10.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 275/1

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 91/2009 (2) Taryba tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms nustatė galutinį antidempingo muitą (toliau – galutinis reglamentas).

(2)

2011 m. liepos 28 d. Pasaulio prekybos organizacijos (toliau – PPO) ginčų sprendimo taryba (toliau – GST) patvirtino apeliacinio komiteto ataskaitą ir šia ataskaita iš dalies pakeistą kolegijos ataskaitą byloje „Europos Bendrijos – galutinės antidempingo priemonės dėl tam tikrų geležinių ar plieninių tvirtinimo detalių iš Kinijos“ (3) (toliau – ataskaitos). Šiose ataskaitose nustatyta, kad, inter alia, ES veikė nesilaikydama šių nuostatų:

(3)

Atsižvelgiant į PPO įgaliojimų suteikimo reglamentą tyrimas inicijuotas 2012 m. kovo 6 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbus pranešimą apie inicijavimą (5) (toliau – pranešimas apie inicijavimą). Europos Komisija pranešė tyrimo, kurį atlikus priimtas Reglamentas (EB) Nr. 91/2009, (toliau – pradinis tyrimas) šalims apie peržiūrą ir apie tai, kaip bus atsižvelgiama į ataskaitų išvadas dėl galutinio reglamento.

(4)

Nagrinėjamasis produktas – tam tikros Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinės arba plieninės tvirtinimo detalės, išskyrus pagamintas iš nerūdijančio plieno, t. y. medsraigčiai (išskyrus stambiuosius medsraigčius su briaunotomis galvutėmis), savisriegiai, kiti sraigtai ir varžtai su galvutėmis (su veržlėmis ir poveržlėmis arba be jų, tačiau išskyrus netuščiavidurio skerspjūvio sraigtus, ištekintus iš juostų, strypų, profilių arba iš vielos, kurių šerdies storis ne didesnis kaip 6 mm, bei sraigtus ir varžtus, skirtus geležinkelio bėgių konstrukcijų sudedamosioms dalims tvirtinti) ir poveržlės (toliau – tvirtinimo detalės arba nagrinėjamasis produktas).

(5)

Nagrinėjamojo produkto KN kodai šiuo metu yra 7318 12 90, 7318 14 91, 7318 14 99, 7318 15 59, 7318 15 69, 7318 15 81, 7318 15 89, ex 7318 15 90, ex 7318 21 00 ir ex 7318 22 00.

(6)

Ataskaitos neturi poveikio galutinio reglamento 40–57 konstatuojamosiose dalyse išdėstytoms išvadoms, susijusioms su nagrinėjamuoju produktu ir panašiu produktu.

(7)

Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija iš naujo įvertino pradinio tyrimo galutines išvadas atsižvelgdama į GST rekomendacijas ir sprendimus. Šis naujas vertinimas atliktas atsižvelgiant į informaciją, gautą atliekant pradinį tyrimą ir gautą po pranešimo apie inicijavimą paskelbimo.

(8)

Atliekant pradinį dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2006 m. spalio 1 d. – 2007 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Atliekant žalai įvertinti svarbių parametrų tyrimą, nagrinėti laikotarpio nuo 2003 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenys.

(9)

Šiuo reglamentu siekiama ištaisyti galutinio reglamento nuostatas, kurios GST priimtose ataskaitose pripažintos nenuosekliomis, ir suderinti galutinį reglamentą su GST rekomendacijomis ir sprendimais.

(10)

Šioje dalyje išdėstomos su toliau pateikiamomis ataskaitose išdėstytomis rekomendacijomis ir sprendimais susijusios persvarstytos pradinio tyrimo išvados, kad ES veikė nesilaikydama PPO antidempingo susitarimo 6.10 ir 9.2 straipsnių, kiek jie susiję su pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies taikymu pradiniame tvirtinimo detalių reglamente.

(11)

Kaip minėta galutinio reglamento 81 ir 84 konstatuojamosiose dalyse, visi penki atrinkti eksportuojantys gamintojai ir trys individualiai nagrinėti eksportuojantys gamintojai, kurie prašė taikyti individualų režimą (toliau – IR), atitiko visus IR taikymo reikalavimus pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį. Kaip nurodyta galutinio reglamento 62 ir 78 konstatuojamosiose dalyse, pradžioje atrinkti keturi eksportuojantys gamintojai ir viena bendrovė, kuriai taikytas individualus tyrimas, laikytos nebendradarbiaujančiomis bendrovėmis, nes jų pateikta informacija neatitiko tyrimo metu gautų įrodymų.

(12)

Atsižvelgiant į ataskaitose pateiktas rekomendacijas dėl pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies, Komisija pakvietė eksportuojančius Kinijos Liaudies Respublikos gamintojus pranešti apie save ir pateikti informaciją, reikalingą jų dabartinei padėčiai ištirti, jei šiuo metu jų eksportui į Europos Sąjungą taikomos antidempingo priemonės, taikomos tam tikroms Kinijos Liaudies Respublikos geležies ar plieno tvirtinimo detalėms; taip pat jei, jų nuomone, jiems nebuvo sudarytos sąlygos bendradarbiauti ir prašyti taikyti IR pradiniame tyrime dėl susijusios administracinės naštos arba todėl, kad, jų nuomone, jie neatitiko visų pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies kriterijų.

(13)

Komisija paragino šiuos gamintojus nurodyti, jei, jų nuomone, jiems nebuvo sudarytos sąlygos bendradarbiauti ir prašyti taikyti IR pradiniame tyrime dėl susijusios administracinės naštos arba todėl, kad, jų nuomone, jie neatitiko visų pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies kriterijų. Šios suinteresuotosios šalys paragintos pranešti apie save per 30 dienų po pranešimo apie inicijavimą paskelbimo ir pateikti tokią informaciją:

(14)

Kai kurie KLR eksportuojantys gamintojai išreiškė susirūpinimą dėl GST ataskaitų įgyvendinimo procedūros, išdėstytos pranešime apie inicijavimą. Jie ypač pabrėžė, kad, jų nuomone, paskelbti terminai yra per trumpi. Jų teigimu, eksportuojantiems gamintojams teko nepagrįsta administracinė našta, dėl kurios darytas atgrasantis poveikis ir kliudyta bendrovėms taikyti individualų režimą.

(15)

Šių eksportuojančių gamintojų išreikštas susirūpinimas pripažintas nepagrįstu. Komisijos nuomone, jos nustatytas terminas buvo pagrįstas atsižvelgiant į administracinę naštą ir nedidelį prašomos informacijos kiekį. Pranešime apie inicijavimą paaiškinta, kad eksportuojančio gamintojo esamos padėties peržiūra būtų svarstoma gavus paraišką, įskaitant tokią informaciją:

(16)

Vienintelis tikslas, kuriuo prašoma šios informacijos, buvo sudaryti Komisijai sąlygas nustatyti tuos eksportuojančius gamintojus, kurie galėjo bendradarbiauti ir prašyti taikyti IR pradiniame tyrime, bet, jų nuomone, jiems nebuvo sudarytos sąlygos. 30 dienų terminas laikytas tinkamu atsakyti į prašymą pateikti paprastą teiginį ir pagrindinius duomenis ir negalima laikyti, kad dėl to sudaryta neproporcinga administracinė našta. Kinijos prekybos rūmai ir Kinijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad prašydama 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytos informacijos Komisija nustatė sąlygas eksportuojantiems Kinijos gamintojams, nors IR turėtų būti automatiškai taikomas pagal PPO Antidempingo susitarimo 6.10 ir 9.3 straipsnius. Šis metodas prieštaravo GST ataskaitose pateiktoms rekomendacijoms ir šios šalys ragino Komisiją ex officio susisiekti su eksportuojančiais Kinijos gamintojais ir nurodyti, kad jiems bus taikomas IR. Šiuo atžvilgiu Komisija mano, kad paskelbdama pranešimą apie inicijavimą, kuris nusiųstas visiems žinomiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams, jų prekybos asociacijai ir nacionalinėms institucijoms, Komisija susisiekė su visais eksportuojančiais Kinijos gamintojais ir ragino juos pranešti apie save per 30 dienų, jei jie eksportavo pradinio tyrimo laikotarpiu ir nepranešė apie save atliekant pradinį tyrimą. Tai neturėtų būti laikoma sąlyga atrankos prasme, kaip kad nurodė minėtos šalys, o įrodymu, kad jos iš tiesų buvo susijusios su pradiniu tyrimu. Galiausiai pažymėtina, kad su eksportuotais gaminiais susijusios informacijos prašoma tam, kad būtų patikrinta, ar reikėtų pakeisti pradžioje atrinktas bendroves ir ar tai susiję su IR taikymu. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(17)

Iš 15 bendrovių, kurios pranešė apie save po pranešimo apie inicijavimą paskelbimo ir iki termino pabaigos pateikė prašymus:

(18)

Prašymus pateikusioms bendrovėms suteikta galimybė pateikti pastabas dėl joms pateiktos informacijos.

(19)

Nustatyta, kad eksportuojantis gamintojas, teigiantis, kad jis atitiko kriterijus ir prašė nagrinėti jo padėtį, atitiko pranešimo apie inicijavimą 1 punkte išdėstytus kriterijus. Šis eksportuojantis gamintojas taip pat prašė individualaus nagrinėjimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį, teigdamas, kad jeigu jam nebūtų kliudyta bendradarbiauti atliekant pradinį tyrimą, jis būtų kreipęsis dėl tokio režimo. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant pradinį tyrimą individualiai išnagrinėti visi tokį prašymą pateikę eksportuojantys gamintojai, sudarant vienodas sąlygas jo prašymas priimtas.

(20)

2012 m. birželio 6 d. paskelbtas pranešimas (6), kuriuo pranešama apie eksportuojančio gamintojo, Bulten Fasteners (Kinija) Co., Ltd (toliau – BFC), esamos padėties peržiūrą. Šio eksportuojančio gamintojo eksporto apimtis per TL sudarė mažiau nei 0,4 % bendro eksporto iš KLR per TL. Į tai atsižvelgdama Komisija manė, kad pradžioje atrinktų eksportuojančių bendrovių sąrašo keisti nebūtina. Eksportuojančiam KLR gamintojui ir jo susijusioms bendrovėms ES, kurios dalyvavo nagrinėjamojo produkto perpardavime per pradinį TL, nusiųstas klausimynas.

(21)

Komisija rinko ir tikrino visą, jos nuomone, dempingui nustatyti būtiną informaciją ir atliko tikrinamuosius vizitus šių susijusių bendrovių patalpose:

(22)

Komisija padarė išvadą, kad atsižvelgiant į GST ataskaitose pateiktas rekomendacijas dėl pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies, BFC turėtų būti taikomas IR.

(23)

Šioje dalyje išdėstomos persvarstytos pradinio tyrimo išvados, susijusios su toliau pateikiamomis ataskaitose išdėstytomis rekomendacijomis ir sprendimais, kad ES veikė nesilaikydama PPO antidempingo susitarimo 6.4, 6.2 ir 2.4 straipsnių, kiek tai susiję su tam tikru dempingo nustatymo aspekto taikymu pradiniame tvirtinimo detalių reglamente.

(24)

Atsižvelgiant į atvirą dialogą su kai kuriais eksportuojančiais Kinijos gamintojais ir Prekybos rūmais, šalims pateikta išsamesnės informacijos apie bendradarbiaujančio Indijos gamintojo parduodamo produkto savybes, kad būtų galima atsižvelgti į PPO GST rekomendacijas dėl PPO antidempingo susitarimo 6.4, 6.2 ir 2.4 straipsnių taikymo, kaip nurodyta 28–53 konstatuojamosiose dalyse. Ši informacija konkrečiai buvo susijusi su produkto savybėmis, kurios laikytos svarbiomis normaliajai vertei nustatyti ir kuriomis remtasi lyginant produktą su nagrinėjamuoju produktu, t. y. pardavimas Indijos vidaus rinkoje skirstytas į standartinio produkto pardavimą ir specialaus produkto pardavimą bei kiekvieno sandorio atveju nustatyta stiprumo klasė. Po to pagal kiekvieną stiprumo klasę apskaičiuota normalioji kilogramo vertė, kaip nurodyta produkto kontrolės numerių (toliau – PKN) lentelėje.

(25)

Atlikdama palyginimą Komisija daugiausia dėmesio skyrė dviem pagrindiniams aspektams, t. y. stiprumo klasei ir standartinėms bei specialioms tvirtinimo detalėms, kaip nurodyta galutinio reglamento 48–50 konstatuojamosiose dalyse. Specialių ir standartinių tvirtinimo detalių skyrimas pridėtas kaip papildomas palyginimo kriterijus atliekant tyrimą, o stiprumo klasė taikyta kaip kitas papildomas palyginimo kriterijus, kurį dauguma eksportuojančių Kinijos gamintojų nurodė atliekant pradinį tyrimą.

(26)

Kaip minėta galutinio reglamento 56 konstatuojamojoje dalyje, panašioje šalyje pagamintos standartinės tvirtinimo detalės gali būti lyginamos su atrinktų KLR gamintojų į ES eksportuojamomis tvirtinimo detalėmis, nes nustatyta, kad jų pagrindinės fizinės ir techninės savybės yra tokios pačios kaip ir iš KLR eksportuojamų produktų.

(27)

Normalioji vertė išreikšta kainomis EXW sąlygomis, koreguota atsižvelgiant į Indijos gamintojo atliktos kokybės kontrolės, kuri Kinijoje nebuvo taikoma, poveikį kainai. Todėl sudaryti du normaliosios vertės sąrašai, nurodant vertę Kinijos juaniais (CNY) už kilogramą pagal stiprumo klasę – standartinėms tvirtinimo detalėms ir specialioms tvirtinimo detalėms.

(28)

2012 m. gegužės 30 d. visoms suinteresuotosioms šalims atskleista papildoma informacija, susijusi su skirtingais produkto tipais, kuriais remtasi lyginant normaliąją vertę ir eksporto kainą. Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, išsamesnė informacija apie produkto savybes, kurios laikytos svarbiomis nustatant normaliąją vertę, pateikta visoms suinteresuotosioms šalims.

(29)

Pranešimo apie informacijos atskleidimą turinys buvo susijęs su normaliąja verte, kuri pagrįsta nagrinėjamojo produkto, kurį bendradarbiaujantis Indijos gamintojas parduoda vidaus rinkoje, kainomis. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, nustatoma pagal panašios šalies kainas arba apskaičiuotąją vertę. Du Indijos gamintojai sutiko bendradarbiauti ir pateikė klausimyno atsakymus. Klausimyno atsakymuose pateikti duomenys buvo patikrinti šių dviejų bendrovių patalpose. Tačiau tik viena iš šių dviejų bendrovių pateikė pakankamai išsamius duomenis, kuriais galima remtis nustatant normaliąją vertę.

(30)

Kaip nurodyta galutinio reglamento 90 konstatuojamojoje dalyje, „kai kurie importuotojai ir eksportuotojai suabejojo pastarojo Indijos gamintojo duomenų naudojimo tinkamumu remdamiesi tuo, kad i) šio gamintojo pagamintas ir Indijos vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo tariamai netipinis, palyginti su kiekiu, kuris buvo eksportuotas iš KLR į Bendriją, ir kad ii) šis Indijos gamintojas tariamai turėjo prekybos ryšių su vienu iš skundui pritarusių Bendrijos gamintojų. Šiuo atžvilgiu reikėtų pastebėti, kad i) Indijos gamintojo parduotas kiekis laikytas pakankamai tipiniu, kad būtų galima nustatyti patikimą normaliąją vertę, ir kad ii) dėl to, jog panašios šalies gamintojas turi ryšių su skundui pritarusiu Bendrijos gamintoju, panašios šalies pasirinkimas netampa nepagrįstas. Be to, pastebėta, kad minėti ryšiai užmegzti po TL. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir tai, kad kitų trečiųjų šalių gamintojai nebendradarbiavo, manyta, kad Indijos pasirinkimas panašia šalimi yra pagrįstas.“

(31)

Atsižvelgiant į konkurencijos sąlygas, Indijos rinkos atvirumą ir tai, kad bendradarbiaujančio Indijos gamintojo parduotų tipų produktai yra panašūs į eksportuojančių KLR gamintojų eksportuotų tipų produktus, padaryta išvada, kad Indija yra tinkama rinkos ekonomikos trečioji šalis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje.

(32)

Pranešime apie informacijos atskleidimą nurodyta, kad duomenys, susiję su pardavimu vidaus rinkoje, apėmė tiriamąjį laikotarpį, bet nenurodytas produkto kontrolės numeris (toliau – PKN). Tačiau Indijos gamintojas galėjo nurodyti parduotų tvirtinimo detalių stiprumo klasę ir tai, ar tvirtinimo detalės buvo standartinės, ar specialios, kaip apibrėžta galutiniame reglamente. Tyrimo pradžioje, kai buvo sudaromi PKN, nebuvo nustatytas poreikis atskirti standartines ir specialias tvirtinimo detales.

(33)

Tačiau Komisija pastebėjo, kad šis atskyrimas turėjo įtakos kainų palyginamumui ir todėl Indijos gamintojas gavo prašymą pateikti duomenis ir juos pateikė. Todėl Indijos pardavimas vidaus rinkoje buvo atskirtas į standartinio ir specialaus produkto pardavimą bei kiekvieno sandorio atveju nustatyta stiprumo klasė. Normalioji kilogramo vertė apskaičiuota pagal kiekvieną stiprumo klasę, kaip pradžioje nurodyta PKN lentelėje.

(34)

Kitos pradinio PKN savybės nebuvo taikomos ne tik dėl to, kad Indijos gamintojas negalėjo pateikti tokių išsamių duomenų, bet ir dėl šių priežasčių:

(35)

Todėl Komisija daugiausia dėmesio skyrė dviem svarbiausiems produktų skirtumams: stiprumo klasei ir standartinių bei specialių tvirtinimo detalių skirtumui, pagal kurį skiriami klientai ir kokybė.

(36)

Normalioji vertė išreikšta kainomis EXW sąlygomis, sumažinta atsižvelgiant į Indijos gamintojo atliktos kokybės kontrolės, kuri Kinijoje nebuvo taikoma, poveikį kainai. Todėl sudaryti du normaliosios vertės sąrašai, nurodant vertę Kinijos juaniais (CNY) už kilogramą pagal stiprumo klasę – standartinėms tvirtinimo detalėms ir specialioms tvirtinimo detalėms.

(37)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė, kad normalioji vertė negali būti atskleista, nes ji susijusi su konfidencialia vienintelio Indijos gamintojo kaina vidaus rinkoje. Tačiau suinteresuotosioms šalims pranešta, kad apskaičiuota 8.8 stiprumo klasės standartinės tvirtinimo detalės (pagal PKN lentelę – G), atitinkančios įprastai Kinijos gamintojų eksportuojamo tipo produktą, normalioji vertė buvo 9–12 CNY už kilogramą EXW sąlygomis.

(38)

Vienas importuotojas ir keturi eksportuojantys gamintojai teigė, kad šalims skirtas laikas pateikti pastabas dėl papildomos informacijos (10 dienų) buvo per trumpas. Tačiau, Komisijos nuomone, minėtas laikotarpis buvo tinkamas, atsižvelgiant į tai, kad pateikta informacija tik papildė galutiniame reglamente pasibaigus pradiniam tyrimui pateiktą informaciją. Todėl laikotarpis, skirtas šiai papildomai informacijai nagrinėti ir pateikti pastabas, laikytas tinkamu.

(39)

Kai kurios šalys teigė, kad Komisija nurodė, jog, išskyrus produktų, pagal kuriuos nustatyta normalioji vertė, stiprumo klasę, Komisija neturėjo jokios naujos informacijos, susijusios su kitomis fizinėmis savybėmis. Šis argumentas turėtų būti atmestas. Tame tyrimo etape Komisija tik papildomai paaiškino, kaip pradiniame tyrime nustatyta normalioji vertė. Svarbu pabrėžti, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai nurodė stiprumą kaip vieną iš susijusių savybių. Tačiau tai nereiškė, kad Komisija neturėjo jokios kitos informacijos apie kitas fizines savybes.

(40)

Tos pačios šalys teigė, kad klausymo metu Komisija nurodė, jog, kalbant apie galimą koregavimą, atliekamą siekiant palyginti eksporto kainas ir normaliąją vertę, pirmenybė būtų teikiama koregavimui pagal kainų tyrimą, o ne pagal sąnaudų tyrimą. Iš tiesų, Komisija paaiškino, jog, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį, palyginimas turėtų būti atliekamas tinkamai atsižvelgiant į skirtumus, turinčius įtakos kainų palyginamumui, o ne į sąnaudų skirtumus.

(41)

Vėliau šios šalys pakartojo savo teiginį, kad koreguojant reikėtų atsižvelgti į gamybos sąnaudų skirtumus, kaip antai žaliavų suvartojimo efektyvumo skirtumus; vielos ruošinių suvartojimo skirtumus; elektros energijos suvartojimo, pačių pagamintos elektros energijos, darbuotojų našumo, pagrįsto pelno lygio ir įrangos skirtumus. Kaip minėta, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalis yra susijusi su kaina, o ne su sąnaudomis. Šios šalys nepateikė jokių įrodymų, kad kainos skyrėsi dėl tariamų sąnaudų skirtumų. Su pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalimis, kaip antai Kinija, susijusiuose tyrimuose pasirenkama panaši šalis, siekiant išvengti ne rinkos ekonomikos šalių kainų ir sąnaudų, kurios nėra nustatytos rinkos sąlygomis, taikymo. Todėl, siekiant nustatyti normaliąją vertę taikomos pakaitinės veikiančios rinkos ekonomikos šalių gamintojų sąnaudos ir kainos. Todėl šie teiginiai dėl koregavimo atsižvelgiant į skirtingas gamybos sąnaudas atmetami.

(42)

Šios šalys toliau teigė, kad 2012 m. gegužės 30 d. pateikta papildoma informacija dėl Indijos gamintojo parduodamo produkto savybių buvo neišsami, nes tariamai trūko informacijos šiais klausimais: su tvirtinimo detalės tipu susijusių skirtumų; padengimo ir chromavimo; skersmens ir ilgio; atsekamumo; ISO 9000; brokuotų produktų dalies; kitų aspektų, susijusių su patvarumu, lenkimu, stiprumu, atsparumu poveikiui ir kitais trinties koeficientais. Šalys prašė paaiškinti, kodėl laikyta, kad kitos pradinio PKN savybės laikytos nesusijusiomis. Šie klausimai buvo paaiškinti dviejuose informacijos atskleidimo pranešimuose – išsiųstame liepos 5 d. ir įtrauktame į 2012 m. liepos 11 d. duomenų rinkinį, skirtą suinteresuotosioms šalims susipažinti.

(43)

Gavus 42 konstatuojamojoje dalyje minėtą šalių prašymą pateikti daugiau informacijos, 2012 m. liepos 5 d. visoms suinteresuotosioms šalims nusiųstas antras pranešimas apie informacijos atskleidimą. Šiame pranešime pateikta tokia papildoma informacija:

(44)

Kai kurios šalys paprašė papildomos informacijos apie normaliosios vertės kainų lygį. Kaip nurodyta 82 konstatuojamojoje dalyje, kainų lygio nebuvo galima atskleisti suinteresuotosioms šalims, nes tai konfidenciali informacija, susijusi su vienintelio panašios šalies gamintojo kainomis. Tačiau nekonfidenciali standartinių tvirtinimo detalių normaliosios vertės pagal stiprumo klases versija 2012 m. liepos 5 d. atskleista tiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams, kurie paprašė tokios išsamesnės informacijos, bei pateikta suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtame dokumentų rinkinyje. Šiame pranešime Komisija pateikė lentelę, kurioje nurodyti pagal stiprumo klases apskaičiuoti Indijos vidaus rinkoje vienintelio bendradarbiaujančio Indijos gamintojo nepriklausomiems pirkėjams parduodamų standartinių tvirtinimo detalių normaliosios vertės kainų lygių intervalai.

(45)

Kai kurios šalys taip pat teigė, kad Komisija per 2012 m. birželio 26 d. surengtą klausymą joms pranešė, kad Indijos vidaus rinkoje pagal pradiniame tyrime taikytą PKN lentelę buvo parduodami dviejų tipų dangos – A ir B – produktai. Šis teiginys nepagrįstas. Komisija minėtoms šalims pranešė, kad tame peržiūros etape ji nagrinėjo Indijos gamintojo standartinėms tvirtinimo detalėms taikytos dangos tipus. Vėlesniame klausyme, surengtame 2012 m. liepos 3 d., ir 2012 m. liepos 11 d. suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtame dokumentų rinkinyje pateiktame informaciniame pranešime visoms šalims pranešta, kad Indijos gamintojas standartinėms tvirtinimo detalėms taikė A tipo dangą.

(46)

Per 2012 m. liepos 11 d. surengtą klausymą tos pačios šalys paprašė Komisijos paaiškinti, kaip buvo atskirtos Indijos gamintojo specialių ir standartinių tvirtinimo detalių normaliosios vertės. Komisija nurodžiusi, kad tai atlikta pagal klientų pavadinimus. Tačiau, kaip nurodyta Prekybos GD bylas nagrinėjančio pareigūno protokole, Komisija prieš pasibaigiant klausymui nurodė, kad ji turės išsiaiškinti šį klausimą, ir ji tai atliko vėlesniame 2012 m. liepos 13 d. informaciniame pranešime, kuris nusiųstas klausyme dalyvavusioms šalims ir įtrauktas į nekonfidencialių dokumentų rinkinį, skirtą suinteresuotosioms šalims susipažinti. Todėl minėtų šalių teiginys, kad Komisija nurodė, jog „specialių ir standartinių tvirtinimo detalių normalioji vertė atskirta, inter alia, pagal klientų pavadinimus“, yra neišsamus, nes, kaip minėta, šiuo klausimu pateikta daugiau informacijos.

(47)

Kalbant apie standartinių ir specialiųjų tvirtinimo detalių skirtumus, 2012 m. liepos 13 d. Komisijos pranešime paaiškinta, kad „negalima atmesti, kad automobilių pramonė tam tikrais tikslais taip pat naudoja standartines tvirtinimo detales“. Kai kurios šalys teigė, kad Komisija laikiusi, jog automobilių tvirtinimo detalės taip pat gali būti laikomos standartinėmis. Šis teiginys nepagrįstas. Kaip aiškiai nurodyta pranešime, Komisijos teiginys pateiktas neturint Indijos gamintojo klientų sąrašo. Tačiau, kaip nustatyta pradiniame tyrime ir vėliau paaiškinta 2.7 dalyje, dėl kokybės ir komercinių priežasčių, automobilių gamintojai visuomet užsako tvirtinimo detales, kurios kuriamos specialiai pagal pramonei taikomus ISO reikalavimus. Todėl remiantis informacija, pateikta Indijos automobilių gamintojų svetainėse, visas tvirtinimo detales, skirtas automobilių sektoriui, tvirtinimo detalių gamintojai, įskaitant Indiją, laiko specialiais produktais. Vienas Indijos gamintojas visas detales, pagamintas pagal specialų užsakymą, aiškiai apibrėžė kaip specialias tvirtinimo detales, todėl Komisija laiko, kad automobilių pramonei skirtos standartinės tvirtinimo detalės nebuvo įtrauktos į standartinių detalių sąrašą, pateiktą atliekant pradinį tyrimą.

(48)

Kinijos prekybos rūmai ir eksportuojantis Kinijos gamintojas išdėstė panašius teiginius, susijusius su galimu tvirtinimo detalių, skirtų automobilių pramonei, įtraukimu į normaliąją vertę bei teigė, kad automobilių pramonei skirtoms tvirtinimo detalėms, kurios nebuvo pagamintos pagal specialų užsakymą, vis tiek taikoma speciali kokybės kontrolė arba laikomasi atsekamumo reikalavimų, todėl jos pabrangsta ir įprastai turėtų būti laikomos specialiomis tvirtinimo detalėmis. Jie teigė, kad Komisijos išvados, kuriose nurodyta, kad tvirtinimo detalės, naudotos aukštos kokybės įrenginiams, bet pagamintos ne pagal užsakovo brėžinius, vis tiek laikytos specialiomis tvirtinimo detalėmis, buvo nepagrįstos ir todėl Komisija veikė nesilaikydama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies ir pažeidė teisingo palyginimo principą. Be to, jų nuomone, Indijos gamintojo atliktu atskyrimu pagrįstos Komisijos išvados nebuvo patikrintos surengiant tikrinamąjį vizitą vietoje. Į tai atsižvelgdami jie prašė Komisijos peržiūrėti standartinių ir specialių tvirtinimo detalių atskyrimą ir, jei tai neįmanoma, taikyti skirtingą normaliosios vertės duomenų rinkinį.

(49)

Komisijos standartinių ir specialių tvirtinimo detalių atskyrimo pagrindimas jau išdėstytas 47 konstatuojamojoje dalyje. Dėl teiginio apie nesurengtą tikrinamąjį vizitą vietoje siekiant patikrinti Indijos gamintojo atliktą atskyrimą, Komisija patikrino pardavimo sąrašus atlikdama keletą patikrinimo vietoje tyrimų (t. y. išsamiai patikrino atrinktus pardavimo sandorius, įtrauktus į pardavimo sąrašus, kad patikrintų jų tikslumą) ir keletą įprastų patikrinimo tyrimų. Be to, tolesnis Indijos gamintojo pateikto pardavimo sąrašo atskyrimas patikrintas pagal vidutinį atskirų produktų kainų lygį, kaip paaiškinta minėtame pranešime. Todėl teiginys, kad Komisija rėmėsi tokiais duomenimis, kokius juos pateikė Indijos gamintojas, yra nepagrįstas.

(50)

Be to, kriterijai, kuriuos Indijos gamintojas taikė specialioms tvirtinimo detalėms nustatyti, t. y. pagal užsakovų brėžinius, kaip minėta 47 konstatuojamojoje dalyje, yra pakankamas duomenų patikimumo garantas. Pradiniame tyrime Komisija jau koregavo normaliąją vertę atsižvelgdama į Indijos gamintojo taikytos kokybės kontrolės, kurios atrinkti Kinijos gamintojai netaikė, etapus. Šiomis aplinkybėmis Komisija nemano, kad reikėtų taikyti kitą normaliosios vertės duomenų rinkinį, kaip siūlė suinteresuotosios šalys. Galiausiai, kaip minėta galutinio reglamento 89 konstatuojamojoje dalyje, nepaisant Komisijos pastangų, nė vienas kitų galimų panašių šalių gamintojas nepasisiūlė bendradarbiauti atliekant tyrimą.

(51)

Dėl Indijos kaip panašios šalies gamintojo pasirinkimo nustatant normaliąją vertę, Europos platintojų asociacija (EFDA) teigė, kad toks metodas buvo netinkamas atsižvelgiant į gamintojo produktų asortimentą, gamybos apimtį, užsakovų tipą, platinimo metodą ir rinkos padėtį, kurių nebuvo galima palyginti su eksportuojančio Kinijos gamintojo parametrais. Be to, ji teigė, kad Kinijos kainos buvo žemos, nes atspindėjo didelės apimties standartinių produktų gamybos pranašumus, nes gamintojai specializuojasi ir veikia efektyviai. Be to, ji prašė išsamesnės informacijos apie Indijos gamintojo standartinių tvirtinimo detalių kainas ir gamybos apimtį. Galiausiai, EFDA pateikė Eurostato duomenis, pagrindžiančius jos teiginius, kad palyginus KLR ir Indijos eksporto kainas pagal du konkrečius KN kodus paaiškėtų, kad šių produktų Indijos eksportas sudarė mažiau nei 4 % KLR eksporto ir kad Indija nebuvo patikima šių produktų eksportuotoja į eksporto rinkas.

(52)

Dėl Indijos kaip panašios šalies gamintojo pasirinkimo tinkamumo, tai aptariama 49 konstatuojamojoje dalyje. Dėl bendro teiginio, kad Kinijos eksporto kainos atspindėjo didelės apimties gamybos pranašumus, šie teiginiai nebuvo pagrįsti arba reikšmingai įvertinti, kad būtų galima pagrįsti peržiūros etape atliekamą tyrimą. Dėl prašymo pateikti papildomos informacijos, susijusios su Indijos gamintojo duomenimis, pateikiama nuoroda į 82 konstatuojamąją dalį dėl konfidencialumo. Dėl teiginio, kad per TL ir po TL eksportas iš Indijos buvo nepalyginamas su eksportu iš KLR, pagal pagrindinį reglamentą normaliajai vertei nustatyti tinkamomis laikytos Indijos vidaus rinkos kainos, o ne Indijos eksporto kainos. Todėl šie EFDA teiginiai buvo nepagrįsti.

(53)

Dėl dangos, kurią taikė Indijos gamintojas, Kinijos prekybos rūmai ir eksportuojantis Kinijos gamintojas išreiškė abejones ir prašė Komisijos paaiškinti, kaip konfidencialioje informacijoje įrodyta, kad Indijos gamintojas savo vidaus rinkoje pardavė tik elektrolizės būdu padengtas tvirtinimo detales. Atliekant tikrinamąjį vizitą Indijos gamintojas pateikė įrodymų, pagal kuriuos Komisija galėjo padaryti išvadą, kad vidaus rinkoje parduodamos standartinės tvirtinimo detalės buvo padengtos elektrolizės būdu ir pagal pradinį PKN atitiko A dangos tipą. Tokiomis aplinkybėmis Komisija laiko, kad dokumentų rinkinyje pateikti įrodymai yra pakankami, kad būtų galima padaryti išvadą, kad vidaus rinkoje parduotos standartinės tvirtinimo detalės buvo padengtos elektrolizės būdu. Šiuo atžvilgiu, kaip nurodyta 81 konstatuojamojoje dalyje, atliktas koregavimas atsižvelgiant į chromo dangą.

(54)

Kai kurie eksportuojantys gamintojai prašė išsamesnio paaiškinimo ir informacijos, kad galėtų prašyti koreguoti pradiniame tyrime nustatytus jų dempingo skirtumus, atsižvelgiant į šiuos aspektus:

(55)

Dėl a punkto, kaip minėta 2012 m. gegužės 30 d. pateiktame informaciniame pranešime, bendradarbiaujančio Indijos gamintojo parduodamų tvirtinimo detalių stiprumo klasė buvo stiprumo rodiklis, įtrauktas į PKN, naudotą visoms šalims nusiųstame klausimyne. Stiprumo klasė nustatyta taikant tą patį susijusį PKN aspektą, kurį Indijos gamintojas taikė pardavimo sąrašuose, patikrintuose surengus tikrinamąjį vizitą vietoje.

(56)

Specialių ir standartinių tvirtinimo detalių skirtumas paaiškintas galutinio reglamento 54 konstatuojamojoje dalyje. Specialiosios tvirtinimo detalės gaminamos pagal užsakovo brėžinius. Standartinės tvirtinimo detalės gaminamos atsargoms ir ne pagal konkretaus užsakovo brėžinius. Bendradarbiaujančio Indijos gamintojo gaminamų standartinių ir specialių tvirtinimo detalių atskyrimo svarba buvo visiškai pripažinta ir, kaip minėta galutinio reglamento 51 ir 54 konstatuojamosiose dalyse, atrinktų eksportuojančių Kinijos gamintojų eksporto kaina ir normalioji vertė palygintos pagal standartines tvirtinimo detales.

(57)

Kalbant apie b punkte išvardytus klausimus, dėl konfidencialumo priežasčių negalima atskleisti tikslių Indijos gamintojų parduotų sraigtų ir varžtų modelių tipų. Tačiau, kaip minėta, palyginta pagal tos pačios kategorijos standartinių arba specialių detalių svorį ir pagal tą pačią PKN nurodytą stiprumo klasę.

(58)

Dėl b punkte nurodytų klausimų, kelios suinteresuotosios šalys taip pat praprašė daugiau informacijos apie dangą. Pradinio tyrimo duomenys išsamiau išnagrinėti ir nustatyta, kad Indijos vidaus rinkoje parduodamas standartinis produktas buvo padengtas įprasta danga, t. y. elektrolizės būdu padengta danga. Ši informacija pateikta klausymuose, kurių prašė suinteresuotosios šalys; ji atskleista suinteresuotosioms šalims, prašiusioms šios informacijoms, ir taip pat pateikta dokumentų rinkinyje, skirtame suinteresuotosioms šalims susipažinti.

(59)

Du atrinkti eksportuojantys gamintojai prašė daugiau informacijos dėl koregavimo atsižvelgiant į padengimą chromu. Bendradarbiaujančio Indijos gamintojo pateikti pardavimo duomenys išnagrinėti išsamiau ir, atsižvelgiant į chromo dangą, normalioji vertė koreguota, kaip paaiškinta 81 konstatuojamojoje dalyje. Tie patys du eksportuojantys gamintojai paprašė išsamesnio paaiškinimo, kaip nustatytas bendradarbiaujančio Indijos gamintojo pardavimo vidaus rinkoje pelningumas; ar gamybos sąnaudos nurodytos pagal PKN ar taikytos vidutinės sąnaudos; ar skaičiuojant normaliąją vertę įtrauktas pardavimas susijusioms bendrovėms.

(60)

Visa susijusi informacija apie normaliąją vertę nurodyta galutinio reglamento 94 konstatuojamojoje dalyje. Taip pat nurodyta, kad taikytas tik nesusijusių bendrovių pardavimas vidaus rinkoje.

(61)

Šie du eksportuojantys gamintojai vėliau teigė, kad jie labai abejojo, ar teisingai nustatytas pelningumas ir tipiškumas. Konkrečiau, kalbant apie tipiškumo nustatymą, šie eksportuojantys gamintojai abejojo, ar Indijos gamintojo vidaus pardavimas pagal peržiūrėtas produktų grupes viršijo 5 % jų pardavimo eksportui. Dėl tipiškumo nustatymo, nustatyta, kad tais atvejais, kai tam tikro tipo produkto pardavimas sudarė mažiau nei 5 %, pardavimas vidaus rinkoje vis tiek buvo pakankamo masto, kad būtų galima tinkamai palyginti. Dėl pelningumo nustatymo, patvirtinta, kad tai atlikta pagal kiekvieno tipo produktą.

(62)

Dėl c punkte nurodytų klausimų, t. y. kodėl išsamus PKN netaikytas normaliajai vertei ir eksporto kainai palyginti, atliekant tyrimą paaiškėjo, kad išsamus PKN nebūtų patikimas rodiklis. Visų pirma, nei Kinijos, nei Indijos valdžios institucijos neskiria 10 KN kodų, kurie taikomi nagrinėjamajam produktui apibrėžti, kaip tai atlieka ES institucijos. Antra, kaip paaiškinta pagrindinio reglamento 48 konstatuojamojoje dalyje, kai kurios šalys teigė, kad eksportuojančių Kinijos gamintojų pagamintos tvirtinimo detalės buvo standartinis produktas (dažniausiai 4.8–8.8 atsparumo klasės), nepasižymintis specialiomis su žaliava, atsparumu ir padengimu susijusiomis savybėmis ar su sertifikavimo ir (arba) saugos apsektais susijusiomis savybėmis; jis skirtas žemesnės klasės įrenginiams (neprofesionaliam naudojimui ir bendram platinimui), o ne aukštos kokybės įrenginiams; jis neatitiko konkrečių galutinių naudotojų, kaip antai automobilių, chemijos ar erdvėlaivių pramonės, griežtų reikalavimų.

(63)

Dėl d punkte išvardytų klausimų, „atsekamumo“ aspektai, ISO standartas 9000, brokuotų produktų dalis ir kiti kriterijai, kaip antai patvarumas, lenkimo atsparumas, poveikio stiprumas, trinties koeficientas, kuriuos nurodė kitu du eksportuojantys gamintojai, negalėjo būti taikomi, nes susijusios bendrovės neįrodė, kad šie aspektai turi įtakos normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginamumui.

(64)

Trūkstant konkrečios informacijos, susijusios su palyginamumo trūkumu, kaip teigė pradinio tyrimo suinteresuotosios šalys teikdamos rekomendacijas, ir atsižvelgiant į išsamesnės informacijos, susijusios su kitomis techninėmis savybėmis, kaip antai danga, trūkumą, pradiniame tyrime padaryta išvada, kad pagrindiniai veiksniai ir pačių suinteresuotųjų šalių pabrėžti standartinių ir specializuotų produktų bei stiprumo klasių skirtumai buvo pakankamas pagrindas normaliajai vertei ir eksporto kainai palyginti.

(65)

2012 m. liepos 11 d. Komisija išsamiau atskleidė normaliosios vertės perklasifikavimą, kaip aprašyta pirmiau, ir siūlomą dempingo skirtumų perskaičiavimą pagal minėtą pagrindą bei prašė teikti pastabas.

(66)

Kaip minėta 32 konstatuojamojoje dalyje, Indijos gamintojas pradiniame atsakyme pateikė pardavimo vidaus rinkoje sąrašus (toliau – PVRS) nenurodydamas PKN. Vienintelis kiekvieno sandorio atskyrimo požymis buvo prekės kodas, tai yra kiekvieno produkto vidaus naudojimui skirtas kodas, ir produkto aprašas eilute, pvz.:

M8X1,25X16 FLANGE SCREW

(67)

Kaip paaiškinta galutinio reglamento 48–57 konstatuojamosiose dalyse, Indijos bendrovė pateikė vidaus pardavimo skirstymą į standartines ir specialias tvirtinimo detales taikydama 77 konstatuojamojoje dalyje nurodytą metodą. Todėl PVRS pateiktas dviem dalimis – standartinio produkto PVRS ir specialaus produkto PVRS. Parduoti produktai, kurie negali būti laikomi standartiniais arba specialiais, skaičiuojant normaliąją vertę neįtraukti.

(68)

Atliekant tyrimą taip pat paaiškėjo, kad normaliajai vertei nustatyti reikalinga tvirtinimo detalių stiprumo klasė. Indijos bendrovė kiekvienoje standartinio produkto PVRS ir specialaus produkto PVRS eilutėje nurodė stiprumo klasę; ji pateikta stulpelyje „klasė“ nurodant stiprumo klasę, pvz.:

(69)

Pradinė normalioji vertė apskaičiuota šiuo pagrindu, skirstant į standartinį ir specialų produktą bei stiprumo klasę, kaip nurodyta 2012 m. gegužės 30 d. pirmą kartą atskleidus įgyvendinimo peržiūros informaciją.

(70)

Kaip minėta 54 konstatuojamojoje dalyje, kai kurie eksportuojantys gamintojai prašė išsamesnio paaiškinimo nurodydami trūkstamą palyginamumą pagal dangą, skersmenį ir tvirtinimo detalės ilgį, bei teigė, kad tai gali turėti poveikio pradžioje apskaičiuotos normaliosios vertės lygiui.

(71)

Trūkstant PKN, kiekvieno sandorio aprašymo eilutė (sugrupavus sandorius pagal tokį patį apibūdinimą) išnagrinėta pagal parduotos tvirtinimo detalės skersmenį ir ilgį. Pateiktame pavyzdyje M8 yra skersmuo, 16 – ilgis. Todėl šiuo atveju aprašomo sraigto skersmuo 8 mm, ilgis – 16 mm. 1,25 yra sriegio žingsnis; šis parametras netaikytas nagrinėjamam produktui klasifikuoti.

(72)

Eksportuojančių Kinijos gamintojų naudotame PKN šie duomenys pateikiami šiek tiek kitaip. Minėto sraigto skersmuo ir ilgis būtų nurodyti 080016.

(73)

Siekdama užtikrinti normaliosios vertės ir eksporto kainos atitiktį, Komisija suskirstė skersmenį ir ilgį į tris vienodus intervalus, kaip nurodyta 2012 m. liepos 5 d. antrame informacijos atskleidimo rašte:

(74)

Nedidelė dalis Indijos gamintojo parduotų produktų neatitiko šių intervalų ir skaičiuojant normaliąją vertę į juos neatsižvelgta. Taigi minėtas sraigtas būtų aprašytas pagal peržiūrėtą PKN: „GSS“ = stiprumo klasė 8.8; mažas skersmuo; mažas ilgis.

(75)

Pagal pateiktą pavyzdį matyti, kad produkto aprašymo eilutėje nėra duomenų apie Indijos vidaus rinkos gamintojo naudotą dangą. Todėl tyrimo dokumentų rinkinyje patikrinta informacija apie dangą, kurią Indijos gamintojas galimai taikė vidaus rinkoje parduotoms standartinėms tvirtinimo detalėms. Pagal dokumentų rinkinio konfidencialius duomenis, patikrintus surengus vizitą Indijos gamintojo patalpose, nustatyta, kad vidaus rinkoje parduodamoms standartinėms tvirtinimo detalėms taikytas dengimas elektrolizės metodu (A tipas pagal PKN) ir apie tai 2012 m. liepos 5 d. pranešta visoms šalims.

(76)

Su šiuo atskleidimu susijusias pastabas pateikė keli eksportuojantys gamintojai. Šių eksportuojančių gamintojų prašymu surengtas klausymas, kuriam pirmininkavo Prekybos GD bylas nagrinėjantis pareigūnas, ir buvo tęsiamas dialogas su Komisija bei aptarti šalims rūpimi klausimai. Eksportuojantys gamintojai kėlė šiuos klausimus:

(77)

Dėl a punkto, Indijos gamintojas standartinio ir specialaus produkto pardavimą vidaus rinkoje skiria darydamas prielaidą, kad visos pagal užsakovo brėžinius pagamintos tvirtinimo detalės buvo specialios, o kitos parduodamos tvirtinimo detalės yra standartinės, t. y. nepagamintos pagal jokius specialius ar užsakovo brėžinius.

(78)

Dėl b punkto, kaip nurodyta prie dokumentų rinkinio pateiktame 2012 m. liepos 13 d. pranešime, nusiųstame minėtoms suinteresuotosioms šalims po liepos 11 d. surengto klausymo, Komisija patvirtino, kad trūkstant užsakovų pavadinimų, kaip nurodyta pirmiau, Komisija remsis 47 konstatuojamąja dalimi. Be to, Komisija pastebėjo, kad Europos tvirtinimo detalių produktų asociacijos teigimu „Europoje, jei užsakovas (ypač automobilių pramonės sektoriuje) užsako pagaminti tvirtinimo detalės produktą pagal brėžinį, bet visiškai atitinkantį tarptautinius standartus (ISO, EN, DIN, AFNOR, UNI), bet kokiu atveju tokį produktą tvirtinimo detalių gamintojas laiko specialiu produktu ir atitinkamai nurodo, pagal bendrovės vidaus klasifikavimo taisykles, kad toks produktas yra specialus <…> Tokį „modus operandi“ taiko viso pasaulio tvirtinimo detalių gamintojai, įskaitant Indiją“. Todėl Komisija įsitikinusi, kad automobilių pramonei skirtos standartinės tvirtinimo detalės nebuvo įtrauktos į pradinio tyrimo išvadose pateiktą standartinių tvirtinimo detalių sąrašą. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(79)

Dėl c punkto, surengus klausymą eksportuojantys gamintojai teiravosi dėl koregavimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 punkto b dalį, atsižvelgiant į muitą, taikomą į Indiją importuojamiems vielos ruošiniams, kurie įtraukti skaičiuojat normaliąją vertę, bet neįtraukti skaičiuojant eksporto iš Kinijos kainą. Pradinio tyrimo metu atrinktos Kinijos bendrovės įsigijo Kinijoje pagamintų vielos ruošinių.

(80)

Indijos gamintojo importuotai žaliavai taikytas bazinis muitas (5 % apmokestinamos vertės) ir muitui taikomas švietimo mokestis (3 % pagrindinio muito vertės ir kompensacinio muito suma). Tačiau, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies b punktą, toks netiesioginių mokesčių koregavimas galimas, jei importo mokesčiai, taikomi panašiam produktui ir į jo sudėtį fiziškai įtrauktai žaliavai, skirtiems vartoti vidaus rinkoje, nebūtų renkami arba būtų kompensuojami eksportuojant panašų produktą į Europos Sąjungą. Nesant teiginio ir įrodymų, kad pirmiau minėtų į ES eksportuojančių gamintojų eksportui būtų nerenkami arba kompensuojami žaliavų (vielos ruošinių) importo muitai, teiginys turi būti atmestas. Be to, įprastai toks koregavimas neįmanomas, kuomet, kaip ir šioje peržiūroje, nagrinėjamasis eksportuojantis gamintojas visas žaliavas gauna vidaus rinkoje, todėl jam importo mokesčiai netaikomi.

(81)

Dėl d punkto, pagal pradinio tyrimo dokumentų rinkinyje pateiktus įrodymus nustatyta, kad Indijos vidaus rinkoje parduodamų standartinių tvirtinimo detalių standartinės dangos sudėtyje buvo chromo Cr3, todėl tai atitiko PKN apibrėžtį, kad dangai nenaudotas Chromas VI. Todėl dempingo skirtumai perskaičiuoti pagal eksportuoto brangiausio tipo chromo dangą, nekoreguojant eksporto kainos. Du eksportuojantys gamintojai teigė, kad informacija apie dangą buvo susijusi su esama padėtimi, o ne su TL padėtimi. Tai netiesa. Pradinio tyrimo metu atlikus patikrinimą Indijoje gauta įrodymų, pagrindžiančių, kad visos per pradinį TL vidaus rinkoje parduotos standartinės tvirtinimo detalės buvo dengtos elektrolizės būdu.

(82)

Dėl e punkto, patvirtinta, kad dempingo skirtumai apskaičiuoti remiantis tuo, kad jei nebuvo atitinkamo pardavimo vidaus rinkoje, skaičiuojant dempingą eksporto sandoris neįtraukiamas. Kai kurios šalys teigė, kad nebuvo pagrindo neįtraukti tam tikrų eksporto sandorių skaičiuojant dempingo skirtumą. Tačiau kiekvienam atrinktam eksportuojančiam Kinijos gamintojui nustatytas vidaus rinkos pardavimas ir atitinkamas eksporto pardavimas, taigi buvo galima tinkamai palyginti skirtingų šalių atliktus pardavimus.

(83)

Dėl f punkto, Kinijos prekybos rūmai ir Kinijos eksportuotojas teigė, kad Indijos gamintojas nenurodė tinkamos priežasties, dėl kurios Komisija negalėtų atskleisti konkrečios informacijos, susijusios su jo vidaus pardavimų produktų kodais. Komisija, laikydamasi konfidencialumo taisyklių, nurodė visą įmanomą informaciją pateikdama keletą su dokumentų rinkiniu susijusių pranešimų ir informacinį pranešimą, pateiktą visoms suinteresuotosioms šalims, bei Kinijos prekybos rūmams ir visiems to prašiusiems Kinijos eksportuotojams surengtame klausyme. Dėl prašymo atskleisti Indijos gamintojo produktų kodus, atskleidus šią informaciją kitos šalys galėtų pakankamai tiksliai nustatyti Indijos gamintojo vidaus kainas; to reikėtų vengti siekiant apsaugoti konfidencialią verslo informaciją. Neužtikrinus informacijos konfidencialumo Komisija galėtų sulaukti tvirtinimų dėl žalos ir tai atgrasytų savanoriškai bendradarbiaujančias panašių šalių bendroves. Todėl šis prašymas atmestas.

(84)

Atsižvelgiant į eksportuojančių Kinijos gamintojų šioje peržiūroje pateiktas pastabas dėl produkto tipo apibrėžimo skaičiuojant Indijos normaliąją vertę, pagal kurias teigta, kad tvirtinimo detalės turėtų būti skiriamos ne tik į standartines ir specialias bei pagal stiprumo klasę, bet ir pagal skersmenį, ilgį ir dangą, bei atsižvelgiant į klausymus ir vėliau vykusį dialogą dalyvaujant bylas nagrinėjančiam pareigūnui, bendradarbiaujančio Indijos gamintojo duomenys išnagrinėti iš naujo.

(85)

Iš naujo išnagrinėjus duomenis Komisija galėjo nustatyti Indijos vidaus rinkoje parduodamų tvirtinimo detalių skersmenį ir ilgį. Kad būtų galima tinkamai palyginti šias tvirtinimo detales su eksportuotomis iš KLR, nustatyti skersmens ir ilgio intervalai ir apskaičiuota kiekvieno intervalo normalioji vertė. Tai buvo išsamiai paaiškinta 2012 m. liepos 5 d. ir liepos 11 d. informaciniuose pranešimuose, su kuriais galėjo susipažinti visos suinteresuotosios šalys. Suskirsčius į intervalus pagal pagrindinio Indijos gamintojo parduodamo produkto matmenis buvo galima atlikti tinkamą palyginimą su Kinijos bendrovių eksportu, kaip prašė suinteresuotosios bendrovės. Vėliau du eksportuojantys gamintojai teigė, kad jie neturėjo visos informacijos, tvirtindami, kad klasifikavimas buvo neaiškus bei netinkamas ir todėl nebuvo pakankamai informacijos kreiptis dėl koregavimo pagal fizinius skirtumus. Tačiau be šių bendro pobūdžio teiginių šie du eksportuojantys gamintojai nepateikė jokių kitų tinkamų pasiūlymų ar įrodymų. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(86)

EFDA teigė, kad skersmens ir ilgio parametrų taikymas neatitiko tikrovės ir pasiūlė kitą dviem kriterijais pagrįstą metodą, kad, jų nuomone, būtų galima išvengti tam tikrų produktų neįtraukimo, bet šio metodo nepagrindė. Klasifikuojant Komisijos pasiūlytu metodu įtraukiami visų tipų produktai (taikoma visokio skersmens ir galimo ilgio kombinacijoms) todėl šis teiginys išsamiau nenagrinėtas.

(87)

Nustatyta, kad visos parduotos standartinės tvirtinimo detalės buvo padengtos elektrolizės būdu, taigi normalioji vertė apskaičiuota pagal dangą, atitinkančią PKN kodą A. Tais atvejais, kai eksportuojantis Kinijos gamintojas neeksportavo tvirtinimo detalių padengtų A danga, taikyta panašiausia danga nekoreguojant eksporto kainos.

(88)

Stiprumo klasės duomenys ir standartinių bei specialių tvirtinimo detalių atskyrimas nebuvo keičiami.

(89)

Du eksportuojantys gamintojai prašė Prekybos GD bylas nagrinėjančio pareigūno išnagrinėti konfidencialius Indijos panašaus gamintojo duomenis ir pateikti garantijas dėl jo pardavimo vidaus rinkoje duomenų konfidencialumo, taip pat dėl standartinių tvirtinimo detalių dangos klausimo, chromo naudojimo dangai ir dėl informacijos, susijusios su standartinių tvirtinimo detalių ilgiu ir skersmeniu, atskyrimo. Bylas nagrinėjantis pareigūnas, išnagrinėjęs Indijos panašaus produkto gamintojo konfidencialius duomenis, išsamiai atsakė į dviejų eksportuojančių gamintojų pateiktus klausimus. Bylas nagrinėjančio pareigūno ataskaita pateikta duomenų rinkinyje, skirtame suinteresuotosioms šalims susipažinti.

(90)

Nepaisydamos pirmiau minėtos papildomos informacijos, paaiškinimų, klausymų ir vykusio dialogo, kai kurios šalys toliau teigė, kad joms trūko informacijos, kuria remdamosi jos galėtų kreiptis dėl koregavimo teisingam palyginimui užtikrinti. Komisija šalims pateikė išsamios informacijos apie produktų grupes, pagal kurias nustatyta normalioji vertė, kaip reikalauja apeliacinis komitetas (7). Be to, pratęstu laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 30 d. iki 2012 m. liepos 19 d. Komisija pateikė informacijos ir atsakė į visus šalių pateiktus klausimus. Taip pat visoms šalims suteiktas papildomas 20 dienų laikotarpis pateikti pastabas dėl galutinio faktų atskleidimo.

(91)

Tos pačios šalys teigė, kad priešingai nei teigta apeliacinio komiteto ataskaitoje, Komisija be tinkamo pagrindo atsisakė atskleisti informaciją apie specialius Indijos gamintojo produktus, pagal kuriuos nustatyta normalioji vertė. Antidempingo susitarimo 6.5 straipsnyje nurodyta, kad konfidencialią arba konfidencialiu pagrindu pateikiamą informaciją nagrinėjančios institucijos tvarko atitinkamai. Šiuo atveju Indijos gamintojo pateikta informacija apie vidaus rinkoje parduotų produktų tipus pateikta konfidencialiai ir bendrovė atnaujino savo prašymą Komisijai dėl konfidencialios informacijos tvarkymo, teigdama, kad ji ir toliau laiko šią informaciją visiškai konfidencialia, kaip nurodyta 82 konstatuojamojoje dalyje. Šios šalys taip pat teigė, kad Komisija nepateikė prasmingos nekonfidencialios Indijos gamintojo pateiktos informacijos santraukos, kaip reikalaujama ataskaitose. Tačiau toliau tęsiant dialogą ir kaip minėta pirmiau Komisija nepažeisdama konfidencialumo atskleidė visą su Indijos gamintoju susijusią informaciją suinteresuotosioms šalims, kad jos galėtų apginti savo interesus.

(92)

Kaip nurodyta pirmiau, normalioji vertė apskaičiuota ir palyginta su eksporto kaina. Eksporto kaina koreguota siekiant pašalinti kainų skirtumus tais atvejais, kai nagrinėjamų tvirtinimo detalių dangoje naudotas chromas IV. Kaip ir pradiniame tyrime, normalioji vertė ir eksporto kainos buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(93)

Vienas eksportuojantis gamintojas prašė koreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktą atsižvelgiant į skirtingų tipų (šešiakampių sraigtų, medsraigčių, varžtų) nagrinėjamojo produkto fizinius skirtumus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamasis eksportuojantis gamintojas dėl konfidencialumo priežasčių negali gauti visų normaliosios vertės duomenų, bendrovė rėmėsi savo eksporto kainomis, kad parodytų kiek skiriasi kiekvieno tipo tvirtinimo detalių kainos.

(94)

Pradiniame tyrime normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos atskiriant standartinių ir specialių tipų tvirtinimo detales, kaip nurodyta galutinio reglamento 102 konstatuojamojoje dalyje, ir nustatant stiprumo klasę. Išsamūs produkto kontrolės numeriai (PKN) netaikyti, nes šiuo atveju panašios šalies gamintojas nepateikė informacijos, suskirstytos pagal PKN, kaip prašyta. Pagal vieną iš PKN kriterijų nustatomas tvirtinimo detalės tipas pagal jai priskiriamą KN kodą. Atsižvelgiant į tai, kad Indijos gamintojas šios informacijos nepateikė, šiuo kriterijumi nebuvo galima remtis palyginimui pradiniame tyrime atlikti.

(95)

Pagal eksportuojančio gamintojo pateiktą informaciją koregavimas pagal skirtingų tipų tvirtinimo detalių skirtumus gali būti pagrįstas. Tačiau siūlytas metodas laikytas netinkamu, atsižvelgiant į tai, kad bendrovė nepateikė tikslios informacijos apie produktų tipus pagal KN kodą, kaip paaiškinta 34 konstatuojamojoje dalyje, kaip buvo prašyta. Taip pat išnagrinėti Sąjungos pramonės kainų Sąjungos rinkoje skirtumai, siekiant nustatyti ar skyrėsi skirtingų tipų tvirtinimo detalių kainos. Sąjungos pramonė pateikė išsamią informaciją pagal PKN, kaip prašyta. Išnagrinėjus nustatyta, kad skirtingų tipų tvirtinimo detalių kainos ES rinkoje skyrėsi. Tuo remiantis laikyta, kad normaliosios vertės turėtų būti koreguojamos pagal šiuos skirtumus. Koregavimui pagrįsti Sąjungos pramonės vidutinės pardavimo kainos Sąjungos rinkoje įvertintos „1“, o kiekvienam tipui priskirta atskira vertė, atsižvelgiant į kainos santykį su vidutine kaina. Po to šios vertės taikytos normaliajai vertei, taikytai lyginant su kiekvieno tipo eksportuojančio gamintojo eksportuotu produktu.

(96)

Šie koregavimai atlikti pagal fizinių savybių skirtumų rinkos vertę ES rinkoje, todėl laikyta, kad tinkama taikyti panašų koregavimą skaičiuojant visų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumus.

(97)

Paskelbus bendro atskleidimo dokumentą Kinijos prekybos rūmai ir Kinijos eksportuotojas teigė, kad Komisija toliau pažeidė PPO Antidempingo susitarimo 2.4, 6.2 ir 6.4 straipsnius laiku nepateikdama informacijos apie pagrindą, kuriuo remiantis palyginta eksporto kaina ir normalioji vertė bei paragino Komisiją atskleisti išsamią informaciją apie produktus tipus, taikytus skaičiuojant normaliąją vertę, kad laikytųsi įsipareigojimo eksportuojantiems Kinijos gamintojams suteikti galimybes užtikrinti jų interesų apsaugą, ginti savo poziciją turint visą informaciją ir užtikrinti tinkamą eksporto kainų ir normaliosios vertės palyginimą. Todėl minėtos šalys prašė Komisijos iš naujo išnagrinėti šiuos aspektus:

(98)

Dėl a punkto, atsižvelgiant į 2012 m. gegužės 30 d., 2012 m. liepos 11 d., 2012 m. liepos 13 d. informaciniuose pranešimuose pateiktą informaciją, 2012 m. liepos 31 d. nusiųstame bendrame faktų atskleidimo dokumente, ypač 77–96 konstatuojamosiose dalyse ir konsultacijų metų surengtuose klausymuose, laikoma, kad visa informacija, kuri gali būti atskleista laikantis konfidencialumo reikalavimų, buvo pateikta suinteresuotosioms šalims.

(99)

Dėl b punkto, susijusio su garantija, kad eksportuojančio Kinijos gamintojo pagamintos standartinės tvirtinimo detalės nėra lyginamos su panašios šalies gamintojo pagamintomis tvirtinimo detalėms, skirtomis aukštos kokybės įrenginiams, šis aspektas aptartas 78 konstatuojamojoje dalyje. Trūkstant naujų įrodymų ir gavus tik minėtų šalių tvirtinimą, kad galėjo būti tvirtinimo detalių, skirtų aukštos kokybės įrenginiams, išskyrus automobilių pramonę, Komisija laikosi nuomonės, kad dokumentų rinkinyje pateiktos informacijos visiškai pakanka užtikrinti, kad tik standartinės tvirtinimo detalės naudotos normaliajai vertei, lyginamai su minėto Kinijos eksportuotojo eksporto kainomis, nustatyti.

(100)

Dėl c punkto ir tvirtinimo, kad Komisija nepateikė informacijos, kaip eksportuojantys Kinijos gamintojai galėtų pagrįsti prašymus koreguoti, kiek tai susiję su atsekamumu, ISO standartu 9000, brokuotų produktų dalimi ir kitais kriterijais, kaip antai patvarumu, lenkimu, stiprumu, poveikiu, tvirtumu ir kitais trinties koeficientais (žr. 63 konstatuojamąją dalį) ir muitais importo sąnaudoms (žr. 79 ir 80 konstatuojamąsias dalis), Komisija pateikia tokias pastabas. Visų pirma primenama, kad šiuos aspektus nurodžiusios šalys nepateikė jokios išsamesnės informacijos. 2012 m. liepos 11 d. bylas nagrinėjančio pareigūno surengtame klausyme Komisija paragino šalis pateikti papildomos informacijos minėtais klausimais, bet papildomos informacijos negauta. Dėl prašymo koreguoti eksporto kainas atsižvelgiant į muitą, taikomą į Indiją importuojamiems vielos ruošiniams, ir, bendru atveju, į eksportuojančių Kinijos gamintojų prieigą prie pigesnių žaliavų, 80 konstatuojamojoje dalyje Komisija išsamiai paaiškino, kodėl toks koregavimas netinkamas. Be to, kaip išdėstyta pradinio reglamento 63 konstatuojamojoje dalyje, pagrindinės žaliavos, t. y. plieno vielos ruošinių, sąnaudos neturėjo didelės įtakos rinkos vertėms. Nustatyta, kad vidaus rinkoje taikomos plieno vielos ruošinių kainos buvo gerokai mažesnės už kainas kitose rinkose. Todėl iškraipytomis kainomis negalima pagrįsti koregavimo, kaip prašė minėtos šalys. Tokiomis aplinkybėmis Komisija nežino, kokia papildoma informacija, Kinijos prekybos rūmų ir eksportuojančio gamintojo nuomone, galėtų būti papildomai pateikta šiems dviems prašymams koreguoti pagrįsti.

(101)

Dėl d punkto, primenama, kad su „ES gamintojų produktų tipų normaliąja verte ir jų kainų lygiais susijusi informacija bei su panašios šalies gamintojo produktų tipų normaliosios vertės koregavimu susijęs poveikis“ laikomi konfidencialia informacija ir jos negalima atskleisti. Kinijos prekybos rūmai ir vienas eksportuojantis Kinijos gamintojas prašė tolesnio paaiškinimo, kaip atlikti koregavimai pagal dangos kainų skirtumus. Tačiau, kaip minėta 92 konstatuojamojoje dalyje, pažymėtina, kad konkrečiame faktų atskleidimo dokumente Komisija nurodė, kuriems eksportuotų tipų produktams atliktas koregavimas, todėl susijusios šalys galėjo sužinoti, kaip atliktas koregavimas.

(102)

Dėl e punkto ir tariamo poreikio skaičiuojant dempingą atsižvelgti į visus palygintinus eksporto sandorius, kad būtų užtikrinimas teisingas kainų palyginimas pagal PPO antidempingo susitarimo 2.4.2 straipsnį, Komisija pažymi, kad būtent atsižvelgiant į minėtų šalių prašymą ir pasiūlymus dempingo skirtumams nustatyti taikyta normalioji vertė buvo koreguota. Šis metodas paaiškintas 93–96 konstatuojamosiose dalyse ir priežastis, dėl kurios nustatytas dempingas išreikštas tų eksporto sandorių, taikytų skaičiuojant dempingo sumą, procentine dalimi išdėstyta 107 ir 108 konstatuojamosiose dalyse visiškai laikantis PPO Antidempingo susitarimo 2.4.2 straipsnio, kuriame nurodyti lygintini eksporto sandoriai. Šiuo atžvilgiu koreguojant taikyti visi lygintini sandoriai (pagal produktų tipus). Todėl buvo tinkama nustatyto dempingo sumą išreikšti kaip šių eksporto sandorių, taikytų dempingo sumai apskaičiuoti, procentinę dalį.

(103)

Po bendro faktų atskleidimo du eksportuojantys Kinijos gamintojai vėl teigė, kad atsižvelgiant į tariamus žaliavos naudojimo efektyvumo skirtumus, geresnę prieigą prie žaliavų, efektyvesnį elektros energijos naudojimą ir žemesnį darbuotojų našumą reikėtų atlikti koregavimus. Primenama, kad pradiniame tyrime RER netaikytas nė vienam eksportuojančiam Kinijos gamintojui ir jų sąnaudų struktūra negali būti laikoma atspindinčia rinkos vertes, kurias būtų galima taikyti koreguojant, ypač kiek tai susiję su žaliavų prieiga. Be to, reikia pastebėti, kad KLR gamybos procesai atitiko Indijos gamintojo procesus ir nustatyta, kad tariami skirtumai buvo nedideli. Šiuo atveju nustatyta, kad Indijos gamintojas konkuravo Indijos vidaus rinkoje su daugeliu kitų gamintojų ir laikoma, kad jo kainos visiškai atspindėjo vidaus rinkos padėtį. Kaip minėta 41 konstatuojamojoje dalyje, nustatant normaliąją vertę reikia taikyti veikiančios rinkos ekonomikos šalių gamintojų sąnaudas ir kainas.

(104)

Tie patys du eksportuojantys Kinijos gamintojai teigė, kad Komisija palyginimui turėtų taikyti ne skersmens ir ilgio duomenis intervalais, o faktinius ilgio ir skersmens duomenis. Pirma, kaip minėta 70 konstatuojamojoje dalyje, Komisija po 2012 m. liepos 26 d. surengto klausymo susitarė su tomis pačiomis šalimis taikyti skersmens ir ilgio intervalus ir atsižvelgti į fizinių skirtumų įtaką kainoms. Pačios minėtos šalys nurodė tam tikrus galimus intervalus, tačiau Komisija klausyme nurodė, kad siūlomi intervalai turėtų būti peržiūrėti, kad užtikrinti visų tipų eksportuotų produktų atitiktį Indijos gamintojo produktams. Antra, minėtos šalys 2012 m. liepos 3 d. surengtame klausyme kaip pavyzdį nurodė tai, kad skersmuo darytų mažą įtaką vertinant žaliavos suvartojimą produkto vienetui. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(105)

Dempingo skirtumai nustatyti palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę ir vidutinę svertinę eksporto kainą.

(106)

Šioje peržiūroje nagrinėjamo eksportuojančio gamintojo procentais išreikštas CIF importo kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutinis dempingo skirtumas yra toks:

(107)

Perskaičiuot procentais išreikšti CIF importo kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą galutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(108)

Vienas eksportuojantis gamintojas teigė, kad skaičiuojant jo dempingo skirtumą bendra nustatyta dempingo suma turėtų būti išreikšta bendros visų eksporto sandorių CIF vertės procentine dalimi, o ne dempingo sumai apskaičiuoti taikytų eksporto sandorių procentine dalimi. Priešingu atveju, bendrovės teigimu, būtų daroma prielaida dėl dempingo tų sandorų, kurie netaikyti nustatant dempingą, atveju.

(109)

Eksporto kaina ir normalioji vertė palygintos tik pagal eksportuojančio Kinijos gamintojo eksportuotų tipų produktų, kurių atitinkamų tipų produktus gamino ir pardavė Indijos gamintojas, svertinį vidurkį. Tai laikyta patikimiausiu pagrindu eksportuojančio gamintojo dempingo, jei jis vykdomas, lygiui nustatyti; bandant rasti visų eksportuotų tipų produktų artimus Indijos gamintojo produktų atitikmenis nustatyti faktai būtų netikslūs. Tuo remiantis yra tinkama nustatytą dempingo sumą išreikšti procentine dempingui apskaičiuoti naudotų eksporto sandorių dalimi; šis nustatytas faktas laikomas tipišku visų tipų eksportuotiems produktams. Toks pats požiūris taikytas kitų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumams apskaičiuoti.

(110)

Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija iš naujo įvertino Sąjungos pramonės apibrėžtį, siekdama atsižvelgti į GST ataskaitas, kuriose teigiama, kad ES veikė ne pagal PPO Antidempingo susitarimo 4.1 straipsnį į Sąjungos pramonės apibrėžtį neįtraukdama gamintojų, kurie nepageidavo būti atrinkti, ir laikydama, kad pagrindinio reglamento 4.1 straipsnyje nustatyta 25 % riba automatiškai reiškia didžiąją dalį viso Sąjungoje pagaminamo nagrinėjamojo produkto. 2011 m. liepos 15 d. paskelbtos apeliacinio komiteto ataskaitos 430 pastraipoje pripažįstama, kad „vis dėlto dėl tvirtinimo detalių pramonės nepastovaus pobūdžio, tokia maža dalis buvo įmanoma dėl sunkumų gauti daugiau informacijos, atsižvelgiant į tai, kad dėl Komisijos vykdytos veiklos apibrėžiant pramonę nekilo materialinės iškraipymo žalos. <…> ribodama vidaus pramonės apibrėžtį įtraukdama tik tuos gamintojus, kurie pageidavo būti atrinkti, Komisija neįtraukė gamintojų, pateikusių susijusios informacijos.“ (pabraukta vėliau). Būtent pastarieji gamintojai dabar įtraukiami į Sąjungos pramonės apibrėžtį.

(111)

Pradiniame tyrime nustatyta, kad sutikusių būti atrinktais ir pradiniame tyrime visiškai bendradarbiavusių Sąjungos gamintojų gamyba sudarė 27,0 % viso Sąjungoje pagaminto nagrinėjamojo produkto kiekio. Todėl laikyta, kad šios bendrovės yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(112)

Gavus GST ataskaitų išvadas ir remiantis iš visų ES gamintojų, pranešusių apie save per Pranešime apie antidempingo tyrimą dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinių ar plieninių tvirtinimo detalių importo (8) 6 pastraipos b dalies i punkte nurodytą laikotarpį, gautomis tinkamomis pastabomis, neatsižvelgdama į tai, ar gamintojai buvo pasirengę būti atrinktais, Komisija perskaičiavo, kad Sąjungos pramonei iš viso teko 36,3 % visos nagrinėjamojo produkto gamybos Sąjungoje 2006 m.

(113)

Peržiūrėjusi Sąjungos pramonės apibrėžtį Komisija nustatė, ar šios pramonės tvirtinimo detalių gamybos procentinė dalis pagal visą apskaičiuotą gamybą sudarė didžiąją dalį, kaip nurodyta PPO antidempingo susitarimo 4.1 straipsnyje.

(114)

Kaip nurodyta galutinio reglamento 112 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą nustatyta, kad panašų produktą gamina daug Sąjungos gamintojų – apytikriai daugiau nei 300 daugiausia mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ), taip pat kelios didelės bendrovės ir bendrovių grupės. Inicijuodama pradinį tyrimą Komisija susisiekė su kiekvienu iš šių žinomų gamintojų ir paprašė jų dalyvauti atliekant tyrimą ir pateikti tam tikros informacijos apie jų veiklą. Nei inicijuojant pradinį tyrimą paskelbtame pranešime apie inicijavimą, nei inicijavimo dieną visiems žinomiems ES gamintojams nusiųstame paaiškinimo rašte nenurodyta, kad nebus atsižvelgiama į nepageidavusių bendradarbiauti ES gamintojų pateiktą informaciją.

(115)

Kaip minėta, dauguma ES tvirtinimo detalių gamintojų yra mažos arba netgi labai mažos įmonės (šeimos verslas), kurių ištekliai, įskaitant finansinius ir personalo išteklius, paprastai yra riboti, jos nepriklauso nacionalinėms arba ES asociacijoms, kurios galėtų jas atstovauti atliekant tyrimą ir, kaip dažnai pasitaiko MVĮ atveju, jos neturi išteklių samdyti prekybos sritį išmanančius teisininkus ir apskaitininkus. Mažoms bendrovėms taip pat labai rūpi užtikrinti jų duomenų konfidencialumą atliekant tokius tyrimus. Nepaisant to, apie save pranešė nemažai gamintojų (iš viso 63 ES gamintojai) ir pateikė prašomą informaciją. Pažymėtina, kad šie gamintojai buvo tiek MVĮ, tiek ir didesnės bendrovės, pasiskirsčiusios visoje ES. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei konkrečias šio atvejo aplinkybes, šie gamintojai, kuriems teko 36,3 % viso ES pagaminamo nagrinėjamojo produkto, gali būti laikomi sudarančiais didžiąją visos Sąjungos pramonės dalį, atitinkamai pagal PPO Antidempingo susitarimo 4.1 straipsnį. Be to, kaip minėta, kadangi visi didžiausi žinomi ES gamintojai inicijavus peržiūrą pranešė apie save per pradiniame pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį, pradiniame tyrime atrinktos bendrovės gali būti laikomos tipiškomis, net ir įtraukus dar 18 ES gamintojų į Sąjungos pramonės apibrėžtį.

(116)

Kinijos prekybos rūmų teigimu, Komisija negalėjo riboti duomenų, kuriuos gavo iš gamintojų, pranešusių apie save per 112 konstatuojamojoje dalyje nurodytą laikotarpį, naudojimo, nes tam tikri ES gamintojai galėjo nuspręsti nepranešti apie save, nes jie nepageidavo būti atrinkti ir todėl žinojo, kad į jų atsakymą bus neatsižvelgta. Kinijos eksportuotojų asociacija prašė Komisijos„iš naujo pradėti visą atrankos procesą ir susisiekti su visais ES gamintojais nenurodant fakto, kad gamintojai turi pageidauti būti atrinkti“ (9). Tačiau atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikyta, kad nebuvo poreikio iš naujo pradėti galutinės atrankos procesą, nes didžiausi žinomi ES gamintojai pranešė apie save inicijavimo etape. Po atskleidimo Kinijos prekybos rūmai pakartotinai teigė, kad negalima atmesti, kad daug gamintojų paprasčiausiai neatsakė į klausimyną „būtent dėl to, kad jie žino, jog nepageidaudamos būti atrinktomis jos būtų automatiškai neįtraukiamos į vidaus pramonės apibrėžtį.“ Pažymėtina, kad pradiniame tyrime tuos pačius argumentus pateikė eksportuojantys Kinijos gamintojai ir Europos importuotojai, prieštaravę dėl pozicijos. Kaip paaiškinta 26 konstatuojamojoje dalyje, po tyrimo inicijavimo Komisija susisiekė su daugeliu Sąjungos gamintojų ir gavo tik kelis atsakymus. Pažymėtina, kad galutinė bendrovių atranka nebuvo minima. Iš tiesų, Sąjungos gamintojai, kurie gali būti atrenkami galutinėje atrankoje, buvo nesusiję su tuo, ar jie pranešė apie save atliekant tyrimą, nes jų sprendimas buvo pagrįstas kitais veiksniais, kaip nurodyta 115 konstatuojamojoje dalyje. Todėl Komisijai pateiktas prašymas, kad Komisija turėtų iš naujo atlikti žalos vertinimą, atmestas.

(117)

Po to kai buvo pateiktos ataskaitos, pradiniame tyrime nustatyti galutiniai žalos faktai išnagrinėti iš naujo Sąjungos pramonės lygmeniu, kaip apibrėžta 114 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į gamybos, gamybos pajėgumų, pardavimo, vieneto kainų, rinkos dalies, užimtumo ir našumo tendencijas, t. y. pagal gautą informaciją, susijusią su 6 atrinktais gamintojais ir kitais 57 gamintojais, šiuo metu laikomais Sąjungos pramone. Dėl atrinktos ES pramonės kitų žalos rodiklių, kadangi informacija apie atsargas, pelningumą, grynųjų pinigų srautą, investicijas, investicijų grąžą, galimybę didinti kapitalą ir atlyginimus gauta iš patikrintų 6 atrinktų gamintojų klausimyno atsakymų, nustatyti faktai patvirtinti atlikus peržiūrą.

(118)

Remiantis visa turima informacija (žr. 112 konstatuojamąją dalį), Sąjungos pramonės gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas kito taip:

(119)

Paklausa nuo 2004 m. iki TL pabaigos padidėjo net 29 %, tačiau Sąjungos pramonės pagaminamas kiekis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį svyravo ir per TL buvo 9 % didesnis nei 2003 m., palyginti su 6 % pradiniame tyrime, t. y. daug mažesnis už pasiūlos padidėjimą 29 %.

(120)

Dėl gamybos pajėgumų ir pajėgumų panaudojimo, pradiniame tyrime nustatytos išvados, nors pagrįstos skirtingu duomenų rinkiniu, buvo patvirtintos (žr. galutinio reglamento 130–133 konstatuojamąsias dalis).

(121)

Toliau pateikiami duomenys apie Sąjungos pramonės pardavimą nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje (pagal apimtį ir vertę) pagrįsti visa turima informacija:

(122)

Lentelėje pateikti peržiūrėti duomenys patvirtina galutinio reglamento 137–140 konstatuojamosiose dalyse išdėstytus nustatytus faktus; šie duomenys patvirtina žalos raidą. Sąjungos pramonės pardavimo apimtys nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 14 %, palyginti su pradiniame tyrime nustatytais 12 %, ir 30 % pagal vertę, palyginti su 21 %. Iš tiesų nustatyta, kad tendencijos buvo labai panašios į nustatytas pradiniame tyrime. Toks pat pardavimo apimties sumažėjimas 2004–2005 m. patvirtina galutinio reglamento 139 konstatuojamojoje dalyje nurodytą išvadą, kad Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti Sąjungos suvartojimo padidėjimu ir todėl Sąjungos gamintojų rinkos dalis per mažiau nei trejus metus sumažėjo 20 %.

(123)

Sąjungos pramonės užimtumo ir našumo raida:

(124)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patvirtinamos galutinio reglamento 153–161 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(125)

Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija atsižvelgė į GST ataskaitas, kuriose teigiama, kad ES veikė nesilaikydama PPO antidempingo susitarimo 3.1 ir 3.2 straipsnių, kiek tai susiję su importo dempingo kaina apimtimi pradiniame tvirtinimo detalių reglamente.

(126)

Atitinkamai Komisija iš naujo persvarstė žalos vertinimą atsižvelgdama į tai, kad nustatyta, jog kai kurie eksportuojantys gamintojai per TL nevykdė dempingo. Primenama, kad pradiniame tyrime du eksportuojantys Kinijos gamintojai nevykdė dempingo. Kaip minėta 105 konstatuojamojoje dalyje, šioje peržiūroje nustatyta, kad vienas eksporto veiklą tęsiantis gamintojas dempingo nevykdė. Bendra šių trijų eksportuojančių gamintojų importo apimtis sudarė tik 0,01–0,40 % viso nagrinėjamojo produkto importo iš KLR per TL. Žalos tyrimas dėl importo iš KLR raidos, kuris atliktas remiantis importo dempingo kaina apimtimi, neskaičiuojant importo, vykdyto ne dempingo kaina, atskleidė nedidelius galutinio reglamento 121 konstatuojamojoje dalyje aprašytų tendencijų pokyčius.

(127)

Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija iš naujo peržiūrėjo priežastinio ryšio tyrimą atsižvelgdama į GST ataskaitas, kuriose teigiama, kad ES veikė nesilaikydama PPO antidempingo susitarimo 3.1 ir 3.5 straipsnių, atsižvelgdama į bendrus Eurostato pateiktus eksporto statistinius duomenis, o ne į konkrečią ES pramonės eksporto veiklą.

(128)

Sąjungos pramonės eksporto veikla išnagrinėta galutinio reglamento 175 konstatuojamojoje dalyje. Nustatyta, kad eksportas į trečiąsias šalis 2006 m. sudarė tik 11 % Sąjungos pramonės panašaus produkto gamybos. Tačiau, kaip nurodyta GST ataskaitose, su visų Sąjungos gamintojų eksportu susiję naudoti duomenys buvo pagrįsti Eurostato duomenimis, o ne su Sąjungos pramonės eksportu. Po GST ataskaitų Komisija iš naujo įvertino savo priežastinio ryšio tyrimą ir išnagrinėjo, ar naujai apibrėžtos Sąjungos pramonės eksporto veikla galėjo būti patirtos žalos veiksniu. Nustatyta, kad eksportas į trečiąsias šalis 2006 m. sudarė tik 3,7 % naujai apibrėžtos Sąjungos pramonės panašaus produkto gamybos per TL, palyginti su galutinio reglamento 175 konstatuojamojoje dalyje minėtais 11 %. Nuo 2003 m. iki TL pabaigos eksportuojamas kiekis padidėjo apie 4 %. Be to, visą laiką eksportuota daug didesnėmis už pardavimo Sąjungos rinkoje kainomis.

(129)

Todėl gali būti daroma išvada, kad eksportas į trečiąsias šalis nebuvo susijęs su Sąjungos pramonei padaryta materialine žala. Be to, patvirtinama galutinio reglamento 184 konstatuojamojoje dalyje pateikta galutinė išvada, kad importas dempingo kaina iš KLR Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(130)

Kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, Komisija iš naujo įvertino išvadas atsižvelgdama į ataskaitose pateiktus sprendimus, kuriuose teigiama, kad ES veikė nesilaikydama PPO antidempingo susitarimo 6.5 ir 6.5.1 straipsnių, kiek tai susiję su konfidencialios informacijos tvarkymu.

(131)

Vadovaudamasi ataskaitomis, Komisija paragino du susijusius Sąjungos gamintojus tinkamai paaiškinti priežastis, dėl kurių konfidenciali informacija negalėjo būti pateikta nekonfidencialioje santraukoje. Du gamintojai nekonfidencialiai pateikė papildomos informacijos arba, jei tam tikra informacija nebuvo tinkama santraukai, paaiškino, kodėl taip yra. Tokia šių gamintojų pateikta informacija nusiųsta visoms suinteresuotosioms šalims. Viena Europos Sąjungos importuotojus atstovaujanti asociacija teigė, kad dviejų Sąjungos gamintojų pateikta informacija buvo nesuprantama ir pagal ją nebūtų galima patikrinti duomenų pagal viešai skelbiamus Eurostato duomenis. Dėl šio teiginio, pastebima, kad atsižvelgiant į tai, kad šių dviejų gamintojų pateikta informacija yra su konkrečiomis bendrovėmis susijusi informacija ir mažai tikėtina, kad ją būtų galima patikrinti pagal kokius nors viešai skelbiamus šaltinius.

(132)

Kinijos prekybos rūmai ir EFDA teigė, kad pateikta papildoma informacija buvo neišsami, nes 22, 23 ir 32–34 lentelėse trūko kai kurių duomenų ir todėl nebuvo tinkamai atsižvelgta GST nustatytus faktus. Atskleidus šią papildomą nekonfidencialią informaciją jokių kitų pastabų negauta. Kadangi 32–34 lentelėse pateikta informacija apie nagrinėjamosios bendrovės pardavimą ir sąnaudas, ši konfidencialaus pobūdžio informacija buvo pateikta apibendrinta, kad nurodyti tam tikrą informaciją apie jos turinį, bet neatskleidžiant konfidencialios informacijos. Kitą nurodytą trūkstamą informaciją 22 lentelėje (teiktų žaliavų tipai ir įsigytų žaliavų apimtys) ir 23 lentelėje (nurodytas priešmokestinio pelno dydžio indeksas ir neatskirtas ES vidaus rinkos ir išorės pardavimas) nagrinėjamoji Sąjungos bendrovė pateikė iš naujo, kad šią informaciją būtų galima tinkamai įvertinti ir atsakymas pridėtas į suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtą dokumentų rinkinį. Apibendrinant, laikoma, kad buvo visiškai atsižvelgta į ataskaitose pateiktas rekomendacijas šiais klausimais.

(133)

Be to, EFDA teigė, kad pagal Sąjungos gamintojo pateiktoje 24 lentelėje nurodytus duomenis negalima daryti išvados, kad bendrovė patyrė didelę žalą, nes matoma, kad jos pelnas, panaudojimas ir produkcija vis didėjo. Komisija dar kartą įvertino žalą įtraukdama šešių atrinktų ES gamintojų duomenis ir padarė išvadą, kad patirta materialinė žala kaip patvirtinta 124 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šis teiginys nepagrįstas.

(134)

Galiausiai, kaip nurodyta Pranešimo apie inicijavimą 6 punkte, nustačius faktus, susijusius su PPO Antidempingo susitarimo 6.5 ir 6.5.1 straipsniais dėl konfidencialios informacijos tvarkymo, 2012 m. gegužės 30 d. Komisija atskleidė pradžioje pateiktus bendros ES tvirtinimo detalių gamybos Eurostato duomenis.

(135)

Kaip minėta pranešime, Komisija apsiėmė įvertinti pastabas, kurias tvirtinimo detalių tyrime pateikė šalys, tvirtindamos, kad joms padarytas neigiamas poveikis dėl nustatytų faktų, susijusių su rinkos ekonomikos režimu arba su kitomis GST rekomendacijomis ir sprendimais. Komisija atsižvelgdama į GST ataskaitose pateiktas rekomendacijas dėl pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies nusprendė vienai bendrovei taikyti IR.

(136)

Minėti nustatyti faktai pranešti visoms šalims. Joms taip pat suteiktas laikotarpis pateikti pastabas ir prašymus po informacijos atskleidimo. Atskleidus informaciją gauta keletas pastabų.

(137)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Reglamentu (EB) Nr. 91/2009 kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės geležinėms arba plieninėms tvirtinimo detalėms taikomos antidempingo priemonės turėtų būti toliau taikomos, o importui iš Bulten Fasteners China turėtų būtų taikomas 0 % muitas.

(138)

Remiantis išdėstytu nauju vertinimu, daroma išvada, kad patvirtinamas pradiniame tyrime nustatytas žalingas dempingas. Tačiau atsižvelgiant į GST ataskaitose pateiktas rekomendacijas dėl pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies vienai bendrovei taikomas IR. Todėl galutinio reglamento 1 straipsnio 2 dalis turėtų būti atitinkamai pakeista. Tas pats straipsnis taip pat turėtų būti pakeistas, kad būtų atsižvelgta į peržiūrėtus antidempingo muitus, apskaičiuotus kai kurioms galutinio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje pateiktoje lentelėje nurodytoms bendrovėms, išvardytoms toliau:

10.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 275/23

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Ispanijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Pimiento de Fresno-Benavente“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

10.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 275/25

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

10.10.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 275/27

(1)

siekiant užtikrinti aukšto lygio sveikatos apsaugą, kai valstybės narės keičiasi žmogaus organais, reikalingos išsamios vienodos procedūrinės taisyklės dėl organus ir donorus apibūdinančios informacijos perdavimo, dėl organų atsekamumo ir dėl ataskaitų dėl rimtų nepageidaujamų reiškinių ir reakcijų teikimo;

(2)

perduodant su žmogaus organų mainais susijusią informaciją kaip siuntėjai arba adresatai šioje veikloje gali dalyvauti įvairūs valstybėse narėse esantys suinteresuotieji subjektai, kaip antai kompetentingos institucijos, įgaliotosios įstaigos, įskaitant Europos organų mainų organizacijas, įsigyjančiąsias organizacijas ir transplantacijos centrus. Kai tokios įstaigos siunčia ar gauna informaciją žmogaus organų mainų tikslais, jos turėtų vadovautis šioje direktyvoje nustatytomis bendrosiomis procedūromis. Šios procedūros neturėtų užkirsti kelio papildomiems žodiniams susitarimams, ypač ypatingos skubos atvejais;

(3)

įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės turi užtikrinti, kad tvarkant donorų ir recipientų asmens duomenis būtų laikomasi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (2). Kad pagal šią direktyvą perduotus duomenis tvarkantys asmenys būtų geriau informuoti, tikslinga pagal šią direktyvą teikiamoje rašytinėje informacijoje pateikti priminimą;

(4)

siekiant, kad nepažeidžiant kitų įstaigų susijusių prievolių būtų sudarytos sąlygos, leidžiančios gavus perspėjimą skubiai imtis veiksmų, įgyvendinti Direktyvos 2010/53/ES 10 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytas prievoles ir saugoti visiškam atsekamumui užtikrinti reikalingus duomenis ne trumpiau kaip 30 metų po organų davimo, šią informaciją turėtų tvarkyti ir registruoti kompetentingos institucijos arba įgaliotosios įstaigos. Todėl įsigyjančiosios organizacijos ir transplantacijos centrai turėtų užtikrinti, kad atitinkamos jų kompetentingos institucijos arba įgaliotosios įstaigos tinkamais atvejais gautų organus ir donorus apibūdinančios informacijos, kuria keičiamasi pagal šią direktyvą, kopiją;

(5)

kadangi šiuo metu valstybėse narėse taikoma skirtinga praktika, šiuo etapu būtų netikslinga parengti standartinį blanką, skirtą pagal šią direktyvą perduodamai organus ir donorus apibūdinančiai informacijai. Tačiau tam, kad perduodamą informaciją būtų lengviau suprasti visiems susijusiems subjektams, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis tokį blanką reikėtų parengti ateityje;

(6)

kilmės arba paskirties valstybėje narėje gali būti užfiksuotas rimtas nepageidaujamas reiškinys ar reakcija, kuris gali kelti susirūpinimą donorų organų kokybe ir saugumu, o dėl to ir recipientų sveikata, taip pat ir donorų sveikata, kai donorai yra gyvi. Kai organų mainai vyksta tarp valstybių narių, susirūpinimas gali kilti įvairioms valstybėms narėms. Be to, vieno donoro organai gali būti persodinti skirtingų šalių recipientams, todėl jeigu rimtas nepageidaujamas reiškinys ar reakcija pirmiausia užregistruojami vienoje paskirties valstybėje narėje, apie tai turi būti informuotos kilmės valstybės narės ir kitų paskirties valstybių narių kompetentingos institucijos arba įgaliotosios įstaigos. Labai svarbu užtikrinti, kad bereikalingai nedelsiant būtų informuotos visų susijusių valstybių narių kompetentingos institucijos arba įgaliotosios įstaigos. Kad būtų pasiektas šis tikslas, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visoms susijusioms valstybėms narėms būtų perduoda visa reikiama informacija kaip rašytinių ataskaitų rinkinys. Gavus papildomos susijusios informacijos pradinės ataskaitos turėtų būti atnaujintos;

(7)

labai dažnai informaciją būtina perduoti kuo skubiau. Labai svarbu, kad informacijos siuntėjai galėtų greitai identifikuoti ir informuoti susijusius adresatus. Valstybių narių kompetentingos institucijos arba įgaliotosios įstaigos, tinkamais atvejais laikydamosi valstybėse narėse nustatytos kompetencijos pasidalijimo tvarkos, turėtų perduoti pagal šią direktyvą gautą informaciją tinkamam recipientui. Turėtų būti Sąjungos lygiu paskelbtas ir nuolat atnaujinamas nacionalinių informacijos centrų sąrašas su jų kontaktiniais duomenimis;

(8)

šioje direktyvoje nustatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2010/53/ES 30 straipsnį įkurto Organų transplantacijos komiteto nuomonę,

a)

organus ir donorus apibūdinančios informacijos perdavimo procedūros;

b)

informacijos, reikalingos organų atsekamumui užtikrinti, perdavimo procedūros;

c)

ataskaitų dėl pavojingų nepageidaujamų reiškinių ir reakcijų teikimą užtikrinančios procedūros.

a)

būtų perduodama raštu elektroninėmis priemonėmis arba faksu;

b)

būtų parašyta ta kalba, kurią supranta ir siuntėjas, ir adresatas, arba, jeigu tokios nėra, ta kalba, dėl kurios susitaria visi susiję subjektai, arba, jeigu tokios nėra, anglų kalba;

c)

būtų perduodama bereikalingai nedelsiant;

d)

būtų užregistruota ir ją būtų galima gauti pateikus prašymą;

e)

kad joje būtų nurodyta perdavimo data ir laikas;

f)

kad joje būtų nurodyti už jos perdavimą atsakingo asmens kontaktiniai duomenys;

g)

kad joje būtų toks priminimas:

„Tai asmens duomenys. Turi būti apsaugoti nuo neleistino atskleidimo ar neleistinos prieigos prie jų.“

a)

ypatingos skubos atvejais būtų pasiekiami 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę;

b)

bereikalingai nedelsdami galėtų gauti ir perduoti informaciją pagal šią direktyvą.

a)

kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos arba įgaliotosios įstaigos paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms arba įgaliotosioms įstaigoms arba

b)

įsigyjančioji organizacija tiesiogiai transplantacijos centrui.

a)

organo specifikacijas;

b)

nacionalinį donoro identifikacinį numerį;

c)

įsigijimo datą;

d)

įsigyjančio centro pavadinimą ir kontaktinius duomenis.

a)

nacionalinį recipiento identifikacinį numerį arba, jeigu organas nebuvo transplantuotas, jo galutinį panaudojimą;

b)

transplantacijos datą, jeigu taikoma;

c)

transplantacijos centro pavadinimą ir kontaktinius duomenis.

a)

Kai paskirties valstybės narės kompetentingoms institucijoms arba įgaliotosioms įstaigoms pranešama apie rimtą nepageidaujamą reiškinį ar reakciją ir jos įtaria, kad tai yra susiję su iš kitos valstybės narės gautu organu, jos nedelsdamos informuoja kilmės valstybės narės kompetentingas institucijas arba įgaliotąsias įstaigas ir bereikalingai nedelsdamos perduoda toms kompetentingoms institucijoms arba įgaliotosioms įstaigoms pradinę ataskaitą, kurioje pateikiama kuo daugiau 1 priede reikalaujamos informacijos.

b)

Kai kilmės valstybės narės kompetentingoms institucijoms arba įgaliotosioms įstaigoms pranešama apie rimtą nepageidaujamą reiškinį ar reakciją ir jos įtaria, kad jie yra susiję su donoru, kurio organai buvo nusiųsti ir kitoms valstybėms narėms, jos nedelsdamos informuoja visų susijusių paskirties valstybių narių kompetentingas institucijas arba įgaliotąsias įstaigas ir visoms joms perduoda pradinę ataskaitą, kurioje pateikiama 1 priede reikalaujama informacija.

c)

Po pradinės ataskaitos pateikimo atsiradus papildomos informacijos, ji turi būti kuo greičiau perduota.

d)

Paprastai per 3 mėnesius po pradinės ataskaitos perdavimo pagal a arba b punktus kilmės valstybės narės kompetentingos institucijos arba įgaliotosios įstaigos perduoda visoms paskirties valstybių narių kompetentingoms institucijoms arba įgaliotosioms įstaigoms bendrą galutinę ataskaitą, kurioje pateikiama 1 priede reikalaujama informacija. Paskirties valstybių narių kompetentingos institucijos arba įgaliotosios įstaigos laiku perduoda reikiamą informaciją kilmės valstybės narės kompetentingoms institucijoms arba įgaliotosioms įstaigoms. Galutinė ataskaita parengiama iš visų susijusių valstybių narių surinkus reikiamą informaciją.