3.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/1

(1)

Direktyva 2010/40/ES reikalaujama, kad Komisija priimtų deleguotuosius aktus dėl specifikacijų, būtinų intelektinių transporto sistemų (ITS) diegimo ir operacinio naudojimo suderinamumui, sąveikai ir tęstinumui užtikrinti;

(2)

pagal Direktyvos 2010/40/ES 3 straipsnio d punktą, sąveikios visos Europos e. skambučio sistemos suderintas užtikrinimas yra vienas iš prioritetinių veiksmų. Todėl Komisija turėtų priimti būtinas šios srities specifikacijas;

(3)

2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis, (Universaliųjų paslaugų direktyva) (2) 26 straipsnyje reikalaujama, kad surinkus vieną Europos skubaus iškvietimo numerį „112“, į skambučius būtų tinkamai atsakoma ir būtų aptarnaujama pagal tinklų technologines galimybes taip, kad atitiktų nacionalinius pagalbos tarnybų sistemos, įskaitant reagavimo į skubios pagalbos iškvietas centrų (bendrųjų pagalbos centrų), organizacinius reikalavimus;

(4)

Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Metas diegti pagalbos iškvietos sistemą“ (3) numatytos naujos reguliavimo priemonės, kuriomis siekiama, kad Sąjungoje būtų sparčiau diegiama transporto priemonių pagalbos iškvietos sistema. Viena iš siūlomų priemonių – užtikrinti, kad bendrųjų pagalbos centrų infrastruktūros modernizavimas siekiant, kad būtų galima tinkamai priimti ir tvarkyti pagalbos iškvietas „eCall“, būtų privalomas;

(5)

Komisijos rekomendacijoje 2011/750/ES dėl paramos elektroniniuose ryšių tinkluose diegiant visoje Europoje taikomą pagalbos iškvietos paslaugą siekiant perduoti automobilyje sumontuota pagalbos iškvietos įranga generuotus pagalbos skambučius naudojantis telefono numeriu 112 („pagalbos iškvieta“) (4) patariama, kad valstybės narės nurodytų pagalbos iškvietos „eCall“ BPC, kuriam turėtų būti nukreipiamos pagalbos iškvietos „eCall“, ir užtikrintų, kad judriojo ryšio tinklų operatoriai tinkamai tvarkytų pagalbos iškvietas „eCall“;

(6)

tikimasi, kad sąveiki europinė pagalbos iškvietos paslauga padės sumažinti skubios pagalbos tarnybų reagavimo laiką ir taip sumažins žūčių Sąjungoje skaičių ir sušvelnins sužalojimų kelių eismo įvykiuose pasekmes;

(7)

taip pat tikimasi, kad sąveiki europinė pagalbos iškvietos paslauga padės sumažinti dėl eismo įvykių visuomenei daromą ekonominę žalą, nes pagerės incidentų valdymas, sumažės spūsčių keliuose ir antrinių avarijų;

(8)

tvarkydami pagalbos iškvietas „eCall“, BPC, skubios pagalbos tarnybos ir tarnybų partneriai asmens duomenis tvarko pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (5) ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (6). Valstybės narės užtikrina, kad ši atitiktis būtų įrodyta nacionalinėms duomenų apsaugos institucijoms, taikant apriorinės kontrolės procedūras, tokias kaip išankstinis pranešimas, arba aposteriorinius patikrinimus, pvz., nagrinėjant skundus ar vykdant tyrimą;

(9)

sąveiki europinė pagalbos iškvietos sistema „eCall“ kuriama pagal 29 straipsnio darbo grupės rekomendacijas, pateiktas 2006 m. rugsėjo 26 d. priimtame „Darbiniame dokumente dėl pagalbos iškvietos paslaugos iniciatyvos poveikio duomenų apsaugai ir privatumui“ (1609/06/EN – Darbinis dokumentas 125). Turi būti neįmanoma sekti įprastai veikiančios transporto priemonės, kurioje yra pagalbos iškvietos „eCall“ įranga. Į būtinųjų duomenų, kuriuos siunčia transporto priemonėje esanti pagalbos iškvietos „eCall“ įranga (t. y. kai ji suaktyvinama), rinkinį įtraukiama minimali informacija, kuri būtina, kad būtų galima tinkamai reaguoti į pagalbos iškvietą;

(10)

nepažeidžiant Direktyvos 95/46/EB, valstybės narės, diegdamos pagalbos iškvietos BPC infrastruktūrą, atsižvelgia į 2006 m. rugsėjo 26 d. priimtą 29 straipsnio darbo grupės „Darbinį dokumentą dėl pagalbos iškvietos paslaugos iniciatyvos poveikio duomenų apsaugai ir privatumui“ (1609/06/EN – Darbinis dokumentas 125);

(11)

svarbu, kad visos valstybės narės turėtų parengti pagalbos iškvietos sistemos paslaugos diegimo bendrus techninius sprendimus ir praktiką. Bendrus techninius sprendimus turėtų rengti visų pirma Europos standartizacijos organizacijos, siekdamos palengvinti pagalbos iškvietos paslaugos „eCall“ diegimą, užtikrinti paslaugos sąveikumą bei tęstinumą visoje ES ir sumažinti bendras jos įgyvendinimo Europos Sąjungoje išlaidas;

(12)

Europos standartizacijos organizacijos – ETSI ir CEN – parengė bendrus europinės pagalbos iškvietos „eCall“ paslaugos diegimo standartus, į kuriuos daroma nuoroda šiame reglamente;

(13)

turėtų būti skirta pakankamai laiko modernizuoti jau įdiegtą infrastruktūrą, todėl šis reglamentas jai turėtų būti taikomas praėjus 12 mėnesių po įsigaliojimo.

3.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/5

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas leisti naudoti preparatą Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) pagal naują paskirtį. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti Bacillus subtilis PTA-6737 (ATCC PTA-6737) pagal naują paskirtį kaip nujunkytų paršelių ir nujunkytų kiaulinių šeimos gyvūnų, išskyrus Sus scrofa domesticus, pašarų priedą, priskirtiną priedų kategorijai „zootechniniai priedai“;

(4)

preparatą Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) Komisijos reglamentu (ES) Nr. 107/2010 (2) buvo leista dešimt metų naudoti kaip mėsinių viščiukų pašarų priedą ir Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 885/2011 (3) kaip viščiukų, iš kurių auginamos dedeklės, mėsinių ančių, putpelių, fazanų, kurapkų, perlinių vištų, karvelių, mėsinių žąsų ir stručių pašarų priedą;

(5)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) savo 2012 m. balandžio 25 d. nuomonėje (4) patvirtino savo ankstesnes išvadas, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis preparatas Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) yra laikomas saugiu visų rūšių gyvūnams, produktų, pagamintų iš bet kokių šį priedą vartojusių gyvūnų, vartotojams ir aplinkai. Nors pareiškėjui atlikus tris bandymus nustatytas mažiausiai vieno rodmens žymus pagerėjimas, palyginti su kontrolės grupėmis, Tarnyba dėl prieštaringų tyrimų rezultatų, gautų naudojant skirtingas dozes, negalėjo nustatyti mažiausios veiksmingos dozės kaip siūlė pareiškėjas. Dviejų bandymų rezultatai buvo daug geresni naudojant 1 × 107 KSV/kg dozę, tačiau nebuvo geresni naudojant 5 × 107 KSV/kg dozę. Tarnyba nemano, kad reikėtų nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, patvirtinama pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaita, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(6)

atlikus preparato Bacillus subtilis (ATCC PTA-6737) vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje išdėstytos leidimo suteikimo sąlygos įvykdytos. Todėl reikėtų leisti naudoti šį preparatą kaip nurodyta šio reglamento priede;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/8

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

3.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/10

(1)

2003 m. vasario 27 d. Komisijos sprendimas 2003/135/EB dėl klasikinio kiaulių maro likvidavimo ir neatidėliotinos laukinių kiaulių vakcinacijos nuo klasikinio kiaulių maro Vokietijos federalinėse Žemutinės Saksonijos, Šiaurės Reino-Vestfalijos, Reino krašto-Pfalco ir Saro krašto žemėse (2), 2004 m. gruodžio 3 d. Komisijos sprendimas 2004/832/EB, patvirtinantis klasikinio kiaulių maro išnaikinimo tarp laukinių kiaulių ir neatidėliotinos jų vakcinacijos Šiaurės Vogėzuose, Prancūzijoje planą (3), ir 2005 m. sausio 26 d. Komisijos sprendimas 2005/59/EB, patvirtinantis klasikinio kiaulių maro išnaikinimo tarp laukinių kiaulių ir neatidėliotinos jų vakcinacijos Slovakijoje planą (4), buvo priimti atitinkamai tam tikruose Vokietijos, Prancūzijos ir Slovakijos regionuose patvirtinus laukinių kiaulių klasikinį kiaulių marą. Šiais sprendimais buvo patvirtinti tų valstybių narių laukinių kiaulių klasikinio maro išnaikinimo ir neatidėliotinos jų vakcinacijos nuo tos ligos planai;

(2)

2012 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimu 2012/761/ES, kuriuo patvirtinamos metinės ir daugiametės 2013 m. ir vėlesniems metams valstybių narių pateiktos tam tikrų gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo, kontrolės ir stebėsenos programos ir nustatomas Europos Sąjungos finansinis įnašas (5), patvirtinamos, inter alia, Vokietijos ir Slovakijos pateiktos klasikinio kiaulių maro kontrolės ir stebėsenos programos;

(3)

2011 m. Prancūzija ir Slovakija pranešė Komisijai ir valstybėms narėms apie palankią klasikinio kiaulių maro padėtį jų teritorijoje. Remiantis pateikta informacija, laukinių kiaulių klasikinis kiaulių maras paveiktose tų valstybių narių vietovėse buvo sėkmingai išnaikintas. Be to, 2012 m. Vokietija pranešė Komisijai ir valstybėms narėms, kad laukinių kiaulių klasikinis kiaulių maras paveiktose šios valstybės narės vietovėse buvo sėkmingai išnaikintas;

(4)

remiantis Vokietijos, Prancūzijos ir Slovakijos pateikta informacija, neatidėliotina laukinių kiaulių vakcinacija buvo sustabdyta. Be to, pirmiau ligos paveiktos vietovės dabar yra atidžiai prižiūrimos vykdant Įgyvendinimo sprendimu 2012/761/ES patvirtintas programas. Todėl toms valstybėms narėms patvirtinti laukinių kiaulių klasikinio kiaulių maro išnaikinimo ir neatidėliotinos laukinių kiaulių vakcinacijos nuo klasikinio kiaulių maro planai nebereikalingi;

(5)

todėl, siekiant Sąjungos teisės aktų aiškumo ir nuoseklumo, sprendimai 2003/135/EB, 2004/832/EB ir 2005/59/EB turėtų būti panaikinti;

(6)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/12

(1)

toksinas T-2 ir toksinas HT-2 yra įvairių Fusarium rūšių gaminami mikotoksinai. Toksinas T-2 greitai suskaidomas į daug produktų, o toksinas HT-2 yra pagrindinis metabolitas;

(2)

Europos maisto saugos tarnybos (EMST) Mokslinė grupė, nagrinėjanti maisto grandinės teršalų klausimus, (CONTAM) Komisijos prašymu priėmė nuomonę dėl pavojaus gyvūnų ir visuomenės sveikatai, susijusio su toksinais T-2 ir HT-2 maiste ir pašaruose (1);

(3)

CONTAM mokslinė grupė nustatė 100 ng/kg kūno masės bendro toksinų T-2 ir HT-2 kiekio leidžiamąją paros dozę (LPD). Vidutinis lėtinis su maistu suvartojamo bendro toksinų T-2 ir HT-2 kiekio poveikis, remiantis turimais paplitimo duomenimis, yra mažesnis nei visų amžiaus grupių populiacijų LPD, todėl tiesioginio pavojaus sveikatai nėra;

(4)

vertindama pavojų gyvūnų sveikatai CONTAM grupė padarė išvadą, kad galima laikyti, jog dabartinis toksinų T-2 ir HT-2 poveikis atrajotojų, kiškių ir žuvų sveikatai nepavojingas. Įvertinus toksinų T-2 ir HT-2 poveikį kiaulėms, naminiams paukščiams, arkliams ir šunims mažai tikėtina, kad jų sveikatai bus padarytas nepageidaujamas poveikis. Katės priklauso vienai iš jautriausių gyvūnų rūšių. Atsižvelgiant į tai, kad turėta nepakankamai duomenų, ir į sunkų nepageidaujamą poveikį sveikatai esant mažoms dozėms, nebuvo galima nustatyti nei nepastebėto neigiamo poveikio ribos (NOAEL), nei žemiausios pastebėto neigiamo poveikio ribos (LOAEL). Todėl ši rekomendacija turi būti netaikoma kačių ėdalui; jam bus nustatytos griežtesnės priemonės;

(5)

CONTAM grupė taip pat padarė išvadą, kad toksinų T-2 ir HT-2 pernaša iš pašarų į gyvūninius maisto produktus yra nedidelė, ir dėl tokios pernašos toksinų poveikis žmonėms yra nežymus;

(6)

atsižvelgiant į mokslinėje nuomonėje padarytas išvadas ir į didelį metinį toksinų T-2 ir HT-2 kiekio svyravimą, tikslinga surinkti daugiau duomenų apie toksinus T-2 ir HT-2 grūduose ir grūdų produktuose ir gauti daugiau informacijos apie maisto perdirbimo (pvz., virimo) ir agronominių veiksnių poveikį toksinų T-2 ir HT-2 buvimui. Kad būtų galima nustatyti priemones, kurių reikėtų imtis, kad į grūdus ir grūdų produktus nepatektų toksinų T-2 ir HT-2 arba jų būtų mažiau, taip pat būtina gauti daugiau informacijos apie įvairius veiksnius, dėl kurių grūduose ir grūdų produktuose atsiranda santykinai didelis toksinų T-2 ir HT-2 kiekis. Siekiant gauti daugiau informacijos apie veiksnius, dėl kurių grūduose ir grūdų produktuose atsiranda santykinai didelis toksinų T-2 ir HT-2 kiekis, ir apie pašarų ir maisto perdirbimo poveikį, reikia atlikti tyrimus. Pagal turimus duomenis T-2 ir HT-2 nepasitaiko arba pasitaiko tik labai mažais kiekiais ryžiuose ir ryžių produktuose, todėl tikslinga šių produktų neįtraukti į šios rekomendacijos taikymo sritį;

(7)

vertinant toksinų T-2 ir HT-2 poveikio žmonėms ir gyvūnams pokyčius ir tendencijas bus remiamasi grūdų ir grūdų produktų stebėsenos rezultatais. Todėl tikslinga naudoti pakankamai tikslius analizės metodus;

(8)

siekiant nurodyti, kokiais atvejais būtų tikslinga atlikti tokius tyrimus, reikėtų numatyti orientacines vertes, kurias viršijus toks tyrimas taptų tikslingas. Nustatant tokias orientacines vertes buvo remtasi EMST duomenų bazėje esančiais paplitimo duomenimis. Atliekant tokius tyrimus yra itin svarbus atsekamumas;

(9)

informacija, gauta pagal šią rekomendaciją, turėtų būti įvertinta 2015 m. Įgyvendinant šią rekomendaciją sukaupti stebėsenos duomenys leis geriau suprasti metinį toksinų T-2 ir HT-2 kiekio svyravimą ir šių toksinų buvimą daugelyje grūdų produktų, veiksnius, dėl kurių atsiranda didelis šių toksinų kiekis, ir tai, kokių priemonių (taip pat atsižvelgiant į agronominius veiksnius ir perdirbimą), būtų galima imtis, kad į tokius produktus nepatektų toksinų T-2 ir HT-2 arba jų būtų kuo mažiau,

(1)

Valstybės narės, aktyviai bendradarbiaudamos su pašarų ir maisto ūkio subjektais, turėtų stebėti, ar grūduose ir grūdų produktuose nėra toksinų T-2 ir HT-2. Šioje rekomendacijoje ryžiai nelaikomi grūdais, o ryžių produktai – grūdų gaminiais.

(2)

Valstybės narės turėtų raginti vienu metu atlikti tyrimus, ar ėminiuose nėra T-2 ir HT-2 bei kitų Fusarium toksinų, tokių kaip deoksinivalenolis, zearalenonas ir fumonizinas B1 + B2, kad būtų galima nustatyti, kaip dažnai jie pasitaiko kartu.

Jeigu analizės metodas leidžia, būtų tikslinga ištirti ir maskuotus mikotoksinus, visų pirma mono- ir diglikozilintus toksinų T-2 ir HT-2 konjugatus.

(3)

Reikėtų atlikti žmonėms vartoti skirtų grūdų ir grūdų produktų ėminių ėmimą ir analizę, laikantis 2006 m. vasario 23 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 401/2006, nustatančio ėminių ėmimo ir analizės metodus, skirtus oficialiai mikotoksinų kiekio maisto produktuose kontrolei (2), nuostatų, kaip antai:

Maisto ūkio subjektų taikoma ėminių ėmimo procedūra gali nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 401/2006 nuostatų, tačiau ji turi būti reprezentatyvi atrankinei partijai.

(4)

Reikėtų atlikti pašarams ir kombinuotiesiems pašarams skirtų grūdų ir grūdų produktų ėminių ėmimą ir analizę, laikantis 2009 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 152/2009, nustatančio oficialiai pašarų kontrolei taikytinus Bendrijos ėminių ėmimo ir analizės metodus (3), nuostatų. Toksinų T-2 ir HT-2 (atskirai) aptikimo riba turėtų būti ne didesnė kaip 10 μg/kg. Jeigu taikomas analitinės atrankinės patikros metodas, toksinų T-2 ir HT-2 (bendras kiekis) aptikimo riba neturėtų būti didesnė kaip 25 μg/kg.

Pašarų ūkio subjektų taikoma ėminių ėmimo procedūra gali nukrypti nuo Reglamento (EB) Nr. 152/2009 nuostatų, tačiau ji turi būti reprezentatyvi atrankinei partijai.

(5)

Valstybės narės, aktyviai bendradarbiaudamos su pašarų ir maisto ūkio subjektais, turėtų atlikti tyrimus, kad nustatytų veiksnius, dėl kurių viršijamas orientacinis kiekis, ir priemones, kurių reikia imtis, kad toksinų nebūtų arba jų būtų mažiau. Tokius tyrimus reikėtų atlikti ypač tokiais atvejais, kai per tam tikrą laikotarpį šios rekomendacijos priede nurodytuose grūduose ir grūdų produktuose pakartotinai nustatomas toksinų T-2 ir HT-2 kiekis, viršijantis orientacinį. Siekiant gauti daugiau informacijos apie įvairius veiksnius (įskaitant agronominius), dėl kurių grūduose ir grūdų produktuose atsiranda santykinai didelis toksinų T-2 ir HT-2 kiekis, turėtų būti atliekami pirminio perdirbimo grūdų ir grūdų produktų ėminių ėmimas ir analizė.

(6)

Valstybės narės, aktyviai bendradarbiaudamos su pašarų ir maisto ūkio subjektais, turėtų atlikti tyrimus, kad nustatytų pašarų ir maisto perdirbimo poveikį toksinų T-2 ir HT-2 buvimui. Tokius tyrimus reikėtų atlikti ypač tokiais atvejais, kai per tam tikrą laikotarpį grūdų produktuose pakartotinai nustatomas toksinų T-2 ir HT-2 kiekis, viršijantis orientacinį.

(7)

Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad analizių rezultatai būtų reguliariai siunčiami EMST, kuri juos kaups vienoje duomenų bazėje, ir kad tyrimų rezultatai būtų kasmet pateikiami Europos Komisijai, – pirmą kartą iki 2013 m. gruodžio mėn. Siekiant užtikrinti vienodą šios rekomendacijos taikymą ir tyrimų rezultatų palyginamumą bus parengtos gairės,

3.4.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 91/16