2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/1

Europos Parlamento ir Europos Centrinio Banko tarpinstitucinis susitarimas dėl demokratinės atskaitomybės vykdymo ir Europos Centriniam Bankui pavestų uždavinių vykdymo priežiūros praktinių sąlygų įgyvendinant bendrą priežiūros mechanizmą

(2013/694/ES)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS CENTRINIS BANKAS,

—	atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį,

—	atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 6 dalį,

—	atsižvelgdami į Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, ypač į jų 127 straipsnio 1 dalį,

—	atsižvelgdami į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (1), ypač į jo 20 straipsnio 8 ir 9 dalis,

—	atsižvelgdami į Europos Parlamento Pirmininko ir Europos Centrinio Banko Pirmininko bendrą pareiškimą, padarytą Europos Parlamentui balsuojant dėl Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013,

kadangi Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 Europos Centriniam Bankui (ECB) pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, siekiant prisidėti prie kredito įstaigų saugumo ir patikimumo ir finansų sistemos stabilumo Europos Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje, dalyvaujančioje bendrame priežiūros mechanizme (BPM);

B.	kadangi Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 9 straipsnyje nustatyta, kad ECB yra kompetentinga institucija vykdyti tuo reglamentu jam pavestus priežiūros uždavinius;

C.	kadangi priežiūros uždavinių pavedimas reiškia didelę ECB atsakomybę padėti užtikrinti finansinį stabilumą Sąjungoje kuo veiksmingiau ir proporcingiau naudojantis savo priežiūros įgaliojimais;

kadangi bet koks priežiūros įgaliojimų perdavimas Sąjungos lygmeniui turėtų būti atsvertas tinkamais atskaitomybės reikalavimais; todėl pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 20 straipsnį ECB už to reglamento įgyvendinimą atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai kaip demokratiškai įteisintoms institucijoms, atstovaujančioms Sąjungos piliečiams ir valstybėms narėms;

E.	kadangi Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 20 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad ECB lojaliai bendradarbiauja Europos Parlamentui atliekant visus tyrimus pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV);

kadangi Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 20 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pateikus prašymą ECB priežiūros valdybos pirmininkas rengia konfidencialias uždaras žodines diskusijas su Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininku ir pirmininko pavaduotojais apie ECB vykdomus priežiūros uždavinius, jei tokių diskusijų reikia Europos Parlamento įgaliojimams įgyvendinti pagal SESV; kadangi tame straipsnyje reikalaujama, kad tokių diskusijų organizavimo tvarka turi užtikrinti visišką konfidencialumą vadovaujantis ECB kaip kompetentingai institucijai pagal atitinkamą Sąjungos teisę nustatytais konfidencialumo įpareigojimais;

kadangi SESV 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Sąjungos institucijos veikia kiek įmanoma gerbdamos atvirumo principą; kadangi sąlygos, kuriomis ECB dokumentas yra konfidencialus, yra nustatytos ECB sprendime 2004/258/EB (ECB/2004/3) (2); kadangi tame sprendime numatyta, kad bet kuris Sąjungos pilietis ir bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, gyvenantis ar turintis buveinę valstybėje narėje, turi teisę, laikydamasis tame sprendime nustatytų sąlygų ir apribojimų, susipažinti su ECB dokumentais; kadangi, laikydamasis to sprendimo, ECB atsisako atskleisti informaciją, jei jos atskleidimas pakenktų tam tikriems nurodytiems viešiesiems ar privatiesiems interesams;

kadangi dėl informacijos, susijusios su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, atskleidimo ECB nesprendžia savarankiškai, nes jos atskleidimui taikomi apribojimai ir sąlygos, nustatyti atitinkamais Sąjungos teisės aktais, taikomais ir Europos Parlamentui, ir ECB; kadangi pagal Europos centrinių bankų sistemos ir ECB statuto (toliau – ECBS statutas) 37 straipsnio 2 dalį asmenims, turintiems galimybę naudotis duomenimis, kuriems taikomi Sąjungos teisės aktuose numatyti reikalavimai saugoti profesinę paslaptį, taikomi tie Sąjungos teisės aktai;

kadangi Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 55 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad visi įsipareigojimai teikti ataskaitas Europos Parlamentui turėtų būti vykdomi laikantis atitinkamų profesinės paslapties reikalavimų; kadangi to reglamento 74 konstatuojamojoje dalyje ir 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Priežiūros valdybos nariai, iniciatyvinis komitetas, priežiūros pareigas vykdantys ECB darbuotojai ir dalyvaujančių valstybių narių deleguoti darbuotojai laikosi profesinės paslapties reikalavimų, nustatytų ECBS statuto 37 straipsnyje ir atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose; kadangi SESV 339 straipsnyje ir ECBS statuto 37 straipsnyje nustatyta, kad ECB ir nacionalinių centrinių bankų sprendimus priimančių organų nariai ir personalas privalo vykdyti pareigą saugoti profesinę paslaptį;

J.	kadangi vadovaujantis ECBS statuto 10 straipsnio 4 dalimi ECB valdančiosios tarybos posėdžiai yra konfidencialūs;

K.	kadangi Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, vykdydamas tuo reglamentu jam pavestus uždavinius, ECB taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę ir, kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos, nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę;

kadangi pagal atitinkamų Sąjungos teisės aktų nuostatas, susijusias su informacijos, kuri laikoma konfidencialia, tvarkymu, ypač pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 53–62 straipsnius (3), kompetentingos institucijos ir jų darbuotojai, vykdydami kredito įstaigų priežiūrą, privalo griežtai laikytis profesinės paslapties reikalavimų, jei nebus ateityje padaryti pakeitimai ar priimti atitinkami teisės aktai; kadangi visi kompetentingose institucijose dirbantys arba dirbę asmenys privalo saugoti profesinę paslaptį; kadangi konfidenciali informacija, kurią jie gauna atlikdami savo pareigas, gali būti atskleidžiama tik santraukos ar apibendrinta forma, iš kurios nebūtų įmanoma nustatyti konkrečių kredito įstaigų, nedarant poveikio baudžiamojoje teisėje numatytiems atvejams;

kadangi Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 27 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, laikantis atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytų apribojimų ir sąlygų, vykdant tuo reglamentu jam pavestus uždavinius, ECB leidžiama keistis informacija su nacionalinėmis arba Sąjungos institucijomis ir įstaigomis tais atvejais, kai pagal atitinkamą Sąjungos teisę nacionalinėms kompetentingoms institucijoms leidžiama atskleisti informaciją tiems subjektams arba kai valstybės narės pagal atitinkamą Sąjungos teisę gali numatyti tokį informacijos atskleidimą;

kadangi pažeidus profesinės paslapties, susijusios su priežiūros informacija, saugojimo reikalavimus, turėtų būti taikomos atitinkamos sankcijos; kadangi Europos Parlamentas turėtų parengti atitinkamą tolesnių veiksmų vykdymo po to, kai jo nariai ar darbuotojai pažeidžia konfidencialumo reikalavimus, sistemą;

O.	kadangi ECB darbuotojai, dalyvaujantys vykdant ECB priežiūros uždavinius, organizacijos struktūroje turi būti atskirti nuo darbuotojų, vykdančių pinigų politikos uždavinius, kad būtų visiškai laikomasi Reglamento (ES) Nr. 1024/2013;

P.	kadangi šis susitarimas neapima keitimosi konfidencialia informacija apie pinigų politiką ar kitus ECB uždavinius, kurie neįeina į Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 ECB pavestus uždavinius;

Q.	kadangi šiuo susitarimu nedaromas poveikis nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų atskaitomybei nacionaliniams parlamentams pagal nacionalinę teisę;

R.	kadangi šis susitarimas neapima BPM atskaitomybės ir ataskaitų teikimo Tarybai, Komisijai ar nacionaliniams parlamentams prievolės ir nedaro joms įtakos,

SUSITARĖ:

I. ATSKAITOMYBĖ, GALIMYBĖ GAUTI INFORMACIJĄ, KONFIDENCIALUMAS

1. Ataskaitos

—

ECB kasmet Europos Parlamentui teikia Reglamentu (ES) Nr. 1024/2013 jam pavestų uždavinių vykdymo ataskaitą (toliau – metinė ataskaita). Metinę ataskaitą Europos Parlamentui pateikia Priežiūros valdybos pirmininkas per viešąjį klausymą. Metinės ataskaitos projektas, parengtas viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų, Europos Parlamentui konfidencialiai pateikiamas prieš keturias darbo dienas iki klausymo. Vėliau pateikiami vertimai į visas oficialiąsias Sąjungos kalbas. Be kita ko, metinėje ataskaitoje pateikiama ši informacija:

i.	priežiūros uždavinių vykdymas;

ii.	uždavinių pasidalijimas su nacionalinėmis priežiūros institucijomis;

iii.	bendradarbiavimas su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis ar Sąjungos institucijomis;

iv.	pinigų politikos ir priežiūros uždavinių atskyrimas;

v.	priežiūros struktūros ir personalo raida, įskaitant deleguotųjų nacionalinių ekspertų skaičių ir nacionalinę sudėtį;

vi.	elgesio kodekso įgyvendinimas;

vii.	priežiūros mokesčių skaičiavimo metodas ir suma;

viii.

priežiūros uždaviniams skirtas biudžetas;

ix.	pranešimų teikimo remiantis Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 23 straipsniu (Pranešimas apie pažeidimus) patirtis.

—

Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 33 straipsnio 2 dalyje nurodytu uždavinių vykdymo pradžios etapu ECB kas ketvirtį siunčia Europos Parlamentui reglamento praktinio įgyvendinimo pažangos ataskaitas, kurios, be kita ko, apima šią informaciją:

i.	vidinis pasirengimas darbui, jo organizavimas ir planavimas;

ii.	konkrečios priemonės, taikytos siekiant laikytis reikalavimo atskirti pinigų politikos ir priežiūros funkcijas;

iii.	bendradarbiavimas su kitomis kompetentingomis nacionalinėmis ar Sąjungos institucijomis;

iv.	kliūtys, su kuriomis susidūrė ECB, rengdamasis vykdyti savo priežiūros uždavinius;

v.	su elgesio kodeksu susiję probleminiai įvykiai ar jo keitimas.

—

Metinę ataskaitą ECB skelbia BPM interneto svetainėje. ECB „karštosios el. pašto informacijos linijos“ funkcijos bus išplėstos – ji taip pat bus naudojama atsakymams į klausimus, susijusius su BPM, pateikti, o ECB el. paštu gautą informaciją įtrauks į klausimų ir atsakymų skirsnį BPM interneto svetainėje.

2. Klausymai ir konfidencialios žodinės diskusijos

—

Europos Parlamento kompetentingo komiteto prašymu Priežiūros valdybos pirmininkas dalyvauja eiliniuose viešuose klausymuose priežiūros uždavinių vykdymo tema. Europos Parlamento kompetentingas komitetas ir ECB susitaria dėl dviejų tokių klausymų, kurie turi būti rengiami kitais metais, tvarkaraščio. Prašymai dėl sutarto kalendoriaus pakeitimų teikiami raštu.

—	Be to, Priežiūros valdybos pirmininkas gali būti pakviestas į papildomus ad hoc keitimusis nuomonėmis su Europos Parlamento kompetentingu komitetu priežiūros klausimais.

—	Kai tai būtina Europos Parlamento įgaliojimams pagal SESV ir Sąjungos teisę vykdyti, jo kompetentingo komiteto pirmininkas gali raštu ir pateikdamas priežastis prašyti surengti specialius konfidencialius posėdžius su Priežiūros valdybos pirmininku. Tokie posėdžiai rengiami bendrai sutartą dieną.

—	Visi specialių konfidencialų posėdžių dalyviai privalo laikytis tokių pačių konfidencialumo reikalavimų, kokie taikomi Priežiūros valdybos nariams ir priežiūrą vykdantiems ECB darbuotojams.

—

Pagrįstu Priežiūros valdybos pirmininko arba Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininko prašymu ir bendrai sutarus eiliniuose klausymuose ad hoc keitimuose nuomonėmis ir konfidencialiuose posėdžiuose gali dalyvauti ECB atstovai Priežiūros valdyboje arba priežiūrą vykdantys aukšto rango darbuotojai (generaliniai direktoriai ar jų pavaduotojai).

—

Sąjungos institucijų atvirumo principas, įtvirtintas SESV, taikomas BPM. Diskusijos specialiuose konfidencialiuose posėdžiuose rengiamos laikantis atvirumo principo ir aptariant svarbias aplinkybes. Tai apima keitimąsi konfidencialia informacija apie priežiūros uždavinių vykdymą, laikantis Sąjungos teisės aktuose nustatytų apribojimų. Informacijos atskleidimas gali būti apribotas teisiškai nustatytais konfidencialumo apribojimais.

—	Europos Parlamento ir ECB darbuotojai negali atskleisti informacijos, kurią jie sužinojo vykdydami savo veiklą, susijusią su ECB pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 pavestais uždaviniais, net ir baigę vykdyti tokią veiklą ar išėję iš darbo.

—	Įprasti klausymai, ad hoc keitimasis nuomonėmis ir konfidencialūs posėdžiai gali būti susiję su visais BPM veiklos ir veikimo aspektais, numatytais Reglamente (ES) Nr. 1024/2013.

—	Konfidencialių posėdžių protokolai nerašomi ir nedaromi jokie kiti įrašai. Nedaroma pranešimų spaudai ar kitoms žiniasklaidos priemonėmis. Kiekvienas konfidencialių diskusijų dalyvis kiekvieną kartą pasirašo oficialų pareiškimą, kad neatskleis šių diskusijų turinio jokiems tretiesiems asmenims.

—

Konfidencialiuose posėdžiuose dalyvauti gali tik Priežiūros valdybos pirmininkas ir Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininkas bei jo pavaduotojai. Kartu su Priežiūros valdybos pirmininku ir Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininku bei jo pavaduotojais gali dalyvauti atitinkamai du ECB darbuotojai ir Europos Parlamento Generalinio sekretoriato darbuotojai.

3. Atsakymai į klausimus

—	ECB raštu atsako į Europos Parlamento jam raštu pateiktus klausimus. Šiuos klausimus Priežiūros valdybos pirmininkui perduoda Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininkas. Į klausimus atsakoma kuo įmanoma greičiau ir bet kokiu atveju per penkias savaites nuo jų perdavimo ECB dienos.

—	Ir ECB, ir Europos Parlamento interneto svetainėse numatomas specialus skirsnis, skirtas pirmiau minėtiems klausimams ir atsakymams.

4. Galimybė susipažinti su informacija

—

ECB pateikia Europos Parlamento kompetentingam komitetui bent jau išsamias ir suprantamas Priežiūros valdybos posėdžių stenogramas, iš kurių būtų galima suprasti diskusijas, įskaitant sprendimų sąrašą su pastabomis. Jei Valdančioji taryba pateikia prieštaravimą dėl Priežiūros valdybos sprendimo projekto pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 8 dalį, ECB pirmininkas informuoja Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininką apie šio prieštaravimo priežastis laikydamasis šiame susitarime nustatytų konfidencialumo reikalavimų.

—	Kredito įstaigos likvidavimo atveju nekonfidenciali informacija apie šią kredito įstaigą atskleidžiama ex post, kai jau nebetaikomi jokie apribojimai teikti atitinkamą informaciją, kuriai buvo taikyti konfidencialumo reikalavimai.

—	Priežiūros mokesčiai ir paaiškinimas, kaip jie skaičiuojami, skelbiami ECB interneto svetainėje.

—	ECB savo interneto svetainėje skelbia savo priežiūros praktikos vadovą.

5. ECB įslaptintos informacijos ir dokumentų apsauga

—	Europos Parlamentas taiko apsaugos priemones, atitinkančias ECB informacijos arba ECB dokumentų slaptumo lygį, ir apie tai informuoja ECB. Bet kokiu atveju atskleista informacija ar dokumentai naudojami tik tuo tikslu, kokiu jie buvo pateikti.

—

Europos Parlamentas prašo ECB sutikimo kitiems asmenims arba institucijoms atskleisti informaciją, ir abi institucijos bendradarbiauja visuose teismo procesuose, administracinėse ar kitose procedūrose, kuriose prašoma leisti susipažinti su tokia informacija ar dokumentais. ECB gali prašyti Europos Parlamento parengti asmenų, turinčių teisę susipažinti su visų kategorijų arba kai kurių kategorijų atskleidžiama informacija ar dokumentais, sąrašą.

II. ATRANKOS TVARKA

—

ECB nustato ir viešai paskelbia Priežiūros valdybos pirmininko atrankos kriterijus, įskaitant gebėjimų, finansų įstaigų ir rinkų išmanymo bei su finansų priežiūra ir makroprudencine priežiūra susijusios patirties pusiausvyrą. Nustatydamas kriterijus, ECB siekia aukščiausių profesinių standartų ir atsižvelgia į būtinybę apsaugoti visos Sąjungos interesus ir Priežiūros valdybos sudėties įvairovę.

—

Likus ne mažiau kaip dviem savaitėms iki tada, kai ECB valdančioji taryba paskelbia pranešimą apie konkursą, Europos Parlamento kompetentingam komitetui pateikiama išsami informacija apie atvirą atrankos procedūrą, įskaitant atrankos kriterijus ir konkretų pareigybės aprašymą, kurią ECB ketina taikyti pirmininko atrankai.

—

ECB valdančioji taryba informuoja Europos Parlamento kompetentingą komitetą apie paraiškas eiti pirmininko pareigas pateikusių asmenų įvairovę (paraiškų skaičių, profesinių įgūdžių derinį, lyčių bei pilietybių proporciją ir kt.) ir apie metodą, taikomą pareiškėjams įvertinti, kad būtų parengtas trumpasis bent dviejų kandidatų sąrašas ir paskui ECB nuspręstų dėl savo pasiūlymo.

—	ECB pateikia Europos Parlamento kompetentingam komitetui trumpąjį kandidatų į Priežiūros valdybos pirmininko pareigas sąrašą. Šį trumpąjį sąrašą ECB pateikia likus ne mažiau kaip trims savaitėms iki tos dienos, kai jis teiks savo pasiūlymą dėl pirmininko skyrimo.

—	Europos Parlamento kompetentingas komitetas gali ECB pateikti klausimų apie atrankos kriterijus ir trumpąjį kandidatų sąrašą per vieną savaitę nuo sąrašo gavimo dienos. ECB į šiuos klausimus atsako raštu per dvi savaites.

—

Tvirtinimo tvarka apima šiuos etapus:

—	ECB pateikia Europos Parlamentui pasiūlymus dėl pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kartu su raštiškais šio pasirinkimo priežasčių paaiškinimais.

—	Viešasis pasiūlytų kandidatų į Priežiūros valdybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas klausymas vyksta Europos Parlamento kompetentingame komitete.

—

Europos Parlamentas priima sprendimą dėl ECB pasiūlyto kandidato į pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas patvirtinimo balsuodamas kompetentingame komitete ir plenariniame posėdyje. Atsižvelgdamas į savo darbo kalendorių, Europos Parlamentas tą sprendimą paprastai priima per šešias savaites nuo pasiūlymo pateikimo dienos.

—	Jei pasiūlymas dėl pirmininko nepatvirtinamas, ECB gali nuspręsti pasiremti kandidatų, kurie iš pradžių pateikė paraiškas šioms pareigoms užimti, sąrašu arba iš naujo pradėti atrankos procedūrą, įskaitant naujo pranešimo apie konkursą parengimą ir paskelbimą.

—	ECB teikia Europos Parlamentui pasiūlymus pašalinti pirmininką arba pirmininko pavaduotoją iš pareigų ir nurodo priežastis.

—

Tvirtinimo tvarka apima:

—	balsavimą Europos Parlamento kompetentingame komitete dėl rezoliucijos projekto ir

—	balsavimą plenariniame posėdyje dėl tos rezoliucijos patvirtinimo arba atmetimo.

—	Jei Europos Parlamentas arba Taryba informuoja ECB, kad, jų nuomone, yra įvykdytos Priežiūros valdybos pirmininko arba pirmininko pavaduotojo pašalinimo iš pareigų sąlygos, numatytos Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 4 dalyje, ECB per keturias savaites pateikia savo pastabas raštu.

III. TYRIMAI

—	Kai pagal SESV 226 straipsnį ir Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB (4) Europos Parlamentas įsteigia tyrimo komitetą, ECB, vadovaudamasis Sąjungos teise, padeda tyrimo komitetui atlikti savo uždavinius pagal lojalaus bendradarbiavimo principą.

—	Visa tyrimo komiteto, kuriam padeda ECB, veikla vykdoma atsižvelgiant į Sprendimo 95/167/EB, Euratomas, EAPB taikymo sritį.

—

ECB lojaliai bendradarbiauja Europos Parlamentui atliekant visus tyrimus, numatytus Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 20 straipsnio 9 dalyje, pagal tuos pačius aktus, kurie taikomi tyrimo komitetui, ir užtikrinant tokią pačią konfidencialumo apsaugą, kaip numatyta šio susitarimo nuostatose dėl konfidencialių žodinių posėdžių (I dalies 2 punktas).

—

Visi informacijos, suteiktos Europos Parlamentui atliekant tyrimus, gavėjai privalo laikytis tokių pačių konfidencialumo reikalavimų, kokie taikomi Priežiūros valdybos nariams ir priežiūrą vykdantiems ECB darbuotojams. Europos Parlamentas ir ECB susitaria, kokios priemonės bus taikomos tokios informacijos apsaugai užtikrinti.

—	Kai siekiant apsaugoti viešuosius ar privačiuosius interesus, pripažįstamus Sprendime 2004/258/EB, būtina išlaikyti konfidencialumą, Europos Parlamentas užtikrina, kad būtų garantuota ši apsauga, ir neatskleidžia tokios informacijos turinio.

—	Sprendime 95/167/EB, Euratomas, EAPB nustatytos Sąjungos institucijų ir įstaigų teisės ir pareigos mutatis mutantis taikomos ECB.

—

Keičiant Sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB kitu teisės aktu arba darant dalinius jo pakeitimus vėl rengiamos derybos dėl šio susitarimo III dalies. Kol bus pasiektas naujas susitarimas dėl atitinkamų dalių, lieka galioti šis susitarimas, įskaitant Sprendimą 95/167/EB, Euratomas, EAPB (tokios redakcijos, kokia galiojo šio susitarimo pasirašymo dieną).

IV. ELGESIO KODEKSAS

—	Prieš priimdamas Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 19 straipsnio 3 dalyje numatytą elgesio kodeksą, ECB informuoja Europos Parlamento kompetentingą komitetą apie pagrindinius numatomo elgesio kodekso aspektus.

—	Raštišku Europos Parlamento kompetentingo komiteto prašymu ECB raštu informuoja Europos Parlamentą apie tai, kaip taikomas elgesio kodeksas. ECB taip pat informuoja Europos Parlamentą, kai būtina atnaujinti elgesio kodeksą.

—	Elgesio kodekse reglamentuojami interesų konflikto klausimai ir užtikrinama, kad būtų laikomasi priežiūros ir pinigų politikos funkcijų atskyrimo taisyklių.

V. ECB AKTŲ PRIĖMIMAS

—	ECB tinkamai informuoja Europos Parlamento kompetentingą komitetą apie savo nustatytas reglamentų, sprendimų, gairių ir rekomendacijų (aktų), dėl kurių pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 turi būti rengiamos viešos konsultacijos, priėmimo procedūras (įskaitant tvarkaraštį).

—	Visų pirma ECB informuoja Europos Parlamento kompetentingą komitetą apie tai, kokius principus ir kokių tipų rodiklius ar informaciją jis paprastai naudoja rengdamas aktus ir politikos rekomendacijas, kad būtų padidintas skaidrumas ir politikos nuoseklumas.

—

ECB perduoda Europos Parlamento kompetentingam komitetui aktų projektus iki viešų konsultacijų procedūros pradžios. Kai dėl šių aktų Europos Parlamentas pateikia pastabų, dėl tokių pastabų gali būti neoficialiai keičiamasi nuomonėmis su ECB. Toks neoficialus keitimasis nuomonėmis vyksta tuo pačiu metu kaip ir atviros viešos konsultacijos, kurias ECB rengia pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 3 dalį.

—	Priėmęs aktą, ECB jį siunčia Europos Parlamento kompetentingam komitetui. ECB taip pat reguliariai raštu informuoja Parlamentą, kai būtina atnaujinti priimtus aktus.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Abi institucijos kas trejus metus vertina, kaip praktiškai įgyvendinamas šis susitarimas.

Šis susitarimas įsigalioja Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 įsigaliojimo dieną arba kitą dieną po šio susitarimo pasirašymo, pasirenkant vėlesnę datą.

NET ir baigus galioti šiam susitarimui, informacijos konfidencialumo reikalavimai ir toliau privalomi abiem institucijoms.

Šis susitarimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Frankfurte prie Maino ir Briuselyje 2013 m. lapkričio 6 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Europos Centrinio Banko vardu

Pirmininkas

M. DRAGHI

(1) OL L 287, 2013 10 29, p. 63.

(2) 2004 m. kovo 4 d. Europos Centrinio Banko sprendimas 2004/258/EB dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Centrinio Banko dokumentais (ECB/2004/3) (OL L 80, 2004 3 18, p. 42).

(3) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(4) 1995 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimas 95/167/EB, Euratomas, EAPB dėl išsamių Europos Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų (OL L 78, 1995 4 6, p. 1).

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/7

TARYBOS SPRENDIMAS

2013 m. lapkričio 25 d.

dėl Europos Sąjungos ir Azerbaidžano Respublikos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu

(2013/695/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 77 straipsnio 2 dalies a punktą kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2011 m. rugsėjo 30 d. Varšuvos Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracija patvirtinama politinė parama piliečių judumo skatinimui liberalizuojant vizų režimą ir ketinimas imtis laipsniškų priemonių, kad nustatytu laiku šalys pradėtų taikyti viena kitos piliečiams bevizį režimą;

(2)	2011 m. gruodžio 19 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su Azerbaidžano Respublika dėl Europos Sąjungos ir Azerbaidžano Respublikos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo (toliau – Susitarimas). Derybos sėkmingai užbaigtos ir Susitarimas parafuotas 2013 m. liepos 29 d.;

(3)	Susitarimas turėtų būti pasirašytas Sąjungos vardu su sąlyga, kad jis bus sudarytas;

(4)	šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Jungtinė Karalystė nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2000/365/EB (1), plėtojimas; todėl Jungtinė Karalystė nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(5)	šis sprendimas yra Šengeno acquis nuostatų, kurias įgyvendinant Airija nedalyvauja pagal Tarybos sprendimą 2002/192/EB (2), plėtojimas; todėl Airija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas;

(6)	atsižvelgiant į Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius, Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu leidžiama pasirašyti Europos Sąjungos ir Azerbaidžano Respublikos susitarimą dėl vizų režimo supaprastinimo, su sąlyga, kad minėtas susitarimas bus sudarytas (3).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu pasirašyti Susitarimą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. PAVALKIS

(1) 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos sprendimas 2000/365/EB dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 131, 2000 6 1, p. 43).

(2) 2002 m. vasario 28 d. Tarybos sprendimas 2002/192/EB dėl Airijos prašymo dalyvauti įgyvendinant kai kurias Šengeno acquis nuostatas (OL L 64, 2002 3 7, p. 20).

(3) Susitarimo tekstas bus paskelbtas kartu su sprendimu dėl jo sudarymo.

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/8

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1218/2013

2013 m. lapkričio 27 d.

kuriuo uždraudžiama su Nyderlandų vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines silkes VI ir VIId zonose ir IIa zonos ES vandenyse

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 40/2013, kuriuo nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse (2), nustatomos kvotos 2013 metams;

(2)	remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)	todėl būtina uždrausti šių išteklių žvejybos veiklą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2013 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimas

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama tame priede nurodytų išteklių žuvų žvejybos veikla. Visų pirma draudžiama laivuose laikyti, perkelti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 27 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2) OL L 23, 2013 1 25, p. 54.

PRIEDAS

Nr.	65/TQ40
Valstybė narė	Nyderlandai
Ištekliai	HER/2A47DX
Rūšis	Atlantinė silkė (Clupea harengus)
Zona	IV ir VIId zonos, IIa zonos ES vandenys
Data	2013 10 29

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/10

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1219/2013

2013 m. lapkričio 27 d.

kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines silkes IV zonos ES ir Norvegijos vandenyse į šiaurę nuo 53° 30' Š platumos

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

(2)	remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)	todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2013 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimai

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Visų pirma, draudžiama laivuose laikyti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 27 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2) OL L 23, 2013 1 25, p. 54.

PRIEDAS

Nr.	63/TQ40
Valstybė narė	Prancūzija
Ištekliai	HER/4AB.
Rūšis	Atlantinė silkė (Clupea harengus)
Zona	IV zonos ES ir Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 53° 30′ Š platumos
Data	2013 10 24

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/12

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1220/2013

2013 m. lapkričio 27 d.

kuriuo uždraudžiama su Europos Sąjungos valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines menkes NAFO 3M zonoje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

(2)	remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)	todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Kvotos išnaudojimas

Šio reglamento priede nurodytai valstybei narei 2013 metams skirta tame priede nurodytų išteklių žvejybos kvota laikoma išnaudota nuo tame priede nustatytos dienos.

2 straipsnis

Draudimai

Nuo šio reglamento priede nustatytos dienos laivams, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, uždraudžiama žvejoti tame priede nurodytų išteklių žuvis. Visų pirma, draudžiama laivuose laikyti, perkrauti arba iškrauti tokių laivų po nurodytos dienos sužvejotas minėtų išteklių žuvis.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 27 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Lowri EVANS

Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinė direktorė

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2) OL L 23, 2013 1 25, p. 54.

PRIEDAS

Nr.	66/TQ40
Valstybė narė	Europos Sąjunga (visos valstybės narės)
Ištekliai	COD/N3M
Rūšys	Atlantinė menkė (Gadus Morhua)
Zona	NAFO 3M
Data	2013 11 15

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/14

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1221/2013

2013 m. lapkričio 29 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 476/2013, kuriuo nustatoma nekvotinio cukraus ir izogliukozės eksporto kiekybinė norma, taikoma iki 2013–2014 prekybos metų pabaigos, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 968/2013

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 61 straipsnio pirmos pastraipos d punktą kartu su 4 straipsniu,

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 7e straipsnį kartu su 9 straipsnio 1 dalimi,

kadangi:

(1)	vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 61 straipsnio pirmos pastraipos d punktu, prekybos metais viršijant to reglamento 56 straipsnyje nurodytą kvotą pagamintas cukrus ir izogliukozė gali būti eksportuojami tik neviršijant nustatytinos kiekybinės normos;

(2)	Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytos išsamios virškvočio eksporto įgyvendinimo taisyklės, visų pirma susijusios su eksporto licencijų išdavimu;

(3)

iš pradžių buvo apskaičiuota, kad 2013–2014 prekybos metams nustatyta nekvotinio cukraus eksporto kiekybinė norma, t. y. 650 000 tonų baltojo cukraus ekvivalentu, turėtų atitikti rinkos poreikius. Tokia norma buvo nustatyta Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 476/2013 (3). Tačiau pagal naujausius skaičiavimus nekvotinio cukraus gamyba sieks 3 600 000 tonų. Todėl reikėtų užtikrinti papildomų nekvotinio cukraus pardavimo rinkoje galimybių;

(4)

kadangi PPO nustatytos 2013–2014 prekybos metų eksporto viršutinės ribos dar nepasiektos, tikslinga nekvotinio cukraus eksporto kiekybinę normą padidinti 700 000 tonų, siekiant Sąjungos cukraus gamintojams suteikti papildomų verslo galimybių. Tam, kad Sąjungos nekvotinio cukraus gamintojai galėtų pasinaudoti rinkos galimybėmis savo eksporto rinkose, tikslinga padidintas normas pradėti taikyti nuo 2013 m. gruodžio 2 d.;

(5)	Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 476/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)	siekiant leisti teikti nekvotinio cukraus eksporto licencijų paraiškas, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 968/2013 (4) 1 straipsnio 3 dalyje numatytą paraiškų teikimo sustabdymą reikėtų atšaukti. Kadangi Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 968/2013 nebeturi poveikio, tikslinga jį panaikinti;

(7)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 476/2013 1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. 2013–2014 prekybos metais Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 61 straipsnio pirmos pastraipos d punkte nurodyta nekvotinio baltojo cukraus, kurio KN kodas yra 1701 99 , eksporto be grąžinamosios išmokos kiekybinė norma yra 1 350 000 tonų.“

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 968/2013 panaikinamas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. gruodžio 2 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3) 2013 m. gegužės 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 476/2013, kuriuo nustatoma nekvotinio cukraus ir izogliukozės eksporto kiekybinė norma, taikoma iki 2013–2014 prekybos metų pabaigos (OL L 138, 2013 5 24, p. 5).

(4) 2013 m. spalio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 968/2013, kuriuo nustatomas eksporto licencijų išdavimo procentinis dydis, kuriuo atmetamos eksporto licencijų paraiškos ir sustabdomas nekvotinio cukraus eksporto licencijų paraiškų teikimas (OL L 268, 2013 10 10, p. 12).

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/16

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1222/2013

2013 m. lapkričio 29 d.

dėl leidimo naudoti propiono rūgštį, natrio propionatą ir amonio propionatą kaip atrajotojų, kiaulių ir naminių paukščių pašarų priedus

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)	pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas suteikti leidimą naudoti propiono rūgštį, natrio propionatą ir amonio propionatą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti propiono rūgštį, natrio propionatą ir amonio propionatą kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedus ir juos priskirti prie priedų kategorijos „technologiniai priedai“ ir funkcinės grupės „siloso priedai“. Prašyme taip pat nurodomos kitos tų pačių medžiagų naudojimo paskirtys, dėl kurių sprendimas dar nepriimtas;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2011 m. lapkričio 16 d. priimtoje nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis propiono rūgštis, natrio propionatas ir amonio propionatas nedaro nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai. Ji taip pat padarė išvadą, kad šios medžiagos gerina medžiagų, kurias lengva silosuoti, aerobinį stabilumą. Tarnyba nemano, kad reikia nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodų taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)	šių medžiagų vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje numatytos leidimų suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti suteiktas leidimas naudoti minėtas medžiagas;

(6)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytas medžiagas, priklausančias priedų kategorijai „technologiniai priedai“ ir funkcinei grupei „siloso priedai“, leidžiama naudoti kaip gyvūnų pašarų priedus minėtame priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2) EMST leidinys (2011 m.), 9(12):2446.

PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

mg/kg visaverčio pašaro, kurio drėgnis yra 12 %

Technologinių priedų kategorija. Funkcinė grupė: siloso priedai

1k280

—

Propiono rūgštis

Priedo sudėtis

Propiono rūgštis ≥ 99,5 %

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

Propiono rūgštis ≥ 99,5 %

C3H6O2 CAS Nr. 79-09-4

Nelakios liekanos ≤ 0,01 % po džiovinimo iki pastovios masės 140 °C temperatūroje

Aldehidai ≤ 0,1 %, išreikšti formaldehidu

Pagaminta cheminės sintezės būdu

Analizės metodas (1)

Viso propiono rūgšties kiekio nustatymas pašarų priede, premiksuose ir pašaruose: efektyviosios skysčių chromatografijos metodas, grindžiamas jonų atskyrimu ir lūžio rodiklio nustatymu (HPLC-RI)

Atrajotojai

—

1.	Didžiausių leidžiamųjų dozių vartojimas vienu metu su kitomis organinėmis rūgštimis gali turėti kontraindikacijų.

2.	Priedas naudojamas medžiagose, kurias lengva silosuoti (2).

3.	Naudojant su kitais šios veikliosios medžiagos turinčiais produktais negalima viršyti leidžiamo didžiausio kiekio.

4.	Sauga: tvarkant produktą reikia dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemonę, saugos akinius, apsauginius drabužius ir mūvėti pirštines.

2023 m. gruodžio 20 d.

Kiaulės

—

30 000

Naminiai paukščiai

—

10 000

1k281

—

Natrio propionatas

Priedo sudėtis

Natrio propionatas ≤ 98,5 %

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

Natrio propionatas ≤ 98,5 %

C3H5O2Na

CAS Nr: 137-40-6

Dalis, prarandama džiovinant, ne didesnė kaip 4 % po 2 val. džiovinimo 105 °C temperatūroje

Vandenyje netirpios liekanos ≤ 0,1 %

Pagamintas cheminės sintezės būdu

Analizės metodas (1)

Natrio propionato kiekio nustatymas pašarų priede:

1.	visam propionato kiekiui nustatyti taikomas efektyviosios skysčių chromatografijos metodas, grindžiamas jonų atskyrimu ir lūžio rodiklio nustatymu (HPLC-RI) ir

2.	atominės sugerties spektroskopija (AAS (EN ISO 6869)) visam natrio kiekiui nustatyti.

Viso natrio propionato kiekio nustatymas premiksuose ir pašaruose: efektyviosios skysčių chromatografijos metodas, grindžiamas jonų atskyrimu ir lūžio rodiklio nustatymu (HPLC-RI)

Atrajotojai

—

1.	Didžiausių leidžiamųjų dozių vartojimas vienu metu su kitomis organinėmis rūgštimis gali turėti kontraindikacijų.

2.	Priedas naudojamas medžiagose, kurias lengva silosuoti (2).

3.	Naudojant su kitais šios veikliosios medžiagos turinčiais produktais negalima viršyti leidžiamo didžiausio kiekio.

4.	Sauga: tvarkant produktą reikia dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemonę, saugos akinius, apsauginius drabužius ir mūvėti pirštines.

2023 m. gruodžio 20 d.

Kiaulės

—

30 000 (3)

Naminiai paukščiai

—

10 000 (3)

1k284

—

Amonio propionatas

Priedo sudėtis:

Amonio propionato preparatas ≥ 19,0 %, propiono rūgštis ≤ 80 % ir vanduo ≤ 30 %

Veikliosios medžiagos apibūdinimas

Amonio propionatas C3H9O2N

CAS Nr. 17496-08-1

Pagamintas cheminės sintezės būdu

Analizės metodas (1)

Amonio propionato kiekio nustatymas pašarų priede:

1.	visam propionato kiekiui nustatyti taikomas efektyviosios skysčių chromatografijos metodas, grindžiamas jonų atskyrimu ir lūžio rodiklio nustatymu (HPLC-RI) ir

2.	amonio kiekiui nustatyti taikomas titravimas naudojant sulfato rūgštį ir natrio hidroksidą.

Viso amonio propionato kiekio nustatymas premiksuose ir pašaruose:

efektyviosios skysčių chromatografijos metodas, grindžiamas jonų atskyrimu ir lūžio rodiklio nustatymu (HPLC-RI)

Atrajotojai

—

1.	Didžiausių leidžiamųjų dozių vartojimas vienu metu su kitomis organinėmis rūgštimis gali turėti kontraindikacijų.

2.	Priedas naudojamas medžiagose, kurias lengva silosuoti (2).

3.	Naudojant su kitais šios veikliosios medžiagos turinčiais produktais negalima viršyti leidžiamo didžiausio kiekio.

4.	Sauga: tvarkant produktą reikia dėvėti kvėpavimo takų apsaugos priemonę, saugos akinius, apsauginius drabužius ir mūvėti pirštines.

2023 m. gruodžio 20 d.

Kiaulės

—

30 000 (3)

Naminiai paukščiai

—

10 000 (3)

(1) Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti etaloninės laboratorijos svetainėje: http://irmm.jrc.ec.europa.eu/EURLs/EURL_feed_additives/Pages/index.aspx

(2) Pašarai, kuriuos lengva silosuoti: > 3 % šviežioje medžiagoje (pvz., žaliojoje kukurūzų masėje, svidrėje, dirsėje arba cukrinių runkelių masėje) esančių tirpių angliavandenių. Reglamentas (EB) Nr. 429/2008 (OL L 133, 2008 5 22, p. 1).

(3) Kaip propiono rūgštis.

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/20

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1223/2013

2013 m. lapkričio 29 d.

dėl išskaitymo iš Lenkijai skirtų 2013 m. ir vėlesnių metų lašišų žvejybos kvotų ICES 22–31 pakvadračiuose dėl išteklių pereikvojimo 2012 m.

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (1), ypač į jo 105 straipsnio 1 ir 2 dalis,

kadangi:

(1)	Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1256/2011 (2) Lenkijai buvo skirta 2012 m. atlantinių lašišų žvejybos ICES 22-31 pakvadračių Sąjungos vandenyse kvota;

(2)

patikrinusi tikrintų ir netikrintų žvejybos reisų registruotus ir praneštus duomenis, Komisija Lenkijos duomenyse apie lašišų žvejybą 2012 m. nustatė neatitikimų. Šie su sužvejotų žuvų kiekio sudėtimi susiję neatitikimai vėliau buvo patvirtinti per keletą audito ir patikrinimo vizitų Lenkijoje pagal Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009. Surinkti duomenys Komisijai leidžia tvirtinti, kad ši valstybė narė savo 2012 m. lašišų kvotą viršijo 1776 lašišomis;

(3)	Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai Komisija nustato, kad valstybė narė viršijo jai skirtas žvejybos kvotas, ji atitinkamą kiekį išskaičiuoja iš tos valstybės narės būsimų kvotų;

(4)	Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išskaitymai iš žvejybos kvotų atliekami kitais metais ar per kelerius ateinančius metus;

(5)

būtina išskaityti atitinkamą kiekį iš Lenkijos 2013 m. atlantinių lašišų kvotos, taip kompensuojant išteklių pereikvojimą. Komisija įvertino, kad išteklių pereikvojimas buvo mažesnis kaip 100 tonų. Todėl, remiantis paskutiniu 105 straipsnio 2 dalies sakiniu, išskaitymui daugiklis neturėtų būti taikomas;

(6)

tačiau jeigu tuo metu, kai įsigalioja šis reglamentas, iš 2013 m. kvotos viso reikiamo kiekio išskaityti nebus įmanoma, likęs kiekis turėtų būti išskaitytas iš atlantinių lašišų kvotos, kuri šiai valstybei narei gali būti paskirta 2014 m., atsižvelgiant į Komisijos gaires dėl išskaitymo iš kvotų pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis (3),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentu (ES) Nr. 1256/2011 Lenkijai skirta 2013 m. atlantinių lašišų (Salmo salar) žvejybos ICES 22-31 pakvadračių Sąjungos vandenyse kvota sumažinama taip, kaip parodyta priede.

2 straipsnis

Jei pagal 1 straipsnį taikomas išskaičiavimas yra didesnis nei likusi kvotos dalis ir viso reikiamo kiekio 2013 m. išskaityti neįmanoma, likęs kiekis išskaitomas iš atlantinių lašišų (Salmo salar) žvejybos ICES 22-31 pakvadračių Sąjungos vandenyse kvotos, kuri Lenkijai gali būti paskirta 2014 m.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2) OL L 320, 2011 12 3, p. 3.

(3) OL C 72, 2012 3 10, p. 27.

PRIEDAS

Ištekliai

2012 m.

Išskaitymas 2013 m.

Pradinė kvota

Persvarstyta kvota

Nustatytas sužvejotas kiekis

Kvotos ir sužvejoto kiekio skirtumas

(išteklių pereikvojimas)

SAL/3B23.; SAL/3C22.; SAL/3D24.; SAL/3D25.; SAL/3D26.; SAL/3D27.; SAL/3D28.; SAL/3D29.; SAL/3D30.; SAL/3D31.

7 704

9 493

–1 776

1 776

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/22

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1224/2013

2013 m. lapkričio 29 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 800/2008 nuostatos dėl jo taikymo laikotarpio

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 108 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims (1),

pasikonsultavusi su Valstybės pagalbos patariamuoju komitetu,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 800/2008 (2) taikymo laikotarpis baigsis 2013 m. gruodžio 31 d.;

(2)

2012 m. gegužės 8 d. Komisija komunikatu „ES valstybės pagalbos modernizavimas“ (3) pradėjo plataus masto valstybės pagalbos taisyklių peržiūrą. Atsižvelgiant į šią peržiūrą, Tarybos reglamentu (ES) Nr. 733/2013 jau iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 994/98 (4). Šiuo metu dar peržiūrima keletas kitų valstybės pagalbos priemonių, pavyzdžiui, susijusių su moksliniais tyrimais, technologine plėtra ir inovacijomis, pagalba aplinkos apsaugai, rizikos kapitalu ir sunkumus patiriančių įmonių sanavimu ir restruktūrizavimu. Šių priemonių priėmimo nebus įmanoma užbaigti iki Reglamento (EB) Nr. 800/2008 taikymo laikotarpio pabaigos. Todėl siekiant užtikrinti požiūrio nuoseklumą visuose valstybės pagalbos teisės aktuose tikslinga Reglamento (EB) Nr. 800/2008 taikymo laikotarpį pratęsti iki 2014 m. birželio 30 d.;

(3)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 800/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

atsižvelgdamos į Reglamento (EB) Nr. 800/2008 taikymo laikotarpio pratęsimą, kai kurios valstybės narės gali pageidauti pratęsti priemones, kurių informacijos santraukos pateiktos pagal to reglamento 9 straipsnį. Siekiant sumažinti administracinę naštą, derėtų laikyti tą informacijos santrauką, susijusią su tų priemonių pratęsimu, pateikta Komisijai, jeigu tos pratęsiamos priemonės nėra iš esmės keičiamos;

(5)	šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kad būtų galima pratęsti Reglamento (EB) Nr. 800/2008 taikymo laikotarpį iki jo pasibaigimo datos,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 800/2008 45 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jis taikomas iki 2014 m. birželio 30 d.“

2 straipsnis

Kai dėl Reglamento (EB) Nr. 800/2008 pakeitimo valstybė narė pageidauja pratęsti priemones, kurių informacijos santrauka pateikta Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 800/2008 9 straipsnį, laikoma, kad informacijos santrauka, susijusi su tų priemonių pratęsimu, yra pateikta Komisijai, jeigu tos pratęsiamos priemonės nėra iš esmės keičiamos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas pagal Sutartis privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 29 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 142, 1998 5 14, p. 1.

(2) 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (OL L 214, 2008 8 9, p. 3).

(3) Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES valstybės pagalbos modernizavimas“, 2012 5 8, COM(2012) 209 final.

(4) OL L 204, 2013 7 31, p. 11.

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/24

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1225/2013

2013 m. lapkričio 29 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 29 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	61,5
	MA	45,9
	TR	88,1
	ZZ	65,2
0707 00 05	AL	50,7
	EG	200,0
	TR	132,3
	ZZ	127,7
0709 91 00	EG	200,0
0709 91 00	ZZ	200,0
0709 93 10	MA	133,5
	TR	110,1
	ZZ	121,8
0805 20 10	AU	135,4
	MA	64,3
	PE	131,0
	TR	100,8
	ZA	150,1
	ZZ	116,3
0805 20 30 , 0805 20 50 , 0805 20 70 , 0805 20 90	IL	59,5
	PE	74,3
	SZ	43,6
	TR	63,7
	UY	92,4
	ZZ	66,7
0805 50 10	TR	71,5
0805 50 10	ZZ	71,5
0808 10 80	AU	125,0
	BA	45,7
	MK	36,9
	US	151,9
	ZA	93,4
	ZZ	90,6
0808 30 90	TR	118,4
0808 30 90	ZZ	118,4

(1) Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ ZZ “ atitinka „kitas šalis“.

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/26

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1226/2013

2013 m. lapkričio 29 d.

kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2013 m. gruodžio 1 d.

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas ir konkrečios tam tikriems žemės ūkio produktams taikomos nuostatos („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2010 m. liepos 20 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 642/2010 dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo taisyklių (grūdų sektoriaus importo muitų mokesčių srityje) (2), ypač į jo 2 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad produktams, kurių KN kodai 1001 19 00 , 1001 11 00 , ex 1001 91 20 (paprastieji kviečiai, skirti sėjai), ex 1001 99 00 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai), 1002 10 00 , 1002 90 00 , 1005 10 90 , 1005 90 00 , 1007 10 90 ir 1007 90 00 nustatomas importo muitas yra lygus šių importuotų produktų intervencinei kainai, padidintai 55 % ir atėmus konkrečiai siuntai taikomą CIF importo kainą. Tačiau tas muitas negali viršyti Bendrojo muitų tarifo muito normos;

(2)	reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, siekiant apskaičiuoti minėto straipsnio 1 dalyje nurodytą importo muitą, reguliariai nustatomos tipinės minėtų produktų CIF importo kainos;

(3)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalimi, produktų, pažymėtų kodais 1001 19 00 , 1001 11 00 , ex 1001 91 20 (paprastieji kviečiai, skirti sėjai), ex 1001 99 00 (paprastieji kviečiai, aukščiausios kokybės, išskyrus skirtus sėjai), 1002 10 00 , 1002 90 00 , 1005 10 90 , 1005 90 00 , 1007 10 90 ir 1007 90 00 importo muito apskaičiavimui turi būti taikoma kasdieninė tipinė CIF importo kaina, nustatyta minėto Reglamento 5 straipsnyje nurodyta tvarka;

(4)	reikėtų nustatyti importo muitus laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 1 d., kurie yra taikomi tol, kol bus nustatyti nauji;

(5)	siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų paskelbimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nuo 2013 m. gruodžio 1 d. importo muitai grūdų sektoriuje, numatyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, yra nustatomi šio reglamento I priede remiantis II priede pateikta informacija.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 29 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 187, 2010 7 21, p. 5.

I PRIEDAS

Produktų, išvardytų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 136 straipsnio 1 dalyje, importo muitai, taikomi nuo 2013 m. gruodžio 1 d.

KN kodas	Prekių aprašymas	Importo muitas (1) (EUR už toną)
1001 19 00 1001 11 00	Aukštos kokybės kietieji KVIEČIAI	0,00
	vidutinės kokybės	0,00
	žemos kokybės	0,00
ex 1001 91 20	Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai	0,00
ex 1001 99 00	Paprastieji KVIEČIAI, aukštos kokybės, išskyrus skirtus sėjai	0,00
1002 10 00 1002 90 00	RUGIAI	0,00
1005 10 90	KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus	0,00
1005 90 00	KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)	0,00
1007 10 90 1007 90 00	Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai	0,00

(1) Remiantis Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 4 dalimi, importuotojui muitas gali būti sumažintas:

—	3 EUR už toną, jei iškrovimo uostas yra Viduržemio jūros uostas (už Gibraltaro sąsiaurio ribų) arba Juodosios jūros uostas ir jei prekės atgabenamos Atlanto vandenynu arba per Sueco kanalą;

—	2 EUR ų toną, jei iškrovimo uostas yra Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Suomijoje, Švedijoje arba Iberijos pusiasalio Atlanto vandenyno pakrantėje ir jei prekės atgabenamos Atlanto vandenynu;

(2) Importuotojui muitas gali būti sumažintas vienoda 24 EUR už toną suma, jei laikomasi Reglamento (ES) Nr. 642/2010 3 straipsnyje nurodytų sąlygų.

II PRIEDAS

I priede nustatyto muito apskaičiavimo komponentai

15.11.2013-28.11.2013

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalyje:

(EUR/t)
	Paprastieji kviečiai (1)	Kukurūzai	Kietieji kviečiai, aukštos kokybės	Kietieji kviečiai, vidutinės kokybės (2)	Kietieji kviečiai, žemos kokybės (3)
Prekių birža	Minnéapolis	Chicago	—	—	—
Kotiruojama	203,08	122,01	—	—	—
FOB kaina JAV	—	—	222,66	212,66	192,66
Meksikos įlankos priemoka	—	28,32	—	—	—
Didžiųjų ežerų priemoka	37,83	—	—	—	—

Vidutiniškai per laikotarpį, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 642/2010 2 straipsnio 2 dalyje:

Vežimo išlaidos: Meksikos įlanka – Roterdamas:	17,27 EUR/t
Vežimo išlaidos: Didieji ežerai – Roterdamas:	51,31 EUR/t

(1) Įtraukta 14 EUR už toną priemoka (Reglamento (ES) Nr. 642/2010 5 straipsnio 3 dalis).

(2) 10 EUR už toną nuolaida (Reglamento (ES) Nr. 642/2010 5 straipsnio 3 dalis).

(3) 30 EUR už toną nuolaida (Reglamento (ES) Nr. 642/2010 5 straipsnio 3 dalis).

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/29

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1227/2013

2013 m. lapkričio 29 d.

kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas tam tikrų pieno produktų, eksportuotinų į Dominikos Respubliką pagal Reglamente (EB) Nr. 1187/2009 nustatytas kvotas, eksporto licencijų paraiškoms

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą“) (1),

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1187/2009, kuriuo nustatomos išsamios specialiosios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatų dėl pieno ir pieno produktų eksporto licencijų ir eksporto grąžinamųjų išmokų taikymo taisyklės (2), ypač į jo 31 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 III skyriaus 3 skirsnyje nustatyta į Dominikos Respubliką pagal tai šaliai nustatytą kvotą eksportuotinų tam tikrų pieno produktų eksporto licencijų skyrimo tvarka;

(2)

to skirsnio taisyklėse, kurios iš dalies pakeistos Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 990/2013 (3), numatyta galimybė ūkio subjektams nuo lapkričio 1 iki 10 d. pateikti eksporto licencijų paraiškas, jeigu pasibaigus Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 29 straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytam licencijų paraiškų teikimo laikotarpiui lieka pagal kvotą nepanaudoto kiekio. Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 990/2013 2 straipsnyje nurodyta, kad bendras 2013–2014 kvotos metams likęs kiekis yra 9 018 tonų;

(3)

likusiam einamųjų 2013–2014 kvotos metų laikotarpiui 2013 m. lapkričio 1–10 d. pateiktos paraiškos neviršija skirto kiekio. Todėl dera numatyti, kaip pagal Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 31 straipsnio 3 dalies ketvirtą pastraipą paskirstyti likusį kiekį. To likusio kiekio eksporto licencijos turėtų būti skiriamos su sąlyga, kad atitinkami ūkio subjektai kompetentingoms valdžios institucijoms praneš apie patvirtintą papildomą kiekį ir sumokės užstatą,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Likusiam einamųjų 2013–2014 kvotos metų laikotarpiui priimamos 2013 m. lapkričio 1–10 d. pateiktos eksporto licencijų paraiškos.

Kiekiui, dėl kurio pateiktos Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 27 straipsnio 2 dalyje išvardytų produktų pirmoje pastraipoje nurodytos eksporto licencijų paraiškos, taikomas 73,918032 paskirstymo koeficientas.

Prašomą kiekį viršijančio ir taikant antroje pastraipoje nustatytą koeficientą paskirstyto kiekio eksporto licencijos skiriamos, jei ūkio subjektas per savaitę nuo šio reglamento paskelbimo praneša apie patvirtintą kiekį ir jei sumokėtas atitinkamas užstatas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 29 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 318, 2009 12 4, p. 1.

(3) 2013 m. spalio 15 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 990/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1187/2009 nuostatos, susijusios su pieno ir pieno produktų eksportu į Jungtines Amerikos Valstijas ir Dominikos Respubliką (OL L 275, 2013 10 16, p. 3).

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/31

POLITINIO IR SAUGUMO KOMITETO SPRENDIMAS EUTM MALI/2/2013

2013 m. lapkričio 12 d.

dėl prie Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali) prisidedančių šalių komiteto įsteigimo

(2013/696/BUSP)

POLITINIS IR SAUGUMO KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 38 straipsnio trečią pastraipą,

atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 17 d. Tarybos sprendimą 2013/34/BUSP dėl Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali) (1), ypač į jo 8 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

pagal Sprendimo 2013/34/BUSP 8 straipsnio 5 dalį Taryba įgaliojo Politinį ir saugumo komitetą (toliau – PSK) priimti atitinkamus sprendimus dėl prie Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali) prisidedančių šalių komiteto (toliau – Komitetas) įsteigimo;

(2)	2000 m. gruodžio 7, 8 ir 9 d. Nicos Europos Vadovų Tarybos išvadose ir 2002 m. spalio 24 ir 25 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadose nustatyta trečiųjų valstybių dalyvavimo krizių valdymo operacijose ir Komiteto įsteigimo tvarka;

(3)	Komitetas turėtų būti forumas, skirtas visoms su EUTM Mali valdymu susijusioms problemoms aptarti su prisidedančiomis trečiosiomis valstybėmis. PSK, kuris atlieka EUTM Mali politinę priežiūrą ir jai strategiškai vadovauja, turėtų atsižvelgti į Komiteto nuomonę;

(4)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusių Sąjungos sprendimų bei veiksmų. Todėl Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įsteigimas ir kompetencija

Šiuo sprendimu įsteigiamas prie Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali) prisidedančių šalių komitetas (toliau – Komitetas). Jo kompetencija nustatyta 2000 m. gruodžio 7, 8 ir 9 d. Nicos Europos Vadovų Tarybos išvadose ir 2002 m. spalio 24 ir 25 d. Briuselio Europos Vadovų Tarybos išvadose.

2 straipsnis

Sudėtis

1. Komiteto nariai yra:

—	visų valstybių narių atstovai;

—	EUTM Mali dalyvaujančių ir svarų indėlį suteikiančių trečiųjų valstybių atstovai.

2. Komiteto posėdžiuose taip pat gali dalyvauti Komisijos atstovas.

3 straipsnis

Informacija iš ES misijos vado

Komitetas gauna informaciją iš ES misijos vado.

4 straipsnis

Pirmininkas

Komitetui pirmininkauja Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai arba jo atstovas, aktyviai konsultuodamasis su Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininku arba jo atstovu.

5 straipsnis

Posėdžiai

1. Pirmininkas reguliariai šaukia Komiteto posėdžius. Pirmininko iniciatyva arba nario prašymu prireikus gali būti šaukiami neeiliniai posėdžiai.

2. Pirmininkas iš anksto išplatina preliminarią posėdžio darbotvarkę ir su posėdžiu susijusius dokumentus. Pirmininkas yra atsakingas už Komiteto diskusijų rezultatų pateikimą PSK.

6 straipsnis

Konfidencialumas

1. Pagal 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimą 2013/488/ES (2) Komiteto posėdžiams ir protokolams taikomi Tarybos saugumo nuostatai. Visų pirma Komiteto atstovai turi turėti reikiamus patikimumo pažymėjimus.

2. Komiteto svarstymams taikoma profesinės paslapties pareiga, išskyrus atvejus, kai Komitetas vieningai nusprendžia kitaip.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 12 d.

Politinio ir saugumo komiteto vardu

Pirmininkas

W. STEVENS

(1) OL L 14, 2013 1 18, p. 19.

(2) 2013 m. rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimas 2013/488/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 274, 2013 10 15, p. 1).

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/33

POLITINIO IR SAUGUMO KOMITETO SPRENDIMAS EUTM MALI/3/2013

2013 m. lapkričio 12 d.

dėl trečiųjų valstybių indėlių į Europos Sąjungos karinę misiją siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali)

(2013/697/BUSP)

POLITINIS IR SAUGUMO KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 38 straipsnio trečią pastraipą,

kadangi:

(1)	pagal Sprendimo 2013/34/BUSP 8 straipsnio 2 dalį Taryba įgaliojo Politinį ir saugumo komitetą (toliau – PSK) priimti atitinkamus sprendimus dėl trečiųjų valstybių siūlomų indėlių priėmimo;

(2)	atsižvelgiant į ES misijos vado ir Europos Sąjungos karinio komiteto rekomendacijas dėl Šveicarijos Konfederacijos indėlio, Šveicarijos Konfederacijos indėlis turėtų būti priimtas;

(3)

pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo Nr. 22 dėl Danijos pozicijos 5 straipsnį Danija nedalyvauja rengiant ir įgyvendinant su gynyba susijusius Sąjungos sprendimus bei veiksmus. Todėl Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Trečiųjų valstybių indėliai

1 Šveicarijos Konfederacijos indėlis į Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali) yra priimtas ir jis laikomas svariu.

2 Šveicarijos Konfederacija atleidžiama nuo finansinių įnašų į EUTM Mali biudžetą.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 12 d.

Politinio ir saugumo komiteto vardu

Pirmininkas

W. STEVENS

(1) OL L 14, 2013 1 18, p. 19.

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/34

TARYBOS SPRENDIMAS 2013/698/BUSP

2013 m. lapkričio 25 d.

kuriuo remiamas visuotinis ataskaitų dėl neteisėtų šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų neteisėtų įprastinių ginklų ir šaudmenų teikimo mechanizmas siekiant sumažinti neteisėtos prekybos jais riziką

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 26 straipsnio 2 dalį ir 31 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymą,

kadangi:

(1)

2003 m. gruodžio 13 d. Europos Vadovų Taryba priėmė Europos saugumo strategiją, kurioje nustatyti penki pagrindiniai uždaviniai, kuriuos turi spręsti Sąjunga: terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas, regioniniai konfliktai, valstybių nefunkcionavimas ir organizuotas nusikalstamumas. Sprendžiant keturis iš šių penkių uždavinių pagrindinė spręstina problema yra susijusi su įprastinių ginklų, įskaitant šaulių ir lengvuosius ginklus, neteisėtos gamybos, perdavimo bei platinimo ir jų perteklinio kaupimo bei nekontroliuojamo plitimo padariniais. Neteisėti ginklai didina nesaugumą Užsachario Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir daugelyje kitų pasaulio regionų, dėl jų aštrėja konfliktas, kenkiama taikos kūrimui pasibaigus konfliktui ir taip keliama rimta grėsmė taikai ir saugumui;

(2)

2005 m. gruodžio 15–16 d. Taryba priėmė ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategiją (toliau – ES šaulių ir lengvųjų ginklų strategija), kurioje nustatytos ES veiksmų šaulių ir lengvųjų ginklų srityje gairės. Strategijoje Afrika įvardijama kaip labiausiai nuo neteisėto šaulių ir lengvųjų ginklų kaupimo ir plitimo nukentėjęs žemynas. Be to, joje pripažįstama, kad šaulių ir lengvųjų ginklų perdavimo Užsachario Afrikai problemos negalima atskirti nuo perdavimo šaltinių problemos, ir nurodoma, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti šaulių ir lengvųjų ginklų platinimo Afrikoje būdams ir priemonėms, įskaitant neteisėtą tarpininkavimą ir vežimą;

(3)

ES šaulių ir lengvųjų ginklų strategijoje taip pat tvirtinama, kad Sąjunga turėtų stiprinti ir remti sankcijų stebėsenos mechanizmą bei remti eksporto kontrolės stiprinimą, taip pat Tarybos bendrosios pozicijos 2008/944/BUSP (1) propagavimą, inter alia, skatindama taikyti skaidrumo didinimo priemones;

(4)

2001 m. liepos 20 d. priėmus Jungtinių Tautų veiksmų programą dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo visais aspektais (toliau – JT veiksmų programa), visos JT valstybės narės įsipareigojo užkirsti kelią neteisėtai prekybai šaulių ir lengvaisiais ginklais ar jų nukreipimui leidimo neturintiems gavėjamas ir vertinant eksporto leidimo paraiškas visų pirma atsižvelgti į šaulių ir lengvųjų ginklų nukreipimo į neteisėtą prekybą riziką;

(5)	2005 m. gruodžio 8 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Tarptautinį dokumentą, įgalinantį valstybes laiku ir patikimai identifikuoti ir susekti neteisėtus šaulių ir lengvuosius ginklus;

(6)	2007 m. bendroje Afrikos ir ES strateginėje partnerystėje nurodyta, kad neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais ir jų pernelyg didelio kaupimo prevencija – sritis, kurioje reikia veikti stiprinant pajėgumus, kuriant tinklus, bendradarbiaujant ir keičiantis informacija;

(7)

2012 m. antrojoje JT veiksmų programos peržiūros konferencijoje visos JT valstybės narės dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą užkirsti kelią neteisėtai prekybai šaulių ir lengvaisiais ginklais, įskaitant jų nukreipimą leidimo neturintiems gavėjams, ir JT veiksmų programoje išdėstytus įsipareigojimus, susijusius su eksporto leidimo paraiškų vertinimu;

(8)

2013 m. balandžio 2 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Sutarties dėl prekybos ginklais (toliau – SPG) tekstą. Tos sutarties tikslas – nustatyti aukščiausius įmanomus bendrus tarptautinius standartus tarptautinei prekybai įprastine ginkluote reguliuoti arba tokiam reguliavimui gerinti siekiant užkirsti kelią neteisėtai prekybai įprastine ginkluote, išnaikinti ją ir užkirsti kelią neteisėtam nukreipimui. Sąjunga turėtų remti visas JT valstybes nares vykdant veiksmingą ginklų perdavimo kontrolę, kad būtų užtikrinta, jog įsigaliojus SPG ji būtų kuo veiksmingesnė, visų pirma kiek tai susiję su jos 11 straipsnio įgyvendinimu;

(9)	todėl Sąjunga nori finansuoti visuotinį ataskaitų dėl neteisėtų šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų neteisėtų įprastinių ginklų ir šaudmenų teikimo mechanizmą, kad būtų sumažinta neteisėtos prekybos jais rizika, siekiant prisidėti prie pirmiau nurodytų tikslų įgyvendinimo,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Siekiant įgyvendinti ES šaulių ir lengvųjų ginklų strategiją ir skatinti taiką bei saugumą, pagal projektą vykdoma veikla, kurią remia Sąjunga, siekiama šių konkrečių tikslų:

—

sukurti prieinamą ir vartotojams patogią visuotinę informacijos apie neteisėtai nukreiptus arba neteisėtai perkamus ar parduodamus šaulių ir lengvuosius ginklus bei įprastinius ginklus ir šaudmenis valdymo sistemą (iTrace), kad politiką formuojantys asmenys, įprastinės ginkluotės kontrolės ekspertai ir įprastinės ginkluotės eksporto kontrolės pareigūnai gautų atitinkamą informaciją ir jie galėtų kurti veiksmingas, įrodymais grindžiamas strategijas bei projektus, nukreiptus prieš neteisėtą šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų plitimą,

—	vykdyti šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų, kurie platinami nuo konfliktų nukentėjusiose teritorijose, tyrimus vietoje ir visus duomenis apie surinktus įrodymus įkelti į informacijos valdymo sistemą,

—

visuotinėje informacijos valdymo sistemoje centralizuotai pateikti esamus politikos formavimui svarbius dokumentus apie šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų perdavimus, įskaitant nacionalines ginkluotės eksporto ataskaitas, šalių ataskaitas, skirtas JT įprastinių ginklų registrui ir JT neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais veiksmų programai, nacionalinių, regioninių ir tarptautinių dokumentų tekstus, bei ataskaitas dėl neteisėtų šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų perdavimų, parengtas JT sankcijų stebėsenos grupių, pilietinės visuomenės organizacijų ir tarptautinės naujienų žiniasklaidos,

—

didinti informuotumą išplatinant projekto rezultatus, tarptautiniu ir nacionaliniu mastu politiką formuojantiems asmenims, įprastinės ginkluotės kontrolės ekspertams ir ginkluotės eksporto licencijas išduodančioms institucijoms pristatyti sistemos iTrace paskirtį ir galimas funkcijas, didinti tarptautinius pajėgumus vykdyti šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų neteisėto plitimo stebėseną, padėti politiką formuojantiems asmenims nustatyti prioritetines tarptautinės paramos ir bendradarbiavimo sritis, taip pat mažinti šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų neteisėto nukreipimo riziką. Informavimo iniciatyvos taip pat bus skirtos dalijimuisi informacija koordinuoti ir tvarioms partnerystėms su asmenimis bei organizacijomis, galinčiais parengti informaciją, kurią galima įkelti į sistemą iTrace, kurti,

—

teikti ataskaitas dėl svarbiausių politikos klausimų, parengtas remiantis veiksmų vietoje vykdytų tyrimų metu surinktais ir iTrace sistemoje pateiktais duomenimis, dėl konkrečių sričių, į kurias turėtų būti atkreiptas tarptautinis dėmesys, įskaitant pagrindinius prekybos neteisėtais šaulių ir lengvaisiais ginklais bei kitais įprastiniais ginklais ir šaudmenimis dėsningumus, taip pat ginklų bei šaudmenų, kuriais neteisėtai prekiaujama, pasiskirstymą regione.

Sąjunga finansuoja projektą, kurio išsamus aprašymas išdėstytas šio sprendimo priede.

2 straipsnis

1. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) yra atsakingas už šio sprendimo įgyvendinimą.

2. 1 straipsnyje nurodyto projekto techninį įgyvendinimą vykdo bendrovė Conflict Armament Research Ltd. (CAR).

3. CAR atlieka savo užduotis vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe. Šiuo tikslu vyriausiasis įgaliotinis ir CAR sudaro būtinus susitarimus.

3 straipsnis

1. 1 straipsnyje nurodytam projektui įgyvendinti skiriama orientacinė finansavimo suma yra 2 320 000 EUR. Bendra biudžeto sąmata visam projektui yra 2 416 667 EUR; ši suma suteikiama pasitelkiant bendrą finansavimą, kurį užtikrina CAR.

2. Iš 1 dalyje nustatytos sumos finansuojamos išlaidos tvarkomos laikantis Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų procedūrų ir taisyklių.

3. Komisija prižiūri, kad 1 dalyje nurodyta orientacinė finansavimo suma būtų tinkamai tvarkoma. Šiuo tikslu ji sudaro reikiamą susitarimą su CAR. Susitarime nustatoma, kad CAR turi užtikrinti Sąjungos įnašo matomumą, proporcingą jo dydžiui.

4. Įsigaliojus šiam sprendimui, Komisija stengiasi kuo greičiau sudaryti 3 dalyje nurodytą susitarimą. Ji informuoja Tarybą apie sunkumus, kurie kyla minėto proceso metu, ir praneša to susitarimo sudarymo datą.

4 straipsnis

1. Vyriausiasis įgaliotinis pateikia Tarybai šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitą, grindžiamą reguliariai kas ketvirtį rengiamomis CAR ataskaitomis. Šios ataskaitos yra Tarybos atliekamo įvertinimo pagrindas.

2. Komisija teikia ataskaitas, susijusias su 1 straipsnyje nurodyto projekto finansiniais aspektais.

5 straipsnis

1. Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

2. Šis sprendimas nustoja galioti praėjus 24 mėnesiams nuo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyto susitarimo sudarymo dienos. Tačiau jei per tą laikotarpį susitarimas nesudaromas, šis sprendimas netenka galios praėjus šešiems mėnesiams nuo jo įsigaliojimo dienos.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. PAVALKIS

(1) 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos bendroji pozicija 2008/944/BUSP, nustatanti bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (OL L 335, 2008 12 13, p. 99).

PRIEDAS

Visuotinis ataskaitų dėl šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų teikimo mechanizmas iTrace

1. Bendra informacija ir pagal BUSP teikiamos paramos loginis pagrindimas

1.1. Šis sprendimas grindžiamas keliais iš eilės priimtais Tarybos sprendimais dėl kovos su šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų neteisėto nukreipimo ir neteisėtos prekybos jais destabilizuojančiu poveikiu. Neteisėtas šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų platinimas – vienas iš pagrindinių valstybės stabilumui kenkiančių ir konfliktus aštrinančių veiksnių, keliantis rimtą grėsmę taikai ir saugumui. Kaip nurodyta ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategijoje, Afrika tebėra labiausiai nuo vidaus konfliktų poveikio nukentėjęs žemynas, o situaciją blogina destabilizuojantis šaulių ir lengvųjų ginklų įvežimas. Vien Afrikos taikos palaikymo operacijų ir ginklų embargų skaičius aiškiai parodo Afrikos valstybėms dėl šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų neteisėto kaupimo ir plitimo kylančios grėsmės mastą. Kiti pasaulio regionai, įskaitant tam tikras Lotynų ir Centrinės Amerikos, Centrinės ir Rytų Azijos, Balkanų ir Artimųjų Rytų dalis, yra panašiai nukentėję dėl neteisėto šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų platinimo.

Šiuo metu tarptautinei bendruomenei trūksta gyvybiškai svarbių stebėsenos ir diagnozavimo pajėgumų kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų platinimu srityje. Taip yra dėl trijų susijusių veiksnių. Pirma, daugiausiai neteisėta prekyba įprastiniais ginklais vykdoma sausumoje nuo konfliktų nukentėjusiuose regionuose, kuriuose beveik nevykdoma stebėsena vietoje. Antra, esamų stebėsenos pajėgumų tarpusavio ryšiai yra silpni: JT sankcijų stebėsenos grupės, taikos palaikymo misijos ir nevyriausybinės organizacijos veikia daugmaž vienos nuo kitų atskirai, o iš jų gaunama informacija yra suskaidyta. Trečia, dėl ribotos ir nekoordinuojamos stebėsenos politiką formuojantys asmenys negauna reikiamos informacijos, reikalingos veiksmingai kovos su platinimu politikai formuoti.

Šiuo sprendimu siekiama, kad politiką formuojantiems asmenims, ginkluotės kontrolės ekspertams ir ginkluotės eksporto kontrolės pareigūnams būtų teikiama sistemingai renkama aktuali informacija, kurią gavę jie galėtų kurti veiksmingas, įrodymais grindžiamas kovos su platinimu strategijas, nukreiptas prieš neteisėtą šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir jų šaudmenų plitimą, siekiant padidinti tarptautinį ir regioninį saugumą. Taip jiems bus padedama sėkmingą reagavimo strategiją derinti su adekvačiais prevenciniais veiksmais siekiant kovoti su neteisėta pasiūla bei paklausa ir užtikrinti veiksmingą įprastinės ginkluotės kontrolę trečiosiose šalyse.

1.2. Šiuo sprendimu numatoma sukurti viešai prieinamą neteisėtų šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų sekimo internetinę sistemą (toliau – iTrace sistema), kurią pasitelkus būtų fiksuojamos konkrečios ginklų rūšys, tiekėjai, perdavimo kryptys ir neteisėti gavėjai. Daugiausia dėmesio iTrace sistemoje bus skiriama nuo konfliktų nukentėjusiems regionams, tačiau ji bus naudojama ir kaip visuotinis ataskaitų teikimo mechanizmas, kuriuo nacionalinėms Vyriausybėms bus suteikta galimybė stebėti neteisėtą prekybą šaulių ir lengvaisiais ginklais bei kitais įprastiniais ginklais bei šaudmenimis ir nustatyti jų neteisėto nukreipimo atvejus. Tai bus pirmasis visuotinis mechanizmas, skirtas sistemingai neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais bei kitais įprastiniais ginklais ir šaudmenimis stebėsenai, ir taip bus padedama nustatyti tinkamas jų neteisėto nukreipimo bei neteisėtos prekybos jais rizikos mažinimo priemones. Kai įsigalios Sutartis dėl prekybos ginklais, taikant šį mechanizmą taip pat bus lengviau stebėti jos įgyvendinimą, bus teikiama išsami informacija, padėsianti rengti Sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimo peržiūras, ir stiprinami nacionalinių Vyriausybių pajėgumai numatyti sprendimų dėl ginkluotės eksporto licencijų išdavimo poveikį.

Šiame sprendime numatoma, kad bus pritaikyta sudėtinga informacijos valdymo programinė įranga, sukurtas interneto portalas su visapusiškos paieškos funkcija, kad būtų galima geografiškai pavaizduoti neteisėtus ginklų perdavimus, ir sukurta tyrimų vietoje programa; taip į iTrace realiu laiku bus įkeliami įrodymai apie neteisėtus ginklų perdavimus. Sprendime taip pat numatoma esamų neteisėtos prekybos ginklais įrodymų peržiūra ir tikrinimas, o jų rezultatai bus įkelti į iTrace.

2. Bendrieji tikslai

Toliau aprašytais veiksmais bus remiamos tarptautinės bendruomenės pastangos kovoti su destabilizuojančiu šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų neteisėto nukreipimo ir prekybos jais poveikiu. Įgyvendinant tuos veiksmus politiką formuojantiems asmenims, ginkluotės kontrolės ekspertams ir ginkluotės eksporto kontrolės pareigūnams bus teikiama atitinkama informacija, kurią gavę jie galės kurti veiksmingas, įrodymais grindžiamas kovos su platinimu strategijas, nukreiptas prieš neteisėtą šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų plitimą, siekiant padidinti tarptautinį ir regioninį saugumą. Visų pirma įgyvendinant veiksmus bus:

a)	teikiama konkreti informacija apie neteisėtą prekybą šaulių ir lengvaisiais ginklais bei kitais įprastiniais ginklais, reikalinga siekiant veiksmingiau stebėti JT veiksmų programos dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais įgyvendinimą;

b)	teikiama konkreti informacija, skirta Tarptautinio sekimo dokumento įgyvendinimui remti;

teikiama konkreti informacija, skirta pagrindiniams tiekimo maršrutams ir subjektams, dalyvaujantiems šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų tiekime nuo konfliktų nukentėjusiems regionams arba tarptautinėms teroristų organizacijoms, sekti ir įrodymams apie grupes ir asmenis, dalyvaujančius neteisėtoje prekyboje, teikti, taip remiant nacionalinius teismo procesus;

d)	sudaryta galimybė stiprinti atitinkamų JT organų, misijų ir kitų tarptautinių organizacijų bendradarbiavimą šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų sekimo ir tiesioginio informacijos teikimo srityje, remiant esamus stebėsenos mechanizmus, įskaitant Interpolo sistemą iARMS;

teikiama atitinkama informacija, skirta prioritetinėms tarptautinio bendradarbiavimo ir pagalbos sritims nustatyti, pavyzdžiui, projektų, susijusių su atsargų saugumu ir (arba) sienų valdymu, finansavimas, siekiant veiksmingai kovoti su šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų bei šaudmenų neteisėtu nukreipimu ir neteisėta prekyba jais;

sukurtas mechanizmas, skirtas padėti stebėti SPG, kai ji įsigalios, įgyvendinimą, visų pirma siekiant nustatyti perduotų įprastinių ginklų neteisėto nukreipimo atvejus ir padėti Vyriausybėms įvertinti neteisėto nukreipimo riziką prieš eksportuojant įprastinius ginklus, visų pirma nustatyti neteisėto nukreipimo riziką perkančiojoje šalyje arba reeksporto nepageidaujamomis sąlygomis riziką.

3. Ilgalaikis projekto tvarumas ir rezultatai

Įgyvendinant šiuos veiksmus bus sukurta patvari šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų neteisėto plitimo nuolatinės stebėsenos sistema. Tikimasi iš esmės pagerinti esamą su ginklais susijusią informaciją ir reikšmingai remti tikslingą veiksmingos įprastinės ginkluotės kontrolės ir ginkluotės eksporto kontrolės politikos plėtojimą. Visų pirma projektu siekiama:

a)	sukurti informacijos valdymo sistemą, kuria būtų užtikrinta, kad ilgą laiką (mažiausiai 10 metų) būtų renkami ir analizuojami duomenys apie neteisėtus įprastinius ginklus;

asmenims, kurie formuoja su įprastinės ginkluotės kontrole susijusią politiką, ir tos srities ekspertams suteikti priemonę, kad jie galėtų nustatyti veiksmingesnes strategijas ir prioritetines pagalbos bei bendradarbiavimo sritis (pvz., nustatant subregioninius ar regioninius bendradarbiavimo, veiksmų koordinavimo ir dalijimosi informacija mechanizmus, kuriuos reikia sukurti ar sustiprinti; nustatant nesaugias nacionalines ginklų atsargas, neteisėto perdavimo maršrutus, silpną sienų kontrolę ir nepakankamus teisėsaugos pajėgumus);

c)	užtikrinti lankstumą, kad būtų galima rengti politikai formuoti svarbią informaciją, nepaisant greitai kintančių poreikių politikos srityje;

d)	iš esmės padidinti tarptautinių ginklų stebėsenos organizacijų ir asmenų veiklos efektyvumą sudarant sąlygas naudotis dalijimosi informacija mechanizmu, kurio apimtis būtų nuolat plečiama.

4. Veiksmų aprašymas

4.1. 1 projektas. Visuotinės ginklų sekimo informacijos valdymo sistemos iTrace ir internetinio kartografinio atvaizdavimo portalo sukūrimas

4.1.1. Projekto tikslas

Pagal projektą bus kuriama programinė įranga, reikalinga tvarkyti, patvirtinti ir kartografiškai atvaizduoti informaciją apie neteisėtai nukreiptus arba neteisėtai perkamus ar parduodamus šaulių ir lengvuosius ginklus bei kitus įprastinius ginklus ir šaudmenis. Informacijos valdymo sistema Dfuze, kurią jau naudoja kelios nacionalinės policijos ir žvalgybos tarnybos, bus pritaikyta taip, kad būtų galima tvarkyti su ginklais susijusią informaciją. Šioje sistemoje taip pat galima atlikti organizacinio tinklo analizę siekiant stebėti teroristinių grupių ir nusikalstamų organizacijų vykdomą neteisėtos prekybos ginklais veiklą, įskaitant finansinius ryšius. Bus iš esmės patikslintos sistemos Dfuze geografinio atvaizdavimo funkcijos, kad būtų užtikrintas iTrace sistemos paieškos funkciją turintis viešos prieigos internetinis kartografinio atvaizdavimo portalas ir susijusios parsisiuntimo funkcijos.

4.1.2. Pagal projektą vykdoma veikla

Įgyvendinant šį projektą bus vykdoma tokia veikla:

a)	visuotinei šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų sekimo informacijos valdymo sistemai iTrace ir internetiniam kartografinio atvaizdavimo portalui reikalingo serverio, kompiuterinės ir tinklo infrastruktūros įsigijimas;

b)	informacijos valdymo sistemos Dfuze pirkimas ir tikslinimas, visų pirma duomenų įvedimo laukų kategorijų pakeitimas ir sistemos iTrace internetinio kartografinio atvaizdavimo portalo sukūrimas.

4.1.3. Projekto rezultatai

Projektu siekiama:

a)	visiems interneto naudotojams suteikti galimybę naršyti informaciją apie tam tikrą pasaulio vietovę, šalį, regioną ar žemyną;

b)	nustatyti toje vietovėje, šalyje, regione ar žemyne neteisėtai nukreiptus arba neteisėtai perkamus ar parduodamus šaulių ir lengvuosius ginklus bei kitus įprastinius ginklus bei šaudmenis ir pateikti vaizdinį įrodymą;

c)	internetiniame pasaulio žemėlapyje žymėti šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų, kuriais neteisėtai prekiaujama, bet kurio vieneto (iš tūkstančių) perdavimo datas, neteisėto tiekimo maršrutus ir neteisėta prekyba užsiimančius asmenis;

d)	automatiškai atrinkti panašius atvejus (tos pačios rūšies, gamybos šalies ar gamybos serijos šaulių ir lengvuosius ginklus bei kitus įprastinius ginklus ar šaudmenis) ir juos bei jų buvimo vietas žymėti internetiniame pasaulio žemėlapyje;

e)	nustatyti ir atvaizduoti neteisėtai nukreiptų arba neteisėtai perkamų ar parduodamų šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų rūšių ar tarptautinių neteisėtos prekybos organizacijų ryšius;

f)	rengti išsamias ataskaitas (pavyzdžiui, dėl neteisėto nukreipimo masto atitinkamoje šalyje arba nukreiptų ginklų kilmės), kurios bus teikiamos PDF formatu;

rūšiuojant pagal šalį ir bendrai pateikti esamus politikos formavimui aktualius dokumentus apie šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų perdavimus, įskaitant nacionalines ginkluotės eksporto ataskaitas, šalių ataskaitas, skirtas JT įprastinių ginklų registrui ir JT neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo veiksmų programai, atitinkamų nacionalinių, regioninių ir tarptautinių priemonių tekstus, taip pat ataskaitas dėl šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų neteisėtų perdavimų, parengtas JT sankcijų stebėsenos grupių, pilietinės visuomenės organizacijų ir tarptautinės naujienų žiniasklaidos;

h)	šią sistemą visiškai sujungti su Interpolo sistema iARMS, kad Interpolas galėtų palyginti sistemoje iARMS užregistruotus nusikaltimų ginklus palyginti su sistemoje iTrace surinkta informacija apie konfliktuose naudojamus ginklus;

rengti nustatyto formato rizikos vertinimo ataskaitas siekiant padėti įprastinių ginklų kontrolės ekspertams nustatyti prioritetines tobulinimo, pagalbos ir bendradarbiavimo sritis ir padėti nacionalinėms ginkluotės eksporto licencijas išduodančioms institucijoms atpažinti konkrečią neteisėto nukreipimo riziką.

4.1.4. Projekto įgyvendinimo rodikliai

Įgyvendinant projektą bus sukurta laisvai ir viešai prieinama internetinė atvaizdavimo sistema nenustatant jokių apribojimų galimiems naudos gavėjams.

4.1.5. Projekto naudos gavėjai

Kai į sistemą iTrace bus įkelti duomenys (žr. 4.2 ir 4.3 skirsnius), ji teiks išsamią informaciją, skirtą konkrečiai šiems subjektams (bet prieinamą ir kitiems): nacionalinę ginklų kontrolės politiką formuojantiems asmenims, ginkluotės eksporto licencijas išduodančioms institucijoms, regioninėms ir tarptautinėms organizacijoms (įskaitant JT sankcijų stebėsenos grupes, JT taikos palaikymo misijas, Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biurą (UNODC), Jungtinių Tautų nusiginklavimo reikalų biurą (UNODA) ir Interpolą), nevyriausybinėms tyrimų organizacijoms (įskaitant Bonos tarptautinį konversijos centrą (BICC), Taikos tyrimų ir informacijos grupę (GRIP), Stokholmo tarptautinį taikos tyrimų institutą (SIPRI) ir Šaulių ginklų apžvalgos mechanizmą), gynimo organizacijoms (įskaitant „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“) ir tarptautinei naujienų žiniasklaidai.

4.2. 2 projektas. Tyrimai vietoje ir retrospekciniai tyrimai, reikalingi, kad į iTrace būtų galima realiu laiku įkelti patvirtinamuosius dokumentus apie šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų neteisėtą nukreipimą bei prekybą jais ir kitą atitinkamą informaciją.

4.2.1. Projekto tikslas

Įgyvendinant projektą bus vykdomi šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų, platinamų nuo konfliktų nukentėjusiose teritorijose, tyrimai vietoje. Šis projektas – bandomoji iniciatyva, kuria siekiama patvirtinti iTrace naudingumą rengiant naujausią informaciją apie šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų neteisėtą nukreipimą ir prekybą jais Užsachario regiono šalyse. Jo taikymo sritis apims kelias ypatingą susirūpinimą ES valstybėms narėms keliančias šalis, įskaitant, pavyzdžiui, Centrinės Afrikos Respubliką, Libiją, Malį, Nigerį, Pietų Sudaną, Sudaną ir Somalį. Be to, pagal projektą bus vykdomi retrospekciniai tyrimai, kad į iTrace sistemą būtų galima įkelti iš kitų organizacijų (ne CAR) surinktą patikrintą esamą informaciją apie atitinkamus perdavimus.

4.2.2. Pagal projektą vykdoma veikla

Įgyvendinant šį projektą bus vykdoma tokia veikla:

a)	kvalifikuotų ginkluotės ekspertų komandiravimas atlikti neteisėtų šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų, šaudmenų ir susijusių reikmenų, atgautų ginkluotų konfliktų Užsachario regiono valstybėse metu, analizę vietoje;

su neteisėtais šaulių ir lengvaisiais ginklais bei kitais neteisėtais įprastiniais ginklais, šaudmenimis ir jų naudotojais susijusių pagrindžiamųjų dokumentų analizė, apžvalga ir tikrinimas, įskaitant, inter alia, ginklų nuotraukų, jų sudedamųjų dalių ir vidinėje bei išorinėje pusėse esančio ženklinimo, pakuočių, susijusių važtaraščių ir tyrimų vietoje rezultatų (naudotojai, tiekėjai ir perdavimo maršrutai);

naujausių ankstesnio laikotarpio įrodymų apie atitinkamus šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų perdavimus, kuriuos surinko kitos organizacijos (ne CAR), įskaitant JT sankcijų stebėsenos grupių, pilietinės visuomenės organizacijų ir tarptautinės naujienų žiniasklaidos ataskaitas, peržiūra ir tikrinimas;

d)	visų surinktų ir peržiūrėtų įrodymų įkėlimas į informacijos valdymo sistemą iTrace ir internetinį kartografinio atvaizdavimo portalą;

e)	vietos partnerių nustatymas ir parama jiems, kad siūlomų veiksmų laikotarpiu ir vėliau būtų užtikrintas nepertraukiamas iTrace reikalingų duomenų rinkimas;

f)	užtikrinamas ryšys su ES Vyriausybėmis siekiant iš anksto nustatyti nacionalinius ryšių palaikymo centrus ir sukurtas koordinavimo mechanizmas siekiant patikslinti CAR vykdomų tyrimų aprėptį ir sumažinti galimus interesų konfliktus prieš jai atliekant tyrimus.

Šis projektas bus įgyvendinamas palaipsniui visą dvejų metų projekto iTrace vykdymo laikotarpį.

4.2.3. Projekto rezultatai

Projektu siekiama:

a)	in situ dokumentuoti daiktinius įrodymus apie neteisėtai nukreiptus arba neteisėtai perkamus ar parduodamus šaulių ir lengvuosius ginklus bei kitus įprastinius ginklus ir šaudmenis nuo konfliktų nukentėjusiame Užsachario regione;

b)	tikrinti ir nagrinėti neteisėtos prekybos atvejus remiantis CAR ir kitų organizacijų surinktais įrodymais apie visuose regionuose neteisėtai nukreiptus arba neteisėtai perkamus ar parduodamus šaulių ir lengvuosius ginklus bei kitus įprastinius ginklus ir šaudmenis;

teikti konkrečius vaizdinius įrodymus apie neteisėtai nukreiptus arba neteisėtai perkamus ar parduodamus šaulių ir lengvuosius ginklus bei kitus įprastinius ginklus ir šaudmenis, įskaitant jų nuotraukas, serijos numerius, gamyklų ženklinimą, dėžes, pakuočių sąrašus, važtaraščius ir galutinio naudotojo sertifikatus;

rengti tekstines ataskaitas apie neteisėtą veiklą, įskaitant neteisėtos prekybos maršrutus, ginklų neteisėto nukreipimo arba neteisėto perdavimo dalyvius ir papildomų veiksnių įvertinimą (įskaitant neveiksmingą atsargų valdymą bei apsaugą ir sąmoningai, valstybės lygiu valdomus neteisėto tiekimo tinklus);

e)	pirmiau nurodytus įrodymus įkelti į informacijos valdymo sistemą iTrace ir internetinį kartografinio atvaizdavimo portalą siekiant juos visiškai viešai išplatinti.

4.2.4. Projekto įgyvendinimo rodikliai

Surengta ne daugiau kaip 30 komandiruočių veiksmų vietoje (įskaitant pratęstas komandiruotes, jei reikia) per dvejų metų laikotarpį siekiant surinkti įrodymus, kuriuos būtų galima įkelti į informacijos valdymo sistemą iTrace ir internetinį kartografinio atvaizdavimo portalą.

4.2.5. Projekto naudos gavėjai

Žr. ankstesnį 4.1.5 skirsnį, kuriame pateiktas išsamus naudos gavėjų sąrašas; tas pats sąrašas taikomas visiems šiame sprendime išdėstytiems projektams.

4.3. 3 projektas. Suinteresuotųjų subjektų informavimas ir veiksmų koordinavimas tarptautiniu mastu

4.3.1. Projekto tikslas

Įgyvendinant šį projektą, tarptautinę ir nacionalinę politiką formuojantiems asmenims, įprastinės ginkluotės kontrolės ekspertams ir ginkluotės eksporto licencijas išduodančioms institucijoms bus pademonstruota sistemos iTrace nauda. Informavimo iniciatyvos taip pat bus skirtos tam, kad būtų koordinuojamas dalijimasis informacija ir kuriamos tvarios partnerystės su asmenimis ir organizacijomis, kurie gali parengti informaciją, kurią galima įkelti į iTrace.

4.3.2. Pagal projektą vykdoma veikla

Įgyvendinant šį projektą bus vykdoma tokia veikla:

CAR darbuotojų rengiami pristatymai dviejose Briuselyje organizuojamose konferencijose. Darbuotojų rengiami pristatymai bus skirti iTrace pademonstruoti, daugiausia dėmesio skiriant: 1) jos teikiamai konkrečiai naudai vykdant JT veiksmų programos ir Sutarties dėl prekybos ginklais įgyvendinimo stebėseną; 2) jos naudingumui nustatant prioritetines tarptautinės pagalbos ir bendradarbiavimo sritis ir 3) jos kaip rizikos vertinimo profiliavimo mechanizmo naudingumui ginkluotės eksporto licencijas išduodančioms institucijoms;

CAR darbuotojų rengiami pristatymai įvairiose tarptautinėse konferencijose (ES, JT, ESBO ir regioninėse organizacijose, įskaitant Afrikos Sąjungą, Vakarų Afrikos valstybių ekonominę bendriją (VAVEB) ir Regioninį šaulių ir lengvųjų ginklų centrą Didžiųjų Ežerų regione, Afrikos Kyšulyje ir kaimyninėse valstybėse (RECSA)). Darbuotojų rengiami pristatymai bus skirti iTrace pademonstruoti politiką formuojantiems asmenims, tvarioms partnerystėms su asmenimis ir organizacijomis, kurie gali parengti informaciją, kurią galima įkelti į sistemą iTrace, skatinti ir plėtoti, taip pat politiką formuojantiems asmenims padėti nustatyti prioritetines tarptautinės pagalbos ir bendradarbiavimo sritis.

Šis projektas bus įgyvendinamas visą dvejų metų projekto iTrace vykdymo laikotarpį.

4.3.3. Projekto rezultatai

Projektu siekiama:

a)	skleisti iTrace naudą nacionalinę ir tarptautinę politiką formuojantiems asmenims, kurie siekia įgyvendinti šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų kontrolės ir ginklų eksporto kontrolės susitarimus (JT veiksmų programa ir SPG) ir įvertinti jų įgyvendinimą;

b)	teikti atitinkamą informaciją siekiant padėti politiką formuojantiems asmenims ir įprastinės ginkluotės kontrolės ekspertams nustatyti prioritetines tarptautinės pagalbos ir bendradarbiavimo sritis ir kurti veiksmingas kovos su ginklų platinimu strategijas;

c)	ginkluotės eksporto licencijas išduodančioms institucijoms teikti išsamią informaciją apie iTrace ir jos teikiamą naudą rizikos vertinimo srityje ir sudaryti galimybę teikti atsiliepimus ir tobulinti sistemą;

d)	toliau kurti besiplečiančios šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų kontrolės ekspertų, kurie dalyvauja atliekant in situ įprastinių ginklų ir šaudmenų neteisėto nukreipimo ir neteisėtos prekybos jais atvejų tyrimus, grupės tinklą;

e)	geriau informuoti visuomenę apie šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų ir šaudmenų sekimą siekiant padėti stebėti JT veiksmų programos, SPG ir kitų tarptautinių ir regioninių ginkluotės kontrolės ir ginkluotės eksporto kontrolės priemonių įgyvendinimą.

4.3.4. Projekto įgyvendinimo rodikliai

Surengta ne daugiau kaip 12 konferencijų, kuriose dalyvaus CAR darbuotojai ir iš kurių dvi vyks Briuselyje. Visose konferencijose, be kita ko, bus pristatoma iTrace sistema. Galutinėje ataskaitoje bus pateiktos konferencijų darbotvarkės ir trumpos santraukos.

4.3.5. Projekto naudos gavėjai

Žr. ankstesnį 4.1.5 skirsnį, kuriame pateiktas išsamus naudos gavėjų sąrašas; tas pats sąrašas taikomas visiems šiame sprendime išdėstytiems projektams.

4.4. 4 projektas. iTrace politikos ataskaitos

4.4.1. Projekto tikslas

Įgyvendinant projektą bus teikiamos pagrindinių politikos klausimų ataskaitos, parengtos remiantis atliekant tyrimus vietoje surinktais duomenimis, kurie pateikti iTrace. Ataskaitomis bus siekiama atkreipti dėmesį į tam tikras tarptautiniu mastu susirūpinimą keliančias sritis, įskaitant pagrindinius neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais bei kitais įprastiniais ginklais ir šaudmenimis dėsningumus, ginklų ir šaudmenų, kuriais neteisėtai prekiaujama, regioninį pasiskirstymą ir prioritetines tarptautinio dėmesio sritis.

4.4.2. Pagal projektą vykdoma veikla

Atliekama išsami analizė, kurios pagrindu rengiamos, peržiūrimos, redaguojamos ir skelbiamos keturios iTrace politikos ataskaitos.

4.4.3. Projekto rezultatai

Projektu siekiama:

a)	parengti keturias ataskaitas, iš kurių kiekviena skirta atskiram tarptautinį susirūpinimą keliančiam klausimui;

b)	užtikrinti iTrace politikos ataskaitų išplatinimą visoms ES valstybėms narėms;

c)	sukurti tikslinio informavimo strategiją, kad būtų užtikrinta didžiausia pasaulinio masto aprėptis;

išlaikyti veiksmų matomumą politinėje plotmėje ir tarptautinėje naujienų žiniasklaidoje, inter alia, realiu laiku teikiant informaciją apie neteisėtus ginklus, teikiant politikai aktualią analizę vykstantiems ginkluotės kontrolės procesams remti ir pritaikant ataskaitas, kad būtų užtikrintas didžiausias tarptautinės naujienų žiniasklaidos susidomėjimas.

4.4.4. Projekto įgyvendinimo rodikliai

Keturios iTrace sistemos politikos ataskaitos, parengtos per siūlomų veiksmų įgyvendinimo laikotarpį ir išplatintos pasauliniu mastu.

4.4.5. Projekto naudos gavėjai

Žr. ankstesnį 4.1.5 skirsnį, kuriame pateiktas išsamus naudos gavėjų sąrašas; tas pats sąrašas taikomas visiems šiame sprendime išdėstytiems projektams.

5. Projektų įgyvendinimo vietos

1 projekto įgyvendinimo vieta – Jungtinė Karalystė. Pagal projektą pripažįstama, kad veiksmų vietoje atliekamų tyrimų norimų rezultatų negalima gauti nuotoliniu būdu, todėl įgyvendinant 2 projektą reikės surengti daug įprastinės ginkluotės ekspertų komandiruočių į veiksmų vietą Užsachario regiono šalyse. Šios komandiruotės bus vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, atsižvelgiant į saugumą, prieinamumą ir galimybę gauti informaciją. Bendrovė CAR jau užmezgė ryšius arba vykdo projektus daugelyje atitinkamų Užsachario regiono šalių. 3 projektas bus įgyvendinamas tarptautinėse konferencijose visame pasaulyje, kad būtų užtikrintas kuo didesnis projekto matomumas. 4 projektas bus įgyvendinamas Jungtinėje Karalystėje.

6. Trukmė

Visa numatoma jungtinių projektų trukmė – 24 mėnesiai.

7. Projektą įgyvendinantis subjektas ir ES matomumas

7.1. Šio sprendimo techninis įgyvendinimas bus pavestas bendrovei CAR. CAR atliks savo užduotį vyriausiojo įgaliotinio atsakomybe

CAR susiformavo iš didėjančio su ginkluote susijusius tyrimus atliekančių subjektų tinklo, kuris 2006 m. pirmas pradėjo vykdyti veiklą įprastinių ginklų ir šaudmenų identifikavimo ir sekimo srityje. Tai vienintelė JT sistemai nepriklausanti organizacija, išimtinai užsiimanti įprastinių ginklų, šaudmenų ir susijusios įrangos identifikavimu ir sekimu veiksmų vietoje, vykstant šiuolaikiniams ginkluotiems konfliktams, o jos veiklos sritis yra daug platesnė nei JT stebėsenos grupių, kurių dėmesys skirtas tik valstybėms, kurioms taikomos sankcijos.

Be to, ji vykdo labiau specializuotą veiklą nei esančios nevyriausybinės ginklų kontrolės organizacijos, tokios kaip Bonos tarptautinis konversijos centras (BICC), Taikos tyrimų ir informacijos grupė (GRIP), Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI) ir Šaulių ginklų apžvalgos mechanizmas. Sukurta konsultuojantis (1) su minėtomis organizacijomis, CAR užpildo didelę jų tyrimų ir analitinės veiklos spragą. Taip yra todėl, kad jos daugiausia atlieka makrolygio tyrimus (prekybos statistikos analizę ir renka iš trečiųjų šalių informaciją apie neteisėtą prekybą ginklais) arba atlieka vidurinio lygio darbą tam tikrose šalyse (dažnai tas darbas susijęs su ginkluoto smurto apžvalgomis ir pagrindinis dėmesys neskiriamas ginklams per se).

Priešingai nei tos organizacijos, CAR išimtinai užsiima ginklų identifikavimu ir sekimu veiksmų vietoje. Šis požiūris, pagal kurį visi atvejai tiriami atskirai, ir techniniai pajėgumai, kurių reikia tokiam požiūriui taikyti, yra būtini siekiant visapusiškai atvaizduoti neteisėtą įprastinės ginkluotės nukreipimą į šalis, kuriose vyksta konfliktas, arba tose šalyse; šiuo metu tarptautinės bendruomenės stebėsena šioje srityje yra nepakankama. Tuo tikslu CAR siunčia nedideles tyrėjų, kurie turi 10 metų arba ilgesnę su ginklais susijusią patirtį, grupes į nuo konfliktų nukentėjusias teritorijas, kad jie vietoje ištirtų neteisėtus ginklus ir patvirtintų tai dokumentais. CAR taip pat stengiasi padėti veiksmų vietoje dirbantiems JT sankcijų stebėsenos grupių nariams, JT misijų darbuotojams, žurnalistams ir nepriklausomiems tyrėjams atlikti tyrimus, juos koordinuoti ir patikrinti.

Šios pagrindinės kompetencijos – vienintelis būdas parengti išsamią konkrečiai su ginklais susijusią informaciją, kurios reikia iTrace – visuotinei ataskaitų dėl neteisėtų šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų įprastinių ginklų teikimo sistemai.

7.2. ES matomumas

CAR imasi visų reikiamų priemonių, kad viešai paskelbtų tai, kad Europos Sąjunga finansavo aptariamus veiksmus. Tokios priemonės vykdomos laikantis ES išorės veiksmų ryšių ir matomumo vadovo, kurį sudarė ir paskelbė Europos Komisija.

Tuo būdu CAR užtikrins Sąjungos įnašo matomumą tinkamu „prekės ženklu“ ir viešumu, akcentuodama Sąjungos vaidmenį, užtikrindama jos veiksmų skaidrumą ir informuodama apie priežastis, dėl kurių priimtas šis sprendimas, taip pat apie Sąjungos paramą įgyvendinant sprendimą ir šios paramos rezultatus. Projekto metu parengta medžiaga bus aiškiai pažymėta Sąjungos vėliavos ženklu laikantis Sąjungos gairių dėl tikslaus vėliavos naudojimo ir vaizdavimo.

8. Ataskaitų teikimas

Bendrovė CAR rengs reguliarias ketvirtines ataskaitas.

(1) Kurdama projekto iTrace koncepciją CAR plačiai konsultavosi su BICC, GRIP, SAS ir SIPRI. Visos keturios organizacijos teigia, kad: a) jos neturi techninių galimybių vykdyti tokį projektą, b) tam, kad galėtų tai daryti, joms reikėtų iš esmės tikslinti savo tyrimų darbotvarkes ir pasamdyti ekspertus, ir c) iTrace joms labai padėtų vykdyti tyrimus, nes būtų suteiktas trūkstamas veiksmų vietos duomenimis grindžiamas atvaizdavimo komponentas, kuris papildytų esamus nuotolinius prekybos ginklais stebėsenos būdus.

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/43

TARYBOS SPRENDIMAS

2013 lapkričio 25 d.

kuriuo skiriamas Regionų komiteto Latvijai atstovaujantis narys ir Latvijai atstovaujantys du pakaitiniai nariai

(2013/699/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 305 straipsnį,

atsižvelgdama į Latvijos Vyriausybės pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)	pasibaigus Guntars KRIEVIŅŠ kadencijai tapo laisva Regionų komiteto nario vieta;

(3)	pasibaigus Viktors GLUHOVS kadencijai tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta. Jānis VĪTOLIŅŠ paskyrus Regionų komiteto nariu tampa laisva pakaitinio nario vieta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Likusiam kadencijos laikui iki 2015 m. sausio 25 d. Regionų komiteto nariu ir pakaitiniais nariais skiriami:

nariu:

—	Jānis VĪTOLIŅŠ, First Deputy Chairman of Ventspils City Council

pakaitiniu nariu ir pakaitine nare

—	Gunārs ANSIŅŠ, Deputy Chairman of Liepāja City Council

—	Olga VEIDIŅA, Chairman of the Social Issues Committee of Rīga City Council.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. PAVALKIS

(1) OL L 348, 2009 12 29, p. 22.

(2) OL L 12, 2010 1 19, p. 11.

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/44

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2013 m. lapkričio 22 d.

dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo „Europos socialiniai tyrimai“ (ESS ERIC) įsteigimo

(2013/700/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo (1), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)

Belgijos Karalystė, Čekijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Lietuvos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė paprašė Komisijos įsteigti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumą „Europos socialiniai tyrimai“ (ESS ERIC). Norvegijos Karalystė ir Šveicarijos Konfederacija ESS ERIC veikloje iš pradžių dalyvaus kaip stebėtojos;

(2)

(3)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 723/2009 20 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Įsteigiamas Europos socialinių tyrimų infrastruktūrai skirtas Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas – ESS ERIC.

2. Priede pateikiami ESS ERIC įstatai. Įstatai atnaujinami ir skelbiami viešai ESS ERIC interneto svetainėje ir buveinėje.

3. 1, 2, 20, 21, 22, 23, 24 ir 25 straipsniuose numatytos pagrindinės ESS ERIC įstatų nuostatos, kurių pakeitimus Komisija turi tvirtinti pagal Reglamento (EB) Nr. 723/2009 11 straipsnio 1 dalį.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 206, 2009 8 8, p. 1.

I PRIEDAS

EUROPOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪROS KONSORCIUMO „EUROPOS SOCIALINIAI TYRIMAI“ (ESS ERIC) ĮSTATAI

1 SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Pavadinimas, buveinė, vieta, būstinės, steigimas ir darbo kalba

1. Steigiama Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra „Europos socialiniai tyrimai“ (toliau – ESS).

2. Europos socialiniams tyrimams skirto Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) pavadinimas – ESS ERIC.

3. ESS ERIC buveinė yra priimančiojoje šalyje. Paprastai buveinė yra šios šalies priimančiojoje institucijoje; jei reikia, buveinę nustato bendrasis susirinkimas.

4. Pirmoji ESS ERIC buveinė yra Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje. Pirmoji priimančioji šalis yra Jungtinė Karalystė. Pirmoji priimančioji institucija yra City University London. Buveinę, priimančiąją šalį ir priimančiąją instituciją bendrasis susirinkimas peržiūri kas ketverius metus.

5. ESS ERIC su kiekviena priimančiąja institucija sudaro susitarimą, kuriame nustatoma tvarka, pagal kurią priimančioji institucija gali teikti paslaugas, tiekti produktus arba skirti personalą ESS ERIC būstinėms (ESS ERIC centrinėms įstaigoms, kuriose dirba direktorius ir vienas jo pavaduotojas) (toliau – būstinės). Jei, pasibaigus įgaliojimams, priimančioji institucija patiria išlaidų ir turi skolinių ar kitokių įsipareigojimų, ESS ERIC padengia tokias išlaidas ir įvykdo skolinius ar kitokius įsipareigojimus (išskyrus išlaidas ir įsipareigojimus, atsiradusius dėl priimančiosios institucijos kaltės).

6. Paprastai būstinės steigiamos priimančiojoje institucijoje. Jei bendrasis susirinkimas nenustato kitaip, ESS ERIC sudaro ketverių metų susitarimus dėl būstinių steigimo. Likus dvylikai mėnesių iki susitarimo, sudaryto su priimančiąja institucija, dėl būstinių galiojimo pabaigos, bendrasis susirinkimas jį pratęsia dar ketveriais metais arba pagal susitarimą su trečiąja šalimi steigia būstines kitur.

7. Priimančioji valstybė kuo greičiau, bet praėjus ne daugiau kaip 45 dienoms po Komisijos sprendimo įsteigti ESS ERIC įsigaliojimo, šaukia pirmąjį bendrojo susirinkimo posėdį.

8. Priimančioji valstybė praneša nariams steigėjams apie konkrečius skubius teisinius veiksmus, kurių ESS ERIC vardu reikia imtis iki steigiamojo posėdžio. Jei narys steigėjas per 5 darbo dienas po pranešimo gavimo nepateikia prieštaravimo, teisinius veiksmus atlieka priimančiosios valstybės tinkamai įgaliotas asmuo.

9. ESS ERIC darbo kalba yra anglų.

2 straipsnis

Užduotys ir veikla

1. Pagrindinis ESS ERIC uždavinys ir užduotis – įsteigti ir naudoti mokslinių tyrimų infrastruktūrą, siekiant šių pagrindinių tikslų:

a)	per Europos socialinių tyrimų infrastruktūrą ar kitokiais būdais rinkti, aiškinti ir skleisti tikslius duomenis apie socialinę padėtį Europoje, įskaitant duomenis apie kintančias skirtingų šalių piliečių nuomones, vertybes, pažiūras ir elgseną;

b)	nemokamai ir laiku suteikti prieigą prie sukauptų duomenų profesionaliesiems naudotojams ir visuomenės atstovams;

c)	skatinti Europoje ir kitur tobulinti kiekybinio socialinio vertinimo ir analizavimo metodus.

2. Pagrindinį uždavinį ir užduotį ESS ERIC vykdo nesiekdama ekonominės naudos. Tačiau ESS ERIC gali vykdyti ribotą ekonominę veiklą, jei ši glaudžiai susijusi su jos pagrindine užduotimi ir nekelia grėsmės šios užduoties vykdymui.

2 SKYRIUS

NARYSTĖ

3 straipsnis

Narystė ir atstovaujantysis subjektas

1. ESS ERIC nariais gali tapti šie subjektai:

a)	valstybės narės;

b)	asocijuotosios šalys;

c)	trečiosios šalys, kurios nėra asocijuotosios šalys;

d)	tarpvyriausybinės organizacijos.

2. ESS ERIC priklauso bent trys valstybės narės.

3. Visuose bendrojo susirinkimo posėdžiuose valstybės narės (kurioms atstovauja nacionaliniai atstovai) kartu turi balsavimo teisių daugumą. Jei valstybės narės sudaro mažiau nei pusę visų narių (kuriems atstovauja nacionaliniai atstovai) skaičiaus, valstybės narės kartu turi 51 % balsų, o kiekviena valstybė narė (kuriai atstovauja nacionalinis atstovas) – po lygią 51 % balsų dalį. Likę balsai po lygiai dalijami tarp visų kitų narių. Šiuose įstatuose vienas balsas – pagal 3 straipsnio 3 dalį patikslinta viena nario balso dalis, jei valstybės narės sudaro mažiau nei pusę visų narių skaičiaus.

4. Narys arba stebėtojas savo nuožiūra renkasi ir pagal savo taisykles bei procedūras skiria galintį jam atstovauti vieną viešąjį subjektą arba vieną privatųjį subjektą, kuriam pavesti įgaliojimai teikti viešąsias paslaugas.

Aiškumo dėlei nustatoma, kad kiekvienas narys turi teisę keisti savo atstovą ir (arba) turėti ne daugiau kaip po du atstovus, tačiau turi tik po vieną balsą.

5. Kiekvienas narys (jo atsakinga ministerija, Vyriausybės departamentas ar jo paskirtas atitinkamas organas arba atstovas pagal 3 straipsnio 4 dalį) skiria ir įvardija po vieną fizinį asmenį (toliau – nacionalinis atstovas) jam atstovauti bendrojo susirinkimo posėdžiuose, tvarkant kitus bendrojo susirinkimo reikalus ar kitus narės bendravimo su ESS ERIC klausimus, ir apie skyrimą raštu praneša bendrajam susirinkimui. Kiekvienas narys taip pat skiria ir įvardija po vieną fizinį asmenį nacionaliniam atstovui pavaduoti, kai nacionalinis atstovas yra užimtas arba negali eiti pareigų, ir apie skyrimą raštu praneša bendrajam susirinkimui.

6. Paprastai kiekvienas narys nacionalinį atstovą skiria bent dvejų metų kiekvieno Europos socialinių tyrimų ciklo laikotarpiui (pirmąjį tokį ESS ERIC laikotarpį bendrojo susirinkimo pritarimu nustato direktorius) (toliau – dvimetis laikotarpis). Tam pačiam dvimečiam laikotarpiui kiekvienas narys taip pat skiria ir įvardija po vieną nacionalinio atstovo pavaduotoją. Kiekvienas narys bet kuriuo metu gali keisti nacionalinį atstovą arba jo pavaduotoją, apie tai raštu pranešęs bendrajam susirinkimui.

7. Dabartiniai nariai, stebėtojai ir jų atstovai išvardijami II priede. Nariais steigėjais vadinami ERIC paraiškos pateikimo metu nario statusą turėję subjektai.

4 straipsnis

Narių ir stebėtojų priėmimas

1. Nauji nariai turi tenkinti šias priėmimo sąlygas:

a)	naujų narių priėmimas tvirtinamas paprasta bendrojo susirinkimo balsų dauguma;

b)	visos narystės paraiškos rengiamos raštu ir siunčiamos bendrojo susirinkimo pirmininkui, o jų kopija – direktoriui;

paraiškoje pareiškėjas apibūdina, kaip padės siekti 2 straipsnyje apibūdintų ESS ERIC tikslų, vykdyti tame pačiame straipsnyje apibūdintą veiklą ir kaip laikysis 3 skyriuje nurodytų pareigų. Visų pirma pareiškėjas turi pateikti bendrajam susirinkimui įtikinamų įrodymų, kad turi išteklių ir ryžto visada:

i)	savo lėšomis užtikrinti, kad, vykdydama pagrindinę užduotį, ESS ERIC prireikus (bent kas dvejus metus) rinktų duomenis ir atliktų tyrimus pagal direktoriaus parengtas specifikacijas ir, jei reikia, pritarus bendrajam susirinkimui;

ii)	vykdyti reikalavimą mokėti finansinius įnašus į subalansuotus ESS ERIC biudžetus (pradiniai įnašai nustatyti priede);

iii)	17 straipsnio 5 dalyje nustatytais įnašais arba kitaip prisidėti prie pagrindinių ESS ERIC išlaidų padengimo pagal Įstatuose bendrojo susirinkimo prireikus nustatytą finansavimo formulę;

iv)	pagal Įstatus laikytis ESS ERIC valdymo susitarimų ir juose dalyvauti.

2. Visi nariai kandidatai privalo sudaryti prisijungimo dokumentą, iš esmės atitinkantį bendrojo susirinkimo prireikus patvirtintą formą.

3. 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kurie dar negali tapti nariais, gali prašyti jiems suteikti stebėtojo statusą. Stebėtojais (toliau kiekvienas iš išvardytųjų – stebėtojas) priimami:

a)	subjektai, galintys būti stebėtojais pagal Reglamento apibrėžtį ir bendrojo susirinkimo priimti stebėtojais, jei, bendrojo susirinkimo nuomone, tai labiausiai atitinka ESS ERIC interesus ir padeda vykdyti pagrindinę jos užduotį bei veiklą;

b)	nariai, kurie pagal 5 straipsnio 4 dalį laikinai ar kitaip prarado balsavimo teisę ir kuriems bendrojo susirinkimo pritarimu suteikiamas stebėtojo statusas iki tol, kol jiems grąžinama balsavimo teisė arba pasibaigia jų narystė.

4. Stebėtojų priėmimo sąlygos:

a)	stebėtojai priimami ketverių metų laikotarpiui, kuriam pasibaigus stebėtojas bendrajam susirinkimui teikia paraišką (-as) pratęsti stebėtojo statuso galiojimą;

b)	stebėtojai priimami arba pakartotinai priimami bendrojo susitarimo pritarimu;

c)	pareiškėjai teikia rašytinę paraišką ESS ERIC buveinei;

d)	nariams, kurie pagal 5 straipsnio 4 dalį laikinai ar kitaip prarado balsavimo teisę, bendrojo susirinkimo pritarimu suteikiamas stebėtojo statusas iki tol, kol jiems grąžinama balsavimo teisė arba pasibaigia jų narystė.

5. Kiekvienas stebėtojas (jo atsakinga ministerija, Vyriausybės departamentas ar jo paskirtas atitinkamas organas) skiria ir įvardija po vieną fizinį asmenį (toliau – stebėtojo atstovas) jam atstovauti bendrojo susirinkimo posėdžiuose, tvarkant kitus bendrojo susirinkimo reikalus ar kitus stebėtojo bendravimo su ESS ERIC klausimus, ir apie skyrimą raštu praneša bendrajam susirinkimui.

Pagal 4 straipsnio 3 dalį priimto stebėtojo atstovas yra nacionalinis atstovas, kurį šis subjektas skiria kaip narys. Kiekvienas stebėtojas taip pat skiria ir įvardija po vieną fizinį asmenį stebėtojo atstovui pavaduoti, kai stebėtojo atstovas yra užimtas arba negali eiti pareigų, ir apie skyrimą raštu praneša bendrajam susirinkimui.

6. Į bendrojo susirinkimo posėdžių dalis, per kurias nėra svarstomi konfidencialūs klausimai, ex officio kviečiami šie balsavimo teisių neturintys, tačiau turintys teisę pareikšti nuomonę ir gauti visus reikiamus dokumentus asmenys:

a)	Europos mokslo fondo arba jį pakeisiančių įstaigų atstovas;

b)	pagal šiuos įstatus bendrojo susirinkimo steigtinos Konsultacijų mokslo klausimais valdybos (toliau – KMV) pirmininkas;

c)	pagal šiuos įstatus bendrojo susirinkimo steigtinos Konsultacijų metodų klausimais valdybos (toliau – KMEV) pirmininkas;

d)	13 straipsnyje apibūdinto Nacionalinių koordinatorių forumo (toliau – NKF) atstovas;

e)	ESS ERIC direktorius ir jo pavaduotojai;

f)	priimančiosios institucijos atstovas;

g)	kitos ESS ERIC nepriklausančios šalies, išreiškusios norą dalyvauti Europos socialiniuose tyrimuose ir patvirtintos bendrojo susirinkimo, paskirtas atstovas.

5 straipsnis

Nario arba stebėtojo pasitraukimas ir narystės arba stebėtojo statuso galiojimo nutraukimas

1. Subjektas automatiškai nustoja būti narys, jei nutrūksta jo veikla arba jis nebepriklauso kuriai nors iš 3 straipsnio 1 dalyje išvardytų kategorijų.

2. Narys gali pasitraukti bet kuriuo metu. Nario pasitraukimas įsigalioja pasibaigus dvimečiam laikotarpiui (išskyrus pirmąjį dvimetį laikotarpį), jei jis bendrajam susirinkimui įteikia rašytinį pranešimą apie pasitraukimą likus iki jo ne mažiau kaip 24 mėnesiams (toliau – pranešimo apie pasitraukimą laikotarpis).

3. Narystė taip pat nutraukiama, jei bendrasis susirinkimas dviejų trečdalių balsų dauguma nusprendžia, kad nutraukti narystę labiausiai atitinka ESS ERIC interesus, po to, kai:

narys pažeidė sąlygas, nustatytas:

i)	4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunktyje du vienas po kito einančius dvimečius laikotarpius, arba

ii)	4 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktyje du vienas po kito einančius ESS ERIC finansinius metus, arba

b)	narys šiurkščiai pažeidė kitą Įstatų nuostatą.

Narys arba stebėtojas turi galimybę bendrajam susirinkimui užginčyti sprendimą nutraukti narystę arba stebėtojo statuso galiojimą ir pateikti gynybos argumentus.

4. Nepaisydamas 5 straipsnio 3 dalies, bendrasis susirinkimas taip pat gali 5 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis aplinkybėmis paprasta balsų dauguma nuspręsti ne nutraukti narystę, o ją laikinai sustabdyti arba atimti iš nario balsavimo teisę tokiam laikotarpiui ir tokiomis sąlygomis, kokie, jo pagrįsta nuomone, yra reikalingi. Bendrasis susirinkimas gali paprasta balsų dauguma nuspręsti grąžinti nariui balsavimo teisę, jei narys tinkamai, jo nuomone, pašalino 5 straipsnio 3 dalyje nurodytą pažeidimą.

5. Narystė neperleidžiama.

3 SKYRIUS

NARIŲ IR STEBĖTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

6 straipsnis

Nariai

1. Jei laikomasi 3 straipsnio 5 dalies ir 5 straipsnio 4 dalies nuostatų, kiekvienas narys turi po vieną balsą. Kai narys turi daugiau nei vieną 3 straipsnio 4 dalyje nurodytą atstovą, jis turi tik vieną balsą, jei bendrasis susirinkimas sutinka ir jei laikomasi šio straipsnio nuostatų. Be to, narys bendrajam susirinkimui nurodo, kokia tvarka jo atstovai už jį atiduoda tokį (-ius) balsą (-us).

2. Kiekvienas narys:

a)	moka finansinį įnašą, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalies c punkto i, ii ir iii papunkčiuose;

b)	skiria nacionalinį atstovą, kaip minėta 3 straipsnio 5 dalyje;

c)	visapusiškai įgalioja nacionalinį atstovą balsuoti visais klausimais, kurie iškeliami bendrojo susirinkimo posėdžiuose ir įtraukiami į darbotvarkę.

3. Visus įnašus, išskyrus metinį įnašą, į ESS ERIC nariai gali skirti pavieniui arba bendradarbiaudami kartu su kitais nariais, stebėtojais ar trečiosiomis šalimis.

7 straipsnis

Stebėtojai

1. Stebėtojai turi teisę gauti pranešimą apie bendrojo susirinkimo posėdžius, juose dalyvauti ir (pirmininko pritarimu) pareikšti nuomonę. Bendrasis susirinkimas gali neleisti stebėtojams dalyvauti tose posėdžių dalyse, kurias jis laiko konfidencialiomis (sprendimą neleisti dalyvauti prireikus priima pirmininkas arba dėl jo balsuoja bendrasis susirinkimas). Stebėtojai turi teisę susipažinti su tokiais pat dokumentais kaip ir nacionaliniai atstovai, išskyrus dokumentus, susijusius su (jau minėtais) konfidencialiais klausimais. Stebėtojai neturi nė vieno balso.

2. Kiekvienas stebėtojas skiria 4 straipsnio 5 dalyje minėtą savo atstovą.

4 SKYRIUS

ERIC VALDYMAS IR VEIKLOS VYKDYMAS

8 straipsnis

Bendrasis susirinkimas

1. Bendrasis susirinkimas – visiems ESS ERIC nariams atstovaujantis organas. Bendrojo susirinkimo posėdžiuose kiekvienam nariui atstovauja nacionalinis atstovas (arba jo pavaduotojas).

2. Bendrasis susirinkimas turi visapusiškus įgaliojimus priimti sprendimus dėl ESS ERIC veiklos ir valdymo. Bendrasis susirinkimas visuomet saugo ir puoselėja ESS ERIC interesus.

3. Galiojančiu įsakymu bendrajam susirinkimui suteikiama teisė prireikus perduoti direktoriui tokius klausimus, kokių, jo nuomone, reikia.

4. Bendrasis susirinkimas bendrai atsako už ESS ERIC veiklos įgyvendinamumą ir tvarumą. Kitos bendrojo susirinkimo atsakomybės sritys (sąrašas nebaigtinis):

skirti, keisti arba šalinti direktorių, pasikonsultavus su pagrindine moksline grupe (toliau – PMG), kuri bus apibūdinta 13 straipsnyje, ir nustatyti direktoriaus įdarbinimo tvarką bei sąlygas. Bendrasis susirinkimas nustato, kokį direktoriaus skyrimo konkursą rengti – viešąjį ar uždarąjį – ir ar įsteigti paskyrimo komitetą konkursui rengti bendrojo susirinkimo vardu;

b)	skirti, keisti arba paleisti priimančiąją instituciją, pasikonsultavus su PMG. Bendrasis susirinkimas nustato, kokį priimančiosios institucijos skyrimo konkursą rengti – viešąjį ar uždarąjį – ir ar įsteigti paskyrimo komitetą konkursui rengti bendrojo susirinkimo vardu;

c)	iš direktoriaus gauti periodines pareigų atlikimo ataskaitas;

d)	tikrinti ir tvirtinti sąskaitas bei tęstines darbo programas;

e)	skirti, keisti arba šalinti KMV narius;

f)	skirti, keisti arba šalinti KMEV narius;

g)	skirti, keisti arba šalinti Finansų komiteto narius;

h)	steigti kitus patariamuosius organus ar komitetus, kurie, bendrojo susirinkimo nuomone, gali būti reikalingi arba tikslingi tam tikrais atvejais, ir nustatyti narystę tokiuose organuose bei komitetuose ir jų darbo tvarką;

i)	stebėti, ar nariai vykdo pareigas ESS ERIC, ir tai užtikrinti, prireikus imantis veiksmų prieš narius, kad būtų įgyvendinamos ESS ERIC teisės tokių narių atžvilgiu.

Bendrasis susirinkimas gali užsakyti atlikti periodinę nepriklausomą visos ESS ERIC veiklos arba jos dalies peržiūrą arba auditą ir gauti peržiūros arba audito ataskaitas. Bendrasis susirinkimas atsako už tai, kad konsultuodamasis su direktoriumi, PMG ir kitais patariamaisiais organais, kuriuos prireikus jis gali įsteigti, nustatytų tokių peržiūrų arba auditų atlikimo tvarką, tvarkaraštį ir peržiūros kriterijus.

9 straipsnis

Bendrojo susirinkimo pirmininkas ir jo pavaduotojas

1. Bendrasis susirinkimas paprasta balsų dauguma skiria nepriklausomą pirmininką (toliau – pirmininkas), kuris neturi būti nacionalinis atstovas ir turi atitikti tokius kriterijus, kokius prireikus tvirtina bendrasis susirinkimas.

Pirmininkas skiriamas ketverių metų pratęsiamai kadencijai. Likus ne mažiau kaip trims savaitėms iki pirmininko skyrimo posėdžio, bendrasis susirinkimas raštu praneša apie skirti siūlomą (-us) kandidatą (-us). Pirmininkas pradeda eiti pareigas kuo greičiau po skyrimo.

2. Bendrasis susirinkimas paprasta balsų dauguma iš nacionalinių atstovų tarpo skiria pirmininko pavaduotoją (toliau – pirmininko pavaduotojas). Pirmininko pavaduotojas skiriamas ketverių metų pratęsiamai kadencijai. Likus ne mažiau kaip trims savaitėms iki pirmininko pavaduotojo skyrimo posėdžio, bendrasis susirinkimas raštu praneša apie skirti siūlomą (-us) kandidatą (-us). Pirmininko pavaduotojas pradeda eiti pareigas kuo greičiau po skyrimo. Pirmininko pavaduotojas vykdo visas pirmininko užduotis, kai šio nėra.

3. Bendrasis susirinkimas imasi reikiamų priemonių, kad pirmasis pirmininkas ir jo pavaduotojas būtų paskirti per pirmąjį bendrojo susirinkimo posėdį.

10 straipsnis

Bendrojo susirinkimo posėdžiai

1. Bendrojo susirinkimo posėdžiai vyksta bent du kartus per metus. Papildomi posėdžiai gali būti šaukiami pirmininko, direktoriaus arba bent vieno trečdalio nacionalinių atstovų prašymu. Posėdžių rengimu, įskaitant protokolų rašymą, rūpinasi ESS ERIC būstinės.

2. Visi bendrojo susirinkimo sprendimai, išskyrus sprendimus konfidencialiais klausimais, priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių nacionalinių atstovų balsų dauguma, jei laikomasi 3 straipsnio 5 dalies nuostatų.

3. Jei laikomasi 10 straipsnio 15 dalies nuostatų, bendrojo susirinkimo posėdis šaukiamas likus ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų iki posėdžio. Jei laikomasi 10 straipsnio 15 dalies nuostatų, šaukime nurodomas posėdžio laikas, vieta ir bendras svarstysimų klausimų pobūdis.

4. Jei laikomasi Įstatų nuostatų, šaukimas į bendrojo susirinkimo posėdį ir kiti dokumentai, kuriais apie tai informuojama, įteikiami visiems nariams, direktoriui, nacionaliniams atstovams, stebėtojams ir kitiems asmenims, kurie pirmininko pageidavimu kviečiami į posėdį.

5. Tai, kad atsitiktinai užmirštama įteikti šaukimą į posėdį asmeniui, kuris turi teisę jį gauti, arba šis jo negauna, neturi įtakos posėdžio teisėtumui.

6. Kiekvienas šaukimas į bendrojo susirinkimo posėdį yra popierinės arba elektroninės formos (kaip nustatyta 2006 m. Jungtinės Karalystės bendrovių įstatymo (Companies Act 2006) 1168 skirsnyje) ir skelbiamas interneto svetainėje.

7. Bendrojo susirinkimo posėdyje nesvarstomas nė vienas klausimas, jei nėra narių (jų nacionalinių atstovų) kvorumo. Kvorumą sudaro nariai, turintys bent vieną trečdalį balsų, atitinkančių balsavimo per bendrojo susirinkimo posėdį reikalavimus, ir teisę balsuoti svarstomais klausimais. Jei kvorumas nesusidaro per pusvalandį nuo nustatytos bendrojo susirinkimo posėdžio pradžios, posėdis nukeliamas 10 min. tą pačią dieną toje pačioje vietoje. Jei kvorumas nesusidaro per nukeltą bendrojo susirinkimo posėdį, nariai, kuriems atstovaujama ir kurie turi teisę balsuoti svarstomais klausimais, sudaro kvorumą ir turi įgaliojimus priimti sprendimus visais klausimais, kurie galėjo būti tinkamai išnagrinėti per posėdį, kurį reikėjo nukelti, tačiau nė vienas per nukeltą posėdį priimtas sprendimas konfidencialiu klausimu neįsigalioja, jei ir kol posėdžio protokolas neišplatinamas visiems nariams ir jo raštu arba e. paštu nariai nepatvirtina paprasta arba dviejų trečdalių balsų dauguma. Šiame straipsnyje nacionalinio atstovo pritarimas laikomas nario pritarimu.

8. Kiekvienam bendrojo susirinkimo posėdžiui pirmininkauja pirmininkas. Jei pirmininkas nepaskirtas, jo nėra nustatytu posėdžio laiku arba jis atsisako pirmininkauti, pirmininkauja jo pavaduotojas, arba, jei pavaduotojo nėra arba jis atsisako pirmininkauti, posėdyje dalyvaujantys nacionaliniai atstovai posėdžio pirmininku išrenka vieną asmenį iš savo tarpo.

9. Kiekviename bendrojo susirinkimo posėdyje už nutarimą balsuojama pakeliant ranką arba, jei pirmininkas taip nusprendžia, užpildant balsavimo biuletenį.

10. Pirmininko pareiškimas, kad nutarimas priimtas, priimtas vienbalsiai arba tam tikra balsų dauguma, atmestas arba atmestas tam tikra balsų dauguma, ir šiuo tikslu ESS ERIC posėdžio protokole padarytas įrašas yra neginčijami įrodymai – už ar prieš tokį nutarimą atiduotų balsų skaičiaus ar jo dalies įrodymai nereikalingi.

11. Pirmininkas neturi nei balsavimo teisės, nei lemiamo balso. Pirmininko pavaduotojas ar kitas bendrojo susirinkimo posėdžiui pirmininkauti išrinktas nacionalinis atstovas, pirmininkaudamas posėdžiui, turi teisę balsuoti kaip nacionalinis atstovas, tačiau neturi papildomo balso kaip pirmininkas.

12. Pirmininko sprendimu stebėtojai turi teisę per bendrojo susirinkimo posėdį pareikšti nuomonę ir būti išklausyti, tačiau neturi teisės balsuoti. Pirmininkas gali nuspręsti prašyti stebėtojų išeiti iš salės nepasibaigus bendrojo susirinkimo posėdžiui arba jo daliai.

13. Jei šaukimas į bendrojo susirinkimo posėdį išsiunčiamas likus ne mažiau kaip šešioms savaitėms iki posėdžio ir jei šaukime nurodomi posėdžio laikas, vieta bei svarstysimų konfidencialių klausimų pobūdis, bendrasis susirinkimas gali priimti sprendimus tik dviejų trečdalių posėdyje dalyvaujančių narių atstovų dauguma dėl šių klausimų (toliau – konfidencialūs klausimai):

a)	ESS ERIC valdymo susitarimų pakeitimų;

b)	pasiūlymų didinti ESS ERIC biudžetą (kaip nurodyta 17 straipsnyje);

c)	pasiūlymų keisti finansavimo modelį, kaip nurodyta 17 straipsnyje;

d)	pasiūlymų nutraukti nario narystę;

e)	pasiūlymų keisti priimančiąją instituciją;

f)	pasiūlymų nutraukti pirmininko, jo pavaduotojo ir direktoriaus kadenciją anksčiau laiko;

g)	11 straipsnio 3 dalyje arba 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų organų sudėties ar struktūros pakeitimų;

h)	pasiūlymų keisti Įstatus (ir atlikti kitus 28 straipsnyje nurodytus pakeitimus).

14. Rašytinis nutarimas, priimtas esant tokiam narių skaičiui, kokio būtų reikėję, jei jis būtų pasiūlytas per bendrojo susirinkimo posėdį, turi tokią pat galią, kokią turėtų, jei būtų priimtas per tinkamai sušauktą ir surengtą bendrojo susirinkimo posėdį, ir gali būti sudarytas iš kelių tokios pat formos dokumentų, kurių kiekvienas pasirašytas vieno arba daugiau narių vardu. Šiame straipsnyje nacionalinio atstovo pritarimas laikomas nario pritarimu.

15. Nariai (kuriems atstovauja tinkamai paskirti nacionaliniai atstovai) laikomi dalyvavusiais bendrojo susirinkimo posėdyje arba jo dalyje, jei:

a)	posėdis sušauktas ir vyksta pagal Įstatus;

b)	kiekvienas iš jų gali kitiems perduoti informaciją arba savo nuomonę apie konkretų posėdžio darbotvarkės klausimą.

11 straipsnis

Bendrojo susirinkimo komitetai

1. Laikydamasis Įstatų, bendrasis susirinkimas gali steigti komitetus. Laikydamasis Įstatų, bendrasis susirinkimas nustato komitetų sudėtį, narystę juose ir jų darbo tvarką. Bendrojo susirinkimo komitetų nariai gali būti asmenys, kurie nėra nacionaliniai atstovai. Bendrasis susirinkimas skiria komitetų narius, pasikonsultavęs su direktoriumi ir specialiosiomis paskyrimo grupėmis, kurias, bendrojo susirinkimo nuomone, prireikus tikslinga įsteigti.

2. Direktorius (arba paskirtas jo pavaduotojas) turi teisę dalyvauti visų bendrojo susirinkimo komitetų posėdžiuose ir rūpinasi jų rengimu bei protokolų rašymu. Bendrasis susirinkimas nustato komitetų įgaliojimų pratęsimo tvarką.

3. Nuolat veikia šie komitetai:

a)	Konsultacijų mokslo klausimais valdyba (KMV);

b)	Konsultacijų metodų klausimais valdyba (KMEV);

c)	Finansų komitetas (FINKOM).

4. Paprastai KMV sudaro aštuoni tarptautinei sociologų bendrijai priklausantys patyrę sociologai, kuriuos bendrasis susirinkimas skiria iš narių perduoto kandidatų sąrašo. KMV nariai skiriami ketverių metų pratęsiamai kadencijai.

5. KMV teikia bendrajam susirinkimui, direktoriui ir PMG konsultacijas bei rekomendacijas esminiais ESS ERIC veiklos klausimais. Bendrasis susirinkimas, direktorius ar PMG į KMV nuomonę neprivalo atsižvelgti, išskyrus 11 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus.

6. Be to, bendrasis susirinkimas perduoda KMV įgaliojimus atrinkti grupės, kuri rengia kiekvieno dvimečio laikotarpio tęstinių modulių klausimyną, narius iš tarptautiniame konkurse dalyvavusių kandidatų.

7. KMV posėdžiai vyksta bent du kartus kas dvylika mėnesių. KMV pirmininkas ir jo pavaduotojas išrenkami paprasta balsų dauguma, pasibaigus atitinkamai skyrimo procedūrai. Kiekvienas KMV narys turi po vieną balsą. Jei balsų skaičius lygus, KMV pirmininko balsas lemiamas.

8. KMV pirmininkas gali nuspręsti prireikus kviesti KMV posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti tokius asmenis, kokie, jo nuomone, yra reikalingi.

9. KMEV sudaro šeši tarptautinei sociologų bendrijai priklausantys patyrę metodų specialistai, kuriuos bendrasis susirinkimas skiria iš narių perduoto kandidatų sąrašo. KMEV nariai skiriami ketverių metų pratęsiamai kadencijai.

10. KMEV teikia bendrajam susirinkimui, direktoriui ir PMG konsultacijas bei rekomendacijas metodų klausimais. Bendrasis susirinkimas, direktorius ar PMG į KMEV nuomonę neprivalo atsižvelgti.

11. KMEV posėdžiai vyksta bent vieną kartą kas dvylika mėnesių. KMEV pirmininkas ir jo pavaduotojas išrenkami paprasta balsų dauguma, pasibaigus atitinkamai skyrimo procedūrai. Kiekvienas KMEV narys turi po vieną balsą. Jei balsų skaičius lygus, KMEV pirmininko balsas lemiamas.

12. KMEV pirmininkas gali nuspręsti prireikus kviesti KMEV posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti tokius asmenis, kokie, jo nuomone, yra reikalingi.

13. FINKOM sudaro keturi biudžeto sudarymo ir finansų kontrolės specialistai, kuriuos bendrasis susirinkimas skiria iš narių perduoto kandidatų sąrašo. Bent du FINKOM nariai nėra nacionaliniai atstovai. FINKOM nariai skiriami ketverių metų pratęsiamai kadencijai.

14. FINKOM teikia bendrajam susirinkimui ir direktoriui rekomendacijas dėl ESS ERIC finansinės padėties, įskaitant (neriboto skaičiaus) rekomendacijas dėl ESS ERIC išteklių ir susijusių finansinių klausimų.

15. FINKOM posėdžiai vyksta bent vieną kartą kas dvylika mėnesių. FINKOM nariai nustato posėdžių rengimo ir veiklos tarp posėdžių vykdymo tvarką, tačiau vieną iš narių skiria atstovauti komitetui per bendrojo susirinkimo posėdžius ir perduoti komiteto vertinimus bei nuomones.

12 straipsnis

Direktorius ir jo pavaduotojai

1. Bendrasis susirinkimas gali skirti arba prireikus keisti ESS ERIC direktorių (toliau – direktorius), kuris yra ESS ERIC generalinis direktorius, mokslo direktorius ir pagal Reglamento 12 straipsnį – šios įstaigos teisinis atstovas. Jei prireikus bendrasis susirinkimas nenustato kitaip, direktorius turi visapusiškus įgaliojimus veikti ESS ERIC vardu. Pirmuoju ESS ERIC direktoriumi skiriamas ESS pagrindinis tyrėjas koordinatorius. Jei bendrasis susirinkimas nepatvirtina kitokių sąlygų, bendrasis susirinkimas direktorių skiria ketverių metų pratęsiamai kadencijai.

2. Bendrasis susirinkimas direktoriui perduoda tokius įgaliojimus, kokių, jo nuomone, reikia, kad jis galėtų atlikti kasdienes ESS ERIC vyriausiojo vadovo, vyriausiojo mokslinio darbuotojo ir teisinio atstovo pareigas.

3. Direktorius atsako už bendrųjų ESS ERIC tikslų įgyvendinimą ir metinio biudžeto, veiklos plano bei darbo programos vykdymą. Direktorius tiesiogiai atsiskaito bendrajam susirinkimui arba šio nurodymu – vienam iš bendrojo susirinkimo komitetų. Direktorius atsako už PMG institucijų atranką (kaip nurodyta 13 straipsnio 2 dalies a punkte), o ją tvirtina bendrasis susirinkimas. Direktorius bendrai atsako už tai, kad ESS ERIC laikytųsi mokslinių, sutartinių, teisinių ir biudžetinių įsipareigojimų. Būstinių darbuotojai, PMG, jų asocijuotieji mokslininkai ir visų įstaigos veikloje dalyvaujančių šalių nacionaliniai koordinatoriai padeda direktoriui įgyvendinti ESS ERIC darbo programą taip, kad ji atitiktų nustatytus standartus, o jis koordinuoja jų veiklą.

4. Padėti užduotims atlikti direktorius skiria vieną pavaduotoją iš priimančiosios institucijos ir bent dar vieną pavaduotoją iš kitų PMG institucijų. Kiekvienam iš minėtųjų pavaduotojų direktorius gali pavesti specialias užduotis.

13 straipsnis

Direktoriaus komitetai

1. Direktorius gali steigti komitetus, padedančius jam atlikti direktoriaus pareigas ir užduotis. Direktorius nustato komitetų sudėtį, narystę juose ir jų darbo tvarką. Direktoriaus komitetų nariai gali būti asmenys, kurie nėra nacionaliniai atstovai ar stebėtojai.

2. Nuolat veikia šie direktoriaus komitetai:

a)	Pagrindinė mokslinė grupė (PMG);

b)	Nacionalinių koordinatorių forumas (NKF).

PMG ir NKF padeda direktoriui užtikrinti, kad ESS ERIC nuolat atliktų pagrindinę užduotį taip, kad būtų laikomasi visose šalyse narėse bendrojo susirinkimo nustatytų kokybės standartų.

3. PMG sudaro tokios institucijos (toliau kiekviena iš jų – institucinė narė), kokias prireikus gali nustatyti direktorius ir patvirtinti bendrasis susirinkimas. Kiekviena institucinė narė savo ruožtu skiria vyriausiąjį atstovą ir jo pavaduotoją, kurių kiekvieną tvirtina direktorius, dalyvauti PMG posėdžiuose. Kiekviena institucinė narė skiriama ketverių metų pratęsiamai kadencijai. Į posėdžius kviečiami kiti institucinių narių darbuotojai, galintys prisidėti prie diskusijų savo, kaip specialistų, žiniomis.

4. PMG konsultuoja direktorių ir su juo dirba visais ESS ERIC veiklos planavimo, mokslinės krypties nustatymo, metodų, įgyvendinimo, kokybės kontrolės, rezultatų ir jų sklaidos klausimais.

5. PMG posėdžiai vyksta bent tris kartus kas dvylika mėnesių. PMG posėdžiams pirmininkauja direktorius, o, kai jo nėra, – direktoriaus pavaduotojas. Nors prireikus ESS ERIC specialistų užduotis gali pavesti PMG nepriklausančioms institucijoms, šios institucijos negali tokiu būdu tapti PMG narėmis.

6. Kiekvieno tyrimų etapo pradžioje atitinkama kiekvienos narės vykdomoji institucija, atsižvelgdama į direktoriaus parengtą užduočių aprašą, atrenka nacionalinius koordinatorius (asmenis, kuriuos narė skiria nacionaliniais koordinatoriais pagal šiuos įstatus). Kiekvienas nacionalinis koordinatorius skiriamas kiekvienam dvimečiam laikotarpiui (arba narės sprendimu – ilgesniam laikotarpiui).

7. Pagrindinės nacionalinių koordinatorių užduotys – koordinuoti nacionalinio lygmens ESS ERIC veiklą ir užtikrinti jos atitiktį prireikus direktoriaus parengtoms specifikacijoms.

8. NKF (pagal šiuos įstatus įsteigtą Nacionalinių koordinatorių forumą) sudaro kiekvienos narės (išskyrus nares, kurios yra tarptautinės organizacijos) nacionaliniai koordinatoriai, direktorius ir jo pavaduotojai. NKF posėdžiams pirmininkauja direktorius; juose, priklausomai nuo darbotvarkės, dalyvauja atitinkamos PMG narės. Posėdžiai vyksta bent tris kartus per dvimetį laikotarpį, kiekvieno posėdžio darbotvarkę nustato direktorius, pasikonsultavęs su PMG ir nacionaliniais koordinatoriais. NKF skiria vieną nacionalinį koordinatorių iš savo narių dalyvauti bendrojo susirinkimo posėdžiuose ir vieną – PMG posėdžiuose.

9. NKF gauna ir komentuoja pagrindines specifikacijas, kurias direktorius gali parengti, jei to reikia nacionalinio lygmens ESS ERIC veiklai vykdyti. NKF taip pat konsultuoja direktorių ir PMG dėl kitų ESS ERIC veiklos planavimo ir vykdymo aspektų.

10. NKF pirmininkas į posėdžius gali kviesti nepriklausomus specialistus.

14 straipsnis

Organų sudėtis ir posėdžiai

1. Siekiant užtikrinti narių įtrauktį ir išvengti interesų konflikto, nė vienas asmuo (išskyrus direktorių ir jo pavaduotojus) negali būti daugiau nei vieno ESS ERIC organo ar komiteto, įskaitant bendrąjį susirinkimą, bendrojo susirinkimo ir direktoriaus komitetus, tačiau išskyrus FINKOM, kurio ne daugiau kaip du nariai gali būti bendrojo susirinkimo atstovai (kaip nustatyta 11 straipsnio 13 dalyje), narys. Išimtinėmis aplinkybėmis šio reikalavimo vykdymą gali laikinai sustabdyti atitinkamo komiteto ar organo, įskaitant bendrąjį susirinkimą, pirmininkas. Nė viena šio straipsnio nuostata netrukdo asmeniui būti daugiau nei vieno ESS ERIC organo stebėtoju.

2. Jei bendrasis susirinkimas nenustato kitaip, nustatant, kuriuos asmenis kviesti dalyvauti ESS ERIC organų ar komitetų (įskaitant bendrąjį susirinkimą, bendrojo susirinkimo komitetus ir direktoriaus konsultacinius komitetus) posėdžiuose, neatsižvelgiama į tai, kur asmenys yra arba kaip jie bendrauja tarpusavyje. Jei visi posėdyje dalyvaujantys asmenys yra skirtingose vietose, jie gali nuspręsti, kad posėdis vyksta bet kurioje iš vietų, kurioje bet kuris iš jų yra.

3. ESS ERIC organų ar komitetų sudėtis atspindi tinkamą narių lyčių ir bendrą jų kvalifikacijos pusiausvyrą.

5 SKYRIUS

ATASKAITOS KOMISIJAI

15 straipsnis

Ataskaitos Komisijai

1. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje direktorius rengia metinę veiklos ataskaitą, kurioje visų pirma nagrinėjami 2 straipsnio 1 dalyje minėti moksliniai, operaciniai ir finansiniai veiklos aspektai. Ataskaita tvirtinama paprasta bendrojo susirinkimo balsų dauguma ir per šešis mėnesius nuo atitinkamų finansinių metų pabaigos perduodama Europos Komisijai bei atitinkamoms valdžios institucijoms. ESS ERIC ataskaitą paskelbia viešai.

2. ESS ERIC ir atitinkamos valstybės narės praneša Europos Komisijai apie aplinkybes, dėl kurių gali kilti didelė grėsmė ESS ERIC užduočių įvykdymui arba kurios gali sutrukdyti ESS ERIC įvykdyti Įstatufose arba Reglamente nustatytus reikalavimus.

3. Jei Europos Komisija sužino, kad ESS ERIC veikla vykdoma šiurkščiai pažeidžiant Reglamentą, Įstatus ir jų pagrindu priimtus sprendimus arba kitus taikomos teisės aktus, ji prašo ESS ERIC ir (arba) ESS ERIC narių pasiaiškinti.

6 SKYRIUS

FINANSAI

16 straipsnis

Finansiniai metai

Jei bendrasis susirinkimas nenustato kitaip, ESS ERIC finansiniai metai prasideda birželio 1 d. ir baigiasi gegužės 31 d. ir iki šios datos ESS ERIC parengia pagrindinius biudžetus ir veiklos planus, sudaro sąskaitas ir atlieka jų auditą.

17 straipsnis

Biudžetas

1. Direktorius rengia ir teikia FINKOM tvirtinti kiekvieno dvimečio laikotarpio pagrindinio biudžeto projektą ir veiklos planą, kuriuose nurodomos metinės ESS ERIC įplaukos ir išlaidos (toliau – biudžetas).

2. Biudžete nurodomos šios pagrindinės sąnaudos, išlaidos ir įplaukos:

a)	būstinių ir PMG institucijų vykdomos pagrindinės planavimo, koordinavimo, kokybės kontrolės ir sklaidos veiklos;

b)	ESS ERIC sekretoriavimo (įskaitant bendrojo susirinkimo ir prireikus visų kitų ERIC komitetų ir organų administravimą);

c)	narių ir (arba) trečiųjų ar kitų šalių lėšų, kurios gautos dotacijų ar kitų išmokų forma.

Todėl aiškumo dėlei kiekviena Europos socialinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo narė padengs savas darbo vietoje patiriamas ir nacionalinio koordinavimo išlaidas, kurios neįeina į biudžetą.

3. Be to, į kiekvieną biudžetą įtraukiami tokie klausimai, kokius prireikus, pasikonsultavęs su FINKOM, bendrasis susirinkimas tvirtina galiojančiu įsakymu.

4. Patvirtintą biudžetą FINKOM teikia tvirtinti bendrajam susirinkimui. Jei FINKOM biudžeto nepatvirtina, nepatvirtinimo priežastis nurodo bendrajam susirinkimui. Šis priima galutinį sprendimą dėl jo patvirtinimo.

5. Biudžetą patvirtinus, nariai (arba narių vardu veikiantys mokėjimų tarpininkai) prireikus priimtuose galiojančiuose įsakymuose nustatytomis sąlygomis moka biudžete nurodytus metinius įnašus, prireikus apskaičiuotus taip:

a)	pirma, bazinį kiekvieno nario įnašą, kurio dydį prireikus gali tvirtinti bendrasis susirinkimas;

b)	antra, priimančiosios šalies įnašą, dėl kurio dydžio prireikus susitariama;

trečia, likusį kiekvieno nario įnašą, apskaičiuotą pagal jo santykinį BVP. Jei po tokio apskaičiavimo išeina, kad kai kurie (bet ne visi) nariai moka papildomą sumą, lygią nurodytajai 17 straipsnio 5 dalies a punkte arba už ją mažesnę, kiekvienas toks narys neturi mokėti papildomų įnašų, o tokiu būdu susidariusi trūkstama suma, remiantis santykiniu BVP, padalijama tarp tų narių, kurie pagal šią straipsnio dalį turi mokėti įnašą.

Nepiniginiai narių įnašai priimtini tik tuomet, kai, pasikonsultavęs su FINKOM, juos patvirtina bendrojo susirinkimo pirmininkas.

18 straipsnis

Finansų auditas

ESS ERIC užtikrina, kad jos sąskaitas kasmet audituotų tinkamai kvalifikuota audito įmonė, o audituotos sąskaitos būtų reikiamai teikiamos ir skelbiamos. Audituotas sąskaitas tvirtina bendrasis susirinkimas.

19 straipsnis

Apskaita

ESS ERIC atskirai registruoja ekonominės veiklos išlaidas bei pajamas ir nustato tokios veiklos kainas pagal rinkos kainas arba, jei rinkos kainos nežinomos, prie visų išlaidų pridėdamas priimtiną maržą.

7 SKYRIUS

POLITIKA

20 straipsnis

Viešasis pirkimas ir atleidimas nuo mokesčių

1. ESS ERIC visus viešojo pirkimo konkursų kandidatus ir dalyvius vertina vienodai ir nediskriminuodama, nesvarbu, ar jie įsikūrę Europos Sąjungoje ar už jos ribų. ESS ERIC viešojo pirkimo politika grindžiama skaidrumo, nediskriminavimo ir konkurencijos principais. Bendrasis susirinkimas nustato išsamias viešojo pirkimo procedūrų taisykles ir kriterijus.

2. Tarybos direktyvos 2006/112/EB (1) 143 straipsnio 1 dalies g punktu ir 151 straipsnio 1 dalies b punktu grindžiamas atleidimas nuo mokesčių pagal Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 (2) 50 ir 51 straipsnius taikomas tik pridėtinės vertės mokesčiui, kuriuo apmokestinamos ESS ERIC perkamos ir visiškai apmokamos oficialiam jos naudojimui skirtos prekės bei paslaugos, viršijančios 250 EUR vertę. Pavienių narių vykdomam viešajam pirkimui toks atleidimas nuo mokesčių netaikomas.

21 straipsnis

Atsakomybė

1. ESS ERIC atsako už savo skolas.

2. Nariai finansiškai atsako tik už ESS ERIC skolas, neviršijančias jų metinio įnašo, įskaitant įnašus už pranešimo apie pasitraukimą laikotarpį.

3. Bendrasis susirinkimas užtikrina tinkamą ESS ERIC rizikos, susijusios su infrastruktūros kūrimu ir naudojimu, draudimą, taikomą ir galimam ERIC likvidavimui. Be jokių apribojimų galėtų būti draudžiama ir asmeninė direktoriaus, jo pavaduotojų ar kitų fizinių asmenų, einančių ESS ERIC kokias nors pareigas, atsakomybė.

4. Už ESS ERIC skolas nacionaliniai atstovai, direktorius, jo pavaduotojai, stebėtojai ir kiti ESS ERIC komitetų bei organų nariai neatsako.

5. Visa ESS ERIC veikla koordinuojama ir vykdoma remiantis tuo, kad ESS ERIC neatsako už narių ar kitų galiojančiuose įsakymuose nurodytų subjektų prireikus vykdomą veiklą.

22 straipsnis

Mokslinių rezultatų vertinimo ir sklaidos politika

1. ESS ERIC sudaro sąlygas, kad, siekiant įvertinti mokslinius rezultatus, būtų galima nemokamai prieiti prie visų Europos socialinių tyrimų duomenų. Tokia politika gali būti išsamiau išdėstoma galiojančiuose įsakymuose.

2. ESS ERIC siekia užtikrinti, kad su Europos socialinių tyrimų rezultatais galėtų susipažinti visi. ESS ERIC rengia ir skelbia mokslinių rezultatų sklaidos strategiją. Tokia politika gali būti išsamiau išdėstoma galiojančiuose įsakymuose.

23 straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisių ir duomenų politika

1. Kai praktiškai įmanoma, ESS ERIC, vykdydama veiklą, siekia įgyti intelektinės nuosavybės teises. Ji bet kuriam asmeniui suteikia nemokamą neišimtinę licenciją naudotis jos intelektinės nuosavybės teisėmis nekomerciniais tikslais. Licencija naudotis ESS ERIC intelektinės nuosavybės teisėmis komerciniais tikslais suteikiama atsižvelgiant į konkretų atvejį. Tokia politika gali būti išsamiau išdėstoma galiojančiuose įsakymuose.

2. ESS ERIC sudaro sąlygas, kad mokslininkų bendruomenė galėtų nemokamai prieiti prie visų Europos socialinių tyrimų duomenų. Nė vienam asmeniui nesuteikiamos išskirtinės prieigos prie tokių duomenų teisės, išskyrus duomenų tvarkymo ir rengimo visuomenei naudoti laikotarpį. Tokia politika gali būti išsamiau išdėstoma galiojančiuose įsakymuose.

3. ESS ERIC pasirašo Tarptautinio statistikos instituto etikos deklaraciją.

4. Kiek praktiškai įmanoma, ESS ERIC užtikrina, kad visi ESS ERIC duomenys būtų anonimiški. Jei tai neįmanoma, taikomi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (3) principai.

5. Visi ESS ERIC gauti duomenys kiekvienoje atitinkamoje šalyje tvarkomi pagal tos šalies duomenų apsaugos teisės aktus.

6. Tokia duomenų politika gali būti išsamiau išdėstoma galiojančiuose įsakymuose.

24 straipsnis

Užimtumo politika

ESS ERIC įsipareigoja užtikrinti lygias galimybes ir nė vieno asmens nediskriminuos dėl rasės, etninės kilmės, lyties, tikėjimo, negalios, seksualinės orientacijos ar dėl kitų pagrindų, kurie konkrečiais atvejais pagal Europos Sąjungos teisę laikomi diskriminaciniais. Tokia politika gali būti išsamiau išdėstoma galiojančiuose įsakymuose.

8 SKYRIUS

VEIKLOS TRUKMĖ, LIKVIDAVIMAS, TAIKOMA TEISĖ IR GINČAI

25 straipsnis

Veiklos trukmė ir likvidavimas

1. ESS ERIC įsteigiama Europos Komisijos sprendimo, kuriuo įsteigiama ERIC, įsigaliojimo dieną ir, kaip juridinis asmuo, veikia neapibrėžtą laiką iki:

a)	jos likvidavimo pagal šių įstatų nuostatas;

b)	Europos Komisijos sprendimo, kuriuo nutraukiama jos veikla, priėmimo.

2. Sprendimą likviduoti ESS ERIC bendrasis susirinkimas gali priimti trijų ketvirtadalių posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jei bendrasis susirinkimas nusprendžia likviduoti ESS ERIC, paprasta balsų dauguma nustato likvidavimo tvarką.

3. ESS ERIC praneša Europos Komisijai apie sprendimą pagal Reglamentą likviduoti ESS ERIC.

4. Jei taikomos 25 straipsnio 1 arba 2 dalys, direktorius, kiek įmanoma, užtikrina, kad ESS ERIC turimi duomenys būtų perduoti saugiai laikyti atitinkamai trečiajai (-iosioms) šaliai (-ims) ir kad būtų galima prieiti prie tokių duomenų ir juos naudoti pagal šiuos įstatus.

26 straipsnis

Taikoma teisė

ERIC steigimas ir vidaus veikla reglamentuojami:

a)	Europos Sąjungos teise, visų pirma Reglamentu ir Europos Komisijos sprendimu įsteigti ESS ERIC pagal šiuos įstatus;

b)	valstybės, kurioje yra ESS ERIC buveinė, teise, jei klausimai nėra visiškai arba yra tik iš dalies reglamentuojami 26 straipsnio a punkte nurodytais aktais, t. y. ESS ERIC įsteigimo dieną galiojusiais Anglijos ir Velso teisės aktais;

c)	šiais įstatais ir jų įgyvendinimo taisyklėmis.

27 straipsnis

Ginčai

1. ESS ERIC narių tarpusavio ginčų dėl ESS ERIC, narių ginčų su ESS ERIC (įskaitant ESS ERIC likvidatorius) ir ginčų, kuriuose viena iš šalių yra Europos Sąjunga, nagrinėjimas priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

2. ESS ERIC ginčai su trečiosiomis šalimis nagrinėjami pagal Europos Sąjungos teisės aktus dėl jurisdikcijos. Jei tokie ginčai nenumatyti Europos Sąjungos teisės aktuose, kompetentinga jurisdikcija spręsti ginčus nustatoma pagal valstybės, kurioje yra ESS ERIC buveinė, teisę (t. y. ESS ERIC įsteigimo dieną galiojusius Anglijos ir Velso teisės aktus).

3. Nariai rūpinasi, kad, iš esmės pakeitus taikomos teisės aktus, atitinkamai būtų pakeisti ir šie įstatai.

4. Jei teismas arba kompetentingą jurisdikciją turinti įstaiga ar institucija nustato, kad šių įstatų sąlyga yra nelegali, neteisėta, niekinė arba neįvykdoma pagal šalies teisės aktus, tokia sąlyga laikoma pašalintina iš šių įstatų bei netaikytina tik tokiai šaliai ir tai neturi poveikio:

a)	tokios sąlygos legalumui, teisėtumui arba įvykdomumui pagal kitų šalių teisės aktus; arba

b)	likusioms Įstatų sąlygoms, kurios ir toliau lieka galioti.

Tokiu atveju šalys siekia pagal 28 straipsnio 2 dalį susitarti dėl pašalintos sąlygos pakeitimo tokia sąlyga, kokia bendrojo susirinkimo laikoma galiojančia ir įvykdoma.

9 SKYRIUS

ĮSTATŲ PAKEITIMAI

28 straipsnis

Įstatų pakeitimai

1. Šie įstatai atnaujinami ir viešai paskelbiami ERIC interneto svetainėje bei buveinėje.

2. Jei laikomasi 28 straipsnio 4 dalies nuostatų, šių įstatų pakeitimus, kaip konfidencialų klausimą, tvirtina bendrasis susirinkimas. ESS ERIC apie visus šių įstatų pakeitimus, išskyrus nurodytuosius 28 straipsnio 6 dalyje, praneša Europos Komisijai per 10 dienų nuo tada, kai juos patvirtina bendrasis susirinkimas.

3. Įstatų pakeitimai nurodomi aiškiai ir pažymima, kokios Įstatų nuostatos – esminės ar neesminės – keičiamos pagal Reglamento (EB) Nr. 723/2009 11 straipsnį ir kokios pakeitimų priėmimo tvarkos laikytasi.

4. Europos Komisija, gavusi pagal 28 straipsnio 2 dalį priimtus pakeitimus, gali per 60 dienų nuo pakeitimų pateikimo pareikšti prieštaravimą dėl tokių pakeitimų ir nurodyti priežastis, dėl kurių pakeitimai neatitinka šio reglamento reikalavimų.

5. Pagal 28 straipsnį priimtas pakeitimas neįsigalioja tol, kol 28 straipsnyje minėtas prieštaravimo pareiškimo laikotarpis nesibaigė ar nebuvo panaikintas Europos Komisijos arba kol Europos Komisija nepanaikino pareikšto prieštaravimo.

6. Įstatų pakeitimai, susiję su 1 straipsnio 2 dalyje (Pavadinimas), 1 straipsnio 4 dalyje (Buveinė), 2 straipsnyje (Užduotys ir veikla), 20 straipsnyje (Viešojo pirkimo politika), 21 straipsnyje (Atsakomybė), 22 straipsnyje (Mokslinių rezultatų vertinimo ir sklaidos politika), 24 straipsnyje (Užimtumo politika) ir 25 straipsnyje (Veiklos trukmė ir likvidavimas) nurodytais klausimais, kuriuos nariai patvirtino kaip konfidencialius, įsigalioja tik po to, kai Europos Komisija tokius pakeitimus aiškiai patvirtina ir kai įsigalioja jos sprendimas patvirtinti pakeitimus.

7. Kreipdamasi į Europos Komisiją dėl pakeitimų patvirtinimo pagal 28 straipsnio 2 arba 6 dalis, ESS ERIC pateikia siūlomo pakeitimo tekstą ir pakeistą suvestinę Įstatų redakciją.

(1) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(2) OL L 77, 2011 3 23, p. 1.

(3) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

II PRIEDAS

NARIŲ IR STEBĖTOJŲ SĄRAŠAS

II priedasNarių ir stebėtojų sąrašasŠiame priede išvardijami nariai, stebėtojai ir jiems atstovaujantys subjektai.

Nariai

Nario pavadinimas	Nacionalinio atstovo pavadinimas
Austrijos Respublika	Federacinė mokslo ir mokslinių tyrimų ministerija
Belgijos Karalystė	Belgijos viešoji mokslo politikos planavimo tarnyba
Čekijos Respublika	Švietimo, jaunimo reikalų ir sporto ministerija
Estijos Respublika	Socialinių reikalų ministerija
Vokietijos Federacinė Respublika	Federacinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija
Airija	Airijos mokslinių tyrimų taryba (HEA)
Lietuvos Respublika	Švietimo ir mokslo ministerija
Nyderlandų Karalystė	Nyderlandų mokslinių tyrimų organizacija
Lenkijos Respublika	Mokslo ir aukštojo mokslo ministerija
Portugalijos Respublika	Mokslo ir technologijų fondas
Slovėnijos Respublika	Švietimo, mokslo ir sporto ministerija
Švedijos Karalystė	Švietimo ministerija, kuriai atstovauja Švedijos mokslinių tyrimų taryba
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė	Ekonominių ir socialinių tyrimų taryba

Stebėtojai

Stebėtojo pavadinimas	Stebėtojo atstovo pavadinimas
Norvegijos Karalystė	Norvegijos mokslinių tyrimų tarnyba
Šveicarijos Konfederacija	Šveicarijos socialiniųtyrimų fondas (FORS)

III PRIEDAS

TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR AIŠKINIMAS

Šiuose įstatuose ESS ERIC – Reglamentu (EB) Nr. 723/2009 (toliau – Reglamentas) įsteigtas Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas, kurio veikla reglamentuojama šiais pagal Reglamentą keičiamais arba prireikus performuluojamais įstatais (toliau – Įstatai), nebent iš konteksto būtų galima suprasti kitaip.

ESS, arba Europos socialiniai tyrimai, – patikimi ilgalaikiai tyrimai, nuo 2001 m. vienu metu atliekami Europos šalyse. Renkami, aiškinami ir skleidžiami tikslūs duomenys apie Europoje kintančias socialines nuomones ir vertybes.

BVP – bendra piniginė visų šalies viduje pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų vertė, nustatyta remiantis Pasaulio banko paskelbtais 2009 m. arba, jei bendrasis susirinkimas patvirtina, vėlesnių metų duomenimis.

Narys – asmuo (kuriam atstovauja nacionalinis atstovas), priimtas į ESS ERIC narius pagal Įstatus ir Reglamentą, kai būtina pagal Įstatus ir Reglamentą.

Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė.

Galiojantys įsakymai – prireikus bendrojo susirinkimo priimami ESS ERIC galiojantys įsakymai.

Jei Įstatuose nenustatyta kitaip, Įstatų terminai vartojami ta pačia reikšme kaip ir Reglamente apibrėžti terminai.

Nuorodos į straipsnius yra nuorodos į šių įstatų straipsnius.

Visos antraštės pateikiamos tik dėl aiškumo ir neturi poveikio Įstatų struktūrai ar aiškinimui, nebent iš konteksto būtų galima suprasti kitaip.

Nuorodos į vienaskaitą apima daugiskaitą ir atvirkščiai, o nuorodos į bent vieną giminę apima kiekvieną giminę.

Nuorodos į sutartį, reglamentą, direktyvą, įstatus arba įstatų nuostatas apima pagal juos priimtus įgyvendinamuosius teisės aktus ir yra suvokiamos kaip nuorodos į Įstatų priėmimo dieną galiojusius pataisytus, iš dalies keistus, išplėstus, konsoliduotus, atkurtus ir (arba) pakeistus sutartį, reglamentą, direktyvą, įstatus arba įstatų nuostatas.

Žodžiai, einantys po žodžių „apima“, „įskaitant“, „visų pirma“ ir panašių žodžių ar junginių, suvokiami plačiai ir nesusiaurina prieš juos einančių žodžių reikšmės.

Nuorodos į žodžius „raštu“ arba „rašytinis“ reiškia pateikimą įprastu paštu, faksu, e. paštu arba kitomis priemonėmis, kuriomis žodžiai išreiškiami įskaitoma, ilgalaike forma.

Nuorodos į anglų kalbos teisinius ieškinių, teisių gynimo priemonių, teismo proceso metodų, teisinių dokumentų, teisinių statusų, teismų, pareigūnų terminus arba į kitas teisines sąvokas ar dalykus, susijusius su kitomis nei Anglija ir Velsas šalimis, laikomos apimančiomis nuorodas į tai, kas tose šalyse labiausiai atitinka anglų kalbos teisinius terminus.

IV PRIEDAS

ŠALIŲ ĮNAŠAI

ESS ERIC ŠALIŲ ĮNAŠAI (EUR)

ESS ERIC finansiniai metai

METAI

2013–2014

2014–2015

2015–2016

2016–2017

1.	JK (priimančioji šalis)

1 000 000

742 630

764 909

Airija

35 745

44 033

45 354

Austrija

46 943

49 337

60 259

62 067

Belgija

53 410

56 235

69 631

71 720

Bulgarija

20 000

20 600

21 218

21 855

Čekija

33 845

35 367

41 280

42 518

Estija

20 000

20 600

21 218

21 855

Ispanija

122 728

130 168

170 074

175 176

Kipras

20 000

20 600

21 218

21 855

10.

Lenkija

50 408

53 033

65 280

67 239

11.

Lietuva

20 000

20 600

21 218

21 855

12.	Nyderlandai

75 994

80 323

102 355

105 426

13.

Norvegija

46 448

48 809

59 541

61 328

14.	Portugalija

36 520

38 220

45 156

46 510

15.	Prancūzija

204 877

217 787

289 111

297 785

16.

Slovėnija

20 000

20 600

21 218

21 855

17.

Suomija

36 913

38 640

45 726

47 098

18.

Švedija

48 637

51 144

62 714

64 595

19.	Šveicarija

54 740

57 653

71 558

73 704

20.

Vokietija

252 792

268 893

358 542

369 298

Iš viso

2 200 000

2 266 000

2 333 980

2 403 999

ESS ERIC 2013–2017 finansinių metų biudžeto ir metinių įnašų aiškinamasis raštas

ESS ERIC finansiniai metai prasideda birželio 1 d. ir baigiasi gegužės 31 d.

Pateiktas biudžetas buvo nustatytas pirmiesiems ketveriems ESS ERIC veiklos metams. ESS ERIC iniciatyvinis komitetas siekė sudaryti 2,3 mln. EUR metinį pagrindinės mokslinės veiklos biudžetą. Biudžetas bus mažesnis, jei ne visos šalys, kurios pareiškė didelį susidomėjimą šia veikla, prisijungs prie ERIC iki jos pradžios 2013 m. birželio mėn. Bendras biudžetas bus kasmet didinamas siekiant atsižvelgti į 3 % metinę infliaciją.

Remiantis tikėtinu pasirašančiųjų šalių skaičiumi, pirmaisiais metais numatytas 2,2 mln. EUR biudžetas (jis bus sumažintas, jei ne visos išvardytos šalys reikiamai pasirašys prisijungimo prie ERIC dokumentą). Jei prisijungs papildomų šalių, biudžetas bus padidintas iki 2,3 mln. EUR, tačiau esamų narių įnašai nebus keičiami (siekiant nustatyti reikiamą įnašų dydį, kiekvieno naujo nario įnašai atskirai bus apskaičiuojami tuo pat metu kaip esamų narių įnašai; iš narių steigėjų reikalaujama suma nebus keičiama). Pasiekus tikslą, dėl papildomų šalių prisijungimo sumažės visų narių ir stebėtojų mokami įnašai, didesni už bazinį dalyvavimo mokestį (nebent bendrasis susirinkimas sutartų kitaip).

Metiniai įnašai apskaičiuoti vadovaujantis šių įstatų 17 straipsnyje išdėstyta tvarka ir atitinka šias specifikacijas:

a)	pirmaisiais metais bazinis dalyvavimo mokestis bus 20 000 EUR, o kitais trejais metais bus atnaujinamas atsižvelgiant į 3 % infliaciją;

b)	JK, kaip priimančioji šalis, mokės didesnį įnašą, kuris pirmaisiais dvejais metais bus 1 000 000 EUR, o vėliau turės, kaip iš pradžių įsipareigojo, mokėti 700 000 EUR metinį įnašą, kuris dėl infliacijos bus tikslinamas;

c)	likęs narių įnašas apskaičiuotas pagal jų santykinį BVP, pagrįstą Pasaulio banko 2009 m. BVP duomenimis – tai taikoma tik tiems nariams, kurie turėtų mokėti 20 000 EUR arba didesnį įnašą (suapvalintą iki artimiausio 100 EUR);

d)	pradedant antraisiais metais, numatoma 3 % (sudėtinė) metinės infliacijos norma, kuri pirmaisiais dvejais metais nebus taikoma didesniems JK įnašams (tai reiškia, kad visų šalių, išskyrus JK, įnašas bus padidintas šiek tiek daugiau nei 3 %);

e)	kol kas pagal Šveicarijos ir Norvegijos teisę šios šalys negali tapti ERIC narėmis. Abi šalys dalyvaus stebėtojų teisėmis ir vykdys reikalavimą mokėti metinį įnašą, kaip nurodyta šiame rašte.

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/63

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2013 m. lapkričio 22 d.

dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo statusą turinčio Biobankų ir biomolekulinių išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (BBMRI-ERIC) įsteigimo

(2013/701/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)

Belgijos Karalystė, Čekijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė paprašė Komisijos įsteigti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo statusą turinčią BBMRI (BBMRI-ERIC). Lenkijos Respublika, Norvegijos Karalystė, Šveicarijos Konfederacija ir Turkijos Respublika BBMRI-ERIC veikloje dalyvaus kaip stebėtojos;

(2)

Belgijos Karalystė, Čekijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Maltos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė BBMRI-ERIC priimančiąja valstybe nare pasirinko Austrijos Respubliką;

(3)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Reglamento (EB) Nr. 723/2009 20 straipsniu įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Įsteigiamas Biobankų ir biomolekulinių išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūrai skirtas Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumas – BBMRI-ERIC.

2. Priede pateikiami BBMRI-ERIC įstatai. Įstatai atnaujinami ir viešai paskelbiami BBMRI-ERIC interneto svetainėje ir buveinėje.

3. 2, 3, 6, 7, 16, 17, 18, 19 ir 24 straipsniuose numatytos pagrindinės BBMRI-ERIC įstatų nuostatos, kurių pakeitimus Komisija turi tvirtinti pagal Reglamento (EB) Nr. 723/2009 11 straipsnio 1 dalį.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2013 m. lapkričio 22 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 206, 2009 8 8, p. 1.

I PRIEDAS

EUROPOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪROS KONSORCIUMO STATUSĄ TURINČIOS BIOBANKŲ IR BIOMOLEKULINIŲ IŠTEKLIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪROS (BBMRI-ERIC) ĮSTATAI

BELGIJOS KARALYSTĖ,

ČEKIJOS RESPUBLIKA,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

ESTIJOS RESPUBLIKA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

MALTOS RESPUBLIKA,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

TOLIAU – NARĖS,

NORVEGIJOS KARALYSTĖ,

LENKIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA,

TURKIJOS RESPUBLIKA,

TOLIAU – STEBĖTOJOS,

KADANGI narės yra įsitikinusios, kad žmogaus biologiniai mėginiai, įskaitant susijusius medicininius duomenis, ir biomolekulinių mokslinių tyrimų priemonės – vieni pagrindinių išteklių, galinčių padėti atskleisti genetinių ir aplinkos veiksnių, sukeliančių žmogaus ligas, sąveiką ir poveikį tų ligų pasekmėms, nustatyti naujus biologinius žymenis ir terapijos tikslus ir mažinti vaistų išradimo ir kūrimo tempo lėtėjimą;

KADANGI biomolekuliniai ištekliai apima antikūnų ir giminingų ligandų kolekcijas, ląstelių linijas, klonų kolekcijas, SiRNR bibliotekas ir kitas mokslinių tyrimų priemones, reikalingas biobankuose laikomų mėginių analizei. Be to, biomolekuliniais ištekliais laikomos modelinių organizmų saugyklos, kai jos yra svarbios žmogaus ligų atžvilgiu;

KADANGI visos Europos biobankų ir biomolekulinių išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūra (BBMRI) bus kuriama naudojant esamas mėginių kolekcijas, išteklius, technologijas ir žinias, kurie bus papildyti konkrečiais novatoriškais komponentais ir tinkamai įtvirtinti Europos mokslinėse, etinėse, teisinėse ir visuomeninėse sistemose;

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad, įsteigdamos Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo statusą turinčią Biobankų ir biomolekulinių išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūrą (toliau – BBMRI-ERIC), valstybės narės siekia didinti Europos biomedicinos mokslinių tyrimų mokslinę kompetenciją ir veiksmingumą, taip pat pasaulio mastu didinti bei užtikrinti Europos mokslinių tyrimų ir pramonės konkurencingumą ir pritraukti investicijų į farmacijos ir biomedicinos mokslinių tyrimų įstaigas;

PABRĖŽDAMOS narių įsipareigojimą gerbti 2000 m. gruodžio mėn. Nicoje Tarybos ir Europos Komisijos paskelbtą Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir, visų pirma, Europos ir valstybių narių teisės aktus dėl duomenų apsaugos;

KADANGI narės prašo Europos Komisijos pagal ERIC reglamentą įsteigti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo juridinio asmens statusą turinčią BBMRI,

SUSITARĖ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiuose įstatuose:

biobankai (ir biomolekulinių išteklių centrai) – visų tipų žmogaus biologinių mėginių, kaip antai kraujas, audiniai, ląstelės ar DNR, ir (arba) tokių susijusių duomenų, kaip susiję klinikiniai ir mokslinių tyrimų duomenys, taip pat biomolekulinių išteklių, įskaitant modelinius organizmus ir mikroorganizmus, kurie galėtų padėti geriau suprasti žmonių fiziologiją ir ligas, rinkiniai, saugyklos ir paskirstymo centrai;

2)	narys – subjektas, kaip nurodyta 4 straipsnio 1 dalyje;

3)	stebėtojas – subjektas, kaip nurodyta 4 straipsnio 7 dalyje;

įsipareigojimų nevykdantis narys – narys, kuris:

a)	nevykdo įsipareigojimo mokėti savo metinį įnašą, jei likutinė suma yra lygi įnašo, mokėtino už ankstesnius finansinius metus, sumai arba ją viršija;

b)	šiurkščiai pažeidžia savo įsipareigojimus arba

c)	labai trikdo arba gali labai sutrikdyti BBMRI-ERIC veiklą;

5)	bendroji tarnyba – BBMRI-ERIC įstaiga, kaip nurodyta 15 straipsnio 1 dalyje;

6)	nacionalinis centras – valstybės narės paskirtas, tačiau nebūtinai teisnus subjektas, koordinuojantis nacionalinius biobankus bei biomolekulinius išteklius ir savo veiklą siejantis su BBMRI-ERIC Europos masto veikla;

7)	nacionalinis koordinatorius – valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos paskirtas nacionalinio centro direktorius;

8)	organizacinis centras – tarpvyriausybinės organizacijos paskirtas, tačiau nebūtinai teisnus subjektas, koordinuojantis organizacijos biobanką (-us) bei biomolekulinius išteklius ir savo veiklą siejantis su BBMRI-ERIC Europos masto infrastruktūros veikla;

9)	organizacinis koordinatorius – tarpvyriausybinės organizacijos paskirtas organizacinio centro direktorius;

10)	biobankai partneriai – su BBMRI-ERIC bendradarbiaujantys ir jos partnerių chartijos (1) besilaikantys biobankai;

11)	darbo programa – BBMRI-ERIC strategijos, planuojamos veiklos, personalo įdarbinimo ir finansavimo aprašymas;

12)	privalomi įnašai – narių ir (arba) stebėtojų, taip pat šalių, kuriose įsteigiama centrinė vykdomoji valdyba ir bendrosios tarnybos, įnašai, kurie nustatomi BBMRI-ERIC metinės darbo programos biudžeto skirsnyje.

2 straipsnis

Sukūrimas, veiklos trukmė ir buveinės vieta

1. Steigiama Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo statusą turinti Biobankų ir biomolekulinių išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūra (BBMRI-ERIC). Ji sukuriama neribotam laikui nuo Europos Komisijos sprendimo, kuriuo sukuriama infrastruktūra, įsigaliojimo dienos.

2. BBMRI-ERIC buveinės vieta – Graco miestas, Austrijos Respublika (toliau – priimančioji valstybė narė).

3. Priimančioji valstybė narė BBMRI-ERIC centrinei vykdomajai valdybai skiria vietą, teikia priemones ir paslaugas, kaip nurodyta ERIC statuso paraiškoje pateiktame rašytiniame pareiškime.

3 straipsnis

Užduotys ir veikla

1. BBMRI-ERIC steigia, naudoja ir plėtoja Europos mastu paskirstytą Biobankų ir biomolekulinių išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūrą, siekdama sudaryti geresnes sąlygas pasinaudoti ištekliais bei priemonėmis ir remti aukštos kokybės biomolekulinius ir medicininius mokslinius tyrimus. BBMRI-ERIC įgyvendina savo darbo programą, kurią priima narių susirinkimas.

2. BBMRI-ERIC naudoja infrastruktūrą nesiekdama ekonominės naudos. BBMRI-ERIC gali vykdyti ribotą ekonominę veiklą, jei tokia veikla:

a)	yra glaudžiai susijusi su konsorciumo pagrindinėmis užduotimis;

b)	netrukdo tų užduočių įgyvendinti.

3. Vykdydamas savo užduotis BBMRI-ERIC visų pirma:

a)	suteikia Europos mokslinių tyrimų bendruomenei, kurią sudaro konsorciumo narių tyrėjai, veiksmingą prieigą prie savo išteklių ir paslaugų pagal šiuose įstatuose nustatytas taisykles;

b)	gerina narių biobankų ir biologinių išteklių centrų sąveiką;

c)	vykdo kokybės valdymo veiklą, kuri apima standartines procedūras, geriausią patirtį ir priemones, skirtas surinktų išteklių ir su jais susijusių duomenų kokybei gerinti;

skatina nuolat papildyti biobankų išteklius ir susijusius duomenis, kad būtų užtikrintas tinkamas, mokslo bendruomenės poreikius atitinkantis mėginių tiekimas ir būtų nuolat papildoma su biobankuose laikomais mėginiais susijusi arba juos analizuojant surinkta informacija. BBMRI-ERIC skatina visoje Europoje vis labiau naudotis žiniomis ir jas skleisti, taip pat prisideda prie biobankų duomenimis grindžiamos mokslinių tyrimų veiklos rezultatų optimizavimo;

e)	įsteigia ir valdo Europos biobankų bendruomenės bendrąsias tarnybas;

f)	teikia mokslinių tyrimų paslaugas viešosioms ir privačiosioms institucijoms;

g)	nustato ir vykdo su ištekliais ir paslaugomis susijusią technologinę plėtrą;

h)	rengia tyrėjų mokymus ir palengvina jų judėjimą, siekdama prisidėti prie naujų biobankų ir biomolekulinių išteklių centrų steigimo ir taip sustiprinti Europos mokslinių tyrimų erdvę bei jai suteikti struktūrą;

i)	užmezga tarptautinius ryšius ir pradeda bendrą veiklą su kitomis Europos ir ne Europos organizacijomis, susijusiomis su jos veikla ir veikiančiomis susijusiose srityse, ir atitinkamais atvejais tampa tokių organizacijų nare;

j)	imasi visos kitos veiklos, reikalingos jos užduotims vykdyti.

4. BBMRI-ERIC veikla yra politiškai neutrali ir vykdoma vadovaujantis šiomis vertybėmis: europiškumu, moksline kompetencija, skaidrumu, atvirumu, gebėjimu reaguoti, etiniu sąmoningumu, teisės aktų laikymusi ir bendražmogiškosiomis vertybėmis.

4 straipsnis

Nariai ir stebėtojai

1. Pagal Reglamento (EB) Nr. 723/2009 9 straipsnio 1 dalį BBMRI-ERIC nariai yra šiems įstatams pritariančios valstybės narės, asocijuotosios šalys, kitos nei asocijuotosios trečiosios šalys ir tarpvyriausybinės organizacijos. Nariai steigėjai išvardyti II priede.

2. Valstybės narės, trečiosios šalys ir tarpvyriausybinės organizacijos gali bet kuriuo metu tapti BBMRI-ERIC narėmis, kai jas pagal 11 straipsnio 8 dalies b punkte nustatytus principus patvirtina narių susirinkimas. Dėl papildomų reikalavimų, taikytinų nariams, kurie į BBMRI-ERIC veiklą įsijungia praėjus pirmiesiems trejiems metams, sprendžia narių susirinkimas.

3. Kiekvienas narys:

vadovaudamasis galiojančia teisine sistema ir etikos principais, taip pat toliau nurodytoje BBMRI-ERIC partnerių chartijoje nustatytais ir narių susirinkimo patvirtintais bendrais standartais ir sąlygomis, suteikia prieigą prie BBMRI-ERIC biobankų partnerių, biologinių ir biomolekulinių išteklių ir (arba) susijusių duomenų;

b)	įsteigia nacionalinį ir (arba) organizacinį centrą ir paskiria nacionalinį ir (arba) organizacinį koordinatorių;

c)	užtikrina biobankų partnerių koordinavimą, pasinaudodamas nacionaliniais ir (arba) organizaciniais centrais, ir taip palengvins prieigą prie biologinių bei biomolekulinių išteklių ir susijusių duomenų;

d)	jei reikia, investuoja į BBMRI-ERIC reikalingą infrastruktūrą;

e)	prisideda prie pajėgumų plėtros biobankų srityje;

f)	remia svarbiausią BBMRI-ERIC tikslą ir šio konsorciumo darbo programos įgyvendinimą.

4. Pasibaigus pirmiesiems penkeriems narystės BBMRI-ERIC metams, bet kuris narys gali pasitraukti iš konsorciumo, ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki kitų metų biudžeto patvirtinimo narių susirinkimo pirmininkui ir generaliniam direktoriui pateikęs rašytinį pranešimą.

5. Generalinis direktorius gali pasiūlyti narių susirinkimui pašalinti įsipareigojimų nevykdantį narį.

6. Pirminis narių sąrašas pateikiamas II priede; jį nuolat internete atnaujina centrinė vykdomoji valdyba.

7. BBMRI-ERIC stebėtojai yra valstybės narės, asocijuotosios šalys ir trečiosios šalys, kaip nurodyta ERIC reglamento 9 straipsnio 1 dalyje, ir paraišką tapti stebėtojais pateikusios tarpvyriausybinės organizacijos.

8. Stebėtojo statusas suteikiamas ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui, gavus narių susirinkimo patvirtinimą, vadovaujantis 11 straipsnio 8 dalies c punkte nustatyta procedūra. Praėjus trejiems metams stebėtojai gali teikti paraišką dėl narystės arba pasitraukti iš BBMRI-ERIC, jeigu narių susirinkimas nenusprendžia kitaip.

9. Stebėtojai turi teisę:

a)	dalyvauti (be balsavimo teisės) narių susirinkimo diskusijose;

b)	dalyvauti narių susirinkimo nustatytoje tam tikroje BBMRI-ERIC veikloje.

10. Pirminis stebėtojų sąrašas pateikiamas II priede; jį nuolat internete atnaujina centrinė vykdomoji valdyba.

II SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

5 straipsnis

BBMRI-ERIC ištekliai

1. Iš BBMRI-ERIC biudžeto finansuojama bendra BBMRI-ERIC veikla, įskaitant generalinio direktoriaus, centrinės vykdomosios valdybos ir bendrųjų tarnybų išlaidas. Biudžetą tvirtina narių susirinkimas, priimdamas darbo programą.

2. BBMRI-ERIC biudžetą sudaro:

a)	narių ir stebėtojų finansiniai įnašai;

b)	BBMRI-ERIC priimančiosios valstybės narės ir bendrąsias tarnybas priimančių šalių įnašai;

c)	kitos pajamos.

3. Visos vykdant BBMRI-ERIC veiklą gaunamos ir į jos biudžetą įplaukiančios pajamos, vadovaujantis narių susirinkimo sprendimu, naudojamos darbo programai įgyvendinti.

4. Nariai ir stebėtojai padengia savo dalyvavimo BBMRI-ERIC posėdžiuose išlaidas.

5. Kiekvienas BBMRI-ERIC narys ir stebėtojas prisideda prie BBMRI-ERIC biudžeto. Jeigu narių susirinkimas nesutaria kitaip, įnašai mokami grynaisiais pinigais.

6. Kiekvienas narys savo įnašą moka pagal III priede pateiktą narių įnašų aprašymą.

7. Kiekvieno stebėtojo įnašas sudaro 30 % viso nario įnašo sumos, nustatytos pagal III priede pateiktą narių įnašų aprašymą.

8. Įnašų, mokamų pagal III priede pateiktą narių įnašų aprašymą, dydis gali kisti įstojus naujam nariui ar stebėtojui, jiems išstojus arba juos pašalinus. Naujas dydis taikomas nuo kitų finansinių metų sausio 1 d.

9. Narių susirinkimas gali nuspręsti atsižvelgti į bet kokias ypatingas nario ar stebėtojo aplinkybes ir atitinkamai pakoreguoti jų įnašą.

10. Nariai, laikydamiesi darbo programos ir narių susirinkimo patvirtintų susijusių taisyklių, gali prie bendro BBMRI-ERIC biudžeto iš dalies prisidėti nepiniginiais įnašais.

11. BBMRI-ERIC turi teisę šiuose įstatuose nustatytais tikslais iš individualių subjektų arba viešųjų ar privačiųjų įstaigų priimti dotacijas, specialius įnašus ir mokėjimus. Juos turi patvirtinti narių susirinkimas.

12. BBMRI-ERIC vardu ir jos lėšomis įgytas turtas yra jos nuosavybė. Dėl nuosavybės klausimų, susijusių su nepiniginiais įnašais, sutariama specialiu susitarimu, kuris, vadovaujantis narių susirinkimo sprendimu, turi būti sudaromas tarp atitinkamo nario ar stebėtojo ir BBMRI-ERIC.

6 straipsnis

Viešasis pirkimas ir atleidimas nuo mokesčių

1. Visiems viešojo pirkimo kandidatams ir dalyviams BBMRI-ERIC sudaro vienodas sąlygas ir jų nediskriminuoja, nepriklausomai nuo to, ar jie įsisteigę Europos Sąjungoje, ar už jos ribų. BBMRI-ERIC viešojo pirkimo politika grindžiama skaidrumo, nediskriminavimo ir konkurencijos principais. Viešojo pirkimo procedūrų vykdymo ir kriterijų taikymo vidaus taisykles priima narių susirinkimas.

2. Atleidimas nuo mokesčių pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (2) 143 straipsnio 1 dalies g punktą ir 151 straipsnio 1 dalies b punktą ir 2011 m. kovo 15 d. Tarybos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011, kuriuo nustatomos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos įgyvendinimo priemonės (3), 50 ir 51 straipsnius taikomas tik pridėtinės vertės mokesčiui, susijusiam su šiomis mokslinių tyrimų ir plėtros srities prekėmis ir paslaugomis:

a)	tiesiogiai susijusiomis su BBMRI-ERIC valdymu ir paslaugomis ir

b)	tiesiogiai susijusiomis su 3 straipsnyje nustatytais tikslais ir veikla, ir

c)	naudingomis visai mokslo bendruomenei, ir

d)	didesnėmis nei 250 EUR vertės, ir

e)	už kurias visiškai atlygina ir kurias visas įsigyja BBMRI-ERIC.

3. Pavienių narių vykdomam pirkimui toks atleidimas nuo mokesčių netaikomas. Jokie kiti apribojimai netaikomi.

7 straipsnis

Atsakomybė

1. Narių finansinė atsakomybė susijusi tik su jų atitinkamais įnašais, nustatytais III priede.

2. BBMRI-ERIC atitinkamai apsidraudžia nuo konkrečios su jos kūrimu ir veikla susijusios rizikos, kuriai netaikoma 1 dalis.

8 straipsnis

Biudžeto principai, sąskaitos ir auditas

1. Visi BBMRI-ERIC pajamų ir išlaidų punktai įtraukiami į kiekvienais finansiniais metais sudarytinas sąmatas ir nurodomi darbo programos biudžeto skyriuje. Užtikrinama į biudžetą įtraukiamų pajamų ir išlaidų pusiausvyra.

2. Nariai užtikrina, kad asignavimai būtų naudojami pagal patikimo finansų valdymo principus.

3. Biudžetas sudaromas ir vykdomas, o sąskaitos pateikiamos laikantis skaidrumo principo.

4. BBMRI-ERIC apskaito visas pajamas ir išlaidas. Sąskaitos pateikiamos kartu su finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaita.

5. BBMRI-ERIC taikomi priimančios valstybės narės taikomoje teisėje nustatyti apskaitos standartai.

6. BBMRI-ERIC finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais.

7. Narių susirinkimas skiria išorės auditorius sąskaitoms tikrinti. Išorės auditorių paskyrimas periodiškai atnaujinamas pagal narių susirinkimo patvirtintose finansinėse taisyklėse nustatytą specialią nuostatą.

8. Ataskaitą apie metines sąskaitas išorės auditoriai narių susirinkimui pateikia per Finansų komitetą. Generalinis direktorius auditoriams suteikia jų užduotims vykdyti reikalingą informaciją.

III SKYRIUS

VALDYMAS IR ADMINISTRAVIMAS

9 straipsnis

Valdymo struktūra

BBMRI-ERIC valdymo struktūrą sudaro šie organai:

a)	narių susirinkimas;

b)	Finansų komitetas;

c)	generalinis direktorius, kuriam padeda Valdymo komitetas;

d)	Konsultacijų mokslo ir etikos klausimais taryba.

10 straipsnis

Narių susirinkimas

1. Narių susirinkimas – tai organas, padedantis nariams priimti bendrus sprendimus su BBMRI-ERIC susijusiais klausimais. Vėliau tuos sprendimus įgyvendina generalinis direktorius kartu su centrinės vykdomosios valdybos personalu ir Valdymo komitetu.

2. Narių susirinkimas įsteigiamas per pirmąjį narių posėdį, vykstantį po ERIC statusą turinčios Biobankų ir biomolekulinių išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūros įkūrimo.

3. Narių susirinkimą sudaro visi BBMRI-ERIC nariai. Kiekvienam nariui atstovauja ne daugiau kaip du kompetentingos valdžios institucijos oficialiai paskirti atstovai. Juos gali lydėti ne daugiau kaip trys patarėjai, kurie atstovus gali pakeisti. Paskyrimo rašte nariai nurodo balsavimo teisę turinčio paskirtojo atstovo vardą ir pavardę ir atstovavimo eilės tvarką.

4. Kiekvienam stebėtojui narių susirinkimo posėdžiuose stebėtojo teisėmis gali atstovauti ne daugiau kaip du oficialų stebėtojo patvirtinimą turintys jo atstovai.

5. Kiti stebėtojai narių susirinkimo posėdžiuose gali dalyvauti pagal narių susirinkimo patvirtintas darbo tvarkos taisykles.

6. Narių susirinkimas:

a)	priima metinę darbo programą ir biudžetą, taip pat kitų dvejų metų preliminarią darbo programą ir biudžetą;

b)	pagal 11 straipsnio 8 dalies a punktą priima darbo tvarkos, finansines ir vidaus taisykles;

c)	priima visas taisykles, nuostatus ir politinius sprendimus, reikalingus darbo programai patikimai valdyti, visų pirma prieigos prie BBMRI biologinių išteklių, biobankų duomenų ir plėtojamų paslaugų procedūrą;

d)	apibrėžia Finansų komiteto užduotis;

e)	renka ir atleidžia pirmininką ir pirmininko pavaduotoją;

f)	renka ir atleidžia Finansų komiteto pirmininką ir pirmininko pavaduotoją;

g)	skiria ir atleidžia generalinį direktorių;

h)	pagal vidaus taisykles tvirtina kitų aukšto rango darbuotojų įdarbinimą ir atleidimą;

i)	įsteigia Konsultacijų mokslo ir etikos klausimais tarybą ir visus kitus komitetus, tarybas ar organus, pvz., suinteresuotųjų šalių forumą, ir apibrėžia jų užduotis ir valdymą;

j)	teikia rekomendacijas ir nurodymus generaliniam direktoriui;

k)	tvirtina BBMRI-ERIC metinę ataskaitą, metines sąskaitas ir visų jos konsultacinių komitetų ataskaitas;

l)	nagrinėja visus narių pateiktus su BBMRI-ERIC ar jos veikla susijusius klausimus;

m)	pagal 11 straipsnio 8 dalies b punktą priima narius ir nutraukia bet kurio iš jų narystę;

n)	pagal 11 straipsnio 8 dalies c punktą priima stebėtojus ir nutraukia bet kurio iš jų partnerystę;

o)	pagal 5 straipsnio 8 dalį koreguoja finansinių įnašų dydį;

p)	pagal 11 straipsnio 7 dalį sprendžia dėl Įstatų pakeitimų ir

q)	atlieka visas kitas Įstatais, įskaitant jo priedus ar pakeitimus, jam pavestas funkcijas.

11 straipsnis

Narių susirinkimo sprendimų priėmimas

1. Šiame straipsnyje „dalyvaujantis“ reiškia dalyvaujantis fiziškai, telefonu, naudojant vaizdo ryšį ar kitas darbo tvarkos taisyklėse nustatytas praktines priemones.

2. Kvorumas sudaromas, kai laikomasi šių sąlygų:

a)	dalyvauja dauguma narių ir jų įnašai sudaro 75 % metinių privalomų narių įnašų;

b)	jei sprendimai priimami pagal 8 dalį, dalyvauja 75 % narių ir jų įnašai sudaro 75 % metinių privalomų narių įnašų;

c)	Europos Sąjungos valstybių narių balsai turi sudaryti daugumą visų dalyvaujančių narių balsų (4).

3. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Įsipareigojimų nevykdantys nariai balso neturi.

4. Narių susirinkimas deda visas pastangas, kad sutartų dėl visų sprendimų.

5. Jei susitarimas nepasiekiamas, sprendimui priimti užtenka paprastosios tų dalyvaujančių ir balsuojančių narių balsų daugumos, nebent šiuose įstatuose ar darbo tvarkos taisyklėse būtų aiškiai nustatyta kitaip.

6. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, privalomus įnašus mokančių narių daugumos balsas yra lemiamas.

7. Sprendimams pateikti Komisijai pasiūlymą pakeisti šiuos įstatus turi būti pritariama vienbalsiai.

8. Dėl šių sprendimų turi sutarti bent 75 % visų narių, kurių įnašai sudaro bent 75 % metinių privalomų narių įnašų:

a)	darbo tvarkos, finansinių ir vidaus taisyklių priėmimo ir pakeitimų;

b)	naujų narių priėmimo;

c)	naujų stebėtojų priėmimo;

d)	kai balsuojama dėl įsipareigojimų nevykdančių narių, įskaitant narių pašalinimą, bet tuo neapsiribojant (nariai, dėl kurių balsuojama, balsavime nedalyvauja);

e)	BBMRI-ERIC veiklos nutraukimo.

9. Dėl šių sprendimų turi sutarti bent 75 % dalyvaujančių ir balsuojančių narių, kurių įnašai sudaro bent 75 % metinių privalomų narių įnašų:

a)	darbo programos ir biudžeto;

b)	metinės ataskaitos ir metinių sąskaitų patvirtinimo;

c)	finansinių įnašų dydžio koregavimo pagal 5 straipsnio 8 dalį;

d)	generalinio direktoriaus skyrimo ar atleidimo;

e)	BBMRI-ERIC likvidavimo infrastruktūros veiklos nutraukimo atveju.

10. Narių susirinkimo ir Finansų komiteto pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami iš narių paskirtų atstovų, dalyvaujant ir balsuojant bent 75 % narių, vieniems metams su galimybe būti perrinktiems du kartus. Nesančiam arba pareigų negalinčiam eiti pirmininkui atstovauja pirmininko pavaduotojas.

11. Narių susirinkimo posėdžiai vyksta bent kartą per metus. Pirmininko arba ketvirtadalio susirinkimo narių prašymu gali būti surengta neeilinė narių susirinkimo sesija.

12 straipsnis

Finansų komitetas

1. Finansų komitetas – tai narių susirinkimo konsultacinis ir parengiamasis komitetas, kuris:

a)	teikia rekomendacijas narių susirinkimui ir generaliniam direktoriui su BBMRI-ERIC biudžeto valdymu ir rengimu, išlaidomis, sąskaitomis ir būsimais finansiniais planais susijusiais klausimais;

b)	teikia rekomendacijas narių susirinkimui ir generaliniam direktoriui dėl kitų BBMRI-ERIC organų rekomendacijų finansinio poveikio;

c)	paprašytas teikia rekomendacijas kitais finansiniais klausimais, susijusiais su BBMRI-ERIC valdymu ir administravimu;

d)	teikia pasiūlymą narių susirinkimui dėl išorės auditorių skyrimo.

2. Išorės auditoriai savo ataskaitas teikia generaliniam direktoriui, o po to tiesiogiai asmeniškai atsiskaito Finansų komitetui.

3. Finansų komitetas vykdo veiklą pagal narių susirinkimo priimtas darbo tvarkos ir finansines taisykles.

13 straipsnis

Generalinis direktorius

1. Generalinį direktorių skiria narių susirinkimas ne trumpesnei nei trejų metų kadencijai ir jis gali būti skiriamas dar vienai kadencijai. Generalinis direktorius gali būti atleistas pagal tą pačią procedūrą. Generalinį direktorių įdarbina BBMRI-ERIC. Generaliniam direktoriui valdymo funkcijas vykdyti padeda centrinės vykdomosios valdybos ir bendrųjų tarnybų darbuotojai.

2. Generalinis direktorius yra atsakingas narių susirinkimui už:

a)	veiksmingą BBMRI-ERIC administravimą;

b)	BBMRI-ERIC finansus ir personalo valdymą;

c)	narių susirinkimo sprendimų vykdymo užtikrinimą.

3. Generalinis direktorius:

a)	yra atsakingas už darbo programos vykdymą, įskaitant bendrųjų tarnybų įsteigimą, ir už biudžeto išlaidas;

b)	rengia narių susirinkimo posėdžių darbotvarkę ir narių susirinkimo svarstymus;

c)	ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki kiekvienų finansinių metų pradžios parengia ir narių susirinkimui pateikia metinės darbo programos projektą, įskaitant biudžeto ir darbuotojų priėmimo plano projektus, taip pat vėlesnių dvejų metų preliminarios darbo programos ir biudžeto projektus;

d)	narių susirinkimui teikia techninę metinę darbo programos ataskaitą, kuri apima finansines ataskaitas, įvykdytas ir neįvykdytas užduotis ir atitinkamus paaiškinimus;

e)	rengia ir, narių susirinkimui patvirtinus, Europos Komisijai teikia visus reikalaujamus dokumentus;

f)	per Valdymo komitetą ir įsteigdamas komitetus, reikalingus BBMRI-ERIC administruoti, koordinuoja informacijos mainus tarp BBMRI-ERIC nacionalinių ir (arba) organizacinių centrų ir bendrųjų tarnybų ir šių įstaigų veiklą;

g)	rengia atrankos procedūrą dėl bendrųjų tarnybų steigimo ir visų kitų veiksmų, kuriems pagal IV priedą reikia taikyti tokią procedūrą;

h)	pasikonsultavęs su valstybių narių, kuriose įsteigtos bendrosios tarnybos, atstovais, skiria tų tarnybų direktorius;

i)	rengia Konsultacijų mokslo ir etikos klausimais tarybos posėdžius, skirtus centrinės vykdomosios valdybos gautiems mokslinių tyrimų pasiūlymams įvertinti;

j)	teikia pasiūlymus dėl narių ir stebėtojų priėmimo į narių susirinkimą ir pašalinimo iš jo.

4. Generalinis direktorius yra BBMRI-ERIC vykdomasis direktorius ir teisinis šios infrastruktūros, kuriai jis atstovauja visuose ginčuose, atstovas. Generalinis direktorius, laikydamasis narių susirinkimo gairių ir nurodymų, gali suteikti įgaliojimus BBMRI-ERIC darbuotojams.

14 straipsnis

Valdymo komitetas

1. Valdymo komitetą įsteigia generalinis direktorius; jį sudaro nacionalinių ir (arba) organizacinių centrų ir bendrųjų tarnybų koordinatoriai.

2. Valdymo komitetui pirmininkauja generalinis direktorius. Valdymo komitetas gali iš savo narių išrinkti pirmininko pavaduotoją, kuris padėtų generaliniam direktoriui vykdyti valdymo užduotis.

3. Valdymo komiteto pareigos:

a)	dalyvauti rengiant metinės darbo programos ir biudžeto projektus, taip pat vėlesnių dvejų metų preliminarios darbo programos ir biudžeto projektus ir padėti generaliniam direktoriui juos rengti;

b)	padėti generaliniam direktoriui vykdyti darbo programą ir sudaryti sąlygas BBMRI-ERIC veiksmingai palaikyti ryšius su narių biobankais partneriais.

15 straipsnis

Bendrosios tarnybos

1. Bendrąsias tarnybas sudaro BBMRI-ERIC įstaigos, kurios teikia žinias, paslaugas ir priemones, reikalingas darbo programoje nustatytoms BBMRI-ERIC užduotims ir veiklai vykdyti.

2. Bendrosios tarnybos priklauso BBMRI-ERIC, o už jas yra atsakingas generalinis direktorius.

3. Bendrųjų tarnybų buveinė yra šalyse, kurios yra BBMRI-ERIC narės. Bendrąsias tarnybas norinčių priimti šalių atrankos procedūra vykdoma laikantis IV priede nustatytų principų.

4. Kiekvienai bendrajai tarnybai vadovauja direktorius, kurį skiria generalinis direktorius, pasikonsultavęs su priimančiosios valstybės narės atstovais.

16 straipsnis

Konsultacijų mokslo ir etikos klausimais taryba

1. BBMRI-ERIC veiklą periodiškai vertina nepriklausoma Konsultacijų mokslo ir etikos klausimais taryba. Be to, ši taryba teikia rekomendacijas narių susirinkimui dėl generalinio direktoriaus teikiamų darbo programos įgyvendinimo pasiūlymų.

2. Konsultacijų mokslo ir etikos klausimais tarybą sudaro žymūs mokslininkai ar ekspertai, kurie skiriami kaip nepriklausomi asmenys, o ne kaip atitinkamų organizacijų, kuriose jie dirba, ar narių atstovai.

3. Konsultacijų mokslo ir etikos klausimais tarybos narius skiria, taip pat sprendimus dėl jų rotacijos ir šios tarybos įgaliojimų priima narių susirinkimas.

17 straipsnis

Personalas

1. Personalą gali įdarbinti BBMRI-ERIC; jį skiria ir atleidžia generalinis direktorius. Pagal vidaus taisykles skiriant ir atleidžiant aukšto lygio darbuotojus, reikalingas narių susirinkimo patvirtinimas.

2. Narių susirinkimas generalinio direktoriaus parengtą personalo etatų planą tvirtina kartu su darbo programa.

3. Paraiškas užimti BBMRI-ERIC siūlomas darbo vietas pateikusių asmenų atrankos procedūra vyksta vadovaujantis skaidrumo, nediskriminavimo ir lygių galimybių principais.

18 straipsnis

Prieiga

1. BBMRI-ERIC, vadovaudamasi narių susirinkimo patvirtinta prieigos procedūra ir kriterijais, sudaro sąlygas tyrėjams ir mokslinių tyrimų institucijoms naudotis su BBMRI-ERIC biobankais partneriais susijusiose arba jų sukurtose duomenų bazėse esančiais mėginiais ir duomenimis. Naudojantis mėginiais ir duomenimis laikomasi jų teikėjų, kurie savo duomenų bazes prijungia prie BBMRI-ERIC, nustatytų sąlygų. Jokia šių įstatų nuostata neturėtų būti suprantama kaip bandymas riboti su BBMRI-ERIC susijusių biobankų ar biomolekulinių išteklių savininkų teisę spręsti dėl prieigos prie mėginių ir duomenų suteikimo.

2. Prieigą prie mėginių ir susijusių klinikinių duomenų BBMRI-ERIC suteikia remdamasis siūlomo projekto moksline kompetencija, kuri nustatoma atlikus mokslinių tyrimų projekto nepriklausomą tarpusavio vertinimą ir etinių aspektų vertinimą.

3. BBMRI-ERIC siekia užtikrinti, kad mėginių ir duomenų šaltinis būtų tinkamai nurodomas, ir reikalauja, kad tokia nuoroda būtų pateikiama ir vėliau naudojant mėginius ir duomenis.

19 straipsnis

Intelektinės nuosavybės teisės

1. Jokia šių įstatų nuostata neturėtų būti suprantama kaip bandymas pakeisti intelektinės nuosavybės teisių ir naudos pasidalijimo susitarimų aprėptį ir taikymą, kaip nustatyta susijusiuose narių įstatymuose bei kituose teisės aktuose ir tarptautiniuose susitarimuose, kurių šalys jie yra.

2. BBMRI-ERIC gali pretenduoti į atitinkamas intelektinės nuosavybės teises, numatytas pagal taikomą nacionalinę ir tarptautinę jurisdikciją, į priemones, duomenis, produktus ar kitus rezultatus, kurie sukuriami arba atsiranda BBMRI-ERIC vykdant darbo programą.

20 straipsnis

Ataskaitų teikimas ir kontrolė

BBMRI-ERIC paskelbia metinę ataskaitą, kurioje visų pirma aptariami moksliniai, operaciniai ir finansiniai veiklos aspektai. Ją tvirtina narių susirinkimas, ir per šešis mėnesius nuo atitinkamų finansinių metų pabaigos ji perduodama Europos Komisijai ir atitinkamoms valdžios institucijoms. Ši ataskaita skelbiama viešai.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Kalbų vartojimo tvarka ir darbo kalba

1. Visos šių įstatų redakcijos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis laikomos autentiškomis. Pirmenybė neteikiama jokios kalbos redakcijai.

2. Jei atliekant šių įstatų pakeitimus, dėl kurių Komisijos sprendimas nereikalingas, kalbų redakcijos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje nepateikiamos, BBMRI-ERIC pateikia vertimus į oficialias jo narių, priklausančių ES, kalbas.

3. BBMRI-ERIC darbo kalba yra anglų kalba.

22 straipsnis

Darbo tvarkos taisyklės

Per pirmąjį posėdį narių susirinkimas, taikydamas 11 straipsnio 8 dalies a punkte nustatytą balsavimo procedūrą, priima BBMRI-ERIC darbo tvarkos taisykles. Darbo tvarkos taisyklės gali būti keičiamos pagal tą pačią procedūrą.

23 straipsnis

Įstatų konsoliduota redakcija

1. Įstatai yra nuolat atnaujinami, o naujausia jų redakcija viešai skelbiama ERIC interneto svetainėje ir buveinėje.

2. Visi šių įstatų pakeitimai ir juos priimant taikyta procedūra aiškiai nurodomi, o pastaboje pažymima, ar pagal Reglamento (EB) Nr. 723/2009 11 straipsnį keičiama esminė ar neesminė Įstatų nuostata.

24 straipsnis

BBMRI-ERIC likvidavimas

1. Narių susirinkimas, balsuodamas pagal 11 straipsnio 8 dalies e punktą, gali nuspręsti nutraukti BBMRI-ERIC veiklą.

2. Likvidavimas, už kurį yra atsakinga priimančioji valstybė narė, atliekamas atsižvelgiant į visus tuo metu galiojančius narių sudarytus susitarimus.

3. Nariai, balsuodami pagal 11 straipsnio 9 dalies e punktą, priima sprendimą visas BBMRI-ERIC kredituotas pajamas ir nuosavybę perduoti vienam ar keliems viešiesiems ar kitiems ne pelno siekiantiems juridiniams subjektams.

25 straipsnis

Taikoma teisė. Ginčų sprendimas

1. BBMRI-ERIC įsteigiama ir jos vidaus veikla valdoma pagal:

a)	Europos Sąjungos teisę, visų pirma ERIC reglamentą ir to reglamento 6 straipsnio 1 dalyje bei 12 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus;

b)	priimančios valstybės narės teisę, jei a punkte nurodytais aktais klausimai nėra reguliuojami arba yra reguliuojami tik iš dalies;

c)	Įstatus ir įgyvendinimo taisykles (darbo tvarkos, finansines ir vidaus taisykles).

2. Narės deda visas pastangas, kad draugiškai išspręstų bet kokį ginčą, kuris gali kilti interpretuojant arba taikant šiuos įstatus.

3. Narių tarpusavio ginčų, susijusių su BBMRI-ERIC, narių ir BBMRI-ERIC ginčų, taip pat ginčų, kuriuose viena iš šalių yra Europos Sąjunga, nagrinėjimas priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai.

4. BBMRI-ERIC ir trečiųjų šalių ginčams taikomi Europos Sąjungos teisės aktai dėl jurisdikcijos. Europos Sąjungos teisėje nenumatytais atvejais tokių ginčų sprendimo jurisdikciją turintis teismas nustatomas pagal priimančios valstybės narės teisę.

(1) Ją turi priimti narių susirinkimas.

(2) OL L 347, 2006 12 11, p. 1.

(3) OL L 77, 2011 3 23, p. 1.

(4) Tarybai priėmus Reglamento (EB) Nr. 723/2009 9 straipsnio 3 dalies pakeitimą, kuriuo asocijuotosioms šalims būtų suteiktos galimybės vienodomis teisėmis su ES valstybėmis narėmis dalyvauti ERIC veikloje, nuo pakeitimo įsigaliojimo dienos c punktas išdėstomas taip: „Europos Sąjungos valstybių narių ir asocijuotųjų šalių balsai turi sudaryti daugumą visų dalyvaujančių narių balsų“.

II PRIEDAS

NARIŲ, STEBĖTOJŲ IR JIEMS ATSTOVAUJANČIŲ SUBJEKTŲ SĄRAŠAS

Nariai	Atstovaujantis subjektas (pvz., ministerija, mokslinių tyrimų taryba)
Belgijos Karalystė	Federacinė viešoji mokslo politikos planavimo tarnyba (BELSPO)
Čekijos Respublika	Švietimo ministerija (MŠMT)
Vokietijos Federacinė Respublika	Vokietijos federacinė švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija (BMBF)
Estijos Respublika	Estijos Respublikos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerija (MER EE)
Graikijos Respublika	Atėnų akademijos biomedicinos mokslinių tyrimų fondas (BRFAA)
Prancūzijos Respublika	Sveikatos ir medicinos mokslinių tyrimų institutas (INSERM)
Italijos Respublika	Nacionalinis sveikatos institutas (ISS)
Maltos Respublika	Maltos universitetas (UoM)
Nyderlandų Karalystė	Nyderlandų sveikatos mokslinių tyrimų ir plėtros organizacija (ZonMW)
Austrijos Respublika	Austrijos federacinė mokslo ir mokslinių tyrimų ministerija (BMWF)
Suomijos Respublika	Suomijos Respublikos švietimo ir kultūros ministerija (OKM)
Švedijos Karalystė	Švedijos mokslinių tyrimų taryba (SRC)

Stebėtojai	Atstovaujantis subjektas (pvz., ministerija, mokslinių tyrimų taryba)
Norvegija	Norvegijos mokslinių tyrimų tarnyba
Lenkijos Respublika	Lenkijos Respublikos mokslo ir aukštojo mokslo ministerija (MNiSW)
Šveicarija	Šveicarijos nacionalinis mokslo fondas (SNSF)
Turkija	Izmiro Rugsėjo 9-osios universitetas

III PRIEDAS

NARIŲ ĮNAŠŲ APRAŠYMAS

Šiame priede nustatomas narių ir stebėtojų įnašų apskaičiavimo mechanizmas. Bendra narių ir stebėtojų įnašų suma nustatoma metinėje darbo programoje ir biudžete.

Nario įnašą sudaro nustatyto dydžio įnašas ir kintama įnašo dalis.

Išskiriamos dvi nustatyto dydžio įnašų kategorijos:

a)	nariai, kurių gyventojų skaičius nesiekia 3 mln. arba kurie yra tarptautinės organizacijos, moka žemesnės kategorijos nustatyto dydžio įnašą, o

b)	nariai, kurių gyventojų skaičius yra 3 mln. ar daugiau, moka aukštesnės kategorijos nustatyto dydžio įnašą.

Šių įstatų įsigaliojimo metu nustatyto dydžio įnašas sudaro:

a)	20 000 EUR – nariams, mokantiems žemesnės kategorijos įnašą, ir

b)	25 000 EUR – nariams, mokantiems aukštesnės kategorijos įnašą.

Stebėtojų mokamas nustatyto dydžio įnašas sudaro 30 % atitinkamos kategorijos įnašo.

Tarptautinės organizacijos moka kintamą įnašo dalį, dėl kurios narių susirinkimas sprendžia kiekvienu atveju atskirai.

Bendra valstybių narių ir stebėtojų proporcingos kintamos įnašo dalies suma nustatoma iš bendros narių ir stebėtojų įnašų sumos atėmus bendrą narių ir stebėtojų mokamą nustatyto dydžio įnašo sumą ir tarptautinių organizacijų mokamą kintamą įnašo dalį.

Bendra kintamos įnašo dalies suma padalijama valstybėms narėms, remiantis tuo, kokią procentinę dalį bendro visų valstybių narių BVP sudaro jų BVP.

Valstybių stebėtojų kintama įnašo dalis apskaičiuojama remiantis 30 % jų atitinkamo BVP.

10)

Nė vienas narys nemoka daugiau kaip 25 % bendros narių ir stebėtojų įnašų sumos. Jei, taikant minėtą nario įnašo apskaičiavimo modelį, nario įnašas viršija šią ribą, skirtumas padalijamas kitoms valstybėms narėms ir stebėtojoms, remiantis jų BVP procentiniais dydžiais.

IV PRIEDAS

BENDRĄSIAS TARNYBAS PRIIMANČIŲ NARIŲ ATRANKOS PROCEDŪRA

Toliau aprašyta atrankos procedūra taikoma visoms bendrosioms tarnyboms, kurios naudingos visai mokslo bendruomenei ir už kurių paslaugas atlygina BBMRI-ERIC.

Bendrąsias tarnybas priimantys nariai renkami pagal atviro konkurso procedūrą. Tarnybos, dėl kurios vykdoma atranka, aprašymą parengia generalinis direktorius, o jį tvirtina narių susirinkimas. Šis aprašymas tampa viešai prieinamas, paskelbus atvirą kvietimą teikti paraiškas dėl bendrosios tarnybos steigimo. Paraiškas pagal kvietimą gali teikti tik BBMRI-ERIC nariai.

2)	Narių susirinkimas nustato ad hoc komiteto, kuris vertins paraiškas, sudėtį ir šio komiteto taikytinus objektyvius ir nediskriminacinius vertinimo kriterijus.

3)	Remdamasis ad hoc komiteto rezultatais ir gavęs teigiamą Finansų komiteto rekomendaciją, narių susirinkimas priima sprendimą dėl bendrąją tarnybą priimančio nario atrinkimo.

2013 11 30

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 320/81

ENERGIJOS BENDRIJOS MINISTRŲ TARYBOS SPRENDIMAS

D/2013/03/MC-EnC

dėl Energijos bendrijos sutarties galiojimo pratęsimo

ENERGIJOS BENDRIJOS MINISTRŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Energijos bendrijos sutartį (toliau – Sutartis), ypač į jos 97 straipsnį,

kadangi:

(1)	Sutartis pasirašyta 2005 m. spalio 25 d. ir įsigaliojo 2006 m. liepos 1 d.;

(2)	Sutartis, kaip numatyta jos 97 straipsnyje, sudaroma 10 metų laikotarpiui nuo jos įsigaliojimo dienos, o dėl galiojimo pratęsimo sprendžia Ministrų taryba;

(3)	Energijos bendrija pasirodė esanti veiksminga regioninio bendradarbiavimo energetikos srityje sistema;

(4)	Energijos bendrija atidžiai seka Europos Sąjungos energetikos politikos raidą ir yra prisiėmusi įsipareigojimų ilgesniam nei iki 2016 m. laikotarpiui;

(5)	Europos Sąjungos institucijos atvirai pritaria Sutarties pratęsimui (1); tokią pačią poziciją pareiškė Nuolatinė aukšto lygio grupė 2013 m. birželio 19 d. ir spalio 23 d. vykusiuose posėdžiuose,

PRIIMA ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Energijos bendrijos sutarties galiojimo pratęsimas

Sutarties galiojimas pratęsiamas 10 metų laikotarpiui.

2 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja jį priėmus.

Priimta Belgrade 2013 m. spalio 24 d.

Ministrų tarybos vardu

Z. MIHAJLOVIĆ

(1) Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Sprendimo 2006/500/EB 7 straipsnį, 2011 3 10, KOM(2011) 105 galutinis; Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo. „ES energetikos politika. Bendradarbiavimas su užsienio partneriais“, 2011 9 7 KOM(2011) 539 galutinis; 2011 m. lapkričio 24 d. įvykusio Europos Sąjungos Tarybos posėdžio išvados dėl ES energetikos politikos išorės aspekto stiprinimo.

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2013.320.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 320

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	56 metai 2013m. lapkričio 30d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
		2013/694/ES
	*	Europos Parlamento ir Europos Centrinio Banko tarpinstitucinis susitarimas dėl demokratinės atskaitomybės vykdymo ir Europos Centriniam Bankui pavestų uždavinių vykdymo priežiūros praktinių sąlygų įgyvendinant bendrą priežiūros mechanizmą	1
		2013/695/ES
	*	2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos ir Azerbaidžano Respublikos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo pasirašymo Europos Sąjungos vardu	7
		REGLAMENTAI
	*	2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1218/2013, kuriuo uždraudžiama su Nyderlandų vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines silkes VI ir VIId zonose ir IIa zonos ES vandenyse	8
	*	2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1219/2013, kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines silkes IV zonos ES ir Norvegijos vandenyse į šiaurę nuo 53° 30' Š platumos	10
	*	2013 m. lapkričio 27 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1220/2013, kuriuo uždraudžiama su Europos Sąjungos valstybių narių vėliavomis plaukiojantiems laivams žvejoti atlantines menkes NAFO 3M zonoje	12
	*	2013 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1221/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 476/2013, kuriuo nustatoma nekvotinio cukraus ir izogliukozės eksporto kiekybinė norma, taikoma iki 2013–2014 prekybos metų pabaigos, ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 968/2013	14
	*	2013 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1222/2013 dėl leidimo naudoti propiono rūgštį, natrio propionatą ir amonio propionatą kaip atrajotojų, kiaulių ir naminių paukščių pašarų priedus ( 1 )	16
	*	2013 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1223/2013 dėl išskaitymo iš Lenkijai skirtų 2013 m. ir vėlesnių metų lašišų žvejybos kvotų ICES 22–31 pakvadračiuose dėl išteklių pereikvojimo 2012 m.	20
	*	2013 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1224/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 800/2008 nuostatos dėl jo taikymo laikotarpio	22
		2013 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1225/2013, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	24
		2013 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1226/2013, kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2013 m. gruodžio 1 d.	26
		2013 m. lapkričio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1227/2013, kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas tam tikrų pieno produktų, eksportuotinų į Dominikos Respubliką pagal Reglamente (EB) Nr. 1187/2009 nustatytas kvotas, eksporto licencijų paraiškoms	29
		SPRENDIMAI
		2013/696/BUSP
	*	2013 m. lapkričio 12 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas EUTM Mali/2/2013 dėl prie Europos Sąjungos karinės misijos siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali) prisidedančių šalių komiteto įsteigimo	31
		2013/697/BUSP
	*	2013 m. lapkričio 12 d. Politinio ir saugumo komiteto sprendimas EUTM Mali/3/2013 dėl trečiųjų valstybių indėlių į Europos Sąjungos karinę misiją siekiant prisidėti prie Malio ginkluotųjų pajėgų mokymo (EUTM Mali)	33
	*	2013 m. lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas 2013/698/BUSP, kuriuo remiamas visuotinis ataskaitų dėl neteisėtų šaulių ir lengvųjų ginklų bei kitų neteisėtų įprastinių ginklų ir šaudmenų teikimo mechanizmas siekiant sumažinti neteisėtos prekybos jais riziką	34
		2013/699/ES
	*	2013 lapkričio 25 d. Tarybos sprendimas, kuriuo skiriamas Regionų komiteto Latvijai atstovaujantis narys ir Latvijai atstovaujantys du pakaitiniai nariai	43
		2013/700/ES
	*	2013 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo Europos socialiniai tyrimai (ESS ERIC) įsteigimo	44
		2013/701/ES
	*	2013 m. lapkričio 22 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo statusą turinčio Biobankų ir biomolekulinių išteklių mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (BBMRI-ERIC) įsteigimo	63
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	*	Energijos bendrijos ministrų tarybos sprendimas D/2013/03/MC-EnC dėl Energijos bendrijos sutarties galiojimo pratęsimo	81


	(1) Tekstas svarbus EEE