29.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 179/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/35/ES

2013 m. birželio 26 d.

dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (dvidešimtoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), ir kuria panaikinama Direktyva 2004/40/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 153 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

pagal Sutartį Europos Parlamentas ir Taryba gali direktyvomis patvirtinti būtiniausius reikalavimus, kuriais skatinami patobulinimai, ypač darbo aplinkoje, užtikrinantys geresnę darbuotojų sveikatos apsaugą ir saugą. Tokios direktyvos turi būti priimamos siekiant išvengti administracinių, finansinių ir teisinių apribojimų, trukdančių kurti mažąsias ir vidutines įmones ir jas plėtoti, nustatymo;

(2)	Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas;

(3)

įsigaliojus 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2004/40/EB dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (aštuonioliktoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (3), suinteresuotieji subjektai, visų pirma medicinos srities specialistai, išreiškė didelį susirūpinimą dėl to, kokį poveikį tos direktyvos įgyvendinimas galėtų padaryti medicinos procedūroms, kuriose naudojama vizualizavimo medicinos tikslais technika. Taip pat buvo išreikštas susirūpinimas dėl direktyvos poveikio tam tikrai pramonės veiklai;

(4)	Komisija atidžiai išnagrinėjo suinteresuotųjų subjektų pateiktus argumentus ir po kelių konsultacijų, remdamasi naujais tarptautiniu mastu pripažintų mokslo specialistų pateiktais moksliniais duomenimis, nusprendė išsamiai persvarstyti kai kurias Direktyvos 2004/40/EB nuostatas;

(5)

Direktyva 2004/40/EB buvo iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/46/EB (4), tokiu būdu Direktyvos 2004/40/EB perkėlimo į nacionalinę teisę terminą nukeliant ketveriems metams, o vėliau iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/11/ES (5), tokiu būdu tą perkėlimo į nacionalinę teisę terminą nukeliant iki 2013 m. spalio 31 d. Tai buvo padaryta tam, kad Komisija galėtų parengti naują pasiūlymą, o teisėkūros institucijos – priimtų naują direktyvą, pagrįstą naujesniais ir patikimesniais įrodymais;

(6)

Direktyva 2004/40/EB turėtų būti panaikinta ir turėtų būti nustatytos tinkamesnės ir proporcingesnės priemonės, skirtos apsaugoti darbuotojus nuo elektromagnetinių laukų keliamos rizikos. Ta direktyva nereglamentavo laike kintančių elektrinių, magnetinių ir elektromagnetinių laukų ekspozicijos ilgalaikio poveikio, įskaitant galimą kancerogeninį poveikį, dėl kurio galutinių mokslinių įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį šiuo metu nėra. Šia direktyva siekiama reglamentuoti visą žinomą elektromagnetinių laukų sukeliamą tiesioginį biofizinį poveikį ir netiesioginį poveikį, siekiant ne tik užtikrinti kiekvieno darbuotojo sveikatą ir saugą atskirai, bet ir sukurti būtiniausią apsaugą visiems Sąjungoje esantiems darbuotojams, tuo pačiu sumažinant konkurencijos iškraipymų tikimybę;

(7)

ši direktyva nereglamentuoja numanomo elektromagnetinių laukų ekspozicijos ilgalaikio poveikio, nes šiuo metu nėra tinkamai priežastinį ryšį patvirtinančių mokslinių įrodymų. Vis dėlto, jeigu atsirastų tokių tinkamai patvirtinančių mokslinių įrodymų, Komisija turėtų apsvarstyti tinkamiausias su tokiu poveikiu susijusių problemų sprendimo priemones ir nuolat šiuo klausimu informuoti Europos Parlamentą ir Tarybą pateikdama šios direktyvos praktinio įgyvendinimo ataskaitą. Tą darydama, Komisija turėtų atsižvelgti ne tik į iš valstybių narių gautą tinkamą informaciją, bet ir į iš šios srities duomenų gautus naujausius turimus mokslinius tyrimus ir naujas mokslo žinias;

(8)

turėtų būti nustatyti būtiniausi reikalavimai, taip valstybėms narėms suteikiant galimybę palikti galioti arba priimti palankesnes nuostatas dėl darbuotojų apsaugos, visų pirma – nustatyti žemesnes veikimo lygių (toliau – VL) vertes arba elektromagnetinių laukų ekspozicijos ribines vertes (toliau – ERV). Vis dėlto šios direktyvos įgyvendinimu neturėtų būti remiamasi siekiant pateisinti pablogėjimą, palyginti su esama kiekvienos valstybės narės padėtimi;

(9)	apsaugos nuo elektromagnetinių laukų sistema turėtų apsiriboti tuo, kad būtų be nereikalingų smulkmenų apibrėžti tikslai, kuriuos reikia pasiekti, principai, kurių reikia laikytis, ir pagrindinės naudotinos vertės, kad valstybės narės galėtų lygiaverčiai taikyti būtiniausius reikalavimus;

(10)

norint apsaugoti elektromagnetinių laukų veikiamus darbuotojus reikia atlikti efektyvų ir veiksmingą rizikos vertinimą. Vis dėlto ši pareiga turėtų būti proporcinga padėčiai darbo vietoje. Todėl tikslinga projektuoti apsaugos sistemą, pagal kurią skirtinga rizika būtų paprastai, graduojant ir suprantamai suskirstyta į grupes. Taigi nuoroda į tam tikrus rodiklius ir tipines situacijas, kurios turi būti nurodytos praktinėse gairėse, galėtų padėti darbdaviams vykdyti savo pareigas;

(11)	nepageidaujamas poveikis žmogaus kūnui priklauso nuo jį veikiančio elektromagnetinio lauko ar spinduliuotės dažnio. Todėl ekspozicijos ribojimo sistemos turėtų priklausyti nuo ekspozicijos pobūdžio ir dažnio, kad būtų tinkamai apsaugoti darbuotojai, veikiami elektromagnetinių laukų;

(12)

elektromagnetinių laukų ekspozicijos lygis gali būti veiksmingiau sumažintas, kai prevencinės priemonės numatomos projektuojant darbo vietas, ir kai renkantis darbo įrangą, tvarką bei metodus pirmiausia būtų siekiama sumažinti riziką šaltinyje. Tokiu būdu nuostatomis dėl darbo įrangos ir metodų prisidedama prie susijusių darbuotojų apsaugos. Vis dėlto reikia vengti dvigubų vertinimų, kai darbo įranga atitinka atitinkamų gaminiams skirtų Sąjungos teisės aktų, kuriuose nustatyti saugos lygiai yra griežtesni, nei numatytieji šioje direktyvoje, reikalavimus. Tokiu būdu dauguma atvejų galima atlikti paprastesnį vertinimą;

(13)	siekdami pagerinti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą, darbdaviai turėtų, atsižvelgdami į technikos pažangą ir mokslo žinias apie elektromagnetinių laukų ekspozicijos keliamą riziką, atlikti pritaikymus;

(14)

kadangi ši direktyva yra atskira direktyva, kaip apibrėžta 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (6) 16 straipsnio 1 dalyje, iš to išplaukia, kad Direktyva 89/391/EEB taikoma darbuotojų ekspozicijai elektromagnetiniuose laukuose, nedarant poveikio griežtesnių ir (arba) specialių šios direktyvos nuostatų taikymui;

(15)	šioje direktyvoje nustatyti fizikiniai dydžiai, ERV ir VL grindžiami Tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (toliau – TANSK) rekomendacijomis ir turėtų būti svarstomi remiantis TANSK koncepcija, išskyrus atvejus, kai šioje direktyvoje numatyta kitaip;

(16)

siekiant užtikrinti, kad ši direktyva būtų nuolat atnaujinama, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kad ji, atsižvelgdama į reglamentų ir direktyvų techninio suderinimo ir standartizavimo srityje priėmimą ir į techninę pažangą, svarbiausių standartų arba specifikacijų pakeitimus ir naujus mokslinius duomenis apie elektromagnetinių laukų keliamą pavojų, galėtų daryti priedų techninio pobūdžio pakeitimus ir pritaikyti VL. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(17)	jeigu bus būtini techninio pobūdžio priedų pakeitimai, Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu, įsteigtu 2003 m. liepos 22 d. Tarybos sprendimu (7);

(18)	išimtiniais atvejais, jeigu dėl galimos neišvengiamos rizikos darbuotojų sveikatai ir saugai dėl elektromagnetinių laukų ekspozicijos yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, turėtų būti numatyta galimybė Komisijos priimtiems deleguotiesiems aktams taikyti skubos procedūrą;

(19)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (8) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(20)

sistemą, kurioje numatytos ERV ir VL, kai taikoma, reikėtų vertinti kaip priemonę, skirtą padėti užtikrinti aukšto lygio apsaugą nuo nepageidaujamo poveikio sveikatai ir rizikos saugai, galinčios kilti dėl elektromagnetinių laukų ekspozicijos. Vis dėlto tokia sistema gali būti nesuderinama su specialiomis sąlygomis vykdant tam tikrą veiklą, pvz., naudojant magnetinio rezonanso techniką medicinos sektoriuje. Todėl būtina atsižvelgti į tas ypatingas sąlygas;

(21)

atsižvelgiant į ginkluotųjų pajėgų ypatumus ir siekiant sudaryti sąlygas jų veiksmingai veiklai ir sąveikumui, taip pat per bendras tarptautines karines pratybas, valstybės narės turėtų turėti galimybę įgyvendinti lygiavertes arba konkretesnes apsaugos sistemas, pvz., tarptautiniu mastu patvirtintus standartus, pavyzdžiui NATO standartus, su sąlyga, kad bus užkirstas kelias nepageidaujamam poveikiui sveikatai ir rizikai saugai;

(22)

turėtų būti reikalaujama, kad darbdaviai užtikrintų, jog elektromagnetinių laukų keliama rizika darbe būtų visiškai pašalinta arba sumažinta iki minimumo. Tačiau įmanoma, kad konkrečiais atvejais ir tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis šioje direktyvoje nustatytos ERV būtų viršijamos tik laikinai. Tokiu atveju turėtų būti reikalaujama, kad darbdaviai imtųsi būtinų veiksmų, kad kuo greičiau vėl būtų laikomasi ERV;

(23)

sistemoje, skirtoje užtikrinti aukšto lygio apsaugą nuo nepageidaujamo poveikio sveikatai ir rizikos saugai, galinčio kilti dėl elektromagnetinių laukų ekspozicijos, turėtų būti deramai atsižvelgta į tam tikroms ypatingos rizikos grupėms priskiriamus darbuotojus ir vengiama veikimo sutrikimo problemų arba poveikio medicinos prietaisų, kaip antai metalinių protezų, širdies stimuliatorių, defibriliatorių, kochlearinių ir kitokių implantų arba ant kūno dėvimų medicinos prietaisų, veikimui. Prietaisų, ypač stimuliatorių, veikimo sutrikimo problemų gali kilti net esant žemesniems nei VL lygiams, todėl šiai problemai spręsti turėtų būti numatytos atitinkamos atsargumo ir apsaugos priemonės,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šioje direktyvoje, kuri yra dvidešimtoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, nustatyti būtiniausi reikalavimai dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos jų sveikatai ir saugai, kuri kyla arba gali kilti darbe dėl elektromagnetinių laukų ekspozicijos.

2. Ši direktyva apima visą žinomą elektromagnetinių laukų sukeliamą tiesioginį biofizinį poveikį ir netiesioginį poveikį.

3. Šioje direktyvoje nustatytos ekspozicijos ribinės vertės (toliau – ERV) apima tik moksliškai patikimai nustatytus trumpalaikio tiesioginio biofizinio poveikio ir elektromagnetinių laukų ekspozicijos ryšius.

4. Ši direktyva neapima numanomo ilgalaikio poveikio.

Komisija nuolat peržiūri naujausius mokslo pasiekimus. Atsiradus tinkamai nustatytiems moksliniams įrodymams apie numanomą ilgalaikį poveikį, Komisija peržiūri tinkamas politikos reagavimo priemones, įskaitant, prireikus, pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirto su tokiu poveikiu susijusioms problemoms spręsti, pateikimą. Komisija šiuo klausimu nuolat informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą pateikdama 15 straipsnyje nurodytą ataskaitą.

5. Ši direktyva neapima rizikos, kylančios dėl sąlyčio su laidininkais su įtampa.

6. Nedarant poveikio griežtesnių arba konkretesnių šios direktyvos nuostatų taikymui, Direktyva 89/391/EEB ir toliau taikoma visai 1 dalyje nurodytai sričiai.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a) elektromagnetiniai laukai– statiniai elektriniai, statiniai magnetiniai, laike kintantys elektriniai, magnetiniai bei elektromagnetiniai laukai, kurie kinta dažniu iki 300 GHz;

b) tiesioginis biofizinis poveikis– poveikis žmogaus kūnui, kurį tiesiogiai sukelia buvimas elektromagnetiniame lauke, įskaitant:

c) netiesioginis poveikis– objekto buvimo elektromagnetiniame lauke sukeltas poveikis, galintis kelti pavojų saugai ar sveikatai, kaip antai:

d) ekspozicijos ribinės vertės (ERV)– vertės, nustatytos atsižvelgiant į biofizinius ir biologinius aspektus, visų pirma moksliškai patikimai nustatytą trumpalaikį ir ūmų tiesioginį poveikį, t. y. šiluminį poveikį ir audinių elektrinį dirginimą;

e) poveikio sveikatai ERV– tos ERV, kurias viršijus darbuotojams gali būti daromas nepageidaujamas poveikis sveikatai, pvz., terminis įkaitimas arba nervų ir raumenų audinių dirginimas;

f) jutiminio poveikio ERV– tos ERV, kurias viršijus darbuotojai gali patirti trumpalaikių jutiminių suvokimų sutrikimų ir nedidelių smegenų funkcijų pokyčių;

g) veikimo lygiai (VL)– veiklos lygiai, nustatyti siekiant supaprastinti atitikties atitinkamoms ekspozicijos ribinėms vertėms įrodymo procesą arba atitinkamais atvejais imtis šioje direktyvoje nurodytų atitinkamų apsaugos arba prevencijos priemonių.

II priede vartojami tokie VL terminai:

i) elektrinių laukų atveju „žemi VL“ ir „aukšti VL“– lygiai, kurie yra susiję su šioje direktyvoje nurodytomis konkrečiomis apsaugos arba prevencijos priemonėmis, ir

ii) magnetinių laukų atveju „žemi VL“– lygiai, kurie susiję su jutiminio poveikio ERV, o „aukšti VL“ susiję su poveikio sveikatai ERV.

3 straipsnis

Ekspozicijos ribinės vertės ir veikimo lygiai

1. Fizikiniai dydžiai, susiję su elektromagnetinių laukų ekspozicija, yra nurodyti I priede. Poveikio sveikatai ERV, jutiminio poveikio ERV ir VL yra nustatyti II ir III prieduose.

2. Valstybės narės reikalauja, kad darbdaviai užtikrintų, jog darbuotojų ekspozicija elektromagnetiniuose laukuose būtų ne didesnė kaip poveikio sveikatai ERV ir jutiminio poveikio ERV, nustatytos II priede dėl nešiluminio poveikio ir III priede dėl šiluminio poveikio. Atitiktis poveikio sveikatai ERV ir jutiminio poveikio ERV turi būti įrodyta naudojant 4 straipsnyje nurodytas atitinkamas ekspozicijos vertinimo procedūras. Kai darbuotojų ekspozicija elektromagnetiniuose laukuose viršija ERV, darbdavys imasi neatidėliotinų veiksmų pagal 5 straipsnio 8 dalį.

3. Kai įrodoma, kad atitinkami II ir III prieduose nustatyti VL neviršijami, pagal šią direktyvą laikoma, kad darbdavys užtikrino atitiktį poveikio sveikatai ERV ir jutiminio poveikio ERV. Kai ekspozicija viršija VL, darbdavys imasi veiksmų pagal 5 straipsnio 2 dalį, išskyrus atvejus, kai pagal 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis atliktas vertinimas rodo, kad atitinkamos ERV neviršytos ir galima atmesti riziką saugai.

Nepaisant pirmos pastraipos, ekspozicija gali viršyti:

žemus elektrinių laukų VL (II priedo B1 lentelė), kai tai pateisinama praktika arba procesu, jei neviršijamos jutiminio poveikio ERV (II priedo A3 lentelė), arba

i)	neviršijamos poveikio sveikatai ERV (II priedo A2 lentelė);

ii)	specialiomis apsaugos priemonėmis apsaugoma nuo pernelyg didelių kibirkštinių išlydžių ir kontaktinių srovių (II priedo B3 lentelė), kaip nustatyta 5 straipsnio 6 dalyje, ir

iii)	darbuotojams buvo suteikta informacija apie 6 straipsnio f punkte nurodytas situacijas;

žemus magnetinių laukų VL (II priedas, B2 lentelė), įskaitant galvoje ir liemenyje pamainos metu, kai tai pagrindžiama praktika arba procesu, su sąlyga, kad neviršijama jutiminio poveikio ERV (II priedo A3 lentelė), arba

i)	jutiminio poveikio ERV viršijamos tik laikinai;

ii)	neviršijamos poveikio sveikatai ERV (II priedo A2 lentelė);

iii)	imtasi veiksmų pagal 5 straipsnio 9 dalį, kai atsiranda trumpalaikiai simptomai pagal tos dalies a punktą, ir

iv)	darbuotojams buvo suteikta informacija apie 6 straipsnio f punkte nurodytas situacijas.

4. Nepaisant 2 ir 3 dalių, ekspozicija gali viršyti:

jutiminio poveikio ERV (II priedo A1 lentelė) pamainos metu, kai tai pagrindžiama praktika arba procesu, su sąlyga, kad:

i)	jos viršijamos tik laikinai;

ii)	poveikio sveikatai ERV (II priedo A1 lentelė) neviršijamos;

iii)	imtasi konkrečių apsaugos priemonių pagal 5 straipsnio 7 dalį;

iv)	imtasi veiksmų pagal 5 straipsnio 9 dalį, kai atsiranda trumpalaikiai simptomai pagal tos dalies b punktą, ir

v)	darbuotojams buvo suteikta informacija apie 6 straipsnio f punkte nurodytas situacijas;

jutiminio poveikio ERV (II priedo A3 lentelė ir III priedo A2 lentelė) pamainos metu, kai tai pagrindžiama praktika arba procesu, su sąlyga, kad:

i)	jos viršijamos tik laikinai;

ii)	poveikio sveikatai ERV (II priedo A2 lentelė ir III priedo A1 ir A3 lentelės) neviršijamos;

iii)	imtasi veiksmų pagal 5 straipsnio 9 dalį, kai atsiranda trumpalaikiai simptomai pagal tos dalies a punktą, ir

iv)	darbuotojams buvo suteikta informacija apie 6 straipsnio f punkte nurodytas situacijas.

II SKYRIUS

DARBDAVIŲ PAREIGOS

4 straipsnis

Rizikos vertinimas ir ekspozicijos nustatymas

1. Vykdydamas Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas, darbdavys vertina visą dėl elektromagnetinių laukų kylančią riziką darbovietėje, o prireikus išmatuoja arba apskaičiuoja darbuotojus veikiančių elektromagnetinių laukų lygius.

Nedarant poveikio Direktyvos 89/391/EEB 10 straipsniui ir šios direktyvos 6 straipsniui, tas vertinimas paprašius gali būti paskelbiamas viešai pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus. Visų pirma, kai tvarkomi darbuotojų asmens duomenys atliekant tokį vertinimą, bet koks duomenų skelbimas turi būti vykdomas laikantis 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (9) ir tą direktyvą įgyvendinančių valstybių narių nacionalinės teisės aktų. Išskyrus atvejus, kai atskleidimo reikalauja viršesnis viešasis interesas, vertinimo kopiją turinčios viešosios institucijos gali atsisakyti patenkinti prašymą leisti susipažinti su vertinimu ar prašymą paskelbti vertinimą viešai, kai atskleidus vertinimą būtų pakenkta darbdavio komercinių interesų, įskaitant susijusių su intelektine nuosavybe, apsaugai. Darbdaviai gali atsisakyti atskleisti vertinimą ar jį paskelbti viešai esant toms pačioms sąlygoms pagal atitinkamus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyto vertinimo tikslu darbdavys nustato ir vertina elektromagnetinius laukus darbovietėje, atsižvelgdamas į 14 straipsnyje nurodytas praktines gaires ir kitus susijusius standartus arba atitinkamų valstybių narių pateiktas gaires, įskaitant ekspozicijos duomenų bazes. Nepaisant darbdavio pareigų pagal šį straipsnį, prireikus darbdavys taip pat gali atsižvelgti į gamintojo arba platintojo įrangai pateikiamus spinduliavimo lygius ir kitus atitinkamus su sauga susijusius duomenis pagal atitinkamą Sąjungos teisę, įskaitant rizikos vertinimą, jei taikoma ekspozicijos sąlygoms darbo arba montavimo vietoje.

3. Jei ERV atitikties negalima patikimai įvertinti remiantis įprastai prieinama informacija, ekspozicijos vertinimas atliekamas remiantis matavimais arba apskaičiavimais. Tokiu atveju, atliekant vertinimą atsižvelgiama į matavimų arba apskaičiavimų nuokrypius, kaip antai klaidų skaičiuose, šaltinio modeliavimo, fantomo geometrijos ir audinių bei medžiagų elektrinių savybių, nustatytus pagal atitinkamą gerąją praktiką.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti vertinimai, matavimai ir skaičiavimai yra planuojami ir atitinkamais intervalais atliekami kompetentingų tarnybų arba asmenų, atsižvelgiant į pagal šią direktyvą teikiamas rekomendacijas ir ypač į Direktyvos 89/391/EEB 7 ir 11 straipsnių nuostatas dėl būtinų kompetentingų tarnybų ar asmenų bei dėl konsultacijų su darbuotojais ir jų dalyvavimo. Gauti ekspozicijos lygio vertinimo, matavimo arba skaičiavimo duomenys saugomi tinkama atsekama forma, kad vėliau jais būtų galima pasinaudoti pagal nacionalinę teisę ir praktiką.

5. Atlikdamas rizikos vertinimą pagal Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 3 dalį darbdavys ypatingą dėmesį skiria šiems elementams:

a)	poveikio sveikatai ERV, jutiminio poveikio ERV ir VL, nurodytiems šios direktyvos 3 straipsnyje ir II bei III prieduose;

b)	ekspozicijos dažnių spektrui, lygiui, trukmei ir rūšiai, įskaitant pasiskirstymą darbuotojo kūne ir darbo vietos erdvėje;

c)	tiesioginiam biofiziniam poveikiui;

poveikiui ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų, visų pirma darbuotojų, kurie nešioja aktyviuosius ar pasyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, kaip antai širdies stimuliatorius, naudojasi ant kūno dėvimais medicinos prietaisais, kaip antai insulino pompomis, ir nėščių darbuotojų, sveikatai ir saugai;

e)	netiesioginiam poveikiui;

f)	tam, ar yra pakeičianti įranga, suprojektuota taip, kad būtų sumažintas elektromagnetinių laukų ekspozicijos lygis;

g)	atitinkamai informacijai, gautai atlikus 8 straipsnyje nurodytus sveikatos patikrinimus;

h)	įrangos gamintojo suteiktai informacijai;

i)	kitai atitinkamai su sauga ir sveikata susijusiai informacijai;

j)	sudėtiniams ekspozicijos šaltiniams;

k)	kelių dažnių laukų ekspozicijai vienu metu.

6. Nebūtina ekspozicijos vertinimo atlikti viešose darbo vietose, jeigu prieš tai jau buvo atliktas vertinimas pagal plačiosios visuomenės ekspozicijos elektromagnetiniuose laukuose apribojimo nuostatas, jeigu laikomasi tomis nuostatomis nustatytų apribojimų darbuotojų atžvilgiu, ir jeigu nėra rizikos sveikatai bei saugai. Laikoma, kad tos sąlygos įvykdytos, kai viešajam naudojimui skirta įranga naudojama pagal paskirtį ir atitinka gaminiams taikomą Sąjungos teisę, kuria numatomi griežtesni saugos lygiai, nei nustatytieji šioje direktyvoje, ir nenaudojama kita įranga.

7. Darbdavys turi turėti atliktą rizikos vertinimą pagal Direktyvos 89/391/EEB 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir nustatyti, kokių priemonių reikia imtis pagal šios direktyvos 5 straipsnį. Rizikos vertinime gali būti pateiktos priežastys, kodėl darbdavys mano, kad dėl elektromagnetinių laukų keliamos rizikos pobūdžio ir masto papildomas išsamesnis rizikos vertinimas nebūtinas. Rizikos vertinimas reguliariai atnaujinamas, ypač tuomet, jeigu yra esminių pokyčių, dėl kurių ankstesnis vertinimas gali nebeatitikti tikrovės, arba jeigu tai yra būtina, atsižvelgiant į 8 straipsnyje nurodytų sveikatos patikrinimų rezultatus.

5 straipsnis

Nuostatos rizikai pašalinti arba sumažinti

1. Atsižvelgdamas į technikos pažangą ir turimas priemones, leidžiančias kontroliuoti elektromagnetinių laukų atsiradimą pačiame šaltinyje, darbdavys imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad dėl elektromagnetinių laukų kylanti rizika darbo vietoje būtų visiškai pašalinama arba sumažinama iki minimumo.

Elektromagnetinių laukų ekspozicijos rizika mažinama laikantis Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindinių prevencijos principų.

2. Remdamasis 4 straipsnyje nurodytu rizikos vertinimu, kai viršijami atitinkami 3 straipsnyje ir II bei III prieduose nurodyti VL, išskyrus atvejus, kai pagal 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis atliktas vertinimas patvirtina, kad atitinkamos ERV neviršytos ir kad nėra rizikos saugai, darbdavys sudaro ir įgyvendina veiksmų planą, kuris apima technines ir (arba) organizacines priemones, skirtas užkirsti kelią poveikio sveikatai ERV ir jutiminio poveikio ERV viršijančiai ekspozicijai, visų pirma atsižvelgiant į:

a)	kitus darbo metodus, kuriuos taikant elektromagnetinių laukų ekspozicija yra mažesnė;

b)	įrangos, spinduliuojančios silpnesnius elektromagnetinius laukus, atsižvelgiant į numatomą darbą, pasirinkimą;

c)	technines priemones skleidžiamiems elektromagnetiniams laukams sumažinti, įskaitant, jeigu reikia, blokuočių, apsauginių ekranų ar panašių sveikatai apsaugoti skirtų priemonių panaudojimą;

d)	tinkamas skiriamąsias ir prieigos priemones, kaip antai signalus, etiketes, grindų ženklinimą, kliūtis, skirtus prieigai riboti arba kontroliuoti;

e)	elektrinių laukų ekspozicijos atveju – priemones ir procedūras, kuriomis, naudojant technines priemones ir mokant darbuotojus, valdomas kibirkštinis išlydis ir kontaktinės srovės;

f)	atitinkamas darbo įrangos, darboviečių ir darbo vietų sistemų priežiūros programas;

g)	darboviečių ir darbo vietų projektus bei išplanavimą;

h)	ekspozicijos trukmės ir intensyvumo ribojimus ir

i)	tinkamos asmeninės apsaugos įrangos buvimą.

3. Remdamasis 4 straipsnyje nurodytu rizikos vertinimu, darbdavys sudaro ir įgyvendina veiksmų planą, kuriame numatomos techninės ir (arba) organizacinės priemonės, skirtos užkirsti kelią 4 straipsnyje nurodytai rizikai ypatingos rizikos grupėms priskiriamiems darbuotojams ir dėl netiesioginio poveikio kylančiai rizikai.

4. Be šios direktyvos 6 straipsnyje nustatytos informacijos, pagal Direktyvos 89/391/EEB 15 straipsnį darbdavys pritaiko šiame straipsnyje nurodytas priemones prie ypatingos rizikos grupėms priskiriamų darbuotojų poreikių ir, kai taikoma, atlieka atskirus rizikos vertinimus, visų pirma darbuotojų, kurie yra deklaravę, jog nešioja aktyviuosius ar pasyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus, kaip antai širdies stimuliatorius, ar naudojasi ant kūno dėvimais medicinos prietaisais, kaip antai insulino pompomis, atžvilgiu, arba apie savo būklę darbdaviui pranešusių nėščių darbuotojų atžvilgiu.

5. Remiantis 4 straipsnyje nurodytu rizikos vertinimu, darbo vietos, kuriose elektromagnetiniai laukai gali veikti darbuotojus ir viršyti VL, žymimos atitinkamais ženklais pagal II ir III priedus ir 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyvą 92/58/EEB dėl būtiniausių reikalavimų įrengiant darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklus (devintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (10). Aptariamos zonos pažymimos ir prireikus apribojama galimybė į jas patekti. Kai galimybė patekti į tas zonas yra tinkamai apribota dėl kitų priežasčių, o darbuotojai informuoti apie dėl elektromagnetinių laukų kylančią riziką, kitų konkrečiai su elektromagnetiniais laukais susijusių ženklų ir patekimo apribojimų nereikalaujama.

6. Kai taikomas 3 straipsnio 3 dalies a punktas, turi būti imtasi specialių apsaugos priemonių, kaip antai darbuotojų mokymo pagal 6 straipsnį, ir turi būti naudojamos techninės priemonės bei asmeninė apsauga, pavyzdžiui, objektų įžeminimas, darbuotojų sujungimas su darbo objektais (ekvipotencialusis sulyginimas) ir, kai tinkama bei kaip numatyta 1989 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 89/656/EEB dėl būtiniausių saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų, darbuotojams darbo vietoje naudojant asmenines apsaugos priemones (trečioji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) (11) 4 straipsnio 1 dalies a punkte, izoliacinių batų, pirštinių ir apsauginės aprangos naudojimas.

7. Kai taikomas 3 straipsnio 4 dalies a punktas, turi būti patvirtintos specialios apsaugos priemonės, kaip antai, judesių kontroliavimas.

8. Darbuotojai neturi patirti poveikio sveikatai ERV ir jutiminio poveikio ERV viršijančios ekspozicijos, nebent būtų įvykdytos 10 straipsnio 1 dalies a ar c punkte arba 3 straipsnio 3 arba 4 dalyje nustatytos sąlygos. Jei, nepaisant priemonių, kurių darbdavys ėmėsi, poveikio sveikatai ERV ir jutiminio poveikio ERV yra viršijamos, darbdavys nedelsdamas imasi veiksmų ekspozicijai sumažinti, kad ekspozicija būtų mažesnė nei šios ERV. Darbdavys nustato ir užrašo priežastis, dėl kurių poveikio sveikatai ERV ir jutiminio poveikio ERV buvo viršytos, ir atitinkamai iš dalies pakeičia apsaugos bei prevencines priemones, kad jos vėl nebūtų viršijamos. Iš dalies pakeistos apsaugos ir prevencinės priemonės išlaikomos tinkama atsekama forma, kad vėliau būtų galima su jomis susipažinti, remiantis nacionaline teise ir praktika.

9. Kai taikomos 3 straipsnio 3 ir 4 dalys ir kai darbuotojas praneša apie trumpalaikius simptomus, darbdavys, prireikus, atnaujina rizikos vertinimą ir imasi prevencinių priemonių. Trumpalaikiai simptomai gali apimti:

a)	jutiminį suvokimą ir poveikį centrinės nervų sistemos veikimui galvoje, kurį sukelia laike kintantys magnetiniai laukai, ir

b)	statinio magnetinio lauko poveikį, kaip antai galvos svaigimą ir pykinimą.

6 straipsnis

Darbuotojų informavimas ir mokymas

Nedarant poveikio Direktyvos 89/391/EEB 10 ir 12 straipsniams, darbdavys užtikrina, kad darbuotojai, kuriems darbe gali kilti rizika dėl elektromagnetinių laukų, ir (arba) jų atstovai gautų visą būtiną informaciją ir mokymą, susijusius su šios direktyvos 4 straipsnyje numatyto rizikos vertinimo rezultatais, visų pirma su:

a)	priemonėmis, kurių imtasi taikant šią direktyvą;

b)	ERV ir VL vertėmis ir koncepcijomis, su jomis susijusia galima rizika ir prevencinėmis priemonėmis, kurių imtasi;

c)	galimu netiesioginiu ekspozicijos poveikiu;

d)	pagal šios direktyvos 4 straipsnį atliktų elektromagnetinių laukų ekspozicijos lygių vertinimo, matavimo arba apskaičiavimų rezultatais;

e)	tuo, kaip aptikti ekspozicijos nepageidaujamą poveikį sveikatai ir kaip apie jį pranešti;

f)	su poveikiu centrinei arba periferinei nervų sistemai susijusių trumpalaikių simptomų ir jutimų galimybe;

g)	aplinkybėmis, kuriomis darbuotojai turi teisę į sveikatos patikrinimą;

h)	saugia darbo praktika, kuria siekiama kuo labiau sumažinti ekspozicijos keliamą riziką;

i)	ypatingos rizikos grupėms priskiriamais darbuotojais, kaip nurodyta šios direktyvos 4 straipsnio 5 dalies d punkte ir 5 straipsnio 3 bei 4 dalyse.

7 straipsnis

Konsultacijos su darbuotojais ir jų dalyvavimas

Su darbuotojais ir (arba) jų atstovais konsultuojamasi ir jie dalyvauja pagal Direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnį.

III SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

8 straipsnis

Sveikatos patikrinimai

1. Siekiant užkirsti kelią bet kokiam nepageidaujamam elektromagnetinių laukų ekspozicijos poveikiui sveikatai ir jį anksti diagnozuoti, pagal Direktyvos 89/391/EEB 14 straipsnį atliekami tinkami sveikatos patikrinimai. Sveikatos įrašai ir jų prieinamumas numatomi pagal nacionalinę teisę ir (arba) praktiką.

2. Vadovaujantis nacionaline teise ir praktika, sveikatos patikrinimų rezultatai saugomi tinkama forma, kad vėliau būtų galima su jais susipažinti laikantis konfidencialumo reikalavimų. Kiekvienam darbuotojui jo pageidavimu sudaroma galimybė susipažinti su jo sveikatos priežiūros įrašais.

Jei darbuotojas praneša apie bet kokį nepageidaujamą ar netikėtą poveikį sveikatai ar bet kuriuo atveju, kai nustatoma ERV viršijanti ekspozicija, darbdavys užtikrina, kad atitinkamam (-iems) darbuotojui (-ams) pagal nacionalinę teisę ir praktiką būtų atlikti atitinkami medicininiai tyrimai ir individualūs sveikatos patikrinimai.

Tokie tyrimai ir patikrinimai atliekami darbuotojo pasirinktomis valandomis ir su jais susijusių išlaidų darbuotojas neapmoka.

9 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės numato tinkamas nuobaudas, taikytinas pažeidus pagal šią direktyvą priimtus nacionalinės teisės aktus. Šios nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

10 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1. Nukrypstant nuo 3 straipsnio, bet nedarant poveikio 5 straipsnio 1 daliai, taikomos šios nuostatos:

ekspozicija gali viršyti ERV, jei ekspozicija susijusi su pacientams sveikatos priežiūros sektoriuje skirtos magnetinio rezonanso technikos (toliau – MRT) įrengimu, bandymu, naudojimu, tobulinimu, technine priežiūra arba su šia įranga susijusiais moksliniais tyrimais, su sąlyga, kad įvykdomos visos šios sąlygos:

i)	pagal 4 straipsnį atliktas rizikos vertinimas įrodė, kad ERV yra viršytos;

ii)	atsižvelgiant į mokslo pažangą, buvo taikomos visos techninės ir (arba) organizacinės priemonės;

iii)	aplinkybės tinkamai pagrindžia tai, kad viršijamos ERV;

iv)	buvo atsižvelgta į darbo vietos, darbo įrangos arba darbo praktikos ypatybes ir

v)	darbdavys įrodo, kad darbuotojai tebėra apsaugoti nuo nepageidaujamo poveikio sveikatai ir rizikos saugai, įskaitant užtikrinimą, jog laikomasi pagal 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (12) gamintojo pateiktų saugaus naudojimo instrukcijų;

valstybės narės gali leisti nustatyti lygiavertę arba konkretesnę apsaugos sistemą, kuri būtų diegiama personalui, dirbančiam operatyviniuose kariniuose įrenginiuose ar dalyvaujančiam karinėje veikloje, įskaitant bendras tarptautines karines pratybas, su sąlyga, kad būtų užkirstas kelias nepageidaujamam poveikiui sveikatai ir rizikai saugai;

valstybės narės tinkamai pagrįstomis aplinkybėmis ir tik tol, kol jos tinkamai pagrįstos, gali leisti laikinai viršyti ERV specifiniuose sektoriuose arba specifinėje veikloje, kuriems netaikomi a ir b punktai. Šiame punkte „tinkamai pagrįstos aplinkybės“ yra aplinkybės, atitinkančios šias sąlygas:

i)	pagal 4 straipsnį atliktas rizikos įvertinimas parodė, kad ERV yra viršytos;

ii)	atsižvelgiant į mokslo pažangą, buvo taikomos visos techninės ir (arba) organizacinės priemonės;

iii)	buvo atsižvelgta į specifines darbo vietos, darbo įrangos arba darbo praktikos ypatybes ir

iv)	darbdavys įrodo, kad darbuotojai tebėra saugomi nuo nepageidaujamo poveikio sveikatai ir rizikos saugai, įskaitant palyginamų, konkretesnių ir tarptautiniu mastu pripažintų standartų bei gairių naudojimą.

2. Valstybės narės praneša Komisijai apie visas 1 dalies b ir c punktuose numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas ir pateikia jas pagrindžiančias priežastis 15 straipsnyje nurodytoje ataskaitoje.

11 straipsnis

Techniniai priedų pakeitimai

1. Komisijai pagal 12 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais atliekami tik techninio pobūdžio priedų pakeitimai, siekiant:

a)	atsižvelgti į priimtus reglamentus ir direktyvas, kuriais techniškai suderinami ir standartizuojami darbo įrangos arba darbo vietų projektavimas, statyba, gamyba ar konstravimas;

b)	atsižvelgti į techninę pažangą, labiausiai susijusių standartų ar specifikacijų pasikeitimus ir naujus mokslinius duomenis apie elektromagnetinius laukus;

c)	pritaikyti VL, kai yra naujų mokslinių įrodymų su sąlyga, kad darbuotojai ir toliau laikosi II ir III prieduose nustatytų esamų ERV.

2. Komisija priima deleguotąjį aktą pagal 12 straipsnį siekdama į II priedą įtraukti TANSK gaires dėl žmogaus kūno judėjimo statiniame magnetiniame lauke ir laike kintančiuose magnetiniuose laukuose esant mažesniam nei 1 Hz dažniui indukuotų elektrinių laukų veikimo apribojimo nedelsiant po to, kai jos yra prieinamos.

3. Jeigu su 1 ir 2 dalyse nurodytais pakeitimais susijusiais atvejais yra priežasčių, dėl kurių privaloma skubėti, pagal šį straipsnį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 13 straipsnyje numatyta procedūra.

12 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 11 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. birželio 29 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 11 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 11 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

13 straipsnis

Skubos procedūra

1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi, jei nepareiškiama 2 dalyje nurodytų prieštaravimų. Pranešime Europos Parlamentui ir Tarybai apie deleguotąjį aktą nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys, kurios turi būti susijusios su darbuotojų sveikata ir apsauga.

2. Europos Parlamentas arba Taryba, laikydamiesi 12 straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros, gali pareikšti prieštaravimų dėl deleguotojo akto. Tokiu atveju Komisija, gavusi pranešimą apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimų, nedelsdama panaikina aktą.

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

Praktinės gairės

Siekdama sudaryti palankesnes sąlygas šios direktyvos įgyvendinimui, ne vėliau kaip per šešis mėnesius iki 2016 m. liepos 1 d. Komisija pateikia neprivalomas praktines gaires. Tos praktinės gairės visų pirma susijusios su šiais klausimais:

ekspozicijos nustatymu atsižvelgiant į atitinkamus Europos arba tarptautinius standartus, įskaitant:

—	apskaičiavimo metodus ERV įvertinti,

—	erdvinius išorinio elektrinio ir magnetinio laukų vidurkius,

—	gaires, kaip atsižvelgti į matavimų ir apskaičiavimų nuokrypius;

b)	gairėmis, kaip įrodyti atitiktį esant specialių rūšių netolygiai ekspozicijai specifinėmis aplinkybėmis, remiantis patikima dozimetrija;

c)	žemo dažnio laukams skirto „svertinės didžiausios vertės metodo“ ir aukšto dažnio laukams skirto „įvairaus dažnio laukų sumavimo“ apibūdinimu;

d)	rizikos vertinimo atlikimu ir, kai įmanoma, supaprastintų metodų pateikimu, visų pirma atsižvelgiant į MVĮ poreikius;

e)	priemonėmis, skirtomis rizikai išvengti arba sumažinti, įskaitant konkrečias prevencines priemones, atsižvelgiant į ekspozicijos lygį ir darbo vietos ypatybes;

f)	dokumentais pagrįstos darbo tvarkos, taip pat konkrečios informacijos ir mokymo priemonių darbuotojams, kurie atlikdami su MRT susijusią veiklą pagal 10 straipsnio 1 dalies a punktą patiria elektromagnetinių laukų ekspoziciją, nustatymu;

g)	ekspozicijos 100 kHz-10 MHz dažnių juostoje, kai reikia atsižvelgti tiek į šiluminį, tiek į nešiluminį poveikį, įvertinimu;

h)	sveikatos patikrinimų ir medicininės priežiūros, kurią turi surengti darbdavys pagal 8 straipsnio 2 dalį, gairėmis.

Komisija glaudžiai bendradarbiauja su Darbuotojų saugos ir sveikatos patariamuoju komitetu. Europos Parlamentas apie tai nuolat informuojamas.

15 straipsnis

Peržiūra ir ataskaitos

Atsižvelgiant į 1 straipsnio 4 dalį, šios direktyvos praktinio įgyvendinimo ataskaita rengiama pagal Direktyvos 89/391/EEB 17a straipsnį.

16 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2016 m. liepos 1 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

17 straipsnis

Panaikinimas

1. Direktyva 2004/40/EB panaikinama nuo 2013 m. birželio 29 d.

2. Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

19 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 26 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. SHATTER

(1) OL C 43, 2012 2 15, p. 47.

(2) 2013 m. birželio 11 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. birželio 20 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 159, 2004 4 30, p. 1.

(4) OL L 114, 2008 4 26, p. 88.

(5) OL L 110, 2012 4 24, p. 1.

(6) OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

(7) OL C 218, 2003 9 13, p. 1.

(8) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.

(9) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(10) OL L 245, 1992 8 26, p. 23.

(11) OL L 393, 1989 12 30, p. 18.

(12) OL L 169, 1993 7 12, p. 1.

I PRIEDAS

ELEKTROMAGNETINIŲ LAUKŲ EKSPOZICIJOS FIZIKINIAI DYDŽIAI

Elektromagnetinių laukų ekspozicijai apibūdinti naudojami šie fizikiniai dydžiai:

Elektrinio lauko stipris (E) – vektorinis dydis atitinkantis jėgą, kuria veikiama įkrauta dalelė, nepaisant jos judėjimo erdvėje. Šis dydis išreiškiamas voltais metrui (Vm–1). Reikia skirti aplinkos elektrinį lauką ir elektrinį lauką kūne, sukeltą veikiant aplinkos elektriniam laukui (in situ).

Srovė galūnėse (IL) – srovė asmens, veikiamo 10 MHz–110 MHz dažnių juostos elektromagnetinių laukų, galūnėse, atsirandanti dėl sąlyčio su elektromagnetiniame lauke esančiu objektu arba esant veikiamame kūne sukeltų talpinių srovių srautui. Ji išreiškiama amperais (A).

Kontaktinė srovė (IC) – srovė, atsirandanti dėl asmens sąlyčio su elektromagnetiniame lauke esančiu objektu. Ji išreiškiama amperais (A). Nuostovioji kontaktinė srovė atsiranda dėl asmens nuolatinio sąlyčio su elektromagnetiniame lauke esančiu objektu. Prisilietus prie tokio objekto gali įvykti kibirkštinis išlydis ir atsirasti su juo susijusios pereinamosios srovės.

Elektros krūvis (Q) – atitinkamas dydis, naudojamas kibirkštiniam išlydžiui ir išreiškiamas kulonais (C).

Magnetinio lauko stipris (H) – vektorinis dydis, kuris kartu su magnetinio srauto tankiu apibūdina magnetinį lauką bet kuriame erdvės taške. Jis išreiškiamas amperais metrui (Am–1).

Magnetinio srauto tankis (B) – vektorinis dydis, dėl kurio atsiranda judančius krūvius veikianti jėga, išreiškiamas teslomis (T). Tuščioje erdvėje ir biologinėse medžiagose magnetinio srauto tankį ir magnetinio lauko stiprį galima sukeisti, naudojant magnetinio lauko stiprio H = 1 Am–1 ir magnetinio srauto tankio Formula T atitiktį (maždaug 1,25 mikroteslos).

Galios tankis (S) – tinkamas dydis, naudojamas ypač aukštiems dažniams, kai įsiskverbimo į kūną gylis yra mažas. Tai spinduliuotės galia, krentanti statmenai į paviršių, padalyta iš paviršiaus ploto. Jis išreiškiamas vatais kvadratiniam metrui (Wm–2).

Savitoji energijos sugertis (SA) – energijos kiekis, kurį sugeria biologinio audinio masės vienetas, išreiškiamas džauliais kilogramui (Jkg–1). Šioje direktyvoje jis naudojamas siekiant nustatyti impulsinės mikrobangų spinduliuotės sukeltą poveikį.

Savitosios energijos sugerties sparta (SAR) – vidutinė visam kūnui ar kūno dalims – sparta, kuria kūno audinio masės vienetas sugeria energiją. Ji išreiškiama vatais kilogramui (Wkg–1). Viso kūno SAR yra plačiai priimtas dydis, skirtas susieti nepageidaujamą šiluminį poveikį su radijo dažnių (RF) ekspozicija. Norint įvertinti ir apriboti pernelyg didelį energijos susikaupimą mažose kūno dalyse, kuris atsiranda dėl ypatingų ekspozicijos sąlygų, reikia žinoti ne tik viso kūno vidutinį SAR, bet ir vietines SAR vertes. Tokios sąlygos būtų, pavyzdžiui: asmuo, kurį veikia RF žemų dažnių MHz juostoje (pvz., dielektrinis kaitintuvas), ir asmenys, kuriuos veikia artimasis antenos laukas.

Iš nurodytų dydžių tiesiogiai galima išmatuoti šiuos dydžius: magnetinio srauto tankį (B), kontaktinę srovę (IC), srovę galūnėse (IL), elektrinio lauko stiprį (E), magnetinio lauko stiprį (H) ir galios tankį (S).

II PRIEDAS

NEŠILUMINIS POVEIKIS

EKSPOZICIJOS RIBINĖS VERTĖS IR VEIKIMO LYGIAI 0 Hz–10 MHz DAŽNIŲ JUOSTOJE

A. EKSPOZICIJOS RIBINĖS VERTĖS (ERV)

ERV esant mažesniam nei 1 Hz dažniui (A1 lentelė) – statinio magnetinio lauko, kuris nėra veikiamas kūno audinio, ribos.

ERV esant 1 Hz–10 MHz dažniams (A2 lentelė) – elektrinių laukų, kuriuos kūne sukelia laike kintančių elektros ir magnetinių laukų ekspozicija, ribos.

ERV, kai išorinio magnetinio srauto tankis yra 0–1 Hz

Jutiminio poveikio ERV – ERV įprastomis darbo sąlygomis (A1 lentelė), susijusi su galvos svaigimu bei kitu fiziologiniu poveikiu, atsirandančiais dėl žmogaus pusiausvyros organo sutrikdymo, daugiausia dėl judėjimo statiniame magnetiniame lauke.

Poveikio sveikatai ERV kontroliuojamomis darbo sąlygomis (A1 lentelė) taikytina laikinai pamainos metu, kai tai pagrindžiama praktika arba procesu, jeigu yra patvirtintos prevencinės priemonės, pavyzdžiui, judesių kontroliavimas ir informacijos teikimas darbuotojams.

A1 lentelė

ERV, kai išorinio magnetinio srauto tankis (B0) yra 0–1 Hz

	Jutiminio poveikio ERV
Įprastos darbo sąlygos	2 T
Vietinis poveikis galūnėms	8 T
	Poveikio sveikatai ERV
Kontroliuojamos darbo sąlygos	8 T

Poveikio sveikatai ERV, kai vidinio elektrinio lauko stipris yra 1 Hz–10 MHz

Poveikio sveikatai ERV (A2 lentelė) yra susijusios su visų kūno, įskaitant galvą, periferinės ir centrinės nervų sistemų audinių elektriniu dirginimu.

A2 lentelė

Poveikio sveikatai ERV, kai vidinio elektrinio lauko stipris yra 1 Hz–10 MHz

Dažnių juosta	Poveikio sveikatai ERV
1 Hz ≤ f < 3 kHz	1,1 Vm- 1 (didžiausia vertė)
3 kHz ≤ f ≤ 10 MHz	3,8 × 10- 4 f Vm- 1 (didžiausia vertė)

A2–1 pastaba:

f – dažnis, išreikštas hercais (Hz).

A2–2 pastaba:

Vidinio elektrinio lauko poveikio sveikatai ERV yra erdvinės didžiausios vertės visame veikiamo subjekto kūne.

A2–3 pastaba:

ERV yra didžiausios vertės laike, kurios yra lygios vidutinėms kvadratinėms vertėms (VKV), padaugintoms iš √2, sinusinių laukų atveju. Ne sinusinių laukų atveju ekspozicijos vertinimas atliekamas pagal 4 straipsnį taikant svertinės didžiausios vertės metodą (filtravimą laike), paaiškintą 14 straipsnyje nurodytose praktinėse gairėse, tačiau gali būti taikomos ir kitos moksliškai įrodytos ir patvirtintos ekspozicijos vertinimo procedūros, su sąlyga, kad jas taikant gaunami maždaug lygiaverčiai ir palyginami rezultatai.

Jutiminio poveikio ERV, kai vidinio elektrinio lauko stipris yra 1 Hz–400 Hz

Jutiminio poveikio ERV (A3 lentelė) yra susijusi su elektrinio lauko poveikiu centrinei nervų sistemai galvoje, t. y. tinklainės fosfenais ir nedideliais trumpalaikiais kai kurių smegenų funkcijų pokyčiais.

A3 lentelė

Jutiminio poveikio ERV, kai vidinio elektrinio lauko stipris yra 1 Hz–400 Hz

Dažnių juosta	Jutiminio poveikio ERV
1 Hz ≤ f < 10 Hz	0,7/f Vm- 1 (didžiausia vertė)
10 Hz ≤ f < 25 Hz	0,07/f Vm- 1 (didžiausia vertė)
25 Hz ≤ f ≤ 400 Hz	0,0028/f Vm- 1 (didžiausia vertė)

A3–1 pastaba:

f – dažnis, išreikštas hercais (Hz).

A3–2 pastaba:

Vidinio elektrinio lauko jutiminio poveikio ERV yra erdvinės didžiausios vertės veikiamo subjekto galvoje.

A3–3 pastaba:

B. VEIKIMO LYGIAI (VL)

Siekiant nustatyti veikimo lygius (VL) naudojami toliau nurodyti fizikiniai dydžiai ir vertės, kurių reikšmės nustatomos tam, kad atliekant supaprastintą vertinimą būtų užtikrinama atitiktis atitinkamoms ERV arba kurioms esant reikia taikyti atitinkamas 5 straipsnyje nustatytas apsaugos ar prevencijos priemones:

—	laike kintančių elektrinių laukų elektrinio lauko stiprio (E) žemas VL (E) ir aukštas VL (E), kaip nurodyta B1 lentelėje,

—	laike kintančių magnetinių laukų magnetinio srauto tankio (B) žemas VL (B) ir aukštas VL (B), kaip nurodyta B2 lentelėje,

—	kontaktinės srovės VL (IC), kaip nurodyta B3 lentelėje,

—	statinių magnetinių laukų magnetinio srauto tankio VL (B0), kaip nurodyta B4 lentelėje.

VL atitinka apskaičiuotas arba išmatuotas elektrinio ir magnetinio laukų vertes darbo vietoje, kai nėra darbuotojo.

Elektrinių laukų ekspozicijos veikimo lygiai (VL)

Išorinio elektrinio lauko žemi VL (B1 lentelė) pagrįsti vidinio elektrinio lauko, mažesnio nei ERV (A2 ir A3 lentelės), apribojimu ir kibirkštinių išlydžių darbo aplinkoje apribojimu.

Žemesnio už aukštus VL atveju vidinis elektrinis laukas neviršija ERV (A2 ir A3 lentelės) ir išvengiama trikdančių kibirkštinių išlydžių su sąlyga, kad yra imamasi 5 straipsnio 6 dalyje numatytų apsaugos priemonių.

B1 lentelė

Elektrinių laukų ekspozicijos VL 1 Hz–10 MHz

Dažnių juosta	Elektrinio lauko stipris Žemi VL (E) [Vm- 1] (VKV)	Elektrinio lauko stipris Aukšti VL (E) [Vm- 1] (VKV)
1 ≤ f < 25 Hz	2,0 × 104	2,0 × 104
25 ≤ f < 50 Hz	5,0 × 105/f	2,0 × 104
50 Hz ≤ f < 1,64 kHz	5,0 × 105/f	1,0 × 106/f
1,64 ≤ f < 3 kHz	5,0 × 105/f	6,1 × 102
3 kHz ≤ f ≤ 10 MHz	1,7 × 102	6,1 × 102

B1–1 pastaba:

f – dažnis, išreikštas hercais (Hz).

B1–2 pastaba:

žemi VL (E) ir aukšti VL (E) – elektrinio lauko stiprio vidutinės kvadratinės vertės (VKV), lygios aukščiausioms vertėms, padalytoms iš √2, sinusinių laukų atveju. Ne sinusinių laukų atveju ekspozicijos vertinimas atliekamas pagal 4 straipsnį taikant svertinės didžiausios vertės metodą (filtravimo laike sritis), paaiškintą 14 straipsnyje nurodytose praktinėse gairėse, tačiau gali būti taikomos ir kitos moksliškai įrodytos ir patvirtintos ekspozicijos vertinimo procedūros, su sąlyga, kad jas taikant gaunami maždaug lygiaverčiai ir palyginami rezultatai.

B1–3 pastaba:

VL atitinka maksimalias apskaičiuotas arba išmatuotas vertes darbuotojo kūno padėtyje. Taip konservatyviai įvertinama ekspozicija ir automatiškai užtikrinama atitiktis ERV visomis netolygios ekspozicijos sąlygomis. Siekiant supaprastinti atitikties ERV vertinimą, atliekamą pagal 4 straipsnį, specifinėmis netolygaus poveikio sąlygomis išmatuotų laukų erdvinių vidurkių kriterijai remiantis patikima dozimetrija bus nustatyti 14 straipsnyje nurodytose praktinėse gairėse. Labai artimo šaltinio atveju, kai atstumas nuo kūno yra keli centimetrai, indukuotasis elektrinis laukas nustatomas dozimetriškai kiekvienu konkrečiu atveju.

Magnetinių laukų ekspozicijos veikimo lygiai (VL)

Žemi VL (B2 lentelė), kai dažnis mažesnis nei 400 Hz, nustatyti atsižvelgiant į jutiminio poveikio ERV (A3 lentelė), o kai dažnis didesnis nei 400 Hz, nustatyti atsižvelgiant į vidinio elektrinio lauko poveikio sveikatai ERV (A2 lentelė).

Aukšti VL (B2 lentelė) yra nustatyti atsižvelgiant į vidinio elektrinio lauko poveikio sveikatai ERV, susijusias su periferinių ir autonominių nervų audinių galvoje ir liemenyje elektriniu dirginimu (A2 lentelė). Atitiktis aukštiems VL užtikrina, kad poveikio sveikatai ERV neviršijamos, tačiau galimas su tinklainės fosfenais ir nedideliais trumpalaikiais smegenų funkcijų pokyčiais susijęs poveikis, jeigu galvos ekspozicija viršija žemus VL, kai ekspozicija yra ne didesnė kaip 400 Hz. Tokiu atveju taikoma 5 straipsnio 6 dalis.

Galūnių ekspozicijos VL yra nustatyti atsižvelgiant į vidinio elektrinio lauko poveikio sveikatai ERV, susijusias su audinių elektriniu dirginimu galūnėse, atsižvelgiant į tai, kad magnetinio lauko sąsaja su galūnėmis silpnesnė, nei su visu kūnu.

B2 lentelė

Elektrinių laukų ekspozicijos VL 1 Hz–10 MHz

Dažnių juosta	Magnetinio srauto tankis Žemi VL (B)[μT] (VKV)	Magnetinio srauto tankis Aukšti VL (B)[μT] (VKV)	Magnetinio srauto tankis Galūnių ekspozicijos VL esant vietiniam magnetiniam laukui [μT] (VKV)
1 ≤ f < 8 Hz	2,0 × 105/f2	3,0 × 105/f	9,0 × 105/f
8 ≤ f < 25 Hz	2,5 × 104/f	3,0 × 105/f	9,0 × 105/f
25 ≤ f < 300 Hz	1,0 × 103	3,0 × 105/f	9,0 × 105/f
300 Hz ≤ f < 3 kHz	3,0 × 105/f	3,0 × 105/f	9,0 × 105/f
3 kHz ≤ f ≤ 10 MHz	1,0 × 102	1,0 × 102	3,0 × 102

B2–1 pastaba:

f – dažnis, išreikštas hercais (Hz).

B2–2 pastaba:

žemi VL ir aukšti VL – vidutinės kvadratinės vertės (VKV), lygios aukščiausioms vertėms, padalytoms iš √2, sinusinių laukų atveju. Ne sinusinių laukų atveju ekspozicijos vertinimas pagal 4 straipsnį atliekamas taikant svertinės didžiausios vertės metodą (filtravimą laike), paaiškintą 14 straipsnyje nurodytose praktinėse gairėse, tačiau gali būti taikomos ir kitos moksliškai įrodytos ir patvirtintos ekspozicijos vertinimo procedūros, su sąlyga, kad jas taikant gaunami maždaug lygiaverčiai ir palyginami rezultatai.

B2–3 pastaba:

magnetinių laukų ekspozicijos VL atitinka maksimalias vertes darbuotojų kūno padėtyje. Taip konservatyviai įvertinama ekspozicija ir automatiškai užtikrinama atitiktis ERV visomis netolygios ekspozicijos sąlygomis. Siekiant supaprastinti atitikties ERV vertinimą, atliekamą pagal 4 straipsnį, specifinėmis netolygaus poveikio sąlygomis, išmatuotų laukų erdvinių vidurkių kriterijai remiantis patikima dozimetrija bus nustatyti 14 straipsnyje nurodytose praktinėse gairėse. Labai artimo šaltinio atveju, kai atstumas nuo kūno yra keli centimetrai, indukuotasis elektrinis laukas nustatomas dozimetriškai kiekvienu konkrečiu atveju.

B3 lentelė

Kontaktinės srovės (IC) VL

Dažnis	VL (IC) nuostovioji kontaktinė srovė [mA] (VKV)
iki 2,5 kHz	1,0
2,5 ≤ f < 100 kHz	0,4/f
100 kHz ≤ f ≤ 10 000 kHz	40

B3–1 pastaba:

f – dažnis, išreikštas kilohercais (kHz)

Statinių magnetinių laukų magnetinio srauto tankio veikimo lygiai (VL)

B4 lentelė

Statinių magnetinių laukų magnetinio srauto tankio VL

Pavojai	AL(B0)
Aktyviųjų implantuojamųjų prietaisų, pvz., širdies stimuliatorių, veikimo trukdžiai	0,5 mT
Pritraukimo ir atstūmimo stiprių laukų stiprumo šaltinių lauko pakraštyje (> 100 mT) rizika	3 mT

III PRIEDAS

ŠILUMINIS POVEIKIS

EKSPOZICIJOS RIBINĖS VERTĖS IR VEIKIMO LYGIAI 100 kHz–300 GHz DAŽNIŲ JUOSTOJE

A. EKSPOZICIJOS RIBINĖS VERTĖS (ERV)

Poveikio sveikatai ERV 100 kHz–6 GHz dažnių juostoje (A1 lentelė) – energijos ir galios, kurias sugeria kūno audinių masės vienetas ir kurios susidaro dėl elektrinių ir magnetinių laukų ekspozicijos, ribos.

Jutiminio poveikio ERV 0,3–6 GHz dažnių juostoje (A2 lentelė) – energijos, kurią dėl elektromagnetinių laukų ekspozicijos sugeria nedidelė audinių masė galvoje, ribos.

Poveikio sveikatai ERV, kai dažnis didesnis nei 6 GHz (A3 lentelė) – ant kūno paviršiaus susidarančios elektromagnetinės bangos galios tankio ribos.

A1 lentelė

Poveikio sveikatai ERV, kai elektromagnetinių laukų ekspozicija yra 100 kHz–6 GHz

Poveikio sveikatai ERV	SAR verčių vidurkis, apskaičiuotas per bet kurį šešių minučių trukmės laikotarpį
ERV, susijusios su viso kūno šiluminiu stresu, išreikštos vidutine SAR kūne	0,4 Wkg–1
ERV, susijusios su vietiniu šiluminiu stresu galvoje ir liemenyje, išreikštos vietine SAR kūne	10 Wkg–1
ERV, susijusios su vietiniu šiluminiu stresu galūnėse, išreikštos vietine SAR galūnėse	20 Wkg–1

A1–1 pastaba:

vietinė SAR vidutinė masė – bet kurie 10 g vientiso audinio; ekspozicijai apskaičiuoti turi būti naudojama šiuo būdu nustatyta didžiausia SAR. Laikoma, kad šie 10 g audinio – vientiso audinio masė, pasižyminti beveik vienodomis elektrinėmis savybėmis. Nurodant vientisą audinio masę pripažįstama, kad šią koncepciją galima naudoti skaičiavimo dozimetrijos tikslais, tačiau gali būti sunku ją pritaikyti atliekant fizikinius matavimus. Galima naudoti paprastosios geometrijos, pvz., kubo ar rutulio formos, audinio masę.

Jutiminio poveikio ERV – 0,3 GHz–6 GHz

Šios jutiminio poveikio ERV (A2 lentelė) skirtos tam, kad būtų išvengta poveikio klausai, kurį sukelia galvos ekspozicija impulsinėje mikrobangų spinduliuotėje.

A2 lentelė

Poveikio sveikatai ERV, kai elektromagnetinių laukų ekspozicija yra 0,3 GHz–6 GHz

Dažnių juosta	Vietinė savitoji energijos sugertis (SA)
0,3 ≤ f ≤ 6 GHz	10 mJkg–1

A2–1 pastaba:

vietinės SA vidutinė masė yra 10 g audinio.

A3 lentelė

Poveikio sveikatai ERV, kai elektromagnetinių laukų ekspozicija yra 6 GHz–300 GHz

Dažnių juosta	Poveikio sveikatai ERV, susijusi su galios tankiu
6 GHz ≤ f ≤ 300 GHz	50 Wm–2

A3–1 pastaba:

galios tankio reikšmių vidurkis apskaičiuojamas bet kuriame 20 cm2 paveiktame plote. 1 cm2 erdvinių didžiausių galios tankių vidurkis neturi būti daugiau kaip 20 kartų didesnis už 50 Wm–2 vertę. 6–10 GHz galios tankio vidurkis apskaičiuojamas per bet kurį šešių minučių trukmės laikotarpį. Siekiant kompensuoti įsiskverbimo gylį, kuris progresyviai mažėja didėjant dažniui, esant didesniam nei 10 GHz dažniui galios tankio reikšmių vidurkis apskaičiuojamas per bet kurį 68/f1,05 minučių laikotarpį (kai f – dažnis, išreikštas GHz).

B. VEIKIMO LYGIAI (VL)

—	laike kintančio elektrinio lauko elektrinio lauko stiprio (E) VL (E), kaip nurodyta B1 lentelėje,

—	laike kintančio magnetinio lauko magnetinio srauto tankio (B) VL (B), kaip nurodyta B1 lentelėje,

—	elektromagnetinių bangų galios tankio VL (S), kaip nurodyta B1 lentelėje,

—	kontaktinės srovės VL (IC), kaip nurodyta B2 lentelėje,

—	srovės galūnėse VL (IL), kaip nurodyta B2 lentelėje;

VL atitinka apskaičiuotas arba išmatuotas lauko vertes darbo vietoje, kai nėra darbuotojo, kaip maksimali vertė kūno padėtyje arba nurodytoje kūno dalyje.

Elektrinių ir magnetinių laukų ekspozicijos veikimo lygiai (VL)

VL (E) ir VL (B) nustatomi atsižvelgiant į SAR arba galios tankio ERV (A1 ir A3 lentelės), pagrįstas su vidiniu šiluminiu poveikiu, atsirandančiu dėl (išorinės) elektrinio ir magnetinio laukų ekspozicijos, susijusiomis slenkstinėmis vertėmis.

B1 lentelė

VL, kai elektrinių ir magnetinių laukų ekspozicija yra 100 kHz–300 GHz

Dažnių juosta	Elektrinio lauko stipris VL (E) [Vm–1] (VKV)	Magnetinio srauto tankis VL (B) [μT] (VKV)	Galios tankis VL (S) [Wm–2]
100 kHz ≤ f < 1 MHz	6,1 × 102	2,0 × 106/f	—
1 ≤ f < 10 MHz	6,1 × 108/f	2,0 × 106/f	—
10 ≤ f < 400 MHz	61	0,2	—
400 MHz ≤ f < 2 GHz	3 × 10–3 f½	1,0 × 10–5 f½	—
2 ≤ f < 6 GHz	1,4 × 102	4,5 × 10–1	—
6 ≤ f≤ 300 GHz	1,4 × 102	4,5 × 10–1	50

B1–1 pastaba:

f – dažnis, išreikštas hercais (Hz).

B1–2 pastaba:

[VL (E)]2 ir [VL (B)]2 vidurkiai apskaičiuojami per šešių minučių trukmės laikotarpį. RD impulsų didžiausias galios tankio reikšmių vidurkis impulso plotyje neviršija 1 000 kartų atitinkamos VL (S) vertės. Daugiadažnių laukų atveju analizė atliekama sumuojant vertes, kaip paaiškinta 14 straipsnyje nurodytose praktinėse gairėse.

B1–3 pastaba:

VL (E) ir VL (B) atitinka didžiausias apskaičiuotas arba išmatuotas vertes darbuotojų kūno padėtyje. Taip konservatyviai įvertinama ekspozicija ir automatiškai užtikrinama atitiktis ERV visomis netolygios ekspozicijos sąlygomis. Siekiant supaprastinti atitikties ERV vertinimą, atliekamą pagal 4 straipsnį, specifinėmis netolygaus poveikio sąlygomis, išmatuotų laukų erdvinių vidurkių kriterijai remiantis patikima dozimetrija bus nustatyti 14 straipsnyje nurodytose praktinėse gairėse. Labai artimo šaltinio atveju, kai atstumas nuo kūno yra keli centimetrai, atitiktis ERV nustatoma dozimetriškai kiekvienu konkrečiu atveju.

B1–4 pastaba:

galios tankio reikšmių vidurkis apskaičiuojamas bet kuriame 20 cm2 paveiktame plote. 1 cm2 plote erdvinių didžiausių galios tankio reikšmių vidurkis neturėtų būti daugiau kaip 20 kartų didesnis už 50 Wm–2 vertę. 6–10 GHz galios tankio vidurkis apskaičiuojamas per bet kurį šešių minučių trukmės laikotarpį. Siekiant kompensuoti įsiskverbimo gylį, kuris progresyviai mažėja didėjant dažniui, esant didesniam nei 10 GHz dažniui galios tankio reikšmių vidurkis apskaičiuojamas per bet kurį 68/f1,05 minučių laikotarpį (kai f – dažnis, išreikštas GHz).

B2 lentelė

Nuostoviųjų kontaktinių srovių ir indukuotųjų srovių galūnėse VL

Dažnių juosta	Nuostovioji kontaktinė srovė, VL (IC)[mA] (VKV)	Indukuotoji srovė galūnėse bet kurioje galūnėje, VL (IL)[mA] (VKV)
100 kHz ≤ f < 10 MHz	40	—
10 MHz ≤ f ≤ 110 MHz	40	100

B2–1 pastaba:

[VL (IL)]2 vidurkis apskaičiuojamas per šešių minučių trukmės laikotarpį.

IV PRIEDAS

Atitikties lentelė

Direktyva 2004/40/EB	Ši direktyva
1 straipsnio 1 dalis	1 straipsnio 1 dalis
1 straipsnio 2 dalis	1 straipsnio 2 ir 3 dalys
1 straipsnio 3 dalis	1 straipsnio 4 dalis
1 straipsnio 4 dalis	1 straipsnio 5 dalis
1 straipsnio 5 dalis	1 straipsnio 6 dalis
2 straipsnio a punktas	2 straipsnio a punktas
—	2 straipsnio b punktas
—	2 straipsnio c punktas
2 straipsnio b punktas	2 straipsnio d, e ir f punktai
2 straipsnio c punktas	2 straipsnio g punktas
3 straipsnio 1 dalis	3 straipsnio 1 dalis
3 straipsnio 2 dalis	3 straipsnio 1 dalis
—	3 straipsnio 2 dalis
3 straipsnio 3 dalis	3 straipsnio 2 ir 3 dalys
—	3 straipsnio 4 dalis
4 straipsnio 1 dalis	4 straipsnio 1 dalis
4 straipsnio 2 dalis	4 straipsnio 2 ir 3 dalys
4 straipsnio 3 dalis	4 straipsnio 3 dalis
4 straipsnio 4 dalis	4 straipsnio 4 dalis
4 straipsnio 5 dalies a punktas	4 straipsnio 5 dalies b punktas
4 straipsnio 5 dalies b punktas	4 straipsnio 5 dalies a punktas
—	4 straipsnio 5 dalies c punktas
4 straipsnio 5 dalies c punktas	4 straipsnio 5 dalies d punktas
4 straipsnio 5 dalies d punktas	4 straipsnio 5 dalies e punktas
4 straipsnio 5 dalies d punkto i papunktis	—
4 straipsnio 5 dalies d punkto ii papunktis	—
4 straipsnio 5 dalies d punkto iii papunktis	—
4 straipsnio 5 dalies d punkto iv papunktis	—
4 straipsnio 5 dalies e punktas	4 straipsnio 5 dalies f punktas
4 straipsnio 5 dalies f punktas	4 straipsnio 5 dalies g punktas
—	4 straipsnio 5 dalies h punktas
—	4 straipsnio 5 dalies i punktas
4 straipsnio 5 dalies g punktas	4 straipsnio 5 dalies j punktas
4 straipsnio 5 dalies h punktas	4 straipsnio 5 dalies k punktas
—	4 straipsnio 6 dalis
4 straipsnio 6 dalis	4 straipsnio 7 dalis
5 straipsnio 1 dalis	5 straipsnio 1 dalis
5 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė	5 straipsnio 2 dalies įžanginė formuluotė
5 straipsnio 2 dalies a–c punktai	5 straipsnio 2 dalies a–c punktai
—	5 straipsnio 2 dalies d punktas
—	5 straipsnio 2 dalies e punktas
5 straipsnio 2 dalies d–g punktai	5 straipsnio 2 dalies f–i punktai
—	5 straipsnio 4 dalis
5 straipsnio 3 dalis	5 straipsnio 5 dalis
—	5 straipsnio 6 dalis
—	5 straipsnio 7 dalis
5 straipsnio 4 dalis	5 straipsnio 8 dalis
—	5 straipsnio 9 dalis
5 straipsnio 5 dalis	5 straipsnio 3 dalis
6 straipsnio įžanginė formuluotė	6 straipsnio įžanginė formuluotė
6 straipsnio a punktas	6 straipsnio a punktas
6 straipsnio b punktas	6 straipsnio b punktas
—	6 straipsnio c punktas
6 straipsnio c punktas	6 straipsnio d punktas
6 straipsnio d punktas	6 straipsnio e punktas
—	6 straipsnio f punktas
6 straipsnio e punktas	6 straipsnio g punktas
6 straipsnio f punktas	6 straipsnio h punktas
—	6 straipsnio i punktas
7 straipsnis	7 straipsnis
8 straipsnio 1 dalis	8 straipsnio 1 dalis
8 straipsnio 2 dalis	—
8 straipsnio 3 dalis	8 straipsnio 2 dalis
9 straipsnis	9 straipsnis
—	10 straipsnis
10 straipsnio 1 dalis	11 straipsnio 1 dalies c punktas
10 straipsnio 2 dalies a punktas	11 straipsnio 1 dalies a punktas
10 straipsnio 2 dalies b punktas	11 straipsnio 1 dalies b punktas
11 straipsnis	—
—	12 straipsnis
—	13 straipsnis
—	14 straipsnis
—	15 straipsnis
13 straipsnio 1 dalis	16 straipsnio 1 dalis
13 straipsnio 2 dalis	16 straipsnio 2 dalis
—	17 straipsnis
14 straipsnis	18 straipsnis
15 straipsnis	19 straipsnis
Priedas	I priedas, II priedas ir III priedas
—	IV priedas

29.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 179/22

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 626/2013

2013 m. birželio 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1344/2011, kuriuo sustabdomas autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems žemės ūkio, žuvininkystės ir pramonės produktams

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 31 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Sąjunga yra suinteresuota visiškai sustabdyti autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymą 80 naujų produktų, kurie šiuo metu neišvardyti Tarybos reglamento (ES) Nr. 1344/2011 (1) priede. Todėl tokie produktai turėtų būti įrašyti į tą priedą;

(2)	Sąjunga nesuinteresuota, kad autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymo sustabdymas toliau galiotų 15 produktų, kurie yra įrašyti į Reglamento (ES) Nr. 1344/2011 priedą. Todėl tie produktai turėtų būti išbraukti iš to priedo;

(3)

būtina pakeisti Reglamento (ES) Nr. 1344/2011 priede išvardytų 22 produktų, kuriems sustabdytas muitų taikymas, aprašymus, kad būtų atsižvelgta į techninius produktų patobulinimus, ekonomines rinkos tendencijas bei lingvistines pataisas. Be to, reikėtų pakeisti aštuonių produktų TARIC kodus. Laikoma, kad trims produktams reikia taikyti kelių rūšių klasifikavimą, o 12 produktų toliau taikyti dvigubo klasifikavimo nebereikia;

(4)

tie produktai, kuriems sustabdytas muitų taikymas ir kurių atžvilgiu būtina atlikti techninius pakeitimus, turėtų būti išbraukti iš Reglamento (ES) Nr. 1344/2011 priede pateikto produktų, kuriems sustabdytas muitų taikymas, sąrašo ir į tą sąrašą jie turėtų būti įtraukti iš naujo, pateikiant naujus produktų aprašymus arba naujus KN ar TARIC kodus;

(5)

atsižvelgiant į Sąjungos interesus, reikia pakeisti trijų produktų privalomos peržiūros pagal Reglamento (ES) Nr. 1344/2011 2 straipsnio 2 ir 3 dalis datas. Todėl peržiūrėti produktai, kuriems sustabdytas muitų taikymas, turėtų būti išbraukti iš Reglamento (ES) Nr. 1344/2011 priede pateikto produktų, kuriems sustabdytas muitų taikymas, sąrašo ir į tą sąrašą jie turėtų būti įtraukti iš naujo, nustatant naujus privalomos peržiūros terminus;

(6)	siekiant aiškumo, šio reglamento I ir II prieduose pateiktuose įtrauktų ir išbrauktų produktų, kuriems sustabdomas muitų taikymas, sąrašuose pakeisti įrašai turėtų būti pažymėti žvaigždute;

(7)

I priede nurodytiems produktams muitų taikymas sustabdytas laikinai, todėl juos reikėtų sistemingai peržiūrėti, praėjus ne daugiau kaip penkeriems metams nuo muitų taikymo sustabdymo pradžios ar atnaujinimo. Be to, Komisijai pateikus pasiūlymą remiantis peržiūra, atlikta jos iniciatyva arba vienos ar kelių valstybių narių prašymu, bet kuriuo metu turėtų būti galima panaikinti tam tikrų muitų taikymo sustabdymą. Jei Sąjungai nenaudinga toliau taikyti muitų sustabdymą arba jei tai pateisinama techniniais produktų pokyčiais, pasikeitusiomis aplinkybėmis ar ekonominėmis rinkos tendencijomis;

(8)	dėl to, jog šiame reglamente nustatytas muitų sustabdymas turėtų būti pradėtas taikyti nuo 2013 m. liepos 1 d., šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti nuo tos pačios datos ir įsigalioti iš karto po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

(9)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 1344/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1344/2011 priedas iš dalies keičiamas taip:

1.	įterpiamos šio reglamento I priede išvardytiems produktams skirtos eilutės;

2.	išbraukiamos produktams, kurių KN ir TARIC kodai yra nurodyti šio reglamento II priede, skirtos eilutės.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 27 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. GILMORE

(1) OL L 349, 2011 12 31, p. 1.

I PRIEDAS

1 straipsnio 1 punkte nurodyti produktai

KN kodas

TARIC

Aprašymas

Autonominio muito tarifas

Numatytos privalomos priežiūros data

(3)ex 2007 99 50

Koncentruota malpigijų tyrė:

—	iš Malpighia spp. genties augalų vaisių,

—	su cukrumi, kurio masės dalis ne mažesnė kaip 13 %, bet ne didesnė kaip 30 %,

naudojama maisto ir gėrimų pramonės produktams gaminti (1)

9 % (2)

2017 12 31

(3)ex 2007 99 50

ex 2007 99 50

Parūgštinta koncentruota bananų tyrė, gauta verdant:

—	Musa cavendish genties augalų vaisius,

—	su cukrumi, kurio masės dalis ne mažesnė kaip 13 %, bet ne didesnė kaip 30 %,

naudojama maisto ir gėrimų pramonės produktams gaminti (1)

11,5 % (2)

2017 12 31

ex 2007 99 50

(3)ex 2007 99 50

Koncentruota mangų tyrė, gauta verdant:

—	Mangifera spp. genties augalų vaisius,

—	su cukrumi, kurio masės dalis ne didesnė kaip 30 %,

naudojama maisto ir gėrimų pramonės produktams gaminti (1)

6 % (2)

2017 12 31

(3)ex 2007 99 50

(3)ex 2007 99 93

(3)ex 2007 99 50

Koncentruota papajų tyrė, gauta verdant:

—	Carica spp. genties augalų vaisius,

—	su cukrumi, kurio masės dalis ne mažesnė kaip 13 %, bet ne didesnė kaip 30 %,

naudojama maisto ir gėrimų pramonės produktams gaminti (1)

7,8 % (2)

2017 12 31

(3)ex 2007 99 50

ex 2007 99 50

Koncentruota gvajavų tyrė, gauta verdant:

—	Psidium spp. genties augalų vaisius,

—	su cukrumi, kurio masės dalis ne mažesnė kaip 13 %, bet ne didesnė kaip 30 %,

naudojama maisto ir gėrimų pramonės produktams gaminti (1)

6 % (2)

2017 12 31

ex 2007 99 50

(3)ex 2805 30 90

Retųjų žemių metalai, skandis ir itris, kurių grynumas ne mažesnis kaip 95 % masės

0 %

2015 12 31

(3)ex 2805 30 90

ex 2811 19 80

Fosfito rūgštis (CAS RN 10294-56-1)/fosfono rūgštis (CAS RN 13598-36-2), naudojama kaip sudedamoji dalis gaminant polivinilchlorido pramonėje naudojamus priedus (1)

0 %

2017 12 31

(3)ex 2818 10 91

Mikrokristalinės struktūros sukepintasis korundas, kurio sudėtyje:

—	α-Al2O3 sudaro ne mažiau kaip 94 %, bet ne daugiau kaip 98,5 % masės,

—	magnio špinelis sudaro 2 % (± 1,5 %) masės,

—	itrio oksidas sudaro 1 % (± 0,6 %) masės ir

—	lantano oksidas ir neodimio oksidas sudaro 2 % (± 1,2 %) masės

ir kuriame mažiau kaip 50 % bendros masės sudaro didesnio kaip 10 mm skersmens dalelės

0 %

2015 12 31

ex 2903 39 90

2,3,3,3-Tetrafluorprop-1-enas (CAS RN 754-12-1)

0 %

2017 12 31

ex 2903 89 90

Chlorciklopentanas (CAS RN 930-28-9)

0 %

2017 12 31

ex 2905 39 95

Dekan-1,10-diolis (CAS RN 112-47-0)

0 %

2017 12 31

ex 2906 29 00

2-Feniletanolis (CAS RN 60-12-8)

0 %

2017 12 31

ex 2907 23 00

4,4′-Izopropilidendifenolis (CAS RN 80-05-7)

0 %

2017 12 31

ex 2907 29 00

Bifenil-2,2′-diolis (CAS RN 1806-29-7)

0 %

2017 12 31

ex 2912 29 00

4-Izobutilbenzaldehidas (CAS RN 40150-98-9)

0 %

2017 12 31

ex 2914 50 00

3,4-Dihidroksibenzofenonas (CAS RN 10425-11-3)

0 %

2017 12 31

ex 2914 70 00

2,4′-Difluorbenzofenonas (CAS RN 342-25-6)

0 %

2017 12 31

ex 2915 39 00

Izopentilacetatas (CAS RN 123-92-2)

0 %

2017 12 31

ex 2915 60 19

Etilbutiratas (CAS RN 105-54-4)

0 %

2017 12 31

ex 2915 90 70

3,3-Dimetilbutirilchloridas (CAS RN 7065-46-5)

0 %

2017 12 31

ex 2916 12 00

2-(2-Viniloksietoksi)etilakrilatas (CAS RN 86273-46-3)

0 %

2017 12 31

(3)ex 2917 13 90

Dimetilsebacatas (CAS RN 106-79-6)

0 %

2017 12 31

ex 2918 29 00

Propil 3,4,5-trihidroksibenzoatas (CAS RN 121-79-9)

0 %

2017 12 31

ex 2918 30 00

Etilacetoacetatas (CAS RN 141-97-9)

0 %

2017 12 31

ex 2918 99 90

Etil 2,3-epoksi-3-fenilbutiratas (CAS RN 77-83-8)

0 %

2017 12 31

(3)ex 2918 99 90

trans-4-Hidroksi-3-metoksicinamono rūgštis (CAS RN 537-98-4)

0 %

2013 12 31

ex 2920 90 10

2,4-Di-tert-butil-5-nitrofenilmetilkarbonatas (CAS RN 873055-55-1)

0 %

2017 12 31

ex 2921 30 99

Ciklopropilaminas (CAS RN 765-30-0)

0 %

2017 12 31

ex 2922 19 85

2-(2-Metoksifenoksi)etilamino hidrochloridas (CAS RN 64464-07-9)

0 %

2017 12 31

ex 2922 19 85

Titano bis(trietanolamino)diizopropoksidas (CAS RN 36673-16-2)

0 %

2017 12 31

ex 2929 10 00

Butilizocianatas (CAS RN 111-36-4)

0 %

2017 12 31

ex 2931 90 90

(Z)-prop-1-en-1-ilfosfono rūgštis (CAS RN 25383-06-6)

0 %

2017 12 31

ex 2932 99 00

1-(2,2-Difluorbenz[d][1,3]dioksol-5-il)ciklopropankarboksirūgštis (CAS RN 862574-88-7)

0 %

2017 12 31

ex 2933 19 90

Alil 5-amino-4-(2-metilfenil)-3-okso-2,3-dihidro-1H-1-pirazolkarbotioatas (CAS RN 473799-16-5)

0 %

2017 12 31

ex 2933 29 90

Imazalilas (ISO) (CAS RN 35554-44-0)

0 %

2017 12 31

ex 2933 39 99

Tret-butil 3-(6-amino-3-metilpiridin-2-il)benzoatas (CAS RN 1083057-14-0)

0 %

2017 12 31

ex 2933 49 10

Etil 4-okso-1,4-dihidrochinolin-3-karboksilatas (CAS RN 52980-28-6)

0 %

2017 12 31

ex 2933 99 80

2,3-Dihidro-1H-pirol[3,2,1-ij]chinolinas (CAS RN 5840-01-7)

0 %

2017 12 31

ex 2933 99 80

Paklobutrazolas (ISO) (CAS RN 76738-62-0)

0 %

2017 12 31

ex 2934 99 90

4-Propan-2-ilmorfolinas (CAS RN 1004-14-4)

0 %

2017 12 31

(3)ex 3204 11 00

Dažiklis C.I. Disperse Yellow 241 (CAS RN 83249-52-9), kurio grynumas, nustatytas aukšto slėgio skysčių chromatografijos metodu, yra ne mažesnis kaip 97 %

0 %

2015 12 31

ex 3204 11 00

Dažų preparatas, nejonogeninis, kurio sudėtyje yra:

—	N-[5-(acetilamino)-4-[(2-chloro-4,6-dinitrofenil)azo]-2-metoksifenil]- 2-okso-2-(fenilmetoksi)etil-β-alanino (CAS RN 159010-67-0)

—	N-[4-[(2-ciano-4-nitrofenil)azo]fenil]-N-metil-2-(1,3-dihidro-1,3-diokso-2H-izoindol-2-il)etil-β-alanino (CAS RN 170222-39-6) ir

—	N-[2-chloro-4-[(4-nitrofenil)azo]fenil]-2-[2-(1,3-dihidro-1,3-diokso-2H-izoindol-2-il)etoksi]-2-oksoetil-β-alanino (CAS RN 371921-34-5)

0 %

2017 12 31

ex 3204 12 00

Dažų preparatas, anijoninis, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 75 % masės dinatrio-7-((4-chloro-6-(dodecilamino)-1,3,5-triazin-2-il)amino)-4-hidroksi-3-((4-((4-sulfofenil)azo)fenil)azo)-2-naftalensulfonato (CAS RN 145703-76-0)

0 %

2017 12 31

ex 3204 12 00

Rūgštinis dažų preparatas, anijoninis, kurio sudėtyje yra:

—	ličio-amino-4-(4-tret-butilanilino)antrachinono-2-sulfonato (CAS RN 125328-86-1),

—	C.I. Acid Green 25 (CAS RN 4403-90-1) ir

—	C.I. Acid Blue 80 (CAS RN 4474-24-2)

0 %

2017 12 31

ex 3204 13 00

Dažiklis C.I. Basic Blue 7 (CAS RN 2390-60-5)

0 %

2017 12 31

ex 3204 13 00

Dažiklis C.I. Basic Violet 1 (CAS RN 603-47-4)/(CAS RN 8004-87-3)

0 %

2017 12 31

(3)ex 3204 17 00

Dažiklis C.I. Pigment Yellow 14 (CAS RN 5468-75-7)

0 %

2016 12 31

(3)ex 3204 17 00

Dažiklis C.I. Pigment Red 53:1 (CAS RN 5160-02-1)

0 %

2016 12 31

(3)ex 3204 17 00

Dažiklis C.I. Pigment Yellow 13 (CAS RN 5102-83-0)

0 %

2016 12 31

ex 3204 17 00

Dažiklis C.I. Pigment Orange 5 (CAS RN 3468-63-1)

0 %

2017 12 31

(3)ex 3204 19 00

Dažai C.I. Solvent Blue 104 (CAS RN 116-75-6), kurių grynumas, nustatytas remiantis aukšto slėgio skysčių chromatografija, yra ne mažesnis kaip 97 %

0 %

2015 12 31

ex 3207 40 85

Stiklo dribsniai (CAS RN 65997-17-3):

—	kurių storis ne mažesnis kaip 0,3 μm, bet ne didesnis kaip 10 μm ir

—	kurie padengti titanodioksidu (CAS RN 13463-67-7) arba geležies oksidu (CAS RN 18282-10-5)

0 %

2017 12 31

ex 3215 19 00

Rašalas:

—	sudarytas iš poliesterio polimero ir sidabro (CAS RN 7440-22-4)bei sidabro chlorido (CAS RN 7783-90-6)dispersijos metilpropilketone (CAS RN 107-87-9),

—	kurio bendras kietųjų medžiagų kiekis yra ne mažesnis kaip 55 %, bet ne didesnis kaip 57 % masės ir

—	kurio savitasis sunkis yra ne mažesnis kaip 1,40 g/cm3, bet ne didesnis kaip 1,60 g/cm3,

naudojamas atspaudams ant elektrodų daryti (1)

0 %

2017 12 31

ex 3707 90 20

Miltelių pavidalo sausas rašalas arba dažomųjų miltelių mišinys, kurie sudaryti iš:

—	stireno akrilato/butadieno kopolimero,

—	arba suodžių, arba organinio pigmento ir

—	kurių sudėtyje yra arba nėra poliolefino arba amorfinio silicio dioksido,

naudojami kaip ryškalas faksų, kompiuterių spausdintuvų ir kopijuoklių rašalo (dažų) indelių arba kasečių gamyboje (1)

0 %

2017 12 31

(3)ex 3802 90 00

Su soda išdegta diatomitinė žemė, išplauta rūgštimi, naudojama kaip filtravimo medžiaga gaminant farmacijos ir (arba) biochemijos produktus (1)

0 %

2017 12 31

ex 3812 30 80

N,N’-Bis(1,2,2,6,6-pentametil-4-piperidinil)-1,6-heksandiaminas, polimeras su 2,4-dichloro-6-(4-morfolinil)-1,3,5-triazinu (CAS RN 193098-40-7)

0 %

2017 12 31

ex 3812 30 80

UV stabilizatorius, sudarytas iš:

—	erdviškai ekranuoto (hindered) amino N,N’-bis(1,2,2,6,6-pentametil-4-piperidinil)-1,6-heksandiamino, polimero su 2,4-dichloro-6-(4-morfolinil)-1,3,5-triazinu (CAS RN 193098-40-7) ir

—	arba o-hidroksifeniltriazino UV šviesos sugėriklio arba

—	chemiškai modifikuoto fenolio junginio

0 %

2017 12 31

(3)ex 3812 30 80

Mišinys, kurio sudėtyje esančio:

—	bis(1,2,2,6,6-pentametil-4-piperidil)sebacato yra ne mažiau kaip 70 %, bet ne daugiau kaip 80 % masės(CAS RN 41556-26-7) ir

—	metil-1,2,2,6,6-pentametil-4-piperidilo sebacato yra ne mažiau kaip 20 %, bet ne daugiau kaip 30 % masės(CAS RN 82919-37-7)

0 %

2016 12 31

(3)ex 3824 90 97

Divinilbenzeno izomerų ir etilvinilbenzeno izomerų mišinys, kurio sudėtyje esantis divinilbenzenas sudaro ne mažiau kaip 56 %, bet net daugiau kaip 85 % masės (CAS RN 1321-74-0)

0 %

2014 12 31

(3)ex 3824 90 97

Poli(tetrametilenglikolio) bis[(9-okso-9H-tioksanten-1-iloksi)acetatas] su vidutine mažiau kaip 5 monomerų grandžių ilgio polimero grandine (CAS RN 515136-48-8)

0 %

2013 12 31

ex 3824 90 97

Platinos oksidas (CAS RN 12035-82-4) ant akyto aliuminio oksido nešiklio (CAS RN 1344-28-1), kurio sudėtyje yra:

—	ne mažiau kaip 0,1 %, bet ne daugiau kaip 1 % masės platinos ir

—	ne mažiau kaip 0,5 %, bet ne daugiau kaip 5 % masės etilaliuminio dichlorido (CAS RN 563-43-9)

0 %

2017 12 31

ex 3824 90 97

Preparatas, kurio sudėtyje yra:

—	C,C’-azodi(formamido) (CAS RN 123-77-3),

—	magnio oksido (CAS RN 1309-48-4) ir

—	cinko bis(p-toluensulfinato) (CAS RN 24345-02-6),

kuriame dujos iš C,C’-azodi(formamido) susiformuoja esant 135 °C temperatūrai

0 %

2017 12 31

ex 3824 90 97

Dietilenglikolio propilenglikolio trietanolamino titanato kompleksai (CAS RN 68784-48-5), ištirpinti dietilenglikolyje (CAS RN 111-46-6)

0 %

2017 12 31

(3)ex 3824 90 97

Pasta, kurios sudėtyje yra:

—	ne mažiau kaip 75 %, bet ne daugiau kaip 85 % masės vario,

—	neorganinių oksidų,

—	etilceliuliozės ir

—

tirpiklio

0 %

2017 12 31

(3)ex 3824 90 97

Acetoninis tirpalas, kurio sudėtyje esantis 2,4,6-trimetilbenzaldehidas (CAS RN 487-68-3) sudaro ne mažiau kaip 80 % masės

0 %

2013 12 31

(3)ex 3824 90 97

Silicio dioksido dalelės su kovalentiškai prijungtais organiniais junginiais, skirtos didelio efektyvumo skysčių chromatografijos (HPLC) kolonėlėms ir mėginių paruošimo kasetėms gaminti (1)

0 %

2013 12 31

ex 3905 30 00

Klampus preparatas, kurio pagrindinės sudedamosios dalys yra poli(vinilo alkoholis) (CAS RN 9002-89-5), organinis tirpiklis ir vanduo, skirtas naudoti puslaidininkių gamyboje kaip puslaidininkio plokštelių apsauginė danga (1)

0 %

2017 12 31

ex 3905 91 00

Vandenyje tirpus etileno ir vinilo alkoholio kopolimeras (CAS RN 26221-27-2), kuriame monomero etileno masės dalis yra ne didesnė kaip 13 %

0 %

2017 12 31

ex 3906 90 90

Stearilo metakrilato, izooktilo akrilato ir akrilo rūgšties kopolimeras, ištirpintas izopropilo palmitate

0 %

2017 12 31

ex 3907 20 20

Poli(tetrametileno eterio glikolis), kurio vidutinė molekulinė masė (Mw) yra ne mažesnė kaip 2 700, bet ne didesnė kaip 3 100 (CAS RN 25190-06-1)

0 %

2017 12 31

(3)ex 3907 20 20

Mišinys, kurio sudėtyje glicerolio ir 1,2-epoksipropano polimeras sudaro ne mažiau 70 % masės ir kurio sudėtyje dibutilo maleato ir N-vinil-2-pirolidono polimeras sudaro ne mažiau kaip 20 %, bet ne daugiau kaip 30 % masės

0 %

2013 12 31

(3)ex 3907 20 20

Tetrahidrafurano ir tetrahidro-3-metilfurano kopolimeras, kurio vidutinė skaitinė molekulinė masė (Mn) yra 3 500 (± 100)

0 %

2013 12 31

(3)ex 3907 40 00

Polikarbonato granulės, kurių:

—	nehalogeninio antipireno masės dalis yra ne mažesnė kaip 7 %, bet ne didesnė kaip 15 % ir

—	kurių savitasis sunkis 1,20 (± 0,01)

0 %

2016 12 31

(3)ex 3907 99 90

Polihidroksialkanoatas, kurio sudėtyje vyrauja poli(3-hidroksibutiratas)

0 %

2015 12 31

(3)ex 3913 90 00

(3)ex 3909 50 90

UV kietinamas vandenyje tirpus skystas fotopolimeras, sudarytas iš mišinio, kuriame pagal masę yra:

—	60 % arba daugiau dvifunkcių akrilintų poliuretano oligomerų ir

—	30 % (± 8 %) monofunkcinių ir trifunkcinių (meta) akrilatų, ir

—	10 % (± 3 %) monofunkcinių (meta) akrilatų su hidroksilo funkcine grupe

0 %

2014 12 31

ex 3919 10 80

Poliesterio, poliuretano arba polikarbonato plėvelė:

—	padengta jautriais slėgiui silikono polimero klijais,

—	kurios bendras storis ne didesnis nei 0,7 mm,

—	kurios bendras plotis ne mažesnis nei 1 cm, bet ne didesnis nei 1 m,

—	susukta arba nesusukta į ritinius,

naudojama 8521 ir 8528 pozicijoms priskiriamų produktų paviršiui apsaugoti

0 %

2017 12 31

ex 3919 90 00

ex 3919 10 80

Polietileno plėvelė:

—	padengta spaudimui jautriais nekaučiukiniais klijais, limpančiais tik prie švarių ir lygių paviršių,

—	ne mažesnio kaip 0,025 mm, bet ne didesnio kaip 0,7 mm bendro storio,

—	ne mažesnio kaip 6 cm, bet ne didesnio kaip 1 m bendro pločio,

—	susukta ar nesusukta į ritinius,

naudojama 8521 ir 8528 pozicijoms priskiriamų produktų paviršiui apsaugoti

0 %

2017 12 31

ex 3919 90 00

ex 3920 10 28

ex 3920 10 89

ex 3919 90 00

Margintas laminuotas lakštas su viduriniu polivinilchlorido sluoksniu, iš abiejų pusių padengtas polivinilfluorido sluoksniu

—	su slėgiui jautrių arba termoaktyviųjų klijų sluoksniu arba be jo

—	su nuimama apsaugine plėvele arba be jos

—

pagal ABD 0031 metodą nustatytas toksiškumas ne daugiau kaip 70 ppm vandenilio fluorido, ne daugiau kaip 120 ppm vandenilio chlorido, ne daugiau kaip 10 ppm cianido rūgšties, ne daugiau kaip 10 ppm azoto oksidų, ne daugiau kaip 300 ppm anglies monoksido ir ne daugiau kaip 10 ppm vandenilio sulfido ir sieros dioksido kartu

—	pagal FAR 25 App.F Pt. I Amdt.83 metodą nustatytas degumas per 60 sekundžių ne daugiau kaip 130 mm

—	svoris (be nuimamos apsauginės plėvelės) 240 g/m2 (± 30 g/m2) be klijų sluoksnio, 340 g/m2 (± 40 g/m2) su termoaktyviųjų klijų sluoksniu ir 330 g/m2 (± 40 gm2) su slėgiui jautrių klijų sluoksniu

0 %

2017 12 31

ex 3920 49 10

ex 3919 90 00

Lipni plėvelė sudaryta iš:

—	cviršutinio sluoksnio, sudaryto daugiausia iš poliuretano, sumaišyto su akrilo polimerų emulsijomis ir titano dioksidu,

—	su antru sluoksniu iš vinilacetato-etileno kopolimero mišinio, gebančio sudaryti skersinius ryšius, arba be jo,

—	vinilacetato polimerų emulsijos, ne daugiau kaip 6 % masės kitų priedų,

—	slėgiui jautrūs klijai; ir

—	iš vienos pusės padengta nuimamu apsauginiu sluoksniu,

—	su atskira lipnia laminato apsaugine plėvele arba be jos,

—	bendras storis ne daugiau kaip 400 μm

0 %

2017 12 31

ex 3919 90 00

Plėvelė, kurios bendras storis 40 μm ir daugiau, sudaryta iš vieno ar daugiau skaidrių poliesterio plėvelės sluoksnių:

—	su bent vienu infraraudonuosius spindulius atspindinčiu sluoksniu, kurių bendras normalusis atspindys pagal EN 12898 yra 80 % arba daugiau,

—	iš vienos pusės turinti sluoksnį, kurio normalusis spinduliuojamumas pagal EN 12898 yra ne didesnis kaip 0,2,

—	iš kitos pusės padengta slėgiui jautriais klijais ir nuimamu apsauginiu sluoksniu

0 %

2017 12 31

ex 3919 90 00

Lipni plėvelė, sudaryta iš:

—	pirmojo sluoksnio, kurio sudėtyje yra termoplastinio poliuretano ir lipnumą mažinančios medžiagos mišinio,

—	antrojo sluoksnio, kurio sudėtyje yra maleino rūgšties anhidrido kopolimero,

—	trečiojo sluoksnio, kurio sudėtyje yra mažo tankio polietileno, titano dioksido ir priedų mišinio,

—	ketvirtojo sluoksnio, kurio sudėtyje yra mažo tankio polietileno, titano dioksido, priedų ir spalvos pigmento mišinio,

—	slėgiui jautrūs klijai; ir

—	iš vienos pusės padengta nuimamu apsauginiu sluoksniu,

—	su atskira lipnia laminato apsaugine plėvele arba be jos,

—	bendras storis ne daugiau kaip 400 μm

0 %

2017 12 31

ex 3919 90 00

Margintas laminuotas lakštas:

—	su viduriniu sluoksniu iš stiklo audinio, padengto iš kiekvienos pusės polivinilchlorido sluoksniu,

—	iš vienos pusės padengtas polivinilfluorido sluoksniu,

—	su slėgiui jautrių klijų sluoksniu ir nuimama apsaugine plėvele iš kitos pusės arba be jų,

—

pagal ABD 0031 metodą nustatytas toksiškumas ne daugiau kaip 50 ppm vandenilio fluorido, ne daugiau kaip 85 ppm vandenilio chlorido, ne daugiau kaip 10 ppm cianido rūgšties, ne daugiau kaip 10 ppm azoto oksidų, ne daugiau kaip 300 ppm anglies monoksido ir ne daugiau kaip 10 ppm vandenilio sulfido ir sieros dioksido kartu,

—	pagal FAR 25 App.F Pt. I Amdt.83 metodą nustatytas degumas per 60 sekundžių ne daugiau kaip 110 mm ir

—	svoris (be nuimamos apsauginės plėvelės) 490 g/m2 (± 45 g/m2) be klijų sluoksnio ar 580 g/m2 (± 50 g/m2) su slėgiui jautrių klijų sluoksniu

0 %

2017 12 31

ex 3921 90 60

ex 3920 20 80

Į ritinius susukti polipropileno lakštai, kurių:

—	atsparumo ugniai lygis UL 94 V-0, kai medžiagos storis ne mažesnis kaip 0,25 mm, ir UL 94 VTM-0, kai medžiagos storis ne mažesnis kaip 0,05 mm, bet ne didesnis kaip 0,25 mm (nustatyta pagal degumo standartą UL-94),

—	dielektriko pramušimo įtampa ne mažesnė kaip 13,1 kV, bet ne didesnė kaip 60,0 kV (nustatyta pagal ASTM D149),

—	takumo riba mašinine kryptimi ne mažesnė kaip 30 MPa, bet ne didesnė kaip 33 MPa (nustatyta pagal ASTM D882),

—	takumo riba skersine kryptimi ne mažesnė kaip 22 MPa, bet ne didesnė kaip 25 MPa (nustatyta pagal ASTM D882),

—	tankis ne mažesnis kaip 0,988 g/cm3, bet ne didesnis kaip 1,035 g/cm3 (nustatyta pagal ASTM D792),

—	drėgmės sugertis ne mažesnė kaip 0,01 %, bet ne didesnė kaip 0,06 % (nustatyta pagal ASTM D570),

naudojami elektronikos ir elektros pramonėje izoliatoriams gaminti (1)

0 %

2017 12 31

(3)ex 3920 62 19

Koekstruzijos būdu pagamintas matinis lakštas iš poli(etilentereftalato), kurio storis ne mažesnis kaip 50 μm, bet ne didesnis kaip 350 μm, sudarytas iš specialaus suodžių turinčio sluoksnio

0 %

2013 12 31

(3)ex 3920 62 19

Poli(etileno tereftalato plėvelė, nepadengta klijais, kurios storis ne didesnis kaip 25 μm, arba,

—	tik dažyta per visą storį, arba

—	dažyta per visą storį ir iš vienos pusės metalizuota

0 %

2013 12 31

(3)ex 3920 62 19

Plėvelė tik iš poli(etileno tereftalato), kurios bendras storis ne didesnis kaip 120 μm, sudaryta iš vieno arba dviejų sluoksnių, kurių kiekvienas per visą storį nudažytas ir (arba) turi UV spindulius sugeriančių medžiagų, nepadengta klijais arba kokia nors kita medžiaga

0 %

2013 12 31

(3)ex 3920 62 19

Laminuota plėvelė tik iš poli(etileno tereftalato), kurios bendras storis ne didesnis kaip 120 μm, sudaryta iš vieno tik metalizuoto sluoksnio ir vieno arba dviejų sluoksnių, kurių kiekvienas per visą storį nudažytas ir (arba) turi UV spindulius sugeriančių medžiagų, nepadengta klijais arba kokia nors kita medžiaga

0 %

2013 12 31

(3)ex 3920 62 19

Plėvelė iš poli(etileno tereftalato), iš vienos arba iš abiejų pusių apvilkta arba padengta modifikuoto poliesterio sluoksniu, kurios bendras storis ne mažesnis kaip 7 μm, bet ne didesnis kaip 11 μm, skirta videojuostoms su metalinių pigmentų magnetiniu sluoksniu, kurių plotis 8 mm arba 12,7 mm, gaminti (1)

0 %

2013 12 31

(3)ex 3920 62 19

Polietileno tereftalato plėvelė, kurios storis yra ne mažesnis kaip 186 μm, bet ne didesnis kaip 191 μm, iš vienos pusės padengta matricos pavidalo akrilo sluoksniu

0 %

2014 12 31

(3)ex 3920 62 19

Poli(etileno tereftalato) plėvelė, kurios storis ne didesnis kaip 12 μm, iš vienos pusės padengta aliuminio oksido sluoksniu, kurio storis ne didesnis kaip 35 nm

0 %

2013 12 31

(3)ex 3920 62 19

Poli(etileno tereftalato) lakštai arba ritiniai:

—	iš abiejų pusių padengti epoksiakrilinės dervos sluoksniu,

—	kurių bendras storis – 37 μm (± 3 μm)

0 %

2015 12 31

(3)ex 3920 62 19

Plėvelė iš poli(etileno tereftalato), poli(etileno naftalato) arba panašaus poliesterio, iš vienos pusės padengta metalu ir (arba) metalų oksidais, turinti mažiau kaip 0,1 % masės aliuminio, kurios storis ne didesnis kaip 300 μm, o savitoji paviršiaus varža ne didesnė kaip 10 000 omų (kvadratui) (nustatyta ASTM D 257–99 metodu)

0 %

2013 12 31

(3)ex 3920 62 19

Matinė plėvelė iš poli(etileno tereftalato), kurios veidrodinis blizgesys, išmatuotas blizgomačiu esant 45° kampui yra 15 ir esant 60° kampui – 18 (nustatytas ISO 2813:2000 metodu) ir plotis ne mažesnis kaip 1 600 mm

0 %

2013 12 31

(3)ex 3920 62 19

Plėvelė iš baltojo poli(etileno tereftalato), dažyta per visą storį, kurios storis ne mažesnis kaip 185 μm, bet ne didesnis kaip 253 μm, iš abiejų pusių padengta antistatinės medžiagos sluoksniu

0 %

2013 12 31

(3)ex 3920 62 19

Skaidri poli(etileno tereftalato) plėvelė,

—	iš abiejų pusių padengta organinių medžiagų, kurių pagrindas akrilas, sluoksniu, kurio storis ne mažesnis kaip 7 nm, bet ne didesnis kaip 80 nm,

—	kurios paviršiaus įtemptis ne mažesnė kaip 36 dinos/cm, bet ne didesnė kaip 39 dinos/cm,

—	kurios šviesos pralaidumas didesnis nei 93 %,

—	kurios drumstumo vertė ne didesnė nei 1,3 %,

—	kurios bendras storis ne mažesnis kaip 10 μm, bet ne didesnis kaip 350 μm,

—	kurios plotis ne mažesnis kaip 800 mm, bet ne didesnis kaip 1 600 mm

0 %

2013 12 31

(3)ex 3920 62 19

Poli(etileno tereftalato) plėvelė,

—	kurios storis ne didesnis kaip 20 μm,

—	bent iš vienos pusės padengta dujoms nelaidžiu sluoksniu, sudarytu iš polimerinės matricos, kurioje disperguotas silicio dioksidas, ir kurio storis ne didesnis kaip 2 μm

0 %

2017 12 31

(3)ex 3920 92 00

Poliamido plėvelė,

—	kurios storis ne didesnis kaip 20 μm,

—	iš abiejų pusių padengta dujoms nelaidžiu sluoksniu, sudarytu iš polimerinės matricos, kurioje disperguotas silicio dioksidas, ir kurio storis ne didesnis kaip 2 μm

0 %

2013 12 31

ex 3920 99 28

Termoplastinė ekstruzijos būdu pagaminta poliuretano plėvelė:

—

nelipni,

—	į 10 mm storio rietuvę sukrautų plėvelių geltonos spalvos indeksas didesnis kaip 1,0, bet ne didesnis kaip 2,5 (nustatytas ASTM E 313–10 metodu),

—	į 10 mm storio rietuvę sukrautų plėvelių šviesos pralaidumas didesnis kaip 87 % (nustatytas ASTM D 1003–11 metodu),

—	bendras storis ne mažesnis kaip 0,38 mm, bet ne didesnis kaip 7,6 mm,

—	plotis ne mažesnis kaip 99 cm, bet ne didesnis kaip 305 cm,

naudojama sluoksniuotajam beskeveldriam stiklui gaminti

0 %

2017 12 31

ex 3921 13 10

Į ritinius susuktas atvirųjų akučių putų poliuretanas:

—	2,29 mm (± 0,25 mm) storio,

—	akyta sukibimą skatinančia medžiaga apdorotu paviršiumi, ir

—	sluoksniuotas su poliesterio plėvele ir tekstilinės medžiagos sluoksniu

0 %

2017 12 31

(3)ex 3921 90 55

Impregnuotas sustiprintas stiklo pluoštas, kurio sudėtyje yra cianato esterio dervos arba bismaleimido (B) triazino (T) dervos, sumaišytos su epoksidine derva, ir kurio matmenys:

—	469,9 mm (± 2 mm) × 622,3 mm (± 2 mm), arba

—	469,9 mm (± 2 mm) × 414,2 mm (± 2 mm), arba

—	546,1 mm (± 2 mm) × 622,3 mm (± 2 mm)

naudojamos spausdintinėms plokštėms gaminti (1)

0 %

2013 12 31

(3)ex 3926 90 97

Televizoriaus stovai su gembe televizoriaus korpusui pritvirtinti ir stabilizuoti arba be gembės

0 %

2016 12 31

(3)ex 7020 00 10

(3)ex 7326 90 98

(3)ex 7616 99 90

ex 4104 41 19

Buivolų oda, skeltinė, rauginta, chromu ir papildomai sintetinėmis medžiagomis („krastas“, (crust)), sausa

0 %

2017 12 31

ex 7009 10 00

Veidrodinis stiklas galinio vaizdo veidrodžiams,

—	įrengtas su plastikine pagrindo plokšte,

—	sugebantis atspindėti kintamą aplinkos šviesos intensyvumą,

—	įrengtas ar neįrengtas kaitinimo elementas, ir

—	įrengtas ar neįrengtas Blind Spot modulio (BSM) diplėjus

0 %

2017 12 31

(3)ex 7019 12 00

Pusverpaliai, kurių ilginis tankis yra nuo 1 980 iki 2 033 teksų, sudaryti iš nepertraukiamų 9 μm (± 0,5 μm) stiklo gijų

0 %

2017 12 31

(3)ex 7019 12 00

(3)ex 7607 11 90

Laminuota aliuminio folija:

—	kurios ne mažiau kaip 99 % sudaro aliuminis,

—	su hidrofiline danga be silicio ir skystojo stiklo,

—	kurios bendras storis ne didesnis kaip 0,120 mm,

—	kurios atsparumas tempimui ne mažesnis kaip 100 N/mm2 (nustatyta ASTM E8 metodu), ir

—	kurios pailgėjimas nutrūkimo momentu ne mažesnis kaip 1 %

0 %

2013 12 31

(3)ex 7607 20 90

Tepalo sluoksniu dengta plokštė (lakštas)„ kurios bendras storis ne didesnis kaip 350 μm, sudaryta iš:

—	ne mažesnio kaip 70 μm, bet ne didesnio kaip 150 μm storio aliuminio folijos sluoksnio,

—	ne mažesnio kaip 20 μm, bet ne didesnio kaip 200 μm storio kambario temperatūroje kieto vandenyje tirpaus tepalo

0 %

2015 12 31

ex 7616 99 90

Stačiakampio rėmo formos dalys:

—	iš dažyto aliuminio,

—	ne mažesnio kaip 1 011 mm, bet ne didesnio kaip 1 500 mm ilgio,

—	ne mažesnio kaip 622 mm, bet ne didesnio kaip 900 mm pločio,

—	0,6 mm (± 0,1 mm) storio,

naudojamos televizorių gamyboje

0 %

2017 12 31

ex 8105 90 00

Strypai arba viela iš kobalto lydinio, kurio sudėtyje yra:

—	35 % (± 2 %) masės kobalto,

—	25 % (± 1 %) masės nikelio,

—	19 % (± 1 %) masės chromo ir

—	7 % (± 2 %) masės geležies,

atitinkantys medžiagos specifikaciją AMS 5842, naudojami orlaivių ir erdvėlaivių pramonėje

0 %

2017 12 31

(3)ex 8301 60 00

Klaviatūra, tik iš silikono arba polikarbonato, kurioje yra spausdintiniai klavišai su elektriniais kontaktiniais elementais

0 %

2015 12 31

(3)ex 8413 91 00

(3)ex 8419 90 85

(3)ex 8438 90 00

(3)ex 8468 90 00

(3)ex 8476 90 00

(3)ex 8479 90 80

(3)ex 8481 90 00

(3)ex 8503 00 99

(3)ex 8515 90 00

(3)ex 8531 90 85

(3)ex 8536 90 85

(3)ex 8543 90 00

(3)ex 8708 91 99

(3)ex 8708 99 97

(3)ex 9031 90 85

(3)ex 8305 20 00

Sąsagėlės:

—	28 mm ilgio,

—	nesulenktos,

supakuotos į plastikinę kasetę, naudojamos kopijavimo aparatuose ir spausdintuvuose; sulenktos sąsagėlės plotis – 12 mm (± 1 mm), gylis – 8 mm (± 1 mm) (1)

0 %

2013 12 31

ex 8431 20 00

Varančiosios ašies agregatas: diferencialas, žeminančios pavaros, reketas, varantieji velenai, stebulės, stabdžiai ir stiebo fiksavimo pečiai, skirtas naudoti 8427 pozicijoje esančių transporto priemonių gamyboje (1)

0 %

2017 12 31

ex 8501 10 99

Nuolatinės srovės variklis, kurio:

—	apkrauto rotoriaus sūkių dažnis yra ne mažesnis kaip 3 500 sūkių per min, bet ne didesnis kaip 5 000 sūkių per min, o neapkrauto – ne didesnis kaip 6 500 sūkių per min.,

—	maitinimo įtampa ne mažesnė kaip 100 V, bet ne didesnė kaip 240 V,

skirtas naudoti elektrinių gruzdintuvių gamybai (1)

0 %

2017 12 31

ex 8503 00 99

Ne didesnio kaip 150 cm pločio kuro elementų membrana (ritiniai arba lakštai), naudojama tik 8501 pozicijai priskiriamiems kuro elementams

0 %

2017 12 31

(3)ex 8504 40 82

Spausdintinė plokštė su tiltelinio lygintuvo grandine ir kitais aktyviais bei pasyviais komponentais, kurios charakteristikos:

—	dvi išėjimo jungtys,

—	dvi įėjimo jungtys, kurios gali būti naudojamos vienu metu,

—	dvi perjungiamos veiksenos: ryški arba blausi,

—	40 V (+ 25 % – 15 %) arba 42 V (+ 25 % – 15 %) įėjimo įtampa esant ryškiai veiksenai, 30 V (± 4 V) įėjimo įtampa esant blausiai veiksenai, arba

—	230 V (+ 20 % – 15 %) įėjimo įtampa esant ryškiai veiksenai, 160 V (± 15 %) įėjimo įtampa esant blausiai veiksenai, arba

—	120 V (+ 15 % – 35 %) įėjimo įtampa esant ryškiai veiksenai, 60 V (± 20 %) proc.) įėjimo įtampa esant blausiai veiksenai,

—	įėjimo srovė pasiekia 80 % vardinės vertės per 20 ms,

—	įėjimo dažnis ne mažesnis kaip 45 Hz, bet ne didesnis kaip 65 Hz, kai įėjimo įtampa 42 V ir 230 V, ir 45–70 Hz, kai įėjimo įtampa 120 V,

—	paleidimo srovės perviršis ne didesnis kaip 250 % įėjimo srovės,

—	paleidimo srovės perviršio laikotarpis ne ilgesnis kaip 100 ms,

—	paleidimo srovės neprieaugis ne mažesnis kaip 50 % įėjimo srovės,

—	paleidimo srovės neprieaugio laikotarpis ne ilgesnis kaip 20 ms,

—	iš anksto nustatoma išėjimo srovė,

—	išėjimo srovė pasiekia 90 % vardinės iš anksto nustatytos vertės per 50 ms,

—	išėjimo srovė pasiekia nulį per 30 ms nuo įėjimo įtampos atjungimo,

—	nustatyta gedimo būsena tuščiosios eigos arba per didelės apkrovos atveju (eksploatavimo pabaigos funkcija)

0 %

2017 12 31

(3)ex 8504 40 82

Į korpusą įmontuotas lygintuvas, kurio

—	vardinė galia ne didesnė kaip 250 W,

—	įėjimo įtampa ne mažesnė kaip 90 V, bet ne didesnė kaip 305 V,

—	sertifikuotasis įėjimo dažnis ne mažesnis kaip 47 Hz, bet ne didesnis kaip 440 Hz,

—	pastovi išėjimo srovė ne mažesnė kaip 350 mA, bet ne didesnė kaip 15 A,

—	paleidimo srovė ne didesnė kaip 10 A,

—	veikimo temperatūros ribos nuo -40 °C iki + 85 °C,

—	skirtas šviesos diodų apšvietimo prietaisams valdyti

0 %

2017 12 31

ex 8505 11 00

Nuolatiniai magnetai iš neodimio, geležies ir boro arba samario ir kobalto lydinio; aptraukti; kuriems taikytas neorganinis pasyvinimas (neorganinė danga) naudojant cinko fosfatą pramoninei variklinės ar sensorinės paskirties produktų gamybai (1)

0 %

2017 12 31

ex 8507 60 00

Stačiakampiai moduliai, skirti montuoti į ličio jonų įkraunamas baterijas, kurių:

—	plotis: 352,5 mm (± 1 mm) ar 367,1 mm (± 1mm),

—	gylis: 300 mm (± 2 mm) ar 272,6 mm (± 1mm),

—	aukštis: 268,9 mm (± 1,4 mm) ar 229,5 mm (± 1 mm),

—	svoris: 45,9 kg ar 46,3 kg,

—	talpos parametrai: 75 Ah ir

—	vardinė įtampa: 60 V

0 %

2017 12 31

ex 8507 60 00

Ličio jonų įkraunamos baterijos, kurių:

—	ilgis ne mažesnis kaip 1 475 mm, bet ne didesnis kaip 1 515 mm,

—	plotis ne mažesnis kaip 1 365, bet ne didesnis kaip 1 375 mm,

—	aukštis ne mažesnis kaip 260 mm, bet ne didesnis kaip 270 mm,

—	svoris ne mažesnis kaip 320 kg, bet ne didesnis kaip 330 kg,

—	vardinė talpa ne mažesnė kaip 18,4 Ah, bet ne didesnė kaip 130 Ah,

—	supakuoti į pakuotes po 12 arba 16 modulių

0 %

2017 12 31

(3)ex 8507 60 00

Surenkamųjų ličio jonų elektros akumuliatorių baterijų moduliai, kurių:

—	ilgis ne mažesnis kaip 298 mm ir ne didesnis kaip 408 mm,

—	plotis ne mažesnis kaip 33,5 mm ir ne didesnis kaip 209 mm,

—	aukštis ne mažesnis kaip 138 mm ir ne didesnis kaip 228 mm,

—	svoris ne mažesnis kaip 3,6 kg ir ne didesnis kaip 17 kg,

—	galia ne mažesnė kaip 458 kWh ir ne didesnė kaip 2 158 kWh

0 %

2017 12 31

ex 8516 90 00

Vidinis indas:

—	su šoninėmis ir centrine angomis,

—	Iš grūdinto aliuminio,

—	su keramine danga, atsparus didesnei nei 200 °C temperatūrai

skirtas naudoti gaminant elektrines gruzdintuves (1)

0 %

2017 12 31

ex 8522 90 80

Aliumininiai radiatoriai ir aliumininės aušinimo plokštės, skirti 8521 pozicijai priskiriamuose produktuose esančių tranzistorių ir (arba) integrinių grandynų darbinei temperatūrai palaikyti

0 %

2017 12 31

ex 8525 80 19

Kameros modulis su 1 280 * 720 p HD skiriamąja geba ir dviem mikrofonais, naudojamas 8528 pozicijai priskiriamų produktų gamybai (1)

0 %

2017 12 31

(3)ex 8526 91 20

IA modulis (Integrated audio module) su skaitmenine vaizdo išvestimi, skirtas prijungti prie skystųjų kristalų monitoriaus su jutikliniu ekranu, kuris jungiamas sąsaja MOST (MEDIA Oriented Systems Transport) tinklu ir perduodamas MOST tinklu didelio pralaidumo protokolu ir kuriame yra:

—	spausdintinė plokštė (PCB), kurioje yra padėties nustatymo (GPS) imtuvas, giroskopas ir eismo pranešimų kanalo (angl.TMC) imtuvas,

—	standžiojo disko atminties įtaisas, kuriame įrašyta daug žemėlapių,

—	HD radijo imtuvas,

—	balso atpažinimo sistema,

—	CD ir DVD įtaisas,

—	Bluetooth, MP3 ir universaliosios (USB) magistralės įvesties jungtys,

—	naudojama ne mažesnė kaip 10 V, bet ne didesnė kaip 16 V įtampa,

skirtas 87 skirsniui priskiriamoms transporto priemonėms gaminti (1)

0 %

2015 12 31

(3)ex 8527 29 00

ex 8529 90 92

Stačiakampis tvirtinamasis ir dengiamasis rėmas

—	iš aliuminio lydinio, kurio sudėtyje yra silicio ir magnio,

—	ne mažesnio kaip 900 mm, bet ne didesnio kaip 1 500 mm ilgio,

—	ne mažesnio kaip 600 mm, bet ne didesnio kaip 950 mm pločio,

naudojamas televizorių gamyboje

0 %

2017 12 31

ex 8529 90 92

Vidiniam apšvietimui skirtos spausdintinės plokštės:

—	su šviesos diodais (LED) su prizmėmis,

—	su jungtimi(s) viename arba abiejuose galuose arba be jungčių,

skirtos montuoti į 8528 pozicijai priskiriamus gaminius (1)

0 %

2013 12 31

ex 9405 40 39

ex 8536 69 90

SCART tipo jungtys plastikiniuose ar metaliniuose korpusuose su 21 kontaktu 2 eilėse, naudojamos 8521 ir 8528 pozicijai priskiriamų gaminių gamyboje (1)

0 %

2017 12 31

(3)ex 8540 20 80

Fotodaugintuvai

0 %

2016 12 31

ex 8544 42 90

Polietilentereftalatu izoliuotas elektros laidininkas

—	iš 10 arba 80 atskirų laidų,

—	ne mažesnio kaip 50 mm, bet ne didesnio kaip 800 mm ilgio,

—	su jungtimi(s) ir (arba) kištuku (-ais) viename arba abiejuose galuose,

naudojamas 8521 ir 8528 pozicijai priskiriamų gaminių gamyboje (1)

0 %

2017 12 31

ex 9001 90 00

Neaptaisyti optiniai elementai, pagaminti iš lieto infraraudonuosius spindulius praleidžiančio chalkogenidinio stiklo arba iš infraraudonuosius spindulius praleidžiančio chalkogenidinio stiklo ir kitų lęšių medžiagų derinio

0 %

2017 12 31

ex 9002 90 00

Aptaisyti lęšiai, pagaminti iš infraraudonuosius spindulius praleidžiančio chalkogenidinio stiklo arba iš infraraudonuosius spindulius praleidžiančio chalkogenidinio stiklo ir kitų lęšių medžiagų derinio

0 %

2017 12 31

(1) Muitų taikymas sustabdytas pagal 291–300 straipsnius Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (OL L 253, 1993 10 11, p. 1)

(2) Taikoma specifinė muito norma.

(3) Muitų taikymo sustabdymas, taikomas Reglamento (ES) Nr. 1344/2011 priede išvardytiems produktams, kurių KN arba TARIC kodas arba produkto aprašymas pakeistas šiuo reglamentu.

II PRIEDAS

1 straipsnio 2 punkte nurodyti produktai

KN kodas	TARIC kodas
(1)ex 2007 99 50	40
(1)ex 2007 99 50	50
(1)ex 2007 99 50	60
ex 2008 60 19	30
ex 2008 60 39	30
(1)ex 2008 99 48	20
(1)ex 2008 99 48	93
(1)ex 2008 99 49	50
(1)ex 2805 30 90	40
(1)ex 2805 30 90	50
(1)ex 2805 30 90	60
(1)ex 2818 10 91	10
ex 2916 19 95	30
ex 2917 39 95	10
(1)ex 2918 99 90	40
ex 2934 99 90	12
ex 3204 11 00	10
(1)ex 3204 11 00	20
(1)ex 3204 17 00	25
ex 3204 17 00	45
ex 3204 17 00	55
(1)ex 3204 17 00	60
(1)ex 3204 17 00	70
ex 3204 19 00	72
(1)ex 3204 19 00	73
(1)ex 3802 90 00	11
(1)ex 3824 90 97	08
(1)ex 3824 90 97	31
(1)ex 3824 90 97	70
(1)ex 3824 90 97	72
(1)ex 3824 90 97	73
(1)ex 3824 90 97	75
(1)ex 3907 20 20	11
(1)ex 3907 20 20	12
(1)ex 3907 40 00	10
(1)ex 3907 99 90	30
(1)ex 3909 50 90	10
ex 3911 90 99	75
(1)ex 3920 62 19	01
(1)ex 3920 62 19	03
(1)ex 3920 62 19	07
(1)ex 3920 62 19	09
(1)ex 3920 62 19	11
(1)ex 3920 62 19	13
(1)ex 3920 62 19	17
(1)ex 3920 62 19	19
(1)ex 3920 62 19	21
(1)ex 3920 62 19	23
(1)ex 3920 62 19	24
(1)ex 3920 62 19	26
(1)ex 3920 62 19	37
(1)ex 3920 62 19	39
(1)ex 3920 62 19	47
(1)ex 3920 62 19	49
(1)ex 3920 62 19	51
(1)ex 3920 62 19	53
(1)ex 3920 62 19	54
(1)ex 3920 62 19	56
(1)ex 3920 62 19	57
(1)ex 3920 62 19	59
(1)ex 3920 62 19	75
(1)ex 3920 62 19	77
(1)ex 3920 62 19	81
(1)ex 3920 92 00	30
(1)ex 3921 90 55	20
(1)ex 7019 12 00	05
(1)ex 7019 12 00	25
(1)ex 7326 90 98	40
(1)ex 7607 11 90	30
(1)ex 7607 20 90	20
ex 8108 20 00	20
ex 8108 90 50	40
ex 8108 90 50	80
(1)ex 8305 20 00	10
(1)ex 8504 40 82	40
(1)ex 8504 40 82	50
(1)ex 8507 60 00	50
(1)ex 8526 91 20	80
(1)ex 8528 59 80	10
(1)ex 8536 90 85	96
(1)ex 8538 90 99	94
(1)ex 8540 20 80	91
(1)ex 8543 90 00	50
ex 8708 80 99	10
ex 9405 40 39	30

(1) Muitų taikymo sustabdymas, taikomas Reglamento (ES) Nr. 1344/2011 priede išvardytiems produktams, kurių KN arba TARIC kodas arba produkto aprašymas pakeistas šiuo reglamentu.

29.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 179/46

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 628/2013

2013 m. birželio 28 d.

dėl Europos aviacijos saugos agentūros darbo metodų, taikomų atliekant standartizacijos patikrinimus ir vykdant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2008 nustatytų taisyklių taikymo stebėseną, kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 736/2006

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos Sąjungos veikimo sutartį,

atsižvelgdama į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantį Europos aviacijos saugos agentūrą, panaikinantį Tarybos direktyvą 91/670/EEB, Reglamentą (EB) Nr. 1592/2002 ir Direktyvą 2004/36/EB (1), ypač į 24 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 216/2008 24 straipsnio 1 dalyje ir 54 straipsnyje nustatyta, kad Europos aviacijos saugos agentūra (toliau – agentūra) padeda Komisijai stebėti, kaip valstybių narių kompetentingos institucijos taiko to reglamento nuostatas ir jo įgyvendinimo taisykles, tuo tikslu atlikdama standartizacijos patikrinimus;

(2)	Reglamento (EB) Nr. 216/2008 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai atliekant valstybės narės kompetentingos institucijos patikrinimą reikia atlikti įmonės arba įmonių asociacijos patikrinimą, agentūra turėtų laikytis 55 straipsnio nuostatų;

(3)	Komisijos reglamente (EB) Nr. 736/2006 (2) nustatyti agentūros darbo metodai, kuriuos ji taiko atlikdama standartizacijos patikrinimus (toliau – dabartiniai darbo metodai);

(4)	dabartiniai darbo metodai priimti prieš šešerius metus. Per tą laiką buvo labai pakeistos bendrosios taisyklės, priimta keletas tarptautinių susitarimų, be to, agentūra ir valstybės narės sukaupė vertingos patirties, į kurią reikia atsižvelgti;

(5)

tuo metu, kai buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 736/2006, bendrąsias civilinės aviacijos taisykles sudarė tik pradinio ir nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti reikalavimai. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1702/2003 (3) nustatytos įgyvendinimo taisyklės, taikomos atliekant orlaivių ir susijusių gaminių, dalių ir prietaisų tinkamumo skraidyti ar naudoti sertifikavimą ir jų aplinkosauginį sertifikavimą, taip pat projektavimo ir gamybos organizacijų sertifikavimą. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2042/2003 (4) nustatytos įgyvendinimo taisyklės, taikomos atliekant orlaivių ir aviacijos gaminių, dalių ir prietaisų nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ar naudoti sertifikavimą ir tvirtinant šias užduotis vykdančias organizacijas ir darbuotojus;

(6)

per tą laiką 2002 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1592/2002 dėl bendrųjų taisyklių civilinės aviacijos srityje ir įsteigiantis Europos aviacijos saugos agentūrą (5) buvo pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 216/2008, o bendrųjų taisyklių taikymo sritis išplėsta du kartus: pirma, įtraukiant orlaivių įgulą, skrydžius ir patikrinimus perone, o antra – oro eismo vadybą bei oro navigacijos paslaugas (OEV/ONP) ir oro uostų saugą; todėl Komisija priėmė keletą šioms naujoms kompetencijos sritims priklausančių įgyvendinimo taisyklių, pavyzdžiui, 2011 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 805/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 216/2008 nustatomos išsamios skrydžių vadovų licencijų ir tam tikrų pažymėjimų taisyklės (6), 2011 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1034/2011 (7) dėl oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugų saugos priežiūros, 2011 m. spalio 17 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1035/2011, kuriuo nustatomi bendrieji oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimai (8), 2010 m. liepos 29 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 691/2010, kuriuo nustatomas oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų veiklos rezultatų planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2096/2005, nustatantis bendruosius oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimus (9), 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (10), su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 859/2008 (11), 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/36/EB (12) dėl trečiųjų šalių orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, su pakeitimais, padarytais 2008 m. balandžio 16 d. Komisijos direktyva 2008/49/EB, iš dalies keičiančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/36/EB II priedą dėl orlaivių, kurie naudojasi Bendrijos oro uostais, tikrinimo perone kriterijų (13), 2012 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 965/2012, kuriuo nustatomi su orlaivių naudojimu skrydžiams susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros (14), ir 2011 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1178/2011, kuriuo nustatomi su civilinės aviacijos orlaivių įgula susiję techniniai reikalavimai ir administracinės procedūros (15);

(7)

Reglamentu (EB) Nr. 216/2008 taip pat nustatyta tam tikrų naujų nuostatų, pagal kurias reikia pakoreguoti agentūros darbo metodus, kuriuos ji taiko atlikdama standartizacijos patikrinimus. Visų pirma, 11 straipsnyje nustatytos abipusio pažymėjimų, kuriuos išduoda valstybių narių kompetentingos institucijos, pripažinimo ir jo nutraukimo sąlygos, o standartizacijos patikrinimai yra svarbi priemonė, kurią taikant priimami tokie sprendimai. 15 straipsniu nustatomas informacijos tinklas, teikiantis naudingą informaciją, į kurią turi būti atsižvelgta atliekant standartizacijos patikrinimus, o tam tikrus tokių standartizacijos patikrinimų rezultatus gali reikėti nedelsiant perduoti šiam informacijos tinklui. 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad agentūra turi padėti valstybėms narėms laikytis ICAO joms nustatytų įpareigojimų;

(8)

nepaisydama bendrųjų taisyklių, nustatytų Reglamentu (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklėmis, tolesnių pakeitimų, agentūra turėtų padėti Komisijai stebėti, kaip laikomasi kitų aviacijos saugos reikalavimų, nustatytų, pavyzdžiui, Bendro Europos dangaus teisės aktuose arba avarijų tyrimą ar įvykių pranešimą reglamentuojančiuose teisės aktuose;

(9)	nuo 2006 m. Europos aviacijos išorės politika taip pat smarkiai pakito tiek Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO) priklausančių valstybių, kurios yra Europos Sąjungos kaimynės, tiek tam tikrų pagrindinių pasaulinio lygmens partnerių atžvilgiu;

(10)

2010 m. buvo pasirašytas Bendradarbiavimo su Tarptautine civilinės aviacijos organizacija memorandumas (16), kuriuo nustatoma struktūrinio to memorandumo šalių bendradarbiavimo sistema, visų pirma taikoma keičiantis su sauga susijusia informacija, ir siekiama įmanomais atvejais išvengti užduočių dubliavimosi; šis memorandumas turėtų padėti labiau susieti agentūros atliekamų standartizacijos patikrinimų programą ir ICAO visuotinės saugos priežiūros audito programą (angl. USOAP). Darbo metodai, taikomi atliekant patikrinimus, turėtų būti nustatomi atsižvelgiant ir į ICAO dokumentą Nr. 9735 – USOAP nuolatinės stebėsenos vadovą;

(11)

ES kaimynystės ir plėtros politikoje dalyvaujančiose valstybėse, visų pirma įskaitant Susitarimo dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės šalis, standartizavimo patikrinimai turėtų būti organizuojami pagal tokius pačius darbo metodus ir laikantis tokių pačių standartų kaip ir valstybėse narėse, sudarant atitinkamus darbo arba kitokius susitarimus;

(12)

dvišalius aviacijos saugos susitarimus, kuriuose numatytas abipusis tam tikrų sertifikavimo išvadų ir patvirtinimų pripažinimas, pasirašiusiose valstybėse atliekami standartizacijos patikrinimai turėtų padėti stebėti, kaip įgyvendinamas susitarimas, o jų rezultatai turėtų būti pateikiami atitinkamai dvišalės priežiūros tarybai, kad būtų galima pakoreguoti. Valstybėse narėse, kurių sertifikavimo išvados ir patvirtinimai pripažįstami pagal dvišalius susitarimus, atliekami patikrinimai turėtų apimti papildomas patikras, kuriomis užtikrinama, kad kompetentingos institucijos tinkamai eitų dvišaliuose susitarimuose joms nustatytas pareigas;

(13)

siekiant veiksmingai stebėti, kaip taikomas Reglamentas (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklės, taip pat kitos aviacijos saugos taisyklės, nustatytos galiojančiuose reglamentuose ir susitarimuose, būtina peržiūrėti dabartinius darbo metodus, visų pirma siekiant užtikrinti, kad jie būtų sistemingesni, atitiktų tęstinesnės stebėsenos modelį, labiau orientuotą į saugos rezultatus, juos taikant būtų veiksmingiau naudojami ištekliai ir taip išvengiama nederamos kompetentingoms institucijoms tenkančios naštos, ir kad jais būtų palaikomas agentūros vykdomos taisyklių kūrimo veiklos grįžtamasis ryšys. Reikėtų sukurti tikrintojų grupes, kurias sudarytų tinkamai parengti ir kvalifikuoti darbuotojai, o agentūra turėtų stengtis išlaikyti toms grupėms priklausančių įgaliotųjų darbuotojų iš įvairių valstybių narių pusiausvyrą;

(14)	darbo metodai turėtų atitikti audito apibrėžtis ir principus, pateiktus standarte ISO 19011;

(15)	darbo metodai turėtų apimti ne tik patikrinimus, bet ir stebėseną, vykdomą sistemos ir išvadų lygmenimis;

(16)	darbo metodai turėtų būti tokie, kad agentūra galėtų lanksčiau vykdyti savo veiklą, atitinkančią jos techninę kompetenciją, kartu išlaikydama teisinį su darbo metodais susijusį tikrumą;

(17)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 736/2006 turėtų būti atitinkamai panaikintas;

(18)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 65 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomi darbo metodai, taikomi:

a)	stebint, kaip valstybių narių kompetentingos institucijos Reglamento (EB) Nr. 216/2008 1 straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse taiko tą reglamentą ir jo įgyvendinimo taisykles;

b)	atliekant valstybių narių kompetentingų institucijų standartizacijos patikrinimus;

c)	tikrinant, ar valstybių narių kompetentingos institucijos išduoda ir prižiūri pažymėjimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisykles;

d)	atliekant valstybių narių kompetentingų institucijų įgyvendinamo Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir jų taikomų to reglamento įgyvendinimo taisyklių poveikio vertinimą.

2. Šiuo reglamentu nustatyti darbo metodai taikomi, kiek įmanoma, tais atvejais, kai agentūrai pavedama stebėti, kaip taikomi kituose ES teisės aktuose, Sąjungos sudarytuose susitarimuose arba agentūros sudarytuose darbo susitarimuose nustatyti aviacijos saugos reikalavimai.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1) patikrinimas– Agentūros atliekamas Reglamento (EB) Nr. 216/2008 24 straipsnio 1 dalyje ir 54 straipsnyje nurodytas standartizacijos patikrinimas, įskaitant to reglamento 54 straipsnio 4 dalyje ir 55 straipsnyje nurodytą įmonių ar įmonių asociacijų patikrinimą;

2) kompetentinga institucija– valstybės narės paskirtas kompetentingas subjektas, atsakingas už Reglamento (EB) Nr. 216/2008 įgyvendinimą ir jo įgyvendinimo taisyklių taikymą;

3) įgaliotieji darbuotojai– asmenys, įskaitant deleguotuosius darbuotojus, Agentūros įgalioti atlikti patikrinimus;

4) deleguotieji darbuotojai– valstybių narių kompetentingų institucijų, Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), kitų tarptautinių aviacijos organizacijų arba trečiųjų šalių, sudariusių susitarimus su Sąjunga arba darbo susitarimus su agentūra, paskirti tarnautojai, padedantys agentūrai atlikti patikrinimus;

5) įrodymas– įrašas, konstatuojamas faktas arba kita tinkama ir patikrinama informacija;

6) išvada– turimų įrodymų ir taikomų reikalavimų lyginimo rezultatas;

7) ištaisymas– veiksmas, kuriuo panaikinama išvada dėl neatitikties taikomiems reikalavimams;

8) taisomasis veiksmas– veiksmas, kuriuo panaikinama išvados dėl neatitikties taikomiems reikalavimams priežastis, kad neatitiktis nesikartotų;

9) skubiai spręstina saugos problema– padėtis, kai turima įrodymų, kad produktas, sistema, sudedamoji dalis, įranga ar įrenginys yra tokios būklės arba yra naudojami, tiekiami ar prižiūrimi, o paslauga teikiama ar jos teikimas prižiūrimas taip, kad, padėties nedelsiant nepakeitus, tam tikriems asmenims veikiausiai bus padaryta žalos.

3 straipsnis

Stebėsenos principai

1. Agentūra, laikydamasi šiame reglamente nustatytos metodikos, stebi, kaip kompetentingos institucijos taiko 1 straipsnyje nurodytus reikalavimus, ir ar tie reikalavimai taikomi vienodai, taip pat teikia atitinkamas ataskaitas.

2. Nuolatinė ir rizika grindžiama stebėsena vykdoma remiantis agentūros turima informacija. Vykdant stebėseną vertinamas kompetentingų institucijų gebėjimas vykdyti saugos priežiūros pareigas, reikiamais atvejais atliekami patikrinimai ir vykdoma išvadų, padarytų atlikus patikrinimus, įgyvendinimo priežiūra, siekiant užtikrinti, kad būtų laiku atliktas ištaisymas ir įvykdyti taisomieji veiksmai.

3. Stebėsena vykdoma sistemingai. Ji apima visas sritis ir esminius ICAO apibrėžtos saugos priežiūros elementus. Ypatingas dėmesys skiriamas sričių sąsajai.

4. Stebėsena turi būti skaidri, efektyvi, veiksminga, suderinta ir nuosekli.

5. Siekdama nustatyti, ar reikia tobulinti reguliavimo reikalavimus, agentūra atlieka savo vykdomos stebėsenos rezultatų analizę.

4 straipsnis

Patikrinimų ir išvadų principai

1. Atliekant kompetentingų institucijų patikrinimus atsižvelgiama į ankstesnių patikrinimų rezultatus ir, visų pirma, į reguliavimo reikalavimų ir kompetentingos institucijos pajėgumo vykdyti saugos priežiūrą pokyčius; šie patikrinimai turi būti proporcingi tų institucijų prižiūrimo sektoriaus dydžiui ir sudėtingumui ir jais turi būti užtikrinamas vienodai aukštas komercinio oro transporto saugos lygis.

2. Patikrinimai gali apimti įmonių arba įmonių asociacijų, kurias prižiūri tikrinama kompetentinga institucija, patikrinimus.

3. Be to, jei taip susitaria atitinkamos šalys, patikrinimai gali apimti karinių įrenginių, kuriais gali naudotis visuomenė, arba paslaugų, kurias visuomenei teikia kariniai darbuotojai, patikrinimus, kuriais siekiama nustatyti, ar laikomasi Reglamento (EB) Nr. 216/2008 1 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

4. Patikrinimus atlieka tikrintojų grupė, kurią sudaro agentūros įgalioti kvalifikuoti ir parengti atitinkamos (-ų) srities (-čių) darbuotojai. Įgaliotieji darbuotojai laikosi nepriklausomumo, sąžiningumo, etiškos elgsenos, deramo stropumo, teisingos pateikties ir konfidencialumo principų.

5. Tais atvejais, kai agentūra nustato, kad vienas arba daugiau pažymėjimų neatitinka Reglamento (EB) Nr. 216/2008 ir jo įgyvendinimo taisyklių reikalavimų, išvada dėl tokios neatitikties pateikiama atitinkamai kompetentingai institucijai. Jei padėtis, dėl kurios priimta išvada dėl neatitikties, laiku neištaisoma, agentūra parengia rekomendacijas pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 11 straipsnio 2 dalį, kad būtų galima priimti sprendimą dėl abipusio to (-ų) pažymėjimo (-ų) pripažinimo.

6. Agentūra klasifikuoja per 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus patikrinimus padarytas išvadas dėl neatitikties ir vykdo jų įgyvendinimo priežiūrą, atsižvelgdama į tų išvadų poveikį saugai (prioritetas teikiamas su sauga susijusioms išvadoms). Agentūra taip pat nedelsdama informuoja valstybių narių kompetentingas institucijas, jei skubiai spręstina saugos problema sprendžiama nepakankamai.

7. Šiuo reglamentu nepažeidžiami Reglamento (EB) Nr. 216/2008 15 ir 58 straipsniai, Komisijos sprendimas 2001/844/EB, EAPB, Euratomas (17), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2111/2005 (18) ir Komisijos reglamentas (EB) Nr. 473/2006 (19).

5 straipsnis

Informacijos mainai

1. Valstybių narių kompetentingos institucijos agentūrai pateikia visą būtiną su jų vykdoma saugos priežiūra susijusią informaciją, nurodydamos visus svarbiausius jų saugos priežiūros sistemos elementus, įskaitant informaciją apie jų prižiūrimas įmones arba įmonių asociacijas. Informacija teikiama agentūros nurodyta forma ir būdu, atsižvelgiant į informaciją, kuri buvo pateikta ICAO.

2. Agentūra gali paprašyti valstybių narių kompetentingų institucijų pateikti ir ad hoc informacijos. Teikdama tokį informacijos prašymą, agentūra pateikia prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, nurodo, kokios konkrečios informacijos jai reikia, ir nustato terminą, iki kurio informacija turi būti pateikta.

3. Siekdama padėti vienodai įgyvendinti taikytinus reikalavimus, agentūra pateikia valstybių narių kompetentingoms institucijoms atitinkamą informaciją.

6 straipsnis

Nacionalinis standartizacijos koordinatorius

1. Valstybės narės paskiria nacionalinį standartizacijos koordinatorių, per kurį pirmiausia palaikomi su visa standartizacijos veikla susiję ryšiai ir kuris, visų pirma, koordinuoja 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus informacijos mainus. Nacionalinis standartizacijos koordinatorius yra atsakingas už:

a)	agentūrai pateiktos informacijos, įskaitant informaciją, kurios prašoma pagal 3, 4 ir 5 straipsnius, nuolatinį saugojimą ir atnaujinimą, už ištaisymą, taisomųjų veiksmų planus ir sutartų taisomųjų veiksmų įgyvendinimo įrodymus;

b)	pagalbą agentūrai visais patikrinimo etapais ir už tai, kad per patikrinimus vietoje tikrintojų grupė būtų lydima.

2. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų aiškiai apibrėžtos paskirtojo nacionalinio standartizacijos koordinatoriaus ir jų vidaus struktūrų bendravimo gairės, padedančios koordinatoriui deramai eiti savo pareigas.

7 straipsnis

Nuolatinė stebėsena

1. 3 straipsnyje nurodyta nuolatinė stebėsena apima:

a)	duomenų ir informacijos, kuriuos teikia valstybių narių kompetentingos institucijos, Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) bei Komisija, ir iš kitų atitinkamų šaltinių gaunamų duomenų ir informacijos surinkimą ir analizę;

b)	kompetentingos institucijos gebėjimo vykdyti saugos priežiūros pareigas vertinimą;

c)	priklausomai nuo b punkte nurodyto vertinimo rezultatų, – patikrinimų prioritetų nustatymą, patikrinimų planavimą ir aprėptį;

d)	tokių patikrinimų atlikimą, įskaitant su jais susijusių ataskaitų teikimą;

e)	išvadų dėl neatitikties, padarytų per patikrinimus, įgyvendinimo priežiūrą ir tokių išvadų nagrinėjimo užbaigimą.

2. Agentūra nustato, parengia ir palaiko bendrą 1 dalies b punkte nurodyto vertinimo modelį, atsižvelgdama bent į šiuos elementus:

a)	aviacijos sektoriaus dydį ir sudėtingumą;

b)	pavojingus incidentus, avarijas, mirtinas avarijas ir su jomis susijusius mirties atvejus;

c)	patikrinimų perone rezultatus;

d)	ankstesnių patikrinimų rezultatus;

e)	kompetentingų institucijų gebėjimą veiksmingai ištaisyti padėtį ir įgyvendinti taisomuosius veiksmus;

f)	pagal tarptautines konvencijas arba valstybines saugos vertinimo programas atliktų auditų rezultatus;

g)	į tai, ar esama pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 11 straipsnio 2 dalį arba pagal Sutarties 258 straipsnį nustatytų priemonių.

3. 2 dalyje nustatyto modelio taikymo rezultatai, įvesties duomenys ir vertinimo rezultatai pateikiami atitinkamos valstybės narės nacionaliniam standartizacijos koordinatoriui.

4. Agentūra, atsižvelgdama į nuolatinės stebėsenos rezultatus, pakoreguoja tikrinimo programą taip, kad būtų atsižvelgta ir į saugos rezultatų pagerėjimą, ir į suprastėjimą. Kai yra įrodymų, kad saugos rezultatai prastėja, agentūra imasi tinkamų veiksmų.

8 straipsnis

Tikrinimo programa

1. Agentūra, suderinusi su Komisija, parengia daugiametę programą, kurioje nurodomi 10 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti patikrinimai, ir metinę programą, kurioje nurodomi 10 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodyti patikrinimai.

2. Tikrinimo programose nurodoma atitinkama (-os) valstybė (-ės) narė (-ės), patikrinimo tipas, patikrinimų sritys ir numatomas patikrinimų vietoje etapo laikotarpis, atsižvelgiant į 7 straipsnyje nurodytą modelį.

3. Agentūra gali koreguoti tikrinimo programas, atsižvelgdama į kylančią riziką, nustatytą vykdant 7 straipsnyje nurodytą nuolatinę stebėseną.

4. Metinė programa pateikiama Komisijai, agentūros valdybos nariams kaip agentūros darbo programos dalis pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 33 straipsnio 2 dalies c punktą ir atitinkamos valstybės narės nacionaliniam standartizacijos koordinatoriui.

9 straipsnis

Patikrinimų sritys

1. Agentūra atlieka visų Reglamento (EB) Nr. 216/2008 II skyriuje apibrėžtų sričių patikrinimus. Patikrinimų sritys, be kitų, yra šios:

a)	tinkamumas skraidyti, kaip apibrėžta minėto reglamento 5 straipsnyje, ir aplinkos apsauga, kaip apibrėžta jo 6 straipsnyje;

b)	orlaivio įgula, kaip apibrėžta minėto reglamento 7 ir 8 straipsniuose;

c)	skrydžiai, kaip apibrėžta minėto reglamento 8 ir 9 straipsniuose;

d)	patikrinimai perone, kaip apibrėžta minėto reglamento 10 straipsnyje;

e)	aerodromai, kaip apibrėžta minėto reglamento 8a straipsnyje;

f)	OEV ir (arba) ONP ir skrydžių vadovai, kaip apibrėžta minėto reglamento 8b ir 8c straipsniuose.

Kitos sritys gali būti nustatytos priklausomai nuo Reglamento (EB) Nr. 216/2008 pokyčių arba kai to paprašo Komisija.

2. Agentūra užtikrina, kad jos ištekliai būtų tinkamai paskirstyti įvairių sričių stebėsenai ir patikrinimams, priklausomai nuo 7 straipsnyje nurodytos nuolatinės stebėsenos rezultatų.

10 straipsnis

Patikrinimų tipai

1. Agentūra atlieka:

a)	išsamius vienos ar kelių sričių patikrinimus; tie patikrinimai atliekami pagal nuolatinės stebėsenos rezultatus nustatytais intervalais;

b)	tikslinius patikrinimus, kuriais siekiama patikrinti konkrečius vienos arba kelių sričių aspektus ir (arba) įvertinti sutarto ištaisymo ir taisomųjų veiksmų įgyvendinimo būklę;

c)	ad hoc patikrinimus, per kuriuos tikrinami konkretūs nerimą keliantys dalykai, nustatomi per agentūros vykdomą nuolatinę stebėseną arba jei to paprašo Komisija.

2. Nepaisant 1 dalyje nurodytų patikrinimų agentūra, surinkusi pakankamai įrodymų, kad nesilaikoma reikalavimų, gali padaryti išvadas neatlikusi patikrinimų vietoje.

11 straipsnis

Tikrintojų grupėms taikomi mokymo, kvalifikacijos ir įgaliojimo kriterijai

1. Agentūra nustato kvalifikacijos kriterijus, taikomus tikrintojų grupėms priklausantiems darbuotojams.

2. Kvalifikacijų kriterijai, be kitų, yra šie:

a)	institucinės ir reguliavimo sistemos, visų pirma šio reglamento bei atitinkamų tarptautinių susitarimų, išmanymas;

b)	audito metodų išmanymas ir jų taikymo patirtis;

c)	atitinkamos (-ų) 9 straipsnyje nurodytos (-ų) srities (-čių) techninė kompetencija ir praktinė patirtis.

3. Grupių vadovai yra agentūros darbuotojai. Jų kvalifikacijos kriterijai, be nurodytųjų 2 dalyje, apima gebėjimą vadovauti grupės darbui ir bendrauti tarptautinėje aplinkoje bei kebliose situacijose.

4. Grupės nariai yra agentūros darbuotojai arba deleguotieji darbuotojai.

5. Tiek grupių vadovai, tiek grupių nariai supažindinami su taikytinais reikalavimais ir agentūros procedūromis. Agentūra užtikrina nuolatinę grupių vadovų ir grupių narių kompetenciją, kad jie galėtų dalyvauti patikrinimuose kaip įgaliotieji darbuotojai. Tuo tikslu agentūra parengia tinkamas nuolatinio mokymo programas.

6. Kvalifikacijos kriterijus atitinkančius tinkamai parengtus darbuotojus agentūra gali įgalioti dalyvauti tikrintojų grupėse.

12 straipsnis

Tikrintojų grupių kūrimas

1. Patikrinimus atlieka agentūros sukurtos grupės, kurias sudaro įgaliotieji darbuotojai, kaip numatyta 11 straipsnyje.

2. Agentūra nustato grupės sudėtį, kad grupė būtų ne didesnė, nei būtina tam, kad ji turėtų reikiamą techninę kompetenciją ir galėtų atlikti visą jai tenkantį darbą, atsižvelgiant į patikrinimų tipą, aprėptį, tikrinamų sričių skaičių ir numatytą programą. Kiekvieną grupę sudaro vadovas ir bent vienas narys. Visais atvejais agentūra užtikrina, kad grupių dydis atitiktų patikrinimų aprėptį.

3. Agentūra užtikrina, kad kuriant grupes nebūtų interesų konfliktų tiek su tikrinamomis kompetentingomis institucijomis, tiek su tikrinamomis įmonėmis arba įmonių asociacijomis.

4. Tinkamu laiku prieš pradėdama patikrinimą agentūra paprašo darbuotojus deleguojančių institucijų arba organizacijų informacijos, ar jų įgalioti darbuotojai galės dalyvauti vietoje atliekamuose patikrinimuose.

5. Nacionalinių standartizacijos koordinatorių, kaip numatyta 14 straipsnio 2 dalyje, ir deleguotųjų darbuotojų, kaip numatyta 19 straipsnio 2 dalyje, dalyvavimo agentūros atliekamuose patikrinimuose išlaidas pagal Sąjungos taisykles ir nepažeisdama Sąjungos kasmetinės biudžeto sudarymo procedūros atlygina agentūra.

13 straipsnis

Patikrinimų atlikimas

1. 10 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytus patikrinimus sudaro šie etapai:

a)	ne trumpiau nei 10 savaičių prieš patikrinimą trunkantis parengiamasis etapas;

b)	patikrinimų vietoje etapas;

c)	ne ilgiau kaip 10 savaičių po patikrinimo vietoje trunkantis ataskaitos rengimo etapas.

2. Apie 10 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus ad hoc patikrinimus atitinkamai kompetentingai institucijai pranešama prieš 2 savaites, tačiau jiems netaikomi 14, 15 ir 16 straipsniuose numatyti terminai ir tvarka, išskyrus būtinybę pateikti galutinę ataskaitą.

3. Per 10 straipsnyje nurodytus patikrinimus padarytos išvados dėl neatitikties pranešamos pagal 16 straipsnį, jų įgyvendinimo priežiūra vykdoma ir jos baigiamos nagrinėti pagal 17 straipsnį, ir klasifikuojamos pagal 18 straipsnį.

14 straipsnis

Parengiamasis etapas

1. Parengiamuoju etapu agentūra:

a)	apie patikrinimą, įskaitant numatomą patikrinimo tipą, sritį (-is) ir sektorius, kompetentingai institucijai praneša ne vėliau kaip prieš 10 savaičių iki patikrinimų vietoje etapo pradžios;

b)	renka informaciją, kuri būtina rengiantis atlikti patikrinimą, deramai atsižvelgdama į informaciją, gautą vykdant nuolatinę stebėseną;

c)	nustato patikrinimų, įskaitant įmonių arba įmonių asociacijų patikrinimus, aprėptį, mastą ir programą, atsižvelgdama į informaciją, gautą vykdant nuolatinę stebėseną;

d)	nustato tikrintojų grupės dydį ir sudėtį.

2. Gavusi pranešimą apie patikrinimą, kompetentinga institucija bendradarbiauja su agentūra, kad galėtų greitai pasirengti patikrinimo vietoje etapui. Jei būtina, gali būti surengtas preliminarus tikrintojų grupės ir nacionalinio standartizacijos koordinatoriaus susitikimas.

3. Agentūra kompetentingai institucijai pateikia tikrinimo programą ir nurodo tikrintojų grupės sudėtį ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki patikrinimų vietoje etapo pradžios.

15 straipsnis

Patikrinimų vietoje etapas

1. Patikrinimų vietoje etapu agentūra:

a)	surengia įvadinį posėdį, kuriame dalyvauja nacionalinis standartizacijos koordinatorius ir tikrinama kompetentinga institucija;

b)	vykdo nebaigtų nagrinėti išvadų dėl neatitikties, padarytų per ankstesnius patikrinimus, įgyvendinimo priežiūrą ir peržiūri atitinkamus ištaisymus ir taisomuosius veiksmus;

c)	praneša kompetentingai institucijai apie bet kokią per patikrinimą nustatytą nedelsiant spręstiną saugos problemą;

d)	per baigiamąjį posėdį tikrinamai kompetentingai institucijai pateikia preliminarių išvadų dėl neatitikties, kurios buvo padarytos arba kurių įgyvendinimo priežiūra buvo vykdoma per patikrinimą, sąrašą.

2. Be to, agentūra gali:

a)	tikrinti kompetentingos institucijos ir kvalifikuotų subjektų, kuriems kompetentinga institucija pavedė vykdyti tam tikras užduotis, pagrindinius biurus ir tiek, kiek reikia, regioninius biurus;

b)	atlikdama kompetentingos institucijos patikrinimą, tikrinti įmones arba įmonių asociacijas, kurias ta kompetentinga institucija prižiūri; tuo atveju kompetentinga institucija gali dalyvauti patikrinimuose kartu su tikrintojų grupe;

c)	rengti pokalbius su tikrinamos kompetentingos institucijos darbuotojais ir kvalifikuotais subjektais, jei tokių yra, ir įmonių bei įmonių asociacijų atstovais, jei tokių yra;

d)	nagrinėti teisės aktus, procedūras, pažymėjimus, įrašus, duomenis ir bet kokią kitą susijusią medžiagą.

16 straipsnis

Ataskaitos rengimo etapas

1. Šiuo patikrinimo etapu, kuriuo rengiama ataskaita, agentūra per 6 savaites po patikrinimų vietoje etapo baigiamojo posėdžio peržiūri preliminarias išvadas, jas suklasifikuoja ir tuo remdamasi parengia tikrinamai kompetentingai institucijai skirtos ataskaitos projektą.

2. Ataskaitos projektą sudaro bent šios dalys:

a)	santrauka, kurioje pristatomos išvados;

b)	išsami informacija apie patikrinimo atlikimą, įskaitant patikrinimo tipą, sritis, aprėptį ir tikrintojų grupės sudėtį;

c)	pagrindinių išvadų analizė pagal svarbiausius elementus;

d)	išvadų dėl neatitikties, kurios buvo padarytos arba kurių įgyvendinimo priežiūra buvo vykdoma per patikrinimą, sąrašas ir jų klasifikacija;

e)	rekomendacijos, įskaitant, kai būtina, rekomendacijas dėl abipusio pažymėjimų pripažinimo.

3. Išvados dėl neatitikties pateikiamos 2 dalyje nurodytame ataskaitos projekte, išskyrus tuo atveju, jei apie jas kitomis priemonėmis raštu pranešta agentūrai.

4. Kompetentinga institucija per dvi savaites nuo pranešimo gali agentūrai raštu pateikti pastabas.

5. Agentūra per 10 savaičių po baigiamojo posėdžio pateikia galutinę ataskaitą, parengtą remiantis 2 dalyje nurodytu ataskaitos projektu ir kompetentingos institucijos pastabomis, jei jų būta. Agentūra prireikus gali pakoreguoti išvados dėl neatitikties aprašymą, jos teisinį pagrindą, klasifikaciją arba jos būklę, atsižvelgdama į pastabas, kurios buvo pateiktos, ir į ištaisymus arba taisomuosius veiksmus, apie kuriuos pranešta ataskaitos rengimo etapu.

6. Agentūra nustato ir palaiko kiekvienos valstybės narės nuolatinės stebėsenos būklę, apie kurią paprašyta praneša tai valstybei narei ir Komisijai.

7. Galutinė patikrinimo ataskaita skiriama tikrinamai kompetentingai institucijai, Komisijai, kuri prireikus gali vėliau perduoti šią ataskaitą atitinkamai valstybei narei ir kitoms kompetentingoms institucijoms.

17 straipsnis

Išvadų įgyvendinimo priežiūra ir jų nagrinėjimo užbaigimas

1. Jei padarytos išvados dėl neatitikties klasifikuojamos pagal 18 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, kompetentinga institucija ne vėliau kaip per keturias savaites po agentūros pateikto pranešimo pasiūlo ištaisyti padėtį ir taikyti taisomąjį veiksmą.

2. Jei padarytos išvados dėl neatitikties klasifikuojamos pagal 18 straipsnio 1 dalies a punktą, kompetentinga institucija ne vėliau kaip per 10 savaičių po agentūros pateikto pranešimo pasiūlo taikyti taisomąjį veiksmą.

3. Kompetentinga institucija reikiamu laiku praneša agentūrai apie taisomųjų veiksmų įvykdymą ir pateikia su tuo susijusius įrodymus.

4. Agentūra:

a)	vertina ištaisymus ir taisomuosius veiksmus, apie kuriuos praneša kompetentinga institucija, arba paprašo laiku pateikti daugiau paaiškinimų;

b)	per 16 savaičių po pranešimo pritaria arba nepritaria ištaisymams ir (arba) taisomiesiems veiksmams, apie kuriuos pranešta;

c)	stebi, ar tinkamai įgyvendinami taisomieji veiksmai;

d)	nustato, ar reikia imtis papildomų veiksmų pagal 22 straipsnį;

e)	būklės ataskaitomis reguliariai praneša kompetentingai institucijai ir Komisijai išvadų dėl neatitikties ir susijusių ištaisymų ir (arba) taisomųjų veiksmų būklę;

f)	įsitikinusi, kad taisomieji veiksmai įvykdyti ir pateikti įrodymai, baigia nagrinėti išvadas dėl neatitikties, užregistruoja jų nagrinėjimo baigtį ir apie tai praneša kompetentingai institucijai.

5. Taikydama c punktą, agentūra kompetentingos institucijos gali paprašyti įrodymų arba paaiškinimų. Be to, agentūra gali nuspręsti atlikti patikrinimą vietoje, kad nustatytų, kaip įgyvendinami taisomieji veiksmai.

6. Kai dėl išvadų dėl neatitikties taikoma pažeidimų nagrinėjimo procedūra pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 11 straipsnio 2 dalį arba pagal Sutartis, agentūra, pasikonsultavusi su Komisija, užtikrina, kad būtų vykdoma tinkama išvadų įgyvendinimo priežiūra, ir nebaigia tokių išvadų nagrinėjimo iš anksto nesuderinusi su Komisija.

18 straipsnis

Išvadų klasifikacija

1. Visas išvadas dėl neatitikties, kurias padaro agentūra, atlikdama 10 straipsnyje nurodytus patikrinimus, ji klasifikuoja ir praneša, priklausomai nuo to, ar jos susijusios su administraciniais ar techniniais reikalavimais, priskirdama vienai iš šių klasių:

a)	C klasė. Neatitiktis taikomiems reikalavimams, dėl kurios daugiausia kyla standartizacijos problemų;

b)	D klasė. Neatitiktis taikomiems reikalavimams, dėl kurios kyla standartizacijos ir saugos problemų, jei neatitiktis laiku neištaisoma;

c)	G klasė. Nedelsiant spręstina saugos problema.

2. Ataskaitų teikimui, išvadų įgyvendinimo priežiūrai ir nagrinėjimo užbaigimui prioritetai skiriami pagal klasifikaciją.

19 straipsnis

Nedelsiant spręstina saugos problema

1. Kai agentūrai pranešama nedelsiant spręstina saugos problema:

a)	agentūra paprašo kompetentingos institucijos imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų, įskaitant nedelsiant ištaisyti padėtį;

b)	kompetentinga institucija veiksmingai ištaiso padėtį, siekdama, kad išvada būtų panaikinta, ir agentūrai pateikia su tuo susijusį įrodymą.

2. Per dvi savaites po pranešimo apie nedelsiant spręstiną saugos problemą agentūra gali paprašyti, kad kompetentinga institucija dalyvautų posėdyje, kuriame vertinama, kaip buvo nedelsiant ištaisyta padėtis.

3. Jei ištaisymas agentūros netenkina, ji Komisijai pateikia rekomendacijas, įskaitant, kai būtina, su pažymėjimo (-ų), kurį (-iuos) išdavė kompetentinga institucija, abipusiu pripažinimu susijusį prašymą. Agentūra apie tai nedelsdama praneša valstybių narių kompetentingoms institucijoms.

20 straipsnis

Įrašai

1. Agentūra sukuria įrašų saugojimo sistemą, kurią taikant galima tinkamai saugoti, naudoti ir patikimai atsekti atvejus, kai keičiasi:

a)	tikrintojų grupės vadovų ir tos grupės narių mokymas, kvalifikacija ir įgaliojimai;

b)	tikrinimo programos;

c)	ataskaitos;

d)	išvados ir susiję įrodymai;

e)	sutarti ištaisymai ir taisomieji veiksmai;

f)	išvadų dėl neatitikties nagrinėjimo baigtis ir susiję įrodymai;

g)	rekomendacijos dėl abipusio pažymėjimų pripažinimo;

h)	7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyti vertinimai.

2. Visi įrašai saugomi ne trumpiau kaip 15 metų, laikantis taikomų duomenų apsaugos teisės aktų.

21 straipsnis

Galimybė susipažinti su patikrinimo ataskaitose pateikta informacija

1. Jei patikrinimo ataskaitoje pateikta informacija yra susijusi su įmone arba įmonių asociacija, kurios saugos priežiūrą vykdo trečioji valstybė, ir patenka į pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 12 straipsnį sudaryto Sąjungos susitarimo taikymo sritį, trečiajai valstybei, kaip tokio susitarimo šaliai, vadovaujantis atitinkamomis susitarimo nuostatomis suteikiama galimybė susipažinti su tokia informacija.

2. Jei patikrinimo ataskaitoje pateikta informacija patenka į Sąjungos ir ICAO bendradarbiavimo memorandumo taikymo sritį, ICAO suteikiama galimybė susipažinti su ta informacija pagal Bendradarbiavimo memorandumo ir atitinkamo su sauga susijusio priedo nuostatas.

3. Jei patikrinimo ataskaitoje pateikta informacija yra susijusi su pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 996/2010 (20) vykdomais saugos tyrimais, ta informacija nedelsiant pateikiama už saugos tyrimą atsakingai institucijai.

4. Taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 (21) laikoma, kad su patikrinimo ataskaita susijęs sprendimų priėmimo procesas nėra baigtas, jei nėra baigtos nagrinėti atitinkamos išvados dėl neatitikties.

22 straipsnis

Papildomi veiksmai

1. Agentūra nustato visus atvejus, kai nevykdoma išvados dėl neatitikties įgyvendinimo priežiūra, kaip antai:

a)	per 17 straipsnio 1 dalyje nurodytą laikotarpį nepranešta apie taisomuosius veiksmus;

b)	per 17 straipsnio 4 dalies b punkte nurodytą laikotarpį agentūra nepritarė taisomiesiems veiksmams;

c)	taisomieji veiksmai nebuvo tinkamai įgyvendinti.

2. 1 dalyje nurodytais atvejais agentūra paprašo kompetentingos institucijos pateikti paaiškinimus dėl nepranešimo apie papildomus veiksmus, nustatydama terminą, iki kurio reikia pateikti atsakymą.

3. Agentūra įvertina nepranešimo pasekmes ir kompetentingos institucijos iki nustatyto termino pateiktą atsakymą. Remdamasi tokio vertinimo rezultatais, agentūra gali:

a)	pritarti papildomiems veiksmams, apie kuriuos pranešta, arba

b)	atitinkamai kompetentingai institucijai ir Komisijai pateikti papildomą ataskaitą. Toje ataskaitoje nurodomas agentūros atliktas vertinimas ir rekomendacijos Komisijai, įskaitant, kai būtina, rekomendacijos dėl pažymėjimo (-ų), kurį (-iuos) išdavė kompetentinga institucija, abipusio pripažinimo.

4. Nepažeisdama Reglamento (EB) Nr. 2111/2005, gavusi 3 dalies b punkte nurodytą papildomą ataskaitą, Komisija gali imtis bet kurio iš šių veiksmų:

a)	pateikti pastabas atitinkamai valstybei narei arba paprašyti papildomų paaiškinimų visoms ar daliai išvadų dėl neatitikties patikslinti;

b)	pareikalauti, kad agentūra atliktų ad hoc patikrinimą, per kurį nustatytų, ar tinkamai taisoma padėtis ir įgyvendinami taisomieji veiksmai;

c)	pradėti Reglamento (EB) Nr. 216/2008 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, kad galėtų nuspręsti, ar kompetentingos institucijos išduoti pažymėjimai atitinka taikomus reikalavimus;

d)	pradėti procedūrą pagal Sutarties 258 straipsnį.

23 straipsnis

Metinė ataskaita

Ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d. agentūra Komisijai pateikia metinę nuolatinės stebėsenos ir praėjusiais metais atliktų patikrinimų ataskaitą. Ataskaitoje pateikiama stebėsenos ir patikrinimų rezultatų analizė, nurodomas kompetentingų institucijų gebėjimas vykdyti saugos priežiūros pareigas, taip pat rekomendacijos dėl galimo tobulinimo. Rekomendacijose visų pirma nurodomos techninės taisyklės, kurias reikia nustatyti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 17 straipsnio 2 dalies b punktą, taip pat priemonės, kurias agentūra turi nustatyti arba iš dalies pakeisti pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 18 straipsnio c punktą.

24 straipsnis

Darbo tvarka

Ne vėliau kaip per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo agentūra persvarsto savo darbo tvarką, kurios laikydamasi vykdo pagal 3–23 straipsnius paskirtas užduotis.

25 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Agentūros pagal Reglamentą (EB) Nr. 736/2006 padarytos išvados dėl neatitikties, kurių nagrinėjimo baigties įrodymai agentūrai nepateikiami šio reglamento įsigaliojimo metu, laikomos priimtomis pagal šį reglamentą ir traktuojamos atitinkamai.

2. Taisomųjų veiksmų planai, kuriems agentūra pritarė pagal Reglamentą (EB) Nr. 736/2006, laikomi planais, kuriems pritarta pagal šį reglamentą.

3. Grupių nariai ir vadovai, kuriuos agentūra įgalioja pagal Reglamentą (EB) Nr. 736/2006, laikomi pagal šį reglamentą įgaliotais darbuotojais.

26 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 736/2006 yra panaikinamas.

27 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 79, 2008 3 19, p. 1.

(2) OL L 129, 2006 5 17, p. 10.

(3) OL L 243, 2003 9 27, p. 6.

(4) OL L 315, 2003 11 28, p. 1.

(5) OL L 240, 2002 9 7, p. 1.

(6) OL L 206, 2011 8 11, p. 21.

(7) OL L 271, 2011 10 18, p. 15.

(8) OL L 271, 2011 10 18, p. 23.

(9) OL L 201, 2010 8 3, p. 1.

(10) OL L 373, 1991 12 31, p. 4.

(11) OL L 254, 2008 9 20, p. 1.

(12) OL L 143, 2004 4 30, p. 76.

(13) OL L 109, 2008 4 19, p. 17.

(14) OL L 296, 2012 10 25, p. 1.

(15) OL L 311, 2011 11 25, p. 1.

(16) Tarybos sprendimas 2011/531/ES, OL L 232, 2011 9 9, p. 8.

(17) OL L 317, 2001 12 3, p. 1.

(18) OL L 344, 2005 12 27, p. 15.

(19) OL L 84, 2006 3 23, p. 8.

(20) OL L 295, 2010 11 12, p. 35.

(21) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

29.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 179/60

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 630/2013

2013 m. birželio 28 d.

kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, priedai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001 (1), nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, ypač į jo 23 straipsnio pirmą pastraipą,

kadangi:

(1)	Reglamentu (EB) Nr. 999/2001 nustatytos galvijų, avių ir ožkų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės. Jis taikomas gyvų gyvūnų auginimui ir gyvūninių produktų gamybai, jų pateikimui rinkai, o tam tikrais specialiais atvejais – jų eksportui;

(2)

2011 m. sausio 19 d. Europos maisto saugos tarnyba (EMST) paskelbė nuomonę, parengtą kartu su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru (ELPKC), apie bet kokias galimas epidemiologines ar molekulines sąsajas tarp gyvūnų ir žmonių USE (toliau – bendra EMST ir ELPKC nuomonė) (2). Bendroje EMST ir ECDC nuomonėje EMST ir ECDC patvirtino atipinių galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE) formų nustatymą ir nurodė klasikinės GSE, L tipo atipinės GSE ir H tipo atipinės GSE formų skirtumus. Todėl tikslinga įrašyti klasikinių ir atipinių GSE atvejų apibrėžtis į Reglamento (EB) Nr. 999/2001 I priedą;

(3)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo A skyriaus I dalyje nustatytos GSE stebėsenos taisyklės, taikomos dėl galvijų, paskerstų žmonėms vartoti. Jose nurodomi gyvūnai, paskersti pagal „skerdimą, susidarius nepaprastai padėčiai“, kaip apibrėžta 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvos 64/433/EEB dėl sveikatos reikalavimų, taikomų gaminant ir pateikiant į rinką šviežią mėsą (3) 2 straipsnio n punkte. Ta direktyva buvo panaikinta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/41/EB (4). Dėl to atsirado teisinio netikrumo ir sumažėjo gyvūnų, kurie turėtų būti ištirti, tyrimų. Todėl būtina aiškiai apibrėžti padėtį, kai gyvūnai turi būti nedelsiant paskersti, pagal GSE stebėsenos taisykles, taikomas dėl paskerstų žmonėms vartoti pagal Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedą galvijų;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III priedo A skyriaus II dalyje nustatytos taisyklės dėl avių ir ožkų stebėsenos. Valstybių narių parengtose atrajotojų stebėsenos ir tyrimų, siekiant nustatyti, ar nėra užkrečiamosios spongiforminės encefalopatijos (USE) pasireiškimo Sąjungoje metinėse ataskaitose pastaraisiais metais parodyta, kad avių ir ožkų, kurios nebuvo paskerstos žmonėms vartoti, tyrimas paprastai yra veiksmingesnis siekiant nustatyti USE atvejus nei gyvūnų, paskerstų žmonėms vartoti, tyrimas. Todėl valstybėms narėms turėtų būti suteikta daugiau lankstumo, kad jos nedidelį skaičių tyrimų, kurių reikalaujama pagal tą priedą, sutelktų tose subpopuliacijose, kuriose yra didesnė tikimybė nustatyti tokius atvejus;

(5)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priede nustatytos likvidavimo priemonės, kurios turi būti taikomos patvirtinus galvijų, avių ir ožkų USE atvejus bei būtiniausi veisimo programos, skirtos didinti avių atsparumą USE, reikalavimai. Tas priedas buvo iš dalies pakeistas keletą kartų, taip pat ir Komisijos reglamentais (EB) Nr. 727/2007 (5) ir (EB) Nr. 746/2008 (6);

(6)

2007 m. liepos 17 d. byloje T-257/07 Prancūzija iškėlė bylą Komisijai Bendrajame teisme, prašydama sustabdyti Reglamento (EB) Nr. 727/2007 priedo 3 punkto taikymą tiek, kiek tai susiję su 2.3 punkto b papunkčio iii įtraukos, 2.3 punkto d papunkčio ir 4 punkto įrašymu į Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priedo A skyrių, arba visai panaikinti tą reglamentą. Prancūzijos teigimu, šie punktai leistų taikyti ne tokias griežtas priežiūros ir likvidavimo priemones nei anksčiau nustatytosios dėl avių ir ožkų. 2007 m. rugsėjo 28 d. potvarkiu (7) Teismas šių nuostatų taikymą laikinai sustabdė, kol bus priimtas Teismo sprendimas pagrindinėje byloje;

(7)

todėl Komisija paprašė EMST padėti paaiškinti dvi pagrindines prielaidas, kuriomis buvo pagrįstas Reglamentas (EB) Nr. 727/2007. Atsižvelgiant į EMST paaiškinimus, Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 buvo iš dalies pakeistas Reglamentu (EB) Nr. 746/2008, kuriuo buvo atnaujintos nuostatos, kurių taikymas Bendrojo Teismo nutartimi buvo laikinai sustabdytas. 2008 m. spalio 30 d. Bendrojo Teismo nutartimi (8) Reglamento (EB) Nr. 999/2001, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB) Nr. 746/2008, VII priedo A skyriaus 2.3 punkto b papunkčio iii įtraukos, 2.3 punkto d papunkčio ir 4 punkto nuostatų taikymas laikinai sustabdytas, kol bus priimtas sprendimas pagrindinėje byloje (T-257/07);

(8)	2011 m. rugsėjo 9 d. sprendimu byloje T-257/07 (9) Bendrasis Teismas atmetė Prancūzijos prašymą panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 746/2008 ir panaikino tų Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priedo A skyriaus nuostatų taikymo sustabdymą;

(9)

2011 m. lapkričio 28 d. byloje C-601/11-P (10) Prancūzija pateikė apeliacinį skundą dėl Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-257/07. Teismo prašoma panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-257/07 ir pateikti ginčo galutinį sprendimą, kuriuo būtų panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 746/2008, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti;

(10)

tikslinga aiškiau apibrėžti labai sudėtingas Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priede numatytas valdymo galimybes ir nukrypti leidžiančias nuostatas dėl klasikinės skrepi avių ir ožkų populiacijose kontrolės ir likvidavimo. VII priede turėtų būti numatytos tik trys galimybės dėl užkrėstų avių ir ožkų bandų, t. y.: 1 pasirinktis – pašalinti visus gyvūnus; 2 pasirinktis – pašalinti tik ligai imlius gyvūnus; ir 3 pasirinktis – neprivalomas gyvūnų šalinimas;

(11)

taikytinos priemonės pagal kiekvieną iš tų trijų pasirinkčių turėtų būti parengtos iš naujo siekiant padėti palyginti pasirinktis ir geriau suvokti, kokių pasekmių tai turės atskiram ūkiui. Kadangi pagal 1 ir 2 pasirinktis numatomos griežtesnės likvidavimo priemones, kurios pagerintų ligų kontrolę, po likvidavimo pagal 1 ir 2 pasirinktis vykdomos priemonės turėtų būti lankstesnės nei pasirinkus 3 pasirinktį;

(12)

būtina patikslinti sąlygas, kuriomis pagal 2 pasirinktį nustatytos likvidavimo priemonės gali būti atidedamos. Tikslinga leisti jas trumpam laikui atidėti ne ilgiau nei trims mėnesiams dėl ėriavimosi laikotarpio. Tačiau ilgalaikis atidėjimas gali būti pateisinamas tik dėl to, kad reikia daugiau laiko padidinti genetinį atsparumą ūkyje klasikinei skrepi ligai. Kadangi genetinis atsparumas klasikinei skrepi ligai iki šiol buvo įrodytas tik avims, neturėtų būti leidžiama ilgam atidėti tik ožkų bandoms taikomas priemones. Jeigu leidžiama, turėtų būti apsiribota iki trejų metų laikotarpiu, laikantis tam tikrų sąlygų;

(13)

kai patvirtinami klasikiniai skrepi atvejai avių ūkiuose, kuriuose laikomos tų veislių, kurioms gresia išnykimas ūkiuose, avys, po likvidavimo taikant Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priede nustatytas priemones turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad sudėtinga nustatyti ir naudoti tik tos pačios nykstančios veislės atsparias avis arba avių genetinės medžiagos produktus. Šiuo konkrečiu atveju valstybėms narėms turėtų būti leista taikyti lankstesnes taisykles, susijusias su veislinių avių genotipu ir avių genetinės medžiagos produktais, įdiegtais ir naudojamais ūkiuose;

(14)

bendroje EMST ir ELPKC nuomonėje teigiama, kad atipinė skrepi galėtų būti beveik arba visai neužkrečiama. Ši išvada grindžiama daugiausia tuo, kad nėra nustatyta stebėtų atipinių Nor98 atvejų dažnumo visoje populiacijoje ir bandose, kuriose buvo nustatyti užsikrėtimo atvejai, statistinių skirtumų. Todėl apribojimai dėl avių ir ožkų judėjimo patvirtinus atipinę skrepi nebėra pagrįsti. Griežtesnė tų bandų priežiūra vis dėlto turėtų išlikti, siekiant surinkti daugiau mokslinių duomenų apie atipinę skrepi. Šis Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priedo pakeitimas dera su būsimos politikos alternatyvomis, numatytomis Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Antrasis kovos su USE veiksmų planas. 2010–2015 m. strategijos dokumentas dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų“ (11) 2.4.3 punkte;

(15)

veisimo programos iki šiol buvo taikomos tik didelės genetinės vertės avių bandoms. Ten, kur jos buvo taikomos, veisimo programos buvo veiksmingos didinant atsparumą klasikinei skrepi aukštos genetinės vertės avių populiacijose. Tačiau įprastose populiacijose suteikiančio atsparumą paveldimo faktoriaus (alelių) paplitimas, panašu, iki šiol buvo ribotas. Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VII priedo C skyriuje turėtų būti numatyta galimybė, kad veislinių avinų genotipavimas būtų atliekamas veisimo programoje nedalyvaujančiose bandose, siekiant pagerinti atsparumo klasikinei skrepi faktoriaus paplitimą produkcinėje populiacijoje;

(16)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priedo A skirsnyje nustatytos taisyklės, reglamentuojančios vidaus prekybą gyvais gyvūnais, sperma ir embrionais. Kaip nurodyta bendros EMST ir ELPKC nuomonės 14 konstatuojamojoje dalyje, atipinė skrepi galėtų būti beveik arba visai neužkrečiama. Todėl visų apribojimų dėl avių ir ožkų judėjimo patvirtinus atipinius skrepi ligos atvejus panaikinimas turėtų būti taikomas Sąjungos vidaus prekybai. Šią poziciją patvirtina ir faktas, kad Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse, dėl kurio balsuota 2010 m. 78 –ojoje bendrojoje Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) sesijoje, nerekomenduojamas joks prekybos apribojimas dėl atipinių skrepi atvejų;

(17)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priede išdėstytos taisyklės dėl Sąjungos vidaus prekybos avimis ir ožkomis, jų sperma ir embrionais turėtų būti kuo labiau suderintos su TEB standartais, kad jos netrukdytų valstybėms narėms, patvirtinusioms nacionalinę klasikinės skrepi ligos kontrolės programą, deklaruoti šalies, kurioje nėra klasikinės skrepi, statusą laikantis TEB kodeksu nustatytų sąlygų. Iš dalies pakeistos Sąjungos vidaus prekybos nuostatos neturėtų daryti neigiamo poveikio esamiems Sąjungos vidaus prekybos srautams tarp valstybių narių, kuriose nėra patvirtintų nacionalinių klasikinės skrepi ligos kontrolės programų;

(18)

tuo tikslu, kaip pasiūlyta kovos su USE plano 2-os versijos 2.4.3 punkte, Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priede turėtų būti numatyta sistema, leidžianti valstybėms narėms nustatyti oficialaus ūkių, kuriuose nėra klasikinės skrepi, statuso pripažinimo tvarką. Ūkio galimybės dalyvauti Sąjungos vidaus prekyboje avimis ir ožkomis, atsižvelgiant į padėtį dėl klasikinės skrepi, turėtų būti nustatomos pagal jo statusą dėl klasikinės skrepi ligos;

(19)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priede turėtų būti nustatyta dviejų lygių statuso suteikimo ūkiams dėl klasikinės skrepi sistema. Jei norima vežti gyvūnus veisti ir auginti į valstybes nares, kuriose patvirtinta nacionalinė klasikinės skrepi ligos kontrolės programa, turėtų būti reikalaujama, kad būtų suteiktas nedidelės rizikos statusas, kuris techniniu požiūriu lygiavertis skrepi ligos nebuvimo ūkyje statusui, kaip nustatyta PGSO Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 14.9.5 straipsnyje ir grindžiamas tuo, kad mažiausiai septynerius metus laikomasi visų PGSO reikalavimų (laikantis taisyklės, nustatytos Reglamento (EB) Nr. 999/2001 6a straipsnyje ir VII priede ir padedančios veisti atsparių genotipų avis, pasiūlyme ARR/ARR genotipas pripažįstamas kaip tinkamas variantas). Turėtų būti reikalaujama, kad veisimui skirti į kitas valstybes nares vežami gyvūnai būtų tik iš ūkių, kuriuose klasikinės skrepi ligos rizika kontroliuojama, remiantis atitiktimi trumpesnio sąrašo reikalavimams mažiausiai trejus metus, kaip šiuo metu yra;

(20)

atsižvelgiant į tai, kaip sudėtinga įrodyti valstybės narės teritorijos ar jos dalies neužkrėtimą klasikine skrepi, kuriai būdingas ilgas inkubacinis laikotarpis, nėra jokio jos diagnostikos in vivo metodo ir labai skiriasi individualus priklausomas nuo genetinio gyvūnų profilio jų imlumas ligai, valstybės narės, kurioje nėra klasikinės skrepi, sąvoka Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priede turėtų būti pakeista sąvoka „valstybė narė arba zona, kurioje klasikinės skrepi rizika yra nedidelė“. Pripažinimo, kad valstybėje narėje ar valstybės narės zonoje klasikinės skrepi rizika yra nedidelė, sąlygas taip pat reikėtų atnaujinti ir iš esmės suderinti su PGSO Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 14.9.3 straipsnio rekomendacijomis;

(21)

atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priede turėtų būti reglamentuoti visi prekybos aspektai, susiję su klasikine skrepi, bei į tai, kad siūloma nustatyti oficialią klasikinės skrepi statuso pripažinimo ūkiuose tvarką, kuri būtų tinkamas pagrindas taikyti diferencijuotas garantijas dėl gyvūnų, kuriais prekiaujama su valstybėmis narėmis, kuriose patvirtinti nacionaliniai klasikinės skrepi ligos kontrolės planai, ir kuriais prekiaujama su kitomis valstybėmis narėmis, tame priede taip pat turėtų būti pateiktas valstybių narių, kuriose patvirtinti nacionaliniai klasikinės skrepi ligos kontrolės planai, sąrašas;

(22)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IX priedo C skyriuje nustatytos taisyklės dėl gyvūninės kilmės produktų iš galvijų, avių ir ožkų, ypač žmonėms vartoti skirtos želatinos, importo į Sąjungą. Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IX priedo D skyriaus A skirsnyje nustatytos taisyklės, susijusios su šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių iš galvijų, avių ir ožkų, ypač želatinos, skirtos naudoti kaip sudedamoji pašarų dalis, importu į Sąjungą. Kadangi kolagenas, skirtas naudoti maistui ar pašarui, yra pagamintas iš tos pačios žaliavos kaip želatina, importo reikalavimai kolagenui, kuris skirtas naudoti maistui ar pašarams, turėtų būti suderinti su nustatytaisiais želatinai, skirtai naudoti ta pačia paskirtimi;

(23)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IX priedo D skyriaus B skirsnyje numatyti konkretūs patvirtinimo dokumentai, kurie turi būti pridedami prie importuojamų į Sąjungą tam tikrų gyvūninės kilmės šalutinių produktų ir jų gaminių iš galvijų, avių ir ožkų. Šiuos patvirtinimus reikėtų iš dalies keisti, kad jie būtų taikomi ir trečiojoje šalyje perdirbtiems produktams, kurie kelia kontroliuojamą ar nenustatytą GSE riziką ir pagaminti iš medžiagos, gautos iš šios trečiosios šalies, taip pat iš trečiosios šalies, kur GSE rizika nedidelė. Specialus patvirtinimas, reikalingas importuojant produktus, kurių sudėtyje yra avių ir ožkų pieno ir skirtiems šerti ūkiuose auginamus gyvūnus, taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų tinkamiau atsižvelgta į apribojimus, taikomus Sąjungos vidaus prekybai šiais produktais;

(24)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IX priedo E ir H skyriuose nustatytos avių ir ožkų bei avinų ir ožių spermos ir avių ir ožkų embrionų importo į Sąjungą taisyklės. Šias importo taisykles reikėtų atnaujinti atsižvelgiant į Sąjungos vidaus prekybos reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 999/2001 VIII priede, įskaitant bendruosius išankstinius klasikinės skrepi ligos stebėsenos ir likvidavimo reikalavimus, nustatytus Reglamento (EB) Nr. 999/2001 III ir VII prieduose, taip pat pašarų draudimo nuostatas Reglamento (EB) Nr. 999/2001 IV priede;

(25)

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priede nustatyti tyrimo metodai, taikytini galvijų, avių ir ožkų USE tyrimams. Bendroje EMST ir ELPKC nuomonėje nurodyta, kad L tipo atipinės GSE sukėlėjas gali tapti svarbiu zoonozės veiksniu (perdavimo iš gyvūnų žmonėms), kuris panašus ar net svarbesnis nei klasikinės GSE sukėlėjas. L tipo ir H tipo atipinės GSE atvejai buvo nustatyti kai kuriose šalyse visame pasaulyje ir EMST nurodė, kad neįprastai didelis visų gyvūnų, kuriems nustatyta H tipo GSE ir L tipo GSE, amžius ir jų akivaizdžiai nedidelis paplitimas populiacijoje galėtų reikšti, kad šios atipinės GSE formos plinta savaime. Siekiant gauti daugiau žinių apie atipinę GSE, reikėti daugiau atitinkamų duomenų;

(26)

siekiant šio tikslo, būtina reikalauti, kad medžiaga, susijusi su visais būsimais Sąjungoje patvirtintais GSE atvejais, būtų pateikiama diferencinės diagnostikos tyrimams atlikti, kurie leistų tiksliai nustatyti sukėlėją, t. y. ar tai klasikinės GSE, L tipo atipinės GSE, ar H tipo atipinės GSE sukėlėjas. Kadangi tam tikros valstybės narės ir trečiosios šalys jau paskelbė išsamią informaciją apie savo neseniai nustatytų GSE atvejų fenotipą, būsimų Sąjungoje patvirtintų GSE atvejų diferencinės diagnostikos tyrimas turėtų būti nurodytas kaip privalomas Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo C skyriuje;

(27)	Reglamento (EB) Nr. 999/2001 X priedo C skyriaus 4 punkte nustatytas greitųjų tyrimų, kurie yra patvirtinti galvijų, avių ir ožkų USE stebėsenai, sąrašas;

(28)

atsižvelgiant į tai, kad šių dviejų greitųjų tyrimų rinkiniai, skirti galvijų GSE stebėsenai, nebėra gaminami, kaip patvirtinta Enfer Scientific2012 m. rugpjūčio 21 d. ir Roche Diagnostics GmbH 2012 m. rugpjūčio 31 d. laiškais, jie turėtų būti išbraukti iš greitųjų tyrimų sąrašo, pateikto X priedo C skyrius 4 punkte: Enfer test & Enfer TSE Kit version 2.0, automatizuotas bandinio paruošimas); Roche Applied Science PrionScreen);

(29)	kadangi valstybėms narėms reikia pakankamai laiko suderinti savo nacionalines instrukcijas su nustatytais naujais reikalavimais pagal šį reglamentą, šis reglamentas turėtų būti pradėtas taikyti nuo 2013 m. liepos 1 d.;

(30)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 999/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(31)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir joms neprieštarauja nei Europos Parlamentas, nei Taryba,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir taikomas tiesiogiai visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 28 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

(2) EMST leidinys (2011 m.); 9(1):1945.

(3) OL 121, 1964 7 29, p. 2012.

(4) OL L 157, 2004 4 30, p. 33.

(5) OL L 165, 2007 6 27, p. 8.

(6) OL L 202, 2008 7 31, p. 11.

(7) OL C 283, 2007 11 24, p. 28.

(8) OL C 327, 2008 12 20, p. 26.

(9) OL C 311, 2011 10 22, p. 33.

(10) OL C 80, 2012 3 17, p. 5.

(11) COM(2010) 384 galutinis.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 999/2001 priedai iš dalies keičiami taip:

(1)

I priedo 2 punktas iš dalies keičiamas taip:

„2.

Šiame reglamente taip pat taikomos tokios apibrėžtys:

a) vietinis GSE atvejis– tai galvijų spongiforminės encefalopatijos atvejis, kai nebuvo akivaizdžiai įrodyta, kad jis įvyko dėl gyvo gyvūno užsikrėtimo prieš jį įvežant;

b) kohorta– galvijų grupė, kurią sudaro:

i)gyvūnai toje pačioje bandoje, kurioje yra užsikrėtusių galvijų, atvesti 12 mėnesių prieš užsikrėtusio galvijo gimimo dieną arba po jos; taip patii)gyvūnai, kurie pirmaisiais savo gyvenimo metais buvo auginami kartu su užsikrėtusiu galviju pirmaisiais jo gyvenimo metais;

c) pirmasis užkrėstas gyvūnas– tai pirmasis ūkio ar epidemiologiniu požiūriu apibrėžtos grupės gyvūnas, kurio USE užkrėtimas buvo patvirtintas;

d) smulkiųjų atrajotojų susirgimai USE– nustatytas avies ar ožkos susirgimo užkrečiamąja spongiformine enecefalopatija atvejis, kurio patvirtinimui atliekamas tyrimas dėl nenormalaus PrP baltymo;

e) skrepi atvejis– patvirtintas avies ar ožkos susirgimo užkrečiama spongiformine encefalopatija atvejis, kai GSE diagnozė buvo atmesta pagal Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos techniniame vadove dėl smulkiųjų atrajotojų USE štamo ypatumų nustatymo nustatytus kriterijus (1);

f) klasikinis skrepi atvejis– patvirtintas susirgimo skrepi atvejis, priskiriamas klasikiniams pagal Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos techninio vadovo dėl smulkiųjų atrajotojų USE štamo ypatumų nustatymo nustatytus kriterijus;

g) atipinis skrepi atvejis– patvirtintas susirgimo skrepi atvejis, kuris skiriasi nuo klasikinio skrepi ligos atvejo pagal Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos techninio vadovo dėl smulkiųjų atrajotojų USE štamo ypatumų nustatymo nustatytus kriterijus;

h) priono baltymo genotipo avys– tai dviejų alelių derinys, kaip nurodyta Komisijos sprendimo 2002/1003/EB I priedo 1 punkte (2);

i) GSE atvejis– galvijų spongiforminės encefalopatijos atvejis, patvirtintas nacionalinėje etaloninėje laboratorijoje taikant metodus ir protokolus, nurodytus X priedo C skyriaus 3.1 punkto a ir b papunkčiuose;

j) klasikinis GSE atvejis– galvijų spongiforminės encefalopatijos atvejis, priskiriamas tokiam pagal kriterijus, nustatytus pagal Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos galvijų USE izoliatų klasifikavimo metodą (3);

k) atipinis GSE atvejis– galvijų spongiforminės encefalopatijos atvejis, kuris negali būti klasifikuojamas kaip klasikinis GSE atvejis pagal kriterijus, nustatytus pagal Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos galvijų USE izoliatų klasifikavimo metodą;

l) avys ir ožkos, vyresnės nei 18 mėnesių– avys ir ožkos:

i)kurių amžiaus patvirtintas registrais ar judėjimo dokumentuose, nurodytuose Tarybos reglamento (EB) Nr. 21/2004 3 straipsnio 1 punkto b, c ir d papunkčiuose, arbaii)kurios turi daugiau kaip du nuolatinius per dantenas prasikalusius kandžius.

(2)

III priedo A skyrius iš dalies keičiamas taip:

I dalies 2 punktas pakeičiamas taip:

„2. Žmonių vartojimui paskerstų gyvūnų stebėsena

2.1.

Visi galvijai, kuriems yra daugiau kaip 24 mėnesiai amžiaus, tiriami siekiant nustatyti GSE, jei jie:

—	priverstinai paskersti pagal Reglamento (EB) Nr. 853/2004 (5) III priedo I skirsnio VI skyriaus 1 punktą, arba

—	tikrinti ante mortem dėl nelaimingo atsitikimo, arba atsiradus rimtiems fiziologiniams ar funkciniams sutrikimams, arba požymiams pagal Reglamento (EB) Nr. 854/2004 (6) I priedo I skirsnio II skyriaus B dalies 2 punktą.

2.2.	Visi sveiki vyresni kaip 30 mėnesių galvijai, įprastai skerdžiami žmonių maistui, tiriami siekiant nustatyti GSE.

II dalis iš dalies keičiama taip:

2 punktas pakeičiamas taip:

„2. Žmonių maistui paskerstų avių ir ožkų stebėsena

a)	valstybės narės, kuriose ėriavedžių ir ėringų avių, sukergtų su avinais, populiacija viršija 750 000 gyvūnų, pagal mėginių ėmimo taisykles, nustatytas 4 punkte, tiria mažiausiai 10 000 žmonių maistui paskerstų avių imtį;

b)	valstybės narės, kuriose ožkų, jau atsivedusių ožiukų, ir sukergtų ožkų populiacija viršija 750 000 gyvūnų, pagal mėginių ėmimo taisykles, nustatytas 4 punkte, tiria mažiausiai 10 000 žmonių maistui paskerstų ožkų imtį;

valstybė narė gali nuspręsti pakeisti ne daugiau kaip:

—	50 % savo mažiausio paskerstų žmonėms vartoti avių ir ožkų mėginių imties dydžio, nurodyto a ir b punktuose, atliekant nugaišusių avių arba ožkų, vyresnių nei 18 mėnesių, tyrimą, kai santykis yra vienas ir vienas, atsižvelgiant į minimalų imties dydį, nurodytą 3 punkte;

—	10 % mažiausio mėginio imties dydžio, nurodyto a ir b punktuose, tiriant avis arba ožkas, paskerstas pagal ligos likvidavimo kampaniją, kai jos vyresnės nei 18 mėnesių ir santykis yra vienas ir vienas.“

ii)

5 punktas pakeičiamas taip:

„5. Stebėsena ūkiuose vykdant USE kontrolės ir likvidavimo priemones

Vyresni kaip 18 mėnesių gyvūnai, kurie paskersti, norint juos sunaikinti, vadovaujantis VII priedo B skyriaus 2 dalies 2.2.1 ir 2.2.2 punktų b ar c papunkčiais, tiriami dėl USE taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkto b papunktyje, remiantis paprasta atsitiktine mėginių atranka pagal imties dydį, nurodytą toliau pateikiamoje lentelėje.

Vyresnių nei 18 mėnesių paskerstų naikinimo tikslais gyvūnų skaičius bandoje	Minimalus mėginių imties dydis
70 ar mažiau	Visi tinkami gyvūnai
80	68
90	73
100	78
120	86
140	92
160	97
180	101
200	105
250	112
300	117
350	121
400	124
450	127
500 ir daugiau	150“

(3)

VII priedas pakeičiamas taip:

„VII PRIEDAS

UŽKREČIAMŲJŲ SPONGIFORMINIŲ ENCEFALOPATIJŲ KONTROLĖ IR LIKVIDAVIMAS

A SKYRIUS

Priemonės, kurių imamasi esant įtarimui dėl use atvejų tarp avių ir ožkų

Jei įtariama, kad valstybės narės ūkyje laikoma avis ar ožka yra užsikrėtusi USE, visoms kitoms to ūkio avims ir ožkoms oficialus judėjimo apribojimas taikomas, kol bus gauti patvirtinančių tyrimų rezultatai.

Jei yra įrodymų, kad nėra tikėtina, jog ūkis, kuriame gyvūnas buvo, kai buvo įtarta USE, ir yra tas ūkis, kuriame gyvūnas galėjo būti užkrėstas USE, valstybė narė gali nuspręsti kitiems ūkiams arba tik ūkiui, kuriame gyvūnas turėjo sąlytį su užkratu, taikyti oficialias kontrolės priemones, atsižvelgdama į turimą epidemiologinę informaciją.

Ūkio, kuriam taikomos oficialios kontrolės priemonės, avių ir ožkų, kurios tame ūkyje laikomos nuo USE nustatymo dienos iki patvirtinančių tyrimų rezultatų gavimo, pienas ir pieno produktai naudojami tik tame ūkyje.

B SKYRIUS

Priemonės, kurių imamasi patvirtinus galvijų, avių ir ožkų use atvejus

13 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu tyrimu turi būti nustatyti:

galvijų atveju:

—	visi kiti atrajotojai, laikomi gyvūnų ūkyje, kuriame buvo patvirtinta liga,

—	jei liga diagnozuojama gyvūno patelei, jos palikuonys, atvesti prieš dvejus metus iki pasireiškiant ligos pradiniams požymiams ar praėjus dvejiems metams po ligos pradinių požymių pasireiškimo;

—	visi kohortos, kurioje buvo patvirtinta liga, gyvūnai,

—	galima ligos kilmė,

—	kiti gyvūnai, laikomi gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta, ar kituose ūkiuose, kurie gali būti užkrėsti USE sukėlėjais, arba kurie turėjo sąlytį su tuo pačiu pašaru arba užkrato šaltiniu,

—	pašarų, kurie gali būti užteršti užkratu, kitų medžiagų judėjimas arba visos kitos užkrato pernešimo priemonės, kuriomis USE sukėlėjas galėjo būti perneštas į tiriamą ūkį ar iš jo;

avių ir ožkų atveju:

—	visi atrajotojai, išskyrus avis ir ožkas, laikomas gyvūnų ūkyje, kuriame liga buvo patvirtinta,

—	kiek tai įmanoma, gyvūnų patelių, kurių liga buvo patvirtinta, tėvai, visi embrionai, kiaušialąstės ir paskutiniai palikuonys,

—	visos kitos avys ir ožkos, laikomos gyvūnų ūkiuose, kuriuose liga buvo patvirtinta, be nurodytųjų antrojoje įtraukoje,

—	galima ligos kilmė ir kiti ūkiai, kuriuose yra gyvūnų, embrionų arba kiaušialąsčių, kurie gali būti užkrėsti USE sukėlėju ar kurie turėjo sąlytį su tuo pačiu pašaru arba užkrato šaltiniu,

—	pašarų, kurie gali būti užteršti užkratu, kitų medžiagų judėjimas arba visos kitos užkrato pernešimo priemonės, kuriomis USE sukėlėjas galėjo būti perneštas į atitinkamą ūkį ar iš jo.

13 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos priemonės yra bent šios priemonės:

2.1.

jei patvirtinama, kad galvijas užkrėstas GSE, 1 dalies a punkto antroje ir trečioje įtraukose nurodytu tyrimu nustatyti galvijai nužudomi ir visiškai sunaikinami; tačiau valstybė narė gali nuspręsti:

—	1 dalies a punkto trečioje įtraukoje nurodytos gyvūnų kohortos nežudyti ir nesunaikinti, jei yra įrodymų, kad minėti gyvūnai nebuvo šeriami tais pačiais pašarais, kaip ir užkrėstas gyvūnas,

—	atidėti 1 dalies a punkto trečiojoje įtraukoje nurodytų kohortų gyvūnų žudymą ir naikinimą iki jų vaisingo gyvenimo pabaigos, jei tai – nuolatos spermos surinkimo centre laikomi buliai ir jei galima užtikrinti, kad nugaišę jie bus visiškai sunaikinti.

2.2.

Jei USE diagnozė buvo patvirtinta aviai ar ožkai:

2.2.1.

Tais atvejais, kai negalima atmesti GSE galimybės,

jei GSE diagnozės negalima atmesti po tarplaboratorinio tyrimo, atlikto taikant X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkto c papunktyje nustatytus metodus ir protokolus, visi gyvūnai, nustatyti tyrimu, nurodytu 1 punkto b papunkčio antroje–penktoje įtraukose, nužudomi ir visiškai sunaikinami, o tuo tyrimu nustatyti embrionai ir kiaušialąstės – visiškai sunaikinami.

Vyresni nei 18 mėnesių gyvūnai, nužudyti siekiant sunaikinti, tiriami dėl USE taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nurodytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte, kaip nustatyta III priedo A skyriaus II dalies 5 punkte.

Turi būti nustatytas visų avių (neviršijant 50 gyvūnų) priono baltymo genotipas.

Pienas ir pieno produktai, gauti iš sunaikinamų gyvūnų, kurie buvo laikomi ūkyje nuo dienos, kai patvirtinta, kad negalima atmesti GSE galimybės, iki visiško sunaikinimo dienos, turi būti šalinami pagal Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 (7) 12 straipsnį.

Po gyvūnų nužudymo ir visiško sunaikinimo ūkiui taikomos 3 punkte nustatytos sąlygos.

2.2.2.

Atvejai, kai GSE ir atipinę skrepi galima atmesti

Jei GSE ir atipinė skrepi atmetamos taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkto c papunktyje, ūkis turi atitikti a punkte išdėstytas sąlygas ir, atsižvelgiant į už ūkį atsakingos valstybės narės sprendimą, 1 pasirinkties sąlygas, nustatytas b punkte, 2 pasirinkties sąlygas, nustatytas c punkte arba 3 pasirinkties sąlygas, nustatytas d punkte:

pienas ir pieno produktai, gauti iš gyvūnų, numatomų sunaikinti arba paskersti ir kurie buvo laikomi ūkyje nuo dienos, kai patvirtinta USE, iki užbaigimo priemonių, kurios turi būti taikomos ūkyje, kaip nustatyta b ir c punktuose, arba gautiems iš užkrėstos bandos tol, kol visi apribojimai, nustatyti d punkte ir 4 punkte, yra panaikinami, nenaudojami atrajotojams šerti, išskyrus atrajotojų šėrimą tame ūkyje.

Tokie pienas ir pieno produktai kaip ne atrajotojams skirtas pašaras tiekiami rinkai tik valstybės narės, atsakingos už ūkį, teritorijoje.

Prie tokio pieno ir pieno produktų siuntų pridedamame komerciniame dokumente ir ant tokių siuntų pakuočių turi būti aiškiai pažymėta: „netinka atrajotojams šerti“.

Pašarų, kurių sudėtyje yra tokio pieno ir pieno produktų, naudojimas ir laikymas turi draudžiami ūkiuose, kuriuose laikomi atrajotojai.

Birūs pašarai, kurių sudėtyje yra tokių produktų, vežami transporto priemonėmis, kuriomis tuo pat metu nevežami atrajotojams skirti pašarai.

Jei tokios transporto priemonės vėliau naudojamos vežti atrajotojams skirtus pašarus, jos kruopščiai išvalomos laikantis už ūkį atsakingos valstybės narės patvirtintos tvarkos, kad būtų išvengta kryžminio užteršimo.

1 pasirinktis – nužudomi ir visiškai sunaikinami visi gyvūnai

visi 1 dalies b punkto antroje ir trečioje įtraukose nurodyti tyrimu nustatyti gyvūnai nedelsiant nužudomi ir visiškai sunaikinami, o embrionai ir kiaušialąstės visiškai sunaikinami;

Turi būti nustatytas visų avių (neviršijant 50 gyvūnų) priono baltymo genotipas.

Nukrypstant nuo pagal 1 pasirinktį pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų, valstybės narės gali nuspręsti atlikti vietoj išvardytų priemones, nurodytas i ar ii punktuose:

pakeisti visų gyvūnų nužudymą ir visišką sunaikinimą neatidėliotinu jų skerdimu žmonėms vartoti nedelsiant, su sąlyga, kad:

—	gyvūnai yra skerdžiami žmonėms vartoti, valstybės narės, atsakingos už ūkį, teritorijoje;

—	visi gyvūnai, vyresni negu 18 mėnesių amžiaus, paskersti žmonėms vartoti, turi būti tiriami dėl USE taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte,

ii)	ėriukai ir ožiukai, jaunesni nei trijų mėnesių, nėra nedelsiant nužudomi ir visiškai sunaikinami, jei jie skerdžiami žmonėms vartoti ne vėliau kaip tuo metu, kai jiems sueina trys mėnesiai.

Kol bus nužudyti ir visiškai sunaikinti arba paskersti žmonėms vartoti visi gyvūnai, priemonės, nurodytos 2.2.2 punkto a papunktyje ir 3.4 punkto b papunkčio trečioje ir ketvirtoje įtraukose, taikomos ūkyje, kuriame buvo nuspręsta taikyti 1 pasirinktį.

Po visų gyvūnų nužudymo ir visiško sunaikinimo arba skerdimo žmonėms vartoti 3 punkte nustatytos sąlygos taikomos ūkiui, kuriame buvo nuspręsta taikyti 1 pasirinktį.

2 pasirinktis– nužudomi ir visiškai sunaikinami tik ligai imlūs gyvūnai

Priono baltymo genotipas nustatomas visoms ūkyje esančioms avims, po to nužudomi ir visiškai sunaikinami visi gyvūnai, embrionai ir kiaušialąstės, kurie identifikuoti atliekant tyrimą, nurodytą 1 punkto b papunkčio antroje ir trečioje įtraukose, išskyrus:

—	veislinius ARR/ARR genotipo avinus,

—	veislines avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturinčias VRQ alelio, ir, jei atliekant tyrimą tokios veislinės avys yra ėringos, vėliau gimusius ėriukus, jei jų genotipas atitinka šios pastraipos reikalavimus,

—	avis, turinčias bent vieną ARR alelį, kurios yra skirtos tik skersti ir vartoti žmonėms,

—	jeigu už ūkį atsakinga valstybė narė nuspręstų, ėriukus ir ožiukus, jaunesnius nei trijų mėnesių amžiaus, jeigu jie skirti skersti žmonių maistui gyvūnai ir bus paskersti ne vėliau kaip tuo metu, kai jiems sueis trys mėnesiai. Šiems ėriukams ir ožiukams genotipas nėra nustatomas.

Nukrypstant nuo pagal 2 pasirinktį pirmoje pastraipoje nustatytų sąlygų, valstybės narės gali nuspręsti atlikti vietoj išvardytų priemones, nurodytas i, ii ir iii punktuose:

visų gyvūnų nužudymą ir visišką sunaikinimą pakeisti gyvūnų, nurodytų pirmoje dalyje pagal 2 galimybę, skerdimu žmonėms vartoti, su sąlyga, kad:

—	gyvūnai yra skerdžiami žmonėms vartoti už ūkį atsakingos valstybės narės teritorijoje;

—	visi gyvūnai, vyresni negu 18 mėnesių amžiaus, paskersti žmonėms vartoti, turi būti tiriami dėl USE taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte,

ii)

atidėti genotipo nustatymą ir vėlesnį nužudymą ir visišką sunaikinimą ar skerdimą žmonėms vartoti skirtų gyvūnų, nurodytų pirmoje pastraipoje pagal 2 galimybę, ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui tais atvejais, kai patvirtinamas pirmasis užkrėstas gyvūnas uždarytas pradedant jų ėriavimosi periodu, jei avių, ožkų bei jų naujagimių laikomi atskirai nuo avių ir ožkų iš kitų ūkių per visą laikotarpį;

iii)

atidėti gyvūnų, nurodytų pirmoje pastraipoje, nužudymą ir visišką sunaikinimą arba skerdimą žmonėms vartoti pagal 2 pasirinktį ne ilgiau kaip trejus metus po to, kai buvo nustatytas pirmasis užkrėstas gyvūnas ir patvirtintas, avių bandoms ir ūkiams, kuriuose laikomos avys ir ožkos. Šioje straipsnio dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata, taikoma tik tais atvejais, kai už ūkį atsakinga valstybė narė mano, kad epidemiologinė padėtis negali būti valdoma be atitinkamų gyvūnų žudymo, bet tai negali būti atliekama iškart dėl nepakankamo avių populiacijų atsparumo ūkyje atsižvelgiant ir į kitus aspektus, įskaitant ekonominius veiksnius. Veisliniai avinai, išskyrus ARR/ARR genotipo avinus, turi būti paskersti arba iškastruoti nedelsiant ir turi būti taikomos visos įmanomos priemonės, skirtos greitai padidinti ūkio avių populiacijos genetinį atsparumą, įskaitant pagrįstą ėriavedžių veisimą ir skerdimą siekiant padidinti ARR alelio dažnį ir pašalinti VRQ alelį, turi būti įgyvendintas. Už ūkį atsakinga valstybė narė užtikrina, kad gyvūnų, kurie bus nužudyti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, skaičius nebūtų didesnis nei iš karto po to, kai pirmasis užkrėstas gyvūnas buvo patvirtintas.

Kol bus žudomi ir visiškai sunaikinami arba skerdžiami žmonėms vartoti skirti gyvūnai, nurodyti pirmoje pastraipoje pagal 2 pasirinktį, ūkyje, kuriame buvo nuspręsta taikyti 2 pasirinktį, taikomos šios priemonės: nurodytos 2.2.2 punkto a papunktyje, 3.1 punkte, 3.2 punkto a ir b papunkčiuose, 3.3 punkte ir 3.4 punkto a papunkčio pirmoje ir antroje įtraukose, b papunkčio pirmoje, antroje, trečioje ir ketvirtoje įtraukose ir c papunktyje. Vis dėlto, jeigu už ūkį atsakinga valstybė narė nuspręstų atidėti gyvūnų nužudymą ir visišką sunaikinimą arba skerdimą žmonėms vartoti pagal iii punktą, ūkyje vietoj to taikomos šios priemonės: nurodytos 2.2.2 punkte a papunktyje ir 4.1–4.6 punktuose.

Po gyvūnų, nurodytų pirmoje pastraipoje pagal 2 pasirinktį, nužudymo ir visiško sunaikinimo arba paskerdimo žmonėms vartoti 3 punkte nustatytos sąlygos taikomos ūkiui, kuriame buvo nuspręsta taikyti 2 pasirinktį.

3 pasirinktis – jokie gyvūnai privalomai nežudomi ir visiškai nesunaikinami

Valstybė narė gali nuspręsti nežudyti ir visiškai nesunaikinti gyvūnų, kurie identifikuojami atliekant tyrimą, nurodytą 1 dalies b punkto antroje ir trečioje įtraukose laikantis bent vieno šiose keturiose įtraukose nustatytų kriterijų:

—	sunku gauti pakeitimui avių, kurių genotipai leidžiami pagal 3.2 punkto a ir b papunkčius,

—	ARR alelių dažnumas veislėje ar ūkyje yra nedidelis,

—	tai laikoma būtinybe, siekiant išvengti įvaisos,

—	to reikalauja valstybė narė, remdamasi pagrįstu visų epidemiologinių veiksnių vertinimu.

Valstybės narės, leidžiančios taikyti 3 pasirinktį valdyti klasikinės skrepi protrūkius, registruoja kiekvieno tokio atskiro sprendimo ją taikyti priežastis ir kriterijus.

Kai papildomi klasikiniai skrepi atvejai yra nustatomi ūkyje, kuriame taikoma 3 pasirinktis, valstybė narė pakartotinai įvertina sprendimo taikyti 3 pasirinktį tame ūkyje priežasčių ir kriterijų tinkamumą. Jei padaryta išvada, kad 3 pasirinktis neužtikrina tinkamos kontrolės protrūkio kontrolės, valstybė narė turi keisti šio ūkio kontrolę vietoj 3 pasirinkties taikydama 1 arba 2 pasirinktį, kaip nurodyta b ir c punktuose.

Visų avių priono baltymo genotipas (neviršijant 50 gyvūnų), nustatomas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai buvo patvirtintas klasikinis skrepi atvejis.

Reikalavimai, nustatyti 2.2.2 punkto a papunktyje ir 4 punkte, nedelsiant taikomi ūkyje, jei buvo nuspręsta taikyti 3 pasirinktį.

2.2.3.

Tais atvejais, kai yra patvirtintas atipinis skrepi atvejis

Kai USE atvejis, patvirtintas ūkyje, yra atipinis skrepi atvejis, ūkyje taikoma tokia intensyvesnė USE stebėsena pagal protokolą dvejus metus nuo paskutinio nustatyto atipinis skrepi atvejo: visos avys ir ožkos, vyresnės nei 18 mėnesių ir paskerstos žmonėms vartoti, ir visos avys ir ožkos, vyresnės nei 18 mėnesių, kurios nugaišo arba buvo paskerstos ūkyje, tiriamos dėl USE taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte.

Jei USE, kita nei atipinė skrepi, yra patvirtinta atliekant pirmoje pastraipoje nurodytą intensyvesnę dvejų metų trukmės USE stebėseną, ūkyje turi būti taikomos 2.2.1 ar 2.2.2 punkte nurodytos priemonės,

2.3.

Jei USE užsikrėtęs gyvūnas atvežtas iš kito ūkio:

a)	valstybė narė gali nuspręsti, remdamasi užkrėsto gyvūno ligos istorija, likvidavimo priemones taikyti kilmės ūkyje, ar užuot jas taikiusi, jas taikyti ūkyje, kuriame infekcija buvo patvirtinta;

b)	jei žemė naudojama daugiau negu vienai bandai bendrai ganyti, pagrįstai apsvarsčiusios visus epidemiologinius veiksnius, valstybės narės gali nuspręsti priemones taikyti vienai bandai;

jei viename ūkyje laikoma daugiau negu viena banda, valstybės narės gali nuspręsti priemones taikyti tik tai bandai, kurioje buvo patvirtinta USE, jei buvo patvirtinta, kad bandos buvo laikomos atskirai viena nuo kitos ir kad infekcijos plitimas tarp bandų per tiesioginį arba netiesioginį sąlytį nėra tikėtinas.

Po visų ūkyje identifikuotų pagal 2.2.1 punktą, 2.2.2 punkto b papunktį arba 2.2.2 punkto c punktą gyvūnų nužudymo ir visiško sunaikinimo ar paskerdimo žmonėms vartoti:

3.1.

Ūkiui taikomas intensyvesnės USE stebėsenos protokolas, įskaitant tyrimą dėl USE, taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte, stebint visus šiuos gyvūnus, kurie yra vyresni nei 18 mėnesių, išskyrus avis, turinčias ARR/ARR genotipą:

a)	gyvūnus, kurie buvo laikomi ūkyje tuo metu, kai USE atvejis buvo patvirtintas pagal 2.2.2 punkto c papunktį, ir kurie buvo paskersti žmonėms vartoti;

b)	gyvūnai, kurie nugaišo arba buvo nužudyti ūkyje, bet kurie nebuvo nužudyti pagal ligos likvidavimo programą.

3.2.

Tik šie gyvūnai gali būti įvežami į ūkį:

a)	avinai, turintys ARR/ARR genotipą;

b)	avys, turinčios bent vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių;

c)	ožkos su sąlyga, kad po gyvūnų sunaikinimo visos ūkio patalpos, kuriose laikomi gyvūnai, buvo išvalytos ir dezinfekuotos.

3.3.

Tik šie veisliniai avinai ir tik šie avių genetinės medžiagos produktai gali būti naudojami ūkyje:

a)	avinai, turintys ARR/ARR genotipą;

b)	ARR/ARR genotipo avinų sperma;

c)	embrionai, turintys ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelio.

3.4.

Gyvūnų judėjimas iš ūkio leidžiamas sunaikinimo tikslu arba turi būti laikomasi šių sąlygų:

šie gyvūnai gali būti perkeliami iš ūkio visais tikslais, įskaitant veislininkystę:

—	ARR/ARR avys;

—	ėriavedės, turinčios vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių, jei jos yra perkeliamos į kitus ūkius, kuriems taikomi apribojimai, pritaikius priemones, nurodytas 2.2.2 punkto c arba d papunkčiuose;

—	ožkos, su sąlyga, kad jos perkeliamos į kitus ūkius, kuriems taikomi apribojimai, pritaikius priemones pagal 2.2.2 punkto c arba d papunkčius;

šie gyvūnai gali būti perkeliami iš ūkio, jei jie iškart skerdžiami žmonėms vartoti:

—	avys, turinčios ne mažiau kaip vieną ARR alelį;

—

ožkos;

—	jei valstybė narė taip nuspręstų, ėriukai ir ožiukai jaunesni nei trijų mėnesių amžiaus skerdimo dieną;

—	visi gyvūnai, jei valstybė narė nusprendė taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, nustatytas 2.2.2 punkto b papunkčio i įtraukoje ir 2.2.2 punkto c papunkčio i įtraukoje;

jei valstybė narė taip nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į kitą ūkį, esantį jos teritorijoje, tik nupenėti prieš juos skerdžiant, jeigu laikomasi šių sąlygų:

—	ūkyje, į kurį jie perkeliami, nėra kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant;

—	baigiantis penėjimo laikotarpiui, ėriukai ir ožiukai iš ūkių, kuriems taikomos likvidavimo priemonės, turi būti vežami tiesiai į skerdyklą, esančią tos valstybės narės teritorijoje, paskersti ne vėliau kaip tuo metu, kai jie bus dvylikos mėnesių amžiaus.

3.5.

3.1–3.4 punktuose numatyti apribojimai ūkiui toliau taikomi:

a)	iki dienos, kurią visos ūkyje laikomos avys įgijo ARR/ARR statusą, jei ožkos nėra laikomos ūkyje; arba

dvejus metus nuo dienos, kada visos priemonės, nurodytos 2.2.1 punkte, 2.2.2 punkto b arba c papunkčiuose, yra baigtos taikyti, su sąlyga, kad kitų USE nei atipinė skrepi atvejų nėra nustatyta per šį dvejų metų laikotarpį. Jei atipinis skrepi atvejis patvirtintas ūkyje per šį dvejų metų laikotarpį, taip pat taikomos 2.2.3 punkte nurodytos priemonės.

Po sprendimo taikyti 2.2.2 punkto d papunktyje nustatytą 3 pasirinktį arba 2.2.2 punkto c papunkčio iii įtraukoje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą, ūkyje nedelsiant pradedamos taikyti šios priemonės:

4.1.

a)	gyvūnai, kurie buvo paskersti žmonėms vartoti;

b)	gyvūnai, kurie nugaišo arba buvo nužudyti ūkyje, bet kurie nebuvo nužudyti pagal ligos likvidavimo programą.

4.2.

Tik šios avys gali būti įvežamos į ūkį:

a)	avinai, turintys ARR/ARR genotipą;

avys, turinčios bent vieną ARR alelį ir neturinčios VRQ alelių.

Tačiau, nukrypstant nuo a ir b punktų, valstybė narė gali leisti c ir d punktuose nurodytus gyvūnus įvežti į ūkį, jeigu veislės, auginamos ūkyje, įtrauktos į valstybės narės vietinę veislę, kuriai gresia išnykimas ūkiuose pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 (8) IV priedo reikalavimus, ir jei veislėje ARR alelio paplitimas yra nedidelis:

c)	avinai, turintys bent vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelių;

d)	avys, neturinčios VRQ alelių.

4.3.

Tik šie veisliniai avinai ir tik šie avių genetinės medžiagos produktai gali būti naudojami ūkyje:

a)	avinai, turintys ARR/ARR genotipą;

b)	ARR/ARR genotipo avinų sperma;

embrionai, turintys ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelio.

Tačiau, nukrypstant nuo a, b ir c punktų, valstybė narė gali leisti, kad d, e ir f punktuose nurodyti veislinių avinų ir avių genetinės medžiagos produktai būtų naudojami ūkyje, kuriame auginama veislė priskirta valstybės narės vietinei veislei, kuriai gresia išnykimas ūkiuose pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1974/2006 IV priedo reikalavimus, ir jei veislėje ARR alelio paplitimas yra nedidelis:

d)	avinai, turintys bent vieną ARR alelį ir neturintys VRQ alelių;

e)	avinų, turinčių bent vieną ARR alelį ir neturinčių VRQ alelių, sperma;

f)	embrionai, neturintys VRQ alelių.

4.4.

Gyvūnų judėjimas iš ūkio leidžiamas sunaikinimo tikslu arba turi būti laikomasi šių sąlygų:

a)	ėriavedės ir avinai, turintys ARR/ARR genotipą, gali būti perkeliami iš ūkio visais tikslais, įskaitant veislininkystę, jei jie yra perkeliami į kitus ūkius, kuriems taikomos priemonės pagal 2.2.2 punkto c arba d papunkčius;

šie gyvūnai gali būti perkeliami iš ūkio, jei jie iškart skerdžiami žmonėms vartoti:

—	avys, turinčios bent vieną ARR alelį ir, jei valstybė narė nuspręstų, ėriukai ir ožiukai, jaunesni nei trijų mėnesių amžiaus skerdimo dieną;

—	arba visi gyvūnai, jei valstybė narė nusprendė taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą nuo 2 pasirinkties, nustatytos 2.2.2 punkto c papunkčio iii įtraukoje arba 3 pasirinkties, nustatytos 2.2.2 punkto d papunktyje.

jei valstybė narė taip nuspręstų, ėriukai ir ožiukai gali būti perkeliami į kitą ūkį, esantį jos teritorijoje, tik nupenėti prieš juos skerdžiant, jeigu laikomasi šių sąlygų:

—	ūkyje, į kurį jie perkeliami, nėra kitų avių arba ožkų, išskyrus penimas prieš skerdžiant;

—	baigiantis penėjimo laikotarpiui, ėriukai ir ožiukai iš ūkių, kuriems taikomos likvidavimo priemonės, turi būti vežami tiesiai į skerdyklą, esančią tos valstybės narės teritorijoje, paskersti ne vėliau kaip tuo metu, kai jie bus dvylikos mėnesių amžiaus.

4.5.	Gyvūnų genetinės medžiagos produktų judėjimas iš ūkio turi atitikti šias sąlygas: valstybė narė užtikrina, kad jokia gyvūnų sperma, embrionai ir kiaušialąstės nebūtų išsiųsti iš ūkio.

4.6.

Bendras visų ūkyje laikomų avių ir ožkų ir avių ir ožkų iš kitų ūkių ganymas draudžiamas jų ėriavimosi ir ožiukų laukimosi laikotarpiu.

Praėjus ėriavimosi ir ožiukų laukimosi laikotarpiui turi būti taikomi bendri ganymo apribojimai, kuriuos nustato valstybė narė, remdamasi pagrįstu visų epidemiologinių veiksnių vertinimu.

4.7.

2.2.2 punkto a papunktyje bei 4.1–4.6 punktuose numatyti apribojimai taikomi dar dvejus metus po paskutinio nustatyto USE atvejo, išskyrus atipinę skrepi, dėl ūkių, kuriuose buvo įgyvendinta 3 pasirinktis, nustatyta 2.2.2 punkto d papunktyje. Jei atipinis skrepi atvejis patvirtintas ūkyje per šį dvejų metų laikotarpį, taip pat taikomos 2.2.3 punkte nurodytos priemonės.

Ūkiuose, kuriuose buvo taikoma nukrypti nuo 2 pasirinkties leidžianti nuostata, numatyta 2.2.2 punkto c papunkčio iii įtraukoje, apribojimai, numatyti 2.2.2 punkto a papunktyje ir 4.1–4.6 punktuose, taikomi tol, kol bus visiškai sunaikinti ar paskersti žmonėms vartoti skirti gyvūnai, kurių žudymas numatytas pagal 2.2.2 punkto c papunktį, po kurio turi būti taikomi apribojimai, nustatyti 3 punkte.

C SKYRIUS

Būtiniausi veisimo programos, skirtos avių atsparumui use pagal 6a straipsnį, reikalavimai

1 DALIS

Bendrieji reikalavimai

Veisimo programoje didžiausias dėmesys skiriamas didelės genetinės vertės bandoms, kaip apibrėžta Komisijos sprendimo 2002/1003/EB I priedo 3 punkte.

Tačiau valstybės narės, kuriose vykdoma veisimo programa, gali nuspręsti leisti tik veislinių avinų mėginių ėmimą ir veislinių avinų genotipo nustatymą veisimo programoje nedalyvaujančiose bandose.

Sukuriama duomenų bazė, kurią sudaro bent jau ši informacija:

a)	visų veisimo programoje dalyvaujančių bandų gyvūnų identiškumas, veislė ir skaičius;

b)	nustatyti atskiri gyvūnai, atrinkti pagal veisimo programą, įskaitant veislinius avinus būriuose, nedalyvaujančiuose veisimo programoje;

c)	genotipui nustatyti skirtų tyrimų rezultatai.

3.	Sukuriama vienodo sertifikavimo sistema, pagal kurią kiekvieno gyvūno, atrinkto pagal veisimo programą, genotipas, įskaitant veislinius avinus veisimo programoje nedalyvaujančiose bandose, kurių mėginiai imami, sertifikuojamas nurodant jo individualų identifikavimo numerį.

4.	Nustatoma gyvūnų ir atrinktų mėginių identifikavimo sistema, mėginių apdorojimo ir rezultatų pateikimo tvarka, sumažinanti žmogiškosios paklaidos galimybę. Šios sistemos veiksmingumas priklauso nuo reguliaraus atsitiktinių mėginių tikrinimo.

5.	Kraujo arba kitų audinių, paimtų veisimo programos tikslais, įskaitant ne veislinius avinus iš veisimo programoje nedalyvaujančių bandų, genotipo nustatymas turi būti atliekamas laboratorijose, kurios buvo patvirtintos pagal veisimo programą.

6.	Valstybės narės kompetentinga institucija gali padėti veisimo organizacijoms kurti genetinius bankus, kuriuos sudaro sperma, kiaušialąstės ir embrionai, tipiški priono baltymo genotipams, kurie, tikėtina, retėja dėl veisimo programos.

Veisimo programos rengiamos kiekvienai veislei, atsižvelgiant į:

a)	tos pačios veislės skirtingų alelių dažnumą;

b)	veislės retumą;

c)	įvaisos vengimą arba genetinį pasyvumą.

2 DALIS

Bandų dalyvavimo (veisimo programoje) specialiosios taisyklės

1.	Veisimo programos tikslas – padidinti ARR alelio bandoje dažnumą, tuo pačiu sumažinant imlumą USE didinančių alelių dominavimą.

Minimalūs bandų dalyvavimo reikalavimai yra šie:

a)	visi bandos gyvūnai, kuriems nustatomas genotipas, atskirai identifikuojami, naudojant saugias priemones;

b)	prieš veisimą turi būti nustatytas visų veisimui skirtų bandos avinų genotipas;

c)	per šešis mėnesius nuo genotipo nustatymo turi būti paskersti arba iškastruoti visi VRQ alelį turintys patinai; tokie gyvūnai iš ūkio išvežami tik skersti;

d)	patelės, kurios, kaip žinoma, turi VRQ alelį, neturi būti išvežtos iš ūkio, išskyrus skersti;

e)	veisimui bandoje nenaudojami kiti nei sertifikuoti pagal veisimo programą patinai, įskaitant dirbtiniam apvaisinimui naudojamus spermos donorus.

3.	Valstybės narės gali nuspręsti suteikti nukrypti leidžiančias nuostatas nuo 2 punkto c ir d papunkčiuose nustatytų reikalavimų veislių ir produktyvių požymių apsaugos tikslais.

4.	Valstybės narės informuoja Komisiją apie pagal 3 punktą suteiktas išlygas ir taikomus kriterijus.

3 DALIS

Specialios taisyklės dėl veislinių avinų iš veisimo programoje nedalyvaujančių bandų mėginių ėmimo

1.	Avinai, kurių mėginiai turi būti imami, atskirai identifikuojami, naudojant saugias priemones.

2.	Joks avinas, kuris, kaip nustatyta, turi VRQ alelį, neturi būti išvežtas iš ūkio, išskyrus skersti.

4 DALIS

Atsparumo USE statuso pripažinimo avių bandoms sistema

Pagal atsparumo USE statuso pripažinimo avių bandoms sistemą atsparumo USE statusas pripažįstamas avių bandoms, kurios dėl dalyvavimo 6a straipsnyje numatytoje veisimo programoje atitinka toje programoje nustatytus kriterijus.

Tas pripažinimas suteikiamas ne mažiau kaip dviem lygiais:

a)	I lygio bandos yra tos, kurias sudaro vien tik ARR/ARR genotipo avys;

b)	II lygio bandos – tai bandos, kurių palikuonys atsirado tik iš ARR/ARR genotipo avinų.

Valstybės narės gali nuspręsti suteikti pripažinimą kitais lygiais, kurie atitinka nacionalinius reikalavimus.

USE atsparių avių bandų mėginiai atsitiktine tvarka reguliariai imami:

a)	ūkyje arba skerdykloje – siekiant patikrinti jų genotipą;

b)	kalbant apie I lygio bandas – skerdykloje, kur, remiantis III priedu, atliekamas vyresnių kaip 18 mėnesių gyvūnų USE tyrimas.

5 DALIS

Ataskaitos, kurias valstybės narės turi pateikti Komisijai

Valstybės narės, diegdamos nacionalines veisimo programas atsparumo USE savo avių populiacijose selekcijos tikslu:

1.	Praneša Komisijai apie tokių programų reikalavimus;

2.	Pateikia Komisijai metinę pažangos ataskaitą.

Kiekvienų kalendorinių metų ataskaita pateikiama ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 31 d.

(4)

VIII priedo A skyrius pakeičiamas taip:

„A SKYRIUS

Sąjungos vidaus prekybos gyvais gyvūnais, sperma ir embrionais sąlygos

A SKIRSNIS

Reikalavimai, taikomi avims ir ožkoms bei tų gyvūnų spermai ir embrionams

1. Ūkiuose, kuriuose klasikinės skrepi rizika yra nedidelė ir kuriuose klasikinės skrepi rizika kontroliuojama:

1.1.

Valstybės narės gali nustatyti arba prižiūrėti oficialią sistemą, kad būtų pripažįstami ūkiai, kuriuose klasikinės skrepi rizika yra nedidelė, ir ūkiai, kuriuose klasikinės skrepi rizika yra kontroliuojama.

Tai darydamos, jos saugo avių ir ožkų ūkių, kuriuose klasikinės skrepi rizika yra nedidelė, ūkių, kuriuose klasikinės skrepi rizika kontroliuojama, sąrašą.

1.2.

Avių ūkis, turintis atsparumo USE I lygio statusą, kaip nustatyta VII priedo C skyriaus 4 dalies 1 punkto a papunktyje, ir kuriame klasikinės skrepi atvejis nebuvo patvirtintas mažiausiai septynerius metus, gali būti pripažįstamas ūkiu, kuriame klasikinės skrepi rizika yra nedidelė.

Avių, ožkų ar avių ir ožkų ūkis taip pat gali būti pripažintas ūkiu, kuriame klasikinės skrepi rizika yra nedidelė, su sąlyga, kad buvo laikomasi šių sąlygų mažiausiai septynerius metus:

a)	avys ir ožkos yra nuolat identifikuojamos ir daromi įrašai, kad būtų galima atsekti jų kilmės ūkį;

b)	įrašai apie avių ir ožkų judėjimą į ūkį ir iš jo registruojami;

tik šios avys ir ožkos gali būti įvežtos:

i)	avys ir ožkos iš ūkių, kuriuose klasikinės skrepi rizika nedidelė;

ii)	avys ir ožkos iš ūkių, kurie atitiko sąlygas, nustatytas a–i punktuose mažiausiai septynerius metus arba bent jau tokį pat laikotarpį, kaip ūkis, į kurį jie turi būti įvežami;

iii)	avys, turinčios ARR/ARR priono baltymo genotipą.

ūkyje atliekami reguliarūs patikrinimai, siekiant įsitikinti, kad laikomasi a–i punktų nuostatų – oficialiai paskirtas veterinarijos gydytojas arba veterinarijos gydytojas, įgaliotas tam tikslui kompetentingos institucijos, juos turi atlikti ne rečiau kaip kartą per metus, pradedant 2014 m. sausio 1 d.;

e)	juose nebuvo patvirtintų klasikinių skrepi ligos atvejų,

visos avys ir ožkos, vyresni negu 18 mėnesių amžiaus gyvūnai, paskersti žmonėms vartoti, tikrinami oficialiai paskirto veterinarijos gydytojo, o visi gyvūnai, turintys išsekimo požymių, neurologinių požymių arba pasiųsti nedelsiant skersti, yra tiriami laboratorijoje dėl klasikinės skrepi taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte.

Iki 2013 m. gruodžio 31 d. visos avys ir ožkos, nurodytos III priedo A skyriaus II dalies 3 punkte, vyresni nei 18 mėnesių gyvūnai, kurie nugaišo arba buvo nužudyti, išskyrus paskersti žmonėms vartoti, tiriami laboratorijoje dėl klasikinės skrepi taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. visos avys ir ožkos, vyresni nei 18 mėnesių gyvūnai, kurie nugaišo arba buvo nužudyti, dėl kitų priežasčių, nei paskersti žmonėms vartoti, tiriami laboratorijoje dėl klasikinės skrepi taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte.

Nukrypstant nuo sąlygų, nustatytų f punkto antroje ir trečioje pastraipoje, valstybės narės gali nuspręsti taikyti f punkto pirmos pastraipos reikalavimus vyresnėms nei 18 mėnesių avims ir ožkoms, neturinčioms komercinės vertės, papjautoms jų vaisingo gyvenimo pabaigoje, o ne paskerstoms žmonėms vartoti.

Be sąlygų, nurodytų a–f punktuose, turi būti laikomasi šių sąlygų nuo 2014 m. sausio 1 d.:

tik šie avių ir ožkų embrionai ir (arba) oocitai gali būti įvežami:

embrionai ir (arba) oocitai iš gyvūnų donorų, kurie nuo gimimo buvo laikomi valstybėje narėje, kurioje klasikinės skrepi rizika yra nedidelė, arba ūkyje, kuriame klasikinės skrepi rizika yra nedidelė arba kontroliuojama, arba kurie atitinka šiuos reikalavimus:

—	jie yra nuolat identifikuojami, kad būtų galima atsekti jų kilmės ūkį;

—	nuo gimimo jie buvo laikomi ūkiuose, kuriuose nebuvo patvirtinto klasikinės skrepi ligos atvejo per jų buvimo laikotarpį;

—	jie neturėjo jokių klasikinės skrepi klinikinių požymių embrionų (oocitų) rinkimo metu;

ii)	avių embrionai/oocitai, turintys ARR/ARR priono baltymo genotipą.

tik šių avinų ir ožių sperma gali būti įvežta:

sperma iš gyvūnų donorų, kurie nuo gimimo buvo laikomi valstybėje narėje, kurioje klasikinės skrepi rizika yra nedidelė, arba ūkyje, kuriame klasikinės skrepi rizika yra nedidelė arba kontroliuojama, arba kurie atitinka šiuos reikalavimus:

—	jie yra nuolat identifikuojami, kad būtų galima atsekti jų kilmės ūkį;

—	jie neturėjo jokių klasikinės skrepi klinikinių požymių spermos rinkimo metu;

ii)	avinų sperma iš ARR/ARR priono baltymo genotipo gyvūnų;

i)	ožkos ir avys ūkyje, neturinčios tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio, įskaitant bendrą ganymą, su avimis ir ožkomis iš ūkių, kurių statusas žemesnis.

1.3.

Avių ir (arba) ožkų ūkis gali būti pripažįstamas ūkiu, kuriame klasikinės skrepi rizika yra kontroliuojama, su sąlyga, kad mažiausiai trejus metus buvo laikomasi šių sąlygų:

a)	avys ir ožkos yra nuolat identifikuojamos ir daromi įrašai, kad būtų galima atsekti jų kilmės ūkį;

b)	įrašai apie avių ir ožkų judėjimą į ūkį ir iš jo registruojami;

tik šios avys ir ožkos gali būti įvežtos:

i)	avys ir ožkos iš ūkių, kuriuose klasikinės skrepi rizika nedidelė arba kontroliuojama;

ii)	avys ir ožkos iš ūkių, kurie atitiko sąlygas, nustatytas a–i punktuose mažiausiai trejus metus arba bent jau tokį pat laikotarpį, kaip ūkis, į kurį jie turi būti įvežami;

iii)	avys, turinčios ARR/ARR priono baltymo genotipą.

e)	juose nebuvo patvirtintų klasikinių skrepi ligos atvejų,

Iki 2013 m. gruodžio 31 d., visos avys ir ožkos, nurodytos III priedo A skyriaus II dalies 3 punkte, vyresni nei 18 mėnesių gyvūnai, kurie nugaišo arba buvo nužudyti, išskyrus paskersti žmonėms vartoti, tiriami laboratorijoje dėl klasikinės skrepi taikant laboratorinius metodus ir protokolus, nustatytus X priedo C skyriaus 3 dalies 3.2 punkte.

Be sąlygų, nurodytų a–f punktuose, turi būti laikomasi šių sąlygų nuo 2014 m. sausio 1 d.:

tik šie avių ir ožkų embrionai ir (arba) oocitai gali būti įvežami:

—	jie yra nuolat identifikuojami, kad būtų galima atsekti jų kilmės ūkį;

—	jie buvo laikomi nuo gimimo ūkiuose, kuriuose nebuvo patvirtinto klasikinės skrepi ligos atvejo per jų buvimo laikotarpį;

—	jie neturėjo jokių klasikinės skrepi klinikinių požymių embrionų (oocitų) rinkimo metu;

ii)	avių embrionai/oocitai, turintys ARR/ARR priono baltymo genotipą.

tik šių avinų ir ožių sperma gali būti įvežta:

—	jie yra nuolat identifikuojami, kad būtų galima atsekti jų kilmės ūkį;

—	jie neturėjo jokių klasikinės skrepi klinikinių požymių spermos rinkimo metu;

ii)	avinų sperma iš ARR/ARR priono baltymo genotipo gyvūnų;

i)	avys ir ožkos ūkyje, neturinčios tiesioginio ar netiesioginio sąlyčio, įskaitant bendrą ganymą, su avimis ir ožkomis iš ūkių, kurių statusas žemesnis.

1.4.

Jei klasikinis skrepi ligos atvejis yra patvirtintas ūkyje, kuriame klasikinės skrepi rizika yra nedidelė arba kontroliuojama, arba ūkyje, kuriame atlikus VII priedo B skyriaus 1 dalyje nurodytą tyrimą nustatyta epidemiologinė sąsaja su ūkiu, kuriame klasikinės skrepi rizika yra nedidelė arba kontroliuojama, ūkis, kuriame klasikinės skrepi rizika yra nedidelė arba kontroliuojama, nedelsiant išbraukiamas iš 1.1 punkte nurodyto sąrašo.

Valstybė narė nedelsdama informuoja apie tai kitas valstybes nares, kurios importuoja avis ir ožkas, kilusias iš to ūkio, arba spermą ar embrionus, surinktus iš avinų (avių) ar ožių (ožkų), laikytų tame ūkyje, per pastaruosius septynerius metus, kai tai ūkis, kuriame klasikinės skrepi rizika yra nedidelė, arba per pastaruosius trejus metus, kai tai ūkis, kuriame klasikinės skrepi rizika yra kontroliuojama.

2. Valstybės narės arba valstybių narių zonos, kuriose klasikinės skrepi rizika yra nedidelė

2.1.

Jei valstybė narė mano, kad jos teritorijoje arba jos teritorijos dalyje klasikinės skrepi rizika yra nedidelė, ji pateikia Komisijai atitinkamus patvirtinamuosius dokumentus, kuriuose visų pirma nurodoma, kad:

rizikos vertinimas buvo atliktas ir jis parodė, kad šiuo metu nustatytos tinkamos priemonės ir jos buvo taikomos pakankamą laiko tarpą siekiant kontroliuoti bet kokį nustatytą rizikos veiksnį. Šiame rizikos vertinime turi būti nustatyti visi potencialūs klasikinės skrepi ligos pasireiškimo veiksniai ir jų istorinė perspektyva, visų pirma:

i)	avių ir ožkų ar šių gyvūnų spermos ir embrionų, galimai užkrėstų klasikine skrepi, importas ar įvežimas;

ii)	žinių apie populiacijos struktūrą ir ūkininkavimo praktiką laikant avis ir ožkas mastas;

iii)	šėrimo praktika, įskaitant mėsos ir mėsos ir kaulų miltų ar spirgų, gautų iš atrajotojų, vartojimą;

iv)	avių ir ožkų kilmės pieno ir pieno produktų, skirtų naudoti pašarams šeriant avis ir ožkas, importas;

b)	ne trumpesniu kaip septyneri metai laikotarpiu buvo tiriamos avys ir ožkos, kurioms pasireiškė klinikiniai požymiai, atitinkantys klasikinę skrepi;

ne trumpesniu kaip septyneri metai laikotarpiu pakankamas skaičius vyresnių nei 18 mėnesių avių ir ožkų, kurios buvo paskerstos, nužudytos ar rastos kritusios ūkyje, buvo kasmet tiriamas, siekiant 95 % patikimumu aptikti klasikinę skrepi, jei ji pasireiškė toje populiacijoje, kai paplitimas didesnis kaip 0,1 % ir per tą laikotarpį klasikinio skrepi ligos atvejo nebuvo užregistruota;

d)	avių ir ožkų šėrimas atrajotojų kilmės mėsos ir kaulų miltais ar spirgais buvo uždraustas ir mažiausiai septynerius metus buvo veiksmingai užtikrinamas šio draudimo įgyvendinimas visoje valstybėje narėje;

e)	avių ir ožkų bei šių gyvūnų spermos ir embrionų įvežimas iš kitų valstybių narių atliekamas pagal 4.1 punkto b papunktį ar 4.2 punktą;

f)	avių ir ožkų bei šių gyvūnų spermos ir embrionų įvežimas iš trečiųjų šalių atliekamas pagal IX priedo E arba H skyrių.

2.2.

Nedidelės rizikos dėl klasikinės skrepi statusas valstybei narei arba valstybės narės zonai gali būti patvirtintas 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Valstybės narės turi pranešti Komisijai apie bet kokį pateiktos pagal 2.1 punktą su liga susijusios informacijos pakeitimą.

Nedidelės rizikos statusas, patvirtintas pagal 2.2 punktą, atsižvelgiant į tokį pranešimą, gali būti panaikintas 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3. Nacionalinės klasikinės skrepi kontrolės programos

3.1.

Valstybė narė, vykdanti nacionalinę klasikinės skrepi kontrolės programą visoje savo teritorijoje:

gali pateikti nacionalinę kontrolės programą Komisijai, visų pirma apibūdindama:

—	klasikinių skrepi ligos atvejų pasiskirstymą valstybėje narėje,

—	priežastis, dėl kurių imtasi vykdyti nacionalinę kontrolės programą, atsižvelgiant į ligos mastą ir išlaidų bei gaunamos naudos santykį,

—	ūkiams taikomas statuso kategorijas ir standartus, kurie turi būti įgyvendinti visų minėtų kategorijų ūkiuose,

—	taikytinų tyrimų tvarką,

—	nacionalinės kontrolės programos stebėsenos procedūras,

—	veiksmus, kurių būtų imamasi, jei dėl kokios nors priežasties ūkis prarastų savo statusą,

—	priemones, kurių būtų imamasi, jei vadovaujantis nacionalinės kontrolės programos nuostatomis atliktų patikrinimų rezultatai būtų teigiami;

b)	a punkte nurodyta programa gali būti patvirtinta, jei ji atitinka tame punkte 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka nustatytus kriterijus. valstybių narių pateikti programų daliniai pakeitimai ar papildymai gali būti patvirtinti 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

3.2.

Patvirtinamos šių valstybių narių nacionalinės skrepi kontrolės programos:

—

Danija

—

Austrija

—

Suomija

—

Švedija.

4. Sąjungos vidaus prekyba avimis ir ožkomis, šių gyvūnų sperma ir embrionais

Taikomos tokios sąlygos:

4.1.

Avys ir ožkos:

veisimui numatytos avys ir ožkos, skirtos valstybėms narėms, išskyrus tas, kuriose klasikinės skrepi rizika yra nedidelė arba vykdoma patvirtinta nacionalinė skrepi ligos kontrolės programa, turi būti:

iš ūkio ar ūkių, kur klasikinės skrepi rizika yra nedidelė ar kontroliuojama; tačiau veisimui numatytos avys ir ožkos iš ūkio ar ūkių, kurie atitiko visus 1.3 punkto a–f papunkčiuose nustatytus reikalavimus ne trumpiau kaip trejus metus, gali būti skiriamos Sąjungos vidaus prekybai iki 2014 m. gruodžio 31 d.; arba

ii)	iš valstybės narės ar valstybės narės zonos, kur klasikinės skrepi rizika yra nedidelė; arba

iii)	jeigu tai avys, ARR/ARR priono baltymo genotipo gyvūnai, su sąlyga, kad jie nėra iš ūkio, kuriam taikomi VII priedo B skyriaus 3 ir 4 punktuose nustatyti apribojimai.

avys ir ožkos, numatomos naudoti visomis paskirtimis, išskyrus nedelsiant skersti, ir skirtos valstybėms narėms, kuriose klasikinės skrepi rizika yra nedidelė arba jose vykdoma patvirtinta nacionalinė skrepi ligos kontrolės programa, turi būti:

i)	iš ūkio ar ūkių, kur klasikinės skrepi rizika yra nedidelė; tačiau avys ir ožkos iš ūkio ar ūkių, kurie atitiko visus reikalavimus, nustatytus 1.2 punkto a–f papunkčiuose ne trumpiau kaip trejus metus, gali būti skiriamos Sąjungos vidaus prekybai iki 2014 m. gruodžio 31 d.; arba

ii)	iš valstybės narės ar valstybės narės zonos, kur klasikinės skrepi rizika yra nedidelė; arba

iii)	jeigu tai avys, ARR/ARR priono baltymo genotipo gyvūnai, su sąlyga, kad jie nėra iš ūkio, kuriam taikomi VII priedo B skyriaus 3 ir 4 punktuose nustatyti apribojimai.

4.2.

Avinų ir ožių sperma ir avių ir ožkų embrionai turi būti:

a)	surinkti iš gyvūnų, kurie nuo gimimo buvo nuolatos laikomi ūkyje ar ūkiuose, kur klasikinės skrepi rizika yra nedidelė arba kontroliuojama; arba

b)	surinkti iš gyvūnų, kurie per pastaruosius trejus metus iki rinkimo buvo nuolat laikomi ūkyje ar ūkiuose, kurie trejus metus atitiko visus reikalavimus, nurodytus 1 dalies 1.3 punkto a–f papunkčiuose; arba

c)	surinkti iš gyvūnų, kurie nuo gimimo buvo nuolatos laikomi šalyje ar zonoje, kur klasikinės skrepi rizika yra nedidelė; arba

d)	jei tai avinų sperma, surinkta iš vyriškos lyties gyvūnų, turinčių ARR/ARR priono baltymo genotipą; arba

e)	jei tai avių embrionai, ARR/ARR priono baltymo genotipo gyvūnai.

B SKIRSNIS

Galvijams taikomi reikalavimai

Jungtinė Karalystė užtikrina, kad galvijai, atsivesti arba auginti jos teritorijoje iki 1996 m. rugpjūčio 1 d., nebūtų išsiunčiami iš jos teritorijos į kitas valstybes nares ar trečiąsias šalis.“

(5)

IX priedas iš dalies keičiamas taip:

C skyriaus A skirsnis pakeičiamas taip:

„A SKIRSNIS

Produktai

Priklausomai nuo to, kuriai GSE rizikos kategorijai priskiriama kilmės šalis, šie galvijų, avių ir ožkų kilmės produktai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 I priedo 1.10, 1.13, 1.15, 7.1, 7.5, 7.6, 7.7, 7.8 ir 7.9 punktuose, turi atitikti šio skyriaus B, C ar D skirsniuose nustatytas sąlygas:

—	šviežia mėsa,

—	smulkinta mėsa,

—	mėsos pusgaminiai,

—	mėsos produktai,

—	perdirbti gyvūnų riebalai,

—

spirgai,

—	kiti želatina ir kolagenas nei gautieji iš kailių ir odų,

—	apdorotos žarnos.“

D ir E skyriai pakeičiami taip:

„D SKYRIUS

Gyvūninės kilmės šalutinių produktų ir jų gaminių, gautų iš galvijų, avių ir ožkų, importas

A SKIRSNIS

Šalutiniai gyvūniniai produktai

Šis skyrius taikomas šiems gyvūniniams šalutiniams produktams ir jų gaminiams, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse, su sąlyga, kad jie yra galvijų, avių ir ožkų kilmės:

a)	perdirbti riebalai, gauti iš 2 kategorijos medžiagos, skirti naudoti kaip organinės trąšos arba dirvožemį gerinančios medžiagos, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 22 punkte, arba jiems gaminti naudojamos pradinės medžiagoms arba tarpiniai produktai;

b)	kaulai ir kaulų produktai, gauti iš 2 kategorijos medžiagos;

c)	perdirbti riebalai, gauti iš 3 kategorijos medžiagos, skirti naudoti kaip organinės trąšos arba dirvožemį gerinančios medžiagos arba pašarai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 22 ir 25 punktuose, arba jiems gaminti naudojamos pradinės medžiagos arba tarpiniai produktai;

d)	gyvūnų augintinių ėdalas, įskaitant šunų kramtalus;

e)	kraujo produktai;

f)	perdirbti gyvūniniai baltymai;

g)	kaulai ir kaulų produktai, gauti iš 3 kategorijos medžiagos;

h)	želatina ir kolagenas, gauti iš kitų nei kailiai ir odos medžiagų;

3 kategorijos medžiagos ir jų gaminiai, išskyrus nurodytuosius c–h punktuose, išskyrus:

i)	žalius kailius ir odas, apdorotus kailius ir odas;

ii)	želatiną ir kolageną, gautus iš kailių ir odų;

iii)	riebalų antrinius produktus.

B SKIRSNIS

Sveikumo sertifikato reikalavimai

Importuojant A skirsnyje nurodytus gyvūninius šalutinius produktus ir gyvūninių šalutinių produktų gaminius, gautus iš galvijų, avių ir ožkų, turi būti pridedamas užpildytas sveikumo sertifikatas, kuriame patvirtinta, kad:

gyvūninių šalutinių produktų arba gyvūninių šalutinių produktų sudėtyje nėra ir jie nėra gauti iš nurodytos pavojingos medžiagos, arba kaulų mechaniškai atskirtos mėsos, gautos iš galvijų, avių ar ožkų, ir, išskyrus gyvūnus, kurie gimė, buvo nuolat auginami ir paskersti šalyje ar regione, priskirtiems sprendimu pagal 5 straipsnio 2 punktą keliantiems nedidelę GSE riziką, gyvūnai, iš kurių buvo gauti gyvūniniai produktai ar produktas pagamintas, nebuvo skerdžiami po apsvaiginimo leidžiant dujas į kaukolės ertmę arba užmušti tokiu pat būdu arba paskersti perplėšiant centrinės nervų sistemos audinius pailgu strypo formos instrumentu, įvestu į kaukolės ertmę; arba

gyvūninių šalutinių produktų arba gyvūninių šalutinių produktų gaminių sudėtyje nėra ir jie nėra gauti iš galvijų, avių ir ožkų medžiagų, išskyrus medžiagas, gautas iš gyvūnų, gimusių, nuolat augintų ir paskerstų šalyje ar regione, kurie sprendimu pagal 5 straipsnio 2 dalį priskirti prie šalių ar regionų, kur GSE rizika nedidelė.

Be a ir b punktuose nustatytų patvirtinimų, importuojant A skirsnyje nurodytus pašarams skirtus gyvūninius šalutinius produktus ir gyvūninių šalutinių produktų gaminius, kuriuose yra avių ar ožkų pieno ar pieno produktų, pridedamas užpildytas sveikumo sertifikatas, kuriame patvirtinta, kad:

avys ir ožkos, iš kurių buvo gauti šie produktai, nuo jų atsivedimo buvo laikomos šalyje, kurioje įvykdomos šios sąlygos:

i)	privaloma pranešti apie klasikinę skrepi;

ii)	veikia informavimo, priežiūros ir stebėsenos sistema;

iii)	oficialūs apribojimai taikomi ūkiams, avių ar ožkų USE įtarimo atveju arba patvirtinus klasikinį skrepi ligos atvejį;

iv)	avys ir ožkos, užkrėstos klasikine skrepi, nužudomos ir visiškai sunaikinamos;

v)	avių ir ožkų šėrimas atrajotojų kilmės mėsos ir kaulų miltais ar spirgais buvo uždraustas ir šio draudimo įgyvendinimas mažiausiai septynerius metus buvo veiksmingai užtikrinamas visoje šalyje;

d)	pienas ir pieno produktai iš avių arba ožkų, gauti iš ūkių, kuriuose nėra nustatyta oficialių apribojimų dėl USE įtarimo;

pienas ir pieno produktai, gauti iš avių arba ožkų iš ūkių, kur nebuvo diagnozuota klasikinių skrepi atvejų per paskutiniuosius septynerius metus, arba, nustačius klasikinį skrepi atvejį:

i)	visos ūkyje esančios avys ir ožkos nužudytos ir sunaikintos ar paskerstos, išskyrus veislinius ARR/ARR genotipo avinus, veislines avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį ir neturinčias VRQ alelių, ir kitas avis, turinčias ne mažiau kaip vieną ARR alelį; arba

ii)

visi gyvūnai, kuriems patvirtinta klasikinė skrepi, nužudyti ir sunaikinti, ir ūkyje mažiausiai dvejus metus nuo paskutinio klasikinio skrepi atvejo patvirtinimo buvo vykdoma intensyvesnė USE stebėsena, įskaitant tyrimus, kurių rezultatai buvo neigiami, dėl USE taikant laboratorinius metodus, nustatytus X priedo C skyriaus 3.2 punkte, kai tiriami visi šie gyvūnai, kurie yra vyresni nei 18 mėnesių, išskyrus avis, turinčias ARR/ARR genotipą:

—	gyvūnai, kurie buvo paskersti žmonėms vartoti; taip pat

—	gyvūnai, kurie nugaišo arba buvo nužudyti ūkyje, bet kurie nebuvo nužudyti pagal ligos likvidavimo programą.

E SKYRIUS

Avių ir ožkų importas

Prie avių ir ožkų, importuojamų į Sąjungą, turi būti pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad nuo atsivedimo gyvūnai buvo laikomi šalyje, kur įvykdytos šios sąlygos:

1.	privaloma pranešti apie klasikinę skrepi;

2.	veikia informavimo, priežiūros ir stebėsenos sistema;

3.	avys ir ožkos, užkrėstos klasikine skrepi, nužudomos ir visiškai sunaikinamos;

4.	avių ir ožkų šėrimas atrajotojų kilmės mėsos ir kaulų miltais ar spirgais buvo uždraustas ir šio draudimo įgyvendinimas buvo veiksmingai užtikrinamas visoje šalyje mažiausiai septynerius metus;

Be sąlygų, nurodytų 1, 2, 3 ir 4 punktuose, gyvūnų sveikatos sertifikate turi būti patvirtinta, kad:

Kai veisimui numatytos avys ir ožkos importuojamos į Sąjungą ir yra skirtos valstybėms narėms, išskyrus tas, kuriose klasikinės skrepi ligos rizika nedidelė arba vykdoma patvirtinta nacionalinė skrepi ligos kontrolės programa, nurodyta VIII priedo A skyriaus A skirsnio 3.2 punkte, turi būti laikomasi šių sąlygų:

—	importuojamos avys ir ožkos yra iš ūkio ar ūkių, kurie atitinka VIII priedo A skyriaus A skirsnio 1.3 punkte nurodytas sąlygas; arba

—	tai yra avys, turinčios ARR/ARR genotipo priono baltymą ir jos yra iš ūkio, kuriame per paskutiniuosius dvejus metus nebuvo nustatytas nė vienas oficialus judėjimo apribojimas dėl GSE ir klasikinės skrepi.

Jei avys ir ožkos naudoti visomis paskirtimis, išskyrus nedelsiant paskersti, importuojamos į Sąjungą ir yra skirtos valstybei narei, kur klasikinės skrepi rizika yra nedidelė arba vykdoma patvirtinta nacionalinę skrepi ligos kontrolės programa, nurodyta VIII priedo A skyriaus A skirsnio 3.2 punkte, turi būti laikomasi šių sąlygų:

—	gyvūnai atvežti iš ūkio ar ūkių, kurie laikėsi VIII priedo A skyriaus A skirsnio 1.2 punkte nurodytų sąlygų; arba

—	tai yra avys, turinčios ARR/ARR priono baltymo genotipą ir jos yra iš ūkio, kuriame per paskutiniuosius dvejus metus nebuvo nustatytas nė vienas oficialus judėjimo apribojimas dėl GSE ir klasikinės skrepi.“

H skyrius pakeičiamas taip:

„H SKYRIUS

Avinų ir ožių spermos ir avių ir ožkų embrionų importas

Avinų ir ožių spermą ir avių ir ožkų embrionus importuojant į Sąjungą turi būti pridedamas gyvūnų sveikatos sertifikatas, kuriuo patvirtinama, kad gyvūnai donorai:

Nuo atsivedimo buvo laikomi šalyje, kur vykdomos šios sąlygos:

i)	privaloma pranešti apie klasikinę skrepi;

ii)	veikia informavimo, priežiūros ir stebėsenos sistema;

iii)	avys ir ožkos, užkrėstos klasikine skrepi, nužudomos ir visiškai sunaikinamos;

iv)	avių ir ožkų šėrimas atrajotojų kilmės mėsos ir kaulų miltais ar spirgais buvo uždraustas ir šio draudimo įgyvendinimas buvo veiksmingai užtikrinamas visoje šalyje mažiausiai septynerius metus;

Per pastaruosius trejus metus iki eksportuojamos spermos ar embrionų rinkimo buvo nuolat laikomi ūkyje arba ūkiuose, kurie per pastaruosius trejus metus patenkinamai vykdė bent visus reikalavimus, nustatytus VIII priedo A skyriaus A skirsnio 1.3 punkto a–f papunkčiuose, arba:

i)	jei tai avinų sperma, sperma buvo surinkta iš vyriškos lyties gyvūnų, turinčių ARR/ARR priono baltymo genotipą,

ii)	jei tai avių embrionai, embrionai yra ARR/ARR priono baltymo genotipo.“

(6)

X priedas iš dalies keičiamas taip:

C skyriaus 3 dalies 3.1 punktas papildomas c papunkčiu:

„c) Tolesnis teigiamų USE atvejų tyrimas

Visais teigiamų GSE tyrimų rezultatų atvejais mėginiai išsiunčiami į laboratoriją, paskirtą kompetentingos institucijos, kuri sėkmingai išlaikė kvalifikacijos tikrinimo testus, kuriuos rengia Europos Sąjungos etaloninė laboratorija, tirianti ir diferencijuojanti patvirtintus GSE atvejus, kur jie turi būti toliau tiriami taikant metodus ir protokolus, nustatytus pagal Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos galvijų USE izoliatų (9) klasifikavimo metodą.

X priedo C skyriaus 4 punktas pakeičiamas taip:

„4. Greitieji tyrimai

Norint atlikti greituosius tyrimus pagal 5 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, tik šie metodai taikomi kaip greitieji galvijų GSE stebėsenos tyrimai:

—	imunoblotingo tyrimas, pagrįstas Western blotting procedūra proteinazei K atspariam PrPRes fragmentui nustatyti (Prionics-Check Western tyrimas),

—	imunologinis tyrimas, atliekamas naudojant mikroplokšteles, skirtas PrPSc nustatyti (Enfer TSE Version 3 tyrimas),

—	daugiasluoksnis imunologinis tyrimas, skirtas PrPRes nustatyti (trumpo bandymo protokolas), atliekamas užbaigus denatūravimo ir koncentravimo procedūras (Bio-Rad TeSeE SAP greitasis tyrimas),

—	imunofermentinis tyrimas (ELISA), atliekamas naudojant mikroplokšteles, proteinazei K atspariam PrPRes monokloniniais antikūnais nustatyti (Prionics-Check LIA tyrimas),

—	imunologinis tyrimas, atliekamas atrankiniam PrP Sc surišimui naudojant cheminį polimerą ir nukreipiant monokloninį aptikimo antikūną prieš užkonservuotas PrP molekulės dalis (IDEXX HerdChek BSE Antigen Test Kit, EIA & IDEXX HerdChek BSE-Scrapie Antigen Test Kit, EIA),

—	šoninio srauto imunologinis tyrimas, naudojant du skirtingus monokloninius antikūnus proteinazei K atsparioms PrP frakcijoms nustatyti (Prionics Check PrioSTRIP),

—	dvipusis imunologinis tyrimas, kurį atliekant du skirtingi monokloniniai antikūnai nukreipiami prieš du epitopus, esančius labai išskleistame galvijo PrP Sc (Roboscreen Beta Prion BSE EIA Test Kit),

Norint atlikti greituosius tyrimus pagal 5 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 1 dalį, tik šie metodai taikomi kaip greitieji avių ir ožkų USE stebėsenos tyrimai:

—	daugiasluoksnis imunologinis tyrimas, skirtas PrPRes nustatyti (trumpo bandymo protokolas), atliekamas užbaigus denatūravimo ir koncentravimo procedūras (Bio-Rad TeSeE SAP greitasis tyrimas),

—	daugiasluoksnis imunologinis tyrimas, skirtas PrPRes nustatyti, atliekamas naudojant avių ir (arba) ožkų TeSeE nustatymo tyrimo rinkinį užbaigus denatūravimo ir koncentravimo procedūras naudojant avių ir (arba) ožkų TeSeE gryninimo rinkinį (Bio-Rad TeSeE Sheep/Goat greitasis tyrimas),

—	imunologinis tyrimas, atliekamas atrankiniam PrP Sc surišimui naudojant cheminį polimerą ir nukreipiant monokloninį aptikimo antikūną prieš užkonservuotas PrP molekulės dalis (IDEXX HerdChek BSE-Scrapie Antigen Test Kit, EIA),

—	šoninio srauto imunologinis tyrimas, naudojant du skirtingus monokloninius antikūnus proteinazei K atsparioms PrP frakcijoms nustatyti (greitasis tyrimas Prionics–Check PrioSTRIP SR, vizualaus skaitymo protokolas).

Atliekant visus greituosius tyrimus, audinys, kurį privaloma ištirti taikant nurodytą tyrimo metodą, privalo atitikti gamintojo nustatytas darbo instrukcijas.

Greitųjų tyrimų priemonių gamintojai privalo turėti įdiegtą Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos patvirtintą kokybės užtikrinimo sistemą, kuria užtikrinama, kad tyrimo veiksmingumas nesikeistų. Gamintojai Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai privalo pateikti tyrimo protokolus.

Greituosius tyrimus ir tyrimo protokolus galima pakeisti tik iš anksto apie tai pranešus Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai ir Europos Sąjungos etaloninei laboratorijai padarius išvadą, kad dėl tokio pakeitimo nesumažės greitojo tyrimo jautrumas, specifiškumas arba patikimumas. Ši išvada pateikiama Komisijai ir nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms.“

(1) http://vla.defra.gov.uk/science/docs/sci_tse_rl_handbookv4jan10.pdf

(2) OL L 349, 2002 12 24, p. 105.

(3) http://vla.defra.gov.uk/science/docs/sci_tse_rl_2blot.pdf

(4) OL L 5, 2004 1 9, p. 8.“;

(5) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(6) OL L 139, 2004 4 30, p. 206.“

(7) OL L 300, 2009 11 14, p. 1.

(8) OL L 368, 2006 12 23, p. 15.“

(9) http://vla.defra.gov.uk/science/docs/sci_tse_rl_2blot.pdf“

29.6.2013

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 179/98

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2013 m. birželio 27 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009 kintamosios srovės generatorius Valeo Efficient Generation Alternator patvirtinamas kaip naujoviška keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo technologija

(Tekstas svarbus EEE)

(2013/341/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009, nustatantį naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (1), ypač į jo 12 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

2012 m. gruodžio 18 d. tiekėjas Valeo Equipments Electriques Moteur (toliau – pareiškėjas) pateikė prašymą patvirtinti kintamosios srovės generatorių Valeo Efficient Generation (EG) Alternator (toliau – EG generatorių) kaip naujovišką technologiją. Pagal 2011 m. liepos 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009 nustatoma keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo naujoviškų technologijų pripažinimo ir patvirtinimo sistema (2), 4 straipsnį patikrintas paraiškos išsamumas. Nustatyta, kad paraiška išsami, ir Komisijos atliekamo paraiškos vertinimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai paraiška buvo oficialiai gauta, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 19 d.;

(2)	paraiška įvertinta pagal Reglamento (EB) Nr. 443/2009 12 straipsnį, Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 725/2011 ir paraiškų pripažinti naujoviškas technologijas pagal Reglamentą (EB) Nr. 443/2009 rengimo technines gaires (3) (toliau – Technines gaires);

(3)

paraiškoje nurodomas Valeo EG generatorius, kurio našumas, nustatytas pagal Techninių gairių I priedo 5.1.2 punkte aprašytą VDA metodą, yra ne mažesnis kaip 77 %. Pareiškėjo kintamosios srovės generatoriuje įrengtas sinchroninis lygintuvas, kuriame naudojami metalo-oksido-puslaidininkio lauko tranzistoriai, todėl užtikrinamas aukštas našumo lygis;

(4)	Komisijos nuomone, iš paraiškoje pateiktos informacijos matyti atitiktis Reglamento (EB) Nr. 443/2009 12 straipsnyje ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 2 ir 4 straipsniuose nurodytoms sąlygoms ir kriterijams;

(5)

pareiškėjas įrodė, kad paraiškoje nurodytos rūšies našusis kintamosios srovės generatorius ES rinkai bus tiekiamas tik nuo 2013 m., todėl šios rūšies kintamosios srovės generatorių skverbtis rinkoje 2009 m. nesiekė Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 2 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytos 3 % ribos. Šį teiginį patvirtina ir pridėta patikros ataskaita. Todėl Komisija mano, kad pareiškėjo teikiamas našusis kintamosios srovės generatorius turėtų būti laikomas atitinkančiu Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 2 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą tinkamumo kriterijų;

(6)

siekiant nustatyti, kiek sumažės išmetamo CO2 kiekis, kai transporto priemonėje bus naudojama naujoviška technologija, reikia apibrėžti bazinę transporto priemonę, pagal kurios efektyvumą turėtų būti lyginamas transporto priemonės, kurioje taikoma naujoviška technologija, efektyvumas, kaip numatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 5 ir 8 straipsniuose. Komisija mano, kad, kai naujoviška technologija taikoma naujo tipo transporto priemonėje, tinkama bazine technologija reikėtų laikyti kintamosios srovės generatorių, kurio našumas 67 %. Kai Valeo EG generatorius įmontuojamas į esamo tipo transporto priemonę, bazine technologija turėtų būti laikomas naujausio rinkoje esančio tokio tipo transporto priemonės varianto kintamosios srovės generatorius;

(7)

pareiškėjas pateikė išsamią išmetamo CO2 kiekio sumažinimo bandymų metodiką. Joje pateikiamos formulės, atitinkančios Techninėse gairėse aprašytas supaprastinto našiųjų kintamosios srovės generatorių vertinimo metodo formules. Komisija mano, kad pagal bandymo metodiką bus gaunami bandymų rezultatai, kuriuos galima patikrinti, pakartoti ir palyginti ir kad ją taikant galima remiantis statistiškai labai reikšmingais duomenimis praktiškai įrodyti, kaip taikant naujovišką technologiją sumažės išmetamo CO2 kiekis, kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 6 straipsnyje;

(8)	atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija mano, kad pareiškėjas įrodė, jog išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas naudojant naujovišką technologiją yra ne mažesnis nei 1 g CO2/km;

(9)

Komisija atkreipia dėmesį, kad išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimą naudojant naujovišką technologiją galima iš dalies įrodyti taikant standartinį bandymų ciklą, todėl galutinis patvirtintinas išmetamųjų teršalų kiekio sumažėjimas turėtų būti nustatomas pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 8 straipsnio 2 dalį;

(10)	Komisija nustatė, kad patikros ataskaitą parengė nepriklausoma sertifikuota įstaiga UTAC ir kad ataskaita patvirtina paraiškoje išdėstytas išvadas;

(11)	atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija mano, kad neturėtų būti prieštaravimų dėl nagrinėjamos naujoviškos technologijos pripažinimo;

(12)

visi gamintojai, norintys, kad dėl šiuo sprendimu patvirtintos naujoviškos technologijos naudojimo būtų sumažintas jų vidutinis savitasis išmetamo CO2 kiekis siekiant savitosios teršalų išmetimo normos, turėtų pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 11 straipsnio 1 dalį nurodyti šį sprendimą atitinkamų savo transporto priemonių EB tipo patvirtinimo sertifikato paraiškoje,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

1. Kintamosios srovės generatorius Valeo Efficient Generation Alternator, kurio našumas ne mažiau kaip 77 %, skirtas naudoti M1 kategorijos transporto priemonėse, patvirtinamas kaip naujoviška technologija pagal Reglamento (EB) Nr. 443/2009 12 straipsnį.

2. Išmetamo CO2 kiekio sumažinimas dėl 1 dalyje nurodyto kintamosios srovės generatoriaus naudojimo nustatomas pagal priede pateiktą metodiką.

3. Pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 11 straipsnio 2 dalį, išmetamo CO2 kiekio sumažinimas, nustatytas pagal šio straipsnio 2 dalį, gali būti patvirtintas ir nurodytas atitikties liudijime bei atitinkamuose Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB (4) I, VIII ir IX prieduose nurodytuose tipo patvirtinimo dokumentuose tik jei išmetamo CO2 kiekio sumažinimas atitinka arba viršija Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 9 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribą.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 27 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 140, 2009 6 5, p. 1.

(2) OL L 194, 2011 7 26, p. 19.

(3) http://ec.europa.eu/clima/policies/transport/vehicles/cars/docs/guidelines_en.pdf

(4) OL L 263, 2007 10 9, p. 1.

PRIEDAS

Išmetamo CO2 kiekio sumažinimo naudojant kintamosios srovės generatorių Valeo Efficient Generation Alternator M1 transporto priemonėje nustatymo metodika

1. Įvadas

Kad būtų galima nustatyti išmetamo CO2 kiekio sumažinimą dėl Valeo EG generatoriaus naudojimo M1 transporto priemonėje, reikia nustatyti:

a)	bandymo procedūrą kintamosios srovės generatoriaus našumui nustatyti;

b)	bandymo stendo nustatymą;

c)	standartinio nuokrypio apskaičiavimo formules;

d)	išmetamo CO2 kiekio sumažinimo nustatymo procedūrą, kurią sertifikavimo tikslais taikys tipo patvirtinimo institucijos.

2. Bandymo procedūra

Kintamosios srovės generatoriaus našumas turi būti nustatomas atliekant matavimus skirtingais generatoriaus sukimosi dažniais: 1 800, 3 000, 6 000 ir 10 000 apsisukimų per minutę. Esant kiekvienai greičio vertei, kintamosios srovės generatorius apkraunamas 50 % didžiausios apkrovos. Skaičiuojant našumą laikas paskirstomas taip, kad sukimosi greičio vertės 1 800, 3 000, 6 000 ir 10 000 būtų taikomos atitinkamai 25, 40, 25 ir 10 % viso laiko (žr. Techninių gairių I priedo 5.1.2 punkte aprašytą VDA metodą).

Taip gaunama 1 formulė:

Formula

Čia:

—	–	ηΑ	–	kintamosios srovės generatoriaus našumas,
—	–	(η @1 800 min–1 @0,5·IN)	–	kintamosios srovės generatoriaus našumas esant 1 800 min–1 ir 50 % apkrovai,
—	–	(η @3 000 min–1 @0,5·IN)	–	kintamosios srovės generatoriaus našumas esant 3 000 min–1 ir 50 % apkrovai,
—	–	(η @6 000 min–1 @0,5·IN)	–	kintamosios srovės generatoriaus našumas esant 6 000 min–1 ir 50 % apkrovai,
—	–	(η @10 000 min–1 @0,5·IN)	–	kintamosios srovės generatoriaus našumas esant 10 000 min–1 ir 50 % apkrovai,
—	–	IN	–	srovė (A).

Bandymo stendo nustatymas ir bandymo procedūra turi atitikti ISO 8854:2012 (1) nurodytus tikslumo reikalavimus.

3. Bandymo stendas

Bandymo stendas turi būti „tiesioginės pavaros“ kintamosios srovės generatorių bandymo stendas. Kintamosios srovės generatorius turi būti tiesiogiai susietas su sukimo momento matuokliu ir su pavaros velenu. Kintamosios srovės generatoriaus apkrovą turi sudaryti akumuliatorius ir elektroninė apkrova. Žr. bandymo stendo konfigūraciją 1 pav.

1 pav.

Bandymo stendo konfigūracija

1 pav. pateikta bandymo stendo konfigūracijos schema. Kintamosios srovės generatorius bekontakčio variklio mechaninę energiją verčia elektros energija. Bekontakčio variklio generuojamos energijos kiekis priklauso nuo sukimo momento (Nm) ir sukimosi greičio (rad/s). Sukimo momentas ir sukimosi greitis turi būti matuojami sukimo momento matuokliu.

Kintamosios srovės generatorius gamina energiją, kad išlaikytų prie jo prijungtą apkrovą. Generatoriaus galia lygi jo generuojamos įtampos (V) ir srovės (I) sandaugai.

Kintamosios srovės generatoriaus našumas turi būti nustatomas kaip elektrinės galios (kintamosios srovės generatoriaus išėjimo galios) ir mechaninės galios (sukimo momento matuoklio išėjimo galios) santykis.

2 formulė

Formula

Čia:

ηΑ	–	kintamosios srovės generatoriaus našumas;
V	–	įtampa (V);
I	–	srovė (A);
T	–	sukimo momentas (Nm);
ω	–	kintamosios srovės generatoriaus sukimosi greitis (rad/s).

4. Sukimo momento matavimas ir kintamosios srovės generatoriaus našumo skaičiavimas

Bandymai turi būti atliekami pagal ISO 8854:2012.

Apkrova turi būti tokia, kad per ją tekanti srovė atitiktų 50 % srovės, kurią kintamosios srovės generatorius užtikrina esant 25 °C temperatūrai ir 6 000 min–1 rotoriaus sukimosi greičiui. Pvz., jei kintamosios srovės generatorius yra 180 A klasės kintamosios srovės generatorius (esant 25 °C ir 6 000 min–1), apkrova turi atitikti 90 A generatoriaus srovę.

Taikant kiekvieną greičio vertę kintamosios srovės generatoriaus išėjimo įtampa ir srovė turi būti palaikomos pastovios: 14,3 V įtampa ir 90 A srovė (kai naudojamas 180 A generatorius), t. y. kiekvieno greičio bandymo metu bandymo stende (žr. 1 pav.) matuojamas sukimosi greitis bei sukimo momentas ir pagal 2 formulę apskaičiuojamas našumas.

Atliekant šį bandymą kintamosios srovės generatoriaus našumas nustatomas esant 4 skirtingiems sukimosi greičiams (min–1):

—	1 800 min–1,

—	3 800 min–1,

—	6 000 min–1,

—	10 000 min–1.

Vidutinis kintamosios srovės generatoriaus našumas apskaičiuojamas pagal 1 formulę.

5. Kintamosios srovės generatoriaus našumo aritmetinio vidurkio standartinis nuokrypis

Bandymo metodikos matavimo rezultatų statistinės paklaidos turi būti kiekybiškai įvertintos. Paklaidos vertės formatas turi būti standartinis nuokrypis, atitinkantis dvipusį 84 % pasikliovimo intervalą (žr. 3 formulę).

3 formulė

Formula

Čia:

	–	aritmetinio vidurkio standartinis nuokrypis;
xi	–	išmatuota vertė;
	–	aritmetinis vidurkis;
n	–	matavimų skaičius.

Visi matavimai turi būti atliekami iš eilės bent penkis (5) kartus. Pagal kiekvieną greičio vertę apskaičiuojamas standartinis nuokrypis.

Kintamosios srovės generatoriaus našumo vertės standartinis nuokrypis (ΔηΑ) apskaičiuojamas pagal formulę:

4 formulė

Formula

Čia 0,25, 0,40, 0,25 ir 0,1 vertės yra tos pačios svertinio įvertinimo vertės kaip 2 formulėje, o S1 800, S3 000, S6 000 ir S10 000 – pagal 3 formulę apskaičiuoti standartiniai nuokrypiai.

6. Išmetamo CO2 kiekio sumažinimo paklaida dėl standartinio nuokrypio (paplitimo dėsnis)

Dėl kintamosios srovės generatoriaus našumo vertės standartinio nuokrypio (ΔηΑ) gaunama išmetamo CO2 kiekio sumažinimo paklaida. Ši paklaida turi būti apskaičiuojama pagal formulę (2):

5 formulė

Formula

Čia:

ΔCO2	–	išmetamo CO2 kiekio sumažinimo paklaida (g CO2/km);
PRW	–	750 W;
PTA	–	350 W;
ηΑ-EI	–	našiojo kintamosios srovės generatoriaus našumas;
ΔηΑ	–	kintamosios srovės generatoriaus našumo standartinis nuokrypis (4 formulėje pateiktos lygties rezultatas).
VPe	–	Willans koeficientai (l/kWh);
CF	–	perskaičiavimo koeficientai (g CO2/l);
v	–	vidutinis automobilio važiavimo greitis pagal naująjį Europos važiavimo ciklą (NEDC) (km/h).

7. Vertintinos mechaninės galios ekonomijos dalies apskaičiavimas

Mechaninės galios ekonomija dėl našiojo kintamosios srovės generatoriaus turi būti skaičiuojama dviem etapais. Pirmuoju etapu apskaičiuojama mechaninės galios ekonomija realiomis sąlygomis. Antruoju etapu apskaičiuojama mechaninės galios ekonomija tipo patvirtinimo sąlygomis. Šių dviejų mechaninės galios ekonomijos verčių skirtumas yra vertintina mechaninės galios ekonomijos dalis.

Mechaninės galios ekonomija realiomis sąlygomis apskaičiuojama pagal 6 formulę.

6 formulė

Formula

Čia:

ΔΡm-RW	–	mechaninės galios ekonomija realiomis sąlygomis (W);
PRW	–	elektrinė galia realiomis sąlygomis, t. y. 750 W;
ηΑ	–	bazinio kintamosios srovės generatoriaus našumas;
ηΑ-EI	–	našiojo kintamosios srovės generatoriaus našumas.

Mechaninės galios ekonomija tipo patvirtinimo sąlygomis apskaičiuojama pagal 7 formulę.

7 formulė

Formula

Čia:

ΔΡm-TA	–	mechaninės galios ekonomija tipo patvirtinimo sąlygomis (W);
PTA	–	elektrinė galia tipo patvirtinimo sąlygomis, t. y. 350 W;
ηΑ	–	bazinio kintamosios srovės generatoriaus našumas;
ηΑ-EI	–	našiojo kintamosios srovės generatoriaus našumas.

Vertintina mechaninės galios ekonomija apskaičiuojama pagal 8 formulę.

8 formulė

Formula

Čia:

ΔΡm	–	vertintina mechaninės galios ekonomijos dalis (W);
ΔΡm-RW	–	mechaninės galios ekonomija realiomis sąlygomis (W);
ΔΡm-TA	–	mechaninės galios ekonomija tipo patvirtinimo sąlygomis (W).

8. Formulė išmetamo CO2 kiekio sumažinimui apskaičiuoti

Išmetamo CO2 kiekio sumažinimas apskaičiuojamas pagal formulę:

9 formulė

Formula

Čia:

CCO2	–	išmetamo CO2 kiekio sumažinimas (g CO2/km);
ΔΡm	–	vertintina mechaninės galios ekonomijos dalis pagal 8 formulę (W);
VPe	–	Willans koeficientai (l/kWh);
CF	–	perskaičiavimo koeficientai (g CO2/l);
v	–	vidutinis automobilio važiavimo greitis pagal naująjį Europos važiavimo ciklą (NEDC) (km/h).

Willans koeficientai imami iš 1 lentelės.

1 lentelė

Willans koeficientai

Variklio tipas	Efektinė naudojamoji galia VPe [l/kWh]
Benzininis (VPe-P)	0,264
Benzininis turbininis	0,28
Dyzelinis (VPe-D)	0,22

Perskaičiavimo koeficientai imami iš 2 lentelės.

2 lentelė

Perskaičiavimo koeficientai

Degalų rūšis	Perskaičiavimo koeficientas (l/100 km) → (g CO2/km) [100 g/l]
Benzinas	23,3 (= 2 330 g CO2/l)
Benzinas (turbininis variklis)	23,3 (= 2 330 g CO2/l)
Dyzelinas	26,4 (= 2 640 g CO2/l)

Vidutinis automobilio važiavimo greitis pagal naująjį Europos važiavimo ciklą v = 33,58 km/h.

9. Statistinis reikšmingumas

Turi būti įrodoma, kad kiekvieno tipo, varianto ir versijos transporto priemonės, kurioje įmontuotas Valeo EG generatorius, pagal 5 formulę apskaičiuoto išmetamo CO2 kiekio sumažinimo paklaida yra ne didesnė nei viso išmetamo CO2 kiekio sumažinimo ir minimalios Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 9 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos skirtumas (žr. 7 formulę).

10 formulė

Formula

Čia:

MT	–	minimali riba (g CO2);
CCO2	–	bendras išmetamo CO2 kiekio sumažinimas (g CO2/km);
	–	išmetamo CO2 kiekio sumažinimo paklaida (g CO2/km).

10. Transporto priemonės, kuriose numatoma įmontuoti našųjį kintamosios srovės generatorių

Kad pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 12 straipsnį tipą patvirtinančioji institucija galėtų nustatyti išmetamo CO2 kiekio sumažinimą, M1 transporto priemonės, kurioje įmontuotas kintamosios srovės generatorius, gamintojas pagal to reglamento 5 straipsnį turi nurodyti ekologinių naujovių transporto priemonę, kurioje įmontuotas Valeo EG generatorius, ir vieną iš dviejų bazinių transporto priemonių:

jei ekologinė naujovė montuojama į naujo tipo, kuris bus pateikiamas tvirtinti, transporto priemones, bazinė transporto priemonė turi būti visais atžvilgiais tokia pati kaip naujo tipo transporto priemonė, išskyrus kintamosios srovės generatorių, kuris turi būti bent 67 % našumo kintamosios srovės generatorius, arba

jei ekologinė naujovė montuojama į esamos transporto priemonės variantą, kuriam pakeitus esamą kintamosios srovės generatorių ekologine naujove bus taikomas esamas tipo patvirtinimas, bazinė transporto priemonė turi būti visais atžvilgiais tokia pati kaip ekologinių naujovių transporto priemonė, išskyrus kintamosios srovės generatorių, kuris turi būti esamo transporto priemonės varianto kintamosios srovės generatorius.

Tipą patvirtinančioji institucija pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 8 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą turi patvirtinti išmetamo CO2 kiekio sumažinimą remdamasi bazinės transporto priemonės ir ekologinių naujovių transporto priemonės matavimais pagal šiame priede nustatytą metodiką. Jei išmetamo CO2 kiekio sumažinimas nesiekia 9 straipsnio 1 dalyje nustatytos ribos, taikoma Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 725/2011 11 straipsnio 2 dalies antra pastraipa.

11. Ekologinės naujovės kodas, nurodytinas tipo patvirtinimo dokumentuose

Nustatant bendrąjį ekologinės naujovės kodą, nurodytiną atitinkamuose tipo patvirtinimo dokumentuose pagal Direktyvos 2007/46/EB I, VIII ir IX priedus, individualus šiuo sprendimu patvirtinamos naujoviškos technologijos kodas yra „2“.

Pvz., ekologinės naujovės kodas, kurį Vokietijos tipą patvirtinančioji institucija naudos patvirtindama dėl ekologinės naujovės gaunamą išmetamo CO2 kiekio sumažinimą, yra „e1 2“.

(1) ISO 8854. Kelių transporto priemonės. Kintamosios srovės generatoriai su reguliatoriais. Bandymo metodai ir bendrieji reikalavimai. Nuorodos numeris ISO 8854:2012(E).

(2) 5 formulę galima išvesti remiantis Techninėse gairėse (4.2.1 punkte) paaiškintu paklaidos paplitimo dėsniu.

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2013.179.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 179

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	56 tomas 2013m. birželio 29d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		DIREKTYVOS
	*	2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/35/ES dėl būtiniausių sveikatos ir saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika darbuotojams (dvidešimtoji atskira direktyva, kaip apibrėžta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje), ir kuria panaikinama Direktyva 2004/40/EB	1

	II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
	REGLAMENTAI
*	2013 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 626/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1344/2011, kuriuo sustabdomas autonominių Bendrojo muitų tarifo muitų taikymas tam tikriems žemės ūkio, žuvininkystės ir pramonės produktams	22
*	2013 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 627/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 7/2010, kuriuo nustatomos tam tikrų žemės ūkio ir pramonės produktų Sąjungos autonominės tarifinės kvotos ir numatomas jų administravimas	43
*	2013 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 628/2013 dėl Europos aviacijos saugos agentūros darbo metodų, taikomų atliekant standartizacijos patikrinimus ir vykdant Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2008 nustatytų taisyklių taikymo stebėseną, kuriuo panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 736/2006 ( 1 )	46
*	2013 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 629/2013, kuriuo nustatomos tolesnės išimtinės priemonės dėl nekvotinio cukraus ir izogliukozės išleidimo į Sąjungos rinką taikant sumažintą pertekliaus mokestį 2012–2013 prekybos metais	55
*	2013 m. birželio 28 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 630/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001, nustatančio tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, priedai ( 1 )	60
*	2013 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 631/2013, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 546/2006 ir įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 233/2012 ( 1 )	84
*	2013 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 632/2013, kuriuo 194-ąjį kartą iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, nustatantis tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Al-Qaida tinklu	85
	2013 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 633/2013, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	87
	2013 m. birželio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 634/2013, kuriuo nustatomi importo muitai grūdų sektoriuje, galiojantys nuo 2013 m. liepos 1 d.	89
	SPRENDIMAI
	2013/336/ES
*	2013 m. birželio 25 d. Tarybos sprendimas, kuriuo padidinamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinių advokatų skaičius	92
	2013/337/ES
*	2013 m. birželio 26 d. Valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas, kuriuo skiriami Bendrojo Teismo teisėjai	93
	2013/338/ES
*	2013 m. birželio 26 d. Valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas, kuriuo skiriami Teisingumo Teismo teisėjai	94
	2013/339/ES
*	2013 m. birželio 26 d. Valstybių narių vyriausybių atstovų sprendimas, kuriuo skiriamas Bendrojo Teismo teisėjas	95
	2013/340/ES
*	2013 m. birželio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru Kroatijoje, iš dalies keičiamas Sprendimas 2008/855/EB (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 3932) ( 1 )	96
	2013/341/ES
*	2013 m. birželio 27 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 443/2009 kintamosios srovės generatorius Valeo Efficient Generation Alternator patvirtinamas kaip naujoviška keleivinių automobilių išmetamo CO2 kiekio mažinimo technologija ( 1 )	98

Eilės numeris	KN kodas	TARIC	Aprašymas	Kvotos laikotarpis	Kvotos kiekis	Kvotos muitas (%)
09.2632	ex 2921 22 00	10	Heksametilendiaminas (CAS RN 124–09–4)	1.1–31.12.2013	40 000 tonų	0 %
09.2917	ex 2930 90 13	90	Cistinas (CAS RN 56–89–3)	1.1–31.12.2013	600 tonų	0 %
09.2629	ex 7616 99 90	85	Teleskopinės rankenos iš aliuminio, skirtos kelioniniam bagažui gaminti (1)	1.1–31.12	800 000 vienetų	0 %
09.2629	ex 8302 49 00	91		1.1–31.12	800 000 vienetų	0 %
09.2633	ex 8504 40 82	20	Elektros lygintuvas, kurio galia ne didesnė kaip 1 kVA, naudojamas 8509 80 ir 8510 pozicijoms priskiriamiems prietaisams gaminti (1)	1.1–31.12	4 500 000 vienetų	0 %
09.2620	ex 8526 91 20	20	GPS sistemoms skirtas komplektas su pozicijos nustatymo funkcija, be monitoriaus, ne didesnės kaip 2 500 g masės	1.1–31.12	3 000 000 vienetų	0 %

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	55,3
	MK	46,1
	ZZ	50,7
0707 00 05	MK	25,2
	TR	113,2
	ZZ	69,2
0709 93 10	TR	130,5
0709 93 10	ZZ	130,5
0805 50 10	AR	85,5
	TR	99,2
	ZA	107,4
	ZZ	97,4
0808 10 80	AR	157,4
	BR	111,9
	CL	114,0
	CN	115,2
	NZ	142,9
	TR	99,8
	ZA	120,5
	ZZ	123,1
0809 10 00	IL	275,4
	TR	211,6
	ZZ	243,5
0809 29 00	TR	347,1
	US	605,0
	ZZ	476,1
0809 30	TR	246,3
0809 30	ZZ	246,3
0809 40 05	CL	216,9
	IL	308,9
	ZA	377,9
	ZZ	301,2

KN kodas	Prekių aprašymas	Importo muitas (1) (EUR už toną)
1001 19 00 1001 11 00	Aukštos kokybės kietieji KVIEČIAI	0,00
	vidutinės kokybės	0,00
	žemos kokybės	0,00
ex 1001 91 20	Paprastieji KVIEČIAI, skirti sėjai	0,00
ex 1001 99 00	Paprastieji KVIEČIAI, aukštos kokybės, išskyrus skirtus sėjai	0,00
1002 10 00 1002 90 00	RUGIAI	0,00
1005 10 90	KUKURŪZAI, skirti sėjai, išskyrus hibridus	0,00
1005 90 00	KUKURŪZAI, išskyrus sėklą (2)	0,00
1007 10 90 1007 90 00	Grūdinis SORGAS, išskyrus hibridus, skirtus sėjai	0,00


	(1) Tekstas svarbus EEE