(1)

2012 m. sausio 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 44/2012, kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse (2), nustatomos kvotos 2012 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2012 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

(1)

2012 m. sausio 17 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 44/2012, kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse (2), nustatomos kvotos 2012 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2012 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybos veiklą,

(1)

2012 m. sausio 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 44/2012, kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse (2), nustatomos kvotos 2012 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2012 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

(1)

2012 m. sausio 17 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 44/2012, kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse (2), nustatomos kvotos 2012 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2012 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybą,

(1)

atsižvelgiant į 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (2) nustatytus tikslus, Sąjunga nuo 1990 m. finansuoja valstybių narių veiksmus žvejybos kontrolės ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo srityje;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 861/2006, be kita ko, numatytos Sąjungos finansinės priemonės žvejybos kontrolės, tikrinimo ir priežiūros išlaidoms 2007–2013 m. kompensuoti. Komisijos reglamente (EB) Nr. 391/2007 (3) nustatytos išsamios tokių priemonių įgyvendinimo taisyklės;

(3)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 693/2011 (4) pakeistas terminas, iki kurio valstybės narės turi pranešti Komisijai apie metinę žvejybos kontrolės programą;

(4)

paprastinimo sumetimais ir tada, kai nurodoma kai kurių investicijų žema kaina, tikslinga patvirtinti mažesnės nei 40 000 EUR vertės projektus neprašant valstybių narių juos pagrįsti;

(5)

taisyklės, susijusios su dokumentais, kuriais pagrindžiami išankstinio finansavimo prašymai, turėtų būti suderintos su 2002 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2342/2002, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento įgyvendinimo taisykles (5), susijusiomis nuostatomis;

(6)

atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą, valstybėms narėms turėtų būti pateiktos aiškios taikytinos taisyklės, kad jos galėtų pasinaudoti Sąjungos finansine parama žvejybos kontrolės ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo išlaidoms padengti;

(7)

taisyklės, taikytinos Sąjungos finansiniam įnašui į nacionalines kontrolės programas, turėtų būti paprastesnės ir aiškesnės;

(8)

investicijas kontrolės ir reikalavimų vykdymo užtikrinimo srityje gali vykdyti kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos, administracinės įstaigos arba privataus sektoriaus atstovai. Šiuo atžvilgiu išlaidų suvestinė turėtų būti suderinta;

(9)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 391/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

(1)

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

(2)

5 straipsnio c punktas išbraukiamas.

(3)

10 straipsnio pavadinimas pakeičiamas taip: „Išankstinis finansavimas“.

(4)

10 straipsnio 1 dalyje žodis „avansinė išmoka“ keičiamas žodžiu „išankstinis finansavimas“.

(5)

10 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

(6)

IV priedo a punkto iv papunktis pakeičiamas taip:

(7)

V priedas iš dalies keičiamas taip:

(8)

VI priedo x punktas pakeičiamas taip:

(9)

VII priedas pakeičiamas šio reglamento priedo tekstu.

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

pagal Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2011/344/ES (2) 3 straipsnio 9 dalį Komisija kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (toliau – TVF) ir bendradarbiaudama su Europos Centriniu Banku (toliau – ECB) penktą kartą peržiūrėjo Portugalijos valdžios institucijų pažangą, padarytą įgyvendinant sutartas priemones pagal ekonominio ir finansinio koregavimo programą (toliau – Programa), taip pat jų veiksmingumą ir ekonominį bei socialinį poveikį;

(2)

Portugalijos ekonomikos perorientavimas vyksta sparčiau, nei numatyta. 2012 m. antrą ketvirtį realusis BVP labai sumažėjo (1,2 %), palyginti su ankstesniu ketvirčiu: pirmą ketvirtį augimas buvo lygus nuliui. Visus metus numatomas ekonomikos recesijos tempas lieka toks pat, t. y. -3 %. Einamosios sąskaitos deficitas mažėja sparčiau, nei tikėtasi: 2012 m. jis sumažėjo iki 3 % BVP, palyginti su beveik 10 % vos prieš dvejus metus. Šį koregavimą lemia geri eksporto rezultatai ir sparčiai mažėjantis importas. Žvelgiant į ateitį, ekonominei veiklai įtakos turės mažėjanti išorės paklausa ir tolesni biudžeto konsolidavimas. Todėl BVP augimo rodiklis sumažintas maždaug 1 procentiniu punktu iki maždaug -1 % 2013 m. ir iki +1 % 2014 m.;

(3)

nepaisant griežto biudžeto išlaidų vykdymo, duomenys iki liepos mėn. rodo 1¾ % BVP fiskalinį atotrūkį 2012 m., palyginti su biudžeto planais. Nors spartesnis, nei planuota, perėjimas nuo vidaus paklausos prie eksporto vertinamas teigiamai, jis turi dvejopą poveikį biudžeto vykdymui. Pirma, didžiausias neigiamas poveikis daromas darbui imliems šalies sektoriams, kaip antai statybų sektoriui, o dėl to padidėjęs nedarbas tampa našta socialinės apsaugos biudžetui. Antra, gamybos ir vartojimo mokesčių intensyvumas mažėja, dėl to susidaro didelis pajamų trūkumas. Augimo struktūros poveikį pajamoms didina tai, kad tam tikrose kategorijose pereinama nuo didesniu tarifu apmokestinamų prekių, kaip antai ilgalaikio vartojimo prekių, prie mažesniu tarifu apmokestinamų kasdienio vartojimo prekių. Taip pat tiesioginių mokesčių pajamų trūkumus dar padidina neigiamas mokesčių laiptelių slinkis (angl. negative bracket creep), nes mažėjančios pajamos apmokestinamos mažesniais tarifais ir mažėja mokestinės pajamos iš pelno. Kita vertus, išlaidų raida apskritai atitinka planus, o atlygio darbuotojams srityje sutaupyta daugiau, nei numatyta biudžete. Biudžeto vykdymui teigiamą poveikį taip pat daro mažesni, nei tikėtasi, palūkanų mokėjimai ir Sąjungos struktūrinių fondų programų pakeitimas. Nors kai kurie vienkartiniai veiksniai galėtų sumažinti atotrūkį iki maždaug ¾ % BVP 2012 m., didelis maždaug 1½ % BVP vertės trūkumas būtų perkeliamas į 2013 ir 2014 m., todėl fiskalinės programos tikslai 2012–2014 m. nebūtų pasiekti;

(4)

atsižvelgiant į didelį pajamų trūkumą ir vangesnio augimo perspektyvą, deficito tikslai pakoreguoti iki 5,0 % BVP 2012 m., 4,5 % BVP 2013 m. ir 2,5 % BVP 2014 m. Kadangi manoma, kad fiskalinio atotrūkio Vyriausybė iš esmės negali kontroliuoti, tikslų koregavimas siekiant iš dalies atsižvelgti į pajamų trūkumą laikomas tinkamu. Net pakoregavus tikslus 2013 ir 2014 m. reikės didelių, atitinkamai 3 % ir 1¾ % BVP, konsolidavimo priemonių. Kad programa ir toliau būtų patikima, tam tikras koregavimo priemones reikėtų įgyvendinti anksčiau;

(5)

pakoreguoti fiskaliniai tikslai grindžiami įvairiomis struktūrinėmis išlaidų ir pajamų priemonėmis. Kad būtų pasiektas 5 % BVP tikslas, dar 2012 m. turėtų būti imtasi ¼ % BVP vertės priemonių. Tai apima, inter alia, išlaidų įšaldymą ir ankstesnį tam tikrų 2013 m. suplanuotų priemonių įgyvendinimą. 2013 m. į biudžetą turėtų būti įtrauktos 3 % BVP dydžio konsolidavimo priemonės, kad būtų pasiektas 4,5 % BVP tikslas. Šios priemonės yra: tolesnis darbo užmokesčio mažinimas ypač mažinant viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių, tarpinio vartojimo mažinimas, socialinių pervedimų mažinimas, tolesnis sveikatos priežiūros sektoriaus racionalizavimas, mažesnės kapitalo formavimo išlaidos, taip pat pajamų didinimas dėl gyventojų pajamų mokesčio reformos, kuria siekiama supaprastinti mokesčio struktūrą, išplėsti mokesčio bazę panaikinant tam tikras mokesčių lengvatas ir padidinti vidutinį mokesčio tarifą kartu didinant progresyvumą, dėl įmonių pelno mokesčio bazės išplėtimo panaikinus palūkanų atskaitymą, akcizų padidinimo ir turto apmokestinimo pakeitimų. 2014 m. numatyta išsami išlaidų peržiūra, kurios tikslas – nustatyti išlaidų mažinimo galimybes (4 mlrd. EUR per dvejus metus), kad būtų pasiektas 2,5 % BVP biudžeto deficito tikslas;

(6)

priimtos priemonės valdžios sektoriaus išlaidoms kontroliuoti. Įgyvendinama nauja įsipareigojimų kontrolės sistema, tačiau būtina užtikrinti visišką atitiktį, kad nesikauptų nauji įsiskolinimai. Turėtų būti mažinama biudžeto fragmentacija ir plačiu mastu sprendžiamos brangiai kainuojančio neveiksmingumo problemos. Tuo tikslu numatoma apriboti valstybės įmonių nuostolius, persvarstyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes ir siekti sutaupyti dar daugiau lėšų sveikatos priežiūros sektoriuje;

(7)

remiantis dabartinėmis Komisijos parengtomis nominaliojo BVP augimo projekcijomis (-1,0 % 2011 m., -2,7 % 2012 m., 0,3 % 2013 m. ir 2,2 % 2014 m.) ir pakoreguotais fiskaliniais tikslais, skolos ir BVP santykio raida turėtų būti tokia: 107,8 % 2011 m., 119,1 % 2012 m., 123,7 % 2013 m. ir 123,6 % 2014 m. Taigi, skolos ir BVP santykis 2014 m. būtų stabilizuotas ties mažiau nei 124 % ir toliau turėtų mažėti, darant prielaidą, kad deficitas ir toliau bus mažinamas. Skolos dinamikai poveikio turi keletas ypatingų operacijų, įskaitant didelės apimties finansinio turto įsigijimą, visų pirma susijusį su galimu bankų rekapitalizavimu ir valstybės įmonių finansavimu, ir pagal kaupiamąjį principą apskaičiuotų bei faktiškai išmokėtų palūkanų skirtumus;

(8)

nuo ketvirtosios peržiūros bankų sistemos likvidumo ir mokumo sąlygos pagerėjo, kaip rodo besitęsiantis finansinio įsiskolinimo mažinimas, Eurosistemos teikiama išskirtinė likvidumo parama ir daugiau nei 7 mlrd. EUR vertės kapitalo didinimas. Bankai pateikė atnaujintus finansavimo ir kapitalo planus (4 versiją). Nors indėlių augimo perspektyvos kiek mažiau optimistiškos, visi bankai numato ne vėliau kaip 2014 m. pasiekti orientacinį 120 % paskolų ir indėlių santykio tikslą. Apskritai Susitarimo memorandumas dėl specialių ekonominės politikos sąlygų (toliau – Susitarimo memorandumas) finansų sektoriuje įgyvendinamas laikantis numatytų tikslų išsaugoti finansinį stabilumą. Kai kurie bankai dar turi imtis priemonių, kad iki 2012 m. metų pabaigos pasiektų Banco de Portugal nustatytą 10 % pagrindinio 1 lygio kapitalo pakankamumo rodiklį;

(9)

pažanga įgyvendinant reformas, kuriomis siekiama didinti konkurencingumą, užimtumą ir augimo potencialą, iš esmės gera. Persvarstytas Darbo kodeksas įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio mėn. Kitos svarbios reformos išeitinių išmokų ir kolektyvinių derybų srityje planuojamos iki rugsėjo mėn. pabaigos. Neseniai Vyriausybė patvirtino keletą aktyvios darbo rinkos politikos priemonių, kuriomis siekiama gerinti valstybinių užimtumo tarnybų veikimą, remti darbo vietų kūrimą, didinti aktyvumo strategijų veiksmingumą ir pasiūlyti veiksmingesnių mokymo galimybių. Teismų sistemos reformos civilinio proceso ir teismų organizavimo srityse, kurias įgyvendinus civilinės ir komercinės bylos bus nagrinėjamos greičiau ir bus užtikrinta, kad teismų sistema būtų veiksmingesnė, tęsiamos tinkamai. Imtasi veiksmų siekiant tobulinti profesinių kvalifikacijų pripažinimo sistemą: priimti įstatymo, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (3), pakeitimai, taip pat Portugalijos Vyriausybė priėmė įstatymo pasiūlymą, kuriuo siekiama gerinti griežtai reglamentuojamų profesijų veiklą. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (4) įgyvendinimo darbai, susiję su atskirų sektorių teisės aktais, nuosekliai tęsiami, o likusius būtinus atskirų sektorių teisės aktų pakeitimus numatoma priimti ne vėliau kaip 2012 m. pabaigoje. Kad būtų sumažinta administracinė našta, būtinos papildomos pastangos siekiant įgyvendinti patvirtinimo nereikalavimo iniciatyvą ir sukurti kontaktinį centrą, numatytą Direktyvoje 2006/123/EB. Siekdama sudaryti geresnes sąlygas mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ) gauti finansavimą, Portugalijos Vyriausybė įsipareigojo prireikus imtis papildomų iniciatyvų, įskaitant mechanizmus, kuriais siekiama, kad MVĮ būtų labiau orientuotos į eksportą;

(10)

remdamasi nepriklausoma ataskaita apie pagrindines nacionalines reguliavimo institucijas, Portugalija parengs pagrindų įstatymą, kuriuo apsaugomi visuomenės interesai ir skatinamas rinkos veiksmingumas. Pagrindų įstatymu bus užtikrintas reguliavimo institucijų nepriklausomumas ir finansinė, administracinė bei valdymo autonomija vykdant pareigas, visapusiškai laikantis Sąjungos teisės. Pagrindų įstatymas taip pat padės konkurencijos institucijai veiksmingiau užtikrinti, kad būtų laikomasi konkurencijos taisyklių, ir taip bus sustiprintas ir papildytas neseniai priimto konkurencijos įstatymo poveikis;

(11)

Susitarimo memorandumo penktojoje atnaujintoje versijoje įtrauktas visas skyrius dėl verslui palankios licencijavimo aplinkos skatinimo, kuriame pateiktas išsamesnis kalendorius ir konkrečios gairės, taikomos persvarstant tam tikrus svarbius teisinius režimus, kaip antai aplinkos ir teritorijų planavimo, pramoninės, komercinės ir turizmo veiklos licencijavimo;

(12)

atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES turėtų būti iš dalies pakeistas,

1)

3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

2)

6–9 dalys pakeičiamos taip:

(*1)   OL L 376, 2006 12 27, p. 36."

(*2)   OL L 255, 2005 9 30, p. 22."

(*3)   OL L 48, 2011 2 23, p. 1.“ "

3)

pridedama ši dalis:

(1)

jei valstybė narė vienam hektarui numato per metus panaudoti kitokį mėšlo kiekį, nei nurodyta Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies antros pastraipos pirmame sakinyje ir tos pastraipos a punkte, tas mėšlo kiekis turi būti toks, kad netrukdytų siekti minėtos direktyvos 1 straipsnyje nustatytų tikslų ir būtų pagrįstas objektyviais kriterijais, kaip antai ilgas pasėlių vegetacinis laikotarpis ir daug azoto įsisavinantys pasėliai;

(2)

2002 m. lapkričio 18 d. Komisija priėmė Sprendimą 2002/915/EB (2), kuriuo pagal Direktyvą 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių suteikiamas Danijos prašomas leidimas taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą (daryti išimtį), t. y. leista pagal 1999–2003 m. Danijos veiksmų programą per metus viename hektare naudoti iki 230 kg azoto turinčio gyvulių mėšlo. Išimties darymas pratęstas Komisijos sprendimu 2005/294/EB (3), remiantis 2004–2007 m. Danijos veiksmų programa, ir Komisijos sprendimu 2008/664/EB (4), remiantis 2008–2012 m. Danijos veiksmų programa;

(3)

Sprendimu 2008/664/EB suteiktas leidimas daryti išimtį (2009–2010 m.) pritaikytas 1 507 galvijų ūkiams, 299 901 gyvulių vienetui ir 134 698 ha dirbamos žemės arba atitinkamai 3,3 %, 12,5 % ir 6,1 % viso skaičiaus Danijoje;

(4)

pagal Direktyvos 91/676/EEB III priedo 2 dalies trečią pastraipą 2012 m. birželio 20 d. Danija pateikė Komisijai prašymą leisti toliau daryti išimtį;

(5)

priėmusi 2012 m. birželio 28 d. Įsakymą Nr. 764 dėl komercinės gyvulininkystės, gyvulių mėšlo, silosavimo ir kt. (raštas dėl gyvulių mėšlo), 2011 m. gegužės 3 d. konsoliduotą Įstatymą Nr. 415 dėl trąšų naudojimo ūkiuose ir dėl augalinės dangos, taip pat visoje Danijos teritorijoje taikomą 2011 m. liepos 12 d. Įsakymą Nr. 845 dėl trąšų naudojimo ūkiuose ir dėl augalinės dangos, Danija pagal Direktyvos 91/676/EEB 5 straipsnį parengė 2012–2015 m. veiksmų programą;

(6)

stebėjimo duomenys rodo, kad 82 % požeminio vandens stebėjimo vietų vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 50 mg/l, o 67 % tokių stebėjimo vietų – mažesnė nei 25 mg/l. 99 % vandentakių stebėjimo vietų vidutinė nitratų koncentracija mažesnė nei 50 mg/l, o 76 % tokių vietų – mažesnė nei 25 mg/l;

(7)

Komisija, išnagrinėjusi Danijos prašymą ir atsižvelgdama į patirtį, įgytą taikant sprendimuose 2002/915/EB, 2005/294/EB ir 2008/664/EB numatytą išimtį, laikosi nuomonės, kad Danijos numatytas mėšlo kiekis – 230 kg azoto/ha per metus – netrukdys siekti Direktyvos 91/676/EEB tikslų, jei bus laikomasi tam tikrų griežtų sąlygų;

(8)

Sprendimas 2008/664/EB galioja iki 2012 m. liepos 31 d. Siekiant užtikrinti, kad atitinkamiems galvijų augintojams būtų toliau daroma ši išimtis, Sprendimo 2008/664/EB galiojimą reikia pratęsti;

(9)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 91/676/EEB 9 straipsnį įsteigto Nitratų komiteto nuomonę,

1)

viso į dirvą patenkančio azoto kiekis turi atitikti konkrečių pasėlių maistinių medžiagų įsisavinimą, įvertinant ir iš dirvos gaunamą azotą. Bet kuriuo atveju šis kiekis visuose pasėliuose neviršija veiksmų programoje nustatytų azoto didžiausio leistino naudojimo standartų. Nustatyti azoto didžiausio leistino naudojimo standartai yra bent 10 % mažesni už ekonomiškai optimalų kiekį;

2)

kiekvienas galvijų ūkis, kuriam daroma pavienė išimtis, turi parengti viso savo ploto tręšimo planą, kuris saugomas ūkyje. Planas apima laikotarpį nuo rugpjūčio 1 d. iki kitų metų liepos 31 d. Tręšimo plane yra:

Siekiant užtikrinti planų ir realios žemės ūkio praktikos nuoseklumą, planai peržiūrimi ne vėliau kaip per septynias dienas nuo bet kokių žemės ūkio praktikos pasikeitimų;

3)

iki kiekvienų metų kovo mėn. pabaigos kiekvienas galvijų ūkis, kuriam daroma pavienė išimtis, kompetentingoms institucijoms pateikia tręšimo ataskaitą, kurioje nurodo naudoto mėšlo ir azoto trąšų kiekį;

4)

kad tręšimas būtų tikslus, kiekvienas galvijų ūkis, kuriam daroma pavienė išimtis, periodiškai atlieka azoto ir fosforo ariamajame sluoksnyje analizę. Visuose ūkių vienarūšiuose plotuose mėginiai imami ir analizė atliekama mažiausiai kartą per ketverius metus, atsižvelgiant į sėjomainą ir dirvožemio ypatybes. Kiekviename ūkio penkių hektarų dirbamosios žemės plote atliekama bent viena analizė. Azoto ir fosforo ariamajame sluoksnyje analizės rezultatai laikomi kiekviename galvijų ūkyje, kuriam daroma išimtis;

5)

gyvulių mėšlas nenaudojamas rudenį prieš žolės sėją.

a)

pagal šio sprendimo 7 straipsnio 1 dalį – kiekvienos savivaldybės žemėlapis, kuriame parodytos galvijų ūkių, gyvulių ir žemės ūkio paskirties žemės, kuriai daroma pavienė išimtis, procentinės dalys; taip pat vietinio žemės naudojimo žemėlapiai;

b)

pagal šio sprendimo 7 straipsnio 2 dalį – nitratų ir fosforo koncentracijos požeminiame ir paviršiniame vandenyje stebėjimo rezultatai (įskaitant informaciją apie vandens kokybės tendencijas), kai taikomos ir kai netaikomos išimties sąlygos, taip pat išimties poveikis vandens kokybei;

c)

pagal šio sprendimo 7 straipsnio 2 dalį – azoto ir fosforo koncentracijos šaknų zonos vandenyje stebėjimo rezultatai, kai taikomos ir kai netaikomos išimties sąlygos;

d)

pagal šio sprendimo 7 straipsnio 3 dalį – vietinio žemės naudojimo, sėjomainos ir žemės ūkio praktikos tyrimo rezultatai;

e)

pagal šio sprendimo 7 straipsnio 3 dalį – modeliu grindžiamo skaičiavimo, kiek azoto ir fosforo, remiantis moksliniais principais, nuteka iš galvijų ūkių, kuriems daroma pavienė išimtis, rezultatai;

f)

pagal šio sprendimo 7 straipsnio 4 dalį – lentelės, kuriose parodyta žemės, kuriai išimtis daroma dėl joje augančios pievos su dobilais arba liucernomis ir auginami žolėmis įsėti miežiai ar žirniai, procentinė dalis;

g)

išimties sąlygų laikymosi vertinimas, grindžiamas ūkio lygmens kontrole ir informacija apie sąlygų neatitinkančius ūkius, remiantis šio sprendimo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų administracinės kontrolės ir laukų inspekcijos rezultatais.