(1)

2011 m. balandžio mėn. Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 405/2011 (2) (toliau – galutinis reglamentas) importuojamiems Indijos kilmės nerūdijančio plieno strypams ir juostoms, kurių KN kodai šiuo metu yra 7222 20 21 , 7222 20 29 , 7222 20 31 , 7222 20 39 , 7222 20 81 ir 7222 20 89 , nustatė galutinį kompensacinį muitą. Tyrimas, po kurio priimtas galutinis reglamentas, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

Galutinės priemonės buvo 3,3–4,3 % dydžio ad valorem kompensaciniai muitai, taikomi atskirai išvardytų eksportuotojų importuojamam produktui, 4,0 % dydžio muitas, taikomas neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms, ir 4,3 % dydžio muitas, taikomas visoms kitoms įmonėms Indijoje.

(3)

Prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pateikė eksportuojantis Indijos gamintojas Viraj Profiles Vpl. Ltd. (toliau – pareiškėjas). Prašymas buvo susijęs tik su pareiškėjo subsidijavimo aspektais. Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad subsidijavimo aplinkybės, kurių pagrindu buvo nustatytos priemonės, labai pasikeitė ir kad tie pokyčiai yra ilgalaikiai.

(4)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 19 straipsniu, 2012 m. rugpjūčio 9 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą (3) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) apie dalinės tarpinės peržiūros, kurią atliekant nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs subsidijavimas, inicijavimą.

(5)

Atliekant subsidijavimo peržiūros tyrimą nagrinėtas 2011 m. liepos 1 d. – 2012 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(6)

Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, Indijos Vyriausybei ir Sąjungos pramonės atstovui pradiniame tyrime – EUROFER (toliau – Sąjungos pramonė). Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(7)

Komisija išnagrinėjo inicijavimo etape šalių raštu ir žodžiu pateiktas pastabas ir prireikus į jas atsižvelgė.

(8)

Siekdama gauti tyrimui reikalingos informacijos Komisija pareiškėjui nusiuntė klausimyną. Klausimynas taip pat nusiųstas Indijos Vyriausybei.

(9)

Pareiškėjas ir Indijos Vyriausybė pateikė klausimyno atsakymus.

(10)

Komisija surinko ir patikrino visą, jos manymu, subsidijavimui nustatyti būtiną informaciją. Pareiškėjo patalpose surengti tikrinamieji vizitai.

(11)

Peržiūrimasis produktas – toks pat produktas kaip apibrėžtasis pirminiame tyrime, t. y. Indijos kilmės po šaltojo formavimo arba šaltosios apdailos toliau neapdoroti nerūdijančio plieno strypai ir juostos, išskyrus ne mažesnio kaip 80 mm skersmens skritulio formos skerspjūvio strypus ir juostas, kurių KN kodai šiuo metu yra 7222 20 21 , 7222 20 29 , 7222 20 31 , 7222 20 39 , 7222 20 81 ir 7222 20 89 .

(12)

Remiantis Indijos Vyriausybės ir suinteresuotųjų šalių pateikta informacija bei Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija, tirtos šios pareiškėjui tariamai taikytos schemos:

(13)

a ir b schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Su PTL susijęs užsienio prekybos politikos dokumentas yra „Užsienio prekybos politika 2009–2014 m.“ („FTP 09–14“). Be to, Užsienio prekybos politiką 2009–2014 m. reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome („HOP I 09–14“), kuris reguliariai atnaujinamas.

(14)

Eksporto kreditų schema, nurodyta c punkte, yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(15)

Be to, pagal Sąjungos pramonės pareiškimą Komisija tyrė, ar pareiškėjas:

(16)

Galiausiai, Komisija patikrino, ar pareiškėjas vis dar nenaudoja pradiniame tyrime nagrinėtų schemų:

(17)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL pareiškėjas naudojosi šia schema. Tačiau nustatyta, kad gautos lengvatos buvo nereikšmingos – 0,02 % Todėl laikyta, kad nebūtina toliau vertinti, ar ši schema kompensuotina.

(18)

Nustatyta, kad pareiškėjui taikomas EOĮS statusas ir pagal šią schemą per PTL jis gavo subsidijų.

(19)

Dėl šios schemos bendrovė teigė, kad Komisija turėtų naudoti kitą pagal EOĮS schemą gautų lengvatų skaičiavimo metodą nei naudotas per pradinį tyrimą. Bendrovė teigė, kad tam tikros lengvatos pagal EOĮS turėtų būti laikomos leistina muitų grąžinimo schema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento II ir III prieduose, ir todėl jos neturėtų būti kompensuotinos.

(20)

Tačiau nustačius, kad pagal šią schemą gauta subsidijų norma (nepriklausomai nuo taikomo skaičiavimo metodo) neviršytų 0,22 %, o bendras subsidijų skirtumas mažesnis už de minimis lygį, nuspręsta šiame peržiūros tyrime minėto teiginio toliau nenagrinėti.

(21)

Nustatyta, kad per PTL pareiškėjas šia schema nesinaudojo.

(22)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad per PTL pareiškėjas naudojosi šia schema. Tačiau nustatyta, kad gautos lengvatos buvo nereikšmingos. Todėl laikyta, kad nebūtina toliau vertinti, ar ši schema kompensuotina.

(23)

Nustatyta, kad per PTL pareiškėjas šia schema nesinaudojo.

(24)

Atliekant tyrimą nebuvo nustatyta jokių kitų per PTL pareiškėjui taikytų lengvatų, susijusių su žaliavų ir energijos įsigijimo sąlygomis, kurios būtų Indijos Vyriausybės finansinė parama ir todėl galėtų būti laikomos subsidijomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Todėl atlikus šią peržiūrą nustatyta, kad 15 konstatuojamosios dalies c–e punktuose išvardyti Sąjungos pramonės pareiškimai nėra pagrįsti.

(25)

Primenama, kad pradiniame tyrime nustatyta, kad ad valorem išreikšta kompensuotinų subsidijų suma – 4,3 %

(26)

Nustatyta, kad pareiškėjo ad valorem išreikšta kompensuotinų subsidijų suma pagal vieną subsidijų schemą per PTL sudarė 0,22 %

(27)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, daroma išvada, kad prašymą pateikusio eksportuojančio gamintojo subsidijavimo lygis sumažėjo.

(28)

Taip pat įvertinta, ar su tirtomis schemomis susijusios pasikeitusios aplinkybės gali būti laikomos ilgalaikėmis.

(29)

Kaip minėta pirmiau, atlikus šią tarpinę peržiūrą patvirtintos pradinio tyrimo išvados dėl GPESS schemos – nustatyta, kad pagal šią schemą suteiktos subsidijos buvo nereikšmingos.

(30)

Be to, nors pradiniame tyrime pareiškėjas daugiausiai lengvatų gavo pagal EOĮS, pagal šią schemą gauta lengvata per PTL sumažėjo. Gauta įrodymų, kad šis pokytis yra ilgalaikis, nes jis susijęs su mažesniu nerūdijančio plieno laužui ir feronikeliui, dviem pagrindinėms nagrinėjamojo produkto gamybos žaliavoms, taikomų muitų lygiu.

(31)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra požymių, kad pareiškėjas ateityje ir toliau gaus subsidijas, kurių suma bus mažesnė už de minimis lygį. Todėl manoma, kad atsižvelgiant į esamą subsidijavimo lygį tikslinga iš dalies pakeisti pareiškėjui taikomą kompensacinio muito normą. Turėtų būti nustatyta muito norma pareiškėjui – 0 %.

(32)

Kalbant apie nagrinėjamajam produktui, importuojamam iš galutinio reglamento priede išvardytų eksportuojančių gamintojų, šiuo metu taikomą muito normą, pažymima, kad esamos detalios tirtų schemų sąlygos ir jų kompensacinis pobūdis, palyginti su ankstesniu tyrimu, nepasikeitė. Todėl šioms bendrovėms subsidijų ir muito normų perskaičiuoti nereikia. Todėl galutinio reglamento priede išvardytoms bendrovėms taikomos muito normos nesikeičia.

(33)

Dėl visoms kitoms bendrovėms taikomos muito normos, pažymima, kad pradiniame tyrime jos lygis buvo nustatytas pagal didžiausią individualų subsidijų skirtumą, nustatytą atrinktoms bendrovėms. Tai atitiko pareiškėjo subsidijų skirtumą. Atsižvelgiant į tai, kad po šios tarpinės peržiūros pareiškėjo subsidijų skirtumas pasikeitė, visoms kitoms bendrovėms taikoma norma turėtų būti peržiūrėta ir nustatyta pagal kitą didžiausią subsidijų skirtumą. Kadangi kitas didžiausias skirtumas atitinka priede išvardytoms bendrovėms taikomą skirtumą, visoms kitoms bendrovėms taikoma muito norma turėtų būti nustatoma pagal tą lygį, t. y. 4 %.

(34)

Indijos Vyriausybei ir kitoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis ketinta siūlyti iš dalies pakeisti pareiškėjui taikomą muito normą.

(35)

Šalių raštu ir žodžiu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(36)

Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos,

(1)

2005 m. lapkričio 14 d. užregistruotu skundu verslo fondas „Den Nya Välfärden“ Komisijai pranešė apie Orės savivaldybės žemės sklypo pardavimą bendrovei „Konsum Jämtland Ekonomisk Förening“ (toliau – „Konsum“). Fondo nuomone, šis pardavimas susijęs su neteisėta valstybės pagalba (toliau – ginčijamas pardavimas);

(2)

2006 m. sausio 3 d. raštu Komisija paprašė Švedijos valdžios institucijų suteikti papildomos informacijos, kuri buvo pateikta 2006 m. kovo 2 ir 28 d. raštais;

(3)

2006 m. sausio 3 d. raštu Komisija paprašė skundo pateikėjo suteikti papildomos informacijos, kuri buvo pateikta 2006 m. vasario 1 d. raštu;

(4)

2006 m. liepos 19 d. raštu Komisija pranešė Švedijai apie savo sprendimą dėl ginčijamo pardavimo pradėti EB sutarties 88 straipsnyje nustatytą procedūrą (2);

(5)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (3).Komisija pakvietė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas dėl pagalbos priemonės;

(6)

Švedijos valdžios institucijos pateikė pastabas 2006 m. rugsėjo 27 d. raštu. Komisija negavo jokių suinteresuotųjų šalių pastabų;

(7)

2007 m. sausio 24 d. raštu Komisija paprašė Švedijos valdžios institucijų suteikti papildomos informacijos, kuri buvo pateikta 2007 m. vasario 21 d. raštu;

(8)

2008 m. sausio 30 d. Komisija priėmė galutinį sprendimą (toliau – sprendimas) (4), kuriame padarė išvadą, kad ginčijamas pardavimas laikytinas pagalba, suteikta pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalį (5);

(9)

bendrovė „Konsum“ sprendimą apskundė. Savo 2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu byloje Nr. T-244/08 Bendrasis Teismas sprendimą panaikino. Todėl Komisija turėjo dar kartą išnagrinėti priemonę ir priimti naują sprendimą dėl ginčijamo pardavimo;

(10)

2012 m. kovo 22 d. raštu Komisija paprašė Švedijos valdžios institucijų suteikti papildomos informacijos, kuri buvo pateikta 2012 m. balandžio 23 d. raštu;

(11)

po to, kai 2012 m. balandžio mėn. Švedijos institucijos pateikė informaciją, verslo fondas „Den Nya Välfärden“ pateikė pastabas 2012 m. gegužės 21 d. raštu;

(12)

2012 m. gegužės 15 d. raštu bendrovė „Lidl Sverige KB“ (toliau – „Lidl“) pateikė informaciją, kuria papildomos verslo fondo „Den Nya Välfärden“ pastabos. Be to, per 2012 m. birželio 25 d. vykusį susitikimą su Komisija verslo fondas „Den Nya Välfärden“ pateikė papildomos informacijos;

(13)

2012 m. gruodžio 5 d. raštu Komisija paprašė Švedijos valdžios institucijų papildomų patikslinimų; Švedija atsakė 2013 m. sausio 23 d. raštu;

(14)

Orės savivaldybė (toliau – savivaldybė) yra Švedijos Jemtlando apskrityje, joje gyvena maždaug 10 100 gyventojų;

(15)

„Kosum“, įtariamas ginčijamo pardavimo naudos gavėjas, yra kooperatinė bendrovė, Jemtlando apskrityje parduodanti vartojimo prekes, įskaitant maisto ir gastronomijos prekes. 2006 m. sausio 1 d.„Konsum“ susijungė su „Konsum Nord ekonomisk förening“. Abi bendrovės bendradarbiauja su Švedijos kooperatinių bendrijų asociacija „Kooperativa förbundet“. „Kooperativa förbundet“ yra KF grupės patronuojančioji bendrovė, kuriai, be kita ko, priklauso ir Norvegijos mažmenininkai;

(16)

„Åre Centrum AB“ (toliau – „Åre Centrum“) yra privačioji nekilnojamojo turto bendrovė, veikianti nepriklausomai nuo savivaldybės. Vykdant ginčijamą pardavimą „Åre Centrum“ priklausė „SkiStar AB“ ir kitoms Orės įmonėms. Nuo 2007 m. „Åre Centrum“ yra privačiosios bendrovės „DIÖS Fastigheter AB“ dalis;

(17)

skundo pateikėjas, „Den Nya Välfärden“, yra Švedijos verslo fondas, kurį daugiausia finansuoja Švedijos įmonių konfederacija. Jo uždavinys, be kita ko, yra ginti Švedijos įmonių interesus prižiūrint laisvos konkurencijos veikimą Švedijoje. Savo ginčijamo pardavimo skunde fondas „Den Nya Välfärden“ veikia vieno iš savo narių, t. y. bendrovės „Lidl“, vardu;

(18)

bendrovė „Lidl“ buvo pirmasis maisto sektoriaus užsienio operatorius, 2003 m. patekęs į Švedijos rinką, ir yra tiesioginis bendrovės „Konsum“ konkurentas mažmeninės maisto ir gastronomijos prekių prekybos sektoriuje;

(19)

skundas susijęs su žemės sklypu, kurį 2005 m. spalio 5 d. savivaldybė pardavė bendrovei „Konsum“ tariamai už mažesnę nei rinkos kainą;

(20)

šis pardavimas buvo didesnio nekilnojamojo turto sandorio dalis ir apėmė keletą skirtingų žemės pardavimų ir keletą skirtingų šalių. Šiais pardavimais buvo siekiama įgyvendinti pagrindinį plėtros planą (toliau – PPP), kurį savivaldybė priėmė 2005 m birželio 21 d. Vienas iš PPP uždavinių buvo įvykdyti tam tikrus plėtros darbus, siekiant aplink Orės centrinę aikštę (toliau – „Åre Torg“) sukurti draudžiamo eismo zoną. „Åre Centrum“ buvo pasirinktas rangovu, turėjusiu pagal PPP modernizuoti „Åre Torg“;

(21)

kaip šio plano dalis 2005m. spalio mėn. įvykdyti šie žemės pardavimo sandoriai:

(22)

iš pradžių per 2005 m. rugpjūčio 24 d. vykusį savivaldybės vykdomąjį posėdį turėjo būti nustatyta 1 SEK ginčijamo žemės sklypo kaina. Vis dėlto telefono skambučiu ir po jo 2005 m. rugpjūčio 23 d. išsiųstu laišku bendrovė „Lidl“ už tą patį žemės sklypą pasiūlė 6,6 mln. SEK (maždaug 710 602 EUR) ir savivaldybė bei „Konsum“ iš naujo susitarė dėl pardavimo kainos, kuri nuo 1 SEK išaugo iki 1 mln. SEK (maždaug 107 tūkst. EUR). Tačiau 1 mln. SEK kaina buvo atšaukta, kai du savivaldybės tarybos nariai pateikė apeliaciją apskrities administraciniam teismui;

(23)

galiausiai 2005 m. spalio 5 d. savivaldybės vykdomoji valdyba patvirtino 2 mln. SEK ginčytino sklypo kainą. Tą pačią dieną „Konsum“ ir savivaldybė pasirašė galutinę pardavimo sutartį;

(24)

remiantis skundo pateikėjo informacija, prieš ginčijamą pardavimą nebuvo paskelbtas oficialus konkursas ir nebuvo atliktas joks nepriklausomų ekspertų vertinimas. Jos nuomone, ginčijamu pardavimu pažeidžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 107 straipsnio 1 dalis. Todėl visų pirma skundo pateikėjas tvirtina, kad bendrovės „Lidl“ pasiūlymas buvo įtikimas, įpareigojantis ir tiesiogiai palyginamas su „Konsum“ pateiktu ir savivaldybės priimtu pasiūlymu. Skundo pateikėjas mano, kad nepriėmusi bendrovės „Lidl“ pasiūlymo savivaldybė pardavė žemės sklypą už mažesnę nei rinkos kaina. Skundo pateikėjas tvirtina, kad pagalba sudaro 4,6 mln. SEK (maždaug 495 268 EUR) arba „Lidl“ siūlytos sumos ir pardavimo kainos skirtumas;

(25)

Komisija negavo jokių suinteresuotųjų šalių pastabų;

(26)

2012 m. gegužės 21 d. raštu skundo pateikėjas tvirtina, kad bendrovė „Konsum“ už iš „Åre Centrum“ įsigytą žemę mokėjo 861 SEK už kv. metrą (maždaug 92 EUR), palyginti su 312 SEK už kv. metrą (maždaug 34 EUR) už žemę, pirktą iš savivaldybės. Remiantis skundo pateikėjo nuomone, šis palyginimas yra dar vienas įrodymas, kad ginčijamas pardavimas buvo įvykdytas už mažesnę nei rinkos kainą ir kad privatus operatorius būtų pardavęs sklypą už didesnę kainą;

(27)

remiantis Švedijos valdžios institucijų pateikta informacija, žemės pardavimas bendrovei „Konsum“ buvo daugybės su žeme susijusių sandorių dalis, ypač susijusi su bendrovės „Konsum“ parduodamu žemės sklypu kitoje Orės („Åre Torg“) vietoje, ir šį žemės sklypą savivaldybė ketino naudoti tam tikrais plėtros tikslais;

(28)

pardavusi žemę „Konsum“ perkėlė savo prekyvietę iš „Åre Torg“ ir taip leido savivaldybei pasiekti savo tikslus, kaip numatyta PPP, t. y. aplink „Åre Torg“ sukurti draudžiamo eismo zoną. Jeigu būtų priėmusi bendrovės „Lidl“ pasiūlymą, savivaldybė nebūtų galėjusi įgyvendinti PPP uždavinių, nes „Konsum“ būtų pasilikusi „Åre Torg“ esančiose savo patalpose. Todėl „Lidl“ pasiūlymo nebuvo galima laikyti lygintinu su „Konsum“ pasiūlymu. Be to, Švedijos valdžios institucijos nelaikė bendrovės „Lidl“ pasiūlymo rimtu ir įpareigojančiu, nes jis buvo pateiktas vėlai ir trūko informacijos apie jį;

(29)

bet kuriuo atveju Švedijos valdžios institucijos mano, kad ginčijamas pardavimas buvo įvykdytas rinkos kaina. Todėl Švedijos valdžios institucijos pateikė dvi ekspertų ataskaitas, kuriomis grindžiama jų pozicija: 2003 m. gegužės mėn. „Ernst & Young Real Estate“ atliktą vertinimo ataskaitą ir 2012 m. balandžio mėn. „Pricewaterhouse Coopers“ (toliau – PwC) atliktą baigiamojo vertinimo ataskaitą, kuriose nustatyta žemės vertė ją parduodant, t. y. 2005 m. spalio mėn.;

(30)

„Ernst & Young“ vertinimo ataskaita buvo atlikta 2003 m. gegužės mėn. Ji grindžiama grynųjų pinigų srauto analize, atlikta atsižvelgiant į tokius parametrus, kaip planuojama žemės naudojimo paskirtis, tolesnė rinkos plėtra toje vietoje, su panašiu nekilnojamuoju turtu susijusios veiklos ir priežiūros sąnaudos ir pan. Siekiant nustatyti rinkos vertę, ataskaitoje buvo nurodomi ir vertinami tam tikri žemės sklypai, iš kurių vienas („Åre Prästbord“ 1:76) yra greta žemės, kurią „Konsum“ nusipirko iš savivaldybės („Åre Prästbord“ 1:30, 1:68 ir 1:69). Šioje ataskaitoje greta esantis sklypas įvertintas maždaug 1 000 SEK (maždaug 110 EUR) už kv. metrą bendro ploto;

(31)

Švedijos valdžios institucijų nuomone, greta „Ernst & Young“ ataskaitoje minimo sklypo esantį sklypą galima palyginti su 2005 m. savivaldybės bendrovei „Konsum“ parduota žeme. Galiausiai, apskaičiuota kaina turėtų atitikti galutinę ginčijamo sandorio pardavimo kainą, t. y. 1 200 SEK (apie 129 EUR) už kv. metrą bendro patalpų ploto;

(32)

todėl Švedijos valdžios institucijos pabrėžia, kad nustatydama kainą savivaldybė atsižvelgė į kvadratinio metro bendro ploto vertę. Taip buvo daroma todėl, kad šalys numatė sklype statyti komercines patalpas. Todėl Švedijos valdžios institucijos mano, kad į skundo pateikėjo apskaičiuotas kainas ir pateiktas kaip įrodymas, kad ginčijamas pardavimas buvo įvykdytas žemesne nei rinkos kaina (žr. 26 konstatuojamąją dalį), nereikėtų atsižvelgti, nes jos susijusios su žemės kaina už kvadratinį metrą viso ploto;

(33)

Švedijos valdžios institucijų nuomone, buvo atsižvelgta į laiko tarpą nuo „Ernst & Young“ atlikto vertinimo dienos iki tikrojo sandorio dienos (2,5 metų), nors naujų mažmeninės prekybos patalpų Orėje paklausa buvo labai maža arba jos iš viso nebuvo. Siekdamos tai pagrįsti Švedijos valdžios institucijos nurodė vartotojų kainų indeksą, nes nebuvo oficialių statistinių duomenų, susijusių su to laikotarpio ir vietovės nekilnojamojo turto kainomis. Švedijos valdžios institucijos nusprendė, kad „Ernst & Young“ įvertinimą bet kuriuo atveju galima palyginti su galutine pardavimo kaina;

(34)

be to, atsakydamos į 2012 m. kovo 22 d. Komisijos prašymą suteikti informacijos, Švedijos valdžios institucijos pateikė naują 2012 m. balandžio mėn. PwC parengtą baigiamąjį ekspertų vertinimą. PwC ataskaitoje daroma išvada, kad parduodant (2005 m. spalio mėn.) svarstomos žemės (9) rinkos vertė buvo nuo 1,65 mln. iki 2,474 mln. SEK (maždaug nuo 177 tūkst. iki 265 tūkst. EUR). Toks verčių intervalas ataskaitoje gautas taikant su panašiu nekilnojamuoju turtu susijusių sandorių vietos kainų analizę;

(35)

be to, Švedijos valdžios institucijos nurodė 2006 m. gegužės 24 d. Jemtlando apskrities administracinio teismo sprendimą, kuriuo patvirtinama, jog savivaldybės sprendimas pritarti, kad žemė bendrovei „Konsum“ būtų parduota už 2 mln. SEK, yra teisėtas. Apskrities administracinis teismas nusprendė, kad sprendimas buvo teisėtas ir kad bendrovei „Konsum“ nebuvo suteiktas joks pranašumas, nes:

(36)

atsakydamos į skundo pateikėjo kaltinimus, kad nekilnojamojo turto sandoriai nebuvo įvykdyti ir kad nekilnojamasis turtas „Åre Mörviken“ 2:91 vis dar priklauso bendrovei „Konsum“, Švedijos valdžios institucijos tvirtina, kad įvykdžius sandorius visas susijęs nekilnojamasis turtas buvo perskirstomas. Taigi užbaigus sandorius, žemės kadastre buvo pakeisti atskirų žemės sklypų pavadinimai. Todėl Švedijos valdžios institucijos nurodo, kad buvo pakeisti savivaldybės ir „Åre Centrum AB“ bendrovei „Konsum“ parduotos žemės sklypų pavadinimai – „Åre Prästbord“ 1:30, 1:68, 1:76 ir dalis 1:69 tapo „Mörviken“ 2:91;

(37)

SESV 107 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“;

(38)

pagal nusistovėjusią teismo praktiką (10) valdžios institucijų įmonei ar asmeniui, užsiimančiam ekonomine veikla, parduodama žemė ar pastatai gali būti laikomi valstybės pagalba, ypač tais atvejais, kai jie vykdomi ne rinkos kainomis, t. y. kai žemė parduodama ne už tokią kainą, kokią greičiausiai nustatytų įprastomis konkurencinėmis sąlygomis veikiantis privatus investuotojas;

(39)

todėl Komisija pažymi, kad iš esmės žemės pardavimo sandorius reikėtų vertinti pagal Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos elementų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus (11) (toliau – Žemės pardavimo komunikatas), kuriame pateikiamos gairės, skirtos valstybėms narėms užtikrinti, kad valdžios institucijų parduodama žemė ir pastatai būtų parduodami be valstybės pagalbos;

(40)

Žemės pardavimo komunikate pateikiami du metodai, pagal kuriuos išvengiama pagalbos įtraukimo į tokius sandorius: pirma, žemės ir pastatų pardavimas pagal pakankamai paviešintą atvirą ir besąlyginę konkurso, kuris gali būti prilygintas aukcionui, procedūrą, kada priimamas geriausias arba vienintelis siūlomas pasiūlymas; ir antra, nepriklausomo eksperto parengtas ex ante vertinimas. Šiais dviem metodais siekiama užtikrinti, kad valdžios institucijos prašoma kaina už žemę tinkamai kuo tiksliau atspindėtų tos žemės rinkos vertę ir taip atitiktų rinkos ekonomikos investuotojų principą (REIP), kad būtų pašalinta galimybė, jog žemės pardavimu pirkėjui suteikiamas ekonominis pranašumas. Tačiau neatmestina, kad tokiais atvejais gali būti taikomi ir kiti vertinimo metodai, jeigu užtikrinama, kad, remiantis tais metodais, pirkėjo faktiškai sumokėta kaina kuo tiksliau atspindės tos žemės rinkos vertę (12);

(41)

šiuo atveju nebuvo nei atviros ar besąlyginės konkurso procedūros nei ginčijamo pardavimo tikslais nepriklausomo eksperto parengto ex ante vertinimo. Todėl Žemės pardavimo komunikatas tiesiogiai netaikomas. Dėl šios priežasties išvadą apie žemės sklypo rinkos vertę reikia daryti remiantis kita turima informacija;

(42)

konkretus vienalaikis konkurento pasiūlymas paprastai yra geresnis žemės rinkos vertės rodiklis nei žemės vertė, apskaičiuota nepriklausomo eksperto, nes jis parodo, kiek rinkos dalyviai nori mokėti už žemę jos pardavimo dieną. Tačiau, kad toks pasiūlymas būtų patikimas žemės rinkos vertės rodiklis, jis privalo būti įtikimas, įpareigojantis ir palygintinas su atrinktu pasiūlymu, atsižvelgiant į konkrečias to sandorio aplinkybes;

(43)

Komisija pažymi, kad Švedijos valdžios institucijos užginčijo bendrovės „Lidl“ pasiūlymo patikimumą ir įpareigojantį jo pobūdį. Švedijos valdžios institucijos pabrėžė, kad bendrovė „Lidl“ savo susidomėjimą pareiškė el. paštu vieną dieną prieš savivaldybės vykdomajai valdybai priimant sprendimą vykdyti ginčijamą pardavimą ir kad jos laiške trūko informacijos;

(44)

Komisija mano, kad tokiomis aplinkybėmis bendrovės „Lidl“ pasiūlymo patikimumu iš tiesų galima abejoti. Tačiau, net jei bendrovės „Lidl“ pasiūlymas būtų laikytas patikimu, jo nebūtų buvę galima visiškai palyginti su bendrovės „Konsum“ pasiūlymu. Ginčijamo žemės sklypo atžvilgiu bendrovių „Lidl“ ir „Konsum“ padėtis buvo skirtinga. „Konsum“ atžvilgiu ginčijamas pardavimas veikiau buvo nekilnojamojo turto sandorių rinkinio dalis, kuriuo savivaldybėje siekiama įgyvendinti pirmiau minėtą PPP ir aplink „Åre Torg“ sukurti draudžiamo eismo zoną;

(45)

todėl remiantis teismų praktika, vertinant, ar valdžios institucijos įmonei parduodama žemė ar pastatai turi valstybės pagalbos elementų pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, reikėtų atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis vykdomas sandoris (13);

(46)

kadangi bendrovė „Lidl“ buvo suinteresuota vien tik įsigyti ginčijamą žemės sklypą, Švedijos valdžios institucijų teigimu, jei bendrovė „Konsum“ nebūtų galėjusi įsigyti dviejų greta esančių žemės sklypų „Åre Prästbord“, ji nebūtų iš ten išsikėlusi. Iš tiesų ginčijamas pardavimas buvo kelių tarpusavyje susijusių nekilnojamojo turto operacijų, kuriomis pagal savivaldybės vietovės plėtros planą siekiama to paties tikslo perskirstyti nekilnojamąjį turtą taip, kad aplink „Åre Torg“ būtų galima sukurti draudžiamo eismo zoną, dalis. Be to, priešingai nei „Konsum“ ir savivaldybės susitarime, bendrovės „Lidl“ pasiūlyme nebuvo jokių nuorodų ar specifikacijų, susijusių su PPP. Todėl priėmus bendrovės „Lidl“ pasiūlymą būtų kilęs pavojus siekiant PPP nustatytų tikslų, taigi, savivaldybės požiūriu, šių dviejų pasiūlymų palyginti negalima;

(47)

todėl Komisija daro išvadą, kad, atsižvelgiant į visas ginčijamo pardavimo aplinkybes, bendrovės „Lidl“ pasiūlymas nėra geriausias galimas rodiklis, siekiant nustatyti ginčijamo žemės sklypo rinkos kainą;

(48)

Švedijos valdžios institucijos tvirtino, kad dėl šios rūšies sandorių nekilnojamojo turto rinkos nebuvimo vykdant ginčijamą pardavimą nebuvo jokios oficialios nekilnojamojo turto kainų raidos Orėje ataskaitos. Todėl Švedijos valdžios institucijos pateikė 2003 m. gegužės mėn. „Ernst & Young“ parengtą greta esančio žemės sklypo vertinimą. Nors šis vertinimas buvo atliktas nepriklausomo turto vertintojo remiantis bendrai pripažintais vertinimo standartais, jis buvo atliktas likus beveik dvejiems su puse metų iki ginčijamo pardavimo, todėl per tą laikotarpį žemės vertė galėjo labai pasikeisti;

(49)

atsakydamos į Komisijos prašymą Švedijos valdžios institucijos pateikė papildomą atitinkamo žemės sklypo rinkos vertės ekspertų ataskaitą. Naujajame ex post vertinime, kurį 2012 m. atliko PwC, apskaičiuota žemės sklypo rinkos vertė tada, kai buvo vykdomas ginčijamas pardavimas, t. y. 2005 m. spalio mėn. Ataskaita patvirtinamas Švedijos valdžios institucijų tvirtinimas, kad tada, kai buvo vykdomas ginčijamas pardavimas, šioje vietovėje iš esmės nebuvo panašaus pobūdžio sandorių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ginčijamos nekilnojamojo turto rinkos vertę. Nepaisant to, siekiant apytikriai nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę, ataskaitoje taikoma panašaus pobūdžio sandorių vietos kainų analizė. Ataskaitoje daroma išvada, kad 2005 m. spalio mėn. ginčijamos nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo nuo 1,65 iki 2,475 mln. SEK;

(50)

kadangi šią ataskaitą parengė nepriklausomas turto vertintojas remdamasis bendrai pripažintais vertinimo standartais, visų pirma lyginamuoju metodu (t. y. panašaus pobūdžio sandorių analize), siekiant nustatyti ginčijamo žemės sklypo rinkos vertę, kai buvo vykdomas ginčijamas pardavimas, Komisija mano, kad šis apytikris apskaičiavimas yra geriausias galimas rodiklis siekiant nustatyti ginčijamo žemės sklypo rinkos vertę. Remiantis šiuo apskaičiavimu, bendrovės „Konsum“ savivaldybei už žemės sklypą sumokėta pirkimo kaina, t. y. 2 mln. SEK, patenka į nustatytą 2005 m. spalio mėn. buvusios rinkos vertės intervalą;

(51)

galiausiai Komisija taip pat atsižvelgia į tai, kad nustatydamos atitinkamo žemės sklypo kainą šalys omenyje turėjo kainą už vieną kvadratinį metrą bendro ploto. Todėl atrodo, kad 1 000 SEK kainą už kv. metrą bendro patalpų ploto, nustatytą „Ernst & Young“ ataskaitoje, galima palyginti su 1 200 SEK kaina už kv. metrą bendro patalpų ploto, sutarta už ginčijamą pardavimą;

(52)

atsižvelgdama į pirmiau minėtus faktus Komisija mano, kad savivaldybė, 2005 m. spalio 5 d. parduodama bendrovei „Konsum“ Produkthuseto rajone esančius nekilnojamojo turto vienetus „Åre Prästbord“ 1:30, 1:68 ir 1:69 už 2 mln. SEK, juos pardavė už rinkos kainą, todėl pardavimas nėra susijęs su jokia valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį,