VERTIMAS

Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinės organizacijos ir Europos Sąjungos

SUSITARIMAS

dėl įslaptintos informacijos apsaugos

Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinė organizacija (toliau – OCCAR)

ir

Europos Sąjunga (toliau – ES),

toliau – Šalys,

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad Šalys sutaria, jog reikėtų plėtoti tarpusavio konsultacijas ir bendradarbiavimą su saugumu susijusiais bendro intereso klausimais;

PRIPAŽINDAMOS, KAD, siekiant visapusiškų ir veiksmingų konsultacijų bei bendradarbiavimo, gali būti reikalinga galimybė naudotis OCCAR ir ES įslaptinta informacija, taip pat Šalims keistis įslaptinta informacija;

SUPRASDAMOS, kad tokiam naudojimuisi ir keitimuisi įslaptinta informacija reikalingos atitinkamos saugumo priemonės;

ATSIŽVELGDAMOS Į TAI, kad 2009 m. gegužės 18 d. Taryba patvirtino Europos gynybos agentūros valdančiosios tarybos rekomendaciją toliau rengti ES ir OCCAR saugumo susitarimą, kad jis būtų parengtas laiku, jog būtų galima patvirtinti EGA ir OCCAR administracinį susitarimą;

PAŽYMĖDAMA, kad OCCAR stebėtojų taryba įgaliojo OCCAR vykdomosios administracijos (VA) direktorių sudaryti tokį saugumo susitarimą;

PAŽYMĖDAMA, kad 2009 m. birželio 15 d. Taryba įgaliojo pirmininkaujančią valstybę narę pradėti derybas su OCCAR siekiant sudaryti informacijos saugumo susitarimą,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

OCCAR ir ES susitarimas dėl įslaptintos informacijos apsaugos (toliau – Susitarimas) taikomas bet kurios formos įslaptintai informacijai, kurią Šalys viena kitai teikia ar kuria keičiasi.

2 straipsnis

Šiame Susitarime „įslaptinta informacija“ – informacija (t. y. žinios, kurios gali būti perduodamos bet kuria forma), dokumentas ar medžiaga, kurią, kaip nustatyta vienos iš Šalių, reikia saugoti nuo neleistino atskleidimo, kuris galėtų padaryti įvairaus lygio žalos, pakenkti ar turėti neigiamos įtakos OCCAR ar ES arba vienos ar daugiau jų atitinkamų valstybių narių interesams, ir kuriai yra suteikta slaptumo žyma.

3 straipsnis

ES institucijos ir subjektai, kuriems taikomas šis Susitarimas, yra: Europos Vadovų Taryba, Europos Sąjungos Taryba (toliau – Taryba), Tarybos generalinis sekretoriatas, Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau – EIVT). Šiame Susitarime šios institucijos ir subjektai toliau vadinami „ES“.

4 straipsnis

1.   Viena Šalis (teikiančioji Šalis) gali atskleisti arba perduoti įslaptintą informaciją kitai Šaliai (gaunančiajai Šaliai) laikantis informacijos rengėjo kontrolės principo.

2.   Įgyvendinant 1 dalį neleidžiamas informacijos perdavimas be atskiro leidimo, išskyrus atvejus, kai Šalys susitaria dėl tam tikrų kategorijų informacijai taikomos jų veiklos reikalavimus atitinkančios tvarkos.

5 straipsnis

Abi Šalys ir šio Susitarimo 3 straipsnyje nurodyti jų subjektai užtikrina, kad turėtų įdiegtą saugumo sistemą ir saugumo priemones, atitinkančias jų atitinkamuose saugumą reglamentuojančiuose taisyklėse ir teisės aktuose nustatytus pagrindinius principus bei būtiniausius saugumo standartus ir numatytas priemonėse, kurios turi būti nustatytos remiantis 12 straipsniu, kad būtų užtikrinta, jog įslaptintai informacijai, kuri teikiama ar kuria keičiamasi pagal šį Susitarimą, būtų taikoma lygiaverčio lygio apsauga.

6 straipsnis

1.   Įslaptinta informacija žymima taip:

a)	OCCAR įslaptinta informacija žymima OCCAR SECRET, OCCAR CONFIDENTIAL arba OCCAR RESTRICTED žymomis;

b)	ES įslaptinta informacija žymima SECRET UE/EU SECRET, CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL arba RESTREINT UE/EU RESTRICTED žymomis.

2.   Atitinkamos slaptumo žymos yra:

OCCAR	Europos Sąjungoje
OCCAR SECRET	SECRET UE/EU SECRET
OCCAR CONFIDENTIAL	CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL
OCCAR RESTRICTED	RESTREINT UE/EU RESTRICTED

7 straipsnis

1.   Kiekviena Šalis:

a)	saugo kitos Šalies pagal šį Susitarimą pateiktą ar su kita Šalimi pasikeistą įslaptintą informaciją nuo neleistino atskleidimo, praradimo arba saugumo pažeidimo;

b)

užtikrina, kad būtų išlaikyta teikiančiosios Šalies nustatyta įslaptintos informacijos, kuri pateikiama arba kuria keičiamasi pagal šį Susitarimą, slaptumo žyma. Gaunančioji Šalis saugo įslaptintą informaciją ne mažiau griežtai nei jos pačios saugumą reglamentuojančiose taisyklėse ir teisės aktuose numatyta saugoti lygiaverte slaptumo žyma pažymėtą informaciją ar medžiagą, kaip nurodyta 6 straipsnyje;

c)	užtikrina, kad iš kitos Šalies gautos įslaptintos informacijos slaptumo žymos laipsnis nebūtų sumažintas arba ji nebūtų išslaptinta negavus išankstinio rašytinio tos Šalies sutikimo;

d)	nenaudoja tokios įslaptintos informacijos kitais tikslais nei tie, kuriuos nustatė informacijos rengėjas, arba tie, kuriais informacija teikiama arba ja keičiamasi;

e)

leidžia susipažinti su įslaptinta informacija tik tiems asmenims, kuriems būtina ją žinoti, kad jie galėtų vykdyti savo oficialias pareigas, o jei jiems reikia susipažinti su CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL ar OCCAR CONFIDENTIAL arba su SECRET UE/EU SECRET ar OCCAR SECRET informacija – tik jei buvo atliktas jų patikimumo patikrinimas pagal gaunančiosios Šalies saugumą reglamentuojančias taisykles ir teisės aktus; ir

f)	užtikrina, kad visi asmenys, galintys susipažinti su įslaptinta informacija, būtų informuoti apie savo pareigą apsaugoti informaciją pagal taikomas saugumą reglamentuojančias taisykles ir teisės aktus.

2.   ES be OCCAR išankstinio rašytinio sutikimo neatskleidžia pagal šį Susitarimą OCCAR pateiktos įslaptintos informacijos trečiosioms Šalims ar kuriai nors 3 straipsnyje nepaminėtai ES institucijai ar subjektui.

OCCAR be ES išankstinio rašytinio sutikimo neatskleidžia pagal šį Susitarimą ES pateiktos informacijos trečiosioms šalims. Duoti tokį sutikimą vieningai nusprendžia Taryba.

8 straipsnis

1.   Šalys užtikrina, kad visų asmenų, kuriems vykdant jų oficialias pareigas yra būtina naudotis įslaptinta informacija, kuri teikiama arba kuria keičiamasi pagal šį Susitarimą, arba kurie dėl jų pareigų ar funkcijų gali turėti galimybę ja naudotis, patikimumas būtų atitinkamai patikrintas prieš suteikiant jiems galimybę naudotis įslaptinta informacija, pažymėta slaptumo žymomis CONFIDENTIEL UE/EU CONFIDENTIAL ar OCCAR CONFIDENTIAL arba SECRET UE/EU SECRET ar OCCAR SECRET.

2.   Patikimumo patikrinimo procedūrų tikslas yra nustatyti, ar asmeniui, atsižvelgiant į jo lojalumą ir patikimumą, gali būti suteikiama prieiga prie įslaptintos informacijos.

9 straipsnis

Šalys teikia savitarpio pagalbą, susijusią su įslaptintos informacijos, kuri teikiama ar kuria keičiamasi pagal šį Susitarimą, saugumu. 12 straipsnyje nurodytos institucijos konsultuojasi tarpusavyje saugumo klausimais ir vykdo vertinimo vizitus, kad įvertintų jų atitinkamai kompetencijai priklausančių saugumo priemonių, skirtų tokios informacijos apsaugai, veiksmingumą.

10 straipsnis

1.   Šiame Susitarime:

a)	ES atveju visa korespondencija siunčiama Tarybos vyriausiajam registracijos padalinio pareigūnui, kuris pagal 2 dalį persiunčia ją valstybėms narėms ir 3 straipsnyje nurodytiems subjektams.

b)	OCCAR atveju visa korespondencija siunčiama OCCAR VA registracijos kontrolės pareigūnui, kuris pagal 2 dalį prireikus persiunčia ją atitinkamiems OCCAR VA įslaptintos informacijos registrams.

2.   Išimtiniais atvejais iš vienos Šalies gauta korespondencija, kuria gali naudotis tik tam tikri tos Šalies kompetentingi pareigūnai, organai ar tarnybos, dėl darbinių priežasčių gali būti adresuojama ir prieinama tik tam tikriems kitos Šalies kompetentingiems pareigūnams, organams ar tarnyboms, kurie yra teikiančiosios Šalies konkrečiai nurodyti gavėjais, atsižvelgiant į jų kompetenciją ir laikantis principo „būtina žinoti“.

Europos Sąjungos atveju tokia korespondencija perduodama atitinkamai per Tarybos vyriausiąjį registracijos padalinio pareigūną, Europos Komisijos vyriausiąjį registracijos padalinio pareigūną ar EIVT vyriausiąjį registracijos padalinio pareigūną.

OCCAR atveju tokia korespondencija perduodama per OCCAR VA registracijos kontrolės pareigūną.

3.   Visa įslaptinta informacija perduodama Šalių saugumo institucijų sutartais kanalais.

4.   Elektroninėmis priemonėmis perduodama įslaptinta informacija šifruojama pagal teikiančiosios Šalies reikalavimus, išdėstytus jos saugumą reglamentuojančiose taisyklėse ir teisės aktuose. Šalių vidaus tinkluose perduodant, saugant ir tvarkant įslaptintą informaciją laikomasi teikiančiosios Šalies reikalavimų.

11 straipsnis

OCCAR VA direktorius prižiūri, kaip šį Susitarimą įgyvendina OCCAR. Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai, už saugumo klausimus atsakingas Europos Komisijos narys ir Tarybas generalinis sekretorius prižiūri, kaip šį Susitarimą įgyvendina ES.

12 straipsnis

1.   Šiam Susitarimui įgyvendinti 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos keturios institucijos nustato saugumo priemones, nustatančias šiame Susitarime numatytam įslaptintos informacijos perdavimui, abipusei apsaugai ir vizitams taikomus standartus.

2.   OCCAR VA saugumo padalinys, laikydamasis OCCAR VA direktoriaus nurodymų ir jo vardu, veikdamas OCCAR vardu ir jai vadovaujant, laikydamasis OCCAR saugumą reglamentuojančių taisyklių ir teisės aktų parengia įslaptintos informacijos, kuri OCCAR teikiama pagal šį Susitarimą, apsaugai skirtas saugumo priemones.

3.   Tarybos generalinio sekretoriato Saugumo tarnyba, laikydamasi Tarybos generalinio sekretoriaus nurodymų ir jo vardu, veikdama Tarybos vardu ir jai vadovaujant, laikydamasi Tarybos saugumo taisyklių parengia įslaptintos informacijos, kuri Europos Sąjungai teikiama pagal šį Susitarimą, apsaugai skirtas saugumo priemones.

4.   Europos Komisijos Saugumo direktoratas, veikdamas vadovaujant už saugumo klausimus atsakingam Europos Komisijos nariui, laikydamasi Komisijos saugumo nuostatų parengia įslaptintos informacijos, kuri teikiama pagal šį Susitarimą, apsaugai Europos Komisijoje ir jos patalpose skirtas saugumo priemones.

5.   Europos išorės veiksmų tarnybos Saugumo direktoratas, veikdamas vadovaujant Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, laikydamasis EIVT saugumo taisyklių parengia įslaptintos informacijos, kuri teikiama pagal šį Susitarimą, apsaugai EIVT ir jos patalpose skirtas saugumo priemones.

6.   ES atveju 1 dalyje nurodytas saugumo priemones tvirtina Tarybos Saugumo komitetas.

7.   OCCAR atveju 1 dalyje nurodytas saugumo priemones tvirtina OCCAR Saugumo komitetas.

13 straipsnis

Saugumo pažeidimo, dėl kurio prarandama iš teikiančiosios Šalies gauta įslaptinta informacija arba pažeidžiamas jos saugumas, arba įtarimo, kad tokia įslaptinta informacija buvo atskleista leidimo neturintiems asmenims, atveju gaunančioji Šalis nedelsdama praneša apie tai teikiančiajai Šaliai.

Gaunančioji Šalis (prireikus padedant teikiančiajai Šaliai) nedelsdama atlieka tyrimą laikydamasi įslaptintos informacijos apsaugą reglamentuojančių savo saugumo taisyklių ir teisės aktų. Gaunančioji Šalis informuoja teikiančiąją Šalį apie aplinkybes, priemones, kurių imtasi, ir tyrimo rezultatus iš karto, kai tik tai gali būti padaryta, ir apie ištaisomuosius veiksmus, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią kitiems tokiems įvykiams. 12 straipsnyje nurodytos institucijos gali nustatyti tam skirtas procedūras.

14 straipsnis

Kiekviena Šalis padengia savo išlaidas, patirtas įgyvendinant šį Susitarimą.

15 straipsnis

Prieš Šalims viena kitai teikiant įslaptintą informaciją arba ja keičiantis pagal šį Susitarimą, 12 straipsnyje nurodytos atsakingos saugumo institucijos sutaria, kad gaunančioji Šalis gali apsaugoti tą informaciją ir užtikrinti jos saugumą nepažeisdama priemonių, kurios turi būti priimtos pagal tą straipsnį.

16 straipsnis

Šis Susitarimas nekliudo Šalims sudaryti kitų susitarimų, susijusių su įslaptintos informacijos teikimu ar keitimusi ja, jei tokie susitarimai neprieštarauja šio Susitarimo nuostatoms.

17 straipsnis

Visi OCCAR ir ES ginčai, kylantys aiškinant ar taikant šį Susitarimą, sprendžiami Šalių derybų keliu. Laukdamos, kol bus išspręsti ginčai, Šalys toliau vykdo visas šiame Susitarime numatytas savo pareigas.

18 straipsnis

1.   Šis Susitarimas įsigalioja tą dieną, kai Šalys jį pasirašo.

2.   Kiekviena Šalis praneša kitai Šaliai apie jos taisyklių ir teisės aktų pakeitimus, kurie galėtų turėti įtakos šiame Susitarime nurodytos įslaptintos informacijos apsaugai.

3.   Bet kurios Šalies prašymu šis Susitarimas gali būti peržiūrėtas siekiant apsvarstyti galimus pakeitimus. Jis peržiūrimas tuo atveju, kai ES nare nesanti valstybė tampa OCCAR nare.

4.   Visi šio Susitarimo pakeitimai daromi tik raštu ir kiekviena šio Susitarimo Šalis juos pasirašo.

19 straipsnis

Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikui. Viena Šalis gali jį denonsuoti pateikdama kitai Šaliai rašytinį denonsavimo pranešimą. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, kurią kita Šalis gauna pranešimą, tačiau jis neturi poveikio įsipareigojimams, jau kilusiems pagal šio Susitarimo nuostatas. Visų pirma visa įslaptinta informacija, kuri buvo pateikta arba kuria buvo pasikeista pagal šį Susitarimą, toliau saugoma laikantis šiame Susitarime išdėstytų nuostatų.

I PRIEDAS

Patvirtinami toliau nurodyti saugomos kilmės vietos nuorodos „Patata di Bologna“ specifikacijos pakeitimai.

Toliau pateikiami su kiekvienu elementu susiję konkretūs pakeitimai:

vanduo. Nurodomas laboratorijoje taikytinas analizės metodas.

Baltymai. Baltymų kiekio intervalas keičiamas iki 0,9–2,6 % ir nurodomas laboratorijoje taikytinas analizės metodas.

Riebalai. Riebalų kiekis valgomoje bulvės dalyje – 0,09–1,12 %; pakeista tik didžiausia vertė.

Taikant nustatytą analizės metodą dabartinė aptikimo riba yra 0,1 %, todėl šios ribos nesiekiančios koncentracijos nustatyti neįmanoma. Kadangi tikroji žemiausia riba nėra žinoma, manoma, kad tikslinga nurodyti tik aukščiausią vertę.

Nurodomas laboratorijoje taikytinas analizės metodas.

Angliavandeniai. Angliavandenių kiekio intervalas nuo 13,5–17,0 % didinamas iki 8,0–19,0 %. Be to, patikslinama, kad analizės duomenys gaunami vandens, pelenų, riebalų, baltymų ir maistinių skaidulų vertes (gautas atitinkamai taikant nurodytus tyrimų metodus) atėmus iš 100. Todėl keičiant kai kurių parametrų žemiausias ir aukščiausias vertes neišvengiamai pakistų ir angliavandenių verčių ribos.

Maistinės skaidulos. Praplečiamas maistinių skaidulų kiekio intervalas nuo 2,2–2,7 % iki 0,9–4,0 %. Nurodomas laboratorijoje taikytinas analizės metodas.

Mineralinės medžiagos. Manoma esant tikslinga išbraukti skliausteliuose nurodytų atskirų mineralinių medžiagų sąrašą, o žodį „mineralai“ pakeisti žodžių junginiu „žali pelenai“, taip pat nurodyti naudotiną analizės metodą ir iš naujo nustatyti vertes.

Atsižvelgiant į galimą skirtingų veiksnių poveikį mineralinių medžiagų kiekiui, nustatomas didesnis žalių pelenų, naudotinų kaip mineralinių medžiagų kiekio parametras, verčių intervalas. Kadangi sunku tiksliai nustatyti įvairius kintamuosius, nuo kurių galėtų priklausyti pelenų kiekis, manoma esant tinkama ir būtina nurodyti platesnį intervalą ir nustatyti ne tik mėginio ėmimo, bet ir jo paruošimo analizei procedūrą.

Manoma, kad iš ankstesnėje SKVN „Patata di Bologna“ produkto specifikacijos versijoje nurodytų atskirų mineralinių elementų tikslinga nurodyti tik kalį (K) – jo bulvėje yra daugiausia ir juo apibūdinama maistinė bulvės vertė. Šis elementas išreiškiamas mg/100 g valgomosios bulvės dalies. Nurodoma mažiausia K vertė – bent 250 mg/100 g, kuri nustatoma taikant EPA 3015A ir EPA 6010B tyrimų metodus.

Vitaminai. Terminas „vitaminai“ yra per platus. Šį parametrą siūloma panaikinti, nes norint nustatyti visus produkte esančius vitaminus labai išaugtų tyrimų sąnaudos, bet nebūtų surinkta maistingumo požiūriu ir apibūdinimo tikslais svarbių duomenų. Net ištyrus vitaminą C (L-askorbo rūgštis), kurio koncentracija bulvių gumbuose didžiausia, nebūtų gauta produktui apibūdinti reikiamų duomenų, nes šio vitamino kiekis svyruoja priklausomai nuo įvairių tarpusavyje nesusijusių veiksnių (sandėliavimo laiko, tyrimo metodo, sezono aplinkos sąlygų, greito savybių blogėjimo analizės metu).

Sausoji medžiaga. Išbraukiama skliausteliuose pateikta vertė, nes ši informacija yra perteklinė ir nesuderinama su pirmiau nurodytu vandens kiekiu įprastoje 100 g valgomosios bulvės dalies sudėtyje.

II PRIEDAS

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

„PATATA DI BOLOGNA“

EB Nr. IT-PDO-0105-0934-02.01.2012

SGN ( ) SKVN ( X )

1.   Pavadinimas

„Patata di Bologna“

2.   Valstybė narė ar trečioji šalis

Italija

3.   Žemės ūkio produkto ar maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.6 klasė.

Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

Produktas turi būti „Primura“ rūšies, o jo fizinė išvaizda, cheminė sudėtis ir juslinės savybės apibūdintinos pagal tokius parametrus: gumbas taisyklingo ovalo pavidalo, su sekliomis ir neryškiomis akutėmis; lupena lygi, nepažeista, be išorinių defektų, dėl kurių galėtų pakisti produkto savybės; gumbai vienodo 40–75 mm dydžio;

minkštimas standus, nuo baltos iki šviesiai geltonos spalvos;

pasižymi geromis išsilaikymo savybėmis.

Įprasta 100 g valgomosios bulvės dalies sudėtis:

—	vanduo – 70,0–85,0 %; taikomas laboratorinis metodas, apibrėžtas 1985 m. gegužės 27 d. Ministro dekrete (1985 m. birželio 2 d. Italijos Respublikos oficialusis leidinys Nr. 145);

—	baltymai – 0,9–2,6 %; taikomas laboratorinis metodas – ISO 937–1978 (E) ir AOAC oficialus metodas Nr. 932.08;

—	didžiausias riebalų kiekis – 1,12 %; taikomas laboratorinis metodas – ISTISAN 1996/34, p. 41–43;

—	angliavandeniai – 8,00–19,0 %; analitiniai duomenys gaunami vandens, pelenų, riebalų, baltymų ir maistinių skaidulų vertes atėmus iš 100;

—	maistinės skaidulos – 0,9–4,0 %; taikomas laboratorinis metodas – AOAC 985.29 (17-as leidimas, 2003 m.);

—	žali pelenai – 0,4–1,45 %; taikomas tyrimų metodas – ISTISAN 1996/34, p. 77–78, ir ISO 936:1998 (E);

—	kalis (K) – mažiausia vertė 100 g produkto – 250 mg; taikomas tyrimų metodas – EPA 3015A ir EPA 6010B.

„Primura“ rūšies bulvės – „Patata di Bologna“ simbolis – patiektos maistui pasižymi patrauklia išvaizda, vidutiniu sausosios medžiagos kiekiu, tvirtu minkštimu, savitu, bet ne per stipriu skoniu ir geromis išsilaikymo savybėmis. Šias savybes, dėl kurių šios rūšies bulvės iki šiol tenkina rinkos reikalavimus, lemia bulvių auginimas tinkamuose ir ilgainiui nepakitusiuose dirvožemiuose.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūninės kilmės produktams)

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi auginimo etapai – nuo bulvių sodinimo iki galutinio gumbų derliaus surinkimo – turi būti atliekami geografinėje auginimo vietovėje.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

Bulvių paruošimas ir pakavimas turi vykti Bolonijos provincijoje. SKVN „Patata di Bologna“ pasižymi puikiomis juslinėmis ir prekinėmis savybėmis, kurias galima išsaugoti tik teisingai paruošiant produktą. Vietos žemdirbiai sukaupė itin vertingų specifinių žinių apie tai, kaip teisingai tvarkyti ir gabenti produktą, skubiai apdoroti nuimtą derlių ir bulves laikyti šaltai, kad jos prarastų kuo mažiau drėgnio. Šios žinios ir jų praktiškas pritaikymas auginimo vietoje padeda išsaugoti SKVN „Patata di Bologna“ savybes ir atsižvelgti į produkto natūralius fiziologinius procesus.

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

Vartotojams skirtos bulvės „Patata di Bologna“ turi būti parduodamos tokiose pakuotėse:

—	4 kg, 5 kg, 10 kg ir 25 kg maišuose su mažiausiai 10 cm pločio spausdinta juosta ties viduriu,

—	0,5 kg, 1 kg, 1,5 kg, 2 kg ir 2,5 kg tinkleliuose,

—	0,5 kg, 1 kg, 1,5 kg, 2 kg, 2,5 kg ir 5 kg vertbag, quickbag, girsac tipo maišuose ir krepšeliuose,

—	0,5 kg, 0,75 kg ir 1 kg padėkluose,

—	10 kg, 12,5 kg, 15 kg, 20 kg ir 25 kg dėžėse ir krepšiuose.

Ant pakuočių turi būti užrašas „Patata di Bologna“, „D.O.P.“ ir logotipas, kuriame pavaizduota stilizuota bulvė, įstrižai perbraukta dviem raudonos ir mėlynos spalvos juostomis. Naudojamos tokios spalvos:

—	geltona stilizuotos bulvės spalva – Pantone Yellow 116 C, keturspalvėje spaudoje – 0/20/100/0,

—	pirmos įstrižos raudonos juostos spalva – Pantone Warm Red C, keturspalvėje spaudoje – 0/100/100/0,

—	antros įstrižos mėlynos juostos spalva – Pantone blu 286 C, keturspalvėje spaudoje – 100/70/0/0.

Visas tekstas pateikiamas paprastu ir pusjuodžiu Avenir šriftu.

Ženklas ant pakuotės turi būti ties pagrindu ne siauresnis kaip 20 mm, o užrašas SKVN „Patata di Bologna D.O.P.“ turi būti didesnis už bet kurį kitą etiketėje pateiktą užrašą.

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Bolonijos provincija.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Vasario pabaigoje ir kovo pradžioje Bolonijos lygumoje vyrauja švelnios pavasario temperatūros, itin palankios tokiu metu pasodintiems bulvių gumbams sudygti. Intensyviausiu bulvių augimo laikotarpiu – nuo balandžio iki birželio mėn. – temperatūrai pakilus iki 25–28°C, bulvių gumbai sparčiau formuojasi bei auga ir nuosekliai bręsta. Per visus metus tolygiai iškrintantys krituliai sudaro palankias sąlygas bulvių gumbams nuo pat pradžių augti ir pradėti formuotis. Be to, jie papildo gruntinio vandens atsargas ir sudaro palankias sąlygas ruošiant dirvą bulvėms sodinti.

Hidrologiniu požiūriu regione gausu natūralių upelių bei upių (pvz., Idičė, Renas, Gajana, Fosatonė, Kvaderna, Ridas, Silaras, Samodža) ir specialiai drėkinimui nutiestų kanalų (pvz., Emilijos-Romanijos kanalas), kuriais pavasario ir vasaros laikotarpiais, kuomet vandens poreikis yra didžiausias, vanduo tiekiamas į bulvių auginimo vietoves.

Morfologinės dirvožemių savybės itin palankios bulvėms auginti – čia vyrauja aliuviniai sluoksniuoti dirvožemiai, kuriuose gausu deguonies.

5.2.   Produkto ypatumai

„Patata di Bologna“ gaunamas tik iš „Primura“ rūšies bulvių. Šios rūšies bulvės gerai prisitaikė prie auginimo vietovės dirvožemio ir klimato sąlygų ir tapo „Patata di Bologna“ simboliu. Jusliniu požiūriu „Patata di Bologna“ pasižymi itin gerai išsilaikančiu ir paprastai nemiltingu minkštimu, todėl šias bulves tinka ruošti įvairiais būdais – kepti riebaluose arba orkaitėje, virti garuose. Dėl savito, bet ne per stipraus skonio ir gerų išsilaikymo savybių, kurias įgyja produktas, auginamas tinkamuose dirvožemiuose laikantis tradicinių žemdirbystės metodų, šios bulvės iki šiol laikomos standartiniu rinkos produktu.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

SKVN „Patata di Bologna“ savybes, t. y. kvapą, skonį, minkštimo ir lupenos spalvos intensyvumą, lemia ne tik genetiniai veiksniai, bet ir auginimo aplinka (dirvožemis, klimatas, auginimo metodai, sandėliavimo sąlygos), todėl „Patata di Bologna“ su Bolonijos provincija sieja akivaizdus ryšys. Dėl bulvėms auginti itin tinkamų dirvožemių, išskirtinės kai kurių rūšių bulvių kokybės ir juslinių savybių ir augintojų taikomų tradicinių žemdirbystės metodų bulvės Bolonijos provincijoje auginamos nuo senų laikų. Kadaise jos pradėtos auginti norint patenkinti gyventojų maisto poreikius, visų pirma esant mažam kviečių, kurie visada laikyti svarbiausia žmonių mitybos dalimi, derliui, ir tikint, kad bulvių auginimas gali būti naudingas šiai provincijai, nes tada nereikės įsigyti maisto kitur. Šį ryšį pamažu stiprino sunkus augintojų darbas – pamažu sukurtas beveik tobulas auginimo metodas, vis veiksmingesnė ir produktui tinkamiausia įranga, pažangiausi produkto sandėliavimo metodai ir prekybos struktūros, kurios padėjo iki galo atskleisti produkto prekines savybes ir kokybę. Prie to prisidėjo ir aukštas šios teritorijos ūkio subjektų specializacijos lygis.

Dėl išskirtinių aplinkos sąlygų, kurias lemia dirvožemio (dirvos ir vandens telkinių ypatumų) ir klimato (lietingų orų rudenį ir žiemą, nuo vasario pabaigos vyraujančių švelnių pavasario temperatūrų ir itin palankių temperatūrų (apie 25°C) gumbų formavimosi metu) sąveika, šioje vietovėje užaugintų bulvių kokybė dėl jų fizinių (minkštimo struktūros ir grūdėtumo) ir juslinių (ypatingo kvapo ir skonio) savybių yra išskirtinė.

Contri 1817 m. rašė, kad Bolonijos provincijos dirvožemiai pritaikyti bulvėms auginti, nes bulvės mėgsta „žemumas, kuriose jau nėra vandens ir kurios iškilo dėl upių sąnašų“, – tai būdinga iš upių atkovotiems Bolonijos regiono laukams. Dėl ilgą laiką vykusių dirvožemio pokyčių susidarė upių ir iš Apeninų atitekėjusių bei iki šiol atitekančių srovių pernešamų sąnašų lygumos. Jų dirvožemiai būna smulkios ar vidutinio rupumo struktūros, tinkamo gylio, gerai nusausinti, šarminiai, juose yra organinių medžiagų ir pagrindinių bulvėms reikalingų maisto medžiagų – labai daug kalio ir reikiamas kiekis fosforo ir azoto. Šios sąlygos labai palankios bulvėms auginti – turėdamos kuokštines (ne liemenines) šaknis su tankiu šaknų kapiliarų tinklu jos gali tomis sąlygomis itin gerai pasinaudoti.

Istorinės ir kultūrinės nuorodos

Bulvių auginimas Bolonijos provincijoje paplito XIX a. pradžioje. Prie to itin prisidėjo agronomas Pietro Maria Bignami, kuris su šia kultūra supažindino žemdirbius. Bulvės buvo naudojamos gyvuliams šerti, o netrukus atsidūrė ir ant žmonių stalo.

XVIII a. pab. – XIX a. įvairūs mokslininkai aprašė bulvių privalumus ir trūkumus, tačiau tik paskelbus Contri veikalą, Šventojo sosto pasiuntinio kardinolo Opizzoni raštą (1817 m.) ir Benni parengtą praktinio auginimo aprašą bulvės imtos auginti daug didesniuose žemės plotuose.

Taip pat reikėtų paminėti XIX a. antroje pusėje išleistus Berti-Pichat ir Bignardi veikalus apie Bolonijos regiono bulves. 1900 m. ši kultūra pradėta auginti visu pajėgumu ir tapo svarbiu visos provincijos – nuo lygumų iki kalvų ir kalnų – kaimo gyventojų pajamų šaltiniu. Kartu išvystyta su bulvių auginimu susijusi gamyba ir šiuolaikinė veiksmingai produktams tvarkyti pritaikyta sandėliavimo ir prekybos infrastruktūra.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

Ministerija pradėjo nacionalinę prieštaravimų pateikimo procedūrą, paskelbdama SKVN „Patata di Bologna“ pakeitimo paraišką 2011 m. lapkričio 11 d. Italijos Respublikos oficialiajame leidinyje Nr. 263.

Visą produkto specifikacijos tekstą galima rasti interneto svetainėje

http://www.politicheagricole.it/flex/cm/pages/ServeBLOB.php/L/IT/IDPagina/3335

arba

tiesiogiai Žemės ūkio, maisto produktų ir miškų ūkio politikos ministerijos interneto svetainėje (www.politicheagricole.it), ekrano dešinėje viršuje spaudžiant nuorodą „Qualità e sicurezza“ (Kokybė ir saugumas), po to – „Disciplinari di Produzione all'esame dell'UE“ (ES nagrinėjamos specifikacijos).

PRIEDAS

Nr.	14/TQ44
Valstybė narė	Portugalija
Ištekliai	BFT/AE045WM
Rūšis	Melsvieji tunai (Thunnus thynnus)
Zona	Atlanto vandenynas į rytus nuo 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūra
Data	2012 7 29

PRIEDAS

Nr.	13/DSS
Valstybė narė	Portugalija
Ištekliai	GFB/89-
Rūšis	Siūlapelekės vėgėlės (Phycis spp.)
Zona	VIII ir IX zonų ES ir tarptautiniai vandenys
Data	2012 7 28

PRIEDAS

Nr.	12/DSS
Valstybė narė	Portugalija
Ištekliai	ALF/3X14-
Rūšis	Paprastieji beriksai (Beryx spp.)
Zona	III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys
Data	2012 7 28

PRIEDAS

Nr.	15/TQ43
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai	HAD/5BC6A.
Rūšis	Juodadėmės menkės (Melanogrammus aeglefinus)
Zona	V b ir VI a zonų ES ir tarptautiniai vandenys
Data	2012 8 6

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0707 00 05	TR	91,2
	ZZ	91,2
0709 93 10	TR	112,1
	ZZ	112,1
0805 50 10	AR	96,8
	CL	88,4
	TR	95,0
	UY	81,2
	ZA	96,8
	ZZ	91,6
0806 10 10	BA	61,1
	CL	196,9
	EG	196,2
	TR	146,2
	XS	91,2
	ZZ	138,3
0808 10 80	BR	75,9
	CL	138,8
	NZ	126,6
	US	147,7
	UY	68,3
	ZA	98,4
	ZZ	109,3
0808 30 90	CN	71,7
	TR	137,8
	ZA	131,7
	ZZ	113,7
0809 30	TR	165,7
	ZZ	165,7
0809 40 05	BA	62,4
	IL	64,7
	ZZ	63,6

---

(1)  Šalių nomenklatūra nustatyta Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ZZ“ atitinka „kitas šalis“.