(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Jungtinės Karalystės paraiška įregistruoti pavadinimą Isle of Man Queenies paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2).

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Vokietijos paraiška įregistruoti pavadinimą Abensberger Spargel / Abensberger Qualitätsspargel paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

(1)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Italijos paraiška įregistruoti pavadinimą Ciliegia di Vignola paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2).

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Portugalijos paraiška įregistruoti pavadinimą Cabrito do Alentejo paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Portugalijos paraiška įregistruoti pavadinimą Cordeiro Mirandês / Canhono Mirandês paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Slovėnijos paraiška įregistruoti pavadinimą Kraška panceta paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

(1)

Komisijos sprendime 2007/777/EB (2) nustatytos mėsos gaminių siuntų ir apdorotų skrandžių, pūslių ir žarnų siuntų importo į Sąjungą ir vežimo tranzitu bei sandėliavimo Sąjungoje taisyklės, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004/EB, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (3);

(2)

Sprendimo 2007/777/EB II priedo 2 dalyje pateiktas trečiųjų šalių arba jų dalių, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti mėsos gaminius ir apdorotus skrandžius, pūsles ir žarnas, jei šios prekės buvo apdorotos toje dalyje nurodytu būdu, sąrašas;

(3)

Sprendimo 2007/777/EB II priedo 4 dalyje išvardyti to priedo 2 dalyje nurodyti apdorojimo būdai ir kiekvienam jų priskirtas kodas. Toje dalyje mažėjančio intensyvumo tvarka išvardijami nespecifinio (A) ir specifinio apdorojimo būdai (B–F);

(4)

Komisijos reglamente (ES) Nr. 206/2010 (4) nustatyti veterinarijos sertifikatų reikalavimai, taikomi įvežant į Sąjungą tam tikras gyvų gyvūnų ar šviežios mėsos siuntas. Jame taip pat pateikti trečiųjų šalių, teritorijų ar jų dalių, iš kurių į Sąjungą galima įvežti šias siuntas, sąrašai;

(5)

Reglamente (ES) Nr. 206/2010 nustatyta, kad žmonėms vartoti skirtos šviežios mėsos siuntos į Sąjungą gali būti importuojamos tik jeigu jos yra iš to reglamento II priedo 1 dalies sąraše nurodytų trečiųjų šalių, teritorijų ar jų dalių, kurioms pateiktas veterinarijos sertifikato pavyzdys, skirtas atitinkamai toje dalyje nurodytai siuntai;

(6)

Kroatija šiuo metu yra Reglamento (ES) Nr. 206/2010 II priedo 1 dalies trečiųjų šalių, iš kurių leidžiama importuoti į Sąjungą tam tikrų gyvūnų šviežią mėsą, sąraše. Tačiau Kroatija šiuo metu nėra įtraukta į trečiųjų šalių, iš kurių leidžiama į Sąjungą importuoti naminių kiaulių šviežią mėsą, įskaitant smulkintą mėsą, sąrašą;

(7)

Kroatija pateikė Komisijai prašymą leisti į Sąjungą eksportuoti šviežią naminių kiaulių mėsą. Remiantis Kroatijos pateikta informacija, tos trečiosios šalies teritorijoje prevencinė vakcinacija nuo klasikinio kiaulių maro draudžiama nuo 2005 m. sausio mėn. Be to, nuo 2008 m. kovo mėn. negauta klasikinio kiaulių maro viruso paplitimo naminių kiaulių populiacijoje Kroatijos teritorijoje įrodymų. Todėl iš turimos informacijos matyti, kad Kroatijoje naminių kiaulių populiacijoje nėra klasikinio kiaulių maro, neatliekant vakcinacijos;

(8)

Kroatijos kompetentingos institucijos taip pat pateikė pakankamas garantijas dėl atitikties Sąjungos teisės aktams, susijusiems su klasikiniu kiaulių maru, ir įgyvendina naminių kiaulių ir laukinių šernų sustiprintos priežiūros programą;

(9)

be to, 2010 m. Komisijos Kroatijoje atlikto patikrinimo rezultatai buvo iš esmės teigiami. Kroatija taip pat pateikė Komisijai patvirtinimą, kad tam tikri taisomieji veiksmai, kurių buvo numatyta imtis dėl minėto patikrinimo metu nustatytų trūkumų, buvo patenkinamai atlikti 2011 m.;

(10)

įvertinus Kroatijos pateiktą informaciją galima daryti išvadą, kad dėl naminių kiaulių šviežios mėsos įvežimo į Sąjungą iš minėtos trečiosios šalies teritorijos Sąjungos sveikatos padėčiai dėl klasikinio kiaulių maro pavojaus nekyla. Todėl reikėtų leisti į Sąjungą iš Kroatijos importuoti šviežią naminių kiaulių mėsą, įskaitant smulkintą mėsą;

(11)

be to, Kroatija šiuo metu yra Sprendimo 2007/777/EB II priedo 2 dalies sąraše, kuriame išvardytos šalys, iš kurių leidžiama į Sąjungą įvežti naminių kiaulių ir ūkiuose auginamų medžiojamųjų poranagių gyvūnų (kiaulinių) mėsos gaminius ir apdorotus skrandžius, pūsles ir žarnas, kurie buvo apdoroti specifinio apdorojimo būdu „D“;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad turi būti leidžiama į Sąjungą iš Kroatijos importuoti naminių kiaulių šviežią mėsą, įskaitant smulkintą mėsą, taip pat yra tikslinga leisti į Sąjungą iš tos trečiosios šalies mėsos importuoti gaminius, gautus iš tokios šviežios mėsos, nereikalaujant, kad jie būtų apdoroti specifiniu būdu. Todėl sprendimo 2007/777/EB II priedo 2 dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(13)

todėl Sprendimas 2007/777/EB ir Reglamentas (ES) Nr. 206/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies a punktą Tarybos direktyva 91/414/EEB (2) turi būti taikoma veikliųjų medžiagų, dėl kurių sprendimas buvo priimtas pagal šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalį iki 2011 m. birželio 14 d., patvirtinimo tvarkai ir sąlygoms. Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies a punkto sąlygos, nustatytos izopirazamui, įgyvendintos Komisijos sprendimu 2010/132/ES (3);

(2)

pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalį Jungtinė Karalystė 2008 m. lapkričio 25 d. gavo „Syngenta Crop Protection AG“ paraišką dėl veikliosios medžiagos izopirazamo įtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Sprendimu 2010/132/ES patvirtinta, kad dokumentų rinkinys buvo išsamus ir parengtas taip, kad jį galima laikyti iš esmės atitinkančiu Direktyvos 91/414/EEB II ir III prieduose nustatytus duomenų ir informacijos reikalavimus;

(3)

šios veikliosios medžiagos poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai pareiškėjo pasiūlytais naudojimo atvejais buvo įvertintas pagal Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas. Paskirta ataskaitą rengianti valstybė narė vertinimo ataskaitos projektą pateikė 2010 m. gegužės 4 d.;

(4)

valstybės narės ir Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) peržiūrėjo vertinimo ataskaitos projektą. 2012 m. vasario 27 d. Tarnyba pateikė Komisijai peržiūros išvadas dėl veikliosios medžiagos pesticido izopirazamo keliamos rizikos vertinimo (4). Vertinimo ataskaitos projektą valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pateikė kaip Komisijos izopirazamo peržiūros ataskaitą;

(5)

atlikus įvairius tyrimus nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra izopirazamo, gali būti laikomi iš esmės atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų ir 5 straipsnio 3 dalies reikalavimus, visų pirma kai naudojimo paskirtys yra tos, kurios buvo išnagrinėtos ir išsamiai aprašytos Komisijos peržiūros ataskaitoje. Todėl tikslinga patvirtinti izopirazamą;

(6)

tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį kartu su jo 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias būtina nustatyti tam tikras sąlygas ir apribojimus. Visų pirma tikslinga reikalauti papildomos patvirtinamosios informacijos;

(7)

tačiau, nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytų įpareigojimų, atsiradusių patvirtinus medžiagą, atsižvelgiant į tam tikrą padėtį, susidariusią dėl perėjimo nuo Direktyvos 91/414/EEB prie Reglamento (EB) Nr. 1107/2009, turėtų būti taikomos toliau pateiktos nuostatos. Valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių laikotarpis po medžiagos patvirtinimo, per kurį jos peržiūrėtų augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra izopirazamo, registraciją. Valstybės narės turėtų atitinkamai pataisyti, pakeisti arba panaikinti registraciją. Nukrypstant nuo to termino, turėtų būti nustatytas ilgesnis laikotarpis, per kurį, kaip nustatyta Direktyvoje 91/414/EEB ir taikant vienodus principus, turėtų būti pateiktas ir įvertintas III priede nustatytas atnaujintas išsamus kiekvieno augalų apsaugos produkto dokumentų rinkinys, parengtas pagal kiekvieną numatomą naudojimo paskirtį;

(8)

patirtis, įgyta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtraukiant veikliąsias medžiagas, įvertintas remiantis 1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3600/92, nustatančio išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (5), nuostatomis, rodo, kad gali kilti sunkumų išaiškinant galiojančios registracijos turėtojų pareigas, susijusias su galimybe naudotis duomenimis. Todėl, siekiant išvengti tolesnių sunkumų, būtina aiškiau apibrėžti valstybių narių pareigas, visų pirma pareigą patikrinti, ar registracijos turėtojas gali naudotis šios direktyvos II priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu. Tačiau, jas aiškiau apibrėžus, valstybėms narėms ar registracijos turėtojams naujų įpareigojimų, palyginti su nustatytaisiais iki šiol priimtomis direktyvomis, kuriomis iš dalies keičiamas minėtos direktyvos I priedas, arba reglamentais, kuriais patvirtinamos veikliosios medžiagos, neatsirastų;

(9)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 4 dalį 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (6), priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 178/2002 Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis nustatyti maistą ir pašarus reglamentuojantys bendrieji principai, visų pirma susiję su maisto ir pašarų sauga. Reglamente numatytos neatidėliotinos priemonės, kai akivaizdu, kad iš trečiosios šalies importuotas maistas arba pašarai gali kelti didelį pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai ar aplinkai ir kad šio pavojaus konkrečios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) taikomomis priemonėmis sėkmingai išvengti neįmanoma;

(2)

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių (2) nustatyta, kad gyvūnų ir pirminių gyvūninių produktų gamybos procesas turi būti stebimas, siekiant gyvuose gyvūnuose, jų išmatose ir kūno skysčiuose bei audiniuose, gyvūniniuose produktuose, gyvūnų pašaruose ir geriamajame vandenyje nustatyti tam tikras liekanas ir medžiagas;

(3)

2010 m. liepos 8 d. Komisijos sprendime 2010/381/ES dėl neatidėliotinų priemonių, taikomų iš Indijos importuojamoms ir žmonėms vartoti skirtoms akvakultūros produktų siuntoms (3), nustatyta, kad bent 20 % žmonėms vartoti skirtų akvakultūros produktų siuntų iš Indijos būtų tikrinama, siekiant nustatyti, ar produktuose yra farmakologiškai aktyvių medžiagų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 470/2009 (4) 2 straipsnio a punkte, būtent chloramfenikolio, tetraciklino, oksitetraciklino, chlortetraciklino ir nitrofuranų metabolitų;

(4)

Komisijos kontrolės tarnybos (Maisto ir veterinarijos tarnybos) 2011 m. lapkričio mėn. atlikto patikrinimo Indijoje rezultatai patvirtino, kad jau veikia tinkama akvakultūros produktų oficialios kontrolės sistema ir kad buvo iš dalies atsižvelgta į 2009 m. patikrinimo ataskaitoje pateiktą rekomendaciją dėl akvakultūros ūkių oficialios stebėsenos;

(5)

nuo tada, kai buvo priimtas Sprendimas 2010/381/ES, valstybėse narėse sumažėjo akvakultūros produktų mėginių, kuriuose nustatyta chloramfenikolio, tetraciklino, oksitetraciklino, chlortetraciklino arba nitrofuranų metabolitų, skaičius. Todėl tikslinga sumažinti siuntų, tikrintinų siekiant nustatyti, ar produktuose yra farmakologiškai aktyvių medžiagų, procentinę dalį;

(6)

tačiau turėtų išlikti prievolė atlikti privalomuosius tyrimus, kad būtų galima toliau gauti tikslesnę informaciją apie galimą Indijos kilmės akvakultūros produktų užteršimą tomis liekanomis. Tyrimai turėtų būti toliau atliekami ir tam, kad būtų užkirstas kelias Indijos gamintojams naudoti tokias medžiagas;

(7)

todėl Sprendimas 2010/381/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)

2010 m. balandžio 16 d. Komisijos sprendime 2010/220/ES dėl skubių priemonių, taikomų iš Indonezijos importuojamų ir žmonėms vartoti skirtų žuvininkystės ūkių produktų siuntoms (5), nustatyta, kad bent 20 % žmonėms vartoti skirtų žuvininkystės ūkių produktų siuntų iš Indonezijos būtų tiriama, siekiant nustatyti, ar produktuose yra farmakologiškai aktyvių medžiagų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 470/2009 2 straipsnio a punkte, būtent chloramfenikolio, nitrofuranų metabolitų ir tetraciklinų;

(9)

nuo tada, kai buvo priimtas Sprendimas 2010/220/ES, iš Indonezijos importuojamų žuvininkystės ūkių produktų siuntose chloramfenikolio, nitrofuranų metabolitų ar tetraciklinų liekanų aptikta nebuvo;

(10)

Komisijos kontrolės tarnybos (Maisto ir veterinarijos tarnybos) 2012 m. vasario mėn. atlikto patikrinimo Indonezijoje rezultatai leido padaryti išvadą, kad taikant Indonezijos liekanų kontrolės sistemą suteikiamos pakankamos garantijos, kurių poveikis yra lygiavertis numatytųjų Sąjungos įstatymais;

(11)

todėl Sprendimą 2010/220/ES reikėtų panaikinti;

(12)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

pagal Reglamento (ES) Nr. 691/2011 8 straipsnio 1 dalį Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus siekiant leisti valstybėms narėms Reglamento (ES) Nr. 691/2011 prieduose nurodytais pereinamaisiais laikotarpiais taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas, jeigu nacionalines statistikos sistemas būtina iš esmės keisti;

(2)

todėl tikslinga Ispanijos Karalystei, Prancūzijos Respublikai, Kipro Respublikai, Maltos Respublikai, Austrijos Respublikai ir Lenkijos Respublikai, jų tinkamai pagrįstu prašymu, leisti taikyti leidžiančias nukrypti nuostatas;

(3)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatyta, kad gyvūninius produktus galima importuoti tik iš tų trečiųjų šalių ar jų teritorijų, kurios įtrauktos į pagal tą reglamentą sudarytą sąrašą;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 854/2004 taip pat nustatyta, kad sudarant ir atnaujinant tokius sąrašus, turi būti atsižvelgiama į Sąjungos kontrolę trečiosiose šalyse ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų garantijas, užtikrinančias, kad būtų laikomasi Sąjungos pašarus ir maistą reglamentuojančių Sąjungos teisės aktų ir gyvūnų sveikatos taisyklių arba kad būtų priimtos juos atitinkančios nuostatos, kaip nustatyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (2);

(3)

2006 m. lapkričio 6 d. Komisijos sprendime 2006/766/EB, nustatančiame trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių leidžiama importuoti dvigeldžius moliuskus, dygiaodžius, gaubtagyvius, jūrų pilvakojus ir žuvininkystės produktus, sąrašus (3), išvardytos tos trečiosios šalys, kurios atitinka Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nurodytus kriterijus ir dėl to gali užtikrinti, kad šie į Sąjungą eksportuojami produktai atitiktų Sąjungos teisės aktuose nustatytus sanitarinius reikalavimus vartotojų sveikatai apsaugoti. Visų pirma minėto Sprendimo I priede nustatytas trečiųjų šalių, iš kurių leidžiama importuoti dvigeldžius moliuskus, dygiaodžius, gaubtagyvius ir jūrų pilvakojus, sąrašas ir minėto Sprendimo II priede nustatytas trečiųjų šalių ir teritorijų, iš kurių leidžiama importuoti žmonėms vartoti skirtus žuvininkystės produktus, sąrašas. Tuose sąrašuose taip pat nurodyti tokių produktų importo iš tam tikrų trečiųjų šalių apribojimai;

(4)

2010 m. lapkričio 23 d.–gruodžio 2 d. Komisija atliko tikrinimą Kroatijoje, siekdama įvertinti įdiegtas kontrolės sistemas, taikomas eksportui į Sąjungą skirtiems gyviems dvigeldžiams moliuskams. Buvo nustatyta trūkumų, kurie buvo vėliau pašalinti. Toje šalyje įdiegtos kontrolės sistemos šiuo metu pakankamai užtikrina tinkamą vartotojų sveikatos apsaugą eksportuojant dvigeldžius moliuskus iš Kroatijos į Sąjungą. Todėl Kroatija turėtų būti įtraukta į Sprendimo 2006/766/EB I priedo sąrašą;

(5)

2012 m. balandžio 25–28 d. Komisija atliko tikrinimą Brunėjuje, siekdama įvertinti įdiegtas kontrolės sistemas, taikomas eksportui į Sąjungą skirtiems žuvininkystės produktams. Tikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių akvakultūros produktų gamybos trūkumų, galinčių turėti didelės įtakos vartotojų sveikatos apsaugai. Todėl Brunėjus turėtų būti įtrauktas į Sprendimo 2006/766/EB II priedo trečiųjų šalių sąrašą, nurodant, kad iš tos trečiosios šalies į Sąjungą leidžiama importuoti tik akvakultūros produktus;

(6)

2009 m. birželio 8–11 d. Komisija atliko tikrinimą Toge. Nustatyta, kad gyvų omarų eksporto oficialieji patikrinimai ir higienos pažymėjimų išdavimas iš esmės vykdomi gerai, bet buvo pastebėta trūkumų kontrolės sistemoje, taikomoje eksportui į Sąjungą skirtiems rūkytiems žuvininkystės produktams. Atsižvelgiant į šiuos trūkumus Togas įtrauktas į Sprendimo 2006/766/EB su pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 2009/951/ES (4), II priedo sąrašą, nurodant, kad iš tos trečiosios šalies į Sąjungą leidžiama importuoti tik gyvus omarus;

(7)

į Komisijos tikrinamojo vizito Toge metu nustatytus trūkumus vėliau buvo atsižvelgta. Sukurtos kontrolės sistemos, skirtos mikrobinei ir cheminei rūkytų žuvininkystės produktų analizei atlikti. Kompetentingos institucijos pateiktos analitinės ataskaitos ir kita informacija rodo, kad tinkama vartotojų sveikatos apsauga pakankamai užtikrinama iš Togo į Sąjungą eksportuojant visus žmonėms vartoti skirtus žuvininkystės produktus, išskyrus gyvus, atšaldytus, sušaldytus ar apdorotus dvigeldžius moliuskus, dygiaodžius, gaubtagyvius ir jūrų pilvakojus;

(8)

po vidinės Nyderlandų Karalystės reformos nuo 2010 m. spalio 10 d. Nyderlandų Antilai nebeegzistuoja kaip autonominė šios karalystės šalis. Tą pačią dieną Kiurasao ir Sint Martenas įgijo autonominių šalių statusą Nyderlandų Karalystėje, o Boneras, Sint Eustatijus ir Saba tapo specialiosiomis Nyderlandų Karalystės europinės dalies savivaldybėmis;

(9)

nepaisant to Boneras, Sint Eustatijus ir Saba tebėra įtraukti į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo II priedo užjūrio šalių ir teritorijų sąrašą. Todėl tai yra užjūrio šalys ir teritorijos, kurioms taikomos Sutarties ketvirtos dalies nuostatos;

(10)

kadangi šios teritorijos priklauso Nyderlandų Karalystės europinei daliai, jų sutarčių vykdymą užtikrina Nyderlandai, o kompetentingos Nyderlandų institucijos tose specialiosiose savivaldybėse vykdo už sanitarinius reikalus atsakingos kompetentingos institucijos užduotis. Kompetentingos Nyderlandų institucijos Komisijai pateikė reikiamą informaciją, kad įrodytų, jog Bonere, Sint Eustatijuje ir Saboje įdiegta sanitarinės kontrolės sistema pakankamai užtikrina, kad būtų laikomasi Sąjungos reikalavimų. Pateikta informacija taip pat rodo, kad šios institucijos turi tokius pačius teisinius įgaliojimus vykdyti kontrolę, kokius anksčiau turėjo kompetentinga Nyderlandų Antilų institucija, ir kad maisto ūkio subjektus saisto tos pačios prievolės. Be to, remiantis šia informacija, oficiali sanitarinė kontrolė šiose specialiosiose savivaldybėse toliau atliekama tuo pačiu lygiu kaip ir laikotarpiu, kai egzistavo Nyderlandų Antilai;

(11)

todėl Sprendimas 2006/766/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

I priede tarp Grenlandijai ir Jamaikai skirtų įrašų įterpiama:

(2)

II priedas iš dalies keičiamas taip: