2013 6 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/37/ES

2013 m. birželio 26 d.

kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	valstybių narių viešojo sektoriaus institucijų parengti dokumentai ir informacija sudaro gausų, įvairų ir vertingą išteklių fondą, kuris gali būti naudingas žinių ekonomikai;

(2)

2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (3) nustatomos būtiniausios taisyklės, kuriomis reglamentuojamas valstybių narių viešojo sektoriaus institucijų turimų dokumentų pakartotinis naudojimas, ir tą naudojimą lengvinančios praktinės priemonės;

(3)

atvirųjų duomenų politika, kuria skatinamas platus viešojo sektoriaus informacijos prieinamumas ir pakartotinis naudojimas privačiais ir komerciniais tikslais, taikant tik būtiniausius teisinius, techninius arba finansinius apribojimus arba visai jų netaikant, ir kuria skatinamas informacijos judėjimas ne tik tarp ekonominės veiklos vykdytojų, bet ir tarp piliečių, gali būti labai svarbi paspartinant naujų paslaugų plėtrą, paremtą naujoviškais tokios informacijos derinimo arba naudojimo metodais, skatinti ekonomikos augimą ir didinti visuomenės dalyvavimą. Tačiau tam reikia Sąjungos lygmeniu nustatyti vienodas sąlygas, susijusias su leidimu pakartotinai naudoti dokumentus, o to pasiekti neįmanoma, kai taikomos skirtingos valstybių narių arba atitinkamų viešojo sektoriaus institucijų taisyklės ir praktika;

(4)

leidus pakartotinai naudotis viešojo sektoriaus institucijos saugomais dokumentais, kuriama pridėtinė vertė pakartotiniams naudotojams, galutiniams naudotojams ir plačiajai visuomenei apskritai, taip pat daugeliu atvejų – ir pačiai viešajai institucijai, nes didinamas skaidrumas ir atskaitomybė bei gaunama atsiliepimų iš pakartotinių ir galutinių naudotojų, todėl atitinkama viešojo sektoriaus institucija, remdamasi tais atsiliepimais, gali gerinti renkamos informacijos kokybę;

(5)

nuo tada, kai 2003 m. patvirtintos pirmosios viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo taisyklės, duomenų, įskaitant viešuosius duomenis, kiekis pasaulyje padidėjo eksponentiškai, be to, kuriami ir kaupiami naujų rūšių duomenys. Kartu vyksta technologijų evoliucija duomenų analizės, panaudojimo ir tvarkymo srityse. Dėl tokios sparčios technologijų raidos tapo įmanoma kurti naujas paslaugas ir naujus pritaikymo būdus, paremtus duomenų naudojimu, kaupimu ir derinimu. Atsižvelgiant į sparčias permainas, 2003 m. patvirtintos taisyklės nebetinka, todėl prarandamos ekonominės ir socialinės galimybės, kurias atvertų viešųjų duomenų pakartotinis naudojimas;

(6)

be to, valstybės narės jau yra nustačiusios pakartotinio naudojimo politiką pagal Direktyvą 2003/98/EB ir kai kurios iš jų priima plataus užmojo atvirųjų duomenų metodus, siekdamos piliečiams ir bendrovėms supaprastinti prieinamų viešųjų duomenų pakartotinį naudojimą labiau nei privaloma pagal tą direktyvą. Kad įvairių valstybių narių skirtingos taisyklės netrukdytų kurti tarpvalstybinę produktų ir paslaugų pasiūlą ir siekiant sudaryti sąlygas panašių viešųjų duomenų pakartotiniam naudojimui jais grindžiamoms Europos masto reikmėms, būtina minimaliai suderinti tai, kokie viešieji duomenys turi būti prieinami pakartotiniam naudojimui informacijos vidaus rinkoje, atsižvelgiant į atitinkamą prieigos tvarką;

(7)

Direktyva 2003/98/EB neįpareigojama suteikti prieigą prie dokumentų arba leisti pakartotinį dokumentų naudojimą. Sprendimą leisti dokumentus naudoti pakartotinai ir toliau priima valstybės narės ar atitinkama viešojo sektoriaus institucija. Kartu Direktyva 2003/98/EB remiasi nacionalinėmis prieigos prie dokumentų taisyklėmis, ir todėl pagal tą direktyvą nereikalaujama, kad pakartotinis dokumentų naudojimas būtų leidžiamas tais atvejais, kai prieiga ribojama (pavyzdžiui, piliečiams ar bendrovėms, turintiems konkretų interesą susipažinti su dokumentais, nacionalinėmis taisyklėmis ribojama prieiga prie dokumentų) arba neleidžiama (pavyzdžiui, nacionalinėmis taisyklėmis neleidžiama prieiga prie dokumentų dėl slapto jų pobūdžio, inter alia, nacionalinio saugumo, gynybos ar visuomenės saugumo sumetimais). Kai kurios valstybės narės aiškiai susiejo pakartotinio naudojimo teisę su prieigos teise, taip nustatydamos, kad visi visuotinai prieinami dokumentai gali būti pakartotinai naudojami. Kitose valstybėse narėse sąsaja tarp dviejų taisyklių rinkinių ne tokia aiški, ir todėl atsiranda teisinis neapibrėžtumas;

(8)

todėl Direktyva 2003/98/EB turėtų būti iš dalies pakeista, kad valstybės narės būtų aiškiai įpareigojamos leisti pakartotinai naudoti visus dokumentus, nebent prieiga būtų ribojama arba neleidžiama pagal nacionalines prieigos prie dokumentų taisykles ir pagal kitas šioje direktyvoje numatytas išimtis. Šia direktyva atliekamais daliniais pakeitimais nesiekiama nustatyti arba keisti prieigos prie dokumentų tvarkos valstybėse narėse, tai lieka jų kompetencijoje;

(9)

atsižvelgiant į Sąjungos teisę ir į valstybių narių ir Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma pagal Berno konvenciją dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ir Susitarimą dėl intelektinės nuosavybės teisių, susijusių su prekyba, aspektų, Direktyva 2003/98/EB neturėtų būti taikoma dokumentams, kurių intelektinės nuosavybės teisės priklauso trečiosioms šalims. Jei trečioji šalis buvo pirminis intelektinės nuosavybės teisių į bibliotekose (įskaitant universitetų bibliotekas), muziejuose ir archyvuose laikomą dokumentą, kuriam apsaugos terminas dar nesibaigė, savininkas, tas dokumentas pagal šią direktyvą turėtų būti laikomas dokumentu, kurio intelektinės nuosavybės teisės priklauso trečiosioms šalims;

(10)

Direktyva 2003/98/EB turėtų būti taikoma tiems dokumentams, kurių teikimas įtrauktas į atitinkamų viešojo sektoriaus institucijų viešąsias užduotis, kaip apibrėžta valstybių narių įstatymais ar kitais privalomais teisės aktais. Nesant tokių taisyklių, viešosios užduotys turėtų būti apibrėžtos pagal bendrą valstybių narių administracinę praktiką, su sąlyga, kad viešųjų funkcijų taikymo sritis skaidri ir jai taikoma peržiūra. Viešosios užduotys galėtų būti apibrėžiamos bendrai arba konkrečiai kiekvienos viešojo sektoriaus institucijos atveju;

(11)

ši direktyva turėtų būti įgyvendinama ir taikoma visiškai laikantis asmens duomenų apsaugos principų pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (4). Visų pirma reikėtų pažymėti, kad pagal tą direktyvą valstybės narės turėtų nustatyti sąlygas, kuriomis asmens duomenys būtų tvarkomi teisėtai. Be to, vienas iš šios direktyvos principų yra tai, kad surinkus asmens duomenis tolesnis jų tvarkymas neturėtų būti nesuderinamas su konkrečiais, aiškiais ir teisėtais tų duomenų rinkimo tikslais;

(12)	Direktyva 2003/98/EB turėtų nedaryti poveikio viešojo sektoriaus institucijų darbuotojų teisėms, įskaitant ekonomines ir moralines teises, kurias jie gali turėti pagal nacionalines taisykles;

(13)	pateikus dokumentą pakartotiniam naudojimui, atitinkama viešojo sektoriaus institucija turėtų ir toliau turėti teisę tokį dokumentą naudoti;

(14)	Direktyva 2003/98/EB turėtų būti taikoma bibliotekoms, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejams ir archyvams;

(15)

vienas iš pagrindinių vidaus rinkos sukūrimo tikslų yra sudaryti sąlygas, kad būtų skatinamas Sąjungos masto paslaugų plėtojimas. Bibliotekoms, muziejams ir archyvams priklauso reikšminga viešojo sektoriaus informacinių išteklių dalis, ypač po to, kai dėl skaitmeninimo projektų padidėjo viešo naudojimo skaitmeninės medžiagos kiekis. Šios kultūros paveldo kolekcijos ir susiję metaduomenys galėtų sudaryti skaitmeninio turinio prekių ir paslaugų pagrindą ir taip pat turi didžiulį inovacinį pakartotinio naudojimo potencialą tokiuose sektoriuose kaip švietimas ir turizmas. Platesnės galimybės pakartotinai panaudoti viešąją kultūrinę medžiagą turėtų, inter alia, sudaryti palankias sąlygas Sąjungos bendrovėms išnaudoti jos pakartotinio naudojimo potencialą ir prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo;

(16)

valstybėse narėse egzistuoja dideli taisyklių ir praktikos, susijusios su viešojo sektoriaus kultūros išteklių naudojimu, skirtumai, kurie sudaro kliūtis tų išteklių ekonominiam potencialui atskleisti. Kadangi bibliotekos, muziejai ir archyvai toliau investuoja į skaitmeninimą, daugelis iš jų jau dabar leidžia pakartotinai naudoti savo viešojo naudojimo turinį ir aktyviai ieško galimybių pakartotinai naudoti savo turinį. Tačiau, kadangi šios įstaigos veikia labai skirtingose teisinėje ir kultūrinėse aplinkose, kultūros įstaigų turinio naudojimo praktika vystėsi labai skirtingomis kryptimis;

(17)

kadangi nacionalinių taisyklių ir praktikos skirtumai arba aiškumo stygius trukdo sklandžiai funkcionuoti vidaus rinkai ir tinkamai vystytis informacinei visuomenei Sąjungoje, turėtų būti minimaliai suderintos viešosios kultūrinės medžiagos pakartotinio naudojimo bibliotekose, muziejuose ir archyvuose nacionalinės taisyklės ir praktika;

(18)

Direktyvos 2003/98/EB taikymo srities išplėtimas turėtų būti apribotas trimis kultūros įstaigų tipais – bibliotekomis, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejais ir archyvais, nes jų kolekcijos yra ir vis dažniau taps vertinga medžiaga, skirta pakartotinai naudoti daugelyje produktų, pavyzdžiui, taikomosiose programose mobiliesiems įrenginiams. Direktyva neturėtų būti taikoma kitoms kultūros įstaigoms (pvz., koncertų salėms, operos, baleto ir kitiems teatrams), įskaitant toms įstaigoms priklausančius archyvus, nes jos užsiima scenos meno veikla. Kadangi beveik visa šių įstaigų medžiaga nepatektų į tos direktyvos taikymo sritį, nes šios medžiagos intelektinės nuosavybės teisės priklauso tretiesiems asmenims, tos direktyvos taikymas joms būtų mažai veiksmingas;

(19)

skaitmeninimas – tai svarbi priemonė, kuria užtikrinama platesnė prieiga prie kultūrinės medžiagos ir jos pakartotinis naudojimas švietimo ir darbo tikslais, taip pat laisvalaikiu. Jis taip pat suteikia svarbias ekonomines galimybes, leidžiančias lengviau integruoti kultūrinę medžiagą į skaitmenines paslaugas ir produktus, tokiu būdų remiant darbo vietų kūrimą ir augimą. Šie aspektai pabrėžiami, be kita ko, 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl komunikato „Europeana – tolesni veiksmai“ (5), 2011 m. spalio 27 d. Komisijos rekomendacijoje 2011/711/ES dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos ir skaitmeninio išsaugojimo (6) ir 2012 m. gegužės 10 d. Tarybos išvadose dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, internetinės prieigos prie jos ir skaitmeninio išsaugojimo (7). Šiuose dokumentuose apibrėžta, kaip turi būti sprendžiami teisiniai, finansiniai ir organizaciniai Europos kultūros paveldo skaitmeninimo ir jo patalpinimo internete aspektai;

(20)

siekdamos supaprastinti pakartotinį naudojimą, viešojo sektoriaus institucijos, jei įmanoma ir tinkama, turėtų leisti naudoti dokumentus, pateikdamos juos atviruoju ir elektroniniu formatu kartu su jų didžiausio įmanomo tikslumo ir išsamumo metaduomenimis taip, kad būtų užtikrintas sąveikumas, pavyzdžiui, tvarkydamos juos pagal principus, kuriais grindžiami suderinamumo ir naudojamumo reikalavimai, taikomi erdvinei informacijai pagal 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/2/EB, sukuriančią Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (8);

(21)

elektroninio formato dokumentu turėtų būti laikomas dokumentas, turintis tokią rinkmenos formato struktūrą, kuri leistų kompiuterinėms programoms jį lengvai nustatyti, atpažinti ir išskirti iš jo konkrečius duomenis. Elektroninio formato rinkmenose užkoduoti duomenys laikomi elektroniniais duomenimis. Elektroniniai formatai gali būti atvirieji arba nuosavybiniai; jie gali būti oficialūs standartai arba ne. Elektroninio formato dokumentais nelaikomi dokumentai, užkoduoti naudojant tokį rinkmenos formatą, kuris riboja automatinį tvarkymą, nes iš jų duomenų negalima išskirti arba tai sunku padaryti. Kai tinkama, valstybės narės turėtų skatinti naudoti atviruosius elektroninius formatus;

(22)

kai viešojo sektoriaus institucijos nustato mokestį už dokumentų pakartotinį naudojimą, toks mokestis iš esmės neturėtų viršyti ribinių sąnaudų. Tačiau reikėtų ypač atsižvelgti į tai, kad neturėtų būti trikdoma įprastinė veikla tokių viešojo sektoriaus institucijų, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį savo veiklos sąnaudų, patiriamų atliekant jų viešąsias užduotis, arba sąnaudų, susijusių su tam tikrų pakartotinai naudoti leidžiamų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu. Tokiais atvejais viešojo sektoriaus institucijos turėtų galėti taikyti didesnį nei ribinių sąnaudų dydžio mokestį. Toks mokestis turėtų būti nustatomas remiantis objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, o bendros pajamos iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti neturėtų viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo ir platinimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Reikalavimas, kad viešojo sektoriaus institucijos turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų viešosios užduoties vykdymu arba tam tikrų dokumentų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu, nebūtinai turi būti teisinis, o gali būti nustatytas, pvz., pagal valstybėse narėse taikomą administracinę praktiką. Valstybės narės turėtų atlikti reguliarią tokio reikalavimo peržiūrą;

(23)

bibliotekoms, muziejams ir archyvams turėtų būti leista taikyti didesnį nei ribinių sąnaudų dydžio mokestį taip pat dėl to, kad nebūtų trikdoma įprastinė jų veikla. Tokių viešojo sektoriaus institucijų atveju bendros pajamos, gautos per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti, neturėtų viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo, platinimo, išsaugojimo ir atsiskaitymo už teises išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Bibliotekų, muziejų ir archyvų atveju, atsižvelgiant į jų ypatumus, apskaičiuojant pagrįstą investicijų grąžą būtų galima atsižvelgti į privačiojo sektoriaus už identiškų ar panašių dokumentų leidimą pakartotinai jais naudotis taikomus mokesčius;

(24)	šioje direktyvoje nustatytomis didžiausiomis mokesčio ribomis nedaromas poveikis valstybių narių teisei taikyti mažesnį mokestį ar apskritai jo netaikyti;

(25)

valstybės narės turėtų nustatyti mokesčio, viršijančio ribines sąnaudas, rinkimo kriterijus. Šiuo tikslu valstybės narės gali, pavyzdžiui, nustatyti tokius kriterijus nacionalinėse taisyklėse arba gali paskirti atitinkamą (-as) instituciją (-as), išskyrus pačią viešojo sektoriaus instituciją, kompetentingą (-as) nustatyti tokius kriterijus. Tos institucijos organizacinė struktūra turėtų atitikti konstitucinę ir teisinę valstybių narių sistemą. Tai galėtų būti esama institucija, kuri turi biudžeto vykdymo įgaliojimus ir yra politiškai atskaitinga;

(26)

dokumentų pakartotinio naudojimo atvejais viešojo sektoriaus institucijos turi teisę, kai tinkama, taikyti tam tikrus reikalavimus išduodamos licenciją, pavyzdžiui, nurodyti šaltinį ir nurodyti, ar pakartotinis naudotojas padarė bet kokius dokumento pakeitimus. Visais atvejais viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo licencijose turėtų būti numatyta kuo mažiau pakartotinio naudojimo ribojimų, pavyzdžiui, kad tai būtų tik reikalavimas nurodyti šaltinį. Šiuo atžvilgiu svarbią funkciją turėtų atlikti atviros internetu išduodamos licencijos, suteikiančios pakartotinio naudojimo teisę be technologinių, finansinių ar geografinių ribojimų ir grindžiamos atvirųjų duomenų formatais. Todėl valstybės narės turėtų skatinti atvirų licencijų, kurios galiausiai turėtų tapti bendra praktika visoje Sąjungoje, naudojimą;

(27)

Komisija rėmė elektroninės viešojo sektoriaus informacijos suvestinės rengimą, pateikdama atitinkamus pakartotinio viešojo sektoriaus informacijos naudojimo veiklos rodiklius visose valstybėse narėse. Reguliarus šios suvestinės atnaujinimas prisidės prie keitimosi informacija tarp valstybių narių ir informacijos apie politines priemones ir praktiką prieinamumo visoje Sąjungos teritorijoje;

(28)

teisės gynimo būdams turėtų būti priskiriama peržiūra, atliekama nešališkos peržiūros įstaigos. Tai gali būti jau esama nacionalinė institucija, pavyzdžiui, nacionalinė konkurencijos institucija, nacionalinė už prieigą prie dokumentų atsakinga institucija arba nacionalinė teisminė institucija. Tos įstaigos organizacinė struktūra turėtų atitikti konstitucinę ir teisinę valstybių narių sistemą ir neturėtų nustatyti teisės gynimo būdų, kuriais kitu atveju galėtų naudotis pakartotinio dokumentų naudojimo prašytojai. Tačiau ji turėtų būti atskira nuo valstybių narių mechanizmo, pagal kurį nustatomi mokesčio, viršijančio ribines sąnaudas, rinkimo kriterijai. Teisės gynimo būdams turėtų būti priskiriama galimybė peržiūrėti neigiamus sprendimus ir taip pat sprendimus, kuriais prašytojams, nepaisant leidimo pakartotinai naudoti, galėtų būti daromas kitoks poveikis, pavyzdžiui, dėl taikytinų mokesčių rinkimo taisyklių. Peržiūros procesas turėtų veikti sparčiai pagal greitai besikeičiančios rinkos poreikius;

(29)

nustatydamos pakartotinio dokumentų naudojimo principus, viešojo sektoriaus institucijos turėtų laikytis konkurencijos taisyklių, kiek įmanoma vengiant išskirtinių susitarimų tarp viešojo sektoriaus institucijų ir privačių partnerių. Tačiau norint teikti viešojo intereso paslaugą, išskirtinė viešojo sektoriaus dokumentų pakartotinio naudojimo teisė kartais gali būti būtina. Tai gali, be kita ko, pasitaikyti tais atvejais, kai joks komercinis leidėjas nenorėtų skelbti informacijos, neturėdamas tokios išskirtinės teisės. Siekiant atsižvelgti į šią problemą, pagal Direktyvą 2003/98/EB leidžiama sudaryti susitarimus dėl išskirtinės teisės tais atvejais, kai suteikti išskirtinę teisę yra būtina viešojo intereso paslaugai teikti, su sąlyga, kad šie susitarimai reguliariai peržiūrimi;

(30)

išplėtus Direktyvos 2003/98/EB taikymo sritį bibliotekoms, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejams ir archyvams, reikia atsižvelgti į esamus valstybių narių skirtumus, susijusius su kultūros išteklių skaitmeninimu, nes jų nebuvo įmanoma aprėpti galiojančiomis tos direktyvos taisyklėmis dėl išskirtinių teisių. Bibliotekos, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejai, archyvai ir privačiojo sektoriaus partneriai yra sudarę nemažai bendradarbiavimo susitarimų kultūros išteklių skaitmeninimo srityje, kai privačiojo sektoriaus partneriams suteikiamos išskirtinės teisės. Praktika rodo, kad tokia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė gali sudaryti sąlygas prasmingai panaudoti kultūros kolekcijas ir kartu paspartinti piliečių prieigą prie kultūros paveldo;

(31)

kai išskirtinė teisė yra susijusi su kultūros išteklių skaitmeninimu, gali būti reikalingas tam tikras išskirtinės teisės suteikimo laikotarpis, kad privačiojo sektoriaus partneris turėtų galimybę susigrąžinti investicijas. Tačiau tas laikotarpis turėtų būti ribotas ir būti kuo trumpesnis, kad būtų laikomasi principo, jog viešojo sektoriaus medžiagai, kai ji paverčiama skaitmeniniu formatu, turėtų likti viešojo sektoriaus medžiaga. Laikotarpis, kuriam suteikiama išskirtinė teisė, susijusi su kultūros išteklių skaitmeninimu, paprastai neturėtų viršyti 10 metų. Išskirtinės teisės suteikimas ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui turėtų būti peržiūrimas, atsižvelgiant į techninius, finansinius ir administracinius aplinkos pokyčius nuo to momento, kai buvo sudarytas susitarimas. Be to, bet kokia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė kultūros išteklių skaitmeninimo tikslais turėtų suteikti partnerei kultūros įstaigai visas teises į skaitmeniniu formatu paverstų kultūros išteklių naudojimą pasibaigus susitarimo galiojimui;

(32)

siekiant tinkamai atsižvelgti į sutartis ir kitus susitarimus, kuriais suteikiamos išskirtinės teisės ir kurie buvo sudaryti iki šios direktyvos įsigaliojimo, reikėtų numatyti atitinkamas pereinamojo laikotarpio priemones, siekiant apsaugoti susijusių šalių interesus, kai joms suteiktoms išskirtinėms teisėms negali būti taikomos pagal šią direktyvą leidžiamos išimtys. Sutarties šalims turėtų būti leista toliau naudotis tomis pereinamojo laikotarpio priemonėmis išskirtinėmis teisėmis iki sutarties pabaigos arba neriboto galiojimo ar ilgalaikių sutarčių atveju – toliau naudotis pakankamai ilgą laikotarpį, kad šalys galėtų imtis atitinkamų priemonių. Tos pereinamojo laikotarpio priemonės neturėtų būti taikomos sutartims arba kitiems susitarimams, sudarytiems po šios direktyvos įsigaliojimo, bet iki nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama ši direktyva, taikymo pradžios, siekiant išvengti situacijų, kai sutartys arba kiti ilgalaikiai susitarimai, kurie neatitinka šios direktyvos reikalavimų, sudaromi norint apeiti būsimas nacionalines nuostatas, kuriomis perkeliama ši direktyva. Sutartys ir kiti susitarimai, sudaryti įsigaliojus šiai direktyvai, bet prieš nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama ši direktyva, taikymo pradžią, turėtų atitikti šios direktyvos reikalavimus nuo nacionalinių nuostatų, kuriomis perkeliama ši direktyva, taikymo pradžios;

(33)

kadangi šios direktyvos tikslų – lengvinti Sąjungos masto informacijos produktų ir paslaugų, grindžiamų viešojo sektoriaus dokumentais, kūrimą, užtikrinti, kad, viena vertus, privačios bendrovės, visų pirma mažosios ir vidutinės įmonės, galėtų tarpvalstybiniu mastu veiksmingai naudoti viešojo sektoriaus dokumentus siekdamos kurti pridėtinę vertę turinčius informacijos produktus ir paslaugas ir, kita vertus, kad tą daryti galėtų piliečiai, siekiant palengvinti laisvą informacijos judėjimą ir perdavimą, – valstybės narės negali pakankamai pasiekti, o dėl siūlomai veiklai būdingo visos Europos masto jie gali būti geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(34)

šiuo reglamentu nepažeidžiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, visų pirma pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, įskaitant teisę į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis) ir teisę į nuosavybę (17 straipsnis). Jokia šios direktyvos nuostata negali būti aiškinama ar įgyvendinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nesuderinamu būdu;

(35)	būtina užtikrinti, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo mastą, sąlygas, kuriomis ši informacija prieinama, ir teisės gynimo praktiką;

(36)	Komisija turėtų padėti valstybėms narėms nuosekliai įgyvendinti šią direktyvą ir tuo tikslu po konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis parengti gaires, visų pirma dėl rekomenduojamų standartinių licencijų, duomenų rinkinių ir pakartotinio dokumentų naudojimo mokesčio apskaičiavimo;

(37)	todėl Direktyva 2003/98/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2003/98/EB iš dalies keičiama taip:

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas pakeičiamas taip:

„a)

dokumentams, kurių teikimas neįtrauktas į atitinkamų viešojo sektoriaus institucijų viešąsias užduotis, kaip apibrėžta valstybės narės įstatymu ar kitomis privalomomis taisyklėmis arba nesant tokių taisyklių, kaip apibrėžta pagal bendrą administracinę praktiką toje valstybėje narėje, su sąlyga, kad viešųjų užduočių taikymo sritis skaidri ir jai taikoma peržiūra;“;

ii)

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

dokumentams, kurie yra neprieinami dėl prieigos tvarkos valstybėse narėse, įskaitant tuos, kurie neprieinami dėl:

—	nacionalinio saugumo (t. y. valstybės saugumo), gynybos ar visuomenės saugumo apsaugos,

—	statistinių duomenų slaptumo,

—	komercinio konfidencialumo (pvz., verslo, profesinės arba bendrovės paslaptys);“;

iii)

įterpiami šie punktai:

„ca)	dokumentams, prieiga prie kurių pagal valstybių narių prieigos taisykles ribojama, taip pat tais atvejais, kai piliečiai ar bendrovės turi įrodyti, jog turi konkretų interesą, kad gautų leidimą susipažinti su dokumentais;

cb)	dokumentų dalims, kuriose yra tik logotipai, ornamentai ar emblemos;

cc)

dokumentams, prieiga prie kurių pagal valstybių narių prieigos taisykles neleidžiama arba ribojama dėl asmens duomenų apsaugos priežasčių, taip pat dokumentų, prieiga prie kurių pagal valstybių narių prieigos taisykles suteikiama, dalims, kai jose yra asmens duomenys, kurių pakartotinis naudojimas pagal įstatymus nesuderinamas su asmenų apsaugos teisės aktais, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu;“;

iv)

e punktas pakeičiamas taip:

„e)	dokumentams, kuriais disponuoja švietimo ir mokslo įstaigos, įskaitant organizacijas, įsteigtas mokslinių tyrimų rezultatams perduoti, taip pat mokyklos ir universitetai, išskyrus universitetų bibliotekas ir“;

f punktas pakeičiamas taip:

„f)	dokumentams, kuriais disponuoja kultūros įstaigos, išskyrus bibliotekas, muziejus ir archyvus.“;

b)	3 dalis pakeičiama taip: „3. Ši direktyva grindžiama valstybių narių prieigos taisyklėmis ir nedaro joms poveikio.“;

c)	4 dalyje žodis „Bendrijos“ pakeičiamas žodžiu „Sąjungos“.

2 straipsnis papildomas šiais punktais:

„6. „elektroninis formatas“– tai rinkmenos formatas, kurio struktūra leidžia kompiuterinėms programoms lengvai nustatyti, atpažinti ir gauti konkrečius duomenis, įskaitant atskirus konstatuojamus faktus ir jų vidaus struktūrą;

7. „atvirasis formatas“– tai rinkmenos formatas, kuris nepriklauso nuo platformos ir prieinamas visuomenei be jokių apribojimų, kurie galėtų trukdyti pakartotinai naudoti dokumentus;

8. „atvirasis oficialusis standartas“– tai standartas, kuris yra kodifikuotas rašytine forma ir kuriame išsamiai išdėstytos reikalavimų, susijusių su programų sąveikumo užtikrinimu, specifikacijos;

9. „universitetas“– tai viešojo sektoriaus institucija, organizuojanti povidurines aukštojo mokslo studijas, kurias baigus suteikiamas akademinis laipsnis.“

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Bendrasis principas

1. Atsižvelgiant į 2 dalį valstybės narės užtikrina, kad dokumentus, kuriems pagal 1 straipsnį taikoma ši direktyva, būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams III ir IV skyriuose nustatytomis sąlygomis.

2. Kai tokius dokumentus leidžiama pakartotinai naudoti, valstybės narės užtikrina, kad dokumentus, kurių intelektinės nuosavybės teisės priklauso bibliotekoms, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejams ir archyvams, būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams III ir IV skyriuose nustatytomis sąlygomis.“

4 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Priėmusios neigiamą sprendimą, viešojo sektoriaus institucijos prašytojui praneša atsisakymo priežastis, remdamosi tos valstybės narės prieigos taisyklių atitinkamomis nuostatomis arba nacionalinėmis nuostatomis, priimtomis pagal šią direktyvą, ypač pagal 1 straipsnio 2 dalies a–cc punktus arba 3 straipsnį. Tais atvejais, kai neigiamas sprendimas yra grindžiamas 1 straipsnio 2 dalies b punktu, viešojo sektoriaus institucija prideda nuorodą į fizinį ar juridinį asmenį, kuris yra teisių turėtojas, jei jis yra žinomas, arba kitais atvejais – į licencijos turėtoją, iš kurio viešojo sektoriaus institucija yra gavusi atitinkamą medžiagą. Bibliotekos, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejai ir archyvai nėra įpareigoti pateikti tokią nuorodą.

4. Kiekviename sprendime dėl pakartotinio naudojimo nurodomi teisės gynimo būdai, jei prašytojas norėtų tą sprendimą apskųsti. Teisės gynimo būdams priskiriama peržiūra, kurią gali atlikti atitinkamą kompetenciją turinti nešališka peržiūros įstaiga, pavyzdžiui, nacionalinė konkurencijos institucija, nacionalinė už prieigą prie dokumentų atsakinga institucija arba nacionalinė teisminė institucija, kurios sprendimai yra privalomi atitinkamai viešojo sektoriaus institucijai.“

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Galimi formatai

1. Viešojo sektoriaus institucijos leidžia naudotis savo dokumentais bet kuriuo parengtiniu formatu ar kalba ir, jei tik įmanoma ir tinkama, atviruoju formatu ir elektroniniu formatu kartu su jų metaduomenimis. Tiek dokumentų, tiek metaduomenų formatas turėtų, kiek įmanoma, atitikti atviruosius oficialiuosius standartus.

2. 1 dalies nuostatos nereiškia, kad viešojo sektoriaus institucijos privalo rengti ar pritaikyti dokumentus ar teikti išrašus iš dokumentų, kad jie atitiktų tos dalies nuostatas, kai dėl to reikia neproporcingai didelių pastangų, neapsiribojančių paprasta operacija.

3. Remiantis šia direktyva, iš viešojo sektoriaus institucijų negali būti reikalaujama ir toliau teikti tam tikros rūšies dokumentus arba juos saugoti, kad privati ar viešojo sektoriaus organizacija galėtų pakartotinai naudoti tokius dokumentus.“

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Mokesčio rinkimą reglamentuojantys principai

1. Kai nustatomas mokestis už dokumentų pakartotinį naudojimą, to mokesčio suma negali viršyti ribinių sąnaudų, patiriamų dokumentus dauginant, teikiant ir platinant.

2. 1 dalis netaikoma:

a)	viešojo sektoriaus institucijoms, kurios turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų viešųjų užduočių vykdymu;

išimties tvarka dokumentams, jei susijusi viešojo sektoriaus institucija turi gauti pajamų, kad padengtų didžiąją dalį sąnaudų, susijusių su jų rinkimu, rengimu, dauginimu ir platinimu. Tie reikalavimai apibrėžiami valstybės narės įstatymais ar kitomis privalomomis taisyklėmis. Nesant tokių taisyklių reikalavimai apibrėžiami pagal bendrą administracinę praktiką valstybėje narėje;

c)	bibliotekoms, įskaitant universitetų bibliotekas, muziejams ir archyvams.

3. 2 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais atitinkamos viešojo sektoriaus institucijos apskaičiuoja bendrą mokestį, remdamosi objektyviais, skaidriais ir patikrinamais kriterijais, kuriuos nustato valstybės narės. Bendros tų institucijų pajamos, gautos per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti, neturi viršyti rinkimo, rengimo, dauginimo ir platinimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Mokestis apskaičiuojamas laikantis atitinkamoms viešojo sektoriaus institucijoms taikytinų apskaitos principų.

4. Tais atvejais, kai 2 dalies c punkte nurodytos viešojo sektoriaus institucijos ima mokestį, bendros pajamos, gautos per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį iš dokumentų teikimo ir leidimo juos pakartotinai naudoti, neviršija rinkimo, rengimo, dauginimo, platinimo, saugojimo ir atsiskaitymo už teises išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Mokestis apskaičiuojamas laikantis atitinkamoms viešojo sektoriaus institucijoms taikytinų apskaitos principų.“

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Skaidrumas

1. Viešojo sektoriaus institucijų turimų dokumentų pakartotinio naudojimo standartinių mokesčių atveju bet kurios taikomos sąlygos ir faktinė tų mokesčių suma, įskaitant tokio mokesčio apskaičiavimo pagrindą, nustatomi iš anksto ir skelbiami, jei įmanoma ir tinkama, elektroninėmis priemonėmis.

2. Kitų nei 1 dalyje nurodytų pakartotinio naudojimo mokesčių atveju atitinkama viešojo sektoriaus institucija iš anksto nurodo, į kokius veiksnius atsižvelgiama apskaičiuojant tuos mokesčius. Gavusi prašymą, atitinkama viešojo sektoriaus institucija taip pat nurodo, kokiu būdu buvo apskaičiuotas toks mokestis, susijęs su konkrečiu pakartotinio naudojimo prašymu.

3. 6 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyti reikalavimai nustatomi iš anksto. Jie skelbiami elektroniniu būdu, kai įmanoma ir tinkama.

4. Viešojo sektoriaus institucijos užtikrina, kad pakartotinio dokumentų naudojimo prašytojams būtų pranešama apie teisės gynimo būdus, susijusius su jiems poveikio turinčiais sprendimais ar praktika.“

8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Viešojo sektoriaus institucijos gali leisti pakartotinai naudoti dokumentus nekeldamos jokių sąlygų arba gali taikyti sąlygas, kai tinkama, išduodamos licenciją. Tomis sąlygomis be reikalo neribojamos pakartotinio naudojimo galimybės, ir tos sąlygos nenaudojamos konkurencijai riboti.“

9 straipsnis pakeičiamas taip:

„9 straipsnis

Praktinio pobūdžio priemonės

Valstybės narės įgyvendina praktinio pobūdžio priemones, lengvinančias pakartotiniam naudojimui prieinamų dokumentų paiešką, tokias kaip pagrindinių dokumentų su aktualiais metaduomenimis registrų sąrašai, kur įmanoma ir tinkama, prieinami internetu ir pateikti elektroniniu formatu, ir portalai, sujungti su registrų sąrašais. Kai įmanoma, valstybės narės sudaro palankias dokumentų paieškos įvairiomis kalbomis sąlygas.“

10.

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalis papildoma šia pastraipa: „Ši dalis netaikoma kultūros išteklių skaitmeninimui.“;

įterpiama ši dalis:

„2a. Nepaisant 1 dalies, tais atvejais, kai išskirtinė teisė yra susijusi su kultūros išteklių skaitmeninimu, tokia išskirtinė teisė suteikiama laikotarpiui, kuris paprastai negali viršyti 10 metų. Jei tas laikotarpis viršija 10 metų, jo trukmė turi būti peržiūrima 11-aisiais metais, o po to, jei taikoma, – kas septynerius metus.

Susitarimai, kuriais suteikiamos pirmoje pastraipoje nurodytos išskirtinės teisės, turi būti skaidrūs ir skelbiami viešai.

Išskirtinės teisės, nurodytos pirmoje pastraipoje, atveju susijusiai viešojo sektoriaus institucijai kaip tų susitarimų dalis yra nemokamai suteikiama skaitmeninio formato kultūros išteklių kopija. Pasibaigus išskirtinių teisių galiojimo laikotarpiui sudaroma galimybė pakartotinai naudoti tą kopiją.“;

c)	3 dalis pakeičiama taip: „3. Išskirtiniai susitarimai, galiojantys 2005 m. liepos 1 d., kuriems negali būti taikoma išimtis pagal 2 dalį, nustoja galioti sutarčiai pasibaigus arba bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2008 m. gruodžio 31 d.“;

d)	papildomas šia dalimi: „4. Nedarant poveikio 3 daliai, išskirtiniai susitarimai, galiojantys 2013 m. liepos 17 d., kuriems negali būti taikoma išimtis pagal 2 ir 2a dalis, nustoja galioti sutarčiai pasibaigus arba bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2043 m. liepos 18 d.“

11.

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Peržiūra

1. Komisija iki 2018 m. liepos 18 d. atlieka šios direktyvos taikymo peržiūrą ir apie tos peržiūros rezultatus kartu su pasiūlymais dėl šios direktyvos dalinių pakeitimų praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

2. Valstybės narės kas 3 metus teikia Komisijai ataskaitą apie viešojo sektoriaus informacijos, skirtos pakartotiniam naudojimui, prieinamumą ir sąlygas, kuriomis ši informacija prieinama, bei teisės gynimo priemones. Tos ataskaitos, kuri turi būti paskelbta viešai, pagrindu valstybės narės atlieka 6 straipsnio įgyvendinimo peržiūrą, visų pirma jo nuostatų dėl mokesčio, viršijančio ribines sąnaudas, peržiūrą.

3. 1 dalyje nurodytos peržiūros metu konkrečiai svarstoma šios direktyvos taikymo sritis ir poveikis, įskaitant viešojo sektoriaus institucijų dokumentų pakartotinio naudojimo padidėjimo mastą, įstatyminių ir administracinio pobūdžio oficialių tekstų pakartotiniam naudojimui ir mokesčio nustatymui taikomų principų padarinius, asmens duomenų apsaugos taisyklių ir pakartotinio naudojimo galimybių sąveiką, taip pat tolesnes galimybes gerinti vidaus rinkos tinkamą funkcionavimą ir Europos turinio pramonės plėtojimą.“

2 straipsnis

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2015 m. liepos 18 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Tas nuostatas jos taiko nuo 2015 m. liepos 18 d.

2. Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 26 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. SHATTER

(1) OL C 191, 2012 6 29, p. 129.

(2) 2013 m. birželio 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. birželio 20 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 345, 2003 12 31, p. 90.

(4) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(5) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 16.

(6) OL L 283, 2011 10 29, p. 39.

(7) OL C 169, 2012 6 15, p. 5.

(8) OL L 108, 2007 4 25, p. 1.

2013 6 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/13

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 617/2013

2013 m. birželio 26 d.

kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kompiuterių ir serverių ekologinio projektavimo reikalavimai

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą (1), ypač į jos 15 straipsnio 1 dalį,

pasikonsultavusi su Direktyvos 2009/125/EB 18 straipsnyje nurodytu konsultacijų forumu,

kadangi:

(1)	pagal Direktyvą 2009/125/EB Komisija turi nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimus su energija susijusiems gaminiams, kurių pardavimo ir prekybos apimtis yra didelė ir kurie turi didelį poveikį aplinkai ir didelį poveikio aplinkai gerinimo be pernelyg didelių išlaidų potencialą;

(2)

Direktyvos 2009/125/EB 16 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad Komisija, laikydamasi 19 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, atsižvelgdama į 15 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir pasikonsultavusi su Konsultacijų forumu, prireikus priima įgyvendinimo priemonę, taikomą biuro įrangai;

(3)	Komisija atliko parengiamąjį tyrimą, kad išanalizuotų kompiuterių techninius, aplinkosauginius ir ekonominius aspektus. Tyrime dalyvavo susijusios ir suinteresuotosios šalys iš Sąjungos ir trečiųjų šalių, o tyrimo rezultatai paskelbti viešai;

(4)

iš parengiamojo tyrimo paaiškėjo, kad kompiuterių sunaudojamos elektros energijos kiekį 2011–2020 m. galima rentabiliai sumažinti apie 93 TWh (atitinka 43 Mt išmetamo CO2), o 2020 m. – 12,5–16,3 TWh (atitinka 5–6,5 Mt išmetamo CO2). Todėl kompiuteriai yra gaminių grupė, kuriai turėtų būti nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimai;

(5)

didžioji dalis stalinių mažafunkcių klientų, profesionaliųjų kompiuterių, mažųjų serverių ir serverių energijos taupymo galimybių yra susijusios su jų vidinio maitinimo šaltinio našumu, o šių gaminių vidinių maitinimo šaltinių techninės specifikacijos yra panašios į stalinių kompiuterių ir integruotųjų stalinių kompiuterių vidinių maitinimo šaltinių technines specifikacijas, todėl pirmiau išvardytiems įrenginiams turėtų būti taikomos šio reglamento vidinių maitinimo šaltinių efektyvumo nuostatos. Tačiau kitus stalinių mažafunkcių klientų, profesionaliųjų kompiuterių, nešiojamųjų profesionaliųjų kompiuterių, mažųjų serverių ir serverių aplinkosauginio veiksmingumo aspektus reikėtų spręsti taikant konkretesnę Direktyvos 2009/125/EB įgyvendinimo priemonę;

(6)

monitoriai turi individualių savybių, todėl jiems šis reglamentas neturėtų būti taikomas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jie daro didelį poveikį aplinkai ir kad jų poveikio aplinkai gerinimo potencialas yra didelis, su jais susijusius uždavinius būtų galima spręsti taikant kitą Direktyvos 2009/125/EB ir (arba) 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją (2) įgyvendinimo priemonę;

(7)

ekologinio projektavimo reikalavimai neturėtų daryti pastebimo neigiamo poveikio gaminio funkcionalumui ar vartotojams, visų pirma gaminio įperkamumui, jo gyvavimo ciklo išlaidoms ir sektoriaus konkurencingumui. Be to, neturėtų būti reikalaujama, kad gamintojai naudotų patentuotą technologiją, jiems neturėtų būti užkraunama pernelyg didelė administracinė našta ir neturėtų būti daroma neigiamo poveikio sveikatai, saugai ar aplinkai;

(8)	gerinti kompiuterių energijos naudojimo efektyvumą reikėtų pasitelkiant esamas nepatentuotas rentabilias technologijas, kurias naudojant galima sumažinti bendras tų įrenginių pirkimo ir naudojimo sąnaudas;

(9)

ekologinio projektavimo reikalavimai turėtų būti pradedami taikyti laipsniškai, kad gamintojai turėtų pakankamai laiko perprojektuoti gaminius, kuriems taikomas šis reglamentas. Terminai turėtų būti parenkami taip, kad būtų išvengta neigiamo poveikio kompiuterių tiekimui ir atsižvelgta į gamintojų, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių, išlaidas, kartu užtikrinant, kad šio reglamento tikslai būtų pasiekti laiku;

(10)	šį reglamentą numatoma persvarstyti per trejus su puse metų nuo jo įsigaliojimo;

(11)

kompiuterių energijos naudojimo efektyvumas turėtų būti nustatomas taikant patikimus, tikslius ir pakartojamus matavimo metodus, kuriuos taikant atsižvelgiama į visuotinai pripažintą mokslo ir technologijų pažangą, įskaitant, jei yra, darniuosius standartus, nustatytus laikantis taikomų Europos standartizacijos teisės aktų (3);

(12)

ekologinio projektavimo reikalavimai dėl pristabdytąja veiksena veikiančios ir išjungtos elektros ir elektroninės buitinės ir biuro įrangos elektros energijos sunaudojimo nevisiškai tinkami atsižvelgiant į kompiuterių savybes, todėl reikalavimai, nustatyti 2008 m. gruodžio 17 d. Reglamentu (EB) Nr. 1275/2008, kuriuo įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatant išjungtos ir budėjimo režimu veikiančios elektros ir elektroninės buitinės ir biuro įrangos elektros energijos suvartojimo ekologinio projektavimo reikalavimus (4), neturėtų būti taikomi kompiuteriams. Todėl konkretūs kompiuterių galios valdymo, pristabdytosios veiksenos, išjungties būsenos ir mažiausios naudojamosios galios būsenos reikalavimai turėtų būti nustatyti šiuo reglamentu, o Reglamentas (EB) Nr. 1275/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(13)

nepaisant to, kad Reglamentas (EB) Nr. 1275/2008 netaikomas kompiuteriams, 2009 m. balandžio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 278/2009, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/32/EB nustatomi išorinių maitinimo šaltinių elektros energijos suvartojimo be apkrovos ir vidutinio efektyvumo aktyviuoju režimu ekologinio projektavimo reikalavimai (5), nuostatos taikomos išoriniams maitinimo šaltiniams, kurie rinkai pateikiami su kompiuteriais;

(14)	pagal Direktyvos 2009/125/EB 8 straipsnį šiame reglamente turėtų būti nustatyta taikoma atitikties vertinimo tvarka;

(15)	kad būtų lengviau tikrinti atitiktį, turėtų būti reikalaujama, kad gamintojai suteiktų su šiame reglamente išdėstytais reikalavimais susijusią informaciją, pateikiamą Direktyvos 2009/125/EB IV ir V prieduose nurodytuose techniniuose dokumentuose;

(16)

siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, išnaudoti numatomos energijos sutaupymo galimybes ir užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiama tiksli informacija apie gaminio energijos naudojimo efektyvumą, šiame reglamente turėtų būti aiškiai nurodyta, kad leidžiamosiomis nuokrypomis, kurias taiko nacionalinės priežiūros institucijos atlikdamos fizinius bandymus, kad nustatytų, ar konkretus su energija susijusio gaminio modelis atitinka šį reglamentą, negali naudotis gamintojai, siekdami deklaruoti geresnį modelio energijos naudojimo efektyvumą, nei galima pagrįsti gaminio techniniuose dokumentuose pateiktais matavimais ir skaičiavimais;

(17)

reikėtų nustatyti gaminių, kurių šiuo metu galima įsigyti rinkoje ir kurių energijos naudojimo efektyvumas yra didelis, etalonus. Tai padės užtikrinti, kad informacija, kuria naudojantis būtų lengviau plačiai diegti geriausias projektavimo technologijas ir kurti efektyviau energiją naudojančius gaminius siekiant mažinti energijos suvartojimą, būtų visiems, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, lengvai prieinama;

(18)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2009/125/EB 19 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomi ekologinio projektavimo reikalavimai, taikomi pateikiant rinkai kompiuterius ir serverius.

2. Šis reglamentas taikomas šiems gaminiams, kuriuos galima maitinti tiesiogiai iš kintamosios srovės (AC) tinklo, įskaitant maitinimą per išorinį arba vidinį maitinimo šaltinį:

a)	staliniams kompiuteriams;

b)	integruotiesiems staliniams kompiuteriams;

c)	knyginiams kompiuteriams (įskaitant planšetinius kompiuterius, kišeninius kompiuterius ir nešiojamuosius mažafunkcius klientus);

d)	staliniams mažafunkciams klientams;

e)	profesionaliesiems kompiuteriams;

f)	nešiojamiesiems profesionaliesiems kompiuteriams;

g)	mažiesiems serveriams;

h)	serveriams.

3. Šis reglamentas netaikomas šioms gaminių grupėms:

a)	sistemai „Blade“ ir jos komponentams;

b)	vienafunkciams serveriams;

c)	daugialypiams serveriams;

d)	serveriams, kuriuose yra daugiau nei keturi procesorių lizdai;

e)	žaidimų pultams;

f)	prijungiamiesiems stovams.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Vartojamų terminų apibrėžtys:

1. kompiuteris– įrenginys, kuriuo atliekamos loginės operacijos ir apdorojami duomenys; su juo galima naudoti įvesties įrenginius ir pateikti informaciją monitoriuje; paprastai jis turi centrinį procesorių (CPU) operacijoms atlikti. Jei CPU nėra, įrenginys turi veikti kaip tinklų sietuvas; juo klientas sujungiamas su serveriu, kuris naudojamas kaip apdorojimo įrenginys skaičiavimams atlikti;

2. serveris– skaičiavimo įrenginys, kurį naudojant teikiamos paslaugos ir tvarkomi tinklo ištekliai, skirti klientų įrenginiams, pvz., staliniams kompiuteriams, knyginiams kompiuteriams, staliniams mažafunkciams klientams, telefonams, kuriuose naudojamas interneto protokolas (IP), ar kitiems serveriams. Paprastai serveris pateikiamas rinkai kaip įrenginys, skirtas naudoti duomenų centruose, biuruose ir (arba) įmonėse. Serverio ištekliai visų pirma pasiekiami per tinklo jungtis, o ne tiesiogiai prijungus vartotojo įvesties įrenginius, kaip antai klaviatūrą ar pelę;

Serverio apibūdinimas:

a)	jis pritaikytas naudoti serverio operacinę sistemą (OS) ir (arba) hipervizorių, o jo paskirtis – vykdyti vartotojų įdiegtas taikomąsias verslo programas;

b)	jis palaiko klaidų taisymo kodą (ECC) ir (arba) buferinę atmintinę (įskaitant ir dviejų eilių jungties buferinės atmintinės modulių (DIMM), ir pagrindinės plokštės buferinės atmintinės (BOB) konfigūracijas);

c)	jis pateikiamas rinkai su vienu arba daugiau AC-DC maitinimo šaltinių;

d)	visi procesoriai gali naudoti bendrą sistemos atmintinę ir viena OS arba hipervizorius gali atskirai kreiptis į kiekvieną procesorių;

3. išorinis maitinimo šaltinis– įrenginys, turintis šias savybes:

a)	jis skirtas konvertuoti iš elektros tinklo tiekiamai įėjimo kintamajai srovei (AC) į žemesnės įtampos nuolatinę (DC) arba kintamąją išėjimo srovę;

b)	vienu metu jis gali konvertuoti tik į vienos išėjimo įtampos kintamąją arba nuolatinę srovę;

c)	jis skirtas naudoti su atskiru įrenginiu, kuris sudaro jo pagrindinę apkrovą;

d)	jis yra atskirame fiziniame dėkle, neįmontuotame į įrenginį, sudarantį jo pagrindinę apkrovą;

e)	su įrenginiu, kuris sudaro jo pagrindinę apkrovą, jis sujungiamas atjungiamąja arba nuolatine kištukine elektros jungtimi, laidu, kabeliu ar kitokia jungtimi ir

f)	jo vardinė išėjimo galia ne didesnė kaip 250 vatų;

4. vidinis maitinimo šaltinis– komponentas, skirtas iš elektros tinklo tiekiamos kintamosios srovės įtampai paversti nuolatinės srovės įtampa (-omis), skirta (-omis) kompiuteriui arba serveriui maitinti, ir turintis šias savybes:

a)	jis įmontuotas į kompiuterio arba serverio korpusą, bet atskirtas nuo kompiuterio arba serverio pagrindinės plokštės;

b)	maitinimo šaltinis prijungiamas prie elektros tinklo vienu kabeliu be tarpinių grandinių ir

c)	visos elektros tiekimo jungtys su kompiuterio arba serverio komponentais, išskyrus nuolatinės srovės jungtį su integruotojo stalinio kompiuterio monitoriumi, įrengtos kompiuterio korpuse.

Vidiniai nuolatinės srovės keitikliai į nuolatinę srovę, kuriais vienos įtampos išorinio maitinimo šaltinio nuolatinė srovė keičiama į skirtingos įtampos sroves, kurias naudoja kompiuteris arba serveris, nelaikomi vidiniais maitinimo šaltiniais;

5. stalinis kompiuteris– kompiuteris, kurio pagrindinis įrenginys skirtas nuolat laikyti vienoje vietoje ir naudoti su išoriniu monitoriumi ir išoriniais periferiniais įrenginiais, pvz., klaviatūra ir pele, ir kuris nepritaikytas būti kilnojamas iš vienos vietos į kitą.

Šiame reglamente apibrėžiamos šios stalinių kompiuterių kategorijos:

a) A kategorijos stalinis kompiuteris– stalinis kompiuteris, kuris neatitinka nei B, nei C, nei D kategorijos stalinio kompiuterio apibrėžties;

b) B kategorijos stalinis kompiuteris– stalinis kompiuteris, kuriame yra:

(i)	du fiziniai procesoriaus branduoliai ir

(ii)	bent dviejų gigabaitų (GB) sisteminė atmintinė;

c) C kategorijos stalinis kompiuteris– stalinis kompiuteris, kuriame yra:

(i)	trys arba daugiau fizinių procesoriaus branduolių ir

(ii)

kurio konfigūracijai būdingas bent vienas iš šių dviejų požymių:

—	bent dviejų gigabaitų (GB) sisteminė atmintinė ir (arba)

—	atskira grafikos plokštė (dGfx);

d) D kategorijos stalinis kompiuteris– stalinis kompiuteris, kuriame yra:

(i)	bent keturi fiziniai procesoriaus branduoliai ir

(ii)

kurio konfigūracijai būdingas bent vienas iš šių dviejų požymių:

—	bent keturių gigabaitų (GB) sisteminė atmintinė ir (arba)

—	atskira grafikos plokštė (dGfx), kuri atitinka G3 (kurios kadro buferio duomenų magistralė > 128 bitai), G4, G5, G6 arba G7 klasifikaciją;

6. integruotasis stalinis kompiuteris– kompiuteris, kuris veikia kaip vienas įrenginys kartu su monitoriumi ir kuriam kintamoji elektros srovė tiekiama vienu kabeliu. Integruotieji staliniai kompiuteriai būna dviejų rūšių: 1) gaminiai, kuriuose monitorius ir kompiuteris fiziškai sujungti į vieną įrenginį arba 2) gaminiai, kuriuose monitorius atskirtas nuo kompiuterio, bet nuolatinės srovės (DC) maitinimo laidu sujungtas su pagrindiniu bloku. Integruotasis stalinis kompiuteris skirtas nuolat laikyti vienoje vietoje, o ne būti kilnojamas iš vienos vietos į kitą. Integruotųjų stalinių kompiuterių pagrindinė paskirtis nėra garso ir vaizdo signalų vaizdavimas ir priėmimas.

Šiame reglamente apibrėžiamos šios integruotųjų stalinių kompiuterių kategorijos:

a) A kategorijos integruotasis stalinis kompiuteris– integruotasis stalinis kompiuteris, kuris neatitinka nei B, nei C, nei D kategorijos integruotojo stalinio kompiuterio apibrėžties;

b) B kategorijos integruotasis stalinis kompiuteris– integruotasis stalinis kompiuteris, kuriame yra:

(i)	du fiziniai procesoriaus branduoliai ir

(ii)	bent dviejų gigabaitų (GB) sisteminė atmintinė;

c) C kategorijos integruotasis stalinis kompiuteris– integruotasis stalinis kompiuteris, kuriame yra:

(i)	trys arba daugiau fizinių procesoriaus branduolių ir

(ii)

kurio konfigūracijai būdingas bent vienas iš šių dviejų požymių:

—	bent dviejų gigabaitų (GB) sisteminė atmintinė ir (arba)

—	atskira grafikos plokštė (dGfx);

d) D kategorijos integruotasis stalinis kompiuteris– integruotasis stalinis kompiuteris, kuriame yra:

(i)	bent keturi fiziniai procesoriaus branduoliai ir

(ii)

kurio konfigūracijai būdingas bent vienas iš šių dviejų požymių:

—	bent keturių gigabaitų (GB) sisteminė atmintinė ir (arba)

—	atskira grafikos plokštė (dGfx), kuri atitinka G3 (kurios kadro buferio duomenų magistralė > 128 bitai), G4, G5, G6 arba G7 klasifikaciją;

7. knyginis kompiuteris– kompiuteris, specialiai skirtas nešioti ir ilgą laiką naudoti tiesiogiai prijungus arba neprijungus prie kintamosios elektros srovės šaltinio. Į knyginį kompiuterį yra integruotas monitorius, kurio matomos ekrano dalies įstrižainė yra bent 22,86 cm (9 colių); knyginis kompiuteris gali veikti naudodamas įmontuotos baterijos arba kito nešiojamojo energijos šaltinio energiją.

Prie knyginių kompiuterių taip pat priskiriami šių potipių kompiuteriai:

a) planšetinis kompiuteris– knyginio kompiuterio tipo gaminys, turintis ir prijungtą jutiklinį ekraną, ir prijungtą fizinę klaviatūrą;

b) kišeninis kompiuteris– knyginio kompiuterio tipo įrenginys, į kurį integruotas monitorius su jutikliniu ekranu, be pastoviai prijungtos fizinės klaviatūros;

c) nešiojamasis mažafunkcis klientas– knyginio kompiuterio tipo įrenginys, kuris pagrindines funkcijas atlieka tik tada, kai yra prijungtas prie nuotolinių kompiuterinių išteklių (pvz., serverio, nuotolinio profesionaliojo kompiuterio) ir kuriame nėra sukiųjų laikmenų.

Šiame reglamente apibrėžiamos šios knyginių kompiuterių kategorijos:

a) A kategorijos knyginis kompiuteris– knyginis kompiuteris, kuris neatitinka nei B, nei C, nei D kategorijos knyginio kompiuterio apibrėžties;

b) B kategorijos knyginis kompiuteris– knyginis kompiuteris, kuriame yra bent viena atskira grafikos plokštė (dGfx);

c) C kategorijos knyginis kompiuteris– knyginis kompiuteris, kuriam būdingi bent šie požymiai:

a)	bent du fiziniai procesoriaus branduoliai;

b)	bent dviejų gigabaitų (GB) sisteminė atmintinė ir

c)	atskira grafikos plokštė (dGfx), kuri atitinka G3 (kurios kadro buferio duomenų magistralė > 128 bitai), G4, G5, G6 arba G7 klasifikaciją;

Gaminiai, kurie atitinka knyginio kompiuterio apibrėžtį, bet jų neveikos būsenos galios poreikis yra mažesnis nei 6 W, šiame reglamente nelaikomi knyginiais kompiuteriais;

8. stalinis mažafunkcis klientas– kompiuteris, kuris pagrindines funkcijas atlieka tik tada, kai yra prijungtas prie nuotolinių kompiuterinių išteklių (pvz., serverio, nuotolinio profesionaliojo kompiuterio) ir kuriame nėra sukiųjų laikmenų. Stalinio mažafunkcio kliento pagrindinis įrenginys turi būti skirtas nuolat laikyti vienoje vietoje (pvz., ant stalo), o ne kilnoti iš vienos vietos į kitą. Stalinis mažafunkcis klientas gali vaizduoti informaciją išoriniame arba, jei yra įrengtas, vidiniame monitoriuje;

9. profesionalusis kompiuteris– spartus vieno vartotojo kompiuteris, paprastai naudojamas grafikai, kompiuteriniam projektavimui, programinei įrangai kurti, dirbti su finansinėmis ir mokslinėmis programomis, taip pat kitoms sudėtingoms skaičiavimo užduotims atlikti, kuriam būdingos šios savybės:

a)	vidutinis laikas tarp trikčių (MTBF) – ne mažiau kaip 15 000 valandų;

b)	palaiko klaidų taisymo kodą (ECC) ir (arba) buferinę atmintį;

turi tris iš toliau išvardytų penkių savybių:

1.	turi papildomą maitinimo šaltinį aukščiausios klasės grafikai palaikyti (t. y. periferinių komponentų sąsajos (PCI)-E 6 kontaktų jungtį su 12 V papildoma maitinimo linija);

2.	jo sistemos grandinės suprojektuotos taip, kad pagrindinėje plokštėje, be grafikai ir (arba) PCI-X palaikyti skirto (-ų) lizdo (-ų), būtų aukštesnės nei x4 PCI-E specifikacijos lizdas (-ų);

3.	jame nepalaikoma universaliosios kreipties į atmintinę (UMA) grafika;

4.	jame yra penki arba daugiau PCI, PCI-E arba PCI-X lizdų;

5.	jame palaikomas dviejų arba daugiau procesorių veikimas (turi būti galima įmontuoti fiziškai atskirus procesorių korpusus ir (arba) jiems turi būti įrengti atskiri lizdai, t. y. kriterijaus neatitinka, jei naudojamas vienas kelių branduolių procesorius);

10. nešiojamasis profesionalusis kompiuteris– spartus vieno vartotojo kompiuteris, paprastai naudojamas grafikai, kompiuteriniam projektavimui, programinei įrangai kurti, dirbti su finansinėmis ir mokslinėmis programomis, taip pat kitoms sudėtingoms skaičiavimo užduotims, išskyrus žaidimus, atlikti, specialiai skirtas nešioti ir ilgą laiką naudoti tiesiogiai prijungus arba neprijungus prie kintamosios elektros srovės šaltinio. Nešiojamuosiuose profesionaliuosiuose kompiuteriuose naudojamas integruotasis monitorius ir jie gali veikti naudodami įmontuotos baterijos arba kito nešiojamojo energijos šaltinio energiją. Dauguma nešiojamųjų profesionaliųjų kompiuterių turi išorinį maitinimo šaltinį, integruotą klaviatūrą ir manipuliatorių.

Nešiojamojo profesionaliojo kompiuterio savybės:

a)	vidutinis laikas tarp trikčių (MTBF) – ne mažiau kaip 13 000 valandų;

b)	turi bent vieną atskirą grafikos plokštę (dGfx), kuri atitinka G3 (kurios kadro buferio duomenų magistralė > 128 bitai), G4, G5, G6 arba G7 klasifikaciją;

c)	yra galimybė įmontuoti tris arba daugiau vidinių atminties įtaisų;

d)	palaiko ne mažesnę kaip 32 GB sisteminę atmintį;

11. mažasis serveris– kompiuteris, kuriame naudojami stalinio kompiuterio komponentai, tačiau jo pagrindinė paskirtis – būti kitų kompiuterių pagrindiniu atminties serveriu ir vykdyti tokias funkcijas kaip tinklo infrastruktūros paslaugos ar duomenų ir (arba) medijų priegloba; jo savybės:

a)	jis yra pjedestalinis, bokštinis ar kitokios formos, panašios į stalinių kompiuterių; visi duomenų apdorojimo ir saugojimo įrenginiai ir tinklo sąsaja sumontuoti viename korpuse;

b)	jis yra skirtas veikti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę;

c)	juo vienu metu gali naudotis keli vartotojai per klientų įrenginius, sujungtus į tinklą;

d)	jei jis pateikiamas rinkai su operacine sistema, operacinė sistema yra skirta namų serverio arba žemos klasės serverio taikomosioms programoms vykdyti;

e)	jis neteikiamas rinkai su atskira grafikos plokšte (dGfx), atitinkančia bet kurią klasifikacinę kategoriją, išskyrus G1;

12. „Blade“ sistema ir komponentai– sistema, kurią sudaro korpusas („Blade“ rėmas) bei į jį įtaisomos įvairių tipų „Blade“ atmintinės ir serveriai. Korpuse yra bendro naudojimo ištekliai, būtini serveriams ir atmintinėms. „Blade“ sistemos suprojektuotos taip, kad viename korpuse būtų galima sujungti daug serverių arba atmintinių, ir taip, kad technikai vietoje galėtų lengvai pridėti naujų modulių arba pakeisti (neišjungdami įrenginio) esamus modulius (pvz., „Blade“ serverius);

13. vienafunkcis serveris– serveris su iš anksto įdiegta operacine sistema ir taikomosiomis programomis, naudojamas konkrečiai funkcijai ar glaudžiai susijusių funkcijų rinkiniui atlikti. Vienafunkcis serveris naudojamas viename arba daugiau tinklų ir paprastai valdomas per žiniatinklio arba komandos eilutės sąsają. Vienafunkcių serverių techninės ir programinės įrangos konfigūraciją pardavėjas specialiai pritaiko konkrečiai su tinklu ar atmintine susijusiai užduočiai atlikti ir tokie įrenginiai nėra skirti veikti su vartotojo įdiegiama programine įranga;

14. daugialypis serveris– sistema, kurią sudaro korpusas ir į jį įstatomi du arba daugiau atskirų serverių (mazgų) ir kuri turi vieną arba daugiau maitinimo šaltinių. Bendra galia paskirstoma visiems mazgams per bendrą (-us) maitinimo šaltinį (-ius). Daugialypis serveris projektuojamas ir gaminamas kaip viename korpuse sumontuotas įrenginys, o jo mazgai neišjungus maitinimo nekeičiami;

15. dvilypis serveris– dažnai naudojamos konfigūracijos daugialypis serveris, sudarytas iš dviejų serverio mazgų;

16. serveris, turintis daugiau nei keturis procesorių lizdus– serveris, kuriame yra daugiau nei keturios sąsajos, skirtos procesoriui įrengti;

17. žaidimų pultas– atskiras iš elektros tinklo maitinamas įrenginys, kurio pagrindinė paskirtis – vaizdo žaidimai. Žaidimų pultas paprastai jungiamas prie išorinio monitoriaus, kuris naudojamas kaip pagrindinis žaidimo ekranas. Žaidimų pultą paprastai sudaro centrinis procesorius (CPU), sisteminė atmintinė ir grafikos procesorius (-iai) (GPU), taip pat jame gali būti standžiųjų diskų ar kitų vidinių atmintinių ir optinių diskų įtaisų. Kaip pagrindinis žaidimų pultų įvesties įrenginys paprastai naudojamas rankinis valdiklis ar kiti interaktyvieji valdikliai, o ne išorinė klaviatūra ar pelė. Žaidimų pultai paprastai neturi įprastinės asmeninio kompiuterio operacinės sistemos – juose naudojama specialiai pultui skirta operacinė sistema. Tam tikra žaidimų pultų rūšimi laikomi rankiniai žaidimų įrenginiai su integruotu ekranu, naudojamu kaip pagrindinis žaidimo ekranas, kurie visų pirma veikia naudodami įmontuotos baterijos ar kito nešiojamojo elektros energijos šaltinio energiją, o ne tiesiai prijungti prie kintamosios srovės šaltinio;

18. prijungiamasis stovas– atskiras gaminys, skirtas prijungti prie kompiuterio, kad būtų galima, pvz., padidinti sujungiamumą ar sujungti išorinių įtaisų jungtis. Prijungiamieji stovai taip pat gali palengvinti prijungto kompiuterio vidinių baterijų įkrovimą;

19. centrinis procesorius (CPU)– kompiuterio komponentas, kuriuo valdomas komandų interpretavimas ir vykdymas. CPU gali turėti vieną arba daugiau fizinių procesorių, vadinamųjų vykdomųjų branduolių. Vykdomasis branduolys yra fiziškai egzistuojantis procesorius. Papildomi virtualieji arba loginiai procesoriai, suformuoti iš vieno arba daugiau vykdomųjų branduolių, nėra fiziniai branduoliai. Viename procesoriaus korpuse, kuris užima vieną fizinį CPU lizdą, gali būti daugiau kaip vienas vykdomasis branduolys. Bendras CPU vykdomųjų branduolių skaičius yra į visus fizinius CPU lizdus sujungtų įtaisų vykdomųjų branduolių suma;

20. atskira grafikos plokštė (dGfx)– atskiras vidinis komponentas, kuriame yra vienas arba daugiau grafikos procesorių (GPU) su vietinės atmintinės valdiklio sąsaja ir vietine grafikos atmintine, priskiriamas prie vienos iš šių kategorijų:

a)	G1 (FB_BW ≤ 16);

b)	G2 (16< FB_BW ≤ 32);

c)	G3 (32 <FB_BW ≤ 64);

d)	G4 (64 <FB_BW ≤ 96);

e)	G5 (96 <FB_BW ≤ 128);

f)	G6 (FB_BW > 128 (kadrų buferio plotis < 192 bitai));

g)	G7 (FB_BW > 128 (kadrų buferio plotis ≥ 192 bitai));

kadrų buferio juostos plotis (FB_BW) – duomenų kiekis, kurį per sekundę apdoroja visi dGfx esantys GPU, apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Čia:

a)	kadrų buferio juostos plotis išreiškiamas gigabaitais per sekundę (GB/s);

b)	duomenų perdavimo sparta – faktinis atmintinės duomenų perdavimo dažnis MHz;

c)	duomenų kanalo plotis – atmintinės kadrų buferio (FB) duomenų magistralės plotis bitais (b);

d)	8 – konvertavimo į baitus koeficientas;

e)	dalijant iš 1000 megabaitai konvertuojami į gigabaitus;

21. vidinė atmintinė– vidinis kompiuterio komponentas, vykdantis liekamosios atmintinės funkcijas;

22. gaminio tipas– stalinis kompiuteris, integruotasis stalinis kompiuteris, knyginis kompiuteris, stalinis mažafunkcis klientas, profesionalusis kompiuteris, nešiojamasis profesionalusis kompiuteris, mažasis serveris, serveris, „Blade“ sistema ir komponentai, daugialypis serveris, vienafunkcis serveris, žaidimų pultas, prijungiamasis stovas, vidinis maitinimo šaltinis arba išorinis maitinimo šaltinis.

23. monitoriaus pristabdytoji veiksena– galios veiksena, į kurią monitorius pereina gavęs signalą iš prijungto įrenginio arba dėl vidinio signalo (pvz., laikmačio arba buvimo jutiklio). Šią monitoriaus veikseną gali įjungti ir vartotojas. Gaminys turi pabusti gavęs signalą iš prijungto įrenginio, tinklo, nuotolinio valdymo pulto ir (arba) dėl vidinio signalo. Kai gaminys veikia šia veiksena, jis nerodo vaizdo, tačiau gali vykdyti tam tikras vartotojui skirtas arba apsaugines funkcijas, pvz., rodyti informaciją apie gaminį arba jo būseną arba vykdyti jutikliais grindžiamas funkcijas.

Papildomų prieduose vartojamų terminų apibrėžtys pateikiamos I priede.

3 straipsnis

Ekologinio projektavimo reikalavimai

Kompiuterių ir serverių ekologinio projektavimo reikalavimai pateikiami II priede.

Kompiuterių ir serverių atitiktis taikomiems ekologinio projektavimo reikalavimams nustatoma III priede aprašytais metodais.

4 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1275/2008 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 1275/2008 I priedo 2 punktas pakeičiamas taip:

„2.	Informacinių technologijų įranga, skirta visų pirma naudoti namų aplinkoje, išskyrus Komisijos reglamente (ES) Nr. 617/2013 (*1) apibrėžtus stalinius kompiuterius, integruotuosius stalinius kompiuterius ir knyginius kompiuterius.

(*1) OL L 175, 2013 6 27, p. 13.“ "

5 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 278/2009 taikymas

Reglamento (EB) Nr. 278/2009 2 straipsnio 1 dalies g punktas pakeičiamas taip:

„g)	skirtas naudoti su buitine ir biuro elektros ir elektronine įranga, nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1275/2008 2 straipsnio 1 dalyje, arba su Komisijos reglamente (ES) Nr. 617/2013 (*2) apibrėžtais kompiuteriais;

(*2) OL L 175, 2013 6 27, p. 13.“ "

6 straipsnis

Atitikties vertinimas

Direktyvos 2009/125/EB (6) 8 straipsnyje nurodyta atitikties įvertinimo tvarka yra tos direktyvos IV priede nustatyta projektavimo vidaus kontrolės sistema arba jos V priede nustatyta atitikties įvertinimo valdymo sistema.

7 straipsnis

Rinkos priežiūra ir patikros procedūra

Rinkos priežiūra vykdoma pagal Direktyvoje 2009/125/EB nurodytas taisykles.

Kompiuterių ir serverių atitiktis taikomiems ekologinio projektavimo reikalavimams nustatoma pagal šio reglamento III priedo 2 punkte nustatytą patikros procedūrą.

8 straipsnis

Orientaciniai etalonai

Įsigaliojant šiam reglamentui rinkoje siūlomų geriausių eksploatacinių parametrų gaminių ir technologijų orientaciniai etalonai pateikiami IV priede.

9 straipsnis

Persvarstymas

Komisija, atsižvelgdama į technologijų pažangą, peržiūri šį reglamentą per trejus su puse metų nuo jo įsigaliojimo ir peržiūros rezultatus pateikia Ekologinio projektavimo konsultacijų forumui.

Atsižvelgiant į sparčią technologijų pažangą, per šią peržiūrą apsvarstomos programos Energy Star naujovės ir galimybė sugriežtinti ekologinio projektavimo reikalavimus siekiant labai sumažinti arba panaikinti leidžiamąsias energijos naudojimo efektyvumo nuokrypas, visų pirma taikomas atskiroms grafikos plokštėms (dGfx), atnaujinti apibrėžtis ir (arba) taikymo sritį ir spręsti integruotųjų monitorių energijos sunaudojimo mažinimo klausimus.

Be to, per šią peržiūrą visų pirma svarstomi įvairūs gyvavimo ciklo etapai, galimybė nustatyti ir taikyti su kitais svarbiais aplinkos aspektais, kaip antai triukšmu ir medžiagų naudojimo efektyvumu, susijusius reikalavimus, įskaitant patvarumo, išmontavimo, perdirbamumo, standartizuotų kroviklių sąsajų reikalavimus, taip pat informacijos apie tam tikrų svarbiausių žaliavų kiekį, mažiausią įkrovimo ciklų skaičių ir baterijų pakeitimą reikalavimus.

10 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

II priedo 3 ir 6.1 punktai taikomi nuo reglamento įsigaliojimo dienos.

II priedo 1.1, 1.3, 2, 4, 5.1, 5.2, 6.2.1, 6.2.2., 6.2.3., 6.2.4., 6.2.5., 6.2.6, 7.1, 7.2 ir 7.3 punktai taikomi nuo 2014 m. liepos 1 d.

II priedo 1.2 ir 1.4 punktai taikomi nuo 2016 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.

(2) OL L 153, 2010 6 18, p. 1.

(3) 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (OL L 204, 1998 7 21, p. 37).

(4) OL L 339, 2008 12 18, p. 45.

(5) OL L 93, 2009 4 7, p. 3.

(6) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.

I PRIEDAS

Prieduose vartojamų terminų apibrėžtys

1. bendras metinis sunaudojamos energijos kiekis (ETEC)– elektros energijos kiekis, kurį gaminys sunaudoja per nurodytą laikotarpį veikdamas nustatytomis galios veiksenomis ir būdamas nustatytų būsenų;

2. išjungties būsena– elektros energijos naudojimo lygis esant mažos galios veiksenai, kurią naudojas gali pakeisti (paveikti) tik mechaniniu jungikliu ir kuri gali trukti neribotą laiką, kol prietaisas įjungtas į elektros tinklą ir naudojamas pagal gamintojo nurodymus. Kai taikomi pažangesnės konfigūracijos ir energijos tiekimo sąsajos (ACPI) standartai, išjungties būsena paprastai atitinka ACPI sistemos G2 ir (arba) S5 lygio („laikina išjungtis“) būseną;

Poff – išjungties būsenos naudojamoji galia vatais, matuojama laikantis II priede nurodytų procedūrų;

3. mažiausios naudojamosios galios būsena– būsena arba veiksena, kurios būdamas arba kuria veikdamas kompiuteris naudoja mažiausiai energijos. Į šią būseną arba veikseną ir iš jos gali būti perjungiama mechaninėmis priemonėmis (pvz., išjungiant kompiuterio maitinimą mechaniniu jungikliu) arba automatiškai;

4. pristabdytoji veiksena– mažos galios veiksena, į kurią kompiuteris gali pereiti automatiškai po neveikos laikotarpio arba ji įjungiama vartotojo. Veikdamas šia veiksena kompiuteris reaguoja į žadinimą. Kai taikomi pažangesnės konfigūracijos ir energijos tiekimo sąsajos (ACPI) standartai, pristabdytoji veiksena paprastai atitinka ACPI sistemos G1 ir (arba) S3 lygio („tik RAM naudojimas“) būseną;

Psleep – pristabdytosios veiksenos naudojamoji galia vatais, matuojama laikantis II priede nurodytų procedūrų;

5. neveikos būsena– kompiuterio būsena, kurioje operacinė sistema ir kita programinė įranga jau įkelta, vartotojo profilis sukurtas, kompiuterio veiksena nėra pristabdytoji veiksena ir veikia tik tos pagrindinės programos, kurias operacinė sistema paleidžia kaip numatytąsias.

Pidle – neveikos būsenos naudojamoji galia vatais, matuojama pagal II priede nurodytas procedūras;

6. papildoma vidinė atmintinė– visi kompiuteryje įrengti vidiniai atminties įrenginiai, įskaitant standžiųjų diskų įtaisus (HDD), puslaidininkinius diskus (SSD) ir hibridinius standžiuosius diskus (HHD), išskyrus pirmąjį;

7. televizijos imtuvas– atskiras vidinis komponentas, užtikrinantis galimybę kompiuteriu priimti televizijos signalus;

8. garso plokštė– atskiras vidinis komponentas, kuriuo apdorojami į kompiuterį priimami ir iš kompiuterio perduodami garso signalai;

9. pažadinimas– vartotojo pradėtas, iš anksto nustatytas arba išorinis įvykis ar stimulas, dėl kurio kompiuteris iš pristabdytosios veiksenos arba išjungties būsenos pereina į aktyviąją veikseną. Pažadinama gali būti (sąrašas nebaigtinis):

i)	pajudinant pelę;

ii)	paspaudžiant klaviatūros klavišą;

iii)	valdiklio signalu;

iv)	tikrojo laiko laikrodžio signalu;

v)	paspaudžiant korpuse įrengtą mygtuką ir

vi)	išorinio įvykio atveju – nuotolinio valdymo pulto signalu ar signalu iš tinklo arba modemo;

10. aktyvioji veiksena– veiksena, kuria veikdamas kompiuteris atlieka naudingą darbą reaguodamas į: a) ankstesnį ar tuo momentu atliekamą vartotojo veiksmą arba b) tinklu anksčiau gautą arba tuo momentu gaunamą komandą. Veikdamas šia veiksena kompiuteris aktyviai apdoroja duomenis, ieško duomenų laikmenoje, atmintinėje arba podėlyje; ši veiksena apima ir neveikos būseną, kol kompiuteris laukia kito vartotojo veiksmo prieš pereidamas į mažos galios veikseną;

11. paleistis vietiniame tinkle (WOL)– funkcija, dėl kurios pristabdytąja veiksena veikiantis ar išjungties būsenos (ar veikiantis kita panašia mažos galios veiksena) kompiuteris gali „pabusti“ gavęs tinklo užklausą eternetu;

12. UMA– universalioji kreiptis į atmintinę;

13. informacijos arba būsenos rodymas– informacijos arba kompiuterio būsenos rodymo (įskaitant laikrodžio rodymą) ekrane nuolatinė funkcija.

II PRIEDAS

Ekologinio projektavimo reikalavimai ir tvarkaraštis

1. ETEC

Staliniai kompiuteriai ir integruotieji staliniai kompiuteriai

1.1. Nuo 2014 m. liepos 1 d.

1.1.1.

Bendras metinis sunaudojamos energijos kiekis (ETEC, kWh per metus) turi neviršyti:

a)	A kategorijos kompiuterio – 133,00;

b)	B kategorijos kompiuterio – 158,00;

c)	C kategorijos kompiuterio – 188,00;

d)	D kategorijos kompiuterio – 211,00.

ETEC nustatomas pagal formulę:

Kompiuteriams, kurie neturi atskiros pristabdytosios veiksenos, bet kurių neveikos būsenos naudojamoji galia yra ne didesnė kaip 10,00 W, pirmiau pateiktoje lygtyje vietoje pristabdytosios veiksenos naudojamosios galios (Psleep) galima naudoti neveikos būsenos naudojamosios galios (Pidle) vertę pagal formulę:

Visos Px vertės yra nurodyta veiksena veikiančio ir (arba) nurodytos būsenos įrenginio galios vertės vatais (W), išmatuotos pagal III priede nustatytas procedūras.

1.1.2.

Taikomi šie pajėgumo pataisos koeficientai:

a)	atmintinės – 1 kWh per metus kiekvienam bazinės atmintinės perviršio GB (A, B ir C kompiuterių bazinė atmintinė yra 2 GB, D kategorijos kompiuterių – 4 GB);

b)	papildomos vidinės atmintinės: 25 kWh per metus;

c)	atskiro televizijos imtuvo – 15 kWh per metus;

d)	atskiros garso plokštės – 15 kWh per metus;

e)	pirmos ir kiekvienos papildomos atskiros grafikos plokštės (dGfx):

	dGfx kategorija	TEC norma (kWh per metus)
Pirma atskira grafikos plokštė (dGfx)	G1	34
	G2	54
	G3	69
	G4	100
	G5	133
	G6	166
	G7	225
Kiekviena papildoma atskira grafikos plokštė (dGfx)	G1	20
	G2	32
	G3	41
	G4	59
	G5	78
	G6	98
	G7	133

1.1.3.

1.1.2 ir 1.2.2 punktuose nurodyti atskirų grafikos plokščių (dGfx), atskiro televizijos imtuvo ir atskirų garso plokščių pajėgumo pataisos koeficientai taikomi tik toms plokštėms ir imtuvui, kurie per stalinių kompiuterių arba integruotųjų kompiuterių bandymą yra įjungti.

1.1.4.

1.1.1 ir 1.1.2 punktų nuostatos (ir 1.2 punkte nurodytos persvarstytos jų versijos) netaikomos D kategorijos staliniams kompiuteriams ir integruotiesiems staliniams kompiuteriams, atitinkantiems visus šiuos techninius parametrus:

a)	centrinis procesorius turi bent šešis fizinius procesoriaus branduolius; ir

b)	atskira (-os) grafikos plokštė(s) (dGfx) užtikrina didesnį nei 320 GB/s bendrą kadrų buferio juostos plotį; ir

c)	sistemos atmintinė yra ne mažesnė kaip 16 GB; ir

d)	maitinimo šaltinis yra bent 1 000 W vardinės išėjimo galios.

1.2. Nuo 2016 m. sausio 1 d.

1.2.1.

Taikomi šie persvarstyti 1.1.1 punkte nurodyto bendro metinio energijos sunaudojimo reikalavimai:

Bendras metinis sunaudojamos energijos kiekis (ETEC, kWh per metus) turi neviršyti:

a)	A kategorijos kompiuterio – 94,00;

b)	B kategorijos kompiuterio – 112,00;

c)	C kategorijos kompiuterio – 134,00;

d)	D kategorijos kompiuterio – 150,00.

1.2.2.

Taikomos šios persvarstytos 1.1.2 punkto e papunktyje nurodytų atskirų grafikos plokščių (dGfx) pajėgumo pataisos koeficientų vertės:

	dGfx kategorija	TEC norma (kWh per metus)
Pirma atskira grafikos plokštė (dGfx)	G1	18
	G2	30
	G3	38
	G4	54
	G5	72
	G6	90
	G7	122
Kiekviena papildoma atskira grafikos plokštė (dGfx)	G1	11
	G2	17
	G3	22
	G4	32
	G5	42
	G6	53
	G7	72

Knyginiai kompiuteriai

1.3. Nuo 2014 m. liepos 1 d.

1.3.1.

Bendras metinis sunaudojamos energijos kiekis (ETEC, kWh per metus) turi neviršyti:

a)	A kategorijos kompiuterio – 36,00;

b)	B kategorijos kompiuterio – 48,00;

c)	C kategorijos kompiuterio – 80,50;

ETEC nustatomas pagal formulę:

; čia visos vertės Px yra nurodyta veiksena veikiančio ir (arba) nurodytos būsenos įrenginio galios vertės vatais (W), išmatuotos pagal III priede nustatytas procedūras.

1.3.2.

Taikomi šie pajėgumo pataisos koeficientai:

a)	atmintinės – 0,4 kWh per metus kiekvienam bazinės atmintinės perviršio GB (bazinė atmintinė yra 4 GB);

b)	papildomos vidinės atmintinės: 3 kWh per metus;

c)	atskiro televizijos imtuvo – 2,1 kWh per metus;

d)	atskiros grafikos plokštės (dGfx) (pirmos ir kiekvienos papildomos atskiros grafikos plokštės (dGfx)):

	dGfx kategorija	TEC norma (kWh per metus)
Pirma atskira grafikos plokštė (dGfx)	G1	12
	G2	20
	G3	26
	G4	37
	G5	49
	G6	61
	G7	113
Kiekviena papildoma atskira grafikos plokštė (dGfx)	G1	7
	G2	12
	G3	15
	G4	22
	G5	29
	G6	36
	G7	66

1.3.3.

1.3.2 ir 1.4.2 punktuose nurodyti atskirų grafikos plokščių (dGfx) ir atskiro televizijos imtuvo pajėgumo pataisos koeficientai taikomi tik toms plokštėms ir imtuvui, kurie per knyginių kompiuterių bandymą yra įjungti.

1.3.4.

1.3.1 ir 1.3.2 punktų nuostatos (ir 1.4 punkte nurodytos persvarstytos jų versijos) netaikomos C kategorijos knyginiams kompiuteriams, atitinkantiems visus šiuos techninius parametrus:

a)	centrinis procesorius turi bent keturis fizinius procesoriaus branduolius ir

b)	atskira (-os) grafikos plokštė(s) (dGfx) užtikrina didesnį nei 225 GB/s bendrą kadrų buferio juostos plotį ir

c)	sisteminė atmintinė yra ne mažesnė kaip 16 GB.

1.4. Nuo 2016 m. sausio 1 d.

1.4.1.

Taikomi šie persvarstyti 1.3.1 punkte nurodyto bendro metinio sunaudojamos energijos kiekio reikalavimai:

Bendras metinis sunaudojamos energijos kiekis (ETEC, kWh per metus) turi neviršyti:

a)	A kategorijos kompiuterio – 27,00;

b)	B kategorijos kompiuterio – 36,00;

c)	C kategorijos kompiuterio – 60,50.

1.4.2.

Taikomos šios persvarstytos 1.3.2 punkto d papunktyje nurodytų atskirų grafikos plokščių (dGfx) pajėgumo pataisos koeficientų vertės:

	dGfx kategorija	TEC norma (kWh per metus)
Pirma atskira grafikos plokštė (dGfx)	G1	7
	G2	11
	G3	13
	G4	20
	G5	27
	G6	33
	G7	61
Kiekviena papildoma atskira grafikos plokštė (dGfx)	G1	4
	G2	6
	G3	8
	G4	12
	G5	16
	G6	20
	G7	36

2. PRISTABDYTOJI VEIKSENA

Staliniai kompiuteriai, integruotieji staliniai kompiuteriai ir knyginiai kompiuteriai

2. Nuo 2014 m. liepos 1 d.

2.1.	Gaminys turi turėti pristabdytąją veikseną ir (arba) kitą būseną, kurioje užtikrinamos pristabdytosios veiksenos funkcijos ir kurios įrenginio naudojamoji galia atitinka pristabdytosios veiksenos naudojamosios galios reikalavimus.

2.2.	Pristabdytąja veiksena veikiančių stalinių kompiuterių ir integruotųjų stalinių kompiuterių naudojamoji galia turi neviršyti 5,00 W, o knyginių kompiuterių – 3,00 W.

2.3.	Staliniams kompiuteriams ir integruotiesiems staliniams kompiuteriams, kurių neveikos būsenos naudojamoji galia yra ne didesnė kaip 10,00 W, netaikomas reikalavimas turėti atskirą pristabdytąją veikseną.

2.4.

Jei gaminys rinkai pateikiamas tokios būklės, kad gaminiui veikiant pristabdytąja veiksena funkcija WOL yra įjungta:

a)	gali būti taikoma papildoma 0,70 W norma;

b)	jis turi būti išbandomas ir su įjungta, ir su išjungta funkcija WOL, ir turi atitikti abu reikalavimus.

2.5.	Jei gaminys rinkai pateikiamas be eterneto funkcijos, jis bandomas esant išjungtai funkcijai WOL.

3. MAŽIAUSIOS NAUDOJAMOSIOS GALIOS BŪSENA

Staliniai kompiuteriai, integruotieji staliniai kompiuteriai ir knyginiai kompiuteriai

3. Nuo reglamento įsigaliojimo

3.1.	Mažiausios naudojamosios galios būsenos naudojamoji galia turi būti ne didesnė kaip 0,50 W.

3.2.	Gaminys turi turėti galios būseną arba veikseną, kurios būdamas ar kuria veikdamas prie elektros tinklo prijungtas įrenginys atitinka mažiausios naudojamosios galios būsenai taikomus naudojamosios galios reikalavimus.

3.3.	Jei gaminys rinkai pateikiamas su informacijos arba būsenos rodymo funkcija, gali būti taikoma papildoma 0,50 W norma.

4. IŠJUNGTIES BŪSENA

Staliniai kompiuteriai, integruotieji staliniai kompiuteriai ir knyginiai kompiuteriai

4. Nuo 2014 m. liepos 1 d.

4.1.	Išjungties būsenos naudojamoji galia turi būti ne didesnė kaip 1,00 W.

4.2.	Gaminys turi turėti išjungties būseną ir (arba) kitą būseną, kurios būdamas prie elektros tinklo prijungtas įrenginys atitinka išjungties būsenai taikomus naudojamosios galios reikalavimus.

4.3.

Jei gaminys rinkai pateikiamas tokios būklės, kad gaminiui esant išjungties būsenos funkcija WOL yra įjungta:

a)	gali būti taikoma papildoma 0,70 W norma;

b)	jis turi būti išbandomas ir su įjungta, ir su išjungta funkcija WOL, ir turi atitikti abu reikalavimus.

4.4.	Jei gaminys rinkai pateikiamas be eterneto funkcijos, jis bandomas esant išjungtai funkcijai WOL.

5. VIDINIO MAITINIMO ŠALTINIO EFEKTYVUMAS

Staliniai ir integruotieji staliniai kompiuteriai, staliniai mažafunkciai klientai, profesionalieji kompiuteriai ir mažieji serveriai

5.1. Nuo 2014 m. liepos 1 d.

Užtikrinamos bent šios visų kompiuterių vidinių maitinimo šaltinių charakteristikos:

a)	85 % efektyvumas esant 50 % vardinės išėjimo galios;

b)	82 % efektyvumas esant 20 % ir 100 % vardinės išėjimo galios;

c)	galios faktorius 0,9 esant 100 % vardinės išėjimo galios.

Vidiniams maitinimo šaltiniams, kurių didžiausia vardinė išėjimo galia yra mažesnė kaip 75 W, galios faktoriaus reikalavimas netaikomas.

Serveriai

5.2. Nuo 2014 m. liepos 1 d.

5.2.1.

Užtikrinamos bent šios visų daugelio išėjimų (AC-DC) maitinimo šaltinių charakteristikos:

a)	85 % efektyvumas esant 50 % vardinės išėjimo galios;

b)	82 % efektyvumas esant 20 % ir 100 % vardinės išėjimo galios.

5.2.2.

Užtikrinamos bent šios visų daugelio išėjimų (AC-DC) maitinimo šaltinių charakteristikos:

a)	galios faktorius 0,8 esant 20 % vardinės išėjimo galios;

b)	galios faktorius 0,9 esant 50 % vardinės išėjimo galios;

c)	galios faktorius 0,95 esant 100 % vardinės išėjimo galios.

5.2.3.

Užtikrinamos bent šios visų vieno išėjimo (AC-DC) ne didesnės kaip 500 W išėjimo galios maitinimo šaltinių charakteristikos:

a)	70 % efektyvumas esant 10 % vardinės išėjimo galios;

b)	82 % efektyvumas esant 20 % vardinės išėjimo galios;

c)	89 % efektyvumas esant 50 % vardinės išėjimo galios;

d)	85 % efektyvumas esant 100 % vardinės išėjimo galios.

5.2.4.

Užtikrinamos bent šios visų vieno išėjimo (AC-DC) ne didesnės kaip 500 W išėjimo galios maitinimo šaltinių charakteristikos:

a)	galios faktorius 0,8 esant 20 % vardinės išėjimo galios;

b)	galios faktorius 0,9 esant 50 % vardinės išėjimo galios;

c)	galios faktorius 0,95 esant 100 % vardinės išėjimo galios.

5.2.5.

Užtikrinamos bent šios visų vieno išėjimo (AC-DC) didesnės kaip 500 W, bet ne didesnės kaip 1 000 W vardinės išėjimo galios maitinimo šaltinių charakteristikos:

a)	75 % efektyvumas esant 10 % vardinės išėjimo galios;

b)	85 % efektyvumas esant 20 % ir 100 % vardinės išėjimo galios;

c)	89 % efektyvumas esant 50 % vardinės išėjimo galios.

5.2.6.

Užtikrinamos bent šios visų vieno išėjimo (AC-DC) didesnės kaip 500 W, bet ne didesnės kaip 1 000 W vardinės išėjimo galios maitinimo šaltinių charakteristikos:

a)	galios faktorius 0,65 esant 10 % vardinės išėjimo galios;

b)	galios faktorius 0,8 esant 20 % vardinės išėjimo galios;

c)	galios faktorius 0,9 esant 50 % vardinės išėjimo galios;

d)	galios faktorius 0,95 esant 100 % vardinės išėjimo galios.

5.2.7.

Užtikrinamos bent šios visų vieno išėjimo (AC-DC) didesnės kaip 1 000 W išėjimo galios maitinimo šaltinių charakteristikos:

a)	80 % efektyvumas esant 10 % vardinės išėjimo galios;

b)	88 % efektyvumas esant 20 % ir 100 % vardinės išėjimo galios;

c)	92 % efektyvumas esant 50 % vardinės išėjimo galios.

5.2.8.

Užtikrinamos bent šios visų vieno išėjimo (AC-DC) didesnės kaip 1 000 W išėjimo galios maitinimo šaltinių charakteristikos:

a)	galios faktorius 0,8 esant 10 % vardinės išėjimo galios;

b)	galios faktorius 0,9 esant 20 % vardinės išėjimo galios;

c)	galios faktorius 0,9 esant 50 % vardinės išėjimo galios;

d)	galios faktorius 0,95 esant 100 % vardinės išėjimo galios.

6. GALIOS VALDYMO FUNKCIJŲ SUAKTYVINIMAS

Staliniai kompiuteriai, integruotieji staliniai kompiuteriai ir knyginiai kompiuteriai

6.1. Nuo reglamento įsigaliojimo

Kompiuteris turi turėti galios valdymo funkciją arba panašią funkciją, kuri, kai kompiuteriu nevykdoma pagrindinė funkcija arba kai kiti su energija susiję gaminiai nėra priklausomi nuo jo funkcijų, automatiškai perjungia kompiuterį į tokią veikseną, kurios naudojamoji galia yra mažesnė, nei taikomą reikalavimą atitinkanti pristabdytosios veiksenos naudojamoji galia.

6.2. Nuo 2014 m. liepos 1 d.

6.2.1.

Pereidamas į pristabdytąją veikseną arba išjungties būseną su funkcija WOL, kompiuteris sumažina visų aktyvių 1 Gb/s eterneto tinklo ryšių spartą.

6.2.2.

Pristabdytąja veiksena veikiantis kompiuteris, reaguodamas į pažadinimo įvykį, pvz., susijusį su tinklo ryšiu ar vartotojo sąsajos įrenginiais, per ≤ 5 sekundes nuo pažadinimo įvykio sistemoje pradžios tampa visiškai tinkamas naudoti, įskaitant vaizdo pateikimą ekrane.

6.2.3.

Kompiuteris rinkai pateikiamas tokios būsenos, kad monitoriaus pristabdytoji veiksena įsijungtų, jei vartotojas per 10 minučių neatlieka jokio veiksmo.

6.2.4.

Eterneto funkciją turinčiuose kompiuteriuose turi būti numatyta galimybė įjungti ir išjungti pristabdytosios veiksenos funkciją WOL. Eterneto funkciją turinčiuose kompiuteriuose turi būti numatyta galimybė įjungti ir išjungti išjungties būsenos funkciją WOL, jei kompiuteris palaiko išjungties būsenos funkciją WOL.

6.2.5.

Jei kompiuteris turi pristabdytąją veikseną ar kitą būseną, kurioje užtikrinamos pristabdytosios veiksenos funkcijos, turi būti nustatyta, kad pristabdytoji veiksena įsijungtų, jei vartotojas per 30 minučių neatlieka jokio veiksmo. Ši galios valdymo funkcija įjungiama prieš pateikiant gaminį rinkai.

6.2.6.

Vartotojas turi galėti lengvai įjungti ir išjungti bet kurią (-as) belaidžio ryšio tinklo jungtį (-is) ir jam turi būti pateikiamas aiškus belaidžio ryšio tinklo jungties (-čių) būsenos rodiklis (simbolis, lemputė ar lygiavertis rodiklis).

7. GAMINTOJŲ TEIKTINA INFORMACIJA

Staliniai kompiuteriai, integruotieji staliniai kompiuteriai ir knyginiai kompiuteriai

7.1. Nuo 2014 m. liepos 1 d.

7.1.1.

Gamintojai techniniuose dokumentuose ir laisvai prieinamose interneto svetainėse pateikia šią informaciją:

a)	2 straipsnyje apibrėžtas gaminio tipas ir kategorija (vienintelė kategorija);

b)	gamintojo pavadinimas, registruotas prekės pavadinimas arba registruotas prekės ženklas ir adresas, kuriuo galima susisiekti su gamintoju;

c)	gaminio modelio numeris;

d)	pagaminimo metai;

e)	ETEC vertė (kWh) ir pajėgumo pataisos koeficientai, taikomi kai visos atskiros grafikos plokštės (dGfx) yra išjungtos, ir ar sistema išbandyta su įjungta grafikos plokšte, kai monitorių valdo UMA;

f)	ETEC vertė (kWh) ir pajėgumo pataisos koeficientai, taikomi kai visos atskiros grafikos plokštės (dGfx) yra įjungtos;

g)	neveikos būsenos naudojamoji galia (vatais);

h)	pristabdytosios veiksenos naudojamoji galia (vatais);

i)	pristabdytosios veiksenos naudojamoji galia esant įjungtai funkcijai WOL (vatais) (kai funkcija įjungta);

j)	išjungties būsenos naudojamoji galia (vatais);

k)	išjungties būsenos naudojamoji galia esant įjungtai funkcijai WOL (vatais) (kai funkcija įjungta);

l)	vidinio maitinimo šaltinio efektyvumas esant 10 %, 20 %, 50 % ir 100 % vardinės išėjimo galios;

m)	išorinio maitinimo šaltinio efektyvumas;

n)	kompiuterio triukšmo lygis (deklaruotasis A svertinis garso galios lygis);

o)	mažiausias baterijų išlaikomas įkrovimo ciklų skaičius (taikomas tik knyginiams kompiuteriams);

p)	matavimo metodai, taikyti e–o punktuose nurodytai informacijai nustatyti;

q)	veiksmų seka, kurią atlikus pasiekiama pastovios naudojamosios galios būsena;

r)	aprašymas, kaip parinkta arba užprogramuota pristabdytoji veiksena ir (arba) išjungties būsena;

s)	veiksmų seka, kurią atlikus įrenginys ima veikti taip, kad pristabdytoji veiksena ir (arba) išjungties būsena įjungiamos automatiškai;

t)	neveikos būsenos trukmė, po kurios kompiuteris automatiškai pereina į pristabdytąją veikseną arba kitą būseną, kurios naudojamoji galia atitinka pristabdytosios veiksenos naudojamosios galios reikalavimus;

u)	laikotarpis, per kurį vartotojui neatlikus jokio veiksmo kompiuteris automatiškai pereina į veikseną, kurios naudojamoji galia yra mažesnė, nei pristabdytosios veiksenos naudojamoji galia;

v)	laikotarpis, per kurį vartotojui neatlikus jokio veiksmo suaktyvinama monitoriaus pristabdytoji veiksena;

w)	informacija vartotojui apie galios valdymo funkcijų energijos taupymo galimybes;

x)	informacija vartotojui, kaip įjungti galios valdymo funkcijas;

y)	jei gaminio integruotajame monitoriuje yra gyvsidabrio – bendras gyvsidabrio kiekis, X,X mg;

bandymų parametrai atliekant matavimus:

—	bandymo įtampa (V) ir dažnis (Hz),

—	elektros energijos tiekimo sistemos visuminis netiesinių iškreipių faktorius,

—	elektriniams bandymams naudotos matavimo aparatūros, jos parengimo darbui ir naudotų grandinių informacija ir dokumentai.

7.1.2.

Jei gaminio modelis rinkai pateikiamas įvairių konfigūracijų, pagal 7.1.1 punktą reikalaujama informacija apie gaminį gali būti pateikiama kaip bendra visos gaminių kategorijos (apibrėžtos 2 straipsnyje) informacija; kiekvienoje gaminių kategorijoje pasirenkamas didžiausios naudojamosios galios konfigūracijos modelis. Pateikiant informaciją nurodomas visų to modelio konfigūracijų sąrašas.

Knyginiai kompiuteriai

7.2. Nuo 2014 m. liepos 1 d.

Jei knyginis kompiuteris veikia naudodamas bateriją (-as), kurios (-ų) negali pasiekti ir pakeisti vartotojas ne specialistas, be 7.1 punkte nurodytos informacijos, techniniuose dokumentuose, laisvai prieinamose interneto svetainėse ir ant knyginio kompiuterio išorinės pakuotės gamintojas pateikia ir tokią informaciją: „Šio gaminio baterijos [baterijų] pats vartotojas negali lengvai pakeisti“.

Ant knyginio kompiuterio išorinės pakuotės informacija pateikiama aiškiai matomai ir lengvai įskaitomai, visomis šalies, kurioje kompiuteris parduodamas, valstybinėmis kalbomis.

Profesionalieji kompiuteriai, nešiojamieji profesionalieji kompiuteriai, staliniai mažafunkciai klientai, mažieji serveriai ir serveriai

7.3. Nuo 2014 m. liepos 1 d.

7.3.1.

Gamintojai techniniuose dokumentuose ir laisvai prieinamose interneto svetainėse pateikia šią informaciją:

a)	2 straipsnyje apibrėžtas gaminio tipas (vienintelė kategorija);

b)	gamintojo pavadinimas, registruotas prekės pavadinimas arba registruotas prekės ženklas ir adresas, kuriuo galima susisiekti su gamintoju;

c)	gaminio modelio numeris;

d)	pagaminimo metai;

e)	vidinio ir (arba) išorinio maitinimo šaltinio efektyvumas;

bandymų parametrai atliekant matavimus:

—	bandymo įtampa (V) ir dažnis (Hz),

—	elektros energijos tiekimo sistemos visuminis netiesinių iškreipių faktorius,

—	elektriniams bandymams naudotos matavimo aparatūros, jos parengimo darbui ir naudotų grandinių informacija ir dokumentai.

g)	didžiausia naudojamoji galia (vatais);

h)	neveikos būsenos naudojamoji galia (vatais);

i)	pristabdytosios veiksenos naudojamoji galia (vatais);

j)	išjungties būsenos naudojamoji galia (vatais);

k)	triukšmo lygis (kompiuterio deklaruotasis A svertinis garso galios lygis);

l)	matavimo metodai, taikyti e–k punktuose nurodytai informacijai nustatyti.

7.3.2.

Jei gaminio modelis rinkai pateikiamas įvairių konfigūracijų, pagal 7.3.1 punktą reikalaujama informacija apie gaminį gali būti pateikiama kaip bendra visos gaminių kategorijos (apibrėžtos 2 straipsnyje) informacija; kiekvienoje gaminių kategorijoje pasirenkamas didžiausios naudojamosios galios konfigūracijos modelis. Pateikiant informaciją nurodomas visų to modelio konfigūracijų sąrašas.

III PRIEDAS

Matavimas ir rinkos priežiūros tikslais taikoma patikros procedūra

1. MATAVIMAS

Matavimai ir skaičiavimai, kurie atliekami siekiant užtikrinti ir patikrinti atitiktį taikomiems šio reglamento reikalavimams, atliekami pagal darniuosius standartus, kurių nuorodų numeriai paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba kitais patikimais, tiksliais ir pakartojamais metodais, kuriuose atsižvelgiama į visuotinai pripažintas pažangiausias technologijas ir kuriais gaunami rezultatai laikomi mažos neapibrėžties rezultatais.

Kompiuteriai, pateikiami rinkai be operacinės sistemos, galinčios palaikyti pažangesnės konfigūracijos ir energijos tiekimo sąsajos (ACPI) ar panašią sistemą, bandomi su operacine sistema, palaikančia ACPI (arba panašią).

2. PATIKROS PROCEDŪRA

Valstybės narės institucijos, atlikdamos Direktyvos 2009/125/EB 3 straipsnio 2 dalyje nurodytus rinkos priežiūros patikrinimus, kad nustatytų, ar laikomasi šio reglamento II priede pateiktų reikalavimų, taiko toliau pateiktą patikros procedūrą.

ETEC, pristabdytoji veiksena, išjungties būsena ir mažiausios naudojamosios galios būsena

2.1.

Kai taikomi didesnės nei 1,00 W naudojamosios galios reikalavimai arba kai pagal bendro energijos sunaudojimo skirsnyje nustatytus energijos sunaudojimo reikalavimus naudojamoji galia yra didesnė nei 1,00 W bent viena galios veiksena, valstybės narės institucijos išbando vieną gaminio vienetą, kaip aprašyta toliau.

Laikoma, kad tam tikros konfigūracijos modelis atitinka taikomus šio reglamento II priedo 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 ir 2.3 punktų reikalavimus, jei per bandymą išmatuotos vertės taikomų ribinių verčių neviršija daugiau kaip 7 %.

Laikoma, kad tam tikros konfigūracijos modelis atitinka taikomus šio reglamento II priedo 2.2 punkto reikalavimus, jei per bandymą išmatuotos vertės taikomų ribinių verčių neviršija daugiau kaip 7 %. Jei tam tikros konfigūracijos modelis rinkai pateikiamas su įjungta pristabdytosios veiksenos funkcija WOL, prie verčių, išmatuotų per bandymą, galima pridėti II priedo 2.4 punkte nustatytą papildomą normą. Tokios konfigūracijos modelis turi būti bandomas ir su įjungta, ir su išjungta funkcija WOL, ir turi atitikti abu reikalavimus. Jei tam tikros konfigūracijos modelis rinkai pateikiamas be eterneto funkcijos, jis bandomas esant išjungtai funkcijai WOL.

Jei nepasiekiama pirmiau nurodytų bandymo rezultatų, išbandomi dar trys tos pačios konfigūracijos modelio gaminio vienetai.

Išbandžius tris papildomus to paties modelio ir tos pačios konfigūracijos gaminio vienetus, laikoma, kad tos konfigūracijos modelis atitinka taikomus šio reglamento II priedo 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 2.2 ir 2.3 punktų reikalavimus, jei per pastarųjų trijų gaminio vienetų bandymą nustatytų verčių vidurkis taikomų ribinių verčių neviršija daugiau kaip 7 %.

Jei nepasiekiama pirmiau nurodytų rezultatų, laikoma, kad tos konfigūracijos modelis ir visi modeliai, kuriems taikoma ta pati informacija apie gaminį (nurodyta II priedo 7.1.2 ir 7.3.2 punktuose), neatitinka taikomų II priedo 1.1, 1.2, 1.3, 1.4, 2.2 ir 2.3 punktų reikalavimų.

2.2.

Kai taikomi ne didesnės kaip 1,00 W naudojamosios galios reikalavimai, valstybės narės institucijos išbando vieną gaminio vienetą, kaip aprašyta toliau.

Laikoma, kad tam tikros konfigūracijos modelis atitinka taikomus šio reglamento II priedo 3.1 punkto reikalavimus, jei per bandymą išmatuotos vertės taikomų ribinių verčių neviršija daugiau kaip 0,10 W. Jei tam tikros konfigūracijos modelis rinkai pateikiamas su informacijos arba būsenos rodymo funkcija, prie verčių, išmatuotų per bandymą, galima pridėti II priedo 3.3 punkte nustatytą papildomą normą.

Laikoma, kad tam tikros konfigūracijos modelis atitinka taikomus šio reglamento II priedo 4.1 punkto reikalavimus, jei per bandymą išmatuotos vertės taikomų ribinių verčių neviršija daugiau kaip 0,10 W. Jei tam tikros konfigūracijos modelis rinkai pateikiamas su įjungta išjungties būsenos funkcija WOL, prie verčių, išmatuotų per bandymą, galima pridėti II priedo 4.3 punkte nustatytą papildomą normą. Tokios konfigūracijos modelis turi būti bandomas ir su įjungta, ir su išjungta funkcija WOL, ir turi atitikti abu reikalavimus. Jei tam tikros konfigūracijos modelis rinkai pateikiamas be eterneto funkcijos, jis bandomas esant išjungtai funkcijai WOL.

Jei nepasiekiama pirmiau nurodytų bandymo rezultatų, išbandomi dar trys tos pačios konfigūracijos modelio gaminio vienetai.

Išbandžius tris papildomus to paties modelio ir tos pačios konfigūracijos gaminio vienetus, laikoma, kad tos konfigūracijos modelis atitinka taikomus šio reglamento II priedo 3.1 ir 4.1 punktų reikalavimus, jei per pastarųjų trijų gaminio vienetų bandymą nustatytų verčių vidurkis taikomų ribinių verčių neviršija daugiau kaip 0,10 W.

Jei nepasiekiama pirmiau nurodytų rezultatų, laikoma, kad tos konfigūracijos modelis ir visi modeliai, kuriems taikoma ta pati informacija apie gaminį (nurodyta I priedo 7.1.2 ir 7.3.2 punktuose), neatitinka taikomų II priedo 3.1 ir 4.1 punktų reikalavimų.

Vidinio maitinimo šaltinio efektyvumas

2.3.

Valstybės narės institucijos išbando vieną gaminio vienetą.

Laikoma, kad modelis atitinka II priedo 5 punkto nuostatas, jei:

a)	II priede nustatyto efektyvumo esant apibrėžtoms apkrovos sąlygoms išmatuotų verčių vidurkis nėra mažesnis už taikomą vidutinio efektyvumo aktyviąja veiksena ribinę vertę daugiau kaip 2 %; ir

b)	II priede nustatyto galios faktoriaus išmatuotų verčių vidurkis nėra mažesnis už taikomą galios faktoriaus ribinę vertę daugiau kaip 10 %.

Jei nepasiekiama pirmiau nurodytų rezultatų, išbandomi dar trys to paties modelio gaminio vienetai.

Išbandžius tris papildomus to paties modelio gaminio vienetus, laikoma, kad modelis atitinka II priedo 5 punkto reikalavimus, jei:

a)	II priede nustatyto efektyvumo esant apibrėžtoms apkrovos sąlygoms vidutinė išmatuotų verčių aritmetinio vidurkio vertė nėra mažesnė už taikomą vidutinio efektyvumo aktyviąja veiksena ribinę vertę daugiau kaip 2 %; ir

b)	II priede nustatyto galios faktoriaus išmatuotų verčių vidurkis nėra mažesnis už taikomą galios faktoriaus ribinę vertę daugiau kaip 10 %.

Galios valdymo funkcijų suaktyvinimas

2.4.

Nustatydamos atitiktį II priedo 6.1 punkto reikalavimams, valstybės narės institucijos pagal taikomą procedūrą išmatuoja įrenginio naudojamąją galią po to, kai galios valdymo funkcija (arba panašia funkcija) įrenginys buvo perjungtas į atitinkamą galios veikseną.

2.5.

Nustatydamos atitiktį II priedo 6.2.1–6.2.6 punktų reikalavimams, valstybės narės institucijos išbando vieną gaminio vienetą, kaip aprašyta toliau.

Laikoma, kad tam tikros konfigūracijos modelis atitinka taikomus 6.2.1 punkto reikalavimus, jei visų aktyvių 1 Gb/s eterneto tinklo ryšių sparta sumažinama, kai stalinis kompiuteris, integruotasis stalinis kompiuteris arba knyginis kompiuteris pereina į pristabdytąją veikseną arba išjungties būseną su funkcija WOL.

Laikoma, kad tam tikros konfigūracijos modelis atitinka taikomus 6.2.2 punkto reikalavimus, jei pristabdytąja veiksena veikiantis stalinis kompiuteris, integruotasis stalinis kompiuteris arba knyginis kompiuteris visiškai suaktyvinamas, įskaitant vaizdo rodymą prijungtame monitoriuje, per 5 sekundes nuo pažadinimo įvykio pradžios.

Laikoma, kad tam tikros konfigūracijos modelis atitinka taikomus 6.2.3 punkto reikalavimus, jei prie stalinio kompiuterio, integruotojo stalinio kompiuterio arba knyginio kompiuterio prijungtas monitorius pereina į pristabdytąją veikseną, jei vartotojas 10 minučių neatlieka jokio veiksmo.

Laikoma, kad tam tikros konfigūracijos modelis atitinka taikomus 6.2.4 punkto reikalavimus, jei pristabdytosios veiksenos ir išjungties būsenos funkciją WOL galima įjungti ir išjungti.

Laikoma, kad tam tikros konfigūracijos modelis atitinka taikomus 6.2.5 punkto reikalavimus, jei stalinis kompiuteris, integruotasis stalinis kompiuteris arba knyginis kompiuteris pereina į pristabdytąją veikseną, jei vartotojas 30 minučių neatlieka jokio veiksmo.

Laikoma, kad tam tikros konfigūracijos modelis atitinka taikomus 6.2.6 punkto reikalavimus, jei vartotojas gali lengvai įjungti ir išjungti bet kurią (-as) belaidžio ryšio tinklo jungtį (-is) ir jam pateikiamas aiškus belaidžio ryšio tinklo jungties (-čių) būsenos rodiklis (simbolis, lemputė ar lygiavertis rodiklis).

Jei nepasiekiama pirmiau nurodytų bandymo rezultatų, išbandomi dar trys tos pačios konfigūracijos modelio gaminio vienetai.

Išbandžius tris papildomus to paties modelio ir tos pačios konfigūracijos gaminio vienetus, laikoma, kad modelis atitinka II priedo 6.2.1–6.2.6 punktų reikalavimus, jei visi trys papildomai išbandyti gaminio vienetai atitinka reikalavimus.

Šiame priede nustatytos patikros leidžiamosios nuokrypos taikomos tik valstybių narių institucijoms atliekant matuojamų parametrų patikrą ir gamintojas jomis nesinaudoja kaip leidžiama techniniuose dokumentuose pateiktų verčių nuokrypa siekdamas atitikties reikalavimams. Deklaruotos vertės gamintojui nėra palankesnės, nei techniniuose dokumentuose nurodytos vertės.

IV PRIEDAS

Orientaciniai etalonai

Direktyvos 2009/125/EB I priedo 3 dalies 2 punkto tikslais nustatomi toliau nurodyti orientaciniai etalonai.

Jie atitinka geriausią rengiant šio reglamento projektą esančią technologiją.

Geriausi šiuo metu rinkoje esančių kompiuterių veikimo rodikliai:

—	ETEC priklauso nuo kategorijos – žr. lentelę,

—	pristabdytosios veiksenos naudojamoji galia – 0,4 W,

—	išjungties būsenos naudojamoji galia – 0,0 W.

Lentelė

Geriausias šiuo metu esamas rodiklis ETEC

		ETEC (kWh per metus) (1)
Staliniai kompiuteriai ir integruotieji staliniai kompiuteriai	A kategorija	33,4
	B kategorija	28,7
	C kategorija	75,8
	D kategorija	63,5
Knyginiai kompiuteriai	A kategorija	10,9
	B kategorija	18,1
	C kategorija	26,3

(1) Naujausi 2012 m. kovo 20 d. duomenys.

2013 6 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/34

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 618/2013

2013 m. birželio 26 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 669/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatos dėl sustiprintos tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialios kontrolės, I priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (1), ypač į jo 15 straipsnio 5 dalį,

kadangi:

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 669/2009 (2) nustatytos taisyklės dėl sustiprintos oficialios to reglamento I priede (toliau – sąrašas) išvardytų importuojamų negyvūninių pašarų ir maisto produktų kontrolės, kuri turi būti atliekama įvežimo į Reglamento (EB) Nr. 882/2004 I priede nurodytas teritorijas punktuose;

(2)	Reglamento (EB) Nr. 669/2009 2 straipsnyje nustatyta, kad tas sąrašas turi būti persvarstomas reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per ketvirtį atsižvelgiant bent į tame straipsnyje nurodytus informacijos šaltinius;

(3)

iš su maisto produktais susijusių incidentų, apie kuriuos pranešta naudojantis skubaus įspėjimo apie maisto ir pašarų keliamą pavojų sistema, skaičiaus ir svarbos, Maisto ir veterinarijos tarnybos misijų trečiosiose šalyse duomenų ir valstybių narių Komisijai pagal Reglamento (EB) Nr. 669/2009 15 straipsnį pateiktų ketvirčio ataskaitų apie negyvūninių pašarų ir maisto produktų siuntas matyti, kad sąrašą reikėtų iš dalies pakeisti;

(4)	visų pirma kiek tai susiję su džiovintų pupelių siuntomis iš Nigerijos, iš svarbių informacijos šaltinių matyti kylanti nauja rizika, dėl to yra pagrindas padidinti oficialiosios kontrolės lygį. Todėl į sąrašą turėtų būti įtrauktas įrašas dėl šių siuntų;

(5)

sąrašą taip pat reikėtų iš dalies pakeisti padidinant prekių, kurių atitikties susijusiems Sąjungos teisės aktams laipsnis, remiantis tais pačiais informacijos šaltiniais, yra mažesnis ir dėl to jų oficialioji kontrolė turėtų būti atliekama dažniau, kontrolės dažnumą. Todėl sąrašo įrašą, skirtą Brassica oleracea iš Kinijos, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(6)

taip pat sąrašą reikėtų iš dalies pakeisti sumažinant prekių, kurių atitiktis susijusiems Sąjungos teisės aktams, remiantis turima informacija, apskritai pagerėjo ir kurioms dabartinio lygmens oficialioji kontrolė nebereikalinga, oficialiosios kontrolės dažnumą. Todėl sąrašo įrašą, skirtą kopūstinėms daržovėms iš Tailando, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(7)

be to, sąrašą reikėtų iš dalies pakeisti išbraukiant įrašus, skirtus prekėms, kurios, remiantis turima informacija, iš esmės pakankamai atitinka Sąjungos teisės aktuose nustatytus susijusius saugos reikalavimus ir kurioms sustiprinta oficialioji kontrolė nebereikalinga. Todėl sąrašo įrašus, skirtus žemės riešutams iš Pietų Afrikos ir granatams iš Egipto, reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(8)

siekiant aiškumo būtina iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedo išnašose pateiktą pesticidų likučių sąrašą, siekiant užtikrinti, kad jie derėtų su apibrėžtimi 2005 m. vasario 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų likučių kiekių augalinės ir gyvūninės kilmės maiste ir pašaruose ar ant jų ir iš dalies keičiančiame Tarybos direktyvą 91/414/EEB (3);

(9)	siekiant nuoseklumo ir aiškumo Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedą tikslinga pakeisti šio reglamento priedo tekstu;

(10)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 669/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 669/2009 I priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. liepos 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 26 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(2) OL L 194, 2009 7 25, p. 11.

(3) OL L 70, 2005 3 16, p. 1.

PRIEDAS

„I PRIEDAS

Negyvūniniai pašarai ir maisto produktai, kuriems taikoma sustiprinta oficialioji kontrolė nustatytame įvežimo punkte

Pašarai ir maisto produktai

(numatoma paskirtis)

KN kodas (1)

TARIC subpozicija

Kilmės šalis

Pavojus

Fizinio ir atitikties tikrinimo dažnumas

(%)

Džiovintos vynuogės (vynmedžio uogos)

0806 20

Afganistanas (AF)

Ochratoksinas A

(Maisto produktai)

Graikiniai riešutai

(gliaudyti arba negliaudyti)

0802 21 00 ;

0802 22 00

Azerbaidžanas (AZ)

Aflatoksinai

(Pašarai ir maisto produktai)

Arbūzai

0807 11 00

Brazilija (BR)

Salmonelė

(Maisto produktai)

—	Negliaudyti žemės riešutai

—	1202 41 00

Brazilija (BR)

Aflatoksinai

—	Gliaudyti žemės riešutai

—	1202 42 00

—	Žemės riešutų sviestas

—	2008 11 10

—	Kitaip paruošti ar konservuoti žemės riešutai

—	2008 11 91 ; 2008 11 96 ; 2008 11 98

(Pašarai ir maisto produktai)

Braškės ir žemuogės (sušaldytos)

0811 10

Kinija (CN)

Norovirusas ir hepatitas A

(Maisto produktai)

Brassica oleracea

(kitos valgomosios kopūstinės daržovės, špinatiniai kopūstai) (2)

ex 0704 90 90

Kinija (CN)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (3)

(Maisto produktai – švieži ar atšaldyti)

Džiovinti lakštiniai

ex 1902 11 00 ;

ex 1902 19 10 ;

ex 1902 19 90 ;

ex 1902 20 10 ;

ex 1902 20 30 ;

ex 1902 20 91 ;

ex 1902 20 99 ;

ex 1902 30 10 ;

ex 1902 30 10

Kinija (CN)

Aliuminis

(Maisto produktai)

Didieji greipfrutai

ex 0805 40 00

31 ; 39

Kinija (CN)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (4)

(Maisto produktai – švieži)

Arbata, aromatinta arba nearomatinta

0902

Kinija (CN)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (5)

(Maisto produktai)

—	Baklažanai

—	0709 30 00 ; ex 0710 80 95

Dominikos Respublika (DO)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (6)

—	Raukšlėtasis svaidenis (Momordica charantia)

—	ex 0709 99 90 ; ex 0710 80 95

(Maisto produktai – šviežios, atšaldytos ar sušaldytos daržovės)

—	Smidrinio porūšio kininės pupuolės (Vigna unguiculata spp. sesquipedalis)

—	ex 0708 20 00 ; ex 0710 22 00

Dominikos Respublika (DO)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (6)

—	Paprikos (saldžiosios ir kitos) (Capsicum spp.)

—	0709 60 10 ; ex 0709 60 99

(Maisto produktai – šviežios, atšaldytos ar sušaldytos daržovės)

—	0710 80 51 ; ex 0710 80 59

—	Apelsinai (švieži arba džiovinti)

—	0805 10 20 ; 0805 10 80

Egiptas (EG)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (7)

—	Braškės ir žemuogės

—	0810 10 00

(Maisto produktai – švieži vaisiai)

Paprikos (saldžiosios ir kitos)

(Capsicum spp.)

0709 60 10 ;

ex 0709 60 99 ;

Egiptas (EG)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (8)

(Maisto produktai – švieži, atšaldyti ar sušaldyti)

0710 80 51 ;

ex 0710 80 59

—	Sveikos Capsicum annuum

—	0904 21 10

Indija (IN)

Aflatoksinai

—	Grūstos arba maltos Capsicum annuum

—	ex 0904 22 00

—	Nesmulkinti džiovinti Capsicum genties, išskyrus saldžiąsias paprikas (Capsicum annuum), vaisiai

—	0904 21 90

—	Karis (aitriųjų paprikų produktai)

—	0910 91 05

—	Muskatas (Myristica fragrans)

—	0908 11 00 ; 0908 12 00

—	Macis (Myristica fragrans)

—	0908 21 00 ; 0908 22 00

—	Imbieras (Zingiber officinale)

—	0910 11 00 ; 0910 12 00

—	Curcuma longa (ciberžolė)

—	0910 30 00

(Maisto produktai – džiovinti prieskoniai)

—	Muskatas (Myristica fragrans)

—	0908 11 00 ; 0908 12 00

Indonezija (ID)

Aflatoksinai

—	Macis (Myristica fragrans)

—	0908 21 00 ; 0908 22 00

(Maisto produktai – džiovinti prieskoniai)

—	Žirniai ankštyse (negliaudyti)

—	ex 0708 10 00

Kenija (KE)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (9)

—	Pupelės ankštyse (negliaudytos)

—	ex 0708 20 00

(Maisto produktai – švieži ir atšaldyti)

Mėtos

ex 1211 90 86

Marokas (MA)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (10)

(Maisto produktai – švieži prieskoniniai augalai)

Džiovintos pupelės

0713 39 00

Nigerija (NG)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (11)

(Maisto produktai)

Arbūzų (Egusi, citrullus lanatus) sėklos ir jų produktai

ex 1207 70 00 ;

ex 1106 30 90 ;

ex 2008 99 99

Siera Leonė (SL)

Aflatoksinai

(Maisto produktai)

Paprikos (išskyrus saldžiąsias)

(Capsicum spp.)

ex 0709 60 99

Tailandas (TH)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (12)

(Maisto produktai – švieži)

—	Kalendros lapai

—	ex 0709 99 90

Thailand (TH)

Salmonella (13)

—	Bazilikas (siauralapis, kvapusis)

—	ex 1211 90 86

—

Mėtos

—	ex 1211 90 86

(Maisto produktai – švieži prieskoniniai augalai)

—	Kalendros lapai

—	ex 0709 99 90

Tailandas (TH)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (14)

—	Bazilikas (siauralapis, kvapusis)

—	ex 1211 90 86

(Maisto produktai, švieži prieskoniniai augalai)

Kopūstinės daržovės

0704 ;

Tailandas (TH)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (14)

(Maisto produktai – šviežios, atšaldytos ar sušaldytos daržovės)

ex 0710 80 95

—	Smidrinio porūšio kininės pupuolės (Vigna unguiculata spp. sesquipedalis)

—	ex 0708 20 00 ; ex 0710 22 00

Tailandas (TH)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (14)

—	Baklažanai

—	0709 30 00 ; ex 0710 80 95

(Maisto produktai – šviežios, atšaldytos ar sušaldytos daržovės)

—	Saldžiosios paprikos (Capsicum annuum)

—	0709 60 10 ; 0710 80 51

Turkija (TR)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (15)

—

Pomidorai

—	0702 00 00 ; 0710 80 70

(Maisto produktai – šviežios, atšaldytos ar sušaldytos daržovės)

Džiovintos vynuogės (vynmedžio uogos)

0806 20

Uzbekistanas (UZ)

Ochratoksinas A

(Food)

—	Kalendros lapai

—	ex 0709 99 90

Vietnamas (VN)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (16)

—	Bazilikas (siauralapis, kvapusis)

—	ex 1211 90 86

—

Mėtos

—	ex 1211 90 86

—	Petražolės

—	ex 0709 99 90

(Maisto produktai – švieži prieskoniniai augalai)

—	Valgomosios ybiškės

—	ex 0709 99 90

Vietnamas (VN)

Pesticidų likučiai, ištirti taikant daugiapakopį likučių nustatymo metodą, pagrįstą GC-MS ir LC-MS, arba atskiros medžiagos likučių nustatymo metodą (16)

—	Paprikos (išskyrus saldžiąsias) (Capsicum spp.)

—	ex 0709 60 99

(Maisto produktai – švieži)

(1) Jei turi būti tikrinami tik tam tikri produktai, kuriems priskirtas kuris nors KN kodas, o prekių nomenklatūroje tas kodas nesuskirstytas į konkrečius poskyrius, jis žymimas „ex“.

(2) Šios rūšys: Brassica oleracea L. convar. botrytis (L) Alef var. italica Plenck, cultivar alboglabra. Taip pat žinomos kaip Kai Lan, Gai Lan, Gailan, Kailan, Chinese bare Mielan.

(3) Visų pirma šių medžiagų likučiai: chlorfenapiro, fipronilo (fipronilo + sulfono metabolito (MB46136), išreikšto kaip fipronilas, suma), karbendazimo ir benomilo (benomilo ir karbendazimo suma, išreikšta kaip karbendazimas), acetamiprido, dimetomorfo ir propikonazolo.

(4) Visų pirma šių medžiagų likučiai: triazofo, triadimefono ir triadimenolio (triadimefono ir triadimenolo suma), paration-metilo (paration-metilo ir paraokson-metilo suma, išreikšta kaip paration-metilas), fentoato, metidationo.

(5) Visų pirma šių medžiagų likučiai: buprofezino, imidakloprido, fenvalerato ir esfenvalerato (RS ir SR izomerų suma), profenofoso, trifluralino, triazofoso, triadimefono ir triadimenolo (triadimefono ir triadimenolo suma), cipermetrino (cipermetrino, įskaitant kitus jo izomerų mišinius (izomerų suma)).

(6) Visų pirma šių medžiagų likučiai: amitrazo (amitrazas, įskaitant metabolitus, kurių sudėtyje yra 2,4 -dimetilanilino dalis, išreikšta kaip amitrazas), acefato, aldikarbo (aldikarbo, jo sulfoksido ir jo sulfono suma, išreikšta kaip aldikarbas), karbendazimo ir benomilo (benomilo ir karbendazimo suma, išreikšta kaip karbendazimas), chlorfenapiro, chlorpirifoso, ditiokarbomatų (ditiokarbomatų, išreikštų kaip CS2, įskaitant manebą, mankozebą, metiramą, propinebą, tiramą ir ziramą), diafentiurono, diazinono, dichlorvoso, dikofolio (p, p’ ir o,p’ izomerų suma), dimetoato (dimetoato ir ometoato suma, išreikšta kaip dimetoatas), endosulfano (alfa ir beta izomerų ir endosulfano sulfato suma, išreikšta kaip endosulfanas), fenamidono, imidakloprido, malationo (malationo ir malaoksono suma, išreikšta kaip malationas), metamidofoso, metiokarbo (metiokarbo ir metiokarbo sulfoksido is sultono suma, išreikšta kaip metiokarbas), metomilo ir tiodikarbo (metomilo ir tiodikarbo suma, išreikšta kaip metomilas), monokrotofoso, oksamilo, profenofoso, propikonazolo, tiabendazolo, tiakloprido.

(7) Visų pirma šių medžiagų likučiai: karbendazimo ir benomilo (benomilo ir karbendazimo suma, išreikšta kaip karbendazimas), ciflutrino (ciflutrinas, įskaitant kitus jo izomerų mišinius (izomerų suma)) ciprodinilo, diazinono, dimetoato (dimetoato ir ometoato suma, išreikšta kaip dimetoatas), etiono, fenitrotiono, fenpropatrino, fludioksonilo, heksaflumurono, liambda-cihalotrino, metiokarbo (metiokarbo ir metiokarbo sulfoksido ir sultono suma, išreikšta kaip metopkarbas), metomilo ir tiodikarbo (metomilo ir tiodikarbo suma, išreikšta kaip metomilas), oksamilo, fentoato, metiltiofanato.

(8) Visų pirma šių medžiagų likučiai: karbofurano (karbofurano ir 3-hidroksi-karbofurano suma, išreikšta kaip karbofuranas), chlorpirifoso, cipermetrino (cipermetrinas, įskaitant kitus jo izomerų mišinius (izomerų suma)), ciprokonazolo, dikofolio (p, p’ ir o,p’ izomerų suma), difenokonazolo, dinotefurano, etiono, flusilazolio, folpeto, prochlorazo (prochlorazo ir jo metabolitų, kurių sudėtyje yra 2,4,6-trichlorofenolio dalis, suma, išreikšta kaip prochlorazas), profenofoso, propikonazolo, metiltiofanato ir triforino.

(9) Visų pirma šių medžiagų likučiai: dimetoato (dimetoato ir ometoato suma, išreikšta kaip dimetoatas), chlorpirifoso, acefato, metamidofoso, metomilo ir tiodikarbo (metomilo ir tiodikarbo suma, išreikšta kaip metomilas), diafentiurono, indoksakarbo kaip S ir R izomerų suma.

(10) Visų pirma šių medžiagų likučiai: chlorpirifoso, cipermetrino (cipermetrinas, įskaitant kitus jo izomerų mišinius (izomerų suma)), dimetoato (dimetoato ir ometoato suma, išreikšta kaip dimetoatas), endosulfano (alfa ir beta izomerų ir endosulfano sulfato suma, išreikšta kaip endosulfanas), heksakonazolo, paration-metilo (paration-metilo ir paraokson-metilo, išreikšto kaip paration-metilas, suma), metomilo ir tiodikarbo (metomilo ir tiodikarbo suma, išreikšta kaip metomilas), flutriafolo, karbendazimo ir benomilo (benomilo ir karbendazimo suma, išreikšta kaip karbendazimas), flubendiamido, miklobutanilo, malationo (malationo ir malaoksono suma, išreikšta kaip malationas).

(11) Visų pirma dichlorvoso likučiai.

(12) Visų pirma šių medžiagų likučiai: karbofurano (karbofurano ir 3-hidroksi-karbofurano suma, išreikšta kaip karbofuranas), metomilo ir ir tiodikarbo (metomilo ir tiodikarbo suma, išreikšta kaip metomilas), dimetoato (dimetoato ir ometoato suma, išreikšta kaip dimetoatas), triazofoso, malationo (malationo ir malaoksono suma, išreikšta kaip malationas), profenofoso, protiofoso, etiono, karbendazimo ir benomilo (benomilo ir karbendazimo suma, išreikšta kaip karbendazimas), triforino, procimidono, formetanato: formetanato ir jo druskų suma, išreikšta kaip formetanatas (hidrochloridas).

(13) Etaloninis metodas EN/ISO 6579 arba metodas, kurio tinkamumas šiuo atveju patvirtintas, kaip nurodyta Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 (OL L 338, 2005 12 22, p. 1) 5 straipsnyje.

(14) Visų pirma šių medžiagų likučiai: acefato, karbarilo, karbendazimo ir benomilo (benomilo ir karbendazimo suma, išreikšta kaip karbendazimas), karbofurano (karbofurano ir 3-hidroksi-karbofurano suma, išreikšta kaip karbofuranas), chlorpirifoso, metilchlorpirifoso, dimetoato (dimetoato ir ometoato suma, išreikšta kaip dimetoatas), etiono, malationo (malationo ir malaoksono suma, išreikšta kaip malationas), metalaksilo ir metalaksilo-M (metalaksilas, įskaitant kitus jo izomerų, įskaitant metalaksilą-M (izomerų suma), mišinius), metamidofoso, metomilo ir tiodikarbo (metomilo ir tiodikarbo suma, išreikšta kaip metomilas), monokrotofoso, profenofoso, protiofoso, kvinalfoso, triadimefono ir triadimenolo (triadimefono ir triadimenolo suma), triazofoso, dikrotofoso, EPN, triforino.

(15) Visų pirma šių medžiagų likučiai: metomilo ir tiodikarbo (metomilo ir tiodikarbo suma, išreikšta kaip metomilas), oksamilo, karbendazimo ir benomilo (benomilo ir karbendazimo suma, išreikšta kaip karbendazimas), klofentezino, diafentiurono, dimetoato (dimetoato ir ometoato suma, išreikšta kaip dimetoatas), formetanato: formetanato ir jo druskų suma, išreikšta kaip formetanatas (hidrochloridas), malationo (malationo ir malaoksono suma, išreikšta kaip malationas), procimidono, tetradifono, metiltiofanato.

(16) Visų pirma šių medžiagų likučiai: karbofurano (karbofurano ir 3-hidroksi-karbofurano suma, išreikšta kaip karbofuranas), karbendazimo ir benomilo (benomilo ir karbendazimo suma, išreikšta kaip karbendazimas), chlorpirifoso, profenofoso, permetrino (izomerų suma), heksakonazolo, difenokonazolo, propikonazolo, fipronilo (fipronilo + sulfono metabolito (MB46136) suma, išreikšta kaip fipronilas), propargito, flusilazolio, fentoato, cipermetrino (cipermetrinas, įskaitant kitus jo izomerų mišinius (izomerų suma)), metomilo ir tiodikarbo (metomilo ir tiodikarbo suma, išreikšta kaip metomilas), kvinalfoso, pencikurono, metidationo, dimetoato (dimetoato ir ometoato suma, išreikšta kaip dimetoatas), fenbukonazolo.“

2013 6 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/47

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2013 m. birželio 21 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai

(2013/323/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (1), ypač į jo 3 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Portugalijos prašymu 2011 m. gegužės 17 d. Taryba suteikė Portugalijai finansinę pagalbą (Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES (2)), remdama griežtą ekonomikos ir finansų reformų programą (toliau – Programa), kuria siekiama atkurti pasitikėjimą, sudaryti sąlygas tvariam ekonomikos augimui atkurti ir Portugalijos, euro zonos ir Sąjungos finansiniam stabilumui apsaugoti;

(2)

pagal Įgyvendinimo sprendimo 2011/344/ES 3 straipsnio 10 dalį Komisija kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (toliau – TVF) ir Europos Centriniu Banku (toliau – ECB) vasario 25 d. – kovo 14 d. atliko septintą Portugalijos valdžios institucijų pažangos įgyvendinant sutartas priemones pagal Programą peržiūrą. Vėliau, 2013 m. balandžio 14–17 d. ir 2013 m. gegužės 8–11 d., tam tikros fiskalinės priemonės buvo įvertintos pakartotinai;

(3)

Sąjungos paskolų ilgiausio vidutinio termino pratęsimas būtų naudingas, nes taip būtų paremtos Portugalijos pastangos atgauti visas galimybes patekti į rinką ir sėkmingai baigti Programos vykdymą. Kad Sąjungos paskolos ilgiausio vidutinio termino pratęsimas būtų visapusiškai naudingas, Komisijai turėtų būti leista pratęsti paskolos dalių ir dalinių išmokų terminą;

(4)

2012 m. realusis bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) sumažėjo 3,2 % po netikėtai didelio ekonominės veiklos ir užimtumo sumažėjimo paskutinį metų ketvirtį. Dėl šių pokyčių ekonomines perspektyvas teko sumažinti: dabar prognozuojama, kad realusis BVP 2013 m. sumažės 2,3 % dėl didesnio neigiamo perkėlimo iš 2012 m. poveikio, didesnio vidaus vartojimo sumažėjimo esant didesniam, nei anksčiau numatyta, nedarbui ir silpnesnių išorės paklausos perspektyvų. Taip pat planuojama, kad ekonomikos atsigavimas bus vangesnis, nei tikėtasi anksčiau: prognozuojama, kad realusis BVP antrąjį metų pusmetį pasieks žemiausią lygį ir 2014 m. vidutiniškai per metus augs 0,6 %. Numatomas realusis BVP augimas 2015 m. bus 1,5 %. Numatoma, kad 2014 m. nedarbas šoktels iki 18½ % darbo jėgos;

(5)

2012 m. valdžios sektoriaus deficitas pasiekė 6,4 % BVP, t. y. buvo didesnis nei Programos tikslas – 5 % BVP. Nominalų deficitą paveikė kelios didelės vienkartinės operacijos, kurių poveikis biudžetui per ankstesnę peržiūrą nebuvo žinomas. Operacijas, be kita ko, sudaro: kapitalo injekcija į valstybinį banką CGD (0,5 % BVP), „Parpública“ akcininko paskolų konvertavimo į SAGESTAMO nuosavybę vykdymas per Vyriausybę (tai dvi valdžios sektoriui nepriklausančios įmonės, operacijos vertė – 0,5 % BVP) ir su BPN turto perdavimu susijęs nuvertėjimas (0,1 % BVP). Be to, po Eurostato patarimo, pajamos iš didžiausių Portugalijos oro uostų eksploatavimo koncesijos pardavimo buvo traktuojamos kaip nuosavo kapitalo sumažinimas, taigi, priešingai, nei Vyriausybė buvo numačiusi biudžete (0,7 % BVP), jis neturėjo poveikio valdžios sektoriaus balansui. Į nominalų balansą neįtraukus šių vienkartinių veiksnių, valdžios sektoriaus deficitas būtų buvęs 4,7 % BVP, t. y. mažesnis už tikslą. Neleisti deficitui viršyti šio dydžio buvo didžiulis uždavinys, nes dėl makroekonominių priemonių nesurinkta pakankamai pajamų ir jas reikėjo kompensuoti taupant daugiau, negu numatyta biudžete, visų pirma, kiek tai susiję su viešojo sektoriaus darbo užmokesčiu, tarpiniu vartojimu ir asignavimais naujiems investiciniams projektams;

(6)

apskritai 2012 m. fiskalinės pastangos, vertinamos struktūrinio balanso pagerėjimu, pasiekė 2,4 % BVP ir atitinka 2012 m. spalio 9 d. Tarybos rekomendaciją siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį Portugalijoje. Pirminio struktūrinio balanso pagerėjimas buvo netgi didesnis – 2,7 % BVP;

(7)

atsižvelgiant į 2012 m. pokyčius, naujajame 2013 m. pradiniame biudžete numatyta, kad trūkstamos pajamos ir padidėję socialiniai pervedimai natūra perkeliami į kitą laikotarpį, o didelė dalis 2012 m. paskutinį ketvirtį sutaupytų lėšų nelaikomos nuolatinėmis, todėl į 2013 m. perkeliama neigiama maždaug 0,4 % BVP suma. Be to, makroekonominė perspektyva 2013 m. labai pablogėjo, taigi pradinis biudžetas sumažėjo dar 0,5 % BVP. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, biudžeto tikslų, kaip numatyta penktoje Programos peržiūroje (4,5 % BVP 2013 m. ir 2,5 % BVP 2014 m.), jau nebūtų įmanoma įgyvendinti. Kadangi vertinama, kad nuokrypis iš esmės nuo Vyriausybės nepriklauso, biudžeto koregavimą reikėtų peržiūrėti;

(8)

todėl deficito tikslai koreguojami taip: 5,5 % BVP 2013 m., 4,0 % BVP 2014 m. ir 2,5 % BVP 2015 m. Šis fiskalinis planas iš naujo derinamas, kad 2011–2015 m. laikotarpiu pirminis struktūrinis koregavimas išliktų apytiksliai 9 %, bet kartu būtų leidžiama imtis automatinių stabilizavimo priemonių ir atsižvelgiama į finansavimo ir skolos apribojimus bei socialines koregavimo išlaidas. Netgi peržiūrėjus tikslus, reikės didelių konsolidavimo priemonių: 3,5 % BVP 2013 m. ir 2 % BVP 2014 m. Programos laikotarpiu numatytas koregavimas grindžiamas įvairiomis struktūrinėmis išlaidų ir pajamų priemonėmis. Tikimasi, kad koregavimo plano bus laikomasi ir pasibaigus Programos laikotarpiui, kad ne vėliau kaip 2015 m. deficitas neabejotinai neviršytų 3 % ribos;

(9)

į 2013 m. biudžeto įstatymą įtrauktų struktūrinio pobūdžio diskrecinių priemonių vertė – šiek tiek daugiau negu 3 % BVP, atsižvelgus į tai, kad viešojo sektoriaus darbuotojams vėl pradėta mokėti viena iš dviejų išmokų ir dviejų išmokų pensininkams 1,1 dalis, kurios buvo sumažintos 2012 m. Tačiau 2013 m. balandžio 5 d. Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą panaikinti kai kurias 2013 m. biudžeto nuostatas, įskaitant likusią nuostatą nemokėti vienos išmokos viešojo sektoriaus darbuotojams, mokėti 0,9 dalį išmokos pensininkams ir nauju mokesčiu apmokestinti bedarbio ir nedarbingumo dėl ligos išmokas, taigi sukuriamas 0,8 % BVP fiskalinis atotrūkis. Siekiant šį atotrūkį pašalinti ir paremti būtiną fiskalinį koregavimą 2014 ir 2015 m., Vyriausybė balandžio ir gegužės mėn. priėmė nuolatinių išlaidų mažinimo priemonių paketą, kurio bendras poveikis 2013–2014 m. bus 4,7 mlrd. EUR arba 2,8 % BVP ir kurio 0,8 % BVP vertės priemones numatoma įgyvendinti 2013 m. 2014 m. bus atkurtas balansas tarp pajamomis ir išlaidomis pagrįstos konsolidacijos;

(10)

be to, vėl visiškai atnaujinus abiejų išmokų viešojo sektoriaus darbuotojams ir pensininkams mokėjimą, padidėjusios pajamos sudaro daugiau nei du trečdalius bendrų fiskalinio konsolidavimo pastangų 2013 m., o išlaidų mažinimas sudaro mažiau negu vieną trečdalį, priešingai pradiniams ketinimams konsoliduoti išlaidas;

(11)

2013 m. į pajamų priemones įtraukta: gyventojų pajamų mokesčio restruktūrizavimas; 3,5 % mokestis, kuriuo apmokestinama minimalų darbo užmokestį viršijančių apmokestinamų pajamų dalis; solidarumo mokestis, kuriuo apmokestinamos didžiausios pajamos; mokesčio bazės išplėtimas ir kiti pajamas didinantys pelno mokesčiai; didesni tabako, alkoholio ir gamtinių dujų akcizai; nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimas po pakartotinio nekilnojamojo turto įvertinimo ir speciali pensijoms taikoma solidarumo įmoka, siekiant spręsti su amžiumi susijusius tvarumo uždavinius. Išlaidų priemonėmis numatyta iš esmės mažinti viešojo sektoriaus darbo užmokestį optimizuojant išteklių paskirstymą ir keičiant viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių, mažinant išmokas už viršvalandžius, papildomas išmokas ir kompensacijas už specialias atostogas. Kitos išlaidų mažinimo priemonės: toliau racionalizuoti sveikatos priežiūros sektorių; paprastinti socialines išmokas ir teikti tikslingesnę socialinę paramą; mažinti tarpinį vartojimą šakinėse ministerijose; ir sutaupyti lėšų vykdant pakartotines derybas dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutarčių ir toliau restruktūrizuojant valstybines įmones. Dalis numatytų sutaupyti lėšų bus sutaupytos pirmiausia imantis priemonių, kurios sukurtos vykdant viešųjų išlaidų peržiūrą;

(12)

nors aukščiau minėtos priemonės yra nuolatinės, Vyriausybė taip pat priims nenuolatinių priemonių, įskaitant, inter alia, pervedant Sanglaudos fondo išteklius iš pradėtų projektų tiems projektams, kuriuos įgyvendinant pasiekta daugiau pažangos, ir toliau mažinant kapitalo išlaidas (programa „Polis“);

(13)

be konsolidavimo priemonių, įtrauktų į papildomą biudžetą, visus kitus teisės aktų pakeitimus ir teisės aktų pasiūlymus, kurie būtini reformoms įgyvendinti ir kurie yra susieti su viešųjų išlaidų peržiūra, priims Vyriausybė arba jie bus pateikti parlamentui ne vėliau kaip teisėkūros sesijos pabaigoje 2013 m. liepos mėn. viduryje;

(14)

2014 m. fiskalinis koregavimas vyks remiantis viešųjų išlaidų peržiūra, kurią Vyriausybė vykdė per pastaruosius mėnesius, ir apims nuolatines išlaidų mažinimo priemones – 2 % BVP 2014 m. Pagrindinis viešųjų išlaidų peržiūros priemonių poveikis trijose pagrindinėse srityse: 1) mažinamas viešojo sektoriaus darbo užmokestis; 2) mažinamos pensijų išmokos ir 3) mažinamos sektorių išlaidos šakinėms ministerijoms ir programoms. Viešųjų išlaidų peržiūros priemonės yra dalis platesnio masto pastangų reformuoti valstybę, kad būtų padidinta lygybė ir veiksmingumas teikiant socialinius pervedimus ir viešąsias paslaugas. Darbo užmokesčio mažinimu 2014 m. siekiama sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių kartu keičiant darbuotojų sudėtį taip, kad būtų daugiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, derinant viešojo sektoriaus darbo tvarkos taisykles su privačiojo sektoriaus taisyklėmis ir nustatant skaidresnę darbo užmokesčio politiką, kuri būtų labiau pagrįsta nuopelnais. Konkrečios reformos: speciali judumo schema pakeičiama perkvalifikavimo programa, viešojo sektoriaus darbo valandų skaičius suderinamas su privačiojo sektoriaus darbo valandų skaičiumi (t. y. darbo savaitė prailginama nuo 35 iki 40 valandų), sukuriamas vadinamasis „valandų bankas“, sumažinamos teisės į atostogas, įgyvendinama savanoriško išėjimo iš darbo schema (apskaičiuota, kad tai sudarytų beveik 0,3 % BVP vienkartinių pradinių išlaidų) bei sukuriama viena darbo užmokesčio ir priedų skalė. Visapusiška pensijų reforma padės sutaupyti dar vieną didelę dalį lėšų ir bus grindžiama lygybės principais bei pajamų progresiniu apmokestinimu, tokiomis priemonėmis apsaugant mažiausias pensijas. Konkrečiai reformomis bus siekiama mažinti esamus valstybės tarnautojų sistemos ir bendrosios sistemos skirtumus: ilginamas įstatymais nustatytas pensinis amžius, keičiant demografinio tvarumo veiksnį, ir, jeigu labai reikia, įvedant progresinę tvarumo įmoką. Galiausiai bus sutaupyta daugiau tarpinio vartojimo ir išlaidų programų lėšų šakinėse ministerijose;

(15)	atsižvelgiant į įgyvendinimo proceso politinę ir teisinę riziką, kai kurios viešųjų išlaidų peržiūros priemonės gali būti pakeistos panašaus dydžio ir kokybės kitomis priemonėmis vykstant konsultacijoms su socialiniais ir politiniais partneriais;

(16)

biudžeto koregavimo procesas susijęs su įvairiomis fiskalinėmis struktūrinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama sustiprinti valdžios sektoriaus išlaidų kontrolę ir pagerinti pajamų surinkimą. Visų pirma numatoma visapusiška biudžeto sistemos reforma, įskaitant centrinės, regioninės ir vietos valdžios lygmenis, siekiant suderinti ją su biudžeto procedūrų ir valdymo geriausia patirtimi. Biudžeto sistemos įstatymas buvo iš dalies pakeistas, siekiant įtraukti sustiprintą Sąjungos fiskalinio valdymo sistemą į nacionalinę teisę perkeliant Sutartyje dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje ir ekonomikos valdymo dokumentų rinkinyje, vadinamame „šešių dokumentų rinkiniu“, nustatytus reikalavimus. Naujoji įsipareigojimų kontrolės sistema duoda rezultatų, tačiau jos įgyvendinimą reikia atidžiai stebėti, siekiant užtikrinti, kad įsipareigojimai atitiktų finansavimo galimybes. Viešojo administravimo reformos bus tęsiamos imantis svarbių viešojo sektoriaus užimtumo ir viešojo sektoriaus institucijų racionalizavimo priemonių. Toliau daroma pažanga įgyvendinant pajamų administravimo reformų darbotvarkę ir valdžios institucijos stiprina pajamų suderinamumą ir jų stebėseną. Prasidėjo pakartotinės derybos dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių ir 2013 m. bei vėliau numatoma sutaupyti daug lėšų. Valstybinės įmonės pasiekė veiklos balansą vidutiniškai ne vėliau kaip 2012 m. pabaigoje, o rezultatams toliau gerinti numatytos papildomos reformos, kuriomis siekiama veiksmingumo. Daug sutaupyti padeda sveikatos priežiūros sektoriaus reformos ir jos toliau įgyvendinamos iš esmės laikantis numatytų tikslų;

(17)

pagal dabartines Komisijos nominaliojo BVP augimo projekcijas (-1,0 % 2013 m., 1,6 % 2014 m. ir 3,3 % 2015 m.) ir valdžios sektoriaus deficito projekcijas (5,5 % BVP 2013 m., 4,0 % BVP 2014 m. ir 2,5 % BVP 2015 m.) numatoma, kad skolos santykis su BVP keisis taip: 122,9 % BVP 2013 m., 124,2 % BVP 2014 m. ir 123,1 % BVP 2015 m. Todėl skolos santykis su BVP pradėtų mažėti po 2014 m., jei ir toliau bus mažinamas deficitas. Skolos dinamikai poveikio turi keletas ypatingų operacijų, įskaitant didelės apimties finansinio turto įsigijimą, visų pirma susijusį su galimu bankų rekapitalizavimu ir valstybinių įmonių finansavimu, ir pagal kaupiamąjį principą apskaičiuotų bei faktiškai išmokėtų palūkanų skirtumus;

(18)

2012 m. baigta bankų kapitalo didinimo programa, kuri sudarė galimybes dalyvaujantiems bankams patenkinti Europos bankininkystės institucijos nustatytą kapitalo rezervo reikalavimą ir pasiekti 2012 m. nustatytą metų pabaigos 1 kapitalo lygio 10 % santykį, kuris buvo pasiektas 2012 m. viduryje. Orientacinis 120 % paskolų ir indėlių santykio tikslas greičiausiai bus pasiektas ne vėliau kaip 2014 m., nes kai kurie bankai jau yra jį sumažinę iki žemesnės nei ši riba ne vėliau kaip 2012 m. pabaigoje. Stiprinamos pastangos diversifikuoti įmonių sektoriaus finansavimo šaltinius. Vertinamos galimybės gerinti veiklos rezultatus ir esamų Vyriausybės finansuojamų kredito linijų valdymą. Analizuojami bankų atgaivinimo planai ir rengiami jų pertvarkymo planai;

(19)

padaryta tolesnė pažanga įgyvendinant augimą ir konkurencingumą didinančias struktūrines reformas. Be to, kad stiprinama aktyvi darbo rinkos politika, valdžios institucijos patvirtino visapusišką darbo rinkos reformą. Siekiant remti darbo rinkos lankstumą ir kurti darbo vietas, naująja teisine sistema mažinamos išeitinės išmokos, lengvinamos teisingo atleidimo iš darbo sąlygos, didinamas darbo laiko lankstumas, didinamos galimybės įmonės lygmeniu derėtis ir peržiūrimos nedarbo draudimo išmokų sistemos, kad padaugėtų paskatų greitai grįžti į darbą ir kartu būtų garantuota pakankamo lygio apsauga. Veiksmų planai, susiję su vidurinėmis ir profesinėmis mokyklomis, iš esmės įgyvendinami pagal tvarkaraštį;

(20)

įgyvendinama 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (3), kuria siekiama mažinti kliūtis patekti į rinką ir skatinti konkurenciją bei ekonominę veiklą palengvinant naujų dalyvių patekimą į rinką skirtinguose ekonominiuose režimuose. Parlamentui turi būti pateiktas pagrindų įstatymas, kuriame bus nustatyti pagrindiniai svarbiausių nacionalinių reguliavimo institucijų veikimo principai, įskaitant suteiktą didelį nepriklausomumą ir autonomiją. Padaryta didelė pažanga į nacionalinę teisę perkeliant Trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį ir mažinant elektros energijos tarifo skolą, siekiant užtikrinti, kad būtų palaikomas sistemos tvarumas. Paprastinamos licencijų išdavimo procedūros ir mažinama kita administracinė našta įvairiuose ekonomikos sektoriuose, kaip antai aplinkos ir teritorijų planavimo, žemės ūkio ir kaimo plėtros, pramonės, turizmo ir geologijos;

(21)

2012 m. lapkričio mėn. įgyvendinta visapusiška gyvenamojo būsto nuomos rinkos reforma, dėl kurios gyvenamojo būsto rinka turėtų tapti dar dinamiškesnė. Toliau pagal sutartą tvarkaraštį vykdomos teismų sistemos reformos. Pasiekta pažanga mažinant neišspręstų bylų skaičių ir vykdant platesnes reformas, kaip antai teismų apylinkių geografinis pertvarkymas ir civilinio proceso kodekso reforma;

(22)	atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES turėtų būti iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	1 dalis pakeičiama taip: „1. Sąjunga suteikia Portugalijai paskolą, kuri neviršija 26 mlrd. EUR ir kurios ilgiausias vidutinis grąžinimo terminas yra 19,5 metų. Atskirų paskolos dalinių išmokų terminas gali būti iki 30 metų.“;

papildoma šia dalimi:

„9. Portugalijos prašymu Komisija gali pratęsti paskolos dalies arba dalinės išmokos terminą, jei laikomasi ilgiausio vidutinio 1 dalyje nustatyto termino. Tam tikslui pasiekti Komisija gali refinansuoti visus įsiskolinimus arba jų dalį. Visos iš anksto pasiskolintos sumos laikomos ECB sąskaitoje, kurią Komisija atidarė finansinei pagalbai administruoti.“

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Valdžios sektoriaus deficitas neviršija 5,9 % BVP 2011 m., 5,0 % BVP 2012 m., 5,5 % BVP 2013 m. ir 4 % BVP 2014 m. Apskaičiuojant šį deficitą, neatsižvelgiama į galimas biudžetines bankų rėmimo priemonių išlaidas įgyvendinant Vyriausybės finansų sektoriaus strategiją. Biudžeto konsolidaciją galima pasiekti vykdant kokybiškas nuolatines priemones ir iki minimumo sumažinant konsolidacijos poveikį pažeidžiamiausioms grupėms.

4. Anksčiau nei nurodytų metų pabaigoje Portugalija patvirtina 5–8 dalyse nurodytas priemones, o konkretūs 2011–2014 m. terminai išdėstomi Susitarimo memorandume. Portugalija yra pasirengusi imtis papildomų konsolidavimo priemonių deficito tikslams pasiekti per Programos laikotarpį.“;

7–9 dalys pakeičiamos taip:

„7. Portugalija, laikydamasi Susitarimo memorandumo sąlygų, 2013 m. patvirtina šias priemones:

2013 m. valdžios sektoriaus deficitas neviršija 5,5 % BVP. Į 2013 m. biudžetą, įskaitant į papildomą biudžetą, pateiktą Parlamentui ne vėliau kaip gegužės mėn. pabaigoje, įtrauktos konsolidavimo priemonės, įgyvendinamos visus metus. Pajamų didinimo priemonės apima gyventojų pajamų mokesčio reformą, kuria supaprastinama mokesčio struktūra, išplečiama mokestinė bazė panaikinant kai kurias mokesčių lengvatas ir padidinamas vidutinis mokesčio tarifas išsaugant progresyvumą; išplečiama pelno mokesčio bazė; padidinami akcizo mokesčiai ir periodiniai turto mokesčiai bei speciali pensijoms taikoma solidarumo įmoka. Išlaidų mažinimo priemonės apima viešojo administravimo, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinių išmokų racionalizavimą; darbo užmokesčio išlaidų mažinimą, mažinant nuolatinių ir laikinųjų darbuotojų skaičių ir užmokestį už viršvalandžius; mažinant valstybinių įmonių veiklos ir kapitalo išlaidas; vykdant pakartotines derybas dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutarčių; ir mažinant tarpinį vartojimą šakinėse ministerijose;

kai kurios priemonės, parengtos atsižvelgus į viešųjų išlaidų peržiūrą, įgyvendinamos 2013 m. Jos daugiausia susijusios su tolesniu viešojo sektoriaus darbuotojų skaičiaus mažinimu: speciali judumo schema pakeičiama perkvalifikavimo programa, viešojo sektoriaus darbo taisyklės derinamos su privačiojo sektoriaus darbo taisyklėmis, pirmiausia viešojo sektoriaus darbo savaitę pailginant nuo 35 iki 40 valandų; didinamos viešojo sektoriaus darbuotojų įmokos į specialias sveikatos draudimo schemas ir mažinamos papildomos išmokos. Vykdomas platesnio masto šakinių ministerijų racionalizavimas, nei numatyta pradiniuose biudžeto planuose, ir toliau racionalizuojamos socialinės išlaidos. Be to, pirmiau minėtos nuolatinės priemonės papildomos laikinosiomis priemonėmis (jas 2014 m. pakeistų nuolatinės priemonės), kurias sudaro Sanglaudos fondo išteklių pervedimas iš pradėtų projektų tiems projektams, kuriuos įgyvendinant pasiekta daugiau pažangos, ir tolesnis kapitalo išlaidų mažinimas (programa „Polis“);

be konsolidavimo priemonių, įtrauktų į papildomą biudžetą, visus kitus teisės aktų pakeitimus ir teisės aktų pasiūlymus, kurie būtini reformoms įgyvendinti ir kurie yra susieti su viešųjų išlaidų peržiūra, priima Vyriausybė arba jie pateikiami Parlamentui ne vėliau kaip teisėkūros sesijos pabaigoje 2013 m. liepos mėn. viduryje;

d)	Portugalija toliau įgyvendina privatizavimo programą;

e)	Portugalija koordinuoja keitimąsi informacija visais valdžios lygmenimis, kad būtų lengviau planuoti 2014 m. autonominių regionų ir vietos valdžios institucijų biudžeto pajamas;

f)	Portugalija didina bendrų paslaugų naudojimą viešojo administravimo srityje;

g)	Portugalija mažina šakinių ministerijų (pvz., mokesčių, socialinės apsaugos, teisingumo) vietos padalinių skaičių, sujungdama juos į „Lojas do Cidadão“ (administravimo ir paslaugų bendri kontaktiniai centrai) ir visu Programos laikotarpiu toliau plėtodama e. administraciją;

h)	Portugalija tęsia ligoninių tinklo reorganizaciją ir racionalizaciją, specializuodama ir koncentruodama ligoninių paslaugas bei mažindama jų apimtį, įvesdama ligoninių bendrą valdymą ir apjungdama jų veiklą bei užbaigia veiksmų plano įgyvendinimą ne vėliau kaip 2013 m. pabaigoje;

i)	remiama tarptautinio garso ekspertų ir priėmusi Naujojo nuomos miestuose įstatymo 6/2006 pakeitimus ir įstatymo galią turintį dekretą, kuriuo supaprastinama renovacijos administracinė procedūra, Portugalija vykdo išsamią būsto rinkos veikimo peržiūrą;

j)	Portugalija kuria nacionalinio masto žemės registracijos sistemą, kuri sudarytų galimybę vienodžiau paskirstyti naudą ir sąnaudas vykdant miestų planavimą;

Portugalija įgyvendina priemones, išdėstytas jos veiksmų planuose vidurinio išsilavinimo ir profesinio rengimo ir mokymo kokybei gerinti, visų pirma įdiegia visiškai veikiančią valdymo priemonę, kuria siekiama analizuoti, stebėti ir vertinti švietimo ir lavinimo politikos rezultatus ir poveikį, ir įsteigia pavyzdines profesines mokyklas;

l)	Portugalija priima dar nepriimtus išskirtinius sektorinius pakeitimus, reikalingus siekiant visapusiškai įgyvendinti 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (*1);

m)	Portugalija įgyvendina tikslines priemones, skirtas nuolat mažinti susikaupusių neišspręstų teisės aktų vykdymo užtikrinimo bylų skaičių, siekdama išspręsti susikaupusių teismo bylų klausimą;

n)	Vyriausybė pateikia Parlamentui pagrindų įstatymą dėl pagrindinių nacionalinių reguliavimo institucijų, siekdama užtikrinti jų visišką nepriklausomumą ir finansinę, administracinę ir valdymo autonomiją;

Portugalija gerina verslo aplinką baigdama įgyvendinti administracinės naštos mažinimo reformas (Direktyvoje 2006/123/EB numatyto visapusiškai veikiančio kontaktinio centro ir patvirtinimo nereikalavimo projektai) ir dar labiau supaprastindama esamą licencijų išdavimo tvarką, reglamentus ir kitą ekonomikoje susidarančią administracinę naštą, kuri yra didžiausia ekonominės veiklos plėtojimo kliūtis;

p)	Portugalija užbaigia uostų valdymo sistemos reformą, įskaitant uostų veiklos koncesijų nuodugnią peržiūrą;

q)	Portugalija įgyvendina priemones, kuriomis gerinamas transporto sistemos veikimas;

r)	Portugalija įgyvendina priemones, kuriomis panaikinama energijos tarifų skola, ir visiškai perkelia į nacionalinę teisę trečiąjį ES energetikos dokumentų rinkinį;

Portugalija užtikrina, kad nauja teisinė ir institucinė viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sistema būtų taikoma, o dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutarčių dėl kelių būtų vykdomos pakartotinės derybos pagal Vyriausybės pateiktą strateginį planą, atsižvelgiant į reglamentavimo sistemos peržiūrą, kad būtų gauta daugiau biudžeto pajamų, ypač 2013 m.;

t)	Portugalija ir toliau skiria dėmesį kovos su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu priemonėms ir užtikrina geresnį mokesčių mokėtojų prievolių vykdymą;

u)	Portugalija pradeda taikyti koregavimus išeitinių išmokų sistemoje pagal Susitarimo memorandumo nuostatas;

Portugalija skatina darbo užmokesčio pokyčius, atitinkančius darbo vietų kūrimo ir įmonių konkurencingumo didinimo tikslus, siekiant panaikinti makroekonominį disbalansą. Programos įgyvendinimo laikotarpiu minimalus darbo užmokestis didinamas tik tuomet, jei tai pagrįsta atsižvelgiant į ekonomikos ir darbo rinkos pokyčius;

w)	Portugalija ir toliau didina aktyvios darbo rinkos politikos priemonių veiksmingumą, atsižvelgdama į vertinimo ataskaitos ir veiksmų plano, kuriuo siekiama gerinti valstybinių užimtumo tarnybų veikimą, rezultatus.

8. 2014 m. valdžios sektoriaus deficitas neviršija 4,0 % BVP. Kad šis tikslas būtų pasiektas, Portugalija įgyvendina išlaidų mažinimo priemones, kurios parengtos vykdant viešųjų išlaidų peržiūrą. Apskritai šios priemonės kartu sudaro 2 % BVP 2014 m. ir apima darbo užmokesčio išlaidų mažinimą, kuriuo siekiama sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių kartu keičiant darbuotojų sudėtį taip, kad būtų daugiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų; viešojo sektoriaus darbo taisyklių derinimą su privačiojo sektoriaus darbo taisyklėmis, t. y. ilginant darbo laiką, sukuriant vadinamąjį „valandų banką“, mažinant teises į atostogas; savanoriško išėjimo iš darbo schemos įgyvendinimą ir vienos darbo užmokesčio ir priedų skalės sukūrimą; esamų valstybės tarnautojų pensijų sistemos ir bendrosios pensijų sistemos skirtumų mažinimą; įstatymais nustatyto pensinio amžius ilginimą; ir, jeigu labai reikia, pensijoms taikomos progresinės tvarumo įmokos įvedimą. Be to, sutaupoma daugiau tarpinio vartojimo ir išlaidų programų lėšų šakinėse ministerijose. Kai kurios priemonės gali būti iš dalies arba visiškai pakeistos kitomis panašaus dydžio ir kokybės priemonėmis.

9. Siekiant atkurti pasitikėjimą finansų sektoriumi, Portugalija siekia išlaikyti tinkamą kapitalo lygį savo bankų sektoriuje ir užtikrina metodišką įsiskolinimo mažinimą, laikydamasi Susitarimo memorandume nustatytų terminų. Šioje srityje Portugalija įgyvendina su Komisija, ECB ir TVF suderintą Portugalijos bankų sektoriaus strategiją, kad būtų išsaugotas finansinis stabilumas. Visų pirma Portugalija:

a)	skatina bankus tvariai stiprinti savo įkaitų rezervus;

užtikrina subalansuotą ir metodišką bankų sektoriaus įsiskolinimo mažinimą – tai labai svarbu siekiant ilgam panaikinti finansavimo disbalansą ir vidutinės trukmės laikotarpiu sumažinti priklausomybę nuo Eurosistemos teikiamo finansavimo. Bankų finansavimo ir kapitalo planai peržiūrimi kas ketvirtį;

c)	skatina įmonių sektoriaus, visų pirma MVĮ, finansavimo galimybių diversifikavimą, taikydama įvairias priemones, skirtas jų prieigai prie kapitalo rinkų ir eksporto kredito draudimo gerinti;

d)	toliau racionalizuoja valstybės įmonių grupę CGD;

optimizuoja turto, kuris iš BPN perduotas trims valstybės specialiosios paskirties įmonėms, susigrąžinimo procesą naudodamasi profesionalios trečiosios šalies teikiamomis turto valdymo paslaugomis ir suteikdama jai įgaliojimą palaipsniui susigrąžinti turtą; kreditus valdančią šalį atrenka vykdomo konkurso būdu, o įgaliojime numato tinkamas paskatas kuo labiau padidinti susigrąžinamas sumas ir kuo labiau sumažinti veiklos išlaidas; ir užtikrina, kad kitų dviejų valstybės specialiosios paskirties įmonių patronuojamosios įmonės ir turtas būtų parduoti laiku;

remdamasi pateiktu preliminarių pasiūlymų skatinti įmonių sektoriaus finansavimo galimybių diversifikavimą rinkiniu, rengia ir įgyvendina sprendimus, kuriais įmonių sektoriui suteikiamos finansavimo galimybės, kaip tradicinių banko kreditų alternatyva; įvertina Vyriausybės remiamų eksporto kredito draudimo schemų veiksmingumą, kad būtų galima imtis su Sąjungos teise suderinamų priemonių eksportui skatinti;

analizuoja bankų gaivinimo planus, sistemai teikia gaivinimo planų rekomendacijas ir rengia bankų pertvarkymo planus, remdamasi bankų pateiktomis ataskaitomis; užtikrina, kad būtų nustatyta pradinio ir metinio Bankų pertvarkymo fondo finansavimo tvarka; ir įgyvendinant bankų gaivinimo ir pertvarkymo planus teikia prioritetą sisteminės svarbos bankams;

h)	įgyvendina finansų įstaigų dalyvavimo namų ūkiams taikomoje neteisminėje skolų restruktūrizavimo procedūroje sistemą, palengvina įmonių skolos restruktūrizavimo vykdymą ir įgyvendina veiksmų planą, kuriuo siekiama geriau informuoti visuomenę apie restruktūrizavimo priemones;

parengia ketvirtines naujų restruktūrizavimo priemonių įgyvendinimo ataskaitas ir vykdo bankrotu suinteresuotų šalių apklausą, siekiant sužinoti apie esamų skolos restruktūrizavimo priemonių tinkamumą ir galimus trūkumus arba kliūtis, surasti alternatyvų sėkmingam bendrovių, kurios yra susijusios su viešųjų išlaidų peržiūra, atgaivinimui padidinti (speciali atgaivinimo procedūra didelių finansinių sunkumų turinčioms bendrovėms) ir SIREVE (bendrovių gaivinimo sistema pagal neteisminius susitarimus su sunkioje ekonominėje padėtyje esančiomis arba neišvengiamą bankrotą patirsiančiomis arba faktinį bankrotą patiriančiomis bendrovėmis);

vertina galimybes gerinti veiklos rezultatus ir esamų Vyriausybės finansuojamų kredito linijų valdymą, nustato ketvirtinį valstybės remiamų kredito linijų, kuriomis lengvinamos galimybės MVĮ gauti finansavimą, paskirstymo stebėsenos ir atskaitomybės mechanizmą; vykdo Nacionalinės garantijų sistemos išorės auditą.

(*1) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.“."

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Portugalijos Respublikai.

Priimta Liuksemburge 2013 m. birželio 21 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. NOONAN

(1) OL L 118, 2010 5 12, p. 1.

(2) OL L 159, 2011 6 17, p. 88.

(3) OL L 376, 2006 12 27, p.36.

2013 6 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/61

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2013 m. birželio 25 d.

kuriuo nustatoma specialioji atlantinių menkių, jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių išteklių žvejybos Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje, rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, vandenyse į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje kontrolės ir inspektavimo programa

(2013/328/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantį reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (1), ypač į jo 95 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 taikomas visai pagal bendros žuvininkystės politiką valstybių narių teritorijoje arba Sąjungos vandenyse vykdomai veiklai arba veiklai, kuri vykdoma Sąjungos žvejybos laivais, arba kurią, nepažeisdami vėliavos valstybės narės tiesioginės atsakomybės, vykdo valstybių narių nacionaliniai subjektai, ir juo visų pirma nustatoma, kad valstybės narės užtikrina, jog kontroliuojant, tikrinant ir užtikrinant reikalavimų vykdymą nebūtų diskriminuojami sektoriai, laivai ar asmenys ir kad pirmiau nurodyti veiksmai būtų vykdomi taikant rizikos valdymo principus;

(2)

2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1342/2008, nustatančiu menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 423/2004 (2), nustatytos tvaraus atlantinių menkių išteklių naudojimo Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje, rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, vandenyse į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje sąlygos. 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 676/2007, nustatančiu plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą (3), nustatytos tvaraus jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių išteklių naudojimo sąlygos;

(3)

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnyje numatyta, kad Komisija, pasitarusi su susijusiomis valstybėmis narėmis, gali nuspręsti, kurios rūšies žvejybos veiklai turi būti taikoma specialioji kontrolės ir inspektavimo programa. Tokioje specialiojoje kontrolės ir inspektavimo programoje turi būti nustatyti inspektavimo veiklos tikslai, prioritetai, procedūros ir standartai, kurie turi būti grindžiami rizikos valdymo principais ir periodiškai persvarstomi išanalizavus pasiektus rezultatus. Susijusios valstybės narės įpareigojamos priimti reikiamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos įgyvendinimas, visų pirma užtikrinti būtini žmogiškieji bei materialiniai ištekliai ir nustatyti laikotarpiai ir zonos, kuriose šie ištekliai būtų naudojami;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad specialiojoje kontrolės ir inspektavimo programoje nustatyti inspektavimo standartai turi būti grindžiami rizikos valdymo principais. Todėl tikslinga nustatyti bendruosius rizikos vertinimo ir valdymo kriterijus, kurie būtų taikomi vykdant patikrinimus, inspektavimo veiklą ir patikras, siekiant suteikti galimybę laiku atlikti rizikos analizę ir bendrai įvertinti vykdant kontrolės ir inspektavimo veiklą surinktą atitinkamą informaciją. Bendraisiais kriterijais siekiama užtikrinti, kad vykdydamos inspektavimo veiklą ir patikras visos valstybės narės taikytų suderintą metodą ir kad visiems veiklos vykdytojams būtų sudarytos vienodos sąlygos;

(5)	laikotarpiui iki 2018 m. gruodžio 31 d. turėtų būti nustatyta specialioji kontrolės ir inspektavimo programa, ir ją turėtų įgyvendinti Airija, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija;

(6)

Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 (4) 98 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, nepažeisdamos daugiamečių planų nuostatų, rinkdamosi inspektavimo objektus turi laikytis rizika grindžiamo požiūrio ir naudotis visa turima informacija ir, laikydamosi rizika grindžiamos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo strategijos, objektyviai vykdyti reikalingą inspektavimo veiklą, kad užkirstų kelią žuvininkystės produktų, gautų iš veiklos, kuri vykdoma nesilaikant bendros žuvininkystės politikos taisyklių, laikymui laive, perkrovimui, iškrovimui, apdorojimui, transportavimui, sandėliavimui, pardavimui ir atsargų kaupimui;

(7)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 768/2005 (5) įsteigta Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (toliau – EFCA) turi koordinuoti specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos įgyvendinimą remdamasi jungtinės veiklos planu, pagal kurį įgyvendinami specialiojoje kontrolės ir inspektavimo programoje nustatyti inspektavimo tikslai, prioritetai, procedūros ir standartai ir kuriame nustatytos kontrolės ir inspektavimo priemonės, kurias bendrai galėtų taikyti kiekviena susijusi valstybė narė. Todėl turėtų būti išaiškintos specialiojoje kontrolės ir inspektavimo programoje ir jungtinės veiklos plane apibrėžtų procedūrų sąsajos;

(8)

siekiant suderinti atlantinių menkių, jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių išteklių žvejybos kontrolės ir inspektavimo procedūras ir užtikrinti sėkmingą šių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiamečių planų vykdymą, tikslinga nustatyti bendrąsias kontrolės ir inspektavimo veiklos, kurią turi vykdyti susijusių valstybių narių kompetentingos institucijos, taisykles, įskaitant abipusį naudojimąsi susijusiais duomenimis. Šiuo tikslu tiksliniuose standartuose turėtų būti apibrėžtas kontrolės ir inspektavimo veiklos intensyvumas;

(9)

bendra susijusių valstybių narių inspektavimo ir priežiūros veikla turėtų būti vykdoma, jei taikytina, remiantis EFCA nustatytais jungtinės veiklos planais siekiant labiau suvienodinti kontrolės, inspektavimo ir priežiūros veiklą ir didinti tų valstybių narių kompetentingų institucijų atliekamos kontrolės, inspektavimo ir priežiūros veiklos koordinavimą;

(10)	rezultatai, gauti taikant specialiąją kontrolės ir inspektavimo programą, turėtų būti vertinami remiantis metinėmis vertinimo ataskaitomis, kurias kiekviena susijusi valstybė narė turi pateikti Komisijai ir EFCA;

(11)	šiame sprendime numatytos priemonės nustatytos pritariant susijusioms valstybėms narėms;

(12)	šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo sprendimu nustatoma specialioji kontrolės ir inspektavimo programa, taikytina atlantinių menkių išteklių žvejybai Kategato sąsiaurio, Šiaurės jūros, Skagerako sąsiaurio, rytinės Lamanšo sąsiaurio dalies, vandenų į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūros geografiniuose rajonuose, taip pat jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių išteklių žvejybai Šiaurės jūros geografiniame rajone. Geografiniai rajonai toliau nurodomi kaip atitinkami rajonai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Specialioji kontrolės ir inspektavimo programa visų pirma taikytina šiai veiklai:

a)	žvejybos veiklai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 1 dalyje, vykdomai atitinkamuose rajonuose, ir

b)	su žvejyba susijusiai veiklai, įskaitant žuvininkystės produktų svėrimą, apdorojimą, pardavimą, transportavimą ir sandėliavimą.

2. Specialioji kontrolės ir inspektavimo programa taikoma iki 2018 m. gruodžio 31 d.

3. Specialiąją kontrolės ir inspektavimo programą įgyvendina Airija, Belgija, Danija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Prancūzija, Švedija ir Vokietija (toliau – susijusios valstybės narės).

II SKYRIUS

TIKSLAI, PRIORITETAI, PROCEDŪROS IR STANDARTAI

3 straipsnis

Tikslai

1. Specialiąja kontrolės ir inspektavimo programa užtikrinama, kad išsaugojimo ir kontrolės priemonės, taikytinos 1 straipsnyje nurodytiems ištekliams, būtų vienodai ir veiksmingai įgyvendinamos.

2. Kontrolės ir inspektavimo veikla, vykdoma pagal specialiąją kontrolės ir inspektavimo programą, visų pirma siekiama užtikrinti, kad laikomasi šių nuostatų:

a)	žvejybos galimybių valdymo ir bet kokių konkrečių su juo susijusių sąlygų, įskaitant stebėjimą, kaip naudojamos kvotos ir laikomasi žvejybos pastangų režimo atitinkamuose rajonuose;

b)	prievolių teikti ataskaitas, taikytinų žvejybos veiklai, visų pirma užtikrinant užregistruotos ir ataskaitose pateiktos informacijos patikimumą;

c)	draudimo vykdyti geriausių žuvų atranką ir įpareigojimo iškrauti visą sužvejotų žuvų, kurioms taikoma kvota, kiekį.

4 straipsnis

Prioritetinės sritys

1. Susijusios valstybės narės žvejybos laivais vykdomos žvejybos veiklos ir su žvejyba susijusios veiklos, kurią vykdo kiti veiklos vykdytojai, kontrolės ir inspektavimo veiklą vykdo laikydamosi rizikos valdymo strategijos ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 18 dalies ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 98 straipsnio nuostatų.

2. Kiekvienas žvejybos laivas, žvejybos laivų grupė, žvejybos įrankių kategorija, veiklos vykdytojas ir (arba) su žvejyba susijusi veikla kontroliuojami ir inspektuojami pagal kiekvieną 1 straipsnyje nurodytą žuvų išteklių rūšį, atsižvelgiant į prioriteto lygmenį, nustatytą pagal 3 dalį.

3. Kiekviena susijusi valstybė narė, remdamasi rizikos vertinimo, atlikto laikantis 5 straipsnyje nurodytų procedūrų, rezultatais, nustato prioriteto lygmenį.

5 straipsnis

Rizikos vertinimo procedūros

1. Šis straipsnis taikomas susijusioms valstybėms narėms ir – tik 4 dalies taikymo tikslais – visoms kitoms valstybėms narėms.

2. Valstybės narės, remdamosi I priede pateikta lentele, įvertina riziką, susijusią su ištekliais ir rajonu (-ais), kuriems taikomas šis sprendimas.

3. Kiekviena valstybė narė, atlikdama rizikos vertinimą ir, remdamasi ankstesne patirtimi bei visa turima susijusia informacija, įvertina reikalavimų nesilaikymo tikimybę ir galimas tokio nesilaikymo pasekmes. Kiekviena valstybė narė, derindama šiuos veiksnius, įvertina kiekvienos inspektavimo kategorijos, nurodytos 4 straipsnio 2 dalyje, rizikos lygį (labai maža, maža, vidutinė, didelė arba labai didelė).

4. Tuo atveju, kai žvejybos laivas, plaukiojantis su valstybės narės, kuri nėra susijusi valstybė narė, vėliava, arba trečiosios šalies žvejybos laivas žvejoja 1 straipsnyje nurodytame (-uose) rajone (-uose), pagal 3 dalį jam priskiriamas rizikos lygis. Jei informacijos nėra ir vėliavos valstybės valdžios institucijos pagal 9 straipsnį nepateikia savo rizikos vertinimo, atliekamo pagal 4 straipsnio 2 dalį ir šio straipsnio 3 dalį, rezultatų, kuriais remiantis nustatomas kitas rizikos lygis, jis laikomas labai didelės rizikos žvejybos laivu.

6 straipsnis

Rizikos valdymo strategija

1. Kiekviena susijusi valstybė narė, remdamasi savo rizikos vertinimu, apibrėžia rizikos valdymo strategiją, kurioje didelis dėmesys skiriamas reikalavimų laikymosi užtikrinimui. Tokią strategiją sudaro ekonomiškų kontrolės ir inspektavimo priemonių nustatymas, apibūdinimas ir paskirstymas, atsižvelgiant į kiekvienos rūšies rizikos pobūdį ir įvertintą lygį, taip pat tikslinių standartų įgyvendinimas.

2. 1 dalyje nurodyta rizikos valdymo strategija derinama regioniniu lygmeniu pagal jungtinės veiklos planą, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 768/2005 2 straipsnio c dalyje.

7 straipsnis

Sąsajos su jungtinės veiklos planų procedūromis

1. Kiekviena susijusi valstybė narė, jei taikoma, įgyvendindama jungtinės veiklos planą, pateikia EFCA savo rizikos vertinimo, atlikto pagal 5 straipsnio 3 dalį, rezultatus ir visų pirma įvertintų rizikos lygių ir atitinkamų inspektavimo tikslų sąrašą.

2. Jei taikytina, 1 dalyje nurodyti rizikos lygių ir tikslų sąrašai atnaujinami remiantis informacija, surinkta vykdant bendrą inspektavimo ir priežiūros veiklą. Atlikus kiekvieną atnaujinimą, apie tai nedelsiant pranešama EFCA.

3. EFCA, naudodamasi iš susijusių valstybių narių gauta informacija, pagal 6 straipsnio 2 dalį rizikos valdymo strategiją koordinuoja regioniniu lygmeniu.

8 straipsnis

Tiksliniai standartai

1. Nepažeidžiant tikslinių standartų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 I priede ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 (6) 9 straipsnio 1 dalyje, Sąjungos lygmeniu taikytini tiksliniai standartai, skirti „didelės“ ir „labai didelės“ rizikos žvejybos laivams ir (arba) kitiems veiklos vykdytojams, nustatyti II priede.

2. Susijusios valstybės narės tikslinius standartus, taikytinus „labai mažos“, „mažos“ ir „vidutinės“ rizikos žvejybos laivams ir (arba) kitiems veiklos vykdytojams, nustato pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 46 straipsnyje nurodytas nacionalines kontrolės programas ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 95 straipsnio 4 dalyje nurodytas nacionalines priemones.

3. Valstybės narės, nukrypdamos nuo 1 ir 2 dalių, gali pasirinktinai taikyti kitus tikslinius standartus, kuriais užtikrinamas didesnis atitikties lygis, su sąlyga, kad:

a)	poreikis nustatyti tikslinius standartus, kuriais užtikrinamas didesnis atitikties lygis, pagrįstas išsamia žvejybos veiklos arba su žvejyba susijusios veiklos ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo klausimų analize;

apie standartus, kuriais užtikrinamas didesnis atitikties lygis, pranešama Komisijai ir ji per 90 dienų nepareiškia prieštaravimo, šie standartai atitinka nediskriminavimo principus ir neturi įtakos tikslams, prioritetams ir rizika pagrįstoms procedūroms, apibrėžtoms specialiojoje kontrolės ir inspektavimo programoje.

4. Visi tiksliniai standartai vertinami kasmet remiantis 13 straipsnio 1 dalyje nurodytomis vertinimo ataskaitomis ir, jei taikytina, atitinkamai persvarstomi atliekant 13 straipsnio 4 dalyje nurodytą vertinimą.

5. Jei taikytina, šiame straipsnyje nurodyti tiksliniai standartai įgyvendinami pagal jungtinės veiklos planą.

III SKYRIUS

ĮGYVENDINIMAS

9 straipsnis

Valstybių narių bendradarbiavimas tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis

1. Susijusios valstybės narės bendradarbiauja įgyvendindamos specialiąją kontrolės ir inspektavimo programą.

2. Jei taikytina, visos kitos valstybės narės bendradarbiauja su susijusiomis valstybėmis narėmis.

3. Valstybės narės, įgyvendindamos specialiąją kontrolės ir inspektavimo programą, gali bendradarbiauti su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis.

10 straipsnis

Bendra inspektavimo ir priežiūros veikla

1. Susijusios valstybės narės, siekdamos padidinti savo nacionalinių žvejybos kontrolės sistemų efektyvumą ir veiksmingumą, jų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir, jei taikytina, savo teritorijoje vykdo bendrą inspektavimo ir priežiūros veiklą. Jei taikytina, tokia veikla vykdoma pagal jungtinės veiklos planus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 768/2005 9 straipsnio 1 dalyje.

2. Vykdydama bendrą inspektavimo ir priežiūros veiklą, kiekviena susijusi valstybė narė:

a)	užtikrina, kad kitų susijusių valstybių narių pareigūnai būtų pakviesti dalyvauti bendroje inspektavimo ir priežiūros veikloje;

b)	nustato bendras veiklos procedūras, taikytinas priežiūrą vykdantiems laivams;

c)	jei taikytina, paskiria Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 80 straipsnio 5 dalyje nurodytus informacijos centrus.

3. Bendroje inspektavimo ir priežiūros veikloje gali dalyvauti pareigūnai ir Sąjungos inspektoriai.

11 straipsnis

Keitimasis duomenimis

1. Kiekviena susijusi valstybė narė, įgyvendindama specialiąją kontrolės ir inspektavimo programą, užtikrina, kad su kitomis susijusiomis valstybėmis narėmis ir EFCA elektroninėmis priemonėmis būtų tiesiogiai keičiamasi duomenimis, nurodytais Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 111 straipsnyje ir Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 XII priede.

2. 1 dalyje paminėti duomenys yra susiję su žvejybos veikla ir veikla, susijusia su žvejyba, vykdoma rajone (-uose), kuriam (-iems) taikoma specialioji kontrolės ir inspektavimo programa.

12 straipsnis

Informacija

1. Kol neįgyvendintos visos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 III skyriaus XII antraštinės dalies nuostatos, kiekviena susijusi valstybė narė, naudodama šio sprendimo III priede nustatytą formą, iki kitų metų sausio 31 d. Komisijai ir EFCA elektroninėmis priemonėmis perduoda šią praėjusių kalendorinių metų informaciją:

a)	per praėjusius metus atliktos kiekvienos kontrolės ir (arba) inspektavimo operacijos atpažinties duomenis, datą ir tipą;

b)	kiekvieno žvejybos laivo ir transporto priemonės ir (arba) veiklos vykdytojo, kurių atžvilgiu atliktos kontrolės ir (arba) inspektavimo operacijos, atpažinties duomenis (atitinkamai Sąjungos laivyno registro numerį arba įmonės pavadinimą);

c)	jei taikytina, patikrinto žvejybos įrankio tipą, ir

nustačius vieną ar kelis šiurkščius pažeidimus:

i)	šiurkštaus (-ių) pažeidimo (-ų) tipą (-us);

ii)	dabartinę tolesnių veiksmų, kurių imamasi nustačius šiurkštų (-ius) pažeidimą (-us), padėtį (pvz., byla nagrinėjama, laukiama sprendimo, pateiktas skundas), ir

iii)	sankciją (-as), taikomą (-as) nustačius šiurkštų (-ius) pažeidimą (-us): baudų dydį, konfiskuotų žuvų ir (arba) žvejybos įrankių vertę, pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 126 straipsnio 1 dalį skirtus taškus ir (arba) kitas taikomas sankcijas.

2. 1 dalyje nurodyta informacija teikiama apie kiekvieną kontrolės ir (arba) inspektavimo operaciją ir nurodoma bei atnaujinama kiekvienoje ataskaitoje, kol procesas užbaigiamas pagal susijusios valstybės narės įstatymus. Jei nustačius šiurkštų pažeidimą nesiimama veiksmų, ataskaitose pateikiamas paaiškinimas.

13 straipsnis

Vertinimas

1. Kiekviena susijusi valstybė narė iki metų, einančių po atitinkamų kalendorinių metų, kovo 31 d. išsiunčia Komisijai ir EFCA kontrolės ir inspektavimo veiklos, vykdomos pagal šią specialiąją kontrolės ir inspektavimo programą, veiksmingumo vertinimo ataskaitą.

2. 1 dalyje nurodytoje vertinimo ataskaitoje pateikiama bent IV priede išvardyta informacija. Be to, susijusios valstybės narės savo vertinimo ataskaitoje gali nurodyti ir kitus veiksmus, tokius kaip mokymo ar informacines sesijas, skirtas padėti užtikrinti žvejybos laivams ir kitiems veiklos vykdytojams taikomų reikalavimų laikymąsi.

3. EFCA, kasmet atlikdama jungtinės veiklos planų veiksmingumo vertinimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 768/2005 14 straipsnyje, atsižvelgia į 1 dalyje nurodytas vertinimo ataskaitas.

4. Komisija kartą per metus surengia Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto posėdį, kuriame, remiantis 1 dalyje nurodytomis vertinimo ataskaitomis, vertinamas specialiosios kontrolės ir inspektavimo programos tinkamumas, pakankamumas, veiksmingumas ir bendras poveikis užtikrinant reikalavimų, taikomų žvejybos laivams ir kitiems veiklos vykdytojams, laikymąsi. II priede nustatyti tiksliniai standartai gali būti atitinkamai persvarstomi.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta Briuselyje 2013 m. birželio 25 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(2) OL L 348, 2008 12 24, p. 20.

(3) OL L 157, 2007 6 19, p. 1.

(4) OL L 112, 2011 4 30, p. 1.

(5) OL L 128, 2005 5 21, p. 1.

(6) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.

I PRIEDAS

RIZIKOS VERTINIMO PROCEDŪROS

Kiekvienas žvejybos laivas, žvejybos laivų grupė, žvejybos įrankių kategorija, veiklos vykdytojas ir (arba) su žvejyba susijusi veikla kontroliuojami ir inspektuojami pagal kiekvieną 1 straipsnyje nurodytą išteklių rūšį ir (arba) rajoną, atsižvelgiant į nustatytą prioriteto lygmenį. Prioriteto lygmuo nustatomas remiantis rizikos vertinimo, kurį atlieka kiekviena susijusi valstybė narė arba – tik 5 straipsnio 4 dalies taikymo tikslais – bet kuri kita valstybė narė, rezultatais pagal šią procedūrą:

Rizikos aprašymas

[atsižvelgiant į riziką, žvejybos veiklos rūšį, rajoną ir turimus duomenis]

Rodiklis

[atsižvelgiant į riziką, žvejybos veiklos rūšį, rajoną ir turimus duomenis]

Grandis žvejybos ir (arba) prekybos grandinėje

(kada ir kur kyla rizika)

Punktai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama

[atsižvelgiant į riziką, žvejybos veiklos rūšį, rajoną ir turimus duomenis]

Žvejyboje pasikartojantys atvejai (*1)

Galimos pasekmės (*1)

Rizikos lygis (*1)

[Pastaba. Valstybių narių nustatyta rizika turėtų atitikti 3 straipsnyje apibrėžtus tikslus]

Sužvejoti ir (arba) iškrauti kiekiai, paskirstyti pagal žvejybos laivus, išteklius ir įrankius,

žvejybos laivams skirta kvota, paskirstyta pagal žvejybos laivus, išteklius ir įrankius,

standartinių dėžių naudojimas,

iškrautų žuvininkystės produktų rinkos kaina ir kainų svyravimas (pirminis pardavimas),

anksčiau atliktų inspektavimo operacijų ir nustatytų pažeidimų, kuriuos padarė žvejybos laivas ir (arba) kitas susijęs veiklos vykdytojas, skaičius,

su uostu, vietove, rajonu ir specializacija siejami sukčiavimo faktai ir (arba) galima grėsmė,

bet kokia kita susijusi informacija arba surinkti duomenys.

Dažni, vidutinio dažnumo, reti arba nereikšmingi atvejai

Rimtos, reikšmingos, priimtinos arba nedidelės

Labai maža, maža, vidutinė, didelė arba labai didelė

(*1)

Pastaba. Vertina valstybės narės. Atliekant rizikos vertinimą, remiantis ankstesne patirtimi ir visa turima informacija įvertinama reikalavimų nesilaikymo tikimybė ir galimos tokio nesilaikymo pasekmės.

II PRIEDAS

TIKSLINIAI STANDARTAI

1. Patikrinimų jūroje skaičius (įskaitant priežiūrą iš oro, jei taikytina)

Kasmet turi būti užtikrinti šie tiksliniai žvejybos laivų, kuriais atitinkamame rajone žvejojami atlantinių menkių, jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių ištekliai, patikrinimų jūroje standartai (1) tuo atveju, kai patikrinimai jūroje yra susiję su žvejybos grandinės grandimi ir yra rizikos valdymo strategijos dalis:

Standartų per metus (*1)	Žvejybos laivų įvertintos rizikos lygis pagal 5 straipsnio 2 dalį
Standartų per metus (*1)	didelė	labai didelė
Žvejybos veikla	Ne mažiau kaip 2,5 % žvejybos reisų, vykdomų didelės rizikos žvejybos laivais, kuriais vykdoma atitinkama žvejybos veikla, patikrinimai jūroje	Ne mažiau kaip 5 % žvejybos reisų, vykdomų labai didelės rizikos žvejybos laivais, kuriais vykdoma atitinkama žvejybos veikla, patikrinimai jūroje

2. Patikrinimų krante skaičius (įskaitant dokumentų kontrolę ir patikras uostuose arba pirminio pardavimo vietose)

Kasmet turi būti užtikrinami šie tiksliniai žvejybos laivų ir kitų veiklos vykdytojų, atitinkamame rajone žvejojančių atlantinių menkių, jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių išteklius, patikrinimų krante (įskaitant dokumentų kontrolę ir patikras uostuose arba pirminio pardavimo vietose) standartai (2) tuo atveju, kai patikrinimai krante yra susiję su žvejybos ir (arba) prekybos grandinės grandimi ir yra rizikos valdymo strategijos dalis:

Standartų per metus (*2)	Žvejybos laivų ir (arba) kitų veiklos vykdytojų (pirmojo pirkėjo) rizikos lygis
Standartų per metus (*2)	didelė	labai didelė
Žvejybos veikla	Ne mažiau kaip 10 % viso kiekio, iškrauto iš didelės rizikos žvejybos laivų, patikrinimai uoste	Ne mažiau kaip 15 % viso kiekio, iškrauto iš labai didelės rizikos žvejybos laivų, patikrinimai uoste

Patikrinimai, atliekami po žuvų iškrovimo arba perkrovimo, visų pirma yra taikomi kaip papildoma kryžminės patikros priemonė siekiant įvertinti užregistruotos ir pateiktos informacijos apie sužvejotus ir iškrautus kiekius patikimumą.

(1) Laivų, kurie vieno žvejybos reiso metu jūroje praleidžia mažau nei 24 valandas, tiksliniai patikrinimų standartai pagal rizikos valdymo strategiją gali būti sumažinti perpus.

(*1) išreikšta žvejybos reisų, įvykdytų per metus atitinkamame rajone didelės ir (arba) labai didelės rizikos žvejybos laivais, procentine dalimi.

(2) Laivų, kurie per iškrovimo operaciją iškrauna mažiau nei 10 tonų, tiksliniai patikrinimų standartai pagal rizikos valdymo strategiją gali būti sumažinti perpus.

(*2) išreikšta kiekio, iškrauto iš didelės ir (arba) labai didelės rizikos žvejybos laivų per metus, procentine dalimi.

III PRIEDAS

PERIODIŠKAI SIUNČIAMA INFORMACIJA APIE SPECIALIOSIOS KONTROLĖS IR INSPEKTAVIMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMĄ

Informacijos, kuri pagal 12 straipsnį turi būti teikiama apie kiekvieną į ataskaitą įtraukiamą patikrinimą, teikimo formą:

Elemento pavadinimas	Kodas	Apibūdinimas ir turinys
Patikrinimo atpažintis	II	Dviejų raidžių ISO šalies kodas + 9 skaitmenys, pvz., DK201200000
Patikrinimo data	DA	MMMM-MM-DD
Patikrinimo arba kontrolės tipas	IT	Jūra, pakrantė, transporto priemonė, dokumentas (nurodyti)
Kiekvieno žvejybos laivo, transporto priemonės arba veiklos vykdytojo atpažintis	ID	Žvejybos laivui suteiktas Sąjungos laivyno registro numeris, transporto priemonės atpažintis ir (arba) veiklos vykdytojo įmonės pavadinimas.
Žvejybos įrankio tipas	GE	Žvejybos įrankio kodas pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) Tarptautinio žvejybos įrankių klasifikavimo statistikos standartą
Šiurkštus pažeidimas	SI	Y – taip, N – ne
Nustatyto šiurkštaus pažeidimo tipas	TS	Nurodyti nustatyto šiurkštaus pažeidimo tipą pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 XXX priede nurodytą numerį (kairėje skiltyje). Be to, Kontrolės reglamento 90 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodyti šiurkštūs pažeidimai atitinkamai pažymimi skaičiais 13, 14 ir 15.
Informacija apie dabartinę padėtį	FU	Nurodyti dabartinę padėtį: LAUKIAMA SPRENDIMO, PATEIKTAS SKUNDAS arba SKUNDAS IŠNAGRINĖTAS
Bauda	SF	Bauda (eurais), pvz., 500
Konfiskavimas	SC	LAIMIKIO ir (arba) ŽVEJYBOS ĮRANKIO fizinis konfiskavimas. Konfiskuoto laimikio ir (arba) žvejybos įrankio vertė (eurais), pvz., 10 000
Kita	SO	Jei panaikinama licencija ir (arba) leidimas, nurodyti LI (licencija) arba AU (leidimas) ir dienų skaičių, pvz., AU30
Taškai	SP	Skirti taškai, pvz. 12
Pastabos	RM	Jei nesiimama veiksmų nustačius šiurkštų pažeidimą, laisva forma paaiškinti priežastis.

IV PRIEDAS

VERTINIMO ATASKAITŲ TURINYS

Vertinimo ataskaitose pateikiama bent tokia informacija:

I. Kiekvienos susijusios valstybės narės atliktos kontrolės, inspektavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo bendroji analizė

—	Susijusios valstybės narės nustatytos rizikos aprašymas ir išsamus rizikos valdymo strategijos turinys, įskaitant peržiūros ir tikslinimo proceso aprašymą.

—	Naudojamų kontrolės ir inspektavimo priemonių tipų palyginimas ir specialiajai kontrolės ir inspektavimo programai numatytų skirti ir (arba) skirtų inspektavimo priemonių skaičius, įskaitant jų panaudojimo trukmę ir rajonus.

—	Naudojamų kontrolės ir inspektavimo priemonių tipų palyginimas ir atliktų kontrolės ir inspektavimo operacijų skaičius (nurodyti remiantis informacija, pateikta pagal III priedą) ir (arba) nustatytų šiurkščių pažeidimų skaičius ir, jei įmanoma, tokių pažeidimų motyvų analizė.

—	Už šiurkščius pažeidimus taikomos sankcijos (nurodyti remiantis informacija, pateikta pagal III priedą).

—

Kitų veiksmų (išskyrus kontrolės, inspektavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmus, pvz., mokymo ar informacines sesijas), skirtų padėti užtikrinti, kad žvejybos laivai ir (arba) kiti veiklos vykdytojai laikytųsi reikalavimų, analizė [PAVYZDYS: selektyvių žvejybos įrankių pritaikytų patobulinimų skaičius, menkių ir (arba) jų jauniklių paimtų mėginių skaičius ir pan.].

II. Kiekvienos susijusios valstybės narės atliktos kontrolės, inspektavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo išsami analizė

Inspektavimo operacijų jūroje analizė (įskaitant priežiūrą iš oro, jei taikytina), visų pirma:

—	numatytų paskirti ir (arba) paskirtų patrulinių laivų skaičiaus palyginimas,

—	šiurkščių pažeidimų jūroje skaičius,

—	labai mažos, mažos ar vidutinės rizikos žvejybos laivų patikrinimų jūroje, per kuriuos nustatomas vienas ar daugiau šiurkščių pažeidimų, procentinė dalis,

—	didelės ar labai didelės rizikos žvejybos laivų patikrinimų jūroje, per kuriuos nustatomas vienas ar daugiau šiurkščių pažeidimų, procentinė dalis,

—	sankcijų tipas ir dydis ir (arba) atgrasomojo poveikio įvertinimas.

Inspektavimo operacijų krante analizė (įskaitant dokumentų tikrinimą ir patikras uostuose, pirminio pardavimo vietose arba perkraunant), visų pirma:

—	numatytų paskirti ir paskirtų krante veiklą vykdančių inspektavimo padalinių palyginimas,

—	krante nustatytų šiurkščių pažeidimų skaičius,

—	labai mažos, mažos ar vidutinės rizikos žvejybos laivų ir (arba) veiklos vykdytojų patikrinimų krante, per kuriuos nustatomas vienas ar daugiau šiurkščių pažeidimų, procentinė dalis,

—	didelės ar labai didelės rizikos žvejybos laivų ir (arba) veiklos vykdytojų patikrinimų krante, per kuriuos nustatomas vienas ar daugiau šiurkščių pažeidimų, procentinė dalis,

—	sankcijų tipas ir dydis ir (arba) atgrasomojo poveikio įvertinimas.

Tikslinių standartų analizė, vertinant atitiktį reikalavimams (jei taikytina), visų pirma:

—	numatytų skirti ir skirtų inspektavimo priemonių palyginimas,

—	šiurkščių pažeidimų skaičius ir tendencijos (palyginti su ankstesniais dvejais metais),

—	žvejybos laivų ir (arba) veiklos vykdytojų patikrinimų, per kuriuos nustatomas vienas ar daugiau šiurkščių pažeidimų, procentinė dalis,

—	sankcijų tipas ir dydis ir (arba) atgrasomojo poveikio įvertinimas.

Kitos inspektavimo ir kontrolės veiklos – perkrovimo, priežiūros iš oro, importo ir (arba) eksporto ir pan., – taip pat kitų veiksmų tokių, kaip mokymo ar informacinės sesijos, skirtų padėti užtikrinti, kad žvejybos laivai ir kiti veiklos vykdytojai laikytųsi reikalavimų, analizė

III. Pasiūlymas (-ai), kaip padidinti kiekvienos susijusios valstybės narės atliekamos kontrolės, inspektavimo ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmingumą

2013 6 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/76

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 131/13/COL

2013 m. kovo 18 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Europos ekonominės erdvės susitarimo I priedo I skyriaus 1.2 dalies 39 punkte pateikiamas pasienio kontrolės punktų Islandijoje ir Norvegijoje, patvirtintų atlikti gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų iš trečiųjų šalių veterinarinius patikrinimus, sąrašas ir panaikinamas ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 339/12/COL (1)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

atsižvelgdama į EEE susitarimo I priedo I skyriaus įvadinės dalies 4 straipsnio B dalies 1 ir 3 punktus ir 5 punkto b papunktį,

atsižvelgdama į EEE susitarimo I priedo I skyriaus 1.1 dalies 4 punkte nurodytą aktą ( 1997 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 97/78/EB, nustatanti principus, reglamentuojančius iš trečiųjų šalių į Bendriją įvežamų produktų veterinarinių patikrinimų organizavimą (2), iš dalies pakeistą ir suderintą su EEE susitarimu minėto susitarimo I priede pateiktais sektoriniais pakeitimais, ypač į jo 6 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Kolegijos sprendimą Nr. 89/13/COL, kuriuo kompetentingam Kolegijos nariui suteikiama teisė priimti šį sprendimą,

kadangi:

keletu nuo 2012 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. sausio 15 d. išsiųstų raštų Norvegijos maisto saugos tarnyba (toliau – NMST) pranešė Institucijai apie šiuos Norvegijos pasienio kontrolės punktų sąrašo pakeitimus:

—	2012 m. gruodžio 18 d. NMST pranešė Institucijai, kad ji sustabdė Norvegijos pasienio kontrolės punkto Florø EWOS Havn (TRACES kodas NO FRO 1) veiklą dėl žmonėms vartoti neskirtų žuvų miltų importo;

—

2012 m. gruodžio 18 d. NMST pranešė Institucijai, kad ji panaikino pasienio kontrolės punkto Vadsø Port (TRACES kodas NO VOS 1) patvirtinimą ir paprašė Institucijos pašalinti pasienio kontrolės punktą Vadsø Port iš Islandijos ir Norvegijos pasienio kontrolės punktų, patvirtintų atlikti gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų iš trečiųjų šalių veterinarinius patikrinimus, sąrašo;

—	2013 m. sausio 3 d. NMST pranešė Institucijai, kad ji panaikino kontrolės centro Trollebø prie pasienio kontrolės punkto Måløy (TRACES kodas NO MAY 1) patvirtinimą ir paprašė Institucijos pašalinti kontrolės centrą Trollebø iš pasienio kontrolės punktų sąrašo;

—	2013 m. sausio 11 d. NMST pranešė Institucijai, kad ji panaikino kontrolės centro Melbu prie pasienio kontrolės punkto Sortland Port (TRACES kodas NO SLX 1) patvirtinimą ir paprašė Institucijos pašalinti kontrolės centrą Melbu iš pasienio kontrolės punktų sąrašo;

—	2013 m. sausio 15 d. NMST pranešė Institucijai, kad ji panaikino pasienio kontrolės punkto Florø EWOS Havn (TRACES kodas NO FRO 1) patvirtinimą ir paprašė Institucijos pašalinti pasienio kontrolės punktą Florø iš pasienio kontrolės punktų sąrašo;

—	2013 m. sausio 15 d. NMST pranešė Institucijai, kad ji panaikino kontrolės centro Gjesvær prie pasienio kontrolės punkto Honningsvåg Port (TRACES kodas NO HVG 1) patvirtinimą ir paprašė Institucijos pašalinti kontrolės centrą Gjesvær iš pasienio kontrolės punktų sąrašo;

todėl Institucija privalo pakeisti pasienio kontrolės punktų Islandijoje ir Norvegijoje sąrašą ir paskelbti naują sąrašą, kuriame būtų atsižvelgta į tai, kad iš patvirtintų pasienio kontrolės punktų Norvegijoje sąrašo (3) išbraukti Vadsø Port ir Florø EWOS Havn pasienio kontrolės punktai bei Trollebø, Melbu ir Gjesvær kontrolės centrai.

Sprendimu Nr. 89/13/COL Institucija perdavė šį klausimą ELPA priežiūros institucijai padedančiam ELPA veterinarijos komitetui. Komitetas vienbalsiai patvirtino siūlomus sąrašo pakeitimus. Todėl šiame sprendime numatytos priemonės atitinka bendrą ELPA priežiūros institucijai padedančio ELPA veterinarijos komiteto nuomonę ir galutinis priemonių tekstas nekeičiamas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Vadsø Port ir Florø EWOS Havn pasienio kontrolės punktai bei Trollebø, Melbu ir Gjesvær kontrolės centrai pašalinami iš Europos ekonominės erdvės susitarimo I priedo I skyriaus 1.2 dalies 39 punkte pateikto pasienio kontrolės punktų Islandijoje ir Norvegijoje, patvirtintų atlikti gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų iš trečiųjų šalių veterinarinius patikrinimus, sąrašo.

2 straipsnis

Iš trečiųjų šalių į Islandiją ir Norvegiją įvežamų gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų veterinarinius patikrinimus vykdo kompetentingos nacionalinės institucijos patvirtintuose pasienio kontrolės punktuose, kurių sąrašas pateikiamas šio sprendimo priede.

3 straipsnis

2012 m. rugsėjo 20 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 339/12/COL panaikinamas.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo pasirašymo dieną.

5 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Islandijai ir Norvegijai.

6 straipsnis

Šis sprendimas yra autentiškas anglų kalba.

Priimta Briuselyje 2013 m. kovo 18 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Sverrir Haukur GUNNLAUGSSON

Kolegijos narys

Xavier LEWIS

Direktorius

(1) OL L 350, 2012 12 20, p. 114 ir EEA priedas Nr. 71, 2012 12 20, p. 7.

(2) OL L 24, 1998 1 30, p. 9.

(3) Dėl iš sąrašo paalinto pasienio kontrolės punkto Florø EWOS Havn sąraše nereikia atsižvelgti į šiame pasienio kontrolės punkte sustabdytą žmonėms vartoti neskirtų žuvies miltų importą (2012 m. gruodžio 18 d. išsiųstas prašymas).

PRIEDAS

PATVIRTINTŲ PASIENIO KONTROLĖS PUNKTŲ SĄRAŠAS

Pavadinimas

TRACES kodas

Tipas

A	=	Oro uostas
F	=	Geležinkeliai
P	=	Uostas
R	=	Kelias

Kontrolės centras

Produktai

HC	=	Visi žmonėms vartoti skirti produktai
NHC	=	Kiti produktai
NT	=	Nėra temperatūros reikalavimų
T	=	Užšaldyti ir (arba) atšaldyti produktai
T(FR)	=	Užšaldyti produktai
T(CH)	=	Atšaldyti produktai

Gyvi gyvūnai

U	=	Kanopiniai: galvijai, kiaulės, avys, ožkos, laukiniai ir naminiai neporakanopiai
E	=	Registruoti arkliniai, kaip apibrėžta Tarybos direktyvoje 90/426/EEB
O	=	Kiti gyvūnai

5-6

Specialiosios pastabos

(1)	=	Patikrinimas vykdomas remiantis Komisijos sprendime 93/352/EEB, priimtame vykdant Tarybos direktyvos 97/78/EB 19 straipsnio 3 dalį, išdėstytais reikalavimais
(2)	=	Tik supakuoti produktai
(3)	=	Tik žuvininkystės produktai
(4)	=	Tik gyvūniniai baltymai
(5)	=	Tik vilnos kailiai ir odos
(6)	=	Tik skysti riebalai, aliejai ir žuvų taukai
(7)	=	Islandijos poniai (tik balandžio–spalio mėn.)
(8)	=	Tik arkliniai
(9)	=	Tik tropinės žuvys
(10)	=	Tik katės, šunys, graužikai, kiškiniai, gyvos žuvys, ropliai ir ne Ratitae genties paukščiai
(11)	=	Tik birūs pašarai
(12)	=	Neporakanopių atveju, tiktai jei vežami į zoologijos sodą; kitų gyvūnų atveju tik vienadieniai viščiukai, žuvys, šunys, katės, vabzdžiai arba kiti į zoologijos sodą vežami gyvūnai
(13)	=	Nagylak HU: tai Vengrijos ir Rumunijos pasienyje esantis pasienio kontrolės punktas (produktams) ir sienos perėjimo punktas (gyviems gyvūnams), kuriam taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės dėl produktų ir gyvų gyvūnų, kaip suderėta ir įtvirtinta Stojimo sutartyje. Žr. Komisijos sprendimą 2003/630/EB
(14)	=	Skirta tam tikrų į Rusiją arba iš Rusijos gabenamų žmonėms vartoti skirtų gyvūninės kilmės produktų siuntų tranzitui per Europos bendriją pagal specialias Bendrijos teisėje nustatytas procedūras
(15)	=	Tik akvakultūros gyvūnai
(16)	=	Tik žuvų miltai

Šalis: Islandija

1	2	3	4	5	6
Akureyri	IS AKU1	P		HC-T(1)(2)(3), NHC(16)
Hafnarfjörður	IS HAF 1	P		HC(1)(2)(3), NHC-NT(2)(6)(16)
Húsavík	IS HUS 1	P		HC-T(FR)(1)(2)(3)
Ísafjörður	IS ISA1	P		HC-T(FR)(1)(2)(3)
Keflavík Airport	IS KEF 4	A		HC(2), NHC(2)	O(15)
Reykjavík Eimskip	IS REY 1a	P		HC(2), NHC(2)
Reykjavík Samskip	IS REY 1b	P		HC-T(FR)(1)(2)(3), HC-NT(1)(2)(3), NHC-NT(2)(6)(16)
Þorlákshöfn	IS THH1	P		HC-T(FR)(1)(2)(3), HC-NT(6), NHC-NT(6)

Šalis: Norvegija

1	2	3	4	5	6
Borg	NO BRG 1	P		HC, NHC	E(7)
Båtsfjord	NO BJF 1	P		HC-T(FR)(1)(2)(3), HC-NT(1)(2)(3)
Egersund	NO EGE 1	P		HC-NT(6), NHC-NT(6)(16)
Hammerfest	NO HFT 1	P	Rypefjord	HC-T(FR)(1)(2)(3), HC-NT(1)(2)(3)
Honningsvåg	NO HVG 1	P	Honningsvåg	HC-T(FR)(1)(2)(3)
Kirkenes	NO KKN 1	P		HC-T(FR)(1)(2)(3), HC-NT(1)(2)(3)
Kristiansund	NO KSU 1	P	Kristiansund	HC-T(FR)(1)(2)(3), NHC-T(FR)(2)(3) HC-NT(6), NHC-NT(6)
Larvik	NO LAR 1	P		HC(2)
Måløy	NO MAY 1	P	Gotteberg	HC-T(FR)(1)(2)(3), NHC-T(FR)(2)(3)
Oslo	NO OSL 1	P		HC, NHC
Oslo	NO OSL 4	A		HC, NHC	U,E,O
Sortland	NO SLX 1	P	Sortland	HC-T(FR)(1)(2)(3)
Storskog	NO STS 3	R		HC, NHC	U,E,O
Tromsø	NO TOS 1	P	Bukta	HC-T(FR)(1)(2)(3)
Tromsø	NO TOS 1	P	Solstrand	HC-T(FR)(1)(2)(3)
Ålesund	NO AES 1	P	Breivika	HC-T(FR)(1)(2)(3), NHC-T(FR)(2)(3)
Ålesund	NO AES 1	P	Skutvik	HC-T(1)(2)(3), HC-NT(6), NHC-T(FR) (2)(3), NHC-NT(6)

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2013.175.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 175

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	56 metai 2013m. birželio 27d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		DIREKTYVOS
	*	2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/37/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo ( 1 )	1

	II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
	REGLAMENTAI
*	2013 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 615/2013 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	9
*	2013 m. birželio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 616/2013 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	11
*	2013 m. birželio 26 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 617/2013, kuriuo įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB nustatomi kompiuterių ir serverių ekologinio projektavimo reikalavimai ( 1 )	13
*	2013 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 618/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (EB) Nr. 669/2009, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 nuostatos dėl sustiprintos tam tikrų negyvūninės kilmės pašarų ir maisto produktų importo oficialios kontrolės, I priedas ( 1 )	34
*	2013 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 619/2013, kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos, Graikijos, Italijos, Maltos arba Ispanijos vėliava plaukiojančių arba šiose valstybėse registruotų ir Atlanto vandenyne į rytus nuo 45° vakarų ilgumos bei Viduržemio jūroje gaubiamaisiais tinklais paprastuosius tunus žvejojančių laivų žvejybos veikla	43
	2013 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 620/2013, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	45
	SPRENDIMAI
	2013/323/ES
*	2013 m. birželio 21 d. Tarybos Įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai	47
	2013/324/ES
*	2013 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 98/481/EB, patvirtinantis Europos Centrinio Banko išorės auditorius	54
	2013/325/ES
*	2013 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 1999/70/EB dėl nacionalinių centrinių bankų išorės auditorių nuostatos dėl Suomen Pankki išorės auditorių	55
	2013/326/ES
*	2013 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamos Sprendimo 1999/70/EB dėl nacionalinių centrinių bankų išorės auditorių nuostatos dėl Österreichische Nationalbank išorės auditorių	56
	2013/327/ES
*	2013 m. birželio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 leidžiama pateikti rinkai maisto produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų aliejinių rapsų Ms8, Rf3 ir Ms8 × Rf3 arba kurie iš jų sudaryti, ar iš tų genetiškai modifikuotų organizmų pagamintus maisto produktus ir pašarus (pranešta dokumentu Nr. C(2013) 3873) ( 1 )	57
	2013/328/ES
*	2013 m. birželio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatoma specialioji atlantinių menkių, jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių išteklių žvejybos Kategato sąsiauryje, Šiaurės jūroje, Skagerako sąsiauryje, rytinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, vandenyse į vakarus nuo Škotijos ir Airijos jūroje kontrolės ir inspektavimo programa	61
	2013/329/ES
*	2013 m. birželio 26 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo nustatomos nacionalinių institucijų arba tarnybų, atsakingų už sveikatos technologijų vertinimą, tinklo įsteigimo, valdymo ir skaidraus veikimo taisyklės	71
	TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
	2013/330/ES
*	2013 m. birželio 6 d. ES ir Šveicarijos mišraus komiteto sprendimas Nr. 1/2013, kuriuo iš dalies keičiami Europos bendrijos ir Šveicarijos konfederacijos susitarimo dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės įgyvendinamų saugumo priemonių I ir II priedai	73

	III Kiti aktai
	EUROPOS EKONOMINĖ ERDVĖ
*	2013 m. kovo 18 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 131/13/COL, kuriuo iš dalies keičiamas Europos ekonominės erdvės susitarimo I priedo I skyriaus 1.2 dalies 39 punkte pateikiamas pasienio kontrolės punktų Islandijoje ir Norvegijoje, patvirtintų atlikti gyvų gyvūnų ir gyvūninės kilmės produktų iš trečiųjų šalių veterinarinius patikrinimus, sąrašas ir panaikinamas ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 339/12/COL	76

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MK	49,2
	TR	98,7
	ZZ	74,0
0707 00 05	MK	29,3
	TR	116,3
	ZZ	72,8
0709 93 10	MA	102,6
	TR	127,4
	ZZ	115,0
0805 50 10	AR	86,5
	BR	96,4
	TR	78,7
	ZA	99,9
	ZZ	90,4
0808 10 80	AR	167,5
	BR	116,6
	CL	130,8
	CN	105,7
	NZ	144,4
	US	156,1
	ZA	128,3
	ZZ	135,6
0809 10 00	IL	342,4
	TR	218,5
	ZZ	280,5
0809 29 00	TR	335,5
0809 29 00	ZZ	335,5
0809 30	TR	179,1
0809 30	ZZ	179,1
0809 40 05	CL	216,9
	IL	308,9
	ZA	377,9
	ZZ	301,2

Pavadinimas	:	„Bayer CropScience AG“
Adresas	:	Alfred-Nobel-Strasse 50, Monheim am Rhein, VOKIETIJA