(1)

2008 m. sausio 23 d. įmonė Saria Bio-Industries AG & Co KG (toliau – skundo pateikėja) Komisijai skundu pranešė apie metinius įnašus, kuriuos Vokietija moka įmonei-asociacijai Zweckverband Tierkörperbeseitigung (toliau – įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung) Reino krašte-Pfalce, Saro krašte, Reingau-Taunuso rajone ir Limburgo-Veilburgo rajone.

(2)

2010 m. liepos 20 d. raštu Komisija Vokietijai pranešė apie sprendimą pradėti procedūrą dėl pagalbos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 108 straipsnio 2 dalį (toliau – sprendimas pradėti procedūrą). Komisija, 2010 m. spalio 26 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbusi sprendimą pradėti procedūrą, suinteresuotąsias šalis paprašė pateikti pastabas (3).

(3)

2010 m. lapkričio 25 d. Komisija gavo skundo pateikėjos pastabas. Patenkinus 2010 m. rugpjūčio 20 d. ir 2010 m. lapkričio 18 d. prašymus pratęsti terminą, Vokietija 2011 m. kovo 3 d., 2011 m. balandžio 1 d., 2011 m. balandžio 4 d., 2011 m. gegužės 16 d., 2011 m. liepos 15 d. ir 2011 m. lapkričio 9 d. raštais pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą ir skundo pateikėjos pastabų.

(4)

2011 m. balandžio 4 d. raštu įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung pateikė pastabas Komisijai. Nors pagal 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (4), 20 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnį suinteresuotųjų šalių paprašyta pateikti pastabas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo paskelbimo Oficialiajame leidinyje, įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung pastabas pateikė tik po keturių mėnesių. Tik pateisinamu atveju Komisija gali atsižvelgti į per vėlai pateiktas suinteresuotųjų šalių pastabas (5). Komisijos nuomone, įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung rašte nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, tokios priežastys taip pat nepaaiškėja iš kitų aplinkybių. Todėl Komisija 2011 m. balandžio 18 d. raštu įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung pranešė, kad, vykdydama oficialią tyrimo procedūrą, ji negali atsižvelgti į įmonės pastabas, nes taip būtų nusižengiama procedūros tvarkai, o suinteresuotųjų šalių atžvilgiu būtų laikomasi nevienodo požiūrio. Vis dėlto Komisija, priimdama šį sprendimą, atsižvelgė į pastabose pateiktą informaciją.

(5)

Komisijai vykdant oficialią tyrimo procedūrą, skundo pateikėja inicijavo bylą Vokietijoje ir dėl įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung pateikė ieškinį Tryro administraciniam teismui (vok. Verwaltungsgericht Trier). Tryro administracinis teismas 2008 m. gruodžio 2 d. nusprendė, kad metiniai įnašo mokėjimai yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Dėl reikalavimo grąžinti neteisėtą valstybės pagalbą administracinis teismas nusprendė, kad dėl išskirtinių aplinkybių, kliudančių grąžinti suteiktą pagalbą, įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung neprivalo grąžinti 2005–2008 m. gautos pagalbos.

(6)

Skundo pateikėja ir įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung Koblenco vyriausiajam žemės administraciniam teismui (vok. Oberverwaltungsgericht Koblenz) apskundė Tryro administracinio teismo sprendimą. 2009 m. lapkričio 24 d. Vyriausiasis žemės administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo patvirtino Tryro administracinio teismo sprendimą.

(7)

Ir skundo pateikėja, ir įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung Koblenco vyriausiojo žemės administracinio teismo sprendimą apskundė Federaliniam vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – Federalinis administracinis teismas). 2010 m. gruodžio 16 d. Federalinis administracinis teismas nusprendė (6) atmesti skundo pateikėjos skundą, pakeisti Koblenco vyriausiojo žemės administracinio teismo sprendimą ir nepriimti jokių skundų, nes teismas mano, kad ieškinį pateikti dėl 2005–2009 m. laikotarpio buvo neleistina ir kad 2010 m. metiniai įnašai nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(8)

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (7), reglamentuoja šalutinių gyvūninės kilmės produktų surinkimą, vežimą, sandėliavimą, tvarkymą, apdirbimą, naudojimą arba šalinimą, kad šie produktai nekeltų pavojaus žmonių ir gyvulių sveikatai. Šiomis nuostatomis taip pat siekiama užkirsti kelią užkrečiamosios spongiforminės galvijų encefalopatijos (USE) ir kitų epizootijų, pvz., klasikinio kiaulių maro (KKM) arba snukio ir nagų ligos (SNL), protrūkiams.

(9)

Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 ketvirtame skirsnyje, atsižvelgiant į tam tikrą šalutinių gyvūninės kilmės produktų keliamo pavojaus žmonių ir gyvulių sveikatai lygį, tokie produktai skirstomi į tris kategorijas:

(10)

Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuris iš esmės atitinka buvusio Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1774/2002 (8) nuostatas, pirmos ir antros kategorijos medžiagų atveju nustato draudimą importuoti ir eksportuoti šias medžiagas, reglamente taip pat nustatytas reikalavimas gauti išankstinį kompetentingos institucijos leidimą šalinimo įrenginiams, o ši institucija privalo taikyti reglamento nuostatas. Reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 taip pat nustatomos specialios pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimo kontrolės taisyklės. Reglamente nenurodyta, kokia turi būti ūkinė pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimo sistemos struktūra. Taigi, Reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 nereikalaujama, kad medžiagų šalinimą tam tikroje teritorijoje vykdytų tik viena įmonė, o būtent tokia padėtis ir yra Vokietijoje.

(11)

Vokietijoje pagal Europos Sąjungos teisės aktų dėl žmonėms vartoti neskirtų gyvūninės kilmės šalutinių produktų apdirbimo ir šalinimo įgyvendinimo įstatymo (vok. TierNebG) (9) (toliau – ES gyvūninės kilmės šalutinių produktų apdirbimo ir šalinimo nuostatų įgyvendinimo įstatymas) 3 straipsnį rajonai ir miestai privalo šalinti ir apdirbti pirmos ir antros kategorijų medžiagas (vadinamoji privalomoji medžiaga). Rajonai ir miestai gali patys imtis šios užduoties arba ją pavesti vykdyti trečiajai šaliai.

(12)

Trečios kategorijos medžiagos (vadinamoji laisvoji medžiaga) šalinimą gali vykdyti bet kuri perdirbimo įmonė, jei laikomasi Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 nuostatų.

(13)

Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung yra valstybinė įmonė, įsteigta 1979 m. remiantis Reino krašto-Pfalco žemės įstatymo dėl Europos Sąjungos teisės aktų dėl žmonėms vartoti neskirtų gyvūninės kilmės šalutinių produktų apdirbimo ir šalinimo įgyvendinimo įstatymo (vok. TierNebGAG RP) (10) (toliau – Reino krašto-Pfalco žemės įstatymas dėl ES gyvūninės kilmės šalutinių produktų apdirbimo ir šalinimo nuostatų įgyvendinimo įstatymo) 1 ir 2 straipsniais. Šiuo metu visi rajonai ir didesni miestai Reino krašte-Pfalce, Saro krašte ir dviejuose Heseno žemės rajonuose – Reingau-Taunuso rajone ir Limburgo-Veilburgo rajone – yra įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung nariai (žr. įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatų (vok. Verbandsordnung) 1 straipsnį).

(14)

Įmonės nariai pagal įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatų 2 straipsnį jai perleidžia visas teises ir pareigas, kurias pagal ES gyvūninės kilmės šalutinių produktų apdirbimo ir šalinimo nuostatų įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnį ir atitinkamus žemių įstatymus turi medžiagas šalinti privalantys rajonai ir miestai.

(15)

Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę asociacijai dėl jos teisinės padėties (ji yra valstybės įmonė) negalima iškelti bankroto bylos. Tačiau asociacijos nariai gali nuspręsti ją panaikinti.

(16)

Įmonė ne tik atlieka jai įstatais perduotą užduotį – šalinti asociacijai priklausančioje teritorijoje surinktą pirmos ir antros kategorijos medžiagą (toliau – asociacijos teritorijoje surinkta medžiaga), bet taip pat šalina kaimyninėje Badeno-Viurtembergo ir Heseno žemių teritorijoje surinktą pirmos ir antros kategorijos medžiagą (žr. išsamų aprašymą 20 ff punktuose) ir trečios kategorijos medžiagą (toliau – ne asociacijos teritorijoje surinkta medžiaga).

(17)

Šioje lentelėje pateikta informacija, iš kurios paaiškėja, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung praeityje perdirbo didelį ne asociacijos teritorijoje surinktos medžiagos kiekį. Pastaraisiais metais beveik pusę perdirbtos medžiagos sudarė ne asociacijos teritorijoje surinkta medžiaga.

1   lentelė

Įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung perdirbtos medžiagos kiekis 1998–2009 m.

(18)

Asociacijos teritorijoje surinktą medžiagą sudaro kritę gyvuliai ir skerdyklų atliekos. Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung surenka ir perdirba šią medžiagą (medžiagos surinkimas ir perdirbimas toliau vadinama šalinimu). Kad padengtų patiriamas išlaidas, įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung taiko mokesčius. Už kritusius gyvulius ir skerdyklų atliekas nustatomi skirtingo dydžio mokesčiai.

(19)

Kadangi trečios kategorijos medžiaga laisvai prekiaujama rinkoje, atlygį už šios medžiagos šalinimą įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung nustato pagal privatinę teisę. Dauguma privačių šalinimo įmonių trečios kategorijos medžiagą šalina atskirai, perdirbdamos šią medžiagą į, pvz., naminių gyvulių pašarą, kad gautų didesnį pelną, o įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung trečios kategorijos medžiagą perdirba kartu su privalomąja medžiaga, nes neturi atskiro įrenginio. Todėl perdirbant privalomąją medžiagą gaunami tik žemos kokybės mažai pelno duodantys produktai – aliejus ir riebalai.

(20)

Nuo 2000 m. įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung taip pat perdirba Badeno-Viurtembergo žemėje surinktą pirmos ir antros kategorijų medžiagą. Šiam tikslui įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung ir įmonė-asociacija Zweckverband Neckar-Franken sudarė oficialų susitarimą. Susitarta, kad įmonė-asociacija Zweckverband Neckar-Franken vietoje surenka medžiagą ir pristato įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung perdirbti.

(21)

Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung 2007 m. dalyvavo šiauriniuose ir centriniuose Heseno žemės rajonuose surinktos privalomosios medžiagos šalinimo viešuosiuose pirkimuose ir juos laimėjo. Prieš įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung pradedant šalinimo veiklą 2009 m. balandžio 1 d., medžiagos šalinimą vykdė skundo pateikėjos įmonių grupės įmonė.

(22)

Taigi, įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung užtikrino savo įrenginių krūvį ne tik perdirbdama pirmos ir antros kategorijos asociacijos teritorijoje surinktą medžiagą, bet ir vykdydama įstatuose įmonei nepriskirtą užduotį – itin dideliu mastu perdirbdama trečios kategorijos medžiagą (šia medžiaga laisvai prekiaujama) ir pirmos ir antros kategorijos ne asociacijos teritorijoje surinktą medžiagą. 2002–2008 m. tik 54–58 % įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung perdirbtos medžiagos sudarė pirmos ir antros kategorijų asociacijos teritorijoje surinkta medžiaga. 2009 m. perdirbtos tokio pobūdžio medžiagos dalis smarkiai sumažėjo (taip pat dėl to, kad iš šiaurinių ir centrinių Heseno žemės rajonų buvo priimama medžiaga) ir nebesudarė net pusės įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung perdirbtos medžiagos dalies (39 %).

(23)

Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung turi du šalinimo įrenginius vietovėse Rivenich ir Sandersmühle. Įprastu režimu abu įrenginiai vidutiniškai naudojami dirbant 2 pamainomis 5 dienas per savaitę (5 dienų 2 pamainų ciklas). Vieno ciklo metu per savaitę galima perdirbti daugiausia iki 2 160 tonų medžiagos. Šių įprastu režimu naudojamų įrenginių pajėgumų vidutiniškai pakako, norint perdirbti pastarųjų metų kiekį – 88 000 tonų (per savaitę susidarė 1 700 tonų).

(24)

Taip pat kaip ir kitos šalinimo įmonės, įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung tam tikrą laikotarpį turi nepanaudotų pajėgumų, kai įprastu režimu veikianti įmonė nenaudoja savo įrenginių, šį laikotarpį sudaro laikas, kai darbo savaitės metu veikiantys įrenginiai nenaudojami, ir savaitgaliai. Epizootijų atveju, norint perdirbti didesnį gyvulių kūnų kiekį, būtų galima naudoti įmonės nepanaudotus pajėgumus.

(25)

Remiantis įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung duomenimis, neilgą laikotarpį (6–12 savaičių) įrenginius galima naudoti dirbant 3 pamainomis visomis savaitės dienomis (7 dienų 3 pamainų ciklas). Taigi, trumpą laiką įrenginių pajėgumai per savaitę sudaro iki 4 536 tonų. Tačiau ilgesnį laikotarpį dėl įrenginių nusidėvėjimo ir darbuotojų nuovargio negalima užtikrinti nuolatinio įrenginių naudojimo, dirbant 3 pamainomis 7 dienas per savaitę.

(26)

Taigi, epizootijų atveju trumpą laiką – iki 12 savaičių – nepanaudoti įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung pajėgumai sudaro 2 376 tonas per savaitę, šį kiekį, be įprasto kiekio, epizootijų atveju galima perdirbti papildomai (taip pat žr. 3 lentelę 9.3.1 skyriuje).

(27)

Ilgą laiką įrenginius galima naudoti, dirbant daugiausia 3 pamainomis 5 dienas per savaitę (5 dienų 3 pamainų ciklas), norint perdirbti papildomą medžiagą epizootijų atveju, nes savaitgaliais, ilgesnį laiką esant didesniam krūviui, reikia atlikti techninės priežiūros darbus. Taip per savaitę galima perdirbti iki 3 240 tonų.

(28)

Epizootijų metu ilgą laiką – ilgesniu nei 12 savaičių laikotarpiu – nepanaudoti įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung pajėgumai yra 1 080 tonų per savaitę, šį kiekį, be įprasto kiekio, epizootijų atveju galima perdirbti papildomai (taip pat žr. 3 lentelę 9.3.1 skyriuje).

(29)

Metinių įnašo mokėjimų, kuriuos įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung gauna iš savo narių (rajonų ir miestų), teisinis pagrindas yra įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatai. Šiais metiniais įnašais siekiama kompensuoti išlaidas, kurios nepadengiamos pajamomis (žr. įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatų 9 straipsnio 1 dalį).

(30)

Tikslus metinių įnašų dydis nustatomas remiantis metinio biudžeto vykdymo įstatais, kuriuos asociacijos nariai iš anksto patvirtina susirinkime. Patvirtinus metinio biudžeto įstatus, įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung turi teisę reikalauti, kad, priėmus administracinį aktą, būtų sumokėti metiniai įnašai.

(31)

2010 m. vasario mėn. įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatai pakeisti, pakeitimas įsigaliojo atgaline data – 2009 m. sausio 1 d. Iki to laiko įstatuose, be 9 straipsnio 1 dalies nuostatų, nebuvo nustatyta taisyklių dėl metinių įnašo mokėjimų naudojimo ir apskaičiavimo, o 2010 m. vasario mėn. į įstatus įtrauktos toliau aprašytos nuostatos.

(32)

Pagal įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatų 9 straipsnio 2 dalį metinius įnašo mokėjimus reikia patvirtinti iš anksto. Be to, nustatyta, kad metinį įnašą galima mokėti tik kaip kompensaciją už išlaidas, kurios patiriamos vykdant perleistą pareigą šalinti pirmos ir antros kategorijų medžiagą ir numatant nepanaudotus pajėgumus epizootijų atveju.

(33)

Įstatų 10 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas nuo 2009 m. numatyti epizootijų atveju naudoti skirtus nepanaudotus pajėgumus – 7 110 tonų, šį kiekį reikia perdirbti per šešias savaites (arba šešis kartus po 1 185 tonas per savaitę). Nustatant epizootijų atveju naudoti skirtų nepanaudotų pajėgumų apimtį atsižvelgta į tai, kad, be įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung šalinimo pajėgumų, esama papildomų šalinimo pajėgumų per metus (5 000 tonų), kuriais galima naudotis epizootijų atveju. Atitinkamame ūkinės veiklos plane reikia iš anksto nustatyti išlaidas nepanaudotiems pajėgumams užtikrinti. Epizootijų atveju naudoti skirtų nepanaudotų pajėgumų išlaidas gali sudaryti tik atitinkamos nekintamosios išlaidos (nusidėvėjimas, mokesčiai, draudimas, paskolų palūkanos), kitiems subjektams atliktų techninės priežiūros užsakymų išlaidos ir atitinkamos su darbuotojais susijusios išlaidos, patiriamos užtikrinant budėjimą. Epizootijų atveju naudoti skirtų nepanaudotų pajėgumų išlaidos turi būti nurodomos atskirai nuo kitų įmonės išlaidų, atskirose sąskaitose. Išlaidos priskiriamos atsižvelgiant į atitinkamą pajėgumų dalį.

(34)

Nuo įsteigimo 1979 m. iki 2011 m. įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung gavo 66 493 680 EUR metinių įnašo mokėjimų. Nuo 1998 m. įmonei kasmet pervestos šios sumos:

(35)

Iš viso 1998–2011 m. laikotarpiu sumokėta 30 932 198 EUR metinių įnašų.

(36)

Pagal pateiktas pelno ir nuostolio ataskaitas įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung 1998–2009 m., įskaičiavus metinius įnašo mokėjimus, iš viso patyrė 4 562 795 EUR nuostolį. Neįskaičiavus 26 757 292 EUR dydžio metinių įnašo mokėjimų 1998–2009 m. laikotarpiu patirtas iš viso 31 320 678 EUR nuostolis. Taigi, metinių įnašo mokėjimų nepakako, kad būtų padengtas bendras nuostolis.

(37)

Pagal SESV 191 straipsnio 2 dalį šalutinių gyvūninės kilmės produktų šalinimui iš esmės taikomas principas „teršėjas moka“. Todėl visų pirma ūkininkai ir skerdyklos turi pasirūpinti tinkamu kritusių gyvulių ir skerdyklų atliekų šalinimu ir padengti dėl šalinimo patirtas išlaidas (11).

(38)

Tačiau dėl USE krizės buvo būtina užtikrinti tinkamą pirmai ir antrai kategorijoms priskiriamų kritusių gyvulių ir skerdyklų atliekų tvarkymą ir ūkininkus remti teikiant valstybės pagalbą. Komisija atitinkamas taisykles sukūrė 2002 m. gruodžio 24 d., priėmusi Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos, susijusios su USE tyrimais, kritusiais gyvuliais ir skerdyklų atliekomis (toliau – USE Bendrijos gairės) (12). Šių gairių nuostatos sugriežtintos ir įtrauktos į Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairių (toliau – 2007–2013 m. žemės ūkio pagalbos gairės) (13) V.B.4 skyrių.

(39)

USE Bendrijos gairėmis ir 2007–2013 m. žemės ūkio pagalbos gairėmis iš esmės nustatomas reikalavimas, kad teršėjas padengtų dėl šalutinių gyvūninės kilmės produktų šalinimo patirtas išlaidas (14), tačiau šiomis gairėmis, esant tam tikroms itin griežtoms sąlygoms, leidžiama teikti valstybės pagalbą USE tyrimams atlikti ir kritusiems gyvuliams šalinti (15). Skerdyklų atliekų šalinimo veiklai iš esmės draudžiama teikti valstybės pagalbą (16). Be to, valstybės pagalba suderinama su vidaus rinka tik tada, jei įrodoma, kad ji teikiama ūkininkams, o ne antrinėms gamybos įmonėms (pvz., skerdykloms arba gyvulių šalinimo įrenginiams) (17).

(40)

2004 m. Komisija patvirtino valstybės pagalbos priemones dėl USE grėsmės Reino krašte-Pfalce, apie kurias Vokietija pranešė pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, USE Bendrijos gaires ir 2000 m. rugpjūčio 12 d. Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriuje (18). Šiomis valstybės pagalbos priemonėmis buvo siekiama užkirsti kelią USE plitimui, inter alia, ūkininkams kompensuojant papildomas pavojų keliančios medžiagos šalinimo išlaidas, patirtas dėl draudimo galvijus šerti mėsos ir kaulų miltais.

(41)

Komisija, be kitų priemonių, patvirtino vienkartinį valstybės pagalbos mokėjimą 100 % kompensuojant pavojų galinčių kelti skerdyklų specifinių atliekų šalinimo išlaidas, kurios buvo patirtos asociacijos teritorijoje nuo 2000 m. spalio mėn. iki 2001 m. rugsėjo mėn. dėl draudimo gyvulius šerti iš gyvulių pagamintais miltais. Tačiau šiuo atveju buvo numatyta, kad paramą gaus ne įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung, o skerdyklos.

(42)

Pagal antrąją taip pat 2004 m. patvirtintos valstybės pagalbos schemą ūkininkai Reino krašte-Pfalce turi gauti kompensacijas už išlaidas, patirtas renkant ir apdirbant kritusius gyvulius, už kuriuos ūkininkai mokėjo draudimo įnašus į epizootijų draudimo fondą (vok. Tierseuchenkasse) (19). Mokesčius, kuriuos įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung gauna už asociacijos teritorijoje kritusių gyvulių surinkimą ir apdirbimą, lygiomis dalimis moka federalinės žemės (Reino kraštas-Pfalcas, Hesenas, Saro kraštas), asociacijos nariai ir atitinkamų žemių epizootijų draudimo fondai. Tačiau gyvulininkyste užsiimantys asmenys privalo padengti 25 % perdirbimo išlaidų.

(43)

Komisija 1999 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui patvirtino tiesiogiai įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung mokamą valstybės pagalbą. Pagalba buvo suteikta su sąlyga, kad ji bus teikiama tik ūkininkams ir nebus teikiama kartu su kita pagalba.

(44)

Kadangi valstybės pagalba kompensuojama atitinkama iš anksto nustatytų mokesčių dalis (100 % – už surinkimą ir 75 % – už apdirbimą), Komisija padarė išvadą, kad ši valstybės pagalbos schema skirta tik ūkininkams, o įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung dėl jos negaus jokios ekonominės naudos.

(45)

Parama pagal abi patvirtintas valstybės pagalbos schemas (toliau – žemės ūkio valstybės pagalba) įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung apskaitos dokumentuose nurodoma kaip pajamos. 36 dalyje nurodant nuostolį, į kurį neįskaičiuoti metiniai įnašo mokėjimai, atsižvelgta į tai, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung žemės ūkio valstybės pagalbą gavo kaip pajamas.

(46)

Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung metinius įnašo mokėjimus gauna papildomai kartu su žemės ūkio valstybės pagalba, kad būtų galima padengti likusį nuostolį.

(47)

Skundo pateikėja mano, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung dėl ekonominių priežasčių negalėtų vykdyti veiklos, jei įmonės nariai metiniais įnašo mokėjimais nepadengtų šalinant asociacijos ir ne asociacijos teritorijoje surinktą medžiagą patirto nuostolio. Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung, turinti asociacijos teritorijoje surinktos medžiagos šalinimo monopolį ir todėl nepatirianti konkurencijos, rinkoje siūlo ne asociacijos teritorijoje surinktos medžiagos šalinimo paslaugas, kurių kaina yra žemesnė už rinkos kainą. Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung kainų politika tesiekia užtikrinti krūvį savo įrenginiams, kurių nenaudojant turima daug nepanaudotų pajėgumų.

(48)

Skundo pateikėja mano, kad metiniais įnašo mokėjimais įvairiais aspektais iškreipiama konkurencija. Skundo pateikėja itin nepalankiai vertina įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung kainodarą trečios kategorijos medžiagos šalinimo atveju, taip pat šiaurinių ir centrinių Heseno žemės rajonų medžiagos šalinimo viešųjų pirkimų konkurso pasiūlymo kainodarą:

(49)

Vokietija mano, kad metinį įnašą mokėti būtina, norint padengti išlaidas, kurias įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung patiria vykdydama įpareigojimą numatyti epizootijų atveju naudotinus pajėgumus. Argumentuodama Vokietija taip pat pateikė instituto „Fraunhofer-Institut“ 2007 m. kovo mėn. tyrimą (20) (toliau – instituto „Fraunhofer-Institut“ tyrimas), kuriame teigiama, kad išlaidos, susijusios su epizootijų atveju naudotinais pajėgumais, sudaro apie 50 % visų išlaidų, reikalingų pajėgumams užtikrinti. Be to, metiniai įnašo mokėjimai būtini, norint padengti užterštų įrenginių valymo išlaidas.

(50)

Komisija, atlikusi pirminį vertinimą, pirmiausia nustatė, kad metiniai įnašo mokėjimai įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung teikia esminę ekonominę naudą, nes sumažina einamąsias įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung išlaidas, Komisija taip pat nustatė, kad šie mokėjimai turi ir kitų valstybės pagalbos požymių.

(51)

Komisija nurodė, kad teikti tokią pagalbą paprastai yra draudžiama. Komisija taip pat pareiškė abejojanti, ar metinius įnašo mokėjimus galima pagrįsti argumentu, kad jie buvo teikiami kaip kompensacija už epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymą. Savo nuomonę Komisija pagrindė keturiais Teisingumo Teismo Altmark sprendime nurodytais kriterijais (21):

(52)

Komisija, svarstydama, ar aptariamos paslaugos yra visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, suabejojo, ar epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymas atitinka viešąjį interesą, nes principas „teršėjas moka“ ūkininkus iš esmės įpareigoja šalinti kritusius gyvulius ir skerdyklų atliekas, o ūkininkams teikiama parama pagal Komisijos patvirtintas valstybės pagalbos schemas. Taip pat kyla klausimų, ar būtina mokėti metinį įnašą. Kitų Vokietijos Federacinės Respublikos federalinių žemių patirtis parodė, kad epizootijų atveju pakanka privačių įmonių turimų pajėgumų, papildomai nekompensuojant už tokių pajėgumų numatymą.

(53)

Komisija taip pat abejoja, ar įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatai atitinka skaidraus pavedimo teikti paslaugas reikalavimus, nes iki 2010 m. juose nebuvo apibrėžtas įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung viešosios paslaugos įpareigojimas numatyti epizootijų atveju naudotinus pajėgumus, taip pat nebuvo nurodyti būtini išlaidų apskaičiavimo kriterijai.

(54)

Komisija, svarstydama būtinybę mokėti metinį įnašą, iškėlė klausimą, ar metiniais įnašo mokėjimais iš tiesų nedengiamas dėl turimų nepanaudotų pajėgumų patiriamas nuostolis. Abejojama, ar reikia mokėti papildomą metinį įnašą, jei kitose federalinėse žemėse visos išlaidos dengiamos teršėjų mokamais mokesčiais.

(55)

Kadangi įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung teikti paslaugas nebuvo pasirinkta viešųjų pirkimų konkurse, abejojama, ar ji yra tipinė gerai valdoma įmonė.

(56)

Taigi, Komisija daro pirminę išvadą, kad reikia išsamiai patikrinti, ar iš tiesų būtina įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung mokėti metinį įnašą epizootijų atveju naudotiems pajėgumams numatyti ir ar rinkoje nėra pakankamai nepanaudotų pajėgumų, kuriuos būtų galima naudoti epizootijų atveju.

(57)

Galiausiai taip pat abejojama Vokietijos argumentu, kad metinius įnašo mokėjimus būtų galima pagrįsti, laikant juos kompensacija už patiriamas užterštų įrenginių valymo išlaidas. Pagal 2008 m. balandžio 1 d. Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairių (toliau – Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairės) (22) 132 dalį tokia valstybės pagalba laikoma suderinama su vidaus rinka tik tuomet, jei paramos gavėjas pagal nacionalinės teisės aktus nėra atsakingas asmuo, o šiuo atveju taip nėra.

(58)

2010 m. gruodžio 16 d. Federalinis administracinis teismas nusprendė, kad 2010 m. metiniai įnašo mokėjimai nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, nes jie atitinka vadinamuosius Altmark sprendimo kriterijus. Federalinis administracinis teismas nepriėmė sprendimo dėl ankstesniais metais mokėto metinio įnašo, nes ieškinį pateikti dėl metinio įnašo, mokėto iki 2010 m., esą buvo neleistina.

(59)

Federalinis administracinis teismas mano, kad šalutinių gyvūninės kilmės produktų šalinimas pagal Šalutinių gyvūninių produktų reglamentą ir ES gyvūninės kilmės šalutinių produktų apdirbimo ir šalinimo nuostatų įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga ir apima epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymą.

(60)

Federalinis administracinis teismas pajėgumus skirsto į įrenginiams veikiant įprastu režimu turimus pajėgumus, įskaitant įmonės nepanaudotus pajėgumus, ir į paprastai turimus pajėgumus, kai nesinaudojama įrenginiais. Jei metiniais įnašo mokėjimais būtų padengiamos išlaidos, patiriamos dėl įrenginiams veikiant įprastu režimu turimų pajėgumų, įskaitant įmonės nepanaudotus pajėgumus, Federalinis administracinis teismas pritartų nuomonei, kad atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“ metiniai įnašo mokėjimai būtų laikomi valstybės pagalba.

(61)

Tačiau jei metiniais įnašo mokėjimais padengiamos išlaidos, susijusios su nepanaudotais pajėgumais, kurie būtų numatomi tik epizootijų atvejui, susijusios išlaidos, metinių įnašų nereikėtų laikyti valstybės pagalba. Šiuo atveju tai, kad nepanaudoti pajėgumai galėtų būtų didesni, nei būtų reikalinga įmonei, yra nesvarbu, nes taip jau yra, kad šie pajėgumai paprastai yra nenaudojami. Tik tuo atveju, jei būtų požymių, kad nenaudojami pajėgumai naudojami ir įprastai veiklai (pvz., trečios kategorijos medžiagai šalinti), reikėtų daryti kitas išvadas. Tačiau šiuo atveju taip nėra, nes metiniai įnašai yra tik kompensacija už išlaidas, patiriamas vykdant viešosios paslaugos įpareigojimą – numatant epizootijų atveju naudotinus pajėgumus.

(62)

Federalinis administracinis teismas, priimdamas sprendimą dėl skaidrumo kriterijaus, nustatė, kad įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatai buvo pakeisti 2010 m. vasario 2 d., prieš pat priimant sprendimą dėl 2010 m. metinio įnašo mokėjimo. Federalinis administracinis teismas mano, kad 2010 m. įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatų 9 straipsnyje nustatyta, jog metiniais įnašais siekiama kompensuoti tik išlaidas, susijusias su epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymu.

(63)

Teismas nustatė, kad įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatų 9 straipsnyje nustatyta, jog metiniais įnašais siekiama kompensuoti tik išlaidas, susijusias su epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymu.

(64)

Be to, nustatyta, kad sprendimas dėl pajėgumų apimties yra ne įmonės priimtas sprendimas, kurį reikėtų priimti atsižvelgiant į tokių pajėgumų ekonominį pagrįstumą. Epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymas dėl savo pobūdžio yra neekonomiškas, nes pajėgumų numatymo išlaidos visiškai neatitinka didelės apimties epizootijos protrūkio tikimybės.

(65)

Federalinis administracinis teismas mano, kad šiuo atveju negalima taikyti Altmark sprendimo ketvirtojo kriterijaus, nes pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinamos atskirai nuo trečios kategorijos medžiagų. Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung viešąsias ir komercines paslaugas teikia atskirai, o Altmark sprendimo atveju privati autobusų įmonė buvo įpareigota vykdyti daug viešosios paslaugos įpareigojimų (pvz., dėl stotelių skaičiaus ir tvarkaraščio), kurie itin pakeitė esminių pervežimo paslaugų pobūdį. Todėl įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung mokamas metinis įnašas buvo skirtas išlaidoms kompensuoti, patiriamoms teikiant viešąją paslaugą už rinkos ribų.

(66)

Federalinis administracinis teismas taip pat mano, kad viešosios valdžios institucija gali įgyvendinti su viešuoju interesu susijusias užduotis neįsipareigodama kreiptis į privačius paslaugų teikėjus. Federalinis administracinis teismas, remdamasis Teisingumo Teismo sprendimais dėl viešųjų pirkimų, konstatavo, kad viešosios valdžios institucija gali pati nuspręsti, ar užduotį įgyvendinti savo priemonėmis, ar paslaugas pirkti rinkoje (23).

(67)

Skundo pateikėja tvirtina, kad atsižvelgiant į principą „teršėjas moka“ epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymas nėra visuotinės ekonominės svarbos paslauga (VESP) pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį.

(68)

Galima nesunkiai nustatyti teršėjus – ūkininkus ir skerdyklas, nes veiksminga epizootijų prevencija naudinga ūkininkams (epizootijos gali būti pavojingos ūkininkų kaimenėms ir turtui). Skerdyklos dėl greitos ir veiksmingos kovos su epizootijomis gali tęsti įprastą savo veiklą.

(69)

Principas „teršėjas moka“ taip pat pripažįstamas ir atitinkamuose Vokietijos Federacines Respublikos teisės aktuose, kuriuose ūkininkai ir skerdyklos laikomi teršėjais, privalančiais atlyginti šalinimo išlaidas (24).

(70)

Skundo pateikėja teigia, kad, tik pradėjus tyrimą Vokietijoje ir po to, kai Komisija pradėjo procedūrą, įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung pareiškė, kad ji visada buvo įpareigota numatyti epizootijų atveju naudotinus pajėgumus. Tačiau prieš pakeičiant įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatus 2010 m. įmonei ZT nebuvo aiškiai pavesta numatyti epizootijų atveju naudoti skirtus pajėgumus, taip pat nebuvo prieš tai nustatyti kompensacijos apskaičiavimo kriterijai.

(71)

Skundo pateikėja tvirtina, kad dėl reikalavimo numatyti epizootijų atveju naudotinus pajėgumus gyvulių kūnų šalinimo įmonės nepatiria grynųjų išlaidų.

(72)

Gyvulių kūnų šalinimo įrenginiai Vokietijoje paprastai naudojami 5 ar 6 dienas per savaitę, darbas vyksta 2 pamainomis, su 5 % svyravimais. Dėl sezonų ypatumų išauga paklausa, darbas organizuojamas 3 pamainomis, o sumažėjus paklausai grįžtama prie 5 dienų 2 pamainų ciklo. E. Böckenhoffo atliktu tyrimu (25) įrodyta, kad darbą organizavus 3 pamainomis per savaitę ir papildomomis pamainomis savaitgaliais galima užtikrinti pakankamai epizootijų atveju naudotinų pajėgumų, kad būtų galima susidoroti su didesniu medžiagos kiekiu epizootijų atveju.

(73)

Taigi, įprastu režimu veikiančių šalinimo įrenginių nenaudojamus pajėgumus galima panaudoti kaip epizootijų atveju naudotinus pajėgumus. Skundo pateikėja pabrėžia, kad niekada nesijautė įsipareigojusi papildomai investuoti, kad galėtų numatyti pakankamai epizootijų atveju naudotinų pajėgumų.

(74)

Skundo pateikėja taip pat tvirtina, kad planuojant šalinimo įrenginio pajėgumus reikia atsižvelgti į kaimyninių federalinių žemių turimus pajėgumus. Didelės epizootijos protrūkio atveju norint patenkinti trumpalaikę išaugusią pajėgumų paklausą galima pasinaudoti kitų federalinių žemių pajėgumais. Nėra jokių teisinių nuostatų, draudžiančių pervežti pirmos ir antros kategorijų medžiagą. Priešingai, atitinkamais Vokietijos Federalinės Respublikos teisės aktais (26) nustatyta, kad epizootijų atveju galima pasinaudoti kaimyninių teritorijų pajėgumais, t. y. puikia galimybe įveikti dėl pajėgumų trūkumo kylančius sunkumus.

(75)

Remiantis skundo pateikėjos teiginiais, su visais pajėgumais susijusios išlaidos paprastai finansuojamos pajamomis iš mokesčių, kurias įmonė, kuriai pavesta šalinti pirmos ir antros kategorijų medžiagas, gauna vykdydama savo įprastą veiklą. Kadangi su įmonės nepanaudotais pajėgumais susijusios išlaidos sudaro įmonės įrenginių veikimo užtikrinimo išlaidų dalį, jas galima įskaičiuoti nustatant mokesčius. Skundo pateikėja čia atkreipia dėmesį į Federalinio administracinio teismo sprendimą (27), kuriuo išaiškinta, kad su pajėgumų numatymu susijusios objektyviomis priežastimis pagrįstos išlaidos gali būti įskaičiuotos į mokesčius.

(76)

Dešimtyje iš šešiolikos federalinių žemių (Berlyne, Brandenburge, Brėmene, Hamburge, Meklenburge-Pomeranijoje, Žemutinėje Saksonijoje, Šiaurės Reine-Vestfalijoje, Saksonijoje-Anhalte, Šlėzvige-Holšteine ir Tiuringijoje) šalinti pirmos ir antros kategorijų medžiagą pavesta tik privačioms įmonėms. Kai kuriose iš šių federalinių žemių yra regionų, kuriuose laikoma ypač daug galvijų, pvz., Žemutinėje Saksonijoje, Šiaurės Reine-Vestfalijoje ir Šlėzvige-Holšteine. Bavarijoje ir Hesene dalį gyvulių kūnų šalinimo vykdo privačios įmonės.

(77)

Federalinėse žemėse, kuriose skundo pateikėjai ir įmonės grupės įmonėms pavesta šalinti šalutinius gyvūninės kilmės produktus (pvz., Meklenburge-Pomeranijoje, Saksonijoje-Anhalte ir Tiuringijoje), viešosios valdžios institucijos ir įmonė, kuriai pavesta teikti paslaugas, nustatė metinius didžiausius pajėgumus, kuriuos turi numatyti šalinimo įmonė. Manoma, kad šių pajėgumų pakaktų norint patenkinti išaugusią paklausą epizootijos atveju. Skundo pateikėjos žiniomis, kai kuriuose viešųjų pirkimų konkursuose Šiaurės Reine-Vestfalijoje jau nustatyta epizootijų atveju naudotinų pajėgumų apimtis. Pavyzdys – Šteinfurto rajono viešieji pirkimai, kuriuose nustatyta epizootijų atveju naudotinų pajėgumų apimtis – 5 % prieš metus laikytų galvijų kiekio. Mokesčiai už šalinimą apskaičiuojami taip, kad bendros šalinimo įrenginių išlaidos būtų visiškai dengiamos ūkininkų ir skerdyklų mokamais mokesčiais už šalinimą.

(78)

Taigi, kitų federalinių žemių patirtis parodė, kad bendros vieno šalinimo įrenginio išlaidos, įskaitant su epizootijų atveju naudotinais pajėgumais susijusias išlaidas, yra visiškai finansuojamos pajamomis iš mokesčių, todėl valstybė neturi mokėti papildomų kompensacijų.

(79)

Skundo pateikėja teigia, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung metinius įnašus naudoja ne tik nuostoliui, patirtam įrenginiams veikiant įprastu režimu, padengti, bet ir užtikrinant perteklinius pajėgumus patirtam nuostoliui padengti, o šie pajėgumai vėliau naudojami ne asociacijos tikslams įgyvendinti.

(80)

Palyginus instituto „Fraunhofer-Institut“ tyrime (28) nurodytus nepanaudotus pajėgumus su nepanaudotais pajėgumais, kuriuos įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung nurodė 2009 m. pasiūlyme dėl šiaurinių ir centrinių Heseno žemės rajonų viešųjų pirkimų, akivaizdu, kad nenaudojami įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung pajėgumai bėgant laikui vis mažėja: 2005 m. nepanaudoti pajėgumai ir tariamai reikalingi epizootijų atveju naudotini pajėgumai pagal instituto „Fraunhofer-Institut“ tyrimą sudarė apie 50 % bendro pajėgumų lygio, o iki 2009 m. šių pajėgumų lygis nukrito iki 35 % pajėgumų lygio (ši informacija nurodoma įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung pasiūlyme dėl šiaurinių ir centrinių Heseno žemių viešųjų pirkimų).

(81)

Darant prielaidą, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung iš tiesų įpareigota numatyti epizootijų atveju naudotinus pajėgumus ir kad 50 % įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung pajėgumų vidutiniškai sudaro reikiamą epizootijų atveju naudotinų pajėgumų apimtį (kaip nustatyta instituto „Fraunhofer-Institut“ tyrime), įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung nebūtų galėjusi dalyvauti viešuosiuose šiaurinių Heseno žemių pirkimuose, taip pat negalėtų prisiimti kitų įpareigojimų šalinti medžiagą Badeno-Viurtembergo žemėje.

(82)

Tačiau kadangi įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung iš tiesų laimėjo šiaurinių Heseno žemės rajonų viešuosius pirkimus ir prisiėmė papildomus įpareigojimus teikti šalinimo paslaugas, ji buvo priversta, vykdydama įprastą veiklą, naudoti dalį reikiamų epizootijų atveju naudotinų pajėgumų. Taigi, akivaizdu, kad metiniais įnašo mokėjimais buvo padengiamos su nepanaudotais pajėgumais susijusios išlaidos, neprireikus naudoti epizootijų atveju naudotinų pajėgumų.

(83)

Skundo pateikėja lygina įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung pajėgumus su kitose federalinėse žemėse turimais nepanaudotais pajėgumais ir prieina prie išvados, kad, atsižvelgiant į skirtingą galvijų kaimenių dydį, nepanaudoti įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung pajėgumai keturis ar penkis kartus viršija kitose federalinėse žemėse epizootijų atveju naudotinus nepanaudotus pajėgumus. Taigi, metiniais įnašais finansuojami nepanaudoti pajėgumai, kurie, lyginant juos su kitų federalinių žemių patirtimi, smarkiai viršija reikalingus epizootijų atveju naudotinus pajėgumus. Perteklinius įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung nepanaudotus pajėgumus galima vėliau panaudoti ne asociacijos teritorijoje surinktai medžiagai šalinti, pvz., dalyvaujant šiaurinių ir centrinių Heseno žemės rajonų viešuosiuose pirkimuose.

(84)

Skundo pateikėja nurodo, kad sutartis dėl šalinimo su įmone Zweckverband Tierkörperbeseitigung buvo pasirašyta ne vykdant viešųjų pirkimų procedūrą. Daugumoje kitų federalinių žemių pajėgiausias kandidatas nustatomas vykdant viešųjų pirkimų procedūrą. Be to, atlikta išlaidų analizė: įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung išlaidos buvo lyginamos su tipinės gerai valdomos įmonės išlaidomis.

(85)

Skundo pateikėja mano, kad nebuvo jokių teisinių kliūčių, dėl kurių nebuvo galima Reino krašto-Pfalco žemėje surengti viešųjų pirkimų.

(86)

Skundo pateikėja teigia, kad metiniai įnašo mokėjimai iškreipė konkurenciją, šį teiginį skundo pateikėja pagrindžia pateikdama pavyzdį – šiaurinių Heseno žemės rajonų viešuosius pirkimus.

(87)

Prieš surengiant viešuosius pirkimus pirmos ir antros kategorijų medžiagą šalinti buvo pavesta skundo pateikėjos įmonių grupės gyvulių kūnų šalinimo įmonei Tierbeseitigungsanlage Schäfer GmbH (toliau – įmonė TBA Schäfer). Tačiau įmonė TBA Schäfer 2009 m. negalėjo laimėti viešųjų pirkimų konkurso prieš įmonę Zweckverband Tierkörperbeseitigung. Įmonė TBA Schäfer savo pasiūlymą privalėjo pagrįsti visomis patiriamomis išlaidomis, o įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung buvo suteikta galimybė siūlyti išlaidų nedengiančius mokesčius, nes dalis šios įmonės pajėgumų užtikrinimo išlaidų jau buvo finansuota metiniais įnašo mokėjimais.

(88)

Kitas faktas, įrodantis, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung šiaurinių Heseno žemės rajonų viešuosiuose pirkimuose pateikė išlaidų nedengiantį pasiūlymą, yra mokesčių, kuriuos įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung gauna savo asociacijos teritorijoje, palyginimas. Asociacijos teritorijoje įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung mokestis siekia 328 EUR už toną, o pasiūlyme dėl šiaurinių Heseno žemės rajonų viešųjų pirkimų įmonė nurodė tik 208 EUR mokestį už toną. Kadangi nėra didelių skirtumų tarp medžiagos surinkimo išlaidų abiejose teritorijose, nesuvokiama, kaip įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung gali siūlyti tą pačią paslaugą šiauriniuose Heseno žemės rajonuose už mokestį, kuris yra beveik trečdaliu mažesnis už asociacijos teritorijoje gaunamą mokestį.

(89)

Įmonės TBA Schäfer išlaidų pagrindas yra žinomas iš kitų viešųjų pirkimų, todėl įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung buvo lengva nurodyti 208 EUR mokestį už toną, kuris yra tik 4 EUR mažesnis už įmonės TBA Schäfer pasiūlytą kainą (ši įmonė pasiūlė 212 EUR mokestį už toną), taip įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung privertė priimti jai palankų viešųjų pirkimų sprendimą.

(90)

Skundo pateikėja tvirtina, kad dėl įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung kainodaros Reino krašte-Pfalce skerdyklos yra mažiau skatinamos atskirti trečios kategorijos medžiagą nuo pirmos ir antros kategorijų medžiagos. Todėl didelis trečios kategorijos medžiagos, kurią būtų galima perdirbti į naminių gyvulių pašarą, kiekis šalinamas kartu su žemos kokybės pirmos ir antros kategorijų medžiaga (29).

(91)

Be to, trečios kategorijos medžiagos kiekis, kuris dėl įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung kainodaros pašalinamas iš rinkos, yra didesnis, nei nurodyta pirminiame Komisijos rinkos vertinime. Sprendimo pradėti procedūrą 33 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad trečios kategorijos medžiaga atskiriama 72 % visų skerdimo atvejų Reino krašte-Pfalce. Tačiau šie duomenys grindžiami tik skerdimų skaičiumi. Jei atsižvelgtumėme į tai, kad skerdžiant galvijus susidaro daug didesnis trečios kategorijos medžiagos kiekis, nei skerdžiant kiaules, paaiškėtų, kad atskiriama tik 45 % trečios kategorijos medžiagos. Todėl įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung kainodara rinką iškreipia dar daugiau, nei manyta iki šiol.

(92)

Įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung pastabos svarbiais aspektais sutampa su Vokietijos pastabomis, kurios pateikiamos kitame skyriuje. Todėl, siekiant išvengti kartojimosi, įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung pastabos išsamiau nepateikiamos.

(93)

Vokietija nesutinka, kad pagal įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatus mokami metiniai įnašai yra neteisėta valstybės pagalba, nes ji atitinka vadinamojo Altmark sprendimo kriterijus. Vokietija taip pat nesutinka, kad ši parama nesuderinama su vidaus rinkos principais, nes metiniai įnašo mokėjimai neviršija išlaidų, susijusių su epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymu ir užterštų įrenginių valymu.

(94)

Vokietija visų pirma nurodo, kad epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymas yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga. Šį teiginį Vokietija grindžia tuo, kad pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimas yra privalomoji savivaldybių užduotis.

(95)

Nurodoma, kad vietos valdžios institucijos įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung, kaip viešajai įstaigai, pavedė įgyvendinti šią privalomąją užduotį. Teigiama, kad pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimas atitinka visuotinį ekonominį interesą ir taip pat saugoma žmonių sveikata. Tokia nuostata ypač taikytina epizootijų atveju.

(96)

Reikia atsižvelgti į tai, kad prieš įmonę Zweckverband Tierkörperbeseitigung negalima pateikti argumento, jog galima gauti finansavimą ir pagal USE Bendrijos gaires bei pagal 2007–2013 m. žemės ūkio pagalbos gaires. Šiomis gairėmis reglamentuojamas išlaidų, patiriamų šalinant faktiškai nugaišusių gyvulių kūnus (kritusius gyvulius), finansavimas, o ne su epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymu susijusių išlaidų finansavimas. Todėl metiniai įnašų mokėjimai nesutampa su parama pagal patvirtintas USE valstybės pagalbos schemas.

(97)

Be to, kritusių gyvulių šalinimo atveju ūkininkus būtų galima laikyti teršėjais, o nustatyti teršėjus patiriant išlaidas, susijusias su epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymu, yra sudėtinga.

(98)

Reino krašto-Pfalco žemės įstatymu dėl ES gyvūninės kilmės šalutinių produktų apdirbimo ir šalinimo nuostatų įgyvendinimo įstatymo nuo 1979 m. įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung pavesta šalinti šalutinius gyvūninės kilmės produktus.

(99)

2010 m. vasario 1 d. pakeitus įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatus nustatyta reikalinga epizootijų atveju naudotinų pajėgumų apimtis ir grynųjų išlaidų apskaičiavimo kriterijai. Nustatant apimtį ir kriterijus remtasi instituto „Fraunhofer-Institut“ tyrimu.

(100)

Vokietija pabrėžia, kad, ir prieš 2010 m. pakeičiant įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatus, įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung jos narių mokami metiniai įnašai buvo reglamentuoti objektyviai ir skaidriai. Įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung asociacijos susirinkime taikant viešą procedūrą kaip įstatai priimamas atitinkamų metų įmonės ūkinės veiklos planas, kurį patvirtina kontroliuojanti institucija, o pats planas skelbiamas oficialiuosiuose Reino krašto-Pfalco, Heseno ir Saro krašto leidiniuose.

(101)

Vokietija mano, kad būtina numatyti epizootijų atveju naudotinus pajėgumus, norint užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą epizootijų metu.

(102)

Vokietijos teigimu, epizootijų atveju naudotinų pajėgumų apimtis nustatyta 2010 m. vasario 2 d. pakeitus įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatus, remiantis instituto „Fraunhofer-Institut“ tyrimu. Pradėjus procedūrą Vokietija institutui „Institut für Strukturforschung und Planung in agrarischen Intensivgebieten“ pateikė užsakymą atlikti kitą tyrimą (30) (toliau – ISPA-RP tyrimas).

(103)

Instituto „Fraunhofer-Institut“ tyrime nustatytas galimas medžiagos kiekis įvairiais atvejais, atsižvelgiant į šių atvejų pasitaikymo tikimybę. ISPA-RP tyrime atliekama išsami metodinė analizė, numatomi įvairūs epizootijų modeliai snukio ir nagų ligos (SNL) arba klasikinio kiaulių maro (KKM) protrūkio atvejais.

(104)

Abiejuose tyrimuose prieita prie išvados, kad visų įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung pajėgumų pakanka, norint perdirbti įprastą asociacijos ir ne asociacijos teritorijoje surinktą medžiagos kiekį – vidutiniškai 1 700 tonų per savaitę, ir trumpą bei ilgesnį laiką trunkančių epizootijų metu susidarantį medžiagos kiekį.

(105)

Iš ISPA-RP tyrimo paaiškėjo, kad, darant prielaidą, jog trumpalaikių epizootijų atveju per dieną susidaro papildomas iki 200 tonų medžiagos kiekis iš viso 2–5 dienas, panaudojant turimus nepanaudotus savaitės pajėgumus – 1 523 tonas – nekiltų jokių sunkumų kartu su įprastu medžiagos kiekiu perdirbti susidarančią medžiagą, dirbant 3 pamainomis 5 dienas per savaitę ir atsisakant papildomų pamainų savaitgalį.

(106)

Nustatyta, kad netgi didesnę asociacijos teritorijos dalį apėmusių epizootijų atveju būtų galima perdirbti per 8 savaites susidarantį papildomą 1 300–1 800 tonų (per savaitę) kiekį organizuojant darbą pamainomis savaitgaliais, tokiu atveju per savaitę būtų galima naudotis trumpalaikiais nepanaudotais pajėgumais – iki 2 819 tonų per savaitę (taip pat žr. 3 lentelę 9.3.1 skyriuje).

(107)

Šis modelis grindžiamas prielaida, kad dėl visoje asociacijos teritorijoje išplitusios snukio ir nagų ligos skerdžiamų gyvulių kiekis sudarytų 10 %, kaip kad 2001 m. atsitiko Didžiojoje Britanijoje. Manoma, kad tokiu atveju per savaitę vidutiniškai susidarytų 1 300 tonų, o epizootija tęstųsi 18 savaičių. ISPA-RP tyrime nustatyta, kad įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įrenginiuose, dirbant 3 pamainomis 5 dienas, ilgesnį laikotarpį, be įprasto medžiagos kiekio, būtų galima perdirbti ir šį kiekį (žr. 3 lentelę 9.3.1 skyriuje).

(108)

Vokietija mano, kad pateiktuose tyrimuose nustatyta, jog visų turimų pajėgumų, dirbant 5 dienas 3 pamainomis, pakanka, norint, be įprasto medžiagos kiekio, perdirbti papildomą kiekį, susidarantį trumpalaikių ir ilgalaikių epizootijų metu. Kad būtų galima tai padaryti, daugelyje modelių net nenumatytas darbas papildomomis pamainomis, kurias, įmonei veikiant didžiausiu krūviu, būtų galima organizuoti 6–12 savaičių.

(109)

Tyrimuose prieita prie išvados, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung, dirbdama 3 pamainomis 5 dienas, turi pakankamai pajėgumų, kad galėtų perdirbti įprastą kiekį ir numatomą ilgiau trunkančių epizootijų metu susidarantį medžiagos kiekį. Todėl manoma, kad visi šiuo metu turimi pajėgumai atitinka pasiūlą, bet nėra pertekliniai.

(110)

Vokietijos pateikti epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymo išlaidų skaičiavimai pagrįsti instituto „Fraunhofer-Institut“ išvadomis. Skirstant su pajėgumais susijusias išlaidas į įrenginiams veikiant įprastu režimu patiriamas išlaidas ir su epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymo išlaidas remtasi vidutiniu visų pajėgumų, kuriuos galima naudoti dirbant 3 pamainomis 5 dienas, naudojimo lygiu. Paaiškėjo, kad įprastu režimu veikianti įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung išnaudoja apie 50 % bendro savo pajėgumų, kuriuos galima naudoti, dirbant 3 pamainomis 5 dienas, lygio.

(111)

Remiantis šiuo įrenginių naudojimo lygiu nustatyta, kad įprastai veiklai ir epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymui tenka maždaug po 50 % su pajėgumais susijusių išlaidų, patiriamų surenkant ir apdirbant medžiagą (31). Taigi, susidaro nurodytos su epizootijų atveju naudoti skirtų pajėgumų numatymu susijusios išlaidos.

2   lentelė

Vokietijos nurodytos išlaidos, susijusios su epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymu 2000–2009 m.

(112)

Reikia atsižvelgti į tai, kad 2000 ir 2001 m. epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymui priskirta tik apie 45 % su pajėgumais susijusių išlaidų, o 2009 m. epizootijų atveju naudoti pajėgumai dėl to, kad buvo laimėtas šiaurinių ir centrinių Heseno žemės viešųjų pirkimų konkursas, sumažėjo maždaug penktadaliu. Nepateikti 1998 ir 1999 m. epizootijų atveju naudoti skirtų pajėgumų numatymo išlaidų skaičiavimai.

(113)

Nurodytais metais, išskyrus 2009 m., asociacijos narių įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung mokėti metiniai įnašai įtraukti į 2 lentelėje nurodytas epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymo išlaidas. 2009 m. galutinis metinio įnašo dydis sutampa su išlaidomis.

(114)

Vokietija teikia, kad su epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymu susijusios išlaidos neįtrauktos į naudojimosi mokestį, nes to negalima padaryti remiantis teisės aktais. Nors vietos valdžios institucijos pagal Reino krašto-Pfalco savivaldybės mokesčių ir rinkliavų įstatymo (vok. Kommunalabgabengesetz Rheinland-Pfalz) 7 straipsnį mokesčius gauna už naudojimąsi viešąja infrastruktūra, kad galėtų padengti išlaidas, tačiau negali kilti akivaizdaus konflikto tarp naudojimosi paslauga ar infrastruktūra ir mokesčio. Pagal šio įstatymo 8 straipsnį išlaidos, kuriomis grindžiami mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra ar paslaugas, apskaičiuojamos remiantis ekonominiais išlaidų skaičiavimo principais. Tačiau Vokietija teigia, kad mokestį galima taikyti tik už pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimą, bet ne už epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymą. Šie pajėgumai numatomi ne kaip paslauga mokesčius mokantiems asmenims, bet ruošiantis galimiems visuomenei gresiantiems pavojams.

(115)

Komisijos prašymu Vokietija visoje šalyje atliko apklausą apie epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymo reglamentavimo ir finansavimo tvarką.

(116)

Visose federalinėse žemėse (išskyrus įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung asociacijos teritoriją) epizootijų atveju naudoti skirtus pajėgumus sudaro nepanaudoti pajėgumai per savaitę ir savaitgalius. Remiantis E. Böckenhoffo atliktu tyrimu, papildomai į pajėgumų, reikalingų epizootijų atveju, didinimą tradiciškai neinvestuojama. Turimų nepanaudotų pajėgumų, kuriuos savaitės metu galima panaudoti organizuojant darbą 3 pamainomis ir pamainomis savaitgaliais, epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymui pakanka. Pajėgumų nustatymo metodai šiuo metu taikomi remiantis atliktų tyrimų, pvz., Žemutinės Saksonijos instituto ISPA tyrimo (toliau – ISPA-NS tyrimas) (32), rezultatais arba tariantis su susijusiomis interesų grupėmis. Tačiau esminė E. Böckenhoffo tyrimo išvada yra ta, kad papildomų investicijų į pajėgumų didinimą nereikia.

(117)

Įmonės nepanaudotų pajėgumų išlaidos finansuojamos mokesčiais arba rinkliavomis (tai priklauso nuo įmonės teisinės formos). Su nenaudojamais pajėgumais susijusios išlaidos pagal įvairius modelius skirstomos į šalinant kritusius gyvulius ir skerdyklų atliekas patiriamas išlaidas.

(118)

Pagal USE Bendrijos gaires ir 2007–2013 m. žemės ūkio pagalbos gaires skiriant paramą ūkininkams už kritusių gyvulių šalinimą daugelyje federalinių žemių skiriama 67–75 % kritusių gyvulių šalinimo mokesčių siekianti valstybės parama:

(119)

Vokietijos nuomone, iš apžvalgos matyti, kad nelabai svarbu, ar epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymo išlaidos įskaičiuojamos į mokesčius ir rinkliavas arba ar šios išlaidos finansuojamos per metinius įnašo mokėjimus, kaip yra Reino krašte-Pfalce. Svarbu tai, kas iš tiesų apmoka šias išlaidas. Galiausiai paaiškėja, kad didžiąją išlaidų, susijusių su epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymu, dalį pagal USE Bendrijos gaires ir 2007–2013 m. žemės ūkio pagalbos gaires teikdama paramą sumoka valstybė.

(120)

Vokietija mano, kad Europos Sąjungos teisėje nėra nustatyta įpareigojimo viešaisiais pirkimais atverti rinką pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimui. Tokią nuostatą esą patvirtino ir Teisingumo Teismas (33).

(121)

Vokietija mano, kad ir šiuo atveju rinkoje konkurencija neiškreipiama.

(122)

Vokietija mano, kad trečios kategorijos medžiagos šalinimas ir įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung mokami metiniai įnašai neiškreipia konkurencijos, nes neteikiamos vadinamosios kryžminės subsidijos:

(123)

Nėra jokio pagrindo teigti, kaip kad teigia skundo pateikėja, jog dėl įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung kainodaros tik 45 % trečios kategorijos medžiagos yra atskiriama. Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung niekada nėra perdirbusi tokio didelio trečios kategorijos medžiagos kiekio, koks gali pasirodyti įvertinus atitinkamą statistiką. Komisijos sprendimo pradėti procedūrą nurodytas 2009 m. atskirtos medžiagos kiekis – 72 % – yra tikslus.

(124)

Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad asociacijos teritorijoje 85 % skerdimų atvejų vykdoma 6 skerdyklose, kuriose išrūšiuojama ypač daug medžiagos. Skundo pateikėja teikia paslaugas šioms įmonėms ir iš jų gauna atskirtą trečios kategorijos medžiagą. Taigi, skundo pateikėja gali gauti trečios kategorijos medžiagos rinkoje, joje ji užima labai didelę dalį.

(125)

Teiginio, kad iškreipiama konkurencija, negalima pagrįsti faktu, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung šiauriniuose ir centriniuose Heseno žemės rajonuose už paslaugas gauna kitokį mokestį nei asociacijos teritorijoje. Finansavimo skirtumus galima paaiškinti skirtingais teisės aktų reikalavimais, pagal kuriuos apskaičiuojamas mokestis. Vokietijoje pagal ES gyvūninės kilmės šalutinių produktų apdirbimo ir šalinimo nuostatų įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį pirmos ir antros kategorijų šalutinių gyvūninės kilmės produktų šalinimą privalo vykdyti pagal nacionalinės teisės nuostatas kompetentingos vietos valdžios institucijos. Todėl atitinkamuose federalinės žemės ir vietos teisės aktuose gali būti nustatyta skirtinga finansavimo tvarka.

(126)

Jei šalutinės gyvūninės kilmės produktus šalinti privalančios įstaigos pačios nesiima vykdyti šios užduoties, bet perduoda ją trečiajai šaliai (kaip kad yra šiaurinių ir centrinių Heseno žemės rajonų atveju), mokesčiai nustatomi ne pagal atitinkamo rajono vietos mokesčių ir rinkliavų nustatymo įstatymą, bet pagal „Kainų nustatymo savikainos pagrindu taisykles“ (vok. „Leitsätzen für die Preisermittlung aufgrund von Selbstkosten (LSP)“ (34).

(127)

Ypač skiriasi Reino krašto-Pfalco savivaldybės mokesčių ir rinkliavų įstatymo ir „Kainų nustatymo savikainos pagrindu taisyklių“ nuostatos, reglamentuojančios su palūkanomis susijusias išlaidas, kurias galima įskaičiuoti į mokesčius ir rinkliavas, šios išlaidos įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung yra svarbios, nes įmonė didelę savo investicijų dalį finansavo paskolomis, todėl kasmet moka didelę palūkanų dalį.

(128)

Pagal Reino krašto-Pfalco savivaldybės mokesčių ir rinkliavų įstatymo 8 straipsnį įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung šias faktines palūkanų išlaidas gali įskaičiuoti į mokestį, o pagal „Kainų nustatymo savikainos pagrindu taisykles“ nustatant mokestį šiauriniams ir centriniams Heseno žemės rajonams tebuvo galima įskaičiuoti pagal veikloje naudojamo turto vertės vidurkį apskaičiuotas palūkanas, bet ne visas dėl mokamų palūkanų patiriamas išlaidas.

(129)

Skundo pateikėjos teiginys, kad įmonė TBA Schäfer šiaurinių ir centrinių Heseno žemės rajonų viešųjų pirkimų konkursų nelaimėjo dėl metinių įnašo mokėjimo teikiant vadinamąsias kryžmines subsidijas, yra visiškai nepagrįstas. Didesnę įmonės TBA Schäfer pasiūlytą kainą galima paaiškinti tuo, kad įmonė TBA Schäfer nustatė per mažas pajamas už paslaugas ir turi daugiau administracinių išlaidų, ir įmonių grupei moka didesnius įnašus. O įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung nustatė tinkamas pajamas už paslaugas ir neprivalo mokėti jokių įnašų grupei, kadangi jokiai įmonių grupei ji nepriklauso.

(130)

Vokietija teigia, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung dalį gaunamų metinių įnašų skiria dviejų užterštų įrenginių, esančių vietovėse Sprendlingen-Gensingen ir Sohrschied, valymo išlaidoms padengti.

(131)

Abiejuose užterštuose įrenginiuose buvę savininkai arba įrenginiais naudojęsi asmenys naudojo angliavandenį, dėl to užterštas dirvožemis ir požeminis vanduo. Abu įrenginiai priklauso įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung nuo jos įsteigimo 1979 m.

(132)

1997 m. balandžio 21 d. ir 1998 m. kovo 31 d. Koblenco rajono valdžios institucijos (vok. Bezirksregierung Koblenz) sprendimais išvalyti teritoriją įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung įpareigota išvalyti teršalus. 2001 m. liepos 13 d. priėmus papildomą sprendimą, be įpareigojimų išvalyti teritoriją vietovėje Sprendlingen-Gensingen, buvo nustatyta papildomų įpareigojimų. Dviejų užterštų įrenginių valymo išlaidos 1998–2010 m. sudarė iš viso 2 413 049 EUR.

(133)

Vokietija pripažįsta, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung pagal 1998 m. kovo 31 d. sprendimą išvalyti teritoriją iš esmės turi padengti teritorijos Sprendlingen-Gensingen valymo išlaidas. Tačiau atsižvelgiant į valstybės pagalbą reglamentuojančius teisės aktus yra nepateisinama, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung pati turi padengti visas valymo išlaidas, nes remiantis naujausiais Vokietijos teismų sprendimais neribota atsakomybė lemia nelygias, palyginti su privačiomis įmonėmis, sąlygas.

(134)

Privačios įmonės pareiga padengti išlaidas pagal 2000 m. vasario 16 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimą (35) remiantis nacionaline teise turi apimti pareigą padengti tik pagrįstą išlaidų, kurias įmonė yra pajėgi padengti, dalį. Ši išlaidų dalis, Federalinio Konstitucinio Teismo nuomone, neturėtų viršyti nuosavybės vertės. Šią vertę viršijanti atsakomybė už išlaidas negali būti traktuojama kaip proporcingas turinio ir nuosavybės teisės apribojimo santykis atsižvelgiant į Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucijos 14 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje garantuotą nuosavybės apsaugą. Tačiau kadangi įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung, būdama juridinis viešasis asmuo, negali remtis Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucijos privatiems asmenims garantuojamomis teisėmis, šis atsakomybės apribojimas įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung netaikomas.

(135)

Vokietija teigia, kad vietovėje Sprendlingen-Gensingen esančio užteršto įrenginio rinkos vertė yra neigiama, nes 2009 m. gruodžio 31 d. balanse numatyta buhalterinė vertė sudaro 128 500 EUR, o valymo išlaidos (šiuo metu siekiančios iš viso 1 542 316 EUR) viršija šią vertę. Todėl viršijama nurodyta atsakomybės riba.

(136)

Pagal Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairių 132 dalį atsakomybės ribą viršijančių sąnaudų finansavimą metiniais įnašo mokėjimais reikia laikyti principus atitinkančia pagalba, nes privatūs asmenys turi padengti tik tokią išlaidų dalį, kuri atitinka nuosavybės rinkos vertę.

(137)

Nors įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung1997 m. balandžio 21 d. sprendimu išvalyti teritoriją privalo kaip teršėja padengti išlaidas, Vokietija abejoja, ar įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung pagal Vokietijos teisę iš tiesų yra įpareigota apmokėti išlaidas, patiriamas dėl žalos, kurią padarė ankstesni savininkai arba įrenginius naudoję asmenys, panaikinimo. Tačiau klausimo dėl atsakomybės aiškiai išspręsti nebegalima, nes kalbama apie daugiau nei prieš 30 metų įvykusius faktus.

(138)

Metiniai įnašai, Vokietijos nuomone, yra principus atitinkanti pagalba pagal Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gaires, jei šie mokėjimai naudojami vietovėje Sohrschied užterštos teritorijos valymo išlaidoms padengti, nes įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung neturėtų būti įpareigota išvalyti teritoriją.

(139)

Vokietija taip pat teigia, kad ir vietovėje Sohrschied esančių užterštų įrenginių rinkos vertė yra neigiama, todėl ir šiuo atveju yra viršyta jau aprašyta atsakomybės riba.

(140)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro arba gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(141)

Vokietija neneigia, kad įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung narių metiniai įnašo mokėjimai yra valstybės pagalba. Įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung nariai – Reino krašto-Pfalco, Saro krašto ir Heseno rajonai ir miestai. Kadangi įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung nuo 1979 m. pagal administracinį aktą iš savo narių gauna metinius įnašus, priemonė apima tiesioginį valstybinių išteklių perdavimą. Metinius įnašo mokėjimus reikia priskirti valstybei dėl to, kad jie buvo mokami remiantis administraciniais aktais.

(142)

Visų pirma paramos gavėjas turi būti įmonė. Įmonės sąvoka apima bet kokį ūkinę veiklą vykdantį subjektą, neatsižvelgiant į jo teisinę formą ir finansavimo pobūdį. Ši nuostata taikoma ne tik privačioms, bet ir valstybės įmonėms (36). Bet kokia veikla, kurią vykdant tam tikroje rinkoje siūlomos prekės ar paslaugos, paprastai gaunant už jas atlygį, yra ūkinė veikla (37). Kadangi įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung už atlygį siūlo šalutinių gyvūninės kilmės produktų šalinimo paslaugas, ji yra įmonė.

(143)

Įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung mokami metiniai įnašai iš esmės teikia ekonominę naudą, nes sumažina einamąsias įmonės išlaidas, o už įnašus įmonė neteikia jokių atitinkamų paslaugų. Vis dėlto Vokietija nurodo, kad metiniais įnašo mokėjimais kompensuojamos tik įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung patiriamos išlaidos, susijusios su įpareigojimu numatyti epizootijų atveju naudotinus pajėgumus, todėl įmonė negauna ekonominės naudos.

(144)

Teisingumo Teismas Altmark sprendime konstatavo, kad kompensacija už viešosios paslaugos įpareigojimų vykdymą nėra valstybės pagalba, t. y. paramos gavėjas dėl kompensacijos negauna ekonominės naudos, jei tenkinami tam tikri bendri kriterijai (38).

(145)

Atsižvelgiant į Altmark sprendimo svarbą šiuo atveju, Vokietijos argumentas, kad laikytasi Altmark sprendimo kriterijų, išsamiai nagrinėjamas atskirai 9 skyriuje.

(146)

Vokietija mano, kad pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimo rinkoje dar nėra konkurencijos, todėl negalima teigti, kad iškreipiama konkurencija ir kenkiama valstybių narių tarpusavio prekybai.

(147)

Komisija visų pirma nustatė, kad regionai turi pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimo monopolį. Tačiau didžioji kompetentingų vietos valdžios institucijų dalis šį monopolį perduoda rengdamos viešuosius pirkimus. Todėl rinkoje yra konkurencija. Aptariamu atveju šį teiginį patvirtina šiaurinių ir centrinių Heseno žemės rajonų viešųjų pirkimų konkursai.

(148)

Taip pat, kaip ir 2011 m. vasario 23 d. Sprendimo dėl valstybės pagalbos C 58/06 (ex NN 98/05), kurią Vokietija suteikė bendrovėms Bahnen der Stadt Monheim (BSM) ir Rheinische Bahngesellschaft (RBM), priklausančioms transporto asociacijai Verkehrsverband Rhein-Ruhr (39), atveju, Komisija mano, kad rinka yra atverta pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimui. Europos Sąjungos teisė ir nacionalinė teisė leidžia vietos valdžios institucijoms, kurioms pavesta vykdyti pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimą, pasirinkti, ar rinkoje pasirinkti paslaugas teikiantį subjektą rengiant viešuosius pirkimus ir jam pavesti vykdyti šią užduotį, ar pačioms imtis šalinimo, sutartį dėl paslaugų teikimo sudarant in house salygomis (40). Neatsižvelgiant į Vokietijos argumentą, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung atitinka sutarčių sudarymo in house sąlygomis kriterijus (41), metiniai įnašo mokėjimai stiprina finansinę įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung padėtį, palyginti su kitų galimų paslaugų teikėjų padėtimi. Kadangi paslaugų teikėjai iš visų valstybių narių gali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, manoma, kad metiniai įnašo mokėjimai gali daryti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(149)

Dėl metinių įnašo mokėjimų teikiamos ekonominės naudos taip pat gali sustiprėti įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung padėtis tose rinkose, kuriose įmonė patiria tiesioginę konkurenciją su kitais paslaugų teikėjais (trečios kategorijos medžiagos šalinimas, pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimo viešieji pirkimai šiauriniuose ir centriniuose Heseno žemės rajonuose).

(150)

Metiniai įnašo mokėjimai atitinka SESV 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos valstybės pagalbos sąlygas. Kitame skyriuje išsamiau nagrinėjamas Vokietijos argumentas, kad parama atitinka keturis Altmark sprendimo kriterijus.

(151)

Pagal pirmąjį Altmark sprendimo kriterijų įmonė gavėja privalo faktiškai būti įpareigota vykdyti viešosios paslaugos įpareigojimus, o šie įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti.

(152)

Pirmiausia reikia pažymėti, kad vertinant faktus skiriami 1979–2008 m. ir 2009–2011 m. laikotarpiai.

(153)

Prieš pakeičiant įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatus 2010 m. vasario 2 d., nustatant pakeitimų įsigaliojimą atgaline data – nuo 2009 m. sausio 1 d., įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung buvo bendrai pavesta šalinti pirmos ir antros kategorijų medžiagą. Senuosiuose įstatuose nebuvo nustatyta jokio įpareigojimo numatyti epizootijų atveju naudoti skirtus pajėgumus. Todėl nebuvo aiškaus įpareigojimo numatyti epizootijų atveju naudoti skirtus pajėgumus, kaip reikalaujama pagal pirmąjį Altmark sprendimo kriterijų.

(154)

Pakeistuose įstatuose įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung aiškiai įpareigojama ne tik šalinti pirmos ir antros kategorijų medžiagas, bet ir numatyti epizootijų atveju naudoti skirtus pajėgumus.

(155)

Komisija įrodys, kad nei dėl įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įpareigojimo šalinti pirmos ir antros kategorijų medžiagas, nei dėl įmonės įpareigojimo numatyti epizootijų atveju naudotinus pajėgumus metinių įnašo mokėjimų negalima pagrįsti kaip valstybės kompensacijos pagal pirmąjį Altmark sprendimo kriterijų.

(156)

Federalinis administracinis teismas mano, kad pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimas remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 ir ES gyvūninės kilmės šalutinių produktų apdirbimo ir šalinimo nuostatų įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi yra viešosios paslaugos įpareigojimas, todėl yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga. Federalinis administracinis teismas mano, kad ypač svarbus yra faktas, jog medžiagos šalinimas pagal Vokietijos teisę yra privalomoji valstybės užduotis, todėl teismas mano, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung veikia pagal valstybės jai suteiktus įgaliojimus. Federalinis administracinis teismas mano, kad viešosios paslaugos įpareigojimas taip pat apima epizootijų atveju naudoti skirtų pajėgumų numatymą (42).

(157)

Vokietija pritaria šiai nuomonei ir tvirtina, kad pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimas ir epizootijų atveju naudoti skirtų pajėgumų numatymas padeda užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą.

(158)

Kadangi pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimas yra viešosios paslaugos įpareigojimas, Federalinio administracinio teismo ir Vokietijos nuomone, metinius įnašo mokėjimus galima pagrįsti kaip valstybės kompensaciją už išlaidas, kurias įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung patiria įgyvendindama šį įpareigojimą.

(159)

Kaip paaiškinta Europos Sąjungos bendrųjų nuostatų dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (toliau – VESP bendrosios nuostatos) (43) 13 dalyje, valstybės narės, remiantis Teisingumo Teismo praktika, priimdamos sprendimą, kokias paslaugas laikyti visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, turi didelę laisvę, nebent kalbama apie sektorius, kuriems taikomos atitinkamos specialios Europos Sąjungos nuostatos.

(160)

Teisingumo Teismas sprendimuose pabrėžė, kad visuotinis ekonominis interesas yra tik tada, jei jis ypač skiriasi nuo kitos ūkinės veiklos intereso (44).

(161)

Teisingumo Teismas byloje Ministère de l’Économie, des Finances et de l’Industrie prieš GEMO svarstė, ar ūkininkai ir skerdyklos turi padengti visas kritusių gyvulių ir skerdyklos atliekų šalinimo išlaidas, ar valstybė gali padengti dalį išlaidų, argumentuodama tuo, kad ši paslauga yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga. Teisingumo Teismas šiame sprendime konstatavo, kad visas išlaidas turi apmokėti ūkininkai ir skerdyklos (45).

(162)

Teisingumo Teismas konstatavo, kad finansinė prievolė, atsirandanti šalinant kritusius gyvulius ir skerdyklų atliekas, yra glaudžiai susijusi su ekonomine ūkininkų ir skerdyklų veikla. Ūkininkams ir skerdykloms vykdant veiklą gaunami nenaudotini ir visų pirma aplinkai kenksmingi produktai ir likučiai, už kurių šalinimą yra atsakingas teršėjas.

(163)

Todėl įsikišant valstybės įstaigoms, siekiant nuo šios prievolės išvaduoti ūkininkus ir skerdyklas, gaunama ekonominė nauda, kuri gali iškreipti konkurenciją. Netgi tuo atveju, jei šalinimo išlaidas valstybė padengia siekdama užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą, tai nekeičia fakto, kad ūkininkai ir skerdyklos gauna ekonominę naudą, nes Teismo sprendimuose konstatuojama, kad SESV 107 straipsnio 1 dalyje neskiriami valstybės intervencijos priežastys ir tikslai, bet jame pagalba apibrėžiama pagal jos poveikį (46).

(164)

Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos, susijusios su USE tyrimais, rastų nugaišusių gyvulių ir skerdyklos atliekoms (2002/C 324/02) (iki 2006 m.), 27 ir 37 konstatuojamosiose dalyse ir Bendrijos 2007–2013 m. valstybės pagalbos žemės ūkio ir miškų sektoriuose gairių (2006/C 319/01) V.B.4 skyriuje taip pat patvirtinama, kad šalutinių gyvūninės kilmės produktų savininkai arba gamintojai privalo pasirūpinti tinkamu šalinimu ir pagal principą „teršėjas moka“ padengti šalinimo išlaidas. Taikyti išimtį pagal šiuos teisės aktus galima tik teikiant valstybės pagalbą, kurią teikti leidžiama ypatingais (ypač kritusių gyvulių) atvejais.

(165)

Principo „teršėjas moka“ taikymui pritariama ir Reino krašto-Pfalco žemės teisėje. Įstatymo dėl ES gyvūninės kilmės šalutinių produktų apdirbimo ir šalinimo nuostatų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaidas už šalinimą ir atitinkamas procedūras galima nurodyti apmokėti savininkams.

(166)

Konkrečiu atveju, remiantis Teisingumo Teismo sprendimais, Reglamentu (EB) Nr. 1069/2009, USE Bendrijos gairėmis ir 2007–2013 m. žemės ūkio pagalbos gairėmis, prieinama prie toliau nurodytų išvadų.

(167)

Pirmiausia, sprendžiant, ar paslauga yra visuotinės ekonominės svarbos, nesvarbu, ar valstybė narė atitinkamą paslaugą apibrėžė kaip privalomąją savivaldybių užduotį. Paslaugos apibrėžimas privalomąja savivaldybių užduotimi prilygsta išimtinės teisės suteikimui. Jei Federalinio administracinio teismo teisinė pozicija būtų teisinga, valstybė narė galėtų bet kokią paslaugą apibrėžti kaip privalomąją savivaldybių užduotį ir taip nustatyti, kad toji paslauga yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga. Tačiau dėl tokio aiškinimo SESV 106 straipsnis netektų teisinio veiksmingumo, nes pagalbos paskirtis ir tikslas yra mokėti kompensacijas tik, jei paslauga atitinka bendrą ekonominį interesą.

(168)

Komisija mano, kad reikia skirti išimtinės teisės suteikimą nuo paslaugos kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugos apibrėžimo.

(169)

Išimtinės teisės vykdyti pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimą suteikimas gali apriboti SESV 56 straipsniu įtvirtintą laisvę teikti paslaugas. Tokį apribojimą pagal SESV 52 ir 62 straipsnius galima pagrįsti siekiu užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą. Vokietija ir Reino krašto-Pfalco žemė, nustatydamos, kad tam tikrame regione tik viena įmonė yra atsakinga už pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimą, siekia užtikrinti ypatingą šios įmonės kontrolę ir visuomenės sveikatos apsaugą.

(170)

Tačiau priemonė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, priešingai, nei mano Vokietija ir Federalinis administracinis teismas, automatiškai nereiškia, kad paslauga yra visuotinės ekonominės svarbos paslauga.

(171)

Komisija neabejoja, kad pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimas yra atliekų, kurios dėl savo ypatybių sveikatai kelia itin didelį pavojų, šalinimas. Todėl Reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 numatyta griežta tokias atliekas šalinančių įmonių kontrolės sistema. Savaime suprantama, dėl šių nuostatų šalinimo įmonės patiria papildomų išlaidų, kurias reikia įtraukti į mokesčius ir atlygį.

(172)

Pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimas nesiskiria nuo kitų atliekų, kurios dėl savo ypatybių sveikatai kelia itin didelį pavojų, šalinimo. Tokių atliekų šalinimo išlaidas paprastai apmoka atliekas paliekantys asmenys, o ne visuomenė.

(173)

Šiuo atveju paslauga yra pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimas. Taigi, Komisija turi įvertinti, ar ši paslauga ypatingais požymiais iš esmės skiriasi nuo kitokios ūkinės veiklos ir dėl to atitinka visuomeninį interesą, o ne tik naudą iš tokios paslaugos teikimo gaunančio ūkio subjekto interesus.

(174)

Komisija mano, kad pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimas turinio atžvilgiu iš esmės nesiskiria nuo kitokio pobūdžio ūkinės veiklos. Todėl šios paslaugos negalima apibrėžti kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugos.

(175)

Priešingai, nei mano Federalinis administracinis teismas, atsižvelgiant į griežtą Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatytą kontrolę negalima pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimo laikyti visuotinės ekonominės svarbos paslauga.

(176)

Be to, šį sektorių reglamentuoja Europos Sąjungos teisės aktai. Juose nustatyta, kad teršėjas privalo padengti pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimo išlaidas. Todėl iš esmės negalima leisti, kad dalį išlaidų apmokėtų visuomenė, kaip Teisingumo Teismas konstatavo sprendime Ministère de l’Économie, des Finances et de l’Industrie prieš GEMO (47). Dėl šių specialiųjų Europos Sąjungos teisės nuostatų nebelieka vietos nacionalinės teisės nuostatoms, kuriomis, skirtingai nuo Europos Sąjungos teisės, numatoma, kad pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimas gali būti visuotinės ekonominės svarbos paslauga. Dėl šios priežasties negalima medžiagos šalinimo laikyti visuotinės ekonominės svarbos paslauga.

(177)

Svarstant Vokietijos argumentą, kad pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimas padeda užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą, reikia dar kartą atkreipti dėmesį į sprendimą Ministère de l’Économie, des Finances et de l’Industrie prieš GEMO, kuriame Teisingumo Teismas konstatavo, kad SESV 107 straipsnio 1 dalyje neapibrėžtos valstybės intervencijos priežastys ir tikslai, bet pagalba skirstoma pagal jos poveikį.

(178)

Taigi, ūkio subjektas iš esmės privalo apmokėti išlaidas, patiriamas vykdant teisės aktais reglamentuojamą veiklą, kaip kad yra šiuo atveju dėl griežtų taisyklių, reglamentuojančių pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimą. Į siekį užtikrinti žmonių sveikatos apsaugą atsižvelgta reglamentuojant išimtinės teisės suteikimo pagrįstumą šiais aspektais – laisvės teikti paslaugas ir ūkininkams teikiamos valstybės pagalbos suderinamumo su vidaus rinka.

(179)

Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad pirmos ir antros kategorijų medžiagų šalinimo Vokietija negali laikyti visuotinės ekonominės svarbos paslauga.

(180)

Komisija pabrėžia, kad pirmasis Altmark sprendimo kriterijus taip pat apima ir vertinimą, ar būtina mokėti kompensaciją už visuotinės ekonominės svarbos paslaugą. Netgi jei pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimas būtų visuotinės ekonominės svarbos paslauga, reikia svarstyti būtinybę mokėti kompensaciją.

(181)

Vokietija ir Federalinis administracinis teismas teikdami argumentus neatsižvelgė į tai, kad Teisingumo Teismas sprendime Ministère de l’Économie, des Finances et de l’Industrie prieš GEM konstatavo, jog įmonėms, kurioms patikėta šalinti pirmos ir antros kategorijų medžiagą, perduotais įpareigojimais negalima grįsti valstybės mokamų kompensacijų už išlaidas, patiriamas įgyvendinant šiuos įpareigojimus. Visas šalinant pirmos ir antros kategorijų medžiagą patiriamas išlaidas turi apmokėti teršėjai, nes šios išlaidos yra neišvengiamai su ūkininkų ir skerdyklų veikla susijusios ūkinės veiklos vykdymo išlaidos.

(182)

Teisingumo Teismas nusprendė, kad šiais įpareigojimais negalima pateisinti valstybės kompensacijų už išlaidas, patiriamas įgyvendinant įpareigojimus, nes išlaidas turi apmokėti teršėjai.

(183)

Priešingai, nei mano Federalinis administracinis teismas, atsižvelgiant į griežtą Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatytą kontrolę, negalima pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimo išlaidų kompensuoti valstybės lėšomis.

(184)

Tai reiškia, kad vien remiantis viešosios paslaugos įpareigojimu negalima pateisinti valstybės kompensacijų už išlaidas, patiriamas įgyvendinant šiuos įpareigojimus.

(185)

Komisija mano, kad Vokietija negali metinių įnašo mokėjimų vertinti kaip valstybės kompensacijos už išlaidas, kurias įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung patiria įgyvendindama įpareigojimą šalinti pirmos ir antros kategorijų medžiagas, nes remiantis principu „teršėjas moka“ visas išlaidas reikia padengti mokesčiais, kuriuos įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung už paslaugas gauna iš teršėjų.

(186)

Svarstant klausimą, ar pajėgumų numatymą galima apibrėžti kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Vokietijos teisę įmonė, tam tikroje teritorijoje turinti pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimo monopolį, privalo užtikrinti, kad ir epizootijų metu padidėjus medžiagos kiekiui ji susidoros su savo užduotimi. Iš Vokietijos pateikto 16 federalinių žemių palyginimo paaiškėja, kad įpareigojimo vykdymas visose žemėse, išskyrus įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung teritoriją, užtikrinamas įmonėms organizuojant darbą 3 pamainomis, savaitgaliais arba prireikus išvežant medžiagą į kitas federalines žemes. Tai reiškia, kad įpareigojimas numatyti epizootijų atveju naudotinus pajėgumus nelemia papildomų išlaidų, nes šiuos pajėgumus galima užtikrinti įmonės nepanaudotais pajėgumais.

(187)

Netgi jei ir susidarytų papildomų išlaidų, jas padengti turėtų ūkininkai ir skerdyklos. Didesnio medžiagos kiekio epizootijų metu šalinimo išlaidos yra dalis išlaidų, kurias įmonė paprastai patiria išlaikydama įrenginius, kuriuose šalinama pirmos ir antros kategorijų medžiaga.

(188)

Šiuo atveju visiškai nesvarbu, ar savininkai, t. y. vietos valdžios institucijos, administraciniu aktu įpareigojo joms priklausančias įmones numatyti epizootijų atveju naudotinus pajėgumus. Epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymo dėl dviejų priežasčių negalima vertinti kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugos.

(189)

Jei įmonės nepanaudotų pajėgumų nepakanka nepatiriant papildomų išlaidų būtiniems epizootijų metu naudoti skirtus pajėgumus užtikrinti ir todėl dėl įpareigojimo numatyti šiuos pajėgumus patiriamos papildomos su investicijomis susijusios išlaidos, jas, remiantis principu „teršėjas moka“, iš esmės reikia dengti mokesčiais arba rinkliavomis. Nėra skirtumo dėl kitų argumentų, susijusių su kitų atliekų šalinimu (žr. išsamų paaiškinimą 156–185 konstatuojamosiose dalyse).

(190)

Jei numatoma daugiau nenaudojamų pajėgumų, nei iš tiesų reikia epizootijų metu, toks perteklinių pajėgumų numatymas neatitinka visuomenės interesų.

(191)

Federalinis administracinis teismas šiuo atžvilgiu mano, kad vertinant pajėgumų numatymą nesvarbu, ar įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung numato per didelius pajėgumus, kurių iš tiesų visiškai nereikia. Tik pačios vietos valdžios institucijos gali nuspręsti, ar finansuoti perteklinius pajėgumus, ar nurodyti juos sumažinti. Šis klausimas yra vietos valdžios institucijų politinės atsakomybės, o ne valstybės pagalbos teisės klausimas (48). Todėl su tokiu argumentu negalima sutikti, nes nereikalingi pajėgumai iš tiesų visiškai neatitinka visuomenės interesų.

(192)

Kaip dar išsamiau paaiškinta 9.3 skyriuje, įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung atveju būtinus epizootijų atveju naudotinus pajėgumus galima užtikrinti įmonės nepanaudotais pajėgumais, todėl kompensacijos jokiu būdu negalima pateisinti.

(193)

Dėl šių priežasčių Komisija mano, kad ir įpareigojimo numatyti epizootijų atveju naudotinus pajėgumus negalima laikyti visuotinės ekonominės svarbos paslauga. Komisija taip pat mano, kad metinių įnašų niekaip negalima pagrįsti, juos apibrėžiant kaip valstybės kompensaciją.

(194)

Kadangi įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung nėra pavesta šalinti trečios kategorijos medžiagas, paslaugos vertinti kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugos negalima. Be to, toks vertinimas negalimas ir dėl 9.1.1 skyriuje nurodytų priežasčių.

(195)

Šiuo atveju nesilaikyta pirmojo Altmark sprendimo kriterijaus.

(196)

Kiti argumentai dėl Altmark sprendimo antrojo, trečiojo ir ketvirtojo kriterijų svarstomi tik iš dalies.

(197)

Pagal Altmark sprendimo antrąjį kriterijų reikalaujama, kad kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija, būtų nustatyti iš anksto objektyviai ir skaidriai. Todėl jei valstybė narė, iš anksto nenustačiusi tam reikalingų kriterijų, moka įmonei kompensaciją už nuostolius, ši kompensacija laikoma nauda pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(198)

Aptariamu atveju būtina skirti 1979–2008 m. ir 2009–2011 m. laikotarpius.

(199)

Dėl 1994 m. spalio 28 d. priimtų įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatų įmonė galėjo visą finansinių metu nuostolį padengti metiniais įnašais. Tačiau Vokietija nurodo, kad metiniais įnašo mokėjimais turėjo būti dengiamos išlaidos, kurias įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung patyrė numatydama epizootijų atveju naudoti skirtus pajėgumus.

(200)

Vis dėlto 1994 m. įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatuose nenurodomas nei epizootijų atveju naudotinų pajėgumų apimtis, kuriuos turi numatyti įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung, nei būtini tokių pajėgumų išlaidų apskaičiavimo kriterijai. Patirtas nuostolis nėra objektyvus kriterijus sprendžiant apie epizootijų atveju naudoti skirtų pajėgumų numatymo išlaidas, nes nuostolio dydis priklauso nuo daug veiksnių, nesusijusių su išlaidomis, patiriamomis dėl tokių pajėgumų.

(201)

Taigi, iš anksto nebuvo nustatyta objektyvių ir skaidrių metodų, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti epizootijų atveju naudoti skirtų pajėgumų numatymo išlaidas. Todėl 1979–2008 m. laikotarpio atveju nesilaikyta Altmark sprendimo antrojo kriterijaus.

(202)

2010 m. vasario 2 d. įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatai pakeisti, pakeitimas įsigaliojo atgaline data – nuo 2009 m. sausio 1 d. įstatų 10 straipsnio 2 dalyje aiškiai reglamentuojama būtinų epizootijų atveju naudotinų pajėgumų apimtis. Pagal 9 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 4 dalį epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymo išlaidos ir metinių įnašo mokėjimų dydis prieš prasidedant finansiniams metams nustatomas metinio biudžeto įstatuose.

(203)

Naujųjų įstatų 10 straipsnio 5 dalyje nustatomos epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymo išlaidų apskaičiavimo taisyklės. Įstatuose remiamasi instituto „Fraunhofer-Institut“ tyrimu, o būtiniems epizootijų atveju naudotiniems pajėgumams priskiriama atitinkama visų pajėgumų užtikrinimo išlaidų dalis. Įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatuose ir metinio biudžeto įstatuose nurodomi būtini išlaidų apskaičiavimo kriterijai. Komisija nustatė, kad šie kriterijai yra objektyvūs ir pagrįsti, o skaičiavimo metodas yra aiškus ir skaidrus. Todėl manoma, kad nuo 2010 m. metiniai įnašo mokėjimai yra iš anksto reglamentuoti ir pagrįsti objektyviais ir skaidriais kriterijais.

(204)

Manoma, kad Altmark sprendimo antrojo kriterijumi nustatyti skaidrumo reikalavimai 2010–2012 m. laikotarpiu yra įgyvendinti. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Komisija, nors ir pripažįsta, kad išlaidos buvo apskaičiuotos iš anksto ir skaidriai, mano, jog skaičiavimo modelis yra netinkamas norint užkirsti kelią perteklinei kompensacijai pagal Altmark sprendimo trečiąjį kriterijų.

(205)

2009 m. išlaidų apskaičiavimo taisyklės, metinio biudžeto įstatai ir sprendimas dėl metinių įnašo mokėjimų dydžio įsigaliojo atgaline data ir nebuvo nustatyti iš anksto. Todėl Altmark sprendimo antrasis kriterijus 2009 m. laikotarpiu yra neįgyvendintas.

(206)

Altmark sprendimo trečiuoju kriterijumi nustatomas reikalavimas, kad kompensacija negali viršyti to, kas būtina, siekiant padengti visas ar dalį išlaidų, kurios patiriamos vykdant viešosios paslaugos įpareigojimus, atsižvelgiant į gautas atitinkamas įplaukas ir protingą pelną, susijusį su šių įsipareigojimų vykdymu.

(207)

Komisija, vertindama išlaidų, susijusių su viešosios paslaugos įpareigojimo vykdymu, apskaičiavimą, remiasi grynųjų išvengiamų išlaidų metodu (angl. net-avoided-cost method) (49). Pagal šį metodą grynosios išlaidos, reikalingos arba, tikėtina, reikalingos su viešąja paslauga susijusiems įsipareigojimams vykdyti, apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp paslaugos teikėjo, vykdančio su viešąja paslauga susijusį įsipareigojimą, grynųjų išlaidų ir to paties paslaugos teikėjo, nevykdančio tokio įsipareigojimo, grynųjų išlaidų arba pelno. Reikia tinkamai įvertinti išlaidas, kurių, tikėtina, paslaugos teikėjas išvengs, ir pajamas, kurių, tikėtina, jis negaus, jei nebus vykdomas su viešąja paslauga susijęs įsipareigojimas. Apskaičiuojant grynąsias išlaidas, reikėtų įvertinti visuotinės ekonominės svarbos paslaugos teikėjo pelną, įskaitant, kiek tai įmanoma, nematerialųjį pelną (50).

(208)

2010 m. vasario 2 d. įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatų 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo 2009 m. epizootijų atveju naudotinų pajėgumų apimtis siekia 7 110 tonų, šį kiekį reikia perdirbti per šešias savaites. Šį kiekį padalijus savaitėms, paaiškėja, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung turi pasirūpinti, jog epizootijų metu be įprasto kiekio per savaitę būtų galima perdirbti dar 1 185 tonas, tokį kiekį perdirbant kiekvieną savaitę iš viso šešių savaičių laikotarpiu (51).

(209)

Vokietija nurodo, kad metiniais įnašo mokėjimais buvo kompensuojamos grynosios išlaidos, kurias įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung patyrė numatydama epizootijų atveju naudotinus pajėgumus. Nors tik pakeitus įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatus 2010 m. vasario 2 d. nustatytas aiškus įpareigojimas numatyti epizootijų atveju naudoti skirtus pajėgumus, įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung ir anksčiau privalėjo numatyti tokius pajėgumus ir padengti susijusias išlaidas. Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung šių išlaidų negalėjo įskaičiuoti į pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimo mokesčius, nes to padaryti nebuvo galima dėl Reino krašto-Pfalco mokesčių apskaičiavimo taisyklių.

(210)

Remiantis instituto „Fraunhofer-Institut“ tyrimu, Vokietija grynąsias epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymo išlaidas priskaičiuoja prie maždaug pusės visų išlaidų, patirtų 2002–2009 m. laikotarpiu išlaikant įrenginius, nes per savaitę buvo naudojama mažiau nei 50 % techniškai galimų naudoti įrenginių pajėgumų lygio, t. y. dirbant 3 pamainomis 5 dienas.

(211)

Komisija toliau parodys, kad, priešingai, nei nurodoma Vokietijos skaičiavimuose, įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung, numatydama nurodytos apimties epizootijų atveju naudotinus pajėgumus, nepatyrė grynųjų išlaidų. Vokietijos nurodytas išlaidas sudaro dėl įmonės nepanaudotų pajėgumų patiriamos išlaidos, kurias reikia dengti mokesčiais ir rinkliavomis, ir esant per mažam įrenginių krūviui patiriamos su nepanaudotais pajėgumais susijusios išlaidos.

(212)

1991 m. E. Böckenhoffo tyrime pirmą kartą nagrinėtas klausimas, ar būtina statyti didesnių pajėgumų šalinimo įrenginį, nei reikalinga apdirbant įprastą medžiagos kiekį, norint užtikrinti pakankamą pajėgumų apimtį epizootijų atveju. Tyrime prieinama prie priešingos išvados, nes šalinimo įrenginys įprastu režimu veikia, dirbant tik 2 pamainomis 5 dienas, o trečiosios pamainos nepanaudoti įmonės pajėgumai laikomi pakankamais, kad būtų galima užtikrinti pajėgumus epizootijų atveju.

(213)

Iš patirties žinoma, kad ir esant įprastai padėčiai daugeliui šalinimo įrenginių teko organizuoti darbą ir 3 pamainomis arba esant itin dideliam krūviui – ir šeštadieniais, dirbant viena ar dviem pamainomis. Tai reiškia, kad veikiant įprastu režimu susidaro didesnis krūvis, o epizootijų metu tenka naudoti daugiau savaitgaliais turimų pajėgumų.

(214)

Tačiau naujausioje dalykinėje literatūroje (52), pateikiant išsamius modelius, kaip ir anksčiau patvirtinamas esminis E. Böckenhoffo tyrimo teiginys, kad epizootijų prevencijos tikslu nereikia papildomai investuoti į nenaudojamų pajėgumų didinimą, bet kad turimų nenaudojamų galimos 3 pamainos per savaitę ir savaitgalio pamainų pajėgumų pakanka norint šalinti papildomą gyvulių kūnų kiekį. Literatūroje atsižvelgta į didesnį krūvį veikiant įprastu režimu. Aptariamos epizootijos yra dažniausiai tam tikroje vietovėje pasireiškiantys trumpalaikiai klasikinio kiaulių maro (KKM) ir snukio ir nagų ligos (SNL) protrūkiai.

(215)

Taip pat ir 2010 m. vasario 2 d. įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatuose nustatyta būtinųjų 1 185 tonų per savaitę epizootijų atveju naudotinų pajėgumų apimtis, kuriuos įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung turi turėti šešias savaites epizootijų metu, nustatytas atsižvelgiant į vietinius KKM ir SNL protrūkius. Epizootijų atveju naudotinų pajėgumų apimtis grindžiama Reino krašto-Pfalco instituto ISPA tyrimu, kuriame nurodoma, kad asociacijos teritorijoje trumpalaikių epizootijų metu galima tikėtis tokio papildomo gyvulių kūnų kiekio.

(216)

Iš pateiktos lentelės matyti, kad ir įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung atveju, ir kitose federalinėse žemėse būtini epizootijų atveju naudotini pajėgumai užtikrinami trumpalaikiais nenaudojamų įrenginių pajėgumais naktį ir savaitgaliais. Įmonės nepanaudoti pajėgumai – 2 376 tonos per savaitę, dirbant 3 pamainomis 7 dienas, iš viso 6 savaites, yra maždaug du kartus didesni už reikalingą epizootijų atveju naudotinų pajėgumų apimtį – 1 185 tonas per savaitę.

(217)

Siekiant užtikrinti pakankamą epizootijų atveju reikalingų pajėgumų apimtį, vis dar pakanka įmonės nepanaudotų pajėgumų, turimų dirbant 3 pamainų 7 dienų ciklu arba dirbant ne visas 7 dienas. Palyginus būtiną epizootijų atveju naudotinų pajėgumų apimtį – 1 185 tonas per savaitę – su Reino krašto-Pfalco instituto ISPA tyrimu nustatytais įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung nepanaudotais pajėgumais (53), paaiškėja, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung naktį ir savaitgaliais turi pakankamai įmonės nepanaudotų pajėgumų.

3   lentelė

Įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung nepanaudoti pajėgumai, palyginti su būtina epizootijų atveju naudotinų pajėgumų apimtimi (vidutinis krūvis 1998–2009 m.)

(218)

Taigi, pasitvirtina tai, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung, kaip ir įmonės kitose federalinėse žemėse, turi pakankamai nepanaudotų pajėgumų, kad galėtų pasinaudoti papildomais pajėgumais epizootijų metu. Todėl įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung niekada nereikėjo didinti pajėgumų, kad galėtų numatyti epizootijų atveju naudotinus pajėgumus. Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung dėl šio įpareigojimo nepatyrė grynųjų išlaidų.

(219)

Tačiau Vokietija nurodo, kad pagal taikytiną teisę įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung negalėjo į šalinimo mokestį įskaičiuoti dėl nepanaudotų pajėgumų, kuriuos galima panaudoti tik epizootijų metu, patiriamų išlaidų, nes tokie pajėgumai būtų reikalingi visuomenei.

(220)

Tačiau iš federalinių žemių apklausos rezultatų ir pateiktų skundo pateikėjos sutarčių matyti, kad neatsižvelgiant į teisinę šalinimo įmonės formą arba taikomas apskaičiavimo taisykles visos dėl pajėgumų užtikrinimo patiriamos išlaidos be išimties finansuojamos įmonės pajamomis. Tai ypač akivaizdu iš Reino krašto-Pfalco savivaldybės mokesčių ir rinkliavų įstatymo 8 straipsnio, pagal kurį išlaidos, kuriomis grindžiami mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra ar paslaugas, apskaičiuojamos remiantis ekonominiais išlaidų skaičiavimo principais. Tai reiškia, kad išlaidas, patiriamas dėl įmonės nepanaudotų pajėgumų, reikia atitinkamai įskaičiuoti į mokesčius, nes jos iš esmės susijusios su asociacijos ir ne asociacijos teritorijoje surinktos medžiagos šalinimu įprastu režimu.

(221)

Taip pat ir Federalinis administracinis teismas sprendime iš esmės teisingai konstatuoja, kad išlaidas, patiriamas dėl įmonės nepanaudotų pajėgumų, reikia padengti pajamomis, gaunamomis šalinant asociacijos ir ne asociacijos teritorijoje surinktą medžiagą (54). Jei, kaip kad yra įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung atveju, būtiną epizootijų atveju naudotinų pajėgumų apimtį galima užtikrinti įmonės nenaudojamais pajėgumais, nėra būtinybės mokėti metinius įnašus.

(222)

Galiausiai Vokietija, pagrįsdama metinius įnašo mokėjimus, tvirtina, kad per savaitę dirbant 3 pamainomis su nepanaudotais pajėgumais susijusios išlaidos patiriamos dėl įpareigojimo numatyti epizootijų atveju naudotinus pajėgumus. Nevykdydama šio įpareigojimo įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung galėtų 100 % išnaudoti techninius pajėgumus, darbą organizuodama 3 pamainomis 5 dienas.

(223)

Tačiau Vokietija nepateikė įrodymo, kad per savaitę nesusidarytų nepanaudotų pajėgumų, jei įmonė nebūtų įpareigota numatyti epizootijų atveju naudotinus pajėgumus. Tačiau aišku (pvz., iš Žemutinės Saksonijos instituto ISPA-NS tyrimo), kad netgi įmonės, kurios šalina tik trečios kategorijos medžiagą ir todėl visai nėra įpareigotos numatyti epizootijų atveju naudoti skirtus pajėgumus, turi daug nepanaudotų pajėgumų ir visas pajėgumų užtikrinimo išlaidas dengia gaunamu atlygiu.

(224)

Iš 3 lentelės matyti, kad įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung nepanaudoti pajėgumai yra daug didesni, nei reikia norint numatyti būtinuosius epizootijų atveju naudotinus pajėgumus. Trumpalaikiai nepanaudoti pajėgumai daugiau kaip du kartus viršija epizootijų metu reikalingų pajėgumų lygį. 2 pvz., nurodyta, kad kai kuriais metais įrenginiams veikiant vien tik įprastu režimu (2 pamainomis 5 dienas) liko nepanaudota iki 25 % pajėgumų. Dėl nepanaudotų pajėgumų, kurių visiškai nereikia siekiant užtikrinti būtinus pajėgumus, patiriamų išlaidų negalima įskaičiuoti į grynąsias išlaidas. Todėl negalima priimti Vokietijos pateiktų grynųjų išlaidų skaičiavimų, nes į epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymo išlaidas klaidingai įtrauktos visos nepanaudotų pajėgumų išlaidos.

(225)

Reino krašto-Pfalco instituto ISPA-RP ir instituto „Fraunhofer-Institut“ tyrimuose nustatyta, kad įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung nepanaudotų pajėgumų pakaktų netgi 3 mėnesius trunkančio SNL protrūkio federalinės žemės mastu atveju. Tačiau įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung niekada nebuvo nurodyta epizootijų atveju naudotinus pajėgumus numatyti ilgiau nei 6 savaitėms. Tai reiškia, kad asociacijos nariai įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung niekada neįpareigojo numatyti ilgalaikius epizootijų atveju naudotinus pajėgumus ilgiau nei 6 savaitėms, kad viena įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung galėtų apdirbti visoje federalinėje žemėje ilgesnį laiką trunkančios epizootijos metu surinktos medžiagos kiekį. Todėl negalima atsižvelgti į SNL protrūkio federalinės žemės mastu metu reikalingų pajėgumų palyginimą (55).

(226)

Tai, kad įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įrenginių pajėgumai smarkiai viršija asociacijos narių poreikius, taip pat galima įrodyti apsvarsčius šiuos faktus: įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatuose yra nustatytas įpareigota apdirbti pirmos ir antros kategorijų asociacijos teritorijoje surinktą medžiagą, kuri per savaitę vidutiniškai sudaro apie 900 tonų (56). Įskaičiavus būtinuosius epizootijų atveju naudotinus pajėgumus – 1 185 tonas per savaitę, įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung reikėtų įrenginio, kurio pajėgumai per savaitę siektų 2 085 tonas, dirbant 3 pamainomis 7 dienas, taip įmonė galėtų įvykdyti įstatuose nustatytą įpareigojimą.

(227)

Tačiau tikrovėje didžiausi įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įrenginių pajėgumai sudaro 4 536 tonas per savaitę. Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung turi įrenginius, kurių pajėgumai yra du kartus didesni, nei reikia norint įgyvendinti įstatuose nustatytą užduotį. Kadangi įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung pajėgumai yra daug didesni, nei reikia įmonės viešajai užduočiai įgyvendinti, įpareigojimas numatyti epizootijų atveju naudotinus pajėgumus negali lemti grynųjų išlaidų.

(228)

Baigiant konstatuojama, kad Vokietija negalėjo įrodyti, jog įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung dėl įpareigojimo numatyti epizootijų atveju naudotinus pajėgumus nepatyrė grynųjų išlaidų. Įvertinus aplinkybes nustatyta, kad metiniais įnašo mokėjimais finansuojamos išlaidos, susijusios su nepanaudotais pajėgumais, susidarančiais įprastu režimu vykdant įmonės veiklą (todėl šias išlaidas reikia finansuoti už šias paslaugas gaunamais mokesčiais), šias išlaidas taip pat galima paaiškinti tuo, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung neužtikrina pakankamo savo įrenginių krūvio.

(229)

Pagal Altmark sprendimo ketvirtąjį kriterijų nustatyta, kad kai įmonė, vykdanti viešosios paslaugos įpareigojimus, nėra pasirinkta vadovaujantis viešųjų pirkimų procedūra, kuri leistų pasirinkti paraišką pateikusią organizaciją, galinčią teikti šias paslaugas mažiausiomis visuomenei išlaidomis, reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatytas remiantis išlaidų, kurias tipinė gerai valdoma įmonė būtų patyrusi vykdydama šias pareigas, analize atsižvelgiant į vykdant šias pareigas gautas pajamas ir deramą pelną.

(230)

Keturiais Altmark sprendimo kriterijais nustatomos principo, kuriuo remiantis manoma, kad kompensacija teikia naudą, taikymo išimties sąlygos. Todėl valstybė narė privalo įrodyti, kad laikomasi šių kriterijų.

(231)

Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung nebuvo pasirinkta viešųjų pirkimų konkurso tvarka, o Vokietija nepateikė įrodymo, kad ši įmonė yra tipinė gerai valdoma įmonė. Taigi, Vokietija neįrodė, kad laikomasi Altmark sprendimo ketvirtojo kriterijaus. Dideli gyvulių kūnų šalinimo mokesčiai Reino krašto-Pfalco žemėje ir būtinybė mokėti metinius įnašus, kurių nemoka nė viena kita federalinė žemė, taip pat rodo, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung nėra tipinė gerai valdoma įmonė.

(232)

Taigi, Altmark sprendimo ketvirtasis kriterijus neįvykdytas.

(233)

Federalinis administracinis teismas mano, kad įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung negalima taikyti Altmark sprendimo ketvirtojo kriterijaus, nes metiniai įnašai yra skirti ne kompensacijai už papildomas išlaidas, patiriamas įgyvendinant viešosios paslaugos įpareigojimą ir vykdant kitą ūkinę veiklą, o jais siekiama finansuoti viešosios valdžios užduoties vykdymą ne rinkoje. Tai, kad vykdoma viešosios valdžios užduotis, Federalinio administracinio teismo nuomone, paaiškėja iš vietos valdžios institucijų, kurios yra asociacijos narės, politinio sprendimo perduoti pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimą in house sąlygomis. Federalinis administracinis teismas savo poziciją grindžia Teisingumo Teismo sprendimu, priimtu dėl Hamburgo miesto valymo tarnybų (57).

(234)

Federalinis administracinis teismas mano, kad Altmark sprendimo ketvirtuoju kriterijumi keliama sąlyga, jog viešąją paslaugą turi įgyvendinti privati įmonė. Kadangi užduoties pavedimo in house sąlygomis atveju šios nuostatos taikyti negalima, Altmark sprendimo ketvirtojo kriterijaus negalima taikyti įmonei, kuriai užduotis pavesta sutartį pasirašant in house sąlygomis (58).

(235)

Komisija nepritaria Federalinio administracini teismo pozicijai. Visų pirma, kalbant apie Altmark sprendimo ketvirtąjį kriterijų, nėra priežasties manyti, kad jo negalima taikyti sutarties pasirašymo in house sąlygomis atveju. Priešingai, Teisingumo Teismas, pateikdamas dvi galimybes (viešieji pirkimai arba tipinės gerai valdomos įmonės išlaidų analizė), nurodo, kad Altmark sprendimo ketvirtąjį kriterijų reikia taikyti ir tuomet, kai nerengiami viešieji pirkimai, taigi, ypač užduotį patikint vykdyti ir sutartį pasirašant in house sąlygomis.

(236)

Dėl Hamburgo miesto valymo tarnybų priimtame sprendime nagrinėjamas tik klausimas, kada atsiranda pareiga sudaryti sutartį, o kada ne. Tačiau remiantis šiuo sprendimu negalima daryti išvadų priimant sprendimus dėl valstybės pagalbos. Priešingai, antroji Altmark sprendimo ketvirtuoju kriterijumi numatyta galimybė tinka būtent tuo atveju, kai nėra pareigos rengti viešuosius pirkimus.

(237)

Federalinis administracinis teismas taip pat mano, kad įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung monopolis tam tikroje teritorijoje lemia, jog ši įmonė nepatiria kitų įmonių konkurencijos, todėl gali būti, kad konkurencija nėra iškreipiama. Tačiau konkurencijos iškreipimas yra atskiras valstybės pagalbos sąvokos požymis ir jis skiriasi nuo ekonominės naudos požymio (į kurį atsižvelgiant buvo nustatyti keturi Altmark sprendimo kriterijai). Šiuo konkrečiu atveju konkurencijos iškreipimo faktinis požymis nustatytas (žr. 8.3 skyrių). Komisija Komunikato dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą (toliau – VESP komunikatas) (59) 37 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodė, kad užduoties patikėjimas ir sutarties pasirašymas in house sąlygomis neužkerta kelio konkurencijos iškraipymui.

(238)

Galiausiai dėl Federalinio administracinio teismo pabrėžiamo įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung veiklos pobūdžio, esą įmonė įgyvendina valstybės patikėtas užduotis, kyla klausimas, ar šis teismas atmeta Altmark sprendimo ketvirtojo kriterijaus taikymo galimybę dėl to, kad mano, jog įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung nevykdo ūkinės veiklos. Bet tokia pozicija yra neteisinga: įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung už atlygį siūlo paslaugas, taigi vykdo ūkinę veiklą (žr. 8.2 skyrių). Tokią nuostatą Komisija aiškiai patvirtino ir VESP komunikato 13 konstatuojamojoje dalyje.

(239)

Priešingai, nei konstatuota Federalinio administracinio teismo sprendime ir teigiama Vokietijos pastabose, Altmark sprendimo kriterijų nesilaikyta. Pirma, metinių įnašo mokėjimų iš esmės negalima pagrįsti kaip valstybės mokamų kompensacijų už įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung prisiimtą įpareigojimą, nes visas su šio įpareigojimo įgyvendinimu susijusias išlaidas reikia apmokėti pajamomis iš mokesčių. Antra, priešingai, nei teigia Vokietija, įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung dėl įpareigojimo numatyti epizootijų atveju naudoti skirtus pajėgumus nepatyrė jokių grynųjų išlaidų. Vokietijos nurodytos išlaidos, kurias reikia finansuoti pajamomis iš mokesčių ir pelno, susijusios su įmonės nepanaudotais pajėgumais arba su nepanaudotais pajėgumais, kurie viršija epizootijų metu naudotinų pajėgumų lygį. Trečia, iki 2010 m. nebuvo skaidriai iš anksto nustatyti metinių įnašų apskaičiavimo kriterijai. Ketvirta, Vokietija neįrodė, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung yra tipinė gerai valdoma įmonė.

(240)

Todėl manoma, kad dėl metinių įnašo mokėjimų įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung gavo ekonominę naudą.

(241)

Pagal principą „teršėjas moka“ paskirsčius Vokietijos klaidingai apskaičiuotas su epizootijų atveju naudoti skirtų pajėgumų numatymu susijusias išlaidas įvairioms suteiktoms paslaugoms – pirmos ir antros kategorijų asociacijos teritorijoje surinktos medžiagos šalinimui, pirmos ir antros kategorijų medžiagos, surinktos Badeno-Viurtembergo ir Heseno žemėse, šalinimui ir trečios kategorijos medžiagos šalinimui, paaiškėja, kokią ekonominę naudą įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung gavo dėl metinių įnašo mokėjimų skirtingose rinkose.

(242)

9.5.1–9.5.3 skyriuose parodoma, kad metiniais įnašo mokėjimais kompensuojamas dėl šių priežasčių patiriamas faktinis nuostolis:

(243)

Pagal pateiktas įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung 2002–2009 m. pelno ir nuostolio ataskaitas visos tariamos su epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymu susijusios išlaidos remiantis principu „teršėjas moka“ padalytos pagal įrenginių naudojimą, dirbant 2 pamainomis 5 dienas.

(244)

Pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kad esminė didelių su nepanaudotais pajėgumais susijusių išlaidų priežastis yra per mažas įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įrenginių krūvis. Todėl visų pirma reikia atimti šias su nepanaudotais pajėgumais susijusias išlaidas, patiriamas dėl per mažo įrenginių krūvio dirbant įprastu režimu.

(245)

Iš statistinių duomenų apie krūvį 3 lentelėje (žr. skiltį „Dėl nepakankamo krūvio nepanaudoti pajėgumai“) matyti, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung turimų techninių pajėgumų, dirbdama 2 pamainomis 5 dienas, niekada visiškai nepanaudojo. Krūvis ypač sumažėjo nuo 2002 m., gerokai sumažėjus asociacijos teritorijoje surinktos medžiagos kiekiui. Per mažo krūvio vertinimo kriterijumi laikytini nepanaudoti pajėgumai, dirbant 2 pamainomis 5 dienas. Palyginamuoju per mažo krūvio nustatymo kriterijumi pasirenkamas didžiausias krūvis dirbant 2 pamainomis 5 dienas, kuris buvo pasiektas 2002 m. ir siekė 101 855 tonas per metus. Taip apskaičiuotas per mažo krūvio vidurkis, kuris yra 13 %

(246)

Kaip nurodyta 4 lentelės skiltyje „Dėl nepakankamo krūvio nepanaudoti pajėgumai (NP)“, išlaidų, patiriamų dėl per mažo krūvio dirbant įprastu režimu, vidurkis sudaro 434 304 EUR. Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung turi prisiimti komercinę atsakomybę už šias išlaidas, nes jos patiriamos dėl to, kad įmonė naudoja įrenginį, kuriam veikiant įprastu režimu neužtikrinamas pakankamas krūvis.

(247)

Su įmonės nepanaudotais pajėgumais susijusios išlaidos proporcingai padalijamos pagal įrenginių naudojimą, dirbant 2 pamainomis 5 dienas. Taigi, ir asociacijai, ir ne asociacijai teikiamoms paslaugoms priskiriama atitinkama su įmonės veikla susijusių nepanaudotų pajėgumų išlaidų dalis. Padalijant pajėgumų išlaidas 4 lentelėje atskiriamos dėl surinkimo ir perdirbimo patiriamos su nepanaudotais pajėgumais susijusios išlaidos.

(248)

Paaiškėja, kad 2002–2009 m. laikotarpiu įmonė iš apyvartinių lėšų vidutiniškai negalėjo padengti nei teikiant paslaugas asociacijai, nei kitiems subjektams susidarančių su įmonės veikla susijusių nepanaudotų pajėgumų užtikrinimo išlaidų. Atitinkamoje skiltyje „Išlaidų dengimo suma II“ nurodoma teikiant paslaugas ne asociacijai patirto metinio nuostolio vidurkis – 1 198 257 EUR – ir teikiant paslaugas asociacijai patirto metinio nuostolio vidurkis – 1 140 898 EUR.

4   lentelė

Rezultatai

(249)

Ne asociacijos teritorijoje įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung patiria konkurenciją su subjektais, kurie visas su įrenginiais susijusias išlaidas turi padengti nuosavomis apyvartinėmis lėšomis. Nei įmonė, su įmone Zweckverband Tierkörperbeseitigung konkuruojanti dėl trečios kategorijos medžiagos, nei šiauriniuose ir centriniuose Heseno žemės rajonuose paslaugas iki šiol teikęs subjektas negali gauti papildomo valstybės finansavimo dėl įmonės nepanaudotų pajėgumų arba dėl paklausos per mažo krūvio patiriamoms išlaidoms padengti.

(250)

Kaip ir kitos įmonės, kurios neturėdamos valstybinės užduoties šalina trečios kategorijos medžiagą, įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung turi pati padengti visas su veikla susijusias išlaidas ir prisiimti tokios veiklos vykdymo riziką.

(251)

Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung trečios kategorijos medžiagą šalina kartu su pirmos ir antros kategorijų medžiaga, todėl negauna tokių pačių pajamų, kokias galėtų gauti trečios kategorijos medžiagą šalindama atskirai nuo pirmos ir antros kategorijų medžiagos. Padidėjus trečios kategorijos grynos medžiagos paklausai, kainos, kurias įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung siūlo skerdykloms, labai sumažėjo. Kaip teikia skundo pateikėja, šalinimo įmonės už tam tikrą trečios kategorijos medžiagą netgi moka mokestį pačioms skerdykloms.

(252)

Ši tendencija akivaizdi nagrinėjant pajamas, gautas perdirbant toną trečios kategorijos medžiagos: 2002 m. įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung už toną medžiagos dar gavo […] EUR, o 2009 m., nuolat mažėjant kainai, už toną gavo tik […] EUR. Šie skaičiai atitinka už toną gaunamų pajamų sumažėjimą beveik 70 % per septynerius metus.

1   paveikslas

Išlaidų dengimo sumos pokyčiai 2000–2009 m. šalinant trečios kategorijos medžiagą (EUR)

(…)

(253)

Taigi, perdirbdama trečios kategorijos medžiagą įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung paskutiniaisiais metais patirdavo vis didesnį nuostolį. Iki 2004 m. įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung dar galėjo padengti tiesiogines savo išlaidas, o paskutiniaisiais metais trečios kategorijos medžiagos šalinimas visiškai nepadėjo padengti dėl nepanaudotų pajėgumų patirtų išlaidų.

(254)

Vokietijos skaičiavimas, kad pajamos, kurias įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung gali gauti šalindama trečios kategorijos medžiagą, yra didesnės už tiesiogines išlaidas, yra klaidingas. Savo skaičiavimą Vokietija grindžia išlaidomis, kurios gautos jau atėmus pajamas (žr. 4 lentelės 2 eilutę), užuot tiksliai nurodydama faktiškai patirtas išlaidas (žr. tikslias išlaidas 4 lentelės 4 eilutėje).

(255)

Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung, norėdama užtikrinti savo įrenginių krūvį, akivaizdžiai neatsižvelgia į patiriamą nuolatinį nuostolį, kurį lemia prastos kokybės trečios kategorijos medžiagos šalinimas.

(256)

Kita esminė įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung nuostolio priežastis yra ta, kad įmonės įrenginių krūvis beveik visais metais daugiausia buvo per mažas. Kai kuriais metais per mažas krūvis, dirbant 2 pamainomis 5 dienas, siekė daugiau kaip 25 %, palyginti su didžiausiu 2001 m. turėtu krūviu. Tik 2001 m. ir 2002 m. dėl USE krizės buvo užtikrintas didesnis krūvis, vis dėlto ir tais metais neprireikė įmonės pajėgumų naktį arba savaitgaliais.

2   paveikslas

Per mažas įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung krūvis 1998–2009 m. dirbant įprastu režimu 2 pamainomis 5 dienas

Per mažas įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung krūvis

(pa lyginti su 2001 m. didžiausiu krūviu – 103 000 tonų per metus)

(257)

Akivaizdaus per mažo krūvio po 2002 m. priežastis – gyvulių išteklių sumažėjimas ir dėl to sumažėjęs asociacijos teritorijoje surinktos medžiagos kiekis, 2002–2009 m. medžiagos kiekis sumažėjo daugiau kaip 35 % Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung mėgino nepanaudotus pajėgumus panaudoti iš asociacijai nepriklausančios teritorijos priimdama daugiau medžiagos. Tačiau tik laimėjus šiaurinių ir centrinių Heseno žemės rajonų viešuosius pirkimus buvo užtikrintas į 2002–2003 m. lygį panašus krūvis.

(258)

Kadangi įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung medžiagą iš šiaurinių ir centrinių Heseno žemės rajonų šalina tik nuo 2009 m., apie šios užduoties įgyvendinimo rezultatus turima labai mažai duomenų. Įvertinus 2009 m. apskaičiuotas išlaidas paaiškėjo, kad dėl naujos sutarties, atėmus dėl įmonės nepanaudotų pajėgumų patirtas išlaidas, buvo gauta teigiama išlaidų dengimo suma – apie 200 000 EUR.

(259)

Tačiau remiantis viešųjų pirkimų dokumentais galima spręsti, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung pasiūlyme nurodė faktinių išlaidų neviršijančių kainą. Kaip nurodė pati Vokietija, palūkanos, kurias įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung moka už bankų suteiktas paskolas, viršija apskaičiuotas palūkanas, kurias įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung pagal apskaičiavimo taisykles nurodė dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose. Tai reiškia, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung nesitiki, jog gali padengti visas su palūkanomis, mokamas už pasiskolintą kapitalą, susijusias išlaidas ir gauti deramą pelną iš savo kapitalo.

(260)

Įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung mokamos palūkanos už pasiskolintą kapitalą per metus sudaro 1,07 mln. EUR. Jei palyginę iš šiaurinių ir centrinių Heseno žemės rajonų gautos šalinamos medžiagos dalį su bendrais pajėgumais manytume, kad apie ketvirtadalį su pasiskolintu kapitalu susijusių išlaidų galima priskirti šiauriniuose ir centriniuose Heseno žemės rajonuose įgyvendinamai užduočiai, susidarytų atitinkama 0,26 mln. EUR išlaidų suma, palyginti su 0,16 mln. EUR suma, kurią įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung nurodė apskaičiuodama savo mokestį šiauriniams ir centriniams Heseno žemės rajonams. Prie kasmet nepadengiamų su pasiskolintu kapitalu susijusių palūkanų išlaidų – 0,10 mln. EUR – dar reikia pridėti nepadengtas nuosavo kapitalo palūkanas.

(261)

Ekonomiškai veiklą vykdanti įmonė nebūtų pateikusi numatomų kapitalo išlaidų nedengiančio pasiūlymo. Šio fakto nekeičia ir Vokietijos pakartotas argumentas dėl tariamų apskaičiavimo taisyklių, pagal kurias negalima įskaičiuoti visų išlaidų. Nė vienos privačios įmonės negalima priversti siūlyti arba pati įmonė nesiūlytų paslaugų už kainą, kuria nebūtų galima padengti išlaidų ir gauti deramo pelno.

(262)

Jei atsižvelgdami į 2009 m. išlaidų apskaičiavimo taisykles manytume, kad susidaro suma, išlaidas viršijanti apie 200 000 EUR, numatomos gauti sumos 10 metų sutarties galiojimo laikotarpiu nekompensuotų dėl per mažo krūvio patiriamo nuostolio, kuris nuo 2002 m. kasmet siekė vidutiniškai apie 700 000 EUR. Ekonomiškai veiklą vykdanti įmonė tokį ilgą laikotarpį nebūtų užtikrinusi nenaudojamų pajėgumų.

(263)

Ne asociacijos teritorijoje surinktos medžiagos atveju akivaizdu, kad dėl metinių įnašų įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung galėjo rinkoje siūlyti savo paslaugas už išlaidas mažesnėmis kainomis ir jau daug metų gali užtikrinti nepanaudotus pajėgumus, kuriuos panaudojant gautinomis pajamomis negalima padengti dėl per mažo krūvio per buvusius metus patirto nuostolio. Taigi, akivaizdu, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung rinkoje išlaikė pajėgumus, kurių ekonomiškai veikianti šalinimo įmonė nebūtų galėjusi sau leisti.

(264)

Su įmonės nepanaudotais pajėgumais šalinant asociacijos teritorijoje surinktą medžiagą patiriamas išlaidas reikia finansuoti pajamomis iš mokesčių. Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung, kaip ir kitos įmonės, kurioms patikėta šalinti privalomąją medžiagą, privalo pasirūpinti, kad, ekonomiškai valdant įmonę, būtų galima įgyvendinti šią užduotį. Papildoma kompensacija įmonė būtų atleista nuo atsakomybės ekonomiškai vykdyti veiklą.

(265)

Todėl su įmonės nepanaudotais pajėgumais susijusias išlaidas reikia padalyti kritusių gyvulių ir skerdyklų atliekų šalinimo veiklai. Federalinėse žemėse su įmonės nepanaudotais pajėgumais susijusios išlaidos pagal įvairius modelius skirstomos į išlaidas, patiriamas šalinant skerdyklų atliekas, ir išlaidas, patiriamas šalinant gyvulių kūnus. Kai kuriose federalinėse žemėse kritusių gyvulių šalinimo paslaugai yra priskiriama daugiau dėl nepanaudotų pajėgumų patiriamų išlaidų, nei skerdyklų atliekų šalinimo paslaugai. Kadangi nei mokesčių apskaičiavimo taisyklėse, nei įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatuose nenustatytas išlaidų paskirstymo modelis, dėl nepanaudotų pajėgumų patiriamos išlaidos padalijamos proporcingai.

(266)

Vokietija pati nurodė, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung, šalindama skerdyklų atliekas, patiria kitų šalinimo įmonių konkurenciją. Mokesčių už asociacijos teritorijoje veikiančių skerdyklų atliekų šalinimą dydis daro įtaką skerdyklose vykdomam medžiagos rūšiavimui ir kitoms šalinimo įmonėms tenkančiam išrūšiuotos trečios kategorijos medžiagos kiekiui.

(267)

Pajamos vidutiniškai vos dengia tiesiogines išlaidas, šiuo atveju padėtį vertinant iš ilgalaikės perspektyvos, akivaizdu, kad padėtis yra panaši, kaip ir trečios kategorijos medžiagos šalinimo atveju – iki 2004 m. pajamos viršijo tiesiogines išlaidas. Tačiau nuo 2005 m. pradėjus taikyti naujas mokesčių skaičiavimo taisykles, dėl kurių pajamos už toną vidutiniškai sumažėjo nuo 160 iki 116 EUR, taigi, 27,5 %, vėliau pajamų net nepakako tiesioginėms išlaidoms dengti, todėl nebuvo pinigų su įmonės nepanaudotais pajėgumais susijusioms išlaidoms padengti. Tik 2009 m. buvo gauta daugiau pajamų už patirtas išlaidas (žr. „I išlaidų dengimo suma“ 4 lentelėje).

(268)

Akivaizdu, kad be metinių įnašų įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung nebūtų galėjusi toliau taikyti tokios kainodaros. Taip pat, kaip ir trečios kategorijos skerdyklų atliekų atveju, įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung, norėdama užtikrinti savo įrenginių krūvį, nuo 2005 m. už paslaugas nustatydavo net tiesioginių išlaidų nedengiančias kainas. Perdirbant asociacijos teritorijoje surinktą medžiagą buvo gauta (atėmus su įmonės nepanaudotais pajėgumais susijusias išlaidas) akivaizdžiai išlaidų nedengianti suma (žr. 4 lentelę, „II išlaidų dengimo suma“, kuri sudaro apie 13 % apyvartos).

(269)

Vokietija mano, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung dėl metinių įnašo mokėjimų negavo ekonominės naudos, nes nesvarbu, ar valstybė kompensaciją už epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymą moka tiesiogiai šalinimo įmonei, ar netiesiogiai, teršėjams teikiant paramą pagal USE valstybės pagalbos schemą. Nors pastaruoju atveju su epizootijų atveju naudotinų pajėgumų numatymu susijusios išlaidos ir būtų įskaičiuotos į mokesčius, medžiagą gaminantys asmenys gautų atitinkamai didesnę paramą. Abiem atvejais valstybė veiksmingai prisiima didžiąją dalį naštos – šis faktas galiausiai paaiškėtų atlikus vertinimą pagal konkurencijos teisės nuostatas.

(270)

Pirma, dar kartą reikia pabrėžti (žr. 2.5.3 skyrių), kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung metinius įnašus gauna kaip papildomą ūkininkams teikiamą USE paramą. Be to, įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung pagal USE valstybės pagalbos schemą Reino krašte-Pfalce gauna dar didesnę paramą nei šiauriniuose ir centriniuose Heseno žemės rajonuose, nes ten tonos kaina (ir pagrindas USE paramai) – 212 EUR – yra gerokai mažesnis už tonos kainą Reino krašte-Pfalce, kuri yra 390 EUR. Akivaizdu, kad ne ūkininkai dėl mažesnių mokesčių asociacijos teritorijoje, gaudami metinius įnašus, gauna naudą.

(271)

Antra, pagal USE Bendrijos gaires aiškiai reikalaujama pateikti įrodymą, kad parama teikiama ne antrinėms gamybos įmonėms (60). 9.5.2 ir 9.5.3 skyriuose pateiktas vertinimas rodo, kad įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung patiriamam nuostoliui padengti metinius įnašus iš tikrųjų naudoja dėl kainodaros, o ne dėl per mažo įrenginių krūvio ar kitokios neefektyvios įmonės veiklos.

(272)

Taigi, akivaizdu, kad Vokietija negali įrodyti, kad metiniai įnašo mokėjimai ūkininkams naudingi kaip kompensacija už šalinant kritusius gyvulius patiriamas išlaidas. Priešingai, kyla klausimas – gal ūkininkams daugiau naudos atneštų ne metiniai įnašo mokėjimai, o mažesni mokesčiai, nes įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung tuomet patirtų ekonominį spaudimą pagal rinkos sąlygas pritaikyti savo pajėgumus ir įmonės valdymo metodus.

(273)

Vokietija negali įrodyti, kad įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung mokamus metinius įnašus galima pagrįsti kaip valstybės kompensaciją už įpareigojimų pagal įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung įstatus vykdymą. Altmark sprendimo kriterijai neįvykdyti.

(274)

Išsamus įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung pelno ir nuostolio ataskaitos vertinimas atskleidė dar daugiau, t. y. kad įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung mokamai metiniai įnašai teikė ekonominę naudą šalinant asociacijos ir ne asociacijos teritorijoje surinktą medžiagą.

(275)

Todėl metiniai įnašo mokėjimai laikomi valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(276)

Pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį Komisijai nebuvo pranešta apie įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung nuo 1979 m. mokamus metinius įnašus. Todėl pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį metiniai įnašai laikomi neteisėta valstybės pagalba.

(277)

Šiuo atveju pagal 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimą 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (61) (toliau – 2005 m. VESP sprendimas) arba 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (62) (toliau – 2011 m. VESP sprendimas) negalima atleisti nuo pareigos pranešti apie pagalbą, nes, kaip paaiškinta 9 skyriuje, įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung nepavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugos. Pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimas, nepanaudotų pajėgumų epizootijų atveju numatymas ir trečios kategorijos medžiagos šalinimas nėra visuotinės ekonominės svarbos paslaugos. Be to, 1979–2010 m. laikotarpiu nesilaikytaAltmark sprendime nustatyto antrojo kriterijaus, o visą laikotarpį nuo 1979 m. – ir Altmark sprendime nustatyto trečiojo kriterijaus. Todėl neįgyvendintos 2005 m. VESP sprendimo 4 ir 5 straipsniuose ir 2011 m. VESP sprendimo 4 ir 5 straipsniuose nustatytos sąlygos, kad būtų galima atleisti nuo pareigos pranešti apie metinių įnašų mokėjimus.

(278)

Įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas, arba pajamų gaunančioms monopolį turinčioms įmonėms pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį taikomos SESV nustatytos taisyklės. Tačiau SESV 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad galima taikyti SESV numatytų konkurencijos taisyklių taikymo išimtį, jei jų taikymas teisiškai arba faktiškai trukdo įmonėms atlikti joms patikėtas užduotis. Ši išimtis taikoma tik tada, kai prekybos plėtojimui nedaroma tokio poveikio, kuris prieštarautų Europos Sąjungos interesams.

(279)

Pagal VESP bendrųjų nuostatų 69 dalį Komisija šiose nuostatose nustatytus principus taiko neteisėtai pagalbai, dėl kurios ji priima sprendimą po 2012 m. sausio 31 d., net tuomet, kai pagalba skirta iki tos datos. Kadangi metiniai įnašo mokėjimai yra neteisėta valstybės pagalba, reikia taikyti VESP bendrąsias nuostatas.

(280)

Kaip paaiškinta 8.1 skyriuje, įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung nebuvo patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, nes pirmos ir antros kategorijų medžiagos šalinimas, nepanaudotų pajėgumų epizootijų atveju numatymas ir trečios kategorijos medžiagos šalinimas nėra visuotinės ekonominės svarbos paslaugos. Vien dėl šios priežasties metiniai įnašo mokėjimai yra nesuderinami su SESV 106 straipsnio 2 dalimi ir VESP bendrosiomis nuostatomis.

(281)

Remiantis Altmark sprendimo antruoju ir trečiuoju kriterijais pagal VESP bendrąsias nuostatas suteikta valstybės pagalba tik tuomet laikoma suderinama su SESV 106 straipsnio 2 dalimi, jei yra pavedimas, kuriame nustatyti kompensacijų apskaičiavimo principai (2.3 skyrius), ir pagalbos dydis neviršija grynųjų su viešosios paslaugos įpareigojimu susijusių išlaidų (2.8 skyrius).

(282)

Kaip paaiškinta 9.2 skyriuje, 1979–2009 m. laikotarpiu nesilaikyta Altmark sprendime nustatyto antrojo kriterijaus, o visą laikotarpį nuo 1979 m. – ir Altmark sprendime nustatyto trečiojo kriterijaus. Todėl nesilaikyta VESP bendrųjų nuostatų 2.3 skyriuje (1979–2009 m. laikotarpiu) ir 2.8 skyriaus (visu laikotarpiu) nustatytų taisyklių.

(283)

Pagal SESV 106 straipsnio 2 dalį ir VESP bendrąsias nuostatas metinių įnašų negalima laikyti valstybės pagalba, teikiama nepanaudotiems pajėgumams epizootijų atveju numatyti asociacijos teritorijoje.

(284)

Metiniai įnašai yra veiklos pagalba, kurią teikti paprastai draudžiama (63). Todėl valstybė narė privalo įrodyti, kad tokia pagalba yra suderinama su teisės aktais.

(285)

USE Bendrijos gairėse ir 2007–2013 m. žemės ūkio pagalbos gairėse iš esmės draudžiama teikti valstybės pagalbą skerdyklų atliekų šalinimo išlaidoms padengti, o teikti pagalbą su kritusių gyvulių šalinimu susijusioms išlaidoms padengti leidžiama tik tuo atveju, jei tik ūkininkai turi naudos dėl šios pagalbos. Antrinės įmonės, pvz., skerdyklos ar šalinimo įmonės, jokiu būdu negali gauti pagalbos (64).

(286)

Tačiau siekiant, kad administravimas būtų paprastesnis, šalinimo įmonėms galima tiesiogiai teikti valstybės pagalbą su kritusių gyvulių šalinimu susijusioms išlaidoms padengti, jei įrodoma, kad visa pagalba bus naudinga ūkininkams (65).

(287)

Tačiau, kaip nurodyta 9 skyriuje, dėl metinių įnašo mokėjimų įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung gavo ekonominę naudą, jie buvo naudingi ne įmonės asociacijos teritorijos ūkininkams, kurie už kritusių gyvulių šalinimą netgi privalėjo mokėti didesnius mokesčius už šiaurinių ir centrinių Heseno žemės rajonų ūkininkams taikomus mokesčius. Taigi, Vokietija neįrodė, kad metiniai įnašo mokėjimai visiškai palengvino naštą ūkininkams.

(288)

Be to, 2004 m. liepos 6 d. Komisijos sprendimu byloje dėl valstybės pagalbos N 15/24 (kuriuo patvirtinta valstybės pagalbos schema, pagal kurią įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung teritorijoje ūkininkams kompensuojamos su kritusių gyvulių šalinimu susijusios išlaidos 1998–2013 m. laikotarpiu) nustatyta, kad, be patvirtintos pagalbos, negalima teikti kitos pagalbos.

(289)

Valstybės pagalbai, kuri neteisėtai buvo suteikta iki 2003 m. sausio 1 d., USE Bendrijos gairių VI skyriuje numatoma taikyti išimtį:

(290)

Šių išimčių taikyti negalima, nes metiniai įnašai nėra ribojami su kritusių gyvulių šalinimu susijusiomis išlaidomis, už kurių didžiąją dalį šiaip ar taip buvo kompensuota pagal žemės ūkio valstybės pagalbos schemas, ir šie įnašai nėra trumpalaikė ribotos trukmės su skerdyklų atliekomis susijusi priemonė.

(291)

Galiausiai dar reikia pabrėžti, kad Vokietija nepateikė jokių įrodymų, kad metiniai įnašo mokėjimai yra suderinami su USE Bendrijos gairėmis ir 2007–2013 m. žemės ūkio pagalbos gairėmis.

(292)

Kadangi dėl mokamų metinių įnašų įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung gauna naudą, negalima manyti, kad pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą tokie įnašai yra suderinami su vidaus rinkos principus atitinkančia valstybės pagalba, kaip apibrėžta USE Bendrijos gairėse ir 2007–2013 m. žemės ūkio pagalbos gairėse.

(293)

Metiniai įnašai yra veiklos pagalba, kurią teikti paprastai draudžiama (66). Todėl valstybė narė privalo įrodyti, kad tokia pagalba yra suderinama su teisės aktais. Vokietija tvirtino, kad metiniai įnašai yra valstybės pagalba aplinkos apsaugai.

(294)

Pagal Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairių 132 dalį investicinė pagalba įmonėms, šalinančioms aplinkai padarytą žalą atkuriant užterštas teritorijas, laikoma suderinama su vidaus rinka, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte, jeigu dėl šios pagalbos pagerėja aplinkos apsauga. Tačiau šiuo atveju reikia laikytis SESV 191 straipsnio 2 dalyje ir Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairėse įtvirtinto principo „teršėjas moka“. Pagal Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gairių 132 dalį teršėjas turi finansuoti atkūrimo darbus, o valstybės pagalbos teikti negalima. Teršėju laikomas pagal kiekvienoje valstybėje taikytinus teisės aktus atsakingas asmuo.

(295)

Sprendimas dėl atsakomybės pagal valstybės narės teisę priklauso nuo institucijoms priimant sprendimą esančios teisinės padėties.

(296)

Vokietija neneigia, kad 1997 m. balandžio 21 d. sprendimu (dėl įrenginių vietovėje Sohrschied) ir 1998 m. kovo 31 d. sprendimu (dėl įrenginių vietovėje Sprendlingen-Gensingen) įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung kaip teršėja pagal tuo metu galiojančią nacionalinę teisę buvo visiškai įpareigota išvalyti abiejų įrenginių teritoriją. Taigi, pagal Vokietijos teisę įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung kaip teršėja turi padengti abiejų įrenginių dirvožemio teršalų šalinimo išlaidas. Vokietija tvirtina, kad pagal 2000 m. vasario 16 d. Vokietijos Federacinės Respublikos federalinio Konstitucinio Teismo sprendimą (67) atsakomybės ribas viršijančių teršalų šalinimo išlaidų finansavimą metiniais įnašo mokėjimais reikia laikyti valstybės pagalba, nes privačių asmenų atsakomybė šiuo sprendimu apribota nuosavybės rinkos verte.

(297)

Tačiau Vokietijos argumentai yra nepakankami. Visų pirma, Vokietijos Federacinės Respublikos federalinio Konstitucinio Teismo sprendimas priimtas inter partes, t. y. tik dėl proceso dalyvių. Vis dėlto, pakeitus aukščiausiojo teismo sprendimą, teisinė padėtis nepasikeičia, todėl pagal Vokietijos Federacinės Respublikos administracinio proceso įstatymo (vok. Verwaltungsverfahrensgesetz) 51 straipsnio 1 dalies pirmą punktą negalima keisti jau įsiteisėjusių administracinių aktų.

(298)

Pagal Vokietijos teismų sprendimus Vokietijos Federacinės Respublikos federalinio Konstitucinio Teismo sprendimas nekeičia fakto, kad sprendimo išvalyti teritorijas priėmimo metu visi teršėjai turėjo visiškai padengti išvalymo išlaidas. Nė vienas teršėjas remiantis 2000 m. vasario 16 d. Vokietijos Federacinės Respublikos federalinio Konstitucinio Teismo sprendimu nebūtų galėjęs išvengti jau priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos pareigos kaip teršėjas prisiimti visišką atsakomybę.

(299)

Todėl, taip pat atsižvelgiant ir į 2000 m. vasario 16 d. Vokietijos Federacinės Respublikos federalinio Konstitucinio Teismo sprendimą, įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung privalo prisiimti atsakomybę už užterštus įrenginius vietovėje Sohrschied ir vietovėje Sprendlingen-Gensingen.

(300)

Kadangi įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung neapskundė sprendimų išvalyti užterštas teritorijas, juos reikia vykdyti ir jie yra galutiniai. Jei Vokietija dabar imtųsi iš esmės ginčytis dėl įmonės Zweckverband Tierkörperbeseitigung atsakomybės už įrenginius vietovėje Sohrschied, nebūtų galima sutikti su jos argumentais. Įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung galėjo apskųsti 1997 m. balandžio 21 d. sprendimą išvalyti užterštą teritoriją ir neleisti jam įsiteisėti. O Komisija neturi pakartotinai pagal principą „teršėjas moka“ vertinti įsiteisėjusio nacionalinės institucijos sprendimo, susijusio su nacionaline atsakomybę reglamentuojančia padėtimi.

(301)

Be to, Vokietija pati pripažįsta, kad 2000 m. vasario 16 d. Vokietijos Federacinės Respublikos federalinio Konstitucinio Teismo sprendimą galima taikyti tik privatiems, o ne juridiniams pagal viešąją teisę reglamentuojamiems asmenims. Ši nuostata paaiškėja iš to, kad teisinis atsakomybės apribojimo pagrindas yra nuosavybės teisė. Tačiau juridiniai pagal viešąją teisę reglamentuojami asmenys negali pateikti šio argumento. Taigi, negalima paneigti, kad pagal nacionalinę teisę įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung yra visiškai atsakinga už užterštus įrenginius.

(302)

Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai gairių atveju negalima remtis valstybės narės teisės sistemoje įtvirtintu galimu nevienodu požiūriu į juridinius asmenis, kuriems taikoma privatinė teisė, ir juridinius asmenims, kuriems taikoma viešoji teisė. Gairėse, kalbant apie atsakomybę už užterštus įrenginius, nurodoma, kad taikoma tik nacionalinė teisė.

(303)

Kadangi įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung pagal Vokietijos teisę privalo prisiimti visišką atsakomybę už abiejų užterštų įrenginių valymo išlaidas, pagal Valstybės pagalbos aplinkos apsaugai Bendrijos gaires ir SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą negalima laikyti, kad metiniai įnašai kaip valstybės pagalba atitinka vidaus rinkos principus.

(304)

Nuo 1979 m. įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung mokami metiniai įnašai yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Vokietija metinius įnašus mokėjo pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 pastraipą.

(305)

Negalima manyti, kad metiniai įnašai su vidaus rinka yra suderinami remiantis SESV 106 straipsnio 2 dalimi, SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalimis.

(306)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio b dalies ketvirtą punktą ir to paties reglamento 15 straipsnio 3 dalį valstybės pagalba, kuriai pasibaigė reikalavimo grąžinti pagalbą senaties terminas, laikoma esama pagalba. Pagal to paties reglamento 15 straipsnį Komisijos įgaliojimams išieškoti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas. Senaties terminas prasideda tą dieną, kai gavėjui suteikiama neteisėta pagalba, senaties terminą nutraukia bet kuri su neteisėta pagalba susijusi priemonė, kurios imasi Komisija. Po kiekvieno senaties termino nutraukimo laikas skaičiuojamas iš naujo.

(307)

Teisingumo Teismas nusprendė, kad senaties terminą gali sustabdyti ne tik oficiali procedūra, bet ir prašymas suteikti informaciją – jis gali būti tokia procedūra, dėl kurios sustabdomas senaties terminas (68).

(308)

Skundo pateikėja 2008 m. sausio mėn. pateikė skundą dėl įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung mokamų metinių įnašų, o 2008 m. gegužės 26 d. Vokietijai perduotas prašymas suteikti informaciją. Dėl šio prašymo suteikti informaciją buvo sustabdytas senaties terminas. Todėl visi metiniai įnašo mokėjimai, kuriuos įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung gavo iki 1998 m. gegužės 26 d., laikomi esama pagalba. O visi metiniai įnašo mokėjimai, kuriuos įmonė Zweckverband Tierkörperbeseitigung gavo po 1998 m. gegužės 26 d., laikomi nauja pagalba.

(309)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 659/199914 straipsnio 1 dalį Komisija nereikalauja išieškoti pagalbos, jeigu tai prieštarauja bendrajam Europos Sąjungos teisės principui. Šiuo atveju kyla klausimas, ar dėl 2010 m. gruodžio 16 d. Federalinio administracinio teismo sprendimo įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung galėjo kilti pagrįstų lūkesčių, kad metiniai įnašo mokėjimai nėra valstybės pagalba.

(310)

Visų pirma Komisija mano, kad Federalinio administracinio teismo sprendimas buvo priimtas tik dėl 2010 m. metinių įnašo mokėjimų. Jei įmonė ir turėjo tokių pagrįstų lūkesčių, tai tik dėl 2010 m. metinių įnašo mokėjimų (ir kitų metų, jei įmonės įstatai būtų nepakeisti).

(311)

Tačiau ir 2010 m. atveju (ir galbūt kitų metų atveju) Federalinio administracinio teismo sprendimas įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung negalėjo suteikti pagrįstų lūkesčių. Remiantis Teisingumo Teismų sprendimais, teisėtų lūkesčių apsaugos principu gali remtis tik tas asmuo, kuriam Europos Sąjungos institucija, suteikdama aiškių garantijų, sukėlė pagrįstų lūkesčių (69). Tikslias, neatsižvelgiant į jų pateikimo formą, garantijas sudaro tiksli, nesąlyginė ir tikrovę atitinkanti informacija (70).

(312)

Tačiau šiuo atveju Komisija įmonei Zweckverband Tierkörperbeseitigung nesuteikė jokių tikslių garantijų, bet priešingai – 2010 m. liepos 20 d. priėmė sprendimą pradėti procedūrą.

(313)

Federalinis administracinis teismas nėra Europos Sąjungos institucija. Remiantis Teisingumo Teismo sprendimais, stebint, ar valstybės narės laikosi įpareigojimų pagal SESV 107 ir 108 straipsnius, nacionaliniams teismams ir Komisijai priskiriami papildomi ir skirtingi vaidmenys (71). Nors pagalbos priemonių suderinamumo su vidaus rinka vertinimas priklauso išimtinei Komisijos, kontroliuojamos Teisingumo Teismo, kompetencijai, nacionaliniai teismai užtikrina teisės subjektų teisių apsaugą pažeidus SESV 108 straipsnio 3 dalyje nustatytą įpareigojimą iš anksto Komisijai pranešti apie valstybės pagalbą (72).

(314)

Šiuo atveju Federalinis administracinis teismas priėmė sprendimą dėl priemonės, dėl kurios Komisija jau buvo pradėjusi oficialią tyrimo procedūrą. Remiantis Teisingumo Teismo sprendimais, sprendimas pradėti procedūrą valstybei narei turi būti priežastis nutraukti mokėjimus (73). Be to, Federalinis administracinis teismas priėmė sprendimą, kuriame patvirtinta, kad tariamai nereikia taikyti Altmark sprendimo ketvirtojo kriterijaus, bet nebuvo kreiptasi į Teisingumo Teismą ir prašyta priimti prejudicinį sprendimą.

(315)

Komisija, įvertinusi visus šiuos faktus, mano, kad Federalinio administracinio teismo sprendime nesuteikta tiksli, nesąlyginė ir tikrovę atitinkanti informacija.

(316)

Todėl metinių įnašų mokėjimų grąžinimu nepažeidžiami teisėtų lūkesčių apsaugą reglamentuojantys bendrieji Europos Sąjungos teisės principai,