7.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/1

EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1071/2013

2013 m. rugsėjo 24 d.

dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (nauja redakcija)

(ECB/2013/33)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2533/98 dėl Europos Centrinio Banko renkamos statistinės informacijos (1), ypač į jo 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2531/98 dėl Europos Centrinio Banko privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (2), ypač į jo 6 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę,

kadangi:

(1)

2008 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (EB) Nr. 25/2009 dėl pinigų finansinių įstaigų sektoriaus balanso (ECB/2008/32) (3) buvo iš esmės pakeistas. Kadangi reikalingi nauji pakeitimai, ypač atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (4), siekiant aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

kad Europos centrinių bankų sistema (ECBS) galėtų vykdyti savo uždavinius, reikia pateikti konsoliduotą pinigų finansų įstaigų (PFĮ) sektoriaus balansą. Iš esmės šia informacija siekiama pateikti Europos Centriniam Bankui (ECB) išsamią statistinę informaciją apie pinigų pokyčius valstybėse narėse, kurių valiuta euro (toliau – euro zonos valstybėse narėse), priskiriamose vienai ekonominei erdvei. Ši statistika apima agreguotus finansinio turto ir įsipareigojimų atsargų ir sandorių duomenis, apimančius visą vienalytį PFĮ sektorių ir atskaitingąją visumą; ji yra teikiama reguliariai. Pakankamai išsamūs statistiniai duomenys taip pat yra būtini siekiant užtikrinti nuolatinę analitinę euro zonos pinigų junginių ir atitiktinių naudą;

(3)

ECB, vadovaudamasis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statute (toliau – ECBS statutas) nustatytomis sąlygomis, turi priimti reglamentus, reikalingus ECBS statute ir, kai kuriais atvejais, pagal Sutarties 129 straipsnio 4 dalį Tarybos priimtose nuostatose nurodytiems ECBS uždaviniams atlikti;

(4)

pagal ECBS statuto 5 straipsnio 1 dalį, kad galėtų vykdyti ECBS uždavinius, ECB, padedamas nacionalinių centrinių bankų (NCB), turi rinkti reikiamą statistinę informaciją arba iš kompetentingų nacionalinių institucijų, arba tiesiogiai iš ūkio subjektų. ECBS statuto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad NCB, kiek tai įmanoma, vykdo 5 straipsnio 1 dalyje aprašytus uždavinius;

(5)

pagal Reglamento (EB) Nr. 2533/98 3 straipsnį ECB turi nurodyti faktinę atskaitingąją visumą atraminės atskaitingosios visumos ribose ir turi teisę visiškai arba iš dalies atleisti tam tikras atskaitingųjų agentų grupes nuo jo statistinės atskaitomybės reikalavimų. 6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ECB gali priimti reglamentus, nustatančius sąlygas, pagal kurias galima naudotis teise tikrinti arba privalomai rinkti statistinę informaciją;

(6)	pagal Reglamento (EB) Nr. 2533/98 4 straipsnį valstybės narės turi veikti statistikos srityje ir visapusiškai bendradarbiauti su ECBS, kad būtų garantuotas ECBS statuto 5 straipsnio nustatytų įsipareigojimų vykdymas;

(7)

NCB gali prireikti, ir tai gali sumažinti atskaitomybės naštą, rinkti iš faktinės atskaitingosios visumos statistinę informaciją, reikalingą ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams įvykdyti, pagal platesnę statistinės atskaitomybės sistemą, kurią patys NCB nustato pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę arba nusistovėjusią praktiką, ir kuri naudojama kitais statistikos tikslais, jeigu tai netrukdo vykdyti ECB statistinės atskaitomybės reikalavimų. Siekiant didinti skaidrumą, šiais atvejais tikslinga informuoti atskaitinguosius agentus, kad duomenys renkami kitais statistiniais tikslais. Tam tikrais atvejais ECB gali remtis šiais kitais tikslais surinkta statistine informacija, kad įvykdytų savo reikalavimus;

(8)

išsamiausius statistinius duomenis reikia pateikti tada, kai atitiktinės šalys yra pinigus turinčio sektoriaus dalis. Išsamių duomenų reikia apie: a) indėlių įsipareigojimus pagal subsektorių ir terminą, o taip pat – pagal valiutą, kad būtų galima išsamiau išanalizuoti į P3 pinigų junginius įtrauktų sudedamųjų dalių – užsienio valiutos pokyčius ir padėti nustatyti užsienio valiuta ir eurais išreikštų P3 sudedamųjų dalių pakeičiamumo laipsnį; b) paskolas pagal subsektorių, terminą, paskirtį, palūkanų normos perskaičiavimą ir valiutą, kadangi ši informacija yra laikoma esmine pinigų analizei; c) pozicijas kitų PFĮ atžvilgiu, jeigu to reikia PFĮ tarpusavio likučiams įskaityti arba atsargų bazei apskaičiuoti; d) pozicijas ne euro zonos rezidentų (likusio pasaulio) atžvilgiu straipsniuose „sutarto nuo dvejų metų termino indėliai“, „įspėjamojo nuo dvejų metų laikotarpio indėliai“ ir „atpirkimo sandoriai“, kad būtų galima apskaičiuoti atsargų bazę, kuriai taikoma teigiama atsargų norma; e) pozicijas likusio pasaulio atžvilgiu indėlių įsipareigojimams iš viso, kad būtų galima parengti duomenis apie išorės atitiktinius; f) indėlių įsipareigojimus ir paskolas likusio pasaulio atžvilgiu, kurių pradinis terminas – iki ir nuo vienerių metų, mokėjimų balanso ir finansinių ataskaitų tikslais;

(9)

NCB, norėdami rinkti statistinę informaciją apie PFĮ vertybinių popierių portfelius pagal 2012 m. spalio 17 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 dėl turimų vertybinių popierių statistikos (ECB/2012/24) (5), teikia informaciją pagal kiekvieną vertybinį popierių kas ketvirtį. NCB gali sujungti atskaitomybės reikalavimus pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24), jei tai gali sumažinti kredito įstaigų atskaitomybės naštą. NCB gali leisti pinigų rinkos fondams (PRF) teikti duomenis pagal 2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1073/2013 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/38) (6), kad sumažintų fondų valdytojams tenkančią naštą;

(10)

finansiniai sandoriai ECB apskaičiuojami kaip skirtumas tarp atsargų pozicijų ataskaitinėmis datomis mėnesio pabaigoje, atėmus pokyčių, atsirandančių ne dėl sandorių, o kitokios įtakos, poveikį. Atskaitingiesiems agentams skirtas reikalavimas neapima valiutų santykio pokyčių, kuriuos ECB arba NCB, pasikonsultavę su ECB, apskaičiuoja iš atskaitingųjų agentų pateiktų duomenų apie kiekvienos valiutos atsargas, arba patikslinimų dėl perklasifikavimo, kuriuos patys NCB renka iš įvairių jau prieinamų informacijos šaltinių;

(11)

Reglamento (EB) Nr. 2531/98 5 straipsniu ECB suteikiama teisė priimti reglamentus arba sprendimus atleidžiant įstaigas nuo privalomųjų atsargų reikalavimų, apibrėžiant įsipareigojimų bet kuriai kitai įstaigai neįskaitymo į atsargų bazę arba išskaitymo iš jos taisykles ir nustatant skirtingas atsargų normas konkrečioms įsipareigojimų kategorijoms. Pagal Reglamento (EB) Nr. 2531/98 6 straipsnį ECB turi teisę rinkti iš įstaigų privalomosioms atsargoms taikyti reikalingą informaciją ir tikrinti informacijos, kurią įstaigos teikia įrodydamos privalomųjų atsargų reikalavimų vykdymą, tikslumą ir kokybę. Siekiant sumažinti bendrą atskaitomybės naštą, kredito įstaigų, kurioms pagal 2003 m. rugsėjo 12 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (EB) Nr. 1745/2003 dėl privalomųjų atsargų reikalavimo taikymo (ECB/2003/9) (7) taikoma ECB privalomųjų atsargų sistema, nuolatiniam atsargų bazės skaičiavimui pageidautina naudoti statistinę informaciją apie mėnesinį balansą;

(12)	reikia nustatyti konkrečias procedūras, taikytinas susijungimų, kuriuose dalyvauja kredito įstaigos, atveju, siekiant paaiškinti šių įstaigų įsipareigojimus privalomųjų atsargų reikalavimų atžvilgiu;

(13)

ECB reikia informacijos apie PFĮ pakeitimo vertybiniais popieriais veiklą, kad jis galėtų išsiaiškinti kredito ir paskolų pokyčius euro zonoje. Ši informacija taip pat papildo pagal 2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1075/2013 dėl finansinių priemonių bendrovių, užsiimančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/40) (8) teikiamus duomenis;

(14)

nors pripažįstama, kad pagal ECBS statuto 34 straipsnio 1 dalį ECB priimti reglamentai valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro (toliau – ne euro zonos valstybės narės), nesuteikia jokių teisių ir nenustato jokių prievolių, ECBS statuto 5 straipsnis taikomas euro zonos ir ne euro zonos valstybėms narėms. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 17 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad ECBS statuto 5 straipsnis kartu su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalimi reiškia prievolę nacionaliniu lygiu parengti ir įgyvendinti visas priemones, kurias ne euro zonos valstybės narės laiko tinkamomis statistinei informacijai, reikalingai ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti, rinkti, ir laiku pasirengti statistikos srityje, kad jos galėtų tapti euro zonos valstybėmis narėmis;

(15)	turėtų būti taikomi Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnyje nustatyti konfidencialios statistinės informacijos apsaugos ir naudojimo standartai;

(16)	Reglamento (EB) Nr. 2533/98 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ECB turi teisę atskaitingiesiems agentams, kurie nevykdo ECB reglamentuose ar sprendimuose nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikyti sankcijas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente:

pinigų finansų įstaiga (PFĮ) – tai įstaiga rezidentė, priklausanti bet kuriam iš nurodytų sektorių:

1.	centriniai bankai; ir

kitos PFĮ, kurios apima

indėlių bendroves:

i)	kredito įstaigas, kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (9) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir

ii)

indėlių bendroves, išskyrus kredito įstaigas, kurios yra:

—

kitos finansų įstaigos, kurios daugiausia verčiasi finansiniu tarpininkavimu ir kurios verčiasi indėlių ir (arba) artimų indėlių pakaitalų priėmimu iš institucinių vienetų, neapsiribojant PFĮ (jų klasifikaciją lemia kitų PFĮ išleistų priemonių ir kredito įstaigose padėtų indėlių pakeičiamumo laipsnis), ir kurios savo sąskaita, bent jau ekonomine prasme, teikia paskolas ir (arba) investuoja į vertybinius popierius; arba

—	elektroninių pinigų institucijos, kurios daugiausia verčiasi finansiniu tarpininkavimu – leidžia elektroninius pinigus; arba

b)	pinigų rinkos fondus (PRF) pagal 2 straipsnį;

b)	sąvokos „atskaitingasis agentas“ ir „rezidentas“ turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje;

c)	atitinkamas NCB – euro zonos valstybės narės, kurioje reziduoja PFĮ, NCB;

d)	sąvoka „finansinių priemonių bendrovė (FPB) turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) 1 straipsnyje;

pakeitimas vertybiniais popieriais – sandoris, kuris yra arba: a) tradicinis pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnyje; ir (arba) b) pakeitimas vertybiniais popieriais, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1075/2013 (ECB/2013/40) 1 straipsnyje, kuris apima FPB vertybiniais popieriais pakeistų paskolų perleidimą;

f)	sąvokos „elektroninių pinigų įstaiga“ ir „elektroniniai pinigai“ turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos Nr. 2009/110/EB (10) 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse;

g)	dalinis nurašymas – tiesioginis paskolos sumos sumažinimas balanse dėl jos nuvertėjimo;

h)	visiškas nurašymas – visos paskolos sumos nurašymas, kai ji pašalinama iš balanso;

i)	administratorius – PFĮ, kuri tvarko paskolas, dėl kurių buvo sudaryti pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriai, arba kitaip perleistas paskolas, t. y. renka iš skolininkų pagrindinę sumą ir palūkanas;

j)	paskolos perdavimas – paskolos arba paskolų fondo ekonominis perleidimas iš atskaitingojo agento gavėjui, kuris įvykdomas nuosavybės perleidimu arba daliniu perleidimu;

k)	paskolos įsigijimas – paskolos arba paskolų fondo ekonominis perleidimas iš perleidėjo atskaitingajam agentui, kuris įvykdomas nuosavybės perleidimu arba daliniu dalyvavimu;

l)	grupės vidaus pozicijos – pozicijos tarp euro zonos indėlių bendrovių, priklausančių tai pačiai grupei, kurią sudaro patronuojančioji bendrovė ir visi jos tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojami euro zonos grupės nariai rezidentai;

m)	maža įstaiga – maža PFĮ, kuriai pagal 9 straipsnio 1 dalį taikoma nukrypti leidžianti nuostata;

n)	pripažinimo panaikinimas – paskolos arba jos dalies pašalinimas iš atsargų, duomenys apie kurias buvo pateikti vadovaujantis I priedo 2 ir 3 dalimis, įskaitant jos pašalinimą dėl 9 straipsnio 4 dalyje numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos taikymo.

2 straipsnis

PRF identifikavimas

Šiame teisės akte kolektyvinio investavimo subjektai, atitinkantys visus toliau nurodytus kriterijus, laikomi PRF, jei jie:

a)	siekia investavimo tikslo – išlaikyti į fondą investuojamos sumos vertę ir teikti su pinigų rinkos priemonių palūkanų normomis palyginamą investicijų grąžą;

investuoja į pinigų rinkos priemones, kurios atitinka 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (11) nustatytus pinigų rinkos priemonių kriterijus, arba į indėlius kredito įstaigose arba, priešingu atveju, užtikrina, kad portfelio, į kurį jie investuoja, likvidumas ir vertė yra vertinami lygiaverčiai;

užtikrina, kad pinigų rinkos priemonės, į kurias jie investuoja, yra aukštos kokybės, kurią nustato valdymo įmonė. Pinigų rinkos priemonės kokybė vertinama, inter alia, atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

i)	pinigų rinkos priemonės kredito kokybę;

ii)	turto klasės, prie kurios priskiriama pinigų rinkos priemonė, pobūdį;

iii)	struktūrizuotoms finansinėms priemonėms – su struktūrizuotu finansiniu sandoriu susijusią operacinę ir atitiktinės šalies riziką;

iv)	likvidumo pobūdį;

d)	užtikrina, kad jų portfelio vidutinis svertinis terminas (angl. weighted average maturity, WAM) yra ne ilgesnis kaip šeši mėnesiai, o vidutinė svertinė trukmė (angl. weighted average life, WAL)– ne ilgesnė kaip 12 mėnesių (pagal I priedo 1 dalies 2 skirsnį);

e)	skelbia kiekvienos dienos grynojo turto vertę (angl. net asset value, NAV) (GTV) ir jų akcijų (vienetų) kainą, taip pat kiekvieną dieną išleidžia ir išperka akcijas (vienetus);

investuoja tik į tuos vertybinius popierius, kurių likutinis terminas iki (teisinės) išpirkimo dienos yra dveji metai arba mažiau, jeigu iki kitos palūkanų normos perskaičiavimo dienos liko 397 dienos arba mažiau, kai vertybinių popierių kintamos palūkanų normos turi būti perskaičiuotos atsižvelgiant į pinigų rinkos palūkanų normą arba indeksą;

g)	investuoja tik į tuos kitus kolektyvinio investavimo subjektus, kurie atitinka PRF apibrėžtį;

neprisiima nei tiesioginės, nei netiesioginės rizikos dėl nuosavybės priemonių ar prekių, įskaitant per išvestines priemones, ir naudoja išvestines priemones tik vadovaudamiesi fondo investavimo į pinigų rinką strategija. Išvestinės priemonės, keliančios riziką dėl užsienio valiutos, gali būti naudojamos tik draudimo nuo rizikos tikslais. Investicijos į nebazinės valiutos vertybinius popierius leidžiamos, jeigu valiutos rizika yra visiškai apdrausta;

i)	turi pastovią arba kintamą GTV.

3 straipsnis

Faktinė atskaitingoji visuma

1. Faktinę atskaitingąją visumą sudaro euro zonos valstybių narių teritorijoje reziduojančios PFĮ (vadovaujantis II priedo 1 dalimi).

2. Faktinėje atskaitingojoje visumoje esančioms PFĮ taikomi visi statistinės atskaitomybės reikalavimai, išskyrus atvejus, kai taikoma kuri nors vadovaujantis 9 straipsniu nustatyta leidžianti nukrypti nuostata.

3. Šis reglamentas taikomas PFĮ apibrėžtį atitinkantiems subjektams, net jeigu jiems netaikomas Reglamentas (ES) Nr. 575/2013.

4. Siekiant rinkti statistinę informaciją apie PRF akcijų (vienetų) turėtojų rezidavimo vietą, kaip nurodyta I priedo 2 dalies 5.7 skirsnyje, faktinę atskaitingąją visumą taip pat sudaro kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (KFT), kuriems pagal 9 straipsnio 2 dalies c punktą taikomos leidžiančios nukrypti nuostatos. Taikydami šį reglamentą, NCB gali parengti ir tvarkyti atskaitingųjų KFT sąrašą, laikydamiesi I priedo 2 dalies 5.7 skirsnyje nustatytų principų.

4 straipsnis

Statistikai naudojamas PFĮ sąrašas

1. Vykdomoji valdyba parengia ir tvarko statistikai naudojamą PFĮ sąrašą, atsižvelgdama į dažnumo ir savalaikiškumo reikalavimus, kurie kyla jį naudojant ECB privalomųjų atsargų sistemos reikmėms. Statistikai naudojamame PFĮ sąraše nurodoma, ar joms yra taikoma ECB privalomųjų atsargų sistema. Statistikos tikslais PFĮ sąrašas turi būti atnaujinamas, tikslus, kiek įmanoma vienalytiškesnis bei pakankamai pastovus.

2. Statistikai naudojamą PFĮ sąrašą ir jo atnaujinimus NCB ir ECB atskaitingiesiems agentams padaro prieinamą tinkamu būdu, įskaitant elektronines priemones, internetą arba, atskaitingųjų agentų prašymu, popierinio dokumento forma.

3. Statistikai naudojamas PFĮ sąrašas skirtas tik informacijai. Tačiau, jeigu naujausias paskelbtas sąrašo variantas yra neteisingas, ECB netaiko sankcijų jokiam jo statistinės atskaitomybės reikalavimus netinkamai įvykdžiusiam subjektui, jeigu jis sąžiningai rėmėsi neteisingu sąrašu.

5 straipsnis

Statistinės atskaitomybės reikalavimai

1. Faktinė atskaitingoji visuma pateikia valstybės narės, kurios rezidentė yra PFĮ, NCB duomenis apie: a) mėnesines atsargas, susijusias su mėnesio pabaigos balansu; ir b) mėnesinius agreguotus patikslinimus dėl perkainojimo. Agreguoti patikslinimai dėl perkainojimo pateikiami apie visišką ir dalinį paskolų nurašymą, susijusį su paskolomis ir apimantį vertybinių popierių kainos perkainojimus. Kita informacija apie tam tikrą balanso straipsnių informaciją teikiama kas ketvirtį arba kartą per metus. NCB gali rinkti ketvirčio duomenis kas mėnesį, jei tai palengvina pateikimo procesą. Reikalaujama statistinė informacija yra nurodyta I priede.

2. NCB gali rinkti reikalaujamą statistinę informaciją apie PFĮ išleistus ir turimus vertybinius popierius pagal kiekvieną vertybinį popierių, jeigu 1 dalyje nurodytus duomenis galima išvesti laikantis IV priede nustatytų būtinųjų statistikos standartų.

3. Laikydamosi I priedo 4 dalies 1A lentelėje nustatytų būtinųjų reikalavimų, PFĮ pateikia mėnesinius patikslinimus dėl perkainojimo visų ECB reikalaujamų duomenų atžvilgiu. NCB gali rinkti papildomus duomenis, kurių neapima būtinieji reikalavimai. Šie papildomi duomenys gali būti susiję su 1A lentelėje pažymėtais paskirstymais, išskyrus „būtinuosius reikalavimus“.

4. ECB gali reikalauti pateikti paaiškinimus apie NCB surinktus „perklasifikavimų ir kitų patikslinimų“ patikslinimus.

5. Vadovaudamasis 2010 m. rugpjūčio 19 d. Sprendimu ECB/2010/10 dėl statistinės atskaitomybės reikalavimų nevykdymo (12), atskaitingiesiems agentams, kurie nesilaiko šiame reglamente nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų, ECB gali taikyti sankcijas.

6 straipsnis

Paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais ir kitų paskolų perdavimų papildomi statistinės atskaitomybės reikalavimai

PFĮ pateikia šiuos duomenis:

a)	ataskaitinio laikotarpio metu atliktų paskolų pakeitimų vertybiniais popieriais ir kitų paskolų perdavimų grynuosius srautus pagal I priedo 5 dalies 2 skirsnį;

laikotarpio pabaigoje nesumokėtą sumą ir finansinius sandorius, išskyrus paskolų perdavimus ir paskolų įsigijimus atitinkamu laikotarpiu vertybiniais popieriais pakeistų paskolų ir paskolų, kurių pripažinimas panaikintas, ir, kurias administruoja PFĮ pagal I priedo 5 dalies 3 skirsnį, atžvilgiu; NCB gali taikyti šiuos atskaitomybės reikalavimus visoms PFĮ administruojamoms paskoloms, kurių pripažinimas panaikintas, ir kurios yra pakeistos vertybiniais popieriais ar kitaip perleistos;

c)	visų paskolų, kurioms PFĮ veikia kaip administratorius pakeitimo vertybiniais popieriais schemoje, ketvirčio pabaigos likučius pagal I priedo 5 dalies 4 skirsnį;

taikant 39 tarptautinį apskaitos standartą (39 TAS), 9 tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (9 TFAS) arba panašias nacionalines apskaitos taisykles – paskolų, perduotų pakeitimo vertybiniais popieriais būdu, kurių pripažinimas balanse nebuvo panaikintas, laikotarpio pabaigos likučius pagal I priedo 5 dalies 5 skirsnį.

7 straipsnis

Savalaikiškumas

1. NCB nusprendžia, kada ir kokiu periodiškumu jiems reikia gauti duomenis iš atskaitingųjų agentų, kad būtų laikomasi toliau nurodytų terminų, kai taikytina, atsižvelgdami į ECB privalomųjų atsargų sistemos savalaikiškumo reikalavimus, ir atitinkamai informuoja atskaitinguosius agentus.

2. Mėnesinę statistiką NCB perduoda ECB iki 15-os darbo dienos, einančios po mėnesio, kurio duomenys teikiami, pabaigos.

3. Ketvirtinę statistiką NCB perduoda ECB iki 28-os darbo dienos, einančios po ketvirčio, kurio duomenys teikiami, pabaigos.

8 straipsnis

Apskaitos taisyklės statistinės atskaitomybės tikslais

1. Jeigu šiame reglamente nenustatyta kitaip, apskaitos taisyklės, kurių PFĮ laikosi atskaitomybės pagal šį reglamentą tikslais, yra nustatytos aktuose, į nacionalinę teisę perkeliančiuose 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (13), ir visuose kituose taikomuose tarptautiniuose standartuose.

2. Duomenys apie indėlių įsipareigojimus ir paskolas pateikiami jų pagrindine suma, likusia mėnesio pabaigoje. Į šią sumą neįtraukiami visiški ir daliniai nurašymai, kaip nustatyta atitinkamoje apskaitos praktikoje. Indėlių įsipareigojimų ir paskolų užskaita prieš bet kokius kitus turtą arba įsipareigojimus nevykdoma.

3. Nepažeidžiant euro zonos valstybėse narėse vyraujančių apskaitos praktikos ir užskaitos priemonių, statistikos tikslais visas finansinis turtas ir įsipareigojimai pateikiami bendrąją verte.

4. NCB gali leisti pateikti duomenis apie paskolas atėmus atidėjinius, ir apie nupirktas paskolas pagal kainą, sutartą jų įsigijimo metu, jeigu tokią atskaitomybės praktiką taiko visi atskaitingieji agentai rezidentai.

9 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1. Nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti taikomos mažoms PFĮ taip:

a)	NCB gali taikyti mažoms PFĮ nukrypti leidžiančias nuostatas, jeigu bendras jų įnašas į nacionalinį PFĮ balansą pagal atsargas neviršija 5 %;

b)	a punkte nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos sumažina kredito įstaigų, kurioms jos taikomos, statistinės atskaitomybės reikalavimus nepažeidžiant III priede nustatytų privalomųjų atsargų apskaičiavimo reikalavimų;

c)	mažų PFĮ atveju, jei taikoma a punkte nurodyta nukrypti leidžianti nuostata, NCB ir toliau bent kartą per metus renka bent viso balanso duomenis, kad būtų galima stebėti bendrą mažų institucijų įnašą į nacionalinį PFĮ balansą;

nepažeidžiant a punkto, NCB gali taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas kredito įstaigoms, kurios nesinaudoja a ir b punktuose nustatyta tvarka, kad sumažintų jų atskaitomybės reikalavimus iki nustatytųjų I priedo 6 dalyje, jeigu bendras jų įnašas į nacionalinį PFĮ balansą pagal atsargas neviršija nei 10 % nacionalinio PFĮ balanso, nei 1 % euro zonos PFĮ balanso;

e)	NCB laiku tikrina, kaip vykdomos a ir d punktuose nustatytos sąlygos, kad nuo kiekvienų metų pradžios prireikus galėtų taikyti arba panaikinti nukrypti leidžiančias nuostatas;

f)	mažos PFĮ gali nuspręsti nesinaudoti nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ir vykdyti visus atskaitomybės reikalavimus.

2. NCB gali taikyti PRF nukrypti leidžiančias nuostatas taip:

NCB gali taikyti PRF nuo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų nukrypti leidžiančias nuostatas, jeigu pagal Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 5 straipsnį PRF teikia balanso duomenis ir jeigu vykdomi šie reikalavimai:

i)	PRF teikia tokius duomenis kas mėnesį, vadovaudamiesi Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) I priede nustatytu mišriu metodu ir jo 9 straipsnyje nustatytais savalaikiškumo reikalavimais; ir

ii)	PRF teikia mėnesio pabaigos atsargų duomenis apie PRF akcijas (vienetus) vadovaudamiesi 7 straipsnio 2 dalyje nustatytais savalaikiškumo reikalavimais;

NCB taip pat gali taikyti PRF nuo šių statistinės atskaitomybės reikalavimų nukrypti leidžiančias nuostatas taip:

teikti bendras pozicijas: 1) centrinių bankų ir indėlių bendrovių indėliams ir suteiktoms paskoloms; 2) visų atitiktinių šalių sektorių indėliams ir suteiktoms paskoloms, išskyrus ne finansų sektoriaus bendroves, paskirstytus pagal pradinį terminą; ir 3) euro zonos vidaus tarpvalstybiniams indėliams ir paskoloms, paskirstytoms pagal šalį ir sektorius;

ii)	teikti bendras sukauptas paskolų palūkanas už paskolas ir indėlius;

iii)	teikti turto ir įsipareigojimų pozicijas draudimo bendrovių ir pensijų fondų sektoriams atskirai;

iv)	teikti informaciją apie grupės vidaus pozicijas, paskolas ir indėlius;

NCB gali taikyti nuo statistinės atskaitomybės reikalavimų nukrypti leidžiančias nuostatas PRF akcijų (vienetų) turėtojų rezidavimo vietai:

kai PRF akcijos (vienetai) išleidžiami pirmą kartą arba kai dėl rinkos plėtros reikia keisti atskaitomybės variantą arba variantų derinį, kaip apibrėžta I priedo 2 dalies 5.7 skirsnio b punkte, NCB gali vienerių metų laikotarpiu taikyti nuo I priedo 2 dalies 5.7 skirsnyje nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų nukrypti leidžiančias nuostatas; arba

ii)

kai reikalaujama statistinė informacija apie PRF akcijų (vienetų) turėtojų rezidavimo vietą yra surenkama iš kitų esamų šaltinių vadovaujantis I priedo 2 dalies 5.7 skirsniu. NCB laiku tikrina, ar tenkinama ši sąlyga, kad, susitarę su ECB, nuo kiekvienų metų pradžios prireikus taikytų bet kokią nukrypti leidžiančią nuostatą arba jos nebetaikytų.

3. PFI gali būti taikomos nuo patikslinimų dėl perkainojimo teikimo nukrypti leidžiančios nuostatos taip:

a)	nepažeisdami 1 dalies, NCB gali taikyti PRF nuo patikslinimų dėl perkainojimo teikimo nukrypti leidžiančias nuostatas, panaikindami PRF visus reikalavimus teikti patikslinimus dėl perkainojimo;

NCB gali taikyti nuo duomenų apie vertybinių popierių kainos perkainojimus teikimo dažnumo bei savalaikiškumo nukrypti leidžiančias nuostatas ir reikalauti, kad šie duomenys būtų teikiami kas ketvirtį ir tokiais pat terminais kaip kas ketvirtį teikiami atsargų duomenys, jeigu vykdomi šie reikalavimai:

i)	atskaitingieji agentai, naudojantys skirtingus vertinimo metodus, pateikia NCB atitinkamą informaciją apie vertinimo praktiką, įskaitant kiekybinius jų turimų šių priemonių procento rodiklius; ir

ii)	kai padaromas didelis kainos perkainojimas, NCB turi teisę reikalauti, kad atskaitingieji agentai pateiktų papildomos informacijos apie tą mėnesį, kurį tai įvyko;

NCB gali taikyti nuo duomenų apie vertybinių popierių kainos perkainojimą teikimo nukrypti leidžiančias nuostatas, įskaitant tų kredito įstaigų, kurios teikia duomenis apie vertybinių popierių mėnesines atsargas pagal kiekvieną vertybinį popierių, visišką atleidimą nuo tokio duomenų teikimo, jeigu vykdomi šie reikalavimai:

i)	pateiktoje informacijoje yra duomenų apie kiekvieno vertybinio popieriaus buhalterinę vertę balanse; ir

ii)	apie vertybinius popierius, kurie neturi viešai prieinamų identifikavimo kodų, pateiktoje informacijoje yra duomenų apie priemonės kategoriją, terminą ir emitentą, kurių pakanka bent paskirstymams, I priedo 5 dalyje nurodytiems kaip „būtinieji reikalavimai“, išvesti.

4. PFĮ gali būti taikomos nuo paskolų, kurios buvo perduotos pakeitimo vertybiniais popieriais būdu, statistinės atskaitomybės nukrypti leidžiančios nuostatos.

NCB gali leisti toms PFĮ, kurios taiko 39 tarptautinį apskaitos standartą (39 TAS), 9 tarptautinį finansinės atskaitomybės standartą (9 TFAS) arba panašias nacionalines apskaitos taisykles, į atsargas, kurių duomenis reikia teikti pagal I priedo 2 ir 3 dalis, neįtraukti jokių paskolų, kurios pagal nacionalinę praktiką buvo perduotos pakeitimo vertybiniais popieriais būdu, jeigu tokią praktiką taiko visos PFĮ rezidentės.

5. NCB gali taikyti PFĮ nuo kai kurių ketvirtinių atsargų, susijusių su ne euro zonos valstybėmis narėmis, nukrypti leidžiančias nuostatas.

Jei iš aukštesniu agregavimo lygiu surinktų duomenų matyti, kad pozicijos bet kurioje ne euro zonos valstybėje narėje reziduojančių atitiktinių šalių atžvilgiu arba pozicijos ne euro zonos valstybės narės valiutos atžvilgiu yra nereikšmingos, NCB gali nuspręsti nereikalauti pateikti duomenų, susijusių su tokia valstybe nare. NCB praneša savo atskaitingiesiems agentams apie kiekvieną tokį sprendimą.

10 straipsnis

Būtinieji standartai ir nacionalinės atskaitomybės taisyklės

1. Atskaitingieji agentai privalo laikytis jiems taikomų statistinės atskaitomybės reikalavimų ir IV priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

2. Atsižvelgdami į nacionalinius reikalavimus, NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės taisykles, kurių turi laikytis faktinė atskaitingoji visuma. NCB užtikrina, kad pagal tokias atskaitomybės taisykles būtų teikiama reikalinga statistinė informacija ir būtų galima tiksliai patikrinti, kaip laikomasi IV priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

11 straipsnis

Susijungimai, skaidymaisi ir reorganizacijos

Jeigu jungimasis, skaidymasis arba bet kokia kita reorganizacija gali padaryti poveikį atskaitingojo agento statistinių įsipareigojimų vykdymui, viešai paaiškėjus ketinimui įvykdyti tokią operaciją ir per tinkamą laiką iki jos įvykdymo atitinkamas faktinis atskaitingasis agentas informuoja atitinkamą NCB apie planuojamas procedūras šiame reglamente nustatytiems statistinės atskaitomybės reikalavimams įvykdyti.

12 straipsnis

Pateiktos statistinės informacijos naudojimas privalomųjų atsargų tikslais

1. Pagal šį reglamentą kredito įstaigų pateiktą statistinę informaciją kiekviena kredito įstaiga naudoja savo atsargų bazei apskaičiuoti Reglamente (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) nustatyta tvarka. Visų pirma, kiekviena kredito įstaiga naudoja šią informaciją patikrinti, kaip vykdomas jos privalomųjų atsargų reikalavimas per laikymo laikotarpį.

2. Mažų įstaigų trijų atsargų laikymo laikotarpių atsargų bazės duomenys skaičiuojami pagal ketvirčio pabaigos duomenis, NCB surinktus per 28 darbo dienas po ketvirčio, kurio duomenys teikiami, pabaigos.

3. Esant kolizijai, viršenybę prieš bet kokias Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) nuostatas turi III priede nustatytos specialiosios ECB privalomųjų atsargų sistemos taikymo taisyklės.

4. Siekiant palengvinti ECB ir kredito įstaigų likvidumo valdymą, privalomųjų atsargų reikalavimai patvirtinami ne vėliau kaip pirmąją laikymo laikotarpio dieną; tačiau išimtiniais atvejais kredito įstaigoms gali prireikti pateikti patvirtintos atsargų bazės arba patvirtintų privalomųjų atsargų reikalavimų pataisas. Privalomųjų atsargų reikalavimų tvirtinimo arba pripažinimo procedūros nepažeidžia atskaitingųjų agentų pareigos visada teikti teisingą statistinę informaciją ir kuo greičiau pataisyti bet kokią jų jau pateiktą neteisingą statistinę informaciją.

13 straipsnis

Tikrinimas ir privalomas rinkimas

NCB įgyvendina teisę tikrinti arba privalomai rinkti informaciją, kurią atskaitingieji agentai privalo teikti pagal šį reglamentą, nepažeisdami ECB teisės pačiam įgyvendinti šią teisę. NCB įgyvendina šią teisę visų pirma tada, kai faktinei atskaitingajai visumai priklausanti įstaiga nevykdo IV priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

14 straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas

1. Duomenys pagal šį reglamentą pirmą kartą teikiami pateikiant 2014 m. gruodžio mėn. duomenis.

2. I priedo 3 dalies 3 lentelės langelių duomenys, susiję su euro zonos valstybėms narėms, pagal šį reglamentą pirmą kartą teikiami pateikiant pirmus ketvirtinius duomenis po tos dienos, kai jos įsivedė eurą.

3. I priedo 3 dalies 3 ir 4 lentelių langelių duomenys, susiję su ne euro zonos valstybėms narėms, pagal šį reglamentą pirmą kartą teikiami pateikiant pirmus ketvirtinius duomenis po jų įstojimo į Sąjungą dienos. Jei atitinkamas NCB nusprendžia nereikalauti pirmą kartą pateikti nereikšmingų duomenų, pradedant nuo pirmų ketvirtinių duomenų po atitinkamos valstybės narės ar valstybių narių įstojimo į Sąjungą dienos, duomenys pradedami teikti praėjus 12 mėnesių po to, kai NCB praneša atskaitingiesiems agentams, kad duomenys yra reikalingi.

15 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) panaikinamas nuo 2015 m. sausio 1 d.

2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos vadovaujantis VI priede pateikta atitikties lentele.

16 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse vadovaujantis Sutartimis.

Priimta Frankfurte prie Maino 2013 m. rugsėjo 24 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2) OL L 318, 1998 11 27, p. 1.

(3) OL L 15, 2009 1 20, p. 14.

(4) OL L 174, 2013 6 26, p. 1.

(5) OL L 305, 2012 11 1, p. 6.

(6) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 73.

(7) OL L 250, 2003 10 2, p. 10.

(8) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 107.

(9) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

(10) OL L 267, 2009 10 10, p. 7.

(11) OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

(12) OL L 226, 2010 8 28, p. 48.

(13) OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

I PRIEDAS

PINIGŲ FINANSŲ ĮSTAIGOS IR STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

Įžanga

Valstybių narių, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybės narės) statistikos sistemą, apimančią pinigų finansų įstaigų (PFĮ) sektoriaus balansą, sudaro šie du pagrindiniai elementai:

a)	statistikai naudojamas PFĮ sąrašas (žr. 1 dalį, kurioje identifikuojamos tam tikros PFĮ); ir

b)	nurodyta statistinė informacija, kurią šios PFĮ teikia kas mėnesį, kas ketvirtį ir kas metus (žr. 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalis).

Siekiant gauti visapusišką informaciją apie PFĮ balansus, taip pat būtina nustatyti tam tikrus statistinės atskaitomybės reikalavimus ne PRF investiciniams fondams (IF) ir kitiems finansiniams tarpininkams, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (toliau – KFT), kai jie užsiima finansine veikla, apimančia pinigų rinkos fondų (PRF) akcijas (vienetus). Šią statistinę informaciją nacionaliniai centriniai bankai (NCB) renka iš PFĮ, IF ir KFT, vadovaudamiesi 2 dalimi ir atsižvelgdami į nacionalines taisykles, pagrįstas 1 straipsnyje ir II priede nustatytomis suderintomis apibrėžtimis ir klasifikacijomis.

Pinigų atsargas sudaro apyvartoje esantys PFĮ banknotai ir monetos bei kiti piniginiai įsipareigojimai (indėliai ir kitos finansinės priemonės, kurios yra artimi indėlių pakaitalai). Pinigų atsargų atitiktiniai apima visus kitus PFĮ balanso straipsnius. ECB taip pat parengia duomenis apie finansinius sandorius, išvestus iš atsargų ir kitų duomenų, įskaitant PFĮ pateiktus patikslinimų dėl perkainojimo duomenis (žr. 5 dalį).

ECB reikalinga statistinė informacija yra apibendrinta 8 dalyje.

1 DALIS

Tam tikrų PFĮ identifikavimas

1 SKIRSNIS

Tam tikrų PFĮ identifikavimas remiantis indėlių pakeičiamumo principais

1.1.

Finansų įstaigos, išskyrus kredito įstaigas, kurios leidžia finansines priemones, laikomas artimais indėlių pakaitalais, yra klasifikuojamos kaip PFĮ, jeigu jos atitinka PFĮ apibrėžtį kitais aspektais. Klasifikuojama remiantis indėlių pakeičiamumo kriterijumi (t. y. ar įsipareigojimai yra klasifikuojami kaip indėliai), kuris nustatomas atsižvelgiant į jų likvidumą, apimantį pervedamumo, konvertabilumo, vertės tikrumo ir perleidžiamumo savybes, ir prireikus į jų išleidimo terminą.

Šie indėlių pakeičiamumo kriterijai taip pat taikomi siekiant nustatyti, ar įsipareigojimai turėtų būti klasifikuojami kaip indėliai, išskyrus atvejus, kai tokiems įsipareigojimams yra numatyta atskira kategorija.

1.2.

Nustatant indėlių pakeičiamumą ir klasifikuojant įsipareigojimus kaip indėlius:

a)	pervedamumas – galimybė mobilizuoti finansinėje priemonėje esančias lėšas naudojant mokėjimo priemones, pavyzdžiui, čekius, pervedimo pavedimus, tiesioginį debetą arba panašias priemones;

b)	konvertabilumas – galimybė konvertuoti finansines priemones į valiutą arba pervedamuosius indėlius ir tokio konvertavimo kaina; dėl tokio konvertavimo prarastos mokesčių lengvatos gali būti laikomos bauda, kuri sumažina likvidumo laipsnį;

c)	vertės tikrumas – finansinės priemonės tikslios kapitalo vertės nacionaline valiuta žinojimas iš anksto;

vertybiniai popieriai, kurie yra kotiruojami ir kuriais reguliariai prekiaujama organizuotoje rinkoje, yra laikomi perleidžiamaisiais. Atviro tipo kolektyvinio investavimo subjektų akcijos neturi įprastos rinkos. Tačiau investuotojai žino kiekvienos dienos akcijų kursą ir gali atsiimti lėšas už šią kainą.

2 SKIRSNIS

PRF identifikavimo kriterijų apibūdinimas

2 straipsnyje:

pinigų rinkos priemonė laikoma aukštos kredito kokybės priemone, jei kiekviena priemonę vertinusi pripažinta kredito reitingų agentūra jai suteikė vieną iš dviejų aukščiausių įmanomų trumpalaikių kredito reitingų arba, jei priemonė reitingo neturi, ji yra lygiavertės kokybės, kuri nustatoma valdymo įmonės vidaus reitingavimo procese. Jei pripažinta kredito reitingų agentūra savo aukščiausią trumpalaikį reitingą padalija į dvi kategorijas, šie du reitingai laikomi viena kategorija ir aukščiausiu įmanomu reitingu;

kaip a punkte nustatyto reikalavimo išimtį, pinigų rinkos fondas gali laikyti ne mažesnės kaip investicinio reitingo kokybės Vyriausybės emisijas, kai „Vyriausybės emisija“ reiškia pinigų rinkos priemones, kurias išleido arba garantavo valstybės narės centrinės, regioninės arba vietos valdžios institucija arba centrinis bankas, ECB, Sąjunga arba Europos investicijų bankas;

apskaičiuojant vertybinių popierių, įskaitant struktūrizuotas finansines priemones, WAL, terminas apskaičiuojamas atsižvelgiant į likutinį laiką iki teisinio priemonių išpirkimo. Tačiau jei į finansinę priemonę įterptas pasirenkamasis pardavimo sandoris (put option), vietoje (teisinio) likutinio termino gali būti naudojama pasirenkamojo pardavimo sandorio vykdymo diena, tačiau tik jei bet kuriuo metu yra tenkinamos šios sąlygos:

i)	pasirenkamojo pardavimo sandorio įvykdymo dieną valdymo įmonė gali laisvai įvykdyti pasirenkamojo pardavimo sandorį;

ii)	pasirenkamojo pardavimo sandorio iš anksto nustatyta kaina išlieka artima tikėtinai priemonės vertei atėjus kitai įvykdymo datai;

iii)	PRF investavimo strategija leidžia manyti, kad yra didelė tikimybė, jog atėjus kitai įvykdymo datai pasirenkamasis pardavimo sandoris bus įvykdytas;

d)	apskaičiuojant WAL ir WAM turi būti atsižvelgiama į išvestinių finansinių priemonių, indėlių ir efektyvaus portfelio valdymo būdų poveikį;

vidutinis svertinis terminas (angl. weighted average maturity, WAM) – visų fonde esančių pagrindinių vertybinių popierių vidutinės trukmės iki termino pabaigos matas, apskaičiuotas taikant kiekvienos priemonės santykinę dalį atspindinčius svorius, darant prielaidą, kad kintamųjų palūkanų normų priemonės terminas yra laikas, likęs iki kito palūkanų normos perskaičiavimo atsižvelgiant į pinigų rinkos palūkanų normą, o ne laikas, likęs iki vertybinio popieriaus pagrindinės sumos išpirkimo. Praktikoje WAM naudojama PRF jautrumui kintančioms pinigų rinkos palūkanų normoms matuoti;

vidutinė svertinė trukmė (angl. weighted average life, WAL) – kiekvieno fonde laikomo vertybinio popieriaus likusio termino svertinis vidurkis, reiškiantis laiką iki visiško pagrindinės sumos išpirkimo, nepaisant palūkanų ir nuolaidų. Priešingai nei apskaičiuojant WAM, apskaičiuojant WAL kintamųjų palūkanų normų vertybiniams popieriams ir struktūrizuotoms finansinėms priemonėms negalima naudoti palūkanų normos perskaičiavimo datų; vietoje jų naudojamas nurodytas vertybinio popieriaus galutinis terminas. WAL naudojama kredito rizikai įvertinti, nes kuo ilgiau atidedamas pagrindinės sumos išpirkimas, tuo didesnė kredito rizika. WAL taip pat naudojama likvidumo rizikai apriboti;

g)	pinigų rinkos priemonės – likvidžios priemonės, kuriomis paprastai prekiaujama pinigų rinkoje ir kurių vertę bet kuriuo metu galima tiksliai nustatyti;

h)	valdymo įmonė – įmonė, kurios įprasta veikla yra PRF portfelio valdymas.

2 DALIS

Balansas (mėnesinės atsargos)

Kad galėtų parengti euro zonos pinigų junginius ir atitiktinius, ECB reikia tokių duomenų 1 lentelėje:

1. Priemonių kategorijos

a) Įsipareigojimai

Atitinkamos priemonių kategorijos yra: grynieji pinigai apyvartoje, indėlių įsipareigojimai, išleisti PRF akcijos (vienetai), išleisti skolos vertybiniai popieriai, kapitalas ir atsargos bei likę įsipareigojimai. Siekiant atskirti piniginius ir nepiniginius įsipareigojimus, indėlių įsipareigojimai taip pat skirstomi į vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius, įspėjamojo laikotarpio indėlius ir atpirkimo sandorius. Jų apibrėžtys pateikiamos II priede.

b) Turtas

Atitinkamos priemonių kategorijos yra: grynieji pinigai, paskolos, turimi skolos vertybiniai popieriai, nuosavybės priemonės, investicinių fondų akcijos, ilgalaikis turtas ir likęs turtas. Jų apibrėžtys pateikiamos II priede.

2. Paskirstymas pagal terminą

Pradinio termino paskirstymai gali būti naudojami vietoje išsamių duomenų apie priemones, jeigu skirtingų rinkų finansinės priemonės nėra visiškai palyginamos.

a) Įsipareigojimai

Terminų grupių arba įspėjamųjų laikotarpių paskirstymai yra tokie: sutarto termino indėliams – vienerių ir dvejų metų terminas išleidimo metu, o įspėjamojo laikotarpio indėliams – trijų mėnesių ir dvejų metų įspėjimo laikotarpis. Atpirkimo sandoriai neskirstomi pagal terminą, kadangi paprastai jie yra labai trumpalaikės priemonės, t. y. paprastai mažesnio nei trijų mėnesių termino išleidimo metu. PFĮ išleisti skolos vertybiniai popieriai skirstomi į vienerių ir dvejų metų grupes. PRF išleistų akcijų (vienetų) pagal terminą skirstyti nereikia.

b) Turtas

Terminų grupių paskirstymai yra tokie: PFĮ paskoloms euro zonos rezidentams (išskyrus PFĮ) pagal subsektorių ir toliau PFĮ paskoloms namų ūkiams pagal paskirtį – vienerių ir penkerių metų terminų grupės; PFĮ turimiems skolos vertybiniams popieriams, kuriuos išleido euro zonoje esančios kitos PFĮ – vienerių ir dvejų metų terminų grupės, kad skaičiuojant pinigų junginius šias PFĮ turimas priemones būtų galima užskaityti tarpusavyje.

3. Paskirstymas pagal paskirtį ir atskirai nurodomos paskolos juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms

Paskolos namų ūkiams ir namų ūkiams paslaugas teikiančioms ne pelno institucijoms toliau skirstomos pagal paskolos paskirtį (vartojimo kreditai, paskolos būstui pirkti, kitos paskolos). „Kitų paskolų“ kategorijoje turi būti atskirai nurodytos paskolos, suteiktos juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms (žr. II priedo 2 dalyje pateiktas priemonių kategorijų apibrėžtis ir II priedo 3 dalyje pateiktas sektorių apibrėžtis). NCB gali nevykdyti reikalavimo atskirai nurodyti paskolas juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms, jeigu tokios paskolos sudaro mažiau nei 5 % visų euro zonos valstybės narės paskolų namų ūkiams.

4. Paskirstymas pagal valiutą

Tiems balanso straipsniams, kurie gali būti naudojami sudarant pinigų junginius, turi būti atskirai nurodyti likučiai eurais, kad ECB turėtų galimybę nustatyti pinigų junginius pagal visomis valiutomis kartu arba tik eurais išreikštus likučius.

5. Paskirstymas pagal atitiktinių šalių sektorių ir rezidavimo vietą

5.1.

Sudarant euro zonos pinigų junginius ir atitiktinius, reikia nurodyti tas euro zonos teritorijoje esančias atitiktines šalis, kurios sudaro pinigus turintį sektorių. Šiam tikslui atitiktinės šalys, kurios yra ne PFĮ, pagal patikslintą Europos sąskaitų sistemą (toliau – 2010 m. ESS), pateiktą Reglamente (ES) Nr. 549/2013 (žr. II priedo 3 dalį), yra skirstomos į valdžios sektorių (S.13), visuose indėlių įsipareigojimuose atskirai nurodant centrinę valdžią (S.1311), ir kitus rezidentų sektorius. Siekiant apskaičiuoti pinigų junginių ir kredito atitiktinių mėnesinį pasiskirstymą pagal sektorių, kiti rezidentų sektoriai toliau skirstomi į tokius subsektorius: ne PRF investiciniai fondai (S.124), kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus (S.125) + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigus skolinantys vienetai (S.125 + S.126 + S.127), draudimo bendrovės (S.128), pensijų fondai (S.129), ne finansų bendrovės (S.11) ir namų ūkiai + namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15). Taip pat išskiriamos atitiktinės šalys FPB ir pagrindinės tarpuskaitos atitiktinės šalys sujungtuose atitiktinių sektoriuose (S.125 + S.126 + S.127). Dėl juridinio statuso neturinčių individualiųjų įmonių ir partnerysčių žr. 3 skirsnį. Visuose indėlių įsipareigojimuose ir indėlių kategorijose „sutarto nuo dvejų metų termino indėliai“, „įspėjamojo nuo dvejų metų laikotarpio indėliai“ ir „atpirkimo sandoriai“ ECB privalomųjų atsargų sistemos tikslais papildomai atskiriamos kredito įstaigos, kitos PFĮ atitiktinės šalys ir centrinė valdžia.

5.2.

Visuose indėlių įsipareigojimuose ir turto kategorijoje „visos paskolos“ papildomai atskiriami centriniai bankai (S.121) ir indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką (S.122), ir likę pasaulio bankai ir ne bankai, siekiant geriau suprasti bankininkystės sektoriaus skolinimo ir finansavimo politiką ir geriau stebėti tarpbankinę veiklą.

5.3.	Visose grupės vidaus pozicijose papildomai atskiriamos paskolų ir indėlių pozicijos ir indėlių bendrovių, išskyrus centrinį banką (S.122) tarpusavio sandoriai, norint nustatyti tai pačiai grupei priklausančių kredito įstaigų (vidaus ir kitų euro zonos valstybių narių) tarpusavio sąsajas.

5.4.	Visi turimi skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų, su paskirstymu pagal valiutą, papildomai atskiriamas valdžios sektorius (S.13), kad būtų galima geriau apžvelgti valstybių ir bankų tarpusavio sąsajas.

5.5.

Kai kurie indėliai ir (arba) paskolos, atsirandantys iš atpirkimo sandorių ir (arba) atvirkštinio atpirkimo sandorių arba analogiškų operacijų su kitais finansiniais tarpininkais (S.125) + finansiniais pagalbininkais (S.126) + priklausomomis finansų įstaigomis ir pinigų skolintojais (S.127), gali būti susiję su sandoriais su pagrindine atitiktine šalimi. Pagrindinė atitiktinė šalis yra subjektas, kuris teisiškai atsiduria tarp sutarčių, kuriomis prekiaujama finansinėse rinkose, atitiktinių šalių, tapdamas pirkėju kiekvienam pardavėjui ir pardavėju kiekvienam pirkėjui. Kadangi tokie sandoriai dažnai pakeičia PFĮ dvišalį verslą, indėlių kategorijoje „atpirkimo sandoriai“ papildomai išskiriamas verslas su šiomis atitiktinėmis šalimis. Lygiai taip pat turto kategorijoje „paskolos“ papildomai išskiriami atvirkštinio atpirkimo sandoriai su šiomis atitiktinėmis šalimis.

5.6.

Vidaus atitiktinės šalys nurodomos atskirai nuo euro zonos, išskyrus vidaus, atitiktinių šalių visuose statistiniuose paskirstymuose. euro zonos teritorijoje esančios atitiktinės šalys identifikuojamos pagal jų vidaus sektorių arba institucinę klasifikaciją atsižvelgiant į statistikai naudojamus ECB tvarkomus sąrašus ir ECB „Pinigų, finansų įstaigų ir rinkų statistikos sektoriaus vadovą. Vartotojų statistinės klasifikacijos gaires“, kuriose kiek įmanoma laikomasi 2010 m. ESS atitinkančių klasifikavimo principų. Atitiktinių šalių, esančių už euro zonos teritorijos ribų, geografiškai skirstyti nereikia.

5.7.

euro zonos valstybių narių PFĮ išleistų PRF akcijų (vienetų) atveju atskaitingieji agentai pateikia bent duomenis apie turėtojų rezidavimo vietą pagal tokį paskirstymą: vidaus/euro zonos, išskyrus vidaus/likusio pasaulio, kad būtų galima atskirti tokius PRF akcijas (vienetus), kuriuos turi euro zonos nerezidentai. NCB taip pat gali nustatyti reikalingą statistinę informaciją iš duomenų, surinktų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24), jei šie duomenys atitinka šio reglamento 7 straipsnyje nustatytus terminus ir būtinuosius IV priede nurodytus standartus.

PRF akcijų (vienetų), apie kuriuos, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, vedamas registras, nurodant jų turėtojus, įskaitant informaciją apie turėtojų rezidavimo vietą, atveju juos išleidę PRF arba jiems teisiškai atstovaujantys asmenys mėnesiniame balanse pateikia duomenis apie jų išleistų akcijų (vienetų) turėtojų paskirstymą pagal rezidavimo vietą.

PRF akcijų (vienetų), apie kuriuos, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, nėra vedamas registras, arba apie kuriuos vedamas registras, tačiau nepateikiama informacija apie turėtojų rezidavimo vietą, atveju atskaitingieji agentai pateikia duomenis apie paskirstymą pagal rezidavimo vietą tokiu metodu, kokį atitinkamas NCB nustatė susitaręs su ECB. Šis reikalavimas taikomas tik vienam iš toliau nurodytų variantų arba kelių variantų deriniui, kuris turi būti parinktas atsižvelgiant į atitinkamų rinkų organizaciją ir aptariamos valstybės narės nacionalines teisines priemones. NCB periodiškai stebi, kaip laikomasi šio reikalavimo.

PRF emitentai:

PRF emitentai arba jiems teisiškai atstovaujantys asmenys pateikia duomenis apie jų išleistų akcijų (vienetų) turėtojų paskirstymą pagal rezidavimo vietą. Tokia informacija gali būti pateikiama agento, kuris platina akcijas (vienetus), arba bet kurio kito subjekto, kuris dalyvauja leidžiant, superkant arba perleidžiant akcijas (vienetus).

ii)

PFĮ ir KFT kaip PRF akcijų (vienetų) saugotojai:

Kaip atskaitingieji agentai, PFĮ ir KFT, veikdami kaip PRF akcijų (vienetų) saugotojai, pateikia duomenis apie akcijų (vienetų), išleistų PRF rezidentų ir saugomų turėtojo arba kito tarpininko, taip pat veikiančio kaip saugotojas, vardu, turėtojų paskirstymą pagal rezidavimo vietą. Šis variantas taikomas, jei: i) turėtojų vardu saugomas PRF akcijas (vienetus) saugotojas atskiria nuo kitų saugotojų vardu saugomų PRF akcijų (vienetų); ir ii) daugumą PRF akcijų (vienetų) saugo vietos institucijos rezidentės, klasifikuojamos kaip finansiniai tarpininkai (PFĮ arba KFT).

iii)

PFĮ ir KFT kaip teikiantys duomenys apie rezidentų sandorius su nerezidentais, apimančius PRF rezidento akcijas (vienetus):

Kaip atskaitingieji agentai, PFĮ ir KFT, teikiantys duomenis apie rezidentų sandorius su nerezidentais, apimančius PRF rezidento akcijas (vienetus), pateikia duomenis apie PRF rezidentų išleistų akcijų (vienetų), kuriais jie prekiauja turėtojo arba kito tarpininko, taip pat dalyvaujančio sandoryje, vardu, turėtojų paskirstymą pagal rezidavimo vietą. Šis variantas taikomas, jei: i) atskaitomybės apimtis yra visapusiška, t. y. iš esmės apima visus atskaitingųjų agentų įvykdytus sandorius; ii) pateikiami tikslūs duomenys apie pirkimus ir pardavimus su euro zonos nerezidentais; iii) tų pačių akcijų (vienetų) išleidimo vertės ir išpirkimo vertės skirtumai, atskaičius mokesčius, yra minimalūs; ir iv) euro zonos nerezidentų turimas PRF rezidentų išleistų akcijų (vienetų) kiekis yra nedidelis.

iv)	Jeigu i–ii variantai netaikomi, atskaitingieji agentai, įskaitant PFĮ ir KFT, atitinkamus duomenis pateikia remdamiesi prieinama informacija.

3 DALIS

Balansas (ketvirtinės atsargos)

Tolesnei pinigų pokyčių analizei ir kitais statistikos tikslais ECB reikia tokių pagrindinių straipsnių duomenų:

Kredito euro zonos ne PFĮ paskirstymas pagal subsektorių, terminą ir nekilnojamojo turto įkaitą (žr. 2 lentelę).

To reikia, kad būtų galima stebėti viso PFĮ kredito finansavimo (paskolų ir vertybinių popierių) pinigus turinčio sektoriaus atžvilgiu visą struktūrą pagal subsektorių ir terminą. Ne finansų bendrovių ir namų ūkių atveju reikia papildomų pozicijų „iš jų“, nurodant paskolas, užtikrintas nekilnojamojo turto įkaitu.

Eurais išreikštų paskolų, kurių pradinis terminas yra nuo vienerių ir nuo dvejų metų, ne finansų bendrovių ir namų ūkių atžvilgiu reikia papildomų pozicijų „iš jų“ tam tikriems likusiems terminams ir naujo palūkanų normos nustatymo laikotarpiams (žr. 2 lentelę). Palūkanų normos perskaičiavimas yra suprantamas kaip paskolos palūkanų normos pakeitimas, numatytas esamoje paskolos sutartyje. Paskolos, kurioms taikomas palūkanų normos perskaičiavimas, inter alia, apima paskolas, kurių palūkanų normos periodiškai peržiūrimos atsižvelgiant į indekso, pvz. Euribor, pokyčius, paskolas, kurių palūkanų normos peržiūrimos nuolat, t. y. kintamos palūkanų normos, ir paskolas, kurių palūkanų normos peržiūrimos PFĮ nuožiūra.

2.	PFĮ indėlių įsipareigojimų euro zonos valstybių narių valdžios sektoriui (išskyrus centrinę valdžią) paskirstymas pagal subsektorių (žr. 2 lentelę). To reikia kaip papildomos informacijos prie mėnesinės atskaitomybės.

3.	Pozicijų su atitiktinėmis šalimis, esančiomis už euro zonos ribų, paskirstymas pagal sektorių (žr. 2 lentelę). Kai 2010 m. ESS negalioja, taikoma sektorių klasifikacija pagal Nacionalinių sąskaitų sistemą (toliau – 2008 m. NSA).

4.	Išvestinių priemonių balanso pozicijų ir už paskolas ir indėlius sukauptų palūkanų nustatymas likusioje turto ir įsipareigojimų dalyje (žr. 2 lentelę). Šio paskirstymo reikia, kad būtų galima padidinti statistinių duomenų nuoseklumą.

5.	Paskirstymas pagal šalį, įskaitant pozicijas Europos investicijų banko ir Europos stabilumo mechanizmo atžvilgiu (žr. 3 lentelę). Šio paskirstymo reikia tolesnei pinigų pokyčių analizei, taip pat pereinamojo laikotarpio reikalavimų tikslais ir duomenų kokybės patikroms.

6.	euro zonos vidaus tarpvalstybinių ne PFĮ indėlių ir suteiktų paskolų paskirstymas pagal sektorių (žr. 3 lentelę). Šio paskirstymo reikia, kad būtų galima įvertinti PFĮ sektorių pozicijas atskirose valstybėse narėse likusių euro zonos valstybių narių atžvilgiu.

7.	Paskirstymas pagal valiutą (žr. 4 lentelę). Šio paskirstymo reikia, kad būtų galima apskaičiuoti sandorius pinigų junginiams ir atitiktiniams, patikslinus juos dėl valiutų santykio pokyčių, kai šie junginiai apima visas valiutas kartu.

4 DALIS

Patikslinimų dėl perkainojimo pateikimas duomenims apie sandorius parengti

Siekiant parengti duomenis apie sandorius euro zonos pinigų junginių ir atitiktinių atžvilgiu, ECB reikia patikslinimų dėl perkainojimo visiško ir (arba) dalinio paskolų nurašymo ir vertybinių popierių kainos perkainojimo atžvilgiu:

1. Visiškas ir (arba) dalinis paskolų nurašymas

Patikslinimas dėl visiško ir (arba) dalinio paskolų nurašymo pateikiamas, kad ECB galėtų iš atsargų, kurių duomenys pateikti du iš eilės atskaitomybės laikotarpius, parengti duomenis apie finansinius sandorius. Patikslinimas atspindi visus paskolų apimties, pateiktos vadovaujantis 2 ir 3 dalimis, pokyčius, kuriuos sąlygojo paskolų nurašymai, įskaitant visos likusios paskolos sumos nurašymus (visiškus nurašymus). Patikslinimas taip pat turėtų atspindėti paskolų atidėjinių pokyčius, jei NCB nusprendžia, kad balanso atsargos apskaitomos atėmus atidėjinius. Kai įmanoma nustatyti, taip pat nurodomas visiškas ir (arba) dalinis paskolų nurašymas, pripažintas paskolos pardavimo arba perdavimo trečiajai šaliai metu.

Būtinieji reikalavimai visiškam ir (arba) daliniam paskolų nurašymui yra nustatyti 1A lentelėje.

2. Vertybinių popierių kainos perkainojimas

Patikslinimas dėl vertybinių popierių kainos perkainojimo yra susijęs su vertybinių popierių vertinimo svyravimais, atsirandančiais dėl vertybinių popierių kainos, kuria jie apskaityti arba prekiaujami, pokyčių. Šis patikslinimas apima laikotarpio pabaigos balanso atsargų vertės pokyčius, atsirandančius dėl pamatinės vertės, kuria vertybiniai popieriai yra apskaityti, pokyčių laikui bėgant, t. y. galimą pelną/nuostolius. Jis taip pat gali apimti vertinimo pokyčius, atsirandančius iš sandorių vertybiniais popieriais, t. y. realizuotą pelną/nuostolius.

Būtinieji reikalavimai vertybinių popierių kainos perkainojimui yra nustatyti 1A lentelėje.

Balanso įsipareigojimų daliai joks privalomasis atskaitomybės reikalavimas nėra nustatytas. Tačiau jeigu atskaitingųjų agentų taikoma išleistų skolos vertybinių popierių vertinimo praktika lemia jų laikotarpio pabaigos atsargų pokyčius, NCB leidžiama rinkti su tokiais pokyčiais susijusius duomenis. Tokie duomenys pateikiami kaip patikslinimai dėl „kito perkainojimo“.

5 DALIS

Paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais ir kitų paskolų perdavimų statistinės atskaitomybės reikalavimai

1. Bendrieji reikalavimai

Duomenys pateikiami vadovaujantis 8 straipsnio 2 dalimi, kai taikytina, papildžius 8 straipsnio 4 dalyje numatytais duomenimis. Visi duomenų straipsniai paskirstomi pagal paskolą paėmusio skolininko rezidavimo vietą ir subsektorių, kaip nurodyta 5 lentelės stulpelių antraštėse. Paskolos, perduotos pakeitimo vertybiniais popieriais proceso tarpinio laikymo etape, traktuojamos taip, lyg jos jau būtų pakeistos vertybiniais popieriais.

2. Vertybiniais popieriais pakeistų arba kitaip perduotų paskolų grynųjų srautų atskaitomybės reikalavimai

2.1.

Taikydamos 6 straipsnio a punktą, PFĮ apskaičiuoja 5 lentelės 1 ir 2 dalių straipsnius kaip per atitinkamą laikotarpį vertybiniais popieriais pakeistų arba kitaip perduotų paskolų grynuosius srautus, atimdamos per atitinkamą laikotarpį įsigytas paskolas. Į šiuos skaičiavimus neįtraukiamos paskolos, perduotos kitai euro zonos vidaus PFĮ arba įsigytos iš kitos euro zonos PFĮ, ir paskolos, perduotos dėl atskaitingojo agento skaidymosi, arba susijungimo ar perėmimo, kuriuose dalyvauja atskaitingasis agentas ir kita vidaus PFĮ. Į šiuos skaičiavimus įtraukiamos paskolos, perduotos kitoms ne vidaus PFĮ arba įsigytos iš kitų ne vidaus PFĮ.

2.2.

3.1 skirsnyje nurodyti straipsniai taip priskiriami 5 lentelės 1 ir 2 dalims:

a)	perdavimai ir įsigijimai, kurie daro įtaką paskolų atsargoms, duomenys apie kurias pateikti vadovaujantis I priedo 2 ir 3 dalimis, t. y. perdavimai, lemiantys pripažinimo panaikinimą, ir įsigijimai, lemiantys pripažinimą arba pakartotinį pripažinimą, priskiriami 1 daliai; ir

b)	perdavimai ir įsigijimai, kurie nedaro įtakos paskolų atsargoms, duomenys apie kurias pateikti vadovaujantis I priedo 2 ir 3 dalimis, t. y. perdavimai, nelemiantys pripažinimo panaikinimo, ir įsigijimai, nelemiantys pripažinimo arba pakartotinio pripažinimo, priskiriami 2 daliai.

2.3.

5 lentelės 1 dalies straipsniai, teikiami kas mėnesį, papildomai paskirstomi pagal paskolos perdavimo atitiktinę šalį, atskiriant FPB, iš jų FPB, kurių rezidavimo vieta yra euro zonoje, ir atitiktines šalis. Kai kuriuos 5b lentelės straipsnius, teikiamus kas ketvirtį, reikia papildomai paskirstyti pagal paskolos pradinį terminą ir paskirtį.

3. Administruojamų vertybiniais popieriais pakeistų paskolų, ir paskolų, kurių pripažinimas panaikintas, atskaitomybės reikalavimai

3.1.

PFĮ pagal 5 lentelės 3 dalį teikia duomenis apie PFĮ administruojamas vertybiniais popieriais pakeistas paskolas ir paskolų, kurių pripažinimas panaikintas, taip:

a)	laikotarpio pabaigoje nesumokėtas sumas; ir

b)	finansinius sandorius, išskyrus paskolų pardavimus (perleidimus) ir įsigijimus per atitinkamą laikotarpį, t. y. mokėtinų sumų pasikeitimą, priskirtiną paskolos gavėjų paskolos pagrindinės sumos grąžinimui.

3.2.	3.1 skirsnio b punkte numatytu atveju NCB vietoj to gali pareikalauti PFĮ pateikti PFĮ administruojamų paskolų pardavimų (perleidimų) ir įsigijimų srautus, kad NCB galėtų nustatyti 3.1 skirsnio b punkte numatytus finansinius sandorius.

3.3.

NCB gali taikyti atskaitingiesiems agentams nukrypti nuo 3.1 skirsnio b punkto reikalavimų leidžiančią nukrypti nuostatą, jei 5 lentelės 1.1 dalyje surinkti grynųjų pinigų srautai atitinka 3.2 skirsnyje numatytą tikslą, t. y. kai pagal nacionalinę praktiką vertybiniais popieriais pakeistas paskolas arba paskolas, kurių pripažinimas panaikintas, administruoja PFĮ. NCB užtikrina, kad šie grynieji srautai atitiktų finansinių sandorių, išskyrus paskolų pardavimus (perleidimus) ir įsigijimus pagal 3.1. skirsnio b punktą, apskaičiavimo tikslą. NCB gali prašyti PFĮ papildomos informacijos reikalingam koregavimui atlikti.

3.4.

NCB turi teisę taikyti šiame skirsnyje nustatytus statistinės atskaitomybės reikalavimus visoms PFĮ administruojamoms paskoloms, kurių pripažinimas panaikintas, kurios buvo pakeistos vertybiniais popieriais ar kitaip perduotos. Šiuo atveju NCB praneša PFĮ apie statistinės atskaitomybės reikalavimus 5 lentelės 3 dalyje nustatyta tvarka.

4. Vertybiniais popieriais pakeistų administruojamų paskolų likučių atskaitomybės reikalavimai

4.1.	PFĮ kas ketvirtį teikia duomenis apie vertybiniais popieriais pakeistas administruojamas paskolas pagal 5 lentelės 4 dalį nepaisant to, ar administruojamos paskolos arba atitinkamos jų administravimo teisės yra pripažintos atskaitingojo agento balanse.

4.2.	FPB, kurių rezidavimo vieta yra kitose euro zonos valstybėse narėse, administruojamų paskolų atžvilgiu PFĮ pateikia papildomus paskirstymus, agreguodamos administruojamas paskolas atskirai kiekvienai valstybei narei, kurios rezidentė yra FPB.

4.3.

NCB gali iš PFĮ rezidenčių, veikiančių kaip vertybiniais popieriais pakeistų paskolų administratoriai, rinkti 6 straipsnio b punkte nurodytus duomenis arba jų dalį kaip apie kiekvieną FPB. Jei NCB mano, kad 4.4 skirsnyje nurodyti duomenys ir 4.2 skirsnyje nurodyti paskirstymai gali būti renkami kaip apie kiekvieną FPB, ji praneša PFĮ, ar reikia teikti 4.1 ir 4.2 skirsniuose nurodytus duomenis ir kokia apimtimi juos reikia teikti.

5. Statistinės atskaitomybės reikalavimai PFĮ, taikančioms 39 TAS, 9 TFAS arba panašias nacionalines apskaitos taisykles

5.1.	39 TAS, 9 TFAS arba panašias taisykles taikančios PFĮ pateikia paskolų, perduotų pakeitimo vertybiniais popieriais būdu, kurių pripažinimas nebuvo panaikintas, mėnesio pabaigos likučius vadovaudamosi 5 lentelės 5 dalimi.

5.2.

PFĮ, kurioms taikoma 9 straipsnio 6 dalyje numatyta leidžianti nukrypti nuostata, pateikia paskolų, perduotų pakeitimo vertybiniais popieriais būdu, kurių pripažinimas buvo panaikintas, bet kurios vis dar pripažįstamos finansinėse ataskaitose, ketvirčio pabaigos likučius vadovaudamosi 5 lentelės 5 dalimi.

6 DALIS

Supaprastinta atskaitomybė mažoms kredito įstaigoms

Kredito įstaigos, kurioms taikomos 9 straipsnio 1 dalies d punkte numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, gali būti atleistos nuo šių reikalavimų:

1.	Paskirstymo pagal valiutą, nurodyto 2 dalies 4 skirsnyje.

Atskiro nurodymo:

a)	pozicijų su pagrindinėmis atitiktinėmis šalimis, kaip nurodyta 2 dalies 5.3 skirsnyje;

b)	sindikuotųjų paskolų, kaip nurodyta 2 dalies 1 lentelėje;

c)	iki dvejų metų termino ir mažesnės nei 100 % nominalios kapitalo garantijos skolos vertybinių popierių, kaip nurodyta 2 dalies 1 lentelėje.

3.	Paskirstymo pagal sektorių, nurodyto 3 dalies 3 skirsnyje.

4.	Paskirstymo pagal šalį, nurodyto 3 dalies 4 skirsnyje.

5.	Paskirstymo pagal valiutą, nurodyto 3 dalies 5 skirsnyje.

Be to, šios kredito įstaigos gali įvykdyti 2, 5 ir 6 dalyse nurodytus statistinės atskaitomybės reikalavimus teikdamos duomenis tik kas ketvirtį ir laikydamosi 7 straipsnio 3 dalyje ketvirtinei statistikai numatytų savalaikiškumo reikalavimų.

7 DALIS

Santrauka

PFĮ sektoriaus agreguoto balanso tikslais reikalinga paskirstymų suvestinė (1)

PRIEMONIŲ IR TRUKMĖS KATEGORIJOS

BALANSO STRAIPSNIAI

TURTAS

ĮSIPAREIGOJIMAI

1.	Grynieji pinigai

Paskolos

iki 1 metų (2)

nuo 1 ir iki 5 metų (2)

nuo 5 metų (2)

iš jų: grupės vidaus pozicijos

iš jų: sindikuotosios paskolos

iš jų: atvirkštiniai atpirkimo sandoriai

iš jų: atnaujinamosios paskolos ir lėšų pereikvojimas sąskaitose (eurais)

iš jų: kreditinės kortelės patogumo kreditas (eurais)

iš jų: išplėstinis kreditinės kortelės kreditas (eurais)

iš jų: nekilnojamojo turto įkaitas (7)

Paskolos, kurių pradinis terminas nuo 1 metų (eurais)

iš jų: paskolos, kurių likęs terminas – iki 1 metų

iš jų: paskolos, kurių likęs terminas – nuo 1 metų ir kurių palūkanų norma iš naujo nustatoma per ateinančius 12 mėnesių

Paskolos, kurių pradinis terminas nuo 2 metų (eurais)

iš jų: paskolos, kurių likęs terminas – iki 2 metų

iš jų: paskolos, kurių likęs terminas – nuo 2 metų ir kurių palūkanų norma perskaičiuojama per ateinančius 24 mėnesius

Turimi skolos vertybiniai popieriai

iki 1 metų (3)

nuo 1 ir iki 2 metų (3)

nuo 2 metų (3)

4.	Nuosavybės vertybiniai popieriai

Investicinių fondų akcijos (vienetai)

PRF akcijos (vienetai)

Ne PRF investicinių fondų akcijos (vienetai)

6.	Nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą)

Likęs turtas

iš jų: išvestinės finansinės priemonės

iš jų: sukauptos paskolų palūkanos

8.	Grynieji pinigai apyvartoje

Indėliai

iki 1 metų (4)

nuo 1 metų (4)

iš jų: grupės vidaus pozicijos

iš jų: pervedamieji indėliai

iš jų: iki 2 metų

iš jų: sindikuotosios paskolos

9.1.	Vienadieniai indėliai iš jų: pervedamieji indėliai

9.2.

Sutarto termino indėliai

iki 1 metų

nuo 1 ir iki 2 metų

nuo 2 metų

9.3.

Įspėjamojo laikotarpio indėliai

iki 3 mėnesių

nuo 3 mėnesių

iš jų: nuo 2 metų (5)

9.4.	Atpirkimo sandoriai

10.	PRF akcijos (vienetai)

11.

Išleisti skolos vertybiniai popieriai

iki 1 metų

nuo 1 metų ir iki 2 metų

iš jų: iki 2 metų ir mažesnės nei 100 % nominalios kapitalo garantijos

nuo 2 metų

12.	Kapitalas ir atsargos

13.

Likę įsipareigojimai

iš jų: išvestinės finansinės priemonės

iš jų: sukauptos indėlių palūkanos

ATITIKTINIŲ ŠALIŲ IR PASKIRTIES KATEGORIJOS

TURTAS

ĮSIPAREIGOJIMAI

Vidaus rezidentai

PFĮ

iš jų: centriniai bankai

iš jų: indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką

Ne PFĮ

Valdžios sektorius

centrinė valdžia

regioninė valdžia

vietos valdžia

socialinės apsaugos fondai

Kiti rezidentų sektoriai (6)

ne PRF investiciniai fondai (S.124)

kiti finansiniai tarpininkai, finansiniai pagalbininkai ir priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125 + S.126 + S.127) (6)

iš jų: pagrindinės atitiktinės šalys (7)

iš jų: FPB (7)

draudimo bendrovės (S.128)

pensijų fondai (S.129) (6)

ne finansų bendrovės (S.11) (6)

namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15) (6)

vartojimo kreditas (7)

paskolos būstui pirkti (7)

kitos paskolos (7)

iš jų: juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms (7)

euro zonos, išskyrus vidaus, rezidentai

PFĮ

iš jų: centriniai bankai

iš jų: indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką

Ne PFĮ

Valdžios sektorius

centrinė valdžia

regioninė valdžia

vietos valdžia

socialinės apsaugos fondai

Kiti rezidentų sektoriai (6)

ne PRF investiciniai fondai (S.124)

kiti finansiniai tarpininkai, finansiniai pagalbininkai ir priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125 + S.126 + S.127) (6)

iš jų: pagrindinės atitiktinės šalys (7)

iš jų: FPB (7)

draudimo bendrovės (S.128)

pensijų fondai (S.129) (6)

ne finansų bendrovės (S.11) (6)

namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15) (6)

vartojimo kreditas (7)

paskolos būstui pirkti (7)

kitos paskolos (7)

iš jų: juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms (7)

Likusio pasaulio rezidentai

Bankai

Ne bankai

Valdžios sektorius

Kiti rezidentai

Vidaus rezidentai

PFĮ

iš jų: centriniai bankai

iš jų: indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką

iš jų: kredito įstaigos

Ne PFĮ

Valdžios sektorius

centrinė valdžia

kitas valdžios sektorius

regioninė valdžia

vietos valdžia

socialinės apsaugos fondai

Kiti rezidentų sektoriai (6)

ne PRF investiciniai fondai (S.124)

kiti finansiniai tarpininkai, finansiniai pagalbininkai ir priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125 + S.126 + S.127) (6)

iš jų: pagrindinės atitiktinės šalys (7)

iš jų: FPB (7)

draudimo bendrovės (S.128)

pensijų fondai (S.129) (6)

ne finansų bendrovės (S.11) (6)

namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15) (6)

euro zonos, išskyrus vidaus, rezidentai

PFĮ

iš jų: centriniai bankai

iš jų: indėlių bendrovės, išskyrus centrinį banką

iš jų: kredito įstaigos

Ne PFĮ

Valdžios sektorius

centrinė valdžia

kitas valdžios sektorius

regioninė valdžia

vietos valdžia

socialinės apsaugos fondai

Kiti rezidentų sektoriai (6)

ne PRF investiciniai fondai (S.124)

kiti finansiniai tarpininkai, finansiniai pagalbininkai ir priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai (S.125 + S.126 + S.127) (6)

iš jų: pagrindinės atitiktinės šalys (7)

iš jų: FPB (7)

draudimo bendrovės (S.128)

pensijų fondai (S.129) (6)

ne finansų bendrovės (S.11) (6)

namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos (S.14 + S.15) (6)

Likusio pasaulio rezidentai

Bankai

Ne bankai

Valdžios sektorius

Kiti rezidentai

Iš viso

VALIUTOS

eurai

x	užsienio valiutos - valiutos, išskyrus eurą, t. y. kitų valstybių narių valiutos, JAV doleris (USD), Japonijos jena (JPY), Šveicarijos frankas (CHF), kitos valiutos (8)

(1) Mėnesinių duomenų paskirstymai yra nurodyti paryškintu šriftu, ketvirtinių duomenų paskirstymai yra nurodyti įprastu šriftu.

(2) Mėnesiniai paskirstymai pagal terminą yra skirti tik paskoloms pagrindinių rezidentų sektoriams, išskyrus PFĮ ir euro zonos valstybių narių valdžios sektorių. Atitinkami paskolų euro zonos valstybių narių valdžios sektoriui, išskyrus centrinę valdžią, paskirstymai pagal terminą yra ketvirtiniai.

(3) Mėnesiniai paskirstymai pagal terminą yra skirti tik turimiems vertybiniams popieriams, kuriuos išleido euro zonoje esančios PFĮ. Ketvirtiniai duomenys apie turimus vertybinius popierius, išleistus euro zonos ne PFĮ, skirstomi į kategorijas „iki vienerių metų“ ir „nuo vienerių metų“.

(4) Nurodoma tik likusio pasaulio atžvilgiu.

(5) Straipsnio „įspėjamojo nuo dvejų metų laikotarpio indėliai“ duomenys teikiami savanoriškai, kol bus nurodyta kitaip.

(6) Paskolų ir indėlių mėnesiniai duomenys turi būti paskirstyti pagal subsektorių.

(7) S.14 + S.15 subsektoriaus paskolos papildomai turi būti paskirstytos pagal paskirtį. Be to, kai kurių subsektorių atžvilgiu kai kurioms priemonėms reikia papildomų pozicijų „iš jų“: subsektoriui S.125 – „iš jų: pagrindinės atitiktinės šalys“ ir „iš jų: finansinių priemonių bendrovės“; paskoloms subsektoriuje S.14 – „iš jų: juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms“; paskoloms subsektoriuose S.11 ir S.14 + S.15 (tik ketvirtiniams reikalavimams) – „iš jų: nekilnojamojo turto įkaitas“.

(8) Ketvirtinio paskirstymo pagal kiekvienos kitos valstybės narės valiutą reikia tik atskiriems straipsniams.

II PRIEDAS

KONSOLIDAVIMO PRINCIPAI IR APIBRĖŽTYS

1 DALIS

Konsolidavimas statistikos tikslais toje pačioje valstybėje narėje

Kiekvienai valstybei narei, kurios valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybė narė) atskaitingąją visumą sudaro PFĮ, kurios yra įtrauktos į statistikai naudojamą PFĮ sąrašą ir kurių rezidavimo vieta yra euro zonos valstybių narių teritorijoje (1). Tai:

a)	toje teritorijoje įsteigtos ir esančios institucijos, įskaitant už tos teritorijos ribų esančių patronuojančių bendrovių patronuojamąsias bendroves (2), ir

b)	institucijų, kurių pagrindinė buveinė yra už tos teritorijos ribų, filialai.

Lengvatiniuose finansiniuose centruose esančios institucijos statistiniu požiūriu traktuojamos kaip teritorijų, kuriose yra šie centrai, rezidentės.

Statistikos tikslais PFĮ konsoliduoja visų toje pačioje valstybėje narėje esančių savo vidaus įstaigų (registruotos arba pagrindinės buveinės ir (arba) filialų) veiklą. Neleidžiama statistikos tikslais konsoliduoti už nacionalinių teritorijų ribų.

Jei patronuojanti bendrovė ir jos patronuojamosios bendrovės yra toje pačioje valstybėje narėje esančios PFĮ, patronuojanti bendrovė statistikos ataskaitose gali konsoliduoti duomenis apie šių patronuojamųjų bendrovių veiklą, tačiau duomenis apie kredito įstaigų ir kitų PFĮ veiklą turi nuodyti atskirai.

Jeigu institucija turi filialų, esančių kitų euro zonos valstybių narių teritorijoje, atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje esanti registruota arba pagrindinė buveinė pozicijas visų šių filialų atžvilgiu vertina kaip pozicijas kitų euro zonos valstybių narių rezidentų atžvilgiu. Ir atvirkščiai, atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje esantis filialas pozicijas registruotos arba pagrindinės buveinės atžvilgiu, arba kitų tos pačios institucijos filialų, esančių kitų euro zonos valstybių narių teritorijoje, atžvilgiu vertina kaip pozicijas kitų euro zonos valstybių narių rezidentų atžvilgiu.

Jeigu institucija turi filialų, esančių už euro zonos valstybių narių teritorijos ribų, atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje esanti registruota arba pagrindinė buveinė pozicijas visų šių filialų atžvilgiu vertina kaip pozicijas likusio pasaulio rezidentų atžvilgiu. Ir atvirkščiai, atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje esantis filialas pozicijas registruotos arba pagrindinės buveinės arba kitų tos pačios institucijos filialų, esančių už euro zonos valstybių narių ribų, atžvilgiu vertina kaip pozicijas likusio pasaulio rezidentų atžvilgiu.

2 DALIS

Priemonių kategorijų apibrėžtys

Šioje lentelėje pateikiamas priemonių kategorijų išsamus standartinis aprašas, kurį nacionaliniai centriniai bankai (NCB) pagal šį reglamentą perkelia į nacionaliniu lygiu taikomas kategorijas. Lentelėje nepateikiamas atskirų finansinių priemonių sąrašas, o apibrėžtys nėra išsamios. Apibrėžtys pateiktos vadovaujantis 2010 m. ESS.

Pradinis terminas, t. y. terminas išleidimo momentu – nustatytas finansinės priemonės gyvavimo laikotarpis, kuriam nepasibaigus ji negali būti išpirkta (pvz., skolos vertybiniai popieriai) arba ji gali būti išpirkta tik pritaikius tam tikros rūšies baudą (pvz., kai kurių rūšių indėliai). Įspėjamasis laikotarpis – laikas nuo to momento, kada priemonės turėtojas įspėja apie savo ketinimą išpirkti priemonę, iki datos, kurią turėtojui leidžiama ją konvertuoti į grynuosius pinigus netaikant baudos. Pagal įspėjamąjį laikotarpį finansinės priemonės klasifikuojamos tik tuomet, kai nėra nustatyto sutarto termino.

Finansinius reikalavimus galima skirstyti pagal tai, ar jie yra perleidžiamieji, ar ne. Reikalavimas yra perleidžiamasis, jei vienetas gali paprastai perduoti savo nuosavybės teises kitam vienetui, jas perleisdamas ar patvirtindamas, arba jei reikalavimą galima užskaityti kitu sandoriu, pvz., išvestinių finansinių priemonių atveju. Iš esmės bet kokia finansine priemone galima prekiauti, tačiau perleidžiamosiomis priemonėmis prekiaujama organizuotose biržose arba nebiržiniais sandoriais, nors faktinė prekyba nėra būtina perleidžiamumo sąlyga.

Lentelė

Priemonių kategorijos

TURTO KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašymas

1.	Grynieji pinigai

Turimi eurų ir užsienio valiutų banknotai ir monetos, esantys apyvartoje, paprastai naudojami mokėjimams atlikti

2.	Paskolos, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki penkerių metų imtinai/nuo penkerių metų

Turimas finansinis turtas, sukurtas kreditoriams skolinant skolininkams lėšas, nepatvirtintas dokumentais arba patvirtintas neperleidžiamaisiais dokumentais. Šis straipsnis taip pat apima turtą atskaitingųjų agentų indėlių forma. NCB taip pat gali reikalauti šiam straipsniui pateikti pilną paskirstymą pagal sektorių.

Šis straipsnis apima:

paskolas namų ūkiams ir namų ūkiams paslaugas teikiančioms ne pelno institucijoms, suskirstytas į:

vartojimo kreditą (paskolas, suteiktas daugiausia asmeniniam prekių ir paslaugų vartojimui). Juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms suteiktas vartojimo kreditas įtraukiamas į šią kategoriją, jei atskaitingoji PFĮ žino, kad paskola yra daugiausia naudojama asmeniniam vartojimui;

ii)

paskolas būstui pirkti (kreditą, suteiktą investuoti į būstą savo naudojimui arba nuomai, įskaitant statybą ir remontą). Jos apima gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintas paskolas, naudojamas būstui pirkti, ir kitas paskolas būstui pirkti, suteiktas asmeniškai arba užtikrintas kitos formos turtu. Juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms suteiktos būsto paskolos įtraukiamos į šią kategoriją, išskyrus atvejus, kai atskaitingoji PFĮ žino, kad būstas daugiausia naudojamas verslui; tokiu atveju duomenys apie jas teikiami kaip „kitos paskolos, iš jų: juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms“,

iii)

kitas paskolas (paskolas, suteiktas kitais tikslais nei vartojimui ir būstui įsigyti, pavyzdžiui, verslui, skolos konsolidavimui, mokymuisi ir t. t.). Ši kategorija gali apimti juridinio statuso neturinčioms individualiosioms įmonėms ir partnerystėms suteiktas vartojimo paskolas (žr. II priedo 3 dalį), jei duomenys apie tokias paskolas nepateikti kategorijoje „vartojimo kreditas“. Išskyrus atvejus, kai taikomos sumažintos atskaitomybės sąlygos, turi būti pateikiama pozicija „iš jų“, šioje kategorijoje atskirai nurodant individualiosioms įmonėms suteiktas paskolas (žr. II priedo 3 dalį);

Kreditinės kortelės skolą.

Šiame reglamente ši kategorija apima kreditą, suteiktą namų ūkiams arba nefinansinėms korporacijoms per uždelstines debetines korteles, t. y. korteles, suteikiančias „patogumo kreditą“, kaip apibrėžta toliau arba per kreditines korteles, t. y. korteles, suteikiančias „patogumo kreditą“ ir išplėstinį kreditą. Kreditinės kortelės skola įrašoma tam skirtose kortelės sąskaitose ir todėl jos nematyti einamosiose arba kredito limitą suteikiančiose sąskaitose. „Patogumo kreditas“ apibrėžiamas kaip kreditas, laikotarpiu tarp per vieną mokėjimo ciklą kortele atliktų mokėjimo operacijų ir datos, kurią padengiami šio konkretaus mokėjimo ciklo debeto likučiai, suteiktas už 0 % palūkanų normą. Išplėstinis kreditas apibrėžiamas kaip kreditas, suteiktas praėjus ankstesnių mokėjimo ciklų mokėjimo datoms, t. y. debeto sumos kortelės sąskaitoje, kurios nebuvo padengtos iš karto, kai buvo įmanoma, už kurį skaičiuojama paprastai didesnė nei 0 % palūkanų norma arba pakopinės palūkanų normos. Dažnai reikia mokėti minimalias mėnesines įmokas, kad išplėstinis kreditas būtų grąžintas bent iš dalies.

Šių kredito formų atitiktinė šalis yra subjektas, pagal sutartinį susitarimą turintis galiausiai grąžinti likusias sumas, kuris sutampa su kortelės turėtoju privačiai naudojamų kortelių atveju, tačiau nesutampa bendrovės kortelių atveju;

Atnaujinamąsias paskolas ir sąskaitų pereikvojimą

Atnaujinamosios paskolos yra paskolos, kurioms būdingi visi šie požymiai: (i) skolininkas gali naudotis lėšomis arba išimti jas iki iš anksto patvirtinto kredito limito ribos iš anksto neįspėdamas skolintojo; (ii) prieinamo kredito suma gali padidėti ir sumažėti, kadangi lėšų yra skolinamasi ir jos yra grąžinamos; (iii) kreditu galima naudotis pakartotinai; (iv) nėra įsipareigojimo reguliariai grąžinti lėšas.

Atnaujinamosios paskolos apima per kredito liniją gautas ir dar negrąžintas sumas (likučius). Kredito linija yra skolintojo ir skolininko susitarimas, kuris leidžia skolininkui per nustatytą laikotarpį ir iki tam tikro limito imti lėšas ir savo nuožiūra grąžinti jas iki nustatytos datos. Per kredito liniją prieinamos sumos, kurios nebuvo paimtos arba kurios jau buvo grąžintos, nepriskirtinos jokiai balansinių straipsnių kategorijai. Sąskaitų pereikvojimas yra debeto likučiai einamosiose sąskaitose. Nei atnaujinamosios paskolos, nei sąskaitų pereikvojimas neapima paskolų, suteiktų per kreditines korteles. Turi būti pateikiami duomenys apie visą skolininko skolingą sumą, nesvarbu, ar ji viršija, ar ne bet kokį iš anksto skolintojo ir skolininko sutartą limitą paskolos dydžio ir (arba) didžiausio laikotarpio atžvilgiu;

Sindikuotąsias paskolas (vienas paskolos susitarimas, kuriame kaip skolintojos dalyvauja kelios institucijos).

Sindikuotosios paskolos apima tik tokius atvejus, kai iš paskolos sutarties skolininkas žino, kad paskolą suteikė keli skolintojai. Statistikos tikslais tik faktiškai skolintojų išmokėtos sumos (o ne visos kredito linijos) yra laikomos sindikuotosiomis paskolomis. Paprastai sindikuotąją paskolą tvarko ir koordinuoja viena institucija (dažnai vadinama „pagrindiniu vadovu“) ir ją faktiškai suteikia įvairūs sindikato dalyviai. Visi dalyviai, įskaitant pagrindinį vadovą, savo balanso turto dalyje pateikia duomenis apie savo paskolos dalį skolininko atžvilgiu, t. y. ne pagrindinio vadovo atžvilgiu;

e)	Indėlius, kaip apibrėžta 9 įsipareigojimų kategorijoje;

Finansinį lizingą, suteiktą trečiosioms šalims

Finansinis lizingas – tai sutartys, pagal kurias teisėtas ilgalaikės prekės savininkas (toliau – nuomotojas) šį turtą beveik visam arba visam ekonominiam jo naudojimo laikotarpiui skolina trečiajai šaliai (toliau – nuomininkui) už įnašus, padengiančius prekių kainą ir apskaičiuotas palūkanas. Faktiškai laikoma, kad nuomininkas gauna visą naudą iš prekės naudojimo ir padengia su nuosavybe susijusias išlaidas bei riziką. Statistikos tikslais finansinis lizingas laikomas nuomotojo nuomininkui suteiktomis paskolomis, suteikiančiomis galimybę nuomininkui nusipirkti ilgalaikę prekę. Turtas (ilgalaikės prekės), kuris buvo paskolintas nuomininkui, balanse niekur nenurodomas;

g)	Blogas paskolas, kurios dar negrąžintos arba nenurašytos Visa paskolų, kurios negrąžinamos laiku arba kurios kitokiais būdais pripažįstamos iš dalies arba visiškai nuvertėjusiomis, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnyje pateiktą įsipareigojimų nevykdymo apibrėžtį, suma;

h)	Turimus neperleidžiamus vertybinius popierius Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie nėra perleidžiamieji ir kuriais negalima prekiauti antrinėse rinkose;

i)	Paskolas, kuriomis prekiaujama Paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis, turi būti klasifikuojamos turto straipsnyje „paskolos“, jeigu nėra prekybos antrinėje rinkoje įrodymų. Kitu atveju jos priskirtinos skolos vertybiniams popieriams (3 kategorijos);

Subordinuotoji skola indėlių arba paskolų forma

Subordinuotosios skolos priemonės yra papildomas reikalavimas institucijai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus aukštesnį statusą, pvz., indėlius ir (arba) paskolas, turinčius reikalavimus; dėl to jos turi kai kurias nuosavybės priemonių ypatybes. Statistikos tikslais subordinuotoji skola turi būti klasifikuojama kaip „paskolos“ arba kaip „skolos vertybiniai popieriai“, atsižvelgiant į finansinės priemonės pobūdį. Kai PFĮ turima visų formų subordinuotoji skola šiuo metu statistikos tikslais išreiškiama nurodant vieną skaičių, šis skaičius turi būti klasifikuojamas turto straipsnyje „skolos vertybiniai popieriai“, kadangi subordinuotąją skolą daugiausia sudaro vertybiniai popieriai, o ne paskolos;

Reikalavimai pagal atvirkštinio atpirkimo sandorius arba vertybiniai popieriai, paskolinti už grynųjų pinigų įkaitą

Grynųjų pinigų, sumokėtų už atskaitingųjų agentų nupirktus vertybinius popierius konkrečia kaina pagal tvirtą įsipareigojimą perparduoti šiuos ar panašius vertybinius popierius nustatyta kaina nustatytą dieną ateityje atitiktinys arba vertybinių popierių skolinimas už grynųjų pinigų įkaitą (žr. 9.4 įsipareigojimų kategoriją).

Šioje atskaitomybės sistemoje paskolų paskirstymas pagal nekilnojamojo turto įkaitą apima visą likusių paskolų, kurios užtikrintos įkaitu pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 199 straipsnio 2–4 punktus, sumą, kai likusios paskolos ir įkaito santykis yra 1 arba mažiau nei 1. Jei atskaitingasis agentas šių taisyklių netaiko, sprendžiant, kurios paskolos turi būti įtrauktos į šį paskirstymą, remiamasi tuo metodu, kuris buvo pasirinktas kapitalo reikalavimams vykdyti.

Paskola nelaikomas šis straipsnis:

Patikos pagrindu suteiktos paskolos

Patikos pagrindu suteiktos paskolos, t. y. patikos paskolos arba pasitikėjimu paremtos paskolos – tai paskolos, vienos šalies (toliau – „patikėtinis“) vardu suteiktos už trečiąją šalį (toliau – „naudos gavėjas“). Statistikos tikslais patikos paskolos neturi būti apskaitomos patikėtinio balanse, jei lėšų nuosavybės riziką ir naudą prisiima naudos gavėjas. Lėšų nuosavybės riziką ir naują prisiima naudos gavėjas, jeigu: a) naudos gavėjas prisiima paskolos kredito riziką, t. y. patikėtinis yra atsakingas tik už administracinį paskolos valdymą; arba b) naudos gavėjo investicijos yra apsaugotos nuo nuostolių, jeigu patikėtinis bankrutuotų, t. y. patikos paskola nėra patikėtinio turto, kuris gali būti išdalintas bankroto atveju, dalis

3.	Skolos vertybiniai popieriai

Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola, ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje, ir kurie nesuteikia turėtojui jokių nuosavybės teisių į išleidžiančią instituciją.

Šis straipsnis apima:

a)	turimus vertybinius popierius, kurie suteikia turėtojui besąlygišką teisę į fiksuotas arba sutartiniu būdu nustatytas pajamas, tam tikrą dieną arba dienomis arba pradedant nuo emisijos metu nustatytos datos gaunamas atkarpų ir (arba) nustatytos fiksuotos sumos forma;

perleidžiamąsias paskolas, kurios tapo perleidžiamos organizuotoje rinkoje, t. y. paskolas, kuriomis prekiaujama, su sąlyga, kad yra įrodymų, jog jomis prekiaujama antrinėje rinkoje, įskaitant rinkos formuotojų buvimo, dažno finansinio turto kotiravimo, pvz., pirkėjo ir pardavėjo siūlomų kainų skirtumų, įrodymus (taip pat žr. „paskolas, kuriomis prekiaujama“ 2i kategorijoje);

c)	subordinuotąją skolą skolos vertybinių popierių forma (taip pat žr. „subordinuotoji skola indėlių arba paskolų forma“ 2j kategorijoje);

Pagal vertybinių popierių skolinimo sandorius paskolinti vertybiniai popieriai arba pagal atpirkimo sandorį parduoti vertybiniai popieriai lieka pradinio savininko balanse (ir neturi būti apskaitomi laikinojo įgijėjo balanse), jeigu yra tvirtas įsipareigojimas atlikti atvirkštinę operaciją, o ne vien tik galimybė tai padaryti. Jeigu laikinasis įgijėjas parduoda gautus vertybinius popierius, šis pardavimas turi būti apskaitytas kaip tiesioginis vertybinių popierių sandoris ir įrašytas laikinojo įgijėjo balanse kaip vertybinių popierių portfelio neigiama pozicija

3a/3b/3c

Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų

Šie straipsniai apima:

a)	Turimus perleidžiamuosius skolos vertybinius popierius, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų;

b)	Paskolas, kurios tapo perleidžiamos organizuotoje rinkoje, t. y. paskolas, kuriomis prekiaujama, jei jos priskiriamos skolos vertybiniams popieriams, ir kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų;

c)	Subordinuotoji skola skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų, forma

4.	Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonės reiškia nuosavybės teises į bendroves arba kvazibendroves; tai reikalavimas dėl likutinės vertės po to, kai patenkinami visų kreditorių reikalavimai.

Šis straipsnis apima biržines ir nebiržines akcijas ir kitas nuosavybės priemones

5.	Investicinių fondų akcijos (vienetai)

Investicinių fondų, kurie yra kolektyvinio investavimo subjektai, investuojantys į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą, kai tuo siekiama investuoti iš visuomenės surinktą kapitalą, išleistos akcijos arba vienetai

Šis straipsnis apima PRF akcijas (vienetus), kuriuos PRF išleido pagal šio reglamento 2 straipsnį, ir ne PRF investicinių fondų išleistas akcijas (vienetus) (kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38) 1 straipsnio 1 dalyje)

6.	Nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą)

Materialusis ar nematerialusis turtas, išskyrus finansinį turtą. Šis straipsnis apima būstą, kitus pastatus ir statinius, mašinas ir įrangą, vertybes ir intelektinės nuosavybės produktus, pvz., kompiuterių programinę įrangą ir duomenų bazes

7.	Likęs turtas

Straipsnis „likęs turtas“ yra likęs balanso turto dalies straipsnis, apibrėžiamas kaip „kitur neįtrauktas turtas“. NCB gali reikalauti teikti duomenis apie į šį straipsnį įtrauktas konkrečias subpozicijas. Likęs turtas gali apimti:

išvestinių finansinių priemonių pozicijas bendrosiomis teigiamomis rinkos vertėmis

Statistikos tikslais čia įtraukiamos išvestinės finansinės priemonės, kurias būtina įrašyti balanse ir kurios pateikiamos atskiru „iš jų“ straipsniu, paskirstant jas pagal sektorius (PFĮ/ne PFĮ) ir a geografiškai (vidaus/euro zonos, išskyrus vidaus/likusio pasaulio sektoriaus);

b)	pagal laikinuosius straipsnius gautinas bendrąsias sumas Laikinieji straipsniai – tai PFĮ balanse laikomi turto likučiai, kurie nėra apskaitomi klientų vardu, tačiau yra susiję su klientų lėšomis, pvz., investicijoms, pervedimui arba atsiskaitymui numatytos lėšos;

c)	pagal tranzitinius straipsnius gautinas bendrąsias sumas Tranzitiniuose straipsniuose nurodomos lėšos, paprastai priklausančios klientams, kurios yra perdavimo iš vienos PFĮ į kitą procese. Straipsniai apima čekius ir kitas mokėjimo formas, kurios buvo nusiųstos kitoms PFĮ, kad jos jas atsiimtų;

sukauptas gautinas paskolų palūkanas

Pagal bendrąjį kaupiamosios apskaitos principą gautinos paskolų palūkanos turėtų būti įrašomos balanse jų susikaupimo momentu, t. y. kaupiamuoju pagrindu, o ne tuo metu, kai jos faktiškai gaunamos, t. y. grynųjų pinigų pagrindu. Sukauptos paskolų palūkanos bendrąja verte klasifikuojamos kategorijoje „likęs turtas“. Sukauptos palūkanos neįtraukiamos į paskolą, su kuria jos susijusios, ir pateikiamos atskiru „iš jų“ straipsniu;

e)	sukauptas turimų skolos vertybinių popierių palūkanas;

f)	gautinus dividendus;

g)	gautinas sumas, nesusijusias su pagrindine PFĮ veikla;

h)	valstybės išleistų monetų atitiktį turto dalyje (tik NCB balansuose

„Likęs turtas“ neapima finansinių priemonių, kurios yra išreikštos finansinio turto (įtraukto į kitus balanso straipsnius) forma, tam tikrų finansinių priemonių, kurios nėra išreikštos finansinio turto forma, pavyzdžiui, garantijų, įsipareigojimų, administruojamų ir patikos paskolų (įrašytų nebalansiniuose straipsniuose), ir nefinansinio turto (įtraukto į 6 kategoriją)

ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašymas

8.	Grynieji pinigai apyvartoje

Įsipareigojimų kategorija „grynieji pinigai apyvartoje“ – apyvartoje esantys banknotai ir monetos, išleisti pinigų institucijos arba jos patvirtinti. Ši kategorija apima ECB ir NCB išleistus banknotus. Apyvartoje esančios monetos yra ne euro zonos valstybių narių PFĮ įsipareigojimas, o centrinės valdžios įsipareigojimas. Vis dėlto monetos yra pinigų junginių dalis, todėl jos įrašomos kategorijoje „apyvartoje esantys pinigai“. Šio įsipareigojimo atitiktinys turi būti įtraukiamas į straipsnį „likęs turtas“

Indėliai

Atskaitingųjų agentų kreditoriams mokėtinos sumos (akcijos, indėliai arba kitos), atitinkančios I priedo 1 dalies 1 skirsnyje aprašytus požymius, išskyrus sumas, kylančias iš perleidžiamųjų vertybinių popierių arba PRF akcijų (vienetų) emisijos. Atskaitomybės sistemoje ši kategorija yra skirstoma į vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius, įspėjamojo laikotarpio indėlius ir atpirkimo sandorius

indėliai ir paskolos

„Indėliai“ taip pat apima „paskolas“ kaip PFĮ įsipareigojimus. Apskritai paskolos reiškia PFĮ gautas sumas, kurios nėra išreikštos „indėlių“ forma. 2010 m. ESS „paskolos“ atskiriamos nuo „indėlių“ atsižvelgiant į šalį, kuri imasi iniciatyvos, t. y. jeigu iniciatyvą rodo skolininkas, tuomet tai yra paskola, o jeigu skolintojas – tuomet tai yra indėlis. Pagal atskaitomybės sistemą „paskolos“ nepripažįstamos atskira kategorija balanso įsipareigojimų pusėje. „Paskolomis“ laikomi likučiai turi būti neatskiriamai klasifikuojami straipsnyje „indėlių įsipareigojimai“, išskyrus atvejus, kai jie išreiškiami perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais. Tai atitinka pirmiau pateiktą „indėlių įsipareigojimų“ apibrėžtį. PFĮ suteiktos paskolos, kurios klasifikuojamos kaip „indėlių įsipareigojimai“, turi būti paskirstytos pagal atskaitomybės sistemos reikalavimus, t. y. pagal sektorių, priemonę, valiutą ir terminą. Šiai kategorijai priskiriamos atskaitingųjų agentų gautos sindikuotosios paskolos.

neperleidžiamieji skolos vertybiniai popieriai

Atskaitingųjų agentų išleisti neperleidžiamieji skolos vertybiniai popieriai paprastai turi būti klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“. Atskaitingųjų agentų išleistos neperleidžiamosios priemonės, kurios vėliau tampa perleidžiamosiomis ir kuriomis gali būti prekiaujama antrinėse rinkose, turėtų būti perklasifikuotos kaip „skolos vertybiniai popieriai“.

privalomųjų įnašų indėliai

Privalomųjų įnašų indėliai (privalomieji įnašai) pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis turėtų būti klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“, jeigu jie išreiškia pinigų finansų įstaigoms pateiktą grynųjų pinigų įkaitą ir jeigu jie išlieka indėlininko nuosavybe ir yra gražintini indėlininkui sutarčiai pasibaigus. Iš esmės atskaitingojo agento gautus privalomuosius įnašus taip pat siūloma klasifikuoti kaip „indėlių įsipareigojimus“, jeigu PFĮ buvo suteiktos lėšos, kurias galima laisvai naudoti perskolinimui; jeigu dalį PFĮ gauto privalomojo įnašo reikia perduoti kitam išvestinių finansinių priemonių rinkos dalyviui, pvz., kliringo įstaigai, tik ta dalis, kuri lieka PFĮ dispozicijoje, iš principo turėtų būti klasifikuojama kaip „indėlių įsipareigojimai“. Dėl sudėtingos dabartinės rinkos praktikos gali būti sunku nustatyti tuos privalomuosius įnašus, kuriuos tikrai reikia grąžinti, kadangi toje pačioje sąskaitoje neatskiriamai laikomi skirtingų rūšių privalomieji įnašai, arba tuos privalomuosius įnašus, kurie suteikia PFĮ išteklių perskolinimui. Tokiais atvejais šiuos privalomuosius įnašus galima klasifikuoti straipsnyje „likę įsipareigojimai“ arba kaip „indėlių įsipareigojimus“.

d)	atidėti likučiai Pagal nacionalinę praktiką „atidėti likučiai“, susiję, pvz., su lizingo sutartimis, yra klasifikuojami kaip indėlių įsipareigojimai straipsniuose „sutarto termino indėliai“ arba „įspėjamojo laikotarpio indėliai“, atsižvelgiant į atitinkamos sutarties terminą/nuostatas.

PFĮ išleistos akcijos

PFĮ išleistos akcijos klasifikuojamos kaip indėliai, o ne kaip kapitalas ir atsargos, jeigu: i) PFĮ emitentę ir turėtoją, nesvarbu, kokios yra nuosavybės teisės į šias akcijas, sieja skolininko ir kreditoriaus ekonominis ryšys; ir ii) akcijas galima konvertuoti į pinigus arba išpirkti netaikant didelių apribojimų arba baudų. Įspėjamasis laikotarpis nelaikomas dideliu apribojimu. Be to, tokios akcijos turi atitikti šias sąlygas:

—	atitinkamos nacionalinių teisės aktų nuostatos nesuteikia PFĮ emitentei besąlygiškos teisės atsisakyti išpirkti savo akcijas;

—	akcijos yra neabejotinos vertės, t. y. esant įprastinėms sąlygoms, išpirkimo atveju jos bus išpirktos už jų nominaliąją vertę;

—

PFĮ nemokumo atveju jos akcijų turėtojai teisiškai nėra įpareigoti nei, greta nominaliosios akcijų vertės, t. y. akcininkų dalyvavimo pasirašytame kapitale, dengti neapmokėtus įsipareigojimus, nei vykdyti bet kokius kitus sunkinančius papildomus įsipareigojimus. Akcijų subordinavimas bet kokiai kitai PFĮ išleistai priemonei nėra sunkinantis papildomas įsipareigojimas.

Tokių akcijų konvertavimui į pinigus nustatyti įspėjamieji laikotarpiai yra naudojami klasifikuojant šias akcijas pagal įspėjamąjį laikotarpį priemonių kategorijoje „indėliai“. Šie įspėjamieji laikotarpiai taip pat taikomi pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 4 straipsnį nustatant atsargų normą. Bet kokios su PFĮ suteiktomis paskolomis susijusios paskirtosios akcijos turėtų būti klasifikuojamos kaip indėlių įsipareigojimai, skirstomos pagal tokį pat pradinį terminą kaip ir atitinkama paskola, t. y. kaip „sutarto termino indėliai“ arba „įspėjamojo laikotarpio indėliai“, atsižvelgiant į atitinkamos paskolos sutarties nuostatas dėl terminų.

Kai tokių PFĮ išleistų akcijų, kurios klasifikuojamos kaip indėliai, o ne kaip kapitalas ir atsargos, turėtojos yra PFĮ, jos jas klasifikuoja kaip paskolas savo balanso turto dalyje.

f)	pakeitimo vertybiniais popieriais įsipareigojimai Paskolų ir (arba) kito turto, kurio buvo netekta dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, bet kuris vis dar pripažįstamas balanse, atitiktinys

Indėliu nelaikomas šis straipsnis:

Patikos pagrindu gautos lėšos (indėliai) nėra įrašomos į PFĮ statistinį balansą (žr. 2 kategorijoje „Patikos pagrindu suteiktos paskolos“)

9.1.	Vienadieniai indėliai

Indėliai, kuriuos galima konvertuoti į pinigus ir (arba) kurie pervedami pareikalavus pagal čekį, banko pavedimą, debeto įrašą arba panašias priemones be ilgo uždelsimo, apribojimo arba baudos. Šis straipsnis apima:

likučius (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos), kurie pagal pareikalavimą konvertuojami į pinigus nedelsiant arba iki kitos dienos, einančios po tos dienos, kurią buvo pateiktas pareikalavimas, darbo pabaigos, netaikant jokios didelės baudos arba apribojimo, tačiau kurių negalima pervesti;

b)	likučius (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos), išreiškiančius iš anksto apmokėtas sumas „aparatinės įrangos“ arba „programinės įrangos“ el. pinigų kontekste, pvz., iš anksto apmokėtos kortelės;

c)	paskolos, kurias reikia grąžinti iki kitos dienos, einančios po tos dienos, kurią buvo suteikta paskola, darbo pabaigos.

9.1a.

Pervedamieji indėliai

Pervedamieji indėliai yra tie „vienadienių indėlių“ kategorijos indėliai, kuriuos pagal pareikalavimą galima tiesiogiai pervesti, siekiant atlikti mokėjimus kitiems ūkio subjektams įprastai naudojamomis mokėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, kredito pervedimu ir tiesioginiu debetu, taip pat galbūt kreditine arba debetine kortele, el. pinigų sandoriais, čekiais arba panašiomis priemonėmis be ilgo uždelsimo, apribojimo arba baudos. Pervedamiesiems indėliams nepriskiriami tie indėliai, kuriuos galima naudoti tik grynųjų pinigų išėmimui, ir (arba) indėliai, iš kurių lėšos gali būti paimtos arba pervestos tik per kitą to paties savininko sąskaitą.

9.2.	Sutarto termino indėliai

Nepervedamieji indėliai, kurių negalima konvertuoti į pinigus iki sutarto fiksuoto termino arba kuriuos galima konvertuoti į pinigus iki šio sutarto termino tik jeigu turėtojas sumoka tam tikrą baudą. Šis straipsnis taip pat apima administraciniu būdu reguliuojamus taupomuosius indėlius, kuriems su terminu susijęs kriterijus nėra svarbus; šie priskirtini „nuo dvejų metų“ terminų grupei. Finansiniai produktai, kurie gali būti reguliariai pratęsiami, turi būti klasifikuojami pagal anksčiausią terminą. Nors sutarto termino indėliams gali būti numatyta galimybė išmokėti juos anksčiau, apie tai iš anksto įspėjus, arba jie gali būti išmokėti pagal pareikalavimą, dėl to sumokėjus tam tikras baudas, šie požymiai nelaikomi svarbiais indėlių klasifikavimui.

9.2a/9.2b/9.2c

Sutarto iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų termino indėliai

Šie straipsniai kiekvienai terminų grupei apima:

a)	Likučius, padėtus fiksuotam iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų terminui, kurie yra nepervedamieji ir kurie negali būti konvertuoti į pinigus iki šio termino pabaigos;

Likučius, padėtus fiksuotam iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų terminui, kurie yra nepervedamieji, bet kurie gali būti išmokėti iki šio termino pabaigos iš anksto įspėjus; jei buvo pateiktas įspėjimas, šie likučiai klasifikuojami atitinkamai 9.3a arba 9.3b kategorijoje;

c)	Likučius, padėtus fiksuotam iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų terminui, kurie yra nepervedamieji, bet kurie gali būti išmokėti pagal pareikalavimą, sumokėjus tam tikras baudas;

Privalomuosius įnašus pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios turi būti įvykdytos per vienerius metus/nuo vienerių iki dvejų metų/daugiau kaip dvejus metus, kurie išreiškia grynųjų pinigų įkaitą, pateiktą siekiant apsaugoti nuo kredito rizikos, tačiau kurie lieka indėlininko nuosavybe ir yra jam grąžinami sutarčiai pasibaigus;

e)	Neperleidžiamaisiais dokumentais patvirtintas arba dokumentais nepatvirtintas paskolas, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų;

f)	PFĮ išleistus neperleidžiamuosius skolos vertybinius popierius, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų;

g)	Subordinuotąją skolą, PFĮ išleista indėlių arba paskolų forma, kurios pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų;

h)	Pakeitimo vertybiniais popieriais įsipareigojimus. Paskolų ir (arba) kito turto, kurio buvo netekta dėl pakeitimo vertybiniais popieriais, bet kuris vis dar pripažįstamas balanse, atitiktinys. Paprastai šie įsipareigojimai priskiriami „sutarto nuo dvejų metų termino“ grupei.

Be to, sutarto nuo dvejų metų termino indėliai apima:

Likučius (nesvarbu, koks jų terminas), kurių palūkanų normos ir (arba) sąlygos yra nurodytos nacionaliniuose teisės aktuose ir kurie skirti laikyti konkretiems tikslams, pvz., būstui finansuoti, kuriuos įvykdyti reikės po dvejų metų, net jeigu techniškai jie gali būti išmokėti pagal pareikalavimą

9.3.	Įspėjamojo laikotarpio indėliai

Nepervedamieji indėliai, neturintys sutarto termino, kurie negali būti konvertuoti į pinigus be išankstinio įspėjimo laikotarpio; iki jo pabaigos jų konvertuoti negalima arba tai padaryti galima tik sumokėjus baudą. Jie apima indėlius, kurie, nors teisiškai ir galėtų būti atsiimami pagal pareikalavimą, pagal nacionalinę praktiką dėl to būtų taikomos baudos ir apribojimai (jie klasifikuojami „iki trijų mėnesių imtinai“ grupėje), ir investicines sąskaitas, kurioms nenustatytas įspėjamasis laikotarpis arba sutartas terminas, tačiau kurioms numatytos atsiėmimą ribojančios nuostatos (jos klasifikuojamos „nuo trijų mėnesių“ grupėje)

9.3a/9.3b

Įspėjamojo iki trijų mėnesių imtinai/nuo trijų mėnesių laikotarpio indėliai, iš jų – įspėjamojo nuo dvejų metų laikotarpio indėliai

Šie straipsniai apima:

Likučius, padėtus nefiksuotam terminui, kuriuos galima atsiimti tik iš anksto įspėjus, kai įspėjamasis laikotarpis yra iki trijų mėnesių imtinai/nuo trijų mėnesių, iš jų – nuo dvejų metų; jeigu iki to įspėjamojo laikotarpio pabaigos (arba pagal pareikalavimą) juos atsiimti galima, dėl to mokama bauda; ir

b)	Likučius, padėtus fiksuotam terminui, kurie yra nepervedamieji, tačiau apie kurių atsiėmimą iki termino pabaigos buvo įspėta prieš mažiau nei tris mėnesius/daugiau nei tris mėnesius, iš jų – prieš daugiau nei dvejus metus

Be to, įspėjamojo iki trijų mėnesių imtinai laikotarpio indėliai apima nepervedamuosius neterminuotus taupomuosius indėlius (angl. non-transferable sight savings) ir kitų rūšių mažmeninius indėlius, kurie, nors teisiškai ir gali būti išmokėti pagal pareikalavimą, dėl to taikomos didelės baudos

Įspėjamojo nuo trijų mėnesių laikotarpio indėliai, iš jų įspėjamojo nuo dvejų metų laikotarpio indėliai (kai taikytina) apima investicines sąskaitas, kurioms nenustatytas įspėjamasis laikotarpis arba sutartas terminas, tačiau kurioms numatytos atsiėmimą ribojančios nuostatos

9.4.	Atpirkimo sandoriai

Grynųjų pinigų, gautų už vertybinius popierius, kuriuos už tam tikrą kainą pardavė atskaitingieji agentai, pateikę tvirtą įsipareigojimą atpirkti tuos pačius arba panašius vertybinius popierius už nustatytą kainą tam tikrą dieną ateityje, atitiktinys. Sumos, kurias atskaitingieji agentai gavo už trečiajai šaliai, t. y. laikinajam įgijėjui“, perleistus vertybinius popierius, turi būti klasifikuojamos straipsnyje „atpirkimo sandoriai“, jeigu yra tvirtas įsipareigojimas atlikti atvirkštinį sandorį, o ne tik galimybė tai padaryti. Tai reiškia, kad atskaitingieji agentai išlaiko visą sandorio metu patiriamą atitinkamų vertybinių popierių riziką ir gaunamą naudą.

Straipsnyje „atpirkimo sandoriai“ yra klasifikuojami visi šie atpirkimo tipo sandoriai:

a)	sumos, gautos už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai vertybinių popierių skolinimo už grynųjų pinigų įkaitą forma; ir

b)	sumos, gautos už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai pardavimo (atgalinio pirkimo) susitarimo forma.

Vertybiniai popieriai, dėl kurių sudaromi atpirkimo tipo sandoriai, pagal taisykles įrašomi 3 turto straipsnyje „Skolos vertybiniai popieriai“. Į šį straipsnį taip pat įtraukiami sandoriai, kuriais už grynųjų pinigų įkaitą laikinai perleidžiamas auksas

10.	PRF akcijos (vienetai)

PRF išleistos akcijos arba vienetai. Žr. apibrėžtį I priedo 1 dalies 2 skirsnyje.

11.	Išleisti skolos vertybiniai popieriai

Atskaitingųjų agentų išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavybės vertybinius popierius, kurie paprastai yra perleidžiamosios priemonės ir kuriais prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje ir kurie nesuteikia jų turėtojui jokių nuosavybės teisių į instituciją emitentę. Šis straipsnis apima:

a)	Vertybinius popierius, kurie suteikia jų turėtojui besąlygišką teisę į fiksuotas arba susitarimu nustatytas pajamas atkarpų mokėjimų ir (arba) nustatytos fiksuotos sumos forma, kai mokama tam tikrą dieną (arba dienomis) arba pradedama mokėti nuo emisijos metu nustatytos datos;

b)	Atskaitingųjų agentų išleistos neperleidžiamosios priemonės, kurios vėliau tampa perleidžiamosiomis, turėtų būti perklasifikuotos kaip „skolos vertybiniai popieriai“ (taip pat žr. 9 kategoriją);

Pinigų ir finansų statistikoje PFĮ išleista subordinuotoji skola turi būti traktuojama taip pat, kaip ir kita PFĮ turima skola. Taigi vertybinių popierių forma išleista subordinuotoji skola turi būti klasifikuojama kaip „išleisti skolos vertybiniai popieriai“, o indėlių arba paskolų forma PFĮ išleista subordinuotoji skola turi būti klasifikuojama kaip „indėlių įsipareigojimai“. Jeigu statistikos tikslais visa PFĮ išleista subordinuotoji skola yra išreiškiama viena suma, šis skaičius turi būti klasifikuojamas straipsnyje „išleisti skolos vertybiniai popieriai“, kadangi subordinuotąją skolą daugiausia sudaro vertybiniai popieriai, o ne paskolos. Subordinuotoji skola neturėtų būti klasifikuojama įsipareigojimų straipsnyje „kapitalas ir atsargos“

Mišrios priemonės. Perleidžiamosios priemonės, kurias sudaro skolos ir išvestinių finansinių priemonių derinys, įskaitant

i)	perleidžiamąsias skolos priemones, kuriose yra įterptųjų išvestinių finansinių priemonių;

ii)	perleidžiamąsias priemones, kurių išpirkimo vertė ir (arba) atkarpa yra susieta su atitinkamo pamatinio turto, turto kainos arba kitos pamatinio rodiklio raida priemonės trukmės laikotarpiu

11a/11b/11c

Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų

Šie straipsniai kiekvienai terminų grupei apima:

a)	PFĮ išleistus perleidžiamuosius skolos vertybinius popierius, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų; ir

b)	Skolos vertybinių popierių, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai/nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai/nuo dvejų metų, forma PFĮ išleistą subordinuotąją skolą

11d	Iš jų iki dvejų metų termino ir mažesnės nei 100 % nominalios kapitalo garantijos skolos vertybiniai popieriai

PFĮ išleistos mišrios priemonės, kurių pradinis terminas yra iki dvejų metų ir kurių sutartinė išpirkimo vertė emisijos valiuta termino pabaigoje gali būti mažesnė už pradžioje investuotą sumą dėl to, kad jas sudaro skolos ir išvestinių finansinių priemonių derinys.

12.	Kapitalas ir atsargos

Atskaitomybės sistemoje šią kategoriją sudaro sumos, atsirandančios iš akcininkams arba kitiems savininkams atskaitingųjų agentų išleidžiamo akcinio kapitalo, išreiškiančio turėtojo nuosavybės teises į PFĮ ir apskritai teisę gauti dalį jos pelno ir dalį nuosavų lėšų likvidavimo atveju. Taip pat įtraukiamas pelnas (nuostoliai), įrašytas į pelno (nuostolių) ataskaitą, lėšos, atsirandančios iš akcininkams nepaskirstytojo pelno arba lėšų, kuriuos atskaitingieji agentai atideda numatomiems tikėtiniems mokėjimams ir įsipareigojimams ateityje. Išsamiai ši kategorija iš esmės apimtų:

a)	padidintą akcinį kapitalą, įskaitant akcijų priedus;

b)	pelną (nuostolius), įrašytus į pelno (nuostolių) ataskaitą;

c)	pajamas ir išlaidas, pripažįstamas nuosavybės priemonėse tiesiogiai;

d)	lėšas, atsirandančias iš akcininkams nepaskirstytojo pelno;

e)	specialiuosius ir bendruosius atidėjinius paskoloms, vertybiniams popieriams ir kitų rūšių turtui, pvz., išmokoms vertės sumažėjimui ir paskolų nuostoliams (gali būti apskaitomi pagal apskaitos taisykles

13.	Likę įsipareigojimai

Straipsnis „likę įsipareigojimai“ yra likęs balanso įsipareigojimų dalies straipsnis, apibrėžiamas kaip „kitur neįtraukti įsipareigojimai“. NCB gali reikalauti teikti duomenis apie į šį straipsnį įtrauktas konkrečias subpozicijas. Likę įsipareigojimai gali apimti:

išvestinių finansinių priemonių pozicijas bendrosiomis neigiamomis rinkos vertėmis

Statistikos tikslais čia įtraukiamos išvestinės finansinės priemonės, kurias būtina įrašyti balanse ir kurios pateikiamos atskiru „iš jų“ straipsniu, paskirstant jas pagal sektorius (PFĮ/ne PFĮ) ir geografiškai (vidaus/euro zonos, išskyrus vidaus/likusio pasaulio sektoriaus);

b)	pagal laikinuosius straipsnius mokėtinas bendrąsias sumas Laikinieji straipsniai – tai PFĮ balanse laikomi likučiai, kurie nėra apskaitomi klientų vardu, tačiau yra susiję su klientų lėšomis, pvz., investicijoms, pervedimui arba atsiskaitymui numatytos lėšos;

pagal tranzitinius straipsnius mokėtinas bendrąsias sumas

Tranzitiniuose straipsniuose nurodomos lėšos, paprastai priklausančios klientams, kurios yra perdavimo iš vienos PFĮ į kitą procese. Straipsniai apima kredito pervedimus, kurie buvo debetuoti iš klientų sąskaitų, ir kitus straipsnius, pagal kuriuos atskaitingasis agentas dar neatliko atitinkamo mokėjimo;

sukauptas mokėtinas paskolų palūkanas

Pagal bendrąjį kaupiamosios apskaitos principą mokėtinos paskolų palūkanos turi būti įrašomos balanse jų susikaupimo momentu, t. y. kaupiamuoju pagrindu, o ne tuo metu, kai jos faktiškai sumokamos, t. y. grynųjų pinigų pagrindu. Sukauptos paskolų palūkanos bendrąja verte klasifikuojamos kategorijoje „likę įsipareigojimai“. Sukauptos palūkanos neįtraukiamos į indėlį, su kuriuo jos susijusios, ir pateiktinos atskiru „iš jų“ straipsniu;

e)	sukauptas išleistų skolos vertybinių popierių palūkanas;

f)	mokėtinus dividendus; mokėtinas sumas, nesusijusias su pagrindine PFĮ veikla, pvz., tiekėjams, mokesčiams, darbo užmokesčiui, socialinėms įmokoms mokėtinos sumos;

g)	atidėjinius, išreiškiančius įsipareigojimus trečiųjų šalių atžvilgiu, pvz., pensijos ir dividendai;

privalomuosius įnašus pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis

Privalomieji įnašai pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis paprastai klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“ (žr. 9 kategoriją). Dėl sudėtingos dabartinės rinkos praktikos gali būti sunku nustatyti tuos privalomuosius įnašus, kuriuos tikrai reikia grąžinti, kadangi toje pačioje sąskaitoje neatskiriamai laikomi skirtingų rūšių privalomieji įnašai, arba tuos privalomuosius įnašus, kurie suteikia PFĮ išteklių perskolinimui. Tokiais atvejais šiuos privalomuosius įnašus, atsižvelgiant į nacionalinę praktiką, galima klasifikuoti straipsnyje „likę įsipareigojimai“ arba kaip „indėlių įsipareigojimus“;

i)	grynosios sumos, mokėtinos pagal būsimus atsiskaitymus už sandorius vertybiniais popieriais arba užsienio valiutos keitimo operacijas

„Likę įsipareigojimai“ gali neapimti beveik visų finansinių priemonių, kurios yra išreikštos finansinių įsipareigojimų (įtrauktų į kitus balanso straipsnius) forma, finansinių priemonių, kurios nėra išreikštos finansinių įsipareigojimų forma, pavyzdžiui, garantijų, įsipareigojimų, administruojamų ir patikos paskolų (įrašytų nebalansiniuose straipsniuose), ir nefinansinių įsipareigojimų, pavyzdžiui, kapitalo straipsnių įsipareigojimų dalyje (įtrauktų į straipsnį „kapitalas ir atsargos“).

3 DALIS

Sektorių apibrėžtys

Sektorių klasifikavimo standartas yra pateiktas 2010 m. ESS. Šioje lentelėje pateikiamas išsamūs standartiniai sektorių apibrėžimai, kuriuos NCB, vadovaudamasis šiuo reglamentu, perkelia į nacionalines kategorijas. euro zonoje esančios atitiktinės šalys nustatomos pagal jų sektorių vadovaujantis Europos Centrinio Banko (ECB) sudarytu statistikai naudojamu sąrašu ir ECB vadove „Pinigų, finansų įstaigų ir rinkų statistikos sektoriaus vadovas. Vartotojų statistinės klasifikacijos gairės“ (angl. Monetary financial institutions and markets statistics sector manual: Guidance for the statistical classification of customers) pateiktomis atitiktinių šalių statistinio klasifikavimo gairėmis. Kredito įstaigos, esančios už euro zonos ribų, vadinamos ne PFĮ, o „bankais“. Lygiai taip pat sąvoka „ne PFĮ“ vartojama tik valstybių narių atžvilgiu. Valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro, vartojama sąvoka „ne bankai“.

Lentelė

Sektorių apibrėžtys

Sektorius	Apibrėžtis
PFĮ	Žr. 1 straipsnį
Valdžios sektorius	Valdžios sektorių (S.13) sudaro instituciniai vienetai, ne rinkos gamintojai, kurių produkcija skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui, ir kuriuos finansuoja privalomieji kitiems sektoriams priklausančių vienetų ir institucinių vienetų, kurie daugiausia verčiasi nacionalinių pajamų ir turto perskirstymu, mokėjimai (2010 m. ESS, 2.111–2.113 punktai)
Centrinė valdžia	Šiam subsektoriui (S.1311) priskiriami visi šalies administraciniai padaliniai ir kitos centrinės įstaigos, kurių kompetencijai paprastai priklauso visa ekonominė teritorija, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą (2010 m. ESS, 2.114 punktas)
Regioninė valdžia	Šį subsektorių (S.1312) sudaro tokie viešojo administravimo tipai, kurie yra atskiri instituciniai vienetai, vykdantys kai kurias valdžios funkcijas, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą, žemesniu nei centrinės valdžios lygmeniu ir aukštesniu nei vietos valdžios institucinių vienetų lygmeniu (2010 m. ESS, 2.115 punktas)
Vietos valdžia	Šiam subsektoriui (S.1313) priskiriamas tų rūšių viešasis administravimas, kurio kompetencijai priklauso tik vietinė ekonominės teritorijos dalis, išskyrus socialinės apsaugos fondų vietos įstaigas (2010 m. ESS, 2.116 punktas)
Socialinės apsaugos fondai	Socialinės apsaugos fondų subsektorių (S.1314) sudaro centriniai, krašto (regiono) ir vietos instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra teikti socialines išmokas ir kurie atitinka abu šiuos kriterijus: a) pagal teisės aktus arba taisykles tam tikros gyventojų grupės privalo dalyvauti toje sistemoje arba mokėti įmokas ir b) valdžios sektorius yra atsakingas už institucijos valdymą ir už įmokų ir išmokų patvirtinimą ir mokėjimą, nepriklausomai nuo jo, kaip priežiūros institucijos ar darbdavio, vaidmens (2010 m. ESS, 2.117 punktas)
Ne PRF investiciniai fondai	IF, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1073/2013 (ECB/2013/38). Šį subsektorių sudaro visi kolektyvinio investavimo subjektai, išskyrus PRF, investuojantys į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą, kiek siekiama investuoti iš visuomenės gautą kapitalą
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai	Kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, subsektorių (S.125) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, prisiimant įsipareigojimus kitokia nei pinigų, indėlių (arba artimų indėlių pakaitalų), investicinių fondų akcijų (vienetų) forma arba susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis (2010 m. ESS, 2.86–2.94 punktai) Finansinių pagalbininkų subsektorių (S.126) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra glaudžiai susijusi su finansiniu tarpininkavimu, tačiau kai pačios bendrovės nėra finansų tarpininkės. Šiam subsektoriui taip pat priskiriamos pagrindinės buveinės, kurių visos patronuojamosios bendrovės arba jų dauguma yra finansų bendrovės (2010 m. ESS, 2.95–2.97 punktai) Priklausomų finansų įstaigų ir pinigų skolintojų subsektorių (S.127) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios nevykdo finansinio tarpininkavimo veiklos ir neteikia pagalbinių finansinių paslaugų, o su didžiąja dalimi jų turto ar įsipareigojimų susiję sandoriai nėra sudaromi atviroje rinkoje. Šiam subsektoriui priskiriamos kontroliuojančiosios bendrovės, kurios nuosavybės teise valdo patronuojamųjų bendrovių grupės akcinį kapitalą (kontrolinį akcijų paketą) ir kurių pagrindinė veikla yra tos grupės nuosavybės teisių turėjimas, neteikiant jokios kitos paslaugos įmonėms, kuriose akcinis kapitalas yra laikomas, t. y. jos neadministruoja arba nevaldo kitų vienetų (2010 m. ESS, 2.98–2.99 punktai)
Draudimo bendrovės	Draudimo bendrovių subsektorių (S. 128) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip rizikos mažinimo (daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma) pasekmė (2010 m. ESS, 2.100–2.104 punktai)
Pensijų fondai	Pensijų fondų subsektorių (S. 129) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas). Pensijų fondai kaip socialinio draudimo sistemos suteikia pajamų išėjus į pensiją (ir dažnai skiria išmokas mirties ar negalios atveju) (2010 m. ESS, 2.105–2.110 punktai)
Ne finansų bendrovės	Ne finansų bendrovių sektorių (S.11) sudaro instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas. Šiam sektoriui taip pat priskiriamos ne finansų kvazibendrovės (2010 m. ESS, 2.45–2.54 punktai)
Namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos	Namų ūkių sektoriui (S.14) priskiriami asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jei prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri kvazibendrovėmis laikomi vienetai. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ir asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui (2010 m. ESS, 2.118–2.128 punktai) Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų (namų ūkiams paslaugas teikiančios NPI) sektorių (S.15) sudaro ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų (2010 m. ESS, 2.129–2.130 punktai)
Juridinio asmens statuso neturinčios individualiosios įmonės ir partnerystės („Namų ūkių“ pogrupis)	Individualiosios įmonės ir partnerystės, neturinčios savarankiško teisinio statuso, išskyrus tas, kurios sukurtos kaip kvazibendrovės, ir kurios yra rinkos gamintojai (2010 m. ESS, 2.119d punktas)

(1) Šio priedo lentelėse ECB klasifikuojamas kaip PFĮ, kurios rezidavimo vieta yra šalyje, kurioje fiziškai yra ECB.

(2) Patronuojamosios bendrovės yra atskiri įsteigti subjektai, kuriuose didžiąją dalį akcinio kapitalo arba jį visą turi kitas subjektas; filialai yra neįsteigti subjektai (neturintys nepriklausomo teisinio statuso), kurie visiškai priklauso patronuojančiai bendrovei.

III PRIEDAS

PRIVALOMŲJŲ ATSARGŲ REIKALAVIMŲ TAIKYMAS IR SUSIJUSIOS SPECIALIOSIOS TAISYKLĖS

1 DALIS

Privalomųjų atsargų reikalavimai kredito įstaigoms: bendrosios taisyklės

I priedo 1 lentelėje žvaigždute * pažymėti langeliai naudojami atsargų bazei apskaičiuoti. Skolos vertybinių popierių atžvilgiu kredito įstaigos pateikia įrodymus dėl įsipareigojimų, kurie į atsargų bazę neturi būti įskaitomi, arba atima Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą fiksuoto procentinio dydžio standartinę sumą. Duomenis pažymėtuose langeliuose pateikia tik tos kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai.

Skiltyje „iš jų kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir nacionaliniai centriniai bankai (NCB)“ nenurodomi atskaitingųjų agentų įsipareigojimai institucijų, kurioms netaikoma ECB privalomųjų atsargų sistema, atžvilgiu, t. y. institucijų, kurios nuo privalomųjų atsargų reikalavimo yra atleistos ne dėl reorganizavimo priemonių, o dėl kitų priežasčių, atžvilgiu. Institucijoms, kurios nuo privalomųjų atsargų reikalavimų yra laikinai atleistos dėl to, kad joms taikomos reorganizavimo priemonės, yra traktuojamos kaip institucijos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, todėl įsipareigojimai šių institucijų atžvilgiu įrašomi skiltyje „iš jų kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“. Šioje skiltyje taip pat įrašomi įsipareigojimai institucijų, iš kurių faktiškai nereikalaujama laikyti privalomųjų atsargų Europos centrinių bankų sistemoje, nes jos išskaito nustatytą leidžiamą sumą, atžvilgiu.

Išsamius duomenis teikiantys subjektai taip pat gali nurodyti pozicijas „PFĮ, išskyrus kredito įstaigas, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“ atžvilgiu, o ne „PFĮ“ ir „kredito įstaigų, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, ECB ir NCB“ atžvilgiu, jeigu dėl to nesumažės išsamios informacijos ir nepasikeis nepažymėtuose langeliuose nurodytos pozicijos. Be to, atsižvelgiant į nacionalines duomenų rinkimo sistemas ir nepažeidžiant reikalavimo laikytis visų šiame reglamente nustatytų PFĮ balanso apibrėžčių ir klasifikavimo principų, kredito įstaigos, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, gali pasirinkti teikti atsargų bazei apskaičiuoti reikalingus duomenis, išskyrus duomenis apie perleidžiamąsias priemones, kaip nustatyta toliau pateiktoje lentelėje, jeigu dėl to nepasikeis nepažymėtuose langeliuose nurodytos I priedo 1 lentelės pozicijos.

4.	Mažos kredito įstaigos pateikia bent ketvirtinius duomenis, reikalingus atsargų bazei apskaičiuoti, kaip nustatyta toliau pateiktoje lentelėje.

5.	Teikiant duomenis pagal toliau pateiktą lentelę, turi būti užtikrinta, kad jie griežtai atitiktų I priedo 1 lentelę.

2 DALIS

Specialiosios taisyklės

1 SKIRSNIS

Kredito įstaigų, kurioms taikoma ECB privalomųjų atsargų sistema, kaip grupės statistinė atskaitomybė agreguotu pagrindu

1.1.

Jeigu vykdomos Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 11 straipsnyje nustatytos sąlygos, vykdomoji valdyba gali leisti kredito įstaigoms, kurioms taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, teikti agreguotą statistinę atskaitomybę kaip grupei vienoje valstybėje narėje. Visos atitinkamos institucijos į ECB PFĮ sąrašą įtraukiamos atskirai.

1.2.

Jeigu pagal Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 10 straipsnį kredito įstaigoms buvo leista laikyti privalomąsias atsargas per tarpininką ir jeigu jos neteikia grupės atskaitomybės, kaip nurodyta šiame skirsnyje, atitinkamas NCB gali leisti tarpininkui kredito įstaigų vardu teikti agreguotą statistinę atskaitomybę (išskyrus atskaitomybę atsargų bazės atžvilgiu). Visos atitinkamos įstaigos į ECB PFĮ sąrašą įtraukiamos atskirai.

1.3.	Jeigu visą kredito įstaigų grupę sudaro išimtinai mažos institucijos, ji turi laikytis tik mažoms institucijoms taikomos supaprastintos atskaitomybės. Kitais atvejais visai grupei taikoma išsamius duomenis teikiančių subjektų atskaitomybės schema.

2 SKIRSNIS

Privalomųjų atsargų reikalavimai susijungimų, kuriuose dalyvauja kredito įstaigos, atveju

2.1.	Šiame priede sąvokos „susijungimas“, „susijungiančios institucijos“ ir „įsigyjanti institucija“ turi tokią reikšmę kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 1 straipsnyje.

2.2.	Tam laikymo laikotarpiui, kurį įvyksta susijungimas, įsigyjančios institucijos privalomųjų atsargų reikalavimai apskaičiuojami ir vykdomi Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 13 straipsnyje nustatyta tvarka.

2.3.

Iš eilės einantiems laikymo laikotarpiams įsigyjančios institucijos privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamas pagal atsargų bazę ir statistinę informaciją, pateiktus laikantis toliau esančioje lentelėje nurodytų taisyklių. Kitais atvejais taikomos įprastos statistinės informacijos pateikimo ir privalomųjų atsargų reikalavimų apskaičiavimo taisyklės, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 3 straipsnyje.

2.4.

Nepažeisdamas pirmiau pateiktose dalyse nustatytų pareigų, atitinkamas NCB gali leisti įsigyjančiai institucijai įvykdyti savo pareigą teikti statistinę informaciją naudojantis laikinomis procedūromis, pavyzdžiui, kelis laikotarpius po to, kai įvyko susijungimas, kiekvienai iš susijungiančių institucijų teikti atskiras formas. Ši nuo įprastų atskaitomybės procedūrų leidžianti nukrypti nuostata turėtų būti taikoma kuo trumpiau ir neturėtų viršyti šešių mėnesių po to, kai įvyko susijungimas. Ši leidžianti nukrypti nuostata nepažeidžia įsigyjančios institucijos pareigos savo atskaitomybės įsipareigojimus vykdyti pagal šį reglamentą ir prireikus jos pareigos prisiimti susijungiančių institucijų atskaitomybės įsipareigojimus šiame priede nustatyta tvarka.

Lentelė

Specialiosios susijungime dalyvaujančių kredito įstaigų privalomųjų atsargų reikalavimų skaičiavimo taisyklės (1)

Atvejo nr.	Jungimosi rūšis	Prisiimtini įsipareigojimai
1	Susijungimas, kai išsamius duomenis teikiantis subjektas (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelis išsamius duomenis teikiančius subjektus (susijungiančios institucijos), įvyksta po termino, kurį atitinkamas NCB nustato mėnesinei statistinei informacijai apie praėjusį mėnesį pateikti	Įsigyjančios institucijos laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamas pagal atsargų bazę, agreguojančią įsigyjančios institucijos ir susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą
2	Susijungimas, kai išsamius duomenis teikiantis subjektas (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelias mažas institucijas ir galbūt vieną arba kelis išsamius duomenis teikiančius subjektus (susijungiančias institucijas), įvyksta po termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti	Įsigyjančios institucijos laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamas pagal atsargų bazę, agreguojančią įsigyjančios institucijos ir susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą
3	Susijungimas, kai išsamius duomenis teikiantis subjektas (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelis išsamius duomenis teikiančius subjektus (susijungiančias institucijas), įvyksta per laikotarpį nuo mėnesio pabaigos iki termino, kurį atitinkamas NCB nustato mėnesinei statistinei informacijai apie praėjusį mėnesį pateikti	Įsigyjančios institucijos laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamas pagal atsargų bazę, agreguojančią įsigyjančios institucijos ir susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą. Be savo atskaitomybės įsipareigojimų, įsigyjanti institucija taip pat prisiima susijungiančių institucijų atskaitomybės įsipareigojimus to mėnesio, kuris buvo prieš susijungimą, statistinės informacijos atžvilgiu
4	Susijungimas, kai išsamius duomenis teikiantis subjektas (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelias mažas institucijas ir galbūt vieną arba kelis išsamius duomenis teikiančius subjektus (susijungiančias institucijas), įvyksta per laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos iki termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti	Įsigyjančios institucijos laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamas pagal atsargų bazę, agreguojančią įsigyjančios institucijos ir susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą. Be savo atskaitomybės įsipareigojimų, įsigyjanti institucija taip pat prisiima susijungiančių institucijų atskaitomybės įsipareigojimus to mėnesio arba ketvirčio, kuris buvo prieš susijungimą, atsižvelgiant į instituciją, statistinės informacijos atžvilgiu
5	Susijungimas, kai maža institucija (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelis išsamius duomenis teikiančius subjektus ir galbūt vieną arba kelias mažas institucijas (susijungiančias institucijas), įvyksta po termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio mėnesio statistinei informacijai pateikti	Taikoma tokia pat procedūra kaip ir 1 atveju
6	Susijungimas, kai maža institucija (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelias mažas institucijas (susijungiančias institucijas), įvyksta po termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti	Nuo laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, iki to momento, kai įsigyjanti institucija pirmą kartą po susijungimo pateikia ketvirtinius duomenis, vadovaudamasi III priede nustatytais mažoms įstaigoms taikomais sumažintais statistinės atskaitomybės reikalavimais, įsigyjančios institucijos privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamos pagal atsargų bazę, agreguojančią įsigyjančios institucijos ir susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą
7	Susijungimas, kai maža institucija (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelias mažas institucijas (susijungiančias institucijas), įvyksta po termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti ir kai dėl susijungimo maža institucija tampa išsamius duomenis teikiančiu subjektu	Taikoma tokia pat procedūra kaip ir 2 atveju
8	Susijungimas, kai maža institucija (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelias mažas institucijas (susijungiančias institucijas), įvyksta per laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos iki termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti	Nuo laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, iki to momento, kai įsigyjanti institucija pirmą kartą po susijungimo pateikia ketvirtinius duomenis, vadovaudamasi III priede nustatytais mažoms įstaigoms taikomais sumažintais statistinės atskaitomybės reikalavimais, įsigyjančios institucijos privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamos pagal atsargų bazę, agreguojančią įsigyjančios institucijos ir susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą. Be savo atskaitomybės įsipareigojimų, įsigyjanti institucija taip pat prisiima susijungiančių institucijų atskaitomybės įsipareigojimus to ketvirčio, kuris buvo prieš susijungimą, statistinės informacijos atžvilgiu
9	Susijungimas, kai maža institucija (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelis išsamius duomenis teikiančius subjektus ir galbūt vieną arba kelias mažas institucijas (susijungiančias institucijas), įvyksta per laikotarpį nuo mėnesio pabaigos iki termino, kurį atitinkamas NCB nustato mėnesinei statistinei informacijai apie praėjusį mėnesį pateikti	Taikoma tokia pat procedūra, kaip ir 3 atveju
10	Susijungimas, kai maža institucija (įsigyjanti institucija) įsigyja vieną arba kelias mažas institucijas (susijungiančias institucijas), įvyksta per laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos iki termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti ir kai dėl susijungimo maža institucija tampa išsamius duomenis teikiančiu subjektu	Taikoma tokia pat procedūra, kaip ir 4 atveju
11	Susijungimas, kai išsamius duomenis teikiantis subjektas (įsigyjanti institucija) yra sukuriamas iš išsamius duomenis teikiančių subjektų (susijungiančių institucijų), įvyksta per laikotarpį nuo mėnesio pabaigos iki termino, kurį atitinkamas NCB nustato mėnesinei statistinei informacijai apie praėjusį mėnesį pateikti	Įsigyjančios institucijos laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamas pagal atsargų bazę, agreguojančią susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą. Įsigyjanti institucija prisiima susijungiančių institucijų atskaitomybės įsipareigojimus to mėnesio, kuris buvo prieš susijungimą, statistinės informacijos atžvilgiu
12	Susijungimas, kai išsamius duomenis teikiantis subjektas (įsigyjanti institucija) sukuriamas iš vienos arba kelių mažų institucijų ir galbūt vieno arba kelių išsamius duomenis teikiančių subjektų (susijungiančių institucijų), įvyksta per laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos iki termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti	Įsigyjančios institucijos laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamas pagal atsargų bazę, agreguojančią susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą. Įsigyjanti institucija prisiima susijungiančių institucijų atskaitomybės įsipareigojimus to mėnesio arba ketvirčio, kuris buvo prieš susijungimą, atsižvelgiant į instituciją, duomenų atžvilgiu
13	Susijungimas, kai maža institucija (įsigyjanti institucija) sukuriama iš vienos arba kelių mažų institucijų (susijungiančių institucijų), įvyksta per laikotarpį nuo ketvirčio pabaigos iki termino, kurį atitinkamas NCB nustato praėjusio ketvirčio statistinei informacijai pateikti	Nuo laikymo laikotarpio, einančio po susijungimo, iki to momento, kai įsigyjanti institucija pirmą kartą po susijungimo pateikia ketvirtinius duomenis, vadovaudamasi III priede nustatytais mažoms įstaigoms taikomais sumažintais statistinės atskaitomybės reikalavimais, įsigyjančios institucijos privalomųjų atsargų reikalavimas apskaičiuojamos pagal atsargų bazę, agreguojančią susijungiančių institucijų atsargų bazes. Agreguojamos tos atsargų bazės, pagal kurias būtų skaičiuojamos to laikymo laikotarpio privalomosios atsargos, jeigu susijungimas nebūtų įvykęs. Leidžiama išskaityti tik vieną nuolaidą. Įsigyjanti institucija prisiima susijungiančių institucijų atskaitomybės įsipareigojimus to ketvirčio, kuris buvo prieš susijungimą, duomenų atžvilgiu

(1) Šioje lentelėje nurodomos konkrečiais atvejais taikomos sudėtingesnės procedūros. Lentelėje nenurodytais atvejais taikomos Reglamento (EB) Nr. 1745/2003 (ECB/2003/9) 3 straipsnyje nustatytos įprastos statistinės informacijos teikimo ir privalomųjų atsargų reikalavimų apskaičiavimo taisyklės.

IV PRIEDAS

BŪTINIEJI STANDARTAI, KURIUOS TURI TAIKYTI FAKTINĖ ATSKAITINGOJI VISUMA

Kad įvykdytų Europos Centrinio Banko (ECB) statistinės atskaitomybės reikalavimus, atskaitingieji agentai turi laikytis šių būtinųjų standartų.

Būtinieji perdavimo standartai:

a)	duomenys nacionaliniams centriniams bankams (NCB) turi būti pateikiami laiku ir laikantis atitinkamo NCB nustatytų terminų;

b)	statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti NCB nustatytus techninius atskaitomybės reikalavimus;

c)	atskaitingasis agentas atitinkamam NCB pateikia vieno arba daugiau asmenų kontaktinius duomenis;

d)	turi būti laikomasi duomenų perdavimo NCB techninių specifikacijų.

Būtinieji tikslumo standartai:

a)	statistinė informacija turi būti teisinga: turi būti laikomasi visų tiesinių ryšių (pvz., turto ir įsipareigojimų duomenys turi sueiti, sudėjus tarpines sumas turi gautis bendra suma), ir visais dažnumais teikiami duomenys turi būti suderinami;

b)	atskaitingieji agentai turi sugebėti pateikti informaciją apie pokyčius, kurie matyti iš pateiktų duomenų;

c)	statistinė informacija turi būti išsami, joje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų; esamos spragos turi būti pripažintos, paaiškintos atitinkamam NCB ir, jei taikytina, kuo greičiau užpildytos;

d)	atskaitingieji agentai turi vadovautis atitinkamo NCB nustatytais techninio duomenų perdavimo matmenimis, skaičių apvalinimo metodika ir dešimtainiais skaitmenimis.

Būtinieji sąvokų atitikties standartai:

a)	statistinė informacija turi atitikti šiame reglamente pateiktas apibrėžtis ir klasifikacijas;

b)	jeigu nukrypstama nuo šių apibrėžčių ir klasifikacijų, atskaitingieji agentai turi reguliariai stebėti skirtumą tarp naudojamos ir šiame reglamente nustatytos priemonės ir nustatyti jo dydį;

c)	atskaitingieji agentai turi sugebėti paaiškinti perduotų duomenų pasikeitimus lyginant su ankstesnių laikotarpių skaičiais.

4.	Būtinieji pataisymų standartai: Turi būti laikomasi ECB ir atitinkamo NCB nustatytos pataisymų tvarkos ir procedūrų. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastų pataisymų, turi būti pateikti kartu su paaiškinamosiomis pastabomis.

V PRIEDAS

PANAIKINTAS REGLAMENTAS IR JO PAKEITIMŲ SĄRAŠAS

Reglamentas (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32)

(OL L 15, 2009 1 20, p. 14).

Reglamentas (ES) Nr. 883/2011

(OL L 228, 2011 9 3, p. 13).

VI PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32)	Šis reglamentas
1a straipsnis	2 straipsnis
2 straipsnis	3 straipsnis
3 straipsnis	4 straipsnis
4 straipsnis	5 straipsnis
5 straipsnis	6 straipsnis
6 straipsnis	7 straipsnis
7 straipsnis	8 straipsnis
8 straipsnis	9 straipsnis
9 straipsnis	10 straipsnis
10 straipsnis	11 straipsnis
11 straipsnis	12 straipsnis
12 straipsnis	13 straipsnis
13 straipsnis	14 straipsnis
14 straipsnis	15 straipsnis
15 straipsnis	16 straipsnis
I priedas, 2 dalis, 5.2a skirsnis	I priedas, 2 dalis, 5.3 skirsnis
I priedas, 2 dalis, 5.2b skirsnis	I priedas, 2 dalis, 5.4 skirsnis
I priedas, 2 dalis, 5.3 skirsnis	I priedas, 2 dalis, 5.5 skirsnis
I priedas, 2 dalis, 5.4 skirsnis	I priedas, 2 dalis, 5.6 skirsnis
I priedas, 2 dalis, 5.5 skirsnis	I priedas, 2 dalis, 5.7 skirsnis
—	I priedas, 3 dalis, 4 skirsnis
I priedas, 3 dalis, 4 skirsnis	I priedas, 3 dalis, 5 skirsnis
I priedas, 3 dalis, 5 skirsnis	I priedas, 3 dalis, 6 skirsnis
I priedas, 3 dalis, 6 skirsnis	I priedas, 3 dalis, 7 skirsnis
I priedas, 4 dalis	—
I priedas, 5 dalis	I priedas, 4 dalis
I priedas, 6 dalis	I priedas, 7 dalis
I priedas, 8 dalis	I priedas, 5 dalis
I priedas, 6 dalis	I priedas, 7 dalis

7.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/51

EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (EU) Nr. 1072/2013

2013 m. rugsėjo 24 d.

dėl pinigų finansų įstaigų taikomų palūkanų normų statistikos (nauja redakcija)

(ECB/2013/34)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę,

kadangi:

(1)

2001 m. gruodžio 20 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (EB) Nr. 63/2002 dėl statistikos apie indėlių ir paskolų palūkanų normas, kurias taiko pinigų finansų įstaigos namų ūkiams ir nefinansinėms korporacijoms (ECB/2001/18) (2) buvo iš esmės pakeistas. Kadangi reikia padaryti naujus dalinius pakeitimus, ypač atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (3), siekiant aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

vykdant Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždavinius reikia gauti statistiką apie indėlių ir paskolų palūkanų normas, kurias pinigų finansų įstaigos (PFĮ), išskyrus centrinius bankus ir pinigų rinkos fondus (PRF), taiko namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms; šios statistikos pagrindinis tikslas – pateikti Europos Centriniam Bankui (ECB) visapusišką, išsamų ir suderintą statistinį vaizdą apie šių įstaigų taikomų palūkanų normų lygį ir jo pokyčius bėgant laikui. Šios palūkanų normos sudaro paskutinę grandį pinigų politikos, susijusios su oficialių palūkanų normų pokyčiais, perdavimo mechanizme, ir todėl yra būtina sąlyga siekiant patikimai išanalizuoti pinigų pokyčius valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybės narės). Tuo pat metu informacija apie palūkanų normų pokyčius reikalinga ECBS siekiant prisidėti prie to, kad kompetentingos institucijos galėtų sklandžiai vykdyti politiką, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ir finansų sistemos stabilumu;

(3)

vadovaujantis Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statute (toliau – ECBS statutas) nustatytomis sąlygomis, ECB priima reglamentus, reikalingus ECBS statute nurodytiems ECBS uždaviniams vykdyti ir tais atvejais, kurie numatomi nuostatose, Tarybos priimtose pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 129 straipsnio 4 dalį;

(4)

pagal ECBS statuto 5 straipsnio 1 dalį, kad galėtų vykdyti ECBS uždavinius, ECB, padedamas nacionalinių centrinių bankų (NCB), renka reikiamą statistinę informaciją arba iš kompetentingų nacionalinių institucijų, arba tiesiogiai iš ūkio subjektų. ECBS statuto 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad NCB, kiek tai įmanoma, vykdo 5 straipsnio 1 dalyje aprašytus uždavinius;

(5)

(6)

nuo Reglamento (EB) Nr. 63/2002 (ECB/2001/18) priėmimo buvo patobulinta paskolų namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms palūkanų normų atskaitomybės sistema bei faktinės atskaitingosios visumos atrankos metodai ir į šiuos patobulinimus turėtų būti atsižvelgta atrankos instrukcijose bei statistinės atskaitomybės reikalavimuose;

(7)

ECB taip pat turi turėti galimybę teikti analitinę ir statistinę paramą Europos sisteminės rizikos valdybai vadovaujantis 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1096/2010, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla (4);

(8)

pagal Reglamento (EB) Nr. 2533/98 3 straipsnį ECB turi nurodyti faktinę atskaitingąją visumą atraminės atskaitingosios visumos ribose ir sumažinti susijusią atskaitomybės naštą. Atsižvelgiant į kiekvienos euro zonos valstybės narės PFĮ sektoriaus specifines savybes, galutinį faktinės atskaitingosios visumos atrankos metodą pasirenka NCB. Tuo siekiama sumažinti atskaitomybės naštą ir kartu užtikrinti aukštos kokybės statistiką. 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ECB gali priimti reglamentus dėl savo statistinės atskaitomybės reikalavimų nustatymo ir taikymo euro zonos valstybių narių faktinei atskaitingajai visumai. 6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ECB gali priimti reglamentus, kuriuose nustatytos sąlygos, pagal kurias galima naudotis teise tikrinti arba privalomai rinkti statistinę informaciją;

(9)	Reglamento (EB) Nr. 2533/98 4 straipsniu valstybėms narėms leidžiama veikti statistikos srityje ir visapusiškai bendradarbiauti su ECBS, kad būtų garantuotas ECBS statuto 5 straipsnyje nustatytų įsipareigojimų vykdymas;

(10)

(11)	turėtų būti taikomi Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnyje nustatyti konfidencialios statistinės informacijos apsaugos ir naudojimo standartai;

(12)	Reglamento (EB) Nr. 2533/98 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ECB turi teisę atskaitingiesiems agentams, kurie nevykdo ECB reglamentuose ar sprendimuose nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikyti sankcijas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente:

1.	sąvokos „atskaitingieji agentai“ ir „rezidentas“ turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje;

2.	namų ūkiai – namų ūkių sektorius ir namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų sektorius (S.14 ir S.15 kartu), kaip apibrėžta patikslintoje Europos sąskaitų sistemoje (toliau – 2010 m. ESS), nustatytoje Reglamente (ES) Nr. 549/2013;

3.	ne finansų bendrovės – ne finansų bendrovių sektorius (S.11), kaip apibrėžta 2010 m. ESS;

4.	sąvoka „pinigų finansų įstaiga (PFĮ)“ turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta 2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (ECB/2013/33) (5) 1 straipsnyje;

PFĮ palūkanų normų statistika – tų palūkanų normų, kurias reziduojančios PFĮ, išskyrus centrinius bankus ir PRF, taiko namų ūkių ir ne finansų bendrovių, reziduojančių euro zonos valstybėse narėse, indėliams ir paskoloms eurais. PFĮ palūkanų normų statistika apima atitinkamų naujų sandorių dėl indėlių ir paskolų eurais sumas, taip pat naujų sandorių dėl paskolų, kurių sąlygos buvo pakeistos, sumas;

6.	sąvoka „pinigų rinkos fondai“ (PRF) turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2008/32) 1 straipsnyje (6);

7.	atraminė atskaitingoji visuma – reziduojančios PFĮ, išskyrus centrinius bankus ir PRF, kurios priima indėlius eurais iš euro zonos valstybėse narėse reziduojančių namų ūkių ir (arba) ne finansų bendrovių ir (arba) suteikia jiems paskolas eurais;

8.	maža įstaiga – maža PFĮ, išskyrus centrinį banką ar PRF, kuriai pagal 4 straipsnį taikoma nukrypti leidžianti nuostata.

2 straipsnis

Faktinė atskaitingoji visuma

1. Faktinę atskaitingąją visumą sudaro reziduojančios PFĮ, išskyrus centrinius bankus ir PRF, kurias iš atraminės atskaitingosios visumos atrenka NCB. NCB atrenka faktinę atskaitingąją visumą vykdydami surašymą arba parinkdami imtį.

2. Parinkdami imtį, NCB suskirsto atraminę atskaitingąją visumą į vienalyčius lygmenis ir iš kiekvieno lygmens atsitiktinai atrenka faktinę atskaitingąją visumą arba atrenka didžiausias kiekvieno lygmens įstaigas.

3. Parenkant imtį atsitiktinai, minimalios nacionalinės imties dydis yra toks, kad maksimali atsitiktinė paklaida nacionaliniu lygiu vidutiniškai neviršytų 10 bazinių taškų, kai patikimumo intervalas – 90 %. Atrenkant didžiausias įstaigas, minimalios nacionalinės imties dydis atitinka tokį pat kokybinės priemonės lygį, remiantis vertinamos vidutinės absoliutinės paklaidų vertės funkcija.

4. Faktinės atskaitingosios visumos atrankai NCB taip pat taiko 2007 m. rugpjūčio 1 d. Gairėse ECB/2007/9 dėl pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistikos (7) nustatytas formules ir kriterijus.

5. Kiekvienas NCB informuoja savo reziduojančius atskaitinguosius agentus apie jų statistinės atskaitomybės reikalavimus pagal nacionalines procedūras.

6. Valdančioji taryba turi teisę tikrinti atitiktį šiam straipsniui.

3 straipsnis

Statistinės atskaitomybės reikalavimai

1. Siekiant nuolat gauti PFĮ palūkanų normų statistiką, faktinė atskaitingoji visuma kas mėnesį teikia statistinę informaciją apie naujus sandorius ir likučius valstybės narės, kurioje reziduoja atskaitingasis agentas, NCB. Reikalaujama statistinė informacija nurodyta I priede.

2. Atsižvelgdami į nacionalinius reikalavimus, NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės priemones, kuriomis turi vadovautis faktinė atskaitingoji visuma. NCB užtikrina, kad pagal tokias atskaitomybės priemones būtų teikiama reikalaujama statistinė informacija ir būtų galima kruopščiai patikrinti, kaip laikomasi 3 dalyje nurodytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

3. Reikalaujama statistinė informacija pateikiama laikantis II priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

4. NCB agreguotą nacionalinę mėnesio statistinę informaciją pateikia ECB iki darbo pabaigos devynioliktą darbo dieną nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos.

5. Vadovaudamasis 2010 m. rugpjūčio 19 d. Sprendimu ECB/2010/10 dėl statistinės atskaitomybės reikalavimų nevykdymo (8), atskaitingiesiems agentams, kurie nesilaiko šiame reglamente nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų, ECB gali taikyti sankcijas.

4 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1. Kai atskaitingieji agentai atrenkami surašymo būdu, mažoms PFĮ, išskyrus centrinius bankus ir PRF, NCB gali taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas dėl informacijos teikimo dažnumo, jeigu šių atskaitingųjų agentų bendras įnašas į nacionalinį PFĮ balansą pagal likučius, apskaičiuotus dovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33), neviršija 5 %. PFĮ palūkanų normų statistiką mažos įstaigos gali teikti ne kas mėnesį, o kas ketvirtį.

2. NCB kiekvienais metais tinkamu laiku tikrina, kaip vykdomos 1 dalyje nustatytos sąlygos, kad nuo kiekvienų metų pradžios prireikus galėtų taikyti arba panaikinti nukrypti leidžiančias nuostatas.

3. Mažos įstaigos gali nuspręsti nesinaudoti nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ir vykdyti visus statistinės atskaitomybės reikalavimus.

4. Atlikdami 100 % aprėpties statistinį apibendrinimą, NCB gali pasirinkti procedūrą, pagal kurią pateikti duomenys perkeliami į trūkstamuosius laikotarpius taikant tinkamus statistinio vertinimo metodus, leidžiančius atsižvelgti į duomenų tendencijas ar sezoniškumą. NCB kiekvienais metais stebi, kiek yra mažų įstaigų.

5 straipsnis

Tikrinimas ir privalomas rinkimas

NCB įgyvendina teisę tikrinti arba privalomai rinkti informaciją, kurią atskaitingieji agentai privalo teikti pagal šį reglamentą, nepažeisdami ECB teisės pačiam įgyvendinti šią teisę. NCB įgyvendina šią teisę visų pirma tada, kai atskaitingasis agentas nevykdo II priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

6 straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas

Duomenys pagal šį reglamentą pirmą kartą teikiami pateikiant 2014 m. gruodžio mėn. duomenis.

7 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (ES) Nr. 63/2002 (ECB/2001/18) panaikinamas nuo 2015 m. sausio 1 d.

2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos vadovaujantis IV priede pateikta atitikties lentele.

8 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse vadovaujantis Sutartimis.

Priimta Frankfurte prie Maino 2013 m. rugsėjo 24 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2) OL L 10, 2002 1 12, p. 24.

(3) OL L 174, 2013 6 26, p. 1.

(4) OL L 331, 2010 12 15, p. 162.

(5) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(6) OL L 15, 2009 1 20, p. 14.

(7) OL L 341, 2007 12 27, p. 1.

(8) OL L 226, 2010 8 28, p. 48.

I PRIEDAS

PINIGŲ FINANSŲ ĮSTAIGŲ PALŪKANŲ NORMŲ STATISTIKOS ATSKAITOMYBĖS SISTEMA

1 DALIS

Palūkanų normų rūšys

I. Perskaičiuota sutartinė norma

Bendrieji principai

Palūkanų normos rūšis, kurią atskaitingieji agentai nurodo visoms indėlių ir paskolų priemonių kategorijoms naujų sandorių ir likučių atžvilgiu, yra perskaičiuota sutartinė norma (angl. annualised agreed rate, AAR). Ji apibrėžiama kaip indėlio arba paskolos palūkanų norma, dėl kurios individualiai susitaria atskaitingasis agentas ir namų ūkis arba ne finansų bendrovė, ir kuri paverčiama metine išraiška ir nurodoma procentais už metus. AAR apima visus indėlių ir paskolų palūkanų mokėjimus, tačiau neapima jokių kitų galimų mokesčių. Dizažio, kuris apibrėžiamas kaip skirtumas tarp paskolos nominalios sumos ir kliento gautos sumos, laikomas palūkanų mokėjimu sutarties pradžioje (laiko momentu t0) ir todėl atsispindi AAR.

Jei palūkanų mokėjimai, dėl kurių susitarė atskaitingasis agentas ir namų ūkis arba ne finansų bendrovė, per metus kapitalizuojami reguliariais intervalais, pavyzdžiui, ne kartą per metus, o per mėnesį arba ketvirtį, sutartinė norma perskaičiuojama taikant šią formulę, kad būtų galima išvesti perskaičiuotą sutartinę normą:

Formula

kur:

x	AAR,
rag	indėlio arba paskolos palūkanų norma per metus, dėl kurios susitarė atskaitingieji agentai ir namų ūkis arba ne finansų bendrovė, kai indėlio palūkanų kapitalizavimo datos ir visi paskolos mokėjimai ir grąžinimai per metus nustatyti reguliariais intervalais, ir
n	indėlio palūkanų kapitalizavimo laikotarpių ir paskolos mokėjimų (grąžinimų) laikotarpių skaičius per metus, t. y. 1 – mokėjimas vieną kartą per metus, 2 – mokėjimai kas pusmetį, 4 – mokėjimai kas ketvirtį ir 12 – mokėjimai kas mėnesį.

Nacionaliniai centriniai bankai (NCB) gali reikalauti, kad jų atskaitingieji agentai pateiktų visų ar kai kurių indėlių ir paskolų priemonių, susijusių su naujais sandoriais ir likučiais, siaurai apibrėžtą faktinę normą (angl. narrowly defined effective rate, NDER), o ne AAR. NDER apibrėžiama kaip metinė palūkanų norma, kuri sulygina visų įsipareigojimų, išskyrus mokesčius (indėlių arba paskolų, mokėjimų arba grąžinimų, palūkanų mokėjimų), būsimų ar esamų, dėl kurių susitarė atskaitingieji agentai ir namų ūkis arba ne finansų bendrovė, dabartinę vertę. NDER yra lygi bendros kredito kainos metinės procentinės normos (angl. annual percentage rate of charge, APRC), kaip apibrėžta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB (1) 3 straipsnio i punkte, palūkanų normos komponentui. NDER naudojamas nuoseklus priderinimas ir todėl ji gali būti taikoma bet kokios rūšies indėliui arba paskolai, tuo tarpu AAR naudojama 2 punkte pateikta algebrinė formulė, todėl ji taikoma tik tiems indėliams ir paskoloms, kurių palūkanų mokėjimai kapitalizuojami reguliariai. Visi kiti reikalavimai yra tapatūs, o tai reiškia, kad likusiame šio priedo tekste pateikiamos nuorodos į AAR taip pat taikomos NDER.

Mokesčių, subsidijų ir reguliavimo priemonių traktavimas

4.	Į AAR įtraukti palūkanų mokėjimai atspindi, kiek atskaitingasis agentas sumoka už indėlius ir gauna už paskolas. Kai vienos šalies sumokama ir kitos šalies gaunama suma skiriasi, atskaitingojo agento požiūris lemia palūkanų normą, kuri pateikiama PFĮ palūkanų normų statistikos tikslais.

5.	Pagal šį principą palūkanų normos fiksuojamos bruto, prieš išskaitant mokesčius, kadangi ikimokestinės palūkanų normos atspindi, kiek atskaitingieji agentai sumoka už indėlius ir gauna už paskolas.

6.	Be to, nustatant palūkanų mokėjimus neatsižvelgiama į namų ūkiams arba ne finansų bendrovėms trečiųjų šalių suteiktas subsidijas, kadangi atskaitingasis agentas subsidijų nemokėjo ar negavo.

7.	Lengvatinės palūkanų normos, kurias atskaitingieji agentai taiko savo darbuotojams, į PFĮ palūkanų normų statistiką įtraukiamos.

Jei reguliavimo priemonės daro poveikį palūkanų mokėjimams, pavyzdžiui, nustatomi aukščiausia leidžiama palūkanų norma arba draudimas atlyginti už vienadienius indėlius, jos atsispindi PFĮ palūkanų normų statistikoje. Bet koks taisyklių, nustatančių reguliavimo priemones, pakeitimas, pavyzdžiui, administruojamų palūkanų normų lygio arba aukščiausios leidžiamos palūkanų normos pakeitimas, parodomas PFĮ palūkanų normų statistikoje kaip palūkanų normos pakeitimas.

II. Bendra kredito kainos metinė procentinė norma (APRC)

Sykiu su AAR atskaitingieji agentai nurodo naujų sandorių dėl vartojimo kreditų ir paskolų namų ūkiams būstui pirkti APRC, t. y.:

—	vieną APRC naujiems sandoriams dėl vartojimo kreditų (žr. 2 priedėlio 30 rodiklį) ir

—	vieną APRC naujiems sandoriams dėl paskolų namų ūkiams būstui pirkti (žr. 2 priedėlio 31 rodiklį) (2).

10.	APRC apima „bendrą kredito kainą vartotojui“, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/48/EB 3 straipsnio g punkte. Šią bendrą kainą sudaro dvi sudedamosios dalys: palūkanų norma ir kiti (susiję) mokesčiai, pavyzdžiui, užklausų, administravimo, dokumentų ruošimo, garantijų, kredito draudimo kaina ir t. t.

11.	Kitų mokesčių dalies sudėtis skirtingose šalyse gali skirtis, kadangi Direktyvos 2008/48/EB apibrėžtys yra taikomos skirtingai, taip pat kadangi skiriasi nacionalinės finansinės sistemos ir kreditų užtikrinimo tvarka.

III. Susitarimas

12.	Skaičiuodami AAR atskaitingieji agentai taiko standartinius 365 dienų metus, t. y. neatsižvelgiama į papildomą keliamųjų metų dieną.

2 DALIS

Sandorių apimtis

13.	Atskaitingieji agentai teikia PFĮ palūkanų normų statistiką, susijusią su likučiais ir naujais sandoriais.

IV. Likučių palūkanų normos

14.	Likučiai apibrėžiami kaip visų indėlių, kuriuos namų ūkiai ir ne finansų bendrovės patikėjo atskaitingajam agentui, atsargos, ir visų paskolų, kurias atskaitingasis agentas suteikė namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms, atsargos.

15.

Likučių palūkanų norma atspindi vidutinę svertinę palūkanų normą, taikomą atitinkamos priemonių kategorijos indėlių arba paskolų atsargoms tam tikru atskaitos momentu, kaip apibrėžta 29 punkte. Vidutinė svertinė palūkanų norma yra lygi AAR, padaugintų iš atitinkamų likučių ir padalintų iš visų likučių, sumai. Ji apima visus sutarčių, dėl kurių buvo susitarta bet kuriuo laikotarpiu iki atskaitos datos, likučius.

V. Nauji sandoriai dėl vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, kreditinės kortelės skolos, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo

16.

Vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, kreditinės kortelės skolos ir atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo, kaip apibrėžta 46–49 ir 55 punktuose, atveju naujo sandorio sąvoka išplečiama taikant ją visoms atsargoms. Taigi debeto ar kredito likutis, t. y. likutis tam tikru atskaitos momentu, kaip apibrėžta 32 punkte, naudojamas kaip rodiklis naujiems sandoriams dėl vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, kreditinės kortelės skolos, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo.

17.

Vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, kreditinės kortelės skolos, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo palūkanų normos atspindi vidutinę svertinę palūkanų normą, taikomą šiose sąskaitose esančioms atsargoms tam tikru atskaitos momentu, kaip apibrėžta 32 punkte. Jos apima visų nepasibaigusių sutarčių, dėl kurių buvo susitarta bet kuriuo laikotarpiu iki atskaitos datos, esamas balanso pozicijas.

18.

Kad būtų galima apskaičiuoti sąskaitų, kurios, priklausomai nuo balanso, gali būti indėlių arba paskolų sąskaitos, PFĮ palūkanų normas, atskaitingieji agentai išskiria kredito likučio ir debeto likučio laikotarpius. Atskaitingieji agentai pateikia kredito likučių vidutines svertines palūkanų normas kaip vienadienius indėlius, o debeto likučių vidutines svertines palūkanų normas kaip sąskaitų pereikvojimą. Jie nepateikia vidutinių svertinių palūkanų normų, susidedančių iš (žemų) vienadienių indėlių palūkanų normų ir (aukštų) sąskaitų pereikvojimo palūkanų normų.

VI. Nauji sandoriai kitose priemonių kategorijose nei vienadieniai indėliai, įspėjamojo laikotarpio indėliai, kreditinės kortelės skola, atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas

19.

20–27 punktai taikomi sutarto termino indėliams, atpirkimo sandoriams ir visoms paskoloms, išskyrus atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą ir kreditinės kortelės skolą, kaip apibrėžta 46–49 ir 55 punktuose. 22 ir 23 punktai dėl paskolų, kurių sąlygos buvo pakeistos, taikomi tik paskoloms, išskyrus atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimus ir kreditinės kortelės skolą.

20.

Naujas sandoris apibrėžiamas kaip bet koks naujas susitarimas tarp namų ūkio arba ne finansų bendrovės ir atskaitingojo agento. Nauji susitarimai apima:

—	visas finansines sutartis, kuriose pirmą kartą nurodoma indėlio arba paskolos palūkanų norma, ir

—	visus esamų indėlių ir paskolų sutarčių sąlygų pakeitimus, kaip apibrėžta 21 punkte.

21.

Sąlygų pakeitimas reiškia aktyvų namų ūkio arba ne finansų bendrovės dalyvavimą keičiant esamų indėlių ir paskolų sutarčių terminus ir sąlygas, įskaitant palūkanų normą. Dėl šios priežasties pratęsimai ar kitokie terminų ir sąlygų pakeitimai, kurie vyksta automatiškai, t.y. namų ūkiui ar ne finansų bendrovei aktyviai nedalyvaujant, sąlygų pakeitimu nelaikomi.

22.

PFĮ palūkanų normų statistikos tikslais teikiant atskirus duomenis apie paskolų namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms, kurių sąlygos buvo pakeistos, naujų sandorių sumas, sąlygų pakeitimas apima naujus sandorius dėl paskolų, išskyrus kreditinės kortelės skolą, atnaujinamąsias paskolas ir sąskaitų pereikvojimus, kurias atskaitingasis agentas jau yra nurodęs mėnesio, einančio prieš atskaitinį mėnesį, pabaigos balanse.

23.

Jeigu paskolos suteiktos skolos restruktūrizavimui, tai savaime nereiškia, kad jos nėra nurodomos prie paskolų, kurių sąlygos buvo pakeistos. Tačiau jeigu restruktūrizavimas apima palūkanų normos pakeitimą ir paskola suteikiama žemesnėmis nei rinkos sąlygos normomis, kaip apibrėžta 28 punkte, ji neturėtų būti nurodoma nei prie paskolų, kurių sąlygos buvo pakeistos, nei prie naujų sandorių.

24.

Naujo sandorio palūkanų norma atspindi vidutinę svertinę palūkanų normą, kuri taikoma atitinkamos priemonių kategorijos indėliams ir paskoloms pagal naujus susitarimus, sudarytus tarp namų ūkių ar ne finansų bendrovių ir atskaitingojo agento per tam tikrą ataskaitinį laikotarpį, kaip apibrėžta 35 punkte.

25.	Kintamų palūkanų normų pokyčiai, kai atskaitingasis agentas automatiškai koreguoja palūkanų normą, nėra nauji susitarimai ir todėl nelaikomi naujais sandoriais. Dėl to esamose sutartyse šie kintamų palūkanų normų pokyčiai įtraukiami ne į naujų sandorių normas, o tik į likučių vidutines normas.

26.

Perėjimas nuo fiksuotų prie kintamų palūkanų normų arba atvirkščiai (laiko momentu t1) sutarties galiojimo metu, dėl kurio buvo susitarta sutarties pradžioje (laiko momentu t0), nėra naujas susitarimas, o tik laiko momentu t0 nustatytų paskolos terminų ir sąlygų dalis. Todėl tai nelaikoma nauju sandoriu.

27.

Paprastai tikimasi, kad namų ūkis arba ne finansų bendrovė pasiims visą paskolos, išskyrus atnaujinamąją paskolą arba sąskaitų pereikvojimą, sumą sutarties pradžioje. Tačiau jis gali pasiimti paskolos dalį arba dalis laikotarpiais t1, t2, t3, ir t. t., o ne visą sumą sutarties pradžioje (laiko momentu t0). Tai, kad imama paskolos dalis ar dalys, neturi reikšmės PFĮ palūkanų normų statistikai. Susitarimas tarp namų ūkio ar ne finansų bendrovės ir atskaitingojo agento laiko momentu t0). Tai, kad paskola imama dalimis, neturi reikšmės PFĮ palūkanų normų statistikai. Susitarimas tarp namų ūkio ar ne finansų bendrovės ir atskaitingojo agento laiko momentu t0, kuriame nurodyta palūkanų norma ir visa paskolos suma, įtraukiamas į naujų sandorių PFĮ palūkanų normų statistiką. Jeigu paskolos sąlygos keičiamos praėjus laiko momentui t0, visa suteikta ir iki sąlygų pakeitimo dar negrąžinta suma nurodoma prie paskolų, kurių sąlygos buvo pakeistos.

VII. Blogų paskolų ir paskolų skolos restruktūrizavimui, suteikiamų žemesnėmis nei rinkos sąlygomis, traktavimas

28.

Blogos paskolos ir paskolos skolos restruktūrizavimui, suteiktos žemesnėmis nei rinkos sąlygos normomis, neįtraukiamos į vidutines svertines palūkanų normas ir į naujų sandorių sumas. Blogos paskolos apibrėžiamos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) II priedu, 1071į PFĮ palūkanų normų statistiką neįtraukiama visa paskolos, iš dalies ar visiškai klasifikuojamos kaip bloga paskola, suma. Paskolos skolos restruktūrizavimui, t. y. restruktūrizavimui kritinėje finansinėje padėtyje esančių skolininkų atveju, turėtų būti apibrėžiamos vadovaujantis esamais nacionaliniais apibrėžimais.

3 DALIS

Atskaitos momentas

VIII. Likučių PFĮ palūkanų normų atskaitos momentas

29.	NCB nusprendžia, ar nacionaliniu lygiu likučių PFĮ palūkanų normos, t. y. 1 priedėlyje nurodyti 1–26 rodikliai, yra parengiamos kaip laikotarpio pabaigos duomenų užfiksavimas (angl. snapshot), ar kaip netiesioginės vidutinės laikotarpio normos. Naudojamas vieno mėnesio laikotarpis.

30.

Likučių palūkanų normos kaip mėnesio pabaigos duomenų užfiksavimas skaičiuojamos kaip tam tikrą laiko momentą paskutinę mėnesio dieną indėlių ir paskolų atsargoms taikytų palūkanų normų svertinis vidurkis. Tuo laiko momentu atskaitingasis agentas surenka duomenis apie namų ūkių ir ne finansų bendrovių visų indėlių ir paskolų likučių atitinkamas sumas ir taikomas palūkanų normas bei parengia kiekvienos priemonių kategorijos vidutinę svertinę palūkanų normą. Skirtingai nuo mėnesio vidurkių, likučių PFĮ palūkanų normos, parengtos kaip mėnesio pabaigos duomenys, skaičiuojamos tik duomenų rinkimo momentu nepasibaigusioms sutartims.

31.

Likučių palūkanų normos kaip netiesioginės vidutinės mėnesio normos skaičiuojamos kaip koeficientai, kurių skaitiklis nurodo per ataskaitinį mėnesį sukauptas palūkanas, mokėtinas už indėlius ir gautinas už paskolas, o vardiklis – vidutines atsargas per mėnesį. Ataskaitinio mėnesio pabaigoje atskaitingasis agentas kiekvienai priemonių kategorijai pateikia sukauptas palūkanas, mokėtinas ar gautinas per mėnesį, bei to paties mėnesio vidutines indėlių ir paskolų atsargas. Skirtingai nuo mėnesio pabaigos duomenų fiksavimo, likučių PFĮ palūkanų normos, parengtos kaip mėnesio vidurkiai, taip pat skaičiuojamos ir sutartims, kurios tam tikru metu per mėnesio laikotarpį buvo nepasibaigusios, tačiau mėnesio pabaigoje jau buvo pasibaigusios. Geriausia, kai indėlių ir paskolų vidutinės atsargos per atskaitinį mėnesį parengiamos kaip dienos atsargų vidurkis per mėnesį. Minimalus reikalavimas – kintančių priemonių kategorijų, t. y. bent jau vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinio kreditinės kortelės kredito, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo, vidutines mėnesio atsargas išvesti iš kiekvienos dienos balansų. Visoms kitoms priemonių kategorijoms vidutinės mėnesio atsargos išvedamos iš savaitės arba trumpesnio laikotarpio balansų.

IX. Atskaitos momentas naujiems sandoriams dėl vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinio kreditinės kortelės kredito, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo

32.

NCB nusprendžia, ar nacionaliniu lygiu vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinio kreditinės kortelės kredito, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo PFĮ palūkanų normos, t. y. 2 priedėlyje nurodyti 1, 5, 6, 7, 12, 23, 32 ir 36 rodikliai, yra parengiamos užfiksuojant laikotarpio pabaigos duomenis, ar kaip netiesioginės vidutinės laikotarpio normos. Naudojamas vieno mėnesio laikotarpis.

33.

Analogiškai tam, kaip rengiamos 1 priedėlyje nurodytos likučių palūkanų normos, vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinio kreditinės kortelės kredito, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo palūkanų normos rengiamos vienu iš šių būdų:

skaičiuojami mėnesio pabaigos duomenys, t. y. tam tikrą laiko momentą paskutinę mėnesio dieną šių indėlių ir paskolų atsargoms taikytų palūkanų normų svertinis vidurkis. Tuo laiko momentu atskaitingasis agentas surenka duomenis apie namų ūkių ir ne finansų bendrovių visų vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinio kreditinės kortelės kredito, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo sumas ir palūkanų normas bei parengia kiekvienos priemonių kategorijos vidutinę svertinę palūkanų normą. Skirtingai nuo mėnesio vidurkių, likučių PFĮ palūkanų normos, parengtos kaip mėnesio pabaigos duomenys, skaičiuojamos tik duomenų rinkimo momentu nepasibaigusioms sutartims;

skaičiuojamos netiesioginės vidutinės mėnesio normos, t. y. koeficientai, kurių skaitiklis nurodo sukauptas palūkanas, mokėtinas už indėlius ir gautinas už paskolas, o vardiklis – vidutines atsargas per dieną. Mėnesio pabaigoje vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinio kreditinės kortelės kredito, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo atžvilgiu atskaitingasis agentas pateikia sukauptas palūkanas, mokėtinas arba gautinas per mėnesį, bei to paties mėnesio vidutines indėlių ir paskolų atsargas. Vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinio kreditinės kortelės kredito, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo vidutinės mėnesio atsargos išvedamos iš kiekvienos dienos balansų. Skirtingai nuo mėnesio pabaigos duomenų fiksavimo, likučių PFĮ palūkanų normos, parengtos kaip mėnesio vidurkiai, taip pat skaičiuojamos ir sutartims, kurios tam tikru metu mėnesio eigoje buvo nepasibaigusios, tačiau mėnesio pabaigoje jau buvo pasibaigusios.

34.

Jei PFĮ palūkanų normos rengiamos kaip mėnesio pabaigos duomenų užfiksavimas, toms sąskaitoms, kurios, priklausomai nuo balanso, gali būti indėlis arba paskola, tik paskutinės mėnesio dienos tam tikro momento likutis nulemia, ar tą mėnesį sąskaita yra vienadienis indėlis, ar sąskaitos pereikvojimas. Jei PFĮ palūkanų normos skaičiuojamos kaip netiesioginės vidutinės mėnesio normos, kiekvieną dieną vertinama, ar sąskaita yra indėlis, ar paskola. Tuomet skaičiuojamas kiekvienos dienos kredito likučių ir debeto likučių vidurkis, kad būtų galima išvesti vidutines mėnesio atsargas netiesioginių normų vardikliui. Be to, skaitiklio sraute atskiriamos už indėlius mokėtinos ir už paskolas gautinos sukauptos palūkanos. Atskaitingieji agentai nepateikia vidutinių svertinių palūkanų normų, susidedančių iš (žemų) vienadienių indėlių normų ir (aukštų) sąskaitų pereikvojimo normų.

X. Atskaitos momentas naujiems sandoriams (išskyrus sandorius dėl vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, kreditinės kortelės skolos, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo)

35.

Naujų sandorių, išskyrus sandorius dėl vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, kreditinės kortelės skolos, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo, PFĮ palūkanų normos, t. y. visi 2 priedėlyje nurodyti rodikliai, išskyrus 1, 5, 6, 7, 12, 23, 32 ir 36 rodiklius, skaičiuojamos kaip laikotarpio vidurkiai. Naudojamas (visas) vieno mėnesio laikotarpis.

36.

Kiekvienai priemonių kategorijai atskaitingieji agentai skaičiuoja naujų sandorių normą kaip naujų sandorių operacijų svertinį visų palūkanų normų vidurkį atitinkamoje priemonių kategorijoje per atskaitinį mėnesį. Šios mėnesio vidurkį atspindinčios palūkanų normos perduodamos valstybės narės, kurios valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybė narė) ir kurioje reziduoja atskaitingasis agentas, NCB kartu su informacija apie per ataskaitinį mėnesį sudarytų naujų sandorių sumą kiekvienai priemonių kategorijai. Atskaitingieji agentai atsižvelgia į per visą mėnesį sudarytas naujas sandorių operacijas.

37.

Rodiklių, susijusių su paskolomis namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms, kurių sąlygos buvo pakeistos, t. y. 2 priedėlyje apibūdintų 88–91 rodiklių atveju, reikia pateikti tik informaciją apie naujų sandorių sumas. Turėtų būti atsižvelgiama į visus esamų indėlių ir paskolų sutarčių sąlygų pakeitimus, kaip apibrėžta 22–27 punktuose, net jei ta pati sutartis buvo pakeista daugiau nei kartą per ataskaitinį mėnesį.

4 DALIS

Priemonių kategorijos

XI. Bendrosios nuostatos

38.

Atskaitingieji agentai pateikia likučių PFĮ palūkanų normų statistiką 1 priedėlyje nurodytoms priemonių kategorijoms ir naujų sandorių palūkanų normų statistiką 2 priedėlyje nurodytoms priemonių kategorijoms. Kaip nurodyta 16 punkte, vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, atnaujinamųjų paskolų, sąskaitų pereikvojimo ir išplėstinio kreditinės kortelės kredito palūkanų normos yra naujų sandorių palūkanų normos, nors naujų sandorių sąvoka išplečiama taikant ją visoms atsargoms, ir todėl jos yra įtrauktos į 2 priedėlį.

39.

1 ir 2 priedėliuose nurodyta priemonių kategorija kai kuriose euro zonos valstybėse narėse nacionaliniu lygiu netaikoma ir į ją neatsižvelgiama, jei reziduojančios kredito įstaigos ir kitos institucijos apskritai nesiūlo namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms jokių šiai kategorijai priklausančių produktų. Jei kokie nors sandoriai sudaromi, nors ir ribotai, duomenys teikiami.

40.

Kiekvienai 1 ir 2 priedėliuose apibrėžtai priemonių kategorijai, taikomai reziduojančių kredito įstaigų ir kitų institucijų bankiniuose sandoriuose su euro zonos valstybėse narėse reziduojančiais namų ūkiais ir ne finansų bendrovėmis, PFĮ palūkanų normų statistika parengiama remiantis visiems tos priemonių kategorijos produktams taikomomis visomis palūkanų normomis. Tai reiškia, kad NCB negali apibrėžti kiekvienos priemonių kategorijos, apie kurią renkama PFĮ palūkanų normų statistika, nacionalinių produktų komplekto; vietoje to turi būti įtrauktos kiekvieno iš atskaitingųjų agentų visų siūlomų produktų palūkanų normos. Kaip nurodyta 2007 m. rugpjūčio 1 d. Gairių ECB/2007/9 dėl pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistikos (3) 16 straipsnyje, NCB neturi įtraukti į imtį kiekvieno nacionaliniu lygiu egzistuojančio produkto. Tačiau jie negali neįtraukti visos priemonių kategorijos dėl to, kad jos sumos yra labai mažos. Taigi jeigu priemonių kategoriją siūlo tik viena įstaiga, ši įstaiga ir pateikiama imtyje. Jei priemonių kategorija neegzistavo euro zonos valstybėje narėje tuo metu, kai buvo sudaroma pradinė imtis, bet vėliau viena įstaiga įveda šiai kategorijai priklausantį naują produktą, ši įstaiga įtraukiama į imtį kito aktualumo patikrinimo metu. Jei naujas produktas sukuriamas egzistuojančioje priemonių kategorijoje nacionaliniu lygiu, imtyje esančios įstaigos jį įtraukia teikdamos informaciją kitą kartą, kadangi visi atskaitingieji agentai turi pateikti informaciją apie visus savo produktus.

41.

Išimtis iš principo, kad įtraukiamos visiems produktams taikomos visos palūkanų normos, yra taikoma blogoms paskoloms ir paskoloms skolos restruktūrizavimui. Kaip nurodyta 28 punkte, visos blogos paskolos ir paskolos skolos restruktūrizavimui, suteikiamos žemesnėmis nei rinkos sąlygos normomis, t. y. taikomomis kritinėje finansinėje padėtyje esantiems skolininkams, į PFĮ palūkanų normų statistiką neįtraukiamos.

XII. Paskirstymas pagal valiutą

42.

PFĮ palūkanų normų statistika apima palūkanų normas, kurias taiko atskaitingoji visuma. Nereikalaujama pateikti duomenų apie indėlius ir paskolas ne eurais visų euro zonos valstybių narių lygiu. Tai atspindėta 1 ir 2 priedėliuose, kuriuose visi rodikliai yra susiję su indėliais ir paskolomis eurais.

XIII. Paskirstymas pagal sektorių

43.

Išskyrus atpirkimo sandorius, visi indėliai ir paskolos, kurių reikia PFĮ palūkanų normų statistikai, paskirstomi pagal sektorius. Todėl 1 ir 2 priedėliuose atskiriami rodikliai namų ūkiams (įskaitant namų ūkiams paslaugas teikiančias ne pelno institucijas) (4) ir ne finansų bendrovėms (5). Be to, apie juridinio asmens statuso neturinčias individualiąsias įmones ir partnerystes, kaip namų ūkių dalį, teikiami atskiri duomenys, bet tik dėl naujų paskolų sandorių „kitiems tikslams“. NCB gali nepaisyti reikalavimo atskirai nurodyti paskolas individualiosioms įmonėms, kai tokios paskolos sudaro mažiau nei 5 % visų euro zonos valstybės narės paskolų namų ūkiams pagal likučius, apskaičiuotų vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33).

44.

1 priedėlio 5 rodiklis ir 2 priedėlio 11 rodiklis taikomi atpirkimo sandoriams. Nors atlyginimas už atpirkimo sandorius priklauso nuo turėtojo sektoriaus visose euro zonos valstybėse narėse, visų euro zonos valstybių narių lygiu nereikalaujama paskirstyti atpirkimo sandorių pagal sektorių – namų ūkius ir ne finansų bendroves. Be to, visų euro zonos valstybių narių lygiu nereikalaujama ir paskirstymo pagal terminą, kadangi laikoma, kad atpirkimo sandoriai dažniausia yra labai trumpalaikiai. Atpirkimo sandorių PFĮ palūkanų normos nediferencijuotai apima abu sektorius.

45.

2 priedėlio 5 ir 6 rodikliai taikomi namų ūkių laikomiems įspėjamojo laikotarpio indėliams. Tačiau įspėjamojo laikotarpio indėlių palūkanų normos ir svoris visų euro zonos valstybių narių lygiu apima ir namų ūkių, ir ne finansų bendrovių laikomus įspėjamojo laikotarpio indėlius, t. y. abu sektoriai sujungiami ir priskiriami namų ūkiams. Nereikalaujama paskirstyti pagal sektorių visų euro zonos valstybių narių lygiu.

XIV. Paskirstymas pagal priemonės rūšį

46.	Jei kitaip nenurodyta 47–55 punktuose, PFĮ palūkanų normų paskirstymas pagal priemonę ir priemonių rūšių apibrėžtys pateikiami pagal turto ir įsipareigojimų kategorijas, nurodytas Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) II priedo 2 dalyje.

47.	Vienadienių indėlių PFĮ palūkanų normos, t. y. 2 priedėlio 1 ir 7 rodikliai, apima visus vienadienius indėlius, nesvarbu, ar už juos mokamos palūkanos, ar ne. Todėl nulinių palūkanų vienadieniai indėliai įtraukiami į PFĮ palūkanų normų statistiką.

48.

PFĮ palūkanų normų statistikos tikslais atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas, t. y. 2 priedėlio 12 ir 23 rodikliai, turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) II priedo 2 dalyje, nesvarbu, koks yra jų pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis. Baudos už sąskaitų pereikvojimą, kurios taikomos kaip kitų mokesčių dalis, pavyzdžiui, kaip specialios įmokos, neįtraukiamos į 1 punkte apibrėžtą AAR, kadangi ši normų rūšis apima tik paskolų palūkanų normą. Šioje kategorijoje pateikiamos paskolos nepateikiamos jokioje kitoje naujų sandorių kategorijoje.

49.

PFĮ palūkanų normų statistikos tikslais kreditinės kortelės skola turi tokią pat reikšmę kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) II priedo 2 dalyje. Palūkanų normų duomenys pateikiami tik apie išplėstinį kreditinės kortelės kreditą 32 ir 36 rodikliuose. Kreditinės kortelės patogumo kredito palūkanų normos atskirai nepateikiamos, kadangi iš esmės jos yra 0 %. Tačiau likęs kreditinės kortelės patogumo kreditas įtraukiamas į likučių PFĮ palūkanų normų statistiką kartu su likusiu išplėstiniu kreditinės kortelės kreditu. Nei išplėstinis, nei kreditinės kortelės patogumo kreditas nepateikiamas jokiame kitame naujų sandorių rodiklyje.

50.

PFĮ palūkanų normų statistikos tikslais nauji sandoriai dėl paskolų ne finansų bendrovėms (išskyrus atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą ir kreditinės kortelės skolą), t. y. 2 priedėlio 37–54, 80, 82, 84 ir 91 rodikliai, apima visas paskolas, išskyrus kreditinės kortelės skolą ir atnaujinamąsias paskolas ir sąskaitų pereikvojimą įmonėms, nesvarbu, kokia yra jų suma, o 62–79, 81, 83 ir 85 rodikliai yra taikomi užtikrintoms paskoloms, kaip apibrėžta 64 punkte. 1 priedėlyje, taikomame likučiams, nurodytos paskolos ne finansų bendrovėms turi tokią pat reikšmę kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) II priedo 2 dalyje ir apima atnaujinamąsias paskolas ir sąskaitų pereikvojimą ir kreditinės kortelės skolą.

51.

PFĮ palūkanų normų statistikos tikslais nauji sandoriai dėl vartojimo paskolų namų ūkiams, t. y. 2 priedėlio 13–15, 30 ir 88 rodikliai, apibrėžiami kaip paskolos, išskyrus kreditinės kortelės skolą ar atnaujinamąsias paskolas ir sąskaitų pereikvojimą, suteiktos asmeniniam prekių ir paslaugų vartojimui, o 55–57 rodikliai yra taikomi užtikrintoms paskoloms, kaip apibrėžta 64 punkte. 1 priedėlyje, taikomame likučiams, nurodytos vartojimo paskolos turi tokią pat reikšmę kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) II priedo 2 dalyje ir apima atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą ir kreditinės kortelės skolą.

52.

PFĮ palūkanų normų statistikos tikslais nauji sandoriai dėl paskolų namų ūkiams būstui pirkti, t. y. 2 priedėlio 16–19, 31 ir 89 rodikliai, apibrėžiami kaip kreditas, išskyrus atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą arba kreditinės kortelės skolą, skirtas investuoti į būstą, įskaitant statybą, garažų ir būsto pagerinimą (remontą), o 58–61 rodikliai yra taikomi užtikrintoms paskoloms, kaip apibrėžta 64 punkte. 1 priedėlyje, taikomame likučiams, nurodytos paskolos namų ūkiams būstui pirkti turi tokią pat reikšmę kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) II priedo 2 dalyje ir apima atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą ir kreditinės kortelės skolą.

53.

PFĮ palūkanų normų statistikos tikslais nauji sandoriai dėl paskolų namų ūkiams kitiems tikslams, t. y. 2 priedėlio 20–22, 33–35 ir 90 rodikliai, apibrėžiami kaip paskolos, išskyrus atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą ir kreditinės kortelės skolą, suteiktos tokiais tikslais kaip verslas, skolos konsolidavimas, mokymasis ir t. t. 1 priedėlyje, taikomame likučiams, nurodytos kitos paskolos namų ūkiams turi tokią pat reikšmę kaip apibrėžta Reglamento (ES) 1071/2013 (ECB/2013/33) II priedo 2 dalyje ir apima atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą ir kreditinės kortelės skolą.

54.

Likučių PFĮ palūkanų normų atžvilgiu vartojimo paskolos, paskolos namų ūkiams būstui pirkti ir kitos paskolos namų ūkiams kitiems tikslams kartu apima visas reziduojančių kredito įstaigų ir kitų institucijų namų ūkiams suteiktas paskolas, įskaitant atnaujinamąsias paskolas ir sąskaitų pereikvojimą ir kreditinės kortelės skolą.

55.

Naujų sandorių PFĮ palūkanų normų atžvilgiu išplėstinis kreditinės kortelės kreditas, atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas, vartojimo paskolos namų ūkiams, paskolos būstui pirkti ir kitiems tikslams apima visas reziduojančių kredito įstaigų ir kitų institucijų namų ūkiams suteiktas paskolas, išskyrus kreditinės kortelės patogumo kreditą. Kreditinės kortelės patogumo kreditas naujų sandorių PFĮ palūkanų normų statistikoje pateikiama ne atskirai, o įtraukiama į atitinkamus likučių straipsnius.

XV. Paskirstymas pagal sumos kategoriją

56.

Kitoms paskoloms ne finansų bendrovėms, t. y. 2 priedėlio 37–54 ir 62–85 rodikliams, skiriamos trys sumų kategorijos: a) „iki 0,25 milijono EUR imtinai“; b) „nuo 0,25 milijono EUR iki 1 milijono EUR imtinai“; ir c) „nuo 1 milijono EUR“. Suma taikoma atskirai paskolos sutarčiai, laikomai nauju sandoriu, o ne visiems sandoriams tarp ne finansų bendrovės ir atskaitingojo agento.

XVI. Paskirstymas pagal pradinį ir likutinį terminą, įspėjamąjį ir palūkanų normų perskaičiavimo laikotarpį arba pradinį palūkanų normos fiksavimo laikotarpį

57.

Priklausomai nuo priemonės rūšies ir nuo to, ar PFĮ palūkanų norma taikoma likučiams, ar naujiems sandoriams, statistikoje duomenys paskirstomi pagal pradinį ir likutinį terminą, įspėjamąjį ir palūkanų normų perskaičiavimo laikotarpį ir (arba) pradinį palūkanų normos fiksavimo laikotarpį. Taip skirstant nurodomos laiko atkarpos arba pradinės ir galinės ribos, pavyzdžiui, sutarto iki dvejų metų termino indėlio palūkanų norma nurodo visų indėlių, kurių sutartas pradinis terminas yra nuo dviejų dienų iki maksimalaus dvejų metų laikotarpio, vidutinę palūkanų normą, pasvertą pagal indėlio dydį.

58.

Paskirstymas pagal pradinį ir likutinį terminą ir įspėjamąjį bei palūkanų normų perskaičiavimo laikotarpį atitinka Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) II priedo 2 dalyje pateiktas apibrėžtis. Pagal pradinį terminą paskirstomos visos su likučiais susijusios indėlių kategorijos, išskyrus atpirkimo sandorius, ir visos su likučiais susijusios paskolų kategorijos, kaip nurodyta 1 priedėlyje. Paskirstymas pagal pradinį terminą kartu su paskirstymu pagal likutinį terminą ir kitu palūkanų normų perskaičiavimo laikotarpiu taikomas 15–26 rodikliams, kaip apibrėžta 1 priedėlyje. Pagal pradinį terminą taip pat paskirstomi nauji sandoriai dėl sutarto termino indėlių, o pagal įspėjamąjį laikotarpį – nauji sandoriai dėl įspėjamojo laikotarpio indėlių, kaip nurodyta 2 priedėlyje. Kaip nustatyta 2 priedėlyje, kiekvienam 56 punkte nurodytam paskolos dydžiui atskirai pateikiami duomenys apie paskolas ne finansų bendrovėms, kurių pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis yra iki vienerių metų ir kurių pradinis terminas – nuo vienerių metų.

59.

Naujų sandorių paskolų palūkanų normos, išskyrus 2 priedėlyje nurodytus 88–91 rodiklius dėl paskolų, kurių sąlygos buvo pakeistos, paskirstomos pagal sutartyje nurodytą pradinį palūkanų normos fiksavimo laikotarpį. PFĮ palūkanų normų statistikos tikslais pradinis fiksavimo laikotarpis apibrėžiamas kaip sutarties pradžioje nustatytas laikotarpis, per kurį palūkanų normos vertė nesikeis. Pradinis fiksavimo laikotarpis gali būti trumpesnis už pradinį paskolos terminą arba jam lygus. Palūkanų normos vertė laikoma nekintančia tik tuomet, jei ji apibrėžiama kaip tikslus lygis, pavyzdžiui, 10 %, arba kaip orientacinės normos diferencialas tam tikru laiko momentu, pavyzdžiui, šešių mėnesių EURIBOR plius 2 procentiniai punktai tam tikrą iš anksto nustatytą dieną ir laiku. Jei sutarties pradžioje namų ūkis ar ne finansų bendrovė ir atskaitingasis agentas susitaria dėl paskolos palūkanų normos skaičiavimo tvarkos tam tikram laikotarpiui, pavyzdžiui, 6 mėnesių EURIBOR plius 2 procentiniai punktai trejiems metams, tai pradinis normos fiksavimo laikotarpis yra ne treji metai, o šeši mėnesiai, kadangi per trejus metus palūkanų normos vertė gali kisti kas šeši mėnesius. Naujų paskolų sandorių PFĮ palūkanų normų statistikoje atspindimos tik tos palūkanų normos, dėl kurių pradinio fiksavimo laikotarpio susitarta sutarties pradžioje arba po naujų derybų dėl paskolos. Jei po šio pradinio fiksavimo laikotarpio palūkanų norma automatiškai tampa kintama norma, tai atspindima ne naujų sandorių PFĮ palūkanų normose, o tik likučių PFĮ palūkanų normose.

60.

Paskoloms namų ūkiams skiriami šie pradinio palūkanų normos fiksavimo laikotarpiai:

Paskoloms namų ūkiams vartojimui ir kitiems tikslams:

—	kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimas iki vienerių metų (imtinai),

—	pradinis palūkanų normos fiksavimas nuo vienerių iki penkerių metų (imtinai),

—	pradinis palūkanų normos fiksavimas ilgesniam negu penkerių metų laikotarpiui.

Paskoloms namų ūkiams būstui pirkti:

—	kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimas iki vienerių metų (imtinai),

—	pradinis palūkanų normos fiksavimas nuo vienerių iki penkerių metų (imtinai),

—	pradinis palūkanų normos fiksavimas nuo penkerių iki 10 metų (imtinai), ir

—	pradinis palūkanų normos fiksavimas ilgesniam negu 10 metų laikotarpiui.

61.

Paskoloms ne finansų bendrovėms „iki 0,25 milijono EUR“, „nuo 0,25 milijono EUR iki 1 milijono EUR“ ir „nuo 1 milijono EUR“ skiriami šie pradinio palūkanų normos fiksavimo laikotarpiai:

—	kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimas iki trijų mėnesių (imtinai),

—	pradinis palūkanų normos fiksavimas nuo trijų mėnesių iki vienerių metų (imtinai),

—	pradinis palūkanų normos fiksavimas nuo vienerių iki trejų metų (imtinai),

—	pradinis palūkanų normos fiksavimas nuo trejų iki penkerių metų (imtinai),

—	pradinis palūkanų normos fiksavimas nuo penkerių iki dešimties metų (imtinai), ir

—	pradinis palūkanų normos fiksavimas ilgesniam negu 10 metų laikotarpiui.

62.	PFĮ palūkanų normų statistikos tikslais „kintama norma“ apibrėžiama kaip palūkanų norma, kurios palūkanos peržiūrimos nuolat (pvz., kiekvieną dieną) arba PFĮ, išskyrus centrinius bankus ir PRF, nuožiūra.

XVII. Paskirstymas pagal įkaitu ir (arba) garantijomis užtikrintas paskolas

63.

Paskolos namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms, užtikrintos įkaitu ir (arba) garantijomis, papildomai atskirai pateikiamos visoms naujų sandorių PFĮ palūkanų normų kategorijoms, išskyrus kreditinės kortelės skolą, atnaujinamąsias paskolas, sąskaitų pereikvojimą bei paskolas kitiems tikslams. Be to, paskirstymo pagal įkaitu ir (arba) garantijomis užtikrintas paskolas nereikalaujama tiems rodikliams, kurie susiję su naujų sandorių dėl paskolų, kurių sąlygos buvo pakeistos, sumomis.

64.

PFĮ palūkanų normų statistikos tikslais paskolų paskirstymas pagal įkaitą ir (arba) garantijas apima visą sumą naujų sandorių paskolų, kurios buvo užtikrintos įkaitu naudojant 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (6) 4 straipsnio 1 dalies 58 punkte ir 197–200 straipsniuose apibrėžtą „tiesioginio kredito užtikrinimo“ priemonę, ir (arba) kurios buvo užtikrintos garantija naudojant Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 59 punkte ir 201–203 straipsniuose apibrėžtą „netiesioginio kredito užtikrinimo“ priemonę, tokiu būdu, kad įkaito ir (arba) garantijos vertė yra didesnė už visą paskolos sumą arba jai lygi. Jei PFĮ, išskyrus centrinius bankus ir PRF, taiko kitokią sistemą nei „standartizuotas metodas“, kaip priežiūros tikslais apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 575/2013, tokias pat taisykles ji gali taikyti ir teikdama duomenis apie į šį paskirstymą įtrauktas paskolas.

5 DALIS

Atskaitomybės įsipareigojimai

65.	Siekiant išvesti agreguotus duomenis, apimančius visas euro zonos valstybes nares, kiekvienai 1 ir 2 priedėliuose nurodytai priemonių kategorijai taikomi trys agregavimo lygiai.

XVIII. Statistinė informacija atskaitingųjų agentų lygiu

66.	Kaip nurodyta 67–72 punktuose, pirmą agregavimo lygį atlieka atskaitingieji agentai. Tačiau NCB taip pat gali pareikalauti, kad atskaitingieji agentai pateiktų duomenis atskirų indėlių ir paskolų lygiu. Duomenys pateikiami euro zonos valstybės narės, kurioje reziduoja atskaitingasis agentas, NCB.

67.	Jei likučių palūkanų normos, t. y. 1 priedėlio 1–26 rodikliai, parengiamos užfiksuojant mėnesio pabaigos duomenis, atskaitingieji agentai kiekvienai priemonių kategorijai pateikia paskutinės mėnesio dienos vidutinę svertinę palūkanų normą.

68.

Jei likučių palūkanų normos, t. y. 1 priedėlio 1–26 rodikliai, parengiamos kaip netiesioginės vidutinės mėnesio normos, kiekvienai priemonių kategorijai atskaitingieji agentai pateikia sukauptas palūkanas, mokėtinas arba gautinas per mėnesį, ir to paties mėnesio vidutines indėlių ir paskolų atsargas.

69.

Jei vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinio kreditinės kortelės kredito, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo palūkanų normos, t. y. 2 priedėlio 1, 5, 6, 7, 12, 23, 32 ir 36 rodikliai, parengiamos užfiksuojant mėnesio pabaigos duomenis, atskaitingieji agentai kiekvienai priemonių kategorijai pateikia paskutinės mėnesio dienos vidutinę svertinę palūkanų normą.

70.

Jei vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, išplėstinio kreditinės kortelės kredito, atnaujinamųjų paskolų ir sąskaitų pereikvojimo palūkanų normos, t. y. 2 priedėlio 1, 5, 6, 7, 12, 23, 32 ir 36 rodikliai, parengiamos kaip netiesioginės vidutinės mėnesio normos, kiekvienai priemonių kategorijai atskaitingieji agentai pateikia sukauptas palūkanas, mokėtinas ar gautinas per mėnesį, ir to paties mėnesio vidutinį indėlių ir paskolų kiekį.

71.

Kiekvienai naujų sandorių priemonių kategorijai, t. y. 2 priedėlio 2–4, 8–11, 13–22, 30–31, 33–35 ir 37–85 rodikliams, atskaitingieji agentai pateikia vidutinę svertinę palūkanų normą. Be to, kiekvienam iš 2 priedėlyje nurodytų 2–4, 8–11, 13–22, 33–35 ir 37–85 rodiklių atskaitingieji agentai pateikia kiekvienoje priemonių kategorijoje per mėnesį sudarytų naujų sandorių sumą. Priemonių kategorijoms, apimančioms paskolas namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms, kurių sąlygos buvo pakeistos (2 priedėlio 88–91 rodikliai), reikia pateikti tik informaciją apie naujų sandorių sumas.

72.

Kredito įstaigos ir kitos institucijos, kurioms NCB leidžia teikti PFĮ palūkanų normų statistiką kartu kaip grupei, laikomos vienu atskaitinguoju agentu ir teikia 67–71 punktuose nurodytus duomenis, apimančius visą grupę. Be to, šie atskaitingieji agentai kiekvienais metais pateikia grupėje esančių atskaitingų įstaigų skaičių ir kiekvienai priemonių kategorijai nurodo, kokia yra šių įstaigų palūkanų normų dispersija. Grupėje esančių atskaitingų įstaigų skaičius ir dispersija atspindi padėtį spalio mėnesį ir perduodami kartu su spalio mėnesio duomenimis.

XIX. Nacionalinės vidutinės svertinės palūkanų normos ir euro zonos valstybių narių agreguoti rezultatai

73.

Antrą agregavimo lygį atlieka NCB. Jie agreguoja visų savo nacionalinių atskaitingųjų agentų palūkanų normas ir susijusias sandorių sumas ir kiekvienai priemonių kategorijai parengia nacionalinę vidutinę svertinę palūkanų normą. Duomenys pateikiami Europos Centriniam Bankui (ECB). Atskirų euro zonos valstybių narių priemonių kategorijas iki visų euro zonos valstybių narių priemonių kategorijų lygio galutinai agreguoja ECB.

(1) OL L 133, 2008 5 22, p. 66.

(2) NCB gali taikyti namų ūkiams paslaugas teikiančioms ne pelno institucijoms nukrypti leidžiančias nuostatas dėl vartojimo kreditų ir paskolų namų ūkiams būstui pirkti.

(3) OL L 341, 2007 12 27, p. 1.

(4) Kartu S.14 ir S.15, kaip apibrėžta 2010 m. ESS, pateiktoje 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (OL L 174, 2013 6 26, p. 1).

(5) S.11, kaip apibrėžta 2010 m. ESS.

(6) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.

1 priedėlis

Likučių palūkanų normų priemonių kategorijos

Kiekvienai 1 lentelėje nurodytai kategorijai AAR arba NDER pateikiama kas mėnesį.

1 lentelė

	Sektorius	Priemonės rūšis	Pradinis terminas	Likutinis terminas	Palūkanų normos perskaičiavimas	Likučio rodiklis	Atskaitomybės įsipareigojimas
Indėliai EUR	Iš namų ūkių	Sutarto termino	iki 2 metų			1	AAR
	Iš namų ūkių	Sutarto termino	nuo 2 metų			2	AAR
	Iš ne finansų bendrovių	Sutarto termino	iki 2 metų			3	AAR
	Iš ne finansų bendrovių	Sutarto termino	nuo 2 metų			4	AAR
	Atpirkimo sandoriai					5	AAR
Paskolos EUR	Namų ūkiams	Būstui pirkti	iki 1 metų			6	AAR
			nuo 1 iki 5 metų			7	AAR
			nuo 5 metų			8	AAR
		Vartojimui ir kitiems tikslams	iki 1 metų			9	AAR
			nuo 1 iki 5 metų			10	AAR
			nuo 5 metų			11	AAR
		Iš viso	nuo 1 metų			15	AAR
				iki 1 metų		16	AAR
				nuo 1 metų	per ateinančius 12 mėnesių	17	AAR
			nuo 2 metų			18	AAR
				iki 2 metų		19	AAR
				nuo 2 metų	per ateinančius 24 mėnesius	20	AAR
	Ne finansų bendrovėms		iki 1 metų			12	AAR
			nuo 1 iki 5 metų			13	AAR
			nuo 5 metų			14	AAR
			nuo 1 metų			21	AAR
				iki 1 metų		22	AAR
				nuo 1 metų	per ateinančius 12 mėnesių	23	AAR
			nuo 2 metų			24	AAR
				iki 2 metų		25	AAR
				nuo 2 metų	per ateinančius 24 mėnesius	26	AAR

2 priedėlis

2, 3 ir 4 lentelėse nurodytoms kategorijoms AAR arba NDER pateikiama kas mėnesį. Kartu su AAR pateikiama susijusi sandorių suma, jei lentelėse įrašytas žodis „suma“. 6 lentelės kategorijoms, apimančioms paskolas, kurių sąlygos buvo pakeistos, reikia pateikti tik informaciją apie naujų sandorių sumas.

2 (išskyrus 33–35 rodiklius), 3, 5 ir 6 lentelių kategorijos kiekvienoje lentelėje pateikiamos abipusiai išimtinai. Taigi paskola, pateikiama bet kuriame iš 2 lentelės (išskyrus 33–35 rodiklius) ir (arba) 3 lentelės ir (arba) 5 lentelės ir (arba) 6 lentelės rodiklių daugiau nepateikiama jokiame kitame tos pačios lentelės rodiklyje, išskyrus paskolas, pateikiamas 33–35 rodikliuose, kurios taip pat turi būti pateiktos 20–22 rodikliuose. Visos paskolos, pateikiamos bet kurioje 3 lentelės kategorijoje, taip pat privalo būti atitinkamose 2 lentelės kategorijose. 4 lentelės rodikliai yra 2 lentelės subrodikliai ir, jei užtikrinti, 3 lentelės subrodikliai; taigi kiekviena 4 lentelėje pateikta paskola taip pat turi būti atitinkamai 2 ir 3 lentelėje. Paskolos, pateiktos bet kurioje 6 lentelės kategorijoje, taip pat privalo būti atitinkamoje 2 lentelės kategorijoje ir, atitinkamai, 3 ir 4 lentelėse.

5 lentelėje nurodoma tik APRC. 5 lentelėje nurodomos paskolos taip pat nurodomos atitinkamai 2, 3, 4 ir 6 lentelėse, atsižvelgiant į skirtingą APRC metodologiją, kaip apibrėžta 9 punkte.

Naujų sandorių sąvoka taikoma visoms atsargoms, t. y. vienadienių indėlių, įspėjamojo laikotarpio indėlių, atnaujinamųjų paskolų, sąskaitų pereikvojimo ir išplėstinio kreditinės kortelės kredito likučiams, t. y. 1, 5, 6, 7, 12, 23, 32, 36 rodikliams.

2 lentelė

	Sektorius	Priemonės rūšis	Pradinis terminas, įspėjamasis laikotarpis, pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	Naujų sandorių rodiklis	Atskaitomybės įsipareigojimas
Indėliai EUR	Iš namų ūkių	Vienadieniai		1	AAR
		Sutarto termino	iki 1 metų termino	2	AAR, suma
			nuo 1 iki 2 metų termino	3	AAR, suma
			nuo 2 metų termino	4	AAR, suma
		Įspėjamojo laikotarpio (1)	įspėjamojo iki 3 mėnesių laikotarpio	5	AAR
		Įspėjamojo laikotarpio (1)	įspėjamojo nuo 3 mėnesių laikotarpio	6	AAR
	Iš ne finansų bendrovių	Vienadieniai		7	AAR
		Sutarto termino	iki 1 metų termino	8	AAR, suma
			nuo 1 iki 2 metų termino	9	AAR, suma
			nuo 2 metų termino	10	AAR, suma
	Atpirkimo sandoriai			11	AAR, suma
Paskolos EUR	Namų ūkiams	Atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimai		12	AAR
		Išplėstinis kreditinės kortelės kreditas		32	AAR
		Vartojimui	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų	13	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 5 metų	14	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 metų	15	AAR, suma
		Būstui pirkti	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų	16	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 5 metų	17	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 iki 10 metų	18	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 10 metų	19	AAR, suma
		Kitiems tikslams	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų	20	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 5 metų	21	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 metų	22	AAR, suma
		Kitiems tikslams, iš jų: individualiosioms įmonėms	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų	33	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 5 metų	34	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 metų	35	AAR, suma
Paskolos EUR	Ne finansų bendrovėms	Atnaujinamosios paskolos ir sąskaitų pereikvojimas		23	AAR
		Išplėstinis kreditinės kortelės kreditas		36	AAR
		Paskolos, kurių suma iki 0,25 milijono EUR	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 3 mėnesių	37	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 3 mėnesių iki 1 metų	38	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 3 metų	39	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 3 iki 5 metų	40	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 iki 10 metų	41	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 10 metų	42	AAR, suma
		Paskolos, kurių suma nuo 0,25 milijono EUR iki 1 milijono EUR	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 3 mėnesių	43	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 3 mėnesių iki 1 metų	44	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 3 metų	45	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 3 iki 5 metų	46	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 iki 10 metų	47	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 10 metų	48	AAR, suma
		Paskolos, kurių suma nuo 1 milijono EUR	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 3 mėnesių	49	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 3 mėnesių iki 1 metų	50	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 3 metų	51	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 3 iki 5 metų	52	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 iki 10 metų	53	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 10 metų	54	AAR, suma

3 lentelė

Nauji sandoriai dėl įkaitu ir (arba) garantijomis užtikrintų paskolų

	Sektorius	Priemonės rūšis	Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	Naujų sandorių rodiklis	Atskaitomybės įsipareigojimas
Paskolos EUR	Namų ūkiams	Vartojimui	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų	55	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 5 metų	56	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 metų	57	AAR, suma
		Būstui pirkti	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų	58	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 5 metų	59	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 iki 10 metų	60	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 10 metų	61	AAR, suma
Paskolos EUR	Ne finansų bendrovėms	Paskolos, kurių suma iki 0,25 milijono EUR	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 3 mėnesių	62	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 3 mėnesių iki 1 metų	63	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 3 metų	64	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 3 iki 5 metų	65	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 iki 10 metų	66	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 10 metų	67	AAR, suma
		Paskolos, kurių suma nuo 0,25 milijono EUR ir iki 1 milijono EUR	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 3 mėnesių	68	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 3 mėnesių ir iki 1 metų	69	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 ir iki 3 metų	70	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 3 ir iki 5 metų	71	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 ir iki 10 metų	72	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 10 metų	73	AAR, suma
		Paskolos, kurių suma nuo 1 milijono EUR	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 3 mėnesių	74	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 3 mėnesių iki 1 metų	75	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 1 iki 3 metų	76	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 3 iki 5 metų	77	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 5 iki 10 metų	78	AAR, suma
			Pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis nuo 10 metų	79	AAR, suma

4 lentelė

Nauji sandoriai dėl paskolų ne finansų bendrovėms, kurių pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis yra trumpesnis nei 1 metai ir kurių pradinis terminas yra nuo 1 metų

	Sektorius	Priemonės rūšis	Visos paskolos / įkaitu/garantijomis užtikrintos paskolos pagal pradinį terminą	Naujų sandorių rodiklis	Atskaitomybės įsipareigojimas
Paskolos EUR	Ne finansų bendrovėms	Paskolos, kurių suma iki 0,25 milijono EUR	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų, pradinis terminas – nuo 1 metų	80	AAR, suma
		Paskolos, kurių suma iki 0,25 milijono EUR	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų, pradinis terminas – nuo 1 metų, tik įkaitu / garantijomis užtikrintos paskolos	81	AAR, suma
		Paskolos, kurių suma nuo 0,25 milijono EUR ir iki 1 milijono EUR	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų, pradinis terminas – nuo 1 metų	82	AAR, suma
			Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų, pradinis terminas – nuo 1 metų, tik įkaitu / garantijomis užtikrintos paskolos	83	AAR, suma
		Paskolos, kurių suma nuo 1 milijono EUR	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų, pradinis terminas – nuo 1 metų	84	AAR, suma
		Paskolos, kurių suma nuo 1 milijono EUR	Kintama norma ir pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis iki 1 metų, pradinis terminas – nuo 1 metų, tik įkaitu / garantijomis užtikrintos paskolos	85	AAR, suma

5 lentelė

Nauji sandoriai dėl paskolų namų ūkiams

	Sektorius	Priemonės rūšis	Visos paskolos	Naujų sandorių rodiklis	Atskaitomybės įsipareigojimas
Paskolos EUR	Namų ūkiams	Vartojimui	APRC	30	APRC
Paskolos EUR	Namų ūkiams	Būstui pirkti	APRC	31	APRC

6 lentelė

Nauji sandoriai dėl paskolų, kurių sąlygos buvo pakeistos

	Sektorius	Priemonės rūšis	Pradinis terminas, įspėjamasis laikotarpis, pradinis palūkanų normos fiksavimo laikotarpis	Naujų sandorių rodiklis	Atskaitomybės įsipareigojimas
Paskolos EUR	Namų ūkiams	Vartojimui	Iš viso	88	Suma
		Būstui pirkti	Iš viso	89	Suma
		Kitiems tikslams	Iš viso	90	Suma
	Ne finansų bendrovėms		Iš viso	91	Suma

(1) Šiai priemonių kategorijai namų ūkiai ir ne finansų bendrovės sujungiami ir priskiriami namų ūkių sektoriui.

II PRIEDAS

Kad įvykdytų Europos Centrinio Banko (ECB) statistinės atskaitomybės reikalavimus, atskaitingieji agentai turi laikytis šių būtinųjų standartų.

Būtinieji perdavimo standartai:

a)	ataskaitos turi būti teikiamos laiku ir laikantis euro zonos valstybės narės, kurioje reziduoja atskaitingasis agentas, NCB (toliau – atitinkamas NCB) nustatytų terminų;

b)	statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti atitinkamo NCB nustatytus techninius atskaitomybės reikalavimus;

c)	atskaitingasis agentas atitinkamam NCB pateikia vieno arba daugiau asmenų kontaktinius duomenis;

d)	turi būti laikomasi duomenų perdavimo atitinkamam NCB techninių specifikacijų.

Būtinieji tikslumo standartai:

a)	statistinė informacija turi būti teisinga;

b)	atskaitingieji agentai turi sugebėti pateikti informaciją apie pokyčius, kurie matyti iš pateiktų duomenų;

c)	statistinė informacija turi būti išsami, joje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų; esamos spragos turi būti pripažintos, paaiškintos atitinkamam NCB ir, jei taikytina, kuo greičiau užpildytos;

d)	atskaitingieji agentai turi vadovautis atitinkamo NCB nustatytais techninio duomenų perdavimo matmenimis, skaičių apvalinimo metodika ir dešimtainiais skaitmenimis.

Būtinieji sąvokų atitikties standartai:

a)	statistinė informacija turi atitikti šiame reglamente pateiktas apibrėžtis ir klasifikacijas;

b)	jeigu nukrypstama nuo šių apibrėžčių ir klasifikacijų, atskaitingieji agentai turi reguliariai stebėti skirtumą tarp naudojamos ir šiame reglamente nustatytos priemonės ir nustatyti jo dydį;

c)	atskaitingieji agentai turi sugebėti paaiškinti perduotų duomenų pasikeitimus lyginant su ankstesnių laikotarpių skaičiais.

4.	Būtinieji pataisymų standartai: Turi būti laikomasi ECB ir atitinkamo NCB nustatytos pataisymų tvarkos ir procedūrų. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastų pataisymų, turi būti pateikti kartu su paaiškinamosiomis pastabomis.

III PRIEDAS

PANAIKINTAS REGLAMENTAS IR JO PAKEITIMŲ SĄRAŠAS

(nurodyta 7 straipsnyje)

Reglamentas (EB) Nr. 63/2002 (ECB/2001/18)

(OL L 10, 2002 1 12, p. 24)

Iš dalies pakeistas:

Reglamentu (EB) Nr. 2181/2004 (ECB/2004/21)

(OL L 371, 2004 12 18, p. 42)

Reglamentu (EB) Nr. 290/2009 (ECB/2009/7)

(OL L 94, 2009 4 8, p. 75)

Reglamentu (ES) Nr. 674/2010 (ECB/2010/7)

(OL L 196, 2010 7 28, p. 23)

IV PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 63/2002 (ECB/2001/18)	Šis reglamentas
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnio 1 dalis	2 straipsnio 1 dalis
	2 straipsnio 2 dalis
	2 straipsnio 3 dalis
	2 straipsnio 4 dalis
2 straipsnio 2 dalis	2 straipsnio 5 dalis
2 straipsnio 3 dalis	2 straipsnio 6 dalis
3 straipsnis	3 straipsnis
	4 straipsnis
4 straipsnis	5 straipsnis
5 straipsnis	6 straipsnis
6 straipsnis	7 straipsnis
	8 straipsnis
7 straipsnis	9 straipsnis
I priedas (1)
II priedas	I priedas
III priedas	II priedas
	III priedas
IV priedas

(1) Bus perkeltas į ECB gaires, kuriomis bus išdėstyta nauja Gairių ECB/2007/9 redakcija.

7.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/73

EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1073/2013

2013 m. spalio 18 d.

dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (nauja redakcija)

(ECB/2013/38)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę,

kadangi:

(1)

2007 m. liepos 27 d. Europos Centinio Banko reglamentą (EB) Nr. 958/2007 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2007/8) (2) reikia iš esmės pakeisti, ypač atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (3); siekiant aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdydamas savo statistinės atskaitomybės reikalavimus, Europos Centrinis Bankas (ECB), padedant nacionaliniams centriniams bankams (NCB), turi teisę iš atraminės atskaitingosios visumos rinkti statistinę informaciją, reikalingą Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams vykdyti. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 2 dalies a punktas reiškia, kad investiciniai fondai (IF) yra dalis atraminės atskaitingosios visumos, siekiant įvykdyti ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus, inter alia, pinigų ir finansų statistikos srityje. Be to, pagal Reglamento (EB) Nr. 2533/98 3 straipsnį ECB turi atraminės atskaitingosios visumos ribose nurodyti faktinę atskaitingąją visumą, ir jam suteikiama teisė visiškai arba iš dalies atleisti tam tikras atskaitingųjų agentų grupes nuo ECB statistinės atskaitomybės reikalavimų;

(3)

ECBS reikia aukštos kokybės statistinės informacijos apie IF veiklą, kad galėtų atlikti savo uždavinius ir stebėti kitokią nei pinigų finansų įstaigų (PFĮ) vykdomą finansinę veiklą. Pagrindinė šios informacijos paskirtis yra pateikti ECB išsamią statistinę informaciją apie IF sektorių valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybės narės), suvokiamose kaip viena ekonominė teritorija;

(4)

kad atskaitomybės našta būtų apribota, NCB leidžiama rinkti reikalingą informaciją apie IF iš faktinės atskaitingosios visumos, taikant didesnės apimties statistinės atskaitomybės sistemą, kurios statistiniai tikslai yra kiti, jei nuo to nenukenčia ECB statistinių reikalavimų vykdymas. Siekiant didesnio skaidrumo, tokiais atvejais atskaitingiesiems agentams derėtų pranešti apie tai, kad duomenys renkami kitais statistikos tikslais;

(5)

turint prieinamus duomenis apie finansinius sandorius yra lengviau atlikti išsamią analizę, reikalingą vykdant pinigų politiką ir siekiant kitų tikslų. Duomenys apie finansinius sandorius bei duomenys apie atsargas taip pat naudojami sudaryti kitokiai statistikai, ypač euro zonos finansinėms sąskaitoms;

(6)

nors pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 34 straipsnio 1 dalį priimti reglamentai valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro (toliau – ne euro zonos valstybės narės), nesuteikia jokių teisių ir nenustato jokių įpareigojimų, ECBS statuto 5 straipsnis taikomas euro zonos ir ne euro zonos valstybėms narėms. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 17 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad ECBS statuto 5 straipsniu sykiu su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalimi išreiškiamas įpareigojimas sukurti ir įgyvendinti nacionaliniu lygiu visas priemones, kurias ne euro zonos valstybės narės laiko tinkamomis, kad būtų galima rinkti statistinę informaciją, reikalingą siekiant įgyvendinti ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus ir statistikos srityje laiku tapti euro zonos valstybėmis narėmis;

(7)	nors šis reglamentas pirmiausia skiriamas IF, visa informacija apie IF išleistų pareikštinių akcijų turėtojus gali būti tiesiogiai per IF neprieinama, todėl į faktinę atskaitingąją visumą reikia įtraukti ir kitus subjektus;

(8)	turėtų būti taikomi Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnyje nustatyti konfidencialios statistinės informacijos apsaugos ir naudojimo standartai;

(9)	Reglamento (EB) Nr. 2533/98 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ECB turi teisę atskaitingiesiems agentams, kurie nevykdo ECB reglamentuose ar sprendimuose nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikyti sankcijas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

Investicinis fondas (IF) – kolektyvinio investavimo subjektas, kuris:

a)	investuoja į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą, apibrėžtą II priede, jeigu jo tikslas yra investuoti iš visuomenės surinktas lėšas, ir

yra įsteigtas pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę, remiantis:

i)	sutarčių teise, kaip valdymo įmonių valdomas bendrasis fondas;

ii)	patikėjimo teise, kaip patikėjimo fondas;

iii)	bendrovių teise, kaip investicinė bendrovė;

iv)	bet kokiu panašiu mechanizmu ar teisine forma.

Apibrėžtis apima:

a)	subjektus, kurių vienetai ar akcijos, turėtojui pareikalavus, tiesiogiai arba netiesiogiai atperkami arba išperkami iš subjekto turto, ir

b)	subjektus, kurie turi fiksuotą išleistų akcijų skaičių ir kurių akcijų turėtojai prisijungdami arba išeidami iš fondo turi pirkti arba parduoti esamas akcijas.

Apibrėžtis neapima:

a)	pensijų fondų, apibrėžtų patikslintoje Europos sąskaitų sistemoje (toliau – 2010 m. ESS), nustatytoje Reglamente (ES) Nr. 549/2013 (S.129 subsektorius);

b)	pinigų rinkos fondų (PRF), apibrėžtų 2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (ECB/2013/33) (4) I priede,

Apibrėžiant IF, „visuomenė“ apima mažmeninius, profesionalius ir institucinius investuotojus;

2.	sąvoka „atskaitingasis agentas“ turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje;

sąvoka „rezidentas“ turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje. Šiame reglamente, kai juridinis asmuo neturi fizinės formos, jo rezidavimo vieta nustatoma remiantis ekonomine teritorija, pagal kurios teisės aktus subjektas yra įsteigtas. Jei subjektas neturi juridinio asmens statuso, kriterijumi laikomas juridinis adresas, būtent šalis, kurios teisinė sistema reguliuoja to subjekto sukūrimą ir tolesnį egzistavimą;

4.	sąvoka „pinigų finansų įstaiga“ (PFĮ) turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje;

5.	KFT – kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, kaip apibrėžta 2010 m. ESS (S.125 subsektorius);

6.	IF įregistruotos akcijos (vienetai) – IF akcijos (vienetai), apie kuriuos, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, vedamas registras, nurodant akcijų (vienetų) turėtojus, įskaitant informaciją apie turėtojo rezidavimo vietą ir sektorių;

7.	IF pareikštinės akcijos (vienetai) – IF akcijos (vienetai), apie kuriuos, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais, nėra vedamas registras, nurodant akcijų (vienetų) turėtojus, arba apie kuriuos yra vedamas registras, kuriame nenurodoma informacija apie turėtojo rezidavimo vietą ir sektorių;

8.	atitinkamas NCB – euro zonos valstybės narės, kurioje reziduoja IF, NCB;

9.	duomenys pagal kiekvieną vertybinį popierių – duomenys, paskirstyti atskirai pagal kiekvieną vertybinį popierių.

2 straipsnis

Faktinė atskaitingoji visuma

1. Faktinę atskaitingąją visumą sudaro euro zonos valstybių narių teritorijoje reziduojantys IF. Pats IF arba, pagal jų nacionalinę teisę neturinčių juridinio asmens statuso IF atveju, teisiškai įgalioti jiems atstovauti asmenys yra atsakingi už pagal šį reglamentą reikalaujamos statistinės informacijos pateikimą.

2. Nepažeidžiant 1 dalies, renkant informaciją apie IF išleistų pareikštinių akcijų turėtojus pagal I priedo 2 dalies 3 punktą, į faktinę atskaitingąją visumą įtraukiamos PFĮ ir KFT. NCB gali taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas šiems subjektams, jei reikalaujama statistinė informacija yra surenkama iš kitų prieinamų šaltinių pagal I priedo 2 dalies 3 punktą. NCB laiku patikrina šios sąlygos įvykdymą, kad prireikus nuo kiekvienų metų pradžios įsigaliotų su ECB suderintas ir NCB priimtas sprendimas suteikti arba panaikinti leidimą taikyti bet kurią nukrypti leidžiančią nuostatą. Šiam reglamentui taikyti NCB gali sudaryti ir tvarkyti atskaitingų KFT sąrašą pagal I priedo 2 dalies 3 punkte išdėstytus principus.

3 straipsnis

Statistikai naudojamas IF sąrašas

1. Vykdomoji valdyba statistiniais tikslais sudaro ir tvarko IF, sudarančių atraminę atskaitingąją visumą, sąrašą pagal šį reglamentą, įskaitant, kai taikytina, 4 straipsnio 2 dalyje apibrėžtus jų subfondus. Sąrašas gali būti parengtas esamų nacionalinės valdžios institucijos prižiūrimų IF sąrašų pagrindu, jei tokie sąrašai yra sudaryti, papildant kitais IF, kuriuos apima 1 straipsnyje pateikta IF apibrėžtis.

2. Šį sąrašą ir jo atnaujinimus NCB ir ECB pateikia tinkama forma, įskaitant elektronines priemones, internetą arba, suinteresuotų atskaitingųjų agentų prašymu, popierine forma.

3. Jeigu 2 dalyje nurodytas naujausias prieinamas elektroninis sąrašo variantas yra neteisingas, ECB netaiko sankcijų jokiam atskaitingajam agentui, savo statistinės atskaitomybės reikalavimus netinkamai įvykdžiusiam dėl to, kad jis sąžiningai naudojosi šiuo neteisingu sąrašu.

4 straipsnis

Atskaitomybė pagal kiekvieną fondą

1. Faktinė atskaitingoji visuma pateikia duomenis apie savo turtą ir įsipareigojimus už kiekvieną fondą atskirai.

2. Nepažeidžiant 1 dalies, jei IF paskirsto savo turtą į skirtingus subfondus tokiu būdu, kad akcijos (vienetai), susiję su kiekvienu subfondu, yra nepriklausomai padengti skirtingu turtu, kiekvienas subfondas laikomas atskiru IF.

3. Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalies, gavęs išankstinį atitinkamo NCB pritarimą ir laikydamasis jo nurodymų, IF apie savo turtą ir įsipareigojimus gali atsiskaityti kaip grupė, jei taip gaunami rezultatai yra panašūs į gaunamus atskirai atsiskaitant už kiekvieną fondą.

5 straipsnis

Ketvirtiniai ir mėnesiniai statistinės atskaitomybės reikalavimai

1. Atskaitingieji agentai pagal I ir II priedus pateikia:

a)	kas ketvirtį – ketvirčio pabaigos atsargų duomenis apie IF turtą ir įsipareigojimus bei ketvirčio patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius, kai taikytina, ir

b)	kas mėnesį – mėnesio pabaigos atsargų duomenis apie IF išleistas akcijas (vienetus), atitinkamus mėnesio patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius, jei taikytina, ir atskirą atskaitomybę apie naujų IF akcijų (vienetų) išleidimą ir išpirkimą per ataskaitinį mėnesį.

2. NCB gali nuspręsti 1 dalies a punkte nurodytus duomenis rinkti kas mėnesį, o ne kas ketvirtį.

6 straipsnis

Patikslinimai dėl perkainojimo arba sandoriai

1. Atskaitingieji agentai pagal atitinkamo NCB nurodymus atsiskaito apie patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius informacijos, teikiamos naudojant I priede nurodytą suvestinį būdą, atžvilgiu.

2. Kaip nurodyta I priede, NCB gali arba išvesti vertybinių popierių sandorių įverčius iš informacijos apie kiekvieną vertybinį popierių arba tiesiogiai rinkti duomenis apie sandorius kiekvieno vertybinio popieriaus būdu.

3. Išsamesni reikalavimai ir gairės, susiję su duomenų apie patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius sudarymu, yra išdėstyti III priede.

7 straipsnis

Apskaitos taisyklės

1. Apskaitos taisyklės, kurių laikosi IF, atsiskaitydami pagal šį reglamentą, yra nustatytos atitinkamoje nacionalinėje teisėje, įgyvendinančioje 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (5), arba, jei ankstesnės nuostatos netaikytinos, bet kuriuose kituose nacionaliniuose arba tarptautiniuose standartuose, kurie taikomi IF.

2. Nepažeidžiant euro zonos valstybėse narėse galiojančios apskaitos praktikos ir įskaitymo tvarkos, statistikos tikslais visas finansinis turtas ir įsipareigojimai pateikiami bendrąja verte.

8 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1. IF gali būti suteiktos nuo 5 straipsnyje nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos tokia tvarka:

a)	NCB gali leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas mažiausiems viso turto atžvilgiu IF, jei IF, teikiantiems duomenis suvestiniam ketvirčio balansui, kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje priklauso bent 95 % visų IF turto atsargų;

euro zonos valstybėse narėse, kur mišrus visas nacionalinių IF turtas neviršija 1 % viso euro zonos IF turto, NCB gali leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas mažiausiems viso turto atžvilgiu IF, jei IF, teikiantiems duomenis suvestiniam ketvirčio balansui priklauso bent 80 % visų nacionalinių IF turto atsargų;

c)	IF, kuriems taikomos a ir b punktuose nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos, kas ketvirtį atsiskaito tik už ketvirčio pabaigos atsargų duomenis apie IF išleistas akcijas (vienetus) ir atitinkamus ketvirčio patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius, jei tai taikytina;

d)	NCB kartą per metus laiku tikrina, kaip vykdomos a ir b punktuose nustatytos sąlygos, kad nuo kiekvienų metų pradžios prireikus galėtų taikyti arba panaikinti nukrypti leidžiančias nuostatas.

2. Nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti taikomos IF, kuriems taikomos nacionalinės apskaitos taisyklės, leidžiančios jų turto įvertinimą atlikti rečiau nei kas ketvirtį. Valdančioji taryba nusprendžia, kurioms IF kategorijoms NCB savo nuožiūra gali taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas. IF, kuriems taikomos tokios nukrypti leidžiančios nuostatos, taikomi šio reglamento 5 straipsnyje nustatyti reikalavimai tokiu dažnumu, kuris dera su jų apskaitos įpareigojimais jų turto vertinimo terminų atžvilgiu.

3. IF gali nuspręsti nesinaudoti tokiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ir vykdyti visus 5 straipsnyje nustatytus statistinės atskaitomybės reikalavimus. Jei IF pasirenka pastarąjį variantą, prieš pakeisdamas naudojimąsi šiomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis, jis turi gauti atitinkamo NCB sutikimą.

9 straipsnis

Savalaikiškumas

1. NCB nusprendžia, kada jie turi gauti 5 straipsnyje nurodytus duomenis iš atskaitingųjų agentų, kad būtų laikomasi 2 dalyje nustatytų terminų.

2. NCB perduoda ECB:

a)	suvestinius duomenis apie ketvirčio atsargas ir patikslinimus dėl perkainojimo iki 28-os darbo dienos, einančios po ketvirčio, apie kurį pateikiami duomenys, pabaigos, pagrįstus iš atskaitingųjų agentų IF surinktais ketvirčio duomenimis;

suvestinius duomenis apie mėnesio atsargas ir patikslinimus dėl perkainojimo iki 28-os darbo dienos, einančios po mėnesio, apie kurį pateikiami duomenys, pabaigos, pagrįstus iš atskaitingųjų agentų surinktais mėnesio duomenimis apie IF išleistas akcijas (vienetus) arba faktiniais duomenimis pagal 5 straipsnio 2 dalį;

c)	suvestinius duomenis apie IF išleistas naujas akcijas (vienetus) per mėnesį iki 28-os darbo dienos, einančios po mėnesio, apie kurį pateikiami duomenys, pabaigos, pagrįstus iš atskaitingųjų agentų surinktais mėnesio duomenimis.

10 straipsnis

Būtinieji standartai ir nacionalinės atskaitomybės taisyklės

1. Atskaitingieji agentai laikosi jiems taikomų statistinės atskaitomybės reikalavimų pagal IV priede nustatytus būtinuosius perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartus.

2. Atsižvelgdami į nacionalinius reikalavimus, NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės taisykles, kurių turi laikytis faktinė atskaitingoji visuma. NCB užtikrina, kad pagal tokias atskaitomybės taisykles būtų teikiama reikalinga statistinė informacija ir būtų įmanoma tiksliai patikrinti, kaip laikomasi IV priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

11 straipsnis

Susijungimai, skaidymaisi ir reorganizacijos

Jeigu susijungimas, skaidymasis ar reorganizacija gali padaryti poveikį atskaitingojo agento statistinių įsipareigojimų vykdymui, viešai paaiškėjus ketinimui įvykdyti tokią operaciją ir per tinkamą laiką iki jos įvykdymo atitinkami atskaitingieji agentai informuoja atitinkamą NCB apie planuojamas procedūras šiame reglamente nustatytiems statistinės atskaitomybės reikalavimams įvykdyti.

12 straipsnis

Tikrinimas ir privalomas rinkimas

13 straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas

Pirmajam duomenų teikimui teikiami 2014 m. gruodžio mėn. mėnesiniai ir ketvirtiniai duomenys.

14 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (EB) Nr. 958/2007 (ECB/2007/8) panaikinamas nuo 2015 m. sausio 1 d.

2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos vadovaujantis V priede pateikta atitikties lentele.

15 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse vadovaujantis Sutartimis.

Priimta Frankfurte prie Maino 2013 m. spalio 18 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2) OL L 211, 2007 8 11, p. 8.

(3) OL L 174, 2013 6 26, p. 1.

(4) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(5) OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

I PRIEDAS

STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

1 DALIS

Bendrieji statistinės atskaitomybės reikalavimai

Faktinė atskaitingoji visuma privalo pateikti šią statistinę informaciją:

kas ketvirtį: i) informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių, kurių identifikavimo kodai viešai prieinami ir kuriuos turi IF; ii) suvestinę informaciją, paskirstytą pagal priemonės (termino) kategorijas, valiutas ir atitiktines šalis, apie turtą ir įsipareigojimus, išskyrus vertybinius popierius, ir apie vertybinius popierius be viešai prieinamų identifikavimo kodų; iii) informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių arba suvestinę informaciją apie IF išleistų akcijų (vienetų) turėtojus, kaip nurodyta toliau 2 dalyje. Atitinkamas NCB gali reikalauti, kad atskaitingieji agentai pateiktų informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių apie vertybinius popierius be viešai prieinamų identifikavimo kodų arba turto ir įsipareigojimų, išskyrus vertybinius popierius, informaciją apie kiekvieną poziciją, ir

b)	kas mėnesį: informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių, atskirai nurodant visas IF išleistas akcijas (vienetus).

Greta duomenų apie laukus, dėl kurių privaloma atsiskaityti apie kiekvieną vertybinį popierių, kad būtų gauta 2 lentelėje nustatyta suvestinė informacija apie vertybinius popierius, atitinkamas NCB taip pat gali nuspręsti rinkti duomenis apie sandorius apie kiekvieną vertybinį popierių.

Turi būti pateikti suvestiniai duomenys apie atsargas ir, pagal atitinkamo NCB nurodymus, apie: a) perkainojimus dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų arba b) sandorius.

Gavę atitinkamo NCB išankstinį pritarimą, atskaitingieji agentai, teikiantys reikalaujamus ketvirčio duomenis apie kiekvieną vertybinį popierių, gali pasirinkti pateikti reikalaujamus mėnesio duomenis suvestiniu būdu ir neteikti informacijos apie kiekvieną vertybinį popierių.

Atitinkamam NCB teiktina informacija apie kiekvieną vertybinį popierių yra nurodyta 2 lentelėje. Suvestinės ketvirtinės statistinės atskaitomybės reikalavimai atsargų atžvilgiu yra nurodyti 1 lentelėje, o reikalavimai perkainojimų dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų ar sandorių atžvilgiu yra nurodyti 3 lentelėje. Suvestinės mėnesinės statistinės atskaitomybės reikalavimai atsargų, perkainojimų dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų ar sandorių ir naujų IF akcijų (vienetų) išleidimą ir išpirkimą yra nurodyti 4 lentelėje.

Kiek tai atitinka ECBS renkamos konfidencialios statistinės informacijos apsaugos ir naudojimo sąlygas, nustatytas Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnyje, ypač jo 5 dalyje, NCB taip pat gali išvesti reikalingą informaciją iš duomenų, surinktų pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvių investicinių fondų valdytojų (1), tiek, kiek duomenys, kompetentingos nacionalinės priežiūros institucijos surinkti pagal šią direktyvą, yra perduoti NCB pagal abiejų įstaigų nustatytas sąlygas.

2 DALIS

IF akcijų (vienetų) turėtojų rezidavimo vieta ir ekonominis sektorius

Atskaitingieji agentai kas ketvirtį pateikia duomenis apie valstybių narių, kurių valiuta euro, (toliau – euro zonos valstybės narės) IF išleistų akcijų (vienetų) turėtojus, suskirstytus pagal jų rezidavimo vietą – vidaus / euro zonos, išskyrus vidaus / likusio pasaulio. Vidaus ir euro zonos, išskyrus vidaus atitiktines šalis, dar paskirstomos pagal sektorius.

Kiek tai susiję su registruotomis akcijomis (vienetais), atskaitingieji agentai pateikia duomenis apie IF išleistų akcijų (vienetų) turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir sektorių. Jeigu turėtojo rezidavimo vietos ir sektoriaus negalima tiesiogiai nustatyti, atitinkami duomenys teikiami remiantis prieinama informacija.

Kiek tai susiję su pareikštinėmis akcijomis (vienetais), atskaitingieji agentai pateikia duomenis apie IF akcijų (vienetų) turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir sektorių taikydami atitinkamo NCB sprendimu parinktą metodą. Šis reikalavimas apribotas vienu iš toliau nurodomų variantų ar kelių variantų deriniu, parenkamu atsižvelgiant į atitinkamų rinkų struktūrą ir aptariamos valstybės narės nacionalinę teisę. NCB periodiškai tikrina šį reikalavimą.

IF emitentai:

IF emitentai arba jiems teisiškai atstovaujantys asmenys, arba subjektai, nurodyti šio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, pateikia duomenis apie jų išleistų akcijų (vienetų) turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir sektorių. Tokią informaciją galima gauti iš agento, kuris platina akcijas (vienetus), arba iš bet kurio kito subjekto, kuris dalyvauja išleidžiant, išperkant arba perleidžiant akcijas (vienetus).

PFĮ ir KFT, kaip IF akcijų (vienetų) saugotojai:

Kaip atskaitingieji agentai, PFĮ ir KFT, veikiantys kaip IF akcijų (vienetų) saugotojai, pateikia duomenis apie akcijų (vienetų), išleistų rezidentų IF ir saugomų turėtojo arba kito tarpininko, taip pat veikiančio kaip saugotojas, vardu, turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir sektorių. Šis variantas taikomas, jei: i) saugotojas skiria IF akcijas (vienetus), saugomas turėtojų vardu, nuo saugomų kitų saugotojų vardu, ir ii) dauguma IF akcijų (vienetų) yra saugoma valstybės viduje reziduojančių įstaigų, klasifikuojamų kaip finansiniai tarpininkai (PFĮ arba KFT).

PFĮ ir KFT, kaip rezidentų sandorių su nerezidentais rezidentų IF akcijomis (vienetais) atskaitingieji agentai.

PFĮ ir KFT, kaip rezidentų sandorių su nerezidentais rezidentų IF akcijomis (vienetais) atskaitingieji agentai, pateikia duomenis apie rezidentų IF išleistų akcijų (vienetų), kuriomis jie prekiauja turėtojo arba kito tarpininko, dalyvaujančio šiame sandoryje, vardu, turėtojų pasiskirstymą pagal rezidavimo vietą ir sektorių. Šis variantas taikomas, jei: i) atskaitomybės aprėptis yra išsami, t. y. apima iš esmės visus atskaitingųjų agentų įvykdytus sandorius; ii) yra teikiami tikslūs duomenys apie pirkimus ir pardavimus su euro zonos valstybių narių nerezidentais; iii) tų pačių akcijų (vienetų) išleidimo vertės ir išpirkimo vertės skirtumai, atskaičius komisinius mokesčius, yra minimalūs ir iv) euro zonos valstybių narių nerezidentų turimas rezidentų IF išleistų akcijų (vienetų) kiekis yra nedidelis.

d)	Jei a–c punktai netaikomi, atskaitingieji agentai, įskaitant PFĮ ir KFT, atitinkamus duomenis pateikia remdamiesi prieinama informacija.

NCB gali išvesti reikalingą informaciją iš duomenų, surinktų pagal 2012 m. spalio 17 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (ES) Nr. 1011/2012 dėl turimų vertybinių popierių statistikos (ECB/2012/24) (2), tiek, kiek duomenys atitinka šio reglamento 9 straipsnyje nustatytus savalaikiškumo reikalavimus ir apskritai IV priede nustatytus būtinuosius standartus.

Jeigu registruotos akcijos (vienetai) arba pareikštinės akcijos (vienetai) yra išleistos pirmą kartą arba jeigu, atsižvelgiant į rinkos plėtrą, reikia keisti variantą arba kelių variantų derinį, NCB gali vienerius metus taikyti nuo 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų nukrypti leidžiančias nuostatas.

3 DALIS

Atskaitomybės lentelės

2 lentelė

Reikalaujama informacija apie kiekvieną vertybinį popierių

Duomenys toliau nurodytiems lentelės laukams turi būti pateikiami apie kiekvieną vertybinį popierių, patenkantį į kategorijas „skolos vertybiniai popieriai“, „nuosavybės priemonės“ ir „investicinio fondo išleistos akcijos (vienetai)“ pagal tokias taisykles.

1.	Turi būti pateikiami duomenys 1 laukui.

2.	Jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai nerenka informacijos apie kiekvieną vertybinį popierių apie sandorius, turi būti pateikiami duomenys dviem iš šių trijų laukų: 2, 3 ir 4 (t. y. 2 ir 3 laukams, 2 ir 4 laukams arba 3 ir 4 laukams).

Jeigu atitinkamas NCB tiesiogiai renka informaciją apie kiekvieną vertybinį popierių apie sandorius, taip pat turi būti pateikiami duomenys šiems laukams:

a)	5 laukui arba 6 ir 7 laukams ir

b)	4 laukui arba 2 ir 3 laukams.

4.	Atitinkamas NCB taip pat gali reikalauti, kad atskaitingieji agentai pateiktų duomenis 8 laukui.

Atitinkamas NCB anksčiau nurodytais 2 punkto ir 2 punkto b papunkčio atvejais gali nuspręsti rinkti duomenis tik 2 laukui. Tokiu atveju NCB privalo bent kartą per metus patikrinti ir pranešti ECB, ar nenukenčia suvestinių šio NCB pateikiamų duomenų kokybė, įskaitant pataisymų dažnumą ir mastą.

Laukas	Pavadinimas
1	Vertybinio popieriaus identifikavimo kodas
2	Vienetų skaičius arba suvestinė nominalioji vertė
3	Kaina
4	Bendra vertė
5	Finansiniai sandoriai
6	Nupirkti vertybiniai popieriai (turtas) arba išleisti vertybiniai popieriai (įsipareigojimai)
7	Parduoti vertybiniai popieriai (turtas) arba išpirkti vertybiniai popieriai (įsipareigojimai)
8	Vertybinio popieriaus apskaitos valiuta

(1) OL L 174, 2011 7 1, p. 1.

(2) OL L 305, 2012 11 1, p. 6.

II PRIEDAS

APIBRĖŽTYS

1 DALIS

Priemonių kategorijų apibrėžtys

Šioje lentelėje pateikiamas išsamus standartinis nacionalinių centrinių bankų (NCB) į nacionalines kategorijas pagal šį reglamentą perkeliamų sektorių sąrašas. Lentelė nėra atskirų finansinių priemonių sąrašas, o aprašymai nėra išsamūs. Apibrėžtyse pateikiama nuoroda į Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą Europos Sąjungoje (toliau – 2010 m. ESS), nustatytą Reglamentu (ES) Nr. 549/2013.

Kai kurias priemonių kategorijas reikalaujama paskirstyti pagal terminą. Tai taikoma pradiniam terminui, t. y. terminui išleidimo metu, arba nustatytam finansinės priemonės tarnavimo laikotarpiui, kai priemonę leidžiama atpirkti tik šiam laikotarpiui pasibaigus, pvz., skolos vertybiniams popieriai, arba laikotarpiui, kai iki jo pabaigos leidžiama atpirkti tik sumokant tam tikrą nuobaudą, pvz., kai kurie indėliai.

Finansinius reikalavimus galima skirstyti pagal tai, ar jie yra perleidžiamieji, ar ne. Reikalavimas yra perleidžiamasis, jei vienetas gali paprastai perduoti savo nuosavybės teises kitam vienetui, jas perleisdamas ar patvirtindamas, arba jei reikalavimą galima atsverti kitu sandoriu, pvz., išvestinių finansinių priemonių atveju. Iš esmės bet kokia finansine priemone galima prekiauti, tačiau perleidžiamosiomis priemonėmis prekiaujama organizuotose biržose arba nebiržiniais sandoriais, nors faktinė prekyba nėra būtina perleidžiamumo sąlyga.

A lentelė

IF turto ir įsipareigojimų priemonių kategorijų apibrėžtys

TURTO KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

1.	Indėliai ir paskolų reikalavimai

Pagal šią atskaitomybės sistemą šį straipsnį sudaro IF skolininkams paskolintos lėšos arba IF įgytos paskolos, patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nepatvirtintos dokumentais.

Tai apima šiuos straipsnius:

—	IF padėtus indėlius, pvz., vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius ir įspėjamojo laikotarpio indėlius

—	turimus neperleidžiamuosius vertybinius popierius: turimus neperleidžiamuosius skolos vertybinius popierius, kuriais negalima prekiauti antrinėse rinkose

—	paskolas, kuriomis prekiaujama:

—	paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis, priskiriamos straipsniui „indėliai ir paskolų reikalavimai“, jeigu nėra įrodymų, kad jomis prekiaujama antrinėse rinkose. Kitu atveju jos priskiriamos skolos vertybiniams popieriams

—

subordinuotą skolą indėlių ar paskolų forma: subordinuotos skolos priemonės suteikia galimybę pareikšti papildomą reikalavimą išduodančiai institucijai, kurį galima įgyvendinti tik įgyvendinus visus aukštesnio statuso reikalavimus, tokiu būdu suteikiant šioms priemonėms tam tikras nuosavybės priemonių savybes. Statistiniais tikslais subordinuota paskola priskiriama „paskoloms“ arba „skolos vertybiniams popieriams“, atsižvelgiant į priemonės pobūdį. Jei visų formų IF turimos subordinuotos skolos šiuo metu statistiniais tikslais nurodomos vienu skaičiumi, šis skaičius priskiriamas straipsniui „skolos vertybiniai popieriai“, nes subordinuotą paskolą daugiausia sudaro skolos vertybiniai popieriai, o ne paskolos

—	reikalavimus pagal atvirkštinius atpirkimo sandorius su pinigų įkeitimu: grynųjų pinigų, sumokėtų už IF nupirktus vertybinius popierius nustatyta kaina ir griežtai įsipareigojant perparduoti tuos pačius (ar panašius) vertybinius popierius nustatyta kaina nurodytą dieną ateityje, atitiktinį

—	reikalavimus pagal vertybinių popierių skolinimąsi su pinigų įkeitimu: grynųjų pinigų, sumokėtų už IF pasiskolintus vertybinius popierius, atitiktinį

Šiame reglamente šis straipsnis taip pat apima apyvartoje esančius eurų ir užsienio valiutos banknotus ir monetas, paprastai naudojamus mokėjimams.

2.	Skolos vertybiniai popieriai

Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola, ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje priešpriešiniais sandoriais, ir turėtojui nesuteikia jokių nuosavybės teisių institucijos emitentės atžvilgiu.

Šis straipsnis apima:

—	turimus vertybinius popierius, suteikiančius turėtojui nesąlygišką teisę į nustatyto dydžio arba sutartiniu būdu apibrėžtas pajamas, gaunamas atkarpos mokėjimų ir (arba) nurodytos nustatytos sumos forma nustatytą dieną arba dienomis arba nuo dienos, nustatytos išleidimo metu

—

paskolas, kurios tampa perleidžiamos organizuotoje rinkoje, su sąlyga, kad yra įrodymų, jog jomis prekiaujama antrinėje rinkoje, įskaitant rinkos formuotojų buvimo, dažno finansinio turto kotiravimo, pvz., pirkėjo ir pardavėjo siūlomų kainų skirtumų, įrodymus. Priešingu atveju jos priskiriamos „indėlių ir paskolų reikalavimams“

—	subordinuotą skolą skolos vertybinių popierių forma

Vertybinių popierių skolinimo operacijų metu paskolinti arba pagal atpirkimo sutartis parduoti vertybiniai popieriai ir toliau apskaitomi pradinio savininko balanse (ir neturi būti įrašomi laikinai juos įsigijusios atitiktinės šalies balanse), jeigu yra tvirtai įsipareigojama atlikti atvirkštinę operaciją, o ne tiesiog yra galimybė tai padaryti. Jei laikinai įsigijusi atitiktinė šalis parduoda gautus vertybinius popierius, pardavimas įrašomas kaip tiesioginis sandoris su vertybiniais popieriais ir įrašomas laikinai įsigijusios atitiktinės šalies balanse kaip neigiama vertybinių popierių portfelio pozicija.

3.	Nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos (vienetai)

Finansinis turtas, reiškiantis nuosavybės teises bendrovėse ir kvazibendrovėse. Šis finansinis turtas jo turėtojams paprastai suteikia teisę į bendrovių ar kvazibendrovių pelno dalį ir į jų grynojo turto dalį likvidavimo atveju.

Šis straipsnis apima biržines ir nebiržines akcijas, kitas nuosavybės priemones, PRF akcijas (vienetus) ir ne PRF IF akcijas (vienetus).

Nuosavybės vertybiniams popieriams, paskolintiems vykdant vertybinių popierių skolinimo veiklą arba parduotiems pagal atpirkimo sutartį, taikomos 2 kategorijoje „skolos vertybiniai popieriai“ nustatytos taisyklės.

3a.	Nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos (vienetai), iš jų: biržinės akcijos

Biržinės akcijos – nuosavybės vertybiniai popieriai, įtraukti į biržos prekybos sąrašus. Birža gali būti pripažinta vertybinių popierių birža arba bet kokios kitos formos antrinė rinka. Biržinės akcijos taip pat vadinamos kotiruojamomis akcijomis. Jei žinomos biržinės akcijų kotiruojamos kainos, paprastai manoma, kad žinomos dabartinės rinkos kainos.

3b.	Nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos (vienetai), iš jų: investicinių fondų akcijos (vienetai)

Šis straipsnis apima turimas į PFĮ ir IF sąrašą statistikos tikslais įtrauktų PRF ir ne PRF IF (t. y. IF, išskyrus PRF) išleistas akcijas (vienetus).

PRF yra apibrėžti Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33).

IF, išskyrus PRF, yra apibrėžti šio reglamento 1 straipsnyje.

(2 + 3)a,

iš jų vertybiniai popieriai (skolos vertybiniai popieriai, nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos (vienetai)), paskolinti ar parduoti pagal atpirkimo sutartis

Šiam straipsniui priskiriami vertybiniai popieriai, pateikiami 2 kategorijoje (skolos vertybiniai popieriai) ir 3 kategorijoje (nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos (vienetai)), paskolinti vykdant vertybinių popierių skolinimo veiklą arba parduoti pagal atpirkimo sutartis (arba vykdant bet kokią kitą panašią veiklą, pvz., pardavimo ir atpirkimo sandorius).

4.	Išvestinės finansinės priemonės

Išvestinės finansinės priemonės yra finansinės priemonės, susietos su konkrečia finansine priemone, rodikliu ar žaliava, pagal kurias finansų rinkose galima atskirai prekiauti konkrečia finansų rizika.

Šis straipsnis apima:

—	pasirinkimo sandorius

—

varantus

—	ateities sandorius

—	išankstinius sandorius

—	apsikeitimo sandorius

—	kredito išvestines finansines priemones

Išvestinės finansinės priemonės balanse apskaitomos bendrąja rinkos verte. Atskiros išvestinių priemonių sutartys, turinčios teigiamą rinkos vertę, apskaitomos balanso turto pusėje, o sutartys, turinčios neigiamą rinkos vertę, – balanso įsipareigojimų pusėje.

Bendrieji būsimieji įsipareigojimai, atsirandantys iš išvestinių priemonių sutarčių, neturėtų būti apskaitomi kaip balanso straipsniai.

Išvestinės finansinės priemonės gali būti apskaitomos grynąja verte, taikant skirtingus vertinimo metodus. Tuo atveju, kai yra prieinamos tik grynosios pozicijos arba kai pozicijos yra apskaitytos ne rinkos verte, pateikiamos šios pozicijos.

Šis straipsnis neapima išvestinių finansinių priemonių, kurios nėra apskaitomos balanse pagal nacionalines taisykles.

5.	Nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą)

Materialusis ir nematerialusis turtas, išskyrus finansinį turtą. Ilgalaikis turtas – nefinansinis turtas, kurį IF naudoja pakartotinai ar nuolat ilgiau nei vienus metus.

Šiam straipsniui priskiriamas būstas, kiti pastatai ir statiniai, mašinos ir įranga, vertybės, intelektinės nuosavybės produktai, pvz., kompiuterių programinė įranga ir duomenų bazės.

6.	Likęs turtas

Tai yra likusio turto straipsnis balanse, apibrėžiamas kaip „kitur neįtrauktas turtas“. NCB taip pat gali reikalauti šiame straipsnyje atskirai išskirti:

—	sukauptas palūkanas, gautinas už indėlius ir paskolas,

—	sukauptas palūkanas už turimus skolos vertybinius popierius,

—	sukauptus gautinus nuompinigius,

—	gautinas sumas, nesusijusias su pagrindine IF veikla.

ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

7.	Paskolos ir gauti indėliai

IF kreditoriams mokėtinos sumos, išskyrus sumas, susijusias su perleidžiamųjų vertybinių popierių išleidimu. Šį straipsnį sudaro:

—	paskolos: paskolos, suteiktos IF, kurios yra patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nėra patvirtintos dokumentais,

—

atpirkimo sandoriai ir atpirkimo pobūdžio operacijos su pinigų įkeitimu: grynųjų pinigų, gautų už vertybinius popierius, IF parduotus nustatyta kaina ir griežtai įsipareigojant atpirkti tuos pačius (ar panašius) vertybinius popierius nustatyta kaina nurodytą dieną ateityje, atitiktinys. IF gautos sumos už vertybinius popierius, perleistus trečiajai šaliai („laikinai įsigyjančiai šaliai“), turi būti įrašomos čia, jeigu yra tvirtas įsipareigojimas įvykdyti atvirkštinę operaciją, o ne tiesiog yra galimybė tai padaryti. Tai reiškia, kad IF operacijos metu išlaiko tų vertybinių popierių riziką ir naudą,

—	pinigų įkaitas, gautas už vertybinių popierių skolinimą: sumos, gautos už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai vertybinių popierių skolinimo už pinigų įkaitą forma,

—	pinigų įkaitas, gautas vykdant veiklą, susijusią su laikinu aukso perleidimu už įkaitą.

8.	IF akcijos (vienetai)

Į IF sąrašą statistikos tikslais įtrauktų IF išleistos akcijos ar vienetai, taip pat ir akcinio kapitalo forma. Šis straipsnis nurodo visus įsipareigojimus IF akcininkams. Čia taip pat įeina lėšos iš nepaskirstyto pelno ir lėšos, kurias IF atideda tikėtiniems būsimiems mokėjimams ir įsipareigojimams.

9.	Išvestinės finansinės priemonės

Žr. 4 kategoriją.

10.	Likę įsipareigojimai

Tai yra likusių įsipareigojimų straipsnis balanse, apibrėžiamas kaip „kitur neįtraukti įsipareigojimai“.

NCB taip pat gali reikalauti šiame straipsnyje atskirai išskirti:

—

išleistus skolos vertybinius popierius,

IF išleistus vertybinius popierius, išskyrus nuosavybės priemones, kurie paprastai yra apyvartinės priemonės ir kuriais prekiaujama antrinėse rinkose arba kuriuos galima užskaityti rinkoje priešpriešiniais sandoriais, ir kurie nesuteikia jų turėtojui nuosavybės teisių į juos išleidusią instituciją,

—	sukauptas palūkanas, mokėtinas už paskolas ir indėlius,

—	mokėtinas sumas, nesusijusias su pagrindine IF veikla, t. y. tiekėjams mokėtinas sumas, mokesčius, darbo užmokestį, socialines įmokas ir t. t.,

—	atidėjinius, priskiriamus įsipareigojimams trečiosioms šalims, t. y. pensijas, dividendus ir t. t.,

—	grynąsias pozicijas, atsirandančias iš vertybinių popierių skolinimo be piniginio įkaito,

—	grynąsias sumas, mokėtinas dėl atsiskaitymų ateityje už sandorius vertybiniais popieriais.

2 DALIS

Kiekvieno vertybinio popieriaus požymių apibrėžtys

B lentelė

Kiekvieno vertybinio popieriaus požymių apibrėžtys

Laukas	Aprašas
Vertybinio popieriaus identifikavimo kodas	Unikalus vertybinį popierių identifikuojantis kodas. Tai gali būti ISIN kodas arba kitas vertybinio popieriaus identifikavimo kodas, kaip nurodo NCB.
Vienetų skaičius arba bendra nominali vertė	Vertybinio popieriaus vienetų skaičius arba bendra nominali vertė, jeigu prekiaujama vertybinio popieriaus verte, o ne vienetais.
Kaina	Vertybinio popieriaus vieneto kaina arba bendros nominalios vertės procentinė dalis, jeigu prekiaujama vertybinio popieriaus verte, o ne vienetais. Kaina paprastai yra rinkos kaina arba artima rinkos kainai. NCB taip pat gali reikalauti šioje pozicijoje pateikti sukauptas palūkanas.
Bendra vertė	Bendra vertybinio popieriaus vertė. Vertybinių popierių, kuriais prekiaujama vienetais, atveju ši vertė yra lygi vertybinių popierių skaičiui, padaugintam iš vieneto kainos. Kai prekiaujama vertybinių popierių verte, o ne vienetais, ši vertė yra lygi bendrai nominaliai vertei, padaugintai iš procentine dalimi išreikštos kainos. Bendra vertė iš esmės yra lygi rinkos vertei arba jai artima. NCB taip pat gali reikalauti šioje pozicijoje pateikti sukauptas palūkanas.
Finansiniai sandoriai	Vertybinio popieriaus pirkimų, atėmus pardavimus, (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išleidimų, atėmus išpirkimus, (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte.
Nupirkti (turtas) arba išleisti (įsipareigojimai) vertybiniai popieriai	Vertybinio popieriaus pirkimų (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išleidimų (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte.
Parduoti (turtas) arba išpirkti (įsipareigojimai) vertybiniai popieriai	Vertybinio popieriaus pardavimų (vertybiniai popieriai turto pusėje) arba išpirkimų (vertybiniai popieriai įsipareigojimų pusėje) suma, apskaitant sandorių verte.
Vertybinio popieriaus apskaitos valiuta	Valiutos, naudojamos vertybinio popieriaus kainai ir (arba) likučio vertei išreikšti, ISO kodas arba jo ekvivalentas.

3 DALIS

Sektorių apibrėžtys

C lentelė

Sektorių apibrėžtys

Sektorius

Apibrėžtis

PFĮ

PFĮ, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje. Šį sektorių sudaro NCB, kredito įstaigos, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje, PRF, kitos finansų įstaigos, kurių veikla yra priimti indėlius ir (arba) artimus indėlių pakaitalus iš subjektų, kurie nėra PFĮ, ir savo sąskaita, bent jau ekonomine prasme, teikti paskolas ir (arba) investuoti į vertybinius popierius, ir elektroninių pinigų įstaigos, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas elektroninių pinigų leidimo forma.

2.	Valdžios sektorius

Valdžios sektorių (S.13) sudaro instituciniai vienetai, ne rinkos gamintojai, kurių produkcija skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui ir kuriuos finansuoja privalomieji kitiems sektoriams priklausančių vienetų ir institucinių vienetų, kurie daugiausia verčiasi nacionalinių pajamų ir turto perskirstymu, mokėjimai (2010 m. ESS, 2.111–2.113 dalys).

Ne PRF IF

IF, kaip apibrėžta šio reglamento 1 straipsnyje.

4.	Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai

Kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, subsektorių (S.125) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, prisiimant įsipareigojimus kitokia nei pinigų, indėlių (arba artimų indėlių pakaitalų), IF akcijų (vienetų) forma arba susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis. Šis subsektorius apima ir FPB, apibrėžtas 2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamente (ES) Nr. 1075/2013 dėl finansinių priemonių bendrovių, sudarančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/40) (1) (2010 m. ESS, 2.86–2.94 dalys).

Finansinių pagalbinių įmonių subsektorių (S.126) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra glaudžiai susijusi su finansiniu tarpininkavimu, tačiau kai pačios bendrovės nėra finansų tarpininkės. Šiam subsektoriui taip pat priskiriamos pagrindinės buveinės, kurių visos patronuojamosios bendrovės arba dauguma jų yra finansų bendrovės (2010 m. ESS, 2.95–2.97 dalys).

Priklausomų finansų įstaigų ir pinigų skolintojų subsektorių (S.127) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios nevykdo finansinio tarpininkavimo veiklos ir neteikia pagalbinių finansinių paslaugų, o su didžiąja dalimi jų turto ar jų įsipareigojimų susiję sandoriai nėra sudaromi atviroje rinkoje. Šiam subsektoriui priskiriamos kontroliuojančiosios bendrovės, kurios nuosavybės teise valdo patronuojamųjų bendrovių grupės akcinį kapitalą (kontrolinį akcijų paketą) ir kurių pagrindinė veikla yra tos grupės nuosavybės teisių turėjimas, neteikiant jokios kitos paslaugos įmonėms, kuriose akcinis kapitalas yra laikomas, t. y. jos neadministruoja arba nevaldo kitų vienetų (2010 m. ESS, 2.98 ir 2.99 dalys).

5.	Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

Draudimo bendrovių subsektorių (S.128) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip rizikos mažinimo (daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma) pasekmė (2010 m. ESS, 2.100–2.104 dalys).

Pensijų fondų subsektorių (S.129) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas). Pensijų fondai kaip socialinio draudimo sistemos suteikia pajamų išėjus į pensiją (ir dažnai skiria išmokas mirties ar negalios atveju) (2010 m. ESS, 2.105–2.110 dalys).

6.	Ne finansų bendrovės

Ne finansų bendrovių sektorių (S.11) sudaro instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas. Šiam sektoriui taip pat priskiriamos ne finansų kvazibendrovės (2010 m. ESS, 2.45–2.50 dalys).

7.	Namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos

Namų ūkių sektoriui (S.14) priskiriami asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jei prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri kvazibendrovėmis laikomi vienetai. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ar asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui. Namų ūkių sektorius apima juridinio asmens statuso neturinčias individualiąsias įmones ir partnerystes, išskyrus laikomas kvazibendrovėmis, kurios yra rinkos gamintojai (2010 m. ESS, 2.118–2.128 dalys).

Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų sektorių (S.15) sudaro ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų (2010 m. ESS, 2.129 ir 2.130 dalys).

(1) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 107.

III PRIEDAS

PATIKSLINIMAI DĖL PERKAINOJIMO ARBA SANDORIAI

Faktinė atskaitingoji visuma privalo pateikti patikslinimus dėl perkainojimo arba sandorius, kaip nurodyta šio reglamento 6 straipsnyje. Jei faktinė atskaitingoji visuma pateikia patikslinimus dėl perkainojimo, tai jie apima arba perkainojimus dėl kainos ir valiutų kurso pasikeitimų arba perkainojimus tik dėl kainos pasikeitimų per ataskaitinį laikotarpį, kaip tam iš anksto pritaria atitinkamas NCB. Jei patikslinimas dėl perkainojimo apima tik perkainojimą dėl kainų pokyčių, atitinkamas NCB renka reikiamus duomenis, kurie turėtų apimti bent jau valiutų paskirstymą į svarus sterlingų, Šveicarijos frankus, jenas ir JAV dolerius, kad būtų išvesti perkainojimai dėl valiutų kurso pasikeitimų.

Finansiniai sandoriai reiškia sandorius, atsirandančius dėl finansinio turto ar įsipareigojimų atsiradimo, panaikinimo ar nuosavybės pakeitimo. Šie sandoriai yra matuojami skirtumu tarp atsargų pozicijų laikotarpių pabaigos ataskaitinėmis dienomis, iš kurio pašalinamas pokyčių dėl „patikslinimų dėl perkainojimo“ (sukelto kainos ir valiutų kurso pasikeitimų) ir „perklasifikavimų ir kitokių patikslinimų“ įtakos poveikis. Tam, kad būtų sudaryta informacija apie sandorius, Europos Centriniam Bankui reikia statistinės informacijos patikslinimų forma, įskaitant „perklasifikavimus ir kitokius patikslinimus“ bei „kainos ir valiutų kurso perkainojimus“. Finansiniai sandoriai iš esmės turi atitikti 2010 m. ESS, bet nuo jos galima nukrypti dėl nacionalinės praktikos.

Kainos ir valiutų kurso perkainojimai rodo turto ir įsipareigojimų vertės svyravimus, atsirandančius dėl turto ir įsipareigojimų kainų ir (arba) valiutų kursų pasikeitimų, darančių poveikį užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų vertėms eurais. Patikslinimas dėl turto (įsipareigojimų) perkainojimų dėl kainos rodo turto (įsipareigojimų) vertės svyravimus, atsirandančius pasikeičiant kainai, kuria turtas (įsipareigojimai) yra apskaitomas arba juo prekiaujama. Kainos perkainojimai apima laikotarpio pabaigos atsargų vertės pasikeitimus, atsirandančius dėl jų apskaitinės vertės pasikeitimų, t. y. potencialų uždirbį / netektį. Dėl valiutų ir euro santykio kaitos nuo vieno iki kito ataskaitinio laikotarpio pabaigos pasikeičia turto (įsipareigojimų) užsienio valiuta vertė, kai ji išreiškiama eurais. Kadangi šie pokyčiai reiškia potencialų uždirbį / netektį, atsirandantį ne dėl finansinių sandorių, šį poveikį būtina pašalinti iš duomenų apie sandorius. Iš esmės „kainos ir valiutų kurso perkainojimai“ taip pat turi apimti vertės pasikeitimus, atsirandančius dėl turto (įsipareigojimų) sandorių, t. y. realizuotą uždirbį / netektį, tačiau šiuo požiūriu nacionalinė praktika yra nevienoda.

IV PRIEDAS

BŪTINIEJI STANDARTAI, KURIUOS TURI TAIKYTI FAKTINĖ ATSKAITINGOJI VISUMA

Kad įvykdytų Europos Centrinio Banko (ECB) statistinės atskaitomybės reikalavimus, atskaitingieji agentai turi laikytis šių būtinųjų standartų.

Būtinieji perdavimo standartai:

a)	ataskaitos turi būti teikiamos laiku ir laikantis atitinkamo NCB nustatytų terminų;

b)	statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti atitinkamo NCB nustatytus techninius atskaitomybės reikalavimus;

c)	atskaitingasis agentas atitinkamam NCB pateikia vieno arba daugiau asmenų kontaktinius duomenis;

d)	turi būti laikomasi duomenų perdavimo atitinkamam NCB techninių specifikacijų;

atskaitomybės apie kiekvieną vertybinį popierių atveju, jei atitinkamas NCB to reikalauja, atskaitingieji agentai privalo pateikti papildomą informaciją (pvz., emitento pavadinimą, emisijos datą), reikalingą vertybiniams popieriams, kurių vertybinių popierių identifikavimo kodai yra klaidingi arba viešai neprieinami, identifikuoti.

Būtinieji tikslumo standartai:

a)	statistinė informacija turi būti teisinga: turi būti laikomasi visų tiesinių apribojimų (pvz., turtas ir įsipareigojimai turi sutapti, tarpinių rezultatų suma turi būti lygi bendrai sumai) ir visais dažnumais teikiami duomenys turi būti suderinti;

b)	atskaitingieji agentai turi sugebėti pateikti informaciją apie pokyčius, kurie matyti iš pateiktų duomenų;

c)	statistinė informacija turi būti išsami, joje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų; esamos spragos turi būti pripažintos, paaiškintos atitinkamam NCB ir, jei taikytina, kuo greičiau užpildytos;

d)	atskaitingieji agentai turi vadovautis atitinkamo NCB nustatytais techninio duomenų perdavimo matmenimis, skaičių apvalinimo metodika ir dešimtainiais skaitmenimis.

Būtinieji sąvokų atitikties standartai:

a)	statistinė informacija turi atitikti šiame reglamente pateiktas apibrėžtis ir klasifikacijas;

b)	jeigu nukrypstama nuo šių apibrėžčių ir klasifikacijų, atskaitingieji agentai turi reguliariai stebėti skirtumą tarp naudojamos ir šiame reglamente nustatytos priemonės ir nustatyti jo dydį;

c)	atskaitingieji agentai turi sugebėti paaiškinti perduotų duomenų trūkius lyginant su ankstesnių laikotarpių skaičiais.

4.	Būtinieji pataisymų standartai: Turi būti laikomasi ECB ir atitinkamo NCB nustatytos pataisymų tvarkos ir procedūrų. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastų pataisymų, turi būti pateikti kartu su paaiškinamosiomis pastabomis.

V PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Reglamentas (EB) Nr. 958/2007 (ECB/2007/8)	Šis reglamentas
1–2 straipsniai	1–2 straipsniai
3 straipsnis	8 straipsnis
4 straipsnis	3 straipsnis
5 straipsnis	4 straipsnis
6 straipsnis	5 straipsnis
7 straipsnis	6 straipsnis
8 straipsnis	7 straipsnis
9–13 straipsniai	9–13 straipsniai
—	14 straipsnis
14 straipsnis	15 straipsnis
I priedo 1 dalies 1 punktas	—
I priedo 1 dalies 2 punkto a papunktis	I priedo 1 dalies 1 punktas
I priedo 1 dalies 2 punkto b papunktis	—
I priedo 1 dalies 3 punktas	I priedo 1 dalies 2 punktas
—	I priedo 1 dalies 3 punktas
I priedo 2 dalies 1–3 punktai	I priedo 2 dalies 1–3 punktai
—	I priedo 2 dalies 4 punktas
I priedo 2 dalies 4 punktas	I priedo 2 dalies 5 punktas
I priedo 3 dalis	I priedo 3 dalis
II priedo 1 dalis	II priedo 1 dalies 1 punktas
—	II priedo 1 dalies 2–3 punktai
II priedo 2–3 dalys	II priedo 2–3 dalys
III–IV priedai	III–IV priedai
—	V priedas

7.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/94

EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1074/2013

2013 m. spalio 18 d.

dėl statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikomų pašto žiro įstaigoms, priimančioms indėlius iš euro zonos rezidentų ne pinigų finansų įstaigų

(nauja redakcija)

(ECB/2013/39)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę,

kadangi:

(1)

2006 m. birželio 14 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (EB) Nr. 1027/2006 dėl statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikomų pašto žiro institucijoms, priimančioms indėlius iš euro zonos rezidentų ne pinigų finansinių institucijų (ECB/2006/8) (2) būtina pakeisti iš esmės, ypač atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (3). Todėl siekiant aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas savo statistinės atskaitomybės reikalavimus, Europos Centrinis Bankas (ECB), padedant nacionaliniams centriniams bankams (NCB), turi teisę atraminės atskaitingosios visumos ribose rinkti statistinę informaciją, kuri reikalinga Europos centrinių bankų sistemos užduotims vykdyti. 2 straipsnio 2 dalies b punkte toliau numatyta, kad pašto žiro įstaigos (PŽĮ) yra atraminės atskaitingosios visumos dalis, kiek to reikia vykdant ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus pinigų ir finansų statistikos srityje;

(3)	PŽĮ duomenų paskirtis yra pateikti ECB tinkamą statistiką apie PŽĮ subsektoriaus finansinę veiklą valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybės narės) ir kurios laikomos viena ekonomine teritorija;

(4)	pagal 2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko rseglamento (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (ECB/2013/33) (4) 3 straipsnio 1 dalį faktinę atskaitingąją visumą sudaro euro zonos valstybių narių teritorijoje reziduojančios pinigų finansų įstaigos (PFĮ);

(5)

euro zonos suvestiniai pinigų rodikliai ir jų atitiktiniai gaunami iš PFĮ balanso statistinių duomenų, kurie renkami vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33). Tačiau euro zonos suvestiniai pinigų rodikliai apima ne tik PFĮ piniginius įsipareigojimus euro zonos rezidentų ne PFĮ, išskyrus centrinę valdžią, atžvilgiu, bet ir centrinės valdžios piniginius įsipareigojimus euro zonos rezidentų ne PFĮ, išskyrus centrinę valdžią, atžvilgiu;

(6)

pagal Reglamentu (ES) Nr. 549/2013 nustatytą patikslintą Europos sąskaitų sistemą (toliau – 2010 m. ESS) kai kuriose euro zonos valstybėse narėse PŽĮ nepriklauso centrinės valdžios sektoriui ir jos nėra ribojamos indėlių priėmimu vien tik jų nacionalinių biudžetų sąskaita, bet gali priimti indėlius savo pačių sąskaita;

(7)	indėlius priimančios PŽĮ šiuo požiūriu vykdo panašią veiklą kaip ir PFĮ. Dėl to abejoms subjektų rūšims turėtų būti taikomi panašūs statistinės atskaitomybės reikalavimai, kiek tokie reikalavimai susiję su jų veikla;

(8)	svarbu užtikrinti suderintą vertinimą ir garantuoti statistinės informacijos apie PŽĮ priimtus indėlius prieinamumą;

(9)	turėtų būti taikomi Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnyje nustatyti konfidencialios statistinės informacijos apsaugos ir naudojimo standartai;

(10)	Reglamento (EB) Nr. 2533/98 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ECB turi teisę atskaitingiesiems agentams, kurie nevykdo ECB reglamentuose ar sprendimuose nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikyti sankcijas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

1)	sąvokos „atskaitingieji agentai“ ir „rezidentas“ turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje;

2)	pašto žiro įstaiga (PŽĮ) – pašto įstaiga, kuri priklauso sektoriui „ne finansų bendrovės“ (2010 m. ESS 11 sektorius) ir greta pašto paslaugų priima indėlius iš euro zonos rezidentų ne PFĮ, siekdama teikti pinigų pervedimo paslaugas savo indėlininkams;

3)	atitinkamas NCB – euro zonos valstybės narės, kurioje reziduoja PŽĮ, NCB.

2 straipsnis

Faktinė atskaitingoji visuma

1. Faktinę atskaitingąją visumą sudaro euro zonos valstybių narių teritorijoje reziduojančios PŽĮ.

2. Vykdomoji valdyba gali parengti ir tvarkyti PŽĮ, kurioms taikomas šis reglamentas, sąrašą. Šį sąrašą ir jo atnaujinimus NCB ir ECB suinteresuotoms PŽĮ pateikia tinkamu būdu, įskaitant elektronines priemones, internetą arba suinteresuotų PŽĮ prašymu išspausdintą popieriuje. Šis sąrašas skirtas tik informacijai. Tačiau jeigu prieinamas naujausias sąrašo variantas yra klaidingas, ECB netaiko sankcijų savo statistinės atskaitomybės reikalavimus netinkamai įvykdžiusiai PŽĮ, jei tokiu sąrašu ji naudojosi sąžiningai nežinodama, jog jis neteisingas.

3. NCB gali PŽĮ taikyti nuo šiame reglamente nustatyto reikalavimo teikti statistinę informaciją nukrypti leidžiančias nuostatas, jeigu reikalinga statistinė informacija jau renkama iš kitų prieinamų šaltinių. NCB laiku tikrina, ar tenkinama ši sąlyga, kad, susitarę su ECB, nuo kiekvienų metų pradžios prireikus taikytų bet kokią nukrypti leidžiančią nuostatą arba jos nebetaikytų.

3 straipsnis

Statistinės atskaitomybės reikalavimai

1. Faktinė atskaitingoji visuma kas mėnesį atitinkamam NCB teikia statistinę informaciją apie mėnesio pabaigos balanso likučius.

2. Pagal šį reglamentą reikalaujama statistinė informacija yra susijusi su veikla, kurią PŽĮ vykdo savo sąskaita, ir yra nurodyta I ir II prieduose.

3. Pagal šį reglamentą reikalaujama statistinė informacija pateikiama laikantis III priede pateiktų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

4. Atsižvelgdami į nacionalinius reikalavimus, NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės taisykles, kuriomis turi vadovautis faktinė atskaitingoji visuma. NCB užtikrina, kad vadovaujantis šiomis atskaitomybės taisyklėmis būtų teikiama pagal šį reglamentą reikalaujama statistinė informacija bei kad būtų galima kruopščiai patikrinti, kaip vykdomi III priede nurodyti būtinieji perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartai.

4 straipsnis

Susijungimas, skaidymasis ir reorganizavimas

Susijungimo, skaidymosi ar bet kokio kito reorganizavimo, galinčio turėti poveikį šiuose procesuose dalyvaujančio atskaitingojo agento statistinių įsipareigojimų vykdymui, atveju po to, kai tampa viešai žinoma apie ketinimą įgyvendinti tokią operaciją ir likus pakankamai laiko iki įsigaliojimo, toks atskaitingasis agentas atitinkamam NCB praneša apie procedūras, kuriomis planuojama vykdyti šiame reglamente nustatytus statistinės atskaitomybės reikalavimus.

5 straipsnis

Savalaikiškumas

Statistinę informaciją, teikiamą pagal 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, NCB perduoda ECB iki 15 darbo dienos pabaigos, pasibaigus mėnesiui, kurio duomenys pateikiami. NCB nusprendžia, kada jie turi gauti duomenis iš atskaitingųjų agentų, kad būtų laikomasi šio termino.

6 straipsnis

Apskaitos taisyklės statistinės atskaitomybės tikslais

1. Jeigu 2 ir 3 dalyse nenustatyta kitaip, apskaitos taisyklės, kurių laikosi PŽĮ atskaitomybės pagal šį reglamentą tikslais, yra nustatytos į nacionalinius teisės aktus perkeltoje 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvoje 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (5), taip pat visuose kituose taikytinuose tarptautinės apskaitos standartuose.

2. Duomenys apie indėlių įsipareigojimus ir paskolas teikiami nominaliąja verte, likusia mėnesio pabaigoje. Indėlių įsipareigojimų ir paskolų užskaita prieš bet kokius kitus turtą ir įsipareigojimus nevykdoma.

3. Nepažeidžiant euro zonos valstybėse narėse galiojančių apskaitos praktikos ir užskaitos taisyklių, statistikos tikslais visas finansinis turtas ir įsipareigojimai nurodomi bendrąja verte.

4. NCB gali leisti pateikti duomenis apie paskolas atėmus atidėjinius ir apie nupirktas paskolas pagal kainą, sutartą jų įsigijimo metu, jeigu tokią atskaitomybės praktiką taiko visi reziduojantys atskaitingieji agentai.

7 straipsnis

Tikrinimas ir privalomas rinkimas

NCB įgyvendina teisę tikrinti arba privalomai rinkti informaciją, kurią atskaitingieji agentai turi teikti pagal šį reglamentą, nepažeisdami ECB teisės įgyvendinti šią teisę pačiam. Visų pirma, NCB įgyvendina šią teisę, kai faktinei atskaitingajai visumai priklausanti PŽĮ nevykdo III priede nurodytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

8 straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas

Pirmajam duomenų teikimui teikiami 2014 m. gruodžio mėn. mėnesiniai duomenys.

9 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (EB) Nr. 1027/2006 (ECB/2006/8) panaikinamas nuo 2015 m. sausio 1 d.

2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos vadovaujantis IV priede pateikta atitikties lentele.

10 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas valstybėse narėse vadovaujantis Sutartimis.

Priimta Frankfurte prie Maino 2013 m. spalio 18 d..

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2) OL L 184, 2006 7 6, p. 12.

(3) OL L 174, 2013 6 26, p. 1.

(4) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(5) OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

I PRIEDAS

STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

II PRIEDAS

SU STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAIS SUSIJUSIOS APIBRĖŽTYS

Konsolidavimas statistikos tikslais toje pačioje nacionalinėje teritorijoje

Statistikos tikslais PŽĮ konsoliduoja visų toje pačioje nacionalinėje teritorijoje esančių savo įstaigų (registruotos arba pagrindinės buveinės ir (arba) filialų) veiklą. Neleidžiama statistikos tikslais konsoliduoti už nacionalinės teritorijos ribų.

a)	Jeigu patronuojančioji bendrovė ir jos patronuojamosios bendrovės yra vienoje valstybėje narėje esančios PŽĮ, patronuojančioji bendrovė statistikos ataskaitose gali konsoliduoti duomenis apie šių patronuojamųjų bendrovių veiklą.

Jeigu PŽĮ filialai yra kitų euro zonos valstybių narių teritorijose, atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje esanti registruota arba pagrindinė buveinė pozicijas visų šių filialų atžvilgiu turi vertinti kaip pozicijas kitose euro zonos valstybėse narėse esančių rezidentų atžvilgiu. Ir atvirkščiai, atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje esantis filialas pozicijas registruotos ar pagrindinės buveinės arba kitų tos pačios įstaigos filialų, esančių kitų euro zonos valstybių narių teritorijose, atžvilgiu turi vertinti kaip pozicijas kitose euro zonos valstybėse narėse esančių rezidentų atžvilgiu.

Jeigu PŽĮ filialai yra už euro zonos valstybių narių teritorijos ribų, atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje esanti registruota arba pagrindinė buveinė pozicijas visų šių filialų atžvilgiu turi vertinti kaip pozicijas likusios pasaulio dalies rezidentų atžvilgiu. Ir atvirkščiai, atitinkamoje euro zonos valstybėje narėje esantis filialas pozicijas registruotos ar pagrindinės buveinės arba kitų tos pačios įstaigos filialų, esančių už euro zonos valstybių narių ribų, atžvilgiu turi vertinti kaip pozicijas likusios pasaulio dalies rezidentų atžvilgiu.

Sektorių apibrėžtys

Sektorių klasifikavimo standartas pateikiamas 2010 m. ESS. Euro zonos valstybių narių teritorijoje esančios PŽĮ atitiktinės šalys nurodomos pagal jų vidaus sektoriaus arba institucinę klasifikaciją, atsižvelgiant į statistikai naudojamą Europos Centrinio Banko (ECB) tvarkomą sąrašą ir ECB „Pinigų finansų įstaigų rinkų statistikos sektoriaus vadove: klientų statistinio klasifikavimo gairėse“ pateiktas gaires dėl atitiktinių šalių statistinės klasifikacijos.

Lentelė

Sektorių apibrėžtys

Sektorius	Apibrėžtis
PFĮ	PFĮ, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje. Šį sektorių sudaro nacionaliniai centriniai bankai (NCB), kredito įstaigos, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje, PRF, kitos finansų įstaigos, kurios verčiasi priimdamos indėlius ir (arba) artimus indėlių pakaitalus iš subjektų, kurie nėra PFĮ, ir savo vardu, bent jau ekonomine prasme, teikdamos paskolas ir (arba) investuodamos į vertybinius popierius, ir elektroninių pinigų įstaigos, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas išleidžiant elektroninius pinigus.
Valdžios sektorius	Valdžios sektorių (S.13) sudaro visi instituciniai vienetai, kurie yra ne rinkos gamintojai, kurių produkcija yra skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui ir kurie yra finansuojami iš privalomų mokėjimų, kuriuos moka kitiems sektoriams priklausantys vienetai ir instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra nacionalinių pajamų ir turto perskirstymas (2010 m. ESS 2.111–2.113 dalys).
Centrinė valdžia	Šiam subsektoriui (S.1311) priskiriami visi šalies administraciniai padaliniai ir kitos centrinės įstaigos, kurių kompetencijai paprastai priklauso visa ekonominė teritorija, išskyrus socialinės apsaugos fondų administravimą (2010 m. ESS 2.114 dalis).
Krašto (regiono) valdžia	Šį subsektorių (S.1312) sudaro tokie viešojo administravimo tipai, kurie yra atskiri instituciniai vienetai, vykdantys kai kurias valdžios funkcijas žemesniu nei centrinės valdžios lygmeniu ir aukštesniu nei valdžios institucinių vienetų vietos valdžios lygmeniu (2010 m. ESS 2.115 dalis).
Vietos valdžia	Šiam subsektoriui (S.1313) priskiriamas tų rūšių viešasis administravimas, kurio kompetencijai priklauso tik vietinė ekonominės teritorijos dalis, išskyrus socialinės apsaugos fondų vietos įstaigas (2010 m. ESS 2.116 dalis).
Socialinės apsaugos fondai	Socialinės apsaugos fondų subsektorių (S.1314) sudaro centriniai, krašto (regiono) ir vietos instituciniai vienetai, kurių pagrindinė veikla yra teikti socialines išmokas ir kurie tenkina šiuos du kriterijus: a) pagal teisės aktus arba taisykles tam tikros gyventojų grupės privalo dalyvauti toje sistemoje arba mokėti įmokas ir b) valdžios sektorius yra atsakingas už institucijos valdymą ir už įmokų ir išmokų patvirtinimą ir mokėjimą, nepriklausomai nuo jo, kaip priežiūros institucijos ar darbdavio, vaidmens (2010 m. ESS 2.117 dalis).
Ne PRF investiciniai fondai	IF, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1073/2013 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/38) 1 straipsnyje. Šį subsektorių sudaro visos kolektyvinio investavimo įmonės, išskyrus PRF, kurios investuoja į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą, kai tuo siekiama investuoti iš visuomenės surinktą kapitalą.
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigų skolintojai	Kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, subsektorių (S.125) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas prisiimant įsipareigojimus kitokia forma nei pinigai, indėliai (arba artimi indėlių pakaitalai), investicinių fondų akcijos (vienetai) ar susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis (2010 m. ESS 2.86–2.94 dalys). Finansinių pagalbininkų subsektorių (S.126) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra su finansiniu tarpininkavimu glaudžiai susijusi veikla, tačiau kurios nėra finansiniai tarpininkai. Šis subsektorius taip pat apima pagrindines buveines, kurių visos patronuojamosios bendrovės arba dauguma jų yra finansų bendrovės (2010 m. ESS 2.95–2.97 dalys). Priklausomų finansų įstaigų ir pinigų skolintojų subsektorių (S.127) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurios nevykdo finansinio tarpininkavimo veiklos ir neteikia pagalbinių finansinių paslaugų, o su didžiąja dalimi jų turto ar įsipareigojimų susiję sandoriai nėra sudaromi atviroje rinkoje. Šį subsektorių sudaro kontroliuojančiosios bendrovės, kurios nuosavybės teise valdo patronuojamųjų bendrovių grupės akcinį kapitalą (kontrolinį akcijų paketą) ir kurių pagrindinė veikla yra tos grupės nuosavybės teisių turėjimas, neteikiant jokios kitos paslaugos įmonėms, kuriose akcinis kapitalas yra laikomas, t. y. jos neadministruoja arba nevaldo kitų vienetų (2010 m. ESS 2.98–2.99 dalys).
Draudimo bendrovės	Draudimo bendrovių subsektorių (S.128) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip rizikos mažinimo (daugiausia tiesioginio draudimo ar perdraudimo forma) pasekmė (2010 m. ESS 2.100–2.104 dalys).
Pensijų fondai	Pensijų fondų subsektorių (S.129) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas kaip apdraustų asmenų socialinės rizikos ir poreikių sujungimo pasekmė (socialinis draudimas). Pensijų fondai, kaip socialinio draudimo sistemos, suteikia pajamų išėjus į pensiją (ir dažnai skiria išmokas mirties ar negalios atveju) (2010 m. ESS 2.105–2.110 dalys).
Ne finansų bendrovės	Ne finansų bendrovių sektorių (S.11) sudaro instituciniai vienetai, kurie yra nepriklausomi juridiniai vienetai ir rinkos gamintojai, kurių pagrindinė veikla yra prekių gamyba ir nefinansinių paslaugų teikimas. Šiam sektoriui taip pat priskiriamos ne finansų kvazibendrovės (2010 m. ESS 2.45–2.54 dalys).
Namų ūkiai + namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos	Namų ūkių sektoriui (S.14) priskiriami asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jei prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri kvazibendrovėmis laikomi vienetai. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ir asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui. Namų ūkių sektorius apima nepriklausomo juridinio asmens statuso neturinčias individualiąsias įmones ir partnerystes, išskyrus laikomas kvazibendrovėmis, kurios yra rinkos gamintojai (2010 m. ESS 2.118–2.128 dalys). Namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų sektorių (S.15) sudaro ne pelno institucijos, kurios yra atskiri juridiniai vienetai, teikiantys paslaugas namų ūkiams, ir kurie yra privatieji ne rinkos gamintojai. Jų pagrindiniai ištekliai – savanoriškos įmokos grynaisiais arba natūra iš namų ūkių kaip vartotojų, iš valdžios sektoriaus mokėjimų ir nuosavybės pajamų (2010 m. ESS 2.129–2.130 dalys).

Priemonių kategorijų apibrėžtys

1.	Šioje lentelėje pateikiamas priemonių kategorijų, kurias NCB pagal šį reglamentą perkelia į nacionaliniu lygmeniu taikomas kategorijas, išsamus standartinis apibūdinimas. Ši lentelė nėra atskirų finansinių priemonių sąrašas ir aprašas nėra baigtinis. Apibrėžtys pateiktos vadovaujantis 2010 m. ESS.

Pradinis terminas, t. y. terminas išleidimo momentu, – fiksuotas finansinės priemonės gyvavimo laikotarpis, kuriam nepasibaigus ji negali būti išpirkta, pvz., skolos vertybiniai popieriai, arba kuriam nepasibaigus ji gali būti išpirkta tik pritaikius tam tikros rūšies baudą, pvz., kai kurių rūšių indėliai. Įspėjamasis laikotarpis – laikas nuo to momento, kai priemonės turėtojas įspėja apie savo ketinimą išpirkti priemonę, iki datos, kurią turėtojui leidžiama ją konvertuoti į grynuosius pinigus netaikant baudos. Pagal įspėjamąjį laikotarpį finansinės priemonės klasifikuojamos tik tuomet, kai nėra sutarto termino.

Finansinius reikalavimus galima skirstyti pagal tai, ar jie yra perleidžiamieji, ar ne. Reikalavimas yra perleidžiamasis, jei vienetas gali paprastai perduoti savo nuosavybės teises kitam vienetui jas perleisdamas ar patvirtindamas arba jei reikalavimą galima atsverti kitu sandoriu, pvz., išvestinių finansinių priemonių atveju. Iš esmės prekiauti galima bet kokia finansine priemone, tačiau perleidžiamosiomis priemonėmis prekiaujama organizuotose biržose arba nebiržiniais sandoriais, nors faktinė prekyba nėra būtina perleidžiamumo sąlyga.

Išsamus mėnesio agreguoto balanso priemonių kategorijų apibūdinimas

TURTO KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių bruožų apibūdinimas

1.	Grynieji pinigai

Turimi eurų ir užsienio valiutų banknotai ir monetos, esantys apyvartoje, paprastai naudojami mokėjimams atlikti.

Paskolos

Turimas finansinis turtas, atsirandantis kreditoriams paskolinus lėšų debitoriams, kai paskola dokumentais neįrodoma arba įrodoma neperleidžiamaisiais dokumentais. Šis straipsnis taip pat apima turtą indėlių, kuriuos padeda atskaitingieji agentai, forma.

Šiam straipsniui priskiriama:

a)	indėliai, kaip apibrėžta 5 įsipareigojimų kategorijoje;

b)	blogos paskolos, kurios dar negrąžintos arba nenurašytos Visa paskolų, kurios negrąžinamos laiku arba kurios kitokiais būdais pripažįstamos iš dalies arba visiškai nuvertėjusiomis, atsižvelgiant į Reglamento (ES) Nr. 575/2013 178 straipsnyje pateiktą įsipareigojimų nevykdymo apibrėžtį, suma;

c)	turimi neperleidžiamieji vertybiniai popieriai Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra neperleidžiami ir jais negali būti prekiaujama antrinėje rinkoje;

d)	paskolos, kuriomis prekiaujama Paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis, turi būti klasifikuojamos turto straipsnyje „paskolos“, jeigu nėra įrodymų, kad jomis prekiaujama antrinėje rinkoje. Kitu atveju jos turi būti klasifikuojamos kaip skolos vertybiniai popieriai (3 kategorija);

subordinuotoji skola indėlių arba paskolų forma

Subordinuotosios skolos priemonės yra papildomas reikalavimas institucijai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus aukštesnį statusą turinčius reikalavimus (pvz., indėlius ir (arba) paskolas), dėl to jos turi kai kurias nuosavybės ypatybes. Statistikos tikslais subordinuotoji skola turi būti klasifikuojama kaip „paskolos“ arba kaip „skolos vertybiniai popieriai“, atsižvelgiant į finansinės priemonės pobūdį. Kai PŽĮ turima visų formų subordinuotoji skola statistikos tikslais apibūdinama nurodant vieną skaičių, šis skaičius turi būti klasifikuojamas turto straipsnyje „skolos vertybiniai popieriai“, kadangi subordinuotąją skolą daugiausia sudaro vertybiniai popieriai, o ne paskolos;

reikalavimai pagal atvirkštinius atpirkimo sandorius arba vertybinių popierių skolinimasis įkeičiant grynuosius pinigus

Grynųjų pinigų, sumokėtų už vertybinius popierius, kuriuos už tam tikrą kainą pirko atskaitingieji agentai, pateikę tvirtą įsipareigojimą perparduoti tuos pačius ar panašius vertybinius popierius už nustatytą kainą tam tikrą dieną ateityje, atitikmuo arba vertybinių popierių skolinimasis įkeičiant grynuosius pinigus.

Paskola nelaikomas šis straipsnis:

patikos pagrindu suteiktos paskolos

Patikos pagrindu suteiktos paskolos, t. y. patikos paskolos arba pasitikėjimu paremtos paskolos – tai paskolos, vienos šalies (toliau – „patikėtinis“) vardu suteiktos trečiajai šalai (toliau – „naudos gavėjas“). Statistikos tikslais patikos paskolos neturi būti apskaitomos patikėtinio balanse, jeigu lėšų nuosavybės riziką ir naudą prisiima naudos gavėjas. Lėšų nuosavybės riziką ir naudą prisiima naudos gavėjas, jeigu: a) naudos gavėjas prisiima paskolos kredito riziką, t. y. patikėtinis yra atsakingas tik už administracinį paskolos valdymą, arba b) naudos gavėjo investicijos yra apsaugotos nuo nuostolių, jeigu patikėtinis bankrutuotų, t. y. patikos paskola nėra patikėtinio turto, kuris gali būti išdalytas bankroto atveju, dalis.

3.	Skolos vertybiniai popieriai

Šiam straipsniui priskiriama:

a)	turimi vertybiniai popieriai, jų turėtojui suteikiantys besąlyginę teisę gauti fiksuotas arba sutartimi nustatytas kintamas pajamas atkarpos išmokų forma ir (arba) teisę į nustatytą sumą tam tikrą nustatytą dieną ar dienomis arba pradedant emisijos metu nustatyta data;

paskolos, kurios tampa perleidžiamos organizuotoje rinkoje, t. y. paskolos, kuriomis prekiaujama, su sąlyga, kad yra įrodymų, jog jomis prekiaujama antrinėje rinkoje, įskaitant rinkos formuotojų buvimo ir dažno finansinio turto kotiravimo, pvz., pirkėjo ir pardavėjo siūlomų kainų skirtumų, įrodymus. Jeigu šių bruožų nėra, jos turi būti klasifikuojamos turto straipsnyje „paskolos“ (taip pat žr. 2d kategoriją „paskolos, kuriomis prekiaujama“);

c)	subordinuotoji skola skolos vertybinių popierių forma (taip pat žr. 2e kategoriją „subordinuotoji skola indėlių arba paskolų forma“).

Pagal vertybinių popierių skolinimo sandorius paskolinti vertybiniai popieriai arba pagal atpirkimo sandorį parduoti vertybiniai popieriai lieka pradinio savininko balanse (ir neturi būti apskaitomi laikino įgijėjo balanse), jeigu yra tvirtas įsipareigojimas atlikti atvirkštinę operaciją, o ne vien tik galimybė tai padaryti. Jeigu laikinasis įgijėjas parduoda gautus vertybinius popierius, šis pardavimas turi būti apskaitytas kaip tiesioginis vertybinių popierių sandoris ir įrašytas laikinojo įgijėjo balanse kaip vertybinių popierių portfelio neigiama pozicija.

3a/3b.

Skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai

Šiems straipsniams priskiriama:

a)	turimi perleidžiamieji vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai;

b)	paskolos, kurios tampa perleidžiamos organizuotoje rinkoje, t. y. paskolos, kuriomis prekiaujama ir kurios klasifikuojamos kaip skolos vertybiniai popieriai, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai;

c)	subordinuotoji skola skolos vertybinių popierių forma, kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai.

4.	Pinigų rinkos fondų akcijos (vienetai)

Šiam turto straipsniui priskiriamos PRF akcijos (vienetai) (žr. Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) I priedo 1 dalies 2 skirsnyje nurodytą apibrėžtį).

ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių bruožų apibūdinimas

Indėliai

Atskaitingųjų agentų kreditoriams mokėtinos sumos (indėliai ar kitos), atitinkančios Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33). I priedo 1 dalies 1 skirsnyje aprašytus požymius. Atskaitomybės sistemoje ši kategorija skirstoma į vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius ir įspėjamojo laikotarpio indėlius.

indėliai ir paskolos

„Indėliai“ taip pat apima „paskolas“ kaip PŽĮ įsipareigojimus. Apskritai paskolos reiškia PŽĮ gautas sumas, kurios nėra išreikštos „indėlių“ forma. 2010 m. ESS „paskolos“ atskiriamos nuo „indėlių“ atsižvelgiant į šalį, kuri imasi iniciatyvos, t. y. jeigu iniciatyvą rodo skolininkas, tuomet tai yra paskola, o jeigu skolintojas – tuomet tai yra indėlis. Pagal atskaitomybės sistemą „paskolos“ nepripažįstamos atskira kategorija balanso įsipareigojimų pusėje. „Paskolomis“ laikomi likučiai turi būti neatskiriamai klasifikuojami straipsnyje „indėlių įsipareigojimai“, išskyrus atvejus, kai jie išreiškiami perleidžiamosiomis priemonėmis. Tai atitinka pirmiau pateiktą „indėlių įsipareigojimų“ apibrėžtį. PŽĮ suteiktos paskolos, kurios klasifikuojamos kaip „indėlių įsipareigojimai“, turi būti paskirstytos pagal atskaitomybės sistemos reikalavimus, t. y. pagal sektorių, priemonę, valiutą ir terminą. Šiai kategorijai priskiriamos atskaitingųjų agentų gautos sindikuotosios paskolos.

neperleidžiamosios skolos priemonės

Neperleidžiamosios skolos priemonės, kurias išleido atskaitingieji agentai, paprastai turi būti klasifikuojamos kaip „indėlių įsipareigojimai“. Neperleidžiamosios skolos priemonės, kurias išleido atskaitingieji agentai, kurios vėliau tampa perleidžiamosiomis ir kuriomis gali būti prekiaujama antrinėse rinkose, turėtų būti perklasifikuotos kaip „skolos vertybiniai popieriai“.

privalomųjų įnašų indėliai

Privalomųjų įnašų indėliai (privalomieji įnašai) pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis turėtų būti klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“, jeigu jie išreiškia PŽĮ įkeistus pinigus ir jeigu jie išlieka indėlininko nuosavybe ir yra grąžintini indėlininkui pasibaigus sutarčiai. Iš esmės atskaitingojo agento gauti privalomieji įnašai turi būti klasifikuojami kaip „indėlių įsipareigojimai“, jeigu PŽĮ buvo suteiktos lėšos, kurias galima laisvai naudoti perskolinimui; jeigu dalį PŽĮ gauto privalomojo įnašo reikia perduoti kitam išvestinių finansinių priemonių rinkos dalyviui, pvz., kliringo įstaigai, tik ta dalis, kuri lieka PŽĮ dispozicijoje, iš principo turėtų būti klasifikuojama kaip „indėlių įsipareigojimai“. Dėl sudėtingos dabartinės rinkos praktikos gali būti sunku nustatyti tuos privalomuosius įnašus, kuriuos tikrai reikia grąžinti, kadangi skirtingų rūšių privalomieji įnašai laikomi toje pačioje sąskaitoje, arba tuos privalomuosius įnašus, kurie suteikia PŽĮ išteklių perskolinimui. Tokiais atvejais šiuos privalomuosius įnašus galima klasifikuoti kaip „likę įsipareigojimai“ arba „indėlių įsipareigojimai“.

d)	atidėti likučiai Pagal nacionalinę praktiką „atidėti likučiai“, susiję, pvz., su lizingo sutartimis, klasifikuojami kaip indėlių įsipareigojimai straipsniuose „sutarto termino indėliai“ arba „įspėjamojo laikotarpio indėliai“, atsižvelgiant į atitinkamos sutarties terminą / nuostatas.

Indėliu nelaikomas šis straipsnis:

Patikos pagrindu gautos lėšos (indėliai) nėra įrašomos į PŽĮ statistinį balansą (žr. 2 kategorijoje „Patikos pagrindu suteiktos paskolos“).

5.1.	Vienadieniai indėliai

likučiai (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos), kurie pagal pareikalavimą konvertuojami į pinigus nedelsiant arba iki kitos dienos, einančios po tos dienos, kurią buvo pateiktas pareikalavimas, darbo pabaigos, netaikant jokios didelės baudos arba apribojimo, tačiau kurių negalima pervesti;

b)	likučiai (nuo kurių skaičiuojamos arba neskaičiuojamos palūkanos), išreiškiantys iš anksto apmokėtas sumas „aparatinės įrangos“ arba „programinės įrangos“ el. pinigų kontekste, pvz., iš anksto apmokėtos kortelės;

c)	paskolos, kurias reikia grąžinti iki kitos dienos, einančios po tos dienos, kurią buvo suteikta paskola, darbo pabaigos.

5.2.	Sutarto termino indėliai

Nepervedamieji indėliai, kurių iki sutarto fiksuoto termino negalima konvertuoti į pinigus arba kuriuos galima konvertuoti į pinigus iki šio sutarto termino tik tuomet, jeigu turėtojas sumoka tam tikrą baudą. Šis straipsnis taip pat apima administraciniu būdu reguliuojamus taupomuosius indėlius, kuriems su terminu susijęs kriterijus nėra svarbus; šie priskirtini terminų grupei „nuo dvejų metų“. Finansiniai produktai, kurie gali būti reguliariai pratęsiami, turi būti klasifikuojami pagal anksčiausią terminą. Nors sutarto termino indėliams gali būti numatyta galimybė išmokėti juos anksčiau apie tai iš anksto įspėjus arba jie gali būti išmokėti pagal pareikalavimą sumokėjus tam tikras baudas, šie požymiai nelaikomi svarbiais indėlių klasifikavimui.

5.2a/5.2b.

Indėliai, kurių sutartas terminas – iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai

Šiems straipsniams kiekvienai terminų grupei priskiriama:

a)	likučiai, padėti fiksuotam terminui iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai, kurie yra nepervedamieji ir kurie negali būti konvertuoti į pinigus iki šio termino pabaigos;

b)	likučiai, padėti fiksuotam terminui iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai, kurie yra nepervedamieji, bet kurie gali būti išmokėti iki šio termino pabaigos iš anksto įspėjus; jei buvo pateiktas įspėjimas, šie likučiai klasifikuojami atitinkamai 5.3a kategorijoje;

c)	likučiai, padėti fiksuotam terminui iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai, kurie yra nepervedamieji, bet kurie gali būti išmokėti pagal pareikalavimą sumokėjus tam tikras baudas;

privalomieji įnašai pagal išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios turi būti įvykdytos per vienerius metus / nuo vienerių ir iki dvejų metų, kurie išreiškia įkeistus pinigus, pateiktus siekiant apsaugoti nuo kredito rizikos, tačiau kurie lieka indėlininko nuosavybe ir yra jam grąžinami sutarčiai pasibaigus;

e)	neperleidžiamaisiais dokumentais patvirtintos arba dokumentais nepatvirtintos paskolos, kurių pradinis terminas yra iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai;

f)	neperleidžiamieji skolos vertybiniai popieriai, kuriuos išleido PŽĮ ir kurių pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai;

g)	subordinuotoji skola, kurią PŽĮ išleido indėlių ar paskolų forma ir kurios pradinis terminas – iki vienerių metų imtinai / nuo vienerių metų ir iki dvejų metų imtinai.

5.3.	Įspėjamojo laikotarpio indėliai

Nepervedamieji indėliai, neturintys sutarto termino, kurie negali būti konvertuoti į pinigus be išankstinio įspėjamojo laikotarpio; iki jo pabaigos konvertavimas į pinigus negalimas arba tai padaryti galima tik sumokėjus baudą. Jie apima indėlius, kurie, nors teisiškai ir galėtų būti atsiimami pagal pareikalavimą, pagal nacionalinę praktiką dėl to būtų taikomos baudos ir apribojimai (jie klasifikuojami grupėje „iki trijų mėnesių imtinai“), ir investicines sąskaitas, kurioms nenustatytas įspėjamasis laikotarpis arba sutartas terminas, tačiau kurioms numatytos atsiėmimą ribojančios nuostatos (jos klasifikuojamos grupėje „nuo trijų mėnesių“).

5.3a.

Įspėjamojo iki trijų mėnesių imtinai laikotarpio indėliai

Šiam straipsniui priskiriama:

a)	likučiai, padėti nefiksuotam terminui, kuriuos galima atsiimti tik iš anksto įspėjus, kai įspėjamasis laikotarpis yra iki trijų mėnesių imtinai; jeigu iki to įspėjamojo laikotarpio pabaigos (arba pagal pareikalavimą) juos atsiimti galima, dėl to mokama bauda, ir

b)	likučiai, padėti fiksuotam terminui, kurie yra nepervedamieji, tačiau apie kurių atsiėmimą iki termino pabaigos buvo įspėta mažiau nei prieš tris mėnesius.

Be to, įspėjamojo iki trijų mėnesių imtinai laikotarpio indėliai apima nepervedamuosius neterminuotus taupomuosius indėlius ir kitų rūšių mažmeninius indėlius, kurie, nors teisiškai ir gali būti išmokėti pagal pareikalavimą, dėl to taikomos didelės baudos.

III PRIEDAS

BŪTINIEJI STANDARTAI, KURIUOS TURI TAIKYTI FAKTINĖ ATSKAITINGOJI VISUMA

Kad įvykdytų Europos Centrinio Banko (ECB) statistinės atskaitomybės reikalavimus, atskaitingieji agentai turi laikytis šių būtinųjų standartų.

Būtinieji perdavimo standartai:

a)	duomenys turi būti pateikiami laiku ir laikantis atitinkamo NCB nustatytų terminų;

b)	statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti atitinkamo NCB nustatytus techninius atskaitomybės reikalavimus;

c)	atskaitingasis agentas atitinkamam NCB turi pateikti vieno arba daugiau kontaktinių asmenų duomenis;

d)	turi būti laikomasi duomenų perdavimo atitinkamiems NCB techninių specifikacijų.

Būtinieji tikslumo standartai:

a)	statistinė informacija turi būti teisinga: turi būti laikomasi visų tiesinių ryšių (pvz., turto ir įsipareigojimų duomenys turi sueiti, sudėjus tarpines sumas turi gautis bendra suma);

b)	atskaitingieji agentai turi sugebėti pateikti informaciją apie pokyčius, kurie matyti iš pateiktų duomenų;

c)	statistinė informacija turi būti išsami, joje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų; esamos spragos turi būti pripažintos, paaiškintos atitinkamam NCB ir, jei taikytina, kuo greičiau užpildytos;

d)	atskaitingieji agentai turi vadovautis atitinkamo NCB nustatytais techninio duomenų perdavimo matmenimis, skaičių apvalinimo metodika ir dešimtainiais skaitmenimis.

Būtinieji sąvokų atitikties standartai:

a)	statistinė informacija turi atitikti šiame reglamente pateiktas apibrėžtis ir klasifikacijas;

b)	jeigu nukrypstama nuo šių apibrėžčių ir klasifikacijų, atskaitingieji agentai turi reguliariai stebėti skirtumą tarp naudojamos ir šiame reglamente nustatytos priemonės ir nustatyti jo dydį;

c)	atskaitingieji agentai turi sugebėti paaiškinti perduotų duomenų trūkius lyginant su ankstesnių laikotarpių skaičiais.

4.	Būtinieji pataisymų standartai: Turi būti laikomasi ECB ir atitinkamo NCB nustatytos pataisymų tvarkos ir procedūrų. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastų pataisymų, turi būti pateikti kartu su paaiškinamosiomis pastabomis.

IV PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 1027/2006 (ECB/2006/8)	Šis reglamentas
1–3 straipsniai	1–3 straipsniai
—	4 straipsnis
4 straipsnis	5 straipsnis
5 straipsnis	6 straipsnis
6 straipsnis	7 straipsnis
—	8 straipsnis
—	9 straipsnis
7 straipsnis	10 straipsnis
I priedas	I priedas

7.11.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/107

EUROPOS CENTRINIO BANKO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1075/2013

2013 m. spalio 18 d.

dėl finansinių priemonių bendrovių, užsiimančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, turto ir įsipareigojimų statistikos

(nauja redakcija)

(ECB/2013/40)

EUROPOS CENTRINIO BANKO VALDANČIOJI TARYBA,

atsižvelgdama į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statutą, ypač į jo 5 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos nuomonę,

kadangi:

(1)

2008 m. gruodžio 19 d. Europos Centrinio Banko reglamentą (EB) Nr. 24/2009 dėl finansinių priemonių bendrovių, sudarančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius, turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2008/30) (2) reikia iš esmės pakeisti, ypač atsižvelgiant į 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 549/2013 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje (3); siekiant aiškumo jis turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas savo statistinės atskaitomybės reikalavimus, Europos Centrinis Bankas (ECB), padedant nacionaliniams centriniams bankams (NCB), turi teisę iš atraminės atskaitingosios visumos rinkti statistinę informaciją, reikalingą Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) uždaviniams vykdyti. Iš Reglamento (EB) Nr. 2533/98 2 straipsnio 2 dalies a punkto matyti, kad vykdant ECB statistinės atskaitomybės reikalavimus, inter alia, pinigų ir finansų statistikos srityse, finansinių priemonių bendrovės, užsiimančios pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais (toliau – FPB), yra atraminės atskaitingosios visumos dalis. Be to, pagal Reglamento (EB) Nr. 2533/98 3 straipsnį ECB turi nurodyti faktinę atskaitingąją visumą atraminės atskaitingosios visumos ribose, ir jam suteikiama teisė visiškai arba iš dalies atleisti tam tikras atskaitingųjų agentų grupes nuo statistinės atskaitomybės reikalavimų;

(3)	FPB duomenų paskirtis yra pateikti ECB atitinkamą FPB subsektoriaus finansinės veiklos valstybėse narėse, kurių valiuta yra euro (toliau – euro zonos valstybėse narėse) laikomose viena ekonomine teritorija, statistiką;

(4)

atsižvelgiant į glaudžius ryšius tarp FPB veiklos – pakeitimo vertybiniais popieriais – ir pinigų finansų įstaigų (PFĮ), reikia suderintos, papildančios ir integruotos FPB ir PFĮ atskaitomybės. Todėl pagal šį reglamentą teikiamą statistinę informaciją reikia nagrinėti kartu su PFĮ vertybiniais popieriais pakeistų paskolų duomenų reikalavimais, nustatytais 2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamente (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (ECB/2013/33) (4);

(5)	šiame reglamente nustatytais FPB ir PFĮ integruotos atskaitomybės būdu ir nukrypti leidžiančiomis nuostatomis siekiama kiek įmanoma sumažinti atskaitingųjų agentų atskaitomybės naštą ir išvengti FPB ir PFĮ statistinės informacijos pateikimo dubliavimo;

(6)	NCB turėtų būti suteikta teisė atleisti FPB nuo statistinės atskaitomybės reikalavimų, dėl kurių jos patirtų nepagrįstai daug išlaidų lyginant su jų statistine nauda;

(7)

nors pagal Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (toliau – ECBS statutas) 34 straipsnio 1 dalį priimti reglamentai valstybėms narėms, kurių valiuta nėra euro (toliau – ne euro zonos valstybės narės) nesuteikia jokių teisių ir nenustato jokių įpareigojimų, ECBS statuto 5 straipsnis taikomas euro zonos ir ne euro zonos valstybėms narėms. Reglamento (EB) Nr. 2533/98 17 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad ECBS statuto 5 straipsniu sykiu su Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalimi išreiškiamas įpareigojimas sukurti ir įgyvendinti nacionaliniu lygiu visas priemones, kurias ne euro zonos valstybės narės laiko tinkamomis statistinei informacijai, reikalingai ECB statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti, rinkti, ir laiku pasirengti statistikos srityje tapti euro zonos valstybėmis narėmis;

(8)	turėtų būti taikomi Reglamento (EB) Nr. 2533/98 8 straipsnyje nustatyti konfidencialios statistinės informacijos apsaugos ir naudojimo standartai;

(9)	Reglamento (EB) Nr. 2533/98 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ECB turi teisę atskaitingiesiems agentams, kurie nevykdo ECB reglamentuose ar sprendimuose nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikyti sankcijas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

FPB – įmonė, įsteigta pagal nacionalinę arba Bendrijos teisę, pagal:

i)	sutarčių teisę, kaip valdymo įmonių valdomas bendrasis fondas;

ii)	patikėjimo teisę;

iii)	bendrovių teisę – kaip viešoji arba privati ribotos atsakomybės bendrovė;

iv)	bet kokį kitą panašų mechanizmą

ir kurios pagrindinė veikla atitinka abu šiuos kriterijus:

a)	ji ketina įvykdyti arba vykdo vieną arba kelis pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius ir jos struktūra yra siekiama įmonės mokėjimo prievoles atskirti nuo perleidėjo, draudimo ar perdraudimo bendrovės mokėjimo prievolių; ir

ji leidžia arba ketina išleisti skolos vertybinius popierius, kitas skolos priemones, pakeitimo vertybiniais popieriais fondų vienetus ir (arba) išvestines finansines priemones (toliau – finansavimo priemonės) ir (arba) teisiškai arba ekonomiškai yra arba gali būti savininkė turto, užtikrinančio finansavimo priemonių, kurios siūlomos parduoti viešai arba platinamos neviešai, emisiją.

Šis apibrėžtis neapima:

a)	pinigų finansų įstaigų (PFĮ), kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje;

b)	investicinių fondų (IF), kaip apibrėžta 2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1073/2013 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (ECB/2013/38) (5) 1 straipsnyje;

c)	draudimo ar perdraudimo bendrovių, kaip apibrėžta 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (6) 13 straipsnyje;

alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, kurie valdo ir (arba) platina alternatyvaus investavimo fondus, kaip apibrėžta 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (7) 4 straipsnio 1 dalyje, kuriems pagal jos 2 straipsnį taikoma Direktyva 2011/61/ES.

pakeitimas vertybiniais popieriais – sandoris arba schema, pagal kurį subjektas, kuris yra atskirtas nuo perleidėjo arba draudimo ar perdraudimo bendrovės ir sukurtas sandorio arba schemos tikslui arba tam naudojamas, išleidžia investuotojams skirtas finansavimo priemones, ir vyksta vienas ar keli iš šių įvykių:

a)	turtas ar turto fondas, ar jo dalis, perleidžiami subjektui, kuris yra atskirtas nuo perleidėjo ir sukurtas sandorio arba schemos tikslui arba tam naudojamas perleidžiant perleidėjo turto nuosavybės teises arba jo teikiamą naudą arba dalinio dalyvavimo būdu;

turtas ar turto fondo, ar jo dalies kredito rizika perleidžiama pasinaudojant kredito išvestinėmis priemonėmis, garantijomis ar bet kokiais panašiais mechanizmais investuotojams į finansavimo priemones, kurias išleidžia subjektas, kuris yra atskirtas nuo perleidėjo ir sukurtas sandorio arba schemos tikslui arba tam naudojamas;

draudimo rizika perleidžiama iš draudimo ar perdraudimo bendrovės atskiram subjektui, kuris yra sukurtas sandorio arba schemos tikslui arba tam naudojamas, kai subjektas visiškai finansuoja savo riziką, išleisdamas finansavimo priemones, o investuotojų į šias finansavimo priemones grąžinimo teisės yra subordinuotos subjekto perdraudimo įsipareigojimams.

Kai tokios finansavimo priemonės išleidžiamos, jos nereiškia perleidėjo arba draudimo ar perdraudimo bendrovių mokėjimo įsipareigojimų;

3.	perleidėjas – turto arba turto fondo ir (arba) turto arba turto fondo kredito rizikos perleidėjas pakeitimo vertybiniais popieriais struktūrai;

4.	atskaitingasis agentas turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje;

rezidentas turi tokią pat reikšmę, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 2533/98 1 straipsnyje. Taikant šį reglamentą, jei juridinis asmuo neturi fizinės dimensijos, jo rezidavimo vietą nulemia ekonominė teritorija, pagal kurios teisės aktus jis yra įsteigtas. Jei subjektas yra neįregistruotas, kaip kriterijus naudojamas juridinis adresas, t. y. šalis, kurios teisinė sistema reguliuoja subjekto sukūrimą ir tolesnį egzistavimą;

6.	atitinkamas NCB – euro zonos valstybės narės, kurioje yra FPB rezidavimo vieta, NCB;

veiklos pradėjimas – bet kokia veikla, įskaitant visas parengiamąsias priemones, susijusi su pakeitimu vertybiniais popieriais, išskyrus atvejus, kai subjektas tik įsteigiamas, nenumatant pradėti pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos per ateinančius šešis mėnesius. Bet kokia FPB veikla, kurios ji imasi po to, kai numatoma pakeitimo vertybiniais popieriais veikla, yra veiklos pradėjimas.

2 straipsnis

Atskaitingoji visuma

1. FPB, kurių rezidavimo vieta yra euro zonos valstybės narės teritorijoje, sudaro atraminę atskaitingąją visumą. Atraminei atskaitingajai visumai taikomas 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas įsipareigojimas.

2. Faktinę atskaitingąją visumą sudaro atraminė atskaitingoji visuma, išskyrus tas FPB, kurios pagal 5 straipsnio 1 dalies c punktą visiškai atleidžiamos nuo statistinės atskaitomybės reikalavimų. Faktinei atskaitingajai visumai taikomi 4 straipsnyje nustatyti statistinės atskaitomybės reikalavimai, atsižvelgiant į 5 straipsnyje nustatytas nukrypti leidžiančias nuostatas. FPB, kurios pagal 5 straipsnio 3 dalį turi pateikti savo metinę finansinę ataskaitą arba pagal 5 straipsnio 5 dalį turi laikytis ad hoc atskaitomybės įsipareigojimų, taip pat yra faktinės atskaitingosios visumos dalis.

3. Jeigu pagal savo nacionalinę teisę FPB neturi juridinio asmens statuso, už pagal šį reglamentą reikalaujamos informacijos pateikimą atsakingais asmenimis, teisiškai įpareigotais atstovauti FPB, arba, nesant formalizuoto atstovavimo – asmenimis, kurie pagal taikomus nacionalinius teisės aktus atsako už FPB veiksmus, laikomi atskaitingieji agentai.

3 straipsnis

Statistikai naudojamas FPB sąrašas

1. Vykdomoji valdyba parengia ir tvarko statistikai naudojamą FPB, kurios sudaro atraminę atskaitingąją visumą, kuriai taikomas šis reglamentas, sąrašą. FPB pateikia NCB duomenis, kurių NCB reikia pagal 2007 m. rugpjūčio 1 d. Gaires ECB/2007/9 dėl pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistikos (8). NCB ir ECB pateikia šį sąrašą ir jo atnaujinimus tinkama forma, įskaitant elektronines priemones, internetą, arba, atitinkamų atskaitingųjų agentų prašymu, popierine forma.

2. FPB informuoja atitinkamą NCB apie savo buvimą per vieną savaitę nuo dienos, kurią ji pradėjo veiklą, nesvarbu, ar ji tikisi, kad jai pagal šį reglamentą bus taikomi bet kokie statistinės atskaitomybės reikalavimai.

3. Jeigu 1 dalyje nurodyto sąrašo naujausias prieinamas elektroninis variantas yra neteisingas, ECB netaiko sankcijų jokiam atskaitingajam agentui, kuris tinkamai neįvykdė savo statistinės atskaitomybės reikalavimų, jeigu buvo įvykdytas 2 dalyje nustatytas reikalavimas ir jeigu atskaitingasis agentas sąžiningai rėmėsi neteisingu sąrašu.

4 straipsnis

Ketvirtinės statistinės atskaitomybės reikalavimai ir atskaitomybės taisyklės

1. Vadovaudamasi I ir II priedais, faktinė atskaitingoji visuma teikia atitinkamam NCB duomenis apie ketvirčio pabaigos FPB turto ir įsipareigojimų likučius, finansinius sandorius ir visiškus ir (arba) dalinius nurašymus.

2. NCB gali rinkti 1 dalyje reikalaujamą statistinę informaciją statistinės atskaitomybės reikalavimams vykdyti apie FPB išleistus ir laikomus vertybinius popierius kaip apie kiekvieną vertybinį popierių tokia apimtimi, kad 1 dalyje nurodytus duomenis būtų galima išvesti vadovaujantis III priede nustatytais būtinaisiais statistikos standartais. Nedarant poveikio 6 straipsnyje nustatytiems savalaikiškumo reikalavimams, NCB gali pareikalauti pateikti duomenis apie finansinius sandorius su FPB turimais skolos vertybiniais popieriais apie kiekvieną vertybinį popierių vienu iš metodų, nurodytų Europos Centrinio Banko reglamento (ES) Nr. 1011/2012 (ECB/2012/24) (9) I priedo I dalies 2 skirsnyje.

3. Nepažeidžiant II priede nustatytų atskaitomybės taisyklių, visi duomenys apie FPB turtą ir įsipareigojimus pagal šį reglamentą pateikiami vadovaujantis atskaitomybės taisyklėmis, nustatytomis atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose, perkeliančiuose į nacionalinę teisę 1986 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 86/635/EEB dėl bankų ir kitų finansų įstaigų metinės finansinės atskaitomybės ir konsoliduotos finansinės atskaitomybės (10). FPB, kurioms netaikomi nacionaliniai teisės aktai, perkeliantys į nacionalinę teisę Direktyvą 86/635/EEB, taikomos apskaitos taisyklės, nustatytos atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose, perkeliančiuose į nacionalinę teisę 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtąją Tarybos direktyvą 78/660/EEB, grindžiamą Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių (11). FPB, kurioms netaikomi nacionaliniai teisės aktai, perkeliantys į nacionalinę teisę kurią nors iš šių direktyvų, taikomi bet kokie kiti atitinkami nacionaliniai arba tarptautiniai apskaitos standartai arba praktika.

4. Kai pagal 3 dalį reikalaujama teikti duomenis apie priemones pagal rinkos vertę, NCB gali atleisti FPB nuo duomenų teikimo apie šias priemones pagal rinkos vertę, jeigu FPB patirtų nepagrįstai didelių išlaidų. Šiuo atveju FPB taiko įvertinimą, naudojamą pranešimuose investuotojams.

5. Kai pagal nacionalinės rinkos praktiką turimi duomenys siejami su bet kuria ketvirčio data, NCB gali leisti atskaitingiesiems agentams pateikti šiuos ketvirtinius duomenis, jeigu duomenys yra palyginami ir jeigu buvo atsižvelgta į svarbius sandorius, įvykusius nuo šios datos ir ketvirčio pabaigos.

6. Atskaitingieji agentai gali, suderinę su atitinkamu NCB, vietoje 1 dalyje nurodytų finansinių sandorių duomenų pateikti perkainojimo koregavimą ir kitus apimties pokyčius, pagal kuriuos NCB gali nustatyti finansinius sandorius.

7. Vietoje 1 dalyje nurodyto visiško ir (arba) dalinio nurašymo atskaitingasis agentas, sutaręs su atitinkamu NCB, gali pateikti kitą informaciją, leidžiančią NCB išvesti reikiamus duomenis apie visišką ir (arba) dalinį nurašymą.

5 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1. NCB gali leisti nukrypti nuo 4 straipsnyje nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų kaip išdėstyta toliau:

paskolų, kurios kilo iš euro zonos PFĮ ir yra paskirstytos pagal terminą, sektorių ir skolininkų rezidavimo vietą, atveju, jeigu PFĮ toliau administruoja vertybiniais popieriais pakeistas paskolas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33), NCB gali taikyti FPB nuo duomenų apie šias paskolas teikimo nukrypti leidžiančias nuostatas. Reglamente (ES) Nr. 1071/2013 numatytas šių duomenų teikimas;

NCB gali atleisti FPB nuo visų I priede nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų, išskyrus pareigą kas ketvirtį teikti duomenis apie viso turto likučius ketvirčio pabaigoje, jeigu FPB, kurios prisideda prie ketvirtinio agreguoto turto, turi ne mažiau kaip 95 % viso FPB turto pagal likučius kiekvienoje euro zonos valstybėje narėje. NCB laiku tikrina, ar ši sąlyga vykdoma, kad prireikus nuo kiekvienų kalendorinių metų pradžios taikytų bet kokią nukrypti leidžiančią nuostatą arba jos nebetaikytų;

jei, laikantis III priede nustatytų būtinųjų statistikos standartų, 4 straipsnyje nurodyti duomenys gali būti išvesti iš kitų statistinių, viešųjų arba priežiūros institucijų duomenų šaltinių ir nepažeidžiant a ir b punktų, NCB, pasikonsultavę su ECB, gali visiškai arba iš dalies atleisti atskaitinguosius agentus nuo šio reglamento I priede nustatytų statistinės atskaitomybės reikalavimų.

2. Atitinkamam NCB iš anksto pritarus, FPB gali nuspręsti nesinaudoti 1 dalyje nurodytomis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ir vietoje to vykdyti visus 4 straipsnyje nurodytus statistinės atskaitomybės reikalavimus.

3. FPB, kurios naudojasi nukrypti leidžiančia nuostata pagal 1 dalies c punktą, vadovaudamosi taikytina FPB rezidavimo valstybės nacionaline teisine praktika, per šešis mėnesius nuo atskaitinio laikotarpio pabaigos arba kuo anksčiau po jo pateikia atitinkamam NCB savo metines finansines ataskaitas, jeigu jų negalima gauti iš viešų šaltinių. Atitinkamas NCB praneša tai toms FPB, kurioms taikomas šis atskaitomybės reikalavimas.

4. Jeigu tris iš eilės ataskaitinius laikotarpius atitinkamam NCB laiku nebuvo pateikti duomenys, kurių statistikos standartai prilygtų šiame reglamente aprašytiems standartams, atitinkamas NCB, neatsižvelgdamas į tai, ar atitinkama FPB dėl to yra kalta, panaikina 1 dalies c punkte nustatytą nukrypti leidžiančią nuostatą. FPB pradeda teikti duomenis kaip nustatyta 4 straipsnyje ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią atitinkamas NCB pranešė atskaitingiesiems agentams, kad leidžianti nukrypti nuostata buvo panaikinta.

5. Nepažeidžiant 3 dalies, kad būtų vykdomi šiame reglamente nustatyti reikalavimai, NCB gali nustatyti ad hoc statistinės atskaitomybės reikalavimus FPB, kurioms pagal 1 dalies c punktą taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos. FPB pateikia ad hoc reikalaujamą informaciją per 15 darbo dienų nuo atitinkamo NCB prašymo.

6 straipsnis

Savalaikiškumas

NCB pateikia ECB agreguotus ketvirtinius turto ir įsipareigojimų duomenis, apimančius FPB rezidenčių pozicijas, iki 28-os darbo dienos, einančios po ketvirčio, kurio duomenys teikiami, pabaigos. NCB nustato terminus, kada jie turi gauti duomenis iš atskaitingųjų agentų.

7 straipsnis

Būtinieji standartai ir nacionalinės atskaitomybės taisyklės

1. Atskaitingieji agentai vykdo jiems taikomus statistinės atskaitomybės reikalavimus laikydamiesi III priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

2. Atsižvelgdami į nacionalinius reikalavimus, NCB nustato ir įgyvendina atskaitomybės taisykles, kurių turi laikytis faktinė atskaitingoji visuma. NCB užtikrina, kad pagal tokias atskaitomybės taisykles būtų teikiama reikalinga statistinė informacija ir būtų galima tiksliai patikrinti, kaip laikomasi III priede nustatytų sąvokų atitikties ir būtinųjų perdavimo, tikslumo ir pataisymų standartų.

8 straipsnis

Tikrinimas ir privalomas rinkimas

Teisę tikrinti arba rinkti privalomą informaciją, kurią atskaitingieji agentai privalo pateikti pagal šį reglamentą, įgyvendina NCB, nepažeisdami ECB teisės pačiam įgyvendinti šią teisę. Būtent, NCB įgyvendina šias teises tada, kai faktinei atskaitingajai visumai priklausanti įstaiga nevykdo III priede nustatytų būtinųjų perdavimo, tikslumo, sąvokų atitikties ir pataisymų standartų.

9 straipsnis

Pirmasis duomenų teikimas

1. Pirmajam duomenų teikimui teikiami 2014 m. ketvirtojo ketvirčio ketvirtiniai duomenys.

2. FPB, kurios pradeda veiklą po 2014 m. gruodžio 31 d., teikdamos duomenis pirmą kartą, pateikia ketvirtinius duomenis, susijusius su pakeitimo vertybiniais popieriais veiklos pradžia.

3. FPB, kurios pradeda veiklą prieš euro įvedimą jų valstybėse narėse po 2014 m. gruodžio 31 d., teikdamos duomenis pirmą kartą, pateikia ketvirtinius duomenis, susijusius su pradiniu pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriu ataskaitiniu laikotarpiu, kai valstybė narė įsivedė eurą. Ataskaitinio laikotarpio, kai valstybė narė įsivedė eurą, atžvilgiu FPB pateikia tik likučius.

10 straipsnis

Panaikinimas

1. Reglamentas (EB) Nr. 24/2009 (ECB/2008/30) panaikinamas nuo 2015 m. sausio 1 d.

2. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

11 straipsnis

Baigiamoji nuostata

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2015 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse vadovaujantis Sutartimis.

Priimta Frankfurte prie Maino 2013 m. spalio 18 d.

ECB valdančiosios tarybos vardu

ECB pirmininkas

Mario DRAGHI

(1) OL L 318, 1998 11 27, p. 8.

(2) OL L 15, 2009 1 20, p. 1.

(3) OL L 174, 2013 6 26, p. 1.

(4) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1.

(5) Šio Oficialiojo leidinio p. 73

(6) OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

(7) OL L 174, 2011 7 1, p. 1.

(8) OL L 341, 2007 12 27, p. 1.

(9) OL L 305, 2012 11 1, p. 6.

(10) OL L 372, 1986 12 31, p. 1.

(11) OL L 222, 1978 8 14, p. 11.

I PRIEDAS

STATISTINĖS ATSKAITOMYBĖS REIKALAVIMAI

II PRIEDAS

APIBRĖŽTYS

1 DALIS

Priemonių kategorijų apibrėžtys

Finansinius reikalavimus galima skirstyti pagal tai, ar jie yra perleidžiamieji, ar ne. Reikalavimas yra perleidžiamasis, jei vienetas gali paprastai perduoti savo nuosavybės teises kitam vienetui, jas perleisdamas ar patvirtindamas, arba jei reikalavimą galima atsverti kitu sandoriu, pvz., išvestinių finansinių priemonių atveju. Iš esmės bet kokia finansine priemone galima prekiauti, tačiau perleidžiamosiomis priemonėmis prekiaujama organizuotose biržose arba nebiržiniais sandoriais, nors faktinė prekyba nėra būtina perleidžiamumo sąlyga.

Visas finansinis turtas ir įsipareigojimai turi būti pateikiami bendruoju pagrindu, t. y. finansinis turtas negali būti pateikiamas be finansinių įsipareigojimų.

A lentelė

FPB turto ir įsipareigojimų priemonių kategorijų apibrėžtys

TURTO KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

1.	Indėliai ir paskolų reikalavimai

Atskaitomybės sistemoje šį straipsnį sudaro FPB skolininkams paskolintos lėšos, patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nepatvirtintos dokumentais

Tai apima šiuos straipsnius:

—	FPB padėtus indėlius, pvz., vienadienius indėlius, sutarto termino indėlius ir įspėjamojo laikotarpio indėlius

—	FPB suteiktas paskolas

—	reikalavimus pagal atvirkštinius atpirkimo sandorius su pinigų įkeitimu: grynųjų pinigų, sumokėtų už FPB nupirktus vertybinius popierius nustatyta kaina ir griežtai įsipareigojant perparduoti tuos pačius (ar panašius) vertybinius popierius nustatyta kaina nurodytą dieną ateityje, atitiktinį

—	reikalavimus pagal vertybinių popierių skolinimąsi su pinigų įkeitimu: grynųjų pinigų, sumokėtų už FPB pasiskolintus vertybinius popierius, atitiktinį

Šiame reglamente šis straipsnis taip pat apima apyvartoje esančius eurų ir užsienio valiutos banknotus ir monetas, paprastai naudojamus mokėjimams

2.	Vertybiniais popieriais pakeistos paskolos

Atskaitomybės sistemoje šį straipsnį sudaro paskolos, kurias FPB įsigijo iš perleidėjo. Paskolos laikomos finansiniu turtu, kuris sukuriamas, kai kreditoriai paskolina lėšas skolininkams, kai paskolos yra patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nėra patvirtintos dokumentais.

Ji apima ir:

—

finansinę nuomą, suteiktą trečiosioms šalims: finansinė nuoma – tai sutartis, pagal kurią teisėtas ilgalaikės prekės savininkas (toliau – nuomotojas) perduoda su turto turėjimu susijusią riziką ir naudą trečiajai šaliai (toliau – nuomininkas). Statistikos tikslais finansinė nuoma laikoma nuomotojo nuomininkui suteiktomis paskolomis, suteikiančiomis galimybę nuomininkui nusipirkti ilgalaikę prekę. Perleidėjo, veikiančio kaip nuomotojas, suteikta finansinė nuoma turi būti įrašyta turto straipsnyje „vertybiniais popieriais pakeistos paskolos“. Išnuomotas turtas įrašomas ne į nuomotojo, bet į nuomininko balansą

—	blogas paskolas, kurios dar negrąžintos arba nenurašytos: blogomis paskolomis laikomos paskolos, kurios negrąžinamos laiku arba kurios kitokiais būdais pripažįstamos nuvertėjusiomis

—	turimus neperleidžiamuosius vertybinius popierius: turimus skolos vertybinius popierius, kurie nėra perleidžiamieji ir kuriais negalima prekiauti antrinėse rinkose

—	paskolas, kuriomis prekiaujama: paskolos, de facto tapusios perleidžiamosiomis, priskiriamos straipsniui „vertybiniais popieriais pakeistos paskolos“, jeigu nėra prekybos antrinėje rinkoje įrodymų. Priešingu atveju jos priskiriamos „skolos vertybiniams popieriams“

—

subordinuotąją skolą indėlių arba paskolų forma: subordinuotosios skolos priemonės yra papildomas reikalavimas institucijai emitentei, kuris gali būti įvykdytas tik įvykdžius visus aukštesnį statusą turinčius reikalavimus; dėl to jos turi kai kurias „nuosavybės priemonių“ ypatybes. Statistikos tikslais subordinuotoji skola priskiriama „vertybiniais popieriais pakeistoms paskoloms“ arba „skolos vertybiniams popieriams“, atsižvelgiant į finansinės priemonės pobūdį. Kai FPB turima visų formų subordinuotoji skola šiuo metu statistikos tikslais išreiškiama nurodant vieną skaičių, šis skaičius priskiriamas straipsniui „skolos vertybiniai popieriai“, kadangi subordinuotąją skolą daugiausia sudaro skolos vertybiniai popieriai, o ne paskolos

—	duomenys apie vertybiniais popieriais pakeistas paskolas turi būti pateikiami nominalia verte, net jei jos buvo nupirktos iš perleidėjo už kitokią kainą. Nominalios vertės ir pirkimo kainos skirtumo atitiktinys turi būti nurodytas „likusiuose įsipareigojimuose“

Šis straipsnis apima vertybiniais popieriais pakeistas paskolas, neatsižvelgiant į tai, ar pagal vyraujančią apskaitos praktiką paskolos turi būti pripažintos FPB balanse

3.	Skolos vertybiniai popieriai

Turimi skolos vertybiniai popieriai, kurie yra perleidžiamosios finansinės priemonės, kuriomis įrodoma skola, ir kuriais paprastai prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje priešpriešiniais sandoriais, ir turėtojui nesuteikia jokių nuosavybės teisių institucijos emitentės atžvilgiu

Šis straipsnis apima:

—	turimus vertybinius popierius, suteikiančius turėtojui nesąlygišką teisę į nustatyto dydžio arba sutartiniu būdu apibrėžtas pajamas, gaunamas atkarpos mokėjimų ir (arba) nurodytos nustatytos sumos forma nustatytą dieną arba dienomis arba nuo dienos, nustatytos išleidimo metu

—

paskolas, kurios tampa perleidžiamos organizuotoje rinkoje, t. y. paskolos, kuriomis prekiaujama, su sąlyga, kad yra įrodymų, jog jomis prekiaujama antrinėje rinkoje, įskaitant rinkos formuotojų buvimo, dažno finansinio turto kotiravimo, pvz., pirkėjo ir pardavėjo siūlomų kainų skirtumų, įrodymus. Priešingu atveju jos priskiriamos „vertybiniais popieriais pakeistoms paskoloms“

—	subordinuotą skolą skolos vertybinių popierių forma

Pagal vertybinių popierių skolinimo operacijas paskolinti vertybiniai popieriai arba pagal atpirkimo sandorį parduoti vertybiniai popieriai lieka pradinio savininko balanse ir nėra apskaitomi laikinojo įgijėjo balanse, jeigu yra tvirtas įsipareigojimas atlikti atvirkštinę operaciją, o ne vien tik galimybė tai padaryti. Jeigu laikinasis įgijėjas parduoda gautus vertybinius popierius, šis pardavimas turi būti apskaitytas kaip tiesioginis vertybinių popierių sandoris ir įrašytas laikinojo įgijėjo balanse kaip vertybinių popierių portfelio neigiama pozicija.

Šis straipsnis apima turimus skolos vertybinius popierius, kurie buvo pakeisti vertybiniais popieriais, neatsižvelgiant į tai, ar pagal vyraujančią apskaitos praktiką vertybiniai popieriai turi būti pripažinti FPB balanse

4.	Kitas vertybiniais popieriais pakeistas turtas

Šis straipsnis apima vertybiniais popieriais pakeistą turtą, išskyrus turtą, patenkantį į 2 ir 3 kategorijas, pavyzdžiui, gautinus mokesčius ir komercinius kreditus, neatsižvelgiant į tai, ar pagal vyraujančią apskaitos praktiką turtas turi būti pripažintas FPB balanse

5.	Nuosavybės priemonės ir investicinių fondų akcijos (vienetai)

Šis straipsnis apima biržines ir nebiržines akcijas, kitas nuosavybės priemones, pinigų rinkos fondų (PRF) akcijas (vienetus) ir ne PRF IF akcijas (vienetus).

Nuosavybės vertybiniams popieriams, paskolintiems vykdant vertybinių popierių skolinimo veiklą arba parduotiems pagal atpirkimo sutartis, taikomos 3 kategorijoje „skolos vertybiniai popieriai“ nustatytos taisyklės

6.	Išvestinės finansinės priemonės

Šis straipsnis apima:

—	pasirinkimo sandorius

—

varantus

—	ateities sandorius

—	išankstinius sandorius

—	apsikeitimo sandorius

—	kredito išvestines finansinės priemones

Bendrieji būsimieji įsipareigojimai, atsirandantys iš išvestinių priemonių sutarčių, neturi būti apskaitomi kaip balanso straipsniai

Šis straipsnis neapima išvestinių finansinių priemonių, kurios nėra apskaitomos balanse pagal nacionalines taisykles

7.	Nefinansinis turtas (įskaitant ilgalaikį turtą)

Materialusis ir nematerialusis turtas, išskyrus finansinį turtą. Ilgalaikis turtas – nefinansinis turtas, kurį FPB naudoja pakartotinai ar nuolat ilgiau nei vienus metus

Šiam straipsniui priskiriamas būstas, kiti pastatai ir statiniai, mašinos ir įranga, vertybės, intelektinės nuosavybės produktai, pvz., kompiuterių programinė įranga ir duomenų bazės

8.	Likęs turtas

Tai likęs balanso turto dalies straipsnis, apibrėžiamas kaip „kitur neįtrauktas turtas“. Šis straipsnis gali apimti:

—	sukauptas palūkanas, gautinas už indėlius ir paskolas

—	sukauptas palūkanas už turimus skolos vertybinius popierius

—	gautinas sumas, nesusijusias su pagrindine FPB veikla

ĮSIPAREIGOJIMŲ KATEGORIJOS

Kategorija

Pagrindinių požymių aprašas

9.	Paskolos ir gauti indėliai

FPB kreditoriams mokėtinos sumos, išskyrus sumas, kylančias iš perleidžiamųjų vertybinių popierių emisijos. Šį straipsnį sudaro:

—	paskolos: atskaitingosioms FPB suteiktos paskolos, patvirtintos neperleidžiamaisiais dokumentais arba nepatvirtintos dokumentais

—

FPB išleistos neperleidžiamosios skolos priemonės: išleistos neperleidžiamosios skolos priemonės paprastai priskiriamos „įsipareigojimams dėl indėlių“. FPB išleistos neperleidžiamosios priemonės, kurios vėliau tampa perleidžiamosiomis ir kuriomis gali būti prekiaujama antrinėse rinkose, perklasifikuotos kaip „skolos vertybiniai popieriai“

—

atpirkimo sandoriai ir atpirkimo pobūdžio operacijos su pinigų įkeitimu: grynųjų pinigų, gautų už vertybinius popierius, FPB parduotus nustatyta kaina ir griežtai įsipareigojant atpirkti tuos pačius (ar panašius) vertybinius popierius nustatyta kaina nurodytą dieną ateityje, atitiktinys. FPB gautos sumos už vertybinius popierius, perleistus trečiajai šaliai („laikinai įsigyjančiai šaliai“), turi būti įrašomos čia, jeigu yra tvirtas įsipareigojimas įvykdyti atvirkštinę operaciją, o ne tiesiog yra galimybė tai padaryti. Tai reiškia, kad FPB operacijos metu išlaiko tų vertybinių popierių riziką ir naudą

—	pinigų įkaitas, gautas už vertybinių popierių skolinimą: sumos, gautos už vertybinius popierius, laikinai perleistus trečiajai šaliai vertybinių popierių skolinimo už pinigų įkaitą forma

—	pinigų įkaitas, gautas vykdant veiklą, susijusią su laikinu aukso perleidimu už įkaitą

10.	Išleisti skolos vertybiniai popieriai

FPB išleisti vertybiniai popieriai, išskyrus nuosavybės priemones, kurie paprastai yra perleidžiamosios priemonės ir kuriais prekiaujama antrinėse rinkose arba kurie gali būti užskaityti rinkoje ir kurie nesuteikia jų turėtojui jokių nuosavybės teisių į instituciją emitentę. Šis straipsnis, inter alia, apima vertybinius popierius, išleistus:

—	turtu užtikrintų vertybinių popierių forma

—	kreditu susietų obligacijų forma

—	kreditu susietų vertybinių popierių forma

11.	Kapitalas ir atsargos

Atskaitomybės sistemoje šią kategoriją sudaro sumos, atsirandančios iš akcininkams arba kitiems savininkams FPB išleidžiamo akcinio kapitalo, išreiškiančio turėtojo nuosavybės teises į FPB ir apskritai teisę gauti jos pelno ir nuosavų lėšų dalį likvidavimo atveju. Taip pat įtraukiamos lėšos, atsirandančios iš nepaskirstytojo pelno arba lėšų, kuriuos FPB atideda numatomiems tikėtiniems mokėjimams ir įsipareigojimams ateityje. Šis straipsnis apima:

—	nuosavą kapitalą

—	nepaskirstytąjį pelną arba lėšas

—	specialiuosius ir bendruosius atidėjinius paskoloms, vertybiniams popieriams ir kitų rūšių turtui

—	pakeitimo vertybiniais popieriais fondų vienetus

12.	Išvestinės finansinės priemonės

Žr. 6 kategoriją

13.	Likę įsipareigojimai

Tai yra likusių įsipareigojimų straipsnis balanse, apibrėžiamas kaip „kitur neįtraukti įsipareigojimai“

Šis straipsnis gali apimti:

—	sukauptas palūkanas, mokėtinas už paskolas ir indėlius

—	sukauptas palūkanas, mokėtinas už išleistus skolos vertybinius popierius

—	mokėtinas sumas, nesusijusias su pagrindine FPB veikla, t. y. tiekėjams mokėtinas sumas, mokesčius, darbo užmokestį, socialines įmokas ir t. t.

—	atidėjinius, priskiriamus įsipareigojimams trečiosioms šalims, t. y. pensijos, dividendai ir t. t.

—	grynąsias pozicijas, atsirandančias iš vertybinių popierių skolinimo be piniginio įkaito

—	grynąsias sumas, mokėtinas dėl atsiskaitymų ateityje už sandorius vertybiniais popieriais

—	paskolų patikslinimų dėl perkainojimo, t. y. nominali minus pirkimo kaina, atitiktinius

Sukauptos palūkanos, mokėtinos už išleistus skolos vertybinius popierius, nurodomos atskirame „iš jų“ straipsnyje, išskyrus atvejus, kai atitinkamas NCB taiko leidžiančią nuostatą, kai duomenis leidžiama gauti ar nustatyti iš alternatyvių šaltinių

2 DALIS

Sektorių apibrėžtys

2010 m. ESS pateikiama standartinė sektorių klasifikacija. Šioje lentelėje pateikiamas išsamus standartinis NCB į nacionalines kategorijas pagal šį reglamentą perkeliamų sektorių sąrašas. Valstybių narių, kurių valiuta euro, teritorijoje esančios atitiktinės šalys nurodomos pagal jų sektorių remiantis Europos Centrinio Banko (ECB) statistikos tikslais sudarytais sąrašais ir atitiktinių šalių statistinio klasifikavimo gairėmis, pateiktomis ECB „Pinigų finansinių įstaigų ir rinkų statistikos sektoriaus vadove. Statistinio klientų klasifikavimo gairėse“. Už valstybių narių, kurių valiuta euro, ribų esančios kredito įstaigos vadinamos „bankais“, o ne PFĮ. Panašiai terminas „ne PFĮ“ yra susijęs tik su euro zona. Valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, atveju vartojamas terminas „ne bankai“.

B lentelė

Sektorių apibrėžtys

Sektorius

Apibrėžtis

PFĮ

PFĮ, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje. Šį sektorių sudaro NCB, kredito įstaigos, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje, PRF, kitos finansų įstaigos, kurių veikla yra priimti indėlius ir (arba) artimus indėlių pakaitalus iš subjektų, kurie nėra PFĮ, ir savo sąskaita bent jau ekonomine prasme, teikti paskolas ir (arba) investuoti į vertybinius popierius ir elektroninių pinigų įstaigos, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas elektroninių pinigų leidimo forma

2.	Valdžios sektorius

Valdžios sektorių (S.13) sudaro instituciniai vienetai, ne rinkos gamintojai, kurių produkcija skirta individualiam ir kolektyviniam vartojimui, ir kuriuos finansuoja privalomieji kitiems sektoriams priklausančių vienetų ir institucinių vienetų, kurie daugiausia verčiasi nacionalinių pajamų ir turto perskirstymu, mokėjimai (2010 m. ESS, 2.111–2.113 dalys)

Ne PRF IF

IF, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1071/2013 (ECB/2013/33) 1 straipsnyje. Šį subsektorių sudaro visos į finansinį ir (arba) nefinansinį turtą investuojančios kolektyvinio investavimo įmonės, išskyrus PRF, tiek, kiek tikslas – investuoti iš visuomenės gautą kapitalą

4.	Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus + finansiniai pagalbininkai + priklausomos finansų įstaigos ir pinigus skolinantys vienetai

Kitų finansinių tarpininkų, išskyrus draudimo bendroves ir pensijų fondus, subsektorių (S.125) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas, prisiimant įsipareigojimus kitokia nei pinigų, indėlių (arba artimų indėlių pakaitalų), IF akcijų (vienetų) forma arba susijusius su institucinių vienetų draudimo, pensijų ir standartinių garantijų sistemomis. Šiam subsektoriui priskiriamos FPB, apibrėžtos šiame reglamente (2010 m. ESS, 2.86–2.94 dalys)

Finansinių pagalbininkų subsektorių (S.126) sudaro visos finansų bendrovės ir kvazibendrovės, kurių pagrindinė veikla yra glaudžiai susijusi su finansiniu tarpininkavimu, tačiau kai pačios bendrovės nėra finansų tarpininkės. Šis subsektorius taip pat apima pagrindines buveines, kurių visos patronuojamosios bendrovės arba dauguma jų yra finansų bendrovės (2010 m. ESS, 2.95–2.97 dalys)

5.	Draudimo bendrovės ir pensijų fondai

6.	Ne finansų bendrovės

7.	Namų ūkiai ir namų ūkiams paslaugas teikiančios ne pelno institucijos

Namų ūkių sektoriui (S.14) priskiriami asmenys ar asmenų grupės, kurie yra vartotojai, taip pat verslininkai, gaminantys rinkos prekes ir teikiantys nefinansines ir finansines paslaugas (rinkos gamintojai), jei prekes gamina ir paslaugas teikia ne atskiri kvazibendrovėmis laikomi vienetai. Šiam sektoriui taip pat priskiriami asmenys ar asmenų grupės, gaminantys prekes ir teikiantys nefinansines paslaugas išimtinai savo galutiniam naudojimui. Namų ūkių sektorius apima nepriklausomo juridinio asmens statuso neturinčias individualiąsias įmones ir partnerystes, išskyrus laikomas kvazibendrovėmis, kurios yra rinkos gamintojai (2010 m. ESS, 2.118–2.128 dalys)

3 DALIS

Finansinių sandorių apibrėžtis

Pagal 2010 m. ESS finansiniai sandoriai apibrėžiami kaip grynasis finansinio turto įsigijimas arba grynasis įsipareigojimų prisiėmimas pagal kiekvieną finansinės priemonės rūšį, t. y. visų finansinių sandorių, kurie įvyksta per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį, suma. Instituciniams vienetams sudarius finansinį sandorį tuo pat metu sukuriami arba likviduojami finansinis turtas ir lygiavertis įsipareigojimas, arba pakeičiamos nuosavybės teisės į finansinį turtą ar prisiimamas įsipareigojimas. Finansiniai sandoriai į sąskaitas įrašomi sandorių verte, t. y. nacionaline valiuta išreikšta verte, kuria buvo sukurtas, likviduotas, iškeistas ar prisiimtas finansinis turtas ir (arba) įsipareigojimai tarp institucinių vienetų, remiantis tik komerciniais sumetimais. Visiškas ir (arba) dalinis nurašymas ir vertės nustatymo pokyčiai nėra finansiniai sandoriai.

4 DALIS

Visiško ir (arba) dalinio nurašymo apibrėžtis

Visiškas ir (arba) dalinis nurašymas – tai balanse nurodytos paskolų vertės pokyčių, kurie atsiranda dėl visiško ir (arba) dalinio paskolų nurašymo, poveikis. Kur įmanoma nustatyti, taip pat įtraukiamos visiškai ir (arba) iš dalies nurašytos paskolos, pripažintos paskolos pardavimo arba perleidimo trečiajai šaliai metu. Visiškas paskolų nurašymas yra tuomet, kai paskola yra laikoma beverčiu turtu ir išbraukiama iš balanso. Dalinis paskolų nurašymas yra tuomet, kai laikoma, kad paskola nebus visiškai grąžinta, ir balanse sumažinama paskolos vertė.

III PRIEDAS

BŪTINIEJI STANDARTAI, KURIUOS TURI TAIKYTI FAKTINĖ ATSKAITINGOJI VISUMA

Kad įvykdytų Europos Centrinio Banko (ECB) statistinės atskaitomybės reikalavimus, atskaitingieji agentai turi laikytis šių būtinųjų standartų.

Būtinieji perdavimo standartai:

a)	duomenys turi būti pateikiami laiku ir laikantis atitinkamo NCB nustatytų terminų;

b)	statistinių ataskaitų forma ir formatas turi atitikti atitinkamo NCB nustatytus techninius atskaitomybės reikalavimus;

c)	turi būti nurodyti atskaitingojo agento vienas arba daugiau kontaktiniai asmenys;

d)	turi būti laikomasi duomenų perdavimo atitinkamam NCB techninių specifikacijų.

Būtinieji tikslumo standartai:

a)	statistinė informacija turi būti teisinga: turi būti laikomasi visų tiesinių ryšių (pvz., turto ir įsipareigojimų duomenys turi sueiti, sudėjus tarpines sumas turi gautis bendra suma);

b)	atskaitingieji agentai turi sugebėti pateikti informaciją apie pokyčius, kurie matyti iš pateiktų duomenų;

c)	statistinė informacija turi būti išsami ir joje negali būti nuolatinių ir struktūrinių spragų; esamos spragos turi būti pripažintos, paaiškintos atitinkamam NCB ir, jei taikytina, kuo greičiau užpildytos;

d)	atskaitingieji agentai turi vadovautis atitinkamo NCB nustatytais techninio duomenų perdavimo matmenimis, skaičių apvalinimo metodika ir dešimtainiais skaitmenimis.

Būtinieji sąvokų atitikties standartai:

a)	statistinė informacija turi atitikti šiame reglamente pateiktas apibrėžtis ir klasifikacijas;

b)	jeigu nukrypstama nuo šių apibrėžčių ir klasifikacijų, atskaitingieji agentai turi reguliariai stebėti skirtumą tarp naudojamos ir šiame reglamente nustatytos priemonės ir nustatyti jo dydį;

c)	atskaitingieji agentai turi sugebėti paaiškinti perduotų duomenų trūkius lyginant su ankstesnių laikotarpių skaičiais.

4.	Būtinieji pataisymų standartai: Turi būti laikomasi ECB ir atitinkamo NCB nustatytos pataisymų tvarkos ir procedūrų. Pataisymai, kurie skiriasi nuo įprastų pataisymų, turi būti pateikti kartu su paaiškinamosiomis pastabomis.

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2013.297.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 297

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	56 tomas 2013m. lapkričio 7d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1071/2013 dėl pinigų finansų įstaigų sektoriaus balanso (nauja redakcija) (ECB/2013/33)	1
	*	2013 m. rugsėjo 24 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (EU) Nr. 1072/2013 dėl pinigų finansų įstaigų taikomų palūkanų normų statistikos (nauja redakcija) (ECB/2013/34)	51
	*	2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1073/2013 dėl investicinių fondų turto ir įsipareigojimų statistikos (nauja redakcija) (ECB/2013/38)	73
	*	2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) Nr. 1074/2013 dėl statistinės atskaitomybės reikalavimų, taikomų pašto žiro įstaigoms, priimančioms indėlius iš euro zonos rezidentų ne pinigų finansų įstaigų (nauja redakcija) (ECB/2013/39)	94
	*	2013 m. spalio 18 d. Europos Centrinio Banko reglamentas (ES) nr. 1075/2013 dėl finansinių priemonių bendrovių, užsiimančių pakeitimo vertybiniais popieriais sandoriais, turto ir įsipareigojimų statistikos (nauja redakcija) (ECB/2013/40)	107