PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS LAIVŲ ŽVEJYBOS SĄLYGOS MADAGASKARO ŽVEJYBOS ZONOJE

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.   Kompetentingos institucijos skyrimas

Šio priedo tikslais ir jei nėra nurodyta kitaip, bet kokia nuoroda į Europos Sąjungos (toliau – ES) arba į Madagaskaro kompetentingą instituciją šiame priede reiškia:

a)	ES atveju: Europos Komisiją, kurios tarpininkė prireikus yra ES delegacija Madagaskare;

b)	Madagaskaro atveju: Žuvininkystės ministeriją.

2.   Madagaskaro žvejybos zona

Visos protokolo ir jo priedo nuostatos išskirtinai taikomos 3 ir 4 priedėliuose nurodytai Madagaskaro žvejybos zonai nedarant poveikio šioms nuostatoms:

a)	ES tunų žvejybos seineriai ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai gali vykdyti žvejybos veiklą vandenyse, kurie yra už 20 jūrmylių nuo bazinės linijos;

b)	turi būti laikomasi apsaugos zonos 3 jūrmylių spinduliu nuo nacionalinių žuvų telkimo įrenginių;

c)

kad nacionaliniai veiklos vykdytojai ir toliau tausiai naudotų tam tikrų giliavandenių rūšių išteklius, ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantiems laivams, kuriems taikomas šis protokolas, žvejybos veiklą vykdyti draudžiama Banc de Leven ir Banc de Castor zonose, kurių koordinatės nurodytos 5 priedėlyje.

3.   Vietinio agento paskyrimas

Bet kuriam ES laivui, ketinančiam gauti žvejybos leidimą pagal šį protokolą, turi atstovauti Madagaskare reziduojantis agentas.

4.   Banko sąskaita

Prieš imant laikinai taikyti protokolą Madagaskaras ES praneša banko sąskaitos (-ų), į kurią (-ias) turėtų būti pervedamos ES laivų vadovaujantis Susitarimu mokamos sumos, rekvizitus. Banko pavedimų išlaidas sumoka laivų savininkai.

II   SKYRIUS

TUNŲ ŽVEJYBOS LEIDIMAI

1.   Tunų žvejybos leidimui gauti būtina sąlyga. Reikalavimus atitinkantys laivai

Susitarimo 6 straipsnyje nurodyti tunų žvejybos leidimai išduodami su sąlyga, kad laivas bus įtrauktas į ES žvejybos laivų registrą ir į leidimą turinčių žvejybos laivų IOTC sąrašą ir kad bus įvykdytos visos ankstesnės laivo savininko, kapitono ar su pačiu laivu susijusios prievolės, atsiradusios dėl remiantis Susitarimu ir Madagaskaro žuvininkystės teisės aktais Madagaskare vykdytos žvejybos veiklos.

2.   Žvejybos leidimo paraiška

ES pateikia Madagaskarui žvejybos leidimo paraišką dėl kiekvieno laivo, pageidaujančio žvejoti pagal Susitarimą, ne vėliau kaip likus 15 darbo dienų iki prašomos leidimo galiojimo pradžios dienos; tam naudojama 1 priedėlyje esanti forma.

Paraiška turi būti užpildyta spausdintine forma arba įskaitomai parašyta didžiosiomis raidėmis.

Jei žvejybos leidimo paraiška pagal galiojantį protokolą teikiama pirmą kartą arba atitinkamame laive atlikti techninio pobūdžio pakeitimai, kartu su paraiška pateikiama:

a)	įrodymas, kad iš anksto sumokėtas mokestis už prašomo žvejybos leidimo galiojimo laikotarpį;

b)	šių asmenų vardas, pavardė, adresas ir kontaktiniai duomenys: i) žvejybos laivo savininko; ii) žvejybos laivo operatoriaus; iii) laivo vietos agento;

c)	neseniai daryta spalvota laivo nuotrauka, iš šono, ne mažesnė kaip 15 cm × 10 cm;

d)	laivo tinkamumo plaukioti liudijimas;

e)	laivo registracijos liudijimas;

f)	ES kompetentingos valdžios institucijos išduotas laivo higieninių sąlygų liudijimas;

g)	žvejybos laivo kontaktiniai duomenys (faksas, e. paštas ir t. t.).

Pagal galiojantį protokolą pratęsiant žvejybos leidimo galiojimą laivui, kurio techninės savybės nėra pakeistos, kartu su leidimo pratęsimo paraiška pateikiamas tik įrodymas apie sumokėtą mokestį.

3.   Išankstinis mokestis

Išankstinio mokesčio suma nustatoma remiantis 2 priedėlyje esančių techninių duomenų lentelėse nurodytu metiniu lygiu. Ji apima visus vietos ir nacionalinius mokesčius, išskyrus uosto, iškrovimo ir perkrovimo mokesčius, taip pat mokesčius už suteiktas paslaugas.

4.   Laikinas laivų, pateikusių licencijos paraišką, sąrašas

Gavusi žvejybos leidimų paraiškas, už žvejybos veiklos priežiūrą atsakinga nacionalinė tarnyba nedelsdama sudaro laikiną leidimų prašančių kiekvienos kategorijos laivų sąrašą. Šį sąrašą Madagaskaro kompetentinga institucija kuo greičiau siunčia ES.

ES laikiną sąrašą perduoda laivo savininkui ar agentui. Jei ES tarnybos nedirba, Madagaskaras laikiną sąrašą gali siųsti tiesiai laivo savininkui arba jo agentui, o kopiją nusiųsti ES.

5.   Žvejybos leidimo išdavimas

Visų laivų žvejybos leidimai išduodami laivų savininkams ar jų agentams per 15 darbo dienų nuo dienos, kurią kompetentinga institucija gauna visus paraiškos dokumentus. Šio žvejybos leidimo kopija nedelsiant siunčiama ES delegacijai Madagaskare.

6.   Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašas

Išdavusi žvejybos leidimą, už žvejybos veiklos priežiūrą atsakinga nacionalinė tarnyba nedelsdama sudaro galutinį kiekvienos kategorijos laivų, kuriems leidžiama žvejoti Madagaskaro žvejybos zonoje, sąrašą. Šis sąrašas nedelsiant siunčiamas ES ir juo pakeičiamas pirmiau minėtas laikinas sąrašas.

7.   Žvejybos leidimų galiojimo laikotarpis

Žvejybos leidimai galioja vienerius metus – nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. – ir gali būti pratęsiami.

8.   Dokumentai, kuriuos reikia turėti laive

Madagaskaro vandenyse ar Madagaskaro uoste esančiame žvejybos laive visą laiką turi būti šie dokumentai:

a)	žvejybos leidimo originalas; tačiau jei šis originalas negali būti gautas per vieną mėnesį, tinka laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašo, numatyta šio priedo II skyriaus 6 dalyje, kopija;

b)	tokio žvejybos laivo vėliavos valstybės kompetentingos institucijos išduoti dokumentai, kuriuose būtų pateikta: — žvejybos laivo registracijos numeris, laivo registracijos liudijimas; — pagal Tarptautinės jūrų organizacijos Toremolino konvenciją numatytas atitikties liudijimas;

c)	naujausi patvirtinti žvejybos laivo brėžiniai ar plano aprašymas ir, visų pirma, žvejybos laive esančių žuvų talpyklų skaičius ir jų talpa kubiniais metrais;

d)

jei pakeistos žvejybos laivo savybės, susijusios su jo bendru ilgiu, bendra registrine talpa, pagrindinio (-ių) variklio (-ių) arklio galia arba jo talpyklų tūriu, – žvejybos laivo vėliavos valstybės kompetentingos institucijos patvirtintas liudijimas, kuriame būtų aprašytas tokio pakeitimo pobūdis;

e)	jei žvejybos laive įrengti atvėsinto ar atšaldyto jūros vandens rezervuarai, – laivo vėliavos valstybės kompetentingos institucijos patvirtintas dokumentas, kuriame būtų nurodytas rezervuarų kalibravimas kubiniais metrais;

f)	jei taikoma – turi būti vedamas balasto vandens žurnalas (pumpavimo data ir laikas, nurodant pozicijas ir kiekį, pašalinimo data ir laikas, nurodant pozicijas ir kiekį ir tokio vandens apdorojimą);

g)	žvejybos laivui išduotas leidimas žvejoti už vėliavos valstybės jurisdikcijai priklausančių vandenų ribų arba išrašas iš leidimą turinčių laivų IOTC sąrašo registro; ir

h)	galiojančių žuvininkystės srities Madagaskaro teisės aktų kopija.

9.   Žvejybos leidimo perleidimas

Žvejybos leidimas išduodamas konkrečiam laivui ir nėra perleidžiamas.

Tačiau įrodytu force majeure atveju, ES paprašius, laivo žvejybos leidimas gali būti pakeistas nauju, kitam panašių savybių laivui arba jį pakeičiančiam laivui išduotu leidimu, nemokant naujo išankstinio mokesčio. Tokiu atveju teikiant IV skyriuje nurodytą tunus žvejojančių seinerių šaldiklių ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų mokesčių ataskaitą atsižvelgiama į bendrą abiejų kategorijų laivais Madagaskaro žvejybos zonoje sugautą žuvų kiekį.

Atliekant perleidimą, laivo savininkas ar jo agentas keistiną žvejybos leidimą atiduoda Madagaskarui, o Madagaskaras nedelsdamas parengia pakeistą žvejybos leidimą. Pakeistas žvejybos leidimas kuo greičiau išduodamas laivo savininkui ar jo agentui, kai tik grąžinamas keistinas žvejybos leidimas. Pakeistas žvejybos leidimas įsigalioja tą dieną, kai grąžinamas keistinas žvejybos leidimas.

Madagaskaras kuo greičiau atnaujina laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą. Naujasis sąrašas kuo greičiau siunčiamas už žvejybos veiklos priežiūrą atsakingai nacionalinei institucijai ir ES.

10.   Pagalbiniai laivai

Pagalbiniams laivams, plaukiojantiems su ES vėliava, leidimai turi būti suteikiami remiantis Madagaskaro teisės aktų nuostatomis ir juose numatytomis sąlygomis.

Pagalbiniam laivui taikomas metinis 2 500 EUR licencijos mokestis.

Madagaskaro kompetentingos institucijos per ES delegaciją Madagaskare Europos Komisijai reguliariai siunčia tokių leidimų sąrašą.

III   SKYRIUS

TECHNINĖS PRIEMONĖS

Kiekvienos žvejybos kategorijos laivams, turintiems žvejybos leidimus, taikomos techninės priemonės, susijusios su zona, žvejybos įrankiu ir papildomu sužvejotu kiekiu, yra nustatytos 2 priedėlyje esančiose techninių duomenų lentelėse.

Laivai laikosi Madagaskaro žuvininkystės teisės aktų ir visų IOTC priimtų nutarimų.

IV   SKYRIUS

SUŽVEJOTŲ ŽUVŲ KIEKIO DEKLARAVIMAS

1.   Žvejybos reiso termino apibrėžtis

Šiame priede ES laivo žvejybos reiso trukmė apibrėžiama kaip:

a)	laikotarpis nuo įplaukimo į Madagaskaro žvejybos zoną iki išplaukimo iš jos arba

b)	laikotarpis nuo įplaukimo į Madagaskaro žvejybos zoną iki perkrovimo uoste ir (ar) iškrovimo Madagaskare.

2.   Žvejybos žurnalas

Pagal Susitarimą žvejojančio ES laivo kapitonas pildo IOTC žvejybos žurnalą, kurio pavyzdys, skirtas kiekvienai žvejybos kategorijai, pateikiamas 6 ir 7 priedėliuose.

Ūdomis žvejojančių laivų žvejybos žurnalas turi atitikti IOTC Nutarimą Nr. 08/04, o gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų žvejybos žurnalas – Nutarimą Nr. 10/03.

Kapitonas žvejybos žurnalą pildo kiekvieną dieną, kurią laivas praleidžia Madagaskaro žvejybos zonoje.

Kiekvieną dieną kapitonas į žvejybos žurnalą įrašo gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi išreikštą kiekvienos sužvejotos ir laive laikomos rūšies žuvų kiekį, žymimą Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – MŽŪO) Alpha-3 kodu. Kapitonas taip pat nurodo kiekvienos pagrindinės rūšies žuvų priegaudą ir išmetamą į jūrą kiekį.

Žvejybos žurnalas pildomas įskaitomai, didžiosiomis raidėmis; jį pasirašo kapitonas.

Už duomenų, įrašytų į žvejybos žurnalą, tikslumą atsako laivo kapitonas.

3.   Sužvejotų žuvų kiekio deklaravimas

Kapitonas praneša apie laivo sužvejotą kiekį Madagaskarui pateikdamas laikotarpio, kurį laivas praleido Madagaskaro žvejybos zonoje, žvejybos žurnalus.

Žvejybos žurnalai pateikiami laikantis šių taisyklių:

a)	jei plaukiama per kurį nors Madagaskaro uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalas pateikiamas Madagaskaro vietos atstovui, kuris raštu patvirtina jo gavimą; žvejybos žurnalo kopija įteikiama Madagaskaro inspektorių grupei;

b)

jei iš Madagaskaro žvejybos zonos išplaukiama neužsukant į kurį nors Madagaskaro uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalas išsiunčiamas per 7 darbo dienas nuo atvykimo į bet kurį kitą uostą ir bet kuriuo atveju jis išsiunčiamas per 15 darbo dienų po išplaukimo iš Madagaskaro žvejybos zonos: i) elektroniniu paštu, žvejybos veiklos priežiūrą vykdančios nacionalinės tarnybos nurodytu e. pašto adresu; arba ii) faksu, žvejybos veiklos priežiūrą vykdančios nacionalinės tarnybos nurodytu fakso numeriu; arba iii) žvejybos veiklos priežiūrą vykdančiai nacionalinei tarnybai skirtu laišku.

Jei laivas sugrįžta į Madagaskaro žvejybos zoną nepasibaigus žvejybos leidimo galiojimui, vėl reikia pildyti sužvejoto žuvų kiekio ataskaitą.

Nuo 2013 m. liepos 1 d. abi Šalys parengia elektroniniu žvejybos žurnalu grindžiamą elektroninių mainų visais sugauto kiekio ir ataskaitos duomenimis protokolą; vėliau abi Šalys planuoja protokolo įgyvendinimą ir sužvejoto žuvų kiekio ataskaitos popierinės versijos pakeitimą elektronine versija ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d.

Kapitonas visų žvejybos žurnalų kopiją siunčia ES ir jo vėliavos valstybės kompetentingai institucijai. Tunų žvejybos seinerių ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų kapitonai vieną visų žvejybos žurnalų kopiją nusiunčia nacionaliniams kompetentingiems mokslo institutams: USTA (Antsirananos tunų statistikos skyriui) ir ŽSC (žvejybos stebėsenos centrui) ir vienam iš nurodytų mokslo institutų:

a)	Institut de recherche pour le développement (IRD);

b)	Instituto Español de Oceanografia (IEO);

c)	Instituto Português de Investigação Maritima (IPIMAR).

Jei nesilaikoma su sužvejoto žuvų kiekio ataskaita susijusių nuostatų, Madagaskaras gali sustabdyti atitinkamo laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus pateikta trūkstama sužvejoto kiekio ataskaita, ir remdamasis atitinkamomis galiojančių nacionalinės teisės aktų nuostatomis nubausti laivo savininką. Pažeidimui pasikartojus, Madagaskaras gali atsisakyti pratęsti žvejybos leidimą. Madagaskaras nedelsdamas praneša ES apie bet kokias šiomis aplinkybėmis pritaikytas sankcijas.

4.   Tunų žvejybos laivų ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų galutinė mokesčių ataskaita

ES sudaro kiekvieno jūrinio tunų žvejybos seinerio ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančio laivo galutinę už metinį praėjusių kalendorinių metų sezoną mokėtinų mokesčių ataskaitą, remdamasi tų laivų parengtomis ir minėtų mokslo institutų patvirtintomis sužvejoto žuvų kiekio ataskaitomis.

ES Madagaskarui ir laivo savininkui šią galutinę ataskaitą nusiunčia anksčiau nei einamųjų metų liepos 31 d. Per 30 darbo dienų nuo galutinės ataskaitos nusiuntimo dienos Madagaskaras gali ją užginčyti remdamasis pagrindžiančiaisiais dokumentais. Esant nesutarimams Šalys tariasi jungtinėje komisijoje. Jei Madagaskaras per 30 darbo dienų prieštaravimų nepareiškia, galutinė ataskaita laikoma patvirtinta.

Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra didesnė už žvejybos leidimui gauti sumokėtą nustatyto dydžio išankstinį mokestį, trūkstamą sumą laivo savininkas Madagaskarui sumoka ne vėliau kaip einamųjų metų rugsėjo 30 d. Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra mažesnė už nustatyto dydžio išankstinį mokestį, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

V   SKYRIUS

IŠKROVIMAS IR PERKROVIMAS

Perkrauti jūroje draudžiama. Visas perkrovimo operacijas uoste stebi Madagaskaro žuvininkystės inspektoriai.

ES laivo kapitonas, pageidaujantis atlikti iškrovimą ar perkrovimą, ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki iškrovimo ar perkrovimo, ŽSC ir Madagaskaro uosto valdžios atstovams turi pranešti:

a)	iškrovime ar perkrovime dalyvaujančio žvejybos laivo pavadinimą ir jo IOTC žvejybos laivų registro numerį;

b)	iškrovimo ar perkrovimo uostą;

c)	numatomus iškrovimo ar perkrovimo datą ir laiką;

d)	iškraunamų ar perkraunamų kiekvienos rūšies žuvų kiekį (žymimą MŽŪO Alpha-3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi);

Perkrovimo operacija vykdoma gavus išankstinį leidimą, kurį Madagaskaro ŽSC, gavęs pirmiau minėtą pranešimą, per 24 valandas išduoda kapitonui ar jo agentui. Perkrovimas turi būti atliekamas tai operacijai atlikti leidimą turinčiame Madagaskaro uoste.

Jei perkraunama, be a–d punktuose nurodytų duomenų kapitonas pateikia ir laivo, į kurį perkraunama, pavadinimą.

Transportinio laivo, į kurį perkraunama, kapitonas per 24 valandas po perkrovimo Madagaskaro valdžios institucijoms (ŽSC ir uosto valdžios atstovams) praneša apie tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų, perkrautų į jo laivą, kiekį ir užpildo bei ŽSC ir Madagaskaro uosto valdžios atstovams perduoda perkrovimo deklaraciją.

Žvejybos uostai, kuriuose galima atlikti perkrovimą Madagaskare, yra Antsiranana – seineriams, o ūdomis žvejojantiems laivams – Toliary, Ehoala ir Toamasina.

Jei šių nuostatų nesilaikoma, taikomos Madagaskaro teisės aktuose numatytos atitinkamos sankcijos.

Madagaskaro uoste iškraunantys ES laivai deda pastangas, kad jų priegaudą vietos rinkos kainomis galėtų įsigyti vietos perdirbimo įmonės. ES žvejybos įmonių prašymu regioniniai Žuvininkystės ministerijos padaliniai pateikia vietos perdirbimo įmonių sąrašą ir kontaktinius duomenis.

ES tunų žvejybos laivams, savanoriškai iškraunantiems sužvejotą kiekį Madagaskaro uoste, atitinkamam laivui atitinkamoje žvejybos kategorijoje 2 priedėlyje nurodytas mokestis sumažinamas 5 EUR už Madagaskaro žvejybos zonoje sužvejotą toną.

Jei žuvininkystės produktai parduodami Madagaskaro perdirbimo įmonei, mokestis sumažinamas dar 5 EUR.

VI   SKYRIUS

KONTROLĖ

1.   Įplaukimas į žvejybos zoną ir išplaukimas iš jos

Apie ES laivo, turinčio žvejybos leidimą, įplaukimą į Madagaskaro žvejybos zoną ar išplaukimą iš jos Madagaskarui turi būti pranešta per 3 valandas iki įplaukimo ar išplaukimo.

Pranešdama apie laivo įplaukimą ar išplaukimą, laivo administracija visų pirma nurodo:

a)	numatytą įplaukimo (išplaukimo) datą, valandą ir tašką;

b)	laive esančių kiekvienos tikslinės rūšies žuvų kiekį, žymimą MŽŪO Alpha-3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi;

c)	laive esančių kiekvienos rūšies žuvų, kurios sužvejotos kaip priegauda, kiekį, žymimą MŽŪO Alpha-3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi.

Pranešimą pageidautina teikti e. paštu arba, jei tai neįmanoma, faksu, naudojant ŽSC nurodytą e. pašto adresą, telefono ar fakso numerį ir užpildant 8 priedėlyje pateiktą formą. ŽSC pranešimo gavimą patvirtina, nedelsiant atsakydamas e. paštu arba faksu.

ŽSC atitinkamiems laivams ir ES nedelsdamas praneša apie bet kokius e. pašto adreso, telefono numerio ar radijo dažnio pasikeitimus.

Bet kuris Madagaskaro žvejybos zonoje aptiktas žvejybos veiklą vykdantis ir apie tai iš anksto nepranešęs laivas laikomas be leidimo žvejojančiu laivu.

Bet kuriam šią nuostatą pažeidusiam asmeniui taikomos Madagaskaro žuvininkystės teisės aktuose numatytos baudos ir sankcijos.

Įplaukimo į žvejybos zoną ir (arba) išplaukimo iš jos deklaracijos turi būti laikomos laive bent vienerius metus nuo deklaracijos perdavimo dienos.

ES laivai, kurie leidimo žvejoti neturi, turi deklaruoti taikų plaukimą. Tokios deklaracijos turinys yra toks pat, koks nurodytas šiame punkte.

2.   Bendradarbiavimas kovojant su nelegalia, nedeklaruota ir nereguliuojama žvejyba (NNN)

Kad žvejybos stebėjimas ir kova su nelegalia, nedeklaruota ir nereguliuojama žvejyba (NNN) būtų veiksmingesni, ES žvejybos laivų prašoma pranešti ŽSC apie visus netoliese esančius žvejybos laivus.

3.   Periodinės sužvejoto žuvų kiekio ataskaitos

Kai ES laivas vykdo veiklą Madagaskaro vandenyse, žvejybos leidimą turinčio ES laivo kapitonas kas tris dienas ŽSC turi pranešti apie Madagaskaro žvejybos zonoje sužvejotą žuvų kiekį. Pirmoji deklaracija apie sužvejotą žuvų kiekį teikiama praėjus trims dienoms po įplaukimo į Madagaskaro žvejybos zoną.

Kas tris dienas teikdamas periodines sužvejoto žuvų kiekio ataskaitas, laivas visų prima praneša:

a)	datą, laiką ir padėtį ataskaitos teikimo metu;

b)	sužvejotų ir per tas tris dienas laive laikomų kiekvienos tikslinės rūšies žuvų kiekį, žymimą MŽŪO Alpha-3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi;

c)	per tas tris dienas laive laikomų kiekvienos rūšies žuvų, kurios sužvejotos kaip priegauda, kiekį, žymimą MŽŪO Alpha-3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi;

d)	per tas tris dienas į jūrą išmestų kiekvienos rūšies žuvų, kurios sužvejotos kaip priegauda, kiekį, žymimą MŽŪO Alpha-3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi;

e)	produktų pateikimą;

f)

tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai praneša: — žuvų telkimo įrenginių sėkmingo panaudojimo atvejų skaičių po paskutinės ataskaitos; — žvejybos įrankio sėkmingo panaudojimo laisvuose žuvų būriuose skaičių po paskutinės ataskaitos; — nesėkmingų žvejybos įrankio panaudojimo atvejų skaičių.

g)	tunus ūdomis žvejojantys laivai praneša: — žvejybos įrankio panaudojimo skaičių po paskutinės ataskaitos; — panaudotų kabliukų skaičių po paskutinės ataskaitos.

Pranešimą pageidautina teikti e. paštu arba, jei tai neįmanoma, faksu, naudojant ŽSC nurodytą e. pašto adresą ar telefono numerį ir užpildant 8 priedėlyje pateiktą formą. ŽSC atitinkamiems laivams ir ES nedelsdamas praneša apie bet kokius e. pašto adreso, telefono numerio ar radijo dažnio pasikeitimus.

Bet kuris Madagaskaro žvejybos zonoje aptiktas žvejybos veiklą vykdantis laivas, kuris kas tris dienas neteikia periodinių sužvejoto žuvų kiekio ataskaitų, laikomas be leidimo žvejojančiu laivu. Bet kuriam šią nuostatą pažeidusiam asmeniui taikomos Madagaskaro teisės aktuose numatytos baudos ir sankcijos.

Periodinės sužvejoto žuvų kiekio ataskaitos turi būti laikomos laive bent vienerius metus nuo ataskaitos perdavimo dienos.

4.   Tikrinimas jūroje

Madagaskaro žvejybos zonoje esančių ir žvejybos leidimus turinčių ES laivų tikrinimą jūroje atlieka Madagaskaro inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Prieš įlipdami į laivą, įgaliotieji inspektoriai VHF 16 kanalu praneša ES laivui apie ketinimą atlikti tikrinimą. Tikrinimą atlieka žuvininkystės inspektoriai, kurie prieš atlikdami tikrinimą privalo įrodyti savo tapatybę, oficialų inspektoriaus statusą ir pateikti pavedimo atlikti tikrinimą dokumentą.

Įgaliotieji inspektoriai ES laive nebūna ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti. Tikrinimą jie atlieka taip, kad jo poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui būtų juntamas kuo mažiau.

Kiekvieno tikrinimo pabaigoje įgaliotieji inspektoriai parengia tikrinimo ataskaitą. ES laivo kapitonas į tikrinimo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas. Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir ES laivo kapitonas.

Prieš palikdami laivą, įgaliotieji inspektoriai tikrinimo ataskaitos kopiją įteikia ES laivo kapitonui. Pažeidimo atveju pranešimo apie pažeidimą kopija taip pat turi būti perduota ES, kaip numatyta VIII skyriuje.

5.   Tikrinimas uoste iškrovimo ir perkrovimo atveju

ES laivų, kurie iškrauna ar perkrauna sužvejotas žuvis, tikrinimą Madagaskaro uostuose atlieka Madagaskaro inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Prieš atlikdami tikrinimą, inspektoriai privalo įrodyti savo tapatybę, oficialų inspektoriaus statusą ir pateikti pavedimo atlikti tikrinimą dokumentą. Madagaskaro inspektoriai ES laive nebūna ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti ir tikrinimą atlieka taip, kad jo poveikis laivui, iškrovimo ar perkrovimo operacijai ir kroviniui būtų juntamas kuo mažiau.

Kiekvieno tikrinimo pabaigoje Madagaskaro inspektoriai parengia tikrinimo ataskaitą. ES laivo kapitonas į tikrinimo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas. Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir ES laivo kapitonas.

Tikrinimui pasibaigus, Madagaskaro inspektorius tikrinimo ataskaitos kopiją įteikia ES laivo kapitonui.

Pažeidimo atveju pranešimo apie pažeidimą kopija taip pat turi būti perduota ES, kaip numatyta VIII skyriuje.

VII   SKYRIUS

PALYDOVINĖ LAIVŲ STEBĖJIMO SISTEMA (LSS)

1.   Laivų buvimo vietos pranešimai. LSS

Žvejybos leidimus turintys ES laivai turi būti aprūpinti palydovine laivų stebėjimo sistema (laivų stebėjimo sistema, LSS), kad galėtų užtikrinti automatinį ir nuolatinį duomenų apie jų buvimo vietą perdavimą kas valandą jų vėliavos valstybės ŽSC.

Kiekviename buvimo vietos pranešime turi būti nurodyta:

a)	laivo identifikaciniai duomenys;

b)	paskutinė geografinė laivo buvimo vieta (ilguma, platuma), nurodoma su ne didesne kaip 500 m paklaida ir 99 % pasikliautinuoju intervalu;

c)	buvimo vietos nustatymo data ir laikas;

d)	laivo greitis ir kursas.

Kiekvienas buvimo vietos pranešimas turi būti sukonfigūruotas 9 priedėlyje nurodytu formatu.

Pirmoji buvimo vieta, užregistruota įplaukus į Madagaskaro žvejybos zoną, žymima kodu „ENT“. Visos vėlesnės buvimo vietos žymimos kodu „POS“, išskyrus pirmąją buvimo vietą, užregistruotą išplaukus iš Madagaskaro žvejybos zonos – ji žymima kodu „EXI“. Vėliavos valstybės ŽSC užtikrina automatinį buvimo vietos pranešimų apdorojimą, ir, esant reikalui, jų elektroninį perdavimą. Buvimo vietos pranešimai saugiai registruojami ir saugomi trejus metus.

2.   Laivo pranešimai sugedus LSS

Kapitonas nuolat užtikrina visos jo laivo LSS veikimą ir tinkamą buvimo vietos pranešimų perdavimą vėliavos valstybės ŽSC.

ES laivams, kurių LSS neveikia, neleidžiama įplaukti į Madagaskaro žvejybos zoną.

Jei sugedus LSS laivas jau vykdo veiklą Madagaskaro žvejybos zonoje, laivo LSS pataisoma ar pakeičiama kaip įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per 15 dienų. Šiam laikotarpiui pasibaigus, Madagaskaro žvejybos zonoje laivui žvejoti nebeleidžiama.

Madagaskaro žvejybos zonoje žvejojantys laivai, kurių LSS neveikia, buvimo vietos pranešimus vėliavos valstybės ir Madagaskaro ŽSC ne rečiau kaip kas šešias valandas perduoda e. paštu ar faksu ir pateikia visą privalomą informaciją.

3.   Saugus buvimo vietos pranešimų siuntimas Madagaskarui

Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai siunčia atitinkamų laivų buvimo vietos pranešimus Madagaskaro ŽSC. Vėliavos valstybės ir Madagaskaro ŽSC pasikeičia kontaktiniais e. pašto adresais ir nedelsdami vienas kitą informuoja apie šių adresų pasikeitimus.

Vėliavos valstybės ir Madagaskaro ŽSC buvimo vietos pranešimais keičiasi elektroniniu būdu, naudodami saugaus perdavimo sistemą.

Madagaskaro ŽSC praneša vėliavos valstybės ŽSC ir ES apie bet kokį pertrūkį gaunant paeiliui teikiamus laivo, turinčio leidimą žvejoti ir nepranešusio apie išplaukimą iš žvejybos zonos, pranešimus.

4.   Pranešimų sistemos sutrikimai

Madagaskaras užtikrina, kad jo elektroninė įranga būtų suderinama su vėliavos valstybės ŽSC turima įranga, ir nedelsdamas praneša ES apie bet kokį sutrikimą perduodant ir priimant buvimo vietos pranešimus, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas. Kilus ginčams, kreipiamasi į jungtinę komisiją.

Laivo kapitonas laikomas atsakingu už bet kokią įrodymais pagrįstą laivo LSS manipuliaciją, kuria siekiama sutrikdyti jos veikimą ar suklastoti buvimo vietos pranešimus. Už bet kokį pažeidimą taikomos galiojančiuose Madagaskaro teisės aktuose numatytos sankcijos.

5.   Buvimo vietos pranešimų siuntimo dažnumo persvarstymas

Remdamasis įrodomaisiais dokumentais, rodančiais pažeidimą, Madagaskaro ŽSC vėliavos valstybės ŽSC gali paprašyti (prašymo kopiją nusiųsdamas ES), kad nustatytą tyrimo laikotarpį laivo buvimo vietos pranešimų siuntimo intervalas būtų sumažintas iki trisdešimt minučių. Šiuos įrodomuosius dokumentus Madagaskaro ŽSC turi siųsti vėliavos valstybės ŽSC ir ES. Vėliavos valstybės ŽSC buvimo vietos pranešimus Madagaskaro ŽSC nedelsdamas siunčia nauju dažnumu.

Pasibaigus tikrinimo procedūrai, Madagaskaro ŽSC nedelsdamas apie tai praneša vėliavos valstybės kontrolės centrui ir Europos Komisijai.

Pasibaigus nustatytam tyrimo laikotarpiui, Madagaskaro ŽSC vėliavos valstybės ŽSC ir ES praneša apie bet kokius reikalingus tolesnius stebėjimo veiksmus.

VIII   SKYRIUS

PAŽEIDIMAI

Jei nesilaikoma kurių nors protokolo taisyklių ir nuostatų, gyvųjų išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonių arba Madagaskaro žuvininkystės teisės aktų, gali būti taikomos sankcijos – skiriamos baudos, sustabdomas ar nepratęsiamas laivo žvejybos leidimo galiojimas arba atšaukiamas laivo žvejybos leidimas.

1.   Pažeidimų nagrinėjimas

Bet koks Madagaskaro žvejybos zonoje ES laivo, turinčio žvejybos leidimą, padarytas pažeidimas pagal šio priedo nuostatas turi būti pažymėtas tikrinimo ataskaitoje.

Kai tikrinimas atliekamas laive, faktas, kad kapitonas pasirašo tikrinimo ataskaitą, nedaro poveikio laivo savininko teisei į gynybą konstatuoto pažeidimo atveju. Jei kapitonas atsisako pasirašyti tikrinimo ataskaitą, jis tikrinimo ataskaitoje išdėsto šio atsisakymo priežastis ir nurodo, kad tai yra „atsisakymas pasirašyti“.

Kiekvienu Madagaskaro žvejybos zonoje ES laivo, turinčio žvejybos leidimą, padaryto pažeidimo atveju pranešimas apie nustatytą pažeidimą ir kapitonui ar žvejybos įmonei pritaikytas papildomas sankcijas siunčiamas tiesiai laivų savininkams, vadovaujantis Madagaskaro žuvininkystės teisės aktuose nustatytomis procedūromis. Pranešimo kopija per 72 valandas turi būti nusiųsta laivo vėliavos valstybei ir ES.

2.   Laivo sulaikymas

Konstatuoto pažeidimo atveju bet kuris pažeidimą padaręs ES laivas gali būti priverstas nutraukti žvejybos veiklą ir, jei jis tuo metu yra jūroje, grįžti į kurį nors Madagaskaro uostą, kaip numatyta galiojančiuose Madagaskaro teisės aktuose.

Madagaskaras elektroninių būdu per 24 valandas ES praneša apie bet kokį žvejybos leidimą turinčio ES laivo sulaikymą. Pranešime nurodomos arešto ir (arba) sulaikymo priežastys.

Prieš imdamasis bet kokių priemonių prieš laivą, kapitoną, įgulą ar krovinį – išskyrus įrodymams išsaugoti reikalingas priemones – Madagaskaro ŽSC per vieną darbo dieną nuo pranešimo apie laivo sulaikymą organizuoja informacinį susitikimą faktams, dėl kurių laivas buvo sulaikytas, išaiškinti ir galimiems tolesnių veiksmų variantams pateikti. Šiame informaciniame susitikime dalyvauja laivo vėliavos valstybės ir laivo savininko atstovas.

3.   Sankcija už pažeidimą. Kompromiso procedūra

Sankciją už konstatuotą pažeidimą Madagaskaras skiria remdamasis galiojančių nacionalinės teisės aktų nuostatomis.

Tarp Madagaskaro valdžios institucijų ir ES laivo prieš teismines procedūras pradedama kompromiso procedūra siekiant problemą išspręsti šalių susitarimu. Šioje kompromiso procedūroje gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas. Kompromiso procedūra baigiama ne vėliau kaip praėjus 72 valandoms po pranešimo apie laivo sulaikymą.

4.   Teisminis procesas. Banko garantija

Jei pirmiau minėtoje kompromiso procedūroje susitarti nepavyksta ir pažeidimo byla pateikiama nagrinėti kompetentingam teismui, laivo, kuris padarė pažeidimą, savininkas Madagaskaro iždui pateikia banko garantiją, o garantijos suma, kurią nustato Madagaskaras, padengia su laivo sulaikymu, numatoma bauda ir galima kompensacija susijusias išlaidas. Banko garantija užšaldoma iki teisminio proceso pabaigos.

Paskelbus nuosprendį, banko užstato užšaldymas panaikinamas ir laivo savininkui kuo greičiau grąžinamas:

a)	visas užstatas, jei nepritaikoma jokia sankcija;

b)	užstato likutis, jei taikoma sankcija yra bauda, kurios suma mažesnė už banko užstato dydį.

Apie teisminio proceso rezultatus Madagaskaras praneša Europos Sąjungai per 8 dienas nuo nuosprendžio paskelbimo.

5.   Laivo ir įgulos suvaržymo panaikinimas

Laivui ir jo įgulai leidžiama palikti uostą tada, kai pritaikoma kompromiso procedūros metu paskirta sankcija arba kai pateikiamas užstatas Madagaskaro iždui. Laivo sulaikymas panaikinamas ir jo įgulai leidžiama išplaukti iš uosto:

a)	jei įvykdomi kompromiso procedūros metu nustatyti įpareigojimai,

b)	arba jei pateikiamas minėtas banko užstatas ir Žuvininkystės ministerija jį priima, kol nebaigta teismo procedūra.

IX   SKYRIUS

JŪREIVIŲ PRIĖMIMAS Į LAIVĄ

1.   Priimamų jūreivių skaičius

Tunus seinerių ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų savininkai AKR šalių piliečius įsipareigoja įdarbinti pagal šias sąlygas ir apribojimus:

a)	tunų žvejybos trečiųjų šalių žvejybos zonose sezonu mažiausiai 20 % tunų žvejybos seinerių laivyne įdarbintų jūreivių yra iš AKR šalių,

b)	tunų žvejybos trečiųjų šalių žvejybos zonose sezonu mažiausiai 20 % ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančiame laivyne įdarbintų jūreivių yra iš AKR šalių.

Laivų savininkai stengiasi papildomai įdarbinti Madagaskaro kilmės jūreivių.

2.   Jūreivių sutartys

ES laivuose dirbantiems jūreiviams, be apribojimų taikoma TDO deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

AKR šalių jūreivių darbo sutartis, kurių kopija pateikiama sutartis pasirašiusiems asmenims, sudaro laivų savininko atstovas (-ai) ir jūreiviai bei (arba) jų profesinės sąjungos arba jų atstovai. Šiomis sutartimis jūreiviams užtikrinamos skirtinos socialinės garantijos, įskaitant draudimą mirties, ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

3.   Jūreivių atlyginimas

Atlyginimą AKR šalių jūreiviams moka laivų savininkai. Atlyginimas nustatomas bendru laivų savininkų arba jų atstovų ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų arba atstovų sutarimu. Tačiau AKR šalių jūreivių atlyginimo sąlygos negali būti blogesnės nei taikomos atitinkamų šalių laivų įguloms ir bet kokiu atveju ne blogesnės už TDO normas.

4.   Jūreivių įsipareigojimai

Visi ES laivuose įdarbinti jūreiviai dieną prieš pasiūlytą jų priėmimo į laivą datą prisistato paskirto laivo kapitonui. Jei jūreivis neatvyksta numatytą jo priėmimo į laivą dieną ir valandą, laivo savininkas savaime atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą jūreivį į laivą.

X   SKYRIUS

STEBĖTOJAI

1.   Žvejybos veiklos stebėjimas

Abi Šalys pripažįsta, kad svarbu atsižvelgti į IOTC nutarimuose nustatytus įpareigojimus, susijusius su mokslinių stebėtojų programa.

Įsipareigojimų vykdymo tikslais, išskyrus tuos atvejus, kai, atsižvelgiant į saugumo reikalavimus, neturima pakankamai vietos, stebėtojams taikomos toliau išdėstytos nuostatos.

Laivai, kuriems pagal Žvejybos partnerystės susitarimą leidžiama žvejoti Madagaskaro vandenyse, į laivą toliau nurodytomis sąlygomis priima Madagaskaro valdžios institucijų paskirtus stebėtojus, kurie stebi, kaip laikomasi prieš tai minėtų prievolių.

Madagaskaro valdžios institucijoms prašant, ES žvejybos laivai priima stebėtoją, kad būtų stebima 10 % leidimus turinčių laivų. Tačiau ši priemonė netaikoma laivams, kurių talpa mažesnė nei 100 GT.

2.   Paskirti laivai ir stebėtojai

Madagaskaro valdžios institucijos sudaro laivų, į kuriuos turi būti priimtas stebėtojas, sąrašą. Šis sąrašas yra atnaujinamas. Sudarytas sąrašas nedelsiant perduodamas Europos Komisijai.

Ne vėliau kaip likus 15 dienų iki stebėtojo planuojamo priėmimo į laivą Madagaskaro valdžios institucijos atitinkamiems laivų savininkams praneša stebėtojų, kurie turi būti priimti į jų laivą, vardus ir pavardes.

Stebėtojo buvimas laive neturi viršyti laiko, reikalingo jo pareigoms atlikti.

3.   Stebėtojo atlyginimas

Stebėtojo paėmimo ir išleidimo išlaidas už Madagaskaro ribų apmoka laivo savininkas. Už stebėtojų darbo atlyginimą ir socialinio draudimo įmokas atsako Madagaskaro valdžios institucijos.

Laivo savininko prašoma mokėti 20 EUR už kiekvieną dieną už laivus, kuriuose yra stebėtojas. Ši suma skiriama ŽSC vykdomai Stebėtojų programai.

4.   Įlaipinimo sąlygos

Stebėtojo priėmimo į laivą sąlygas, visų pirma jo buvimo laive trukmę, bendru sutarimu nustato laivo savininkas arba jo agentas ir Madagaskaras.

Su stebėtoju laive elgiamasi kaip su pareigūnu. Tačiau stebėtojo apgyvendinimas laive priklauso nuo techninių laivo savybių.

Stebėtojo apgyvendinimo ir maitinimo laive išlaidas padengia laivo savininkas.

Kapitonas imasi visų jam įgaliojimais suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

Stebėtojams suteikiama prieiga prie visos jų pareigoms vykdyti reikalingos įrangos. Jie gali naudotis ryšio priemonėmis, susipažinti su visais laive esančiais dokumentais ir su dokumentais, susijusiais su laivo žvejybos veikla, visų pirma, su žvejybos žurnalu, šaldymo žurnalu ir navigacijos knyga, ir patekti į tiesiogiai su jų pareigų vykdymu susijusias laivo dalis.

5.   Stebėtojo įlaipinimas ir išlaipinimas

Stebėtojas įlaipinamas laivo savininko pasirinktame uoste.

Laivo savininkas ar jo atstovas, likus 10 dienų iki įlaipinimo, Madagaskarui praneša stebėtojo įlaipinimo datą, valandą ir uostą. Jei stebėtojas į laivą priimamas užsienio šalyje, jo kelionės išlaidas į įlaipinimo uostą padengia laivo savininkas.

Jei stebėtojas neatvyksta per 12 valandų nuo nustatytos priėmimo į laivą datos ir valandos, laivo savininkas automatiškai atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą stebėtoją į laivą.

Jis gali palikti uostą ir pradėti žvejybos operacijas.

Jei stebėtojas išlaipinamas ne Madagaskaro uoste, laivo savininkas padengia stebėtojo apgyvendinimo ir maitinimo išlaidas, kol jis laukia skrydžio, kad galėtų grįžti atgal į Madagaskarą.

Jei laivas sutartu laiku neatvyksta į iš anksto numatytą uostą įlaipinti stebėtojo, laivo savininkas privalo sumokėti išlaidas, susijusias su stebėtojo laukimu uoste (apgyvendinimas, maitinimas).

Jei laivas neatvyksta ir iš anksto apie tai nepraneša ŽSC, Madagaskaras gali sustabdyti tokio laivo žvejybos leidimo galiojimą.

6.   Stebėtojo pareigos

Būdami laive stebėtojai:

a)	imasi visų reikiamų priemonių, kad nenutrūktų žvejybos operacijos ar kad joms nebūtų trukdoma;

b)	tausoja laive esantį turtą ir įrangą;

c)	užtikrina visų laive esančių dokumentų konfidencialumą.

Laivui vykdant žvejybos veiklą Madagaskaro žvejybos zonoje, stebėtojai ne rečiau kaip kartą per savaitę radijo ryšiu, faksu arba e. paštu pateikia savo pastabas ir, be kita ko, praneša apie laive esantį sužvejotą kiekį ir priegaudą, taip pat vykdo kitas valdžios institucijų jiems nustatytas pareigas.

7.   Stebėtojo ataskaita

Prieš palikdamas laivą, stebėtojas laivo kapitoną supažindina su stebėjimų ataskaita. Laivo kapitonas į stebėtojo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas. Ataskaitą pasirašo stebėtojas ir kapitonas. Stebėtojas vieną ataskaitos kopiją palieka kapitonui.

Stebėtojas savo ataskaitą išsiunčia Madagaskarui, kuris per 15 darbo dienų po stebėtojo išlaipinimo ataskaitos kopiją nusiunčia ES.

1 PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLĄ MAURITANIJOS ŽVEJYBOS ZONOSE REGLAMENTUOJANČIOS SĄLYGOS

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.   Kompetentingos institucijos skyrimas

Šio priedo tikslais ir jei nėra nurodyta kitaip, bet kokia nuoroda į Europos Sąjungos arba į Mauritanijos kompetentingą instituciją reiškia:

—   Europos Sąjungos atveju: Europos Komisiją tarpininkaujant Nouakchott (centras) esančiai Europos Sąjungos delegacijai;

—   Mauritanijos atveju: Žuvininkystės ministeriją, tarpininkaujant Programavimo ir bendradarbiavimo direktoratui (centras), (toliau – ministerija).

2.   Mauritanijos išskirtinė ekonominė zona (IEZ)

Prieš įsigaliojant protokolui, Mauritanija Europos Sąjungai pateikia savo IEZ koordinates ir bazinę liniją, kuri yra žemiausias atoslūgio taškas.

3.   Laivų identifikavimas

3.1.

Europos Sąjungos laivų identifikacijos ženklai turi atitikti atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus. Ministerijai pranešama apie tokius teisės aktus prieš protokolui įsigaliojant. Ministerija papildomai informuojama apie bet kokius tų teisės aktų pakeitimus ne vėliau kaip 1 mėnesį prieš jų įsigaliojimą.

3.2.	Laivas, nuslepiantis savo identifikavimo ženklus, pavadinimą arba registravimo numerį baudžiamas galiojančiuose Mauritanijos teisės aktuose nustatyta tvarka.

4.   Banko sąskaitos

Prieš įsigaliojant protokolui Mauritanija Europos Sąjungos praneša banko sąskaitos (-ų), į kurią (-ias) turės būti pervedamos Europos Sąjungos laivų vadovaujantis protokolu mokamos sumos, rekvizitus (BIC ir IBAN kodus). Banko pavedimų išlaidas sumoka laivų savininkai.

5.   Mokėjimo sąlygos

5.1.

Mokėjimai eurais atliekami tokia tvarka: — mokesčių atveju: pervedant lėšas į vieną iš Mauritanijos centrinio banko Mauritanijos iždo užsienio sąskaitų; — parafiskalinių mokesčių atveju: pervedant lėšas žvejybos priežiūros institucijos vardu į vieną iš Mauritanijos centrinio banko užsienio sąskaitų; — baudų atveju: pervedant lėšas į vieną iš Mauritanijos centrinio banko Mauritanijos iždo užsienio sąskaitų.

5.2.	1 punkte nurodytos sumos laikomos gautomis, gavus iždo arba ministerijos patvirtinimą po Mauritanijos centrinio banko pranešimo.

II   SKYRIUS

LICENCIJOS

Šis skyrius taikomas nedarant poveikio konkrečioms XI skyriaus nuostatoms, skirtoms toli migruojančių rūšių žuvis žvejojantiems laivams.

Pagal šį priedą Mauritanijos Europos Sąjungos laivams išduota licencija prilyginama Europos Sąjungos galiojančiuose teisės aktuose numatytam žvejybos leidimui.

1.   Pateikiant licencijos paraišką reikalaujami dokumentai

Kiekvienam laivui pirmą kartą teikiant paraišką dėl licencijos, Europos Sąjunga pateikia ministerijai tinkamai užpildytą paraiškos dėl licencijos formą už kiekvieną laivą, kuriam prašoma licencijos; formos pavyzdys pateiktas šio priedo 1 priedėlyje.

1.1.

Pateikdamas pirmąją licencijos paraišką, laivo savininkas kartu turi pateikti: — vėliavos valstybės patvirtinto tarptautinio talpos pažymėjimo, kuriame nurodyta laivo talpa, išreikšta GT, sertifikuota pripažintų tarptautinių institucijų, kopiją; — naują spalvotą vėliavos valstybės kompetentingų institucijų patvirtintą nuotrauką, kurioje pavaizduotas dabartinės būklės laivas iš šono. Nuotraukos formatas yra ne mažesnis kaip 15 cm × 10 cm; — įregistruoti į Mauritanijos nacionalinį laivų registrą reikalingus dokumentus. Ši registracija nemokama. Tikrinimas įregistruojant į nacionalinį laivų registrą yra administracinio pobūdžio.

1.2.

Pasikeitus laivo talpai atitinkamas jo savininkas turi pareigą pateikti vėliavos valstybės patvirtintą naujo talpos, išreikštos GT, sertifikato kopiją ir visus kitus su pakitimu susijusius dokumentus, visų pirma – laivo savininko kompetentingoms institucijoms pateiktos paraiškos kopiją, šių institucijų pritarimą ir informaciją apie padarytus pakeitimus. Jei pasikeitė laivo konstrukcija ar išorinė išvaizda, taip pat turi būti pateikta nauja vėliavos valstybės kompetentingų institucijų patvirtinta nuotrauka.

1.3.	Priimamos tik 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytus dokumentus pateikusių laivų licencijų paraiškos.

2.   Tinkamumas žvejoti

2.1.	Laivai, pageidaujantys žvejoti pagal šį protokolą, turi būti įtraukti į Europos Sąjungos žvejybos laivų registrą ir atitikti žvejybos Mauritanijos žvejybos zonose reikalavimus.

2.2.

Laivas atitinka reikalavimus, jei laivo savininkui, jo kapitonui arba pačiam laivui žvejybos veikla Mauritanijoje nėra uždrausta. Jie neturi būti padarę pažeidimų Mauritanijos institucijų atžvilgiu, t. y. turi būti atlikę visas ankstesnes savo prievoles, susijusias su jų žvejybos veikla Mauritanijoje.

3.   Licencijų paraiškos

3.1.

Visoms licencijoms gauti Europos Sąjunga kas ketvirtį ministerijai pateikia laivų, pageidaujančių užsiimti žvejybos veikla laikantis protokolo žvejybos specifikacijose nustatytų apribojimų, sąrašus pagal žvejybos kategorijas ne vėliau kaip vieną (1) mėnesį prieš prasidedant prašomų licencijų galiojimo laikotarpiui. Su tokiais sąrašais pateikiamas apmokėjimo įrodymas. Pavėluotai pateiktos licencijų paraiškos negali būti svarstomos.

3.2.	Tuose sąrašuose kiekvienai žvejybos kategorijai nurodoma: — laivų skaičius; — kiekvieno laivo pagrindinės charakteristikos, kaip apibrėžta Europos Sąjungos žvejybos laivų registre; — žvejybos įrankiai; — pagal kategorijas suskirstyta mokėtinų mokesčių suma; — Mauritanijos jūreivių skaičius.

4.   Licencijų išdavimas

4.1.

Ministerija licencijas laivams išduoda iš laivo savininko atstovo gavusi kiekvieno laivo mokėjimo įrodymus (Valstybės iždo išduotus kvitus), kaip apibrėžta I skyriuje, iki licencijų galiojimo pradžios likus ne mažiau kaip dešimčiai (10) dienų. Licencijas galima gauti ministerijos Nouadhibou arba Nouakshott biuruose.

4.2.	Licencijose taip pat nurodomas jų galiojimo laikas, techniniai laivo duomenys, Mauritanijos jūreivių skaičius ir mokesčių mokėjimo duomenys bei su žvejybos veikla susijusios sąlygos, numatytos atitinkamose techninių duomenų lentelėse.

4.3.	Licenciją gavę laivai įrašomi į laivų, kuriems leista žvejoti, sąrašą, kuris vienu metu perduodamas priežiūros institucijai ir Europos Sąjungai.

4.4.	Europos Sąjungai pranešama apie visas ministerijos atmestas licencijų paraiškas. Prireikus ministerija pateikia kredito avizą dėl mokėjimų už licenciją, atskaičiusi visų nesumokėtų baudų likutį.

5.   Licencijų galiojimas ir panaudojimas

5.1.

Licencija galioja tik tuo laikotarpiu, už kurį sumokėtas mokestis, laikantis techninių duomenų lentelėje nurodytų sąlygų. Licencijos krevečių žvejybai išduodamos 2 mėnesių laikotarpiams, kitų kategorijų žvejybai – 3, 6 ar 12 mėnesių laikotarpiams. Jos gali būti pratęstos. Licencijos pradeda galioti pirmąją prašomo laikotarpio dieną. Siekiant nustatyti licencijų galiojimą, remiamasi metiniais kalendoriniais laikotarpiais, pirmajam laikotarpiui prasidedant šio protokolo įsigaliojimo dieną ir baigiantis tų pačių metų gruodžio 31 d. Paskutinysis laikotarpis baigiasi, kai baigiasi protokolo taikymo laikotarpis. Licencijos galiojimas negali prasidėti vienų metų laikotarpiu ir baigtis kitų metų laikotarpiu.

5.2.

Licencijos išduodamos nurodytam laivui. Jos neperleidžiamos. Tačiau, jei didelio techninio gedimo atveju laivas prarandamas ar jo negalima ilgai naudoti, laivui išduota licencija pakeičiama licencija kitam laivui, priklausančiam tai pačiai žvejybos kategorijai, neviršijant leistinos tos kategorijos talpos.

5.3.	Keičiant licenciją reikalingi papildomi mokėjimų koregavimai atliekami prieš išduodant pakaitinę licenciją.

6.   Techniniai patikrinimai

6.1.

Kartą per metus ir po bet kokio tonažo pakeitimo arba žvejybos kategorijos pakeitimo, dėl kurio būtina naudoti kito tipo žvejybos įrankius, visi Europos Sąjungos laivai turi prisistatyti į Nouadhibou uostą patikrinimui pagal galiojančius teisės aktus atlikti. Toks patikrinimas atliekamas ne vėliau kaip per 48 valandas po laivo atvykimo į uostą. Išsamios tunų žvejybos laivų ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų techninių patikrinimų taisyklės pateikiamos šio priedo XI skyriuje.

6.2.

Pasibaigus techniniam patikrinimui, laivo kapitonui išduodamas atitikties pažymėjimas, kurio galiojimo laikas yra toks pat, kaip licencijos; laivams, kurių licencijos atnaujinamos per metus nuo pažymėjimo gavimo, jų galiojimo laikas nemokamai pratęsiamas de facto. Šis pažymėjimas turi būti nuolat laikomas laive. Jame turi būti nurodyta pelaginės žvejybos laivų talpa perkrovimui.

6.3.	Techniniu patikrinimu siekiama patikrinti, ar techninės charakteristikos ir laive esantys žvejybos įrankiai atitinka reikalavimus ir ar laikomasi su Mauritanijos jūreivių įgula susijusių nuostatų.

6.4.	Su patikrinimu susijusias išlaidas apmoka laivo savininkas, jų dydis nustatomas pagal Mauritanijos teisės aktuose numatytus įkainius ir pateikiamas Europos Sąjungai per ES delegaciją. Išlaidos negali viršyti sumos, kurią paprastai už tokias paslaugas moka kiti laivai.

6.5.	Nesilaikant prieš tai esančiuose 1 ir 2 punktuose nurodytų prievolių, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas iki tol, kol laivo savininkas atliks tas prievoles.

III   SKYRIUS

MOKESČIAI

1.   Mokesčiai

Mokesčiai už kiekvieną laivą apskaičiuojami remiantis metinėmis normomis, nustatytomis protokole pateiktose techninėse specifikacijose. Į šių mokesčių sumas yra įtraukti visi susiję mokesčiai ir rinkliavos, išskyrus parafiskalinius mokesčius, uosto mokesčius ar mokesčius už paslaugas.

2.   Parafiskalinis mokestis

Pramoninės žvejybos laivams parafiskalinio mokesčio, mokamo valiuta, pagal nutarimą dėl parafiskalinio mokesčio įvedimo, dydis yra:

vėžiagyviai, galvakojai moliuskai, ir priedugnio rūšių žuvys: < 99 50 000 100-200 100 000 200-400 200 000 400-600 400 000 > 600 600 000

Žvejybos kategorija (toli migruojančios ir pelaginės rūšys): < 2 000 50 000 2 000-3 000 150 000 3 000-5 000 500 000 5 000-7 000 750 000 7 000-9 000 1 000 000 > 9 000 1 300 000

Išskyrus 5 ir 6 kategorijas, parafiskalinis mokestis mokamas už visą ketvirtį, neatsižvelgiant į galimą žvejybos draudimo laikotarpį.

Parafiskalinio mokesčio už kalendorinius metus mokėjimui taikomas valiutų kursas (MRO / EUR) yra praėjusių metų vidutinis valiutų kursas, kurį apskaičiuoja Mauritanijos centrinis bankas ir ne vėliau kaip prieš jo taikymo metus ėjusių metų gruodžio 1 d. apie jį praneša ministerija.

Ketvirtį sudaro vienas trijų mėnesių laikotarpis, prasidedantis spalio 1 d., sausio 1 d., balandžio 1 d. arba liepos 1 d., išskyrus pirmąjį ir paskutinįjį protokolo laikotarpius.

3.   Mokesčiai natūra

Pagal šį protokolą žvejojančių pelaginės žvejybos laivų Europos Sąjungos savininkai prisideda prie žuvų skirstymo nepasiturintiems politikos, skirdami 2 % perkrautų pelaginių sužvejojimų. Šia nuostata aiškiai nurodoma, kad bet kokia kita mokesčių forma negali būti taikoma.

4.   Tunų žvejybos seinerių ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančių laivų mokesčių ataskaita

Europos Sąjunga sudaro kiekvieno tunų žvejybos seinerio ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančio laivo galutinę mokėtinų mokesčių už praėjusius kalendorinius metus arba, paskutiniaisiais protokolo galiojimo metais, – už einamuosius metus, ataskaitą, remdamasi tų laivų parengtomis ir minėtų mokslo institutų patvirtintomis elektroninėmis sužvejoto kiekio deklaracijomis.

Šią galutinę ataskaitą Europos Sąjunga perduoda Mauritanijai ir laivo savininkui iki metų, einančių po tų metų, kai buvo sužvejotos žuvys, liepos 15 d. Kai galutinė ataskaita teikiama už einamuosius metus, Mauritanijai ji perduodama ne vėliau kaip per vieną (1) mėnesį pasibaigus protokolo galiojimui.

Per 30 dienų nuo galutinės ataskaitos nusiuntimo dienos Mauritanija gali ją užginčyti remdamasi pagrindžiančiaisiais dokumentais. Esant nesutarimams Šalys tariasi jungtiniame komitete. Jei Mauritanija per 30 dienų prieštaravimų nepareiškia, galutinė ataskaita laikoma patvirtinta.

Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra didesnė už žvejybos licencijai gauti sumokėtą nustatyto dydžio išankstinį mokestį, trūkstamą sumą laivo savininkas Mauritanijai perveda per 45 dienas nuo dienos, kai Mauritanija ataskaitą patvirtina. Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra mažesnė už nustatyto dydžio išankstinį mokestį, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

IV   SKYRIUS

SUŽVEJOTO KIEKIO DEKLARAVIMAS

1.   Žvejybos žurnalas

1.1.

Laivų kapitonai kas dieną registruoja visas nustatytas operacijas žvejybos žurnale, kurio pavyzdys pateiktas šio priedo 2 priedėlyje ir kuris gali būti keičiamas pagal Mauritanijos teisės aktus. Šis dokumentas turi būti užpildytas tvarkingai ir įskaitomai ir pasirašytas laivo kapitono. Laivams, žvejojantiems toli migruojančias rūšis, taikomos šio priedo XI skyriaus nuostatos.

1.2.	Pasibaigus kiekvienam reisui, kapitonas nusiunčia žvejybos žurnalo originalą laivo priežiūros institucijai. Laivo savininkas privalo per 15 darbo dienų šio žurnalo kopiją nusiųsti valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei Komisijai (pateikiant per delegaciją).

1.3.	Nesilaikant 1.1 ir 1.2 punktų nuostatų, neatsižvelgiant į Mauritanijos teisės aktais numatytas nuobaudas, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas tol, kol laivo savininkas įvykdys šiuos įsipareigojimus.

1.4.	Taip pat Mauritanija ir Europos Sąjunga stengiasi įdiegti elektroninį žvejybos žurnalą ne vėliau kaip pasibaigus pirmiesiems protokolo taikymo metams.

2.   Žvejybos žurnalo priedas (Iškrovimo ir perkrovimo deklaracijos)

2.1.	Atlikdami iškrovimą arba perkrovimą laivų kapitonai privalo įskaitomai ir tvarkingai užpildyti ir pasirašyti žvejybos žurnalo priedą, kurio pavyzdys pateikiamas šio priedo 6 priedėlyje.

2.2.

Po kiekvieno iškrovimo, ne vėliau kaip per 30 dienų, laivo savininkas nusiunčia žvejybos žurnalo priedo originalą priežiūros institucijai, o kopiją – ministerijai. Kopija per tokį pat laikotarpį taip pat pateikiama valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei Komisijai (per delegaciją). Pelaginės žvejybos laivams nustatytas 15 dienų laikotarpis.

2.3.	Po kiekvieno leistino perkrovimo į kitą laivą, laivo savininkas nedelsdamas nusiunčia žvejybos žurnalo priedo originalą priežiūros institucijai, o kopiją – ministerijai. Kopija per 15 darbo dienų pateikiama valstybės narės kompetentingoms institucijoms bei Komisijai (per delegaciją).

2.4.	Nesilaikant prieš tai esančių 2.1, 2.2 ir 2.3 punktų nuostatų, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas iki laivo savininkas įvykdys savo prievoles.

3.   Duomenų patikimumas

Prieš tai esančiuose punktuose nurodytuose dokumentuose esanti informacija turi atspindėti faktinį sužvejotą kiekį, kad ja būtų galima remtis kaip vienu iš rodiklių, kuriais grindžiamas žuvininkystės išteklių įvertinimas.

Laive laikomų sužvejotų žuvų mažiausius dydžius nustato galiojantys Mauritanijos teisės aktai ir jie pateikti 4 priedėlyje.

5 priedėlyje pateikti be galvų, nepjaustytoms ir (arba) išskrostoms, nepjaustytoms žuvims taikomi perskaičiavimo koeficientai.

4.   Paklaida

Remiantis orientaciniu mėginių ėmimu, žvejybos žurnale deklaruoto sužvejoto kiekio ir kiekio, nustatyto patikrinimo metu ar perkraunant, skirtumas ne didesnis kaip:

—	9 % šviežioms žuvims,

—	4 % šaldytoms ne pelaginėms žuvims;

—	2 % šaldytoms pelaginėms žuvims.

5.   Priegauda

Priegauda nurodyta techninių duomenų lentelėse, kurios yra neatskiriama šio protokolo dalis. Su priegauda susijusių teisės aktų nuostatos bus nurodytos išduotose licencijose. Už priegaudos procento viršijimą taikomos sankcijos.

6.   Sužvejoto kiekio nedeklaravimas

Pažeidus sužvejoto kiekio deklaravimo nuostatas, nedarant poveikio protokole numatytoms nuobaudoms, žvejybos licencijos galiojimas automatiškai sustabdomas, kol laivo savininkas įvykdys savo prievoles.

7.   Bendros sužvejoto kiekio deklaracijos

Europos Sąjunga Mauritanijai elektroniniu būdu praneša visą per ankstesnį ketvirtį visų savo laivų visų kategorijų sužvejotą kiekį iki kiekvieno einamojo ketvirčio pabaigos.

Informacija pateikiama pagal mėnesius, žvejybos tipus, laivus ir žuvų rūšis.

Konversijos faktoriai pelaginei žvejybai „be galvų/visa“ ir (arba) „išskrosta/visa“ pateikiami 5 priedėlyje.

V   SKYRIUS

IŠKROVIMAS IR PERKROVIMAS

1.   Iškrovimas

1.1.	Priedugnio žvejybos laivynui taikoma iškrovimo prievolė.

1.2.	Laivo savininko prašymu, krevečių žvejybos laivams tam tikros išimtys suteikiamos karštaisiais laikotarpiais – visų pirma, rugpjūtį ir rugsėjį.

1.3.	Prievolė iškrauti neapima prievolės saugoti ir perdirbti.

1.4.	Iškrovimo prievolė pelaginių rūšių žuvis žvejojantiems laivams be šaldytuvų taikoma neviršijant Nouadhibou perdirbimo įmonių pajėgumų ir atsižvelgiant į realią rinkos paklausą.

1.5.	Iškrovimo prievolė netaikoma paskutiniam reisui (reisui prieš išplaukiant iš Mauritanijos žvejybos zonų ne trumpesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui). Krevečių žvejybos laivams šis laikotarpis yra du mėnesiai.

1.6.

Likus ne mažiau kaip 48 val. iki iškrovimo (24 val. laivų be šaldytuvų atveju), Europos Sąjungos laivo kapitonas Nouadhibou uosto institucijoms (PAN) ir priežiūros institucijai faksu ar el. paštu, nusiųsdamas kopiją Europos Sąjungos delegacijai, praneša iškrovimo datą ir tokius duomenis: a) iškrovime dalyvaujančio žvejybos laivo pavadinimą, b) numatomą iškrovimo datą ir laiką, c) iškraunamų ar perkraunamų kiekvienos rūšies žuvų kiekį (žymimą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (MŽŪO) alfa 3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais). Atsakydama į minėtą pranešimą, priežiūros institucija per 12 val. faksu ar el. paštu kapitonui ar jo atstovui atsiunčia sutikimą, kopiją nusiųsdama Europos Sąjungos delegacijai.

1.7.

Mauritanijos uoste iškraunantys Europos Sąjungos laivai atleidžiami nuo visų mokesčių ar tokį pat poveikį turinčių rinkliavų, išskyrus uosto mokesčius ir rinkliavas, kurie Mauritanijos laivams taikomi tokiomis pat sąlygomis. Žuvininkystės produktai iškraunami muitinės kontrolės tvarka, kaip numato galiojantys Mauritanijos teisės aktai. Todėl jiems netaikomos jokios muitinės procedūros ir muitai ar jiems lygiavertės rinkliavos įplaukiant į Mauritanijos uostą arba eksportuojant ir jie laikomi „laikinai priimtomis prekėmis“ (laikinasis sandėliavimas). Laivo savininkas nusprendžia dėl laivo produkcijos paskirties. Ji gali būti perdirbta, sandėliuojama kontroliuojant muitinei, parduodama Mauritanijoje arba eksportuojama (už užsienio valiutą). Parduodant Mauritanijoje jos rinkai skirtus produktus jiems taikomi tokie patys mokesčiai ir rinkliavos kaip ir Mauritanijos žuvininkystės produktams. Pelnas gali būti eksportuojamas be papildomų mokesčių (atleidžiama nuo muitų ir jiems lygiaverčių mokesčių).

2.   Perkrovimas į kitą laivą

2.1.	Pelaginių rūšių žuvis žvejojantiems laivams-šaldikliams, galintiems perkrauti, remiantis atitikties sertifikatu, taikoma prievolė perkrauti prie autonominio Nouadhibou uosto 10 plūduro, išskyrus paskutinį reisą.

2.2.	Autonominiame Nouadhibou uoste perkraunantys Europos Sąjungos laivai atleidžiami nuo visų mokesčių ar tokį pat poveikį turinčių rinkliavų, išskyrus uosto mokesčius ir rinkliavas, kurie Mauritanijos laivams taikomi tokiomis pat sąlygomis.

2.3.	Perkrovimo prievolė netaikoma paskutiniam reisui (reisui prieš išplaukiant iš Mauritanijos žvejybos zonų ne trumpesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui).

2.4.	Mauritanija pasilieka teisę neleisti perkrauti laimikio, jei Mauritanijos žvejybos zonose ar už jų ribų krovininis laivas vykdė neteisėtą, nedeklaruotą ir nereglamentuotą žvejybą.

VI   SKYRIUS

KONTROLĖ

1.   Įplaukimas į Mauritanijos žvejybos zoną ir išplaukimas iš jos

1.1.

Pagal šį Susitarimą veiklą vykdantys Europos Sąjungos laivai (išskyrus tunų seinerius, ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojančius laivus ir pelaginės žvejybos laivus, kuriems terminai nustatomi pagal šio priedo XI skyriaus nuostatas) privalo pranešti apie: a) įplaukimus: apie juos turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 36 valandas, taip pat turi būti pateikta tokia informacija: — laivo buvimo vieta pranešimo metu; — apytikslė įplaukimo į Mauritanijos žvejybos zonas diena, data ir valanda; — anksčiau apie kitų paregionio žvejybos zonų turimas licencijas pranešusių laivų atveju – pranešimo metu laive esantis sužvejotas kiekis (pagal rūšis). Tokiu atveju priežiūros institucijai suteikiama galimybė susipažinti su tos kitos zonos žvejybos žurnalu, o patikrinimas negali trukti ilgiau už šio skyriaus 4 punkte nurodytą laiką. b) išplaukimus: apie juos turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 48 valandas, taip pat turi būti pateikta tokia informacija: — laivo buvimo vieta pranešimo metu; — išplaukimo iš Mauritanijos žvejybos zonų diena, data ir valanda; — pranešimo metu laive esantis sužvejotas kiekis (pagal rūšis).

1.2.

Laivų savininkai priežiūros institucijai praneša apie savo įplaukimą ir išplaukimą iš Mauritanijos žvejybos zonų faksu, elektroniniu paštu arba paštu šio priedo 1 priedėlyje nurodytais numeriais arba adresais. Išimtiniais atvejais, jei iškyla sunkumų pranešti šiais būdais, informaciją galima pateikti per Europos Sąjungą. Apie pranešimo numerių ar adresų pasikeitimą Komisijai per Europos Sąjungos delegaciją pranešama prieš 15 dienų iki jų įsigaliojimo.

1.3.	Būdami Mauritanijos žvejybos zonose Europos Sąjungos laivai turi nuolatos stebėti tarptautinius šaukinio dažnius (VHF 16 kanalas arba HF 2 182 KHz).

1.4.

Mauritanijos valdžios institucijos pasilieka teisę, gavusios pranešimą apie išplaukimą iš žvejybos zonos, atlikti laivų patikrinimą pasirinktinai prieš jiems išplaukiant iš Nouadhibou arba Nouakchott uosto akvatorijos. Šių patikrinimų trukmė neturėtų viršyti 6 valandų pelaginės žvejybos laivams (7 ir 8 kategorijos), o kitų kategorijų laivams – 3 valandų.

1.5.

Už prieš tai esančiuose punktuose nurodytų nuostatų nesilaikymą taikomos tokios sankcijos: a) pirmojo pažeidimo atveju: — jei įmanoma, laivas nukreipiamas į kitą vietą; — laive esantis laimikis iškraunamas ir konfiskuojamas iždo vardu; — laivas sumoka mažiausią Mauritanijos teisės aktais numatytą baudą. b) antrojo pažeidimo atveju: — jei įmanoma, laivas nukreipiamas į kitą vietą; — laive esantis laimikis iškraunamas ir konfiskuojamas iždo vardu; — laivas sumoka didžiausią pagal Mauritanijos teisės aktus nustatytą baudą; — licencija panaikinama likusiam jos galiojimo laikui. c) trečiojo pažeidimo atveju: — jei įmanoma, laivas nukreipiamas į kitą vietą; — laive esantis laimikis iškraunamas ir konfiskuojamas iždo vardu; — licencija panaikinama visam laikui; — kapitonui ir laivui uždraudžiama vykdyti veiklą Mauritanijoje.

1.6.	Pažeidimą padariusiam laivui pasišalinus, ministerija praneša Komisijai ir vėliavos valstybei narei tam, kad būtų pritaikytos 1.5 punkte numatytos sankcijos.

2.   Tikrinimas jūroje

Mauritanijos žvejybos zonoje esančių ir žvejybos licencijas turinčių Europos Sąjungos laivų tikrinimą jūroje atliks Mauritanijos laivai ir inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Prieš įlipdami į laivą, Mauritanijos inspektoriai perspėja Europos Sąjungos laivą apie ketinimus atlikti tikrinimą. Tikrina ne daugiau kaip du inspektoriai; prieš atlikdami tikrinimą jie privalo įrodyti savo tapatybę ir inspektoriaus statusą.

Mauritanijos inspektoriai Europos Sąjungos laive nebūna ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti. Tikrinimą jie atlieka taip, kad jo poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui būtų jaučiamas kuo mažiau. Tikrinimas neturėtų užtrukti ilgiau kaip 3 valandas pelaginės žvejybos laivams ir 1 val. 30 min. kitų kategorijų laivams.

Tikrinimų jūroje metu, perkraunant ir iškraunant Europos Sąjungos laivo kapitonas padeda Mauritanijos inspektoriams įlipti į laivą ir padeda jų darbui, visų pirma, atlikdamas inspektorių manymu reikalingą manevravimą.

Kiekvieno tikrinimo pabaigoje Mauritanijos inspektoriai parengia tikrinimo ataskaitą. Europos Sąjungos laivo kapitonas į tikrinimo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas. Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir Europos Sąjungos laivo kapitonas.

Prieš palikdami laivą Mauritanijos inspektoriai Europos Sąjungos laivo kapitonui įteikia patikrinimo ataskaitos kopiją. Per 4 dienas po tikrinimo Mauritanija tikrinimo ataskaitos kopiją nusiunčia Europos Sąjungai.

3.   Tikrinimas uoste

Europos Sąjungos laivus, kurie iškrauna ar perkrauna Mauritanijos žvejybos zonose sužvejotas žuvis, uoste tikrina Mauritanijos inspektoriai, kurie yra aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Tikrina ne daugiau kaip du inspektoriai; prieš atlikdami tikrinimą jie privalo įrodyti savo tapatybę ir inspektoriaus statusą. Mauritanijos inspektoriai Europos Sąjungos laive nebūna ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti ir tikrinimą atlieka taip, kad jo poveikis laivui, iškrovimo ar perkrovimo operacijai ir kroviniui būtų juntamas kuo mažiau. Tikrinimas neturi trukti ilgiau nei iškrovimas ar perkrovimas.

Kiekvieno tikrinimo pabaigoje Mauritanijos inspektorius parengia tikrinimo ataskaitą. Europos Sąjungos laivo kapitonas į tikrinimo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas. Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir Europos Sąjungos laivo kapitonas.

Tikrinimui pasibaigus, Mauritanijos inspektorius tikrinimo ataskaitos kopiją įteikia Europos Sąjungos laivo kapitonui. Per 24 valandas po tikrinimo Mauritanija tikrinimo ataskaitos kopiją nusiunčia Europos Sąjungai.

4.   Bendroji kranto kontrolės stebėjimo sistema

Šalys susitaria įdiegti bendrąją kranto kontrolės stebėjimo sistemą. Tuo tikslu jos paskiria atstovus, dalyvaujančius nacionalinių tikrinimo institucijų atliekamose kontrolės ir patikrinimų operacijose ir galinčius pateikti pastabas dėl šio protokolo įgyvendinimo.

Šie atstovai privalo:

—	turėti profesinę kvalifikaciją;

—	turėti pakankamą žuvininkystės srities patirtį;

—	visapusiškai išmanyti Susitarimo ir šio protokolo nuostatas.

Kai šie atstovai dalyvauja nacionalinės kontrolės institucijos atliekamuose patikrinimuose, jie negali savo nuožiūra naudotis nacionaliniams pareigūnams suteiktais tikrinimo įgaliojimais.

Kai šie atstovai vyksta kartu su vietos valstybės tarnautojais, jiems suteikiama teisė patekti į laivus, patalpas ir susipažinti su dokumentais, kuriuos tikrina valstybės tarnautojai, siekiant surinkti savo užduotims atlikti reikalingus nevardinius duomenis.

Atstovai lydi nacionalinių kontrolės institucijų atstovus šiems lankantis uostuose, dokuose stovinčiuose laivuose, viešuosiuose aukcionuose, didmeninės prekybos sandėliuose, šaldymo sandėliuose ir kitose žuvies iškrovimo ir laikymo vietose prieš ją pateikiant į rinką.

Atstovai kas keturis mėnesius parengia ir pateikia ataskaitą apie patikrinimus, kuriuose jie dalyvavo. Ši ataskaita teikiama kompetentingoms institucijoms. Vieną jo kopiją tos kompetentingos institucijos pateikia kitai Susitariančiajai Šaliai.

Šalys susitaria atlikti ne mažiau kaip du metinius patikrinimus pakaitomis Mauritanijoje ir Europoje.

4.1.   Konfidencialumas

Atstovas, dalyvaujantis jungtinėse kontrolės operacijose, turi saugoti laive esančią įrangą bei visus kitus įrenginius ir visų jam suteiktų dokumentų konfidencialumą. Šalys susitaria užtikrinti, kad įgyvendinimas vyktų kuo griežčiausiai laikantis konfidencialumo.

Atstovas gali atskleisti informaciją apie darbo rezultatus tik kompetentingoms institucijoms.

4.2.   Vietovė

Ši programa vykdoma Europos Sąjungos iškrovimo uostuose ir Mauritanijos uostuose.

4.3.   Finansavimas

Kiekviena Susitariančioji Šalis padengia savo atstovo, dalyvaujančio bendros kontrolės operacijose, išlaidas, įskaitant kelionę ir buvimą laive.

VII   SKYRIUS

PALYDOVINĖ LAIVŲ STEBĖJIMO SISTEMA (VMS)

Europos Sąjungos laivai stebimi per palydovą naudojant dvigubą perdavimą, paremtą trikampe sistema, įvesta kaip eksperimentas visam šio protokolo galiojimo laikotarpiui:

1)	ES laivas–vėliavos valstybės ŽSC–Mauritanijos ŽSC

2)	ES laivas– Mauritanijos ŽSC–vėliavos valstybės ŽSC

1.   Duomenų perdavimo sąlygos

Kiekviename buvimo vietos pranešime turi būti teikiama tokia informacija:

a)	laivo identifikaciniai duomenys;

b)	paskutinė geografinė laivo buvimo vieta (ilguma, platuma), nurodoma su mažesne kaip 500 m paklaida ir 99 % pasikliautinuoju intervalu;

c)	buvimo vietos nustatymo data ir laikas;

d)	laivo greitis ir kursas.

Vėliavos valstybės ŽSC ir Mauritanijos ŽSC užtikrina automatinį duomenų apdorojimą, ir, reikalui esant, elektroninį buvimo vietos pranešimų perdavimą. Buvimo vietos pranešimai turi būti registruojami saugiu būdu ir saugomi trejus metus.

2.   Laivo pranešimai sugedus VMS

Kapitonas nuolat turi būti tikras, kad jo laivo VMS sistema veikia ir kad vėliavos valstybės ŽSC tinkamai perduodami buvimo vietos pranešimai.

Jei kyla techninių trukdžių arba įvyksta žvejybos laive esančios palydovinei stebėsenai naudojamos įrangos gedimas, laivo kapitonas kuo greičiau faksu perduoda informaciją, nustatytą 5 punkte, vėliavos valstybės kontrolės centrui ir Mauritanijos ŽSC. Esant šioms aplinkybėms, bendrąsias buvimo vietos ataskaitas reikia siųsti kas 4 valandas. Į šią bendrą buvimo vietos ataskaitą įtraukiamos kas valandą kapitono užregistruotos buvimo vietos ataskaitos, nurodytos 5 punkte.

Vėliavos valstybės kontrolės centras nedelsdamas siunčia šią informaciją Mauritanijos ŽSC. Sugedusi įranga turi būti pataisyta arba pakeista kita ne vėliau kaip per 5 dienas. Šiam laikotarpiui praėjus, toks laivas turi palikti Mauritanijos žvejybos zonas arba sugrįžti į vieną iš Mauritanijos uostų. Jei techninė problema didelė ir jai išspręsti reikia daugiau laiko, kapitonui paprašius išimties tvarka gali būti taikomas ne ilgesnis nei 15 dienų terminas. Tokiu atveju toliau taikomos 7 punkto nuostatos ir visi laivai, išskyrus tunų seinerius, privalo įplaukti į uostą ir įlaipinti Mauritanijos mokslinį stebėtoją.

3.   Saugus keitimasis buvimo vietos pranešimais tarp vėliavos valstybės ŽSC ir Mauritanijos ŽSC

Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai perduoda atitinkamų laivų buvimo vietos pranešimus Mauritanijos ŽSC ir atvirkščiai. Vėliavos valstybės ŽSC ir Mauritanijos ŽSC pasikeičia elektroniniais kontaktiniais adresais ir nedelsdami vienas kitą informuoja apie tokių adresų pasikeitimus.

Buvimo vietos pranešimais tarp vėliavos valstybės ir Mauritanijos FMC keičiamasi elektroniniu būdu, naudojant saugią perdavimo sistemą.

Mauritanijos FMC elektroniniu būdu nedelsdamas praneša vėliavos valstybės FMC ir Europos Sąjungai apie bet kokį pertrūkį gaunant vienas paskui kitą einančius kurio nors laivo, turinčio leidimą žvejoti ir nepranešusio apie išplaukimą iš Mauritanijos žvejybos zonų, pranešimus.

4.   Pranešimų sistemos sutrikimai

Mauritanija įsitikina, kad jos elektroninė įranga suderinama su vėliavos valstybės FMC turima įranga ir nedelsdama praneša Europos Sąjungai apie bet kokį sutrikimą perduodant ir priimant buvimo vietos pranešimus, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas. Kilus galimiems ginčams, kreipiamasi į jungtinį komitetą.

Esant patvirtintiems įrodymams, kad su laivo VMS sistema buvo atliekamos manipuliacijos, kuriomis siekta sutrikdyti jos veikimą ar suklastoti buvimo vietos pranešimus, atsakingu už tai bus laikomas laivo kapitonas. Už pažeidimus taikomos protokole numatytos sankcijos.

VIII   SKYRIUS

PAŽEIDIMAI

1.   Apžiūros ataskaita ir pažeidimo protokolas

Apžiūros ataskaitą, kurioje nurodytos pažeidimo aplinkybės ir priežastys, privalo pasirašyti laivo kapitonas; jis ataskaitoje gali pateikti savo prieštaravimus, jos kopiją kapitonui pateikia priežiūros institucija. Dokumento pasirašymas neatima iš kapitono gynimosi teisių, kuriomis jis gali pasinaudoti ginčydamas pažeidimą, dėl kurio jis kaltinamas.

Pažeidimo protokolą surašo priežiūros institucija, tiksliai atsižvelgdama į apžiūros ataskaitoje, parengtoje atlikus laivo patikrinimą, nustatytus ir nurodytus pažeidimus.

Atliekant patikrinimą, turi būti atsižvelgiama į laivo savybių atitiktį po techninio patikrinimo (II skyrius).

2.   Pranešimas apie pažeidimą

Pažeidimo atveju priežiūros institucija atsiunčia laivo atstovui paštu pažeidimo protokolą ir patikrinimo ataskaitą. Priežiūros institucija apie tai nedelsdama informuoja Europos Sąjungą.

Jei pažeidimo neįmanoma panaikinti jūroje, priežiūros institucijai paprašius, kapitonas privalo laivą vesti į Nouadhibou uostą. Jei kapitonas pripažįsta pažeidimą, kuris gali būti panaikintas jūroje, laivas tęsia žvejybą.

Panaikinus nustatytą pažeidimą abiem atvejais laivas tęsia žvejybą.

3.   Pažeidimo sureguliavimas

Pagal šį protokolą pažeidimai gali būti sureguliuoti teismine arba neteismine tvarka.

Prieš imdamasi bet kokių priemonių prieš laivą, kapitoną, įgulą ar krovinį – išskyrus įrodymams išsaugoti reikalingas priemones – Mauritanija, jei reikia, Europos Sąjungai prašant, per tris darbo dienas nuo pranešimo apie laivo sulaikymą organizuoja informacinį susitikimą faktams, dėl kurių laivas buvo sulaikytas, išaiškinti ir galimiems tolesnių veiksmų variantams pateikti. Šiame informaciniame susitikime turi būti suteikta galimybė dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovui ir laivo savininko atstovui.

Priežiūros institucija sudaro ginčo sprendimo komisiją. Visa informacija apie neteisminę arba teisminę procedūrą, susijusią su Europos Sąjungos laivų padarytais pažeidimais, nedelsiant perduodama Europos Sąjungai. Esant reikalui, ginčo sprendimo komisijos pirmininkas gali padaryti išimtį ir laivo savininkui toje komisijoje gali atstovauti du asmenys.

Jei skiriama bauda, ji turi būti sumokėta pavedimu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo ginčo išsprendimo. Jei laivas nori išplaukti iš Mauritanijos žvejybos zonų, baudą reikia sumokėti iki minėto išplaukimo. Valstybinio iždo kvitas arba, jo nesant (nedarbo dienomis) patvirtintas Mauritanijos centrinio banko SWIFT yra baudos sumokėjimo įrodymai, kad laivas būtų paleistas.

Jei klausimo išspręsti neteismine tvarka nepavyksta, ministerija nedelsdama perduoda bylą Respublikos prokurorui. Pagal galiojančias teisės aktų nuostatas galimoms baudoms padengti laivo savininkas sumoka banko užstatą. Laivas išlaisvinamas per 72 valandas nuo užstato sumokėjimo. Banko užstato negalima atsiimti, kol nėra pasibaigusi teisminė procedūra. Jei teismo procesas pasibaigia neskelbiant apkaltinamojo nuosprendžio, ministerija jį grąžina. Taip pat jei paskelbiamas nuosprendis, kuriuo skiriama bauda, ši bauda mokama pagal galiojančius teisės aktus, kuriuose visų pirma nustatyta, kad banko užstatas grąžinamas sumokėjus baudą per 30 dienų nuo nuosprendžio priėmimo.

Laivo sulaikymas panaikinamas ir jo įgulai leidžiama išplaukti iš uosto:

—	jei įvykdomi neteisminės procedūros metu nustatyti įpareigojimai,

—	kai yra pateiktas ir ministerijos priimtas prieš tai esančioje 5 dalyje nurodytas banko užstatas, laukiant teisminio proceso pabaigos.

IX   SKYRIUS

MAURITANIJOS JŪREIVIŲ SAMDA

1.

Išskyrus tunų žvejybos laivus, kurie turi įdarbinti po vieną (1) Mauritanijos jūreivį ir tunus kartinėmis ūdomis žvejojančius laivus, kurie privalomai turi įdarbinti po tris (3) Mauritanijos jūreivius, kiekvienas Europos Sąjungos laivas visam faktinio buvimo Mauritanijos žvejybos zonose laikotarpiui turi įdarbinti 60 % Mauritanijos jūreivių, laisvai pasirinktų iš ministerijos sudaryto sąrašo; karininkai į šį sąrašą nėra įtraukti. Tačiau jei bus įdarbinti Mauritanijos karininkai stažuotojai, jų skaičius bus išbrauktas iš Mauritanijos jūreivių sąrašo.

2.	Laivo savininkas arba jo atstovas ministerijai praneša į atitinkamą laivą priimtų Mauritanijos jūreivių pavardes ir įguloje užimamas pareigas.

3.

Europos Sąjungos laivuose dirbantiems jūreiviams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

4.

Mauritanijos jūreivių darbo sutartys, kurių viena kopija perduodama sutarties šalims, sudaromos tarp laivo savininkų atstovo (-ų) ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų ar jų atstovų, derinant su Mauritanijos kompetentinga valdžios institucija. Šios sutartys garantuoja jūrininkams socialinę apsaugą, įskaitant gyvybės draudimą ir draudimą nuo ligų bei nelaimingų atsitikimų.

5.	Laivo savininkas ar jo atstovas per du mėnesius nuo licencijos išdavimo tiesiogiai ministerijai turi perduoti atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų tinkamai vizuotą minėtos sutarties kopiją.

6.

Atlyginimą Mauritanijos jūreiviams moka laivų savininkai. Atlyginimas nustatomas bendru laivų savininkų arba jų atstovų ir atitinkamų Mauritanijos jūreivių arba jų atstovų sutarimu. Tačiau Mauritanijos jūreivių atlyginimo sąlygos negali būti blogesnės nei taikomos Mauritanijos laivų įguloms ir bet kokiu atveju ne blogesnės už TDO normas.

7.

Jei vienas ar keli laive įdarbinti jūreiviai neatvyksta numatytą laivo išvykimo valandą, laivui leidžiama vykdyti numatytą reisą įlaipinimo uosto kompetentingas institucijas informavus apie nepakankamą jūreivių skaičių ir atnaujinus savo įgulą. Šios institucijos apie tai informuoja priežiūros instituciją.

8.	Laivo savininkas privalo pasirūpinti, kad ne vėliau kaip iki kito reiso pradžios jo laive būtų pagal šį susitarimą reikalaujamas jūreivių skaičius.

9.

Jei į laivą Mauritanijos jūreiviai nepriimami dėl kokių nors kitų priežasčių, nei nurodytoji prieš tai esančiame punkte, Europos Sąjungos laivų savininkai privalo, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesius, mokėti nustatytą vienodo 20 EUR dydžio mokestį už vieną jūreivį ir už vieną dieną Mauritanijos žvejybos zonoje.

10.	Už jūreivių nepriėmimą mokama atsižvelgiant į realų žvejybos dienų skaičių, o ne į licencijos galiojimo trukmę.

11.	Šios lėšos bus skiriamos mokyti Mauritanijos žvejus jūreivius ir bus pervedamos į šio priedo I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ nurodytą sąskaitą.

12.	Europos Sąjunga du kartus per metus (iki sausio 1 d. ir iki liepos 1 d.) ministerijai perduoda Europos Sąjungos laivuose įdarbintų Mauritanijos jūreivių sąrašą kartu su detalėmis, nurodančiomis, kad jie yra registruoti įgulos nariais ir kokiame laive jie dirba.

13.	Nedarant poveikio 7 punkto nuostatoms, jei laivų savininkai sistemingai nesilaiko reikalavimo įdarbinti nustatytą Mauritanijos jūreivių skaičių, žvejybos licencija automatiškai panaikinama, kol minėtasis reikalavimas yra įvykdomas.

X   SKYRIUS

MOKSLINIAI STEBĖTOJAI

Europos Sąjungos laivuose sukuriama mokslinio stebėjimo sistema.

1.

Kiekvienai žvejybos kategorijai abi Šalys per metus paskiria bent du žvejybos laivus, kurie privalo įlaipinti mokslinį Mauritanijos stebėtoją; reikalavimas netaikomas tunų žvejybos laivams, kur toks įlaipinimas vyksta ministerijos prašymu. Visais atvejais į vieną laivą vienu metu gali būti priimtas tik vienas mokslinis stebėtojas. Mokslinis stebėtojas laive būna vieną reisą. Tačiau kurios nors Šalies aiškiu prašymu mokslinis stebėtojas laive gali būti kelis žvejybos reisus, atsižvelgiant į vidutinę konkretaus laivo planuojamo žvejybos reiso trukmę.

2.	Ministerija Europos Sąjungai praneša paskirtų mokslinių stebėtojų pavardes, kartu su reikiamais dokumentais, ne vėliau kaip prieš septynias darbo dienas iki numatytos jų įlipimo į laivą datos.

3.	Išlaidas, susijusias su mokslinių stebėtojų veikla, įskaitant mokslinių stebėtojų atlyginimus, honorarus ir dienpinigius, dengia ministerija.

4.

Ministerija pasirūpina visais mokslinių stebėtojų įlaipinimo ir išlaipinimo klausimais. Moksliniam stebėtojui laive sudaromos tokios pat sąlygos kaip ir laivo pareigūnams. Moksliniam stebėtojui suteikiamos visos reikalingos priemonės pareigoms vykdyti. Kapitonas jam suteikia galimybę naudotis jo užduočių vykdymui reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant laivo žurnalą, laivo žurnalo priedą ir navigacijos knygą, ir patekti į laivo dalis, būtinas, kad būtų lengviau atlikti stebėjimo užduotis.

5.

Moksliniai stebėtojai turi prisistatyti paskirto laivo kapitonui paskirtos įlipimo dienos išvakarėse. Jei stebėtojas neatvyksta, laivo kapitonas praneša ministerijai ir Europos Sąjungai. Tokiu atveju laivas turi teisę išplaukti iš uosto. Tačiau ministerija savo lėšomis ir be uždelsimo gali įlaipinti kitą mokslinį stebėtoją, nesutrikdydama laivo žvejybos veiklos.

6.	Moksliniai stebėtojai privalo turėti: — profesinę kvalifikaciją, — tinkamos patirties žuvininkystės srityje ir būti gerai susipažinę su šio protokolo nuostatomis.

7.

Moksliniai stebėtojai užtikrina, kad Mauritanijos žvejybos zonoje dirbantys Europos Sąjungos laivai laikytųsi šio protokolo nuostatų. Jis rengia ataskaitas ta tema. Stebėtojai visų pirma: — stebi laivų žvejybos veiklą, — nustato laivų, dalyvaujančių žvejybos operacijose, koordinates, — renka biologinius mėginius mokslinių tyrimų programoms, — registruoja informaciją apie naudojamus žvejybos įrankius ir naudojamų tinklų akių dydį.

8.	Stebima tik šiame protokole numatyta žvejybos veikla ir su ja susijusi veikla.

9.

Mokslinis stebėtojas: — imasi visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog dėl jo priėmimo į laivą sąlygų ir buvimo laive nenutrūktų žvejybos operacijos ir nebūtų trukdoma jų vykdyti, — pagal šį protokolą naudojamų tinklų akių dydžiui matuoti naudoja patvirtintus prietaisus ir tvarką; — tinkamai rūpinasi laive esančia nuosavybe ir įranga ir saugo laivo dokumentų konfidencialumą.

10.

Pasibaigus stebėjimo laikotarpiui ir prieš išlipdamas iš laivo mokslinis stebėtojas parengia ataskaitą, kurios pavyzdys pateiktas šio priedo 9 priedėlyje. Ataskaitą jis pasirašo stebint kapitonui, kuris gali pridėti jo manymu naudingų pastabų, arba pasirūpinti, kad tokios pastabos būtų pridėtos, ir po jomis pasirašo. Moksliniam stebėtojui išvykstant iš laivo, kapitonui, ministerijai ir Europos Sąjungai yra įteikiama ataskaitos kopija.

XI   SKYRIUS

TOLI MIGRUOJANČIŲ RŪŠIŲ ŽUVIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI

1.

Licencijos tunų seineriams, tunus kartinėmis ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantiems laivams išduodamos su kalendoriniais metais sutampantiems laikotarpiams, išskyrus pirmuosius ir paskutiniuosius šio protokolo taikymo metus. Pateikus avanso mokėjimo įrodymą ministerija išduoda licenciją ir atitinkamą laivą įrašo į laivų, kuriems leista žvejoti, sąrašą, kuris perduodamas priežiūros institucijai ir Europos Sąjungai.

2.

Prieš gaunant licenciją, pirmą kartą pagal Susitarimą licenciją gaunantis laivas turi būti pateiktas pagal galiojančius teisės aktus numatytiems patikrinimams. Patikrinimai gali būti atliekami užsienio uoste, dėl kurio turi būti susitarta. Visas su tokiu patikrinimu susijusias išlaidas dengia laivo savininkas.

3.	Žvejybai kaimyninėse šalyse licencijas turintys laivai licencijos paraiškoje gali nurodyti kitų turimų licencijų šalį, žvejojamų žuvų rūšis ir galiojimo laiką, ir taip palengvinti daugkartinį įplaukimą į žvejybos zoną ir išplaukimą iš jos.

4.

Licencijos išduodamos po to, kai į I skyriuje nurodytą sąskaitą pervedama nustatyto dydžio suma, atitinkanti protokolo techninėse specifikacijose nurodytą avansą. Ši suma pirmųjų ir paskutiniųjų protokolo galiojimo metų atveju nustatoma proporcingai licencijos galiojimo laikui. Parafiskalinis mokestis mokamas proporcingai Mauritanijos žvejybos zonoje praleistam laikui. Mėnesiu laikomas 30 realiai žvejotų dienų laikotarpis. Šis mokestis yra nedalomo pobūdžio ir todėl mokama už kiekvieną pradėtą laikotarpį. Nuo 1 iki 30 dienų per metus žvejojęs laivas moka už vieną mėnesį. Už antrąjį mėnesį šis mokestis mokamas po pirmojo trisdešimties dienų laikotarpio ir t. t. Už papildomus mėnesius mokama ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo pirmosios kiekvieno papildomo laikotarpio dienos.

5.	Už kiekvieną žvejybos laikotarpį Mauritanijos vandenyse pildomas laivo žurnalas, kurio forma pateikta šio priedo 3 priedėlyje. Jis pildomas net ir tada, kai nieko nesužvejojama.

6.

Nepažeidžiant galimybės Mauritanijai atlikti jos numatomus patikrinimus, Europos Sąjunga, remdamasi laivų savininkų parengtomis ir kompetentingų mokslo institutų (IRD – Institut de recherche pour le développement, IEO – Instituto Espanol de Oceanografia, INIAP – Instituto Nacional de Investigação Agrária e das Pescas) ir IMROP (Institut mauritanien de recherches océanographiques et des pêches), įgaliotų tikrinti valstybių narių sužvejoto kiekio duomenis, patvirtintomis sužvejoto kiekio deklaracijomis, iki kiekvienų metų birželio 15 d. su visų žvejybos žurnalų kopijomis pateikia ministerijai už praėjusius prekybos metus mokėtinų sumų ataskaitą.

7.	Tunų žvejybos laivai ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai laikosi visų ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) priimtų rekomendacijų.

8.	Paskutiniaisiais protokolo galiojimo metais mokėtinų sumų ataskaita už praėjusius metus pranešama per 4 mėnesius po protokolo galiojimo pabaigos.

9.

Galutinė ataskaita pateikiama atitinkamiems laivų savininkams, kurie nuo pranešimo apie ministerijos patvirtintas sumas gavimo turi per 30 dienų atsiskaityti su savo kompetentingomis valdžios institucijomis. Mokėjimas iždo vardu atliekamas eurais banko pervedimu į I skyriuje nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip per pusantro mėnesio nuo minėto pranešimo gavimo. Tačiau, jei galutinėje ataskaitoje nurodyta suma yra mažesnė už 3 punkte nurodytą avansą, skirtumas laivo savininkui negrąžinamas.

10.	Laivai turi per tris valandas iki įplaukimo ir išplaukimo iš zonos elektroniniu būdu, o jei jo nėra – radiju, pranešti savo koordinates ir apie laive esantį sužvejotą kiekį tiesiogiai Mauritanijos valdžios institucijoms. Adresus ir radijo dažnį nurodo priežiūros institucija.

11.

Mauritanijos valdžios institucijų prašymu ir bendru susitarimu su atitinkamų laivų savininkais į tunų seinerius sutartam laikotarpiui priimama po vieną mokslinį stebėtoją. TECHNINIŲ DUOMENŲ LENTELĖS 1 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. VEŽIAGYVIŲ (IŠSKYRUS LANGUSTUS IR KRABUS) ŽVEJYBOS LAIVAI 1.    Žvejybos zona a) Į šiaurę nuo 19°00 Š platumos zoną apibrėžia linija, jungianti tokius taškus: 20°46,30 Š 17°03,00 V 20°40,00 Š 17°07,50 V 20°05,00 Š 17°07,50 V 19°49,00 Š 17°10,60 V 19°43,50 Š 16°57,00 V 19°18,70 Š 16°46,50 V 19°00,00 Š 16°22,00 V b) Į pietus nuo 19°00 Š platumos iki 16°04,00 Š platumos nuo linijos, esančios 6 jūrmylių atstumu nuo žemiausio atoslūgio taško, laivams, turintiems specialų leidimą ir 8 jūrmylių atstumu nuo žemiausio atoslūgio taško kitiems laivams. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai — Dugninis krevečių tralas, įskaitant grandinę (angl. tickler chain) ar bet kokį kitą selektyvinį įrenginį. Grandinė yra sudedamoji krevečių tralerio su autrigeriais dalis. Ją sudaro vienguba grandinė, kurios grandžių skersmuo ne didesnis kaip 12 mm, pritvirtinta tarp tralo kraštų, priešais apatinę tralo pavarą. — Privalomas selektyvinių įrenginių naudojimas reglamentuojamas jungtinio komiteto sprendimu remiantis bendrais moksliniais, techniniais ir ekonominiais vertinimais. — Draudžiama naudoti tralus dvigubais maišais. — Tralo maišą gaminti iš tinklinio audeklo, numegzto dvigubu siūlu, draudžiama. — Apsauginius skydus naudoti leidžiama. 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis 50 mm 4.    Mažiausi dydžiai Mažiausias giliavandenių krevečių dydis matuojamas nuo rostrumo galo iki uodegos galo. Rostrumo galas reiškia kiaukuto tąsą, kuri yra išorinio nugarinio kiaukuto krašto viduryje. — Giliavandenės krevetės: — Parapeneus longirostrus: 6 cm — Pakrančių krevetės: — Penaeus notialis ir Penaeus kerathurus: 200 vnt / kg Jungtinis komitetas gali nustatyti mažiausią dydį čia neišvardytoms rūšims. 5.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama 10 % žuvų Langustai 5 % krabų Galvakojai moliuskai Jungtinis komitetas gali nustatyti priegaudos procentą čia neišvardytoms rūšims. 6.    Žvejybos galimybės / mokesčiai Laikotarpis 1 metai 2 metai Sužvejotas kiekis tonomis 5 000 5 000 Mokestis 620 EUR/t 620 EUR/t   Mokestis apskaičiuojamas pasibaigus kiekvienam dviejų mėnesių laikotarpiui, per kurį laivui leista žvejoti, atsižvelgus į per tą laikotarpį sužvejotą kiekį. Licencija išduodama pateikus 1 000 EUR užstatą už laivą; užstatas pateikiamas kiekvieno dviejų mėnesių laikotarpio, per kurį laivui leista žvejoti, pradžioje, ir bus išskaičiuojamas iš bendro mokesčio dydžio. Vienu metu leidžiama žvejoti ne daugiau kaip 36 laivams. — 50 % visų laivų, tuo pat metu dirbančių Mauritanijos žvejybos zonose, galės būti suteiktas leidimas tuo pat metu per tą patį žvejybos laikotarpį dirbti zonoje, esančioje į vakarus nuo 6 mylių linijos, nustatytos nuo žemiausio atoslūgio taško linijos į pietus nuo 19°00,00 Š lygiagretės. — Jei ši 50 % riba apimsa 10 ar mažiau laivų, zonoje, esančioje į vakarus nuo 6 mylių linijos, nustatytos nuo žemiausio atoslūgio taško linijos į pietus nuo 19°00,00 Š lygiagretės, bus leista žvejoti visiems laivams. — Laivui dviejų mėnesių laikotarpiui išduotoje licencijoje bus nurodyta, ar laivui leidžiama žvejoti už 6 mylių linijos, nustatytos nuo žemiausio atoslūgio taško linijos į pietus nuo 19°00,00 Š lygiagretės. — Į šiaurę nuo 19°00,00 Š lygiagretės visi laivai, turintys krevečių licenciją, galės žvejoti į vakarus nuo linijos, kurios koordinatės nurodytos šios techninės lentelės 1 punkte. 7.    Biologinis atsikūrimas Du (2) laikotarpiai po du (2) mėnesius: gegužės–birželio ir spalio–lapkričio mėn. Apie bet kokį biologinio atsikūrimo laikotarpio pakeitimą, paremtą moksline rekomendacija, pranešama Europos Sąjungai. 8.    Pastabos Mokesčiai nustatomi visam protokolo taikymo laikotarpiui. 2 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. TRALAIS IR DUGNINĖMIS ŪDOMIS SENEGALINES JŪRINES LYDEKAS ŽVEJOJANTYS LAIVAI, IŠSKYRUS ŠALDIKLIUS 1.    Žvejybos zona a) Į šiaurę nuo 19° 15’60 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, kuri jungia taškus: 20° 46,30 Š 17° 03,00 V 20° 36,00 Š 17° 11,00 V 20° 36,00 Š 17° 36,00 V 20° 03,00 Š 17° 36,00 V 19° 45,70 Š 17° 03,00 V 19° 29,00 Š 16° 51,50 V 19° 15,60 Š 16° 51,50 V 19° 15,60 Š 16° 49,60 V b) Į pietus nuo 19° 15,60 Š lygiagretės ir iki 17° 50,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 24 jūrmylių nuo žemiausio atoslūgio taško. c) Į pietus nuo 17° 50,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 18 jūrmylių nuo žemiausio atoslūgio taško. d) Biologinio atsikūrimo ir galvakojų moliuskų žvejybos laikotarpiais: 1) Tarp Baltojo ir Timiris kyšulių, išskirtinė zona yra nustatoma pagal šiuos punktus: 20° 46,00Š 17° 03,00 V 20° 46,00Š 17° 47,00 V 20° 03,00Š 17° 47,00 V 19° 47,00Š 17° 14,00 V 19° 21,00Š 16° 55,00 V 19° 15,60Š 16° 51,50 V 19° 15,60Š 16° 49,60 V 2) Į pietus nuo 19° 15,60 Š platumos (Timirio kyšulys) ir iki 17° 50,00 Š platumos (Nouakchott) žvejoti draudžiama už linijos, esančios 24 mylių atstumu nuo žemiausio atoslūgio taško. 3) Į pietus nuo 17° 50,00 Š platumos (Nouakchott) žvejoti draudžiama už linijos, esančios 18 mylių atstumu nuo žemiausio atoslūgio taško. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai — Dugninės ūdos. — Dugniniai tralai jūrinėms lydekoms. — Draudžiama naudoti tralus dvigubais maišais. — Tralo maišą gaminti iš tinklinio audeklo, numegzto dvigubu siūlu, draudžiama. 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis 70 mm (tralas) 4.    Mažiausi dydžiai 1) Mažiausias žuvų dydis matuojamas nuo galvos galo iki uodegos peleko galo (visas ilgis) (žr. 4 priedėlį) Jungtinis komitetas gali nustatyti mažiausią dydį čia neišvardytoms rūšims. 5.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama Traleriai: 25 % žuvims Galvakojai moliuskai ir vėžiagyviai Ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai: 50 % žuvims Jungtinis komitetas gali nustatyti priegaudos procentą čia neišvardytoms rūšims. 6.    Žvejybos galimybės / mokesčiai Laikotarpis 1 metai 2 metai Sužvejotas kiekis tonomis 4 000 4 000 Mokestis 90 EUR/t 90 EUR/t   Mokestis apskaičiuojamas pasibaigus kiekvienam trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį laivui leista žvejoti, atsižvelgus į per tą laikotarpį sužvejotą kiekį. Licencija išduodama pateikus 1 000 EUR užstatą už laivą; užstatas pateikiamas kiekvieno trijų mėnesių laikotarpio, per kurį laivui leista žvejoti, pradžioje, ir bus išskaičiuojamas iš bendro mokesčio dydžio. Vienu metu leidžiama žvejoti ne daugiau kaip 11 laivų. 7.    Biologinis atsikūrimas Esant reikalui, jungtinis komitetas nustato biologinio atsikūrimo laikotarpį remdamasis jungtinio mokslinio komiteto moksline rekomendacija. 8.    Pastabos Mokesčiai nustatomi visam protokolo taikymo laikotarpiui. 3 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. PRIEDUGNIO RŪŠIŲ ŽUVŲ (IŠSKYRUS SENEGALINES JŪRŲ LYDEKAS) ŽVEJYBOS LAIVAI (IŠSKYRUS TRALUS) 1.    Žvejybos zona a) Į šiaurę nuo 19° 48,50 Š platumos nuo 3 mylių linijos, apskaičiuotos nuo Cap Blanc-Cap Timiris bazinės linijos b) Į pietus nuo 19° 48,50 Š platumos ir iki 19° 21,00 Š platumos į vakarus nuo 16° 45,00 V ilgumos c) Į pietus nuo 19° 21,00 Š platumos: nuo linijos, esančios 9 jūrmylių atstumu nuo žemiausio atoslūgio taško. d) Biologinio atsikūrimo ir galvakojų moliuskų žvejybos laikotarpiais: 1) Tarp Baltojo ir Timiris kyšulių: 20° 46,00Š 17° 03,00 V 20° 46,00Š 17° 47,00 V 20° 03,00Š 17° 47,00 V 19° 47,00Š 17° 14,00 V 19° 21,00Š 16° 55,00 V 19° 15,60Š 16° 51,50 V 19° 15,60Š 16° 49,60 V 2) Į pietus nuo 19° 15,60 Š platumos (Timirio kyšulys) žvejoti draudžiama už linijos, esančios 9 mylių atstumu nuo žemiausio atoslūgio taško. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai — Ilgoji ūda — Stacionarūs žiauniniai tinklai, ne didesnio kaip 7 m gylio ir 100 m ilgio. Vienagijai siūlai iš poliamido draudžiami — Meškerė — Krabų bei omarų gaudyklės — Vilktiniai tinklai, skirti gyvajam masalui žvejoti 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis — 120 mm žiauninių tinklų atveju. — 20 mm tinklams žvejoti gyvu masalu. 4.    Mažiausi dydžiai Mažiausias žuvų dydis matuojamas nuo galvos galo iki uodegos peleko galo (visas ilgis) (žr. 4 priedėlį) Jungtinis komitetas gali nustatyti mažiausią dydį čia neišvardytoms rūšims remdamasis mokslinėmis rekomendacijomis. 5.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama 10 % bendros leidžiamos žvejoti rūšies ar rūšių grupės kiekio (svoris nurodomas pagal gyvąjį kiekį)   Jungtinis komitetas gali nustatyti priegaudos procentą čia neišvardytoms rūšims. 6.    Žvejybos galimybės / mokesčiai Laikotarpis 1 metai 2 metai Sužvejotas kiekis tonomis 2 500 2 500 Mokestis 105 EUR/t 105 EUR/t   Mokestis apskaičiuojamas pasibaigus kiekvienam trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį laivui leista žvejoti, atsižvelgus į per tą laikotarpį sužvejotą kiekį. Licencija išduodama pateikus 1 000 EUR užstatą už laivą; užstatas pateikiamas kiekvieno trijų mėnesių laikotarpio, per kurį laivui leista žvejoti, pradžioje, ir bus išskaičiuojamas iš bendro mokesčio dydžio. Vienu metu leidžiama žvejoti ne daugiau kaip 9 laivams. 7.    Biologinis atsikūrimas Esant reikalui, jungtinis komitetas nustato biologinio atsikūrimo laikotarpį remdamasis jungtinio mokslinio komiteto moksline rekomendacija. 8.    Pastabos Mokesčiai nustatomi visam protokolo taikymo laikotarpiui. Vilktinius tinklus leidžiama naudoti tik masalui, kuris naudojamas žvejojant meškere arba krabų bei omarų gaudyklėmis, žvejoti. Naudoti krabų bei omarų gaudykles leidžiama ne daugiau kaip septyniems laivams, kurių kiekvienas yra mažesnio kaip 135 GT. 4 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. KRABAI 1.    Žvejybos zona a) Į šiaurę nuo 19° 15,60 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, kuri jungia taškus: 20° 46,30Š 17° 03,00 V 20° 36,00Š 17° 11,00 V 20° 36,00Š 17° 36,00 V 20° 03,00Š 17° 36,00 V 19° 45,70Š 17° 03,00 V 19° 29,00Š 16° 51,50 V 19° 15,60Š 16° 51,50 V 19° 15,60Š 16° 49,60 V b) Į pietus nuo 19° 15,60 Š lygiagretės iki 17° 50 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 18 mylių nuo žemiausio atoslūgio taško. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai Gaudyklė. 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis 60 mm (tinklinis audeklas) 4.    Mažiausi dydžiai Mažiausias vėžiagyvių dydis matuojamas nuo rostrumo galo iki uodegos galo. Rostrumo galas reiškia kiaukuto tąsą, kuri yra išorinio nugarinio kiaukuto krašto viduryje (žr. 4 priedėlį). Jungtinis komitetas gali nustatyti mažiausią dydį čia neišvardytoms rūšims. 5.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama — Žuvys, galvakojai moliuskai ir vėžiagyviai, išskyrus nurodytą leidžiamą žvejoti rūšį Jungtinis komitetas gali nustatyti priegaudos procentą čia neišvardytoms rūšims. 6.    Žvejybos galimybės / mokesčiai Laikotarpis 1 metai 2 metai Sužvejotas kiekis tonomis 200 200 Mokestis 310 EUR/t 310 EUR/t   Mokestis apskaičiuojamas pasibaigus kiekvienam trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį laivui leista žvejoti, atsižvelgus į per tą laikotarpį sužvejotą kiekį. Licencija išduodama pateikus 1 000 EUR užstatą už laivą; užstatas pateikiamas kiekvieno trijų mėnesių laikotarpio, per kurį laivui leista žvejoti, pradžioje, ir bus išskaičiuojamas iš bendro mokesčio dydžio. Ne daugiau kaip 500 gaudyklių vienai licencijai. 7.    Biologinis atsikūrimas Du (2) laikotarpiai po du (2) mėnesius: gegužės–birželio ir spalio–lapkričio mėn. Dėl bet kokio biologinio atsikūrimo laikotarpio pakeitimo sprendžia jungtinis komitetas remdamasis mokslinėmis rekomendacijomis. 8.    Pastabos Mokesčiai nustatomi visam protokolo taikymo laikotarpiui. 5 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. TUNŲ ŽVEJYBOS SEINERIAI 1.    Žvejybos zona a) Į šiaurę nuo 19° 21,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 30 jūrmylių nuo bazinės Cap Blanc-Cap Timiris linijos. b) Į pietus nuo 19° 21,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 30 jūrmylių nuo žemiausio atoslūgio taško. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai Tinklai 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis — 4.    Mažiausi dydžiai Mažiausias žuvų dydis matuojamas nuo galvos galo iki uodegos peleko galo (visas ilgis). Jungtinis komitetas gali nustatyti mažiausią dydį 4 priedėlyje neišvardytoms rūšims. 5.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama — Kitos rūšys, išskyrus nurodytą leidžiamą žvejoti rūšį ar rūšių grupę Jungtinis komitetas gali nustatyti priegaudos procentą rūšims, nenurodytoms ICCAT patvirtiname laivo žurnale. 6.    Žvejybos galimybės / mokesčiai Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius 22 tunų žvejybos seineriai Nustatyto dydžio metinis mokestis 1 750 EUR už kiekvieną tunų žvejybos seinerį, už 5 000 tonų sužvejotą toli migruojančių ir susijusių rūšių žuvų kiekį Dalis, apskaičiuojama nuo sužvejojamo kiekio 35 EUR/t 7.    Biologinis atsikūrimas — 8.    Pastabos Mokesčiai nustatomi visam protokolo taikymo laikotarpiui. 6 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. TUNUS KARTINĖMIS IR ILGOSIOMIS DREIFINĖMIS ŪDOMIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI 1.    Žvejybos zona Ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai a) Į šiaurę nuo 19° 21,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 30 jūrmylių nuo bazinės Cap Blanc-Cap Timiris linijos. b) Į pietus nuo 19° 21,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 30 jūrmylių nuo žemiausio atoslūgio taško. Kartinėmis ūdomis tunus žvejojantys laivai a) Į šiaurę nuo 19° 21,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 15 jūrmylių nuo bazinės Cap Blanc-Cap Timiris linijos. b) Į pietus nuo 19° 21,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 12 jūrmylių nuo žemiausio atoslūgio taško. Žvejojimas gyvu masalu a) Į šiaurę nuo 19° 48,50 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 3 jūrmylių nuo bazinės Cap Blanc-Cap Timiris linijos. b) Į pietus nuo 19° 48,50 Š lygiagretės ir iki 19° 21,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo 16° 45,00 V dienovidinio. c) Į pietus nuo 19° 21,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, esančios už 3 jūrmylių nuo žemiausio atoslūgio taško. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai — Tunus kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai: Kartinės ūdos ir tralai (gyvam jaukui žvejoti) — Ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai: Ilgosios dreifinės ūdos 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis 16 mm (Žvejojimas gyvu masalu) 4.    Mažiausi dydžiai Mažiausias žuvų dydis matuojamas nuo galvos galo iki uodegos peleko galo (visas ilgis) (žr. 4 priedėlį) Jungtinis komitetas gali nustatyti mažiausią dydį 4 priedėlyje neišvardytoms rūšims. 5.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama — Kitos rūšys, išskyrus nurodytą leidžiamą žvejoti rūšį ar rūšių grupę Jungtinis komitetas gali nustatyti priegaudos procentą čia neišvardytoms rūšims. 6.    Žvejybos galimybės / mokesčiai Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius 22 tunus kartinėmis ūdomis ar ūdomis žvejojantys laivai Nustatyto dydžio metinis mokestis — 2 500 EUR už kartinėmis ūdomis žvejojantį laivą ir — 3 500 EUR už ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantį laivą už 10 000 tonų sužvejotą toli migruojančių ir susijusių rūšių žuvų kiekį Dalis, apskaičiuojama nuo sužvejojamo kiekio — 25 EUR/t už kartinėmis ūdomis žvejojantį laivą — 35 EUR/t už ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantį laivą 7.    Biologinis atsikūrimas — 8.    Pastabos Mokesčiai nustatomi visam protokolo taikymo laikotarpiui. Žvejojimas gyvu masalu — Žvejybos jauku dienų skaičius per mėnesį bus ribojamas jungtinis komiteto nuspręstu skaičiumi. Apie tokios veiklos pradžią ir pabaigą bus privaloma pranešti priežiūros institucijai. — Šalys susitaria dėl praktinių taisyklių nustatymo, siekdamos sudaryti galimybes tokios kategorijos žvejybai arba tokiems laivams reikalingo gyvo jauko gaudymui. Jei žvejyba vyksta jautriuose rajonuose arba naudojant neįprastinę įrangą, tokios taisyklės nustatomos remiantis IMROP rekomendacijomis ir priežiūros institucijai davus sutikimą. Rykliai 1) Remiantis atitinkamomis TATAK ir MŽŪO rekomendacijomis milžinryklių (Cetorhinus maximus), baltųjų ryklių (Carcharodon carcharias), australinių smėlryklių (Carcharias taurus) ir paprastųjų sriubinių ryklių (Galeorhinus galeus) žvejyba draudžiama. 2) Pagal ICCAT 04-10 ir 05-05 rekomendacijas dėl sugautų ryklių laikymo, derinant su ICCAT administruojama žvejyba. 7 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. PELAGINIŲ RŪŠIŲ ŽUVIS ŽVEJOJANTYS TRALERIAI-ŠALDIKLIAI 1.    Žvejybos zona a) Į šiaurę nuo 19°00,00 Š platumos zoną apibrėžia linija, jungianti tokius taškus: 20°46,30Š 17°03,00V 20°36,00Š 17°11,00V 20°36,00Š 17°35,00V 20°00,00Š 17°30,00V 19°34,00Š 17°00,00V 19°21,00Š 16°52,00V 19°10,00Š 16°41,00V 19°00,00Š 16°39,50V b) Į pietus nuo 19°00,00 Š platumos iki 16°04,00 Š platumos: nuo linijos, esančios 20 jūrmylių atstumu nuo žemiausio atoslūgio taško. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai Pelaginis tralas: Pelaginio ar pusiau pelaginio tralo maišas gali būti sutvirtintas tinkleliu, kurio nesutrauktos akies dydis neviršija 400 mm, o sąvaržos viena nuo kitos yra ne arčiau kaip 1,5 m, išskyrus sąvaržą, esančią tralo gale, kuri negali būti arčiau nei 2 metrai nuo maišo lango. Maišo sutvirtinimas arba dvigubinimas kitais tikslais draudžiamas; tralu jokiu būdu negalima žvejoti kitų žuvų rūšių, išskyrus leistinas smulkiąsias pelagines žuvis. 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis 40 mm 4.    Mažiausi dydžiai Mažiausias žuvų dydis matuojamas nuo galvos galo iki uodegos peleko galo (visas ilgis) (žr. 4 priedėlį) Jungtinis komitetas gali nustatyti mažiausią dydį čia neišvardytoms rūšims. 5.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama 3 % bendros leidžiamos žvejoti rūšies ar rūšių grupės kiekio (svoris nurodomas pagal gyvąjį laimikį) Vėžiagyviai ir galvakojai moliuskai, išskyrus kalmarus Jungtinis komitetas gali nustatyti priegaudos procentą 4 priedėlyje nenurodytoms rūšims. 6.    Žvejybos galimybės / mokesčiai Laikotarpis 1 metai 2 metai Sužvejotas kiekis tonomis 300 000 300 000 Mokestis 123 EUR/t 123 EUR/t   Mokestis apskaičiuojamas pasibaigus kiekvienam trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį laivui leista žvejoti, atsižvelgus į per tą laikotarpį sužvejotą kiekį. Licencija išduodama pateikus 5 000 EUR užstatą už laivą; užstatas pateikiamas kiekvieno trijų mėnesių laikotarpio, per kurį laivui leista žvejoti, pradžioje, ir bus išskaičiuojamas iš bendro mokesčio dydžio. Vienu metu leidžiama žvejoti ne daugiau kaip 19 laivų. 7.    Biologinis atsikūrimas Abi Šalys gali nuspręsti dėl biologinio atsikūrimo laikotarpio jungtiniame komitete remdamosi jungtinio mokslinio komiteto moksline rekomendacija. 8.    Pastabos Mokesčiai nustatomi visam protokolo taikymo laikotarpiui. Perskaičiavimo koeficientai už smulkiąsias pelagines žuvis nustatyti 5 priedėlyje. Neišnaudotos 8 kategorijos žvejybos galimybės gali būti panaudojamos neviršijant 2 licencijų per mėnesį. 8 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. PELAGINĖS ŽVEJYBOS LAIVAI BE ŠALDYTUVŲ 1.    Žvejybos zona a) Į šiaurę nuo 19° 00,00 Š lygiagretės: į vakarus nuo linijos, kuri jungia taškus: 20° 46,30 Š 17° 03,00 V 20° 36,00 Š 17° 11,00 V 20° 36,00 Š 17° 35,00 V 20° 00,00 Š 17° 30,00 V 19° 34,00 Š 17° 00,00 V 19° 21,00 Š 16° 52,00 V 19° 10,00 Š 16° 41,00 V 19° 00,00 Š 16° 39,50 V b) Į pietus nuo 19°00,00 Š platumos iki 16°04,00 Š platumos: nuo linijos, esančios 20 jūrmylių atstumu nuo žemiausio atoslūgio taško. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai Pelaginis tralas ir gaubiamieji pramoninės žvejybos tinklai: Pelaginio ar pusiau pelaginio tralo maišas gali būti sutvirtintas tinkleliu, kurio nesutrauktos akies dydis neviršija 400 mm, o sąvaržos viena nuo kitos yra ne arčiau kaip 1,5 m, išskyrus sąvaržą, esančią tralo gale, kuri negali būti arčiau nei 2 metrai nuo maišo lango. Maišo sutvirtinimas arba dvigubinimas kitais tikslais draudžiamas; tralu jokiu būdu negalima žvejoti kitų žuvų rūšių, išskyrus leistinas smulkiąsias pelagines žuvis. 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis 40 mm tralų ir 20 mm tinklų atveju. 4.    Mažiausi dydžiai Mažiausias žuvų dydis matuojamas nuo galvos galo iki uodegos peleko galo (visas ilgis) (žr. 4 priedėlį). Jungtinis komitetas gali nustatyti mažiausią dydį čia neišvardytoms rūšims. 5.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama 3 % bendros leidžiamos žvejoti rūšies ar rūšių grupės kiekio (svoris nurodomas pagal gyvąjį laimikį) Vėžiagyviai ir galvakojai moliuskai, išskyrus kalmarus Jungtinis komitetas gali nustatyti priegaudos procentą čia neišvardytoms rūšims. 6.    Žvejybos galimybės / mokesčiai Sužvejotas kiekis tonomis 15 000 tonų per metus. Jei šios žvejybos galimybės išnaudojamos, jas reikia išskaičiuoti iš 300 000 tonų, skirtų 7 kategorijai. Laikotarpis 1 metai 2 metai Mokestis 123 EUR/t 123 EUR/t   Mokestis apskaičiuojamas pasibaigus kiekvienam trijų mėnesių laikotarpiui, per kurį laivui leista žvejoti, atsižvelgus į per tą laikotarpį sužvejotą kiekį. Licencija išduodama pateikus 5 000 EUR užstatą; užstatas pateikiamas kiekvieno trijų mėnesių laikotarpio, per kurį laivui leista žvejoti, pradžioje, ir bus išskaičiuojamas iš bendro mokesčio dydžio. Tuo pat metu leidžiama žvejoti 2 laivams, tai atitinka 2 ketvirtines licencijas 7 kategorijos pelaginių rūšių žuvis žvejojantiems traleriams-šaldikliams. 7.    Biologinis atsikūrimas Abi Šalys gali nuspręsti dėl biologinio atsikūrimo laikotarpio jungtiniame komitete remdamosi jungtinio mokslinio komiteto mokslinėmis rekomendacijomis. 8.    Pastabos Mokesčiai nustatomi visam protokolo taikymo laikotarpiui. Perskaičiavimo koeficientai už smulkiąsias pelagines žuvis nustatyti 5 priedėlyje. 9 ŽVEJYBOS KATEGORIJA. GALVAKOJAI MOLIUSKAI 1.    Žvejybos zona p.m. 2.    Leidžiami žvejybos įrankiai p.m. 3.    Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis p.m. 4.    Priegauda Leidžiama Neleidžiama p.m. p.m. 5.    Leidžiamas kiekis / mokestis Laikotarpis 1 metai 2 metai Sužvejotas kiekis tonomis p.m. p.m. Mokestis p.m. p.m. 6.    Biologinis atsikūrimas p.m. 7.    Pastabos p.m.