28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/1

(1)

Europos ekonominės erdvės susitarimo (2) (toliau – EEE susitarimas) XIII priedas buvo iš dalies pakeistas 2011 m. liepos 19 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu Nr. 90/2011 (3), kuriuo į EEE susitarimą įtrauktas 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (4);

(2)

į Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl oro transporto įtraukus Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008, ta pati tvarka taip pat taikytina Sąjungai ir Šveicarijai – Šveicarijos ir Bendrijos oro vežėjams (5);

(3)

į Konvenciją, kuria įsteigta Europos laisvosios prekybos asociacija (Vaduco konvencija) (6), įtraukus Reglamentą (EB) Nr. 1008/2008, ta pati tvarka taikytina Šveicarijai ir EEE ELPA valstybėms – Šveicarijos ir EEE ELPA oro vežėjams;

(4)

EEE susitarimo XIII priedas turėtų būti iš dalies pakeistas, siekiant suteikti Šveicarijos oro vežėjams teisę teikti oro susisiekimo paslaugas iš Sąjungos valstybės narės į EEE ELPA valstybę ir iš EEE ELPA valstybės į ES valstybę narę;

(5)

Sąjungos pozicija EEE jungtiniame komitete turėtų būti grindžiama pridedamu sprendimo projektu,

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/3

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 1858/2005 (2) Taryba nustatė antidempingo priemones, inter alia, Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plieniniams lynams ir kabeliams, įskaitant uždaros konstrukcijos lynus, išskyrus lynus ir kabelius iš nerūdijančio plieno, kurių didžiausias skerspjūvio matmuo didesnis kaip 3 mm (toliau – tam tikri plieniniai lynai ir kabeliai arba nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7312 10 81, ex 7312 10 83, ex 7312 10 85, ex 7312 10 89 ir ex 7312 10 98 (toliau – pirminės priemonės). Šiam importuojamam produktui nustatyta priemonė buvo 60,4 % muito, taikomo produkto CIF kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, norma.

(2)

Gavusi ES vielinių lynų pramonės ryšių palaikymo komiteto pateiktą prašymą, 2009 m. rugpjūčio 12 d. Komisija inicijavo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį. Tyrimas buvo baigtas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 400/2010 (3), kuriuo Taryba išplėtė galutinio antidempingo muito, nustatyto tam tikriems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės plieniniams lynams ir kabeliams, taikymą importuojamam tam pačiam iš Korėjos Respublikos siunčiamam produktui (toliau – išplėstosios priemonės). Tuo pačiu reglamentu importuojamam nagrinėjamam produktui, siunčiamam iš konkrečiai nurodytų tam tikrų Korėjos bendrovių, nebuvo taikomos šios priemonės, nes nebuvo nustatyta, kad minėtos bendrovės vengė priemonių. Be to, nors kai kurios minėtos Korėjos bendrovės buvo susijusios su KLR bendrovėmis, kurioms taikomos pirminės priemonės, nebuvo jokių įrodymų, kad toks ryšys buvo sukurtas ar juo buvo naudojamasi siekiant išvengti nustatytų priemonių, taikomų importuojamam KLR kilmės produktui (4).

(3)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 102/2012 (5) Taryba nusprendė toliau taikyti minėtas priemones.

(4)

Reglamentu (ES) Nr. 969/2011 (6) Komisija pradėjo Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 400/2010 peržiūrą, siekdama nustatyti galimybę atleisti nuo šių priemonių vieną Korėjos eksportuotoją Seil Wire & Cable (toliau – pareiškėjas), panaikino antidempingo muitą pareiškėjo importuojamam produktui ir nustatė privalomą pareiškėjo importuojamo produkto registraciją.

(5)

Peržiūra buvo pradėta, nes Komisija manė, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo argumentus, kad jis yra naujasis eksportuojantis gamintojas pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį ir kad jis galėtų atitikti kriterijus, pagal kuriuos jis gali būti atleistas nuo išplėstųjų priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 4 dalyje.

(6)

Siekiant nustatyti, ar pareiškėjas atitinka kriterijus, pagal kuriuos jis būtų atleistas nuo išplėstųjų priemonių, kaip nustatyta Komisijos reglamento (ES) Nr. 969/2011 5–7 konstatuojamosiose dalyse, buvo atliktas tyrimas, tikrinant, ar pareiškėjas:

(7)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą siekiant nustatyti, ar tenkinami pirmiau nurodyti kriterijai. Remiantis šia procedūra buvo atliktas patikrinimas pareiškėjo patalpose.

(8)

Pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad atitinka visus tris 6 konstatuojamojoje dalyje nurodytus kriterijus. Iš tikrųjų pareiškėjas galėjo įrodyti, kad jis: i) neeksportavo į Sąjungą nagrinėjamojo produkto 2008 m. liepos 1 d.–2009 m. birželio 30 d. laikotarpiu, ii) nevengė priemonių, taikomų tam tikriems KLR kilmės plieniniams lynams ir kabeliams, ir iii) nagrinėjamąjį produktą pradėjo eksportuoti į Europos Sąjungą po 2009 m. birželio 30 d. Todėl minėtai bendrovei turėtų būti taikoma išimtis.

(9)

Atsižvelgiant į 8 konstatuojamojoje dalyje išdėstytus atlikus tyrimą nustatytus faktus, daroma išvada, kad bendrovė Seil Wire & Cable turėtų būti įtraukta į sąrašą bendrovių, kurios atleistos nuo Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 102/2012 tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės plieniniams lynams ir kabeliams nustatyto galutinio antidempingo muito, kurio taikymas išplėstas tam tikriems importuojamiems iš Korėjos Respublikos siunčiamiems plieniniams lynams ir kabeliams. Todėl Seil Wire & Cable turėtų būti įtraukta į atskirai nurodytų bendrovių sąrašą, pateiktą Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 102/2012 1 straipsnio 4 dalyje. Kaip nustatyta Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 400/2010 1 straipsnio 2 dalyje, atleidimas nuo priemonių taikomas, jei valstybių narių muitinės įstaigoms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra, atitinkanti to reglamento priede nustatytus reikalavimus. Tokios sąskaitos faktūros nepateikus, turėtų būti toliau taikomas antidempingo muitas.

(10)

Pareiškėjui ir Sąjungos pramonės bendrovėms buvo pranešta apie atlikus tyrimą nustatytus faktus ir suteikta galimybė pateikti pastabas. Į šias pastabas buvo atsižvelgta, kai tinkama,

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/6

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (2) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalatui (PET). Greitesnės peržiūros pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnį metu nustatyti galutiniai faktai ir išvados yra išdėstyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 1645/2005 (3). Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą Taryba Reglamentu (EB) Nr. 193/2007 (4) nustatė galutinį kompensacinį muitą dar penkeriems metams. Pasibaigus dalinei tarpinei peržiūrai (toliau – paskutinysis peržiūros tyrimas) kompensacinės priemonės buvo iš dalies pakeistos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1286/2008 (5). Šios kompensacinės priemonės – tai specifiniai muitai. Muito norma išvardytiems Indijos gamintojams yra 0–106,5 EUR/t, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 69,4 EUR/t muito norma.

(2)

Pasikeitus vienos Indijos bendrovės, South Asian Petrochem Ltd, pavadinimui Komisija pranešimu 2010/C 335/07 (6) padarė išvadą, kad nustatyti faktai dėl bendrovės South Asian Petrochem Ltd antisubsidijų turėtų būti taikomis bendrovei Dhunseri Petrochem & Tea Limited.

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000 (7) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės PET. Po to buvo atlikta peržiūra pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 (8) (toliau – pagrindinis antidempingo reglamentas) 11 straipsnio 4 dalį dėl bendrovės South Asian Petrochem Ltd, o jos metu nustatyti galutiniai faktai ir išvados išdėstyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 1646/2005 (9). Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą Taryba Reglamentu (EB) Nr. 192/2007 (10) nustatė galutinį antidempingo muitą dar penkeriems metams. Atlikus dalinės tarpinės peržiūros tyrimą antidempingo priemonės buvo iš dalies pakeistos Reglamentu (EB) Nr. 1286/2008. Nustatytos priemonės buvo specifiniai antidempingo muitai, lygūs žalos pašalinimo lygiui. Muito norma konkrečiai nurodytiems Indijos gamintojams buvo 87,5–200,9 EUR/t, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 153,6 EUR/t muito norma (toliau – galiojančios antidempingo priemonės).

(4)

Pasikeitus vienos Indijos bendrovės, South Asian Petrochem Ltd, pavadinimui Komisija pranešimu 2010/C 335/06 (11) padarė išvadą, kad nustatyti faktai dėl bendrovės South Asian Petrochem Ltd antisubsidijų turėtų būti taikomi bendrovei Dhunseri Petrochem & Tea Limited.

(5)

Sprendimu 2005/697/EB (12) Komisija priėmė bendrovės South Asian Petrochem Ltd pasiūlytus įsipareigojimus dėl minimalios importo kainos, (toliau – įsipareigojimas). Pasikeitus pavadinimui Komisija Pranešimu 2010/C 335/05 (13) padarė išvadą, kad bendrovės South Asian Petrochem Ltd pasiūlytas įsipareigojimas turėtų būti taikomas bendrovei Dhunseri Petrochem & Tea Limited.

(6)

Indijos eksportuojantis PET gamintojas Dhunseri Petrochem & Tea Limited (toliau – pareiškėjas) pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Prašyta tirti tik pareiškėjo subsidijavimo aspektus. Pareiškėjas taip pat prašė atlikti dabartinių antidempingo priemonių peržiūrą. Antidempingo ir kompensaciniai muitai kitiems eksportuotojams taikomi importuojamiems pareiškėjo gaminamiems produktams, o pareiškėjo produktų pardavimui į Sąjungą taikomas įsipareigojimas.

(7)

Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad taikyti galiojančią priemonę ir taip kompensuoti kompensuotino subsidijavimo daromą žalą nebėra būtina. Pareiškėjas visų pirma pateikė prima facie įrodymų, kad jam teikiamos subsidijos suma sumažėjo ir yra gerokai mažesnė nei šiuo metu jam taikoma muito norma. Bendras subsidijos dydis iš esmės veikiausiai sumažėjo dėl to, kad nustojo galioti jos į eksportą orientuotos bendrovės (EOB) statusas. EOB schema, kurios dydis buvo 13,5 %, sudarė didžiąją greitesnės peržiūros metu nustatytų 13,9 % subsidijų dalį.

(8)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad prašyme yra pakankamai prima facie įrodymų, Komisija 2011 m. balandžio 2 d. paskelbtu Pranešimu 2011/C 102/08 (14) pranešė apie dalinės tarpinės peržiūros (toliau – dabartinė peržiūra) inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį. Atliekant peržiūrą nagrinėti tik su pareiškėju susiję subsidijavimo aspektai.

(9)

Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, eksportuojančios šalies atstovams ir Sąjungos gamintojų asociacijai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(10)

Viena suinteresuotoji šalis, pateikusi prašymą ją išklausyti, buvo išklausyta.

(11)

Norėdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga tyrimui, Komisija pareiškėjui ir Indijos Vyriausybei nusiuntė klausimyną ir per nustatytą terminą gavo atsakymą.

(12)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl subsidijavimo. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus pareiškėjo patalpose Kalkutoje, Indijoje, ir Indijos Vyriausybės patalpose Naujajame Delyje (Užsienio prekybos generalinio direktorato ir Prekybos ministerijos patalpose) ir Kalkutoje (Vakarų Bengalijos Vyriausybės prekybos ir pramonės departamente).

(13)

Atliekant subsidijavimo tyrimą nagrinėtas 2010 m. balandžio 1 d.–2011 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(14)

2011 m. balandžio 2 d. Pranešimu 2011/C 102/09 (15) Komisija paskelbė inicijuojanti dalinę tarpinę galiojančių antidempingo priemonių peržiūrą pagal pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 3 dalį, kurią atliekant nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs dempingas.

(15)

Atliekant gretutinį antidempingo tyrimą nustatyta, kad pasikeitimai nėra ilgalaikiai. Todėl peržiūros tyrimas baigtas nekeičiant galiojančių priemonių.

(16)

Peržiūrimasis produktas – PET, kurio klampos skaičius pagal ISO standartą 1628–5 yra 78 ml/g arba didesnis ir kurio KN kodas šiuo metu yra 3907 60 20 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(17)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Indijoje gaminamas ir Sąjungai parduodamas nagrinėjamasis produktas bei Indijoje gaminamas ir vidaus rinkoje parduodamas produktas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis ir naudojamas tiems patiems tikslams. Todėl padaryta išvada, kad vidaus ir eksporto rinkose parduodami produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(18)

Remiantis Indijos Vyriausybės ir pareiškėjo pateikta informacija bei Komisijos klausimyno atsakymuose nurodyta informacija, tirtos šios schemos, kurios tariamai susijusios su subsidijų skyrimu:

(19)

Schemos, nurodytos 18 konstatuojamosios dalies a–d punktuose, yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos Vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Šiuo atveju du užsienio prekybos politikos dokumentai yra susiję su šio tyrimo PTL, t. y. Užsienio prekybos politika 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politika 2009–2014 m. Pastarasis įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio mėn. Be to, dokumentų Užsienio prekybos politika 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politika 2009–2014 m. reglamentuojančias procedūras Indijos Vyriausybė nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – atitinkamai PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(20)

Schema, nurodyta e punkte, yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(21)

Schema, nurodyta f punkte, pagrįsta 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais yra iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(22)

Schemą, nurodytą g punkte, administruoja Vakarų Bengalijos Vyriausybė; ji sukurta 1999 m. birželio 22 d. Vakarų Bengalijos Vyriausybės prekybos ir pramonės departamento pranešimu Nr. 580-CI/H, kuris vėliau buvo pakeistas 2004 m. kovo 24 d. pranešimu Nr. 134-CI/O/Incentive/17/03/I.

(23)

Išsamus MSLS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4 skyriuje.

(24)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(25)

Šia schema teisę pasinaudoti turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą. Nagrinėjamojo produkto MSLS norma per dabartinio tyrimo PTL buvo 8 % FOB vertės, taikant 58 Indijos rupijų už kilogramą viršutinę vertės ribą. Todėl didžiausia lengvata yra 4,64 Indijos rupijos už kilogramą.

(26)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksportuotojas, vykdydamas eksporto operaciją, privalo Indijos valdžios institucijoms pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tai eksporto operacijai. Išdavus eksporto važtaraštį, eksportuotojas sužino, kokio dydžio lengvata jam bus suteikta. Muitinės įstaigoms išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebegali keisti savo sprendimo dėl MSLS kredito suteikimo. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS normą, kuri taikoma eksporto deklaracijos sudarymo metu. Dėl to minėtos lengvatos dydžio atgaline data keisti negalima.

(27)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus MSLS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami muitams už vėliau neribotai importuojamas prekes, išskyrus gamybos priemones, mokėti. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais. MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo išdavimo.

(28)

Paraiškos dėl MSLS kreditų yra pildomos elektroniniu būdu ir gali būti pateiktos dėl neriboto eksporto sandorių skaičiaus. Paraiškoms dėl MSLS kreditų pateikti de facto nėra griežtų terminų. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto sandorių, pateiktų po PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.47 dalyje nurodyto pateikimo termino. Be to, kaip aiškiai numatyta PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 9.3 dalyje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % lengvatos sumos).

(29)

Nustatyta, kad pareiškėjas per PTL šia schema naudojosi.

(30)

MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 punkto a papunkčio ii punkte ir 3 straipsnio 2 punkte. MSLS kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(31)

Be to, pagal teisės aktus MSLS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(32)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 punkto a papunkčio ii punkte, kaip tvirtino pareiškėjas. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(33)

2011 m. birželio 17 d. viešuoju pranešimu Nr. 54 (RE-2010)/2009–2014 m. MSLS buvo paskutinį kartą pratęsta trimis mėnesiais iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Kadangi apie papildomą pratęsimą pranešta nebuvo, MSLS buvo faktiškai panaikinta nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. m. Tai reiškia, kad po 2011 m. rugsėjo 30 d. pagal šią schemą pareiškėjui negali būti skiriamos jokios lengvatos. Todėl reikia patikrinti, ar, vadovaujantis 15 straipsnio 1 dalimi, šiai schemai reikėtų nustatyti priemones.

(34)

Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad pareiškėjas gavo panašias lengvatas pagal gretutinę sąlyginio apmokestinimo muitais sistemą. PET sąlyginio apmokestinimo muitais norma buvo 5,5 % FOB vertės, kai didžiausia suma buvo 5,50 Indijos rupijų už kilogramą. Tačiau kadangi sąlyginio apmokestinimo muitais sistema per PTL nebuvo naudotasi, subsidijos sumos pagal šią schemą nebuvo įmanoma apskaičiuoti.

(35)

Pareiškėjas teigė, kad sąlyginio apmokestinimo muitais schema atitinka pagrindinio reglamento II priede, ypač to priedo I dalyje pateiktas „gaires dėl sąnaudų sunaudojimo gamybos procese“. Tačiau, kaip MSLS atveju, buvo nustatyta, kad sąlyginio apmokestinimo muitais norma nustatoma neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą.

(36)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 punktu ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl buvo nuspręsta, kad gavėjas gauna lengvatą tuo metu, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Šiuo momentu Indijos Vyriausybė atsisako muitų, o tai yra finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 punkto a papunkčio ii punkte.

(37)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal MSLS gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už visus eksporto sandorius, atliktus pagal šią schemą per PTL, sumai.

(38)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš tokiu būdu nustatytų kreditų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkto antrą pastraipą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją.

(39)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją suteikiant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(40)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 6,7 % subsidijų norma.

(41)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas per PTL negavo lengvatų pagal EOB/EPZ/SEZ schemas. Todėl šių schemų nereikėjo toliau nagrinėti šiame tyrime.

(42)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 5 skyriuje.

(43)

Teisę naudotis šia schema turi eksportuojantys gamintojai, taip pat su gamintojais susiję eksportuojantys prekiautojai ir paslaugų teikėjai.

(44)

Laikydamasi įsipareigojimo eksportuoti sąlygos, bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones ir naudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį Indijos Vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 5 % importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Pagal Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. gamybos priemones pagal GPESS galima importuoti mokant 0 % normos muitą, tačiau tokiu atveju eksporto įsipareigojimui įvykdyti skiriamas trumpesnis laikotarpis.

(45)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti be muito importuojamų sudedamųjų dalių, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(46)

Nustatyta, kad pareiškėjas per PTL šia schema naudojosi.

(47)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 punkte. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansine parama, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos Indijos Vyriausybės muitų pajamos, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai padidina bendrovės likvidumą.

(48)

Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina. Pareiškėjas teigė, kad nebereikėtų laikyti, kad GPESS subsidijos, skirtos gamybos priemonėms įsigyti, kai eksporto įsipareigojimas jau buvo įvykdytas prieš PTL, priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas. Todėl jos neturėtų būti laikomos individualiomis subsidijomis ir neturėtų būti kompensuojamos. Tačiau šis teiginys turi būti atmestas. Reikia pabrėžti, kad pati subsidija priklausė nuo to, ar bus vykdomas eksportas, t. y. ji nebūtų suteikta, jei bendrovė nebūtų prisiėmusi įsipareigojimo eksportuoti.

(49)

GPESS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 punkto a papunkčio ii punkte. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima gamybos priemonių, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(50)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje, t. y. 18,93 metų. Siekiant parodyti visą ilgainiui suteiktos lengvatos vertę, prie šios sumos buvo pridėtos palūkanos. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma už paskolas vietos valiuta.

(51)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas.

(52)

Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,6 % subsidijų norma.

(53)

Išsamus TRS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2004–2009 m. 3.9.1–3.9.2.2 dalyse ir Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 3.14.1–3.14.3 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 3.20–3.20.3 dalyse ir PV I 2009–2014 m. 3.8–3.8.2 dalyse.

(54)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(55)

Pagal šią schemą visiems produktams, eksportuojamiems į PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 37(C) priedėlyje nurodytas šalis, suteikiamas 2,5 % FOB produktų eksporto pagal šią schemą vertės muito kreditas. Ši schema netaikoma tam tikros rūšies eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir bendrovių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių bendrovių eksporto apyvartai. Ši schema taip pat netaikoma tam tikrų rūšių produktams, pvz., deimantams, tauriesiems metalams, rūdoms, grūdams, cukrui ir naftos produktams.

(56)

TRS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo atitinkamo sertifikato, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau importuojamas bet kokias žaliavas ar produktus, įskaitant gamybos priemones.

(57)

Sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išduodamas eksportavus arba išsiuntus produktus uoste, iš kurio buvo eksportuota. Tol, kol pareiškėjas teikia valdžios institucijoms visų atitinkamų eksporto dokumentų (pvz., eksporto užsakymo, sąskaitų, važtaraščių, bankų pažymų apie įvykdytą eksportą) kopijas, Indijos Vyriausybė neturi teisės priimti sprendimo suteikti muito kreditus.

(58)

Nustatyta, kad pareiškėjas per PTL šia schema naudojosi.

(59)

TRS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 punkto a papunkčio ii punkte ir 3 straipsnio 2 punkte. TRS muito kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai naudojamas kompensuoti importo muitus, taip sumažinant Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, TRS muito kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes pagerina jo likvidumą.

(60)

Be to, pagal teisės aktus TRS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(61)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 punkto a papunkčio ii punkte. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis TRS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis TRS. Be to, eksportuotojas gali naudoti TRS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(62)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, kuri, kaip nustatyta, buvo teikta per PTL ir pareiškėjo eksporto sandorio metu kaupiamuoju pagrindu įtraukta kaip pajamos. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją suteikiant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(63)

Pareiškėjui pagal šią schemą per PTL nustatyta mažesnė nei 0,1 % subsidijų norma.

(64)

Buvo nustatyta, kad pareiškėjas gavo lengvatines palūkanų normas savo eksportui per PTL iki 2011 m. birželio 30 d. finansuoti. Šios lengvatinės palūkanų normos teisinis pagrindas nustatytas IRB Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR. (Exp). BC 07/04.02.02/2009–10 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta ir paslaugos eksportuotojams), kuris skirtas visiems komerciniams Indijos bankams.

(65)

2011 m. liepos 1 d. EKS terminai ir sąlygos buvo patikslintos IRB Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 04/04.02.002/2011–12 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta ir paslaugos eksportuotojams). Pakeitus sąlygas pareiškėjui nebeliko jokių lengvatų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį ši schema neturėtų būti kompensuotina.

(66)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad pareiškėjas per PTL negavo jokių lengvatų pagal APMS. Todėl šios schemos nereikėjo toliau nagrinėti šiame tyrime.

(67)

Vakarų Bengalijos valstijoje pramonės įmonėms, turinčioms teisę naudotis šia schema, taikomos lengvatos įvairia forma, įskaitant atleidimą nuo pardavimo mokesčio ir pagrindinio pardavimo mokesčio už parduotus galutinius produktus, skatinant ekonomiškai mažiau išsivysčiusių sričių pramonės plėtrą šioje valstijoje.

(68)

Išsamus šios Vakarų Bengalijos Vyriausybės taikomos schemos aprašymas pateiktas 1999 m. birželio 22 d. Vakarų Bengalijos Vyriausybės prekybos ir pramonės departamento pranešime Nr. 580-CI/H.

(69)

Šios schemos teikiamomis lengvatomis gali naudotis bendrovės, kurios steigia naują pramonės įmonę arba vykdo jau veikiančios pramonės įmonės plataus masto plėtrą ekonomiškai mažiau išsivysčiusiose srityse. Nepaisant to, yra sudaryti išsamūs tokios teisės neturinčių pramonės sektorių sąrašai (neigiamas pramonės sektorių sąrašas), kuriuose nurodytoms bendrovėms, atliekančioms tam tikrų sričių veiklą, draudžiama naudotis tokiomis lengvatomis.

(70)

Pagal šią schemą bendrovės privalo investuoti į mažiau išsivysčiusias sritis. Šios sritys, tai yra Vakarų Bengalijos valstijoje esantys tam tikri teritoriniai vienetai, kurie pagal jų ekonominį išsivystymą skirstomi į įvairias kategorijas, tačiau yra išsivysčiusių sričių, kurioms tokios paskatų schemos netaikomos. Pagrindiniai paskatų sumos nustatymo kriterijai yra investicijų dydis ir sritis, kurioje veikia arba bus įsteigta įmonė.

(71)

Subsidijos, skiriamos pagal šią schemą, yra nurodytos pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 punkto a papunkčio ii punkte ir 3 straipsnio 2 punkte. Jos laikomos atitinkamais Vakarų Bengalijos Vyriausybės finansiniais įnašais, nes šiuo atveju paskatos buvo suteiktos atleidimo nuo pardavimo mokesčio ir pagrindinio pardavimo mokesčio už parduotus galutinius produktus forma, ir dėl jų sumažėjo pajamos iš mokesčių, kuriuos būtina mokėti kitais atvejais. Be to, šios paskatos duoda bendrovei naudos – pagerina jos finansinę padėtį, nes ji nemoka mokesčių, kuriuos reikia mokėti, kai tokia schema netaikoma.

(72)

Be to, ši schema taikoma konkrečiam regionui, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalies a punkte ir 4 straipsnio 3 dalyje, nes jomis gali naudotis tik tam tikros bendrovės, investavusios savo kapitalą į tam tikras nurodytas geografines sritis, priklausančias aptariamos valstijos jurisdikcijai. Ja negali naudotis bendrovės, įsikūrusios ne šiose srityse, o lengvatos dydis diferencijuojamas pagal atitinkamą sritį.

(73)

Todėl VBPS 1999 yra kompensuotina.

(74)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis paprastai mokamų pardavimo ir pagrindinio pardavimo už parduotus galutinius produktus mokesčių peržiūros tiriamuoju laikotarpiu suma, kuri liko nesumokėta pagal minėtą schemą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ši subsidijos suma (skaitiklis) po to buvo paskirstyta visiems peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimams kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį. Gauta subsidijos norma sudarė 1,4 %.

(75)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas pareiškėjui apskaičiuota kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, yra 8,7 %. Ši subsidijų suma buvo didesnė už pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nurodytą de minimis ribą.

(76)

Per šį tyrimą nustatytas pareiškėjo subsidijavimo lygis yra:

(77)

Todėl manoma, kad pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį per PTL buvo toliau vykdomas subsidijavimas.

(78)

Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnio 4 dalį taip pat buvo tiriama, ar pasikeitusios aplinkybės gali būti pagrįstai laikomos ilgalaikėmis.

(79)

Nustatyta, kad per PTL pareiškėjas ir toliau naudojosi Indijos Vyriausybės teikiamomis kompensuotinomis subsidijomis. Be to, atliekant dabartinę peržiūrą nustatytas subsidijos dydis yra mažesnis nei nustatytasis per paskutinįjį peržiūros tyrimą. Taip pat buvo nustatyta, kad pakeitimai, kaip pareiškėjas teigė 7 konstatuojamojoje dalyje, iš tiesų įvyko. Iš tiesų, pareiškėjas per PTL nebesinaudojo EOB schemos lengvatomis, kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje.

(80)

Tačiau taip pat buvo nustatyta, kad svarbiausia pareiškėjo per PTL naudota schema (t. y. MSLS) buvo panaikinta 2011 m. rugsėjo 30 d., o šiuo metu pareiškėjas naudoja kitą schemą, kurios jis nenaudojo per PTL (t. y. sąlyginio apmokestinimo muitais sistema). Todėl akivaizdu, kad per PTL buvusi padėtis nėra ilgalaikio pobūdžio, nes ji jau gerokai pasikeitė.

(81)

Todėl daroma išvada, kad dalinė tarpinė peržiūra turėtų būti baigta nekeičiant galiojančių kompensacinių priemonių. Pareiškėjui ir kitoms susijusioms šalims buvo pranešta apie faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta siūlyti baigti tyrimą,

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/14

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2604/2000 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalatui (toliau – PET). Vėliau, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalimi, atlikta „South Asian Petrochem Ltd“ peržiūra, o galutiniai faktai ir išvados pateikti Tarybos reglamente (EB) Nr. 1646/2005 (3). Pasibaigus priemonių galiojimo termino peržiūrai Taryba Reglamentu (EB) Nr. 192/2007 (4) nustatė galutinį antidempingo muitą dar penkeriems metams. Pasibaigus dalinei tarpinei peržiūrai (toliau – paskutinysis peržiūros tyrimas) antidempingo priemonės buvo iš dalies pakeistos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1286/2008 (5). Šios priemonės – tai specialūs antidempingo muitai. Muito norma išvardytiems Indijos gamintojams yra 87,5–200,9 EUR už toną, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 153,6 EUR už toną muito norma (toliau – galiojantys muitai).

(2)

Vienai Indijos bendrovei „South Asian Petrochem Ltd“ pakeitus pavadinimą, Komisija Pranešimu 2010/C 335/06 (6) padarė išvadą, kad atliekant antidempingo tyrimą „South Asian Petrochem Ltd“ atžvilgiu nustatyti faktai turėtų galioti „Dhunseri Petrochem & Tea Limited“ atžvilgiu.

(3)

Reglamentu (EB) Nr. 2603/2000 (7) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą importuojamam, inter alia, Indijos kilmės PET. Pagreitintai atlikus peržiūrą pagal 2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (8) (toliau – pagrindinis AS reglamentas), galutinės priemonės iš dalies pakeistos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1645/2005 (9). Pasibaigus priemonių galiojimo termino peržiūrai Taryba Reglamentu (EB) Nr. 193/2007 (10) nustatė galutinį kompensacinį muitą dar penkeriems metams. Pasibaigus paskutiniajam peržiūros tyrimui kompensacinės priemonės buvo iš dalies pakeistos Reglamentu (EB) Nr. 1286/2008. Šios kompensacinės priemonės – tai specialus muitas. Muito norma išvardytiems Indijos gamintojams yra 0–106,5 EUR už toną, o visų kitų gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 69,4 EUR už toną muito norma (toliau – galiojančios kompensacinės priemonės).

(4)

Vienai Indijos bendrovei „South Asian Petrochem Ltd“ pakeitus pavadinimą, Komisija Pranešimu 2010/C 335/07 (11) padarė išvadą, kad atliekant antisubsidijų tyrimą „South Asian Petrochem Ltd“ atžvilgiu nustatyti faktai turėtų galioti „Dhunseri Petrochem & Tea Limited“ atžvilgiu.

(5)

Sprendimu 2005/697/EB (12) Komisija priėmė „South Asian Petrochem Ltd“ pasiūlytus įsipareigojimus (toliau – įsipareigojimas), kuriuose nurodyta minimali importo kaina. Pasikeitus pavadinimui, Komisija Pranešimu 2010/C 335/05 (13) padarė išvadą, kad „South Asian Petrochem Ltd“ pasiūlytas įsipareigojimas turėtų galioti „Dhunseri Petrochem & Tea Limited“.

(6)

Eksportuojantis Indijos PET gamintojas „Dhunseri Petrochem & Tea Ltd“ (toliau – pareiškėjas) pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašyta tirti tik pareiškėjo bendrovės dempingo aspektus. Pareiškėjas taip pat prašė atlikti galiojančių kompensacinių priemonių peržiūrą. Importuojamiems pareiškėjo gaminamiems produktams taikomi antidempingo ir kompensaciniai muitai, o pareiškėjo produktų pardavimui Sąjungai taikomas įsipareigojimas.

(7)

Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad nebebūtina taikyti dabartinio dydžio galiojančio muito ir taip kompensuoti dempingo daromos žalos. Visų pirma, pareiškėjas teigė, kad bendrovės gamybos sąnaudos labai pasikeitė ir dėl šių pokyčių dempingo skirtumas nuo galiojančių muitų nustatymo gerokai sumažėjo. Pareiškėjui palyginus savo vidaus rinkos kainas ir jo eksporto į Sąjungą kainas paaiškėjo, kad dempingo skirtumas buvo žymiai mažesnis nei galiojančių muitų dydis.

(8)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad prašyme yra pakankamai prima facie įrodymų, pateisinančių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija 2011 m. balandžio 2 d. Pranešimu 2011/C 102/09 (14) paskelbė apie dalinės tarpinės peržiūros, per kurią nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs dempingas, inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(9)

2011 m. balandžio 2 d. Pranešimu 2011/C 102/08 (15) Komisija pranešė apie dalinės tarpinės peržiūros, taikomos tik subsidijavimui ir pareiškėjui, inicijavimą pagal pagrindinio AS reglamento 19 straipsnį.

(10)

Atliekant dalinę tarpinę kompensacinių priemonių peržiūrą, nustatyta, kad pasikeitimai nėra ilgalaikiai. Todėl peržiūros tyrimas baigtas nekeičiant galiojančių priemonių.

(11)

Komisija apie peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, eksportuojančios šalies atstovams ir Sąjungos gamintojų asociacijai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti iki pranešime apie inicijavimą nustatyto termino.

(12)

Visos suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie galimybę prašyti jas išklausyti. Buvo pateiktas ir patenkintas vienas prašymas išklausyti.

(13)

Norėdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga tyrimui, Komisija nusiuntė pareiškėjui klausimyną ir per tam tikslui nustatytą laikotarpį gavo atsakymą.

(14)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint nustatyti dempingą. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus pareiškėjo patalpose Kalkutoje (Indija) ir Haldijoje (Indija).

(15)

2012 m. balandžio 18 d. laišku Komisijai pareiškėjas pareiškė oficialiai atsiimąs prašymą atlikti dalinę tarpinę antidempingo priemonių, taikomų importuojamam Indijos kilmės PET, peržiūrą. Prašymas atsiimtas iš esmės remiantis tuo, kad toliau didinami pareiškėjo gamybos pajėgumai, o tai įrodo, kad su dempingu susiję pasikeitimai nėra ilgalaikiai, nes gamybos sąnaudos toliau neišvengiamai mažės. Pareiškėjas teigė, kad dėl pastovios kaitos kyla abejonių, ar atliekant tyrimą nustatyti pasikeitimai yra ilgalaikiai. Paaiškėjo, kad nors atliekant tyrimą ir nustatyta, kad kai kurie iš pasikeitimų yra ilgalaikiai, bendrovė iš tikrųjų nuolat kinta.

(16)

Atsižvelgiant į tai, kad prašymas atsiimtas, svarstyta, ar pagrįsta toliau tęsti peržiūros tyrimą ex officio. Komisijos tarnybos nenustatė jokių įtikinamų priežasčių, dėl kurių jo nutraukimas neatitiktų Sąjungos interesų. Todėl peržiūros tyrimas turėtų būti nutrauktas.

(17)

Suinteresuotosioms šalims pranešta apie ketinimą nutraukti peržiūros tyrimą ir suteikta galimybė teikti pastabas.

(18)

Todėl nutarta, kad peržiūra dėl importuojamo Indijos kilmės PET turėtų būti baigta nekeičiant galiojančių antidempingo priemonių,

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/17

(1)

Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnyje nustatyta galimybė Sąjungai imtis atitinkamų iš trečiųjų šalių importuojamiems maisto produktams ir pašarams taikomų skubių priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti žmonių ir gyvūnų sveikatą arba aplinką, jeigu pavienių valstybių narių taikomomis priemonėmis tinkamai išvengti pavojaus neįmanoma;

(2)

po 2011 m. kovo 11 d. įvykusios avarijos Fukušimos branduolinėje elektrinėje Komisijai pranešta, kad tam tikruose Japonijos kilmės maisto produktuose radionuklidų lygis viršijo Japonijoje taikomus maisto produktų taršos lygius. Ši tarša gali būti pavojinga Sąjungos gyventojų ir gyvūnų sveikatai, todėl buvo priimtas 2011 m. kovo 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 297/2011, kuriuo dėl avarijos Fukušimos branduolinėje elektrinėje nustatomi specialūs Japonijos kilmės arba iš jos išsiųstų pašarų ir maisto produktų importo reikalavimai (2). Šis reglamentas buvo pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 961/2011 (3), kuris vėliau buvo pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr.284/2012 (4);

(3)

Japonijos valdžios institucijos neseniai pranešė apie Ivatės prefektūros kilmės ant rąstų užaugintuose valgomuosiuose danteniuose dažnai viršijamą leidžiamą lygį. Ant rąstų užaugintuose valgomuosiuose danteniuose cezio-134 ir cezio-137 suma viršijo didžiausią leidžiamą 100 Bq/kg lygį, Japonijoje taikomą nuo 2012 m. balandžio 1 d. Taip pat daugelyje mėginių nustatytas lygis viršijo iki 2012 m. balandžio 1 d. taikytą didžiausią lygį (500 Bq/kg). Be to, buvo pranešta apie viršytą didžiausią lygį keliuose Ivatės kilmės paparčių ir žuvų mėginiuose. Ivatės prefektūra nebuvo įtraukta į paveiktos zonos prefektūrų, kurių kilmės pašarus ir maisto produktus reikalaujama tikrinti visus prieš eksportuojant į Sąjungą, sąrašą. Atsižvelgiant į šiuos naujausius nustatytus faktus Ivatės prefektūrą reikėtų įtraukti į paveiktos zonos prefektūrų sąrašą;

(4)

todėl Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 284/2012 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Be to, 1 dalyje nurodytoje deklaracijoje patvirtinama, kad:

(2)

I priedas pakeičiamas šio reglamento priedu.

a)

produktai išvežti iš Japonijos prieš įsigaliojant šiam reglamentui arba

b)

deklaracija buvo išduota prieš įsigaliojant šiam reglamentui ir produktai išvežti iš Japonijos praėjus ne daugiau nei 10 darbo dienų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/21

(1)

pagal 2011 m. kovo 10 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 234/2011, kuriuo įgyvendinamas 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1331/2008, nustatantis maisto priedų, fermentų ir kvapiųjų medžiagų leidimų suteikimo procedūrą (2), 5 straipsnio 2 dalį paraiškos dokumentų rinkinyje turi būti visi turimi duomenys, reikalingi rizikos vertinimui atlikti;

(2)

pagal Reglamento (ES) Nr. 234/2011 8 straipsnio 1 dalį dėl konkrečių maisto fermentų rizikos vertinimui reikalingų duomenų pateikiama informacija apie biologinius ir toksikologinius duomenis;

(3)

keletas maisto fermentų, neseniai pateiktų rinkai, buvo įvertinti pagal Prancūzijos ir Danijos nacionalines nuostatas, vadovaujantis 1991 m. balandžio 11 d. pateiktoje Maisto produktų mokslinio komiteto (toliau – MPMK) nuomonėje (paskelbta 1992 m.) (3) nustatytomis duomenų apie maisto fermentus teikimo rekomendacijomis. MPMK taip pat įvertino keletą maisto fermentų (pvz., chimoziną, invertazę ir ureazę) (4);

(4)

dėl fermentinių preparatų toksikologinių savybių MPMK rekomendacijose nurodyta, kad maisto fermentai, gauti iš augalų ir gyvūnų valgomųjų dalių (genetiškai nemodifikuotų), paprastai laikomi nekeliančiais pavojaus sveikatai. Pagal minėtas rekomendacijas nereikalaujama teikti jokių specialių su saugos reikmėmis susijusių dokumentų, su sąlyga, kad galimas suvartojimas įprastomis naudojimo sąlygomis būtų toks, jog bet kurios sudedamosios dalies dozė nebūtų didesnė nei iš tokio šaltinio įprastomis sąlygomis suvartojama dozė, ir kad būtų galima nustatyti patenkinamas chemines ir mikrobiologines specifikacijas;

(5)

Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) savo rekomendacijose dėl maisto fermentų paraiškų vertinimo duomenų reikalavimų (5) taip pat nurodė, kad pagrindžiant, kodėl neteikiami toksikologiniai duomenys apie maisto fermentus, gautus iš gyvūnų ir genetiškai nemodifikuotų augalų valgomųjų dalių, gali būti pateikiama dokumentais pagrįsta istorija apie maisto fermentų šaltinio saugą, maisto fermento sudėtį bei savybes ir jo naudojimą įrodant, kad vartojamas panašiais būdais jis nedarė nepageidaujamo poveikio žmonių sveikatai, pridedant bet kokius esamus toksikologinius tyrimus. Todėl teikiant paraiškas dėl maisto fermentų, gautų iš tokių valgomųjų šaltinių, neturėtų būti reikalaujama teikti toksikologinių duomenų;

(6)

siekdama įvertinti mikroorganizmų, patenkančių į maisto grandinę tiesiogiai arba kaip priedų ar maisto fermentų šaltinis, saugą Tarnyba sukūrė kvalifikuotos saugos prielaidos principą (toliau – KSP) (6). Šio principo esmė yra tokia: jei mikroorganizmo padermė priskiriama KSP grupei ir tenkina apibrėžtas kvalifikacijas, Tarnybai nebūtina atlikti jokio kito produkto padermės saugos vertinimo. Todėl, jeigu maisto fermento gamybai naudojamas mikroorganizmas turi KSP statusą, vadovaujantis naujausiu Tarnybos priimtu KSP statusą turinčių rekomenduojamų biologinių medžiagų sąrašu, teikiant paraišką dėl fermento neturėtų būti reikalaujama pateikti toksikologinių duomenų. Tačiau jeigu su visu fermentų gamybos procesu (gamyba, išgavimas ir gryninimas) susiję likučiai, priemaišos ir skilimo produktai galėtų kelti susirūpinimą, Tarnyba, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 6 straipsnio 1 dalimi, gali pareikalauti papildomų duomenų, įskaitant toksikologinius, rizikai įvertinti;

(7)

pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1332/2008 dėl maisto fermentų (7) 6 straipsnio a punktą, maisto fermentas gali būti įtrauktas į Sąjungos sąrašą tik jei jis, remiantis turimais moksliniais įrodymais, naudojamas taip, kaip siūloma, nekelia pavojaus vartotojų sveikatos saugai. Tai, kad sumažinta duomenų, kuriuos reikia pateikti norint įvertinti riziką, susijusią su maisto fermentais, gautais iš genetiškai nemodifikuotų gyvūnų ir augalų valgomųjų dalių ir iš mikroorganizmų, kurie turi KSP statusą, neturi neigiamo poveikio MPMK ir Tarnybos rekomendacijomis pagrįsto rizikos vertinimo kokybei;

(8)

kai viena paraiška teikiama dėl konkrečių maisto fermentų grupės, Tarnyba savo rekomendacijose dėl maisto fermentų paraiškų vertinimo duomenų reikalavimų jau yra nurodžiusi, kad tokio paties katalizinio aktyvumo konkretūs maisto fermentai, pagaminti tos pačios mikroorganizmo padermės ir iš esmės tokiu pačiu gamybos procesu, gali būti grupuojami toje pačioje paraiškoje, net jeigu pagal taisyklę privalo būti vertinamas kiekvienas atskiras fermentas;

(9)

tikslinga, kad iš augalų ir gyvūnų valgomųjų dalių gauti maisto fermentai, kurių katalizinis aktyvumas yra toks pat ir kurie gauti iš to paties šaltinio (pvz., rūšies lygmeniu) iš esmės tokiu pačiu gamybos procesu, galėtų būti grupuojami vienoje paraiškoje;

(10)

taip pat tikslinga, kad maisto fermentai, gauti iš mikroorganizmų, turinčių KSP statusą, arba iš mikroorganizmų, naudotų gaminant maisto fermentus, kuriuos įvertino ir leido naudoti kompetentingos Prancūzijos arba Danijos institucijos, vadovaudamosi 1992 m. MPMK rekomendacijomis, galėtų būti grupuojami vienoje paraiškoje tomis pačiomis sąlygomis;

(11)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1331/2008 6 straipsnio 1 dalį, atlikdama rizikos vertinimą Tarnyba tinkamai pagrįstais atvejais gali pareikalauti papildomos informacijos;

(12)

Sąjungos maisto fermentų sąrašas turėtų būti sudaromas sklandžiai, netrikdant esamų maisto fermentų rinkos. Nuostata, leidžianti nukrypti nuo reikalavimo pateikti toksikologinius duomenis, ir galimybė grupuoti dokumentų rinkinius sumažins pareiškėjams, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms, tenkančią naštą;

(13)

nuostata, leidžianti nukrypti nuo reikalavimo pateikti toksikologinius duomenis, ir galimybė grupuoti dokumentų rinkinius neturėtų būti taikoma maisto fermentams, pagamintiems iš genetiškai modifikuotų augalų arba gyvūnų, kaip apibrėžta 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (8) 2 straipsnio 5 dalyje, ir maisto fermentams, pagamintiems iš genetiškai modifikuotų mikroorganizmų arba juos naudojant, kaip apibrėžta 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/41/EB dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo (9) 2 straipsnio b punkte. Tačiau jei maisto fermentai gauti iš genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojant Direktyvos 2009/41/EB II priedo A dalies 4 punkte išvardytus metodus ir jei mikroorganizmų motininės padermės turi KSP statusą (10), turėtų būti taikoma nuostata, leidžianti nukrypti nuo reikalavimo pateikti toksikologinius duomenis;

(14)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 234/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Įterpiamas šis 1a straipsnis:

„1a straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a)   Kvalifikuotos saugos prielaidos statusas– saugos statusas, kurį Tarnyba priskyrė atrinktoms mikroorganizmų grupėms remdamasi vertinimu, kurį atlikus nenustatyta pavojaus saugai.

b)   1992 m. MPMK rekomendacijos– 1991 m. balandžio 11 d. pateikta Maisto produktų mokslinio komiteto nuomonėje nustatytos duomenų apie maisto fermentus teikimo rekomendacijos (11).

(2)

8 straipsnis papildomas 3, 4, 5 ir 6 dalimis:

„3.   Nukrypstant nuo 1 dalies l punkto, dokumentų rinkinyje, pateiktame pagrindžiant maisto fermento saugos vertinimo paraišką, nebūtina pateikti toksikologinių duomenų, jeigu atitinkamas maisto fermentas yra gautas iš:

4.   3 dalis netaikoma, kai susiję augalai arba gyvūnai yra genetiškai modifikuoti organizmai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 2 straipsnio 5 dalyje, arba kai susijęs mikroorganizmas yra genetiškai modifikuotas mikroorganizmas, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/41/EB (12) 2 straipsnio b punkte. Tačiau 3 dalies b punktas taikomas mikroorganizmams, kai jie genetiškai modifikuoti naudojant Direktyvos 2009/41/EB II priedo A dalies 4 punkte išvardytus metodus.

5.   Maisto fermentai gali būti grupuojami vienoje paraiškoje, su sąlyga, kad jų katalizinis aktyvumas būtų toks pats, jie būtų gauti iš to paties šaltinio (pvz., rūšies lygmeniu) iš esmės tokiu pačiu gamybos procesu, ir būtų gauti iš:

6.   5 dalis netaikoma, kai susiję augalai arba gyvūnai yra genetiškai modifikuoti organizmai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 2 straipsnio 5 dalyje, arba kai susijęs mikroorganizmas yra genetiškai modifikuotas mikroorganizmas, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/41/EB 2 straipsnio b punkte.

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/24

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 882/2004 nustatytos Europos Sąjungos (ES) etaloninių maisto, pašarų, gyvūnų sveikatos ir gyvų gyvūnų tyrimo laboratorijų bendrosios užduotys, pareigos ir joms keliami reikalavimai. ES etaloninės maisto ir pašarų tyrimo laboratorijos yra išvardytos to reglamento VII priedo I dalyje;

(2)

1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių, panaikinančioje Direktyvas 85/358/EEB ir 86/469/EEB bei Sprendimus 89/187/EEB ir 91/664/EEB (2), nustatytos medžiagų ir likučių grupių, išvardytų tos direktyvos I priede, stebėsenos priemonės;

(3)

po laboratorijų veiklos Nyderlanduose pertvarkymo, visos „Rijksinstituut voor Volksgezondheid en Miliau“ (RIVM), kuris šiuo metu yra nurodytas kaip ES etaloninė veterinarinių vaistų likučių ir teršalų gyvūniniuose maisto produktuose tyrimo laboratorija likučiams, išvardytiems Direktyvos 96/23/EB I priedo A 1, 2, 3 ir 4, B 2 d ir B 3 d grupėse, tirti, funkcijos, įskaitant infrastruktūrą ir personalą, perduotos „RIKILT – Institute of Food Safety“. Pagal bendrąją sutartį, kurios galiojimas baigėsi 2011 m. gruodžio 31 d., RIVM atliekamos užduotys buvo pavestos RIKILT;

(4)

kadangi sutarties su RIVM galiojimas artėjo prie pabaigos, paskelbtas kvietimas atrinkti RIVM pakeisiančią ES etaloninę laboratoriją. Šia etalonine laboratorija turėtų būti paskirtas „RIKILT – Institute of Food Safety“, kuris pasirinktas dėl to, kad atitiko visus kriterijus;

(5)

dėl Direktyvos 96/23/EB I priedo A 1–4 grupėse išvardytų medžiagų svarbos ir dėl to, kad „RIKILT – Institute of Food Safety“ pasirinktas kaip atitinkantis visus kriterijus, nuo 2012 m. sausio 1 d. jis turėtų būti nurodytas kaip ES etaloninė veterinarinių vaistų likučių ir teršalų gyvūniniuose maisto produktuose tyrimo laboratorija likučiams, išvardytiems Direktyvos 96/23/EB I priedo A 1, 2, 3 ir 4, B 2 d ir B 3 d grupėse, tirti. Šis reglamentas taikytinas atgaline data nuo 2012 m. sausio 1 d.;

(6)

todėl Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedo I dalis turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(7)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

„a)

Likučių, išvardytų Direktyvos 96/23/EB I priedo A 1, 2, 3, 4 grupėse ir B 2 d ir B 3 d grupėse, tyrimo laboratorija

„RIKILT – Institute for Food Safety“, „Wageningen UR“ padalinys

Vageningenas

Nyderlandai“

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/26

(1)

valstybėms narėms, 2012 m. įgyvendinančioms Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje numatytą bendrosios išmokos schemą, reikėtų numatyti 2012 metų viršutines biudžeto išmokų, nurodytų to reglamento 52, 53 ir 54 straipsniuose, ribas;

(2)

valstybėms narėms, 2012 m. besinaudojančioms Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 1 dalyje ar 131 straipsnio 1 dalyje numatytomis galimybėmis, reikėtų numatyti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 II antraštinės dalies 5 skyriuje nurodytos specialiosios paramos 2012 metų viršutines biudžeto ribas;

(3)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad susietoji su gamyba pagalba, numatyta 68 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii, iii ir iv papunkčiuose ir 68 straipsnio 1 dalies b ir e punktuose, neturi viršyti 3,5 % to reglamento 40 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų. Siekiant aiškumo Komisija turėtų paskelbti valstybių narių praneštų sumų, susijusių su atitinkamomis priemonėmis, viršutines ribas;

(4)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 6 dalies a punktu, pagal to reglamento 69 straipsnio 7 dalį apskaičiuotos sumos buvo pateiktos 2009 m. spalio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1120/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje numatytos bendrosios išmokos schemos taikymo taisyklės (2), III priede. Siekiant aiškumo Komisija turėtų paskelbti valstybių narių praneštas sumas, kurias jos planuoja naudoti pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 6 dalies a punktą;

(5)

siekiant aiškumo reikėtų paskelbti 2012 metų bendrosios išmokos schemos viršutines biudžeto ribas, nustatytas iš Reglamento (EB) Nr. 73/2009 VIII priede pateiktų viršutinių ribų atėmus to reglamento 52, 53, 54 ir 68 straipsniuose nurodytų išmokų viršutines ribas. Suma, kurią reikia atimti iš minėto VIII priedo, kad būtų galima finansuoti specialiąją paramą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnyje, atitinka specialiajai paramai skirtos bendros sumos, apie kurią valstybės narės pranešė, ir specialiajai paramai finansuoti skirtų sumų pagal to reglamento 69 straipsnio 6 dalies a punktą skirtumą. Kai valstybė narė, įgyvendinanti bendrosios išmokos schemą, nusprendžia skirti paramą, nurodytą 68 straipsnio 1 dalies c punkte, Komisijai pranešama suma turi būti įtraukta į bendrosios išmokos schemos viršutinę ribą, nes tokia parama padidina vieneto vertę ir (arba) ūkininko teisių į išmokas skaičių;

(6)

valstybėms narėms, kurios 2012 m. įgyvendina Reglamento (EB) Nr. 73/2009 V antraštinės dalies 2 skyriuje numatytą vienkartinės išmokos už plotus schemą, metiniai finansiniai paketai turėtų būti nustatyti pagal minėto reglamento 123 straipsnio 1 dalį;

(7)

siekiant aiškumo reikėtų paskelbti didžiausias sumas, skirtas vienkartinės išmokos už plotus schemą įgyvendinančioms valstybėms narėms, kad 2012 m. jos galėtų išmokėti remiantis jų pranešimais nustatytas atskiras išmokas už cukrų pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 126 straipsnį;

(8)

siekiant aiškumo reikėtų paskelbti didžiausias sumas, skirtas vienkartinės išmokos už plotus schemą įgyvendinančioms valstybėms narėms, kad 2012 m. jos galėtų išmokėti remiantis jų pranešimais nustatytas atskiras išmokas už vaisius ir daržoves pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 127 straipsnį;

(9)

reikėtų valstybėms narėms, įgyvendinančioms vienkartinės išmokos už plotus schemą, paskelbti 2012 metų viršutines biudžeto ribas, taikytinas pereinamojo laikotarpio išmokoms už vaisius ir daržoves 2012 m., nustatytas pagal jų pranešimus, laikantis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 128 straipsnio 2 dalies nuostatų;

(10)

siekiant aiškumo reikėtų paskelbti didžiausias sumas, skirtas vienkartinės išmokos už plotus schemą įgyvendinančioms valstybėms narėms, kad 2012 m. jos galėtų išmokėti remiantis jų pranešimais nustatytas atskiras išmokas už minkštuosius vaisius pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 129 straipsnį;

(11)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/35

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/37

(1)

2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Manfred RICHTER kadencijai tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

—

Barbara HACKENSCHMIDT, Mitglied des Landtags Brandenburg.

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/38

(1)

2011 m. balandžio 19 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės koncentruotų sojos baltymų produktų importo inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Tyrimas inicijuotas gavus 2011 m. kovo 7 d.Solae Europe S.A. (toliau – skundo pateikėjas), kuris pagamina didžiąją dalį, šiuo atveju daugiau nei 25 %, visų Sąjungoje pagaminamų tam tikrų koncentruotų sojos baltymų produktų, pateiktą skundą (3). Skunde pateikti minėto produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos įrodymai, kurie laikyti pakankamais tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo iniciavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitam žinomam Sąjungos gamintojui, eksportuojantiems gamintojams ir KLR atstovams, importuotojams, tiekėjams ir žinomiems susijusiems naudotojams bei jų asociacijoms. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(4)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Visos suinteresuotųjų šalių žodžiu ir raštu pateiktos pastabos išnagrinėtos ir prireikus į jas atsižvelgta.

(6)

Atsižvelgiant į tariamai didelį eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių Sąjungos importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta atranka pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 17 straipsnį. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar bus reikalinga atranka, ir jei ji reikalinga, kad galėtų atrinkti bendroves, visų eksportuojančių gamintojų ir nesusijusių Sąjungos importuotojų paprašyta pranešti apie save Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie su nagrinėjamu produktu susijusią veiklą per 2010 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpį (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Dėl eksportuojančių gamintojų atrankos taip pat konsultuotasi su KLR institucijomis.

(7)

Dvidešimt eksportuojančių gamintojų pateikė atrankoje prašomą informaciją ir iki nurodyto termino pasisiūlė bendradarbiauti. Šių eksportuojančių gamintojų (grupių) nurodytos ES pardavimo apimtys sudarė maždaug 90 % nagrinėjamo importo tiriamuoju laikotarpiu. Todėl bendradarbiavimo lygis laikytas aukštu.

(8)

Atsižvelgiant į didelį eksportuojančių gamintojų (grupių), pareiškusių norą bendradarbiauti, skaičių, nuspręsta, kad būtina eksportuojančių gamintojų atranka.

(9)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį Komisija, remdamasi didžiausiu tipišku eksporto kiekiu, kurį galima tinkamai ištirti per turimą laiką, atrinko bendroves. Todėl pradžioje buvo atrinktos dvi susijusių bendrovių grupės, atstovaujančios, inter alia, penkis individualius gamintojus ir kurių eksportas sudarė 40–50 % nagrinėjamojo produkto eksporto iš KLR į ES tiriamuoju laikotarpiu. Nustačius, kad nustatant antidempingo muitą šias grupes tikriausiai reikėtų tirti kaip vieną subjektą (žr. 41 konstatuojamąją dalį), atrinkta trečia eksportuojančių gamintojų grupė, taigi jų eksportas sudarė 45–60 % Kinijos importo į Sąjungą. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, dėl pradžioje ir vėliau atrinktų gamintojų konsultuotasi su susijusiomis šalimis ir Kinijos valdžios institucijomis. Du susiję eksportuojantys gamintojai prieštaravo papildomai atrankai ir teigė, kad jei atranka turi būti išplėsta, jie labiau tiktų būti atrinkti kaip trečia eksportuojančių gamintojų grupė. Reikia pabrėžti, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį iš naujo siūlyta atrinkti tris eksportuojančių gamintojų grupes, kurių nagrinėjamojo produkto pardavimo apimtis ES per TL buvo didžiausia. Be to, dviejų susijusių gamintojų, kurie teigė, kad reikėjo juos pasirinkti kaip trečią grupę, nagrinėjamojo produkto pardavimo ES apimtis per TL buvo labai maža – mažiau nei 10 % pasirinktos trečios grupės apimties. Todėl patvirtinta, kad siūlytos trys grupės geriausiai tiko būti atrinktomis išplėstoje atrankoje. Daugiau prieštaravimų negauta.

(10)

Išnagrinėjus pateiktą informaciją ir atsižvelgus į didelį pageidaujančių bendradarbiauti importuotojų skaičių nuspręsta, kad būtina atlikti nesusijusių importuotojų atranką.

(11)

Septyni nesusiję importuotojai, kuriems tenka 20 % viso nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą, sutiko būti atrinkti. Atrinkti trys importuotojai, kuriems tenka maždaug 17 % viso importo iš KLR ir beveik 90 % bendradarbiaujančių importuotojų importo. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi susijusioms šalims buvo suteikta galimybė teikti pastabas dėl atrinktų bendrovių. Prieštaravimų negauta. Vienas iš atrinktų importuotojų liovėsi bendradarbiauti ir nepateikė klausimyno atsakymų.

(12)

Kad eksportuojančių KLR gamintojų grupės panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija jiems nusiuntė prašymo taikyti RER arba IR formas. Šiuo atžvilgiu dvi atrinktos bendrovių grupės paprašė taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį, o likusi atrinkta bendrovių grupė paprašė taikyti IR pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalį.

(13)

Prašymo taikyti RER arba IR formos taip pat nusiųstos neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams (grupėms), kurie nurodė ketinantys prašyti individualaus tyrimo pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį.

(14)

Komisija nusiuntė klausimynus atrinktiems eksportuojantiems gamintojams, ketinimą prašyti individualaus nagrinėjimo pareiškusiems neatrinktiems eksportuojantiems gamintojams, skundo pateikėjui ir kitam žinomam Sąjungos gamintojui, atrinktiems importuotojams ir visiems žinomiems naudotojams.

(15)

Paprašius galimų panašių šalių – Brazilijos, Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – gamintojų pateikti informacijos, klausimynai taip pat nusiųsti bendradarbiauti pasisiūliusiems gamintojams Brazilijoje ir Izraelyje, siekiant nustatyti normaliąją vertę bendrovėms, kurioms negalima taikyti RER (žr. 60–64 konstatuojamąsias dalis).

(16)

Gauti išsamūs trijų atrinktų eksportuojančių KLR gamintojų grupių, vieno Brazilijos gamintojo, vieno Izraelio gamintojo, vieno Sąjungos gamintojo (kuriam priklauso viena gamybos įmonė Belgijoje ir dar viena Danijoje), dviejų (iš trijų) atrinktų importuotojų ir keturių ES naudotojų klausimyno atsakymai. Dar vienas Brazilijos gamintojas pateikė neišsamų atsakymą.

(17)

Be to, gauti vieno neatrinkto eksportuojančio gamintojo (toliau – pareiškėjo A) ir vienos susijusių neatrinktų eksportuojančių gamintojų grupės (bendrai vadinamos pareiškėju B) (4) prašymai taikyti individualų tyrimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Išnagrinėjus atrinktų šalių pateiktą informaciją bei šiuos prašymus, įskaitant tinkamai užpildytus klausimynus, nuspręsta, kad atrankoje nagrinėtinų eksportuojančių gamintojų (grupių) skaičius buvo toks didelis, kad papildomi individualūs tyrimai būtų nepagrįstai didelė našta ir kliudytų laiku baigti tyrimą. Todėl pareiškėjams pranešta, kad jų prašymai atlikti individualų tyrimą buvo atmesti.

(18)

Pareiškėjas B prieštaravo sprendimui nesvarstyti jo paraiškos taikyti individualų tyrimą. Jis nurodė, kad toks atsisakymas prieštarautų pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 daliai ir antidempingo susitarimo 6.10 straipsniui, kaip neseniai išaiškino PPO ginčų sprendimo institucija tvirtinimo detalių byloje (5). Antra, toks atsisakymas prieštarautų pagrindiniam proporcingumo principui.

(19)

Dėl pirmojo teiginio, pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalyje bei antidempingo reglamento 6.10 straipsnyje išskirtinai leidžiama tyrimą atliekančiai institucijai nesvarstyti prašymų atlikti individualų tyrimą, jei eksportuotojų ir (arba) gamintojų skaičius yra toks didelis, kad nebūtų įmanoma to atlikti. PPO apeliacinė institucija tvirtinimo detalių byloje išaiškino, kad laiku pateikti prašymai taikyti individualų tyrimą „paprastai“ turėtų būti priimti, nebent tai būtų „nepagrįsta našta“ (6). Šiuo atveju tiriant individualaus tyrimo prašiusių pareiškėjų klausimyno atsakymus ir prašymų taikyti RER formų atsakymus reikėtų vienoje bendrovėje (pareiškėjo A atveju) ir kitose dviejose kitose bendrovėse (pareiškėjo B atveju) atlikti tyrimus vietoje. Atliekant šiuos tyrimus vietoje reikėtų patikrinti atitiktį 2 straipsnio 7 dalies c punkto nuostatoms bei visų šių subjektų nurodytą struktūrą, išlaidas (įskaitant gamybos išlaidas ir įsigijimą), pardavimą ir pelningumą. Atsižvelgiant į didelį subjektų, kurie jau nagrinėti atliekant atranką, skaičių, įtraukus papildomą pareiškėją našta tikrai būtų buvusi nepagrįstai didelė ir būtų rimtai kliudyta laiku baigti tyrimą. Todėl sprendimas nepriimti šių prašymų atlikti individualų tyrimą yra pagrįstas teisės aktais ir nepažeidžia proporcingumo principo.

(20)

Gavęs pranešimą, kad individualus tyrimas sudarytų pernelyg didelę naštą, pareiškėjas B pasiūlė atsiimti savo prašymą taikyti RER, jei būtų sutikta atlikti individualų tyrimą. Kadangi jis teigė per TL atlikęs tik vieną nedidelį eksporto sandorį ir daugiau nebesikreiptų dėl RER, jo teigimu, Komisijai nereikėtų atlikti tikrinimo vietoje KLR siekiant nustatyti dempingą ir pakaktų išnagrinėti tą vienintelį eksporto sandorį patikrinant ES skundo pateikėjo klausimyno atsakymą. Tuo remdamasis eksportuotojas teigė, kad individualus tyrimas nesudarytų naštos.

(21)

Tačiau sutikus atlikti individualų tyrimą reikėtų atlikti pareiškėjo B tikrinimą vietoje, nes neatlikus abiejų grupei priklausančių gamintojų tikrinimo vietoje KLR negalima atmesti kito pardavimo į ES per TL galimybės. Atsižvelgiant į trijų didelių atrinktų bendrovių grupių mastą toks tyrimas būtų buvęs nepagrįsta našta. Todėl prašymas buvo atmestas.

(22)

Sprendimas nepriimti prašymų atlikti individualų tyrimą nepakeistas. Atsižvelgiant į išdėstytas priežastis galutinai nuspręsta, kad negalima patenkinti individualaus nagrinėjimo prašymų, nes tai pernelyg apsunkintų tyrimą ir trukdytų laiku jį užbaigti.

(23)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ar žalos grėsmės ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(24)

Tyrimas dėl dempingo ir žalos truko apėmė 2010 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpį (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2007 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(25)

Tarpiniame etape laikyta, kad būtų netinkama nustatyti laikinas priemones, ypač atsižvelgiant į poreikį toliau nagrinėti tam tikrų koncentruotų sojos baltymų importo iš KLR dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinį ryšį.

(26)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis nuspręsta laikinųjų priemonių nenustatyti (toliau - tarpinis faktų atskleidimas), kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo nuomonę dėl tarpinių išvadų. Šalims, kurios to pageidavo, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(27)

Komisija toliau rinko informaciją, kuri, jos manymu, buvo būtina, kad ji galėtų padaryti galutines išvadas. Be 23 konstatuojamojoje dalyje minėtų tikrinimų, atliktas papildomas tikrinimas Kerry (vieno iš importuotojų ir sojos baltymų naudotojų, bendradarbiavusio atliekant tyrimą) patalpose Bristolyje, JK.

(28)

Pranešime apie inicijavimą nagrinėjamasis produktas apibrėžtas kaip koncentruotų sojos baltymų produktai, kurių sudėtyje baltymai sudaro ne mažiau kaip 65 % (N × 6,25) sauso produkto masės, išskyrus pridėtus vitaminus, mineralus, aminorūgštis ir maisto priedus (toliau – tiriamasis produktas) ir kurio KN kodai šiuo metu yra ex 2106 10 20, ex 2106 90 92, ex 2309 90 10, ex 2309 90 99 (ex 2309 90 96 nuo 2012 m. sausio 1 d.) ir ex 3504 00 90.

(29)

Minėtoje produkto apibrėžtojoje srityje galima išskirti dvi pagrindines produktų grupes: i) sojos baltymų koncentratai (toliau – SBK arba koncentratai, įskaitant paprastus arba bazinius koncentratus ir toliau perdirbtus koncentratus), kuriuose baltymai sudaro daugiau nei 65 % bet mažiau nei 90 %; ir ii) izoliuoti sojos baltymai (toliau – ISB arba izoliatai), kurių sudėtyje baltymai sudaro ne mažiau kaip 90 %

(30)

Nustatyta, kad paprasti koncentratai yra pakankamai bazinis produktas, kurio pridėtinė vertė nedidelė, o izoliatai ir toliau perdirbti koncentratai turi būti perdirbami ir todėl jų pridėtinė vertė yra didesnė.

(31)

Pirmiau nurodytoje produkto apibrėžtojoje srityje taip pat įtraukiami (toliau neperdirbti) gyvūnų pašarui skirti koncentratai. Juos nagrinėjamuoju laikotarpiu ES pagamino viena skundo pateikėjo įmonė, įsikūrusi Prancūzijoje, ir dar viena bendrovė, ADM, įsikūrusi Nyderlanduose.

(32)

Po tarpinio atskleidimo skundo pateikėjas paprašė pakeisti produkto apibrėžtąją sritį išbraukiant gyvūnų pašarui naudojamus koncentratus. Skundo pateikėjas prieštaravo tarpiniame dokumente siūlytam požiūriui ir teigė, kad neįtraukus 2009 m. (t. y. nagrinėjamojo laikotarpio viduryje) uždarytos Prancūzijos įmonės duomenų kiti duomenys (įtraukiant ADM duomenis) buvo nenuoseklūs. Todėl ES tiriamojo produkto gamintojų pardavimo apimtis ir rinkos dalis buvo dirbtinai padidinti.

(33)

Skundo pateikėjas teigė, kad atsižvelgiant į santykinai pastovią paklausą, tam tikra bendrovės Solae įmonės Prancūzijoje pasiūlos, teiktos iki įmonės uždarymo 2009 m., dalis buvo perimta ES veikusio jų konkurento – ADM. Todėl neįtraukus Prancūzijos įmonės duomenų buvo neteisingai palyginti 2008 m. duomenys, kai ADM turėjo tik mažesnę gyvūnų pašarui skirtų koncentratų rinkos dalį, su TL duomenimis, kai ADM turėjo daug didesnę tos rinkos dalį.

(34)

Konkrečiai, skundo pateikėjas pateikė informacijos dėl gyvūnų pašarui skirtų koncentratų ir kitų koncentratų bei izoliatų techninių ir cheminių skirtumų. Be to, šiems pogrupiams naudojami skirtingi skirstymo kanalai. Be to, gyvūnų pašarui skirtų koncentratų KN kodas yra kitoks nei (maistui skirtų) koncentratų ir izoliatų.

(35)

Skundo pateikėjui pateikus pastabas vienas eksportuotojas nepritarė prašymui susiaurinti produkto apibrėžtąją sritį. Tačiau šis eksportuotojas nesuprato prašymo ir manė, kad pateiktas prašymas išbraukti visus sojos baltymų koncentratus, nors iš tiesų kalbama tik apie paprastus gyvūnų pašarui skirtus SBK. Be to, eksportuotojas nepateikė jokio realaus pagrindo, kodėl prašymas būtų nepagrįstas.

(36)

Taip pat pastebima, kad remiantis tyrimo metu gauta informacija, gyvūnų pašarui skirtų sojos baltymų importas sudaro mažiau nei 1 % bendro tiriamojo produkto (kaip apibrėžta pradžioje) importo iš Kinijos į Sąjungą.

(37)

Atsižvelgiant į tai ir ypač į aiškius techninius, cheminius ir su rinka susijusius skirtumus, produkto apibrėžtosios srities susiaurinimas išbraukiant paprastus gyvūnų pašarui skirtus sojos baltymų koncentratus laikomas tinkamu. Todėl nagrinėjamasis produktas yra koncentruotų sojos baltymų produktai, išskyrus gyvūnų pašarui naudojamos rūšies produktus, kurių sudėtyje baltymai sudaro ne mažiau kaip 65 % (N × 6,25) sauso produkto masės, išskyrus pridėtus vitaminus, mineralus, aminorūgštis ir maisto priedus (toliau – tiriamasis produktas), ir kurio KN kodai šiuo metu yra ex 2106 10 20, ex 2106 90 92 ir ex 3504 00 90.

(38)

Nagrinėjamasis produktas daugiausia naudojamas maisto pramonėje – mėsos gaminiuose arba mėsos pakaitaluose. Kiti maisto produktai apima salotų padažus, sriubas, gėrimų miltelius, energinius batonėlius, grietinėlės pakaitalus be pieno, šaldytus desertus, plakamus papuošimus, vaikų mišinėlius, duoną, pusryčių dribsnius, makaronus ir t. t. Dėl funkcionalumo nagrinėjamasis produktas taip pat naudojamas specialioms reikmėms, įskaitant klijus, asfaltą, dervą, valymo priemones, kosmetiką, rašalus, odą, dažus, popierinius dengimo sluoksnius, pesticidus ir fungicidus, plastiką, poliesterius ir tekstilės pluoštus.

(39)

Nepaisant kai kurių galimų galutinių paskirčių skirtumo, skirtingų rūšių nagrinėjamasis produktas, koncentratai ir izoliatai, visi pasižymi tomis pačiomis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis. Todėl jie laikomi vienu produktu.

(40)

Nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto ir tam tikrų koncentruotų sojos baltymų produktų, gaminamų ir parduodamų KLR vidaus rinkoje bei Brazilijos, kuri buvo pasirinkta panašia šalimi, vidaus rinkoje, taip pat tam tikrų koncentruotų sojos baltymų produktų, kuriuos gamina Sąjungos pramonė ir kurie yra parduodami Sąjungoje, fizinės, cheminės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl šios prekės yra laikomos panašiomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(41)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai – Shandong Crown Soya Protein Co. Ltd. ir susijusios bendrovės (Crown grupė), Gushen Biological Technology Group Co. Ltd. ir susijusios bendrovės (Gushen grupė) bei Sinoglory Health Food Co. Ltd. ir susijusios bendrovės (Sinoglory grupė). Ankstesniame tyrimo etape laikyta, kad Gushen grupę ir Sinoglory grupę galima laikyti susijusiais eksportuotojais. Tačiau atsižvelgiant į susijusių eksportuotojų pateiktus paaiškinimus, galiausiai nuspręsta šiame tyrime Gushen ir Sinoglory grupes laikyti atskirais subjektais.

(42)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant antidempingo tyrimus dėl importuojamų KLR kilmės produktų pagal minėto straipsnio 1–6 dalis normalioji vertė nustatoma tiems gamintojams, kurie atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išdėstytus kriterijus.

(43)

Trumpai ir tik dėl aiškumo pateikiami apibendrinti kriterijai:

(44)

Crown grupė ir Sinoglory grupė paprašė taikyti RER.

(45)

Komisija paprašė Crown ir Sinoglory grupių pateikti visą, jos nuomone, reikalingą informaciją ir lankydamasi šių bendrovių patalpose patikrino visą RER prašymo formose pateiktą ir visą kitą, jos manymu, reikalingą informaciją.

(46)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad abi grupės neatitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijų reikalavimų, pagal kuriuos taikomas RER.

(47)

Konkrečiai, abiejų grupių bendrovės neatitiko 1, 2 ir 3 kriterijų.

(48)

Vienos grupės atveju, vienas grupės gamintojas neatitiko 1 kriterijaus dėl įsipareigojimo parduoti visus savo produktus tarptautinėje rinkoje. Nors bendrovė teigė, kad ši nuostata nebuvo privaloma, bendrovė iš tiesų niekuomet nepardavė vidaus rinkoje (išskyrus nedidelės apimties pardavimą 2007 m.). Dėl 2 kriterijaus, nustatytos kelios abiejų grupės gamintojų apskaitos problemos. Be to, viena iš grupės bendrovių nepateikė prašymo taikyti RER formos. Be to, viena grupės bendrovė išnuomojo dalį savo žemės apskaitoje neįregistruodama nuomos kvitų, nes nebuvo išduota sąskaitų faktūrų arba mokėjimo atlikimo įrodymų. Bendrovei persikėlus į naujas gamybos patalpas dalis jos įrangos tapo nebenaudojama ir nebuvo atliktas joks gedimo tikrinimas. Galiausiai, vienai iš grupės bendrovių įsigijus naujos žemės, ji gavo Vyriausybės pavedimą, kuris buvo skirtas kompensacijoms išsikeliantiems gyventojams sumokėti. Tačiau šis mokėjimas panaudotas ne šiuo tikslu, o žemės panaudos teisės išlaidoms padengti. Dėl 3 kriterijaus, du grupės gamintojai pasikeitė žaliavomis iš bendro tiekėjo to tinkamai neužregistruodami, remdamiesi visiškai neformaliais susitarimais neatliekant kainų arba mokesčių koregavimo; tai yra barteriniai mainai. Be to, vienas gamintojas be jokio užmokesčio keletą metų galėjo naudotis žeme, priklausančia jo didžiausiam akcininkui. Tos bendrovės teigimu, tai buvo įmanoma, nes susijusias žemės panaudos teises patronuojančioji bendrovė įgijo labai maža kaina privatizuojant šią žemę.

(49)

Atskleidus išsamias RER išvadas ir po tarpinio atskleidimo grupė dar kartą patvirtino ankstesnius teiginius, kad vienas iš dviejų gamintojų neturėtų būti laikomas teisiškai susijusiu su likusia grupe. Tačiau atsižvelgiant į šį teiginį nustatyta, kad du gamintojai drauge su likusia grupe laikėsi koordinuotos komercinės ir pramoninės strategijos, įskaitant 48 konstatuojamojoje dalyje nurodytus barterinius mainus. Todėl teiginys atmetamas.

(50)

Grupė taip pat teigė, kad vieno iš jos gamintojų pardavimo ribojimas buvo tik paminėtas jos įstatuose, bet ne verslo licencijoje arba patvirtinimo sertifikate. Todėl, bendrovės teigimu, ribojimas nebuvo privalomas. Be to, teigta, kad prašymo taikyti RER formos nepateikusi bendrovė buvo ne gaminanti ar prekiaujanti bendrovė, o mokėjimo tarpininkas ir kad grupė dėjo visas pastangas pateikti visą turimą informaciją.

(51)

Tačiau, kaip nurodyta, minėtas gamintojas akivaizdžiai laikėsi pardavimo ribojimo. Be to, įstatai yra dokumentų, kurie įsteigiant bendrovę pateikiami institucijoms patvirtinti, dalis, todėl akivaizdu, kad šių dokumentų turinys yra realios bendrovės veiklos pagrindas. Galiausiai, dėl prašymo taikyti RER formos nepateikusios bendrovės, nustatyta, kad ši bendrovė iš tiesų buvo susijusi su tam tikrais nagrinėjamojo produkto eksporto pardavimo aspektais ir todėl turėjo pateikti prašymo taikyti RER formą. Todėl abu argumentai atmetami.

(52)

Kitos grupės atveju vieno iš eksportuojančių gamintojų pardavimas taip pat buvo ribojamas, t. y. 70 % jo produkcijos turėtų būti parduodama eksportui, dėl to jis neatitiko 1 kriterijaus. Kalbant apie 2 kriterijų, nustatyta daug turto nusidėvėjimo ir apskaitos tvarkymo pokyčių problemų. Dėl 3 kriterijaus, dviejų žemės sklypų kaina vienos iš bendrovių apskaitoje labai skiriasi ir laikoma, kad įgydama žemės sklypą už gerokai mažesnę nei rinkos kainą bendrovė gavo paslėptą subsidiją. Be to, kita grupės bendrovė vienerius metus naudojosi nemokama žemės sklypo nuoma ir įgijo žemės panaudos teises už mažesnę nei rinkos kainą. Galiausiai, pažeidžiant TAS 24, apskaitos pastabose nenurodytos grupės viduje suteiktos garantijos.

(53)

Po išsamių RER išvadų bei tarpinio atskleidimo grupė teigė, kad de facto dviejų gamintojų pardavimui nebuvo taikomi jokie ribojimai. Bendrovių teigimu, tai, kad atitinkamos jų eksporto apimtys atitiko įstatuose nurodytus ribojimus buvo tik dėl paklausos ir pasiūlos pusiausvyros sojos baltymų rinkoje. Jos pabrėžė, kad šios ribojančios nuostatos netrukus po TL buvo pašalintos iš šių tekstų. Be to, dėl 2 kriterijaus, grupė teigė, kad be nedidelių apskaitos klaidų, ji visiškai laikėsi Kinijos bendrųjų apskaitos standartų, kurių laikytis privaloma, o ne TAS. Dėl žemės panaudos teisių, grupė teigė, kad skirtinga dviejų žemės sklypų vertė paaiškinama vieno iš sklypų lyginimo išlaidomis. Galiausiai pabrėžta, kad nemokama kito sklypo nuoma pagrįsta tam tikru administraciniu vėlavimu prieš laikotarpį, kuomet žemės panaudos teise buvo galima realiai pasinaudoti, ir kad bet kokiu atveju palyginti su bendrovės veiklos pajamomis išimtis buvo nedidelė.

(54)

Dėl 1 kriterijaus, įstatai yra dokumentų, kurie įsteigiant bendrovę pateikiami institucijoms patvirtinti, dalis. Tai, kad bendrovė laikėsi pardavimo ribojimų, laikoma ribojimo laikymusi ir akivaizdu, kad šių dokumentų turinys yra realios bendrovės veiklos pagrindas. Be to pabrėžiama, kad ribojimų pašalinimas iš įstatų atliktas po TL ir todėl yra nesusijęs su šiuo tyrimu. Dėl 2 kriterijaus, akivaizdu, kad nebuvo galima patvirtinti įrašų tikslumo ir patikimumo. Be to, bendrovės apskaitos įrašų auditas turėtų būti atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus, o to nebuvo galima patvirtinti atliekant tikrinimą. Dėl 3 kriterijaus, atliekant tikrinimą vietoje negalėjo būti pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys minėto sklypo lyginimo išlaidas. Galiausiai, nepriklausomai nuo pateiktų paaiškinimų, akivaizdu, kad viena iš bendrovių nemokamai nuomojo žemę tam tikram laikotarpiui ir todėl pasinaudojo subsidija. Todėl RER išvados negalėjo būti pakeistos dėl pastabų. Išvados yra patvirtinamos.

(55)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu prireikus muitas visos šalies mastu nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(56)

Gushen grupė kreipėsi tik dėl IR taikymo. Šis prašymas buvo išnagrinėtas ir nenustatyta jokių požymių, rodančių, kad bendrovė neatitiko pirmiau išvardytų kriterijų. Todėl padaryta išvada, kad Gushen grupei gali būti taikomas IR.

(57)

Taip pat atliktas Crown ir Sinoglory grupių vertinimas, nes šioms bendrovėms nebuvo taikytas RER. Abiem atvejais nenustatyta jokių požymių, rodančių, kad bendrovės neatitiko pirmiau išvardytų kriterijų. Todėl padaryta išvada, kad abiem bendrovėms galima taikyti IR.

(58)

Po galutinio atskleidimo skundo pateikėjas pareiškė nesutinkantis su IR taikymu atrinktoms eksportuotojų grupėms. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad priemonės netaikomos, šio klausimo toliau nagrinėti neprireikė.

(59)

Kaip paaiškinta 46 konstatuojamojoje dalyje, RER nebuvo taikytas dviems atrinktoms grupėms, kurios to prašė. Trečioji atrinkta grupė nesikreipė dėl RER. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį normalioji vertė visoms grupėms buvo nustatyta remiantis kainomis arba apskaičiuotąja verte panašioje šalyje.

(60)

Siekdama nustatyti KLR normaliąją vertę, pranešime apie tyrimo inicijavimą Komisija nurodė ketinanti tinkama panašia šalimi pasirinkti JAV ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas šiuo klausimu.

(61)

Gauta keletas pastabų ir vietoj JAV pasiūlytos kitos šalys, visų pirma Brazilija ir Izraelis. Pagrindinis argumentas, pateiktas prieštaraujant dėl JAV pasirinkimo panašia šalimi, buvo tai, kad nagrinėjamasis produktas JAV būtų gaminamas iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių, t. y. priešingai nei KLR. Iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių pagamintą produktą galimai naudotų skirtingi naudotojai ir (arba) perdirbimo pramonė. Taip pat eksportuojantis gamintojas paminėjo, kad skundo pateikėjo patronuojamoji JAV bendrovė užimtų dominuojančią padėtį JAV rinkoje, todėl būtų padidintos vidaus pardavimo kainos.

(62)

Atsižvelgdama į gautas pastabas Komisija siekė bendradarbiauti su visas žinomais Brazilijos, Izraelio ir JAV koncentruotų sojos baltymų produktų gamintojais, pateikdama jiems pagrindinius klausimus dėl jų gamybos, pardavimo ir vietos rinkos bei teiraudamasi, ar jie sutiktų pateikti išsamesnės informacijos apie savo išlaidas ir kainas, jei jų šalis būti pasirinkta panašia šalimi. Tik vienas JAV gamintojas ir du Brazilijos gamintojai atsakė pateikdami prašomą informaciją ir siūlydami visiškai bendradarbiauti. Vėliau Izraelio gamintojas taip pat pateikė išsamų klausimyno atsakymą. Komisija taip pat bandė kitais būdais gauti informacijos apie minėtas ir kitas galimas rinkas.

(63)

Gauta informacija buvo atidžiai išnagrinėta. Patvirtinta, kad JAV produktas buvo daugiausia gaminamas iš genetiškai modifikuotų sojos pupelių, priešingai nei koncentruotų sojos baltymų produktai iš KLR, Brazilijos ar Izraelio. Tačiau nebuvo galima padaryti jokios išvados dėl pagrindinės žaliavos skirtumo poveikio produkto savybėms, paskirčiai, išlaidoms ar kainai. Be to, nors Brazilijos rinkoje taikytas 14 % importo muitas, Brazilijoje buvo didelis kiekis importuotų koncentruotų sojos baltymų produktų, konkuravusių su vietoje pagamintu produktu. Iš tiesų dviems pasisiūliusiems bendradarbiauti Brazilijos gamintojams teko maždaug ¾ Brazilijoje suvartojamo kiekio, o JAV rinkoje aiškiai dominavo du labai dideli vidaus gamintojai, iš kurių tik vienas siūlėsi bendradarbiauti. Todėl nors JAV rinka bendrai buvo didesnė, Brazilijoje dėl dviejų didelių vietos gamintojų ir didelės importo apimties konkurencija buvo didesnė. Be to, apskritai, bendradarbiaujančių Brazilijos gamintojų vidaus pardavimo apimtys buvo panašaus masto kaip ir atrinktų Kinijos gamintojų pardavimo į ES apimtys, o produktų asortimentas panašus. Galiausiai nustatyta, kad Brazilijos vidaus rinka buvo gerokai didesnė už Izraelio rinką.

(64)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, Brazilija pasirinkta panašia šalimi. Šis pasirinkimas patvirtintas.

(65)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams buvo nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš panašios šalies gamintojų. Jei visų rūšių panašaus produkto pardavimas panašios šalies vidaus rinkoje nevyko įprastomis prekybos sąlygomis arba panašių rūšių produkto nebuvo parduota, normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 ir 6 dalis.

(66)

Po tarpinio atskleidimo skaičiavimai patikslinti atsižvelgiant į šalių pateiktas pastabas.

(67)

Eksportuojantys gamintojai eksportui į Sąjungą produktą pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias KLR įsikūrusias prekybos bendroves. Todėl visais atvejais eksporto kaina buvo nustatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalimi pagal faktiškai sumokėtas ar mokėtinas eksporto kainas.

(68)

Po tarpinio atskleidimo skaičiavimai patikslinti atsižvelgiant į šalių pateiktas pastabas.

(69)

Normalioji vertė ir eksporto kainos palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus buvo koreguojamos nuolaidų, transporto, draudimo, tvarkymo, pakrovimo ir papildomos išlaidos, pakavimo, kreditų ir netiesioginių mokesčių išlaidos visais atvejais, kai nustatyta, kad toks koregavimas yra pagrįstas, tikslus ir patvirtintas įrodymais.

(70)

Galutiniai dempingo skirtumai išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi.

(71)

Kiekvienos iš trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų grupių dempingo skirtumas buvo nustatytas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis, remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės panašioje šalyje ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(72)

Bendradarbiaujančių neatrinktų bendrovių dempingo skirtumas apskaičiuotas kaip trijų atrinktų bendrovių grupių vidurkis.

(73)

Kadangi tyrime bendradarbiavo daug bendrovių (bendradarbiaujančių bendrovių importo kiekis sudarė apie 90 % viso importo iš KLR kiekio per TL), nebendradarbiaujančioms bendrovėms dempingo skirtumas visos šalies mastu nustatytas taikant nustatytą atrinktų bendrovių arba bendrovių grupių didžiausią skirtumą.

(74)

Remiantis tuo galutiniai nustatyti dempingo lygiai yra tokie:

(75)

Peržiūrėjus produkto apibrėžtąją sritį (išbraukus gyvūnų pašarui skirtus koncentratus) viena bendrovė – Nyderlanduose veikianti ADM, kuri gamina tik gyvūnų pašarui skirtus koncentratus – nebelaikoma Sąjungos pramonės dalimi. Todėl tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino tik skundo pateikėjas (Solae). Šiuo metu Solae priklauso dvi gamybos įmonės ES – viena Belgijoje, gaminanti sojos baltymų izoliatus, ir kita Danijoje, gaminanti sojos baltymų koncentratus (bazinius sojos baltymų koncentratus ir toliau perdirbtus didelės vertės koncentratus, kuriems baziniai sojos baltymų koncentratai naudojami kaip tarpinis produktas). Kita Solae gamybos įmonė, veikianti Boudreaux, Prancūzijoje gaminusi ir pardavusi tik paprastus gyvūnų pašarui skirtus koncentratus, nutraukė veiklą 2009 m. pradžioje.

(76)

Kalbant apie gamybą ES, atlikus tyrimą atskleista, kad Solae gamybos procesas vykdomas išskirtinai pagal žaliavų perdirbimo susitarimą su Šveicarijoje esančia pagrindine bendrove Solae Europe. Pagal šį susitarimą Solae Belgium ir Solae Denmark už mokestį perdirba Solae Europe tiekiamas žaliavas. Šiame procese Solae Europe išlieka vienintele žaliavų, visų tarpinių produktų ir gatavų prekių savininke.

(77)

Atsižvelgiant į tai, kad žaliavos ir gatavos prekės tebepriklauso pagrindinei bendrovei, perdirbimo susitarimai teisiškai skiriasi nuo kitų galimų gamybos susitarimų. Tačiau šiuo atveju šių bendrovių ES pridėta vertė sudaro daugiau nei 50 % gamybos išlaidų. Ši pridėtinės vertės dalis taip pat atspindi Sąjungoje atliekamas technologines ir kapitalo investicijas. Tokių investicijų ES grynoji vertė yra reikšminga; pramonė įdarbina daug žmonių Sąjungoje.

(78)

Taip pat reikėtų pastebėti, kad perdirbimo operacijos ES sudarytų „paskutinį reikšmingą perdirbimą“ ir todėl produktai būtų laikomi ES kilmės.

(79)

Į tai atsižvelgiant padaryta išvada, kad tokiai Solae Belgium ir Solae Denmark ekonominei veiklai gali kilti pavojus dėl dempingo ir todėl apsauga gali būti taikoma neatsižvelgiant į teisinį veiklos pobūdį (perdirbimo arba kito gamybos susitarimo). Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes nuspręsta Solae Belgium ir Solae Denmark laikyti Sąjungos pramonės dalį sudarančiomis Sąjungos gamintojomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(80)

Po tarpinio atskleidimo vienas eksportuotojas teigė, kad perdirbimo bendrovės negali būti laikomos Sąjungos gamintojais ir antidempingo tyrimuose nėra svarbios. Eksportuotojas teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog žaliavų ir gatavų prekių nuosavybė tebepriklauso Šveicarijoje (t. y. už ES ribų) registruotai Solae Europe, Solae Belgium ir Solae Denmark negali būti laikomos Sąjungos gamintojomis ir negali naudotis apsauga nuo dempingo.

(81)

Eksportuotojas nurodė, kad ankstesnėse bylose, kaip antai dėl KLR kilmės plastikinių maišelių ir krepšelių (7), institucijos nusprendė neįtraukti dviejų Kinijos bendrovių į atrinktus eksportuojančius gamintojus, nes tos bendrovės pačios negamino didelio kiekio deklaruotų eksportuotų produktų, o juos gamino kitiems eksportuojantiems gamintojams.

(82)

Pastebima, kad eksportuotojo nurodyta padėtis toje byloje negali būti lyginama su padėtimi šiuo atveju. Pirma, plastikinių maišelių ir krepšelių byloje Kinijos bendrovės gamino pačios (ne perdirbimui), bet jų pačių pagamintų produktų pardavimo apimtis buvo per maža, kad ją būtų galima įtraukti į atranką, o šiuo atveju Solae Belgium ir Solae Denmark veikia išskirtinai pagal perdirbimo susitarimą.

(83)

Be to, Solae Belgium ir Solae Denmark visiškai priklauso Solae Europe, o neįtrauktų Kinijos bendrovių tyrime nenustatyti jokie priklausomybės ryšiai su kitais eksportuojančiais gamintojais, kuriems jie perdirbo produktus.

(84)

Savo pareiškime eksportuotojas taip pat nurodė kitą buvusį tyrimą, t. y. dėl KLR kilmės glicino importo (8), kuomet Komisija kai kurias bendroves laikė prekiautojomis, o ne gamintojomis, nes nustatyta, kad jų atliekama veikla nelaikoma gamyba.

(85)

Šiuo požiūriu pažymima, kad glicino atveju eksportuotojo teiginys taip pat nėra pagrindžiamas, nes šiuo atveju eksportuojančios Kinijos bendrovės paprasčiausiai atliko tam tikrą perdirbimo veiklą ir nebuvo keičiama nagrinėjamojo produkto cheminė sudėtis arba fizinės savybės. Šioje byloje padėtis yra visiškai kitokia, nes ES bendrovės gamybos procese perdirba sojos pupeles arba sojos dribsnius į sojos baltymus ir pakeičia ne tik medžiagos cheminę sudėtį ar fizines savybes bet ir labai padidina galutinio produkto vertę.

(86)

Eksportuotojas taip pat teigė, kad priimant sprendimą visa perdirbimo veikla Sąjungoje yra sutelkta ES nepriklausančioje bendrovėje ir kad perdirbimo bendrovės visiškai ir išskirtinai priklauso nuo pagrindinės Šveicarijos bendrovės. Eksportuotojas pridūrė, kad kitoje byloje dėl JAV kilmės vinilo acetato (9) Komisija neįtraukė ES gamintojo į Sąjungos pramonės apibrėžtį dėl bendrovės ryšių su bendrove nagrinėjamoje šalyje.

(87)

Kita šalis taip pat siūlė, kad nagrinėjant perdirbimo susitarimo klausimą ir jo laikymą gamyba tokie klausimai kaip būstinės vieta, interesų buvimo vieta ir įsipareigojimai ES rinkoje turėtų būti nagrinėjami panašiai kaip ir nagrinėjant susijusias bendroves apibrėžiant Sąjungos pramonę.

(88)

Iš tiesų, Solae grupė turi struktūrinių ryšių su pagrindine bendrove Šveicarijoje ir kitų korporacinių ryšių su JAV bendrovėmis. Antidempingo tyrimuose ne naujiena, kad pagrindinę veiklą ES vykdančios bendrovės turi struktūrinių, kapitalo ar korporacinių ryšių už ES ribų. Tačiau tokie struktūriniai ir korporaciniai ryšiai už ES ribų negali pakeisti išvados, kad skundo pateikėjai laikomi ES gamintojais.

(89)

Pastebima, kad tokie argumentai būtų tinkami pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais tikslais ir apibrėžiant Sąjungos pramonę tik tuo atveju, jei Solae Europe būtų nagrinėjamosios šalies, t. y. šiuo atveju KLR, bendrovė. Akivaizdu, kad šiuo atveju taip nėra ir todėl eksportuotojo argumentas yra netinkamas.

(90)

Be to, primenama, kad naudotų žaliavų ir (arba) gatavo produkto nuosavybė nėra lemiamas kriterijus apibrėžiant Sąjungos gamintojus. Nors perdirbimas teisiškai skiriasi nuo kitų gamybos susitarimų, perdirbimo bendrovės gali būti laikomos Sąjungos gamintojomis.

(91)

Šis požiūris atitinka ankstesnę institucijų praktiką, kaip pavyzdžiui priemonių galiojimo termino peržiūroje dėl KLR kilmės furfurilo alkoholio (10).

(92)

Primenama, kad šiuo atveju bendrovių ES pridėta vertė sudaro daugiau nei 50 % gamybos išlaidų. Ši pridėtinės vertės dalis atspindi Sąjungoje atliekamas technologines ir kapitalo investicijas. Tokių investicijų ES grynoji vertė yra reikšminga ir pramonė įdarbina daug žmonių Sąjungoje.

(93)

Daroma išvada, kad Solae Belgium ir Solae Denmark laikomos Sąjungos pramonės dalį sudarančiomis Sąjungos gamintojomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje ir toliau vadinamos Sąjungos pramone.

(94)

Pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalį bendra Sąjungos gamyba nustatyta pagal skundo pateikėjo klausimyno atsakymą.

(95)

Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonę sudaro tik vienas gamintojas, toliau pateikiami duomenys yra indeksuoti siekiant užtikrinti konfidencialumą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

(96)

Suvartojimas Sąjungoje nustatytas remiantis Sąjungos pramonės Sąjungos rinkai skirtos perdirbtos produkcijos pardavimo apimtimi, iš Eurostato gautais duomenimis apie Sąjungos rinkos importo kiekį ir skundo pateikėjo skaičiavimais.

(97)

Tam tikrų koncentruotų sojos baltymų produktų KN kodai apima platesnį produktų asortimentą, ne tik tiriamąjį produktą. Remdamasis išsamiais tyrimais ir rinkos žiniomis, skundo pateikėjas apskaičiavo tiriamojo produkto importo į Sąjungą vertę ir apimtį. Šie skaičiavimai nagrinėti atliekant tyrimą ir laikomi patikimais. Komisijos tarnybos negavo pastabų ir alternatyvių pasiūlymų, dėl kurių būtų abejojama šių skaičiavimų naudojimu šiame tyrime.

(98)

Viena šalis teigė, kad importo skaičiavimo metodika buvo nepakankamai paaiškinta. Tačiau šie teiginiai nebuvo pagrįsti tolesniais įrodymais. Šalis abejojo Komisijos požiūriu, bet nepasiūlė tinkamesnės arba patikimos alternatyvos. Kritika buvo daugiausia susijusi su tuo, kad šalis negalėjo pateikti pastabų. Primenama, kad inicijavus tyrimą nekonfidencialioje versijoje buvo pateikta nekonfidenciali skundo pateikėjo informacija, kurioje išdėstyta atskyrimo metodika.

(99)

Primenama, kad Komisijos tarnybos skunde pateiktus duomenis patikrino ir nenustatė nieko, kas prieštarautų pasirinkto metodo pagrįstumui. Be to, atsižvelgiant į tai, kad šalys nepasiūlė kito atskyrimo metodo, jų pastabos laikytos nepagrįstomis.

(100)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkos paklausa sumažėjo 8 % Konkrečiau Sąjungos vartojimas 2007–2008 m. buvo toks pats, 2009 m. sumažėjo 8 % ir išliko stabilus TL.

1   lentelė

(101)

Nagrinėjamojo produkto importo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 15 % ir TL sudarė 20 117 tonų. Konkrečiau, importas iš KLR 2007–2008 m. išliko toks pats, 2009 m. padidėjo 26 procentiniais punktais ir buvo didžiausias. Pastebima, kad importas iš KLR TL sumažėjo maždaug 9 procentiniais punktais.

2   lentelė

(102)

Importui iš KLR dempingo kaina tenkančios rinkos dalies kitimą atspindintis indeksas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 25 % 2007–2008 m. jis išliko toks pats, bet 2009 m. padidėjo 36 % TL jis sumažėjo 11 procentinių punktų.

(103)

Vidutinė importo kaina per nagrinėjamą laikotarpį iš viso padidėjo 37 % Konkrečiau, iš pradžių 2007–2008 m. ji padidėjo net 48 %, tuomet 2009 m. sumažėjo 11 procentinių punktų ir TL liko tokio paties lygio. TL vidutinė importo iš KLR kaina buvo 1 569 EUR už toną.

3   lentelė

(104)

Nagrinėjant priverstinį kainų mažinimą, iki kainų EXW sąlygomis lygio, ypač atsižvelgiant į kredito išlaidas, pristatymo išlaidas, pakavimą ir komisinius, koreguotos vidutinės svertinės Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis bendradarbiaujančių KLR eksportuotojų CIF kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, tinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į išmuitinimą, t. y. muitų tarifą ir išlaidas po importo (iškrauto produkto kainomis).

(105)

Palyginus išaiškėjo, kad per TL nagrinėjamojo produkto importo kainos buvo tokios, kad Sąjungos pramonės kainos turėjo būti priverstinai sumažintos maždaug 12 %

(106)

Viena šalis teigė, kad, savaime suprantama, priverstinio kainų mažinimo lygis buvo skaičiuojamas tik TL ir kad ankstesni priverstinio kainų mažinimo lygiai nežinomi. Tačiau šalis siūlė, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2007 m. iki TL Kinijos importo kainos padidėjo gerokai daugiau nei Sąjungos pramonės kainos, gali būti teigiama, kad priverstinis kainų mažinimas sumažėjo.

(107)

Iš tiesų pripažįstama, kad nuo 2007 m. iki TL Kinijos importo kainos padidėjo 37 %, o Sąjungos pramonės kainos padidėjo tik 15 % (žr. 119 konstatuojamąją dalį). Atitinkamai akivaizdu, kad, kalbant apie vidutines kainas, Kinijos ir ES kainų skirtumas nuo 2007 m. iki TL sumažėjo.

(108)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, kurie nagrinėjamuoju laikotarpiu turėjo įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(109)

Nagrinėjant žalą žalos rodikliai nustatyti pagal informaciją, gautą tinkamai patikrinus išsamų skundo pateikėjo klausimyno atsakymą.

(110)

Sąjungos gamybos apimtis nuo 2007 m. iki TL pabaigos sumažėjo 14 % Konkrečiau, 2008 m. ji sumažėjo 8 %, o 2009 m. – dar 15 procentinių punktų. Tačiau nuo 2009 m. iki TL padėtis aiškiai pagerėjo – gamybos apimtis padidėjo 9 procentiniais punktais.

4   lentelė

(111)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojo gamybos pajėgumai išliko tokie patys.

5   lentelė

(112)

Pajėgumų naudojimo raidą atspindintis indeksas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 14 % 2007–2008 m. jis sumažėjo 8 %, o 2009 m. – dar 15 procentinių punktų. TL jis pakilo 9 procentiniais punktais. Panaudojimo koeficiento raida atspindi gamybos kitimą nagrinėjamuoju laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, kad gamybos pajėgumai išliko tokie patys.

(113)

Pastebima, kad nepaisant bendro sumažėjimo, pajėgumų naudojimas tebebuvo santykinai didelis ir per TL viršijo 80 %

(114)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams ES rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 %. 2007–2008 m. pardavimas sumažėjo 9 %, o 2009 m. – dar 5 procentiniais punktais. Tačiau nuo 2009 m. iki TL padėtis aiškiai pagerėjo – pardavimas išaugo 6 procentiniais punktais.

6   lentelė

(115)

Iš viso nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė išlaikė savo rinkos dalį. Konkrečiai, 2007–2008 m. indeksas sumažėjo 9 %, bet jau 2009 m. jis padidėjo 1 procentiniu punktu ir per TL padidėjo dar 7 procentiniais punktais.

7   lentelė

(116)

Nuo 2007 m. iki TL, kai Sąjungos vartojimas sumažėjo 8 %, pardavimo apimtis taip pat sumažėjo 8 % ir Sąjungos pramonei tenkanti rinkos dalis išliko tokia pati.

(117)

Nuo 2007 m. iki TL užimtumas sumažėjo 7 % 2007–2008 m. jis šiek tiek padidėjo, o 2009 m. staiga sumažėjo 10 procentinių punktų. Tačiau TL jis vėl padidėjo 2 procentiniais punktais.

8   lentelė

(118)

Našumas, skaičiuojamas kaip vienam darbuotojui per metus tenkantis pagaminamas kiekis (tonomis), nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 % Šis sumažėjimas atspindi tai, kad gamyba mažėjo sparčiau nei užimtumas. Tačiau vis tiek pastebima, kad nuo 2009 m. iki TL našumas padidėjo 8 procentiniais punktais; tai atspindėjo spartesnį gamybos didėjimą palyginti su užimtumo didėjimu.

9   lentelė

(119)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojų vidutinės pardavimo kainos padidėjo 15 % 2008 ir 2009 m. vidutinės kainos padidėjo (atitinkamai 8 % ir 10 procentinių punktų), o TL šiek tiek sumažėjo – 3 procentiniais punktais. Bendrai kalbant, koncentruotų sojos baltymų produktų kainos labai priklauso nuo pagrindinių žaliavų (t. y. sojos pupelių ir sojos pupelių dribsnių) ir energijos išlaidų. Šios išlaidos kartu sudaro didžiausią gamybos išlaidų dalį. Pastebima, kad sojos pupelių rinka yra greitai kintanti ir jai būdingi metiniai, netgi mėnesiniai svyravimai.

(120)

Atsižvelgiant į labai skirtingas įvairių rūšių tiriamojo produkto pardavimo kainas, vidutinių pardavimo kainų raida turėtų būti vertinama atsargiai, nes produktų asortimento pokytis gali lemti vidutinės kainos pokytį.

10   lentelė

(121)

Atsižvelgiant į importo iš KLR apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(122)

Laikotarpio pabaigos atsargų lygis nuo 2007 m. iki TL bendrai išliko toks pats. Pažymima, kad atsargos sudarė pakankamai mažą metinės gamybos apimties dalį, todėl šis rodiklis nėra labai svarbus analizuojant žalą.

11   lentelė

(123)

Metinės darbo išlaidos nuo 2007 m. iki TL pabaigos padidėjo 7 %. 2007–2008 m. jis padidėjo 5 %, sumažėjo 2 procentiniais punktais 2009 m., o TL padidėjo 4 procentiniais punktais.

12   lentelė

(124)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu panašaus produkto pardavimo ES rinkoje nesusijusiems pirkėjams pelningumas, išreikštas grynojo pardavimo procentine dalimi, labai kito. Nors 2007 m. ir 2009 m. Sąjungos pramonė veikė pelningai, 2008 m. ir per TL ji patyrė nuostolių. Kintantis pelningumas gali atspindėti sojos pupelių rinkos pokyčius.

13   lentelė

(125)

Iš esmės, investicijų grąža (IG), išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelno dydžiu, kito taip pat, kaip pelningumas.

(126)

Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srautas per nagrinėjamąjį laikotarpį labai kito. Pradedant teigiamu rodikliu 2007 m., 2008 m. jis sumažėjo ir tapo neigiamas, bet vėl pagerėjo 2009 m., o TL vėl tapo neigiamas. Apibendrinant grynųjų pinigų srauto pokyčiai atitiko pelningumo raidą.

(127)

Požymių, kad Sąjungos pramonė būtų turėjusi sunkumų padidinti kapitalą, nebuvo daugiausia dėl to, kad ji priklauso didelei grupei.

14   lentelė

(128)

Metinės investicijos į panašaus produkto gamybą 2007–2008 m. padidėjo 4 %, 2009 m. padidėjo 29 procentiniais punktais. TL jos šiek tiek sumažėjo – 5 procentiniais punktais. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos padidėjo 28 %

15   lentelė

(129)

Išnagrinėjus duomenis nustatyta, kad apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamyba, pajėgumų panaudojimas, pardavimas, užimtumas ir našumas sumažėjo. Be to, padidėjo darbo užmokesčio išlaidos.

(130)

Tuo pačiu metu blogą padėtį pataisė tai, kad dauguma šių rodiklių nuo 2009 m. iki TL (2010 m.) pagerėjo. Konkrečiai, 2009–2010 m. (TL) padidėjo gamyba ir pajėgumų panaudojimas – 9 procentiniais punktais. ES pardavimas ir rinkos dalis atitinkamai padidėjo 6 ir 7 procentiniais punktais; užimtumas padidėjo 2 procentiniais punktais, o našumas padidėjo 8 procentiniais punktais.

(131)

Be to, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko tokia pati. Nors 2008 m. ji sumažėjo, bet padidėjo jau 2009 m. 2010 m. ji pasiekė lygį, artimą 2007 m.

(132)

Pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas (abu glaudžiai susiję su pelningumu), atspindėjo Sąjungos pramonės ekonominės padėties pokyčius. Nors apskritai (nuo 2007 m. iki TL) jie sumažėjo, bet taip pat labai kito ir atspindėjo labai kintančias rinkos tendencijas.

(133)

Grynosios investicijos 2007–2009 m. aiškiai mažėjo (33 %) ir 2010 m. (TL) sumažėjo tik šiek tiek (5 procentiniais punktais).

(134)

Be to, realus Sąjungos pramonės TL patirtų nuostolių lygis yra santykinai nedidelis.

(135)

Atsižvelgiant į šias aplinkybes daroma išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė šiokią tokią žalą. Tačiau dėl santykinai nedidelio Sąjungos pramonės TL patirtų realių nuostolių lygio ir nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje nustatytų atsigavimo požymių ši žala negali būti laikoma materialine pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį.

(136)

Atskleidus galutines išvadas skundo pateikėjas teigė, kad šiuo atveju žala turėtų būti laikoma materialine, nes kai kuriais kitais atvejais tariamai tokiomis pačiomis aplinkybėmis (t. y. nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje nustačius teigiamą raidą) (11) išvados buvo kitokios. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad vertinant nagrinėjamojo laikotarpio pabaigą ir darant išvadą pagal atsigavimą tuo laikotarpiu gali būti prieštaraujama PPO teisės aktams (12).

(137)

Šiuo atžvilgiu pastebima, kad kiekvieną atvejį reikėtų vertinti atskirai. Šiuo konkrečiu atveju atlikus tyrimą nustatyti aiškūs Sąjungos pramonės atsigavimo požymiai nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje, o neigiamos tendencijos taip pat sumažėjo. Pavyzdžiui, Sąjungos pramonės rinkos dalis išliko tokia pati ir bendrai gana didelė, pajėgumų panaudojimas šiek tiek sumažėjo, bet išliko didesnis nei 80 %, o investicijos padidėjo. Oksalo rūgšties  (13) byloje, priešingai, Sąjungos pramonė TL prarado 9 % rinkos dalį, palyginti su pirmaisiais žalos tyrimo laikotarpio metais (14). Citrinų rūgšties  (15) bylos atveju prarasta panaši rinkos dalis ir sumažėjo investicijos (16).

(138)

Kalbant apie PPO įsipareigojimus, minėtoje institucijos ataskaitoje nurodoma visiškai kitokia padėtis, kuomet tyrimą atliekanti institucija nagrinėjo tik dalinius kiekvienų trejų metų laikotarpio metų 6 mėnesių laikotarpio duomenis ir pagrindė išvadas šiuo neišsamiu tyrimu. Šiuo atveju padėtis yra akivaizdžiai kitokia, nes žalos analizė apima visų metų duomenis keturių metų iš eilės laikotarpiu ir, be to, pabrėžiama tai, kad keturių metų laikotarpio pabaigoje, palyginus su vieneriais metais prieš TL, pastebėtas padidėjimas daugelio nagrinėtų tendencijų atveju.

(139)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma galutinė išvada, kad Sąjungos pramonės patirta žala nebuvo materialinė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(140)

Nepažeidžiant išvados dėl materialinės žalos nebuvimo ir laikantis hipotezės, kad Sąjungos pramonės patirta žala galėjo būti laikoma materialine, Komisija nagrinėjo galimą priežastinį ryšį.

(141)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis Komisija nagrinėjo, ar Sąjungos pramonei žalą padarė importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies. Be to, nagrinėti kiti su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kainomis.

(142)

Nagrinėjamojo produkto importas nuo 2007 m. iki TL bendrai padidėjo 15 % ir atitinkama rinkos dalis padidėjo 25 % nepaisant Sąjungos rinkoje sumažėjusios paklausos. Šie pokyčiai bendrai sutapo su pablogėjusia Sąjungos pramonės ekonomine padėtimi. Nors Sąjungos pramonė išlaikė savo rinkos dalį, Kinijos importo dalis padidėjo daugiau nei 5 procentiniais punktais.

(143)

Tuo remiantis gali atrodyti, kad egzistuoja importo iš KLR ir Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastinis ryšys.

(144)

Tačiau nuodugniau išnagrinėjus importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonės padėčiai aiškus ryšys nenustatytas. Pavyzdžiui, nors importas iš KLR 2007–2008 m. beveik nepadidėjo (101 konstatuojamoji dalis) ir CIF importo kaina padidėjo 48 procentiniais punktais (103 konstatuojamoji dalis), 2008 m. Sąjungos pramonė patyrė didelių nuostolių ir prarado dalį rinkos. Priešingai, kuomet 2008–2009 m. Kinijos importas padidėjo 26 % ir CIF importo kaina sumažėjo 11 procentinių punktų, Sąjungos pramonė išlaikė savo rinkos dalį ir atsigavo po 2008 m. nuostolių. Taip pat nuo 2009 m. iki TL, kuomet importas iš KLR tebebuvo Sąjungos rinkoje, Sąjungos pramonės padėtis aiškiai pagerėjo, kaip aptarta pirmiau žalos analizėje.

(145)

Šis importo iš KLR ir žalos rodiklių raidos ryšių trūkumas rodo, kad kiti veiksniai prisidėjo ir galimai nulėmė Sąjungos pramonės patirtą žalą. Šis klausimas išsamiau nagrinėjamas toliau.

(146)

Kiti veiksniai, nagrinėti tiriant priežastinį ryšį: i) Sąjungos paklausos sumažėjimas, tikriausiai iš dalies susijęs su 2008–2009 m. finansų ir ekonomikos krize ir ii) sojos pupelių rinkos kintamumas.

(147)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užfiksuotas Sąjungos vartojimo sumažėjimas, palyginus 2007 m. ir 2010 m. (TL) duomenis, vartojimas sumažėjo 8 % Daugelis žalos rodiklių kito panašiai kaip ir šis rodiklis. Pavyzdžiui, ES pramonės pardavimo apimtis taip pat sumažėjo 9 %, jei palyginami minėti du laikotarpiai. Kiti pavyzdžiai – palyginus 2007 m. ir 2010 m., užimtumas sumažėjo 7 %, o našumas taip pat 7 % Todėl akivaizdu, kad paklausos sumažėjimas, nepriklausomai nuo priežasties, buvo pagrindiniu veiksniu lėmusiu Sąjungos pramonės padėties raidą.

(148)

Nors paklausos sumažėjimas nėra tiesiogiai susijęs su priežastinio ryšio tyrimu, galimas atvejis, kad jį bent iš dalies sukėlė finansų ir ekonomikos krizė. Šiomis aplinkybėmis pastebima, kad paklausa ypač sumažėjo 2008–2009 m. Dėl laikotarpio sutapimo labai tikėtina, kad sumažėjimas 8 procentiniais punktais 2008–2009 m. laikotarpiu buvo susijęs su ekonomikos krize. Atitinkamai galima teigti, kad Sąjungos pramonė žalą patyrė dėl ekonomikos krizės ir jos nulemto paklausos sumažėjimo.

(149)

Taip pat pastebima, kad Solae Belgium 2009 m. metinėje ataskaitoje pripažino, kad dėl finansų krizės gautos mažesnės pajamos iš finansinio turto darė neigiamą poveikį bendrovės finansinei padėčiai.

(150)

Taip pat primenama, kad nuo 2009 m. iki TL Sąjungos pramonės ekonominė padėtis pagerėjo. Šis pagerėjimas aiškiai sutapo su bendru ekonomikos atsigavimu.

(151)

Į tai atsižvelgiant laikoma, kad paklausos sumažėjimas, galimai iš dalies susijęs su ekonomikos krize, buvo pagrindinė Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastis.

(152)

Po galutinio atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad finansų ir ekonomikos krizė nesukėlė žalos, bet šiuo klausimu nepateikė jokio pagrįsto argumento ir paprasčiausiai nurodė keletą bylų (17), kurių išvados buvo priešingos.

(153)

Šiuo atžvilgiu primenama, kad kiekvieną atvejį reikėtų vertinti atskirai. Šiuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad nors nėra aiškaus priežastinio importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės padėties ryšio, apimties sumažėjimas, tikriausiai iš dalies dėl ekonomikos krizės, turėjo įtakos blogai Sąjungos pramonės padėčiai. Iš tiesų, bent jau tam tikra dalimi, kaip paaiškinta pirmiau, tai buvo išskirtinai pripažinta Solae Belgium 2009 m. ataskaitoje.

(154)

Nepaisant to, pastebimi svarbūs skundo pateikėjo nurodytų bylų ir šio atvejo skirtumai. Kai kurie skirtumai išvardyti tolesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(155)

Oksalo rūgšties atveju (18), nors kai kurie rodikliai pakito teigiama linkme nuo 2009 m. iki TL, Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo, nors šiuo atveju ji padidėjo beveik iki 2007 m. lygio (19). Be to, oksalo rūgšties bylos atveju nėra kiekvienų metų importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir žalos rodiklių tendencijų koreliacijos trūkumo, kuris būdingas šiuo atveju. Pelningumo tendencijos taip pat skiriasi. Konkrečiai, šiuo atveju pelningumas labai keičiasi. Galiausiai, šiuo atveju rinka labai kinta.

(156)

Tinklinių stiklo pluošto audinių byloje (20) Sąjungos pramonės rinkos dalis mažėjo kiekvienais metais, iš viso 12 procentinių punktų (21). Tuo pačiu metu Kinijos importui tenkanti rinkos dalis kasmet didėjo, iš viso 12,4 procentinio punkto (22). Šiuo atveju Kinijos importui tenkanti rinkos dalis didėjo iki 2009 m., o nuo 2009 m. iki TL mažėjo. Tuo pačiu metu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo jau 2008 m., o po to padidėjo beveik iki 2007 m. lygmens.

(157)

Stiklo pluošto atveju (23), importui dempingo kaina tenkanti rinkos dalis kasmet didėjo, iš viso 6,3 procentinio punkto (24).

(158)

Keraminių plytelių atveju (25), importui dempingo kaina tenkanti rinkos dalis nuolatos didėjo (26). Be to, atsargų pokyčiai labai skyrėsi. Keraminių plytelių atveju atsargos buvo esminis žalos rodiklis (27). Galiausiai, atlikus tyrimą keraminių plytelių atveju nustatyta, kad nepaisant statybos sektoriaus atsigavimo, Sąjungos pramonės rodiklių kitimo tendencija išliko neigiama (28).

(159)

Galiausiai, riebalų alkoholio atveju (29), žalos rodiklių pokyčiai nuo 2009 m. iki TL skyrėsi nuo šio atvejo (pvz., užimtumas sumažėjo) (30), o importo dempingo kaina apimtis ir rinkos dalis nuo 2009 m. iki TL padidėjo (31).

(160)

Todėl skundo pateikėjo skundas turi būti atmestas.

(161)

Pirmiau nurodyta, kad Sąjungos pramonės pelningumas labai kinta ir atspindi kintantį rinkos pobūdį.

(162)

Toks kintamumas yra glaudžiai susijęs su žaliavų rinkos svyravimais. Pagrindinės žaliavos (sojos pupelių) pagrindinei rinkai paprastai būdingi dideli mėnesiniai ir metiniai svyravimai (32), o galutinio produkto (koncentruotų sojos baltymų produktų) kainos yra gana pastovios (nes jos priklauso nuo ilgalaikių sutarčių). Todėl tiriamojo produkto pelningumo lygis labai priklauso nuo vyraujančios sojos pupelių rinkos padėties.

(163)

Šiomis aplinkybėmis pastebima, kad 2008 m. sojos pupelių kaina iš tiesų labai pakito ir tai darė didelę įtaką pelningumui ir bendrai sąjungos pramonės padėčiai. Pats skundo pateikėjas pripažino, kad sojos pupelių kainų pokytis turėjo įtakos blogai jo padėčiai 2008 m.

(164)

Į tai atsižvelgiant akivaizdu, kad sojos pupelių rinkos kintamumas taip pat buvo pagrindinė Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastis.

(165)

Po galutinio atskleidimo skundo pateikėjas teigė, kad sojos pupelių kainų kintamumas negalėjo nutraukti priežastinio ryšio ir buvo susijęs tik su 2008 m. Tačiau šiuo klausimu nepateikta jokių įrodymų.

(166)

Pastebima, kad sojos pupelių kainos pokytis sutapo su pablogėjusia Sąjungos pramonės veikla ir, atsižvelgiant į tai, kad sojos pupelių kainos laikytos pagrindine 2008 m. patirtų nuostolių priežastimi, nėra priežasties, kodėl 2010 m. nuostoliai, sutapę su kitu sojos pupelių kainų pokyčiu, turėtų būti vertinami kitaip.

(167)

Todėl skundo pateikėjo skundas turi būti atmestas.

(168)

Kiti veiksniai, ypač paklausos sumažėjimas (tikriausiai iš dalies kilęs dėl 2008–2009 m. ekonomikos krizės) ir pagrindinės žaliavos rinkos kintamumas buvo svarbios Sąjungos pramonės patirtos žalos priežastys.

(169)

Todėl, net ir laikantis hipotezės, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, šie kiti veiksniai nutraukia priežastinį ryšį ir negali būti daroma išvada, kad žala patirta dėl importo dempingo kaina iš KLR.

(170)

Kadangi pirmiau nustatyta, kad Sąjungos pramonė nepatyrė žalos, kurią galima laikyti materialine, ir kad bet kokiu atveju kiti veiksniai nutraukia importo dempingo kaina ir tos žalos priežastinį ryšį, Sąjungos pramonės interesų nebūtina nagrinėti.

(171)

Atsižvelgiant į išvadas dėl Sąjungos pramonės materialinės žalos nebuvimo ir į tai, kad nenustatytas priežastinis ryšys, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnį tyrimas nutraukiamas nenustatant priemonių.

(172)

Apie galutines išvadas ir ketinimą nutraukti tyrimą pranešta visoms susijusioms šalims ir joms sudaryta galimybė pateikti pastabas. Į jų pastabas atsižvelgta, bet dėl jų pirmiau išdėstytos išvados nepakeistos,

28.6.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 168/55