3.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/1

(1)

Tarybos sprendimu 97/836/EB (1) Bendrija prisijungė prie Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (toliau – JT EEK) sutarties dėl vienodų techninių nurodymų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti sumontuotos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, priėmimo ir pagal šiuos nurodymus išduotų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (Pataisytas 1958 m. susitarimas);

(2)

Tarybos sprendimu 2000/125/EB (2) Sąjunga prisijungė prie Susitarimo dėl visuotinių techninių taisyklių nustatymo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti sumontuotos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse (Paralelus susitarimas);

(3)

2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (3), valstybių narių patvirtinimo sistemos pakeistos Sąjungos patvirtinimo procedūra, taip nustatant suderintą visoms naujoms transporto priemonėms, sistemoms, sudėtinėms dalims ir atskiriems techniniams mazgams taikomų administracinių nuostatų ir bendrųjų techninių reikalavimų sistemą. Ta direktyva JT EEK taisyklės įtrauktos į ES transporto priemonių tipo patvirtinimo sistemą kaip tipo patvirtinimo reikalavimai arba kaip alternatyvos Sąjungos teisės aktams. Priėmus Direktyvą 2007/46/EB Sąjungos teisės aktai, susiję su ES transporto priemonių tipo patvirtinimu, vis dažniau keičiami JT EEK taisyklėmis;

(4)

atsižvelgiant į įgytą patirtį ir technologijų plėtrą, reikia priderinti su tam tikrais elementais ar savybėmis, kuriems taikomos JK EEK taisyklės Nr. 11, 13H, 30, 44, 49, 54, 64, 101, 106 ir 121 ir JK EEK bendrasis techninis reglamentas Nr. 1, susijusius reikalavimus;

(5)

reikėtų nustatyti poziciją, kurios Sąjungos vardu turi būti laikomasi Pataisyto 1958 m. susitarimo administraciniame komitete ir 1998 m. susitarimo vykdomajame komitete, dėl minėtų JT EEK aktų numatomų pakeitimų;

(6)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Variklinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę,

3.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/3

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies c punktu, Tarybos direktyva 91/414/EEB (2) turi būti taikoma veikliųjų medžiagų, kurių atžvilgiu pagal 2008 m. sausio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 33/2008, nustatančio išsamias Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatų taikymo taisykles, susijusias su veikliųjų medžiagų, įtrauktų į šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbų programą, bet neįtrauktų į jos I priedą, vertinimo įprasta ir skubos tvarka (3), 16 straipsnį nustatyta, kad dokumentų rinkinys yra išsamus, tvirtinimo procedūrai ir sąlygoms. Bifentrinas – veiklioji medžiaga, kurios dokumentų rinkinys, kaip nustatyta pagal minėtą reglamentą, yra išsamus;

(2)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (4) ir (EB) Nr. 1490/2002 (5) nustatytos išsamios Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos antrojo ir trečiojo etapų įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, kad būtų galima jas įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Tame sąraše yra bifentrinas. Komisijos sprendimu 2009/887/EB (6) nuspręsta bifentrino neįtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą;

(3)

vadovaudamasis Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalimi pirminis pranešėjas (toliau – pareiškėjas) pateikė naują paraišką prašydamas taikyti skubos tvarką, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 33/2008 14–19 straipsniuose;

(4)

paraiška pateikta Prancūzijai, kuri Reglamentu (EB) Nr. 1490/2002 paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare. Nustatytų skubos tvarkos terminų buvo laikytasi. Veikliosios medžiagos specifikacija ir siūloma paskirtis yra tokios pat kaip Sprendime 2009/887/EB. Minėta paraiška taip pat atitinka kitus Reglamento (EB) Nr. 33/2008 15 straipsnyje nustatytus turinio ir tvarkos reikalavimus;

(5)

Prancūzija įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis ir parengė papildomą ataskaitą. 2010 m. rugpjūčio 6 d. ji šią ataskaitą pateikė Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai. Tarnyba papildomą ataskaitą perdavė kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad šie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 33/2008 20 straipsnio 1 dalimi ir Komisijos prašymu, 2011 m. gegužės 11 d. Tarnyba Komisijai pateikė išvadą dėl bifentrino (7). Vertinimo ataskaitos projektą, papildomą ataskaitą ir Tarnybos išvadą valstybės narės ir Komisija apsvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2012 m. birželio 1 d. pateikė kaip Komisijos bifentrino peržiūros ataskaitą;

(6)

ataskaitą rengusios valstybės narės papildomoje ataskaitoje ir naujoje Tarnybos išvadoje daugiausia dėmesio skirta susirūpinimą kėlusiems klausimams, dėl kurių medžiaga nebuvo įtraukta į sąrašą. Visų pirma susirūpinimą kėlė galimas požeminio vandens užteršimas pagrindiniu irimo dirvožemyje produktu (TFP rūgštimi) ir nepakankamai įvertinta vartotojams kylanti rizika, nes trūko duomenų apie likučius ir tyrimų apie dviejų bifentriną sudarančių izomerų metabolizmo modelį. Ekotoksikologiniu požiūriu žinduoliams, vandens organizmams, sliekams, netiksliniams nariuotakojams, netiksliniams augalams ir netiksliniams dirvožemio makroorganizmams keliama rizika nebuvo pakankamai išnagrinėta;

(7)

nauja pareiškėjo pateikta informacija rodo, kad galimybė užteršti požeminį vandenį bifentrinu ir jo metabolitais, įskaitant TFP rūgštį, yra nedidelė. Buvo pateikti atitinkami duomenys apie likučius ir informacija apie izomerų metabolizmą, kuriais patvirtinta, kad vartotojams keliama rizika yra priimtina. Kalbant apie ekotoksikologiją, išsamesnis žinduoliams, vandens organizmams, sliekams, netiksliniams nariuotakojams, netiksliniams dirvožemio mikroorganizmams ir netiksliniams augalams keliamos rizikos vertinimas leido nustatyti, kad susijusioms rūšims keliama rizika yra priimtina;

(8)

taigi remiantis pranešėjo pateikta papildoma informacija, konkrečius susirūpinimą keliančius klausimus, dėl kurių medžiaga nebuvo įtraukta, galima išspręsti. Kitų neišspręstų mokslinių klausimų neiškelta;

(9)

atlikus įvairius tyrimus nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra bifentrino, gali būti laikomi iš esmės atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus, visų pirma dėl Komisijos peržiūros ataskaitoje išnagrinėtos ir apibūdintos naudojimo paskirties. Todėl tikslinga bifentriną patvirtinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009;

(10)

nepaisant priimtinos su ekotoksikologija susijusios rizikos, rizikos vertinimas parodė, kad bifentrinas gali turėti bioakumuliacinį poveikį. Todėl patvirtinimo laikotarpis turėtų būti septyneri metai, o ne ilgiausias galimas laikotarpis – dešimt metų;

(11)

tačiau pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias būtina nustatyti tam tikras sąlygas ir apribojimus;

(12)

nepažeidžiant išvados, kad bifentrinas turėtų būti patvirtintas, visų pirma reikėtų paprašyti papildomos patvirtinamosios informacijos;

(13)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 4 dalį 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (8), priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/8

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytas Sąjungos maisto priedų, leidžiamų naudoti maisto produktuose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos;

(2)

šis sąrašas gali būti iš dalies pakeistas pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1331/2008, nustatančiame maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (2), nurodytą procedūrą;

(3)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 1 dalį Sąjungos maisto priedų sąrašas gali būti atnaujintas Komisijos iniciatyva arba gavus paraišką;

(4)

buvo pateikta ir valstybėms narėms perduota paraiška dėl polioksietileno sorbitano monooleato (polisorbatas 80, E 433) naudojimo kaip emulsiklio kokosų piene;

(5)

kokosų pienas – homogenizuotas vaisių gaminys iš kokoso požievinio sluoksnio ir vandens – be emulsiklio netenka emulsijos pavidalo. Trečiosiose šalyse polioksietileno sorbitano monooleatas (polisorbatas 80, E 433) ir polisorbatai (E 432–436) buvo patvirtinti kaip šiam tikslui tinkamiausi emulsikliai;

(6)

1983 m. liepos 8 d. (3) nuomonėje Maisto produktų mokslinis komitetas nustatė polisorbatų grupės (E 432–436) leidžiamą paros dozę (LPD) – 10 mg/kg kūno masės per parą. Komisijos maisto priedų suvartojimo Europos Sąjungoje ataskaitoje (4) prieita prie išvados, kad reikia realiau įvertinti polisorbatų (E 432–436) suvartojimą remiantis dabartiniu maisto priedų naudojimo lygiu. Numatoma, kad Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) įvertins tokį suvartojimą atlikdama polisorbatų (E 432–436) pakartotinį vertinimą iki 2016 m. pabaigos, kaip numatyta Komisijos reglamente (ES) Nr. 257/2010 (5). Iki to laiko dėl galimo naudojimo išplėtimo turėtų būti tiriami tik šių medžiagų bendram suvartojamam kiekiui nereikšmingi veiksniai. Kaip nustatyta remiantis pareiškėjo pateiktais bendrais duomenimis apie kokosų pieno paskirstymą rinkoje, numatomas polisorbatų (E 432–436) suvartojamas kiekis dėl jų naudojimo kokosų piene tebėra daug žemesnis nei LPD, todėl jis nedarys reikšmingo papildomo poveikio. Kokosų pienas nėra plačiai naudojamas produktas; jis daugiausia naudojamas azijietiškam maistui ir desertams ruošti. Nustatytas suvartojimo pokytis yra nedidelis ir sudaro mažiau nei 1 % LPD – tai nėra reikšmingas suvartojimo pasikeitimas. Todėl nemanoma, kad išplėtus tokį naudojimą kiltų pavojus saugai;

(7)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 3 straipsnio 2 dalį Komisija, siekdama atnaujinti Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede nustatytą Sąjungos maisto priedų sąrašą, turi prašyti Tarnybos pateikti nuomonę, išskyrus tuos atvejus, kai atnaujinus minėtą sąrašą nedaromas poveikis žmonių sveikatai. Kadangi leidimas polisorbatus (E 432–436) naudoti kaip emulsiklį kokosų piene yra to sąrašo atnaujinimas ir nėra tikėtina, kad tai darys poveikį žmonių sveikatai, nebūtina prašyti Tarnybos pateikti nuomonę;

(8)

Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priede polisorbatus (E 432–436) leidžiama naudoti kaip grupę, nes jie priklauso tai pačiai medžiagų, apibrėžiamų kaip dalinių sorbitolio ir jo monoanhidridų ir dianhidridų esterių bei riebalų rūgščių mišiniai, cheminei grupei. Todėl tikslinga kokosų piene leisti naudoti visus polisorbatus (E 432–436), o ne tik maisto priedą polioksietileno sorbitano monooleatą (polisorbatas 80, E 433);

(9)

laikantis 2011 m. lapkričio 11 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1129/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas sudarant Sąjungos maisto priedų sąrašą (6), pereinamojo laikotarpio nuostatų, II priedas, kuriame pateikiamas Sąjungos maisto priedų, leistinų naudoti maisto produktuose, sąrašas ir jų naudojimo sąlygos, taikomas nuo 2013 m. birželio 1 d. Siekiant leisti polisorbatus (E 432–436) kokosų piene naudoti anksčiau, būtina patikslinti ankstesnę taikymo datą, susijusią su tuo maisto priedu;

(10)

todėl Reglamento (EB) Nr. 1333/2008 II priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę ir joms neprieštarauja nei Europos Parlamentas, nei Taryba,

3.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/10

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

3.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/12

(1)

pagal Finansinio reglamento 75 straipsnį ir Įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Europos Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Schmallenbergo virusas yra naujas užkrečiamas atrajotojų patogenas, priklausantis, kaip manoma, Orthobunyavirus genties Bunyaviridae šeimos Simbu serogrupei. Apie šį naują patogeną žinoma labai nedaug, pagrindinės prielaidos ekstrapoliuojamos remiantis turimomis mokslinėmis žiniomis apie kitus Simbu serogrupės virusus;

(3)

Sąjungoje buvo izoliuoti tik keli Orthobunyavirus genties virusai (Tahyna virusas iš Kalifornijos serogrupės), bet dar niekada nebuvo izoliuotas Simbu serogrupei priklausantis virusas. Pirmą kartą Schmallenbergo virusas aptiktas Vokietijoje 2011 m. lapkričio mėn. mėginiuose, kurie 2011 m. vasarą ir rudenį buvo paimti iš sergančių gyvūnų. 2011 m. gruodžio mėn. buvo pranešta apie su viruso buvimu susijusius atvejus Nyderlanduose, kai buvo atsivesti apsigimę ėriukai. Vėliau iki 2012 m. kovo mėn. Belgijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Liuksemburge, Prancūzijoje, Italijoje ir Ispanijoje pranešta apie atvejus, kai jaunikliai buvo atsivesti negyvi ir kai jie turėjo apsigimimų. Schmallenbergo viruso buvimas buvo patvirtintas atlikus polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimus;

(4)

kadangi šis virusas buvo izoliuotas Sąjungoje pirmą kartą, dar nėra nustatyta suderintų Schmallenbergo viruso kontrolės ir pranešimo apie jį taisyklių;

(5)

neturima jokių veiksmingų diagnostinių priemonių, kuriomis būtų galima įvertinti, kaip šiuo metu yra išplitęs Schmallenbergo virusas ir koks jo poveikis gyvūnų sveikatai;

(6)

keletas prekybos partnerių ėmėsi laikinų apsaugos priemonių, įskaitant prekybos apribojimus, ir laukdami naujų mokslinių žinių, kad galėtų atnaujinti prekybą, paprašė papildomų garantijų dėl tam tikrų prekių;

(7)

2012 m. sausio 23 d. Žemės ūkio taryba paprašė Komisijos imtis veiksmų dėl šios naujos ligos;

(8)

2012 m. vasario 14 d. surengtame posėdyje Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, nustatė prioritetus ir sritis, apie kurias turėtų būti gauta papildomos informacijos, prieš imantis rengti veterinarijos teisės aktus, skirtus šios naujos infekcijos problemai spręsti. Nurodytinos sritys: ligos sukėlimo mechanizmas (patogenezė), epidemiologija daugiausia dėmesio skiriant perdavimo būdams, gyvūnų šeimininkų grupė, užkrato pernešėjų (vektorių) ir rezervuarinių gyvūnų vaidmuo, patvirtinimas, kad šis virusas neturi zoonozinio potencialo, ligos diagnozavimo metodai, taikomi iš gyvūnų paimtiems mėginiams, ir šių metodų įteisinimas;

(9)

Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė parengė mokslinių tyrimų, skirtų gauti informacijos apie minėtus su Schmallenbergo virusu susijusius aspektus, projektus ir 2012 m. kovo 5 d. juos pateikė Komisijai prašydamos ES finansinės paramos;

(10)

kai kuriuos mokslinius tyrimus pristatė keleto valstybių narių konsorciumas, tokiais atvejais aiškumo sumetimais vienas iš partnerių buvo įvardytas kaip konsorciumo koordinatorius, atsakingas už ryšius su Komisija ir techninių ataskaitų perdavimą;

(11)

pagal Sprendimo 2009/470/EB 22 straipsnį Sąjunga gali įgyvendinti arba padėti valstybėms narėms ar tarptautinėms organizacijoms įgyvendinti technines ir mokslines priemones, būtinas ES veterinarijos teisės aktams rengti ir švietimui arba mokymui veterinarijos srityje tobulinti;

(12)

Belgijos, Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės vykdomiems Schmallenbergo viruso tyrimams turėtų būti skirtas finansinis įnašas, nes jų rezultatai gali suteikti naujos informacijos apie pirmiau minėtus aspektus;

(13)

įvertinusi visus pasiūlymus Komisija atrinko tuos, kurie atitiko suderintus prioritetus. Atsižvelgiant į tyrimams parengti reikiamus išteklius ir būtinybę kuo greičiau imtis veiklos siekiant gauti rezultatus, tikslinga pradėti juos finansuoti nuo 2012 m. balandžio 1 d.;

(14)

pagal 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (2) veterinarijos priemonės turi būti finansuojamos iš Europos žemės ūkio garantijų fondo. Finansinės kontrolės tikslais turi būti taikomi to reglamento 9, 36 ir 37 straipsniai;

(15)

finansinio įnašo lėšos išmokamos tik tuo atveju, jei planuoti tyrimai buvo iš tikrųjų atlikti, o valdžios institucijos pateikė Komisijai visą būtiną informaciją;

(16)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

padengiama 50 % tinkamų finansuoti išlaidų, kurias patiria visos 1 dalyje nurodytos valstybės narės 2012 m. balandžio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. vykdydamos I priede išvardytus tyrimus, pagal II priede nurodytus biudžetus;

b)

neviršijant šių sumų:

c)

Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė arba tais atvejais, kai sudariusios konsorciumą mokslinius tyrimus atlieka daugiau nei viena valstybė narė, I priede nurodytos valstybės narės koordinatorės Komisijai pateikia:

d)

Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai ir Jungtinė Karalystė Komisijai pateikia:

e)

Tyrimų rezultatai turi būti pateikti Komisijai, visoms valstybės narėms bei EFSA ir pristatyti Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete.

—

biudžeto eilutė Nr. 17 04 02 01.

3.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/23

(1)

pagal Finansinio reglamento 75 straipsnį ir Įgyvendinimo taisyklių 90 straipsnio 1 dalį įsipareigojimai dėl išlaidų iš Sąjungos biudžeto yra grindžiami ankstesniu institucijos arba kitų institucijų, kurioms institucija yra perdavusi įgaliojimus, finansavimo sprendimu, kuriame išdėstomi pagrindiniai su biudžeto išlaidomis susijusių veiksmų elementai;

(2)

Sprendimu 2009/470/EB nustatyta Sąjungos finansinio įnašo, skirto specialiųjų veterinarijos priemonių, įskaitant skubias priemones, išlaidoms atlyginti, nustatymo tvarka. Siekdama padėti kuo greičiau likviduoti paukščių gripą, Sąjunga turėtų finansiškai prisidėti prie valstybių narių patirtų tinkamų finansuoti išlaidų atlyginimo. To sprendimo 4 straipsnio 3 dalies pirmoje ir antroje įtraukose nustatyta, kokia dalis valstybių narių patirtų išlaidų privalo būti atlyginta;

(3)

2005 m. vasario 28 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 349/2005, nustatančio Tarybos sprendime 90/424/EEB paminėtų skubių priemonių ir kampanijos prieš tam tikras gyvūnų ligas Bendrijos finansavimo taisykles (2), 3 straipsnyje nustatyta, kokioms tinkamoms finansuoti išlaidoms atlyginti gali būti skiriama Sąjungos finansinė parama;

(4)

2008 m. birželio 27 d. Komisijos sprendimu 2008/557/ES dėl Bendrijos finansinės paramos skubioms kovos su paukščių gripu priemonėms Lenkijoje 2007 m. (3) nustatytas Sąjungos finansinis įnašas skubių kovos su paukščių gripu priemonių 2007 m. Lenkijoje išlaidoms atlyginti. 2008 m. kovo 13 d. Lenkija, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pateikė oficialų prašymą atlyginti išlaidas;

(5)

Sąjungos finansinis įnašas išmokamas tik tuo atveju, jei planuota veikla buvo tikrai įgyvendinta ir valdžios institucijos per nustatytus terminus pateikė visą reikalingą informaciją. Sprendime 2008/557/EB nustatyta, kad pirmoji 845 000,00 EUR išmokos dalis turėtų būti išmokėta kaip Sąjungos finansinio įnašo dalis. Komisijos įgyvendinimo sprendime 2011/799/ES (4) nustatyta, kad antroji 750 000,00 EUR išmokos dalis turėtų būti išmokėta kaip Sąjungos finansinio įnašo dalis;

(6)

pagal Sprendimo 2009/470/EB 3 straipsnio 4 dalį Lenkija nedelsdama informavo Komisiją ir kitas valstybes nares apie priemones, taikytas pagal Sąjungos teisės aktus dėl pranešimo ir ligos likvidavimo, ir jų rezultatus. Kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 349/2005 7 straipsnyje, su prašymu atlyginti išlaidas buvo pateikta finansinė ataskaita, patvirtinamieji dokumentai, epidemiologinė ataskaita iš kiekvieno ūkio, kuriame gyvūnai buvo skerdžiami ar naikinami, ir atitinkamo audito rezultatai;

(7)

pagal Reglamento (EB) Nr. 349/2005 10 straipsnį Komisijos tarnybos atliko auditą. 2011 m. gruodžio 23 d. raštu Lenkijai buvo pateiktos Komisijos pastabos, galutinės išvados ir nurodytas tinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo metodas. 2012 m. balandžio 3 d. raštu Lenkija su pastabomis sutiko;

(8)

todėl dabar gali būti nustatyta visa Sąjungos finansinio įnašo, kuriuo būtų atlygintos tinkamos finansuoti išlaidos, patirtos 2007 m. Lenkijoje likviduojant paukščių gripą, suma;

(9)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/25

1.

A priedėlyje nurodyta atitikties vertinimo įstaiga įtraukiama į elektromagnetinio suderinamumo sektoriaus priedo V skirsnio skiltyje „EB patekimas į JAV rinką“ pateiktą atitikties vertinimo įstaigų sąrašą.

2.

Šalys susitarė dėl A priedėlyje nurodytos atitikties vertinimo įstaigos kompetencijai priskiriamų produktų ir atitikties vertinimo procedūrų sąrašo ir tą sąrašą tvarkys.

Šį dviem egzemplioriais parengtą sprendimą pasirašo Jungtinio komiteto atstovai, kuriems suteikti įgaliojimai veikti šalių vardu iš dalies keičiant susitarimą. Šis sprendimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią jį pasirašo paskutinė šalis.

3.7.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 173/27