26.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/1

TARYBOS DIREKTYVA 2013/42/ES

2013 m. liepos 22 d.

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, kiek tai susiję su kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu Greitojo reagavimo mechanizmu

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

dėl sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) patiriama didelių biudžeto nuostolių, daromas poveikis konkurencijos sąlygoms ir kartu vidaus rinkos veikimui. Pastaruoju metu paplito tam tikros naujos staigaus ir stambaus masto sukčiavimo formos, ypač naudojant elektronines priemones, kurios palengvina greitą neteisėtą stambaus masto prekybą;

(2)	pagal Tarybos direktyvą 2006/112/EB (3) valstybės narės gali prašyti leidimo taikyti nuo šios direktyvos nukrypti leidžiančią nuostatą, kad galėtų užkirsti kelią tam tikrų formų mokesčių slėpimui ar vengimui;

(3)	naujausia patirtis parodė, jog Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnyje numatyta procedūra neužtikrina galimybės pakankamai greitai reaguoti į valstybių narių prašymus imtis skubių priemonių;

(4)	be to, patirtis parodė, kad prekių ar paslaugų gavėjo prievolės sumokėti PVM nustatymas (atvirkštinis apmokestinimas) tam tikrais atvejais yra veiksminga priemonė nutraukti sukčiavimą PVM tam tikruose sektoriuose;

(5)

pagal Direktyvos 2006/112/EB 199 ir 199a straipsnių nuostatas dėl atvirkštinio apmokestinimo valstybės narės neturi lankstumo galimybės greitai reaguoti į staigų ir stambaus masto sukčiavimą, susijusį su tų kategorijų prekėmis ir paslaugomis, kurios nepatenka į šių straipsnių taikymo sritį. Todėl turi būti nustatyta speciali tų klausimų sprendimo tvarka;

(6)

atsižvelgiant į stambaus masto sukčiavimo atvejus, greitas ir išskirtinis atsakas į tolesnius staigaus sukčiavimo atvejus geriausiai užtikrinamas pasitelkiant specialią Greitojo reagavimo mechanizmo (GRM) priemonę, pagal kurią numatyta galimybė trumpą laikotarpį taikyti atvirkštinį apmokestinimą, atsižvelgiant į atitinkamos valstybės narės pateiktą atitinkamą pranešimą. Siekiant užtikrinti, kad naudojimasis šia galimybe būtų proporcingas problemai, Komisijai, kai tik ji gauna atitinkamą informaciją, turėtų būti suteiktas trumpas laikotarpis, per kurį ji įvertintų pranešimą ir patvirtintų, ar ji prieštarauja specialiai GRM priemonei. Turėtų būti numatyta, kad Komisija galėtų atsižvelgti į valstybių narių nuomones, ir todėl jos turėtų būti visokeriopai informuotos apie pranešimą ir šio proceso metu pateiktą papildomą informaciją. Be to, Taryba, priimdama Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnyje numatytą įgyvendinimo sprendimą, turėtų nuspręsti dėl tolesnio atvirkštinio apmokestinimo taikymo;

(7)	valstybė narė, pranešusi apie savo ketinimą taikyti specialią GRM priemonę, gali ją taikyti kai tik Komisija praneša, kad jai neprieštarauja;

(8)	siekiant numatyti tolesnį atvirkštinio apmokestinimo taikymą, kuo anksčiau ir iki specialios GRM priemonės galiojimo pabaigos, Direktyvos 2006/112/EB 395 straipsnyje nustatytai procedūrai turėtų būti taikomas trumpesnis terminas;

(9)	pagal GRM valstybių narių pranešimai bus nagrinėjami greičiau, jei bus nustatyta tų pranešimų ir papildomos informacijos teikimo Komisijai standartinė forma. Todėl rengiant šią standartinę formą Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(10)	kadangi GRM gali būti tik laikinas sprendimas, kol nepriimti ilgesnio laikotarpio teisėkūros sprendimai siekiant, kad PVM sistema taptų atsparesnė sukčiavimo PVM atvejams, GRM turėtų būti taikomas tik ribotą laikotarpį;

(11)	siekiant įvertinti GRM veiksmingumą, Komisija turėtų parengti bendrą šio mechanizmo poveikio sprendžiant staigaus ir stambaus masto sukčiavimo atvejus įvertinimo ataskaitą;

(12)

kadangi šių veiksmų tikslo, t.y. reaguoti į staigius ir stambaus masto sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu reiškinius, kurie dažnai yra tarptautiniai, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes nėra pajėgios pačios įveikti šių sukčiavimo grandinių, kurios susijusios su naujomis prekybos formomis ir kuriose vienu metu dalyvauja daug šalių, o norint greičiau ir kartu tinkamiau bei veiksmingiau reaguoti į šiuos reiškinius, šio tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(13)	todėl Direktyva 2006/112/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

įterpiamas šis straipsnis:

„199b straipsnis

1. Valstybė narė privalomos skubos atvejais ir laikydamasi 2 bei 3 dalių gali nustatyti, kad nukrypstant nuo 193 straipsnio prievolė sumokėti PVM už tam tikras prekes ir paslaugas tenka jų gavėjui, kaip specialią Greitojo reagavimo mechanizmo (GRM) priemonę kovai su staigiu ir stambaus masto sukčiavimu, dėl kurio gali būti patirta didelių ir nepataisomų finansinių nuostolių.

Valstybė narė vykdo tinkamą specialios GRM priemonės kontrolę apmokestinamųjų asmenų, tiekiančių prekes ar teikiančių paslaugas, kurioms ta priemonė taikoma, atžvilgiu, ir ši kontrolė vykdoma ne ilgiau kaip devynis mėnesius.

2. Valstybė narė, pageidaujanti taikyti 1 dalyje numatytą specialią GRM priemonę, siunčia pranešimą Komisijai naudodama pagal 4 dalį nustatytą standartinę formą ir tuo pačiu metu jį siunčia kitoms valstybėms narėms. Valstybė narė pateikia Komisijai informaciją apie atitinkamą sektorių, sukčiavimo formą ir aplinkybes, tai, kad yra privalomos skubos priežasčių, staigų ir stambaus masto sukčiavimo pobūdį bei dėl jo patiriamus didelius ir nepataisomus finansinius nuostolius. Jei Komisija mano, kad ji neturi visos būtinos informacijos, per dvi savaites nuo pranešimo gavimo ji kreipiasi į atitinkamą valstybę narę ir nurodo, kokios papildomos informacijos jai reikia. Atitinkamos valstybės narės Komisijai pateikta papildoma informacija tuo pačiu metu siunčiama kitoms valstybėms narėms. Jei pateikta papildoma informacija yra nepakankama, Komisija per vieną savaitę apie tai praneša atitinkamai valstybei narei.

Valstybė narė, pageidaujanti taikyti 1 dalyje numatytą specialią GRM priemonę, tuo pačiu metu pateikia prašymą Komisijai laikydamasi 395 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos procedūros.

3. Gavusi visą informaciją, kuri, jos manymu, būtina 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytam pranešimui įvertinti, Komisija apie tai praneša valstybėms narėms. Jei Komisija prieštarauja specialiai GRM priemonei, per vieną mėnesį nuo to pranešimo gavimo ji pateikia neigiamą nuomonę ir apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę bei PVM komitetą. Jei Komisija neprieštarauja, ji tai raštu per tą patį laikotarpį patvirtina atitinkamai valstybei narei ir PVM komitetui. Valstybė narė gali patvirtinti specialią GRM priemonę nuo to patvirtinimo gavimo dienos. Vertindama pranešimą Komisija atsižvelgia į bet kurios kitos valstybės narės jai raštu pateiktą nuomonę.

4. Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatoma 2 dalyje nurodyto pranešimo dėl specialios GRM priemonės pateikimo ir 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos informacijos pateikimo standartinė forma. Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 5 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (4) 5 straipsnis ir šiuo tikslu komitetas – komitetas, įsteigtas pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010 (5) 58 straipsnį.

2)	395 straipsnis papildomas šia dalimi: „5. 199b straipsnio 1 dalyje nurodytais privalomos skubos atvejais 2 ir 3 dalyse nustatyta procedūra užbaigiama per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Komisija gauna prašymą.“.

2 straipsnis

Prieš 2018 m. sausio 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrą 1 straipsnio 1 punkte numatyto GRM poveikio vertinimo ataskaitą.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Ji taikoma iki 2018 m. gruodžio 31 d.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2013 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON

(1) 2013 m. vasario 7 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).

(2) OL C 11, 2013 1 15, p. 31.

(3) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(4) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(5) 2010 m. spalio 7 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 904/2010,dėl administracinio bendradarbiavimo ir kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčio srityje (OL L 268, 2010 10 12, p. 1).“.

26.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/4

TARYBOS DIREKTYVA 2013/43/ES

2013 m. liepos 22 d.

kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo neprivalomo ir laikino taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 113 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),

atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

Tarybos direktyvoje 2006/112/EB (3) nustatyta, kad pridėtinės vertės mokestį (PVM) moka apmokestinamasis asmuo, vykdantis sandorius, susijusius su apmokestinamu prekių tiekimu ar paslaugų teikimu. Tačiau tarpvalstybinių sandorių, taip pat tam tikrų didelės rizikos vidaus sektorių atveju prievolė sumokėti PVM perkeliama asmeniui, kuriam tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos (atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas);

(2)

atsižvelgiant į tai, kad sukčiavimas PVM srityje yra didelė problema, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama laikinai taikyti mechanizmą, pagal kurį prievolė sumokėti PVM už tam tikrų kategorijų prekių tiekimą ir paslaugų teikimą, įskaitant ir tuos atvejus, kai tokių kategorijų prekių tiekimas ar paslaugų teikimas nėra išvardytas Direktyvos 2006/112/EB 199 straipsnyje ir joms nėra taikomos specialios valstybėms narėms suteiktos leidžiančios nukrypti nuostatos, būtų perkeliama asmeniui, kuriam tiekiamos apmokestinamos prekės arba teikiamos apmokestinamos paslaugos;

(3)

tuo tikslu Komisija 2009 m. pateikė pasiūlymą su išvardytomis prekėmis ir paslaugomis, kurioms ribotą laiką gali būti taikomas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas. Taryba pasirinko padalyti šį pasiūlymą ir priėmė Tarybos direktyvą 2010/23/ES (4), kuria, atsižvelgiant į poreikį kuo skubiau reaguoti į sukčiavimą šiame sektoriuje, vis dėlto buvo apsiribota tik šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartiniais taršos leidimais. Tuo pačiu metu Taryba politiškai įsipareigojo tęsti derybas dėl likusios Komisijos pasiūlymo dalies;

(4)

nuo to laiko sukčiavimo atvejų pasitaikė ir kituose sektoriuose, todėl į Komisijos pasiūlymo dėl anksčiau nustatyto prekių ir paslaugų, kurioms būtų galima taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, sąrašo likusią dalį reikėtų įtraukti naujas prekes ir paslaugas. Visų pirma sukčiavimo atvejų pasitaikė tiekiant dujas ir elektros energiją, teikiant telekomunikacijų paslaugas, tiekiant žaidimų pultus, planšetinius kompiuterius ir nešiojamuosius kompiuterius, javus, pramoninius augalus, įskaitant aliejingąsias sėklas bei cukrinius runkelius, ir metalo žaliavą bei pusgaminius, įskaitant tauriuosius metalus;

(5)	atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą taikant ne visuotinai, o jį nustatant tik toms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant ir teikiant, kaip rodo nesena patirtis, gali būti ypač sukčiaujama, neturėtų būti pažeisti esminiai PVM sistemos principai, pavyzdžiui, mokėjimo dalimis principas;

(6)	iš anksto nustatytame sąraše, iš kurio valstybės narės gali rinktis, turėtų būtį įrašytos tik tos tiekiamos prekės ir teikiamos paslaugos, dėl kurių, kaip rodo nesena patirtis, gali būti ypač sukčiaujama;

(7)	taikant atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, valstybės narės gali savo nuožiūra nustatyti mechanizmo taikymo sąlygas, įskaitant ribų nustatymą, tiekėjų ar teikėjų, kuriems šis mechanizmas gali būti taikomas, kategorijas ir dalinį šio mechanizmo taikymą kategorijose;

(8)

atsižvelgiant į tai, kad atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas yra laikina priemonė, kol nepriimti ilgesnio laikotarpio teisėkūros sprendimai siekiant, kad PVM sistema taptų atsparesnė sukčiavimo PVM atvejams, pagal Direktyvos 2006/112/EB 199a straipsnį nustatytas atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas turi būti taikomas tik ribotą laikotarpį;

(9)

siekiant užtikrinti, kad atvirkštinio apmokestinimo mechanizmas galėtų būti taikomas pakankamai ilgą laikotarpį, kad jis būtų veiksmingas ir siekiant numatyti laiko vėliau atliekamam vertinimui, esamą 2015 m. birželio 30 d. terminą reikia pratęsti. Taip pat reikėtų atidėti vertinimo laikotarpio datą ir laikotarpio, per kurį reikia pateikti ataskaitas dėl nesąžiningos veiklos pokyčių, pabaigos datą;

(10)	kad visos valstybės narės turėtų galimybę, kaip nurodyta auščiau, taikyti atvirkštinio apmokestinimo mechanizmą, būtinas specialus Direktyvos 2006/112/EB dalinis pakeitimas;

(11)

kadangi siūlomais veiksmais, t.y. taikant nuo galiojančių Sąjungos taisyklių nukrypstančias laikinas priemones, siekiama spręsti sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu problemą, šio tikslo valstybės narės negali pasiekti ir todėl jo galima geriau siekti Sąjungos lygiu, Sąjunga gali priimti priemones vadovaujantis Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje nustatytu subsidiarumo principu. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(12)	todėl Direktyvą 2006/112/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2006/112/EB iš dalies keičiama taip:

1)	193 straipsnyje nuoroda į „194–199 straipsnius“ pakeičiama nuoroda į „194–199b straipsnius“;

199a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Valstybės narės gali iki 2018 m. gruodžio 31 d. ne trumpiau kaip dvejiems metams nustatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, yra apmokestinamasis asmuo, kuriam yra skirtas šis tiekimas ar teikimas“;

1 dalis papildoma šiais punktais:

„c)	mobiliųjų telefonų, t. y. prietaisų, pagamintų arba pritaikytų naudoti licencijuotame tinkle ir veikiančių apibrėžtais dažniais, neatsižvelgiant į tai, ar jie turi kitą paskirtį, tiekimas;

d)	integrinių grandynų prietaisų, pavyzdžiui, mikroprocesorių ir centrinių procesorių, prieš integravimą į galutiniam vartotojui skirtus gaminius, tiekimas;

e)	dujų ir elektros energijos tiekimas apmokestinamajam prekybininkui, kaip apibrėžta 38 straipsnio 2 dalyje;

f)	dujų ir elektros energijos sertifikatų tiekimas;

g)	telekomunikacijų paslaugų teikimas, kaip apibrėžta 24 straipsnio 2 dalyje;

h)	žaidimų pultų, planšetinių kompiuterių ir nešiojamųjų kompiuterių tiekimas;

i)	javų ir pramoninių augalų, įskaitant aliejingąsias sėklas ir cukrinius runkelius, kurie, nepakeitus jų pavidalo, paprastai nėra skirti galutiniam vartojimui, tiekimas;

metalo žaliavos ir pusgaminių, įskaitant tauriuosius metalus, jei jiems kitais atvejais netaikomas 199 straipsnio 1 dalies d punktas, tiekimas naudotoms prekėms, meno kūriniams, kolekcionavimo objektams ir antikvariniams daiktams skirtos specialios procedūros pagal 311–343 straipsnius arba investiciniam auksui skirta speciali schema pagal 344–356 straipsnius.“;

įterpiamos šios dalys:

„1a. Valstybės narės gali nustatyti 1 dalyje numatyto mechanizmo taikymo sąlygas.

1b. Taikant 1 dalyje numatytą mechanizmą tos dalies c–j punktuose išvardintų prekių tiekimui arba paslaugų teikimui apmokestinamiesiems asmenims, kurie tiekia prekes arba teikia paslaugas, kurioms taikomas 1 dalyje numatytas mechanizmas, turi būti nustatytos tinkamos ir veiksmingos prievolės teikti ataskaitas.“;

2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės informuoja 1 dalyje numatyto mechanizmo taikymo PVM komitetą apie tokio mechanizmo nustatymą ir pateikia PVM komitetui šią informaciją:

a)	priemonės, kuria taikomas mechanizmas, taikymo sritis, taip pat sukčiavimo pobūdis bei ypatumai, ir išsamus papildomų priemonių aprašas, įskaitant apmokestinamiesiems asmenims nustatytas prievoles teikti ataskaitas ir kontrolės priemones;

b)	veiksmai, kurių imtasi siekiant informuoti atitinkamus apmokestinamuosius asmenis apie mechanizmo taikymo pradžią;

vertinimo kriterijai, kuriais remiantis būtų galima palyginti su 1 dalyje išvardytomis prekėmis ir paslaugomis susijusią nesąžiningą veiklą prieš pradedant taikyti mechanizmą ir pradėjus jį taikyti, su kitomis prekėmis ir paslaugomis susijusią nesąžiningą veiklą prieš pradedant taikyti mechanizmą ir pradėjus jį taikyti, ir padidėjęs kitų rūšių nesąžiningos veiklos atvejų skaičius prieš pradedant taikyti mechanizmą ir pradėjus jį taikyti;

d)	data, nuo kurios įsigalioja mechanizmo taikymo priemonė, ir jos galiojimo laikotarpis.“;

e)	3 dalies pirmos pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip: „Valstybės narės, kurios taiko 1 dalyje numatytą mechanizmą, remdamosi 2 dalies c punkte numatytais vertinimo kriterijais, ne vėliau kaip 2017 m. birželio 30 d. pateikia Komisijai ataskaitą.“;

3 dalies antros pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

„a)	poveikį nesąžiningai veiklai, susijusiai su tiekiamomis prekėmis ar teikiamomis paslaugomis, kurioms taikoma priemonė;“;

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Kiekviena valstybė narė, po šio straipsnio įsigaliojimo savo teritorijoje nustačiusi nesąžiningos veiklos tendencijų pokyčių, susijusių su 1 dalyje išvardytomis prekėmis arba paslaugomis, ne vėliau kaip 2017 m. birželio 30 d. Komisijai pateikia ataskaitą šiuo klausimu.

5. Prieš 2018 m. sausio 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrą 1 dalyje numatyto mechanizmo poveikio kovai su sukčiavimu vertinimo ataskaitą.“.

2 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

3 straipsnis

Ši direktyva taikoma iki 2018 m. gruodžio 31 d.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2013 m. liepos 22 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

C. ASHTON

(1) OL C 341E, 2010 12 16, p. 81.

(2) OL C 339, 2010 12 14, p. 41.

(3) 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1).

(4) 2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/23/ES, iš dalies keičianti Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatas dėl atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo neprivalomo ir laikino taikymo tam tikroms paslaugoms, kurias teikiant gali būti sukčiaujama (OL L 72, 2010 3 20, p. 1).

26.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/8

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 713/2013

2013 m. liepos 23 d.

kuriuo nustatomos 2013–2014 m. žvejybos sezono europinių ančiuvių žvejybos Biskajos įlankoje galimybės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Taryba privalo nustatyti bendrų leistinų sugavimų kiekius (BLSK) pagal žvejybos rūšį arba pagal žvejybos rūšių grupes. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas sąlyginis visų išteklių arba išteklių grupių žvejybos stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 (1);

(2)

siekiant tinkamai valdyti išteklius ir supaprastinti žvejybą, reikėtų nustatyti BLSK ir valstybių narių europinių ančiuvių žvejybos Biskajos įlankoje (ICES VIII parajonyje) kvotas, taikomas ne kalendorinių metų laikotarpiu, bet metiniu valdymo sezonu nuo einamųjų metų liepos 1 d. iki kitų metų birželio 30 d. Tačiau žvejybai ir toliau turėtų būti taikomos Tarybos reglamente (ES) Nr. 39/2013 (2) nustatytos bendrosios kvotų naudojimo sąlygų nuostatos;

(3)	2013–2014 m. žvejybos sezono BLSK Biskajos įlankoje turėtų būti nustatytas remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius, socialinius ir ekonominius aspektus ir visiems žvejybos sektoriams užtikrinant vienodas veiklos sąlygas;

(4)

siekdama numatyti daugiametį europinių ančiuvių išteklių Biskajos įlankoje valdymą, Komisija 2009 m. liepos 29 d. pateikė Reglamento, kuriuo nustatomas ilgalaikis Biskajos įlankos europinių ančiuvių išteklių ir jų žvejybos rūšių valdymo planas, pasiūlymą. Kadangi poveikio vertinime, kuriuo grindžiamas pasiūlymas, pateiktas naujausias šiems ištekliams skirtų valdymo sprendimų poveikio vertinimas, tikslinga atsižvelgiant į jį nustatyti europinių ančiuvių Biskajos įlankoje BLSK. 2013 m. liepos mėn. paskelbtose Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (ŽMTEK) rekomendacijose nustatyta, kad išteklių neršiančių žuvų biomasė yra apytiksliai 56 055 tonos. Atsižvelgiant į naujausią turimą valdymo sprendimų poveikio ištekliams vertinimą, turėtų būti nustatytas 17 100 tonų 2013 m. liepos 1 d.–2014 m. birželio 30 d. žvejybos sezono BLSK;

(5)	pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96 (3) 2 straipsnį būtina nustatyti, kokiu mastu tame reglamente nustatytos priemonės taikomos europinių ančiuvių ištekliams Biskajos įlankoje;

(6)	atsižvelgiant į tai, kad jau prasideda 2013–2014 m. žvejybos sezonas ir reikia užtikrinti metinių sužvejoto kiekio ataskaitų teikimą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kaip įmanoma greičiau po jo paskelbimo ir turėtų būti taikomas nuo 2013 m. liepos 1 d.,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Europinių ančiuvių žvejybos Biskajos įlankoje galimybės

1. 2013 m. liepos 1 d.–2014 m. birželio 30 d. žvejybos sezonu europinių ančiuvių išteklių ICES VIII parajonyje, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 218/2009 (4), nustatomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) ir jo paskirstymas valstybėms narėms (tonomis gyvojo svorio):

Rūšis

Europiniai ančiuviai

Engraulis encrasicolus

ICES zona

VIII

(ANE/08.)

Ispanija

15 390

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Prancūzija

1 710

17 100

BLSK

17 100

2. 1 dalyje nurodytos žvejybos galimybės skiriamos ir naudojamos laikantis Reglamento (ES) Nr. 39/2013 8 ir 10 straipsnių sąlygų.

3. Taikant Reglamentą (EB) Nr. 847/96 1 dalyje nurodytiems ištekliams taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK. Taikomos to reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalys ir 4 straipsnis.

2 straipsnis

Duomenų perdavimas

Kai valstybės narės pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (5) 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikia duomenis, susijusius su ICES VIII parajonyje sužvejotų europinių ančiuvių iškrovimu, jos naudoja išteklių kodą „ANE/08“.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. liepos 23 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. LINKEVIČIUS

(1) 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, 2002 12 31, p. 59).

(2) 2013 m. sausio 21 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 39/2013, kuriuo ES laivams nustatomos 2013 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės (OL L 23, 2013 1 25, p. 1).

(3) 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, kuriuo nustatomos bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomos sąlygos (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(4) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(5) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

26.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/10

TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 714/2013

2013 m. liepos 25 d.

kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1169/2012

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (1), ypač į jo 2 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)	2012 m. gruodžio 10 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1169/2012 (2), kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001, nustatančio asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, atnaujintą sąrašą, 2 straipsnio 3 dalis;

(2)	Taryba visiems asmenims, grupėms ir subjektams, tais atvejais, kai tai buvo praktiškai įmanoma, pateikė motyvų pareiškimus, kuriuose paaiškinta, kodėl jie buvo įtraukti į Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1169/2012 sąrašą;

(3)

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu Taryba informavo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1169/2012 sąraše išvardytus asmenis, grupes ir subjektus, kad ji nusprendė palikti juos sąraše. Taryba taip pat informavo atitinkamus asmenis, grupes ir subjektus, kad tuo atveju, jei jiems dar nėra pateiktas Tarybos motyvų pareiškimas, kuriame nurodoma, kodėl jie buvo įtraukti į sąrašą, jie gali prašyti jį pateikti;

(4)	Taryba atliko išsamią asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, sąrašo peržiūrą, kaip reikalaujama pagal to reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Tai darydama ji atsižvelgė į atitinkamų asmenų, grupių ir subjektų pastabas, pateiktas Tarybai;

(5)

Taryba padarė išvadą, kad šio reglamento priede išvardyti asmenys, grupės ir subjektai yra susiję su teroro aktais, kaip apibrėžta 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (3) 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kad kompetentinga institucija dėl jų yra priėmusi sprendimą, kaip apibrėžta tos bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 dalyje, ir kad jiems toliau turėtų būti taikomos specialios ribojamosios priemonės, numatytos Reglamente (EB) Nr. 2580/2001;

(6)

Taryba toliau nusprendė, kad papildoma grupė yra susijusi su teroro aktais, kaip apibrėžta Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kad kompetentinga institucija dėl tos grupės yra priėmusi sprendimą, kaip apibrėžta tos bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 dalyje, ir kad ji turėtų būti įtraukti į asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašą. Sprendimas dėl grupės priskyrimo nedaro poveikio teisėtiems finansiniams pavedimams į Libaną ir Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pagalbos teikimui, įskaitant humanitarinę pagalbą, Libane.

(7)	asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 2580/2001, sąrašas turėtų būti atitinkamai atnaujintas ir turėtų būti panaikintas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1169/2012,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas sąrašas pakeičiamas šio reglamento priede pateikiamu sąrašu.

2 straipsnis

Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1169/2012 panaikinamas.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. liepos 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. LINKEVIČIUS

(1) OL L 344, 2001 12 28, p. 70.

(2) OL L 337, 2012 12 11, p. 2.

(3) OL L 344, 2001 12 28, p. 93.

PRIEDAS

1 straipsnyje nurodytas asmenų, grupių ir subjektų sąrašas

1. ASMENYS

1.	ABDOLLAHI Hamed (dar žinomas kaip Mustafa Abdullahi), gimęs 1960 m. rugpjūčio 11 d. Irane. Pasas: D9004878.

2.	AL-NASSER, Abdelkarim Hussein Mohamed, gimęs Al Ihsa (Saudo Arabija); Saudo Arabijos pilietis.

3.	AL YACOUB, Ibrahim Salih Mohammed, gimęs 1966 10 16 Tarut (Saudo Arabija); Saudo Arabijos pilietis.

4.	ARBABSIAR Manssor (dar žinomas kaip Mansour Arbabsiar), gimęs 1955 m. kovo 6 d. arba 15 d. Irane. Irano ir JAV pilietis. Pasas: C2002515 (Iranas); Pasas: 477845448 (JAV). Nacionalinės asmens tapatybės kortelės Nr.: 07442833, galioja iki 2016 m. kovo 15 d. (JAV vairuotojo pažymėjimas).

5.	BOUYERI, Mohammed (dar žinomas kaip Abu ZUBAIR; dar žinomas kaip SOBIAR; dar žinomas kaip Abu ZOUBAIR), gimęs 1978 03 08 Amsterdame (Nyderlandai) –„Hofstadgroep“ grupuotės narys.

6.	FAHAS, Sofiane Yacine, gimęs 1971 09 10 Alžyre (Alžyras) – „al-Takfir“ ir „al-Hijra“ narys.

7.	IZZ-AL-DIN, Hasan (dar žinomas kaip GARBAYA, Ahmed; dar žinomas kaip SA-ID; dar žinomas kaip SALWWAN, Samir), Libanas, gimęs 1963 m. Libane, Libano pilietis.

8.	MOHAMMED, Khalid Shaikh (dar žinomas kaip ALI, Salem; dar žinomas kaip BIN KHALID, Fahd Bin Adballah; dar žinomas kaip HENIN, Ashraf Refaat Nabith; dar žinomas kaip WADOOD, Khalid Adbul), gimęs 1965 04 14 arba 1964 03 01 Pakistane, paso Nr. 488555.

SHAHLAI Abdul Reza (dar žinomas kaip Abdol Reza Shala'i, dar žinomas kaip Abd-al Reza Shalai, dar žinomas kaip Abdorreza Shahlai, dar žinomas kaip Abdolreza Shahla'i, dar žinomas kaip Abdul-Reza Shahlaee, dar žinomas kaip Hajj Yusef, dar žinomas kaip Haji Yusif, dar žinomas kaip Hajji Yasir, dar žinomas kaip Hajji Yusif, dar žinomas kaip Yusuf Abu-al-Karkh), gimęs apie 1957 m. Irane. Adresai: 1) Kermanshah, Iranas, 2) Mehrano karinė bazė, Ilamo provincija, Iranas.

10.	SHAKURI Ali Gholam, gimęs apie 1965 m. Teherane, Iranas.

11.

SOLEIMANI Qasem (dar žinomas kaip Ghasem Soleymani, dar žinomas kaip Qasmi Sulayman, dar žinomas kaip Qasem Soleymani, dar žinomas kaip Qasem Solaimani, dar žinomas kaip Qasem Salimani, dar žinomas kaip Qasem Solemani, dar žinomas kaip Qasem Sulaimani, dar žinomas kaip Qasem Sulemani), gimęs 1957 m. kovo 11 d. Irane. Irano pilietis. Pasas: 008827 (Irano diplomatinis), išduotas 1999 m. Laipsnis: generolas majoras.

2. GRUPĖS IR SUBJEKTAI

„Abu Nidal Organisation“ („Abu Nidal organizacija“) – „ANO“ (dar žinoma kaip „Fatah Revolutionary Council“ („Fatah Revoliucinė Taryba“); dar žinoma kaip „Arab Revolutionary Brigades“ („Arabų revoliucinės brigados“); dar žinoma kaip „Black September“ („Juodasis rugsėjis“); dar žinoma kaip „Revolutionary Organisation of Socialist Muslims“ („Musulmonų socialistų revoliucinė organizacija“)).

2.	„Al-Aqsa Martyrs' Brigade“ („Al-Aqsa kankinių brigada“).

3.	„Al-Aqsa e.V.“.

4.	„Al-Takfir“ ir „Al-Hijra“.

5.	„Babbar Khalsa“.

6.	„Communist Party of the Philippines“ („Filipinų komunistų partija“), įskaitant „New People's Army“ – „NPA“ („Nauja tautų armija“ – „NTA“), Filipinai.

7.	„Gama'a al-Islamiyya“ (dar žinoma kaip „Al-Gama'a al-Islamiyya“) („Islamic Group“ – „IG“ („Islamo grupė“ – „IG“)).

8.	„İslami Büyük Doğu Akıncılar Cephesi“ – „IBDA-C“ – („Great Islamic Eastern Warriors Front“ („Didysis islamo rytų karių frontas“)).

9.	„Hamas“, įskaitant „Hamas-Izz al-Din al-Qassem“.

10.

„Hizballah Military Wing“ („Hizballah karinis sparnas“) (dar žinomas kaip „Hezbollah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hizbullah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hizbollah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hezballah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hisbollah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hizbu'llah Military Wing“, dar žinomas kaip „Hizb Allah Military Wing“, dar žinomas kaip „Jihad Council“ („Džihado taryba“) (ir visi jam atsiskaitantys padaliniai, įskaitant External Security Organisation (Išorės saugumo organizaciją)).

11.	„Hizbul Mujahideen“ – „HM“.

12.	„Hofstadgroep“ grupuotė.

13.	„Holy Land Foundation for Relief and Development“ („Šventosios Žemės paramos ir plėtros fondas“).

14.	„International Sikh Youth Federation“ – „ISYF“ („Tarptautinė sikų jaunimo federacija“– „TSJF“).

15.	„Khalistan Zindabad Force“ – „KZF“ („Khalistano Zindabad pajėgos“ – „KZF“).

16.	„Kurdistan Workers' Party“ – „PKK“ („Kurdistano darbininkų partija“ – „PKK“) (dar žinoma kaip „KADEK“; dar žinoma kaip „KONGRA-GEL“).

17.	„Liberation Tigers of Tamil Eelam“ – „LTTE“ („Tamil Eelamo išlaisvinimo tigrai“ – „TEIT“).

18.	„Ejército de Liberación Nacional“ („Nacionalinė išlaisvinimo armija“).

19.	„Palestinian Islamic Jihad“ – „PIJ“ („Palestinos islamo Jihad“ – „PIJ“).

20.	„Popular Front for the Liberation of Palestine“ – „PFLP“ („Palestinos išlaisvinimo liaudies frontas“ – „PILF“).

21.	„Popular Front for the Liberation of Palestine – General Command“ („Palestinos išlaisvinimo liaudies fronto Aukščiausioji vadovybė“) (dar žinoma kaip „PFLP – General Command“ („PILF Aukščiausioji vadovybė“)).

22.	„Fuerzas armadas revolucionarias de Colombia“ – „FARC“ („Revolutionary Armed Forces of Colombia“ („Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos“)).

23.	„Devrimci Halk Kurtuluș Partisi-Cephesi – DHKP/C“ (dar žinoma kaip „Devrimci Sol“ („Revolutionary Left“ („Revoliucinė kairė“)); dar žinoma kaip „Dev Sol“) („Revolutionary People's Liberation Army/Front/Party“ („Revoliucinė liaudies išlaisvinimo armija / frontas / partija“)).

24.	„Sendero Luminoso“ – „SL“ („Shining Path“ („Šviečiantis kelias“)).

25.	„Stichting Al Aqsa“ (dar žinoma kaip „Stichting Al Aqsa Nederland“; dar žinoma kaip „Al Aqsa Nederland“).

26.	„Teyrbazen Azadiya Kurdistan“ grupuotė – „TAK“ (dar žinoma kaip „Kurdistan Freedom Falcons“ („Kurdistano laisvės sakalai“); dar žinoma kaip „Kurdistan Freedom Hawks“ („Kurdistano laisvės vanagai“)).

26.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/14

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 715/2013

2013 m. liepos 25 d.

kuriuo nustatomi kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, kada vario laužas nebelaikomas atliekomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas (1), ypač į jos 6 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

įvertinus keletą atliekų srautų paaiškėjo, kad vario laužo perdirbimo rinkoms būtų naudinga, jei būtų sukurti konkretūs kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, kada iš atliekų gautas vario laužas nebelaikomas atliekomis. Šiais kriterijais turėtų būti užtikrinama aukšto lygio aplinkos apsauga. Jie neturėtų pažeisti trečiųjų valstybių taikomos susigrąžinto vario laužo klasifikacijos;

(2)

iš Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaitų matyti, kad yra vario laužo rinka ir poreikis jį naudoti kaip pramonės žaliavą gaminant spalvotuosius metalus. Todėl vario laužas turėtų būti pakankamai grynas ir atitikti atitinkamus spalvotųjų metalų gamybos pramonės nustatytus standartus ir specifikacijas;

(3)

kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, kada vario laužas nebelaikomas atliekomis, turėtų būti užtikrinama, kad vykdant naudojimo operacijas gautas vario laužas atitiktų spalvotųjų metalų gamybos pramonės techninius reikalavimus, galiojančius teisės aktus ir produktams taikomus standartus, taip pat užtikrinama, kad jis nekeltų neigiamo poveikio aplinkai arba žmonių sveikatai. Iš Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro ataskaitų matyti, kad siūlomais kriterijais dėl atliekų, naudojimo operacijose naudotų kaip žaliavos, dėl apdorojimo procesų ir metodų, taip pat dėl vario laužo, gauto vykdant naudojimo operacijas, siekiama šių tikslų, nes juos taikant gaunamas vario laužas neturėtų turėti pavojingų savybių ir metalų, išskyrus varį ir ne metalo junginius;

(4)	siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi kriterijų, tikslinga numatyti, kad būtų skelbiama informacija apie vario laužą, kuris nebelaikomas atliekomis, ir kad būtų įgyvendinta valdymo sistema;

(5)	jeigu stebint vario laužo rinkos sąlygų pokyčius bus pastebėtas neigiamas poveikis vario laužo perdirbimo rinkoms, ypač susijęs su tokio metalo laužo buvimu ir galimybėmis juo naudotis, kriterijus gali prireikti peržiūrėti;

(6)	kad veiklos vykdytojai galėtų prisitaikyti prie kriterijų, kuriais nustatoma, kada vario laužas nebelaikomas atliekomis, tikslinga numatyti, kad turi praeiti priimtinas laikotarpis, kol šis reglamentas bus pradėtas taikyti;

(7)

Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsniu įsteigtas komitetas nepateikė nuomonės dėl šiame reglamente numatytų priemonių, todėl Komisija pasiūlymą dėl priemonių, kurių reikia imtis, pateikė Tarybai ir perdavė Europos Parlamentui. Taryba per 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką (2), 5a straipsnyje numatytą 2 mėnesių laikotarpį veiksmų nesiėmė, todėl Komisija nedelsdama perdavė pasiūlymą Europos Parlamentui. Europos Parlamentas per 4 mėnesius nuo minėto perdavimo dienos priemonei nepaprieštaravo,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada vario laužas nebelaikomas atliekomis.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos Direktyvoje 2008/98/EB.

Be to, pateikiamos šių terminų apibrėžtys:

1. vario laužas– metalo laužas, kurį daugiausia sudaro varis ir vario lydiniai;

2. turėtojas– fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi vario laužo;

3. gamintojas– turėtojas, kuris kitam turėtojui pirmą kartą perduoda atliekomis nebelaikomą vario laužą;

4. importuotojas– Sąjungoje įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuris atliekomis nebelaikomą vario laužą įveža į Sąjungos muitų teritoriją;

5. kvalifikuoti darbuotojai– darbuotojai, kurie yra kompetentingi stebėti ir vertinti vario laužo savybes, nes turi patirties arba yra išėję mokymus;

6. apžiūra– visų vario laužo siuntos dalių tikrinimas remiantis pojūčiais arba naudojant nespecializuotą įrangą;

7. siunta– vario laužo partija, pristatoma iš gamintojo kitam turėtojui vienu ar keliais transporto vienetais, pavyzdžiui, konteineriais.

3 straipsnis

Vario laužui taikomi kriterijai

Vario laužas nebelaikomas atliekomis, jei jį perduodant iš gamintojo kitam turėtojui įvykdomos visos šios sąlygos:

1.	vario laužas, gautas po naudojimo operacijų, atitinka I priedo 1 skirsnyje nustatytus kriterijus;

2.	atliekos, naudojimo operacijose naudotos kaip žaliavos, atitinka I priedo 2 skirsnyje nustatytus kriterijus;

3.	atliekos, naudojimo operacijose naudotos kaip žaliavos, apdorotos pagal I priedo 3 skirsnyje nustatytus kriterijus;

4.	gamintojas atitinka 4 ir 5 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

4 straipsnis

Atitikties pareiškimas

1. Gamintojas arba importuotojas išduoda kiekvienos vario laužo siuntos atitikties pareiškimą pagal II priede nustatytą modelį.

2. Gamintojas arba importuotojas perduoda atitikties pareiškimą būsimam vario laužo siuntos turėtojui. Gamintojas arba importuotojas saugo atitikties pareiškimo kopiją ne trumpiau kaip vienus metus po jos išdavimo dienos ir pateikia ją kompetentingoms institucijoms, joms to paprašius.

3. Atitikties pareiškimas gali būti pateikiamas elektronine forma.

5 straipsnis

Valdymo sistema

1. Gamintojas įgyvendina valdymo sistemą, tinkamą įrodyti atitiktį 3 straipsnyje nurodytiems kriterijams.

2. Valdymo sistemą sudaro dokumentais pagrįstų procedūrų, susijusių su kiekvienu iš šių aspektų, rinkinys:

a)	vario laužo, gauto po naudojimo operacijų, kokybės stebėsena (įskaitant ėminių ėmimą ir analizę), kaip nustatyta I priedo 1 skirsnyje;

b)	I priedo 1.5 skirsnyje nustatytos radiacijos stebėsenos veiksmingumas;

c)	atliekų, naudojimo operacijose naudotų kaip žaliavos, priėmimo kontrolė, kaip nustatyta I priedo 2 skirsnyje;

d)	I priedo 3.3 skirsnyje apibūdintų apdorojimo procesų ir metodų stebėsena;

e)	pirkėjų atsiliepimai apie vario laužo kokybę;

f)	pagal a–d punktus vykdytos stebėsenos rezultatų įrašų saugojimas;

g)	valdymo sistemos peržiūra ir tobulinimas;

h)	darbuotojų mokymas.

3. Valdymo sistemoje taip pat numatomi konkretūs kiekvieno kriterijaus stebėsenos reikalavimai, nustatyti I priede.

4. Jeigu I priedo 3.3 skirsnyje nurodytą apdorojimą atlieka ankstesnis turėtojas, gamintojas užtikrina, kad tiekėjas įgyvendintų šio straipsnio reikalavimus atitinkančią valdymo sistemą.

5. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 765/2008 (3) apibrėžta atitikties vertinimo įstaiga, gavusi akreditaciją pagal tą reglamentą, arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1221/2009 (4) 2 straipsnio 20 dalies b punkte apibrėžtas aplinkosaugos vertintojas, akredituotas arba gavęs leidimą pagal minėtą reglamentą, įvertina, ar valdymo sistema atitinka šio straipsnio reikalavimus. Vertinimas atliekamas kas trejus metus.

Turinčiais pakankamai konkrečios patirties, kad galėtų atlikti šiame reglamente minimą vertinimą, laikomi tik tie vertintojai, kurių akreditacijos arba leidimo taikymo sritis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1893/2006 (5) nurodytus NACE kodus, yra tokia:

a)	* NACE kodas 38 (Atliekų rinkimas, tvarkymas ir šalinimas; medžiagų panaudojimas) arba

b)	* NACE kodas 24 (Pagrindinių metalų gamyba), visų pirma įskaitant papildomą kodą 24.44 (Vario gamyba).

6. Importuotojas reikalauja, kad jo tiekėjai įgyvendintų valdymo sistemą, kuri atitinka 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir kurią patikrino nepriklausomas išorės vertintojas.

Tiekėjo valdymo sistemą tvirtina atitikties vertinimo įstaiga, kurią akreditavo vienas iš šių subjektų:

a)	akreditavimo įstaiga, Reglamento (EB) 765/2008 14 straipsnyje pripažintos įstaigos per tarpusavio vertinimą įvertinta kaip tinkama šiai veiklai;

b)	aplinkosaugos vertintojas, kurį pagal Reglamentą (EB) Nr. 1221/2009 akreditavo arba kuriam suteikė leidimą akreditavimo arba licencijavimo įstaiga, kuri taip pat vertinama tarpusavio vertinime pagal minėto reglamento 31 straipsnį.

Trečiosiose šalyse veiklą norintys vykdyti vertintojai turi gauti konkrečią akreditaciją arba leidimą pagal Reglamente (EB) Nr. 765/2008 arba Reglamente (EB) Nr. 1221/2009 kartu su Komisijos sprendimu 2011/832/ES (6) išdėstytas nuostatas.

7. Kompetentingoms institucijoms paprašius, gamintojas leidžia susipažinti su valdymo sistema.

6 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 312, 2008 11 22, p. 3.

(2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(3) OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(4) OL L 342, 2009 12 22, p. 1.

(5) OL L 393, 2006 12 30, p. 1.

(6) OL L 330, 2011 12 14, p. 25.

I PRIEDAS

Vario laužui taikomi kriterijai

Kriterijai

Savikontrolės reikalavimai

1 skirsnis. Vario laužo, gauto atlikus naudojimo operacijas, kokybė

1.1.	Laužas klasifikuojamas pagal pirkėjo specifikaciją, pramonės specifikaciją arba tiesioginio jo naudojimo metalo medžiagoms ar objektams gaminti lydyklose, rafinavimo krosnyse, perlydymo krosnyse ar kituose metalų gamybos įrenginiuose standartą.

Kiekvieną siuntą klasifikuoja kvalifikuoti darbuotojai.

1.2.

Bendras svetimkūnių kiekis sudaro < 2 % masės.

Svetimkūniai:

—	metalai, išskyrus varį ir vario lydinius;

—	ne metalo medžiagos, tokios kaip žemė, dulkės, izoliacinės medžiagos ir stiklas;

—	degiosios ne metalo medžiagos, tokios kaip guma, plastikas, audinys, mediena ir kitos cheminės ar organinės medžiagos;

—	nuodegos, šlakas, nuogriebos, frezavimo dulkės, šlifavimo dulkės, nuosėdos.

Kiekvieną siuntą apžiūri kvalifikuoti darbuotojai.

Tinkamais laiko tarpais (ne rečiau kaip kas 6 mėnesius) analizuojami kiekvienos klasės vario laužo tipiniai ėminiai, kad būtų galima išmatuoti bendrą svetimkūnių kiekį. Bendras svetimkūnių kiekis matuojamas svėrimo būdu, prieš tai (rūšiuojant rankomis ar kitomis atskyrimo priemonėmis, pvz., magnetu arba remiantis tankiu) atskyrus vario ir (arba) vario lydinių metalo daleles ir objektus nuo dalelių ir objektų, kuriuos sudaro svetimkūniai.

Tinkamas tipinių ėminių analizės dažnumas nustatomas atsižvelgiant į šiuos veiksnius:

—	numatomą kintamumo modelį (pavyzdžiui, remiantis istoriniais rezultatais);

—	būdingą riziką, kad atliekų, naudojimo operacijose ir vykdant apdorojimo procesą panaudotų kaip žaliavos, kokybė gali kisti;

—	stebėsenos metodui būdingą tikslumą; taip pat

—	ar rezultatai artimi bendro svetimkūnių kiekio ribinėms vertėms.

Procesas, pagal kurį nustatomas stebėsenos dažnumas, turėtų būti pagrįstas dokumentais, būti valdymo sistemos dalis ir jį turėtų būti galima tirti atliekant auditą.

1.3.	Lauže negali būti pernelyg daug jokio pavidalo metalo oksido, išskyrus įprastinį kiekį, susidariusį paruoštą laužą laikant lauke normaliomis oro sąlygomis.

Kiekvieną siuntą apžiūri kvalifikuoti darbuotojai.

1.4.	Lauže negali būti matomų alyvų, aliejinių emulsijų, tepalų arba plastiškųjų tepalų, išskyrus nedidelį jų kiekį, kurio nėra tiek daug, kad jis lašėtų.

Kiekvieną siuntą apžiūri kvalifikuoti darbuotojai, ypač atkreipdami dėmesį į tas dalis, kur labiausiai tikėtina, kad gali lašėti alyvos.

1.5.

Pagal nacionalines arba tarptautines radioaktyvaus metalo laužo stebėsenos ir reagavimo procedūrų taisykles reagavimo veiksmų imtis nereikia.

Šiuo reikalavimu nepažeidžiami teisės aktai dėl darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos, priimti pagal Euratomo sutarties III skyrių, ypač Tarybos direktyva 96/29/Euratomas (1).

Kvalifikuoti darbuotojai stebi kiekvienos siuntos radioaktyvumą. Kartu su kiekviena laužo siunta pateikiamas pažymėjimas, parengtas pagal nacionalines arba tarptautines radioaktyvaus metalo laužo stebėsenos ir reagavimo procedūrų taisykles. Pažymėjimas gali būti įtrauktas į kitus dokumentus, kurie pateikiami su siunta.

1.6.

Laužas neturi jokių Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB III priede išvardytų pavojingų savybių. Laužas atitinka Komisijos sprendime 2000/532/EB (2) nustatytas koncentracijos ribas ir neviršija Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/2004 (3) IV priede nustatytų koncentracijos ribų.

Metalų lydinių, esančių vario lydiniuose, savybėms šis reikalavimas netaikomas.

Kiekvieną siuntą apžiūri kvalifikuoti darbuotojai. Jeigu per apžiūrą kyla įtarimų, kad siunta gali turėti pavojingų savybių, imamasi tinkamų tolesnių stebėsenos priemonių, tokių kaip ėminių ėmimas ir jų tyrimas. Darbuotojai turi būti išėję mokymus apie galimai pavojingas savybes, susijusias su vario laužu, ir apie medžiagų sudedamąsias dalis arba savybes, kurios padeda atpažinti pavojingas savybes. Pavojingų medžiagų atpažinimo procedūra pagrįsta dokumentais pagal valdymo sistemą.

1.7.	Lauže negali būti jokių suslėgtų, uždarytų ar nepakankamai atidarytų talpyklų, kurios metalo apdirbimo krosnyse galėtų sukelti sprogimą.

Kiekvieną siuntą apžiūri kvalifikuoti darbuotojai.

1.8.	Lauže negali būti dangos, dažų ar plastiko likučių pavidalo PVC.

Kiekvieną siuntą apžiūri kvalifikuoti darbuotojai.

2 skirsnis. Atliekos, naudojimo operacijose panaudotos kaip žaliavos

2.1.	Tik atliekos, kuriose yra vario arba vario lydinių, kuriuos galima panaudoti, gali būti naudojamos kaip žaliavos.

2.2.	Pavojingos atliekos nenaudojamos kaip žaliavos, išskyrus tuos atvejus, kai pateikiami įrodymai, kad buvo taikyti skirsnyje „apdorojimo ir metodų kriterijai“ nurodyti procesai ir metodai, skirti visoms pavojingoms savybėms pašalinti.

2.3.

Kaip žaliavos nenaudojamos šios atliekos:

—	šlifavimo ir tekinimo atliekos, kuriose yra skysčių, tokių kaip alyvos arba aliejinės emulsijos, ir

—	statinės ir talpyklos, kuriose yra arba buvo alyvų arba dažų, išskyrus įrangą iš eksploatuoti netinkamų transporto priemonių.

Visų gautų atliekų apžiūrą ir lydimųjų dokumentų priėmimo kontrolę atlieka kvalifikuoti darbuotojai, išmokyti atpažinti atliekas, kurios neatitinka šiame skirsnyje nustatytų kriterijų.

3 skirsnis. Apdorojimo procesai ir metodai

3.1.	Vario laužas atskirtas nuo šaltinio arba surenkant, arba atliekų žaliavos apdorotos taip, kad vario laužas būtų atskirtas nuo sudedamųjų dalių, kurios nėra metalas ir kuriose nėra vario. Tokiais būdais gautas vario laužas laikomas atskirai nuo visų kitų atliekų.

3.2.	Užbaigtos visos mechaninio apdorojimo operacijos (kaip pjaustymas, kirpimas, smulkinimas arba granuliavimas; rūšiavimas, atskyrimas, valymas, teršalų pašalinimas ir ištuštinimas), reikalingos metalo laužui paruošti, kad jis taptų tiesiogine galutinio panaudojimo žaliava.

3.3.

Atliekoms, turinčioms pavojingų komponentų, taikomi šie konkretūs reikalavimai:

—

kaip žaliavos naudojamos medžiagos iš elektros ar elektroninės įrangos arba eksploatuoti netinkamų transporto priemonių yra apdorotos visais būdais, kurių reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB (4) 6 straipsnį ir pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/53/EB (5) 6 straipsnį;

—	chlorfluorangliavandeniliai iš nebenaudojamos įrangos surenkami taikant kompetentingų institucijų patvirtintą procesą;

—	laidai susmulkinti arba nuo jų pašalintos izoliacinės medžiagos. Jeigu laidą dengia organinis paviršius (plastikas), organinis paviršius šalinamas taikant geriausią galimą technologiją;

—	statinės ir talpyklos turi būti ištuštintos ir išvalytos;

—	1 punkte nepaminėtose atliekose esančios pavojingos medžiagos veiksmingai šalinamos taikant kompetentingų institucijų patvirtintą procesą.

(1) OL L 159, 1996 6 29, p. 1.

(2) OL L 226, 2000 9 6, p. 3.

(3) OL L 158, 2004 4 30, p. 7.

(4) OL L 37, 2003 2 13, p. 24.

(5) OL L 269, 2000 10 21, p. 34.

II PRIEDAS

4 straipsnio 1 dalyje nurodytas atitikties atliekų nebelaikymo atliekomis kriterijams pareiškimas

Vario laužo gamintojas ir (arba) importuotojas:

Pavadinimas

Adresas

Asmuo ryšiams

Telefonas

Faksas

E. paštas

a)	Metalo laužo kategorijos pavadinimas arba kodas pagal pramonės specifikaciją arba standartą

b)	Kai tinka, pirkėjo specifikacijų pagrindinės techninės nuostatos, tokios kaip sudėtis, dydis, rūšis ir savybės

Metalo laužo siunta atitinka 2 punkto a dalyje nurodytą pramonės specifikaciją arba standartą arba 2 punkto b dalyje nurodytą pirkėjo specifikaciją.

Siuntos kiekis kilogramais

Radioaktyvumo bandymo pažymėjimas, parengtas pagal nacionalines arba tarptautines radioaktyvaus metalo laužo stebėsenos ir reagavimo procedūrų taisykles.

Metalo laužo gamintojas taiko valdymo sistemą, atitinkančią Komisijos reglamento (ES) Nr. 715/2013 reikalavimus, kurią patvirtino akredituota atitikties vertinimo įstaiga arba aplinkos vertintojas, arba, tais atvejais, kai atliekomis nebelaikomas metalo laužas įvežamas į Sąjungos muitų teritoriją, nepriklausomas išorės vertintojas.

Metalo laužo siunta atitinka Reglamento (ES) Nr. 715/2013 3 straipsnio 1–3 dalyse nurodytus kriterijus.

Metalo laužo gamintojo ir (arba) importuotojo deklaracija: Tvirtinu, kad, mano žiniomis, pirmiau pateikta informacija yra išsami ir tiksli.

Pavardė, vardas

Data

Parašas

26.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/21

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 716/2013

2013 m. liepos 25 d.

kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos taikymo taisyklės

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos (1), ypač į jo 24 straipsnio 3 dalį ir 27 straipsnį,

kadangi:

(1)	siekiant išaiškinti tam tikras Reglamento (EB) Nr. 110/2008 nuostatas ir užtikrinti vienodą jų įgyvendinimą valstybėse narėse, turėtų būti priimtos išsamios taisyklės, visų pirma, dėl sudėtinių sąvokų, užuominų, prekinių pavadinimų ir geografinių nuorodų vartojimo spiritiniams gėrimams pateikti;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 110/2008 10 straipsnio 1 ir 2 dalis, pateikiant spiritinį gėrimą arba kitą maisto produktą, tam tikromis sąlygomis gali būti vartojama sudėtinė sąvoka, į kurią įeina vienos iš Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priede išvardytų kategorijų pavadinimas arba viena iš to reglamento III priede išvardytų geografinių nuorodų, arba gali būti daroma viena ar daugiau užuominų, į kurią įeina viena ar daugiau tų kategorijų arba geografinių nuorodų. Siekiant užtikrinti vienodą sudėtinių sąvokų ir užuominų vartojimą valstybėse narėse, būtina nustatyti išsamias jų vartojimo spiritiniams gėrimams ir kitiems maisto produktams pateikti taisykles;

(3)

kai pateikiant maisto produktą daroma nuoroda į tam tikrą spiritinį gėrimą, tas spiritinis gėrimas turi visiškai atitikti Reglamentą (EB) Nr. 110/2008 ir nebūti praskiestas. Būtina išaiškinti, ką reiškia sąvoka „praskiedimas“, kai daroma nuoroda į spiritinius gėrimus, nes tam tikri gamybos procesai neturėtų būti laikomi praskiedimu;

(4)

siekiant užtikrinti, kad būtų tenkinamos Reglamente (EB) Nr. 110/2008 nustatytos geografinių nuorodų registravimo sąlygos, Komisija turėtų nagrinėti registracijos paraiškas ir nustatyti išsamias įgyvendinimo taisykles, susijusias su paraiškų dėl spiritinių gėrimų geografinių nuorodų teikimo, nagrinėjimo, prieštaravimo geografinių nuorodų įregistravimui ir geografinių nuorodų panaikinimo procedūromis. Siekiant užtikrinti vienodą šių taisyklių įgyvendinimą, turėtų būti parengti registracijos paraiškos, techninės bylos, prieštaravimo pareiškimo, techninės bylos keitimo ir geografinės nuorodos panaikinimo pavyzdžiai;

(5)	siekiant palengvinti Komisijos, valstybių narių ir trečiųjų šalių keitimąsi informacija apie registruotas geografines nuorodas, valstybės narės ir trečiosios šalys, be išsamių techninių bylų, turėtų Komisijai siųsti savo geografinių nuorodų techninių bylų pagrindines specifikacijas;

(6)

apribojimai dėl spiritinio gėrimo su geografine nuoroda pakavimo, kaip antai įpareigojimas spiritinį gėrimą pakuoti nustatytoje geografinėje vietovėje, laikomi laisvo prekių judėjimo ir laisvės teikti paslaugas apribojimais. Taikyti tokius apribojimus turėtų būti leidžiama tik tuomet, jei jie yra būtini, proporcingi ir tinkami geografinės nuorodos reputacijai apsaugoti;

(7)	turėtų būti nustatytas spiritinių gėrimų geografinių nuorodų Sąjungos simbolis, kad vartotojas galėtų atpažinti tam tikrus spiritinius gėrimus, kurių savybės yra susijusios su gėrimų kilme;

(8)	kadangi valstybėms narėms prireiks laiko sudėtinių sąvokų ir užuominų vartojimo priemonėms įgyvendinti, tų priemonių taikymas turėtų būti atidėtas;

(9)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Spiritinių gėrimų komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos išsamios Reglamento (EB) Nr. 110/2008 įgyvendinimo taisyklės, visų pirma, dėl:

a)	Reglamento (EB) Nr. 110/2008 10 straipsnyje nurodytų sudėtinių sąvokų ir užuominų vartojimo apibūdinant, pateikiant ir ženklinant maisto produktą;

b)	Reglamento (EB) Nr. 110/2008 15 straipsnyje nurodytų spiritinių gėrimų geografinių nuorodų ir spiritinių gėrimų geografinių nuorodų Sąjungos simbolio naudojimo.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

a) spiritinio gėrimo kategorija– viena iš Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priede išvardytų 1–46 kategorijų;

b) geografinė nuoroda– viena iš Reglamento (EB) Nr. 110/2008 III priede registruotų geografinių nuorodų;

c) sudėtinė sąvoka– junginys, kurį sudaro vienai iš Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priede išvardytų 1–46 kategorijų priskirta sąvoka, spiritinio gėrimo, iš kurio gaunamas visas galutinio produkto alkoholis, geografinė nuoroda ir:

d) užuomina– tiesioginė arba netiesioginė nuoroda į vieną arba daugiau spiritinių gėrimų kategorijų arba geografinių nuorodų, išskyrus nuorodą į sudėtinę sąvoką ar į Reglamento (EB) Nr. 110/2008 9 straipsnio 9 dalyje nurodytą ingredientų sąrašą.

II SKYRIUS

SUDĖTINIŲ SĄVOKŲ VARTOJIMO IR UŽUOMINŲ DARYMO TAISYKLĖS

3 straipsnis

Sudėtinės sąvokos

1. Sąvoka „spiritinis gėrimas“ neturi įeiti į sudėtinę sąvoką, apibūdinančią alkoholinį gėrimą.

2. Sudėtinės sąvokos, apibūdinančios alkoholinį gėrimą, neturi sudaryti sąvokos „likeris“ ir vienos iš Reglamento (EB) Nr. 110/2008 II priede išvardytų 33–40 kategorijų pavadinimo junginys.

3. Sudėtinė sąvoka neturi pakeisti spiritinio gėrimo prekinio pavadinimo.

4. Sudėtinė sąvoka, apibūdinanti alkoholinį gėrimą, turi būti įrašoma vienodais tokio pat šrifto, dydžio ir spalvos rašmenimis. Neturi būti įterpiamas joks sudėtinės sąvokos nesudarantis tekstas ar piešinys, o rašmenų šriftas neturi būti didesnis už prekinio pavadinimo šrifto dydį.

4 straipsnis

Užuominos

Užuomina į spiritinio gėrimo kategoriją arba geografinę nuorodą, daroma pateikiant maisto produktą, neturi būti toje pat linijoje kaip prekinis pavadinimas. Užuominos į alkoholinį gėrimą šriftas turi būti mažesnis už prekinio pavadinimo ir sudėtinės sąvokos šriftą.

5 straipsnis

Spiritinio gėrimo praskiedimas

Taikant Reglamento (EB) Nr. 110/2008 10 straipsnio 2 dalį, praskiedimu turi būti laikomas toks spiritinio gėrimo alkoholio koncentracijos sumažinimas skiedžiant tik vandeniu, kad nebesiekiama minimalios alkoholio koncentracijos, nustatytos to reglamento II priedo atitinkamos kategorijos spiritiniam gėrimui.

III SKYRIUS

GEOGRAFINĖS NUORODOS

6 straipsnis

Paraiška įregistruoti geografinę nuorodą

Paraiška įregistruoti geografinę nuorodą Reglamento (EB) Nr. 110/2008 III priede teikiama Komisijai ir susideda iš:

a)	paraiškos formos, atitinkančios šio reglamento I priede pateiktą pavyzdį;

b)	techninės bylos, atitinkančios šio reglamento II priede pateiktą pavyzdį;

c)	b punkte nurodytos techninės bylos pagrindinių specifikacijų.

7 straipsnis

Tarpvalstybinės paraiškos

1. Kai tarpvalstybinė geografinė nuoroda susijusi tik su valstybėmis narėmis, paraišką kartu teikia valstybės narės arba kitų valstybių narių vardu – viena iš valstybių narių. Pastaruoju atveju į paraišką įtraukiamas kiekvienos iš kitų atitinkamų valstybių narių dokumentas, kuriuo paraišką siunčianti valstybė narė įgaliojama veikti jos vardu.

Kai tarpvalstybinė geografinė nuoroda susijusi tik su trečiosiomis šalimis, paraišką Komisijai kitų vardu teikia vienas iš pareiškėjų arba kitų vardu – viena iš trečiųjų šalių; į paraišką įtraukiama:

a)	apsaugos atitinkamose trečiosiose šalyse įrodymas;

b)	kiekvienos iš kitų atitinkamų trečiųjų šalių dokumentas, kuriuo paraišką teikianti trečioji šalis įgaliojama veikti jos vardu.

Kai tarpvalstybinė geografinė nuoroda susijusi su bent viena valstybe nare ir su bent viena trečiąja šalimi, paraišką Komisijai teikia viena iš valstybių narių, trečiosios šalies institucijos arba tos trečiosios šalies privatieji subjektai; į paraišką įtraukiama:

a)	apsaugos atitinkamose trečiosiose šalyse įrodymas;

b)	kiekvienos iš valstybių narių arba atitinkamų trečiųjų šalių dokumentas, kuriuo paraišką siunčianti šalis įgaliojama veikti jos vardu.

2. Tarpvalstybinę paraišką Komisijai teikianti valstybė narė, trečiosios šalies institucija arba tos trečiosios šalies privatusis subjektas tampa Komisijos pranešimo arba sprendimo gavėju.

8 straipsnis

Paraiškos gavimas

1. Paraiškos pateikimo data yra data, kurią Komisija gauna paraišką.

2. Valstybė narė, trečiosios šalies institucija ar tos trečiosios šalies privatusis subjektas gauna gavimo patvirtinimą, kuriame nurodoma bent tokia informacija:

a)	bylos numeris,

b)	registruotinas pavadinimas;

c)	gautų puslapių skaičius;

d)	paraiškos gavimo data.

9 straipsnis

Pripažintos geografinės nuorodos

1. Jei pagal Reglamento (EB) Nr. 110/2008 20 straipsnio 1 dalį pateiktoje pripažintos geografinės nuorodos techninėje byloje nėra įrodymų, kad vykdomi to reglamento 15 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, Komisija nustato laikotarpį, per kurį valstybė narė turi bylą pakeisti ar atsiimti arba pateikti pastabas.

2. Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį valstybė narė neištaiso trūkumų, techninė byla laikoma nepateikta ir taikoma Reglamento (EB) Nr. 110/2008 20 straipsnio 3 dalis.

10 straipsnis

Pakavimas atitinkamoje geografinėje vietovėje

Jei techninėje byloje nurodyta, kad spiritinis gėrimas turi būti pakuojamas nustatytoje geografinėje vietovėje arba prie pat jos esančioje vietovėje, pateikiamos šio reikalavimo taikymo atitinkamam produktui priežastys.

11 straipsnis

Paraiškos priimtinumas

1. Paraiška yra priimtina, jei ją sudaro visi 6 straipsnyje nurodyti dokumentai.

2. Jei paraiška nėra išsami, Komisija paragina pareiškėją per du mėnesius ištaisyti trūkumus. Jei per šį terminą trūkumai neištaisomi, Komisija atmeta paraišką kaip nepriimtiną.

12 straipsnis

Galiojimo sąlygų tikrinimas

1. Jei geografinė nuoroda neatitinka Reglamento (EB) Nr. 110/2008 15 straipsnio nuostatų arba jei registracijos paraiška netenkina Reglamento (EB) Nr. 110/2008 17 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Komisija nustato laikotarpį, per kurį valstybė narė, trečiosios šalies institucija arba tos trečiosios šalies privatusis subjektas turi paraišką pakeisti ar atsiimti arba pateikti pastabas.

2. Jei per 1 dalyje nurodytą laikotarpį valstybė narė, trečiosios šalies institucija arba tos trečiosios šalies privatusis subjektas neištaiso trūkumų, Komisija paraišką atmeta.

13 straipsnis

Prieštaravimas registravimui

1. Reglamento (EB) Nr. 110/2008 17 straipsnio 7 dalyje nurodyti prieštaravimai rengiami pagal šio reglamento III priede nustatytą formą ir teikiami Komisijai. Prieštaravimo pateikimo data yra data, kurią Komisija gauna prieštaravimą.

2. Prieštaravimo pareiškėjas gauna gavimo patvirtinimą, kuriame nurodoma bent tokia informacija:

a)	bylos numeris;

b)	gautų puslapių skaičius;

c)	prieštaravimo gavimo data.

14 straipsnis

Prieštaravimo priimtinumas

1. Prieštaravimas yra priimtinas, jei jame atitinkamais atvejais nurodoma (-os) reikalaujama (-os) ankstesnė(s) teisė(s) bei prieštaravimo priežastis (-ys) ir jei jis gautas per Reglamento (EB) Nr. 110/2008 17 straipsnio 7 dalyje nurodytą laikotarpį.

2. Jei prieštaravimas pagrįstas tuo, kad Sąjungoje jau egzistuoja gerą reputaciją turintis ir žinomas prekės ženklas, kaip minėta Reglamento (EB) Nr. 110/2008 23 straipsnio 3 dalyje, su prieštaravimu pateikiamas paraiškos įregistruoti tą prekės ženklą pateikimo, jo registravimo ar naudojimo įrodymas, kaip antai prekės ženklo registracijos sertifikatas arba naudojimo įrodymas, taip pat jo reputacijos ir žinomumo įrodymas.

3. Prieštaravime išsamiai nurodomi faktai, pateikiami įrodymai ir pastabos, kuriais pagrindžiamas prieštaravimas, ir pridedami pagrindžiamieji dokumentai.

Ankstesnio prekės ženklo naudojimui pagrįsti pateikiama informacija ir įrodymai, susiję su jo naudojimo, reputacijos bei žinomumo vieta, trukme, mastu ir pobūdžiu.

4. Jei 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti informacija ir dokumentai nepateikiami, Komisija paragina prieštaravimo pareiškėją per du mėnesius ištaisyti trūkumus. Jei per šį terminą trūkumai neištaisomi, Komisija atmeta prieštaravimą kaip nepriimtiną.

15 straipsnis

Prieštaravimo tikrinimas

1. Jei prieštaravimas yra priimtinas, Komisija jį perduoda valstybei narei, trečiosios šalies institucijai arba trečiosios šalies privačiajam subjektui ir juos paragina per du mėnesius pateikti pastabas. Per šį laikotarpį gautos pastabos perduodamos prieštaravimo pareiškėjui.

2. Komisija šalių prašo per du mėnesius pateikti komentarus dėl iš kitų šalių gautų pastabų.

3. Jei Komisija mano, kad prieštaravimas yra pagrįstas, ji atmeta registracijos paraišką.

4. Jei pateikiami keli prieštaravimai ir, preliminariai išnagrinėjus vieną arba daugiau tokių prieštaravimų, paaiškėja, kad neįmanoma priimti registracijos paraiškos, Komisija gali sustabdyti kitas prieštaravimo procedūras. Komisija kitiems prieštaravimų pareiškėjams praneša apie jiems poveikį darančius sprendimus.

5. Jei registracijos paraiška atmetama, sustabdytos prieštaravimo procedūros yra laikomos užbaigtomis ir apie tai deramai pranešama atitinkamiems prieštaravimų pareiškėjams.

16 straipsnis

Komisijos sprendimai

1. Pagal 9 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnio 3 dalį priimamus sprendimus Komisija grindžia turimais dokumentais ir informacija.

Apie sprendimus ir jų priėmimo priežastis pranešama valstybei narei, trečiosios šalies institucijai arba tos trečiosios šalies privačiajam subjektui ir, jei reikia, prieštaravimo pareiškėjui.

2. Pagal Reglamento (EB) Nr. 110/2008 17 straipsnio 8 dalį Komisija nusprendžia įregistruoti geografinę nuorodą to reglamento III priede, nebent pagal šio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 2 dalį ir 15 straipsnio 3 dalį paraiška įregistruoti geografinę nuorodą būtų atmesta.

17 straipsnis

Kalbų vartojimas

Geografinė nuoroda yra registruojama kalba (-omis), vartojama (-omis) tam tikram produktui atitinkamoje geografinėje vietovėje apibūdinti, laikantis originalo kalbos rašybos.

18 straipsnis

Panaikinimo prašymo pateikimas

1. Prašymas panaikinti geografinę nuorodą parengiamas pagal IV priede nustatytą formą ir pateikiamas Komisijai. Panaikinimo prašymo pateikimo data yra data, kurią Komisija gauna panaikinimo prašymą.

2. Panaikinimo prašymo autorius gauna gavimo patvirtinimą, kuriame nurodoma bent tokia informacija:

a)	bylos numeris;

b)	gautų puslapių skaičius ir

c)	prašymo gavimo data.

19 straipsnis

Panaikinimo prašymo priimtinumas

1. Panaikinimo prašymas yra priimtinas, jei jame aiškiai nurodomi teisėti panaikinimo prašymo autoriaus interesai ir paaiškinama (-os) panaikinimo priežastis (-ys).

2. Panaikinimo prašyme išsamiai nurodomi faktai, pateikiami įrodymai ir pastabos, kuriais pagrindžiamas panaikinimas. Prie prašymo pridedami pagrindžiamieji dokumentai, visų pirma, valstybės narės arba trečiosios šalies, kurioje yra prašymo autoriaus gyvenamoji vieta arba registruoji būstinė, institucijos pareiškimas.

3. Jei 1 ir 2 dalyse nurodyti informacija ir dokumentai nepateikiami tuo pat metu kaip panaikinimo prašymas, Komisija paragina prašymo autorių per du mėnesius ištaisyti trūkumus. Jei per šį terminą trūkumai neištaisomi, Komisija atmeta prašymą kaip nepriimtiną.

Apie sprendimą dėl nepriimtinumo Komisija praneša panaikinimo prašymo autoriui, valstybei narei, trečiosios šalies institucijai arba trečiosios šalies, kurios geografinę nuorodą prašoma panaikinti, privačiajam subjektui.

20 straipsnis

Panaikinimo tikrinimas

1. Jei pagal 19 straipsnio 3 dalį Komisija neatmeta panaikinimo prašymo, prašymą ji perduoda valstybei narei, trečiosios šalies institucijai arba trečiosios šalies, kurios geografinę nuorodą prašoma panaikinti, privačiajam subjektui ir paragina juos per du mėnesius pateikti pastabas. Per šį terminą gautos pastabos perduodamos panaikinimo prašymo autoriui.

2. Komisija nusprendžia panaikinti geografinę nuorodą, jei per du mėnesius valstybė narė, trečiosios šalies institucija arba tos trečiosios šalies privatusis subjektas nepateikia pastabų arba nesilaiko šio termino.

3. Sprendimą panaikinti atitinkamą geografinę nuorodą Komisija priima remdamasi turimais įrodymais, pasibaigus pastabų pateikimo terminui. Komisija svarsto, ar atitiktis geografinės nuorodos techninei bylai nebėra įmanoma arba nebegali būti užtikrinta, visų pirma, jei nebevykdomos arba artimoje ateityje nebegalės būti vykdomos Reglamento (EB) Nr. 110/2008 17 straipsnyje nustatytos sąlygos.

Apie sprendimą panaikinti geografinę nuorodą pranešama valstybei narei, trečiosios šalies institucijai ar tos trečiosios šalies privačiajam subjektui arba panaikinimo prašymo autoriui.

4. Jei pateikiamas daugiau nei vienas prašymas panaikinti tą pačią geografinę nuorodą, Komisija, preliminariai išnagrinėjusi vieną arba daugiau iš tų prašymų, nusprendžia, kad nebėra pagrindo apsaugoti geografinę nuorodą, ir gali sustabdyti kitas tos geografinės nuorodos panaikinimo procedūras. Komisija kitiems panaikinimo prašymų autoriams praneša jiems poveikį darančius sprendimus.

Jei geografinė nuoroda panaikinama, Komisija užbaigia sustabdytas panaikinimo procedūras ir apie tai praneša kitiems panaikinimo prašymų autoriams.

21 straipsnis

Techninės bylos keitimas

1. Paraiška keisti su registruota geografine nuoroda susijusią techninę bylą remiantis Reglamento (EB) Nr. 110/2008 21 straipsniu rengiama pagal šio reglamento V priedą ir pateikiama elektronine forma.

2. Teikiant 1 dalyje nurodytą paraišką, mutatis mutandis taikomi šio reglamento 8–15 straipsniai. Šios procedūros yra susijusios tik su keičiamais techninės bylos punktais.

3. Kai paraišką keisti techninę bylą pateikia pareiškėjas, kuris nėra pradinis pareiškėjas, Komisija paraišką perduoda pradiniam pareiškėjui.

22 straipsnis

Registruotų geografinių nuorodų Sąjungos simbolio naudojimas

1. Spiritiniams gėrimams gali būti naudojamas Komisijos reglamento (EB) Nr. 1898/2006 (2) V priede nustatytas registruotų geografinių nuorodų Sąjungos simbolis. Šis simbolis negali būti naudojamas kartu su sudėtine sąvoka, į kurią įeina geografinė nuoroda. Nuoroda „SAUGOMA GEOGRAFINĖ NUORODA“ gali būti pakeičiama tame priede išvardytomis lygiavertėmis sąvokomis kita oficialiąja Sąjungos kalba.

2. Kai 1 dalyje nurodytas Sąjungos simbolis pateikiamas spiritinio gėrimo etiketėje, kartu pateikiama atitinkama geografinė nuoroda.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

23 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. 3 ir 4 straipsniai taikomi nuo 2015 m. kovo 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 39, 2008 2 13, p. 16.

(2) OL L 369, 2006 12 23, p. 1.

I PRIEDAS

PARAIŠKA ĮREGISTRUOTI GEOGRAFINĘ NUORODĄ

Gavimo data (MMMM MM DD) …

[pildo Komisija]

Puslapių skaičius (įskaitant šį puslapį) …

Paraiškos kalba …

Bylos numeris …

[pildo Komisija]

Registruotina geografinė nuoroda …

Spiritinio gėrimo kategorija

Pareiškėjas

Fizinio arba juridinio asmens vardas, pavardė arba pavadinimas …

Tikslus adresas (gatvė, namo numeris, vietovė, pašto kodas, šalis) …

Teisinis statusas, dydis ir sudėtis (juridinio asmens) …

Pilietybė …

Tel., e. paštas …

Tarpininkas

Valstybė(s) narė(s) (*) —

Trečiosios šalies institucija (*)

[(*) tai, kas nereikalinga, išbraukti]

Tarpininko (-ų) pavadinimas (-ai) …

Tikslus (-ūs) adresas (-ai) (gatvė, namo numeris, vietovė, pašto kodas, šalis) …

Tel., e. paštas …

Apsaugos trečiojoje šalyje įrodymas …

Techninė byla

Puslapių skaičius …

Pasirašančio (-ių) asmens (-ų) vardas (-ai) ir pavardė(s) …

Parašas (-ai) …

II PRIEDAS

TECHNINĖ BYLA

Gavimo data (MMMM MM DD) …

[pildo Komisija]

Puslapių skaičius (įskaitant šį puslapį) …

Paraiškos kalba …

Bylos numeris …

[pildo Komisija]

Registruotina geografinė nuoroda …

Spiritinio gėrimo kategorija

Spiritinio gėrimo apibūdinimas

—	Pagrindinės fizinės, cheminės ir (arba) organoleptinės savybės

—	Specifinės savybės (palyginti su tos pačios kategorijos spiritiniais gėrimais)

Geografinė vietovė

Spiritinio gėrimo gamybos metodas

Ryšys su geografine aplinka arba kilme

—	Išsamūs duomenys apie geografinę vietovę arba kilmę, svarbūs ryšiui nustatyti

—	Geografinės vietovės nulemtos specifinės spiritinio gėrimo savybės

Europos Sąjungos, nacionalinės ir (arba) regioninės nuostatos

Pareiškėjas

—	Valstybė narė, trečioji šalis arba juridinis ar fizinis asmuo …

—	Tikslus adresas (gatvė, namo numeris, vietovė, pašto kodas, šalis) …

—	Teisinis statusas (juridinio asmens) …

Geografinės nuorodos papildymas

Specialios ženklinimo taisyklės

III PRIEDAS

PRIEŠTARAVIMAS GEOGRAFINEI NUORODAI

Gavimo data (MMMM MM DD) …

[pildo Komisija]

Puslapių skaičius (įskaitant šį puslapį) …

Prieštaravimo kalba …

Bylos numeris …

[pildo Komisija]

Prieštaravimo pareiškėjas

Fizinio arba juridinio asmens vardas, pavardė arba pavadinimas …

Tikslus adresas (gatvė, namo numeris, vietovė, pašto kodas, šalis) …

Pilietybė …

Tel., e. paštas …

Tarpininkas

Valstybė(s) narė(s) (*)

Trečiosios šalies institucija (neprivaloma) (*)

[(*) tai, kas nereikalinga, išbraukti]

Tarpininko (-ų) pavadinimas (-ai) …

Tikslus (-ūs) adresas (-ai) (gatvė, namo numeris, vietovė, pašto kodas, šalis) …

Geografinė nuoroda, kuriai prieštaraujama …

Ankstesnės teisės

Registruota geografinė nuoroda (*)

Nacionalinė geografinė nuoroda (*)

[(*) tai, kas nereikalinga, išbraukti]

Pavadinimas …

Registracijos numeris …

Registracijos data (MMMM MM DD) …

Prekės ženklas

Ženklas …

Produktų ir paslaugų sąrašas …

Registracijos numeris …

Registracijos data …

Kilmės šalis …

Reputacija/žinomumas (*) …

[(*) tai, kas nereikalinga, išbraukti]

Prieštaravimo priežastys

Pasirašančio asmens vardas ir pavardė …

Parašas …

IV PRIEDAS

PRAŠYMAS PANAIKINTI GEOGRAFINĘ NUORODĄ

Gavimo data (MMMM MM DD) …

[pildo Komisija]

Puslapių skaičius (įskaitant šį puslapį) …

Panaikinimo prašymo autorius …

Bylos numeris …

[pildo Komisija]

Panaikinimo prašymo kalba …

Fizinio arba juridinio asmens vardas, pavardė arba pavadinimas …

Tikslus adresas (gatvė, namo numeris, vietovė, pašto kodas, šalis) …

Pilietybė …

Tel., e. paštas …

Ginčijama geografinė nuoroda …

Teisėti prašymo autoriaus interesai …

Valstybės narės ar trečiosios šalies pareiškimas …

Panaikinimo priežastys

Pasirašančio asmens vardas ir pavardė …

Parašas …

V PRIEDAS

PARAIŠKA KEISTI GEOGRAFINĖS NUORODOS TECHNINĘ BYLĄ

Gavimo data (MMMM MM DD) …

[pildo Komisija]

Puslapių skaičius (įskaitant šį puslapį) …

Keitimo kalba …

Bylos numeris …

[pildo Komisija]

Tarpininkas

Valstybė(s) narė(s) (*) —

Trečiosios šalies institucija (neprivaloma) (*)

[(*) tai, kas nereikalinga, išbraukti]

Tarpininko (-ų) pavadinimas (-ai) …

Tikslus (-ūs) adresas (-ai) (gatvė, namo numeris, vietovė, pašto kodas, šalis) …

Tel., e. paštas …

Geografinės nuorodos pavadinimas

Keičiama specifikacijos antraštė

Saugomas pavadinimas (*)

Produkto aprašymas (*)

Geografinė vietovė (*)

Ryšys (*)

Kontrolės institucijų pavadinimai ir adresai (*)

Kita (*)

[(*) tai, kas nereikalinga, išbraukti]

Pakeitimas

Produkto specifikacijos pakeitimas, dėl kurio nereikia keisti pagrindinių specifikacijų (*)

Produkto specifikacijos pakeitimas, dėl kurio reikia keisti pagrindines specifikacijas (*)

[(*) tai, kas nereikalinga, išbraukti] —

Pakeitimo paaiškinimas …

Pakeistos pagrindinės specifikacijos

[atskirame lape]

Pasirašančio asmens vardas ir pavardė …

Parašas …

26.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/49

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 718/2013

2013 m. liepos 25 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 dėl maisto produktų ir maisto ingredientų, į kuriuos įdėta fitosterolių, fitosterolio esterių, fitostanolių ir (arba) fitostanolio esterių, ženklinimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo (1), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalį,

kadangi:

(1)

atsižvelgiant į 2002 m. rugsėjo 26 d. Maisto produktų mokslinio komiteto (MPMK) nuomonę (2) ir siekiant užtikrinti, kad vartotojai, pirkdami maisto produktus ir maisto sudedamąsias dalis, į kurias įdėta fitosterolių, fitosterolio esterių, fitostanolių ir fitostanolio esterių, gautų tinkamą informaciją, 2004 m. kovo 31 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 608/2004 dėl maisto produktų ir maisto ingredientų, į kuriuos įdėta fitosterolių, fitosterolio esterių, fitostanolių ir (arba) fitostanolio esterių, ženklinimo (3) nustatyta, kokią informaciją (be nurodytosios Direktyvos 2000/13/EB 3 straipsnyje) privaloma pateikti ženklinant tokius maisto produktus;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 608/2004 nustatyta, kad ženklinant tokius maisto produktus arba maisto sudedamąsias dalis, be kitos informacijos, pateikiamas užrašas, kad produktas skiriamas išimtinai žmonėms, norintiems sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Šio privalomojo užrašo paskirtis – užtikrinti, kad produktas pasiektų savo tikslinę grupę ir kad nebūtų bereikalingai vartojamas kitose grupėse;

(3)

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (4) nustatyta, kad ženklinant maisto produktus savanoriškai pateikiami teiginiai apie maistingumą arba sveikatingumą. Todėl 2009 m. spalio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 983/2009 dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti teiginius apie maisto produktų sveikatingumą – susirgimo rizikos mažinimą ir apie vaikų vystymąsi bei sveikatą (5), 2010 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 384/2010 dėl leidimo vartoti ir nesutikimo leisti vartoti tam tikrus teiginius apie maisto produktų sveikumą – susirgimo rizikos mažinimą ir vaikų vystymąsi bei sveikatą (6) ir 2012 m. gegužės 16 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 432/2012 dėl tam tikrų leidžiamų vartoti teiginių apie maisto produktų sveikumą, išskyrus teiginius apie susirgimo rizikos mažinimą, vaikų vystymąsi ir sveikatą, sąrašo sudarymo (7) leista tam tikromis vartojimo sąlygomis ženklinant maisto produktus, kuriuose yra augalinių sterolių ir augalinių stanolių, vartoti su cholesterolio kiekio kraujyje palaikymu arba sumažinimu susijusius teiginius apie sveikumą;

(4)

Reglamentu (EB) Nr. 983/2009 leista tam tikromis vartojimo sąlygomis vartoti šiuos teiginius apie sveikumą: „Augaliniai steroliai turi įrodytą poveikį mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Didelis cholesterolio kiekis yra rizikos susirgti koronarine širdies liga veiksnys“ ir „Augalinių stanolių esteriai turi įrodytą poveikį mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Didelis cholesterolio kiekis yra rizikos susirgti koronarine širdies liga veiksnys“;

(5)	Reglamentu (ES) Nr. 384/2010 leista tam tikromis vartojimo sąlygomis vartoti šiuos teiginius apie sveikumą: „Įrodyta, kad augaliniai steroliai ir augalinių stanolių esteriai mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Didelis cholesterolio kiekis yra rizikos susirgti koronarine širdies liga veiksnys“;

(6)	Reglamentu (ES) Nr. 432/2012 leista tam tikromis vartojimo sąlygomis vartoti šiuos teiginius apie sveikumą: „Augaliniai steroliai (stanoliai) padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje“;

(7)

leidžiamų vartoti teiginių apie sveikumą tekstas kartu su Reglamente (EB) Nr. 608/2004 nustatytu privalomuoju užrašu dėl tikslinės grupės galėtų suklaidinti vartotojus, ir produktą galėtų pradėti vartoti tie, kuriems nereikia kontroliuoti cholesterolio kiekio kraujyje. Todėl tam, kad ženklinant maisto produktus ir maisto sudedamąsias dalis, į kurias įdėta fitosterolių, fitosterolio esterių, fitostanolių ir (arba) fitostanolio esterių, pateikiama informacija būtų nuosekli, tikslinga iš dalies pakeisti Reglamente (EB) Nr. 608/2004 nustatytą privalomąjį užrašą ir užtikrinti, kad jo tekstas atitiktų savo pirminę informavimo paskirtį;

(8)	kad būtų sudaryta galimybė maisto ūkio subjektams pakeisti savo produktų ženklinimą pagal naujus šiuo reglamentu nustatytus reikalavimus, svarbu numatyti atitinkamą pereinamąjį šio reglamento taikymo laikotarpį;

(9)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir joms neprieštarauja nei Europos Parlamentas, nei Taryba,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 608/2004 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 608/2004 2 straipsnio 3 punktas pakeičiamas taip:

„3.	pateikiamas užrašas, kad produktas neskiriamas žmonėms, kuriems nereikia kontroliuoti cholesterolio kiekio kraujyje.“

2 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Maisto produktais ir maisto sudedamosiomis dalimis, į kuriuos įdėta fitosterolių, fitosterolio esterių, fitostanolių ir (arba) fitostanolio esterių, kurie buvo pateikti rinkai arba paženklinti iki 2014 m. vasario 15 d. ir kurie neatitinka šio reglamento reikalavimų, galima prekiauti kol baigsis šių maisto produktų atsargos.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

(2) MPMK nuomonė „Bendras požiūris į ilgalaikes pasekmes vartojant padidintus fitosterolių iš daugiariopų mitybos šaltinių kiekius“.

(3) OL L 97, 2004 4 1, p. 44.

(4) OL L 404, 2006 12 30, p. 9.

(5) OL L 277, 2009 10 22, p. 3.

(6) OL L 113, 2010 5 6, p. 6.

(7) OL L 136, 2012 5 25, p. 1.

26.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/51

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 719/2013

2013 m. liepos 25 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0707 00 05	TR	133,1
0707 00 05	ZZ	133,1
0709 93 10	TR	128,9
0709 93 10	ZZ	128,9
0805 50 10	AR	88,6
	CL	73,3
	TR	70,0
	UY	72,5
	ZA	92,0
	ZZ	79,3
0806 10 10	CL	51,4
	EG	143,5
	TR	171,3
	ZZ	122,1
0808 10 80	AR	185,9
	BR	117,1
	CL	133,9
	CN	96,1
	NZ	132,0
	US	154,6
	ZA	124,5
	ZZ	134,9
0808 30 90	AR	98,1
	CL	142,7
	CN	77,3
	TR	225,6
	ZA	111,0
	ZZ	130,9
0809 10 00	TR	191,7
0809 10 00	ZZ	191,7
0809 29 00	TR	345,7
0809 29 00	ZZ	345,7
0809 30	TR	173,0
0809 30	ZZ	173,0
0809 40 05	BA	63,8
	TR	115,1
	XS	88,4
	ZZ	89,1

(1) Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.

26.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/53

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 720/2013

2013 m. liepos 25 d.

dėl ryžių importo licencijų išdavimo laikantis tarifinių kvotų, kurias Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1273/2011 leista naudoti 2013 m. liepos mėn.

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio rinkų organizavimas ir konkrečios tam tikriems žemės ūkio produktams taikomos nuostatos (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1301/2006, kuriuo nustatomos žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrosios taisyklės (2), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į 2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1273/2011, kuriuo leidžiama naudoti tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas ir nustatomas jų administravimas (3), ypač į jo 5 straipsnio pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1273/2011 leista naudoti tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas, suskirstytas pagal kilmės šalis ir pagal laikotarpio dalis remiantis to įgyvendinimo reglamento I priedu, ir nustatyta tų kvotų administravimo tvarka;

(2)	liepos mėn. kvotos laikotarpio dalis yra trečioji kvotos, nurodytos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1273/2011 1 straipsnio 1 dalies a punkte, laikotarpio dalis ir antroji kvotų, nurodytų to įgyvendinimo reglamento 1 straipsnio b, c ir d punktuose, laikotarpio dalis;

(3)

pranešimų, pateiktų remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1273/2011 8 straipsnio a punktu, duomenimis, pagal to įgyvendinimo reglamento 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2013 m. liepos mėn. darbo dienų pateiktose kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4154–09.4166, paraiškose nurodytas kiekis viršija tam laikotarpiui nustatytą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti galima išduoti licencijas, reikėtų nustatyti pagal atitinkamą kvotas prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą;

(4)

be to, minėtų pranešimų duomenimis, pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1273/2011 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2013 m. liepos mėn. darbo dienų pateiktose kvotų, kuriių eilės numeriai yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4129 – 09.4148 – 09.4149 – 09.4150 – 09.4152 – 09.4153, paraiškose nurodytas kiekis yra mažesnis už tam laikotarpiui nustatytą kiekį;

(5)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1273/2011 5 straipsnio pirma pastraipa, taip pat reikėtų nustatyti kitos laikotarpio dalies bendrą kiekį pagal kvotas, kurių eilės numeris (-iai) yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4129 – 09.4130 – 09.4148 – 09.4112 – 09.4116 – 09.4117 – 09.4118 – 09.4119 – 09.4166;

(6)	kad importo licencijų išdavimo tvarka būtų sklandesnė, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Pagal ryžių importo licencijų paraiškas, pateiktas per dešimt pirmųjų 2013 m. liepos mėn. darbo dienų, laikantis Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1273/2011 nustatytų ryžių kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4154–09.4166, licencijos prašomam kiekiui importuoti išduodamos pritaikius šio reglamento priede nurodytą paskirstymo koeficientą.

2. Bendras kitai laikotarpio daliai nustatytas kiekis pagal Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1273/2011 nurodytas kvotas, kurių eilės numeriai) yra 09.4127 – 09.4128 – 09.4129 – 09.4130 – 09.4148 – 09.4112 – 09.4116 – 09.4117 – 09.4118 – 09.4119 – 09.4166, pateiktas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. liepos 25 d.

Komisijos vardu Pirmininko pavedimu

Jerzy PLEWA

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 238, 2006 9 1, p. 13.

(3) OL L 325, 2011 12 8, p. 6.

PRIEDAS

Pagal Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1273/2011 2013 m. liepos mėn. paskirstomas kiekis ir kitai laikotarpio daliai nustatytas kiekis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1273/2011 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų visiškai nulukštentų ryžių arba iš dalies nulukštentų ryžių, kurių KN kodas 1006 30, kvota

Kilmės šalis	Eilės Nr.	2013 m. liepos mėn. nustatytas paskirstymo koeficientas	Bendras 2013 m. rugsėjo mėn. nustatytas kiekis (kg)
Jungtinės Amerikos Valstijos	09.4127	— (1)	23 797 401
Tailandas	09.4128	— (1)	1 000 890
Australija	09.4129	— (1)	480 370
Kitos kilmės šalys	09.4130	— (2)	313

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1273/2011 1 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų lukštentų ryžių, kurių KN kodas 1006 20, kvota

Kilmės šalis	Eilės Nr.	2013 m. liepos mėn. nustatytas paskirstymo koeficientas	Bendras 2013 m. spalio mėn. nustatytas kiekis (kg)
Visos šalys	09.4148	— (3)	1 494 000

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1273/2011 1 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų skaldytų ryžių, kurių KN kodas 1006 40 00, kvota

Kilmės šalis	Eilės Nr.	2013 m. liepos mėn. nustatytas paskirstymo koeficientas
Tailandas	09.4149	— (4)
Australija	09.4150	— (4)
Gajana	09.4152	— (5)
Jungtinės Amerikos Valstijos	09.4153	— (5)
Kitos kilmės šalys	09.4154	15,487488 %

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1273/2011 1 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų visiškai nulukštentų ryžių arba iš dalies nulukštentų ryžių, kurių KN kodas 1006 30, kvota

Kilmės šalis	Eilės Nr.	2013 m. liepos mėn. nustatytas paskirstymo koeficientas	Bendras 2013 m. rugsėjo mėn. nustatytas kiekis (kg)
Tailandas	09.4112	— (6)	10 985
Jungtinės Amerikos Valstijos	09.4116	— (6)	23 384
Indija	09.4117	— (6)	40 694
Pakistanas	09.4118	— (6)	432
Kitos kilmės šalys	09.4119	— (6)	239 251
Visos šalys	09.4166	0,785369 %	0

(1) Paraiškose nurodytas kiekis neviršija tam laikotarpiui nustatyto kiekio, todėl priimtinos visos paraiškos.

(2) Šiai laikotarpio daliai kiekis nenustatytas.

(3) Šiai laikotarpio daliai paskirstymo koeficientas netaikomas: Komisijai pranešimų apie gautas licencijų paraiškas nepateikta.

(4) Paraiškose nurodytas kiekis neviršija tam laikotarpiui nustatyto kiekio, todėl priimtinos visos paraiškos.

(5) Šiai laikotarpio daliai paskirstymo koeficientas netaikomas: Komisijai pranešimų apie gautas licencijų paraiškas nepateikta.

(6) Šiai laikotarpio daliai kiekis nenustatytas.

26.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/57

TARYBOS SPRENDIMAS 2013/395/BUSP

2013 m. liepos 25 d.

kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2012/765/BUSP

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 29 straipsnį,

kadangi:

(1)	2001 m. gruodžio 27 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu (1);

(2)	2012 m. gruodžio 10 d. Taryba priėmė Sprendimą 2012/765/BUSP, kuriuo atnaujinamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas (2);

(3)	pagal Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 6 dalį, būtina atlikti išsamią asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomas Sprendimas 2012/765/BUSP, sąrašo peržiūrą;

(4)	šiame sprendime pateikiami Tarybos atliktos asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 2, 3 ir 4 straipsniai, peržiūros rezultatai;

(5)

Taryba padarė išvadą, kad asmenys, grupės ir subjektai, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 2, 3 ir 4 straipsniai, yra susiję su teroro aktais, kaip apibrėžta Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 2 ir 3 dalyse, kad kompetentinga institucija dėl jų yra priėmusi sprendimą, kaip apibrėžta tos bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 dalyje, ir kad jiems toliau turėtų būti taikomos toje bendrojoje pozicijoje numatytos specialios ribojamosios priemonės;

(6)

(7)	asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas turėtų būti atitinkamai atnaujintas ir turėtų būti panaikintas Sprendimas 2012/765/BUSP,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas pateikiamas šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Sprendimas 2012/765/BUSP panaikinamas.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta Briuselyje 2013 m. liepos 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

L. LINKEVIČIUS

(1) OL L 344, 2001 12 28, p. 93.

(2) OL L 337, 2012 12 11, p. 50.

PRIEDAS

1 straipsnyje nurodytas asmenų, grupių ir subjektų sąrašas

1. ASMENYS

1.	ABDOLLAHI Hamed (dar žinomas kaip Mustafa Abdullahi), gimęs 1960 m. rugpjūčio 11 d. Irane. Pasas: D9004878.

2.	AL-NASSER, Abdelkarim Hussein Mohamed, gimęs Al Ihsa (Saudo Arabija); Saudo Arabijos pilietis.

3.	AL YACOUB, Ibrahim Salih Mohammed, gimęs 1966 10 16 Tarut (Saudo Arabija); Saudo Arabijos pilietis.

4.	ARBABSIAR Manssor (dar žinomas kaip Mansour Arbabsiar), gimęs 1955 m. kovo 6 d. arba 15 d. Irane. Irano ir JAV pilietis. Pasas: C2002515 (Iranas); Pasas: 477845448 (JAV). Nacionalinės asmens tapatybės kortelės Nr.: 07442833, galioja iki 2016 m. kovo 15 d. (JAV vairuotojo pažymėjimas).

5.	BOUYERI, Mohammed (dar žinomas kaip Abu ZUBAIR; dar žinomas kaip SOBIAR; dar žinomas kaip Abu ZOUBAIR), gimęs 1978 03 08 Amsterdame (Nyderlandai) –„Hofstadgroep“ grupuotės narys.

6.	FAHAS, Sofiane Yacine, gimęs 1971 09 10 Alžyre (Alžyras) – „al-Takfir“ ir „al-Hijra“ narys.

7.	IZZ-AL-DIN, Hasan (dar žinomas kaip GARBAYA, Ahmed; dar žinomas kaip SA-ID; dar žinomas kaip SALWWAN, Samir), Libanas, gimęs 1963 m. Libane, Libano pilietis.

8.	MOHAMMED, Khalid Shaikh (dar žinomas kaip ALI, Salem; dar žinomas kaip BIN KHALID, Fahd Bin Adballah; dar žinomas kaip HENIN, Ashraf Refaat Nabith; dar žinomas kaip WADOOD, Khalid Adbul), gimęs 1965 04 14 arba 1964 03 01 Pakistane, paso Nr. 488555.

10.	SHAKURI Ali Gholam, gimęs apie 1965 m. Teherane, Iranas.

11.

2. GRUPĖS IR SUBJEKTAI

2.	„Al-Aqsa Martyrs' Brigade“ („Al-Aqsa kankinių brigada“).

3.	„Al-Aqsa e.V.“.

4.	„Al-Takfir“ ir „Al-Hijra“.

5.	„Babbar Khalsa“.

6.	„Communist Party of the Philippines“ („Filipinų komunistų partija“), įskaitant „New People's Army“ – „NPA“ („Nauja tautų armija“ – „NTA“), Filipinai.

7.	„Gama'a al-Islamiyya“ (dar žinoma kaip „Al-Gama'a al-Islamiyya“) („Islamic Group“ – „IG“ („Islamo grupė“ – „IG“)).

8.	„İslami Büyük Doğu Akıncılar Cephesi“ – „IBDA-C“ – („Great Islamic Eastern Warriors Front“ („Didysis islamo rytų karių frontas“)).

9.	„Hamas“, įskaitant „Hamas-Izz al-Din al-Qassem“.

10.

11.	„Hizbul Mujahideen“ – „HM“.

12.	„Hofstadgroep“ grupuotė.

13.	„Holy Land Foundation for Relief and Development“ („Šventosios Žemės paramos ir plėtros fondas“).

14.	„International Sikh Youth Federation“ – „ISYF“ („Tarptautinė sikų jaunimo federacija“– „TSJF“)

15.	„Khalistan Zindabad Force“ – „KZF“ („Khalistano Zindabad pajėgos“ – „KZF“)

16.	„Kurdistan Workers' Party“ – „PKK“ („Kurdistano darbininkų partija“ – „PKK“) (dar žinoma kaip „KADEK“; dar žinoma kaip „KONGRA-GEL“).

17.	„Liberation Tigers of Tamil Eelam“ – „LTTE“ („Tamil Eelamo išlaisvinimo tigrai“ – „TEIT“).

18.	„Ejército de Liberación Nacional“ („Nacionalinė išlaisvinimo armija“).

19.	„Palestinian Islamic Jihad“ – „PIJ“ („Palestinos islamo Jihad“ – „PIJ“).

20.	„Popular Front for the Liberation of Palestine“ – „PFLP“ („Palestinos išlaisvinimo liaudies frontas“ – „PILF“).

21.	„Popular Front for the Liberation of Palestine – General Command“ („Palestinos išlaisvinimo liaudies fronto Aukščiausioji vadovybė“) (dar žinoma kaip „PFLP – General Command“ („PILF Aukščiausioji vadovybė“)).

22.	„Fuerzas armadas revolucionarias de Colombia“ – „FARC“ („Revolutionary Armed Forces of Colombia“ („Kolumbijos revoliucinės ginkluotosios pajėgos“)).

23.	„Devrimci Halk Kurtuluș Partisi-Cephesi – DHKP/C“ (dar žinoma kaip „Devrimci Sol“ („Revolutionary Left“ („Revoliucinė kairė“); dar žinoma kaip „Dev Sol“) („Revolutionary People's Liberation Army/Front/Party“ („Revoliucinė liaudies išlaisvinimo armija / frontas / partija“)).

24.	„Sendero Luminoso“ – „SL“ („Shining Path“ („Šviečiantis kelias“)).

25.	„Stichting Al Aqsa“ (dar žinoma kaip „Stichting Al Aqsa Nederland“; dar žinoma kaip „Al Aqsa Nederland“).

26.	„Teyrbazen Azadiya Kurdistan“ grupuotė – „TAK“ (dar žinoma kaip „Kurdistan Freedom Falcons“ („Kurdistano laisvės sakalai“); dar žinoma kaip „Kurdistan Freedom Hawks“ („Kurdistano laisvės vanagai“)).

26.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/60

KOMISIJOS REKOMENDACIJA

2013 m. birželio 11 d.

dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimo atvejais taikytinų valstybių narių įpareigojamųjų ir kompensacinių kolektyvinio teisių gynimo mechanizmų bendrųjų principų

(2013/396/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)	Sąjunga užsibrėžė tikslą puoselėti ir plėtoti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, inter alia, palengvindama galimybę kreiptis į teismą ir užtikrindama aukšto lygio vartotojų apsaugą;

(2)

šiuolaikinėje ekonomikoje kartais įvyksta taip, kad dėl tos pačios vieno ar kelių prekiautojų arba kitų asmenų neteisėtos veiklos, pažeidžiančios Sąjungos teisės aktais įtvirtintas teises, gali nukentėti daugybė žmonių („masinės žalos atvejis“). Todėl jie gali pagrįstai prašyti nutraukti tokią veiklą arba reikalauti atlyginti žalą;

(3)

Komisija 2005 m. priėmė žaliąją knygą „Ieškiniai dėl žalos, patirtos pažeidus EB antimonopolines taisykles“ (1), o 2008 m. – baltąją knygą, kurioje išdėstyti politiniai pasiūlymai dėl kolektyvinio teisių gynimo pažeidus antimonopolines taisykles (2). 2008 m. Komisija paskelbė žaliąją knygą dėl kolektyvinio žalos atlyginimo vartotojams (3). 2011 m. Komisija surengė viešas konsultacijas „Vieningesnė Europos kolektyvinių ieškinių koncepcija“ (4);

(4)

2012 m. vasario 2 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Vieninga Europos kolektyvinių ieškinių koncepcija“, kurioje ragino bet kokius su kolektyviniu teisių gynimu susijusius pasiūlymus rengti taikant horizontalųjį požiūrį, numatant bendrą vienodų galimybių kreiptis į teismą dėl kolektyvinio teisių gynimo Sąjungoje užtikrinimo ir konkrečiai (bet ne išimtinai) vartotojų teisių pažeidimų nustatymo principų sistemą. Europos Parlamentas taip pat pabrėžė, kad reikia tinkamai atsižvelgti į atskirų valstybių narių teisės tradicijas ir teisinę tvarką ir geriau koordinuoti valstybių narių gerąją praktiką (5);

(5)

2013 m. birželio 11 d. Komisija priėmė komunikatą „Europos horizontalioji kolektyvinio žalos atlyginimo sistema“ (6), kuriame atsižvelgta į ankstesnius veiksmus, suinteresuotųjų subjektų ir Europos Parlamento nuomones bei pateikta Komisijos pozicija dėl kai kurių pagrindinių klausimų, susijusių su kolektyviniu teisių gynimu;

(6)

pagrindinis viešojo vykdymo užtikrinimo institucijų uždavinys yra užkirsti kelią pagal Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimams ir bausti už juos. Suteikus galimybę privatiems asmenims pareikšti ieškinius dėl tokių teisių pažeidimo bus prisidėta prie viešosios vykdymo užtikrinimo veiklos. Kai šioje rekomendacijoje minimi pagal Sąjungos teisę suteiktų teisių pažeidimai, jie reiškia bet kokius atvejus, kai dėl Sąjungos lygiu nustatytų taisyklių pažeidimo fiziniams ir juridiniams asmenims kyla arba gali kilti žala;

(7)

prie sričių, kurioms svarbus papildomas privatusis pagal Sąjungos teisę suteiktų teisių vykdymo užtikrinimas pagal kolektyvinio teisių gynimo modelį, priskiriama vartotojų apsauga, konkurencija, aplinkos apsauga, asmens duomenų apsauga, finansinių paslaugų reglamentavimas ir investuotojų apsauga. Tiek šiose srityse, tiek bet kuriose kitose srityse, kuriose būtų svarbūs kolektyviniai ieškiniai dėl įpareigojimo ir dėl žalos, patirtos pažeidus pagal Sąjungos teisę suteiktas teises, atlyginimo, šioje rekomendacijoje nustatyti principai turėtų būti taikomi horizontaliai ir vienodai;

(8)	individualūs ieškiniai, pavyzdžiui, vartotojų ieškiniai pagal ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, yra įprastinės ginčų sprendimo, žalos išvengimo ir žalos atlyginimo reikalavimo priemonės;

(9)

be individualaus teisių gynimo visose valstybėse narėse nustatyti įvairūs kolektyvinio teisių gynimo mechanizmai. Šiomis priemonėmis siekiama sustabdyti neteisėtą veiklą, taip pat užtikrinti, kad masinės žalos atveju už patirtą žalą būtų gauta kompensacija. Galimybė sujungti ieškinius ir iškelti juos kolektyviai gali reikšti sudaryti geresnes sąlygas kreiptis į teismą, ypač jei individualaus ieškinio išlaidos atgrasytų žalą patyrusius asmenis nuo kreipimosi į teismą;

(10)

šia rekomendacija siekiama palengvinti sąlygas kreiptis į teismą, kai pažeidžiamos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintos teisės ir tuo tikslu siūloma visose valstybės narėse nustatyti nacionalines kolektyvinio teisių gynimo sistemas, kurios visoje Sąjungoje būtų taikomos pagal tuos pačius esminius principus, atitiktų valstybių narių teisines tradicijas ir užkirstų kelią piktnaudžiavimui;

(11)

įpareigojimų taikymo srityje Europos Parlamentas ir Taryba jau priėmė Direktyvą 2009/22/EB dėl ieškinių dėl uždraudimo ginant vartotojų interesus (7). Tačiau asmenims, kurie teigia patyrę žalos, direktyvoje nustatyta įpareigojimų procedūra nesuteikia galimybės gauti dėl neteisėtos veiklos patirtos žalos atlyginimą;

(12)	kai kuriose valstybėse narėse nustatytos skirtingai taikomos kolektyvinių ieškinių dėl kompensacijos pareiškimo procedūros. Tačiau kolektyvinių ieškinių pareiškimo procedūros įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi;

(13)

šioje rekomendacijoje išdėstyti teisminio ir neteisminio kolektyviniu teisių gynimo principai turėtų būti vienodai taikomi visoje Sąjungoje, kartu atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių teisės tradicijas. Šie principai turėtų užtikrinti, kad pagrindinės šalių procesinės teisės būtų apsaugotos ir kelias piktnaudžiavimui būtų užkirstas tinkamomis apsaugos priemonėmis;

(14)	šioje rekomendacijoje aptariamas tiek kompensacinis, tiek – kiek tai taikytina konkretiems principams – įpareigojamasis kolektyvinis teisių gynimas. Rekomendacija nepažeidžia esamų įpareigojamojo teisių gynimo mechanizmų, numatytų pagal Sąjungos teisę ir taikomų atskiruose sektoriuose;

(15)

kolektyvinio teisių gynimo mechanizmai turėtų išsaugoti civilinio ieškinio šalims taikomas procedūrines apsaugos priemones ir garantijas. Siekiant išvengti atvejų, kai masinės žalos atveju imama piktnaudžiauti bylinėjimusi, nacionaliniuose kolektyvinio teisių gynimo mechanizmuose turėtų būti numatytos šioje rekomendacijoje nurodytos pagrindinės apsaugos priemonės. Iš esmės reikėtų vengti daugelio valstybių narių teisinei tradicijai svetimų elementų, tokių kaip baudinis nuostolių atlyginimas, priverstinės dokumentų išreikalavimo procedūros prieš bylos nagrinėjimą ir prisiekusiųjų teismo sprendimai;

(16)	masinės žalos atveju veiksmingu žalos atlyginimo būdu gali būti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūros. Jomis visada turėtų būti įmanoma pasinaudoti kaip alternatyvia arba savanoriška teismine kolektyvinio teisių gynimo priemone;

(17)

valstybėse narėse teisė pareikšti kolektyvinį ieškinį priklauso nuo kolektyvinio teisių gynimo mechanizmo tipo. Tam tikrų kolektyvinių ieškinių, pvz. grupinių, atveju, asmenys, teigiantys patyrę žalą, ieškinį gali pareikšti visi kartu ir nustatyti galimus pareiškėjus yra paprasčiau nei atstovaujamųjų ieškinių atveju, kai teisė pareikšti ieškinį turėtų būti išaiškinta;

(18)

atstovaujamojo ieškinio atveju teisė jį pareikšti turėtų būti suteikta tik ad hoc patvirtintiems subjektams, tam tikrus teisiškai nustatytus kriterijus atitinkantiems paskirtiesiems atstovams arba valdžios institucijoms. Atstovaujantis subjektas turėtų įrodyti, kad administraciniu ir finansiniu požiūriu bus pajėgus tinkamai atstovauti ieškovų interesams;

(19)	bylinėjimuisi dėl kolektyvinio teisių gynimo skirtos lėšos turi būti naudojamos taip, kad nebūtų piktnaudžiaujama sistema ar nekiltų interesų konflikto;

(20)	siekiant tinkamai vykdyti teisingumą ir neleisti piktnaudžiauti sistema, nagrinėti teisme kolektyvinį ieškinį turėtų būti leidžiama tik su sąlyga, kad jis atitinka teisiškai nustatytus priimtinumo kriterijus;

(21)	užtikrinant visų kolektyvinio ieškinio šalių teises ir interesus ir veiksmingai valdant kolektyvinius ieškinius, pagrindinis vaidmuo turėtų tekti teismams;

(22)

teisės srityse, kuriose valdžios institucija, nustačiusi Sąjungos teisės pažeidimą, yra įgaliota priimti sprendimą, būtina užtikrinti, kad galutinis sprendimas dėl pažeidimo ir sprendimas kolektyvinio teisių gynimo byloje vienas kitam neprieštarautų. Be to, kolektyvinių ieškinių, pareiškiamų po valdžios institucijos sprendimo (išvestiniai ieškiniai), atveju, kalbant apie Sąjungos teisės pažeidimo nustatymą, daroma prielaida, kad valdžios institucija jau apgynė viešąjį interesą ir atsižvelgė į būtinybę išvengti piktnaudžiavimo;

(23)

dėl aplinkosaugos teisės, šioje rekomendacijoje atsižvelgiama į JT EEK konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (toliau – Orhuso konvencija) 9 straipsnio 3, 4 ir 5 dalių nuostatas, kuriomis atitinkamai sudaromos geresnės sąlygos kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais, nustatomi kriterijai, kurių reikėtų paisyti taikant procedūras, įskaitant kriterijus, kuriais remiantis procedūros turi būti taikomos laiku ir nebūtų pernelyg brangios, ir aptariama visuomenei pateiktina informacija bei pagalbos priemonės;

(24)	valstybės narės turėtų imtis reikiamų priemonių ir šios rekomendacijos principus įgyvendinti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jos paskelbimo;

(25)	valstybės narės Komisijai turėtų teikti ataskaitas apie šios rekomendacijos įgyvendinimą. Remdamasi šiomis ataskaitomis, Komisija turėtų stebėti valstybių narių taikomas priemonės ir jas vertinti;

(26)

per ketverius metus nuo šios rekomendacijos paskelbimo Komisija turėtų įvertinti, ar būtini tolesni veiksmai, įskaitant teisines priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad šios rekomendacijos tikslai būtų visiškai įgyvendinti. Komisija visų pirma turėtų įvertinti šios rekomendacijos įgyvendinimą ir jos poveikį teisei kreiptis į teismą, teisei gauti žalos atlyginimą, piktnaudžiavimo bylinėjimusi prevencijai, taip pat bendrosios rinkos veikimui, Europos Sąjungos ekonomikai ir vartotojų pasitikėjimui,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

I. TIKSLAS IR DALYKAS

Šios rekomendacijos tikslas – palengvinti galimybę kreiptis į teismą, nutraukti neteisėtą veiklą ir, kai pažeidus pagal Sąjungos teisę suteiktas teises kyla masinė žala, suteikti žalą patyrusioms šalims galimybę gauti žalos atlyginimą, kartu užtikrinant tinkamas procesines apsaugos priemones, kurių tikslas – išvengti piktnaudžiavimo bylinėjimusi.

Visose valstybėse narėse turėtų būti nustatyti nacionaliniai įpareigojamojo ir kompensacinio kolektyvinio teisių gynimo mechanizmai, atitinkantys šioje rekomendacijoje išdėstytus pagrindinius principus. Šie principai turėtų būti vienodai taikomi visoje Sąjungoje, atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių teisines tradicijas. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kolektyvinio teisių gynimo procedūros būtų sąžiningos, teisingos, taikomos laiku ir ne per brangios.

II. APIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS

kolektyvinis teisių gynimas: i) teisinis mechanizmas, kuriuo bendrai dviem ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų arba teisę pareikšti atstovaujamąjį ieškinį turinčiam subjektui užtikrinama galimybė reikalauti nutraukti neteisėtą veiklą (įpareigojamasis kolektyvinis teisių gynimas); ii) teisinis mechanizmas, kuriuo bendrai dviem ar daugiau fizinių ar juridinių asmenų, tvirtinančių, kad jiems padaryta masinė žala, arba teisę pareikšti atstovaujamąjį ieškinį turinčiam subjektui užtikrinama galimybė reikalauti žalos atlyginimo (kompensacinis kolektyvinis teisių gynimas);

masinės žalos atvejis – atvejis, kai du arba daugiau fizinių arba juridinių asmenų tvirtina nukentėję dėl vieno ar kelių fizinių arba juridinių asmenų tais pačiais neteisėtais veiksmais padarytos žalos;

ieškinys dėl žalos atlyginimo – nacionaliniam teismui pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo;

atstovaujamasis ieškinys – ieškinys, kurį dviejų ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų, tvirtinančių, kad jie gali patirti žalą arba jiems padaryta masinė žala, interesais ir vardu pareiškia atstovaujantis subjektas, ad hoc patvirtintas subjektas arba valdžios institucija, tačiau kurie nėra bylos šalys;

kolektyvinis išvestinis ieškinys – kolektyvinis ieškinys, pareiškiamas po to, kai valdžios institucija priima galutinį sprendimą, kad Sąjungos teisė buvo pažeista.

Šioje rekomendacijoje pateikti bendri principai, kurie turėtų būti taikomi visais kolektyvinio teisių gynimo atvejais, taip pat principai, taikytini atitinkamai įpareigojamajam arba kompensaciniam kolektyviniam teisių gynimui.

Šioje rekomendacijoje:

III. ĮPAREIGOJAMAJAM IR KOMPENSACINIAM KOLEKTYVINIAM TEISIŲ GYNIMUI BENDRI PRINCIPAI

Teisė pareikšti atstovaujamąjį ieškinį

Atstovaujančius subjektus, galinčius pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, valstybės narės turėtų paskirti remdamosi aiškiai apibrėžtais tinkamumo kriterijais. Būtinieji kriterijai turėtų būti tokie:

a)	tai turėtų būti ne pelno subjektas;

b)	pagrindiniai subjekto tikslai turėtų būti tiesiogiai susiję su ES teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis, kurios, kaip tvirtinama, buvo pažeistos ir dėl kurių pareiškiamas ieškinys; ir

c)	finansinių ir žmogiškųjų išteklių bei teisinės patirties požiūriu subjektas turėtų būti pakankamai pajėgus atstovauti daugeliui ieškovų ir kuo geriau apginti jų interesus.

5.	Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad paskirtieji subjektai, nebeatitinkantys vieno ar daugiau kriterijų, netektų šio statuso.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atstovaujamuosius ieškinius galėtų pareikšti tik prieš tai oficialiai paskirti subjektai, kaip rekomenduojama 4 punkte, arba valstybės narės nacionalinių institucijų ar teismų ad hoc patvirtinti subjektai, turintys teisę pareikšti konkretų atstovaujamąjį ieškinį.

7.	Kartu arba alternatyviai valstybės narės turėtų suteikti teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius ir valdžios institucijoms.

Priimtinumas

8.	Valstybės narės turėtų numatyti, kad kuo ankstesnėje bylinėjimosi stadijoje būtų galima patikrinti, kuriose iš bylų nesilaikoma kolektyvinių ieškinių kriterijų ir kurios jų yra akivaizdžiai nepagrįstos, ir tų bylų nebenagrinėti.

9.	Šiuo tikslu teismai turėtų savo iniciatyva atlikti reikiamus patikrinimus.

Informacija apie kolektyvinį ieškinį

10.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad atstovaujantis subjektas arba ieškovų grupė galėtų paskleisti informaciją apie įtariamą Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimą ir apie savo ketinimą pareikšti ieškinį dėl įpareigojimo ir taip nutraukti neteisėtą veiklą, taip pat apie masinės žalos atvejį ir ketinimą pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo naudojantis kolektyvinio teisių gynimo mechanizmu. Atstovaujančiam subjektui, ad hoc patvirtintam subjektui, valstybės valdžios institucijai ar ieškovų grupei turėtų būti užtikrintos tos pačios galimybės gauti informaciją apie nagrinėjamus ieškinius dėl žalos atlyginimo.

11.	Informavimo metodai turėtų atitikti konkrečias masinės žalos padarymo aplinkybes, žodžio laisvę, teisę gauti informaciją, teisę į atsakovo reputacijos arba įmonės vertės apsaugą, kol teismas galutiniu sprendimu nustato jo atsakomybę už įtariamą pažeidimą ar padarytą žalą.

12.	Informavimo metodai nepažeidžia Sąjungos taisyklių dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka.

Laimėjusiosios šalies teisinių išlaidų kompensavimas

13.	Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad šalis, pralaimėjusi kolektyvinio teisių gynimo bylą, atlygintų laimėjusiosios šalies patirtas būtinąsias teisines išlaidas pagal atitinkamuose nacionaliniuose teisės aktuose nustatytas sąlygas (principas, pagal kurį sumoka pralaimėjusioji šalis).

Finansavimas

14.	Bylos pradžioje šalis ieškovė turėtų teismui deklaruoti lėšų, kurias ji naudos bylinėjimuisi finansuoti, kilmę.

15.

Teismui turėtų būti leista sustabdyti bylą, jei naudojant trečiosios šalies lėšas:

a)	kyla interesų konfliktas tarp trečiosios šalies ir šalies ieškovės bei jos narių;

b)	trečioji šalis neturi pakankamai išteklių, kad galėtų įvykdyti finansinius įsipareigojimus šaliai ieškovei, inicijuojančiai kolektyvinio teisių gynimo procedūrą;

c)	šalis ieškovė neturi pakankamai išteklių visoms kitos šalies bylinėjimosi išlaidoms padengti, jei kolektyvinio teisių gynimo procedūros baigtis būtų nepalanki.

16.

Valstybė narė turėtų užtikrinti, kad kai kolektyvinį ieškinį finansuoja privati trečioji šalis, šiai trečiajai šaliai būtų draudžiama:

a)	siekti daryti lemiamą įtaką procesiniams šalies ieškovės sprendimams, įskaitant dėl susitarimų;

b)	finansuoti kolektyvinį ieškinį prieš atsakovą, kuris yra lėšų teikėjo konkurentas, arba atsakovą, nuo kurio lėšų teikėjas priklausomas;

c)	nustatyti per dideles palūkanas už suteiktas lėšas.

Tarpvalstybinės bylos

17.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tuo atveju, kai ginče dalyvauja fiziniai ar juridiniai asmenys iš kelių valstybių narių, nacionalinėmis taisyklėmis dėl priimtinumo arba užsienio ieškovų grupės ar kitoje nacionalinėje jurisdikcijoje veikiančių atstovaujančių subjektų teisės pareikšti ieškinį nebūtų draudžiama pareikšti kolektyvinį ieškinį vienoje jurisdikcijoje.

18.	Atstovaujančiam subjektui, kuris iš anksto oficialiai paskirtas valstybės narės kaip turįs teisę pareikšti atstovaujamuosius ieškinius, turėtų būti leista kreiptis į tos valstybės narės teismą, kurios jurisdikcijai priskirtas masinės žalos atvejis.

IV. SPECIALIEJI ĮPAREIGOJAMOJO KOLEKTYVINIO TEISIŲ GYNIMO PRINCIPAI

Racionalios procedūros, taikomos prašymams taikyti įpareigojimus

19.

Teismai ir kompetentingos valdžios institucijos prašymus taikyti įpareigojimus, kuriais reikalaujama nutraukti Sąjungos teisės aktais įtvirtintų teisių pažeidimą arba jį uždrausti, turėtų nagrinėti kuo racionaliau, kai galima, supaprastinto proceso tvarka, siekdami išvengti dėl tokio pažeidimo kylančios bet kokios (papildomos) žalos ir dėl to galinčių atsirasti nuostolių.

Veiksmingas įpareigojimų vykdymo užtikrinimas

20.	Valstybės narės turėtų nustatyti atitinkamas sankcijas bylą pralaimėjusiam atsakovui, siekdamos užtikrinti, kad įpareigojimas būtų vykdomas veiksmingai, už kiekvieną pavėluotą dieną sumokant fiksuotą sumą arba kitą nacionalinės teisės aktuose numatytą sumą.

V. SPECIALIEJI KOMPENSACINIO KOLEKTYVINIO TEISIŲ GYNIMO PRINCIPAI

Šalies ieškovės sudarymas pagal įstojimo principą

21.	Šalis ieškovė turėtų būti sudaryta remiantis aiškiu fizinių ar juridinių asmenų, tvirtinančių, kad jie patyrė žalos, sutikimu (įstojimo principas). Visos įstatymu ar teismo nutarimu numatytos šio principo išimtys turėtų būti pagrįstos tinkamu teisingumo vykdymu.

22.

Šalies ieškovės nariui turi būti sudaryta galimybė pasitraukti iš grupės bet kuriuo metu iki galutinio sprendimo arba bylos išsprendimo kitu teisėtu būdu tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos pasitraukiant individualius ieškinius pareiškusiems ieškovams, taip pat paliekant jam teisę pareikšti ieškinį kitu būdu, jei tai netrukdo tinkamai vykdyti teisingumą.

23.	Fiziniai ar juridiniai asmenys, tvirtinantys patyrę žalą tuo pačiu masinės žalos atveju, turėtų turėti galimybę prisijungti prie šalies ieškovės bet kuriuo metu iki sprendimo priėmimo arba bylos išsprendimo kitu teisėtu būdu, jei tai netrukdo tinkamai vykdyti teisingumą.

24.	Atsakovui turėtų būti pranešta apie šalies ieškovės sudarymą ir apie bet kokius sudėties pasikeitimus.

Kolektyvinis alternatyvus ginčų sprendimas ir susitarimai

25.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad masinės žalos atveju ginčo šalys būtų skatinamos ginčą dėl kompensacijos spręsti taikiu susitarimu arba neteismine tvarka – tiek iki teisminio nagrinėjimo, tiek nagrinėjant civilinę bylą, taip pat atsižvelgiant į 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/52/EB dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų (8) reikalavimus.

26.	Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ir iki teismo proceso, ir nagrinėjant bylą teisme teisminio kolektyvinio teisių gynimo mechanizmai būtų derinami su atitinkamomis kolektyvinio alternatyvaus ginčų sprendimo priemonėmis. Tokios priemonės turėtų būti taikomos bylos šalių sutarimu.

27.	Nuo to momento, kai šalys sutaria pabandyti išspręsti ginčą teismo procesui alternatyviu būdu, bent iki to momento, kai viena arba abi šalys aiškiai pareiškia pasitraukiančios iš alternatyvaus ginčų sprendimo procedūros, bet koks ieškiniams taikomas senaties terminas turėtų būti sustabdytas.

28.	Privalomo sprendimo, priimto kolektyvinio ginčų sprendimo tvarka, teisėtumą turėtų patvirtinti teismai, deramai atsižvelgdami į visų bylos šalių interesų ir teisių apsaugą.

Teisinis atstovavimas ir advokatų atlyginimas

29.	Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad advokatų atlyginimas ir jo apskaičiavimo būdas bet kurios ginčo šalies interesų požiūriu neduotų dingsties bereikalingai bylinėtis.

30.

Valstybės narės turėtų neleisti taikyti advokatų sėkmės mokesčio, dėl kurio galėtų kilti tokia dingstis. Valstybės narės, išimties tvarka leidžiančios nustatyti advokato sėkmės mokestį, turėtų nustatyti atitinkamas nacionalines taisykles dėl tokio mokesčio taikymo kolektyvinio teisių gynimo bylose, visų pirma atsižvelgdamos į šalies ieškovės narių teisę gauti visos patirtos žalos atlyginimą.

Baudinio nuostolių atlyginimo draudimas

31.

Masinės žalos atveju žalą patyrusiems fiziniams arba juridiniams asmenims skirta kompensacija neturėtų viršyti kompensacijos, kuri būtų buvusi skirta, jeigu ieškinys būtų buvęs pareikštas individualiai. Visų pirma turėtų būti uždraustas baudinis nuostolių atlyginimas, kuriuo šaliai ieškovei atlyginami didesni nei jos patirti nuostoliai.

Kompensacinių kolektyvinių ieškinių finansavimas

32.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai kolektyvinis ieškinys dėl žalos atlyginimo finansuojamas privačios trečiosios šalies lėšomis, būtų ne tik taikomi bendrieji finansavimo principai, bet ir draudžiama lėšų teikėjo išmokėtą atlyginimą arba priskaičiuotas palūkanas grįsti priteista suma arba kompensacija, nebent tokią finansavimo tvarką, siekdama apginti šalių interesus, yra nustačiusi viešoji institucija.

Kolektyviniai išvestiniai ieškiniai

33.

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teisės srityse, kuriose valdžios institucija yra įgaliota priimti sprendimą, kuriuo nustatomas Sąjungos teisės pažeidimas, kolektyviniai ieškiniai paprastai turėtų būti pareiškiami tik tada, kai visiškai užbaigiama bet kokia valdžios institucijos taikoma procedūra, pradėta iki privataus ieškinio nagrinėjimo pradžios. Jeigu valdžios institucijos procedūra pradedama jau pareiškus kolektyvinį ieškinį, teismas neturėtų priimti sprendimo, kuris prieštarautų valdžios institucijos priimtam sprendimui. Tuo tikslu teismas gali atidėti kolektyvinio ieškinio nagrinėjimą iki valdžios institucijos procedūros užbaigimo.

34.	Išvestinių ieškinių atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tuo atveju, jei ribojimo ar senaties terminas pasibaigia valdžios institucijai neužbaigus savo procedūros, asmenims, kurie tvirtina patyrę žalos, būtų leidžiama reikalauti žalos atlyginimo.

VI. BENDROJI INFORMACIJA

Kolektyvinių ieškinių registras

35.	Valstybės narės turėtų sukurti nacionalinį kolektyvinių ieškinių registrą.

36.

Teisė elektroniniu būdu ar kitaip naudotis nacionaliniu registru turėtų būti nemokamai suteikta visiems suinteresuotiems asmenims. Interneto svetainėse, kuriose skelbiami registrai, turėtų būti pateikiama išsami ir objektyvi informacija apie būdus – taip pat neteisminius – reikalauti žalos atlyginimo.

37.	Valstybės narės, padedamos Komisijos, turėtų dėti pastangas užtikrinti registruose sukauptos informacijos nuoseklumą ir registrų sąveikumą;

VII. PRIEŽIŪRA IR ATASKAITOS

38.	Valstybės narės šioje rekomendacijoje išdėstytus principus nacionalinėse kolektyvinio teisių gynimo sistemose turėtų įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 26 d.

39.	Valstybės narės turėtų kasmet surinkti patikimus statistinius duomenis apie teismines ir neteismines kolektyvinio teisių gynimo procedūras ir informaciją apie šalis, ginčo dalyką ir bylų baigtį.

40.	Valstybės narės turėtų kasmet pateikti Komisijai pagal 39 punktą surinktą informaciją, pirmąjį kartą – ne vėliau kaip iki 2016 m. liepos 26 d.

41.

Komisija turėtų įvertinti šios rekomendacijos įgyvendinimą remdamasi praktine patirtimi ne vėliau kaip iki 2017 m. liepos 26 d. Visų pirma Komisija turėtų įvertinti jos poveikį teisei kreiptis į teismą, teisei gauti žalos atlyginimą, piktnaudžiavimo bylinėjimusi prevencijai, taip pat bendrosios rinkos veikimui, MVĮ, Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumui ir vartotojų pasitikėjimui. Komisija taip pat turėtų įvertinti, ar reikėtų pasiūlyti papildomų priemonių, skirtų konsoliduoti ir sustiprinti rekomendacijoje numatytą horizontalųjį metodą.

Baigiamosios nuostatos

42.	Rekomendacija turėtų būti paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 11 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) COM(2005) 672, 2005 12 19.

(2) COM(2008) 165, 2008 4 2.

(3) COM(2008) 794, 2008 11 27.

(4) COM(2010) 135 galutinis, 2010 3 31.

(5) 2011/2089(INI)

(6) COM(2013) 401 final.

(7) OL L 110, 2009 5 1, p. 30.

(8) OL L 136, 2008 5 24, p. 3.

IV Aktai, priimti iki 2009 m. gruodžio 1 d. remiantis EB sutartimi, ES sutartimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi

26.7.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 201/66

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2009 m. gegužės 26 d.

kuriuo Europos bendrijos vardu patvirtinami Europos bendrijos ir Kanados Vyriausybės susitarimo dėl sanitarinių priemonių žmonių ir gyvūnų sveikatai apsaugoti prekiaujant gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais, tam tikri V priedo pakeitimai

(Tekstas svarbus EEE)

(2013/397/EB)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1998 m. gruodžio 14 d. Tarybos sprendimą 1999/201/EB dėl Europos bendrijos ir Kanados Vyriausybės susitarimo dėl sanitarinių priemonių visuomenės ir gyvūnų sveikatai apsaugoti prekiaujant gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais sudarymo (1), ypač į jo 4 straipsnio trečią pastraipą,

kadangi:

(1)

Europos bendrijos ir Kanados Vyriausybės susitarime dėl sanitarinių priemonių visuomenės ir gyvūnų sveikatai apsaugoti prekiaujant gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais sudarymo (toliau – Susitarimas) numatyta sanitarinių priemonių lygiavertiškumo pripažinimo galimybė po to, kai eksportuojanti Šalis objektyviai įrodo, kad taikant jos priemones importuojančioje Šalyje užtikrinamas atitinkamas apsaugos lygmuo. Šis susitarimas Bendrijos vardu buvo patvirtintas Sprendimu 1999/201/EB.

(2)	Buvo įvertintas lygiavertiškumas ir pripažinta, kad Kanados visuomenės sveikatos priemonės, taikomos žuvininkystės produktams, yra lygiavertės. Dėl lygiavertiškumo buvo susitarta abipusiu pagrindu.

(3)

Susitarimu įsteigtas Jungtinis vadybos komitetas (toliau – Jungtinis vadybos komitetas) 2006 m. spalio 5–6 d. posėdyje priėmė rekomendaciją dėl žuvininkystės produktų higienos taisyklių lygiavertiškumo nustatymo. Ši rekomendacija 2007 m. spalio 3–4 d. Jungtinio vadybos komiteto posėdyje papildyta konkrečia rekomendacija dėl žuvininkystės produktų mikrobiologinių kriterijų lygiavertiškumo.

(4)

Jungtinis vadybos komitetas 2006 m. spalio 5–6 d. posėdyje priėmė rekomendaciją dėl žuvų, sugautų pagal Kanados mėgėjų žūklės licenciją, importo į Europos bendriją taisyklių. Jungtinis vadybos komitetas 2006 m. spalio 5–6 d. posėdyje priėmė rekomendaciją dėl šviežios mėsos, siekiant atnaujinti ES ir Kanados standartų teisinį pagrindą.

(5)	Jungtinis vadybos komitetas 2006 m. spalio 5–6 d. posėdyje priėmė rekomendaciją dėl smulkintos mėsos, siekiant atnaujinti ES standartų teisinį pagrindą.

(6)	Jungtinis vadybos komitetas 2007 m. spalio 3–4 d. posėdyje priėmė rekomendaciją dėl paukštienai keliamų post mortem reikalavimų lygiavertiškumo nustatymo.

(7)

Jungtinis vadybos komitetas 2005 m. balandžio 27–28 d. posėdyje priėmė rekomendaciją, kurioje numatyta galimybė remiantis Bendrijos teisės aktais importuoti į Bendriją iš Kanados gyvus rinkai netinkamo dydžio dvigeldžius moliuskus, skirtus laikyti vandenyje, perkelti į natūralaus išsivalymo vietas arba valyti.

(8)	Atsižvelgiant į šias rekomendacijas reikia pakeisti atitinkamas šio susitarimo V priedo dalis.

(9)	Pagal Susitarimo 16 straipsnio 3 dalį Šalys dėl priedų pakeitimų susitaria pasikeisdamos laiškais.

(10)	Todėl rekomenduojami Susitarimo V priedo pakeitimai turėtų būti patvirtinti Bendrijos vardu.

(11)	2008 m. birželio 19 d. Komisijos sprendime C(2008) 2633, kuris dar nebuvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, padaryti tam tikri Susitarimo V priedo pakeitimai.

(12)	Būtina padaryti tam tikras Sprendimo C(2008) 2633 priede pateiktų laiškų teksto diplomatinio pobūdžio adaptacijas. Dėl aiškumo tą sprendimą reikėtų panaikinti ir pakeisti šiuo sprendimu.

(13)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Laikantis Jungtinio vadybos komiteto, įsteigto pagal Europos bendrijos ir Kanados Vyriausybės susitarimo dėl sanitarinių priemonių visuomenės ir gyvūnų sveikatai apsaugoti prekiaujant gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais 16 straipsnio 1 dalį, rekomendacijų, minėto susitarimo V priedo pakeitimai patvirtinami Bendrijos vardu.

Europos bendrijos ir Kanados Vyriausybės pasikeitimo laiškais tekstas, kuriame pateikti minėto susitarimo V priedo pakeitimai, pateikiamas šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktorius įgaliojamas Europos bendrijos vardu pasirašyti Europos bendrijos laišką.

3 straipsnis

Šiuo sprendimu panaikinamas ir pakeičiamas Sprendimas C(2008) 2633.

Priimta Briuselyje 2009 m. gegužės 26 d.

Komisijos vardu

Androulla VASSILIOU

Komisijos narė

(1) OL L 71, 1999 3 18, p. 1.

PRIEDAS

Pasikeitimas laiškais dėl Kanados Vyriausybės ir Europos bendrijos susitarimo dėl sanitarinių priemonių visuomenės ir gyvūnų sveikatai apsaugoti prekiaujant gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais V priedo pakeitimų

2010 m. kovo 22 d.

Gerbiamasis pone,

Remdamasis 1998 m. gruodžio 17 d. Otavoje pasirašyto Europos bendrijos ir Kanados Vyriausybės susitarimo dėl sanitarinių priemonių visuomenės ir gyvūnų sveikatai apsaugoti prekiaujant gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais (toliau – Susitarimas) 16 straipsnio 2 ir 3 dalimis, turiu garbės pasiūlyti šitaip pakeisti susitarimo V priedą, atsižvelgiant į Jungtinio vadybos komiteto, įsteigto pagal susitarimo 16 straipsnio 1 dalį, rekomendacijas:

1.	Susitarimo V priedo 6 dalyje esanti lentelė „Šviežia mėsa“ pakeičiama šio pasikeitimo laiškais I priedėlio lentele.

2.	Susitarimo V priedo 11 dalyje esanti lentelė „Žuvininkystės produktai“ pakeičiama šio pasikeitimo laiškais II priedėlio lentele.

3.	Susitarimo V priedo 15 dalyje esanti lentelė „Smulkinta mėsa“ pakeičiama šio pasikeitimo laiškais III priedėlio lentele.

4.	Susitarimo V priedo A išnašos II skyriaus 1 dalis išbraukiama.

Susitarimo V priedo B išnašos I skyriaus 1 dalis pakeičiama taip:

„Keliamos šios sąlygos, susijusios su žuvimis, sugautomis pagal Kanados mėgėjų žūklės licenciją, kurioje nurodytas importuotojo pavadinimas:

—	žuvis turi būti sugauta Kanados žuvininkystės vandenyse licencijos galiojimo laikotarpiu, laikantis Kanados teisės aktų dėl sportinės žūklės, ir laikomasi apribojimų;

—	žuvis turi būti išdorota taikant atitinkamas higienos ir konservavimo priemones;

—	žuvis neturi būti toksiškos rūšies ar tokios rūšies, kurioje gali būti biotoksinų;

—	žuvis turi būti įvežta į Bendriją per vieną mėnesį nuo paskutinės mėgėjų žūklės licencijos galiojimo dienos ir neturi būti skirta parduoti; mėgėjų žūklės licencijos kopija turi būti pridėta prie lydraščio.“

6.	Susitarimo V priedo B išnašos I skyriaus 3, 4 ir 5 dalys išbraukiamos.

7.	Susitarimo V priedo B išnašos II skyriaus 1, 2, 3, 4 ir 5 dalys išbraukiamos.

8.	Susitarimo V priedo C išnašos I skyriaus 2 dalis pakeičiama taip: „Rinkai tinkamo dydžio dvigeldžiai moliuskai EB turi būti skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, o ne laikyti vandenyje, perkelti į natūralaus išsivalymo vietas arba valyti.“

Turiu garbės pasiūlyti, kad jeigu šis raštas ir jo priedėliai, kurių tekstai autentiški tiek anglų, tiek prancūzų kalba, jūsų Vyriausybei yra priimtini, šis laiškas ir jūsų patvirtinimas kartu būtų susitarimas iš dalies keisti susitarimą, įsigaliosiantį Kanados Vyriausybės ir Europos bendrijos diplomatinio pasikeitimo laiškais paskutinio laiško, kuriuo bus patvirtinta, kad visos šiam pasikeitimui laiškais būtinos procedūros baigtos, dieną.

Pagarbiai

Europos bendrijos vardu

Robert MADELIN

2010 m. balandžio 16 d.

Gerbiamasis pone,

Turiu garbės pranešti, kad gavau jūsų 2010 m. kovo 22 d. laišką, kuriame rašoma:

„Gerbiamasis pone,

1.	Susitarimo V priedo 6 dalyje esanti lentelė „Šviežia mėsa“ pakeičiama šio pasikeitimo laiškais I priedėlio lentele.

2.	Susitarimo V priedo 11 dalyje esanti lentelė „Žuvininkystės produktai“ pakeičiama šio pasikeitimo laiškais II priedėlio lentele.

3.	Susitarimo V priedo 15 dalyje esanti lentelė „Smulkinta mėsa“ pakeičiama šio pasikeitimo laiškais III priedėlio lentele.

4.	Susitarimo V priedo A išnašos II skyriaus 1 dalis išbraukiama.

Susitarimo V priedo B išnašos I skyriaus 1 dalis pakeičiama taip:

„Keliamos šios sąlygos, susijusios su žuvimis, sugautomis pagal Kanados mėgėjų žūklės licenciją, kurioje nurodytas importuotojo pavadinimas:

—	žuvis turi būti sugauta Kanados žuvininkystės vandenyse licencijos galiojimo laikotarpiu, laikantis Kanados teisės aktų dėl sportinės žūklės, ir laikomasi apribojimų;

—	žuvis turi būti išdorota taikant atitinkamas higienos ir konservavimo priemones;

—	žuvis neturi būti toksiškos rūšies ar tokios rūšies, kurioje gali būti biotoksinų;

—	žuvis turi būti įvežta į Bendriją per vieną mėnesį nuo paskutinės mėgėjų žūklės licencijos galiojimo dienos ir neturi būti skirta parduoti; mėgėjų žūklės licencijos kopija turi būti pridėta prie lydraščio.“

6.	Susitarimo V priedo B išnašos I skyriaus 3, 4 ir 5 dalys išbraukiamos.

7.	Susitarimo V priedo B išnašos II skyriaus 1, 2, 3, 4 ir 5 dalys išbraukiamos.

Susitarimo V priedo C išnašos I skyriaus 2 dalis pakeičiama taip:

„Rinkai tinkamo dydžio dvigeldžiai moliuskai EB turi būti skirti tiesiogiai žmonėms vartoti, o ne laikyti vandenyje, perkelti į natūralaus išsivalymo vietas arba valyti.“

Turiu garbės patvirtinti, kad tai, kas pirmiau išdėstyta, mūsų Vyriausybei yra priimtina, ir kad jūsų laiškas, šis atsakymas ir pridėti priedėliai, kurių tekstai autentiški tiek anglų, tiek prancūzų kalba, kartu yra susitarimas, kaip jūs siūlote, iš dalies keisti susitarimą, įsigaliosiantį Kanados Vyriausybės ir Europos bendrijos diplomatinio pasikeitimo laiškais paskutinio laiško, kuriuo bus patvirtinta, kad visos šiam pasikeitimui laiškais būtinos procedūros baigtos, dieną.

Pagarbiai

Kanados Vyriausybės kompetentingos valdžios institucijos vardu

Ross HORNBY

I priedėlis

6. Šviežia mėsa

Prekė

EB eksportas į Kanadą

Kanados eksportas į EB

Prekybos sąlygos

Lygia-vertiškumas

Ypatingos sąlygos

Veiksmas

Prekybos sąlygos

Lygia-vertiškumas

Ypatingos sąlygos

Veiksmas

EB standartai

Kanados standartai

EB standartai

Gyvūnų sveikata

—	Atrajotojai

2002/99/EB

Reglamentas (EB) Nr. 999/2001.

A įstatymo H dalis ir taisyklės

40 ir 41 skirsniai

Taip 2

Kilmės pažymėjimas

A įstatymo H dalis ir taisyklės

2002/99/EB Reglamentas (EB) Nr. 999/2001

Sprendimas 79/542/EEB

Taip 3

—	Kanopiniai

2002/99/EB

A įstatymo H dalis ir taisyklės

40 ir 41 skirsniai

Taip 2

Kilmės pažymėjimas

A įstatymo H dalis ir taisyklės

2002/99/EB Sprendimas 79/542/EEB

Taip 3

—

Kiaulės

2002/99/EB

A įstatymo H dalis ir taisyklės

40 ir 41 skirsniai

Taip 2

Kilmės pažymėjimas

A įstatymo H dalis ir taisyklės

2002/99/EB Sprendimas 79/542/EEB

Taip 3

Visuomenės sveikata

Reglamentai (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004

Mėsos patikros įstatymas ir taisyklės

Maisto ir vaistų įstatymas bei taisyklės

Pakuočių ir ženklinimo etiketėmis, skirtų vartotojams, įstatymas ir taisyklės (jei pakuojami mažmeninei prekybai skirti produktai)

Kanados žemės ūkio produktų įstatymas ir Galvijienos bei paukštienos skerdenų klasifikavimo taisyklės (taikomos jautienai)

Taip 1

Kai kurias nuostatas reikia peržiūrėti po to, kai bus iš dalies pakeista Maisto patikros taisyklė.

Mėsos patikros įstatymas ir taisyklės

Maisto ir vaistų įstatymas bei taisyklės

Pakuočių ir ženklinimo etiketėmis, skirtų vartotojams, įstatymas ir taisyklės (jei pakuojami mažmeninei prekybai skirti produktai)

Kanados žemės ūkio produktų įstatymas ir Galvijienos bei paukštienos skerdenų klasifikavimo taisyklės (taikomos jautienai)

Reglamentai (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004

Sprendimas 79/542/EEB Sprendimas 2005/290/EB

Taip 1

Mėsos higienos vadovo 11.7.3 skirsnio „Europos Sąjunga“ 2 ir 3 poskyriai, kaip nustatyta Kanados Direktyvoje dėl mėsos higienos (Nr. 2008/33/EB) (1)

Nuostatos dėl ante mortem ir post mortem tyrimo, parduodamų kuilių sąvokos apibrėžtis ir kiti reikalavimai higienai bus peržiūrėti pradėjus taikyti naujas ES maisto higienos taisykles.

(1) http://www.inspection.gc.ca/francais/anima/meavia/mmopmmhv/chap11/eu-uef.shtml prancūzų kalba ir

http://www.inspection.gc.ca/english/anima/meavia/mmopmmhv/chap11/eu-uee.shtml anglų kalba.

II priedėlis

11. Žuvininkystės produktai ir gyvi dvigeldžiai moliuskai

Prekė

EB eksportas į Kanadą

Kanados eksportas į EB

Prekybos sąlygos

Lygia-vertiškumas

Ypatingos sąlygos

Veiksmas

Prekybos sąlygos

Lygia-vertiškumas

Ypatingos sąlygos

Veiksmas

EB standartai

Kanados standartai

EB standartai

Gyvūnų sveikata

1.	Gyvi vandens gyvūnai ir jų produktai, skirti žmonėms vartoti arba akvakultūrai

2.	Negyvos išdorotos žuvys, skirtos žmonėms vartoti

3.	Negyvos neišdorotos žuvys, skirtos žmonėms vartoti

4.	Gyvi žuvų ikrai, skirti akvakultūrai

5.	Gyvos žuvys, skirtos akvakultūrai (įskaitant pelekines žuvis, moliuskus, vėžiagyvius ir kitus bestuburius)

Direktyva 2006/88/EB

Žuvų sveikatos apsaugos taisyklės, nustatytos Žuvininkystės įstatymu, R.S.C. 1985, F-14 skyrius

Taip 2

Oficialios įstaigos išduotas žuvų veterinarijos pažymėjimas

Žuvų sveikatos apsaugos taisyklės, nustatytos Žuvininkystės įstatymu, R.S.C. 1985, F-14 skyrius

Direktyva 2006/88/EB

Sprendimai 2003/858/EB 2003/804/EB 2006/656/EB

Reglamentas (EB) Nr. 1251/2008

Reglamentai (EB) Nr. 2074/2005, (EB) Nr. 1250/2008

Taip 2

Oficialus veterinarijos pažymėjimas

Visuomenės sveikata

—	Žuvis ir žuvies produktai žmonėms vartoti

Reglamentai (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004, (EB) Nr. 2073/2005

Žuvų patikros taisyklės, nustatytos Žuvų patikros įstatymu, R.S.C., 1985, F-12 skyrius;

Maisto ir vaistų įstatymas ir taisyklės

Pakuočių ir ženklinimo etiketėmis, skirtų vartotojams, taisyklės (jei pakuojami mažmeninei prekybai skirti produktai)

Taip 1

Rūkytos žuvys, supakuotos į hermetiškai uždarytas pakuotes ir nesušaldytos, turi turėti ne mažiau kaip 9 % druskos (vandens fazinis metodas).

Manoma, kad Kanados ir EB sistemomis užtikrinamas lygiavertis su mikrobiologiniais reikalavimais susijęs apsaugos lygis. Tačiau kai kurie Kanados ir EB galutinės produktų stebėsenos mikrobiologinių kriterijų aspektai skiriasi. Už tai, kad eksportuojami produktai atitiktų importuojančiosios šalies kriterijus, atsakingas eksportuotojas.

Žuvų patikros taisyklės, nustatytos Žuvų patikros įstatymu, R.S.C., 1985, F-12 skyrius;

Reglamentai (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004, (EB) Nr. 2073/2005

Sprendimas 2005/290/EB

Taip 1

B išnaša (1)

Prašoma, kad Health Canada pirmiausia peržiūrėtų rūkytoms žuvims taikomas taisykles.

—	Gyvi dvigeldžiai moliuskai žmonėms vartoti, įskaitant dygiaodžius, gaubtagyvius ir jūrų pilvakojus

Reglamentai (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004

Žuvų patikros taisyklės, nustatytos Žuvų patikros įstatymu, R.S.C., 1985, F-12 skyrius; Maisto ir vaistų įstatymas ir taisyklės

Taip 2

C išnaša (ii)

EB turi pateikti patvirtintų išsiuntimo punktų sąrašą. EB prašo Kanados peržiūrėti priemaišų ribas, kad būtų galima įvertinti lygiavertiškumą

Žuvų patikros taisyklės, nustatytos Žuvų įstatymu, R.S.C., 1985, F-12 skyrius;

Užterštų žuvininkystės ūkių valdymas

Taisyklės, nustatytos Žuvininkystės įstatymu, R.S.C. 1985, F-14 skyrius;

Reglamentai (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004, (EB) Nr. 2074/2005

Taip 2

C išnaša (ii)

Oficialus pažymėjimas

Įvertinti, ar bakteriologinės kokybės nustatymas remiantis vandenimis, kuriuose auginamos žuvys, ir vėžiagyvių mėsa yra lygiavertis

Kanada turi pateikti patvirtintų perdirbimo įmonių sąrašą

III priedėlis

15. Smulkinta mėsa

Prekė

EB eksportas į Kanadą

Kanados eksportas į EB

Prekybos sąlygos

Lygiavertiškumas

Ypatingos sąlygos

Veiksmas

Prekybos sąlygos

Lygiavertiškumas

Ypatingos sąlygos

Veiksmas

EB standartai

Kanados standartai

EB standartai

Gyvūnų sveikata

—	Atrajotojai

Direktyva 2002/99/EB

A įstatymo H dalis ir taisyklės

40–52 skirsniai

Taip 3

Kaip apibrėžta Mėsos patikros taisyklėse

A įstatymo H dalis ir taisyklės

Direktyva 2002/99/EB

Sprendimas 79/542/EEB

Taip 3

—

Kiaulės

Direktyva 2002/99/EB

A įstatymo H dalis ir taisyklės

40–52 skirsniai

Taip 3

Kaip apibrėžta Mėsos patikros taisyklėse

A įstatymo H dalis ir taisyklės

Direktyva 2002/99/EB

Sprendimas 79/542/EEB

Taip 3

—	Kanopiniai

Direktyva 2002/99/EB

A įstatymo H dalis ir taisyklės

40–52 skirsniai

Taip 3

A įstatymo H dalis ir taisyklės

Direktyva 2002/99/EB

Taip 3

—	Naminiai paukščiai, laukiniai medžiojamieji gyvūnai, ūkiuose auginami medžiojamieji gyvūnai

Direktyva 2002/99/EB

A įstatymo H dalis ir taisyklės

40–52 skirsniai

Taip 3

A įstatymo H dalis ir taisyklės

Direktyva 2002/99/EB

Taip 3

Visuomenės sveikata

reglamentai (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004

Mėsos patikros įstatymas ir taisyklės

Maisto ir vaistų įstatymas bei taisyklės

Pakuočių ir ženklinimo etiketėmis, skirtų vartotojams, įstatymas ir taisyklės (jei pakuojami mažmeninei prekybai skirti produktai)

Taip 2

Neprekiaujama laukinių medžiojamų gyvūnų smulkinta mėsa

Mėsos patikros įstatymas ir taisyklės

Maisto ir vaistų įstatymas bei taisyklės

Pakuočių ir ženklinimo etiketėmis, skirtų vartotojams, įstatymas ir taisyklės (jei pakuojami mažmeninei prekybai skirti produktai)

Reglamentai (EB) Nr. 852/2004, (EB) Nr. 853/2004, (EB) Nr. 854/2004

Sprendimas 79/542/EEB

Taip 3

A išnaša (1)

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2013.201.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 201

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	56 tomas 2013m. liepos 26d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		DIREKTYVOS
	*	2013 m. liepos 22 d. Tarybos direktyva 2013/42/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, kiek tai susiję su kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu Greitojo reagavimo mechanizmu	1
	*	2013 m. liepos 22 d. Tarybos direktyva 2013/43/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo neprivalomo ir laikino taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama	4

	II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
	TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
*	Pranešimas dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kolumbijos bei Peru prekybos susitarimo laikino taikymo tarp Europos Sąjungos ir Kolumbijos	7
	REGLAMENTAI
*	2013 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 713/2013, kuriuo nustatomos 2013–2014 m. žvejybos sezono europinių ančiuvių žvejybos Biskajos įlankoje galimybės	8
*	2013 m. liepos 25 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 714/2013, kuriuo įgyvendinama Reglamento (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, 2 straipsnio 3 dalis ir kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1169/2012	10
*	2013 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 715/2013, kuriuo nustatomi kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama, kada vario laužas nebelaikomas atliekomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB	14
*	2013 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 716/2013, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 110/2008 dėl spiritinių gėrimų apibrėžimo, apibūdinimo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos taikymo taisyklės	21
*	2013 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 717/2013, kuriuo dėl tam tikrų veterinarijos sertifikatų pavyzdžių įrašų apie gyvūnų gerovę iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 142/2011 ( 1 )	31
*	2013 m. liepos 25 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 718/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 dėl maisto produktų ir maisto ingredientų, į kuriuos įdėta fitosterolių, fitosterolio esterių, fitostanolių ir (arba) fitostanolio esterių, ženklinimo ( 1 )	49
	2013 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 719/2013, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	51
	2013 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 720/2013 dėl ryžių importo licencijų išdavimo laikantis tarifinių kvotų, kurias Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1273/2011 leista naudoti 2013 m. liepos mėn.	53
	SPRENDIMAI
*	2013 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimas 2013/395/BUSP, kuriuo atnaujinamas ir iš dalies keičiamas asmenų, grupių ir subjektų, kuriems taikomi Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu 2, 3 ir 4 straipsniai, sąrašas ir panaikinamas Sprendimas 2012/765/BUSP	57
	REKOMENDACIJOS
	2013/396/ES
*	2013 m. birželio 11 d. Komisijos rekomendacija dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimo atvejais taikytinų valstybių narių įpareigojamųjų ir kompensacinių kolektyvinio teisių gynimo mechanizmų bendrųjų principų	60

	IV Aktai, priimti iki 2009 m. gruodžio 1 d. remiantis EB sutartimi, ES sutartimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi
	2013/397/EB
*	2009 m. gegužės 26 d. Komisijos sprendimas, kuriuo Europos bendrijos vardu patvirtinami Europos bendrijos ir Kanados Vyriausybės susitarimo dėl sanitarinių priemonių žmonių ir gyvūnų sveikatai apsaugoti prekiaujant gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais, tam tikri V priedo pakeitimai ( 1 )	66

		Klaidų ištaisymas
	*	2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) klaidų ištaisymas (OL L 164, 2004 4 30) (Ištaisyta redakcija OL L 220, 2004 6 21, p. 16) (Specialusis leidimas lietuvių kalba, 07 skyrius, 08 tomas, p. 227)	75


	(1) Tekstas svarbus EEE