(1)

2008 m. spalio 2 d. Europos Komisija laikinai, t. y. šešių mėnesių laikotarpiui arba kol bus pateiktas patikimas ir pagrįstas banko restruktūrizavimo planas, patvirtino valstybės pagalbą, t. y. 35 mlrd. EUR valstybės garantiją, koncernui Hypo Real Estate Holding AG (užregistruota numeriu N 44/08) (3). Vokietija apie priemonę pranešė 2008 m. rugsėjo 30 d.

(2)

2009 m. balandžio 1 d. Vokietija pranešė apie koncerno Hypo Real Estate (toliau – HRE) restruktūrizavimo planą (užregistruota numeriu N 196/09). 2009 m. balandžio 17 d. raštu Vokietija pranešimą apie restruktūrizavimo planą papildė pranešdama Komisijai apie 60 mln. EUR kapitalo injekciją ir 52 mlrd. EUR valstybės garantijos schemos, suteiktos pagal patvirtintą Vokietijos kredito įstaigų gelbėjimo paketą (Rettungspaket für Kreditinstitute in Deutschland) (4), pratęsimą.

(3)

2009 m. gegužės 7 d. raštu (5) Komisija Vokietijai pranešė, kad pradėjo procedūrą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalį. Šis sprendimas (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (6) ir paprašyta teikti pastabas.

(4)

2009 m. birželio 3 d. Vokietija pranešė apie 2,96 mlrd. EUR kapitalo injekciją (užregistruota numeriu N 333/09).

(5)

2009 m. rugpjūčio 17 d. Vokietija Komisijai pranešė ketinanti vėl pratęsti per Specialųjį finansų rinkos stabilizavimo fondą Sonderfonds Finanzmarktstabilisierung (toliau – SoFFin) HRE suteiktas 52 mlrd. EUR garantijas (užregistruota numeriu C 15/09) (žr. 2 punktą).

(6)

2009 m. spalio 20 ir 21 d. Vokietija pateikė dar kartą atnaujintą restruktūrizavimo planą, pranešė Komisijai apie kitas priemones, kurias ketina suteikti HRE (įsteigti likvidavimo instituciją, užtikrinti papildomas garantijas) ir apie dar vieną, t. y. trečią, esamų 52 mlrd. EUR SoFFin garantijų pratęsimą (užregistruota numeriu N 557/09).

(7)

2009 m. spalio 26 d. Vokietija pranešė apie dar vieną 3 mlrd. EUR kapitalo injekciją ir apie iš viso 18 mlrd. EUR SoFFin garantijas HRE bei apie vieną 2 mlrd. EUR SoFFin garantiją HRE likvidavimo institucijai (7) (užregistruota numeriu N 557/09). 2 mlrd. EUR SoFFin garantijos Komisija nepatvirtino.

(8)

2009 m. lapkričio 13 d. Komisija išplėtė oficialią tyrimo procedūrą ir laikinai, kol bus priimtas galutinis Komisijos sprendimas dėl restruktūrizavimo plano, patvirtino 60 mln. EUR, 2,96 mlrd. EUR ir 3 mlrd. EUR kapitalo injekcijas (bylos C 15/09, N 333/09 ir N 557/09). Šis sprendimas paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (8) ir paprašyta teikti pastabas.

(9)

2009 m. gruodžio 15, 16 ir 17 d. Vokietija savo 2009 m. spalio 26 d. pranešimą papildė pateikdama daugiau duomenų apie 18 mlrd. EUR SoFFin garantijas (užregistruota numeriu N 694/09).

(10)

2009 m. gruodžio 21 d. Komisija laikinai, ne ilgiau kaip vieniems metams, patvirtino 18 mlrd. EUR SoFFin garantijas (byla N 694/09) (9).

(11)

2010 m. balandžio 30 d. Vokietija pranešė apie 1,85 mlrd. EUR SoFFin kapitalo injekciją (byla N 161/10).

(12)

2010 m. gegužės 19 d. Komisija laikinai, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl restruktūrizavimo plano, patvirtino 1,85 mlrd. EUR kapitalo injekciją (10).

(13)

2010 m. rugsėjo 2 d. Vokietija pranešė apie 20 mlrd. EUR SoFFin likvidumo garantiją (byla N 380/10).

(14)

2010 m. rugsėjo 10 d. Vokietija pranešė apie paramos sumažėjusios vertės turtui priemonę (t. y. apie ketinimą HRE turtą perduoti FMS Wertmanagement AöR (11) (toliau – FMS-WM)) ir apie maždaug 2,13 mlrd. EUR kapitalo injekciją bei apie papildomą garantiją, t. y. ne didesnę kaip 20 mlrd. EUR atsiskaitymo garantiją (byla N 380/10).

(15)

2010 m. rugsėjo 24 d. Komisija dar kartą išplėtė oficialią tyrimo procedūrą ir laikinai patvirtino paramos priemonę, 20 mlrd. EUR likvidumo garantiją ir ne didesnę kaip 20 mlrd. EUR atsiskaitymo garantiją. Šis sprendimas (12) paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir paprašyta teikti pastabas. 2010 m. rugsėjo 24 d. Komisijos sprendimas neapėmė ne didesnės kaip 2,13 mlrd. EUR kapitalo injekcijos, apie kurią Vokietija pranešė 2010 m. rugsėjo 10 d., t. y. šios kapitalo injekcijos Komisija nepatvirtino.

(16)

2011 m. birželio 14 d. Vokietija pateikė galutinai atnaujintą restruktūrizavimo planą, o 2011 m. birželio 15 d. – Įsipareigojimų sąrašą, jį papildė 2011 m. liepos 1 d.

(17)

2011 m. birželio 14 d. Vokietija paaiškino, kad kita kapitalo injekcija bus ne 2,13 mlrd. EUR, kaip nurodyta 2010 m. rugsėjo 10 d. pranešime, o tik 2,08 mlrd. EUR ir kad ši mažesnė suma bus suteikta FMS-WM.

(18)

Per šį laiką vyko nemažai susitikimų ir telefoninių konferencijų, taip pat Komisijos tarnybų, Vokietijos ir HRE susirašinėjimas.

(19)

Komisija trečiųjų šalių pastabas persiuntė Vokietijai ir 2010 m. kovo 24 d. raštu gavo Vokietijos pastabas.

(20)

HRE įsteigtas 2003 m. spalio mėn. atskyrus grupės HVB komercinės paskirties nekilnojamojo turto finansavimo verslo dalis. 2007 m. jis perėmė Dubline įsisteigusį banką DEPFA Bank plc ir savo pagrindinį verslą papildė viešojo sektoriaus finansavimo ir infrastruktūros finansavimo veiklos sritimis. Šiuo metu koncernui HRE (13) priklauso Hypo Real Estate Holding AG (toliau – HRE Holding) ir trys patronuojamosios bendrovės Deutsche Pfandbriefbank AG (toliau – PBB), DEPFA Bank plc ir likviduojama Hypo Real Estate Finance B.V. i.L. (toliau – HRE Finance i.L.). DEPFA Bank plc ir PBB taip pat turi nemažai patronuojamųjų bendrovių, taip pat kitų bendrovių akcijų. PBB yra pervardytas pagrindinis koncerno bankas ir vienintelė iš trijų HRE Holding patronuojamųjų bendrovių, kuri ir toliau vykdys naują veiklą. Jo veiklos sritys yra nekilnojamojo turto finansavimas ir viešųjų investicijų finansavimas. DEPFA Bank plc veikla nutraukiama ir nuo šio sprendimo gavimo dienos naujos veiklos jis nebevykdys. Pagrindinė jo veikla buvo viešojo sektoriaus finansavimo sandoriai, paskolos biudžetui ir infrastruktūros objektų (pvz., kelių, tiltų, tunelių ir visuomeninės paskirties pastatų) finansavimas. HRE Finance i.L., kaip matyti iš pavadinimo (vok. i.L., t. y. in Liquidation – likviduojama), yra likviduojama įmonė (14).

(21)

2010 m. HRE reikmėms įsteigta likvidavimo institucija FMS-WM. Ji valdo tą koncerno HRE turtą ir išvestines finansines priemones, kuriuos perėmė dėl to, kad jie buvo ne strateginio pobūdžio arba kėlė nepriimtiną riziką, arba buvo našta kapitalui. Laikui bėgant FMS-WM perėmė didelę dalį HRE turto. FMS-WM banko licencijos neturi.

(22)

HRE nuostoliai 2008 ūkiniais metais siekė 5,5 mlrd. EUR, 2009 m. – 2,2 mlrd. EUR, 2010 m. – 0,9 mlrd. EUR.

(23)

Vokietija suteikdama 3,02 mlrd. EUR kapitalo injekciją (60 mln. EUR 2009 m. kovo mėn. ir 2,96 mlrd. EUR 2009 m. birželio mėn.) įsigijo 90 % HRE akcijų. 2009 m. rudenį mažumos akcininkams pritaikytas privalomo akcijų pardavimo reikalavimas (angl. squeeze-out). Likusias akcijas Vokietija įsigijo už 1,30 EUR už akciją; taip HRE visiškai perėjo Vokietijos Federacinės Respublikos nuosavybėn ir buvo pradėtas jo restruktūrizavimas.

(24)

2008 m. rugsėjo pabaigoje HRE patyrė likvidumo trūkumą, taigi jam tiesiogiai grėsė tapti nemokiam. HRE negalėjo gauti trumpalaikio kapitalo rinkose, nes dėl finansų rinkos krizės kai kurios pinigų rinkos žlugo. Investicijų bankui Lehman Brothers paprašius kreditoriams teikiamos apsaugos, 2008 m. rugsėjo viduryje tarpbankinės rinkos veikimas beveik visiškai sutriko.

(25)

DEPFA Bank plc, kuris nuo 2007 m. spalio mėn. 100 procentų buvo HRE patronuojamoji bendrovė, verslo modelis, grįstas pirmiausia finansavimu per tarpbankinę rinką ir kitais trumpalaikiais neužtikrintais finansavimo šaltiniais, per likvidumo krizę pasirodė esantis ypač nepatikimas, taigi bankui kilo grėsmę jo mokumui keliančių problemų.

(26)

HRE turėjo padengti trumpalaikį DEFPA Bank plc likvidumo poreikį, tačiau kredito linijų, kurių mokėjimo terminas baigėsi 2008 m. rugsėjo 30 d., apimtis viršijo HRE jėgas. Be to, daugumos HRE bendrovių padėtis dėl koncerno viduje vykdytų sandorių ir operacijų (pvz., mokestinių reikalavimų, garantijų ir garantinių raštų) buvo tokia pati. Taigi likvidumo trūkumas kėlė rimtą grėsmę koncerno HRE mokumui.

(27)

HRE sunkumai, be kita ko, buvo sietini ir su sena našta dėl turto, kuris dėl savo tikrojo rizikos profilio nedavė tinkamos investicijų grąžos. Be to, koncernas HRE atsirado susijungus keliems nedideliems bankams, kurie taikė skirtingas IT sistemas […] (*1).

(28)

Iš viso Vokietija HRE suteikė ar suteiks maždaug 9,95 mlrd. EUR kapitalo injekcijų (iš jų dalis teks FMS-WM) ir 145 mlrd. EUR garantijų. Be to, HRE suteikta paramos turtui priemonė, kurios pagalbos elementas sudaro apie 20 mlrd. EUR.

(29)

Kadangi Vokietija per kelis kartus įsigydama visas HRE akcijas norėjo įgyti visišką HRE kontrolę, 2009 m. kovo 30 d.SoFFin nupirko 20 mln. naujų HRE akcijų, kurių nominalioji vertė buvo 3 EUR už akciją; taip HRE gavo 60 mln. EUR injekciją, o SoFFin – 8,65 % HRE kapitalo. 2009 m. lapkričio 13 d. šią kapitalo injekciją Komisija laikinai patvirtino.

(30)

2009 m. birželio 2 d. HRE akcininkai nusprendė gauti 2,96 mlrd. EUR kapitalo injekciją išleisdami naujų HRE akcijų, jas nupirko SoFFin. Po šio pirkimo SoFFin priklausė 90 % HRE akcijų. 2009 m. birželio 8 d. šios naujos akcijos įregistruotos Prekybos įmonių registre. 2009 m. lapkričio 13 d. šią kapitalo injekciją Komisija laikinai patvirtino.

(31)

Kapitalo injekcijos, apie kurią pranešta 2009 m. spalio 26 d. ir kuri iš viso sudarė 3 mlrd. EUR, struktūra buvo tokia:

(32)

3 mlrd. EUR kapitalo injekcijos sutartys pasirašytos 2009 m. lapkričio 16 d. Šią kapitalo injekciją Komisija laikinai patvirtino 2009 m. lapkričio 13 d.

(33)

Ne didesnė kaip 1,85 mlrd. EUR kapitalo injekcija, skirta HRE laisvosioms atsargoms, padalyta į dvi dalis:

(34)

1,85 mlrd. EUR kapitalo injekcija įskaičiuota į restruktūrizavimo plane nurodytą HRE bendrą kapitalo poreikį. 1,4 mlrd. EUR iš šios kapitalo injekcijos suteikti siekiant atsižvelgti į priežiūros teisės aktuose nuosavam kapitalui keliamus reikalavimus ir turėti rizikos sušvelninimo priemonę. Šios 1,4 mlrd. EUR kapitalo injekcijos sutartis pasirašyta 2010 m. gegužės 20 d. Likusi 1,85 mlrd. EUR injekcijos dalis, t. y. 450 mln. EUR, Vokietijos teigimu, turi būti suteikta 2011 m. trečiame ketvirtyje.

(35)

2010 m. rugsėjo 10 d. Vokietija pranešė apie ne didesnę kaip 2,13 mlrd. EUR kapitalo injekciją HRE. 2011 m. birželio 14 d. Vokietija paaiškino, kad kapitalo injekcija bus ne 2,13 mlrd. EUR, o tik 2,08 mlrd. EUR, ir 2,08 mlrd. EUR bus suteikti FMS-WM. Vokietijos teigimu, ši 2,08 mlrd. EUR kapitalo injekcija bus suteikta 2011 m. trečiame ketvirtyje. SoFFin 2,08 mlrd. EUR sumą, kol bus gautas Europos Komisijos pritarimas, pervedė į HRE Holding kapitalo atsargas kaip indėlį. HRE Holding2010 m. spalio 1 d. šį indėlį perleido FMS-WM.

(36)

2008 m. lapkričio 13 d. Vokietija suteikė 35 mlrd. EUR valstybės garantijas HRE refinansavimo poreikiui padengti. Šias garantijas Komisija laikinai patvirtino 2008 m. spalio 2 d.

(37)

Šiomis garantijomis užtikrinta Vokietijos federalinio banko Deutsche Bundesbank 20 mlrd. EUR paskola likvidumui ir 15 mlrd. EUR užtikrintos obligacijos, jas perėmė vienas Vokietijos finansų įstaigų konsorciumas.

(38)

HRE už 35 mlrd. EUR garantijas valstybei sumokėjo atlygį, sudarytą iš bazinio mokesčio ir nuo sėkmės priklausančio mokesčio. Metinis bazinis mokestis sudarė 1 % vadinamosios garantijos sumos patyrus pirmąjį nuostolį (angl. first loss) ir 0,5 % vadinamosios garantijos sumos patyrus antrąjį nuostolį (angl. second loss). Metinis nuo sėkmės priklausantis mokestis sudarė 1,25 % garantijos sumos patyrus pirmąjį nuostolį ir 0,25 % garantijos sumos patyrus antrąjį nuostolį.

(39)

Per laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. HRE pagal patvirtintą Vokietijos kredito įstaigų gelbėjimo paketą (Rettungspaket für Kreditinstitute in Deutschland) (16) suteikta iš viso 52 mlrd. EUR SoFFin garantijų.

(40)

HRE už obligacijoms užtikrinti panaudotą garantijų dalį mokėjo 0,5 % komisinius, o už nepanaudotą garantijų dalį – 0,1 % komisinius už garantijos suteikimą.

(41)

Užtikrintas banko obligacijas, kurių terminas baigėsi 2009 m. gruodžio 23 d., SoFFin pakeitė 8 mlrd. EUR garantija. Komisija ją laikinai patvirtino 2009 m. gruodžio 21 d.

(42)

HRE už garantiją SoFFin mokėjo metinį 0,5 % garantijos sumos mokestį, o už nepanaudotą garantijos dalį – metinį 0,1 % garantijos suteikimo mokestį.

(43)

2009 m. gruodžio 21 d. laikinai, ne ilgiau kaip vieniems metams Komisijos patvirtinta 10 mlrd. EUR SoFFin garantija buvo reikalinga HRE likvidumo poreikiui padengti.

(44)

HRE už garantiją SoFFin mokėjo metinį 0,5 % garantijos sumos mokestį, o už nepanaudotą garantijos dalį – metinį 0,1 % garantijos suteikimo mokestį.

(45)

HRE buvo reikalinga dar viena 20 mlrd. EUR likvidumo garantija dėl nepalankių tendencijų kapitalo ir palūkanų normų ateities sandorių rinkose, į kurias HRE turėjo atsižvelgti iki perduodama turtą likvidavimo institucijai FMS-WM. 2010 m. rugsėjo 24 d. Komisija garantiją laikinai patvirtino.

(46)

HRE už garantiją mokėjo metinį 0,8 % mokestį, o už nepanaudotą garantijos dalį – metinį 0,1 % garantijos suteikimo mokestį.

(47)

Kadangi buvo likę neaiškumų dėl sudėtingų techninių turto perdavimo likvidavimo institucijai procedūrų, reikėjo iki 20 mlrd. EUR atsiskaitymo garantijos. Šią garantiją Komisija laikinai patvirtino 2010 m. rugsėjo 24 d.

(48)

HRE už garantiją SoFFin mokėjo metinį 0,8 % mokestį, o už nepanaudotą garantijos dalį – metinį 0,1 % garantijos suteikimo mokestį.

(49)

2010 m. rugsėjo 10 d. Vokietija taip pat pranešė apie maždaug 210 mlrd. EUR nominaliosios vertės turto ir maždaug 280 mlrd. EUR išvestinių finansinių priemonių perdavimą likvidavimo institucijai FMS-WM. Ši institucija įsteigta 2010 m. liepos 8 d. valdybos sprendimu pagal Vokietijos Finansų rinkos stabilizavimo fondo įstatymo (Finanzmarktstabilisierungsfondsgesetz) (toliau – FMStFG) 8a straipsnį. FMS-WM valdo tą koncerno HRE turtą ir išvestines finansines priemones, kurie buvo ne strateginio pobūdžio arba kėlė nepriimtiną riziką, arba buvo nepriimtina našta kapitalui. Ji veikia nepriklausydama nuo HRE ir yra apsaugota SoFFin pareiga kompensuoti nuostolius, tačiau neturi banko licencijos, taigi nemažai HRE turto buvo galima perduoti tik sintetiškai; atsižvelgiant į specifines aplinkybes, buvo sukurti skirtingi perdavimo mechanizmai, siekiant panašaus reguliuojamojo paramos kapitalui poveikio PBB ar koncernui HRE.

(50)

2010 m. rugsėjo 24 d. šią perdavimo priemonę Komisija laikinai patvirtino. Pagal ją ne strateginio pobūdžio ir sunkumų patiriantis turtas, kaip antai Vyriausybės obligacijos ar sunkumų patiriančios nekilnojamojo turto paskolos (arba, kaip paaiškinta 49 punkte, tik reguliuojamasis jų nuosavo kapitalo poreikis), perduodamas valstybės remiamai institucijai, kad ši laikui bėgant jį likviduotų. Prie perduoto ne strateginio pobūdžio turto priskirtas ir toks turtas, kurio negalima panaudoti padengtoms obligacijoms užtikrinti.

(51)

Perdavimas įsigaliojo 2010 m. rugsėjo 30 d. Šiuo metu perduoti skirto portfelio balansinė vertė atsižvelgiant į amortizaciją yra 173 mlrd. EUR. Komisija, remdamasi Komisijos komunikatu dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje (toliau – Komunikatas dėl sumažėjusios vertės turto) (17), pasamdė išorės ekspertus, kad jie padėtų įvertinti portfelį, nustatyti pagalbos elementą ir atsakyti į klausimą, ar perduodant šį turtą kaip pagrindas imta vertė, didesnė už realiąją ekonominę vertę, ir kokiu mastu. Kaip numatyta Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto, išorės ekspertą nepriklausomam vertinimui parengti pasamdė ir Vokietija.

(52)

Portfelis apėmė apie 30 mlrd. EUR geografiškai diversifikuotų komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolų, kurios daugiausia buvo skirtos biurų pastatams ir prekybos centrams finansuoti, galiojo palyginti trumpai (trejus metus), tačiau buvo mažesnės kredito kokybės.

(53)

Kitą portfelio dalį sudarė su nekomercinės paskirties nekilnojamuoju turtu susijusi veikla, kuri apėmė viešojo sektoriaus finansavimą ar obligacijas ir paskolas viešiesiems ir tiekimo subjektams. Didžiąją šios veiklos dalį sudarė standartiniai (angl. plain-vanilla) skolos vertybiniai popieriai, tačiau ir struktūrizuotos paskolų priemonės (31 mlrd. EUR) bei valstybės skolos vertybiniai popieriai (30 mlrd. EUR). Šios portfelio dalies turto kokybė buvo gerokai geresnė negu komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolų. Tačiau kadangi vertybinių popierių galiojimo laikas buvo ilgas ir juos išpirkus paskolų kainų skirtumo pokytis rinkoje padidėjo, jų rinkos kaina gerokai sumažėjo.

(54)

Komisijos ekspertai padarė išvadą, kad sudėtinės komercinės paskirties nekilnojamojo turto paskolos ir struktūrizuotos paskolų priemonės (daugiausia paskolų studentams pakeitimas vertybiniais popieriais, paskolų valdžios sektoriui pakeitimas vertybiniais popieriais ir 5 mlrd. EUR iš apsikeitimo grąžomis sandorių (angl. total return swap), priešingai negu kai kuriais kitais pagalbos atvejais, apskritai buvo saugios. Komisijos ekspertų nuomone, pagal šias kategorijas tikėtini menki nuostoliai, tačiau, remdamiesi Halcyon ir Pegasus įsipareigojimų grynaisiais (angl. cash bonds) vertinimu ir atsižvelgdami į apsikeitimo grąžomis sandorio neigiamą pagrindą ir numanomas finansavimo išlaidas, šiuos nuostolius jie apskaičiavo didesnius negu Vokietijos ekspertai. Standartiniai skolos vertybiniai popieriai, priešingai, perduoti glaudžiai su paritetu susieta apsikeitimo sandorio verte, taigi daug didesne už realiąją ekonominę vertę. Be to, jais prekiauta rinkose, kuriose vertė nelabai sumažėjo, taigi jų realioji ekonominė vertė ir taip būtų turėjusi maždaug atitikti jų rinkos vertę. Todėl Komisijos ekspertai priėjo prie išvados, kad šios portfelio dalies realioji ekonominė vertė (angl. real economic value) yra gerokai mažesnė už vertę, kuria HRE ją perdavė FMS-WM.

(55)

Dėl išvestinių finansinių priemonių portfelio Komisijos ir Vokietijos ekspertų išvados beveik sutapo. Komisijos ekspertai taip pat nustatė šiek tiek didesnį paskolų rizikos atitikmenį negu Vokietijos ekspertai ir atsižvelgė į kai kurias savo atliktos atrankos išvadas, taip pat į bendrą poveikį „veiklos rizikai“, nes rėmėsi apdairiomis prielaidomis dėl apsidraudimo sandorių bendrojo veiksmingumo trūkumų.

(56)

Toliau lentelėje pateikta Komisijos ekspertų išvadų santrauka:

(57)

Taigi, ekspertų skaičiavimu, kaip realiosios ekonominės vertės ir perdavimo vertės skirtumas apibrėžiama pagalbos suma, kuri pagal Komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto iš pat pradžių nesuderinama su vidaus rinka, sudaro maždaug 16,2 mlrd. EUR. Visą pagalbos sumą, t. y. perdavimo vertės ir rinkos vertės skirtumą, apskaičiuoti gana sunku, nes pakankamai neturima lengvai prieinamų rinkos kainų už portfelio paskolų dalį. Remiantis kraštutine prielaida, kad visų skolos vertybinių popierių rinkos vertė yra nulis, bendra pagalba sudarytų 90 mlrd. EUR. Jei skolos vertybiniais popieriais būtų prekiaujama kaip likvidžiaisiais skolos vertybiniais popieriais su panašiu galiojimo terminu ir kredito kokybe, bendra pagalba sudarytų apie 20 mlrd. EUR.

(58)

2009 m. gegužės 7 d. dėl HRE suteiktos valstybės pagalbos Komisija pradėjo išsamų tyrimą, iš esmės grindžiamą tuo, kad Komisijai, ypač atsižvelgiant į HRE refinansavimo strategiją ir refinansavimo poreikį, kilo abejonių dėl jo gyvybingumo. Pirminiame restruktūrizavimo plane, pateiktame Komisijai 2009 m. balandžio 1 d., kaip HRE finansinių sunkumų priežastys nurodyti tik išoriniai veiksniai; taip pat siekta balanso sumą sumažinti tik 25 %, o tai reiškia, kad refinansavimo apimtis būtų likusi didelė. HRE ketino koncerno balanso sumą sumažinti parduodamas turtą rinkoje, o ne perduodamas jį likvidavimo institucijai. Restruktūrizavimo plane, be kita ko, viešojo sektoriaus finansavimas, iš kurio gaunama maža marža, įvardytas kaip viena iš pagrindinių HRE veiklos sričių. Restruktūrizavimo plane beveik nebuvo pateikta informacijos apie restruktūrizavimo procesui esminius aspektus, kaip antai IT sistemų pertvarkymas ir integravimas. Tuo metu Komisija taip pat abejojo, ar pakankamos galimam rinkos iškreipimui apriboti numatytos priemonės ir ar užtikrintas pakankamas dalijimasis našta.

(59)

2009 m. lapkričio 13 d. išsamus tyrimas išplėstas dėl šių priežasčių:

(60)

2010 m. rugsėjo 24 d. išsamus tyrimas dar kartą išplėstas dėl šių priežasčių:

(61)

2009 m. balandžio 1 d. Vokietija Komisijai pateikė pirmą HRE restruktūrizavimo plano projektą, o 2011 m. birželio 14 d., kelis kartus pakeitusi, galutinai atnaujintą planą. Jei neminimas kitas planas, visos šiame sprendime daromos nuorodos yra į šią galutinę 2011 m. birželio 14 d. versiją.

(62)

Pagal restruktūrizavimo planą HRE, savo sumažėjusios vertės turtą, kurio nominalioji vertė 210 mlrd. EUR, perdavęs likvidavimo institucijai FMS-WM, savo komercinę veiklą organizuos taip, kad remiantis patikima finansavimo koncepcija ir vykdant geresnę vidaus priežiūrą galėtų veikti jo pagrindinis bankas PBB. Šis bankas veiks kur kas mažesniu mastu negu HRE prieš krizę; tai taikytina ir balanso sumai, naujos veiklos apimčiai, darbuotojų skaičiui, filialų tinklui ir pagrindiniams regioninės HRE veiklos aspektams.

(63)

Priešingai negu prieš krizę, PBB strateginė balanso suma, pakoreguota pozicijomis, kurių terminas baigiasi ir kurios perduotos FMS-WM, 2011 m. pabaigoje sudarys maždaug 15 % 2008 m. pabaigoje buvusios HRE koncerno balanso sumos. Taigi nauja veikla nekilnojamojo turto finansavimo srityje sumažės iki 30 % prieš krizę buvusio lygio (HRE nauja veikla komercinės paskirties nekilnojamojo turto finansavimo srityje 2007 m. siekė 32,1 mlrd. EUR). Darbuotojų skaičius sumažintas apie 30 %, o visa prieš krizę dirbusi HRE valdyba pakeista. Daugiau kaip 30 bendrovių turėtos akcijos, iš kurių trečdalis ne Europos šalyse, parduotos, likviduotos arba likviduojamos. 26 iš 32 filialų uždaryti ir visame koncerne pradėta vykdyti daugiametį IT struktūros pertvarkymo projektą „New Evolution“, kuriam skirta apie 180 mln. EUR.

(64)

PBB ir toliau veiklą vykdys dviejose strateginėse srityse – nekilnojamojo turto finansavimo ir viešųjų investicijų finansavimo. Abiejose srityse apsiribojama turtu, tinkamu Vokietijos padengtoms obligacijoms – hipotekos lakštams arba Vyriausybės paskolos lakštams. Visa kita komercinė veikla, ypač viešojo sektoriaus finansavimas, infrastruktūros finansavimas, kapitalo rinkos sandoriai ir turto valdymas, nutraukiama.

(65)

Dėl kitų dviejų HRE Holding patronuojamųjų bendrovių numatyta: DEPFA Bank plc nuo šio sprendimo gavimo dienos savo veiklą nutrauks ir naujos veiklos nebevykdys. Tai galioja ir jo patronuojamosioms bendrovėms. HRE Finance i.L. yra likviduojama ir naujos veiklos taip pat nevykdo.

(66)

Vokietija teigia, kad dėl principinio sprendimo remtis nuosaikesne verslo strategija ir koncentruotis į Vokietijos hipotekos lakštus kaip į svarbiausią refinansavimo šaltinį pagerės paskolų verslo kokybė, nes šiems lakštams taikomas Vokietijos hipotekos lakštų įstatymas (Pfandbriefgesetz), kuriame nustatyti ypatingi rizikos valdymo, stebėjimo ir priežiūros reikalavimai bei apsaugos priemonės, kaip antai paskolos ir turto vertės santykio apribojimas. Vokietijos teigimu, dėl šios finansavimo strategijos kur kas sumažės ankstesnė HRE priklausomybė nuo tarpbankinės pinigų rinkos, kuri bus apribota pirmiausia išlaikymo tarpsniu prieš padengtų obligacijų išleidimą.

(67)

Toliau pateikiamos Komisijos gautų trečiųjų šalių pastabų santraukos:

(68)

2010 m. kovo 24 d. Komisija gavo Vokietijos pastabas dėl trečiųjų šalių pastabų:

(69)

Vokietija pripažįsta, kad priemonės yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(70)

2011 m. birželio 15 d. Vokietija pateikė Įsipareigojimų sąrašą, jį papildė 2011 m. liepos 1 d. (20); šiais įsipareigojimais siekiama užtikrinti, kad restruktūrizavimo plane pateiktas verslo modelis būtų praktiškai įgyvendintas, būtų tinkamai dalijamasi našta ir konkurencijos iškreipimas būtų apribotas iki reikalingo minimumo. Toliau pateikiama Įsipareigojimų sąrašo santrauka:

a)   restruktūrizavimo plano ir įsipareigojimų įgyvendinimas: Vokietija užtikrina, kad galutinės redakcijos restruktūrizavimo planas ir įsipareigojimai bus visiškai įgyvendinti;

b)   įsipareigojimų trukmė: iš esmės įsipareigojimai galioja iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos, t. y. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Įsipareigojimai dėl DEPFA Bank plc ir jo patronuojamųjų bendrovių iš esmės nustos galioti, kai tik DEPFA Bank plc bus pakartotinai privatizuotas, jei tai įvyks anksčiau. Tokiu atveju Vokietija apie pardavimą visų pirma praneštų Komisijai ir, jei jis turėtų įvykti iki 2013 m. gruodžio 31 d., nevykdytų jo be Komisijos patvirtinimo. Įsipareigojimai dėl PBB nustos galioti, kai tik PBB bus pakartotinai privatizuotas, tačiau bet kokiu atveju ne anksčiau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d.;

c)   veiklos sritys: Vokietija užtikrina, kad naują veiklą vykdys tik PBB ir ji apims tik dvi sritis – nekilnojamojo turto finansavimą ir viešųjų investicijų finansavimą, o veikla visose kitose srityse bus nutraukta (viešojo sektoriaus finansavimo portfelis liks PBB balanse, tačiau tik kaip besibaigiančio galiojimo portfelis); visos kitos HRE bendrovės savo komercinę veiklą taip pat nutrauks;

d)    PBB pakartotinis privatizavimas: Vokietija PBB pakartotinai privatizuos kuo greičiau, ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d.;

e)    PBB augimo ribojimas: Vokietija užtikrina, kad PBB augimo rodikliai, susiję su balanso sumų dydžiu ir su naujos veiklos apimtimi, neviršys tam tikrų ribų;

f)   likvidavimo institucija: Vokietija užtikrina, kad nuo 2013 m. rugsėjo 30 d. PBB likvidavimo institucijai FMS-WM nebeteiks jokių turto valdymo ir refinansavimo paslaugų ir kad organizaciniu požiūriu bus užtikrinama galimybė šias paslaugas perimti tretiesiems asmenims;

g)   dalyvavimas rinkoje: Vokietija užtikrina, kad PBB naujos veiklos sandorius sudarys tik šiose geografinėse rinkose:

h)   kompensacija už naudojimąsi likvidavimo institucija: Vokietija užtikrina, kad HRE pagal savo galimybes už naudojimąsi likvidavimo institucija FMS-WM kaip kompensaciją mokės tinkamą atlygį. Vokietija užtikrina, kad Federacinė finansų rinkos stabilizavimo institucija Bundesanstalt für Finanzmarktstabilisierung (toliau – FMSA) HRE duos nurodymą tiesiogiai ar per savo patronuojamąsias bendroves FMS-WM sumokėti 1,59 mlrd. EUR. Mokėti turės tos HRE bendrovės, kurios likvidavimo institucijai perdavė savo turto pozicijas ir kurių pagrindinio kapitalo kvota viršija 15 %. PBB pasiliks pelną, kad galėtų grąžinti akcijas be balsavimo teisės;

i)   palūkanų ir dividendų mokėjimo ribojimas: Vokietija užtikrina, kad HRE ir jo bendrovės, kiek tai leidžiama teisiškai, nemokės palūkanų ir dividendų;

j)   grąžos ribojimas: Vokietija užtikrina, kad HRE ir jo bendrovės nemokės grąžos už kitas nuosavų lėšų priemones;

k)   įmonių pirkimo ribojimas: Vokietija užtikrina, kad HRE ir jo bendrovės per restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį nepirks kitų įmonių;

l)   įsipareigojimai dėl HRE/PBB informacinių technologijų: Vokietija užtikrina, kad bus visiškai įgyvendintas banko IT sistemų pagerinimo projektas;

m)   įsipareigojimas dėl būtiniausių naujos veiklos pajamų tikslų (pagal riziką pakoreguota kapitalo grąža, toliau – RAROC): Vokietija užtikrina, kad PBB vykdydamas savo naują strateginę veiklą nesuteiks naujų paskolų, kurių RAROC (angl. risk-adjusted return on capital) bus mažesnė kaip10 % pagrindinės sandorio sumos;

n)   už priežiūrą atsakingas patikėtinis: Vokietija užtikrina, kad restruktūrizavimo planas ir visi Įsipareigojimų sąraše nurodyti įsipareigojimai bus įvykdyti tinkamai ir kad jų vykdymą nuolat prižiūrės pakankamai kvalifikuotas už priežiūrą atsakingas patikėtinis.

(71)

Įvairias nagrinėjamas priemones suteikė arba tiesiogiai Vokietija, arba federacinės Vyriausybės įsteigtas ir kontroliuojamas SoFFin, taigi jos suteiktos iš valstybės išteklių. Priemonėmis HRE suteiktas atrankinis pranašumas, nes jam sudaryta galimybė palankesnėmis, ne rinkoje įprastomis, sąlygomis gauti naujo kapitalo, užtikrinti savo veiklą garantijomis ir pasinaudoti paramos turtui priemone. HRE veiklą vykdo tarptautiniu mastu ir konkuruoja su kitais Vokietijos ir kitų šalių bankais. Dėl šių priežasčių priemonės, kaip jau paaiškinta ankstesniuose Komisijos sprendimuose dėl HRE (22), yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(72)

HRE koncerne naują veiklą vykdo, taigi aktyviai veikia rinkose, tik PBB (įskaitant jo patronuojamąsias bendroves). Taigi PBB yra ta HRE priklausanti įmonė, kuri tęsia jo veiklą (tiesa, ribotos apimties, kaip paaiškinta 63 punkte). Visos kitos HRE grupei priklausančios įmonės (t. y. DEPFA Bank plc ir jo patronuojamosios bendrovės bei HRE Finance i.L.) veiklą nutraukia; jos atlieka tik tas operacijas, kurios būtinos tinkamai likvidacijai užtikrinti, o naujos veiklos nebevykdo.

(73)

Visų pagalbos priemonių (neatsižvelgiant į tai, ar jos oficialiai suteiktos HRE, HRE Holding, PBB ar DEPFA Bank plc) galutinis tikslas ir paskirtis yra užtikrinti, kad PBB galėtų toliau veikti rinkose. Taigi nagrinėjamo konkurencijos iškreipimo priežastis yra tolesnis PBB dalyvavimas rinkoje. DEPFA Bank plc galima laikyti grynai turto, kuris dėl įvairiausių priežasčių nebuvo perduotas FMS-WM („blogajam bankui“), likvidavimo institucija (panašia kaip FMS-WM). Šis bankas savo turtą iki jo termino pabaigos naudos arba parduos rinkoje, tačiau nuo šio sprendimo gavimo dienos naujos veiklos nebevykdys (23).

(74)

Kadangi PBB yra HRE ekonominės veiklos tęsėjas, Komisija, remdamasi savo sprendimų priėmimo praktika (24), pagalbos gavėju laiko PBB ir tolesnį tyrimą dėl pagalbos suderinamumo sutelks į jį.

(75)

Dėl Heisse Kursawe Eversheds svarstymų, kad mažumos akcininkams pritaikytas privalomo akcijų pardavimo reikalavimas yra valstybės pagalba, Komisija pažymi, kad, nors kapitalo injekcijos HRE yra valstybės pagalba, mažumos akcininkams pritaikytas privalomo akcijų pardavimo reikalavimas (t. y. šių akcininkų akcijų perėmimas jiems už tai atitinkamai sumokant) savaime pagalbos elemento neapima, nes bankui dėl to iš valstybinių išteklių nesuteikta jokio pranašumo. Pritaikius privalomo akcijų pardavimo reikalavimą valstybė mažumos akcininkams sumokėjo atlygį, kuris neturėjo jokio ekonominio poveikio HRE. Bankui tai reiškė tik tiek, kad pasikeitė jo savininkų struktūra. Todėl šiame sprendime klausimo, ar pritaikius privalomo akcijų pardavimo reikalavimą pažeistos laisvo kapitalo judėjimo susitarimo nuostatos, nagrinėti nereikia.

(76)

SESV 107 straipsnio 3 dalies b punkte sakoma, kad su vidaus rinka suderinama galima laikyti pagalbą, jei ji skirta kurios nors valstybės narės ekonomikos dideliems sutrikimams atitaisyti. Kadangi sistemiškai svarbaus banko žlugimas turi tiesioginių neigiamų pasekmių finansų rinkoms ir netiesioginių visai valstybės narės ekonomikai, Komisija šiuo metu, atsižvelgdama į tebesitęsiantį nestabilumą finansų rinkose, savo valstybės pagalbos priemonių bankų sektoriuje vertinimą grindžia šia nuostata.

(77)

Komisija, ypač atsižvelgdama į ankstesnę HRE padėtį hipotekos lakštų rinkoje, į ankstesnę HRE balanso sumą ir į ankstesnę HRE išvestinių finansinių priemonių apimtį, nemato pagrindo abejoti Vokietijos teiginiu, kad HRE yra sistemiškai svarbus bankas.

(78)

Komisija pažymi, kad HRE pasinaudojo gelbėjimo pagalba, kurią Komisija laiko suderinama su vidaus rinka, tačiau reikia išnagrinėti, ar šią pagalbą galima laikyti su vidaus rinka suderinama restruktūrizavimo pagalba. Todėl Komisija turi ištirti, ar šios priemonės ir visos kitos restruktūrizavimo priemonės, t. y. 52 mlrd. EUR garantijos ir 2,08 mlrd. EUR kapitalo injekcija, suderinamos su vidaus rinka pagal Komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto ir Komunikatą dėl finansų sektoriaus restruktūrizavimo priemonių.

(79)

Bet koks turto perdavimas likvidavimo institucijai turi atitikti Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto nuostatas. Be to, Komunikate dėl finansų sektoriaus restruktūrizavimo priemonių sakoma, kad tinkamas atlygis už bet kokią valstybės intervenciją paprastai yra viena iš tinkamiausių konkurencijos iškraipymą ribojančių priemonių, nes ja ribojama pagalbos suma. Taip pat gali reikėti apriboti banko plėtrą kai kuriose verslo ar geografinėse srityse, pavyzdžiui, į rinką orientuotomis priemonėmis, kaip antai specialiais kapitalo reikalavimais, kai tiesiogiai ribojant plėtrą būtų susilpninta rinka, arba siekiant sumažinti moralinę riziką.

(80)

Kalbant apie perduodamo turto tinkamumą suteikti jam paramą, Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 34 punkte sakoma, kad parenkant atskiras turto tinkamumo kategorijas būtina taikyti pragmatišką ir lankstų požiūrį. Komisija lankstų požiūrį taikė ir turto perdavimui pritarė kitose bylose dėl pagalbos, kai, griežtai vertinant, tas turtas nekėlė nuostolių rizikos, o tik, atsižvelgiant į radikalų to banko verslo modelio pakeitimą, nebuvo strateginės reikšmės.

(81)

Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 46 punkte nustatyta, kad, siekiant padėti bankams lengviau atkurti gyvybingumą ir užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams, reikia užtikrinti aiškų funkcinį ir organizacinį paramą gaunančio banko ir jo sumažėjusios vertės turto atskyrimą. Komisija žino, kad steigiant likvidavimo instituciją ypač dėl techninių priežasčių nebuvo įmanoma iš karto nutraukti PBB ir FMS-WM sąsajų. Tačiau tai reikia padaryti kuo greičiau. Todėl Vokietija įsipareigojo, kad PBB pasirūpins visiška organizacine susijusių verslo funkcijų nepriklausomybe ir po 2013 m. rugsėjo 30 d. jų nevykdys už FMS-WM.

(82)

Dėl vertinimo ir dalijimosi našta Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 21 punkte sakoma, kad tinkamas atlygis yra reikiamo dalijimosi našta dalis. Komisija tiria, ar, kaip nustatyta Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto IV priede, į nustatomą paramos turtui kainą įtrauktas atlygis valstybei, kuriame tinkamai atsižvelgiama į būsimų nuostolių, viršijančių tuos, kurie numatyti nustatant realiąją ekonominę vertę, riziką. Pagal Komisijos sprendimų bylose dėl paramos turtui priemonių priėmimo praktiką (25) reikiamas atlygis už paramą nuosavam kapitalui vertinamas remiantis perdavimu realiąja ekonomine verte, net jei ji mažesnė už perdavimo vertę.

(83)

Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 41 punkte nustatyta, kad perdavimo vertė turėtų atitikti realiąją ekonominę vertę. Jei valstybė narė nusprendžia, kad reikia – visų pirma siekiant išvengti techninio nemokumo – taikyti perdavimo vertę, kuri viršija realiąją ekonominę vertę, tai gali būti priimtina tik tuo atveju, jeigu kartu vykdomas didelio masto restruktūrizavimas ir nustatomos sąlygos, kuriomis remiantis vėliau bus galima susigrąžinti šią papildomą pagalbą, pavyzdžiui, nustatant lėšų susigrąžinimo mechanizmus.

(84)

Tuo remdamasi Komisija daro išvadą, kad vėliau grąžintinas realiosios ekonominės vertės ir perėmimo vertės skirtumas, kuris apskaičiuotas padedant nepriklausomiems ekspertams, yra 16,2 mlrd. EUR ir todėl bankas turi būti radikaliai restruktūrizuotas ir sumažintas. Pagal Komunikato dėl sumažėjusios vertės turto 21 punktą papildomo atlygio mokėti nereikia, nes po pirmesnio 16,2 mlrd. EUR kapitalo atskaitymo kito priemonės paramos poveikio nuosavam kapitalui nelaukiama (26).

(85)

Komisija pažymi, kad Vokietija nenumatė aiškaus šios sumos susigrąžinimo, tačiau įtraukė išlygas, kuriomis, kiek įmanoma, suteikiamos galimybės ją susigrąžinti. Jose numatyta:

Be to, planuojamas restruktūrizavimas yra labai didelio masto – numatyta „gerąjį“ pagrindinį banką radikaliai sumažinti iki maždaug 15 % 2008 m. pabaigoje buvusio HRE dydžio. Susiejant tai su įsipareigojimais dėl augimo ribojimo, produktų pasiūlos ribojimo, įmonės valdymu ir pakartotiniu privatizavimu skelbiant viešą konkursą, visą restruktūrizavimo paketą galima laikyti pakankamai didelio masto atsižvelgiant į Komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto.

(86)

Komisija taip pat pažymi, kad jos išsakytas abejones, jog Vokietija ir HRE galbūt nepasirengę ir nepajėgūs užtikrinti visišką turto vertės sumažėjimo ex ante skaidrumą ir informacijos atskleidimą, Vokietija išsklaidė pateikdama išsamius įpareigotų banko darbuotojų kolektyvo parengtus duomenis. Be to, HRE, iš dalies Komisijos prašymu, užsakė atlikti savo duomenų rinkinių darnumo ir kokybės vertinimą, dėl to Komisijos ekspertams buvo lengviau juos galutinai patikrinti. Be to, Vokietija ir PBB įsipareigojo labai pagerinti rizikos valdymo ir atskaitomybės sistemas, siekdami išsklaidyti Komisijos abejones dėl galimų būsimos valdymo informacinės sistemos trūkumų.

(87)

Komunikate dėl finansų sektoriaus restruktūrizavimo priemonių pateiktos pagalbą reglamentuojančios taisyklės, kurių privalu laikytis restruktūrizuojant finansų įstaigas per dabartinę krizę. Jame nustatyta, kad per dabartinę finansų krizę restruktūrizuojant finansų įstaigą, siekiant, kad pagalba būtų suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą, turi būti užtikrinamas ilgalaikis to banko gyvybingumo atkūrimas, numatytas tinkamas paties pagalbos gavėjo įnašas (dalijimasis našta) ir pakankamos priemonės konkurencijos iškreipimui apriboti (27).

(88)

Jau suteiktos ir dar planuojamos suteikti kapitalo injekcijos ir perdavus turtą atsiradusios valstybės pagalbos dydis kartu sudaro daugiau kaip 20 % prieš krizę buvusio HRE pagal riziką įvertinto turto.

(89)

Kaip nustatyta Komunikato dėl finansų sektoriaus restruktūrizavimo priemonių 2 skirsnyje, Vokietija pateikė visapusišką ir išsamų restruktūrizavimo planą, kuriame paaiškintos finansinių HRE sunkumų priežastys ir pateiktas išsamus verslo modelis.

(90)

Iš restruktūrizavimo plano ir papildomų Vokietijos paaiškinimų matyti, kad HRE sunkumai daugiausia sietini su šiais veiksniais:

(91)

Kaip paaiškinta pirmiau, restruktūrizavimu ir numatytomis priemonėmis, kurios pirmiausia susijusios su banko aprūpinimu kapitalu ir vidaus kontrolės sistemomis, siekiama neleisti pasikartoti likvidumo problemoms, dėl kurių bankas vos nebankrutavo. Restruktūrizavimo plane gana konkrečiai aptartos daugiausia problemų keliančios sritys – numatyta remtis stabilesne, hipotekos lakštais grindžiama finansavimo koncepcija, sumažinti ligšiolinę priklausomybę nuo tarpbankinės pinigų rinkos, pagerinti ir integruoti IT struktūrą, apriboti veiklą regionuose, sumažinti filialų tinklą ir absoliučią veiklos apimtį. Ši koncepcija logiškai papildoma sprendimu nutraukti kitą komercinę veiklą ir palikti ją PBB balanse kaip besibaigiančio galiojimo portfelį.

(92)

Taigi abiejose liekančiose PBB veiklos srityse bus apsiribojama turtu, tinkamu Vokietijos padengtoms obligacijoms (hipotekos lakštams arba Vyriausybės paskolos lakštams). Argumentas, kad dėl tokios nuosaikesnės verslo strategijos pagerės paskolų teikimo kokybė, yra svarus, ypač atsižvelgiant į Vokietijos hipotekos lakštų įstatymo (Pfandbriefgesetz) nuostatas dėl rizikos valdymo, stebėjimo ir priežiūros bei paskolos ir turto vertės santykio (pvz., paskolos ir turto vertės santykio ribų).

(93)

Komisija 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo išplėsti tyrimo procedūrą 92 punkte (žr. šio sprendimo 15 punktą) išreiškė abejonę, ar bankas vykdydamas būsimą komercinę veiklą, ypač viešojo sektoriaus finansavimo srityje, kuriam būdingos mažos maržos, gali gauti pakankamas maržas. Vieną ankstesnės viešojo sektoriaus finansavimo veiklos dalį, būtent viešųjų investicijų finansavimą, numatyta tęsti. Tačiau viešųjų investicijų finansavimas apima tik su valstybės investicijomis susijusių produktų finansavimą ir tuo skiriasi nuo valstybinio sektoriaus finansavimo, t. y. neasignuoto valstybinių institucijų finansavimo, kuriam būdingos ypač mažos maržos. Kadangi pagal pakoreguotą verslo modelį valstybinio sektoriaus finansavimo veikla, kuriai būdingos mažos maržos ir kuri sudarė apie 75 % ankstesnės viešojo sektoriaus finansavimo veiklos, nutraukiama ir paliekama PBB balanse kaip besibaigiančio galiojimo portfelis, su tuo susijusios Komisijos abejonės sumažėjo. Taip pat Vokietija įsipareigojimu, kad PBB vykdydamas savo naują strateginę veiklą nesuteiks naujų paskolų, kurių RAROC bus mažesnė kaip 10 % pagrindinės sandorio sumos, sumažino su tuo susijusias Komisijos abejones.

(94)

Komisija taip pat pažymi, kad dėl sprendimo viešųjų investicijų finansavimą išlaikyti kaip antrą PBB veiklos sritį sumažėjo rinkos dalyvių ir reitingų agentūrų abejonės, kad bankas gali būti nepakankamai diversifikuotas, tai yra kai bankai apsiriboja tik viena veiklos sritimi ir yra per daug nuo jos priklausomi (vadinamieji monoline banks). Turėdamas dvi veiklos sritis, kurių verslo ciklai nebūtinai sutaps, PBB turėtų užsitikrinti stabilesnes ir geriau planuojamas pajamas ir būti pakankamai matomas institucinių investuotojų.

(95)

Iš restruktūrizavimo koncepcijos matyti aiškesnė organizacinė struktūra, nes prie pagrindinio verslo nebepriskiriama veikla, pavyzdžiui, kapitalo rinkų ir turto valdymo srityse, nebetęsiama, o filialų tinklas gerokai sumažinamas. Nemažai filialų jau uždaryta, tačiau pagal gerokai smulkesnį ir išsamesnį verslo planą keturi iš jų turėtų būti vėl atidaryti (Berlyne, Hamburge, Reino-Rūro regione ir Stokholme).

(96)

Restruktūrizavimo planu užtikrinama, kad PBB savo dalyvavimo rinkoje pernelyg neišplės. Naujų paskolų suteikimas abiejose veiklos srityse ribojamas nustatant viršutines ribas. PBB planuoja, kad atitinkamose pagrindinėse rinkose viešųjų investicijų finansavimo verslas sudarys 1–2 %, o nekilnojamojo turto finansavimo – 2–6 %.

(97)

Komisija pažymi, kad bankas pradėjo šalinti savo IT sistemos trūkumus. Iš pradžių IT tinklas buvo labai nevienalytis ir turėjo didelių trūkumų, ypač dėl rizikos valdymo funkcionalumo ir prietaikų, todėl 2009 m. HRE visame koncerne pradėjo daugiametį IT struktūros pertvarkymo projektą „New Evolution“, kuriam skyrė apie 180 mln. EUR. Sistema bus nuosekliai tobulinama per šešis etapus. Be kitų, projekte numatyti veiklos pagerinimai, kaip antai paskolų valdymo sistemų konsolidavimas, paskolų, rinkos ir likvidumo rizikos valdymo IT sistemų pagerinimas, ryšių su klientais (angl. front-office) sistemų standartizavimas ir su informacijos bei duomenų tikslumu, suskirstymu ir kokybe susiję pagerinimai. Iš duomenų apie IT pertvarkymo turinį ir eigą matyti, kad problemos pradėtos spręsti tinkamai ir per PBB restruktūrizavimo laikotarpį bus išspręstos reikiamu mastu. Komisijos nuomone, būsima IT sistema turi būti verslo procesams pritaikyta, funkcionali ir veiksminga šiuolaikiško ir apdairaus rizikos valdymo platforma, todėl labai svarbu, kad IT struktūros pertvarkymo planai būtų visiškai įgyvendinti.

(98)

BPP likvidumas, mokumas ir pelningumas (28) yra svarbiausi banko gyvybingumo rodikliai, todėl bus atlikta jų analizė ir pagrindiniu, ir nepalankiausiu atvejais (29).

(99)

Pagal restruktūrizavimo planą PBB savo refinansavimo nebeužsitikrins valstybės garantijomis, tačiau vis tiek liks finansų įstaiga, finansavimą gaunanti pinigų ir kapitalo rinkoje ir nenaudojanti franšizės finansavimo. Bankas laikysis strategijos gerokai sumažinti neužtikrinto refinansavimo apimtį ir vietoj to išleisti hipotekos lakštus, kurie laikomi stabilesniu finansavimo šaltiniu.

(100)

Kadangi staigus likvidumo trūkumas buvo viena iš pagrindinių HRE kilusių problemų, dėl kurių galų gale prireikė valstybės paramos, priežasčių, pagal restruktūrizavimo planą sudaromas pakankamas grynųjų ir likvidumo rezervas, atsižvelgiant į pasekmes, kurios gali atsirasti dėl susitarime „Bazelis III“ keliamų reikalavimų. Restruktūrizavimo pradžioje šis rezervas bus didžiausias, o vėliau vis mažės. Pagrindiniu atveju grynųjų ir likvidumo rezervas 2011 m. pabaigoje sudarytų apie [12–17] % PBB balanso sumos, o 2015 m. pabaigoje – [7–17] %. Nepalankiausiu atveju grynųjų ir likvidumo rezervas 2011 m. pabaigoje sudarytų per [7–10] % PBB balanso sumos, o 2015 m. pabaigoje – apie [7–10] %. Komisijos nuomone, likvidumo padėtis ir pagrindiniu, ir nepalankiausiu atvejais numatyta tinkamai.

(101)

Numatyta, kad pagrindinio kapitalo kvota (apskaičiuota pagal vidaus reitingais pagrįstą metodą pagal susitarimą „Bazelis II“) 2011 m. pabaigoje pagrindiniu atveju bus 12,9 %, nepalankiausiu atveju – 10,5 %, taigi PBB nuosavo kapitalo turės pakankamai ir restruktūrizavimo etape tenkins būtiniausius kapitalui keliamus reikalavimus. Remiantis restruktūrizavimo plane nurodytomis prielaidomis, pagrindinio kapitalo kvota 2015 m. pabaigoje pagrindiniu atveju sudarys 12,4 %, nepalankiausiu atveju – 11,3 %. Pagrindinio kapitalo kvotos sumažėjimas pagrindiniu atveju sietinas ne su nuostoliais, o pirmiausia su prognozuojamu pagal riziką įvertinto turto padidėjimu, kuris vėlgi sietinas su numatomu augimu (pagrindiniu atveju 2011–2015 m. PBB rezultatas atskaičius mokesčius bus teigiamas, tik nepalankiausiu atveju 2011–2012 m. – neigiamas).

(102)

Tikimasi, kad restruktūrizavimo etape PBB pelningumas pagerės. Pagal restruktūrizavimo planą pagrindiniu atveju pelnas atskaičius mokesčius 2011 m. sieks [110–150] mln. EUR, 2015 m. – [280–320] mln. EUR. Nors 2011 m. tai atitiks tik [3–6] % nuosavo kapitalo pajamingumą (atskaičius mokesčius), restruktūrizavimo etapo pabaigoje (2015 m.) – jau [8–11] % (atskaičius mokesčius). Taigi banko, vykdančio restruktūrizavimo plane numatytą komercinę veiklą, pagrindiniu atveju siekiamą nuosavo kapitalo pajamingumą galima laikyti patenkinamu kalbant ir apie PBB gyvybingumą, ir apie planuojamą jo pakartotinį privatizavimą. Vokietijos teigimu, atskaičius mokesčius likęs pelnas bus panaudotas ankstesnių metų nuostoliams padengti, o tai, atsižvelgiant į nuostolių perkėlimą, reiškia, kad PBB balanse iki 201[…] m. bus nuostoliai; tačiau grąžinus akcijas be balsavimo teisės 201[…] m. taip nebebus.

(103)

1 lentelė. PBB pelno ir nuostolių planas, pagal TFAS (Tarptautiniai finansinės atskaitomybės standartai) (pagrindiniu atveju), pagal restruktūrizavimo planą.

(104)

Galima išskirti du svarbiausius PBB pelningumo augimo veiksnius: pirma, didės PBB pajamos iš komercinės veiklos ir, antra, mažės veiklos išlaidos.

(105)

Siekiant gauti daugiau pajamų, restruktūrizavimo plane numatyta pagerinti vidutinę paskolų maržą, ypač sudarant naujus ir pelningesnius sandorius. Tikimasi, kad nekilnojamojo turto finansavimo sektoriuje esant dabartiniams portfeliams grynoji marža nuo [85–100] bazinių punktų padidės iki [105–120] bazinių punktų (2011 m.), iki [105–110] bazinių punktų (2012 m.) ir pagaliau iki [95–100] bazinių punktų. Viešųjų investicijų finansavimo sektoriuje visame restruktūrizavimo etape numatoma [27–35] bazinių punktų grynoji marža, o tai reiškia, kad ji yra kur kas geresnė negu viešojo sektoriaus finansavimo sektoriuje esamam portfeliui apskaičiuota grynoji marža – [6–12] bazinių punktų (30). Šis pagerėjimas iš esmės sietinas su tuo, kad viešojo sektoriaus finansavimo veikla, kuriai būdingos mažos maržos, nebus tęsiama.

(106)

Kadangi turi būti užtikrinama, kad bus gautos pakankamai didelės maržos, Vokietijos įsipareigojimas, kad PBB, vykdydamas savo naują strateginę veiklą, nesuteiks naujų paskolų, kurių RAROC bus mažesnė kaip 10 % pagrindinės sandorio sumos, yra tinkamas ir reikalingas.

(107)

2011 ir 2012 m. atlygis, kurį PBB gaus už turto valdymo paslaugų suteikimą FMS-WM (HRE „blogajam bankui“), bus svarbus PBB pajamų šaltinis. Komunikate dėl sumažėjusios vertės turto nustatyta, kad, siekiant padėti bankams lengviau atkurti gyvybingumą ir užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams, reikia užtikrinti aiškų funkcinį ir organizacinį paramą gaunančio banko ir jo sumažėjusios vertės turto atskyrimą. Komisija žino, kad steigiant likvidavimo instituciją ypač dėl techninių priežasčių nebuvo įmanoma iš karto nutraukti PBB ir FMS-WM sąsajų. Tačiau tai reikia padaryti kuo greičiau. Todėl Vokietija įsipareigojo, kad PBB pasirūpins visiška organizacine susijusių verslo funkcijų nepriklausomybe ir po 2013 m. rugsėjo 30 d. jų nevykdys už FMS-WM. Tai galioja ir dėl FMS-WM refinansavimo. Šiuo įsipareigojimu taip pat siekiama užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu PBB pats išlaikys savo gyvybingumą ir jam nebereikės naudoti atlygio, susijusio su sumažėjusios vertės turto perdavimu.

(108)

Komisija pažymi, kad PBB ketina gerokai sumažinti išlaidas. Restruktūrizavimo etape išlaidų ir pajamų santykis bus kur kas geresnis, pagrindiniu atveju – nuo [64–79] % (2011 m.) iki [32–42] % (2015 m.).

(109)

PBB ėmėsi kai kurių radikalių restruktūrizavimo priemonių, kurios turės įtakos pagrindinėms išlaidoms, pvz., uždarė daugybę filialų ir apie 30 % sumažino darbuotojų (2007 m. pabaigoje dirbo 2 000 darbuotojų, o 2010 m. pabaigoje – tik 1 366 (31). Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais šios priemonės turės teigiamą poveikį veiklos išlaidoms, tačiau trumpuoju laikotarpiu dėl restruktūrizavimo išaugs neplanuotos išlaidos, ypač išeitinėms pašalpoms ir išankstinės pensijos išmokoms, advokatams ir konsultantams. Komisijos nuomone, prielaida, kad veiklos išlaidos po restruktūrizavimo bus daug žemesnio lygio, yra pagrįsta.

(110)

Sumažėjusios vertės turtą perdavus FMS-WM ir dėl to gerokai sumažėjus balanso sumai, pagrindiniu atveju PBB paskolų rizikos draudimas restruktūrizavimo etape atrodo stabilus.

(111)

Komisijai atrodo, kad PBB nuosavo kapitalo pajamingumo tikslai, net ir remiantis nepalankiausiu atveju daromomis prielaidomis, yra pakankamai tvirti, nes nekyla grėsmės nei PBB gyvybingumui, nei jo pakartotinio privatizavimo perspektyvoms. Pagal restruktūrizavimo planą nepalankiausiu atveju 2011 m. PBB patirs [100–125] mln. EUR nuostolių, tačiau baigiantis restruktūrizavimo etapui 2015 m. jau tikimasi [270–310] mln. EUR pelno. Šiuo atveju nuosavo kapitalo pajamingumas (atskaičius mokesčius) 2011 m. (– [2,8–3,8] %) ir 2012 m. būtų neigiamas; o 2015 m. siektų beveik [9–12] %.

(112)

2 lentelė. PBB pelno ir nuostolių planas, pagal TFAS (nepalankiausiu atveju), pagal restruktūrizavimo planą.

(113)

Komisija, atsižvelgdama į verslo modelio, techninės infrastruktūros ir organizacinės struktūros pagerinimus ir į šių pagerinimų poveikį tikėtinam PBB likvidumui, mokumui ir pelningumui, mano, kad kalbant apie ilgalaikį gyvybingumo atkūrimą restruktūrizavimo planas atitinka Komunikato dėl finansų sektoriaus restruktūrizavimo priemonių reikalavimus.

(114)

Pagal Komunikatą dėl finansų sektoriaus restruktūrizavimo priemonių paramos gavėjas prie restruktūrizavimo išlaidų turi prisidėti savo įnašu. Šio komunikato 3 skirsnyje šiuo klausimu nustatyti šie principai:

(115)

Komisijos abejonės, kad pagalba galbūt nebuvo apribota ilgalaikiam gyvybingumui atkurti būtinu minimumu, išsklaidytos. Vokietija į HRE iš viso bus investavusi beveik 10 mlrd. EUR. Dalis šių kapitalo injekcijų, t. y. 2,08 mlrd. EUR, skirti likvidavimo institucijos FMS-WM kapitalui atkurti, kiti 1,59 mlrd. EUR restruktūrizavimo metu bus perduoti FMS-WM. Apie 63 % iš beveik 10 mlrd. EUR liks HRE koncerne.

(116)

PBB yra vienintelis koncerno HRE struktūrinis vienetas, kuris ateityje vykdys naują veiklą, todėl aktyviai konkuruoja su kitais rinkos dalyviais. Pagrindiniu atveju numatyta, kad 2011 m. pabaigoje pagrindinio kapitalo kvota (pagal susitarimo „Bazelis II“ vidaus reitingais pagrįstą metodą) bus 12,9 %, o restruktūrizavimo etape iki 2015 m. pabaigos šiek tiek sumažės – iki 12,4 %. Atsižvelgiant į restruktūrizavimo planą, nekyla abejonių, kad bankas būtiniausius kapitalui keliamus reikalavimus atitiks ir restruktūrizavimo etape. Prognozuojama pagrindinio kapitalo kvota yra didelė, tačiau visiškai atitinka konkurentų kapitalo kvotas. Dėl finansų krizės dabar apskritai tikimasi didesnių negu prieš krizę bankų kapitalo kvotų. Taip pat reikia nepamiršti, kad PBB dėl problemų, patirtų per krizę, turi turėti nemažą kapitalo atsargą, kad rinkos dalyvių būtų laikomas patikimu verslo partneriu. Todėl, Komisijos nuomone, suteikto kapitalo dydis ir pagal tai apskaičiuotos kapitalo kvotos yra tinkami ir apriboti būtinu minimumu.

(117)

HRE taip pat suteikta iš viso 145 mlrd. EUR garantijų, iš jų bankas panaudojo 124 mlrd. EUR. Jos buvo reikalingos, kad bankas galėtų tęsti veiklą, kai jam grėsė nemokumas, bent iki tol, kol HRE savo sumažėjusios vertės turtą galėjo perduoti FMS-WM. Visos garantijos, kuriomis pasinaudojo koncernas HRE, t. y. iš viso 124 mlrd. EUR, nuo 2010 m. spalio 1 d. perduotos FMS-WM. Taigi PBB, vykdydamas komercinę veiklą, valstybės garantijomis nebesinaudoja. Šiuo perdavimu prisidėta prie to, kad garantijų forma suteikta parama laiko atžvilgiu būtų apribota iki būtino minimumo.

(118)

Komunikate dėl finansų sektoriaus restruktūrizavimo priemonių sakoma, kad paramą gavę bankai restruktūrizavimui finansuoti visų pirma turėtų panaudoti savo išteklius, o tam įprastai reikia parduoti turtą. HRE, likvidavimo institucijai FMS-WM perdavęs turto pozicijas, kurių nominalioji vertė siekė apie 210 mlrd. EUR, ir išvestines finansines priemones, kurių vertė – apie 280 mlrd. EUR, atskyrė nemažą savo turto dalį ir taip savo balanso sumą sumažino perpus. Tačiau iš to nebuvo gauta jokio buhalterinio pelno, kurį būtų buvę galima panaudoti restruktūrizavimo išlaidoms padengti. Šį perdavimą veikiau taip pat reikia laikyti valstybės pagalba, nes už šį turtą HRE sumokėta kaina realiąją ekonominę jo vertę viršijo apie 16,2 mlrd. EUR. Nepaisant to, koncernas jau pardavė ar parduoda turimas kitų įmonių akcijas (pvz., Arsago ACM GmbH (Frankfurtas), Arsago Holding AG (Šveicarija), DEPFA First Albany Securities LLC (Niujorkas) ir Collineo Asset Management GmbH).

(119)

HRE už visas Vokietijos suteiktas garantijas SoFFin mokėjo 0,5–0,8 % metines palūkanas. Taigi už šią valstybės pagalbos dalį jis sumokėjo tinkamą atlyginimą, kaip nustatyta Komisijos komunikate – Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės (toliau – Komunikatas dėl bankų) (33). Tačiau bankas iki šiol nesumokėjo atlygio nei už suteiktą kapitalą, nei už paramą nuosavam kapitalui, gautą suteikus paramos turtui priemonę; bankas taip pat nepajėgus numatyti tinkamo valstybės pagalbos, kuri atsirado dėl to, kad turto perdavimo vertė buvo didesnė už realiąją ekonominę jo vertę, susigrąžinimo mechanizmo.

(120)

Atsižvelgiant į bendrą ekonominę HRE padėtį galima daryti išvadą, kad bankas paprasčiausiai negalėjo kitu reikšmingu savo paties įnašu prisidėti prie restruktūrizavimo išlaidų (34). Vadinasi, turint mintyje, kad paties banko įnašas nepakankamas, restruktūrizavimo plane turi būti numatytos ypač didelio masto struktūrinės priemonės, siekiant užtikrinti tinkamą su banko gelbėjimu susijusios naštos padalijimą bankui ir akcininkams. Komisija, atsižvelgdama į specifines šio atvejo aplinkybes, restruktūrizavimo plane numatytą koncerno dydžio, dalyvavimo rinkoje, komercinės veiklos apimties ir balanso sumos sumažinimą laiko tinkama nepakankamo paties banko įnašo kompensacija.

(121)

Taip pat reikėtų atsižvelgti į tai, kad bankas buvo nacionalizuotas ir jo buvusiems akcininkams sumokėtos kompensacijos, atsižvelgiant į koncerno vertę, be valstybės paramos (35). Atsižvelgiant į pagalbos teisę, tai yra teigiamas aspektas, kuris reiškia, kad ankstesnieji akcininkai prarado visas akcijas, todėl galima daryti prielaidą, kad jie pakankamai prisidėjo prie HRE restruktūrizavimo išlaidų.

(122)

Subordinuotųjų HRE skolos priemonių turėtojų klausimu Vokietija įsipareigojo, kad HRE tretiesiems asmenims nemokės dividendų už finansavimo priemones, priklausančias nuo pelno, taip užtikrinant, kad 2 lygio kapitalo turėtojai už savo investiciją gaus tik labai nedidelę kompensaciją arba negaus jokios ir taip prisiims naštos dalį, kaip ir 1 lygio kapitalo turėtojai.

(123)

Todėl Komisija daro išvadą, kad HRE akcininkai tinkamai prisidėjo prie restruktūrizavimo išlaidų, taigi ir į moralinės rizikos pavojų atsižvelgta tinkamai.

(124)

Komunikate dėl finansų sektoriaus restruktūrizavimo priemonių sakoma, kad Komisija, tirdama konkurencijos iškreipimą ribojančias priemones, turi atsižvelgti į pagalbos dydį, dalijimosi našta apimtį ir būsimą finansų įstaigos padėtį rinkoje po restruktūrizavimo. Tuomet remiantis šiuo tyrimu reikia imtis atitinkamų priemonių.

(125)

HRE nulėmė nemažą rinkos iškreipimą. Iš viso Vokietija HRE bus suteikusi maždaug 9,95 mlrd. EUR kapitalo (dalies jo gavėja – FMS-WM) ir 145 mlrd. EUR garantijų. Taip pat HRE pasinaudojo paramos turtui priemone, kurios pagalbos elementas sudarė apie 20 mlrd. EUR. Atsižvelgiant į šią didelę valstybės paramą HRE turi būti radikaliai restruktūrizuotas.

(126)

PBB, kaip HRE veiklos tęsėjas, yra gerai finansiškai aprūpintas ir atleistas nuo ankstesnių rizikingų HRE paskolų sandorių. Siekiant išlaikyti PBB veiksnumą ir palengvinti atskyrimą, buvo reikalinga didelio masto parama. Tačiau PBB yra daug mažesnis bankas, be to, Vokietija ėmėsi tinkamų priemonių galimam konkurencijos iškreipimui apriboti.

(127)

Visų pirma, PBB, kaip struktūrinis vienetas, labai skirsis nuo ankstesnio HRE. Jis buvo nacionalizuotas ir dabar yra radikaliai restruktūrizuojamas; rezultatas – PBB daug mažesnis bankas už buvusį HRE. Nemažai turto perdavus FMS-WM PBB strateginė balanso suma, kurioje neatsižvelgiama į balanso pozicijas, kurios paliktos PBB balanse kaip besibaigiančio galiojimo portfelis arba sintetiškai perduotos FMS-WM, sudaro maždaug 15 % 2008 m. pabaigoje buvusios koncerno HRE balanso sumos.

(128)

Antra, Vokietija Komisijai pateikė nemažai įsipareigojimų, kuriais siekiama sumažinti PBB dalyvavimą rinkoje (išsamiau apie tai V skirsnyje). Naują veiklą PBB vykdys tik dviejose srityse – nekilnojamojo turto finansavimo ir viešųjų investicijų finansavimo. Abi šios sritys restruktūrizavimo etape augs tik ribotai, nes ir naujai veiklai, ir balanso sumai bei portfelių apimčiai nustatytos viršutinės ribos, taigi PBB neturi daug galimybių plėstis rinkoje ir taip iškreipti konkurenciją. Šis augimo ribojimas bus taikomas ne trumpiau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir galbūt ilgiau, jei PBB iki to laiko nebus pakartotinai privatizuotas. Visi kiti koncerno HRE struktūriniai vienetai savo komercinę veiklą turi nutraukti, o jų portfelių galiojimas pasibaigti, ypač tai pasakytina apie infrastruktūros finansavimo, kapitalo rinkų ir turto valdymo bei viešojo sektoriaus finansavimo sritis.

(129)

Trečia, Vokietija įsipareigojo, kad PBB, vykdydamas savo naują strateginę veiklą, nesuteiks naujų paskolų, kurių RAROC bus mažesnė kaip 10 % pagrindinės sandorio sumos, siekdama išsklaidyti Komisijos abejones, kad PBB, vykdydamas agresyvią kainų politiką, gali pakenkti konkurencijai ir konkurentams. Komisijos nuomone, tai yra dar viena veiksminga priemonė išvengti pernelyg didelio konkurencijos iškreipimo.

(130)

Ketvirta, PBB, vykdydamas komercinę veiklą, turės laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, pavyzdžiui, draudimo perimti kitas įmones ir reklamuojantis nurodyti į valstybės pagalbą.

(131)

Be to, Vokietija įsipareigojo kuo greičiau, t. y. ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., PBB pakartotinai privatizuoti. Pardavusi PBB Vokietijos Federacinė Respublika galės (iš dalies) susigrąžinti į HRE investuotą kapitalą. Komisija taip pat pažymi, kad PBB pakartotinai privatizuojant kuo greičiau galima užtikrinti, kad galimybę jį įsigyti turėtų tretieji asmenys.

(132)

Vokietija įsipareigojo, kad HRE restruktūrizavimo plano ir Įsipareigojimų sąrašo įgyvendinimą prižiūrės už priežiūrą atsakingas patikėtinis. Kas ketvirtį jis teiks ataskaitą Komisijai.

(133)

Komisija daro išvadą, kad pirmiau nagrinėtos priemonės yra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(134)

Komisija taip pat daro išvadą, kad restruktūrizavimo pagalba, jei bus įgyvendinti 2011 m. birželio 14 d. galutinai atnaujintas restruktūrizavimo planas ir įsipareigojimai pagal šio sprendimo priede pateiktą Įsipareigojimų sąrašą, bus laikoma suderinama su vidaus rinka pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies b punktą,