29.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 286/1

(1)

Sprendimu 2013/532/ES (2) Taryba nusprendė teikti Rumunijai savitarpio pagalbą;

(2)

atsižvelgiant į dabartines aplinkybes, t. y. nestabilų kapitalo judėjimą, visų pirma darantį poveikį besiformuojančioms rinkoms, makroekonominiam scenarijui kylančią riziką ir nepašalintą bankų sektoriaus pažeidžiamumą, pagal valstybėms narėms skirtą mokėjimų balanso priemonę derėtų teikti vidutinės trukmės prevencinę finansinę pagalbą Rumunijai. Nors dabartinėmis rinkos sąlygomis Rumunija neketina prašyti kurios nors pagalbos dalies išmokėjimo, tikėtina, kad prevencinė pagalba padės konsoliduoti makroekonominį, biudžeto ir finansinį stabilumą, o vykdant struktūrines reformas – didins Rumunijos ekonomikos atsparumą ir augimo potencialą;

(3)

susiklosčius nepalankioms aplinkybėms Rumunija gali būti nepajėgi savo išorės finansavimo poreikių tenkinti turimais finansavimo ištekliais. Ši rizika, bet kita ko, susijusi su reikšmingo dydžio išorės skola ir finansų sektoriaus permainomis, labai neigiama grynąja investicijų pozicija ir nepalankių euro zonos įvykių šalutiniais poveikiais. Nepalankiausių sąlygų scenarijaus atveju likusius finansavimo poreikius gali tekti padengti pasinaudojant prevencine vidutinės trukmės finansine pagalba;

(4)

Rumunijai reikėtų skirti iki 2 000 mln. EUR dydžio Sąjungos prevencinę paramą pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos valstybių narių mokėjimų balansui priemonę, sukurtą Reglamentu (EB) Nr. 332/2002. Ta pagalba turėtų būti teikiama kartu su 1 751,34 mln. SST (apie 2 000 mln. EUR, 170 % Rumunijos TVF kvotos) Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) parama taikant rezervinį susitarimą, patvirtintą 2013 m. rugsėjo 27 d.; šią pagalbą valdžios institucijos taip pat turi laikyti prevencine vidutinės trukmės finansine pagalba. Pasaulio bankas pagal vystymosi politiką suteikė 1 000 mln. EUR paskolą su galimybe atidėti pasinaudojimą ja iki 2015 m. gruodžio mėn. Be to, Pasaulio bankas turi toliau teikti anksčiau paskirtą 891 mln. EUR paramą, iš kurios dar liko išmokėti 514 mln. EUR;

(5)

prevencinę vidutinės trukmės finansinę pagalbą turėtų administruoti Komisija, kuri pasikonsultavusi su Ekonomikos ir finansų komitetu (EFK), turi susitarti su Rumunijos valdžios institucijomis dėl konkrečių ekonominės politikos sąlygų, sietinų su ta pagalba. Tos sąlygos turėtų būti nustatytos susitarimo memorandume;

(6)

atsižvelgdama į prevencinį vidutinės trukmės finansinės pagalbos pobūdį, Rumunija neprašys, kad būtų išmokėta kuri nors Sąjungos paskolos dalis, nebent patirtų sunkumų, susijusių su jos einamųjų mokėjimų balansu arba kapitalo judėjimu. Tuo atveju, jei Rumunija pateiks Komisijai finansavimo prašymą, Komisija, pasikonsultavusi su EFK, turi priimti sprendimą dėl pasinaudojimo programa ir dėl pagalbos dalių dydžio bei išmokėjimo laiko. Su galimais išmokėjimais susijusios išsamios finansinės sąlygos turi būti išdėstytos Prevencinės paskolos priemonės susitarime;

(7)

prevencinė vidutinės trukmės finansinė pagalba turėtų būti teikiama siekiant padėti sėkmingai įgyvendinti vyriausybės ekonominės politikos programą, ir tokiu būdu turėtų remti Rumunijos mokėjimų balanso tvarumą,

(a)

biudžeto patvirtinimas ir politikos įgyvendinimas pagal fiskalinio konsolidavimo planą, atitinkantį Rumunijos įsipareigojimus pagal Stabilumo ir augimo paktą, kad būtų pasiektas ir vėliau palaikomas Rumunijos vidutinės trukmės laikotarpio biudžeto tikslas ne vėliau kaip 2015 m.;

(b)

pagal dvi ankstesnes programas nustatytų priemonių pilnavertis vykdymas ir visų likusių neįvykdytų sąlygų įgyvendinimas;

(c)

tolesnis fiskalinio valdymo sistemos stiprinimas, taip pat įgyvendinant Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo, siekiant tinkamai įtvirtinti fiskalinio konsolidavimo rezultatą. Ypatingas dėmesys skiriamas daugiamečio biudžeto planavimo stiprinimui, veiksmingos biudžeto įsipareigojimų kontrolės sistemos įgyvendinimui, mokesčių surinkimo gerinimui ir kapitalo biudžeto sudarymo proceso tobulinimui;

(d)

veiksmų planų, patvirtintų atsižvelgiant į 2010–2011 m. Pasaulio banko atliktų funkcinių vertinimų išvadas, įgyvendinimas laiku ir centrinio vykdymo skyriaus įsteigimas, siekiant pagerinti vyriausybės lygmens politikos prioritizavimą;

(e)

įsiskolinimo panaikinimas ir biudžeto kontrolės mechanizmų stiprinimas sveikatos priežiūros sektoriuje, taikant veiksmingesnį ataskaitų teikimo metodą ir stebėjimo sistemas;

(f)

sveikatos priežiūros strateginio veiksmų plano įgyvendinimas, racionalizuojant ligoninių struktūrą ir plečiant pirminės priežiūros veiklą siekiant gerinti poveikį sveikatai;

(g)

valstybės skolos valdymo gerinimas, siekiant mažinti riziką, konsoliduoti valstybės skolą ir didinti jos pajamingumą;

(h)

tolesnis bankų ar investicinių įmonių pertvarkymo sistemos, Rumunijos centrinio banko nenumatytų atvejų planavimo ir indėlių garantijų fondo valdymo stiprinimas, taip pat priemonių, kuriomis spartinamas nacionalinių bankų balanso tvarkymo procesas ir bankų sektoriaus kreditavimo drausmės palaikymas, vykdymas;

(i)

su Finansų priežiūros institucija susijusių teisės aktų suderinimas su tarptautine gerąja praktika, siekiant stiprinti nebankinių finansų rinkos priežiūrą;

(j)

valstybės įmonių restruktūrizavimas, įskaitant kapitalo dalių pardavimą, ir valstybės įmonių valdymo stiprinimas;

(k)

tolesnis priemonių, kuriomis gerinama mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) verslo aplinka, įskaitant joms tenkančios administracinės naštos mažinimą, ir didinamos jų galimybės gauti finansavimą, įgyvendinimas.

29.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 286/4

(1)

Rumunija nuo 2009 m. įgyvendino esminę reformų programą. Pagal dvi mokėjimų balanso programas Rumunija iš esmės pakoregavo savo išorės makroekonominį disbalansą. Be to, 2013 m. birželio 21 d. Taryba Sprendimu 2013/318/ES (1) panaikino Sprendimą 2009/590/EB (2) dėl perviršinio deficito Rumunijoje. Fiskalinį konsolidavimą reikėtų toliau vykdyti, atsižvelgiant į Stabilumo ir augimo pakto reikalavimus, kad vidutinės trukmės laikotarpio tikslas būtų pasiektas 2015 m. Vyriausybei vėl atsirado galimybių gauti finansavimą rinkoje, o valiutos kursas nuo 2009 m. vidurio iš esmės buvo stabilus;

(2)

makroekonominis ir finansinis stabilumas turėtų būti sustiprintas vykdant riziką ribojančią politiką. Reikėtų toliau vykdyti pagal ankstesnes programas pradėtas struktūrines reformas ir prireikus jas sustiprinti, siekiant sumažinti pažeidžiamumą, sustiprinti būsimo ekonomikos augimo ir atsigavimo pagrindą;

(3)

Taryba turi reguliariai peržiūrėti Rumunijos įgyvendinamą ekonominę politiką: visų pirma kasmet peržiūrėti atnaujintą Rumunijos konvergencijos programą ir apžvelgti nacionalinės reformų programos įgyvendinimą, taip pat konvergencijos ataskaitoje reguliariai apžvelgti Rumunijos padarytą pažangą;

(4)

nors remiantis ekonominės programos pagrindiniu scenarijumi visi bendri finansavimo poreikiai iki 2015 m. pabaigos yra visiškai užtikrinti, o vyriausybė ir toliau turi galimybių gauti finansavimą rinkoje, su pagrindiniu scenarijumi susijusi rizika pagrindžia Rumunijos prašymą suteikti prevencinio pobūdžio finansinę pagalbą, kuria būtų pratęsta Tarybos sprendimais 2009/458/EB (3) ir 2011/289/ES (4) skirta pagalba;

(5)

Rumunijos valdžios institucijos iš Sąjungos ir kitų tarptautinių finansų įstaigų paprašė finansinės pagalbos mokėjimų balanso tvarumui paremti ir tarptautinių valiutos atsargų riziką ribojančiam lygiui užtikrinti, jei susiklostytų nepalankios ekonominės aplinkybės;

(6)

nepaisant Rumunijos einamosios sąskaitos padėties pagerėjimo, šalis išlieka jautri valiutos kursų svyravimui ir tarptautinio kapitalo judėjimo nestabilumui. Nepalankaus scenarijaus atveju, kai dabartinis didelis likvidumas gali sumažėti, gali susidaryti tokia padėtis, kai padidėtų Rumunijos finansavimo sąnaudos ir galbūt tai atsitiktų netikėtai. Be to, dėl nepalankių įvykių euro zonoje bankų sektoriui galėtų iškilti naujų sunkumų. Tolesnis pažeidžiamumas pateisina Sąjungos savitarpio pagalbos skyrimą,