2013 3 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 78/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 227/2013

2013 m. kovo 13 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1434/98, nustatantis sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1288/2009 dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių nustatymo 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui (3) ir 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 579/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1288/2009 dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių nustatymo 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui (4), pereinamuoju laikotarpiu iki 2012 m. gruodžio 31 d. užtikrinamas 2009 m. sausio 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus (5), nustatytų tam tikrų techninių priemonių taikymo nenutrūkstamumas;

(2)	kuriama nauja techninių apsaugos priemonių sistema, atsižvelgiant į vykdomą bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformą. Nėra tikėtina, kad tokia nauja sistema bus sukurta iki 2012 m. pabaigos, todėl tikslinga pratęsti tų pereinamojo laikotarpio techninių priemonių taikymą;

(3)	siekiant užtikrinti nenutrūkstamą ir tinkamą biologinių jūrų išteklių apsaugą ir jų valdymą, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 (6) turėtų būti atnaujintas į jį įtraukiant pereinamojo laikotarpio technines priemones;

(4)	siekiant užtikrinti tolesnę tinkamą Juodosios jūros biologinių jūrų išteklių apsaugą ir valdymą, į Reglamentą (EB) Nr. 850/98 turėtų būti įtrauktas anksčiau pagal Sąjungos teisę nustatytas mažiausias leidžiamas iškrauti paprastųjų otų dydis ir jų žvejybos tinklinio audeklo akių dydis;

(5)	siekiant sumažinti į jūrą išmetamų žuvų rūšių, kurioms taikoma kvota, kiekį visuose Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) rajonuose, turėtų būti toliau taikomas draudimas atrinkti geriausių rūšių žuvis;

(6)

remiantis 2009 m. surengtomis Sąjungos, Norvegijos ir Farerų salų konsultacijomis, siekiant sumažinti nepageidaujamą sužvejotų žuvų kiekį, turėtų būti nustatytas draudimas tam tikrų rūšių žuvis paleisti į jūrą ar leisti joms išplaukti, žvejybos įrankio neįkėlus į laivą ir reikalavimas plaukti į kitą žvejybos rajoną, kai 10 % laimikio sudaro neverslinio dydžio žuvys;

(7)	atsižvelgiant į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (STECF) rekomendaciją, turėtų būti toliau taikomi draudimai iškrauti arba laikyti laive ICES IIa kvadrate sužvejotas atlantines silkes;

(8)	atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, jau nebūtina drausti žvejybą žvejybos rajone siekiant ICES VIa kvadrate apsaugoti neršiančias atlantines silkes, kad būtų užtikrinta tos rūšies žuvų tausi žvejyba, todėl tas draudimas turėtų būti panaikintas;

(9)	atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, kurioje sumažėjusi tobinių gausa siejama su mažesniu tripirščių kirų išaugintų jauniklių skaičiumi, turėtų būti toliau taikomas ICES IV parajonyje nustatytas žvejybos draudimas, išskyrus kasmetę ribotą žvejybą žuvų išteklių stebėjimo tikslais;

(10)	atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, tam tikruose rajonuose, kuriuose draudžiama žvejoti norveginius omarus, turėtų būti galima leisti naudotis žvejybos įrankiais, netinkamais norveginiams omarams žvejoti;

(11)	atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti toliau taikomas žvejybos draudimas žvejybos rajone siekiant ICES VIb kvadrate apsaugoti juodadėmių menkių jauniklius;

(12)	atsižvelgiant į ICES ir STECF rekomendaciją, vandenyse į vakarus nuo Škotijos (ICES VIa kvadrate) turėtų būti toliau taikomos tam tikros techninės apsaugos priemonės, siekiant apsaugoti atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų išteklius ir prisidėti prie žuvų išteklių apsaugos;

(13)	atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti leidžiama ICES VIa kvadrate ledjūrio menkes žvejoti naudojant rankines ūdas ir traukiamas automatines ūdas;

(14)

atsižvelgiant į STECF rekomendaciją dėl atlantinių menkių pasiskirstymo ICES VIa kvadrate, kuris rodo, kad didžioji bendro leidžiamo sužvejoti atlantinių menkių kiekio dalis sužvejojama į šiaurę nuo 59° šiaurės platumos, turėtų būti leidžiama į pietus nuo šios ribos žvejoti naudojant žiauninius tinklus;

(15)	atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti leidžiama ICES VIa kvadrate mažadėmius katryklius žvejoti naudojant žiauninius tinklus;

(16)	taikant leidžiančią nukrypti nuostatą žvejybai tralais, daniškais velkamaisiais tinklais ar panašiais žvejybos įrankiais ICES VIa kvadrate, reikėtų reguliariai peržiūrėti žvejybos įrankių savybių tinkamumą atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas siekiant jas iš dalies pakeisti arba panaikinti;

(17)	atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti nustatytas žvejybos draudimas žvejybos rajone siekiant ICES VIa kvadrate apsaugoti atlantinių menkių jauniklius;

(18)	draudimo dėl atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų žvejybos ICES VI parajonyje tinkamumas turėtų būti reguliariai peržiūrimas, atsižvelgiant į mokslines rekomendacijas norint jį iš dalies pakeisti arba panaikinti;

(19)	atsižvelgiant į ICES ir STECF rekomendaciją, turėtų būti toliau taikomos atlantinių menkių išteklių Keltų jūroje (ICES VIIf ir VIIg kvadratuose) apsaugos priemonės;

(20)	atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti toliau taikomos priemonės melsvųjų molvų neršto plotams ICES VIa kvadrate apsaugoti;

(21)	turėtų būti toliau taikomos priemonės, kurias Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisija (NEAFC) 2011 m. nustatė paprastųjų jūrinių ešerių apsaugai ICES I ir II parajonių tarptautiniuose vandenyse;

(22)	turėtų būti toliau taikomos priemonės, kurias NEAFC 2011 m. nustatė paprastųjų jūrinių ešerių apsaugai Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse;

(23)	atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, ICES IVc kvadrate ir IVb kvadrato pietuose turėtų būti toliau leidžiama tam tikromis sąlygomis žvejoti plačiažiočiu tralu su elektros srovės impulsais;

(24)

remiantis 2009 m. surengtomis Sąjungos, Norvegijos ir Farerų salų konsultacijomis, turėtų būti nuolat taikomos tam tikros priemonės, kuriomis apribojamas šiaurės rytų Atlante atlantines skumbres, atlantines silkes ir paprastąsias staurides žvejojančių pelaginės žvejybos laivų pajėgumas perdirbti laimikį ir jį iškrauti;

(25)	atsižvelgiant į ICES rekomendaciją, suaugusių atlantinių menkių išteklių Airijos jūroje apsaugai per neršto sezoną turėtų būti toliau taikomos techninės apsaugos priemonės;

(26)	atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, turėtų būti leidžiama ICES VIIa kvadrato rajone, kuriame ribojama žvejyba, naudoti rūšiuojamuosius tinklelius;

(27)

atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, ICES IIIa, VIa, VIb, VIIb, VIIc, VIIj, VIIk kvadratuose ir ICES VIII, IX, X parajoniuose ir XII parajonyje į rytus nuo 27 vakarų ilgumos, kurių jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m, tačiau ne gilesniuose kaip 600 m vandenyse žvejoti žiauniniais tinklais ir vertikaliaisiais tinklais turėtų būti leidžiama tik tam tikromis sąlygomis, užtikrinus biologiškai pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų apsaugą;

(28)

svarbu patikslinti įvairių sistemų, taikomų žvejybai žiauniniais tinklais, ypač ICES VII parajonyje, sąveiką. Konkrečiau turėtų būti patikslinta, kad konkrečią nukrypti leidžiančią nuostatą dėl žvejybos žiauniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 100 mm arba didesnis, ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIIb, c, j ir k kvadratuose ir tam tikras su ta nukrypti leidžiančia nuostata susijusias sąlygas taikoma tik vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m, tačiau mažesnis nei 600 m, ir kad todėl Reglamente (EB) Nr. 850/98 nustatytos norminės taisyklės dėl tinklinio audeklo akies dydžio intervalo ir sužvejoto žuvų kiekio sudėties taikomos ICES VIIa, VIId, VIIe, VIIf, VIIg ir VIIh kvadratuose ir vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j ir k kvadratuose;

(29)	atsižvelgiant į STECF rekomendaciją, ICES IX parajonio vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m, bet mažesnis nei 600 m, turėtų būti leidžiama naudoti sieninius tinklus;

(30)	Biskajos įlankoje toliau turėtų būti leidžiama naudoti tam tikrus selektyviosios žvejybos įrankius siekiant užtikrinti tausų europinių paprastųjų jūrinių lydekų ir norveginių omarų išteklių naudojimą bei sumažinti į jūrą išmetamų šių rūšių gyvūnų kiekį;

(31)

turėtų būti toliau taikomi 2004 m. NEAFC patvirtinti žvejybos apribojimai tam tikruose rajonuose siekiant NEAFC reguliuojamame rajone apsaugoti pažeidžiamas giliavandenių rūšių žuvų buveines ir 2008 m. Sąjungos patvirtinti žvejybos apribojimai tam tikruose ICES VIIc, j ir k kvadratų rajonuose ir ICES VIIIc kvadrate;

(32)

atsižvelgiant į Sąjungos ir Norvegijos jungtinės darbo grupės techninių priemonių klausimais rekomendaciją, Skagerako ir Kategato sąsiauriuose nustatytas draudimas savaitgaliais tralais ar gaubiamaisiais tinklais žvejoti atlantines silkes, atlantines skumbres ar atlantinius šprotus nebepadeda apsaugoti pelaginių rūšių išteklių, nes pasikeitė žvejybos modeliai. Atitinkamai, remiantis 2011 m. surengtomis Sąjungos, Norvegijos ir Farerų salų konsultacijomis, šis draudimas turėtų būti atšauktas;

(33)	siekiant aiškumo ir geresnio reglamentavimo, tam tikros neaktualios nuostatos turėtų būti panaikintos;

(34)

siekiant atspindėti žvejybos modelių pokyčius ir labiau selektyvių žvejybos įrankių patvirtinimą, turėtų būti toliau laikomasi reikalavimų, susijusių su tinklinio audeklo akies dydžio intervalais, pagrindinėmis žvejojamomis žuvų rūšimis ir reikalaujamais laimikio procentais, kurie taikomi Skagerako ir Kategato sąsiauriuose;

(35)	remiantis biologinių tyrimų duomenimis turėtų būti iš naujo nustatyti filipininės veneros versliniai dydžiai;

(36)	siekiant prisidėti prie paprastųjų aštuonkojų, ypač jų jauniklių, apsaugos buvo nustatytas verslinis paprastųjų aštuonkojų dydis, kai žvejojama Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (CECAF) regiono trečiųjų šalių suverenitetui ar jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse;

(37)	turėtų būti nustatyta priemonė, lygiavertė mažiausiam leidžiamam iškrauti ančiuvių kiekiui, susijusi su žuvų skaičiumi viename kilograme, kadangi tai padėtų supaprastinti darbą laivuose, žvejojančiuose šios rūšies žuvis, ir sudarytų palankesnes sąlygas krante taikyti kontrolės priemones;

(38)	siekiant ICES IIIa kvadrate, VI parajonyje ir VIIa kvadrate sumažinti priegaudą žvejojant norveginius omarus, turėtų būti toliau taikomi rūšiuojamųjų tinklelių reikalavimai;

(39)	Biskajos įlankoje žvejojant atitinkamais velkamaisiais žvejybos įrankiais turėtų būti toliau taikomi tam tikromis sąlygomis naudotinų tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis gabalų reikalavimai;

(40)	ICES VIa kvadrato žvejybos rajone, kuriame ribojama žvejyba, turėtų būti leidžiama laivams, kurių variklio galia mažesnė kaip 112 kW, naudoti 2 m tinklinio audeklo gabalus kvadratinėmis akimis;

(41)	atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis, turėtų būti pakeistas Reglamento (EB) Nr. 850/98 dėstomojoje dalyje vartojamas terminas „Bendrija“;

(42)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas įgyvendinti taisykles dėl lygiaverčių didelio selektyvumo žvejybos įrankių, žvejojant norveginius omarus ICES VIa kvadrate, naudojimo ir taisykles dėl to, kad tam tikrai valstybės narės žvejybos veiklai būtų netaikomas draudimas naudoti žiauninius tinklus, vertikaliuosius tinklus ar sieninius tinklus ICES VII, IX, X parajoniuose, kur ryklių priegauda ir jų iškraunamas kiekis yra labai nedideli, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi netaikant 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (7);

(43)	todėl Reglamentas (EB) Nr. 850/98 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(44)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 1434/98 (8), nustatomos konkrečios sąlygos, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams. Į tą reglamentą turėtų būti įtraukta konkreti anksčiau į kitus Sąjungos aktus įtraukta nuostata, leidžianti nukrypti nuo žvejojant mažų tinklinio audeklo akių tinklais ICES IIIa kvadrate, IV parajonyje bei VIId kvadrate ir ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse sužvejotų atlantinių silkių ir priegaudos iškrovimo sąlygų. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 1434/98 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 850/98 daliniai pakeitimai

Reglamentas (EB) Nr. 850/98 iš dalies keičiamas taip:

1)	įterpiamas šis straipsnis: „1a straipsnis 4 straipsnio 2 dalies c punkte, 46 straipsnio 1 dalies b punkte ir I priedo 5 išnašoje daiktavardis „Bendrija“ pakeičiamas daiktavardžiu „Sąjunga“, padarant visus gramatinius patikslinimus, kurių reikia dėl šio pakeitimo.“;

2 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„i)

9 regionas

Visi Juodosios jūros vandenys, atitinkantys 29 geografinį parajonį, apibrėžtą 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų (*1) I priede ir Rezoliucijoje GFCM/33/2009/2.

(*1) OL L 347, 2011 12 30, p. 44.“;"

3)	11 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Ši nukrypti leidžianti nuostata taikoma nedarant poveikio 34b straipsnio 2 dalies c punktui.“;

4)	įterpiamas šis straipsnis: „11a straipsnis 9 regione inkarinių žiauninių tinklų, naudojamų paprastiesiems otams žvejoti, tinklinio audeklo mažiausias akių dydis turi būti 400 mm.“;

5)	17 straipsnis pakeičiamas taip: „17 straipsnis Jūrų gyvūnas laikomas per mažo dydžio, jeigu jo matmenys yra mažesni už XII ir XIIa prieduose atitinkamoms rūšims ir atitinkamoms geografinėms zonoms nustatytus minimalius matmenis.“;

6)	19 straipsnis papildomas šia dalimi: „4. 2 ir 3 dalys 9 regionui netaikomos.“;

įterpiama ši antraštinė dalis:

„IIIa ANTRAŠTINĖ DALIS

Priemonės į jūrą išmetamam žuvų kiekiui sumažinti

19a straipsnis

Draudimas atrinkti geriausių rūšių žuvis

1. 1, 2, 3 ir 4 regionuose draudžiama į jūrą išmesti tų rūšių žuvis, kurioms taikoma kvota ir kurias galima teisėtai iškrauti žvejybos operacijų metu.

2. 1 dalyje nurodytos nuostatos nedaro poveikio šiame reglamente ar bet kuriuose kituose žvejybos srities Sąjungos teisėkūros procedūra priimamuose aktuose nustatytiems įpareigojimams.

19b straipsnis

Reikalavimo plaukti į kitą žvejybos rajono nuostatos ir draudimas paleisti žuvis

1. Žvejojant 1, 2, 3 ir 4 regionuose, jeigu sužvejotų neverslinio dydžio atlantinių skumbrių, atlantinių silkių ar paprastųjų stauridžių kiekis yra didesnis kaip 10 % vienos žvejybos operacijos bendrojo sužvejoto žuvų kiekio, laivas turi plaukti į kitą žvejybos rajoną.

2. 1, 2, 3 ir 4 regionuose draudžiama paleisti atlantines skumbres, atlantines silkes ar paprastąsias staurides tinklo visiškai neįkėlus į laivą ir taip žvejybos laivui atsikratyti negyvų ar dvesiančių žuvų.“;

8)	20 straipsnio 1 dalies d punktas išbraukiamas;

9)	įterpiamas šis straipsnis: „20a straipsnis Atlantinės silkės žvejybos apribojimai ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse Sausio 1 d.–vasario 28 d. ir gegužės 16 d.–gruodžio 31 d. draudžiama iškrauti arba laikyti laive ICES IIa kvadrato Sąjungos vandenyse sužvejotą atlantinę silkę.“;

10)

29a straipsnis pakeičiamas taip:

„29a straipsnis

Tobinių žvejybos uždraudimas ICES IV parajonyje

1. Draudžiama iškrauti arba laikyti laive tobines, sugautas geografiniame rajone, kuris ribojasi su rytine Anglijos ir Škotijos pakrante ir kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

—	rytinė Anglijos pakrantė 55°30′ šiaurės platumos,

—	55°30′ šiaurės platumos, 01°00′ vakarų ilgumos,

—	58°00′ šiaurės platumos, 01°00′ vakarų ilgumos,

—	58°00′ šiaurės platumos, 02°00′ vakarų ilgumos,

—	rytinė Škotijos pakrantė 02°00′ vakarų ilgumos.

2. Leidžiama žvejyba mokslinių tyrimų tikslais, siekiant stebėti tobinių išteklius rajone ir žvejybos draudimo poveikį.“;

11)	29b straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Nukrypstant nuo 1 dalyje nustatyto draudimo, žvejyba omarų ir krabų gaudyklėmis, kuriomis nesugaunami norveginiai omarai, leidžiama toje dalyje nustatytuose geografiniuose rajonuose ir juose nustatytais laikotarpiais.“;

12)

įterpiami šie straipsniai:

„29c straipsnis

ICES VI parajonio juodadėmės menkės Rockall zona

1. Rockall zonoje draudžiama visa juodadėmių menkių žvejyba, išskyrus ilgosiomis ūdomis, žvejybos rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

—	57°00′ šiaurės platumos, 15°00′ vakarų ilgumos,

—	57°00′ šiaurės platumos, 14°00′ vakarų ilgumos,

—	56°30′ šiaurės platumos, 14°00′ vakarų ilgumos,

—	57°30′ šiaurės platumos, 15°00′ vakarų ilgumos,

—	57°00′ šiaurės platumos, 15°00′ vakarų ilgumos.

29d straipsnis

Atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų žvejybos ICES VI parajonyje apribojimai

1. Visa atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų žvejybos veikla draudžiama toje ICES VIa kvadrato dalyje, kuri yra į rytus ar pietus nuo laksodromų, paeiliui sujungiančių toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

—	54°30′ šiaurės platumos, 10°35′ vakarų ilgumos,

—	55°20′ šiaurės platumos, 09°50′ vakarų ilgumos,

—	56°30′ šiaurės platumos, 09°20′ vakarų ilgumos,

—	56°40′ šiaurės platumos, 08°55′ vakarų ilgumos,

—	57°00′ šiaurės platumos, 09°00′ vakarų ilgumos,

—	57°20′ šiaurės platumos, 09°20′ vakarų ilgumos,

—	57°50′ šiaurės platumos, 09°20′ vakarų ilgumos,

—	58°10′ šiaurės platumos, 09°00′ vakarų ilgumos,

—	58°40′ šiaurės platumos, 07°40′ vakarų ilgumos,

—	59°00′ šiaurės platumos, 07°30′ vakarų ilgumos,

—	59°20′ šiaurės platumos, 06°30′ vakarų ilgumos,

—	59°40′ šiaurės platumos, 06°05′ vakarų ilgumos,

—	59°40′ šiaurės platumos, 05°30′ vakarų ilgumos,

—	60°00′ šiaurės platumos, 04°50′ vakarų ilgumos,

—	60°15′ šiaurės platumos, 04°00′ vakarų ilgumos.

2. Kiekvienas šio straipsnio 1 dalyje nurodytame rajone esantis žvejybos laivas užtikrina, kad visi laive turimi žvejybos įrankiai būtų surišti ir sukrauti pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009, nustatančio Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (*2) 47 straipsnį.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje nurodytame rajone žvejybos veikla leidžiama naudojant prie strypų tvirtinamus pakrančių pasyviuosius tinklus, dragas šukutėms gaudyti, dragas midijoms gaudyti, rankines ūdas, traukiamąsias automatines ūdas, gaubiamuosius tinklus ir pakrančių velkamuosius tinklus, dugnines gaudykles ir krabų bei omarų gaudykles, jeigu:

laive yra arba naudojami tik šie žvejybos įrankiai: prie strypų tvirtinami pakrančių pasyvieji tinklai, dragos šukutėms gaudyti, dragos midijoms gaudyti, rankinės ūdos, traukiamosios automatinės ūdos, gaubiamieji tinklai ir pakrančių velkamieji tinklai, dugninės gaudyklės ir krabų bei omarų gaudyklės; ir

b)	laive yra, iškraunamos arba pristatomos į krantą tik šios žuvys: atlantinės skumbrės, atlantiniai polakai, ledjūrio menkės ir lašišos, ir tik šie kiautuotieji vėžiagyviai: moliuskai ir vėžiagyviai.

4. Nukrypstant nuo 1 dalies, žvejybos veiklą toje dalyje nurodytame rajone leidžiama vykdyti naudojant tinklus, kurių tinklinio audeklo akies dydis mažesnis kaip 55 mm, jeigu:

a)	laive nėra tinklo, kurio tinklinio audeklo akies dydis yra 55 mm arba didesnis, ir

b)	be atlantinių silkių, atlantinių skumbrių, europinių sardinių, apvaliųjų sardinėlių, paprastųjų stauridžių, atlantinių šprotų, šiaurinių žydrųjų merlangų, smulkiadyglių saulažuvių ir atlantinių argentinų, laive nelaikoma kitų žuvų.

5. Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje žvejybos veiklą nurodytame rajone leidžiama vykdyti naudojant žiauninius tinklus, kurių tinklinio audeklo akies dydis didesnis kaip 120 mm, jeigu:

a)	jais žvejojama rajone į pietus nuo 59 šiaurės platumos;

b)	didžiausias vieno laivo naudojamo žiauninio tinklo ilgis – 20 km;

c)	žvejybos operacija trunka ne ilgiau kaip 24 valandas; ir

d)	ne daugiau kaip 5 % sužvejoto žuvų kiekio sudaro paprastieji merlangai ir atlantinės menkės.

6. Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje žvejybos veiklą nurodytame rajone leidžiama vykdyti naudojant žiauninius tinklus, kurių tinklinio audeklo akies dydis didesnis kaip 90 mm, jeigu:

a)	jie naudojami tik iki trijų jūrmylių atstumu nuo kranto ir ne ilgiau kaip 10 dienų per kalendorinį mėnesį;

b)	didžiausias naudojamo žiauninio tinklo ilgis – 1 000 m;

c)	žvejybos operacija trunka ne ilgiau kaip 24 valandas; ir

d)	bent 70 % sužvejoto žuvų kiekio sudaro mažadėmiai katrykliai.

7. Nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama žvejoti norveginius omarus toje dalyje nustatytame rajone, jeigu:

a)	naudojamuose žvejybos įrankiuose yra rūšiuojamasis tinklelis, kaip nurodyta XIVa priedo 2–5 punktuose; arba XIVc priede aprašytas tinklinio audeklo gabalas kvadratinėmis akimis, arba naudojamas kitas didelio selektyvumo žvejybos įrankis;

b)	žvejybos įrankis pagamintas naudojant ne mažesnio kaip 80 mm dydžio akių tinklinį audeklą;

c)	bent 30 % laive laikomų sužvejotų žuvų masės yra norveginiai omarai.

Remdamasi STECF palankia nuomone, Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose a punkte nurodytu tikslu apibrėžia lygiaverčio didelio selektyvumo žvejybos įrankius.

8. 7 dalis netaikoma rajone, kurį apibrėžia laksodromos, paeiliui sujungiančios toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

—	59°05′ šiaurės platumos, 06°45′ vakarų ilgumos,

—	59°30′ šiaurės platumos, 06°00′ vakarų ilgumos,

—	59°40′ šiaurės platumos, 05°00′ vakarų ilgumos,

—	60°00′ šiaurės platumos, 04°00′ vakarų ilgumos,

—	59°30′ šiaurės platumos, 04°00′ vakarų ilgumos,

—	59°05′ šiaurės platumos, 06°45′ vakarų ilgumos.

9. Nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama žvejoti tralais, daniškais velkamaisiais tinklais ar panašiais žvejybos įrankiais toje dalyje nustatytame rajone, jeigu:

a)	ilgesniuose kaip 15 m bendro ilgio laivuose visų turimų tinklų mažiausias tinklinio audeklo akies dydis – 120 mm, o visuose kituose laivuose – 110 mm;

b)	jeigu mažiau kaip 90 % laive laikomo sužvejotų žuvų kiekio sudaro ledjūrio menkės, naudojamame žvejybos įrankyje yra XIVc priede aprašytas tinklinio audeklo gabalas kvadratinėmis akimis; ir

c)	jeigu bendras laivo ilgis yra 15 m ar trumpesnis, nepaisant laive laikomo ledjūrio menkių kiekio, naudojamame žvejybos įrankyje yra XIVd priede aprašytas tinklinio audeklo gabalas kvadratinėmis akimis.

10. Ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d. ir ne vėliau kaip kas dvejus metus po to, Komisija, atsižvelgdama į STECF mokslines rekomendacijas, įvertina 9 dalyje nurodytų žvejybos įrankių savybes ir prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl 9 dalies pakeitimo.

11. 9 dalis netaikoma rajone, kurį apibrėžia laksodromos, paeiliui sujungiančios toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

—	59°05′ šiaurės platumos, 06°45′ vakarų ilgumos,

—	59°30′ šiaurės platumos, 06°00′ vakarų ilgumos,

—	59°40′ šiaurės platumos, 05°00′ vakarų ilgumos,

—	60°00′ šiaurės platumos, 04°00′ vakarų ilgumos,

—	59°30′ šiaurės platumos, 04°00′ vakarų ilgumos,

—	59°05′ šiaurės platumos, 06°45′ vakarų ilgumos.

12. Nuo sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. kiekvienais metais draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą naudojant 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1342/2008, nustatančio menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (*3), I priede nurodytus žvejybos įrankius ICES VIa rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

—	55°25 šiaurės platumos, 7°07 vakarų ilgumos,

—	55°25 šiaurės platumos, 7°00 vakarų ilgumos,

—	55°18 šiaurės platumos, 6°50 vakarų ilgumos,

—	55°17 šiaurės platumos, 6°50 vakarų ilgumos,

—	55°17 šiaurės platumos, 6°52 vakarų ilgumos,

—	55°25 šiaurės platumos, 7°07 vakarų ilgumos.

Nei žvejybos laivo kapitonas, nei kitas laive esantis asmuo neliepia arba neleidžia laive esančiam asmeniui mėginti žvejoti, iškrauti į krantą, perkrauti ar laikyti laive nurodytame rajone sužvejotų žuvų.

13. Kiekviena atitinkama valstybė narė įgyvendina kiekvienais metais nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. laivuose vykdomą stebėjimo programą, kad iš laivų, kuriems taikomos 5, 6, 7 ir 9 dalyse numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos, sužvejotų ir į jūrą išmetamų žuvų būtų galima imti ėminius. Stebėjimo programos vykdomos nepažeidžiant atitinkamose taisyklėse nustatytų įpareigojimų, jas įgyvendinant sužvejotų atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų kiekį ir į jūrą išmestų šių rūšių žuvų kiekį siekiama apytikriai apskaičiuoti bent 20 % tikslumu.

14. Atitinkamos valstybės narės parengia laivų, kuriems taikoma stebėjimo programa, bendro sužvejoto žuvų kiekio ir į jūrą išmesto žuvų kiekio kiekvienais kalendoriniais metais ataskaitą ir ją ne vėliau kaip po tų kalendorinių metų einančių kitų metų vasario 1 d. pateikia Komisijai.

15. Ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d. ir ne vėliau kaip kas dvejus metus po to, Komisija, atsižvelgdama į STECF mokslines rekomendacijas, įvertina atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų išteklių 1 dalyje nurodytame regione padėtį ir prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl šio straipsnio pakeitimo.

29e straipsnis

Atlantinių menkių žvejybos apribojimai ICES VII parajonyje

1. Nuo vasario 1 d. iki kovo 31 d. kiekvienais metais draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą ICES VII parajonio žvejybos rajone, kurį sudaro ICES statistiniai stačiakampiai: 30E4, 31E4, 32E3. Šis draudimas netaikomas šešių jūrmylių atstumu nuo bazinės linijos.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje nurodytame rajone ir laikotarpiais leidžiama žvejybos veikla naudojant prie strypų tvirtinamus pakrančių pasyviuosius tinklus, dragas šukutėms gaudyti, dragas midijoms gaudyti, gaubiamuosius tinklus, pakrančių velkamuosius tinklus, rankines ūdas, traukiamąsias automatines ūdas, dugnines gaudykles ir krabų bei omarų gaudykles, jeigu:

laive yra arba naudojami tik šie žvejybos įrankiai: prie strypų tvirtinami pakrančių pasyvieji tinklai, dragos šukutėms gaudyti, dragos midijoms gaudyti, gaubiamieji tinklai, pakrančių velkamieji tinklai, rankinės ūdos, traukiamosios automatinės ūdos, dugninės gaudyklės ir krabų bei omarų gaudyklės; ir

b)	laive iškraunamos, yra arba pristatomos į krantą tik šios žuvys: atlantinės skumbrės, atlantiniai polakai ir lašišos, ar šie kiautuotieji vėžiagyviai: moliuskai ir vėžiagyviai.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies, žvejybos veiklą toje dalyje nurodytame rajone leidžiama vykdyti naudojant tinklus, kurių tinklinio audeklo akies dydis mažesnis kaip 55 mm, jeigu:

a)	laive nėra tinklo, kurio tinklinio audeklo akies dydis yra 55 mm arba didesnis; ir

b)	be atlantinių silkių, atlantinių skumbrių, europinių sardinių, apvaliųjų sardinėlių, paprastųjų stauridžių, atlantinių šprotų, šiaurinių žydrųjų merlangų, smulkiadyglių saulažuvių ir atlantinių argentinų, laive nelaikoma kitų žuvų.

29f straipsnis

Specialios melsvųjų molvų apsaugos taisyklės

1. Nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d. kiekvienais metais per vieną žvejybos reisą laive draudžiama laikyti didesnį kaip 6 tonų melsvųjų molvų kiekį ICES VIa kvadrate, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

Škotijos kontinentinio šelfo pakraštys:

—	59°58′ šiaurės platumos, 07°00′ vakarų ilgumos,

—	59°55′ šiaurės platumos, 06°47′ vakarų ilgumos,

—	59°51′ šiaurės platumos, 06°28′ vakarų ilgumos,

—	59°45′ šiaurės platumos, 06°38′ vakarų ilgumos,

—	59°27′ šiaurės platumos, 06°42′ vakarų ilgumos,

—	59°22′ šiaurės platumos, 06°47′ vakarų ilgumos,

—	59°15′ šiaurės platumos, 07°15′ vakarų ilgumos,

—	59°07′ šiaurės platumos, 07°31′ vakarų ilgumos,

—	58°52′ šiaurės platumos, 07°44′ vakarų ilgumos,

—	58°44′ šiaurės platumos, 08°11′ vakarų ilgumos,

—	58°43′ šiaurės platumos, 08°27′ vakarų ilgumos,

—	58°28′ šiaurės platumos, 09°16′ vakarų ilgumos,

—	58°15′ šiaurės platumos, 09°32′ vakarų ilgumos,

—	58°15′ šiaurės platumos, 09°45′ vakarų ilgumos,

—	58°30′ šiaurės platumos, 09°45′ vakarų ilgumos,

—	59°30′ šiaurės platumos, 07°00′ vakarų ilgumos,

—	59°58′ šiaurės platumos, 07°00′ vakarų ilgumos;

Rosemary pakrantė:

—	60°00′ šiaurės platumos, 11°00′ vakarų ilgumos,

—	59°00′ šiaurės platumos, 11°00′ vakarų ilgumos,

—	59°00′ šiaurės platumos, 09° 00′ vakarų ilgumos,

—	59°30′ šiaurės platumos, 09°00′ vakarų ilgumos,

—	59° 30′ šiaurės platumos, 10°00′ vakarų ilgumos,

—	60°00′ šiaurės platumos, 10°00′ vakarų ilgumos,

—	60°00′ šiaurės platumos, 11°00′ vakarų ilgumos.

Išskyrus rajoną, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

—	59°15′ šiaurės platumos, 10°24′ vakarų ilgumos,

—	59°10′ šiaurės platumos, 10°22′ vakarų ilgumos,

—	59°08′ šiaurės platumos, 10°07′ vakarų ilgumos,

—	59°11′ šiaurės platumos, 09°59′ vakarų ilgumos,

—	59°15′ šiaurės platumos, 09°58′ vakarų ilgumos,

—	59°22′ šiaurės platumos, 10°02′ vakarų ilgumos,

—	59°23′ šiaurės platumos, 10°11′ vakarų ilgumos,

—	59°20′ šiaurės platumos, 10°19′ vakarų ilgumos,

—	59°15′ šiaurės platumos, 10°24′ vakarų ilgumos.

2. Įplaukiančio į 1 dalyje nurodytus žvejybos rajonus ir iš jų išplaukiančio žvejybos laivo kapitonas laivo žurnale įrašo įplaukimo bei išplaukimo datą, laiką ir vietą.

3. Bet kuriame iš dviejų 1 dalyje nurodytų žvejybos rajonų, jeigu laivas turi sugavęs 6 tonas melsvųjų molvų:

a)	jis nedelsdamas nutraukia žvejybą ir išplaukia iš žvejybos rajono;

b)	jam neleidžiama iš naujo įplaukti į bet kurį iš šių žvejybos rajonų, kol į krantą neiškraunamas jo sužvejotų žuvų kiekis;

c)	draudžiama iš šio laivo į jūrą išmesti bet kokį melsvųjų molvų kiekį.

4. 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2347/2002, nustatančio konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (*4), 8 straipsnyje nurodyti stebėtojai, paskirti į žvejybos laivus, esančius viename iš 1 dalyje nurodytų žvejybos rajonų, be to straipsnio 4 dalyje nurodytų pareigų, siekia, kad būtų tinkamai imamos sužvejotų melsvųjų molvų imtys, todėl išmatuoja imčių žuvis ir nustato jų lytinę brandą. Remdamosi STECF rekomendacija, valstybės narės nustato išsamius imčių ėmimo protokolus ir palygina rezultatus.

5. Nuo vasario 15 d. iki balandžio 15 d. kiekvienais metais dugniniais tralais, ilgosiomis ūdomis ir žiauniniais tinklais draudžiama žvejoti rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

—	60°58′76″ šiaurės platumos, 27°27′32″ vakarų ilgumos,

—	60°56′02″ šiaurės platumos, 27°31′16″ vakarų ilgumos,

—	60°59′76″ šiaurės platumos, 27°43′48″ vakarų ilgumos,

—	61°03′00″ šiaurės platumos, 27°39′41″ vakarų ilgumos,

—	60°58′76″ šiaurės platumos, 27°27′32″ vakarų ilgumos.

29g straipsnis

Paprastųjų jūrinių ešerių žvejybai ICES I ir II parajonių tarptautiniuose vandenyse taikomos priemonės

1. Specializuotą paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą ICES I ir II parajonių tarptautiniuose vandenyse leidžiama vykdyti tik nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. kiekvienais metais laivams, kurie anksčiau yra vykdę paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą NEAFC reguliuojamame rajone, kaip apibrėžta 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1236/2010, kuriuo nustatoma kontrolės ir vykdymo užtikrinimo sistema, taikytina Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose (*5), 3 straipsnio 3 dalyje.

2. Laivais žvejojant kitų rūšių žuvis ribojama paprastųjų jūrinių ešerių priegauda, kad ji nebūtų didesnė kaip 1 % bendro laive laikomo sužvejoto žuvų kiekio.

3. Žvejojant šios rūšies žuvis sužvejotiems ir išskrostiems bei be galvų (įskaitant japonišką pjovimą) paprastiesiems jūriniams ešeriams taikomas perskaičiavimo koeficientas 1,70.

4. Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 9 straipsnio 1 dalies b punkto, tokią žvejybos veiklą vykdančių laivų kapitonai apie sužvejotų žuvų kiekius praneša kiekvieną dieną.

5. Leidimas žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius galioja ne tik laikantis Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 5 straipsnio nuostatų, bet ir tik tuo atveju, jeigu žvejybos laivų pagal to reglamento 9 straipsnio 1 dalį perduodamos ataskaitos registruojamos pagal jo 9 straipsnio 3 dalį.

6. Valstybės narės užtikrina, kad moksliniai stebėtojai su jų vėliava plaukiojančiuose laivuose rinktų mokslinę informaciją. Renkamą informaciją sudaro bent pagal gylį skirstomi sudėties duomenys apie sužvejotų žuvų lytį, amžių ir ilgį. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos šią informaciją praneša ICES.

7. Komisija valstybėms narėms praneša, kurią dieną NEAFC sekretoriatas NEAFC susitariančiosioms šalims pranešė, kad bendras leidžiamas sužvejoti kiekis yra visiškai išnaudotas. Nuo tos dienos valstybės narės uždraudžia su jų vėliavomis plaukiojantiems laivams vykdyti specializuotą paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą.

29h straipsnis

Parprastųjų jūrinių ešerių žvejybai Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse taikomos priemonės

1. Paprastuosius jūrinius ešerius draudžiama žvejoti ICES V parajonio tarptautiniuose vandenyse ir ICES XII ir XIV parajonių Sąjungos vandenyse.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, leidžiama žvejoti jūrinius ešerius nuo gegužės 11 d. iki gruodžio 31 d. žvejybos rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą) (toliau – paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajonas):

—	64°45′ šiaurės platumos, 28°30′ vakarų ilgumos,

—	62°50′ šiaurės platumos, 25°45′ vakarų ilgumos,

—	61°55′ šiaurės platumos, 26°45′ vakarų ilgumos,

—	61°00′ šiaurės platumos, 26°30′ vakarų ilgumos,

—	59°00′ šiaurės platumos, 30°00′ vakarų ilgumos,

—	59°00′ šiaurės platumos, 34°00′ vakarų ilgumos,

—	61°30′ šiaurės platumos, 34°00′ vakarų ilgumos,

—	62°50′ šiaurės platumos, 36°00′ vakarų ilgumos,

—	64°45′ šiaurės platumos, 28°30′ vakarų ilgumos.

2. Nepaisant 1 dalies, Sąjungos teisės aktu gali būti leidžiama žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius už paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajono ribų Irmingerio jūroje ir gretimuose vandenyse nuo gegužės 11 d. iki gruodžio 31 d. kiekvienais metais, jei yra mokslinė rekomendacija, ir jei tame geografiniame rajone NEAFC nustatė paprastųjų jūrinių ešerių išteklių atkūrimo planą. Šioje žvejyboje dalyvauja tik atitinkamų valstybių narių tinkamus leidimus gavę Sąjungos laivai, apie kuriuos pranešta Komisijai, kaip reikalaujama pagal Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 5 straipsnį.

3. Draudžiama naudoti tralus, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra mažesnis kaip 100 mm.

4. Žvejojant šios rūšies žuvis sužvejotiems ir išskrostiems bei be galvų (įskaitant japonišką pjovimą) paprastiesiems jūriniams ešeriams taikomas perskaičiavimo koeficientas 1,70.

5. Žvejybos laivų, žvejybos veiklą vykdančių ne paprastųjų jūrinių ešerių apsaugos rajone, kapitonai Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 9 straipsnio 1 dalies b punkte nustatytą sužvejotų žuvų kiekio ataskaitą pateikia kiekvieną dieną, užbaigę tų kalendorinių metų dienos žvejybos operacijas. Šioje ataskaitoje nurodomi laive laikomi sužvejotų žuvų kiekiai, sugauti po paskutinio pranešimo apie sužvejotus žuvų kiekius.

6. Leidimas žvejoti paprastuosius jūrinius ešerius galioja ne tik laikantis Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 5 straipsnio nuostatų, bet ir tik tuo atveju, kai žvejybos laivų pagal to reglamento 9 straipsnio 1 dalį perduodamos ataskaitos registruojamos pagal jo 9 straipsnio 3 dalį.

7. 6 dalyje nurodytos ataskaitos rengiamos pagal atitinkamas taisykles.

(*2) OL L 343, 2009 12 22, p. 1."

(*3) OL L 348, 2008 12 24, p. 20."

(*4) OL L 351, 2002 12 28, p. 6."

(*5) OL L 348, 2010 12 31, p. 17.“;"

13)	30 straipsnyje įterpiama ši dalis: „1a) 1 dalis 9 regionui netaikoma.“;

14)

įterpiamas šis straipsnis:

„31a straipsnis

Žvejyba naudojant elektros srovę ICES IVc ir IVb kvadratuose

1. Nukrypstant nuo 31 straipsnio, žvejyba plačiažiočiais tralais naudojant elektros srovės impulsus leidžiama ICES IVc ir IVb kvadratuose į pietus nuo loksodromos, kuri jungia toliau nurodytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

—	nuo taško, esančio rytinėje Jungtinės Karalystės pakrantėje 55°šiaurės platumos,

—	eina į rytus iki 55° šiaurės platumos, 5° rytų ilgumos,

—	toliau eina į šiaurę iki 56° šiaurės platumos,

—	ir galiausiai į rytus iki vakarinės Danijos pakrantės taško 56° šiaurės platumos.

2. Žvejoti naudojant elektros srovės impulsus leidžiama tik tada, jeigu:

a)	ne daugiau kaip 5 % plačiažiočiais tralais žvejojančių valstybės narės laivų naudoja tralą su elektros srovės impulsais;

b)	kiekvieno plačiažiočio tralo didžiausia elektros galia kilovatais yra ne didesnė kaip jo sijos ilgis metrais, padaugintas iš 1,25;

c)	efektinė įtampa tarp elektrodų yra ne didesnė kaip 15 V;

d)	laive įrengta automatinė kompiuterinio valdymo sistema, kuri registruoja mažiausiai šimto paskutinių vilkimų didžiausią vienai sijai naudojamą elektros galią ir efektinę įtampą tarp elektrodų; neįgalioti asmenys negali keisti šios automatinės kompiuterinio valdymo sistemos;

e)	priešais apatinę tralo dalį draudžiama tvirtinti vieną ar daugiau prieš gruntlynį velkamų grandinių.“;

15)

įterpiamas šis straipsnis:

„32a straipsnis

Apribojimai, pelaginių rūšių žuvis žvejojančiuose laivuose taikomi sužvejotų žuvų perdirbimui ir jų iškrovimui

1. Vandens skirtuvuose, naudojamuose pelaginių rūšių žuvis žvejojančiuose laivuose, kurie atlantines skumbres, atlantines silkes ir paprastąsias staurides žvejoja Reglamento (ES) Nr. 1236/2010 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtame Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante, didžiausias atstumas tarp strypelių yra 10 mm.

Strypeliai turi būti privirinti. Jeigu vandens skirtuvas yra su angomis, o ne su strypeliais, angų skersmuo turi būti ne didesnis kaip 10 mm. Angų nuleidžiamuosiuose vamzdžiuose prieš vandens skirtuvą skersmuo turi būti ne didesnis kaip 15 mm.

2. Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante rajone žvejybos veiklą vykdančiuose visuose pelaginių rūšių žuvis žvejojančiuose laivuose draudžiama iš kaupiamųjų talpyklų ar atšaldyto jūros vandens (toliau AJV) talpyklų žuvis iškrauti žemiau jų vaterlinijos.

3. Pelaginių rūšių žuvis žvejojančiuose laivuose, kurie atlantines skumbres, atlantines silkes ir paprastąsias staurides žvejoja Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo žvejybai šiaurės rytų Atlante rajone, sugautų žuvų perdirbimo ir iškrovimo pajėgumų ir bet kokius jų modifikavimo brėžinius, kuriuos yra patvirtinusios vėliavos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos, laivo kapitonas siunčia vėliavos valstybės narės kompetentingoms žuvininkystės institucijoms. Laivų vėliavos valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos periodiškai tikrina pateiktų brėžinių tikslumą. Laive visą laiką turimos jų kopijos.“;

16)

įterpiami šie straipsniai:

„34a straipsnis

Airijos jūroje taikomos techninės apsaugos priemonės

1. Nuo vasario 14 d. iki balandžio 30 d. draudžiama naudoti priedugnio tralus, velkamuosius tinklus arba panašius velkamuosius tinklus, žiauninius tinklus, sieninius tinklus, inkarinius žiauninius tinklus ar panašius pasyviuosius tinklus arba kabliukų turinčius žvejybos įrankius ICES VIIa kvadrato dalyje, kuri apibrėžiama:

—	rytine Airijos pakrante ir rytine Šiaurės Airijos pakrante ir

—

tiesiomis linijomis, paeiliui jungiančiomis šias geografines koordinates:

—	tašką Šiaurės Airijos Ardso pusiasalio rytinėje pakrantėje 54°30′ šiaurės platumos,

—	54°30′ šiaurės platumos, 04°50′ vakarų ilgumos,

—	53°15′ šiaurės platumos, 04°50′ vakarų ilgumos,

—	tašką Airijos rytinėje pakrantėje 53°15′ šiaurės platumos.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, joje nurodytame rajone ir nurodytu laikotarpiu:

leidžiama naudoti priedugnio tralus su kėtoklėmis, jeigu laive nėra kitų tipų žvejybos įrankių ir jeigu:

—	šių tinklų tinklinio audeklo akies dydis yra 70–79 mm arba 80–99 mm,

—	jų tinklinio audeklo akies dydis yra tik vieno leidžiamo dydžio intervalo,

—	nė vienoje tinklo dalyje nėra pavienių akių, kurių dydis būtų didesnis kaip 300 mm, ir

—

tinklai naudojami tik rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant šiuos taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

—	53°30′ šiaurės platumos, 05°30′ vakarų ilgumos,

—	53°30′ šiaurės platumos, 05°20′ vakarų ilgumos,

—	54°20′ šiaurės platumos, 04°50′ vakarų ilgumos,

—	54°30′ šiaurės platumos, 05°10′ vakarų ilgumos,

—	54°30′ šiaurės platumos, 05°20′ vakarų ilgumos,

—	54°00′ šiaurės platumos, 05°50′ vakarų ilgumos,

—	54°00′ šiaurės platumos, 06°10′ vakarų ilgumos,

—	53°45′ šiaurės platumos, 06°10′ vakarų ilgumos,

—	53°45′ šiaurės platumos, 05°30′ vakarų ilgumos,

—	53°30′ šiaurės platumos, 05°30′ vakarų ilgumos;

leidžiama naudoti bet kokius priedugnio tralus, velkamuosius tinklus ar panašius velkamuosius tinklus su rūšiuojamuoju tinklinio audeklo gabalu ar rūšiuojamuoju tinkleliu, jeigu laive neturima jokių kitų tipų žvejybos įrankių ir jeigu:

—	jie atitinka a punkte nustatytas sąlygas,

—	jei tai rūšiuojamasis tinklinio audeklo gabalas, yra pagaminti pagal 2002 m. vasario 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 254/2002, kuriuo nustatomos priemonės, taikomos 2002 m. menkių ištekliams atstatyti Airijos jūroje (ICES sektorius VIIa) (*6), priede nurodytą techninę informaciją, ir

—	jei tai rūšiuojamieji tinkleliai, jie atitinka šio reglamento XIVa priedo 2–5 punktus;

bet kokius priedugnio tralus, velkamuosius tinklus ar panašius velkamuosius tinklus su rūšiuojamuoju tinklinio audeklo gabalu ar rūšiuojamuoju tinkleliu taip pat galima naudoti rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant šiuos taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

—	53°45′ šiaurės platumos, 06°00′ vakarų ilgumos,

—	53°45′ šiaurės platumos, 05°30′ vakarų ilgumos,

—	53°30′ šiaurės platumos, 05°30′ vakarų ilgumos,

—	53°30′ šiaurės platumos, 06°00′ vakarų ilgumos,

—	53°45′ šiaurės platumos, 06°00′ vakarų ilgumos.

34b straipsnis

Žiauninių tinklų naudojimas ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j, k kvadratuose ir ICES VIII, IX, X parajoniuose bei XII parajonyje į rytus nuo 27° vakarų ilgumos

1. Sąjungos laivai nežvejoja inkariniais žiauniniais tinklais, vertikaliaisiais tinklais ir sieniniais tinklais bet kokiose ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VII b, c, j, k kvadratų ir ICES XII parajonio į rytus nuo 27° vakarų ilgumos, VIII, IX ir X parajonių vietose, kuriose jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, leidžiama žvejoti šiais įrankiais:

žiauniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 120 mm arba didesnis, bet mažesnis kaip 150 mm, ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j, k kvadratuose ir ICES XII parajonyje į rytus nuo 27° vakarų ilgumos, žiauniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 100 mm arba didesnis, bet mažesnis kaip 130 mm, ICES VIIIa, b, d kvadratuosee ir ICES X parajonyje ir žiauniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 80 mm arba didesnis, bet mažesnis kaip 110 mm, ICES VIIIc kvadrate ir ICES IX parajonyje, jeigu:

—	jais žvejojama vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis yra mažesnis kaip 600 m,

—	jų tinklinio audeklo plotis yra ne didesnis kaip 100 akių, o lyno, prie kurio tvirtinamas tinklinis audeklas, ilgio ir tinklinio audeklo ilgio santykis ne mažesnis kaip 0,5,

—	jie turi plūdes arba kitas plūdrumo priemones,

—	kiekvienas jų tinklas yra ne daugiau kaip 5 jūrmylių ilgio, o bendras vienu metu naudojamų tinklų ilgis neviršija 25 km vienam laivui,

—	žvejybos operacija trunka ne ilgiau kaip 24 valandas;

vertikaliaisiais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 250 mm arba didesnis, jeigu:

—	jais žvejojama vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis yra mažesnis kaip 600 m,

—	jų tinklinio audeklo plotis yra ne didesnis kaip 15 akių, o lyno, prie kurio tvirtinamas tinklinis audeklas, ilgio ir tinklinio audeklo ilgio santykis ne mažesnis kaip 0,33,

—	jie neturi plūdžių arba kitų plūdrumo priemonių,

—	kiekvienas jų yra ne ilgesnis kaip 10 km, o bendras visų vienu metu naudojamų tinklų ilgis neviršija 100 km vienam laivui,

—	žvejybos operacija trunka ne ilgiau kaip 72 valandas;

žiauniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 100 mm arba didesnis, bet mažesnis kaip 130 mm, ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j, k kvadratuose ir ICES XII parajonyje į rytus nuo 27° vakarų ilgumos, jeigu:

—	jais žvejojama vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis yra didesnis kaip 200 m, bet mažesnis kaip 600 m,

—	jų tinklinio audeklo plotis yra ne didesnis kaip 100 akių, o lyno, prie kurio tvirtinamas tinklinis audeklas, ilgio ir tinklinio audeklo ilgio santykis ne mažesnis kaip 0,5,

—	jie turi plūdes arba kitas plūdrumo priemones,

—	kiekvienas jų tinklas yra ne daugiau kaip 4 jūrmylių ilgio, o bendras vienu metu naudojamų tinklų ilgis neviršija 20 km vienam laivui,

—	žvejybos operacija trunka ne ilgiau kaip 24 valandas,

—	europinės jūrinės lydekos sudaro ne mažiau kaip 85 % pasilikto sužvejotų žuvų kiekio svorio,

—	žvejybos veiklą vykdančių laivų skaičius neviršija 2008 m. užregistruoto skaičiaus,

—	prieš išplaukdamas iš uosto šią žvejybos veiklą vykdančio laivo kapitonas laivo žurnale užregistruoja laive esančių žvejybos įrankių kiekį ir bendrą ilgį. Bent 15 % išplaukiančių laivų yra patikrinami,

—	iškraunant žuvis laivo kapitonas laive turi 90 % Sąjungos laivo žurnale nurodytos tai žūklei skirtų žvejybos įrankių ir

—	visų sužvejotų rūšių žuvų didesnis kaip 50 kg kiekis, įskaitant visus didesnius kaip 50 kg išmestus atgal į jūrą kiekius, užregistruojamas Sąjungos laivo žurnale;

sieniniais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 220 mm arba didesnis, ICES IX parajonyje, jeigu:

—	jais žvejojama vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis yra mažesnis kaip 600 m,

—	jų tinklinio audeklo plotis yra ne didesnis kaip 30 akių, o lyno, prie kurio tvirtinamas tinklinis audeklas, ilgio ir tinklinio audeklo ilgio santykis ne mažesnis kaip 0,44,

—	jie neturi plūdžių arba kitų plūdrumo priemonių,

—	kiekvienas jų yra ne ilgesnis kaip 5 km, o bendras visų vienu metu naudojamų tinklų ilgis neviršija 20 km vienam laivui,

—	žvejybos operacija trunka ne ilgiau kaip 72 valandas.

3. Tačiau ši leidžianti nukrypti nuostata netaikoma NEAFC reguliuojamame rajone.

4. Visiems laivams, inkariniais žiauniniais tinklais, vertikaliaisiais tinklais arba sieniniais tinklais žvejojantiems bet kokiose ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VII b, c, j, k kvadratų ir ICES XII parajonio į rytus nuo 27° vakarų ilgumos, VIII, IX, X parajonių vietose, kuriose jūrlapyje pažymėtas gylis viršija 200 m, išduodamas žvejybos leidimas pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį.

5. Laive vienu metu gali būti tik vieno iš 2 dalies a, b ar d punktuose nurodytų tipų žvejybos įrankių. Laivai gali turėti tinklų, kurių bendras ilgis yra 20 % didesnis nei didžiausias leidžiamas vienu metu naudojamų tinklų grupių ilgis.

6. Laivo, turinčio 4 dalyje nurodytą žvejybos leidimą, kapitonas prieš laivui išplaukiant iš uosto ir jam grįžus laivo žurnale registruoja laive turimų įrankių kiekį bei ilgius ir pagrindžia visas duomenų neatitiktis.

7. Kompetentingos valdžios institucijos turi teisę pašalinti jūroje paliktą įrankį ICES IIIa, IVa, Vb, VIa, VIb, VIIb, c, j, k kvadratuose ir ICES XII parajonyje į rytus nuo 27° vakarų ilgumos, VIII, IX ir X parajoniuose šiais atvejais:

a)	žvejybos įrankis nėra tinkamai paženklintas;

b)	iš plūduro ženklinimo arba LSS duomenų matyti, kad savininkas daugiau kaip 120 valandų prie žvejybos įrankio nebuvo arčiau kaip 100 jūrmylių atstumu;

c)	žvejybos įrankis naudojamas vandenyse, kur jūrlapyje pažymėtas gylis yra didesnis nei leidžiama;

d)	žvejybos įrankio tinklinio audeklo akies dydis neatitinka nustatytų reikalavimų.

8. Laivo, turinčio 4 dalyje nurodytą žvejybos leidimą, kapitonas per kiekvieną žvejybos reisą laivo žurnale registruoja šią informaciją:

—	naudojamo tinklo tinklinio audeklo akies dydį,

—	nominalų vieno tinklo ilgį,

—	tinklų grupėje esančių tinklų skaičių,

—	bendrą naudojamų tinklų grupių skaičių,

—	kiekvienos naudojamos tinklų grupės padėtį,

—	kiekvienos naudojamos tinklų grupės statymo gylį,

—	kiekvienos tinklų grupės panaudojimo operacijos trukmę,

—	pamestų žvejybos įrankių skaičių, vietą, kur jis pastebėtas paskutinį kartą, ir pametimo datą.

9. Laivams, turintiems 4 dalyje nurodytą žvejybos leidimą, sužvejotą žuvų kiekį iškrauti leidžiama tik tuose uostuose, kuriuos valstybės narės nurodė pagal Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 7 straipsnį.

10. Laive, žvejojančiame 2 dalies b ir d punktuose nurodytų tipų įrankiu, laikomas ryklių kiekis sudaro ne daugiau kaip 5 % viso laive laikomo jūrų gyvūnų gyvojo svorio.

11. Pasikonsultavusi su STECF, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, pagal kuriuos ICES VIII, IX ir X parajoniuose tam tikrai valstybės narės žvejybos veiklai būtų netaikomos 1–9 dalys, jei pagal valstybės narės pateiktą informaciją vykdant tą žvejybos veiklą ryklių priegauda ir atgal į jūrą išmestas kiekis yra nedidelis.

34c straipsnis

Žvejybos tam tikrais Biskajos įlankoje leidžiamais velkamaisiais žvejybos įrankiais sąlygos

1. Nukrypstant nuo 2002 m. kovo 19 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 494/2002, nustatančio papildomas technines priemones, skirtas europinių jūrų lydekų išteklių atstatymui ICES III, IV, V, VI ir VII parajoniuose ir ICES VIII parajonio a, b, d ir e sektoriuose (*7), 5 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuostatų, žvejybos veikla naudojant tralus, daniškus velkamuosius tinklus ir panašius žvejybos įrankius, išskyrus plačiažiočius tralus, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 70–99 mm, Reglamento (EB) Nr. 494/2002 5 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytame rajone yra leidžiama, jeigu žvejybos įrankis yra su tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis gabalu, kaip nurodyta XIVb priede.

2. Žvejojant ICES VIII a ir b kvadratuose leidžiama naudoti rūšiuojamąjį tinklelį, jo priedus tralo maišo priekyje ir (arba) kvadratinių akių tinklinį audeklą, kurio akių dydis apatinėje tinklo pailginimo dalyje tralo maišo priekyje yra 60 mm arba didesnis. Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio ir 9 straipsnio 1 dalies nuostatos bei Reglamento (EB) Nr. 494/2002 3 straipsnio a ir b dalių nuostatos netaikomos tai tralo daliai, kurioje yra įtaisyti šie atranką užtikrinantys įtaisai.

34d straipsnis

Priemonės pažeidžiamoms giliavandenių rūšių žuvų buveinėms NEAFC reguliavimo rajone apsaugoti

1. Dugniniais tralais ir pasyviaisiais įrankiais, įskaitant inkarinius žiauninius tinklus ir ilgąsias ūdas, draudžiama žvejoti rajonuose, kurių ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

Reykjanes Ridge povandeninio kalno dalis:

—	55°04′5327″ šiaurės platumos, 36°49′0135″ vakarų ilgumos,

—	55°05′4804″ šiaurės platumos, 35°58′9784″ vakarų ilgumos,

—	54°58′9914″ šiaurės platumos, 34°41′3634″ vakarų ilgumos,

—	54°41′1841″ šiaurės platumos, 34°00′0514″ vakarų ilgumos,

—	54°00′ šiaurės platumos, 34°00′ vakarų ilgumos,

—	53°54′6406″ šiaurės platumos, 34°49′9842″ vakarų ilgumos,

—	53°58′9668″ šiaurės platumos, 36°39′1260″ vakarų ilgumos,

—	55°04′5327″ šiaurės platumos, 36°49′0135″ vakarų ilgumos;

šiaurinis Mid Atlantic Ridge rajonas:

—	59°45′ šiaurės platumos, 33°30′ vakarų ilgumos,

—	57°30′ šiaurės platumos, 27°30′ vakarų ilgumos,

—	56°45′ šiaurės platumos, 28°30′ vakarų ilgumos,

—	59°15′ šiaurės platumos, 34°30′ vakarų ilgumos,

—	59°45′ šiaurės platumos, 33°30′ vakarų ilgumos;

vidurio Mid Atlantic Ridge rajonas (Charlie-Gibbs lūžio zona ir subpoliarinis priešakinis rajonas):

—	53°30′ šiaurės platumos, 38°00′ vakarų ilgumos,

—	53°30′ šiaurės platumos, 36°49′ vakarų ilgumos,

—	55°04′5327″ šiaurės platumos, 36°49′ vakarų ilgumos,

—	54°58′9914″ šiaurės platumos, 34°41′3634″ vakarų ilgumos,

—	54°41′1841″ šiaurės platumos, 34°00′ vakarų ilgumos,

—	53°30′ šiaurės platumos, 30°00′ vakarų ilgumos,

—	51°30′ šiaurės platumos, 28°00′ vakarų ilgumos,

—	49°00′ šiaurės platumos, 26°30′ vakarų ilgumos,

—	49°00′ šiaurės platumos, 30°30′ vakarų ilgumos,

—	51°30′ šiaurės platumos, 32°00′ vakarų ilgumos,

—	51°30′ šiaurės platumos, 38°00′ vakarų ilgumos,

—	53°30′ šiaurės platumos, 38°00′ vakarų ilgumos;

pietinis Mid Atlantic Ridge rajonas:

—	44°30′ šiaurės platumos, 30°30′ vakarų ilgumos,

—	44°30′ šiaurės platumos, 27°00′ vakarų ilgumos,

—	43°15′ šiaurės platumos, 27°15′ vakarų ilgumos,

—	43°15′ šiaurės platumos, 31°00′ vakarų ilgumos,

—	44°30′ šiaurės platumos, 30°30′ vakarų ilgumos;

Altair povandeniniai kalnai:

—	45°00′ šiaurės platumos, 34°35′ vakarų ilgumos,

—	45°00′ šiaurės platumos, 33°45′ vakarų ilgumos,

—	44°25′ šiaurės platumos, 33°45′ vakarų ilgumos,

—	44°25′ šiaurės platumos, 34°35′ vakarų ilgumos,

—	45°00′ šiaurės platumos, 34°35′ vakarų ilgumos;

Antialtair povandeniniai kalnai:

—	43°45′ šiaurės platumos, 22°50′ vakarų ilgumos,

—	43°45′ šiaurės platumos, 22°05′ vakarų ilgumos,

—	43°25′ šiaurės platumos, 22°05′ vakarų ilgumos,

—	43°25′ šiaurės platumos, 22°50′ vakarų ilgumos,

—	43°45′ šiaurės platumos, 22°50′ vakarų ilgumos;

Hatton Bank rajonas:

—	59°26′ šiaurės platumos, 14°30′ vakarų ilgumos,

—	59°12′ šiaurės platumos, 15°08′ vakarų ilgumos,

—	59°01′ šiaurės platumos, 17°00′ vakarų ilgumos,

—	58°50′ šiaurės platumos, 17°38′ vakarų ilgumos,

—	58°30′ šiaurės platumos, 17°52′ vakarų ilgumos,

—	58°30′ šiaurės platumos, 18°22′ vakarų ilgumos,

—	58°03′ šiaurės platumos, 18°22′ vakarų ilgumos,

—	58°03′ šiaurės platumos, 17°30′ vakarų ilgumos,

—	57°55′ šiaurės platumos, 17°30′ vakarų ilgumos,

—	57°45′ šiaurės platumos, 19°15′ vakarų ilgumos,

—	58°11′15″ šiaurės platumos, 18°57′51″ vakarų ilgumos,

—	58°11′57″ šiaurės platumos, 19°11′97″ vakarų ilgumos,

—	58°27′75″ šiaurės platumos, 19°11′65″ vakarų ilgumos,

—	58°39′09″ šiaurės platumos, 19°14′28″ vakarų ilgumos,

—	58°38′11″ šiaurės platumos, 19°01′29″ vakarų ilgumos,

—	58°53′14″ šiaurės platumos, 18°43′54″ vakarų ilgumos,

—	59°00′29″ šiaurės platumos, 18°01′31″ vakarų ilgumos,

—	59°08′01″ šiaurės platumos, 17°49′31″ vakarų ilgumos,

—	59°08′75″ šiaurės platumos, 18°01′47″ vakarų ilgumos,

—	59°15′16″ šiaurės platumos, 18°01′56″ vakarų ilgumos,

—	59°24′17″ šiaurės platumos, 17°31′22″ vakarų ilgumos,

—	59°21′77″ šiaurės platumos, 17°15′36″ vakarų ilgumos,

—	59°26′91″ šiaurės platumos, 17°01′66″ vakarų ilgumos,

—	59°42′69″ šiaurės platumos, 16°45′96″ vakarų ilgumos,

—	59°20′97″ šiaurės platumos, 15°44′75″ vakarų ilgumos,

—	59°21′ šiaurės platumos, 15°40′ vakarų ilgumos,

—	59°26′ šiaurės platumos, 14°30′ vakarų ilgumos;

šiaurės vakarų Rockall rajonas:

—	57°00′ šiaurės platumos, 14°53′ vakarų ilgumos,

—	57°37′ šiaurės platumos, 14°42′ vakarų ilgumos,

—	57°55′ šiaurės platumos, 14°24′ vakarų ilgumos,

—	58°15′ šiaurės platumos, 13°50′ vakarų ilgumos,

—	57°57′ šiaurės platumos, 13°09′ vakarų ilgumos,

—	57°50′ šiaurės platumos, 13°14′ vakarų ilgumos,

—	57°57′ šiaurės platumos, 13°45′ vakarų ilgumos,

—	57°49′ šiaurės platumos, 14°06′ vakarų ilgumos,

—	57°29′ šiaurės platumos, 14°19′ vakarų ilgumos,

—	57°22′ šiaurės platumos, 14°19′ vakarų ilgumos,

—	57°00′ šiaurės platumos, 14°34′ vakarų ilgumos,

—	56°56′ šiaurės platumos, 14°36′ vakarų ilgumos,

—	56°56′ šiaurės platumos, 14°51′ vakarų ilgumos,

—	57°00′ šiaurės platumos, 14°53′ vakarų ilgumos;

pietvakarių Rockall rajonas (Empress of Britain Bank):

—	56°24′ šiaurės platumos, 15°37′ vakarų ilgumos,

—	56°21′ šiaurės platumos, 14°58′ vakarų ilgumos,

—	56°04′ šiaurės platumos, 15°10′ vakarų ilgumos,

—	55°51′ šiaurės platumos, 15°37′ vakarų ilgumos,

—	56°10′ šiaurės platumos, 15°52′ vakarų ilgumos,

—	56°24′ šiaurės platumos, 15°37′ vakarų ilgumos;

Logachev Mound rajonas:

—	55°17′ šiaurės platumos, 16°10′ vakarų ilgumos,

—	55°34′ šiaurės platumos, 15°07′ vakarų ilgumos,

—	55°50′ šiaurės platumos, 15°15′ vakarų ilgumos,

—	55°33′ šiaurės platumos, 16°16′ vakarų ilgumos,

—	55°17′ šiaurės platumos, 16°10′ vakarų ilgumos;

Vakarinė Rockall Mound dalis:

—	57°20′ šiaurės platumos, 16°30′ vakarų ilgumos,

—	57°05′ šiaurės platumos, 15°58′ vakarų ilgumos,

—	56°21′ šiaurės platumos, 17°17′ vakarų ilgumos,

—	56°40′ šiaurės platumos, 17°50′ vakarų ilgumos,

—	57°20′ šiaurės platumos, 16°30′ vakarų ilgumos.

2. Jeigu atliekant žvejybos operacijas naujuose ir jau nustatytuose dugninės žvejybos rajonuose NEAFC reguliuojamame rajone pagautų gyvų koralų ar gyvų pinčių kiekiai vieną kartą panaudojus žvejybos įrankį viršija 60 kg gyvų koralų ir (arba) 800 kg gyvų pinčių, žvejybos laivas informuoja savo vėliavos valstybę, nutraukia žvejybą ir pasitraukia mažiausiai 2 jūrmylių atstumu nuo vietos, pagal parodymus esančios arčiausiai tikslios vietos, kur buvo sužvejotas šis laimikis.

34e straipsnis

Priemonės pažeidžiamoms giliavandenių rūšių žuvų buveinėms ICES VIIc, j, k kvadratuose apsaugoti

Belgica Mound provincija:

—	51°29′4″ šiaurės platumos, 11°51′6″ vakarų ilgumos,

—	51°32′4″ šiaurės platumos, 11°41′4″ vakarų ilgumos,

—	51°15′6″ šiaurės platumos, 11°33′0″ vakarų ilgumos,

—	51°13′8″ šiaurės platumos, 11°44′4″ vakarų ilgumos,

—	51°29′4″ šiaurės platumos, 11°51′6″ vakarų ilgumos;

Hovland Mound provincija:

—	52°16′2″ šiaurės platumos, 13°12′6″ vakarų ilgumos,

—	52°24′0″ šiaurės platumos, 12°58′2″ vakarų ilgumos,

—	52°16′8″ šiaurės platumos, 12°54′0″ vakarų ilgumos,

—	52°16′8″ šiaurės platumos, 12°29′4″ vakarų ilgumos,

—	52°04′2″ šiaurės platumos, 12°29′4″ vakarų ilgumos,

—	52°04′2″ šiaurės platumos, 12°52′8″ vakarų ilgumos,

—	52°09′0″ šiaurės platumos, 12°56′4″ vakarų ilgumos,

—	52°09′0″ šiaurės platumos, 13°10′8″ vakarų ilgumos,

—	52°16′2″ šiaurės platumos, 13°12′6″ vakarų ilgumos;

šiaurės vakarų Porcupine pakrantės I rajonas:

—	53°30′6″ šiaurės platumos, 14°32′4″ vakarų ilgumos,

—	53°35′4″ šiaurės platumos, 14°27′6″ vakarų ilgumos,

—	53°40′8″ šiaurės platumos, 14°15′6″ vakarų ilgumos,

—	53°34′2″ šiaurės platumos, 14°11′4″ vakarų ilgumos,

—	53°31′8″ šiaurės platumos, 14°14′4″ vakarų ilgumos,

—	53°24′0″ šiaurės platumos, 14°28′8″ vakarų ilgumos,

—	53°30′6″ šiaurės platumos, 14°32′4″ vakarų ilgumos;

šiaurės vakarų Porcupine pakrantės II rajonas:

—	53°43′2″ šiaurės platumos, 14°10′8″ vakarų ilgumos,

—	53°51′6″ šiaurės platumos, 13°53′4″ vakarų ilgumos,

—	53°45′6″ šiaurės platumos, 13°49′8″ vakarų ilgumos,

—	53°36′6″ šiaurės platumos, 14°07′2″ vakarų ilgumos,

—	53°43′2″ šiaurės platumos, 14°10′8″ vakarų ilgumos;

pietvakarių Porcupine pakrantė:

—	51°54′6″ šiaurės platumos, 15°07′2″ vakarų ilgumos,

—	51°54′6″ šiaurės platumos, 14°55′2″ vakarų ilgumos,

—	51°42′0″ šiaurės platumos, 14°55′2″ vakarų ilgumos,

—	51°42′0″ šiaurės platumos, 15°10′2″ vakarų ilgumos,

—	51°49′2″ šiaurės platumos, 15°06′0″ vakarų ilgumos,

—	51°54′6″ šiaurės platumos, 15°07′2″ vakarų ilgumos.

2. Visi laivai, žvejojantys pelagines žuvis šio straipsnio 1 dalyje nustatytuose pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajonuose, įtraukiami į leidimą turinčių laivų sąrašą, ir jiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduodamas žvejybos leidimas. Laivuose, įtrauktuose į leidimą turinčių laivų sąrašą, laikomi tik pelaginės žvejybos įrankiai.

3. Pelagines žuvis žvejojantys laivai, ketinantys žvejoti šio straipsnio 1 dalyje nustatytame pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajone, apie ketinimą įplaukti į pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajoną prieš keturias valandas praneša Airijos žvejybos stebėsenos centrui (ŽSC), kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 15 dalyje. Kartu jie praneša apie laive laikomą žuvų kiekį.

4. Pelagines žuvis 1 dalyje nustatytame pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajone žvejojantys laivai, būdami šiame apsaugos rajone turi veikiančią, veikimo požiūriu visiškai saugią laivo stebėjimo sistemą (LSS), atitinkančią visas susijusias taisykles.

5. Pelagines žuvis 1 dalyje nustatytame pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajone žvejojantys laivai kas valandą teikia LSS ataskaitas.

6. Pelagines žuvis 1 dalyje nustatytame pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajone baigę žvejoti laivai informuoja Airijos ŽSC apie išplaukimą iš šio rajono. Kartu jie praneša apie laive laikomą žuvų kiekį.

7. Pelaginių rūšių žuvis žvejojant 1 dalyje nustatytame pažeidžiamų giliavandenių rūšių žuvų buveinių apsaugos rajone galima laive laikyti arba žvejoti tik tais tinklais, kurių tinklinio audeklo akies dydis yra 16–31 mm arba 32–54 mm.

34f straipsnis

Priemonės pažeidžiamai giliavandenių rūšių žuvų buveinei ICES VIIIc kvadrate apsaugoti

1. Dugniniais tralais ir pasyviaisiais įrankiais, įskaitant inkarinius žiauninius tinklus ir ilgąsias ūdas, draudžiama žvejoti rajone, kurio ribos nustatomos loksodromomis paeiliui sujungiant toliau išvardytus taškus (jų padėtis nustatoma pagal WGS84 koordinačių sistemą):

El Cachucho:

—	44°12′ šiaurės platumos, 05°16′ vakarų ilgumos,

—	44°12′ šiaurės platumos, 04°26′ vakarų ilgumos,

—	43°53′ šiaurės platumos, 04°26′ vakarų ilgumos,

—	43°53′ šiaurės platumos, 05°16′ vakarų ilgumos,

—	44°12′ šiaurės platumos, 05°16′ vakarų ilgumos.

2. Nukrypstant nuo 1 dalyje nustatyto draudimo, 2006, 2007 ir 2008 m. inkarinėmis ilgosiomis ūdomis siūlapelekes vėgėles žvejoję laivai gali pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį gauti iš savo už žvejybą atsakingų institucijų žvejybos leidimą, kuriuo jiems būtų leidžiama toliau vykdyti tokią žvejybą rajone į pietus nuo 44°00′ 00″ šiaurės platumos. Visi tokį žvejybos leidimą gavę laivai, kad ir koks būtų jų bendrasis ilgis, žvejodami 1 dalyje nustatytame rajone, privalo turėti visiškai veikiančią patikimą LSS, atitinkančią susijusių taisyklių reikalavimus.

(*6) OL L 41, 2002 2 13, p. 1."

(*7) OL L 77, 2002 3 20, p. 8.“;"

17)	38 straipsnis išbraukiamas;

18)	47 straipsnis išbraukiamas;

19)	Reglamento (EB) Nr. 850/98 I, IV, XII ir XIV priedai yra iš dalies keičiami pagal šio reglamento priedą;

20)	XIIa, XIVa, XIVb, XIVc ir XIVd priedai įterpiami pagal šio reglamento priedą.

2 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1434/98 pakeitimas

Reglamento (EB) Nr. 1434/98 2 straipsnis papildomas šia dalimi:

„1a. 1 dalis netaikoma ICES IIIa kvadrate, IV parajonyje bei VIId kvadrate ir ICES IIa kvadrato ES vandenyse sužvejotų atlantinių silkių atžvilgiu.“.

3 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. kovo 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkė

L. CREIGHTON

(1) OL C 351, 2012 11 15, p. 83.

(2) 2013 m. vasario 6 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 347, 2009 12 24, p. 6.

(4) OL L 165, 2011 6 24, p. 1.

(5) OL L 22, 2009 1 26, p. 1.

(6) OL L 125, 1998 4 27, p. 1.

(7) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(8) OL L 191, 1998 7 7, p. 10.

PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 850/98 priedai iš dalies keičiami taip:

1)	I priede išbraukiama lentelės 6 išnaša;

IV priedo lentelė pakeičiama taip:

„Velkamieji žvejybos įrankiai. Skagerako ir Kategato sąsiauriai

Tinklinio audeklo akies dydžio intervalai, pagrindinės žvejojamos žuvų rūšys ir reikalaujamas sužvejoto kiekio procentas, taikomi naudojant vienodą tinklinio audeklo akių dydį

Rūšys	Tinklinio audeklo akies dydžio intervalas (mm)
	< 16	16–31		32–69		35–69	70–89 (5)	≥ 90
	Mažiausias pagrindinių žvejojamų rūšių žuvų kiekis procentais
	50 % (6)	50 % (6)	20 % (6)	50 % (6)	20 % (6)	20 % (7)	30 % (8)	nėra
Tobinės (Ammodytidae) (3)	X	X	X	X	X	X	X	X
Tobinės (Ammodytidae) (4)		X		X	X	X	X	X
Norveginė menkutė (Trisopterus esmarkii)		X		X	X	X	X	X
Šiaurinis žydrasis merlangas (Micromesistius poutassou)		X		X	X	X	X	X
Didžioji jūrinė drakoniukė (Trachinus draco) (1)		X		X	X	X	X	X
Moliuskai (išskyrus Sepia) (1)		X		X	X	X	X	X
Paprastoji vėjažuvė (Belone belone) (1)		X		X	X	X	X	X
Pilkasis jūrgaidis (Eutrigla gurnardus) (1)		X		X	X	X	X	X
Argentinos (Argentina spp.)				X	X	X	X	X
Atlantinis šprotas (Sprattus sprattus)		X		X	X	X	X	X
Europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla)			X	X	X	X	X	X
Paprastoji krevetė / Baltijos krevetė (Crangon spp., Palaemon adspersus) (1)			X	X	X	X	X	X
Paprastosios skumbrės (Scomber spp.)				X			X	X
Paprastosios stauridės (Trachurusw spp.)				X			X	X
Atlantinė silkė (Clupea harengus)				X			X	X
Šiaurinė paprastoji krevetė (Pandalus borealis)						X	X	X
Paprastoji krevetė / Baltijos krevetė (Crangon spp., Palaemon adspersus) (2)					X		X	X
Paprastasis merlangas (Merlangius merlangus)							X	X
Norveginis omaras (Nephropsnorvegicus)							X	X
Visi kiti jūros gyvūnai								X

XII priedo lentelė iš dalies keičiama taip:

eilutės, kuriose įrašyta filipininė venera ir paprastasis aštuonkojis, pakeičiamos taip:

„Rūšys	Verslinis dydis
„Rūšys	1–5 regionai, išskyrus Skagerako ir Kategato sąsiaurius	Skagerako ir Kategato sąsiauriai
Filipininė venera (Venerupis philippinarum)	35 mm

Rūšys

Verslinis dydis: 1–5 regionai, išskyrus Skagerako ir Kategato sąsiaurius

Paprastasis aštuonkojis (Octopus Vulgaris)

Visas rajonas, išskyrus 5 regiono suverenitetui ar jurisdikcijai priskirtus vandenis: 750 gramų

5 regiono suverenitetui ar jurisdikcijai priskirti vandenys: 450 gramų (išskrosta)“

eilutės, kuriose įrašytas ančiuvis, pakeičiamos taip:

Rūšys

Verslinis dydis: 1–5 regionai, išskyrus Skagerako ir Kategato sąsiaurius

„Ančiuvis (Engraulis encrasicolus)

Visas rajonas, išskyrus ICES IXa kvadratą į rytus nuo 7° 23′ 48″ vakarų ilgumos: 12 cm arba 90 vienetų viename kilograme

ICES IXa kvadratas į rytus nuo 7° 23′ 48″ vakarų ilgumos: 10 cm“

Įterpiamas šis priedas:

„XIIa PRIEDAS

9 regionui nustatyti versliniai dydžiai

Rūšys	Verslinis dydis: 9 regionas
Paprastasis otas (Psetta maxima)	45 cm“

Į XIV priedą įterpiami šie bendriniai pavadinimai atsižvelgiant į jų vietą pagal abėcėlę išdėstytame sąraše:

BENDRINIS PAVADINIMAS	MOKSLINIS PAVADINIMAS
„Aksominė saulažuvė	Capros aper
Didžiaakė siūlapelekė vėgėlė	Phycis blennoides
Paprastieji jūriniai ešeriai	Sebastes spp.
Apvalioji sardinėlė	Sardinella aurita“

įterpiami šie priedai:

„XIVa PRIEDAS

RŪŠIUOJAMOJO TINKLELIO REIKALAVIMAI

Žuvų pagal rūšį rūšiavimo tinklelis įtaisomas traluose, kurių visas maišas pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, kurių dydis yra 70 mm arba didesnis, tačiau mažesnis nei 90 mm. Trumpiausias tralo maišo ilgis yra 8 metrai. Draudžiama naudoti bet kokį tralą, kuriame yra daugiau kaip 100 kvadratinių akių bet kurioje tralo maišo apskritimo ilgio vietoje, išskyrus sujungimo vietą ir kraštų sujungimus. Tralo maišas, pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, privalomas tik Skagerako ir Kategato sąsiauriuose.

Tinklelis yra stačiakampio formos. Tinklelio kraštinės lygiagrečios išilginei jo ašiai. Atstumas tarp tinklelio strypelių yra ne didesnis nei 35 mm. Leidžiama naudoti vieną arba daugiau lankstų siekiant palengvinti rūšiuojamojo tinklelio pritaikymą prie tinklo traukimo būgno.

Rūšiuojamasis tinklelis prie tralo turi būti tvirtinamas įstrižai, viršutinis kraštas pakreipiamas žemyn, bet kokioje vietoje tarp tralo maišo priekio ir nekūginės tralo dalies priešakinio galo. Visi tinklelio kraštai pritaisomi prie tralo.

Viršutiniame tralo tinklinio audeklo gabale yra tiesiogiai su viršutiniu rūšiuojamojo tinklelio kraštu sujungta neužstojama anga žuvims išeiti. Angos žuvims išeiti galinio krašto plotis yra toks pat, kaip rūšiuojamojo tinklelio, ir priekinė dalis iš abiejų rūšiuojamojo tinklelio kraštų išilgai akių kraštinių nukreipiama į priekį siaurosios angos dalies link.

Prieš rūšiuojamąjį tinklelį leidžiama įtaisyti iš tinklinio audeklo pagamintą piltuvo formos kreiptuvą, kuris žuvis nukreiptų tralo dugno ir rūšiuojamojo tinklelio link. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreiptuvo akių dydis ne mažesnis kaip 70 mm. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreiptuvo vertikali anga, esanti prie rūšiuojamojo tinklelio, neturi būti mažesnė kaip 15 cm. Iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreiptuvo plotis prie rūšiuojamojo tinklelio yra toks pat, kaip rūšiuojamojo tinklelio plotis.

Žuvis pagal dydį ir rūšis rūšiavimo tralo schema. Į tralą patenkanti žuvis iš tinklinio audeklo pagaminto piltuvo formos kreiptuvu nukreipiama tralo apačios ir rūšiuojamojo tinklelio link. Didesnės žuvys, susidūrusios su rūšiuojamuoju tinkleliu, išplaukia iš tralo, o mažesnės žuvys ir norveginiai omarai praplaukia per rūšiuojamąjį tinklelį ir patenka į tralo maišą. Iš tralo maišo, kuris visas yra pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, lengviau gali ištrūkti mažos žuvys ir neverslinio dydžio norveginiai omarai. Schemoje pavaizduotas tralo maišas, pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis, turi būti naudojamas tik Skagerako ir Kategato sąsiauriuose.

„XIVb PRIEDAS

ŽVEJYBOS TAM TIKRAIS BISKAJOS ĮLANKOJE LEIDŽIAMAIS VELKAMAISIAIS ŽVEJYBOS ĮRANKIAIS SĄLYGOS

1. Tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis viršutinio gabalo reikalavimai

Tinklinio audeklo gabalas keturkampė tinklinio audeklo dalis. Pritaisomas tik vienas tinklinio audeklo gabalas. Tralo viduje arba išorėje pritvirtinamos priemonės jokiu būdu neturi užstoti tinklinio audeklo gabalo.

2. Tinklinio audeklo gabalo vieta

Tinklinio audeklo gabalas įterpiamas tinklinio audeklo viršutinio gabalo viduryje, galinėje kūginėje tralo dalyje prieš nekūginę dalį, sudarytą iš tinklinio audeklo gabalo tralui pailginti ir tralo maišo.

Tinklinio audeklo gabalas užsibaigia ne daugiau kaip per 12 akių nuo ranka sumegztų akių juostos tarp tinklinio audeklo gabalo tinklui pailginti ir tralo kūginės formos dalies galinės dalies.

3. Tinklinio audeklo gabalo dydis

Tinklinio audeklo gabalas turi būti bent 2 m ilgio ir 1 m pločio.

4. Tinklinio audeklo gabalo tinklinis audeklas

Tinklinio audeklo akių dydis ne mažesnis kaip 100 mm. Akys turi būti kvadratinės, t. y. visos keturios tinklinio audeklo gabalo pusės yra sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių.

Tinklinio audeklo gabalas pritaisomas taip, kad akių kraštinės būtų lygiagrečios ir statmenos išilginei tralo maišo ašiai.

Tinklinis audeklas megztas iš viengijo siūlo. Siūlas, iš kurio mezgamas tinklinis audeklas, turi būti ne storesnis kaip 4 mm.

5. Tinklinio audeklo gabalo įtaisymas rombinių akių tinkliniame audekle

Prie tinklinio audeklo gabalo keturių kraštų leidžiama pritvirtinti sumegztų akių eilę. Šių sumegztų akių eilės plotis turi būti ne didesnis kaip 12 mm.

Ištempto tinklinio audeklo gabalo ilgis toks pat, kaip ir prie tinklinio audeklo gabalo išilginio krašto primegztų praskėstų rombinių akių ilgis.

Rombinių akių skaičius viršutiniame gabale, pritvirtintame prie mažiausios tinklinio audeklo gabalo dalies (t. y. 1 m ilgio dalyje, kuri statmena išilginei tralo maišo ašiai), yra ne mažesnis kaip visų rombinių akių, pritvirtintų prie išilginės tinklinio audeklo gabalo dalies, skaičius, padalytas iš 0,7.

6. Toliau pateikiamas tinklinio audeklo gabalo įtaisymo trale brėžinys.

Tekstas paveikslėlio

„XIVc PRIEDAS

ŽVEJOJANT ILGESNIAIS KAIP 15 M LAIVAIS TAIKOMI TINKLINIO AUDEKLO KVADRATINĖMIS AKIMIS GABALO REIKALAVIMAI

1. Tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis viršutinio gabalo reikalavimai

Tinklinio audeklo gabalas keturkampė tinklinio audeklo dalis. Tinklinis audeklas megztas iš viengijo siūlo. Akys yra kvadratinės, t. y. visos keturios tinklinio audeklo gabalo pusės sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Akių dydis 120 mm arba daugiau. Tinklinio audeklo gabalas ne trumpesnis kaip 3 m, išskyrus atvejus, kai gabalas įtaisytas į tinklus, kuriuos velka mažesnės kaip 112 kW galios variklius turintys laivai; šiuo atveju tinklinio audeklo gabalas yra ne trumpesnis kaip 2 m.

2. Tinklinio audeklo gabalo vieta

Tinklinio audeklo gabalas įtaisomas į tralo maišo viršutinį tinklinio audeklo gabalą. Tinklinio audeklo gabalo galinis kraštas nuo tralo maišo lyno turi būti ne didesniu kaip 12 m atstumu, kaip apibrėžta 1984 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3440/84 dėl įtaisų tvirtinimo prie tralų, daniškų vilktinių ir panašių tinklų (*1) 8 straipsnyje.

3. Tinklinio audeklo gabalo įtaisymas rombinių akių tinkliniame audekle

Tarp tinklinio audeklo gabalo išilginio krašto ir gretimos sumegztų akių eilės yra ne daugiau kaip dvi praskėstos rombinės akys.

Ištempto tinklinio audeklo gabalo ilgis toks pat, kaip ir prie tinklinio audeklo gabalo išilginio krašto primegztų praskėstų rombinių akių ilgis. Tralo maišo viršutinio tinklinio audeklo gabalo rombinės akys ir trumpiausia tinklinio audeklo gabalo kraštinė jungiama santykiu trys rombinės akys ir viena kvadratinė akis 80 mm tralo maišo atkarpoje arba dvi rombinės akys ir viena kvadratinė akis 120 mm tralo maišo atkarpoje, išskyrus tinklinio audeklo gabalo kraštinius strypelius abiejose pusėse.

„XIVd PRIEDAS

ŽVEJOJANT TRUMPESNIAIS KAIP 15 M LAIVAIS TAIKOMI TINKLINIO AUDEKLO KVADRATINĖMIS AKIMIS GABALO REIKALAVIMAI

1. Tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis viršutinio gabalo reikalavimai

Tinklinio audeklo gabalas keturkampė tinklinio audeklo dalis. Tinklinis audeklas megztas iš viengijo siūlo. Akys yra kvadratinės, t. y. visos keturios tinklinio audeklo gabalo pusės sudarytos iš susikertančių ištisinių kraštinių. Akių dydis 110 mm arba daugiau. Tinklinio audeklo gabalas ne trumpesnis kaip 3 m, išskyrus atvejus, kai gabalas įtaisytas į tinklus, kuriuos velka mažesnės kaip 112 kW galios variklius turintys laivai; šiuo atveju tinklinio audeklo gabalas yra ne trumpesnis kaip 2 m.

2. Tinklinio audeklo gabalo vieta

3. Tinklinio audeklo gabalo įtaisymas rombinių akių tinkliniame audekle

Tarp tinklinio audeklo gabalo išilginio krašto ir gretimos sumegztų akių eilės yra ne daugiau kaip dvi praskėstos rombinės akys. Ištempto tinklinio audeklo gabalo ilgis toks pat, kaip ir prie tinklinio audeklo gabalo išilginio krašto primegztų praskėstų rombinių akių ilgis. Tralo maišo viršutinio tinklinio audeklo gabalo rombinės akys ir trumpiausia tinklinio audeklo gabalo kraštinė jungiama santykiu dvi rombinės akys ir viena kvadratinė akis, išskyrus lango kraštinius strypelius abiejose pusėse.

(*1) OL L 318, 1984 12 7, p. 23."

(*1) OL L 318, 1984 12 7, p. 23.“

(1) Ne toliau nei keturios mylios nuo bazinių linijų.

(2) Toliau nei keturios mylios nuo bazinių linijų.

(3) Kovo 1 d. spalio 31 d. Skagerako sąsiauryje, kovo 1 d. liepos 31 d. Kategato sąsiauryje.

(4) Nuo lapkričio 1 d. iki paskutinės vasario mėn. dienos Skagerako sąsiauryje, nuo rugpjūčio 1 d. iki paskutinės vasario mėn. dienos Kategato sąsiauryje.

(5) Taikant šį tinklinio audeklo akies dydžio intervalą, tralo maišas turi būti pagamintas iš tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis ir turėti rūšiuojamąjį tinklelį, kaip nurodyta šio reglamento XIVa priede.

(6) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, europinių paprastųjų jūrinių lydekų, jūrinių plekšnių, raudonųjų plekšnių, europinių mažažiočių plekšnių, europinių jūrų liežuvių, paprastųjų otų, švelniųjų rombų, europinių upinių plekšnių, atlantinių skumbrių, paprastųjų megrimų, paprastųjų merlangų, paprastųjų gelsvapelekių plekšnių, ledjūrio menkių, norveginių omarų ir omarų mišinys sudaro ne daugiau kaip 10 % laive laikomo sužvejotų žuvų kiekio.

(7) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, europinių paprastųjų jūrinių lydekų, jūrinių plekšnių, raudonųjų plekšnių, europinių mažažiočių plekšnių, paprastųjų jūrų liežuvių, paprastųjų otų, švelniųjų rombų, europinių upinių plekšnių, atlantinių silkių, atlantinių skumbrių, paprastųjų megrimų, paprastųjų gelsvapelekių plekšnių, ledjūrio menkių, norveginių omarų ir omarų mišinys sudaro ne daugiau kaip 50 % laive laikomo sužvejotų žuvų kiekio.

(8) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, europinių paprastųjų jūrinių lydekų, jūrinių plekšnių, raudonųjų plekšnių, europinių mažažiočių plekšnių, paprastųjų jūrų liežuvių, paprastųjų otų, švelniųjų rombų, europinių upinių plekšnių, paprastųjų megrimų, paprastųjų merlangų, paprastųjų gelsvapelekių plekšnių, ledjūrio menkių ir omarų mišinys sudaro ne daugiau kaip 60 % laive laikomo sužvejotų žuvų kiekio.“;

2013 3 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 78/23

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 228/2013

2013 m. kovo 13 d.

kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnio pirmą pastraipą, 43 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 247/2006 (3) buvo nustatytos specialios žemės ūkio priemonės, skirtos sumažinti sunkumus, kurie atsiranda dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 349 straipsnyje minimų Sąjungos atokiausių regionų išskirtinės padėties. Tos priemonės įgyvendinamos naudojantis paramos kiekvienam regionui programomis, kurios yra pagrindinis žemės ūkio produktų tiekimo tokiems regionams įrankis. Dėl poreikio atnaujinti esamas priemones, įskaitant tas, kurios atsirado įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, reikia panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 247/2006 ir jį pakeisti nauju reglamentu;

(2)	reikėtų patikslinti pagrindinius tikslus, prie kurių pasiekimo prisideda atokiausiems Sąjungos regionams taikoma tvarka;

(3)	taip pat reikėtų patikslinti Atokiausiems regionams ir saloms skirtų programų (toliau – POSEI programos), kurias, vadovaujantis subsidiarumo principu, turėtų nustatyti geografinę vietą labiausiai atitinkančios valstybės narės ir kurias valstybės narės pateikia Komisijai tvirtinti, turinį;

(4)

kad Sąjungos atokiausiems regionams taikomos tvarkos siekiai būtų veiksmingiau įgyvendinti, į POSEI programas turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis būtų užtikrintas žemės ūkio produktų tiekimas bei vietinės žemės ūkio produktų gamybos išsaugojimas ir plėtojimas. Reikėtų suartinti atitinkamų regionų planavimo lygmenis, o Komisijos ir valstybių narių partnerystės politiką padaryti sistemingą;

(5)

taikant subsidiarumo principą ir siekiant lankstumo – šie elementai yra Sąjungos atokiausiems regionams taikomai tvarkai patvirtinto planavimo pagrindas – valstybių narių paskirtosios valdžios institucijos gali siūlyti programos pakeitimus, kad ji būtų pritaikyta prie atokiausių regionų realybės. Šios valdžios institucijos turėtų galėti keisti POSEI programas pagal administracinio supaprastinimo skatinimo principą ir užtikrinant, kad jos taip nekenkia POSEI programų veiksmingumui ir atitinkamiems joms skirtiems finansiniams ištekliams. Vadovaujantis tais pačiais siekiais, programų pakeitimo tvarka turėtų būti pritaikyta prie pakeitimo rūšies pagrįstumo lygmens;

(6)

kad atokiausiems regionams būtų užtikrintas būtiniausių produktų tiekimas ir sumažėtų dėl šių regionų atokumo atsirandančių papildomų išlaidų, reikėtų nustatyti specialią tiekimo tvarką. Dėl atokiausių regionų ypatingos geografinės padėties, tiekiant žmonėms vartoti, perdirbti arba žemės ūkyje naudoti būtiniausius produktus, atsiranda papildomų vežimo išlaidų. Be to, dėl jų ypatingo atokumo, ir visų pirma dėl izoliuotumo ir nedidelių žemės ūkiui tinkančių plotų atsirandantys kiti objektyvūs veiksniai dar labiau suvaržo atokiausių regionų ūkinės veiklos vykdytojus bei gamintojus ir labai kenkia jų veiklai. Tos kliūtys gali būti sušvelnintos sumažinant tų būtiniausių produktų kainą. Tačiau speciali tiekimo tvarka jokiu būdu neturėtų daryti neigiamo poveikio vietos produktams ir jų gamybos plėtrai;

(7)

šiuo tikslu, nepaisant Sutarties 28 straipsnio, tam tikrų žemės ūkio produktų importui iš trečiųjų šalių turėtų būti netaikomi importo muitai. Siekiant atsižvelgti į jų kilmę ir pagal Sąjungos teisės nuostatas jiems taikomus muitinės formalumus, produktai, įvežti į Sąjungos muitų teritoriją pagal įvežimo perdirbti arba muitinės sandėliavimo procedūras, turėtų būti laikomi tiesiogiai importuotais, kad jiems galėtų būti taikoma speciali tiekimo tvarka;

(8)

kad būtų pasiektas tikslas sumažinti kainas atokiausiuose regionuose sumažinant papildomas išlaidas, atsirandančias dėl jų ypatingo atokumo, pagalba turėtų būti teikiama Sąjungos kilmės produktų tiekimui į atokiausius regionus. Teikiant tokią pagalbą turėtų būti atsižvelgiama į papildomas vežimo į atokiausius regionus išlaidas bei eksportui į trečiąsias šalis taikomas kainas ir, jei tai yra žemės ūkyje naudojami ir perdirbimui skirti produktai, į papildomas išlaidas, susijusias su ypatingu atokumu ir visų pirma su jų izoliuotumu ir nedideliu plotu, jų sudėtinga topografija ir klimato bei salų išsisklaidymu;

(9)

parama tradiciniams sektoriams ypač reikalinga dėl to, kad sudaro galimybes jiems likti konkurencingiems Sąjungos rinkoje atsižvelgiant į trečiųjų šalių sudaromą konkurenciją. Kurdamos savo programas, valstybės narės vis dėlto turėtų taip pat pasirūpinti, kad atokiausiuose regionuose būtų kiek įmanoma užtikrinama žemės ūkio veiklos įvairovė;

(10)	kad būtų išvengta spekuliacijų, kurios pakenktų galutiniams atokiausių regionų vartotojams, reikėtų patikslinti, kad speciali tiekimo tvarka turėtų būti taikoma tik geros kokybės ir tinkamiems parduoti produktams;

(11)

reikėtų nustatyti minėtą tvarką reglamentuojančias taisykles, visų pirma, tas, kurios susijusios su ūkinės veiklos vykdytojų registro sudarymu ir sertifikatų sistemos sukūrimu, remiantis 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (4), 130 ir 161 straipsniuose nurodytomis licencijomis;

(12)

remiantis operacijų, kurios vykdomos pagal specialią tiekimo tvarką, priežiūros reikalavimais, atitinkamus produktus importuojant ar įvežant į atokiausius regionus, taip pat juos eksportuojant ar išsiunčiant iš jų, reikėtų atlikti administracinius patikrinimus. Kad būtų pasiekti minėtos tvarkos tikslai, šios tvarkos ekonominė nauda turėtų atsispindėti gamybos sąnaudose ir sumažinti kainas visoje gamybos ir paskirstymo grandinėje iki pat galutinio vartotojo. Todėl ji turėtų būti užtikrinama tik jei ja bus faktiškai pasinaudota, ir turėtų būti atliekami būtini patikrinimai;

(13)

atsižvelgiant į tai, kad kiekis, kuriam taikoma speciali tiekimo tvarka, neviršija atokiausių regionų tiekimo poreikių, ta tvarka neturėtų kenkti tinkamam vidaus rinkos veikimui. Be to, specialios tiekimo tvarkos ekonominė nauda neturėtų sukelti susijusių produktų prekybos iškraipymų. Todėl turėtų būti uždrausta išsiųsti arba eksportuoti tuos produktus iš atokiausių regionų. Tačiau reikėtų leisti išsiųsti arba eksportuoti tuos produktus, jei dėl specialios tiekimo tvarkos atsiradęs finansinis pranašumas atlyginamas;

(14)

prekybą perdirbtais produktais tarp atokiausių regionų reikėtų leisti. Taip pat reikėtų atsižvelgti į atokiausių regionų vykdomą regioninę prekybą, tradicinį eksportą ir išsiuntimą į kitas Sąjungos valstybes ar trečiąsias šalis, todėl visiems šiems regionams reikėtų leisti vykdyti perdirbtų produktų eksportą, atitinkantį tradicinės prekybos apimtis. Dėl aiškumo turėtų būti nurodytas referencinis laikotarpis šiam tradiciškai eksportuojamam ar išsiunčiamam kiekiui apibrėžti;

(15)

turėtų būti imtasi tinkamų priemonių, kurios sudarytų sąlygas restruktūrizuoti Azorų salų cukraus gamybos sektorių. Šiose priemonėse turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad Azorų salų cukraus sektorius gali būti gyvybingas tik užtikrinus tam tikrą gamybos ir perdirbimo lygį. Atsižvelgiant į tai, išimties tvarka ir toliau turėtų būti leidžiama, kad cukraus srautų, viršijančių tradicinį kiekį, išsiuntimas iš Azorų salų į kitas Sąjungos valstybes ne ilgesniu kaip penkerių metų laikotarpiu viršytų tradicinius srautus, palaipsniui mažinant metinį kiekį. Kadangi kiekis, kurį galima persiųsti, bus proporcingas ir ribojamas tuo, kas tikrai būtina vietos cukraus gamybos ir perdirbimo gyvybingumui užtikrinti, laikinas cukraus išsiuntimas iš Azorų salų neturės neigiamos įtakos Sąjungos vidaus rinkai;

(16)	Azorams, Madeirai ir Kanarų saloms tiekiamam nekvotiniam cukrui ir toliau bus netaikomi importo muitai. Visų pirma į Azorų salas įvežant ne didesnį nei jų prognozuojamame tiekimo balanse nurodytą žaliavinio cukranendrių cukraus kiekį, importo muitai taip pat turėtų būti netaikomi;

(17)

iki šiol taikant specialią tiekimo tvarką Kanarų saloms buvo tiekiami nugriebto pieno milteliai, kurių KN kodas yra 1901 90 99 (nugriebto pieno milteliai su augaliniais riebalais), skirti perdirbti pramoniniu būdu. Reikėtų ir toliau leisti tiekti šį produktą, tapusį tradiciniu vietinės mitybos elementu;

(18)

kadangi ryžiai yra pagrindinis Reuniono mitybos elementas ir ryžių apdorojimo bei poliravimo pramonės įmonės šioje saloje veikia jau daugelį metų, o Reunione jų neužauginama tiek, kad būtų patenkinti poreikiai, reikėtų ir toliau leisti netaikyti importo muitų šiam produktui, jį importuojant į Reunioną;

(19)

Sąjungos politika siekiant padėti vietos gamybai atokiausiuose regionuose buvo taikoma daugeliui produktų ir tų produktų gamybos, prekybos jais ar jų perdirbimo priemonių. Tos priemonės buvo veiksmingos ir užtikrino žemės ūkio veiklos tęstinumą bei plėtrą. Sąjunga turėtų ir toliau remti tokią gamybą – pagrindinį veiksnį užtikrinant aplinkos, socialinę ir ekonominę pusiausvyrą atokiausiuose regionuose. Patirtis rodo, kad, kaip ir kaimo plėtros politikos atveju, glaudesnė partnerystė su vietos valdžios institucijomis gali padėti tikslingiau spręsti konkrečias atitinkamų regionų problemas. Todėl reikėtų remti vietinę gamybą naudojant POSEI programas;

(20)

kad būtų remiama prekyba atokiausių regionų produktais, reikėtų sukurti prekybai minėtais produktais už gamybos regiono ribų skirtą paramos schemą, atsižvelgiant į dideles papildomas išlaidas, kurios susidaro dėl didelių atstumų iki vartojimo rinkų ir dvigubų atsargų būtinybės, veiksnius, lemiančius nepalankią konkurencinę padėtį atokiausiems regionams, trukdančią jiems konkuruoti vidaus rinkoje. Šie veiksniai pagrindžia poreikį artimiausioje ateityje persvarstyti POSEI schemą;

(21)

reikėtų nustatyti būtiniausius duomenis, kurie turėtų būti pateikiami POSEI programose, kad būtų nustatytos priemonės vietinei žemės ūkio produktų gamybai remti, – padėties, siūlomos strategijos, tikslų, priemonių aprašymas. Taip pat reikėtų patikslinti šių priemonių derėjimo su kitų sričių Sąjungos politika principus, kad būtų išvengta bet kokio nesuderinamumo ar pagalbos dubliavimo;

(22)	šio reglamento taikymo tikslais POSEI programose galėtų būti numatytos studijų finansavimo, demonstravimo projektų, mokymo ir techninės pagalbos priemonės;

(23)	atokiausių regionų ūkininkai turėtų būti skatinami toliau tiekti kokybiškus produktus, o prekyba jais turėtų būti palengvinama. Šiuo tikslu gali būti naudingas šiame reglamente nustatyto grafinio simbolio ar kitų rūšių, nustatytų Sąjungos, kokybės sertifikavimo naudojimas;

(24)

atokiausiuose regionuose esančių tam tikrų ūkių arba perdirbimo ir prekybos įmonių struktūros turi didelių trūkumų ir susiduria su specifiniais sunkumais. 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (5) 26 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 2 dalyje tam tikroms investicijoms atokiausiuose regionuose numatyti palankesni paramos dydžiai;

(25)	Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atokiausiems regionams netaikomas apribojimas miškams skiriamai paramai, numatytai tame reglamente.

(26)

Reglamente (EB) Nr. 1698/2005 nustatyti agrarinės aplinkosaugos išmokų didžiausi metiniai dydžiai. Siekiant atsižvelgti į tam tikrų labai pažeidžiamų ganyklų plotų Azorų salose konkrečią aplinkos padėtį ir gamtovaizdžio, biologinės įvairovės bei žemės ūkio paskirties žemės, ypač Madeiroje ir Kanarų salose esančių auginimui skirtų terasų, tradicinių savitumų, taip pat akmens sienų atokiausiuose regionuose išsaugojimą, turėtų būti numatyta galimybė tam tikrų specialių priemonių atveju iki dviejų kartų padidinti šiuos dydžius;

(27)

gali būti taikoma nuostata, leidžianti nukrypti nuo Komisijos nuoseklios politikos neleisti teikti valstybės veiklos pagalbos Sutarties I priede nurodytų žemės ūkio produktų gamybai, perdirbimui ir prekybai jais, kad būtų galima sumažinti konkrečias ūkininkavimo atokiausiuose regionuose kliūtis, atsirandančias dėl jų nutolimo, visų pirma – atokumo ir izoliuotumo, mažumo, kalnuotumo, klimato ir jų ekonominės priklausomybės nuo nedaugelio produktų. Žemės ūkio gamyba atlieka itin svarbų vaidmenį didinant kaimo vietovių dinamiškumą ir skatinant gyventojus jose pasilikti, nes atokiausios kaimo vietovės ypač veikiamos gyventojų senėjimo, mažo gyventojų tankumo ir, kai kur, gyventojų skaičiaus mažėjimo;

(28)

atokiausių regionų žemės ūkio pasėlių fitosanitarinei padėčiai turi įtakos konkrečios, tokios kaip parazitų antplūdžio, problemos, susijusios su didėjančia importo iš kitų šalių apimtimi, klimatu ir šiuose departamentuose iki šiol taikytų kontrolės priemonių nepakankamumu. Todėl turėtų būti įgyvendinamos kovos su kenksmingais organizmais, taip pat ir naudojant tvarius ir aplinkos apsaugą užtikrinančius ekologinius metodus, programos. Turėtų būti tiksliai nurodytas Sąjungos finansinis įnašas į tokias programas atsižvelgiant į tai, kad daugiametėje finansinėje programoje numatyta, jog nuo 2014 m. imtinai šių programų finansavimas bus perkeltas į kitą biudžeto išlaidų kategoriją;

(29)

vynuogynų, kurie Madeiros ir Kanarų salų regione yra labiausiai paplitusi ūkininkavimo rūšis ir užima svarbią vietą Azorų salose, išsaugojimas yra būtinas dėl ekonominių, socialinių ir aplinkos apsaugos priežasčių. Siekiant remti gamybą, šiuose regionuose neturėtų būti taikomos išmokos už auginimo nutraukimą, rinkos mechanizmai ir, Kanarų salų atveju, sodinimo teisių sistema, numatyti Reglamente (EB) Nr. 1234/2007. Tačiau Kanarų salose turėtų būti galima taikyti distiliavimo krizės atveju priemones, jeigu rinka ypač sutrikdoma dėl kokybės problemų. Be to, techniniai, socialiniai ir ekonominiai sunkumai sutrukdė per nustatytą laiką visiškai pakeisti Madeiros ir Azorų salų regionų plotus, kurie buvo apsodinti hibridinėmis vynmedžių veislėmis, draudžiamomis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007. Šiuose vynuogynuose pagamintas vynas yra skirtas tik tradiciniam vietiniam vartojimui;

(30)

Azorų salose pieno sektoriaus restruktūrizavimas dar nėra baigtas. Atsižvelgiant į didelę Azorų salų priklausomybę nuo pieno gamybos, taip pat į kitas problemas, susijusias su jų nutolimu ir kitų pelningų gamybos galimybių nebuvimu, turėtų būti ir toliau taikomas nukrypimas nuo tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatų dėl mokesčio taikymo pieno ir pieno produktų pertekliui;

(31)	atsižvelgiant į nepakeičiamą pieno gamybos pobūdį Azorų salose, kuriose ši gamyba yra pagrindinis ekonomikos, socialinio stabilumo, aplinkos kokybės ir žemės naudojimo variklis, POSEI programos yra geriausios priemonės patvirtinti priemones, kurių reikia siekiant išlaikyti šią gamybą;

(32)

parama karvių pieno gamybai Madeiroje ir Reunione nebuvo pakankama tam, kad būtų pasiekta vidaus ir išorės pasiūlos pusiausvyra, visų pirma dėl didelių struktūrinių sunkumų, su kuriais susiduriama šiame sektoriuje, ir šio sektoriaus problemų siekiant prisitaikyti prie naujos ekonominės aplinkos. Todėl ir toliau turėtų būti leidžiama iš Sąjungos kilmės pieno miltelių gaminti ypač aukšta temperatūra (UHT) apdorotą pieną, kad būtų galima geriau patenkinti vietinius vartojimo poreikius, jei ši priemonė netrukdo surinkti ir parduoti visą vietoje pagamintą pieną ir nekenkia pastangoms skatinti vietos gamybos plėtrą. Siekiant geriau informuoti vartotoją, reikėtų numatyti prievolę ant pardavimo etiketės nurodyti, kad tai yra UHT apdorotas pienas iš pieno miltelių. Šią nuostatą turėtų būti galima taikyti Martinikai, Prancūzijos Gvianai ir Gvadelupai, jei Prancūzija pateikia tokį prašymą, kurį grindžia vietos suinteresuotųjų šalių noru pasinaudoti šia galimybe ir jų gebėjimu vystyti pieno sektorių;

(33)	poreikis išlaikyti vietos pieno gamybą taikant paskatas pateisina Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 netaikymą Prancūzijos užjūrio departamentuose ir Madeiroje. Turėtų būti nustatyta, kad tokia išimtis Madeiroje turėtų būti taikoma iki 4 000 tonų ribos;

(34)

siekiant patenkinti vietos vartojimo poreikius reikėtų skatinti atokiausių regionų prekybą. Norint sustiprinti atokiausių regionų prekybą, reikėtų skatinti kiekvieno atokiausio regiono perteklinės produkcijos, kaip antai pieno, jautienos ir Azorų salų jaunų galvijų patinų, eksportą į atokiausius regionus, kuriuose šios produkcijos trūksta, tačiau reikia vengti, kad tai nepakenktų vietos gamybos augimui. Be to, reikėtų užtikrinti reikiamas sąlygas teisingai ir sąžiningai prekybai;

(35)	turėtų būti remiama tradicinė gyvulininkystė. Siekiant patenkinti Prancūzijos užjūrio departamentų ir Madeiros vietinio vartojimo poreikius, tam tikromis sąlygomis ir neviršijant didžiausio metinio kiekio turėtų būti leidžiama iš trečiųjų šalių be muitų importuoti penėjimui skirtus galvijų patinus;

(36)

reikėtų atnaujinti 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams (6), Portugalijai suteiktą galimybę perduoti Azorų saloms žemyne suteikiamą teisę į priemoką už karvę žindenę ir suderinti šią priemonę su paramos atokiausiems regionams schema;

(37)

tabako auginimas Kanarų salose yra istoriškai svarbus. Ekonominiu požiūriu tabako gamyba išlieka viena iš pagrindinių pramoninės veiklos sričių regione. Socialiniu požiūriu tabako auginimas reikalauja daug darbo ir juo užsiima maži ūkiai. Kadangi kultūra nėra pakankamai pelninga, kyla pavojus jai išnykti. Šiuo metu tabakas auginamas tik nedidelėje La Palmos salos dalyje ir yra skirtas nedidelio masto cigarų gamybai. Todėl Ispanijai turėtų būti ir toliau leidžiama teikti pagalbą, papildančią Sąjungos pagalbą, kad ši tradicinė kultūra būtų išsaugota remiant su ja susijusius amatus. Be to, siekiant išlaikyti tabako gaminių gamybą, žaliavinio ir pusiau perdirbto tabako importui į Kanarų salas ir toliau turėtų būti netaikomas muitas, bet ne daugiau kaip 20 000 tonų žaliavinio tabako, iš kurio pašalintos vidurinės gyslos, ekvivalento per metus;

(38)	įgyvendinant šį reglamentą neturėtų būti sumažintas konkrečios paramos, kuri iki šiol buvo skiriama atokiausiems regionams, dydis. Todėl, tam kad būtų įgyvendintos atitinkamos priemonės, valstybės narės turėtų turėti lėšų, atitinkančių pagal Reglamentą (EB) Nr. 247/2006 jau skirtą Sąjungos paramą;

(39)

atsižvelgiant į galimą derybų dėl būsimų prekybos susitarimų ir bendros žemės ūkio politikos pakeitimų poveikį atokiausiems regionams, reikėtų ypatingą dėmesį skirti šių regionų konkretiems ypatumams atliekant analizę, tyrimus ir vertinimus, susijusius su vertinimais, atliekamais dėl šių derybų ir pakeitimų;

(40)

nuo 2006 m. kai kuriuose atokiausiuose regionuose, ypač Azoruose ir Prancūzijos užjūrio departamentuose, būtiniausių produktų poreikis išaugo dėl padidėjusio naminių gyvulių skaičiaus ir dėl demografinių priežasčių. Todėl reikėtų padidinti biudžeto, kurį valstybės narės gali naudoti specialiai tiekimo tvarkai atitinkamuose regionuose, dalį;

(41)

atokiausių regionų socialinė ir ekonominė struktūra tebėra labai pažeidžiama, kai kuriuose iš jų ji dažnai labai priklausoma nuo bananų sektoriaus, kuris pats yra aiškiai nepakankamai konkurencingas ir susiduria su problemomis reaguojant į besikeičiančias rinkos sąlygas. Todėl POSEI biudžeto lėšas, skiriamas bananų sektoriui, reikėtų padidinti vienkartine ribota suma, išmokėtina bananų augintojams 2013 finansiniais metais;

(42)

siekiant užtikrinti tinkamą šiuo reglamentu nustatytos sistemos veikimą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kad galėtų papildyti ar iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šio reglamento nuostatas. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(43)

siekiant užtikrinti vienodas POSEI programos įgyvendinimo sąlygas valstybėse narėse ir išvengti konkurencijos iškraipymų ar ūkinės veiklos vykdytojų diskriminavimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi vadovaujantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (7);

(44)	siekiant užtikrinti greitą numatytų priemonių taikymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR TIKSLAI

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos specialios žemės ūkio priemonės, skirtos sumažinti sunkumus, kurie atsiranda dėl Sutarties 349 straipsnyje minimų Sąjungos regionų (toliau – atokiausi regionai) ypatingo atokumo, būtent: atokumo, izoliuotumo, mažumo, reljefo, nepalankaus klimato ir ekonominės priklausomybės nuo keleto produktų.

2 straipsnis

Tikslai

1. 1 straipsnyje numatytomis specialiomis priemonėmis prisidedama prie tokių tikslų įgyvendinimo:

a)	užtikrinti būtiniausių žmonėms vartoti, perdirbti arba naudoti žemės ūkyje skirtų produktų tiekimą atokiausiems regionams, sumažinant dėl šių regionų ypatingo atokumo atsirandančias papildomas išlaidas, nedarant neigiamo poveikio vietos gamybai ir jos augimui;

b)	užtikrinti ilgalaikę atokiausių regionų sektorių, skirtų gyvulininkystės ir augalininkystės produkcijai įvairinti, ateitį ir vystymąsi, įskaitant vietinių produktų gamybą, perdirbimą ir prekybą jais;

c)	išsaugoti atokiausių regionų tradicinės žemės ūkio veiklos vystymąsi ir stiprinti konkurencingumą, įskaitant vietinių kultūrų ir produktų gamybą, perdirbimą ir prekybą jais.

2. 1 dalyje išdėstyti tikslai įgyvendinami panaudojant III, IV ir V skyriuose nurodytas priemones.

II SKYRIUS

POSEI PROGRAMOS

3 straipsnis

POSEI programų rengimas

1. 1 straipsnyje numatytos priemonės kiekvienam atokiausiam regionui nustatomos Atokiausiems regionams ir saloms skirtoje programoje (POSEI) (toliau – POSEI programa), apimančioje:

a)	specialią tiekimo tvarką, kaip numatyta III skyriuje; ir

b)	specialias paramos vietos žemės ūkio produktams priemones, kaip numatyta IV skyriuje.

2. Programa POSEI parengiama tokiam geografiniam regionui, kurį suinteresuota valstybė narė mano esant tinkamiausiu. Programą rengia valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos; valstybė narė, pasikonsultavusi su atitinkamo teritorinio lygio kompetentingomis institucijomis ir organizacijomis, programas pateikia Komisijai tvirtinti pagal 6 straipsnį.

3. Valstybė narė gali pateikti tik vieną su jos atokiausiais regionais susijusią POSEI programą.

4 straipsnis

Atitikimas ir suderinamumas

1. Priemonės, kurių imamasi pagal POSEI programas, atitinka Sąjungos teisę. Tokios priemonės yra suderinamos su kitomis Sąjungos politikos kryptimis ir priemonėmis, kurių pagal jas imamasi.

2. Užtikrinamas priemonių, kurių imamasi pagal POSEI programas, suderinamumas su priemonėmis, kurios įgyvendinamos pagal kitas bendros žemės ūkio politikos priemones, ypač bendrą rinkų organizavimą, kaimo plėtrą, produktų kokybės reikalavimus, gyvūnų gerovę ir aplinkos apsaugą.

Pagal šį reglamentą negali būti finansuojama jokia priemonė teikiant:

a)	papildomą paramą išmokų ar pagalbos schemoms, nustatytoms pagal bendrą rinkos organizavimą, nebent remiantis objektyviais kriterijais įrodoma būtinybė daryti išimtį;

b)	paramą mokslinių tyrimų projektams, priemonėms, skirtoms remti mokslinius projektus arba priemonėms, kurios atitinka Sąjungos finansavimo skyrimo reikalavimus pagal 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimą 2009/470/EB dėl išlaidų veterinarijos srityje (8);

c)	paramą priemonėms, kurios patenka į Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 taikymo sritį.

5 straipsnis

POSEI programų turinys

Į POSEI programą yra įtraukta:

a)	priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis ir bendra metinė orientacinė finansavimo lentelė, kurioje apibendrinami naudotini ištekliai;

b)	įvairių priemonių, kurių imamasi pagal programas, suderinamumo ir nuoseklumo patvirtinimas, taip pat šių priemonių suderinamumo ir nuoseklumo su kriterijais bei kiekybiniais rodikliais, naudojamais atliekant stebėseną ir įvertinimą, patvirtinimas;

c)	priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą ir tinkamą programų įgyvendinimą, įskaitant reklamos, stebėsenos bei įvertinimo priemones, taip pat konkretūs kiekybiniai rodikliai, naudotini atliekant programos įvertinimą;

d)	kompetentingų institucijų ir už programos įgyvendinimą atsakingų įstaigų nurodymas ir atitinkamo lygio institucijų ar susijusių įstaigų ir socialinių bei ekonominių partnerių nurodymas, taip pat surengtų konsultacijų rezultatai.

6 straipsnis

POSEI programų patvirtinimas ir pakeitimai

1. POSEI programos yra nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 247/2006 ir joms skiriamas 30 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas finansavimas.

Kiekvieną programą sudaro prognozuojamas tiekimo balansas, kuriame nurodomi produktai, jų kiekis ir Sąjungos tiekimo pagalbos dydis, ir paramos vietos gamybai programos projektas.

2. Remdamosi į POSEI programas įtrauktų priemonių įgyvendinimo metiniu įvertinimu ir atsižvelgdamos į 30 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą finansavimą, valstybės narės, pasikonsultavusios su atitinkamais socialiniais ir ekonominiais partneriais, Komisijai gali pateikti tinkamai pagrįstus tų priemonių pakeitimo pasiūlymus, kad programos būtų geriau pritaikytos prie atokiausių regionų poreikių ir siūlomos strategijos. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos procedūros, skirtos vertinti pasiūlytų pakeitimų atitiktį Sąjungos teisei ir spręsti dėl jų patvirtinimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros

3. Pagal 2 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus nustatytomis procedūromis gali būti atsižvelgiama į šiuos elementus – priklausomai nuo pakeitimų, kuriuos pasiūlė valstybės narės naujų priemonių nustatymo klausimais, svarbos, toms priemonėms skirtų biudžetų pakeitimų svarbą, produktų kiekio ir pagalbos dydžio prognozuojamame tiekimo balanse pakeitimus, taip pat kodų ir aprašymų, pateiktų 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (9), bet kuriuos pakeitimus.

4. 2 dalyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose taip pat apibrėžiamas prašymų dėl pakeitimų taikant kiekvieną procedūrą dažnumas ir laikotarpis, per kurį patvirtinti pakeitimai turi būti įgyvendinti.

7 straipsnis

Pakeitimai, susiję su finansiniais asignavimais

Ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 22 d. valstybės narės Komisijai pateikia POSEI programos pakeitimų projektus, kuriais siekiama atspindėti pakeitimus, padarytus pagal 30 straipsnio 5 dalį.

Pakeitimai taikomi praėjus vienam mėnesiui nuo jų pateikimo datos, jei per tą laikotarpį Komisija nepareiškia prieštaravimų.

Kompetentingos institucijos pagalbos lėšas, nurodytas 30 straipsnio 5 dalyje, išmoka ne vėliau kaip 2013 m. birželio 30 d.

8 straipsnis

Stebėsena ir patikrinimai

Patikrinimus valstybės narės atlieka vykdydamos administracinius patikrinimus ir patikrinimus vietoje. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl būtiniausių valstybių narių atliekamų patikrinimų specifikacijų.

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl procedūrų ir fizinių bei finansinių rodiklių, kad būtų užtikrinta veiksminga programų įgyvendinimo stebėsena.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

III SKYRIUS

SPECIALI TIEKIMO TVARKA

9 straipsnis

Prognozuojamas tiekimo balansas

1. Nustatoma Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų, kurie atokiausiuose regionuose yra būtini žmonių maistui, kitų produktų gamybai arba naudoti žemės ūkyje, speciali tiekimo tvarka.

2. Atitinkama valstybė narė parengia geografiniam regionui, kurį mano esant tinkamiausiu, skirtą prognozuojamą tiekimo balansą, kuriame nurodomas Sutarties I priede išvardintų produktų kiekis, reikalingas kiekvieno atokiausio regiono metiniams poreikiams patenkinti.

Gali būti parengtas atskiras įmonių, kuriose pakuojami ar perdirbami produktai, skirti vietos rinkai, tradiciniam siuntimui į kitas Sąjungos valstybes ar eksportui į trečiąsias šalis vykdant regioninę prekybą, kaip apibrėžta 14 straipsnio 3 dalyje, arba tradicinę prekybą, poreikių prognozuojamas balansas.

10 straipsnis

Specialios tiekimo tvarkos taikymas

1. Į atokiausius regionus iš trečiųjų šalių tiesiogiai importuojamų produktų, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, prognozuojamame tiekimo balanse nustatytam kiekiui netaikomi jokie muitai.

Šiame skyriuje produktai, įvežti į Sąjungos muitų teritoriją pagal įvežimo perdirbti arba muitinės sandėliavimo tvarką, laikomi tiesiogiai importuotais iš trečiųjų šalių.

2. Siekiant užtikrinti, kad būtų patenkinti pagal 9 straipsnio 2 dalį nustatyti poreikiai, atsižvelgiant į kainą bei kokybę ir rūpinantis, kad būtų išlaikyta Sąjungos tiekimo dalis, turėtų būti teikiama pagalba tiekti atokiausiems regionams Sąjungos produktus, saugomus intervenciniuose sandėliuose, arba Sąjungos rinkoje esančius produktus.

Tokia pagalba nustatoma kiekvienai atitinkamai produktų rūšiai atsižvelgiant į vežimo į atokiausius regionus papildomas išlaidas, į eksportui į trečiąsias šalis taikomas kainas ir, jei tai yra perdirbti ir žemės ūkyje naudoti skirti produktai, į kitas su ypatingu atokumu, ir ypač su jų izoliuotumu ir nedideliu plotu, susijusias išlaidas.

3. Pagalba neskiriama už tiekiamus produktus, kuriems speciali tiekimo tvarka buvo taikoma kitame atokiausiame regione.

4. Speciali tiekimo tvarka taikoma tik geros kokybės ir tinkamiems parduoti produktams. Produktams iš trečiųjų šalių suteikiamos tokio pat lygmens garantijos kaip ir produktams, pagamintiems laikantis Sąjungos veterinarijos ir augalų sveikatos standartų.

11 straipsnis

Įgyvendinimas

Įgyvendinant specialią tiekimo tvarką visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į:

a)	atokiausių regionų konkrečius poreikius ir, jei tai yra produktai, skirti perdirbti ar naudoti žemės ūkyje, į konkrečius kokybės reikalavimus;

b)	prekybos su kitomis Sąjungos valstybėmis srautus;

c)	planuojamos pagalbos ekonominį aspektą;

d)	poreikį užtikrinti, jog esama vietos gamyba nedestabilizuota ir nesudarytos kliūtys galimai jos plėtrai.

12 straipsnis

Sertifikatai

1. Importo muitas netaikomas arba pagalba pagal specialaus tiekimo tvarką taikoma pateikus sertifikatą.

Sertifikatai išduodami tik į kompetentingų institucijų registrus įtrauktiems ūkinės veiklos vykdytojams.

Licencijos ir sertifikatai neperleidžiami.

2. Už importo licencijas, atleidimo nuo importo muitų sertifikatus arba pagalbos sertifikatus užstato pateikti nereikia. Tačiau kai reikia užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą, kompetentinga institucija gali reikalauti pateikti užstatą, lygų suteikiamos pagalbos sumai, kaip nurodyta 13 straipsnyje. Tokiais atvejais taikomos 2008 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 376/2008, nustatančio bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų ir išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (10), 34 straipsnio 1, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalys.

Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos ūkinės veiklos vykdytojų įtraukimo į registrą sąlygos ir sąlygos, kurioms esant ūkinės veiklos vykdytojai visiškai pasinaudotų savo teisėmis naudotis specialia tiekimo tvarka.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl priemonių, reikalingų užtikrinti, kad valstybės narės šį straipsnį taikytų vienodai, ypač susijusių su sertifikatų sistemos taikymu ir ūkinės veiklos vykdytojų įsipareigojimais, kuriuos jie prisiima, kai yra įtraukiami į registrą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13 straipsnis

Naudos poveikis

1. Specialios tiekimo tvarkos pranašumą, atsirandantį dėl importo muitų netaikymo arba dėl pagalbos skyrimo, turi sąlygoti faktinis ekonominės naudos poveikis, kurį junta galutinis naudotojas, kuris gali būti paprastas vartotojas, jei tai yra tiesioginiam vartojimui skirti produktai, galutinis perdirbėjas ar pakuotojas, jei tai yra perdirbimo ar pakavimo pramonei skirti produktai, arba ūkininkas, jei tai yra pašarams ar žemės ūkyje naudoti skirti produktai.

Pirmoje pastraipoje nurodyta nauda turi būti lygi importo muitų, nuo kurių buvo atleista, sumai arba pagalbos sumai.

2. Kad 1 dalis būtų taikoma vienodai, Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl 1 dalyje nustatytų taisyklių taikymo, ypač dėl sąlygų valstybių narių atliekamai stebėsenai, ar galutinis naudotojas junta faktinį poveikį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

14 straipsnis

Eksportas į trečiąsias šalis ir išsiuntimas į kitas Sąjungos valstybes

1. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kad būtų nustatyti reikalavimai, kuriais vadovaujantis produktai, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, gali būti eksportuojami į trečiąsias šalis arba išsiunčiami į kitas Sąjungos valstybes, apimantys importo muito mokėjimą arba gautos pagalbos grąžinimą, kaip numatyta 10 straipsnyje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Į trečiąsias šalis eksportuojamiems produktams, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, sertifikatas nereikalingas.

Pirma pastraipa netaikoma Prancūzijos užjūrio departamentų tarpusavio prekybos srautams.

2. 1 dalies pirma pastraipa netaikoma atokiausiuose regionuose iš produktų, kuriems taikyta speciali tiekimo tvarka, perdirbtiems produktams, kurie:

yra eksportuojami į trečiąsias šalis ar į kitas Sąjungos valstybes, neviršijant tradicinio išsiuntimo ir tradicinio eksporto kiekio. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi tie kiekiai, remdamasi išsiuntimų ar eksporto vidurkiu, kuris apskaičiuojamas remiantis patikrintu trejų geriausių metų tarp 2005 ir 2012 m. vidurkiu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

b)	yra eksportuojami į trečiąsias šalis vykdant regioninę prekybą;

c)	tarp Azorų, Madeiros ir Kanarų salų regionų siunčiami produktai;

d)	tarp Prancūzijos užjūrio departamentų siunčiami produktai.

Už pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytus eksportuotus produktus grąžinamoji išmoka neskiriama.

Eksportuojant pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytus produktus, sertifikatas nereikalingas.

3. Šiame skyriuje „regioninė prekyba“ reiškia kiekvieno atokiausio regiono prekybą su trečiosiomis šalimis, priklausančiomis tai pačiai geografinei teritorijai kaip tie atokiausi regionai, ir su trečiosiomis šalimis, su kuriomis jie turi istorinių prekybinių ryšių. Komisija, atsižvelgusi į objektyvias valstybių narių paraiškas ir pasikonsultavusi su atitinkamų sektorių atstovais, priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato tokių šalių sąrašą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Į Prancūzijos užjūrio departamentus, Azorus, Madeirą arba Kanarų salas tiekiami produktai, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka ir kurie skirti laivų ir orlaivių aprūpinimui kuru, laikomi vartojamais vietoje produktais.

5. Nukrypstant nuo 2 dalies pirmos pastraipos a punkto, iš Azorų į kitas Sąjungos valstybes kiekvienais metais galima išsiųsti tokį didžiausią kiekį cukraus (KN kodas 1701 ) per ateinančius penkerius metus:

— 2011 m.: 3 000 tonų,

— 2012 m.: 2 500 tonų,

— 2013 m.: 2 000 tonų,

— 2014 m.: 1 500 tonų,

— 2015 m.: 1 000 tonų.

6. Perdirbimo operacijos, kurios gali paskatinti tradicinį ar regioninį prekių eksportą arba tradicinį prekių siuntimą, mutatis mutandis turi atitikti atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytas perdirbimo sąlygas, išdėstytas įvežimo perdirbti tvarkos ir perdirbimo prižiūrint muitinei procedūros nuostatose, išskyrus visas įprastines tvarkymo operacijas.

15 straipsnis

Cukrus

1. Per Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 204 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytą laikotarpį importo muitai netaikomi toliau išvardytam to reglamento 61 straipsnyje nurodytam nekvotiniam cukrui, kai kiekis neviršija šio reglamento 9 straipsnyje minimame prognozuojamame tiekimo balanse nurodyto kiekio:

a)	į Madeiros arba Kanarų salas įvežamam vartoti skirtam baltajam cukrui, kurio KN kodas yra 1701 ;

b)	Azorų salose rafinuojamam ir vartojamam žaliaviniam cukrui, kurio KN kodas yra 1701 12 10 (žaliavinis runkelių cukrus).

2. Be 1 dalyje nurodyto kiekio ir neviršijant prognozuojamame tiekimo balanse nurodyto kiekio, į Azorų salas galima papildomai įvežti rafinuoti skirtą žaliavinį cukrų, kurio KN kodas yra 1701 11 10 (žaliavinis cukranendrių cukrus).

Nustatant Azorų žaliavinio cukraus poreikius, turėtų būti atsižvelgiama į cukrinių runkelių gamybos salose pokyčius. Kiekis, kuriam taikoma tiekimo tvarka, nustatomas taip, kad kiekvienais metais visas Azorų salose rafinuoto cukraus kiekis nebūtų didesnis kaip 10 000 tonų.

16 straipsnis

Nugriebto pieno milteliai

Nukrypstant nuo 9 straipsnio, į Kanarų salas kasmet gali būti ir toliau tiekiama iki 800 tonų nugriebto pieno miltelių, kurių KN kodas yra 1901 90 99 (nugriebto pieno milteliai su augaliniais riebalais), skirtų perdirbti pramoniniu būdu. Pagalba, suteikiama šiam produktui iš Sąjungos tiekti, negali viršyti 210 EUR už toną ir įskaičiuojama į 30 straipsnyje nurodytą didžiausią leistiną sumą. Šis produktas skiriamas tik vietiniam vartojimui.

17 straipsnis

Ryžiai

Į Reuniono Prancūzijos užjūrio departamentus importuojamiems ten vartoti skirtiems produktams, kurių KN kodai yra 1006 10 , 1006 20 ar 1006 40 00 , muitas nenustatomas.

18 straipsnis

Patikrinimai ir sankcijos

1. Pagal specialią tiekimo tvarką į atokiausius regionus produktus importuojant ar įvežant, taip pat iš atokiausių regionų juos eksportuojant ar išsiunčiant, atliekami administraciniai patikrinimai.

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl būtiniausių valstybių narių atliekamų patikrinimų specifikacijų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Išskyrus force majeure ar išskirtinių gamtos sąlygų atvejus, jei 12 straipsnyje nurodytas ūkinės veiklos vykdytojas nesilaiko pagal 12 straipsnį prisiimtų įsipareigojimų, kompetentinga institucija, nedarydama įtakos jokioms pagal nacionalinę teisę taikomoms sankcijoms:

a)	susigrąžina ūkinės veiklos vykdytojo gautą naudą;

b)	laikinai sustabdo arba panaikina ūkinės veiklos vykdytojo registraciją, atsižvelgdama į pažeidimo rimtumą.

3. Išskyrus force majeure arba išskirtinių gamtos sąlygų atvejus, jei 12 straipsnyje nurodyti ūkinės veiklos vykdytojai neįvykdo planuoto importo arba tiekimo, kompetentinga institucija jų teisę prašyti išduoti licencijas arba sertifikatus sustabdo 60 dienų laikotarpiui nuo tos licencijos arba sertifikato galiojimo pabaigos. Pasibaigus laikinojo sustabdymo laikotarpiui, vėliau licencijos arba sertifikatai išduodami tik pateikus užstatą, kurio suma lygi paramos, suteiktos per kompetentingos institucijos nustatytiną laikotarpį, sumai.

Kompetentinga institucija priima būtinas priemones, užtikrinančias, kad būtų dar kartą panaudotas produktų kiekis, atsiradęs visai arba iš dalies nepasinaudojus išduotomis licencijomis arba sertifikatais, juos panaikinus ar susigrąžinus suteiktą paramą.

IV SKYRIUS

PARAMOS VIETOS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAMS PRIEMONĖS

19 straipsnis

Priemonės

1. POSEI programose numatytos vietinei žemės ūkio produktų gamybai, kuri patenka į Sutarties III antraštinės dalies trečios dalies taikymo sritį, skirtos specialios priemonės, būtinos vietinės žemės ūkio produktų gamybos tęstinumui ir plėtrai kiekviename atokiausiame regione užtikrinti.

2. Programos dalyse, skirtose vietinės žemės ūkio produktų gamybos priemonėms ir atitinkančiose 2 straipsnyje nurodytus tikslus, nurodoma bent tokia informacija:

a)	kiekybiniais rodikliais apibūdinta esama žemės ūkio gamybos padėtis, atsižvelgiant į turimų įvertinimų rezultatus, kuriuose nurodomi skirtumai, trūkumai ir plėtros galimybės, naudojami finansiniai ištekliai ir veiksmų, kurių imtasi anksčiau, pagrindiniai rezultatai;

b)	siūlomos strategijos, pasirinktų prioritetų ir kiekybinių bendrųjų bei veiklos tikslų apibūdinimas, poveikio, kurio tikimasi ekonomikos, aplinkos ir socialinėje srityse, įskaitant užimtumą, įvertinimas;

c)	planuojamų priemonių, ypač joms įgyvendinti skirtų pagalbos schemų, apibūdinimas ir prireikus – informacijos apie poreikius atlikti tyrimus, demonstravimo projektus, mokymo ir techninės pagalbos veiksmus, susijusius su atitinkamų priemonių rengimu, įgyvendinimu ar pritaikymu, apibūdinimas;

d)	pagalbos priemonių, kurios apima tiesiogines išmokas, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 2 straipsnio d punkte, sąrašas;

e)	kiekvienai priemonei nustatytas pagalbos dydis ir kiekvienos rūšies veiklai numatytas laikinas pagalbos dydis siekiant vieno ar kelių programoje numatytų tikslų.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl 2 dalyje numatytų pagalbos lėšų išmokėjimo reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Į programą gali būti įtrauktos atokiausių regionų žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ar prekybos paramos priemonės.

Kiekviena priemonė gali būti skirstoma į veiklos rūšis. Kiekvienai veiklos rūšiai programoje turi būti numatyta bent jau:

a)	pagalbos gavėjai;

b)	atitikties sąlygos;

c)	vienetinė pagalbos suma.

Kad būtų remiama prekyba atokiausių regionų produktais už jų gamybos regiono ribų, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 33 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl prekybai skiriamos pagalbos sumos nustatymo sąlygų ir, esant reikalui, produktų, kuriems ši pagalba gali būti taikoma, kiekio nustatymo sąlygų.

20 straipsnis

Patikrinimai ir nepagrįstos išmokos

1. Šiame skyriuje nustatytų priemonių patikrinimai atliekami vykdant administracinius patikrinimus ir patikrinimus vietoje.

2. Nepagrįstų išmokų atveju jos gavėjas privalo grąžinti atitinkamas sumas. 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (11), 80 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

V SKYRIUS

PAPILDOMOS PRIEMONĖS

21 straipsnis

Grafinis simbolis

1. Grafinis simbolis įvedamas siekiant užtikrinti atokiausiems regionams būdingų aukštos kokybės šviežių arba perdirbtų žemės ūkio produktų geresnį pažinimą ir vartojimą.

2. Sąlygas, kuriomis naudojamas 1 dalyje numatytas grafinis simbolis, pasiūlo atitinkamos profesinės organizacijos. Tokius pasiūlymus ir savo nuomonę nacionalinės valdžios institucijos siunčia Komisijai.

Tokio grafinio simbolio naudojimą stebi kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų patvirtinta oficiali institucija arba įstaiga.

3. Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ji nustato grafinio simbolio naudojimo teisės ir jo atgaminimo bei naudojimo sąlygas. Tos sąlygos nustatomos siekiant, kad kokybiški atokiausių regionų žemės ūkio produktai būtų labiau žinomi, o jų vartojimas – šviežių ar perdirbtų – būtų skatinamas.

4. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl grafinio simbolio naudojimo taisyklių bei būtiniausių valstybių narių atliekamų patikrinimų ir stebėsenos specifikacijų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

22 straipsnis

Kaimo plėtra

1. Nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 39 straipsnio 4 dalies, to reglamento I priede nurodyti maksimalūs dydžiai, kuriems kasmet gali būti skiriama Sąjungos pagalba, gali būti padidinti iki dviejų kartų, jei tai yra priemonė, skirta Azorų salų ežerams apsaugoti, ir priemonė, skirta gamtovaizdžiui, biologinei įvairovei ir žemės ūkio žemės tradiciniams savitumams ir akmens sienoms atokiausiuose regionuose išsaugoti.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį planuojamos priemonės prireikus įtraukiamos į šių regionų programas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1698/2005 16 straipsnyje.

23 straipsnis

Valstybės pagalba

1. Komisija, remdamasi Sutarties 108 straipsniu, gali leisti teikti veiklos pagalbą Sutarties I priede nurodytiems žemės ūkio produktams, kuriems taikomi Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai, šių produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos sektoriuose, siekiant sumažinti konkrečias ūkininkavimo atokiausiuose regionuose kliūtis, atsirandančias dėl jų nutolimo, izoliuotumo ir kitų su atokumu susijusių kliūčių.

2. Valstybės narės gali skirti papildomą finansavimą POSEI programoms įgyvendinti. Tokiais atvejais jos praneša Komisijai apie valstybės pagalbą, o Komisija pagal šio reglamento nuostatas gali ją patvirtinti kaip minėtų programų dalį. Tokiu būdu nusiųstas pranešimas apie pagalbą yra laikomas pranešimu pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį.

3. Prancūzija atokiausių regionų cukraus sektoriui gali skirti iki 90 mln. EUR per prekybos metus.

Per 30 dienų nuo prekybos metų pabaigos Prancūzija informuoja Komisiją apie teikiant pagalbą faktiškai išmokėtą sumą.

4. Nedarant poveikio šio straipsnio 1 ir 2 dalims ir nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 180 straipsnio pirmos pastraipos ir nuo 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (12) 3 straipsnio, pagal šį reglamentą Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi valstybių narių mokėjimams pagal šio reglamento IV skyrių, šio straipsnio 3 dalį ir 24 bei 28 straipsnius.

24 straipsnis

Augalų sveikatos programos

1. Valstybės narės pateikia Komisijai augalams arba augalų produktams kenkiančių organizmų kontrolės atokiausiuose regionuose programas. Programose visų pirma tiksliai apibrėžiami siektini tikslai, vykdytinos priemonės, jų trukmė ir kaina.

Komisija įvertina pateiktas programas. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl tų programų patvirtinimo ar nepatvirtinimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Sąjunga prisideda prie 1 dalyje numatytų programų finansavimo remdamasi regiono padėties technine analize.

Toks įnašas gali sudaryti iki 75 % remtinų išlaidų. Mokėjimas atliekamas remiantis valstybių narių pateiktais dokumentais. Prireikus Komisija gali organizuoti patikrinimus, kuriuos jos vardu gali atlikti 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyvos 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje (13) 21 straipsnyje nurodyti ekspertai.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais, remiantis 2 dalyje nustatytais kriterijais ir pagal 1 dalį pateikta programa, kiekvienam regionui ir programai nustatomi:

a)	Sąjungos finansavimas, taip pat pagalbos suma;

b)	Sąjungos finansavimo reikalavimus atitinkančios priemonės.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

25 straipsnis

Vynas

1. Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103v, 103w, 103x ir 182a straipsniuose nurodytos priemonės Azorų ir Madeiros saloms netaikomos.

2. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 120a straipsnio 2 dalies antros pastraipos, Azorų ir Madeiros salose iš minėtos pastraipos b punkte nurodytų hibridinių vynmedžių veislių išaugintos vynuogės gali būti naudojamos vynui, kuris turi likti šiuose regionuose, gaminti.

Portugalija pradeda palaipsniui naikinti Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 120a straipsnio 2 dalies antros pastraipos b punkte numatytų vynmedžių veislių auginimą sklypuose, esant reikalui, skirdama paramą, numatytą to reglamento 103q straipsnyje.

3. Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85f straipsnio, pereinamojo laikotarpio sodinimo teisių režimas Kanarų saloms taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d.

26 straipsnis

Pienas

1. Pertekliaus mokesčio paskirstymo tikslais remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 79 straipsniu, tik Azorų salose įsisteigę ir gaminantys gamintojai, kaip apibrėžta to reglamento 65 straipsnio c punkte, kurie prekiauja didesniais kiekiais nei jiems skirta kvota, padidinta šios dalies trečioje pastraipoje nurodytu procentu, laikomi prisidėjusiais prie šio kiekio viršijimo.

Pertekliaus mokestis už kiekį, viršijantį trečioje pastraipoje nurodytu procentu padidintą kvotą, taikomas po to, kai nepanaudoti kiekiai Azorų salose įsisteigusiems ir gaminantiems gamintojams, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 65 straipsnio c punkte, perskirstomi neperžengiant šio padidinimo ribų ir proporcingai kiekvieno gamintojo turimai kvotai.

Pirmoje pastraipoje nurodytas procentas yra lygus 23 000 tonų kiekio nuo 2005–2006 prekybos metų ir kiekvieno ūkio 2010 m. kovo 31 d. visų turimų referencinių kiekių santykiui. Šis procentas taikomas tik 2010 m. kovo 31 d. turimai kvotai.

2. Nustatant bet kokį kvotos viršijimą Portugalijoje, apskaičiuotą pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 66 straipsnį, neatsižvelgiama į parduotą pieno ar pieno ekvivalento kiekį, viršijantį kvotą, bet atitinkantį 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytą procentą, po toje pačioje straipsnio dalyje nurodyto paskirstymo.

3. Reglamente (EB) Nr. 1234/2007 numatyta pieno gamintojams taikoma pertekliaus mokesčio sistema netaikoma Prancūzijos užjūrio departamentuose arba – jeigu vietos gamyba neviršija 4 000 tonų pieno – Madeiroje.

4. Neatsižvelgiant į Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 114 straipsnio 2 dalį, Madeiroje ir Prancūzijos užjūrio departamente Reunione leidžiama, neviršijant vietos vartotojų poreikių, iš Sąjungos kilmės pieno miltelių gaminti UHT apdorotą pieną, jei ši priemonė netrukdo surinkti ir realizuoti vietoje pagaminto pieno. Jei Prancūzija įrodo, kad tokią priemonę tikslinga taikyti Prancūzijos užjūrio departamentuose Martinikoje, Gvadelupoje ir Prancūzijos Gvianoje, Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai, jei reikia, priimti deleguotuosius aktus, kad šios priemonės taikymas būtų išplėstas įtraukiant minėtuosius departamentus. Šis produktas skiriamas tik vietiniam vartojimui.

Produkto pardavimo etiketėje būtina aiškiai nurodyti tokio iš pieno miltelių gaminamo UHT pieno gamybos būdą.

27 straipsnis

Galvijų auginimas

1. Kol vietoje auginamų jaunų galvijų patinų skaičius pasieks lygį, kurio pakaktų vietinei jautienos gamybai Prancūzijos užjūrio departamentuose ir Madeiroje išlaikyti ir plėsti, nustatoma galimybė iš trečiųjų šalių importuoti, netaikant Bendrajame muitų tarife nustatytų importo muitų, galvijus, skirtus penėti ir vartoti Prancūzijos užjūrio departamentuose bei Madeiroje. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl šiai pastraipai taikyti reikalingų priemonių, visų pirma, importo muitų netaikymo taisyklių į Prancūzijos užjūrio departamentus ir Madeirą importuojant jaunus galvijų patinus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Gyvuliams, kuriems gali būti taikoma šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta išimtis, taikomas 13 straipsnis ir 14 straipsnio 1 dalis.

2. Gyvulių, kuriems gali būti taikoma 1 dalyje nurodyta išimtis, skaičius POSEI programose nustatomas, jei, atsižvelgiant į vietos gamybos plėtrą, importo poreikis yra pagrįstas. Dėl tokių gyvulių pirmenybė teikiama gamintojams, laikantiems bent 50 % vietinės kilmės penėjimui skirtų gyvulių.

Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos atleidimo nuo importo muito sąlygos. Tomis sąlygomis atsižvelgiama į galvijienos sektoriaus ir jo tinklo vietinę specifiką.

3. Taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 52 straipsnį ir 53 straipsnio 1 dalį, Portugalija gali sumažinti nacionalinės aukščiausios ribos vertę teisėms į išmokas už avį bei ožką ir išmoką už karvę žindenę. Tokiu atveju Komisija priima deleguotuosius aktus dėl atitinkamos sumos iš ribų, nustatytų taikant Reglamento (EB) Nr. 73/2009 52 straipsnį ir 53 straipsnio 1 dalį, perkėlimo į šio reglamento 30 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje numatytus finansinius išteklius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

28 straipsnis

Valstybės pagalba tabako gamybai

Ispanijai leidžiama teikti pagalbą tabako gamybai Kanarų salose. Dėl šios pagalbos suteikimo negali būti diskriminuojami skirtingų salų gamintojai.

Ši pagalbos suma negali viršyti 2 980,62 EUR už toną. Papildoma pagalba mokama už ne daugiau kaip 10 tonų per metus.

29 straipsnis

Muitų netaikymas tabakui

1. Muitai netaikomi tiesiogiai importuojant į Kanarų salas žaliavinį ir pusiau perdirbtą tabaką, kuris atitinkamai klasifikuojamas:

a)	KN 2401 pozicijoje ir

šiose subpozicijose:

—	2401 10 – tabakas, iš kurio lapų nepašalintos vidurinės gyslos,

—	2401 20 – tabakas, iš kurio lapų iš dalies arba visiškai pašalintos vidurinės gyslos,

—	ex 2401 20 – išorinė cigarų danga ant atramų, ritėse tabako gamybai,

—	2401 30 – tabako liekanos,

—	ex 2402 10 – nebaigti cigarai be įpakavimo,

—	ex 2403 10 – cigarečių žaliava (gatavi tabako mišiniai, skirti cigarečių, cigarų, cigarų su apipjaustytais galais ir cigarilių gamybai),

—	ex 2403 91 – homogenizuotas arba regeneruotas tabakas, suformuotas arba nesuformuotas į lakštus arba juostas,

—	ex 2403 99 – išplėstas tabakas.

Pirmoje pastraipoje numatytas atleidimas taikomas naudojant 12 straipsnyje numatytus sertifikatus.

Šis atleidimas taikomas pirmoje pastraipoje nurodytiems produktams, skirtiems perdirbimui Kanarų salyne į rūkyti paruoštus produktus, neviršijant metinės 20 000 tonų žaliavinio tabako su pašalintomis vidurinėmis gyslomis ekvivalento importo ribos.

2. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl 1 daliai taikyti reikalingų priemonių, visų pirma, importo muitų netaikymo taisyklių į Kanarų salas importuojant tabaką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VI SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

30 straipsnis

Finansiniai ištekliai

1. Šiame reglamente numatytos priemonės sudaro intervenciją, kuria siekiama stabilizuoti žemės ūkio rinkas, kaip apibrėžta 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (14) 3 straipsnio 1 dalies b punkte, išskyrus priemones, numatytas:

a)	22 straipsnyje ir

b)	24 straipsnyje nuo 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos taikymo datos.

2. Kiekvienais finansiniais metais Sąjunga finansuoja III ir IV skyriuose nurodytas priemones neviršydama tokios metinės sumos:

—	Prancūzijos užjūrio departamentai	:	278,41 mln. EUR,
—	Azorų ir Madeiros salos	:	106,21 mln. EUR,
—	Kanarų salos	:	268,42 mln. EUR.

3. Sumos, kiekvienais finansiniais metais skiriamos III skyriuje nurodytoms priemonėms finansuoti, negali viršyti:

—	Prancūzijos užjūrio departamentai	:	26,9 mln. EUR,
—	Azorų ir Madeiros salos	:	21,2 mln. EUR,
—	Kanarų salos	:	72,7 mln. EUR.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi reikalavimai, pagal kuriuos valstybės narės kiekvienais metais gali pakeisti paskirtų išteklių skyrimą įvairiems produktams, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 34 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Komisijai pagal 33 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos didžiausios metinės sumos, kuri gali būti skirta priemonėms, skirtoms studijoms, demonstravimo projektams, mokymui ir techninei pagalbai, su sąlyga, kad tas paskirstymas yra tinkamas ir proporcingas, apibrėžimo sąlygas.

5. Atokiausių regionų bananų sektoriui 2013 finansiniais metais Sąjunga skiria papildomą finansavimą, kurio didžiausios sumos yra tokios:

—	Prancūzijos užjūrio departamentai	:	18,52 mln. EUR,
—	Azorų ir Madeiros salos	:	1,24 mln. EUR,
—	Kanarų salos	:	20,24 mln. EUR.

VII SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

31 straipsnis

Nacionalinės priemonės

Valstybės narės imasi priemonių, būtinų šio reglamento laikymuisi užtikrinti, ypač dėl patikrinimų ir administracinių nuobaudų, ir apie tai praneša Komisijai.

32 straipsnis

Pranešimai ir ataskaitos

1. Valstybės narės kiekvienais metais ne vėliau kaip vasario 15 d. Komisijai praneša apie savo turimus asignavimus, kuriuos kitais metais ketina panaudoti prognozuojamam tiekimo balansui ir kiekvienai vietinei žemės ūkio produkcijai skirtai priemonei, įtrauktai į POSEI programas, įgyvendinti.

2. Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 30 d. pateikia Komisijai ataskaitą dėl šiame reglamente numatytų priemonių įgyvendinimo praėjusiais metais.

3. Iki 2015 m. birželio 30 d., o vėliau kas penkeri metai Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrąją ataskaitą apie priemonių, kurių buvo imtasi taikant šį reglamentą, įskaitant priemones bananų ir pieno sektoriuose, poveikį, prireikus pridedant atitinkamus pasiūlymus.

4. Komisija, atlikdama analizes, tyrimus ir vertinimus, susijusius su prekybos susitarimais ir bendra žemės ūkio politika, įtraukia specialų skyrių dėl bet kokio ypatingos svarbos atokiausiems regionams turinčio klausimo.

33 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Įgaliojimai priimti 12 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 19 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje, 21 straipsnio 3 dalyje, 26 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje, 27 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje ir 30 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. kovo 21 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 12 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje, 19 straipsnio 4 dalies trečioje pastraipoje, 21 straipsnio 3 dalyje, 26 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje, 27 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje ir 30 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 12 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, 19 straipsnio 4 dalies trečią pastraipą, 21 straipsnio 3 dalį, 26 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 27 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir 30 straipsnio 4 dalį priimti deleguotieji aktai įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie tą aktą Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie neketina pareikšti prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

34 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 141 straipsnį įsteigtas Tiesioginių išmokų vadybos komitetas, tačiau įgyvendinant šio reglamento 24 straipsnį Komisijai padeda pagal Tarybos sprendimą 76/894/EEB (15) įsteigtas Augalų sveikatos nuolatinis komitetas. Šie komitetai – komitetai, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

35 straipsnis

Peržiūra

Komisija peržiūri šią tvarką iki 2013 m. pabaigos, atsižvelgdama į bendrą jos veiksmingumą ir naują BŽŪP politinę sistemą, ir prireikus pateikia atitinkamų pasiūlymų dėl peržiūrėtos POSEI schemos.

36 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 247/2006 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

37 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. kovo 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininké

L. CREIGHTON

(1) OL C 107, 2011 4 6, p. 33.

(2) 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 42, 2006 2 14, p. 1.

(4) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(5) OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

(6) OL L 30, 2009 1 31, p. 16.

(7) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(8) OL L 155, 2009 6 18, p. 30.

(9) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(10) OL L 114, 2008 4 26, p. 3.

(11) OL L 316, 2009 12 2, p. 65.

(12) OL L 214, 2006 8 4, p. 7.

(13) OL L 169, 2000 7 10, p. 1.

(14) OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

(15) OL L 340, 1976 12 9, p. 25.

PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 247/2006	Šis reglamentas
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnis	9 straipsnis
3 straipsnio 1 ir 2 dalys	10 straipsnio 1 ir 2 dalys
—	10 straipsnio 3 dalis
—	10 straipsnio 4 dalis
3 straipsnio 3 dalis	11 straipsnis
3 straipsnio 4 dalis	13 straipsnis
4 straipsnio 1 ir 2 dalys	14 straipsnio 1 ir 2 dalys
—	14 straipsnio 3 dalis
—	14 straipsnio 4 dalis
4 straipsnio 3 dalis	14 straipsnio 5 dalis
5 straipsnis	15 straipsnis
6 straipsnis	16 straipsnis
7 straipsnis	17 straipsnis
8 straipsnio paskutinis sakinys	12 straipsnio 3 dalis
9 straipsnio 1 dalis ir 10 straipsnis	19 straipsnio 1 dalis
9 straipsnio 2 ir 3 dalys	3 straipsnis
11 straipsnis	4 straipsnis
12 straipsnio a, b ir c punktai	19 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktai
12 straipsnio d, e, f ir g punktai	5 straipsnis
13 straipsnis	8 straipsnio antra pastraipa
14 straipsnis	21 straipsnis
15 straipsnis	22 straipsnis
16 straipsnis	23 straipsnis
17 straipsnis	24 straipsnis
18 straipsnis	25 straipsnis
19 straipsnis	26 straipsnis
20 straipsnis	27 straipsnis
21 straipsnis	28 straipsnis
22 straipsnis	29 straipsnis
23 straipsnis	30 straipsnis
24 straipsnis	6 straipsnis
27 straipsnis	31 straipsnis
28 straipsnis	32 straipsnis
29 straipsnis	36 straipsnis
33 straipsnis	37 straipsnis

2013 3 20

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 78/41

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 229/2013

2013 m. kovo 13 d.

kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnio pirmą pastraipą ir 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1405/2006 (3), nustatytos specialios žemės ūkio priemonės, skirtos sumažinti sunkumus, atsirandančius dėl išskirtinės geografinės mažųjų Egėjo jūros salų padėties. Tos priemonės įgyvendinamos naudojantis paramos programomis, kurios yra pagrindinis žemės ūkio produktų tiekimo toms saloms ir vietos gamybos paramos įrankis. Atsižvelgiant į poreikį atnaujinti galiojančias priemones, įskaitant dėl Lisabonos sutarties įsigaliojimo, reikia panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1405/2006 ir jį pakeisti nauju reglamentu;

(2)	reikėtų patikslinti pagrindinius tikslus, prie kurių įgyvendinimo prisideda mažosioms Egėjo jūros saloms taikoma tvarka;

(3)	taip pat reikėtų patikslinti mažosioms Egėjo jūros saloms skirtos paramos programos (toliau – paramos programa), kurią, vadovaujantis subsidiarumo principu, Graikija turėtų nustatyti tinkamiausiu geografiniu lygmeniu ir pateikti Komisijai tvirtinti, turinį;

(4)

kad mažosioms Egėjo jūros saloms taikomos tvarkos tikslai būtų geriau įgyvendinti, į paramos programą reikėtų įtraukti priemones, kuriomis būtų užtikrintas žemės ūkio produktų tiekimas bei vietinės žemės ūkio produktų gamybos išsaugojimas ir plėtojimas. Reikėtų suvienodinti planavimo lygmenį, o Komisijos ir Graikijos partnerystės politiką susisteminti. Komisija turėtų nustatyti procedūras ir rodiklius, kad būtų užtikrintas sklandus programos įgyvendinimas ir tinkama stebėsena;

(5)

laikantis subsidiarumo principo ir siekiant užtikrinti lankstumą – šie du principai yra mažosioms Egėjo jūros saloms taikomai tvarkai nustatyto programavimo metodo pagrindas – Graikijos paskirtosios valdžios institucijos gali siūlyti programos pakeitimus, kad ši programa atitiktų šių salų realijas. Tuo tikslu turėtų būti skatinamas aktyvesnis dalyvauti kompetentingų vietos ir regioninių valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas. Vadovaujantis tuo pačiu požiūriu, programos keitimo tvarka turėtų būti pritaikyta taip, kad atitiktų pakeitimo rūšies svarbą;

(6)

dėl kai kurių mažųjų Egėjo jūros salų ypatingos geografinės padėties susidaro papildomų vežimo išlaidų, tiekiant žmonėms vartoti, perdirbti arba žemės ūkyje naudoti būtiniausius produktus. Be to, dėl izoliuotumo ir atokumo nuo rinkų atsirandantys kiti objektyvūs veiksniai dar labiau suvaržo tų Egėjo jūros salų ūkio subjektus bei gamintojus ir labai kenkia jų veiklai. Tam tikrais atvejais ūkio subjektai ir gamintojai kenčia nuo „dvejopo izoliuotumo“, kurį sudaro tai, kad tiekimas vyksta per kitas salas. Tos kliūtys gali būti sušvelnintos mažinant minėtų būtiniausių produktų kainą. Todėl tikslinga nustatyti specialią tiekimo tvarką, pagal kurią būtų užtikrinamas tiekimas į mažąsias Egėjo jūros salas ir papildomų išlaidų, atsirandančių dėl šių salų izoliuotumo, mažumo ir atokumo nuo rinkų, kompensavimas;

(7)	mažųjų Egėjo jūros salų patiriamos problemos dar padidėja dėl šių salų mažumo. Kad numatytos priemonės būtų veiksmingos, jos turėtų būti taikomos visoms Egėjo jūros saloms, išskyrus Kretą ir Euboją;

(8)

kad būtų pasiektas tikslas sumažinti kainas mažosiose Egėjo jūros salose, sumažinti dėl jų izoliuotumo, mažumo ir atokumo nuo rinkų susidarančias papildomas išlaidas, kartu išlaikant Sąjungos produktų konkurencingumą, pagalba turėtų būti teikiama Sąjungos produktų tiekimui į mažąsias Egėjo jūros salas. Teikiant tokią pagalbą turėtų būti atsižvelgiama į papildomas vežimo į mažąsias Egėjo jūros salas išlaidas ir, jei tai yra žemės ūkyje naudojami ir perdirbimui skirti produktai, į papildomas išlaidas, atsirandančias dėl izoliuotumo, mažumo ir atokumo nuo rinkų;

(9)	kad būtų išvengta spekuliacijų, kurios pakenktų galutiniams mažųjų Egėjo jūros salų vartotojams, reikėtų patikslinti, kad speciali tiekimo tvarka gali būti taikoma tik geros kokybės ir tinkamiems parduoti produktams;

(10)

atsižvelgiant į tai, kad kiekis, kuriam taikoma speciali tiekimo tvarka, neviršija mažųjų Egėjo salų tiekimo poreikių, ta tvarka neturėtų kelti pavojaus tinkamam vidaus rinkos veikimui. Be to, specialios tiekimo tvarkos ekonominė nauda neturėtų sukelti atitinkamų produktų prekybos iškraipymų. Todėl turėtų būti uždrausta išsiųsti arba eksportuoti tuos produktus iš mažųjų Egėjo jūros salų. Tačiau reikėtų leisti išsiųsti arba eksportuoti tuos produktus, jei dėl specialios tiekimo tvarkos atsiradusi nauda atlyginama;

(11)

mažųjų Egėjo jūros salų tarpusavio prekyba perdirbtais produktais turėtų būti leidžiama, ir tų produktų vežimo išlaidos turėtų būti sumažintos, kad būtų sudarytos sąlygos prekybai tarp tų salų. Taip pat reikėtų atsižvelgti į regioninę prekybą, tradicinį eksportą ir išsiuntimą į kitas Sąjungos valstybes ar trečiąsias šalis ir reikėtų leisti vykdyti perdirbtų produktų eksportą, atitinkantį tradicinės prekybos apimtis;

(12)

kad būtų pasiekti specialios tiekimo tvarkos tikslai, tos tvarkos ekonominė nauda turėtų atsispindėti gamybos sąnaudose ir sumažinti kainas visoje gamybos ir paskirstymo grandinėje iki pat galutinio vartotojo. Todėl ši nauda turėtų būti teikiama tik jei ji turės faktinį poveikį, ir turėtų būti atliekami būtini patikrinimai;

(13)

reikėtų nustatyti minėtą tvarką reglamentuojančias taisykles, visų pirma tas, kurios susijusios su ūkinės veiklos vykdytojų registro sudarymu ir licencijų sistemos sukūrimu, remiantis 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas) (4), 161 straipsnyje nurodyta licencijų sistema;

(14)

Reglamentu (EB) Nr. 1405/2006 nustatyta Sąjungos politika, skirta padėti vietos gamybai mažosiose Egėjo jūros salose, buvo taikoma daugeliui produktų ir tų produktų gamybos, prekybos jais ar jų perdirbimo priemonių. Tos priemonės buvo veiksmingos ir užtikrino žemės ūkio veiklos tęstinumą bei plėtrą. Sąjunga turėtų ir toliau remti tą gamybą, kuri yra pagrindinis veiksnys užtikrinant aplinkos, socialinę ir ekonominę pusiausvyrą mažosiose Egėjo jūros salose. Patirtis rodo, kad, kaip ir kaimo plėtros politikos atveju, glaudesnė partnerystė su vietos valdžios institucijomis gali padėti tikslingiau spręsti konkrečias atitinkamų salų problemas. Todėl parama vietos gamybai ir toliau turėtų būti teikiama pagal paramos programą, kuri pirmą kartą nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 1405/2006. Atsižvelgiant į tai, reikėtų pabrėžti tradicinio žemės ūkio paveldo, tradicinių gamybos metodų charakteristikų ir vietos bei ekologiškų produktų išsaugojimą;

(15)

reikėtų nustatyti būtiniausius duomenis, kurie turėtų būti pateikiami paramos programoje, kad būtų nustatytos priemonės vietinei žemės ūkio produktų gamybai remti – padėties, siūlomos strategijos, tikslų ir priemonių aprašymas. Taip pat reikėtų numatyti tų priemonių derėjimo su kitomis Sąjungos politikos sritimis principus, kad būtų išvengta bet kokio nesuderinamumo ar pagalbos dubliavimo;

(16)	taikant šį reglamentą, taip pat turėtų būti sudaryta galimybė paramos programoje numatyti studijų finansavimo, demonstravimo projektų, mokymo ir techninės pagalbos priemones;

(17)	mažųjų Egėjo jūros salų ūkininkai turėtų būti skatinami tiekti kokybiškus produktus, o prekyba jais turėtų būti palengvinta;

(18)

siekiant sušvelninti konkrečias ūkininkavimo mažosiose Egėjo jūros salose kliūtis, atsirandančias dėl jų izoliuotumo, mažumo, kalnuotumo ir klimato, ekonominės priklausomybės nuo nedaugelio produktų ir jų atokumo nuo rinkų, gali būti taikoma nuostata, leidžianti nukrypti nuo Komisijos nuoseklios politikos neleisti teikti valstybės veiklos pagalbos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) I priede išvardytų žemės ūkio produktų gamybai, perdirbimui, prekybai jais ir jų vežimui;

(19)	įgyvendinant šį reglamentą neturėtų būti sumažintas konkrečios paramos, kuri iki šiol buvo skiriama mažosioms Egėjo jūros saloms, dydis. Todėl, kad būtų įgyvendintos atitinkamos priemonės, Graikija turėtų turėti lėšų, atitinkančių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1405/2006 jau skirtą Sąjungos paramą;

(20)	nuo 2007 m. būtiniausių produktų poreikis mažosiose Egėjo jūros salose dėl padidėjusio naminių gyvulių skaičiaus ir demografinių priežasčių išaugo. Todėl reikėtų padidinti biudžeto dalį, kurią Graikija galėtų naudoti specialiai tiekimo į mažąsias Egėjo jūros salas tvarkai;

(21)	kad būtų sudarytos sąlygos Graikijai įvertinti visus duomenis, susijusius su paramos programos įgyvendinimu praėjusiais metais, ir Komisijai pateikti išsamią metinę vertinimo ataskaitą, tos ataskaitos pateikimo datą reikėtų iš kitų metų po ataskaitinių metų birželio 30 d. nukelti į rugsėjo 30 d.;

(22)	turėtų būti reikalaujama, kad vėliausiai 2016 m. gruodžio 31 d. ir vėliau kas penkerius metus Komisija pateiktų Europos Parlamentui ir Tarybai bendrą ataskaitą apie priemonių, kurių buvo imtasi įgyvendinant šį reglamentą, poveikį ir prireikus pateiktų tinkamas rekomendacijas;

(23)

siekiant užtikrinti tinkamą pagal šį reglamentą nustatytos tvarkos veikimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti aktus, kuriais būtų papildytos ar iš dalies pakeistos tam tikros neesminės šio reglamento nuostatos. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu, laiku ir tinkamai persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(24)

siekiant užtikrinti, kad mažosioms Egėjo jūros saloms taikoma tvarka būtų įgyvendinama vienodomis sąlygomis, kaip ir panašios sistemos, ir siekiant išvengti nesąžiningos konkurencijos ar ūkinės veiklos vykdytojų diskriminavimo, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (5);

(25)	siekiant užtikrinti greitą numatytų priemonių taikymą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR TIKSLAI

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu nustatomos konkrečios žemės ūkio priemonės, skirtos sumažinti sunkumus, kurie kyla dėl mažųjų Egėjo jūros salų (toliau – mažosios salos) izoliuotumo, mažumo ir atokumo nuo rinkų.

2. Šiame reglamente „mažosios salos“ reiškia visas Egėjo jūros salas, išskyrus Kretą ir Euboją.

2 straipsnis

Tikslai

1. 1 straipsnyje numatytomis specialiomis priemonėmis prisidedama prie tokių tikslų įgyvendinimo:

a)	užtikrinti būtiniausių žmonėms vartoti, perdirbti arba naudoti žemės ūkyje skirtų produktų tiekimą į mažąsias salas, sumažinant dėl jų izoliuotumo, mažumo ir atokumo nuo rinkų atsirandančias papildomas išlaidas;

b)	išsaugoti ir plėtoti mažųjų salų žemės ūkio veiklą, įskaitant vietinių žaliavinių ir perdirbtų produktų gamybą, perdirbimą, prekybą jais ir jų vežimą.

2. 1 dalyje išdėstyti tikslai įgyvendinami panaudojant III, IV ir V skyriuose nurodytas priemones.

II SKYRIUS

PARAMOS PROGRAMA

3 straipsnis

Paramos programos rengimas

1. 1 straipsnyje numatytos priemonės nustatomos paramos programoje, apimančioje:

a)	specialią tiekimo tvarką, kaip numatyta III skyriuje, ir

b)	specialias paramos priemones, skirtas vietos žemės ūkio produktams, kaip numatyta IV skyriuje.

2. Paramos programa parengiama tokiu geografiniu lygmeniu, kokį Graikija mano esant tinkamiausią. Graikija, pasikonsultavusi su atitinkamo teritorinio lygmens kompetentingomis institucijomis ir organizacijomis, programas, kurias rengia valstybės narės paskirtos kompetentingos vietos ir regioninės institucijos, pateikia Komisijai tvirtinti pagal 6 straipsnį.

4 straipsnis

Atitikimas ir suderinamumas

1. Priemonės, kurių imamasi pagal paramos programą, turi atitikti Sąjungos teisę. Tokios priemonės turi būti suderinamos su kitomis Sąjungos politikos kryptimis ir priemonėmis, kurių pagal jas imamasi.

2. Turi būti užtikrintas priemonių, kurių imamasi pagal paramos programą, suderinamumas su priemonėmis, kurios įgyvendinamos pagal kitas bendros žemės ūkio politikos priemones, ypač bendrą rinkų organizavimą, kaimo plėtrą, produktų kokybės reikalavimus, gyvūnų gerovę ir aplinkos apsaugą.

Visų pirma, pagal šį reglamentą negali būti finansuojama jokia priemonė teikiant:

a)	papildomą paramą išmokų ar pagalbos schemoms, nustatytoms pagal bendrą rinkos organizavimą, nebent remiantis objektyviais kriterijais įrodoma būtinybė daryti išimtį;

b)	paramą mokslinių tyrimų projektams, priemonėms, skirtoms remti mokslinius projektus arba priemonėms, kurios atitinka Sąjungos finansavimo skyrimo reikalavimus, remiantis 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimu 2009/470/EB dėl išlaidų veterinarijos srityje (6);

c)	paramą priemonėms, kurios patenka į 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (7) taikymo sritį.

5 straipsnis

Paramos programos turinys

Paramos programą sudaro:

a)	priemonių įgyvendinimo tvarkaraštis ir bendra metinė orientacinė finansavimo lentelė, kurioje apibendrinami naudotini ištekliai;

b)	suderinamumo ir nuoseklumo tarp įvairių priemonių, kurių imamasi pagal programą, ir suderinamumo su kriterijais bei kiekybiniais rodikliais, naudojamais atliekant stebėseną ir įvertinimą, patvirtinimas;

c)	priemonės, kurių imtasi siekiant užtikrinti veiksmingą ir tinkamą programos įgyvendinimą, įskaitant reklamos, stebėsenos bei įvertinimo priemones, ir konkretūs kiekybiniai rodikliai, naudojami atliekant programos įvertinimą;

d)	kompetentingų institucijų ir už programos įgyvendinimą atsakingų įstaigų nurodymas ir atitinkamo lygio institucijų ar susijusių įstaigų ir socialinių bei ekonominių partnerių nurodymas, taip pat surengtų konsultacijų rezultatai.

6 straipsnis

Programos patvirtinimas ir pakeitimai

1. Paramos programa parengta pagal Reglamentą (EB) Nr. 1405/2006 ir finansuojama atsižvelgiant į 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą finansavimą.

Programą sudaro prognozuojamas tiekimo balansas, kuriame nurodomi produktai, jų kiekis ir Sąjungos tiekimo pagalbos dydis, taip pat paramos vietos gamybai programos projektas.

2. Remdamasi į paramos programą įtrauktų priemonių įgyvendinimo metiniu įvertinimu ir atsižvelgdama į 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytą finansavimą, Graikija Komisijai gali pateikti tinkamai pagrįstus pasiūlymus dėl tų priemonių pakeitimo, kad priemonės labiau atitiktų mažųjų salų poreikius ir siūlomą strategiją. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos vertinimo procedūros dėl pasiūlytų pakeitimų atitikties Sąjungos teisei ir sprendžiant dėl jų patvirtinimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Taikant 2 dalyje nurodytų įgyvendinimo aktų nustatytas procedūras, gali būti atsižvelgta į šiuos aspektus: pakeitimų, kuriuos pasiūlė Graikija naujų priemonių nustatymo srityje, svarbą, ar toms priemonėms skirto biudžeto pakeitimai yra esminiai, produktų kiekio ir pagalbos dydžio prognozuojamame tiekimo balanse pakeitimus, taip pat dėl kodų ir aprašymų, pateiktų 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (8), bet kokius pakeitimus.

4. 2 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais taip pat nustatomas prašymų dėl pakeitimų taikant kiekvieną procedūrą dažnumas ir laikotarpis, per kurį patvirtinti pakeitimai turi būti įgyvendinti.

7 straipsnis

Patikrinimai ir stebėsena

Patikrinimus Graikija atlieka vykdydama administracinius patikrinimus ir patikras vietoje. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl būtiniausių Graikijos atliekamų patikrinimų reikalavimų.

Komisija taip pat priima įgyvendinimo aktus dėl procedūrų, taip pat fizinių ir finansinių rodiklių, kad būtų užtikrinta veiksminga programos įgyvendinimo stebėsena.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

III SKYRIUS

SPECIALI TIEKIMO TVARKA

8 straipsnis

Prognozuojamas tiekimo balansas

1. Nustatoma Sutarties I priede išvardytų Sąjungos žemės ūkio produktų (toliau – žemės ūkio produktai), kurie mažosiose salose yra būtini žmonių maistui, kitų produktų gamybai arba naudoti žemės ūkyje, speciali tiekimo tvarka.

2. Graikija geografiniu lygmeniu, kurį mano esant tinkamiausią, parengia prognozuojamą tiekimo balansą, kuriame nurodomas žemės ūkio produktų kiekis, reikalingas mažųjų salų metiniams tiekimo poreikiams patenkinti.

Gali būti parengtas atskiras įmonių, kuriose pakuojami ar perdirbami produktai, skirti vietos rinkai, tradiciniam siuntimui į kitas Sąjungos valstybes ar eksportui į trečiąsias šalis vykdant regioninę prekybą, kaip apibrėžta 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse, arba tradicinę prekybą, poreikių balansas.

9 straipsnis

Specialios tiekimo tvarkos taikymas

1. Pagalba skiriama žemės ūkio produktų tiekimui į mažąsias salas.

Pagalbos suma kiekvienam atitinkamam produktui nustatoma atsižvelgiant į papildomas prekybos produktais mažosiose salose išlaidas, skaičiuojamas nuo Graikijos žemyninėje dalyje esančių įprastinių pakrovimo uostų, taip pat iš tranzito salų uostų ar pakrovimo į galutinės paskirties salas uostų. Nustatant pagalbos žemės ūkyje naudoti arba perdirbti skirtiems produktams dydį, būtina atsižvelgti į papildomas išlaidas, atsirandančias dėl salų izoliuotumo, mažumo ir atokumo nuo rinkų.

2. Speciali tiekimo tvarka taikoma tik geros kokybės ir tinkamiems parduoti žemės ūkio produktams.

10 straipsnis

Įgyvendinimas

Įgyvendinant specialią tiekimo tvarką visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į:

a)	konkrečius mažųjų salų poreikius ir tikslius kokybės reikalavimus;

b)	tradicinius prekybos srautus su žemyninės Graikijos dalies uostais ir tarp Egėjo jūros salų;

c)	planuojamos pagalbos ekonominį aspektą;

d)	esant reikalui – poreikį nesudaryti kliūčių vietinių produktų gamybos plėtrai.

11 straipsnis

Sertifikatai

1. 9 straipsnio 1 dalyje numatyta pagalba skiriama pateikus sertifikatą.

Sertifikatai išduodami tik į kompetentingų institucijų registrus įtrauktiems ūkinės veiklos vykdytojams.

Tie sertifikatai neperleidžiami.

2. Kreipiantis dėl sertifikato, išdavimo užstato nereikalaujama. Tačiau kai reikia užtikrinti tinkamą šio reglamento taikymą, kompetentingos institucijos gali reikalauti pateikti užstatą, lygų pagalbos sumai, kaip nurodyta 12 straipsnyje. Tokiais atvejais taikomos 2008 m. balandžio 23 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 376/2008, nustatančio bendrąsias išsamias taisykles dėl importo ir eksporto licencijų bei išankstinio nustatymo sertifikatų sistemos taikymo žemės ūkio produktams (9), 34 straipsnio 1, 4, 5, 6, 7 ir 8 dalys.

Komisijai pagal 21 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos ūkinės veiklos vykdytojų įtraukimo į registrą sąlygos ir sąlygos, kurioms esant ūkinės veiklos vykdytojai visiškai pasinaudotų savo teisėmis naudotis specialia tiekimo tvarka.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl priemonių, reikalingų užtikrinti, kad Graikija šį straipsnį taikytų vienodai, ypač susijusių su sertifikatų sistemos taikymu ir ūkinės veiklos vykdytojų įsipareigojimais, kai vykdytojai įtraukiami į registrą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

12 straipsnis

Naudos poveikis

1. Teisė naudotis specialia tiekimo tvarka, kai skiriama pagalba, suteikiama, jeigu faktinį ekonominės naudos poveikį junta galutinis naudotojas, kuris gali būti paprastas vartotojas, jei tai yra tiesioginiam vartojimui skirti produktai, galutinis perdirbėjas ar pakuotojas, jei tai yra perdirbimo ar pakavimo pramonei skirti produktai, arba ūkininkas, jei tai yra pašarams ar žemės ūkyje naudoti skirti produktai.

Pirmoje pastraipoje nurodyta nauda turi būti lygi pagalbos sumai.

2. Kad 1 dalis būtų taikoma vienodai, Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl 1 dalyje nustatytų taisyklių taikymo, ypač dėl sąlygų valstybės narės atliekamai stebėsenai, ar galutinis naudotojas junta faktinį naudos poveikį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13 straipsnis

Eksportas į trečiąsias šalis ir išsiuntimas į kitas Sąjungos valstybes

1. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kad būtų nustatyti reikalavimai, kuriais vadovaujantis produktai, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, gali būti eksportuojami į trečiąsias šalis arba išsiunčiami į kitas Sąjungos valstybes. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Tie reikalavimai visų pirma apima pagalbos, gautos pagal specialią tiekimo tvarką, grąžinimą.

Į trečiąsias šalis eksportuojamiems produktams, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, licencija nereikalinga.

2. 1 dalies pirma pastraipa netaikoma mažosiose salose iš produktų, kuriems buvo taikoma speciali tiekimo tvarka, perdirbtiems produktams, kurie:

a)	yra eksportuojami į trečiąsias šalis arba išsiunčiami į kitas Sąjungos valstybes, neviršijant tradicinio eksporto ir tradicinio išsiuntimo kiekio;

b)	yra eksportuojami į trečiąsias šalis vykdant regioninę prekybą; paskirties vietas ir išsamias nuostatas nustato Komisija;

c)	siunčiami tarp mažųjų salų.

Eksportuojant į trečiąsias šalis pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytus produktus pateikti sertifikatą nereikalaujama.

Už pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodytų produktų eksportą grąžinamoji išmoka neskiriama.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos produktų, nurodytų a punkte, kiekio ribos ir b punkte nurodytos išsamios nuostatos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. Perdirbimo operacijos, kurios gali paskatinti tradicinį prekių eksportą arba tradicinį prekių išsiuntimą, mutatis mutandis turi atitikti atitinkamuose Sąjungos aktuose nustatytas perdirbimo sąlygas, taikomas prižiūrint muitinei, išskyrus visas įprastines tvarkymo operacijas.

14 straipsnis

Patikrinimai ir sankcijos

1. Pagal specialią tiekimo tvarką į mažąsias salas įvežant žemės ūkio produktus, taip pat iš mažųjų salų juos eksportuojant ar išsiunčiant, atliekami administraciniai patikrinimai.

Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl būtiniausių Graikijos atliekamų patikrinimų reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Išskyrus force majeure arba išskirtinių gamtos sąlygų atvejus, jei 11 straipsnyje nurodytas ūkinės veiklos vykdytojas nesilaiko pagal tą straipsnį prisiimtų įsipareigojimų, kompetentinga institucija, nedarydama poveikio jokioms pagal nacionalinę teisę taikomoms sankcijoms:

a)	susigrąžina ūkinės veiklos vykdytojo gautą naudą;

b)	laikinai sustabdo arba panaikina ūkinės veiklos vykdytojo registraciją, atsižvelgdama į pažeidimo rimtumą.

3. Išskyrus force majeure arba išskirtinių gamtos sąlygų atvejus, jei 11 straipsnyje nurodyti ūkinės veiklos vykdytojai neįvykdo planuoto tiekimo, kompetentinga institucija jų teisę prašyti sertifikato sustabdo 60 dienų laikotarpiui nuo to sertifikato galiojimo pabaigos. Pasibaigus laikinojo sustabdymo laikotarpiui, vėliau sertifikatai išduodami tik pateikus užstatą, kurio suma lygi naudos, suteiktos per kompetentingos institucijos nustatytiną laikotarpį, sumai.

Kompetentinga institucija priima priemones, reikalingas, kad būtų dar kartą panaudotas produktų kiekis, atsiradęs visai arba iš dalies nepasinaudojus išduotais sertifikatais, juos panaikinus ar susigrąžinus naudą.

IV SKYRIUS

PARAMOS VIETOS ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTAMS PRIEMONĖS

15 straipsnis

Priemonės

1. Paramos programa apima priemones, kurios yra būtinos vietos žemės ūkio produktų gamybos tęstinumui ir plėtrai mažosiose salose užtikrinti pagal Sutarties trečiosios dalies III antraštinę dalį.

2. Programos dalyje, skirtoje vietinės žemės ūkio produktų gamybos priemonėms, nurodoma bent tokia informacija:

a)	kiekybiniais rodikliais apibūdinta esama žemės ūkio gamybos padėtis, atsižvelgiant į turimų įvertinimų rezultatus, kuriuose nurodomi skirtumai, trūkumai ir plėtros galimybės bei naudojami finansiniai ištekliai;

b)	siūlomos strategijos, pasirinktų prioritetų ir kiekybinių bendrųjų bei veiklos tikslų apibūdinimas, poveikio, kurio tikimasi ekonomikos, aplinkos ir socialinėje srityse, įskaitant užimtumą, įvertinimas;

c)	planuojamų priemonių, ypač joms įgyvendinti skirtų pagalbos schemų, apibūdinimas ir prireikus – informacijos apie poreikius atlikti tyrimus, demonstravimo projektus, mokymo ir techninės pagalbos veiksmus, susijusius su atitinkamų priemonių rengimu, įgyvendinimu ar pritaikymu, apibūdinimas;

pagalbos priemonių, kurios apima tiesiogines išmokas, kaip numatyta 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams (10) 2 straipsnio d punkte, sąrašas;

e)	kiekvienai priemonei nustatytas pagalbos dydis ir kiekvienai veiklos rūšiai numatytas laikinas pagalbos dydis siekiant vieno ar kelių programoje numatytų tikslų.

3. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl 2 dalyje nurodytų pagalbos lėšų išmokėjimo reikalavimų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Į programą gali būti įtrauktos mažųjų salų žaliavinių ir perdirbtų žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo, prekybos ir vežimo paramos priemonės.

Kiekviena priemonė gali būti skirstoma į veiklos rūšis. Kiekvienai veiklos rūšiai programoje turi būti numatyta bent jau:

a)	pagalbos gavėjai;

b)	atitikties sąlygos;

c)	vienetinė pagalbos suma.

Komisija pagal 21 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl prekybai žaliaviniais ir perdirbtais produktais už jų gamybos regiono ribų ir jų vežimui skiriamos pagalbos sumos nustatymo sąlygų patvirtinimo ir, esant reikalui, produktų kiekio, kuriam ta pagalba gali būti taikoma, nustatymo sąlygų.

16 straipsnis

Patikrinimai ir nepagrįstos išmokos

1. Šiame skyriuje nustatytų priemonių patikrinimai atliekami vykdant administracinius patikrinimus ir patikras vietoje.

2. Nepagrįstų išmokų atveju jų gavėjas privalo grąžinti atitinkamą sumą. 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (11), 80 straipsnis taikomas mutatis mutandis.

V SKYRIUS

PAPILDOMOS PRIEMONĖS

17 straipsnis

Valstybės pagalba

1. Komisija, remdamasi Sutarties 108 straipsniu, gali leisti teikti veiklos pagalbą Sutarties I priede nurodytiems žemės ūkio produktams, kuriems taikomi Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai, šių produktų gamybos, perdirbimo, prekybos ir vežimo sektoriuose, siekiant sumažinti konkrečias ūkininkavimo mažosiose salose kliūtis, atsirandančias dėl jų izoliuotumo, mažumo, kalnuotumo ir klimato sąlygų, jų ekonominės priklausomybės nuo nedaugelio produktų ir jų atokumo nuo rinkų.

2. Graikija gali skirti papildomą finansavimą paramos programai įgyvendinti. Tokiais atvejais Graikija turi pranešti Komisijai apie valstybės pagalbą, o Komisija pagal šio reglamento nuostatas turi ją patvirtinti kaip paramos programos dalį. Tokiu būdu pateiktas pranešimas apie pagalbą yra laikomas pranešimu pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį.

3. Nedarant poveikio šio straipsnio 1 ir 2 dalims ir nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 180 straipsnio ir nuo 2006 m. liepos 24 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1184/2006 dėl tam tikrų konkurencijos taisyklių taikymo žemės ūkio produktų gamybai ir prekybai jais (12) 3 straipsnio, pagal šį reglamentą Sutarties 107, 108 ir 109 straipsniai netaikomi Graikijos mokėjimams pagal šio reglamento III ir IV skyrius.

VI SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

18 straipsnis

Finansiniai ištekliai

1. Šiame reglamente numatytos priemonės priskiriamos intervencijai, kuria siekiama stabilizuoti žemės ūkio rinkas, kaip apibrėžta 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (13) 3 straipsnio 1 dalies b punkte.

2. III ir IV skyriuose nurodytas priemones Sąjunga finansuoja neviršydama 23,93 mln. EUR metinės sumos.

3. Suma, kasmet skiriama III skyriuje nurodytai specialiai tiekimo tvarkai finansuoti, negali viršyti 7,11 mln. EUR.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi reikalavimai, kurių laikantis Graikija gali pakeisti įvairiems produktams, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, kiekvienais metais paskirtų išteklių paskirtį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 22 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4. Komisija pagal 21 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos didžiausios metinės sumos, kurios gali būti skirtos priemonėms, skirtoms studijų finansavimui, demonstravimo projektams, mokymui ir techninei pagalbai, su sąlyga, kad tas paskirstymas yra tinkamas ir proporcingas, apibrėžimo sąlygos.

VII SKYRIUS

BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Nacionalinės priemonės

Siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento, Graikija imasi reikiamų priemonių, ypač susijusių su patikrinimais ir administracinėmis sankcijomis, ir apie tai praneša Komisijai.

20 straipsnis

Pranešimai ir ataskaitos

1. Kiekvienais metais Graikija ne vėliau kaip vasario 15 d. Komisijai praneša apie turimus asignavimus, kuriuos kitais metais ketina panaudoti planuojamam tiekimo balansui ir kiekvienai vietinei žemės ūkio produkcijai skirtai priemonei, įtrauktai į paramos programą, įgyvendinti.

2. Graikija ne vėliau kaip kiekvienų metų rugsėjo 30 d. pateikia Komisijai šiame reglamente numatytų priemonių įgyvendinimo praėjusiais metais ataskaitą.

3. Iki 2016 m. gruodžio 31 d., o paskui kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrą ataskaitą, kurioje apžvelgiamas veiksmų, kurių imtasi pagal šį reglamentą, poveikis ir prie kurios prireikus pridedami atitinkami pasiūlymai.

21 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Įgaliojimai priimti 11 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. kovo 21 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimus dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 11 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 11 straipsnio 2 dalį, 15 straipsnio 4 dalį ir 18 straipsnio 4 dalį priimti deleguotieji aktai įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie neketina pareikšti prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviems mėnesiams.

22 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Reglamento (EB) Nr. 73/2009 141 straipsniu įsteigtas Tiesioginių išmokų vadybos komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

23 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2013 m. kovo 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininké

L. CREIGHTON

(1) OL C 132, 2011 5 3, p. 82.

(2) 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2013 m. vasario 25 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 265, 2006 9 26, p. 1.

(4) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(5) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(6) OL L 155, 2009 6 18, p. 30.

(7) OL L 277, 2005 10 21, p. 1.

(8) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(9) OL L 114, 2008 4 26, p. 3.

(10) OL L 30, 2009 1 31, p. 16.

(11) OL L 316, 2009 12 2, p. 65.

(12) OL L 214, 2006 8 4, p. 7.

(13) OL L 209, 2005 8 11, p. 1.

PRIEDAS

Atitikties lentelė

Reglamentas (EB) Nr. 1405/2006	Šis reglamentas
1 straipsnis	1 straipsnis
2 straipsnis	3 straipsnio 1 dalis
3 straipsnis	8 straipsnis
4 straipsnio 1 dalis	9 straipsnio 1 dalis
4 straipsnio 2 dalis	10 straipsnis
4 straipsnio 3 dalis	12 straipsnio 1 dalis
5 straipsnis	13 straipsnis
7 straipsnio 1 dalis	15 straipsnio 1 dalis
7 straipsnio 2 dalis	3 straipsnio 2 dalis
8 straipsnis	4 straipsnis
9 straipsnio a ir b punktai	15 straipsnio 2 dalis
9 straipsnio c, d, e ir f punktai	5 straipsnis
10 straipsnis	7 straipsnio antra pastraipa
11 straipsnis	17 straipsnis
12 straipsnis	18 straipsnis
13 straipsnis	6 straipsnio 1 dalis
14 straipsnio a punktas	6 straipsnio 2–4 dalys
14 straipsnio b punktas	7 straipsnio pirma pastraipa ir 14 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 2 ir 3 dalys
16 straipsnis	19 straipsnis
17 straipsnis	20 straipsnis
18 straipsnis	23 straipsnis
21 straipsnis	24 straipsnis

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2013.078.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 78

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	56 metai 2013m. kovo 20d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2013 m. kovo 13 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 227/2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1434/98, nustatantis sąlygas, kuriomis silkę galima iškrauti pramonės, išskyrus žmonių vartojimą, poreikiams	1
	*	2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006	23
	*	2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006	41