9.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 39/1

(1)

tam tikros medžiagos ir mišiniai yra sprogstamųjų medžiagų pirmtakai ir gali būti panaudoti neteisėtai sprogmenų gamybai. 2008 m. balandžio 18 d. Tarybos priimtame Europos Sąjungos veiksmų plane sprogmenų saugumo didinimo srityje Komisija paraginta įsteigti Pirmtakų nuolatinį komitetą, kuriame būtų svarstomos sprogstamųjų medžiagų pirmtakų, kuriais prekiaujama rinkoje, reglamentavimo priemonės, ir kuris rengtų rekomendacijas, atsižvelgdamas į tokių priemonių ekonominę naudą;

(2)

2008 m. Komisijos įkurtas Pirmtakų nuolatinis komitetas nustatė įvairius sprogstamųjų medžiagų pirmtakus, kurie gali būti naudojami vykdant teroro aktus, ir rekomendavo Sąjungos lygmeniu imtis atitinkamų veiksmų;

(3)

kai kurios valstybės narės jau priėmė įstatymus ir kitus teisės aktus dėl tam tikrų sprogstamųjų medžiagų pirmtakų pateikimo rinkai, jų tiekimo ir laikymo;

(4)

tuos įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie yra nevienodi ir gali sudaryti kliūtis prekybai Sąjungoje, reikėtų suderinti, siekiant pagerinti laisvą cheminių medžiagų ir mišinių judėjimą vidaus rinkoje ir kiek įmanoma pašalinti konkurencijos iškraipymus, kartu užtikrinant aukštą plačiosios visuomenės saugumo lygį. Be to, nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis nustatytos kitos su tam tikromis medžiagomis, kurioms taikomas šis reglamentas, susijusios darbuotojų saugos ir aplinkos apsaugos taisyklės. Toms kitoms taisyklėms šis reglamentas poveikio neturi;

(5)

siekiant, kad ekonominės veiklos vykdytojams būtų užtikrintas kuo didesnis taisyklių vienodumas, reglamentas yra tinkamiausia teisinė priemonė prekybai sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimui reglamentuoti;

(6)

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo (3) nustatyta, kad prieš pateikiant rinkai medžiagas ir mišinius, kurie klasifikuojami kaip pavojingi, jie turi būti tinkamai paženklinti. Be to, jame nustatyta, kad ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant mažmenininkus, tokias medžiagas suklasifikuoja ir paženklina arba remiasi ta klasifikacija, kurią yra nustatęs pirmesnis tiekimo grandinės dalyvis. Todėl šiame reglamente tikslinga nustatyti, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant mažmenininkus, kurie šiuo reglamentu ribojamas medžiagas tiekia plačiosios visuomenės nariams, užtikrintų, kad ant pakuotės būtų nurodyta, jog plačiosios visuomenės nariams tos medžiagos ar mišinio pirkimas, laikymas ar naudojimas yra ribojamas;

(7)

siekiant, kad nacionaliniu lygmeniu būtų pasiektas toks apsaugos nuo neteisėto sprogstamųjų medžiagų pirmtakų naudojimo lygis, kuris būtų panašus į tą, kuris Sąjungos lygmeniu numatytas šiame reglamente, arba aukštesnis, kai kuriose valstybėse narėse jau galioja įstatymai ir kiti teisės aktai dėl kai kurių medžiagų, kurios gali būti panaudotos neteisėtai. Kai kurios iš tų medžiagų jau yra išvardytos šiame reglamente, o kitoms gali būti nustatyti apribojimai Sąjungos lygmeniu ateityje. Kadangi apsaugos sumažinimas Sąjungos lygmeniu taikomomis priemonėmis prieštarautų šio reglamento tikslams, tikslinga nustatyti mechanizmą, kurį taikant tokios nacionalinės priemonės galėtų galioti toliau (apsaugos sąlyga);

(8)

neteisėtą sprogmenų gamybą reikėtų apsunkinti nustatant tam tikrų sprogstamųjų medžiagų pirmtakų koncentracijos ribines vertes. Jei jų koncentracija nesiekia tų ribinių verčių, užtikrinamas laisvas tų sprogstamųjų medžiagų pirmtakų judėjimas, taikant apsaugos mechanizmą; jei jų koncentracija viršija tas ribines vertes, plačiosios visuomenės galimybė įsigyti tų sprogstamųjų medžiagų pirmtakų turėtų būti apribota;

(9)

todėl plačiosios visuomenės nariams turėtų būti neleidžiama įsigyti, įvežti, laikyti ar naudoti tuos sprogstamųjų medžiagų pirmtakus, kurių koncentracija viršija ribines vertes. Tačiau tikslinga numatyti, kad plačiosios visuomenės nariai gali įsigyti, įvežti, laikyti ar naudoti tokius sprogstamųjų medžiagų pirmtakus teisėtais tikslais, jeigu jie turi tam licenciją;

(10)

be to, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse jau yra nusistovėjusios registravimo sistemos, kuriomis siekiama kontroliuoti kai kurių ar visų medžiagų, dėl kurių šiuo reglamentu nustatomi apribojimai ir kurios negali būti laisvai prieinamos plačiosios visuomenės nariams, tiekimą rinkai, tikslinga šiame reglamente numatyti registravimo sistemą, taikomą kai kurioms ar visoms toms medžiagoms;

(11)

vandenilio peroksidas, nitrometanas ir nitrato rūgštis plačiosios visuomenės narių plačiai naudojami teisėtais tikslais. Todėl turėtų būti leidžiama valstybėms narėms taikyti ne licencijų išdavimo tvarką, o registravimo sistemą pagal šį reglamentą, siekiant suteikti prieigą prie tų medžiagų, jei jos neviršija nustatytų koncentracijos ribų;

(12)

atsižvelgiant į ypač specifinį šio reglamento dalyką, jo tikslas, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, gali būti pasiektas valstybėms narėms suteikus lankstumo pasirinkti, ar suteikti plačiosios visuomenės nariams ribotą prieigą laikantis šio reglamento;

(13)

siekiant, kad būtų siekiama teisėtų visuomenės saugumo tikslų ir kartu užtikrinta, kad tinkamas vidaus rinkos veikimas būtų sutrikdytas kiek įmanoma mažiau, tikslinga numatyti licencijų išdavimo sistemą, pagal kurią plačiosios visuomenės narys, įsigijęs medžiagą, dėl kurios šiuo reglamentu nustatomi apribojimai ir kuri negali būti laisvai prieinama plačiosios visuomenės nariams, kurios koncentracija viršija ribinę vertę, arba mišinį ar medžiagą, kurių sudėtyje yra tokios medžiagos, šią medžiagą ar mišinį galėtų įvežti iš kitos valstybės narės ar iš trečiosios šalies į valstybę narę, kurioje suteikiama prieiga prie tos medžiagos pagal bet kurią iš šiame reglamente numatytų sistemų;

(14)

siekiant veiksmingai įgyvendinti nuostatas dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų įvežimo, valstybės narės raginamos užtikrinti, kad būtų atkreiptas keliautojų tarptautiniais maršrutais dėmesys į sąlygas, taikomas medžiagų, dėl kurių šiuo reglamentu nustatomi apribojimai ir kurios negali būti laisvai prieinamos plačiosios visuomenės nariams, įvežimui. Dėl tos pačios priežasties valstybės narės taip pat raginamos užtikrinti, kad plačioji visuomenė būtų informuota, kad tie apribojimai taip pat taikomi privatiems asmenims skirtoms arba galutinių vartotojų nuotoliniu būdu užsakytoms smulkioms siuntoms;

(15)

valstybių narių pramonės sektoriui, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ), teikiama informacija galėtų būti vertinga priemonė, kad būtų paprasčiau laikytis šio reglamento, atsižvelgiant į administracinės naštos MVĮ mažinimo svarbą;

(16)

uždrausti naudoti sprogstamųjų medžiagų pirmtakus profesinėje veikloje būtų neproporcinga, todėl apribojimai, susiję su sprogstamųjų medžiagų pirmtakų tiekimu, įvežimu, laikymu ir naudojimu, turėtų būti taikomi tik plačiajai visuomenei. Vis dėlto, atsižvelgiant į bendruosius šio reglamento tikslus, tikslinga numatyti pranešimų teikimo mechanizmą, kuris apimtų tiek profesionalius naudotojus visoje tiekimo grandinėje, tiek plačiosios visuomenės narius, sudarančius sandorius, kurie dėl savo pobūdžio ar masto laikytini įtartinais. Tuo tikslu valstybės narės turėtų įsteigti nacionalinius ryšių palaikymo centrus, kurių paskirtis – pranešti apie įtartinus sandorius;

(17)

yra įvairių sandorių dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų, kurie galėtų būti laikomi įtartinais ir apie kuriuos dėl to turėtų būti pranešta. Tokiais atvejais gali būti, pavyzdžiui, kai galimas klientas (profesionalus naudotojas ar neprofesionalus naudotojas) aiškiai nenurodo planuojamo naudojimo, jo nežino arba negali įtikinamai paaiškinti, ketina pirkti neįprastą medžiagų kiekį, neįprastos koncentracijos medžiagų arba neįprastą jų derinį, nenori pateikti asmens tapatybę ar gyvenamąją vietą patvirtinančio dokumento arba reikalauja taikyti neįprastus mokėjimo būdus, įskaitant atsiskaitymą didele grynųjų pinigų suma. Ekonominės veiklos vykdytojams turėtų būti suteikta teisė tokiais atvejais atsisakyti sudaryti sandorius;

(18)

atsižvelgiant į šio reglamento bendruosius tikslus, kompetentingos valdžios institucijos raginamos pranešti atitinkamam nacionaliniam ryšių palaikymo centrui apie visus atsisakymo išduoti licenciją atvejus, jeigu atsisakymas grindžiamas pagrįstomis abejonėmis dėl numatomo naudojimo teisėtumo ar naudotojo ketinimų. Taip pat kompetentingos valdžios institucijos raginamos pranešti nacionaliniam ryšių palaikymo centrui apie licencijų sustabdymo ar atšaukimo atvejus;

(19)

siekiant užkirsti kelią galimam neteisėtam sprogstamųjų medžiagų pirmtakų naudojimui ir aptikti tokį naudojimą, pageidautina, kad nacionaliniai ryšių palaikymo centrai saugotų įrašus apie praneštus įtartinus sandorius ir kad kompetentingos valdžios institucijos imtųsi būtinų priemonių siekiant ištirti konkrečias aplinkybes, įskaitant atitinkamos ekonominės veiklos, kurią vykdo profesionalus naudotojas, dalyvaujantis įtartiname sandoryje, tikrumą;

(20)

jei įmanoma, turėtų būti nustatytos koncentracijos ribinės vertės, kurias viršijus ribojama galimybė įsigyti tam tikrų sprogstamųjų medžiagų pirmtakų, o tam tikrų kitų sprogstamųjų medžiagų pirmtakų atveju turėtų būti numatyta prievolė tik pranešti apie įtartinus sandorius. Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, kuriems sprogstamųjų medžiagų pirmtakams kokios priemonės turėtų būti taikomos, apima su atitinkamu sprogstamųjų medžiagų pirmtaku susijusį grėsmės lygį, prekybos atitinkamu sprogstamųjų medžiagų pirmtaku apimtį ir galimybę nustatyti koncentracijos lygį, kurio nepasiekus sprogstamųjų medžiagų pirmtakas dar galėtų būti naudojamas teisėtiems tikslams, kuriems jis pateiktas rinkai. Tais kriterijais turėtų būti ir toliau vadovaujamasi vykdant tolesnius veiksmus, kurių gali būti imtasi dėl sprogstamųjų medžiagų pirmtakų, kuriems šis reglamentas šiuo metu netaikomas;

(21)

techniškai neįmanoma nustatyti heksametilentetramino koncentracijos kuro tabletėse ribinių verčių. Be to, yra daug teisėtų sieros rūgšties, acetono, kalio nitrato, natrio nitrato, kalcio nitrato ir kalcio amonio nitrato naudojimo atvejų. Dėl reglamentavimo Sąjungos lygmeniu, ribojančio tų medžiagų pardavimą plačiajai visuomenei, susidarytų neproporcingai didelių administracinių bei vykdymo išlaidų vartotojams, valdžios institucijoms ir verslo subjektams. Vis dėlto, atsižvelgiant į šio reglamento tikslus, turėtų būti patvirtintos priemonės, kuriomis būtų sudarytos palankesnės sąlygos pranešti apie įtartinus sandorius, susijusius su heksametilentetramino kuro tabletėmis ir tais kitais sprogstamųjų medžiagų pirmtakais, kuriems nėra tinkamų ir saugių pakaitalų;

(22)

sprogstamųjų medžiagų pirmtakų vagystė yra vienas iš būdų įsigyti pradinių medžiagų neteisėtai sprogmenų gamybai. Todėl tikslinga numatyti pareigą pranešti apie medžiagų, kurioms taikomos priemonės pagal šį reglamentą, reikšmingas vagystes ir dingimą. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas nustatyti nusikaltimo vykdytojus ir įspėti kitų valstybių narių kompetentingas valdžios institucijas apie galimą grėsmę, nacionaliniai ryšių palaikymo centrai raginami atitinkamais atvejais pasinaudoti Europolo išankstinio perspėjimo sistema;

(23)

valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus. Tos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios;

(24)

remiantis 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH) (4) XVII priedu, draudžiama tiekti plačiosios visuomenės nariams amonio nitratą, kuris galėtų būti lengvai panaudotas kaip sprogstamųjų medžiagų pirmtakas. Tačiau leidžiama tiekti amonio nitratą tam tikriems profesionaliems naudotojams, visų pirma ūkininkams. Todėl tam tiekimui turėtų būti taikomas šiuo reglamentu nustatytas pranešimo apie įtartinus sandorius mechanizmas, kadangi Reglamente (EB) Nr. 1907/2006 panašaus reikalavimo nenustatyta;

(25)

šiuo reglamentu reikalaujama, kad įtartinų sandorių atveju asmens duomenys būtų tvarkomi ir atskleidžiami tretiesiems asmenims. Tas tvarkymas ir atskleidimas gali iš esmės prieštarauti pagrindinėms teisėms į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą. Įgyvendinant šį reglamentą atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (5). Atitinkamai turėtų būti užtikrinta, kad pagrindinė teisė į asmens duomenų apsaugą, susijusi su asmenų, kurių asmens duomenys yra tvarkomi taikant šį reglamentą, asmens duomenimis, būtų tinkamai apsaugota. Visų pirma, su licencijos išdavimu, sandorių registravimu ir pranešimu apie įtartinus sandorius susijęs asmens duomenų tvarkymas turėtų būti atliekamas laikantis Direktyvos 95/46/EB, įskaitant bendruosius duomenų apsaugos principus, t. y. principus, pagal kuriuos naudojama kuo mažiau duomenų ir kuo labiau ribotais tikslais, taip pat proporcingumo bei būtinumo principus, reikalavimą deramai paisyti atitinkamų asmenų teisės turėti prieigą prie savo duomenų, juos taisyti ir ištrinti;

(26)

teroristų ir kitų nusikaltėlių neteisėtai sprogmenų gamybai naudojamų medžiagų pasirinkimas gali sparčiai keistis. Todėl turėtų būti įmanoma, prireikus – skubos tvarka, šiuo reglamentu nustatytą tvarką taikyti papildomoms medžiagoms;

(27)

siekiant atsižvelgti į naujus neteisėto medžiagų kaip sprogstamųjų medžiagų pirmtakų panaudojimo būdus ir su sąlyga, kad bus tinkamai konsultuojamasi su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų atsižvelgiama į galimą didelį poveikį ekonominės veiklos vykdytojams, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį dėl koncentracijos ribinių verčių, kurias viršijus tam tikros pagal šį reglamentą ribojamos medžiagos negali būti tiekiamos plačiajai visuomenei, pakeitimo, ir dėl sąrašo papildymo kitomis medžiagomis, dėl kurių turi būti pranešama įtartinų sandorių atveju. Ypač svarbu, kad parengiamųjų darbų metu Komisija tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(28)

Komisija turėtų nuolat peržiūrėti medžiagų, kurios negali būti tiekiamos plačiajai visuomenei, jei jų koncentracija viršija tam tikras ribines vertes, sąrašą ir medžiagų, dėl kurių turi būti pranešama įtartinų sandorių atveju, sąrašą. Prireikus Komisija turėtų parengti teisėkūros pasiūlymus, laikantis įprastos teisėkūros procedūros, papildyti pirmąjį sąrašą naujais įrašais arba išbraukti iš jo tam tikrus įrašus, taip pat išbraukti įrašus iš antrojo sąrašo, kad būtų atsižvelgta į naujus neteisėto medžiagų kaip sprogstamųjų medžiagų pirmtakų panaudojimo būdus;

(29)

siekiant spręsti klausimus, susijusius su medžiagomis, kurios pagal šį reglamentą nėra ribojamos, tačiau dėl kurių valstybei narei kyla pagrįstų priežasčių manyti, kad jos galėtų būti panaudotos neteisėtai sprogmenų gamybai, turėtų būti įtraukta apsaugos sąlyga, kurioje numatyta atitinkama Sąjungos procedūra;

(30)

be to, atsižvelgiant į specifinius pavojus, kurių klausimas sprendžiamas šiame reglamente, tikslinga leisti valstybėms narėms tam tikrais atvejais patvirtinti apsaugos priemones, įskaitant ir dėl medžiagų, kurių atžvilgiu jau taikomos priemonės pagal šį reglamentą;

(31)

atsižvelgiant į šio reglamento reikalavimus, susijusius su Komisijai ir valstybėms narėms teikiama informacija, tokioms naujoms apsaugos priemonėms nebūtų tikslinga taikyti tvarką, nustatytą 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB, nustatančioje informacijos apie techninius standartus ir reglamentus bei apie informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (6), nepaisant to, ar jos susijusios su medžiagomis, kurių atžvilgiu jau taikomos priemonės pagal šį reglamentą, ar su medžiagomis, kurios nėra ribojamos tokiu būdu;

(32)

atsižvelgiant į šio reglamento tikslus ir į tai, kokį poveikį jis gali daryti piliečių saugumui ir vidaus rinkai, Komisija, remdamasi Pirmtakų nuolatiniame komitete vykstančiomis tęstinėmis diskusijomis, turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, kurioje būtų nagrinėjamos su šio reglamento įgyvendinimu susijusios problemos ir tai, ar pageidautina ir įmanoma išplėsti jo taikymo sritį, kad jis būtų taikomas profesionaliems naudotojams ir kad nuostatos dėl pranešimo apie įtartinus sandorius, medžiagų dingimą ir vagystes būtų taikomos ir tokioms medžiagoms, kurių atžvilgiu priemonės pagal šį reglamentą nėra taikomos, tačiau kurių atžvilgiu buvo nustatyta, jog jos naudojamos neteisėtai sprogstamųjų medžiagų gamybai („į sąrašą neįtraukti sprogstamųjų medžiagų pirmtakai“). Be to, Komisija, atsižvelgdama į atitinkamą valstybių narių įgytą patirtį ir ekonominę naudą, turėtų pateikti ataskaitą, kurioje būtų nagrinėjamas tolesnio sistemos stiprinimo ir suderinimo tikslingumas ir įgyvendinamumas, atsižvelgiant į grėsmę visuomenės saugumui. Tokios peržiūros metu Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti pranešimą, kuriame nagrinėjamos galimybės perkelti su amonio nitratu susijusias nuostatas iš Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 į šį reglamentą;

(33)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. plačiosios visuomenės galimybių įsigyti sprogstamųjų medžiagų pirmtakų ribojimo, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo ribojimo masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(34)

remdamasis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (7) 28 straipsnio 2 dalimi, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pateikė nuomonę (8);

(35)

šiuo reglamentu gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, nustatytų pirmiausia Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma susijusių su asmens duomenų apsauga, laisve verstis verslu, teise į nuosavybę ir nediskriminavimo principu. Valstybės narės šį reglamentą turėtų taikyti nepažeisdamos tų teisių ir principų,

a)

gaminiams, apibrėžtiems Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 3 straipsnio 3 dalyje;

b)

pirotechnikos gaminiams, apibrėžtiems 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/23/EB dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką (9) 2 straipsnio 1 dalyje; pagal nacionalinę teisę nekomerciniam naudojimui kariuomenei, policijai ar gaisrininkams skirtiems pirotechnikos gaminiams; pirotechnikos įrangai, kuriai taikoma 1996 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 96/98/EB dėl jūrinės įrangos (10); pirotechnikos gaminiams, skirtiems naudoti orlaivių ir erdvėlaivių pramonėje, arba specialiai žaislams skirtoms kapsulėms su sprogstamąja medžiaga;

c)

vaistams, kai jie yra teisėtai tiekiami plačiosios visuomenės nariui pagal gydytojo receptą pagal taikomą nacionalinę teisę.

a)

vandenilio peroksidas (CAS RN 7722–84–1), kurio koncentracija didesnė nei I priede nurodyta ribinė vertė, tačiau nedidesnė kaip 35 % pagal masę;

b)

nitrometanas (CAS RN 75–52–5), kurio koncentracija didesnė nei I priede nurodyta ribinė vertė, tačiau nedidesnė kaip 40 % pagal masę;

c)

nitrato rūgštis (CAS RN 7697–37–2), kurios koncentracija didesnė nei I priede nurodyta ribinė vertė, tačiau nedidesnė kaip 10 % pagal masę.

a)

I priede nurodytas medžiagas, kurių koncentracija nėra didesnė nei jame nurodytos ribinės vertės; arba

b)

II priede nurodytas medžiagas.

a)

plačiosios visuomenės nario vardas, pavardė, adresas ir, kai taikytina, nario identifikavimo numeris arba jo oficialaus asmens tapatybės dokumento tipas ir numeris;

b)

medžiagos arba mišinio pavadinimas, įskaitant koncentraciją;

c)

medžiagos arba mišinio kiekis;

d)

medžiagos arba mišinio planuojamas naudojimas, kaip deklaravo plačiosios visuomenės narys;

e)

sandorio data ir vieta;

f)

plačiosios visuomenės nario parašas.

a)

turi atitikti atitinkamų dokumentų popieriuje formą ir turinį; ir

b)

visą 3 dalyje numatytą laikotarpį turi būti sudarytos sąlygos bet kada su jais susipažinti.

a)

aiškiai nenurodo medžiagos ar mišinio planuojamo naudojimo;

b)

nežino medžiagos ar mišinio planuojamo naudojimo arba negali jo įtikinamai paaiškinti;

c)

ketina pirkti asmeniniam naudojimui neįprastą kiekį medžiagų, neįprastą jų derinį arba neįprastos koncentracijos medžiagų;

d)

nenori pateikti asmens tapatybę ar gyvenamąją vietą patvirtinančio dokumento; arba

e)

reikalauja taikyti neįprastus mokėjimo būdus, įskaitant atsiskaitymą didelėmis grynųjų pinigų sumomis.

a)

informacija apie tai, kaip atpažinti įtartinus sandorius ir apie juos pranešti, ypač kai tai susiję su II priede išvardytų medžiagų koncentracija ir (arba) kiekiais, kurių nepasiekus paprastai nereikia imtis veiksmų;

b)

informacija apie tai, kaip atpažinti reikšmingus dingimo atvejus ir vagystes ir apie juos pranešti;

c)

kita informacija, kurią galima laikyti naudinga.

a)

problemos, kurios galėjo iškilti taikant šį reglamentą;

b)

pageidavimas ir galimybės toliau griežtinti ir suderinti sistemą, atsižvelgiant į grėsmę visuomenės saugumui, kurią kelia terorizmas ir kita sunki nusikalstama veikla, atsižvelgiant į valstybių narių įgytą patirtį įgyvendinant šį reglamentą, įskaitant nustatytas saugumo spragas, taip pat ekonominę naudą valstybėms narėms, ekonominės veiklos vykdytojams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams;

c)

pageidavimas ir galimybės išplėsti šio reglamento taikymo sritį, kad būtų įtraukti profesionalūs naudotojai, atsižvelgiant į ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią naštą ir atsižvelgiant į šio reglamento tikslą;

d)

pageidavimas ir galimybės į sąrašą neįtrauktus sprogstamųjų medžiagų pirmtakus įtraukti į nuostatas dėl pranešimo apie įtartinus sandorius, dingimo atvejus ir vagystes.

9.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 39/12

(1)

siekiant nustatyti padarytą pažangą ir įvertinti Sąjungos politikos ir programų veiksmingumą, ypač įgyvendinant 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikate „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ nustatytą strategiją „Europa 2020“ (toliau – strategija „Europa 2020“), nepaprastai svarbu turėti patikimus empirinius ir statistinius duomenis;

(2)

remiantis 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (2), Sąjungos veiksmams finansuoti turėtų būti nustatoma daugiametė Europos statistikos programa (toliau – daugiametė programa);

(3)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 daugiametėje programoje turėtų būti nustatoma Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos sistema bei pagrindinės ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui numatomų veiksmų sritys ir tikslai. Joje taip pat turėtų būti nustatomi prioritetai, susiję su informacijos poreikiais Sąjungos veiklai vykdyti. Šie poreikiai turi būti derinami su ištekliais, kurių reikia Sąjungos ir nacionaliniais lygmenimis, kad būtų galima teikti reikiamą statistiką, taip pat su statistinės atskaitomybės duomenų našta ir susijusiomis respondentų sąnaudomis, ypatingą dėmesį skiriant ekonominiam veiksmingumui;

(4)

pagal daugiametės programos teisės aktų sistemą Europos statistika būtų plėtojama, rengiama ir skleidžiama Europos statistikos sistemoje (ESS) glaudžiai ir koordinuotai bendradarbiaujant Sąjungos statistikos institucijai (Komisijai (Eurostatui)) ir valstybių narių paskirtiems nacionaliniams statistikos institutams bei kitoms nacionalinėms institucijoms (3) (toliau kartu – nacionalinės statistikos institucijos). Tiek nacionalinių statistikos institutų, tiek Komisijos (Eurostato) profesinis nepriklausomumas yra būtinas, kad būtų teikiami patikimi ir aukštos kokybės statistiniai duomenys;

(5)

glaudesnis Komisijos (Eurostato) ir nacionalinių statistikos institutų bendradarbiavimas yra itin svarbus siekiant gerinti Europos statistikos kokybę. Glaudžiau bendradarbiaujant pastangos turėtų būti daugiausia sutelktos į tolesnių metodologinių mokymų statistikos ir su ja susijusiose srityse organizavimą, esamos gerosios patirties plėtojimą ir sklaidą Europos statistikos sistemoje ir darbuotojų mainus tarp valstybių narių ir Komisijos (Eurostato);

(6)

daugiametės programos įgyvendinimas suteikia galimybę parengti suderintus Europos statistinius duomenis siekiant prisidėti prie bendros, palyginamos ir patikimos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos Sąjungos lygmeniu;

(7)

pagal daugiametę programą plėtojama, rengiama ir skleidžiama aukštos kokybės statistika yra būtina priimant įrodymais pagrįstus sprendimus, ji turėtų būti parengiama laiku ir ja turėtų būti padedama įgyvendinti Sąjungos politiką, kaip nurodyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) ir strategijoje „Europa 2020“, bei politiką kitose srityse, kurios nurodytos 2010–2014 m. Komisijos strateginiuose prioritetuose, t. y. susijusiose su sustiprintu ir integruotu ekonomikos valdymu, klimato kaita, pertvarkyta žemės ūkio politika, ekonomikos augimu ir socialine sanglauda, lyčių lygybe, piliečių Europa ir globalizacija. Politika tose srityse turėtų būti įgyvendinama veiksmais, kurie finansuojami pagal daugiametę programą tais atvejais, kai Sąjungos dalyvavimas suteiktų aiškios papildomos naudos, ir kuriais siekiama užtikrinti, kad būtų vienodai atsižvelgiama į ekonominius, socialinius ir aplinkos rodiklius;

(8)

kai nustatomos plėtotinos statistikos sritys, turėtų būti atsižvelgiama į 2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų (4) tikslus, susijusius su naujų aplinkos ekonominių sąskaitų modulių kūrimu;

(9)

be to, ypatingą dėmesį reikėtų skirti fiskalinio konsolidavimo programų poveikio darbuotojams ir kitiems piliečiams statistiniams tyrimams. Statistiniai duomenys turėtų būti renkami taip, kad iš jų būtų matomos tendencijos atskirose valstybėse narėse, pvz., tendencijos, susijusios su nedarbu, socialinių išmokų dydžiu ir jų pokyčiais, darbo vietų skaičiumi ir kokybe, darbuotojų judumu valstybėse narėse, Sąjungoje ir tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių, taip pat su atitinkamais darbo užmokesčio struktūros ir mokymo priemonių socialiniais ir geografiniais pokyčiais;

(10)

pastaraisiais metais ESS susidūrė su keletu problemų: pirma, aukštos kokybės nacionalinės statistikos trūkumas gali pakenkti valstybėms narėms ir visai Sąjungai. Taigi, norint formuoti politiką nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis ir ypač atsižvelgiant į euro zonos priežiūros mechanizmus, būtina visada tiksli aukštos kokybės statistika, parengta profesiniu požiūriu nepriklausomų nacionalinių statistikos institutų;

(11)

antra, nuolat didėjo Europos statistikos poreikis ir panašu, kad ateityje ši tendencija nesikeis. Ekonomikos globalizacija yra ypatinga problema, nes norint ją išspręsti reikia plėtoti naujas matavimo priemones, kad būtų galima tarptautiniu lygiu koordinuotai išmatuoti pasaulines vertės grandines, taip sudarant geresnį vaizdą apie ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

(12)

trečia, poreikių pobūdis nuolat kinta, todėl reikalinga vis didesnė statistikos sričių sąveika;

(13)

ketvirta, jeigu turimi duomenys būtų atitinkamai suskirstyti, būtų galima lengviau stebėti, kokius padarinius sukelia ekonomikos ir finansų krizė ir kokį poveikį įgyvendinama politika daro piliečiams, įskaitant pačius pažeidžiamiausius;

(14)

penkta, pasikeitė statistikos pobūdis. Ji jau nebėra tik vienas iš informacijos šaltinių formuojant politiką, dabar ji yra esminis sprendimų priėmimo proceso veiksnys. Įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti reikia aukštos kokybės statistikos, atitinkančios su konkrečia paskirtimi susijusius kriterijus, be to, sudėtingoms politikos sritims paremti vis dažniau reikia sudėtingos daugiamatės statistikos. Siekiant tinkamai reaguoti į politikos formavimo reikalavimus, būtina, kad tam tikrais atvejais duomenys būtų suskirstyti pagal lytį;

(15)

šešta, informacijos rinkoje atsiradus naujiems dalyviams, teikiantiems informaciją beveik tikruoju laiku, ESS ateities prioritetas yra aukšta kokybė, įskaitant savalaikiškumą;

(16)

septinta, padėtį dar labiau sunkina tiek nacionalinių, tiek Sąjungos lygmens biudžeto apribojimai ir poreikis dar labiau mažinti įmonėms ir piliečiams tenkančią naštą;

(17)

2009 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos komunikate dėl ES statistikos rengimo metodo – ateinančio dešimtmečio vizija ir to komunikato įgyvendinimo ESS strategijoje visos minėtos septynios problemos sprendžiamos keičiant ESS veikimo būdus, kad ji taptų našesnė ir lankstesnė. Šio komunikato įgyvendinimas – daugiametės programos pagrindas bendros ESS strategijos sistemoje;

(18)

siekdami užtikrinti vientisumą ir kokybės valdymą, kai plėtojama, rengiama ir skleidžiama Europos statistika pagal šį reglamentą, nacionaliniai statistikos institutai ir Komisija (Eurostatas) turėtų imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų išlaikytas visuomenės pasitikėjimas statistika ir numatytas griežtesnis galiojančio Europos statistikos praktikos kodekso ir 2011 m. balandžio 15 d. Komisijos komunikato „Patikimesnis Europos statistinių duomenų kokybės valdymas“ taikymas bei laikomasi juose išdėstytų principų;

(19)

kad nacionalinių ir Europos statistikos rengėjų turimi riboti ištekliai ir didėjantys statistikos poreikiai geriau derėtų, rengiant Komisijos metines statistikos darbų programas, kuriose nustatomi konkretūs veiksmai pagal šią daugiametę programą, turėtų būti nuolat ir išsamiai peržiūrimi statistikos prioritetai ir mažinamas mažiau svarbių reikalavimų skaičius bei paprastinami esami procesai, didinant oficialios statistikos patikimumą ir išlaikant griežtus jos kokybės standartus. Taip pat reikėtų atsižvelgti į respondentams – įmonėms, centrinės, regionų ar vietos valdžios institucijoms, namų ūkiams ar asmenims – tenkančią naštą. Šis procesas turėtų būti vykdomas glaudžiai bendradarbiaujant su Europos statistikos vartotojais ir rengėjais;

(20)

atsižvelgiant į šias aplinkybes turėtų būti siekiama racionalaus finansinės naštos pasidalijimo tarp Sąjungos ir valstybių narių biudžetų. Todėl, be šiuo reglamentu numatytų finansinių asignavimų, nacionalinėms statistikos institucijoms turėtų būti skirtas tinkamas nacionalinis finansavimas, kad jos galėtų vykdyti atskirus statistikos srities veiksmus, kuriais įgyvendinama daugiametė programa;

(21)

atsižvelgdama į atitikties reikalavimų naštą, ypač tenkančią mažesnėms valstybėms narėms, Komisija (Eurostatas) turėtų galėti teikti techninę pagalbą ir profesines žinias valstybėms narėms, kad padėtų joms įveikti mokslinių tyrimų suvaržymus ir dideles metodines kliūtis bei užtikrinti atitiktį ir aukštos kokybės duomenų teikimą;

(22)

daugiametės programos finansinis paketas taip pat turėtų būti paskirstytas taip, kad būtų padengtos išlaidos, kurių reikia aukštos kokybės Europos statistikos rengimo procesui tobulinti ir pajėgumams, kaip tai įgyvendinti, didinti, taip pat valstybių narių statistikos specialistams rengti;

(23)

Sąjungos finansine parama turėtų būti remiami Europos statistikos plėtojimo, rengimo ir sklaidos veiksmai, nustatyti šiame reglamente. Ji turėtų būti teikiama kaip dotacijos, viešojo pirkimo sutartys arba bet kokios kitos intervencijos, kurių reikia daugiametės programos tikslams pasiekti. Šiuo atveju vienkartinių sumų naudojimas turėtų būti pagrindinis dotacijų valdymo supaprastinimo būdas;

(24)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 223/2009 15 straipsniu, turėtų būti sukurta tinkama finansinė struktūra bendradarbiavimo tinklams remti;

(25)

turėtų būti numatyta nuostata dėl Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių, dalyvaujančių Europos ekonominėje erdvėje (toliau – EEE/ELPA šalys), ir Šveicarijos dalyvavimo daugiametėje programoje. Taip pat turėtų būti numatyta nuostata dėl kitų šalių, visų pirma Sąjungos kaimynystėje esančių šalių, šalių, kurios pateikė paraišką dėl narystės Sąjungoje bei šalių kandidačių ir stojančiųjų šalių dalyvavimo daugiametėje programoje;

(26)

įgyvendinant daugiametę programą, kai tinkama, turėtų būti skatinama bendradarbiauti su daugiametėje programoje nedalyvaujančiomis trečiosiomis šalims, atsižvelgiant į visus atitinkamus ar numatytus tų šalių ir Sąjungos susitarimus;

(27)

norint, kad daugiametei programai įgyvendinti Komisijos priimtos metinės darbo programos būtų laikomos finansavimo sprendimais pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Europos Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (5) (toliau – Finansinis reglamentas) 84 straipsnio 3 dalį, tose programose turi būti nustatyti siektini tikslai, numatomi rezultatai, jų įgyvendinimo metodas ir bendra suma. Be to, jose turi būti apibūdinti finansuotini veiksmai, nurodyta kiekvienam veiksmui skiriama suma ir orientacinis įgyvendinimo grafikas. Pageidautina, kad jose taip pat būtų nustatyta siekiamų tikslų svarba vartotojų poreikiams ir projekto planui. Dotacijų atveju jose taip pat turėtų būti numatomi prioritetai, pagrindiniai vertinimo kriterijai ir didžiausia bendro finansavimo norma. Be to, metinėse darbo programose turėtų būti nustatyti atitinkami rezultatų stebėjimo rodikliai;

(28)

kadangi šio reglamento tikslo, būtent nustatyti daugiametę programą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir todėl to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(29)

kad daugiametėje programoje daugiausia dėmesio būtų skirta poreikiui veiksmingai ir našiai siekti jos tikslų ir siekiant nuo pat daugiametės programos rengimo etapo atsižvelgti į biudžeto suvaržymus, pagal patikimo finansinio valdymo principą buvo atliktas ex-ante vertinimas. Priemonių, kurių imamasi pagal daugiametę programą, vertė ir poveikis turėtų būti reguliariai stebimi ir vertinami, taip pat pasitelkiant nepriklausomus išorės vertintojus. Daugiametei programai vertinti buvo parengti pamatuojami tikslai ir atitinkami rodikliai;

(30)

šiuo reglamentu nustatomas daugiametės programos finansinis paketas 2013 m., kuris, vykdant metinę biudžeto procedūrą, yra pagrindinis orientacinis dydis biudžeto valdymo institucijai, kaip apibrėžta 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (6) 37 punkte;

(31)

be šiame reglamente nustatyto finansinio paketo, atskiriems statistikos veiksmams, kuriais siekiama įgyvendinti daugiametę programą, įskaitant veiksmus, kurie vykdomi pagal nacionalinių statistikos institucijų ir Komisijos (Eurostato) susitarimą, kiek įmanoma, turėtų būti skiriamas atitinkamas finansavimas nacionaliniu lygmeniu;

(32)

įsipareigojimas skirti lėšų daugiametei programai grindžiamas šio reglamento poveikio vertinimu, kuriame nurodomos lėšos, kurias Sąjunga ir valstybės narės sutaupys. Lėšų bus sutaupyta ypač dėl naujų Europos statistikos rengimo metodų, t. y. dėl pažangos informacinių ir ryšių technologijų srityse;

(33)

Sąjungos finansiniai interesai turėtų būti proporcingomis priemonėmis saugomi per visą išlaidų ciklą, įskaitant pažeidimų prevenciją, nustatymą ir tyrimą, prarastų, neteisingai išmokėtų ar netinkamai panaudotų lėšų susigrąžinimą ir, kai tinkama, sankcijas;

(34)

siekiant užtikrinti statistikos operacijų pagal daugiametę programą tęstinumą 2013 kalendoriniais metais bei siekiant teisinio tikrumo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną ir turėtų būti taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d. Šio reglamento įsigaliojimo data visų pirma turėtų užtikrinti apmokėjimą pagal sutartis dirbantiems asmenims, taip pat ir visoms veiklos sritims pagal daugiametę programą;

(35)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 daugiametės programos projektas buvo iš anksto pateiktas nagrinėti Europos statistikos sistemos komitetui, Europos statistikos patariamajam komitetui, įsteigtam Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 234/2008/EB (7), ir Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetui, įsteigtam Tarybos sprendimu 2006/856/EB (8),

—

siekia stiprinti institucinę ir organizacinę aplinką, kuria skatinamas statistiką rengiančių ir platinančių nacionalinių statistikos institutų ir Komisijos (Eurostato) koordinavimas, veiksmingumas ir patikimumas,

—

skiria dėmesį Reglamento (EB) Nr. 223/2009 2 straipsnio 1 dalyje nustatytiems statistikos principams ir vartotojų poreikiams,

—

tenkina Sąjungos institucijų vartotojų poreikius pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 ir siekia plėtoti statistiką, naudingą įvairiems Europos statistikos vartotojams, įskaitant kitus sprendimus priimančius subjektus, mokslininkus, įmones ir ES piliečius, ir

—

bendradarbiauja su statistikos įstaigomis tarptautiniu lygmeniu siekdamos skatinti taikyti tarptautines sąvokas, klasifikaciją, metodus ir kitus standartus, ypač tam, kad būtų užtikrintas didesnis suderinamumas ir palyginamumas pasauliniu lygmeniu.

a)

jos yra ne pelno įstaigos, neturinčios pramonės, komercinių ir verslo ar kitų nesuderinamų interesų, kurių pagrindiniai tikslai ir veikla yra susiję su Praktikos kodekso taikymo skatinimu ir rėmimu, ir naujų Europos statistikos rengimo metodų įgyvendinimu, siekiant didinti našumą ir gerinti kokybę Sąjungos lygmeniu, ir

b)

jos pateikė Komisijai tinkamas narystės, vidaus taisyklių ir finansavimo šaltinių ataskaitas.

a)

EEE/ELPA šalys Europos ekonominės erdvės bendradarbiavimo susitarime nustatytomis sąlygomis;

b)

Šveicarija 2004 m. spalio 26 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarime dėl bendradarbiavimo statistikos srityje (11) nustatytomis sąlygomis ir

c)

šalys, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, paraišką dėl narystės Sąjungoje pateikusios šalys, šalys kandidatės ir stojančiosios šalys bei stabilizacijos ir asociacijos procese dalyvaujančios Vakarų Balkanų šalys atitinkamuose su tomis šalimis sudarytuose dvišaliuose arba daugiašaliuose susitarimuose, kuriuose įtvirtinami tokių šalių dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, nustatytomis sąlygomis.

9.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 39/30

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (3), kuris buvo priimtas po naftos tanklaivio „Erika“ avarijos, buvo įsteigta Europos jūrų saugumo agentūra (toliau – agentūra), siekiant užtikrinti aukštą, vienodą ir veiksmingą jūrų saugumo ir taršos iš laivų prevencijos lygį;

(2)

po 2002 m. tanklaivio „Prestige“ avarijos Reglamentas (EB) Nr. 1406/2002 buvo iš dalies pakeistas ir agentūrai buvo suteikta daugiau įgaliojimų kovos su tarša srityje;

(3)

būtina aiškiai nurodyti, kokių rūšių jūrų taršą turėtų apimti Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 tikslai. Todėl jūrų tarša iš naftos ir dujų įrenginių turėtų būti suprantama kaip tarša nafta ar kitomis nei nafta medžiagomis, kurios patekusios į jūros aplinką gali kelti pavojų žmogaus sveikatai, kenkti gyviesiems jūros ištekliams ir gyvybei jūroje, riboti jūros teikiamas galimybes ir kliudyti kitaip teisėtai naudotis jūra, kaip nustatyta 2000 m. Protokole dėl parengties, veiksmų ir bendradarbiavimo taršos pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis atvejais;

(4)

remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 22 straipsniu, 2007 m. agentūros administracinė valdyba (toliau – administracinė valdyba) užsakė nepriklausomą reglamento įgyvendinimo išorės vertinimą. Remdamasi tuo vertinimu, 2008 m. birželio mėn. ji paskelbė rekomendacijas dėl agentūros veikimo, jos kompetencijos sričių ir jos darbo metodų pakeitimų;

(5)

remiantis išorės vertinimo rezultatais ir 2010 m. kovo mėn. administracinės valdybos priimtomis rekomendacijomis ir daugiamete strategija, reikėtų aiškiau išdėstyti ir atnaujinti kai kurias Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 nuostatas. Agentūrai, kuri skiria pagrindinį dėmesį savo prioritetiniams jūrų saugumo uždaviniams, taip pat turėtų būti suteikta tam tikrų naujų pagrindinių ir pagalbinių uždavinių, atsižvelgiant į jūrų saugumo politikos pokyčius Sąjungos ir tarptautiniu lygiu. Dėl Sąjungos biudžeto suvaržymų, siekiant užtikrinti veiksmingą išlaidų ir biudžeto lėšų panaudojimą ir išvengti dubliavimosi, būtina išsami peržiūra ir didelės perskirstymo pastangos. Personalo poreikis dėl naujų pagrindinių ir pagalbinių uždavinių turėtų iš principo būti tenkinamas agentūrai perskirsčius vidinius išteklius. Tuo pat metu agentūrai tam tikrais atvejais turėtų būti teikiamas finansavimas iš kitų Sąjungos biudžeto skyrių, visų pirma pagal Europos kaimynystės politikos priemonę. Visus naujus pagrindinius ir pagalbinius uždavinius agentūra vykdys neviršydama galiojančioje finansinėje perspektyvoje nustatytų ribų ir agentūros biudžeto; tai nedarys poveikio deryboms ir sprendimams dėl būsimos daugiametės finansinės programos. Kadangi šis reglamentas nėra sprendimas dėl finansavimo, dėl išteklių agentūrai skyrimo biudžeto valdymo institucija turėtų nuspręsti metinės biudžetinės procedūros metu;

(6)

agentūros uždaviniai turėtų būti apibrėžti aiškiai ir tiksliai, turėtų būti vengiama bet kokio uždavinių dubliavimosi;

(7)

agentūra parodė, kad vykdyti kai kurias užduotis gali būti veiksmingiau Europos lygmeniu, o tam tikrais atvejais taip būtų sudaroma galimybė valstybėms narėms sutaupyti nacionalinių biudžetų lėšų ir, kaip įrodyta, būtų kuriama apčiuopiama europinė pridėtinė vertė;

(8)

reikėtų aiškiau išdėstyti nuostatas dėl kai kurių konkrečių agentūros valdymo aspektų. Atsižvelgiant į Komisijai suteiktą ypatingą atsakomybę įgyvendinti Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytų sričių politiką, Komisija agentūrai turėtų teikti politines rekomendacijas dėl to, kaip ji turėtų įgyvendinti savo uždavinius, kartu visapusiškai gerbdama agentūros teisinį statusą ir jos vykdomojo direktoriaus nepriklausomybę, kaip tai nustatyta Reglamente (EB) Nr. 1406/2002;

(9)

skiriant administracinės valdybos narius, renkant administracinės valdybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, taip pat skiriant departamento vadovus derėtų visapusiškai atsižvelgti į subalansuoto lyčių atstovavimo užtikrinimo svarbą;

(10)

visos nuorodos į atitinkamus Sąjungos teisės aktus turėtų būti suprantamos kaip nuorodos į aktus jūrų saugumo, apsaugos jūroje, taršos iš laivų prevencijos ir reagavimo į taršą iš laivų, taip pat į jūrų taršą iš naftos ir dujų įrenginių srityse;

(11)

šiame reglamente „apsauga jūroje“ suprantama pagal 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (4) – tai jungtinių prevencinių priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti laivus ir uostų įrenginius nuo tyčinių neteisėtų veiksmų grėsmės, visuma. Apsaugos tikslo turėtų būti siekiama patvirtinant atitinkamas priemones jūrų transporto politikos srityje nedarant poveikio valstybių narių taisyklėms nacionalinio saugumo, gynybos ir viešojo saugumo srityje bei kovos su finansiniais nusikaltimais valstybei srityje;

(12)

agentūra turėtų veikti Sąjungos labui. Tai turėtų būti taikoma ir tokiai situacijai, kai agentūrai pavedama atlikti jos kompetencijai priklausančius uždavinius ne valstybių narių teritorijoje ir teikti techninę pagalbą atitinkamoms trečiosioms šalims, propaguojant Sąjungos jūrų saugumo politiką;

(13)

agentūra turėtų teikti techninę pagalbą valstybėms narėms, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos nustatyti nacionalinius pajėgumus, kurių reikia Sąjungos acquis įgyvendinti;

(14)

agentūra turėtų teikti operatyvinę pagalbą valstybėms narėms ir Komisijai. Tai turėtų apimti tokias tarnybas kaip Sąjungos keitimosi jūrų laivybos informacija sistemą (SafeSeaNet), Europos palydovinę naftos išsiliejimo priežiūros tarnybą (CleanSeaNet), Europos Sąjungos tolimojo identifikavimo ir sekimo duomenų centrą (ES LRIT duomenų centras) ir ES valstybinės uostų kontrolės tikrinimo duomenų bazę (Thetis);

(15)

reikėtų pasinaudoti agentūros patirtimi, susijusia su elektroniniu duomenų perdavimu ir keitimosi laivybos informacija sistemomis, kad būtų supaprastinti laivams taikomi pranešimo formalumai, siekiant pašalinti kliūtis jūrų transporto srityje ir sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių. Agentūra visų pirma turėtų padėti valstybėms narėms įgyvendinti 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/65/ES dėl pranešimo formalumų, taikomų į valstybių narių uostus įplaukiantiems ir (arba) iš jų išplaukiantiems laivams (5);

(16)

agentūra turėtų Komisijai teikti didesnę pagalbą, susijusią su jos kompetencijos sritims priklausančia mokslinių tyrimų veikla. Tačiau reikėtų siekti, kad agentūros veikla nesidubliuotų su veikla, vykdoma pagal esamą Sąjungos mokslinių tyrimų sistemą. Visų pirma agentūra neturėtų vadovauti mokslinių tyrimų projektams;

(17)

atsižvelgdama į kuriamas naujas inovacines programas ir paslaugas ir į tobulinamas esamas programas ir paslaugas, taip pat siekdama sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių, agentūra turėtų visapusiškai pasinaudoti Europos palydovinės navigacijos programų (EGNOS ir Galileo) ir Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėjimo sistemos programos (GMES) teikiamomis galimybėmis;

(18)

pasibaigus galioti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2850/2000/EB (6) sukurtai Sąjungos bendradarbiavimo atsitiktinės arba tyčinės jūros taršos srityje sistemai, agentūra turėtų tęsti tam tikrą veiklą, anksčiau vykdytą pagal tą sistemą, ir ypač pasinaudoti konsultacinėje techninėje grupėje įgyta patirtimi greitai reaguoti į atsitiktinę ar tyčinę jūros taršą. Dėl agentūros veiklos šioje srityje neturėtų būti panaikinta pakrančių valstybių atsakomybė turėti tinkamus reagavimo į taršą mechanizmus, o vykdant šią veiklą turėtų būti laikomasi galiojančių valstybių narių ar valstybių narių grupių bendradarbiavimo susitarimų;

(19)

gavusi prašymą, agentūra valstybėms narėms pateikia išsamią informaciją apie galimus taršos iš laivų atvejus naudodamasi CleanSeaNet, kad tos valstybės narės galėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/35/EB dėl taršos iš laivų ir sankcijų už pažeidimus įvedimo (7). Tačiau vykdymo užtikrinimo veiksmingumas labai skiriasi, nepaisant to, kad tokia tarša gali išplisti į kitų valstybių vandenis. Todėl, rengdama kitą ataskaitą pagal tos direktyvos 12 straipsnį, Komisija turėtų Europos Parlamentui ir Tarybai pateikti informaciją apie tos direktyvos vykdymo užtikrinimo veiksmingumą ir nuoseklumą, taip pat kitą su jos taikymu susijusią informaciją;

(20)

nukentėjusių valstybių prašymai, kad agentūra sutelktų taršos šalinimo veiksmus, turėtų būti teikiami naudojantis Tarybos sprendimu 2007/779/EB, Euratomas (8) nustatytu ES civilinės saugos mechanizmu. Tačiau Komisija gali laikyti, kad kitais nei prašymo mobilizuoti rezervinius taršos šalinimo laivus ir įrangą atvejais gali būti tikslingiau naudoti kitas – pažangių informacinių technologijų – ryšio priemones, ir todėl gali informuoti prašymą pateikusią valstybę narę;

(21)

naujausi įvykiai parodė, kokį pavojų naftos ir dujų žvalgybos ir gavybos jūroje veikla kelia jūrų transportui ir jūrų aplinkai. Agentūros reagavimo į taršą nafta pajėgumai ir jos kompetencija taršos pavojingomis ir kenksmingomis medžiagomis srityje turėtų būti naudojami nukentėjusios valstybės prašymu reaguojant į tokios veiklos sukeltą taršą;

(22)

visų pirma CleanSeaNet, kuri šiuo metu naudojama siekiant pateikti įrodymų, jog iš laivų išsiliejo nafta, turėtų taip pat būti naudojama agentūros norint nustatyti ir užregistruoti naftos išsiliejimo vykdant naftos ir dujų žvalgybos ir gavybos jūroje veiklą atvejus, nedarant neigiamo poveikio paslaugoms, kurios teikiamos jūrų transportui;

(23)

agentūra yra sukaupusi ir pripažinusi vertingos kompetencijos ir priemonių jūrų saugumo, apsaugos jūroje, taršos iš laivų prevencijos ir reagavimo į tą taršą srityse. Ši kompetencija ir priemonės gali būti naudingos vykdant kitą Sąjungos veiklą, susijusią su Sąjungos jūrų transporto politika. Todėl agentūra turėtų padėti Komisijai ir valstybėms narėms, jų paprašyta, plėtoti ir įgyvendinti tokią Sąjungos veiklą, jeigu administracinė valdyba patvirtina tai pagal agentūros metinę darbo programą. Tokiai pagalbai turėtų būti taikoma išsami ekonominės naudos analizė ir dėl jos neturėtų nukentėti agentūros pagrindinių uždavinių atlikimas;

(24)

technine pagalba, kurią teikia agentūra, taip pat padedama plėtoti aplinkai palankesnį jūrų transportą;

(25)

dauguma klasifikacinių bendrovių yra susijusios ir su jūrų, ir su vidaus vandenų laivais. Remdamasi savo patirtimi klasifikacinių bendrovių veiklos, susijusios su jūrų laivais, srityje, agentūra galėtų suteikti Komisijai reikalingos informacijos klasifikacinių bendrovių veiklos, susijusios su vidaus vandenų laivais, srityje; taip būtų padidintas efektyvumas;

(26)

transporto informacinių sistemų sąsajos srityje agentūra turėtų padėti Komisijai ir valstybėms narėms kartu su Upių laivybos informacijos paslaugų kompetentingomis institucijomis išnagrinėdama galimybę tokioms sistemoms dalytis informacija;

(27)

nedarant poveikio kompetentingų institucijų atsakomybei, agentūra turėtų padėti Komisijai ir valstybėms narėms rengiant ir įgyvendinant būsimą Sąjungos „e. jūrų sistemos“ iniciatyvą, kuria siekiama didinti Europos jūrų transporto sektoriaus veiksmingumą sudarant palankesnes sąlygas naudotis pažangiomis informacinėmis technologijomis;

(28)

siekiant sukurti bendrąją rinką ir Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių, reikėtų sumažinti laivybai tenkančią administravimo naštą, taip, inter alia, skatinant trumpųjų nuotolių jūrų transportą. Atsižvelgiant į tai, koncepcija „Mėlynoji juosta“ ir „e. jūrų sistema“ galėtų būti naudojamos kaip priemonės sumažinti pranešimo formalumus, kuriuos reikalaujama atlikti prekybos laivams įplaukiant į valstybių narių uostus arba išplaukiant iš jų;

(29)

primenama, kad atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir siekiant laikytis institucinės pusiausvyros principo, agentūrai negali būti suteikti įgaliojimai priimti visuotino taikymo sprendimus;

(30)

nedarant poveikio Reglamente (EB) Nr. 1406/2002 nustatytiems tikslams ir uždaviniams, Komisija per vienerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, glaudžiai bendradarbiaudama su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, turėtų parengti ir pateikti galimybių studiją, kuria būtų siekiama įvertinti ir nustatyti galimybes stiprinti pakrantės apsaugos tarnybų veiklos koordinavimą ir jų bendradarbiavimą. Toje galimybių studijoje turėtų būti atsižvelgiama į esamą teisinę sistemą ir atitinkamuose Sąjungos forumuose pateiktas atitinkamas rekomendacijas, taip pat į šiuo metu kuriamą bendrą dalijimosi informacija aplinką (BDIA), taip pat turėtų būti visapusiškai laikomasi subsidiarumo ir proporcingumo principų, Europos Parlamentui ir Tarybai aiškiai nurodant sąnaudas ir naudą;

(31)

siekiant, kad Sąjungos jūrų sektoriaus grupės būtų konkurencingos, svarbu pritraukti kvalifikuotus Europos jūrininkus. Todėl, atsižvelgdama į esamą ir būsimą aukštos kvalifikacijos jūrininkų poreikį Sąjungoje, agentūra turėtų prireikus remti valstybes nares ir Komisiją skatinant jūrininkų rengimą, sudarydama palankesnes sąlygas savanoriškumo pagrindu keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir teikdama informaciją apie Sąjungos mainų programas jūrininkų rengimo srityje. Tai galėtų apimti pagalbą, savanoriškai teikiamą kompetentingiems Europos suinteresuotiesiems subjektams, siekiantiems tobulėti jūrininkų švietimo ir rengimo srityje, kartu visiškai pripažįstant valstybių narių atsakomybę už jūrininkų rengimo turinį ir organizavimą;

(32)

siekiant kovoti su didėjančia piratavimo grėsme, agentūra turėtų ir toliau atitinkamais atvejais kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir kitiems atitinkamiems organams, įskaitant operacijas, pavyzdžiui, ES Jūros pajėgų operaciją Atalanta, perduoti išsamią informaciją apie laivų su valstybių narių vėliavomis, plaukiančių per zonas, kurios laikomos labai pavojingomis, padėtį. Be to, agentūra naudojasi priemonėmis, kurios galėtų būti naudingos, ypač kuriant BDIA. Todėl tikslinga, kad gavusi prašymą agentūra turėtų teikti duomenis apie atitinkamus laivų padėties nustatymo ir Žemės stebėjimo duomenis kompetentingoms nacionalinėms institucijoms ir Sąjungos organams, pavyzdžiui, Frontex ir Europolui, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti prevencines apsaugos nuo tyčinių neteisėtų veiksmų, kaip nurodyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose, priemones, nedarant poveikio valstybių narių teisėms ir pareigoms, taip pat laikantis taikytinų nacionalinės ir Sąjungos teisės aktų, ypač susijusių su tomis duomenų prašančiomis įstaigomis. Laivų tolimojo identifikavimo ir sekimo (LRIT) duomenys turėtų būti teikiami tik gavus atitinkamos vėliavos valstybės sutikimą, taikant procedūras, kurias turės nustatyti administracinė valdyba;

(33)

skelbdamos informaciją pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (9), Komisija ir agentūra turėtų remtis kompetencija ir patirtimi, gauta pagal Paryžiaus susitarimo memorandumą dėl uosto valstybės kontrolės (toliau – Paryžiaus SM), kad būtų užtikrintas nuoseklumas;

(34)

agentūros pagalba valstybėms narėms ir Komisijai, kad jos galėtų dalyvauti atitinkamoje tarptautinių ir regioninių organizacijų veikloje, neturėtų daryti poveikio tų organizacijų ir valstybių narių santykiams, kurie atsiranda dėl valstybių narių narystės tose organizacijose;

(35)

Sąjunga yra prisijungusi prie toliau išvardytų aktų, įsteigiančių regionines organizacijas, kurių veiklą taip pat apima agentūros tikslai: Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencija (Helsinkio konvencija, peržiūrėta 1992 m.) (10); Konvencija dėl Viduržemio jūros apsaugos nuo taršos (Barselonos konvencija) (11) ir jos 1995 m. pakeitimai (12) bei daugelis jos protokolų; Bendradarbiavimo sutartis sprendžiant Šiaurės jūros taršos nafta ir kitomis pavojingomis medžiagomis klausimus (Bonos susitarimas) (13); Konvencija dėl šiaurės rytų Atlanto jūros aplinkos apsaugos sudarymo (OSPAR konvencija) (14); Bendradarbiavimo susitarimas siekiant apsaugoti nuo taršos šiaurės rytų Atlanto vandenyno pakrantes ir vandenis, pasirašytas 1990 m. spalio 17 d. (Lisabonos susitarimas) (15), ir jo Papildomas protokolas, pasirašytas 2008 m. gegužės 20 d., kuris dar neįsigaliojo (16). Sąjunga taip pat derasi dėl prisijungimo prie Juodosios jūros apsaugos nuo taršos konvencijos (Bukarešto konvencijos), pasirašytos 1992 m. balandžio mėn. Todėl agentūra turėtų teikti techninę pagalbą valstybėms narėms ir Komisijai, kad jos galėtų dalyvauti atitinkamoje tų regioninių organizacijų veikloje;

(36)

be minėtų regioninių organizacijų, reagavimo į taršą srityje yra sudaryta nemažai kitų regioninių, subregioninių ir dvišalių veiksmų koordinavimo bei bendradarbiavimo susitarimų. Teikdama pagalbą jūrų taršos atveju trečiosioms šalims, turinčioms bendrą su ES regioninį jūrų baseiną, agentūra turėtų veikti atsižvelgdama į tuos susitarimus;

(37)

Sąjunga su kaimyninėmis šalimis turi Viduržemio jūros, Juodosios jūros ir Baltijos jūros bendrus regioninius baseinus. Komisijos prašymu agentūra turėtų teikti pagalbą jūrų taršos atveju šios šalims;

(38)

siekiant kuo didesnio efektyvumo, agentūra turėtų kiek įmanoma glaudžiau bendradarbiauti, kaip numatyta Paryžiaus SM. Komisija ir valstybės narės turėtų toliau nagrinėti visas galimybes dar labiau padidinti efektyvumą; jas būtų galima pateikti svarstyti pagal Paryžiaus SM;

(39)

siekdama užtikrinti, kad teisiškai privalomi Sąjungos teisės aktai jūrų saugumo ir taršos iš laivų prevencijos srityse būtų teisingai įgyvendinami praktikoje, agentūra turėtų padėti Komisijai vykdydama vizitus į valstybes nares. Šie vizitai į nacionalines administracijas turėtų sudaryti sąlygas agentūrai surinkti visą informaciją, būtiną siekiant pateikti išsamią ataskaitą Komisijai, kad ji atliktų tolesnį vertinimą. Šie vizitai turėtų būti vykdomi laikantis principų, nurodytų Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje, ir taip, kad būtų kuo labiau sumažinta nacionalinėms jūrų administracijoms tenkanti našta. Be to, šie vizitai turėtų būti vykdomi laikantis nustatytos procedūros, įskaitant administracinės valdybos patvirtintą metodiką;

(40)

agentūra turėtų padėti Komisijai atlikdama pripažintų organizacijų patikrinimus, kaip tai numatyta 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (17). Šie patikrinimai taip pat gali būti rengiami trečiosiose šalyse. Komisija ir agentūra turėtų užtikrinti, kad atitinkamos valstybės narės būtų tinkamai informuotos. Be to, agentūra turėtų vykdyti Komisijos jai pavestus jūrininkų rengimo ir atestavimo tikrinimus trečiosiose šalyse pagal 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo (18). Reglamente (EB) Nr. 1406/2002 neturėtų būti pateikta išsami informacija, susijusi su technine pagalba, kurią agentūra teikia Komisijai atliekant patikrinimus apsaugos jūroje srityje pagal 2008 m. balandžio 9 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 324/2008, nustatantį iš dalies pakeistą Komisijos patikrinimų laivybos apsaugos srityje tvarką (19);

(41)

siekiant užtikrinti suderinamumą su politikos tikslais ir Sąjungos institucine sąranga, taip pat taikytinomis administracinėmis ir finansinėmis procedūromis, Komisija turėtų pateikti oficialią rekomendaciją – raštišką nuomonę – dėl agentūros daugiametės strategijos projekto ir metinių darbo programų projektų; administracinė valdyba į šią nuomonę turėtų atsižvelgti prieš priimdama tuos dokumentus;

(42)

siekiant užtikrinti teisingą ir skaidrią vykdomojo direktoriaus skyrimo procedūrą, vykdant atrankos procedūrą turėtų būti laikomasi Komisijos gairių dėl Sąjungos agentūrų direktorių atrankos ir skyrimo. Šiose gairėse numatyta, kad paraiškas gali teikti bet kurios valstybės narės pilietis. Dėl tų pačių priežasčių administracinė valdyba pirminės atrankos komitete turėtų turėti savo stebėtoją. Stebėtojas turėtų būti informuojamas vėlesniais atrankos procedūros etapais. Tuo metu, kai administracinė valdyba priima sprendimą dėl savo narių paskyrimo, ji turėtų galėti teikti Komisijai klausimus apie atrankos procedūrą. Be to, laikantis įprastos praktikos, administracinė valdyba turėtų turėti galimybę pasikviesti pokalbiui į trumpąjį sąrašą atrinktus kandidatus. Visuose agentūros vykdomojo direktoriaus atrankos procedūros etapuose visos susijusios Šalys turėtų užtikrinti, kad kandidatų asmens duomenys būtų tvarkomi laikantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (20);

(43)

nors agentūra daugiausia finansuojama Sąjungos įnašais, ji taip pat gauna pajamas iš mokesčių ir rinkliavų už teikiamas paslaugas. Šie mokesčiai ir rinkliavos visų pirma yra susiję su ES LRIT duomenų centro veikimu ir yra renkami pagal 2007 m. spalio 1–2 d. ir 2008 m. gruodžio 9 d. priimtas Tarybos rezoliucijas dėl ES LRIT duomenų centro įsteigimo ir visų pirma pagal rezoliucijų dalis, susijusias su LRIT pranešimų finansavimu;

(44)

rengdama pažangos ataskaitą pagal Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002, Komisija taip pat turėtų išnagrinėti galimą agentūros indėlį įgyvendinant būsimą teisėkūros procedūra priimamą aktą dėl jūroje vykdomos naftos ir dujų paieškos, žvalgymo ir gavybos saugos, kuris šiuo metu svarstomas Europos Parlamente ir Taryboje, taršos iš jūroje esančių dujų ir naftos įrenginių prevencijos atžvilgiu, atsižvelgiant į agentūros sukauptą ir pripažintą kompetenciją bei priemones;

(45)

atitinkamais atvejais agentūros veikla taip pat turėtų būti prisidedama prie tikros Europos jūrų transporto erdvės be kliūčių kūrimo;

(46)

turėtų būti atsižvelgiama į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (21) ir ypač į jo 208 straipsnį;

(47)

todėl Reglamentą (EB) Nr. 1406/2002 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

1)

1–3 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis

Tikslai

1.   Siekiant užtikrinti aukštą, vienodą ir veiksmingą jūrų saugumo, apsaugos jūroje, taršos iš laivų prevencijos, reagavimo į jūrų taršą iš laivų ir reagavimo į jūrų taršą iš naftos ir dujų įrenginių lygį, šiuo reglamentu įkuriama Europos jūrų saugumo agentūra (toliau – agentūra).

2.   Šiuo tikslu agentūra bendradarbiauja su valstybėmis narėmis bei Komisija ir teikia joms techninę, operatyvinę bei mokslinę pagalbą šio straipsnio 1 dalyje nurodytose srityse laikantis 2 straipsnyje nustatytų pagrindinių uždavinių ir, kai taikytina, 2a straipsnyje nustatytų pagalbinių uždavinių, visų pirma siekdama padėti valstybėms narėms ir Komisijai tinkamai taikyti atitinkamus Sąjungos teisės aktus. Reagavimo į taršą srityje agentūra teikia operatyvinę pagalbą tik gavusi nukentėjusios (-ių) valstybės (-ių) prašymą.

3.   Teikdama 2 dalyje nurodytą pagalbą agentūra atitinkamais atvejais prisideda prie jūrų eismo ir jūrų transporto bendro veiksmingumo, kaip apibrėžta šiame reglamente, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos Europos jūrų transporto erdvei be kliūčių sukurti.

2 straipsnis

Pagrindiniai agentūros uždaviniai

1.   Siekiant užtikrinti, kad 1 straipsnyje nurodytų tikslų būtų siekiama tinkamai, agentūra vykdo šiame straipsnyje išvardytus pagrindinius uždavinius.

2.   Agentūra padeda Komisijai:

3.   Agentūra dirba kartu su valstybėmis narėmis, kad:

4.   Agentūra skatina valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą:

5.   Agentūra Komisijos prašymu gali teikti techninę pagalbą, įskaitant susijusios mokymo veiklos organizavimą, dėl susijusių Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo valstybėms, pateikusioms paraiškas dėl stojimo į Sąjungą, ir, jei taikoma, Europos kaimynystės politikos šalims partnerėms ir Paryžiaus SM dalyvaujančioms šalims.

Agentūra taip pat gali teikti pagalbą reaguojant į taršą iš laivų ir jūrų taršą iš dujų ir naftos įrenginių, kai nukenčia tos trečiosios šalys, kurios turi bendrą su ES regioninį jūrų baseiną, pagal Sprendimu 2007/779/EB, Euratomas, nustatytą ES civilinės saugos mechanizmą, ir tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos valstybėms narėms, kaip tai nurodyta šio straipsnio 3 dalies d punkte. Šie uždaviniai derinami su galiojančiais regioninio bendradarbiavimo susitarimais, susijusiais su tarša jūrose.

2a straipsnis

Pagalbiniai agentūros uždaviniai

1.   Nedarant poveikio 2 straipsnyje nustatytiems pagrindiniams uždaviniams, agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms prireikus plėtoti ir įgyvendinti su agentūros tikslais susijusią Sąjungos veiklą, kaip išdėstyta šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, jeigu agentūra turi sukauptos ir pripažintos kompetencijos bei priemonių. Šiame straipsnyje nustatytais pagalbiniais uždaviniais:

2.   Agentūra padeda Komisijai:

3.   Agentūra padeda Komisijai ir valstybėms narėms:

3 straipsnis

Vizitai ir patikrinimai valstybėse narėse

1.   Siekdama atlikti jai pavestus uždavinius ir padėti Komisijai atlikti SESV numatytas pareigas, ir visų pirma įvertinti, ar atitinkami Sąjungos teisės aktai įgyvendinami veiksmingai, agentūra lankosi valstybėse narėse pagal administracinės valdybos nustatytą metodiką.

2.   Agentūra iš anksto praneša atitinkamai valstybei narei apie planuojamą vizitą, įgaliotų pareigūnų vardus ir pavardes, vizito pradžios datą ir numatomą jo trukmę. Agentūros pareigūnai, įgalioti vykdyti tokį vizitą, jo pradžioje pateikia agentūros vykdomojo direktoriaus rašytinį sprendimą, kuriame nurodomas jų misijos tikslas ir uždaviniai.

3.   Agentūra Komisijos vardu vykdo patikrinimus, kaip tai numatyta privalomuose Sąjungos teisės aktuose dėl organizacijų, kurias Sąjunga pripažino pagal 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 391/2009 dėl laivų patikrinimo ir apžiūros organizacijų bendrųjų taisyklių ir standartų (32), ir tikrina jūrininkų rengimą bei atestavimą trečiosiose šalyse pagal Direktyvą 2008/106/EB.

4.   Kiekvieno vizito arba patikrinimo pabaigoje agentūra parengia ataskaitą ir siunčia ją Komisijai bei atitinkamai valstybei narei.

5.   Prireikus ir visais atvejais užbaigus vizitų ar patikrinimų ciklą, agentūra nagrinėja to ciklo ataskaitas, siekdama nustatyti horizontalius rezultatus ir padaryti bendras išvadas dėl taikomų priemonių veiksmingumo ir ekonominio efektyvumo. Agentūra tyrimo rezultatus pateikia Komisijai, kad šie būtų toliau aptarti su valstybėmis narėmis, siekiant įgyti patirties, iš kurios reikėtų pasimokyti, ir sudaryti palankesnes sąlygas geros darbo praktikos pavyzdžiams platinti.

2)

4 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3.   Administracinė valdyba nustato praktinę 1 ir 2 dalių taikymo tvarką, įskaitant atitinkamais atvejais konsultavimosi su valstybėmis narėmis iki informacijos paskelbimo tvarką.

4.   Informacijai, kurią pagal šį reglamentą surenka ir tvarko Komisija ir agentūra, taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (33), o agentūra imasi būtinų priemonių saugiam konfidencialios informacijos tvarkymui ir apdorojimui užtikrinti.

3)

5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Komisijos prašymu administracinė valdyba gali nuspręsti, atitinkamoms valstybėms narėms sutikus ir bendradarbiaujant, ir tinkamai atsižvelgiant į poveikį biudžetui, įskaitant įnašą, kurį gali suteikti atitinkama valstybė narė, įsteigti regioninius centrus, būtinus siekiant įgyvendinti agentūros uždavinius kuo veiksmingiau ir naudingiau. Priimdama tokį sprendimą administracinė taryba tiksliai apibrėžia regioninio centro veiklos sritį, taip pat vengia nebūtinų finansinių išlaidų ir stiprina bendradarbiavimą su esamais regioniniais ir nacionaliniais tinklais.“

4)

10 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

5)

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

13 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4.   Konfidencialių klausimų arba interesų konflikto atvejais administracinė valdyba gali nuspręsti konkrečius darbotvarkės punktus nagrinėti nedalyvaujant atitinkamiems nariams. Išsamios šios nuostatos taikymo taisyklės nustatomos darbo tvarkos taisyklėse.“

7)

15 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

16 straipsnis pakeičiamas taip:

„16 straipsnis

Vykdomojo direktoriaus ir departamento vadovų skyrimas ir atleidimas

1.   Agentūros vykdomąjį direktorių skiria ir atleidžia administracinė valdyba. Vadovas skiriamas penkerių metų laikotarpiui, atsižvelgiant į jo privalumus ir dokumentais pagrįstą administracinę bei vadybinę kompetenciją, taip pat į dokumentais pagrįstą patirtį 1 straipsnyje nurodytose srityse, išklausius 10 straipsnyje nurodyto stebėtojo nuomonės. Vykdomasis direktorius skiriamas iš ne mažiau kaip trijų Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo, sudaryto po atviro konkurso, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kitur paskelbus kvietimą teikti kandidatūras šiai darbo vietai. Administracinės valdybos atrinktas kandidatas gali būti pakviestas pasisakyti Europos Parlamento kompetentingame komitete ir atsakyti į komiteto narių klausimus. Atleidimo klausimą administracinė valdyba svarsto Komisijos arba trečdalio jos narių prašymu. Administracinė valdyba sprendimą dėl skyrimo arba atleidimo priima visų balso teisę turinčių narių keturių penktadalių balsų dauguma.

2.   Administracinė valdyba Komisijos pasiūlymu ir atsižvelgdama į vertinimo ataskaitą gali vieną kartą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją ne ilgiau kaip ketveriems metams. Administracinė valdyba sprendimą priima visų balso teisę turinčių narių keturių penktadalių balsų dauguma. Administracinė valdyba informuoja Europos Parlamentą apie ketinimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją. Likus mėnesiui iki kadencijos pratęsimo, vykdomasis direktorius gali būti pakviestas pasisakyti kompetentingame Europos Parlamento komitete ir atsakyti į jo narių klausimus. Jei kadencija nepratęsiama, vykdomasis direktorius toliau eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas vykdomasis direktorius.

3.   Vykdomajam direktoriui gali padėti vienas ar daugiau departamento vadovų. Kai vykdomojo direktoriaus nėra arba jis negali dalyvauti, jo funkcijas perima vienas iš departamento vadovų.

4.   Departamento vadovai skiriami atsižvelgiant į jų privalumus ir dokumentais pagrįstus administracinius ir vadybinius įgūdžius bei atsižvelgiant į profesinę kompetenciją 1 straipsnyje nurodytose srityse. Departamento vadovus skiria ar atleidžia vykdomasis direktorius, prieš tai gavęs administracinės valdybos sutikimą.“

9)

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

22 straipsnis pakeičiamas taip:

„22 straipsnis

Vertinimas

1.   Reguliariai ir bent kartą per penkerius metus administracinė valdyba paveda atlikti nepriklausomą šio reglamento įgyvendinimo išorės vertinimą. Komisija agentūrai suteikia galimybę naudotis visa informacija, kuri, pastarosios manymu, reikalinga tokiam vertinimui.

2.   Įvertinamas šio reglamento poveikis ir agentūros darbo praktikos naudingumas, aktualumas, sukurta pridėtinė vertė ir veiksmingumas. Vertinant atsižvelgiama į Europos ir nacionalinio lygio suinteresuotųjų subjektų nuomones. Jame visų pirma nagrinėjamas galimas poreikis keisti agentūros uždavinius. Komisijos pritarimu administracinė valdyba, pasitarusi su susijusiomis Šalimis, nustato konkrečius įgaliojimus.

3.   Administracinė valdyba gauna įvertinimą ir pateikia Komisijai rekomendacijas dėl šio reglamento, Agentūros ir jos darbo metodų pakeitimų. Vertinimo rezultatus ir rekomendacijas Komisija perduoda Europos Parlamentui bei Tarybai; jie paskelbiami. Prireikus įtraukiamas veiksmų planas su tvarkaraščiu.“

11)

Įterpiamas šis straipsnis:

„22a straipsnis

Pažangos ataskaita

Komisija, atsižvelgusi į 22 straipsnyje nurodytą vertinimo ataskaitą, ne vėliau kaip 2018 m. kovo 2 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje nurodoma, kaip agentūra vykdė papildomas pareigas, jai paskirtas šiuo reglamentu, siekiant nustatyti galimybes dar labiau didinti veiksmingumą ir, jeigu būtina, keisti jos tikslus ir uždavinius.“

12)

23 straipsnis išbraukiamas.