22.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 280/1

(1)

2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1262/2012, kuriuo nustatomos ES laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2013 m. ir 2014 m. (2), nustatomos kvotos 2013 m.;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2013 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

22.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 280/3

(1)

Sprendimu 2012/734/ES Taryba leido Sąjungos vardu pasirašyti Susitarimą, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija (toliau – Susitarimas). Pagal Sprendimą 2012/734/ES Susitarimas turi būti taikomas laikinai, kol bus baigtos jo sudarymo procedūros;

(2)

Susitarimo II priedas susijęs su sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžtimi ir administracinio bendradarbiavimo metodais. To priedo 2A priedėlyje numatyta galimybė kai kuriems produktams laikantis metinių kvotų taikyti II priedo 2 priedėlyje nustatytų kilmės taisyklių išimtis. Kadangi Sąjunga nusprendė pasinaudoti ta galimybe, būtina nustatyti tų išimčių taikymo importui iš Salvadoro sąlygas;

(3)

II priedo 2A priedėlyje nustatytos kvotos turėtų būti administruojamos vadovaujantis pirmumo principu pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (2);

(4)

teisė naudotis muitų tarifų nuolaidomis turėtų būti suteikiama, jei muitinei pateikiamas atitinkamas prekių kilmės įrodymas, kaip numatyta Susitarime;

(5)

kadangi Susitarimas laikinai taikomas nuo 2013 m. spalio 1 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

22.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 280/13

(1)

Sprendimu 2012/734/ES Taryba leido Sąjungos vardu pasirašyti Susitarimą, kuriuo steigiama Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Centrinės Amerikos asociacija (toliau – Susitarimas). Pagal Sprendimą 2012/734/ES Susitarimas turi būti taikomas laikinai, kol bus baigtos jo sudarymo procedūros;

(2)

Susitarimo II priedas susijęs su sąvokos „produktų kilmė“ apibrėžtimi ir administracinio bendradarbiavimo metodais. To priedo 2A priedėlyje numatyta galimybė kai kuriems produktams laikantis metinių kvotų taikyti II priedo 2 priedėlyje nustatytų kilmės taisyklių išimtis. Kadangi Sąjunga nusprendė pasinaudoti ta galimybe, būtina nustatyti tų išimčių taikymo importui iš Kosta Rikos sąlygas;

(3)

II priedo 2A priedėlyje nustatytos kvotos turėtų būti administruojamos vadovaujantis pirmumo principu pagal 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (2);

(4)

teisė naudotis muitų tarifų nuolaidomis turėtų būti suteikiama, jei muitinei pateikiamas atitinkamas prekių kilmės įrodymas, kaip numatyta Susitarime;

(5)

kadangi Susitarimas laikinai taikomas nuo 2013 m. spalio 1 d., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo tos pačios dienos;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

22.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 280/22

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

22.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 280/24

(1)

Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (toliau – EGF) įsteigtas teikti papildomą paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo dėl su globalizacija susijusių esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką;

(2)

2006 m. gegužės 17 d. tarpinstituciniame susitarime numatyta galimybė mobilizuoti EGF lėšas, neviršijant viršutinės metinės 500 mln. EUR ribos;

(3)

2012 m. lapkričio 5 d. Italija pateikė paraišką mobilizuoti EGF lėšas dėl darbuotojų atleidimo iš įmonės „De Tomaso Automobili S.p.A.“ ir iki 2013 m. kovo 5 d. ją papildė išsamesne informacija. Ši paraiška atitinka finansinės paramos sumai nustatyti taikomus reikalavimus, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 10 straipsnyje. Todėl Komisija siūlo mobilizuoti 2 594 672 EUR sumą;

(4)

todėl EGF lėšos turėtų būti mobilizuotos finansinei paramai pagal Italijos pateiktą paraišką suteikti,

22.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 280/25

(1)

2010 m. spalio 25 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/638/BUSP (1);

(2)

remiantis Sprendimo 2010/638/BUSP peržiūra, ribojamųjų priemonių taikymas turėtų būti pratęstas iki 2014 m. spalio 27 d.;

(3)

todėl Sprendimas 2010/638/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

22.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 280/26

(1)

2007 m. vasario 2 d. laišku Komisija paprašė Rumunijos suteikti informacijos apie įmonės Petrotub Roman S.A. (toliau – Petrotub) atleidimo nuo skolos valstybei raštus ir skolos valstybei mokėjimo terminų pakeitimą ją privatizuojant 2003 m. (po privatizavimo įmonė buvo pervadinta į Mittal Steel Roman, o vėliau – į ArcelorMittal Tubular Products S.A.  (2) (toliau – AM Roman);

(2)

2007 m. rugsėjo 25 d. laišku Komisija informavo Rumuniją, kad ketina pradėti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą (3) dėl pagalbos, kuri galėjo būti teikiama privatizuojant Petrotub. Sprendimas buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiame leidinyje  (4). Komisija suinteresuotąsias šalis pakvietė dėl minėtosios priemonės pateikti pastabų;

(3)

2007 m. lapkričio 26 d. laišku, užregistruotu tą pačią dieną, Rumunija pateikė savąsias pastabas. 2008 m. sausio 28 d. laiškais, užregistruotais 2008 m. sausio 29 d., ArcelorMittal (patronuojančioji bendrovė) ir AM Roman (atitinkama patronuojamoji įmonė) pateikė pastabas, kurios 2008 m. vasario 12 d. buvo nusiųstos Rumunijai. Rumunija atsakė 2008 m. kovo 11 d. laišku, užregistruotu tą pačią dieną;

(4)

2009 m. vasario 26 d., 2009 m. spalio 8 d. ir 2010 m. sausio 29 d. laiškais Komisija paprašė papildomos informacijos. Rumunija atsakė 2009 m. balandžio 27 d., 2009 m. spalio 19 d. ir 2010 m. vasario 3 d. laiškais, visi jie užregistruoti tomis pačiomis dienomis;

(5)

įmonė AM Roman yra besiūlių plieninių vamzdžių gamintoja, veikianti Romane, Rumunijos regione, gaunančiame pagalbą pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą (5). Prieš 2003 m. privatizavimą įmonė, tada vadinta Petrotub, buvo besiūlių plieninių vamzdžių gamintoja – buvo gaminami karštai ir šaltai valcuoti 6–620 mm skersmens 0,5–70 mm sienelių pločio plieniniai vamzdžiai. Šie gaminiai įvairiai taikomi energetikos (naftos, dujų, cheminių medžiagų, branduolinės ir tradicinės energetikos) pramonėje, taip pat mašinų ir statybos pramonėje. Po privatizavimo įmonė toliau veikė tų pačių gaminių rinkoje. Šiuo metu 69,76 % įmonės akcijų turi ArcerlorMittal grupei priklausanti bendrovė ArcelorMittal Tubular Products Holding B.V. Rotterdam NLD  (6);

(6)

2003 m. liepos 23 d. Rumunijos privatizavimo agentūra APAPS (dabar – AVAS) (7) viešai paskelbė ketinimą parduoti savo turimas 70 % Petrotub akcijų. Privatizavimas buvo vykdomas skelbiant viešąjį konkursą. Su LNM Holdings NV (dabar – ArcelorMittal) 2003 m. spalio 28 d. buvo pasirašyta pardavimo už 6 mln. USD (5,1 mln. EUR (8)) sutartis;

(7)

privatizavimo aplinkybėmis APAPS Rumunijos valstybės vardu sutiko nurašyti 22,5 mln. EUR bendrą skolą valstybei ir pakeisti likusios valstybei grąžintinos sumos mokėjimo terminus;

(8)

1998 m. Petrotub buvo sudariusi sutartį dėl komercinės [30–50] (9) mln. Vokietijos markių (DEM) [15–25 mln. EUR] paskolos, kurios terminas – 2011 m., iš Vokietijos plėtros banko Kreditanstalt für Wiederaufbau (toliau – KfW) naujai gamyklai iš bendrovės Mannesmann AG įsigyti. Įvairūs KfW finansavimo paketo segmentai buvo užtikrinti Vokietijos ir Austrijos valstybės garantijomis ir Rumunijos banko Banca Comercială Română (BCR) garantija. Priešpriešinę garantiją Vokietijos valstybės garantijai suteikė Rumunijos valstybė. Rumunijos priešpriešine garantija buvo padengta 85 % visos 30–50 mln. DEM KfW paskolos. Rumunija iš Petrotub paėmė vienkartinį [3–7 %] mokestį;

(9)

sprendime dėl procedūros pradėjimo Komisija Rumunijai pranešė, kad pagrindas pradėti oficialią tyrimo procedūrą yra Rumunijos stojimo sutarties protokolo VII priedo B skirsnis dėl plieno pramonės restruktūrizavimo (toliau – VII priedas) ir kad, VII priede nesant konkrečių nuostatų dėl Rumunijos vamzdžių gamintojų teisinės padėties privatizavimo metu, Komisija tuo pagrindu tirs, ar įmonei AM Roman buvo teikiama valstybės pagalba ir ar ji yra suderinama;

(10)

Komisija atkreipė dėmesį, kad įsigijimo kaina (5,1 mln. EUR) nepadengė valstybės patirtų nuostolių nurašant 22,5 mln. EUR skolos valstybei – sumos, su kuria, vykdant privatizavimą, sutiko Rumunijos privatizavimo agentūra APAPS;

(11)

prieš pradedant oficialią tyrimo procedūrą Rumunija buvo pateikusi nepriklausomo konsultanto ataskaitą (10) siekdama įrodyti, kad privatizavimas tomis konkrečiomis sąlygomis buvo valstybei palankiausias sprendimas;

(12)

ataskaitoje nurodyta, kad privatizuojant įmonę buvo pasiekta Rumunijos valstybei palankiausia padėtis. Toliau pateiktoje lentelėje palyginamos sumos, kurias kiekviena iš kreditorių – viešojo sektoriaus institucijų gautų įvykus privatizavimo ir likvidavimo scenarijams (11);

(13)

ataskaita grindžiama prielaida, kad likvidavimo atveju būtų buvę pasinaudota 1998 m. garantija ir valstybė (kuriai atstovautų Finansų ministerija) būtų įgijusi pareigą padengti nesumokėtą Petrotub paimtos KfW paskolos dalį, t. y. [15–25] mln. EUR. Kitaip tariant, įvykus likvidavimo scenarijui, valstybė galiausiai būtų gavusi tik [2–9] mln. EUR, o tai, palyginti, yra mažiau negu [4–9] mln. EUR suma, gauta įmonę privatizavus;

(14)

sprendime dėl procedūros pradėjimo Komisija suabejojo, ar privatizavimo ir likvidavimo scenarijų rezultatus reikėjo skaičiuoti visai valstybei, kaip teigiama eksperto ataskaitoje, ar atskirai kiekvienam viešojo sektoriaus kreditoriui, laikantis HAMSA bylos precedento (12);

(15)

inter alia, Komisija abejojo ir dėl to, ar vertinant lividavimo rezultatus buvo galima atsižvelgti į [15–25] mln. EUR nuostolį, kuris būtų susidaręs, jeigu būtų pasinaudota 1998 m. garantija. Remiantis bylomis HYTASA  (13) ir Gröditzer  (14), įsipareigojimus, kuriuos valstybė turi prisiimti kaip įmonės akcininkė, reikia atskirti nuo įsipareigojimų, kuriuos ji turi prisiimti kaip viešojo sektoriaus institucija. Taigi, į išlaidas, prisiimtas viešojo sektoriaus institucijos veiksmu, negali būti atsižvelgiama vertinant išlaidas, kurias būtų galėjęs ir pasirengęs patirti privatus akcininkas. Tai, kad 1998 m. Rumunijos Finansų ministerija įmonei Petrotub suteikė valstybės garantiją, Komisija supranta kaip ženklą, kad privatus akcininkas nebūtų galėjęs tokios garantijos suteikti. Kitas požymis šiuo klausimu – tai, kad 1998 m. garantija buvo suteikta tokiomis sąlygomis, su kuriomis privatus veiklos vykdytojas galbūt nebūtų sutikęs;

(16)

2007 m. lapkričio 27 d. pastabose Rumunija iš esmės teigė, kad, 2003 m. spalio mėn. privatizavus Petrotub, įmonei arba pirkėjui nebuvo sudaryta palankesnių sąlygų, todėl ši operacija neturi SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodytos valstybės pagalbos požymių;

(17)

pirma, Rumunija pabrėžė, kad Petrotub buvo parduota surengus atvirą, skaidrų ir besąlygišką konkursą – Rumunijos valdžios institucijų nuomone, tai rodo, kad Petrotub buvo parduota rinkos kaina, o pirkėjui šiuo pirkiniu nebuvo sudaryta palankesnių sąlygų. Antra, Rumunija išreiškė požiūrį, kad ji pasielgė taip, kaip būtų pasielgęs bet kuris privatus pardavėjas: rinkdamasi iš privatizavimo ir likvidavimo scenarijų, valstybė pasirinko tą scenarijų, kuris pasirodė palankiausias vien finansiniu požiūriu, neatsižvelgiant į nekomercinius ar politinius motyvus, būdingus viešojo sektoriaus institucijos veiklai;

(18)

kalbant apie antrąjį argumentą, Rumunija nurodė, kad pagal nacionalinę teisę privatizavimo agentūra AVAS privalėjo ir turėjo įgaliojimus įvertinti ir palyginti bendrus privatizavimo ir likvidavimo rezultatus viso valstybės biudžeto požiūriu. Kitaip tariant, privatizavimo agentūra pasirenka visam valstybės biudžetui palankiausią scenarijų, taip pat, kaip pasielgtų ir didelė patronuojančioji bendrovė, apimanti keletą kreditorių. Vertinant šiuo požiūriu, skirtingai, negu teigia Komisija, valstybė negalėjo ir neprivalėjo įvertinti privatizavimo ir likvidavimo rezultatų atskirai kiekvienos atitinkamos viešojo sektoriaus institucijos aspektais;

(19)

be to, vertindama likvidavimo rezultatus, valstybė privalėjo atsižvelgti į nuostolius, susijusius su 1998 m. garantija, nes, esamomis aplinkybėmis, tokią garantiją įmonei Petrotub būtų suteikęs ir privatus investuotojas. Tuo metu, kai buvo suteikta garantija, įmonė neturėjo sunkumų, o įmonės Petrotub už garantiją sumokėtas rizikos priedas buvo tinkamas atlygis už akcininko garantiją, suteiktą įmonės, kuri tuo metu buvo geros būklės, interesais;

(20)

be to, 1998 m. garantija turi būti vertinama atsižvelgiant į tuo metu galiojusias atitinkamas valstybės pagalbos taisykles. Tuo metu taikytame Komisijos komunikate dėl trumpalaikių eksporto kreditavimo garantijų numatyta, kad ilgalaikės eksporto kreditavimo garantijos pagal SESV 107 1 dalį (tuo metu – pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį) netikrinamos (15). Rumunija taip pat pabrėžė, kad 1998 m., kai garantija buvo suteikta, Petrotub buvo vamzdžių gamintoja, todėl jai nebuvo taikoma EAPB sutartyje nustatyta plieno apibrėžtis ar Europos sutarties 2 protokolo dėl EAPB sutarties taikymo plieno srityje nuostatos;

(21)

AM Roman ir jos patronuojančioji bendrovė ArcelorMittal visiškai pritarė Rumunijos argumentams. Įmonės taip pat pabrėžė, kad, remiantis tuo metu galiojusiais Rumunijos teisės aktais ir Europos sutarties taisyklėmis valstybės pagalbos srityje, 1998 m. Petrotub interesais suteikta valstybės garantija nebuvo valstybės pagalba. Be to, 1998 m. garantija yra aiškus valstybės, kaip balsų daugumą turinčios atitinkamos įmonės akcininkės, prisiimtas komercinis įsipareigojimas, kurio vykdymą galima užtikrinti, todėl jį galima įtraukti vertinant likvidavimo išlaidas. ArcelorMittal taip pat pabrėžė, kad ji už Petrotub įsigijimą sumokėjo rinkos kainą, todėl bet koks galimas pranašumas, įgytas įmonę privatizavus, quod non, bet kokia apimtimi būtų likęs valstybei, kaip pardavėjai;

(22)

šioje byloje tiriami įvykiai, įvykę prieš Rumunijos stojimą į Europos Sąjungą (2007 m. sausio 1 d.). Petrotub buvo privatizuota 2003 m. spalio mėn. Be to, 1998 m. Rumunijos valstybė Petrotub interesais suteikė garantiją [30–50] mln. DEM vertės KfW paskolai, skirtai naujai gamyklai įsigyti. 1998 m. garantija susijusi su 2003 m. privatizavimu, nes Rumunija teigė, kad į garantijos išlaidas turi būti atsižvelgiama likvidavimo atveju, vertinant 2003 m. privatizavimą pagal veiklos vykdytojo rinkos ekonomikos sąlygomis kriterijų;

(23)

paprastai SESV 107–108 straipsniai netaikomi priemonėms, kurias leista taikyti prieš stojimą į ES, jeigu jos po stojimo nebetaikomos (16). Nukrypdama nuo šios bendrosios taisyklės ir todėl išimtiniu pagrindu, remdamasi Rumunijos stojimo sutarties VII priedu, Komisija turi kompetenciją patikrinti valstybės pagalbą, Rumunijos suteiktą restruktūrizuojant jos plieno pramonę prieš stojimą į ES (17);

(24)

VII priedo nuostatomis Rumunijai leidžiama užbaigti savo plieno pramonės restruktūrizavimą, kaip pradėtą prieš stojimą į ES. Rumunijos plieno sektoriaus restruktūrizavimas prieš jos stojimą į ES buvo atliekamas remiantis Europos sutarties 2 protokolu dėl EAPB sutarties taikymo plieno srityje (toliau – 2 protokolas), kurio galiojimas pratęstas 2002 m. spalio 23 d. pasirašytu papildomu protokolu (toliau – papildomas protokolas);

(25)

2 protokolu Rumunijai buvo suteiktas penkerių metų lengvatinis laikotarpis – nuo 1993 m. iki 1998 m. pabaigos – jos EAPB plieno pramonei pertvarkyti rengiantis stojimui. 2002 m. liepos 29 d. Tarybos sprendimu patvirtintu ir 2002 m. spalio 23 d. pasirašytu papildomu protokolu lengvatinis laikotarpis buvo pratęstas iki 2004 m. pabaigos. Per gautą galutinį lengvatinį laikotarpį, t. y. per laikotarpį nuo 1993 m. iki 2004 m. pabaigos Rumunijai buvo leidžiama teikti restruktūrizavimo pagalbą plieno sektoriui 2 protokolo (pratęsto papildomu protokolu) sąlygomis, remiantis nacionaline restruktūrizavimo programa (toliau – NRP), kuriai pritarė Bendrija. Taryba Rumunijos NRP patvirtino 2005 m. liepos 18 d. (18);

(26)

VII priedas yra „apsaugos mechanizmas“, leidžiantis Komisijai po 2007 m. sausio 1 d. (stojimo data) kontroliuoti prieš stojimą į ES pagal 2 protokolą (pratęstą papildomu protokolu) ir pagal NRP plieno sektoriui Rumunijos suteiktą pagalbą. Be to, VII priede Komisijai suteikti įgaliojimai išsieškoti pagalbą, suteiktą pažeidžiant 2 protokolą ir NRP. Taigi, VII priedas yra lex specialis, kuriame išimtiniu pagrindu, nukrypstant nuo bendros tvarkos, leidžiama atgaline data kontroliuoti ir tikrinti valstybės pagalbą, Rumunijos suteiktą savo plieno pramonei prieš stojimą į ES. Naujausiuose sprendimuose dėl valstybės pagalbos, prieš stojant į ES suteiktos Lenkijos plieno gamybos įmonėms (19), Bendrasis Teismas patvirtino Lenkijos stojimo sutarties 8 protokolo lex specialis pobūdį – jame išdėstytos tokios pat nuostatos, kaip ir VII priede;

(27)

pagal šią procedūrą Komisija turi įvertinti, ar 23–26 punktuose aprašyta išimtinė kompetencija atgaline data vykdyti kontrolę apima ir priemones, kurias Rumunija suteikė vamzdžių gamintojams prieš stojimą į ES. Šiuo tikslu ir šiuo atveju taikytini teisiniai pagrindai, kuriuos sudaro VII priedas kartu su 2 protokolu ir papildomu protokolu, turi būti aiškinami siekiant nustatyti, ar jų nuostatos apima priemones, įgyvendintas Rumunijos vamzdžių gamintojų atžvilgiu prieš stojimą į ES;

(28)

galioja visuotinai pripažintas teisės principas, kad lex specialis nuostatos, nukrypstančios nuo bendros tvarkos, turi būti aiškinamos siaurai. Siauras minėtųjų teisinių pagrindų aiškinimas (žr. tolesnes 29–43 konstatuojamąsias dalis) verčia daryti išvadą, kad išimtinė Komisijos kompetencija atgaline data vykdyti kontrolę taikoma tik pagalbai, kuri buvo (galėjo būti) teikiama EAPB gamintojams, tad (galimai) pagalbai vamzdžių gamintojams ji netaikoma;

(29)

VII priedo 12 ir 17 dalyse nustatyta Komisijos kompetencija atgaline data vykdyti prieš stojimą į ES Rumunijos plieno pramonei teiktos pagalbos kontrolę. 12 dalimi Komisija ir Taryba įgaliojamos kontroliuoti Rumunijos NRP įgyvendinimą prieš stojimą ir po stojimo į ES iki 2009 m. 17 dalimi Komisija įgaliojama duoti nurodymą išieškoti valstybės pagalbą, suteiktą pažeidžiant VII priedo 1–3 dalis (kaip nurodyta tolesnėse 30–32 konstatuojamosiose dalyse);

(30)

VII priedo 1 dalyje nurodyta, kad 1993–2004 m. Rumunijos suteikta valstybės pagalba „atskirų plieno pramonės dalių restruktūrizavimui“ laikoma suderinama su vidaus rinka, jeigu: „Europos sutarties […] 2 protokolo dėl EAPB produktų 9 straipsnio 4 dalyje numatytas laikotarpis buvo pratęstas iki 2005 m. gruodžio 31 d.“; buvo laikomasi NRP išdėstytų sąlygų; nuo 2005 m. sausio 1 d. NRP naudos gavėjams neskiriama ar neišmokama jokia valstybės pagalba; ir „[…] po 2004 m. gruodžio 31 d. neskiriama ar neišmokama jokia valstybės pagalba Rumunijos plieno sektoriui“ restruktūrizuoti. Šioje dalyje taip pat nurodyta, kad: „Šiose nuostatose ir A priedėlyje valstybės pagalba restruktūrizavimui turi būti suprantama kaip bet kuri su plieno gamybos įmonėmis susijusi priemonė, kuri yra valstybės pagalba pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį ir kuri pagal įprastines Bendrijoje taikomas taisykles negali būti laikoma suderinama su bendrąja rinka;“

(31)

VII priedo 2 dalyje numatyta, kad valstybės pagalbą 1993–2004 m. laikotarpiu turi teisę gauti tik NRP naudos gavėjoms priskirtos (ir į VII priedo A priedėlį įtrauktos) bendrovės;

(32)

VII priedo 6 dalyje numatyta, kad NRP naudos gavėjoms nepriskirtos bendrovės „negauna valstybės pagalbos restruktūrizavimui ar kokios nors kitos pagalbos“, o sumažinti pajėgumus iš jų taip pat nereikalaujama;

(33)

VII priedo 1 dalies pirmoje pastraipoje konkrečiai nurodoma 2 protokolo, pratęsto 2002 m. spalio 23 d. papildomu protokolu, 9 straipsnio 4 dalis. 2 protokolas buvo taikomas tik EAPB plienui, o EAPB plieno gaminiai netgi išvardyti priede. Pastarajame pateiktas tas pats EAPB produktų sąrašas kaip ir EAPB sutarties I priede, kuriame išdėstyta „EAPB plieno“ apibrėžtis aiškiai neapima vamzdžių („plieno vamzdžių (besiūlių arba suvirintų), […] poliruotų plieno strypų ir ketaus liejinių (vamzdžių, vamzdelių ir jungiamųjų dalių bei kitų ketaus liejinių“);

(34)

EAPB sutartis baigė galioti 2002 m. liepos 23 d. Nuo tos datos plieno pramonei skiriamai valstybės pagalbai taikoma bendra EB tvarka. Ta proga buvo nuspręsta išplėsti Europos plieno sektoriaus apibrėžtį į ją įtraukiant vamzdžių gamintojus. Tai buvo sukodifikuota Daugelį sektorių apimančių gairių dėl regioninės pagalbos stambiems investiciniams projektams (20) 27 straipsnyje ir B priede, kuriame ES plieno sektorius buvo apibrėžtas taip, kad į jį būtų įtraukti besiūliai vamzdžiai ir dideli suvirinti vamzdžiai (kurių skersmuo didesnis negu 406,4 mm). Todėl išplėsta plieno sektoriaus apibrėžtis buvo perimta į 2007–2013 m. Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių (21) I priedą ir Bendrojo bendrosios išimties reglamento (22) 2 straipsnio 29 punktą;

(35)

vis dėlto nei 2 protokolas, nei papildomas protokolas nebuvo konkrečiai pakeisti siekiant į juos įtraukti šią išplėstą ES plieno sektoriaus apibrėžtį, apimančią vamzdžių gamintojus. 2 protokolas neteko galios 1997 m. gruodžio 31 d. Papildomu protokolu 2 protokolo galiojimas nuo 1998 m. sausio 1 d. pratęstas aštuoneriems metams arba iki Rumunijos stojimo į ES (atsižvelgiant į tai, kuris terminas sueis anksčiau). Papildomame protokole nurodyti „plieno produktai“ apskritai, tačiau jo taikymo sritis taip pat konkrečiai susieta su 2 protokolo 9 straipsnio 4 dalimi, taikyta tik EAPB produktams. Pirmiausia pagal papildomo protokolo 2 straipsnį 2 protokolo galiojimas buvo pratęstas su sąlyga, kad Rumunija Komisijai pateks NRP ir NRP naudos gavėjų įmonių restruktūrizavimo planus – abu dokumentai turi atitikti „Europos sutarties 2 protokolo 9 straipsnio 4 dalies reikalavimus ir juos turi įvertinti bei patvirtinti jos nacionalinė valstybės pagalbos tarnyba (Konkurencijos taryba)“;

(36)

todėl darytina išvada, kad VII priedo 17 dalyje, aiškinamoje atsižvelgiant į VII priedo 1–2 ir 6 dalis ir kartu su 2 protokolu bei papildomu protokolu, Komisijai nesuteikiama kompetencijos kontroliuoti pagalbą, suteiktą Rumunijos vamzdžių gamintojams prieš stojimą į ES, ypač 1993–2004 m. laikotarpiu;

(37)

Komisija nagrinėjo ne tik tai, kaip teisiškai aiškinama atitinkamų teisinių pagrindų (t. y. VII priedo, 2 protokolo ir papildomo protokolo – žr. pirmiau pateiktas 29–36 konstatuojamąsias dalis) taikymo sritis, bet ir aiškinosi klausimą, ar nustatant Komisijos kompetencijos atgaline data vykdyti prieš stojimą į ES Rumunijos vamzdžių gamintojams (galimai) teiktos pagalbos kontrolę taikymo sritį aktualios Europos sutarties ir 2 protokolo valstybės pagalbos nuostatų taikymui skirtos įgyvendinimo taisyklės, kurias Bendrija ir Rumunija patvirtino 2001 m. (toliau – įgyvendinimo taisyklės (23));

(38)

paprastai įgyvendinimo taisyklėse nustatomos darbo tvarkos taisyklės, kurias reikia atskirti nuo materialinių Europos sutarties ir 2 protokolo valstybės pagalbos nuostatų. Tačiau reikia pažymėti, kad įgyvendinimo taisyklėse pateikiamos ir specialiosios nuostatos, kuriose atitinkamai nurodomi pagalbos suderinamumo su Europos sutarties ir 2 protokolo nuostatomis vertinimo kriterijai;

(39)

įgyvendinimo taisyklių 2 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje teigiama: „Kaip nustatyta šių taisyklių 1 straipsnyje, vertinant individualiai skirtos pagalbos ir programų suderinamumą su Europos sutarties nuostatomis remiamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio nuostatų taikymo kriterijais, įskaitant esamus ir būsimus antrinės teisės aktus, programas, gaires ir kitus atitinkamus Bendrijoje galiojančius administracinius aktus bei Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo nusistovėjusią praktiką ir visus Asociacijos tarybos pagal 4 straipsnio 3 dalį priimtus sprendimus.“ Šiuo sakiniu nustatomas bendras principas, kad valstybės pagalbos bendrąja prasme suderinamumo su Europos sutarties nuostatomis vertinimo esminiai kriterijai yra „linkę plėtotis“, t. y. laipsniškai apimti ES teisės ir teismų praktikos pokyčius (naujoves);

(40)

2 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje konkrečiai minimi 2 protokole nustatyti suderinamumo kriterijai: „Kadangi pagalba arba pagalbos programos skirtos produktams, kuriems taikomos Europos sutarties protokolo Nr. 2 nuostatos, visapusiškai taikomas šios dalies pirmas sakinys, tačiau taikant išimtį, kad vertinant bus remiamasi ne Europos bendrijos steigimo sutarties 87 straipsnio nuostatų taikymo kriterijais, bet Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties valstybės pagalbos taisyklių taikymo kriterijais.“ Reikia pažymėti, jog šio sakinio formuluotė aiškiai rodo, kad, kitaip nei pagalbos bendrąja prasme, kuriai taikomas 2 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys (žr. pirmiau pateiktą 41 konstatuojamąją dalį), atveju, pagalbos, kuriai taikomos 2 protokolo nuostatos, atveju suderinamumo kriterijai plėtojami pagal nuorodą į EAPB sutartį. Jokių specialių nurodymų dėl suderinamumo kriterijų plėtojimo 2002 m. nustojus galioti EAPB sutarčiai nėra;

(41)

įgyvendinimo taisyklių 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, pagal kurią Rumunija turi perimti ES suderinamumo kriterijų pakeitimus. Rumunija informuojama apie visus viešai neskelbtus Bendrijos suderinamumo kriterijų pakeitimus ir, „jei Rumunija nepareiškia prieštaravimo dėl tokių pakeitimų per tris mėnesius nuo oficialios informacijos apie pakeitimus gavimo dienos, tokie pakeisti kriterijai tampa suderinamumo kriterijais, kaip nustatyta šio straipsnio 1 dalyje. Jei Rumunija pareiškia prieštaravimą dėl pakeitimų, atsižvelgiant į Europos sutartyje nustatytą teisės aktų derinimą rengiamos konsultacijos vadovaujantis šių taisyklių 7 ir 8 straipsniais;“

(42)

nors Rumunija per tris mėnesius nepareiškė prieštaravimo dėl 2002 m. padaryto Bendrijos plieno pramonės apibrėžties pakeitimo – vamzdžių gamintojų įtraukimo į ją, tie Bendrijos teisės pakeitimai negalėjo tapti taikytini priemonėms, kurios nepatenka į Europos sutarties taikymo sritį, t. y. priemonėms, kurioms EAPB sutartis netaikoma. Be to, VII priedas yra lex specialis, todėl, nustatydama jo taikymo sritį, Komisija negali remtis baigus galioti EAPB sutarčiai išplėsta ES plieno apibrėžtimi. Todėl darytina išvada, kad „linkusius plėtotis“ teisės aktus, kurie pagal Europos sutartį taikomi iki įstojimo į ES Rumunijos plieno sektoriui skirtai valstybės pagalbai, būtina aiškiai atskirti nuo būtinybės griežtai aiškinti Komisijos kompetencijos atgaline data vykdyti kontrolę taikymo sritį, kaip nurodyta VII priede, 2 protokole ir papildomame protokole;

(43)

remdamasi minėtaisiais argumentais (ypač žr. pirmiau pateiktas 36 ir 42 konstatuojamąsias dalis), Komisija daro išvadą, kad pagal VII priedą ji neturi kompetencijos tikrinti prieš stojimą į ES, ypač 1993–2004 m. laikotarpiu, Rumunijos vamzdžių gamintojų atžvilgiu įgyvendintų priemonių. Ši procedūra nutraukiama pažymint, kad Komisija neturi kompetencijos vertinti atitinkamų veiksmų,

22.10.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 280/32