(1)

2007 m. balandžio 23 d. Taryba įgaliojo Komisiją Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu vesti derybas su Korėjos Respublika dėl laisvosios prekybos susitarimo;

(2)

Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimas (1) (toliau – Susitarimas) pasirašytas 2010 m. spalio 6 d.;

(3)

pagal Susitarimo 15.10 straipsnio 5 dalį Susitarimas laikinai taikomas nuo 2011 m. liepos 1 d., su sąlyga, kad jis bus sudarytas vėliau;

(4)

Susitarimo 13.13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys ne vėliau kaip per metus nuo Susitarimo įsigaliojimo Prekybos ir darnaus vystymosi (PDV) komiteto (toliau – ES ir Korėjos prekybos ir darnaus vystymosi komitetas) sprendimu susitaria dėl Pilietinės visuomenės forumo veiklos;

(5)

Susitarimo 13.15 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė sudaryti sąrašą asmenų, kurie gali būti pakviesti į ekspertų grupę nagrinėti su PDV skyriumi susijusius klausimus, kurių per Vyriausybines konsultacijas nepavyko tinkamai išspręsti;

(6)

Sąjunga turėtų nustatyti poziciją, kurios ji laikysis dėl Pilietinės visuomenės forumo veiklos ir dėl asmenų, kurie gali būti pakviesti atlikti ekspertų funkcijas, sąrašo sudarymo,

a)

Susitarimo 13.13 straipsnio 1 dalyje numatyto Pilietinės visuomenės forumo veiklos ir

b)

kvalifikuotų asmenų, galinčių būti ekspertų grupės nariais, sąrašo sudarymo, kaip nustatyta Susitarimo 13.15 straipsnio 3 dalyje,

(1)

2010 m. gruodžio 13 d. Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1225/2010, kuriuo nustatomos ES laivams taikomos tam tikrų giliavandenių žuvų išteklių žvejybos galimybės 2011 m. ir 2012 m. (2), nustatomos kvotos 2012 metams;

(2)

remiantis Komisijai pateikta informacija, žvejodami šio reglamento priede nurodytų išteklių žuvis, laivai, kurie plaukioja su tame priede nurodytos valstybės narės vėliava arba yra toje valstybėje narėje registruoti, išnaudojo 2012 metams skirtą kvotą;

(3)

todėl būtina uždrausti tų išteklių žuvų žvejybos veiklą,

(1)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išmokos pagal to reglamento I priede išvardytas paramos schemas mokamos nuo gruodžio 1 d. iki kitų kalendorinių metų birželio 30 d. Tačiau pagal to reglamento 29 straipsnio 4 dalies a punktą Komisijai leidžiama numatyti išankstines išmokas;

(2)

2012 m. dėl nepalankių oro sąlygų Europoje – itin didelės sausros vienose valstybėse narėse ir labai atšiaurios žiemos bei liūčių kitose valstybėse narėse – padaryta didelė žala augalų ir pašarų auginimui. Dėl to ūkininkai, ypač galvijų augintojai, susidūrė su dideliais finansiniais sunkumais. Tokią padėtį dar pasunkino tebesitęsianti finansų krizė, dėl kurios daugeliui ūkininkų iškilo didelių likvidumo problemų. Siekiant sumažinti šiuos sunkumus, tikslinga leisti ūkininkams gauti išankstines iki 50 % dydžio išmokas pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priede išvardytas paramos schemas. Reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV antraštinės dalies 1 skyriaus 11 skirsnyje numatytų išmokų už galvijieną atveju valstybėms narėms taip pat turėtų būti leista išankstines išmokas, numatytas 2009 m. spalio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1121/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV ir V antraštinėse dalyse numatytų paramos ūkininkams schemų taikymo taisyklės (2), 82 straipsnyje, padidinti iki 80 % išmokos sumos;

(3)

siekiant užtikrinti, kad išankstinės išmokos būtų įtrauktos į 2013 biudžetinių metų apskaitą, jos turėtų būti mokamos nuo 2012 m. spalio 16 d. Tačiau siekiant gero finansinio valdymo, prieš išmokant išankstines išmokas, pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 29 straipsnio 3 dalį turėtų būti atliktas reikiamas atitikties paramos skyrimo sąlygoms patikrinimas;

(4)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

(1)

Reglamento (EB) Nr. 827/2004 I priede yra išvardyti fiziniai ir juridiniai asmenys, organai ar subjektai, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal tą reglamentą yra įšaldomi;

(2)

2012 m. liepos 3, 10 ir 20 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetas, įsteigtas pagal rezoliuciją 1521 (2003) Liberijai, nusprendė iš dalies pakeisti asmenų, grupių ir subjektų, kuriems turėtų būti taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, sąrašą. Todėl I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytos gyvūnų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės. Tuo tikslu valstybių narių arba trečiųjų šalių arba jų regionų (toliau – šalys arba regionai) padėtis, susijusi su galvijų spongiformine encefalopatija (GSE), apibrėžiama ją priskiriant prie vienos iš trijų kategorijų pagal susijusią GSE riziką, kaip antai, nedidelė GSE rizika, kontroliuojama GSE rizika ir nenustatyta GSE rizika;

(2)

2007 m. birželio 29 d. Komisijos sprendimo 2007/453/EB, nustatančio valstybių narių ar trečiųjų šalių ar jų regionų būklę, atsižvelgiant į GSE, pagal jų GSE riziką (2), priede šalys arba regionai suskirstyti pagal GSE riziką;

(3)

Pasaulinė gyvūnų sveikatos organizacija (toliau – OIE) atlieka pagrindinį vaidmenį šalis arba regionus skirstant į kategorijas pagal jų GSE riziką. Sprendimo 2007/453/EB priede pateikiamame sąraše atsižvelgiama į Rezoliuciją Nr. 17 dėl narių galvijų spongiforminės encefalopatijos rizikos pripažinimo, kurią 2011 m. gegužės mėn. OIE priėmė dėl valstybių narių ir trečiųjų šalių su GSE susijusios padėties;

(4)

2012 m. gegužės mėn. OIE priėmė Rezoliuciją Nr. 16 dėl valstybių narių galvijų spongiforminės encefalopatijos rizikos pripažinimo. Šioje rezoliucijoje pripažinta, kad Belgijoje, Austrijoje, Brazilijoje ir Kolumbijoje GSE rizika yra nedidelė, o Kroatijoje ir Nikaragvoje GSE rizika kontroliuojama. Todėl Sprendimo 2007/453/EB priede pateikiamas sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant jį suderinti su šia rezoliucija dėl minėtų valstybių narių ir trečiųjų šalių;

(5)

todėl Sprendimas 2007/453/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 715/2009 nustatytos nediskriminacinės taisyklės, reglamentuojančios teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo sistemomis sąlygas, siekiant užtikrinti tinkamą dujų vidaus rinkos veikimą. Kadangi dujų perdavimo sistemų dubliavimas daugeliu atvejų yra neekonomiškas ir neefektyvus, konkurencija gamtinių dujų rinkose skatinama suteikiant trečiosioms šalims prieigos teises, t. y. sudarant sąlygas visiems tiekėjams naudotis infrastruktūra skaidriai ir tiekėjų nediskriminuojant. Dažnai pasitaikanti sutartinė perkrova, t. y. atvejai, kai tinklo naudotojai neturi galimybių naudotis dujų perdavimo sistemomis, nors fizinių pajėgumų yra, trukdo baigti kurti energijos vidaus rinką;

(2)

iš patirties matyti, kad net pritaikius tam tikrus perkrovos valdymo principus, pavyzdžiui, 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (2) ir Reglamente (EB) Nr. 715/2009 numatytą pertraukiamųjų pajėgumų suteikimą, sutartinė perkrova Sąjungos dujų perdavimo tinkluose tebėra kliūtis, trukdanti kurti tinkamai veikiančią dujų vidaus rinką. Todėl būtina iš dalies pakeisti perkrovos valdymo tvarkos taikymo sutartinės perkrovos atvejais gaires. Pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 23 straipsnio 3 dalį siūlomos gairės turėtų atspindėti nacionalinių dujų sistemų skirtumus, ir jose gali būti nustatyti būtiniausi reikalavimai, kurie turi būti įvykdyti siekiant užtikrinti nediskriminacines ir skaidrias teisės naudotis tinklu sąlygas, kiek tai susiję su perkrovos valdymo tvarka;

(3)

perkrovos valdymo tvarka turėtų būti taikoma sutartinės perkrovos atvejais, o jos paskirtis – šią sutartinės perkrovos problemą išspręsti rinkai grąžinant nepanaudotus pajėgumus, kurie būtų perskirstomi reguliaraus pajėgumų paskirstymo procese;

(4)

jeigu sujungimo taške dažnai susidaro fizinė perkrova, perkrovos valdymo tvarka dažnai gali būti neveiksminga. Tokiais atvejais problemos sprendimą reikėtų apsvarstyti tinklo planavimo ir investicijų atžvilgiu;

(5)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 713/2009 (3) Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – agentūra) turėtų stebėti ir analizuoti, kaip įgyvendinamos tos gairės. Būtina, kad perdavimo sistemos operatoriai tinkamu formatu skelbtų informaciją, būtiną sutartinei perkrovai nustatyti;

(6)

pagal Reglamento (EB) Nr. 715/2009 24 straipsnį nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina atitiktį toms gairėms;

(7)

siekiant užtikrinti, kad visuose sujungimo taškuose perkrovos valdymo tvarka būtų taikoma kuo veiksmingiau, taip pat kuo labiau padidinti turimus pajėgumus visose gretimose įleidimo ir išleidimo sistemose, labai svarbu, kad nacionalinės reguliavimo institucijos ir perdavimo sistemos operatoriai iš skirtingų valstybių narių ir pačiose valstybėse narėse glaudžiai bendradarbiautų tarpusavyje ir vieni su kitais. Visų pirma nacionalinės reguliavimo institucijos ir perdavimo sistemos operatoriai turėtų atsižvelgti į gerąją patirtį ir pasistengti suderinti toms gairėms įgyvendinti skirtus procesus. Pagal Reglamento (EB) Nr. 713/2009 7 straipsnį agentūra ir nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti, kad atitinkamuose visos Sąjungos įleidimo ir išleidimo taškuose būtų taikoma veiksmingiausia perkrovos valdymo tvarka;

(8)

perdavimo sistemos operatoriai turi išsamios informacijos apie fizinį sistemos naudojimą ir gali geriausiai įvertinti būsimus srautus, todėl jie turėtų nustatyti papildomų pajėgumų, kuriais turėtų būti papildyti apskaičiuoti techniniai pajėgumai, kiekį. Pagal srautų scenarijus ir atsižvelgę į sutartinius pajėgumus, siūlydami nuolatinių pajėgumų daugiau nei techniškai įmanoma, perdavimo sistemos operatoriai prisiima riziką, kuri turėtų būti atitinkamai atlyginta. Tačiau, siekiant apskaičiuoti perdavimo sistemos operatorių pajamas, tokie papildomi pajėgumai turėtų būti skiriami tik tuo atveju, jei paskirti visi kiti pajėgumai, įskaitant pajėgumus, atsiradusius taikant kitokią perkrovos valdymo tvarką. Apskaičiuodami techninius pajėgumus perdavimo sistemos operatoriai turėtų glaudžiai bendradarbiauti. Kad išspręstų galimą fizinės perkrovos problemą, perdavimo sistemos operatoriai turėtų taikyti sąnaudų atžvilgiu veiksmingiausią priemonę, be kita ko, išpirkti pajėgumus arba imtis kitų techninių ar komercinių priemonių;

(9)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 715/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(10)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB (4) 51 straipsnį, nuomonę,