14.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/1

(1)

taikydamos tam tikrus Sąjungos aktus, kuriais reglamentuojamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas vidaus rinkoje, valstybės narės privalo veiksmingiau bendradarbiauti ir keistis informacija tarpusavyje ir su Komisija. Tuose aktuose dažnai nesukonkretintos praktinės tokio keitimosi informacija priemonės, todėl turi būti nustatyta tinkama praktinė tvarka;

(2)

vidaus rinkos informacinė sistema (toliau – VRI) yra bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis Komisijos sukurta ir internetu prieinama taikomoji programa, skirta padėti valstybėms narėms praktiškai įgyvendinti Sąjungos aktuose nustatytus keitimosi informacija reikalavimus suteikiant galimybę naudotis centralizuotu ryšių palaikymo mechanizmu, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tarpvalstybiniam keitimuisi informacija ir tarpusavio pagalbai. VRI pirmiausia padeda kompetentingoms institucijoms identifikuoti atitinkamą instituciją kitoje valstybėje narėje, valdyti keitimąsi informacija, įskaitant asmens duomenis, laikantis paprastų ir vienodų procedūrų bei įveikti kalbos barjerus naudojantis iš anksto suformuluotais ir išverstais darbo eigos modeliais. Komisija turėtų suteikti VRI naudotojams bet kokią esamą papildomą vertimo raštu funkciją, jeigu tokia yra, kuri atitiktų jų poreikius, būtų suderinama su keitimosi informacija VRI saugumo ir konfidencialumo reikalavimais ir galėtų būti suteikta nepatiriant didelių išlaidų;

(3)

siekiant įveikti kalbos barjerus, VRI iš esmės turėtų veikti visomis Sąjungos oficialiomis kalbomis;

(4)

taikant VRI turėtų būti siekiama gerinti vidaus rinkos veikimą suteikiant galimybę naudotis veiksminga, patogia valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei Komisijos administracinio bendradarbiavimo įgyvendinimo priemone, tokiu būdu sudarant palankesnes sąlygas šio reglamento priede išvardytų Sąjungos aktų taikymui;

(5)

2011 m. vasario 21 d. Komisijos komunikate „Geresnis bendrosios rinkos valdymas užtikrinant glaudesnį administracinį bendradarbiavimą. Vidaus rinkos informacinės sistemos (VRI) aprėpties plėtimo ir plėtros strategija“ pateikti planai dėl galimo VRI naudojimo išplėtimo įtraukiant ir kitus Sąjungos aktus. 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikate Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti „Bendros pastangos skatinti naująjį augimą“ akcentuojama VRI svarba stiprinant atitinkamų subjektų bendradarbiavimą (įskaitant bendradarbiavimą vietos lygiu), tokiu būdu padedant gerinti bendrosios rinkos valdyseną. Todėl būtina sukurti tvirtą VRI teisinį pagrindą ir nustatyti bendras taisykles, kurių laikantis būtų užtikrintas VRI veikimo veiksmingumas;

(6)

kai vienoje iš Sąjungos akto nuostatų reikalaujama, kad valstybės narės keistųsi asmens duomenimis ir joje numatoma tokio duomenų tvarkymo paskirtis, ta nuostata turėtų būti laikoma tinkamu teisiniu pagrindu asmens duomenims tvarkyti laikantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 ir 52 straipsniuose išdėstytų sąlygų. VRI pirmiausia turėtų būti laikoma priemone, skirta keitimuisi informacija, įskaitant asmens duomenis, kuris kitu atveju būtų vykdomas naudojantis kitomis priemonėmis, įskaitant paštą, faksą arba elektroninį paštą, pagal Sąjungos aktuose valstybių narių institucijoms ir įstaigoms nustatytą teisinę prievolę. Asmens duomenys, kuriais keičiamasi per VRI, turėtų būti renkami, tvarkomi ir naudojami tik tais tikslais, kuriais jie buvo iš pradžių surinkti ir jų atžvilgiu turėtų būti taikomos visos atitinkamos apsaugos priemonės;

(7)

pagal privatumo apsaugos visą ciklą principą VRI buvo kuriama laikantis teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų ir joje iš pat pradžių buvo užtikrinama asmens duomenų apsauga, visų pirma apribojant prieigą prie asmens duomenų, kuriais keičiamasi VRI. Todėl VRI apsaugos ir saugumo lygis yra gerokai aukštesnis nei kitų keitimosi informacija priemonių, pavyzdžiui, įprastinio pašto, telefono, fakso ar elektroninio pašto;

(8)

valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei Komisijos administracinis bendradarbiavimas elektroninėmis priemonėmis turėtų būti vykdomas pagal asmens duomenų apsaugos taisykles, nustatytas 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (3) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (4). Direktyvoje 95/46/EB ir Reglamente (EB) Nr. 45/2001 vartojamų terminų apibrėžtys turėtų būti vartojamos ir šiame reglamente;

(9)

Komisija teikia ir administruoja VRI programinę įrangą ir IT infrastruktūrą, užtikrina VRI saugumą, administruoja nacionalinių VRI koordinatorių tinklą ir dalyvauja rengiant mokymus bei teikiant techninę pagalbą VRI naudotojams. Tuo tikslu Komisija turėtų turėti teisę susipažinti tik su tais asmens duomenimis, kurie yra būtini jos užduotims atlikti vykdant šiame reglamente nustatytas pareigas, pavyzdžiui, nacionalinių VRI koordinatorių registracijai. Komisija taip pat turėtų turėti teisę susipažinti su asmens duomenimis, kurie buvo užblokuoti VRI ir su kuriais susipažinti paprašė duomenų subjektas, kai tokių duomenų ieškoma kito VRI subjekto prašymu. Komisijai neturėtų būti suteikta teisė susipažinti su asmens duomenimis, kuriais keičiamasi vykdant administracinį bendradarbiavimą per VRI, išskyrus atvejus, kai Sąjungos akte numatytas Komisijos vaidmuo vykdant tokį bendradarbiavimą;

(10)

siekiant užtikrinti skaidrumą, ypač duomenų subjektams, šio reglamento priede turėtų būti išvardytos Sąjungos aktų nuostatos, kurioms įgyvendinti turi būti naudojama VRI;

(11)

ateityje VRI naudojimas gali būti išplėstas įtraukiant naujas sritis, kuriose ji gali padėti užtikrinti veiksmingą Sąjungos akto įgyvendinimą ekonomiškai efektyviomis, vartotojui patogiomis priemonėmis, atsižvelgiant į technines galimybes ir bendrą poveikį VRI. Komisija turėtų atlikti reikiamus bandymus, kad patikrintų, ar techniniu požiūriu VRI yra parengta bet kokiam numatytam VRI naudojimo išplėtimui. Sprendimai dėl VRI naudojimo išplėtimo įtraukiant papildomų Sąjungos aktų turėtų būti priimami taikant įprastą teisėkūros procedūrą;

(12)

bandomieji projektai yra naudinga priemonė patikrinti, ar VRI naudojimo išplėtimas yra pagrįstas, ir pritaikyti technines funkcijas bei procedūrines priemones prie VRI naudotojų reikalavimų prieš priimant sprendimą dėl VRI išplėtimo. Valstybės narės turėtų visokeriopai dalyvauti sprendžiant, kurie Sąjungos aktai turėtų būti įtraukti į bandomąjį projektą ir kokios turėtų būti tokio bandomojo projekto sąlygos, siekiant užtikrinti, kad bandomasis projektas atspindėtų VRI naudotojų poreikius ir kad būtų visiškai laikomasi nuostatų dėl asmens duomenų tvarkymo. Tokios sąlygos turėtų būti nustatytos atskirai kiekvienam bandomajam projektui;

(13)

nė viena šio reglamento nuostata neturėtų trukdyti valstybėms narėms ir Komisijai nuspręsti naudoti VRI keitimuisi informacija, nesusijusiam su asmens duomenų tvarkymu;

(14)

šiame reglamente turėtų būti nustatytos taisyklės, kaip naudoti VRI administraciniam bendradarbiavimui, kuris, inter alia, gali apimti dviejų subjektų keitimąsi informacija, pranešimo procedūras, įspėjimo mechanizmus, susitarimus dėl savitarpio pagalbos ir problemų sprendimą;

(15)

šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių teisei nuspręsti, kurios nacionalinės institucijos vykdo šiame reglamente nustatytas prievoles. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė su VRI susijusias funkcijas ir įsipareigojimus pritaikyti prie vidaus administracinių struktūrų, taip pat atsižvelgti į konkretaus VRI darbo eigos modelio poreikius. Valstybės narės turėtų galėti paskirti papildomų VRI koordinatorių nacionalinių VRI sistemos koordinatorių užduotims atlikti, pavieniui arba kartu su kitais, tam tikroje vidaus rinkos srityje, pagal administracinį suskirstymą, pagal geografinį regioną arba pagal kitą kriterijų. Valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie paskirtus VRI koordinatorius, tačiau joms neturėtų būti privaloma nurodyti papildomus VRI koordinatorius VRI, kai tai nebūtina tinkamam jos veikimui užtikrinti;

(16)

kad administracinis bendradarbiavimas per VRI būtų veiksmingas, valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad jų VRI subjektai turėtų reikiamų išteklių prievolėms pagal šį reglamentą vykdyti;

(17)

nors VRI iš esmės yra kompetentingų institucijų administracinio bendradarbiavimo priemonė, kuri plačiajai visuomenei neprieinama, gali prireikti sukurti technines priemones, kad ir išorės subjektai, pvz., piliečiai, įmonės ir organizacijos, galėtų per ją bendrauti su kompetentingomis institucijomis siekiant teikti informaciją ar gauti duomenis arba pasinaudoti savo, kaip duomenų subjektų, teisėmis. Tokios techninės priemonės turėtų apimti tinkamas duomenų apsaugos priemones. Siekiant užtikrinti aukšto lygio saugumą, bet kokia tokia sukurta viešoji sąsaja turėtų būti techniškai visiškai atskirta nuo VRI, prie kurios prieigą turėtų turėti tik VRI naudotojai;

(18)

VRI sistemos naudojimas SOLVIT tinklo techniniam palaikymui turėtų nedaryti poveikio SOLVIT procedūros, kuri grindžiama valstybių narių savanorišku įsipareigojimu, neformaliam pobūdžiui, laikantis 2001 m. gruodžio 7 d. Komisijos rekomendacijos dėl SOLVIT (Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo) naudojimo principų (5) (SOLVIT rekomendacija). Siekiant užtikrinti tolesnį SOLVIT tinklo veikimą remiantis galiojančiais darbiniais susitarimais, viena ar kelios nacionalinio VRI koordinatoriaus užduotys gali būti pavestos SOLVIT centrams pagal jų veiklos kompetenciją, kad jie galėtų veikti nepriklausomai nuo nacionalinio VRI koordinatoriaus. Asmens duomenų ir konfidencialios informacijos kaip SOLVIT procedūrų dalies tvarkymui turėtų būti suteiktos visos šiame reglamente nustatytos garantijos, nedarant poveikio rekomendacijos dėl SOLVIT neprivalomam pobūdžiui;

(19)

VRI apima internetu grindžiamą jos naudotojams skirtą programos sąsają, tačiau tam tikrais atvejais ir atitinkamos valstybės narės prašymu gali būti tikslinga apsvarstyti techninius tiesioginio duomenų perdavimo iš nacionalinių sistemų į VRI sprendimus, jeigu tokios nacionalinės sistemos, visų pirma skirtos pranešimo procedūroms, jau yra sukurtos. Tokių techninių sprendimų įgyvendinimas turėtų priklausyti nuo jų tinkamumo, išlaidų ir numatomos naudos įvertinimo rezultatų. Tie sprendimai neturėtų daryti poveikio esamoms struktūroms ir nacionalinei kompetencijų nustatymo tvarkai;

(20)

valstybėms narėms įvykdžius įsipareigojimą pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (6) 15 straipsnio 7 dalį pateikti pranešimą laikantis 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB, nustatančioje informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (7), nustatytos tvarkos, iš jų neturėtų būti reikalaujama tokį patį pranešimą pateikti ir per VRI;

(21)

keitimasis informacija per VRI yra valstybių narių institucijų teisinė prievolė teikti savitarpio pagalbą. Siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, kompetentingos institucijos per VRI iš kitos valstybės narės gautos informacijos įrodomoji vertė administracinėse procedūrose neturėtų būti nuvertinta vien dėl to, kad ji atsiųsta iš kitos valstybės narės ar gauta elektroninėmis priemonėmis, ir ta kompetentinga institucija tą informaciją turėtų vertinti taip pat kaip ir jos valstybėje narėje parengtus panašius dokumentus;

(22)

norint užtikrinti aukštą duomenų apsaugos lygį, reikėtų nustatyti ilgiausius asmens duomenų saugojimo VRI laikotarpius. Tačiau tie laikotarpiai turėtų būti gerai subalansuoti deramai atsižvelgiant į poreikį užtikrinti tinkamą VRI veikimą, taip pat duomenų subjektų teises visiškai pasinaudoti savo teisėmis, pavyzdžiui, gauti įrodymą apie įvykusį pasikeitimą informacija, kad galėtų apskųsti sprendimą. Duomenų saugojimo laikotarpiai visų pirma neturėtų viršyti to, kas būtina šio reglamento tikslams pasiekti;

(23)

turėtų būti įmanoma tvarkyti VRI naudotojų vardus, pavardes ir kontaktinius duomenis su šio reglamento tikslais suderinamoms reikmėms, be kita ko, vykdyti VRI koordinatorių ir Komisijos naudojimosi VRI stebėseną, ryšių, mokymų ir viešinimo iniciatyvas bei informacijos apie administracinį bendradarbiavimą arba savitarpio pagalbą vidaus rinkoje rinkimą;

(24)

Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėtų vykdyti stebėseną ir siekti užtikrinti, kad būtų taikomas šis reglamentas, įskaitant atitinkamas nuostatas dėl duomenų saugumo, inter alia, palaikydamas ryšius su nacionalinėmis duomenų apsaugos institucijomis;

(25)

siekdamos užtikrinti veiksmingą VRI veikimo stebėseną ir ataskaitų teikimą bei šio reglamento taikymą, valstybės narės turėtų teikti atitinkamą informaciją Komisijai;

(26)

duomenų subjektai turėtų būti informuoti apie jų asmens duomenų tvarkymą VRI ir apie tai, kad jie turi teisę susipažinti su duomenimis, kurie su jais susiję, ir teisę reikalauti, kad netikslūs duomenys būtų ištaisyti, o neteisėtai tvarkomi duomenys būtų ištrinti, laikantis šio reglamento ir nacionalinės teisės aktų, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB;

(27)

siekiant sudaryti galimybes valstybių narių kompetentingoms institucijoms įgyvendinti teisines nuostatas dėl administracinio bendradarbiavimo ir veiksmingo keitimosi informacija per VRI, gali reikėti nustatyti tokio keitimosi praktines priemones. Tas priemones turėtų patvirtinti Komisija atskiru kiekvieno iš priede išvardytų Sąjungos aktų arba kiekvienos administracinio bendradarbiavimo procedūros įgyvendinimo aktu ir šios priemonės turėtų apimti pagrindines technines funkcijas bei procedūrines priemones, reikalingas atitinkamoms administracinio bendradarbiavimo procedūroms įgyvendinti per VRI. Komisija turėtų užtikrinti VRI programinės įrangos ir IT infrastruktūros techninę priežiūrą ir plėtojimą;

(28)

siekiant duomenų subjektams užtikrinti pakankamą skaidrumą, iš anksto parengti darbo eigos modeliai, klausimų ir atsakymų rinkiniai, formos ir kitos su administracinio bendradarbiavimo procedūromis susijusios VRI priemonės turėtų būti skelbiamos viešai;

(29)

kai taikydamos Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnį valstybės narės apriboja duomenų subjektų teises arba joms taiko išimtis, informacija apie tokius apribojimus ar išimtis turėtų būti skelbiama viešai, kad duomenų subjektams būtų užtikrintas visiškas skaidrumas. Tokios išimtys ar apribojimai turėtų būti būtini ir proporcingi numatytam tikslui, ir jiems turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės;

(30)

jeigu Sąjunga yra sudariusi tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis, kurie taip pat apima šio reglamento priede išvardytų Sąjungos aktų nuostatų taikymą, turėtų būti galima į administracinio bendradarbiavimo procedūras, kuriose naudojama VRI, įtraukti tose trečiosiose šalyse veikiančius VRI subjektų partnerius, su sąlyga, jog buvo nustatyta, kad atitinkama trečioji šalis užtikrina tinkamą asmens duomenų apsaugos lygį laikantis Direktyvos 95/46/EB;

(31)

2007 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimas 2008/49/EB dėl vidaus rinkos informacinės sistemos įgyvendinimo užtikrinant asmens duomenų apsaugą (8) turėtų būti panaikintas. 2009 m. spalio 2 d. Komisijos sprendimas 2009/739/EB, kuriuo nustatomos valstybių narių informacijos mainų elektroniniu būdu praktinės priemonės pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje VI skyrių (9), turėtų būti toliau taikomas klausimams, susijusiems su keitimusi informacija pagal Direktyvą 2006/123/EB;

(32)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (10);

(33)

valstybių narių veiklos, susijusios su veiksmingu šio reglamento taikymu, rezultatų stebėsena turėtų būti atliekama metinėje ataskaitoje dėl VRI veikimo, grindžiamoje iš VRI gautais statistiniais duomenimis ir kitais atitinkamais duomenimis. Valstybių narių veiklos rezultatai turėtų būti vertinami, inter alia, remiantis vidutine atsakymų pateikimo trukme siekiant užtikrinti greitus kokybiškus atsakymus;

(34)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti VRI naudojimo administraciniam bendradarbiavimui taisykles, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl jo apimties ir poveikio ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(35)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuotasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris pateikė nuomonę 2011 m. lapkričio 22 d. (11),

a)

registruoti VRI koordinatorius bei kompetentingas institucijas arba tvirtinti jų registraciją;

b)

būti pagrindiniu valstybių narių VRI subjektų kontaktiniu punktu sprendžiant dėl VRI kylančius klausimus, įskaitant informavimą apie aspektus, susijusius su asmens duomenų apsauga pagal šį reglamentą;

c)

palaikyti ryšius su Komisija dėl klausimų, susijusių su VRI, įskaitant informavimą apie aspektus, susijusius su asmens duomenų apsauga pagal šį reglamentą;

d)

teikti informaciją, mokymus ir paramą, įskaitant pagrindinę techninę pagalbą, valstybių narių VRI subjektams;

e)

pagal vykdomos kontrolės apimtį užtikrinti veiksmingą VRI veikimą, įskaitant valstybių narių VRI subjektų laiku vykdomą tinkamą reagavimą į prašymus dėl administracinio bendradarbiavimo.

a)

užtikrina VRI programinės įrangos ir IT infrastruktūros saugumą, prieinamumą, techninę priežiūrą ir plėtojimą;

b)

suteikia daugiakalbę sistemą, įskaitant esamas vertimo raštu funkcijas, kartu su valstybėmis narėmis rengia mokymus ir teikia pagalbos valstybėms narėms naudotis VRI tarnybos paslaugas;

c)

registruoja nacionalinius VRI koordinatorius ir suteikia jiems prieigą prie VRI;

d)

atlieka asmens duomenų tvarkymo operacijas VRI, kai tai numatyta šiame reglamente, vadovaudamasi tikslais, nustatytais priede išvardytuose taikytinuose Sąjungos aktuose;

e)

atlieka šio reglamento taikymo stebėseną ir teikia ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui pagal 25 straipsnį.

a)

numatyta Sąjungos akte;

b)

numatyta 11 straipsnyje nurodytame įgyvendinimo akte siekiant sudaryti palankesnes sąlygas valstybių narių kompetentingų institucijų administraciniam bendradarbiavimui taikant priede išvardytų Sąjungos aktų nuostatas arba

c)

būtina prašymams pateikti, siekiant naudotis jų, kaip duomenų subjektų, teisėmis pagal 19 straipsnį.

a)

aiškia ir suprantama forma informaciją apie VRI pagal Reglamento (EB) Nr. 45/2001 11 ir 12 straipsnius;

b)

informaciją apie administracinio bendradarbiavimo per VRI procedūrų, nurodytų šio reglamento 11 straipsnyje, duomenų apsaugos aspektus;

c)

informaciją apie duomenų subjektų teisių išimtis arba apribojimus, nurodytus šio reglamento 20 straipsnyje;

d)

administracinio bendradarbiavimo procedūrų rūšis, pagrindines VRI funkcijas ir duomenų, kurie gali būti tvarkomi VRI, kategorijas;

e)

išsamų visų įgyvendinimo arba deleguotųjų aktų dėl VRI, priimtų remiantis šiuo reglamentu arba kitu Sąjungos aktu, sąrašą ir šio reglamento priedo suvestinę redakciją bei jo vėlesnius pakeitimus kitais Sąjungos aktais.

a)

nereikia iš esmės keisti esamų administracinio bendradarbiavimo procedūrų;

b)

apie numatomą VRI naudojimą pranešta nacionalinei priežiūros institucijai, jei to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, ir

c)

tai nedaro neigiamo poveikio veiksmingam VRI veikimui VRI naudotojų atžvilgiu.

a)

informacija tvarkoma pagal priede nurodyto Sąjungos akto nuostatą ir jai lygiavertę trečiosios šalies teisės nuostatą;

b)

informacija keičiamasi arba ji teikiama laikantis tarptautinio susitarimo, kuriuo numatomas:

c)

atitinkama trečioji šalis užtikrina tinkamą asmens duomenų apsaugą pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 2 dalį, įskaitant tinkamas apsaugos priemones, kurias taikant užtikrinama, kad VRI tvarkomi asmens duomenys būtų naudojami tik tam tikslui, dėl kurio jais buvo keičiamasi pradžioje, ir Komisija priėmė sprendimą pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnio 6 dalį.

14.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/12

(1)

pagrindinis standartizacijos tikslas – apibrėžti savanoriškai taikomas technines ar kokybės specifikacijas, kurias dabartiniai ar būsimi produktai, gamybos procesai ar paslaugos galėtų atitikti. Standartizacijai gali būti priskiriami įvairūs klausimai, pavyzdžiui, įvairių tam tikro produkto lygių ir dydžių arba techninių specifikacijų standartizavimas produktų ar paslaugų rinkose, kuriose suderinamumas ir sąveika su kitais produktais ar sistemomis yra esminiai;

(2)

Europos standartizacijos sistemą organizuoja atitinkami suinteresuotieji subjektai arba ji jiems organizuojama remiantis nacionaliniu atstovavimu (Europos standartizacijos komitetas (CEN) ir Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (Cenelec)) ir tiesioginiu dalyvavimu (Europos telekomunikacijų standartizacijos institutas (ETSI)), ji grindžiama Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) standartizacijos srityje pripažintais principais, būtent darnos, skaidrumo, atvirumo, sutarimo, savanoriško taikymo, nepriklausomumo nuo konkrečių interesų ir veiksmingumo (toliau – pagrindiniai principai). Pagal pagrindinius principus, svarbu, kad visos atitinkamos suinteresuotosios šalys, įskaitant viešosios valdžios institucijas bei mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), būtų tinkamai įtrauktos į nacionalinį ir Europos standartizacijos procesą. Nacionalinės standartizacijos institucijos taip pat turėtų skatinti ir palengvinti suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą;

(3)

Europos standartizacija taip pat padeda didinti įmonių konkurencingumą, nes, visų pirma, palengvinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas, tinklų sąveika, ryšių priemonės, technologijų plėtra ir inovacijos. Europos standartizacija sustiprina Europos pramonės konkurencingumą pasaulio mastu, ypač jei ji parengta bendradarbiaujant su tarptautinėmis standartizacijos institucijomis, būtent su Tarptautine standartizacijos organizacija (ISO), Tarptautine elektrotechnikos komisija (IEC) ir Tarptautine telekomunikacijų sąjunga (ITU). Standartais daromas didelis teigiamas ekonominis poveikis, nes, pavyzdžiui, skatinama ekonominė tarpusavio skvarba vidaus rinkoje, taip pat naujų ir patobulintų produktų arba rinkų ir pagerintų tiekimo sąlygų plėtra. Todėl standartais paprastai didinama konkurencija ir mažinamos gamybos ir pardavimo sąnaudos – tai apskritai naudinga ekonomikai ir ypač vartotojams. Standartais gali būti išlaikoma ir gerinama kokybė, teikiama informacija ir užtikrinama sąveika bei suderinamumas, taigi stiprinama vartotojų sauga ir jie gauna daugiau naudos;

(4)

Europos standartus priima Europos standartizacijos organizacijos, t. y. CEN, Cenelec ir ETSI;

(5)

Europos standartai labai svarbūs vidaus rinkoje, pavyzdžiui, kai darant rinkai teiktinų produktų atitikties esminiams tų produktų atitinkamuose Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytiems reikalavimams prielaidą taikomi darnieji standartai. Tie reikalavimai turėtų būti tiksliai apibrėžti, siekiant neleisti, kad Europos standartizacijos organizacijos juos aiškintų klaidingai;

(6)

standartizacija tampa vis svarbesnė vykdant tarptautinę prekybą ir atveriant rinkas. Sąjunga turėtų stengtis skatinti Europos standartizacijos organizacijų ir tarptautinių standartizacijos institucijų bendradarbiavimą. Sąjunga taip pat turėtų skatinti vykdyti dvišalius veiksmus su trečiosiomis šalimis, siekdama koordinuoti standartizacijos pastangas ir skatinti Europos standartų taikymą, pavyzdžiui, derantis dėl susitarimų ar komandiruojant standartizacijos ekspertus į trečiąsias šalis. Be to, Sąjunga turėtų skatinti Europos standartizacijos organizacijų ir privačių forumų bei konsorciumų ryšį, drauge išlaikydama Europos standartizacijos viršenybę;

(7)

Europos standartizacijai taikoma speciali teisinė sistema, kurią sudaro trys skirtingi teisės aktai, būtent, 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (3), 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas 1673/2006/EB dėl Europos standartizacijos finansavimo (4) ir 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimas 87/95/EEB dėl standartizacijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje (5). Tačiau galiojanti teisinė sistema jau neatitinka pastaraisiais dešimtmečiais Europos standartizacijos srityje įvykusių pokyčių. Todėl dabartinę teisinę sistemą reikėtų supaprastinti ir pritaikyti naujiems standartizacijos aspektams, kad būtų atsižvelgta į tuos naujausius pokyčius ir būsimus uždavinius Europos standartizacijos srityje. Tai ypač susiję su aktyvesniu paslaugų standartų rengimu ir standartizacijos leidinių, kitų nei oficialūs standartai, plėtojimu;

(8)

2010 m. spalio 21 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos standartizacijos ateities (6), taip pat 2010 m. vasario mėn. Europos standartizacijos sistemos peržiūros ekspertų grupės (Express) ataskaitoje „Standartizacija siekiant konkurencingos ir inovatyvios Europos. 2020 m. vizija“ pateikiama nemažai strateginių rekomendacijų, susijusių su Europos standartizacijos sistemos persvarstymu;

(9)

norint užtikrinti standartų ir standartizacijos kaip politikos priemonės veiksmingumą Sąjungoje būtina veiksminga ir efektyvi standartizacijos sistema – lankstus ir skaidrus pagrindas sutarimui tarp visų dalyvių rasti, be to, sistema turi būti finansiškai perspektyvi;

(10)

2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (7) pateikiamos bendrosios nuostatos, skirtos padėti paslaugų teikėjams naudotis įsisteigimo laisve ir laisvam paslaugų judėjimui palengvinti, kartu užtikrinant aukštą paslaugų kokybę. Pagal šią direktyvą valstybės narės įpareigojamos bendradarbiaujant su Komisija skatinti savanoriškai taikomų Europos standartų rengimą, kad būtų lengviau suderinti įvairių valstybių narių paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas, informacijos teikimą gavėjui ir paslaugos teikimo kokybę. Tačiau Direktyva 98/34/EB taikoma tik produktų standartams, o paslaugų standartams ji nėra aiškiai taikoma. Be to, riba tarp paslaugų ir prekių tarptautinėje rinkoje palaipsniui nyksta. Praktikoje ne visada įmanoma aiškiai atskirti produktų standartus nuo paslaugų standartų. Į daugelį produktų standartų įtraukiama dalis apie paslaugas, tuo tarpu paslaugų standartai taip pat dažnai iš dalies susiję su produktais. Taigi, būtina dabartinę teisinę sistemą priderinti prie šių naujų aplinkybių ir į jos taikymo sritį įtraukti paslaugų standartus;

(11)

kaip ir kiti standartai, paslaugų standartai taikomi savanoriškai ir turėtų būti rengiami atsižvelgiant į rinkos tendencijas ir viešąjį interesą, didžiausią dėmesį skiriant ūkinės veiklos vykdytojų ir suinteresuotųjų subjektų, kuriems tokie standartai turi tiesioginio arba netiesioginio poveikio, poreikiams, be to, tokie standartai turėtų būti pagrįsti pagrindiniais principais, įskaitant sutarimą. Visų pirma, tai turėtų būti su produktais ir procesais susijusių paslaugų standartai;

(12)

teisinė sistema, pagal kurią Komisija gali prašyti, kad viena ar kelios Europos standartizacijos organizacijos parengtų paslaugoms taikomo Europos standarto ar Europos standartizacijos leidinio projektą, turėtų būti taikoma visapusiškai paisant Sąjungos ir valstybių narių kompetencijų pasiskirstymo, kaip nustatyta Sutartyse. Tai visų pirma pasakytina apie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 14, 151, 152, 153, 165, 166 ir 168 straipsnius ir Protokolą (Nr. 26) dėl bendrus interesus tenkinančių paslaugų, pridėtą prie Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) ir SESV, pagal kuriuos išimtinei valstybių narių kompetencijai priklauso apibrėžti pagrindinius jų socialinės apsaugos, profesinio mokymo ir sveikatos apsaugos sistemų pagrindinius principus ir nustatyti bendras pagal šias sistemas teikiamų paslaugų valdymo, finansavimo, organizavimo ir teikimo sąlygas, įskaitant – nedarant poveikio SESV 168 straipsnio 4 daliai ir 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (8) – joms taikomų reikalavimų, kokybės ir saugos standartų apibrėžimą. Komisija, pateikdama tokį prašymą, jokiais būdais neturėtų daryti įtakos teisei derėtis dėl kolektyvinių susitarimų, juos sudaryti ir įgyvendinti, taip pat teisei imtis darbuotojų interesų gynimo kolektyvinių veiksmų pagal Sąjungos teisei neprieštaraujančią nacionalinę teisę ir praktiką;

(13)

Europos standartizacijos organizacijoms konkurencijos teisė taikoma tiek, kiek jos gali būti laikomos įmonėmis ar įmonių asociacijomis, kaip apibrėžta SESV 101 ir 102 straipsniuose;

(14)

Sąjungoje nacionalinius standartus priima nacionalinės standartizacijos institucijos, dėl to gali būti priimta prieštaraujančių standartų ir sudaryta techninių vidaus rinkos kliūčių. Todėl sėkmingam vidaus rinkos veikimui ir veiksmingam standartizacijos taikymui Sąjungoje reikia užtikrinti reguliarius nacionalinių standartizacijos institucijų, Europos standartizacijos organizacijų ir Komisijos informacijos apie jų dabartinę ir būsimą standartizacijos srities veiklą mainus, taip pat veiklos sustabdymo (angl. standstill) principo, kuris taikomas nacionalinėms standartizacijos institucijoms, veikiančioms Europos standartizacijos organizacijų sistemoje, ir pagal kurį numatoma panaikinti nacionalinius standartus po naujo Europos standarto paskelbimo, taikymą. Nacionalinės standartizacijos institucijos ir Europos standartizacijos organizacijos taip pat turėtų laikytis Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių (9) 3 priedo nuostatų dėl informacijos mainų;

(15)

dėl valstybių narių prievolės pranešti Komisijai apie savo nacionalines standartizacijos institucijas neturėtų būti reikalaujama patvirtinti specialių nacionalinės teisės aktų siekiant pripažinti tas institucijas;

(16)

nacionalinėms standartizacijos institucijoms, Europos standartizacijos organizacijoms ir Komisijai reguliariai keičiantis informacija nacionalinėms standartizacijos institucijoms neturėtų būti kliudoma laikytis kitų įsipareigojimų ir prievolių, ypač Susitarimo dėl techninių prekybos kliūčių 3 priedo;

(17)

atstovavimas visuomenės interesams ir visuomeninės suinteresuotiesiems subjektams vykdant Europos standartizacijos veiklą – tai organizacijų ir šalių, kurios atstovauja didesnės visuomeninės svarbos interesams, pavyzdžiui, aplinkos, vartotojų ar darbuotojų interesams, veikla. Vis dėlto atstovavimas visuomenės interesams ir visuomeninėms suinteresuotiesiems subjektams vykdant Europos standartizacijos veiklą – tai visų pirmą pagrindinėms darbuotojų ir darbininkų teisėms atstovaujančių organizacijų ir šalių, pavyzdžiui, profesinių sąjungų, veikla;

(18)

siekdamos paspartinti sprendimų priėmimo procesą, nacionalinės standartizacijos institucijos ir Europos standartizacijos organizacijos turėtų suteikti prieinamą informaciją apie savo veiklą, skatindamos jų atitinkamose standartizacijos sistemose naudoti informacines ir ryšių technologijas (IRT), pavyzdžiui, suteikdamos visoms susijusiems suinteresuotiesiems subjektams lengvą naudotis informacijos paieškos internete sistemą, skirtą pastaboms dėl standartų projektų teikti, ir organizuodamos virtualius techninių komitetų susitikimus, įskaitant internetines ir vaizdo konferencijas;

(19)

taikant standartus galima prisidėti prie Sąjungos politikos įgyvendinimo sprendžiant tokius pagrindinius socialinius uždavinius, kaip antai klimato kaita, tausus išteklių naudojimas, inovacijos, senėjanti visuomenė, neįgaliųjų integracija, vartotojų apsauga ir darbuotojų sauga bei darbo sąlygos. Skatinant Europos ar tarptautinių prekių ir technologijų standartų rengimą tose besiplečiančiose rinkose, Sąjungos įmonėms, visų pirma MVĮ, kurios sudaro didelę Europos įmonių dalį, galėtų būti sukurtas konkurencinis pranašumas ir sudaromos palankesnės sąlygos prekybai;

(20)

standartai – svarbios priemonės įmonių, ypač MVĮ, kurių dalyvavimas standartizacijos procese svarbus užtikrinant technologinę pažangą Sąjungoje, konkurencingumui užtikrinti. Todėl reikia, kad standartizacijos sistema skatintų MVĮ aktyviai dalyvauti ir savo inovaciniais technologijų sprendimais prisidėtų prie standartizacijos pastangų. Tai apima ir didesnį jų dalyvavimą nacionaliniu lygmeniu, kuriuo jos gali veikti veiksmingiau – su mažesnėmis sąnaudomis ir nesusidurdamos su kalbos kliūtimis. Taigi, taikant šį reglamentą MVĮ turėtų būti geriau atstovaujamos ir įtraukiamos tiek į nacionalinių, tiek į Europos techninių komitetų veiklą ir joms turėtų būti sudaroma daugiau galimybių veiksmingai naudotis standartais ir būti informuojamoms apie juos;

(21)

Europos standartai būtini MVĮ konkurencingumui užtikrinti, tačiau Europos standartizacijos srities veikloje MVĮ kai kuriais atvejais nepakankamai atstovaujamos. Taigi, šiuo reglamentu reikėtų paskatinti ir palengvinti tinkamą MVĮ atstovavimą ir dalyvavimą Europos standartizacijos procese, įsteigiant subjektą, kuris veiksmingai bendrautų su MVĮ ir MVĮ atstovaujančiomis organizacijomis nacionaliniu lygmeniu ir tinkamai joms atstovautų;

(22)

standartai gali turėti didelio poveikio visuomenei, ypač piliečių saugai ir gerovei, tinklų veiksmingumui, aplinkai, darbuotojų saugai ir darbo sąlygoms, prieinamumui ir kitoms viešosios politikos sritims. Todėl reikia užtikrinti, kad rengiant standartus būtų sustiprintas visuomeninių suinteresuotųjų subjektų vaidmuo bei indėlis ir būtų sustiprintai remiamos vartotojų, aplinkos srities ir socialiniams interesams atstovaujančios organizacijos;

(23)

pagal Europos standartizacijos organizacijų prievolę skatinti ir palengvinti atstovavimą visiems susijusiems suinteresuotiesiems subjektams, taip pat veiksmingą jų dalyvavimą, nesuteikiama jokių šių suinteresuotųjų subjektų balsavimo teisių, nebent tokios balsavimo teisės nustatytos pagal Europos standartizacijos organizacijų vidaus darbo tvarkos taisykles;

(24)

pagal Europos standartizacijos sistemą taip pat turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (10). Taigi svarbu, kad vartotojų interesams atstovaujančios organizacijos pakankamai atstovautų neįgaliųjų interesams ir įtrauktų juos į savo veiklą. Be to, naudojantis visomis turimomis priemonėmis turėtų būti palengvinamas neįgaliųjų dalyvavimas standartizacijos procese;

(25)

dėl standartizacijos, kaip priemonės, kuria padedama įgyvendinti Sąjungos teisės aktus ir politiką, reikšmės ir siekiant išvengti ex-post prieštaravimų dėl darniųjų standartų ir jų keitimo, svarbu, kad viešosios valdžios institucijos dalyvautų standartizacijoje visais tų standartų rengimo etapais, kuriais jos gali būti įtraukiamos, ir ypač srityse, kurioms taikomi Sąjungos suderinti teisės aktai, susiję su produktais;

(26)

rengiant standartus reikėtų atsižvelgti į poveikį aplinkai, kuris daromas per visą produktų ir paslaugų tarnavimo laiką. Komisijos jungtinis tyrimų centras (JTC) parengė svarbių ir viešai prieinamų priemonių tokiam poveikiui vertinti per visą produkto ar paslaugos tarnavimo laikotarpį. Taigi, šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad JTC galėtų aktyviai dalyvauti Europos standartizacijos sistemoje;

(27)

Komisijos ir Europos standartizacijos sistemos bendradarbiavimo gyvybingumas priklauso nuo atidaus būsimų prašymų parengti standartus planavimo. Tokį planavimą būtų galima pagerinti, ypač jei prie to prisidėtų suinteresuotosios šalys, įskaitant rinkos priežiūros institucijas, nustatant nuomonių rinkimo mechanizmus ir palengvinant keitimąsi informacija tarp visų suinteresuotųjų šalių. Pagal Direktyvą 98/34/EB jau suteikiama galimybė Europos standartizacijos organizacijų prašyti rengti Europos standartus, todėl būtų tikslinga į metinę darbo programą įtraukti geresnį ir skaidresnį planavimą ir toje programoje pateikti visų prašymų parengti standartus, kuriuos Komisija ketina pateikti Europos standartizacijos organizacijoms, apžvalgą. Reikia užtikrinti aukštą Europos standartizacijos organizacijų ir Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijų, gaunančių Sąjungos finansavimą pagal šį reglamentą, ir Komisijos bendradarbiavimo rengiant jos metinę Sąjungos standartizacijos darbo programą ir prašymus parengti standartus lygį, kad būtų galima ištirti siūlomo dalyko svarbą rinkai, teisės aktų leidėjo nustatytus politikos tikslus ir kad Europos standartizacijos organizacijos galėtų greičiau reaguoti į prašymus atlikti standartizacijos veiklą;

(28)

prieš pateikdama klausimą, susijusį su prašymais nustatyti Europos standartus ar Europos standartizacijos leidinius, šiuo reglamentu įsteigtam komitetui, Komisija turėtų pasikonsultuoti su valstybių narių ekspertais, pavyzdžiui, įtraukdama atitinkamais Sąjungos teisės aktais įsteigtus komitetus ar pasinaudoti kitomis konsultavimosi su sektorių ekspertais formomis, jei tokių komitetų nėra;

(29)

keliose direktyvose, pagal kurias derinamos produktų rinkodaros sąlygos, nurodoma, jog Komisija gali prašyti, kad Europos standartizacijos organizacijos priimtų darniuosius standartus, kuriais remiantis būtų užtikrinama atitiktis taikomiems esminiams reikalavimams. Tačiau daugelyje tų direktyvų yra įvairių nuostatų dėl prieštaravimų tokiems standartams, kai jie neaprėpia visų taikytinų reikalavimų arba juos aprėpia tik iš dalies. Visų pirma, tarpusavyje nesuderintų nuostatų, dėl kurių ūkinės veiklos vykdytojams ir Europos standartizacijos organizacijoms kyla neaiškumų, yra 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvoje 89/686/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su asmeninėmis apsaugos priemonėmis, suderinimo (11), 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvoje 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo (12), 1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/9/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo (13), 1994 m. birželio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/25/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su pramoginiais laivais, suderinimo (14), 1995 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/16/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais, suderinimo (15), 1997 m. gegužės 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/23/EB dėl valstybių narių įstatymų dėl slėginės įrangos suderinimo (16), 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/22/EB dėl matavimo priemonių (17), 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/23/EB dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką (18), 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/23/EB dėl neautomatinių svarstyklių (19) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/105/EB dėl paprastų slėginių indų (20). Todėl į šį reglamentą būtina įtraukti 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 768/2008/EB dėl bendrosios gaminių pardavimo sistemos (21) numatytą bendrą procedūrą, išbraukti susijusias nuostatas tose direktyvose ir suteikti Europos Parlamentui teisę pareikšti prieštaravimą dėl darniojo standarto pagal šį reglamentą;

(30)

vykdydamos techninės įrangos, programinės įrangos ir IT paslaugų viešuosius pirkimus, viešosios valdžios institucijos turėtų kuo geriau išnaudoti visas susijusias technines specifikacijas, pavyzdžiui, atrinkti technines specifikacijas, kurias gali įgyvendinti visi suinteresuoti paslaugų teikėjai, ir taip sudaryti geresnes sąlygas konkurencijai ir sumažinti monopolizavimo pavojų. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (22), 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (23), 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo (24) ir 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (25), nustatyta, kad vykdant viešuosius pirkimus techninės specifikacijos turėtų būti formuluojamos nurodant nacionalinius standartus, kuriais perkeliami Europos standartai, Europos techninius liudijimus, bendras technines specifikacijas, tarptautinius standartus, kitas Europos standartizacijos organizacijų nustatytas nuorodines technines sistemas arba, jei tokių nėra, nacionalinius standartus, nacionalinius techninius liudijimus ar nacionalines technines specifikacijas, susijusias su darbų projektavimu, apskaičiavimu ir vykdymu bei produktų naudojimu, ar jiems atitinkančius dokumentus. Tačiau IRT srities technines specifikacijas dažnai rengia kitos standartų rengimo organizacijos, jie nepriskiriami jokioms direktyvose 2004/17/EB, 2004/18/EB ar 2009/81/EB ar Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 nustatytoms standartų kategorijoms ir liudijimams. Todėl reikia numatyti, kad vykdant viešuosius pirkimus techninėse specifikacijose būtų galima nurodyti IRT srities technines specifikacijas ir taip atsižvelgti į greitus pokyčius IRT srityje, sudaryti geresnes sąlygas teikti tarpvalstybines paslaugas, skatinti konkurenciją ir sąveiką bei inovacijas;

(31)

Ne Europos standartizacijos organizacijų patvirtintų techninių specifikacijų statusas nėra lygiavertis Europos standartų statusui. Kai kurios IRT srities techninės specifikacijos parengtos ne pagal pagrindinius principus. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta IRT srities techninių specifikacijų, kuriomis galėtų būti remiamasi vykdant viešuosius pirkimus, identifikavimo procedūra, įskaitant išsamias konsultacijas su įvairiausiais suinteresuotaisiais subjektais, kaip antai Europos standartizacijos organizacijomis, įmonėmis ir viešosios valdžios institucijomis. Be to, šiame reglamente turėtų būti nustatyti tokių techninių specifikacijų ir su jomis susijusių rengimo procesų reikalavimai kriterijų sąrašo forma. IRT srities techninių specifikacijų pripažinimo reikalavimų kriterijais turėtų būti užtikrinta, kad siekiama viešosios politikos tikslų ir tenkinami visuomenės poreikiai, be to, jie turėtų būti pagrįsti pagrindiniais principais;

(32)

norint skatinti inovacijas ir didinti konkurenciją, identifikavus konkrečią techninę specifikaciją neturėtų būti kliudoma pagal šio reglamento nuostatas identifikuoti konkurencinės techninės specifikacijos. Techninę specifikaciją reikėtų identifikuoti, jei tenkinami kriterijai, o techninė specifikacija pakankamai prigijusi rinkoje;

(33)

taikant identifikuotas IRT srities technines specifikacijas būtų prisidedama įgyvendinant 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą 922/2009/EB dėl Europos viešojo administravimo institucijų sąveikumo sprendimų (ISA) (26), kuriame 2010–2015 m. laikotarpiui nustatyta Europos viešojo administravimo institucijų ir Sąjungos institucijų bei organų sąveikumo sprendimų programa, kuria užtikrinami bendrieji sąveikumą skatinantys sprendimai;

(34)

norint užtikrinti sąveiką bendrojoje rinkoje ir didinti naudotojų pasirinkimo laisvę, IRT srityje gali būti situacijų, kai reikėtų skatinti, kad Sąjungos lygmeniu būtų naudojami atitinkami standartai arba jų laikomasi. Kitomis aplinkybėmis gali taip pat susidaryti tokia situacija, kai konkretūs Europos standartai nebeatitinka vartotojų poreikių arba tampa technologijų raidos kliūtimi. Dėl to pagal 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (27) Komisijai suteikiama teisė prireikus prašyti, kad Europos standartizacijos organizacijos parengtų standartus, sudaryti ir paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje standartų arba specifikacijų sąrašą skatinant juos naudoti arba reikalauti, kad jie būtų įgyvendinami privaloma tvarka, arba iš tokio sąrašo išbraukti standartus arba specifikacijas;

(35)

šiuo reglamentu neturėtų būti trukdoma Europos standartizacijos organizacijoms toliau rengti IRT srities standartus ir stiprinti bendradarbiavimą su kitomis standartus rengiančiomis institucijomis, ypač IRT srityje, kad taikant standartus ir specifikacijas būtų užtikrinta darna ir išvengta susiskaidymo ar dubliavimosi;

(36)

šiame reglamente nurodyta IRT srities techninių specifikacijų identifikacijos procedūra neturėtų kenkti Europos standartizacijos sistemos darnai. Todėl šiame reglamente taip pat turėtų būti nustatytos sąlygos, kuriomis galima laikyti, kad techninė specifikacija neprieštarauja kitiems Europos standartams;

(37)

prieš identifikuojant IRT srities technines specifikacijas, kurios gali būti tinkamos, kad į jas būtų daromos nuorodos vykdant viešuosius pirkimus, turėtų būti pasinaudota 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimu (28) įsteigta įvairių suinteresuotųjų subjektų platforma kaip Europos ir nacionalinių suinteresuotųjų subjektų, Europos standartizacijos organizacijų ir valstybių narių konsultavimosi forumu, siekiant užtikrinti proceso teisėtumą;

(38)

Sprendime Nr. 1673/2006/EB nustatytos taisyklės dėl Sąjungos įnašo finansuojant Europos standartizaciją, siekiant užtikrinti, kad Europos standartai ir kiti Europos standartizacijos leidiniai būtų rengiami ir peržiūrimi prisidedant prie Sąjungos tikslų, teisės aktų ir politikos įgyvendinimo. Siekiant administracinio ir biudžeto supaprastinimo tikslinga to sprendimo nuostatas įtraukti į šį reglamentą ir, kur tik įmanoma, taikyti mažiausiai apsunkinančias procedūras;

(39)

atsižvelgiant į tai, kad Europos standartizacija daug remiamasi prisidedant prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo ir į tai, kad yra skirtingų standartizacijos veiklos rūšių, reikėtų numatyti skirtingas finansavimo taisykles. Paprastai finansavimas Europos standartizacijos organizacijoms ir nacionalinėms standartizacijos institucijoms pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (29) 110 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002 168 straipsnio 1 dalies d punktą skiriamas dotacijų forma neskelbiant kvietimo teikti pasiūlymus. Be to, tos pačios nuostatos turėtų būti taikomos ir toms institucijoms, kurioms, nors pagal šį reglamentą ir nepripažintoms Europos standartizacijos organizacijomis, pagrindiniame teisės akte buvo suteikti mandatai ir patikėta bendradarbiaujant su Europos standartizacijos organizacijomis atlikti paruošiamąjį darbą prisidedant prie Europos standartizacijos vykdymo;

(40)

Europos standartizacijos organizacijos nuolat prisideda prie Sąjungos veiklos, todėl jų centriniai sekretoriatai turėtų būti efektyvūs ir veiksmingi. Todėl Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė teikti dotacijas toms bendrąjį Europos interesą atitinkantį tikslą siekiančioms organizacijoms netaikant (kai skiriamos veiklos dotacijos) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 2 dalyje numatyto metinio mažinimo principo;

(41)

2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1639/2006/EB dėl Konkurencingumo ir inovacijų bendrosios programos įsteigimo (2007–2013 m.) (30), 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1926/2006/EB dėl Bendrijos veiksmų programos vartotojų politikos srityje sukūrimo (2007–2013 m.) (31) ir 2007 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 614/2007 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE +) (32) jau numatyta galimybė teikti finansinę paramą MVĮ, vartotojams ir aplinkos srities interesams atstovaujančioms Europos organizacijoms vykdant standartizacijos veiklą, o konkrečios dotacijos skiriamos socialiniams interesams atstovaujančioms Europos organizacijoms vykdant standartizacijos srities veiklą. Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. nebebus teikiamas finansavimas pagal Sprendimą Nr. 1639/2006/EB, Sprendimą Nr. 1926/2006/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 614/2007. Plėtojant Europos standartizaciją būtina skatinti ir stiprinti aktyvų MVĮ, vartotojams ir aplinkos srities interesams atstovaujančių Europos organizacijų dalyvavimą. Tokios organizacijos siekia bendrąjį Europos interesą atitinkančio tikslo, o pagal konkretų nacionalinių ne pelno organizacijų suteiktą mandatą jos sudaro Europos tinklą, kuris atstovauja valstybėse narėse veikiančioms ne pelno organizacijoms ir skatina laikytis Sutarčių tikslams atitinkančių principų ir politikos. Dėl aplinkybių, kuriomis veikiama, ir teisės aktais nustatytų tikslų nuolatinis MVĮ, vartotojams ir aplinkos srities bei socialiniams interesams Europos standartizacijos procese atstovaujančių organizacijų vaidmuo yra ypač svarbus įgyvendinant Sąjungos tikslus ir politiką. Todėl Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė toliau teikti dotacijas toms organizacijoms netaikant (kai teikiamos veiklos dotacijos) Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 113 straipsnio 2 dalyje nustatyto metinio mažinimo principo;

(42)

standartizacijos srities veiklos finansavimui taip pat turėtų būti priskirta paruošiamoji ar papildoma veikla, susijusi su Europos standartų rengimu ar Europos standartizacijos leidinių, skirtų produktams ir paslaugoms, kūrimu. Visų pirma, tai būtina atliekant darbą, susijusį su mokslinais tyrimais, teisės aktų paruošiamųjų dokumentų rengimu, tarplaboratoriniais tyrimais ir standartų priėmimu ar vertinimu. Standartizacija Europos ir tarptautiniu lygmenimis toliau turėtų būti skatinama vykdant techninės paramos trečiosioms šalims ir bendradarbiavimo su jomis programas. Norint pagerinti patekimą į rinkas ir padidinti Sąjungos įmonių konkurencingumą reikėtų sudaryti galimybes skelbiant kvietimus teikti pasiūlymus arba, prireikus, sudarant sutartis skirti dotacijas kitoms institucijoms;

(43)

Sąjungos finansavimas turėtų būti skirtas Europos standartams rengti ar Europos standartizacijos leidiniams, skirtiems produktams ir paslaugoms, rengti, jų taikymui įmonėse palengvinti teikiant didesnę paramą jų vertimui į įvairias oficialiąsias Sąjungos kalbas tam, kad MVĮ gautų visą Europos standartų supratimo ir taikymo teikiamą naudą, Europos standartizacijos sistemos vienalytiškumui stiprinti ir sąžiningam bei skaidriam Europos standartų prieinamumui užtikrinti visiems rinkos dalyviams visoje Sąjungoje. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai standartų taikymas leidžia užtikrinti atitiktį atitinkamiems Sąjungos teisės aktams;

(44)

siekiant, kad šis reglamentas būtų veiksmingai taikomas, turėtų būti sudaryta galimybė naudotis ekspertų žiniomis, ypač audito ir finansų valdymo srityse, taip pat administracinės paramos priemonėmis, kuriomis galima palengvinti reglamento įgyvendinimą ir reguliariai vertinti veiklos, kuriai skiriamas Sąjungos finansavimas, tinkamumą siekiant įsitikinti jos nauda ir poveikiu;

(45)

taip pat reikėtų imtis tinkamų priemonių, kad būtų išvengta sukčiavimo ir pažeidimų ir kad būtų galima atgauti neteisėtai išmokėtas lėšas pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (33), 1996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (34) ir 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (35);

(46)

šio reglamento priedams iš dalies pakeisti, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, kad būtų atnaujintas Europos standartizacijos organizacijų sąrašas, o MVĮ ir visuomeniniams suinteresuotiesiems subjektams atstovaujančių organizacijų kriterijai priderinti prie naujausių pokyčių, susijusių su šių organizacijų ne pelno veiklos pobūdžiu ir atstovavimu. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(47)

pagal šį reglamentą įsteigtas komitetas, deramai atsižvelgdamas į sektorių ekspertus, turėtų padėti Komisijai visais klausimais, susijusiais su šio reglamento įgyvendinimu;

(48)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (36);

(49)

priimant įgyvendinimo aktus dėl prieštaravimų darniesiems standartams, kai nuorodos į susijusį darnųjį standartą dar nepaskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jei dėl susijusio standarto dar nepadaryta atitikties taikytinuose Sąjungos derinimo teisės aktuose nustatytiems esminiams reikalavimams prielaida, turėtų būti taikoma patariamoji procedūra;

(50)

teikiant kiekvieną standartizacijos prašymą, pateiktą Europos standartizacijos organizacijoms, ir priimant įgyvendinimo aktus dėl prieštaravimų darniesiems standartams, kai nuorodos į susijusį darnųjį standartą jau buvo paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir jei toks sprendimas gali turėti poveikio darant atitikties taikytiniems esminiams reikalavimams prielaidą, turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra;

(51)

norint pasiekti pagrindinius šio reglamento tikslus ir paspartinti sprendimų priėmimo procedūras, taip pat sumažinti bendrą standartų rengimo laiką, kiek tik įmanoma turėtų būti naudojamasi Reglamente (ES) Nr. 182/2011 numatytomis procedūrinėmis priemonėmis, pagal kurias atitinkamo komiteto pirmininkas gali nustatyti laikotarpį, per kurį komitetas, atsižvelgdamas į reikalo skubumą, turėtų pateikti savo nuomonę. Be to, kai pagrįsta, turėtų būti galima komiteto nuomonę gauti pagal rašytinę procedūrą, o komiteto nario tylėjimas turėtų būti laikomas nerašytiniu sutikimu;

(52)

kadangi šio reglamento tikslų, būtent, užtikrinti standartų ir standartizacijos, kaip Sąjungos politikos priemonių, veiksmingumą ir efektyvumą bendradarbiaujant Europos standartizacijos organizacijoms, nacionalinėms standartizacijos institucijoms, valstybėms narėms ir Komisijai, nustatyti Sąjungos teisės aktus ir politiką įgyvendinti padedančius produktų ir paslaugų Europos standartus ir Europos standartizacijos leidinius, identifikuoti IRT srities technines specifikacijas, kurios tinkamos, kad į jas būtų daromos nuorodos, finansuoti Europos standartizaciją ir suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą Europos standartizacijoje, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl jų poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(53)

todėl direktyvos 89/686/EEB, 93/15/EEB, 94/9/EB, 94/25/EB, 95/16/EB, 97/23/EB, 98/34/EB, 2004/22/EB, 2007/23/EB, 2009/23/EB ir 2009/105/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(54)

Sprendimas Nr. 1673/2006/EB ir Sprendimas 87/95/EEB turėtų būti panaikinti,

a)

dalykas;

b)

standartų ir Europos standartizacijos leidinių rengimo etapas;

c)

nuorodos į visus tarptautinius standartus, kuriais remtasi.

a)

užtikrina galimybę susipažinti su nacionalinių standartų projektais tokiu būdu, kad visos atitinkamos šalys, ypač kitose valstybėse narėse įsisteigusios šalys, galėtų teikti pastabas;

b)

sudaro galimybę kitoms nacionalinėms standartizacijos institucijoms pasyviai arba aktyviai – atsiunčiant stebėtoją – dalyvauti suplanuotoje veikloje.

a)

naujos darbo temos pasiūlymas ir priėmimas;

b)

techninis pasiūlymų aptarimas;

c)

pastabų dėl projekto teikimas;

d)

galiojančių Europos standartų arba Europos standartizacijos leidinių peržiūra;

e)

informacijos apie priimtus Europos standartus arba Europos standartizacijos leidinius sklaida ir informuotumo didinimas.

a)

savo metinėse darbo programose nurodydamos standartizacijos projektus, kurie itin aktualūs MVĮ;

b)

suteikdamos galimybę MVĮ įsitraukti į standartizacijos veiklą, neįpareigodamos jų tapti nacionalinės standartizacijos institucijos narėmis;

c)

suteikdamos nemokamą galimybę dalyvauti standartizacijos veikloje ar numatydamos tam specialius tarifus;

d)

suteikdamos nemokamą prieigą prie standartų projektų;

e)

nemokamai pateikdamos savo interneto svetainėse standartų santraukas;

f)

taikydamos specialius tarifus standartų teikimui ar teikdamos standartų paketus mažesne kaina.

a)

skelbti susijusio standarto nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, jų neskelbti arba skelbti su apribojimais;

b)

susijusio standarto nuorodas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje palikti galioti, palikti galioti su apribojimais arba iš jo išbraukti.

a)

priimant 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą metinę Europos standartizacijos Sąjungos darbo programą;

b)

priimant sprendimus dėl 10 straipsnyje nurodytų standartizacijos prašymų;

c)

priimant sprendimą dėl formalių prieštaravimų darniesiems standartams, kaip nurodyta 11 straipsnio 1 dalyje;

d)

priimant sprendimą dėl 13 straipsnyje nurodyto IRT srities techninių specifikacijų identifikavimo;

e)

priimant 20 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus.

a)

Europos standartų arba Europos standartizacijos leidinių rengimas ir peržiūra, būtini ir tinkami prisidedant prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo;

b)

Europos standartų arba Europos standartizacijos leidinių kokybės ir atitikties atitinkamiems Sąjungos teisės aktams ir politikai tikrinimas;

c)

su Europos standartizacija susiję parengiamieji arba papildomi darbai, įskaitant tyrimus, bendradarbiavimo, įskaitant tarptautinį, veiklą, seminarus, vertinimus, lyginamąsias analizes, mokslinius tyrimus, laboratorinius tyrimus, tarplaboratorinius bandymus, atitikties vertinimą ir priemones, skirtas užtikrinti, kad būtų trumpinami Europos standartų arba Europos standartizacijos leidinių rengimo ir peržiūros laikotarpiai, nedarant poveikio pagrindiniams principams, visų pirma atvirumo, kokybės, skaidrumo ir visų suinteresuotųjų subjektų sutarimo principams;

d)

Europos standartizacijos organizacijų centrinių sekretoriatų veikla, įskaitant politikos formavimą, standartizacijos veiklos koordinavimą, techninio darbo apdorojimą ir informacijos suinteresuotosioms šalims teikimą;

e)

Europos standartų arba Europos standartizacijos leidinių, naudojamų prisidedant prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo, vertimas į oficialiąsias Sąjungos kalbas, kurios nėra Europos standartizacijos organizacijų darbo kalbos, arba, pateisinamais atvejais, į kitas kalbas nei oficialiosios Sąjungos kalbos;

f)

prieinamos informacijos, skirtos Europos standartams arba Europos standartizacijos leidiniams aiškinti ir supaprastinti, rengimas, įskaitant naudotojų vadovų, standartų santraukų, informacijos apie geriausią patirtį ir informuotumo didinimo veiklos, strategijų ir mokymo programų rengimą;

g)

veikla, kuria siekiama įgyvendinti techninės paramos, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir Europos standartizacijos sistemos bei Europos standartų ir Europos standartizacijos leidinių skatinimo ir gerinimo Sąjungos suinteresuotosioms šalims ir tarptautiniu lygmeniu programas.

a)

nacionalinėms standartizacijos institucijoms 1 dalyje nurodytai standartizacijos veiklai kartu su Europos standartizacijos organizacijomis vykdyti;

b)

kitoms institucijoms, kurioms patikėta bendradarbiaujant su Europos standartizacijos organizacijomis prisidėti atliekant 1 dalies a punkte nurodytą veiklą arba atlikti 1 dalies c ir g punktuose nurodytą veiklą.

a)

šių organizacijų darbas ir veikla, susiję su Europos ir tarptautinio masto standartizacija, įskaitant techninį darbą ir informacijos nariams ir kitoms suinteresuotosioms šalims teikimą;

b)

teisinių ir techninių ekspertų žinių, įskaitant tyrimus, susijusių su Europos standartų ir Europos standartizacijos leidinių poreikio vertinimu ir jų rengimu, teikimas ir ekspertų mokymas;

c)

dalyvavimas atliekant techninį darbą, susijusį su Europos standartų ir Europos standartizacijos leidinių rengimu ir peržiūra, kuris būtinas ir tinkamas prisidedant prie Sąjungos teisės aktų ir politikos įgyvendinimo;

d)

Europos standartų ir Europos standartizacijos leidinių, taip pat informacijos apie standartus ir jų taikymą, propagavimas suinteresuotosioms šalims, įskaitant MVĮ ir vartotojus.

a)

dotacijų forma, kai neskelbiamas kvietimas teikti pasiūlymus, arba sutarčių forma po viešųjų pirkimų:

b)

dotacijų forma po kvietimo teikti pasiūlymus arba sutarčių forma pritaikius viešųjų pirkimų tvarką 15 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytoms kitoms institucijoms:

c)

dotacijų forma šio reglamento III priede nustatytus kriterijus atitinkančioms Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijoms po kvietimo teikti pasiūlymus 16 straipsnyje nurodytai veiklai vykdyti.

a)

dotacijos konkretiems veiksmams;

b)

veiklos dotacijos Europos standartizacijos organizacijoms ir šio reglamento III priede nustatytus kriterijus atitinkančioms Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijoms pagal Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 nustatytas taisykles. Atnaujinant veiklos dotacijas jos automatiškai nemažinamos.

a)

Europos standartai arba Europos standartizacijos leidiniai, kuriuos pagal 10 straipsnį parengti prašo Komisija, priimami ar peržiūrimi per laikotarpį, kuris neviršija tame straipsnyje nurodytame prašyme pateikto laikotarpio;

b)

MVĮ, organizacijos ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotieji subjektai tinkamai atstovaujami ir gali dalyvauti vykdant Europos standartizacijos veiklą, kaip nurodyta 5 straipsnio 1 dalyje.

a)

atnaujinti I priede pateiktą Europos standartizacijos organizacijų sąrašą, kad būtų atsižvelgta į jų pavadinimų ar struktūros pokyčius;

b)

pritaikyti Europos suinteresuotųjų subjektų organizacijoms skirtus šio reglamento III priede nustatytus kriterijus prie naujausių pokyčių, susijusių su šių organizacijų ne pelno veiklos pobūdžiu ir atstovavimu. Dėl tokių pritaikymų nekuriami nauji kriterijai ar nepanaikinami jokie esami kriterijai ar visa organizacijų kategorija.

a)

4, 5, 10, 15 ir 17 straipsnių taikymą;

b)

atstovavimą nacionalinėse standartizacijos institucijoje MVĮ, vartotojų organizacijoms ir aplinkos bei socialinės srities suinteresuotiesiems subjektams;

c)

atstovavimą MVĮ remiantis metinėmis ataskaitomis, nurodytomis 6 straipsnio 3 dalyje;

d)

IRT naudojimą standartizacijos sistemoje;

e)

nacionalinių standartizacijos institucijų ir Europos standartizacijos organizacijų bendradarbiavimą.

a)

Direktyvos 89/686/EEB 6 straipsnio 1 dalis;

b)

Direktyvos 93/15/EEB 5 straipsnis;

c)

Direktyvos 94/9/EB 6 straipsnio 1 dalis;

d)

Direktyvos 94/25/EB 6 straipsnio 1 dalis;

e)

Direktyvos 95/16/EB 6 straipsnio 1 dalis;

f)

Direktyvos 97/23/EB 6 straipsnis;

g)

Direktyvos 2004/22/EB 14 straipsnis;

h)

Direktyvos 2007/23/EB 8 straipsnio 4 dalis;

i)

Direktyvos 2009/23/EB 7 straipsnis;

j)

Direktyvos 2009/105/EB 6 straipsnis.

a)

1 straipsnio 6–10 dalys išbraukiamos;

b)

2, 3 ir 4 straipsniai išbraukiami;

c)

6 straipsnio 1 dalyje frazė „su I ir II priede nurodytų standartų institucijų atstovais“ išbraukiama;

d)

6 straipsnio 3 dalies pirma įtrauka išbraukiama;

e)

6 straipsnio 4 dalies a, b ir e punktai išbraukiami;

f)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Valstybės narės praneša Komisijai apie visus standartizacijos institucijoms pagal 8 straipsnio 1 dalį pateiktus prašymus parengti konkrečių produktų technines specifikacijas ar standartą siekiant priimti tokiems produktams skirtą techninį reglamentą kaip techninių reglamentų projektą ir pateikia jų priėmimo priežastis.“;

g)

11 straipsnio antras sakinys pakeičiamas šiuo sakiniu:

„Komisija metinę gautų pranešimų statistiką skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.“;

h)

I ir II priedai išbraukiami.

14.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/34

(1)

1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijoje (toliau – UNCLOS) ir 1995 m. rugpjūčio 4 d. Jungtinių Tautų susitarime dėl 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (toliau – UNFSA) nustatoma, kad valdant tam tikrus bendrus, vienos valstybės ribas viršijančius žuvų išteklius ir toli migruojančių žuvų išteklius, visos valstybės, kurių vandenyse yra žuvų išteklių (pakrantės valstybės) ir valstybės, kurių laivynai žvejoja tuos išteklius (žvejojančios valstybės), turi bendradarbiauti. Šį bendradarbiavimą galima organizuoti per regionines žuvininkystės valdymo organizacijas (angl. regional fisheries management organisations, RFMO) arba, jeigu atitinkami ištekliai nepriklauso jokios RFMO kompetencijai, nustatant ad hoc tvarką, kurios laikosi žvejyba suinteresuotos valstybės;

(2)

jeigu trečioji valstybė, kuri yra suinteresuota žvejyba, susijusia su tos valstybės ir Sąjungos bendro intereso žuvų ištekliais, leidžia vykdyti žvejybos veiklą, tinkamai neatsižvelgdama į esamus žvejybos modelius arba kitų valstybių ir Sąjungos teises, pareigas ir interesus, ir taip kelia grėsmę tų išteklių tvarumui, ir valdydama šiuos išteklius nebendradarbiauja su kitomis valstybėmis ir Sąjunga, turėtų būti priimtos specialios priemonės siekiant paraginti tą valstybę prisidėti prie tų išteklių išsaugojimo;

(3)

žuvų ištekliai turėtų būti laikomi netausios būklės, jeigu nėra nuolat išlaikomas arba viršijamas toks jų kiekis, kuriam esant užtikrinamas didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis, arba jei šis kiekis negali būti apskaičiuojamas, kai išteklių kiekis nėra nuolat išlaikomas neviršijant saugių biologinių ribų;

(4)

būtina apibrėžti sąlygas, į kurias atsižvelgiant valstybę būtų galima laikyti valstybe, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, ir jos atžvilgiu taikyti šiame reglamente numatytas priemones, įskaitant procesą, kuriuo toms valstybėms suteikiama teisė išdėstyti savo poziciją ir užtikrinama galimybė imtis taisomųjų veiksmų;

(5)

be to, būtina apibrėžti, kokių priemonių galima imtis valstybių, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, atžvilgiu, ir nustatyti bendrąsias tokių priemonių priėmimo sąlygas, kad jos būtų grindžiamos objektyviais kriterijais ir būtų nešališkos, ekonomiškai veiksmingos ir suderintos su tarptautinės teisės, visų pirma su Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutarties, nuostatomis;

(6)

taikant tokias priemones turėtų būti siekiama panaikinti valstybėms, kurios leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, paskatas žvejoti bendro intereso žuvų išteklių žuvis. Tai galima pasiekti, inter alia, apribojant žvejybos produktų, sužvejotų laivais, kurie vykdė bendro intereso išteklių žuvų žvejybą kontroliuojant valstybei, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, importą, ribojant tų laivų patekimą į uostus ar užtikrinant, kad vykdant bendro intereso išteklių žuvų žvejybą, kurią kontroliuoja valstybė, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, nebūtų naudojami Sąjungos žvejybos laivai ar Sąjungos žvejybos įranga;

(7)

siekiant užtikrinti, kad Sąjungos veikla išsaugant žuvų išteklius būtų veiksminga ir nuosekli, būtina atsižvelgti į 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2008, nustatančiame Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (3), nustatytas priemones;

(8)

siekiant užtikrinti, kad priemonės, priimtos prieš valstybę pagal šį reglamentą, būtų aplinkosauginiu požiūriu priimtinos, veiksmingos, proporcingos ir atitiktų tarptautines taisykles, būtina pasirūpinti, kad prieš jas priimant būtų įvertintas tikėtinas jų poveikis aplinkai, prekybai, taip pat ekonominis bei socialinis poveikis;

(9)

jei pagal šį reglamentą prieš valstybę priimtos priemonės yra neveiksmingos, o ta valstybė ir toliau laikoma valstybe, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, gali būti priimtos tolesnės priemonės pagal šį reglamentą;

(10)

pagal šį reglamentą priimtos priemonės prieš valstybę turėtų būti nebetaikomos, jeigu valstybė, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, priėmė priemones, būtinas jai prisidėti prie bendro intereso žuvų išteklių išsaugojimo;

(11)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, siekiant nustatyti valstybę, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą, priimti priemones tokios valstybės atžvilgiu ir nuspręsti, kad tokios priemonės turėtų būti nebetaikomos. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (4);

(12)

Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su pagal šį reglamentą priimtų priemonių taikymo pabaiga, tai reikia padaryti dėl privalomų skubos priežasčių,

a)

ji nebendradarbiauja valdant bendro intereso žuvų išteklius ir laikantis visų UNCLOS ir UNFSA ar bet kokio kito tarptautinio susitarimo nuostatų ar tarptautinės teisės normų ir

b)

arba

a)

ta valstybė nustatoma kaip valstybė, kuri leidžia vykdyti netausiąją žvejybą;

b)

nustatomi, jeigu reikia, konkretūs tos valstybės laivai ar laivynai, kuriems turi būti taikomos tam tikros priemonės;

c)

nustatomi kiekybiniai žuvų iš bendro intereso žuvų išteklių žuvų, sužvejotų kontroliuojant tai valstybei, ir žvejybos produktų, pagamintų iš tokių žuvų arba savo sudėtyje turinčių tokių žuvų, importo apribojimai;

d)

nustatomi kiekybiniai bet kokių susijusių rūšių žuvų ir žvejybos produktų, pagamintų iš tokių žuvų arba jų turinčių savo sudėtyje, importo apribojimai, jeigu jos sužvejotos vykdant bendro intereso žuvų išteklių žuvų žvejybą kontroliuojant tai valstybei; priimdama šią priemonę, Komisija, laikydamasi šio reglamento 5 straipsnio 4 dalies ir taikydama proporcingumo principą, apibrėžia, kurių rūšių žuvims ir sužvejotiems žuvų kiekiams taikoma priemonė;

e)

nustatomi apribojimai naudotis Sąjungos uostais su tos valstybės vėliava plaukiojantiems laivams, žvejojantiems bendro intereso ir (arba) susijusių rūšių žuvų išteklius, ir laivams, gabenantiems bendro intereso ir (arba) susijusių rūšių žuvų išteklių žuvis ir iš jų pagamintus žvejybos produktus, kurias sužvejojo su tos valstybės vėliava plaukiojantys laivai ar laivai, kuriems ta valstybė suteikė leidimą vykdyti tokią žvejybą, nors jie ir plaukioja su kitos valstybės vėliava; tokie apribojimai netaikomi susiklosčius force majeure aplinkybėms ar ištikus nelaimei, kaip apibrėžta UNCLOS 18 straipsnyje, kai reikia teikti su tų situacijų pasekmių šalinimu tiesiogiai susijusias paslaugas;

f)

Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams uždraudžiama pirkti bet kokį su tos valstybės vėliava plaukiojantį žvejybos laivą;

g)

uždraudžiama su valstybės narės vėliava plaukiojančius žvejybos laivus perregistruoti toje valstybėje;

h)

valstybėms narėms uždraudžiama išduoti leidimą sudaryti frachtavimo susitarimus, pagal kuriuos Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojai frachtuoja savo laivus tos valstybės ekonominės veiklos vykdytojams;

i)

uždraudžiama eksportuoti į tą valstybę su valstybės narės vėliava plaukiojančius žvejybos laivus ar žvejybos įrangą ir reikmenis, būtinus bendro intereso žuvų išteklių žuvims žvejoti;

j)

Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojams su ta valstybe uždraudžiama sudaryti privačius prekybos susitarimus, pagal kuriuos su valstybės narės vėliava plaukiojantis žvejybos laivas galėtų naudotis tos valstybės žvejybos galimybėmis;

k)

uždraudžiamos bendros žvejybos operacijos, kurias vykdo su valstybės narės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai ir su tos valstybės vėliava plaukiojantys žvejybos laivai.

a)

susijusios su bendro intereso žuvų išteklių išsaugojimu;

b)

taikomos kartu su Sąjungos laivams nustatytais žvejybos apribojimais arba su gamybos ar vartojimo Sąjungoje apribojimais, taikomais tų rūšių žuvims ir žvejybos produktams, pagamintiems iš šių žuvų ar kurių sudėtyje yra tokių žuvų, dėl kurių priimtos priemonės;

c)

proporcingos siekiamiems tikslams ir suderinamos su tarptautiniais susitarimais, kurių susitariančioji šalis yra Sąjunga, ir bet kokiomis kitomis atitinkamomis tarptautinės teisės normomis nustatytais įpareigojimais.

a)

buvo priimtos savarankiškai arba dėl jų susitarta atsižvelgiant į konsultacijas su Sąjunga ir, jeigu reikia, su kitomis atitinkamomis valstybėmis ir

b)

nemažina Sąjungos savarankiškai ar kartu su kitomis valstybėmis priimtų atitinkamų žuvų išteklių išsaugojimo priemonių poveikio.

14.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/38

(1)

siekiant užtikrinti vaistų, kurių leidimai suteikti, priežiūros skaidrumą, 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 726/2004, nustatančiu Bendrijos leidimų dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir priežiūros tvarką ir įsteigiančiu Europos vaistų agentūrą (3), sudarytas vaistų, kurie yra papildomai stebimi, sąrašas turėtų būti nuolat papildomas vaistais, kuriems taikomos tam tikros saugumo sąlygos po leidimo suteikimo;

(2)

be to, leidimo prekiauti turėtojui veikiant savarankiškai neturėtų susidaryti situacija, kai su vaisto, kurio leidimas prekiauti suteiktas Sąjungoje, nauda ir rizika susijusios problemos nėra tinkamai sprendžiamos visose valstybėse narėse. Todėl leidimo prekiauti turėtojas turėtų būti įpareigotas informuoti Europos vaistų agentūrą apie vaisto išėmimo iš rinkos ar tiekimo rinkai nutraukimo, prašymų atšaukti leidimą prekiauti ar leidimo prekiauti neatnaujinimo priežastis;

(3)

kadangi šio reglamento tikslo – nustatyti konkrečias farmakologinio budrumo taisykles ir pagerinti vaistų, kurių leidimai prekiauti suteikti pagal Reglamentą (EB) Nr. 726/2004, saugumą – valstybės narės negali tinkamai pasiekti ir jį galima geriau pasiekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(4)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 726/2004 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

13 straipsnio 4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Leidimo prekiauti turėtojas praneša Agentūrai, jeigu vaisto tiekimas laikinai ar visiškai nutraukiamas valstybės narės rinkoje. Apie tai turi būti pranešta ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki vaisto tiekimo rinkai sustabdymo, išskyrus išimtinius atvejus. Leidimo prekiauti turėtojas informuoja kompetentingas institucijas apie tokio veiksmo priežastis pagal 14b straipsnį.“

2)

Įterpiamas šis straipsnis:

„14b straipsnis

1.   Leidimo prekiauti turėtojas nedelsdamas praneša Agentūrai apie numatomą bet kokį veiksmą, kurio turėtojas imasi, norėdamas sustabdyti prekybą vaistu, išimti vaistą iš rinkos, prašyti panaikinti leidimą prekiauti ar neprašyti atnaujinti leidimo prekiauti, ir nurodo tokio veiksmo priežastis. Leidimo prekiauti turėtojas visų pirma paskelbia, jei toks veiksmas grindžiamas viena iš Direktyvos 2001/83/EB 116 straipsnyje ar 117 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių.

2.   Leidimo prekiauti turėtojas pateikia pranešimą pagal šio straipsnio 1 dalį, jei imtasi veiksmų trečiojoje šalyje ir jei tie veiksmai grindžiami viena iš Direktyvos 2001/83/EB 116 straipsnyje ar 117 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių.

3.   1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais Agentūra nedelsdama siunčia informaciją valstybių narių kompetentingoms institucijoms.“

3)

20 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:

„8.   Jeigu procedūra pradedama taikyti dėl su farmakologiniu budrumu susijusių duomenų vertinimo, Agentūros nuomonė pagal šio straipsnio 2 dalį priimama Žmonėms skirtų vaistų komiteto, remiantis Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto rekomendacija, ir taikoma Direktyvos 2001/83/EB 107j straipsnio 2 dalis.“

4)

23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

1.   Agentūra, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, sudaro, tvarko ir viešai skelbia vaistų, kurie turi būti papildomai stebimi, sąrašą.

Į tą sąrašą įtraukiami pavadinimai ir veikliosios medžiagos:

1a.   Komisijos prašymu po konsultacijos su Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetu į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą taip pat gali būti įtraukti vaistai, kurių leidimai prekiauti išduoti pagal šį reglamentą ir kuriems taikomos 9 straipsnio 4 dalies c, ca ar cc punktuose, 10a straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte ar 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.

Nacionalinės kompetentingos institucijos prašymu, pasikonsultavus su Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetu, į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą taip pat gali būti įtraukti vaistai, kurių leidimai prekiauti išduoti pagal Direktyvą 2001/83/EB ir kuriems taikomos jos 21a straipsnio pirmos dalies a, d, e ar f punktuose, 22a straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b punkte ar 104a straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos.

2.   1 dalyje nurodytame sąraše pateikiama elektroninė nuoroda į informaciją apie vaistą ir į rizikos valdymo plano santrauką.

3.   Šio straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais Agentūra išbraukia vaistą iš sąrašo per penkerius metus po Sąjungos orientacinės datos, nurodytos Direktyvos 2001/83/EB 107c straipsnio 5 dalyje.

Šio straipsnio 1 dalies c ir d punktuose ir 1a dalyje nurodytais atvejais Agentūra išbraukia vaistą iš sąrašo, kai tik bus įvykdytos sąlygos.

4.   Vaistų, įtrauktų į 1 dalyje nurodytą sąrašą, vaisto charakteristikų santraukoje ir pakuotės lapelyje įrašomas sakinys: „Vykdoma papildoma šio vaisto stebėsena“. Tas sakinys įrašomas po juodo simbolio, kurį parenka Komisija, atsižvelgdama į Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komiteto rekomendaciją, ne vėliau kaip 2013 m. liepos 2 d., o po sakinio įrašomas atitinkamas standartinis paaiškinamasis sakinys.

4a.   Komisija iki 2018 m. birželio 5 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia 1 dalyje nurodyto sąrašo, parengto remiantis valstybių narių ir Agentūros patirtimi ir pateiktais duomenimis, naudojimo ataskaitą.

Jei tinka, Komisija, remdamasi ta ataskaita ir pasikonsultavusi su valstybėmis narėmis ir kitais atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, pateikia pasiūlymą, siekdama patikslinti nuostatas, susijusias su 1 dalyje nurodytu sąrašu.“

5)

57 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/41

(1)

2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007, nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamento“) (4), 103o straipsnyje numatyta galimybė valstybėms narėms skirti atsietąją paramą vynmedžių augintojams pagal bendrosios išmokos schemą. Keletas valstybių narių pasinaudojo šia konkrečia paramos priemone;

(2)

vis dėlto tai, kad valstybės narės gali keisti perkeliamas išmokas iš paramos programų į bendrosios išmokos schemą vieną kartą per metus, ir tai, kad paramos programų trukmė yra penkeri metai, o teisės į išmokas, pagal kurias teikiamos tiesioginės išmokos, yra suteikiamos neapibrėžtam laikotarpiui, sukėlė administracinių ir biudžeto sunkumų;

(3)

siekiant supaprastinti šios konkrečios paramos priemonės valdymą ir užtikrinti jos suderinamumą su tiesioginės paramos schemų ūkininkams taisyklių tikslais, derėtų taip pakeisti ją, kad būtų sudaryta galimybė valstybėms narėms galutinai sumažinti lėšas, skiriamas vyno sektoriuje taikomoms paramos programoms, ir taip padidinti tiesioginių išmokų nacionalines viršutines ribas;

(4)

tikslinga sudaryti galimybę 2014 m. valstybėms narėms toliau teikti paramą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 103o straipsnyje;

(5)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

103n straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2013 m. rugpjūčio 1 d. gali priimti sprendimą nuo 2015 m. sumažinti lėšas, skirtas priede Xb nurodytoms paramos programoms, siekdamos padidinti tiesioginių išmokų nacionalines viršutines ribas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 73/2009 40 straipsnyje.

Suma, gauta sumažinus lėšas pagal pirmą pastraipą, galutinai pridedama prie tiesioginių išmokų nacionalinių viršutinių ribų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 73/2009 40 straipsnyje, ir jos nebegalima skirti priemonėms, išvardytoms 103p–103y straipsniuose.“;

2)

103o straipsnis pakeičiamas taip:

„103o straipsnis

Bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams

1.   Valstybės narės ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 1 d. gali nuspręsti 2014 m. teikti paramą vynmedžių augintojams, suteikiant teises į išmokas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 1 skyriuje.

Jei pirmoje pastraipoje nurodytos paramos suma viršija 2013 metams numatytą paramos sumą, atitinkama valstybė narė panaudoja skirtumą teisėms į išmokas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 1 skyriuje, paskirstyti vynmedžių augintojams, pagal to reglamento IX priedo C punktą.

2.   Valstybės narės, ketinančios teikti 1 dalyje nurodytą paramą, įtvirtina nuostatas dėl tokios paramos savo paramos programose pagal 103k straipsnio 3 dalį.

3.   2014 m. parama, nurodyta 1 dalyje:

14.11.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 316/43

(1)

Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) ir Pakistano Islamo Respublikos (toliau – Pakistanas) santykiai plėtojami vadovaujantis 2004 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusiu Bendradarbiavimo susitarimu (2). Vienas iš jo pagrindinių tikslų – užtikrinti sąlygas Bendradarbiavimo susitarimo šalių prekybai ir skatinti jos apimtis bei plėtrą. Pagarba žmogaus teisėms, įskaitant pagrindines darbo teises, ir demokratijos principams taip pat yra esminė to susitarimo dalis;

(2)

2010 m. liepos ir rugpjūčio mėn., praūžus gausioms musoninėms liūtims, daugelį Pakistano regionų, visų pirma Beludžistaną, Chaiber Pachtunchvą, Pandžabą, Sindhą ir Džildžitbaltistaną, nuniokojo pražūtingi potvyniai. Remiantis Jungtinių Tautų šaltiniais, nuo potvynių nukentėjo maždaug 20 milijonų žmonių ir 20 % Pakistano teritorijos, kurios plotas – ne mažesnis kaip 160 000 km2; beveik 12 milijonų žmonių reikalinga skubi humanitarinė pagalba;

(3)

akivaizdu, kad humanitarinė pagalba yra pirmutinė priemonė susiklosčius tokiai padėčiai, tad nuo pat ekstremaliosios situacijos pradžios Sąjunga buvo šios srities lyderė, įsipareigojusi Pakistanui suteikti ekstremalios situacijos atvejams skirtos pagalbos už daugiau kaip 423 milijonus EUR;

(4)

bus svarbu išnaudoti visas turimas priemones, kad Pakistanui būtų padėta atsigauti po šios ekstremaliosios situacijos, įskaitant siūlomas išskirtines prekybos priemones, skirtas Pakistano eksportui skatinti, siekiant prisidėti prie jo ekonomikos tolesnio vystymosi, kartu užtikrinant, kad visais lygiais būtų išlaikomas nuoseklumas ir darna siekiant sukurti tvarią ilgalaikę strategiją;

(5)

kadangi šios stichinės nelaimės mastas labai didelis, į ją reikia reaguoti nedelsiant ir dideliu mastu, taip pat atsižvelgti į geostrateginę Pakistano ir Sąjungos partnerystės svarbą, ypač į svarbų Pakistano vaidmenį kovojant su terorizmu ir prisidedant prie bendro vystymosi, saugumo ir stabilumo regione;

(6)

autonominių prekybos lengvatų poveikį turėtų būti galima įvertinti atsižvelgiant į konkrečius rezultatus – darbo vietų kūrimą, skurdo mažinimą ir tvarų vystymąsi Pakistano darbuotojų ir neturtingųjų labui;

(7)

prie 2010 m. rugsėjo 16 d. Europos Vadovų Tarybos išvadų pridėtoje deklaracijoje dėl Pakistano nutarta suteikti ministrams įgaliojimus skubos tvarka susitarti dėl visapusiško trumpalaikių, vidutinės trukmės ir ilgalaikių priemonių paketo, kaip būsimos pagalbos Pakistanui atgaivinti ir toliau vystyti, į kurį, be kita ko, būtų įtrauktos ekonomikos atgaivinimui ir augimui svarbios plataus užmojo prekybos priemonės;

(8)

visų pirma, Europos Vadovų Taryba pabrėžė savo tvirtą apsisprendimą išskirtinai Pakistanui suteikti daugiau galimybių patekti į Sąjungos rinką nedelsiant, tačiau laikinai sumažinant svarbiausių prekių importui iš Pakistano nustatytus muitus. Atsižvelgdama į tą deklaraciją Komisija pasiūlė priemonių paketą, kuriame numatytos 75 tarifų eilutės, susijusios su pagrindiniais Pakistano eksporto sektoriais tose vietovėse, kurios labiausiai nukentėjo nuo potvynių, ir pareiškė, kad Pakistano eksporto į Sąjungą padidėjimas 100 milijonų ar daugiau EUR per metus būtų tikra, didelė ir vertinga parama regionui;

(9)

Pakistano prekybą su Sąjunga daugiausiai sudaro prekyba tekstilės gaminiais ir drabužiais, kuri 2009 m. sudarė 73,7 % Pakistano eksporto į Sąjungą. Pakistanas taip pat eksportuoja etanolį ir odą, kurie kartu su tekstilės gaminiais ir drabužiais yra jautrūs pramoniniai produktai tam tikrose valstybėse narėse, kuriose pasaulinė recesija jau turėjo įvairaus masto poveikio užimtumui pramonėje. Šie pramonės sektoriai sunkiai prisitaiko prie naujos pasaulinės prekybos aplinkos;

(10)

Pakistano ekonomikai ypač svarbus tekstilės sektorius, jame sukuriama 8,5 % bendrojo vidaus produkto ir 38 % darbo vietų, iš kurių maždaug pusę užima moterys;

(11)

atsižvelgiant į sunkumus, kuriuos dėl pražūtingų potvynių patiria Pakistano žmonės, tikslinga išplėsti išskirtinių autonominių prekybos lengvatų taikymo sritį Pakistano atžvilgiu, laikinai sustabdant visų muitų tarifų, nustatytų tam tikriems Pakistanui eksporto požiūriu svarbiems produktams, taikymą. Dėl šių prekybos lengvatų Sąjungos vidaus rinka turėtų patirti tik ribotus neigiamus padarinius ir jos neturėtų turėti neigiamo poveikio mažiausiai išsivysčiusioms Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) narėms;

(12)

tos priemonės siūlomos kaip išskirtinis priemonių paketas, reaguojant į konkrečią padėtį Pakistane. Jos jokiomis aplinkybėmis neturėtų sudaryti precedento Sąjungos prekybos politikai kitų šalių atžvilgiu;

(13)

taikant autonomines prekybos lengvatas, bus arba atleidžiama nuo muitų importuojant į Sąjungą, arba nustatomi tarifinių kvotų dydžiai;

(14)

teisės į išskirtines autonomines prekybos lengvatas suteikimas priklauso nuo to, ar Pakistanas laikosi atitinkamų produktų kilmės taisyklių ir su jomis susijusių procedūrų, taip pat nuo to, ar jis prisideda prie veiksmingo administracinio bendradarbiavimo su Sąjunga, siekiant užkirsti kelią bet kokiam sukčiavimui. Lengvatų taikymas turėtų būti laikinai sustabdytas, jeigu rimtai ir nuolat pažeidinėjamos sąlygos, kuriomis suteikta teisė į lengvatinės priemonės taikymą, ir sukčiaujama ar nebendradarbiaujama administraciniu lygiu, kai tikrinama prekių kilmė;

(15)

siekiant apibrėžti kilmės statusą turinčių produktų koncepciją, kilmės sertifikavimo ir administracinio bendradarbiavimo tvarkos koncepciją, turėtų būti taikomos 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (3), išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, I dalies IV antraštinės dalies 2 skyriaus 1 ir 1A skirsnių nuostatos, išskyrus nurodytų skirsnių 68–71, 90–97i straipsnių ir 97j straipsnio 2 dalies nuostatas. Tačiau, kai taikoma kilmės kumuliacija, šiais tikslais reikėtų leisti naudoti tik Sąjungos kilmės medžiagas. Regioninė kumuliacija ir kitų tipų kumuliacija, išskyrus Sąjungos kilmės medžiagų kumuliaciją, neturėtų būti taikoma nustatant produktų, kuriems taikomos autonominės prekybos lengvatos, nustatytos pagal šį reglamentą, kilmės statusą, siekiant užtikrinti, kad Pakistane produktai pakankamai pakistų;

(16)

autonominių prekybos lengvatų taikymo srities išplėtimas Pakistano atžvilgiu reiškia, kad būtina prašyti atleisti Sąjungą nuo įsipareigojimų pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (angl. GATT) I ir XIII straipsnius ir pagal PPO steigimo sutarties IX straipsnį. PPO generalinė taryba atleido nuo tokių įsipareigojimų 2012 m. vasario 14 d.;

(17)

siekiant užtikrinti, kad autonominių prekybos lengvatų poveikis Pakistano ekonomikos atgaivinimui po potvynių būtų neatidėliotinas ir tvarus, ir vadovaujantis PPO suteiktu atleidimu nuo įsipareigojimų rekomenduojama, kad jos galiotų iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

(18)

siekiant greitai reaguoti ir užtikrinti, kad autonominių prekybos lengvatų Pakistanui režimas būtų patikimas ir veiktų tvarkingai, taip pat siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su laikinu lengvatų taikymo sustabdymu dėl su muitais susijusių procedūrų ir įsipareigojimų nesilaikymo, rimtų ir nuolatinių pagrindinių žmogaus teisių principų, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų Pakistane, arba dėl to, kad Pakistanas nesilaiko sąlygos nuo 2012 m. liepos 1 d. neįvesti naujų ar nepadidinti galiojančių eksporto muitų arba lygiavertį poveikį turinčių mokesčių arba nenumatyti kitokių apribojimų ar draudimų žaliavų, naudojamų gaminant produktus, kuriems taikomas šis reglamentas, eksportui arba pardavimui eksporto tikslais, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, kai to reikia dėl privalomų skubos priežasčių. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (4);

(19)

siekiant atlikti būtinus techninius prekių, kurioms taikomos autonominės prekybos lengvatos, sąrašo pakeitimus ir pašalinti produktus iš šio reglamento taikymo srities, jeigu importo, kuriam taikomas šis reglamentas, apimtis viršytų tam tikrą lygį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl I ir II priedų dalinio keitimo, kad būtų atspindėti Kombinuotosios nomenklatūros pokyčiai ir produktai būtų pašalinti iš šio reglamento taikymo srities. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(20)

siekdama nedelsiant reaguoti į labai padidėjusį į Sąjungą importuojamų produktų, kuriems netaikomi muitai, importą, kuris gali turėti neigiamo poveikio Sąjungos gamintojams, deleguotuosius aktus, kuriais produktai pašalinami iš šio reglamento taikymo srities, Komisija turėtų priimti taikydama skubos procedūrą;

(21)

ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po šio reglamento galiojimo pabaigos Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai turėtų pateikti ataskaitą apie šių autonominių prekybos lengvatų poveikį. Toje ataskaitoje turėtų būti pateikta išsami šių lengvatų poveikio Pakistano ekonomikai, taip pat jų įtakos prekybai ir Sąjungos pajamoms iš tarifų bei Sąjungos ekonomikai ir užimtumui analizė. Ataskaitoje Komisija, be kita ko, turėtų atsižvelgti į autonominių prekybos lengvatų poveikį darbo vietų kūrimui, skurdo mažinimui ir tvariam vystymuisi Pakistano darbuotojų ir neturtingųjų labui,

a)

laikomasi produktų kilmės taisyklių ir su jomis susijusių procedūrų, kaip numatyta Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 I dalies IV antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsnyje ir 1A skirsnio 1 ir 2 poskirsniuose, išskyrus tų skirsnių 68–71, 90–97i straipsnių ir 97j straipsnio 2 dalies nuostatas. Tačiau jeigu kilmės kumuliacija taikoma siekiant nustatyti produktų, kuriems taikomos šio reglamento 1 straipsniu įvestos priemonės, kilmės statusą, leidžiama taikyti tik Sąjungos kilmės medžiagų kumuliaciją. Neleidžiama regioninė kumuliacija ir kitų tipų kumuliacija, išskyrus Sąjungos kilmės medžiagų kumuliaciją;

b)

laikomasi Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 I dalies IV antraštinės dalies 2 skyriaus 1 skirsnio 3 poskirsnyje nustatytų administracinio bendradarbiavimo metodų;

c)

Pakistanas nevykdo rimtų ir sisteminių žmogaus teisių, įskaitant pagrindines darbo teises, pagrindinių demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų;

d)

Pakistanas nuo 2012 m. liepos 1 d. neįveda naujų ar nepadidina galiojančių eksporto muitų arba lygiavertį poveikį turinčių mokesčių arba nenumato kitokių apribojimų ar draudimų žaliavų, naudojamų pirmiausiai gaminant produktus, kuriems taikomos šios lengvatinės priemonės ir kuriuos numatyta įvežti į Sąjungos teritoriją, eksportui arba pardavimui eksporto tikslais.

a)

informuoja komitetą, nurodytą 8 straipsnio 1 dalyje;

b)

paprašo valstybių narių imtis tokių atsargumo priemonių, kurios yra būtinos norint apsaugoti Sąjungos finansinius interesus arba užtikrinti, kad Pakistanas laikytųsi 2 straipsnio;

c)

Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą, kuriame nurodoma, kad yra pagrindo abejoti lengvatinių priemonių taikymu arba tuo, kaip Pakistanas laikosi 2 straipsnio, ir kad dėl to gali būti keliamas klausimas dėl tolesnio naudojimosi šiuo reglamentu jam suteiktomis lengvatomis;

d)

praneša Pakistanui apie vadovaujantis šia dalimi priimtą sprendimą, kol jis dar neįsigaliojo.