(1)

trečiųjų valstybių dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose sąlygos turėtų būti nustatytos susitarimu, kuriuo nustatomos tokio galimo būsimo bendradarbiavimo bendrosios sąlygos, o ne apibrėžiamos kiekvienai atitinkamai operacijai atskirai;

(2)

2010 m. balandžio 26 d. Tarybai priėmus sprendimą, kuriuo leista pradėti derybas, vyriausiasis įgaliotinis derėjosi dėl Sąjungos ir Naujosios Zelandijos susitarimo, kuriuo nustatomos Naujosios Zelandijos dalyvavimo Europos Sąjungos krizių valdymo operacijose bendrosios sąlygos (toliau – Susitarimas);

(3)

Susitarimas turėtų būti patvirtintas,

(1)

Tarybos sprendimu 97/836/EB (2) Sąjunga prisijungė prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (pataisytas 1958 m. susitarimas);

(2)

Sprendimu 97/836/EB Sąjunga taip pat prisijungė prie JT EEK taisyklės Nr. 30 dėl variklinių transporto priemonių ir jų priekabų pneumatinių padangų, Taisyklės Nr. 54 dėl komercinių transporto priemonių ir jų priekabų pneumatinių padangų ir Taisyklės Nr. 64 dėl laikinojo naudojimo atsarginio rato su padanga, nebliūkštančiųjų padangų, važiavimo nebliūkštančiosiomis padangomis sistemos ir oro slėgio padangose kontrolės sistemos;

(3)

atskiru Tarybos sprendimu (3) Sąjunga prisijungė prie JT EEK taisyklės Nr. 117 dėl padangų riedėjimo triukšmo ir sukibimo su šlapia danga;

(4)

remiantis 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (4), transporto priemonių gamintojai, norintys gauti jų gaminamų sistemų, sudėtinių dalių ar atskirų techninių mazgų patvirtinimą, gali pasirinktinai laikytis reikiamų direktyvų arba atitinkamų JT EEK taisyklių reikalavimų. Dauguma direktyvų reikalavimų dėl transporto priemonių dalių paimta iš atitinkamų JT EEK taisyklių. Tobulėjant technologijoms JT EEK taisyklės nuolat keičiamos, todėl susijusios direktyvos taip pat turi būti nuolat atnaujinamos, kad sutaptų su atitinkamų JT EEK taisyklių turiniu. Siekdama išvengti šio dubliavimosi, aukšto lygio darbo grupė „CARS 21“ rekomendavo pakeisti kelias direktyvas atitinkamomis JT EEK taisyklėmis;

(5)

galimybė privalomai taikyti JT EEK taisykles transporto priemonių EB tipo patvirtinimo tikslais ir tomis JT EEK taisyklėmis pakeisti Sąjungos teisės aktus numatyta Direktyvoje 2007/46/EB. Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 661/2009 tipo patvirtinimas pagal privalomas JT EEK taisykles turi būti laikomas EB tipo patvirtinimu, remiantis tuo reglamentu ir jo įgyvendinimo priemonėmis;

(6)

pakeitus Sąjungos teisės aktus JT EEK taisyklėmis būtų galima lengviau išvengti ne tik techninių reikalavimų, bet ir sertifikavimo bei administravimo procedūrų dubliavimosi. Be to, turėdamos tiesiogiai tarptautiniais standartais pagrįstą tipo patvirtinimą, trečiosios šalys, visų pirma pataisyto JT EEK 1958 m. susitarimo susitariančiosios šalys, galėtų lengviau patekti į rinką ir taip sustiprintų Sąjungos pramonės konkurencingumą;

(7)

todėl Reglamentu (EB) Nr. 661/2009 numatyta panaikinti kelias direktyvas dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, kurios EB tipo patvirtinimo pagal tą reglamentą tikslais turėtų būti pakeistos atitinkamomis JT EEK taisyklėmis siekiant užtikrinti, kad būtų paliktos tipo patvirtinimo nuostatos ir būtų palengvinta mokslo ir technologijų raida;

(8)

dėl šios priežasties tikslinga įtraukti JT EEK taisykles Nr. 30, 54, 64 ir 117 į Reglamento (EB) Nr. 661/2009 IV priedą, kuriame išvardytos privalomos JT EEK taisyklės;

(9)

taip pat dėl JT EEK taisyklės Nr. 13 dėl transporto priemonių ir jų priekabų stabdžių veikimo, Taisyklės Nr. 13-H dėl lengvųjų automobilių stabdžių veikimo, Taisyklės Nr. 34 dėl gaisro pavojaus prevencijos (skystų degalų bakai) ir Taisyklės Nr. 55 dėl autotraukiniams skirtų mechaninių sukabinimo įtaisų sudedamųjų dalių taikymo turėtų būti patikslintas Reglamento (EB) Nr. 661/2009 su pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) Nr. 407/2011 (5), IV priedas;

(10)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 661/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(11)

šio reglamento priede išvardytos JT EEK taisyklės turėtų būti taikomos laikantis Reglamento (EB) Nr. 661/2009 13 straipsnyje nustatytų įgyvendinimo datų;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Variklinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę,

(1)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priede pateiktas paramos schemų, suteikiančių teisę į tiesiogines išmokas pagal tą reglamentą, sąrašas;

(2)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 129 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naujosios valstybės narės, taikančios vienkartinės išmokos už plotus schemą, nuo 2012 m. gali suteikti atskirą išmoką už minkštuosius vaisius. Bulgarija, Vengrija ir Lenkija nusprendė tokia galimybe pasinaudoti;

(3)

atskira išmoka už minkštuosius vaisius Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priede neminima. Tačiau dėl savo pobūdžio ši išmoka turėtų būti laikoma tiesiogine išmoka, kaip apibrėžta to reglamento 2 straipsnio d punkte, nes nuo 2012 kalendorinių metų ji pakeičia pereinamojo laikotarpio išmoką už minkštuosius vaisius, kuri teikiama pagal to reglamento 98 straipsnį ir kuri to reglamento I priede yra minima kaip tiesioginė išmoka. Be to, pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 129 straipsnio 2 dalį atskira išmoka už minkštuosius vaisius suteikiama neviršijant to reglamento XII priede nurodytų sumų, atitinkančių išmoką už minkštuosius vaisius;

(4)

todėl atskiros išmokos už minkštuosius vaisius neįtraukimas į Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priedą yra praleidimas, kuris turi būti ištaisytas;

(5)

todėl Reglamento (EB) Nr. 73/2009 I priedą reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(6)

kadangi atskira išmoka už minkštuosius vaisius gali būti skiriama nuo 2012 m., šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.;

(7)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

(1)

tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2011–2012 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 971/2011 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 496/2012 (4);

(2)

šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnį;

(3)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų pateikimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

(1)

Laikantis Reglamento (EB) Nr. 891/2009, nuo 2012 m. sausio 19 d.2012 m. sausio 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 41/2012, kuriuo sustabdomas licencijos paraiškų dėl cukraus produktų pagal tam tikras tarifines kvotas teikimas (3), buvo sustabdytas importo licencijos paraiškų, susijusių su eilės numeriu 09.4321, teikimas.

(2)

Atsižvelgiant į gautus pranešimus apie nepanaudotas ir (arba) iš dalies panaudotas licencijas, vėl galima leisti importuoti tam tikrą cukraus produktų, kuriems suteiktas šis eilės numeris, kiekį. Todėl paraiškų teikimo sustabdymą reikėtų panaikinti,

(1)

Direktyvos 98/8/EB I priede pateiktas veikliųjų medžiagų, kurias Sąjungos lygmeniu leidžiama naudoti biocidiniuose produktuose, sąrašas. 2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos direktyva 2007/69/EB, iš dalies keičiančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą difetialoną (2), veikliąją medžiagą difetialoną leista naudoti 14-to tipo produktuose (rodenticiduose), kaip apibrėžta Direktyvos 98/8/EB V priede;

(2)

difetialonas yra antikoaguliantinis rodenticidas, keliantis atsitiktinių vaikų apsinuodijimo atvejų riziką, taip pat riziką gyvūnams ir aplinkai. Nustatyta, kad ši medžiaga yra galimai patvari, linkusi biologiškai kauptis ir toksiška (PBT) arba labai patvari ir labai linkusi biologiškai kauptis (vPvB);

(3)

vis dėlto dėl visuomenės sveikatos ir higienos priežasčių nuspręsta, kad pagrįsta difetialoną ir kitus antikoaguliantinius rodenticidus įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I priedą ir taip suteikti galimybę valstybėms narėms leisti naudoti produktus, kurių veiklioji medžiaga yra difetialonas. Tačiau Direktyva 2007/69/EB reikalaujama, kad valstybės narės, išduodamos produktų, kurių sudėtyje yra difetialono, autorizacijos liudijimus, užtikrintų, kad būtų sumažintas pirminis ir antrinis poveikis žmonėms, netiksliniams gyvūnams ir aplinkai, parenkant ir taikant visas tinkamas ir prieinamas rizikos mažinimo priemones;

(4)

atlikus mokslinį vertinimą, po kurio buvo priimta Direktyva 2007/69/EB, padaryta išvada, kad difetialono poveikis ir keliama rizika labiausiai sumažinama jį naudojant tik ribotos trukmės graužikų naikinimo kampanijoms, ribojant netikslinių gyvūnų prieigą prie masalo ir pašalinant nepanaudotą masalą bei per naikinimo masalu kampaniją nugaišusius ir gaištančius graužikus, taip sumažinant pirminio arba antrinio poveikio netiksliniams gyvūnams galimybę. Minėtame vertinime taip pat padaryta išvada, kad tik iš profesionalių naudotojų galima tikėtis, kad jie laikysis tokių nurodymų. Todėl Direktyvoje 2007/69/EB minimos rizikos mažinimo priemonės apima apribojimą produktą leisti naudoti tik profesionaliems naudotojams;

(5)

bendrovė „LiphaTech S.A.S.“ (toliau – pareiškėjas) pateikė paraišką Jungtinei Karalystei pagal Direktyvos 98/8/EB 8 straipsnį dėl devynių rodenticidų, kurių sudėtyje yra difetialono, (toliau – produktai) autorizacijos liudijimų išdavimo. Šių produktų pavadinimai ir numeriai Biocidinių produktų registre (R4BP) nurodyti šio sprendimo priede;

(6)

Jungtinė Karalystė šiuos autorizacijos liudijimus suteikė 2011 m. balandžio 20 d. (Generation Pat’), 2011 m. balandžio 26 d. (Generation Block) ir 2011 m. balandžio 27 d. (Generation Grain’Tech ir Rodilon Trio) (toliau – pirmieji autorizacijos liudijimai). Produktus leista naudoti su apribojimais, taip užtikrinant, kad Jungtinėje Karalystėje būtų laikomasi Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio sąlygų. Į minėtus apribojimus nebuvo įtrauktas reikalavimas šiuos produktus naudoti tik licenciją turintiems profesionaliems naudotojams;

(7)

2011 m. birželio 9 d. pareiškėjas Danijai pateikė išsamią paraišką dėl abipusio septynių iš šių produktų (Rodilon Paste, Kvit Muse-Pasta, Generation Blok, Generation Korn’Tech, Rodilon Trio ir Kvit Røde Musekorn bei produkto, kuris vadinamas Generation Blok) pirmųjų autorizacijos liudijimų pripažinimo, o 2011 m. spalio 14d. – dėl kitų dviejų produktų (Generation Museblok ir Generation Musekorn) pirmųjų autorizacijos liudijimų pripažinimo;

(8)

2011 m. lapkričio 2 d. Danija pranešė Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui apie savo pasiūlymą apriboti pirmąsias autorizacijas pagal Direktyvos 98/8/EB 4 straipsnio 4 dalį. Danija pasiūlė leisti šiuos produktus naudoti tik licenciją turintiems profesionaliems naudotojams;

(9)

pagal Direktyvos 98/8/EB 27 straipsnio 1 dalį Komisija paragino kitas valstybes nares ir pareiškėją per 90 dienų raštu pateikti pastabas dėl šio pranešimo;

(10)

per nustatytą terminą pastabas pateikė tik pareiškėjas. Komisijos atstovai, valstybių narių biocidinių produktų kompetentingų institucijų atstovai ir pareiškėjas taip pat aptarė pranešimą 2011 m. gruodžio 6–7 d. vykusiame Produktų autorizacijos ir abipusio pripažinimo koordinavimo grupės posėdyje ir 2012 m. vasario 29 d.–kovo 2 d. vykusiame Biocidinių produktų kompetentingų institucijų posėdyje;

(11)

pareiškėjas teigė, kad apribojimas, kuriuo produktą leidžiama naudoti tik licenciją turintiems profesionaliems naudotojams, yra nepagrįstas ir neturėtų būti priimtas, nes pareiškėjo produktai tinkami naudoti tiek nekvalifikuotų profesionalių naudotojų, tiek neprofesionalių naudotojų vykdomai graužikų kontrolei. Be to, pareiškėjas pateikė argumentų, kad šie produktai yra paruošti naudoti; kad juose yra mažai veikliosios sudedamosios medžiagos; kad yra priešnuodžių; kad produktus nesunku laikyti vaikams ir netiksliniams gyvūnams neprieinamoje vietoje; kad neprofesionalūs naudotojai greičiausiai pašalintų negyvus graužikus ir kad neprofesionalius naudotojus galima apmokyti naudoti produktus;

(12)

Komisija pažymi, kad pagal Direktyvą 2007/69/EB biocidinių produktų, kuriuose yra difetialono, autorizacijos liudijimuose turi būti numatytos visos tinkamos ir prieinamos rizikos mažinimo priemonės, įskaitant ir apribojimą, kad produktus naudotų tik profesionalūs naudotojai. Atlikus mokslinį vertinimą, po kurio buvo priimta Direktyva 2007/69/EB, padaryta išvada, kad tik iš profesionalių naudotojų galima tikėtis, kad jie laikysis nurodymų ir taip gerokai sumažins poveikį bei riziką. Todėl apribojimas, kuriuo produktą leidžiama naudoti tik neprofesionaliems naudotojams, iš esmės turėtų būti laikomas tinkama rizikos mažinimo priemone. Pareiškėjo pateikti argumentai šios išvados nesumenkina;

(13)

kadangi nėra jokių paneigiančių įrodymų, Komisija mano, kad Danijoje autorizuojant produktus, kuriuose yra difetialono, nustatomas apribojimas, kuriuo produktą leidžiama naudoti tik profesionaliems naudotojams, yra tinkama ir prieinama rizikos mažinimo priemonė. Tai, kad autorizuodama produktus savo teritorijoje Jungtinė Karalystė nemanė, kad toks apribojimas būtų tinkamas ir prieinamas, darant tokią išvadą yra nesvarbu. Jungtinės Karalystės sprendimas leisti naudoti šiuos produktus neprofesionaliems naudotojams daugiausia buvo pagrįstas tuo, kad dėl kvalifikuotų specialistų samdymo kainos kiltų rizika, kad zooparazitais apkrėstuose namų ūkiuose bus delsiama imtis naikinimo priemonių ir kils su tuo susijusi rizika visuomenės higienai. Tačiau Danija paaiškino, kad Danijoje tokia rizika yra mažesnė, nes joje taikoma privalomo pranešimo apie žiurkių antplūdžius sistema ir iš mokestinių lėšų finansuojama kvalifikuotų specialistų atliekama kontrolė, be to, visuomenė turi galimybę naudotis alternatyviomis nedidelių pelių antplūdžių naikinimo priemonėmis;

(14)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Direktyvos 98/8/EB I priede pateiktas veikliųjų medžiagų, kurias Sąjungos lygmeniu leidžiama naudoti biocidiniuose produktuose, sąrašas. 2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos direktyva 2007/69/EB, iš dalies keičiančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą difetialoną (2), veikliąją medžiagą difetialoną leista naudoti 14-to tipo produktuose (rodenticiduose), kaip apibrėžta Direktyvos 98/8/EB V priede;

(2)

difetialonas yra antikoaguliantinis rodenticidas, keliantis atsitiktinių vaikų apsinuodijimo atvejų riziką, taip pat riziką gyvūnams ir aplinkai. Nustatyta, kad ši medžiaga yra galimai patvari, linkusi biologiškai kauptis ir toksiška (PBT) arba labai patvari ir labai linkusi biologiškai kauptis (vPvB);

(3)

vis dėlto dėl visuomenės sveikatos ir higienos priežasčių nuspręsta, kad pagrįsta difetialoną ir kitus antikoaguliantinius rodenticidus įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I priedą ir taip suteikti galimybę valstybėms narėms leisti naudoti produktus, kurių veiklioji medžiaga yra difetialonas. Tačiau Direktyva 2007/69/EB reikalaujama, kad valstybės narės, išduodamos produktų, kurių sudėtyje yra difetialono, autorizacijos liudijimus, užtikrintų, kad būtų sumažintas pirminis ir antrinis poveikis žmonėms, netiksliniams gyvūnams ir aplinkai, parenkant ir taikant visas tinkamas ir prieinamas rizikos mažinimo priemones;

(4)

atlikus mokslinį vertinimą, po kurio buvo priimta Direktyva 2007/69/EB, padaryta išvada, kad difetialono poveikis ir keliama rizika labiausiai sumažinama jį naudojant tik ribotos trukmės graužikų naikinimo kampanijoms, ribojant netikslinių gyvūnų prieigą prie masalo ir pašalinant nepanaudotą masalą bei per naikinimo masalu kampaniją nugaišusius ir gaištančius graužikus, taip sumažinant pirminio arba antrinio poveikio netiksliniams gyvūnams galimybę. Minėtame vertinime taip pat padaryta išvada, kad tik iš profesionalių naudotojų galima tikėtis, kad jie laikysis tokių nurodymų. Todėl Direktyvoje 2007/69/EB minimos rizikos mažinimo priemonės apima apribojimą produktą leisti naudoti tik profesionaliems naudotojams;

(5)

bendrovė „LiphaTech S.A.S.“ (toliau – pareiškėjas) pateikė paraišką Jungtinei Karalystei pagal Direktyvos 98/8/EB 8 straipsnį dėl šešių rodenticidų, kurių sudėtyje yra difetialono, (toliau – produktai) autorizacijos liudijimų išdavimo. Šių produktų pavadinimai ir numeriai Biocidinių produktų registre (R4BP) nurodyti šio sprendimo priede;

(6)

Jungtinė Karalystė šiuos autorizacijos liudijimus suteikė 2011 m. balandžio 20 d. (Generation Pat’), 2011 m. balandžio 26 d. (Generation Block, Generation B’Block ir Generation S’Block) ir 2011 m. balandžio 27 d. (Generation Grain’Tech ir Rodilon Trio) (toliau – pirmieji autorizacijos liudijimai). Produktus leista naudoti su apribojimais, taip užtikrinant, kad Jungtinėje Karalystėje būtų laikomasi Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio sąlygų. Šie apribojimai neapėmė apribojimo produktus leisti naudoti tik licenciją turintiems profesionaliems naudotojams;

(7)

2009 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas Vokietijai pateikė išsamią paraišką dėl abipusio šių produktų pirmųjų autorizacijos liudijimų pripažinimo.

(8)

2011 m. lapkričio 22 d. Vokietija pranešė Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui apie savo pasiūlymą apriboti pirmąsias autorizacijas pagal Direktyvos 98/8/EB 4 straipsnio 4 dalį. Vokietija pasiūlė leisti šiuos produktus naudoti tik licenciją turintiems profesionaliems naudotojams;

(9)

pagal Direktyvos 98/8/EB 27 straipsnio 1 dalį Komisija paragino kitas valstybes nares ir pareiškėją per 90 dienų raštu pateikti pastabas dėl šio pranešimo; per nustatytą terminą pastabas pateikė tik pareiškėjas. Komisijos atstovai, valstybių narių biocidinių produktų kompetentingų institucijų atstovai ir pareiškėjas taip pat aptarė pranešimą2011 m. gruodžio 6–7 d. vykusiame Produktų autorizacijos ir abipusio pripažinimo koordinavimo grupės posėdyje, kuriame dalyvavo ir pareiškėjas, ir 2012 m. vasario 29 d.–kovo 2 d. vykusiame Biocidinių produktų kompetentingų institucijų posėdyje;

(10)

pareiškėjas teigė, kad apribojimas, kuriuo produktą leidžiama naudoti tik licenciją turintiems profesionaliems naudotojams, yra nepagrįstas ir neturėtų būti priimtas, nes pareiškėjo produktai tinkami naudoti tiek nekvalifikuotų profesionalių naudotojų, tiek neprofesionalių naudotojų vykdomai graužikų kontrolei. Be to, pareiškėjas pateikė argumentų, kad šie produktai yra paruošti naudoti; kad juose yra mažai veikliosios sudedamosios medžiagos; kad yra priešnuodžių; kad produktus nesunku laikyti vaikams ir netiksliniams gyvūnams neprieinamoje vietoje; kad neprofesionalūs naudotojai greičiausiai pašalintų negyvus graužikus ir kad neprofesionalius naudotojus galima apmokyti;

(11)

Komisija pažymi, kad pagal Direktyvą 2007/69/EB biocidinių produktų, kuriuose yra difetialono, autorizacijos liudijimuose turi būti numatytos visos tinkamos ir prieinamos rizikos mažinimo priemonės, įskaitant ir apribojimą, kad produktus naudotų tik profesionalūs naudotojai. Atlikus mokslinį vertinimą, po kurio buvo priimta Direktyva 2007/69/EB, padaryta išvada, kad tik iš profesionalių naudotojų galima tikėtis, kad jie laikysis nurodymų ir taip gerokai sumažins poveikį bei riziką. Todėl apribojimas, kuriuo produktą leidžiama naudoti tik neprofesionaliems naudotojams, iš esmės turėtų būti laikomas tinkama rizikos mažinimo priemone. Pareiškėjo pateikti argumentai šios išvados nesumenkina;

(12)

kadangi nėra jokių paneigiančių įrodymų, Komisija mano, kad Vokietijoje autorizuojant produktus, kuriuose yra difetialono, nustatomas apribojimas, kuriuo produktą leidžiama naudoti tik profesionaliems naudotojams, yra tinkama ir prieinama rizikos mažinimo priemonė. Tai, kad autorizuodama produktus savo teritorijoje Jungtinė Karalystė nemanė, kad toks apribojimas būtų tinkamas ir prieinamas, darant tokią išvadą yra nesvarbu. Jungtinės Karalystės sprendimas leisti naudoti šiuos produktus neprofesionaliems naudotojams daugiausia buvo pagrįstas tuo, kad dėl kvalifikuotų specialistų samdymo kainos kiltų rizika, kad zooparazitais apkrėstuose namų ūkiuose bus delsiama imtis naikinimo priemonių ir kils su tuo susijusi rizika visuomenės higienai. Tačiau Vokietija paaiškino, kad Vokietijoje tokia rizika mažesnė, nes joje gerai veikia kvalifikuotų kenkėjų naikinimo operatorių ir licenciją turinčių profesionalų, pavyzdžiui, ūkininkų, sodininkų ir miškininkų, infrastruktūra, taip pat yra galimybė pasinaudoti alternatyviais kenkėjų, ypač pelių, naikinimo pastatuose metodais;

(13)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

(1)

Direktyvos 98/8/EB I priede pateiktas veikliųjų medžiagų, kurias Sąjungos lygmeniu leidžiama naudoti biocidiniuose produktuose, sąrašas. 2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos direktyva 2007/69/EB, iš dalies keičiančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/8/EB į jos I priedą įtraukiant veikliąją medžiagą difetialoną (2), veikliąją medžiagą difetialoną leista naudoti 14-to tipo produktuose (rodenticiduose), kaip apibrėžta Direktyvos 98/8/EB V priede;

(2)

difetialonas yra antikoaguliantinis rodenticidas, keliantis atsitiktinių vaikų apsinuodijimo atvejų riziką, taip pat riziką gyvūnams ir aplinkai. Nustatyta, kad ši medžiaga yra galimai patvari, linkusi biologiškai kauptis ir toksiška (PBT) arba labai patvari ir labai linkusi biologiškai kauptis (vPvB);

(3)

vis dėlto dėl visuomenės sveikatos ir higienos priežasčių nuspręsta, kad pagrįsta difetialoną ir kitus antikoaguliantinius rodenticidus įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I priedą ir taip suteikti galimybę valstybėms narėms leisti naudoti produktus, kurių veiklioji medžiaga yra difetialonas. Tačiau Direktyva 2007/69/EB reikalaujama, kad valstybės narės, išduodamos produktų, kurių sudėtyje yra difetialono, autorizacijos liudijimus, užtikrintų, kad būtų sumažintas pirminis ir antrinis poveikis žmonėms, netiksliniams gyvūnams ir aplinkai, parenkant ir taikant visas tinkamas ir prieinamas rizikos mažinimo priemones;

(4)

atlikus mokslinį vertinimą, po kurio buvo priimta Direktyva 2007/69/EB, padaryta išvada, kad difetialono poveikis ir keliama rizika labiausiai sumažinama jį naudojant tik ribotos trukmės graužikų naikinimo kampanijoms, ribojant netikslinių gyvūnų prieigą prie masalo ir pašalinant nepanaudotą masalą bei per naikinimo masalu kampaniją nugaišusius ir gaištančius graužikus, taip sumažinant pirminio arba antrinio poveikio netiksliniams gyvūnams galimybę. Minėtame vertinime taip pat padaryta išvada, kad tik iš profesionalių naudotojų galima tikėtis, kad jie laikysis tokių nurodymų. Todėl Direktyvoje 2007/69/EB minimos rizikos mažinimo priemonės apima apribojimą produktą leisti naudoti tik profesionaliems naudotojams;

(5)

bendrovė „LiphaTech S.A.S.“ (toliau – pareiškėjas) pateikė paraišką Jungtinei Karalystei pagal Direktyvos 98/8/EB 8 straipsnį dėl aštuonių rodenticidų, kurių sudėtyje yra difetialono, (toliau – produktai) autorizacijos liudijimų išdavimo. Šių produktų pavadinimai ir numeriai Biocidinių produktų registre (R4BP) nurodyti šio sprendimo priede;

(6)

Jungtinė Karalystė šiuos autorizacijos liudijimus suteikė 2011 m. balandžio 20 d. (Generation Pat’), 2011 m. balandžio 26 d. (Generation Block) ir 2011 m. balandžio 27 d. (Generation Grain’Tech ir Rodilon Trio) (toliau – pirmieji autorizacijos liudijimai). Produktus leista naudoti su apribojimais, taip užtikrinant, kad Jungtinėje Karalystėje būtų laikomasi Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio sąlygų. Į minėtus apribojimus nebuvo įtrauktas reikalavimas šiuos produktus naudoti tik licenciją turintiems profesionaliems naudotojams;

(7)

2011 m. birželio 9 d. pareiškėjas Švedijai pateikė išsamią paraišką dėl abipusio minėtų produktų pirmųjų autorizacijos liudijimų pripažinimo. Produktų, kurių pavadinimai Švedijoje yra Rodilon Block, Rodilon Trio ir Rodilon Paste, paraiškos pateiktos tik dėl produktų autorizacijos profesionaliam naudojimui;

(8)

2011 m. spalio 11 d. Švedija pranešė Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui apie savo pasiūlymą apriboti pirmąsias autorizacijas pagal Direktyvos 98/8/EB 4 straipsnio 4 dalį. Švedija pasiūlė leisti šiuos produktus naudoti tik licenciją turintiems profesionaliems naudotojams;

(9)

pagal Direktyvos 98/8/EB 27 straipsnio 1 dalį Komisija paragino kitas valstybes nares ir pareiškėją per 90 dienų raštu pateikti pastabas dėl šio pranešimo; per nustatytą terminą pastabas pateikė tik pareiškėjas. Komisijos atstovai, valstybių narių biocidinių produktų kompetentingų institucijų atstovai ir pareiškėjas taip pat aptarė pranešimą 2011 m. gruodžio 6–7 d. vykusiame Produktų autorizacijos ir abipusio pripažinimo koordinavimo grupės posėdyje ir 2012 m. vasario 29 d.–kovo 2 d. vykusiame Biocidinių produktų kompetentingų institucijų posėdyje;

(10)

pareiškėjas teigė, kad apribojimas, kuriuo produktą leidžiama naudoti tik licenciją turintiems profesionaliems naudotojams, yra nepagrįstas ir neturėtų būti priimtas, nes pareiškėjo produktai tinkami naudoti tiek nekvalifikuotų profesionalių naudotojų, tiek neprofesionalių naudotojų vykdomai graužikų kontrolei. Be to, pareiškėjas pateikė argumentų, kad šie produktai yra paruošti naudoti; kad juose yra mažai veikliosios sudedamosios medžiagos; kad yra priešnuodžių; kad produktus nesunku laikyti vaikams ir netiksliniams gyvūnams neprieinamoje vietoje; kad neprofesionalūs naudotojai greičiausiai pašalintų negyvus graužikus; kad neprofesionalius naudotojus galima apmokyti ir kad dėl siūlomų apribojimų produktus leisti naudoti tik licenciją turintiems profesionaliems naudotojams Švedijoje ilguoju laikotarpiu tikriausiai padidėtų namų ūkio draudimo išlaidos;

(11)

Komisija pažymi, kad pagal Direktyvą 2007/69/EB biocidinių produktų, kuriuose yra difetialono, autorizacijos liudijimuose turi būti numatytos visos tinkamos ir prieinamos rizikos mažinimo priemonės, įskaitant ir apribojimą, kad produktus naudotų tik profesionalūs naudotojai. Atlikus mokslinį vertinimą, po kurio buvo priimta Direktyva 2007/69/EB, padaryta išvada, kad tik iš profesionalių naudotojų galima tikėtis, kad jie laikysis nurodymų ir taip gerokai sumažins poveikį bei riziką. Todėl apribojimas, kuriuo produktą leidžiama naudoti tik neprofesionaliems naudotojams, iš esmės turėtų būti laikomas tinkama rizikos mažinimo priemone. Pareiškėjo pateikti argumentai šios išvados nesumenkina;

(12)

kadangi nėra jokių paneigiančių įrodymų, Komisija mano, kad Švedijoje autorizuojant produktus, kuriuose yra difetialono, nustatomas apribojimas, kuriuo produktą leidžiama naudoti tik profesionaliems naudotojams, yra tinkama ir prieinama rizikos mažinimo priemonė. Tai, kad autorizuodama produktus savo teritorijoje Jungtinė Karalystė nemanė, kad toks apribojimas būtų tinkamas ir prieinamas, darant tokią išvadą yra nesvarbu. Jungtinės Karalystės sprendimas leisti naudoti šiuos produktus neprofesionaliems naudotojams daugiausia buvo pagrįstas tuo, kad dėl kvalifikuotų specialistų samdymo kainos kiltų rizika, kad zooparazitais apkrėstuose namų ūkiuose bus delsiama imtis naikinimo priemonių ir kils su tuo susijusi rizika visuomenės higienai. Tačiau Švedija paaiškino, kad Švedijoje tokia rizika yra mažesnė, nes joje taikoma draudimo sistema, pagal kurią namų ūkio draudimas paprastai apima ir profesionalų kenkėjų naikinimą jų antplūdžio atveju;

(13)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,