11.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/1

(1)

2005 m. balandžio 12 d. Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 560/2005;

(2)

atsižvelgiant į įvykius Dramblio Kaulo Krante, Reglamento (EB) Nr. 560/2005 IA priede pateiktas fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas,

11.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/3

(1)

Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2006 (3) nustatyta, kad įšaldomos Baltarusijos Prezidento Lukašenkos ir tam tikrų pareigūnų lėšos;

(2)

Sprendimu 2012/36/BUSP Taryba nusprendė, kad taip pat turėtų būti įšaldyti tiek asmenų, atsakingų už rimtus žmogaus teisių pažeidimus ar represijas, nukreiptas prieš pilietinę visuomenę ir demokratinę opoziciją, įskaitant visų pirma asmenis, užimančius lyderių pozicijas, tiek ir asmenų bei subjektų, kurie pelnosi iš Lukašenkos režimo ar jį remia, ypač asmenų ir subjektų, kurie teikia finansinę ar materialinę paramą režimui, lėšos ir ekonominiai ištekliai;

(3)

ši priemonė patenka į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo taikymo sritį ir todėl jai įgyvendinti būtina veikti Sąjungos lygiu, visų pirma siekiant užtikrinti, kad ūkio subjektai visose valstybėse narėse ją taikytų vienodai;

(4)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 765/2006;

(5)

siekiant užtikrinti šiame reglamente numatytų priemonių veiksmingumą, šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo,

1.

2 straipsnis pakeičiamas šiuo straipsniu:

„2 straipsnis

1.   Įšaldomos visos I, IA ir IB prieduose išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar institucijoms priklausančios, jų nuosavybe esančios, jų valdomos ar kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.

2.   I, IA ar IB prieduose išvardytiems fiziniams ar juridiniams asmenims, subjektams ar institucijoms arba jų naudai draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai leisti naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais.

3.   Draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama nesilaikyti arba dėl kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nesilaikoma 1 ir 2 dalyse nurodytų priemonių.

4.   I priede pateikiamas fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ir institucijų, kuriuos Taryba, vadovaudamasi 2010 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimo 2010/639/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai (4) 2 straipsnio 1 dalies a punktu, pripažino atsakingais už tarptautinių rinkimų standartų pažeidimus per 2006 m. kovo 19 d. Baltarusijoje vykusius prezidento rinkimus ir represijas, nukreiptas prieš pilietinę visuomenę bei demokratinę opoziciją, arba susijusiais su šiais atsakingais asmenimis, sąrašas.

5.   IA priede pateikiamas fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ir institucijų, kuriuos Taryba, vadovaudamasi Sprendimo 2010/639/BUSP 2 straipsnio 1 dalies b punktu, pripažino atsakingais už tarptautinių rinkimų standartų pažeidimus per 2010 m. gruodžio 19 d. Baltarusijoje vykusius prezidento rinkimus ir represijas, nukreiptas prieš pilietinę visuomenę bei demokratinę opoziciją, arba susijusiais su šiais atsakingais asmenimis, sąrašas.

6.   IB priede pateikiamas fizinių ar juridinių asmenų, subjektų ir institucijų, kuriuos Taryba, vadovaudamasi Sprendimo 2010/639/BUSP 2 straipsnio 1 dalies c ir d punktais, pripažino i) asmenimis, atsakingais už rimtus žmogaus teisių pažeidimus ar pilietinės visuomenės bei demokratinės opozicijos Baltarusijoje represijas, arba ii) asmenimis ar subjektais, kurie pelnosi iš Lukašenkos režimo ar jį remia, sąrašas.

2.

2b straipsnio 1 ir 2 dalyse, 3 straipsnio 1 dalies a punkte, 4a straipsnyje ir 8a straipsnio 1 ir 4 dalyse esančios nuorodos į I ir IA priedus pakeičiamos nuorodomis į I, IA ir IB priedus.

11.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/6

(1)

2011 m. gegužės 13 d. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė apie antisubsidijų tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Indijos (toliau – Indija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių (toliau – antisubsidijų tyrimas) inicijavimą.

(2)

Tą pačią dieną Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtu pranešimu (3) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) Komisija paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Indijos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių inicijavimą ir pradėjo atskirą tyrimą (toliau – antidempingo tyrimas).

(3)

Antisubsidijų tyrimas inicijuotas 2011 m. kovo 31 d. gavus Europos pramoninių tvirtinimo detalių instituto (EIFI) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų Sąjungoje pagaminamų tam tikrų nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikti šio produkto subsidijavimo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(4)

Prieš inicijuodama tyrimą ir vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 7 dalimi, Komisija pranešė Indijos vyriausybei gavusi tinkamais dokumentais pagrįstą skundą, kuriame teigiama, kad dėl subsidijuojamo tam tikrų Indijos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržų ir jų dalių importo Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Indijos vyriausybė buvo pakviesta konsultuotis, siekiant išsiaiškinti su skundo turiniu susijusią padėtį ir priimti abi šalis tenkinantį sprendimą. Priimti abi šalis tenkinančio sprendimo nepavyko.

(5)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė skundą pateikusiems Sąjungos gamintojams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, žinomiems susijusiems naudotojams ir Indijos valdžios institucijoms. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(6)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(7)

Atsižvelgiant į didelį eksportuojančių Indijos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu atlikti atranką subsidijavimui nustatyti.

(8)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), eksportuojančių Indijos gamintojų prašyta per 15 dienų nuo tyrimo inicijavimo dienos pranešti apie save ir pateikti pagrindinę informaciją apie 2010 m. balandžio 1 d.–2011 m. kovo 31 d. vykdytą eksportą ir pardavimą vidaus rinkoje, tikslią veiklą, susijusią su nagrinėjamojo produkto gamyba, ir visų jų susijusių bendrovių, susijusių su nagrinėjamojo produkto gamyba ir (arba) pardavimu, pavadinimus ir veiklą.

(9)

Dėl atrinktų bendrovių taip pat konsultuotasi su susijusiomis Indijos valdžios institucijomis.

(10)

Iš viso penki eksportuojantys Indijos gamintojai, įskaitant susijusių bendrovių grupes, per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Šios bendradarbiaujančios bendrovės nurodė tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą eksportavusios nagrinėjamąjį produktą. Palyginus Eurostato importo duomenis ir nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtį tiriamuoju laikotarpiu, kurią nurodė penkios bendradarbiaujančios bendrovės, paaiškėjo, kad eksportuojančių Indijos gamintojų bendradarbiavimas prilygo beveik 100 %. Todėl atranka atlikta remiantis šių penkių eksportuojančių gamintojų pateikta informacija.

(11)

Pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą apimtimi, kurią būtų galima pagrįstai išnagrinėti per turimą laikotarpį. Atrinktos trys atskiros bendrovės, kurių eksportas sudarė apie 98 % visos nagrinėjamojo produkto eksporto iš Indijos į Sąjungą apimties.

(12)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 27 straipsnio 2 dalimi dėl atrinktų gamintojų konsultuotasi su susijusiomis šalimis ir Indijos valdžios institucijomis. Du neatrinkti eksportuojantys gamintojai reikalavo būti įtraukiami į atranką. Tačiau atsižvelgiant į siūlomos atrankos reprezentatyvumą, kaip nurodyta 11 konstatuojamojoje dalyje, padaryta išvada, kad nebūtina iš dalies keisti ar praplėsti atrankos.

(13)

Vienas neatrinktas eksportuojantis gamintojas pateikė prašymą atlikti individualų nagrinėjimą pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnio 3 dalį. Išnagrinėti šį prašymą pradiniu etapu būtų buvusi per didelė našta. Todėl, ar patenkinti šios bendrovės prašymą ir atlikti individualų nagrinėjimą, bus nutarta vėlesniame etape.

(14)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį Sąjungos gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu atlikti atranką žalai nustatyti.

(15)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paskelbė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką. Iš 15 Sąjungos gamintojų, apie kuriuos buvo žinoma prieš inicijuojant tyrimą, atrinktos penkios bendrovės remiantis jų pardavimo apimtimi, dydžiu ir geografine vieta Sąjungoje. Jie pagamino 37 % visos apskaičiuotos Sąjungos produkcijos per TL. Suinteresuotųjų šalių buvo paprašyta susipažinti su dokumentu ir per 15 dienų nuo pranešimo apie inicijavimą paskelbimo dienos pateikti pastabas dėl šio pasirinkimo tinkamumo. Nė viena suinteresuotoji šalis pasiūlytai penkių bendrovių atrankai neprieštaravo.

(16)

Vėliau vienas iš penkių atrinktų Sąjungos gamintojų bendradarbiauti atsisakė. Likusių keturių atrinktų bendrovių produkcija vis dar sudarė 32 % visos apskaičiuotos Sąjungos produkcijos per TL. Todėl atranka tebelaikyta tipiška Sąjungos pramonės atžvilgiu. Šių trijų bendrovių patalpose atlikti tikrinamieji vizitai. Šiame pirminiame tyrimo etape nuspręsta, kad ketvirtos atrinktos bendrovės pateiktiems duomenims patikrinti pakaks atlikti analizę neatliekant tikrinamojo vizito.

(17)

Atsižvelgiant į galimą didelį importuotojų skaičių šiame tyrime, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu atlikti importuotojų atranką. Du importuotojai per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgiant į nedidelį skaičių importuotojų, kurie pranešė apie save, nuspręsta atrankos netaikyti.

(18)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir visoms kitoms bendrovėms, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Klausimynai nusiųsti Indijos vyriausybei, atrinktiems eksportuojantiems Indijos gamintojams, atrinktiems Sąjungos gamintojams, bendradarbiaujantiems Sąjungos importuotojams ir visiems žinomiems su tyrimu susijusiems naudotojams.

(19)

Gauti Indijos vyriausybės, atrinktų eksportuojančių gamintojų ir keturių atrinktų Sąjungos gamintojų atsakymai. Nė vienas importuotojas ar naudotojas, į kurį buvo kreiptasi, klausimyno atsakymų nepateikė.

(20)

Komisija rinko ir tikrino visą suinteresuotųjų šalių pateiktą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl subsidijavimo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Buvo organizuoti tikrinamieji vizitai Indijos vyriausybės Delyje ir šių bendrovių patalpose:

(21)

Atliekant subsidijavimo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2010 m. balandžio 1 d.–2011 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2008 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(22)

Nagrinėjamasis produktas – tam tikros Indijos kilmės nerūdijančio plieno sąvaržos ir jų dalys (toliau NPS), kurių KN kodai šiuo metu yra 7318 12 10, 7318 14 10, 7318 15 30, 7318 15 51, 7318 15 61 ir 7318 15 70.

(23)

Nustatyta, kad nagrinėjamojo produkto, Indijos vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto ir Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje gaminamo ir parduodamo produkto pagrindinės fizinės, cheminės ir techninės charakteristikos bei pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c dalyje.

(24)

Remiantis skunde ir Komisijos klausimyno atsakymuose pateikta informacija, nagrinėtos šios schemos, kurias taikant, kaip įtariama, buvo teikiamos subsidijos:

(25)

Pirmiau nurodytos a–b schemos yra pagrįstos Užsienio prekybos (Plėtra ir reguliavimas) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą Indijos vyriausybė įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami užsienio prekybos politikos dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Užsienio prekybos politikos dokumentas, susijęs su šio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu, yra Užsienio prekybos politika 2009–2014 m. Be to, Užsienio prekybos politiką 2009–2014 m. reglamentuojančias procedūras Indijos vyriausybė nustato „Procedūrų vadovo I tome“ (toliau – PV I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(26)

Eksporto kreditų schema, nurodyta f punkte, yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(27)

Atleidimas nuo elektros mokesčio, nurodytas g punkte, yra įtrauktas į Maharaštros vyriausybės 2007 m. Paskatų paketo schemą (2007 m. kovo 30 d. Rezoliucija Nr. PSI-1707/(CR-50)/IND-8).

(28)

Išsamus MSLS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.3 skyriuje ir PV I 2009–2014 m. 4 skyriuje.

(29)

Teisę naudotis šia schema turi visi gamintojai eksportuotojai arba prekiautojai eksportuotojai.

(30)

Eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie apskaičiuojami kaip tam tikra produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės procentinė dalis. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal standartines išeigos normas (toliau – SIN), atsižvelgiant į tariamą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir tokiam tariamam importui taikomus muito mokesčius, neatsižvelgiant į tai, ar toks importo muitas buvo faktiškai sumokėtas, ar ne.

(31)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksporto sandorio metu eksportuotojas Indijos valdžios institucijoms privalo pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad produktus būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė, vykdydama išsiuntimo procedūrą, išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, suteiktina tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokio dydžio lengvata jam bus suteikta. Muitinės įstaigoms išdavus eksporto važtaraštį, Indijos vyriausybė nebegali keisti savo sprendimo dėl MSLS kredito suteikimo.

(32)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus MSLS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami mokėti muitams už paskesnius importuojamus produktus, išskyrus gamybos priemones ir produktus, kuriems taikomi importo apribojimai. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais. MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo išdavimo.

(33)

Prašymai dėl MSLS kreditų pateikiami elektronine forma, juos galima pateikti neribotam eksporto sandorių skaičiui. De facto nėra nustatyti galutiniai paraiškų dėl MSLS kreditų teikimo terminai. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto sandorių, pateiktų po PV I 2009–2014 m. 4.47 skyriuje nurodyto pateikimo termino. Be to, kaip aiškiai nustatyta PV I 2009–2014 m. 9.3 skyriuje, pasibaigus paraiškų teikimo terminui gautos paraiškos gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį.

(34)

Nustatyta, kad per TL šia schema naudojosi dvi atrinktos bendrovės – Agarwal Fastners Pvt. Ltd. ir Raajratna Ventures Ltd.

(35)

MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas – Indijos vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos vyriausybės pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(36)

Be to, pagal teisės aktus MSLS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina schema.

(37)

Ši schema negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes ji neatitinka pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) išdėstytų taisyklių. Konkrečiai, eksportuotojas per gamybos procesą neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, ir kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(38)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinų subsidijų suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į lengvatą, kurią gavėjas gavo per TL. Todėl buvo nuspręsta, kad gavėjas gauna lengvatą tuo metu, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Tuo metu Indijos vyriausybė privalo atsisakyti muitų, taip suteikdama finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina MSLS kredito suma, Indijos vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal MSLS gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už eksporto sandorius, atliktus pagal šią schemą per TL, sumoms.

(39)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą iš tokiu būdu nustatytų kreditų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(40)

Nagrinėjamosioms bendrovėms pagal šią schemą per TL nustatyta 4,70 %–6,53 % subsidijų norma.

(41)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 4.1.3–4.1.14 dalyse ir PV I 2009–2014 4.1–4.30A skyriuose.

(42)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 43 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir ILS metiniams poreikiams taikomomis poschemėmis turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis tarpiniam tiekimui taikoma ILS. Teisę naudotis ILS „tariamo eksporto“ poscheme turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijų įmonėms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai teisę naudotis „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(43)

Išankstinai leidimai gali būti išduodami:

i)   Fiziniam eksportui: tai pagrindinė poschemė. Pagal ją leidžiama be muito importuoti žaliavas, naudojamas konkretiems eksportuojamiems produktams gaminti. Šiuo atveju „fizinis“ reiškia, kad eksportuojamas produktas turi būti išvežtas iš Indijos teritorijos. Licencijoje nurodoma leidžiama importo apimtis ir eksporto įsipareigojimas, įskaitant eksportuojamo produkto rūšį.

ii)   Metiniams poreikiams: toks leidimas susijęs su platesne produktų grupe (pvz., cheminiai ir susiję produktai), o ne konkrečiu eksportuojamu produktu. Licencijos turėtojas, neviršydamas tam tikros ribinės vertės, nustatytos atsižvelgiant į jo ankstesnės eksporto veiklos rezultatus, gali be muito importuoti visas žaliavas, kurios turi būti naudojamos bet kuriems tokiai grupei priklausantiems produktams gaminti. Jis gali pasirinkti eksportuoti bet kurį tai produktų grupei priskiriamą produktą, pagamintą naudojant tokią muitu neapmokestinamą medžiagą.

iii)   Tarpiniam tiekimui: ši poschemė taikoma tokiais atvejais, kai du gamintojai ketina gaminti vieną eksportuojamą produktą ir pasiskirstyti gamybos procesą. Tarpinį produktą gaminantis gamintojas eksportuotojas gali be muito importuoti žaliavas ir tam gali pasinaudoti ILS tarpiniam tiekimui. Galutinis eksportuotojas baigia gamybos procesą ir privalo eksportuoti galutinį produktą.

iv)   Tariamam eksportui: pagal šią poschemę pagrindinis rangovas gali be muito importuoti žaliavas, naudojamas gaminant produktus, kuriuos ketinama parduoti Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 8.2 dalyje nurodytų kategorijų pirkėjams kaip „tariamą eksportą“. Indijos vyriausybės nuomone, tariamas eksportas reiškia tuos sandorius, pagal kuriuos tiekiami produktai yra neišgabenami iš šalies. Tam tikros tiekimo kategorijos laikomos tariamu eksportu, jei produktai pagaminti Indijoje, pvz., produktų tiekimas į eksportą orientuotai įmonei (toliau – EOĮ) arba specialiojoje ekonominėje zonoje (toliau – SEZ) esančiai bendrovei.

v)   Išankstinio išleidimo įsakymas (IIĮ): ILS leidimo turėtojas, ketinantis įsigyti žaliavų iš vietos šaltinių ir nesinaudoti tiesioginiu importu, turi galimybę jų įsigyti pateikdamas IIĮ. Tokiais atvejais išankstiniai leidimai pripažįstami kaip IIĮ ir patvirtinami vietos tiekėjui pristačius jame nurodytus produktus. Patvirtinus IIĮ vietos tiekėjui suteikiama teisė naudotis tariamo eksporto lengvatomis, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui muitais ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS). Pagal IIĮ mechanizmą mokesčiai ir muitai grąžinami tiekėjui, o ne galutiniam eksportuotojui sąlyginio apmokestinimo muitais ir (arba) muitų grąžinimo forma. Mokesčiai ir (arba) muitai gali būti grąžinami už vietos ir importuotas žaliavas;

vi)   Kompensaciniam vidaus akredityvui: ši poschemė taip pat apima vietos tiekimą išankstinio leidimo turėtojui. Išankstinio leidimo turėtojas gali kreiptis į banką dėl vidaus akredityvo atidarymo vietos tiekėjui. Bankas patvirtina tiesioginio importo leidimą tik produktų, kurie ne importuojami, o įsigyjami šalies viduje, vertei ir kiekiui. Vietos tiekėjas turi teisę naudotis tariamo eksporto lengvatomis, nurodytomis FT politikos 2009–2014 m. 8.3 dalyje (t. y. tarpiniam tiekimui ir (arba) tariamam eksportui, tariamo eksporto sąlyginiam apmokestinimui muitais ir galutinio akcizo grąžinimui taikoma ILS).

(44)

Per TL vienai atrinktai bendrovei pagal ILS taikytos nuolaidos, susijusios su nagrinėjamuoju produktu. Ši bendrovė naudojosi viena iš poschemių, t. y. išankstiniais leidimais fiziniam eksportui. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(45)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo „teisingai ir tinkamai tvarkyti importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio apskaitą“ ir naudoti specialią formą (PV I 2009–2014 m. 4.26 ir 4.30 skyriai bei 23 priedėlis), t. y. pildyti faktinį vartojimo registrą. Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais teisinga ir tiksli.

(46)

Dėl poschemės, kuria per TL naudojosi nagrinėjamoji bendrovė, t. y. fizinio eksporto poschemės: Indijos vyriausybė nustato leidžiamo importo ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti leidime. Pagal ILS leidžiamą importo apimtį nustato Indijos vyriausybė, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN), kurios nustatytos iš esmės visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Importuojamos žaliavinės medžiagos negali būti perduodamos ir turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo licencijos išdavimo (per 24 mėnesius su galimybe pratęsti laikotarpį du kartus po 6 mėnesius).

(47)

Be to, atliekant tyrimą nustatyta, kad Indijos valdžios institucijų nurodytų tikrinimo reikalavimų praktikoje nebuvo laikomasi arba dar neišbandyta.

(48)

Schema besinaudojanti bendrovė pildė tam tikrą gamybos ir vartojimo registrą. 23 priedėlis nebuvo tinkamai užpildytas, todėl jis negalėjo būti laikomas faktinio vartojimo registru, kaip nurodyta PV I 2009–2014 m. 4.26, 4.30 skyriuose. Faktinis vartojimas per TL nebuvo užregistruotas, todėl nebuvo galima patikrinti, inter alia, vartojimo įrašų siekiant nustatyti, kurios žaliavos naudotos eksportuojamam produktui pagaminti ir koks kiekis žaliavų sunaudotas, kaip nustatyta 23 priedėlio kopijoje. Kalbant apie 45 konstatuojamojoje dalyje nurodytus tikrinimo reikalavimus, ši bendrovė nebuvo užfiksavusi, kaip toks patikrinimas buvo atliktas. Nebuvo audito plano ar kito dokumento, įrodančio, kad atliktas auditas (pvz., audito ataskaitos), nepateikta jokios informacijos apie taikytą metodiką ir konkrečius tokiam kruopščiam darbui taikomus reikalavimus, kaip antai išsamios techninės žinios apie gamybos procesą. Dėl 23 priedėlyje nurodytos bendrovei taikytinos perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos atitinkamos valdžios institucijos nesiėmė jokių veiksmų ar neatliko kontrolės. Todėl manoma, kad tiriamasis eksportuotojas nesugebėjo įrodyti, kad laikėsi susijusių Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. nuostatų.

(49)

Atleidimas nuo importo muitų yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. Indijos vyriausybės finansinė parama, kuria tiriamiesiems eksportuotojams suteikta lengvata.

(50)

Be to, pagal teisės aktus aiškiai nustatyta, kad su ILS fiziniam eksportui susijusios subsidijos priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl laikomos individualia ir kompensuotina priemone pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šią schemą teikiamomis lengvatomis.

(51)

Šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos vyriausybė netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Be to, nagrinėjamojo produkto SIN buvo nepakankamai tikslios ir negali būti laikomos faktinio vartojimo tikrinimo sistema, nes dėl jų formos Indijos vyriausybė negali pakankamai tiksliai patikrinti, koks žaliavų kiekis buvo sunaudotas eksportuojamam produktui gaminti. Be to, Indijos vyriausybė neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgdama į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai netaikoma veiksminga tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas).

(52)

Todėl poschemė yra kompensuotina.

(53)

Jeigu netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos arba pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos, kompensuotina lengvata – tai atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokamus už importuojamas žaliavas. Dėl to pažymima, kad pagrindiniame reglamente ne tik numatyta kompensuoti perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad perviršinė atsisakytų išieškoti muitų suma gali būti kompensuojama, tik jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo sistemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (prarastų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamos perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, tyrimą atliekančios institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(54)

Subsidijos suma bendrovei, kuri naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už medžiagas, importuotas per TL pagal poschemę (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijų suma buvo paskirstyta visai nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(55)

Nagrinėjamajai bendrovei pagal šią schemą per TL nustatyta 2,94 % subsidijų norma.

(56)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 5 skyriuje ir PV I 2009–2014 m. 5 skyriuje.

(57)

Teisę naudotis šia schema turi su finansuojančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai.

(58)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas ir panaudotas gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį, Indijos vyriausybė išduoda GPESS licenciją. Pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 5 % importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Pagal Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. gamybos priemones pagal GPESS galima importuoti mokant 0 % normos muitą, tačiau tokiu atveju eksporto įsipareigojimui įvykdyti skiriamas trumpesnis laikotarpis, t. y. 6 metai vietoj 8 nuo leidimo išdavimo dienos. GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti be muito importuojamų sudedamųjų dalių, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(59)

Nustatyta, kad visi atrinkti eksportuojantys gamintojai per TL šia schema naudojosi.

(60)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas Indijos vyriausybės finansine parama, nes ši lengvata sumažina Indijos vyriausybės muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas yra naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai pagerina jo likvidumą.

(61)

Be to, GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina priemone.

(62)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima gamybos priemonių, kadangi jos nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus ir (arba) neįeina į tokių produktų sudėtį.

(63)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Pagal įprastą praktiką tokiu būdu apskaičiuota suma, priskiriama TL, buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos per tam tikrą laikotarpį vertė. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti.

(64)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, ši subsidijos suma buvo paskirstyta tam tikrai eksporto apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, perdirbtą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(65)

Nagrinėjamosioms bendrovėms pagal šią schemą per TL nustatyta 0,11 %, 0,16 % ir 0,19 % subsidijų norma.

(66)

Išsamesnė informacija apie EOĮS pateikta Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 6 skyriuje ir PV I 2009–2014 m. 6 skyriuje.

(67)

Išskyrus bendroves, kurios verčiasi tik prekyba, pagal EOĮS gali steigtis visos įmonės, kurios iš esmės įsipareigoja eksportuoti visus savo pagamintus produktus ar paslaugas. Tačiau pramonės įmonės, norinčios pasinaudoti EOĮS, privalo įvykdyti minimalių investicijų į ilgalaikį turtą reikalavimą.

(68)

Į eksportą orientuotos įmonės gali būti įsteigtos ir įkurtos visoje Indijos teritorijoje.

(69)

Paraiškoje dėl EOĮ statuso būtina pateikti ateinančių penkerių metų duomenis, inter alia, apie planuojamą gamybos apimtį, planuojamą eksporto vertę, importo ir vietos reikalavimus. Priėmusios bendrovės paraišką, valdžios institucijos bendrovę informuoja apie susijusias nuostatas ir sąlygas. Susitarimas dėl bendrovės statuso pripažinimo pagal EOĮS galioja penkerius metus. Jis gali būti atnaujintas papildomiems laikotarpiams.

(70)

Pagrindinis EOĮ įsipareigojimas, nustatytas Užsienio prekybos politikoje 2009–2014 m., yra gauti grynųjų pajamų užsienio valiuta, t. y. per ataskaitinį laikotarpį (5 metus) bendra eksporto vertė turi būti didesnė už importuotų produktų bendrą vertę.

(71)

Į eksportą orientuotos įmonės turi teisę gauti šias nuolaidas:

(72)

Pagal šią schemą veikiančias įmones prižiūri muitinės pareigūnai.

(73)

Šios įmonės teisiškai privalo tinkamai įtraukti į apskaitą visus importuojamus produktus ir importuojamų medžiagų vartojimą bei panaudojimą, taip pat eksportą pagal PV I 2009–2014 m. atitinkamą dalį. Šie dokumentai turėtų būti reguliariai teikiami kompetentingoms Indijos valdžios institucijoms ketvirčio ir metinėse pažangos ataskaitose.

(74)

Tačiau „EOĮ jokiu metu neprivalo kiekvienos importo siuntos susieti su savo eksportu, perleidimu kitoms įmonėms, pardavimu vidaus tarifų zonoje (toliau – vidaus tarifų zona arba VTZ) arba atsargomis“, kaip nurodyta PV I 2009–2014 m. atitinkamame skirsnyje.

(75)

Vidaus rinkoje parduodamų produktų išsiuntimą ir apskaitą kontroliuoja pačios bendrovės. EOĮ eksporto siuntų išsiuntimo tvarką prižiūri muitinės arba akcizų pareigūnas.

(76)

Šiuo atveju EOĮS naudojosi vienas iš atrinktų eksportuotojų. Eksportuotojas taikė schemą žaliavoms, vartojimo reikmenims ir gamybos priemonėms importuoti be muitų, produktams pirkti šalyje nemokant akcizo bei apyvartos mokesčiui susigrąžinti, taip pat parduoti dalį savo produkcijos vidaus rinkoje. Taigi eksportuotojas pasinaudojo visomis lengvatomis, išdėstytomis 71 konstatuojamosios dalies i–vi punktuose. Tačiau, kalbant apie pajamų mokesčio lengvatą pagal Pajamų mokesčio įstatymo 10B dalį, atlikus tyrimą nustatyta, kad nuo 2010 m. balandžio 1 d. bendrovė nebeatitiko reikalavimų šiai lengvatai gauti. Todėl EOĮ nuostatos dėl pajamų mokesčio lengvatos šiame tyrime toliau nenagrinėtos.

(77)

Daug vėlesniame etape nustatyta, kad bendrovė, kuri veikė kaip EOĮ, pateikė išsamias pastabas apie schemą, inter alia, teigdama, kad įvairios pagal EOĮ schemą galiojančios priemonės nėra kompensuotinos subsidijos. Tuo metu išnagrinėjus šias pastabas nebuvo galima padaryti išvados, tačiau į jas bus tinkamai atsižvelgta tolesniame šio tyrimo etape.

(78)

EOĮ atleidimas nuo trijų rūšių importo muitų (pagrindinio muito, muitui taikomo švietimo mokesčio ir aukštesniojo viduriniojo mokslo mokesčio) ir apyvartos mokesčio grąžinimas yra Indijos vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Vyriausybė negavo pajamų, kurias būtų gavusi kitu atveju. Tai reiškia, kad EOĮ gavo lengvatą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje, nes ji padidino savo likvidumą nemokėdama muitų, kurie paprastai mokami, ir gaudama kompensaciją už sumokėtą apyvartos mokestį.

(79)

Be to, EOĮ negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo h ir i punktuose, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Indijos vyriausybė netaikė veiksmingos tikrinimo sistemos arba tvarkos, kad nustatytų, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas). Pagal taikomą tikrinimo sistemą siekiama prižiūrėti, kaip laikomasi grynųjų pajamų užsienio valiuta prievolės, o ne tikrinti importo, susijusio su eksportuojamų prekių gamyba, vartojimą.

(80)

Tačiau atleidus nuo akcizo ir jo importo muito ekvivalento nebuvo prarastos pajamos, gaunamos kitais atvejais. Akcizas ir papildomas muitas, jeigu jie sumokami, gali būti naudojami kaip kreditas tos įmonės būsimoms muitų prievolėms (vadinamasis CENVAT mechanizmas); ši sistema yra panaši į PVM ir pagal ją Indijos bendrovės gali kompensuoti pirkimo mokesčius už pardavimą mokamais mokesčiais. Dėl to šie muitai nėra galutiniai. Naudojant CENVAT kredito mechanizmą, galutinis muitas nustatomas tik pridėtinei vertei, bet ne žaliavoms.

(81)

Tai reiškia, kad tik atleidimas nuo pagrindinio muito, muitui taikomo švietimo mokesčio, aukštesniojo viduriniojo švietimo mokesčio ir pagrindinio apyvartos mokesčio kompensavimas laikomi subsidijomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje. Pagal teisės aktus jos priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir dėl to laikomos individualiomis ir kompensuotinomis pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. EOĮ eksporto tikslas, kaip nurodyta Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 6.1 skyriuje, yra conditio sine qua non norint gauti lengvatas.

(82)

Atitinkamai kompensuotina lengvata yra importo muitų, t. y. pagrindinio muito, muitui taikomo švietimo mokesčio, aukštesniojo viduriniojo švietimo mokesčio, paprastai taikomų importuojant, sumažinimas ir pagrindinio apyvartos mokesčio kompensavimas per TL.

(83)

Eksportuotojui (į eksportą orientuotoms įmonėms) taikoma subsidijos suma apskaičiuota pagal nesurinktus importo muitus (pagrindinį muitą, muitui taikomą švietimo mokestį, aukštesniojo viduriniojo švietimo mokestį), taikomus visai EOĮ skirtoms importuotoms žaliavoms, ir kompensuotą apyvartos mokestį per TL. Mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją, buvo išskaičiuoti iš šios sumos pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatyta tvarka, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą kaip skaitiklį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta tam tikrai eksporto apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, perdirbtą, eksportuotą arba vežtą kiekį. Todėl nagrinėjamajai bendrovei apskaičiuotas subsidijos skirtumas buvo 2,68 %.

(84)

Gamybos priemonės fiziškai neįeina į pagamintų produktų sudėtį. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, nagrinėjamai bendrovei suteikta lengvata apskaičiuota remiantis muito, nesumokėto už importuotas gamybos priemones, suma, paskirstyta per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį vienoje iš nagrinėtų bendrovių. Tokiu būdu apskaičiuota suma priskiriama TL ir buvo koreguojama, pridedant šio laikotarpio palūkanas, kad būtų atspindėta visa gautos lengvatos vertė per tam tikrą laikotarpį ir taip būtų nustatyta visa pagal šią schemą vartotojui suteikta lengvata. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta atitinkamai eksporto apyvartai tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas ir buvo skiriama, neatsižvelgiant į pagamintus, perdirbtus, eksportuotą arba vežtą kiekį. Todėl nagrinėjamajai bendrovei apskaičiuotas subsidijos skirtumas buvo 0,05 %.

(85)

Bendras subsidijų skirtumas nagrinėjamajai bendrovei pagal EOĮS sudaro 2,73 %.

(86)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 3.15–3.17 dalyse ir PV I 2009–2014 3.9–3.11 skyriuose.

(87)

Pagal Užsienio prekybos politikos 2009–2014 m. 3.15.2 dalį teisę naudotis šia schema turi PV I 2009–2014 m. 37D priedėlyje nurodytų produktų eksportuotojai.

(88)

Į PV I 2009–2014 m. 37D priedėlio sąrašą įtrauktų produktų eksportuotojas gali teikti prašymą dėl TPS muito kredito priemonės (angl. Duty Credit scrip), kuri atitinka 2 % arba 5 % FOB eksporto vertės. Tačiau specialiam tiksliniam produktui (-ams) ir (arba) sektoriui (-iams), kuriam (-iems) taikomos minėto 37D priedėlio 2 ir 5 lentelės, suteikiama teisė į muito kredito priemonę, atitinkančią 5 % FOB eksporto vertės. Šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra įtrauktas į minėtų specialių tikslinių produktų sąrašą.

(89)

TPS yra po eksporto taikoma schema, t. y. norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Taigi bendrovė užpildo elektroninę paraišką, kurią ji pateikia atitinkamai valdžios institucijai kartu su eksporto užsakymo, sąskaitos, banko kvito, kuriame nurodomi sumokėti mokesčiai, kopijomis, važtaraščio kopija ir banko pažyma apie įvykdytą eksportą ir gautą mokėjimą arba pervedimo užsienio valiuta už laikiną įvežimą sertifikatą tiesioginių derybų dėl dokumentų atveju. Jei važtaraščio ir (arba) banko pažymos apie įvykdytą eksportą originalai buvo pateikti kartu su prašymais suteikti lengvatas pagal kitą schemą, bendrovė gali pateikti pačios patvirtintas kopijas, nurodydama atitinkamą valdžios instituciją, kuriai pateikti dokumentų originalai. Elektroninėje paraiškoje dėl TPS kreditų galima pateikti ne daugiau kaip 50 važtaraščių.

(90)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus TPS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami mokėti muitams už paskesnius importuojamus produktus, išskyrus gamybos priemones ir produktus, kuriems taikomi importo apribojimai. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais. TPS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesių nuo išdavimo.

(91)

Nustatyta, kad dvi atrinktos bendrovės tiriamuoju laikotarpiu naudojosi šia schema.

(92)

TPS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. TPS kreditas – Indijos vyriausybės finansinė parama, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos vyriausybės pajamas iš muitų, kurias ji turėtų gauti. Be to, TPS kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(93)

Be to, pagal įstatymus TPS priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktą yra laikoma individualia ir kompensuotina.

(94)

Ši schema negali būti laikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje, nes ji neatitinka pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) išdėstytų taisyklių. Konkrečiai, eksportuotojas per gamybos procesą neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, ir kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai, eksportuotojas turi teisę naudotis TPS lengvatomis neatsižvelgiant į tai, ar jis bendrai importuoja kokias nors žaliavas. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja savo šalyje ir neimportuoja jokių prekių, kurios gali būti naudojamos kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis TPS.

(95)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinų subsidijų suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į lengvatą, kurią gavėjas gavo per TL. Todėl buvo nuspręsta, kad gavėjas gauna lengvatą tuo metu, kai pagal šią schemą sudaromas eksporto sandoris. Tuo metu Indijos vyriausybė privalo atsisakyti muitų, taip suteikdama finansinę paramą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Muitinei išdavus eksporto važtaraštį, kuriame, inter alia, nurodoma konkrečiam eksporto sandoriui suteiktina TPS kredito suma, Indijos vyriausybė nebeturi teisės priimti sprendimo suteikti subsidiją ar jos nesuteikti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal TPS gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už eksporto sandorius, atliktus pagal šią schemą per TL, sumoms.

(96)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą iš tokiu būdu nustatytų kreditų buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(97)

Dviem nagrinėjamosioms bendrovėms pagal šią schemą per TL nustatyta 4,80 % subsidijų norma.

(98)

Išsamus šios schemos aprašymas pateiktas Indijos rezervų banko (toliau – IRB) Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp). BC. 06/04.02.002/2010-10 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta), kuris skirtas visiems komerciniams Indijos bankams.

(99)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai.

(100)

EKS sudaro dvi poschemės, t. y. eksporto kreditų schema, taikoma produktams prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui produktų pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant produktus, ir eksporto kreditų schema, taikoma produktams po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Nuo 2010 m. liepos 1 d. komerciniai bankai taiko naują bazinių palūkanų normų sistemą, taikomą visiems subjektams, kuriems suteikti išankstiniai eksporto kreditai rupijomis. Dėl EKS užsienio valiuta, Indijos rezervų bankas (IRB) nustato eksporto kreditams taikomą didžiausią palūkanų normų ribą, kuria komerciniai bankai gali apmokestinti eksportuotoją. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(101)

Pagal minėtą IRB Pagrindinį aplinkraštį eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas. Bendrovėms, kurių kredito reitingai geri, palūkanų normų skirtumas gali būti sumažintas. Iš tikrųjų bendrovės, kurių reitingai aukšti, gali gauti eksporto kreditus ir kreditus grynaisiais vienodomis sąlygomis.

(102)

Nustatyta, kad visi atrinkti eksportuojantys gamintojai per TL šia schema naudojosi.

(103)

Dėl EKS kredito lengvatinių palūkanų normų, nustatytų 98 konstatuojamojoje dalyje nurodytu IRB Pagrindiniu aplinkraščiu, gali sumažėti eksportuotojo palūkanų išlaidos skirtingai nuo išlaidų kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju yra lengvata, kuria naudojosi toks eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje.

(104)

Neatsižvelgiant į tai, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, nei Susitarimo dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių 1.1 straipsnio a dalies 1 punkto iv papunktyje nenustatyta, kad skiriant subsidiją nereikalaujama mokesčio už valstybines sąskaitas, pvz., Indijos vyriausybės kompensacijų komerciniams bankams, tokiu atveju pakanka tik vyriausybės nurodymo atlikti funkcijas, išvardytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii arba iii papunkčiuose. IRB yra valstybės įstaiga ir dėl to jai taikoma vyriausybės apibrėžtis, nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte. IRB 100 % priklauso vyriausybei, siekia valstybinės politikos, pvz., pinigų politikos, tikslų, o jo vadovybę skiria Indijos vyriausybė. IRB reguliuoja privačių įstaigų veiklą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio antroje įtraukoje, nes komerciniai bankai privalo laikytis jo nustatytų sąlygų, inter alia, IRB Pagrindiniame aplinkraštyje nustatytų eksporto kreditų palūkanų normų ir IRB nuostatų, pagal kurias reikalaujama, kad komerciniai bankai dalį savo grynųjų bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju teikti lengvatinio eksporto finansavimo paskolas. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų pavedamas vyriausybei, o taikoma praktika dėl nesuprantamų priežasčių skiriasi nuo kitų šalių vyriausybių taikomos praktikos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina priemone, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto sandoriams finansuoti, ir dėl to priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punkte.

(105)

Subsidijos suma apskaičiuota remiantis skirtumu tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kuriais įmonės naudojosi per TL, ir palūkanų, kurias būtų reikėję mokėti už nagrinėjamosios bendrovės naudojamus įprastinius komercinius kreditus. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai per TL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(106)

Nagrinėjamosioms bendrovėms pagal šią schemą per TL nustatyta 0,25 %, 0,31 % ir 0,44 % subsidijų norma.

(107)

Ši schema yra įtraukta į Maharaštros vyriausybės 2007 m. Paskatų paketo schemą (2007 m. kovo 30 d. Rezoliucija Nr. PSI-1707/(CR-50)/IND-8). 2011 m. birželio 30 d. iš dalies pakeitus Maharaštros vyriausybės 2007 m. Paskatų paketo schemą, schemos taikymo laikotarpis buvo pratęstas iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.

(108)

Nurodytoje rezoliucijoje išvardytos pramonės šakų ir įmonių kategorijos, kurioms pagal 2007 m. schemą gali būti taikomos lengvatos.

(109)

Skatindama pramonės įmonių steigimą mažiau išsivysčiusiose teritorijose, Maharaštros vyriausybė numatė paskatų paketą, skirtą padėti pramonės įmonėms steigtis ir plėstis besivystančiame Maharaštros valstijos regione. Pagal šią schemą rezoliucijos I priede pateikta šios valstijos teritorijų, kuriose gali būti teikiamos lengvatos, klasifikacija. Tačiau lengvatos pagal 2007 m. schemą gali būti suteikiamos tik tuo atveju, jei pagal 2007 m. schemą įgyvendinančioji agentūra išduoda teisę suteikiantį pažymėjimą, o teisę naudotis lengvatomis turinti įmonė atitinka teisę suteikiančiame pažymėjime išdėstytas išlygas ir (arba) sąlygas. Teisę suteikiantį pažymėjimą išduoda įgyvendinančioji agentūra, jis pradeda galioti nuo teisę naudotis lengvatomis turinčios įmonės komercinės gamybos pradžios datos.

(110)

Nurodytose teritorijose įsteigtos naujos įmonės, turinčios teisę naudotis lengvatomis, atleidžiamos nuo elektros mokesčio 15 metų laikotarpiui. Kitose valstijos dalyse 100 % į eksportą orientuotos įmonės (EOĮ), informacinių technologijų (IT) ir biotechnologijų (BT) įmonės taip pat atleidžiamos nuo elektros mokesčio 10 metų laikotarpiui.

(111)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad viena atrinkta bendrovė, kuri yra EOĮ ir įsteigta Maharaštos valstijoje, naudojosi šia schema tiriamuoju laikotarpiu.

(112)

Atleidimas nuo elektros mokesčio yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, t. y. Indijos vyriausybės finansinė parama, kuria tiriamiesiems eksportuotojams suteikta lengvata.

(113)

Kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje, ši subsidijų schema yra laikoma konkrečiai taikoma, nes pagal teisės aktą, kuriuo vadovaujasi subsidiją suteikianti institucija, teisė naudotis šia schema suteikiama tam tikroms nurodyto geografinio regiono bendrovėms.

(114)

Todėl ši subsidija laikytina kompensuotina.

(115)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį kompensuotinos subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į su nagrinėjamuoju produktu susijusią lengvatą, kurią, kaip nustatyta, gavėjas gavo tiriamuoju laikotarpiu. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi ši suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksportuojančio gamintojo nagrinėjamojo produkto pardavimų apyvartai tiriamuoju laikotarpiu, nes subsidija nepriklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą ar vežtą kiekį.

(116)

Nagrinėjamajai bendrovei pagal šią schemą per TL nustatyta 0,09 % subsidijų norma.

(117)

Remiantis lentelėje pateiktais nustatytais duomenimis bendra kompensuotinų subsidijų suma, išreikšta ad valorem, sudarė 3,2 %–16,5 %:

1   lentelė

(118)

Pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį subsidijų skirtumas neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms apskaičiuotas remiantis atrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytu vidutiniu svertiniu subsidijų pagal kiekvieną programą skirtumu, yra 13,6 %. Siekiant apskaičiuoti vidutinį svertinį subsidijų skirtumą atrinktoms bendrovėms, į apskaičiavimą nebuvo įtrauktos EOĮS nustatytos subsidijų sumos ir pagal Maharaštros vyriausybės Paskatų paketo schemą taikomas atleidimas nuo elektros mokesčio (t. y. taikomas tik EOĮ), nes nustatyta, kad šių subsidijų schemų taikymo sritis neapima dviejų bendradarbiaujančių neatrinktų bendrovių. Visų pirma, kalbant apie EOĮ, neįmanoma sumuoti su EOĮ susijusių išmokų ir išmokų pagal kitas schemas. Dėl atleidimo nuo elektros mokesčio, jis taikomas tik EOĮ arba įmonėms, įsteigtoms tam tikruose Maharaštros regionuose. Todėl paramos gavėjų pagal šią schemą visuma yra per maža, kad būtų taikoma neatrinktoms bendrovėms.

(119)

Dėl visų kitų Indijos eksportuotojų, Komisija pirmiausia nustatė bendradarbiavimo lygį. Kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje, palyginus Eurostato importo duomenis ir bendradarbiaujančių bendrovių ar grupių nurodytą nagrinėjamojo produkto eksporto į Sąjungą tiriamuoju laikotarpiu apimtį su tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekiu, nustatyta, kad eksportuojančių Indijos gamintojų bendradarbiavimo lygis buvo labai aukštas, t. y. beveik 100 %. Kadangi bendradarbiavimo lygis buvo aukštas, visoms nebendradarbiaujančioms bendrovėms buvo nustatyta subsidijų norma, atitinkanti atrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytą vidutinį svertinį subsidijų pagal kiekvieną programą skirtumą, t. y. 16,5 %.

(120)

Norint nustatyti visą Sąjungoje pagamintą produkto kiekį naudotasi visa turima informacija apie Sąjungos gamintojus, taip pat skunde nurodyta informacija, Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktais duomenimis ir patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(121)

Tuo remiantis nustatyta, kad Sąjungoje per TL iš viso pagaminta apie 52 000 tonų produkto. Šiam kiekiui priskiriamas visų apie save pranešusių Sąjungos gamintojų pagamintas kiekis ir gamintojų, kurie atliekant tyrimą nuomonės nepateikė, apytikriai apskaičiuotas pagamintas kiekis.

(122)

Kaip nurodyta 14 konstatuojamojoje dalyje, tiriant Sąjungos gamintojus buvo atlikta atranka. Iš penkiolikos Sąjungos gamintojų, kurie pateikė duomenis prieš inicijuojant tyrimą, buvo atrinktos penkios bendrovės. Vėliau, kaip paaiškinta 16 konstatuojamojoje dalyje, viena bendrovė nusprendė nebendradarbiauti atliekant tyrimą. Likusių atrinktų bendradarbiaujančių bendrovių pagaminto produkto kiekis sudarė apie 32 % viso apytikriai apskaičiuoto Sąjungos pagaminto produkto kiekio. Atrinktos bendrovės yra pagrindiniai gamintojai ir yra įsteigtos Prancūzijoje ir Italijoje, kur pagaminamas didžiausias nagrinėjamojo produkto kiekis.

(123)

Visi žinomi Sąjungos gamintojai, nurodyti 119 konstatuojamojoje dalyje, laikomi Sąjungos pramone, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje ir 10 straipsnio 8 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė).

(124)

Vertinant atitinkamus žalos veiksnius taip pat naudotasi atitinkamais Eurostato statistiniais importo duomenimis, skunde pateiktais duomenimis, Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktais duomenimis ir patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymais.

(125)

Žalos analizė, susijusi su makroekonominiais duomenimis, kaip antai gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas ir našumas, yra pagrįsta visos Sąjungos pramonės duomenimis.

(126)

Žalos analizė, susijusi su mikroekonominiais duomenimis, kaip antai sandorių kainos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, atsargos ir darbo užmokestis, yra pagrįsta atrinktų Sąjungos gamintojų duomenimis.

(127)

Keturi atrinkti Sąjungos gamintojai taip pat buvo atrinkti atliekant antidempingo priemonių, taikomų importuojamoms Kinijos ir Taivano kilmės NPS, galiojimo termino peržiūrą, kuri buvo baigta 2012 m. sausio 7 d. (4). Atliekant minėtą peržiūrą buvo atrinkta kita bendrovė, kuri neatrinkta atliekant šį tyrimą. Kadangi žalos analizės ir priemonių galiojimo termino peržiūros nagrinėjamasis laikotarpis sutampa, 2008 ir 2009 m. duomenys, išskyrus minėtą bendrovę, yra tokie patys. Atskleidus 2008 ir 2009 m. duomenis, būtų įmanoma išskirti bendrovės, kuri šiuo atveju nebuvo atrinkta, duomenis. Todėl buvo indeksuoti mikro rodikliai, kaip antai, atsargos, darbo užmokestis, investicijos, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža ir pelningumas.

(128)

Sąjungos suvartojimas nustatytas remiantis skunde nurodyta Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtimi, sutikrinta su atrinktų bendrovių klausimyno atsakymais, ir patikrintais atrinktų gamintojų pateiktais duomenimis. Be to, taip pat atsižvelgta į Eurostato importo nagrinėjamuoju laikotarpiu apimties duomenis.

(129)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Sąjungos suvartojimo raida tokia:

2   lentelė

(130)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras suvartojimas ES rinkoje padidėjo 9 %. 2008–2009 m. dėl tariamo neigiamo finansų krizės poveikio rinkai visame pasaulyje suvartojimas smarkiai sumažėjo 16 %, vėliau 2009–2010 m. jis vėl atsigavo 21 % ir nuo 2010 m. iki TL pabaigos padidėjo dar 7 %.

(131)

Importo iš Indijos į Sąjungą raida per nagrinėjamąjį laikotarpį:

3   lentelė

(132)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Indijos gerokai padidėjo (65 %). Jis labiausiai išaugo 2008–2009 m., kai importas padidėjo 30 %, o suvartojimas sumažėjo 16 %. Kasmet Indijos importas toliau didėjo: 2010 m. (+ 16 %) ir per TL (+ 10 %).

(133)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš Indijos kainos bendrai sumažėjo 9 %. Tai paaiškina per tą patį laikotarpį nuo 12,1 % iki 18,3 % padidėjusią Indijos rinkos dalį. Labiausiai ji didėjo 2008–2009 m., kai Indijos eksportuotojų užimama rinkos dalis padidėjo daugiau nei 6 procentiniais punktais.

(134)

Siekiant nustatyti priverstinį kainų mažinimą per TL, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės atrinktų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis iš Indijos importuojamo produkto kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytomis remiantis CIF ir atitinkamu koregavimu atsižvelgiant į galiojantį muitą ir išlaidas po importo.

(135)

Lygintos to paties prekybos lygmens sandorių kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Remiantis palyginimo rezultatais, išreikštais atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos per TL procentine dalimi, nustatyta, kad priverstinis kainų mažinimas buvo nuo 3 % iki 13 %.

(136)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 4 dalį nagrinėjant subsidijuojamo Indijos importo poveikį Sąjungos pramonei buvo vertinami visi ekonominiai rodikliai, nustatyti Sąjungos pramonei nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(137)

Iš pateiktos lentelės matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba gerokai sumažėjo – 25 %. Kartu su mažėjančia paklausa 2009 m. gamyba gerokai sumažėjo 19 % ir 2010 m. atsigavo apie 10 %. Nors tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo 7 %, palyginti su ankstesniais metais Sąjungos gamyba vėl sumažėjo apie 17 %.

(138)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo apie 21 %. Tuo pačiu laikotarpiu pajėgumų naudojimas taip pat sumažėjo, nuolat išlikdamas mažesnis nei 50 %.

(139)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjant suvartojimui (+ 9 %) panašaus produkto, parduoto pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje, pardavimo apimtis sumažėjo 14 %. TL rinkos dalis sumažėjo nuo 46,5 % 2008 m. iki 36,6 % per TL. Smarkiai sumažėjus pardavimo apimčiai 2009 m. (– 20 %), rinkos dalis 2010 m. ir per TL šiek tiek padidėjo.

(140)

Nuo 2008 m. iki TL pabaigos Sąjungos suvartojimas padidėjo 9 %. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis per tą patį laikotarpį atitinkamai sumažėjo 14 % ir 21 %. Tuo pačiu metu žymiai padidėjo importas iš Indijos – 65 %.

(141)

Dėl sumažėjusios Sąjungos pramonės veiklos, nagrinėjamuoju laikotarpiu atitinkamai buvo 24 % sumažintas darbuotojų skaičius. Nuo 2008 m. iki TL pabaigos vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo 6 %.

(142)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, vertinamas pagal darbuotojo išdirbį per metus, nežymiai sumažėjo 1 %. 2009 m. jis pasiekė žemiausią lygį, ir iki TL pradėjo atsigauti.

(143)

Vidutinės pardavimo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 2 %. 2009 m. dėl ekonominio nuosmukio ir smarkiai sumažėjusių importo iš Indijos kainų (– 21 %) Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti pardavimo kainas 36 %. 2010 m. ir per TL Sąjungos pramonės kainos vėl atsigavo.

(144)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad 2009 m. sumažėjusios pardavimo kainos atspindėjo sumažėjusias sąnaudas, kurios, palyginti su 2008 m. lygiu, sumažėjo 18 %. Sąnaudos iš esmės mažėjo dėl sumažėjusių žaliavų, ypač nikelio, kurio kaina labai kinta, kainų. Vis dėlto 2009 m. dėl didėjančio Indijos importo mažomis kainomis Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti pardavimo kainas labiau nei mažėjo sąnaudos.

(145)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad net jei pardavimo kainų sumažėjimas iš dalies atspindi sąnaudų sumažėjimą, NPS importas iš Indijos darė spaudimą Sąjungos pramonės kainoms. Nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios Sąjungos pramonės pelningumas buvo neigiamas. Ypač 2009 m. dėl didėjančio Indijos importo mažomis kainomis Sąjungos pramonė buvo priversta mažinti pardavimo kainas labiau nei mažėjo sąnaudos. Dėl to tais metais labai sumažėjo pelningumas. Tačiau 2010 m. ir per TL pelningumas pagerėjo, tačiau išliko neigiamas.

(146)

Su grynųjų pinigų srautu (t. y. pramonės gebėjimu pačiai finansuoti savo veiklą) susijusi tendencija kito panašiai kaip pelningumas. 2009 m. pasiekęs žemiausią lygį, grynųjų pinigų srautas didėjo ir per TL tapo teigiamas.

(147)

2008 m. investavus į NPS gamybą, nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos sumažėjo apie 94 %. Panaši neigiama investicijų grąžos raidos tendencija atitiko neigiamus Sąjungos pramonės rezultatus nagrinėjamuoju laikotarpiu ir visada išliko neigiama.

(148)

Iš pelningumo, grynųjų pinigų srauto raidos ir žemo investicijų lygio matyti, kad atrinkti ES gamintojai didindami kapitalą patyrė sunkumų.

(149)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų lygis padidėjo 3 %. 2009 m. laikotarpio pabaigos atsargų lygis sumažėjo 8 %, po to 2010 m. ir per TL jis padidėjo atitinkamai 8 % ir 3 %.

(150)

Atsižvelgiant į subsidijuojamo importo iš Indijos apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinių subsidijų skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(151)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo dauguma žalos rodiklių, kaip antai gamyba (– 25 %), pajėgumų naudojimas (– 6 %), pardavimo apimtis (– 14 %), rinkos dalis (– 21 %) ir užimtumas (– 24 %), vertės. Didėjant suvartojimui, pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo. Pardavimo apimtis nežymiai atsigavo 2010 m. ir per TL, palyginti su 2009 m., tačiau Sąjungos pramonė nesugebėjo atgauti prarastos rinkos dalies dėl didėjančio Indijos importo, kuris nuolat augo nagrinėjamuoju laikotarpiu ir buvo vykdomas kainomis, dėl kurių buvo nuolat priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(152)

Be to, didelis poveikis padarytas su Sąjungos pramonės finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai grynųjų pinigų srautui ir pelningumui. Tai reiškia, kad Sąjungos pramonės pajėgumui padidinti kapitalą padarytas neigiamas poveikis.

(153)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje.

(154)

Pagal pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 ir 6 dalis nagrinėta, ar dėl subsidijuojamo Indijos kilmės importo Sąjungos pramonei padaryta tokia žala, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su subsidijuotu importu nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta subsidijuotam importui.

(155)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 9 %, o Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 14 %, rinkos dalis – 21 %. Tuo pačiu subsidijuojamo importo iš Indijos kiekis smarkiai padidėjo – 65 %, padidindamas užimamos rinkos dalį 52 %.

(156)

2010 m. ir per TL didėjantis Sąjungos suvartojimas sutapo su bendruoju ekonominiu atsigavimu. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo tik nežymiai: 2010 m. (+ 3 %) ir per TL (+ 4,7). Kita vertus, atlikus tyrimą nustatyta, kad Indijos importas per metus padidėjo 16 % 2010 m. ir 10 % per TL.

(157)

Subsidijuojamas importas iš Indijos darė spaudimą Sąjungos pramonei ypač 2009 m., kuomet jis padidėjo 30 % palyginti su 2008 m., o jo užimama rinkos dalis išaugo 6,6 procentiniais punktais. Tais pačiais metais Sąjungos pramonės pardavimas sumažėjo 20 %.

(158)

Dėl spaudimo kainoms 2009 m. vidutinės importo iš Indijos kainos sumažėjo 21 %, priversdamos Sąjungos pramonę mažinti savo pardavimo kainas 36 %. Jos sumažintos labiau nei sąnaudos. Dėl to smarkiai pablogėjo pelningumas, kuris stipriai sumažėjo 2009 m.

(159)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Indijos kainos bendrai sumažėjo 9 %, visuomet išlikdamos mažesnės nei importo iš kitų pasaulio rinkų kainos ir Sąjungos pramonės pardavimo kainos.

(160)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad labai padidėjęs subsidijuojamas importas iš Indijos, vykdomas kainomis, dėl kurių nuolat buvo mažinamos Sąjungos pramonės kainos, turėjo lemiamą įtaką Sąjungos pramonės patirtai materialinei žalai, kurią rodo jos bloga finansinė padėtis, labai sumažėjusi pardavimo apimtis ir rinkos dalis ir beveik visų žalos rodiklių verčių sumažėjimas.

(161)

Remiantis Eurostato duomenimis, kitų trečiųjų šalių kilmės NPS importo į Sąjungą apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 18 %. Tuo pačiu metu vidutinės importo iš tų šalių kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo apie 3 %, o užimama rinkos dalis padidėjo apie 9 %.

(162)

Nuo 2005 m. lapkričio 19 d. iš Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano importuojamoms NPS buvo taikomos antidempingo priemonės. Nepaisant šių priemonių iš šių šalių importas nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo, nors užimamos rinkos dalys išliko palyginti nedidelės – atitinkamai 2,5 % ir 5,1 % per TL. Kiti pagrindiniai importo šaltiniai yra Filipinai ir Malaizija. Nagrinėjamuoju laikotarpiu ypač padidėjo importas iš Filipinų, jų rinkos dalis išaugo nuo 5,8 % 2008 m. iki 13,8 % per TL.

(163)

Dėl Malaizijos, nagrinėjamuoju laikotarpiu vyravo mažėjimo tendencija, tačiau per TL importas vis dar sudarė 7,6 % rinkos dalies. Nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo importo iš Filipinų apimtis. Tačiau, kaip pirmiau minėta, vidutinė importo kaina buvo daug didesnė (t. y. apie 20 %) nei vidutinė Indijos NPS kaina.

(164)

Dėl importo kainų, vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko palyginti stabilios ir visada buvo didesnės nei vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos ar vidutinės importo iš Indijos kainos.

(165)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad dėl importo iš kitų trečiųjų šalių subsidijuojamo importo iš Indijos ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšis nenutrūko.

(166)

Iš dalies galima paaiškinti, kad Sąjungos suvartojimo sumažėjimą 2009 m. lėmė ekonomikos krizė. Tačiau pažymėtina, kad nepaisant 2009 m. 16 % sumažėjusio suvartojimo, Indijos importo apimtis padidėjo 30 %.

(167)

2010 m. ir per TL didėjantis Sąjungos suvartojimas sutapo su bendruoju ekonominiu atsigavimu. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimo apimtis padidėjo tik nežymiai – 2010 m. 3 % ir 4,7 % per TL. Tai prilyginama metiniam Indijos importo padidėjimui atitinkamai 16 % ir 10 %.

(168)

Įprastomis ekonomikos sąlygomis ir nesant didelio spaudimo kainoms ir padidėjusio importo lygio dėl subsidijuojamo importo, Sąjungos pramonė galėjo patirti sunkumų dėl mažėjančio suvartojimo ir pastovių vieneto gamybos sąnaudų padidėjimo (dėl sumažėjusio pajėgumų naudojimo). Tačiau subsidijuojamas importas sustiprino ekonomikos nuosmukio poveikį, ir net bendrojo ekonomikos atsigavimo laikotarpiu Sąjungos pramonė negalėjo atsigauti ir atgauti dėl Indijos importo prarastos rinkos dalies.

(169)

Todėl, nors 2008–2009 m. ekonomikos krizė galėjo prisidėti prie prastų Sąjungos pramonės rodiklių, apskritai šis poveikis negali būti laikomas tokiu, kad būtų nutrauktas subsidijuojamo importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinis ryšys.

(170)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo eksportui apimtis sumažėjo 9 %, o vidutinė eksporto kaina – 10 %. Nors negalima atmesti, kad neigiama eksporto veiklos rezultatų tendencija galėjo toliau daryti neigiamą poveikį Sąjungos pramonei, laikoma, kad atsižvelgiant į mažą su pardavimu Sąjungos rinkoje susijusio eksporto apimtį, dėl poveikio subsidijuojamo importo ir nustatytos žalos priežastinis ryšys nenutrūksta.

(171)

Išnagrinėjus nustatyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį itin padidėjo Indijos kilmės subsidijuojamo importo mažomis kainomis apimtis ir rinkos dalis. Be to, nustatyta, kad dėl šio importo Sąjungos pramonė buvo priversta nuolat mažinti kainas Sąjungos rinkoje.

(172)

Subsidijuojamo Indijos importo apimtis ir rinkos dalis nuolat didėjo (net 2009 m., kai Sąjungos suvartojimas sumažėjo 16 %), ir sutapo su neigiama Sąjungos pramonės rinkos dalies raidos tendencija panašiu laikotarpiu.

(173)

Nuo 2008 m. lėtėjant ekonomikos augimui ir smarkiai mažėjant Sąjungos suvartojimui eksportuojantys Indijos gamintojai sugebėjo žymiai padidinti jų užimamos rinkos dalį. Tai sutapo su neigiama Sąjungos pramonės rinkos dalies raidos tendencija ir staigiu pelningumo ir kitų finansinių rodiklių verčių sumažėjimu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu didėjantis Indijos subsidijuojamo importas mažomis kainomis, dėl kurio Sąjungos pramonė buvo priversta nuolat mažinti kainas, apskritai turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės finansinei padėčiai. Net jei padėtis šiek tiek pagerėjo iki TL pradžios, Sąjungos pramonė nesugebėjo atgauti prarastos rinkos dalies, o pelningumas liko neigiamas.

(174)

Išnagrinėjus kitus žinomus veiksnius, įskaitant ekonomikos krizę, kurie galėjo daryti žalą Sąjungos pramonei, paaiškėjo, kad tie veiksniai negalėjo nutraukti nustatyto subsidijuojamo importo iš Indijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

(175)

Remiantis pirmiau nurodyta analize, padaryta laikina išvada, kad dėl subsidijuojamo importo iš Indijos Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 8 straipsnio 5 dalyje.

(176)

Remdamasi pagrindinio reglamento 31 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo subsidijavimo, buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Sąjungos interesų. Sąjungos interesų nagrinėjimas buvo pagrįstas visų susijusių dalyvių interesų, taip pat Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų ir naudotojų interesų, vertinimu.

(177)

Sąjungos pramonei dėl subsidijuojamo importo iš Indijos padaryta materialinė žala. Primenama, kad daugelio žalos rodiklių raidos tendencija per nagrinėjamąjį laikotarpį buvo neigiama. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis toliau neišvengiamai blogėtų.

(178)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius kompensacinius muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos veiksmingos prekybos sąlygos ir kad nagrinėjamojo produkto kainos bus nustatytos atsižvelgiant į įvairių sudedamųjų dalių sąnaudas ir rinkos sąlygas. Galima tikėtis, kad nustačius laikinąsias priemones Sąjungos pramonė galėtų atgauti bent dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį prarastos rinkos dalies, o tai vėliau turėtų teigiamo poveikio jos pelningumui ir bendrai finansinei padėčiai.

(179)

Priemonių nenustačius Sąjungos pramonė gali toliau prarasti rinkos dalį ir liktų nuostolinga. Vidutinės ar ilgalaikės trukmės laikotarpiu šie rodikliai nebūtų stabilūs. Atsižvelgiant į patirtus nuostolius ir aukštą investicijų į gamybą lygį nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje galima manyti, kad nenustačius priemonių dauguma Sąjungos gamintojų negalėtų susigrąžinti investicijų. Be to, manoma, kad nustačius kompensacines priemones būtų lengviau išsaugoti užimtumą, kuris nuolat blogėjo nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(180)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nustačius kompensacinius muitus nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(181)

Atliekant šį tyrimą naudotojai nebendradarbiavo. Kreiptasi į 20 naudotojų, tačiau nė vienas nepateikė jiems siųstų klausimynų atsakymų. Dėl importuotojų, klausimynai buvo nusiųsti dviem nesusijusiems importuotojams, kurie pareiškė norą bendradarbiauti, tačiau atsakymų negauta.

(182)

Primenama, kad kaip ir atliekant ankstesnį tyrimą dėl to paties produkto, naudotojai bendradarbiavo labai mažai. Neseniai atliekant antidempingo priemonių, taikomų importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Taivano kilmės NPS, galiojimo termino peržiūrą, buvo kreiptasi į tuos pačius naudotojus, tačiau nė vienas iš jų per minėtą tyrimą nebendradarbiavo (5).

(183)

Skundo pateikėjo nuomone, jei priemonės būtų nustatytos importuojamoms NPS iš Indijos, poveikis naudotojams būtų labai nedidelis, nes NPS sudaro tik mažą jų bendrų sąnaudų dalį. Skunde buvo pateikta apytikriai apskaičiuota NPS sąnaudų, susijusių su automobilio ir skalbimo mašinos ir (arba) indaplovės gamyba, dalis. Abiem atvejais padaryta išvada, kad NPS sudaro labai mažą bendrų šių produktų gamybos sąnaudų dalį.

(184)

Iš Indijos importuojamam produktui nustačius priemones, pavojaus dėl pasiūlos rinkoje trūkumo nebūtų, nes Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas yra mažas (46 % per TL). Be to, esama kitų tiekimo šaltinių, kaip antai NPS importuojamos iš kitų šalių, kurioms netaikomos priemonės.

(185)

Galiausiai, siūlomų priemonių lygis yra nedidelis, todėl tikimasi, kad iš Indijos produktai ir toliau bus importuojami į ES rinką, tik sąžiningomis kainomis.

(186)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamam Indijos kilmės nagrinėjamajam produktui nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių.

(187)

Atsižvelgiant į išvadas dėl subsidijavimo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias kompensacines priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro subsidijuojamas importas.

(188)

Nustatant šių priemonių dydį buvo atsižvelgta į nustatytus subsidijų skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti, neviršijant nustatyto subsidijų skirtumo.

(189)

Apskaičiuojant muito dydį, reikalingą žalingo subsidijavimo poveikiui pašalinti, manyta, kad esant bet kokioms priemonėms Sąjungos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra subsidijuojamo importo, panašų produktą parduodama Sąjungoje. Manoma, kad pelnas, kurį būtų galima gauti nesant subsidijuojamo importo, turėtų būti nustatytas pagal vidutinį atrinktų Sąjungos gamintojų ikimokestinio pelno dydį 2007 m., t. y. iki nagrinėjamojo laikotarpio, kai pramonė vis dar buvo pelninga. Todėl manyta, kad 7 % apyvartos sudarantis pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu minimaliu dydžiu, kurį Sąjungos pramonė būtų galėjusi tikėtis pasiekti, jeigu nebūtų buvę žalingo subsidijavimo.

(190)

Šiuo pagrindu buvo apskaičiuota nežalinga Sąjungos pramonės panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina apskaičiuota prie atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainos, kuri buvo pakoreguota atsižvelgiant į faktinį pelną ir (arba) nuostolį per TL, pridėjus pirmiau minėtą pelno skirtumą.

(191)

Tuomet remiantis bendradarbiaujančių eksportuojančių Indijos gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, ir nežalingos Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotų produktų kaina per TL, palyginimu nustatyta, kad reikia padidinti kainą. Taigi visi dėl šio palyginimo atsiradę skirtumai buvo išreikšti vidutinės visos CIF importo vertės procentine dalimi.

(192)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 12 straipsnio 1 dalimi importuojamiems Indijos kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios kompensacinės priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš subsidijų ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(193)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kompensacinio muito normos apskaičiuotos žalos pašalinimo skirtumus lyginant su subsidijų skirtumais. Todėl siūlomos tokios kompensacinio muito normos:

(194)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos kompensacinio muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tiems importuojamiems Indijos kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(195)

Visi prašymai taikyti šias atskirai bendrovei nustatytas kompensacinio muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba pardavimo subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (6), nurodant visą svarbią informaciją, ypač informaciją apie bendrovės veiklos pasikeitimus, susijusius su gamyba ir pardavimu vidaus rinkoje bei eksportui, kuriuos lėmė, pavyzdžiui, minėtas pavadinimo pasikeitimas arba gamybos ir pardavimo subjekto pasikeitimas. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(196)

Pirmiau nurodytos preliminarios išvados bus atskleistos visoms suinteresuotosioms šalims, kurios bus paragintos raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Jų pastabos bus nagrinėjamos ir, prireikus, į jas bus atsižvelgta prieš priimant galutinį sprendimą. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl kompensacinių muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir jas gali reikėti persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta padaryti galutines išvadas,

11.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/29

(1)

Reglamento (EB) Nr. 872/2004 I priede nurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys, įstaigos ir subjektai, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai pagal tą reglamentą yra įšaldomi; Reglamento (EB) Nr. 872/2004 II priede išvardytos kompetentingos institucijos, kurioms priskirtos konkrečios funkcijos, susijusios su to reglamento įgyvendinimu;

(2)

2011 m. gruodžio 23 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos sankcijų komitetas sprendimu Nr. SC/10510 nusprendė iš dalies pakeisti asmenų, grupių ir organizacijų, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turėtų būti įšaldyti, sąrašą; todėl I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(3)

taip pat reikėtų atnaujinti Reglamento (EB) Nr. 872/2004 II priedą, atsižvelgiant į naujausią valstybių narių pateiktą informaciją dėl kompetentingų institucijų;

(4)

todėl atitinkamai reikėtų iš dalies pakeisti Reglamento (EB) Nr. 872/2004 I ir II priedus,

11.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/33

(1)

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1295/2008 (2) I priede išvardytos trečiųjų šalių įstaigos, įgaliotos išduoti iš tų šalių importuojamų apynių produktų atestavimo dokumentus. Šie atestavimo dokumentai pripažįstami kaip Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 117 straipsnyje nurodytų sertifikatų atitikmenys;

(2)

trečiųjų šalių atitinkamų tarnybų pareiga yra atnaujinti Reglamento (EB) Nr. 1295/2008 I priede pateikiamą informaciją ir palaikyti glaudžius ryšius su Komisija jos tarnyboms teikiant atitinkamą informaciją;

(3)

Australija ir Naujoji Zelandija pranešė apie įgaliotos išduoti importuojamų apynių produktų atestavimo dokumentus organizacijos pavadinimo ir (arba) adreso pasikeitimą. Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento Nr. 1295/2008 I priedą;

(4)

Reglamentas (EB) Nr. 1295/2008 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(5)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

11.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/36

(1)

„Alpharma BVBA“ ir „Pfizer Ltd.“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 13 straipsnio 3 dalį pateikė paraišką, kuria siūloma pakeisti leidimų, suteiktų pagal 2001 m. gruodžio 5 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2380/2001 dėl leidimo dešimt metų naudoti pašarų priedą (2), 2004 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1289/2004 dėl leidimo dešimt metų naudoti pašaruose priedą Deccox®, priklausantį kokciodiostatų ir kitų vaistinių medžiagų grupei (3), 2004 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1455/2004 leidimo dešimt metų naudoti kokcidiostatų grupei ir kitoms vaistinėms medžiagoms priskiriamą pašarų priedą „Avatec 15 %“ (4), 2004 m. spalio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1800/2004 dėl leidimo dešimt metų naudoti kokcidiostatų grupei ir kitoms vaistinėms medžiagoms priskiriamą pašarų priedą „Cycostat 66G“ (5), 2005 m. balandžio 18 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 600/2005 dėl naujo leidimo dešimt metų naudoti kokcidiostatą kaip gyvūnų pašarų priedą, laikino leidimo naudoti priedą ir nuolatinio leidimo naudoti tam tikrus gyvūnų pašarų priedus (6), 2010 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 874/2010 dėl leidimo naudoti natrio lazalocidą A kaip kalakutų iki 16 savaičių amžiaus pašarų priedą (leidimo turėtojas Alpharma (Belgija) BVBA) ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2430/1999 (7), 2011 m. balandžio 19 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentus (ES) Nr. 388/2011 dėl leidimo alfa amonio maduramiciną naudoti kaip mėsinių viščiukų pašarų priedą (leidimo turėtojas – „Alpharma (Belgija) BVBA“), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2430/1999 (8), 2011 m. gegužės 31 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 532/2011 dėl leidimo naudoti robenidino hidrochloridą kaip veisimui skirtų triušių ir mėsinių triušių pašarų priedą (leidimo turėtojas – „Alpharma Belgium BVBA“), kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2430/1999 ir (EB) Nr. 1800/2004 (9), ir 2011 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 900/2011 dėl leidimo natrio lazalocidą A naudoti kaip fazanams, perlinėms vištoms, putpelėms ir kurapkoms, išskyrus dedeklinius paukščius, skirtą pašarų priedą (leidimo turėtojas – „Alpharma (Belgium) BVBA“) (10), turėtojo pavadinimą;

(2)

pareiškėjai teigia, kad, bendrovei „Pfizer Ltd.“ įsigijus bendrovę „Alpharma BVBA“, nuo 2011 m. kovo 1 d. bendrovei „Pfizer Ltd.“ priklauso priedų dekokvinato, natrio lazalocido A, alfa amonio maduramicino, robenidino hidrochlorido ir salinomicino rinkodaros teisės;

(3)

pasiūlytas leidimo sąlygų pakeitimas yra tik administracinio pobūdžio ir nesuteikia pagrindo iš naujo vertinti atitinkamų priedų. Apie šią paraišką pranešta Europos maisto saugos tarnybai;

(4)

kad pareiškėjui būtų leidžiama naudotis savo rinkodaros teisėmis bendrovės „Pfizer Ltd.“ vardu, būtina pakeisti leidimų sąlygas;

(5)

todėl reglamentai (EB) Nr. 2380/2001, (EB) Nr. 1289/2004, (EB) Nr. 1455/2004, (EB) Nr. 1800/2004, (EB) Nr. 600/2005, (ES) Nr. 874/2010, įgyvendinimo reglamentai (ES) Nr. 388/2011, (ES) Nr. 532/2011 ir (ES) Nr. 900/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti;

(6)

kadangi leidimų suteikimo sąlygų pataisos nesusijusios su sauga, tikslinga nustatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį būtų išnaudotos turimos atsargos;

(7)

į Reglamento (EB) Nr. 1800/2004 su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 532/2011, priedą per klaidą neįtraukta didžiausia leidžiamoji koncentracija (DLK) kalakutuose ir mėsiniuose viščiukuose, įtraukta į Reglamento (EB) Nr. 1800/2004 priedą Komisijos reglamentu (EB) Nr. 101/2009 (11), ir kalakutams bei mėsiniams viščiukams skirto priedo prekės pavadinimas „Robenz 66 G“, įtrauktas į Komisijos reglamento (EB) Nr. 1800/2004 priedą Komisijos reglamentu (EB) Nr. 214/2009 (12). Todėl tą didžiausią leidžiamąją koncentraciją ir prekės pavadinimą reikia iš naujo įtraukti;

(8)

todėl Įgyvendinimo reglamento (EB) Nr. 532/2011 priedas turėtų būti atitinkamai ištaisytas;

(9)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

11.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/40

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (EK) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

11.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/42

(1)

Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių susitarimo (3), steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Tuniso Respublikos asociaciją, protokolo Nr. 1 (4) 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis pradedamos taikyti nulinio tarifo tarifinės kvotos importuoti neperdirbtam alyvuogių aliejui, kurio KN kodai yra 1509 10 10 ir 1509 10 90 ir kuris visas buvo pagamintas Tunise ir tiesiai iš tos šalies vežamas į Europos Sąjungą, šiame reglamente nustatytomis sąlygomis;

(2)

2006 m. gruodžio 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1918/2006, atidarančio Tuniso kilmės alyvuogių aliejaus tarifinę kvotą ir nustatančio jos administravimą (5), 2 straipsnio 2 dalyje nustatytos importo licencijas išduodant taikomos mėnesiui skiriamo kiekio ribos;

(3)

laikantis Reglamento (EB) Nr. 1918/2006 3 straipsnio 1 dalies, kompetentingoms institucijoms pateiktose importo licencijų paraiškose bendras prašomas kiekis viršija minėto reglamento 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą vasario mėnesio ribą;

(4)

susidarius tokioms aplinkybėms, Komisija privalo nustatyti paskirstymo koeficientą, pagal kurį būtų galima išduoti importo licencijas proporcingai turimam kiekiui;

(5)

sausio mėnesio riba pasiekta, importo licencijų vasario mėnesiui išduoti nebegalima,

11.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/43

(1)

2010 m. spalio 29 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/656/BUSP;

(2)

atsižvelgiant į įvykius Dramblio Kaulo Krante, Sprendimo 2010/656/BUSP II priede pateiktas asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašas turėtų būti iš dalies pakeistas,

11.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/45

(1)

pagal Direktyvą 2008/106/EB valstybės narės gali nuspręsti patvirtinti trečiųjų šalių išduotus atitinkamus jūrininkų atestatus, jeigu Komisija yra pripažinusi tą trečiąją šalį. Tos trečiosios šalys turi atitikti visus 1978 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB konvencija) (2) su pakeitimais, padarytais 1995 m., reikalavimus;

(2)

2005 m. gegužės 13 d. raštu Kipras pateikė prašymą dėl Ganos sistemų pripažinimo. Gavusi šį prašymą, Komisija įvertino Ganos jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemą, kad patikrintų, ar Gana laikosi visų JRAB konvencijos reikalavimų ir ar imtasi tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią su atestatais susijusiam sukčiavimui. Tas vertinimas buvo grindžiamas 2009 m. gruodžio mėn. Europos jūrų saugumo agentūros ekspertų atlikto patikrinimo rezultatais. Atliekant patikrinimą buvo nustatyti tam tikri jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų trūkumai;

(3)

Komisija valstybėms narėms pateikė vertinimo rezultatų ataskaitą;

(4)

2010 m. gruodžio 20 d. raštu Komisija paprašė Ganą pateikti įrodymų, kad nustatyti trūkumai buvo pašalinti;

(5)

Gana 2011 m. vasario 21 d. raštu pateikė prašomą informaciją ir įrodymus, kad imtasi tinkamų ir pakankamų taisomųjų veiksmų, kad būtų pašalinta daugelis per atitikties vertinimą nustatytų trūkumų;

(6)

du trūkumai liko nepašalinti. Pirmasis trūkumas susijęs su Ganos negalėjimu užtikrinti, kad plaukiojimo karinio jūrų laivyno arba locmanų laivais stažas iš tiesų būtų susijęs su kompetencija, kuri vertinama atliekant atestavimą. Kitas trūkumas susijęs su priešgaisrinės saugos mokymų ir priešgaisrinės įrangos jūrininkų rengimo įstaigoje stoka. Todėl buvo paprašyta, kad Gana įgyvendintų papildomas taisomąsias priemones šioje srityje. Tačiau dėl šių trūkumų negalima abejoti bendra Ganos jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų atitiktimi JRAB konvencijos reikalavimams;

(7)

iš atitikties vertinimo rezultatų ir Ganos pateiktos informacijos vertinimo išvadų matyti, kad Ganos sistema atitinka reikiamus JRAB konvencijos reikalavimus, ir kad šalis ėmėsi tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią su atestatais susijusiam sukčiavimui;

(8)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto nuomonę,

11.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/46

(1)

pagal Direktyvą 2008/106/EB valstybės narės gali nuspręsti patvirtinti trečiųjų šalių išduotus atitinkamus jūrininkų atestatus, jeigu Komisija yra pripažinusi tą trečiąją šalį. Tos trečiosios šalys turi atitikti visus 1978 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (JRAB konvencija) (2), su pakeitimais, padarytais 1995 m., reikalavimus;

(2)

2006 m. vasario 14 d. raštu Ispanija pateikė prašymą dėl Urugvajaus sistemų pripažinimo. Gavusi šį prašymą, Komisija įvertino Urugvajaus jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemą, kad patikrintų, ar Urugvajus laikosi visų JRAB konvencijos reikalavimų ir ar imtasi tinkamų priemonių siekiant užkirsti kelią su atestatais susijusiam sukčiavimui. Tas vertinimas buvo grindžiamas 2007 m. birželio mėn. Europos jūrų saugumo agentūros ekspertų atlikto patikrinimo rezultatais. Atliekant patikrinimą buvo nustatyti tam tikri jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų trūkumai;

(3)

Komisija valstybėms narėms pateikė vertinimo rezultatų ataskaitą;

(4)

2009 m. vasario 16 d. ir 2010 m. gruodžio 8 d. raštais Komisija paprašė Urugvajų pateikti įrodymų, kad nustatyti trūkumai buvo pašalinti;

(5)

Urugvajus 2009 m. balandžio 30 d. ir 2011 m. kovo 18 d. raštais pateikė prašomą informaciją ir įrodymus, kad imtasi tinkamų ir pakankamų taisomųjų veiksmų, kad būtų pašalinta daugelis per atitikties vertinimą nustatytų trūkumų;

(6)

du trūkumai liko nepašalinti. Pirmasis trūkumas susijęs su tuo, kad į kokybės standartų sistemą neįtraukta tam tikra administravimo veikla, tokia kaip mokymo programų tvirtinimas. Kitas trūkumas susijęs su sertifikatų forma. Todėl buvo paprašyta, kad Urugvajus įgyvendintų atitinkamus papildomus taisomuosius veiksmus. Tačiau dėl šių trūkumų negalima abejoti bendra Urugvajaus jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemų atitiktimi JRAB konvencijos reikalavimams;

(7)

iš atitikties vertinimo rezultatų ir Urugvajaus pateiktos informacijos vertinimo išvadų matyti, kad Urugvajaus sistema atitinka reikiamus JRAB konvencijos reikalavimus ir kad šalis ėmėsi tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią su atestatais susijusiam sukčiavimui;

(8)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komiteto nuomonę,

11.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/47

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant nuspręsti, ar jas reikia įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas. Tame sąraše yra flufenoksuronas;

(2)

vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1451/2007, pagal Direktyvos 98/8/EB 11 straipsnio 2 dalį buvo įvertinta, ar flufenoksuroną (CAS Nr. 101463–69–8, EB Nr. 417–680–3) galima naudoti 18-to tipo produktams (insekticidams, akaricidams ir kitiems nariuotakojų kontrolės produktams), apibrėžtiems tos direktyvos V priede;

(3)

Prancūzija buvo paskirta už ataskaitos rengimą atsakinga valstybe nare ir 2009 m. kovo 17 d. Komisijai pateikė kompetentingos institucijos ataskaitą ir rekomendaciją, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 14 straipsnio 4 ir 6 dalyse;

(4)

valstybės narės ir Komisija peržiūrėjo kompetentingos institucijos ataskaitą. Vadovaudamasis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 15 straipsnio 4 dalimi, 2011 m. rugsėjo 22 d. Biocidinių produktų nuolatinis komitetas peržiūros išvadas įtraukė į vertinimo ataskaitą;

(5)

tikroviškai įvertinus riziką svarbiems aplinkos komponentams nustatytas neleistinas poveikis vandens komponentui. Be to, pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 (3) XIII priede nustatytus kriterijus flufenoksuronas turi savybių, dėl kurių jis yra patvarus, linkęs kauptis organizmuose ir yra toksiškas, taip pat yra labai patvarus ir labai linkęs kauptis organizmuose. Todėl netikslinga flufenoksurono, skirto naudoti 18-to tipo produktams, įtraukti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą;

(6)

diena, nuo kurios 18-to tipo produktų biocidiniai produktai, kuriuose yra flufenoksurono, neturėtų būti teikiami rinkai, turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į rizikos vertinimo rezultatą ir šio sprendimo įsigaliojimo dieną;

(7)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

11.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/48

(1)

2007 m. gruodžio 4 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1451/2007 dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos 10 metų programos antrojo etapo (2) yra nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti siekiant nuspręsti, ar jas reikia įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą, sąrašas;

(2)

tam tikri į tą sąrašą įrašytų medžiagų ir produktų tipų deriniai nebuvo įvertinti, nes arba visi dalyviai pasitraukė iš peržiūros programos, arba per Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 9 straipsnyje ir 12 straipsnio 3 dalyje nustatytą laikotarpį už vertinimo ataskaitos rengimą atsakinga valstybė narė negavo visų reikiamų dokumentų;

(3)

todėl, vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 11 straipsnio 2 dalimi, 12 straipsnio 1 dalimi ir 13 straipsnio 5 dalimi, Komisija apie tai informavo valstybes nares. Be to, ši informacija paskelbta elektroninėmis priemonėmis;

(4)

per tris mėnesius nuo minėtos informacijos paskelbimo tam tikras skaičius bendrovių pareiškė norą perimti peržiūros programos dalyvio vaidmenį dėl tam tikrų medžiagų ir produktų tipų. Tačiau šios bendrovės nepateikė visų reikiamų dokumentų;

(5)

todėl, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1451/2007 12 straipsnio 4 ir 5 dalimis, minėtos medžiagos ir produktų tipai neturėtų būti įrašyti į Direktyvos 98/8/EB I, IA arba IB priedą;

(6)

siekiant teisinio tikrumo dera nustatyti datą, po kurios šio sprendimo priede nurodytų produktų tipų biocidiniai produktai, kurių sudėtyje yra tame priede nurodytų veikliųjų medžiagų, neturėtų būti teikiami rinkai;

(7)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Biocidinių produktų nuolatinio komiteto nuomonę,

11.2.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 38/51