26.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/1

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 383/2009 (2) (toliau – galutinis reglamentas) importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės iš anksto įtemptojo gelžbetonio vieloms ir pluoštams nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – galiojančios priemonės).

(2)

Komisija gavo Ispanijos kabelių gamintojo ECN Cable Group S.L. (toliau – pareiškėjas) prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(3)

Pareiškėjas prašė iš galiojančių antidempingo priemonių, taikomų tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės nelegiruotojo plieno išankstinio įtempio ir vėliau įtempiamoms vieloms ir vielapluoščiams (toliau – iš anksto įtemptojo gelžbetonio vieloms ir pluoštams), taikymo srities išbraukti tam tikras vielas ir pluoštus. Produktas, kurį prašoma išbraukti, yra suvytas pluoštas iš septynių vielų iš nelegiruotojo plieno, platiruotas ar dengtas cinku, kurio sudėtyje esanti anglis sudaro ne mažiau kaip 0,6 % masės, kurio maksimalus skerspjūvio matmuo didesnis kaip 3 mm ir kuris atitinka tarptautinį standartą IEC 60888 arba Europos/Cenelec standartą UNE-EN 50189 (toliau – pluoštai, naudojami kaip plieninė laidininkų šerdis).

(4)

Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad pagrindinės išbrauktino produkto fizinės ir techninės charakteristikos labai skiriasi nuo nagrinėjamojo produkto, kuriam taikomos galiojančios priemonės, fizinių ir techninių charakteristikų.

(5)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalies nuostatomis, 2011 m. spalio 4 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie dalinės tarpinės peržiūros, kurią atliekant bus nagrinėjama tik produkto apibrėžtoji sritis, inicijavimą (3) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(6)

Apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – nagrinėjamoji šalis) valdžios institucijoms ir visoms kitoms žinomoms susijusioms šalims, t. y. žinomiems nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams, Sąjungos naudotojams ir importuotojams, taip pat Sąjungos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį pateikti savo nuomonę raštu ir paprašyti jas išklausyti.

(7)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms šalims, pranešusioms apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus.

(8)

Klausimyno atsakymus pateikė pareiškėjas, du eksportuojantys Kinijos gamintojai, dvylika Sąjungos iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų gamintojų, du Sąjungos elektros linijų laidininkų gamintojai, šeši naudotojai ir du Sąjungos importuotojai. Atsižvelgiant į dalinės peržiūros aprėptį, atliekant šią dalinę peržiūrą tiriamasis laikotarpis nebuvo nustatytas.

(9)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint įvertinti, ar reikia iš dalies keisti galiojančių antidempingo priemonių taikymo sritį, ir surengė tikrinamuosius vizitus šių bendrovių patalpose:

(10)

Nagrinėjamasis produktas – tas pats produktas, kaip apibrėžta galutinio reglamento 1 straipsnyje, t. y. Kinijos Liaudies Respublikos kilmės neplatiruota ar nedengta viela iš nelegiruotojo plieno, platiruota ar dengta cinku viela iš nelegiruotojo plieno ir suvyta viela iš nelegiruotojo plieno (platiruota ar dengta arba ne) iš ne daugiau kaip 18 vielų, kurių sudėtyje esanti anglis sudaro ne mažiau kaip 0,6 % masės, kurių maksimalus skerspjūvio matmuo didesnis kaip 3 mm ir kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7217 10 90, ex 7217 20 90, ex 7312 10 61, ex 7312 10 65 ir ex 7312 10 69.

(11)

Išankstinio įtempio ar vėliau įtempiamos vielos arba pluoštai yra gaminami iš anglinio plieno ir daugiausia naudojami statybos pramonėje gelžbetonio armatūrai, pakabos elementams ir vantiniams tiltams. Iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai gaminami iš plieninės vielos strypų.

(12)

Iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai yra dviejų pagrindinių skirtingų rūšių: negalvanizuoti (naudojami su betonu susijusioms paskirtims) ir galvanizuoti (naudojami vantiniams tiltams arba kabamiesiems tiltams). Kabamiesiems tiltams naudojami galvanizuoti pluoštai sudaro tik maždaug 1 % visos Sąjungos iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų rinkos. Todėl pagrindiniai iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų naudotojai yra statybos pramonės įmonės.

(13)

Pareiškėjas yra Ispanijos kabamųjų elektros linijų laidininkų gamintojas. Produkto rūšis, kurią pareiškėjas prašo išbraukti iš produkto apibrėžties, yra iš septynių vielų suvyta galvanizuota viela, naudojama kaip plieninė kabamųjų elektros linijų laidininkų šerdis.

(14)

Siekiant įvertinti, ar pluoštams, naudojamiems kaip plieninė kabamųjų elektros linijų laidininkų šerdis, turėtų būti taikoma galutinio reglamento 1 straipsnio produkto apibrėžtis, buvo nagrinėjama, ar pluoštų, naudojamų kaip plieninė laidininkų šerdis, ir kitų įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų fizinės ir techninės charakteristikos bei galutinė paskirtis yra tokios pačios. Šiuo atžvilgiu taip pat buvo vertinamas pluoštų, naudojamų kaip plieninė kabamųjų elektros linijų laidininkų šerdis, ir kitų iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų, kuriems taikomos atitinkamos priemonės Sąjungoje, pakeičiamumas.

(15)

Pareiškėjas pasiūlė atskirti abu produktus pagal taikomus standartus. Pareiškėjo nuomone, iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai, naudojami statybos pramonėje, neatitinka tarptautinio standarto IEC 60888 arba Europos/Cenelec standarto UNE-EN 50189 reikalavimų. Abu šie standartai taikomi cinku dengtoms plieninėms vieloms, naudojamoms pluoštiniuose elektros laidininkuose.

(16)

Prašyme nurodyti ir 15 konstatuojamojoje dalyje išdėstyti standartai taikomi tik elektros linijų laidininkams. Taigi statybos pramonėje naudojamų iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų Sąjungos gamintojai tų standartų nežinojo, todėl klausimyno atsakymuose pateikė skirtingas nuomones apie tai, ar kabamiesiems tiltams naudojami iš septynių vielų suvyti galvanizuoti pluoštai atitinka tuos standartus.

(17)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad daugelis abiejų šių produktų fizinių charakteristikų ir standartinių specifikacijų yra bent iš dalies palyginamos, tačiau taip pat nustatytas vienas išskirtinas konkretus fizinis skirtumas, pagal kurį lyginant kabinamųjų linijų laidininkams taikomus standartus su statybos versle naudojamų įtempiamosios armatūros standartu galima aiškiai atskirti abu šiuos produktus.

(18)

Pagal statybos pramonėje naudojamos įtempiamosios armatūros standartą EN 10337 „centrinės vielos skersmuo turi būti bent 3 % didesnis nei išorinių sraigtinių vielų skersmuo“ (standarto 7.1.3 punktas), o pagal kabinamųjų laidininkų standartą (EN 50182) visų vielų, esančių iš septynių vielų galvanizuotame pluošte, naudojamame kaip plieninė laidininkų šerdis, skersmuo yra toks pats.

(19)

Centrinės vielos storio skirtumus galima patikrinti naudojant prietaisą, galintį pamatuoti vielų storį. Todėl šios rūšies produktas gali būti atskirtas nuo kitų nagrinėjamojo produkto rūšių produktų.

(20)

Buvo konsultuotasi su suinteresuotomis šalimis ir apibendrinant sutarta, kad galima atskirti šias dvi produktų rūšis, kaip nurodyta pirmiau.

(21)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad abiejų rūšių produktai pasižymi akivaizdžiai skirtinga paskirtimi ir naudojami dviejų skirtingų šakų pramonėje. Iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai naudojami statybos pramonėje, o pluoštai, kuriuos prašoma išbraukti, naudojami kabelių pramonėje kaip kabinamųjų elektros laidų laidininkų atraminė šerdis.

(22)

Be to, dėl skirtingų kiekvienos rūšies produkto specifikacijų neįmanoma iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų bei pluoštų ir pluoštų, naudojamų kaip plieninė laidininkų šerdis, pakeisti vienų kitais.

(23)

Tuo remiantis manoma, kad iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų ir pluoštų, naudojamų kaip plieninė laidininkų šerdis, pagrindiniai fiziniai ir techniniai skirtumai yra dideli ir juos galima nustatyti.

(24)

Nė viena iš bendrovių, bendradarbiavusių atliekant pradinį tyrimą (septyni Sąjungos gamintojai, septyni eksportuojantys Kinijos Liaudies Respublikos gamintojai, keturi nesusiję ES importuotojai ir septyni naudotojai), nebuvo susijusi su pluoštų, naudojamų kaip plieninė laidininkų šerdis, gamyba ir (arba) prekyba. Iš pradinio tyrimo išvadų akivaizdžiai matyti, kad tuo metu atitinkama informacija apie pluoštus, naudojamus kaip plieninė laidininkų šerdis, nebuvo renkama.

(25)

Taigi, nors pluoštai, naudojami kaip plieninė laidininkų šerdis, nebuvo specialiai neįtraukti, panašu, kad tuo metu atliekant tyrimą įtraukti jų į nagrinėjamąjį produktą neketinta.

(26)

Kai kurios suinteresuotosios šalys išreiškė susirūpinimą dėl galimo priemonių vengimo, jei pluoštai, naudojami kaip plieninė laidininkų šerdis, būtų išbraukti iš priemonių taikymo srities.

(27)

Tačiau iš septynių vielų suvyti galvanizuoti pluoštai, naudojami kabinamųjų elektros laidų laidininkuose, yra parduodami papildomai nedengti, o iš septynių vielų suvyti galvanizuoti pluoštai, naudojami tiltams statyti, pakabos elementams ir vėjo generatoriams, dažniausiai yra papildomai dengti polietilenu ir vaškuoti ar padengti riebalais tam, kad tikimoji naudojimo trukmė būtų 50 ar daugiau metų.

(28)

Atliekant tyrimą buvo nustatyta tik viena papildomai nedengtų galvanizuotų iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų paskirtis: laikina statomų tiltų atrama. Tačiau šios paskirties produktai sudaro tik labai mažą ir taip mažos visų galvanizuotų iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų rinkos dalį (žr. 12 konstatuojamąją dalį).

(29)

Todėl skirtingų rūšių pluoštai yra beveik visada lengvai atskiriami: galvanizuoti ir negalvanizuoti bei galvanizuotų pluoštų grupėje papildomai dengti ir papildomai nedengti; todėl jų kontrolė yra įmanoma.

(30)

Be to, dauguma ES valstybių narių, siekdamos užtikrinti produkto kokybę, reikalauja standartinių ir (arba) tradicinių iš anksto įtemptojo gelžbetonio paskirčių nacionalinio patvirtinimo, susijusio su iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų naudojimu. Patvirtinimo procesas yra labai išsamus ir privaloma atskleisti informaciją apie vielos strypo kokybę, tiekėją, gamybos įrenginius, naudojamas mašinas, laboratorinius tyrimus ir kt.

(31)

Kai kuriais atvejais nacionalinis patvirtinimo procesas, remiantis daugumoje ES valstybių narių galiojančiomis procedūromis, gali būti pakeistas kokybės priėmimo arba specialiąja projekto patvirtinimo procedūra.

(32)

Tačiau abiem atvejais nepriklausomas techninis ekspertas patvirtina, kad ketinami naudoti produktai atitinka iš anksto įtemptojo gelžbetonio standartines specifikacijas. Šiomis procedūromis suteikiama papildoma garantija dėl bet kokių galimų bandymų vengti priemonių.

(33)

Be to, prireikus skirtingų rūšių produktus galima atskirti naudojant specialius matavimo prietaisus ir (arba) įrangą tais atvejais, kai galvanizuoti papildomai nedengti pluoštai turėtų būti pateikiami muitinei išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai įforminti.

(34)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad priemonių vengimo rizika yra labai nedidelė.

(35)

Iš pirmiau pateiktų nustatytų faktų matyti, kad pluoštų, naudojamų kaip plieninė laidininkų šerdis, ir kitų iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų, kuriems taikomos susijusios priemonės, pagrindinės fizinės ir techninės charakteristikos bei galutinė paskirtis skiriasi. Skiriasi abiejų produktų galutinė paskirtis, jie skirti skirtingoms rinkoms ir nėra pakeičiami vienas kitu. Be to, pluoštai, naudojami kaip plieninė laidininkų šerdis, atliekant pradinį tyrimą nebuvo tiriami. Tuo remiantis daroma išvada, kad pluoštai, naudojami kaip plieninė laidininkų šerdis, ir kitos iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai yra du skirtingi produktai.

(36)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir kadangi nustatyta, kad pluoštai, naudojami kaip plieninė laidininkų šerdis, gali būti atskirti nuo nagrinėjamojo produkto, jie turėtų būti išbraukti iš produkto, kuriam taikomos galiojančios priemonės, apibrėžtosios srities.

(37)

Visoms suinteresuotosioms šalims pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis padarytos šios išvados. Šalims suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo pateikti su šiuo informacijos atskleidimu susijusias pastabas. Negauta jokios informacijos, kuria remiantis būtų padaryta kitokia išvada.

(38)

Kadangi dabartinis tyrimas atliekamas tik siekiant patikslinti produkto apibrėžtąją sritį ir kadangi pluoštai, naudojami kaip plieninė laidininkų šerdis, nebuvo įtraukti į pradinį tyrimą ir jiems nebuvo taikomos nustatytos antidempingo priemonės, manoma, kad šio tyrimo išvadas tikslinga pradėti taikyti nuo galutinio reglamento įsigaliojimo dienos, įskaitant importuotus produktus, kuriems nuo 2008 m. lapkričio 16 d. iki 2009 m. gegužės 13 d. buvo taikomi laikinieji muitai. Komisija nerado jokios svarbios priežasties, dėl kurios ji neturėtų taip taikyti atgaline data.

(39)

Taigi už prekes, kurioms netaikoma Reglamento (EB) Nr. 383/2009 1 straipsnio 1 dalis su pakeitimais, padarytais šiuo reglamentu, galutinis antidempingo muitas, sumokėtas ar įtrauktas į sąskaitas vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 383/2009 1 straipsnio 1 dalimi, ir laikinieji antidempingo muitai, galutinai surinkti vadovaujantis to paties reglamento 2 straipsniu, turėtų būti grąžinti arba turėtų būti atsisakoma juos išieškoti. Dėl muito grąžinimo ar atsisakymo jį išieškoti būtina kreiptis į nacionalinę muitinę pagal taikytinus muitų teisės aktus. Jei terminai, numatyti 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (4), 236 straipsnio 2 dalyje, baigėsi anksčiau nei arba 2012 m. spalio 26 d., arba jei baigsis per šešis mėnesius po tos dienos, jie pratęsiami taip, kad baigtųsi po šešių mėnesių po šio reglamento paskelbimo dienos,

26.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/5

(1)

Taryba 2007 m. balandžio 23 d. Reglamentu (EB) Nr. 452/2007, nustatančiu galutinį antidempingo muitą ir laikinojo muito, nustatyto importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos kilmės lyginimo lentoms, galutinį surinkimą (2) (toliau – ginčijamas reglamentas), importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija) ir Ukrainos kilmės lyginimo lentoms, pastatomosioms (arba ne), sugeriančioms garus (arba ne), ir (arba) kurių paviršius yra šildantis (arba ne) ir (arba) pučiantis orą (arba ne), taip pat rankovių lyginimo lentoms, ir visoms jų pagrindinėms dalims, t. y. kojoms, plokštėms ir lygintuvo laikikliams, nustatė 9,9–38,1 % galutinius antidempingo muitus.

(2)

2007 m. liepos 19 d. vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis Kinijos gamintojas – „Zhejiang Harmonic Hardware Products Co. Ltd“ (toliau – „Harmonic“) pateikė prašymą Bendrajam Teismui panaikinti ginčijamo reglamento nuostatas, susijusias su prašymo pateikėju (3).

(3)

2011 m. lapkričio 8 d. Bendrasis Teismas sprendime byloje T-274/07 (toliau – Bendrojo Teismo sprendimas) nustatė, kad dėl termino, nustatyto pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalyje, nesilaikymo buvo pažeista „Harmonic“ teisė į gynybą ir kad Komisija taip pat pažeidė pagrindinio reglamento 8 straipsnį, kuriuo „Harmonic“ suteikta teisė pateikti pasiūlymus dėl įsipareigojimų iki to termino pabaigos. Todėl Bendrasis Teismas panaikino ginčijamo reglamento 1 ir 2 straipsnių nuostatas, kuriomis nustatytas galutinis antidempingo muitas „Harmonic“ gaminamoms lyginimo lentoms ir joms nustatyto laikinojo muito galutinis surinkimas.

(4)

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 266 straipsnį Sąjungos institucijos privalo laikytis 2011 m. lapkričio 8 d. Bendrojo Teismo sprendimo. Remiantis nusistovėjusia teismo praktika (byla T-2/95 (4), toliau – IPS byla), tais atvejais, kai teisena susideda iš kelių administracinių veiksmų, vieno iš šių veiksmų panaikinimas visos bylos nepanaikina. Antidempingo tyrimas ir yra tokio iš daugelio veiksmų sudaryto tyrimo pavyzdys. Todėl ginčijamo reglamento nuostatų, susijusių su viena šalimi, panaikinimas nereiškia, kad panaikinama visa iki to reglamento priėmimo vykdyta procedūra. Be to, remiantis teismo praktika, kad priemonę patvirtinusi institucija galėtų laikytis sprendimo dėl tos priemonės panaikinimo ir jį visiškai įvykdyti, ji turėtų atnaujinti procedūrą nuo to konkretaus momento, kai buvo padarytas nustatytas pažeidimas, ir pakeisti priemonę (5). Galiausiai, vykdant teismo sprendimą taip pat yra galimybė pataisyti ginčijamo reglamento aspektus, dėl kurių to reglamento nuostatos buvo panaikintos, o neginčijamas dalis, kurioms Bendrojo Teismo sprendimas įtakos neturi, palikti nepakeistas, kaip buvo nuspręsta byloje C-458/98 P (6). Reikėtų pažymėti, kad be išvados, jog buvo pažeista pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalis ir 8 straipsnis, visos kitos ginčijamo reglamento išvados lieka galioti, nes Bendrasis Teismas atmetė visus su tuo susijusius argumentus.

(5)

Po 2011 m. lapkričio 8 d. Bendrojo Teismo priimto sprendimo paskelbtas pranešimas (7) apie iš dalies atnaujinamą antidempingo tyrimą dėl importuojamų, inter alia, Kinijos kilmės lyginimo lentų. Tyrimas atnaujintas tiek, kiek tai susiję su Bendrojo Teismo sprendimo dėl „Harmonic“ vykdymu.

(6)

Komisija apie iš dalies atnaujinamą tyrimą oficialiai pranešė eksportuojantiems gamintojams, žinomiems susijusiems importuotojams ir naudotojams, eksportuojančios šalies atstovams ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime nustatytą laikotarpį pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(7)

Visoms šalims, kurios per nurodytą laikotarpį pateikė prašymus ir nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių jos turėtų būti išklausytos, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(8)

Pastabų pateikė vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas (tiesiogiai susijusi šalis, t. y. „Harmonic“) ir vienas nesusijęs importuotojas.

(9)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir motyvus, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti „Harmonic“ nustatyti galutinius antidempingo muitus. Buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti, bet tame etape nepateikta jokių pastabų.

(10)

Primenama, kad ginčijamo reglamento nuostatų panaikinimo priežastis buvo tai, kad Komisija Tarybai pasiūlymą nustatyti galutinį antidempingo muitą nusiuntė nepasibaigus privalomajam 10 dienų terminui pastaboms pateikti po to, kai suinteresuotosioms šalims nusiunčiamas galutinis faktų atskleidimo dokumentas, kaip numatyta pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalyje. Be to, Komisija taip pat pažeidė pagrindinio reglamento 8 straipsnį, kuriuo „Harmonic“ suteikta teisė iki to termino pabaigos teikti pasiūlymus dėl įsipareigojimų.

(11)

„Harmonic“ teigė, kad toks teisių į gynybą pažeidimas, kokį nustatė Bendrasis Teismas, negali būti ištaisytas atnaujinus tyrimą. Bendrojo Teismo sprendimu nebūtų reikalaujama įgyvendinimo priemonių.

(12)

„Harmonic“ nuomone, vienintelis būdas Komisijai laikytis Bendrojo Teismo sprendimo, kaip reikalaujama SESV 266 straipsniu, būtų visam laikui atšaukti „Harmonic“ taikomas priemones. Pažeidusios pagrindinio reglamento 8 straipsnio nuostatas ES institucijos turėtų „Harmonic“ iš naujo suteikti teisę 2007 m. pasiūlyti įsipareigojimus dėl kainos.

(13)

„Harmonic“ teigimu, tyrimo atnaujinimas būtų neteisėtas dėl to, kad pagrindiniame reglamente nėra jokios konkrečios nuostatos, kuria remiantis būtų galima tai daryti, ir dėl to, kad atnaujinus tyrimą būtų pažeidžiamas teisės aktais nustatytas 15 mėnesių terminas tyrimui pabaigti, nustatytas pagrindinio reglamento 6 straipsnio 9 dalyje, ir 18 mėnesių laikotarpis, numatytas PPO susitarimo dėl 1994 m. GATT VI straipsnio įgyvendinimo (toliau – antidempingo susitarimas) 5 straipsnio 10 dalyje. „Harmonic“ tvirtino, kad ES institucijos negali siekti iš naujo nustatyti priemones remdamosi savo galiomis priimti galutines priemones (visų pirma pagrindinio reglamento 9 straipsnis) ir kartu neigti, kad turi būti taikomi šie ta pačia pagrindinio reglamento nuostata nustatyti terminai.

(14)

„Harmonic“ teigė, kad IPS byla negali būti precedentas, nes ji pagrįsta 1988 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2423/88 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina bei subsidijuoto importo iš Europos ekonominės bendrijos narėmis nesančių valstybių (8) (toliau – senasis pagrindinis reglamentas), pagal kurį privalomieji terminai dar nebuvo taikomi.

(15)

„Harmonic“ taip pat tvirtino, kad iš naujo paskelbus peržiūrėtą faktų atskleidimo dokumentą ir nustačius laikotarpį pastaboms pateikti pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalį, būtų neįmanoma ištaisyti „Harmonic“ teisės į gynybą pažeidimo ir neteisėto muitų nustatymo.

(16)

„Harmonic“ teigė kad Komisija, 2007 m. Tarybai pateikusi pasiūlymą dėl galutinių priemonių, negrįžtamai prarado galimybę pateikti Tarybai pasiūlymą dėl muitų nustatymo „Harmonic“ nepažeisdama bendrovės teisių į gynybą. „Harmonic“ manymu, Komisija nebegalėtų gauti pastabų, turėdama reikiamą laisvę veikti, bei apsvarstyti „Harmonic“ pasiūlymą dėl įsipareigojimo.

(17)

„Harmonic“ teigė, kad jos teisė pateikti pasiūlymus dėl įsipareigojimų dėl kainos per nustatytą laikotarpį nebegali būti atkurta pagal procedūras atnaujinant pirminį tyrimą. Be to, „Harmonic“ tvirtina, kad į ginčijamo reglamento 68 konstatuojamąją dalį akivaizdžiai įtrauktas „Harmonic“ siūlytas oficialus įsipareigojimas dėl kainos.

(18)

Be to, „Harmonic“ tvirtino, kad Komisija negali iš naujo pradėti nagrinėti šio tyrimo, nes ji jau nebėra objektyvi ir nešališka, kadangi Komisijos pasiūlytą ginčijamą reglamentą iš dalies panaikino Bendrasis Teismas.

(19)

Galiausiai „Harmonic“ nurodė, kad Komisija negalėtų iš naujo nustatyti antidempingo priemonių remdamasi informacija, susijusia su 2005 m., t. y. ankstesniu nei šešeri metai iki iš dalies atnaujinamo tyrimo inicijavimo laikotarpiu, nes tai neatitiktų pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalies.

(20)

Vienas nesusijęs Sąjungos importuotojas ir (arba) gamintojas nurodė, kad Bendrojo Teismo sprendimo panaikinimas ir po to iš dalies atnaujintas tyrimas turėjo poveikio jo verslui. Jis nepateikė jokios informacijos ir duomenų dėl tyrimo atnaujinimo teisėtumo, bet tik paminėjo pastabas, pateiktas anksčiau atnaujinus tyrimą, kuris užbaigtas priėmus 2010 m. rugsėjo 13 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 805/2010, kuriuo importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės Foshan Shunde Yongjian Housewares and Hardware Co. Ltd., Foshan bendrovės pagamintoms lyginimo lentoms iš naujo nustatomas galutinis antidempingo muitas (9).

(21)

Primenama, kad Bendrasis Teismas atmetė visus „Harmonic“ faktinius argumentus dėl bylos esmės. Taigi, Sąjungos institucijos yra įsipareigojusios pataisyti tą pirminio tyrimo administracinės procedūros dalį, kurią vykdant padarytas pažeidimas.

(22)

Nustatyta, kad tvirtinimas, jog Komisija negali laikytis IPS byloje taikyto metodo dėl to, kad pagrindinio reglamento 6 straipsnio 9 dalimi yra nustatytas 15 mėnesių terminas antidempingo tyrimams baigti, yra nepateisinamas. Laikoma, kad šis terminas yra nesusijęs su Bendrojo Teismo sprendimo įgyvendinimu. Iš tiesų, toks terminas taikomas tik pradiniam tyrimui pabaigti nuo inicijavimo dienos iki paskutinio veiksmo dienos, ir jis nesusijęs su jokiais vėlesniais veiksmais, kurių galbūt gali tekti imtis, pavyzdžiui, po teismo peržiūros. Be to, pažymima, kad bet koks kitoks aiškinimas reikštų, pavyzdžiui, kad sėkmingas ieškinys teismui, kurį pateiktų Sąjungos pramonė, neturėtų jokio praktinio poveikio tai šaliai, jei pasibaigus terminui pradiniam tyrimui pabaigti būtų negalima įgyvendinti Bendrojo Teismo sprendimo. Tai neatitiktų principo, kad visoms šalims turi būti suteikta veiksmingos teismo peržiūros teisė.

(23)

Be to, primenama, kad Bendrasis Teismas sprendime sujungtose bylose T-163/94 ir T-165/94 (10) nusprendė, kad net senajame pagrindiniame reglamente nustatytas negriežtas terminas negali būti pratęstas po pagrįsto laikotarpio pabaigos, ir kad ilgiau nei trejus metus trunkantis tyrimas yra per ilgas. Tai prieštarauja IPS bylai, kurioje ankstesnis Teisingumo Teismo sprendimas įgyvendintas praėjus beveik septyneriems metams nuo pradinio tyrimo inicijavimo, ir Teisingumo Teismo sprendime nėra paminėta su terminais susijusių klausimų.

(24)

Todėl daroma išvada, kad pagrindinio reglamento 6 straipsnio 9 dalis taikoma tik inicijuojant tyrimus ir baigiant tyrimą, inicijuotą pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 9 dalį, o ne iš dalies atnaujinant tyrimą, siekiant įgyvendinti Bendrojo Teismo sprendimą.

(25)

Ši išvada atitinka metodą, kuris taikytas įgyvendinant PPO ekspertų grupių ir apeliacinės institucijos ataskaitas, ir pagal kurį pripažįstama, kad institucijos galėtų pataisyti reglamento, kuriuo nustatomi antidempingo muitai, trūkumus, kad būtų laikomasi ginčų sprendimo institucijos ataskaitų, taip pat ir bylų, kurios susijusios su Sąjunga (11), atveju. Tokiais atvejais manyta, kad reikia patvirtinti specialią tvarką PPO ekspertų grupių ir apeliacinės institucijos ataskaitoms įgyvendinti, nes tokios ataskaitos Sąjungos teisės sistemoje nėra tiesiogiai taikomos, priešingai nei Bendrojo Teismo sprendimai, kurie taikomi tiesiogiai.

(26)

Primenama, kad pagrindinio reglamento 9 straipsnis nesusijęs su antidempingo tyrimo atlikimo terminais. Jis apima bendrus klausimus, susijusius su tyrimo baigimu netaikant priemonių ir galutinių muitų nustatymu.

(27)

Dėl pateiktų argumentų, susijusių su pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalies taikymu, pažymima, kad nebuvo nustatyta jokių pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalies pažeidimų, nes Komisija nepradėjo naujo tyrimo, o atnaujino pradinį tyrimą Bendrojo Teismo sprendimui įgyvendinti.

(28)

Kalbant apie „Harmonic“ tvirtinimą, kad pažeista jos teisė siūlyti įsipareigojimus dėl kainos, reikėtų atkreipti dėmesį, kad „Harmonic“ argumentas yra dvejopas. Pirma, „Harmonic“ tvirtina, kad teisiškai, praktiškai ar realiai neįmanoma, kad Komisija atgaline data priimtų įsipareigojimą dėl kainos beveik penkerių praėjusių metų laikotarpiui. Antra, „Harmonic“ teigia, kad, viena vertus, į ginčijamo reglamento 68 konstatuojamąją dalį įtrauktas „Harmonic“ pasiūlyto oficialaus įsipareigojimo dėl kainos vertinimas ir kad, antra vertus, Komisija tvirtina, kad visi įsipareigojimai dėl kainos, kuriuos „Harmonic“ galėjo pateikti, būtų vis tiek atmesti, nes būtų neįmanoma juos stebėti.

(29)

Kalbant apie „Harmonic“ tvirtinimą dėl pirminio tyrimo atnaujinimo siekiant ištaisyti jos teisės per nustatytą laikotarpį pasiūlyti įsipareigojimus dėl kainos pažeidimą, atnaujinimas pateisinamas dėl to, kad „Harmonic“ teisė pateikti pasiūlymą dėl įsipareigojimų buvo pažeista atliekant pirminį tyrimą. Bet kuriuo atveju, „Harmonic“ nepasiūlius oficialių įsipareigojimų dėl kainos, diskusijos dėl galimo jų poveikio neturi prasmės.

(30)

Be to, kalbant apie tai, kaip „Harmonic“ aiškina ginčijamo reglamento 68 konstatuojamąją dalį, reikėtų pažymėti, kad ta konstatuojamoji dalis tiesiog atspindi faktą, jog buvo diskutuota apie potencialius įsipareigojimus dėl kainos, kuriuos pasiūlė keli eksportuojantys gamintojai, ir nurodytos priežastys, kodėl institucijos manė, kad įsipareigojimai tuo metu buvo apskritai negalimi. Taigi „Harmonic“ teiginys, kad į konstatuojamąją dalį akivaizdžiai įtrauktas (nepateikto) „Harmonic“ pasiūlyto oficialaus įsipareigojimo dėl kainos vertinimas, yra nepagrįstas.

(31)

Be to, pažymima, kad ginčijamo reglamento 68 konstatuojamojoje dalyje pateikti argumentai neužkerta kelio vėlesniam formalių įsipareigojimų dėl kainos pasiūlymui, jais tik išdėstytos priežastys, kodėl šiuo atveju būtų vargiai tikėtina galimybė priimti įsipareigojimus dėl kainos, visų pirma, tuo atveju, jei nebus tinkamai išspręstos problemos dėl jų įvykdomumo. Kaip numatyta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 3 dalyje, siūlomi įsipareigojimai neprivalo būti priimti, jei manoma, kad nėra galimybių juos priimti.

(32)

Atsižvelgiant į šalių pastabas ir jų analizę padaryta išvada, kad įgyvendinant Bendrojo Teismo sprendimą „Harmonic“ ir visoms kitoms suinteresuotosioms šalims reikėtų iš naujo atskleisti 2007 m. kovo 23 d. peržiūrėtą galutinį atskleidimo dokumentą, kuriuo remiantis siūlyta iš naujo nustatyti antidempingo muitą importuojamoms „Harmonic“ gaminamoms lyginimo lentoms.

(33)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, taip pat padaryta išvada, kad „Harmonic“ ir visoms kitoms suinteresuotosioms šalims Komisija turėtų skirti pakankamai laiko pastaboms dėl 2007 m. kovo 23 d. peržiūrėto galutinio atskleidimo dokumento pateikti ir tuomet tokias pastabas įvertinti, kad būtų nustatyta, ar teikti Tarybai pasiūlymą importuojamoms „Harmonic“ gaminamoms lyginimo lentoms iš naujo nustatyti antidempingo muitą remiantis faktais, susijusiais su pradiniu tiriamuoju laikotarpiu.

(34)

Suinteresuotosioms šalims pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama įgyvendinti Bendrojo Teismo sprendimą.

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas per pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą 10 dienų laikotarpį.

(35)

„Harmonic“ ir visoms kitoms suinteresuotosioms šalims pateiktas 2007 m. kovo 23 d. peržiūrėtas galutinis atskleidimo dokumentas, kuriuo remiantis siūlyta importuojamoms „Harmonic“ gaminamoms lyginimo lentoms iš naujo nustatyti antidempingo muitą remiantis su pradiniu tiriamuoju laikotarpiu susijusiais faktais.

„Harmonic“ ir visoms kitoms suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė teikti pastabas dėl minėto 2007 m. kovo 23 d. peržiūrėto galutinio atskleidimo dokumento.

(36)

Pagrindinio reglamento 8 straipsniu „Harmonic“ suteikta teisė siūlyti įsipareigojimus iki pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalyje nustatyto 10 dienų laikotarpio pabaigos.

(37)

Nei „Harmonic“, nei jokia kita suinteresuotoji šalis per nustatytą terminą nepateikė jokių pastabų ir nepasiūlė jokių įsipareigojimų.

(38)

Šis tyrimas neturi įtakos dienai, kurią pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį baigs galioti ginčijamu reglamentu nustatytos priemonės. Taigi pažymima, kad 2012 m. balandžio 25 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje buvo paskelbtas pranešimas apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Ukrainos kilmės lyginimo lentoms, galiojimo termino peržiūros inicijavimą (12),

26.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/9

(1)

2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), numatyta prižiūrėti jo XVIII priede išvardytų produktų importą. Tokia priežiūra turi būti vykdoma pagal taisykles, nustatytas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (3), 308d straipsnyje;

(2)

taikant Urugvajaus raundo daugiašalėse derybose dėl prekybos sudarytos Sutarties dėl žemės ūkio (4) 5 straipsnio 4 dalį ir atsižvelgiant į naujausius turimus 2009, 2010 ir 2011 m. duomenis, reikėtų patikslinti ribinį kiekį, kurį pasiekus taikomi papildomi muitai: madarinams ir likeriniams mandarinams, klementinoms, artišokams, apelsinams – nuo 2012 m. lapkričio 1 d., o cukinijoms – nuo 2013 m. sausio 1 d.;

(3)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 543/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)

siekiant užtikrinti, kad po to, kai bus pateikti atnaujinti duomenys, ši priemonė būtų pradėta taikyti kuo greičiau, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną;

(5)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

26.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/11

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti endo-1,4-beta-ksilanazę, gautą iš Trichoderma reesei (MULC 49755), ir endo-1,3(4)-beta-gliukanazę, gautą iš Trichoderma reesei (MULC 49754). Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti endo-1,4-beta-ksilanazę, gautą iš Trichoderma reesei (MULC 49755), ir endo-1,3(4)-beta-gliukanazę, gautą iš Trichoderma reesei (MULC 49754), kaip vištoms dedeklėms ir retesnių rūšių mėsiniams ir dėsliesiams naminiams paukščiams skirtą pašarų priedą, skirtiną prie priedų kategorijos „zootechniniai priedai“;

(4)

leidimas naudoti šiuos fermentus mėsinių viščiukų lesaluose buvo suteiktas dešimties metų laikotarpiui Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1091/2009 (2), o nujunkytų paršelių – Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1088/2011 (3);

(5)

buvo pateikta naujų duomenų, kuriais pagrindžiamas prašymas leisti naudoti endo-1,4-beta-ksilanazę, gautą iš Trichoderma reesei (MULC 49755), ir endo-1,3(4)-beta-gliukanazę, gautą iš Trichoderma reesei (MULC 49754), vištų dedeklių ir retesnių rūšių mėsinių ir dėsliųjų naminių paukščių lesaluose; Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2012 m. gegužės 23 d. priimtoje nuomonėje (4) padarė išvadą, kad naudojant endo-1,4-beta-ksilanazę, gautą iš Trichoderma reesei (MULC 49755), ir endo-1,3(4)-beta-gliukanazę, gautą iš Trichoderma reesei (MULC 49754), nedaromas nepageidaujamas poveikis gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai ir kad naudojant šį preparatą gali gerokai padidėti vištų dedeklių ir retesnių rūšių dėsliųjų naminių paukščių kiaušinių masė, gali pagerėti pašarų ir kiaušinių masės santykis ir retesnių rūšių mėsinių naminių paukščių zootechniniai parametrai. Tarnyba nemano, kad reikėtų nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašaruose esančio pašarų priedo analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(6)

šio preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje numatytos leidimų išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

26.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/15

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka. Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 7 dalyje kartu su 10 straipsnio 1–4 dalimis nustatytos specialios nuostatos dėl produktų, kurie pradėjus taikyti šį reglamentą Sąjungoje naudojami kaip siloso priedai, įvertinimo;

(2)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 1 dalimi, Propionibacterium acidipropionici (CNCM MA 26/4U) preparatas (toliau – preparatas) buvo įtrauktas į Bendrijos pašarų priedų registrą kaip esamas produktas, priklausantis visų rūšių gyvūnams skirtai funkcinei grupei „siloso priedai“;

(3)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 10 straipsnio 2 dalimi kartu su to reglamento 7 straipsniu, buvo pateiktas prašymas iš naujo įvertinti preparatą kaip visų rūšių gyvūnų pašarų priedą ir priskirti jį priedų kategorijai „technologiniai priedai“ ir funkcinei grupei „siloso priedai“. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2012 m. balandžio 25 d. nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis preparatas neturi nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai ir kad naudojant šį preparatą gali pailgėti apdoroto siloso aerobinio stabilumo laikotarpis. Tarnyba nemano, kad reikėtų nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašaruose esančio pašarų priedo analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta Bendrijos etaloninė laboratorija;

(5)

šio preparato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(6)

kadangi saugos sumetimais nereikia neatidėliotinai taikyti leidimo sąlygų pakeitimų, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį suinteresuotieji subjektai galėtų pasirengti laikytis naujų su leidimu susijusių reikalavimų;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

26.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/18

(1)

Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateiktas prašymas išduoti leidimą naudoti cinko chloridą hidroksidą monohidratą. Kartu su prašymu buvo pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)

prašymas pateiktas dėl leidimo naudoti cinko chloridą hidroksidą monohidratą kaip visų rūšių gyvūnams skirtą pašarų priedą, priskirtiną prie priedų kategorijos „maistiniai priedai“;

(4)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2012 m. balandžio 26 d. nuomonėje (2) padarė išvadą, kad siūlomomis naudojimo sąlygomis cinko chloridas hidroksidas monohidratas neturi nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai ir kad naudojamas ši preparatas gali būti veiksmingas cinko šaltinis visų rūšių gyvūnams. Tarnyba nemano, kad reikėtų nustatyti konkrečius stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, ji patvirtino pašaruose esančio pašarų priedo analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(5)

cinko chlorido hidroksido monohidrato vertinimas rodo, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimų išdavimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, kaip nurodyta šio reglamento priede, turėtų būti išduotas leidimas naudoti minėtą preparatą;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

26.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/20

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

26.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/22

(1)

2011 m. gruodžio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1273/2011, atidarančiu tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas ir numatančiu jų administravimą (3), leista naudoti tam tikras ryžių ir skaldytų ryžių importo tarifines kvotas, suskirstytas pagal kilmės šalis ir pagal laikotarpius remiantis to įgyvendinimo reglamento I priedu, ir nustatyta tų kvotų administravimo tvarka;

(2)

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1273/2011 1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytos kvotos, kurios eilės numeris yra 09.4138, laikotarpio vienintelė dalis yra spalio mėnuo.

(3)

Ši kvotos dalis apima likusį kvotų, kurių eilės numeriai yra 09.4127 - 09.4128 -09.4129 - 09.4130, ankstesnės dalies kiekį. Spalio mėn. yra paskutinė kvotų, nustatytų Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1273/2011 1 straipsnio, 1 dalies, b ir e punktuose, laikotarpio dalis, apimanti likusį ankstesnės dalies kiekį; pranešimų, pateiktų remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1273/2011 8 straipsnio a punktu, duomenimis, pagal to įgyvendinimo reglamento 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2012 m. spalio mėn. darbo dienų pateiktose kvotos, kurios eilės numeris yra 09.4138, paraiškose nurodytas kiekis viršija tam laikotarpiui nustatytą kiekį. Todėl kiekį, kuriam importuoti gali būti išduotos licencijos, reikėtų nustatyti pagal atitinkamą kvotą prašomam kiekiui taikant paskirstymo koeficientą;

(4)

be to, pranešimų duomenimis, pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1273/2011 4 straipsnio 1 dalį per dešimt pirmųjų 2012 m. spalio mėn. darbo dienų pateiktose kvotos, kurios eilės numeris yra 09.4148, paraiškose nurodytas kiekis yra mažesnis už tam laikotarpiui nustatytą kiekį;

(5)

taip pat reikėtų pranešti galutinį 2012 m. kiekvienos Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1273/2011 nustatytos kvotos naudojimo koeficientą;

(6)

siekiant veiksmingai valdyti importo licencijų išdavimo tvarką, šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

26.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/26

(1)

Direktyvoje 2006/88/EB yra nustatytos, inter alia, konkrečios gyvūnų sveikatos taisyklės, taikomos akvakultūros gyvūnams ir jų produktams, įskaitant specialias nuostatas dėl egzotinių ir neegzotinių ligų ir joms imlių gyvūnų rūšių, išvardytų tos direktyvos IV priedo II dalyje;

(2)

epizootinis opinis sindromas (EOS) įtrauktas į Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalies egzotinių ligų sąrašą;

(3)

Direktyvos 2006/88/EB IV priedo I dalyje nustatyti egzotinių ir neegzotinių ligų įtraukimo į to priedo II dalies sąrašą kriterijai. Pagal šiuos kriterijus egzotinėmis laikomos ligos, kurios pasireiškusios Sąjungoje gali turėti didelio ekonominio poveikio: dėl jų Sąjungos akvakultūra gali patirti gamybos nuostolių arba gali būti suvaržytos prekybos akvakultūros gyvūnais ir jų produktais galimybės. Kitu atveju, tai ligos, kurios pasireiškusios Sąjungoje gali turėti žalingo poveikio aplinkai – tų rūšių laukinių vandens gyvūnų populiacijoms, kurios pagal Sąjungos teisę arba tarptautinės teisės nuostatas laikomos saugotinu turtu.

(4)

2011 m. rugsėjo 15 d. Europos maisto saugos tarnybos (EMST) Gyvūnų sveikatos ir gerovės komisija patvirtino mokslinę nuomonę dėl epizootinio opinio sindromo (2) (toliau – EMST nuomonė). Toje nuomonėje EMST daro išvadą, kad Sąjungoje EOS neturės jokio poveikio akvakultūrai arba jis buvo mažas;

(5)

be to, EMST nuomonėje nurodyta, kad EOS galėjo būti keletą kartų įvežta į Sąjungą iš trečiųjų šalių importuojant dekoratyvines žuvis ir kad tokios žuvys galėjo būti paleistos į Sąjungos vandenis. Dėl tokių aplinkybių ir atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje nebuvo užregistruota EOS protrūkių, nesama įrodymų, leidžiančių teigti, kad EOS gali turėti neigiamo poveikio aplinkai;

(6)

EMST išvados ir turimi moksliniai įrodymai rodo, kad EOS nebeatitinka Direktyvos 2006/88/EB IV priedo I dalyje nustatytų kriterijų dėl jos įtraukimo į to priedo II dalies sąrašą;

(7)

todėl tikslinga epizootiniam opiniam sindromui skirtą įrašą išbraukti iš Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje pateikto egzotinių ligų sąrašo;

(8)

be to, Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje pateiktas virusinei hemoraginei septicemijai imlių gyvūnų rūšių sąrašas;

(9)

azijinė paltusžuvė (Paralichthys olivaceus) yra imli virusinei hemoraginei septicemijai, neegzotinei žuvų ligai. Tam tikruose Azijos regionuose buvo patvirtinti klinikiniai ligos protrūkiai;

(10)

todėl tikslinga azijinę paltusžuvę (Paralichthys olivaceus) įtraukti į virusinei hemoraginei septicemijai imlių žuvų rūšių sąrašą, pateiktą Direktyvos 2006/88/EB IV priedo II dalyje;

(11)

todėl Direktyvos 2006/88/EB IV priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(12)

šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

26.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/29

(1)

2005 m. gruodžio 15–16 d. Europos Vadovų Taryba priėmė ES kovos su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų (toliau – ŠLG) bei jų šaudmenų kaupimu ir prekyba jais strategiją (toliau – ES strategija dėl ŠLG). Toje strategijoje pabrėžiama, kad siekiant kuo labiau sumažinti neteisėtos prekybos ŠLG bei perteklinio jų kaupimo keliamą pavojų ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama didžiulėms ŠLG atsargoms, sukauptoms Rytų ir Pietryčių Europoje, ir ŠLG platinimo konfliktų zonose būdams;

(2)

vienas iš ES strategijoje dėl ŠLG nustatytų tikslų – veiksmingo daugiašališkumo skatinimas siekiant sukurti tarptautinius, regioninius arba Sąjungos ir jos valstybių narių vidaus mechanizmus, skirtus kovai su ŠLG bei jų šaudmenų pasiūla ir destabilizuojančiu plitimu. Strategijos veiksmų plane kaip viena iš regioninių organizacijų, su kuria turėtų būti plėtojamas bendradarbiavimas, išskiriama Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (toliau – ESBO). Visų pirma jame yra atskirų nuostatų dėl paramos, kuri turi būti teikiama ESBO kovos su neteisėta prekyba ŠLG bei jų šaudmenimis veiksmams ir ESBO priklausančių valstybių (toliau – priklausančios valstybės) perteklinių atsargų sunaikinimui;

(3)

2000 m. lapkričio 24 d. priklausančios valstybės priėmė ESBO dokumentą dėl ŠLG, kuriuo įsipareigojo nustatyti ir įgyvendinti veiksmingą nacionalinę ŠLG perdavimų kontrolę, įskaitant eksporto ir tarpininkavimo kontrolę. Tame dokumente taip pat pabrėžiamos destabilizuojančios pasekmės, kurių gali turėti perteklinis ŠLG susikaupimas ir prastas atsargų valdymas bei prastas saugumas nacionaliniam, regioniniam ir tarptautiniam saugumui. Jame nurodyta, kad siekiant pašalinti ŠLG perteklių pirmenybė teikiama jo sunaikinimui;

(4)

2010 m. gegužės 26 d. priklausančios valstybės priėmė ESBO veiksmų ŠLG srityje planą, kuriame daroma nuoroda, inter alia, į poreikį įsteigti arba stiprinti priklausančių valstybių teisinę reglamentavimo sistemą, taikomą teisėtai tarpininkavimo veiklai, griežtinti įsipareigojimus ŠLG atsargų valdymo ir saugumo srityje, taip pat griežtinti priklausančių valstybių įsipareigojimus sunaikinti perteklinius ir neteisėtus ŠLG bei priemones, skirtas perteklinių ir neteisėtų ŠLG naikinimo gebėjimams gerinti;

(5)

2003 m. birželio 23 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2003/468/BUSP dėl tarpininkavimo ginklų prekyboje kontrolės (1), kurioje valstybių narių prašoma imtis visų būtinų priemonių, be kita ko, nustatyti aiškią teisėtos tarpininkavimo veiklos reglamentavimo teisinę sistemą, kontroliuoti jų teritorijoje vykdomą tarpininkavimo veiklą, ir kurioje jos skatinamos apsvarstyti galimybes kontroliuoti tarpininkavimo veiklą, kurią už jų teritorijos ribų vykdo jų pilietybę turintys tarpininkai, gyvenantys ar įsisteigę jų teritorijoje;

(6)

2008 m. gruodžio 8 d. Taryba priėmė Bendrąją poziciją 2008/944/BUSP, nustatančią bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (2). Bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP nustatyti kriterijai, kuriais valstybės narės vadovaujasi vertindamos įprastinės ginkluotės eksporto, reeksporto ir tarpininkavimo paraiškas. Joje reikalaujama, kad valstybės narės dėtų visas pastangas, kad paskatintų karines technologijas arba įrangą eksportuojančias kitas valstybes taikyti tos bendrosios pozicijos kriterijus,

—

stiprinti taiką ir saugumą Sąjungos kaimynystėje mažinant neteisėtos prekybos ir perteklinio ŠLG kaupimo keliamą pavojų ESBO regione,

—

remti veiksmingą daugiašališkumą regioniniu lygiu skatinant ESBO veiksmus, kuriais užkertamas kelias pertekliniam ŠLG ir jų šaudmenų kaupimui bei neteisėtai prekybai jais.

—

organizuoja regioninius mokymo seminarus atitinkamiems priklausančių valstybių pareigūnams, atsakingiems už tarpininkavimo ŠLG srityje kontrolę,

—

didina ŠLG atsargų saugojimo objektų Baltarusijoje ir Kirgizijoje saugumą,

—

sunaikinti perteklinius ŠLG Baltarusijoje ir Kirgizijoje, kad jie nepatektų į neteisėtą prekybą jais,

—

įdiegia ŠLG inventoriaus valdymo programinę įrangą, kad būtų pagerintos ŠLG ir įprastinių šaudmenų saugojimas, apskaita ir susekimas keliose priklausančiose valstybėse.

a)

ESBO sekretoriatas įgyvendina:

b)

Jungtinių Tautų vystymosi programos biuras Baltarusijoje (toliau – JTVP Baltarusijos biuras) įgyvendina įprastų ginklų ir šaudmenų sandėlių Baltarusijoje saugumo didinimą.

26.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 297/34

(1)

Turkija pareiškė pageidavimą prisijungti prie 1987 m. gegužės 20 d. Konvencijos dėl bendrosios tranzito procedūros (toliau – Konvencija), ir pagal Konvenciją įsteigto Jungtinio komiteto 2012 m. sausio 19 d. sprendimu ji buvo pakviesta tai padaryti;

(2)

Konvencija atitinkamai turėtų būti papildyta joje vartojamų nuorodų atitikmenimis turkų kalba;

(3)

šio sprendimo taikymo pradžios data siejama su Turkijos prisijungimo prie Konvencijos data;

(4)

norint sudaryti galimybę naudoti garantijos dokumentų blankus, išspausdintus laikantis reikalavimų, galiojusių iki Turkijos prisijungimo prie Konvencijos datos, turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu galėtų būti toliau naudojami kiek pakeisti jau išspausdinti dokumentų blankai;

(5)

todėl Konvenciją reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,