5.11.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/1

---

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS Nr. 1082/2013/ES

2013 m. spalio 22 d.

dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 168 straipsnio 5 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 168 straipsnyje, inter alia, nurodyta, kad žmonių sveikatos aukšto lygio apsauga užtikrinama nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis. Tame straipsnyje taip pat numatyta, kad Sąjungos veikla turi papildyti valstybių narių politiką, turi apimti stebėseną, išankstinį įspėjimą apie dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai, taip pat kovą su jomis, ir kad valstybės narės, palaikydamos ryšį su Komisija, turi tarpusavyje koordinuoti politikos kryptis ir programas srityse, kuriose vykdomi Sąjungos su visuomenės sveikata susiję veiksmai;

(2)

remiantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2119/98/EB (3) sukurtas užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklas Bendrijoje. Įgyvendinant tą sprendimą įgyta patirtis patvirtina, kad koordinuoti Sąjungos veiksmai stebėsenos, išankstinio įspėjimo apie tas grėsmes ir kovos su jomis srityse žmonių sveikatos apsaugai ir gerinimui sukuria pridėtinės vertės. Vis dėlto dėl pastarąjį dešimtmetį įvykusių kai kurių pokyčių Sąjungos ir tarptautiniu lygiais tą teisinę sistemą tapo būtina peržiūrėti;

(3)

be užkrečiamųjų ligų, daug kitų pavojų sveikatai šaltinių, visų pirma susijusių su kitais biologiniais veiksniais ar cheminiais veiksniais arba su aplinka susijusiais įvykiais (pastarieji apima ir pavojus, susijusius su klimato kaita), dėl jų masto arba sunkumo galėtų kelti pavojų visos Sąjungos piliečių sveikatai, dėl jų gali sutrikti svarbiausių visuomenės ir ekonomikos sektorių veikla ir susilpnėti atskirų valstybių narių pajėgumas reaguoti. Todėl pagal Sprendimą Nr. 2119/98/EB sukurta teisinė sistema turėtų būti išplėsta ir apimti kitas grėsmes, ir pagal ją turėtų būti taikomas koordinuotas platesnis požiūris į sveikatos saugumą Sąjungos lygiu;

(4)

svarbus vaidmuo koordinuojant pastarojo meto Sąjungai svarbias krizes teko neoficialiai grupei, kurią sudaro valstybių narių aukšto lygio atstovai, vadinamai Sveikatos saugumo komitetu, ir kuri įsteigta vadovaujantis 2001 m. lapkričio 15 d. pirmininkaujančios valstybės narės išvadomis dėl bioterorizmo. Būtina šiai grupei suteikti oficialų statusą ir paskirti jai griežtai apibrėžtą vaidmenį, kad būtų išvengta darbo dubliavimo su kitais už rizikos valdymą atsakingais Sąjungos subjektais;

(5)

2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 851/2004, steigiančiu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą (4) (toliau - ELPKC), ELPKC suteikiami įgaliojimai, kurie apima grėsmių žmonių sveikatai, kylančių dėl užkrečiamųjų ligų ir nežinomos kilmės protrūkių, priežiūrą, nustatymą ir rizikos vertinimą. ELPKC palaipsniui iš Bendrijos tinklo, įkurto pagal Sprendimą Nr. 2119/98/EB, perėmė užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir išankstinio įspėjimo ir reagavimo sistemos (toliau – IĮRS) veiklą. Tie pokyčiai neatspindėti Sprendime Nr. 2119/98/EB, nes jis buvo priimtas prieš ELPKC įsteigimą;

(6)

2005 m. gegužės 23 d. 58-ojoje Pasaulio sveikatos asamblėjoje priimtos Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės (2005 m.) (toliau - TSPT) sustiprino Pasaulio sveikatos organizacijos (toliau – PSO) šalių, kurios apima visas Sąjungos valstybes nares, parengties tarptautinio masto ekstremaliai visuomenės sveikatai situacijai ir atsako į tokią situaciją tarpusavio koordinavimą. Sąjungos teisės aktuose turėtų būti atsižvelgta į šį pokytį, įskaitant PSO integruotą, visų rūšių pavojus apimantį požiūrį, taikomą visų kategorijų grėsmėms nepriklausomai nuo jų kilmės;

(7)

šis sprendimas turėtų būti taikomas nedarant poveikio kitoms privalomoms priemonėms, kurios yra susijusios su konkrečia veikla arba kuriomis nustatomi tam tikrų prekių kokybės bei saugos standartai, ir kuriomis numatytos specialios pareigos bei priemonės, skirtos konkrečių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių stebėsenai, išankstiniam įspėjimui apie jas ir kovai su jomis. Tos priemonės visų pirma apima atitinkamus Sąjungos teisės aktus bendrų visuomenės sveikatos saugumo problemų srityje, taikomus tokioms prekėms, kaip antai vaistai, medicinos prietaisai ir maisto produktai, bei taikomus jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui;

(8)

žmonių sveikatos apsauga yra dalykas, turintis įvairias sritis apimantį aspektą, ir yra susijusi su daugeliu Sąjungos politikos ir veiklos sričių. Kad būtų pasiekta aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga ir išvengta bet kokių veiksmų persidengimo bei dubliavimo ar tarpusavyje prieštaraujančių veiksmų, Komisija, palaikydama ryšį su valstybėmis narėmis, turėtų užtikrinti pagal šį sprendimą nustatytų mechanizmų bei struktūrų ir kitų Sąjungos lygiu bei pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį (toliau – Euratomo sutartis) nustatytų mechanizmų bei struktūrų, kurių veikla yra susijusi su parengties didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai ir reagavimo į jas planavimu, jų stebėsena, išankstiniu įspėjimu apie jas ir kova su šiomis grėsmėmis, veikimo koordinavimą ir keitimąsi informacija. Komisija visų pirma turėtų užtikrinti, kad būtų surenkama atitinkama informacija iš įvairių Sąjungos lygio bei pagal Euratomo sutartį nustatytų skubaus perspėjimo ir informavimo sistemų ir per IĮRS perduodama valstybėms narėms;

(9)

šiuo sprendimu įsteigtos struktūros, skirtos atsako veiksmų reaguojant į dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes koordinavimui, išskirtinėmis aplinkybėmis turėtų būti prieinamos valstybėms narėms ir Komisijai taip pat tais atvejais, kai grėsmei netaikomas šis sprendimas ir kai gali būti taip, kad visuomenės sveikatos priemonės, kurių imamasi tai grėsmei suvaldyti, yra nepakankamos, jog būtų užtikrinta aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga. Valstybės narės, palaikydamos ryšį su Komisija, kartu su pagal šį sprendimą įsteigtu Sveikatos saugumo komitetu (toliau - SSK) turėtų koordinuoti atsako veiksmus, atitinkamais atvejais glaudžiai bendradarbiaudamos su kitomis Sąjungos lygiu bei pagal Euratomo sutartį nustatytomis struktūromis, skirtomis tokių grėsmių stebėsenai, išankstiniam įspėjimui apie jas ir kovai su jomis;

(10)

parengties ir atsako veiksmų planavimas yra esminis elementas didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai stebėsenai, išankstiniam įspėjimui apie jas ir kovai su jomis. Toks planavimas visų pirma turėtų apimti svarbiausių visuomenės sektorių, kaip antai energetika, transportas, ryšiai ar civilinė sauga, parengtį; šie sektoriai krizės atveju priklauso nuo gerai pasirengusių visuomenės sveikatos sistemų, kurios savo ruožtu taip pat yra priklausomos nuo tų sektorių tinkamo funkcionavimo ir būtinųjų paslaugų tolesnio teikimo. Didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai, kylančios dėl zoonozės infekcijos, atveju svarbu užtikrinti sveikatos ir veterinarijos sektorių sąveikumą parengties ir atsako veiksmų planavimo srityse;

(11)

tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai dažnai susijusios su patogenais, kurie gali plisti tarp žmonių. Nors tokio perdavimo visiškai išvengti neįmanoma, bendro pobūdžio higienos priemonės gali būti labai naudingos sumažinant patogeno plitimo greitį bei mastą ir tokiu būdu sumažinant bendrą riziką. Tokios priemonės galėtų apimti informavimą apie geros higienos praktiką (pavyzdžiui, kruopštų rankų plovimą ir nusausinimą) kolektyvuose ir darbo vietoje ir turėtų būti atsižvelgta į PSO rekomendacijas;

(12)

TSPT jau nustatyta, kad valstybės narės turi sukurti, stiprinti ir išlaikyti savo pajėgumus nustatyti, įvertinti tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją, apie ją pranešti ir į ją reaguoti. Siekiant propaguoti nacionalinio parengties planavimo sąveikumą atsižvelgiant į tarptautinius standartus ir tuo pačiu metu paisant valstybių narių kompetencijos organizuoti savo sveikatos sistemas, būtinos konsultacijos, kad būtų galima koordinuoti valstybių narių tarpusavio veiksmus. Valstybės narės turėtų reguliariai teikti Komisijai atnaujintą informaciją apie jų parengties ir atsako veiksmų planavimo nacionaliniu lygiu statusą. Valstybių narių teikiama informacija turėtų apimti elementus, kuriuos valstybės narės privalo pateikti PSO pagal TSPT. Ta informacija visų pirma turėtų būti susijusi su parengties ir atsako veiksmų planavimo tarpvalstybiniu aspektu. Komisija turėtų gautą informaciją kaupti ir užtikrinti, kad valstybės narės ja keistųsi per SSK. Kai valstybė narė nusprendžia iš esmės peržiūrėti savo nacionalinį parengties planavimą, ji turėtų apie tai informuoti Komisiją ir laiku pateikti Komisijai informaciją apie pagrindinius tos peržiūros aspektus, kad būtų sudarytos galimybės keistis informacija ir būtų galima konsultuotis SSK;

(13)

2011 m. kovo 8 d. Europos Parlamentas savo rezoliucijoje ir 2010 m. rugsėjo 13 d. Taryba savo išvadose pabrėžė, kad reikia nustatyti bendrą procedūrą, skirtą bendram medicininių atsako priemonių, visų pirma pandeminių vakcinų, pirkimui, jog valstybės narės turėtų galimybę savanoriškai pasinaudoti tokiais grupiniais pirkimais, pavyzdžiui, galėdamos pirkti už palankias kainas arba pasinaudoti užsakymų lankstumu atitinkamo produkto atveju. Pandeminių vakcinų atveju, atsižvelgiant į ribotus gamybos pajėgumus pasaulio mastu, tokia procedūra būtų naudojama siekiant sudaryti labiau lygiavertes galimybes dalyvaujančioms valstybėms narėms gauti vakcinas ir padėti joms geriau patenkinti jų piliečių skiepijimo poreikius pagal valstybėse narėse taikomą skiepijimo politiką;

(14)

kitaip nei užkrečiamųjų ligų, kurių priežiūrą Sąjungos lygiu nuolat vykdo ELPKC, atveju, kitoms didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai sisteminė stebėsena šiuo metu nebūtina. Todėl tų grėsmių atveju yra tinkamesnis rizika pagrįstas požiūris, kuomet stebėsena vykdoma valstybių narių stebėsenos sistemomis, o per IĮRS keičiamasi turima informacija;

(15)	Komisija sustiprins bendradarbiavimą ir veiksmus su ELPKC, valstybėmis narėmis, Europos vaistų agentūra ir PSO, kad būtų patobulinti metodai ir procesai, kuriuos pasitelkus teikiama informacija, susijusi su ligų, kurių galima išvengti skiepijant, apimtimi;

(16)

siekiant užtikrinti, kad kompetentingos valstybių narių visuomenės sveikatos institucijos ir Komisija būtų tinkamai ir laiku informuojamos, turėtų būti sukurta sistema, suteikianti galimybę Sąjungos lygiu teikti įspėjimus, susijusius su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai. Todėl IĮRS turėtų būti išplėsta ir taikoma visoms didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai, kurioms taikomas šis sprendimas. IĮRS valdymas turėtų likti ELPKC kompetencijoje. Pateikti įspėjimą turėtų būti reikalaujama tik tuo atveju, kai atitinkamos grėsmės mastas ir sunkumas yra arba galėtų tapti tokie dideli, kad jie daro arba galėtų daryti poveikį daugiau nei vienai valstybei narei ir reikalauja arba gali reikalauti koordinuoti atsako veiksmus Sąjungos lygiu. Siekiant išvengti darbo dubliavimo Komisija turėtų užtikrinti, kad įspėjimai pagal IĮRS bei kitas skubaus įspėjimo apie pavojus sistemas Sąjungos lygiu būtų kuo labiau susieti vienas su kitu, kad valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos kiek įmanoma išvengtų pranešimų apie tą patį pavojų skirtingomis sistemomis Sąjungos lygiu;

(17)

siekiant užtikrinti, kad rizikos vertinimas visuomenės sveikatai dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai Sąjungos lygiu būtų nuoseklus ir išsamus visuomenės sveikatos požiūriu, priklausomai nuo atitinkamos grėsmės rūšies per atitinkamus kanalus ar struktūras turėtų būti koordinuotai sutelktos turimos mokslo žinios. Tas rizikos visuomenės sveikatai vertinimas turėtų būti rengiamas pasitelkiant visiškai skaidrų procesą ir turėtų būti grindžiamas mokslinės kompetencijos, nepriklausomumo, nešališkumo ir skaidrumo principais. Tą vertinimą turėtų atlikti Sąjungos agentūros pagal savo įgaliojimus arba Komisija, jei reikalaujamas rizikos vertinimas visiškai arba iš dalies nepatenka į Sąjungos agentūrų įgaliojimų sritį;

(18)

atsižvelgiant į kiekvienu atveju taikytinas taisykles, mokslo ekspertai turėtų pateikti interesų ir įsipareigojimų deklaracijas. Tokiose deklaracijose turėtų būti nurodyta bet kokia veikla, padėtis, aplinkybės ar kiti faktai, dėl kurių asmuo gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas, kad būtų galima nustatyti interesus, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais tų ekspertų nepriklausomumui;

(19)

siekiant veiksmingai reaguoti į dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes nacionaliniu lygiu valstybėms narėms galėtų reikėti tarpusavyje konsultuotis, kartu su Komisija, kad būtų suderinti nacionaliniai atsako veiksmai, ir galėtų būti būtina keistis informacija. Pagal Sprendimą Nr. 2119/98/EB valstybės narės jau konsultuojasi viena su kita, palaikydamos ryšį su Komisija, siekdamos užkrečiamųjų ligų atžvilgiu koordinuoti savo pastangas ir savo atsako veiksmus Sąjungos lygiu. Panašus mechanizmas turėtų būti taikomas visoms didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai neatsižvelgiant į jų kilmę. Taip pat reikėtų priminti, kad nepriklausomai nuo šio sprendimo, didelės ekstremaliosios situacijos atveju valstybė narė gali prašyti pagalbos pagal 2007 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimą 2007/779/EB, Euratomas, nustatantį Bendrijos civilinės apsaugos mechanizmą (5);

(20)	valstybių narių pareigos teikti informaciją pagal šį sprendimą nedaro poveikio SESV 346 straipsnio 1 dalies a punkto, pagal kurį jokia valstybė narė neprivalo teikti informacijos, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu gyvybiniams savo saugumo interesams, taikymui;

(21)

valstybės narės atsako už visuomenės sveikatos krizių valdymą nacionaliniu lygiu. Vis dėlto priemonės, kurių imasi atskiros valstybės narės, galėtų pažeisti kitų valstybių narių interesus, jei jos yra nesuderintos viena su kita arba grindžiamos besiskiriančiais rizikos vertinimais. Todėl siekis koordinuoti atsako veiksmus Sąjungos lygiu turėtų padėti užtikrinti, inter alia, kad priemonės, kurių imamasi nacionaliniu lygiu, būtų proporcingos ir taikomos tik didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai, bei neprieštarautų SESV nustatytoms pareigoms ir teisėms, pavyzdžiui, susijusioms su kelionių ir prekybos apribojimais;

(22)

nenuoseklus ar klaidinantis visuomenės ir suinteresuotųjų subjektų, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistų, informavimas gali turėti neigiamo poveikio atsako veiksmų efektyvumui visuomenės sveikatos požiūriu ir ekonominės veiklos subjektams. Todėl atsako veiksmų koordinavimas SSK padedant atitinkamiems pogrupiams turėtų apimti skubų pasikeitimą informacija, susijusia su informaciniais pranešimais bei strategijomis, ir iššūkių, susijusių su komunikacija, sprendimą, siekiant koordinuoti komunikaciją rizikos bei krizės atveju, remiantis patikimu ir nepriklausomu rizikos visuomenės sveikatai vertinimu, kuris turi būti pritaikytas pagal nacionalinius poreikius ir aplinkybes. Tokiu keitimusi informacija siekiama sudaryti palankesnes sąlygas stebėti visuomenei ir sveikatos priežiūros specialistams teikiamų pranešimų aiškumą ir nuoseklumą;

(23)

2006 m. kovo 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 507/2006 dėl sąlyginių leidimų prekiauti žmonėms skirtais vaistais, kuriems taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004 (6), ir 2008 m. lapkričio 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1234/2008 dėl žmonėms skirtų vaistų ir veterinarinių vaistų rinkodaros pažymėjimų sąlygų keitimo nagrinėjimo (7) tam tikrų specialių nuostatų taikymas priklauso nuo ekstremaliosios situacijos ar pandemijos, susijusios su žmonių gripu, pripažinimo Sąjungos lygiu remiantis Sprendimu Nr. 2119/98/EB. Tomis nuostatomis leidžiama pagreitinta procedūra leisti prekiauti tam tikrais vaistais esant neatidėliotiniems poreikiams atitinkamai suteikiant laikiną leidimą prekiauti žmonių gripo vakcina ir laikiną pasirinkimą tvirtinti leidimo prekiauti ta vakcina sąlygų pakeitimus net ir trūkstant kai kurių ikiklinikinių ar klinikinių tyrimų duomenų. Tačiau nepaisant tokių nuostatų naudos krizės atveju, iki šiol nėra konkrečios tokių pripažinimų patvirtinimo Sąjungos lygiu procedūros. Todėl reikia nustatyti tokią procedūrą, kuri būtų nustatytų vaistų kokybės ir saugos standartų dalis;

(24)

prieš pripažindama ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją Sąjungos lygiu, Komisija turėtų susisiekti su PSO, kad pateiktų PSO Komisijos atliktą protrūkio analizę ir informuotų apie savo ketinimą priimti tokį sprendimą. Kai toks sprendimas jau priimtas, Komisija turėtų apie jį taip pat informuoti PSO;

(25)

įvykio, kuris yra susijęs su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai ir kuris gali turėti Europos masto pasekmių, atveju atitinkamoms valstybėms narėms galėtų prireikti koordinuotai imtis tam tikrų kontrolės ar sąlytį turėjusių asmenų išsiaiškinimo priemonių, siekiant išaiškinti jau užsikrėtusius asmenis ir asmenis, kuriems yra rizika. Toks bendradarbiavimas galėtų pareikalauti, jog valstybės narės, tiesiogiai dalyvaujančios sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo priemonėse, per sistemą keistųsi asmens duomenimis, įskaitant neskelbtiną informaciją, susijusią su sveikata, ir informaciją apie patvirtintus ar įtariamus žmonių susirgimo atvejus;

(26)

turėtų būti skatinamas bendradarbiavimas visuomenės sveikatos srityje su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, ir yra itin svarbu užtikrinti, kad informacija apie priemones, priimtas pagal šį sprendimą, būtų keičiamasi su PSO. Sąjunga visų pirma galėtų būti suinteresuota sudaryti tarptautinius bendradarbiavimo susitarimus su trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis, įskaitant PSO, kad būtų skatinamas keitimasis atitinkama informacija iš stebėsenos ir įspėjimo sistemų apie dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai. Sąjungos kompetencijos srityse tokie susitarimai atitinkamais atvejais galėtų apimti tokių trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų dalyvavimą atitinkamo epidemiologinės priežiūros stebėsenos tinklo ir IĮRS veikloje, keitimąsi gerąja praktika pasirengimo ir atsako veiksmų planavimo srityse, rizikos visuomenės sveikatai vertinimą ir bendradarbiavimą koordinuojant atsako veiksmus;

(27)

tvarkant asmens duomenis šio sprendimo įgyvendinimo tikslais turėtų būti laikomasi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (8) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (9). Visų pirma naudojant IĮRS turėtų būti nustatytos specialios apsaugos priemonės, užtikrinančios, kad, valstybėms narėms įgyvendinant sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo priemones nacionaliniu lygiu, asmens duomenimis būtų keičiamasi saugiai ir teisėtai;

(28)

kadangi šio sprendimo tikslų valstybės narės vienos negali deramai pasiekti dėl didelių grėsmių sveikatai tarpvalstybinio aspekto ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(29)	tam tikrose valstybėse narėse atsakomybė už visuomenės sveikatą yra ne išimtinai nacionalinis klausimas, o iš esmės decentralizuotas, todėl nacionalinės valdžios institucijos įgyvendinant šį sprendimą atitinkamais atvejais turėtų įtraukti atitinkamas kompetentingas valdžios institucijas,

(30)

siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus, susijusius su: nustatytais šablonais, kurie turi būti naudojami teikiant informaciją apie parengtį ir atsako veiksmų planavimą; užkrečiamųjų ligų ir susijusių specifinių sveikatos problemų, kurias apima epidemiologinės priežiūros tinklas, sąrašo rengimu bei atnaujinimu ir tokio tinklo veikimo procedūrų nustatymu; tų užkrečiamųjų ligų ir specifinių sveikatos problemų, stebimų naudojant epidemiologinės priežiūros tinklą ir, prireikus, kitų didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kurioms taikoma ad hoc stebėsena, atvejų apibrėžčių patvirtinimu; IĮRS veikimo procedūromis; keitimosi informacija apie valstybių narių atsako veiksmus ir šių veiksmų koordinavimo procedūromis; ekstremalių visuomenės sveikatai situacijų pripažinimu Sąjungos lygiu ir tokio pripažinimo nutraukimu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (10). Kadangi šiame sprendime numatyti įgyvendinimo aktai yra susiję su žmonių sveikatos apsauga, laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies antros pastraipos a punkto, tuo atveju, kai Didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai komitetas nepateikia nuomonės, Komisija negali priimti įgyvendinimo akto projekto;

(31)	Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai pavojingumu ar naujumu ar jų plitimo tarp valstybių narių sparta, yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti;

(32)	vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę (11);

(33)	todėl Sprendimas Nr. 2119/98/EB turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo sprendimu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šiuo sprendimu nustatomos didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai epidemiologinės priežiūros, stebėsenos, išankstinio įspėjimo apie jas ir jų valdymo taisyklės, įskaitant su ta veikla susijusios parengties ir atsako veiksmų planavimo taisykles, siekiant koordinuoti ir papildyti nacionalinę politiką.

2.   Šiuo sprendimu siekiama remti valstybių narių bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą siekiant pagerinti sunkių žmonių ligų plitimo per valstybių narių sienas prevenciją ir kontrolę ir valdyti kitas dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai, kad būtų prisidėta užtikrinant aukštą visuomenės sveikatos apsaugos lygį Sąjungoje.

3.   Šiuo sprendimu taip pat paaiškinami įvairių subjektų bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo Sąjungos lygiu metodai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis sprendimas taikomas visuomenės sveikatos priemonėms, kurių imamasi šių didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai kategorijų atžvilgiu:

a)

dėl biologinės kilmės grėsmių, kurias sudaro: i) užkrečiamosios ligos; ii) atsparumas antimikrobiniams preparatams ir su sveikatos priežiūra susijusios infekcijos, priskiriamos užkrečiamosioms ligoms (toliau – susijusios specifinės sveikatos problemos); iii) biotoksinai ar kiti žalingi biologiniai veiksniai, nesusiję su užkrečiamosiomis ligomis;

b)	dėl cheminės kilmės grėsmių;

c)	dėl su aplinka susijusių grėsmių;

d)	dėl nežinomos kilmės grėsmių;

e)	dėl įvykių, kurie pagal TSPT gali būti laikomi tarptautinio masto ekstremaliomis visuomenės sveikatai situacijomis, jeigu jie priskiriami vienai iš a–d punktuose nustatytų grėsmių kategorijų.

2.   Šis sprendimas taip pat taikomas užkrečiamųjų ligų ir susijusių specifinių sveikatos problemų epidemiologinei priežiūrai.

3.   Šio sprendimo nuostatomis nedaromas poveikis kitų Sąjungos aktų, reglamentuojančių didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai stebėsenos, išankstinio įspėjimo apie jas, parengties ir reagavimo planavimo koordinavimo bei kovos su jomis koordinavimo konkrečius aspektus, nuostatoms, įskaitant specifinių prekių kokybės ir saugos standartų nustatymo priemones ir su konkrečia ekonomine veikla susijusias priemones.

4.   Išskirtinėmis ekstremaliosios situacijos aplinkybėmis valstybė narė arba Komisija gali prašyti koordinuoti atsako veiksmus SSK, kaip nurodyta 11 straipsnyje, dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kurioms netaikoma 2 straipsnio 1 dalis, jei laikoma, kad visuomenės sveikatos priemonės, kurių anksčiau imtasi, pasirodė esančios nepakankamos siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.

5.   Komisija, palaikydama ryšius su valstybėmis narėmis, užtikrina pagal šį sprendimą nustatytų mechanizmų bei struktūrų ir panašių Sąjungos lygiu arba pagal Euratomo sutartį nustatytų mechanizmų bei struktūrų, kurių veikla yra susijusi su parengtimi didelėms tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėms sveikatai ir reagavimo į jas planavimu, stebėsena, išankstiniu įspėjimu apie jas bei kova su šiomis grėsmėmis, veikimo koordinavimą ir keitimąsi informacija tarpusavyje.

6.   Valstybės narės išlaiko teisę savo nacionalinėse sistemose, veikiančiose srityse, kurioms taikomas šis sprendimas, palikti galioti arba nustatyti papildomą tvarką, procedūras ir priemones, įskaitant tvarką, numatytą esamuose arba būsimuose dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose arba konvencijose, su sąlyga, kad tokia papildoma tvarka, procedūros ir priemonės netrukdo taikyti šio sprendimo.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame sprendime vartojamos šios terminų apibrėžtys:

a)   atvejo apibrėžtis– bendrai sutartų diagnostikos kriterijų, kurie turi būti įvykdomi, kad būtų tiksliai nustatyti tikslinės didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės konkrečios gyventojų grupės sveikatai atvejai, rinkinys, neįtraukiant nesusijusių grėsmių;

b)   užkrečiamoji liga– infekcinė liga, kurią sukelia užkrečiamas sukėlėjas, kuri perduodama vieno asmens kitam tiesioginio sąlyčio su užkrėstu asmeniu būdu arba netiesiogiai, pavyzdžiui, per pernešėją, gyvūną, užkrato perdavimo veiksnius, produktus ar aplinką, arba sąlyčio su skysčiais, užkrėstais ligos sukėlėju, metu;

c)   sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimas– priemonės, kurios įgyvendinamos siekiant išaiškinti asmenis, kurie turėjo sąlytį su didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai šaltiniu ir kurie gali susirgti arba susirgo šia liga;

d)   epidemiologinė priežiūra– sistemingas duomenų ir analizės, susijusių su užkrečiamosiomis ligomis ir susijusiomis specifinėmis sveikatos problemomis, rinkimas, registravimas, analizė, interpretavimas ir platinimas;

e)   stebėsena– nuolatinis būklės, padėties ar veiklos pokyčių stebėjimas, nustatymas ar peržiūra, įskaitant nuolatinę veiklą, kurią atliekant naudojamas sisteminis duomenų apie su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai susijusius nurodytus rodiklius rinkimas ir analizė;

f)   visuomenės sveikatos priemonė– sprendimas ar veiksmas, kuriais siekiama išvengti ligų plitimo ar užkrėstumo, juos stebėti ar kontroliuoti, valdyti didelę riziką visuomenės sveikatai ar sumažinti jos poveikį visuomenės sveikatai;

g)   didelė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai– biologinės, cheminės, susijusios su aplinka ar nežinomos kilmės keliantis pavojų gyvybei ar kitais atžvilgiais didelis pavojus sveikatai, kuris plinta per valstybių narių nacionalines sienas arba kurio atveju yra didelė tokio plitimo rizika ir dėl kurio gali būti būtina koordinuoti veiksmus Sąjungos lygiu, siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį.

II   SKYRIUS

PLANAVIMAS

4 straipsnis

Parengties ir atsako veiksmų planavimas

1.   Valstybės narės ir Komisija tarpusavyje konsultuojasi 17 straipsnyje nurodytame SSK, siekdamos koordinuoti pastangas sukurti, stiprinti ir išlaikyti savo pajėgumus stebėti dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai, iš anksto apie jas įspėti, jas vertinti ir reaguoti į jas. Tomis konsultacijomis siekiama:

a)	keistis geriausia praktika ir patirtimi parengties ir atsako veiksmų planavimo srityje;

b)	skatinti nacionalinio parengties planavimo sąveikumą;

c)	spręsti klausimus, susijusius su parengties ir atsako veiksmų planavimo Sąjungos lygiu tarpsektoriniais aspektais; ir

d)	remti pagrindinių priežiūros ir reagavimo pajėgumų reikalavimų įgyvendinimą, kaip nurodyta TSPT 5 ir 13 straipsniuose.

2.   1 dalyje numatytu tikslu valstybės narės ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 7 d., o po to kas trejus metus pateikia Komisijai atnaujintą informaciją apie savo parengties ir atsako veiksmų planavimo nacionaliniu lygiu naujausią padėtį.

Tą informaciją sudaro:

a)	parengties ir atsako veiksmų planavimui skirtų pagrindinių pajėgumo standartų, kaip nustatyta sveikatos sektoriui nacionaliniu lygiu, įgyvendinimo padėties identifikavimas ir atnaujinta informacija, teikiama PSO pagal TSPT;

b)

priemonių ar tvarkos, kuriomis siekiama užtikrinti sveikatos sektoriaus ir kitų sektorių, įskaitant veterinarijos sektorių, kurie yra nustatyti kaip svarbūs ekstremaliosios situacijos atveju, sąveikumą, aprašas, visų pirma: i) esamos koordinavimo struktūros įvairius sektorius apimančių incidentų atveju; ii) ekstremaliųjų situacijų centrai (krizių centrai);

c)	veiklos tęstinumo planų, priemonių arba tvarkos, skirtų nuolatiniam svarbių paslaugų ir produktų užtikrinimui, aprašas.

Pareiga teikti b ir c punktuose nurodytą informaciją taikoma tik tada, jei tokios priemonės ar tvarka taikomos arba jos yra numatytos kaip nacionalinių parengties ir atsako veiksmų planavimo dalis.

3.   Valstybės narės, iš esmės peržiūrėdamos nacionalinės parengties planavimą, 1 dalyje numatytu tikslu laiku informuoja Komisiją apie pagrindinius savo parengties planavimo nacionaliniu lygiu pakeitimų aspektus, kurie yra susiję su 1 dalyje nurodytais tikslais ir 2 dalyje nurodytais specifiniais klausimais.

4.   Gavę įslaptintą informaciją, perduodamą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, Komisija ir SSK taiko 2001 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas, iš dalies keičiančio jos darbo tvarkos taisykles (12), priede nustatytas taisykles.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos nacionaliniai saugumo nuostatai būtų taikomi visiems jos teritorijoje gyvenantiems fiziniams asmenims ir visiems jos teritorijoje įsisteigusiems juridiniams asmenims, kurie tvarko šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją. Tie nacionaliniai saugumo nuostatai užtikrina tokį įslaptintos informacijos apsaugos lygį, kuris būtų bent lygiavertis apsaugos lygiui, kurį numato saugumo taisyklės, nustatytos Komisijos sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas priede ir 2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendime 2011/292/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (13).

5.   Komisija pagal 2 ir 3 dalis gautą informaciją perduoda SSK nariams.

Komisija, remdamasi ta informacija, o atitinkamais atvejais ir apibendrinamosiomis arba teminėmis pažangos ataskaitomis, 1 dalyje numatytu tikslu laiku pradeda diskusiją su SSK.

6.   Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina šablonus, kuriuos valstybės narės turi naudoti teikdamos 2 ir 3 dalyse nurodytą informaciją, kad būtų užtikrintas jos atitikimas 1 dalyje nurodytiems tikslams ir jos palyginamumas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5 straipsnis

Bendras medicininių atsako priemonių pirkimas

1.   Sąjungos institucijos ir visos to pageidaujančios valstybės narės gali dalyvauti bendro pirkimo procedūroje, vykdomoje pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (14) 104 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir pagal 2012 m. spalio 29 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES, Euratomas) Nr. 1268/2012 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių taikymo taisyklių (15) 133 straipsnį, kad būtų galima iš anksto įsigyti medicininių atsako į dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai priemonių.

2.   1 dalyje nurodyta bendro pirkimo procedūra turi atitikti tokias sąlygas:

a)	dalyvauti bendro pirkimo procedūroje leidžiama visoms valstybėms narėms iki procedūros pradžios;

b)	gerbiamos bendrame pirkime nedalyvaujančių valstybių narių teisės ir pareigos, visų pirma susijusios su žmonių sveikatos apsauga ir gerinimu;

c)	bendras pirkimas nepaveikia vidaus rinkos, jį vykdant nėra diskriminacijos ar prekybos apribojimų arba nesukeliamas konkurencijos iškraipymas;

d)	bendras pirkimas neturi tiesioginio finansinio poveikio valstybių narių, nedalyvaujančių bendrame pirkime, biudžetui.

3.   Prieš pradedant 1 dalyje nurodytą bendro pirkimo procedūrą jos šalys sudaro tarpusavio susitarimą dėl bendro pirkimo, kuriame nustatoma tos procedūros vykdymo praktinė tvarka ir sprendimų priėmimo proceso aspektai, susiję su pasirinkta procedūra, konkurso paraiškų vertinimu ir sutarties skyrimu.

III   SKYRIUS

EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA IR AD HOC STEBĖSENA

6 straipsnis

Epidemiologinė priežiūra

1.   Sukuriamas užkrečiamųjų ligų ir susijusių specifinių sveikatos problemų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose, epidemiologinės priežiūros tinklas. Tinklo veiklą vykdo ir koordinuoja ELPKC.

2.   Epidemiologinės priežiūros tinklas skirtas palaikyti nuolatiniams Komisijos, ELPKC ir nacionalinio lygio kompetentingų valdžios institucijų, atsakingų už epidemiologinę priežiūrą, ryšiams.

3.   2 dalyje nurodytos nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos epidemiologinės priežiūros tinkle dalyvaujančioms institucijoms teikia šią informaciją:

a)	palyginamus ir tarpusavyje suderinamus duomenis ir informaciją, susijusius su užkrečiamųjų ligų ir susijusių specifinių sveikatos problemų, nurodytų 2 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose, epidemiologine priežiūra;

b)	atitinkamą informaciją apie epideminių situacijų pokyčius;

c)	atitinkamą informaciją apie neįprastus epideminius reiškinius arba naujas nežinomos kilmės užkrečiamąsias ligas, įskaitant reiškinius bei ligas trečiosiose šalyse.

4.   Teikdamos su epidemiologine priežiūra susijusią informaciją nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos kiekvienos užkrečiamosios ligos ir susijusios specifinės sveikatos problemos, nurodytų 1 dalyje, atveju taiko atvejo apibrėžtis, priimtas pagal 5 dalį, kai tokios apibrėžtys yra.

5.   Komisija įgyvendinimo aktais nustato ir atnaujina:

a)

užkrečiamųjų ligų ir susijusių specifinių sveikatos problemų sąrašą, sudarytą pagal priede nustatytus kriterijus ir nurodytą 2 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose, siekiant užtikrinti, kad epidemiologinės priežiūros tinklas apimtų užkrečiamąsias ligas ir susijusias specifines sveikatos problemas;

b)	su kiekviena užkrečiamąja liga ir susijusia specifine sveikatos problema, kurioms taikoma epidemiologinė priežiūra, susijusių atvejų apibrėžtis, kad būtų užtikrintas renkamų duomenų palyginamumas ir suderinimas Sąjungos lygiu;

c)	epidemiologinės priežiūros tinklo veikimo procedūras, parengtas taikant Reglamento (EB) Nr. 851/2004 5, 10 ir 11 straipsnius.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai pavojingumu ar naujumu arba jos plitimo tarp valstybių narių greičiu, Komisija gali patvirtinti a ir b punktuose nurodytas priemones priimdama nedelsiant taikomus įgyvendinimo aktus laikydamasi 18 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

7 straipsnis

Ad hoc stebėsena

1.   Perdavus perspėjimą apie pavojų pagal 9 straipsnį dėl 2 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktyje ir b, c arba d punktuose nurodytų grėsmių sveikatai, valstybės narės, palaikydamos ryšį su Komisija ir remdamosi jų stebėsenos sistemose pateikta informacija, per IĮRS ir, jei to reikia dėl neatidėliotino situacijos pobūdžio, per SSK informuoja viena kitą apie su atitinkama grėsme susijusius pokyčius nacionaliniu lygiu.

2.   Pagal 1 dalį perduota informacija apima visų pirma visus atitinkamos grėsmės geografinio pasiskirstymo, plitimo ir sunkumo pokyčius ir jos nustatymo priemones, jei tokie duomenys turimi.

3.   Komisija įgyvendinimo aktais prireikus priima atvejų apibrėžtis, naudojamas ad hoc stebėsenai, siekiant užtikrinti renkamų duomenų palyginamumą ir suderinamumą Sąjungos lygiu.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai pavojingumu arba jos plitimo tarp valstybių narių greičiu, Komisija, laikydamasi 18 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros, nedelsiant taikytinais įgyvendinimo aktais gali priimti arba atnaujinti pirmoje pastraipoje nurodytas atvejų apibrėžtis.

IV   SKYRIUS

IŠANKSTINIS ĮSPĖJIMAS IR REAGAVIMAS

8 straipsnis

Išankstinio įspėjimo ir reagavimo sistemos sukūrimas

1.   Sukuriama skubių perspėjimų apie pavojus Sąjungos lygiu, susijusius su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai, sistema – išankstinio įspėjimo ir reagavimo sistema (toliau – IĮRS). IĮRS suteikia teisę Komisijai ir nacionalinio lygio kompetentingoms valdžios institucijoms nuolat palaikyti ryšius siekiant perspėjimo apie riziką visuomenės sveikatai, jos vertinimo ir priemonių, kurių gali reikėti imtis visuomenės sveikatai apsaugoti, nustatymą, atžvilgiu.

2.   Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina keitimosi informacija, siekiant užtikrinti tinkamą IĮRS veikimą bei vienodą 8 ir 9 straipsnių įgyvendinimą ir išvengti veiklos dubliavimo arba veiksmų, prieštaraujančių esamoms didelio tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai stebėsenos, išankstinio įspėjimo apie jas ir jų valdymo struktūroms bei mechanizmams, procedūras.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9 straipsnis

Perspėjimų perdavimas

1.   Nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos arba Komisija perspėja per IĮRS, jei kilusi ar besivystanti didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai raida atitinka šiuos kriterijus:

a)	ji yra neįprasta ar netikėta atsižvelgiant į konkrečią vietą konkrečiu laiku arba sukelia ar gali sukelti didelį žmonių sergamumą ar mirtingumą, greitai didėja ar gali greitai didėti, viršija ar gali viršyti nacionalinius atsako pajėgumus;

b)	ji paveikia ar gali paveikti daugiau nei vieną valstybę narę;

c)	reaguojant į ją reikalingas ar gali būti reikalingas koordinuotas atsakas Sąjungos lygiu.

2.   Kai nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos praneša PSO apie įvykius, kurie pagal TSPT 6 straipsnį gali sukelti tarptautinio masto ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją, jos ne vėliau kaip tuo pačiu metu perspėja apie pavojų naudodamos IĮRS, jeigu atitinkama grėsmė priskiriama nurodytosioms šio sprendimo 2 straipsnio 1 dalyje.

3.   Perspėdamos apie pavojų nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos ir Komisija per IĮRS nedelsdamos perduoda visą jų turimą prieinamą susijusią informaciją, kuri gali būti naudinga koordinuojant atsaką, kaip antai:

a)	grėsmės sukėlėjo rūšį ir kilmę;

b)	incidento ar protrūkio datą ir vietą;

c)	perdavimo ar plitimo būdus;

d)	toksikologinius duomenis;

e)	nustatymo ir patvirtinimo metodus;

f)	riziką visuomenės sveikatai;

g)	įgyvendinamas ar planuojamas įgyvendinti visuomenės sveikatos priemones nacionaliniu lygiu;

h)	kitas priemones nei visuomenės sveikatos priemonės;

i)	asmens duomenis, reikalingus sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimui pagal 16 straipsnį;

j)	kitą informaciją, susijusią su aptariama didele tarpvalstybinio pobūdžio grėsme sveikatai.

4.   Komisija naudodama IĮRS pateikia nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms visą informaciją, kuri gali būti naudinga koordinuojant 11 straipsnyje nurodytus atsako veiksmus, įskaitant skubaus perspėjimo ir informavimo sistemomis, kurios nustatytos kitomis Sąjungos teisės nuostatomis arba Euratomo sutartimi, perduotą informaciją, susijusią su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai ir visuomenės sveikatos priemones, susijusias su didelėmis tarpvalstybinio pobūdžio grėsmėmis sveikatai.

10 straipsnis

Rizikos visuomenės sveikatai vertinimas

1.   Tais atvejais, kai pateikiamas perspėjimas pagal 9 straipsnį, Komisija, jei to reikia koordinuojant atsako veiksmus Sąjungos lygiu ir 17 straipsnyje nurodyto SSK prašymu arba savo iniciatyva nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms ir SSK per IĮRS nedelsdama pateikia potencialios grėsmės visuomenės sveikatai, įskaitant galimas sveikatos priežiūros priemones, dydžio rizikos vertinimą. Tą rizikos vertinimą atlieka:

a)	2 straipsnio 1 dalies a punkto i ir ii papunkčiuose arba 2 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytos grėsmės atveju – ELPKC pagal Reglamento (EB) Nr. 851/2004 7 straipsnio 1 dalį ir (arba)

b)

šio sprendimo 2 straipsnyje nurodytos grėsmės, kai ta grėsmė patenka į Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EMST) įgaliojimų sritį, atveju – EMST pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (16), 23 straipsnį, ir (arba)

c)	kitos atitinkamos Sąjungos agentūros.

2.   Kai reikalingas rizikos vertinimas visiškai arba iš dalies nepatenka į 1 dalyje nurodytų agentūrų įgaliojimų sritis ir laikoma, kad jis būtinas koordinuojant atsako veiksmus Sąjungos lygiu, Komisija SSK prašymu arba savo iniciatyva pateikia ad hoc rizikos vertinimą.

Komisija rizikos vertinimą per IĮRS nedelsdama perduoda nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms. Kai rizikos vertinimas turi būti paskelbtas viešai, nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos turi jį gauti iki jo paskelbimo.

Rizikos vertinime atsižvelgiama į susijusią informaciją (jeigu ji turima), kurią pateikė kiti subjektai, visų pirma PSO tarptautinio masto ekstremalios visuomenės sveikatai situacijos atveju.

3.   Komisija užtikrina, kad informacija, kuri gali būti svarbi rizikos vertinimui, per IĮRS būtų pateikta nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms ir SSK.

11 straipsnis

Atsako veiksmų koordinavimas

1.   Perspėjus apie pavojų pagal 9 straipsnį valstybės narės Komisijos arba valstybės narės prašymu ir remdamosi turima informacija, įskaitant 9 straipsnyje nurodytą informaciją bei 10 straipsnyje nurodytus rizikos vertinimus, vienos su kitomis konsultuojasi 10 straipsnyje nurodytame SSK, palaikydamos ryšį su Komisija, siekdamos koordinuoti:

a)	nacionalinius atsako į didelę tarpvalstybinio pobūdžio grėsmę sveikatai veiksmus, įskaitant atvejus, kai pagal TSPT paskelbiama tarptautinio masto ekstremali visuomenės sveikatai situacija ir taikomas šio sprendimo 2 straipsnis;

b)	informacijos teikimą esant rizikai bei krizės atveju, kurie turi būti pritaikyti pagal valstybės narės poreikius ir aplinkybes, siekiant Sąjungoje visuomenei ir sveikatos priežiūros specialistams teikti nuoseklią ir suderintą informaciją.

2.   Tais atvejais, kai valstybė narė ketina patvirtinti visuomenės sveikatos priemones, skirtas valdyti didelę tarpvalstybinio pobūdžio grėsmę sveikatai, prieš patvirtindama tas priemones ji informuoja kitas valstybes nares bei Komisiją apie priemonių pobūdį, tikslą bei apimtį ir su jomis konsultuojasi, išskyrus atvejus, kai poreikis apsaugoti visuomenės sveikatą yra toks skubus, kad priemones patvirtinti reikia nedelsiant.

3.   Tais atvejais, kai valstybė narė turi skubiai patvirtinti visuomenės sveikatos priemones reaguodama į kilusią arba pakartotinai kilusią didelę tarpvalstybinio pobūdžio grėsmę sveikatai, ji iš karto po tų priemonių patvirtinimo informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją apie tų priemonių pobūdį, tikslą ir apimtį.

4.   Didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai, kuri viršija nacionalinius reagavimo pajėgumus, atveju valstybė narė, kuriai kilo tokia grėsmė, gali taip pat prašyti pagalbos iš kitų valstybių narių naudodamasi Bendrijos civilinės saugos mechanizmu, nustatytu Sprendimu 2007/779/EB, Euratomas.

5.   Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina procedūras, kurių reikia, kad būtų vienodai įgyvendinami 1–3 dalyse numatyti keitimosi informacija, konsultavimosi ir koordinavimo veiksmai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

V   SKYRIUS

EKSTREMALIOSIOS SITUACIJOS

12 straipsnis

Ekstremaliųjų situacijų pripažinimas

1.   Komisija gali pripažinti ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją šių situacijų atžvilgiu:

a)	žmonių gripo epidemijos, kuri laikoma galinčia tapti pandemija, atveju – kai buvo informuotas PSO generalinis direktorius ir jis dar nepriėmė sprendimo pagal taikytinas PSO taisykles paskelbti gripo pandemijos situaciją, arba

b)

kitais nei a punkte nurodytieji atvejais – kai buvo informuotas PSO generalinis direktorius ir jis dar nepriėmė sprendimo paskelbti tarptautinio masto ekstremalios visuomenės sveikatai situacijos pagal TSPT, ir kai: i) aptariama didelė tarpvalstybinio pobūdžio grėsmė sveikatai kelia pavojų visuomenės sveikatai Sąjungos lygiu; ii) su ta grėsme susiję sveikatos priežiūros poreikiai yra nepatenkinti, o tai reiškia tokią padėtį, kai Sąjungoje nėra leistinų pakankamų diagnostikos, prevencijos arba gydymo metodų arba, nepaisant tokio metodo buvimo, vaistui suteiktas leidimas vis dėlto galėtų duoti didelės terapinės naudos paveiktiems asmenims.

2.   1 dalyje nurodytą priemonę Komisija tvirtina priimdama įgyvendinimo aktus.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jei yra tinkamai pagrįstų priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti ir kurios susijusios su didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės sveikatai pavojingumu arba jos plitimo tarp valstybių narių greičiu, Komisija gali pripažinti ekstremalią visuomenės sveikatai situaciją pagal 1 dalį priimdama nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, laikydamasi 18 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros.

3.   Komisija informuoja PSO generalinį direktorių apie 1 dalyje nurodytų priemonių patvirtinimą.

13 straipsnis

Pripažinimo teisinės pasekmės

Ekstremaliosios situacijos pripažinimas pagal 12 straipsnio 1 dalį turi vienintelį teisinį poveikį – sudaroma galimybė taikyti Reglamento (EB) Nr. 507/2006 2 straipsnio 2 punktą arba, tais atvejais, kai šis pripažinimas yra konkrečiai susijęs su žmonių gripo epidemija, kuri laikoma galinčia tapti pandemija, sudaroma galimybė taikyti Reglamento (EB) Nr. 1234/2008 21 straipsnį.

14 straipsnis

Pripažinimo nutraukimas

Komisija įgyvendinimo aktais nutraukia 12 straipsnio 1 dalyje nurodytą pripažinimą, kai jis nebeatitinka bent vienos iš joje nustatytų taikytinų sąlygų.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pripažinimo nutraukimas, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, nedaro poveikio leidimų prekiauti, suteiktų pagal Reglamentą (EB) Nr. 507/2006 vaistams, nurodytiems jo 2 straipsnio 2 punkte, arba suteiktų laikantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2008 21 straipsnyje nurodytos procedūros, galiojimui.

VI   SKYRIUS

PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS

15 straipsnis

Nacionalinių valdžios institucijų ir atstovų skyrimas

1.   Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip 2014 m. kovo 7 d. paskiria:

a)	kompetentingas valdžios institucijas, valstybėje narėje atsakingas už epidemiologinę priežiūrą, kaip nurodyta 6 straipsnyje;

b)	kompetentingą valdžios instituciją ar institucijas, nacionaliniu lygiu atsakingas už perspėjimų pateikimą ir visuomenės sveikatai apsaugoti reikalingų priemonių nustatymą taikant 8, 9 ir 10 straipsnius;

c)	vieną 17 straipsnyje nurodyto SSK atstovą ir vieną pakaitinį atstovą.

2.   Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms apie 1 dalyje nurodytus paskyrimus ir apie visus jų pakeitimus. Tokių pakeitimų atveju Komisija nedelsdama SSK išplatina atnaujintą tokių paskyrimų sąrašą.

3.   Komisija viešai paskelbia atnaujintą pagal 1 dalies a ir c punktus paskirtų valdžios institucijų sąrašą ir atnaujintą valdžios institucijų, kurioms priklauso į SSK paskirti atstovai, sąrašą.

16 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

1.   Taikant šį sprendimą asmens duomenys tvarkomi laikantis Direktyvos 95/46/EB ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001. Siekiant apsaugoti tokius asmens duomenis nuo atsitiktinio ar neteisėto jų sunaikinimo, atsitiktinio jų praradimo ar neleistinos prieigos prie jų ir kitų neteisėtų jų tvarkymo būdų, visų pirma taikomos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės.

2.   IĮRS turi turėti atrankinio duomenų teikimo funkciją, suteikiančią galimybę perduoti asmens duomenis tik atitinkamoms nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms, dalyvaujančioms sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo priemonėse. Ta atrankinio duomenų teikimo funkcija sukuriama ir ja naudojamasi taip, kad būtų užtikrintas saugus ir teisėtas keitimasis asmens duomenimis.

3.   Kai kompetentingos valdžios institucijos, vykdančios sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo priemones, sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo tikslais perduoda asmens duomenis naudodamos IĮRS pagal 9 straipsnio 3 dalį, jos naudoja šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atrankinio duomenų teikimo funkciją ir perduoda duomenis tik kitoms valstybėms narėms, susijusioms su sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo priemonėmis.

4.   Platindamos 3 dalyje nurodytą informaciją kompetentingos valdžios institucijos daro nuorodą į perspėjimą, prieš tai perduotą per IĮRS.

5.   Pranešimai, kuriuose yra asmens duomenų, po 12 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos automatiškai ištrinami iš atrankinio duomenų teikimo funkcijos.

6.   Tais atvejais, kai nacionalinė kompetentinga valdžios institucija nustato, kad perduodama asmens duomenis pagal 9 straipsnio 3 dalį ji pažeidė Direktyvą 95/46/EB, nes tas perdavimas buvo nebūtinas aptariamoms sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo priemonėms įgyvendinti, ji nedelsdama informuoja valstybes nares, kurioms buvo atliktas tas perdavimas.

7.   Kiek tai susiję su jų pareigomis teikti asmens duomenis per IĮRS ir juos taisyti, nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos laikomos duomenų valdytojais, kaip apibrėžta Direktyvos 95/46/EB 2 straipsnio d punkte.

8.   Kiek tai susiję su Komisijos pareigomis saugoti asmens duomenis, ji laikoma duomenų valdytoja pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 2 straipsnio d punktą.

9.   Komisija priima:

a)	gaires, kuriomis siekiama užtikrinti, kad kasdienis IĮRS veikimas atitiktų Direktyvą 95/46/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001;

b)	rekomendaciją, kurioje numatomas pavyzdinis asmens duomenų, kuriais gali būti keičiamasi sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo priemonių koordinavimo tikslu, sąrašas.

17 straipsnis

Sveikatos saugumo komitetas

1.   Įsteigiamas Sveikatos saugumo komitetas, kurį sudaro valstybių narių atstovai, paskirti pagal 15 straipsnio 1 dalies c punktą.

2.   SSK vykdo šias užduotis:

a)	remia keitimąsi informacija tarp valstybių narių ir Komisijos apie įgytą šio sprendimo įgyvendinimo patirtį;

b)	koordinuoja, palaikydamas ryšį su Komisija, valstybių narių parengties ir atsako veiksmų planavimą pagal 4 straipsnį;

c)	koordinuoja, palaikydamas ryšį su Komisija, informacijos perdavimą esant rizikai bei krizės atveju ir valstybių narių atsako veiksmus reaguojant į dideles tarpvalstybinio pobūdžio grėsmes sveikatai pagal 11 straipsnį.

3.   SSK pirmininkauja Komisijos atstovas. SSK posėdžiauja reguliariai ir bet kada, kai to reikia, Komisijos ar valstybės narės prašymu.

4.   Sekretoriato paslaugas SSK teikia Komisija.

5.   SSK dviejų trečdalių savo narių daugumos balsais priima savo darbo tvarkos taisykles. Tose darbo tvarkos taisyklėse nustatoma darbo tvarka, visų pirma šiais klausimais:

a)	plenarinių aukšto lygio posėdžių ir darbo grupių posėdžių procedūros;

b)	ekspertų dalyvavimas plenariniuose posėdžiuose, stebėtojų, įskaitant stebėtojus iš trečiųjų šalių, statusas;

c)	tvarka SSK nagrinėti, ar jam pateiktas klausimas atitinka jo įgaliojimus, ir galimybė rekomenduoti tą klausimą perduoti organui, kompetentingam pagal kito Sąjungos akto nuostatą arba Euratomo sutartį; ta tvarka nedaro poveikio valstybių narių pareigoms pagal šio sprendimo 4 ir 11 straipsnius.

18 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 182/2011 3 straipsnio 2 dalyje.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

3.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su to reglamento 5 straipsniu.

19 straipsnis

Su šiuo sprendimu susijusios ataskaitos

Komisija ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 7 d., o po to - kas trejus metus Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitą. Visų pirma ataskaitoje pateikiamas IĮRS veikimo ir epidemiologinės priežiūros tinklo veiklos įvertinimas ir informacija, kaip pagal šį sprendimą nustatyti mechanizmai ir struktūros papildo kitas Sąjungos lygio perspėjimo sistemas bei pagal Euratomo sutartį veiksmingai saugant visuomenės sveikatą, kartu išvengiant struktūrų dubliavimo. Komisija kartu su ataskaita gali pateikti pasiūlymų iš dalies pakeisti atitinkamas Sąjungos nuostatas.

VII   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

20 straipsnis

Sprendimo Nr. 2119/98/EB panaikinimas

1.   Sprendimas Nr. 2119/98/EB panaikinamas.

2.   Nuorodos į panaikintą sprendimą laikomos nuorodomis į šį sprendimą.

21 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje.

22 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 181, 2012 6 21, p. 160.

(2)  2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. spalio 7 d. Tarybos sprendimas.

(3)  OL L 268, 1998 10 3, p. 1.

(4)  OL L 142, 2004 4 30, p. 1.

(5)  OL L 314, 2007 12 1, p. 9.

(6)  OL L 92, 2006 3 30, p. 6.

(7)  OL L 334, 2008 12 12, p. 7.

(8)  OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(9)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(10)  OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(11)  OL C 197, 2012 7 5, p. 21.

(12)  OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

(13)  OL L 141, 2011 5 27, p. 17.

(14)  OL L 298, 2012 10 26, p. 1.

(15)  OL L 362, 2012 12 31, p. 1.

(16)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

---

---

5.11.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/16

---

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1083/2013

2013 m. rugpjūčio 28 d.

kuriuo nustatomos taisyklės, susijusios su laikino muitų tarifų lengvatų atšaukimo ir bendrųjų apsaugos priemonių priėmimo procedūra pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį,

atsižvelgdama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (1), ypač į jo 15 straipsnio 12 dalį, 19 straipsnio 14 dalį ir 22 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

siekdami užtikrinti laikino lengvatų atšaukimo ir bendrųjų apsaugos priemonių priėmimo skaidrumą ir nuspėjamumą, Europos Parlamentas ir Taryba įgaliojo Komisiją priimti deleguotąjį aktą, kuriuo nustatomos taisyklės, visų pirma dėl terminų, šalių teisių, konfidencialumo ir peržiūros,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I   SKYRIUS

TAISYKLĖS, SUSIJUSIOS SU LAIKINO MUITŲ TARIFŲ LENGVATŲ ATŠAUKIMO PROCEDŪRA

1 straipsnis

Informacijos nagrinėjimas

1.   Komisija stengiasi gauti visą informaciją, kurią laiko būtina, įskaitant, inter alia, atitinkamų stebėsenos įstaigų išvadas ir rekomendacijas. Rengdama savo išvadas Komisija įvertina visą svarbią informaciją.

2.   Komisija nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį trečiosios šalys galėtų raštu pareikšti savo nuomonę Komisijai atsiųsdamos svarbios informacijos. Šis laikotarpis nurodomas pranešime apie laikino atšaukimo procedūros inicijavimą. Komisija atsižvelgia į trečiųjų šalių pateiktą nuomonę, jei ji pagrindžiama pakankamais įrodymais.

3.   Jei Komisija nustato, kad susijusios lengvatomis besinaudojančios šalies ar bet kurios pagal 2 dalį nuomonę pateikusios trečiosios šalies pateikta informacija yra neteisinga ar klaidinanti, ji į tą informaciją neatsižvelgia.

2 straipsnis

Byla

1.   Inicijavusi laikino muitų tarifų lengvatų atšaukimo procedūrą, Komisija parengia bylą. Į bylą įtraukiami išvadoms padaryti svarbūs dokumentai, įskaitant informaciją, kurią pateikė susijusi BLS lengvatomis besinaudojanti šalis, BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis ar VIG lengvatomis besinaudojanti šalis (toliau – lengvatomis besinaudojanti šalis), informaciją, kurią pateikė pagal 1 straipsnio 2 dalį nuomonę pateikusios trečiosios šalys, ir visą Komisijos gautą svarbią informaciją.

2.   Lengvatomis besinaudojanti šalis ir pagal 1 straipsnio 2 dalį pakankamais įrodymais pagrįstos informacijos pateikusios trečiosios šalys turi teisę, pateikusios rašytinį prašymą, susipažinti su byla. Deramai laikydamosi Reglamento (ES) Nr. 978/2012 38 straipsnyje nustatytų konfidencialumo prievolių, jos gali susipažinti su visa byloje esančia informacija, išskyrus Sąjungos ar jos valstybių narių institucijų parengtus vidaus dokumentus.

3.   Bylos turinys turi atitikti BLS reglamento 38 straipsnio konfidencialumo nuostatas.

3 straipsnis

BLS+ lengvatomis besinaudojančių šalių prievolė bendradarbiauti

1.   Jeigu Komisija inicijuoja laikino muitų tarifų lengvatų, teikiamų pagal specialią darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamąją priemonę (BLS+), atšaukimo procedūrą, susijusi BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis per Komisijos pranešime nurodytą laikotarpį pateikia visą būtiną informaciją, kuria įrodo, kad laikosi prievolių, kurias turi pagal prisiimtus teisiškai privalomus įsipareigojimus.

2.   Jei susijusi BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis nebendradarbiauja, ji vis tiek turi teisę susipažinti su byla.

3.   Jei susijusi BLS+ lengvatomis besinaudojanti šalis atsisako bendradarbiauti arba nepateikia reikiamos informacijos per atitinkamą terminą ar akivaizdžiai trukdo tyrimui, Komisijos išvados (teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

4 straipsnis

Bendrasis išklausymas

1.   Susijusi lengvatomis besinaudojanti šalis ir pagal 1 straipsnio 2 dalį pakankamais įrodymais pagrįstos informacijos pateikusios trečiosios šalys turi teisę būti išklausytos Komisijos.

2.   Jos pateikia rašytinį prašymą, kuriame nurodo priežastis, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos žodžiu. Tokį prašymą Komisija turi gauti ne vėliau kaip po vieno mėnesio nuo laikino atšaukimo procedūros inicijavimo dienos.

5 straipsnis

Bylas nagrinėjančio pareigūno dalyvavimas

1.   Susijusi lengvatomis besinaudojanti šalis ir pagal 1 straipsnio 2 dalį pakankamais įrodymais pagrįstos informacijos pateikusios trečiosios šalys taip pat turi teisę reikalauti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas peržiūri prašymus susipažinti su byla, ginčus dėl dokumentų konfidencialumo, prašymus pratęsti terminus ir prašymus išklausyti.

2.   Pagal 1 straipsnio 2 dalį pakankamais įrodymais pagrįstos informacijos pateikusios trečiosios šalys gali prašyti, kad bylas nagrinėjantis pareigūnas patikrintų, ar Komisija įvertino jų pastabas. Rašytinis prašymas pateikiamas ne vėliau kaip po 10 dienų nuo jų pastaboms pateikti nustatyto laikotarpio pabaigos.

3.   Jei surengiamas susijusios lengvatomis besinaudojančios šalies ar pagal 1 straipsnio 2 dalį pakankamais įrodymais pagrįstos informacijos pateikusių trečiųjų šalių ir bylas nagrinėjančio pareigūno susitikimas, jame dalyvauja atitinkama Komisijos tarnyba.

6 straipsnis

Informacijos atskleidimas dėl tyrimų pagal BLS reglamento 15 straipsnį

1.   Komisija susijusiai BLS+ lengvatomis besinaudojančiai šaliai praneša apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketina priimti sprendimus pagal BLS reglamento 15 straipsnio 8 dalį ir 15 straipsnio 9 dalį.

2.   Informacija atskleidžiama raštu. Pranešime pateikiamos Komisijos išvados ir nurodomas negalutinis ketinimas nutraukti laikino atšaukimo procedūrą arba laikinai atšaukti muitų tarifų lengvatas.

3.   Pagal BLS reglamento 38 straipsnį deramai saugant konfidencialią informaciją, informacija atskleidžiama kuo skubiau, paprastai ne vėliau kaip prieš 45 dienas iki Komisijos galutinio sprendimo pateikti galutinio veiksmo pasiūlymą. Jei tuo metu Komisija negali atskleisti tam tikrų faktų ar aplinkybių, jie kuo skubiau atskleidžiami vėliau.

4.   Atskleista informacija nedaro poveikio jokiam vėlesniam sprendimui, kuris gali būti priimtas, tačiau jei toks sprendimas grindžiamas kitais faktais ir aplinkybėmis, jie atskleidžiami kuo skubiau.

5.   Į pastabas, pateiktas po informacijos atskleidimo, atsižvelgiama tik tuo atveju, jei jos gaunamos per Komisijos kiekvienu atveju atskirai nustatomą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 14 dienų po informacijos atskleidimo, deramai atsižvelgiant į reikalo skubumą.

7 straipsnis

Peržiūra

1.   Jeigu muitų tarifų lengvatos, suteiktos lengvatomis besinaudojančiai šaliai, laikinai atšaukiamos, susijusi lengvatomis besinaudojanti šalis gali pateikti rašytinį prašymą vėl taikyti muitų tarifų lengvatas, jei mano, kad nebėra priežasčių, kuriomis buvo grindžiamas laikinas muitų tarifų lengvatų atšaukimas.

2.   Komisija gali peržiūrėti laikino muitų tarifų lengvatų atšaukimo būtinybę, jei mano, kad nebetenkinamos tokio atšaukimo sąlygos.

3.   Šio skyriaus nuostatos mutatis mutandis taikomos laikino muitų tarifų lengvatų atšaukimo peržiūrai.

II   SKYRIUS

TAISYKLĖS, SUSIJUSIOS SU BENDRŲJŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ PRIĖMIMO PROCEDŪRA

8 straipsnis

Tyrimo inicijavimas gavus prašymą

1.   Prašymas inicijuoti apsaugos priemonių tyrimą pateikiamas raštu konfidencialia ir nekonfidencialia forma. Prašyme pateikiami šie duomenys, jei prašymą pateikusiai šaliai jie pagrįstai prieinami:

a)

skundą pateikusių Sąjungos gamintojų tapatybė ir jų Sąjungoje gaminamo panašaus produkto ar tiesiogiai konkuruojančio produkto kiekio bei vertės apibūdinimas. Jeigu rašytinis skundas pateikiamas jų vardu, skundo pateikėjas nurodo Sąjungos gamintojus, kurių vardu pateikiamas skundas. Skunde taip pat nurodomi kiti žinomi Sąjungos gamintojai (arba panašaus produkto Sąjungos gamintojų asociacijos), kurie skundo neteikia, ir nurodomas jų Sąjungoje pagaminamo produkto kiekis bei vertė;

b)	išsamus panašaus produkto aprašymas, susijusios lengvatomis besinaudojančios šalies pavadinimas, kiekvieno žinomo eksportuotojo ar užsienio gamintojo tapatybė ir žinomų aptariamą produktą importuojančių asmenų sąrašas;

c)	informacija apie susijusios lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės panašaus produkto importo apimtį ir apimties bei kainų tendencijas. Ši informacija pateikiama atskirai pagal lengvatinį importą pagal BLS reglamentą, kitą lengvatinį importą ir importą be lengvatų;

d)	informacija apie skundą pateikusių Sąjungos gamintojų padėtį atsižvelgiant į BLS reglamento 23 straipsnyje išvardytus veiksnius;

e)	informacija apie pagal c punktą apibūdinto importo poveikį skundą pateikusiems Sąjungos gamintojams, deramai atsižvelgiant į papildomus veiksnius, turinčius poveikio Sąjungos gamintojų padėčiai.

2.   Prašymas, kartu su pridedamais dokumentais, pateikiamas Komisijos pašto priėmimo tarnybai:

Central mail service (Courrier central)

Bâtiment DAV1

Avenue du Bourget 1/Bourgetlaan 1

1140 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Prašymas laikomas pateiktu kitą darbo dieną po to, kai yra pristatomas Komisijai registruotu paštu arba kai Komisija patvirtina jį gavusi.

Gavusi prašymą, Komisija valstybėms narėms išsiunčia jo kopiją.

3.   Prašymas ir pridedami dokumentai pateikiami ne tik oficialiai raštu, bet ir elektronine forma. Tik elektronine forma pateiktas prašymas nebus laikomas tinkamu pagal šį reglamentą.

4.   Iki sprendimo pradėti tyrimą priėmimo apie gautą tyrimo inicijavimo prašymą viešai neskelbiama. Tačiau gavus tinkamai dokumentais pagrįstą prašymą prieš inicijuojant tyrimą apie tai pranešama susijusios eksportuojančios šalies Vyriausybei.

5.   Jei prašymas atsiimamas iki tyrimo inicijavimo, laikoma, kad prašymas nebuvo paduotas.

9 straipsnis

Ex officio tyrimo inicijavimas

Komisija gali inicijuoti tyrimą negavusi prašymo, kai turi pakankamai prima facie įrodymų, kad tenkinamos BLS reglamento 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos apsaugos priemonių nustatymo sąlygos.

10 straipsnis

Informacija apie tyrimo inicijavimą

1.   Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamame pranešime:

a)	pateikiama gautos informacijos santrauka ir nurodoma, kad visa svarbi informacija būtų siunčiama Komisijai;

b)	nurodomas laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys gali raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti informacijos, kad į tą nuomonę ir informaciją būtų atsižvelgta atliekant tyrimą;

c)	nurodomas tiriamasis laikotarpis, kuris paprastai turi būti ne trumpesnis nei 3 metai iki tyrimo inicijavimo. Į informaciją, susijusią su po tiriamojo laikotarpio einančiu laikotarpiu, paprastai neatsižvelgiama;

d)	nurodomas laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys gali kreiptis į Komisiją, kad būtų išklausytos žodžiu;

e)	nurodomas laikotarpis, per kurį suinteresuotosios šalys gali prašyti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas.

2.   Komisija apie tyrimo inicijavimą praneša eksportuotojams, importuotojams ir importuotojams ar eksportuotojams atstovaujančioms asociacijoms, kurie, kiek jai žinoma, yra susiję su tyrimu, taip pat susijusios lengvatomis besinaudojančios šalies atstovams ir skundą pateikusiems Sąjungos gamintojams ir, deramai saugodama konfidencialią informaciją, žinomiems eksportuotojams ir eksportuojančios šalies valdžios institucijoms pateikia visą rašytinio skundo tekstą, be to, gavusi prašymą, leidžia su juo susipažinti ir kitoms susijusioms suinteresuotosioms šalims. Jeigu susijusių eksportuotojų yra labai daug, visas raštiško skundo tekstas gali būti pateikiamas tik eksportuojančios šalies valdžios institucijoms arba atitinkamai prekybos asociacijai.

11 straipsnis

Tyrimas

1.   Komisija stengiasi gauti visą informaciją, kurią mano esant reikalingą tyrimui.

2.   Suinteresuotosios šalys gali raštu pareikšti savo nuomonę Komisijai nusiųsdamos svarbios informacijos. Į tokią nuomonę atsižvelgiama, jei ji pagrindžiama pakankamais įrodymais. Komisija gali kreiptis į susijusią lengvatomis besinaudojančią šalį ir į bet kurią suinteresuotąją šalį, kad patikrintų gautą informaciją.

3.   Atliekant tyrimą naudojamus klausimynus gavusioms šalims suteikiamas ne trumpesnis nei 30 dienų laikotarpis atsakymams pateikti. Jeigu šalis nurodo svarbias aplinkybes, dėl kurių negali laiku pateikti atsakymų, šis 30 dienų laikotarpis gali būti pratęstas, atsižvelgiant į tyrimui skirtą laiką.

4.   Komisija su informacijos prašymu gali kreiptis į valstybes nares, o valstybės narės imasi visų reikiamų veiksmų, kad toks prašymas būtų patenkintas.

5.   Komisija gali kreiptis į valstybes nares prašydama atlikti visus reikiamus patikrinimus ir apžiūras, ypač dėl importuotojų, prekybininkų ir Sąjungos gamintojų, taip pat atlikti tyrimus trečiosiose šalyse, jeigu susiję ekonominės veiklos vykdytojai duoda sutikimą ir jeigu apie tai oficialiai pranešama susijusios šalies Vyriausybei ir ji dėl to neprieštarauja. Valstybės narės imasi visų reikiamų veiksmų, kad tokie Komisijos prašymai būtų patenkinti. Komisijos pareigūnai turi teisę Komisijos arba valstybės narės prašymu padėti valstybių narių pareigūnams atlikti pareigas.

6.   Tais atvejais, kai suinteresuotųjų šalių, produkto rūšių ar sandorių yra labai daug, tyrimo mastas gali būti apribotas tyrimui atrenkant tam tikrą pagrįstą šalių, produktų ar sandorių skaičių, kuris pagal atrankos metu turimą informaciją yra statistiškai tinkamas, arba tiriant didžiausią tipišką produkcijos, pardavimo ar eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Galutinį sprendimą dėl šalių, produktų rūšių ar sandorių atrankos pagal šias atrankos nuostatas priima Komisija, nors pirmenybė teikiama atrankai, atliekamai konsultuojantis su susijusiomis šalimis ir gavus jų sutikimą, jei tokios šalys praneša apie save ir pateikia pakankamai informacijos tipinei grupei atrinkti. Jei nusprendžiama atlikti atranką, tačiau kai kurios arba visos atrinktos šalys bendradarbiauja nepakankamai ir tai gali turėti esminio poveikio tyrimo rezultatams, gali būti atliekama nauja atranka. Tačiau jeigu ir toliau bendradarbiaujama nepakankamai arba jeigu nepakanka laiko naujai atrankai atlikti, taikomos atitinkamos 13 straipsnio nuostatos.

12 straipsnis

Tikrinamieji vizitai

1.   Komisija gali rengti vizitus, kad susipažintų su importuotojų, eksportuotojų, prekiautojų, atstovų, gamintojų, prekybos asociacijų ir organizacijų bei kitų suinteresuotųjų šalių registrais ir patikrintų pateiktą informaciją apie produktus, dėl kurių gali reikėti taikyti apsaugos priemones.

2.   Prireikus Komisija gali atlikti tyrimus trečiosiose šalyse, jeigu gauna susijusių ekonominės veiklos vykdytojų sutikimą ir jeigu apie tai oficialiai praneša susijusios šalies Vyriausybės atstovams ir jei jie tam neprieštarauja. Gavusi susijusių ekonominės veiklos vykdytojų sutikimą, Komisija eksportuojančios šalies valdžios institucijoms turėtų iš karto pranešti ekonominės veiklos vykdytojų, pas kuriuos bus lankomasi, pavadinimus ir adresus bei sutartas datas.

3.   Susijusiems ekonominės veiklos vykdytojams pranešama apie tai, kokio pobūdžio informacija bus tikrinama per tikrinamąjį vizitą ir kokią informaciją reikia per jį pateikti. Gali būti prašoma pateikti papildomos informacijos.

4.   Per tyrimus, atliekamus pagal 1, 2 ir 3 dalis, Komisijai padeda jų prašančių valstybių narių pareigūnai.

13 straipsnis

Nebendradarbiavimas

1.   Jei suinteresuotoji šalis atsisako leisti susipažinti su būtina informacija ar jos nepateikia per šiame reglamente nustatytą terminą arba akivaizdžiai trukdo tyrimui, išvados (teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais. Nustačius, kad suinteresuotoji šalis pateikė melagingą ar klaidinančią informaciją, į ją neatsižvelgiama, o remiamasi turimais faktais. Suinteresuotosioms šalims pranešama apie nebendradarbiavimo pasekmes.

2.   Kai suinteresuotosios šalies pateikta informacija turi tam tikrų trūkumų, ji neturėtų būti atmetama, jei tie trūkumai nėra tokie, kad dėl jų kiltų nepagrįstų sunkumų bandant prieiti prie pagrįstai tikslių išvadų, jei ta informacija pateikta laiku ir tinkamai, jei ją galima patikrinti ir jei suinteresuotoji šalis dėjo visas pastangas.

3.   Jeigu įrodymai ar informacija nepriimami, juos pateikusiai šaliai nedelsiant pranešamos priežastys ir suteikiama galimybė per nustatytą laiką pateikti papildomų paaiškinimų. Jei paaiškinimai laikomi nepatenkinamais, skelbiant išvadas nurodomos tokių įrodymų ar informacijos atmetimo priežastys.

4.   Jei išvados daromos pagal 1 dalį remiantis turimais faktais, įskaitant prašyme pateiktą informaciją, ta informacija, jei įmanoma ir deramai laikantis tyrimo terminų, patikrinama palyginant ją su kitų nepriklausomų šaltinių, kurių gali būti, informacija, pvz., su paskelbtais kainoraščiais, oficialia importo statistika ir muitinės deklaracijomis arba su iš kitų suinteresuotųjų šalių per tyrimą gauta informacija.

Tai gali būti duomenys, susiję su pasauline rinka arba, kai tinkama, su kitomis tipinėmis rinkomis.

5.   Jeigu suinteresuotoji šalis nebendradarbiauja arba bendradarbiauja tik iš dalies ir dėl to negaunama svarbios informacijos, rezultatas tai šaliai gali būti mažiau palankus nei bendradarbiavimo atveju.

14 straipsnis

Byla

1.   Jeigu Komisija, laikydamasi BLS reglamento 24 straipsnio 2 dalies, inicijuoja tyrimą, ji parengia bylą. Deramai laikantis BLS reglamento 38 straipsnyje nustatytų konfidencialumo prievolių, į bylą įtraukiama valstybių narių, lengvatomis besinaudojančios šalies ir suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, taip pat svarbi Komisijos gauta informacija.

2.   Susijusi lengvatomis besinaudojanti šalis ir pagal 11 straipsnio 2 dalį pastabas pateikusios suinteresuotosios šalys turi teisę, pateikusios rašytinį prašymą, susipažinti su byla. Deramai laikydamosi BLS reglamento 38 straipsnyje nustatytų konfidencialumo prievolių, jos gali susipažinti su visa byloje esančia informacija, išskyrus ES ar jos valstybių narių institucijų parengtus vidaus dokumentus. Jos gali pateikti pastabų dėl tokios informacijos, ir į jų pastabas atsižvelgiama visais atvejais, kai jos yra pakankamai pagrįstos.

3.   Bylos turinys turi atitikti BLS reglamento 38 straipsnio konfidencialumo nuostatas.

15 straipsnis

Bendrasis išklausymas

1.   Susijusi lengvatomis besinaudojanti šalis ir pagal 11 straipsnio 2 dalį pastabas pateikusios suinteresuotosios šalys turi teisę būti išklausytos Komisijos.

2.   Šios šalys per Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtame pranešime nustatytą terminą pateikia rašytinį prašymą, kuriame patvirtina, kad tyrimo rezultatai joms iš tiesų gali turėti esminio poveikio, ir nurodo ypatingas priežastis, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos žodžiu.

16 straipsnis

Bylas nagrinėjančio pareigūno dalyvavimas

1.   Lengvatomis besinaudojanti šalis ir pagal 11 straipsnio 2 dalį pastabas pateikusios suinteresuotosios šalys taip pat gali reikalauti, kad nagrinėjant bylą dalyvautų bylas nagrinėjantis pareigūnas. Bylas nagrinėjantis pareigūnas peržiūri prašymus susipažinti su byla, ginčus dėl dokumentų konfidencialumo, prašymus pratęsti terminus ir prašymus išklausyti.

2.   Jei surengiamas susitikimas su bylas nagrinėjančiu pareigūnu, jame dalyvauja atitinkama Komisijos tarnyba.

17 straipsnis

Informacijos atskleidimas

1.   Komisija praneša apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis priimami Komisijos sprendimai.

2.   Pranešama raštu. Pranešime pateikiamos Komisijos išvados ir nurodoma, ar ketinama vėl nustatyti įprastus Bendrojo muitų tarifo muitus.

3.   Deramai saugant konfidencialią informaciją, informacija atskleidžiama kuo skubiau, paprastai ne vėliau kaip prieš 45 dienas iki Komisijos galutinio sprendimo pateikti galutinio veiksmo pasiūlymą, tačiau bet kuriuo atveju skiriant pakankamai laiko, kad šalys galėtų pateikti pastabas ir kad Komisija galėtų tas pastabas apsvarstyti. Jei tuo metu Komisija negali atskleisti tam tikrų faktų ar aplinkybių, jie kuo skubiau atskleidžiami vėliau.

4.   Atskleista informacija nedaro poveikio jokiam vėlesniam sprendimui, kuris gali būti priimtas, tačiau jei toks sprendimas grindžiamas kitais faktais ir aplinkybėmis, jie atskleidžiami kuo skubiau.

5.   Į pastabas, pateiktas po informacijos atskleidimo, atsižvelgiama tiktai tuo atveju, jei jos gaunamos per Komisijos kiekvienu atveju atskirai nustatomą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 14 dienų, deramai atsižvelgiant į reikalo skubumą.

18 straipsnis

Peržiūra

1.   Visais atvejais, kai vėl nustatomi įprasti Bendrojo muitų tarifo muitai, kiekviena suinteresuotoji šalis gali pateikti rašytinį prašymą vėl taikyti muitų tarifų lengvatas, pateikdama prima facie įrodymų, kad nebėra priežasčių, kuriomis remiantis buvo vėl nustatyti įprasti muitai. Sąjungos gamintojai gali pateikti rašytinį prašymą pratęsti vėl nustatytų įprastų muitų taikymo laikotarpį, pateikdami prima facie įrodymų, kad tebėra priežastys, kuriomis remiantis buvo vėl nustatyti įprasti muitai.

2.   Komisija gali svarstyti, ar reikia vėl nustatyti įprastus Bendrojo muitų tarifo muitus, kai mano, kad tai pateisinama.

3.   Šio skyriaus nuostatos mutatis mutandis taikomos apsaugos priemonių peržiūrai.

19 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 303, 2012 10 31, p. 1.

---

5.11.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/22

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1084/2013

2013 m. spalio 30 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Plátano de Canarias (SGN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012 buvo panaikintas ir pakeistas 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2);

(2)	remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalimi, Ispanijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Plátano de Canarias“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3);

(3)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas „Plátano de Canarias“ turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(3)  OL C 372, 2012 12 1, p. 9.

---

---

5.11.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/24

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1085/2013

2013 m. spalio 30 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Westfälischer Knochenschinken (SGN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu, Vokietijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Westfälischer Knochenschinken“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl „Westfälischer Knochenschinken“ pavadinimas turi būti įregistruotas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL C 102, 2013 4 9, p. 8.

---

---

5.11.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/26

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1086/2013

2013 m. spalio 30 d.

kuriuo patvirtinamas reikšmingas saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimas [Raschera (SKVN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa, Komisija išnagrinėjo Italijos pateiktą saugomos kilmės vietos nuorodos Raschera, kuri įregistruota Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1263/96 (2), specifikacijos pakeitimo paraišką;

(2)	pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 53 straipsnio 2 dalies nuostatas šis pakeitimas yra reikšmingas, todėl pakeitimo paraišką Komisija paskelbė Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3), kaip reikalaujama minėto reglamento 50 straipsnio 2 dalies a punkte;

(3)	Prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pakeitimas turi būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtas šio reglamento priede nurodyto pavadinimo specifikacijos pakeitimas patvirtinamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 163, 1996 7 2, p. 19.

(3)  OL C 109, 2013 4 16, p. 12.

---

---

5.11.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/28

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1087/2013

2013 m. lapkričio 4 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2009 nuostatos dėl informacijos apie metilbromidą teikimo

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (1), ypač į jo 26 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

pagal 26 straipsnio 1 dalies a punktą valstybės narės kasmet pateikia informaciją apie metilbromido, kurį pagal 12 straipsnio 2 dalį buvo leista naudoti karantininiam apdorojimui ir apdorojimui prieš transportavimą, kiekį, ir metilbromido, kurį pagal 12 straipsnio 3 dalį buvo leista naudoti ekstremalių situacijų atveju, kiekį;

(2)

12 straipsnio 1 dalyje nurodytas 2010 m. kovo 18 d. terminas pasibaigė ir metilbromido nebegalima pateikti rinkai ir naudoti karantininiam apdorojimui bei apdorojimui prieš transportavimą. Todėl nebėra reikalo toliau prašyti valstybių narių kasmet pateikti informaciją apie metilbromidą, kurį pagal 12 straipsnio 2 dalį buvo leista naudoti karantininiam apdorojimui ir apdorojimui prieš transportavimą;

(3)

kiekvienu konkrečiu atveju Komisija priima specialų sprendimą laikinai leisti naudoti metilbromidą ekstremalių situacijų pagal 12 straipsnio 3 dalį atveju. Todėl nebėra reikalo toliau prašyti valstybių narių kasmet pateikti informaciją, nes įpareigojimas pateikti informaciją gali būti tiesiogiai įtrauktas į kiekvieną konkretų sprendimą;

(4)	todėl 26 straipsnio 1 dalies a punktas turėtų būti išbrauktas;

(5)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 25 straipsnio 1 dalį, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 26 straipsnio 1 dalies a punktas išbraukiamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 286, 2009 10 31, p. 1.

---

5.11.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/29

---

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1088/2013

2013 m. lapkričio 4 d.

kuriuo dėl būtiniausioms orlaivių reikmėms skirtų produktų ir įrangos, kuriuose yra halonų arba kurių veikimas priklauso nuo halonų, importo arba eksporto licencijų prašymų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (1), ypač į jo 18 straipsnio 9 dalį,

kadangi:

(1)	būtiniausioms orlaivių reikmėms, nustatytoms Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 VI priedo 4.1–4.6 punktuose, skirtų produktų ir įrangos, kuriuose yra halonų arba kurių veikimas priklauso nuo halonų, importui arba eksportui reikia licencijos;

(2)	Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 18 straipsnio 3 dalyje nustatytas duomenų, kuriuos reikia pateikti su licencijos prašymu, sąrašas. Dėl šio sąrašo išsamumo praktiškai kiekvienam eksporto ir kiekvienam importo atvejui prireikia atskiros licencijos;

(3)

būtiniausioms orlaivių reikmėms, nustatytoms Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 VI priedo 4.1–4.6 punktuose, skirtų produktų ir įrangos, kuriuose yra halonų arba kurių veikimas priklauso nuo halonų, atveju įpareigojimas turėti atskiras licencijas kiekvienam eksporto ir importo atvejui kelia su laiku susijusių problemų, būdingų aviacijos sektoriui, nes kai kuriais atvejais licencijas reikia gauti per labai trumpą laiką, kad lėktuvams būtų leista skristi. Palyginti su kitais sektoriais, kuriuose būtiniausioms reikmėms naudojami halonai, aviacijos sektoriuje dėl jo pobūdžio importuojama ir eksportuojama dažniau, o procesas yra itin atsikartojantis;

(4)

būtiniausioms orlaivių reikmėms, nustatytoms Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 VI priedo 4.1–4.6 punktuose, skirtų produktų ir įrangos, kuriuose yra halonų arba kurių veikimas priklauso nuo halonų, importui arba eksportui netaikomi kiekio apribojimai, todėl atskirų licencijų kiekvienu importo arba eksporto atveju nereikia patikrinti atsižvelgiant į kiekio apribojimus;

(5)

orlaiviuose įrengtos gesinimo sistemos reglamentuojamos Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija, kurios 6 priede ir 8 priede nustatyti minimalūs orlaivių eksploatavimo ir tinkamumo skraidyti standartai, taip pat 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiančiu Europos aviacijos saugos agentūrą (2);

(6)

todėl konkrečiu būtiniausioms orlaivių reikmėms, nustatytoms Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 VI priedo 4.1–4.6 punktuose, skirtų produktų ir įrangos, kuriuose yra halonų arba kurių veikimas priklauso nuo halonų, atveju duomenų, kuriuos reikia pateikti teikiant licencijos prašymą, sąrašą reikėtų supaprastinti, kad būtų galima išduoti bendras licencijas, o ne atskiras licencijas kiekvienam importo arba eksporto atvejui;

(7)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 25 straipsnio 1 dalį, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 18 straipsnio 3 dalis papildoma tokiu j punktu:

„j)

nukrypstant nuo a–h punktų, būtiniausioms orlaivių reikmėms, nustatytoms VI priedo 4.1–4.6 punktuose, skirtų produktų ir įrangos, kuriuose yra halonų arba kurių veikimas priklauso nuo halonų, importo arba eksporto atveju: 1) produktų arba įrangos, kurie bus importuojami arba eksportuojami, paskirtis ir tipas, kaip nurodyta VI priedo 4.1–4.6 punktuose; 2) halonų, kurie naudojami produktuose arba įrangoje, kurie bus importuojami arba eksportuojami, arba nuo kurių tokių produktų arba įrangos veikimas priklauso, tipas; 3) importuojamų arba eksportuojamų produktų arba įrangos Kombinuotosios nomenklatūros kodas.“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 286, 2009 10 31, p. 1.

(2)  OL L 79, 2008 3 19, p. 1.

---

5.11.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/31

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1089/2013

2013 m. lapkričio 4 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 nuostatos dėl veikliosios medžiagos diatomito (infuzorinės žemės) patvirtinimo sąlygų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 13 straipsnio 2 dalies c punktą ir 78 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

veiklioji medžiaga diatomitas (infuzorinė žemė) buvo įtraukta į Tarybos direktyvos 91/414/EEB (2) I priedą priėmus Komisijos direktyvą 2008/127/EB (3) pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 2229/2004 (4) 24b straipsnyje nustatytą tvarką. Direktyvą 91/414/EEB pakeitus Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 ši medžiaga laikoma patvirtinta pagal tą reglamentą ir yra įtraukta į Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (5) priedo A dalį;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 2229/2004 25a straipsnį Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2012 m. birželio 22 d. pateikė Komisijai savo nuomonę dėl diatomito (infuzorinės žemės) peržiūros ataskaitos projekto. Tarnyba pateikė pareiškėjui savo nuomonę dėl diatomito (infuzorinės žemės). Komisija paragino pareiškėją pateikti pastabas dėl diatomito (infuzorinės žemės) peržiūros ataskaitos projekto. Peržiūros ataskaitos projektą ir Tarnybos išvadas valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2013 m. spalio 3 d. pateikė kaip Komisijos peržiūros ataskaitą dėl diatomito (infuzorinės žemės);

(3)	patvirtinta, kad veiklioji medžiaga diatomitas (infuzorinė žemė) turi būti laikoma patvirtinta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009;

(4)	pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina iš dalies pakeisti patvirtinimo sąlygas. Visų pirma reikėtų paprašyti papildomos patvirtinamosios informacijos;

(5)	todėl Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)	valstybėms narėms turėtų būti skirta pakankamai laiko iš dalies pakeisti arba panaikinti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra diatomito (infuzorinės žemės), registraciją;

(7)	augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra diatomito (infuzorinės žemės), jei valstybės narės suteikia bet kokį lengvatinį laikotarpį pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsnį, šis laikotarpis turi pasibaigti ne vėliau kaip po aštuoniolikos mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(8)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 pakeitimai

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo A dalis iš dalies keičiama taip, kaip nustatyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009 valstybės narės, jei būtina, iki 2014 m. gegužės 25 d. iš dalies keičia arba panaikina galiojančias augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos diatomito (infuzorinės žemės) registracijas.

3 straipsnis

Lengvatinis laikotarpis

Valstybių narių suteikiamas lengvatinis laikotarpis pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsnį yra kuo trumpesnis ir baigiasi ne vėliau kaip po 2015 m. gegužės 25 d.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2)  1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL L 230, 1991 8 19, p. 1).

(3)  2008 m. gruodžio 18 d. Komisijos direktyva 2008/127/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatas dėl keleto veikliųjų medžiagų įtraukimo (OL L 344, 2008 12 20, p. 89).

(4)  2004 m. gruodžio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2229/2004, nustatantis tolesnes išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, ketvirtojo etapo įgyvendinimo taisykles (OL L 379, 2004 12 24, p. 13).

(5)  2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).

---

---

5.11.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/34

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1090/2013

2013 m. lapkričio 4 d.

kuriuo į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą įtraukiamas pavadinimas [Travia da Beira Baixa (SKVN)]

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų (1), ypač į jo 52 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

2013 m. sausio 3 d. įsigaliojo 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012. Juo buvo panaikintas ir pakeistas 2006 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 510/2006 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos (2);

(2)	remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalimi, Portugalijos paraiška įregistruoti pavadinimą Travia da Beira Baixa paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3);

(3)	prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl pavadinimas Travia da Beira Baixa turi būti įregistruotas;

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede nurodytas pavadinimas įregistruojamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  OL L 93, 2006 3 31, p. 12.

(3)  OL C 353, 2012 11 17, p. 14.

---

---

5.11.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/36

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1091/2013

2013 m. lapkričio 4 d.

kuriuo 206-ąjį kartą iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, nustatantis tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Al-Qaida tinklu

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002, nustatantį tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Al-Qaida tinklu (1), ypač į jo 7 straipsnio 1 dalies a punktą, 7a straipsnio 1 ir 5 dalis,

kadangi:

(1)	Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal tą reglamentą įšaldomi;

(2)

2013 m. spalio 18 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JTST) Sankcijų komitetas nusprendė įtraukti vieną fizinį asmenį ir vieną organizaciją į asmenų, grupių ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašą. 2013 m. spalio 24 d. JTST Sankcijų komitetas nusprendė į sąrašą įtraukti dar vieną fizinį asmenį. Be to, spalio 16 d. JTST Sankcijų komitetas nusprendė iš dalies pakeisti vieną sąrašo įrašą;

(3)	todėl Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas turėtų būti atitinkamai atnaujintas;

(4)	siekiant užtikrinti, kad šiuo reglamentu nustatytos priemonės būtų veiksmingos, jis turėtų įsigalioti nedelsiant,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 139, 2002 5 29, p. 9.

---

---

5.11.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/38

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 1092/2013

2013 m. lapkričio 4 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

---

---

5.11.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/40

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2013 m. spalio 31 d.

kuriuo dėl taikymo laikotarpio iš dalies keičiami sprendimai 2005/734/EB, 2006/415/EB ir 2007/25/EB

(pranešta dokumentu Nr. C(2013) 7148)

(Tekstas svarbus EEE)

(2013/635/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų nekomerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiantį Tarybos direktyvą 92/65/EEB (3), ypač į jo 18 straipsnį,

atsižvelgdama į 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvą 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinančią Direktyvą 92/40/EEB (4), ypač į jos 63 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos sprendimai 2005/734/EB (5), 2006/415/EB (6) ir 2007/25/EB (7) buvo priimti reaguojant į labai patogeniško H5N1 potipio paukščių gripo protrūkius ir siekiant apsaugoti gyvūnų ir žmonių sveikatą Sąjungoje;

(2)

Sprendimu 2005/734/EB nustatytos biologinio saugumo priemonės naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių užsikrėtimo labai patogenišku H5N1 potipio paukščių gripu nuo laukinių paukščių rizikai sumažinti ir numatyta ankstyvo ligos aptikimo sistema ypač pažeidžiamose teritorijose. Sprendime 2006/415/EB nustatytos tam tikros apsaugos priemonės, taikytinos labai patogeniško paukščių gripo, kurį valstybės narės naminiams paukščiams sukelia paukščių gripo H5N1 potipio virusas, atveju, įskaitant A ir B teritorijų nustatymą įtarus arba patvirtinus šios ligos protrūkį. Be to, Sprendime 2007/25/EB nustatytos tam tikros apsaugos priemonės, susijusios su labai patogenišku paukščių gripu ir su kambarinių paukščių, vykstančių kartu su šeimininkais, vežimu į Sąjungą;

(3)	tuose sprendimuose nustatytos priemonės taikomos iki 2013 m. gruodžio 31 d. Tačiau trečiosiose šalyse tarp laukinių bei naminių paukščių vis dar pasitaiko labai patogeniško H5N1 potipio paukščių gripo protrūkių ir tai kelia riziką gyvūnų ir žmonių sveikatai Sąjungoje;

(4)

atsižvelgiant į šią epidemiologinę padėtį, susijusią su labai patogenišku H5N1 potipio paukščių gripu, reikėtų toliau mažinti dėl šios infekcijos kylančią riziką, toliau taikant biologinio saugumo priemones, naudojantis ankstyvo ligos aptikimo sistemomis ir taikant tam tikras apsaugos priemones, susijusias su naminių paukščių ligos protrūkiais ir su kambarinių paukščių vežimu iš trečiųjų šalių į Sąjungą;

(5)

be to, 2012 m. atlikus Sąjungos reagavimo į ekstremalias situacijas tinklo išorinį vertinimą (8) paaiškėjo, kad Sąjungos lygmeniu priimtas apsaugos priemones, susijusias su paukščių gripo protrūkiais, įskaitant nustatytąsias Sprendime 2006/415/EB, valstybės narės laiko reikšmingomis ir veiksmingomis;

(6)	todėl sprendimų 2005/734/EB, 2006/415/EB ir 2007/25/EB taikymo laikotarpis turėtų būti pratęstas iki 2015 m. gruodžio 31 d.;

(7)	todėl sprendimai 2005/734/EB, 2006/415/EB ir 2007/25/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(8)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2005/734/EB 4 straipsnyje data „2013 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2015 m. gruodžio 31 d.“

2 straipsnis

Sprendimo 2006/415/EB 12 straipsnyje data „2013 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2015 m. gruodžio 31 d.“

3 straipsnis

Sprendimo 2007/25/EB 6 straipsnyje data „2013 m. gruodžio 31 d.“ pakeičiama data „2015 m. gruodžio 31 d.“

4 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2)  OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3)  OL L 146, 2003 6 13, p. 1.

(4)  OL L 10, 2006 1 14, p. 16.

(5)  2005 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimas 2005/734/EB, nustatantis biologinio saugumo priemones naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių užsikrėtimo labai patogenišku paukščių gripu, kurį sukelia A gripo viruso H5N1 subtipas, nuo laukinių paukščių pavojui sumažinti ir nustatantis ankstyvo ligos aptikimo sistemą ypač pažeidžiamose teritorijose (OL L 274, 2005 10 20, p. 105).

(6)  2006 m. birželio 14 d. Komisijos sprendimas 2006/415/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu, kurį Bendrijos naminiams paukščiams sukelia gripo viruso H5N1 potipis, ir panaikinantis Sprendimą 2006/135/EB (OL L 164, 2006 6 16, p. 51).

(7)  2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos sprendimas 2007/25/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu ir su kambarinių paukščių, vykstančių kartu su šeimininkais, vežimu į Bendriją (OL L 8, 2007 1 13, p. 29).

(8)  http://ec.europa.eu/food/animal/diseases/strategy/pillars/docs/23_final_report_eu_rapid_response.pdf.

---

5.11.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 293/42

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2013 m. spalio 31 d.

kuriuo dėl taikymo laikotarpio iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 2008/866/EB dėl tam tikrų dvigeldžių moliuskų, skirtų žmonių maistui, importo iš Peru laikino sustabdymo skubių priemonių

(pranešta dokumentu Nr. C(2013) 7162)

(Tekstas svarbus EEE)

(2013/636/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (1), ypač į jo 53 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktį,

kadangi:

(1)

Reglamente (EB) Nr. 178/2002 Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis nustatyti maistą ir pašarus reglamentuojantys bendrieji principai, visų pirma susiję su maisto ir pašarų sauga. Jame nustatytos skubios priemonės, jeigu yra akivaizdžiai aišku, kad iš trečiųjų šalių importuojami maisto produktai ar pašarai gali kelti didelę riziką žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai arba aplinkai ir kad susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) taikomomis priemonėmis tinkamai išvengti rizikos neįmanoma;

(2)

2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimas 2008/866/EB Komisijos sprendimas dėl tam tikrų dvigeldžių moliuskų, skirtų žmonių maistui, importo iš Peru laikino sustabdymo skubių priemonių (2) buvo priimtas po hepatito A protrūkio tarp žmonių, vartojusių iš Peru importuotų dvigeldžių moliuskų, užkrėstų hepatito A virusu (HAV). Šis sprendimas iš pradžių buvo taikytas iki 2009 m. kovo 31 d., tačiau 2012 m. lapkričio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2012/729/ES, kuriuo dėl taikymo laikotarpio iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 2008/866/EB dėl tam tikrų dvigeldžių moliuskų, skirtų žmonių maistui, importo iš Peru laikino sustabdymo skubių priemonių (3), šis taikymo laikotarpis buvo pratęstas iki 2013 m. lapkričio 30 d.;

(3)

kompetentinga Peru institucija pateikė papildomos informacijos apie taisomuosius veiksmus, kurie buvo įgyvendinti siekiant pašalinti tam tikrų dvigeldžių moliuskų kontrolės sistemoje nustatytus trūkumus. Vis dėlto kai kurie klausimai dar neišspręsti. Visų pirma, į praėjusiųjų metų stebėjimo programos rezultatus neįtraukta Donax rūšies (Donax spp) dvigeldžių moliuskų, kurie sukėlė ligos protrūkį, kontrolė. Todėl negalima daryti išvados, kad iki tos datos kompetentingos Peru institucijos pateiktų garantijų pakanka skubiai priemonei panaikinti;

(4)	todėl Sprendimo 2008/866/EB taikymo laikotarpio pabaigos data turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(5)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimo 2008/866/EB 5 straipsnyje data „2013 m. lapkričio 30 d.“ pakeičiama data „2014 m. lapkričio 30 d.“

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

---

(1)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

(2)  OL L 307, 2008 11 18, p. 9.

(3)  OL L 327, 2012 11 27, p. 56.

---