2012 4 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2012/12/ES

2012 m. balandžio 19 d.

kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

siekiant apginti vartotojų interesus ir palengvinti vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų laisvą judėjimą Sąjungoje, Tarybos direktyvoje 2001/112/EB (3) nustatytos specialios nuostatos dėl atitinkamų produktų gamybos, sudėties ir ženklinimo. Tos taisyklės turėtų būti keičiamos atsižvelgiant į technikos pažangą ir kuo labiau atitikti atitinkamų tarptautinių standartų pakeitimus, visų pirma 2005 m. liepos 4–9 d. vykusiame 28-ajame Codex Alimentarius komisijos posėdyje priimtą Kodekso bendrąjį standartą vaisių sultims ir nektarams (Codex Stan 247–2005) (toliau – Kodekso standartas). Šiame Kodekso standarte visų pirma nustatyti vaisių sulčių ir panašių produktų kokybės veiksniai ir ženklinimo reikalavimai;

(2)

nedarant poveikio 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą etiketėmis, pateikimą ir reklamavimą, suderinimo (4) būtina iš dalies keisti konkrečias Direktyvos 2001/112/EB nuostatas dėl vaisių sulčių ir panašių produktų ženklinimo, siekiant atspindėti naujas taisykles dėl leidžiamų sudedamųjų dalių, pvz., susijusių su papildymu cukrumis, ko nebeleidžiama daryti vaisių sulčių atveju. Kitų produktų atveju papildymas cukrumis turėtų būti ir toliau ženklinamas, kaip numatyta pagal Direktyvą 2000/13/EB;

(3)

teiginys apie maistingumą „Nepridėta cukrų“, kaip nurodyta 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (5) priede, jau labai seniai naudojamas ženklinant vaisių sultis. Atsižvelgiant į vaisių sultims taikomus naujus sudėties reikalavimus, numatytus pagal šią direktyvą, šiam teiginiui išnykus pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, gali būti sunku iš karto aiškiai atskirti vaisių sultis ir kitus gėrimus papildymo cukrumis aspektu, o tai gali turėti neigiamo poveikio vaisių sulčių sektoriui. Kad pramonės atstovai galėtų deramai informuoti vartotojus, turėtų būti įmanoma ribotos trukmės laikotarpiu naudoti teiginį, nurodantį, kad vaisių sultyse nepridėta cukrų;

(4)

siekiant suderinti Direktyvos 2001/112/EB priedus su atitinkamų tarptautinių standartų pakeitimais ir atsižvelgti į technikos pažangą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl tų priedų dalinio keitimo, išskyrus I priedo I dalį ir II priedą. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai ir laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(5)

siekiant sudaryti valstybėms narėms galimybę priimti įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad šios direktyvos būtų laikomasi, turėtų būti nustatytas 18 mėnesių perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpis. Tuo laikotarpiu turėtų likti galioti Direktyvos 2001/112/EB reikalavimai, neatsižvelgiant į šia direktyva padarytus pakeitimus;

(6)

siekiant atsižvelgti į ekonominės veiklos vykdytojų, kurie pateikia į rinką arba ženklina savo produktus laikydamiesi reikalavimų, galiojusių prieš pradedant taikyti nacionalines nuostatas, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, interesus, būtina numatyti tinkamas pereinamojo laikotarpio nuostatas. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti numatyta, kad pasibaigus perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpiui ribotos trukmės laikotarpį tie produktai gali būti ir toliau parduodami;

(7)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. suderinti Direktyvą 2001/112/EB su technikos pažanga atsižvelgiant į Kodekso standartą valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(8)	Direktyva 2001/112/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyvos 2001/112/EB pakeitimai

Direktyva 2001/112/EB iš dalies keičiama taip:

1 straipsnyje įterpiama ši pastraipa:

„Jei šioje direktyvoje nenumatyta kitaip, I priede apibrėžtiems produktams taikomos Sąjungos teisės nuostatos, taikytinos maisto produktams, kaip antai 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (*1).

(*1) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.“;"

2.	2 straipsnis išbraukiamas;

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Produktų, pagamintų iš dviejų ar daugiau vaisių rūšių, išskyrus tuos atvejus, kai I priedo II dalies 2 punkte nustatytomis sąlygomis naudojamos citrinų ir (arba) žaliųjų citrinų sultys, pavadinimas nurodomas pateikiant naudotų vaisių sąrašą mažėjimo tvarka pagal naudotų vaisių sulčių arba tyrių tūrį, kaip nurodyta sudedamųjų dalių sąraše. Jeigu produktai pagaminti iš trijų ar daugiau vaisių rūšių, vaisių pavadinimus galima pakeisti žodžiais „kelios vaisių rūšys“ ar panašia formuluote arba nurodyti naudotų vaisių rūšių skaičių.“;

b)	4 punktas išbraukiamas;

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

I priedo I dalies 2 punkte nurodytų koncentruotų vaisių sulčių, kurios nėra skirtos galutiniam vartotojui, etiketėje pateikiama informacija apie pridėtas citrinų sultis, žaliųjų citrinų sultis arba rūgštingumą reguliuojančias medžiagas, leidžiamas naudoti pagal 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (*2), ir apie jų kiekį. Ši nuoroda pateikiama:

—	ant pakuotės,

—	prie pakuotės pritvirtintoje etiketėje arba

—	lydimajame dokumente.

(*2) OL L 354, 2008 12 31, p. 16.“;"

5.	5 straipsnyje įterpiama ši pastraipa: „Ši Direktyva taikoma I priede apibrėžtiems produktams, kurie pateikiami į Sąjungos rinką laikantis Reglamento (EB) Nr. 178/2002.“;

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Siekiant suderinti šios direktyvos priedus su atitinkamų tarptautinių standartų pakeitimais ir atsižvelgti į technikos pažangą, Komisijai pagal 7a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šios direktyvos priedų dalinio keitimo, išskyrus I priedo I dalį ir II priedą.“;

Įterpiamas šis straipsnis:

„7a straipsnis

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Įgaliojimai priimti 7 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2013 m. spalio 28 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 7 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą.

Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 7 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“;

8.	8 straipsnis išbraukiamas;

9.	Priedai pakeičiami šios direktyvos priede pateikiamu tekstu.

2 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2013 m. spalio 28 d. priima įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstus.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Valstybės narės taiko tas nuostatas nuo 2013 m. spalio 28 d.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

1. Produktai, pateikti į rinką ar paženklinti anksčiau nei 2013 m. spalio 28 d., laikantis Direktyvos 2001/112/EB, gali būti ir toliau parduodami iki 2015 m. balandžio 28 d.

2. Teiginys „nuo 2015 m. spalio 28 d. vaisių sultyse nepridėta cukrų“ iki 2016 m. spalio 28 d. gali būti pateikiamas ant etiketės tame pačiame regėjimo lauke, kaip ir I priedo I dalies 1–4 punktuose nurodytų produktų pavadinimas.

4 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

5 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2012 m. balandžio 19 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

M. SCHULZ

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. BØDSKOV

(1) OL C 84, 2011 3 17, p. 45.

(2) 2011 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2012 m. kovo 8 d. Tarybos sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

(3) OL L 10, 2002 1 12, p. 58.

(4) OL L 109, 2000 5 6, p. 29.

(5) OL L 404, 2006 12 30, p. 9.

PRIEDAS

„I PRIEDAS

PRODUKTŲ PAVADINIMAI, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR CHARAKTERISTIKOS

I. APIBRĖŽTYS

a) Vaisių sultys

Galintis fermentuotis, bet nesusifermentavęs produktas, gautas iš sveikų, prinokusių šviežių arba atšaldytų ar užšaldytų vienos ar daugiau sumaišytų vaisių rūšių valgomosios dalies, turintis spalvą, kvapą ir skonį, būdingą tų vaisių, iš kurių jis pagamintas, sultims.

Aromatas, vaisių minkštimas ir plėvelinės skiltelių pertvaros, tinkamais fiziniais būdais gauti iš tos pačios vaisių rūšies, gali būti grąžinami į sultis.

Citrusinių vaisių sultys turi būti išspaustos iš vidinio vaisiaus sluoksnio (endokarpinės dalies). Tačiau žaliųjų citrinų sultis galima išspausti iš viso vaisiaus.

Jei sultys gaminamos iš vaisių su kauliukais, sėklomis ir žieve, kauliukų, sėklų ir žievės dalys ar komponentai į sultis nededami. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai kauliukų, sėklų ir žievės dalių ar komponentų neįmanoma pašalinti laikantis geros gamybos praktikos.

Gaminant vaisių sultis leidžiama maišyti vaisių sultis ir vaisių tyrę.

b) Vaisių sultys iš koncentrato

Produktas, gaunamas atgaminant koncentruotas vaisių sultis, apibrėžtas 2 punkte, naudojant geriamąjį vandenį, kuris atitinka 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvoje 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (1) nustatytus reikalavimus.

Galutinio produkto tirpios sausosios medžiagos kiekis atitinka mažiausius atgamintų sulčių Brikso laipsnius, nurodytus V priede.

Jeigu sultys iš koncentrato yra pagamintos iš V priede pateiktame sąraše nepaminėtų vaisių, mažiausias iš koncentrato atgamintų sulčių Brikso laipsnis yra sulčių, išspaustų iš koncentratui gaminti naudojamų vaisių, Brikso laipsnis.

Aromatas, vaisių minkštimas ir plėvelinės skiltelių pertvaros, tinkamais fiziniais būdais gauti iš tos pačios vaisių rūšies, gali būti grąžinami į vaisių sultis iš koncentrato.

Vaisių sultys iš koncentrato ruošiamos naudojant tinkamus procesus, kuriais išlaikomos pagrindinės tipinių sulčių iš tų vaisių, iš kurių jos pagamintos, fizinės, cheminės, juslinės ir maistinės savybės.

Gaminant vaisių sultis iš koncentrato leidžiama maišyti vaisių sultis ir (arba) koncentruotas vaisių sultis su vaisių tyre ir (arba) koncentruota vaisių tyre.

2. Koncentruotos vaisių sultys

Produktas, gautas iš vienos arba daugiau vaisių rūšių sulčių, iš kurių fiziniu būdu pašalintas tam tikras vandens kiekis. Jei produktas skirtas vartoti tiesiogiai, iš sulčių pašalinama ne mažiau kaip 50 % vandens kiekio.

Aromatas, vaisių minkštimas ir plėvelinės skiltelių pertvaros, tinkamais fiziniais būdais gauti iš tos pačios vaisių rūšies, gali būti grąžinami į koncentruotas vaisių sultis.

3. Vandeniu ekstrahuotos vaisių sultys

Produktas, gaunamas difuzijos su vandeniu būdu iš:

—	viso mėsingo vaisiaus, kurio sulčių negalima ekstrahuoti jokiu fiziniu būdu, arba

—	viso dehidratuoto vaisiaus.

4. Dehidratuotos vaisių sultys ir (arba) vaisių sulčių milteliai

Produktas, gautas iš vienos arba daugiau vaisių rūšių sulčių, iš kurių fiziniu būdu pašalintas beveik visas jose esantis vanduo.

5. Vaisių nektaras

Galintis fermentuotis, bet nesusifermentavęs produktas:

—	gautas į 1–4 punktuose apibrėžtus produktus, vaisių tyrę ir (arba) koncentruotą vaisių tyrę ir (arba) tų produktų mišinį pridedant vandens, pridedant arba nepridedant cukrų ir (arba) medaus, ir

—	atitinkantis IV priedo reikalavimus.

Nedarant poveikio 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1924/2006 dėl teiginių apie maisto produktų maistingumą ir sveikatingumą (2), jei vaisių nektarai gaminami nepridedant cukrų arba sumažintos energinės vertės, remiantis Reglamentu (EB) Nr. 1333/2008 cukrūs gali būti visiškai arba iš dalies pakeičiami saldikliais.

Aromatas, vaisių minkštimas ir plėvelinės skiltelių pertvaros, tinkamais fiziniais būdais gauti iš tos pačios vaisių rūšies, gali būti grąžinami į vaisių nektarą.

II. LEIDŽIAMOS SUDEDAMOSIOS DALYS, APDOROJIMAS IR MEDŽIAGOS

1. Sudėtis

Gaminant vaisių sultis, vaisių tyres ir vaisių nektarus, turinčius atitinkamo vaisiaus produkto pavadinimą ar paprastai naudojamą produkto pavadinimą, naudojami vaisiai, kurių rūšys atitinka V priede nurodytus bendrinius pavadinimus. Jei naudojamos į V priedą neįtrauktos vaisių rūšys, taikomas teisingas botaninis ar bendrinis pavadinimas.

Vaisių sulčių Brikso laipsnis yra sulčių, išspaustų iš vaisių, Brikso laipsnis, kuris nekeičiamas, išskyrus atvejus, kai maišoma su tos pačios vaisių rūšies sultimis.

Mažiausias Brikso laipsnis V priede nustatytas iš koncentrato atgamintoms vaisių sultims ir iš koncentrato atgamintai vaisių tyrei neįskaitant jokių pridėtų neprivalomų sudedamųjų dalių ir priedų tirpios sausosios medžiagos.

2. Leidžiamos sudedamosios dalys

Į I dalyje nurodytus produktus galima pridėti tik šių sudedamųjų dalių:

—	vitaminų ir mineralų, kuriuos dėti leidžiama pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1925/2006 dėl maisto produktų papildymo vitaminais ir mineralais bei tam tikromis kitomis medžiagomis (3),

—	maisto priedų, leidžiamų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1333/2008,

ir papildomai:

—	į vaisių sultis, vaisių sultis iš koncentrato ir koncentruotas vaisių sultis gali būti grąžinamas aromatas, vaisių minkštimas ir plėvelinės skiltelių pertvaros,

—	vyno rūgšties druskos gali būti grąžinamos į vynuogių sultis,

—

vaisių nektarai papildomi aromatu, vaisių minkštimu ir plėvelinėmis skiltelių pertvaromis; pridedama cukrų ir (arba) medaus (iki 20 % visos galutinio produkto masės) ir (arba) saldiklių,

Teiginys, nurodantis, kad į vaisių nektarą nebuvo pridėta cukrų, ir bet koks kitas teiginys, kurį vartotojas galėtų taip pat suprasti, gali būti pateikiamas tik tuo atveju, jei maisto produkto sudėtyje nėra jokių pridėtų monosacharidų arba disacharidų ar bet kokių kitų maisto medžiagų, naudojamų dėl jų saldinamųjų savybių, įskaitant saldiklius, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1333/2008. Jei vaisių nektare yra natūralių cukrų, ant etiketės taip pat turėtų būti pateiktas teiginys „Produkto sudėtyje yra natūralių cukrų“,

—	į III priedo a punkte, b punkto pirmoje įtraukoje, c punkte, e punkto antroje įtraukoje ir h punkte nurodytus produktus galima papildyti cukrumis ir (arba) medumi,

—	į I dalies 1–5 punktuose apibrėžtus produktus rūgštumui sureguliuoti leidžiama pridėti citrinų ir (arba) žaliųjų citrinų sulčių ir (arba) koncentruotų citrinų ir (arba) žaliųjų citrinų sulčių iki 3 g/l sulčių, išreiškiant jas bevandene citrinų rūgštimi,

—	į pomidorų sultis ir pomidorų sultis iš koncentrato galima pridėti: druskos, prieskonių ir aromatinių žolių.

3. Leidžiami apdorojimo būdai ir medžiagos

I dalyje nurodytus produktus leidžiama apdoroti tik šiais būdais ir gali būti pridedamos tik šios medžiagos:

—	mechaniniai ekstrahavimo procesai,

—	įprastiniai fiziniai procesai, įskaitant srautinį valgomosios vaisių, išskyrus vynuoges, dalies ekstrahavimą (difuziją), gaminant koncentruotas vaisių sultis, jei tokiu būdu gautos vaisių sultys atitinka I dalies 1 punkto nuostatas,

—	vynuogių sultis, gautas iš sulfituotų vynuogių, leidžiama desulfituoti fizinėmis priemonėmis, tačiau bendras SO2 kiekis galutiniame produkte neturi viršyti 10 mg/l,

—	fermentų preparatai: 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1332/2008 dėl maisto fermentų (4) reikalavimus atitinkanti pektinazė (pektinui skaidyti), proteinazė (baltymams skaidyti) ir amilazė (krakmolui skaidyti),

—	valgomoji želatina,

—

taninai,

—	silicio zolis,

—	medžio anglis,

—

azotas,

—	bentonitas kaip absorbuojantis molis,

—

chemiškai inertiškos pagalbinės filtravimo priemonės ir nusodinimo agentai (įskaitant perlitą, plautą diatomitą, celiuliozę, netirpųjį poliamidą, polivinilpolipirolidoną, polistireną), atitinkantys 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu (5),

—

chemiškai inertiškos adsorbcijos pagalbinės medžiagos, atitinkančios Reglamentą (EB) Nr. 1935/2004, naudojamos siekiant sumažinti limonoido ir naringino kiekį citrusinių vaisių sultyse reikšmingai nepaveikiant limonoidinių gliukozidų, rūgšties, cukrų (įskaitant oligosacharidus) arba mineralinių medžiagų kiekio.

„II PRIEDAS

ŽALIAVŲ APIBRĖŽTYS

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1. Vaisiai

Visi vaisiai. Šioje direktyvoje pomidorai taip pat pripažįstami vaisiais.

Vaisius turi būti sveikas, tinkamai prinokęs ir šviežias arba konservuotas naudojant fizines priemones ar apdorojimo būdus, įskaitant apdorojimą nuskynus, taikomus pagal Sąjungos teisę.

2. Vaisių tyrė

Galintis fermentuotis, bet nesusifermentavęs produktas, gaunamas naudojant tinkamus fizinius procesus, kaip antai pertrinant per sietą, trinant, malant luptų arba neluptų vaisių valgomąją dalį, neatskiriant sulčių.

3. Koncentruota vaisių tyrė

Produktas, gautas iš vaisių tyrės fiziniu būdu pašalinus tam tikrą vandens kiekį.

Į koncentruotą vaisių tyrę gali būti grąžinamas aromatas, gautas tinkamais fiziniais būdais, kaip apibrėžta I priedo II dalies 3 punkte, ir kuris visas gaunamas iš tos pačios vaisių rūšies.

4. Aromatas

Nedarant poveikio 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1334/2008 dėl kvapiųjų medžiagų ir aromatinių savybių turinčių tam tikrų maisto ingredientų naudojimo maisto produktuose (6), grąžinti skirti aromatai gaunami apdorojant vaisių taikant tinkamus fizinius procesus. Tie fiziniai procesai gali būti taikomi siekiant išlaikyti ar stabilizuoti aromato kokybę ir visų pirma apima spaudimą, ekstrahavimą, distiliavimą, filtravimą, adsorbciją, garinimą, frakcionavimą ir koncentravimą.

Aromatas gaunamas iš valgomųjų vaisiaus dalių; tačiau tai taip pat gali būti šalto spaudimo aliejus iš citrusinių vaisių žievės ir komponentai iš kauliukų.

5. Cukrūs

—	2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/111/EB dėl kai kurių žmonėms vartoti skirto cukraus rūšių (7) apibrėžti cukrūs,

—	fruktozės sirupas,

—	cukrūs, ekstrahuoti iš vaisių.

6. Medus

2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 2001/110/EB dėl medaus (8) apibrėžtas produktas.

7. Vaisių minkštimas arba plėvelinės skiltelių pertvaros

Produktai, gauti iš tos pačios vaisių rūšies valgomųjų dalių, neatskiriant sulčių. Be to, citrusinių vaisių minkštimas arba plėvelinės skiltelių pertvaros yra sulčių maišeliai, gauti iš vaisiaus vidinio sluoksnio.

„III PRIEDAS

KONKRETŪS TAM TIKRŲ I PRIEDE IŠVARDYTŲ PRODUKTŲ PAVADINIMAI

a)	„vruchtendrank“ – vaisių nektarams;

„Süßmost“;

Terminas „Süßmost“ gali būti vartojama tik kartu su produktų pavadinimais „Fruchtsaft“ arba „Fruchtnektar“ įvardijant:

—	vaisių nektarą, gautą tik iš vaisių sulčių, koncentruotų vaisių sulčių arba šių produktų mišinio, kai tie produktai, būdami natūralios būklės, yra neskanūs dėl savo didelio natūralaus rūgštingumo,

—	vaisių sultis, gautas iš obuolių arba kriaušių, prireikus pridėjus obuolių, tačiau nepridėjus cukraus;

c)	„suco e polpa“ arba „sumo e polpa“ – vaisių nektarams, gautiems tik iš vaisių tyrės ir (arba) koncentruotos vaisių tyrės;

d)	„æblemost“ – obuolių sultims, į kurias nepridėta cukraus;

—	„sur … saft“ kartu su naudotų vaisių pavadinimu (danų kalba) – sultims, į kurias nepridėta cukraus ir kurios yra pagamintos iš juodųjų serbentų, vyšnių, raudonųjų serbentų, baltųjų serbentų, aviečių, braškių ar šeivamedžio uogų;

—	„sød … saft“ arba „sødet … saft“ kartu su naudotų vaisių pavadinimu (danų kalba) – sultims, kurios yra pagamintos iš šių vaisių ir į kurias pridėta daugiau nei 200 g cukraus vienam litrui;

f)	„äppelmust/äpplemust“ – obuolių sultims, į kurias nepridėta cukraus;

g)	„mosto“ – vynuogių sulčių sinonimas;

h)	„smiltsērkšķu sula ar cukuru“ arba „astelpaju mahl suhkruga“ arba „słodzony sok z rokitnika“ – sultims, kurios pagamintos iš šaltalankio uogų ir į kurias pridėta ne daugiau kaip 140 g cukraus vienam litrui.

„IV PRIEDAS

VAISIŲ NEKTARAMS SKIRTOS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

Vaisių nektarai, pagaminti iš:	Minimalus sulčių ir (arba) tyrės kiekis (% galutinio produkto masės)
I. Vaisių, kurių natūralios sultys yra rūgščios ir neskanios
Pasifloros	25
Apelsininės kiauliauogės (Quito naranjillos)	25
Juodieji serbentai	25
Baltieji serbentai	25
Raudonieji serbentai	25
Agrastai	30
Šaltalankio uogos	25
Dygiosios slyvos	30
Slyvos	30
Kvečai	30
Šermukšnio uogos	30
Erškėtuogės	40
Rūgščiosios vyšnios	35
Kitos vyšnios	40
Mėlynės	40
Šeivamedžio uogos	50
Avietės	40
Abrikosai	40
Braškės	40
Gervuogės/Šilkmedžio uogos	40
Spanguolės	30
Svarainiai	50
Citrinos ir žaliosios citrinos	25
Kiti šiai kategorijai priskiriami vaisiai	25
II. Mažai rūgščių, mėsingų ar labai aromatingų vaisių, kurių natūralios sultys yra neskanios
Mangai	25
Bananai	25
Gvajavos	25
Papajos	25
Ličiai	25
Azerolės (Neapolitan medlars)	25
Dygliuotosios anonos	25
Akytosios anonos (Anona reticulata)	25
Žvynuotosios anonos (Anona squamosa)	25
Granatai	25
Anakardžiai	25
Ispaniškosios slyvos	25
Spondia tuberosa aroda	25
Kiti šiai kategorijai priskiriami vaisiai	25
III. Vaisių, kurių natūralios sultys yra skanios
Obuoliai	50
Kriaušės	50
Persikai	50
Citrusiniai vaisiai, išskyrus citrinas ir žaliąsias citrinas	50
Ananasai	50
Pomidorai	50
Kiti šiai kategorijai priskiriami vaisiai	50

„V PRIEDAS

MAŽIAUSI IŠ KONCENTRATO ATGAMINTŲ VAISIŲ SULČIŲ IR VAISIŲ TYRĖS BRIKSO LAIPSNIAI

Bendrinis vaisiaus pavadinimas	Botaninis pavadinimas	Mažiausi Brikso laipsniai
Obuoliai (*)	Malus domestica Borkh.	11,2
Abrikosai (**)	Prunus armeniaca L.	11,2
Bananai (**)	Musa x paradisiaca L. (išskyrus tikruosius bananus)	21,0
Juodieji serbentai (*)	Ribes nigrum L.	11,0
Vynuogės (*)	Vitis vinifera L. arba jos hibridai Vitis labrusca L. arba jos hibridai	15,9
Greipfrutai (*)	Citrus x paradisi Macfad.	10,0
Gvajavos (**)	Psidium guajava L.	8,5
Citrinos (*)	Citrus limon (L.) Burm.f.	8,0
Mangai (**)	Mangifera indica L.	13,5
Apelsinai (*)	Citrus sinensis (L.) Osbeck	11,2
Pasifloros (*)	Passiflora edulis Sims	12,0
Persikai (**)	Prunus persica (L.) Batsch var. persica	10,0
Kriaušės (**)	Pyrus communis L.	11,9
Ananasai (*)	Ananas comosus (L.) Merr.	12,8
Avietės (*)	Rubus idaeus L.	7,0
Rūgščiosios vyšnios (*)	Prunus cerasus L.	13,5
Braškės (*)	Fragaria x ananassa Duch.	7,0
Pomidorai	Lycopersicon esculentum, Mill.	5,0
Mandarinai (*)	Citrus reticulata Blanco	11,2
Žvaigždute () pažymėtų produktų, iš kurių gaminamos sultys, mažiausias santykinis tankis nustatomas pagal santykį su vandeniu 20/20 °C. Dviem žvaigždutėmis (*) pažymėtiems produktams, iš kurių gaminama tyrė, nustatomas tik mažiausias nekoreguotas Brikso vertės rodmuo (rūgštis nėra koreguojama).

“.

(1) OL L 330, 1998 12 5, p. 32.

(2) OL L 404, 2006 12 30, p. 9.

(3) OL L 404, 2006 12 30, p. 26.

(4) OL L 354, 2008 12 31, p. 7.

(5) OL L 338, 2004 11 13, p. 4.

(6) OL L 354, 2008 12 31, p. 34.

(7) OL L 10, 2002 1 12, p. 53.

(8) OL L 10, 2002 1 12, p. 47.

2012 4 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/12

KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) Nr. 363/2012

2012 m. vasario 23 d.

dėl procedūrinių stebėsenos organizacijų pripažinimo ir jų pripažinimo atšaukimo taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos (1), ypač į jo 8 straipsnio 7 dalį,

kadangi:

(1)

Reglamentu (ES) Nr. 995/2010 visų pirma siekiama sumažinti neteisėtos medienos ir iš tokios medienos pagamintų produktų patekimo į vidaus rinką riziką. Stebėsenos organizacijos turėtų padėti veiklos vykdytojams vykdyti to reglamento reikalavimus. Tuo tikslu jos turėtų parengti deramo patikrinimo sistemą, suteikti veiklos vykdytojams teisę ją naudoti ir tikrinti, ar ji naudojama tinkamai;

(2)

procedūra, pagal kurią Komisija pripažįsta stebėsenos organizacijas, turėtų būti sąžininga, skaidri ir nepriklausoma. Todėl pareiškėjai turėtų būti vertinami pasikonsultavus su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir surinkus pakankamai informacijos apie pareiškėją. Prireikus informacija turėtų būti renkama ir apsilankant pareiškėjo patalpose;

(3)

būtina nurodyti, kokią atitinkamą praktinę patirtį ir gebėjimus privalo turėti stebėsenos organizacijos, kad galėtų nustatyti medienos atitiktis susijusiems teisės aktams, galiojantiems medienos kirtimo šalyje, ir pasiūlyti priemones, skirtas įvertinti neteisėtos medienos ir iš tokios medienos pagamintų produktų tiekimo rinkai riziką. Nustačius, kad rizika nėra nereikšminga, stebėsenos organizacijos taip pat turėtų turėti galimybę pasiūlyti atitinkamas šią riziką veiksmingai mažinančias priemones;

(4)	būtina užtikrinti, kad stebėsenos organizacijos savo funkcijas vykdytų skaidriai ir nepriklausomai, vengdamos bet kokio interesų konflikto, susijusio su jų vykdomomis funkcijomis, ir savo paslaugas veiklos vykdytojams teiktų jų nediskriminuodamos;

(5)

sprendimą dėl pripažinimo atšaukimo Komisija turėtų priimti atlikusi sąžiningą, skaidrią ir nepriklausomą procedūrą. Prieš priimdama sprendimą Komisija turėtų konsultuotis su susijusiomis valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir surinkti pakankamai informacijos, įskaitant ir pagal poreikį atliktas patikras vietoje. Prieš priimant sprendimą susijusiai stebėsenos organizacijai turėtų būti suteikiama galimybė pateikti savo pastabas;

(6)	pagal proporcingumo principą Komisija turėtų turėti galimybę laikinai ir (arba) su išlyga arba visam laikui – tai priklauso nuo nustatytų trūkumų lygio – atšaukti pripažinimą, jeigu stebėsenos organizacija nebevykdo Reglamento (ES) Nr. 995/2010 8 straipsnyje nurodytų funkcijų arba reikalavimų;

(7)

būtina užtikrinti, kad asmenų apsaugos lygis tvarkant asmens duomenis pagal šį reglamentą, visų pirma asmens duomenis, pateiktus prašymuose dėl pripažinimo stebėsenos organizacija, atitiktų 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (2) reikalavimus ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (3),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Be Reglamento (ES) Nr. 995/2010 2 straipsnyje nustatytųjų, šiame reglamente pateikiamos šių terminų apibrėžtys:

1) susijusios kompetentingos institucijos– valstybių narių, kuriose stebėsenos organizacija arba pareiškėjas, siekiantis būti pripažintas stebėsenos organizacija, yra teisiškai įsisteigęs, teikia paslaugas ar ketina teikti paslaugas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB (4) nuostatas, kompetentingos institucijos;

2) oficialios kvalifikacijos patvirtinimo dokumentai– diplomai, sertifikatai ir kiti dokumentai, išduoti atitinkamos valstybės institucijos, paskirtos pagal tos valstybės teisines ir administracines nuostatas, kuriais patvirtinamas profesinis išsilavinimas;

3) profesinė patirtis– faktinis ir teisėtas atitinkamos profesinės veiklos vykdymas.

2 straipsnis

Pripažinimo prašymas

1. Bet kuris Sąjungoje teisiškai įsisteigęs viešasis arba privatusis subjektas, pvz., bendrovė, korporacija, firma, įmonė, institucija arba įstaiga, gali pateikti Komisijai prašymą pripažinti jį stebėsenos organizacija.

Subjektas pateikia bet kuria oficialia Sąjungos kalba parengtą prašymą kartu su priede nurodytais dokumentais.

2. Kad būtų pripažintas stebėsenos organizacija, pareiškėjas įrodo, kad atitinka visus Reglamento (ES) Nr. 995/2010 8 straipsnio 2 dalyje ir šio reglamento 5–8 straipsniuose nurodytus reikalavimus.

3. Per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos Komisija patvirtina, kad prašymą gavo, ir pateikia pareiškėjui nuorodos numerį.

Be to, Komisija pareiškėjui nurodo orientacinį laikotarpį, per kurį ji priims su prašymu susijusį sprendimą. Komisija informuoja pareiškėją bet kuriuo metu pakeitusi orientacinį laikotarpį, kai prašymui įvertinti reikalinga papildoma informacija arba dokumentai.

4. Praėjus trijų mėnesių laikotarpiui nuo prašymo gavimo dienos arba paskutinio Komisijos pranešimo pareiškėjui išsiuntimo dienos, atsižvelgiant į tai, kas įvyko vėliau, ir Komisijai nepriėmus sprendimo dėl pripažinimo arba atmetus prašymą, Komisija raštu informuoja pareiškėją apie tolesnę prašymo vertinimo eigą.

Vertinant vieną prašymą pirma pastraipa gali būti taikoma daugiau nei vieną kartą.

5. Prašymo ir patvirtinamųjų dokumentų kopiją Komisija perduoda susijusioms kompetentingoms institucijoms, kurios per vieną mėnesį nuo perdavimo dienos gali pateikti su prašymu susijusias pastabas.

3 straipsnis

Papildomi dokumentai ir patekimas į patalpas

1. Komisijai paprašius pareiškėjas arba susijusios kompetentingos institucijos per nurodytą laikotarpį pateikia bet kokią Komisijos prašomą papildomą informaciją arba dokumentus.

2. Pareiškėjas suteikia Komisijai teisę patekti į jo patalpas, kad ji galėtų patikrinti, ar įvykdyti visi Reglamento (ES) Nr. 995/2010 8 straipsnio ir šio reglamento 5–8 straipsnių reikalavimai. Komisija iš anksto praneša pareiškėjui apie apsilankymą. Apsilankant patalpose gali dalyvauti ir susijusios kompetentingos institucijos.

Pareiškėjas suteikia visą tokiems apsilankymams suorganizuoti reikalingą pagalbą.

4 straipsnis

Sprendimas dėl pripažinimo

Priėmusi sprendimą dėl pripažinimo pagal Reglamento (ES) Nr. 995/2010 8 straipsnio 3 dalį, Komisija apie tai praneša susijusiam pareiškėjui per 10 darbo dienų nuo tokio sprendimo priėmimo dienos.

Be to, Komisija nedelsdama pateikia pareiškėjui pripažinimo pažymėjimą ir per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį praneša apie savo sprendimą visų valstybių narių kompetentingoms institucijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 995/2010 8 straipsnio 3 dalį.

5 straipsnis

Juridinis asmuo ir teisinė įsisteigimo vieta Sąjungoje

1. Jeigu pareiškėjas yra teisiškai įsisteigęs daugiau nei vienoje valstybėje narėje, jis pateikia informaciją apie Sąjungoje esančią savo registruotą buveinę, centrinę būstinę ar pagrindinę verslo vietą ir visas bet kurios valstybės narės teritorijoje įsteigtas savo atstovybes, padalinius ar dukterines bendroves. Be to, pareiškėjas praneša, kuriose valstybėse narėse jis ketina teikti savo paslaugas.

2. Iš pareiškėjo, kuris yra valstybės narės institucija arba jos dalis, nereikalaujama įrodyti juridinio asmens statuso ir teisinės įsisteigimo vietos Sąjungoje.

6 straipsnis

Atitinkama patirtis

1. Kad būtų užtikrintas tinkamas stebėsenos organizacijos funkcijų vykdymas pagal Reglamento (ES) Nr. 995/2010 8 straipsnio 2 dalies b punktą, techniškai kompetentingas pareiškėjo personalas turi atitikti šiuos minimalius kriterijus, kurių atitiktis įrodoma oficialia kvalifikacija ir profesinės patirties patvirtinimo dokumentais:

a)	oficialus profesinis mokymas su stebėsenos organizacijos funkcijomis susijusioje srityje;

b)	vyresniųjų techninių specialistų pareigoms užimti – ne mažesnė nei penkerių metų profesinė patirtis einant su stebėsenos organizacijos funkcijomis susijusias pareigas.

Taikant pirmos pastraipos a punktą sritys, susijusios su miškininkyste, aplinka, teise, verslo vadyba, rizikos valdymu, prekyba, auditu, finansų kontrole arba tiekimo grandinės valdymu, yra laikomos susijusiomis sritimis.

2. Pareiškėjas saugo dokumentus, kuriais patvirtinamos darbuotojų pareigos ir atsakomybė. Pareiškėjas taiko darbuotojų pareigų atlikimo ir techninės kompetencijos stebėsenos procedūras.

7 straipsnis

Gebėjimas vykdyti stebėsenos organizacijos funkcijas

1. Pareiškėjas įrodo, kad vykdo visas šias procedūras ir yra įdiegęs:

a)	organizacinę struktūrą, kuria užtikrinamas tinkamas stebėsenos organizacijos funkcijų vykdymas;

b)	deramo patikrinimo sistemą, kuri bus pateikta veiklos vykdytojams ir kurią jie galės naudoti;

c)	politiką ir procedūras, pagal kurias galima vertinti ir tobulinti deramo patikrinimo sistemą;

d)	procedūras ir procesus, skirtus patikrinti, ar veiklos vykdytojai tinkamai taiko jo deramo patikrinimo sistemą;

e)	taisomųjų veiksmų, kurie turi būti atliekami, kai veiklos vykdytojas netinkamai taiko deramo patikrinimo sistemą, procedūras.

2. Be pirmoje pastraipoje pateiktų reikalavimų, pareiškėjas įrodo, kad turi finansinių ir techninių galimybių vykdyti stebėsenos organizacijos funkcijas.

8 straipsnis

Interesų konfliktų nebuvimas

1. Pareiškėjas veikia taip, kad būtų užtikrinamas jo veiklos objektyvumas ir nešališkumas.

2. Pareiškėjas nustato interesų konflikto riziką, kylančią jam vykdant stebėsenos organizacijos funkcijas, įskaitant bet kokius konfliktus, kylančius dėl jo santykių su susijusiomis institucijomis arba subrangovais, ją analizuoja ir saugo atitinkamus dokumentus.

3. Jei nustatoma interesų konflikto rizika, pareiškėjas taiko rašytinę politiką ir procedūras, kad būtų išvengta interesų konfliktų organizaciniu ir asmeniniu lygmeniu. Rašytinė politika ir procedūros turi būti atnaujinamos ir vykdomos. Į tokią politiką ir procedūras gali būti įtraukti ir trečiosios šalies vykdomi auditai.

9 straipsnis

Informacija apie tolesnius pasikeitimus

1. Stebėsenos organizacija nedelsdama informuoja Komisiją apie bet kurią iš šių po pripažinimo susidariusių situacijų:

a)	po pripažinimo įvyksta pasikeitimas, kuris gali turėti įtakos tos stebėsenos organizacijos gebėjimui vykdyti 5–8 straipsnių reikalavimus;

b)	stebėsenos organizacija Sąjungoje įsteigia atstovybes, padalinius ar dukterines bendroves, kurios nebuvo nurodytos prašyme;

c)	stebėsenos organizacija nusprendžia teikti paslaugas valstybėse narėse, kurios nebuvo nurodytos prašyme, arba valstybėje narėje, kurią nurodė kaip valstybę, kurioje organizacija nebeteikia savo paslaugų pagal d punktą;

d)	stebėsenos organizacija nutraukia paslaugų teikimą kurioje nors valstybėje narėje.

2. Komisija perduoda susijusioms kompetentingoms institucijoms visą pagal pirmą pastraipą gautą informaciją.

10 straipsnis

Sprendimo dėl pripažinimo peržiūra

1. Komisija gali bet kada peržiūrėti sprendimą dėl stebėsenos organizacijos pripažinimo.

Komisija atlieka tokią peržiūrą esant bet kuriai iš šių situacijų:

susijusi kompetentinga institucija praneša Komisijai nustačiusi, kad stebėsenos organizacija nebevykdo Reglamento (ES) Nr. 995/2010 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų arba nebeatitinka Reglamento (ES) Nr. 995/2010 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, kaip nurodyta šio reglamento 5–8 straipsniuose;

b)	Komisija gauna atitinkamą informaciją, įskaitant pagrįstus trečiųjų šalių skundus, kad stebėsenos organizacija nebeatitinka Reglamento (ES) Nr. 995/2010 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir šio reglamento 5–8 straipsniuose nurodytų reikalavimų;

c)	stebėsenos organizacija pranešė Komisijai apie šio reglamento 9 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus pasikeitimus.

2. Jeigu inicijuojama peržiūra, atlikti peržiūrą ir patikrinimus Komisijai padeda peržiūros grupė.

3. Pareiškėjas suteikia peržiūros grupei teisę patekti į jo patalpas, kad ji galėtų patikrinti, ar įvykdyti visi Reglamento (ES) Nr. 995/2010 8 straipsnyje ir šio reglamento 5–8 straipsniuose nurodyti reikalavimai. Apsilankant patalpose gali dalyvauti ir susijusios kompetentingos institucijos.

Pareiškėjas suteikia visą tokiems apsilankymams suorganizuoti reikalingą pagalbą.

4. Peržiūros grupė parengia ataskaitą, kurioje nurodo nustatytus faktus. Prie peržiūros ataskaitos turi būti pridedami patvirtinamieji dokumentai.

Peržiūros atskaitoje taip pat pateikiama rekomendacija dėl to, ar turėtų būti atšauktas stebėsenos organizacijos pripažinimas.

Peržiūros grupė išsiunčia peržiūros ataskaitą susijusioms kompetentingoms institucijoms. Per tris savaites nuo ataskaitos perdavimo dienos tos institucijos gali pateikti savo pastabas.

Peržiūros grupė susijusiai stebėsenos organizacijai pateikia ataskaitoje pateiktų faktų ir išvadų santrauką. Per tris savaites nuo santraukos perdavimo dienos organizacija gali pateikti savo pastabas.

5. Peržiūros grupė savo peržiūros ataskaitoje rekomenduoja laikinai ir (arba) su išlyga arba visam laikui – tai priklauso nuo nustatytų trūkumų lygio – atšaukti pripažinimą, jeigu stebėsenos organizacija nebevykdo Reglamento (ES) Nr. 995/2010 8 straipsnyje nurodytų funkcijų arba reikalavimų.

Peržiūros grupė vietoj to gali rekomenduoti, kad Komisija pateiktų pranešimą dėl padėties ištaisymo veiksmų ar oficialų įspėjimą arba kad Komisija nesiimtų jokių tolesnių veiksmų.

11 straipsnis

Sprendimas dėl pripažinimo atšaukimo

1. Atsižvelgdama į 10 straipsnyje nurodytą peržiūros ataskaitą, Komisija nusprendžia, ar laikinai ir (arba) su išlyga arba visam laikui atšaukti stebėsenos organizacijos pripažinimą.

2. Komisija gali pateikti pranešimą dėl padėties ištaisymo veiksmų ar oficialų įspėjimą, kai atsižvelgiant į nustatytų trūkumų lygį nėra nustatoma pagal Reglamento (ES) Nr. 995/2010 8 straipsnio 6 dalį, kad stebėsenos organizacija nebevykdo to Reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų funkcijų arba reikalavimų.

3. Apie sprendimą atšaukti stebėsenos organizacijos pripažinimą susijusiai stebėsenos organizacijai ir visų valstybių narių susijusioms kompetentingoms institucijoms pagal Reglamento (ES) Nr. 995/2010 8 straipsnio 6 dalį pranešama arba pranešimas ar įspėjimas pagal antrą pastraipą išsiunčiamas per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

12 straipsnis

Duomenų apsauga

Šis reglamentas nepažeidžia Direktyvoje 95/46/EB ir Reglamente (EB) Nr. 45/2001 nustatytų taisyklių dėl asmens duomenų tvarkymo.

13 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

Šis deleguotasis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. vasario 23 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 295, 2010 11 12, p. 23.

(2) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(3) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(4) OL L 376, 2006 12 27, p. 36.

PRIEDAS

Patvirtinamųjų dokumentų sąrašas

Juridinio asmens statusas, teisinė įsisteigimo vieta, paslaugų teikimas:

—	patvirtintos dokumentų kopijos, kaip nustatyta taikytinuose nacionaliniuose teisės aktuose,

—	valstybių narių, kuriose pareiškėjas ketina teikti paslaugas, sąrašas.

Atitinkama patirtis:

—	subjekto organizacijos ir struktūros aprašymas,

—	techniškai kompetentingų darbuotojų sąrašas su CV kopijomis,

—	pareigų ir atsakomybės aprašymas ir jų paskirstymas,

—	išsamus techniškai kompetentingų darbuotojų pareigų atlikimo ir kompetencijos stebėsenos procedūrų aprašymas.

Gebėjimas vykdyti stebėsenos organizacijos funkcijas

Išsamus šių sistemų ir procedūrų aprašymas:

—	deramo patikrinimo sistema,

—	deramo patikrinimo sistemos vertinimo ir tobulinimo politika ir procedūros,

—	veiklos vykdytojų arba trečiųjų šalių skundų nagrinėjimo politika ir procedūros,

—	procedūros ir procesai, skirti patikrinti, ar veiklos vykdytojai tinkamai taiko deramo patikrinimo sistemą,

—	taisomųjų veiksmų, atliekamų, kai veiklos vykdytojas netinkamai taiko deramo patikrinimo sistemą, procedūros,

—	dokumentų saugojimo sistema.

Finansinis pajėgumas:

—	paskutiniųjų finansinių metų finansinių ataskaitų kopijos arba

—	pardavimo apyvartos deklaracija arba

—	kiti patvirtinamieji dokumentai, jeigu pareiškėjas negali dėl pateisinamų priežasčių pateikti pirmiau nurodytų dokumentų,

—	civilinės atsakomybės draudimo įrodymas.

Interesų konfliktų nebuvimas:

—	pareiškimas apie interesų konflikto nebuvimą,

—	rašytinės politikos ir procedūrų, skirtų padėti išvengti interesų konfliktų organizaciniu ir asmeniniu lygmeniu, aprašymas.

Subranga:

—	užduočių, kurios bus atliktos subrangos pagrindu, aprašymas,

—	dokumentai, kuriais įrodoma, kad visi subrangovai arba dukterinės bendrovės, jei jos yra įsteigtos, atitinka susijusius pirmiau nurodytus reikalavimus.

2012 4 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/21

TARYBOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2012 m. kovo 29 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai

(2012/224/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 407/2010, kuriuo nustatoma Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonė (1), ypač į jo 3 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

pagal Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2011/344/ES (2) 3 straipsnio 9 dalį Komisija kartu su Tarptautiniu valiutos fondu ir su Europos Centriniu Banku trečią kartą peržiūrėjo Portugalijos valdžios institucijų pažangą įgyvendinant sutartas priemones pagal ekonominio ir finansinio koregavimo programą (toliau – Programa), taip pat jų veiksmingumą ir ekonominį bei socialinį poveikį;

(2)

atlikus peržiūrą nustatyta, kad 2011 m. ketvirtą ketvirtį nustatytų sąlygų Portugalija laikėsi patenkinamai. 2011 m. valdžios sektoriaus deficitas buvo mažesnis už siektiną 5,9 % BVP dydį ir dabartiniu vertinimu sudaro maždaug 4 % BVP, nors toks rezultatas gautas tik dėl maždaug 6 mlrd. EUR (maždaug 3½ % BVP) vertės bankų pensijų fondų pervedimo į valstybės socialinio draudimo sistemą. 2012 m. biudžetas atitinka 4½ % BVP deficito tikslą, kaip numatyta pagal Programą. Politiniu lygmeniu ir toliau dedamos pastangos užtikrinti finansų sistemos stabilumą. Portugalijos bankai siekia įgyvendinti didesnius kapitalo reikalavimus, kaip reikalaujama Programoje, atsižvelgdami į poveikį, kurį lemia Europos bankininkystės institucijos reikalavimas dėl naujų laikinų kapitalo atsargų dalyvaujant užsienio rinkose, speciali patikrinimo vietoje programa ir bankų pensijų fondų pervedimas į valstybės socialinio draudimo sistemą. Taip pat tęsiamos darbo ir produktų rinkų reformos: su socialiniais partneriais susitarta dėl plataus masto ir užmojo darbo rinkos reformos, o Parlamentui pateiktas gerokai pataisytas konkurencijos pagrindų įstatymas, kurį priėmus bus sukurtos sąlygos įgyvendinti veiksmingą konkurencijos užtikrinimo tvarką. Pagal naująjį pagrindų įstatymą įgyvendinama privatizacijos programa. Energetikos bendrovė (EDP) ir energetikos tinklų bendrovė (REN) parduotos. Parengta valstybės įmonių (VĮ) restruktūrizavimo strategija. Tobulinama viešųjų pirkimų teisinė sistema ir tęsiamas būsto rinkos teisinės sistemos modernizavimas. Didelė pažanga padaryta reformuojant teismų sistemą;

(3)	atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo sprendimo 2011/344/ES 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6 dalis pakeičiama taip:

„6. Portugalija, laikydamasi Susitarimo memorandumo sąlygų, 2012 m. patvirtina šias priemones:

Į 2012 m. biudžetą įtraukiamos b ir c punktuose apibūdintos priemonės, kurių vertė – mažiausiai 9,8 mlrd. EUR. Bet kokiam trūkumui, kuris gali atsirasti dėl biudžeto pokyčių 2012 m., padengti imamasi papildomų priemonių, pirmiausia susijusių su išlaidomis. Kovo mėn. vyriausybė priims papildomą biudžetą, į kurį bus įtraukti įvairūs elementai, kaip antai bankų pensijų fondų pervedimo į valstybės socialinio draudimo sistemą poveikis, finansinis susitarimas su MAS, fiskalinis ekonominės perspektyvos pablogėjimo poveikis, mažesni palūkanų mokėjimai ir įsiskolinimų sureguliavimo strategija. Priėmus papildomą biudžetą siektinas 2012 m. valdžios sektoriaus deficito rodiklis (atitinkantis 4½ % BVP) liks toks pat.

Portugalija siekia išlaidas 2012 m. sumažinti ne mažiau kaip 6,8 mlrd. EUR, be kita ko, mažinant viešojo sektoriaus darbo užmokestį ir darbuotojų skaičių, mažinant pensijas, visapusiškai reorganizuojant centrinę administraciją, panaikinant perteklines ir kitas neveiksmingas funkcijas, mažinant pervedimus VĮ, pertvarkant ir mažinant savivaldybių ir apylinkių skaičių, mažinant išlaidas švietimui ir sveikatos priežiūrai, mažinant pervedimus regionų ir vietos valdžios institucijoms ir mažinant kapitalo išlaidas bei kitas išlaidas, kaip numatyta Programoje.

Pajamų srityje Portugalija įgyvendina priemones, kurių bendra vertė – apie 3 mlrd. EUR ir kurios apima: PVM bazių išplėtimą sumažinant atleidimo nuo mokesčių atvejų skaičių ir pertvarkant prekių ir paslaugų, kurioms taikomi mažesni, pereinamojo laikotarpio arba didesni tarifai, sąrašus, akcizų padidinimą, gyventojų pajamų ir įmonių pelno mokesčių bazių išplėtimą sumažinant mokesčių atskaitas ir ribojant specialių taisyklių taikymą, pensijų ir darbo pajamų atžvilgiu taikomų fizinių asmenų pajamų mokesčio atskaitų suvienodinimo užtikrinimą ir pokyčius nuosavybės mokesčių srityje gerokai mažinant atleidimo nuo mokesčių atvejų skaičių. Šios priemonės papildomos kovos su mokesčių vengimu, sukčiavimu ir formalumų nesilaikymu veiksmais.

Portugalija patvirtina priemones valstybės finansų valdymui sustiprinti. Ji įgyvendina naujame Biudžeto sistemos įstatyme nustatytas priemones, įskaitant vidutinės trukmės biudžeto sistemos sukūrimą. Vietos ir regioninio lygmens biudžeto sistema gerokai sustiprinama, visų pirma pasiūlius pagrindines atitinkamų finansavimo teisės aktų derinimo su Biudžeto sistemos įstatymo reikalavimais galimybes. Portugalija gerina valstybės finansų stebėseną ir atskaitomybę ir griežtina biudžeto vykdymo taisykles ir procedūras. Portugalijos vyriausybė parengia įsiskolinimo patvirtinimo ir sureguliavimo strategiją. Strategijoje išdėstomi mokėjimo kreditoriams prioritetų nustatymo kriterijai, taip pat valdymo tvarka siekiant užtikrinti teisingą ir skaidrų atsiskaitymo procesą visuose sektoriuose. Portugalija įdiegia tvirtesnę teisinę ir institucinę sistemą fiskalinei rizikai vertinti prieš sudarant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartis. Portugalija taip pat priima teisės aktą, kurio tikslas – reglamentuoti VĮ kūrimą ir veikimą centriniu, regioniniu ir vietos lygmeniu. Portugalija nesudaro viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutarčių arba nesteigia VĮ, kol nebaigta peržiūra ir neįdiegta nauja teisinė struktūra.

e)	Vietos valdžios administravimo sistemai Portugalijoje šiuo metu priklauso 308 savivaldybės ir 4 259 apylinkės. Portugalija parengia konsolidacijos planą, kad tuos subjektus būtų galima reorganizuoti ir gerokai sumažinti jų skaičių. Šie pakeitimai įsigalioja nuo naujo rinkimų ciklo pradžio.

f)	Portugalija modernizuoja pajamų administravimą sukurdama vieną bendrą subjektą, sumažindama savivaldybių skyrių skaičių ir spręsdama likusias mokesčių skundų sistemos problemas.

g)	Portugalija įgyvendina finansinį susitarimą su MAS.

Portugalija patvirtina priemones centrinio, regioninio ir vietos lygmens VĮ veiksmingumui ir tvarumui gerinti. Portugalija įgyvendina strategiją, kuria siekiama restruktūrizuoti VĮ, sumažinti jų įsiskolinimą ir užtikrinti geresnes rinkos finansavimo sąlygas. Portugalija įgyvendina šią strategiją, kad iki 2012 m. pabaigos užtikrintų veiklos pusiausvyrą sektorių lygmeniu.

Portugalija toliau įgyvendina privatizavimo programą. Visų pirma 2012 m. parduodami viešajam sektoriui priklausantys GALP, TAP ir ANA akcijų paketai, taip pat pradedamas Comboios de Portugal krovinių vežimo filialo, Correios de Portugal ir kelių kitų mažesnių įmonių privatizavimas. Parengiama Parpública strategija, apsvarstant galimybę įmonę likviduoti arba konsoliduoti ją su valdžios sektoriumi.

Portugalija įgyvendina teisės aktus nedarbo draudimo sistemai reformuoti, be kita ko, mažindama ilgiausią nedarbo draudimo išmokų laikotarpį, apribodama nedarbo draudimo išmokas, kad jos daugiau kaip 2,5 karto neviršytų socialinės paramos indekso, mažindama išmokas nedarbo laikotarpiu, mažindama minimalų įmokų laikotarpį ir suteikdama teisę į nedarbo draudimą tam tikroms savarankiškai dirbančių asmenų kategorijoms.

k)	Portugalijos vyriausybė parengia pasiūlymą suderinti išeitinių išmokų sistemą siekiant sumažinti jų lygį iki 8–12 dienų per darbo metus Sąjungos vidurkio ir sukurti išeitinių išmokų kompensavimo fondą.

l)	Sušvelninamos užmokesčio už viršvalandžius taisyklės ir nustatoma lankstesnė darbo laiko tvarka.

Portugalija skatina darbo užmokesčio pokyčius, atitinkančius darbo vietų kūrimo ir įmonių konkurencingumo didinimo tikslus, siekiant panaikinti makroekonominį disbalansą. Programos įgyvendinimo laikotarpiu minimalus darbo užmokestis didinamas tik tuomet, jei tai pagrįsta atsižvelgiant į ekonomikos ir darbo rinkos pokyčius. Imamasi priemonių siekiant spręsti esamų derybų dėl darbo užmokesčio sistemų trūkumus, be kita ko, priimant teisės aktus, kurių tikslas – iš naujo apibrėžti kriterijus ir sąlygas dėl kolektyvinių sutarčių taikymo išplėtimo ir sudaryti geresnes sąlygas įmonių lygmens susitarimams. Iki to laiko išplėtimo taikymas sustabdomas.

n)	Peržiūrėjus dabartinę praktiką ir sutarus dėl veiksmų plano, stiprinama aktyvi darbo rinkos politika.

o)	Parengiamas veiksmų planas vidurinio išsilavinimo ir profesinio rengimo ir mokymo kokybei gerinti.

p)	Gerinamas teismų sistemos veikimas įgyvendinant priemones, pasiūlytas pagal teismų sistemos reformos planą, ir tvarkant bei audituojant neišnagrinėtas bylas, siekiant nustatyti, kaip būtų galima užtikrinti, kad neliktų neišnagrinėtų bylų ir kad būtų skatinami alternatyvūs ginčų sprendimo būdai.

Portugalija toliau atveria savo ekonomiką konkurencijai. Portugalijos vyriausybė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad dėl jos veiksmų neatsirastų kliūčių laisvam kapitalo judėjimui ir pirmiausia kad Portugalijos valstybė arba bet kuri valstybinė įstaiga, veikdama kaip akcininkė, nesudarytų susitarimų, kurie gali kliudyti laisvam kapitalo judėjimui arba turėti įtakos įmonių valdymo kontrolei. Liberalizuojamos laisvųjų profesijų atstovų teikiamos paslaugos tobulinant profesinių kvalifikacijų sistemą ir panaikinant reglamentuojamoms profesijoms taikomus apribojimus. Statybos ir nekilnojamojo turto srityse Portugalija nustato paprastesnius reikalavimus tarpvalstybiniams paslaugų teikėjams ir peržiūri paslaugų teikėjų steigimosi kliūtis.

Tobulinama konkurencijos ir reguliavimo sistema. Portugalija didina pagrindinių nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumą ir išteklius, įgyvendina konkurencijos įstatymą, kad konkurencijos taisyklės būtų įgyvendinamos sparčiau ir veiksmingiau, ir užtikrina, kad pradėtų veikti specializuotas Konkurencijos, reguliavimo ir priežiūros teismas.

Energetikos sektoriuje Portugalija imasi priemonių, kad sudarytų geresnes sąlygas patekti į rinką ir paskatintų Iberijos pusiasalio dujų rinkos kūrimą ir imtųsi tolesnių veiksmų siekdama visiškai perkelti trečiąjį ES energetikos dokumentų rinkinį į nacionalinę teisę. Portugalija imasi priemonių siekdama peržiūrėti elektros energijos gamybos paramos ir kompensavimo schemas. Portugalija imasi priemonių, kad iki 2020 m. sumažintų per didelius antkainius ir panaikintų tarifų skolą, daugiausia dėmesio skirdama elektros energijos garantijos kompensavimo schemoms, specialiajam režimui (atsinaujinantieji energijos ištekliai, išskyrus atvejus, kai taikomos konkurso procedūros, ir bendra šilumos ir elektros energijos gamyba) ir įprastam režimui (CMEC ir CAE).

t)	Dėl kitų tinklų pramonės šakų, ypač transporto, telekomunikacijų ir pašto paslaugų, Portugalija priima papildomas priemones konkurencijai ir lankstumui skatinti.

u)	Portugalija priima peržiūrėtą viešųjų pirkimų kodeksą ir taip padeda užtikrinti konkurencingesnę verslo aplinką ir didesnį viešųjų išlaidų veiksmingumą.

v)	Portugalija įgyvendina teisės aktus dėl gyvenamojo būsto nuomos rinkos, kad geriau suderintų nuomininkų ir savininkų įpareigojimus, suteiktų daugiau paskatų renovuoti būstus ir kartu padidintų rinkos lankstumą ir dinamiškumą.“

8 dalis iš dalies keičiama taip:

b ir c punktai pakeičiami taip:

„b)

Atidžiai prižiūri, kaip laikomasi bankų pateiktų planų 10 % pagrindinio 1 lygio kapitalo pakankamumo minimalų rodiklį pasiekti ne vėliau kaip iki 2012 m. pabaigos. Kapitalo reikalavimai, susiję su valstybės skolos įvertinimu rinkos kainomis, Europos bankininkystės institucijos reikalavimu turi būti įvykdyti 2012 m. birželio mėn. kartu su reikalavimais, susijusiais su specialios patikrinimų vietoje programos ir bankų pensijų fondų pervedimo į valstybės socialinio draudimo sistemą poveikiu kapitalui. Jei bankai negali laiku patenkinti nustatytų kapitalo reikalavimų, jie gali prašyti, kad valstybė laikinai suteiktų kapitalo, kuris privatiems bankams bus išmokėtas taikant 12 mlrd. EUR bankų mokumo paramos priemonę, numatytą pagal Programą.

Užtikrina subalansuotą ir tvarkingą bankų sektoriaus įsiskolinimo mažinimą – tai labai svarbu siekiant ilgam panaikinti finansavimo disbalansą. Bankų finansavimo planuose siekiama iki Programos įgyvendinimo pabaigos paskolų ir indėlių santykį sumažinti iki maždaug 120 % orientacinės vertės ir galiausiai Programos įgyvendinimo laikotarpiu sumažinti priklausomybę nuo Eurosistemos teikiamo finansavimo. Šie finansavimo planai peržiūrimi kas ketvirtį.“;

e ir f punktai pakeičiami taip:

„e)

Užtikrina, kad valstybinė įmonė Caixa Geral de Depósitos (CGD) būtų racionalizuota, siekiant pagal poreikius padidinti jos pagrindinės veiklos, kuri yra bankininkystė, kapitalo bazę. Jos draudimo veiklos pardavimas tiesiogiai galutiniam pirkėjui numatomas 2012 m. ir tai padės patenkinti tų metų papildomo kapitalo poreikius; kartu CGD toliau stengsis parduoti nestrateginį turtą. Jei šių poreikių negalima patenkinti iš grupės vidinių šaltinių iki 2012 m. birželio pabaigos, CGD suteikiama valstybės kapitalo parama naudojant pinigų atsargas ne pagal bankų mokumo paramos priemonę.

Užtikrina, kad pajamos, siejamos su daliniu bankų pensijų fondų pervedimu į valstybės socialinio draudimo sistemą, būtų naudojamos laikantis Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių. Portugalijos vyriausybė pagal griežtus tinkamumo kriterijus iki 3 mlrd. EUR vertės bankų kredito įsipareigojimus perduoda valdžios sektoriui, kartu laikydamasi skolininko sutartinių įsipareigojimų.“;

g punktas pakeičiamas taip:

„g)	Parengia ir įgyvendina veiksmingesnę specialiosios paskirties įmonių finansinių sunkumų paveikto turto vertės atkūrimo strategiją, siekiant per pagrįstą laiką mokesčių mokėtojams užtikrinti kuo didesnę grąžą.“;

i punktas pakeičiamas taip:

„i)	Užtikrina, kad bankai įtrauktų specialios patikrinimų vietoje programos rezultatus į testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kai pagrindinis 1 pakopos slenkstis yra 6 %.“;

e)	j punktas išbraukiamas.

2 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Portugalijos Vyriausybei.

Priimta Briuselyje 2012 m. kovo 29 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. WAMMEN

(1) OL L 118, 2010 5 12, p. 1.

(2) OL L 159, 2011 6 17, p. 88.

2012 4 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 115/27

KOMISIJOS SPRENDIMAS

2012 m. balandžio 23 d.

dėl antrojo geležinkelių sistemos bendrųjų saugos tikslų rinkinio

(pranešta dokumentu Nr. C(2012) 2084)

(Tekstas svarbus EEE)

(2012/226/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (1), ypač į jos 7 straipsnio 3 dalies antrą pastraipą,

kadangi:

(1)

pagal Direktyvą 2004/49/EB Komisija Europos geležinkelio agentūrą (toliau – agentūra) įgaliojo parengti 2011–2015 metų bendrųjų saugos tikslų (BST) projektą ir susijusių bendrųjų saugos būdų projektą. Agentūra pateikė Komisijai savo rekomendaciją dėl antrojo pirminių BST rinkinio. Šis sprendimas parengtas remiantis agentūros rekomendacija;

(2)

kad pagal Direktyvą 2004/49/EB būtų priimti pirmasis ir antrasis BST rinkiniai, pagal 2009 m. birželio 5 d. Komisijos sprendimu dėl bendrojo saugos būdo, kaip įvertinti pasiektus saugos tikslus, priėmimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 6 straipsnį (2) nustatytą metodiką reikia kiekybiškai įvertinti dabartinę geležinkelių sistemų valstybėse narėse atitiktį saugos reikalavimams, nustatant nacionalines pamatines vertes (NPV). Sprendime 2009/460/EB NPV apibrėžta kaip pamatinis matas, kuriuo apibūdinamas tam tikros valstybės narės didžiausias leidžiamasis geležinkelio pavojaus kategorijos lygis. Tačiau, jei NPV yra didesnė, nei atitinkama pagal metodiką apskaičiuota BST vertė, didžiausias leidžiamasis pavojaus lygis valstybėje narėje yra pagal Sprendimo 2009/460/EB priedo 2.2 skirsnyje išdėstytą metodiką remiantis NPV nustatytas atitinkamas BST;

(3)	pagal 2004–2007 m. duomenis apskaičiuotos pirmojo BST rinkinio vertės nustatytos 2010 m. liepos 19 d. Komisijos sprendimu 2010/409/ES dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 7 straipsnyje nurodytų bendrųjų saugos tikslų (3);

(4)

Direktyvoje 2004/49/EB numatyta, kad turi būti priimtas antrasis BST rinkinys, grindžiamas patirtimi, įgyta kuriant ir įgyvendinant pirmąjį bendrųjų saugos tikslų rinkinį. Jame turėtų būti numatomos visos prioritetinės sritys, kuriose sauga turi būti toliau stiprinama. Antrojo BST rinkinio vertės apskaičiuotos remiantis 2004–2009 m. duomenimis, kuriuos pagal 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 91/2003 dėl geležinkelių transporto statistikos (4) pateikė valstybės narės. Vertės apskaičiuotos pagal Sprendimo 2009/460/EB priedo 2.1.1 ir 2.3.1 punktuose išdėstytą metodiką;

(5)

kadangi pirmasis BST rinkinys paskelbtas 2010 m. liepos mėn., nebuvo pakankamai laiko įgyti patirties, kad būtų galima pakeisti pavojų kategorijas. Todėl pavojų kategorijos išlieka tos pačios kaip pirmajame BST rinkinyje. Tačiau, remiantis įvykusių avarijų ir jose žuvusių žmonių skaičiaus duomenimis, svarbiausios dvi pavojaus kategorijos yra pašaliniai asmenys geležinkelio zonoje (60 % žuvusiųjų) ir geležinkelio pervažų naudotojai (29 % žuvusiųjų);

(6)

antrojo BST rinkinio vertės taikomos visai Sąjungos geležinkelių sistemai. Nėra duomenų, pagal kuriuos, kaip nurodyta Direktyvos 2004/49/EB 3 straipsnio e punkte, būtų galima apskaičiuoti BST atskiroms geležinkelių sistemos dalims. Pagal tą nuostatą BST apibrėžiami kaip pavojaus priimtinumo kriterijais išreikšti saugos lygiai, kuriuos turi pasiekti bent jau skirtingos geležinkelių transporto sistemos dalys (pvz., paprastųjų geležinkelių transporto sistema, greitųjų geležinkelių transporto sistema, ilgieji geležinkelio tuneliai ar linijos, naudojamos vien tik prekių vežimui) ir visa sistema apskritai. Toms geležinkelių sistemos dalims nustatyti BST kol kas neįmanoma, nes nėra suderintų ir patikimų duomenų apie valstybėse narėse eksploatuojamų geležinkelių sistemos dalių atitiktį saugos reikalavimams. Tačiau tikslinga priimti antrąjį BST rinkinį;

(7)	todėl Sprendimas 2010/409/ES turėtų būti pakeistas šiuo sprendimu;

(8)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Direktyvos 2004/49/EB 27 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir apibrėžtys

Šiuo sprendimu pagal Direktyvą 2004/49/EB ir Sprendimą 2009/460/EB nustatomas antrasis geležinkelių sistemos bendrųjų saugos tikslų rinkinys.

Šiame sprendime vartojamų terminų apibrėžtys pateiktos Direktyvoje 2004/49/EB, Reglamente (EB) Nr. 91/2003 ir Sprendime 2009/460/EB.

2 straipsnis

Nacionalinės pamatinės vertės

Valstybių narių ir įvairių pavojaus kategorijų nacionalinės pamatinės vertės, pagal kurias apskaičiuojami bendrieji saugos tikslai, pateiktos priedo 1 dalyje.

3 straipsnis

Bendrieji saugos tikslai

Visai geležinkelių sistemai taikomos antrojo bendrųjų saugos tikslų rinkinio vertės pagal įvairias pavojaus kategorijas pateiktos priedo 2 dalyje.

4 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimas 2010/409/ES panaikinamas.

5 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2012 m. balandžio 23 d.

Komisijos vardu

Siim KALLAS

Pirmininko pavaduotojas

(1) OL L 164, 2004 4 30, p. 44.

(2) OL L 150, 2009 6 13, p. 11.

(3) OL L 189, 2010 7 22, p. 19.

(4) OL L 14, 2003 1 21, p. 1.

PRIEDAS

1. Nacionalinės pamatinės vertės (NPV)

1.1. Pavojaus keleiviams NPV (NPV 1.1 ir NPV 1.2)

Valstybė narė	NPV 1.1 (× 10–9) (*1)	NPV 1.2 (× 10–9) (*2)
Belgija (BE)	37,30	0,318
Bulgarija (BG)	170,00	1,65
Čekija (CZ)	46,50	0,817
Danija (DK)	9,04	0,11
Vokietija (DE)	8,13	0,081
Estija (EE)	78,20	0,665
Airija (IE)	2,74	0,0276
Graikija (EL)	54,70	0,503
Ispanija (ES)	29,20	0,27
Prancūzija (FR)	22,50	0,11
Italija (IT)	38,10	0,257
Latvija (LV)	78,20	0,665
Lietuva (LT)	97,20	0,757
Liuksemburgas (LU)	23,80	0,176
Vengrija (HU)	170,00	1,65
Nyderlandai (NL)	7,43	0,0889
Austrija (AT)	26,30	0,292
Lenkija (PL)	116,10	0,849
Portugalija (PT)	41,80	0,309
Rumunija (RO)	170,00	1,65
Slovėnija (SI)	25,30	0,362
Slovakija (SK)	35,80	0,513
Suomija (FI)	9,04	0,11
Švedija (SE)	3,54	0,0329
Jungtinė Karalystė (UK)	2,73	0,0276
() ir (*) punktuose pavartotos santrumpos ŽSSSS apibrėžtis pateikta Sprendimo 2009/460/EB 3 straipsnio d punkte.

1.2. Pavojaus darbuotojams NPV (NPV 2)

Valstybė narė	NPV 2 (× 10–9) (*3)
Belgija (BE)	24,60
Bulgarija (BG)	21,20
Čekija (CZ)	16,50
Danija (DK)	9,10
Vokietija (DE)	12,60
Estija (EE)	64,80
Airija (IE)	5,22
Graikija (EL)	77,90
Ispanija (ES)	8,81
Prancūzija (FR)	6,06
Italija (IT)	18,90
Latvija (LV)	64,80
Lietuva (LT)	41,00
Liuksemburgas (LU)	12,00
Vengrija (HU)	9,31
Nyderlandai (NL)	5,97
Austrija (AT)	20,30
Lenkija (PL)	17,20
Portugalija (PT)	53,10
Rumunija (RO)	21,2
Slovėnija (SI)	40,90
Slovakija (SK)	1,36
Suomija (FI)	9,21
Švedija (SE)	2,86
Jungtinė Karalystė (UK)	5,17
Čia pavartotos santrumpos ŽSSSS apibrėžtis pateikta Sprendimo 2009/460/EB 3 straipsnio d punkte.

1.3. Pavojaus geležinkelio pervažų naudotojams NPV (NPV 3.1 ir NPV 3.2)

Valstybė narė	NPV 3.1 (× 10–9) (*4)	NPV 3.2 (*5)
Belgija (BE)	138,0	n. d.
Bulgarija (BG)	341,0	n. d.
Čekija (CZ)	238,0	n. d.
Danija (DK)	65,4	n. d.
Vokietija (DE)	67,8	n. d.
Estija (EE)	400,0	n. d.
Airija (IE)	23,6	n. d.
Graikija (EL)	710,0	n. d.
Ispanija (ES)	109,0	n. d.
Prancūzija (FR)	78,7	n. d.
Italija (IT)	42,9	n. d.
Latvija (LV)	239,0	n. d.
Lietuva (LT)	522,0	n. d.
Liuksemburgas (LU)	95,9	n. d.
Vengrija (HU)	274,0	n. d.
Nyderlandai (NL)	127,0	n. d.
Austrija (AT)	160,0	n. d.
Lenkija (PL)	277,0	n. d.
Portugalija (PT)	461,0	n. d.
Rumunija (RO)	341,0	n. d.
Slovėnija (SI)	364,0	n. d.
Slovakija (SK)	309,0	n. d.
Suomija (FI)	164,0	n. d.
Švedija (SE)	64,0	n. d.
Jungtinė Karalystė (UK)	23,5	n. d.
() ir (*) punktuose pavartotos santrumpos ŽSSSS apibrėžtis pateikta Sprendimo 2009/460/EB 3 straipsnio d punkte.

1.4. Pavojaus asmenims, priskirtiems grupei „Kiti“, NPV (NPV 4)

Valstybė narė	NPV 4 (× 10–9) (*6)
Belgija (BE)	2,86
Bulgarija (BG)	4,51
Čekija (CZ)	2,41
Danija (DK)	14,20
Vokietija (DE)	3,05
Estija (EE)	11,60
Airija (IE)	7,00
Graikija (EL)	4,51
Ispanija (ES)	5,54
Prancūzija (FR)	7,71
Italija (IT)	6,70
Latvija (LV)	11,60
Lietuva (LT)	11,60
Liuksemburgas (LU)	5,47
Vengrija (HU)	4,51
Nyderlandai (NL)	4,70
Austrija (AT)	11,10
Lenkija (PL)	11,60
Portugalija (PT)	5,54
Rumunija (RO)	4,51
Slovėnija (SI)	14,50
Slovakija (SK)	2,41
Suomija (FI)	14,20
Švedija (SE)	14,20
Jungtinė Karalystė (UK)	7,00
Čia pavartotos santrumpos ŽSSSS apibrėžtis pateikta Sprendimo 2009/460/EB 3 straipsnio d punkte.

1.5. Pavojaus pašaliniams asmenims geležinkelio zonoje NPV (NPV 5)

Valstybė narė	NPV 5 (× 10–9) (*7)
Belgija (BE)	72,6
Bulgarija (BG)	829,0
Čekija (CZ)	301,0
Danija (DK)	116,0
Vokietija (DE)	113,0
Estija (EE)	1 550,0
Airija (IE)	85,2
Graikija (EL)	723,0
Ispanija (ES)	168,0
Prancūzija (FR)	67,2
Italija (IT)	119,0
Latvija (LV)	1 310,0
Lietuva (LT)	2 050,0
Liuksemburgas (LU)	79,9
Vengrija (HU)	588,0
Nyderlandai (NL)	15,9
Austrija (AT)	119,0
Lenkija (PL)	1 210,0
Portugalija (PT)	834,0
Rumunija (RO)	829,0
Slovėnija (SI)	236,0
Slovakija (SK)	779,0
Suomija (FI)	249,0
Švedija (SE)	94,8
Jungtinė Karalystė (UK)	84,5
Čia pavartotos santrumpos ŽSSSS apibrėžtis pateikta Sprendimo 2009/460/EB 3 straipsnio d punkte.

1.6. Pavojaus visuomenei NPV (NPV 6)

Valstybė narė	NPV 6 (× 10–9) (*8)
Belgija (BE)	275,0
Bulgarija (BG)	1 240,0
Čekija (CZ)	519,0
Danija (DK)	218,0
Vokietija (DE)	203,0
Estija (EE)	2 110,0
Airija (IE)	114,0
Graikija (EL)	1 540,0
Ispanija (ES)	323,0
Prancūzija (FR)	180,0
Italija (IT)	231,0
Latvija (LV)	1 660,0
Lietuva (LT)	2 590,0
Liuksemburgas (LU)	210,0
Vengrija (HU)	1 020,0
Nyderlandai (NL)	148,0
Austrija (AT)	329,0
Lenkija (PL)	1 590,0
Portugalija (PT)	1 360,0
Rumunija (RO)	1 240,0
Slovėnija (SI)	698,0
Slovakija (SK)	1 130,0
Suomija (FI)	417,0
Švedija (SE)	169,0
Jungtinė Karalystė (UK)	120,0
Čia ŽSSSS bendra suma yra visų ŽSSSS, pagal kuriuos apskaičiuotos visos kitos NPV, suma.

2. Antrajam bendrųjų saugos tikslų rinkiniui priskirtos vertės

Pavojaus kategorija	BST vertė (× 10–6)		Matavimo vienetai
Pavojus keleiviams	BST 1.1	0,17	Keleivių ŽSSSS per metus dėl rimtų eismo įvykių, padalytas iš keleivinių traukinių per metus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus
Pavojus keleiviams	BST 1.2	0,00165	Keleivių ŽSSSS per metus dėl rimtų eismo įvykių, padalytas iš keleivių per metus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus
Pavojus darbuotojams	BST 2	0,0779	Darbuotojų ŽSSSS per metus dėl rimtų eismo įvykių, padalytas iš traukinių per metus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus
Pavojus geležinkelio pervažų naudotojams	BST 3.1	0,710	Geležinkelio pervažų naudotojų ŽSSSS per metus dėl rimtų eismo įvykių, padalytas iš traukinių per metus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus
Pavojus geležinkelio pervažų naudotojams	BST 3.2	n. d. (*9)	Geležinkelio pervažų naudotojų ŽSSSS per metus dėl rimtų eismo įvykių, padalytas iš [(traukinių per metus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus, padauginto iš geležinkelio pervažų skaičiaus), padalyto iš kilometrais išreikšto geležinkelio bėgių kelių ilgio]
Pavojus asmenims, priskirtiems grupei „Kiti“	BST 4	0,0145	Grupės „Kiti“ asmenų ŽSSSS per metus dėl rimtų eismo įvykių, padalytas iš traukinių per metus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus
Pavojus pašaliniams asmenims geležinkelio zonoje	BST 5	2,05	Pašalinių asmenų geležinkelio zonoje ŽSSSS per metus dėl rimtų eismo įvykių, padalytas iš traukinių per metus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus
Pavojus visuomenei	BST 6	2,59	ŽSSSS per metus dėl rimtų eismo įvykių bendra suma, padalyta iš traukinių per metus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus

(*1) NPV 1.1 išreikšta taip: dėl rimtų eismo įvykių per metus žuvusių keleivių skaičiaus ir sunkiai sužalotų keleivių svertinio skaičiaus suma (ŽSSSS), padalyta iš keleivinių traukinių per metus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus. Čia keleivinio traukinio nuvažiuotas kilometras yra eismo matavimo vienetas, susijęs tik su keleiviniais traukiniais.

(*2) NPV 1.2 išreikšta taip: dėl rimtų eismo įvykių per metus žuvusių keleivių skaičiaus ir sunkiai sužalotų keleivių svertinio skaičiaus suma (ŽSSSS), padalyta iš keleivių per metus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus.

(*3) NPV 2 išreikšta taip: dėl rimtų eismo įvykių per metus žuvusių darbuotojų skaičiaus ir sunkiai sužalotų darbuotojų svertinio skaičiaus suma (ŽSSSS), padalyta iš traukinių per metus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus.

(*4) NPV 3.1 išreikšta taip: dėl rimtų eismo įvykių per metus žuvusių geležinkelio pervažų naudotojų skaičiaus ir sunkiai sužalotų geležinkelio pervažų naudotojų svertinio skaičiaus suma (ŽSSSS), padalyta iš traukinių per metus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus.

(*5) NPV 3.2 išreikšta taip: dėl rimtų eismo įvykių per metus žuvusių geležinkelio pervažų naudotojų skaičiaus ir sunkiai sužalotų geležinkelio pervažų naudotojų svertinio skaičiaus suma (ŽSSSS), padalyta iš [(traukinių per metus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus, padauginto iš geležinkelio pervažų skaičiaus), padalyto iš kilometrais išreikšto geležinkelio bėgių kelių ilgio]. Renkant duomenis nežinota tikslaus geležinkelio pervažų skaičiaus ir kilometrais išreikšto geležinkelio bėgių kelių ilgio (dauguma valstybių narių pateikė bendruosius duomenis apie geležinkelio linijų, o ne geležinkelio bėgių kelių ilgį).

(*6) NPV 4 išreikšta taip: dėl rimtų eismo įvykių per metus žuvusių grupės „Kiti“ asmenų skaičiaus ir sunkiai sužalotų grupės „Kiti“ asmenų svertinio skaičiaus suma (ŽSSSS), padalyta iš traukinių per metus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus.

(*7) NPV 5 išreikšta taip: dėl rimtų eismo įvykių per metus žuvusių pašalinių asmenų geležinkelio zonoje skaičiaus ir sunkiai sužalotų pašalinių asmenų geležinkelio zonoje svertinio skaičiaus suma (ŽSSSS), padalyta iš traukinių per metus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus.

(*8) NPV 6 išreikšta taip: dėl rimtų eismo įvykių per metus žuvusių asmenų skaičiaus ir sunkiai sužalotų asmenų svertinio skaičiaus bendra suma (ŽSSSS), padalyta iš traukinių per metus nuvažiuotų kilometrų skaičiaus.

(*9) Renkant duomenis nežinota šiam BST apskaičiuoti reikalingų tikslaus geležinkelio pervažų skaičiaus ir kilometrais išreikšto geležinkelio bėgių kelių ilgio (pavyzdžiui, dauguma valstybių narių nurodė geležinkelio linijų, o ne geležinkelio bėgių kelių ilgį).

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2012.115.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 115

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	55 metai 2012m. balandžio 27d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		DIREKTYVOS
	*	2012 m. balandžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/12/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2001/112/EB dėl žmonių maistui skirtų vaisių sulčių ir tam tikrų panašių produktų	1

	II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
	REGLAMENTAI
*	2012 m. vasario 23 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 363/2012 dėl procedūrinių stebėsenos organizacijų pripažinimo ir jų pripažinimo atšaukimo taisyklių, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos ( 1 )	12
	2012 m. balandžio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 364/2012, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	17
	2012 m. balandžio 26 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 365/2012 dėl ryžių importo licencijų išdavimo laikantis tarifinių kvotų, kurias Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 1273/2011 leista naudoti 2012 m. balandžio mėn.	19
	SPRENDIMAI
	2012/224/ES
*	2012 m. kovo 29 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES dėl Sąjungos finansinės pagalbos suteikimo Portugalijai	21
*	2012 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimas 2012/225/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2010/232/BUSP, kuriuo atnaujinamos ribojamosios priemonės Birmai (Mianmarui)	25
	2012/226/ES
*	2012 m. balandžio 23 d. Komisijos sprendimas dėl antrojo geležinkelių sistemos bendrųjų saugos tikslų rinkinio (pranešta dokumentu Nr. C(2012) 2084) ( 1 )	27

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	JO	98,8
	MA	60,4
	TN	124,7
	TR	115,6
	ZZ	99,9
0707 00 05	JO	216,8
	TR	133,3
	ZZ	175,1
0709 93 10	MA	29,9
	TR	107,1
	ZZ	68,5
0805 10 20	CL	48,2
	EG	58,6
	IL	73,9
	MA	50,7
	TR	50,5
	ZZ	56,4
0805 50 10	TR	55,4
	ZA	63,9
	ZZ	59,7
0808 10 80	AR	94,2
	BR	79,9
	CA	117,0
	CL	96,0
	CN	117,5
	MK	31,8
	NZ	126,1
	US	151,5
	ZA	85,6
	ZZ	100,0
0808 30 90	AR	110,3
	CL	108,7
	CN	88,0
	US	107,0
	ZA	115,4
	ZZ	105,9

Kilmės šalis	Eilės Nr.	2012 m. balandžio mėn. nustatytas paskirstymo koeficientas	Bendras 2012 m. liepos mėn. nustatytas kiekis (kg)
Jungtinės Amerikos Valstijos	09.4127	(1)	27 865 684
Tailandas	09.4128	(1)	8 627 076
Australija	09.4129	(1)	916 000
Kitos kilmės šalys	09.4130	0,988521 %	0

		Klaidų ištaisymas
	*	2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės, klaidų ištaisymas ( OL L 157, 2011 6 15 )	35


	(1) Tekstas svarbus EEE