15.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/1

(1)

Tarybos reglamentu (ES) Nr. 267/2012 (2) įgyvendinamos priemonės, numatytos Sprendime 2010/413/BUSP. Tame reglamente numatyta, inter alia, įšaldyti visas reglamento VIII ir IX prieduose išvardytiems asmenims, subjektams ir įstaigoms priklausančias ar jų turimas, valdomas arba kontroliuojamas lėšas ir ekonominius išteklius;

(2)

Tarybos sprendimu 2012/635/BUSP (3) nustatoma ribojamųjų priemonių išimtis, kurios tikslas – užtikrinti Sąjungos energetinį saugumą;

(3)

ta išimtis patenka į Sutarties taikymo sritį, todėl jai įgyvendinti būtina imtis reguliavimo veiksmų Sąjungos lygiu;

(4)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 267/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

siekiant užtikrinti, kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų efektyvios, jis turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo,

15.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/3

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Ispanijos paraiška įregistruoti pavadinimą Aceituna Aloreña de Málaga paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

15.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/5

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Jungtinės Karalystės paraiška įregistruoti pavadinimą Newmarket Sausage paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

15.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/7

(1)

2001 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2535/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl pieno bei pieno produktų importo tvarkos ir tarifinių kvotų atidarymo (2), 2 antraštinės dalies I skyrius taikomas Moldovos Respublikai iki 2012 m. skirtai importo kvotai Nr. 09.4210, numatytai Tarybos reglamente (EB) Nr. 55/2008 (3). Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 581/2011 (4) Reglamento (EB) Nr. 55/2008 galiojimas pratęstas iki 2015 m. pabaigos. Todėl reikėtų, kad Reglamente (EB) Nr. 2535/2001 būtų atsižvelgta į kvotos Nr. 09.4210 galiojimo trukmės pratęsimą;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 2535/2001 2 antraštinės dalies II skyriuje nustatytos nekvotinio lengvatinio importo pagal konkrečius susitarimus ir dokumentus taisyklės. Siekiant tinkamai administruoti importą reikėtų, kad šios taisyklės taip pat būtų taikomos visam kitam nekvotiniam lengvatiniam importui, kuriam taikomas to reglamento 2 straipsnis. Be to, siekiant aiškumo ir skaidrumo, reikėtų, kad tose taisyklėse būtų numatyta prievolė licencijų paraiškų ir licencijų 24 langelyje nurodyti lengvatinio importo normą;

(3)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 2535/2001 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

(1)

2 antraštinės dalies II skyrius pakeičiamas taip:

„II   SKYRIUS

Nekvotinis importas, pagrįstas tik importo licencija

20 straipsnis

1.   Šis skyrius taikomas:

2.   Importo, nurodyto 1 dalies a punkte, atveju, produktai ir taikytinos muito normos yra išvardytos šio reglamento II priede.

21 straipsnis

1.   Paraiškose licencijoms gauti ir licencijose nurodoma:

2.   Licencijos 24 langelyje nurodoma lengvatinio importo norma.

3.   Licencijose nurodomas įpareigojimas importuoti iš 8 langelyje nurodytos šalies.

22 straipsnis

Sumažinta muito norma taikoma tik tada, kai pateikiama importo licencija ir priimama deklaracija dėl išleidimo į laisvą apyvartą kartu su kilmės įrodymu.“

(2)

I priedo J dalis pakeičiama šio reglamento priede pateiktu tekstu.

15.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/10

(1)

2012 m. vasario 16 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR), Tailando ir Indonezijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių su sriegiais importo į Europos Sąjungą inicijavimą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2012 m. sausio 3 d. Europos Sąjungos lietinių kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių apsaugos komitetui (toliau – skundo pateikėjas) Sąjungos gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 50 % visų Sąjungoje pagaminamų kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamųjų detalių su sriegiais (toliau – kaliojo ketaus jungiamosios detalės su sriegiais), vardu pateikus skundą. Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos reikšmingos žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, nesusijusiems importuotojams, naudotojams ir eksportuojančių šalių atstovams. Komisija taip pat pranešė Argentinos gamintojams, nes ji numatyta kaip galima panaši šalis. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per laikotarpį, nustatytą pranešime apie tyrimo inicijavimą.

(4)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Atsižvelgiant į didelį eksportuojančių KLR gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo nurodyta, kad gali būti taikoma atranka, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų eksportuojančių KLR gamintojų, Sąjungos gamintojų ir nesusijusių importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie savo veiklą, susijusią su kaliojo ketaus jungiamosiomis detalėmis su sriegiais (kaip nurodyta B dalyje), nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Kitų dviejų nagrinėjamųjų šalių (Tailando ir Indonezijos) eksportuojančių gamintojų atranka nenumatyta.

(6)

Kad eksportuojantys KLR gamintojai, kurie to pageidauja, galėtų pateikti prašymus dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR) taikymo, Komisija išsiuntė prašymų formas žinomai suinteresuotiems eksportuojantiems KLR gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms. Dvi bendrovės pateikė prašymus dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, o keturios bendrovės prašė taikyti tik IR pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį.

(7)

Komisija susijusiems eksportuojantiems KLR gamintojams, Kinijos valdžios institucijoms ir skundo pateikėjui oficialiai atskleidė su RER susijusius nustatytus faktus. Jiems taip pat suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę.

(8)

Kalbant apie Sąjungos gamintojus ir kaip deramai paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir dalyvauti atrankoje sutiko šeši Sąjungos gamintojai. Remdamasi bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų pateikta informacija, Komisija atrinko tris Sąjungos gamintojus, atsižvelgdama į jų pardavimo apimtį.

(9)

Kaip paaiškinta 31 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir dalyvauti atrankoje sutiko 33 nesusiję importuotojai. Remdamasi šių šalių pateikta informacija Komisija atrinko devynis importuotojus, kurių importo į Sąjungą apimtis buvo didžiausia ir kurių geografinė vieta yra Sąjungoje. Kadangi vienas importuotojas nepateikė klausimyno atsakymų, galutinai atrinkti likę aštuoni importuotojai.

(10)

Kaip paaiškinta 30 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir atrankoje dalyvauti sutiko 12 eksportuojančių KLR gamintojų. Remdamasi šių šalių pateikta informacija Komisija atrinko tris eksportuojančius KLR gamintojus, kurių eksporto į Sąjungą apimtis buvo didžiausia.

(11)

Komisija nusiuntė klausimynus trims atrinktiems Sąjungos gamintojams, trims atrinktiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams, trims eksportuojantiems Tailando gamintojams, trims eksportuojantiems Indonezijos gamintojams, devyniems atrinktiems nesusijusiems importuotojams ir septyniems naudotojams.

(12)

Klausimyno atsakymai gauti iš trijų atrinktų Sąjungos gamintojų, trijų eksportuojančių Kinijos gamintojų, dviejų eksportuojančių Tailando gamintojų, vieno eksportuojančio Indonezijos gamintojo ir aštuonių nesusijusių importuotojų. Klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas naudotojas.

(13)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai buvo surengti toliau nurodytų bendrovių patalpose:

(14)

Eksportuojantiems KLR gamintojams, kuriems nesuteikiamas RER, reikia nustatyti normaliąją vertę, todėl toliau nurodytos bendrovės patalpose atliktas tikrinimas, siekiant nustatyti normaliąją vertę remiantis Indijos, kaip panašios šalies, duomenimis:

(15)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2011 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2008 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(16)

Kaip apibrėžta pranešime apie inicijavimą, nagrinėjamasis produktas yra kaliojo ketaus vamzdžių arba vamzdelių jungiamosios detalės su sriegiais (toliau - nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodas šiuo metu yra ex 7307 19 10.

(17)

Pagrindinės žaliavos yra metalo laužas, koksas ir (ar) elektra, smėlis (liejimui) ir cinkas (galvanizavimui). Pirmas gamybos etapas yra metalo laužo lydymas lydkrosnėse. Po to seka įvairių formų liejinių išliejimo tam skirtose formose procesas, po to liejiniai padalijami į atskiras dalis. Produktai turi pereiti ilgą atkaitinimo procesą, kad taptų pakankamai kalūs ir būtų galima juos naudoti ten, kur reikia atsparumo smūgiams ir vibracijai bei staigiems temperatūros pokyčiams. Galiausiai, jei reikia, jungiamosios detalės galvanizuojamos. Tuomet produktai sriegiami.

(18)

Kaliojo ketaus jungiamosios detalės naudojamos dviem ar daugiau vamzdžiams ar vamzdeliams sujungti, prijungti vamzdį prie aparato, pakeisti skysčio tekėjimo kryptį ar uždaryti vamzdį. Kaliojo ketaus jungiamosios detalės daugiausia naudojamos gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų dujų, vandens ir šildymo sistemose. Be to, jos naudojamos naftos perdirbimo įmonių vamzdynuose. Galimos įvairios kaliojo ketaus jungiamųjų detalių konfigūracijos, iš kurių dažniausios yra 90 laipsnių alkūnės, trišakiai, movos, kryžmės ir įmovos. Jos gaminamos juodos (negalvanizuotos) ir galvanizuotos.

(19)

Nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto ir produkto, gaminamo ir parduodamo KLR, Tailando ir Indonezijos vidaus rinkoje bei Indijos, kuri buvo pasirinkta panašia šalimi, vidaus rinkoje, taip pat produkto, kurį Sąjungoje gamina ir parduoda Sąjungos pramonė, pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra tokios pačios. Todėl šie produktai preliminariai yra laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje (toliau – panašus produktas).

(20)

Buvo pateikta argumentų dėl produkto apibrėžtosios srities, jų daugiausia pateikė importuotojai, tačiau taip pat ir valstybės narės institucijos. Argumentai atskirai aptarti toliau.

(21)

Importuotojas teigė, kad kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais sąvoka neturėtų apimti „elektriniu būdu galvanizuotų jungiamųjų detalių“. Teigiama, kad elektriniu būdu galvanizuotų jungiamųjų detalių gamyboje po sriegimo reikalingi papildomi gamybos etapai - valymas ir papildomas galvanizavimas elektriniu būdu. Dėl to šios jungiamosios detalės yra kokybiškesnės ir pranašesnės už įprastines. Tačiau aišku, kad elektriniu būdu galvanizuotos jungiamosios detalės ir įprastinės jungiamosios detalės gali būti tarpusavyje visiškai pakeičiamos ir todėl jų pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra tokios pačios. Todėl jos laikomos nagrinėjamuoju produktu.

(22)

Tas pats importuotojas importuoja kompresinių jungiamųjų detalių dalis, kurias jis vėliau sumontuoja su kitomis dalimis į vieną baigtą kompresinę jungiamąją detalę. Abejota, ar nagrinėjamojo produkto sąvoka apima kompresinių jungiamųjų detalių dalis. Nors šios dalys atrodo kaip jungiamosios detalės ir yra su sriegiais, jomis negalima iš karto sujungti vamzdžių – tai galima padaryti tik iš pradžių sumontavus iš šių dalių jungiamąją detalę. Nors ir brangesnės, jos yra tarpusavyje pakeičiamos su kitomis jungiamosiomis detalėmis su sriegiais, nes jos taip pat naudojamos vamzdžiams ir vamzdeliams sujungti, tiesa, daugiausia remontuojant nei naujai įrengiant. Todėl daroma preliminari išvada, kad nagrinėjamojo produkto sąvoka apima kompresines jungiamąsias detales ir jų dalis.

(23)

Kai kurios šalys teigė, kad Sąjungos gamintojų gaminamų ir parduodamų kaliojo ketaus jungiamųjų detalių negalima laikyti panašiomis į eksportuojančiose šalyse gaminamas ir į Sąjungą eksportuojamas jungiamąsias detales, nes Sąjungoje gaminamoms detalėms naudojama vienos rūšies medžiaga, dažniausiai baltasis ketus, o eksportuojamoms detalėms naudojamos medžiagos rūšis yra juodasis kalusis ketus.

(24)

Kaip jau nurodyta Tarybos reglamente (EB) Nr. 1784/2000 (3) dėl to paties produkto, atlikus tyrimą preliminariai nustatyta, kad požiūris į baltojo ketaus jungiamąsias detales ir juodojo ketaus jungiamąsias detales rinkoje nesiskiria, nes visais atžvilgiais, išskyrus anglies kiekį, jų savybės labai panašios, naudojimo paskirtis ta pati, taigi tokios detalės yra tarpusavyje pakeičiamos. Šią išvadą patvirtino ir tai, kad importuotojai ir (ar) prekiautojai, kurie perka ir juodojo kaliojo ketaus jungiamąsias detales iš nagrinėjamųjų šalių, ir baltojo kaliojo ketaus jungiamąsias detales, kurias pagamino Sąjungos pramonės įmonės, parduoda jas naudotojams nedarydami skirtumo dviejų medžiagos rūšių. Atlikus tyrimą taip pat patvirtinta, kad nagrinėjamo produkto naudotojai taip pat nedaro reikšmingo skirtumo tarp baltojo ir juodojo ketaus jungiamųjų detalių.

(25)

Šią išvadą patvirtina ir tai, kad ir baltojo, ir juodojo ketaus jungiamosios detalės yra įtrauktos į Europos standartą EN 10242 ir Tarptautinį standartą ISO 49, kuriuose nurodomi kaliojo ketaus jungiamųjų detalių konstrukcijos ir charakteristikų reikalavimai. Kalbant apie naudojamos medžiagos rūšį, leidžiama naudoti ir baltąjį, ir juodąjį ketų.

(26)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad dalies Sąjungos gamintojų gaminamos ir parduodamos baltojo kaliojo ketaus jungiamosios detalės turėtų būti laikomos panašiu produktu palyginti su nagrinėjamųjų eksportuojančių šalių gaminamomis ir į Sąjungą eksportuojamomis juodojo kaliojo ketaus jungiamosiomis detalėmis.

(27)

Vienas importuotojas importuoja nedidelį kiekį nebaigtų jungiamųjų detalių be sriegių. Įsriegimą vėliau atlieka pats importuotojas. Kadangi importuojamos prekės yra be sriegių, jos nelaikomos nagrinėjamuoju produktu.

(28)

Vienos valstybės narės institucijos pažymėjo, kad remiantis Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimais (4) sąvoka „kalusis“ (angl. malleable) apima ketų su rutuliniu grafitu (angl. spheroidal graphite cast iron, taip pat ductile cast iron). Nors nei viena suinteresuotoji šalis per TL nepranešė apie ketaus su rutuliniu grafitu jungiamųjų detalių su sriegiais pardavimą, yra įrodymų, kad tai įmanoma. Kadangi tokių jungiamųjų detalių pagrindinės fizinės charakteristikos yra tokios pačios kaip ir tiriamų kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais, reikia paaiškinti, kad ketaus su rutuliniu grafitu produktai patenka tyrimo ir priemonių taikymo sritį.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais eksporto į Sąjungą nesusijusiems pirkėjams apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Iš šešių žinomų Sąjungos gamintojų, kurie gamina panašų produktą, buvo atrinkti trys gamintojai, priklausantys dviems bendrovių grupėms ir pagaminantys 81 % kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais, parduodamų nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, konsultuotasi su visais Sąjungos gamintojais bei skundo pateikėju ir visoms suinteresuotosioms šalims pasiūlyta pateikti pastabas dėl siūlomų atrinkti bendrovių. Tokių pastabų nepateikta.

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, vykdydama atranką, Komisija atsižvelgė į didžiausią tipišką eksporto apimtį, kurią galima pagrįstai ištirti per turimą laikotarpį. Dvylika eksportuojančių gamintojų, eksportavusių 51 % visų iš Kinijos į Sąjungą per TL eksportuotų detalių, pateikė pranešimo apie inicijavimą A priede prašomą atrankos informaciją. Atrinktos trys bendrovės, kurių eksportas sudarė 88 % viso bendradarbiavusių suinteresuotųjų šalių iš KLR į Sąjungą eksportuoto kiekio. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, konsultuotasi su visais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir Kinijos institucijomis. Dėl bendrovių atrankos pastabų nepateikta.

(31)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo importo į Sąjungą apimtimi (taip pat bendrovių geografine padėtimi), kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Iš viso 33 nesusiję importuotojai pateikė pranešimo apie inicijavimą B priede prašomą informaciją. Iš pradžių atrinkti šeši importuotojai penkiose valstybėse narėse, kurie importavo 59 % į Sąjungą bendradarbiaujančių importuotojų importuotų kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, konsultuotasi su visais importuotojais. Atsižvelgiant į pastabas papildomai atrinktos trys bendrovės ir galutinai atrinkti devyni importuotojai šešiose valstybėse narėse, kurie importavo 67 % į Sąjungą bendradarbiaujančių importuotojų importuotų kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais. Dėl papildomai atrenkamų bendrovių pastabų negauta. Kadangi vienas importuotojas nepateikė klausimyno atsakymų, galutinai atrinkti likę aštuoni importuotojai.

(32)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus normalioji vertė tiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal 2 straipsnio 1-6 dalis.

(33)

Trumpai ir tik dėl aiškumo toliau pateikiami šie kriterijai:

(34)

Du eksportuojantys gamintojai kreipėsi dėl RER statuso pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą RER prašymo formą.

(35)

Komisija surinko visą, jos nuomone, būtiną informaciją ir tiriamų bendrovių patalpose patikrino visą RER prašymuose pateiktą informaciją.

(36)

Patikrinus nustatyta, kad abu RER prašantys eksportuojantys gamintojai neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytų kriterijų.

(37)

Abiejų eksportuotojų audituotos finansinės atskaitomybės dokumentai neatitiko tarptautinių apskaitos standartų, o vieno eksportuotojo audituotos finansinės atskaitomybės dokumentai net nebuvo išsamūs, nes tarp jų nebuvo grynųjų pinigų srautų ataskaitos. Taigi akivaizdu, kad jie neatitinka 2 kriterijaus.

(38)

Vienas eksportuotojas negalėjo įrodyti, kad jį privatizuojant įneštas kapitalas buvo tinkamai įvertintas, o antras eksportuotojas gavo iš valstybės lengvatų daugiausia lengvatinio pelno mokesčio tarifo forma. Todėl jie neatitinka 3 kriterijaus.

(39)

Viena RER prašanti bendrovė pateikė pastabų dėl informacijos atskleidimo. Ji neginčijo jokių atskleistų faktų, tačiau savo pastabose iškėlė tris problemas.

(40)

Pirma, ji tvirtino, kad RER nustatymas neteisėtas, nes tai padaryta praėjus beveik dviem mėnesiams po teisės aktuose nustatyto termino. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad vėluota iš esmės dėl to, kad anksčiau RER patikrinimo nebuvo galima atlikti, nes tuo metu Kinijos eksportuotojai buvo nepasiekiami. Reikėtų pabrėžti, kad nustatymo laikas neturėjo jokio poveikio rezultatams.

(41)

Antra, teigta, kad išvada dėl audituotos finansinės atskaitomybės dokumentų reikalavimo nesilaikymo grindžiama vien formaliais pagrindais. Be to, teigta, kad „tai, jog apskaita ne visiškai formaliai atitinka tarptautinius apskaitos standartus, nereiškia antrojo RER kriterijaus pažeidimo, jeigu tai nepaveikia bendrovės finansinių rezultatų“. Šiuo atžvilgiu vertėtų paminėti, kad apibrėžiant 2 kriterijų bendrovės finansiniai rezultatai nepaminėti. Todėl šis teiginys nepagrįstas. Iš tikrųjų atitinkamas kriterijus dėl „apskaitos įrašų, kurie yra tikrinami nepriklausomų auditorių pagal tarptautinius apskaitos standartus“ yra formalus reikalavimas. Nepaisant to, vertėtų pažymėti, kad visi pažeidimai buvo reikšmingi arba dėl susijusių sumų dydžio, arba dėl pažeidimo reikšmingumo (t. y. privaloma analizė nebuvo atlikta).

(42)

Galiausiai teigta, atsisakymas suteikti RER praeityje nebuvo grindžiamas lengvatinio pelno mokesčio tarifo forma gautomis lengvatomis. Pagal 3 RER kriterijų vertinama, ar Kinijos eksportuotojų atžvilgiu nėra jokių didelių iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Šiuo atveju tokie iškraipymai yra lengvatinio mokesčio tarifo forma valstybės teikiamos lengvatos. Todėl tokios Kinijos eksportuotojo pateiktos bendro pobūdžio pastabos yra nepakankamai pagrįstos.

(43)

Daroma išvada, kad nebuvo įrodyta, jog kuris nors iš eksportuojančių gamintojų atitinka 2 ir 3 RER kriterijus. Taigi šioms bendrovėms negalima suteikti RER.

(44)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu prireikus muitas visos šalies mastu nustatomas šalims, kurioms taikoma minėta nuostata, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(45)

Trumpai ir tik dėl aiškumo toliau pateikiami šie kriterijai:

(46)

Nustatyti IR prašė eksportuojantys gamintojai, kurie neatitiko RER kriterijų, ir trečias atrinktas gamintojas. Remiantis turima informacija buvo preliminariai nustatyta, kad visi atrinkti eksportuojantys gamintojai atitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus ir jiems galima nustatyti IR.

(47)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, nustatoma remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis).

(48)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad normaliajai vertei KLR nustatyti tinkama panašia šalimi ketina pasirinkti Argentiną, ir visoms suinteresuotosioms šalims pasiūlė dėl to pateikti pastabas.

(49)

Keli eksportuotojai ir importuotojai pateikė pastabas dėl panašios šalies parinkimo, teigdami, kad Argentina nebūtų tinkama panaši šalis iš esmės dėl nedidelės vidaus konkurencijos ir atitinkamai aukštų kainų Argentinos vidaus rinkoje. Iš tikrųjų yra požymių, kad Argentinos rinką iš esmės dalijasi trys nacionaliniai gamintojai. Remiantis Argentinos statistikos duomenimis importo į Argentinos rinką apimtis yra nedidelė, nes tradiciškai didžiausiems užsienio tiekėjams Brazilijai ir Kinijai taikomi dideli antidempingo muitai.

(50)

Tie patys eksportuotojai ir importuotojai tinkamesnėmis panašiomis šalimis siūlė Tailandą, Indiją ir Indoneziją. Atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių pastabas, siekta bendradarbiauti su Argentinos ir Indijos gamintojais, galiausiai bendradarbiauti sutiko vienas Argentinos ir vienas Indijos gamintojas.

(51)

Išanalizavus šiuos atsakymus paaiškėjo, kad vienintelio bendradarbiaujančio Argentinos gamintojo vidaus rinkos kainos išties labai aukštos – daug didesnės už atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainas, taip pat jų nežalingas kainas.

(52)

Kita vertus, paaiškėjo, kad Indijos rinka, kurioje apytikriai veikia 300 gamintojų, yra labai konkurencinga. Todėl bendradarbiaujančio Indijos eksportuotojo pateiktas vidaus rinkos kainas galima laikytis pagrįstomis.

(53)

Tas pats tyrimas vykdytas ir Tailando bei Indonezijos atžvilgiu, tačiau abiejose šalyse veiklą vykdo labai mažas gamintojų skaičius, todėl jų vidaus rinkos yra mažiau konkurencingos, palyginti su Indija. Taigi daroma preliminari išvada, kad Indija yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(54)

Kadangi nei vienam atrinktam Kinijos eksportuotojui RER nenustatytas, buvo apskaičiuota normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą, kaip panašią trečiąją rinkos ekonomikos šalį pasirinkus Indiją.

(55)

Pirmiausia kiekvieno eksportuojančio gamintojo atveju buvo nustatyta, ar panašios šalies gamintojo kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais bendra pardavimo apimtis vidaus rinkoje buvo tipiška, t. y. ar bendra tokio pardavimo apimtis sudarė bent 5 % kiekvieno eksportuojančio gamintojo bendros nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per TL apimties. Taip buvo dviejų iš trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų atveju.

(56)

Po to buvo nustatytos tos vidaus rinkoje bendrovių parduodamo produkto rūšys (kai panašios šalies gamintojo bendras pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas), kurios buvo identiškos arba labai panašios palyginti su eksportui į Sąjungą parduodamomis produkto rūšimis.

(57)

Panašios šalies gamintojo jo vidaus rinkoje parduoto produkto kiekvienos rūšies, pripažintos labai panašia į eksportuojančių gamintojų parduotų į Sąjungą eksportuojamų kaliojo ketaus jungiamųjų dalių su sriegiais rūšį, atveju buvo nustatyta, ar pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu per TL tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašios rūšies produkto eksportui į Sąjungą eksportuojančio gamintojo parduoto kiekio.

(58)

Po to Komisija nagrinėjo, ar galima laikyti, kad kiekviena panašios šalies gamintojo panašaus produkto rūšis, kurios tipiškas kiekis buvo parduodamas vidaus rinkoje, buvo parduodama įprastomis prekybos sąlygomis. Tai buvo atlikta nustatant kiekvienos rūšies produkto pelningai parduoto nepriklausomiems pirkėjams kiekio dalį vidaus rinkoje per TL.

(59)

Kai produkto rūšies, parduotos už grynąją pardavimo kainą, lygią apskaičiuotoms jos gamybos sąnaudoms, arba už jas didesnę, buvo parduota daugiau nei 80% viso parduoto tos rūšies produkto kiekio ir kai tos rūšies produkto svertinė vidutinė kaina buvo lygi jo gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus rinkos kainą. Ši kaina buvo apskaičiuota kaip tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje per TL kainų svertinis vidurkis.

(60)

Tais atvejais, kai tam tikros rūšies produkto pelningai parduotas kiekis sudarė 80% arba mažiau viso tos rūšies produkto parduoto kiekio arba kai tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatyta pagal faktinę vidaus rinkos kainą, apskaičiuotą kaip tik tos rūšies produkto pelningo pardavimo svertinis vidurkis.

(61)

Jei visų rūšių produktų pardavimas buvo nuostolingas, laikyta, kad jie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis.

(62)

Tų rūšių produktams, kurie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, taip pat tų rūšių produktams, kurie vidaus rinkoje nebuvo parduoti tipišku kiekiu, buvo nustatyta apskaičiuotoji normalioji vertė.

(63)

Apskaičiuojant normaliąją vertę, panašaus produkto pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų (toliau – PBA išlaidos) svertinis vidurkis ir vienintelio bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo gauto pelno už vidaus rinkoje parduotą panašų produktą svertinis vidurkis įprastomis prekybos sąlygomis per tiriamąjį laikotarpį buvo pridėti prie jo vidutinių gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį. Visų rūšių produktų, kurių vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo netipiškas, tokio netipiško pardavimo vidutinis svertinis pelnas ir PBA išlaidos įprastomis prekybos sąlygomis naudoti normaliajai vertei apskaičiuoti. Prireikus gamybos sąnaudos ir PBA išlaidos buvo koreguojamos prieš jas panaudojant įprastoms prekybos sąlygoms patikrinti ir normaliosioms vertėms apskaičiuoti.

(64)

Kadangi atrinktiems gamintojams buvo nustatytas IR ir jie pardavė nagrinėjamąjį produktą eksportui į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, būtent, remiantis iš tiesų sumokėta ar mokėtina eksporto kaina.

(65)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(66)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(67)

Prireikus atlikti koregavimai dėl fizinių charakteristikų, netiesioginių mokesčių, transporto, draudimo, paruošimo, pakrovimo ir papildomų sąnaudų, taip pat pakavimo, kredito, komisinių ir banko mokesčių visais atvejais, kai nustatyta, kad toks koregavimas yra pagrįstas, tikslus ir grindžiamas patvirtintais įrodymais.

(68)

Atrinktų bendrovių atveju kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(69)

Tuo remiantis toliau pateikiami laikini vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, procentu:

(70)

Neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinis svertinis dempingo skirtumas buvo apskaičiuotas vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Šis skirtumas apskaičiuotas pagal atrinktiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuotus skirtumus.

(71)

Tuo remiantis neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms apskaičiuotas laikinasis 42,3% dempingo skirtumas.

(72)

Visiems kitiems eksportuojantiems KLR gamintojams dempingo skirtumai buvo nustatyti pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, remiantis turimais faktais. Tam pirmiausia nustatytas bendradarbiavimo lygis palyginus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytą eksporto į Sąjungą apimtį ir atitinkamus Eurostato importo statistinius duomenis.

(73)

Kadangi bendradarbiauta dėl daugiau nei 50 % viso Kinijos eksporto į Sąjungą ir kadangi pramonę dėl didelio KLR eksportuojančių gamintojų skaičiaus galima laikyti susiskaidžiusia, bendradarbiavimo lygį galima laikyti aukštu. Kadangi nebuvo pagrindo manyti, kad kuris nors eksportuojantis gamintojas sąmoningai nebendradarbiavo, dempingo skirtumas kitoms bendrovėms nustatytas toks, kaip ir didžiausias atrinktai bendrovei nustatytas dempingo skirtumas. Manyta, kad taip daryti tinkama, nesant požymių, kad nebendradarbiaujančios bendrovės buvo nustačiusios mažesnes dempingo kainas, ir siekiant užtikrinti priemonių veiksmingumą.

(74)

Atsižvelgiant į tai, laikini vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(75)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija iš pradžių nustatė, ar kiekvieno iš bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų bendras panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y. ar bendra tokio pardavimo apimtis sudaro bent 5 % gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Atlikus tyrimą nustatyta, kad panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas visiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams Tailande ir Indonezijoje.

(76)

Vėliau Komisija nustatė bendrovių, kurių pardavimas vidaus rinkoje iš esmės buvo tipiškas, vidaus rinkoje parduodamų rūšių produktus, kurie yra buvo tokie patys arba labai panašūs į eksportui į Sąjungą parduodamų rūšių produktus.

(77)

Buvo nustatyta, ar kiekvienos rūšies panašaus produkto, kurį eksportuojantys gamintojai pardavė savo vidaus rinkoje ir kuris, kaip nustatyta, panašus į eksportui į Sąjungą parduodamos rūšies produktą, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, jeigu per TL tos rūšies produkto nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje parduota ne mažiau kaip 5 % viso panašios rūšies produkto eksportui į Sąjungą parduoto kiekio.

(78)

Po to Komisija nagrinėjo, ar galima manyti, kad kiekvienos rūšies panašus produktas, kurio tipiškas kiekis yra parduodamas vidaus rinkoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis. Tai buvo padaryta nustatant kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį santykį.

(79)

Jeigu tam tikros rūšies produkto, kuris buvo parduotas už grynąją pardavimo kainą, lygią jo apskaičiuotosioms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnę, parduotas kiekis sudarė daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto parduoto kiekio ir jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota kaip visų tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų svertinis vidurkis.

(80)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę kainą vidaus rinkoje, kuri buvo apskaičiuota kaip tik pelningo tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinė svertinė kaina.

(81)

Jei visų rūšių produktų pardavimas buvo nuostolingas, laikyta, kad jie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis.

(82)

Tų rūšių produktams, kurie nebuvo parduoti įprastomis prekybos sąlygomis, taip pat tų rūšių produktams, kurie vidaus rinkoje nebuvo parduoti tipišku kiekiu, buvo nustatyta apskaičiuotoji normalioji vertė.

(83)

Apskaičiuojant normaliąją vertę, susijusių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų parduodant panašų produktą vidaus rinkoje patirtos pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos (PBA išlaidos) ir gautas vidutinis svertinis pelnas įprastomis prekybos sąlygomis per tiriamąjį laikotarpį buvo pridėti prie jų vidutinių gamybos sąnaudų per tiriamąjį laikotarpį. Visų rūšių produktų, kurių vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo netipiškas, tokio netipiško pardavimo svertinis vidutinis pelnas ir PBA išlaidos įprastomis prekybos sąlygomis naudoti normaliajai vertei apskaičiuoti.

(84)

Kadangi visą nagrinėjamojo produkto kiekį bendradarbiaujantys Tailando ir Indonezijos eksportuotojai į Sąjungą eksportavo nepriklausomiems klientams Sąjungoje, eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi, būtent, remiantis iš tiesų sumokėta ar mokėtina eksporto kaina.

(85)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis kainomis EXW sąlygomis.

(86)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui.

(87)

Prireikus atlikti koregavimai dėl prekybos lygio, transporto, draudimo, paruošimo, pakrovimo ir papildomų sąnaudų, taip pat pakavimo, kreditų, komisinių ir banko mokesčių visais atvejais, kai nustatyta, kad toks koregavimas yra pagrįstas, tikslus ir pagrįstas patvirtintais įrodymais.

(88)

Dviejų bendradarbiaujančių Tailando bendrovių kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(89)

Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis laikytas aukštu (dviejų bendradarbiaujančių Tailando bendrovių eksporto apimtis sudarė daugiau nei 80 % viso Tailando eksporto į Sąjungą per TL), visiems kitiems eksportuojantiems Tailando gamintojams dempingo skirtumas nustatytas toks, kaip ir dviejų bendradarbiaujančių bendrovių didžiausias dempingo skirtumas.

(90)

Tuo remiantis toliau pateikiami Tailando bendrovėms nustatyti laikini vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, procentine dalimi:

(91)

Vienintelės bendradarbiaujančios bendrovės kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(92)

Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo lygis laikytas aukštu (vienintelės bendradarbiaujančios Indonezijos bendrovės eksporto apimtis sudarė daugiau nei 80 % viso Indonezijos eksporto į Sąjungą per TL), visiems kitiems eksportuojantiems Indonezijos gamintojams dempingo skirtumas nustatytas toks pats, kaip ir bendradarbiaujančiai bendrovei.

(93)

Tuo remiantis toliau pateikiami vidutiniai svertiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, procentu:

(94)

Per TL Sąjungoje panašų produktą gamino šeši gamintojai. Kaip nurodyta 29 konstatuojamojoje dalyje, buvo atrinktos dvi Sąjungos gamintojų grupės, kurias sudaro trys Sąjungos gamintojai, pagaminančios 81 % viso Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto.

(95)

Visi šeši vykdantys veiklą Sąjungos gamintojai, per TL gaminę panašų produktą, sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(96)

Sąjungos vartojimas nustatytas remiantis Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi ir Eurostato nurodyta importo apimtimi, pakoregavus šiuo duomenis pagal tyrimo išvadas.

(97)

Nuo 2008 iki 2009 m. Sąjungos vartojimas sumažėjo 21 %, tačiau vėliau padidėjo 12 procentinių punktų iki 9 % mažesnio, nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, lygio.

(98)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(99)

Kiekvienos iš nagrinėjamųjų šalių importui nustatytas dempingo skirtumas buvo didesnis nei de minimis riba, apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje (žr. 74, 90 ir 93 konstatuojamąsias dalis).

(100)

Dėl importo dempingo kaina iš Indonezijos apimties, nustatyta, kad jis sudarė tik apytiksliai 2,5 % viso panašaus produkto importo į Sąjungą per TL. Todėl jį galima pripažinti nedarančiu reikšmingos žalos Sąjungos pramonei pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalies ar PPO antidempingo susitarimo (5) nuostatų prasme.

(101)

Be to, atlikus tyrimą šiame pradiniame etape nustatyta, kad didelė dalis iš Indonezijos importuojamų produktų galėjo būti neteisingai deklaruoti pagal kitą KN kodą, t. y. 7307 99 10 vietoje 7307 19 10, kuris įprastai taikytinas kaliojo ketaus vamzdžių ar vamzdelių jungiamosioms detalėms su sriegiais. Tačiau visus galimai neteisingai deklaruotus importuojamus produktus ar bent jau didelę jų dalį jau apima ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje nurodytas 2,5 % skaičius.

(102)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš pradžių nuspręsta nenagrinėti šių importuotų produktų bendrai su iš Tailando ir KLR importuotais dempingo kainomis produktais.

(103)

Importo dempingo kainomis iš Tailando ir KLR apimčių negalima laikyti nereikšmingomis, nes jų rinkos dalys per TL pasiekė 5,4 % ir 47,3 %

(104)

Suvestinis vertimas pradiniame etape pripažintas tinkamu atsižvelgiant į panašias konkurencijos sąlygas tarp iš šių dviejų šalių importuojamų produktų ir panašaus Sąjungos produkto, t. y. tų pačių pardavimo kanalų ir tų pačių pirkėjų kategorijų. Iš tikrųjų kai kuriais atvejais nustatyta, kad iš KLR ir Tailando importuoti produktai buvo pardavinėjami tų pačių platintojų.

(105)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad laikytasi visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išvardytų kriterijų. Todėl importas iš Tailando ir KLR nagrinėtas bendrai. Jis toliau vadinamas „importu iš dviejų nagrinėjamųjų šalių“.

(106)

Nagrinėjamojo produkto importo iš dviejų nagrinėjamųjų šalių į Sąjungos rinką apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 15 %. Nors 2008-2009 m. importas iš pradžių sumažėjo 16 % dėl sumažėjusios paklausos, kaip minėta 97 konstatuojamojoje dalyje, vėliau importas iki TL žymiai padidėjo 31 procentiniu punktu.

(107)

Importo dempingo kaina iš dviejų nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 11 procentinių punktų nuo 41,7% iki 52,7%. Rinkos dalis labiausiai augo nuo 2010 m. iki TL – paklausos atsigavimo laikotarpiu.

(108)

Toliau lentelėje pateikiama Eurostato nurodyta vidutinė importo iš dviejų nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą. Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė importo kaina iš dviejų nagrinėjamųjų šalių nuolat augo – iš viso 14 %.

(109)

Kainų palyginimas pagal rūšį buvo atliktas lyginant eksportuojančių gamintojų pardavimo kainas ir Sąjungos gamintojų pardavimo kainas Sąjungoje. Todėl lygintos atrinktų Sąjungos gamintojų kainos nesusijusiems pirkėjams ir atrinktų dviejų nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų kainos. Prireikus koreguota atsižvelgiant į prekybos lygio (ypač originalių įrenginių gamintojų pardavimo) ir sąnaudų po importo skirtumus.

(110)

Palyginus nustatyta, kad per TL Tailando ir KLR kilmės nagrinėjamasis produktas Sąjungoje buvo parduodamas kainomis, dėl kurių Sąjungos pramonės kainos priverstinai sumažintos 25–55 %.

(111)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei. Toliau pateikti duomenys apie visų Sąjungos gamintojų gamybą, gamybos pajėgumus, pajėgumų panaudojimą, pardavimą ir rinkos dalis bei apie atrinktų Sąjungos gamintojų visus likusius rodiklius. Kalbant apie atrinktų gamintojų rodiklius, atsižvelgiant į tai, kad buvo atrinktos tik dvi bendrovių grupės, dėl su konfidencialumu susijusių priežasčių toliau pateiktose lentelėse nebuvo galima atskleisti faktinių bendrų duomenų; siekiant parodyti šių rodiklių tendencijas, pateikti tik indeksai.

(112)

Nuo 2008 iki 2009 m. Sąjungos gamybos apimtis smarkiai sumažėjo 39 %, o vėliau ši nedidelė apimtis dar šiek tiek sumažėjo, nepaisant 12 procentinių punktų padidėjusios paklausos vėlesniais metais, kaip nurodyta 97 konstatuojamojoje dalyje.

(113)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu, daugiausia nuo 2008 m. iki 2009 m., Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo 21 %. Pagrindinė gamybos pajėgumų sumažėjimo priežastis buvo trijų Sąjungos gamintojų uždarymas nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(114)

Nepaisant gamybos pajėgumų sumažėjimo, Sąjungos pramonės pajėgumų panaudojimas sumažėjo 26 %, daugiausia nuo 2008 m. iki 2009 m.

(115)

Atsargų kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 23 %, tai atitiko mažėjančias Sąjungos pramonės pardavimo ir gamybos apimtis.

(116)

Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nuo 2008 m. iki 2009 m. smarkiai sumažėjo - 25 % - dėl sumažėjusios paklausos. Tačiau po 2009 m. paklausa Sąjungoje žymiai padidėjo, kaip minėta 97 konstatuojamojoje dalyje, tačiau Sąjungos pardavimo apimtis liko mažo 2009 m. lygio iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos.

(117)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis nuolat mažėjo – iš viso 9 procentiniais punktais arba 18 %, o dempingo kaina importuojamų produktų rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo 11 procentinių punktų, kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje.

(118)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai galėjo tik nežymiai padidinti savo pardavimo kainas 4 %. Dėl didėjančio importo į Sąjungos rinką dempingo kainomis, kaina padidėjo mažiau nei sąnaudos.

(119)

Sąjungos pramonės pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą pardavus panašų produktą Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nors nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje Sąjungos pramonės pelningumas buvo patenkinamas, 2009 m. jo beveik nebeliko. Vėliau jis šiek tiek padidėjo, tačiau per visą likusį nagrinėjamąjį laikotarpį liko daug mažesnis už nežalingą lygį.

(120)

Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelno dydžiu, kito taip pat, kaip pelningumas.

(121)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas iš veiklos nuolat mažėjo – iš viso 64 % – ir per TL pasiekė labai mažą lygį.

(122)

Kaip nurodyta 97 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos vartojimas nuo 2009 m. iki tiriamojo laikotarpio smarkiai išaugo – 8 000 tonų, o importo dempingo kaina apimtis per tą patį laikotarpį išaugo 9 000 tonų, kaip nurodyta 106 konstatuojamojoje dalyje. Todėl visą Sąjungos rinkos augimą nuo 2009 m. iki TL amortizavo importas dempingo kaina, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtis išliko labai mažo 2009 m. lygio. Tai rodo, kad Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti pastaruoju Sąjungos vartojimo augimu dėl didėjančios rinkos dalies, kurią užėmė importas dempingo kaina iš dviejų nagrinėjamųjų šalių.

(123)

Atrinktų Sąjungos gamintojų investicijų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

(124)

Iš pateiktos lentelės matyti, kad nuo 2008 m. iki 2010 m. Sąjungos gamintojai smarkiai sumažino investicijų. Ši tendencija pasikeitė per TL, kai investicijos žymiai padidėjo, tačiau nepasiekė lygio nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(125)

Dėl nepakankamo pelningumo, kaip nurodyta 119 konstatuojamojoje dalyje, kai kurie Sąjungos gamintojai patyrė sunkumų didinti kapitalą tolesnėms investicijoms esamomis aplinkybėmis. Be to, didinti kapitalą trukdo nepakankama investicijų grąža.

(126)

Visos darbo dienos ekvivalentais (DDE) skaičiuojamas užimtumas iš esmės atspindėjo gamybos apimties raidą (žr. 112 konstatuojamąją dalį), o tai rodo, kad prireikus Sąjungos pramonė bandė racionalizuoti gamybos sąnaudas. Sąjungos pramonė bandė pritaikyti savo darbo jėgą atsižvelgiant į blogėjančią padėtyje rinkoje, todėl užimtumas tolygiai mažėjo - iš viso 36 % per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(127)

Nepaisant minėtų Sąjungos pramonės bandymų priderinti užimtumą prie blogėjančios padėties rinkoje, Sąjungos gamintojų užimtumo duomenys DDE smarkiai sumažėjo - 19 % nuo 2008 m. iki 2009 m. Vėliau padėtis nuolat gerėjo, tačiau išliko 9 % blogesnė, nei nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje.

(128)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės Sąjungos pramonės sąnaudos darbo jėgai nuolat didėjo – iš viso 12 %.

(129)

Importo iš dviejų nagrinėjamųjų šalių dempingo skirtumai, nurodyti 74 ir 90 konstatuojamosiose dalyse, yra dideli. Atsižvelgiant į importo dempingo kaina apimtį, rinkos dalį ir kainas, dempingo skirtumų poveikį galima laikyti reikšmingu.

(130)

Brazilijos, Čekijos Respublikos, Japonijos, KLR, Korėjos Respublikos ir Tailando kilmės kaliojo ketaus jungiamosioms detalėms su sriegiais jau buvo taikomos priemonės (6) nuo 2000 m. iki 2005 m. (7) (toliau – ankstesnės priemonės). Patenkinamas Sąjungos pramonės pelningumas nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje (žr. 119 konstatuojamąją dalį) rodo, kad dėl šių priemonių Sąjungos pramonė laikinai atsigavo. Tačiau didėjant importo dempingo kainomis apimčiai šis gana palankus laikotarpis baigėsi. Taip pat pažymima, kad bendra šešių šalių, kurioms taikytos ankstesnės priemonės, rinkos dalis niekada neviršijo 29 % (8), o dviejų šiame tyrime nagrinėjamų šalių rinkos dalis per TL buvo 52,7 %, kaip nurodyta 107 konstatuojamojoje dalyje.

(131)

Žalos rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama. Tai ypač matyti iš rodiklių, susijusių su pelningumu, gamybos apimtimi, pajėgumų naudojimu, pardavimo apimtimi ir rinkos dalimi – visi jie aiškiai rodo blogėjančią tendenciją.

(132)

Be to, importuojant iš dviejų nagrinėjamųjų šalių kaliojo ketaus jungiamąsias detales su sriegiais Sąjungos pramonės kainos per TL buvo priverstinai sumažintos 55 % (žr. 110 konstatuojamąją dalį), kartu didėjo jų rinkos dalis (žr. 107 konstatuojamąją dalį).

(133)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė reikšmingos žalos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalies prasme.

(134)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis, buvo ištirta, ar KLR ir Tailando kilmės importas dempingo kaina Bendrijos pramonei padarė tokią žalą, jog ją būtų galima laikyti reikšminga. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis.

(135)

Nuo 2008 m. iki TL importo dempingo kaina iš dviejų nagrinėjamųjų šalių apimtis išaugo 15%, rinka sumažėjo 9%, todėl Sąjungos rinkos dalis išaugo 41,7 % iki 52,7 %.

(136)

Nagrinėjamojo produkto importo iš dviejų nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sutapo su daugumos Sąjungos pramonės žalos rodiklių prastėjimo tendencija. Sąjungos pramonė prarado 8,7 procentinio punkto rinkos dalies ir turėjo sumažinti savo gamybą 41 %. Kadangi kainos buvo smarkiai priverstinai mažinamos, Sąjungos pramonei nepavyko perkelti gamybos sąnaudų pakankamai padidinant pardavimo kainas, todėl pelningumo lygis per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo labai mažas.

(137)

Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais daroma preliminari išvada, kad importas iš dviejų nagrinėjamųjų šalių mažomis dempingo kainomis, kuris į Sąjungos rinką pateko dideliais ir nuolat augančiais kiekiais ir dėl kurio Sąjungos pramonės kainos visu nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo smarkiai priverstinai mažinamos, daro reikšmingą žalą Sąjungos pramonei.

(138)

Nors Eurostatas praneša apie reikšmingos apimties importą iš Indijos labai mažomis kainomis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, yra požymių, kad šie importuojami produktai nėra nagrinėjamasis produktas, bet kiti produktai, deklaruoti pagal tą patį KN kodą.

(139)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį vykdytas nedidelės apimties importas iš kitų trečiųjų šalių. Visa importo iš kitų, nei dvi nagrinėjamosios šalys, šalių rinkos dalis sumažėjo 2,1 procentinio punkto: nuo 10,5 % iki 8,4 %.

(140)

Kiti didžiausi importo per TL šaltiniai buvo Indonezija, Brazilija ir Turkija, kurių rinkos dalys buvo atitinkamai nuo 1,3 % iki 1,6 %, ir visų šių šalių rinkos dalys per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo.

(141)

Dėl nedidelių apimčių ir mažėjimo tendencijų galima daryti išvadą, kad neatrodo, jog importas iš kitų, nei nagrinėjamosios šalys, trečiųjų šalių prisidėjo prie Sąjungos pramonės per TL patirtos žalos.

(142)

Kalbant apie Sąjungos pramonės pardavimo eksportui plėtrą, per nagrinėjamąjį laikotarpį eksportas nuolat mažėjo – iš viso 34 %.

(143)

Tačiau per visą nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimas eksportui sudarė tik 13-15 % Sąjungos pramonės gamybos. Todėl neatrodo, kad jis turėjo reikšmingos įtakos Sąjungos pramonės per TL patirtai žalai.

(144)

Kaip nurodyta 97 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos vartojimas nuo 2008 m. iki 2009 m. sumažėjo 21 %, todėl sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungoje – 25 % per tą patį laikotarpį. Tačiau po 2009 m. Sąjungos vartojimas smarkiai išaugo – maždaug 8 000 tonų, o importo dempingo kaina apimtis per tą patį laikotarpį išaugo maždaug 9 000 tonų, kaip nurodyta 106 konstatuojamojoje dalyje. Todėl visą Sąjungos rinkos augimą nuo 2009 m. iki TL amortizavo importas dempingo kaina, o Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtis išliko labai mažo 2009 m. lygio.

(145)

Suinteresuotosios šalys teigė, kad svarbi žalos priežastis buvo krizė Ispanijos statybų rinkoje, kuri tariamai smarkiai paveikė ATUSA – Ispanijos bendrovę ir vieną iš pagrindinių skundo pateikėjų. Tačiau ATUSA prekiauja daugumoje ES valstybių narių, o Ispanijos statybų krizė paveikė tik jos pardavimą Ispanijoje, kuris niekada nesudarė didžiosios jos pardavimo dalies. Be to, žalos situacija aiški abiejų atrinktų bendrovių grupių, visų skundo pateikėjų ir visos Sąjungos pramonės atžvilgiu. Bet kuriuo atveju, žalos analizė neapsiribojo vieno Sąjungos gamintojo veikla ar viena nacionaline rinka - buvo nagrinėjama visa Sąjungos pramonė.

(146)

Suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad žalą dėl neigiamos Sąjungos vartojimo raidos sukėlė ne importas dempingo kaina, bet vienų produktų pakeitimas kitais. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad neigiama Sąjungos vartojimo raida galėjo sukelti žalą Sąjungos gamintojams. Tačiau žalą padidino nuolatinis importo dempingo kaina didėjimas besitraukiančioje rinkoje. Kaip minėta, Sąjungos vartojimo atsigavimas buvo naudingas vien importui dempingo kainomis, nes Sąjungos gamintojai negalėjo padidinti savo pardavimo apimties.

(147)

Suinteresuotosios šalys teigė, kad ta aplinkybė, jog Georg Fischer (toliau – GF) išliko pelninga padidinusi kainas, o kitų Sąjungos gamintojų veikla nebuvo patenkinama, rodo, kad Sąjungos pramonės patirtą žalą sukėlė struktūrinės problemos, o ne importas dempingo kainomis. Tačiau GF patyrė neigiamą poveikį, nes sumažėjo jos rinkos dalis ir kai kurie jos pelno dydžiai. Užimtumas joje sumažėjo, kaip ir gamyba. Todėl negalima sutikti su argumentu, kad GF nepatyrė žalos.

(148)

Be to, visi Sąjungos gamintojai, įskaitant GF, patyrė kainų spaudimą dėl importo dempingo kainomis.

(149)

Panašiai suinteresuotosios šalys teigė, kad, kadangi ATUSA grupės patronuojamoji bendrovė Berg Montana taip pat išliko pelninga, tai rodo, jog žalą sukėlė kiti veiksniai, nei importas dempingo kainomis. Tačiau Berg Montana taip pat patyrė neigiamą Kinijos importo poveikį: gamyba ir pajėgumų naudojimas, taip pat užimtumas, smarkiai sumažėjo. Kadangi didžioji Berg Montana pardavimo dalis yra susijusi su ATUSA grupės bendrovėmis, negalima Berg Montana pelningumo vertinti neatsižvelgiant į visos grupės finansinius rezultatus, nes Berg Montana pelningumui įtakos turi vidaus sandorių kainodara, o visos ATUSA grupės veikla iš tikrųjų yra nuostolinga. Todėl taip pat negalima sutikti su argumentu, kad Berg Montana nepatyrė žalos.

(150)

Gali būti teigiama, kad darbo jėgos produktyvumo sumažėjimas 9 % nuo 2008 m. iki TL, kaip nurodyta 127 konstatuojamojoje dalyje, yra struktūrinės problemos požymis. Tačiau šis sumažėjimas įvyko laikotarpiu, kai Sąjungos pramonė sumažino visą savo darbo jėgą 36 %, o gamybą – 41 % Tokie sumažinimai rodo, kad Sąjungos gamintojai nuolat buvo verčiami derinti savo veiklą su rinkos spaudimu dėl importo dempingo kaina ir laikinai mažesnės paklausos. Atsižvelgiant į šią nepalankią ekonominę aplinką, darbo jėgos sumažinimą 9 % galima laikyti gana nedideliu.

(151)

Apibendrinant, pirmiau pateikta analizė parodė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš dviejų nagrinėjamųjų šalių kiekis išaugo ir labai padidėjo rinkos dalis. Be to, dėl šių padidėjusių kiekių, kurie pateko į Sąjungos rinką dempingo kainomis, buvo smarkiai sumažintos Sąjungos pramonės kainos.

(152)

Buvo išnagrinėti ir kiti veiksniai, galėję padaryti žalos Sąjungos pramonei. Šiuo atžvilgiu nustatyta, kad neatrodo, jog importas iš kitų trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai ir Sąjungos vartojimo pokyčiai yra tokie, kad dėl jų galėtų nutrūkti priežastinis ryšys, nustatytas tarp importo dempingo kainomis ir Sąjungos pramonės patirtos žalos per TL.

(153)

Remiantis minėtu nagrinėjimu, kurį atlikus buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kainomis, daroma preliminari išvada, kad importas iš KLR ir Tailando Sąjungos pramonei padarė reikšmingą žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(154)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar, nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų antidempingo priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams. Šiuo tikslu ir pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 1 dalį, remiantis visais pateiktais įrodymais, buvo įvertintas tikėtinas galimų priemonių poveikis visoms susijusioms šalims ir tikėtinos priemonių nesiėmimo pasekmės.

(155)

Visi žinomi Sąjungos gamintojai pritaria antidempingo priemonių nustatymui. Primenama, kad dauguma žalos rodiklių parodė neigiamą tendenciją ir kad didelis poveikis padarytas ypač su Sąjungos pramonės gamybos, pardavimo apimtimi, rinkos dalimi ir finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumas ir investicijų grąža.

(156)

Tikimasi, kad nustačius priemones Sąjungos pramonės kainos ir rinkos dalis nustos mažėti, pardavimo kainos pradės didėti ir dėl to Sąjungos pramonės finansinė padėtis žymiai pagerės.

(157)

Kita vertus, jeigu antidempingo priemonės nebūtų nustatytos, tikėtina, kad Sąjungos pramonės rinkos ir finansinė padėtis toliau blogėtų. Tokiu atveju Sąjungos pramonė prarastų daugiau rinkos, nes nebepajėgtų prisitaikyti prie importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina nustatytų rinkos kainų. Sąjungoje tikriausiai toliau mažėtų gamybos apimtis ir būtų uždaromos gamyklos, dėl to gerokai sumažėtų užimtumas.

(158)

Atsižvelgiant į visus pirmiau nurodytus veiksnius, daroma preliminari išvada, kad nustačius antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(159)

Kaip nurodyta 31 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą bendradarbiavo 32 nesusiję importuotojai ir jų importas sudarė maždaug 45 % viso importo iš dviejų nagrinėjamųjų šalių. Apskritai importuotojai prieštarauja antidempingo priemonių nustatymui. Tačiau daugeliu atvejų priemonių poveikis, atrodo, yra nedidelis. Daugeliu atvejų nagrinėjamasis produktas sudaro nedidelę visos importuotojų komercinės veiklos dalį. Be to, kai kurie importuotojai jau pirko kaliojo ketaus jungiamąsias detales su sriegiais iš kitų šaltinių, o importuotojai, šiuo metu perkantys tik iš dviejų nagrinėjamųjų šalių, taip pat gali pakeisti šaltinius, įskaitant Sąjungos pramonę. Tuo remiantis daroma preliminari išvada, kad nustačius laikinąsias priemones importuotojų interesams didelio neigiamo poveikio nebus padaryta.

(160)

Kaip nurodyta 18 konstatuojamojoje dalyje, kaliojo ketaus jungiamosios detalės daugiausia naudojamos gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų dujų, vandens ir šildymo sistemose. Taigi kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais naudotojai yra santechnikai. Atliekant šį tyrimą naudotojai ar vartotojų asociacijos nebendradarbiavo. Kaliojo ketaus jungiamųjų detalių su sriegiais vertė taip pat sudaro nedidelę dalį visos dujų, vandens ar šildymo įrengimo sąnaudų. Tuo remiantis daroma preliminari išvada, kad nustačius laikinąsias priemones naudotojų interesams didelio neigiamo poveikio nebus padaryta.

(161)

Apskritai vertinant bendrą antidempingo priemonių poveikį, teigiamas poveikis Sąjungos pramonei veikiausiai akivaizdžiai kompensuotų galimą neigiamą poveikį kitoms suinteresuotosioms grupėms. Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo dempingo muitai neprieštarauja Sąjungos interesams.

(162)

Suinteresuotosios šalys teigė, kad įvedus antidempingo priemones Sąjungos rinkoje gali susidaryti duopolija, kai rinkoje dominuotų du pagrindiniai skundo pateikėjai ATUSA ir GF. Šiuo atžvilgiu pirmiausia reikėtų pažymėti, kad dabartinė šių dviejų grupių rinkos dalis yra palyginti maža ir tariamai „duopolijai“ tektų gana nedidelė maždaug 30 % rinkos dalis. Ją reikėtų lyginti su kitų dviejų nagrinėjamųjų šalių rinkos dalimi, kuri yra 52,7 %, o importas iš kitų trečiųjų šalių taip pat užima iki 8,4 % rinkos dalį. Kiti Sąjungos gamintojai taip pat užima 7,5 % rinkos dalį.

(163)

Be to, antidempingo muitų tikslas – ne uždrausti visą importą, tačiau atkurti vienodas konkurencijos sąlygas. Vertėtų pažymėti, kad anksčiau nuo 2000 m. iki 2005 m. galiojusios priemonės nesustabdė importo. Priešingai – KLR 2002-2004 m. eksportavo daugiau nei iki 49,4 % antidempingo muito nustatymo. Apskritai tokio didelio skaičiaus veiklos vykdytojų Sąjungos rinkoje buvimas rodo, kad konkurenciją pažeidžiančios duopolijos, dominuojančios Sąjungos rinkoje, rizika yra maža.

(164)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad apskritai, remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamoms KLR ir Tailando kilmės kaliojo ketaus jungiamosioms detalėms su sriegiais nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių.

(165)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas iš dviejų nagrinėjamųjų šalių dempingo kainomis.

(166)

Nustatant šių priemonių dydį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos gamintojų patiriamai žalai pašalinti.

(167)

Apskaičiuojant muito dydį, reikalingą žalingo dempingo poveikiui pašalinti, manyta, kad esant bet kokioms priemonėms Sąjungos gamintojai galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokio tipo gamintojas pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kainomis, panašų produktą parduodamas Sąjungoje.

(168)

Ankstesniame tyrime dėl to paties produkto toks pagrįstas pelnas buvo nustatytas 7 % dydžio (9). Kadangi nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje atrinkti Sąjungos gamintojai galėjo pasiekti panašų pelną, nėra požymių, kad toks pelno dydis nebėra pagrįstas.

(169)

Tuo remiantis Sąjungos gamintojams apskaičiuota panašaus produkto nežalinga kaina. Nežalinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus pirmiau minėtą 7% pelno dydį.

(170)

Tuomet reikalingas kainos padidėjimas buvo nustatytas remiantis svertinės vidutinės importo kainos palyginimu su svertine vidutine nenuostolinga panašaus Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduoto produkto kaina. Taip palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės importo CIF vertės procentu.

(171)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, manoma, kad KLR ir Tailando kilmės importui turėtų būti įvestos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis lygus mažiausiems dempingo ir žalos skirtumams, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(172)

Atsižvelgiant į didelį Kinijos ir Tailando eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį, visoms kitoms bendrovėms abiejose šalyse nustatytas didžiausias atitinkamai tos šalies atrinktoms ar atliekant tyrimą bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytas muitas. Visoms kitoms bendrovėms taikomas muitas bus taikomas toms bendrovėms, kurioms nebendradarbiavimo atliekant tyrimą.

(173)

Priede išvardytoms neatrinktoms bendradarbiaujančioms Kinijos bendrovėms nustatoma laikinojo muito norma yra svertinis atrinktoms bendrovėms nustatytų normų vidurkis.

(174)

Siūlomi šie laikinieji antidempingo muitai:

Kinijos Liaudies Respublika

Tailandas

(175)

Pirmiau nurodytos antidempingo priemonės laikinai nustatytos kaip ad valorem muitai.

(176)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Taigi šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tiems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos ir Tailando kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. nurodyti konkretūs juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos bus netaikomos, ir joms galios muitų normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“.

(177)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (10), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(178)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, visoms kitoms bendrovėms taikomas muito dydis turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuotojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL neeksportavo į Sąjungą.

(179)

Tačiau, Tailando atveju, kai šios bendrovės atitiks pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalies antros pastraipos reikalavimus, jos raginamos pateikti prašymą atlikti peržiūrą pagal tą straipsnį, kad jų padėtis būtų išnagrinėta atskirai.

(180)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per reglamente nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente padarytos išvados dėl muito nustatymo yra preliminarios ir nustatant galutinį muitą gali būti persvarstytos,

15.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 318/28

(1)

2012 m. vasario 16 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Europos Komisija paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis, Kinija arba KLR) kilmės keraminių stalo ir virtuvės reikmenų inicijavimą.

(2)

2012 m. sausio 3 d. ES gamintojų (toliau – skundo pateikėjai), kurie pagamina daugiau negu 30 % visų Sąjungos keraminių stalo ir virtuvės reikmenų, vardu buvo pateiktas skundas. Skunde pateikta šio produkto dempingo ir jo daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako tyrimui pradėti.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems KLR gamintojams, importuotojams, prekiautojams, naudotojams, tiekėjams ir žinomoms susijusioms asociacijoms ir KLR atstovams. Komisija taip pat informavo gamintojus Rusijos Federacijoje, kuri pranešime apie inicijavimą buvo pasiūlyta kaip galima panaši šalis. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(4)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių importuotojų paprašyta pranešti Komisijai apie save ir pateikti pagrindinę informaciją apie su nagrinėjamu produktu susijusią veiklą nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Remdamasi šia informacija Komisija pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį galėtų nuspręsti, ar reikės atrankos, ir, jei reikės, atrinkti bendroves.

(5)

Dėl didelio šiame tyrime dalyvaujančių Sąjungos gamintojų skaičiaus pranešime apie inicijavimą nurodyta, kad Komisija preliminariai atrinko Sąjungos gamintojus žalai nustatyti pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Preliminari atranka atlikta remiantis inicijavimo etape Komisijos turima informacija ir pagrįsta gamintojų pardavimo apimtimi, dydžiu, geografine vieta Sąjungoje ir produktų segmentu. Preliminariai atrinkti šeši Sąjungos gamintojai, gaminantys visų pagrindinių rūšių produktus ir įsisteigę penkiose valstybėse narėse, du iš jų – mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ). Preliminariai atrinktos bendrovės gamina daugiau kaip 15 % visos apskaičiuotos Sąjungos produkcijos. Tačiau vienas iš preliminariai atrinktų gamintojų nenorėjo būti atrinktas, o kelios suinteresuotosios šalys pateikė informacijos, kad buvo nepastebėta valstybė narė, kurioje gamybos mastas yra didelis ir kurią reikėtų įtraukti į tipinę atrinktų gamintojų grupę. Atsižvelgdama į tai Komisija pakeitė preliminariai atrinktą grupę ir į galutinai atrinktą grupę įtraukė septynis Sąjungos gamintojus, gaminančius visų pagrindinių rūšių produktus ir veikiančius šešiose valstybėse narėse, iš jų du gamintojai yra MVĮ. Preliminariai atrinktos bendrovės gamina daugiau kaip 20 % visos apskaičiuotos Sąjungos produkcijos.

(6)

Maždaug 400 eksportuojančių gamintojų arba eksportuojančių KLR gamintojų grupių, iš viso eksportuojančių daugiau kaip 60 % viso eksportuojamo kiekio, pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinktais. Remdamasi gauta informacija Komisija preliminariai atrinko penkis eksportuojančius gamintojus, į Sąjunga eksportuojančius didžiausią produktų kiekį, ir paragino visus Komisijai žinomus eksportuojančius gamintojus pateikti pastabų dėl siūlomos atrinktos grupės. Du preliminariai atrinkti eksportuojantys gamintojai vėliau patikslino atrankos tikslais pateiktą informaciją, taigi jų eksportuojamų produktų kiekis buvo nebepakankamas, kad jie būtų atrinkti. Tada Komisija iš naujo galutinai atrinko penkias didžiausias, t. y. didžiausią produktų kiekį eksportuojančias, bendroves. Atrinktos bendrovės eksportuoja beveik 20 % viso visų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportuojamo kiekio.

(7)

Galiausiai atrinktos bendrovės arba bendrovių grupės:

(8)

Viena bendrovė nesutiko su tuo, kokios bendrovės buvo atrinktos, ir teigė, kad ji turi būti įtraukta į atrinktų bendrovių grupę. Ji teigė, kad ją įtraukus atrinktų bendrovių grupė netaptų pernelyg didelė ir kad tyrimas dėl jos įtraukimo nevėluotų, nes ji yra palyginti maža eksportuotoja. Be to, ji teigė, kad yra užsienio kapitalo įmonė ir jos neįtraukus atrinkta grupė nebūtų tipinė.

(9)

Komisija primena, kad buvo atrinktos didžiausią kiekį eksportuojančios bendrovės, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį atsižvelgiant į tai, kiek gamintojų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Atsižvelgiant į tai, kad ši bendrovė yra palyginti maža eksportuotoja, ją įtraukus atrinkta grupė netaptų tipiškesnė eksportuojamo kiekio požiūriu. Be to, taip pat pažymima, kad bendrovė apie save pranešė labai vėlai – praėjus keturiems mėnesiams po to, kai apie galutinę atranką pranešta visiems eksportuojantiems gamintojams ir patikrinimo tikslais jau apsilankius atrinktų bendrovių patalpose. Todėl prašymas atrinkti buvo atmestas.

(10)

Iki termino atsakymus į atrankos klausimus pateikė ir bendradarbiauti tyrime pasisiūlė daugiau negu šešiasdešimt nesusijusių importuotojų. Iš jų buvo atrinkti penki. Šie penki nesusiję importuotojai buvo atrinkti pagal importo apimtį ir vertę, taip pat pagal Sąjungoje perparduodamą kiekį, jų geografinę vietą, verslo modelį ir produktų segmentą. Atrinktos bendrovės atitiko didžiausią tipinę importo apimtį ir vertę, taip pat Sąjungoje perparduodamą kiekį, kurį buvo galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laiką. Remiantis atrankos etape pateiktais skaičiais, per nagrinėjamąjį laikotarpį jos sudarė maždaug 6 % nagrinėjamojo produkto importo.

(11)

Tam, kad KLR eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija to pageidavusiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos valdžios institucijoms nusiuntė prašymo formas.

(12)

Vienuolika Kinijos eksportuojančių gamintojų ar eksportuojančių gamintojų grupių prašė, kad pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį jiems būtų taikomas RER arba, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jie neatitiko RER sąlygų, – IR. Trys iš šių pageidavusių gamintojų buvo atrinkti, kiti aštuoni – ne. Vienas iš šių neatrinktų eksportuojančių gamintojų vėliau atsiėmė savo prašymą taikyti RER, tačiau paliko prašymą taikyti IR. Likę du atrinkti eksportuojantys gamintojai ir keturios kitos neatrinktos bendrovės paprašė taikyti tik IR.

(13)

Komisija klausimynus nusiuntė penkiems atrinktiems KLR eksportuojantiems gamintojams ir beveik 300 kitų KLR eksportuojančių gamintojų, kurie pateikė prašymus. Be to, klausimynai buvo nusiųsti septyniems atrinktiems Sąjungos gamintojams, penkiems atrinktiems importuotojams, keturioms mažmenininkų ir platintojų asociacijoms, taip pat individualiems mažmenininkams ir platintojams, kurie pateikė prašymus. Be to, klausimynai nusiųsti Indijos, Turkijos, Brazilijos, Tailando ir Rusijos – jos laikytos šalimis kandidatėmis renkantis tinkamą panašią šalį – eksportuojantiems gamintojams.

(14)

Atsakymai gauti iš trylikos KLR eksportuojančių gamintojų ar eksportuojančių gamintojų grupių ir trijų gamintojų iš galimų panašių šalių (Brazilijos, Tailando ir Rusijos). Be to, užpildyti klausimynai gauti iš septynių atrinktų Sąjungos gamintojų ir penkių atrinktų importuotojų. Užpildyti klausimynai taip pat gauti iš vieno mažmenininko, vieno platintojo ir dviejų mažmenininkų ir platintojų asociacijų.

(15)

Komisija dar gavo medžiagos iš daugiau kaip 20 importuotojų, nesusijusių su eksportuojančiu gamintoju, kelių mažmenininkų, rinkodaros programų tiekėjo ir Kinijos lengvosios pramonės ir amatų rūmų (toliau – KLPAR).

(16)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai buvo surengti toliau nurodytų bendrovių patalpose.

(17)

Tikrinamieji vizitai surengti septynių atrinktų Sąjungos gamintojų patalpose.

(18)

Atrinkti Sąjungos gamintojai ir kiti bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai, remdamiesi pagrindinio reglamento 19 straipsnio nuostatomis, paprašė neatskleisti jų tapatybės duomenų. Jie teigė, kad juos atskleidus iškiltų didelio neigiamo poveikio pavojus.

(19)

Tam tikri skundą pateikę Sąjungos gamintojai tiekia Sąjungos pirkėjams, kurie taip pat gauna produktus iš Kinijos, taigi toks importas jiems yra tiesiogiai naudingas. Todėl minėti skundo pateikėjai mano esą pažeidžiami, nes kai kurie jų pirkėjai gali būti nepatenkinti teikiamu arba remiamu skundu dėl tariamai žalingo dempingo. Dėl šių priežasčių jie mano, kad kyla rizika, kad kai kurie pirkėjai imsis atsakomųjų veiksmų. Be to, kai kurie skundą pateikę Sąjungos gamintojai taip pat eksportuoja į Kiniją. Tos bendrovės teigė, kad dėl skundo dėl tariamo žalingo dempingo pateikimo ar palaikymo gali kilti grėsmė jų verslui Kinijoje. Kadangi prašymas buvo pakankamai pagrįstas, jis buvo patenkintas.

(20)

Kai kurių eksportuojančių gamintojų, KLPAR ir kelių nesusijusių importuotojų atstovai teigė, kad jie negali tinkamai pasinaudoti teise į gynybą, kadangi neatskleisti skundo pateikėjai. Jie teigė, kad tokiomis aplinkybėmis šalys negali pakomentuoti esamos būklės ir materialinės žalos, taip pat to, ar gamintojų būtų galima nepriskirti Sąjungos pramonei, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte, ir (arba) atrinktos bendrovių grupės tipiškumo. Tačiau pažymima, kad Komisija užtikrino, kad šiuos dalykus galima patikrinti ir nagrinėti bylose, su kuriomis suinteresuotosioms šalims galima susipažinti, pavyzdžiui, raštais suinteresuotosioms šalims, taip pat siunčiant raštus dėl būklės ir atrankos ir reikalaujant tinkamai dokumentuotos kitų šalių pateiktos informacijos. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

—

Hunan Hualian China Industry Co, Ltd, Hunan Hualian Ebillion Industry Co., Ltd, Hunan Liling Hongguanyao China Industry Co., Ltd ir Hunan Hualian Yuxiang China Industry Co., Ltd (toliau – Hunan Hualian);

—

Guangxi Sanhuan Enterprise Group Holding Co., Ltd ir Guangxi Sanhuan Lucky Xinda Export & Import Co., Ltd (toliau – Guangxi Sanhuan);

—

CHL International Ltd and CHL Porcelain Industries Ltd (toliau – CHL);

—

Shandong Zibo Niceton-Marck Huaguang Ceramics Limited, Shandong Silver Phoenix Company Limited ir Honkonge įsisteigęs susijęs prekiautojas Niceton International Limited (toliau – Niceton);

—

Guangxi Province Beiliu City Laotian Ceramics Co., Ltd.;

—

Fujian Dehua Hiap Huat Koyo Toki Co., Ltd;

—

Shenzhen Baosanhe Ceramics Industrial Co., Ltd;

—

Chaozhou Fairway Ceramics Manufacturing Co., Ltd;

—

Chaozhou Mingyu Porcelain Industries Co., Ltd;

—

Shenzhen Grand Collection Industrial Co., Ltd ir Chaozhou Grand Collection Tableware Co., Ltd (toliau – Grand Collection);

—

Tienshan (Handan) Tableware Co., Ltd;

—

Zibo Kun Yang Ceramic Corporation Limited.

—

Symbol srl, Trevizas, Italija;

—

Metro AG, Diuseldorfas, Vokietija;

—

Ritzenhoff & Breker GmbH & Co. KG, Bad Driburgas, Vokietija;

—

Joseph Maeser GmbH, Dornbirnas, Austrija;

—

IKEA Supply AG, Pratelnas, Šveicarija.

(21)

Bendradarbiaujantis Brazilijos gamintojas paprašė, kad jo pavadinimas būtų neatskleistas, nes jo atskleidimas gali turėti neigiamą poveikį jo verslui. Prašymas laikytas pagrįstu ir patenkintas.

(22)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos truko nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2008 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(23)

Skundo pateikėjai teigė, kad žalos vertinimo laikotarpis turėtų būti pratęstas metais ir prasidėti 2007 m., o KLPAR teigė, kad laikotarpis turėtų būti sutrumpintas metais ir prasidėti tik 2009 m. Pirmojo argumento nepaisyta, nes byloje nebuvo jokių faktų, kuriais remiantis būtų galima manyti, kad penkerių metų laikotarpis geriau atspindėtų tendencijas, kaip teigia skundo pateikėjai. Kalbant apie antrą argumentą, KLPAR apskritai rėmėsi PPO praktika, pagal kurią būtų nustatyta, kad PPO narės negali rinktis pradinio taško, kurį pasirinkus būtų lyginama padėtis laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, ir kad, jei dėl pradinio taško pasirinkimo gali būti lengvai panaikinta išvada dėl žalos, PPO narei gali būti sunku nustatyti tai, kad patiriama materialinė žala. Tačiau, remiantis tyrimu, šiuo atveju sutrumpinus nagrinėjamąjį laikotarpį be reikalo sutrumpėtų analizei skirtas laikotarpis, per kurį, atsižvelgiant į ekonomikos krizės poveikį tam tikriems rodikliams, be viso kito būtų buvę galima susidaryti šališką žalos tendencijos vaizdą. Todėl abu šie argumentai buvo atmesti.

(24)

Nagrinėjamasis produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys, kurių CN kodai yra 6911 10 00, ex 6912 00 10, ex 6912 00 30, ex 6912 00 50 ir ex 6912 00 90 (toliau – nagrinėjamasis produktas). Šie reikmenys gali būti iš porceliano, paprastosios keramikos, akmens keramikos arba tauriosios keramikos ar kitų medžiagų. Pagrindinės žaliavos – mineralai, pavyzdžiui, kaolinas, putnagas ir kvarcas, ir nuo naudojamų žaliavų sudėties priklauso pagamintų galutinių keramikos dirbinių rūšis.

(25)

Keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys parduodami labai įvairių formų, kurios ilgainiui kinta. Jie naudojami labai įvairiose vietose, pavyzdžiui, namuose, viešbučiuose, restoranuose ar priežiūros įstaigose.

(26)

Tyrimo metu pateikti ir išnagrinėti keli argumentai, kodėl į produkto kategoriją reikėtų neįtraukti konkrečių produktų. Toliau apibendrinamas šių argumentų nagrinėjimas.

(27)

Pateiktoje medžiagoje KLPAR teigė, kad į tiriamojo produkto kategoriją reikėtų neįtraukti (plonojo) kaulinio porceliano. Tariamai, (plonasis) kaulinis porcelianas visiškai skiriasi nuo kitų rūšių stalo ir virtuvės reikmenų, nes skiriasi jo fizinės savybės, gamybos procesai, galutinė paskirtis ir tai, kaip vartotojai juos suvokia. Jis gaminamas iš jaučių kaulų miltelių, pastebima tai, kad jis itin baltas ir peršviečiamas. Kaulinis porcelianas labai atsparus mechaniniam poveikiui ir eižėjimui, gaminamas gerokai plonesnio skersmens ir taikant sudėtingesnius ir brangesnius gamybos būdus, kurių Sąjungos gamintojai paprastai netaiko. Be to, (plonąjį) kaulinį porcelianą gamina labai nedaug Sąjungos gamintojų.

(28)

Nagrinėjant tuos prašymus nustatyta, kad, pirma, nėra visuotinai priimtinos kaulinio porceliano apibrėžties. (Plonasis) kaulinis porcelianas yra tik tam tikra minkštojo porceliano forma, o didelė dalis jo žaliavų yra tokios pat kaip ir kitų keramikos dirbinių. KLPAR pateiktoje medžiagoje nurodydami įvairių sudedamųjų dalių derinius ir proporcijas prieštarauja patys sau. Antra, tyrimu nebuvo galima patvirtinti, kad (plonojo) kaulinio porceliano gamybos procesas gerokai sudėtingesnis. Trečia, stalo reikmenys iš (plono) kaulinio porceliano visur – tiek Kinijoje, tiek Sąjungoje – naudojami vienodai. Be to, kietumas ir patvarumas būdinga ne tik (plonajam) kauliniam porcelianui. Pavyzdžiui, itin kieti ir patvarūs yra ir restoranams ar viešojo maitinimo įstaigoms skirti keraminiai stalo reikmenys. Galiausiai, bet ne mažiau svarbu, (plonąjį) kaulinį porcelianą gamina keletas Sąjungos gamintojų, ir šis porcelianas konkuruoja su importuojamu Kinijos kilmės (plonuoju) kauliniu porcelianu. Todėl prašymai (plonojo) kaulinio porceliano neįtraukti į tiriamojo produkto kategoriją laikinai atmetami.

(29)

Du eksportuojantys gamintojai, KLPAR ir įvairūs importuotojai teigė, kad į produkto kategoriją reikėtų neįtraukti keraminių (virtuvinių) peilių. Šis tvirtinimas grindžiamas tarimu, kad, atsižvelgiant į specifiškumą, tokių peilių ir kitų rūšių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų negalima laikyti viena preke. Keraminių (virtuvinių) peilių ašmenyse paprastai būna iš cirkonio oksido pagamintos keraminės medžiagos, kurios nebūna standartiniuose stalo reikmenyse, pavyzdžiui puodeliuose ir lėkštėse. Jie vargiai galėtų būti pakeičiami pagrindinių kategorijų tiriamuoju produktu.

(30)

Remiantis tyrimu, keraminių (virtuvinių) peilių fizinės savybės (forma ir kietumas), pramoninis dizainas ir galutinė paskirtis (pjaustymas) yra tokios pat kaip ir metalinių (virtuvinių) peilių. Taigi, jie skiriasi nuo kitų produktų, dėl kurių vykdomas tyrimas, tuo, kad pastarieji daugiausia yra reikmenys maistui laikyti, nes tokios jų specifinės dizaino ir fizinės savybės.

(31)

Be to, teigta, kad tokių keraminių (virtuvinių) peilių gamybos technologija Sąjungoje netaikoma, taigi tolesnis keraminių (virtuvinių) peilių tyrimas pažeistų Sąjungos ir PPO teisę. Skundo pateikėjai pripažino, kad, jų žiniomis, tokie peiliai Sąjungoje negaminami.

(32)

Taip pat buvo teigta, kad keraminiai (virtuviniai) peiliai parduodami tik išskirtinėse vietose, be to skiriasi jų platinimo kanalai (virtuvinių įrankių platintojai) ir atstovaujančios asociacijos (pjaustymo įrankių asociacija). Tačiau atliekant tyrimą nebuvo galima patvirtinti, kad tai, kas čia išdėstyta, prilygtų kitokiam vartotojų suvokimui, palyginti su kitų rūšių keraminiais stalo ir virtuvės reikmenimis.

(33)

Taip pat teigta, kad keraminiams peiliams taikomomis priemonėmis nebūtų atkurtos sąžiningos stalo reikmenų rinkos sąlygos, o tik pakenkta galutiniams (keraminių (virtuvinių) peilių) vartotojams. Kelios šalys teigė, kad materialinė žala Sąjungos pramonei šiuo atžvilgiu negalėjo būti daroma, nes keraminiai (virtuviniai) peiliai Sąjungoje negaminami. Komisija susiaurino šių argumentų nagrinėjimą ir siekė padaryti išvadą, ar keraminiai (virtuviniai) peiliai ir kitų rūšių keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys laikomi viena preke.

(34)

Remiantis 30 konstatuojamojoje dalyje pateiktais argumentais, atliekant tyrimą laikinai padaryta išvada, kad keraminiai (virtuviniai) peiliai nuo kitų rūšių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų iš esmės skiriasi fizinėmis savybėmis, gamybos procesais ir galutine paskirtimi. Todėl argumentas jų neįtraukti į šio tyrimo produkto kategoriją laikinai priimamas.

(35)

Du importuotojai teigė, kad į produkto kategoriją reikėtų neįtraukti kiniškai arba rytietiškai atrodančių daiktų. Pagrindinė nurodyta priežastis – tokie daiktai negaminami Sąjungoje, tokių gaminių paklausa Sąjungoje visada tenkinta importuotais daiktais ir tokios rūšies importas neturėtų jokio neigiamo poveikio jokiai Sąjungos pramonei tenkančios rinkos daliai.

(36)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad nėra nei visuotinai priimtinos ir objektyvios šios kategorijos daiktų apibrėžties, nei specifinių juos identifikuojančių savybių. Be to, Sąjungos gamintojai gali gaminti tokio stiliaus daiktus. Be to, kiniškai ar rytietiškai atrodantys stalo ir virtuvės reikmenys neturi unikalios ar kitokio galutinės paskirties. Galiausiai, bet nemažiau svarbu, atliekant tyrimą aiškiai nustatyta, kad daugelyje azijietiškų restoranų naudojami vakarietiško stiliaus stalo reikmenys ir kad tos rūšies produktus galima lengvai pakeisti kitais. Todėl prašymai kiniškai arba rytietiškai atrodančių daiktų neįtraukti į tiriamojo produkto kategoriją laikinai atmetami.

(37)

Viena vertus, teigta, kad į produkto kategoriją reikėtų neįtraukti patvariojo porceliano dėl jo unikalių fizinių savybių ir gamybos proceso. Patvarusis porcelianas yra atsparesnis ir tvirtesnis, 6–10 % jo žaliavų sudaro aliuminio oksido milteliai, ir tų žaliavų (kaolino) paruošimo procesas yra unikalus. Patvarųjį porcelianą gamina įgudę meistrai, jo kokybė geresnė, jis brangesnis, palyginti su tradiciniais stalo reikmenimis. Be to, jo negamina nė vienas Sąjungos gamintojas.

(38)

Kita vertus, importuotojas teigė, kad patvarūs stalo reikmenys, paprastai skirti naudoti viešbučiuose, sudaro didelę dalį bendros Kinijos keraminės produkcijos, taigi jų neįtraukus tyrimo rezultatai būtų klaidinantys.

(39)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad nėra nei visuotinai priimtinos ir objektyvios patvariojo porceliano apibrėžties, nei specifinių neginčytinų juos identifikuojančių savybių. Be to, Sąjungos gamintojai gali gaminti šios rūšies stalo reikmenis, taigi tiek Sąjungos, tiek Kinijos gamintojų pagaminti produktai tiesiogiai konkuruoja. Be to, patvariojo porceliano galutinė paskirtis nėra unikali ar kuo nors kitokia. Todėl prašymai patvariojo porceliano neįtraukti į tiriamojo produkto kategoriją laikinai atmetami.

(40)

Švedijos asociacija, atstovaujanti atitinkamiems Švedijos importuotojams, pritarė tam, kad į tyrimo produkto kategoriją reikėtų neįtraukti rankų darbo porceliano. Asociacija rėmėsi sena tokio amato istorija Kinijoje, perkamumu ir tuo, kaip vartotojai skirtingai suvokia Kinijoje pagamintą rankų darbo porcelianą ir Sąjungoje pagamintą ne rankų darbo porcelianą.

(41)

Tačiau atliekant tyrimą nustatyta, kad, viena vertus, nėra visuotinai priimtinos ar objektyvios šios kategorijos apibrėžties ir, kita vertus, rankų darbo porcelianą gamina ir keli Sąjungos gamintojai. Atliekant tyrimą nenustatyta nei iš esmės skirtingų fizinių savybių, palyginti su kitų rūšių keraminiais stalo ir virtuvės reikmenimis, nei to, ar vartotojai skirtingai jį suvokia, palyginti su Sąjungoje pagamintu rankų darbo porcelianu. Todėl prašymas rankų darbo porceliano neįtraukti į tiriamojo produkto kategoriją laikinai atmetamas.

(42)

Įvairūs importuotojai teigė, kad į tyrimo produkto kategoriją reikėtų neįtraukti ranka išpieštų stalo reikmenų. Pateikti argumentai buvo susiję su tuo, kad ranka išpiešti stalo reikmenys būna skirti tam tikriems vartotojams, kad juos galima naudoti kitais tikslais, ne kaip tradicinius stalo reikmenis (pvz., kaip puošmenas), kad Sąjungoje jie negaminami komerciniais kiekiais, kad jie nei sudaro tiesioginę konkurenciją kitiems virtuvės ir (arba) stalo reikmenims, nei gali juos pakeisti, vartotojai juos suvokia kitaip, jie yra prabangūs ir lengviau dūžtantys, jų gamybos procesas – specifinis, imlus darbui ir reikalaujantis labai įgudusių darbuotojų.

(43)

Remiantis tyrimu, iki tapymo etapo produktas yra visiškai tapatus ne ranka išpieštiems stalo reikmenims. Taip pat išsiaiškinta, kad produktas nėra kitoks, nors jo gamybos procese ir yra daugiau rankų darbo; iš tikrųjų, galutiniams naudotojams sunku ranka išpieštą porcelianą atskirti nuo ne ranka išpiešto arba jie to iš viso negali padaryti. Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad ranka išpieštų stalo reikmenų galutinė paskirtis paprastai būna tokia pat kaip ir kitų rūšių keraminių stalo reikmenų ir kad jie nebūtinai lengviau dūžta. Taip pat nustatyta, kad keli Sąjungos gamintojai gamina ranka išpieštą porcelianą ir kad Sąjungoje pagaminti ir importuojami produktai tiesiogiai konkuruoja. Todėl prašymai ranka išpieštų stalo reikmenų neįtraukti į tiriamojo produkto kategoriją laikinai atmetami.

(44)

Vienas importuotojas teigė, kad į tyrimo produkto kategoriją reikėtų neįtraukti po glazūra dekoratyviai ranka išpieštų stalo reikmenų. Pateikti argumentai buvo susiję su tuo, kad po glazūra ranka išpieštų stalo reikmenų gamybos procesas kitoks, jų paskirtis – kitokia (jie tinka sąlyčiui su maistu ir gėrimais, o ant glazūros išpiešti produktai tam tariamai netinka), taip pat skiriasi jų kokybė ir fizinės savybės, būtent, jie tinka sąlyčiui su maistu, juos galima plauti indaplovėse ir naudoti mikrobangų krosnelėse. Ši šalis taip pat teigė, kad nė vienas Sąjungos gamintojas negali ir nenori po glazūra ranka išpieštų stalo reikmenų gaminti komerciniais kiekiais, ir užsiminė, kad nėra pavojaus, kad bus vengiama priemonių, jei po glazūra ištapyti stalo reikmenys būtų neįtraukti į tyrimo produkto kategoriją. Šis importuotojas taip pat teigė, kad vartotojai šiuos reikmenis supranta kitaip, nes šie reikmenys laikomi kolekcinėmis ar gyvenimo būdo prekėmis ir neparduodami komplektais.

(45)

Tačiau atliekant tyrimą nustatyta, kad, viena vertus, nėra visuotinai priimtinos ar objektyvios šios kategorijos apibrėžties ir, kita vertus, keli Sąjungos gamintojai gali gaminti šiuos reikmenis. Be to, pažymėta, kad Sąjungoje pagaminti ir importuojami produktai tiesiogiai konkuruoja. Atliekant tyrimą atskleista, kad produktas fiziškai visiškai tapatus ne ranka išpieštiems stalo reikmenims ir kad paprastas vartotojas po glazūra ranka išpieštų stalo reikmenų neatskiria nuo kitų rūšių dekoruotų stalo reikmenų. Taip pat išsiaiškinta, kad produktas netampa kitokiu dėl to, kad gamybos procese reikia daugiau įgūdžių turinčių darbuotojų, taip pat kad po glazūra ranka išpieštų stalo reikmenų galutinė paskirtis iš esmės yra tokia pat kaip ir kitų rūšių keraminių stalo reikmenų. Todėl prašymai po glazūra ranka išpieštų stalo reikmenų neįtraukti į tiriamojo produkto kategoriją laikinai atmetami.

(46)

Kai kurie importuotojai teigia, kad turėtų būti tiriamos tik tos rinkos, kurioms dabar tiekia skundą pateikę Sąjungos gamintojai. Priešingu atveju muitai padarytų žalos tam tikriems specializuotiems importuotojams, ir šie negalėtų pirkti iš Sąjungos gamintojų. Taip pat teigta, kad prekės ženklą turintys Sąjungos gamintojai negamina kitoms bendrovėms ir kad Sąjungos gamintojai nepriima mažų užsakymų ir nedirba su liejiniais, kurių reikia tam tikroms formoms išgauti. Be to, Sąjungos gamintojai yra nelankstūs ir nesiūlo gaminio dovanos pakuotėje.

(47)

Šis argumentas laikinai atmetamas, nes yra per platus ir neapibrėžtas, be to, nėra jokios objektyvios priežasties tokių prekių neįtraukti į tyrimo produkto kategoriją. Be to, Sąjungos gamintojų produktų asortimentas platus, jie reguliariai pasiūlo naujų produktų, taigi kolekcijos ir produktų asortimentas nuolat kinta. Tokių pat rūšių ir tokios pat kokybės produktus, kokius gamina Sąjungos gamintojai, reguliariai gamina ir eksportuotojai. Be to, atliekant tyrimą nustatyta, kad kai kurie Sąjungos gamintojai produktus gamina naudodami kitų šalių prekės ženklus. Taip pat nustatyta, kad Sąjungos gamintojų gaminami ir iš Kinijos importuojami produktai tarpusavyje tiesiogiai konkuruoja, jie gali būti lengvai vieni kitais pakeisti, jų galutinė paskirtis vienoda, gamybos procesai panašūs, pirkėjai juos suvokia taip pat panašiai. Lankstumo klausimas aptariamas Sąjungos interesų skirsnyje.

(48)

Kinijoje gaminantis importuotojas teigė, kad į tyrimo produkto kategoriją reikėtų neįtraukti akmens keramikos produktų, kurie dažniausiai būna virtuvės reikmenys. Anot šios šalies, Sąjungoje akmens keramikos dirbinių gaminama nedaug ir labai tikėtina, kad skundo pateikėjai akmens keramikos produktus įtraukė tik tam, kad užkirstų kelią pavojui, kad bus vengiama priemonių. Importuotojas taip pat teigė, kad jo nustatytos importuojamų produktų kainos yra daug didesnės negu bet kurio kito Sąjungos gamintojo nustatytos kainos ir kad dėl tų importuojamų prekių kainos nemažinamos ir žalos nepatiriama.

(49)

Tačiau, remiantis tyrimu, Sąjungoje gaminama daug akmens keramikos dirbinių. Taip pat konstatuota, kad Sąjungos gaminami ir iš Kinijos importuojami akmens keramikos produktai tarpusavyje tiesiogiai konkuruoja, jie gali būti lengvai vieni kitais pakeisti, jų galutinė paskirtis vienoda, gamybos procesai ir fizinės savybės panašūs, klientai juos suvokia taip pat panašiai. Su kainomis susiję argumentai nagrinėjami 240 konstatuojamojoje dalyje. Todėl prašymas akmens keramikos dirbinių neįtraukti į tiriamojo produkto kategoriją laikinai atmetamas.

(50)

Ši šalis taip pat teigė, kad į tyrimo produkto kategoriją turėtų būti neįtraukti glazūruoti ir (arba) emaliuoti ar nebalti ir (arba) kintamų spalvų glazūruoti ir (arba) neglazūruoti akmens keramikos produktai. Tačiau šiuo atveju išvados šiame tyrimo etape dar nebuvo galima padaryti.

(51)

Vienas importuotojas teigė, kad tiriamojo produkto apibrėžtoji sritis buvo per plati, kad būtų galima pagrįstai palyginti produktų rūšis. Su gamyba susijusių interesų Kinijoje turintis gamintojas laikėsi panašaus požiūrio. Šiuo atžvilgiu kai kurios šalys taip pat nurodė prekes, kurių paskirtis tik dekoratyvinė.

(52)

Taigi pažymima, kad atitinkami kriterijai, taikyti siekiant nustatyti, ar su tyrimu susijęs produktas galėtų būti laikomas vienu produktu, t. y. jo pagrindinės fizinės ir techninės savybės, išdėstyti toliau. Taigi, vien dekoratyvinės paskirties prekės neįtrauktos. Be to, nors įvairių rūšių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų specifinės savybės tikrai gali skirtis, atlikus tyrimą atskleista, kad, išskyrus keraminius peilius, jų pagrindinės savybės yra tapačios. Be to, faktas, kad nagrinėjamąjį produktą galima pagaminti renkantis skirtingus gamybos procesus, nėra kriterijus, pagal kurį galima būtų nustatyti, ar tai du ar daugiau skirtingų produktų. Galiausiai tyrimas taip pat atskleidė, kad įvairių rūšių nagrinėjamieji produktai buvo paprastai parduodami tais pačiais pardavimo kanalais. Kai kurios specializuotos parduotuvės galbūt renkasi tam tikras konkrečias rūšis, tačiau didelė dalis platintojų (mažmenininkai, universalinės parduotuvės, prekybos centrai) parduoda įvairių rūšių keraminius stalo ir virtuvės reikmenis, kad galėtų savo vartotojams pasiūlyti platų asortimentą. Todėl argumentai, kad tiriamojo produkto apibrėžtoji sritis yra per plati, laikinai atmetami.

(53)

Viena šalis teigė, kad į produkto apibrėžtąją sritį turėtų būti neįtraukiami tam tikri keraminiai prieskonių malūnėliai. Tačiau atliekant tyrimą nepavyko padaryti išvados dėl jų specifiškumo, taigi prašymas laikinai atmestas.

(54)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad visų rūšių keraminių stalo ir virtuvės reikmenų, t. y. keraminių reikmenų, pirmiausia skirtų sąlyčiui su maistu, nepaisant rūšių ir stilių skirtumų, fizinės ir techninės savybės yra vienodos, jų paskirtis iš esmės yra vienoda ir jie gali būti laikomi įvairiomis to paties produkto rūšimis.

(55)

Šie reikmenys ne tik pasižymi tokiomis pačiomis fizinėmis ir techninėmis savybėmis, bet ir visi minėti jų įvairūs stiliai ir rūšys tiesiogiai konkuruoja ir vieną dažnai galima pakeisti kita. Tai aiškiai iliustruoja faktas, kad tarp jų nėra aiškios skiriamosios linijos, t. y. skirtingų rūšių produktai vieni kitus dubliuoja ir tarpusavyje konkuruoja, o paprasti pirkėjai dažnai neatskiria, pavyzdžiui, porcelianinių ir neporcelianinių prekių.

(56)

Tačiau, kaip paaiškinta 29–34 konstatuojamosiose dalyse, taip pat laikyta tinkama susiaurinti produkto apibrėžties sritį, kuria remiantis dabar atliekamas tyrimas, ir neįtraukti į ją keraminių peilių. Todėl nagrinėjamasis produktas laikinai apibrėžiamas kaip Kinijos Liaudies Respublikos kilmės keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys, išskyrus keraminius peilius, kurių KN kodai yra ex 6911 10 00, ex 6912 00 10, ex 6912 00 30, ex 6912 00 50 ir ex 6912 00 90.

(57)

Taigi šio tyrimo tikslais ir remiantis nuoseklia Sąjungos praktika, manoma, kad visi pirmiau aprašytų rūšių produktai, išskyrus keraminius peilius, turėtų būti laikomi vienu produktu.

(58)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Sąjungos pramonės gaminami ir Sąjungoje parduodami keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys, KLR gaminami ir KLR vidaus rinkoje parduodami keraminiai stalo reikmenys ir iš KLR į Sąjungą importuojami keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys, taip pat Brazilijoje, kuri pasirinkta panašia šalimi, gaminami ir parduodami keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys, iš esmės pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir jų galutinė paskirtis yra ta pati.

(59)

Atliekant tyrimą tam tikros suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonės gaminami ir Sąjungoje parduodami keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys nepanašūs į nagrinėjamąjį produktą. Jos teigė, kad tai įrodo prekių savybių, kokybės, vartotojų suvokimo, pardavimo kanalų ir rinkos segmentų skirtumai. Be to, buvo teigiama, kad Sąjungos vartotojai paprastai nagrinėjamąjį produktą suvokia kaip pigesnį produktą ir kad tie produktai nelaikomi geresniais dėl jokių prekės ženklo teikiamų pranašumų.

(60)

Tyrimas atskleidė, kad importuotojai šiuo klausimu pateikė prieštaringus argumentus. Nors vieni teigė, kad nagrinėjamojo produkto kokybė paprastai būna prastesnė ir jo kainų kategorija kitokia, palyginti su Sąjungoje gaminamais produktais, buvo ir teigusių, kad registruotąjį prekės ženklą turintys keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys, gaminami nagrinėjamojoje šalyje, iš Kinijos importuojami didesnėmis kainomis.

(61)

Viena vertus, vienas neatrinktas importuotojas teigė, kad Vokietijos gamintojai ypač akcentuoja, kad „pagaminta Vokietijoje“ reiškia kokybę. Ši šalis teigė, kad plokščių stalo reikmenų, turinčių tam tikrus Vokietijos registruotuosius prekės ženklus, kokybė žymiai geresnė dėl gamybos būdo, nors kiti importuotojai nurodė, kad jie gaminius iš Kinijos perka dėl geros kokybės, liejimo galimybių ir įgudusių darbuotojų. Atliekant tyrimą patvirtinta, kad Sąjungoje tiek prastos, tiek aukštos kokybės keraminiai stalo ir virtuvės reikmenys gaminami ir parduodami tais pačiais platinimo kanalais kaip ir nagrinėjamasis produktas, t. y. per nepriklausomus mažmenininkus, nespecializuotus prekybos centrus ir pan. Todėl konkuruojama toje pačioje rinkoje.

(62)

Be to, ant keraminių stalo ir virtuvės reikmenų nebūtinai nurodoma kilmės šalis. Todėl dažnai vartotojui labai sunku atskirti nagrinėjamojoje šalyje ir Sąjungoje pagamintus keraminius stalo ir virtuvės reikmenis.

(63)

Dėl šių priežasčių daroma išvada, kad, nors ir yra nedidelių skirtumų, nagrinėjamojoje šalyje gaminamų ir iš jos eksportuojamų keraminių stalo ir virtuvės reikmenų, Brazilijoje gaminamų ir jos rinkoje parduodamų keraminių stalo ir virtuvės reikmenų, taip pat Sąjungoje gaminamų ir joje parduodamų keraminių stalo ir virtuvės reikmenų pagrindinės fizinės savybės ir galutinė paskirtis nesiskiria, todėl šie reikmenys pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį laikomi vienodais.

(64)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant antidempingo tyrimus dėl importuojamų KLR kilmės produktų pagal minėto straipsnio 1–6 dalis normalioji vertė nustatoma tiems gamintojams, kurie atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(65)

Kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, vienuolika eksportuojančių KLR gamintojų arba jų grupių pateikė prašymą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) ir per nurodytą laikotarpį užpildė prašymo taikyti RER formą. Tačiau vienas eksportuojantis gamintojas vėliau savo prašymą dėl RER atsiėmė.

(66)

Teisingumo Teismas bylos C-249/10 P Brosmann ir kiti prieš Tarybą sprendime nustatė, kad pagrindinio reglamento 17 straipsnyje nustatyta atranka negali būti taikoma pagal to reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą priimant sprendimus dėl prašymų taikyti individualų rinkos ekonomikos režimą. Teismas nustatė, kad pagal 2 straipsnio 7 dalies c punktą neatrinkti bendradarbiaujantys gamintojai turi teisę į tai, kad jų prašymai taikyti rinkos ekonomikos režimą būtų nagrinėjami, neatsižvelgiant į tai, ar toms neatrinktoms bendrovėms turi būti apskaičiuotas individualus dempingo skirtumas, ar ne (3). Atsižvelgiant į šį sprendimą nuspręsta nagrinėti ne tik trijų atrinktų eksportuojančių gamintojų ar eksportuojančių gamintojų grupių, bet ir septynių neatrinktų eksportuojančių gamintojų ar eksportuojančių gamintojų grupių prašymus taikyti RER. Komisija surinko visą, jos nuomone, būtiną informaciją ir atitinkamų bendrovių patalpose patikrino prašyme taikyti RER pateiktą informaciją.

(67)

Laikantis Sąjungoje įsigalėjusios ir nuoseklios praktikos, tikrinama, ar susijusių bendrovių grupė kaip visuma atitinka RER taikymo reikalavimus. Todėl tais atvejais, kai filialas ar kita su pareiškėju susijusi KLR bendrovė tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvauja gaminant arba parduodant nagrinėjamąjį produktą, atskirai atliekamas kiekvienos bendrovės ir bendrovių grupės, kaip visumos, RER tyrimas.

(68)

Taip patikrinti dešimties eksportuojančių gamintojų, kuriuos sudaro šešiolika juridinių asmenų, prašymai taikyti RER.

(69)

Nustatyta, kad nė vienas iš dešimties KLR bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ar eksportuojančių gamintojų grupių neatitinka RER taikymo kriterijų. Remiantis RER tyrimu, nė vienas eksportuojantis gamintojas, atskirai arba kaip grupė, neturi aiškaus svarbiausių apskaitos dokumentų, kurių nepriklausomas auditas atliekamas pagal tarptautinius apskaitos standartus, rinkinio. Atliekant tyrimą taip pat nustatyta, kad septynios bendrovės arba bendrovių grupės negalėjo Komisijai įrodyti, kad nėra jokių didelių iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Be to, trys iš dešimties bendrovių neįrodė, kad verslo sprendimai priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas, be didelio valstybės kišimosi, o sąnaudos atitinka rinkos vertes.

(70)

Be to, per tikrinamąjį vizitą vienoje iš šių bendrovių nustatyta, kad prašymo taikyti RER formoje ji pateikė klaidinančią ir nepakankamą informaciją, ypač apie susijusią bendrovę. Apskritai bendrovė bendradarbiavo labai nepakankamai, taigi ji buvo informuota, kad gali būti taikoma pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalis, ir paprašyta pateikti savo pastabas. Gavus pastabų įsitikinta, kad bendradarbiaujama nepakankamai, ypač dėl susijusios bendrovės. Todėl laikinai nuspręsta šio eksportuojančio gamintojo nebelaikyti bendradarbiaujančiu eksportuojančiu gamintoju ir visus laikinai ar galutinai nustatytus faktus pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį grįsti turimais faktais.

(71)

Komisija susijusioms KLR bendrovėms, KLR valdžios institucijoms ir skundo pateikėjui oficialiai atskleidė su RER susijusius nustatytus faktus. Jiems buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti juos išklausyti, jei tam būtų svarbių priežasčių.

(72)

Kelios bendrovės teigė, kad Komisija neatsakė į jų prašymus taikyti RER per tris mėnesius, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte. Todėl atliekant tyrimą buvo padaryta procedūrinė klaida, ir, laikantis Brosmann sprendimo (4), Komisija turėtų nutraukti tyrimą.

(73)

Komisija pripažįsta, kad dėl didelio skaičiaus prašymų taikyti RER, išnagrinėtų ir patikrintų vietoje Kinijoje, šiuo konkrečiu atveju buvo neįmanoma per nustatytą laikotarpį priimti sprendimų dėl prašymų taikyti RER. Tačiau primenama, kad Bendrasis Teismas neseniai nustatė, kad vien to, kad sprendimas dėl RER nepriimamas per tris mėnesius, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte, nepakanka, kad būtų anuliuotas reglamentas, kuriuo nustatomos antidempingo priemonės (5). Todėl šis argumentas atmestas.

(74)

Be to, šešios bendrovės užginčijo Komisijos vertinimą, kad jos neturi aiškaus apskaitos dokumentų, kurių nepriklausomas auditas atliekamas pagal tarptautinius apskaitos standartus, rinkinio. Komisija atidžiai išnagrinėjo šiuos argumentus ir nustatė, kad pateiktų paaiškinimų nepakanka atliekant patikrinimus vietoje nustatytiems bendriems faktams paneigti. Konkrečiau, kai kuriais atvejais pateikta nauja informacija prieštaravo anksčiau pateiktai informacijai, o dar kitais atvejais bendrovės pateikė naujų patvirtinamųjų įrodymų, nepateiktų ar neturėtų atliekant patikrinimus vietoje.

(75)

Penkios bendrovės taip pat užginčijo Komisijos nustatytus faktus, kad joms nepavyko įrodyti, kad nėra jokių didelių iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Tačiau gautos pastabos ne tokio pobūdžio, kad reikėtų keisti per tikrinamuosius vizitus Komisijos nustatytus faktus. Visų pirma, bendrovės nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima paneigti pirminius Komisijos nustatytus faktus, kad yra iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, susijusių, pavyzdžiui, su turtu ir naudojimosi žeme teisėmis.

(76)

Galiausiai, dvi bendrovės užginčijo nustatytus faktus, kad joms nepavyko įrodyti, kad verslo sprendimai priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas, be didelio valstybės kišimosi, o sąnaudos atitinka rinkos vertes. Visų pirma, iš vienos bendrovės gautos pastabos nebuvo tokios, kad reikėtų paneigti Komisijos nustatytus faktus, kad valstybė kišosi į samdymo politiką, be to, dar viena bendrovė pateikė naujos ir prieštaraujančios informacijos, susijusios su žaliavų įsigijimu.

(77)

Taigi, nebuvo pateikta nė vieno argumento, kuriuo remiantis būtų galima pakeisti nustatytus faktus, susijusius su sprendimu dėl RER.

(78)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nė vienas iš dešimties bendradarbiaujančių KLR eksportuojančių gamintojų ar jų grupių, prašiusių taikyti RER, negalėjo įrodyti, kad atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus.

(79)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, visai šaliai taikomas muitas, jeigu toks yra, nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami šie kriterijai:

(80)

Trys atrinkti eksportuojantys gamintojai ir septyni neatrinkti eksportuojantys gamintojai, prašę RER, taip pat prašė IR tuo atveju, jei RER nebūtų nustatytas. Be to, du atrinkti eksportuojantys gamintojai ir keturi neatrinkti eksportuojantys gamintojai prašė tik IR. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį, tirti tik atrinktų bendrovių prašymai taikyti IR.

(81)

Atsižvelgiant į tai, kad visi prašymai taikyti RER laikinai atmesti ir, remiantis turima informacija, laikinai nustatyta, kad taikyti IR prašiusios visos atrinktos bendrovės atitinka IR taikymo kriterijus.

(82)

Individualaus nagrinėjimo prašymus pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį pateikė septyni neatrinkti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai ar eksportuojančių gamintojų grupės.

(83)

Šiuo tyrimo etapu Komisija nepriėmė jokių sprendimų dėl individualaus nagrinėjimo prašymų; sprendimai bus priimti atėjus laikui.

(84)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis vidaus rinkos kainomis arba apskaičiuota normaliąja verte panašioje šalyje.

(85)

Siekdama nustatyti normaliąją vertę, pranešime apie tyrimo inicijavimą Komisija nurodė ketinanti tinkama panašia valstybe pasirinkti Rusijos Federaciją ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas šiuo klausimu.

(86)

Komisija gavo daug pranešimų, kad Rusija yra netinkama panaši šalis. Visų pirma, remiantis gauta informacija, Rusijoje yra didžiulė porceliano rinka, kurios specializacija – dekoratyvinis porcelianas iš brangių medžiagų, o nagrinėjamojo produkto vidaus gamyba yra gana maža, palyginti su vidaus suvartojimu. Be to, Rusijos rinka saugoma nustačius netarifines kliūtis, pavyzdžiui, GHOST sertifikavimo sistemos. Todėl padaryta išvada, kad Rusija nėra tinkama panaši šalis.

(87)

Komisija atitinkamai išnagrinėjo, ar kitos šalys galėtų būti pagrįstai pasirenkamos kaip panašios šalys, ir nusiuntė raštus žinomiems kelių šalių, įskaitant Tailandą, Indiją, Malaiziją, Turkiją, Braziliją, Ukrainą, Indoneziją, Egiptą, Kolumbiją, Pietų Korėją, Bangladešą ir Argentiną, gamintojams, į kuriuos atsakė ir norą bendradarbiauti su Komisija patvirtino Indijos, Turkijos, Brazilijos ir Rusijos gamintojai. Tačiau užpildytą klausimyną pateikė tik trys Brazilijos, Tailando ir Rusijos gamintojai. Atliekant tyrimą nustatyta, kad Brazilijoje yra konkurencinė keraminių stalo ir virtuvės reikmenų rinka, kurioje yra daug gamintojų ir taikomi gana nedideli muitai. Be to, bendradarbiaujančio Brazilijos gamintojo pateikti duomenys buvo patikrinti ir nustatyta, kad informacija yra patikima ir ja remiantis galima nustatyti normaliąją vertę.

(88)

Atsižvelgiant į tai ir atsižvelgiant į visą šiame tyrimo etape turimą informaciją, Brazilija laikinai pasirinkta tinkama ir pagrįsta panašia šalimi, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(89)

Atsižvelgiant į tai, kad visi prašymai taikyti RER atmesti, normalioji vertė visiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams nustatyta remiantis iš panašios šalies gamintojo gauta informacija, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(90)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar Brazilijoje nepriklausomiems pirkėjams parduotas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Nustatyta, kad Brazilijos bendradarbiaujančio gamintojo Brazilijos vidaus rinkoje parduodamas panašaus produkto kiekis Sąjungoje yra tipiškas, palyginti su atrinktų eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuojamo nagrinėjamojo produkto parduodamu kiekiu.

(91)

Komisija vėliau patikrino, ar toks pardavimas gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia nepriklausomiems pirkėjams parduoto kiekio dalis buvo parduota pelningai. Pelningais buvo laikomi pardavimo sandoriai, kai vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. Todėl buvo nustatytos Brazilijos gamintojo gamybos sąnaudos per TL.

(92)

Tų rūšių produkto, kurio kiekis, parduotas tos rūšies produkto vidaus rinkoje didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 proc, o vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo ne mažesnė nei tos rūšies produkto vieneto gamybos sąnaudos, normalioji vertė kiekvienai produkto rūšiai apskaičiuota pagal viso nagrinėjamosios rūšies produkto pardavimo faktinių vidaus rinkos kainų svertinį vidurkį, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas ar ne.

(93)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus rinkos kainą, kuri buvo apskaičiuota pagal tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinę svertinę kainą.

(94)

Produkto rūšių, kurios nebuvo parduodamos pelningai, normalioji vertė apskaičiuota remiantis Brazilijos gamintojo gamybos sąnaudomis, pridėjus pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (PBA) ir Brazilijos gamintojo gautą pelną už pelningus produktus.

(95)

Kadangi visi bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, kuriems buvo suteiktas IR, eksportavo prekes į Sąjungą parduoti tiesiogiai nepriklausomiems Sąjungos pirkėjams, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos buvo nustatytos remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

(96)

Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Dempingo skirtumai nustatyti lyginant individualias atrinktų eksportuotojų kainas EXW sąlygomis ir panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje kainas arba, atitinkamai, apskaičiuotąją normaliąją vertę.

(97)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus padarytos korekcijos atsižvelgiant į prekybos lygį, fizinių savybių skirtumus, taip pat kitus veiksnius, turinčius įtakos kainų palyginamumui, t. y. į tai, kad kai kurie produktai turi prekės ženklą.

(98)

Pirmiausia nagrinėta, ar galima koreguoti prekybos lygį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punktą. Šiuo atžvilgiu nustatyta, kad iš Kinijos buvo eksportuojama iš esmės didmeninės prekybos lygiu, o panašioje šalyje pardavinėta ir mažmeninės prekybos lygiu. Atliekant tyrimą dar nustatyta, kad abiejose rinkose kainos lygiui įtakos turėjo skirtingos platinimo grandinės, ir tai turėjo poveikio sąžiningam eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimui. Be to, atliekant tyrimą taip pat nustatyta, kad didžiosios dalies Kinijos eksportuojamų produktų pardavimo apimtis buvo didelė, o panašioje šalyje didžiosios dalies vietos rinkoje parduodamų produktų pardavimo apimtis mažesnė, dėl to tuo pačiu prekybos lygiu dviejose susijusiose rinkose atsiranda kainų skirtumų. Atitinkamai, siekiant sąžiningai palyginti eksporto kainą ir normaliąją vertę, normalioji vertė pakoreguota pagal kainų skirtumus tuo pačiu prekybos lygiu panašioje šalyje ir, tam tikrais atvejais, pagal kainų skirtumus, susijusius su kiekvienu prekybos lygiu parduodamu kiekiu.

(99)

Antra, išnagrinėta, ar užtikrintas koregavimas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktą dėl fizinių savybių skirtumų. Atliekant tyrimą nustatyta, kad šiuo atžvilgiu Kinijos eksportuojantys gamintojai savo produktus suskirstė į penkias kategorijas nuo A iki E, ir kiekvienos kategorijos produktų kainos gerokai skyrėsi. Tačiau didžiąją eksporto į Sąjungą dalį sudaro A, B arba C kategorijos produktai arba jų deriniai. Vis dėlto, šis skirstymas į kategorijas nėra visuotinis arba pagrįstas kokiais nors bendraisiais visos pramonės masto standartais, skirstymas yra veikiau atliekamas bendrovių, todėl kainas galima diferencijuoti. Kita vertus, panašios šalies gamintojas Brazilijos vidaus rinkoje parduoda tik A kategorijos ekvivalentą, todėl nustatyta, kad poveikio kainų palyginamumui būta. Atitinkamai, eksporto kaina pakoreguota ją padidinant iki Kinijos A kategorijos, kad ją būtų galima lyginti su panašaus gamintojo produkto, parduodamo Brazilijos rinkoje, kaina.

(100)

Trečia, atliekant tyrimą nustatyta, kad Brazilijos gamintojas Brazilijos rinkoje parduoda tik prekės ženklais pažymėtus produktus, o Kinijos eksportuojantys gamintojai neparduoda prekės ženklais pažymėtų produktų ir parduoda tik savo etiketėmis paženklintus produktus arba generinius keraminius stalo ir virtuvės reikmenis. Vartotojai prekės ženklais pažymėtus produktus suvokia kaip prestižinius, užtikrintos kokybės ir dizaino, taigi didesnės rinkos kainos, o generiniai (savo etikete paženklinti) produktai paprastai parduodami gerokai žemesnėmis kainomis, nors jų fizinės ir techninės savybės tokios pat. Nors prekės ženklu pažymėto produkto papildomą vertę paprastai sunku tiksliai įvardyti, nes ji priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, klientų suvokimo, prekės ženklo pripažinimo ir kitų skaičiais neįvardijamų veiksnių, Brazilijos gamintojas šiuo konkrečiu atveju patvirtino, kad jo keraminiai produktai, pažymėti prekės ženklu, Brazilijos rinkoje gali būti parduodami gerokai didesne kaina negu kiti prekės ženklu nepažymėti (generiniai) produktai. Atitinkamai, normalioji vertė buvo dar pakoreguota, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punkte.

(101)

Dar pakoreguota atsižvelgiant į transporto frachto, draudimo, tvarkymo ir papildomas išlaidas, pakavimo, kreditų ir banko mokesčius bei komisinius, jei jie, kaip nustatyta, visais atvejais buvo pagrįsti, tikslūs ir paremti įrodymais.

(102)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, dempingo skirtumai eksportuojantiems gamintojams, kuriems suteiktas IR, nustatyti remiantis panašiai šaliai nustatytos pakoreguotos vidutinės svertinės normaliosios vertės ir kiekvienos bendrovės pakoreguotos vidutinės svertinės nagrinėjamojo produkto eksporto kainos palyginimu, ir išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi.

(103)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas atrinktų eksportuojančių gamintojams taikomo dempingo skirtumų svertinis vidurkis. Tuo remiantis, procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinasis dempingo skirtumas neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams yra 26,6 %

(104)

Kad būtų galima apskaičiuoti dempingo skirtumą, visos šalies mastu taikomą nebendradarbiaujantiems arba nežinomiems eksportuojantiems KLR gamintojams, pirmiausia, palyginus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytą eksporto į Sąjungą apimtį ir atitinkamus Eurostato statistinius duomens, nustatytas bendradarbiavimo lygis.

(105)

Atsižvelgiant į tai, kad ši KLR pramonės šaka susiskaidžiusi, laikyta, kad atliekant šį tyrimą KLR pramonės atstovai visapusiškai bendradarbiavo, nes bendradarbiavę eksportuojantys gamintojai eksportuoja daugiau kaip 60 % viso iš KLR į Sąjungą eksportuojamo nagrinėjamojo produkto kiekio. Todėl skirtumas visos šalies mastu, taikomas visiems kitiems eksportuojantiems gamintojams, buvo nustatytas taikant didžiausio dempingo skirtumo, nustatyto atrinktų eksportuojančių gamintojų tipinių rūšių produktams ir jų kiekiui, svertinį vidurkį. Tuo remiantis, preliminariai nustatytas dempingo dydis visos šalies mastu yra 58,8 % CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą.

(106)

Atsižvelgiant į tai, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinojo dempingo skirtumai yra tokie:

(107)

Visam Sąjungoje pagamintam produkto kiekiui nustatyti naudotasi visa turima informacija apie Sąjungos gamintojus, įskaitant skunde pateiktus duomenis, taip pat vėliau pateikta informacija, susijusia su gamintojais, kurie šiame tyrime apie save nepranešė. Visas Sąjungoje pagamintas panašaus produkto kiekis apskaičiuotas ekstrapoliuojant Europos ir nacionalinių asociacijų pateiktus duomenis, juos kryžmiškai lyginant su pavienių gamintojų pateiktas duomenimis, taip pat su moksliniuose tyrimuose ir statistikos šaltiniuose pateikiamais duomenimis.

(108)

Per TL panašų produktą Sąjungoje gamino daugiau kaip 200 Sąjungos gamintojų. Remiantis tuo, kas išdėstyta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, apskaičiuota, kad per TL Sąjungoje iš viso pagaminta 240 200 tonų. Remiantis pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalimi, Sąjungos pramonei priskiriami visi Sąjungos gamintojai, kurie pagamina visą Sąjungos produkciją ir kurie toliau vadinami Sąjungos pramone. Sąjungos pramonė padalyta į dvi – MVĮ ir didesnių bendrovių – grupes. Tuo laikotarpiu MVĮ produkcija sudarė 42 % visos Sąjungos produkcijos. Iš tikrųjų, Sąjungos produkcija labai fragmentuota, nors didžioji jos dalis yra Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje.

(109)

Sąjungos vartojimas nustatytas remiantis Eurostato statistiniais importo duomenimis, susijusiais su tiriamuoju produktu, ir pateikta informacija apie Sąjungos pramonės parduodamą kiekį Sąjungos rinkoje.

(110)

Taigi vartojimo Sąjungoje raida buvo tokia:

1   lentelė

(111)

Bendras keraminių stalo ir virtuvės reikmenų vartojimas Sąjungoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 12 % Vartojimas labiausiai (17 %) sumažėjo 2008–2009 m.

(112)

Šį bendrą vartojimo sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu reikėtų vertinti kartu atsižvelgiant į atsigavimą po 2009 m. ekonomikos krizės. Keraminių stalo ir virtuvės reikmenų rinkoje numatomos geros perspektyvos (6).

(113)

Remiantis Eurostato duomenimis, importuojamo nagrinėjamojo produkto kiekio, rinkos dalies ir vidutinių kainų raida buvo tokia:

2   lentelė

(114)

Viso importo iš Kinijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 % ir per TL buvo 485 814 tonų. Tačiau vertinant procentais, importas iš Kinijos sumažėjo mažiau negu bendras ES vartojimas. Iš tikrųjų, vertinant visu nagrinėjamuoju laikotarpiu, Kinijos importo rinkos dalis padidėjo nuo 64,8 % 2008 m. iki 66,9 % tiriamuoju laikotarpiu.

(115)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo kaina padidėjo 17,7 %, t. y. nuo 1 274 iki 1 499 EUR/toną. Tai vidutinė visų importuojamų nagrinėjamųjų produktų importo kaina už toną, todėl tendencijai poveikio gali turėti produktų asortimento pokyčiai.

(116)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos, pakoreguotos pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis (t. y. atskaičius vežimo Sąjungoje išlaidas, nuolaidas ir lengvatas), palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis bendradarbiaujančių KLR eksportuotojų kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje (t. y. be nuolaidų ir prireikus pakoregavus pagal CIF kainas Sąjungos pasienyje ir tinkamai atsižvelgiant į taikomus muitus, muitinio įforminimo sąnaudas ir išlaidas po importo). Žemesnių kategorijų produktų kainos buvo pakoreguotos pagal A kategorijos lygio kainas, nes nustatyta, kad iš vartotojo perspektyvos žemesnių kategorijų produktai konkuruoja su A kategorijos produktais, kaip konstatuota ir 61 konstatuojamojoje dalyje. Siekiant neutralizuoti kainos elementą, siejamą su prekės ženklu, Sąjungos pramonės kainos prireikus taip pat pakoreguotos atsižvelgiant į prekybos lygio skirtumus.

(117)

Palyginus nustatyta, kad per TL dėl KLR kilmės produktų, Sąjungoje parduodamų dempingo kainomis, Sąjungos pramonės pardavimo kainos, išreikštos procentais, priverstinai sumažintos 26,3–47,6 %

(118)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius Sąjungos pramonės padėčiai įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(119)

Makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas ir dempingo skirtumų dydis) vertinti visos Sąjungos gamybos lygiu. Vertinimas grįstas Europos ir nacionalinių asociacijų pateikta informacija, patikrinta kryžmiškai lyginant su gamintojų pateikta informacija ir turimais oficialiais statistiniais duomenimis.

(120)

Mikroekonominiai rodikliai (atsargos, pardavimo kainos, pelningumas, grynųjų pinigų srautai, investicijos, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, darbo užmokestis ir gamybos sąnaudos) nagrinėti atrinktų Sąjungos gamintojų lygiu. Vertinimas grįstas jų pateikta ir tinkamai patikrinta informacija.

(121)

Nagrinėjant kai kuriuos mikroekonominius rodiklius (pardavimo kainą, pelningumą, investicijų grąžą ir gamybos sąnaudas) atrinktų bendrovių, patenkančių į specifinę grupę, rezultatai įvertinti atsižvelgiant į tai grupei tenkančią visos Sąjungos produkcijos dalį (taikyti specialūs koeficientai, susiję su kiekvienos grupės produkcijos apimtimi visame keraminių stalo reikmenų sektoriuje, t. y. 42 % MVĮ, 58 % – ne MVĮ). Atitinkamai užtikrinta, kad didelių bendrovių rezultatai neiškreiptų žalos analizės, ir kad, jei tik įmanoma, būtų tinkamai atsižvelgta į mažų bendrovių, kurioms tenka didelė Sąjungos produkcijos dalis, padėtį.

(122)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų panaudojimo raida buvo tokia:

3   lentelė

(123)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo 15 % Apskritai, gamybos sumažėjimas ryškesnis negu Sąjungos vartojimo sumažėjimas tuo pačiu laikotarpiu. Gamyba atsigavo ne taip greitai kaip vartojimas 2010 m.

(124)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo 13 % Nepaisant to, pramonės pajėgumų panaudojimo rodiklis nagrinėjamuoju laikotarpiu toliau mažėjo – iš viso jis sumažėjo 2 %, t. y. iki 74,1 %

(125)

Sąjungos rinkoje Sąjungos pramonės pardavimas nesusijusiems pirkėjams mažėjo sparčiau (dar 8 %) negu vartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Pažymima, kad 2009–2010 m. pardavimo apimtis toliau mažėjo, tačiau Sąjungos vartojimas padidėjo 8 %

4   lentelė

(126)

Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 % arba 2,1 procentinio punkto.

5   lentelė

(127)

Užimtumas mažėjo visą nagrinėjamąjį laikotarpį ir sumažėjo 21 % Tendencija panaši į pardavimo nesusijusiems pirkėjams apimties mažėjimo Sąjungos rinkoje tendenciją.

6   lentelė

(128)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, padidėjo 8 % Tai nutiko iš dalies dėl Sąjungos pramonės pastangų reaguoti į spaudimą, jaučiamą dėl importo dempingo kainomis iš Kinijos.

7   lentelė

(129)

Dempingo skirtumai pateikti skirsnyje apie dempingą. Visi nustatyti skirtumai gerokai didesni už de minimis lygį. Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kaina apimtį ir kainą, faktinio dempingo skirtumo poveikis negali būti laikomas nereikšmingu.

(130)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės laikotarpio pabaigos atsargų lygis absoliučiais skaičiais sumažėjo 14 % Atliekant tyrimą nustatyta, kad tai šios rūšies pramonės, kurioje daugiausia gaminama pagal užsakymus, atveju tai nėra esminis rodiklis.

8   lentelė

(131)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos sumažėjo 12 %

9   lentelė

(132)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų grąžos (IG), pajėgumo padidinti kapitalą, investicijų ir darbo užmokesčio raida buvo tokia:

10   lentelė

(133)

Sąjungos pramonės pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 0,7 procentiniais punktais. 2008–2010 m. pelningumas sumažėjo net 4,1 procentiniu punktu ir mažiausias buvo 2010 m.

(134)

Reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje Sąjungos pramonės padėtis jau buvo sunki dėl didžiulio kiekio pigių iš Kinijos į Sąjungos rinką importuojamų prekių, kurių kiekis gerokai padidėjo 2002–2004 m. ir kurios užėmė labai didelę rinkos dalį, kai 2005 m. buvo panaikinta tokių prekių importo kvota. Dėl to teko iš esmės restruktūrizuoti šį sektorių, nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje buvusį ties išnykimo riba.

(135)

Todėl, atsižvelgiant į šią raidą dar iki nagrinėjamojo laikotarpio, pelno, gauto nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje, negalima laikyti normaliu pelnu. Šiuo atžvilgiu nepateikta jokios informacijos, taigi laikoma, kad tinkamu atskaitos tašku laikinai gali būti odinės avalinės – kito plačiai naudojamo ir svarbaus produkto, dėl kurio buvo atliekamas antidempingo tyrimas, – normalaus pelno lygis. Tas pelno lygis yra 6 % (7) Taigi, akivaizdu, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė apskritai negalėjo pasiekti pelno lygio, kurį būtų galima laikyti priimtinu šio produkto atveju.

(136)

Apskirtai, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės grynųjų pinigų srautas gerokai padidėjo. Tačiau tai reikėtų priskirti kelioms didelėms ir įsitvirtinusioms bendrovėms, o ne MVĮ. Grynųjų investicijų lygis sumažėjo 33 % Tačiau reikia pažymėti, kad nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje MVĮ investicijų lygis buvo beveik lygus nuliui. Nagrinėjamuoju laikotarpiu tik dvi ne MVĮ buvo pajėgios nemažai investuoti. Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąža sumažėjo labiau negu pelningumas.

(137)

2008 m.–TL vidutinis darbuotojo darbo užmokestis padidėjo 2 % Šis darbo sąnaudų padidėjimas gerokai atsilieka nuo bendros darbo sąnaudų raidos Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu, ir tai reiškia, kad Sąjungos pramonė stengėsi darbo užmokestį išlaikyti kuo mažesnį.

(138)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos sąnaudos sumažėjo 10 %

11   lentelė

(139)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo tokie žalos rodikliai, kaip gamybos apimtis, pajėgumai, pardavimas nesusijusiems pirkėjams ir užimtumas.

(140)

Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai suprastėjo su Sąjungos gamintojų finansine veikla susiję žalos rodikliai, kaip antai pelningumas, investicijos ir investicijų grąža.

(141)

Apskritai, nagrinėjamuoju laikotarpiu pelnas ne tik niekada nepasiekė patenkinamo pelno lygio, bet ir mažėjo. Dėl nuolatinio Sąjungos pramonės pardavimo kainų mažėjimo pramonė tam tikru metu beveik nebegalėjo gauti jokio pelno.

(142)

Nors Sąjungos pramonės produktyvumas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, tai labiausiai lėmė didžiulės pastangos konkuruoti su labai paplitusiomis iš Kinijos importuojamomis prekėmis, parduodamomis dempingo kaina.

(143)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonei buvo daroma materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(144)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis ištirta, ar importas dempingo kainomis iš Kinijos padarė Sąjungos pramonei tokią didelę žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Be to, nagrinėti kiti žinomi su importu dempingo kaina nesusiję veiksniai, galėję daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kaina.

(145)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos vartojimas sumažėjo 12 % Kartu importo dempingo kainomis iš Kinijos rinkos dalis didėjo, nors jo kiekis sumažėjo maždaug 9 % Be to, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 20 %, o rinkos dalis susitraukė nuo 23 % 2008 m. iki 20,9 % per TL.

(146)

Nuo 2009 m. iki TL pabaigos Sąjungos vartojimas padidėjo, nors Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo, priešingai gerokam importo iš KLR dempingo kainomis apimties padidėjimui per tą laikotarpį.

(147)

Importo iš Kinijos dempingo kainomis kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. NET jei nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos vidutinė kaina padidėjo 18 %, ypač TL ji nuosekliai išliko gerokai mažesnė už Sąjungos pramonės pardavimo kainas, taigi Sąjungos rinkoje tebebuvo daromas spaudimas kainoms. Taigi, Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainų sumažėjimą galima priskirti kainų sumažėjimui dėl importo iš Kinijos į Sąjungos rinką dempingo kaina. Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų sumažėjimas ir užimtumo lygis rodo, kad dėl tokio importo dėta pastangų.

(148)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad iš Kinijos importuojamų prekių paplitimas ir importo iš Kinijos dempingo kainomis, vykdomo kainomis, dėl kurių nuolat buvo mažinamos Sąjungos pramonės kainos, rinkos dalies padidėjimas lėmė Sąjungos pramonės patirtą materialinę žalą, kurią pirmiausia rodo jos bloga finansinė padėtis ir beveik visų žalos rodiklių verčių sumažėjimas.

(149)

Kiti veiksniai, nagrinėti tiriant priežastinį ryšį: paklausos Sąjungos rinkose ir jos segmentų raida, Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai, nagrinėjamojo produkto importas iš kitų šalių, antikonkurencinė praktika Sąjungos rinkoje, gamybos būdų skirtumai ir naudotų produktų rinka. Nagrinėti ir kiti veiksniai.

(150)

Toliau pateiktoje lentelėje pateikiami duomenys apie importo iš kitų trečiųjų šalių apimtį nagrinėjamuoju laikotarpiu. Apimties ir kainų tendencijos grindžiamos Eurostato duomenimis.

12   lentelė

(151)

Importas iš trečiųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 12 %, tačiau šių importuojamų prekių rinkos dalis išliko gana stabili.

(152)

Reikėtų pažymėti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių kainos padidėjo 6 % ir visada buvo didesnės nei vidutinės Kinijos eksportuojamų produktų pardavimo kainos (TL jas viršijo 68 %).

(153)

KLPAR pareiškė pastabą, kad importas iš Turkijos 2010–2011 m. padidėjo 8 %, o importo iš Turkijos kainos tariamai buvo tik maždaug 20 % didesnės negu importo iš Kinijos kainos.

(154)

Dėl šio argumento pažymima, kad, lyginant padėtį nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje ir pabaigoje, importo iš Turkijos apimtis padidėjo 10 % arba 1,1 procentiniu punktu, o jo vidutinės kainos nuolat buvo gerokai didesnės (37–60 %) už importo iš Kinijos kainas. Be to, šis importas niekada neužėmė didesnės negu 5,6 % rinkos dalies. Taigi sunku būtų konstatuoti, kad Sąjungos pramonė materialinę žalą patiria dėl importo iš Turkijos.

(155)

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas priežastis daroma išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nepadarė materialinio poveikio Sąjungos pramonės padėčiai.

(156)

Vokietijoje įsisteigusi importuotojų asociacija ir keli jos nariai tvirtino, kad, remiantis galutinių vartotojų kainomis, produkto kokybe ir pardavimo kanalais, tiriamųjų keraminių produktų rinka turėtų būti padalyta į bent šiuos tris segmentus: aukščiausios kokybės (labai geros kokybės, brangūs), vidutinės arba prastos kokybės (vidutinė arba prasta kokybė, vidutinės arba mažos kainos) ir specialūs produktai (pavyzdžiui, dekoratyvinės prekės, suvenyrai, vazonai ir viešbučiams skirtas porcelianas). Tariamai, didžioji dalis Sąjungos produkcijos parduodama aukščiausios kokybės ir (arba) specialių produktų rinkose, o iš Kinijos importuojamos prekės daugiausia skirtos mažų kainų rinkos segmentui. Sąjungos pramonė daugiausia orientuojasi į specializuotas parduotuves, o ne vietas, kuriose apsiperka paprasti vartotojai. Todėl iš Kinijos importuotos prekės tiesiogiai nekonkuruoja su Sąjungos produkcija.

(157)

Tačiau atlikus tyrimą šie įtarimai negalėjo būti patvirtinti. Pirma, pažymima, kad panašaus produkto kategorija neapima tam tikrų prekių, kurias pamini ši šalis, pavyzdžiui tik dekoratyvinės paskirties prekių (žr. 51 ir 52 konstatuojamąsias dalis). Antra, atliekant tyrimą nustatyta, kad dabartinė Sąjungos produkcija skirta visoms rinkoms, kaip ir iš Kinijos importuojama produkcija. Iš tikrųjų, nemaža iš Kinijos importuojamų prekių dalis patenka į vadinamuosius aukščiausios kokybės ar specialių produktų segmentus. Didžiosios Britanijos importuotojas teigė, kad iš Kinijos importuoja aukščiausios kokybės produktus, o ES bendrovių grupė, turinti gamybos interesų Kinijoje, taip pat nurodė labai dideles kainas, kurias Sąjungos rinkoje nustato savo Kinijos kilmės akmens keramikos produktams.

(158)

Galiausiai, daroma nuoroda į B.1.2 skirsnį, kuriame konstatuota, kad visų rūšių nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas laikomi vienu produktu. Taigi, reikėtų nagrinėti nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto lygiu. Todėl negali būti priimtas joks argumentas dėl tam tikrų segmentų.

(159)

Europos importuotojų ir mažmenininkų asociacija ir KLPAR nurodė, kad Sąjungoje sumažėjo paklausa. Vienas neatrinktas importuotojas teigė, kad porceliano, visų pirma pagalbinių bei papildomų prekių paklausa ir paklausa privačiame sektoriuje labai sumažėjo, o likusi paklausa yra itin įvairi. Panašiai kelios šalys teigė, kad dėl kintančios mados vartotojai šiais laikais ieško įperkamų keraminių stalo ir virtuvės reikmenų. Didmenininko požiūriu, aukščiausios kokybės produktų rinka mažėja ir toliau mažės ateinančius kelerius metus.

(160)

Pasak minėtos Europos importuotojų ir mažmenininkų asociacijos, mažėjanti paklausa lemia Sąjungos gamintojų pardavimo ir gamybos apimties sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(161)

KLPAR teigė, kad, remiantis skundu, vartojimo Sąjungoje lygis visu nagrinėjamuoju laikotarpiu labai svyruoja, o svyravimai atitinka bendrąsias makroekonomines sąlygas. Remiantis KLPAR, nagrinėjamuoju laikotarpiu žalos veiksniai, suformuluoti tuo metu, kai svyravo paklausa Sąjungos ir kitose rinkose, taip pat kai svyravo tiek Sąjungos gamintojų, tiek iš Kinijos importuojamų prekių pardavimo apimtis, atitiko paklausos pokyčius.

(162)

Vokietijoje įsisteigusi importuotojų asociacija ir keli jos nariai teigė, kad Kinijos importo skaičiai po Sąjungos plėtros 2004 m. ir šio produkto importo kvotų panaikinimo 2005 m. sausio 1 d. atspindi didžiulę pigesnių stalo reikmenų paklausą Sąjungos rinkoje 2002–2005 m., o 2005–2010 m. ši paklausa sumažėjo. Tariamai, Sąjungos gamintojai nenorėjo ir (arba) negalėjo patenkinti tokios paklausos.

(163)

Kalbant apie šiuos argumentus, pirmiausia daroma nuoroda į B.1.2 skirsnį, kuriame konstatuota, kad visų rūšių nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas laikomi vienu produktu. Todėl bet koks argumentas dėl tam tikro asortimento yra nėra svarbus, ir turi būti nagrinėjamas nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto lygmeniu.

(164)

Antra, tvirtinimas, kad žalos rodikliai buvo suformuluoti tuo metu, kai svyravo paklausa kitose eksporto rinkose, prieštarauja faktui, kad atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto veiklos rezultatų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama.

(165)

Trečia, kaip konstatuota D.2 skirsnyje, nagrinėjamuoju laikotarpiu vartojimas sumažėjo. Nebuvo įrodymų, patvirtinančių, kad Sąjungos gamintojai nenorėjo ir (arba) negalėjo patenkinti didelės pigesnių stalo reikmenų paklausos Sąjungoje. Priešingai, atliekant tyrimą nustatyta, kad per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos gamintojai tenkino įvairių rūšių produktų, įskaitant pigesnius stalo reikmenis, paklausą. NET jei nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje ir svyravo vartojimo lygis, ir tai galėjo prisidėti prie prastų Sąjungos pramonės rodiklių tam tikrame etape, apskritai šis poveikis negali būti laikomas tokiu, kad būtų nutrauktas importo dempingo kainomis ir Sąjungos pramonei padarytos žalos per TL priežastinis ryšys.

(166)

Todėl šie argumentai buvo atmesti.