(1)

politikai formuoti Sąjungoje ir valstybių narių ekonomikos bei ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) stebėsenai vykdyti reikalinga palyginama, naujausia ir patikima informacija apie kiekvienos valstybės narės ar regiono ūkio struktūrą ir ekonominės padėties raidą;

(2)

Komisija turėtų dalyvauti vykdant valstybių narių ekonomikos bei EPS stebėseną ir visų pirma reguliariai teikti Tarybai valstybių narių pažangos vykdant savo įsipareigojimus, susijusius su EPS, ataskaitas;

(3)

Sąjungos piliečiams ekonominės sąskaitos reikalingos kaip pagrindinė priemonė bet kurios valstybės narės ar regiono ekonominei padėčiai analizuoti. Siekiant palyginamumo tokios sąskaitos turėtų būti rengiamos pagal vienodus ir vienodai aiškinamus principus. Siekiant užtikrinti kuo didesnį skaidrumą visuose sektoriuose, pateikta informacija turėtų būti kuo tikslesnė, išsamesnė ir pateikta laiku;

(4)

Komisija nacionalinių ir regioninių sąskaitų agreguotus rodiklius turėtų naudoti Sąjungos administraciniais tikslais, visų pirma – biudžeto skaičiavimams;

(5)

1970 m. buvo paskelbtas administracinis dokumentas „Europos integruotų ekonominių sąskaitų sistema (ESS)“, apimantis šio reglamento taikymo sritį. Tą dokumentą savarankiškai ir vien savo atsakomybe parengė Europos Bendrijų statistikos tarnyba ir tai buvo tos tarnybos ir valstybių narių nacionalinių statistikos institucijų kelerių bendro darbo metų rezultatas, siekiant sukurti Europos Bendrijų ekonominės ir socialinės politikos reikalavimus atitinkančią nacionalinių sąskaitų sistemą. Tai buvo iki to meto Bendrijų naudotos Jungtinių Tautų nacionalinių sąskaitų sistemos Bendrijai pritaikyta redakcija. Siekiant pirminę redakciją atnaujinti, 1979 m. paskelbta antroji dokumento redakcija (3);

(6)

1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (4) nustatyta Bendrijos ekonominės, socialinės ir regioninės politikos reikalavimus atitinkanti nacionalinių sąskaitų sistema. Iš esmės ta sistema atitiko tuometinę naują nacionalinių sąskaitų sistemą, kurią 1993 m. vasario mėn. priėmė Jungtinių Tautų statistikos komisija (1993 m. NSS), kad visų Jungtinių Tautų šalių narių duomenys būtų palyginami tarptautiniu mastu;

(7)

1993 m. NSS buvo atnaujinta 2009 m. vasario mėn. Jungtinių Tautų statistikos komisijai priėmus naują nacionalinių sąskaitų sistemą (2008 m. NSS) siekiant, kad nacionalinės sąskaitos būtų labiau suderintos su naujomis ekonominėmis aplinkybėmis, metodologinių tyrimų pažanga ir naudotojų poreikiais;

(8)

siekiant atsižvelgti į NSS pokyčius, reikia patikslinti Reglamentu (EB) Nr. 2223/96 (1995 m. ESS) nustatytą Europos sąskaitų sistemą, kad pagal šį reglamentą nustatyta patikslinta Europos sąskaitų sistema atitiktų 2008 m. NSS redakciją, kuri būtų pritaikyta prie valstybių narių ūkio struktūros, o Sąjungos duomenis būtų galima palyginti su jos pagrindinių tarptautinių partnerių sukauptais duomenimis;

(9)

siekiant nustatyti aplinkos ekonomines sąskaitas kaip patikslintos Europos sąskaitų sistemos palydovines sąskaitas, 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų (5) nustatyta bendra Europos aplinkos ekonominių sąskaitų rinkimo, rengimo, perdavimo ir vertinimo sistema;

(10)

rengiant aplinkos ir socialines sąskaitas, reikėtų visapusiškai atsižvelgti ir į 2009 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“. Reikia intensyviai tęsti metodologinius tyrimus ir duomenų patikrinimus, visų pirma dėl klausimų, susijusių su BVP ir kitais rodikliais bei strategija „Europa 2020“, kad būtų galima parengti išsamesnį gerovės ir pažangos kiekybinio vertinimo metodą siekiant remti pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Šiame kontekste turėtų būti sprendžiami išorinių aplinkos veiksnių ir socialinės nelygybės klausimai. Taip pat reikėtų atsižvelgti į produktyvumo pokyčių klausimą. Taip turėtų būti sudaryta galimybė kuo greičiau gauti duomenų, kurie papildytų BVP rodiklius. 2013 m. Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti tolesnės veiklos Komunikatą dėl „BVP ir kitų rodiklių“, o prireikus 2014 m. – pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Nacionalinių ir regioninių sąskaitų duomenys turėtų būti laikomi vienu iš būdų tiems tikslams pasiekti;

(11)

reikėtų išnagrinėti galimybę taikyti naujus, automatinius rinkimo realiuoju laiku metodus;

(12)

šiuo reglamentu nustatytoje patikslintoje Europos sąskaitų sistemoje (2010 m. ESS), be kita ko, pateikiama metodologija ir duomenų perdavimo programa, kurioje nurodytos sąskaitos ir lentelės, kurias laikydamosi nustatytų terminų turi pateikti visos valstybės narės. Tas sąskaitas ir lenteles Komisija turėtų pateikti naudotojams konkrečiomis dienomis ir, atitinkamais atvejais, pagal iš anksto paskelbtą paskelbimo tvarkaraštį, visų pirma vykdant ekonominės konvergencijos stebėseną ir siekiant glaudaus valstybių narių ekonominės politikos koordinavimo;

(13)

skelbiant duomenis reikėtų laikytis į naudotojus orientuoto požiūrio, tuo būdu suteikiant prieinamą ir naudingą informaciją Sąjungos piliečiams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams;

(14)

2010 m. ESS palaipsniui bus pakeistos visos kitos sistemos ir ji taps pagrindine bendrų standartų, apibrėžčių, klasifikatorių ir apskaitos taisyklių sistema, kad valstybės narės galėtų parengti savo sąskaitas Sąjungos tikslais ir valstybių narių rezultatus būtų galima palyginti;

(15)

remiantis 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (6), visų valstybių narių statistiniai duomenys, kurie teikiami Komisijai ir kurie turi būti suskirstyti pagal teritorinius vienetus, turėtų būti suskirstyti pagal NUTS klasifikatorių. Todėl norint gauti palyginamą regionų statistiką teritoriniai vienetai turėtų būti nustatomi pagal NUTS klasifikatorių;

(16)

valstybių narių duomenų perdavimas, įskaitant konfidencialių duomenų perdavimą, reglamentuojamas taisyklėmis, išdėstytomis 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (7). Atitinkamai, priemonėmis, kurių imamasi pagal šį reglamentą, taip pat turėtų būti užtikrinama konfidencialių duomenų apsauga ir tai, kad rengiant ir platinant Europos statistiką duomenys nebūtų neteisėtai atskleidžiami ar naudojami ne statistikos tikslais;

(17)

sudaryta darbo grupė netiesiogiai apskaičiuotų finansinio tarpininkavimo paslaugų (NAFTAP) vertinimo nacionalinėse sąskaitose klausimui toliau nagrinėti, įskaitant klausimą dėl pagal riziką koreguojamo metodo, pagal kurį į NAFTAP skaičiavimą neįtraukiamas rizikos komponentas, kad būtų atspindėtos ateityje numatomos sąnaudos, susidarančios dėl realizuotos rizikos. Siekiant geresnių rezultatų, atsižvelgiant į šios darbo grupės išvadas gali prireikti iš dalies keisti NAFTAP skaičiavimo ir priskyrimo metodologiją priimant deleguotąjį aktą;

(18)

išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai yra investicijos, todėl jos turėtų būti įrašomos į sąskaitas kaip bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas. Vis dėlto deleguotuoju aktu reikia nustatyti moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai skirtų išlaidų duomenų, kurie į sąskaitas būtų įrašomi kaip bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas, formatą, kai atlikus patikrinimą, grindžiamą papildomų lentelių parengimu, bus pakankamai įsitikinta, kad duomenys jau yra pakankamai patikimi ir palyginami;

(19)

2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyvoje 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms (8) reikalaujama skelbti svarbią informaciją apie sąlyginius įsipareigojimus, įskaitant vyriausybės garantijas, neveiksnias paskolas ir įsipareigojimus, susijusius su viešųjų bendrovių veikla, įskaitant jų apimtį, kurie gali turėti didelį poveikį valstybių biudžetams. Dėl tų reikalavimų informacija turi būti skelbiama papildomai šalia šiame reglamente reikalaujamos skelbti informacijos;

(20)

2012 m. birželio mėn. Komisija (Eurostatas) įsteigė darbo grupę Direktyvos 2011/85/ES poveikio fiskalinių duomenų rinkimui ir platinimui klausimams nagrinėti, kuri daug dėmesio skyrė tam, kaip įgyvendinami reikalavimai, susiję su sąlyginiais įsipareigojimais ir kita svarbia informacija, kuri gali rodyti potencialiai didelį poveikį valstybių biudžetams, įskaitant vyriausybės garantijas, viešųjų bendrovių įsipareigojimus, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, neveiksnias paskolas ir valdžios sektoriaus finansuojamas įmonių kapitalo dalis. Visapusiškai įgyvendindama savo darbą, ta darbo grupė turėtų prisidėti tinkamai analizuojant ekonominius santykius, kuriais grindžiamos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartys, įskaitant atitinkamais atvejais statybos, prieinamumo ir paklausos riziką, ir užfiksuojant nebalansinių viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių netiesiogines skolas – taip skatinant didesnį skaidrumą ir patikimą skolų statistiką;

(21)

Tarybos sprendimu 74/122/EEB (9) įsteigtas Ekonominės politikos komitetas (EPK) vykdo darbą, susijusį su pensijų ir pensijų reformų tvarumu. Reikėtų tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu glaudžiai koordinuoti statistikų darbą ir EPK remiamų ekspertų darbą senėjančios visuomenės klausimais, susijusį su makroekonominėmis prielaidomis ir kitais aktuariniais kriterijais, siekiant užtikrinti rezultatų nuoseklumą ir palyginamumą tarp šalių, taip pat veiksmingą su pensijomis susijusių duomenų ir informacijos perdavimą naudotojams ir suinteresuotiesiems subjektams. Be to, reikėtų aiškiai nurodyti, kad socialinio draudimo sistemoje sukaupti pensiniai įsipareigojimai / teisės patys savaime nėra viešųjų finansų tvarumo matas;

(22)

duomenys ir informacija apie valstybių narių sąlyginius įsipareigojimus teikiami atsižvelgiant į su daugiašalės priežiūros procedūra, nustatyta Stabilumo ir augimo pakte, susijusį darbą. Komisija iki 2018 m. liepos mėn. turėtų pateikti ataskaitą, kurioje įvertintų, ar tie duomenys turėtų būti teikiami 2010 m. ESS kontekste;

(23)

svarbu pabrėžti valstybių narių regioninių sąskaitų svarbą Sąjungos regioninei, ekonominei ir socialinei sanglaudos politikai, taip pat ekonominės tarpusavio priklausomybės analizės svarbą. Be to, pripažįstama, kad reikia didinti regioninio lygio sąskaitų, įskaitant valdžios sektoriaus sąskaitas, skaidrumą. Komisija (Eurostatas) turėtų itin daug dėmesio skirti regionų, kuriuose yra valstybių narių autonominiai regionai ar autonominės vyriausybės, fiskaliniams duomenims;

(24)

siekiant iš dalies keisti šio reglamento A priedą, kad būtų užtikrintas suderintas aiškinimas arba palyginamumas tarptautiniu mastu, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas su Europos statistikos sistemos komitetu, įsteigtu pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009. Be to, vadovaujantis SESV 127 straipsnio 4 dalimi ir 282 straipsnio 5 dalimi, ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu atitinkamais atvejais konsultuotųsi su Europos Centriniu Banku jo kompetencijos srityse. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(25)

daugelis Sąjungos ekonomikos valdymo sistemoje, visų pirma perviršinio deficito ir makroekonominių disbalansų procedūrose, naudojamų statistikos agreguotų rodiklių yra apibrėžti remiantis ESS. Teikdama duomenis ir ataskaitas pagal tas procedūras, Komisija turėtų suteikti tinkamos informacijos apie 2010 m. ESS metodinių pokyčių, nustatytų deleguotaisiais aktais pagal šio reglamento nuostatas, poveikį atitinkamiems agreguotiems rodikliams;

(26)

siekdama užtikrinti ESS mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros duomenų patikimumą ir palyginamumą, Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, iki 2013 m. gegužės mėn. pabaigos atliks vertinimą, ar mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros duomenys galiojančiomis ir palyginamosiomis kainomis jau yra pakankamai kokybiški nacionalinių sąskaitų rengimo tikslais;

(27)

šiam reglamentui įgyvendinti reikės atlikti svarbių nacionalinių statistikos sistemų pakeitimų, todėl Komisija valstybėms narėms nustatys nukrypti leidžiančias nuostatas. Visų pirma nacionalinių sąskaitų duomenų perdavimo programoje turėtų būti atsižvelgta į esminius politinius ir statistinius pokyčius, kurie ataskaitiniais programos laikotarpiais įvyko kai kuriose valstybėse narėse. Komisijos nustatytos nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti laikinos ir peržiūrimos. Komisija turėtų teikti paramą atitinkamoms valstybėms narėms dedant pastangas užtikrinti, kad būtų atlikti reikiami jų statistikos sistemų pakeitimai, kad tos nukrypti leidžiančios nuostatos būtų kuo greičiau nebetaikomos;

(28)

duomenų perdavimo terminų sutrumpinimas galėtų sudaryti papildomą reikšmingą naštą ir išlaidų respondentams ir nacionalinėms statistikos tarnyboms Sąjungoje ir todėl gali pablogėti rengiamų duomenų kokybė. Todėl nustatant duomenų perdavimo terminus turėtų būti atsižvelgiama į naudos ir žalos pusiausvyrą;

(29)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (10);

(30)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti patikslintą Europos sąskaitų sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(31)

pasikonsultuota su Europos statistikos sistemos komitetu;

(32)

pasikonsultuota su Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetu, įsteigtu 2006 m. lapkričio 13 d. Tarybos sprendimu 2006/856/EB dėl Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komiteto įsteigimo (11), ir Bendrųjų nacionalinių pajamų komitetu (BNP komitetas), įsteigtu 2003 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1287/2003 dėl bendrųjų nacionalinių pajamų rinkos kainomis suderinimo (BNP reglamentas) (12),