1 priedėlis

Šioje taisyklėje nurodytų standartų sąrašas

2 priedėlis

Transporto priemonių plačiosios dažnių juostos atskaitos ribos

Atstumas tarp transporto priemonės ir antenos: 10 m

Dažnis (MHz), logaritminė skalė

(Žr. šios taisyklės 6.2.2.1 punktą)

Transporto priemonės spinduliuotės riba

Plačiajuosčio tipo patvirtinimo riba – 10 m

Kvaziamplitudinis detektorius – 120 kHz dažnių diapazono

3 priedėlis

Transporto priemonių plačiosios dažnių juostos atskaitos ribos

Atstumas tarp transporto priemonės ir antenos: 3 m

Dažnis (MHz), logaritminė skalė

(Žr. šios taisyklės 6.2.2.2 punktą)

Transporto priemonės spinduliuotės riba

Plačiajuosčio tipo patvirtinimo riba – 3 m

Kvaziamplitudinis detektorius – 120 kHz dažnių diapazono

4 priedėlis

Transporto priemonių siaurosios dažnių juostos atskaitos ribos

Atstumas tarp transporto priemonės ir antenos: 10 m

Dažnis (MHz), logaritminė skalė

(Žr. šios taisyklės 6.3.2.1 punktą)

Transporto priemonės spinduliuotės riba

Siaurajuosčio tipo patvirtinimo riba – 10 m

Vidutinės vertės detektorius – 120 kHz dažnių diapazono

5 priedėlis

Transporto priemonių siaurosios dažnių juostos atskaitos ribos

Atstumas tarp transporto priemonės ir antenos: 3 m

Dažnis (MHz), logaritminė skalė

(Žr. šios taisyklės 6.3.2.2 punktą)

Transporto priemonės spinduliuotės riba

Siaurajuosčio tipo patvirtinimo riba – 3 m

Vidutinės vertės detektorius – 120 kHz dažnių diapazono

6 priedėlis

Elektrinis (elektroninis) surenkamasis mazgas

Plačiosios dažnių juostos atskaitos ribos

Dažnis (MHz), logaritminė skalė

(Žr. šios taisyklės 6.5.2.1 punktą)

EMS spinduliuotės riba

Plačiajuosčio tipo patvirtinimo riba – 1 m

Kvaziamplitudinis detektorius – 120 kHz dažnių diapazono

7 priedėlis

Elektrinis (elektroninis) surenkamasis mazgas

Siaurosios dažnių juostos atskaitos ribos

Dažnis (MHz), logaritminė skalė

(Žr. šios taisyklės 6.6.2.1 punktą)

EMS spinduliuotės riba

Siaurajuosčio tipo patvirtinimo riba – 1 m

Vidutinės vertės detektorius – 120 kHz dažnių diapazono

1 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLŲ PAVYZDŽIAI

A   pavyzdys

(Žr. šios taisyklės 5.2 punktą)

Pavaizduotasis prie transporto priemonės arba ESM tvirtinamas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkamas transporto priemonės tipas, atsižvelgiant į elektromagnetinį suderinamumą, patvirtintas Nyderlanduose (E4) pagal Taisyklę Nr. 10; patvirtinimo numeris – 042439. Patvirtinimo numeris rodo, kad buvo patvirtinta pagal Taisyklės Nr. 10 su 04 serijos pakeitimais reikalavimus.

B   pavyzdys

(Žr. šios taisyklės 5.2 punktą)

Pavaizduotasis prie transporto priemonės arba ESM tvirtinamas patvirtinimo ženklas rodo, kad atitinkamas transporto priemonės tipas, atsižvelgiant į elektromagnetinį suderinamumą, patvirtintas Nyderlanduose (E4) pagal taisykles Nr. 10 ir 33 (*1).

Patvirtinimo numeriai rodo, kad suteikiant atitinkamus patvirtinimus, į Taisyklę Nr. 10. buvo įtraukti 04 serijos pakeitimai, o Taisyklė Nr. 33 buvo pradinės redakcijos.

(*1)  Antrasis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.

2A PRIEDAS

Informacinis dokumentas, naudojamas patvirtinant transporto priemonės tipą, atsižvelgiant į elektromagnetinį suderinamumą

Toliau nurodyta informacija turi būti pateikta trimis egzemplioriais ir prie jos turi būti pridėtas turinys.

Visi brėžiniai turi būti pakankamai detalūs ir turi būti pateikti atitinkamu masteliu A4 formato lapuose arba A4 formato aplanke.

Jeigu pateikiamos nuotraukos, jos turi būti pakankamai detalios.

Jeigu sistemos, komponentai ar atskiri techniniai mazgai yra valdomi elektroniniu būdu, pateikiama informacija apie jų veikimą.

BENDRIEJI DALYKAI

TRANSPORTO PRIEMONĖS BENDROSIOS KONSTRUKCIJOS CHARAKTERISTIKOS

VARIKLIS

DUJINIAI VARIKLIAI (JEIGU TAI KITAIP ĮRENGTOS SISTEMOS, PATEIKITE LYGIAVERTĘ INFORMACIJĄ)

PERDAVIMAS

PAKABA

VAIRO MECHANIZMAS

STABDŽIAI

KĖBULAS

APŠVIETIMO IR ŠVIESOS SIGNALIZACIJOS ĮTAISAI

KITA

(1)  Išbraukti, kas netaikoma.

2B PRIEDAS

Informacinis dokumentas, naudojamas patvirtinant elektrinio ir (arba) elektroninio surenkamojo mazgo tipą, atsižvelgiant į elektromagnetinį suderinamumą

Toliau nurodyta informacija, kai tinka, turi būti pateikta trimis egzemplioriais, ir prie jos turi būti pridėtas turinys. Pateikiami atitinkamo mastelio ir pakankamai išsamūs brėžiniai A4 formato lapuose arba A4 formato aplanke. Jeigu pateikiamos nuotraukos, jos turi būti pakankamai detalios.

Jeigu sistemos, komponentai ar atskiri techniniai mazgai yra valdomi elektroniniu būdu, pateikiama informacija apie jų veikimą.

1 priedėlis. Pasirinkto reprezentatyvaus tipinio ESM aprašymas (elektroninės dalies schema ir pagrindinių ESM sudedamųjų dalių sąrašas (pvz., mikroprocesoriaus, kristalo ir t. t. markė ir tipas)).

2 priedėlis. Iš bandymų laboratorijos, kuri yra akredituota pagal ISO 17025 ir pripažinta patvirtinimo institucijos kaip galinti rengti tipo patvirtinimo sertifikatus, gamintojo gauta atitinkama (-os) bandymų ataskaita (-os).

(1)  Jeigu tipas identifikuojamas raidėmis, kurios nėra svarbios sudedamosios dalies arba atskirojo techninio mazgo tipams, kuriems taikomas šis informacinis dokumentas, apibūdinti, tas raides dokumentuose simbolizuoja simbolis „?“ (pvz., ABC??123??).

(2)  Išbraukti, kas netaikoma.

3A PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

3B PRIEDAS

PRANEŠIMAS

(didžiausias formatas: A4 (210 × 297 mm))

4 PRIEDAS

Transporto priemonių plačiajuostės elektromagnetinės spinduliuotės matavimo metodas

1.   BENDRIEJI DALYKAI

1.1.   Šiame priede aprašytas bandymo metodas taikomas tik transporto priemonėms.

Šis metodas taikomas abiejų konfigūracijų transporto priemonėms:

1.2.   Bandymų metodas

Šis bandymas skirtas transporto priemonėje įrengtų elektrinių arba elektroninių sistemų (pvz., uždegimo sistemos arba elektrinių variklių) plačiajuostei spinduliuotei matuoti.

Jeigu šiame priede nenurodyta kitaip, bandymas atliekamas pagal CISPR leidinį Nr. 12 (2001 m. penktasis leidimas ir 2005 m. pirmasis pakeitimas).

2.   TRANSPORTO PRIEMONĖS BŪKLĖ ATLIEKANT BANDYMUS

2.1.   Kitos konfigūracijos nei ĮEKS, veikiančios įkrovos režimu ir sujungtos su elektros tinklu, transporto priemonė.

2.1.1.   Variklis

Variklis turi veikti pagal CISPR leidinį Nr. 12 (2001 m. penktasis leidimas ir 2005 m. pirmasis pakeitimas).

2.1.2.   Kitos transporto priemonės sistemos

Visa plačiajuostę spinduliuotę galinti skleisti įranga, kurią neribotam laikui gali įjungti vairuotojas arba keleivis, turėtų veikti didžiausia galima apkrova (pvz., valytuvų varikliai arba ventiliatoriai). Tai netaikoma garso signalui ir elektriniams langų stiklų kėlikliams, nes jie nenaudojami nuolat.

2.2.   Transporto priemonė, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu.

Šios transporto priemonės baterija įkraunama esant vardinei galiai, kol kintama arba nuolatinė srovė pasieks bent 80 proc. pradinės vertės. Transporto priemonės, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, sujungimo atliekant bandymą schema parodyta šio priedo priedėlio 3 paveiksle.

3.   MATAVIMŲ VIETA

3.1   Nepaisant CISPR leidinio Nr. 12 (2001 m. penktasis leidimas ir 2005 m. pirmasis pakeitimas) reikalavimų, bet kokia šio priedo priedėlio 1 paveiksle nurodytas sąlygas atitinkanti vieta, jeigu transporto priemonės yra L kategorijos, gali būti naudojama kaip bandomasis paviršius. Tokiu atveju matavimo įranga turi būti įrengta už šio priedo priedėlio 1 paveiksle pavaizduotos dalies.

3.2   Gali būti naudojamos uždaros bandymų patalpos, jeigu galima įrodyti uždaroje bandymų patalpoje ir lauko aikštelėje gautų rezultatų atitiktį. Uždaroms bandymų patalpoms netaikomi lauko aikštelės matmenų reikalavimai, išskyrus atstumą nuo antenos iki transporto priemonės ir antenos aukštį.

4.   BANDYMŲ REIKALAVIMAI

4.1.   Matavimus atliekant pusiau beaidėje kameroje arba lauko bandymų aikštelėje visam 30–1 000 MHz dažnių intervalui taikomos leidžiamosios ribos.

4.2.   Leidžiama matuoti kvaziamplitudiniais arba amplitudiniais detektoriais. Šios taisyklės 6.2 ir 6.5 punktuose nurodytos ribos taikomos kvaziamplitudiniams detektoriams. Jeigu naudojami amplitudiniai detektoriai, taikomas 20 dB pataisinis faktorius, kaip nustatyta CISPR leidinyje Nr. 12 (2001 m. penktasis leidimas ir 2005 m. pirmasis pakeitimas).

4.3.   Matavimai

Technikos tarnyba bandymą atlieka visoje 30–1 000 MHz dažnių juostoje diapazonais, nurodytais CISPR leidinyje Nr. 12 (2001 m. penktasis leidimas ir 2005 m. pirmasis pakeitimas) pateiktame standarte.

Jeigu gamintojas pateikia iš bandymų laboratorijos, akredituotos pagal taikomas ISO 17025 standarto (2005 m. antrasis leidimas ir 2006 m. klaidų ištaisymas) dalis ir pripažintos patvirtinimo institucijos, gautus visos dažnių juostos matavimų duomenis, technikos tarnyba, siekdama patvirtinti, kad transporto priemonė atitinka šio priedo reikalavimus, dažnių intervalą gali suskirstyti į 14 dažnių juostų 30–34, 34–45, 45–60, 60–80, 80–100, 100–130, 130–170, 170–225, 225–300, 300–400, 400–525, 525–700, 700–850, 850–1 000 MHz ir bandymus atlikti taikydama šias 14 dažnių juostų ir nustatydama didžiausius spinduliuotės lygius kiekvienoje dažnių juostoje.

Jeigu atliekant bandymą viršijama riba, atliekami tyrimai, siekiant įsitikinti, kad taip atsitiko dėl transporto priemonės, o ne dėl aplinkos spinduliuotės.

4.4.   Rodmenys

Kaip tipiniai rodmenys, taikant dažnį, kuriuo buvo atlikti matavimai, registruojami ribų (horizontaliosios bei vertikaliosios poliarizacijos ir antenos padėties kairėje bei dešinėje transporto priemonės pusėse) atžvilgiu kiekvienoje iš 14 dažnių juostų gauti didžiausieji rodmenys.

5 PRIEDAS

Transporto priemonių siaurosios dažnių juostos elektromagnetinės spinduliuotės matavimo metodas

1.   BENDRIEJI DALYKAI

1.1.   Šiame priede aprašytas bandymo metodas taikomas tik transporto priemonėms.

Šis metodas taikomas tik transporto priemonei, kurios konfigūracija skiriasi nuo ĮEKS, veikiančios įkrovos režimu ir sujungtos su elektros tinklu.

1.2.   Bandymų metodas

Šis bandymas skirtas juostos sistemų su mikroprocesoriais ar kitų siaurosios dažnių juostos šaltinių siaurosios dažnių juostos spinduliuotei matuoti.

Jeigu šiame priede nenurodyta kitaip, bandymas atliekamas pagal CISPR leidinį Nr. 12 (2001 m. penktasis leidimas ir 2005 m. pirmasis pakeitimas) arba Nr. 25 (ir 2004 m. klaidų ištaisymas).

1.3.   Pradinis žingsnis: vidutinės vertės matuokliu ties transporto priemonės radijo transliavimo antena išmatuojamas spinduliuotės lygis nustačius moduliavimo dažnių (FM) juostą (nuo 76 MHz iki 108 MHz). Jeigu neviršijamas šios taisyklės 6.3.2.4 punkte nurodytas lygis, transporto priemonė laikoma atitinkančia šiame priede nustatytus reikalavimus, keliamus minėtai dažnių juostai, ir viso bandymo daryti nereikia.

1.4.   Jeigu tai yra L kategorijos transporto priemonės, pagal 4 priedo 3.1 ir 3.2 punktus leidžiama pasirinkti alternatyvią matavimo vietą.

2.   TRANSPORTO PRIEMONĖS BŪKLĖ ATLIEKANT BANDYMUS

2.1.   Uždegimo jungiklis įjungiamas. Variklis neturi veikti.

2.2.   Transporto priemonės elektroninės sistemos turi veikti įprastu veikimo režimu, transporto priemonė neturi judėti.

2.3.   Visi didesnį kaip 9 kHz vidinį dažnį arba pasikartojančius signalus generuojantys įrenginiai, kuriuos vairuotojas arba keleivis gali neribotam laikui įjungti, turėtų veikti įprastu režimu.

3.   BANDYMŲ REIKALAVIMAI

3.1.   Matavimus atliekant pusiau beaidėje kameroje arba lauko bandymų aikštelėje, leidžiamosios ribos taikomos nuo 30 iki 1 000 MHz dažnių intervalui.

3.2.   Matavimai atliekami naudojant vidutinės vertės matuoklį.

3.3.   Matavimai

Technikos tarnyba bandymą atlieka visoje 30–1 000 MHz dažnių juostoje diapazonais, nurodytais CISPR leidinyje Nr. 12 (2001 m. penktasis leidimas ir 2005 m. pirmasis pakeitimas) pateiktame standarte.

Arba, jeigu gamintojas pateikia iš bandymų laboratorijos, akredituotos pagal taikomas ISO 17025 standarto (2005 m. antrasis leidimas ir 2006 m. klaidų ištaisymas) dalis ir pripažintos patvirtinimo institucijos, gautus visos dažnių juostos matavimų duomenis, technikos tarnyba, siekdama patvirtinti, kad transporto priemonė atitinka šio priedo reikalavimus, dažnių intervalą gali suskirstyti į 14 dažnių juostų 30–34, 34–45, 45–60, 60–80, 80–100, 100–130, 130–170, 170–225, 225–300, 300–400, 400–525, 525–700, 700–850, 850–1 000 MHz ir bandymus atlikti taikydama šias 14 dažnių juostų ir nustatydama didžiausius spinduliuotės lygius kiekvienoje dažnių juostoje.

Jeigu atliekant bandymą viršijama riba, atliekami tyrimai, siekiant įsitikinti, kad taip atsitiko dėl transporto priemonės, o ne dėl aplinkos spinduliuotės, įskaitant bet kurio ESM plačiosios dažnių juostos spinduliuotę.

3.4.   Rodmenys

Kaip tipiniai rodmenys, taikant dažnį, kuriuo buvo atlikti matavimai, registruojami ribų (horizontaliosios bei vertikaliosios poliarizacijos ir antenos padėties kairėje bei dešinėje transporto priemonės pusėse) atžvilgiu kiekvienoje iš 14 dažnių juostų gauti didžiausieji rodmenys.

6 PRIEDAS

Transporto priemonių atsparumo elektromagnetinei spinduliuotei bandymo metodas

1.   BENDRIEJI DALYKAI

1.1.   Šiame priede aprašytas bandymo metodas taikomas tik transporto priemonėms. Šis metodas taikomas abiejų konfigūracijų transporto priemonėms:

1.2.   Bandymų metodas

Šis bandymas skirtas transporto priemonių elektroninių sistemų atsparumui įrodyti. Transporto priemonė veikiama elektromagnetiniais laukais, kaip aprašyta šiame priede. Atliekant bandymus transporto priemonė tikrinama.

Jeigu šiame priede nenurodyta kitaip, bandymas atliekamas pagal ISO 11451-2 (2005 m. trečiasis leidimas).

1.3.   Alternatyvūs bandymo metodai

Visos transporto priemonės taip pat gali būti išbandomos lauko bandymų aikštelėje. Bandymų įranga turi atitikti (nacionalinių) teisės aktų reikalavimus dėl elektromagnetinių laukų spinduliuotės.

Jeigu transporto priemonė ilgesnė kaip 12 m ir (arba) platesnė kaip 2,60 m, ir (arba) aukštesnė kaip 4,00 m, pagal ISO 11451-4 (1995 m. pirmasis leidimas) 20–2 000 MHz dažnių juostoje gali būti taikomas tūrinės srovės injekcijos (TSI) metodas, pasirinkus tiriamuosius lygius, nustatytus šios taisyklės 6.7.2.1 punkte.

2.   TRANSPORTO PRIEMONĖS BŪKLĖ ATLIEKANT BANDYMUS

2.1.   Kitos konfigūracijos nei ĮEKS, veikiančios įkrovos režimu ir sujungtos su elektros tinklu, transporto priemonė.

2.1.1.   Transporto priemonė turi būti nepakrauta, joje gali būti tik būtina bandymų įranga.

2.1.1.1.   Variklis turi paprastai sukti varomuosius ratus pastoviu 50 km/h greičiu, jeigu nėra su transporto priemone susijusių techninių priežasčių nustatyti kitokias sąlygas. L1 ir L2 kategorijų transporto priemonių pastovus greitis paprastai nustatomas esant 25 km/h greičiui. Transporto priemonė turėtų būti pastatyta ant atitinkamai apkrauto jėgomačio arba, jeigu jėgomačio nėra, pritvirtinta ant izoliuotų ašių stovų nustačius mažiausią galimą prošvaisą. Prireikus galima atjungti transmisijos velenus, diržus arba grandines (pvz., sunkvežimių, dviračių ir triračių transporto priemonių).

2.1.1.2.   Pagrindinės transporto priemonės bandymo sąlygos

Šiame skirsnyje nustatomos būtinosios bandymų sąlygos (kai jos taikytinos) ir transporto priemonių atsparumo bandymų neišlaikymo kriterijai. Kitos transporto priemonių sistemos, galinčios turėti neigiamos įtakos atsparumo funkcijoms, turi būti bandomos gamintojo ir technikos tarnybos tarpusavyje suderintu būdu.

2.1.1.3.   Visi įrenginiai, kuriuos vairuotojas arba keleivis gali ilgam įjungti, turėtų veikti įprastu režimu.

2.1.1.4.   Visos vairuotojui valdyti transporto priemonę padedančios sistemos turi būti įjungtos arba jų būsena turi būti tokia, kokia būna transporto priemonei veikiant įprastai.

2.1.2.   Jeigu transporto priemonėje yra elektrinių (elektroninių) sistemų, kurios yra sudedamoji tiesioginio transporto priemonės valdymo sistemos dalis ir kurios 2.1 punkte aprašytomis sąlygomis neveikia, gamintojui leidžiama bandymų institucijai pateikti ataskaitą arba papildomus įrodymus, kad tokia transporto priemonės elektrinė ir (arba) elektroninė sistema atitinka šios taisyklės reikalavimus. Tokie įrodymai turi būti pridėti prie tipo patvirtinimo dokumentų.

2.1.3.   Transporto priemonei stebėti naudojama tik netrikdanti įranga. Turi būti stebima transporto priemonės išorė ir keleivių salonas siekiant nustatyti, ar laikomasi šio priedo reikalavimų (pvz., naudojant vaizdo kamerą (-as), mikrofoną ir t. t.).

2.2.   Transporto priemonė, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu.

2.2.1.   Transporto priemonė turi būti nepakrauta, joje gali būti tik būtina bandymų įranga.

2.2.1.1.   Transporto priemonė turi būti stacionari ir įkraunama, variklis turi būti išjungtas.

2.2.1.2.   Pagrindinės transporto priemonės bandymo sąlygos

Šiame skirsnyje nustatomos būtinosios bandymų sąlygos (kai jos taikytinos) ir transporto priemonių atsparumo bandymų neišlaikymo kriterijai. Kitos transporto priemonių sistemos, galinčios turėti neigiamos įtakos atsparumo funkcijoms, turi būti bandomos gamintojo ir technikos tarnybos tarpusavyje suderintu būdu.

2.2.1.3.   Visi įrenginiai, kuriuos vairuotojas arba keleivis gali ilgam įjungti, turėtų būti išjungti.

2.2.2.   Transporto priemonei stebėti naudojama tik netrikdanti įranga. Turi būti stebima transporto priemonės išorė ir keleivių salonas siekiant nustatyti, ar laikomasi šio priedo reikalavimų (pvz., naudojant vaizdo kamerą (-as), mikrofoną ir t. t.).

3.   ATSKAITOS TAŠKAS

3.1.   Šiame priede atskaitos tašku laikomas taškas, kuriame nustatomas lauko stipris. Toks taškas turi būti nustatomas:

3.2.   jeigu tai yra M, N ir O kategorijų transporto priemonės, vadovaujantis ISO 11451–2, trečiąja redakcija (2005 m.);

3.3.   jeigu tai yra L kategorijos transporto priemonės:

4.   BANDYMŲ REIKALAVIMAI

4.1.   Dažnių diapazonas, išlaikymo trukmė, poliarizacija

Transporto priemonė veikiama 20–2 000 MHz dažnių juostos vertikalios poliarizacijos elektromagnetine spinduliuote.

Bandomojo signalo moduliacija turi būti:

jeigu technikos tarnyba ir transporto priemonės gamintojas nesusitaria kitaip.

Dažnių keitimo žingsnio dydis ir išlaikymo trukmė nustatoma pagal ISO 11452–1, 2005 m., trečiasis leidimas ir 2008 m. pirmasis pakeitimas.

4.1.1.   Technikos tarnyba bandymą atlieka visoje 20–2 000 MHz dažnių juostoje diapazonais, nurodytais ISO 11451–1 (2005 m., trečiasis leidimas) ir 2008 m. pirmajame pakeitime (visame 20–2 000 MHz dažnių intervale).

Jeigu gamintojas pateikia iš bandymų laboratorijos, akredituotos pagal taikomas ISO 17025 (2005 m. pirmasis leidimas ir 2006 m. klaidų ištaisymas) dalis ir pripažintos patvirtinimo institucijos, gautus visos dažnių juostos matavimo duomenis, technikos tarnyba, siekdama patvirtinti, kad transporto priemonė atitinka šio priedo reikalavimus, taip pat gali pasirinkti mažesnį fiksuotųjų dažnių skaičių, pvz.: 27, 45, 65, 90, 120, 150, 190, 230, 280, 380, 450, 600, 750, 900, 1 300 ir 1 800 MHz.

Jeigu transporto priemonė neišlaiko šiame priede nustatyto bandymo, turi būti patvirtinta, kad ji neišlaikė dėl atitinkamų bandymo sąlygų, o ne dėl susidariusių nekontroliuojamų laukų.

5.   PRIVALOMO STIPRIO LAUKO SUKŪRIMAS

5.1.   Bandymo metodika

5.1.1.   Bandymų lauko sąlygos sudaromos taikant pakaitinį metodą, kaip nustatyta ISO 11451–1 (2005 m., trečiasis leidimas) ir 2008 m. pirmajame pakeitime.

5.1.2.   Kalibravimas

Perdavimo linijos sistemai (PLS) objekto atskaitos taške naudojamas vienas lauko zondas.

Antenoms objekto atskaitos linijoje naudojami keturi lauko zondai.

5.1.3.   Bandymo etapas

Transporto priemonė pastatoma taip, kad jos vidurio linija būtų ant objekto atskaitos taško arba linijos. Paprastai transporto priemonė atsukama priekiu į įtvirtintą anteną. Tačiau jeigu elektroninė valdymo įranga ir jos laidynas daugiausia išdėstyti transporto priemonės gale, bandymas paprastai turėtų būti atliekamas transporto priemonę atsukus galu į anteną. Jeigu bandomos ilgos transporto priemonės (t. y. ne L, M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės), kurių elektroninė valdymo įranga ir jos laidynas daugiausia išdėstyti transporto priemonės viduryje, atskaitos taškas gali būti nustatytas transporto priemonės dešiniojo arba kairiojo šono paviršiaus atžvilgiu. Tokį atskaitos tašką gamintojas ir kompetentinga institucija, įvertinę elektroninių sistemų išdėstymą ir laidyno išvedžiojimą, turi pasirinkti transporto priemonės išilginėje simetrijos ašyje arba viename jos šono taške.

Šiuos bandymus galima daryti tik tada, kai tai leidžia kameros fizinė konstrukcija. Antenos vieta turi būti nurodyta bandymų ataskaitoje.

7 PRIEDAS

Elektrinių (elektroninių) surenkamųjų mazgų plačiajuostės elektromagnetinės spinduliuotės matavimo metodas

1.   BENDRIEJI DALYKAI

1.1.   Šiame priede aprašytą bandymo metodą galima taikyti ESM, kuriuos vėliau galima įrengti 4 priedo reikalavimus atitinkančiose transporto priemonėse.

1.2.   Bandymų metodas

Šis bandymas skirtas ESM (pvz., uždegimo sistemų, elektrinio variklio ir t. t.) plačiajuostei elektromagnetinei spinduliuotei matuoti.

Jeigu šiame priede nenurodyta kitaip, bandymas atliekamas pagal CISPR leidinį Nr. 25 (2002 m. antrasis leidimas ir 2004 m. klaidų ištaisymas).

2.   ELEKTRINIO ARBA ELEKTRONINIO SURENKAMOJO MAZGO (EESM), SU KURIUO ATLIEKAMAS BANDYMAS, BŪKLĖ

2.1.   Bandomasis ESM turi veikti įprastu darbo režimu, pageidautina taikant didžiausią apkrovą.

3.   BANDYMO ATLIKIMO NUOSTATOS

3.1.   Bandymas atliekamas pagal CISPR leidinio Nr. 25 (2002 m. antrasis leidimas ir 2004 m. klaidų ištaisymas) 6.4 punktą (sugėrikliu išklotos ekranuotos kameros (toliau – SIEK) metodas).

3.2.   Alternatyvi matavimo vieta

Užuot naudojus SIEK, galima naudoti atvirą bandymų aikštelę (toliau – ABA), atitinkančią CISPR leidinio Nr. 16-1-4 (2010 m. trečiasis leidimas) reikalavimus (žr. šio priedo priedėlį).

3.3.   Aplinkos temperatūra

Siekiant įsitikinti, kad nėra jokių pakankamai stiprių išorinių triukšmų ar signalų, galinčių iškreipti matavimų rezultatus, matavimai atliekami prieš pagrindinį bandymą ir po jo. Atliekant šiuos matavimus, išorinis triukšmas arba signalai, išskyrus tikslinius aplinkos signalus siaurojoje dažnių juostoje, turi būti ne mažiau kaip 6 dB žemiau šios taisyklės 6.5.2.1 punkte nurodytų trikdžių ribų.

4.   BANDYMŲ REIKALAVIMAI

4.1.   Matavimus atliekant pusiau beaidėje kameroje arba lauko bandymų aikštelėje, leidžiamosios ribos taikomos nuo 30 iki 1 000 MHz dažnių intervalui.

4.2.   Leidžiama matuoti kvaziamplitudiniais arba amplitudiniais detektoriais. Šios taisyklės 6.2 ir 6.5 punktuose nurodytos ribos taikomos kvaziamplitudiniams detektoriams. Jeigu naudojami amplitudiniai detektoriai, taikomas 20 dB pataisinis faktorius, kaip nustatyta CISPR leidinyje Nr. 12 (2001 m. penktasis leidimas ir 2005 m. pirmasis pakeitimas).

4.3.   Matavimai

Technikos tarnyba bandymą atlieka visoje 30–1 000 MHz dažnių juostoje diapazonais, nurodytais CISPR leidinyje Nr. 12 (2001 m. penktasis leidimas ir 2005 m. pirmasis pakeitimas) pateiktame standarte.

Jeigu gamintojas pateikia iš bandymų laboratorijos, akredituotos pagal taikomas ISO 17025 standarto (2005 m. antrasis leidimas ir 2006 m. klaidų ištaisymas) dalis ir pripažintos patvirtinimo institucijos, gautus visos dažnių juostos matavimų duomenis, technikos tarnyba, siekdama patvirtinti, kad transporto priemonė atitinka šio priedo reikalavimus, dažnių intervalą gali suskirstyti į 14 dažnių juostų 30–34, 34–45, 45–60, 60–80, 80–100, 100–130, 130–170, 170–225, 225–300, 300–400, 400–525, 525–700, 700–850, 850–1 000 MHz ir bandymus atlikti taikydama šias 14 dažnių juostų ir nustatydama didžiausius spinduliuotės lygius kiekvienoje dažnių juostoje.

Jeigu atliekant bandymą viršijama riba, atliekami tyrimai, siekiant įsitikinti, kad taip atsitiko dėl ESM, o ne dėl aplinkos spinduliuotės.

4.4.   Rodmenys

Didžiausia su leistinosiomis ribomis susijusi rodmens vertė (horizontalioji ir vertikalioji poliarizacija) visose 14 dažnių juostų laikoma būdingąja to dažnio, kuris buvo naudotas atliekant matavimą, verte.

8 PRIEDAS

Elektrinių (elektroninių) surenkamųjų mazgų siaurosios dažnių juostos elektromagnetinės spinduliuotės matavimo metodas

1.   BENDRIEJI DALYKAI

1.1.   Šiame priede aprašytą bandymo metodą galima taikyti ESM, kuriuos vėliau galima įrengti 4 priedo reikalavimus atitinkančiose transporto priemonėse.

1.2.   Bandymų metodas

Šis bandymas skirtas siaurosios dažnių juostos elektromagnetinei spinduliuotei, kurias gali skleisti sistemos su mikroprocesoriais, matuoti.

Jeigu šiame priede nenurodyta kitaip, bandymas atliekamas pagal CISPR leidinį Nr. 25 (2002 m. antrasis leidimas ir 2004 m. klaidų ištaisymas).

2.   EMS BŪKLĖ ATLIEKANT BANDYMUS

Bandomasis ESM turi veikti įprastu režimu.

3.   BANDYMO ATLIKIMO NUOSTATOS

3.1.   Bandymas atliekamas pagal CISPR leidinio Nr. 25 (2002 m. antrasis leidimas ir 2004 m. klaidų ištaisymas) 6.4 punktą (SIEK metodas).

3.2.   Alternatyvi matavimo vieta

Užuot naudojus SIEK, galima naudoti ABA, atitinkančią CISPR leidinio Nr. 16-1-4 (2010 m. trečiasis leidimas) reikalavimus (žr. 7 priedo priedėlį).

3.3.   Aplinkos temperatūra

Siekiant įsitikinti, kad nėra jokių pakankamai stiprių išorinių triukšmų ar signalų, galinčių iškreipti matavimų rezultatus, matavimai atliekami prieš pagrindinį bandymą ir po jo. Atliekant šiuos matavimus, išorinis triukšmas arba signalai, išskyrus tikslinius aplinkos signalus siaurojoje dažnių juostoje, turi būti ne mažiau kaip 6 dB žemiau šios taisyklės 6.6.2.1 punkte nurodytų trikdžių ribų.

4.   BANDYMŲ REIKALAVIMAI

4.1.   Kai bandymai atliekami pusiau beaidėse kamerose arba lauko bandymų aikštelėse, ribos taikomos 30–1 000 MHz dažnių juostai.

4.2.   Matavimai atliekami naudojant vidutinės vertės matuoklį.

4.3.   Matavimai

Technikos tarnyba bandymą atlieka visoje 30–1 000 MHz dažnių juostoje diapazonais, nurodytais CISPR leidinyje Nr. 12 (2001 m. penktasis leidimas ir 2005 m. pirmasis pakeitimas) pateiktame standarte.

Jeigu gamintojas pateikia iš bandymų laboratorijos, akredituotos pagal taikomas ISO 17025 standarto (2005 m. antrasis leidimas ir 2006 m. klaidų ištaisymas) dalis ir pripažintos patvirtinimo institucijos, gautus visos dažnių juostos matavimų duomenis, technikos tarnyba, siekdama patvirtinti, kad transporto priemonė atitinka šio priedo reikalavimus, dažnių intervalą gali suskirstyti į 14 dažnių juostų 30–34, 34–45, 45–60, 60–80, 80-100, 100–130, 130–170, 170–225, 225–300, 300–400, 400–525, 525–700, 700–850, 850–1 000 MHz ir bandymus atlikti taikydama šias 14 dažnių juostų ir nustatydama didžiausius spinduliuotės lygius kiekvienoje dažnių juostoje. Jeigu atliekant bandymą viršijama riba, atliekami tyrimai, siekiant įsitikinti, kad taip atsitiko dėl ESM, o ne dėl aplinkos spinduliuotės, įskaitant bet kurio ESM plačiosios dažnių juostos spinduliuotę.

4.4.   Rodmenys

Didžiausia su leistinosiomis ribomis susijusi rodmens vertė (horizontalioji ir vertikalioji poliarizacija) visose 14 dažnių juostų laikoma būdingąja to dažnio, kuris buvo naudotas atliekant matavimą, verte.

9 PRIEDAS

Elektrinių (elektroninių) surenkamųjų mazgų atsparumo elektromagnetinei spinduliuotei bandymo metodas (-ai)

1.   BENDRIEJI DALYKAI

1.1.   Šiame priede aprašytas (-i) bandymo metodas (-ai) taikomas (-i) ESM.

1.2.   Bandymų metodai

1.2.1.   ESM leidžiama bandyti gamintojo nuožiūra visaip derinant toliau nurodytus metodus, jeigu bus bandoma visoje šio priedo 3.1 punkte nurodytoje dažnių juostoje:

(Dažnių juosta ir bendrosios bandymų sąlygos nustatomos pagal ISO 11452–1 (2005 m., trečiasis leidimas) ir 2008 m. pirmąjį pakeitimą.)

2.   ESM, SU KURIUO ATLIEKAMAS BANDYMAS, BŪKLĖ

2.1.   Bandymų sąlygos nustatomos pagal ISO 11452–1 (2005 m., trečiasis leidimas) ir 2008 m. pirmąjį pakeitimą.

2.2.   Bandomasis ESM turi būti įjungtas ir nustatytas veikti įprastu režimu. Jis turi būti įrengtas taip, kaip nustatyta šiame priede, nebent taikant atskirus bandymų metodus reikėtų įrengti kitaip.

2.3.   Kalibravimo etape neturi būti jokios papildomos įrangos, reikalingos, kad bandomasis ESM veiktų. Kalibruojant papildoma įranga negali būti arčiau kaip 1 m atstumu nuo atskaitos taško.

2.4.   Bandymo signalą sukurianti įranga ir jos išdėstymas turi atitikti tuos pačius techninius reikalavimus, kokie buvo taikomi atitinkamo bandymo kalibravimo etape, kad kartojant bandymus ir matavimus būtų gauti pakartojami matavimo rezultatai.

2.5.   Jeigu bandomasis ESM susideda iš daugiau kaip vieno bloko, geriausia, kad juos jungtų toks laidynas, koks paprastai naudojamas transporto priemonėje. Jeigu tokio laidyno nėra, elektroninį valdymo įrenginį ir dirbtinį tinklą (DT) jungiantis kabelis turi būti tokio ilgio, kaip nustatyta standarte. Visi laidyną sudarantys kabeliai turėtų būti sujungti kaip įmanoma tikroviškiau, naudojant, jei įmanoma, tikrąsias apkrovas ir vykdiklius.

3.   BENDRIEJI BANDYMO REIKALAVIMAI

3.1.   Dažnių juosta, išlaikymo trukmė

Matavimai atliekami 20–2 000 MHz dažnių juostoje, dažnių keitimo žingsnius parenkant pagal ISO 11452–1 (2005 m., trečiasis leidimas) ir 2008 m. pirmąjį pakeitimą.

Bandomojo signalo moduliacija turi būti:

Dažnių keitimo žingsnio dydis ir išlaikymo trukmė nustatoma pagal ISO 11452–1 (2005 m., trečiasis leidimas) ir 2008 m. pirmąjį pakeitimą.

3.2.   Technikos tarnyba bandymą atlieka visoje 20–2 000 MHz dažnių juostoje diapazonais, nurodytais ISO 11452–1 (2005 m., trečiasis leidimas) ir 2008 m. pirmajame pakeitime.

Jeigu gamintojas pateikia iš bandymų laboratorijos, akredituotos pagal taikomas ISO 17025 (2005 m. pirmasis leidimas ir 2006 m. klaidų ištaisymas) dalis ir pripažintos patvirtinimo institucijos, gautus visos dažnių juostos matavimo duomenis, technikos tarnyba, siekdama patvirtinti, kad transporto priemonė atitinka šio priedo reikalavimus, taip pat gali pasirinkti mažesnį fiksuotųjų dažnių skaičių, pvz.: 27, 45, 65, 90, 120, 150, 190, 230, 280, 380, 450, 600, 750, 900, 1 300 ir 1 800 MHz.

3.3.   Jeigu ESM neišlaiko šiame priede nustatytų bandymų, turi būti patvirtinta, kad ji neišlaikė atitinkamų bandymo sąlygų, o ne susidariusių nekontroliuojamų laukų.

4.   SPECIALŪS BANDYMŲ REIKALAVIMAI

4.1.   Bandymas sugėrikliu išklotoje kameroje

4.1.1.   Bandymų metodas

Šiuo bandymu transporto priemonių elektrinės (elektroninės) sistemos išbandomos ESM veikiant antenos elektromagnetine spinduliuote.

4.1.2.   Bandymo metodika

Bandymų lauko sąlygoms sudaryti taikomas „pakaitinis metodas“, kaip nustatyta ISO 11452–2 (2004 m. antrasis leidimas).

Atliekant bandymą naudojama vertikalioji poliarizacija.

4.2.   Bandymas SEM narvelyje (žr. šio priedo 2 priedėlį)

4.2.1.   Bandymų metodas

Skersinės elektromagnetinės modos (SEM) narvelyje tarp vidinio laidininko (pertvaros) ir korpuso (įžeminimo plokštės) sukuriami homogeniniai laukai.

4.2.2.   Bandymo metodika

Bandymas atliekamas pagal ISO 11452–3 (2001 m., trečiasis leidimas).

Technikos tarnyba, atsižvelgdama į bandomąjį ESM, parenka metodą, kuriuo SEM narvelyje būtų užtikrinta didžiausia galima lauko sąveika su ESM arba laidynu.

4.3.   Tūrinės srovės injekcijos bandymas

4.3.1.   Bandymų metodas

Šiuo metodu atsparumo bandymai atliekami paleidžiant indukuotąją srovę tiesiogiai į laidyną, naudojant srovės injekcijos zondą.

4.3.2.   Bandymo metodika

Bandymas atliekamas ant bandymų stendo pagal ISO 11452–4 (2005 m., trečiasis leidimas) ir 2009 m. pirmąjį klaidų ištaisymą. Bandymas gali būti taip pat atliekamas ESM įrengiant transporto priemonėje pagal ISO 11451–4 (1995 m., pirmasis leidimas) šiomis sąlygomis:

4.4.   Juostelinės linijos bandymas

4.4.1.   Bandymų metodas

Atliekant šį bandymą ESM sudedamąsias dalis jungiantis laidynas veikiamas nustatyto stiprio laukais.

4.4.2.   Bandymo metodika

Bandymas atliekamas pagal ISO 11452–5 (2002 m., antrasis leidimas).

4.5.   800 mm juostelinės linijos bandymas

4.5.1.   Bandymų metodas

Juostelinę liniją sudaro 800 mm atstumu viena nuo kitos esančios lygiagrečios metalinės plokštės. Bandomoji įranga padedama centre tarp plokščių ir veikiama elektromagnetiniu lauku (žr. šio priedo 1 priedėlį).

Šiuo metodu galima bandyti ištisas elektronines sistemas su jutikliais ir vykdikliais, taip pat valdymo įtaisą ir laidų kontūrą. Šis metodas tinka aparatams, kurių didžiausias gabaritinis matmuo yra mažesnis už trečdalį atstumo tarp plokščių.

4.5.2.   Bandymo metodika

4.5.2.1.   Juostelinės linijos padėtis

Juostelinė linija įrengiama ekranuotoje patalpoje (siekiant išvengti išorinės spinduliuotės) 2 m atstumu nuo sienų ir metalinių aptvarų, kad nebūtų elektromagnetinių atspindžių. Tokiems atspindžiams slopinti galima naudoti RD sugėriklį. Juostelinė linija įrengiama ant nelaidžiųjų atramų, ne mažiau kaip 0,4 m virš grindų.

4.5.2.2.   Juostelinės linijos kalibravimas

Lauko matavimo zondas įdedamas erdvės tarp lygiagrečių plokščių viduriniame trečdalyje išilginio, vertikalaus ir skersinio matmenų atžvilgiu, tačiau bandomoji sistema neįdedama.

Susijusi matavimo įranga turi būti už ekranuotos patalpos ribų. Taikant kiekvieną reikiamą bandymų dažnį, nustatoma norimo stiprio laukui ties antena sukurti reikalinga juostelinės linijos maitinimo galia. Šio arba kito tiesiogiai susijusio dydžio tiesioginė galia, reikalinga laukui nustatyti, turi būti naudojama atliekant tipo patvirtinimo bandymus, nebent, pasikeitus patalpoms arba įrangai, procedūrą reikėtų pakartoti.

4.5.2.3.   Bandomojo ESM įrengimas

Pagrindinis valdymo įrenginys padedamas erdvės tarp lygiagrečių plokščių viduriniame trečdalyje išilginio, vertikalaus ir skersinio matmenų atžvilgiu. Jis įtvirtinamas ant nelaidžiosios medžiagos stovo.

4.5.2.4.   Pagrindinio laidyno kontūro ir jutiklių ir (arba) vykdiklių kabeliai

Pagrindinio laidyno kontūro ir jutiklių ir (arba) vykdiklių kabeliai turi kilti vertikaliai nuo valdymo įrenginio iki viršutinės įžeminimo plokštės (tai padeda užtikrinti didžiausią galimą sąveiką su elektromagnetiniu lauku). Toliau jie turi tęstis palei plokštės apačią iki vieno iš jos laisvų pakraščių, užsilenkti į viršų ir tęstis palei plokštės viršų iki juostelinės linijos jungčių. Tada kabeliai turi tęstis iki susijusios įrangos, kuri turi būti elektromagnetinio lauko neveikiamoje zonoje, pvz., ant ekranuotos patalpos grindų, 1 m atstumu išilgine kryptimi nuo juostinės perdavimo linijos.

10 PRIEDAS

Atsparumo elektrinių (elektroninių) surenkamųjų mazgų perduodamiems impulsams ir perduodamų impulsų bandymo metodas (-ai)

1.   Bendrieji dalykai

Šiuo bandymo metodu užtikrinamas ESM atsparumas transporto priemonės maitinimo šaltinyje elektrinio laidumo sukeltiems impulsams ir ribojami į transporto priemonės maitinimo šaltinį ESM perduodami impulsai.

2.   Atsparumas trikdžiams, perduodamiems išilgai maitinimo linijų

Maitinimo linijos ir kitos ESM jungtys, kurios gali būti funkcionaliai sujungtos su maitinimo linijomis, pagal tarptautinį standartą ISO 7637-2 (2004 m. antrasis leidimas ir 2008 m. pirmasis pakeitimas) veikiami bandomaisiais impulsais 1, 2a, 2b, 3a, 3b ir 4.

3.   ESM sukeltų maitinimo linijomis perduotų impulsų trikdžių spinduliuotė

Maitinimo linijų ir kitų ESM jungčių, kurios gali būti funkcionaliai sujungtos su maitinimo linijomis, matavimai pagal tarptautinį standartą ISO 7637–2 (2004 m. antrasis leidimas ir 2008 m. pirmasis pakeitimas).

11 PRIEDAS

Harmoninės spinduliuotės, skleidžiamos transporto priemonės kintamos elektros srovės linijomis, bandymų metodas (-ai)

1.   BENDRIEJI DALYKAI

1.1.   Šiame priede aprašytas bandymų metodas taikomas transporto priemonėms, kurių konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu.

1.2.   Bandymų metodas

Šis bandymas skirtas išmatuoti transporto priemonės, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, į kintamos elektros srovės linijas skleidžiamos harmoninės spinduliuotės lygį, siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų gyvenamąją, komercinę ir lengvosios pramonės aplinką.

Jeigu šiame priede nenurodyta kitaip, bandymas atliekamas pagal:

2.   TRANSPORTO PRIEMONĖS BŪKLĖ ATLIEKANT BANDYMUS

2.1.   Transporto priemonės konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, esant vardinei galiai, kol kintama srovė pasieks bent 80 proc. pradinės vertės.

3.   BANDYMŲ TVARKA

3.1.   Matuojant naudojamas toks pat stebėjimo laikas, kaip ir tariamai stacionariai įrangai, kaip apibrėžta IEC 61000-3-2 (2005 m. leidinys Nr. 3.2 + 2008 m. pirmasis pakeitimas + 2009 m. antrasis pakeitimas) 4 lentelėje.

3.2.   Vienfazės transporto priemonės, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, bandymo schema parodyta šio priedo priedėlio 1 paveiksle.

3.3.   Trifazės transporto priemonės, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, bandymo schema parodyta šio priedo priedėlio 2 paveiksle.

4.   BANDYMŲ REIKALAVIMAI

4.1.   Išmatuojamos lyginės ir nelyginės harmonikos vertės iki 14 skaičiaus.

4.2.   7.3.2.1 punkto 3 lentelėje pateiktos vienfazės arba trifazės ĮEKS, veikiančios įkrovos režimu ir sujungtos su elektros tinklu, kurio įėjimo srovė ne didesnė kaip 16 A vienai fazei, ribos.

4.3.   7.3.2.2 punkto 4 lentelėje pateiktos vienfazės ĮEKS, veikiančios įkrovos režimu ir sujungtos su elektros tinklu, kurio įėjimo srovė didesnė kaip 16 A, bet ne didesnė kaip 75 A vienai fazei, ribos.

4.4.   7.3.2.2 punkto 5 lentelėje pateiktos trifazės ĮEKS, veikiančios įkrovos režimu ir sujungtos su elektros tinklu, kurio įėjimo srovė didesnė kaip 16 A, bet ne didesnė kaip 75 A vienai fazei, ribos.

4.5.   Jeigu patenkinama bent viena iš IEC 61000-3-12 (2004 m. leidinys Nr. 1.0) 5.2 punkte aprašytų sąlygų a, b arba c papunkčiuose, taikomų trifazei ĮEKS, veikiančiai įkrovos režimu ir sujungtai su elektros tinklu, kurio įėjimo srovė didesnė kaip 16 A, bet ne didesnė kaip 75 A vienai fazei, galima taikyti 7.3.2.2 punkto 6 lentelėje pateiktas ribas.

12 PRIEDAS

Transporto priemonių į kintamos elektros srovės linijas skleidžiamos įtampos pokyčių, įtampos svyravimų ir virpesių spinduliuotės bandymo metodas (-ai)

1.   Bendrieji dalykai

1.1.   Šiame priede aprašytas bandymų metodas taikomas transporto priemonėms, kurių konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu.

1.2.   Bandymų metodas

Šis bandymas skirtas išmatuoti transporto priemonės, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, į kintamos elektros srovės linijas skleidžiamos įtampos pokyčių, įtampos svyravimų ir virpesių spinduliuotės lygį, siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų gyvenamąją, komercinę ir lengvosios pramonės aplinką.

Jeigu šiame priede nenurodyta kitaip, bandymas atliekamas pagal:

2.   Transporto priemonės būklė atliekant bandymus

2.1.   Transporto priemonės konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, esant vardinei galiai, kol kintama srovė pasieks bent 80 proc. pradinės vertės.

3.   Bandymų tvarka

3.1.   Transporto priemonės, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, kurio vardinė srovė ne didesnė kaip 16 A vienai fazei ir kuriam netaikomas sąlyginis sujungimas, bandymai atliekami pagal IEC 61000-3-3 (2008 m. leidinys Nr. 2.0) 4 punktą.

3.2.   Transporto priemonės, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, kurio vardinė srovė didesnė kaip 16 A, bet ne didesnė kaip 75 A vienai fazei ir kuriam taikomas sąlyginis sujungimas, bandymai atliekami pagal IEC 61000-3-11 (2000 m. leidinys Nr. 1.0) 6 punktą.

3.3.   Transporto priemonės, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, bandymo schema parodyta šio priedo priedėlio paveiksle.

4.   Bandymų reikalavimai

4.1.   Laiko požiūriu nustatytini parametrai: trumpalaikio virpesio vertė, ilgalaikio virpesio vertė ir su įtampa susijęs svyravimas.

4.2.   7.4.2.1 punkto 7 lentelėje pateiktos transporto priemonės, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, kurio įėjimo srovė ne didesnė kaip 16 A vienai fazei ir kuriam netaikomas sąlyginis sujungimas, ribos.

4.3.   7.4.2.2 punkto 8 lentelėje pateiktos transporto priemonės, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, kurio įėjimo srovė didesnė kaip 16 A, bet ne didesnė kaip 75 A vienai fazei ir kuriam taikomas sąlyginis sujungimas, ribos.

13 PRIEDAS

Radijo dažnio sukeltų trikdžių spinduliuotės, kurią transporto priemonė skleidžia į kintamos ar nuolatinės elektros srovės linijas, bandymo metodas (-ai)

1.   BENDRIEJI DALYKAI

1.1.   Šiame priede aprašytas bandymų metodas taikomas transporto priemonėms, kurių konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu.

1.2.   Bandymų metodas

Šis bandymas skirtas išmatuoti transporto priemonės, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, į kintamos arba nuolatinės elektros srovės linijas skleidžiamos radijo dažnio sukeltų trikdžių spinduliuotės lygį, siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų gyvenamąją, komercinę ir lengvosios pramonės aplinką.

Jeigu šiame priede nenurodyta kitaip, bandymas atliekamas pagal CISPR leidinį Nr. 16-2-1 (2008 m. antrasis leidimas).

2.   TRANSPORTO PRIEMONĖS BŪKLĖ ATLIEKANT BANDYMUS

2.1.   Transporto priemonės konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, esant vardinei galiai, kol kintama arba nuolatinė srovė pasieks bent 80 proc. pradinės vertės.

3.   BANDYMŲ TVARKA

3.1.   Bandymas atliekamas pagal CISPR leidinio Nr. 16-2-1 (2008 m. leidinys Nr. 2.0) 7.4.1 punktą kaip su ant grindų statoma įranga.

3.2.   Maitinimo tinklo suderintuvas, naudojamas matavimams transporto priemonėje atlikti, apibrėžtas CISPR leidinio Nr. 16-1-2 (2006 m. leidinys Nr. 1.2) 4.3 punkte.

3.3.   Transporto priemonės, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, sujungimo atliekant bandymą schema parodyta šio priedo priedėlio paveiksle.

3.4.   Matavimai atliekami spektro analizatoriumi arba matavimo imtuvu. Taikomi parametrai atitinkamai apibrėžti CISPR leidinio Nr. 25 (2002 m. antrasis leidimas ir 2004 m. klaidų ištaisymas) 4.5.1 punkte (1 lentelė) ir 4.5.2 punkte (2 lentelė).

4.   BANDYMŲ REIKALAVIMAI

4.1.   Matavimus atliekant pusiau beaidėje kameroje arba lauko bandymų aikštelėje, leidžiamosios ribos taikomos nuo 0,15 iki 30 MHz dažnių intervalui.

4.2.   Matuojama vidutinės vertės kvaziamplitudiniu arba amplitudiniu detektoriumi. Ribinės vertės yra pateiktos 7.5 punkto 9 lentelėje (kintamos elektros srovės linijos) ir 10 lentelėje (nuolatinės elektros srovės linijos).Jeigu naudojami amplitudiniai detektoriai, taikomas 20 dB pataisinis faktorius, kaip nustatyta CISPR leidinyje Nr. 12 (2001 m. penktasis leidimas ir 2005 m. pirmasis pakeitimas).

14 PRIEDAS

Radijo dažnio sukeltų trikdžių spinduliuotės, kurią transporto priemonė skleidžia į tinklą ir telekomunikacijų prieigas, bandymo metodas (-ai)

1.   BENDRIEJI DALYKAI

1.1.   Šiame priede aprašytas bandymų metodas taikomas transporto priemonėms, kurių konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu.

1.2.   Bandymų metodas

Šis bandymas skirtas išmatuoti transporto priemonės, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, tinklu ir telekomunikacijos prieigomis skleidžiamos radijo dažnio sukeltų trikdžių spinduliuotės lygį, siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų gyvenamąją, komercinę ir lengvosios pramonės aplinką.

Jeigu šiame priede nenurodyta kitaip, bandymas atliekamas pagal CISPR leidinį Nr. 16-2-1 (2008 m. leidinys Nr. 6.0).

2.   TRANSPORTO PRIEMONĖS BŪKLĖ ATLIEKANT BANDYMUS

2.1.   Transporto priemonės konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, esant vardinei galiai, kol kintama arba nuolatinė srovė pasieks bent 80 proc. pradinės vertės.

3.   BANDYMŲ TVARKA

3.1.   Bandymui pasiruošiama pagal CISPR leidinio Nr. 22 (2008 m. leidinys Nr. 6.0) 5 punktą (dėl laidininkais perduodamos spinduliuotės).

3.2.   Maitinimo tinklo suderintuvas, naudojamas matavimams transporto priemonėje atlikti, apibrėžtas CISPR ledinio Nr. 22 (2008 m. leidinys Nr. 6.0) 9.6.2 punkte.

3.3.   Transporto priemonės, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu, sujungimo atliekant bandymą schema parodyta šio priedo priedėlio paveiksle.

3.4.   Matavimai atliekami spektro analizatoriumi arba matavimo imtuvu. Taikomi parametrai atitinkamai apibrėžti CISPR leidinio Nr. 25 (2002 m. antrasis leidimas ir 2004 m. klaidų ištaisymas) 4.5.1 punkte (1 lentelė) ir 4.5.2 punkte (2 lentelė).

4.   BANDYMŲ REIKALAVIMAI

4.1.   Matavimus atliekant pusiau beaidėje kameroje arba lauko bandymų aikštelėje, leidžiamosios ribos taikomos nuo 0,15 iki 30 MHz dažnių intervalui.

4.2.   Matuojama vidutinės vertės kvaziamplitudiniu arba amplitudiniu detektoriumi. Ribinės vertės yra pateiktos 7.6 punkto 11 lentelėje.Jeigu naudojami amplitudiniai detektoriai, taikomas 20 dB pataisinis faktorius, kaip nustatyta CISPR leidinyje Nr. 12 (2001 m., penktasis leidimas ir 2005 m. pirmasis pakeitimas).

15 PRIEDAS

Transporto priemonių atsparumo trumpalaikiams elektros trikdžiams ir (arba) pertrūkiams, sklindantiems išilgai kintamos ir nuolatinės elektros srovės linijų, bandymo metodas (-ai)

1.   BENDRIEJI DALYKAI

1.1.   Šiame priede aprašytas bandymo metodas taikomas tik transporto priemonėms. Šis metodas taikomas tik transporto priemonei, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu.

1.2.   Bandymų metodas

Šis bandymas skirtas transporto priemonių elektroninių sistemų atsparumui įrodyti. Transporto priemonė veikiama trumpalaikių elektros trikdžių ir (arba) pertrūkių, sklindančių išilgai kintamos ir nuolatinės elektros srovės linijų, kaip aprašyta šiame priede. Atliekant bandymus transporto priemonė tikrinama.

Jeigu šiame priede nenurodyta kitaip, bandymas atliekamas pagal IEC 61000-4-4 (2004 m. antrasis leidimas).

2.   TRANSPORTO PRIEMONĖS, KURIOS KONFIGŪRACIJA ATITINKA ĮEKS, VEIKIANČIĄ ĮKROVOS REŽIMU IR SUJUNGTĄ SU ELEKTROS TINKLU, BŪKLĖ ATLIEKANT BANDYMUS.

2.1.   Transporto priemonė turi būti nepakrauta, joje gali būti tik būtina bandymų įranga.

2.1.1.   Transporto priemonė turi būti stacionari ir įkraunama, variklis turi būti išjungtas.

2.1.2.   Pagrindinės transporto priemonės bandymo sąlygos

Nustatomos būtinosios bandymų sąlygos (kai jos taikytinos) ir transporto priemonių atsparumo bandymų neišlaikymo kriterijai. Kitos transporto priemonių sistemos, galinčios turėti neigiamos įtakos atsparumo funkcijoms, turi būti bandomos gamintojo ir technikos tarnybos tarpusavyje suderintu būdu.

2.1.3.   Visi įrenginiai, kuriuos vairuotojas arba keleivis gali ilgam įjungti, turėtų būti išjungti.

2.2.   Transporto priemonei stebėti naudojama tik netrikdanti įranga. Turi būti stebima transporto priemonės išorė ir keleivių salonas siekiant nustatyti, ar laikomasi šio priedo reikalavimų (pvz., naudojant vaizdo kamerą (-as), mikrofoną ir t. t.).

3.   BANDYMO ĮRANGA

3.1.   Bandymo įranga yra sudaryta iš antžeminės atskaitos plokštumos (ekranuotoji kamera yra nereikalinga), trikdžių ir (arba) pertrūkių generatoriaus, ryšio / atsajos grandinės ir talpinės grandinės gnybto.

3.2.   Trikdžių ir (arba) pertrūkių generatorius turi atitikti IEC 61000-4-4 (2004 m. antrasis leidimas) 6.1 punkte nustatytas sąlygas.

3.3.   Ryšio / atsajos grandinė turi atitikti IEC 61000-4-4 (2004 m. antrasis leidimas) 6.2 punkte nustatytas sąlygas.Kai ryšio / atsajos grandinės negalima naudoti kintamos arba nuolatinės elektros srovės linijoms, galima naudoti talpinės grandinės gnybtą, apibrėžtą IEC 61000-4-4 (2004 m. antrasis leidimas) 6.3 punkte.

4.   BANDYMO SCHEMA

4.1.   Transporto priemonės bandymo schema grindžiama laboratorinio bandymo schema, aprašyta IEC 61000-4-4 (2004 m. antrasis leidimas) 7.2 punkte.

4.2.   Transporto priemonė pastatoma tiesiogiai ant antžeminės plokštumos.

4.3.   Technikos tarnyba bandymą atlieka, kaip nustatyta 7.7.2.1 punkte.

Užuot tai dariusi, technikos tarnyba gali nuspręsti neatlikti bandymo, kurio tikslas – patvirtinti, kad transporto priemonė atitinka šiame priede nustatytus reikalavimus, jeigu gamintojas pateikia iš bandymų laboratorijos, akredituotos pagal atitinkamas ISO 17025 standarto (2005 m. antrasis leidimas ir 2006 m. klaidų ištaisymas) dalis ir pripažintos patvirtinimo institucijos, gautus matavimų duomenis.

16 PRIEDAS

Transporto priemonių atsparumo viršįtampiui išilgai kintamos ir nuolatinės elektros srovės linijų bandymo metodas (-ai)

1.   BENDRIEJI DALYKAI

1.1.   Šiame priede aprašytas bandymo metodas taikomas tik transporto priemonėms. Šis metodas taikomas tik transporto priemonei, kurios konfigūracija atitinka ĮEKS, veikiančią įkrovos režimu ir sujungtą su elektros tinklu.

1.2.   Bandymų metodas

Šis bandymas skirtas transporto priemonių elektroninių sistemų atsparumui įrodyti. Transporto priemonė veikiama viršįtampių išilgai kintamos ir nuolatinės elektros srovės linijų, kaip aprašyta šiame priede. Atliekant bandymus transporto priemonė tikrinama.

Jeigu šiame priede nenurodyta kitaip, bandymas atliekamas pagal IEC 61000-4-5 (2004 m. antrasis leidimas).

2.   TRANSPORTO PRIEMONĖS, KURIOS KONFIGŪRACIJA ATITINKA ĮEKS, VEIKIANČIĄ ĮKROVOS REŽIMU IR SUJUNGTĄ SU ELEKTROS TINKLU, BŪKLĖ ATLIEKANT BANDYMUS

2.1.   Transporto priemonė turi būti nepakrauta, joje gali būti tik būtina bandymų įranga.

2.1.1.   Transporto priemonė turi būti stacionari ir įkraunama, variklis turi būti išjungtas.

2.1.2.   Pagrindinės transporto priemonės bandymo sąlygos

Nustatomos būtinosios bandymų sąlygos (kai jos taikytinos) ir transporto priemonių atsparumo bandymų neišlaikymo kriterijai. Kitos transporto priemonių sistemos, galinčios turėti neigiamos įtakos atsparumo funkcijoms, turi būti bandomos gamintojo ir technikos tarnybos tarpusavyje suderintu būdu.

2.1.3.   Visi įrenginiai, kuriuos vairuotojas arba keleivis gali ilgam įjungti, turėtų būti išjungti.

2.2.   Transporto priemonei stebėti naudojama tik netrikdanti įranga. Turi būti stebima transporto priemonės išorė ir keleivių salonas siekiant nustatyti, ar laikomasi šio priedo reikalavimų (pvz., naudojant vaizdo kamerą (-as), mikrofoną ir t. t.).

3.   BANDYMO ĮRANGA

3.1.   Bandymo įranga yra sudaryta iš antžeminės atskaitos plokštumos (ekranuotoji kamera yra nereikalinga), viršįtampių generatoriaus ir ryšio / atsajos grandinės.

3.2.   Viršįtampių generatorius turi atitikti IEC 61000-4-5 (2005 m. antrasis leidimas) 6.1 punkte nustatytas sąlygas.

3.3.   Ryšio / atsajos grandinė turi atitikti IEC 61000-4-5 (2005 m. antrasis leidimas) 6.3 punkte nustatytas sąlygas.

4.   BANDYMO SCHEMA

4.1.   Transporto priemonės bandymo schema grindžiama schema, aprašyta IEC 61000-4-5 (2005 m. antrasis leidimas) 7.2 punkte.

4.2.   Transporto priemonė pastatoma tiesiogiai ant antžeminės plokštumos.

4.3.   Technikos tarnyba bandymą atlieka, kaip nustatyta 7.8.2.1 punkte.

Užuot tai dariusi, technikos tarnyba gali nuspręsti neatlikti bandymo, kurio tikslas – patvirtinti, kad transporto priemonė atitinka šiame priede nustatytus reikalavimus, jeigu gamintojas pateikia iš bandymų laboratorijos, akredituotos pagal atitinkamas ISO 17025 standarto (2005 m. antrasis leidimas ir 2006 m. klaidų ištaisymas) dalis ir pripažintos patvirtinimo institucijos, gautus matavimų duomenis.

5.   REIKIAMO BANDYMO LYGIO NUSTATYMAS

5.1.   Bandymo metodika

5.1.1.   Bandymo lygio reikalavimams nustatyti naudojamas bandymo metodas pagal IEC 61000-4-5 (2005 m. antrasis leidimas).

5.1.2.   Bandymo etapas

Transporto priemonė pastatoma tiesiogiai ant antžeminės plokštumos. Elektros viršįtampiu veikiamos transporto priemonės kintamos ir (arba) nuolatinės elektros srovės linijos, taikant tarp kiekvienos linijos ir įžeminamųjų dalių bei tarp linijų ir naudojant ryšio / atsajos grandinę, kaip aprašyta šio priedo priedėlyje.

1 PRIEDAS

(didžiausias formatas A4 (210 × 297 mm))

PRANEŠIMAS

2 PRIEDAS

PATVIRTINIMO ŽENKLO IŠDĖSTYMAS

A   modelis

(žr. šios taisyklės 4.4 punktą)

Prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas nurodo, kad atitinkamas transporto priemonių tipas, atsižvelgiant į keleivių apsaugą priekinio susidūrimo atveju, buvo patvirtintas Nyderlanduose (E4) pagal Taisyklę Nr. 94, patvirtinimo numeris 021424. Patvirtinimo numeris nurodo, kad patvirtinimas buvo suteiktas pagal Taisyklės Nr. 94 reikalavimus, kaip pakeista 02 serijos pakeitimais.

B   modelis

(žr. šios taisyklės 4.5 punktą)

Prie transporto priemonės pritvirtintas patvirtinimo ženklas nurodo, kad atitinkamas transporto priemonių tipas buvo patvirtintas Nyderlanduose (E4) pagal taisykles Nr. 94 ir Nr. 11 (1). Pirmieji du patvirtinimo numerio skaitmenys nurodo, kad tuo metu, kai buvo suteikti atitinkami patvirtinimai, tiek į Taisyklę Nr. 94, tiek į Taisyklę Nr. 11 buvo įtraukti 02 serijos pakeitimai.

(1)  Pastarasis numeris pateiktas tik kaip pavyzdys.

3 PRIEDAS

BANDYMO METODIKA

1.   ĮRANGA IR TRANSPORTO PRIEMONĖS PARENGIMAS

1.1.   Bandymo aikštelė

Bandymo aikštelė turi būti užtektinai didelė, kad pakaktų vietos įsibėgėjimo keliui, kliūčiai ir bandymui reikalingai techninei įrangai. Galinė įsibėgėjimo kelio dalis, mažiausiai 5 metrai prieš kliūtį, turi būti horizontali ir lygi.

1.2.   Kliūtis

Priekinė kliūties dalis sudaryta iš deformuojamosios konstrukcijos, kaip apibrėžta šios taisyklės 9 priede. Priekinis deformuojamos konstrukcijos paviršius yra statmenas (± 1°) bandomosios transporto priemonės važiavimo krypčiai. Kliūtis sustiprinama ne mažesne kaip 7 × 104 kg mase, kurios priekinis paviršius vertikalus (± 1°). Ta masė įtvirtinama žemėje arba ant jos pastatoma, jeigu būtina, sutvirtinama papildomais poslinkį ribojančiais įtaisais.

1.3.   Kliūties nustatymas

Kliūtis turi būti nustatyta taip, kad transporto priemonė su kliūtimi pirmą kartą susidurtų ta puse, kurioje įrengta vairo kolonėlė. Jeigu galima pasirinkti, ar bandymą atlikti su kairiąja ar dešiniąja važiuojamosios dalies juosta vykstančiam eismui pritaikyta transporto priemone, bandymas turi būti daromas su transporto priemone, kurioje vairo kolonėlė įrengta pusėje, laikomoje nepalankesne, ir kurią nustato už bandymus atsakinga technikos tarnyba.

1.3.1.   Transporto priemonės nustatymas kliūties atžvilgiu

Transporto priemonės plotas turi būti 40 proc. ± 20 mm didesnis už kliūties priekinės dalies plotą.

1.4.   Transporto priemonės būklė

1.4.1.   Bendrosios techninės sąlygos

Bandomoji transporto priemonė turi atitikti serijinės gamybos transporto priemonėms taikomus reikalavimus, turėti visą paprastai naudojamą įrangą ir būti parengta eksploatuoti pagal įprastus reikalavimus. Kai kurios detalės gali būti pakeistos tokios pačios masės detalėmis, tačiau dėl šio pakeitimo neturi būti daromas poveikis rezultatams, nustatomiems pagal 6 punktą.

Gamintojui susitarus su technikos tarnyba, leidžiama pakeisti degalų tiekimo sistemą, kad naudojamo degalų kiekio užtektų varikliui varyti arba elektros energijos keitimo sistemai.

1.4.2.   Transporto priemonės masė

1.4.2.1.   Bandymui pristatytos transporto priemonės masė – grynoji transporto priemonės masė.

1.4.2.2.   Į degalų baką turi būti pripilta tiek vandens, kad jo masė atitiktų 90 proc. visos į baką pilamų degalų masės, kurią yra nurodęs gamintojas; leistinasis nuokrypis ± 1 proc.

Šis reikalavimas netaikomas vandenilio pripildomiems degalų bakams.

1.4.2.3.   Visas kitas sistemas (stabdžių, aušinimo ir kt.) galima palikti nepripildytas; šiuo atveju skysčių masė turi būti kompensuota.

1.4.2.4.   Jeigu transporto priemonėje naudojamos matavimo įrangos masė viršija leistinus 25 kg, tai galima kompensuoti mažinant masę, tačiau neturi būti daroma įtaka bandymo rezultatams, nustatomiems pagal 6 punktą.

1.4.2.5.   Matavimo įrangos masė standartinės kiekvienos ašies apkrovos neturi pakeisti daugiau kaip 5proc.; kiekvienas nuokrypis neturi būti didesnis kaip 20 kg.

1.4.2.6.   Bandymo ataskaitoje nurodoma transporto priemonės masė, nustatyta taikant 1.4.2.1 punkto nuostatas.

1.4.3.   Keleivių skyriaus parengimas

1.4.3.1.   Vairaračio padėtis

Jeigu vairaratis reguliuojamas, jo padėtis turi atitikti įprastą padėtį, kurią yra nurodęs transporto priemonės gamintojas, arba, jeigu vairaračio padėtis nenurodyta, jo padėtis turi atitikti vidurinę padėtį, atsižvelgiant į vairaračio reguliavimo diapazono (-ų) ribas. Po kelionės vairaratis paliekamas neužfiksuotas, o jo stipinai turi būti tokioje padėtyje, kurioje pagal gamintojo nurodymą juos nustačius transporto priemonė važiuotų tiesiai į priekį.

1.4.3.2.   Įstiklinimas

Darinėjamieji transporto priemonės langai turi būti uždaryti. Matavimo tikslais ir susitarus su gamintoju, langai gali būti atidaryti su sąlyga, kad valdymo rankenėlė būtų tokioje pačioje padėtyje, kurioje būna uždarius langus.

1.4.3.3.   Pavarų perjungimo svirtis

Pavarų perjungimo svirtis turi būti neutralioje padėtyje.

1.4.3.4.   Pedalai

Pedalai turi būti įprastoje padėtyje. Jei pedalai reguliuojami, jų padėtis turi atitikti vidurinę padėtį, išskyrus atvejus, kai gamintojas yra nurodęs kitą padėtį.

1.4.3.5.   Durys

Durys turi būti uždarytos, bet neužrakintos.

1.4.3.6.   Stoglangis

Jeigu įrengtas stoglangis arba nuimamas stogas, jis turi būti nustatytoje padėtyje ir uždarytas. Matavimo tikslais ir susitarus su gamintoju, stoglangį arba nuimamą stogą galima palikti neuždarytus.

1.4.3.7.   Skydelis nuo saulės

Skydeliai nuo saulės turi būti sulenkti.

1.4.3.8.   Galinio vaizdo veidrodėlis

Vidinio galinio vaizdo veidrodėlio padėtis turi būti įprastinė padėtis.

1.4.3.9.   Porankiai

Priekyje ir gale esantys porankiai, jei jų padėtį galima keisti, turi būti nustatyti apatinėje padėtyje, jeigu to daryti nekliudo transporto priemonėse esantys manekenai.

1.4.3.10.   Galvos atramos

Reguliuojamo aukščio galvos atramos padėtis turi būti viršutinė padėtis.

1.4.3.11.   Sėdynės

1.4.3.11.1.   Priekinių sėdynių padėtis

Išilgine kryptimi reguliuojamos sėdynės nustatomos taip, kad jų H taško, nustatyto pagal 6 priede pateiktą metodiką, padėtis atitiktų vidurinę sėdynės eigos padėtį arba artimiausią fiksavimo padėtį; sėdynės nustatymo aukštis turi atitikti gamintojo nurodytą aukštį (jeigu sėdynės aukštį galima reguliuoti atskirai). Jei tai daugiavietė neišardoma sėdynė, atsižvelgiama į vairuotojo vietos H tašką.

1.4.3.11.2.   Priekinių sėdynių atlošų padėtis

Jeigu atlošai reguliuojami, juos galima nustatyti taip, kad manekeno liemens polinkis kuo labiau atitiktų įprastinį gamintojo rekomenduojamąjį, arba, jeigu gamintojas nėra pateikęs specialių rekomendacijų, sėdynių atlošai turi būti atsilenkę 25° kampu atgal nuo vertikalios padėties.

1.4.3.11.3.   Galinės sėdynės

Jei galinės (daugiavietės neišardomos) sėdynės reguliuojamos, turi būti nustatyta jų galinė padėtis.

1.4.4.   Elektrinės transmisijos sureguliavimas

1.4.4.1.   ĮEKS turi būti tokios įkrovimo būsenos, kuriai esant transmisija gali veikti įprastai, kaip rekomenduota gamintojo.

1.4.4.2.   Kai elektrinei transmisijai tiekiama elektra, pirminiai elektros energijos šaltiniai (pvz., variklio generatorius, ĮEKS arba elektros energijos keitimo sistema) gali veikti arba ne, tačiau:

1.4.4.2.1.   technikos tarnybai susitarus su gamintoju, bandymą su visa elektrine transmisija arba su jos dalimis, kurioms netiekiama elektros energija, leidžiama atlikti tik tuo atveju, jei bandymo rezultatams tai neturi neigiamos įtakos. Kad dalys, kurioms elektros energija nėra tiekiama, apsaugotos nuo elektros smūgio, įrodoma fiziškai arba naudojant izoliacijos varžą ir atitinkamus papildomus įrodymus.

1.4.4.2.2.   Jeigu yra automatinis atjungiklis, gamintojui paprašius, bandymą leidžiama atlikti tada, kai automatinis atjungiklis yra įsijungęs. Šiuo atveju įrodoma, kad susidūrimo bandymo metu automatinis atjungiklis būtų veikęs. Taip pat atkreipiamas dėmesys į automatinio suveikimo signalą ir galvaninį atskyrimą, atsižvelgiant į susidūrimo sąlygas.

2.   MANEKENAI

2.1.   Priekinės sėdynės

2.1.1.   Kiekvienoje priekinėje kraštinėje sėdynėje pagal 5 priede nustatytas sąlygas pasodinamas 45° kampu sulenktomis kulkšnimis ir „HYBRID III“ manekeno technines sąlygas (1) atitinkantis manekenas. Manekeno kulkšnis turi būti sertifikuota pagal 10 priede nustatytą metodiką.

2.1.2.   Automobilis bus bandomas kartu su apsaugos sistemomis, kaip numatyta gamintojo.

3.   TRANSPORTO PRIEMONĖS VARYTUVAS IR VAŽIAVIMO KRYPTIS

3.1.   Transporto priemonė turi būti varoma nuosavu varikliu arba kitu varomuoju įrenginiu.

3.2.   Per susidūrimą transporto priemonės neturi veikti joks papildomas vairavimo ar varomasis įrenginys.

3.3.   Transporto priemonės judėjimo kryptis turi atitikti 1.2 ir 1.3.1 punktų reikalavimus.

4.   BANDYMO GREITIS

Transporto priemonės greitis smūgio momentu turi būti 56 - 0 + 1 km/h, tačiau bandymo rezultatas laikomas priimtinu ir tada, kai bandymas buvo atliktas esant didesniam greičiui smūgio momentu ir transporto priemonė atitiko reikalavimus.

5.   PRIEKINĖSE SĖDYNĖSE ATLIKTINI MANEKENO MATAVIMAI

5.1.   Visi manekeno elgsenos kriterijams patikrinti būtini matavimai atliekami naudojant 8 priede pateiktas technines sąlygas atitinkančias matavimo sistemas.

5.2.   Skirtingi parametrai registruojami atskirais duomenų perdavimo kanalais, kurių dažnio klasė (CFC) yra tokia:

5.2.1.   Matavimai manekeno galvoje

Pagreitis (a) sunkio centro taške apskaičiuojamas pagal trimačius pagreičio komponentus, išmatuotus taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 1 000.

5.2.2.   Matavimai manekeno kakle

5.2.2.1.   Kaklo ir galvos jungtį veikianti ašinė tempimo ir priešinga važiavimui kryptimi ir važiavimo kryptimi tą jungtį veikianti šlyties jėga matuojamos taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 1 000.

5.2.2.2.   Lenkimo momentas apie šoninę ašį kaklo ir galvos jungtyje matuojamas taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 600.

5.2.3.   Matavimai manekeno krūtinės ląstoje

Krūtinės ląstos deformacija tarp krūtinkaulio ir nugarkaulio matuojama taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 180.

5.2.4.   Matavimai manekeno šlaunikaulyje ir blauzdikaulyje

5.2.4.1.   Ašinė gniuždymo jėga ir lenkimo momentai matuojami taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 600.

5.2.4.2.   Blauzdikaulio poslinkis, atsižvelgiant į šlaunikaulį, matuojamas slankiajame kelio sąnaryje taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 180.

6.   TRANSPORTO PRIEMONĖJE ATLIEKAMI MATAVIMAI

6.1.   Siekiant, kad būtų galima atlikti supaprastintą 7 priede aprašytą bandymą, konstrukcijos lėtėjimo pagreičio kreivė nustatoma pagal ties smūgine apkrova veikiamos transporto priemonės pusės statramsčio „B“ pagrindu linijiniu akcelerometru nustatytą vertę, taikant 8 priede nustatytus reikalavimus, atitinkančius duomenų perdavimo kanalus, kurių dažnio klasės indeksas 180.

6.2.   7 priede aprašytai bandymo metodikai taikoma greičio kreivė nustatoma naudojantis linijinio akcelerometro duomenimis, gautais prie smūgine apkrova veikiamos transporto priemonės pusėje esančio B statramsčio.

(1)  Techninės „Hibrid III“ manekeno sąlygos ir detalieji jo brėžiniai, atitinkantys pagrindinius Jungtinių Amerikos Valstijų 50 procentilių vyro matmenis, bei „Hibrid III“ manekeno nustatymo, kad su juo būtų galima atlikti šį bandymą, aprašai įteikti laikyti Generaliniam Jungtinių Tautų Organizacijos Sekretoriui; paprašius su jais galima susipažinti Europos ekonomikos komisijos sekretoriate adresu Palais des Nations, Geneva, Šveicarija.

4 PRIEDAS

ELGSENOS KRITERIJŲ NUSTATYMAS

1.   GALVOS ELGSENOS KRITERIJUS (HPC) IR 3 MS GALVOS PAGREITIS

1.2.

Jeigu per bandymą galva paliečia kurią nors transporto priemonės sudedamąją dalį, galvos elgsenos kriterijus (HPC) apskaičiuojamas taikant pagal 3 priedo 5.2.1 punktą pamatuotą pagreitį (a) ir naudojant šią formulę: kur: 1.2.1. narys „a“ – pagal šio 3 priedo 5.2.1 punktą laisvojo kritimo pagreičio vienetais g (1 g = 9,81 m/s2) išmatuotas atstojamasis pagreitis; 1.2.2. jeigu galvos prisilietimo pradžią galima nustatyti pakankamai tiksliai, t1 ir t2 – bet kokie sekundėmis išreikšti 2 laiko momentai, apibrėžiantys laiko diapazoną nuo galvos prisilietimo pradžios iki registravimo pabaigos, kurio metu galvos elgsenos kriterijų (HPC) vertė didžiausia; 1.2.3. jeigu galvos prisilietimo pradžios nustatyti negalima, t1 ir t2 – bet kokie sekundėmis išreikšti 2 laiko momentai, apibrėžiantys laiko diapazoną nuo registravimo pradžios iki pabaigos, kurio metu galvos elgsenos kriterijų (HPC) vertė didžiausia; 1.2.4. apskaičiuojant didžiausią vertę neatsižvelgiama į galvos elgsenos kriterijų (HPC) vertes, kurių laiko diapazonas (t1 – t2) didesnis kaip 36 ms.

2.   KAKLO SUŽEIDIMO KRITERIJAI (NIC)

3.   KRŪTINĖS LĄSTOS SUSPAUDIMO KRITERIJUS (ThCC) IR TAMPRUMO KRITERIJUS (V * C)

4.   ŠLAUNIKAULĮ VEIKIANČIOS JĖGOS KRITERIJUS (FFC)

5.   BLAUZDIKAULIO GNIUŽDYMO JĖGOS KRITERIJUS (TCFC) IR BLAUZDIKAULIO INDEKSAS (TI)

5.2.

Blauzdikaulio indeksas apskaičiuojamas pagal lenkimo momentus (Mx ir My), pamatuotus pagal 5.1 punktą ir taikant šią formulę: kur: Mx = lenkimo momentas apie x ašį; My = lenkimo momentas apie y ašį; (Mc)R = kritinis lenkimo momentas, kurio dydis – 225 Nm; Fz = ašinė gniuždymo jėga z kryptimi; (Fc)z = kritinė gniuždymo jėga, kurios dydis – 35,9 kN, z kryptimi: Nustatomas kiekvieno blauzdikaulio viršutinės ir apatinės dalies indeksas; tačiau Fz galima matuoti bet kurioje vietoje. Nustatyta vertė taikoma viršutinės ir apatinės blauzdikaulio dalies TI apskaičiuoti. Momentai Mx ir My abiem kryptimis matuojami atskirai.

6.   HYBRID III MANEKENO TAMPRUMO KRITERIJAUS (V * C) APSKAIČIAVIMO METODIKA

6.2.

Krūtinkaulio įlinkio charakteristika filtruojama kartą, taikant duomenų perdavimo kanalo dažnio klasę (CFC), kurios indeksas 180. Suspaudimas laiko momentu t apskaičiuojamas taikant šį filtruotą signalą: Krūtinkaulio įlinkio greitis laiko momentu t apskaičiuojamas pagal filtruotą įlinkio vertę: kur D(t) – įlinkis laiko momentu t, išreikštas metrais, ir δt – laiko diapazonas sekundėmis tarp įlinkio matavimų. Didžiausia δt vertė – 1,25 × 10–4 sekundės. Šios apskaičiavimo metodikos schema parodyta toliau: Pamatuotas įlinkis D(t) Filtras, kai CFC indeksas 180 Apskaičiuojamas įlinkio greitis V(t) Apskaičiuojamas suspaudimas C(t) Apskaičiuojamas tamprumo kriterijus laiko momentu t (V*C)(t) = 1,3 x (V(t) x C(t)) Nustatoma didžiausia vertė (V*C)(MAX) = max [(V*C)(t)]

5 PRIEDAS

MANEKENŲ PARENGIMAS IR MONTAVIMAS, APSAUGOS SISTEMŲ REGULIAVIMAS

1.   MANEKENŲ PARENGIMAS

1.1.   Atskiros sėdynės

Manekeno simetrijos plokštuma turi sutapti su vertikalia vidurine sėdynės plokštuma.

1.2.   Priekinė daugiavietė neišardoma sėdynė

1.2.1.   Vairuotojas

Manekeno simetrijos plokštuma turi būti vairaračio centrą kertančioje ir su išilgine vidurine transporto priemonės plokštuma lygiagrečioje vertikalioje plokštumoje. Jeigu sėdimoji vieta nustatoma atsižvelgiant į sėdynės formą, tokia sėdynė laikoma atskira sėdyne.

1.2.2.   Ant kraštinės sėdynės sėdintis keleivis

Ant keleivio sėdynės sėdinčio manekeno ir vairuotojo vietoje sėdinčio manekeno simetrijos plokštumos nuo išilginės vidurinės transporto priemonės plokštumos turi būti vienodu atstumu. Jeigu sėdimoji vieta nustatoma atsižvelgiant į sėdynės formą, tokia sėdynė laikoma atskira sėdyne.

1.3.   Priekinė daugiavietė neišardoma keleiviams skirta sėdynė (neįskaitant vairuotojo sėdynės)

Manekenų simetrijos plokštumos turi sutapti su gamintojo nurodytomis sėdimųjų vietų vidurinėmis plokštumomis.

2.   MANEKENŲ MONTAVIMAS

2.1.   Galva

Skersinis matavimo įrangos pritvirtinimo galvoje skydelis turi būti horizontalus (nuokrypis – ne didesnis kaip 2,5°). Norint transporto priemonėse su sėdynėmis vertikaliais nereguliuojamais atlošais išlyginti bandymo manekeno galvą, turi būti taikoma toliau nurodyta metodika. Kad būtų išlygintas skersinis matavimo įrangos manekeno galvoje pritvirtinimo skydelis, pirmiausia pagal 2.4.3.1 punkte nurodytas ribas nustatoma H taško padėtis. Jeigu nustačius H taško padėtį matavimo įrangos skydelis manekeno galvoje neišsilygina, tada pagal 2.4.3.2 punkte nurodytas ribas nustatomas bandymo manekeno dubens kampas. Jeigu skydelis vis tiek neišsilygina, tada bandymo manekeno kaklo laikiklis pareguliuojamas tiek, kad būtų užtikrinta, jog skersinis matavimo įrangos bandymo manekeno galvoje pritvirtinimo skydelis būtų horizontalus (nuokrypis – ne didesnis kaip 2,5°).

2.2.   Žastai

2.2.1.   Ant vairuotojo sėdynės sėdinčio bandymo manekeno žastai turi būti prie liemens, o centrinės jų linijos, kiek įmanoma, turi sutapti su vertikalia plokštuma.

2.2.2.   Ant keleivio sėdynės sėdinčio manekeno žastai turi liesti sėdynės atlošą ir liemens šonus.

2.3.   Plaštakos

2.3.1.   Ant vairuotojo sėdynės sėdinčio bandymo manekeno delnai horizontalios vairaračio centrinės linijos aukštyje turi liesti išorinę vairaračio dalį. Manekeno nykščiai nestipriai priklijuojami juosta prie vairaračio taip, kad plaštaką stumtelėjus į viršų ne mažesne kaip 9 N ir ne didesne kaip 22 N jėga, juosta nuo vairaračio atsiklijuotų.

2.3.2.   Ant keleivio sėdynės sėdinčio bandymo manekeno delnai priglaudžiami prie išorinės šlaunų pusės. Mažasis pirštas turi liesti sėdimąją sėdynės dalį.

2.4.   Liemuo

2.4.1.   Jeigu transporto priemonėse įrengtos daugiavietės neišardomos sėdynės, viršutinės ant keleivio ir vairuotojo sėdynių sėdinčių bandymo manekenų liemens dalys turi būti priglaustos prie sėdynių atlošų. Vidurinė ant vairuotojo sėdynės sėdinčio manekeno sagitalinė plokštuma turi būti vertikali ir lygiagreti su išilgine centrine transporto priemonės linija ir eiti per vairaračio centrą. Vidurinė ant keleivio sėdynės sėdinčio manekeno sagitalinė plokštuma turi būti vertikali ir lygiagreti su centrine išilgine transporto priemonės linija, o nuo išilginės centrinės transporto priemonės linijos būti tokiu pačiu atstumu kaip ir vidurinė ant vairuotojo sėdynės sėdinčio manekeno sagitalinė plokštuma.

2.4.2.   Transporto priemonėse su atskiromis sėdynėmis viršutinės ant vairuotojo ir keleivio sėdynių sėdinčių manekenų liemens dalys turi remtis į sėdynės atlošą. Vidurinė sagitalinė ant vairuotojo ir keleivio sėdynių sėdinčio manekeno plokštuma turi būti vertikali ir sutapti su išilgine centrine atskiros sėdynės linija.

2.4.3.   Apatinė liemens dalis

2.4.3.1.   H taškas

Ant vairuotojo ir keleivio sėdynių sėdinčių bandymo manekenų H taškas turi būti ne daugiau kaip 13 mm atstumu vertikalia ir horizontalia kryptimi, 6 mm žemiau H taško padėties, nustatytos pagal 6 priede aprašytą metodiką, išskyrus tai, kad H taško įrenginio nustatytas blauzdų ir šlaunų segmentų ilgis turi būti 414 ir 401 mm, o ne 417 ir 432 mm.

2.4.3.2.   Dubens kampas

Kaip nustatyta dubens kampo matuokliu (GM), brėžinys 78051–532 įtrauktas pateikiant nuorodą 572 dalyje, kuris įkišamas į manekeno H taško matavimo angą, matuojant nuo horizontalės ant 76,2 mm plokščio paviršiaus, kampas turi būti 22,5° ± 2,5°.

2.5.   Kojos

Ant vairuotojo ir keleivio sėdynių sėdinčių bandymo manekenų šlaunys į sėdynės sėdimąją dalį turi remtis tiek, kiek galima atsižvelgiant į pėdų nustatymą. Pradinis atstumas tarp išorinių kelio apkabos jungių paviršių turi būti 270 mm ± 10 mm. Kairioji ant vairuotojo sėdynės sėdinčio ir abi ant keleivio sėdynės sėdinčio manekeno kojos, kiek įmanoma, turi būti vertikaliose išilginėse plokštumose. Dešinioji ant vairuotojo sėdynės sėdinčio manekeno koja, kiek įmanoma, turi būti vertikalioje plokštumoje. Siekiant, kad keleiviui skirtose skirtingos konfigūracijos vietose manekeno pėdas būtų galima nustatyti pagal 2.6 punktą, leidžiamas galutinis sureguliavimas.

2.6.   Pėdos

2.6.1.   Dešinioji ant vairuotojo sėdynės pasodinto manekeno pėda turi būti atremta į nenuspaustą akceleratoriaus pedalą taip, kad galinis kulno taškas būtų ant grindų pedalo plokštumoje. Jeigu pėdos ant akceleratoriaus pedalo uždėti negalima, ji nustatoma statmenai blauzdikaulio atžvilgiu, o centrinės pedalo linijos kryptimi kuo toliau į priekį padedama taip, kad galinis kulno taškas remtųsi į grindis. Kairės kojos kulnas padedamas kiek įmanoma toliau ir lieka ant kėbulo grindų. Išilginė centrinė kairiosios pėdos linija turi eiti kuo lygiagrečiau su išilgine centrine transporto priemonės linija.

2.6.2.   Kairės kojos kulnas padedamas kuo toliau ir lieka ant kėbulo grindų. Išilginė centrinė pėdų linija turi eiti kuo lygiagrečiau su išilgine centrine transporto priemonės linija.

2.7.   Įrengti matuokliai susidūrimo momentu neturi daryti jokios įtakos manekeno judėjimui.

2.8.   Manekenų ir matuoklių sistemų temperatūra prieš bandymą stabilizuojama ir vėliau palaikoma 19–22 °C intervalo ribose.

2.9.   Manekeno drabužiai

2.9.1.   Manekenas su įrengtais matuokliais aprengiamas jo pavidalą atitinkančiais medvilniniais prigludusiais drabužiais trumpomis rankovėmis ir apmaunamas blauzdų vidurį siekiančiomis kelnėmis, kaip nustatyta FMVSS 208, 78051–292 ir 293 ar lygiaverčiuose brėžiniuose.

2.9.2.   Bandymo manekenų pėdos apaunamos 11 XW dydžio batais, atitinkančiais JAV kariniame standarte MIL S 13192 (peržiūra P) nustatytas dydžio, pado ir kulno storio technines sąlygas; batų masė 0,57 ± 0,1 kg.

3.   APSAUGOS SISTEMOS SUREGULIAVIMAS

Bandymo manekenas pasodinamas pagal atitinkamus 2.1–2.6 punktų reikalavimus nustatytoje sėdimojoje vietoje, apjuosiamas saugos diržu ir jam užsegamas užraktas. Apatinė diržo dalis turi būti glaudžiai apjuosusi manekeną. Juosmens diržas manekeną turi būti glaudžiai apjuosęs. Viršutinę liemens dalį juosiantis diržas patraukiamas iš diržo įtraukimo įtaiso ir paleidžiamas, kad tas įtraukimo įtaisas diržą vėl įtrauktų. Šis veiksmas pakartojamas keturis kartus. Apatinė saugos diržo dalis veikiama 9–18 N tempimo apkrova. Jeigu saugos diržų sistemoje yra įtempimą mažinantis įtaisas, viršutinė saugos diržo dalis ištraukiama tiek, kiek įprastam naudojimui transporto priemonės naudotojo vadove yra nurodęs gamintojas. Jeigu saugos diržų sistemoje nėra įtempimą mažinančio įtaiso, leidžiama, kad diržo įtraukimo įtaisas įtrauktų gana ilgą viršutinę saugos diržo dalį.

6 PRIEDAS

H TAŠKO IR LIEMENS TIKROJO KAMPO NUSTATYMO TVARKA VARIKLINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ SĖDIMOSIOSE VIETOSE

1.   TIKSLAS

Pagal šiame priede aprašytą tvarką nustatoma H taško vieta ir tikrasis liemens kampas vienoje ar keliose transporto priemonės sėdimosiose vietose ir patikrinamas išmatuotų duomenų ryšys su transporto priemonės gamintojo projektinėmis techninėmis sąlygomis. (1)

2.   APIBRĖŽTYS

Šiame priede:

3.   REIKALAVIMAI

3.1.   Duomenų pristatymas

Kiekvienos sėdimosios vietos, apie kurią būtina pateikti atskaitos duomenis tam, kad būtų parodyta, jog laikomasi šios taisyklės nuostatų, visi arba atitinkamai atrinkti duomenys pateikiami šio priedo 3 priedėlyje nurodyta forma:

3.2.   Matavimų duomenų ir projektinių techninių sąlygų santykis

3.2.1.   H taško koordinatės ir tikrojo liemens kampo vertė, gauta taikant 4 punkte pateiktą procedūrą, palyginamos atitinkamai su transporto priemonės gamintojo nurodytomis R taško koordinatėmis ir projektine liemens kampo verte.

3.2.2.   Nagrinėjamos sėdimosios vietos santykinės R ir H taškų padėtys ir projektinio liemens kampo bei tikrojo liemens kampo santykis laikomi patenkinamais, jei H taško koordinatės yra 50 mm ilgio kraštinės kvadrate, kurio įstrižainės susikerta R taške, o tikrasis liemens kampas nesiskiria nuo projektinio daugiau kaip 5°.

3.2.3.   Jei laikomasi šių sąlygų, R taškas ir projektinis liemens kampas naudojami parodyti, kad laikomasi šios taisyklės nuostatų.

3.2.4.   Jei H taškas arba tikrasis liemens kampas neatitinka 3.2.2 punkto reikalavimų, H taškas ir tikrasis liemens kampas nustatomi dar du kartus (iš viso tris kartus). Jei dviejų iš šių trijų matavimų rezultatai atitinka reikalavimus, taikomos 3.2.3 punkto sąlygos.

3.2.5.   Jei mažiausiai dviejų iš trijų matavimų, anksčiau aprašytų 3.2.4 punkte, rezultatai neatitinka 3.2.2 punkte aprašytų reikalavimų arba jei negalima atlikti patikrinimo, nes transporto priemonės gamintojas nepateikė informacijos, susijusios su R taško padėtimi arba projektiniu liemens kampu, naudojami trijų pamatuotų taškų centroidas arba trijų pamatuotų kampų vidurkis; laikoma, kad šie dydžiai taikytini kaip šioje taisyklėje nurodytas R taškas arba projektinis liemens kampas.

4.   H TAŠKO IR TIKROJO LIEMENS KAMPO NUSTATYMO TVARKA

4.1.   Transporto priemonė iš anksto turi būti gamintojo nuožiūra parengiama 20 ± 10 °C temperatūroje, kad sėdynės medžiagos pasiektų kambario temperatūrą. Jei ant tikrintinos sėdynės anksčiau nėra sėdėta, 70–80 kg masės asmuo (arba prietaisas) turi atsisėsti (būti pasodintas) ant sėdynės du kartus ir pasėdėti po minutę, kad sėdimoji dalis ir atlošas būtų įspausti. Gamintojo reikalavimu, prieš montuojant 3-D H įrenginį, visos sėdynės dalys neturi išbūti apkrautos mažiausiai 30 min.

4.2.   Transporto priemonė turi būti matuojamoje padėtyje, kaip buvo apibrėžta 2.11 punkte.

4.3.   Jei sėdynė reguliuojama, pirma nustatoma labiausiai atitraukta įprasto vairavimo ar važiavimo padėtis, kaip nurodyta transporto priemonės gamintojo, atliekant tik išilginį sėdynės reguliavimą, išskyrus sėdynės padėtis, kurios nenaudojamos įprastai važiuojant. Kai yra kiti sėdynės reguliavimo režimai (vertikalusis, polinkio kampo, atlošo ir kt.), juos naudojant sėdynė turi būti nustatoma į transporto priemonės gamintojo nurodytą padėtį. Sėdynės su hidrauline pakaba vertikali padėtis turi būti tiksliai užfiksuota ir atitikti gamintojo nurodytą įprasto važiavimo padėtį.

4.4.   Sėdimosios vietos plotas, kurį lies 3-D H įrenginys, uždengiamas pakankamo dydžio ir atitinkamos faktūros muslino audeklu, kurio viename cm2 yra 18,9 siūlo, o svoris 0,228 kg/m2, arba panašių savybių megztu ar neaustiniu audeklu. Jeigu bandymas su sėdyne atliekamas ne transporto priemonėje, grindys, ant kurių dedama sėdynė, turi būti tokių pat savybių kaip transporto priemonės (2), kurioje sėdynė bus naudojama, grindys.

4.5.   H įrenginio sėdimosios ir galinės dalies junginys uždedamas taip, kad keleivio simetrijos plokštuma (C/LO) sutaptų su 3-D H įrenginio simetrijos plokštuma. Gamintojo reikalavimu 3-D H įrenginys gali būti paslinktas į vidų C/LO atžvilgiu, jei 3-D H įrenginys yra tiek pastumtas, kad dėl sėdynės krašto būtų neįmanoma 3-D H įrenginio išlyginti.

4.6.   Pėdos ir blauzdos junginiai pritaisomi prie sėdimosios dalies junginio: atskirai arba naudodami T formos strypą ir blauzdos junginį. Per H taško matymo įtaisus einanti linija turi būti lygiagreti su žeme ir statmena išilginei sėdynės simetrijos plokštumai.

4.7.   3-D H įrenginio pėdų ir kojų padėtis sureguliuokite taip:

4.7.1.   Nurodyta sėdimoji vieta: vairuotojo ir priekyje sėdinčio kraštinio keleivio.

4.7.2.   Nurodyta sėdimoji vieta: galinė kraštinė.

Galinėse arba papildomose sėdynėse kojos išdėstomos taip, kaip nurodyta gamintojo. Jei pėdos remiasi į grindų dalis, kurios yra skirtingame lygyje, priekinę sėdynę pirma paliečianti pėda turi būti laikoma atskaitine, o kita pėda turi būti išdėstoma taip, kad gulsčiukas rodytų, jog skersinė įtaiso padėtis horizontali.

4.7.3.   Kitos nurodytos sėdimosios vietos:

Turi būti laikomasi 4.7.1 punkte nurodytos tvarkos, išskyrus tai, kad pėdos turi būti išdėstomos taip, kaip apibrėžta transporto priemonės gamintojo.

4.8.   Blauzdos ir šlaunies pasvarais išlyginamas 3-D H įrenginys.

4.9.   Nugarinė dalis palenkiama į priekį iki priekinio stabdiklio, o 3-D H įrenginys patraukiamas nuo sėdynės atlošo už T formos strypo. 3-D H įrenginio padėtis ant sėdynės pakeičiama toliau aprašytais būdais.

4.10.   H įrenginio nugarinės ir sėdimųjų dalių junginys ties klubų kampo kvadranto ir T formos strypo įvorės jungtimi veikiamas 100 ± 10 N apkrova. Apkrovos veikimo kryptis išlaikoma lygiagreti su linija, einančia per nurodytą sujungimą ir tašką, esantį virš šlaunų strypo įvorės (žr. šio priedo 1 priedėlio 2 paveikslą). Tuomet nugarinė dalis atsargiai atlenkiama prie sėdynės atlošo. Atliekant likusią procedūros dalį, turi būti laikomasi atsargumo, kad 3-D H įrenginys nepaslinktų į priekį.

4.11.   Pritaisomi dešinysis ir kairysis sėdmenų pasvarai, tuomet iš eilės – aštuonis liemens pasvarai. H įrenginys išlaikomas horizontalioje padėtyje.

4.12.   Nugarinė dalis palenkiama į priekį, kad būtų sumažintas sėdynės atlošo įtempimas. H įrenginys pasiūbuojamas į šonus 10° lanku (po 5° į kiekvieną pusę nuo vertikalios simetrijos plokštumos) tris visus ciklus, kad neliktų jokios trinties tarp 3-D H įrenginio ir sėdynės.

Siūbuojant 3-D H įrenginį, T formos strypas gali nukrypti nuo apibrėžto horizontalaus ir vertikalaus centravimo padėties. Todėl atliekant siūbuojamus judesius, T formos strypas turi būti prilaikomas naudojant tinkamą šoninę apkrovą. Laikant T formos strypą ir siūbuojant 3-D H įrenginį, turi būti laikomasi atsargumo, kad išorinė apkrova atsitiktinai nebūtų naudojama vertikalia ar priekine bei atbuline kryptimis.

Per šį etapą 3-D H įrenginio pėdų judėjimas nėra apribojamas ar sulaikomas. Jei pėdos keičia padėtį, turėtų būti leista tuo metu jas palikti toje padėtyje.

Nugarinė dalis atsargiai priglaudžiama prie sėdynės atlošo ir patikrinami abu gulsčiukai; jie turi rodyti horizontalią padėtį. Jei 3-D H įrenginį siūbuojant pėdos pasislinko, jų padėtis turi atitikti toliau nurodytą padėtį.

Iš eilės pakeliama kiekviena pėda nuo grindų kiek reikia, kol nebus papildomo pėdos judėjimo. Keliant pėdos turi sukiotis laisvai; priekinė ar šoninė apkrova turi būti nereikalinga. Kai kiekviena pėda grąžinama į apatinę padėtį, kulnas turi liesti tam skirtą konstrukciją.

patikrinama, ar šoninis gulsčiukas rodo horizontalią padėtį; prireikus nugarinės dalies viršus pastumiamas iš šono tiek, kad 3-D H įrenginio sėdimoji dalis ant sėdynės būtų horizontali.

4.13.   Laikant T formos strypą, kad 3-D H įrenginiui ant sėdimosios dalies nebūtų leidžiama judėti į priekį, atliekami šie veiksmai:

4.14.   Atliekami visi matavimai:

4.15.   Jei norima iš naujo įrengti 3-D H įrenginį, sėdynės mazgas turėtų likti neapkrautas mažiausiai 30 min. iki pakartotinio įrengimo. H įrenginys ant sėdynės neturėtų būti paliktas ilgiau nei reikia laiko bandymui atlikti.

4.16.   Jeigu toje pačioje eilėje esančios sėdynės gali būti laikomos panašiomis (sugrupuotos sėdynės, vienodos sėdynės ir kt.), kiekvienai sėdynių eilei turi būti nustatomas tik vienas H taškas ir vienas „realus liemens kampas“; šio priedo 1 priedėlyje aprašytas 3-D H įrenginys bus naudojamas vienoje vietoje, ir tai bus taikoma visai sėdynių eilei. Ta vieta turi būti:

(1)  Bet kurios priekyje nesančios sėdimosios vietos atžvilgiu, kur H taškas negali būti nustatytas naudojant trimatį H taško įrenginį ar metodikas, kompetentingos institucijos nuožiūra gali būti naudojamas standartinis gamintojo nurodytas R taškas.

(2)  Polinkio kampas, aukščio skirtumas su sėdynės montavimo elementais, paviršiaus faktūra ir kt.

7 PRIEDAS

BANDYMO SU VEŽIMĖLIU METODIKA

1.   BANDYMO ĮRANGA IR METODIKA

1.1.   Vežimėlis

Vežimėlis turi būti pagamintas taip, kad atlikus bandymą nebūtų liekamosios deformacijos. Jis nukreipiamas taip, kad susidūrimo metu vertikalioje plokštumoje nuokrypis būtų ne didesnis kaip 5°, o horizontalioje – ne didesnis kaip 2°.

1.2.   Konstrukcijos būklė

1.2.1.   Bendroji informacija

Bandomoji konstrukcija turi atitikti tam tikrų serijinės gamybos būdu pagamintų transporto priemonių reikalavimus. Kai kurios detalės gali būti pakeistos arba pašalintos, tačiau detalių pakeitimas ar pašalinimas neturi daryti poveikio bandymo rezultatams.

1.2.2.   Nustatymas

Nustatymas turi atitikti šios taisyklės 3 priedo 1.4.3 punkte nurodytus reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta 1.2.1 punkte.

1.3.   Konstrukcijos pritvirtinimas

1.3.1.   Konstrukcija prie vežimėlio turi būti pritvirtinta taip, kad bandymo metu nebūtų poslinkio.

1.3.2.   Dėl metodo, kurį taikant konstrukcija tvirtinama prie vežimėlio, neturi būti sustiprinamos sėdynės tvirtinimo detalės, keleivio apsaugos įtaisai ir konstrukcija neturi deformuotis kokiu nors neįprastu būdu.

1.3.3.   Rekomenduojamas tvirtinimo įtaisas – įtaisas, kuriuo konstrukcija remiasi į atramas, padėtas maždaug ties ratų ašimi, arba, jeigu įmanoma, kuriuo konstrukcija prie vežimėlio pritvirtinama pakabos sistemos sutvirtinimais.

1.3.4.   Kampas tarp išilginės transporto priemonės ašies ir vežimėlio važiavimo krypties turi būti 0° ± 2°.

1.4.   Manekenai

Manekenai ir jų padėtis turi atitikti 3 priedo 2 punkte pateiktas technines sąlygas.

1.5.   Matavimo įranga

1.5.1.   Konstrukcijos lėtėjimas

Per susidūrimą konstrukcijos lėtėjimo pagreitį matuojantys keitikliai turi būti lygiagretūs su išilgine vežimėlio ašimi pagal 8 priedo techninius reikalavimus (duomenų perdavimo kanalo dažnio klasės (CFC) indeksas 180).

1.5.2.   Manekenų matavimai

Visi išvardytiems kriterijams patikrinti būtini matavimai nustatyti 3 priedo 5 punkte.

1.6.   Konstrukcijos lėtėjimo kreivė

Konstrukcijos lėtėjimo per susidūrimą kreivė turi būti tokia, kad integraliniu skaičiavimu nustatyta greičio pokyčio, atsižvelgiant į laiką, kreivė jokiame taške nesiskirtų daugiau kaip ± 1 m/s nuo šio priedo priedėlyje nustatytos atitinkamos transporto priemonės standartinės greičio pokyčio, atsižvelgiant į laiką, kreivės. Standartinės kreivės poslinkį, atsižvelgiant į laiko ašį, galima taikyti apskaičiuojant konstrukcijos greitį koridoriuje.

1.7.   Standartinė atitinkamos transporto priemonės kreivė ΔV = f(t)

Ši standartinė kreivė integraliniu skaičiavimu gaunama iš atitinkamos transporto priemonės lėtėjimo pagreičio kreivės, nubraižytos per priekinį susidūrimą su kliūtimi, kaip pateikta šios taisyklės 3 priedo 6 punkte.

1.8.   Lygiavertis metodas

Bandymui daryti galima taikyti kitą, ne vežimėlio lėtėjimo metodą, jeigu jis atitinka 1.6 punkte nustatytas greičio kitimo diapazono sąlygas.

8 PRIEDAS

MATAVIMO BANDYMAMS NAUDOJAMA MATAVIMO TECHNIKA. MATAVIMO ĮRANGA

1.   APIBRĖŽTYS

1.1.   Duomenų perdavimo kanalas

Duomenų perdavimo kanalas – visi prietaisai, pvz., keitikliai (arba sudėtiniai keitikliai, kurių išvesties duomenys jungiami specialiu būdu) ir dažnių spektrą arba amplitudę galinčios keisti analizės metodikos.

1.2.   Keitiklis

Pirmasis duomenų perdavimo kanalo įtaisas matuotinam fiziniam dydžiui versti antriniu dydžiu (pvz., elektros įtampa), kurį gali apdoroti kiti duomenų perdavimo kanalo komponentai.

1.3.   Duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasė: CAC

Duomenų perdavimo kanalo, atitinkančio tam tikras amplitudines charakteristikas, žymėjimas. CAC skaičius savo verte atitinka viršutinę matavimo diapazono ribą.

1.4.   Būdingieji dažniai FH, FL, FN

Šie dažniai apibūdinti paveiksle.

1.5.   Duomenų perdavimo kanalų dažnio klasė: CFC

Duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė žymima skaičiumi, nurodančiu, kad duomenų perdavimo kanalo dažninė charakteristika atitinka paveiksle nustatytas ribas. Šis skaičius ir dažnis FH yra vienodos skaitmeninės vertės, išreikštos Hz.

1.6.   Jautrio koeficientas

Geriausią kalibravimo verčių, nustatytų mažiausiųjų kvadratų metodu atsižvelgiant į duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasę, atitiktį rodantis tiesios linijos nuolydis.

1.7.   Duomenų perdavimo kanalo kalibravimo koeficientas

Vidutinė jautrio koeficientų, įvertintų atsižvelgiant į logaritminėje skalėje tolygiai pasiskirsčiusius dažnius, vertė tarp FL ir FH / 2,5.

1.8.   Tiesiškumo paklaida

Kalibravimo vertės ir 1.6 punkte apibrėžtos atitinkamos tiesios linijos vertės, ties viršutine duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės riba, didžiausio skirtumo santykis (procentais).

1.9.   Kryžminis jautris

Išvesties ir įvesties signalų santykis, kai keitiklis sužadinamas statmenai matavimo krypčiai. Kryžminis jautris – tai procentinė jautrio išilgai matavimo ašies dalis.

1.10.   Fazės vėlinimo laikas

Duomenų perdavimo kanalo fazės vėlinimo laikas lygus sinusinio signalo fazės vėlinimui (radianais), padalytam iš to signalo kampinio dažnio (radianais/s).

1.11.   Aplinka

Duomenų perdavimo kanalą tam tikru momentu veikiančių išorinių sąlygų ir įtakų visuma.

2.   TECHNINIŲ SAVYBIŲ REIKALAVIMAI

2.1.   Tiesiškumo paklaida

Absoliučioji duomenų perdavimo kanalo, taikant bet kokią jų perdavimo dažnio klasę, tiesiškumo paklaidos vertė visame matavimų diapazone turi būti lygi 2,5 proc. to kanalo amplitudės klasės vertės arba mažesnė.

2.2.   Amplitudės ir dažnio santykis

Duomenų perdavimo kanalo dažninė charakteristika turi būti plote, kurį apibrėžia pvz., pateiktos ribinės kreivės. Nulinė dB linija nustatoma pagal kalibravimo koeficientą.

2.3.   Fazės vėlinimo laikas

Fazės vėlinimo laikas tarp duomenų perdavimo kanalo įėjimo ir išėjimo signalų turi būti nustatytas ir tarp 0,03 FH bei FH neturi skirtis daugiau kaip 0,1 FH sekundės.

2.4.   Laikas

2.4.1.   Laiko ašis

Laiko ašis turi būti užregistruota ir apimti bent 1/100 s (1 proc. tikslumu).

2.4.2.   Santykinis vėlinimas

Santykinis vėlinimas tarp dviejų arba daugiau duomenų perdavimo kanalų (nepaisant jų dažnio klasės) signalų neturi būti didesnis kaip 1 ms, išskyrus dėl fazės poslinkio atsirandantį vėlinimą.

Dviejų arba daugiau duomenų perdavimo kanalų, kurių signalai jungiami, dažnio klasė turi būti vienoda ir jų santykinis vėlinimas neturi būti didesnis kaip 0,1 FH sekundės.

Šis reikalavimas taikomas ne tik analoginiams signalams, bet ir sinchronizavimo impulsams, ir skaitmeniniams signalams.

2.5.   Kryžminis keitiklio jautris

Kryžminis keitiklio jautris bet kuria kryptimi turi būti mažesnis kaip 5 proc.

2.6.   Kalibravimas

2.6.1.   Bendroji informacija

Duomenų perdavimo kanalas, naudojant pripažintus standartus atitinkantį etaloninį prietaisą, turi būti kalibruojamas bent kartą per metus. Taikant palyginimo su etaloniniu prietaisu metodus, neturi atsirasti didesnė kaip 1 proc. duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės (CAC) paklaida. Etaloninę įrangą galima naudoti tik tame dažnių diapazone, kuriam ji sukalibruota. Duomenų perdavimo kanalų posistemius galima vertinti atskirai, o nustatytus rezultatus išskaidyti, kad būtų nustatytas viso duomenų perdavimo kanalo tikslumas. Tai galima daryti, pvz., taikant žinomos amplitudės elektros signalą, kuris imituoja keitiklio išėjimo signalą ir kuriuo galima tikrinti duomenų perdavimo kanalo stiprinimo koeficientą, išskyrus keitiklį.

2.6.2.   Etaloninio kalibravimo prietaiso tikslumas

Etaloninio prietaiso tikslumą turi patvirtinti valstybinė metrologijos tarnyba.

2.6.2.1.   Statinis kalibravimas

2.6.2.1.1.   Pagreitis

Duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės paklaidos turi būti mažesnės kaip ± 1,5 proc.

2.6.2.1.2.   Jėgos

Duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės paklaidos turi būti mažesnės kaip ± 1 proc.

2.6.2.1.3.   Poslinkiai

Duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės paklaidos turi būti mažesnės kaip ± 1 proc.

2.6.2.2.   Dinaminis kalibravimas

2.6.2.2.1.   Pagreitis

Etaloninio pagreičio paklaida, išreikšta kaip procentinis duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės dydis, turi būti mažesnė kaip ± 1,5 proc, jeigu dažnis mažesnis kaip 400 Hz, mažesnė kaip ± 2 proc, jeigu dažnis 400–900 Hz, ir mažesnė kaip ± 2,5 proc, jeigu dažnis didesnis kaip 900 Hz.

2.6.2.3.   Laikas

Santykinė atskaitos laiko paklaida turi būti mažesnė kaip 10–5.

2.6.3.   Jautrio koeficientas ir tiesiškumo paklaida

Jautrio koeficientas ir tiesiškumo paklaida nustatomi matuojant duomenų perdavimo kanalo išėjimo signalą, atsižvelgiant į skirtingas žinomas įėjimo signalo vertes. Duomenų perdavimo kanalo kalibravimas turi apimti visą amplitudės klasės diapazoną.

Jei tai yra dvikrypčiai duomenų perdavimo kanalai, naudojamos teigiamosios ir neigiamosios vertės.

Jeigu kalibravimo prietaisas negali pateikti būtinų įvesties duomenų dėl ypatingai aukštų matuotinų dydžių verčių, kalibruojama atsižvelgiant į kalibravimo standartuose nustatytas ribas, kurios turi būti nurodytos bandymo ataskaitoje.

Kalibruojant visą duomenų perdavimo kanalą, taikomas dažnis arba dažnių spektras, kurio reikšminė vertė yra nuo FL iki (FH/2,5).

2.6.4.   Dažninės charakteristikos kalibravimas

Fazės ir amplitudės reakcijos kreivės dažninės charakteristikos nustatomos matuojant duomenų perdavimo kanalo išėjimo signalų fazę ir amplitudę pagal žinomą įėjimo signalą, kai skirtingos to signalo vertės įvairuoja tarp FL ir 10 kartų duomenų perdavimo kanalo dažnio klasės arba 3 000 Hz (taikomas mažesnis dydis).

2.7.   Poveikis aplinkai

Siekiant nustatyti bet kokią aplinkos įtaką, atliekama nuolatinė patikrą (pvz., elektrinių ar magnetinių srautų, signalo sklidimo laidu greičio ir kt.). Tai galima atlikti, pavyzdžiui, registruojant atsarginių kanalų, kuriuose įrengti manekenų keitikliai, išėjimo signalus. Jeigu užregistruojami stiprūs išėjimo signalai, imamasi reguliuojamųjų veiksmų, pavyzdžiui, reikėtų pakeisti laidus.

2.8.   Duomenų perdavimo kanalo pasirinkimas ir žymėjimas

Duomenų perdavimo kanalą apibūdina jo amplitudės klasė (CAC) ir dažnio klasė (CFC).

Duomenų perdavimo kanalo amplitudės klasės (CAC) skaičius turi būti 1, 2 arba 5, pakelti dešimtuoju laipsniu.

3.   KEITIKLIŲ MONTAVIMAS

Keitikliai turi būti patikimai pritvirtinti, kad jų registruojamiems rodmenims vibracija darytų kuo mažesnę įtaką. Kiekvienas keitiklio tvirtinimas, kurio mažiausias rezonanso dažnis mažiausiai 5 kartus viršija duomenų perdavimo kanalo dažnį FH, laikomas tinkamu. Ypač pagreičio keitikliai turėtų būti tvirtinami taip, kad pradinis kampas tarp tikrosios matavimo ašies ir atitinkamos atskaitos ašies sistemos būtų ne didesnis kaip 5°, išskyrus atvejus, kai analitiniais arba eksperimentiniais metodais įvertinamas tvirtinimo poveikis registruojamiems duomenims. Jeigu tam tikrame taške turi būti matuojami daugiaašiai pagreičiai, kiekvieno pagreičio keitiklio ašis nuo to taško turėtų būti 10 mm atstumu, o seisminės masės centras – 30 mm atstumu.

4.   REGISTRAVIMAS

4.1.   Analoginis magnetinis rašytuvas

Juostos greitis turėtų būti pastovus ir neturėtų skirtis daugiau kaip 0,5 proc. nuo naudojamo juostos greičio. Rašytuvo signalo ir triukšmo santykis, kai juosta juda didžiausiu greičiu, neturėtų būti mažesnis kaip 42 dB. Bendrasis netiesinis iškraipymas turėtų būti mažesnis kaip 3 proc., o tiesiškumo paklaida – mažesnė kaip 1 proc. matavimo diapazono.

4.2.   Skaitmeninis magnetinis rašytuvas

Juostos greitis turėtų būti pastovus ir neturėtų skirtis daugiau kaip 10 proc. nuo naudojamo juostos greičio.

4.3.   Popierinės juostos rašytuvas

Jeigu duomenys registruojami tiesiogiai, popieriaus juostos greitis (mm/s) turėtų būti bent 1,5 karto didesnis už skaičių, kuris FH dydį išreiškia Hz. Kitais atvejais popieriaus juostos greitis turėtų būti toks, kad būtų užtikrinta lygiavertė skyra.

5.   DUOMENŲ APDOROJIMAS

5.1.   Filtravimas

Filtruoti, atsižvelgiant į duomenų perdavimo kanalo dažnių klasę, galima arba duomenis registruojant, arba juos apdorojant. Tačiau prieš pradedant registruoti duomenis aukštesniu lygiu nei duomenų perdavimo kanalo dažnio klasė (CFC), turėtų būti atliktas analoginis filtravimas, siekiant, kad būtų panaudota bent 50 proc. rašytuvo dinaminio diapazono ir kad būtų sumažintas pavojus, jog aukšti dažniai prisotins rašytuvą arba jog skaitmeninant galėtų atsirasti klaida dėl spektrų sanklotos.

5.2.   Skaitmeninimas

5.2.1.   Bandinių ėmimo dažnis

Diskretizavimo dažnis turėtų būti bent lygus 8 FH. Jei tai analoginis registravimas, kai registravimo ir skaitymo greičiai skiriasi, bandinių ėmimo dažnį galima dalyti iš greičio santykio.

5.2.2.   Amplitudės skyra

Skaitmeninių žodžių dydis turėtų būti mažiausiai 7 bitai ir lyginumo bitas.

6.   REZULTATŲ PATEIKIMAS

Rezultatai turėtų būti pateikti A 4 formato lape (ISO/R 216). Diagramų forma pateikiami rezultatai turėtų turėti ašis, pažymėtas matavimo vienetais, atitinkančiais tinkamus pasirinkto vieneto kartotinius (pvz., 1, 2, 5, 10, 20 mm). Turi būti vartojami SI vienetai, išskyrus transporto priemonės greičiui matuoti, kuriam apibūdinti galima vartoti km/h, ir pagreičiui, kurį sukelia susidūrimas; jam apibūdinti galima vartoti g, kai g = 9,81 m/s2.

Dažninės charakteristikos kreivė

9 PRIEDAS

DEFORMUOJAMOSIOS KLIŪTIES APIBRĖŽTIS

1.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ IR MEDŽIAGŲ TECHNINĖS SĄLYGOS

Kliūties matmenys pavaizduoti šio priedo 1 paveiksle. Toliau yra atskirai išvardyti kai kurių sudedamųjų kliūties dalių matmenys.

1.1.   Pagrindinis korytasis blokas

Matmenys:

Visų pirmiau pateiktų matmenų leidžiamasis nuokrypis turėtų būti ± 2,5 mm

1.2.   Buferis

Matmenys:

Visų pirmiau pateiktų matmenų leidžiamasis nuokrypis turėtų būti ± 2,5 mm

1.3.   Atraminis lakštas

Matmenys:

1.4.   Dengiamasis lakštas

Matmenys: