11.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/5

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1281/2013

2013 m. gruodžio 10 d.

kuriuo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 517/94 nustatomos 2014 m. tekstilės kvotų valdymo ir paskirstymo taisyklės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1994 m. kovo 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 517/94 dėl tekstilės gaminių, kuriems netaikomos dvišalės sutartys, protokolai ar kiti susitarimai arba kitos konkrečios Bendrijos importo taisyklės, bendrųjų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių taisyklių (1), ypač į jo 17 straipsnio 3 ir 6 dalis bei 21 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 517/94 nustatyti kiekybiniai apribojimai, taikomi tam tikrų tekstilės gaminių, kurių kilmės šalis – tam tikros trečiosios šalys, importui ir skirstomi paraiškų pateikimo pirmumo tvarka;

(2)	pagal tą reglamentą tam tikromis sąlygomis galima taikyti kitokius paskirstymo būdus, skaidyti kvotas į dalis arba skirti konkretaus kiekybinio apribojimo dalį išimtinai paraiškoms, prie kurių pridedami įrodymai, patvirtinantys ankstesnio importo kiekį;

(3)	2014 m. nustatytų kvotų valdymo taisyklės turėtų būti priimtos iki kvotų metų pradžios, kad nebūtų nepagrįstai sutrikdytas prekybos srautų tęstinumas;

(4)	ankstesniais metais priimtos priemonės, pvz., nustatytos Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1163/2012 (2), pasiteisino, todėl tikslinga priimti panašias taisykles 2014 m.;

(5)	siekiant patenkinti kuo didesnio ūkio subjektų skaičiaus poreikius, tikslinga lanksčiau taikyti pirmumo principu pagrįstą skirstymo metodą nustatant didžiausio kiekio, kurį pagal šį metodą galima paskirti kiekvienam ūkio subjektui, ribą;

(6)	siekiant užtikrinti nenutrūkstamą prekybos srautą ir veiksmingai administruoti kvotas, ūkio subjektams turėtų būti suteikta galimybė pateikti pirminę paraišką 2014 m. importo leidimui gauti tokiam pat kiekiui, kurį jie importavo 2013 m.;

(7)	kad kvotos būtų optimaliai išnaudotos, ūkio subjektui, kuris jau išnaudojo ne mažiau kaip pusę leisto kiekio, turėtų būti leista prašyti papildomo kiekio, jei kvotos dar neišnaudotos;

(8)

siekiant užtikrinti tinkamą administravimą, importo leidimai turėtų galioti devynis mėnesius nuo išdavimo datos, bet ne ilgiau kaip iki metų pabaigos. Valstybės narės licencijas turėtų išduoti tik gavusios Komisijos pranešimą, kad kvotos kiekis dar neišnaudotas, ir tik tada, jeigu ūkio subjektas gali įrodyti, kad turi sutartį, ir patvirtinti (jeigu nėra konkrečių prieštaraujančių nuostatų), kad pagal šį reglamentą jam nebuvo suteiktas Bendrijos importo leidimas atitinkamoms kategorijoms ir šalims. Tačiau kompetentingoms nacionalinėms institucijoms turėtų būti suteikta teisė importuotojo prašymu pratęsti licencijų, iš kurių ne mažiau kaip pusė jau buvo panaudota iki paraiškos dienos, galiojimą dar trims mėnesiams ir iki 2015 m. kovo 31 d.;

(9)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 517/94 25 straipsnį įsteigto Tekstilės komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiuo reglamentu nustatomos Reglamento (EB) Nr. 517/94 IV priede nurodytų tam tikrų tekstilės gaminių importo kiekybinių kvotų 2014 m. valdymo taisyklės.

2 straipsnis

1 straipsnyje minėtos kvotos skirstomos chronologine tvarka, kuria Komisija gauna valstybių narių pranešimus apie atskirų ūkio subjektų paraiškas dėl kiekių, neviršijančių I priede nurodyto didžiausio kiekio vienam ūkio subjektui.

Tačiau didžiausias kiekis netaikomas ūkio subjektams, kurie 2014 m. pateikdami pirmąją paraišką kompetentingoms nacionalinėms institucijoms gali įrodyti, kad iš nurodytų trečiųjų šalių ir nurodytų kategorijų prekių jie importavo daugiau nei didžiausią kiekvienai kategorijai nurodytą kiekį pagal 2013 m. jiems išduotas importo licencijas.

Tokiems ūkio subjektams kompetentingos institucijos gali leisti iš konkrečių trečiųjų šalių importuoti konkrečių kategorijų prekių ne daugiau, nei jie importavo 2013 m., jei neišnaudotas kvotos kiekis.

3 straipsnis

Kiekvienas importuotojas, jau sunaudojęs 50 procentų arba daugiau pagal šį reglamentą jam paskirto kiekio, gali teikti kitą paraišką, paraišką dėl tos pačios kategorijos kiekio iš tos pačios trečiosios šalies, neviršijančio I priede nustatyto didžiausio kiekio.

4 straipsnis

1. II priede išvardytos kompetentingos nacionalinės institucijos nuo 2014 m. sausio 8 d. 10 val. gali informuoti Komisiją apie paraiškose gauti importo leidimus nurodytą kiekį.

Pirmoje pastraipoje nustatytas laikas Briuselio laiku.

2. Leidimus kompetentingos nacionalinės institucijos išduoda tik gavusios Komisijos pranešimą pagal Reglamento (EB) Nr. 517/94 17 straipsnio 2 dalį, kad galima importuoti prašomą kiekį.

Leidimus jos išduoda tik tada, jeigu ūkio subjektas:

a)	įrodo, kad turi sutartį dėl prekių tiekimo, ir

raštu patvirtina, kad atitinkamoms kategorijoms ir iš atitinkamų šalių

i)	jis dar negavo leidimo pagal šį reglamentą arba

ii)	pagal šį reglamentą jam buvo paskirtas leidimas, bet jis sunaudojo ne mažiau kaip 50 procentų kvotos kiekio.

3. Importo leidimai galioja devynis mėnesius nuo išdavimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Tačiau kompetentingos nacionalinės institucijos importuotojo prašymu leidimų galiojimą gali pratęsti trims mėnesiams, jeigu paraiškos pateikimo metu sunaudota ne mažiau kaip 50 procentų kvotos kiekio. Bet kuriuo atveju toks pratęsimas galioja ne ilgiau kaip iki 2015 m. kovo 31 d.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 10 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 67, 1994 3 10, p. 1.

(2) 2012 m. gruodžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1163/2012, kuriuo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 517/94 nustatomos 2013 m. tekstilės kvotų valdymo ir paskirstymo taisyklės (OL L 336, 2012 12 8, p. 22).

I PRIEDAS

Didžiausias kiekis, nurodytas 2 ir 3 straipsniuose

Atitinkama šalis	Kategorija	Matavimo vienetas	Didžiausias kiekis
Baltarusija	1	kilogramai	20 000
	2	kilogramai	80 000
	3	kilogramai	5 000
	4	vienetai	20 000
	5	vienetai	15 000
	6	vienetai	20 000
	7	vienetai	20 000
	8	vienetai	20 000
	15	vienetai	17 000
	20	kilogramai	5 000
	21	vienetai	5 000
	22	kilogramai	6 000
	24	vienetai	5 000
	26/27	vienetai	10 000
	29	vienetai	5 000
	67	kilogramai	3 000
	73	vienetai	6 000
	115	kilogramai	20 000
	117	kilogramai	30 000
	118	kilogramai	5 000

Atitinkama šalis	Kategorija	Matavimo vienetas	Didžiausias kiekis
Šiaurės Korėja	1	kilogramai	10 000
	2	kilogramai	10 000
	3	kilogramai	10 000
	4	vienetai	10 000
	5	vienetai	10 000
	6	vienetai	10 000
	7	vienetai	10 000
	8	vienetai	10 000
	9	kilogramai	10 000
	12	poros	10 000
	13	vienetai	10 000
	14	vienetai	10 000
	15	vienetai	10 000
	16	vienetai	10 000
	17	vienetai	10 000
	18	kilogramai	10 000
	19	vienetai	10 000
	20	kilogramai	10 000
	21	vienetai	10 000
	24	vienetai	10 000
	26	vienetai	10 000
	27	vienetai	10 000
	28	vienetai	10 000
	29	vienetai	10 000
	31	vienetai	10 000
	36	kilogramai	10 000
	37	kilogramai	10 000
	39	kilogramai	10 000
	59	kilogramai	10 000
	61	kilogramai	10 000
	68	kilogramai	10 000
	69	vienetai	10 000
	70	poros	10 000
	73	vienetai	10 000
	74	vienetai	10 000
	75	vienetai	10 000
	76	kilogramai	10 000
	77	kilogramai	5 000
	78	kilogramai	5 000
	83	kilogramai	10 000
	87	kilogramai	8 000
	109	kilogramai	10 000
	117	kilogramai	10 000
	118	kilogramai	10 000
	142	kilogramai	10 000
	151 A	kilogramai	10 000
	151 B	kilogramai	10 000
	161	kilogramai	10 000

II PRIEDAS

4 straipsnyje minimų licencijavimo institucijų sąrašas

1. Belgija

FOD Economie, KMO, Middenstand en Energie (Ekonomikos, MVĮ, savarankiškai dirbančių asmenų ir energetikos federalinė viešoji tarnyba)

Algemene Directie Economisch Potentieel

Dienst Vergunningen

Vooruitgangstraat 50

1210 Brussel

BELGIË

Tel. + 32 (0) 227767 13

Faks. + 32 (0) 227750 63

SPF Economie, PME, Classes moyennes et Energie (Ekonomikos, MVĮ, savarankiškai dirbančių asmenų ir energetikos federalinė viešoji tarnyba)

Direction générale Potentiel économique

Service Licences

Rue du Progrès 50

1210 Bruxelles

BELGIQUE

Tel. + 32 (0) 227767 13

Faks. + 32 (0) 227750 63

2. Bulgarija

Министерство на икономиката, енергетиката и туризма

Дирекция „Регистриране, лицензиране и контрол“

ул. „Славянска“ № 8

1052 София

БЪЛГАРИЯ/BULGARIA

Тел.: +359 29407008/+359 29407673/+359 29407800

Факс: +359 29815041/+359 29804710/+359 29883654

Ministry of Economy, Energy and Tourism (Ekonomikos, energetikos ir turizmo ministerija)

8, Slavyanska Str., Sofia 1052, Bulgaria

Tel. +359 29407008/+359 29407673/+359 29407800

Faks. +359 29815041/+359 29804710/+359 29883654

3. Čekija

Ministerstvo průmyslu a obchodu (Pramonės ir prekybos ministerija)

Licenční správa

Na Františku 32

110 15 Praha 1

ČESKÁ REPUBLIKA

Tel. +420 224 907 111

Faks. +420 224 212 133

4. Danija

Erhvervs- og Vækstministeriet (Verslo ir ekonomikos augimo ministerija)

Erhvervsstyrelsen

Langelinje Allé 17

2100 København

DANMARK

Tel. +45 35466030

Faks. +45 35466029

5. Vokietija

Bundesamt für Wirtschaft und Ausfuhrkontrolle (BAFA) (Ekonomikos ir eksporto kontrolės federalinė tarnyba)

Frankfurter Str. 29–35

65760 Eschborn

DEUTSCHLAND

Tel. +49 6196908–0

Faks. +49 6196908 800

6. Estija

Majandus- ja Kommunikatsiooniministeerium (Ekonomikos reikalų ir ryšių ministerija)

Harju 11

EST-15072 Tallinn

EESTI/ESTONIA

Tel. +372 6256400

Faks. +372 6313660

7. Airija

Department of Enterprise, Trade and Employment Internal Market

Internal Market (Įmonių, prekybos ir užimtumo departamentas, Vidaus rinkos skyrius)

Kildare Street

Dublin 2

IRELAND

Tel. +353 16312121

Faks. +353 16312826

8. Graikija

Υπουργείο Ανάπτυξης, Ανταγωνιστικότητας & Ναυτιλίας

Γενική Διεύθυνση Διεθνούς Οικονομικής Πολιτικής

Διεύθυνση Καθεστώτων Εισαγωγών-Εξαγωγών, Εμπορικής Άμυνας

Κορνάρου 1

105 63 Αθήνα/Athens

ΕΛΛΑΔΑ/GREECE

Τel. + 30 2103286041-43, 2103286021

Faks. + 30 2103286094

Ministry of Development, Competitiveness and Shipping (Plėtros, konkurencingumo ir laivybos ministerija),

General Directorate for International Economic Policy,

Directorate of Import-Export Regimes, Trade Defence Instruments

Unit A’

1 Kornarou Str.

10563 Athens

GREECE

Tel. + 30 2103286041-43, 2103286021

Faks. + 30 2103286094

9. Ispanija

Ministerio de Economía y Competitividad (Ekonomikos ir konkurencingumo ministerija)

Dirección General de Comercio e Inversiones

Paseo de la Castellana no 162

28046 Madrid

ESPAÑA

Tel. +34 913493817, 3493874

Faks. +34 913493831

E. paštas sgindustrial.sscc@comercio.mineco.es

10. Prancūzija

Ministère du Redressement Productif

(Gamybos atkūrimo ministerija)

Direction générale de la compétitivité, de l’industrie et des services

Bureau des matérieaux

BP 80001

67, Rue Barbès

94201 Ivry-sur-Seine CEDEX

FRANCE

Tel. + 33 179843449

E. paštas Isabelle.paimblanc@finances.gouv.fr

11. Kroatija

Ministarstvo vanjskih i europskih poslova (Užsienio ir Europos reikalų ministerija)

Trg N. Š. Zrinskog 7-8

10 000 Zagreb

Tel. 00 38516444626

Faks. 00 38516444601

12. Italija

Ministero dello Sviluppo Economico (Ekonomikos plėtros ministerija)

Dipartimento per l’impresa e l’internazionalizzazione

Direzione Generale per la Politica Commerciale Internazionale

Divisione III - Politiche settoriali

Viale Boston, 25

00144 Roma

ITALIA

Tel. +39 0659647517, 59932202, 59932406

Faks. +39 0659932263, 59932636

E. paštas polcom3@mise.gov.it

13. Kipras

Ministry of Commerce, Industry and Tourism (Prekybos, pramonės ir turizmo ministerija)

Trade Department

6 Andrea Araouzou Str.

1421 Nicosia

CYPRUS

Tel. +357 2867100

Faks. +357 2375120

14. Latvija

Latvijas Republikas Ekonomikas ministrija (Latvijos Respublikos ekonomikos ministerija)

Brīvības iela 55

Rīga, LV-1519

LATVIJA

Tel. +371 670 132 48

Faks. +371 672 808 82

15. Lietuva

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija

Gedimino pr. 38/Vasario 16-osios g. 2

LT-01104 Vilnius

LIETUVA/LITHUANIA

Tel. +370 70664658, +370 70664808

Faks. +370 70664762

E. paštas vienaslangelis@ukmin.lt

16. Liuksemburgas

Ministère de l’Economie et du Commerce Exterieur (Ekonomikos ir užsienio prekybos ministerija)

Office des licences

Boîte postale 113

2011 Luxembourg

LUXEMBOURG

Tel. +352 4782371

Faks. +352 466138

17. Vengrija

Magyar Kereskedelmi Engedélyezési Hivatal

(Vengrijos prekybos licencijavimo tarnyba)

Budapest

Németvölgyi út 37–39.

1124

MAGYARORSZÁG/HUNGARY

Tel. +36 14585503

Faks. +36 14585814

E. paštas Keo@mkeh.gov.hu

18. Мalta

Ministry of Finance (Finansų ministerija), Economy and Investment

Commerce Department, Trade Services Directorate

Lascaris

Valletta VLT 2000

МALTA

Tel. +356 25690202

Faks. +356 21237112

19. Nyderlandai

Belastingdienst/Douane (Muitinės administracija)

centrale dienst voor in- en uitvoer

Kempkensberg 12

Postbus 30003

9700 RD Groningen

NEDERLAND

Tel. +31 881512122

Faks. +31 881513182

20. Austrija

Bundesministerium für Wirtschaft, Familie und Jugend (Federalinė ekonomikos, šeimos ir jaunimo ministerija)

Außenwirtschaftskontrolle

Abteilung C2/9

Stubenring 1

1011 Wien

ÖSTERREICH

Tel. +43 171100-0

Faks. +43 171100-8386

21. Lenkija

Ministerstwo Gospodarki (Ekonomikos ministerija)

Pl.Trzech Krzyzy 3/5

00-950 Warszawa

POLSKA/POLAND

Tel. +48 226935553

Faks. +48 226934021

22. Portugalija

Ministério das Finanças (Finansų ministerija)

Direcção Geral das Alfândegas e dos Impostos Especiais sobre o Consumo

Rua Terreiro do Trigo

Edifício da Alfândega

1149–060 LISBOA

PORTUGAL

Tel. +351 (1) 218814263

Faks. +351 |(1) 218814261

E. paštas dsl@dgaiec.min-financas.pt

23. Rumunija

Ministerul Economiei (Ekonomikos ministerija)

Comerțului și Mediului de Afaceri

Direcția Politici Comerciale

Calea Victoriei, nr.152, sector 1

București

Cod poștal: 010096

ROMÂNIA

Tel. +40 213150081

Faks. +40213150454

E. paštas clc@dce.gov.ro

24. Slovėnija

Ministrstvo za finance (Finansų ministerija)

Carinska uprava Republike Slovenije

Carinski urad Jesenice

Center za TARIC in kvote

Spodnji Plavž 6 c

SI-4270 Jesenice

SLOVENIJA

Tel. +386 (0) 42974470

Faks. +386 (0) 42974472

E. paštas taric.cuje@gov.si

25. Slovakija

Ministerstvo hospodárstva SR (Slovakijos Respublikos ekonomikos ministerija)

Odbor výkonu obchodných opatrení

Mierová 19

827 15 Bratislava

SLOVENSKO/SLOVAKIA

Tel. +421 248547019

Faks. +421 243423915

E. paštas jan.krocka@mhsr.sk

26. Suomija

Tullihallitus (Nacionalinė muitų taryba)

PL 512

FI-00101 Helsinki

Tel. +358 96141

Faks. +358 204922852

Tullstyrelsen (Nacionalinė muitų taryba)

PB 512

FI-00101 Helsingfors

Faks. +358 204922852

27. Švedija

Kommerskollegium (Nacionalinė prekybos taryba)

Box 6803

SE-113 86 Stockholm

Tel. +46 869048 00

Faks. +46 8306759

E. paštas registrator@kommers.se

28. Jungtinė Karalystė

Import Licensing Branch (ILB)

Department for Business, Innovation and Skills (Verslo, inovacijų ir gebėjimų departamentas, Importo licencijavimo skyrius)

E. paštas enquiries.ilb@bis.gsi.gov.uk

11.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/19

TARYBOS SPRENDIMAS 2013/730/BUSP

2013 m. gruodžio 9 d.

dėl paramos SEESAC nusiginklavimo ir ginklų kontrolės veiklai Pietryčių Europoje pagal ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategiją

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač jos 26 straipsnio 2 dalį ir 31 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2003 m. gruodžio 13 d. Europos Vadovų Taryba priėmė Europos saugumo strategiją, kurioje nustatyti penki pagrindiniai uždaviniai, kuriuos turi spręsti Sąjunga: terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas, regioniniai konfliktai, valstybių nefunkcionavimas ir organizuotas nusikalstamumas. Sprendžiant keturis iš šių penkių uždavinių pagrindinė spręstina problema yra susijusi su įprastinių ginklų, įskaitant šaulių ir lengvuosius ginklus (toliau – ŠLG), neteisėtos gamybos, perdavimo bei platinimo ir jų perteklinio kaupimo bei nekontroliuojamo plitimo padariniais. Dėl neteisėtų ginklų didėja nesaugumas Pietryčių Europoje, kaimyniniuose regionuose ir daugelyje kitų pasaulio vietų, dėl jų aštrėja konfliktai, kenkiama taikos kūrimui pasibaigus konfliktui ir taip keliama rimta grėsmė taikai ir saugumui;

(2)

2005 m. gruodžio 15–16 d. Europos Vadovų Taryba priėmė ES kovos su neteisėtu ŠLG bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategiją (toliau – Strategija), kurioje nustatytos Sąjungos veiksmų ŠLG srityje gairės. Pagal Strategiją Balkanai ir Pietryčių Europa yra regionai, kuriuose sukaupta pernelyg daug ŠLG ir kuriuose jie yra platinami. Joje teigiama, kad Sąjunga pirmiausia skirs dėmesį Vidurio ir Rytų Europai, ir pabrėžiama, konkrečiai nurodant Balkanus, kad veiksminga jos įgyvendinimo priemonė bus parama veiksmingam daugiašalių santykių palaikymui ir atitinkamoms regioninėms iniciatyvoms. Strategija taip pat skatinamas poreikis dalyvauti mažinant ŠLG atsargų perteklių, likusį Rytų Europoje nuo Šaltojo karo laikų;

(3)

2012 m. įvykusioje antrojoje 2001 m. liepos 20 d. priimtos JT veiksmų programos dėl neteisėtos prekybos ŠLG prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo visais aspektais (toliau – JT veiksmų programa) peržiūros konferencijoje visos JT valstybės narės dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą užkirsti kelią neteisėtai prekybai ŠLG ir pritarė tam, kad būtų tvirtinamos priemonės toliau stiprinti regioninių ir subregioninių organizacijų veiksmingą vaidmenį, kurį jos gali atlikti įgyvendinant JT veiksmų programą ir Tarptautinį dokumentą, įgalinantį valstybes laiku ir patikimai identifikuoti ir susekti neteisėtus ŠLG (toliau – Tarptautinio sekimo dokumentas);

(4)

2002 m. Belgrade įkurtas ir pagal bendrus Jungtinių Tautų vystymosi programos (toliau – JTVP) bei Regioninio bendradarbiavimo tarybos (Pietryčių Europos stabilumo pakto įgaliojimų perėmėja) įgaliojimus veikiantis Pietryčių ir Rytų Europos ŠLG kontrolės tarpininkavimo mechanizmas (toliau – SEESAC) padeda nacionaliniams ir regioniniams suinteresuotiesiems subjektams kontroliuoti ir mažinti ŠLG bei šaudmenų plitimą ir netinkamą naudojimą ir taip prisideda prie stabilumo, saugumo ir vystymosi Pietryčių ir Rytų Europoje didinimo. SEESAC itin daug dėmesio skiria regioninių projektų, kuriais sprendžiama tarpvalstybinių ginklų srautų problema, rengimui;

(5)	Sąjunga anksčiau parėmė SEESAC veiklą Tarybos sprendimu 2002/842/BUSP, kuris pratęstas ir iš dalies pakeistas Tarybos sprendimais 2003/807/BUSP (1) bei 2004/791/BUSP (2). Pastaruoju metu Sąjunga parėmė SEESAC ginklų kontrolės veiklą Tarybos sprendimu 2010/179/BUSP (3);

(6)	Sąjunga nori finansuoti kitą SEESAC projektą – neteisėto ŠLG bei jų šaudmenų plitimo ir prekybos jais Pietryčių Europoje grėsmės mažinimo projektą, kad toliau prisidėtų prie neteisėtos prekybos ŠLG bei jų šaudmenimis rizikos mažinimo siekiant pirmiau nurodytų tikslų,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Siekiant įgyvendinti ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategiją ir remti taiką bei saugumą, pagal Neteisėto ŠLG bei jų šaudmenų plitimo ir prekybos jais Pietryčių Europoje grėsmės mažinimo projektą vykdoma veikla, kurią remia Sąjunga, siekiama šių konkrečių tikslų:

—	didinti ŠLG bei jų šaudmenų atsargų Pietryčių Europoje saugumą,

—	mažinti esamas ŠLG bei jų šaudmenų atsargas Pietryčių Europoje jas naikinant,

—	gerinti ženklinimą ir atsekamumą užtikrinant paramą sukuriant ar gerinant esamas elektronines ginklų registravimo ir apskaitos tvarkymo sistemas Pietryčių Europoje,

—	didinti ŠLG bei jų šaudmenų kontrolę skatinant keitimąsi žiniomis, informacija bei informuotumo didinimą ir sudarant palankesnes sąlygas šių rūšių veiklai vykdant glaudesnį regioninį bendradarbiavimą Pietryčių Europoje,

—	remti neteisėtų ŠLG, sprogstamųjų užtaisų, sviedinių ir susijusių šaudmenų, kuriuos turi Pietryčių Europos šalių gyventojai, rinkimą.

Sąjunga finansuoja projektą, kurio išsamus aprašymas išdėstytas priede.

2 straipsnis

1. Už šio sprendimo įgyvendinimą yra atsakingas Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis).

2. 1 straipsnyje nurodyto projekto techninį įgyvendinimą atlieka SEESAC.

3. SEESAC atlieka savo užduotis vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe. Šiuo tikslu vyriausiasis įgaliotinis ir JTVP, kuri veikia SEESAC vardu, sudaro reikiamus susitarimus.

3 straipsnis

1. 1 straipsnyje nurodytam Sąjungos finansuojamam projektui įgyvendinti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 5 127 650 EUR. Bendra biudžeto sąmata visai programai yra 14 335 403 EUR. Programą bendrai finansuoja Sąjunga, Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerija ir šalis naudos gavėja.

2. Iš 1 dalyje nustatytos orientacinės sumos finansuojamos išlaidos tvarkomos laikantis Sąjungos biudžetui taikomų procedūrų ir taisyklių.

3. Komisija prižiūri, kad 1 dalyje nurodytos išlaidos būtų tinkamai valdomos. Tuo tikslu Komisija ir JTVP, kuri veikia SEESAC vardu, sudaro reikiamą susitarimą. Susitarime numatoma, kad SEESAC turi užtikrinti Sąjungos įnašo matomumą, proporcingą jo dydžiui.

4. Komisija stengiasi kuo greičiau sudaryti 3 dalyje nurodytą susitarimą įsigaliojus šiam sprendimui. Ji informuoja Tarybą apie sunkumus, kurie kyla to proceso metu, ir praneša susitarimo sudarymo datą.

4 straipsnis

1. Vyriausiasis įgaliotinis praneša Tarybai apie šio sprendimo įgyvendinimą kas ketvirtį teikdamas reguliarias ataskaitas, kurias parengia SEESAC. Tos ataskaitos yra Tarybos atliekamo įvertinimo pagrindas.

2. Komisija teikia ataskaitas, susijusias su 1 straipsnyje nurodyto projekto finansiniais aspektais.

5 straipsnis

1. Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

2. Šis sprendimas nustoja galioti praėjus 36 mėnesiams nuo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto susitarimo sudarymo dienos. Tačiau jis netenka galios praėjus šešiems mėnesiams nuo jo įsigaliojimo dienos, jei per tą laikotarpį susitarimas nesudaromas.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 9 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

A. PABEDINSKIENĖ

(1) 2003 m. lapkričio 17 d. Tarybos sprendimas 2003/807/BUSP, iš dalies keičiantis Sprendimą 2002/842/BUSP dėl Bendrųjų veiksmų 2002/589/BUSP įgyvendinimo siekiant, kad Europos Sąjunga prisidėtų prie kovos su mažų ginklų ir lengvosios ginkluotės destabilizuojančiu kaupimu ir plitimu pietryčių Europoje, ir pratęsiantis jo taikymą (OL L 302, 2003 11 20, p. 39).

(2) 2004 m. lapkričio 22 d. Tarybos sprendimas 2004/791/BUSP, pratęsiantis ir iš dalies keičiantis Sprendimą 2002/842/BUSP dėl Bendrųjų veiksmų 2002/589/BUSP įgyvendinimo siekiant, kad Europos Sąjunga prisidėtų prie kovos su šaulių ir lengvųjų ginklų destabilizuojančiu kaupimu ir plitimu pietryčių Europoje (OL L 348, 2004 11 24, p. 46).

(3) 2010 m. kovo 11 d. Tarybos sprendimas 2010/179/BUSP dėl paramos SEESAC ginklų kontrolės veiklai Vakarų Balkanuose pagal ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategiją (OL L 80, 2010 3 26, p. 48).

PRIEDAS

Europos Sąjungos įnašas į SEESAC neteisėto ŠLG bei jų šaudmenų plitimo ir prekybos jais Pietryčių Europoje grėsmės mažinimo projektą

1. Įvadas ir tikslai

Dėl istorinių priežasčių, lėmusių, kad Pietryčių Europoje yra sukauptos itin didelės ŠLG bei jų šaudmenų atsargos, taip pat dėl to, kad nepakanka saugių saugyklų ir vis dar trūksta pakankamų pajėgumų užtikrinti visapusišką saugyklų saugumą, šio regiono šalys kelia itin didelį susirūpinimą ir yra tapusios didele Europos Sąjungos kovos su neteisėtu ŠLG bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategijos problema. Todėl toliau teikiama Sąjungos parama kovojant su grėsme, kuri kyla dėl ŠLG plitimo ir neteisėtos prekybos jais Pietryčių Europoje ir iš Pietryčių Europos, yra itin svarbi Sąjungos pastangų siekiant ES ŠLG strategijos tikslų dalis.

Bendras projekto tikslas – puoselėti tarptautinę taiką ir saugumą teikiant nuolatinę paramą veiksmams, kuriais mažinama grėsmė, kylanti dėl plačiai paplitusio ŠLG bei jų šaudmenų kaupimo ir neteisėtos prekybos jais Pietryčių Europoje. Konkrečiai įgyvendinant projektą bus mažinamas ŠLG bei jų šaudmenų pertekliaus prieinamumas, didinamas saugyklų saugumas, gerinamas ginklų atsekamumas pasitelkiant patobulintą registravimą ir ženklinimą, taip pat sudaroma daugiau galimybių perduoti informaciją bei žinias ir didinti informuotumą apie grėsmę, kylančią dėl ŠLG. Be to, programa bus prisidedama prie stabilumo Pietryčių Europoje užtikrinimo vykdant Regioninio bendradarbiavimo tarybos (RBT) veiklą.

Šiuo tolesniu projektu, kuris vykdomas remiantis visų pirma sėkmingo Tarybos sprendimo 2010/179/BUSP įgyvendinimo rezultatais ir atsižvelgiant į ES ŠLG strategiją, siekiama labiau sustiprinti nacionalines kontrolės sistemas ir toliau skatinti daugiašalių santykių palaikymą sukuriant regioninius kovos su ŠLG bei jų šaudmenų tiekimu ir destabilizuojančiu plitimu mechanizmus. Be to, siekiant užtikrinti visapusiškesnę regioninę dimensiją, šis tolesnis projektas vykdant regioninius ŠLG kontrolės procesus apims ir Moldovos Respubliką bei Kosovą (1), kad būtų užtikrintas išties visaapimantis regioninis požiūris, kurio laikantis būtų garantuotas ilgalaikis poveikis ir tvarumas.

2. Įgyvendinimo agentūros atranka ir veiksmų bei kitų atitinkamų finansavimo iniciatyvų koordinavimas

SEESAC yra Jungtinių Tautų vystymosi programos ir Regioninio bendradarbiavimo tarybos (toliau – RBT; Pietryčių Europos stabilumo pakto įgaliojimų perėmėja) bendra iniciatyva, kuri yra pagrindinis su ŠLG susijusios veiklos Pietryčių Europoje subjektas. Atlikdamas Pietryčių Europos kovos su šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) platinimu regioninio įgyvendinimo plano vykdomosios institucijos funkciją SEESAC daugiau kaip 11 metų bendradarbiauja su Pietryčių Europos nacionaliniais suinteresuotaisiais subjektais, kad įgyvendintų visaapimantį požiūrį į ŠLG kontrolę, ir vykdo įvairią veiklą, kaip antai: informuotumo didinimo ir ŠLG rinkimo kampanijos, atsargų valdymas, pertekliaus mažinimas, ženklinimo ir atsekamumo pajėgumų gerinimas, taip pat griežtesnė ginklų eksporto kontrolė. Tokiu būdu, įgyvendindamas daug suinteresuotųjų subjektų apimančias regionines intervencijas bendrame regiono šalių politiniame ir ekonominiame kontekste, užtikrindamas nacionalinę bei regioninę atsakomybę ir savo veiksmų ilgalaikį tvarumą ir tapdamas svarbiausia regionine institucija ŠLG kontrolės srityje, SEESAC įgijo išskirtinę kompetenciją ir patirtį.

SEESAC palaiko aktyvius dvišalius ir daugiašalius ryšius su visais susijusiais subjektais ir organizacijomis. SEESAC taip pat yra Pietryčių Europos regioninės ŠLG iniciatyvinė grupės (RSG) sekretoriatas. Be to, SEESAC yra Regioninio požiūrio į atsargų mažinimo iniciatyvos iniciatyvinio komiteto (RASR) narys ir yra anksčiau šiam komitetui pirmininkavęs. SEESAC reguliariai kviečiamas dalyvauti visuose atitinkamuose regioniniuose forumuose, pavyzdžiui, ES ir Vakarų Balkanų šalių teisingumo ir vidaus reikalų ministrų metiniuose susitikimuose, NATO struktūrinio pasikeitimo informacija apie ŠLG procese, Pietryčių Europos gynybos ministrų bendradarbiavimo (SEDM) procese. SEESAC yra užmezgęs platų formalių ir neformalių partnerysčių su tokiomis organizacijomis kaip Regioninis ginklų kontrolės patikros ir įgyvendinimo pagalbos centras (RACVIAC) – Bendradarbiavimo saugumo srityje centras, ESBO Bendradarbiavimo saugumo srityje forumas (BSF) tinklą. Pasitelkiant Su šaulių ginklais susijusių veiksmų koordinavimo (CASA) projektą ir kitus mechanizmus vyksta reguliarūs veiksmų koordinavimo susitikimai su kitomis JT agentūromis, pavyzdžiui, JT narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru bei JT nusiginklavimo reikalų biuru. Taigi SEESAC yra tapęs įvairių su saugumo sektoriaus reforma susijusių klausimų sprendimo regioniniu centru, itin daug dėmesio skiriančiu ŠLG kontrolei ir atsargų valdymui. Įsikūręs Belgrade, SEESAC šiuo metu veikia visoje Pietryčių Europoje – Albanijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Moldovos Respublikoje, Juodkalnijoje, Serbijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje. Regioninę atsakomybę užtikrina RBT bei regioninė ŠLG iniciatyvinė grupė, kuriose visų Pietryčių Europos valstybių atstovai teikia strategines konsultacijas, iniciatyvas ir prašymus, susijusius su SEESAC veikla.

Tai, kad bendrų problemų sprendimas pasitelkiant regionines iniciatyvas yra naudingas Pietryčių Europoje pasitvirtino ne tik dėl itin svarbaus keitimosi informacija ir bendrai spendžiant problemas įžiebtos sveikos regioninės konkurencijos skatinimo, bet ir dėl to, kad tuo padedama pasiekti nuoseklių ir lengvai pamatuojamų rezultatų pasitelkiant visaapimantį įgyvendinimo būdą. SEESAC dalyvaujant visuose atitinkamuose regioniniuose procesuose ir iniciatyvose (pavyzdžiui, SEDM, RASR, RACVIAC) užtikrinama, kad būtų laiku ir atvirai keičiamasi informacija, išsamiai informuojama apie padėtį ir numatomos perspektyvos siekiant garantuoti, kad įgyvendinimo metu nebūtų dubliuojama veikla ir jis atitiktų dabartinius vyriausybių ir regionų poreikius, taip pat atsirandančias tendencijas.

SEESAC visą savo veiklą grindžia surinktais baziniais duomenimis, prieš imdamasis veiksmų užsitikrina nacionalinių suinteresuotųjų subjektų pritarimą bei politinę paramą. SEESAC yra pasiekęs labai gerų ankstesnių ES finansuotų projektų numatytos veiklos įgyvendinimo rezultatų; tvarūs projektų rezultatai pasiekti užtikrinant bei skatinant projektų ir veiklos nacionalinę atsakomybę, propaguojant veiksmų koordinavimą regioniniu lygiu, dalijimąsi patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat mokslinius tyrimus regioniniu lygiu. ŠLG srities ekspertinės žinios ir gilus regiono reikalų išmanymas bei atitinkamų suinteresuotųjų subjektų pažinimas įtvirtina SEESAC kaip tinkamiausią šių konkrečių veiksmų įgyvendinimo partnerį.

Projektu taip pat papildoma analogiška SEESAC ginklų perdavimo kontrolės iniciatyva, kuria siekiama padidinti prekybos ginklais kontrolės pajėgumus užtikrinant didesnį skaidrumą ir vykdant aktyvesnį regioninį bendradarbiavimą (2). Be to, kalbant konkrečiai apie Bosniją ir Hercegoviną, projektu papildomi kiti du projektai, t. y.:

—

EXPLODE projektas, finansuojamas ES stabilumo priemonės trumpalaikio komponento lėšomis ir įgyvendinamas JTVP biuro Sarajeve (partnerystė su ESBO misija Bosnijoje ir Hercegovinoje); jis skirtas užtikrinti Bosnijos ir Hercegovinos gyventojų saugumą mažinant nestabilias šaudmenų atsargas ir didinant saugyklų saugumą,

—

SECUP BiH projektas, skirtas didinti šaudmenų ir ginklų saugyklų saugumą, kurį kartu įgyvendina ESBO misija Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Bosnijos ir Hercegovinos gynybos ministerija su EUFOR, kurios teikia technines ekspertų konsultacijas ir stebi, kaip įgyvendinami projekto saugos ir saugumo aspektai; SEESAC palaikys reguliarius ryšius su EUFOR ALTHEA, ESBO misija Bosnijoje ir Hercegovinoje ir JTVP biuru Sarajeve, kad būtų užtikrintas nuolatinis veiksmų ir šių projektų, taip pat tarptautinės bendruomenės dedamų pastangų išspręsti Bosnijos ir Hercegovinos gynybos ministerijos turimų įprastinių šaudmenų atsargų pertekliaus klausimą koordinavimas ir papildomumas, atsižvelgiant į galimus ateities planus surengti neteisėtų įprastinių ginklų surinkimo Bosnijoje ir Hercegovinoje kampaniją.

Kalbant apie kitas šalis, kurias apima šis projektas, SEESAC dirbs derindamas veiksmus su šiais tarptautinės pagalbos projektais:

—

Juodkalnijoje MONDEM projektas, kuris vykdomas pagal JT vystymo programą (partnerystė su ESBO), skirtas tam, kad būtų mažinamas ginklų platinimo pavojus plėtojant saugaus ir patikimo įprastinių šaudmenų saugojimo infrastruktūrą ir valdymo sistemas, mažinamas sprogimų pavojus bendruomenėms imantis aplinkai nekenksmingų demilitarizavimo veiksmų, naikinamos toksinės pavojingos atliekos (skystas raketų kuras) ir remiama gynybos srities reforma sunaikinant Juodkalnijos gynybos ministerijos nurodytą ribotą sunkiųjų ginklų sistemų kiekį.

—	Kosove (1) KOSSAC projektas, iš pradžių skirtas ginkluotam smurtui Kosove (1) mažinti ir bendruomenės saugumui didinti, laikui bėgant tapo visapusišku ginkluoto smurto prevencijos projektu, kuriuo itin daug dėmesio skiriama saugumo sektoriaus reformai ir gebėjimų stiprinimui.

—	Serbijoje CASM projektas, finansuojamas JTVP ir ESBO, skirtas didinti iš anksto nustatytų įprastinių šaudmenų saugyklų saugą bei saugumą ir naikinti šaudmenų perteklių, apie kurį pranešta.

SEESAC taip pat palaiko reguliarius ryšius su ESBO, NATO ir organizacija „Norwegian People's Aid“, taip pat kitais atitinkamais subjektais siekiant užtikrinti veiksmų papildomumą, veiksmų terminus ir išteklių naudojimo ekonominį efektyvumą.

3. Projekto aprašymas

Įgyvendinus projektą dėl kovos su ŠLG bei jų šaudmenų plitimu ir neteisėta prekyba jais bus padidintas saugumas ir stabilumas Pietryčių Europoje ir už jos ribų. Projektu bus tiesiogiai prisidėta prie ES saugumo strategijos, ES ŠLG strategijos, JT veiksmų programos, Tarptautinio sekimo dokumento ir JT Protokolo dėl šaunamųjų ginklų įgyvendinimo ir svarbiausia bus suaktyvintas regioninis bendradarbiavimas kovojant su grėsme, kuri kyla dėl ŠLG bei jų šaudmenų plitimo. Konkrečiai projekto rezultatai bus tokie:

—	didesnis saugumas ir geresnis ŠLG atsargų valdymas patobulinus saugyklas,

—	naikinant sumažintas ŠLG bei jų šaudmenų perteklius ir konfiskuotų ginklų atsargos,

—	didesni pajėgumai, susiję su ŠLG ženklinimu, atsekamumu ir apskaitos tvarkymu,

—	aktyvesnis regioninis bendradarbiavimas ir keitimasis informacija,

—	mažesnis gyventojų turimų neteisėtų ginklų skaičius įgyvendinus informuotumo didinimo ir ginklų surinkimo kampanijas.

Projekto geografinė sritis yra Pietryčių Europa, o tiesioginiai projekto naudos gavėjai yra Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas (1), Moldovos Respublika, Juodkalnija, Serbija ir buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija.

3.1. Didesnis atsargų saugumas dėl infrastruktūros tobulinimo ir gebėjimų stiprinimo

Tikslas

Šia veikla bus sumažinta grėsmė, kurią kelia ŠLG bei jų šaudmenų plitimas ir neteisėta prekyba jais, pagerinus įprastinių ginklų bei jų šaudmenų atsargų saugojimo saugumo sąlygas ir atsargų valdymą Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kosove (1), Moldovos Respublikoje, Juodkalnijoje, Serbijoje ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje.

Aprašas

Sėkmingai įgyvendinus Tarybos sprendimą 2010/179/BUSP ir jo dviejų krypčių požiūrį: 1) padidinti saugyklų saugumą trijose šalyse (3) ir 2) sustiprinti personalo, kuriam pavesta valdyti atsargas, gebėjimus (4), smarkiai pagerėjo saugumo sąlygos ir sumažėjo nepageidaujamo ŠLG bei jų šaudmenų atsargų platinimo pavojus. Remiantis šiais pasiekimais, antrame projekto etape bus toliau didinamas ginklų ir šaudmenų saugyklų saugumas Pietryčių Europoje toliau teikiant konkrečią techninę ir infrastruktūrinę pagalbą, vadovaujantis geriausiais tarptautinės praktikos pavyzdžiais ir standartais. Vykdant projekto veiklą bus teikiama parama Bosnijos ir Hercegovinos, Moldovos Respublikos, Juodkalnijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos gynybos ministerijoms, taip pat Serbijos Respublikos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Kosovo (1) vidaus reikalų ministerijoms įsigyjant ir įrengiant reikiamą įrangą ginklų ir šaudmenų atsargų saugumui užtikrinti. Be to, prireikus bus apmokytas už atsargų valdymą atsakingas personalas. Vietos, kuriose bus didinamas saugumas, bus atrinktos remiantis prioritetų vertinimu ir jų keliamu pavojumi saugumui.

Konkrečiai projekte numatoma tokia veikla:

—

Bosnija ir Hercegovina: saugumo padidinimas Gynybos ministerijai priklausančiose šaudmenų ir įprastinių ginklų saugyklose, be kita ko, įrengiant ir (arba) atnaujinant išorės perimetro tvoras ir apšvietimą, perspėjimo apie įsibrovimą sistemas, apsauginę vaizdo stebėjimo sistemą bei telekomunikacijų įrangą, taip papildant JTVP ir ESBO darbą atsargų saugumo srityje,

—	Kosovas (1): Policijos departamento valdymo pajėgumų pagerinimas teikiant mokymą ir įvertinant dabartinę padėtį. Vienos mažos ŠLG bei šaudmenų saugyklos atnaujinimas,

—

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija: Vidaus reikalų ministerijos centrinės saugyklos (Ormano mieste) saugumo padidinimas įgyjant saugumo užtikrinimo įrangą ir įgyvendinant infrastruktūros patobulinimus, įskaitant išorės perimetro tvorų atnaujinimą, apsauginę vaizdo stebėjimo sistemą bei apšvietimą ir naujas apsaugines saugyklų pastatų duris. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ginkluotųjų pajėgų centrinės saugyklos saugumo padidinimas įgyjant ir įrengiant stebėjimo vaizdo kameromis sistemą, taip pat išorės perimetro ir pastatų saugumo padidinimas suremontuojant tvoras, įrengiant naujus įvažiavimo vartus ir atnaujinant sandėlių apsaugines duris,

—	Moldovos Respublika: Vidaus reikalų ministerijos centrinės ginklų ir amunicijos saugyklos saugumo padidinimas, be kita ko, įrengiant apsaugines tvoras, įvažiavimo kontrolės sistemas ir įgyjant ginklų el. registrą,

—	Juodkalnija: fiziniai patobulinimai Brezovik šaudmenų saugykloje, įskaitant bendrą saugyklos saugumo infrastruktūros patobulinimą. Saugomų ginklų ir šaudmenų centrinio registro kūrimas,

—	Serbija: saugumo priemonių atnaujinimas vidaus reikalų ministerijos pagrindinėje ŠLG saugykloje, įskaitant stebėjimą vaizdo kameromis ir galimybės patekti kontrolę,

—	regioninis mokymas atsargų valdymo srityje: bus įgyvendinamas regioniniu (kasmet) ir nacionaliniu (prireikus) lygiu.

Projekto rezultatai ir įgyvendinimo rodikliai

Projekto rezultatas – daugiau saugumo Pietryčių Europoje toliau išvardytomis priemonėmis sumažinant nelegalios prekybos riziką:

—	ŠLG saugyklų Bosnijoje ir Hercegovinoje (4), Kosove (1) (1), Moldovos Respublikoje (2), Juodkalnijoje (1), Serbijoje (1) ir buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (2) saugumo didinimas atliekant išmatuojamus infrastruktūros patobulinimus, susijusius su saugumu,

—	personalo gebėjimų saugoti atsargas didinimas per trejetą seminarų apmokant mažiausiai 60 darbuotojų iš šalių naudos gavėjų ir rengiant tikslinį mokymą nacionaliniu lygiu.

3.2. Atsargų mažinimas naikinant ŠLG ir šaudmenis

Tikslas

Padidinti saugumą ir sumažinti platinimo riziką žymiai sumažinant saugyklose įprastinių ginklų ir šaudmenų perteklių.

Aprašas

Remiantis sėkmingais ankstesnio etapo rezultatais, kai buvo sunaikinti iš viso 78 366 ginklai (45 275 Serbijoje ir 33 091 Kroatijoje), ir siekiant dar labiau sumažinti ŠLG, kuriuos turi valstybinės institucijos ir civiliai, perteklių ir taip sumažinti šių ginklų nukreipimo ar neteisėtos prekybos jais riziką, pagal šį projektą bus sunaikinta iki 165 000 ŠLG vykdant naikinimo operacijas:

—	Albanijoje (iki 120 000 vienetų),

—	Bosnijoje ir Hercegovinoje (iki 4 500 vienetų),

—	Kosove (1) (iki 2 500 vienetų),

—	buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (iki 1 500 vienetų),

—	Moldovos Respublikoje (iki 2 500 vienetų),

—	Juodkalnijoje (iki 4 000 vienetų),

—	Serbijoje (iki 30 000 vienetų).

Reikia, kad Albanijoje ŠLG naikinimas apimtimi prilygtų jau įvykdyto vidaus reikalų ministerijos saugotų šaudmenų pertekliaus naikinimo apimčiai, visų pirma atsižvelgiant į atsargų pertekliaus dydį ir saugumo užtikrinimo sudėtingumą. Taikant Tarybos sprendimą 2010/179/BUSP pasiekti rezultatai Serbijoje turi būti dar kartą užtikrinti toliau vykdant perteklinių ir konfiskuotų ginklų naikinimą, taip pat labai svarbu inicijuoti panašius veiksmus kitose šalyse, kad būtų žymiai sumažinta ginklų pertekliaus platinimo ir neteisėtos prekybos tais ginklais rizika. Be to, pagal projektą bus vykdomas perteklinių ir konfiskuotų sprogmenų ir ŠLG šaudmenų, kuriuos saugo vidaus reikalų ministerijos ir gynybos ministerijos, naikinimas.

Projekto rezultatai / įgyvendinimo rodikliai

Projekto rezultatas – žymus ŠLG platinimo pavojaus sumažėjimas, pasiekiamas sumažinus perteklinių ir konfiskuotų šaulių ir lengvųjų ginklų, sprogmenų ir šaudmenų, saugomų Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo (1), Moldovos Respublikos, Juodkalnijos, Serbijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos saugyklose skaičių:

—	iš viso sunaikinama iki 165 000 vienetų įprastinių ginklų,

—	iš viso iki 12 442 vienetų šaudmenų ir sprogmenų, kurie, esama rizikos, gali būti platinami, yra demilitarizuojami ir sunaikinami.

3.3. ŠLG ženklinimo, atsekamumo ir registravimo tobulinimas

Tikslas

Didinti ženklinimo ir atsekamumo pajėgumus užtikrinant paramą elektroninių ginklų registravimo ir apskaitos tvarkymo sistemų Pietryčių Europoje kūrimui ar esamų sistemų tobulinimui.

Aprašas

Pagal šią projekto dalį remiamas veiksmingos teisinės valstybės stiprinimas ir ŠLG kiekio ir paklausos ribojimas, registravimas ir apskaičiavimas. Parengtas projektas atitinka JT veiksmų programą, Tarptautinį sekimo dokumentą, JT protokolą dėl šaunamųjų ginklų, Tarybos direktyvą 91/477/EEB bei Bendrąją poziciją 2008/944/BUSP ir atitinkamai sustiprins išvardytų dokumentų įgyvendinimą šiomis priemonėmis: gerinant Pietryčių Europos šalių gebėjimus ženklinti, atsekti ginklus ir užtikrinti jų apskaitą, daugiausia dėmesio skiriant nacionalinių valdžios institucijų pajėgumams užtikrinti teisėtai civilių gyventojų turimų ginklų apskaitą tuo tikslu remiant tokių apskaitos sistemų tobulinimą ir skaitmeninimą. Kartu bus stiprinami ginklų ženklinimo, atsekamumo ir balistinės analizės gebėjimai.

Projekte bus skiriama dėmesio JT ir ES veiksmų darnumo ir papildomumo užtikrinimui, kai vykdomos nacionalinės, regioninės ir teminės programos, o visa šio tikslo siekiant vykdoma veikla bus nukreipta į aukšto lygio sinergiją ir papildomumą su Interpolo (iARMS) ir Europolo šios srities iniciatyvomis.

Pagal projektą bus remiamas ŠLG ženklinimo, atsekamumo ir apskaitos tvarkymo pajėgumų Pietryčių Europoje stiprinimas pasitelkiant įvairius mokymus ir pagalbą techniniu lygiu, taip pat remiantis teisės aktų ir institucinės sąrangos analize:

—	Albanija: bus teikiama parama Albanijos valstybinei policijai rengiant ir įgyvendinant centrinį elektroninį ginklų registrą; parama apims sistemos projekto rengimą, reikiamos kompiuterinės įrangos pirkimą ir įdiegimą bei personalo mokymą.

—	Bosnija ir Hercegovina: bus remiama Valstybinės tyrimų ir apsaugos agentūros (VTAA) veikla toliau dedant pastangas ir siekiant rezultatų, kad būtų sustiprintas ŠLG neplatinimo įgyvendinimo užtikrinimas tobulinant ŠLG kontrolės tyrimų ir įgyvendinimo užtikrinimo techninius pajėgumus.

—

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija: bus dirbama su nacionalinėmis valdžios institucijomis siekiant toliau stiprinti esamą ginklų registravimo sistemą atnaujinant programinę įrangą, kad būtų įtraukiami ginklai, priklausantys saugumo pajėgoms, ir toliau apmokant personalą laikantis teisės aktų tvarkyti šaunamųjų ginklų apskaitą.

—

Kosovas (1): bus dirbama su Kosovo (1) policijos tarnyba siekiant parengti standartines veiklos procedūras ir teikti mokymą dėl jų įgyvendinimo. Taip pat bus siekiama modeliuoti neteisėtos prekybos ŠLG struktūrą, bendromis pajėgomis kartu su atitinkamomis valdžios institucijomis nustatant svarbiausias rizikos sritis.

—	Serbija: bus teikiama parama siekiant stiprinti vidaus reikalų ministerijos balistikos laboratorijos techninius pajėgumus ženklinti ir atsekti ginklus ir šaudmenis – perkant specializuotą įrangą ir rengiant mokymus.

Regioniniu lygiu:

—	pagal projektą bus remiamas Pietryčių Europos regioninio šaunamųjų ginklų ekspertų tinklo sukūrimas ir iki šešių regioninių seminarų rengimas siekiant padidinti keitimąsi žiniomis,

—	tinklui bus suteikta internetinė platforma siekiant palengvinti keitimąsi žiniomis ir informacija,

—	SEESAC palaikys glaudžius ryšius su bendrove „Conflict Armament Research“ (CAR), kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos SEESAC, regioniniam šaunamųjų ginklų ekspertų tinklui ir CAR projektui iTrace keistis informacija neteisėtų ginklų klausimais,

—	bus atlikta galimybių studija, apžvelgiant teisines ir technines aktyvesnio ir labiau institucionalizuoto atsekamumo užtikrinimo ir keitimosi balistiniais duomenimis galimybes.

Projekto rezultatai / įgyvendinimo rodikliai

—	Albanijoje sukurtas centralizuotas elektroninis ginklų registras,

—	patobulinti Valstybinės tyrimų ir apsaugos agentūros techniniai pajėgumai Bosnijoje ir Hercegovinoje atsekti ir tirti ŠLG ir šaudmenis;

—	buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje atnaujintas elektroninis ginklų registras siekiant įtraukti ginklus, priklausančius saugumo pajėgoms; mažiausiai 25 darbuotojai apmokyti naujų nuostatų srityje,

—	parengtos Kosovo (1) policijai skirtos standartinės veiklos procedūros dėl ŠLG ženklinimo, atsekamumo ir apskaitos tvarkymo; užbaigtas tyrimas, kuriuo sumodeliuota nelegalios prekybos struktūra,

—	pagerinti Serbijos vidaus reikalų ministerijos balistikos laboratorijos techniniai pajėgumai atsekti ginklus ir šaudmenis,

—	sukurtas ir veikia regioninis šaunamųjų ginklų ekspertų tinklas; surengti šeši seminarai,

—	sukurta interneto platforma, kuria palengvinamas keitimasis žiniomis ir informacija regioniniame šaunamųjų ginklų ekspertų tinkle,

—	geresnis SEESAC, regioninio šaunamųjų ginklų ekspertų tinklo ir CAR projekto iTrace keitimasis informacija,

—	užbaigta registravimo sistemų susiejimo galimybių studija.

3.4. Regioninis bendradarbiavimas informuotumo didinimo, keitimosi informacija ir žinių perdavimo srityse

Tikslas

Dar labiau padidinti pajėgumą kovoti su ŠLG ir jų šaudmenų keliama grėsme Pietryčių Europoje, glaudesnio regioninio bendradarbiavimo aplinkybėmis remiant keitimąsi žiniomis, informacija ir didinant informuotumą bei sudarant tam palankesnes sąlygas.

Aprašas

Projektu bus padidintas nacionalinių ŠLG komisijų ir atitinkamų ginklų kontrolę vykdančių institucijų pajėgumas tuo tikslu suteikiant techninę pagalbą ir stiprinant gebėjimus, tuo pačiu sudarant palankesnes sąlygas keitimuisi informacija. Įgyvendinant projektą bus glaudžiai bendradarbiaujama su šiomis institucijomis siekiant išanalizuoti jų poreikius ir parengti būtinas paramos priemones, kad jiems būtų sudarytos sąlygos stiprinti savo pajėgumus kontroliuoti įprastinius ginklus ir jų šaudmenis. Taip pat įgyvendinant projektą bus pradėtas regioninis keitimosi informacija procesas ir sudarytos jam palankios sąlygos suburiant nacionalinių ŠLG komisijų ir ginklų kontrolės srityje dirbančių institucijų atstovus, kad būtų suaktyvintas regioninis bendradarbiavimas ir keitimasis žiniomis. Regioninį keitimosi informacija procesą sudarys:

—	dukart per metus vykstantys nacionalinių ŠLG komisijų oficialūs regioniniai susitikimai,

—	vykdant ŠLG kontrolę Pietryčių Europoje įgytos patirties pavyzdžių formalizuotas kaupimas,

—	Pietryčių Europos nacionalinių ŠLG srities teisės aktų sąvado rengimas; informaciniai pranešimai ir kiti informaciniai produktai, reikalingi veiksmingam ŠLG kontrolės įgyvendinimui užtikrinti,

—	ŠLG poveikio smurto šeimoje ir smurto dėl lyties apraiškoms regioninio tyrimo rengimas,

—	internetinės keitimosi žiniomis platformos ir interneto portalo, kuriame bus galima reguliariai keistis žiniomis ir patirtimi, susijusia su ŠLG kontrolės projektais, veikla ir intervencijomis, kūrimas,

—	palankesnių sąlygų dvišaliam keitimuisi informacija sudarymas rengiant mokymo vizitus ir keičiantis ekspertais.

Formalizuotas įgytos patirties pavyzdžių kaupimas ir žinių bazės sukūrimas sustiprins Pietryčių Europos šalių gebėjimą planuoti ŠLG kontrolės veiklą, rengti jų koncepcijas ir šią veiklą įgyvendinti – be to, šios šalys taps žinių eksportuotojomis į kitus regionus. Pietryčių Europoje sukaupta didelė patirtis pravers ir kitose pasaulio dalyse.

Projekto rezultatai / įgyvendinimo rodikliai

Intensyvesnis regioninis bendradarbiavimas kovojant su išplitusiu ŠLG kaupimu ir neteisėta prekyba šiais ginklais ir jų šaudmenimis taikant šias priemones:

—	surengiant iki šešių oficialių ŠLG komisijų susitikimų,

—	sudarant palankesnes sąlygas dvišaliu pagrindu keistis žiniomis ir informacija,

—	kur tinkama, kuriant nacionalines ŠLG strategijas,

—	remiantis poreikių įvertinimu rengiant nacionalinio lygio mokymus ir stiprinant gebėjimus,

—	didinant informuotumą apie ŠLG poveikį smurtui šeimoje ir smurtui dėl lyties tuo tikslu parengiant ir remiant regioninį tyrimą.

Nacionalinių ŠLG komisijų ir kitų ginklų kontrolės srityje veiklą vykdančių institucijų pajėgumų didinimas šiomis priemonėmis:

—	sukuriant dalijimosi žiniomis platformą,

—	paskelbiant ginklų kontrolės srities teisės aktų sąvadą ir formalizuojant ŠLG kontrolės srityje Pietryčių Europoje įgytą patirtį,

—	suteikiant technines konsultacijas.

3.5. Ginklų rinkimo ir informuotumo didinimo kampanijos

Tikslas

Didinti saugumą ir sumažinti neteisėtos prekybos ŠLG ir jų šaudmenimis grėsmę taikant šias priemones:

—	remiant neteisėtų ir nepageidaujamų ginklų ir sprogstamųjų užtaisų, sviedinių ir susijusių šaudmenų, kuriuos turi Pietryčių Europos šalių gyventojai, rinkimą,

—	padedant įteisinti civilių asmenų turimus ginklus juos registruojant,

—	didinant informuotumą apie pavojus, susijusius su neteisėtu ginklų turėjimu.

Aprašas

Per pirmąjį projekto etapą (Tarybos sprendimas 2010/179/BUSP) Kroatijoje buvo surengta pusantrų metų trukmės rinkimo ir informuotumo didinimo kampanija, kurios rezultatai yra tokie: surinkta 1 753 vienetai ginklų, 16 368 vienetai nelegalių skeveldrinių ginklų, 818 153 vienetai šaudmenų ir 620 kg sprogmenų, ko pasekoje išaugo visuomenės informuotumas. Serbijoje naujoviška informuotumo didinimo kampanija, vykdyta pasitelkiant interneto platformą, padėjo SEESAC rinkti labai vertingą informaciją apie vyraujančias pažiūras ir ŠLG paplitimą. Remiantis tose kampanijose įgyta patirtimi antrame projekto etape bus sutelktas dėmesys į tris viena kitą papildančias veiklos kryptis:

—	rinkimo kampanijų, kurios bus paremtos tiksliniais informuotumo didinimo veiksmais, kad būtų tinkamai išplatinta informacija apie teisės aktus ir savanoriškai atiduotus neteisėtus šaunamuosius ginklus, rengimą ir įgyvendinimą,

—	veiklos, kuria didinamas informuotumas apie neteisėtų šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų laikymą, rengimą ir įgyvendinimą,

—	naujoviškų priemonių naudojimas, pavyzdžiui, visuotinės pastangų santalkos, kad būtų nustatytas neteisėtai laikomų šaunamųjų ginklų mastas ir padidintas visuomenės informuotumas apie neteisėtų ginklų keliamą grėsmę.

Projekto rezultatai / įgyvendinimo rodikliai

Projektu bus padidintas saugumas Pietryčių Europoje sumažinus neteisėtai gyventojų laikomų ginklų skaičių:

—	sumažinant civilių asmenų turimų ginklų, sviedinių, šaudmenų ir sprogstamųjų užtaisų skaičių,

—	didinant informuotumą – rengiant ir įgyvendinant kampanijas mažiausiai šešiose šalyse.

4. Naudos gavėjai

Tiesioginiai projekto naudos gavėjai bus nacionalinės institucijos, atsakingos už ŠLG kontrolę Pietryčių Europoje. Atsargų valdymo srityje Bosnijos ir Hercegovinos, Moldovos Respublikos, Juodkalnijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos gynybos ministerijos ir Kosovo (1), Moldovos Respublikos, Serbijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vidaus reikalų ministerijos gaus naudos dėl pajėgumų stiprinimo ir pagerintos saugyklų infrastruktūros. Atsargų mažinimo pastangų atžvilgiu tiesioginiai naudos gavėjai bus Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo (1), Moldovos Respublikos, Juodkalnijos, Serbijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vidaus reikalų ministerijos ir Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Moldovos Respublikos gynybos ministerijos. ŠLG ženklinimo, atsekamumo ir apskaitos tvarkymo pajėgumų stiprinimo atžvilgiu tiesioginiai naudos gavėjai bus Albanijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Kosovo (1) bei Serbijos vidaus reikalų ministerijos ir Bosnijos ir Hercegovinos Valstybinė tyrimų ir apsaugos agentūra, o likusios vidaus reikalų ministerijos gaus naudos iš regioninio šaunamųjų ginklų ekspertų tinklo. Galiausiai nacionalinės ŠLG komisijos ir kitos už šaulių ir lengvųjų ginklų kontrolę atsakingos institucijos Pietryčių Europos šalyse gaus naudos iš mokymų, keitimosi informacija ir regioninio bendradarbiavimo.

Siūloma veikla visiškai atitinka nacionalinius prioritetus ŠLG kontrolės srityje ir ją patvirtino atitinkamos ŠLG kontrolės nacionalinės valdžios institucijos, parodydamos, kad jos prisiima atsakomybę ir įsipareigojimus, susijusius su projekto rezultatų pasiekimu.

Netiesioginę naudą iš šio projekto gaus plačioji visuomenė Pietryčių Europos ir ES šalyse, kuriose kyla didelio masto ŠLG platinimo rizika, nes ši rizika sumažės.

5. ES matomumas

SEESAC imasi visų tinkamų priemonių viešinti tai, kad veiksmą finansuoja Europos Sąjunga. Tokios priemonės bus vykdomos atsižvelgiant į Europos Komisijos parengtą ir paskelbtą ES išorės veiksmų ryšių ir matomumo vadovą. Tad SEESAC užtikrins ES įnašo matomumą tinkamu „prekės ženklu“ ir viešumu, akcentuodama Sąjungos vaidmenį, užtikrindama jos veiksmų skaidrumą ir informuodama apie priežastis, dėl kurių priimtas šis sprendimas, taip pat apie Sąjungos paramą įgyvendinant sprendimą ir šios paramos rezultatus. Projekto metu parengta medžiaga bus aiškiai pažymėta Sąjungos vėliavos ženklu laikantis Sąjungos gairių dėl tikslaus vėliavos naudojimo ir vaizdavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad suplanuota veikla pagal mastą ir pobūdį labai skiriasi, bus naudojamos plataus spektro rėmimo priemonės, be kita ko: tradicinė žiniasklaida, interneto svetainė, socialinė žiniasklaida, informacinė ir rėmimo medžiaga, įskaitant infografiką, lankstinukus, naujienų biuletenius, pranešimus spaudai ir atitinkamą kitą medžiagą. Projekto lėšomis finansuotos publikacijos, vieši renginiai, kampanijos, įranga ir statybos darbai bus pažymėti atitinkamu ženklu. Siekiant dar labiau sustiprinti poveikį informuojant įvairias nacionalines vyriausybes ir gyventojus, tarptautinę bendruomenę, vietos ir tarptautinę žiniasklaidą, bendraujant su kiekviena tiksline grupe bus vartojama jai pritaikyta kalba.

6. Trukmė

Remiantis Tarybos sprendimo 2010/179/BUSP įgyvendinimo patirtimi ir atsižvelgiant į projekto regioninį mastą, naudos gavėjų skaičių ir planuojamų veiksmų skaičių bei sudėtingumą, įgyvendinimui nustatomas 36 mėnesių laikotarpis.

7. Bendra sąranga

Šio veiksmo techninis įgyvendinimas yra pavestas SEESAC, regioninei iniciatyvai, vykdomai remiantis Jungtinių Tautų vystymosi programos ir Regioninės bendradarbiavimo tarybos, kuri yra Pietryčių Europos stabilumo pakto įgaliojimų perėmėja, įgaliojimais. SEESAC atlieka Kovos su šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) platinimu regioninio įgyvendinimo plano vykdomosios institucijos funkciją ir yra pagrindinis subjektas visais su ŠLG susijusiais klausimais Pietryčių Europos regione.

SEESAC bus bendrai atsakingas už projekto veiklos įgyvendinimą ir atskaitingas už viso projekto įgyvendinimą. Numatoma projekto trukmė – 3 metai (36 mėnesiai), o bendra projekto biudžeto sąmata yra 14 335 403 EUR, kartu su užtikrintu bendru finansavimu iš Norvegijos.

8. Partneriai

SEESAC tiesiogiai įgyvendins šį veiksmą glaudžiai bendradarbiaudamas su Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Moldavijos Respublikos, Juodkalnijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos gynybos ministerijomis, Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo (1), Moldovos Respublikos, Juodkalnijos, Serbijos, buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos vidaus reikalų ministerijomis ir Bosnijos ir Hercegovinos Valstybine tyrimų ir apsaugos agentūra, taip pat Albanijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Kosovo (1), Moldovos Respublikos, Juodkalnijos, Serbijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos nacionalinėmis ŠLG komisijomis.

Šis veiksmas yra platesnės Ginklų kontrolės programos Vakarų Balkanuose dalis ir jį papildo ginklų eksporto kontrolės projektas, kurį finansuoja Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerija ir Serbijos Respublikos Šaudmenų atsargų valdymo pajėgumų didinimo programa (CASM). Bendra programos biudžeto sąmata yra 14 335 403 EUR, kur Sąjungos įnašas sudaro 5 127 650 EUR, t. y. iki 35,77 % viso biudžeto sąmatos. Norvegijos įnašas sudaro 411 689 EUR (3 140 000 NOK) pagal 2013 m. birželio mėn. JT galiojusį valiutų keitimo kursą, t. y. 2,87 % viso programos biudžeto. Naudos gavėjų įnašas sudaro 61,36 % viso programos biudžeto.

9. Ataskaitų teikimas

Ataskaitos, tiek dalykinės, tiek finansinės, teikiamos per visą veiksmą, apibrėžtą atitinkamame susitarime dėl konkretaus įnašo su pridėtu biudžetu, nepriklausomai nuo to, ar šis veiksmas yra finansuojamas tik Komisijos, ar ji bendro finansavimo pagrindu finansuoja jo dalį.

Siekiant užfiksuoti ir stebėti pažangą siekiant pagrindinių rezultatų kas ketvirtį teikiamos dalykinės pažangos ataskaitos.

10. Biudžeto sąmata

Bendra ES finansuojamo projekto sąmata yra 5 127 650 EUR.

(1) Šis pavadinimas nekeičia pozicijų dėl statuso ir atitinka JT ST rezoliuciją 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonę dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.

(2) Ginklų perdavimo kontrolės komponentą finansuoja Norvegijos Karalystės užsienio reikalų ministerija, o įgyvendina SEESAC.

(3) Kroatijoje buvo padidintas Vidaus reikalų ministerijos centrinės ginklų saugyklos MURAT saugumas instaliavus stebėjimo vaizdo kameromis sistemą; Bosnijoje ir Hercegovinoje įrengtos 41 apsauginės durys ir pagerintas keturių Gynybos ministerijos ŠLG bei šaudmenų saugyklų saugumas; Juodkalnijos padidintas Gynybos ministerijos šaudmenų saugyklos TARAS saugumas, kad atitiktų tarptautinius saugumo standartus.

(4) Parengtas atsargų valdymo mokymo kursas ir šios srities apmokymą praėjo iš viso 58 operatyviniai pareigūnai iš Bosnijos ir Hercegovinos, Kroatijos, buvusios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos ir Serbijos gynybos, ginkluotųjų pajėgų ir vidaus reikalų ministerijų.

11.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/31

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 9 d.

dėl Airijos pranešimo apie nacionalinį pereinamojo laikotarpio planą, nurodytą Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų 32 straipsnyje

(pranešta dokumentu Nr. C(2013) 8638)

(Tekstas autentiškas tik anglų kalba)

(2013/731/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (1), ypač į jos 32 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)	pagal Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą 2012 m. gruodžio 31 d. Airija Komisijai pateikė savo pereinamojo laikotarpio nacionalinį planą (PLNP) (2);

(2)

vertindama PLNP išsamumą, Komisija nustatė tam tikrų PLNP pateikto įmonių sąrašo ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/80/EB (3) pateiktame Airijos išmetamųjų teršalų apraše (inventoriuje) nurodytų įmonių sąrašo neatitikimų ir kad trūksta informacijos apie vieną įrenginį, o visa tai kliudė vertinti PLNP duomenis;

(3)	2013 m. birželio 3 d. raštu (4) Komisija paprašė Airijos valdžios institucijų pateikti paaiškinimą apie PLNP ir pagal Direktyvą 2001/80/EB pateikto aprašo neatitikimus, taip pat paaiškinimą dėl vieno kurą deginančio įrenginio;

(4)	2013 m. liepos 10 d. raštu Airija Komisijai pateikė papildomą informaciją dėl, inter alia, vieno įrenginio išbraukimo iš PLNP (5);

(5)

išsamiau įvertinusi PLNP ir suteiktą papildomą informaciją, 2013 m. rugsėjo 4 d. Komisija išsiuntė antrą raštą (6), kuriame paprašė patikslinti kelių įrenginių pirmojo leidimo išdavimo datą ir pateikti paaiškinimą dėl tinkamo Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos 29 straipsnyje nustatytų jungimo taisyklių taikymo. Komisija taip pat paprašė patikslinti kelių rūšių kurą deginančių įrenginių įnašo į PLNP viršutines ribas skaičiavimą;

(6)	2013 m. rugsėjo 23 d. raštu (7) Airija pateikė prašomą papildomą informaciją ir paaiškinimus pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2012/115/ES (8);

(7)	todėl Komisija įvertino PLNP pagal Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis ir pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2012/115/ES;

(8)

visų pirma, Komisija išnagrinėjo, ar nuoseklūs ir tikslūs duomenys, prielaidos ir skaičiavimai, kuriais remiantis nustatytas kiekvieno į PLNP įtraukto įrenginio išmetamų teršalų įnašas į PLNP nustatytas viršutines ribas, ir ar yra nustatyti tikslai ir atitinkami uždaviniai, priemonės ir tvarkaraščiai tiems tikslams pasiekti bei stebėjimo mechanizmas, kurį taikant ateityje bus vertinama, kaip laikomasi reikalavimų;

(9)

remdamasi pateikta papildoma informacija, Komisija nustatė, kad 2016 m. ir 2019 m. teršalų išmetimo ribos apskaičiuotos pagal tinkamus duomenis ir formules ir kad apskaičiavimai atlikti teisingai. Airija pateikė pakankamai informacijos apie priemones, kurios bus įgyvendintos, kad nebūtų viršytos išmetamųjų teršalų kiekio ribos, PLNP įgyvendinimo stebėseną ir ataskaitų teikimą Komisijai;

(10)	Komisija įsitikino, kad Airijos valdžios institucijos atsižvelgė į Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse bei Įgyvendinimo sprendime 2012/115/ES pateiktas nuostatas;

(11)

PLNP turėtų būti įgyvendinamas nepažeidžiant kitų taikomų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų. Visų pirma, nustatydama atskirų į PLNP įtrauktų kurą deginančių įrenginių leidimų sąlygas, Airija turėtų užtikrinti, kad nekiltų pavojus, jog bus pažeisti reikalavimai, nustatyti, inter alia, Direktyvoje 2010/75/ES, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/50/EB (9) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/81/EB (10);

(12)	pagal Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 6 dalį Airija turi informuoti Komisiją apie visus vėlesnius PLNP pakeitimus. Komisija turėtų įvertinti, ar tie pakeitimai atitinka Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių bei Įgyvendinimo sprendimo 2012/115/ES nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Remiantis Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis ir Įgyvendinimo sprendimu 2012/115/ES, neprieštaraujama pereinamojo laikotarpio nacionaliniam planui, kurį pagal Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 5 dalį Airija pateikė Komisijai 2012 m. gruodžio 31 d. ir kuris iš dalies pakeistas atsižvelgiant į 2013 m. liepos 10 d. ir 2013 m. rugsėjo 23 d. atsiųstą papildomą informaciją (11).

2. Įrenginių, kuriems taikomas pereinamojo laikotarpio nacionalinis planas, pavadinimai, tų įrenginių išmetami teršalai, kuriems tas planas taikomas, taip pat taikomos išmetimo viršutinės ribos nustatyti priede.

3. Dėl Airijos valdžios institucijų įgyvendinamo pereinamojo laikotarpio nacionalinio plano įgyvendinimo Airija neatleidžiama nuo prievolės laikytis Direktyvos 2010/75/ES nuostatų dėl teršalų, išmetamų iš atskirų kurą deginančių įrenginių, kuriems taikomas planas, taip pat kitų Europos Sąjungos aplinkosaugos teisės aktų.

2 straipsnis

Komisija vertina, ar pereinamojo laikotarpio plano pakeitimai, apie kuriuos Airijos valdžios institucijos praneš ateityje, atitinka Direktyvos 2010/75/ES 32 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių bei Įgyvendinimo sprendimo 2012/115/ES nuostatas.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Airijai.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 9 d.

Komisijos vardu

Janez POTOČNIK

Komisijos narys

(1) OL L 334, 2010 12 17, p. 17

(2) Airijos pranešimas gautas 2012 m. gruodžio 31 d. raštu, tą pačią dieną išsiųstu Komisijai paštu; registracijos numeris Ares(2012) 10636

(3) 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB dėl tam tikrų teršalų, išmetamų į orą iš didelių kurą deginančių įrenginių, kiekio apribojimo (OL L 309, 2001 11 27, p. 1).

(4) Ares(2013) 1636798.

(5) Ares(2013) 2640846.

(6) Ares(2013) 2991162.

(7) Ares(2013) 3103789.

(8) 2012 m. vasario 10 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 20012/115/ES, kuriuo nustatomos taisyklės, susijusios su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų nurodytais pereinamojo laikotarpio nacionaliniais planais (OL L 52, 2012 2 24, p. 12).

(9) 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL L 152, 2008 6 11, p. 1).

(10) 2001 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/81/EB dėl tam tikrų atmosferos teršalų išmetimo nacionalinių ribų (OL L 309, 2001 11 27, p. 22).

(11) Suvestinę PLNP redakciją Komisija užregistravo 2013 m. lapkričio 26 d.; registracijos numeris Ares(2013) 3571076.

PRIEDAS

Į PLNP įtrauktų įrenginių sąrašas

Numeris	PLNP nurodytas įrenginio pavadinimas	Bendra vardinė šiluminė galia 2010 m. gruodžio 31 d. (MW)	Teršalai, kuriems taikomas PLNP
Numeris	PLNP nurodytas įrenginio pavadinimas	Bendra vardinė šiluminė galia 2010 m. gruodžio 31 d. (MW)	SO2	NOx	Dulkės
1	P0605-MP1/2 Units 1 and 2, Moneypoint Generating Station	1 540	√	√	√
2	P0605-MP3 Unit 3, Moneypoint Generating Station	770	√	√	√
3	P0561-AD1 Unit 1, Aghada Generating Station	670	√	√	√
4	P0561-AT1 Turbine CT11, Aghada Generating Station	283	—	√	—
5	P0561-AT2 Turbine CT12, Aghada Generating Station	283	—	√	—
6	P0561-AT4 Turbine CT14, Aghada Generating Station	283	—	√	—
7	P0578-MR1 CT Unit, Marina Generating Station	277	—	√	—
8	P0606-GR1/2 Units 1 and 2, Great Island Generating Station	346	√	√	√
9	P0606-GR3 Unit 3, Great Island Generating Station	303	√	√	√
10	P0607-TB1/2 Units 1 and 2, Tarbert Generating Station	340	√	√	√
11	P0607-TB3/4 Units 3 and 4, Tarbert Generating Station	1 232	√	√	√
12	P0482-EP1 Edenderry Power Limited	299	√	√	√

Teršalų išmetimo viršutinės ribos (tonomis)

	2016	2017	2018	2019	2020.1.1–6.30
SO2	15 202	12 076	8 950	5 824	2 912
NOx	8 811	7 853	6 896	5 938	2 969
Dulkės	1 514	1 196	878	560	280

11.12.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 332/34

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2013 m. gruodžio 9 d.

kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl chloro ir šarmų gamybos

(pranešta dokumentu Nr. C(2013) 8589)

(Tekstas svarbus EEE)

(2013/732/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija, siekdama palengvinti geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) informacinių dokumentų, apibrėžtų tos direktyvos 3 straipsnio 11 dalyje, rengimą, turi organizuoti valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių, aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir Komisijos keitimąsi informacija apie pramoninius išmetamus teršalus;

(2)

pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 2 dalį keitimasis informacija turi apimti informaciją apie įrenginių ir priemonių veikimą teršalų išmetimo aspektu (išreikštą, prireikus, vidurkiais per trumpąjį ir ilgąjį laikotarpius bei susijusiomis nustatytomis sąlygomis), žaliavų suvartojimo ir pobūdžio, vandens suvartojimo, energijos naudojimo ir atliekų susidarymo aspektais, naudotus gamybos metodus, su jais susijusią stebėseną, poveikį įvairių rūšių aplinkos komponentams, ekonominį bei techninį perspektyvumą ir jų raidą, taip pat geriausius prieinamus gamybos būdus ir naujus būdus, nustatytus aptarus tos direktyvos 13 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose minimus klausimus;

(3)

Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžtos GPGB išvados – tai pagrindinė sudedamoji GPGB informacinių dokumentų dalis, kurioje išdėstomos išvados dėl geriausių prieinamų gamybos būdų, jie aprašomi, pateikiama informacija dėl jų pritaikymo galimybių, su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamo išmetamų teršalų lygio, susijusios stebėsenos, susijusių suvartojimo lygių ir, prireikus, atitinkamos eksploatavimo vietos atkūrimo priemonių;

(4)	pagal Direktyvos 2010/75/ES 14 straipsnio 3 dalį GPGB išvadomis turi būti remiamasi nustatant leidimų sąlygas įrenginiams, kuriems taikomas tos direktyvos II skyrius;

(5)

Direktyvos 2010/75/ES 15 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad kompetentinga institucija nustatytų išmetamų teršalų ribines vertes, kuriomis užtikrinama, kad įprastinėmis eksploatacijos sąlygomis išmetamas teršalų kiekis neviršytų išmetamų teršalų kiekio, susijusio su Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 5 dalyje nurodytuose sprendimuose dėl GPGB išvadų nustatytų geriausių prieinamų gamybos būdų taikymu;

(6)

Direktyvos 2010/75/ES 15 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo galima nukrypti tik tuo atveju, kai norint pasiekti su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamą išmetamų teršalų kiekį būtų patiriamos neproporcingai didelės, palyginti su aplinkai teikiama nauda, išlaidos dėl atitinkamo įrenginio geografinės padėties, vietos aplinkos sąlygų ar techninių ypatybių;

(7)	Direktyvos 2010/75/ES 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidime nurodyti stebėsenos reikalavimai, kurie minimi direktyvos 14 straipsnio 1 dalies c punkte, kai taikoma, turi būti grindžiami GPGB išvadose aprašytos stebėsenos išvadomis;

(8)	pagal Direktyvos 2010/75/ES 21 straipsnio 3 dalį per ketverius metus nuo sprendimų dėl GPGB išvadų paskelbimo kompetentinga institucija turi persvarstyti ir, jei būtina, atnaujinti visas leidimo sąlygas bei užtikrinti, kad įrenginys atitiktų tas leidimo sąlygas;

(9)	2011 m. gegužės 16 d. Komisijos sprendimu pagal Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų 13 straipsnį sukurtas keitimosi informacija forumas (2), kurį sudaro valstybių narių, atitinkamų pramonės sektorių ir aplinkos apsaugos srityje veikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovai;

(10)	pagal Direktyvos 2010/75/ES 13 straipsnio 4 dalį 2013 m. birželio 6 d. Komisija gavo to forumo nuomonę apie siūlomą chloro ir šarmų gamybai taikomo GPGB informacinio dokumento turinį ir šią nuomonę paskelbė viešai (3);

(11)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2010/75/ES 75 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Geriausių prieinamų gamybos būdų (GPBG) išvados dėl chloro ir šarmų gamybos pateikiamos šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2013 m. gruodžio 9 d.

Komisijos vardu

Janez POTOČNIK

Komisijos narys

(1) OL L 334, 2010 12 17, p. 17.

(2) OL C 146, 2011 5 17, p. 3.

(3) https://circabc.europa.eu/w/browse/d4fbf23d-0da7-47fd-a954-0ada9ca91560

PRIEDAS

CHLORO IR ŠARMŲ GAMYBOS GPGB IŠVADOS

TAIKYMO SRITIS

BENDROSIOS PASTABOS

SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

GPGB IŠVADOS

Elementinis metodas

Gyvsidabrio elementų įrenginių eksploatavimo nutraukimas arba pertvarkymas

Nuotekų susidarymas

Energijos vartojimo efektyvumas

Išmetamųjų teršalų stebėsena

Teršalų išmetimas į orą

Teršalų išleidimas į vandenį

Atliekų susidarymas

Taršos valymas gamybos teritorijoje

ŽODYNĖLIS

TAIKYMO SRITIS

Šios išvados dėl geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB išvados) skirtos tam tikrai Direktyvos 2010/75/ES I priedo 4.2 skirsnio a ir c punktuose apibrėžtai pramoninei veiklai, t. y. chloro ir šarminių medžiagų (chloro, vandenilio, kalio hidroksido ir natrio hidroksido) gamybai sūrymo elektrolizės būdu.

Šios GPGB išvados visų pirma skirtos šiems procesams ir veiklai:

—	druskos laikymui,

—	sūrymo ruošimui, gryninimui ir pakartotiniam prisotinimui,

—	sūrymo elektrolizei,

—	natrio arba kalio hidroksido koncentravimui, gryninimui, laikymui ir apdorojimui,

—	chloro aušinimui, džiovinimui, gryninimui, suslėgimui, skystinimui, laikymui ir apdorojimui,

—	vandenilio aušinimui, gryninimui, suslėgimui, laikymui ir apdorojimui,

—	gyvsidabrio elementų įrenginių pertvarkymui į membraninių elementų įrenginius,

—	gyvsidabrio elementų įrenginių eksploatavimo nutraukimui,

—	chloro ir šarmų gamybos vietų atkūrimui.

Šios GPGB išvados neskirtos šiai veiklai ir procesams:

—	druskos rūgšties elektrolizei gaminant chlorą,

—	sūrymo elektrolizei gaminant natrio chloratą; šiuo atveju taikomas GPGB informacinis dokumentas „Didelio kiekio neorganinių cheminių medžiagų gamyba. Kietųjų medžiagų ir kita pramonė“ (angl. LVIC-S),

—	išlydytų druskų elektrolizei gaminant šarmus arba šarminius žemės metalus ir chlorą; šiuo atveju taikomas GPGB informacinis dokumentas „Spalvotųjų metalų pramonė“ (angl. NFM),

—	tokių specialių produktų kaip alkoholiatai, ditionitai ir šarminiai metalai gamybai naudojant gyvsidabrio elementų metodu gautą šarminių metalų amalgamą,

—	kitiems chloro, vandenilio ar natrio (kalio) hidroksido gamybos procesams be elektrolizės.

Šiose GPGB išvadose neatsižvelgiama į toliau išvardytus chloro ir šarmų gamybos aspektus, kuriems taikomas GPGB informacinis dokumentas „Bendros nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo (tvarkymo) sistemos chemijos sektoriuje“ (angl. CWW):

—	nuotekų valymas tolesnio valymo įrenginyje,

—	aplinkosaugos vadybos sistemos,

—	triukšmas.

Kiti veiklai, kuriai skirtos šios GPGB išvados, svarbūs informaciniai dokumentai:

Informacinis dokumentas	Dalykas
Bendros nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo (tvarkymo) sistemos chemijos sektoriuje (angl. CWW)	Bendros nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo (tvarkymo) sistemos
Ekonominiai klausimai ir poveikis aplinkos terpėms (angl. ECM)	Su taikomais metodais susiję ekonominiai klausimai ir poveikis aplinkos terpėms
Teršalų išmetimas iš saugyklų (angl. EFS)	Medžiagų laikymas ir tvarkymas
Energijos vartojimo efektyvumas (angl. ENE)	Bendrieji energijos vartojimo efektyvumo klausimai
Pramoninės aušinimo sistemos (angl. ICS)	Netiesioginis aušinimas vandeniu
Dideli kurą deginantys įrenginiai (angl. LCP)	Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominali šiluminė galia yra ≥ 50 MW
Bendrieji stebėsenos principai (angl. MON)	Bendrieji išmetamų teršalų ir naudojamų medžiagų stebėsenos klausimai
Atliekų deginimas (angl. WI)	Atliekų deginimas
Atliekų tvarkymo pramonė (angl. WT)	Atliekų tvarkymas

BENDROSIOS PASTABOS

Šiose GPGB išvadose išvardyti ir aprašyti gamybos būdai nėra privalomi ar išsamūs. Gali būti naudojami ir kiti gamybos būdai, kurie padėtų užtikrinti bent lygiavertį aplinkos apsaugos lygį.

Jeigu nenurodyta kitaip, šias GPGB išvadas galima taikyti visuotinai.

Naudojant geriausius prieinamus gamybos būdus susidarantys išmetamų teršalų (išlakų į orą) kiekiai (GPGB SITK) šiose GPGB išvadose yra:

—	koncentracija kaip išmestų teršalų masė išmetamųjų dujų tūrio vienetui standartinėmis sąlygomis (273,15 K, 101,3 kPa), iš masės atėmus vandens kiekį, tačiau nepakoregavus deguonies kiekio, išreikšta mg/m3 vienetais;

į vandenį išleidžiamų teršalų GPBK SITK šiose GPGB išvadose yra:

—	koncentracija kaip išleidžiamų cheminių medžiagų masė nuotekų tūriui, išreikšta mg/l vienetais.

SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

Šiose GPGB išvadose vartojamų sąvokų apibrėžtys:

Sąvoka	Apibrėžtis
Naujas įrenginys	Po šių GPGB išvadų paskelbimo įrangos eksploatavimo vietoje sumontuotas įrenginys ar visiškai naujas įrenginys, pastatytas ant esamo įrangos pagrindo.
Esamas įrenginys	Ne naujas įrenginys.
Naujas chloro skystinimo įrenginys	Po šių GPGB išvadų paskelbimo gamykloje pradėtas eksploatuoti chloro skystinimo įrenginys ar visiškai naujas chloro skystinimo įrenginys, pastatytas po šių GPGB išvadų paskelbimo.
Chloras ir chloro dioksidas, žymimi Cl2	Chloras (Cl2) ir chloro dioksidas (ClO2), matuojami kartu ir išreikšti kaip chloras (Cl2).
Laisvasis chloras, žymimas Cl2	Ištirpdytas elementinis chloras, hipochloritas, hipochloritinė rūgštis, ištirpdytas elementinis bromas, hipobromitas ir hipobromitinė rūgštis, matuojami kartu ir žymimi Cl2.
Gyvsidabris, žymimas Hg	Visi neorganiniai ir organiniai gyvsidabrio atmainiai, matuojami kartu ir žymimi Hg.

GPGB IŠVADOS

1. Elementinis metodas

1 GPGB. Gaminant chlorą ir šarmus GPGB yra taikyti vieną arba derinti kelis toliau nurodytus metodus. Gyvsidabrio elementų metodo jokiais būdais negalima laikyti GPGB. Asbestinių diafragmų naudojimas nėra GPGB.

	Metodas	Aprašymas	Taikymas
a	Dvipolių membraninių elementų metodas	Membraniniai elementai susideda iš membrana atskirtų anodo ir katodo. Dvipolės konfigūracijos pavieniai membraniniai elementai elektros srove sujungiami į eilę.	Paprastai taikomas metodas.
b	Vienpolių membraninių elementų metodas	Membraniniai elementai susideda iš membrana atskirtų anodo ir katodo. Vienpolės konfigūracijos pavieniai membraniniai elementai elektros srove sujungiami lygiagrečiai.	Netaikoma naujiems įrenginiams, kurių chloro gamybos pajėgumas yra > 20 kt per metus.
c	Beasbesčių diafragminių elementų metodas	Beasbesčiai diafragminiai elementai susideda iš beasbeste diafragma atskirtų anodo ir katodo. Pavieniai diafragminiai elementai elektros srove sujungiami į eilę (dvipolė konfigūracija) arba lygiagrečiai (vienpolė konfigūracija).	Paprastai taikomas metodas.

2. Gyvsidabrio elementų įrenginių eksploatavimo nutraukimas arba pertvarkymas

2 GPGB. Nutraukiant gyvsidabrio elementų įrenginių eksploatavimą arba juos pertvarkant, siekiant, kad būtų išmetama kuo mažiau gyvsidabrio ar juo užterštų atliekų, GPGB yra parengti ir įgyvendinti eksploatavimo nutraukimo planą, į kurį būtų įtraukti visi šie dalykai:

i)	per visus šio plano rengimo ir įgyvendinimo etapus dalyvauja bent keli patyrę darbuotojai, prisidėję prie ankstesnio įrenginio eksploatavimo;

ii)	parengtos visų įgyvendinimo etapų procedūros ir instrukcijos;

iii)	parengta išsami darbuotojų, nepatyrusių dirbti su gyvsidabriu, mokymo ir jų darbo priežiūros programa;

iv)	nustatytas regeneruotino metalinio gyvsidabrio kiekis, apskaičiuotas šalintinų atliekų kiekis ir jų užterštumas gyvsidabriu;

įrengtos darbo patalpos, kurios:

a)	uždengtos stogu;

b)	išklotos lygia nelaidžia grindų danga su nuolydžiu, kad ant jos išsiliejęs gyvsidabris nutekėtų tiesiai į rinktuvę;

c)	gerai apšviestos;

d)	be nereikalingų daiktų ir nuobirų, kuriuose galėtų kauptis gyvsidabris;

e)	su įrengtu tekančiu vandeniu plovimui;

f)	prijungtos prie nuotekų valymo sistemos;

vi)

elementų ištuštinimas ir metalinio gyvsidabrio perkėlimas į talpas:

a)	kai įmanoma, tai atliekama uždaroje sistemoje;

b)	gyvsidabris išplaunamas;

c)	kai įmanoma, gyvsidabris perkeliamas naudojant gravitaciją;

d)	kai reikia, iš gyvsidabrio pašalinamos kietosios priemaišos;

e)	talpos užpildomos iki ≤ 80 % tūrio;

f)	pripildytos talpos sandariai uždaromos;

g)	tušti elementai išplaunami ir pripildomi vandens;

vii)

atliekami visi įrangos išmontavimo ir nugriovimo darbai:

a)	kai įmanoma, pjaunama ne karštuoju, o šaltuoju būdu;

b)	užteršta įranga laikoma tam tinkamose vietose;

c)	darbo zonos grindys dažnai plaunamos;

d)	išsiliejęs gyvsidabris skubiai išvalomas naudojantis siurbimo įranga su aktyvintosios anglies filtrais;

e)	atliekama atliekų srautų apskaita;

f)	gyvsidabriu užterštos atliekos atskiriamos nuo neužterštų;

gyvsidabriu užterštos atliekos nukenksminamos mechaninio arba fizinio valymo metodais (pvz., plaunant, ultragarso virpesiais, naudojant dulkių siurblius), cheminio valymo metodais (pvz., plaunant hipochloritu, chlorintu sūrymu arba vandenilio peroksidu) ir (arba) terminio valymo metodais (pvz., distiliuojant);

h)	užteršta įranga, kai įmanoma, pakartotinai panaudojama arba perdirbama;

i)	pastato, kuriame naudoti gyvsidabrio elementai, patalpos nukenksminamos išvalant sienas ir grindis, kurios paskui, jeigu pastatą ketinama toliau eksploatuoti, padengiamos apsaugine danga arba nudažomos, kad jų paviršius būtų nelaidus;

j)	nukenksminamos arba atnaujinamos gamykloje ar aplinkinėje teritorijoje esančios nuotekų surinkimo sistemos;

užsandarinamos darbo patalpos ir valomas vėdinimo sistemos oras, kai tikimasi didelės gyvsidabrio koncentracijos (pvz., plaunant stipria srove); vėdinimo sistemos oras valomas tokiais metodais kaip įgertis (adsorbcija) joduotomis arba sulfuruotomis aktyvintosiomis anglimis, dujų valymas hipochloritu ar chlorintu sūrymu arba digyvsidabrio dichlorido junginio gavimas reakcija su chloru;

l)	valomos nuotekos, kuriose yra gyvsidabrio, įskaitant po apsaugos priemonių plovimo likusį vandenį;

m)	stebimas gyvsidabrio kiekis ore, vandenyje ir atliekose, įskaitant pakankamą stebėsenos laikotarpį galutinai nutraukus eksploatavimą arba baigus pertvarkymą;

viii)

prireikus metalinis gyvsidabris laikinai saugomas vietoje, saugyklose, kurios yra:

a)	gerai apšviestos ir apsaugotos nuo oro sąlygų;

b)	su tinkama papildoma izoliacija, galinčia sulaikyti tiek skysčio, kiek jo yra 110 % bet kurios pavienės talpos tūrio;

c)	be nereikalingų daiktų ir nuobirų, kuriuose galėtų kauptis gyvsidabris;

d)	su siurbimo įranga su aktyvintųjų anglių filtrais;

e)	saugyklos reguliariai tikrinamos, apžiūrimos ir jose naudojama gyvsidabrio kiekio matavimo įranga;

ix)	prireikus atliekos pervežamos ir gali būti toliau valomos bei šalinamos.

3 GPGB. Nutraukiant gyvsidabrio elementų įrenginių eksploatavimą arba juos pertvarkant, siekiant, kad į vandenį patektų kuo mažiau gyvsidabrio, GPGB yra taikyti vieną arba derinti kelis iš šių metodų:

	Metodas	Aprašymas
a	Oksidacija ir jonų mainai	Naudojant tokius reduktorius kaip hipochloritas, chloras ar vandenilio peroksidas, gyvsidabris visiškai perdirbamas į oksiduotosios formos gyvsidabrį, kuris pašalinamas jonitinėmis dervomis.
b	Oksidacija ir nusodinimas	Naudojant tokius oksidatorius kaip hipochloritas, chloras ar vandenilio peroksidas, gyvsidabris visiškai perdirbamas į oksiduotosios formos gyvsidabrį, kuris pašalinamas nusodinant jį kaip gyvsidabrio sulfidą ir paskui išfiltruojamas.
c	Redukcija ir įgertis (adsorbcija) aktyvintosiomis anglimis	Naudojant tokius reduktorius kaip hidroksilaminas, gyvsidabris visiškai perdirbamas į elementinės formos gyvsidabrį, paskui metalinis gyvsidabris pašalinamas koalescencijos būdu, regeneruojamas ir adsorbuojamas aktyvintosiomis anglimis.

Gyvsidabrio, žymimo Hg, išleidimo į vandenį su GPGB susijęs aplinkosauginio veiksmingumo lygis (1) eksploatavimo nutraukimo ar pertvarkymo metu prie gyvsidabrio valymo įrenginio išleidžiamosios angos yra 3–15 μg/l, matuojamas naudojant srautui proporcingus 24 valandų sudėtinius ėminius, kurie imami kasdien. Susijusi stebėsena aprašyta 7 GPGB.

3. Nuotekų susidarymas

4 GPGB. Siekiant, kad nuotekų susidarytų kuo mažiau, GPGB yra derinti toliau nurodytus metodus.

	Metodas	Aprašymas	Taikymas
a	Sūrymo recirkuliacija	Nuskurdintasis sūrymas iš elektrolizės elementų pakartotinai prisotinamas kietosios druskos arba išgarinamas ir grąžinamas atgal į elementus.	Metodas netaikomas diafragminių elementų įrenginiams. Netaikomas membraninių elementų įrenginiams, kuriuose naudojamas tirpalui kasykloje panaudotas sūrymas, kai turima pakankamai druskos ir vandens išteklių ir yra sūraus vandens nuotekų priimtuvas, į kurį galima išleisti didelės chlorido koncentracijos nuotekas. Netaikomas membraninių elementų įrenginiams, kai sūrymo išvalos naudojamos kituose gamybos įrenginiuose.
b	Kitų technologinių srautų perdirbimas	Technologiniai srautai iš chloro ir šarmų gamybos įrenginio, tokie kaip kondensatai, gauti apdorojant chlorą, natrio ar kalio hidroksidą ir vandenilį, pakartotinai naudojami įvairiuose proceso etapuose. Kiek galima perdirbti, priklauso nuo skysčio srautui, į kurį perdirbamas technologinis srautas, keliamų grynumo reikalavimų ir įrenginio vandens balanso.	Paprastai taikomas metodas.
c	Per kitus gamybos procesus susidariusių sūrių nuotekų perdirbimas	Per kitus gamybos procesus susidariusios sūrios nuotekos išvalomos ir grąžinamos į sūrymo apytakos sistemą. Kiek galima perdirbti, priklauso nuo sūrymo apytakos sistemai keliamų grynumo reikalavimų ir įrenginio vandens balanso.	Metodas netaikomas įrenginiams, kai papildomai valant šias nuotekas prarandama susijusi aplinkosauginė nauda.
d	Nuotekos naudojamos kaip tirpalas kasykloje	Nuotekos iš chloro ir šarmų gamybos įrenginio išvalomos ir pumpuojamos atgal į druskos kasyklą.	Metodas netaikomas membraninių elementų įrenginiams, kai sūrymo išvalos naudojamos kituose gamybos įrenginiuose. Netaikomas, jeigu kasykla yra kur kas aukštesnėje vietoje negu įrenginys.
e	Filtruoto sūrymo dumblo koncentravimas	Filtruoto sūrymo dumblas koncentruojamas naudojant filtrpresus, besisukančio būgno slėginius filtrus arba centrifugas. Likęs vanduo grąžinamas į sūrymo apytakos sistemą.	Metodas netaikomas, jeigu filtruoto sūrymo dumblą galima pašalinti kaip sausą paplotį. Netaikomas įrenginiams, kurių nuotekos pakartotinai naudojamos kaip tirpalas kasykloje.
f	Nanofiltravimas	Tam tikro pobūdžio membraninis filtravimas per maždaug 1 nm dydžio porų membraną, naudojamas sulfatui koncentruoti sūrymo išvalose, kad susidarytų mažiau nuotekų.	Metodas taikomas membraninių elementų įrenginiams, kuriuose recirkuliuojamas sūrymas, jeigu sūrymo išvalymo laipsnis priklauso nuo sulfato koncentracijos.
g	Metodai išmetamam chlorato kiekiui mažinti	Metodai išmetamam chlorato kiekiui mažinti aprašyti 14 GPGB. Šiais metodais mažinamas sūrymo išvalų kiekis.	Metodas taikomas membraninių elementų įrenginiams, kuriuose recirkuliuojamas sūrymas, jeigu sūrymo išvalymo laipsnis priklauso nuo chlorato koncentracijos.

4. Energijos vartojimo efektyvumas

5 GPGB. Siekiant efektyviai naudoti energiją elektrolizės procese GPGB yra derinti toliau nurodytus metodus.

	Metodas	Aprašymas	Taikymas
a	Didelio efektyvumo membranos	Naudojant didelio efektyvumo membranas išvengiama didelių įtampos kryčių ir pasiekiama didelė srovinė išeiga kartu užtikrinant mechaninį ir cheminį stabilumą esamomis eksploatacijos sąlygomis.	Metodas taikomas membraninių elementų įrenginiams atnaujinant membranas pasibaigus jų eksploatavimo laikui.
b	Beasbestės diafragmos	Beasbestės diafragmos susideda iš anglies fluoridų polimero ir užpildo, pvz., cirkonio dioksido. Šių diafragmų varžos viršįtampis yra mažesnis nei asbestinių diafragmų.	Paprastai taikomas metodas.
c	Didelio efektyvumo elektrodai ir dangos	Laidesni dujoms elektrodai ir dangos (mažas dujų burbulų viršįtampis) ir mažas elektrodų viršįtampis.	Metodas taikomas atnaujinant dangas pasibaigus jų eksploatavimo laikui.
d	Didelio grynumo sūrymas	Sūrymas yra pakankamai išgrynintas, kad kuo mažiau užsiterštų elektrodai ir diafragmos ar membranos, taigi nebūtų suvartojama daugiau energijos.	Paprastai taikomas metodas.

6 GPGB. Siekiant efektyviai vartoti energiją GPGB yra kuo daugiau naudoti vandenilį – vieną iš elektrolizės produktų – kaip cheminį reagentą ar kurą.

Aprašymas

Vandenilis gali būti naudojamas cheminėms reakcijoms (pvz., gaminant amoniaką, vandenilio peroksidą, druskos rūgštį ir metanolį; redukuojant organinius junginius; hidrodesulfurizuojant naftą; hidrinant alyvas ir tepalus; grandininei reakcijai sustabdyti gaminant poliolefiną) arba kaip kuras degimo procese gaminant garus ir (ar) elektros energiją arba kaitinant krosnis. Kiek vandenilio gali būti naudojama, priklauso nuo įvairių veiksnių (pvz., poreikio naudoti vandenilį kaip reagentą gamybos vietoje, poreikio gamybos vietoje naudoti garus, kaip toli yra galimi vandenilio naudotojai).

5. Išmetamųjų teršalų stebėsena

7 GPGB. GPGB yra stebėti į orą ir vandenį išmetamus teršalus taikant EN standartus atitinkančius stebėsenos metodus bent taip dažnai, kaip toliau nurodyta. Jeigu EN standartų nėra, GPGB yra remtis ISO, nacionaliniais arba kitais tarptautiniais standartais, kad būtų gaunami lygiavertės mokslinės kokybės duomenys.

Aplinkos terpė	Medžiaga (-os)	Ėminių ėmimo vieta	Metodas	Standartas (-ai)	Minimalus stebėsenos dažnis	Stebėsena, susijusi su GPGB
Oras	Chloras ir chloro dioksidas, išreikšti Cl2 (2)	Chloro sugerties įrenginio išleidžiamoji anga	Elektrocheminiai elementai	EN ir ISO standartų nėra	Nuolatinė	—
Oras	Chloras ir chloro dioksidas, išreikšti Cl2 (2)	Chloro sugerties įrenginio išleidžiamoji anga	Sugertis tirpale ir vėlesnė analizė	EN ir ISO standartų nėra	Kartą per metus (matuojama bent tris kartus paeiliui kas valandą)	8 GPGB
Vanduo	Chloratas	Teršalų išleidimo iš įrenginio vieta	Jonų chromatografija	EN ISO 10304–4	Kartą per mėnesį	14 GPGB
	Chloridas	Sūrymo išvalos	Jonų chromatografija arba srauto analizė	EN ISO 10304–1 arba EN ISO 15682	Kartą per mėnesį	12 GPGB
	Laisvasis chloras (2)	Arti šaltinio	Redukcijos potencialas	EN ir ISO standartų nėra	Nuolatinė	—
	Laisvasis chloras (2)	Teršalų išleidimo iš įrenginio vieta	Laisvasis chloras	EN ISO 7393–1 or –2	Kartą per mėnesį	13 GPGB
	Halogenintas organinis junginys	Sūrymo išvalos	Adsorbtyvai organiškai sujungti halogenai (AOX)	EN ISO 9562 A priedas	Kartą per metus	15 GPGB
	Gyvsidabris	Gyvsidabrio valymo įrenginio išleidžiamoji anga	Atominės sugerties spektrometrija arba atominės fluorescencijos spektrometrija	EN ISO 12846 arba EN ISO 17852	Kasdien	3 GPGB
	Sulfatas	Sūrymo išvalos	Jonų chromatografija	EN ISO 10304–1	Kartą per metus	—
	Atitinkami sunkieji metalai (pvz., nikelis, varis)	Sūrymo išvalos	Indukciškai sujungtos plazmos atomų emisijos spektrometrija arba indukciškai sujungtos plazmos masių spektrometrija	EN ISO 11885 arba EN ISO 17294–2	Kartą per metus	—

6. Teršalų išmetimas į orą

8 GPGB. Siekiant sumažinti chloro ir chloro dioksido nukreipimą į orą perdirbant chlorą, GPGB yra suprojektuoti, prižiūrėti ir eksploatuoti chloro sugerties įrenginį tinkamai derinant šias jo savybes:

i)	sugerties įrenginio pagrindą sudaro įkrautinės kolonos ir (arba) čiurkšliniai siurbliai dujų valymui naudojant šarminį tirpalą (pvz., natrio hidroksido tirpalą);

ii)	vandenilio peroksido dozatorius arba atskiras dujų valymo skysčiu įrenginys su vandenilio peroksidu, jei reikia sumažinti chloro dioksido koncentraciją;

iii)	jo dydis pritaikytas blogiausiam scenarijui (nustatytam įvertinus riziką) dėl pagaminamo chloro kiekio ir debito (turi būti sugeriamas visas elementų įrenginio patalpoje pagamintas kiekis pakankamai ilgai, kol įrenginys bus sustabdytas);

iv)	dujų valymo skysčio atsargų ir talpyklų pakanka užtikrinti, kad jų visada būtų turima daugiau negu reikia;

v)	jeigu naudojamos įkrautinės kolonos, jos turi būti tokio dydžio, kad jokiais būdais neįvyktų užtvindymas;

vi)	skystojo chloro patekimo į sugerties įrenginį prevencija;

vii)	dujų valymo skysčio atgalinio srauto į chloro apytakos sistemą prevencija;

viii)

kietųjų medžiagų nuosėdų nusėdimo sugerties įrenginyje prevencija;

ix)	šilumokaičių naudojimas ribojant temperatūrą sugerties įrenginyje, kad ji niekada nesiektų 55 °C;

x)	skiedimui naudojamo oro tiekimas po to, kai sugeriamas chloras, kad nesusidarytų sprogių dujų mišinių;

xi)	naudojamos statybinės medžiagos turi būti visapusiškai atsparios itin ėsdinančioms aplinkos sąlygoms;

xii)	naudojama atsarginė įranga, pvz., papildomas dujų valytuvas kartu su eksploatuojamu valytuvu, atsarginis rezervuaras su dujų valymo skysčiu, kuris tiekiamas į valytuvą naudojant gravitaciją, parengti naudoti ir atsarginiai ventiliatoriai, parengti naudoti ir atsarginiai siurbliai;

xiii)

nepriklausomos atsarginės sistemos, kuria būtų galima pakeisti būtiniausią elektros įrangą, sukūrimas;

xiv)	atsarginės sistemos automatinis įjungimas avariniais atvejais, įskaitant reguliarius šios sistemos bandymus ir jungiklį;

xv)

sukurta stebėsenos ir perspėjimo sistema šiems rodikliams stebėti:

a)	chloro buvimas prie sugerties įrenginio išleidžiamosios angos ir aplinkinėje teritorijoje;

b)	dujų valymo skysčių temperatūra;

c)	dujų valymo skysčių redukcijos potencialas ir šarmingumas;

d)	siurbimo slėgis;

e)	dujų valymo skysčių debitas.

Kartu matuojamų chloro ir chloro dioksido, žymimų Cl2, su GPGB susijęs išmetimo lygis yra 0,2 – 1,0 mg/m3 kaip vidutinė vertė, apskaičiuota prie chloro sugerties įrenginio išleidžiamosios angos atliekant bent tris matavimus paeiliui kas valandą, bent kartą per metus. Susijusi stebėsena aprašyta 7 GPGB.

9 GPGB. Anglies tetrachlorido naudojimas azoto trichloridui pašalinti arba chlorui regeneruoti iš liekamųjų dujų nėra GPGB.

10 GPGB. Aušalų, kurių visuotinio atšilimo potencialas yra didelis (bent 150 ir didesnis) (pvz., daugelio hidrofluorangliavandenilių, angl. HFC) naudojimo naujuose chloro skystinimo įrenginiuose negalima laikyti GPGB.

Aprašymas

Tinkamų aušalų pavyzdžiai:

—	anglies dioksido ir amoniako derinys dviejuose aušinimo kontūruose;

—

chloras;

—

vanduo.

Taikymas

Renkantis aušalą reikėtų atsižvelgti į eksploatavimo saugą ir energijos vartojimo efektyvumą.

7. Teršalų išleidimas į vandenį

11 GPGB. Siekiant į vandenį išleisti kuo mažiau teršalų GPGB yra tinkamai derinti toliau nurodytus metodus.

	Metodas	Aprašymas
a	Į procesą integruoti metodai (3)	Metodai, kuriais išvengiama teršalų susidarymo arba mažinamas jų kiekis.
b	Nuotekų valymas vietoje (3)	Metodai, kuriais mažinamas teršalų kiekis arba jie surenkami prieš išleidžiant į nuotekų surinkimo sistemą.
c	Pirminis nuotekų paruošimas valymui (4)	Metodai, kuriais mažinamas teršalų kiekis prieš galutinį nuotekų išvalymą.
d	Galutinis nuotekų išvalymas (4)	Galutinis nuotekų išvalymas mechaniniais, fiziniais ir cheminiais ir (arba) biologiniais metodais prieš išleidžiant jas į nuotekų priimtuvą.

12 GPGB. Siekiant išleisti į vandenį kuo mažiau teršalų iš chloro ir šarmų gamybos įrenginio, GPGB yra derinti 4 GPGB nurodytus metodus.

13 GPGB. Siekiant išleisti į vandenį kuo mažiau laisvojo chloro iš chloro ir šarmų gamybos įrenginio, GPGB yra valyti nuotekų srautus, kuriuose yra laisvojo chloro, kiek įmanoma arčiau jų išleidimo vietos, kad su nuotekomis nebūtų pašalintas chloras ir (arba) halogeninti organiniai junginiai, taikant vieną arba derinant kelis iš toliau nurodytų metodų.

	Metodas	Aprašymas
a	Cheminė redukcija	Laisvasis chloras suskyla reaguodamas su reduktoriais, pvz., sulfitu ir vandenilio peroksidu, sumaišymo reaktoriuose.
b	Katalizinis skilimas	Laisvasis chloras suskaidomas į chlorą ir deguonį kataliziniuose reaktoriuose su nejudamuoju sluoksniu. Katalizatoriumi gali būti nikelio oksidas, sustiprintas geležimi, ant aliuminatinio pagrindo.
c	Terminis skilimas	Laisvasis chloras paverčiamas chloru ir chloratu terminio skilimo procese esant maždaug 70 °C temperatūrai. Gautą ištakį reikia toliau valyti, kad būtų išleidžiama mažiau chlorato ir bromato (14 GPGB).
d	Rūgštinis skilimas	Laisvasis chloras suskyla parūgštinus terpę, taip išsiskyręs chloras regeneruojamas. Rūgštinis skilimas gali vykti atskirame reaktoriuje arba recirkuliuojant nuotekas sūrymo apytakos sistemoje. Nuotekų recirkuliavimą sūrymo apytakos sistemoje riboja įrenginio vandens balansas.
e	Nuotekų recirkuliavimas	Iš chloro ir šarmų gamybos įrenginio išleistų nuotekų srautai, kuriuose yra laisvojo chloro, recirkuliuojami kituose gamybos įrenginiuose.

Laisvojo chloro, žymimo Cl2, su GPGB susijęs išmetimo lygis yra 0,05 – 0,2 mg/l vietiniuose ėminiuose, kurie imami bent kas mėnesį toje vietoje, kurioje teršalai išleidžiami iš įrenginio. Susijusi stebėsena aprašyta 7 GPGB.

14 GPGB. Siekiant išleisti į vandenį kuo mažiau chlorato iš chloro ir šarmų gamybos įrenginio, GPGB yra taikyti vieną arba derinti kelis iš toliau nurodytų metodų.

	Metodas	Aprašymas	Taikymas
a	Didelio efektyvumo membranos	Didelio srovės efektyvumo membranos, mažinančios chlorato susidarymą ir kartu užtikrinančios mechaninį ir cheminį stabilumą esamomis eksploatacijos sąlygomis.	Metodas taikomas membraninių elementų įrenginiams, kai atnaujinamos membranos pasibaigus jų eksploatavimo laikui.
b	Didelio efektyvumo dangos	Naudojamos dangos su mažu elektrodų viršįtampiu, todėl susidaro mažiau chlorato ir daugiau deguonies anode.	Metodas taikomas atnaujinant dangas pasibaigus jų eksploatavimo laikui. Jo taikymą gali riboti gauto chloro kokybės reikalavimai (dėl deguonies koncentracijos).
c	Didelio grynumo sūrymas	Sūrymas yra pakankamai išgrynintas, kad kuo mažiau užsiterštų elektrodai ir diafragmos ar membranos, nes kitaip gali susidaryti daugiau chlorato.	Paprastai taikomas metodas
d	Sūrymo parūgštinimas	Sūrymas prieš elektrolizę parūgštinamas, kad susidarytų mažiau chlorato. Kiek galima parūgštinti, priklauso nuo naudojamos įrangos (pvz., membranų ir anodų) savitosios varžos.	Paprastai taikomas metodas.
e	Rūgštinė redukcija	Chlorato kiekis mažinamas druskos rūgštimi, kai pH = 0, o temperatūra > 85 °C.	Netaikoma tiesiasroviuose sūrymo įrenginiuose.
f	Katalizinė redukcija	Slėginiame reaktoriuje su lašinamuoju sluoksniu (angl. trickle-bed) chloratas suskyla į chloridą naudojant vandenilį ir rodžio katalizatorių per trifazę reakciją.	Netaikoma tiesiasroviuose sūrymo įrenginiuose.
g	Nuotekų srautų, kuriuose yra chlorato, panaudojimas kituose gamybos įrenginiuose	Nuotekų srautai iš chloro ir šarmų gamybos įrenginio recirkuliuojami kituose gamybos įrenginiuose, paprastai natrio chlorato gamybos įrenginio sūrymo apytakos sistemoje.	Metodas taikomas tik ten, kur tokios kokybės nuotekų srautus galima panaudoti kituose gamybos įrenginiuose.

15 GPGB. Siekiant išleisti į vandenį kuo mažiau halogenintų organinių junginių iš chloro ir šarmų gamybos įrenginio, GPGB yra derinti toliau nurodytus metodus.

	Metodas	Aprašymas
a	Druskų ir pagalbinių medžiagų pasirinkimas ir kontrolė	Druskos ir pagalbinės medžiagos pasirenkamos ir kontroliuojamos taip, kad sūryme būtų kuo mažiau organinių teršalų.
b	Vandens gryninimas	Technologinį vandenį galima gryninti tokiais metodais kaip membraninis filtravimas, jonų mainai, UV švitinimas ir įgertis aktyvintosiomis anglimis, taip sumažinant organinių teršalų kiekį sūryme.
c	Įrangos pasirinkimas ir kontrolė	Siekiant išvengti galimo organinių teršalų patekimo į sūrymą, kruopščiai parenkami tinkami elementai, vamzdžiai, vožtuvai, siurbliai ir kita įranga.

8. Atliekų susidarymas

16 GPGB. Siekiant siųsti šalinti kuo mažiau išnaudotosios sieros rūgšties, GPGB yra taikyti vieną arba derinti kelis iš toliau nurodytų metodų. Džiovinant chlorą gautos išnaudotosios sieros rūgšties neutralizavimas grynaisiais reagentais nėra GPGB.

	Metodas	Aprašymas	Taikymas
a	Naudojimas gamykloje arba už jos ribų	Išnaudotoji rūgštis naudojama kitoms reikmėms, pvz., technologinio vandens ir nuotekų pH kontroliuoti arba hipochlorito pertekliui sunaikinti.	Metodas taikomas ten, kur gamykloje arba už jos ribų yra tokios kokybės išnaudotosios rūgšties poreikis.
b	Rekoncentravimas	Išnaudotoji rūgštis rekoncentruojama gamykloje arba už jos ribų uždarosios grandinės garintuvuose, vakuume netiesiogiai kaitinant arba sustiprinant sieros trioksidu.	Rekoncentravimas už gamyklos ribų galimas tik tais atvejais, kai šios paslaugos teikėjas yra įsikūręs prie pat gamyklos.

Išnaudotosios sieros rūgšties, išreikštos H2SO4 (96 masės proc.), kuri siunčiama pašalinti, su GPGB susijęs aplinkosauginio veiksmingumo lygis yra ≤ 0,1 kg vienai tonai pagaminto chloro.

9. Taršos valymas gamybos teritorijoje

17 GPGB. Siekiant kuo mažiau užteršti dirvožemį, požeminį vandenį ir orą, taip pat sustabdyti teršalų sklidimą ir patekimą į biotą iš užterštų chloro ir šarmų gamyklų, GPGB yra parengti ir įgyvendinti gamyklos teritorijos valymo planą, kuriame būtų numatyti visi šie dalykai:

i)	ekstremaliosioms situacijoms skirtų metodų, kuriais užkertamas kelias poveikiui aplinkai ir teršalų plitimui, įgyvendinimas;

ii)	dokumentinis tyrimas siekiant nustatyti teršalų (pvz., gyvsidabrio, PCDD/PCDF, polichlorintų naftalenų) kilmę, mastą ir sudėtį;

iii)	taršos apibūdinimas, įskaitant tyrimus ir ataskaitos parengimą;

iv)	su laiku ir erdve siejamos rizikos, priklausomos nuo dabartinio ir patvirtinto būsimo gamybos teritorijos naudojimo, vertinimas;

inžinerinio projekto parengimas, įskaitant:

a)	teršalų nukenksminimą ir (arba) izoliavimą visam laikui;

b)	tvarkaraščius;

c)	stebėsenos planą;

d)	finansinį planavimą ir investicijas tikslui pasiekti;

vi)	inžinerinio projekto įgyvendinimas, kad gamybos teritorija, turint omenyje jos dabartinį ir patvirtintą būsimą naudojimą, nebekeltų didelės grėsmės žmonių sveikatai arba aplinkai. Priklausomai nuo kitų įsipareigojimų, inžinerinį projektą gali reikėti griežčiau įgyvendinti;

vii)	gamybos teritorijos naudojimas prireikus ribojamas dėl joje likusių teršalų, atsižvelgiant į dabartinį ir patvirtintą būsimą jos naudojimo būdą;

viii)

susijusi stebėsena gamybos vietoje ir aplinkinėse zonose, kad būtų pasiekti ir išlaikyti tikslai.

Aprašymas

Gamybos teritorijos valymo planas dažnai parengiamas ir įgyvendinamas nusprendus nutraukti gamyklos eksploatavimą, nors tenkinant kitus reikalavimus gamybos teritoriją gali reikėti (iš dalies) valyti ir tada, kai gamykla tebeveikia.

Kai kurios gamybos teritorijos valymo plane nustatytos užduotys gali kartotis, būti praleistos arba vykdomos kitokia eilės tvarka, tenkinant kitus reikalavimus.

Taikymas

GPGB 17 skirsnio v–viii punktų taikymas priklauso nuo GPGB 17 skirsnio iv punkte nurodyto rizikos vertinimo rezultato.

ŽODYNĖLIS

Anodas	Elektrodas, kuriuo elektros srovė įteka į poliarizuotą elektros įrenginį. Jo poliškumas gali būti teigiamas arba neigiamas. Oksidacija elektrolitiniuose elementuose vyksta per teigiamo krūvio anodą.
Asbestas	Šeši gamtoje randami silikatiniai mineralai, naudojami pramonėje dėl jų naudingų fizinių savybių. Chrizotilas (taip pat vadinamas baltuoju asbestu) yra vienintelė asbesto rūšis, naudojama diafragminių elementų įrenginiuose.
Sūrymas	Natrio chlorido ar kalio chlorido prisotintas arba beveik prisotintas tirpalas.
Katodas	Elektrodas, kuriuo elektros srovė išteka iš poliarizuoto elektros įrenginio. Jo poliškumas gali būti teigiamas arba neigiamas. Redukcija elektrolitiniuose elementuose vyksta per neigiamo krūvio katodą.
Elektrodas	Elektros laidininkas, kuriuo elektros srovė jungiama prie elektros grandinės nemetalinės dalies.
Elektrolizė	Tiesioginės elektros srovės tekėjimas per joninę medžiagą, dėl kurio elektroduose vyksta cheminės reakcijos. Joninė medžiaga būna išlydyta arba ištirpinta tinkamame tirpiklyje.
EN	Europos standartizacijos komiteto (CEN) priimtas Europos standartas.
HFC	Hidrofluorangliavandenilis.
ISO	Tarptautinė standartizacijos organizacija arba jos priimtas standartas.
Viršįtampis	Įtampos skirtumas tarp termodinamiškai nustatomo redukcijos potencialo ir potencialo, kuriam esant eksperimentiniu būdu stebimas oksidacijos-redukcijos įvykis, tarpiniame reakcijos etape. Elektrolitiniame elemente dėl viršįtampio suvartojama daugiau energijos negu termodinamiškai reikia, kad vyktų reakcija.
PCDD	Polichlorintasis dibenzo-p-dioksinas.
PCDF	Polichlorintasis dibenzofuranas.

(1) Kadangi šis aplinkosauginio veiksmingumo lygis nėra susijęs su įprastomis eksploatacijos sąlygomis, tai nėra su geriausiais prieinamais gamybos būdais siejamas išmetamų teršalų lygis, kaip apibrėžta Pramoninių išmetamų teršalų direktyvos (2010/75/ES) 3 straipsnio 13 dalyje.

(2) Stebėsena – tai ir nuolatinė, ir reguliari stebėsena, kaip nurodyta.

(3) Aprašyti 1, 4, 12, 13, 14 ir 15 GPGB.

(4) Pagal GPGB informacinį dokumentą „Bendros nuotekų ir išmetamųjų dujų valymo bei tvarkymo sistemos chemijos sektoriuje“ (angl. CWW BREF).

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2013.332.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 332

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	56 tomas 2013m. gruodžio 11d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2013 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1279/2013, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Aceto balsamico tradizionale di Reggio Emilia (SKVN)]	1
	*	2013 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1280/2013, kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Cítricos Valencianos/Cítrics Valencians (SGN)]	3
	*	2013 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1281/2013, kuriuo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 517/94 nustatomos 2014 m. tekstilės kvotų valdymo ir paskirstymo taisyklės	5
	*	2013 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1282/2013, kuriuo ištaisoma Reglamento (EB) Nr. 2508/2000, nustatančio Tarybos reglamento (EB) Nr. 104/2000 dėl veiklos programų žuvininkystės sektoriuje išsamias taikymo taisykles, redakcija lenkų kalba	13
	*	2013 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1283/2013, kuriuo taisomas Reglamento (EB) Nr. 865/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą įgyvendinimo taisykles, tekstas prancūzų kalba	14
		2013 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1284/2013, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	15
		SPRENDIMAI
		2013/728/ES
	*	2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos sprendimas, kuriuo nustatoma pozicija, kurios Europos Sąjunga turi laikytis Pasaulio prekybos organizacijos Ministrų konferencijoje, dėl moratoriumo dėl elektroninio perdavimo muitų bei moratoriumo dėl nepažeidimo ir situacijos skundų pratęsimo	17
	*	2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos sprendimas 2013/729/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/34/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali)	18
	*	2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos sprendimas 2013/730/BUSP dėl paramos SEESAC nusiginklavimo ir ginklų kontrolės veiklai Pietryčių Europoje pagal ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų (ŠLG) bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategiją	19
		2013/731/ES
	*	2013 m. gruodžio 9 d. Komisijos sprendimas dėl Airijos pranešimo apie nacionalinį pereinamojo laikotarpio planą, nurodytą Direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų 32 straipsnyje (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 8638)	31
		2013/732/ES
	*	2013 m. gruodžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriame pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų pateikiamos geriausių prieinamų gamybos būdų (GPGB) išvados dėl chloro ir šarmų gamybos (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 8589) ( 1 )	34
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
		2013/733/ES
	*	2013 m. lapkričio 28 d. Žemės ūkio jungtinio komiteto sprendimas Nr. 1/2013 dėl Susitarimo tarp Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos dėl prekybos žemės ūkio produktais 10 priedo pakeitimo	49

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	45,1
	IL	200,7
	MA	84,7
	TN	102,7
	TR	130,3
	ZZ	112,7
0707 00 05	AL	59,9
	MA	158,2
	TR	134,0
	ZZ	117,4
0709 93 10	MA	158,9
	TR	183,4
	ZZ	171,2
0805 10 20	AR	30,3
	MA	36,7
	TR	64,2
	ZA	58,8
	ZW	19,7
	ZZ	41,9
0805 20 10	MA	54,1
0805 20 10	ZZ	54,1
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	IL	107,2
	JM	138,2
	TR	67,3
	ZZ	104,2
0805 50 10	TR	65,9
0805 50 10	ZZ	65,9
0808 10 80	BA	78,8
	MK	39,0
	US	165,4
	ZA	199,9
	ZZ	120,8
0808 30 90	TR	121,5
	US	211,2
	ZZ	166,4


	(1) Tekstas svarbus EEE