11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/1

(1)

Po antidempingo tyrimo (toliau – pradinis tyrimas) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 435/2004 (2) importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba susijusi šalis) ir Indonezijos kilmės natrio ciklamatui nustatė galutinį antidempingo muitą. Pasibaigus priemonių galiojimo termino peržiūrai Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 492/2010 (3) nustatė galutinį antidempingo muitą dar penkeriems metams. Nustatytos priemonės buvo specifiniai antidempingo muitai, atitinkantys dempingo lygį. Muito norma išvardytiems Kinijos gamintojams yra 0–0,11 EUR už kilogramą, o visų kitų KLR gamintojų importuojamiems produktams nustatyta 0,26 EUR už kilogramą muito norma (toliau – galiojantys muitai).

(2)

Vienintelis Sąjungos natrio ciklamato gamintojas Productos Aditivos S. A. (toliau – skundo pateikėjas) pateikė prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą (toliau – ši peržiūra) pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašyta tirti tik dempingo aspektus, susijusius su Golden Time Enterprise (Shenzhen) Co., Ltd. (toliau – GT Enterprise arba susijusi bendrovė), priklausančia Rainbow Rich grupei (toliau – susijusi bendrovių grupė, Rainbow grupė arba Rainbow), kuri buvo viena iš individualiai nurodytų Kinijos gamintojų pradiniame tyrime. GT Enterprise gaminamiems importuojamiems produktams taikomas antidempingo muitas – 0,11 EUR už kilogramą, o iš kitų susijusios bendrovių grupės gamybos bendrovių importuojamiems produktams taikomas muitas yra 0,26 EUR už kilogramą (t. y. kitiems tiriamosios šalies eksportuotojams nustatyta muito norma).

(3)

Skundo pateikėjas pateikė prima facie įrodymų, kad taikomos priemonės yra nebepakankamos žalingam dempingo poveikiui pašalinti.

(4)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pateisinančių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija 2011 m. vasario 17 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4) paskelbtu pranešimu apie inicijavimą paskelbė apie dalinės tarpinės peržiūros, kurią atliekant nagrinėjamas tik su GT Enterprise susijęs dempingas, inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(5)

Nagrinėjamasis produktas – Kinijos Liaudies Respublikos kilmės natrio ciklamatas, kurio KN kodas šiuo metu yra ex 2929 90 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(6)

Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, atlikus šį tyrimą nustatyta, kad KLR gaminamas ir Sąjungoje parduodamas nagrinėjamasis produktas bei Indonezijoje, kuri šioje peržiūroje pasirinkta panašia šalimi, gaminamas ir vidaus rinkai parduodamas produktas pasižymi tomis pačiomis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis ir jo naudojimo paskirtis yra ta pati. Todėl padaryta išvada, kad Indonezijos vidaus rinkoje ir susijusios bendrovių grupės Sąjungos rinkoje parduodami produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(7)

Komisija apie šios peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, susijusiai bendrovei ir susijusios šalies atstovams. Komisija apie pradedamą tyrimą taip pat pranešė Indonezijos gamintojams, nes Indonezija buvo numatyta kaip galima panaši šalis.

(8)

Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį pateikti savo nuomonę raštu ir paprašyti jas išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(9)

Norėdama gauti informacijos, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga tyrimui, Komisija nusiuntė susijusiai bendrovei klausimyną ir per tam tikslui nustatytą laikotarpį gavo penkių Rainbow grupei priklausančių bendrovių atsakymus. Kadangi Rainbow grupę šiuo metu sudaro dvi gamybos bendrovės (viena iš jų – GT Enterprise), vienas žaliavų tiekėjas, viena bendrovė, kuri anksčiau buvo susijusi su nagrinėjamuoju produktu, bet šiuo metu nevykdo veiklos, ir prekiautojas Honkonge, atliekant peržiūrą nagrinėta visos grupės veikla. Komisija taip pat nusiuntė klausimynus Indonezijos gamintojams. Vienas Indonezijos gamintojas išreiškė norą pateikti informacijos šioje peržiūroje ir pateikė dalinį klausimyno atsakymą.

(10)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga rinkos ekonomikos režimo ir individualaus režimo tyrimui bei dempingui nustatyti. Komisija surengė tikrinamuosius vizitus šių susijusiai bendrovių grupei priklausančių bendrovių patalpose:

(11)

Atliekant dempingo tyrimą nagrinėtas 2010 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(12)

Antidempingo tyrimuose dėl KLR kilmės importo normalioji vertė nustatoma pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1–6 dalis tiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka to reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus. Trumpumo ir aiškumo sumetimais pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto kriterijai, kurių atitikimą besikreipiančios bendrovės privalo įrodyti, pateikti sutrumpinta forma:

(13)

Susijusi bendrovių grupė prašė taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir pateikė keturių Kinijos Liaudies Respublikoje įsteigtų gamintojų prašymus. Komisija bendrovių patalpose rinko ir tikrino visą, jos manymu, būtiną informaciją, kuri buvo nurodyta bendrovių prašymuose.

(14)

Atliekant šią peržiūrą nustatyta, kad po pradinio tyrimo susijusios bendrovės padėtis pakito. Nustatyta, kad GT Enterprise nebeatitinka visų RER kriterijų. Be to, palyginti su pradiniu tyrimu, Rainbow grupė buvo išplėsta ir restruktūrizuota. Kitos grupės bendrovės, pateikusios prašymus, taip pat negalėjo pagrįsti, kad jos atitinka visus RER kriterijus.

(15)

Dėl 1 kriterijaus, susijusio su verslo sprendimais ir valstybės kišimusi, nustatyta, kad vietos valdžia gali kištis samdant arba atleidžiant vienos grupei priklausančios bendrovės personalą. Be to, vietos valdžia yra žaliavas gaminančios bendrovės pagrindinė akcininkė. Reikšmingo valstybės kišimosi požymiai nustatyti žaliavų, elektros ir vandens tiekimo bendrovei ir pastarosios teikimo jos susijusioms bendrovėms, darbo sąnaudų, veiklos ir šios bendrovės sprendimų priėmimo srityse. Pavyzdžiui, valstybinis akcininkas nuomojo darbuotojus žaliavų gamintojui sąlygomis, kurių bendrovė negalėjo nurodyti. Be to, bendrovė nuolat veikė nuostolingai, nes pardavė žaliavas neįprastai mažomis kainomis savo susijusioms bendrovėms ir negaudama papildomų kompensacijų, pvz., perskirstyto pelno dalies. Dėl tokių bendrų nuostolių valstybei priklausantis žaliavų gamintojas darė įtaką susijusių bendrovių sprendimams, kiek tai susiję su žaliavų pirkimu natrio ciklamato gamybai. Galiausiai vietos valdžios agentūros kišimasis ir įtaka nustatyti kitos grupei priklausančios bendrovės finansavimo ir investavimo sprendimuose.

(16)

Dėl 2 kriterijaus, susijusio su apskaita, atlikus tyrimą nustatyta, kad visų bendrovių grupės narių apskaitos įrašai neatitiko tarptautinių apskaitos standartų, nes nustatyta esminių apskaitos trūkumų ir klaidų, kurių auditoriai nenurodė.

(17)

Dėl 3 kriterijaus, nustatyta, kad vienai grupės bendrovei nemokamai suteikiant infrastruktūros investicijas perkelti iškraipymai iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Ta pati bendrovė naudojosi palankiomis žemės nuomos sąlygomis. Kitos grupės bendrovės negalėjo įrodyti, kad įgijo žemės panaudos teises už atlygį ir (arba) kad atlygis nustatytas pagal rinkos vertę. Galiausiai viena bendrovė negalėjo įrodyti, kad tam tikras turtas jai buvo perduotas už piniginį atlygį arba kitu būdu už rinkos vertę atspindinčias kainas.

(18)

Galiausiai dėl 4 ir 5 kriterijaus, nustatyta, kad bendrovės atitiko kriterijus, nes bendrovėms taikyti bankroto ir nuosavybės teisės aktai, kurie užtikrino stabilumą ir teisinį tikrumą. Valiutos keitimas atliktas pagal oficialų Kinijos banko paskelbtą kursą arba į jį atsižvelgiant.

(19)

Susijusiai bendrovių grupei ir skundo pateikėjui buvo suteikta galimybė pateikti pastabas dėl minėtų išvadų. Skundo pateikėjas neturėjo jokių pastabų, bet susijusi bendrovių grupė prieštaravo dėl keleto aspektų. Kai kurios pastabos buvo pakartotos atskleidus galutines išvadas ir aplinkybes, kuriomis remiantis pasiūlyta taikyti galutines priemones. Svarbiausios gautos pastabos pateikiamos toliau.

(20)

Visų pirma Rainbow grupė teigė, kad Komisija neteisėtai taikė prievolę iš naujo kreiptis dėl RER, nes pradiniame tyrime ir priemonių galiojimo termino peržiūros tyrime grupei buvo taikytas RER, todėl teisinė prievolė peržiūrose taikyti tą patį metodą, kuris taikytas pradiniame tyrime, buvo pažeista. Ji teigė, kad Komisija neįrodė, jog šios bendrovės aplinkybės pasikeitė tiek, kad būtų pagrindžiamas kitokio nei pradiniame tyrime taikyto metodo taikymas. Skundo pateikėjo nuomone, kelios Komisijos nustatytos aplinkybės egzistavo jau pradinio tyrimo metu, todėl naujos Komisijos išvados nėra susijusios su naujomis aplinkybėmis ir tėra skirtinga tų pačių aplinkybių interpretacija.

(21)

Reikia pastebėti, kad, priešingai, nei teigė skundo pateikėjas, pradiniame tyrime ir šioje peržiūroje taikytas tas pats metodas, tinkamai atsižvelgiant į tai, kad po pradinio tyrimo pasikeitė tam tikros aplinkybės. Net jei skundo pateikėjo argumentai būtų teisingi, kiek tai susiję su tam tikrais faktais, kurie išties buvo tapatūs pradinio ir šio tyrimo metu, konkrečiai su GT Enterprise žemės panaudos teisių sutartimi, reikėtų atkreipti dėmesį į toliau pateikiamus aspektus. Šioje peržiūroje nustatyti kiti papildomi faktai, kurie, nors ir egzistavo pradinio tyrimo metu, bet tuo metu GT Enterprise jų neatskleidė; konkrečiai – vietos valdžios įgaliojimai patvirtinti darbuotojų samdymą arba atleidimą. Galiausiai po pradinio tyrimo pasikeitė su 2 kriterijumi susijusios bendrovės aplinkybės. Tai susiję su tuo, kad šioje peržiūroje nustatyta, jog per PTL GT Enterprise neturėjo aiškaus apskaitos įrašų, kurių nepriklausomas auditas buvo atliktas pagal tarptautinius apskaitos standartus ir kurie yra taikomi visais tikslais, rinkinio.

(22)

Skundo pateikėjas vėliau paaiškino, kad, jo nuomone, šioje peržiūroje ir pradiniame tyrime pateikdamas tuos pačius įstatus jis atskleidė vietos valdžios įgaliojimus patvirtinti darbuotojų samdymą arba atleidimą. Tačiau pradiniame tyrime ir šioje peržiūroje skundo pateikėjo pateiktas vertimas buvo netikslus ir nebuvo atskleisti įstatuose nustatyti vietos valdžiai suteikiami įgaliojimai.

(23)

Rainbow grupė taip pat teigė, kad RER režimas buvo taikytas pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalims, t. y. šalimis, kurių ne rinkos ekonomikos sistema keičiasi į rinkos ekonomiką. Todėl būtų nelogiška reikalauti, kad bendrovė, kuriai anksčiau taikytas RER, tarpinėje peržiūroje pateiktų pakankamų įrodymų, jog jai ir toliau gali būti taikomas RER. Šiuo atžvilgiu reikia paminėti, kad pagrindiniame reglamente toks interpretavimas nėra pagrįstas ir jo nuostatos neužkerta kelio taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punktą peržiūrose, inicijuotose pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Todėl šį argumentą reikėjo atmesti.

(24)

Rainbow grupė taip pat argumentavo remdamasi 2 straipsnio 7 dalies c punkto procedūriniu reikalavimu, kad RER turi būti nustatytas per tris mėnesius nuo tyrimo inicijavimo. Rainbow pripažįsta, kad šio termino nesilaikymas savaime nėra pakankama priežastis ginčyti tyrimo rezultatus, bet ji pabrėžia, kad Komisijos tarnybos jau turėjo visą informaciją, būtiną dempingo skirtumui apskaičiuoti, kai buvo atskleistos RER išvados. Tačiau savo argumentuose Rainbow neatsižvelgia į tai, kad nors Komisija dėl administracinio veiksmingumo paprašė susijusios bendrovių grupės visos reikiamos informacijos ir ją patikrino, bet ji neturėjo informacijos apie panašią šalį, kuria remdamasi būtų galėjusi nustatyti dempingo skirtumą, jei RER nebūtų taikomas. Iš tiesų, informacija apie panašios šalies normaliąją vertę Komisijai pateikta tik po to, kai Rainbow buvo atskleistos išvados dėl RER taikymo. Todėl RER nustatymo laikas negalėjo daryti jokio poveikio jo esmei. Remiantis tuo, kas išdėstyta, argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

(25)

Dėl 1 kriterijaus, buvo pateikta bendra pastaba, kad teorinė valstybės įtakos arba kontrolės galimybė savaime nereiškia, kad yra faktinis arba reikšmingas valstybės kišimasis, nurodytas 2 straipsnio 7 dalies c punkte. Rainbow pakartotinai nurodė Pirmosios instancijos teismo sprendimą (5), siekdama įrodyti, kad valstybės kontrolė neprilygsta reikšmingam valstybės kišimuisi, nes „dėl to, iš esmės, valstybės kontroliuojamoms bendrovėms nebūtų galima taikyti RER, nepriklausomai nuo faktinių, teisinių ir ekonominių aplinkybių, kuriomis jos veikia“. Rainbow taip pat teigia, kad tai sudarytų nepagrįstą įrodinėjimo naštą bendrovėms, prašančioms taikyti RER, jei jos turėtų įrodyti, kad nėra jokios valstybės kišimosi į jų verslo sprendimus galimybės. Be to, ji teigia, kad dėl valstybės veiklos bendrovės sprendimai turėtų nebeatitikti rinkos sąlygų, taigi nebeatitikti 1 kriterijaus.

(26)

Priešingai, nei teigta minėtuose Rainbow teiginiuose, šiame tyrime nustatytas konkretus ir reikšmingas valstybės kišimasis į kelių grupei priklausančių bendrovių veiklą. Grupei priklausančios bendrovės, kurioje darbuotojų samdymą ir atleidimą tvirtino vietos valdžia, atveju, pačios bendrovės vidaus darbo tvarkos taisyklėse, t. y. jos įstatuose, vietos valdžiai aiškiai suteikiami įgaliojimai kištis priimant veiklos sprendimus. Kitos grupės bendrovės atveju nustatyta, kad susijęs valdžios atstovas darė poveikį bendrovei rinkos sąlygų neatitinkančiu būdu. Pirma, susijęs valdžios atstovas suteikė didžiąją dalį šios bendrovės kapitalo, bet tai nebuvo nurodyta kaip jam priklausanti bendrovės akcijų dalis. Antra, bendrovės veikla buvo visuomet nuostolinga, o tai, atsižvelgiant į investuotą kapitalą, labiausiai buvo žalinga susijusiam valdžios atstovui. Trečia, susijęs valdžios atstovas pats nuolat patyrė nuostolių, nes tiekė tokias žaliavas kaip vanduo ir elektra grupei priklausančiai bendrovei mažesnėmis nei rinkos kainomis ir be tinkamo apmokėjimo.

(27)

Dėl išvados apie valdžios kišimąsi į kitos susijusiai bendrovių grupei priklausančios bendrovės finansavimo ir investicijų sprendimus, teigta, kad faktinės Komisijos išvados dėl paskolos ir jos sąlygų buvo neteisingos. Tačiau Komisija turi įrodymų, gautų atlikus patikrinimą, kurie pagrindžia, jog bendrovei vietos valdžios agentūra nurodė paimti paskolą, kuri nebuvo susijusi su jos verslo veikla. Bendrovė teigia, kad priimti finansavimo sprendimai buvo paslauga šiai valdžios agentūrai, o ne prievolė, ir kad minėtas sandoris nekėlė tolesnės rizikos bendrovei, nes ji turėtų galimybę gauti kompensaciją neapmokėdama agentūros bendrovei pateiktų sąskaitų už komunalines paslaugas. Komisijos gauti įrodymai pagrindžia, kad bendrovės žemės panaudos teisė yra netiesiogiai naudojama kaip susijusio finansinio sandorio užstatas, todėl bendrovei tenka didelė rizika. Pati žemės panaudos teisė įgyta per tą pačią valdžios agentūrą, kuriai bendrovė teigia tik dariusi paslaugą. Tvirtinimas, kad kompensacija būtų gaunama nemokant už komunalines paslaugas rodo bendrą pagrindinių apskaitos standartų (kompensavimo) nesuvokimą ir prieštarauja tolesniam bendrovės teiginiui, kad tokio pobūdžio įtaka finansinei veiklai nereiškia įtakos „įmonių sprendimams, susijusiems su kainomis, sąnaudomis ir žaliavomis“, kaip reikalaujama pagal 2 straipsnio 7 dalies c punktą. Be to, investavimo sprendimams daroma aiški ir reikšminga valdžios agentūros įtaka, nes žemės panaudos teisės susitarime išdėstyti konkrečiai bendrovei taikomi reikalavimai dėl atliktinų investicijų ir, priešingai, nei teigė bendrovė, šie reikalavimai viršija vietos įstatymus. Todėl teiginys, kad valdžios kišimasis į finansavimo ir investavimo sprendimus neprilygsta įtakai, kaip nurodyta 2 straipsnio 7 dalies c punkte, yra atmetamas.

(28)

Dėl grupei priklausančios bendrovės, gaminančios vieną iš žaliavų, naudojamų natrio ciklamato gamybai, buvo teigiama, kad bet kokie trūkumai, susiję su bendrovės sprendimų priėmimu ir finansine padėtimi, būtų darę labai nedidelį poveikį, nes šios bendrovės gaminama žaliava sudaro tik apie 10 % natrio ciklamato gamybos sąnaudų. Kadangi Komisija galėjo apskaičiuoti žaliavos pelningos pardavimo kainos ir faktinės pardavimo kainos skirtumą, bendrovė siūlo, kad būtų tinkamiau koreguoti pigių žaliavų sąnaudas, o ne netaikyti RER. Tačiau RER vertinimo tikslas yra patvirtinti, kad žaliavos atspindi rinkos vertes ir verslo sprendimai priimami atsižvelgiant į rinkos sąlygas. Reikia paminėti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išskirtinai reikalaujama, kad pagrindinių žaliavų sąnaudos tinkamai atspindėtų rinkos vertę, kad būtų laikomasi RER taikymo sąlygų, nenurodant jokios galimybės koreguoti iškreiptas pagrindinių žaliavų kainas. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

(29)

Bendrovės teiginys dėl neįprastai žemų kainų, mokėtų už vandenį ir elektros energiją bei darbo sąnaudas, teigiant, kad tai nepagrindinės žaliavos, iš viso tesudarančios apie 14 % bendrų žaliavų gamybos sąnaudų, turėjo būti atmestas, nes tai laikoma, tiek atskirai, tiek ir bendrai, pakankamai reikšmingu sąnaudų komponentu, kad būtų daromas poveikis bendroms bendrovės sąnaudoms. Darbo sąnaudų atveju taip pat pastebėta, kad buvo neįmanoma visiškai patikrinti šių elementų, nes bendrovė negalėjo pateikti sutarčių arba kitų dokumentų. Todėl negalėjo būti patikrinta, ar šios sąnaudos atspindėjo rinkos vertes.

(30)

Dėl 2 kriterijaus buvo teigiama, kad Komisija neatsižvelgė į reikšmingumo principą, pagal kurį praleidimai arba klaidos yra reikšmingi tik tuomet, jei jie galėtų turėti poveikio ekonominiams sprendimams, kuriuos naudotojai priima remdamiesi finansinėmis ataskaitomis, ir kad auditorius taip pat neprivalo pranešti apie tokius nereikšmingus trūkumus.

(31)

Priešingai, nei teigė grupė, bendrovių apskaitoje nustatyta rimtų trūkumų, susijusių su pagrindiniais apskaitos principais (išsamesnė informacija pateikta kitoje pastraipoje). Antra, aiškaus pagrindinių apskaitos įrašų rinkinio RER nustatyti reikalaujama ne naudotojui, priimančiam ekonominius sprendimus, bet siekiant užtikrinti, kad finansinėse ataskaitose pateikta reali ir teisinga pajamų, sąnaudų ir t. t. apžvalga. RER tyrimo tikslas – nustatyti, ar apskaita ir jos auditas atlikti laikantis tarptautinių apskaitos standartų.

(32)

Rainbow grupė ginčijo, kad jos bendrovės pažeidė TAS taisykles ir RER vertinime nurodytą apskaitos praktiką, kaip antai kaupiamąjį principą, sąžiningo sandorių pateikimo principą ir kompensacijas, veiklos tęstinumą, teisingą balanso straipsnių klasifikavimą, nuostolių įtraukimą, tik su verslu susijusius sandorius ir apskaitos įrašus, teisingą išlaidų klasifikavimą ir mažinimą, TAS ir (arba) Kinijos apskaitos standartų taikymą skaičiuojant turto vertę ir nuvertėjimą. Minėti TAS pažeidimai nustatyti pagal informaciją, kurią grupė pateikė prašyme taikyti RER ir visi aspektai buvo patikrinti bendrovių patalpose. Atskleidus RER išvadas bendrovių pateikti argumentai dėl šių aspektų buvo nepakankami, kad būtų pakeista išvada, jog, atsižvelgiant į šiuos aspektus, bendrovės neatitiko 2 kriterijaus.

(33)

Dėl 3 kriterijaus, Rainbow grupė teigia, kad nemokamas infrastruktūros investicijų teikimas vienai bendrovei yra normali veikla, vykstanti ir rinkos ekonomikose norint pritraukti investicijas, ir kad tokio subsidijavimo poveikis būtų nereikšmingas bendrovės finansinei padėčiai per PTL. Tačiau tai, kad bendrovė galėjo išvengti mokėjimo už infrastruktūros vystymą ir tuo pačiu metu pasinaudoti labai mažomis tos pačios žemės panaudos kainomis, neatspindi normalios skolinimo veiklos rinkos ekonomikoje. Kita vertus, ši nauda turėjo tiesioginį poveikį gamybos bendrovės finansinei padėčiai ir jos galimybėms priimti sprendimus pagal rinkos signalus.

(34)

Komisija priėmė skundo pateikėjo argumentus dėl GT Enterprise žemės panaudos teisės, kaip išdėstyta 21 konstatuojamojoje dalyje. Tačiau pateikti argumentai dėl kitų bendrovių žemės panaudos teisės nebuvo pakankami išvadoms pakeisti, nes pati bendrovė pripažįsta, kad vienu atveju ji nesumokėjo sutartos sumos už žemės panaudos teisę. Kitos žemės panaudos teisės atveju Rainbow grupė teigia, kad žemės kaina tame regione labai didėjo, todėl normalu, kad žemė buvo vertinama brangiau praėjus keletui metų po jos įsigijimo datos. Tačiau bendrovės pateikti įrodymai buvo susiję su gyvenamosios paskirties nuosavybės kainų didėjimu, todėl jie nėra svarbūs. Rainbow taip pat teigė, kad Komisijos reikalavimas pateikti teigiamų įrodymų, jog bendrovė mokėjo rinkos vertę atspindinčią kainą, sudaro nepagrįstą įrodinėjimo naštą. Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte išskirtinai reikalaujama, kad prašyme taikyti rinkos ekonomikos režimą „turi būti pateikta pakankamai įrodymų, jog gamintojas dirba rinkos ekonomikos sąlygomis“. Todėl šį argumentą reikėjo atmesti.

(35)

Rainbow grupė prieštarauja dėl išvados, susijusios su turto perdavimu vienai bendrovei be piniginio atlygio arba kitu būdu už rinkos vertę atspindinčias kainas, grįsdama tuo, kad ši bendrovė nutraukė gamybą per PTL. Iš tiesų bendrovė nutraukė gamybą, tačiau ji tebepardavinėjo anksčiau pagamintus produktus vidaus rinkoje. Todėl reikėjo atlikti ir šios bendrovės RER vertinimą norint patvirtinti, jog nebuvo jokių reikšmingų iškraipymų, perkeltų iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, dėl kurių būtų daromas poveikis kainoms.

(36)

Todėl laikoma, kad GT Enterprise neatitiko pirmo ir antro RER taikymo kriterijų, Jintian Industrial (Nanjing) Ltd. – antro ir trečio, Golden Time Chemical (Jiangsu) Ltd. – pirmo, antro ir trečio RER taikymo kriterijų ir Nanjing Jinzhang Industrial Ltd. – pirmo, antro ir trečio kriterijų. Jei viena susijusi bendrovė, kuri taip pat susijusi su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu, neatitinka RER taikymo reikalavimų, RER negali būti taikomas visai susijusių bendrovių grupei. Todėl kadangi visos individualiai dėl RER taikymo vertintos bendrovės neatitiko susijusių kriterijų, daroma išvada, kad Rainbow grupei negali būti taikomas RER. Šiomis aplinkybėmis, pasitarus su Patariamuoju komitetu, susijusiai bendrovių grupei nuspręsta netaikyti RER.

(37)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu visos šalies mastu taikomas muitas prireikus nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus ir joms galima taikyti IR. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(38)

Du eksportuojantys grupės gamintojai, per PTL eksportavę natrio ciklamatą, paprašė taikyti IR. Kitoms Rainbow grupės bendrovėms IR vertinimo nereikėjo atlikti, nes jos nėra nagrinėjamojo produkto eksportuotojos. Remiantis turima informacija, kuri buvo patikrinta per tikrinamuosius vizitus, nustatyta, kad šie du eksportuojantys gamintojai atitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir jiems gali būti taikomas IR.

(39)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte trečiojoje rinkos ekonomikos šalyje (toliau – panaši šalis).

(40)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad normaliajai vertei nustatyti panašia šalimi ketina pasirinkti Indoneziją (pradinio tyrimo panašią šalį), ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl šio pasirinkimo.

(41)

Komisija dėl panašios šalies pasirinkimo negavo jokių pastabų.

(42)

Komisija kvietė Indonezijos gamintojus bendradarbiauti. Raštai ir atitinkami klausimynai buvo išsiųsti visoms žinomoms bendrovėms. Iš kelių bendrovių, su kuriomis susisiekta, tik vienas gamintojas pateikė normaliosios vertės nustatymui reikalingą informaciją ir sutiko dalinai bendradarbiauti atliekant peržiūrą. Kadangi bendrovė negalėjo sutikti surengti tikrinamąjį vizitą jos patalpose, Komisija išnagrinėjo pateiktos informacijos išsamumą ir nuoseklumą. Nustatyta, kad informacija yra pakankama ir patikima normaliajai vertei nustatyti ir, prireikus, Indonezijos gamintojas pateikė Komisijos prašomus paaiškinimus. Naudota informacija buvo patikrinta pagal prašyme atlikti peržiūrą pateiktą informaciją.

(43)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Indonezijoje panašaus produkto rinka yra konkurencinga.

(44)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad bendradarbiaujančio Indonezijos gamintojo gamybos apimtis yra gerokai didesnė nei 5 % į Sąjungą eksportuojamo Kinijos nagrinėjamojo produkto kiekio, taigi vertinant pagal apimtį gamyba buvo tipiška. Kalbant apie panašaus produkto Indonezijoje kokybę, technines specifikacijas ir standartus, juos lyginant su Kinijos produktais nebuvo nustatyta didesnių skirtumų. Todėl Indonezijos rinka laikoma pakankamai tipiška normaliajai vertei nustatyti.

(45)

Pastebima, kad, Komisijos žiniomis, išskyrus žinomus gamintojus Ispanijoje, KLR ir Indonezijoje, pasaulyje nėra kitų gamybos įmonių.

(46)

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Indonezija yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(47)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė nustatyta remiantis iš panašios šalies gamintojo gauta informacija, kaip nurodyta toliau. Pastebima, kad Indonezijos gamintojas buvo tiriamas ankstesniame tyrime dėl natrio ciklamato importo iš Indonezijos (6). Nustatyta, kad dabartiniai bendrovės klausimyno atsakyme pateikti duomenys buvo patikimi; jie buvo tinkamas pagrindas šiame tyrime taikomai normaliajai vertei nustatyti. Iš tiesų, vidutinės pardavimo kainos bei vidutinės gamybos sąnaudos kito panašiai kaip ir vidutinės žaliavų sąnaudos. Be to, šią tendenciją patvirtina ir panašus vidutinių žaliavų sąnaudų pokytis, nustatytas Sąjungos rinkoje.

(48)

Nustatyta, kad Indonezijos gamintojas vidaus rinkoje parduoda tipišką panašaus produkto kiekį, palyginti su susijusių KLR bendrovių grupės į Sąjungą eksportuojamu nagrinėjamojo produkto kiekiu.

(49)

Vėliau Komisija nustatė tuos panašios šalies gamintojo vidaus rinkoje parduodamų rūšių produktus, kurie buvo identiški eksportui į Sąjungą parduodamų rūšių produktams arba tiesiogiai su jais palyginami. Nustatyta, kad standartinės rūšies Indonezijos gamintojo produktas buvo tiesiogiai palyginamas.

(50)

Nustatyta, ar standartinės rūšies produkto, kurį gamintojas pardavė panašios šalies vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su tos rūšies produktu, kuris parduodamas eksportui į Sąjungą, pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo pakankamai tipiška, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Tam tikros rūšies natrio ciklamato pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas pakankamai tipišku, kadangi visas tos rūšies produkto vidaus rinkoje parduotas kiekis per TL sudarė 5 % ar daugiau viso palyginamos susijusios bendrovių grupės į Sąjungą eksportuojamos rūšies parduoto produkto kiekio.

(51)

Be to, nustatant standartinės rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje per tiriamąjį laikotarpį dalį, nagrinėta, ar galima laikyti, kad vidaus rinkoje produktas buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis. Kadangi tam tikros rūšies panašaus produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto pardavimo apimties ir tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo lygi jo gamybos sąnaudoms arba ją viršijo, normalioji vertė buvo nustatoma remiantis faktine kaina vidaus rinkoje, apskaičiuota kaip viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinė svertinė kaina, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas.

(52)

Nustatant tos rūšies produkto, kurio panašios šalies gamintojas nepardavė vidaus rinkoje, normaliąją vertę, taikyta vidutinė svertinė viso standartinės rūšies produkto pardavimo kaina, pakoregavus pagal dviejų rūšių produktų skirtumus.

(53)

Visi eksportuojantys gamintojai, priklausantys susijusiai bendrovių grupei, pardavė eksportui į Sąjungą per susijusią prekybos bendrovę, įsteigtą ne Sąjungoje. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina, produktą parduodant Sąjungai, t. y. nepriklausomam pirkėjui, per susijusią prekybos bendrovę, buvo nustatoma remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(54)

Normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Taigi atlikti koregavimai siekiant (jei reikia ir kai turėta patikrintų įrodymų) atsižvelgti į skirtingas transporto, draudimo, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas bei kredito išlaidas.

(55)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį dempingo skirtumas buvo nustatytas palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę su vidutine svertine eksporto kaina visiems eksportuojantiems gamintojams.

(56)

Atlikus šį palyginimą, paaiškėjo, kad dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje nesumokėjus muito procentine dalimi, yra 14,2 %.

(57)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, nagrinėta, ar aplinkybės, kuriomis remiantis nustatytas dabartinis dempingo skirtumas, pasikeitė ir ar toks pokytis buvo ilgalaikio pobūdžio.

(58)

Šios išvados pagrįstos prašymo taikyti su šia peržiūra susijusiai bendrovių grupei rinkos ekonomikos režimą atmetimu; tuo tarpu susijusiai bendrovių grupei priklausančiai bendrovei GT Enterprise, nagrinėtai pradiniame tyrime, buvo suteiktas RER. Aplinkybės, dėl kurių skyrėsi išvados, visų pirma yra susijusios su tuo, kad šioje peržiūroje buvo tiriamos keturios grupei priklausančios bendrovės palyginti su pradiniame tyrime tirta tik GP Enterprise. Grupė neseniai buvo išplėsta ir reorganizuota (į ją daug investuota) ir nėra jokių požymių, kad ateityje ši padėtis pasikeis. Antra, kiek susiję su GP Enterprise, nustatyta, kad bendrovė neturi aiškaus apskaitos įrašų rinkinio, tikrinamo auditorių pagal tarptautinius audito standartus; tai yra nusistovėjusi veiklos praktika ir nėra jokių požymių, kad ateityje tai galėtų keistis. Be to, jos įstatai, pagal kuriuos leidžiamas valstybės kišimasis, galiojo ilgą laiką ir nebuvo jokių požymių, kad ateityje jie bus keičiami. Šiomis aplinkybėmis laikoma, kad grupei netaikomas RER statusas yra ilgalaikio pobūdžio.

(59)

Be to, kalbant apie eksporto kainą, atlikus tyrimą nustatytas tam tikras susijusios bendrovių grupės kainų politikos stabilumas ilgu laikotarpiu, nes Sąjungoje ir kitose trečiosiose šalyse taikoma nagrinėjamojo produkto kaina nelabai skyrėsi ir laikotarpiu nuo 2007 m. iki PTL jos kitimo tendencija buvo tapati. Tai pagrindžia išvadą, kad naujai apskaičiuotas dempingo skirtumas yra ilgalaikio pobūdžio.

(60)

Todėl buvo laikoma, kad atlikus tyrimą patvirtinta, jog susijusios bendrovių grupės struktūra ir elgsena, įskaitant aplinkybes, lėmusias šios peržiūros inicijavimą, ateityje negalėtų keistis taip, kad turėtų poveikio per šią peržiūrą nustatytiems faktams. Todėl daroma išvada, kad pasikeitusios aplinkybės yra ilgalaikės ir kad tolesnis dabartinio lygio priemonės taikymas nėra pakankamas dempingo daromai žalai kompensuoti.

(61)

Atsižvelgiant į išvadas dėl padidėjusio dempingo ir dėl ilgalaikio pasikeitusių aplinkybių pobūdžio, laikoma, kad taikomos priemonės yra nebepakankamos dempingui, dėl kurio daroma žala, kompensuoti. Todėl Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 492/2010 dėl KLR kilmės natrio ciklamato importo nustatytos priemonės GT Enterprise turėtų būti pakeistos ir toks pats muitas turėtų būti taikomas kitam grupei priklausančiam eksportuojančiam gamintojui, atitinkamai iš dalies keičiant tą reglamentą.

(62)

Šioje peržiūroje negali būti nustatomas individualus žalos skirtumas, nes šioje peržiūroje nagrinėjamas tik dempingas, susijęs su GT Enterprise ir susijusiomis grupei priklausančiomis bendrovėmis. Todėl šioje peržiūroje nustatytas dempingo skirtumas buvo palygintas su pradiniame tyrime nustatytu žalos skirtumu. Kadangi pastarasis skirtumas buvo didesnis nei šioje peržiūroje nustatytas dempingo skirtumas, susijusiai bendrovių grupei turėtų būti nustatytas galutinis antidempingo muitas, lygus šioje peržiūroje nustatytam dempingo skirtumui.

(63)

Dėl priemonės formos, buvo manoma, kad iš dalies pakeistas antidempingo muitas turėtų būti toks pat kaip Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 492/2010 nustatyti muitai. Siekiant užtikrinti priemonių veiksmingumą ir atgrasyti nuo manipuliavimo kainomis, buvo tikslinga nustatyti muitus (konkrečią sumą už kilogramą). Taigi, importuojamam susijusios bendrovių grupės gaminamam ir į Sąjungą eksportui parduodamam nagrinėjamajam produktui nustatytinas antidempingo muitas, apskaičiuotas pagal dempingo skirtumą, kaip nustatyta šioje peržiūroje, išreikštas konkrečia suma už kilogramą, turėtų būti 0,23 EUR už kilogramą.

(64)

Susijusiai bendrovių grupei ir kitoms susijusioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinta siūlyti iš dalies keisti galiojančias antidempingo priemones.

(65)

Rainbow grupė pateikė pastabas dėl galutinių išvadų. Šios pastabos buvo daugiausia susijusios su skundo atsiėmimu vykstančiame tyrime dėl Kinijos Liaudies Respublikos kilmės natrio ciklamato importo, kuriame nagrinėjami tik du eksportuojantys Kinijos gamintojai – Fang Da Food Additive (Shen Zhen) Limited ir Fang Da Food Additive (Yang Quan) Limited (Fang Da grupė) (toliau – tuo pačiu metu atliekamas tyrimas) (7). Rainbow teigė, kad skundo atsiėmimas tuo pačiu metu atliekamame tyrime logiškai ir teisiškai turėtų reikšti antidempingo priemonių taikymo kitiems KLR gamintojams nutraukimą arba bent jau turėtų būti nutraukiama dabartinė peržiūra, susijusi su Rainbow grupe.

(66)

Ji reikalavo nutraukti Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 492/2010 nustatytų priemonių taikymą, teigdama, kad, nenustačius jokio Fang Da importo vykdymo dempingo kaina ir (arba) nenustačius Fang Da daromos žalos, pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nurodytą nediskriminavimo principą turėtų būti nutrauktas antidempingo priemonių taikymas. Savo argumentui pagrįsti bendrovė nurodė ankstesnius Tarybos reglamentus, kuriais tuo pačiu metu atliekamos tarpinės peržiūros dėl importo iš tam tikrų šalių buvo nutrauktos nenustačius priemonių, nenustačius priemonių antidempingo tyrimuose dėl tų pačių produktų importo iš kitų šalių (LAECs  (8), plokšti valcavimo produktai iš geležies arba nelegiruotojo plieno (9)). Tačiau pažymėtina, kad šie atvejai yra susiję su tyrimais, kuriuose nagrinėtos kelios šalys ir nediskriminavimo principas taikytas importui iš skirtingų šalių. Antra, šiais atvejais priemonių taikymas keletui šalių nutrauktas todėl, kad priemonės kitoms šalims netaikytos dėl to, jog Taryba nepriėmė pasiūlymo per numatytą laikotarpį (LAECs, plokšti valcavimo produktai iš geležies arba nelegiruotojo plieno). Todėl nors minėtais atvejais iš tiesų nuspręsta nutraukti tyrimus dėl antidempingo priemonių tuo pačiu metu vykdomuose tyrimuose atsižvelgiant į nediskriminavimo principą, jie nėra susiję su dabartine peržiūra. Kita nuoroda į mononatrio glutamato (10) atveju taikytą metodą yra susijusi su byla, kurioje skundo pateikėjas ketino atsiimti savo skundą dėl importo iš Brazilijos, nors nustatyta, kad vykdytas importas dempingo kaina. Tuo atveju numatyta nepriimti skundo atsiėmimo, nes nuspręsta taikyti priemones kitoms šalims ir priemonių netaikymas Brazilijai būtų diskriminacinis.

(67)

Be to, šie du atvejai yra pakankamai skirtingi. Tuo pačiu metu atliekamame tyrime skundas buvo atsiimtas ir padaryta išvada, kad tyrimo nutraukimas neprieštarauja Sąjungos interesams. Šioje peržiūroje prašymas neatsiimtas ir nustatyta, kad Rainbow grupės vykdomas dempingas išaugo. Todėl muito padidinimas tai grupei nėra diskriminacija.

(68)

Rainbow grupė taip pat prašė dėl skundo atsiėmimo nutraukti dabartinę peržiūrą, susijusią su Rainbow grupe, nes abu tyrimai pagrįsti tuo pačiu procedūriniu dokumentu, susiję su tuo pačiu tyrimo laikotarpiu ir skunde skundo pateikėjas visais praktiniais aspektais Fang Da grupę ir Rainbow grupę vertino bendrai.

(69)

Antra, ji taip pat teigė, kad nepaisant to, jog Fang Da grupės tyrimas inicijuotas pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį, tyrimas dėl Fang Da grupės importo ir tarpinė peržiūra dėl Rainbow grupės importo teisiškai ir visais praktiniais aspektais yra iš esmės tas pats tyrimas. Galiausiai ji nurodė, kad, atskyrus tyrimus, pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalis iš esmės reiškia, jog, nors Fang Da grupei po pradinio tyrimo nustatytas nulinis muitas, ji ir toliau nagrinėjama tyrime. Dėl šios priežasties atsiėmus skundą dėl Fang Da grupės importo Rainbow grupės atžvilgiu taip pat turėtų būti nutraukiama dabartinė peržiūra.

(70)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad skundo pateikėjo pateiktas dokumentas buvo ir skundas dėl antidempingo tyrimo pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį, ir prašymas atlikti šią peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Jame taip pat pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių abiejų tyrimų individualų inicijavimą. Iš tiesų, Komisija inicijavo tyrimą pagal 5 straipsnį ir tarpinę peržiūrą dviem atskirais pranešimais apie inicijavimą. Todėl pagrindinio reglamento 5 straipsniu pagrįstas antidempingo tyrimas ir pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi pagrįsta tarpinė peržiūra yra du skirtingi tyrimai.

(71)

Rainbow grupė pateikė daugiau argumentų dėl galimų skundo atsiėmimo priežasčių. Šie argumentai buvo hipotetiniai ir nesusiję, todėl į juos negali būti atsižvelgiama ir jie buvo atmesti.

(72)

Galiausiai Rainbow grupė nurodė, kad Komisija akivaizdžiai pažeidė jos teises per dešimt dienų pateikti pastabas dėl galutinių išvadų, nes skundo atsiėmimo rašto nekonfidenciali versija atskleista 7 dienas prieš pastabų pateikimo terminą.

(73)

Kaip paaiškinta 70 konstatuojamojoje dalyje, pagal 5 straipsnį atliekamas tyrimas, su kuriuo susijęs Rainbow grupės gautas informacinis raštas apie skundo atsiėmimą, yra su dabartine peržiūra nesusijęs tyrimas. Pagal 5 straipsnį atliekamame tyrime Rainbow grupė buvo suinteresuotoji šalis ir tik dėl šios priežasties jai pranešta apie skundo atsiėmimą. Šis pranešimo raštas nebuvo dabartinės peržiūros galutinių išvadų atskleidimo dalis. Rainbow grupė pastabas dėl dabartinio tyrimo galutinių išvadų galėjo pateikti per 30 dienų. Todėl jos teisė į tinkamą laikotarpį pateikti pastabas nebuvo pažeista.

(74)

Apibendrinant galima teigti, kad dėl gautų pastabų pirmiau pateiktų išvadų keisti nereikia,

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/11

(1)

siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą, remiantis šios lentelės 3 skiltyje išdėstytais motyvais;

(4)

reikėtų nustatyti, kad šio reglamento nuostatų neatitinkančia valstybių narių muitinių suteikta privalomąja tarifine informacija apie prekių klasifikavimą Kombinuotojoje nomenklatūroje jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius, kaip nustatyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalyje;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/13

(1)

siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės, remiantis lentelės 3 skiltyje išdėstytais motyvais, turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą;

(4)

reikėtų nustatyti, kad šio reglamento nuostatų neatitinkančia valstybių narių muitinių suteikta privalomąja tarifine informacija apie prekių klasifikavimą Kombinuotojoje nomenklatūroje jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius, kaip nustatyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalyje;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/15

(1)

siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais;

(4)

reikėtų nustatyti, kad valstybių narių muitinių išduota privalomąja tarifine informacija apie prekių klasifikavimą Kombinuotojoje nomenklatūroje, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius, kaip nustatyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalyje;

(5)

Muitinės kodekso komitetas per pirmininko nustatytą laikotarpį nepareiškė nuomonės,

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/17

(1)

2011 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės aliumininių radiatorių inicijavimą.

(2)

Tyrimas inicijuotas Tarptautinei ribotos atsakomybės aliumininių radiatorių gamintojų konsorciumo asociacijai (angl. International Association of Aluminium Radiator Manufacturers Limited Liability Consortium (AIRAL Scrl)) (toliau - skundo pateikėjas), pagaminančiai didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visų aliumininių radiatorių Sąjungoje, pateikus skundą. Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems KLR gamintojams, panašios šalies gamintojams, importuotojams, platintojams ir kitoms žinomoms susijusioms šalims, taip pat KLR atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(4)

Skundo pateikėjas, kiti Sąjungos gamintojai, eksportuojantys KLR gamintojai, importuotojai ir platintojai pareiškė savo nuomonę. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Sąjungos gamintojų, importuotojų ir eksportuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti vykdoma atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), importuotojų ir eksportuojančių gamintojų paprašyta pranešti apie save Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie 2010 m. liepos mėn. – 2011 m. birželio mėn. laikotarpio veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu, kaip apibrėžta 3 dalyje.

(6)

Tam, kad eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija žinomiems susijusiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms nusiuntė prašymo formas. Prašymą taikyti RER pateikė tik viena bendrovių grupė, t. y. Sira (Tianjin) Aluminium Products Co. Ltd ir Sira Group (Tianjin) Heating Radiators Co. Ltd (toliau – Sira Group). Prašymai taikyti IR gauti iš Zhejiang Flyhigh Metal Products Co., Ltd. ir Metal Group Co., Ltd.

(7)

Kalbant apie Sąjungos gamintojus ir kaip deramai paaiškinta 24 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrenkami aštuoni Sąjungos gamintojai. Remdamasi iš bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų gauta informacija Komisija atrinko keturis Sąjungos gamintojus pagal jų pardavimo ir (arba) gamybos apimtį, jų dydį ir geografinę padėtį Sąjungoje.

(8)

Kaip toliau paaiškinta 27 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir sutiko būti atrenkami tik trys nesusiję importuotojai. Tačiau du iš šių importuotojų neimportavo ir (arba) nepirko nagrinėjamojo produkto. Todėl atsižvelgiant į nedidelį bendradarbiaujančių importuotojų skaičių, atranka buvo nebereikalinga.

(9)

Kaip paaiškinta 28 konstatuojamojoje dalyje, prašomą informaciją pateikė ir atrankoje dalyvauti sutiko 18 KLR eksportuojančių gamintojų. Remdamasi tų šalių pateikta informacija Komisija atrinko du eksportuojančius gamintojus, kurių eksporto į Bendriją apimtis buvo didžiausia.

(10)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytus terminus, t. y. eksportuojantiems KLR gamintojams, keturiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, bendradarbiaujantiems Sąjungos importuotojams ir Europos vartotojų organizacijai BEUC (Komisija BEUC paprašė naudotojų klausimyną nusiųsti asocijuotoms bendrovėms).

(11)

Atsakymai buvo gauti iš dviejų atrinktų eksportuojančių KLR gamintojų, keturių atrinktų Sąjungos gamintojų ir vieno nesusijusio importuotojo. Klausimyno atsakymų negauta nė iš vieno naudotojo.

(12)

Be to, iš vienos susijusių eksportuojančių gamintojų grupės gautas prašymas atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 3 dalį. Nagrinėti tuos prašymus pradiniu etapu būtų buvę per sudėtinga. Ar patenkinti šios bendrovių grupės prašymą ir atlikti individualų nagrinėjimą, bus nutarta galutiniame etape.

(13)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(14)

Atliekant antidempingo ir žalos tyrimą buvo nagrinėjamas 2010 m. liepos 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2008 m. sausio mėn. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(15)

Nagrinėjamasis produktas yra aliumininiai radiatoriai ir šiuos radiatorius sudarantys elementai arba sekcijos, neatsižvelgiant į tai, ar šie elementai yra surinkti į rinkinius, išskyrus elektrinius radiatorius, jų elementus ir sekcijas (toliau – nagrinėjamasis produktas). Nagrinėjamojo produkto KN kodai šiuo metu yra ex 7615 10 10, ex 7615 10 90, ex 7616 99 10 and ex 7616 99 90.

(16)

Sira Group, remdamasi tariamu dviejų gamybos procesų, kurie vyksta gaminant radiatorius, skirtumu, užginčijo produktų apibrėžtį. Sira Group sudaro du Kinijos eksportuojantys gamintojai, iš kurių vienas taiko liejimo slegiant technologiją, o kita bendrovė – ekstruzijos metodą. Sira Group teigė, kad ekstruzijos metodas dėl tariamai skirtingų fizinių ir techninių savybių, žaliavų, gamybos sąnaudų ir pardavimo kainų, taip pat dėl to, kad ekstruzijos technologija nėra plačiai taikoma ES ir KLR, neturėtų būti įtraukiamas į nagrinėjamojo produkto apibrėžtį.

(17)

Dar viena Kinijos šalis, t. y. Kinijos mašinų ir elektronikos produktų importo ir eksporto prekybos rūmai (toliau – KMEPR), paprašė išaiškinti šį klausimą, kylantį dėl taikant dvi gamybos technologijas gaminamų radiatorių gamybos sąnaudų ir kainų skirtumo.

(18)

Nors yra nedidelių skirtumų, šiuo atžvilgiu aišku, kad taikant abu metodus gaminamų radiatorių pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei paskirtis nesiskiria. Taikant abu metodus gaminami radiatoriai gali būti lengvai tarpusavyje pakeičiami. Šios pagrindinės savybės pirmiausia yra lengvumas, nedidelė šiluminė inercija ir didelis šilumos laidumas. Šios pagrindinės savybės dėl sąnaudų ir kainų skirtumo, taip pat dėl to, kad taikant ekstruzijos technologiją gali būti naudojamas šiek tiek kitoks aliuminio lydinys, nepakinta. Kalbant apie kainų lyginimą, visi skirtumai tinkamai paaiškinami remiantis šiame tyrime naudojamos produktų tipo palyginimo sistemos (toliau – PPS) struktūra, ir tai reiškia, kad lyginami tik panašūs dalykai.

(19)

Dar daugiau, aliumininiai radiatoriai, kad ir koks būtų jų gamybos procesas, turėtų būti laikomi vienu produktu, nes jie parduodami tais pat pardavimo kanalais, o galutiniai naudotojai ir vartotojai juos suvokia kaip pagamintus iš aliuminio (ir turinčius gerai žinomas minėtas savybes) ir neskirsto jų pagal gamybos metodą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, šis argumentas atmetamas.

(20)

KMEPR taip pat užginčijo tai, kad į produkto kategoriją neįtraukti plieno lakšto ar net ketaus radiatoriai. Tačiau, nors šių produktų paskirtis panaši, jų pagrindinės fizinės ir techninės savybės skiriasi, nes pagrindinė žaliava (aliuminio lydinys) pakeistas plienu arba geležimi, o jų fizinės ir techninės savybės svorio, šiluminės inercijos ir laidumo atžvilgiu skiriasi. Taigi šis teiginys atmetamas.

(21)

KMEPR pateikė daugiau pastabų, susijusių su skunde daromomis nuorodomis į pasiūlymų pateikimo procedūras. Remiantis tomis pastabomis galima numanyti, kad jie manė, jog tai susiję su viešaisiais pirkimais. Tačiau skunde minimos pasiūlymų pateikimo procedūros yra susijusios su įprasta verslo praktika, kai prieš pateikdamas užsakymus ES radiatorių pirkėjas potencialių tiekėjų prašo nurodyti kainas. Jokia apskaičiuojant naudota Kinijos importo dalis nebuvo susijusi su viešojo pirkimo konkursu.

(22)

KMEPR taip pat pateikė pastabą dėl skunde daromų nuorodų į modelinius radiatorius teigdami, kad tokie radiatoriai neįtraukti į produkto apibrėžtį. Ir vėl, šios pastabos buvo pagrįstos nesusipratimu, nes tokie radiatoriai neįtraukti į produkto apibrėžtį. Todėl šios pastabos buvo atmestos.

(23)

Remiantis tyrimu, KLR gaminamų ir iš jos eksportuojamų aliumininių radiatorių ir Sąjungoje Sąjungos gamintojų gaminamų ir joje parduodamų aliumininių radiatorių pagrindinės fizinės ir techninės charakteristikos bei naudojimo paskirtis tokios pačios, todėl jie laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(24)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu atlikti atranką žalai nustatyti.

(25)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paskelbė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką. Iš aštuonių Sąjungos gamintojų, kurie prieš inicijuojant tyrimą buvo žinomi kaip panašaus produkto gamintojai, atrinktos keturios bendrovės remiantis jų pardavimo apimtimi, dydžiu ir geografine vieta Sąjungoje. Per TL jie pagamino 66 % visos apskaičiuotos Sąjungos produkcijos. Suinteresuotųjų šalių buvo paprašyta susipažinti su dokumentu, teiktinu joms susipažinti, ir per 15 dienų nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dienos pateikti pastabas dėl šio pasirinkimo tinkamumo. Viena suinteresuotoji šalis pageidavo, kad atrenkant gamintojus būtų atsižvelgta ir į gamybos apimtį. Atrenkamus gamintojus atitinkamai pakeisti sutikta. Nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo, kad galiausiai būtų atrinktos pasiūlytos keturios bendrovės.

(26)

Atsižvelgiant į galimą didelį tyrime dalyvaujančių importuotojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsniu atlikti importuotojų atranką.

(27)

Prašomą informaciją pateikė ir sutiko bendradarbiauti tik trys nesusiję importuotojai. Kadangi du iš šių importuotojų nenurodė, kad būtų importavę ar pirkę nagrinėjamąjį produktą, atrankos nebereikėjo.

(28)

Prašomą informaciją pateikė ir atrankoje dalyvauti sutiko 18 eksportuojančių KLR gamintojų. Per TL šios bendrovės eksportavo maždaug 5 mln. elementų (3) arba šiek tiek mažiau negu 50 % Kinijos eksporto į ES rinką. Remdamasi iš šių šalių gauta informacija Komisija atrinko du eksportuojančius gamintojus, kurių tipinė gamybos, pardavimo ir eksporto apimtis yra didžiausia ir ją galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Abiejų eksportuojančių gamintojų – Zhejiang Flyhigh Metal Products Co., Ltd. ir Metal Group Co., Ltd. – pardavimo apimtis sudarė maždaug 62 % aštuoniolikos eksportuojančių gamintojų, pateikusių duomenis atrankai, pardavimo apimties.

(29)

Viena eksportuojančių gamintojų grupė (Sira Group) nesutiko su tuo, kad buvo neįtraukta į atranką, remdamasi tuo, kad gamina tam tikros rūšies radiatorius (taikydama ekstruzijos gamybos metodą), ir teigė, kad ją įtraukus į atranką atranka būtų reprezentatyvesnė. Tačiau nebuvo poreikio įtraukti dar vieną grupę, nes nuo pat pradžių atrinkti gamintojai eksportuoja daugiau negu 60 % kiekio, kurį nurodė bendradarbiaujančios bendrovės. Be to, atrinkti gamintojai nebūtinai turi gaminti visų rūšių nagrinėjamąjį produktą. Todėl Sira Group prašymas įtraukti ją į atranką buvo atmestas ir patvirtinta iš pat pradžių atrinkta grupė.

(30)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą, atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus, normalioji vertė tiems eksportuojantiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis.

(31)

Tačiau du atrinkti eksportuojantys gamintojai tik paprašė taikyti individualų režimą (toliau – IR). Todėl atitiktis RER kriterijams netirta.

(32)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu prireikus muitas visos šalies mastu nustatomas šalims, kurioms taikomas minėtas straipsnis, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad jos atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami tokie šie kriterijai:

(33)

Abu atrinkti eksportuojantys gamintojai paprašė taikyti IR. Šie prašymai buvo išnagrinėti. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad atrinktos bendrovės atitiko visas pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies sąlygas.

(34)

Todėl abiem atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas IR.

(35)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, normalioji vertė nustatoma remiantis vidaus rinkos kainomis arba apskaičiuotąja normaliąja verte panašioje šalyje.

(36)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad KLR normaliajai vertei nustatyti tinkama panašia šalimi ketina pasirinkti Rusiją, ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl šio pasirinkimo.

(37)

Pastabų dėl pasiūlymo Rusiją pasirinkti panašia šalimi negauta. Nė viena suinteresuotoji šalis vykstant tyrimui nepasiūlė kitų panašaus produkto panašios šalies gamintojų negu nurodyti skunde.

(38)

Rusija nebendradarbiavo, nors tyrimo metu ne kartą susisiekta su visais žinomais Rusijos gamintojais ir jiems nusiųsti panašios šalies klausimynai.

(39)

Komisija pati atlikdama tyrimą bandė nustatyti kitus gamintojus trečiosiose šalyse.

(40)

Todėl visiems žinomiems trečiųjų šalių (t. y. Turkijos, Irano, Kroatijos, Indijos, Pietų Afrikos ir Šveicarijos) gamintojams buvo nusiųsti raštai ir klausimynai. Tačiau, nepaisant tolesnių veiksmų, galiausiai nė vienas iš jų nebendradarbiavo.

(41)

Kaip paaiškinta 38, 39 ir 40 konstatuojamosiose dalyse, atliekant tyrimą nenustatyta jokia kita rinkos ekonomikos trečioji šalis, kuria šiame tyrime galėtų būti remiamasi kaip panašia šalimi. Taigi, kadangi tokios rinkos ekonomikos trečiosios šalies nebuvo, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą padaryta preliminari išvada, kad nėra galimybių atrinktiems gamintojams nustatyti normaliąją vertę remiantis vidaus rinkos kainomis arba apskaičiuotąja normaliąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje arba kainą iš tokios trečiosios šalies į kitas šalis, įskaitant Sąjungą, ir kad dėl to normaliąją vertę reikia nustatyti remiantis kokiu nors kitu pagrįstu pagrindu, šiuo atveju – remiantis kainomis, kurios Sąjungoje faktiškai sumokėtos arba mokėtinos už panašų produktą. Manyta, kad tai yra tinkama dėl to, kad, kaip minėta, nebuvo bendradarbiaujančiųjų, ir dėl ES rinkos dydžio, egzistuojančio importo ir stiprios vidaus konkurencijos šio produkto ES rinkoje.

(42)

Kadangi abi atrinktos bendrovės taikyti RER neprašė, normalioji vertė visiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams buvo nustatyta, kaip paaiškinta 41 konstatuojamojoje dalyje, remiantis kainomis, kurios Sąjungoje faktiškai sumokėtos arba mokėtinos už panašų produktą. Pasirinkus Sąjungoje faktiškai sumokėtas arba mokėtinas kainas, normalioji vertė buvo apskaičiuota remiantis duomenimis, kurie buvo patikrinti 13 konstatuojamojoje dalyje išvardytų Sąjungos gamintojų patalpose.

(43)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar ES rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduotas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Nustatyta, kad šių Sąjungos panašaus produkto gamintojų parduodamas kiekis Sąjungoje yra tipiškas, palyginti su į atranką įtrauktų eksportuojančių gamintojų į Sąjungą eksportuojamo nagrinėjamojo produkto pardavimu.

(44)

Komisija vėliau patikrino, ar toks pardavimas gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia ES rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduoto kiekio dalis buvo parduota pelningai. Pelningais buvo laikomi pardavimo ES rinkoje sandoriai, kai vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. Todėl buvo nustatytos Sąjungos rinkoje per TL parduoto produkto gamybos sąnaudos. Minėtos analizės rezultatai rodo, kad kai kurių rūšių produkto pardavimas ES rinkoje buvo pelningas, t. y. grynoji vieneto pardavimo kaina viršijo apskaičiuotąsias vieneto gamybos sąnaudas.

(45)

Normalioji kiekvienos rūšies produkto vertė buvo pagrįsta faktinėmis pardavimo (EXW sąlygomis) kainomis pelningo pardavimo atvejais ir apskaičiuotąja normaliąja verte nepelningo pardavimo atvejais.

(46)

Normalioji vertė apskaičiuota prie ES gamintojų gamybos sąnaudų pridėjus pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) išlaidas ir pelną. Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi, pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų suma ir 4,43 proc. pelnas buvo nustatyti pagal faktinius duomenis apie ES gamintojų gaminamo panašaus produkto gamybą ir pardavimą įprastomis prekybos sąlygomis.

(47)

Kadangi atrinktiems eksportuojantiems gamintojams taikomas IR ir jie eksportavo prekes į Sąjungą parduoti tiesiogiai nepriklausomiems Sąjungos pirkėjams, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos buvo nustatytos remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

(48)

Normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Atitinkamas koregavimas, susijęs su netiesioginiais mokesčiais, transporto, draudimo, pakuotės, tvarkymo ir kredito išlaidomis, buvo atliktas visais atvejais, kai buvo nustatyta, kad duomenys yra pagrįsti, tikslūs ir paremti patikrintais įrodymais.

(49)

Vieno eksportuojančio gamintojo atveju buvo aišku, kad bendrovė naudodamasi sistema, kaip reikalauta klausimyne, neteisingai klasifikavo nagrinėjamąjį produktą. Viena iš nagrinėjamojo produkto specifikacijų buvo susijusi su radiatorių šilumine galia. Tačiau bendrovė neturėjo įrodymų, pagrindžiančių nurodytą jos eksportuojamų modelių šiluminę galią. Faktiškai nurodyta šiluminė galia buvo neteisinga ir neatitiko kitų specifikacijų, pvz., svorio ir matmenų. Todėl lyginimo tikslais reikėjo remtis tik likusiomis specifikacijomis.

(50)

Produkto rūšims klasifikuoti naudojant PPS sistemą vieno atrinkto eksportuojančio gamintojo atveju nustatytas didelis atitikimas. Tačiau kito atrinkto eksportuojančio gamintojo atveju taikytas panašus metodas, nes nebuvo galima nustatyti tiesioginio atitikimo. Tuo atveju, kai taikytas panašus metodas, su tuo susijusiai šaliai informacija buvo atskleista.

(51)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, dempingo skirtumas atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytas lyginant vidutinę svertinę normaliąją vertę ir vidutinę svertinę eksporto kainą, išreikštą CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentu.

(52)

Neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms apskaičiuotas svertinis šių dviejų dempingo skirtumų vidurkis.

(53)

Atsižvelgiant į tai, kad KLR menkai bendradarbiavo (mažiau negu 50 %), manoma tinkama, kad visiems kitiems eksportuojantiems KLR gamintojams taikomas visos šalies masto dempingo skirtumas turėtų būti pagrįstas mažiausių dempingo kainų sandoriais, sudarytais su konkrečiu bendradarbiaujančių eksportuotojų pirkėju.

(54)

Taip nustatytas procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinasis dempingo skirtumas yra toks:

1   lentelė

(55)

Norint nustatyti visą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje pagamintą produkto kiekį naudotasi visa turima informacija apie Sąjungos gamintojus, taip pat skunde nurodyta informacija, Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktais duomenimis ir patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(56)

Aliumininius radiatorius Sąjungoje per TL gamino aštuoni gamintojai. Kad būtų nustatytas visas Sąjungoje per TL pagaminto produkto kiekis, naudotasi visa turima informacija apie Sąjungos gamintojus, įskaitant skunde pateiktą informaciją ir Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktus duomenis.

(57)

Remiantis tuo apskaičiuota, kad per TL Sąjungoje iš viso pagaminta 64 milijonai elementų. Atsižvelgiant į tai, kad skundui pritarę Sąjungos gamintojai pagamina visą Sąjungos produkciją, remiantis pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalimi ir 5 straipsnio 4 dalimi jie yra Sąjungos pramonė ir toliau bus vadinami Sąjungos pramone.

(58)

Tyrime naudoti Eurostato importo statistinius duomenis nebuvo galima, nes KN kodai, nustatyti aliumininiams radiatoriams, apima ir kitus aliuminio produktus, pvz., elektrinius radiatorius.

(59)

Taigi Sąjungos suvartojamas kiekis nustatytas remiantis skunde pateiktais duomenimis, pirmiausia susijusiais su Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtimi ir KLR eksportuojančių gamintojų importo apimtimi. Šie duomenys sutikrinti su gautais atrankos klausimynų atsakymais ir duomenimis, gautais ir patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų ir KLR eksportuojančių gamintojų patalpose.

(60)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta tokia Sąjungos suvartojimo raida:

2   lentelė

(61)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras suvartojimas ES rinkoje sumažėjo 3,8 %. 2008–2009 m. suvartojimas sumažėjo maždaug 12 %, ir tai gali būti siejama su pasauliniu neigiamu ekonomikos krizės poveikiu, o po jos vartojimas sumažėjo dar 3,7 %. Tačiau nuo 2010 m. iki TL suvartojimas atsigavo ir padidėjo 13,5 %, bet pradinio 2008 m. lygio nepasiekė. Pirmiau pateiktoje lentelėje matyti, kad nuo 2009 m. iki TL suvartojimas padidėjo 9 %.

(62)

Importo iš KLR į Sąjungą raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

3   lentelė

(63)

Nepaisant suvartojimo raidos, importo iš KLR kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai – 77 % – padidėjo. Importo kiekis didėjo nuolat, ir didžiausias didėjimas buvo nuo 2010 m. iki TL (+ 33 %). Panašiai, vertinant Kinijos eksportuojantiems gamintojams tenkančią rinkos dalį matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu ji stabiliai didėjo – nuo 13 % 2008 m. iki 24 % per TL. Šią tendenciją reikėtų vertinti atsižvelgiant į bendrą 3,8 % vartojimo sumažėjimą tuo pačiu laikotarpiu.

(64)

Pirmiau pateiktoje lentelėje matyti, kad vidutinė importo iš KLR kaina nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek sumažėjo. Per pirmąjį etapą 2008–2009 m. ji gerokai sumažėjo, t. y. 20 %, o 2009–2010 m. padidėjo 25 %. Galiausiai, nagrinėjamajam laikotarpiui einant į pabaigą ji vėl sumažėjo.

(65)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad importo iš KLR kainos nuosekliai išliko mažesnės negu Sąjungos pramonės pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu. Kainų sumažėjimas 2009 m. sutapo su didžiuliu Kinijos rinkos dalies padidėjimu nuo 13 iki 17,3 % Sąjungos rinkos, o nuolatiniu priverstiniu kainų mažinimu paaiškinamas stabilus Kinijos eksportuojančių gamintojų nuo 2009 m. iki TL turėtos rinkos dalies didėjimas.

(66)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per TL, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis Kinijos bendradarbiaujančių gamintojų kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF kaina ir atitinkamu koregavimu atsižvelgiant į galiojantį muitą ir išlaidas po importo.

(67)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, prireikus jos buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Remiantis palyginimo rezultatais, išreikštais atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos per TL procentine dalimi, nustatyta, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai kainas priverstinai mažino, o vidutinis svertinis jų priverstinai mažinamų kainų skirtumas sudarė 6,1 %.

(68)

Kaip paminėta 24 ir 25 konstatuojamosiose dalyse, tiriant galimą žalą Sąjungos pramonei atlikta atranka. Reikėtų pažymėti, kad vienas iš atrinktų Sąjungos gamintojų aliumininius radiatorius pradėjo gaminti 2009 m. Kad būtų galima pateikti nuoseklią nagrinėjamojo laikotarpio tendencijų analizę, manyta tinkama žalos analizei ataskaitiniais metais pasirinkti 2009 m., kuriais indeksas būtų 100. Siekiant išsamumo taip pat naudotas remiantis turimais duomenimis 2008 metams nustatytas indeksas.

(69)

Keturių atrinktų ES gamintojų pateikti ir patikrinti duomenys panaudoti mikrorodikliams, pavyzdžiui, vieneto kainai, vieneto sąnaudoms, pelningumui, grynųjų pinigų srautui, investicijoms, investicijų grąžai, gebėjimui padidinti kapitalą ir akcijų vertę, nustatyti. Remiantis 2008 m. duomenimis apie tris esamus gamintojus, palygintais su turimais 2009 m. duomenimis apie tuos pačius tris gamintojus (indeksas = 100), nustatytas 2008 m. indeksas

(70)

Pateikti duomenys apie aštuonis ES aliumininių radiatorių gamintojus panaudoti makrorodikliams, pavyzdžiui, Sąjungos pramonės produkcijai, gamybos pajėgumams, pajėgumų panaudojimui, pardavimo apimčiai, rinkos daliai ir užimtumui, nustatyti. Remiantis 2008 m. duomenimis apie septynis esamus gamintojus, palygintais su turimais 2009 m. duomenimis apie tuos pačius septynis gamintojus (indeksas = 100), nustatytas 2008 m. indeksas.

(71)

Atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, Sąjungos pramonės ekonominės padėties nagrinėjamuoju laikotarpiu tyrimas apima ir visų tame straipsnyje nustatytų ekonominių veiksnių vertinimą.

(72)

Norint nustatyti visą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje pagamintą produkto kiekį naudotasi visa turima informacija apie Sąjungos gamintojus, įskaitant skunde nurodytą informaciją, Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktus duomenis ir patikrintus atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymus.

(73)

Iš pateiktos lentelės matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba sumažėjo. Mažėjant paklausai, 2009 m. smarkiai sumažėjo gamyba, vėliau 2010 m. ir per TL ji atsigavo. Nuo 2009 m. iki TL gamyba buvo palyginti stabili, nepaisant to, kad suvartojimas padidėjo 9 %. Gamybos apimtis taip pat priklauso nuo Sąjungos pramonės eksporto veiklos, o ji nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko didelė.

(74)

Nepaisant nedidelio suvartojimo sumažėjimo, pajėgumų panaudojimas sumažėjo nuo 70 % 2008 iki 60 % per TL. Nuo 2009 m. iki TL pajėgumai ir toliau buvo pakankamai stabilūs.

(75)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 16 %, o jos rinkos dalis nuolat mažėjo – nuo 87 % 2008 m. iki 76 % per TL. 2009 m. Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 16 %, taigi ji prarado daugiau negu keturis procentinius punktus rinkos dalies. 2010 m. pardavimo apimtis dar sumenko 7 %, o jos rinkos dalis sumažėjo nuo 82,7 % iki 79,5 %. Per TL padidėjus suvartojimui (+ 13,5 %) Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo dar 76 %. Taigi Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti tuo, kad didėja suvartojimas, ir atgauti bent kokią anksčiau prarastos rinkos dalį.

(76)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu paaiškėjo, kad Sąjungos suvartojamas kiekis nežymiai sumažėjo – 3,8 %, nors Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo smarkiai – atitinkamai 15,9 ir 12,6 %. Kartu, nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš KLR gerokai – 76,9 % – padidėjo. Todėl tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 11 procentinių punktų.

(77)

Darbuotojų skaičius nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo, bet dėl to sumažėjo produktyvumas. Tačiau reikėtų pažymėti, kad užimtumas padidėjo tik dėl to, kad viena – ir mažiausia – iš atrinktų bendrovių 2009 m. pradėjo gamybą. Jei ne tai, tendencija būtų neigiama.

(78)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės darbo jėgos produktyvumas, vertinamas kaip vieno darbuotojo metinis našumas, šiek tiek sumažėjo. 2009 m. jis pasiekė žemiausią lygį, vėliau iki TL pradėjo atsigauti, bet pradžioje buvusio lygio nepasiekė. Nuo 2009 m. iki TL produktyvumas padidėjo 12 %.

(79)

Vidutinės pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo – 6 %. Nuo 2009 m. iki TL, didėjant suvartojimui ir atsigaunant rinkai, kainos padidėjo 6 %, bet 2008 m. lygio nepasiekė.

(80)

Kartu, su panašaus produkto pagaminimu ir pardavimu susijusios išlaidos nagrinėjamuoju laikotarpiu nežymiai sumažėjo, bet jos tikrai nebuvo tokios, kad Sąjungos pramonė 2010 m. ir per TL išliktų pelninga. Jei 2009 m. išlaidų sumažėjimas 11,5 % atitiko pardavimo kainų sumažėjimą 11,5 %, 2010 m. ir per TL Sąjungos pramonės išlaidos smarkiai padidėjo, ir ji galėjo tik nežymiai padidinti savo kainas, kad padengtų papildomas sąnaudas. Dėl to pelningumas ir rinkos dalis dar sumažėjo, nes Sąjungos pramonės kainos buvo nuolat didesnės už Kinijos importo kainas.

(81)

Sąjungos pramonės pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Nagrinėjamuoju laikotarpiu, taip pat nuo 2009 m. iki TL Sąjungos pramonės pelningumas smarkiai sumažėjo ir beveik pasiekė lūžio tašką.

(82)

Grynųjų pinigų srauto (t. y. pramonės gebėjimo pačiai finansuoti savo veiklą) tendencija lėmė iš esmės neigiamą pelningumo tendenciją. Žemiausias lygis pasiektas per TL. Panašiai, investicijų grąža per TL sumažėjo nuo 36 % 2008 m. iki 2 % per TL.

(83)

Dėl pelningumo raidos, grynųjų pinigų srauto ir investicijų grąžos nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės galimybės investuoti į savo veiklą buvo ribotos, ir tai pakenkė jos plėtrai. Sąjungos pramonei pavyko daug investuoti nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje ir modernizuoti savo įrenginius, kad padidintų gamybos efektyvumą, bet vėliau per likusį nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos sumažėjo 64,7 %.

(84)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygis gerokai padidėjo. 2009 m. laikotarpio pabaigos atsargų lygis sumažėjo 27 %; vėliau 2010 m. ir per TL jis padidėjo atitinkamai 30,8 ir 128,4 %.

(85)

Dempingo skirtumai pateikti skirsnyje apie dempingą. Visi nustatyti skirtumai gerokai didesni už de minimis lygį. Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kainomis iš KLR apimtį ir kainas, faktinio dempingo skirtumo dydžio poveikio ES rinkai negalima laikyti nereikšmingu.

(86)

Tyrimas atskleidė, kad beveik visi žalos rodikliai, susiję su ekonomine Sąjungos pramonės padėtimi, nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo arba nekito pagal tai, kaip kito vartojimas. Ši pastaba ypač taikytina laikotarpiui nuo 2009 m. iki TL pabaigos.

(87)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjant vartojimui importo iš KLR apimtis didėjo stabiliai ir žymiai. Kartu, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis iš viso sumažėjo 16 %, o jos rinkos dalis sumažėjo nuo 87 % 2008 m. iki 76 % per TL. Net vartojimui nuo 2009 m. iki TL atsigavus 9 %, Sąjungos pramonės rinkos dalis toliau mažėjo. Sąjungos pramonė negalėjo atgauti anksčiau prarastos rinkos dalies dėl importo dempingo kainomis iš KLR į ES rinką didelio augimo. Importo žemomis dempingo kainomis apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu stabiliai didėjo, dėl to buvo nuolat dirbtinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(88)

Be to, padarytas didelis poveikis su Sąjungos pramonės finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai grynųjų pinigų srautui ir pelningumui. Tai reiškia, kad Sąjungos pramonės pajėgumui padidinti kapitalą ir investuoti taip pat padarytas neigiamas poveikis.

(89)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(90)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalis nagrinėta, ar dėl KLR kilmės importo dempingo kainomis Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Nagrinėti kiti su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kainomis.

(91)

Tyrimas atskleidė, kad Sąjungos vartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3,8 %, o importo iš KLR dempingo kainomis apimtis padidėjo gerokai – maždaug 77 %, šio importo rinka taip pat padidėjo nuo 13 % 2008 m. iki 24 % per TL. Kartu, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 16 %, o rinkos dalis susitraukė nuo 87 % 2008 m. iki 76 % per TL.

(92)

Nuo 2009 m. iki TL Sąjungos vartojimas padidėjo 9 %, o Sąjungos pramonės rinkos dalis vėl sumažėjo, priešingai metiniam importo iš KLR dempingo kainomis apimties padidėjimui – per tą laikotarpį ji padidėjo 52 %.

(93)

Kalbant apie spaudimą kainoms, reikėtų pažymėti, kad 2009 m. vidutinės importo iš KLR kainos sumažėjo 20 %, ir tai privertė Sąjungos pramonę gerokai – maždaug 11,5 % – sumažinti savo pardavimo kainas. 2010 m. ir per TL Sąjungos pramonė bandė didinti savo kainas, nes didėjo sąnaudos. Dėl to rinkos dalis dar sumažėjo, nes Sąjungos pramonės kainos buvo nuolat didesnės už importo iš KLR dempingo kainomis kainas. Susidarius tokiai padėčiai, pirmiausia gerokai sumažėjo Sąjungos pramonės pelningumas, pardavimo apimtis ir rinkos dalis.

(94)

Importo iš KLR dempingo kainomis kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Net jei nuo 2009 m. iki TL importo iš KLR kaina padidėjo 23 %, nagrinėjamuoju laikotarpiu ir ypač TL ji nuosekliai išliko gerokai mažesnė už Sąjungos pramonės pardavimo kainas, taigi Sąjungos rinkoje kaina buvo išlaikyta.

(95)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad labai padidėjęs importas dempingo kaina iš KLR, vykdomas kainomis, dėl kurių nuolat buvo mažinamos Sąjungos pramonės kainos, turėjo lemiamą įtaką Sąjungos pramonės patirtai materialinei žalai, kurią pirmiausia rodo jos bloga finansinė padėtis, sumažėjusi pardavimo apimtis ir rinkos dalis ir beveik visų žalos rodiklių verčių sumažėjimas.

(96)

Kaip aiškinama 58 konstatuojamojoje dalyje, šiame tyrime naudoti Eurostato importo statistinius duomenis nebuvo galima, nes KN kodai, nustatyti aliumininiams radiatoriams, jų elementams ir sekcijoms, apima visus aliuminio produktus. Kadangi jokios kitos patikimos informacijos nebuvo, remiantis skundu nustatyta, kad be KLR, nėra jokios kitos ne ES šalies, kuri nagrinėjamuoju laikotarpiu būtų gaminusi ir į ES eksportavusi aliumininius radiatorius.

(97)

Iš dalies galima paaiškinti, kad Sąjungos suvartojimo sumažėjimą, ypač 2009 ir 2010 m., lėmė ekonomikos krizė. Tačiau verta pasakyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjant vartojimui ir laikotarpiu nuo 2009 m. iki TL didėjant vartojimui importo iš KLR dempingo kainomis, dirbtinai mažinančiomis Sąjungos pramonės kainas, apimtis Sąjungos rinkoje nuolat didėjo.

(98)

Importo mažomis dempingo kainomis rodikliai skiriasi nuo Sąjungos pramonės rodiklių. Iš tikrųjų, tyrimas atskleidė, kad nuo 2009 m. iki TL, nors Sąjungos vartojimas didėjo ekonomikai apskritai atsigaunant, Sąjungos pramonės dalis ir toliau mažėjo. Net jei buvo gamybos apimties didėjimo tendencija, buvo perteklius, kurį reikėjo perkelti į atsargas.

(99)

Įprastomis ekonomikos sąlygomis ir jeigu nebūtų daromas didelis spaudimas kainoms, o produktų importo dempingo kainomis lygis nebūtų padidėjęs, Sąjungos pramonė galėjo turėti tam tikrų sunkumų įveikti sumažėjusį suvartojimą ir padidėjusias pastovias vieneto sąnaudas dėl sumažėjusio pajėgumų naudojimo. Tačiau iš tyrimo aiškiai matyti, kad importas iš KLR dempingo kainomis sustiprino ekonomikos nuosmukio efektą. Net ekonomikai ėmus apskritai atsigauti, Sąjungos pramonė negalėjo atsigauti ir atgauti pardavimo apimties bei rinkos dalies, prarastų nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(100)

Todėl, nors ekonomikos krizė galėjo prisidėti prie prastų Sąjungos pramonės rodiklių, apskritai šis poveikis negali būti laikomas tokiu, kad būtų nutrauktas importo dempingo kainomis ir Sąjungos pramonei padarytos žalos, ypač per TL, priežastinis ryšys.

(101)

Tyrimas atskleidė, kad aliumininių radiatorių gamybos sąnaudos tiesiogiai susijusios su aliuminio, šiam produktui naudojamos pagrindinės žaliavos, kainos pokyčiais. Net jei, kaip matyti iš 8 lentelės, Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos 2009 m. gerokai sumažėjo, pardavimo kainos mažėjo tokiu pat tempu. 2010 m. ir per TL sąnaudos padidėjo labiau negu pardavimo kainos, taigi nebuvo galimybių Sąjungos pramonei, ypač jos pelningumui, atsigauti. Ši padėtis susidarė tada, kai dėl iš KLR importuojamų produktų importo kainų buvo nuolat dirbtinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(102)

Rinkos ekonomikoje būtų galima tikėtis, kad rinkos kainos nuolatos prisitaikys prie įvairių gamybos sąnaudų sudėtinių dalių pokyčių. Tačiau taip neatsitiko. Tyrimas patvirtino, kad importas iš KLR dempingo kainomis, dėl kurio buvo dirbtinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, ir toliau smukdė Sąjungos rinkos kainas bei neleido Sąjungos pramonei išlaikyti savo rinkos dalies ir pakoreguoti kainas siekiant padengti patiriamas sąnaudas ir pasiekti pagristą pelningumo lygį, ypač per TL.

(103)

Todėl žaliavų kaina nepadidėjo tiek, kad būtų nutrauktas importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys, ypač per TL.

(104)

Sąjungos pramonės eksporto veikla nagrinėjamuoju laikotarpiu sudarė svarbią jos verslo dalį. Sąjungos pramonės pagrindinės eksporto rinkos buvo daugiausia Rusija ir kitos Rytų Europos šalys, jose parduodami produktai buvo palyginti prastesnės kokybės, taigi buvo pigesni negu Sąjungos rinkoje parduodami radiatoriai.

(105)

Iš pirmiau pateiktos lentelės matyti, kad Sąjungos pramonės eksporto apyvarta nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Tai galima iš dalies paaiškinti tuo, kad, kaip matyti iš turimos informacijos, didėjančios aliumininių radiatorių eksporto iš KLR apimties dalis teko ir toms eksporto rinkoms.

(106)

Nepaisant to, akivaizdu, kad eksporto veikla padėjo Sąjungos pramonei pasiekti masto ekonomiją, taigi ir sumažinti bendras gamybos sąnaudas. Vadinasi, galima pagrįstai manyti, kad Sąjungos pramonės eksporto veikla negali būti galima materialinės žalos, kurią ji patyrė pirmiausia per TL, priežastis. Bet koks neigiamas poveikis, kurį Sąjungos pramonei galėjo daryti eksporto pardavimo sumažėjimas, negalėjo būti toks, kad būtų nutrauktas žalos ir Kinijos importo mažomis dempingo kainomis priežastinis ryšys.

(107)

Išnagrinėjus nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu, taip pat laikotarpiu nuo 2009 m. iki TL, itin padidėjo KLR kilmės importo dempingo kainomis apimtis ir rinkos dalis. Nustatyta, kad dėl šio importo Sąjungos rinkoje, ypač per TL, buvo nuolat dirbtinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(108)

Šis importo iš KLR mažomis dempingo kainomis apimties ir rinkos dalies didėjimas buvo nuolatinis ir sutapo su neigiamais Sąjungos pramonės ekonominės padėties pokyčiais. Ši padėtis per TL dar pablogėjo, kai Sąjungos pramonė nebegalėjo atgauti prarastos rinkos dalies ir pelningumo, o kiti finansiniai rodikliai, pavyzdžiui, grynųjų pinigų srautas ir investicijų grąža, pasiekė žemiausią lygį.

(109)

Išnagrinėjus kitus žinomus veiksnius, įskaitant ekonomikos krizę, paaiškėjo, kad bet koks neigiamas tų veiksnių poveikis negalėjo būti toks, kad tie veiksniai nutrauktų nustatytą importo iš KLR dempingo kainomis ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinį ryšį.

(110)

Remiantis pateikta analize, kurią atlikus buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį darė eksportas dempingo kainomis, padaryta preliminari išvada, kad eksportas iš KLR dempingo kainomis Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(111)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Sąjungos interesų nagrinėjimas buvo pagrįstas visų susijusių asmenų interesų, taip pat Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų ir naudotojų interesų, vertinimu.

(112)

Sąjungos pramonei dėl importo iš KLR dempingo kaina padaryta materialinė žala. Primenama, kad daugelio žalos rodiklių raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis toliau neišvengiamai blogėtų.

(113)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos tinkamos prekybos sąlygos ir Sąjungos pramonė galės pakoreguoti tiriamojo produkto kainas, kad būtų atsižvelgta į įvairių sudedamųjų dalių sąnaudas ir rinkos sąlygas. Galima tikėtis, kad nustačius laikinąsias priemones Sąjungos pramonė galėtų atgauti bent dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį prarastos rinkos dalies, o tai vėliau turėtų teigiamo poveikio jos pelningumui ir bendrai finansinei padėčiai.

(114)

Priemonių nenustačius Sąjungos pramonė gali prarasti daugiau rinkos ir liktų nuostolinga. Vidutiniu ar ilgu laikotarpiu šie rodikliai nebūtų stabilūs. Atsižvelgiant į patirtus nuostolius ir aukštą investicijų į gamybą lygį nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje galima manyti, kad nenustačius priemonių dauguma Sąjungos gamintojų negalėtų susigrąžinti investicijų.

(115)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo muitų nustatymas atitiktų Sąjungos pramonės interesus.

(116)

Atliekant šį tyrimą naudotojai nebendradarbiavo.

(117)

Kalbant apie importuotojus, atliekant šį tyrimą bendradarbiavo ir į klausimyną atsakė bei su tikrinamuoju vizitu sutiko tik vienas Lenkijos importuotojas. Šis importuotojas per TL patyrė nedidelių su nagrinėjamuoju produktu susijusių nuostolių. Tačiau su nagrinėjamuoju produktu susijęs verslas yra mažas palyginti su visa bendrovės veikla. Todėl, vargu, ar nustačius priemones būtų daromas didelis poveikis jos bendram pelnui.

(118)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių.

(119)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(120)

Nustatant šių priemonių lygį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti, neviršijant nustatyto dempingo skirtumo.

(121)

Apskaičiuojant muito dydį, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, laikyta, kad taikydama bet kurias priemones Sąjungos pramonė turėtų galėti padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodant panašų produktą Sąjungoje. Manoma, kad pelnas, kurį būtų galima gauti nesant importo dempingo kaina, turėtų būti nustatytas pagal vidutinį atrinktų Sąjungos gamintojų ikimokestinio pelno dydį 2008 m. Todėl manyta, kad 7,4 % apyvartos sudarantis pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu minimaliu dydžiu, kurį Sąjungos pramonė būtų galėjusi tikėtis pasiekti, jeigu nebūtų buvę žalingo dempingo.

(122)

Tuo remiantis buvo apskaičiuota nežalinga Sąjungos pramonės panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina apskaičiuota prie atrinktų Sąjungos gamintojų nustatytos pardavimo kainos, kuri buvo pakoreguota atsižvelgiant į faktinį pelną ir (arba) nuostolį per TL, pridėjus pirmiau minėtą pelno skirtumą.

(123)

Tuomet remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių KLR gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, ir per TL Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotų produktų nežalingos kainos palyginimu nustatyta, kiek reikia padidinti kainą. Taigi visi šiuo palyginimu nustatyti skirtumai buvo išreikšti vidutinės bendros CIF importo vertės procentine dalimi.

(124)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi importuojamiems KLR kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(125)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, antidempingo muito normos apskaičiuotos žalos pašalinimo skirtumus lyginant su dempingo skirtumais. Todėl siūlomi tokie antidempingo muitai:

(126)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Tai reiškia, kad šios muitų normos (skirtingai nei muitas, šalies mastu taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik KLR kilmės šių bendrovių, kartu ir paminėtų konkrečių juridinių asmenų, pagamintiems importuojamiems produktams. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(127)

Bet koks prašymas taikyti individualiai bendrovėms nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (4), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos, susijusios su gamyba ir pardavimu vidaus bei eksporto rinkose, pasikeitimus, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimas. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(128)

Siekiant gero administravimo reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta nustatyti galutines priemones,

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/32

(1)

Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priede išvardyti asmenys, grupės ir organizacijos, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai įšaldomi, kaip numatyta tame reglamente;

(2)

2012 m. balandžio 30 d. ir gegužės 3 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Sankcijų komitetas nusprendė pašalinti tris fizinius asmenis iš asmenų, grupių ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašo, apsvarstęs šių asmenų prašymus pašalinti juos iš sąrašo ir išsamias ombudsmeno tarnybos, įsteigtos pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1904(2009), ataskaitas;

(3)

todėl Reglamento (EB) Nr. 881/2002 I priedas turėtų būti atitinkamai atnaujintas,

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/34

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/36

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant nuspręsti, ar reikia įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra druskos rūgštis;

(2)

vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar druskos rūgštį galima naudoti 2-o tipo produktams (buitinės paskirties ir visuomenės sveikatos priežiūrai skirtiems dezinfekantams bei kitiems biocidiniams produktams), apibrėžtiems tos direktyvos V priede, gaminti;

(3)

Latvija buvo paskirta už ataskaitos rengimą atsakinga valstybe nare ir 2009 m. spalio 16 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(4)

valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, 2011 m. gruodžio 9 d. Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas įtraukė į vertinimo ataskaitą;

(5)

remiantis atliktais vertinimais galima daryti išvadą, kad biocidiniai produktai, kurie naudojami kaip buitinės paskirties ir visuomenės sveikatos priežiūrai skirti dezinfekantai bei kiti biocidiniai produktai (taip apibūdinami minėto 2-o tipo produktai) ir kurių sudėtyje yra druskos rūgšties, turėtų atitikti Direktyvos 98/8/EB 5 straipsnio reikalavimus. Todėl druskos rūgštį galima įrašyti į tos direktyvos I priedą;

(6)

Sąjungos lygmeniu buvo įvertinti ne visi galimi naudojimo būdai. Todėl reikėtų, kad valstybės narės įvertintų tuos naudojimo būdus arba poveikio scenarijus ir žmonėms bei aplinkos terpėms keliamą riziką, kurie nebuvo tinkamai įvertinti atliekant Sąjungos lygmens rizikos vertinimą, ir išduodamos produktų autorizacijos liudijimus užtikrintų, kad siekiant nustatytą riziką sumažinti iki priimtino lygio būtų imtasi reikiamų priemonių arba būtų nustatytos specialios sąlygos;

(7)

atsižvelgiant į medžiagos ėsdinamąjį poveikį ir nustatytas galimas susijusios rizikos švelninimo priemones, tikslinga reikalauti, kad cheminės medžiagos poveikis naudotojui neprofesionalaus naudojimo atveju būtų mažinamas naudojant specialias pakuotes, nebent produkto autorizacijos liudijimo paraiškoje gali būti įrodyta, kad pavojų žmonių sveikatai iki priimtino lygio galima sumažinti kitomis priemonėmis;

(8)

šios direktyvos nuostatos turėtų būti vienu metu taikomos visose valstybėse narėse ir taip užtikrinama, kad biocidiniams produktams, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos druskos rūgšties, būtų sudarytos vienodos rinkos sąlygos ir kad biocidinių produktų rinka veiktų tinkamai;

(9)

veiklioji medžiaga turėtų būti įrašyta į Direktyvos 98/8/EB I priedą praėjus tinkamam laikotarpiui, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų dėl medžiagos įrašymo atsiradusių reikalavimų ir kuris leistų dokumentus parengusiems pareiškėjams pasinaudoti visu 10 metų duomenų apsaugos laikotarpiu, pagal Direktyvos 98/8/EB 12 straipsnio 1 dalies c punkto ii papunktį prasidedančiu medžiagos įrašymo dieną;

(10)

įrašius medžiagą, valstybėms narėms turėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis Direktyvos 98/8/EB 16 straipsnio 3 daliai įgyvendinti;

(11)

todėl Direktyva 98/8/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(12)

šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/39

(1)

2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos sprendimu 2008/855/EB dėl gyvūnų sveikatos kontrolės priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru tam tikrose valstybėse narėse (3), nustatytos tam tikros klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonės to sprendimo priede nurodytose valstybėse narėse ar jų regionuose. Į šį sąrašą įeina Reino krašto-Pfalco ir Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinių žemių teritorijų dalys;

(2)

Vokietija pranešė Komisijai apie klasikinio kiaulių maro plitimo tarp sulaukėjusių (Sprendime 2008/855/EB – laukinių) kiaulių raidą tam tikruose Šiaurės Reino-Vestfalijos ir Reino krašto-Pfalco federalinių žemių regionuose;

(3)

ji nurodė, kad Reino krašto-Pfalco ir Šiaurės Reino-Vestfalijos federalinėse žemės klasikinis kiaulių maras sulaukėjusių kiaulių populiacijoje išnaikintas. Todėl Sprendime 2008/855/EB nustatytos priemonės nebeturėtų būti taikomos šioms federalinėms žemėms, o atitinkami Vokietijai skirti įrašai to sprendimo priedo 1 dalyje turėtų būti išbraukti;

(4)

todėl Sprendimas 2008/855/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/40

11.5.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 124/56