—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į 2010 finansinių metų Europos Sąjungos metines ataskaitas (COM(2011) 473 – C7-0257/2011) (2),

—

atsižvelgdamas į 2010 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą (I skirsnis. Europos Parlamentas) (3),

—

atsižvelgdamas į 2010 finansinių metų vidaus auditoriaus metinę ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2010 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais (4),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2010 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (5),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 318 straipsnį bei Euratomo sutarties 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (6), ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių (7) 13 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Finansinio reglamento 147 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos Sąjungos institucijos turi imtis deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2010 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių: I, II, IV, V, VI, VII, VIII ir IX skirsniai (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2009 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2010 finansinių metų įplaukų ir išlaidų sąmatos (9),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį, 80 straipsnio 3 dalį ir VI priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0120/2012),

A.

kadangi atlikus Audito Rūmų auditą nustatyta, kad valdydamos 2010 m. administracines išlaidas visos institucijos patenkinamai taikė priežiūros ir kontrolės sistemas, kurių reikalaujama pagal Finansinį reglamentą, ir 93 % iš 58 audituotų mokėjimų nebuvo nustatyta esminių klaidų;

B.

kadangi 2011 m. birželio 16 d. Generalinis sekretorius pažymėjo, jog turi pagrįstą patvirtinimą, kad Parlamento biudžetas įvykdytas laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad įdiegtos kontrolės procedūros tinkamai užtikrina susijusių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;

C.

kadangi kai kurie klausimai, iškelti Biudžeto kontrolės komitete aptariant 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimą, apėmė ne vien tik specifinius 2010 m. klausimus ir buvo įtraukti į plačios apimties komiteto klausimus, šioje rezoliucijoje dėmesys iš esmės sutelkiamas į 2010 finansinių metų biudžeto vykdymą ir įvykdymo patvirtinimą pripažįstant, kad biudžeto klausimų sprendimas yra kitur vyksiančių platesnio masto diskusijų objektas, ypač darbo grupėje, kuri steigiama tam, kad būtų peržiūrimos Europos Parlamento sąnaudos ir taupymo galimybės pagal 2012 m. vasario 8 d. patvirtintas 2013 m. biudžeto gaires siekiant ilgainiui sutaupyti daug lėšų, atlikus nepriklausomą Europos Parlamento biudžeto vertinimą, kuriuo remiantis iki 2012 m. pabaigos būtų pateikta pasiūlymų ir kad šiuos pasiūlymus būtų nedelsiant imamasi įgyvendinti;

1.

pabrėžia, kad 2010 m. buvo nelengva įvykdyti biudžetą, nes tai buvo pirmieji ištisi veiklos metai po 2009 m. Europos Parlamento rinkimų ir Sąjunga susidūrė su nuolatinėmis finansų problemomis;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento biudžetas (iš viso 1 616 760 399 EUR galutinių asignavimų, palyginti su 1 529 970 930 EUR 2009 m.) sudarė vos mažiau negu penktadalį (19,99 %; 19,67 % 2009 m., taigi mažiau negu įprasti 20 %) V išlaidų kategorijos (Administravimo išlaidos) lėšų, numatytų Europos Sąjungos 2010 m. bendrajame biudžete;

3.

atkreipia dėmesį į Parlamento sekretoriato atsakymą, kad tiksli išlaidų Parlamento darbo vietai Strasbūre 2010 m. suma sudarė 51 500 000 EUR, iš kurių 33 500 000 EUR buvo išlaidos infrastruktūrai ir 18 000 000 EUR – veiklos išlaidos dvylikai kas mėnesį vykstančių sesijų finansuoti; pabrėžia, kad šie oficialūs skaičiai kur kas mažesni nei nurodyti anksčiau pateiktose sąmatose, kuriose išlaidos nurodytos nuo 169 000 000 EUR iki 203 000 000 EUR; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad 2006 m. sąmatose administracija apskaičiavo, kad esant vienai darbo vietai per metus būtų sutaupoma 204 mln. EUR, o 2010 m. – 180 mln. EUR (suma sumažėjo įsigijus pastatus Strasbūre ir patobulinus informacines technologijas), ir primena, kad savo 2013 m. sąmatose Europos Parlamentas 429 balsais prieš 184 nubalsavo už vieną būstinę siekiant sutaupyti lėšų;

4.

pažymi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas įgijo daugiau galių, padaugėjo veiklos ir padidėjo teisėkūros darbo krūvis, todėl reikėjo didelių organizacinių ir darbo metodų pokyčių siekiant toliau tobulinti teisėkūrą ir tęsti pasirengimą Kroatijos stojimui į Sąjungą; taip pat pažymi, kad siekiant reaguoti į naujus iššūkius buvo patvirtintos priemonės, skirtos sąnaudų efektyvumui pagerinti didinant produktyvumą, perkeliant darbuotojus į kitas darbo vietas ir gerinant darbo metodus;

5.

pažymi, kad siekiant finansuoti papildomas išlaidas, tiesiogiai susijusias su Lisabonos sutarties įsigaliojimu, reikėjo patvirtinti taisomąjį biudžetą (Nr. 1/2010, patvirtintas 2010 m. gegužės 19 d.), kuriame numatyta 9 397 164 EUR; taip pat pažymi, kad taisomajame biudžete numatyta daugiau lėšų skirti visų pirma pagal du biudžeto punktus (1200„Darbo užmokestis ir išmokos“ ir 4220/01 „Parlamento narių padėjėjai: vietos padėjėjai“) siekiant padidinti paramą Parlamento nariams, kad jie galėtų atlikti padidėjusias teisėkūros užduotis; tačiau apgailestauja, kad šis padidėjimas nebuvo žymiai sumažintas platesnio masto taupymo priemonėmis;

6.

pažymi, kad 2010 m. administracija buvo sustiprinta ir toliau modernizuota skiriant daugiau dėmesio pagrindinei veiklai, tarnybų pertvarkymui, geresniam modernių technologijų panaudojimui ir glaudesniam tarpinstituciniam bendradarbiavimui;

7.

pažymi, kad 2010 m. – pirmieji metai, kai, įsigaliojus abiejų statutų įgyvendinimo taisyklių pakeitimams, kuriuos pasiūlė Laikinoji vertinimo grupė ir dėl kurių Parlamento administracijai teko gana daug papildomų užduočių, visapusiškai įgyvendintas Parlamento narių statutas ir Parlamento narių padėjėjų statutas (abu įsigaliojo 2009 m. liepos 14 d.);

8.

atkreipia dėmesį į 2010 m. kovo 24 d. Biuro patvirtintą vidutinės trukmės Informacinių ir ryšių technologijų strategiją (ypač į žinių valdymo sistemą, kuri yra jos dalis) ir vidutinės trukmės pastatų politiką, nes jų finansinis aspektas yra esminis;

9.

pažymi, kad 2010 m. Parlamento įplaukos sudarė 243 094 204 EUR (2009 m. – 141 250 059 EUR), įskaitant 110 298 523 EUR asignuotųjų įplaukų;

10.

atkreipia dėmesį į skaičius, kuriais remdamasis Parlamentas uždarė 2010 finansinių metų sąskaitas, t. y.:

11.

pažymi, kad 2010 m. panaudota 96 % galutinių asignavimų (2009 m. – 93 %), asignavimų atšaukimo lygis buvo 4 % (2009 m. – 6,7 %) ir, kaip ir ankstesniais metais, pasiektas labai aukštas biudžeto įvykdymo lygis;

12.

vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės dėl 2009 m. išskirtinumo dėl vykusių rinkimų, į 2010 m. buvo perkelta daug asignavimų (190 365 823 EUR (10)), ir ragina rengiantis būsimiems Europos Parlamento rinkimams į tai atsižvelgti ir geriau planuoti išlaidas;

13.

pažymi, kad šis bendras aukštas biudžeto įvykdymo lygis iš dalies pasiektas dėl dviejų tikslinių perkėlimų, atliktų baigiantis 2010 finansiniams metams (9 240 000 EUR, skirtų Europos namams įsigyti Sofijoje, ir 10 923 000 EUR, skirtų keturiems dideliems IT projektams); palankiai vertina tai, kad antrą kartą nebuvo kaupiamųjų perkėlimų iš 2010 m. į 2011 m.; vis dėlto ragina administraciją ateityje toliau siekti geriau ir aiškiau planuoti biudžetą ir geresnės drausmės ir pažymi, kad su pastatais ir IT susijusias išlaidas bei kitas svarbias išlaidas įtraukus į biudžetą būtų užtikrintas visiškas finansinis aiškumas; mano, kad visas dideles išlaidas reikėtų iki galo suplanuoti ir įtraukti į metinį biudžetą, jų neturėtų atsirasti todėl, kad reikia kaupti nepanaudotus asignavimus;

14.

palankiai vertina Generalinio sekretoriaus, kuris yra pagrindinis įgaliotasis leidimus suteikiantis pareigūnas, 2011 m. birželio 16 d. pareiškimą dėl leidimus suteikiančio pareigūno 2010 m. metinės veiklos ataskaitų, kuriame jis užtikrina, jog turi pagrįstą patvirtinimą, kad Parlamento biudžetas įvykdytas laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad įdiegtos kontrolės procedūros tinkamai užtikrina susijusių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;

15.

pažymi, kad centrinės tarnybos, remdamosi leidimus suteikiančių skyrių pateikta informacija, parengė metinę ataskaitą (11) biudžeto valdymo institucijai dėl 2010 m. sudarytų sutarčių, ir atkreipia dėmesį į toliau pateiktą visų 2009 m. ir 2010 m. sudarytų sutarčių suskirstymą:

(Metinė Europos Parlamento sudarytų sutarčių ataskaita, 2010 m., p. 5)

16.

pažymi, kad 2010 ir 2009 m. sudarytos sutartys pagal taikytą procedūrą suskirstytos taip:

(Metinė Europos Parlamento sudarytų sutarčių ataskaita, 2010 m. p. 6–7)

17.

džiaugiasi, kad nuo 2010 m. visi generaliniai direktoratai prieduose, pridedamuose prie savo metinės veiklos ataskaitų, pateikia išsamią informaciją apie sutartis, sudarytas taikant išimtinių derybų procedūrą, ir nurodo priežastis, kodėl buvo taikyta ši procedūra, ir kitą informaciją, kurios reikalaujama pagal 2010 m. gegužės 5 d. rezoliucijos (12) dėl 2008 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, I skirsnis – Europos Parlamentas, 50 dalį;

18.

palankiai vertina tai, kad 2010 m. daugelyje išimtinių derybų procedūrų, atsižvelgiant į visas sutartis, kurių vertė didesnė kaip 25 000 EUR (13), buvo pastebima atvirkštinė tendencija (palyginti su 2009 m. ir ankstesniais metais), kaip matyti iš toliau pateikto suskirstymo:

(Metinė Europos Parlamento sudarytų sutarčių ataskaita, 2010 m., p. 11)

19.

ragina generalinius direktoratus, ypač Infrastruktūros ir logistikos GD, kuriuose tokių procedūrų vis dar taikoma gana daug, toliau mažinti šių procedūrų skaičių (proporciją); ragina administraciją toliau griežtai kontroliuoti šias procedūras, ypač galimų interesų konfliktų požiūriu, ir taikyti griežtas atgrasomąsias sankcijas kiekvieno nustatyto pažeidimo atveju; ragina Generalinį sekretorių kas šeši mėnesiai pateikti Biudžeto kontrolės komitetui padarytos pažangos ataskaitą;

20.

džiaugiasi, kad Vadovybės GD įsteigė Planavimo, biudžeto valdymo ir sutarčių skyriuje viešųjų pirkimų padalinį, nes tai padės didinti viešųjų procedūrų skaidrumą;

21.

palankiai vertina tai, jog atlikę auditą Audito Rūmai nustatė, kad atliekant visus mokėjimus nepadaryta esminių klaidų, ir kad Audito Rūmai, vertindami priežiūros ir kontrolės sistemų atitiktį Finansinio reglamento reikalavimams, nenustatė esminių trūkumų;

22.

atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmai nustatė, jog 2010 m. taikytos procedūros, kurias vykdant nereikalaujama faktiškų kelionės išlaidų įrodymų ir grupių vadovams išmokos mokamos grynaisiais pinigais, kelia permokos pavojų ir riboja galimybę tokiems mokėjimams taikyti vidaus kontrolę, ir atkreipia dėmesį į neseniai priimtą sprendimą dėl šios sistemos pakeitimų; vis dėlto pažymi, kad Parlamento nariai vis dar turi galimybę prašyti išmokų grynaisiais pinigais lankytojų grupėms; ragina Generalinį sekretorių paprašyti Audito Rūmų pateikti savo nuomonę dėl iš dalies pakeistų taisyklių;

23.

apgailestaudamas pažymi, jog Audito Rūmai nustatė, kad keturiais atvejais iš penkių audituotų atvejų, t. y. ne mažiau kaip 80 %, buvo pateikti ne visi dokumentai, susiję su prašymų nagrinėjimu, pokalbiais ir sprendimais dėl pagal sutartis dirbančių darbuotojų atrankos, ir dėl to susijęs personalas nepatyrė jokių neigiamų pasekmių ir dėl šios priežasties nebuvo skatinamas gerinti padėtį; pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad vidaus kontrolės tikslu reikėtų užtikrinti visų dokumentų pateikimą;

24.

apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė Parlamento viešųjų pirkimų procedūrų, kurias jie auditavo, klaidų, neatitikimų ir kitų trūkumų; atkreipia dėmesį į naujausias priemones, kurių imtasi siekiant gerinti šias procedūras, ir ragina administraciją atlikti tolesnius patobulinimus šioje veiklos srityje; palankiai vertina 2010 m. įdiegtą IT priemonę „WebContracts“, kurią taikant darbas pagal sutartis gali būti atliekamas internetu;

25.

ragina Biurą iš naujo apsvarstyti visas viešųjų pirkimų kontrolės priemones siekiant užtikrinti konkurencingiausias siūlomų paslaugų ir prekių kainas;

26.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nustatytus faktus, susijusius su frakcijų nepanaudotų asignavimų perkėlimu ir su Europos Parlamento rinkimų metų dalijimu į dvi dalis apskaičiuojant leidžiamus asignavimų perkėlimus; mano, kad ateityje, siekiant išvengti 2010 m. pradžioje kilusių sunkumų pasikartojimo, apskaičiuojant frakcijų, kurios po rinkimų nenustoja veikusios, asignavimų perkėlimus reikėtų imti ištisų metų, kuriais vyks rinkimai, laikotarpį;

27.

atkreipia dėmesį į tai, kad nors teigiama, jog į visuomenės pateiktus klausimus raštu iš esmės atsakoma per dvi savaites, šiuo metu nėra nustatytos sistemos, pagal kurią į EP narių klausimus, pateiktus Pirmininkui arba Generaliniam sekretoriui, būtų atsakoma per tokį pat laikotarpį;

28.

su pasitenkinimu pažymi, kad išsamūs atsakymai raštu, susiję su rezoliucija dėl 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, Biudžeto kontrolės komitetui pateikti 2011 m. spalio 6 d., ir kad toliau 2011 m. spalio 11 d. vykdant 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimą Generalinis sekretorius ir Biudžeto kontrolės komitetas veiksmingai keitėsi nuomonėmis;

29.

palankiai vertina įvairius atsakymus į daugelį minėtoje rezoliucijoje pateiktų reikalavimų ir laukia, kol bus užbaigtos tolesnės priemonės, susijusios su šioje rezoliucijoje įrašytais toliau nurodytais reikalavimais:

30.

ragina Generalinį sekretorių ne vėliau kaip 2012 m. spalio 31 d. pateikti Parlamento atsakingam komitetui ataskaitą dėl veiksmų, kurių imtasi, arba kurių bus imtasi;

31.

palankiai vertina tai, kad išorės vertintojų bendrovė patikino, jog Vidaus audito tarnyba aukščiausiu lygiu atitinka tarptautinius vidaus audito profesinės veiklos standartus;

32.

pažymi, kad 2012 m. sausio 24 d. surengtame atsakingo komiteto posėdyje vidaus auditorius pristatė savo metinę ataskaitą, pasirašytą 2011 m. liepos 15 d., ir paaiškino, kad 2010 m. jis atliko šiuos Parlamento administracijos tikrinimus:

33.

atkreipia dėmesį į vidaus auditoriaus pareikštą nuomonę ir pritaria, kad reikia:

34.

nurodo savo ankstesnėse biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijose pateiktas pastabas dėl vidaus audito ataskaitų; pripažįsta, kad vidaus audito ataskaitos – tai sistemos ir veiklos gerinimo priemonės, kurios gali būti veiksmingos tik tada, kai atliekami ataskaitų rekomendacijomis paremti pakeitimai ir gaunami rezultatai; vis dėlto pažymi, jog vykdant Finansinio reglamento peržiūrą svarstomas klausimas, kad, atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą šiuo klausimu, pareikalavus šios ataskaitos būtų prieinamos;

35.

su pasitenkinimu pažymi, kad visi generaliniai direktoriai galėjo be išlygų pateikti patikinimo pareiškimą dėl savo tarnybų 2010 m. įgyvendinto biudžeto; supranta, kad veiklos ataskaitos yra vidaus valdymo priemonė, kurios pagrindinis tikslas – Generaliniam sekretoriui pateikti aiškią administracijos darbo, ypač visų trūkumų, apžvalgą;

36.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2010 m. birželio 1 d. darbą pradėjo rizikos valdymo vadovas, kuris tiesiogiai atskaitingas Generaliniam sekretoriui; palankiai vertina tai, kad 2011 m. gruodžio 16 d. paskelbtos rizikos valdymo gairės, ir pakartoja savo prašymą, kad atsakingam komitetui būtų pateikta rizikos valdymo vadovo 2010 m. veiklos ataskaita ir jis būtų informuojamas apie Parlamento naujos rizikos valdymo politikos įgyvendinimo raidą;

37.

prašo, kad atsakingas komitetas iki 2012 m. rugsėjo mėn. pabaigos būtų informuotas apie metodus ir veiksmus, kurių imtasi siekiant nustatyti ir valdyti svarbias pareigybes;

38.

pažymi, kad nuo 2009 iki 2010 m. saugumui skirtas biudžetas buvo šiek tiek sumažintas nuo 45 980 000 EUR iki 45 590 000 EUR; palankiai vertina tolesnę 2011 m. biudžeto išlaidų (galutiniai asignavimai: 42 830 000 EUR) mažinimo, palyginti su 2010 m., tendenciją ir tai, kad 2011 m. liepos mėn. Biuras patvirtino bendrojo saugumo koncepciją, kurioje numatyta moderniau ir veiksmingiau užtikrinti Parlamento saugumą;

39.

pakartoja savo prašymą Generaliniam sekretoriui, kad būtų nustatyta, jog EP nariai, įeidami į Parlamento patalpas ar iš jų išeidami, privalo rodyti savo tarnybinius leidimus; siūlo, kad EP narių tarnybiniai leidimai būtų kontroliuojami taip pat ir elektroniniu būdu;

40.

pakartoja, kad Parlamento patalpų ir prie pat jų esančios teritorijos saugumui turėtų būti skiriamas didžiausias prioritetas; prašo, kad automobilių stovėjimo aikštelių saugumo tobulinimas būtų įtrauktas kaip šio darbo dalis ir kad būtų kontroliuojama prieiga prie tų pastatų dalių, kuriose Parlamente yra EP narių biurai;

41.

atkreipia dėmesį į faktą, kad vagystės įvyko EP narių kabinetuose, nors šie kabinetai buvo užrakinti, ir tai įrodo, kad kabinetų saugumo lygis nepakankamas; ragina generalinį direktorių imtis skubių priemonių siekiant pagerinti esamą padėtį;

42.

yra susirūpinęs dėl nepakankamo saugumo lygio Parlamento transporto priemonių stovėjimo aikštelėse; pažymi, kad keli automobiliai buvo tyčia apgadinti transporto priemonių stovėjimo aikštelėje Briuselyje; ragina Biurą imtis reikiamų veiksmų padėčiai gerinti;

43.

pakartoja savo prašymą Generaliniam sekretoriui iki 2012 m. birželio 30 d. pateikti pasiūlymų dėl veiksmingesnės, saugios ir atsparios sukčiavimui pasirašymo sistemos (įskaitant laiko, kada galima užsiregistruoti, patikrinimą) ir ypač dėl galimos būsimos elektroninės pasirašymo sistemos Parlamento nariams, kuri būtų taikoma pasirašant dokumentus (pvz., pakeitimus) ir elektroniniu parašu patvirtinant savo dalyvavimą, nors ir supranta, kad išlaidų ar sutaupytų lėšų aspektu galima tikėtis labai mažo poveikio;

44.

su pasitenkinimu pažymi, kad priėmus Biuro 2010 m. liepos 5 d. sprendimą užbaigtas akreditavimo paslaugų perėmimas; tikisi, kad taikant naują akreditavimo sistemą paslaugos bus teikiamos geriau ir veiksmingiau; mano, kad Parlamento apsaugą būtina gerinti ir modernizuoti ir šiuo tikslu tinkamai specializuoti, visų pirma naudojantis specialiomis atrankos ir įdarbinimo procedūromis ir toliau užtikrinant būtiną dirbančių darbuotojų mokymą darbo vietoje ir kvalifikacijos kėlimo kursus; susidomėjęs laukia bendrojo saugumo koncepcijos plėtotės, ypač suskirstymo į atskiras zonas, dėl kurios turėtų iš esmės pagerėti padėtis, ypač susijusi su EP narių biurų saugumo problemomis;

45.

pažymi, kad 2010 m. atliktas esminis Vadovybės generalinio direktorato pertvarkymas; palankiai vertina finansinių funkcijų, viešųjų pirkimų ir saugumo užtikrinimo planavimo ir valdymo centralizavimą 2010 m. kovo mėn. įsteigtame Išteklių direktorate;

46.

primena politinę delegacijų svarbą Parlamentui vykdant veiklą Sąjungos viduje ir už jos ribų; vis dėlto pažymi, kad, regis, įvairių delegacijų, ypač veikiančių už Sąjungos ribų, dienos išlaidos vienam nariui labai skiriasi (nuo 1 400 iki 5 300 EUR); ragina Biurą bendradarbiaujant su visais atitinkamais generaliniais direktoratais parengti ekonomiškesnės ir vienodesnės išlaidų delegacijų vizitams struktūros principus, ypač atsižvelgiant į vizitų politinę svarbą ir trukmę, taip pat į optimalų Parlamento narių bei darbuotojų santykį; ragina parengti IT biudžeto konsolidavimo sistemą, pagal kurią būtų suteikiama išsami informacija apie kiekvienos delegacijos biudžetą ir pagerėtų išlaidų valdymas; ragina ateityje, kai delegacijos keliauja, pateikti išsamią visų keliavusių asmenų išlaidų ataskaitą;

47.

yra susirūpinęs, kad 3242 („Dalyvavimas viešuose renginiuose ir jų leidinių bei informacijos išlaidos“) biudžeto eilutė nėra pakankamai skaidri, išskyrus išlaidas, numatytas Teisėkūros observatorijai; mano, kad būtent išlaidos, numatytos pagal 3242/01 papunktį, turėtų būti detalizuotos siekiant būsimais ataskaitiniais metais užtikrinti daugiau skaidrumo;

48.

pažymi, kad į 3243 punktą „Lankytojų centras“ įrašyti įsipareigojimai labai padidėjo (+ 227 %), neatsižvelgiant į nepakankamą asignavimų panaudojimą 2009 m., ir siekė 12 725 985 EUR; atkreipia dėmesį į dideles problemas, susijusias su pagalbinių lubų konstrukcijos elementų saugumu, dėl kurių projektas buvo atidėtas 2010 m. ir administracija privalėjo panaikinti 1 000 000 EUR asignavimų, kurie buvo savaime perkelti iš 2009 m. į 2010 m.; pabrėžia, kad bendrosios nustatytos išlaidos sudaro 20 530 000 EUR, t. y. 15,3 % didesnės, palyginti su 2007 m.; prašo taikyti apsaugos priemones, kad kitų daug milijonų eurų vertės planų atvejais nebūtų panašaus padidėjimo;

49.

džiaugiasi, kad 2011 m. spalio 14 d. atidarytas Lankytojų centras (iš pradžių planuota atidaryti 2009 m., vykstant Europos Parlamento rinkimams); vis dėlto apgailestauja dėl didelio šio projekto vėlavimo ir viršytų išlaidų; ragina persvarstyti Lankytojų centro veiklą, vos tik jo veiklos laikotarpis sudarys 12 mėnesių, siekiant įvertinti visuomenės reakciją, centro privalumus/trūkumus ir jo sąnaudas/naudą ir užtikrinti, kad centras būtų ekonomiškai naudingas;

50.

pažymi, kad Biuras 2010 m. liepos 5 d. patvirtino atnaujintą Parlamento komunikacijos strategiją, apimančią Europos istorijos namų projektą, ir kad 2010 m. rugsėjo mėn. tarptautinė komisija įvertino šį projektą; taip pat pažymi, kad šis projektas nebuvo finansuojamas lėšomis, numatytomis pagal 106 biudžeto skyrių „Rezervas rengiamiems prioritetiniams projektams“, nes visi šio skyriaus asignavimai (5 000 000 EUR) buvo perkelti į 210 straipsnį „Duomenų apdorojimas ir telekomunikacijos“; reikalauja, kad būtų paskelbtas visas finansinis projekto poveikis, ypač atsižvelgiant į sunkumus, kurių kilo dėl požeminės Malbeko (angl. Maalbeek) upės, tekančios po pastato pamatais; pakartoja, jog tikisi, kad bus griežtai laikomasi į veiklos planą įtraukto išlaidų plano;

51.

apgailestauja, kad Biuro ir kitų įstaigų priimti sprendimai dėl Europos istorijos namų nebuvo pagrįsti išsamia galutinių išlaidų, kurios reikalingos kuriant visapusiškai veikiantį projektą, sąmata; rekomenduoja Biurui ir kvestoriams ateityje nepatvirtinti jokio projekto ar iniciatyvos, jei nepateikta atitinkama bendra tiesioginių ir netiesioginių sąnaudų finansinė sąmata;

52.

pripažįsta lankytojų priėmimo sistemos svarbą didinant informuotumą apie Parlamentą ir jo teisėkūros veiklą; atkreipia dėmesį į pastaruosius lankytojų grupių apmokėjimo sistemos pokyčius, įgyvendintus nuo 2010 m., ir ragina įvertinti naują mokėjimo sistemą ir išlaidų kompensavimo sistemą tam, kad būtų parodytas išlaidų kitimas ir mastas, kokiu mokėjimai atspindi iš tiesų grupių patirtas išlaidas; siūlo Audito Rūmams imtis tolesnių priemonių ir laukia vidaus auditoriaus pastabų apie naujos sistemos įgyvendinimą;

53.

ragina Parlamento administraciją pateikti Parlamentui ataskaitą apie bendrą patirtį, susijusią su iš dalies pakeistomis taisyklėmis, reglamentuojančiomis oficialių lankytojų grupių dydį, ir ypač apie šių taisyklių poveikį organizacijai ir pajėgumų panaudojimui;

54.

dėl akivaizdžių saugumo priežasčių, taip pat turėdamas mintyje Parlamento įvaizdį, išreiškia susirūpinimą dėl fakto, kad institucija lankytojų grupių vadovams išmoka dideles sumas grynaisiais pinigais;

55.

apgailestauja, kad televizija Europarl dėl labai mažo tiesioginių žiūrovų skaičiaus (14) (neįskaitant žiūrovų, kurie pritraukiami sudarius partnerystės susitarimus su regioninėmis televizijomis) negali būti laikoma sėkmingu projektu, nepaisant 2010 m. skirto didelio finansavimo, kuris siekė 9 000 000 EUR (3246 punktas); palankiai vertina pastangas 2011 m. ir vėlesniais metais 14 % sumažinti biudžetą (iki 8 000 000 EUR); vis dėlto apgailestaudamas pripažįsta, kad negalima pagrįsti tolesnių subsidijų, ir ragina Generalinį sekretorių Parlamento kompetentingam komitetui pateikti pasiūlymą dėl televizijos veiklos nutraukimo;

56.

pažymi, kad su LUX premija susijusios išlaidos 2010 m. sudarė 380 666,18 EUR; yra susirūpinęs, kad 2011 m. išlaidos padidėjo iki 573 722,08 EUR (daugiau negu 50 %), ir tikisi, kad nuo 2012 m. ši tendencija iš esmės pasikeis; ypač reikalauja, kad toliau išvardyta veikla būtų apribota, siekiant sumažinti išlaidas:

57.

Atkreipia dėmesį į išlaidas premijoms 2009–2011 m. laikotarpiu:

58.

mano, kad dėl išlaidų premijoms 89 % padidėjimo 2009–2011 m. laikotarpiu buvo naudotos lėšos, kurios buvo galima geriau panaudotos kitu tikslu; ragina ateityje išlaidas premijoms sumažinti iki 2009 m. lygio;

59.

pažymi, kad su Žurnalistikos premija susijusios išlaidos 2010 m. sudarė 118 059 EUR, t. y. padidėjo 18 %, palyginti su 2009 m.; yra susirūpinęs, kad 2011 m. išlaidos padidėjo daugiau negu ketvirtadaliu, ir reikalauja, kad šiuo metu, kai baigtas premijos teikimas, prieš imantis bet kokių iniciatyvų šioje ryšių su spauda ar bet kurioje kitoje srityje, būtų atlikta išsami sąnaudų ir naudos analizė;

60.

nemano, kad premijų teikimas turi būti pagrindinė Parlamento veikla, ir reikalauja, kad prieš rengiant naujų premijų iniciatyvas būtų atlikta sąnaudų ir naudos analizė, siekiant atsižvelgti į toliau blogėjančią finansinę ir ekonominę padėtį visose valstybėse narėse;

61.

atkreipia dėmesį į tai, kad 2010 m. GD įsteigtas Išteklių direktoratas siekiant, be kita ko, centralizuotai koordinuoti viešuosius pirkimus ir sudaryti sąlygas, kad decentralizuotus informacijos biurus mažiau paveiktų pagrindinių darbuotojų perkėlimo iš svarbių postų praktika;

62.

atkreipia dėmesį į tai, kad 978 komandiruočių iš 32 Parlamento informacijos biurų į Briuselį ir Strasbūrą išlaidos iš viso sudarė 944 330 EUR (išlaidos vienai komandiruotei į Briuselį sudarė vidutiniškai 701 EUR ir vienai komandiruotei į Strasbūrą – vidutiniškai 1 064 EUR); pažymi, kad išlaidos komandiruotei iš Liuksemburgo į Briuselį sudaro vidutiniškai 250 EUR, o komandiruotei iš Liuksemburgo į Strasbūrą – vidutiniškai 630 EUR; reikalauja, kad ateityje būtų nurodomos vidutiniškos išlaidos vienai komandiruotei (atsakymų į klausimyną p. 68);

63.

atkreipia dėmesį į 2010 m. balandžio mėn. EP ryšių biuro (angl. EPLO) Vašingtone atidarymą ir į 2010 m. spalio mėn. sukurtą sistemą, kurią taikant keturi pareigūnai siunčiami į komandiruotę vieneriems metams; pažymi, kad nors atidarius biurą Vašingtone nesukurta jokių naujų postų, tačiau turėta kitų išlaidų; norėtų gauti informaciją apie minėtų išlaidų lygį 2011 ir 2012 m.; ragina jo struktūros, veiklos ir sąnaudų apžvalgą pateikti Biurui ir šios apžvalgos kopijas pateikti atitinkamiems kompetentingiems komitetams;

64.

palankiai vertina tai, kad GD, perduodamas kai kurias funkcijas (pvz., lopšelių valdymą) vykdyti trečiosioms šalims ir dažniau naudodamas informacines technologijas tvarkant asmens bylas, pagerino veiklą; džiaugiasi, kad įdiegta IT taikomoji programa „Streamline“;

65.

atkreipia dėmesį į 2009 m. gruodžio mėn. Tarybos sprendimo leisti tik 1,85 % metinį atlyginimo koregavimą vietoj Komisijos nurodyto ir pasiūlyto 3,7 % koregavimo poveikį, dėl kurio susidarė neįvykdytų įsipareigojimų (beveik 6 000 000 EUR arba 1,4 %) pagal 1200 punktą „Darbo užmokestis ir išmokos“;

66.

pažymi, kad Parlamento bendrame personalo plane numatyta 6 285 etatų: 5 348 (arba 85,1 %) Parlamento sekretoriate ir 937 (arba 14,9 %) frakcijose, t. y. 2009 m. 3,35 % daugiau, negu 2010 m. (+ 204 etatai), ir šio padidėjimo priežastis iš esmės yra didesnė Parlamento atsakomybė 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai;

67.

atkreipia dėmesį į Biuro 2009 m. patvirtintus sekretoriato struktūros pokyčius, įgyvendintus 2010 m. pradžioje, rengiantis naujai Parlamento kadencijai ir visų pirma siekiant gerinti paslaugų teikimą Parlamento nariams; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant šiuos pokyčius pertvarkyti Vadovybės, Personalo bei Infrastruktūros ir logistikos generaliniai direktoratai ir sukurtas išteklių direktoratas Vadovybės, Vidaus politikos, Išorės politikos ir Komunikacijos generaliniuose direktoratuose, t. y. keturiuose generaliniuose direktoratuose, kurie atlieka svarbią politinę funkciją;

68.

pažymi, kad 2010 m. gruodžio 31 d. dauguma sekretoriato darbuotojų (58,4 %) ir administratorių pareigų grupės darbuotojų (51,7 %) buvo moterys; palankiai vertina tai, kad 2010 m. aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų lygmenyje padaugėjo skaičius moterų, einančių generalinių direktorių pareigas (iki 36,4 %, t. y. 4 iš 11) ir moterų, einančių skyrių vadovų pareigas (iki 26,2 %);

69.

atkreipia dėmesį į sunkumus, kurių kyla įdarbinant pareigūnus ar tarnautojus iš kai kurių valstybių narių, pvz., Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Austrijos arba Nyderlandų, kurių dalis Parlamento sekretoriate yra kur kas mažesnė negu atitinkamos šalies demografinė svarba Sąjungoje (15), ir pažymi, kad darbuotojų, turinčių Belgijos (13,6 %) arba Liuksemburgo (2,3 %) pilietybę, dalis yra palyginti didelė, šito priežastis – Parlamento darbo vietos; prašo Biuro persvarstyti įdarbinimo procedūras ir reikalavimus siekiant nustatyti, kokių sunkumų galėtų dėl jų galėtų kilti įdarbinant darbuotojus iš minėtų valstybių narių;

70.

pažymi, kad 2010 m. darbuotojai vyko į 33 200 komandiruočių (oficialios kelionės), iš viso tai sudaro 98 629 komandiruočių dienas, daugeliu atvejų buvo keliaujama iš vienos į kitą iš trijų Parlamento darbo vietų; pakartoja, kad reikia vengti nebūtinų komandiruočių tarp trijų darbo vietų ir su jomis susijusių išlaidų ir reikalauti sistemingesnių ir dokumentais pagrįstų pagrindimų bei užtikrinti geresnę priežiūrą; prašo, kad atliekant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą Generalinis sekretorius pateiktų ataskaitą apie lėšas, kurios buvo sutaupytos toliau racionalizuojant komandiruočių rengimą, ir apie tolesnes iniciatyvas, kurių imtasi arba kurios rengiamos siekiant sumažinti komandiruočių skaičių; toliau mano, kad apskritai komitetų posėdžiai neturėtų vykti Strasbūre, išskyrus tuos komitetus, kurių darbotvarkė tiesiogiai susijusi su tos savaitės sesijos darbotvarkėje numatytais pranešimais arba diskusijomis; ragina Audito Rūmus toliau analizuoti esamas komandiruočių procedūras ir pateikti rekomendacijas siekiant pagerinti jų efektyvumą; prašo Generalinio sekretoriaus ypač persvarstyti postus, esančius ne Briuselyje, visų pirma, susijusius su darbuotojais, kurie nuolat važiuoja į komandiruotes į Briuselį, siekiant nustatyti, ar nereikėtų šių darbuotojų perkelti; mano, kad galbūt reikia persvarstyti susitarimą su Liuksemburgo valdžia, pagal kurį nustatytas Parlamento personalo, dirbančio Liuksemburge, skaičius neatsižvelgiant į jokius atsirandančius Parlamento poreikius;

71.

su pasitenkinimu pažymi, kad perėjimas prie šios naujos įdarbinimo sistemos iš esmės neturėjo poveikio biudžetui, nes apie 15 darbuotojų administruoja maždaug 1 400 padėjėjų įdarbinimą, ir tikisi gauti ataskaitą apie šios naujos įdarbinimo sistemos įgyvendinimą, visas su ja susijusias tiesiogines ir netiesiogines sąnaudas, įskaitant Komisijos išmokėtas bedarbio pašalpas;

72.

pažymi, kad dar nepašalinti Audito Rūmų nustatyti padėjėjų komandiruočių, į kurias jie vyko nuosavais automobiliais, išlaidų dokumentacijos ir jų atsekamumo trūkumai; ragina Parlamento administraciją kuo greičiau surasti skaidrų ir ženklų šio klausimo sprendimą;

73.

atkreipia dėmesį į 2010 m. kovo 24 d. Biuro patvirtintą vidutinės trukmės ir ilgalaikę nekilnojamojo turto politiką (strategiją dėl pastatų) ir jos pagrindinius kriterijus:

74.

pabrėžia, kad Europos Vadovų Taryba, pagrįstai reikalaudama iš Parlamento taupumo, ir toliau nesuteikia Parlamentui galimybės labai sutaupyti, jei būtų liautasi rengti posėdžius Strasbūre;

75.

pažymi, kad pastatų visose trijose darbo vietose priežiūros, tvarkymo, eksploatavimo ir valymo išlaidos padidėjo nuo 33 700 000 EUR 2009 m. iki 38 700 000 EUR 2010 m. ir kad prognozuojamas tolesnis išlaidų didėjimas 2011–2013 m. laikotarpiu, išskyrus nedidelį išlaidų sumažėjimą Liuksemburge 2013 m.; taip pat atkreipia dėmesį į energijos suvartojimo ir komunalinių paslaugų išlaidas, kurios tuo pačiu laikotarpiu didėjo ne taip pastebimai, bet nuolatos;

76.

atkreipia dėmesį į 2010 m. labai sumažėjusias nuomos įmokas (5 700 000 EUR palyginus su 58 600 000 EUR 2008 m. – tai buvo didžiausia suma pastaraisiais metais), pažymi mažesnius išlaidų pastatų nuomai svyravimus (25 300 000 EUR 2010 m., palyginti su didele 31 200 000 EUR suma 2006 m. ir maža 19 900 000 EUR suma 2007 m.), taip pat atkreipia dėmesį į skirtingas už pastatus sumokėtas sumas, kurių didžiausia buvo 165 900 000 EUR 2006 m., 2009 m. nebuvo jokių išlaidų, o 2010 m. suma sudarė 20 200 000 EUR;

77.

su pasitenkinimu pažymi, kad remiantis atsakymais į biudžeto įvykdymo patvirtinimo klausimyną, iš apskaičiavimų galima spręsti, kad, jei institucija būtų nuomojusi visus savo pastatus, 2010 m. biudžete būtų turėjusi numatyti papildomas 163 000 000 EUR išlaidas, kurios būtų sudarę 10 % viso institucijos biudžeto; taigi pritaria šiai pastatų pirkimo politikai, kurią jau keleri metai primygtinai rekomenduoja Audito Rūmai, naujausia rekomendacija pateikta Specialiojoje ataskaitoje Nr. 2/2007 dėl institucijų išlaidų pastatams;

78.

pažymi, kad 2010 m. asbesto šalinimo iš trijų pastatų Strasbūre darbų didelę dalį išlaidų, kurios sudarė 2 464 701 EUR, kompensavo Strasbūro miestas ir sumokėjo 2 015 000 EUR;

79.

pažymi, kad 2010 m. sausio 27 d. Belgijos valstybė padengė 85 987 000 EUR Parlamento išlaidų, susijusių su sklypų Willy Brandt ir József Antall pastatams parengimu ir su stogo virš geležinkelio stoties „Brussels-Luxembourg“ statyba; pabrėžia, kad ši suma pagal Finansinį reglamentą į sąskaitas įtraukta kaip asignuotosios įplaukos ir panaudota nekilnojamojo turto projektams finansuoti;

80.

atkreipia dėmesį į REMARD pastato Briuselyje pirkimą (11 000 000 EUR) ir sprendimą įsigyti Europos namus Sofijoje (9 240 000 EUR); apgailestauja, kad dėl ribotos rinkos priežiūros, atnaujinimo ir pirkimo išlaidos yra nepagrįstai didelės ir sudėtinga užtikrinti derybų konfidencialumą; mano, jog taikant persvarstytame Finansiniame reglamente siūlomą reikalavimą, kad institucijos skelbtų savo pastatų planus daugelį metų į priekį, išlaidos institucijoms ir mokesčių mokėtojams būtų nedidelės;

81.

pažymi, kad persvarstytame Finansiniame reglamente numatytas leidimas tiesiogiai finansuoti pastatus turėtų teigiamą poveikį, nes tai Parlamentui sudarytų galimybę naudotis paskolomis nesikreipiant į trečiąsias šalis, taigi būtų sumažintos išlaidos ir tuo pat metu padidėtų skaidrumas; pabrėžia, kad taip jau daroma KAD pastato Liuksemburge finansavimo atveju, kai buvo susitarta dėl partnerystės su Europos investicijų banku, kuris suteikia 50 % lėšų;

82.

atsižvelgdamas į tai, reikalauja pateikti išsamią jau turėtų išlaidų, susijusių su Konrado Adenauerio (KAD) pastatu Liuksemburge, finansinę ataskaitą, taip pat planuojamų išlaidų per kitus 20 metų ataskaitą, taip pat primygtinai reikalauja, kad būtų paskelbtos išsamios tikėtinos visos statybos išlaidos, tikėtinos eksploatacijos išlaidos ir kitos išlaidos, kurios bus patirtos dėl šio pastato statybos ir eksploatacijos;

83.

džiaugiasi Generalinio sekretoriaus patikinimu, kad daugiau neskiriama biurų lobistams arba fondams, tačiau pažymi, kad iki 2011 m. gruodžio 31 d.„Pegasus“ fondas ir „Kangaroo Group“ organizacija vis dar naudojosi biurais Parlamento patalpose;

84.

apgailestauja, kad 2010 m. biurų patalpomis naudojosi akredituotos lobistų organizacijos, taigi šioms organizacijoms buvo sudarytos lengvatinės sąlygos Sąjungos mokesčių mokėtojų išteklių sąskaita;

85.

pakartoja savo raginimą surasti įvairesnių maitinimo galimybių Parlamento pastatuose ir, kai baigsis dabartinės sutarties galiojimo laikotarpis, liautis teikti monopoliją vienam maitinimo paslaugų teikėjui;

86.

pažymi, kad 2010 m. iš viso buvo išversta 1 721 191 puslapių (iš jų 1 033 176 arba 60 % – pačioje institucijoje), ir palankiai vertina tai, kad Vertimo raštu GD laiku parengė visus balsavimui reikalingus dokumentus ir 90 % visų vertimų buvo pateikti iki nustatytų terminų, nepaisant to, kad 65 % prašymų dėl vertimo buvo pateikti per vėlai (t. y. nesilaikant dešimties darbo dienų laikotarpio, nustatyto daugiakalbystės kodekse);

87.

su pasitenkinimu pažymi, kad Vertimo raštu GD produktyvumas didėja ir veiksmingiau panaudojamas biudžetas kartu užtikrinant, kad būtų išlaikoma daugiakalbystė; šiomis aplinkybėmis pabrėžia, kad vidaus produktyvumas padidėjo nuo 1 500 iki 1 800 puslapių per metus; džiaugtųsi, jei būtų paskelbti visų kalbos skyrių produktyvumo duomenys;

88.

vis dėlto pabrėžia, kad po to, kai 2008–2009 m. laikotarpiu Daugiakalbystės elgesio kodekso laikymosi atvejų padaugėjo daugiau kaip 10 %, 2009–2010 m. laikotarpiu laikymosi rodiklis sumažėjo (16); ragina komitetus, delegacijas ir frakcijas griežtai laikytis terminų, nustatytų šiame elgesio kodekse;

89.

palankiai vertina naują vertimo žodžiu ad personam paslaugą, kurią Parlamento nariams siūlo Vertimo žodžiu ir konferencijų GD ir kuri teikiama po 2010 m. pradėto bandomojo projekto;

90.

su pasitenkinimu pažymi, kad sutrumpėjo sąskaitų faktūrų apmokėjimo laikotarpis vidutiniškai iki 21 dienos 2010 m.;

91.

pažymi, kad 2010 m. Parlamento narių ir darbuotojų kelionės išlaidos sudarė 107 000 000 EUR (17) (arba 6,6 % visų galutinių asignavimų) ir kad šiuo metu siekiama jas sumažinti iki 5 %; mano, kad reikėtų apsvarstyti galimą tolesnį išlaidų mažinimą panaudojant sukauptas oro mylias; prašo, kad 300 straipsnio analizė būtų pateikta kaip pastaba prie ataskaitos dėl vidutinių kelionės sąnaudų vienam pareigūnui, keliaujančiam tokiais šešiais maršrutais: Briuselis – Liuksemburgas; Liuksemburgas – Briuselis; Liuksemburgas – Strasbūras; Strasbūras – Liuksemburgas; Briuselis – Strasbūras; Strasbūras – Briuselis;

92.

pažymi, kad galutiniai asignavimai kelionių agentūrai 2010 m. sudarė 1 438 000 EUR ir įsipareigojimų lygis buvo aukštas (94 %); taip pat pažymi, kad kelionių agentūra susidera dėl kainų su oro transporto bendrovėmis, tai reiškia, kad už geriausią paslaugą mokama vidutinė kaina; vis dėlto pabrėžia, jog tai nereiškia, kad konkrečią kelionės dieną neįmanoma gauti paslaugos už geresnę kainą, užsakant paslaugą tiesiogiai per kelionių organizatorius; ragina užsakyti nepriklausomą tyrimą siekiant atlikti kelionių agentūros, jos struktūros ir veiklos įvertinimą; ragina esamos kelionių agentūros rangovą labiau stengtis užtikrinti, kad EP nariams ir personalui visada būtų siūlomos pigiausios pasirinktys; be to, ragina atitinkamą direktoratą stebėti kelionių agentūros teikiamų paslaugų lygius;

93.

apgailestauja, kad kai kuriais atvejais kelionių agentūra nesiūlo geriausios kainos, palyginti su kitomis internetu ar tiesiogiai paslaugas teikiančiomis kelionių agentūromis; prašo, kad Finansų GD parengtų tinkamą kontrolės mechanizmą, kurį taikant būtų užtikrinamas geriausias kokybės ir kainos santykis;

94.

mano, kad siekiant nustatyti geriausią konkretaus skrydžio kainą, būtina nurodyti palyginamąją skrydžio kainą;

95.

mano, kad Parlamentas turėtų liautis sudarinėti monopolistines sutartis, kai tik galima, ir mano, kad naudojantis daugiau kaip vienos kelionių agentūros paslaugomis būtų galima EP nariams ir personalui užtikrinti mažesnes išlaidas ir geresnį aptarnavimą;

96.

palankiai vertina tai, kad 2010 finansinių metų pabaigoje nebuvo taikyta kaupiamųjų perkėlimų procedūra, kaip Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas buvo prašęs per pastaruosius metus, taigi buvo išvengta didelio skirtumo tarp planuoto metų biudžeto ir jo įvykdymo, kaip būdavo ankstesniais metais, ir mano, kad visos Sąjungos institucijos ateinančiais metais galėtų sudaryti geresnes sąlygas tikrinimui ir biudžeto įvykdymo patvirtinimui, jei biudžeto sudarymo procedūros metu skaidriai planuotų pastatų išlaidas;

97.

pažymi, kad nors 2010 m. savanoriško pensijų kaupimo fondo turto vertė padidėjo 13,3 %, nes investicijų rinkos palaipsniui atsigavo po 2008 m. visuotinės finansų krizės, 2010 m. gruodžio 31 d. savanoriško pensijų fondo deficitas buvo 178 960 000 EUR, dėl to rūpinamasi dėl galimo fondo įsipareigojimų nevykdymo; primena, kad Parlamentas užtikrina teisę į mokamą pensiją visiems ankstesniems ir kai kuriems dabartiniams šio savanoriško pensijų kaupimo fondo nariams tuo atveju, kai šis fondas negali ir jei negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų; norėtų gauti informaciją apie tai, kaip ir pagal kurią biudžeto eilutę Parlamentas vykdys savo įsipareigojimus tokiu atveju;

98.

pripažįsta, kad du trečdalius įmokų į šį fondą tiesiogiai sumoka Parlamentas, o ne atskiri nariai; primena fondo nariams, kad jų įmokos yra savanoriškos, ir primygtinai reikalauja, kad Parlamentas nemokėtų jokių kitų papildomų finansinių įnašų siekiant, kad fondas galėtų vykdyti mokėjimų įsipareigojimus, ar siekiant sumažinti fondo deficitą, kuris galbūt nebuvo pakankamai apibrėžtas iš pat pradžių;

99.

taip pat pažymi, kad įsipareigojimai, prisiimti taikant Parlamento narių išlaidų kompensavimo ir išmokų mokėjimo taisykles ir susiję su pensijomis likusiam gyvam sutuoktiniui ir su invalidumo pensijomis (II priedas), sudaro 28 950 000 EUR; pabrėžia, kad 195 640 000 EUR suma panaudota padengti išlaidoms tais atvejais (dažniausiai susijusiais su EP nariais iš Italijos ir Prancūzijos), kai skyrėsi nacionalinės ir Europos Parlamento taisyklės dėl pensijų (III priedas), ir 152 210 000 EUR suma, susijusi su naujai nustatyta statutine schema (šis skaičius kasmet didės); atkreipia dėmesį į tai, kad neskirta jokių lėšų šioms išlaidoms padengti;

100.

atkreipia dėmesį į 2009 m. liepos 17 d. ir 2010 m. spalio 18 d. Biuro sprendimus Parlamente išplėsti zonas, kuriose prieinamas bevielis tinklas (angl. Wi-Fi), kad jos apimtų posėdžių salę, komitetų patalpas, EP narių biurus ir viešąsias patalpas ir Briuselyje, ir Strasbūre (1-asis projekto etapas: 7 878 000 EUR); prašo Naujovių ir technologinės pagalbos GD sudaryti galimybę atskiriems EP nariams prašyti, kad ateityje jiems nebūtų siunčiami popieriniai dokumentai, skirti komiteto posėdžiams, kai naudojamasi e. komiteto paslauga; mano, kad tai galėtų paspartinti šio sėkmingą šio projekto įgyvendinimą;

101.

palankiai vertina EP interneto svetainės naują grafinį apipavidalinimą, kuris vykdomas priėmus Biuro 2010 m. lapkričio 22 d. sprendimą „Būsimojo Europos Parlamento pristatymo internete strategija. EP interneto svetainės atnaujinimas“; ragina gerinti interneto svetainės paramą, ypač atliekant reguliarius patikrinimus;

102.

džiaugiasi, kad 2010 m. pradėta naudoti AT4AM sistema, pagal kurią EP nariams lengviau iš dalies keisti siūlomus teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusius dokumentus;

103.

su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į nuo 2010 m. toliau atliekamus patobulinimus informacinių technologijų sektoriuje, dėl kurių: padidėjo gebėjimai pagrindinius aspektus valdyti institucijos viduje, vyksta veiklos perėmimas, sukurti pagrindiniai bendro valdymo organai (IRT inovacijų strategijos komitetas ir IRT inovacijų valdymo komitetas), nustatytos IT planavimo funkcijos ir ataskaitų teikimo apie IT vystymo projektų statusą sistema ir rengiama skaidraus trumpalaikio planavimo metodika; džiaugiasi tuo, kad šis generalinis direktoratas plačiai taiko darbo rodiklius; išreiškia susirūpinimą dėl didėjančios rizikos, susijusios su neteisėta prieiga prie Parlamento informacijos ir ryšių technologijų sistemų ir manipuliavimo jomis, taip pat mano, kad būtina nedelsiant parengti veiksmingą ilgalaikę strategiją siekiant apsaugoti šias sistemas; prašo Generalinio sekretoriaus nuolat informuoti apie priemones, kurių imtasi šiuo tikslu;

104.

tikisi visapusiškos ataskaitos, kurioje būtų nurodoma, kaip vystėsi Parlamento nemokamos programinės įrangos projektai, turint mintyje naudojimą ir naudotojus Parlamente, bendravimą su piliečiais ir viešųjų pirkimų veiklą; siūlo ištirti pagal Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnį numatytus Parlamento įsipareigojimus, susijusius su nemokama programine įranga ir atviraisiais standartais;

105.

ragina Naujovių ir technologinės pagalbos GD geriau parengti viešųjų pirkimų procedūras, ypač pagrindų sutarčių, kurios dažnai yra sudėtingos, atveju ir nustatyti sutartinius įsipareigojimus, susijusius su rezultatais, o ne tiesiog su našumu, taip pat geriau apibrėžti Parlamento poreikius ir tikslus; siūlo, kad pagrindų sutarčių atveju Parlamentas, užuot taikęs nuostatas dėl sankcijų, turėtų siekti gauti kompensaciją iš tiekėjo ar paslaugų teikėjo, kuris nevykdo savo įsipareigojimų, arba pagrasinti, kad nesudarys darbo sutarčių ateityje;

106.

pažymi, kad nauja balsavimo įranga didžiosiose posėdžių salėse kainavo 2 135 623 EUR ir buvo visiškai finansuota iš 2010 m. asignavimų; taip pat pažymi, kad balsavimo įrangos priežiūros ir techninės pagalbos išlaidos 2010 m. sudarė 147 149 EUR;

107.

pažymi, kad 2010 m. į 4000 biudžeto punktą įrašyti asignavimai panaudoti, kaip toliau nurodyta:

108.

palankiai vertina Parlamento administracijos įsipareigojimą, kuris cituojamas Audito Rūmų ataskaitoje, skaičiuoti frakcijų lėšų perkėlimus rinkimų metų pabaigoje per ištisus kalendorinius metus, o ne per du atskirus pusmečius; palankiai vertina akivaizdžiai geresnį finansinį prognozavimą, apie kurį galima spręsti iš fakto, kad frakcijos negrąžino jokių 2010 m. nepanaudotų asignavimų;

109.

pažymi, kad 2010 m. asignavimai pagal 4020 ir 4030 biudžeto punktus panaudoti, kaip toliau nurodyta (20):

110.

atkreipia dėmesį į pokyčius nuo 2010 m., įskaitant vadovų apsilankymų, atliekant biudžeto, įdarbinimo, konkursų rengimo ir kitų sistemų imčių tikrinimus;

111.

atkreipia dėmesį į 2010 m. Biuro priimtą CO2 veiksmų planą; džiaugiasi, kad kur kas mažiau naudojama energijos Parlamento darbo vietoje Strasbūre, t. y. 2010 m. 74 % mažiau, palyginti su 2006 m.; vis dėlto apgailestauja, kad Parlamento darbo vietos Strasbūre anglies pėdsakas, atspindintis 2010 m. suvartotą energiją, buvo 1 533 tonos CO2;

112.

mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę pagerinti aplinką ir sutaupyti Parlamento biudžeto lėšų naudojantis skirtingais darbo metodais, kurie yra ekologiškesni ir pigesni, tačiau nemenkina Parlamento darbo, įskaitant vaizdo konferencijas;

113.

palankiai vertina 2010 m. gruodžio mėn. įdiegtą „trečiosios šalies mokėjimo sistemą“, taikomą NMBS/SNCB (23) sezoniniams bilietams Briuselyje, pagal kurią Parlamentas savo darbuotojams apmoka 50 % individualaus metinio sezoninio bilieto kainos; ragina savo administraciją imtis reikiamų priemonių, kad būtų kompensuojamos išlaidos ir tiems darbuotojams, kuriems reikia derinti geležinkelio ir miesto transportą; mano, kad ši priemonė galėtų toliau skatinti naudoti viešąjį transportą ir dėl to būtų sumažintas Parlamento anglies pėdsakas;

114.

palankiai vertina 2010 m. vykdytus logistikos srities bandomuosius projektus (pvz., aplinką mažiau teršiančių automobilių, kurie atitinka EURO 5 standartą, įsigijimas, mokymų, kaip vairuoti aplinką tausiuoju būdu, vairuotojams ir kraustytojams rengimas, bendras dėžių darbo dokumentų transportavimui naudojimas, apie 33 % sumažinant išmetamo anglies dioksido kiekį šioje srityje), kurie yra dalis Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemos (EMAS) veiksmų plano;

115.

palankiai vertina 2010 m. lapkričio 10 d. Biuro priimtą darbo grupės pastatų, transporto ir ekologiškos Parlamento veiklos klausimais pasiūlymą persvarstyti taisykles, reglamentuojančias Parlamento narių tarnybinių automobilių naudojimą, tai leido Parlamentui modernizuoti savo automobilių parką, įsigyti aplinką mažiau teršiančių automobilių ir organizuoti grupinį transportą aukštiems pareigūnams skirtais mikroautobusais į oro uostus Briuselyje ir Strasbūre.

116.

ragina Pirmininkų sueigą tvarkaraštyje numatyti kitą diskusijų dėl Parlamento biudžeto įvykdymo patvirtinimo laiką nei numatytas diskusijoms dėl kitų biudžeto įvykdymo patvirtinimo ataskaitų tam, kad EP nariai turėtų galimybę skirti išskirtinį dėmesį savo pačių institucijos biudžeto įvykdymo patvirtinimui;

117.

siūlo Biurui į savo darbotvarkę įtraukti diskusiją dėl rezoliucijos dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo po to, kai ji bus priimta plenariniame posėdyje.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų metines ataskaitas (COM(2011) 473 – C7-0258/2011) (2),

—

atsižvelgdamas į Tarybos metinę 2010 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2010 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais (3),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2010 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį, 317, 318 ir 319 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5), ypač į jo 50, 86, 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Tarybos Generalinio sekretoriaus – vyriausiojo įgaliotinio bendrajai užsienio ir saugumo politikai sprendimą Nr. 31/2008 dėl Tarybos narių įgaliotų atstovų kelionių išlaidų apmokėjimo (6),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (7),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir į VI priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0095/2012),

1.

laikydamasis savo įgaliojimų pasinaudoti dviem biudžeto įvykdymo patvirtinimo tvarkaraščio terminais siekiant šiuo atveju ištirti galimybę pasiekti susitarimą su Tarybai pirmininkaujančia valstybe, atideda savo sprendimo, kuriuo Tarybos Generaliniam sekretoriui patvirtinama, kad Tarybos 2010 finansinių metų biudžetas įvykdytas, priėmimą;

2.

atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgdami į atlikto audito rezultatus 2010 m. ataskaitoje Audito Rūmai padarė išvadą, jog 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais metais su institucijų ir įstaigų administracinėmis ir kitomis išlaidomis susijusiuose mokėjimuose nepadaryta reikšmingų klaidų; pabrėžia, kad administracinių išlaidų sektoriuje labiausiai tikėtinas klaidų lygis paprastai buvo 0,4 % (7.9 ir 7.10 punktai);

3.

patvirtina, kad gauti dokumentai, skirti 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai (2010 m. galutinės finansinės ataskaitos, įskaitant sąskaitas, finansinės veiklos ataskaita ir 2010 m. vidaus auditų santrauka); vis dar laukia visų biudžeto įvykdymo patvirtinimui reikalingų dokumentų (įskaitant visą 2010 m. vidaus auditą);

4.

tikisi, kad Parlamentas gaus visapusišką metinę veiklos ataskaitą; primygtinai reikalauja, kad į metinę veiklos ataskaitą taip pat būtų įtraukiama lentelė, kurioje būtų pateikiami išsamūs duomenys apie visus Tarybos turimus žmogiškuosius išteklius ir kurioje duomenys būtų pateikiami pagal kategoriją, pareigų lygį, lytį, dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo kursuose ir pilietybę;

5.

pabrėžia, kad 2010 m. ataskaitoje Audito Rūmai kritikavo pastato projekto Résidence Palace finansavimą dėl avansų (7.19 dalis); pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, jog 2008–2010 m. laikotarpiu bendra Tarybos sumokėtų avansų suma sudarė 235 000 000 EUR; pažymi, kad sumos išmokėtos iš nepakankamai panaudotų biudžeto eilučių; atkreipia dėmesį į tai, kad sąvoka „eilučių nepanaudojimas“ yra politiškai korektiškas terminas, reiškiantis per didelį biudžetą; pabrėžia, kad 2010 m. Taryba 40 000 000 EUR padidino biudžeto eilutei „Nekilnojamojo turto įsigijimas“ skiriamus asignavimus;

6.

atkreipia dėmesį į Tarybos paaiškinimus, kad asignavimai atsirado, kai buvo perkeltos biudžeto lėšos, leidimą suteikus biudžeto valdymo institucijai laikantis Finansinio reglamento 22 ir 24 straipsniuose numatytos tvarkos;

7.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad tokia procedūra neatitinka biudžeto tikslumo principo, nors ir buvo sutaupyta lėšų nuomos mokėjimo srityje;

8.

atkreipia dėmesį į Tarybos atsakymą, kad vertimui žodžiu ir delegacijų kelionės išlaidoms skirtose biudžeto eilutėse nurodytos sumos turėtų geriau atitikti realias sąnaudas, ir ragina geriau planuoti biudžetą siekiant išvengti dabartinės praktikos taikymo ateityje;

9.

primena Audito Rūmams Parlamento prašymą atlikti išsamų Taryboje taikomų stebėsenos ir kontrolės sistemų vertinimą, kuris būtų panašus į vertinimus, atliktus Teisingumo Teisme, Europos ombudsmeno biure ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno biure rengiant Audito Rūmų 2010 finansinių metų ataskaitą;

10.

apgailestauja, kad vykdant 2007, 2008 ir 2009 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūras kilo sunkumų dėl Tarybos nenoro dalyvauti atvirame ir oficialiame dialoge su Biudžeto kontrolės komitetu ir atsakyti į šio komiteto klausimus; primena, kad dėl priežasčių, konkrečiai nurodytų 2011 m. gegužės 10 d. (8) ir 2011 m. spalio 25 d. (9) rezoliucijose, Parlamentas nepatvirtino Tarybos Generaliniam sekretoriui, kad Tarybos 2009 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

11.

pakartoja savo nuomonę, kad Europos mokesčių mokėtojai turi visas teises tikėtis, kad būtų atliekama viso Sąjungos biudžeto, įskaitant visas jos atskirų institucijų ir agentūrų nepriklausomai valdomas lėšas, visapusiška viešoji patikra;

12.

apgailestauja, kad Taryba mano, jog ji vienintelė iš Sąjungos institucijų nėra atskaitinga už tai, kaip naudoja jai skirtas lėšas;

13.

pabrėžia, jog esama trūkumų Tarybos argumentuose, kad Komisijai suteikiamas biudžeto įvykdymo patvirtinimas turėtų būti suprantamas kaip viso Sąjungos biudžeto įvykdymo patvirtinimas, įskaitant tas biudžeto dalis, kurias naudoja Taryba (šie argumentai netvirti, nes Taryba pati sau prieštaraudama laikosi pozicijos, kad Komisijai neturėtų būti suteikti įgaliojimai prižiūrėti ir valdyti jos biudžetą); mano, kad vienintelis šio konflikto logiškas sprendimas yra toks: Taryba turi paraginti Komisiją kontroliuoti jos lėšas arba visapusiškai dalyvauti vykdant įprastą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, kuri būtinai turi mutatis mutandis atitikti visas visoms kitoms Europos Sąjungos institucijoms taikomas procedūras;

14.

pakartoja, kad Parlamentas vis dar laukia Tarybos atsakymo dėl veiksmų ir dėl prašymų pateikti dokumentus, nurodytus dviejose minėtose rezoliucijose; ragina Tarybos Generalinį sekretorių Parlamento komitetui, atsakingam už biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, pateikti išsamius atsakymus raštu į šiuos klausimus:

15.

atkreipia dėmesį į 2011 m. lapkričio 25 d. Komisijos atsakymą į Biudžeto kontrolės komiteto pirmininko laišką, kuriame Komisija teigia, jog pageidautina, kad Parlamentas ir toliau tvirtintų kitų institucijų biudžeto įvykdymą, šį tvirtinimą atidėtų ar jo nesuteiktų;

16.

primena, kad 2012 m. sausio 31 d. Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkas nusiuntė laišką Tarybai pirmininkaujančiai valstybei ir pabrėžė savo norą užmegzti politinį dialogą bei perdavė Tarybai papildomus Parlamento komiteto klausimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo; taigi tikisi, kad Taryba iki diskusijų plenariniame posėdyje už biudžeto įvykdymo patvirtinimą atsakingam komitetui pateiks atsakymą į klausimyną, pridėtą prie pirmininko laiško;

17.

vis dėlto apgailestauja, kad Taryba atsisakė dalyvauti oficialiuose Biudžeto kontrolės komiteto posėdžiuose, susijusiuose su biudžeto įvykdymo patvirtinimu;

18.

pabrėžia Parlamento teisę Tarybai rekomendavus patvirtinti, kad biudžetas įvykdytas laikantis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytos procedūros, kuri turi būti interpretuojama atsižvelgiant į jos kontekstą ir tikslą, t. y. vykdyti viso be išimties Europos Sąjungos biudžeto parlamentinę kontrolę ir tikrinimą ir suteikti nepriklausomą biudžeto įvykdymo patvirtinimą, susijusį ne tik su Komisijos vykdytu biudžeto skirsniu, bet taip pat ir su kitų institucijų vykdytais biudžeto skirsniais, kaip nurodyta Finansinio reglamento 1 straipsnyje;

19.

pabrėžia, kad Taryba turėtų užtikrinti skaidrumą ir būti visiškai atskaitinga ES piliečiams už jai, kaip Sąjungos institucijai, patikėtas lėšas; pabrėžia, kad tai reiškia, kad Taryba privalo visapusiškai ir sąžiningai dalyvauti metinės biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros procese:

20.

mano, kad Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra itin svarbus prižiūrint Sąjungos biudžeto įgyvendinimą; taigi prašo, kad Taryba pateiktų atsakymus į Parlamento pateiktą klausimyną;

21.

prašo Tarybos metinės Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros klausimą aptarti Tarybos posėdžio viešojoje dalyje.

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą (1),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2010 finansinių metų metines ataskaitas (COM(2011) 473 – C7-0256/2011) (2),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių veiksmų, susijusių su 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2011) 736), ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie tos ataskaitos (SEC(2011) 1350 ir SEC(2011) 1351),

—

atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 1 d. Komisijos komunikatą „Komisijos 2010 m. rezultatų valdymo srityje apibendrinimas“ (COM(2011) 323),

—

atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2010 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2011) 643) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie tos ataskaitos (SEC(2011) 1189),

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2010 finansinių metų metinę biudžeto įvykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais (3) (Metinė ataskaita) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

—

atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2010 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (4),

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad Komisija įvykdė Europos Sąjungos 2010 finansinių metų bendrąjį biudžetą (06081/1/2012 – C7-0053/2012), ir atkreipdamas dėmesį į tai, kad pirmą kartą Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Švedija nerekomendavo patvirtinti biudžeto įvykdymo,

—

atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 21 d. Tarybos rekomendaciją dėl patvirtinimo, kad vykdomosios įstaigos įvykdė 2010 finansinių metų biudžetą (06084/2012 – C7-0052/2012), ir atkreipdamas dėmesį į tai, kad pirmą kartą Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir Švedija nerekomendavo patvirtinti biudžeto įvykdymo,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (5), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus (6), ypač į jo 14 straipsnio 2 ir 3 dalis,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotų komitetų nuomones (A7-0098/2012),

A.

kadangi Europą ištiko sunki biudžeto ir finansų krizė, dėl kurios gali nukentėti pasitikėjimas Sąjunga, ir kadangi itin svarbu, kad Sąjunga su Komisija, vykdančia Sąjungos biudžetą, rodytų pavyzdį užtikrindamos gerą viešąjį valdymą; kadangi geras viešasis valdymas būtinas, norint išsaugoti Sąjungai suteiktą AAA reitingą, kuris yra naudingas, visų pirma laikantis įsipareigojimo skirti 60 000 000 000 EUR garantiją Europos finansinio stabilumo mechanizmui;

B.

kadangi 2010 m. yra pirmieji visi finansiniai metai, kuriais įgyvendinamos Lisabonos sutartis bei naujos biudžetinės procedūros, įsteigta Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigybė, papildant rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės veiklą; kadangi šie metai taip pat yra pirmieji naujos strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo metai;

C.

kadangi geras valdymas reiškia, kad politiniai tikslai turi būti nustatomi prieš patvirtinant teisines priemones šiems tikslams pasiekti, ir kadangi galiojančios teisinės priemonės, kurios ne visiškai atitinka politinius tikslus, turėtų būti pakeistos;

D.

kadangi tais atvejais, kai valstybės lėšoms gresia pavojus, turi būti nustatytos tinkamos skaidrumo, viešos atskaitomybės ir viešo audito taisyklės, kadangi septynioliktus metus iš eilės Audito Rūmai negalėjo pateikti teigiamos patikinimo deklaracijos dėl Sąjungos biudžeto;

E.

kadangi SESV 287 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje reikalaujama, kad Audito Rūmai Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą, ir kartu nurodoma, kad šis pareiškimas gali būti papildomas konkrečiais kiekvienos svarbios Sąjungos veiklos srities įvertinimais;

F.

kadangi daugiau kaip 90 % visų klaidų buvo nustatytos ne Komisijos, o valstybių narių valdžios institucijų ir galutinių naudos gavėjų lygmeniu (Metinės ataskaitos 1.22 punktas);

G.

kadangi dažniausiai tais atvejais, kai klaidos buvo nustatytos sanglaudos srityje, valstybių narių valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad nustatytų ir ištaisytų klaidas prieš Komisijai patvirtinant išlaidas (Metinės ataskaitos 4.25 punktas);

H.

kadangi, siekiant išvengti papildomos naštos visoms valstybėms narėms, būtina atskirti nacionalines institucijas, kuriose nustatytos gerai veikiančios priežiūros ir kontrolės sistemos, nuo nacionalinių institucijų, kuriose veikiančios sistemos yra tik iš dalies veiksmingos;

I.

kadangi menkas valstybių narių suinteresuotumas biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra galėjo atsirasti dėl nepakankamų Komisijos pastangų viešai, aiškiai, vienareikšmiškai ir pagrįstai įvardyti valstybes nares, regionus ir programas, kuriose Sąjungos lėšos valdomos netinkamai;

J.

kadangi privalomos ministrų lygmeniu rengiamos ir pasirašomos bei tinkamai nepriklausomo auditoriaus audituojamos nacionalinės valdymo deklaracijos yra būtina priemonė siekiant pašalinti kai kurių nacionalinių institucijų atsakomybės, susijusios su Sąjungos pinigų naudojimu ir valdymu, trūkumą;

K.

kadangi padažnėjęs Komisijos išankstinis finansavimas turi įtakos Audito Rūmų atliekamam auditui ir kadangi Audito Rūmai galėtų pritaikyti savo metodiką prie naujų aplinkybių, siekdami užtikrinti Audito Rūmų informacijos, teikiamos biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, naudingumą;

L.

kadangi Sąjungai labiau nei kada nors anksčiau reikia griežtos, nepriklausomos ir veiksmingos tikrai išorės audito įstaigos, o tai savaime – ir iš pagarbos mokesčių mokėtojams – reiškia, kad Audito Rūmų nariai visuomet turėtų būti skiriami tik profesiniu, o ne politiniu pagrindu;

M.

kadangi naujoviškų ir sudėtingų finansinių priemonių naudojimas turi būti proporcingas visiškai skaidrioms, įskaitant išsamių duomenų apie visus galutinius naudos gavėjus viešą skelbimą, ir aiškioms ataskaitų teikimo taisyklėms, siekiant išvengti bet kokio pavojaus Sąjungos biudžetui ir reputacijai;

N.

kadangi valstybės narės bendradarbiauja su Komisija siekdamos užtikrinti, kad asignavimai būtų naudojami pagal patikimo finansų valdymo principus;

O.

kadangi valstybės narės, net jeigu jų struktūra yra federalinė, yra atsakingos išorės pasauliui ir Sąjungai;

P.

kadangi siekiant sustiprinti Sąjungos teisėtumą reikia geriau spręsti taisyklių laikymosi ir veiklos klausimus;

Q.

kadangi pastaraisiais metais nuolat tobulinamas Audito Rūmų patikinimo pareiškimas atliko labai svarbų vaidmenį nustatant sritis, kuriose reikia pagerinti valstybių narių ir Komisijos valdymą;

R.

kadangi Audito Rūmai, deja, vėl negalėjo pateikti teigiamo patikinimo pareiškimo dėl mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo;

1.

ragina Komisiją pateikti Parlamentui veiksmų planą šiems prioritetiniams veiksmams vykdyti:

2.

pažymi, kad Sąjungos 2010 finansinių metų metinėse ataskaitose Sąjungos finansinė būklė 2010 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susijusių operacijų rezultatai ir pinigų srautai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai;

3.

pažymi, kad dalyko pabrėžimas, susijęs su pasikeitusiu Komisijos apskaitos metodu finansinių inžinerijos priemonių atžvilgiu, rodo, kad išlieka reikšmingų netikslumų rizika, nors nuo 2007 m. dėl ataskaitų pateikiama nepakitusi nuomonė; ragina Komisiją kasmet apsvarstyti, ar naujos patvirtintos priemonės iš tikrųjų atitinka susiklosčiusią tikrovę;

4.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

5.

su pasitenkinimu pažymi, kad 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų ataskaitose atspindimi įsipareigojimai visais reikšmingais aspektais yra teisėti ir tvarkingi;

6.

labai apgailestauja, kad vykdant mokėjimus ir toliau padaroma reikšmingų klaidų;

7.

supranta, kad Audito Rūmai savo neigiamą nuomonę grindžia tuo, kad priežiūros ir kontrolės sistemos yra tik iš dalies veiksmingos ir dėl to labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis yra 3,7 %;

8.

primena, kad labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis 2009 finansiniais metais sudarė 3,3 %;

9.

nerimauja dėl šio padidėjusio klaidų lygio, nes jis sumenkina pastaraisiais metais pastebėtus teigiamus pokyčius; ragina Komisiją pasiekti nuolatinio klaidų lygio mažėjimo tendenciją, kaip buvo reikalaujama ankstesniuose pranešimuose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

10.

mano, kad tokia tendencija iš esmės susijusi su padidėjusiu labiausiai tikėtinu klaidų lygiu sanglaudos, energetikos ir transporto srityje, kurioje klaidų lygis pastebimai padidėjo iki 7,7 %;

11.

primena, kad Komisija ragina dažniau naudoti finansų inžinerijos priemones būsimoje daugiametėje finansinėje programoje (7), nepaisant to, kad ji pati mano, jog finansų inžinerijos priemonės kelia didelę riziką (8); supranta, kad finansų inžinerijos priemonės papildo, o ne pakeičia šiuo metu teikiamą finansavimą ir jos gali būti naudingos dėl galimybės jas panaudoti daugiau nei vieną kartą;

12.

yra labai susirūpinęs dėl nepakankamos informacijos apie dabartinių finansų inžinerijos priemonių, kurios, atrodo, turi įtakos visoms politikos sritims, įgyvendinimą (Metinės ataskaitos 1.31 ir 1.33 dalys);

13.

apgailestauja dėl to, kad nėra nustatyti oficialūs ataskaitų teikimo reikalavimai, ir pritaria Komisijos pastangoms gauti iš valstybių narių informaciją apie šiuo metu naudojamas finansų inžinerijos priemones, susijusias su Europos regioninės plėtros fondu (ERPF); teigiamai vertina Komisijos surinktos informacijos apibendrinamąją ataskaitą „Valstybių narių įgyvendinamos finansų inžinerijos priemonės, susijusios su ERPF įmokomis. 2010 m. gruodžio 31 d. būklė“ (apibendrinamoji ataskaita apie finansų inžinerijos priemones), kuri buvo pateikta Europos Parlamento biudžeto kontrolės komitetui; atkreipia dėmesį į tai, kad buvo parengtos apie 8 100 000 000 EUR vertės finansų inžinerijos priemonės, kurioms finansuoti iki 2010 m. pabaigos pagal 2007–2013 m. veiklos programas išmokėta apie 5 200 000 000 EUR (Metinės ataskaitos 4.32 dalis);

14.

apgailestauja dėl to, kad Komisija gavo informacijos tik apie maždaug 75 % visų finansų inžinerijos priemonių įmokų, sumokėtų įmonėms (9); yra susirūpinęs dėl to, kad skyrėsi iš valstybių narių gautos informacijos išsamumas ir tikslumas ir kad kai kurios valstybės narės arba regionai nepateikė grįžtamosios informacijos arba neužpildė stebėsenos ataskaitų šablonų; supranta, kad dėl to Komisija negali įvertinti visų finansų inžinerijos priemonių būklės 2010 m. gruodžio 31 d.;

15.

pabrėžia, kad:

yra svarbūs ir neatskiriami vertinant finansų inžinerijos priemonių naudojimą, ir ypač apgailestauja, kad ši informacija dar nėra visiškai prieinama;

16.

pažymi ir apgailestauja dėl Audito Rūmų pastabų, ypač sanglaudos srityje, pvz., per didelis finansų inžinerijos priemonių finansavimas, dėl kurio nesilaikoma „n + 2“ taisyklės (Metinės ataskaitos 4.4 pavyzdžio a punktas), vėlavimai ir lėtas finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimas (Metinės ataskaitos 4.4 pavyzdžio b punktas), netvarkingi likvidavimo reikalavimai (Metinės ataskaitos 4.4 pavyzdžio c punktas), finansiniai įnašai, sumokėti kaip išankstiniai mokėjimai iš karto po to, kai buvo nustatyta finansų inžinerijos priemonės teisinė struktūra (Metinės ataskaitos 4.34 punktas), ir problemos, su kuriomis susiduriama atliekant tinkamą finansų inžinerijos priemonių auditą (Metinės ataskaitos 4.35 ir 4.36 dalys);

17.

mano, kad šių pastabų pateikimo priežastis – nepakankamas finansų inžinerijos priemonių teisinis pagrindas; yra susirūpinęs dėl to, kad finansų inžinerijos priemonėms taikomos taisyklės neprisideda prie tinkamo skatinimo veiksmingai naudoti finansų inžinerijos priemones; taip pat nerimauja dėl to, kad valstybėms narėms suteikta per daug laisvės taikant šias taisykles; tačiau palankiai vertina nesenus pokyčius kuriant finansų inžinerijos priemonių teisinį pagrindą; atkreipia dėmesį į šiuos svarbiausius teisinio pagrindo (buvęs Tarybos reglamentas (13)) trūkumus:

18.

pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad finansinėms priemonėms grąžinami ištekliai ir iš finansinių priemonių gaunamos pajamos prieš užbaigiant veiksmų programą neturėtų būti nukreipiami kitur, bet turi būti sugrąžinti atitinkamoms finansinėms priemonėms (Audito Rūmai, Nuomonė Nr. 7/2011 (14), 11 psl.); tikisi, kad į šią rekomendaciją bus rimtai atsižvelgta vykdant teisėkūros procedūrą, susijusią su pasiūlymu dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos struktūriniams fondams taikytinos bendrosios nuostatos (COM(2011) 615 – 2011/0276(COD));

19.

palankiai vertina tai, kad pagal pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungos metiniam biudžetui taikomų finansinių taisyklių (COM(2010) 815 –2010/0395(COD)) 130 ir 131 straipsnius bus galima nustatyti finansinių priemonių trukmę; prašo Komisijos pateikti priemonių, kuriomis būtų galima išvengti dėl finansų inžinerijos priemonių kylančios rizikos bendram Sąjungos biudžetui, apžvalgą;

20.

atkreipia dėmesį į tai, kad finansų inžinerijos priemonės taip pat naudojamos kitose politikos srityse; įžvelgia riziką, kad be pakankamo veiklos koordinavimo šių priemonių įgyvendinimas gali sutapti ir būti nenuoseklus; todėl ragina Audito Rūmus atlikti finansų inžinerijos priemonių horizontalųjį auditą visose politikos srityse;

21.

ragina Komisiją apsvarstyti prioritetinius veiksmus, skirtus finansų inžinerijos priemonių naudojimui atidžiai stebėti, inter alia,:

22.

primena, kad pagal SESV 317 straipsnį Komisija Sąjungos biudžetą vykdo savo pačios atsakomybe; pabrėžia, kad, kai Komisija vykdo biudžetą pasidalijamojo valdymo būdu, vykdymo užduotys turi būti deleguojamos valstybėms narėms pagal Finansinio reglamento 53b straipsnį;

23.

dar kartą pabrėžia (15), kad dėl to Komisija visų pirma atsakinga už atitinkamų Sąjungos lėšų valdymą ir kad dėl to Komisija turi pareigą imtis priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti teisėtumą ir tvarkingumą, taip pat patikimą finansų valdymą;

24.

pabrėžia, kad Komisija negali perleisti savo finansinių įsipareigojimų valstybėms narėms net ir tais atvejais, kai valstybėje narėje buvo nustatyti valdymo trūkumai arba pažeidimai;

25.

mano, kad prasmingas sąvokos „pasidalijamasis valdymas“ vartojimas turi būti grindžiamas pagrindiniu principu, pagal kurį Sąjunga perduoda kai kuriuos savo įgaliojimus valstybėms narėms, ir kad valstybės narės privalo atlikti joms pavestas užduotis pagal Sąjungos teisės aktus; ragina visapusiškai įgyvendinti 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo (16) 44 punktą; mano, kad turimos metinės auditų ir deklaracijų suvestinės turi būti skelbiamos viešai, siekiant prisidėti prie Sąjungos biudžeto valdymo gerinimo;

26.

atkreipia dėmesį į glaudų visiškos Komisijos atsakomybės vykdant biudžetą ir biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros svarbos ryšį; pabrėžia, kad atsižvelgiant į galutinę Komisijos atsakomybę dėl biudžeto įgyvendinimo, ji taip pat atsakinga už valdymo ir kontrolės sistemų trūkumus valstybėse narėse;

27.

pabrėžia, kad finansinė atsakomybė yra ir išlieka nedalijama, ir primena Finansinio reglamento 53b straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad „siekdama užtikrinti, kad lėšos naudojamos pagal taikomas taisykles, Komisija taiko sąskaitų patikrinimo procedūras arba finansinių korekcijų mechanizmus, kuriuos taikydama ji gali prisiimti galutinę atsakomybę už biudžeto vykdymą“ (išskirta autoriaus);

28.

atsižvelgdamas į tai, pabrėžia Komisijos vadovybės pareiškimų svarbą; tačiau atkreipia dėmesį į Audito Rūmų bendras pastabas, susijusias su tuo, kad Komisijos metinėse veiklos ataskaitose nebuvo pateikta rekomendacijų dėl likutinio klaidų lygio arba likutinės rizikos apskaičiavimo; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šie dalykai tapo svarbūs sprendžiant išlygos būtinumo klausimą (Metinės ataskaitos 1.19 ir 1.20 dalys); nerimauja dėl to, kad tai gali nulemti nenuoseklų taisyklių taikymą generaliniuose direktoratuose;

29.

be to, atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pastabas dėl šių atskirų metinių veiklos ataskaitų:

30.

primena Komisijai, kad visos išlygos nustatytos Komisijos apibendrinamosios ataskaitos priede, ir pabrėžia, kad priimdama apibendrinamąją ataskaitą Komisija „prisiima visą politinę atsakomybę už generalinių direktorių ir tarnybų vadovų vykdomą valdymą, remdamasi jų metinėse veiklos ataskaitose pateiktais patikinimais ir išlygomis“ (17);

31.

pabrėžia, kad tokiu būdu Kolegija ir Komisijos nariai prisiima galutinę atsakomybę už generalinių direktorių ir skyrių vadovų, kurie veikia kaip įgaliotieji leidimus suteikiantys pareigūnai, nustatytų išlygų patikimumą ir išsamumą, ir pabrėžia, kad įgaliojimo aktai jokiais būdais nepanaikina galutinės Kolegijos ir Komisijos narių atsakomybės;

32.

atkreipia dėmesį į Audito Rūmų pateiktas pastabas dėl vidaus auditoriaus bendros nuomonės; mano, kad bendros nuomonės nauda bus ribota, kol iš esmės nebus persvarstyti ir išspręsti Audito Rūmams nerimą keliantys klausimai;

33.

yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų pastabų, susijusių su metinėmis veiklos ataskaitomis ir apibendrinamąja ataskaita (Metinės ataskaitos 1.17–1.25 dalys); mano, kad į tokias pastabas reikia nedelsiant atsižvelgti, norint, kad šie dokumentai ir toliau turėtų atskaitomybės dokumentų vertę; tačiau pripažįsta, kad likutinių klaidų lygių apskaičiavimas yra tik vienas iš Komisijos taikomų metodų apskaičiuojant sumas, kuriomis rizikuojama; ragina Komisiją pateikti nuoseklias gaires, kurias turėtų įgyvendinti visi generaliniai direktoratai;

34.

atkreipia dėmesį į Komisijos žaliąją knygą dėl ES įmonių valdymo sistemos (18), skirtos privačiajam sektoriui; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad po įvykių, nulėmusių J. Santero vadovaujamos Komisijos atsistatydinimą 1999 m., Komisija padarė didelę pažangą tinkamo įmonių valdymo srityje;

35.

pažymi Komisijos 2007 m. gegužės 30 d. priimtą Valdymo pareiškimą, kuris apima Komisijos vidaus veikimą ir kuriame paaiškinama, kaip Komisijai vadovaujama, kaip ji kontroliuojama ir kokie jos santykiai su suinteresuotaisiais subjektais; ragina Komisiją toliau gerinti savo įmonių valdymą ir informuoti biudžeto įgyvendinimą tvirtinančią instituciją apie veiksmus ir priemones, kurių buvo imtasi:

36.

ragina Komisiją prioritetiniais laikyti veiksmus, skirtus atskaitomybės grandinei gerinti ir stiprinti, inter alia,:

37.

apgailestauja dėl to, kad nepaisant Europos mokykloms numatytų didelių biudžeto lėšų jos vis dar neatlieka savo pagrindinio uždavinio, t. y. sukurti pakankamai vietų reikalingomis kalbomis netoli pareigūnų darbo ir gyvenamųjų vietų, tačiau išplėtė savo veiklą apimdamos kitas švietimo sritis;

38.

pripažįsta, kad pagrindinė problema susijusi su Europos mokyklų konvencijoje numatytomis sprendimų priėmimo ir finansavimo sistemomis; taigi prašo, kad Komisija su valstybėmis narėmis išnagrinėtų galimybę persvarstyti šią konvenciją ir iki 2012 m. gruodžio 31 d. praneštų apie padarytą pažangą; kol kas ragina Komisiją dėti daugiau pastangų, kad būtų pasiekti minėti tikslai tinkamiau panaudojant skirtas biudžeto lėšas;

39.

ragina Komisiją pateikti informaciją apie savo persikėlimo planus, dėl to atsirasiančias išlaidas, apie tai, kiek laisvų biuro patalpų atsiras ir kiek jų bus papildomai rasta, ir apie kiekvieno generalinio direktorato darbuotojų, susijusių su šiais planais, skaičių;

40.

ragina Komisiją nedelsiant užbaigti visų Europos kovos su sukčiavimu tarnybos laikinųjų tarnautojų, dirbančių pagal neterminuotas darbo sutartis, perklasifikavimą, kaip atsakyme į klausimus raštu ruošiantis šiam įvykdymo patvirtinimui (19) paskelbė Komisijos narys M. Šefčovič;

41.

nurodo, kad Komisija 2010 m. patvirtinusi lankstų darbo grafiką ir kompensacijas už viršvalandžius kaip savanorišką privilegiją savo personalui suteikė apie 90 000 papildomų laisvų dienų, o tai atitinka apie 445 darbo vietas, nors Tarnybos nuostatų 56 straipsnyje nustatyta, kad pareigų grupėms nuo AD 5/AST 5 kompensuojamosios atostogos nesuteikiamos; prašo pateikti paaiškinimą apie visas kompensacijų už viršvalandžius išlaidas, kurios teko mokesčių mokėtojams;

42.

primena, kad pagal SESV 317 straipsnį Komisija Sąjungos biudžetą vykdo savo pačios atsakomybe, tačiau bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis;

43.

pabrėžia, kad dvi politikos sritys, kuriose nustatyti didžiausi klaidų lygiai („Sanglauda, transportas ir energetika“ ir „Žemės ūkis ir gamtos ištekliai“), įgyvendinamos pasidalijamojo valdymo būdu, ir apgailestauja dėl to, kad apskaičiuoti labiausiai tikėtini klaidų lygiai atitinkamai siekia 7,7 % ir 2,3 %;

44.

taigi teigiamai vertina tai, kad Komisija atliko klaidų, kurias 2006–2009 finansiniais metais nustatė Audito Rūmai, analizę, pirmą kartą atskleidusią, kad trijų valstybių narių (Ispanijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės) bendras ERPF ir Sanglaudos fondo kiekybiškai įvertinamų klaidų lygis per šį laikotarpį sudarė 59 % ir kad keturių valstybių narių (Ispanijos, Portugalijos, Jungtinės Karalystės ir Vokietijos) bendras ESF kiekybiškai įvertinamų klaidų lygis per šį laikotarpį sanglaudos srityje sudarė 68 % (20); pažymi, kad daugiausia ERPF ir Sanglaudos fondo klaidų buvo nustatyta Italijos Kalabrijos, Kampanijos ir Apulijos regionuose, o Ispanijoje nedidelis skaičius veiksmų programų, įgyvendinamų Andalūzijos, Valensijos ir Kastilijos ir La Mančo regionuose, sudarė 75 % Ispanijoje nustatytų klaidų (21); be to, supranta, kad Ispanijoje ir Italijoje 2010 finansiniais metais taip pat buvo nustatytas aukštas klaidų lygis;

45.

pažymi, kad Italijos problemos įgyvendinant ERPF „yra susijusios su sisteminiais trūkumais, nustatytais audito ir valdymo institucijų lygmeniu“ ir „viešųjų pirkimų taisyklių taikymu ir projektų atranka, įskaitant galimybę finansuoti retrospektyvius projektus“ (22); taip pat pažymi, kad Ispanijoje problemos kyla dėl sudėtingos valdymo ir kontrolės sistemos, dėl kurios „praktikoje gali kilti neaiškumų dėl atsakomybės pasidalijimo, taip pat trūkti valdymo institucijos atliekamos veiksmingos priežiūros“ (23);

46.

primena, kad Graikijos, Italijos ir Ispanijos finansų ministrai buvo pakviesti į Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą pasikeisti nuomonėmis; apgailestauja, kad nė vienas iš pakviestų ministrų neatvyko aptarti su šio komiteto nariais Audito Rūmų patikrinimų rezultatų, kad būtų pagerintas struktūrinių fondų valdymas ir ilgainiui teisinis pagrindas; ragina Pirmininką per kitą valstybių vadovų susitikimą atkreipti dėmesį į minėtų finansų ministrų atsisakymą viešai su atsakingu Parlamento komitetu aptarti šiuos svarbius klausimus;

47.

primena savo nuolatinius raginimus Komisijai, kad ji, būdama galutinai ir bendrai atsakinga už Sąjungos biudžeto įgyvendinimą, pateiktų pasiūlymą dėl privalomų nacionalinių valdymo deklaracijų, kurias rengia, viešai skelbia ir tinkamai audituoja atsakinga audito institucija; pažymi, kad nacionalinėse valdymo deklaracijose turėtų būti pateikiama visa informacija apie Sąjungos lėšų naudojimą;

48.

siūlo, kad generalinių direktoratų lygiu pasirašomų nacionalinių deklaracijų turinys atitiktų tarptautinius audito standartus, kad atlikdami auditą Audito Rūmai naudotų šias deklaracijas, ir kad jos, be kita ko, būtų grindžiamos institucijų, kurioms pavesta vykdyti valdymą, deklaracijomis;

49.

atkreipia dėmesį į didelius valstybių narių administracinės veiklos rezultatų skirtumus pajamų ir išlaidų srityje, vykdant pasidalijamąjį valdymą, ypač susijusius su pažeidimų, sukčiavimo ir klaidų nustatymu ir paskesnėmis finansinėmis priemonėmis muitinės ir Sąjungos lėšų leidimo srityse; mano, kad jei visos valstybes narės veiktų teisingai, vien tik muitinės srityje būtų gauta ne mažiau nei 100 000 000 EUR (grynųjų) pajamų į Sąjungos biudžetą; pažymi, kad Komisija iki šiol administracinę veiklą stebi reaguodama ir taikydama atvejų tyrimo metodą ir neatlikdama tinkamos tendencijų analizės, kuria būtų siekiama nustatyti rizikos sritis; ragina Komisiją taikyti tendencijų analizės metodą siekiant nustatyti finansinę riziką ir imtis priemonių valstybių narių administracinės veiklos rezultatams pagerinti;

50.

labai susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos tarpinę ataskaitą dėl Bulgarijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą; yra susirūpinęs dėl vis dar sunkios Bulgarijos teismų sistemos padėties; atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamos 27 baudžiamosios bylos prieš 28 teisėjus; prašo pateikti paaiškinimus dėl tam tikrų galimo su Sąjungos lėšomis susijusio sukčiavimo Bulgarijoje atvejų, dėl kurių 2008 m. buvo sustabdyti mokėjimai, o prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė, nors ikiteisminis tyrimas panašiomis aplinkybėmis ir identiškais faktais grindžiamais atvejais kitoje valstybėje narėje buvo tęsiamas; stebisi, kad visais su Sąjungos lėšomis susijusio sukčiavimo atvejais, kurie buvo perduoti teismui, baudžiamasis persekiojimas pakeistas administracinėmis bausmėmis ir kad vienu svarbiu su Sąjungos lėšomis susijusio sukčiavimo atveju apeliacinio skundo padavimo procedūra buvo užtęsta 18 mėnesių; be to, apgailestauja, kad nebuvo atsižvelgta į Komisijos rekomendaciją neleisti nacionalinei Nusikalstamu būdu įgyto turto nustatymo komisijai (CEPACA) savo iniciatyva tikrinti aukštų pareigūnų ir politikų turto; yra susirūpinęs dėl to, kad Bulgarijoje nėra įprasta nuosekliai, laiku ir sistemingai skelbti pagrįstus teismo sprendimus; ragina Komisiją daryti spaudimą teisminėms institucijoms, kad jos dėtų daugiau pastangų vykdydamos reformas ir kuo greičiau įgyvendintų Komisijos rekomendacijas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją paviešinti, kiek lėšų skirta siekiant paremti Bulgarijos pastangas vykdyti reformas, ir įvertinti, kokių lauktų rezultatų šiomis išmokomis pasiekta; tikisi, kad per ateinančius metus padėtis tikrai pagerės, bus toliau svarstomas ir, bendradarbiaujant su Bulgarijos Vyriausybe, parengtas Komisijos priemonių, kuriomis būtų galima atkurti Bulgarijos teismų sistemos vientisumą, sąrašas;

51.

susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos tarpinę ataskaitą dėl Rumunijos pažangos pagal bendradarbiavimo ir patikrinimo mechanizmą; tačiau palankiai vertina teigiamą Nacionalinės tarnybinio sąžiningumo agentūros (ANI) veiklos tendenciją, nes atskleidžiama daugiau neteisėto praturtėjimo ir interesų konfliktų atvejų; pažymi, kad ANI ištekliai padidinti naudojant Sąjungos lėšas; tačiau apgailestaudamas pažymi, kad dėl ANI išaiškintų atvejų nėra jokios nuoseklios tolesnių priemonių taikymo sistemos ir dažnai delsiama jų imtis; teigiamai vertina tai, kad Nacionalinė kovos su korupcija tarnyba toliau veikė kaip veiksminga baudžiamojo persekiojimo didelės korupcijos bylose įstaiga; pažymi, kad 2011 m. priimta daugiau kaltinamųjų išvadų, teismo sprendimų ir apkaltinamųjų nuosprendžių, be to, sparčiau nagrinėjamos bylos Aukščiausiame kasaciniame ir teisingumo teisme, todėl priimta 85 % daugiau galutinių teismo sprendimų Nacionalinės kovos su korupcija tarnybos bylose palyginti su 2010 m. (24); yra susirūpinęs dėl to, kad iš teismų sprendimų didelės korupcijos bylose analizės matyti, jog 60 % bausmių vykdymas sustabdomas ir kad dažnai skiriamos mažiausios įstatymais numatytos bausmės; taip pat stebisi nepatenkinama teismų sprendimų paskelbimo per nustatytą terminą praktika, nes kai kuriose didelės korupcijos bylose delsiant paskelbti pagrindimą dėl to, kad užtęsiamas apeliacinio skundo padavimo terminas, padidinama senaties termino suėjimo galimybė; ragina Komisiją paviešinti, kiek lėšų skirta siekiant paremti Rumunijos pastangas vykdyti teismų reformą; tikisi, kad per ateinančius metus padėtis dar pagerės; ragina Komisiją didinti spaudimą Rumunijos Vyriausybei, kad ji įgyvendintų Komisijos rekomendacijas; tikisi, kad Komisija nenuolaidžiaudama iš Rumunijos Vyriausybės reikalaus dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti nuoseklią teismų praktiką viešųjų pirkimų bylose; ragina Komisiją atkakliai ir ryžtingai reikalauti, kad Rumunijos Vyriausybė įgyvendintų Komisijos rekomendacijas ir parengtų aiškų ir išsamų įgyvendinimo planą siekdama pasirengti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų įgyvendinimui; tikisi, kad Rumunijoje bus dedama daugiau pastangų siekiant konfiskuoti nusikalstamu būdu įgytą turtą; taip pat tikisi, kad Komisija, bendradarbiaudama su Rumunijos Vyriausybe, parengs priemonių, kuriomis būtų galima atkurti Rumunijos teismų sistemos vientisumą, sąrašą;

52.

pažymi, kad išankstinis finansavimas būtinas tam, kad naudos gavėjai pradėtų sutartus veiksmus;

53.

pažymi Audito Rūmų pastabas, kad Komisija 2005–2010 m. ypač dažnai ėmė naudoti išankstinį finansavimą (Metinės ataskaitos 1.28 punktas); yra susirūpinęs dėl to, kad išankstinio finansavimo tarpuskaita nėra pakankama (Metinės ataskaitos 1.29 dalis ir Audito Rūmų nuomonės Nr. 6/2010 86 punktas);

54.

yra susirūpinęs dėl poveikio, kurį išankstinis finansavimas darė išorės pagalbos, vystymosi ir plėtros politikos ir mokslinių tyrimų ir vidaus politikos srityse; pažymi dažnesnį išankstinio finansavimo naudojimą ir 2 % neviršijantį bendrą klaidų lygį šiose dviejose politikos srityse; be to, pažymi Audito Rūmų išvadas, kad išankstiniame finansavime nebuvo reikšmingų klaidų, tačiau atliekant tarpinius ir galutinius mokėjimus buvo nustatytas reikšmingas klaidų lygis (Metinės ataskaitos 5.35 ir 6.48 dalys);

55.

mano, kad išmokėdama dideles išankstinio mokėjimo sumas Komisija prisiima didesnę finansinę riziką, pvz., naudos gavėjų nemokumo atvejais, taip pat didesnę teisėtumo ir tvarkingumo riziką, nes naudos gavėjų deklaruotų išlaidų tinkamumo patvirtinimas atidedamas vėlesniam laikui;

56.

mano, kad veiksmingiau užkirsti kelią pažeidimams, užuot ex post taisant neteisėtai atliktus mokėjimus taikant lėšų susigrąžinimo procedūras; taigi ragina Komisiją prioritetine tvarka iš naujo apsvarstyti galimybę dažniau naudoti išankstinį finansavimą ir kontrolės ir audito priemones ir:

57.

primena, kad neįvykdyti biudžetiniai įsipareigojimai yra nustatyti, bet nepanaudoti (t. y. neišmokėti) įsipareigojimų asignavimai, kurie dažniausiai atsiranda daugiametėse programose (pvz., sanglaudos), kuriose įsipareigojimai nustatomi ankstyvaisiais programavimo laikotarpio metais, o susiję mokėjimai laipsniškai išmokami per visą programavimo laikotarpį;

58.

pažymi, kad daugelis neįvykdytų įsipareigojimų gali būti susiję su valstybių narių patiriamais sunkumais įsisavinant skirtus asignavimus;

59.

pažymi, kad 2010 m. Audito Rūmai nustatė, kad šie neįvykdyti įsipareigojimai padidėjo beveik 10 % iki maždaug 194 000 000 000 EUR (Metinės ataskaitos 1.43 dalis ir 1.2 diagrama), o tai sudaro beveik trejų metų išlaidas dabartiniais tempais;

60.

mano, kad 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu susiduriama su rizika, kad: