičiuoti bendri nuostoliai padengiami iš bazinio gamybos mokesčio ir B mokesčio. Todėl minėtiems prekybos metams nereikia nustatyti Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto papildomo koeficiento;

(17)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 1440/2002 (17), nustatyta, kad 2002–2003 prekybos metais didžiausia B mokesčio suma yra 37,5 % baltojo cukraus intervencinės kainos, o pagal 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytą metodą perskaičiuotas B mokestis, taikytinas tiems prekybos metams, yra 16,371 % baltojo cukraus intervencinės kainos. Dėl šio skirtumo turi būti nustatyta suma, kurią cukraus gamintojai turi sumokėti runkelių pardavėjams už standartinės kokybės runkelių toną už tuos prekybos metus, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 18 straipsnio 2 dalimi;

(18)

taikant 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytą metodą, 2003–2004 prekybos metams nustatytas 2 % bazinis gamybos mokestis ir 17,259 % B mokestis. Visi perskaičiuoti bendri nuostoliai padengiami iš bazinio gamybos mokesčio ir B mokesčio. Todėl minėtiems prekybos metams nereikia nustatyti Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto papildomo koeficiento;

(19)

Reglamente (EB) Nr. 1440/2002 nustatyta, kad 2003–2004 prekybos metais didžiausia B mokesčio suma yra 37,5 % baltojo cukraus intervencinės kainos. Tačiau pagal 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytą metodą perskaičiuotas B mokestis, taikytinas tiems prekybos metams, yra 17,259 % baltojo cukraus intervencinės kainos. Dėl šio skirtumo turi būti nustatyta suma, kurią cukraus gamintojai turi sumokėti runkelių pardavėjams už standartinės kokybės runkelių toną už tuos prekybos metus, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 18 straipsnio 2 dalimi;

(20)

taikant 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytą metodą, 2004–2005 prekybos metams nustatytas bazinis gamybos mokestis ir B mokestis nesikeičia. Pagal 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytą metodą apskaičiuoti tų prekybos metų nepadengti bendri nuostoliai sudarė 57 648 788 EUR. Todėl turėtų būti nustatytas Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas koeficientas. Vadovaujantis 9 konstatuojamojoje dalyje nurodytu Teismo sprendimu, koeficientas turėtų būti vienodas 2004 m. balandžio 30 d. sudėties Sąjungos valstybėms narėms ir 2004 m. gegužės 1 d. sudėties Sąjungos valstybėms narėms;

(21)

taikant 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytą metodą, 2005–2006 prekybos metams nustatytas 1,2335 % bazinis gamybos mokestis, o B mokestis nereikalingas. Visi perskaičiuoti bendri nuostoliai padengiami iš bazinio gamybos mokesčio, o Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto papildomo koeficiento minėtiems prekybos metams nustatyti nereikia;

(22)

Komisijos reglamente (EB) Nr. 1296/2005 (18), nustatyta, kad 2005–2006 prekybos metais didžiausia B mokesčio suma yra 37,5 % baltojo cukraus intervencinės kainos. Pagal 11 konstatuojamojoje dalyje nurodytą metodą perskaičiuotas bazinis gamybos mokestis, taikytinas tiems prekybos metams, yra 1,2335 % baltojo cukraus intervencinės kainos, o B mokesčio nustatyti nereikia. Dėl šio skirtumo būtina nustatyti sumą, kurią cukraus gamintojai turi sumokėti runkelių pardavėjams už standartinės kokybės runkelių toną už tuos prekybos metus, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1260/2001 18 straipsnio 2 dalimi;

(23)

siekiant teisinio tikrumo ir užtikrinti, kad įvairiose valstybėse narėse su atitinkamais veiklos vykdytojais būtų elgiamasi vienodai, būtina nustatyti bendrą datą, nuo kurios turėtų būti nustatytos pagal šį reglamentą nustatytos mokesčių sumos, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1150/2000 (19), 2 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje. Tačiau šis terminas neturėtų būti taikomas tada, kai pagal nacionalinę teisę reikalaujama, kad valstybės narės sumokėtų kompensaciją atitinkamiems veiklos vykdytojams po tos datos,

—

2002 m. spalio 16 d. – 2001–2002 prekybos metams,

—

2003 m. spalio 8 d. – 2002–2003 prekybos metams,

—

2004 m. spalio 15 d. – 2003–2004 prekybos metams,

—

2005 m. spalio 18 d. – 2004–2005 prekybos metams ir

—

2007 m. vasario 23 d. – 2005–2006 prekybos metams.

—

2002 m. spalio 16 d. – 2001–2002 prekybos metams ir

—

2005 m. spalio 18 d. – 2004–2005 prekybos metams.

—

2003 m. spalio 8 d. – 2002–2003 prekybos metams,

—

2004 m. spalio 15 d. – 2003–2004 prekybos metams ir

—

2007 m. vasario 23 d. – 2005–2006 prekybos metams.

19.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/7

(1)

2012 m. kovo 23 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 267/2012;

(2)

atsižvelgiant į 2013 m. lapkričio 28 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-280/12 P, Fereydoun MAHMOUDIAN ir „Fulmen“ nėra įtraukti į Tarybos sprendimo 2010/413/BUSP (2) II priede pateiktą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą;

(3)

Fereydoun MAHMOUDIAN ir „Fulmen“ turėtų būti išbraukti iš Reglamento (ES) Nr. 267/2012 IX priede pateikto asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo,

19.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/9

(1)

Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateiktos Kombinuotosios nomenklatūros 2 skirsnio 6 papildomosios pastabos a punkte apibrėžta, kad nevirta ir nekepta mėsa su prieskoniais privalo būti nevirta ir nekepta, jos vidus arba visas paviršius turi būti apdorotas prieskoniais, kurie matomi plika akimi arba lengvai atpažįstami pagal skonį;

(2)

siekiant užtikrinti, kad klasifikuodamos savo reikmėms muitinės laikytųsi vienodo požiūrio, reikia nustatyti metodus, kuriais nustatoma, ar nevirta ir nekepta naminių paukščių mėsa apdorota prieskoniais taip, kaip apibrėžta Kombinuotosios nomenklatūros 2 skirsnio 6 papildomosios pastabos a punkte;

(3)

remiantis Europos muitinių laboratorijų grupės atliktais tyrimais, metodai, kuriais nustatoma, ar nevirta ir nekepta naminių paukščių mėsa yra su prieskoniais ar be jų, turi būti, pirmiausia, mėginio apžiūra, ir, antra, ragavimas;

(4)

mėginio ragavimo metodas turėtų būti taikomas tik tada, jei išvada nepadaroma pagal apžiūros metodo rezultatus;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

19.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/26

(1)

Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visos dirbtinai sukurtų nanomedžiagų pavidalu esančios maisto sudedamosios dalys turi būti aiškiai nurodytos maisto sudedamųjų dalių sąraše, kad būtų užtikrintas vartotojų informavimas. Be to, po dirbtinai sukurtų nanomedžiagų pavidalu esančių maisto sudedamųjų dalių skliausteliuose turi būti nurodomas žodis „nano“. Atitinkamai Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 nustatyta dirbtinai sukurtų nanomedžiagų apibrėžtis;

(2)

kad būtų pasiekti to reglamento tikslai, to reglamento 18 straipsnio 5 dalimi Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus ir taip priderinti ir pritaikyti ten nurodytą dirbtinai sukurtų nanomedžiagų apibrėžtį prie technikos ir mokslo pažangos arba prie apibrėžčių, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygiu;

(3)

2011 m. spalio 18 d. buvo priimta Komisijos rekomendacija 2011/696/ES (2), kuria, be kita ko, reaguojama į Europos Parlamento prašymą Sąjungos teisės aktuose pradėti taikyti išsamią moksliškai pagrįstą nanomedžiagų apibrėžtį. Toje rekomendacijoje išdėstyta apibrėžtis pagrįsta tik medžiagos sudedamųjų dalelių dydžiu ir taikoma gamtinėms, šalutinėms arba dirbtinėms medžiagoms. Ja atsižvelgiama, be kita ko, į Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro informacinę ataskaitą „Dėl veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti reguliavimo tikslais nustatant nanomedžiagų apibrėžtį“ (3), Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto nuomonę dėl „Mokslinio termino „nanomedžiaga“ apibrėžties pagrindo“ (4) ir į Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) parengtą nanomedžiagos apibrėžtį (5);

(4)

remiantis Rekomendacija 2011/696/ES, pagal joje pateiktą nanomedžiagos apibrėžtį neturi būti daromos išvados, susijusios su Sąjungos teisės aktų taikymo sritimi, ir neturi būti laikoma, kad apibrėžtis atitinka tą sritį;

(5)

Komunikate Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Antroji nanomedžiagų reglamentavimo peržiūra“ (6) Komisija pareiškė ketinanti taikyti Sąjungos teisės aktams Rekomendacijoje 2011/696/ES nustatytą nanomedžiagų apibrėžtį. Tais atvejais, kai ES teisės aktuose vartojamos kitos apibrėžtys, nuostatos bus pritaikomos siekiant užtikrinti nuoseklų požiūrį, tačiau gali prireikti vartoti konkrečiam sektoriui pritaikytas alternatyvias apibrėžtis;

(6)

todėl tikslinga pritaikyti Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 nustatytą dirbtinai sukurtų nanomedžiagų apibrėžtį prie Rekomendacijoje 2011/696/ES pateiktos apibrėžties, kuri atitinka šiandieninę technikos ir mokslo pažangą;

(7)

kadangi Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 apibrėžtos dirbtinai sukurtos nanomedžiagos, o ne nanomedžiagos apskritai, gamtinės ir šalutinės nanomedžiagos neturėtų būti įtrauktos į apibrėžtį;

(8)

be to, reikia sujungti dirbtinai sukurtų nanomedžiagų apibrėžtį su sąmoningai gaminama medžiaga, kurią reikia aiškiai apibrėžti. Šia apibrėžtimi turėtų būti atsižvelgta į ISO priimtą apibrėžtį, pagal kurią „dirbtinai sukurta nanomedžiaga“ yra „nanomedžiaga, sukurta konkrečiam tikslui pasiekti arba funkcijai atlikti“ (7);

(9)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 (8) 4 straipsnį tik patvirtinti maisto priedai, įtraukti į Sąjungos sąrašus, gali būti teikiami rinkai ir naudojami maiste, maisto prieduose, maisto fermentuose ir maisto kvapiosiose medžiagose, laikantis jame nurodytų naudojimo sąlygų ir atlikus saugos vertinimą;

(10)

šie Sąjungos sąrašai buvo nustatyti Komisijos reglamentais (ES) Nr. 1129/2011 (9) ir (ES) Nr. 1130/2011 (10). Šiuose nustatytuose sąrašuose išvardyti maisto priedai, kuriuos leista naudoti, kol įsigalios Reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 po to, kai bus atlikta jų atitikties nuostatoms peržiūra. Visiems šiems leidžiamiems maisto priedams Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) šiuo metu taiko pakartotinio vertinimo programą, kaip nustatyta Komisijos reglamente (ES) Nr. 257/2010 (11). Maisto priedų pakartotinis vertinimas atliekamas laikantis tame reglamente nustatytų prioritetų; maisto priedai vertinami grupėmis pagal jų pagrindines funkcines grupes. Tai taip pat apima visus su nanomedžiagomis susijusius klausimus, kurie prireikus gali būti sprendžiami peržiūrint naudojimo taisykles. Jau peržiūrėta 30 maisto dažiklių. Nė vienas iš dažiklių nepagamintas nanomedžiagos pavidalu. Dėl kalcio karbonato (E170) ir augalinių anglių (E153) Tarnyba rekomendavo specifikacijose nustatyti dalelių dydį. Kiti priedai, kurie gali būti nanomedžiagų pavidalu, bus įvertinti iki:

(11)

tam tikri maisto priedai, įtraukti į Reglamentais (ES) Nr. 1129/2011 ir (ES) Nr. 1130/2011 nustatytus Sąjungos sąrašus, galutiniuose maisto produktuose gali būti dirbtinai sukurtų nanomedžiagų pavidalu. Tačiau jeigu tokie maisto priedai bus nurodomi sudedamųjų dalių sąraše su prierašu „nano“ skliausteliuose, tai gali klaidinti vartotojus, nes gali pasirodyti, kad šie priedai yra nauji, nors iš tikrųjų jie dešimtmečius buvo naudojami maiste šiuo pavidalu;

(12)

todėl reglamentais (ES) Nr. 1129/2011 ir (ES) Nr. 1130/2011 į Sąjungos sąrašus įtraukti maisto priedai neturėtų būti [privaloma tvarka] priskiriami prie nanomedžiagų ir jiems neturėtų būti taikoma dirbtinai sukurtų nanomedžiagų apibrėžtis. Konkrečių su nanomedžiagomis susijusio ženklinimo reikalavimų poreikio klausimą reikėtų spręsti vykdant pakartotinio vertinimo programą, prireikus iš dalies keičiant Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nurodytas naudojimo sąlygas ir tų maisto priedų specifikacijas, nustatytas Komisijos reglamente (ES) Nr. 231/2012 (12). Išimtis neturėtų būti taikoma maisto priedams, įtrauktiems į tuos sąrašus vėliau, įskaitant naujus įrašus pagal Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 12 straipsnį;

(13)

ateityje dalelių dydžio skirstinio 50 % slenkstis turėtų būti peržiūrėtas, siekiant įvertinti, ar jis turėtų būti pakeistas 1–50 % slenksčiu atsižvelgiant į technologinę plėtrą, susijusią su nustatymo ir kiekybinio vertinimo metodais, kai tai būtina dėl sveikatos ir saugos priežasčių;

(14)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

a)

maisto priedai, kuriems taikoma pirmoje dalyje išdėstyta apibrėžtis, nelaikomi dirbtinai sukurtomis nanomedžiagomis, jeigu reglamentais (ES) Nr. 1129/2011 (13) ir (ES) Nr. 1130/2011 (14) jie yra įtraukti į Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 4 straipsnyje paminėtus Sąjungos sąrašus;

b)

fulerenai, grafeno dribsniai ir vienasieniai anglies nanovamzdeliai, kurių vienas arba keli išorės matmenys mažesni kaip 1 nm, laikomi nanomedžiagomis.

Pirmoje dalyje išdėstytoje apibrėžtyje:

i)   dalelė– smulkiausia medžiagos dalis, turinti konkrečias fizines ribas;

ii)   aglomeratas– silpnai susietų dalelių rinkinys arba agregatai, kurių išorės paviršiaus plotas apytiksliai lygus pavienių komponentų paviršiaus plotų sumai;

iii)   agregatas– dalelė, sudaryta iš tvirtai susietų arba sulydytų dalelių;

iv)   sąmoningai gaminama– medžiaga gaminama tam, kad atliktų tam tikrą funkciją ir (arba) tarnautų tam tikram tikslui;

19.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/29

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 834/2007 nustatomi pagrindiniai jūros dumblių ir akvakultūros gyvūnų ekologinės gamybos reikalavimai. Komisijos reglamente (EB) Nr. 889/2008 (2) yra nustatytos išsamios šių reikalavimų įgyvendinimo taisyklės;

(2)

nuo 2012 m. lapkričio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn. kai kurios valstybės narės pateikė prašymus persvarstyti ekologinei akvakultūros produktų gamybai galimų naudoti produktų, medžiagų ir technologijų taisykles. Šiuos prašymus turėtų įvertinti Komisijos sprendimu (EB) Nr. 2009/427 (3) įsteigta konsultacinė ekologinės gamybos ekspertų grupė; remdamasi tokiu įvertinimu, Komisija ketina nuspręsti, ar tas taisykles 2014 m. reikia persvarstyti;

(3)

kai kuriuose iš šių prašymų teigiama, kad rinkoje nebuvo pakankamai ekologiškai augintų jauniklių ir ekologiškų moliuskų kiaušinių, kad būtų laikomasi Reglamento (EB) Nr. 889/2008 25e ir 25o straipsnių reikalavimų;

(4)

ekologiškai augintų jauniklių ir ekologiškų moliuskų kiaušinių vis dar trūksta, todėl siekiant užtikrinti tęstinumą ir kad nebūtų trikdoma ekologinė akvakultūros produktų gamyba Sąjungoje, o ekologiškai augintų jauniklių ir ekologiškų moliuskų kiaušinių rinka turėtų laiko plėstis, reikėtų, kol nėra ekspertų vertinimo, Reglamento (EB) Nr. 889/2008 25e straipsnio trečioje dalyje ir 25o straipsnio pirmos dalies trečioje pastraipoje numatyto 50 % dydžio taikymą atidėti iki 2014 m. gruodžio 31 d.;

(5)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 889/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Ekologinės gamybos reguliavimo komiteto nuomonę,

1.

25e straipsnio trečia dalis pakeičiama taip:

„3.   Į ūkį pristatomų neekologiškai augintų akvakultūros gyvūnų jauniklių didžiausia procentinė dalis iki 2011 m. gruodžio 31 d. turi sumažėti iki 80 %, iki 2014 m. gruodžio 31 d. – iki 50 %, o iki 2015 m. gruodžio 31 d. – iki 0 %.“

2.

25o straipsnio pirmos dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Tačiau neekologiškų dvigeldžių moliuskų kiaušinius iš inkubatorių galima pristatyti į ekologinės gamybos vienetus neviršijant šių didžiausių procentinių dalių: 80 % iki 2011 m. gruodžio 31 d., 50 % iki 2014 gruodžio 31 d. ir 0 % iki 2015 gruodžio 31 d.“

19.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/31

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas leisti naudoti iš Saccharomyces cerevisiae (CBS 615.94) gaunamą alfa-galaktozidazės preparatą ir iš Aspergillus niger (CBS 120604) gaunamą endo-1,4-beta-gliukanazės preparatą pagal naują paskirtį. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

šis prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti iš Saccharomyces cerevisiae (CBS 615.94) gaunamą alfa-galaktozidazės preparatą ir iš Aspergillus niger (CBS 120604) gaunamą endo-1,4-beta-gliukanazės preparatą pagal naują paskirtį kaip retesnių rūšių mėsinių naminių paukščių ir dedeklinių vištaičių lesalo priedą, priskirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (EB) Nr. 237/2012 (2) šį preparatą leista naudoti mėsiniams viščiukams dešimt metų;

(5)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2013 m. birželio 18 d. (3) pateiktoje nuomonėje padarė išvadą, kad, siūlomomis naudojimo sąlygomis, iš Saccharomyces cerevisiae (CBS 615.94) gaunamas alfa-galaktozidazės preparatas ir iš Aspergillus niger (CBS 120604) gaunamas endo-1,4-beta-gliukanazės preparatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai, gali būti veiksmingas dedeklinėms vištaitėms ir gali būti ekstrapoliuotas retesnių rūšių mėsiniams naminiams paukščiams. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(6)

iš Saccharomyces cerevisiae (CBS 615.94) gaunamos alfa-galaktozidazės preparato ir iš Aspergillus niger (CBS 120604) gaunamo endo-1,4-beta-gliukanazės preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Todėl reikėtų leisti naudoti šį preparatą, kaip nurodyta šio reglamento priede;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

19.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/34

(1)

Sprendimu 2012/734/ES Taryba leido Sąjungos vardu pasirašyti Susitarimą, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija (toliau – Susitarimas). Pagal Sprendimą 2012/734/ES Susitarimas turi būti taikomas laikinai, kol bus baigtos jo sudarymo procedūros;

(2)

Susitarimo II priedas susijęs su sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžtimi ir administracinio bendradarbiavimo metodais. To priedo 2A priedėlyje numatyta galimybė kai kuriems produktams laikantis metinių kvotų taikyti II priedo 2 priedėlyje nustatytų kilmės taisyklių išimtis. Kadangi Sąjunga nusprendė pasinaudoti ta galimybe, būtina nustatyti tų išimčių taikymo importui iš Gvatemalos sąlygas;

(3)

II priedo 2A priedėlyje nustatytos kvotos turėtų būti administruojamos vadovaujantis pirmumo principu pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (2);

(4)

teisė naudotis muitų tarifų nuolaidomis turėtų būti suteikiama, jei muitinei pateikiamas atitinkamas prekių kilmės įrodymas, kaip numatyta Susitarime;

(5)

kadangi Susitarimas laikinai taikomas nuo 2013 m. gruodžio 1 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

19.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/38

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

19.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/40

(1)

Gijs DE VRIES, Henri GRETHEN, Michel CRETIN, Ioannis SARMAS ir David BOSTOCK kadencija baigiasi 2013 m. gruodžio 31 d.;

(2)

todėl turėtų būti paskirti nauji nariai,

—

Alex BRENNINKMEIJER,

—

Henri GRETHEN,

—

Danièle LAMARQUE,

—

Nikolaos MILIONIS,

—

Phil WYNN OWEN.

19.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/41

(1)

2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Emilia MÜLLER kadencijai taps laisva Regionų komiteto nario vieta,

—

Dr Beate MERK, Bayerische Staatsministerin für Europaangelegenheiten und regionale Beziehungen.

19.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/42

(1)

Direktyvos 98/8/EB I priede pateiktas veikliųjų medžiagų, kurias Sąjungos lygmeniu leidžiama naudoti biocidiniuose produktuose, sąrašas. Komisijos direktyva 2009/92/EB (2) į sąrašą įrašyta veiklioji medžiaga bromadiolonas, naudojama 14-to tipo produktams (rodenticidams), kaip apibrėžta Direktyvos 98/8/EB V priede;

(2)

bromadiolonas yra antikoaguliantinis rodenticidas, kuriuo gali atsitiktinai apsinuodyti vaikai ir kuris taip pat kelia pavojų netiksliniams gyvūnams ir aplinkai. Nustatyta, kad ši medžiaga gali būti patvari, linkusi biologiškai kauptis ir toksiška (PBT) arba labai patvari ir labai linkusi biologiškai kauptis (vPvB);

(3)

vis dėlto dėl visuomenės sveikatos ir higienos priežasčių nuspręsta, kad pagrįsta bromadioloną ir kitus antikoaguliantinius rodenticidus įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I priedą ir taip suteikti galimybę valstybėms narėms leisti naudoti produktus, kurių veiklioji medžiaga yra bromadiolonas. Tačiau valstybės narės, išduodamos produktų, kurių sudėtyje yra bromadiolono, autorizacijos liudijimus, privalo užtikrinti, kad būtų sumažintas pirminis ir antrinis poveikis žmonėms, netiksliniams gyvūnams ir aplinkai, parenkant ir taikant visas tinkamas ir prieinamas rizikos mažinimo priemones. Todėl Direktyvoje 2009/92/EB minimos rizikos mažinimo priemonės, be kitų priemonių, apima apribojimą, kuriuo produktą leidžiama naudoti tik profesionaliems naudotojams;

(4)

bendrovė „Belgagri SA“ (toliau – pareiškėjas) pagal Direktyvos 98/8/EB 8 straipsnį pateikė Airijai keturių rodenticidų, kurių sudėtyje yra bromadiolono, (toliau – produktai) autorizacijos liudijimų paraišką;

(5)

2012 m. rugsėjo 30 d. Airija išdavė produktų autorizacijos liudijimus. Produktus leista naudoti su tam tikrais apribojimais, siekiant užtikrinti, kad Airijoje būtų laikomasi Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio sąlygų. Tarp šių apribojimų nebuvo apribojimo produktus leisti naudoti tik kvalifikuotiems arba licenciją turintiems profesionaliems naudotojams;

(6)

2013 m. vasario 5 d. pareiškėjas Vokietijai pateikė išsamią paraišką dėl abipusio šių produktų pirmųjų autorizacijos liudijimų pripažinimo;

(7)

2013 m. balandžio 17 d. Vokietija pranešė Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui apie savo pasiūlymą apriboti pirmuosius autorizacijos liudijimus pagal Direktyvos 98/8/EB 4 straipsnio 4 dalį. Vokietija pasiūlė leisti šiuos produktus naudoti tik kvalifikuotiems arba licenciją turintiems specialistams;

(8)

pagal Direktyvos 98/8/EB 27 straipsnio 1 dalį Komisija paragino kitas valstybes nares ir pareiškėją per 90 dienų raštu pateikti pastabas dėl šio pranešimo. Per nustatytą terminą pastabų nepateikta. Komisija ir valstybių narių už biocidinius produktus atsakingos kompetentingos institucijos minėtą pranešimą taip pat aptarė 2013 m. gegužės 14 d. vykusiame Produktų autorizacijos ir abipusio pripažinimo koordinavimo grupės posėdyje;

(9)

pagal Direktyvą 98/8/EB biocidinių produktų, kuriuose yra bromadiolono, autorizacijos liudijimuose turi būti numatytos visos tinkamos ir prieinamos rizikos mažinimo priemonės, įskaitant ir reikalavimą, kad produktus naudotų tik profesionalūs naudotojai. Atlikus mokslinį vertinimą, kuriuo remiantis į Direktyvą 98/8/EB buvo įtrauktas bromadiolonas, padaryta išvada, kad tik iš profesionalių naudotojų galima tikėtis, kad jie laikysis antrinio netikslinių gyvūnų apnuodijimo rizikos mažinimo nurodymų ir naudos produktus taip, kad nevyktų atranka ir nedidėtų atsparumas veikliajai medžiagai. Todėl apribojimas, kuriuo produktą leidžiama naudoti tik profesionaliems naudotojams, iš esmės turėtų būti laikomas tinkama rizikos mažinimo priemone, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose pasitaiko atsparumo bromadiolonui atvejų;

(10)

kadangi nėra jokių paneigiančių įrodymų, Vokietijoje autorizuojant produktus, kuriuose yra bromadiolono, nustatomas apribojimas, kuriuo produktą leidžiama naudoti tik profesionaliems naudotojams, yra tinkama ir prieinama rizikos mažinimo priemonė. Šią išvadą patvirtina ir Vokietijos pateikti argumentai, kad aptikta bromadiolonui atsparių žiurkių ir manoma, kad jų šalyje daugėja. Be to, Vokietijoje gerai veikia kvalifikuotų kenkėjų naikinimo operatorių ir licenciją turinčių profesionalų, pavyzdžiui, tinkamą profesinį mokymą įgijusių ūkininkų, sodininkų ir miškininkų, infrastruktūra, vadinasi, siūlomu apribojimu nebus kliudoma infekcijų prevencijai;

(11)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

19.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/44

(1)

paukščių gripas yra užkrečiamoji virusinė naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių liga, kuri turi didelį poveikį paukštininkystės pelningumui ir dėl kurios galėtų būti sutrikdyta Sąjungos vidaus prekyba ir eksportas į trečiąsias šalis;

(2)

kilus paukščių gripo protrūkiui, yra pavojus, kad prekiaujant gyvais naminiais paukščiais ar jų produktais ligos sukėlėjas pasklis ne tik kituose tos valstybės narės naminių paukščių ūkiuose, bet ir kitose valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse;

(3)

Tarybos direktyvoje 2005/94/EB (2), kuria nustatomos Bendrijos paukščių gripo kontrolės priemonės, nustatytos priemonės, kurių valstybės narės turi nedelsdamos imtis kilus ligos protrūkiui, kad skubos tvarka būtų neleista virusui plisti;

(4)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 84 straipsnį (3) įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(5)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių, įskaitant skubias priemones, išlaidoms padengti, nustatymo tvarka. Pagal šio sprendimo 4 straipsnio 2 dalį valstybės narės gauna finansinį įnašą tam tikroms paukščių gripo likvidavimo išlaidoms atlyginti;

(6)

Sprendimo 2009/470/EB 4 straipsnio 3 dalies pirmoje ir antroje įtraukose nustatytos taisyklės, kuriomis numatyta, kokia procentinė dalis valstybės narės patirtų išlaidų gali būti dengiama iš Sąjungos finansinio įnašo;

(7)

skubių paukščių gripo likvidavimo priemonių išlaidoms padengti Sąjungos finansinis įnašas skiriamas pagal taisykles, nustatytas 2005 m. vasario 28 d. Komisijos Reglamente (EB) Nr. 349/2005, nustatančiame Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisykles (4);

(8)

2012 m. ir 2013 m. Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir 2013 m. Danijoje ir Ispanijoje buvo paukščių gripo protrūkių. Danija, Vokietija, Ispanija, Italija ir Nyderlandai ėmėsi kovos su šiais ligos protrūkiais priemonių pagal Tarybos direktyvą 2003/85/EB (5);

(9)

Danijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos ir Nyderlandų valdžios institucijos informavo Komisiją ir kitas valstybes nares Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete apie priemones, taikytas pagal Sąjungos teisės aktus dėl pranešimo ir ligos likvidavimo, ir jų rezultatus;

(10)

Danijos, Vokietijos, Ispanijos, Italijos ir Nyderlandų valdžios institucijos įvykdė su priemonėmis susijusius techninius ir administracinius reikalavimus, nustatytus Sprendimo 2009/470/EB 4 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 349/2005 6 straipsnyje;

(11)

šiuo etapu negali būti nustatytas tikslus Sąjungos finansinio įnašo dydis, nes pateikta informacija apie kompensacijų ir veiklos išlaidas yra sąmata;

(12)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

19.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/46

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 58/2003 Komisijai suteikiama teisė perduoti įgaliojimus vykdomosioms įstaigoms Komisijos vardu ir jos atsakomybe laikantis to reglamento įgyvendinti visą Sąjungos programą arba projektą ar jų dalį;

(2)

pavedant vykdomosioms įstaigoms programos įgyvendinimo užduotis siekiama sudaryti sąlygas Komisijai daugiausia dėmesio skirti pagrindinei veiklai ir funkcijoms, kurių ji negali deleguoti trečiosioms šalims neperleisdama veiklos, kurią vykdo minėtos vykdomosios įstaigos, kontrolės ir galutinės atsakomybės už ją;

(3)

kad su programos įgyvendinimu susijusias užduotis būtų galima perduoti vykdomajai įstaigai, būtina aiškiai atskirti programavimo etapus, t. y. Komisijos atliekamą politiniais sumetimais grindžiamų sprendimų priėmimą turint plačią veiksmų laisvę, ir programos įgyvendinimą, kuris turėtų būti pavestas vykdomajai įstaigai;

(4)

Sprendimu 2005/56/EB (2) Komisija įsteigė Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomąją įstaigą (toliau – įstaiga) ir jai pavedė švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros srityse vykdomų Bendrijos veiksmų valdymą;

(5)

Komisija kelis kartus keitė įstaigos įgaliojimus, kad įtrauktų naujų švietimo, garso ir vaizdo, pilietiškumo ir jaunimo sričių projektų ir programų valdymą, ir galiausiai Sprendimą 2005/56/EB pakeitė Komisijos sprendimu 2009/336/EB (3);

(6)

2011 m. birželio 29 d. Komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (4) Komisija pasiūlė visapusiškiau naudotis vykdomųjų įstaigų paslaugomis įgyvendinant pagal kitą daugiametę finansinę programą vykdysimas Sąjungos programas;

(7)

įstaiga parodė turinti aukšto lygio techninę ir finansinę Sąjungos programų valdymo kompetenciją. Per pirmąjį ir antrąjį (2009 ir 2013 m.) Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos (toliau – EACEA) tarpinius vertinimus atlikti naudos gavėjų ir kitų suinteresuotųjų subjektų pasitenkinimo tyrimai atskleidė nuomonę, kad EACEA užtikrina kokybiškesnes paslaugas, palyginti su ankstesne tvarka (Techninės pagalbos biuru). EACEA sugeba pritraukti ir išlaikyti aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir taip užtikrina didesnį su personalu susijusį stabilumą. Įstaiga reguliariai paprastina vidaus procedūras, kad pagerintų veiksmingumą, ir siekia standartizuoti skirtingoms programoms taikomus metodus. Ji yra viešoji įstaiga, specialiai sukurta švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros srities programoms valdyti, ir dėl tokio veiklos kryptingumo ES programos tampa matomesnės suinteresuotiesiems subjektams ir plačiajai visuomenei. Dėl to, kad vienas subjektas valdo kelias susijusias programas, ES veiksmai tampa labiau matomi, o tai naudinga visoms programoms. Per ex post kontrolę nustatytas EACEA klaidų lygis gerokai žemesnis nei leistina 2 % riba. Per antrąjį tarpinį vertinimą pažymėta, kad EACEA techninė ir finansinė kompetencija nuolat didėja, tą įrodo ir geresni bendri įstaigos veiklos rezultatai, vertinant pagal jos nustatytus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius;

(8)

pagal Reglamento (EB) Nr. 58/2003 3 straipsnio 1 dalį atlikus sąnaudų ir naudos analizę, kad būtų palygintos įstaigos sąnaudos ir sąnaudos, kurias patirtų Komisija, padaryta išvada, kad, jeigu įstaigos užduotis perimtų Komisija, tai kainuotų maždaug 23 % daugiau (vertinant grynąja dabartine verte). Naujos programos, kurių valdymą ketinama perduoti EACEA, atitinka dabartinius įstaigos įgaliojimus ir misiją ir yra dabar jos vykdomų veiksmų tąsa. Per kelerius metus įstaiga padidino programų valdymo patirtį, įgūdžius ir gebėjimus. Ši sukaupta programų valdymo patirtis ir praktika bus naudingos vykdant naujas programas ir padės jas vykdyti produktyviau. Jei programų valdymas būtų grąžintas Komisijai, tai turėtų neigiamą poveikį, nes daugumos programų jas parengę GD niekada patys nevaldė, todėl neturi reikiamų gebėjimų. Taigi programos valdymą perdavus EACEA, programos naudos gavėjai ir suinteresuotieji subjektai būtų užtikrinti dėl veiklos tęstinumo. Valdymo perdavimas EACEA taip pat leis Komisijai toliau daugiau dėmesio skirti savo institucinėms užduotims;

(9)

kad užtikrintų vykdomųjų įstaigų veiklos nuoseklumą, Komisija nustatydama naujus jų įgaliojimus, kiek įmanoma, padalijo veiklą pagal temines politikos sritis;

(10)

įstaiga turėtų įgyvendinti tam tikras dalis šių naujų Sąjungos programų ir veiksmų:

(11)

įstaiga turėtų toliau įgyvendinti šias vykdomas Sąjungos programas ir veiksmus:

(12)

šių programų ir veiksmų tam tikrų dalių valdymas apima techninių projektų, dėl kurių nereikia priimti politinių sprendimų, įgyvendinimą ir per visą projekto gyvavimo trukmę būtina aukšto lygio techninė ir finansinė kompetencija;

(13)

kad būtų užtikrintas nuoseklus šio sprendimo ir susijusių programų įgyvendinimas tinkamu laiku, būtina užtikrinti, kad įstaiga su šių programų įgyvendinimu susijusias užduotis vykdytų nuo programų įsigaliojimo dienos su sąlyga, kad jos įsigalios;

(14)

reikėtų įsteigti Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomąją įstaigą. Ji turėtų pakeisti Sprendimu 2009/336/EB įsteigtą Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomąją įstaigą ir perimti jos teises ir įsipareigojimus. Ji turėtų veikti laikydamasi Reglamente (EB) Nr. 58/2003 nustatytų bendrųjų įstatų;

(15)

Sprendimas 2009/336/EB, kuriuo įsteigiama vykdomoji įstaiga, turėtų būti panaikintas ir išdėstytos pereinamojo laikotarpio nuostatos;

(16)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Vykdomųjų įstaigų komiteto nuomonę,

a)

„Erasmus+“;

b)

„Kūrybiška Europa“;

c)

„Europa piliečiams“;

d)

„Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusas (ES pagalbos savanoriai)“;

e)

aukštojo mokslo srities projektų, vykdomų pagal šias išorės bendradarbiavimo priemones:

a)

aukštojo mokslo srities projektų, kurie gali būti finansuojami pagal ekonominės paramos tam tikroms Vidurio ir Rytų Europos šalims (Phare) nuostatas, pateiktas Reglamente (EEB) Nr. 3906/89;

b)

Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimo ir platinimo skatinimo programos (MEDIA II – kūrimas ir platinimas) (1996–2000 m.), sukurtos Sprendimu 95/563/EB;

c)

Europos garso ir vaizdo įrašų programų pramonės specialistų mokymo programos (MEDIA II – mokymas) (1996–2000 m.), patvirtintos Sprendimu 95/564/EB;

d)

Bendrijos veiksmų švietimo srityje programos „Socrates“ (2000–2006 m.) antrojo etapo, patvirtinto Sprendimu Nr. 253/2000/EB;

e)

Bendrijos profesinio mokymo veiksmų programos „Leonardo da Vinci“ (2000–2006 m.) antrojo etapo, patvirtinto Sprendimu 1999/382/EB;

f)

Bendrijos veiksmų programos „Jaunimas“ (2000–2006 m.), patvirtintos Sprendimu Nr. 1031/2000/EB;

g)

programos „Kultūra 2000“ (2000–2006 m.), patvirtintos Sprendimu Nr. 508/2000/EB;

h)

aukštojo mokslo srities projektų, kurie gali būti finansuojami pagal paramos teikimo valstybėms partnerėms Rytų Europoje ir Vidurinėje Azijoje (2000–2006 m.) nuostatas, pateiktas Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 99/2000;

i)

aukštojo mokslo srities projektų, kurie gali būti finansuojami pagal pagalbos Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Kroatijai, buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai, Juodkalnijai, Serbijai ir Kosovui (UNSCR 1244) (2000–2006 m.) nuostatas, patvirtintas Reglamentu (EB) Nr. 2666/2000;

j)

aukštojo mokslo srities projektų, kurie gali būti finansuojami pagal finansinių ir techninių priemonių (MEDA), remiančių ekonominių ir socialinių struktūrų reformą pagal Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių partnerystę, nuostatas, patvirtintas Reglamentu (EB) Nr. 2698/2000;

k)

transeuropinio bendradarbiavimo aukštojo mokslo srityje programos (Tempus III) (2000–2006 m.) trečiojo etapo, patvirtinto Sprendimu 1999/311/EB;

l)

projektų, kurie gali būti finansuojami pagal Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo, atnaujinančio bendradarbiavimo aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo bei lavinimo srityje programą (2001–2005 m.), nuostatas, patvirtintas Sprendimu 2001/196/EB;

m)

projektų, kurie gali būti finansuojami pagal Europos bendrijos ir Kanados Vyriausybės susitarimo, kuriuo pratęsiama bendradarbiavimo programa aukštojo mokslo ir mokymo srityje (2001–2005 m.), nuostatas, patvirtintas Sprendimu 2001/197/EB;

n)

Europos garso ir vaizdo kūrinių kūrimo skatinimo programos (MEDIA Plius – kūrimas, platinimas ir reklama) (2001–2006 m.), patvirtintos Sprendimu 2000/821/EB;

o)

Europos garso ir vaizdo įrašų programų pramonės specialistų mokymo programos (MEDIA – mokymas) (2001–2006 m.), patvirtintos Sprendimu Nr. 163/2001/EB;

p)

daugiametės (2004–2006 m.) veiksmingos informacijos ir komunikacijos technologijų (IKT) integracijos į Europos švietimo ir mokymo sistemas programos (e. mokymosi programa), patvirtintos Sprendimu Nr. 2318/2003/EB;

q)

Bendrijos veiksmų programos aktyviam europiniam pilietiškumui (piliečių dalyvavimui) skatinti (2004–2006 m.), patvirtintos Tarybos sprendimu 2004/100/EB;

r)

Bendrijos veiklos programos, skatinant įstaigų veiklą jaunimo ugdymo srityje Europos mastu (2004–2006 m.), patvirtintos Sprendimu Nr. 790/2004/EB;

s)

Bendrijos veiklos programos, skatinant įstaigų veiklą Europos mastu ir palaikant specifines veiklos kryptis mokymo ir lavinimo srityje (2004–2006 m.), patvirtintos Sprendimu Nr. 791/2004/EB;

t)

Bendrijos veiksmų programos, skatinančios organizacijas, veikiančias Europos mastu kultūros srityje (2004–2006 m.), patvirtintos Sprendimu Nr. 792/2004/EB;

u)

aukštojo mokslo kokybės stiprinimo ir tarpkultūrinio supratimo stiprinimo bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis programos („Erasmus Mundus“) (2004–2008 m.), patvirtintos Sprendimu Nr. 2317/2003/EB;

v)

projektų, kurie gali būti finansuojami pagal Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo, atnaujinančio bendradarbiavimo programą aukštojo mokslo bei profesinio švietimo ir mokymo srityse (2006–2013 m.), nuostatas, patvirtintas Sprendimu 2006/910/EB;

w)

projektų, kurie gali būti finansuojami pagal Europos bendrijos ir Kanados Vyriausybės susitarimo, nustatančio bendradarbiavimo aukštojo mokslo, mokymo ir jaunimo klausimais pagrindą (2006–2013 m.), nuostatas, patvirtintas Sprendimu 2006/964/EB;

x)

Mokymosi visą gyvenimą veiksmų programos (2007–2013 m.), patvirtintos Sprendimu Nr. 1720/2006/EB;

y)

programos „Kultūra“ (2007–2013 m.), patvirtintos Sprendimu Nr. 1855/2006/EB;

z)

programos „Europa piliečiams“, skirtos aktyviam Europos pilietiškumui skatinti (2007–2013 m.), patvirtintos sprendimu Nr. 1904/2006/EB;

(aa)

programos „Veiklus jaunimas“ (2007–2013 m.), patvirtintos Sprendimu Nr. 1719/2006/EB;

(bb)

Europos garso ir vaizdo sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) (2007–2013 m.), patvirtintos Sprendimu Nr. 1718/2006/EB;

(cc)

veiksmų programos „Erasmus Mundus“ (II) (2009–2013 m.), skirtos gerinti aukštojo mokslo kokybę ir skatinti kultūrų tarpusavio supratimą bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, patvirtintos Sprendimu Nr. 1298/2008/EB;

(dd)

bendradarbiavimo su trečiųjų valstybių specialistais audiovizualinėje srityje programos („MEDIA Mundus“) (2011–2013 m.), sukurtos Sprendimu Nr. 1041/2009/EB;

(ee)

aukštojo mokslo srities projektų, kurie gali būti finansuojami pagal paramos ekonominiam bendradarbiavimui su besivystančiomis Azijos šalimis nuostatas, patvirtintas Reglamentu (EEB) Nr. 443/92;

(ff)

aukštojo mokslo ir jaunimo sričių projektų, kurie gali būti finansuojami pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) nuostatas, pateiktas Reglamente (EB) Nr. 1085/2006;

(gg)

pradinio, vidurinio ir aukštojo mokslo bei jaunimo reikalų sričių projektų, kurie gali būti finansuojami pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės nuostatas, priimtas Reglamentu (EB) Nr. 1638/2006;

(hh)

aukštojo mokslo srities projektų, kurie gali būti finansuojami pagal vystomojo bendradarbiavimo finansinės priemonės nuostatas, pateiktas Reglamente (EB) Nr. 1905/2006;

ii)

aukštojo mokslo ir jaunimo reikalų sričių projektų, kurie gali būti finansuojami pagal bendradarbiavimo su pramoninėmis ir kitomis dideles pajamas gaunančiomis šalimis ir teritorijomis finansavimo priemonę, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 1934/2006;

(jj)

aukštojo mokslo srities projektų, kurie gali būti finansuojami Europos plėtros fondo lėšomis, taikant 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Sprendimas 2003/159/EB) su pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pasirašytu susitarimu (Sprendimas 2005/599/EB).

a)

valdo visus programos įgyvendinimo etapus ir visus konkrečių projektų etapus, remdamasi Komisijos priimtomis susijusiomis darbo programomis, jei įgaliojimų suteikimo akte Komisija tam suteikė reikiamus įgaliojimus;

b)

nustato biudžeto pajamų ir išlaidų vykdymo priemones ir įgyvendina visus programai valdyti būtinus veiksmus, jei įgaliojimų suteikimo akte Komisija tam suteikė reikiamus įgaliojimus;

c)

padeda įgyvendinti programą, jei įgaliojimų suteikimo akte Komisija tam suteikė reikiamus įgaliojimus, įskaitant paramą informacijos sklaidai, prireikus bendradarbiaujant su nacionalinėmis įstaigomis;

d)

Sąjungos mastu kuria švietimo informacijos Europoje tinklą („Eurydice“) ir vykdo veiksmus, kuriais siekiama pagerinti jaunimo reikalų srities supratimą ir išmanymą;

e)

Sąjungos mastu vykdo veiksmus, kuriais siekiama pagerinti profesinio rengimo ir mokymo srities supratimą ir išmanymą.

19.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/54

19.12.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 343/63

(1)

2009 m. sausio 7 d. raštu prieš Narviko savivaldybę (toliau – Narvikas) paduotas skundas dėl Narviko teisės į energiją pagal koncesiją pardavimo įmonei „Narvik Energi AS“ (NEAS). Raštą institucija gavo ir įregistravo 2009 m. sausio 14 d. (2)2009 m. liepos 16 d. raštu (3) institucija paprašė Norvegijos institucijų pateikti papildomą informaciją. 2009 m. spalio 2 d. raštu (4) Norvegijos institucijos atsakė į prašymą pateikti informaciją.

(2)

2011 m. gruodžio 14 d. institucija pradėjo procedūrą pagal Susitarimo dėl Priežiūros institucijos ir Teismo 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį priimdama sprendimą Nr. 393/11/COL (toliau – sprendimas Nr. 393/11/COL). 2012 m. vasario 23 d. raštu (5) Norvegijos institucijos pateikė pastabas dėl sprendimo.

(3)

2012 m. balandžio 26 d. sprendimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir EEE priede (6). 2012 m. gegužės 25 d. (7) institucija elektroniniu paštu gavo vienos suinteresuotosios šalies pastabas. 2012 m. birželio 28 d. (8) institucija elektroniniu paštu jas persiuntė Norvegijos institucijoms. 2012 m. lapkričio 30 d. raštu (9) Norvegijos institucijos pateikė papildomą informaciją.

(4)

Skunde teigiama, kad sudarydamas sutartį su NEAS dėl 128 GWh energijos pagal koncesiją per metus pardavimo per 50,5 metų laikotarpį Narvikas pardavė savo teises pirkti energiją pagal koncesiją gerokai žemesne nei rinkos kaina ir taip neteisėtai suteikė NEAS valstybės pagalbą.

(5)

Skunde toliau teigiama, kad sprendimą sudaryti sutartį Narviko savivaldybės taryba priėmė remdamasi neteisinga ir (arba) neišsamia informacija. Ekspertų išvados, kuriose kritiškai vertinama sutarties trukmė ir tai, kad paprastai sunku nustatyti elektros rinkos kainą, tariamai nebuvo pateiktos savivaldybės tarybai, kol ji dar nebuvo priėmusi sprendimo sudaryti sutartį.

(6)

Norvegijoje koncesija paprastai būtina didesnių hidroelektrinių veiklai vykdyti. Elektrinės, turinčios koncesijas naudoti krioklius, privalo tam tikrą per metus pagamintos energijos kiekį parduoti savivaldybei, kurios teritorijoje veikia. Elektros kiekis, kurį savivaldybė turi teisę nupirkti, vadinamas energija pagal koncesiją. Ši sistema įtvirtinta Pramoninio licencijavimo įstatymo 2 skirsnio 12 dalyje (10) ir Krioklių reguliavimo įstatymo 12 skirsnio 15 dalyje (11).

(7)

Teisėkūros požiūriu tai aiškinama tuo, kad savivaldybėms turėtų būti užtikrintas pakankamas elektros energijos tiekimas teisinga kaina, todėl energijos pagal koncesiją kiekis nustatomas atsižvelgiant į bendrus kiekvienos atskiros savivaldybės elektros energijos poreikius (12) ir gali sudaryti iki 10 % per metus elektrinės pagamintos elektros energijos. Tačiau savivaldybėms netaikomi jokie apribojimai dėl energijos pagal koncesiją panaudojimo. Todėl savivaldybės gali ją savo nuožiūra suvartoti, parduoti ar kitaip panaudoti.

(8)

Ši teisė nereiškia, kad savivaldybės privalo pirkti energiją pagal koncesiją. Iki 1983 m. suteiktoms koncesijoms plačiai taikoma sąlyga, kad savivaldybė, nusprendusi nepasinaudoti teise į energiją pagal koncesiją, praranda šią teisę ateityje.

(9)

Teisės aktuose įtvirtintos dvi energijos pagal koncesiją įkainojimo sistemos: pirmoji taikoma koncesijoms, suteiktoms iki 1959 m. balandžio 10 d., kita – koncesijoms, suteiktoms 1959 m. balandžio 10 d. ir vėliau.

(10)

Energijos pagal koncesijas, suteiktas iki 1959 m. balandžio 10 d., kaina apskaičiuojama kaip atskiros elektrinės savikainos funkcija su 20 % priemoka. Šis modelis, dar taikomas iki 1959 m. balandžio 10 d. suteiktoms koncesijoms, toliau vadinamas savikainos modeliu. Energija pagal koncesiją, parduota pagal šį įkainojimo modelį, toliau vadinama energija pagal koncesiją už savikainą.

(11)

Energijos pagal koncesijas, suteiktas po 1959 m. balandžio 10 d., kainą nustato Energetikos ir naftos ministerija atsižvelgdama į vidutines atrinktų šalies hidroelektrinių sąnaudas. Šis įkainojimo metodas toliau vadinamas ministerijos kainos metodu. Energija pagal koncesiją, parduodama pagal šį įkainojimo metodą, toliau vadinama energija pagal koncesiją už ministerijos kainą.

(12)

Pramoninio licencijavimo įstatyme nustatyta, kad savivaldybių teisę į energiją pagal koncesiją Norvegijos vandens išteklių ir energetikos direktoratas (NVE) peržiūri po koncesijos suteikimo praėjus 20 metų. (13) Norvegijos institucijos paaiškino, kad NVE užbaigus peržiūrą gali būti pakoreguotas energijos pagal koncesiją kiekis, tačiau negali būti esminių pakeitimų, susijusių su savivaldybės teise į energiją pagal koncesiją. Dauguma Narviko teisių į energiją pagal koncesiją turi būti peržiūrėtos 2019 m.

(13)

Savivaldybės padengia energijos pagal koncesiją perdavimo tinklui išlaidas.

(14)

Narvikas turi teisę į maždaug 128 GWh energijos pagal koncesiją per metus, įskaitant maždaug 116,3 GWh, kurie įkainojami pagal ministerijos kainos metodą, ir maždaug 11,7 GWh, kurie įkainojami pagal savikainos metodą. Norvegijos institucijos paaiškino, kad 2000 m. ministerijos kaina buvo apytiksliai lygi 0,10 NOK, o Håkviko ir Nygårdo atitinkama savikaina svyravo nuo 0,14 NOK iki 0,178 NOK.

(15)

NEAS veikia Nordlando apskrities Narviko savivaldybėje. Ji gamina ir parduoda elektros energiją. Iki 2001 m. NEAS nuosavybės teise visiškai priklausė Narviko savivaldybei. 2001 m. Narvikas pardavė 49,99 % savo akcijų dviem energetikos įmonėms – „Vesterålskraft AS“ ir „Hålogalandskraft AS“.

(16)

2006 m. įvykus susijungimui ir 2009 m. pakeitus pavadinimą, NEAS dabar yra įmonės „Nordkraft AS“ („Nordkraft“) dalis.

(17)

Iki 1998 m. pabaigos pagal trumpalaikes ir ilgalaikes sutartis Narvikas pardavė NEAS visą savo teisę į maždaug 128 GWh energijos pagal koncesiją per metus. Tačiau 1999 m. pradžioje, žlugus susitarimui su NEAS, Narvikas pardavė savo energiją pagal koncesiją energijos biržoje neatidėliotino atsiskaitymo kainomis.

(18)

1999 m. kovo mėn. savivaldybė surengė savivaldybės energijos pagal koncesiją pardavimo iki 1999 m. pabaigos konkursą. 1999 m. kovo 30 d. Narvikas pasirašė sutartį su didžiausią kainą pasiūliusiu konkurso dalyviu „Kraftinor AS“. Kaina buvo lygi 109,50 NOK už MWh. Kadangi Narvikas už energiją pagal koncesiją sumokėjo 111,10 NOK už MWh ir 20 NOK už MWh – už energijos perdavimą, pagal šią sutartį jis patyrė maždaug 2,3 mln. NOK nuostolių. Iš pradžių Narvikas tikėjosi uždirbti 3,5 mln. NOK.

(19)

Pagal 1999 m. spalio 19 d. savivaldybės tarybos vykdomojo komiteto (toliau – vykdomasis komitetas) rekomendaciją savivaldybės tarybai bendras savivaldybės energijos pagal koncesiją tvarkymo tikslas turėtų būti maksimaliai padidinti ilgalaikę grąžą ir užtikrinti stabilų planavimą. Yra keturi siūlomos šio tikslo įgyvendinimo strategijos aspektai:

(20)

Savivaldybės taryba patvirtino vykdomojo komiteto rekomendaciją su viena mero pasiūlyta pataisa, kuri patvirtinta iš dalies pakeitus strategiją: užuot merui aiškiai „suteikus įgaliojimus sudaryti sutartis vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta strategija“, galutiniame sprendime nustatyta, kad, „įgyvendinant šią strategiją, pirmiausia NEAS kviečiama aptarti jos interesus šiuo klausimu, nurodytus lapkričio 9 d. įmonės rašte savivaldybei“.

(21)

1999 m. lapkričio 9 d. rašte NEAS išreiškė abejones dėl siūlomos strategijos parduoti energiją pagal koncesiją pagal skirtingas įvairios trukmės sutartis siekiant diversifikuoti riziką. Vietoj to NEAS pasiūlė vieną ilgalaikę sutartį („pavyzdžiui 50 metų“) ir buvo pasirengusi į sutartį su Narviku įtraukti kainos tikslinimo sąlygą.

(22)

1999 m. balandžio 15 d. rašte NEAS išreiškė savo interesą sudaryti ilgalaikę sutartį dėl energijos pagal koncesiją, visų pirma iš anksto sumokant vienkartinę sumą, arba ilgalaikę nuomos sutartį (iš pradžių siūlytas 60 metų laikotarpis), pagal kurią Narvikui būtų mokama kartą per metus.

(23)

Be energijos pagal koncesiją klausimo, diskusijos kilo ir dėl būsimo NEAS vaidmens rinkoje bei Narviko, kaip NEAS savininko, vaidmens.

(24)

Norvegijos institucijų teigimu, NEAS tuo metu stebėjo, kaip regionuose intensyviai konsolidavosi energetikos įmonės ir į vietos rinkas atėjo nacionaliniai ir (arba) tarptautiniai operatoriai. NEAS reikėjo sustiprinti nuosavą kapitalą, kad galėtų įsigyti kitų elektros energijos įmonių akcijų, ypač „Nordkraft AS“. NEAS su „Hålogaland Kraft AS“ ir „Vesterålskraft AS“ taip pat pasirašė ketinimo įsteigti regioninę gamybos įmonę ir regioninę energijos perdavimo įmonę protokolus. Buvo numatyta, kad šie pakeitimai įsigalios nuo 2001 m. sausio 1 d. Kad NEAS galėtų užbaigti šiuos sandorius, kartu panaudodama nuosavą ir skolintą kapitalą, tikėtasi, jog Narvikas, vienintelis NEAS savininkas, papildomai padidins NEAS nuosavą kapitalą.

(25)

1999 m. gruodžio 16 d. savivaldybės tarybos susirinkime nuspręsta, kad savivaldybės nuosavybės dalį įmonėje NEAS, įmonės kapitalo poreikius ir energijos pagal koncesiją tvarkymo klausimą kartu turėtų vertinti derybinė grupė, sudaryta iš mero, vicemero, opozicijos vadovo, savivaldybės administracijos direktoriaus, jo pavaduotojo ir pirkimų skyriaus vadovo (toliau – derybinė grupė).

(26)

Siekdama įvertinti energiją pagal koncesiją už ministerijos kainą, NEAS pavedė „Arthur Andersen“ (AA) ir „Deloitte & Touche“ (DT) parengti dvi ataskaitas. AA ataskaitoje taikoma grynosios esamos vertės (GEV) metodika, tačiau pagrindinės prielaidos joje išsamiau neaprašomos. DT ataskaitoje taip pat taikoma GEV metodika, tačiau atitinkamos prielaidos ir skaičiavimai joje aprašyti plačiau nei AA ataskaitoje. Pavyzdžiui, DT ataskaitoje išsamiai paaiškinta, kaip reikiama grąža nustatoma pagal kapitalo įkainojimo modelį (KĮM) ir kaip nustatoma vidutinė svertinė kapitalo kaina (VSKK). Analizėje taip pat išsamiai aprašoma, kaip apskaičiuota koncesijos kaina, ir pateikiama jautrumo analizė, paremta kitais elektros energijos kainos pokyčiais ir VSKK.

(27)

Narvikas pavedė „Danske Securities“ parengti dvi ataskaitas (toliau - DS1 ir DS2). Pirmoje ataskaitoje DS1 „Danske Securities“ buvo pavesta įvertinti, ar savivaldybė turėtų rinkoje parduoti savo teisę į energiją pagal koncesiją, ar perduoti ją NEAS. DS1 ataskaitoje „Danske Securities“ savo iniciatyva pateikė teisės į energiją pagal koncesiją vertinimą 50 metų laikotarpiui. Be prielaidų dėl būsimų elektros energijos kainų pokyčių, „Danske Securities“ taip pat pateikė minimalius paaiškinimus, kaip buvo nustatyta teisės į energiją pagal koncesiją vertė.

(28)

Rengdama DS2 ataskaitą „Danske Securities“ kreipėsi į tris rinkos operatorius - „CBF Kraftmegling AS“ (CBF), „Norwegian Energy Brokers AS“ (NEB) ir „Statkraft SF“ („Statskraft“) – dėl numatomų kainų ir sąnaudų. Remdamasi šiais vertinimais „Danske Securities“ nustatė apytikrę teisės į energiją pagal koncesiją rinkos kainą. CBF numatė, kad pagal bazinį scenarijų jos vertė bus lygi 127 mln. NOK. NEB vertinimu, vertė pagal bazinį scenarijų sudarys 75 mln. NOK. Kadangi NEB nepatikslino numatytų kainų ir sąnaudų atsižvelgdamas į infliaciją, „Danske Securities“ pabrėžė, kad, jų manymu, NEB skaičiavimai nėra patikimi. „Statkraft“ vertinimu, pagal bazinį scenarijų vertė svyruoja nuo 115 iki 140 mln. NOK. Remdamasi šiais trimis įvertinimais, „Danske Securities“ priėjo išvadą, kad teisės į energiją pagal koncesiją vertė pagal bazinį scenarijų turėtų svyruoti nuo 100 iki 140 mln. NOK.

(29)

Šių keturių ataskaitų rezultatai apibendrinti toliau pateiktoje lentelėje. Toliau jos kartu vadinamos keturiomis ataskaitomis.

(30)

Be išorinių konsultacijų, Narviko savivaldybės pirkimų skyriaus vadovas atliko ir savo vertinimus.

(31)

1999 m. spalio mėn. vykdomajam komitetui pateiktame pirmame vertinime jis priėjo išvadą, kad dėl ilgalaikių sutarčių (10–40 metų) bendra savivaldybės rizika buvo didelė.

(32)

2000 m. kovo 16 d. derybinei grupei pateiktame antrame vertinime aptariamos įvairios energijos pagal koncesiją tvarkymo galimybės. Tačiau iki to laiko derybinė grupė susiaurino jo įgaliojimus iki rizikos, atsiskaitymo laiko, mokestinių pasekmių ir maksimalaus pelno didinimo vertinimo pagal tris scenarijus (visais atvejais Narvikas perduotų NEAS teisę į energiją pagal koncesiją 50 metų laikotarpiui ir sumažintų nuosavybės dalį įmonėje NEAS). Neatsižvelgiant į tai, antrame vertinime pirkimų skyriaus vadovas ir toliau dėmesį kreipė į sutarties trukmės svarbą. Vertindamas teisės į energiją pagal koncesiją ribinę vertę laikui bėgant, jis nustatė, kad, „…sudarius ilgalaikę sutartį, pvz., 50 metų terminui, mes, kaip pardavėjai, gausime labai nedidelę pridėtinę vertę, palyginti su verte, kurią gautume sudarius sutartį trumpesniam terminui (pvz., 83 mln. NOK, kai sutartis pasirašoma 20 metų)“.

(33)

Po vidaus diskusijų dėl ilgalaikės sutarties pranašumų ir trūkumų derybinė grupė pateikė savivaldybės tarybai rekomendaciją sudaryti sutartį 50,5 metų terminui, kad būtų sumažinta savivaldybės rizika ir užtikrintas ilgalaikis planavimas.

(34)

NEAS siekė įsigyti tik 116,3 GWh energijos pagal koncesiją už ministerijos kainą. Tačiau vykstant deryboms su įmone Narvikas primygtinai reikalavo, kad būtų nupirkta visa jos teisė į energiją pagal koncesiją ir kad 11,7 GWh energijos pagal koncesiją už savikainą būtų sujungta su energija pagal koncesiją už ministerijos kainą.

(35)

2000 m. gegužės mėn. šalys galiausiai susitarė dėl visos 128 GWh energijos pagal koncesiją ir pagal susitarimą NEAS turėjo sumokėti 120 mln. NOK už energiją pagal koncesiją už ministerijos kainą ir 6 mln. NOK – už energiją pagal koncesiją už savikainą.

(36)

2000 m. gegužės 25 d. savivaldybės taryba oficialiai nusprendė, kad savivaldybė turėtų NEAS parduoti teisę į 128 GWh energiją pagal koncesiją per metus už 126 mln. NOK per 50,5 metų laikotarpį.

(37)

2000 m. spalio 16 d. Narvikas ir NEAS įformino susitarimą pasirašydami sutartį, pagal kurią Narvikas pardavė teisę į energiją pagal koncesiją pirmiau nurodytomis sąlygomis. Sutartyje nebuvo numatytas kainos tikslinimo mechanizmas, o lėšos turėjo būti sumokėtos iš anksto vienkartine suma.

(38)

2000 lapkričio 29 d. Narvikas ir NEAS pasirašė papildomą susitarimą, pagal kurį NEAS įsipareigojo už teisę į energiją pagal koncesiją sumokėti Narvikui 60 mln. NOK grynaisiais, o likusi 66 mln. NOK suma turėjo būti įmokėta kaip NEAS (kurios 100 % akcijų tuo metu nuosavybės teise priklausė savivaldybei) nuosavo kapitalo dalis.

(39)

2001 m. Narvikas perdavė 49,99 % turimų NEAS akcijų įmonėms „Vesterålskraft AS“ ir „Hålogalandskraft AS“.

(40)

Norvegijos institucijos mano, kad sutartis su NEAS buvo sudaryta rinkos sąlygomis. Pirmiausia jos pabrėžia, jog susitarimas buvo sudarytas dėl to, kad Narviko finansinė padėtis buvo įtempta ir savivaldybei reikėjo likvidaus kapitalo. Antra, kad NEAS būtų restruktūrizuota sukuriant didesnę regioninę įmonę, buvo reikalinga rekapitalizacija. Galiausiai, kai buvo pasirašoma sutartis, savivaldybė nuostolingai pardavinėjo energiją pagal koncesiją, nes energijos pagal koncesiją kaina buvo didesnė nei siūloma rinkoje. Pavyzdžiui, 1999 m. balandžio–gruodžio mėn. Narvikas parduodamas energiją pagal koncesiją neteko 2,3 mln. NOK.

(41)

Dėl reguliavimo rizikos Norvegijos institucijos paaiškino, kad visą riziką prisiima NEAS. Jos teigia, kad rizika gali kilti ne dėl energijos pagal koncesiją kiekio padidėjimo, o dėl jo sumažėjimo, dėl to sumažėtų ir tikimybė gauti pagalbą.

(42)

Norvegijos institucijos teigia, kad 50,5 metų susitarimui taikytinas lyginamasis rinkos kriterijus yra galutinis elektrinės pardavimas ir kad NEAS pasiūlytos kainos, jas atitinkamai pakoregavus atsižvelgiant į skirtumus, atitiko elektrinių pardavimo kainas tuo laikotarpiu.

(43)

Duomenis apie elektrinių pardavimą 2000 m. Norvegijos institucijos ėmė iš vadinamosios 2000 m. realios elektros energijos rinkos apžvalgos, kurią parengė „Pareto“ (toliau - „Pareto“ apžvalga). Remiantis šia apžvalga paaiškėja, kad 2000 m. parduotų elektrinių rinkos kainos svyravo nuo 1,64 iki 1,77 NOK už KWh metinių gamybos pajėgumų. Narviko teisė į energiją pagal koncesiją parduota už maždaug 1,00 NOK už KWh metinių gamybos pajėgumų. Norvegijos institucijų teigimu, šių verčių skirtumus galima paaiškinti atsižvelgiant į toliau nurodytus veiksnius.

(44)

Pirma, 2000 m. naujesnės elektrinės tipinės veiklos išlaidos, įskaitant nuolatinį reinvestavimą (be nuvertėjimo), buvo maždaug 0,05 NOK už KWh per metus (pridedant tiekimo išlaidas). Iš NEAS tikėtasi gauti dvejopą mokestį: apie 0,10 NOK už KWh per metus (pridedant tiekimo išlaidas) už energiją pagal koncesiją už ministerijos kainą ir 0,14–0,178 už KWh (pridedant tiekimo išlaidas) per metus už energiją pagal koncesiją, suteiktą iki 1959 m. balandžio 10 d. 2000 m. planuota rinkos kaina buvo lygi maždaug 0,12 NOK už KWh. Todėl, palyginti su 0,02 NOK už KWh energijos pagal koncesiją, pagal 2000 m. scenarijų elektrinės savininkas turėjo gauti 0,07 NOK už KWh grynojo pelno. Sudarant sutartį numatyta 2010 m. kaina buvo 0,20 NOK. Remiantis šiuo skaičiavimu, pagal 2010 m. scenarijų elektrinės savininkas būtų gavęs 0,15 NOK už KWh grynojo pelno, palyginti su 0,10 NOK už KWh energijos pagal koncesiją.

(45)

Antra, Norvegijos institucijos teigia, kad, siekiant kompensuoti kapitalizacijos per neterminuotą laikotarpį (kapitalizacijos koeficientas 25) ir 50 metų terminą (kapitalizacijos koeficientas 21,48) skirtumą, kai kapitalizacijos norma yra 4 %, penkių į „Pareto“ apžvalgą įtrauktų elektrinių pardavimo kainas reikia sumažinti maždaug 10-15 %.

(46)

Be to, Norvegijos institucijos priduria, kad pirmieji metai turėjo daugiausia reikšmės apskaičiuojant GEV ir kad nuosavybės reinvestavimo išlaidos paprastai atsiranda vėlesniame etape, todėl GEV sumažėja nedaug.

(47)

Atsižvelgdamos į tai, Norvegijos institucijos teigia, kad yra glaudus ryšys tarp elektrinių pardavimo kainos nuo maždaug 1,64 iki 1,77 NOK už KWh metinių gamybos pajėgumų ir nuomos kainos (mokesčio už naudojimąsi elektros energiją 50,5 metų laikotarpiu), prilygstančios maždaug 1,00 NOK už KWh energijos pagal koncesiją.

(48)

Todėl Norvegijos institucijos teigia, kad palyginus šiuos veiksnius paaiškėja, jog NEAS už energiją pagal koncesiją sumokėtą kainą buvo galima prilyginti tuo pačiu laikotarpiu parduotų elektrinių kainai, taip pat priduria, kad išvadą dėl kainos lygio patvirtina DT ataskaita ir dvi DS ataskaitos, parengtos iki sudarant susitarimą dėl energijos pagal koncesiją 50,5 metų terminui.

(49)

Dėl institucijos rekomendacijų dėl valstybės pagalbos elementų valstybinėms institucijoms parduodant žemę ir pastatus (toliau - SOL) (16) Norvegijos institucijos teigia, kad konkurencingas ir besąlyginis konkursas yra vienintelis institucijos pripažintas būdas nustatyti valstybės turto rinkos kainas. Norvegijos institucijos pabrėžia, jog SOL rekomendacijose institucija taip pat pripažįsta, kad rinkos kainą, kai valstybės pagalba nesuteikiama, galima nustatyti remiantis nepriklausomo eksperto vertinimu. Norvegijos institucijos pabrėžia, kad DT ir dvi DS ataskaitos buvo pateiktos iki sudarant sutartį 50,5 metų. Antroje DS ataskaitoje vertė nustatyta remiantis „tiesioginiu rinkos tyrimu“, kurio metu, Norvegijos institucijų teigimu, buvo atliktas rinkos tyrimas, prilygintinas konkursui. Norvegijos institucijos taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad galutinė kaina atitiko viršutinį trijų vertinimų lygį.

(50)

Be to, Norvegijos institucijos teigia, kad neįtraukti kainos tikslinimo sąlygos buvo tinkamas sprendimas, nes kaina buvo sumokėta viena suma iš karto, o ne dalimis. Norvegijos institucijų teigimu, į sutartį įtraukti kainos tikslinimo mechanizmą buvo „nenatūralu ir labai neįprasta“, nes, kaip ir galutinai parduodant elektrinę, pardavimo kaina buvo sumokėta avansu – dalį sumokant grynaisiais ir dalį - nepiniginiu įnašu. Norvegijos institucijos taip pat teigia, kad, taikant nepiniginio įnašo modelį, pagal Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas vėliau tikslinti kainą greičiausiai būtų buvę neteisėta (17).

(51)

Viena trečioji šalis, NEAS (dabar „Nordkraft“), pateikė pastabas dėl Sprendimo 393/11/COL. Iš esmės NEAS sutinka su Norvegijos institucijų nuomone.

(52)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje teigiama:

„Išskyrus tuos atvejus, kai šis Susitarimas nustato kitaip, EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš jų valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su šiuo Susitarimu, kai ji daro įtaką Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai.“

(53)

Remiantis šia nuostata, kad valstybės pagalba būtų laikoma suteikta, priemonė turi pagalbos gavėjui suteikti ekonominį pranašumą. Toliau institucija nagrinėja, ar šiuo atveju toks ekonominis pranašumas įgyjamas.

(54)

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pareiškė, jog, siekiant patvirtinti, kad valstybės priemonė laikoma pagalba, būtina nustatyti, ar įmonė pagalbos gavėja įgyja ekonominį pranašumą, kurio ji nebūtų įgijusi įprastomis rinkos sąlygomis (18). Siekdama įvertinti, ar ekonominis pranašumas yra įgytas, institucija taiko (hipotetinio) rinkos ekonomikos investuotojo principą (19).

(55)

Jeigu atitinkamas sandoris buvo sudarytas laikantis rinkos ekonomikos investuotojo principo, t. y. jeigu savivaldybė pardavė teisę į energiją pagal koncesiją už rinkos vertę, o sandorio kaina ir sąlygos būtų priimtinos apdairiam privačiam investuotojui, veikiančiam rinkos ekonomikos sąlygomis, sandoris NEAS nesuteiktų ekonominio pranašumo ir valstybės pagalba nebūtų teikiama. Priešingai, valstybės pagalba būtų teikiama, jeigu sandoris būtų vykdomas ne rinkos kaina.

(56)

Atlikdama šį vertinimą, institucija negali pakeisti Narviko komercinio teismo sprendimo savo sprendimu, kad savivaldybė, kuriai priklauso teisė į energiją pagal koncesiją, savo nuožiūra gali nuspręsti, kaip jai vykdyti veiklą įprastomis konkurencijos sąlygomis.

(57)

Savivaldybės ir NEAS sutarties kainos ir sąlygų vertinimas turėtų būti pagrįstas informacija, kuri Narvikui buvo prieinama sutarties sudarymo momentu. Apskritai pakaktų informacija pagrįsto ex ante vertinimo, kad būtų atmesta valstybės pagalbos suteikimo prielaida, net vėliau paaiškėjus, kad prielaidos, kuriomis paremtas vertinimas, yra neteisingos.

(58)

Todėl toliau institucija nagrinėja, ar Narvikas, sudarydamas teisės į energiją pagal koncesiją pardavimo sutartį, elgėsi kaip privatus rinkos investuotojas.

(59)

Institucija atsižvelgė į sandorio sudarymo aplinkybes. Remdamasi Norvegijos institucijų pateikta informacija, institucija daro išvadą, kad sutarties sudarymo momentu savivaldybei buvo būtinas ir likvidumas (kad galėtų įvykdyti paskolinius įsipareigojimus), ir kapitalas injekcijai į NEAS. Bet to, pabrėžiama, kad Akcinių bendrovių įstatyme apribota galimybė į sutartį įtraukti kainos tikslinimo mechanizmą, kai mokamas nepiniginis įnašas. 1999 m. iki sudarant 2000 m. pardavimo sutartį Narvikas dėl energijos pagal koncesiją pardavimo patyrė nuostolių. Todėl savivaldybė nusprendė parduoti teisę į energiją pagal koncesiją ilgesniam terminui, kartu įgyvendindama nustatytą energijos pagal koncesiją pelningumo didinimo strategiją.

(60)

Norvegijos institucijos teigė, kad institucija pranašumo buvimo prielaidą turėtų atmesti šiuo atveju taikydama SOL principus. Institucija pabrėžia, kad nors SOL principas netaikomas parduodant teises į energiją pagal koncesiją, pagal jį numatomi du būdai, kaip valstybės institucijos paprastai turėtų parduoti valstybinę žemę ir pastatus už rinkos kainą užtikrindamos, kad tam nebūtų skirta valstybės pagalba. Pirmas būdas išvengti valstybės pagalbos elemento – vykdyti pardavimą besąlyginio konkurso tvarka. Antras būdas – vykdyti pardavimą už kainą, nustatytą remiantis nepriklausomo eksperto vertinimu, atliktu pagal visuotinai pripažintus vertinimo standartus.

(61)

Institucija pabrėžia, kad parduodant turtą besąlyginio konkurso tvarka pranašumas paprastai nesukuriamas. Taip yra bent tada, kai vykdomas atviras konkursas, kuriame dalyvauja daugiau nei vienas konkurso dalyvis (20). Tačiau Narviko teisė į energiją pagal koncesiją buvo parduota ne besąlyginio konkurso tvarka.

(62)

Kita vertus, Narvikas ir NEAS pavedė išorės konsultantams atlikti po du vertinimus, aprašytus (26)-(29) dalyse. Tačiau nei DS1 ir DS2, nei AA ataskaitose išsamiai neišaiškinta, kuris metodas taikytas atliekant vertinimus. Neturėdama kitų paaiškinimų, institucija negali įvertinti, ar rinkos vertė buvo įvertinta remiantis visuotinai pripažintais rinkos rodikliais ir vertinimo standartais. Todėl institucija mano, kad DS1, DS2 ir AA ataskaitose pateikti riboti teisės į energiją pagal koncesiją vertės įvertinimai. Kita vertus, DT ataskaitoje vertinimai yra išsamiai paaiškinti. Todėl jo rezultatus galima ištirti ir patikrinti. Dėl šios priežasties institucija mano, kad DT ataskaita yra patikimiausia. Institucijos nuomone, tai, kad visų keturių ataskaitų rezultatai panašūs (21), patvirtina DT ataskaitos, o galbūt ir likusių trijų ataskaitų, rezultatus.

(63)

Institucija pabrėžia, kad nors parduodant lengvai įkainojamus tam tikrus žemės sklypus ir pastatus, dėl kurių buvo sudarytas ne vienas sandoris, nepriklausomo vertintojo nustatyta kaina paprastai pranašumo nesuteikia, pranašumas gali būti sukuriamas parduodant išskirtinesnius žemės sklypus ir pastatus arba tada, kai dėl pardavimo aplinkybių kyla abejonių, ar eksperto nustatyta vertė atitinka faktinę turto rinkos vertę (22).

(64)

Kaip paaiškinta toliau, įprastoje praktikoje energijos už fiksuotą kainą tiekimo sutartys, kurių terminas yra ilgesnis nei 6 metai, nėra sudaromos ir paprastai jų nepasitaiko. Kadangi nėra rinkos, kurioje būtų siūlomos panašios kainos, o elektros energijos kainos kinta, eksperto vertinimas yra ne itin tinkama priemonė rinkos kainai nustatyti, kai sutartis dėl energijos už fiksuotą kainą sudaroma 50,5 metų terminui (23).

(65)

Bet kuriuo atveju institucija primena, kad, norint įvertinti, ar valstybės institucijos sudaryta energijos pardavimo sutartis suteikia įmonei pranašumo, taikytinas rinkos ekonomikos investuotojo testas, o ne SOL principas, kuris yra susijęs su valstybinės žemės ir pastatų pardavimu. Tai, kad bendrasis rinkos ekonomikos investuotojo principas yra taikomas ilgalaikėms energijos pardavimo sutartims, Bendrasis Teismas patvirtino sprendime byloje Budapesti Erőmű Zrt prieš Komisiją, kurioje Bendrasis Teismas palaikė Europos Komisijos (toliau – EK) poziciją byloje, susijusioje su Vengrijos institucijų sudarytomis ilgalaikėmis energijos pardavimo sutartimis (24).

(66)

Toje byloje EK nustatė, kokia buvo EK analizei svarbi Europos elektros rinkose veikiančių komercinių operatorių pagrindinė praktika, įvertino, ar nagrinėjami susitarimai atitiko tokią praktiką ir ar sutartys nebuvo sudarytos tokiomis sąlygomis, kurios būtų nepriimtinos komercinę veiklą vykdančiam operatoriui (25).

(67)

EK nustatė, kad ilgalaikės energijos pardavimo sutartys, sudarytos ilgesniam nei 6 metų terminui, Europos rinkoje pasirašomos retai (26). Šią išvadą patvirtina ir institucijos turima informacija. Todėl yra tik kelios ilgalaikės energijos pardavimo sutartys, jeigu yra išvis, kurios gali būti naudojamos kaip lyginamasis kriterijus nustatant 50,5 metų laikotarpiui parduodamos energijos kainą.

(68)

Tačiau potencialūs elektrinių pirkėjai ir pardavėjai turi atlikti ilgalaikius būsimų energijos kainų vertinimus. Tuo remdamosi Norvegijos institucijos teigė, kad Narviko teisės į energiją pagal koncesiją pardavimas turėtų būti prilygintas hidroelektrinės pardavimui. Norėdamos pagrįsti šį argumentą, Norvegijos institucijos pateikė institucijai „Pareto“ apžvalgą, kurioje aptariamos 2000 m. Norvegijoje parduotos penkios hidroelektrinės.

(69)

Norvegijos institucijos teigia, kad ir hidroelektrinės pardavimo, ir Narviko teisės į energiją pagal koncesiją pardavimo atveju kainos atitinka pagal gamybos kiekį planuojamų piniginių srautų GEV. Todėl, kaip ir Narviko ir NEAS atveju, bet kuris hidroelektrinės pirkėjas arba pardavėjas turi įvertinti elektrinės vertę atsižvelgdamas į planuojamas pajamas iš gamybos, atėmęs planuojamas išlaidas atitinkama diskonto norma, kol naujasis savininkas naudosis atitinkama hidroelektrinės pagaminta energija.

(70)

Norvegijos institucijos teigia, kad „Pareto“ ataskaitoje pateiktas penkių hidroelektrinių kainas, jas pakoregavus atsižvelgiant į tam tikrus svarbius veiksnius, galima prilyginti Narviko teisės į energiją pagal koncesiją pardavimo kainai. Šiuo atveju institucija atkreipia dėmesį į Norvegijos institucijų paminėtus ir I.11 skyriuje paaiškintus koreguojamuosius veiksnius.

(71)

Penkių hidroelektrinių pardavimo kainos svyravo nuo 1,66 iki 1,74 NOK už KWh. Palyginti su teisės pirkti energiją pagal koncesiją 50,5 metų laikotarpiu kaina, galutinai parduodant turtą turto GEV padidėja, nes manoma, kad po 50,5 metų su turtu susijęs pinigų srautas įgyja teigiamą vertę. Norvegijos institucija taikė 4 % kapitalizacijos normą, todėl pardavimo kaina, siekiant galutinį pardavimą palyginti su terminuotu energijos pagal koncesiją pardavimu, buvo sumažinta maždaug 10-15 % (27).

(72)

Kitas skirtumas tarp galutinio pardavimo ir teisės pirkti energiją pagal koncesiją pardavimo 50,5 metų laikotarpiui yra susijęs su GEV modelyje naudojama sąnaudų baze – bendros gamybos sąnaudos, palyginti su koncesijos kaina. Norvegijos institucijos teigė, kad įprastos veiklos išlaidos, įskaitant reinvestavimą į naujesnę elektrinę, buvo apytiksliai 0,05 NOK už KWh, o ministerijos kaina tuo metu buvo lygi maždaug 0,10 NOK už KWh.

(73)

Siekiant įvertinti, ar nustatant energijos pagal koncesiją rinkos kainą galima vadovautis elektrinių kainomis, būtina išsamiau išnagrinėti kiekvieną argumento elementą. Institucijos vertinimas yra pagrįstas Norvegijos institucijų pateikta ir kita viešai prieinama informacija.

(74)

Toliau analizėje pateiktos nominalios vertės yra naudojamos atliekant visus skaičiavimus (28).

(75)

„Pareto“ apžvalgoje paminėtų penkių hidroelektrinių pardavimo kaina svyravo nuo 1,66 iki 1,74 NOK už KWh gamybos pajėgumo. Ekonomikos konsultantų firmos „Econ Pöyry“ pateiktoje ataskaitoje, kurioje analizuojami 1996-2005 m. vykdyti elektrinių pardavimai, nurodyta 2000 m. vidutinė sandorio vertė yra aukštesnė, manoma, maždaug 1,85 NOK. Šioje ataskaitoje nurodoma, kad tokia pat apytikslė kaina buvo pasiūlyta 1999 m. Atitinkamai lyginamajame intervale kainos yra kiek didesnės nei „Pareto“ apžvalgoje. Kadangi ECON ataskaitoje nurodoma vidutinė sandorio vertė yra didesnė nei „Pareto“ apžvalgoje, institucija toliau analizėje taikys 1,70-1,80 NOK kainų intervalą.

(76)

Antras veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra gautinio pardavimo kainų ir terminuoto pardavimo 50,5 metų laikotarpiu kainų sulyginimas. Norvegijos institucijos teigė, kad tinkamas kainų tikslinimo koeficientas – 10-15 %, kai kapitalizacijos norma yra 4 %. Institucija mano, kad kapitalizacijos normos pasirinkimas yra glaudžiai susijęs su GEV modelyje taikyta diskonto norma. Nominali diskonto norma atskaičius mokesčius DT ataskaitoje buvo 6,8 %, o AA ataskaitoje – 7 %. Taip pat pabrėžiama, kad, vertindama naujos hidroelektrinės projektus, NVE taikė 6,5 % normą (29). Apskaičiuojant savikainą taikoma 6 % norma (30). Atsižvelgdama į tai, institucija mano, kad tinkama diskonto norma, kartu ir tinkama kapitalizacijos norma, lyginant galutinį ir terminuotą pardavimą nominaliai yra 6-7 % atskaičius mokesčius. Todėl lyginant galutinį pardavimą su pardavimu 50,5 laikotarpiu tinkamesnis kainų tikslinimo koeficientas yra 4-5 %, o ne 10-15 %, kaip teigia Norvegijos institucijos.

(77)

Trečias veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra numatoma elektros energijos rinkos kaina. Kaip paaiškinta pirmiau, prognozuoti energijos kainas 50 metų ar daugiau į priekį yra sudėtinga. Minėtose vertinimo ataskaitose, ypač AA ir DT ataskaitose, numatoma, kad energijos rinkos kaina 10–20 metų laikotarpiu pamažu didės ir vėliau atitiks realias sąlygas (t. y. tik didės atsižvelgiant į numatytą infliaciją) (31). Dėl to galima manyti, jog tuo metu rinkoje buvo pasiektas susitarimas, kad ilgainiui energijos kainos atitiks realias sąlygas ir nebedidės (32). Institucija mano, kad visi rinkos dalyviai nebuvo užtikrinti dėl būsimų energijos kainų, taip pat ir tie, kurie pirko ir pardavinėjo elektrines tuo pat metu, kai buvo parduota teisė į energiją pagal koncesiją. Nėra priežasties manyti, kad įvairūs rinkos dalyviai gali naudotis iš esmės skirtinga informacija apie numatomas rinkos kainas.

(78)

Norvegijos institucijos pateikė pajamų ir išlaidų palyginimą pagal scenarijų, kai galutinio pardavimo ir energijos pagal koncesiją pardavimo atvejais pinigų srautai skiriasi 0,05 NOK už KWh dėl to, kad numatyta koncesijos kaina yra maždaug 0,10 NOK ir veiklos išlaidos, įskaitant reinvestavimą, sudaro maždaug 0,05 NOK.

(79)

Konsultantai, kurie teikė konsultacijas Narvikui ir NEAS, numatė, kad ministerijos kainos už energiją pagal koncesiją santykinai atitiks realias sąlygas, todėl nebuvo tikimasi nei reikšmingo sąnaudų bazės efektyvumo padidėjimo, nei didelio jos kitimo. Iš esmės buvo numatyta, kad ministerijos kaina už energiją pagal koncesiją didės su infliacija (33). Atsižvelgdama į turimą informaciją, institucija laikosi nuomonės, kad tokias pat prielaidas būtų daręs ir apdairus investuotojas, todėl mano, kad toliau atliekant analizę energijos pagal koncesiją už savikainą kaina smarkiai nekistų. Apskaičiuojant energijos pagal koncesiją vertę šios sąnaudos įtrauktos į atitinkamus pinigų srautus (34).

(80)

Kadangi yra keli kintamieji, kurie laikui bėgant nulemia pinigų srautus, 0,05 NOK veiklos ir reinvestavimo išlaidas reikia įvertinti atsižvelgiant į įvairias sudedamąsias dalis.

(81)

Pirma, akivaizdu, kad elektrinė turės tam tikrų bendrų veiklos ir eksploatavimo išlaidų. Daroma prielaida, kad hidroelektrinės veiklos ir eksploatavimo išlaidos paprastai yra santykinai nedidelės ir svyruoja nuo 0,02 iki 0,05 NOK už KWh (35). Ją patvirtina išlaidų duomenys, naudojami nustatant ministerijos kainą. 2000 m. pagal šį modelį veiklos ir eksploatavimo išlaidų kompensacija buvo lygi 0,267 NOK už KWh.

(82)

Apskaičiuojant GEV svarbūs ir kiti pinigų srautai. 2000 m. nustatant ministerijos kainą mokesčiams buvo nuskaičiuojama 0,021 NOK. Faktinė mokesčių, taikomų už atitinkamą elektrinę, suma, žinoma, priklauso nuo pelno, tačiau, kadangi ministerijos kaina turi atspindėti vidutines tipinių Norvegijos elektrinių išlaidas, derėtų mokesčiams skirti maždaug 0,02 NOK už KWh.

(83)

Paskutinę pinigų srautų dalį nustatant GEV sudaro reinvestavimo išlaidos, kurios labai priklauso nuo laiko ir elektrinės reinvestavimo poreikių. Institucija daro išvadą, kad apskaitos tikslais ekonominė hidroelektrinės veikimo trukmė yra 40 metų (36), tačiau faktinė veiklos trukmė gali būti ilgesnė. Daugeliu atvejų reinvestavimo lygis turi esminę reikšmę, todėl, Norvegijos institucijų teigimu, apskaičiuojant GEV labai svarbu, kada yra planuojamos lėšos. Jeigu reinvestuojama ankstyvajame GEV skaičiavimo laikotarpio etape, GEV sumažėja kur kas labiau nei reinvestuojant vėlesniame etape. Tačiau Norvegijos institucijos institucijai nepateikė informacijos apie 1999 ir 2000 m. parduotų hidroelektrinių reinvestavimo poreikius, į kuriuos atsižvelgdamos jos lygino kainas. Institucija pabrėžia, jog tikėtina, kad ši informacija nėra prieinama ar lengvai gaunama dėl jos senumo ir galbūt dėl pobūdžio.

(84)

Tikslindamos analizuojamų hidroelektrinių kainas pagal pirmiau minėtus du skirtumus – terminą ir sąnaudų bazę, Norvegijos institucijos teigia, kad 1,66–1,74 NOK už KWh kainą galima prilyginti maždaug 1,00 NOK energijos pagal koncesiją kainai už KWh (37). Kaip paaiškinta pirmiau, iš institucijos turimos informacijos matyti, kad 1999 ir 2000 m. vidutinė sandorio vertė buvo kiek didesnė nei minėta kaina (maždaug 1,85 NOK). Todėl institucija 1,70–1,80 NOK už KWh kainą lygins su Narvikui sumokėta 1,00 NOK kaina.

(85)

Pirmą kartą kainos būtų tikslinamos siekiant palyginti galutinio pardavimo kainas su kainomis pagal 50,5 metų sutartį. Institucija taikė 6 % kapitalizacijos normą, todėl galutinio pardavimo vertė sumažėjo maždaug 5,5 %. Atitinkamai lyginamoji elektrinių pardavimo kaina svyruoja nuo 1,61 iki 1,70 NOK. Kad būtų sėkmingai išlaikytas rinkos investuotojo testas ir atmesta prielaida dėl valstybės pagalbos, skirtumas tarp energijos pagal koncesiją kainų ir elektrinės veiklos išlaidų turėtų būti lygus 0,61-0,70 NOK už KWh grynųjų pinigų srautui.

(86)

Kaip minėta, numatomos bendros veiklos išlaidos turi svyruoti nuo 0,02 iki 0,05 NOK už KWh pridėjus 0,02 NOK už KWh mokesčiams, o tai prilygsta 0,04–0,07 NOK už KWh. Be to, reikia atsižvelgti į reinvestavimą, kurio dydį sunku nustatyti, nes jo finansinį poveikį lemia laikas ir apimtis.

(87)

Atsižvelgdama į tai, institucija atliko 128 GWh (38) energijos pagal koncesiją pardavimo 50,5 metų laikotarpiu jautrumo analizę. Institucija ištyrė įvairius išlaidų ir diskonto normų derinius, kai nominalios diskonto normos atskaičius mokesčius svyruoja nuo 5,5 % iki 7,5 %, o bendros veiklos išlaidos sudaro 0,05–0,09 NOK už KWh (parodyta lentelėje).