18.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/1

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2012 m. rugsėjo 24 d.

dėl Europos Sąjungos ir Kanados susitarimo dėl muitinių bendradarbiavimo tiekimo grandinės saugumo srityje pasirašymo Sąjungos vardu

(2012/643/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Sąjunga ir Kanada turėtų išplėsti savo muitinių bendradarbiavimą, kad jis apimtų ir tiekimo grandinės saugumo bei su tuo susijusio rizikos valdymo klausimus, siekdamos padidinti visos tiekimo grandinės saugumą ir tuo pat metu sudaryti palankesnes sąlygas teisėtai prekybai;

(2)	šiuo tikslu 2009 m. lapkričio 26 d. Taryba suteikė Komisijai įgaliojimus pradėti derybas su Kanada. Komisija Sąjungos vardu derėjosi dėl Europos Sąjungos ir Kanados susitarimo dėl muitinių bendradarbiavimo tiekimo grandinės saugumo srityje (toliau – Susitarimas);

(3)

dėl pozicijos, kurios Sąjunga turi laikytis ES ir Kanados jungtiniame muitinių bendradarbiavimo komitete (toliau – JMBK), kai jo paprašoma priimti teisinį poveikį turinčius aktus, turėtų būti sprendžiama laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 9 dalyje numatytos tvarkos. Prireikus, kitos pozicijos, kurių Sąjunga turi laikytis JMBK, turėtų būti nustatomos Tarybos laikantis Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio;

(4)	Susitarimas turėtų būti pasirašytas Sąjungos vardu su sąlyga, kad jis bus sudarytas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu įgaliojama pasirašyti Europos Sąjungos ir Kanados susitarimą dėl muitinių bendradarbiavimo tiekimo grandinės saugumo srityje su sąlyga, kad minėtas Susitarimas bus sudarytas (1).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu pasirašyti Susitarimą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

---

(1)  Susitarimo tekstas bus paskelbtas kartu su sprendimu dėl jo sudarymo.

---

18.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/2

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2012 m. rugsėjo 24 d.

dėl Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įsipareigojimų sąrašuose joms stojant į Europos Sąjungą pasirašymo Europos Sąjungos vardu

(2012/644/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 5 dalimi,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2007 m. sausio 29 d. Taryba įgaliojo Komisiją pradėti derybas su tam tikromis kitomis Pasaulio prekybos organizacijos narėmis pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį, į Europos Sąjungą stojant Bulgarijos Respublikai ir Rumunijai;

(2)	Komisija vedė derybas vadovaudamasi Tarybos patvirtintais derybų nurodymais;

(3)

užbaigus derybas Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įsipareigojimų sąrašuose joms stojant į Europos Sąjungą (toliau – susitarimas) 2011 m. gruodžio 21 d. parafavo Europos Sąjungos atstovas ir 2012 m. vasario 17 d. - Jungtinių Amerikos Valstijų atstovas;

(4)	susitarimas turėtų būti pasirašytas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu leidžiama pasirašyti Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimą pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įsipareigojimų sąrašuose joms stojant į Europos Sąjungą (toliau – susitarimas) su sąlyga, kad minėtas susitarimas bus sudarytas (1).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu pasirašyti susitarimą.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

---

(1)  Susitarimo tekstas bus paskelbtas kartu su sprendimu dėl jo sudarymo.

---

18.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/3

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2012 m. spalio 10 d.

dėl Europos Sąjungos ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo

(2012/645/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 186 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 ir 7 dalimis,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)	2009 m. lapkričio 16 d. Taryba įgaliojo Komisiją Sąjungos vardu derėtis dėl Europos Sąjungos ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Susitarimas). Jis buvo parafuotas 2010 m. spalio 14 d.;

(2)	Susitarimas buvo pasirašytas 2012 m. kovo 19 d. su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau, ir jis yra laikinai taikomas nuo pasirašymo dienos remiantis Sutarties 218 straipsnio 5 dalimi;

(3)	Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos ir Alžyro Liaudies Demokratinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimas (1).

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia Susitarimo 7 straipsnio 2 dalyje numatytą pranešimą (2).

3 straipsnis

Europos Komisija priima poziciją, kurios Sąjunga turi laikytis pagal Susitarimo 4 straipsnio 2 dalį įsteigtame Jungtiniame komitete dėl techninių to Susitarimo pakeitimų pagal jo 4 straipsnio 2 dalies a punktą.

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

---

(1)  Susitarimas buvo paskelbtas OL L 99, 2012 4 5, p. 2 kartu su sprendimu dėl pasirašymo.

(2)  Susitarimo įsigaliojimo datą Oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.

---

18.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/4

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2012 m. spalio 10 d.

dėl Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo galiojimo pratęsimo

(2012/646/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 186 straipsnį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punkto v papunkčiu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)	Sprendimu 2005/781/EB (1) Taryba patvirtino Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo (toliau – Susitarimas) sudarymą;

(2)	Susitarimo XII straipsnio 2 dalyje numatyta: „Šis Susitarimas iš pradžių galioja penkerius metus ir gali būti pratęstas abipusiu Šalių sutarimu, priešpaskutiniais kiekvieno vėlesnio pratęsimo laikotarpio metais atlikus įvertinimą.“;

(3)	2011 m. lapkričio 22 d. Brazilijoje vykusiame penktajame iniciatyvinio komiteto, įsteigto pagal Susitarimo VI straipsnio 2 dalį, susitikime abi šalys patvirtino, kad yra suinteresuotos pratęsti Susitarimo galiojimą dar penkeriems metams;

(4)	2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Europos Sąjunga pakeitė Europos bendriją ir perėmė jos teises bei pareigas;

(5)	Susitarimo galiojimo pratęsimas turėtų būti patvirtintas Sąjungos vardu,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu patvirtinamas Europos bendrijos ir Brazilijos Federacinės Respublikos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo galiojimo pratęsimas papildomam penkerių metų laikotarpiui.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu Brazilijos Federacinės Respublikos Vyriausybei pateikia pranešimą apie tai, kad Sąjunga baigė Susitarimo galiojimo pratęsimui būtinas vidaus procedūras pagal Susitarimo XII straipsnio 2 dalį.

3 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu pateikia šį pranešimą:

4 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

---

(1)  OL L 295, 2005 11 11, p. 37.

---

18.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/5

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 957/2012

2012 m. spalio 17 d.

kuriuo dėl Nyderlandų Antilų įrašo išbraukimo iš trečiųjų šalių, iš kurių į Sąjungą leidžiama įvežti žalio pieno ir pieno gaminių siuntas, sąrašo iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 605/2010 I priedas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (1), ypač į jos 8 straipsnio įvadinį sakinį, 1 punkto pirmą pastraipą ir 4 punktą,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 854/2004, nustatantį specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (2), ypač į jo 11 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 854/2004 nustatytos specialios gyvūninių produktų oficialios kontrolės organizavimo taisyklės. Visų pirma jame nustatyta, kad gyvūninius produktus galima importuoti tik iš tų trečiųjų šalių ar jų teritorijų, kurios įtrauktos į pagal tą reglamentą sudarytą ir atnaujinamą sąrašą;

(2)

Reglamente (EB) Nr. 854/2004 taip pat nustatyta, kad sudarant ir atnaujinant tokius sąrašus, turi būti atsižvelgiama į Sąjungos kontrolę trečiosiose šalyse ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų garantijas, užtikrinančias, kad būtų laikomasi Sąjungos pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų ir gyvūnų sveikatos taisyklių arba kad būtų priimtos juos atitinkančios nuostatos, kaip nustatyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 882/2004 dėl oficialios kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (3);

(3)

2010 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 605/2010, kuriuo nustatomos gyvūnų sveikatos, visuomenės sveikatos ir veterinarinio sertifikavimo sąlygos, taikomos įvežant į Europos Sąjungą žalią pieną ir pieno gaminius, skirtus vartoti žmonėms (4), I priede nustatytas trečiųjų šalių, iš kurių į Sąjungą leidžiama įvežti žalio pieno ir pieno gaminių siuntas, sąrašas;

(4)	šiuo metu autonominė šalis Nyderlandų Antilai yra įtraukta į Reglamento (ES) Nr. 605/2010 I priedo sąrašą;

(5)

po vidinės Nyderlandų Karalystės reformos nuo 2010 m. spalio 10 d. Nyderlandų Antilai nebeegzistuoja kaip autonominė šios karalystės šalis. Tą pačią dieną Kiurasao ir Sint Martenas įgijo autonominių šalių statusą Nyderlandų Karalystėje, o Boneras, Sint Eustatijus ir Saba tapo specialiosiomis Nyderlandų Karalystės europinės dalies savivaldybėmis. Todėl tikslinga išbraukti Nyderlandų Antilų įrašą iš Reglamento (ES) Nr. 605/2010 I priede pateikto sąrašo;

(6)	Kiurasao ir Sint Martenas neišreiškė susidomėjimo toliau į Sąjungą eksportuoti žmonėms vartoti skirtą žalią pieną ir pieno gaminius. Todėl netikslinga juos įtraukti į Reglamento (ES) Nr. 605/2010 I priede pateiktą sąrašą;

(7)	todėl Reglamentas (ES) Nr. 605/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(8)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Nyderlandų Antilų įrašas išbraukiamas iš Reglamento (ES) Nr. 605/2010 I priedo.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(2)  OL L 139, 2004 4 30, p. 206.

(3)  OL L 165, 2004 4 30, p. 1.

(4)  OL L 175, 2010 7 10, p. 1.

---

18.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/7

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 958/2012

2012 m. spalio 17 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1),

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

(1)	Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)	remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

---

---

18.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/9

---

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 959/2012

2012 m. spalio 17 d.

dėl česnakų importo licencijų išdavimo nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d.

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1301/2006, nustatantį žemės ūkio produktų importo tarifinių kvotų, kurioms taikoma importo licencijų sistema, administravimo bendrąsias taisykles (2), ypač į jo 7 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Komisijos reglamentu (EB) Nr. 341/2007 (3) leidžiama naudoti iš trečiųjų šalių importuojamų česnakų ir kitų žemės ūkio produktų tarifines kvotas, nustatoma jų administravimo tvarka ir įvedama importo licencijų bei kilmės sertifikatų sistema;

(2)

kiekis, dėl kurio per septynias pirmąsias 2012 m. spalio mėn. dienas tradiciniai importuotojai ir nauji importuotojai pateikė „A“ licencijų paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 341/2007 10 straipsnio 1 dalį, viršija kiekį, skirtą produktams, kurių kilmės šalys yra Kinija, Argentina ir visos kitos trečiosios šalys, išskyrus Kiniją ir Argentiną;

(3)	todėl, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalimi, reikia nustatyti, kiek pagal Reglamento (EB) Nr. 341/2007 12 straipsnį iki 2012 m. spalio 14 d. Komisijai perduotų „A“ licencijų paraiškų galima patenkinti;

(4)	siekiant veiksmingai valdyti importo licencijų išdavimo tvarką, šis reglamentas turėtų įsigalioti iškart jį paskelbus,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pagal Reglamento (EB) Nr. 341/2007 10 straipsnio 1 dalį per septynias pirmąsias 2012 m. spalio mėn. dienas pateiktos ir iki 2012 m. spalio 14 d. Komisijai perduotos „A“ importo licencijų paraiškos patenkinamos atsižvelgiant į prašomo kiekio procentinę dalį kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

---

(1)  OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2)  OL L 238, 2006 9 1, p. 13.

(3)  OL L 90, 2007 3 30, p. 12.

---

---

18.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/11

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2012 m. spalio 16 d.

kuriuo skiriamas Regionų komiteto Vokietijai atstovaujantis narys

(2012/647/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 305 straipsnį;

atsižvelgdama į Vokietijos Vyriausybės pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)	pasibaigus PETRA ROTH kadencijai tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Likusiam kadencijos laikui iki 2015 m. sausio 25 d. Regionų komiteto nare skiriama:

—	Dagmar MÜHLENFELD, Oberbürgermeisterin der Stadt Mülheim an der Ruhr.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

---

(1)  OL L 348, 2009 12 29, p. 22.

(2)  OL L 12, 2010 1 19, p. 11.

---

18.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/12

---

TARYBOS SPRENDIMAS

2012 m. spalio 16 d.

kuriuo skiriamas Regionų komiteto Belgijai atstovaujantis narys ir Belgijai atstovaujantis pakaitinis narys

(2012/648/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 305 straipsnį,

atsižvelgdama į Belgijos Vyriausybės pasiūlymą,

kadangi:

(1)	2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)	pasibaigus Paul FICHEROULLE kadencijai tapo laisva Regionų komiteto nario vieta;

(3)	Marc HENDRICKX paskyrus Regionų komiteto nariu taps laisva pakaitinio nario vieta,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Likusiam kadencijos laikui iki 2015 m. sausio 25 d. į Regionų komitetą skiriami:

a)	nariu: — Marc HENDRICKX, Vlaams Volksvertegenwoordiger ir

b)	pakaitiniu nariu: — Karim VAN OVERMEIRE, Vlaams Volksvertegenwoordiger.

2 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

---

(1)  OL L 348, 2009 12 29, p. 22.

(2)  OL L 12, 2010 1 19, p. 11.

---

18.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/13

---

ES IR JORDANIJOS ASOCIACIJOS TARYBOS REKOMENDACIJA

2012 m. spalio 3 d.

dėl ES ir Jordanijos EKP veiksmų plano įgyvendinimo

ES IR JORDANIJOS ASOCIACIJOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimą, steigiantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją (1) (toliau – Susitarimas), ypač į jo 91 straipsnį,

kadangi:

(1)	Susitarimo 91 straipsnyje numatyta ES ir Jordanijos asociacijos tarybai suteikti įgaliojimus teikti susijusias rekomendacijas siekiant Susitarimo tikslų;

(2)	kaip apibrėžta Susitarimo 101 straipsnyje, Šalys imasi visų bendrųjų ar specialiųjų priemonių, kurių reikia Susitarime nustatytiems jų įsipareigojimams įvykdyti, ir stebi, kad būtų pasiekti Susitarime numatyti tikslai;

(3)	Susitarimo Šalys susitarė dėl ES ir Jordanijos Europos kaiminystės politikos veiksmų plano (toliau – EKP veiksmų planas) teksto;

(4)	EKP veiksmų planu bus remiamas Susitarimo įgyvendinimas Šalių numatytais ir susitartais konkrečiais veiksmais, kuriais bus praktiškai remiamasi tokio įgyvendinimo metu;

(5)

EKP veiksmų planas parengtas turint du tikslus: nustatyti konkrečius veiksmus, kaip Šalims įvykdyti Susitarime numatytus įsipareigojimus, ir pateikti platesnę tolesnio ES ir Jordanijos santykių stiprinimo programą, siekiant didelės ekonominės integracijos ir glaudesnio politinio bendradarbiavimo, remiantis bendrais Susitarimo tikslais,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

Vienintelis straipsnis

Asociacijos taryba rekomenduoja Šalims įgyvendinti EKP veiksmų planą (2), nes tai padės pasiekti Susitarimo tikslus.

---

(1)  OL L 129, 2002 5 15, p. 3.

(2)  Žr. dok. 3302/12: http://register.consilium.europa.eu

---

18.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/14

---

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 204/11/COL

2011 m. birželio 29 d.

dėl tariamos valstybės pagalbos, skirtos Norsk Film grupei priklausančioms įmonėms (Norvegija)

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (TOLIAU – INSTITUCIJA),

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (toliau – EEE susitarimas), ypač į jo 61–62 straipsnius,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (toliau – Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas), ypač į jo 24 straipsnį,

ATSIŽVELGDAMA į Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolą (toliau – 3 protokolas), ypač į jo I dalies 1 straipsnio 2 dalį ir II dalies 4 straipsnio 4 dalį bei 7 straipsnio 1 dalį,

PAPRAŠIUSI suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas pagal 3 protokolo II dalies 6 straipsnio 1 dalį (1),

kadangi:

I.   FAKTAI

1.   Procedūra

2006 m. kovo 23 d. raštu (dok. Nr. 368163) keletas Norvegijos filmų gamybos įmonių (2) pateikė skundą, kuriame nurodė, kad Norvegijos institucijos 2000–2005 m. Norsk FilmStudio AS ir Filmparken AS skyrė metines dotacijas.

Apsikeitus įvairiais raštais, Institucija priėmė Sprendimą Nr. 491/09/COL pradėti oficialią tyrimo procedūrą, kuris paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jo EEE priede (3). Institucija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas. Institucija negavo jokių trečiųjų šalių pastabų.

Norvegijos institucijos pastabas pateikė 2010 m. vasario 2 d. raštu (dok. Nr. 545244).

2.   Norsk Film grupė

Įmonę Norsk Film AS 1932 m. įsteigė savivaldybėms priklausančių kino teatrų asociacija. 1935 m. atidaryta įmonės kino studija. 1947 m. valstybės biudžete Norvegijos vyriausybė nusprendė prisiimti didesnę atsakomybę už filmų gamybą. Šeštajame–septintajame dešimtmečiuose Norsk Film AS patyrė finansinių sunkumų, dėl kurių vyriausybė skyrė įmonei dotacijas, kad garantuotų tolesnę jos veiklą. Septintojo dešimtmečio pabaigoje paskelbus įmonės bankrotą, vyriausybė nusprendė prisiimti visą atsakomybę už įmonės ateitį. Nuo 1974 m. valstybė nuosavybės teise valdė 77,6 % įmonės akcijų. Norsk Film AS siekė dvejopo tikslo: parūpinti būtinas priemones norvegiškų pilnametražių meninių filmų gamybai ir gaminti norvegiškus filmus.

Įmonę ScanCam AS 1986 m. įsteigė Norsk Film AS ir laikraštis VG (Verdens Gang) esamo Norsk Film AS kino kamerų skyriaus pagrindu. Vėliau po 50 % ScanCam AS akcijų valdė Norsk Film AS ir Schibsted ASA. 1998 m. gruodžio 31 d.Schibsted ASA pardavė savo akcijų paketą įmonei Norsk Film AS ir nuo 1999 m. ScanCam AS veikė kaip Norsk FilmStudio AS 100 % priklausanti patronuojamoji įmonė.

1989 m. įsteigta Norsk FilmStudio AS buvo Norsk Film AS 100 % priklausanti patronuojamoji įmonė. Iki 1989 m. studijos ir techninės priemonės buvo integruotas Norsk Film AS skyrius. Norsk FilmStudio AS įsteigta siekiant aiškiai atskirti įmonės, kaip gamintojos, vaidmenį ir jos vaidmenį remiant filmų gamybos infrastruktūrą (studijos ir techninės priemonės).

2001 m. Norvegijos vyriausybė pertvarkė savo filmų gamybos politiką ir aiškiau atskyrė valstybės atsakomybės sritis bei privačiojo sektoriaus atsakomybę. Už filmų gamybą turėtų būti atsakingos privačios gamybos įmonės. Todėl pasiūlyta parduoti Norsk Film AS akcijas. Valstybė būtų toliau atsakinga už studijas, nes manyta, kad ši gamybos proceso dalis rinkos sąlygomis nėra tvari. 2001 m. Norsk Film AS išskaidyta į dvi atskiras įmones: filmų gamybos įmonę (pavadinta Norsk Film AS) ir infrastruktūros įmonę (pavadinta Filmparken AS). Likęs įmonės turtas atiteko Filmparken AS. Norsk FilmStudio AS tęsė veiklą kaip Filmparken AS 100 % priklausanti patronuojamoji įmonė. 2001 m. birželio 25 d.Norsk FilmStudio AS sujungta su Filmparken AS. 2002 m. sausio 4 d. valstybė turėtas gamybos įmonės Norsk Film AS akcijas pardavė privačiai gamybos įmonei Diopter AS.

2002 m. Filmparken AS vėl pervadinta Norsk FilmStudio AS.

2004 m. ScanCam AS sujungta su Norsk FilmStudio AS.

2009 m. Norsk FilmStudio AS ir The Chimney Pot AS susijungė į įmonę Storyline Studios AS. Po susijungimo Filmparken AS valdo 60 % verslo, o 40 % liko buvusios Chimney Pot AS akcininkams.

Storyline Studios AS yra viso spektro įrangos ir paslaugų filmų gamybos pramonei teikėja, aprūpinanti kino studijomis, filmavimo ir apšvietimo įranga, kino kameromis, kostiumais, finansavimu, biuro patalpomis ir filmų katalogais, teikianti meninio apipavidalinimo ir serijinės gamybos paslaugas.

3.   Tiriamų priemonių aprašymas

Institucija tyrė dvi skirtingas priemones: 36 mln. NOK dotacijos mokėjimą (žr. 3.1 skirsnį) ir lengvatinę apmokestinimo tvarką, kuria naudojosi kai kurios Norsk Film grupei priklausančios įmonės (žr. 3.2 skirsnį).

3.1.    36 mln. NOK dotacija

Metinės dotacijos įvairioms Norsk Film grupei priklausančioms įmonėms buvo skiriamos nuo aštuntojo dešimtmečio iki 2006 m. 1971–1972 m. biudžete nurodoma „esama pagalbos schema“. Dotacijas mokėjo Kultūros ir bažnyčios reikalų ministerija.

Sprendime Nr. 491/09/COL Institucija laikėsi nuomonės, kad metiniai mokėjimai, kuriuos Norvegijos valstybė nuo aštuntojo dešimtmečio skyrė įvairioms Norsk Film grupei priklausančioms įmonėms pilnametražiams meniniams filmams gaminti ir filmų gamybai būtinai infrastruktūrai išlaikyti, buvo pagrįstos esama pagalbos sistema.

Norvegijos institucijos pažymėjo, kad 1997 m. Norvegijos Parlamentas nusprendė Norsk Film AS skirti 36 mln. NOK gamybos priemonėms, pavadintoms Filmparken, tobulinti, modernizuoti ir plėtoti. Ši dotacija skirta pasinaudojant nacionalinio biudžeto skirsniu, skirtu nacionalinių kultūros pastatų biudžeto dotacijoms. Šios lėšos paskirstytos dvejų metų laikotarpiui: 10 mln. NOK sumokėti 1998 m., o likę 26 mln. NOK – 1999 m. Dotacijos lėšomis iš dalies padengtos sąnaudos studijos priemonėms modernizuoti ir tobulinti ir iš dalies sąnaudos naujoms administravimo priemonėms plėtoti.

Sprendime Nr. 491/09/COL Institucija laikėsi nuomonės, kad 36 mln. NOK dotacija sumokėta iš kitokių biudžeto asignavimų ir buvo išskirta konkreti suma specialiam tikslui (Jaro studijos renovacijai), taigi tai galėtų būti nauja pagalba. Institucija nebuvo tikra, ar šios lėšos yra esamos pagalbos sistemos dalis, ar tai buvo nauja pagalbos priemonė.

3.2.    Lengvatinė apmokestinimo tvarka

Norsk Film AS ir Norsk FilmStudio AS nuo mokesčio buvo atleidžiamos nuo 1995 m. Atleidimas nuo mokesčio buvo pagrįstas ankstesnio 1911 m. rugpjūčio 18 d. mokesčių įstatymo Nr. 8 (jis pakeistas 1999 m. kovo 26 d. mokesčių įstatymu Nr. 14) 26 skirsnio pirmos dalies k punktu (4).

Pagal Norvegijos mokesčių įstatymo 2-32 skirsnį, kuriame šiuo metu nustatytos šios lengvatinės apmokestinimo tvarkos taisyklės, pelno nesiekiančios organizacijos, institucijos ir įmonės nuo pelno mokesčio atleidžiamos tiek, kiek veikia nesiekdamos pelno.

Ar institucija arba įmonė pagal 2-32 skirsnį laikoma nesiekiančia pelno, nustatoma remiantis objektyviais kriterijais ir lemiamas yra įmonės tikslo veiksnys. Taigi labdaringas tikslas reiškia, kad įstaiga yra pelno nesiekianti organizacija. Siekdamas nustatyti įmonės tikslą, mokesčių administratorius, be kita ko, atsižvelgia į jos įstatus, kuriuose nurodomas jos įstatymu nustatytas tikslas, ir į faktiškai plėtojamą veiklą. Taip pat atsižvelgiama į tai, ar įstaiga verčiasi veikla, kurią veikia konkurencija. Jeigu įmonė verčiasi ekonomine arba komercine veikla ir konkuruoja su apmokestinamomis pelno siekiančiomis įmonėmis, tai rodo, kad jai taikomas mokesčių mokėtojo statusas. Taip pat atsižvelgiama į įmonės finansavimo pobūdį. Jeigu įmonė finansuojama privačiomis aukomis ar kitokiais įnašais, tai rodo, kad įmonės tikslas nėra pelno siekimas.

Organizacija, kuri laikoma nesiekiančia pelno, atleidžiama nuo pelno mokesčio pelnui iš veiklos, kuria nesiekiama pelno. Iš komercinės veiklos gautoms pajamoms pelno mokestis tam tikromis sąlygomis yra taikomas (5).

Ar 2-32 skirsnis taikytinas įmonei ar organizacijai, mokesčių administratorius nustato per įprastą metinio vertinimo procesą. Taikytiną mokesčių tvarką vietos mokesčių administratorius nustato remdamasis informacija, kurią mokesčių mokėtojas pateikia mokesčių deklaracijoje, ir kita turima informacija.

Norsk Film AS, Norsk FilmStudio AS ir ScanCam AS nuo mokesčio buvo atleistos todėl, kad jos buvo pelno nesiekiančios įmonės. Iki 1995 m. Norsk Film AS ir Norsk FilmStudio AS neprašė taikyti specialios tvarkos. Joms pateikus paraiškas, tokia tvarka jos naudojosi nuo 1995 iki 2001 m.

2001 m. Norsk Film AS buvo išskaidyta į dvi atskiras įmones: filmų gamybos įmonę (pavadinta Norsk Film AS) ir infrastruktūros įmonę (pavadinta Filmparken AS). Nuo 2002 m. įmonės nebebuvo finansuojamos vyriausybės subsidijomis ir vertėsi įprasta verslo veikla. Todėl jos laikytos įprastomis pelno siekiančiomis įmonėmis, tad joms taikytas standartinis pelno mokestis.

Iki 1998 m. Norsk Film AS ir Schibsted ASA valdė po 50 % ScanCam AS akcijų. Taigi ScanCam AS nelaikyta integruota Norsk Film AS verslo dalimi. Nuo 1998 m. gruodžio mėn. ScanCam AS 100 % priklausė pirmiausia Norsk Film AS, o po to nuo 1999 m. – Norsk FilmStudio AS (Norsk Film AS 100 % priklausanti patronuojamoji įmonė). Įvykus šiems pokyčiams, mokesčių administratorius laikėsi nuomonės, kad ScanCam AS yra integruota Norsk Film AS veiklos dalis, todėl 1998–2000 m. ji galėtų naudotis tokia pat apmokestinimo tvarka. ScanCam AS 1998, 1999, 2000 ir 2001 m. gavo pelną (6).

Savo vertinime mokesčių administratorius laikėsi nuomonės, kad įmonės pelno nesiekiančios organizacijos statusu galėtų naudotis remdamosi šiais elementais: Norsk Film AS įstatais, kuriuose nustatyta, kad įmonės tikslas nėra pelno siekimas, tuo, kad 97,7 % akcijų valdė valstybė ir vietos savivaldybės, ir tuo, kad įmonė iš esmės finansuota valstybės subsidijomis.

Be to, mokesčių administratorius pažymėjo, kad nuo mokesčio buvo atleista remiantis išlyga, kad visas galimas pelnas turėtų būti naudojamas įmonės tikslui siekti jai veikiant kaip pelno nesiekiančiai įmonei. Patronuojamoji įmonė Norsk FilmStudio AS laikyta integruota Norsk Film AS veiklos dalimi ir jai taikytas tas pats atleidimas nuo mokesčio. Norvegijos institucijos pažymėjo, kad 1995–2001 m. Norsk FilmStudio AS pelno negavo, todėl palankios apmokestinimo tvarkos taikymas neturėjo jokio poveikio.

Šiuo metu visoms įmonėms taikomas standartinis pelno mokestis.

Sprendime Nr. 491/09/COL Institucija laikėsi nuomonės, jog yra abejotina, kad atleidimo nuo pelno mokesčio taikymas, pagrįstas pelno nesiekiančioms organizacijoms suteikiamos lengvatos logika, gali pateisinti atleidimą nuo mokesčio Norsk Film grupei priklausančių įmonių atveju.

Pagalba atleidžiant nuo pelno mokesčio yra veiklos pagalba. Skirti tokią pagalbą leidžiama tik ypatingomis aplinkybėmis ir visų pirma tais atvejais, kai atitinkami Institucijos gairėse nustatyti kriterijai (pvz., dėl tam tikrų rūšių pagalbos aplinkos apsaugai ar regioninės pagalbos). Todėl Institucija abejojo, ar specialias apmokestinimo taisykles, kokios buvo taikomos kai kurioms Norsk Film grupei priklausančioms įmonėms, būtų galima pateisinti EEE susitarimo valstybės pagalbos nuostatomis.

4.   Norvegijos institucijų pastabos

4.1.    36 mln. NOK dotacija

4.1.1.   Dotacijos mokėjimas nėra valstybės pagalba

Norvegijos institucijos įrodinėja, kad 36 mln. NOK mokėjimas nėra valstybės pagalba.

Vadovaudamosi poveikiu pagrįstu požiūriu, Norvegijos institucijos tvirtina, kad vertinama dotacija gavėjui faktiškai nebuvo suteikta jokio ekonominio pranašumo.

Norvegijos institucijos mano, kad skyrus dotaciją Filmparken tobulinimui ir modernizavimui nė viena iš įmonių neįgijo jokio ekonominio pranašumo. Norsk FilmStudio AS buvo atsakinga už priemonių nuomą visoms Norvegijos gamybos įmonėms. Filmų gamybos ir gamybos priemonių nuomos veikla Norsk Film grupėje buvo aiškiai teisiškai atskirta. Galimybės naudotis gamybos priemonėmis buvo nevaržomos ir vienodomis sąlygomis suteikiamos visoms Norvegijos gamybos įmonėms (įskaitant Norsk Film AS). Nuomos veikla nebuvo pelninga ir dėl jos Norsk FilmStudio AS patyrė nuostolių.

Norvegijos institucijos įrodinėja, kad teigti, jog šia priemone Norsk Film grupei suteiktas ekonominis pranašumas, negalima, nes dotacijos poveikis aiškiai toks nebuvo. Šios priemonės tikslas ir poveikis verčiau buvo sudaryti Norvegijos filmų gamintojams galimybę naudotis gamybos priemonėmis. Institucijos pabrėžia, kad tai, jog Norsk FilmStudio AS veikė kaip vienintelė nuomojamų studijos priemonių, kurias naudojant būtų galima gaminti tam tikros trukmės ir kokybės filmus, teikėja, išimtinai lėmė rinkos nepakankamumas. Įmonė tai darė visų gamintojų naudai ir neįgijo jokio ekonominio pranašumo.

4.1.2.   Priemonė bet kuriuo atveju būtų esama pagalba

Norvegijos institucijos įrodinėja, kad net jei 36 mln. NOK dotacija prilygtų valstybės pagalbai, tai bet kuriuo atveju būtų esama pagalba.

Norvegijos institucijos iš tikrųjų laikosi nuomonės, kad 36 mln. NOK dotacija sumokėta pagal esamą pagalbos sistemą, pagal kurią buvo mokamos metinės dotacijos.

Norvegijos institucijos teigia, kad tai, jog dotacija sumokėta iš kitokio, nei naudotas metinėms dotacijoms mokėti, biudžeto, dar nerodo, kad dotacija pati savaime buvo atskira ir nauja priemonė. Institucijos aiškina, kad tai, jog 1998–1999 m. dotacija skirta iš kitokios biudžeto pozicijos, buvo „paprasčiausiai atsitiktinumas ir formalumų klausimas, ir 36 mln. NOK išmoka galėjusi būti skirta ir iš filmų finansavimui skirto biudžeto skirsnio bei paskirstyta dešimties metų laikotarpiu, taigi galėjusi būti „sulieta“ su metinėmis išmokomis Norsk Film AS, kurias sudarė ir veiklos, ir investicinė pagalba. Tai, kad 1998–1999 m. dotacija skirta iš kitokios biudžeto pozicijos, lėmė naujas [nacionalinio] biudžeto skirsnio, skirto įnašams į nacionalinių pastatų statybą, sudarymo būdas“. Be to, Norvegijos institucijos įrodinėja, jog svarbu tai, kad šios lėšos sumokėtos pagal sistemingą ir nuolatinę išmokų tam pačiam gavėjui sistemą ir kad pagalbos pobūdis nepasikeitė. Teigiama, kad schema visada buvo sudaryta iš investicijų dalies ir veiklai skirtos dalies.

Tobulinimo ir modernizavimo procesas kurį laiką jau vyko ir iki 1998–1999 m. susijusios sąnaudos, apytikriais skaičiavimais, sudarė 13 mln. NOK. Į šią sumą įeina Norvegijos valstybės įnašai pagal esamą paramos schemą, kuri taikyta nuo aštuntojo dešimtmečio. Tačiau 1997 m. paaiškėjo, kad 13 mln. NOK sumos nepakanka darbams užbaigti, todėl nuspręsta skirti papildomus 36 mln. NOK tobulinimui užbaigti.

Norvegijos institucijos pateikė Institucijai duomenų, patvirtinančių tai, kad lėšos infrastruktūrai, kuri būtina siekiant išsaugoti filmų gamybos sąlygas, tobulinti ir modernizuoti buvo skiriamos ir praeityje.

Galiausiai Norvegijos institucijos įrodinėja, kad tai, jog dotacijos suma buvo gerokai didesnė, nei iki tol mokėtų metinių išmokų sumos, dar nerodo, kad tai yra nauja pagalba. Institucijos mini Europos Teisingumo Teismo sprendimą Namur-Les-Assurances byloje (7), kuriame nustatyta, kad: „kuriuo nors įmonės veikimo momentu atsirandanti nauja pagalba ar pakeista esama pagalba negali būti vertinama pagal pagalbos apimtį ar visų pirma jos sumą finansine išraiška, jeigu ta pagalba suteikiama pagal ankstesnes įstatymų nuostatas, kurios lieka nepakeistos“.

4.1.3.   Nauja pagalba bet kuriuo atveju būtų deranti

Norvegijos institucijos įrodinėja, kad ši priemonė, jei Institucija padarytų išvadą, kad ji prilygsta naujai pagalbai, bet kuriuo atveju derėtų su EEE susitarimo veikimu. Institucijos iš tikrųjų mano, kad ši priemonė derėtų su EEE susitarimo 61 straipsnio 3 dalies c punktu, nes dotacijos tikslas buvo išsaugoti kultūrą ir priemonė buvo būtina ir proporcinga tokiam tikslui pasiekti.

Norvegijos institucijos teigia, kad filmų gamyba yra svarbi kultūrinė raiška ir tautos paveldo dalis. Nesant tinkamų gamybos priemonių, nebūtų gaminama jokių filmų. Be to, dėl rinkos nepakankamumo dotacija buvo būtina intervencinė priemonė. Norvegijos institucijos taip pat pabrėžia, kad Institucija patvirtino paramos priemones audiovizualinėms schemoms, kurios neturėtų jokio poveikio, jei nebūtų būtinos infrastruktūros audiovizualiniams kūriniams kurti.

4.2.    Lengvatinė apmokestinimo tvarka

4.2.1.   Lengvatinės apmokestinimo tvarkos taikymas nėra valstybės pagalba

Pirma, Norvegijos institucijos pabrėžia, kad Sprendime Nr. 491/09/COL Institucija neišreiškė jokių abejonių dėl faktinės apmokestinimo tvarkos, pagal kurią pelno nesiekiančios įmonės atleidžiamos nuo pelno mokesčio, ir tyrė tik tokios tvarkos taikymą tam tikroms Norsk Film grupei priklausančioms įmonėms. Taigi vertinamas faktinis apmokestinimo tvarkos taikymas tam tikroms įmonėms ar netinkamas jos taikymas toms įmonėms.

Antra, Norvegijos institucijos įrodinėja, kad jos pačios nevertino, ar Mokesčių įstatymo 2-32 skirsnis Norsk Film grupei priklausančioms įmonėms taikytas tinkamai, nes jos nėra mokesčių vertinimo institucija.

Tačiau institucijos pažymėjo, kad „galimas netinkamas mokesčių administratoriaus bendros mokesčių teisės aktų nuostatos taikymas mokesčių mokėtojo naudai nėra valstybės pagalba. <…> Netinkamo nacionalinės mokesčių teisės aktų nuostatos taikymo atveju taisomųjų veiksmų visų pirma turėtų imtis mokesčių administratorius arba teismai pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus. <…> Jeigu netinkamas nacionalinės mokesčių teisės aktų nuostatų taikymas, dėl kurio konkrečiam mokesčių mokėtojui būtų suteiktas nepagrįstas pranašumas, būtų laikomas valstybės pagalba, susidarytų netinkama padėtis“.

Norvegijos institucijos pabrėžia, kad neteisėto apmokestinimo pasekmės gali skirtis (nebent tai būtų nuolatinio netinkamo taikymo klausimas), todėl taisomųjų veiksmų turėtų būti imamasi pagal nacionalinę teisę ir toks apmokestinimas neturėtų būti vertinamas pagal EEE valstybės pagalbos taisykles.

4.2.2.   Lengvatinės apmokestinimo tvarkos taikymas bet kuriuo atveju buvo pagrįstas esama pagalbos sistema

Norvegijos institucijos taip pat įrodinėja, kad mokesčių teisės aktų nuostatos taikymas prieš įsigaliojant EEE susitarimui bet kuriuo atveju būtų ne nauja pagalba, o paprasčiausiai esamos pagalbos sistemos taikymas.

Institucijos mano, kad „įprastas bendros taisyklės taikymas ir vertinimas, ar ji konkrečiu atveju taikytina, ar ne, bet kuriuo atveju negali būti nauja pagalba ir todėl apie tai nebuvo būtina pranešti Institucijai. Iš tiesų, jei esamos pagalbos sistemos taikymas individualiais atvejais būtų nauja pagalba, to, ką būtų galima laikyti nauja pagalba, apimtis nepagrįstai padidėtų, o derančios pagalbos, kalbant apie esamą pagalbą, kaip apibrėžta valstybės pagalbos taisyklėse, apimtis sumažėtų“.

II.   VERTINIMAS

1.   Valstybės pagalbos buvimas

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

1.1.    Valstybės išteklių buvimas

Priemonė turi būti suteikta valstybės arba iš valstybės išteklių.

1.1.1.   36 mln. NOK dotacija

36 mln. NOK dotacija sumokėta iš valstybės biudžeto skirsnio, skirto nacionalinių kultūros pastatų biudžeto dotacijoms.

Todėl Institucija mano, kad tenkinama sąlyga dėl valstybės išteklių panaudojimo.

1.1.2.   Lengvatinė apmokestinimo tvarka

Norsk Film AS ir jos patronuojamoji įmonė Norsk FilmStudio AS nuo mokesčio atleistos 1995–2001 m. 1996 m. kovo 18 d. raštu Berumo mokesčių inspekcija atleido nuo mokesčio 1995 m. finansiniams metams remdamasi išlyga, kad visas galimas pelnas turėtų būti naudojamas įmonės tikslui siekti jai veikiant kaip pelno nesiekiančiai įmonei.

ScanCam AS (kino kameras nuomojanti patronuojamoji įmonė) tuo pačiu pagrindu atleista nuo mokesčio nuo 1998 iki 2001 m.

Taikydama palankią apmokestinimo tvarką, valstybė atsisakė pajamų iš mokesčių, kurias įprasta tvarka iš susijusių įmonių būtų gavusi. Šios negautos lėšos yra valstybės ištekliams tenkanti našta, atitinkanti mokesčius, kurie paprastai mokami iš susijusių įmonių biudžeto (8).

Tai, kad vertinimą atliko vietos mokesčių administratorius, neturi jokio poveikio nustatytam faktui, kad buvo panaudoti valstybės ištekliai (9).

1.2.    Pranašumo suteikimas tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai

1.2.1.   36 mln. NOK dotacija

Pirma, šia priemone įmonėms Norsk FilmStudio AS ir Filmparken AS turėjo būti suteiktas pranašumas, nes jos buvo atleistos nuo mokesčių, kurie paprastai būtų mokami iš jų biudžeto. Gavę 36 mln. NOK dotaciją, naudos gavėjai gavo finansinę naudą, kurios jie nebūtų turėję įprastinėmis veiklos sąlygomis. Taigi šia priemone finansinė Norsk FilmStudio AS ir Filmparken AS padėtis buvo sustiprinta, palyginti su kitomis filmų gamybos srityje EEE veikiančiomis įmonėmis.

Antra, pagalbos priemonė turi būti atrankinė, nes ją taikant suteikiamas pranašumas „tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai“.

Institucija mano, kad 36 mln. NOK sumos skyrimas studijos priemonėms tobulinti buvo atrankinio pobūdžio, nes buvo aiškiai paskirtas naudos gavėjas.

1.2.2.   Lengvatinė apmokestinimo tvarka

Kai kurios Norsk Film grupės įmonės buvo atleistos nuo paprastai taikomo pelno mokesčio mokėjimo, taigi atleistos nuo mokesčių, paprastai mokamų iš įmonės biudžeto. Įprastinėmis veiklos sąlygomis jos šio pranašumo nebūtų turėjusios.

Tačiau Institucija pripažįsta, kad Europos Teisingumo Teismas ir ELPA Teismas nuolat nuspręsdavo, kad priemonės, kuriomis tam tikriems gavėjams suteikiamas pranašumas, nėra atrankinės, jeigu jas galima pateisinti sistemos, kurioje jos taikomos, pobūdžiu ir bendrąja struktūra.

Be to, Institucijos valstybės pagalbos taisyklių taikymo su tiesioginiu verslo apmokestinimu susijusioms priemonėms gairėse konkrečiai nustatyta: „žinoma, įmonė negali būti apmokestinama pelno mokesčiu, jei pelno nėra. Todėl tai, kad pelno nesiekiančios įmonės, pavyzdžiui, fondai arba asociacijos, yra konkrečiai atleidžiamos nuo pelno mokesčių, jeigu jos faktiškai negali uždirbti jokio pelno, galima pateisinti mokesčių sistemos pobūdžiu.“

Sprendime Nr. 491/09/COL Institucija neginčijo to, kad lengvatinės apmokestinimo tvarkos taikymą galima pateisinti sistemos pobūdžiu ir logika. Ji turėjo abejonių dėl šios tvarkos taikymo aptariamoms įmonėms. Šios įmonės nuo pelno mokesčio atleistos taikant ankstesnio 1911 m. rugpjūčio 18 d. mokesčių įstatymo Nr. 8 (pakeistas 1999 m. kovo 26 d. mokesčių įstatymu Nr. 14) 26 skirsnio pirmos dalies k punktą. Taikant šią tvarką, organizacijos, kurios atitinka tam tikrus kriterijus, visų pirma susijusius su jų pelno nesiekimo tikslu, atleidžiamos nuo pelno mokesčio.

Remiantis Norvegijos institucijų pateikta informacija, Norsk Film AS, Norsk FilmStudio AS ir ScanCam AS nuo mokesčio atleistos remiantis tuo, kad įmonių tikslas nebuvo siekti pelno. Atlikdama vertinimą, Institucija negali užimti Norvegijos vietos mokesčių administratoriaus vietos. Institucija, remdamasi jai pateikta informacija, nemano turinti pakankamai įrodymų, kad lengvatinė tvarka trims įmonėms taikyta netinkamai ir dėl to galima teigti, kad priemonė yra atrankinio pobūdžio.

Dėl tos priežasties Institucija negali daryti išvados, kad lengvatinės apmokestinimo tvarkos taikymas įmonėms Norsk FilmStudio AS, Filmparken AS ir ScanCam AS remiantis 1911 m. mokesčių įstatyme iš pradžių nustatytais kriterijais susijęs su kokia nors valstybės pagalba.

1.3.    Konkurencijos iškraipymas ir poveikis susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai

Valstybės pagalba konkrečioms įmonėms laikoma iškreipiančia konkurenciją ir darančia poveikį susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai, jeigu gavėjas verčiasi ekonomine veikla, susijusia su susitariančiųjų šalių tarpusavio prekyba. Kino filmai gali būti gaminami ne vienoje galimoje EEE vietoje. Vėliau EEE susitarimo susitariančios šalys tarpusavyje tais filmais prekiauja. Taigi parama įmonei, kuri gamina pilnametražius meninius filmus ir teikia studijos paslaugas, gali pakeisti esamą konkurenciją tarp įvairių filmų gamybos vietų. Taigi nagrinėjama priemonė gali būti laikoma iškreipiančia konkurenciją ir darančia poveikį susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybai.

1.4.    Išvada

Remdamasi apžvelgtais aspektais, Institucija daro išvadą, kad 36 mln. NOK mokėjimas yra valstybės pagalba, o palankios apmokestinimo tvarkos taikymas įmonėms Norsk FilmStudio AS, Filmparken AS ir ScanCam AS su valstybės pagalba nesusijęs.

Taigi Institucija toliau išnagrinės tik 36 mln. NOK dotacijos mokėjimą.

2.   Procedūra

Naujai pagalbai skirta procedūra nustatyta 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 dalyje. Jeigu Institucija abejoja dėl tokios pagalbos priemonės derėjimo, ji pradeda oficialią tyrimo procedūrą, nustatytą 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalyje ir 3 protokolo II dalies 4 straipsnio 4 dalyje.

Atskira esamai pagalbai skirta procedūra nustatyta 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 1 dalyje. Pagal tą nuostatą Institucija, bendradarbiaudama su ELPA valstybėmis, nuolat peržiūri visas tose valstybėse esamas pagalbos sistemas. Ji siūlo toms valstybėms visas tinkamas priemones, kurios yra būtinos laipsniškai plėtojant EEE susitarimą arba jį įgyvendinant.

Bet koks sprendime pradėti oficialią tyrimo procedūrą atliktas vertinimas, ar galima pagalbos priemonė yra nauja arba esama pagalba, neišvengiamai yra tik preliminaraus pobūdžio. Net jei Institucija, remdamasi tuo metu pateikta informacija, nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą pagal 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 3 ir 2 dalis, sprendime, kuriuo ta procedūra užbaigiama, ji vis vien gali nustatyti, kad priemonė iš esmės yra esama pagalba (10). Jeigu priemonė susijusi su esama pagalba, Institucija turi laikytis esamai pagalbai skirtos procedūros (11). Taigi tokiu atveju Institucijai reikėtų užbaigti oficialią tyrimo procedūrą ir prireikus pradėti esamai pagalbai skirtą procedūrą, nustatytą 3 protokolo II dalies 17–19 straipsniuose (12).

Informacija, pateikta Institucijai tuo metu, kai ji nusprendė pradėti oficialią tyrimo procedūrą, nepateisino preliminarios išvados, kad bet kokia susijusi pagalba buvo esama pagalba, todėl Institucija šias priemones nagrinėjo pagal taisykles, susijusias su nauja pagalba.

Atlikusi oficialią tyrimo procedūrą, Institucija padarys išvadą dėl naujų pagalbos priemonių buvimo ir derėjimo. Jeigu priemonės susijusios su esama pagalba, ji nutrauks oficialią tyrimo procedūrą, nepradėdama esamai pagalbai skirtos procedūros, nes dvi tiriamos priemonės jau nutrauktos ir tokia procedūra būtų betikslė.

3.   36 mln. NOK dotacija. Esama pagalba

Pagal 3 protokolo II dalies 1 straipsnio b punkto i papunktį esama pagalba yra „visa pagalba, buvusi prieš įsigaliojant EEE susitarimui atitinkamose ELPA valstybėse, t. y. pagalbos schemos ir individuali pagalba, kurią pradėta taikyti prieš įsigaliojant EEE susitarimui ir kuri tebėra taikytina jam įsigaliojus“. Pagal 1 straipsnio c punktą tokios pagalbos pakeitimai yra nauja pagalba.

Norvegijos institucijos savo pastabose dėl Sprendimo Nr. 491/09/COL pateikė papildomą informaciją (žr. 4.1.2 skirsnį).

Kaip pažymėta Sprendime Nr. 491/09/COL, Institucija laikosi nuomonės, kad metiniai mokėjimai, kuriuos Norvegijos valstybė nuo aštuntojo dešimtmečio skyrė Norsk FilmStudio AS ir Filmparken AS pilnametražiams meniniams filmams gaminti ir filmų gamybai būtinai infrastruktūrai išlaikyti, buvo pagrįsti esama pagalbos sistema.

Institucija mano, kad 36 mln. NOK sumokėti pagal esamą pagalbos sistemą.

Pirma, panašu, kad daugelį metų skirtos metinės dotacijos visada buvo iš dalies susijusios su investicine pagalba ir iš dalies su veiklos pagalba (13). Taigi Norvegijos institucijos pažymėjo, kad tobulinimo ir modernizavimo procesas jau buvo pradėtas ir iki 1998–1999 m. jo sąnaudos, apytikriais skaičiavimais, sudarė 13 mln. NOK, kurie buvo padengti metinėmis dotacijomis. Norvegijos institucijos pateikė biudžeto pasiūlymų ištraukas, iš kurių matyti, kad Norsk Film AS skirtos kelios didelės sumos filmams gaminti būtinai infrastruktūrai tobulinti ir modernizuoti (14). Taigi tai, kad konkreti dotacija buvo skirta Jaro studijos renovacijos darbams, neturėtų būti laikoma esamos pagalbos sistemos pakeitimu.

Antra, tai, kad dotacija sumokėta iš kitokio, nei naudotas metinėms dotacijoms, biudžeto, šios bylos aplinkybėmis yra nesvarbu. Iš tiesų tai išimtinai lėmė taikytas biudžeto metodas ir naujas biudžeto sudarymo būdas.

Galiausiai tai, kad dotacijos suma buvo gerokai didesnė nei mokėtų metinių mokėjimų sumos, nereiškia, kad dotacija yra nauja pagalba. Europos Teisingumo Teismas nusprendė, kad: „kuriuo nors įmonės veikimo momentu atsirandanti nauja pagalba ar pakeista esama pagalba negali būti vertinama pagal pagalbos apimtį ar visų pirma jos sumą finansine išraiška, jeigu ta pagalba suteikiama pagal ankstesnes įstatymų nuostatas, kurios lieka nepakeistos.“ (15)

Todėl Institucija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad 36 mln. NOK sumokėti pagal esamą pagalbos sistemą, kuri nutraukta 2006 m.,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

ELPA priežiūros institucija mano, kad 36 mln. NOK dotacija buvo esamos pagalbos sistemos dalis. Todėl oficiali tyrimo procedūra, taikoma naujai pagalbai, nutraukiama.

2 straipsnis

ELPA priežiūros institucija mano, kad lengvatinės apmokestinimo tvarkos taikymas Norsk Film AS, Norsk FilmStudio AS ir ScanCam AS nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Norvegijos Karalystei.

4 straipsnis

Šio sprendimo tekstas autentiškas tik anglų kalba.

---

(1)  OL C 174, 2010 7 1 ir EEE priedas Nr. 34, 2010 7 1.

(2)  The Chimney Pot Oslo AS, Dagslys AS, Egg & Bacon AS, Grip Teknikk AS, Bob Aas Carho ENK, Kamerautleien AS, Lydhodene AS, Megaphon AS ir Krypton Film AS.

(3)  Žr. 1 išnašą.

(4)  Pagal šią tvarką nuo pelno mokesčio atleidžiamos vadinamosios idealios organizacijos.

(5)  Norvegijos mokesčių įstatymo 2-32 skirsnio 2 dalyje nustatyta, kad pelno mokestis pajamoms taikomas tuo atveju, jeigu metinė apyvarta iš komercinės veiklos viršija 70 000 NOK arba atskirais atvejais 140 000 NOK.

(6)  Žr. 2006 m. rugpjūčio 11 d. Norvegijos institucijų raštą (dok. Nr. 383774).

(7)  1994 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Namur-Les Assurances du Crédit SA prieš Office National du Ducroire ir Belgijos valstybę, C-44/93, Rink. p. I-3829, 28 punktas.

(8)  2000 m. rugsėjo 19 d. sprendimas Vokietija prieš Komisiją, C-156/98, Rink. p. I-6857, 26 punktas.

(9)  1987 m. spalio 14 d. sprendimas Vokietija prieš Komisiją, C 248/84, Rink. p. I-4013, 17 punktas.

(10)  2005 m. gegužės 10 d. sprendimas Italija prieš Komisiją, C-400/99, Rink. p. I-3657, 47, 54–55 punktai.

(11)  2003 m. lapkričio 27 d. sprendimas Regione Siciliana prieš Komisiją, T-190/00, Rink. p. II-5015, 48 punktas.

(12)  1992 m. birželio 30 d. sprendimas Ispanija prieš Komisiją, C-312/90, Rink. p. I-4117, 14–17 punktai, ir 1992 m. birželio 30 d. sprendimas Italija prieš Komisiją, C-47/91, Rink. p. I-4145, 22–25 punktai.

(13)  Žr. Norvegijos institucijų pastabas dėl ELPA priežiūros institucijos sprendimo pradėti oficialią tyrimo procedūrą byloje Nr. 67377 „Tariama valstybės pagalba, skirta Norsk Film grupei priklausančioms įmonėms“ (dok. Nr. 545244).

(14)  Žr. St.prp. Nr. 1 (1976–77 m.): 1 313 000 NOK, St.prp. Nr. 1 (1977–78 m.): 4 mln. NOK, St.prp. Nr. 1 (1978–79 m.): 3,9 mln. NOK.

(15)  1994 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Namur-Les-Assurances du Credit SA prieš Office National du Ducroire ir Belgijos valstybę, C-44/93, Rink. p. I-3829, 28 punktas.

---

18.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/21

---

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 189/12/COL

2012 m. gegužės 22 d.

dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo netaikymo elektros energijos gamybai ir didmeninei prekybai ja Norvegijoje

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės erdvės susitarimą,

atsižvelgdama į Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės XVI priedo 4 punkte nurodytą aktą, nustatantį viešųjų pirkimų sutarčių komunalinių paslaugų sektoriuje sudarymo tvarką (2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (1)) (toliau – Direktyva 2004/17/EB), ypač į jo 30 straipsnį,

atsižvelgdama į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (toliau – Priežiūros institucijos ir Teismo susitarimas), ypač į jo 1 protokolo 1 ir 3 straipsnius,

atsižvelgdama į 2012 m. sausio 24 d. įmonių „Akershus Energi Vannkraft AS“, „E-CO Energi AS“, „EB Kraftproduksjon AS“ ir „Østfold Energi AS“ (toliau – pareiškėjai) Institucijai pateiktą prašymą,

atsižvelgdama į ELPA priežiūros institucijos (toliau – Institucija) 2012 m. balandžio 19 d. sprendimą, suteikiantį narei, konkrečiai atsakingai už viešuosius pirkimus, teisę priimti tam tikrus sprendimus viešųjų pirkimų srityje (Sprendimas Nr. 138/12/COL),

pasikonsultavusi su ELPA viešųjų pirkimų komitetu, padedančiu ELPA priežiūros institucijai,

kadangi:

I.   FAKTAI

(1)

2012 m. sausio 24 d. pagal Direktyvos 2004/17 30 straipsnio 5 dalį Institucija gavo prašymą iš įmonių „Akershus Energi Vannkraft AS“, „E-CO Energi AS“, „EB Kraftproduksjon AS“ ir „Østfold Energi AS“ patvirtinti Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymą hidroelektros energijos gamybos ir didmeninės prekybos Norvegijoje veiklai. 2012 m. vasario 17 d. raštu Institucija paprašė Norvegijos (įvykio Nr. 624270) ir pareiškėjų (įvykio Nr. 624258) pateikti papildomos informacijos. Institucija atsakymą į prašymą iš Norvegijos gavo 2012 m. kovo 20 d. raštu, iš pareiškėjų – 2012 m. kovo 22 d. raštu.

(2)	Pareiškėjų, kurie laikytini valstybinėmis įmonėmis, kaip apibrėžta Direktyvoje 2004/17/EB, prašymas, kaip teigiama paraiškoje, susijęs su hidroelektros energijos gamyba ir didmenine prekyba.

II.   TEISINIS PAGRINDAS

(3)

Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 straipsnyje numatyta, kad sutartims, skirtoms suteikti galimybę pradėti vykdyti 3–7 straipsniuose minėtą veiklą, Direktyva 2004/17 netaikoma, jei ELPA valstybėje, kurioje ji yra vykdoma, tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkose, į kurias patekti nėra jokių apribojimų.

(4)

Pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 5 dalį perkančiosios institucijos gali pateikti paraišką dėl 30 straipsnio 1 dalies taikymo, jei tai numatyta susijusiuose EEE valstybės teisės aktuose. Pagal 2006 m. balandžio 7 d. reglamento Nr. 403 dėl viešųjų pirkimų komunalinių paslaugų sektoriuje (Forskrift nr. 403 av 7. April 2006 om innkjøp i forsyningssektorene) 15–1 skyriaus 2 straipsnį perkančiosios institucijos Institucijai gali pateikti paraišką dėl Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo, jei jos gavo Norvegijos konkurencijos tarnybos nuomonę.

(5)	2011 m. kovo 16 d. pareiškėjai gavo Norvegijos konkurencijos tarnybos nuomonę, kurioje ji padarė išvadą, kad tokią veiklą tiesiogiai veikia konkurencija rinkoje, į kurią patekti nėra jokių apribojimų.

(6)

Patekimas į rinką laikomas neribojamu, jei valstybė įgyvendino ir taiko atitinkamus EEE teisės aktus, kuriais atveriamas atitinkamas sektorius ar jo dalis. Šie teisės aktai išvardyti Direktyvos 2004/17/EB XI priede, kuriame nurodyta, kad elektros energijos sektoriui taikoma 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (2). Direktyvą 96/92/EB pakeitė2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 96/92/EB (3) (toliau – Direktyva 2003/54/EB), kuri įtrauka į EEE susitarimo IV priedo 22 punktą. Todėl patekimas į rinką laikomas neribojamu, jei Norvegijos valstybė įgyvendino ir taiko Direktyvą 2003/54/EB.

(7)

Konkurencijos sąlygas reikėtų vertinti remiantis įvairiais rodikliais, iš kurių nė vienas per se nėra lemiamas. Vertinant rinkas, kurioms skirtas šis sprendimas, vienas iš kriterijų, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra pagrindinių rinkos dalyvių užimama atitinkamos rinkos dalis. Kitas kriterijus – koncentracijos tose rinkose laipsnis. Turint omenyje atitinkamų rinkų ypatumus, reikėtų atsižvelgti ir į kitus kriterijus, kaip antai balansavimo rinkos veikimą, kainų konkurenciją ir vartotojų polinkį keisti tiekėją.

III.   VERTINIMAS

(8)	Atitinkama produkto rinka yra elektros energijos gamyba ir didmeninė prekyba ja (4). Todėl rinka apima elektros energijos, skirtos tiesiogiai perparduoti stambiems pramonės klientams ar mažmenininkams, gamybą elektrinėse ir importą jungiamosiomis linijomis.

(9)

Didmeninė Norvegijos energijos rinka yra labai integruota į Šiaurės šalių rinką (Danija, Norvegija, Švedija ir Suomija). Didelė Šiaurės regiono pagamintos elektros energijos dalis parduodama bendroje Šiaurės regiono fizinio elektros energijos perdavimo sutarčių biržoje, kurią administruoja „Nord Pool Spot AS“ (toliau – „Nord Pool“). „Nord Pool“ Šiaurės regiono elektros energijos birža šiuo metu apima didmenines energijos rinkas Norvegijoje, Švedijoje, Danijoje, Suomijoje ir Estijoje.

(10)

„Nord Pool“ eksploatuoja dvi fizinės didmeninės prekybos elektros energija rinkas: „Elspot“„kitos dienos“ rinka, kurioje kasdien prekiaujama valandinėmis energijos sutartimis, pagal kurias energija fiziškai perduodama per kitos dienos 24 valandų laikotarpį, ir „Elbas“ – nuolatinė tarpvalstybinė vienos dienos rinka, kuri priderinama prie „kitos dienos“ rinkoje sudarytų sandorių likus ne mažiau nei valandai iki perdavimo. 2010 m. šios rinkos kartu apėmė 74 % Šiaurės regiono elektros suvartojimo ir sudarė 307 TWh. Dėl likusios pardavimų apimties dvišališkai tariasi tiekėjas ir klientas.

(11)

Šiaurės rinka suskirstyta į keletą konkurso sričių, kurios sujungtos jungiamosiomis linijomis. Prekybos kaina „Elspot“ rinkoje paremta visų rinkos dalyvių pardavimo ir pirkimo kainomis ir nustatyta, kad kiekvieną 24 valandų laikotarpio valandą rinkoje būtų pasiūlos ir paklausos pusiausvyra. „Elspot“ kainos mechanizmas pritaiko energijos srautą jungiamosiomis linijomis prie esamos prekybos apimties, nustatytos Šiaurės regiono perdavimo sistemos operatorių.

(12)

Perdavimo pajėgumų apribojimai Šiaurės regione gali sukelti laikiną perkrovą, dėl kurios Šiaurės regionas suskirstomas į keletą mažesnių geografinių rinkų. Jungiamosiose linijose tarp Šiaurės šalių ir Norvegijoje tinklo perkrovai sumažinti naudojami kainos mechanizmai taikant skirtingas „Elspot“ sričių kainas. Todėl kainos nustatymo srityse gali būti taikomos skirtingos kainos – taip toje srityje išlaikoma pasiūlos ir paklausos pusiausvyra.

(13)	Todėl atitinkama geografinė rinka gali kisti kas valandą. Esant perkrovai atitinkama geografinė rinka yra mažesnė nei Šiaurės regionas ir gali sutapti su šalių konkurso sritimis.

(14)	Šiuo metu Norvegijoje yra penkios konkurso sritys (5).

(15)

Tačiau procentinė valandų, kuriomis skiriasi Šiaurės regiono sričių kainos, dalis yra ribota: Kainos nustatymo sritis % valandų, kuriomis sritys atskirtos Nr. 1 – Oslas 1,4 % Nr. 2 – Kristiansandas 16,4 % Nr. 3 – Trondheimas 6,2 % Nr. 4 – Trumsė 6,6 % Nr. 5 – Bergenas 4,1 % 2010 3 15 – 2011 3 11 Didžiąją dalį laiko kainos nustatymo sritys yra sujungtos: Kainos nustatymo sričių junginys % valandų, kuriomis sritys sujungtos Nr. 1 – Nr. 2 77,7 % Nr. 1 – Nr. 3 48,0 % Nr. 1 – Nr. 5 94,9 % Nr. 2 – Nr. 5 76,6 % Nr. 3 – Nr. 4 89,9 % Nr. 1 – Nr. 2 – Nr. 5 75,7 % Nr. 3 – Nr. 4 – Švedija 76,3 % 2010 3 15 – 2011 3 11 Norvegijos kainos nustatymo sritys paprastai sujungtos su Švedija.

(16)

Perkrovų atsiradimo galimybė gali kelti susirūpinimą dėl galimo laikino kliūčių išnaudojimo, kuris galėtų padidinti įtaką vietinėje rinkoje. Tuo remdamosi Norvegijos konkurencijos institucijos atitinkamą geografinę rinką apibrėžė kaip Šiaurės regioną valandomis be perkrovų ir mažesnę nei Šiaurės regionas perkrovų valandomis (6).

(17)	Klausimas, ar rinką reikėtų apibrėžti kaip apimančią Šiaurės regioną ar kaip mažesnės apimties, paliekamas atviras, kadangi analizės rezultatai, paremti tiek siauresne, tiek platesne apibrėžtimi, lieka tokie patys.

(18)	Remiantis šiuo metu turima informacija, kiek tai susiję su šiuo sprendimu, atrodo, kad Norvegija įgyvendino ir taiko Direktyvą 2003/54/EB. Todėl, remiantis 30 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa, reikėtų laikyti, kad visoje Norvegijos teritorijoje galimybės patekti į rinką neribojamos.

(19)	Institucija, pritariant Europos Komisijai (7), išanalizuos trijų pagrindinių gamintojų rinkos dalį, rinkos koncentracijos laipsnį ir rinkos likvidumo laipsnį.

(20)	Europos Komisijos nuomone, elektros energijos gamybos atžvilgiu „vienas konkurencijos laipsnio rodiklis nacionalinėse rinkose yra trijų didžiausių gamintojų bendra rinkos dalis“ (8).

(21)	Bendra trijų didžiausių gamintojų rinkos dalis pagal gamybos apimtį Šiaurės regione 2010 m. buvo 45,1 % („Vattenfall“ – 18,8 %, „Statkraft“ – 13,3 % ir „Fortum“ – 13 %) – tai yra priimtino lygio dalis.

(22)	Norvegijos rinkos koncentracijos laipsnis pagal Herfindahlio ir Hirchmano indeksą (HHI) 2008 m. buvo 1 826 (9).

(23)

Šiaurės regiono didmeninė elektros energijos rinka laikytina konkurencinga. Perėjimas prie atvirosios rinkos Šiaurės regione buvo labai sėkmingas. 1996 m. atsidarius bendrai Norvegijos ir Švedijos rinkai, kitos Šiaurės šalys vėliau buvo integruotos į šią rinką; Suomija 1998 m, Danija 1999–2000 m. ir Estija 2010 m. 2010 m. Šiaurės regione apie 74 % suvartotos elektros buvo parduota per biržą. Biržoje registruota per 300 prekiautojų.

(24)

Kaip nurodyta pirmiau, dėl perkrovos kylančios kliūtys yra retos ir laikinos. Todėl esama nuolatinio konkurencinio spaudimo, susidarančio dėl galimybės įsigyti elektros energijos iš už Norvegijos ribų. Mokesčiai už elektros energijos perdavimą tarp Šiaurės šalių neimami. Kadangi Norvegijos ir kitų kainų nustatymo sričių sąsajos dažnai nėra perkrautos, investuoti elektros energijos sektoriuje Norvegijos teritorijoje neįmanoma neatsižvelgiant į kitus Šiaurės šalių rinkos gamintojus. Be to, didmenines elektros energijos kainas nustato „Nord Pool“, kuri valdo labai likvidžios prekybos platformą.

(25)

Be to, rodikliu taip pat reikėtų laikyti balansuojančiųjų rinkų veikimą, kalbant ne tik apie gamybą, bet ir apie didmeninės prekybos rinkas. Iš esmės, rinkos dalyvis, kurio gamybos portfelis sunkiai pritaikomas pirkėjų ypatumams, gali susidurti su rizika, susijusia su skirtumu tarp kainos, už kurią PSO (perdavimo sistemos operatorius) parduos balansinę energiją, ir kainos, už kurią jis vėl pirks perteklinę produkciją. Šias kainas tiesiogiai nustatyti gali PSO priežiūros institucija; arba gali būti panaudotas rinka pagrįstas mechanizmas, kai kaina nustatoma remiantis kitų gamintojų pasiūlymais, siekiant reguliuoti tiekėjams arba vartotojams skirtą gamybą. Šiaurės šalyse yra beveik visiškai integruota balansuojančioji rinka, skirta tiekti balansinę energiją; jos pagrindiniai požymiai: kainas lemia rinka, nedidelis pirkimo iš PSO bei pardavimo kainų skirtumas, todėl ją reikėtų laikyti tiesioginės konkurencijos rodikliu.

(26)	Todėl į šiuos veiksnius turėtų būti atsižvelgiama kaip į tiesioginės konkurencijos didmeninės prekybos rinkoje rodiklį, neatsižvelgiant į tai, ar geografinė rinkos apibrėžtis apima visą Šiaurės regioną ar yra siauresnė.

IV.   IŠVADA

(27)

Atsižvelgiant į pirmiau minėtus rodiklius Norvegijoje, turėtų būti laikoma, kad Norvegijoje laikomasi Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos tiesioginės konkurencijos sąlygos elektros energijos gavybos ir didmeninės prekybos atžvilgiu. Be to, kaip pažymėta 18 konstatuojamoje dalyje, reikia laikyti, kad tenkinama neribotos galimybės patekti į rinką sąlyga. Todėl Direktyva 2004/17/EB neturėtų būti taikoma, kai perkantieji subjektai pasirašo sutartis, skirtas suteikti galimybę Švedijoje gaminti arba parduoti (didmeniniu arba mažmeniniu būdu) elektros energiją, bei kai jie rengia projektų konkursus siekiant vykdyti tokią veiklą Švedijoje.

(28)	Šis sprendimas yra pagrįstas teisine ir faktine 2012 m. sausio 24 d. padėtimi, apie kurią sprendžiama iš pareiškėjų pateiktos informacijos. Jį galima keisti, jeigu, iš esmės pasikeitus teisinei arba faktinei padėčiai, nebebūtų tenkinamos Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos.

(29)	Šis sprendimas priimtas tik išimties pagal Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnį taikymo tikslu ir nedaro įtakos konkurencijos taisyklių taikymui.

(30)	Šis sprendimas taikomas elektros energijos gamybai ir didmeninei prekybai ja Norvegijoje ir netaikomas elektros energijos perdavimo, paskirstymo ir mažmeninio tiekimo veiklai.

(31)	Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka ELPA priežiūros institucijai padedančio ELPA viešųjų pirkimų komiteto nuomonę.

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Susitarimo dėl Europos ekonominės erdvės XVI priedo 4 punkte nurodytas aktas, nustatantis viešųjų pirkimų sutarčių komunalinių paslaugų sektoriuje sudarymo tvarką (Direktyva 2004/17/EB) netaikomas perkančiųjų subjektų sudaromoms sutartims, kurių paskirtis – suteikti elektros energijos gavybos ir didmeninio pardavimo Norvegijoje galimybę.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Norvegijos Karalystei.

---

(1)  OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

(2)  OL L 27, 1997 1 30, p. 20.

(3)  OL L 176, 2003 7 15, p. 37. 2005 m. gruodžio 2 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 146/2005 (OL L 53, 2006 2 23, p. 43) Direktyva 2003/54/EB buvo įtraukta į EEE susitarimą ir įsigaliojo ELPA valstybėse 2007 m. birželio 1 d.

(4)  Žr. Europos Komisijos sprendimus 2011 m. sausio 26 d. byloje COMP/M.5978 – GDF Suez/International Power, 2008 m. gruodžio 22 d. byloje COMP/M.5224 – EDF/British Energy, 2006 m. lapkričio 14 d. byloje COMP/M.4180 – Gaz de France/Suez ir 2004 m. gruodžio 9 d. byloje M.3440 – EDP/ENI/GDP. Taip pat žr. Komisijos priimtus sprendimus dėl Direktyvos 2004/17/EB netaikymo elektros energijos gavybai ir pardavimui Švedijoje ir Suomijoje; 2006 m. birželio 19 d. sprendimas, kuriuo nustatoma, kad Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalis taikoma elektros energijos gamybai ir pardavimui Suomijoje, išskyrus Alandų salas, ir 2007 m. spalio 29 d. sprendimas, kuriuo nustatoma, kad Direktyva 2004/17/EB netaikoma elektros energijos gamybai ir pardavimui Švedijoje.

(5)  Oslas – Nr. 1, Kristiansandas – Nr. 2, Trondheimas – Nr. 3, Trumsė – Nr. 4 ir Bergenas – Nr. 5. 2011 m. rugsėjo 5 d. riba tarp konkurso sričių Nr. 2 ir Nr. 5 buvo perkelta į šiaurę dėl naujos veikti pradėjusios linijos. Į šį pokytį paraiškoje pateiktais duomenimis neatsižvelgiama.

(6)  Žr. Viešojo administravimo ministerijos 2002 m. spalio 14 d. sprendimą Statkraft – Agder Energi ir 2003 m. vasario 7 d. sprendimą Statkraft – Trondheim Energiverk.

(7)  2006 m. birželio 19 d. sprendimas, kuriuo nustatoma, kad Direktyvos 2004/17/EB 30 straipsnio 1 dalis taikomas elektros energijos gamybai ir pardavimui Suomijoje išskyrus Alandų salas ir 2007 m. spalio 29 d. sprendimas, kuriuo nustatoma, kad Direktyva 2004/17/EB netaikoma elektros energijos gamybai ir pardavimui Švedijoje, 7–13 dalys.

(8)  Žr. Dujų ir elektros energijos vidaus rinkos kūrimo pažangos ataskaitą, COM (2005) 568 galutinis, 2005 11 15, 2007 m. spalio 29 d. sprendimą, kuriuo nustatoma, kad Direktyva 2004/17/EB netaikoma elektros energijos gavybai ir pardavimui Švedijoje.

(9)  Žr. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui, Dujų ir elektros vidaus rinkos kūrimo pažangos ataskaitos techninį priedą, COM (2010) 84 galutinis, p. 12.

---

18.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 287/25

---

2012 m. rugpjūčio 23 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 771/2012 dėl Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės bioetanolio importo registravimo taikant Tarybos reglamento (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių 24 straipsnio 5 dalį klaidų ištaisymas

( Europos Sąjungos oficialusis leidinys L 229, 2012 m. rugpjūčio 24 d. )

21 puslapyje 1 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

---