21.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/1

(1)

pagal 2011 m. gegužės 5 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 454/2011 dėl transeuropinės geležinkelių sistemos telematikos priemonių keleivių vežimo paslaugoms posistemio techninės sąveikos specifikacijos (2) 3 straipsnio 1 dalį Europos geležinkelio agentūra įgyvendino to reglamento III priede išvardytų techninių dokumentų pakeitimų valdymo procesą. Todėl 2011 m. gruodžio 20 d. Europos geležinkelio agentūra pateikė rekomendaciją atnaujinti Reglamento (ES) Nr. 454/2011 III priedą, kad jame būtų pateiktos nuorodos į techninius dokumentus, kurie buvo pakeisti vykdant pakeitimų valdymo procesą;

(2)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 454/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(3)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

21.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/3

(1)

2009 m. rugpjūčio 31 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009, kuriuo nustatomos išsamios valstybių narių bendrojo rinkų organizavimo įgyvendinimo, tiesioginių išmokų tvarkos, žemės ūkio produktų gamybos ir pardavimo skatinimo, atokiausiems regionams ir mažosioms Egėjo jūros saloms taikomos tvarkos informacijos ir dokumentų teikimo Komisijai taisyklės (3), nustatytos bendrosios taisyklės, pagal kurias kompetentingos valstybių narių institucijos Komisijai teikia informaciją ir dokumentus. Tose taisyklėse visų pirma aptariamas valstybių narių įpareigojimas naudoti Komisijos nurodytas informacines sistemas ir valdžios institucijoms arba individualiems vartotojams, kurie įgalioti siųsti pranešimus, suteiktų prieigos teisių tvirtinimas. Be to, tame reglamente nustatyti bendrieji informacinėms sistemoms taikomi principai, kuriais užtikrinamas dokumentų autentiškumas, vientisumas ir tinkamumas naudoti ateityje ir numatyta asmens duomenų apsauga;

(2)

remiantis Reglamentu (EB) Nr. 792/2009, įpareigojimas naudoti informacines sistemas pagal tą reglamentą turi būti numatytas reglamentuose, kuriais nustatomas įpareigojimas teikti konkrečius pranešimus;

(3)

Komisija sukūrė elektroninio dokumentų tvarkymo ir procedūrų valdymo informacinę sistemą, naudojamą vidaus darbo procedūroms ir ryšiams su valdžios institucijomis, dalyvaujančiomis įgyvendinant bendrą žemės ūkio politiką;

(4)

manoma, kad taikant tą sistemą gali būti įvykdyti kai kurie įpareigojimai teikti pranešimus pagal Reglamentą (EB) Nr. 792/2009, ypač įpareigojimai, nustatyti 2004 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamente (EB) 2092/2004, nustatančiame išsamias džiovintos jautienos be kaulų, kurios kilmės šalis yra Šveicarija, importo tarifų kvotos taikymo taisykles (4), 2006 m. balandžio 12 d. Komisijos reglamente (EB) 793/2006, nustatančiame tam tikras išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 247/2006, nustatančio specialiąsias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams, taikymo taisykles (5), 2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1914/2006, nustatančiame išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1405/2006, nustatančio konkrečias žemės ūkio priemones mažosioms Egėjo jūros saloms, taikymo taisykles (6), 2009 m. spalio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1120/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams, III antraštinėje dalyje numatytos bendrosios išmokos schemos taikymo taisyklės (7), 2009 m. spalio 29 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1121/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV ir V antraštinėse dalyse numatytų paramos ūkininkams schemų taikymo taisyklės (8), 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1122/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą (9), 2010 m. rugsėjo 16 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 817/2010, nustatančiame išsamias taisykles, laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 dėl reikalavimų skiriant eksporto grąžinamąsias išmokas, susijusias su gyvų galvijų gerove juos transportuojant (10) ir 2010 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1255/2010, kuriuo nustatomos jaučių jauniklių mėsos produktų, kurių kilmės šalys – Bosnija ir Hercegovina, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, Juodkalnija, Kroatija ir Serbija, importo tarifinių kvotų taikymo taisyklės (11);

(5)

siekiant veiksmingo administravimo ir atsižvelgiant į patirtį, kai kuriuos pranešimus šiuose reglamentuose reikėtų supaprastinti, patikslinti jų turinį arba juos išbraukti;

(6)

todėl reglamentai (EB) Nr. 2092/2004, (EB) Nr. 793/2006, (EB) Nr. 1914/2006, (EB) Nr. 1120/2009, (EB) Nr. 1121/2009, (ES) Nr. 1122/2009, (ES) Nr. 817/2010 ir (ES) Nr. 1255/2010 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(7)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto ir Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

(1)

7a straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Valstybės narės pateikia Komisijai išsamią informaciją apie produktų, išleistų į laisvą apyvartą pagal Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 4 straipsnį, kiekį.

3.   1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009 (12); naudojamos Reglamento (EB) Nr. 382/2008 V priede nurodytos produktų kategorijos.

(2)

IV, V ir VI priedai išbraukiami.

(1)

47 straipsnis papildomas šia 3 dalimi:

„3.   Šiame straipsnyje nurodyti pranešimai teikiami remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009 (13).

(2)

48 straipsnis papildomas šia 3 dalimi:

„3.   Reglamento (EB) Nr. 247/2006 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti pranešimai ir ataskaitos rengiami ir teikiami remiantis Reglamentu (EB) Nr. 792/2009.“

(1)

32 straipsnis papildomas šia 3 dalimi:

„3.   Šiame straipsnyje nurodyti pranešimai teikiami remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009 (14).

(2)

33 straipsnis papildomas šia 3 dalimi:

„3.   Reglamento (EB) Nr. 1405/2006 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti pranešimai ir ataskaitos teikiami remiantis Reglamentu (EB) Nr. 792/2009.“

(1)

4 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

(2)

Įterpiamas 94a straipsnis:

„94a straipsnis

Šiame reglamente nurodyti pranešimai teikiami remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009 (16).

(1)

8 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2.   Valstybės narės pateikia Komisijai išsamią informaciją apie produktų, išleistų į laisvą apyvartą pagal Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 4 straipsnį, kiekį.

3.   1 dalyje nurodyti pranešimai teikiami remiantis Komisijos reglamentu (EB) Nr. 792/2009 (19); naudojamos Reglamento (EB) Nr. 382/2008 V priede nurodytos produktų kategorijos.

(2)

VIII, IX ir X priedai išbraukiami.

21.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/6

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

21.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/8

(1)

komisijos reglamentu (EB) Nr. 616/2007 (3) leista naudoti paukštienos, kurios kilmės šalis yra Brazilija, Tailandas ir kitos trečiosios šalys, sektoriaus produktų importo tarifines kvotas;

(2)

per pirmąsias septynias 2012 m. liepos mėn. dienas pateiktose 1, 2, 4, 6, 7 ir 8 grupių 2012 m. spalio 1 d.–gruodžio 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo licencijų paraiškose nurodytas kiekis tam tikrų kvotų atveju yra didesnis už tai daliai skirtą kiekį. Todėl kiekį, kuriam galima išduoti importo licencijas, reikėtų nustatyti pagal prašomam kiekiui taikomą paskirstymo koeficientą;

(3)

2012 m. spalio 1 d.–gruodžio 31 d. kvotos laikotarpio dalies importo teisių paraiškose, pateiktose per pirmąsias septynias 2012 m. liepos mėn. dienas, nurodytas kiekis 5 grupės atveju yra didesnis už tai daliai skirtą kiekį. Todėl kiekį, kuriam galima suteikti importo teises, reikėtų nustatyti pagal prašomam kiekiui taikomą paskirstymo koeficientą,

21.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/10

(1)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 891/2009 kompetentingoms institucijoms 2012 m. liepos 1–7 d. pateiktose importo licencijos paraiškose nurodytas kiekis viršijo pagal eilės numerį 09.4321 skirtą kiekį;

(2)

šiomis aplinkybėmis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1301/2006 turėtų būti nustatytas paskirstymo koeficientas dėl licencijos paraiškų, išduotinų pagal eilės numerį 09.4321. Paraiškų pagal tą eilės numerį teikimas turėtų būti sustabdytas iki prekybos metų pabaigos, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 891/2009,

21.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/12

(1)

2006 m. sausio 4 d. Komisijos sprendimo 2006/168/EB, nustatančio gyvūnų sveikatos ir veterinarinio sertifikavimo reikalavimus galvijų embrionų importui į Bendriją ir panaikinančio Sprendimą 2005/217/EB (2), I priede nustatytas trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės turi leisti importuoti galvijų embrionus (toliau – embrionai), sąrašas. Jame taip pat išdėstytos su konkrečiomis gyvūnų ligomis susijusios papildomos garantijos, kurias suteikti tame priede išvardytos šalys;

(2)

Sprendime 2006/168/EB taip pat nurodyta, kad valstybės narės turi leisti importuoti embrionus, atitinkančius to sprendimo II, III ir IV prieduose pateiktuose veterinarijos sertifikatų pavyzdžiuose išdėstytus gyvūnų sveikatos reikalavimus;

(3)

Sprendimo 2006/168/EB II, III ir IV prieduose pateiktuose veterinarijos sertifikatų pavyzdžiuose išdėstyti su mėlynojo liežuvio liga susiję gyvūnų sveikatos reikalavimai yra pagrįsti Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (toliau – OIE) Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso 8.3 skyriaus, skirto mėlynojo liežuvio ligai, rekomendacijomis. Tame skyriuje rekomenduojamos įvairios rizikos mažinimo priemonės, kuriomis siekiama arba apsaugoti žinduolius šeimininkus nuo infekcijos pernešėjo, arba nukenksminti virusą antikūnais;

(4)

be to, OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse yra skyrius, skirtas gyvūnų ligų užkratą pernešančių nariuotakojų stebėjimui. Tose rekomendacijose nenumatyta stebėti atrajotojų gaminamus Simbu virusų, pavyzdžiui, Bunyaviridae šeimos Akabane ir Aino virusų, antikūnus, nors anksčiau, kol nebuvo daugiau informacijos apie šių ligų plitimą, šis metodas buvo laikomas tinkamu būdu nustatyti atitinkamų mėlynojo liežuvio ligos pernešėjų paplitimą;

(5)

be to, OIE nėra įtraukusi Akabane ir Aino ligų į Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksą. Todėl reikalavimas kasmet tikrinti dėl šių ligų, siekiant patvirtinti, kad užkrato pernešėjų nerasta, turėtų būti išbrauktas iš Sprendimo 2006/168/EB I priedo ir iš to paties sprendimo II, III ir IV prieduose pateiktų veterinarijos sertifikato pavyzdžių;

(6)

be to, Sąjunga ir tam tikros trečiosios šalys yra sudariusios dvišalius susitarimus dėl specialių embrionų importo į Sąjungą sąlygų. Todėl, siekiant nuoseklumo, jei tuose dvišaliuose susitarimuose yra nustatyta specialių importo sąlygų ir veterinarijos sertifikatų pavyzdžių, reikėtų laikytis tų sąlygų ir pavyzdžių, o ne nustatytųjų Sprendime 2006/168/EB;

(7)

Šveicarijos gyvūnų sveikatos būklė yra lygiavertė gyvūnų sveikatos būklei valstybėse narėse. Todėl iš šios trečiosios šalies į Sąjungą importuojant in vivo ir in vitro gautus embrionus pridedami veterinarijos sertifikatai, parengti pagal Direktyvos 89/556/EEB C priede pateiktą vidaus prekybos sertifikato pavyzdį, taikomą galvijų embrionų prekybai Sąjungoje. Tame sertifikate reikėtų atsižvelgti į pataisas, išdėstytas Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl prekybos žemės ūkio produktais 11 priedo 2 priedėlio VI skyriaus B dalies 2 punkte, kaip patvirtinta 2002 m. balandžio 4 d. Tarybos ir Komisijos sprendimu dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje susitarimo 2002/309/EB (Euratomas) dėl septynių susitarimų sudarymo su Šveicarijos Konfederacija (3);

(8)

remiantis Direktyva 89/556/EEB, in vivo gautų embrionų importo į Sąjungą reikmėms Naujoji Zelandija buvo pripažinta trečiąja šalimi, kurioje gyvūnų sveikatos būklė yra lygiavertė gyvūnų sveikatos būklei valstybėse narėse;

(9)

todėl prie in vivo gautų embrionų, surinktų Naujojoje Zelandijoje ir importuotų į Sąjungą iš šios trečiosios šalies, pridedamas supaprastintas sertifikatas, parengtas pagal atitinkamą sveikumo sertifikato pavyzdį, pateiktą 2003 m. sausio 24 d. Komisijos sprendimo 2003/56/EB dėl sveikatos sertifikatų importuojant gyvus gyvūnus ir gyvūninės kilmės produktus iš Naujosios Zelandijos (4) IV priede, parengtą vadovaujantis Europos bendrijos ir Naujosios Zelandijos susitarimu dėl sanitarinių priemonių, taikomų prekybai gyvais gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais (5), patvirtintu Tarybos sprendimu 97/132/EB (6);

(10)

Komisijos sprendime 2007/240/EB (7) nustatyta, kad įvairūs veterinarijos, visuomenės ir gyvūnų sveikumo sertifikatai, būtini importuojant gyvus gyvūnus, spermą, embrionus, kiaušialąstes ir gyvūninius produktus į Sąjungą, turi būti rengiami pagal to sprendimo I priede pateiktus standartinius veterinarijos sertifikatų pavyzdžius. Siekiant nuoseklumo ir Sąjungos teisės aktų supaprastinimo Sprendimo 2006/168/EB II, III ir IV prieduose pateiktuose veterinarijos sertifikatų pavyzdžiuose reikėtų atsižvelgti į Sprendimą 2007/240/EB;

(11)

todėl Direktyvos 2006/168/EB I–IV priedai turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(12)

siekiant išvengti prekybos trukdymų, pereinamuoju laikotarpiu laikantis tam tikrų sąlygų reikėtų leisti naudoti veterinarijos sertifikatus pagal Sprendimo 2006/168/EB redakciją, galiojusią prieš nustatant pakeitimus šiuo sprendimu;

(13)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

21.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/26

(1)

2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos įgyvendinimo sprendime 2011/630/ES dėl galvijų spermos importo į Sąjungą (2) nustatytas trečiųjų šalių, iš kurių valstybės narės privalo leisti importuoti galvijų spermą, sąrašas ir papildomos garantijos dėl konkrečių gyvūnų ligų, kurias turi pateikti tam tikros I priede išvardytos trečiosios šalys. Jame taip pat nustatyti tokios spermos importui į Sąjungą taikomi sertifikavimo reikalavimai;

(2)

Įgyvendinimo sprendimo 2011/630/ES II priedo 1 dalies A skirsnyje pateiktame veterinarijos sertifikato pavyzdyje nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi importuojant į Sąjungą galvijų spermą, surinktą, apdorotą ir saugotą pagal Direktyvą 88/407/EEB, iš dalies pakeistą Tarybos direktyva 2003/43/EB (3);

(3)

Įgyvendinimo sprendimo 2011/630/ES II priedo 1 dalies A skirsnyje pateiktame veterinarijos sertifikato pavyzdyje išdėstytuose gyvūnų sveikatos reikalavimuose dėl mėlynojo liežuvio ligos nurodoma, kad gyvūnai donorai privalo atitikti Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (toliau – OIE) sausumos gyvūnų kodekso skyriuje „Mėlynojo liežuvio liga“ nustatytas galvijų spermos importo sąlygas. Tame skyriuje rekomenduojamos įvairios rizikos mažinimo priemonės, kuriomis siekiama arba apsaugoti žinduolius šeimininkus nuo infekcinio užkrato, arba nukenksminti virusą antikūnais. Siekiant teisinio tikrumo, veterinarijos sertifikato pavyzdyje tikslinga aiškiai nurodyti taikomus reikalavimus ir garantijas, kurias, atsižvelgdama į epidemiologinę padėtį, turi pateikti eksportuojanti trečioji šalis;

(4)

be to, OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekse yra skyrius apie stebėjimą dėl gyvūnų ligų užkratą pernešančių nariuotakojų. Tose rekomendacijose nenumatyta stebėti atrajotojus dėl Simbu virusų, pavyzdžiui, Bunyaviridae šeimos Akabanės ir Aino virusų, antikūnų, nors anksčiau, kol nebuvo daugiau informacijos apie šių ligų plitimą, šis metodas buvo laikomas tinkamu būdu nustatyti atitinkamų mėlynojo liežuvio ligos pernešėjų paplitimą;

(5)

be to, OIE nėra įtraukusi Akabanės ir Aino ligų į Sausumos gyvūnų sveikatos kodeksą. Todėl reikalavimas kasmet tikrinti dėl šių ligų, siekiant patvirtinti, kad užkrato pernešėjų nerasta, turėtų būti išbrauktas iš Įgyvendinimo sprendimo 2011/630/ES I priedo ir iš to paties sprendimo II priedo 1 dalies A skirsnyje pateikto veterinarijos sertifikato pavyzdžio;

(6)

todėl Įgyvendinimo sprendimas 2011/630/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(7)

siekiant išvengti prekybos trukdymų, iki įsigaliojant šiuo sprendimu nustatytiems pakeitimams, pereinamuoju laikotarpiu, laikantis tam tikrų sąlygų, reikėtų leisti naudoti pagal Įgyvendinimo sprendimą 2011/630/ES išduotus veterinarijos sertifikatus;

(8)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

21.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/33

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 V priedo B skirsnio IV punkto 1 dalyje nustatyta, kad, klasifikuojant kiaulių skerdenas, raumeningumas turi būti įvertintas Komisijos leidžiamais klasifikavimo metodais, o tai gali būti tik statistiškai įrodyti vertinimo metodai, pagrįsti kiaulių skerdenos vienos ar kelių anatominių dalių fiziniais matavimais. Klasifikavimo metodus leidžiama taikyti atsižvelgiant į statistinės paklaidos didžiausią leidžiamą nuokrypį. Šis nuokrypis nustatytas 2008 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1249/2008, kuriuo nustatomos išsamios Bendrijos galvijų, kiaulių ir avių skerdenų klasifikavimo skalių taikymo ir pranešimo apie tų skerdenų kainas taisyklės (2), 23 straipsnio 3 dalyje;

(2)

Komisijos sprendimu 97/107/EB (3) Belgijoje buvo leista taikyti penkis kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus;

(3)

šiuo metu pagal minėtus metodus taikant formules raumeningumas nėra pakankamai įvertinamas dėl pakitusio kiaulių skaičiaus. Todėl būtina atnaujinti leidžiamų metodų formules bei nustatyti ir taikyti tris naujus klasifikavimo metodus;

(4)

Belgija paprašė Komisijos leisti savo teritorijoje taikyti aštuonis kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus ir protokolu pateikė išsamų bandomojo išpjaustymo aprašą, nurodydama principus, kuriais grindžiami šie metodai, bandomojo išpjaustymo rezultatus ir lygtis, taikomas apskaičiuojant raumeningumo procentinį dydį, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1249/2008 23 straipsnio 4 dalyje;

(5)

išnagrinėjus šį prašymą paaiškėjo, kad sąlygos, taikomos išduodant leidimą taikyti tuos klasifikavimo metodus, yra įvykdytos; todėl turėtų būti leista Belgijoje taikyti tuos klasifikavimo metodus;

(6)

prietaisą arba klasifikavimo metodus turėtų būti leidžiama keisti tik tada, jei tai aiškiai leidžiama Komisijos įgyvendinimo sprendimu;

(7)

siekiant aiškumo ir teisinio tikrumo, Sprendimas 97/107/EB turėtų būti panaikintas;

(8)

atsižvelgiant į technines aplinkybes, susijusias su tuo, kad bus pradėti naudoti nauji prietaisai ir taikomos naujos lygtys, kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus, kuriuos buvo leista taikyti Sprendimu 97/107/EB, turėtų būti leista taikyti iki 2012 m. rugsėjo 30 d.;

(9)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

a)

prietaisą „Capteur Gras/Maigre – Sydel (CGM)“ ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo 1 dalyje;

b)

prietaisą „Giralda Choirometer Pork Grader (PG 200)“ ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo 2 dalyje;

c)

prietaisą „Hennessy Grading Probe (HGP 4)“ ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo 3 dalyje,

d)

prietaisą „Fat-O-Meat’er (FOM II)“ ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo 4 dalyje;

e)

prietaisą „OptiScan TP“ ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo 5 dalyje;

f)

prietaisą „CSB Image-Meater“ ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo 6 dalyje;

g)

prietaisą „VCS 2000“ ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo 7 dalyje;

h)

prietaisą „AutoFOM III“ ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo 8 dalyje.

21.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 194/39

(1)

Komunikate „Europa 2020“ (1) Komisija nurodė, kad vienas iš prioritetų – žiniomis ir inovacijomis pagrįstas ekonomikos vystymas;

(2)

strategijoje „Europa 2020“ nustatyti tikslai išsamiau išdėstyti pavyzdinėse iniciatyvose „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (2) ir „Inovacijų Sąjunga“ (3). Be kitų veiksmų, iniciatyvoje „Skaitmeninė darbotvarkė“ numatyta, kad viešosiomis lėšomis remiamų mokslinių tyrimų rezultatai turėtų būti kuo plačiau skleidžiami, taikant laisva mokslinių duomenų ir darbų prieiga pagrįstą leidybą. Iniciatyvoje „Inovacijų Sąjunga“ raginama nustatyti Europos mokslinių tyrimų erdvės (EMTE) sistemą, kad būtų lengviau pašalinti judumo ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo kliūtis. Joje teigiama, kad reikėtų skatinti laisvą leidinių ir duomenų, pagrįstų viešosiomis lėšomis remiamais moksliniais tyrimais, prieigą ir nustatyti, kad iš ES mokslinių tyrimų bendrųjų programų finansuojamų projektų leidiniai turi būti prieinami;

(3)

2007 m. vasario 14 d. Komisija patvirtino Komunikatą „Mokslinė informacija skaitmeniniame amžiuje: prieinamumas, sklaida ir išsaugojimas“ (4) ir prie jo pridedamą tarnybų darbinį dokumentą. Šiuose dokumentuose apžvelgta, kaip Europoje skelbiama mokslinė informacija ir saugomi mokslinių tyrimų rezultatai, be to, nagrinėti kiti svarbūs organizaciniai, teisiniai, techniniai ir finansiniai klausimai;

(4)

patvirtinus minėtą komunikatą, 2007 m. lapkričio mėn. buvo patvirtintos Tarybos išvados „Mokslinė informacija skaitmeniniame amžiuje: prieinamumas, sklaida ir išsaugojimas“. Šiose išvadose Komisija paraginta pamėginti leisti laisvai naudotis moksliniais leidiniais, pagrįstais iš ES mokslinių tyrimų bendrųjų programų finansuojamais projektais, o valstybėms narėms nurodyta imtis tam tikrų veiksmų. Sprendžiant kai kuriuos iš išvadose nurodytų klausimų pasiekta pažanga, tačiau ne visi tikslai įgyvendinti, o pažanga atskirose valstybėse narėse nevienoda. Norint išnaudoti visą Europos mokslinių tyrimų pajėgumą reikia imtis ES lygmens veiksmų;

(5)

laisvos prieigos politika siekiama skaitytojams sudaryti sąlygas nemokamai ir kuo anksčiau susipažinti su tarpusavyje įvertintais moksliniais leidiniais bei mokslinių tyrimų duomenimis ir naudotis ar pakartotinai naudotis mokslinių tyrimų rezultatais. Šią politiką reikėtų įgyvendinti atsižvelgiant į intelektinės nuosavybės teisių klausimą;

(6)

laisvos prieigos prie mokslinių tyrimų rezultatų politika turėtų būti taikoma visiems viešosiomis lėšomis remiamiems moksliniams tyrimams. Manoma, kad įgyvendinant šią politiką bus sudarytos palankesnės sąlygos vykdyti mokslinius tyrimus, nes pastangos bus mažiau dubliuojamos ir bus mažiau gaištama ieškant informacijos ir ją gaunant. Tai paspartins mokslo pažangą ir palengvins bendradarbiavimą tiek Europos Sąjungoje, tiek su kitomis šalimis. Be to, bus atsižvelgta į mokslo bendruomenės raginimus užtikrinti platesnę prieigą prie mokslinės informacijos;

(7)

visuomenės subjektams sudarius sąlygas dalyvauti mokslinių tyrimų cikle, inovacijų rezultatai tampa kokybiškesni, aktualesni, priimtinesni ir tvaresni, nes atsižvelgiama į visuomenės lūkesčius, poreikius, interesus ir vertybes. Laisva prieiga – esminis valstybių narių atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų politikos principas, nes vadovaujantis juo mokslinių tyrimų rezultatai prieinami visiems ir visuomenei paprasčiau įsitraukti į šią veiklą;

(8)

įmonėms taip pat bus naudinga tai, kad mokslinių tyrimų rezultatai bus plačiau prieinami. Visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms bus lengviau diegti inovacijas. Todėl prieigos prie mokslinės informacijos politikoje taip pat turėtų būti numatytos palankesnės sąlygos privačioms bendrovėms, norinčioms susipažinti su šia informacija;

(9)

internetas iš esmės pakeitė mokslo ir mokslinių tyrimų pasaulį. Pavyzdžiui, mokslo darbuotojai išbando vis naujus būdus registruoti, tvirtinti, skleisti ir saugoti mokslinius leidinius. Mokslinių tyrimų ir finansavimo politiką reikia pritaikyti prie šių naujų sąlygų. Valstybėms narėms reikėtų rekomenduoti atitinkamai pritaikyti ir plėtoti laisvos prieigos prie mokslinių leidinių politiką;

(10)

laisvai prieinami mokslinių tyrimų duomenys padeda užtikrinti geresnę duomenų kokybę, mažinti poreikį tuos pačius mokslinius tyrimus rengti keletą kartų, spartinti mokslo pažangą ir kovoti su sukčiavimu mokslo srityje. 2010 m. spalio mėn. galutinėje ataskaitoje „Išnaudoti galimybes: kuo mokslinių duomenų banga gali būti naudinga Europai“ (5) Aukšto lygio mokslinių duomenų ekspertų grupė pabrėžė, kad gyvybiškai svarbu dalytis patikimais moksliniais duomenimis ir juos išsaugoti. Todėl reikia imtis skubių politikos veiksmų prieigos prie duomenų srityje ir pateikti atitinkamas rekomendacijas valstybėms narėms;

(11)

visuomenei svarbu, kad mokslinių tyrimų rezultatai būtų išsaugomi. Šią pareigą nuo seno vykdo bibliotekos, visų pirma – nacionalinės privalomuosius egzempliorius kaupiančios bibliotekos. Labai sparčiai daugėja įvairių mokslinių tyrimų rezultatų. Reikėtų nustatyti priemones, infrastruktūrą ir programine įranga pagrįstus sprendimus, kad mokslinių tyrimų rezultatus būtų galima patikimai išsaugoti skaitmeniniu pavidalu. Itin svarbu tvariai finansuoti duomenų išsaugojimą, nes skaitmeninių duomenų priežiūros sąnaudos tebėra palyginti didelės. Mokslinių tyrimų rezultatus svarbu išsaugoti, kad juos būtų galima naudoti ateityje, todėl valstybėms narėms reikėtų rekomenduoti nustatyti arba sustiprinti šios srities politiką;

(12)

valstybių narių rengtina politika turėtų būti nustatoma nacionaliniu arba subnacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į konstitucinę padėtį ir atsakomybės už mokslinių tyrimų politiką paskirstymą;

(13)

naudojant patikimas e. infrastruktūras, kuriomis grindžiama mokslinės informacijos sistema, ši informacija taps prieinamesnė ir ją bus galima išsaugoti ilgiau. Tai gali paskatinti imtis bendrų mokslinių tyrimų. Remiantis Komisijos komunikatu „E. mokslui skirta IRT infrastruktūra“ (6), e. infrastruktūra yra „aplinka, kurioje gali būti lengvai keičiamasi mokslinių tyrimų ištekliais (aparatūra, programomis ir turiniu) ir kurioje šiais ištekliais galima pasinaudoti kas kartą, kai tai būtina mokslinių tyrimui kokybei pagerinti ir jų veiksmingumui padidinti“. Todėl reikėtų rekomenduoti toliau plėtoti šias infrastruktūras ir jų sąsajas Europos lygmeniu;

(14)

laisvos prieigos siekis aktualus visame pasaulyje – tai patvirtina atnaujinta UNESCO veiksmų skatinant laisvą prieigą prie mokslinės informacijos ir mokslinių tyrimų strategija (7) ir EBPO deklaracija dėl prieigos prie mokslinių tyrimų, finansuojamų iš viešųjų šaltinių (8). Valstybės narės turėtų prisidėti prie šio siekio ir rodyti pavyzdį – aktyviau skatinti kurti atvirą labiau bendradarbiavimu ir abipuse nauda pagrįstą mokslinių tyrimų aplinką;

(15)

leidybos sektorius veikia pereinamojo laikotarpio sąlygomis, todėl padėčiai palengvinti suinteresuotosios šalys turi susitelkti ir ieškoti tvarių mokslinės informacijos skelbimo sprendimų;

(16)

2011 m. gruodžio 12 d. Komisija patvirtino teisės aktų rinkinį: Komunikatą dėl atvirųjų duomenų, Direktyvos, kuria iš dalies keičiama 2003 m. lapkričio 17 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (9), pasiūlymą ir naujas Komisijos turimų dokumentų tvarkymo taisykles. Šiame rinkinyje, kuriame nuosekliai išdėstyta Komisijos atvirųjų duomenų strategija, numatomi įvairūs veiksmai, taip pat ši rekomendacija;

(17)

prie šios rekomendacijos pridedamas komunikatas, kuriame Komisija nustato laisvos prieigos prie mokslinių tyrimų rezultatų politiką ir viziją. Komunikate išdėstomi veiksmai, kurių Komisija imsis kaip institucija, finansuojanti mokslinius tyrimus iš Sąjungos biudžeto;

(18)

kartu su šia rekomendacija ir pridedamu komunikatu Komisija patvirtina Komunikatą „Sustiprinta partnerystė Europos mokslinių tyrimų erdvėje siekiant pažangos ir augimo“, kuriame nustatomi pagrindiniai Europos mokslinių tyrimų erdvės plėtros galutinio etapo prioritetai; vienas iš jų – tinkamiausias keitimasis mokslinėmis žiniomis, prieiga prie tų žinių ir jų perdavimas,

1.

Nustatyti aiškią mokslinių leidinių, pagrįstų viešosiomis lėšomis remiamais moksliniais tyrimais, sklaidos ir prieigos prie šių leidinių politiką. Šioje politikoje turėtų būti numatyti:

Užtikrinti, kad įgyvendinus minėtą politiką:

2.

Užtikrinti, kad mokslinius tyrimus finansuojančios institucijos, atsakingos už viešojo mokslinių tyrimų finansavimo valdymą, ir šį finansavimą gaunančios akademinės įstaigos, įgyvendindamos minėtą politiką:

3.

Nustatyti aiškią mokslinių tyrimų duomenų, pagrįstų viešosiomis lėšomis remiamais moksliniais tyrimais, sklaidos ir prieigos prie šių duomenų politiką. Šioje politikoje turėtų būti numatyti:

Užtikrinti, kad įgyvendinus minėtą politiką:

4.

Užtikrinti, kad mokslinė informacija būtų geriau išsaugoma:

5.

Toliau plėtoti e. infrastruktūras, kuriomis grindžiama mokslinės informacijos sklaida:

6.

Užtikrinti nacionalinių e. infrastruktūrų sąveiką Europos ir pasaulio lygmenimis:

7.

Įsitraukti į suinteresuotųjų šalių dialogą nacionaliniu, Europos ir (arba) tarptautiniu lygmenimis ir aptarti įvairius laisvos prieigos prie mokslinės informacijos ir tos informacijos išsaugojimo skatinimo būdus. Dalyviai turėtų visų pirma atkreipti dėmesį į šiuos klausimus:

8.

Paskirti iki metų pabaigos nacionalinę tarnybą, kuri:

9.

Per 18 mėnesių nuo šios rekomendacijos paskelbimo Oficialiajame Europos Sąjungos leidinyje ir po to kas dvejus metus pranešti Komisijai apie veiksmus, kurių imtasi dėl įvairių šios rekomendacijos dalių, remiantis nuostatomis, kurios turi būti parengtos ir suderintos. Remdamasi šia informacija Komisija peržiūrės ES pažangą, kad galėtų įvertinti, ar reikia imtis papildomų veiksmų norint pasiekti šioje rekomendacijoje nustatytus tikslus.