31.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/1

(1)

siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba kurioje ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)

laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais;

(4)

reikėtų nustatyti, kad šio reglamento nuostatų neatitinkančia valstybių narių muitinių suteikta privalomąja tarifine informacija apie prekių klasifikavimą Kombinuotojoje nomenklatūroje jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius, kaip nustatyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalyje;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

31.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/3

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Lenkijos ir Lietuvos paraiška įregistruoti pavadinimą „Miód z Sejneńszczyny / Łoździejszczyzny“ / „Seinų / Lazdijų krašto medus“ paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

31.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/5

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 510/2006 6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa, Vokietijos paraiška įregistruoti pavadinimą Holsteiner Katenschinken / Holsteiner Schinken / Holsteiner Katenrauchschinken / Holsteiner Knochenschinken paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame  (2) leidinyje;

(2)

prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (EB) Nr. 510/2006 7 straipsnį Komisija negavo, todėl šis pavadinimas turi būti įregistruotas,

31.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/7

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (EK) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

31.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/9

(1)

tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2011–2012 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 971/2011 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 59/2012 (4);

(2)

šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnį;

(3)

siekiant užtikrinti, kad ši priemonė būtų taikoma kuo greičiau po atnaujintų duomenų pateikimo, šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo dieną,

31.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/11

(1)

2011 m. sausio 31 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/72/BUSP (1);

(2)

remiantis Sprendimo 2011/72/BUSP peržiūra, ribojamųjų priemonių taikymas turėtų būti pratęstas iki 2013 m. sausio 31 d.;

(3)

Sprendimą 2011/72/BUSP reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

31.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/12

(1)

2007 m. balandžio 5 d., praėjus šešiems mėnesiams nuo sanavimo pagalbos, kurią Komisija patvirtino kaip suderinamą su vidaus rinka (2), suteikimo, Italija pranešė apie Legler S.p.A. restruktūrizavimo planą.

(2)

2007 m. rugsėjo 25 d. Komisija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl restruktūrizavimo plano (3). Italijos pastabos gautos 2007 m. lapkričio 30 d.

(3)

2007 m. gruodžio 10 d. Komisija gavo vienos suinteresuotosios šalies pastabas. 2008 m. kovo 3 d. raštu ji persiuntė tas pastabas Italijai. Italija savo pastabas pateikė 2008 m. gegužės 20 d. rašte.

(4)

2008 m. liepos 23 d. Italijos valdžios institucijos atsiėmė pranešimą apie restruktūrizavimo pagalbą, nurodydamos, kad plano atsisakyta.

(5)

2008 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. spalio 22 d., 2009 m. vasario 9 d., 2009 m. rugsėjo 4 d. ir 2010 m. kovo 17 d. raštais Komisija Italijos valdžios institucijų paprašė pateikti papildomos informacijos. Italijos valdžios institucijos į šiuos prašymus atsakė 2008 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 1 d., 2009 m. birželio 3 d., 2009 m. spalio 6 d., 2010 m. vasario 24 d. ir 2010 m. balandžio 20 d. raštais.

(6)

Legler S.p.A. yra 1863 m. įsteigta Italijos tekstilės įmonių grupės patronuojančioji įmonė (toliau – Legler, grupė arba įmonė), kurią oficialios tyrimo procedūros pradėjimo metu sudarė keli juridiniai asmenys: Legler Ottana S.p.A., Legler Siniscola S.p.A. ir Legler Macomer S.p.A. Įmonei Legler S.p.A. priklausė mažiau nei pusė Legler Maroc SA akcijų ir 40 % Legler Ottana S.p.A. akcijų. Legler S.p.A. kontrolinis akcijų paketas priklausė kontroliuojančiajai įmonei Piltar Ltd (toliau – Piltar).

(7)

2007 m. Legler dirbo 1 213 (4) darbuotojų, jos gamyklos veikė Sardinijos regione – Makomere (Oristano provincija), Siniskoloje ir Otanoje (Nuoro provincija), taip pat Lombardijos regione – Ponte San Pjetre (Bergamo provincija). 2006 m. grupės apyvarta sudarė 101 mln. EUR, o 2007 m. rugsėjo mėn. – 30,9 mln. EUR.

(8)

Pagrindinė Legler veikla buvo aukštos kokybės džinsinio audinio gamyba, šiame sektoriuje ji buvo Italijos ir Vokietijos rinkų lyderė, taip pat svarbi produkcijos tiekėja į Prancūziją ir Beniliuksą. Italijos valdžios institucijų teigimu, džinsinio audinio rinką sudaro du segmentai: gatavų drabužių (prêt-à-porter) garsių prekės ženklų segmentas (pagrindinis Legler sektorius) ir masinės rinkos gaminiai, kur daugiausia konkuruojama kainomis. Pagrindiniai Legler konkurentai buvo įsikūrę Italijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Tunise, Turkijoje ir Japonijoje. Su pirmaisiais sunkumais Legler susidūrė 2003 m., kai didelė gamybos dalis buvo perkelta į Aziją ar Viduržemio jūros pietinį regioną.

(9)

2007 m. gegužės 30 d. Sardinijos regiono investicinės bendrovės SFIRS S.p.A. valdybos posėdyje buvo nuspręsta, kad SFIRS iš likviduojamos įmonės Intex S.p.A. už 450 000 EUR nupirks Legler S.p.A. ir Legler Siniscola S.p.A. 17 mln. EUR nominaliosios vertės skolą.

(10)

Tame pačiame posėdyje SFIRS nusprendė 14,5 mln. EUR, t. y. dalį 17 mln. EUR Legler skolos, paversti Legler kapitalu.

(11)

2007 m. gegužės 31 d.Legler akcininkų susirinkime SFIRS tapo Legler akcininke. Dalį Legler skolos (14,5 mln. EUR nominaliosios vertės) išmainiusi į Legler kapitalą, SFIRS įgijo 49 % paprastųjų Legler S.p.A. akcijų (ir 100 % specialiųjų akcijų (5)). 51 % akcijų liko Piltar.

(12)

2008 m. sausio mėn. SFIRS nusprendė atsisakyti Legler S.p.A. akcijų bei likusios Legler grupės skolos ir paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą dėl bendro Legler akcinio kapitalo ir skolos įsigijimo.

(13)

Laimėjusiu pripažintas įmonės Ferratex s.r.l. (toliau – Ferratex) pasiūlymas, iš viso ji pasiūlė 2 000 001 EUR. Italijos valdžios institucijų teigimu, ši kaina atspindėjo visų SFIRS iš Legler ir jos patronuojamųjų įmonių gautinų lėšų sumos, kuri, nepriklausomo eksperto skaičiavimais, sudarė 2 mln. EUR, pridėjus simbolinę 1 EUR kainą už Legler akcinio kapitalo, kurį irgi įvertino nepriklausomas ekspertas, rinkos vertę. Pardavimas įvyko 2008 m. sausio 25 d.

(14)

Tačiau per laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio mėn. iki 2008 m. rugpjūčio mėn. Legler nutraukė operacijas visose savo gamyklose ir nuo to laiko nė viena jos gamykla nebeveikė.

(15)

2008 m. liepos 23 d.Legler S.p.A. pakeitė pavadinimą į Texfer S.p.A. Jos patronuojamosios įmonės Sardinijoje taip pat buvo atitinkamai pervadintos Texfer Ottana S.p.A., Texfer Siniscola S.p.A. ir Texfer Macomer S.p.A.

(16)

2008 m. rugpjūčio 18 d. kompetentingas teismas grupės patronuojančiąją bendrovę pripažino nemokia, o 2008 m. lapkričio 13 d. jai ir jos patronuojamosioms įmonėms buvo pritaikyta kolektyvinio nemokumo procedūra, vadinama ypatingo administravimo procedūra.

(17)

Netrukus po to, kai Legler, suėjus terminui, negrąžino sanavimo paskolos, bankas pareikalavo vykdyti sanavimo pagalbos garantiją. Todėl 2008 m. rugsėjo 16 d. kompetentinga ministerija padengė paskolą ir palūkanas.

(18)

2010 m. spalio 21 d.Texfer S.p.A. buvo pripažinta bankrutavusia. 2010 m. lapkričio 17 ir 18 d.Texfer Ottana S.p.A., Texfer Siniscola S.p.A. ir Texfer Macomer S.p.A. irgi pripažintos bankrutavusiomis.

(19)

2006 m. Legler grynasis turtas buvo - 8,6 mln. EUR, palyginti su 2005 m. dar teigiamu 17,2 mln. EUR grynuoju turtu. 2006 m. įmonė nurodė patyrusi 25,9 mln. EUR nuostolių, o 2005 m. – 28,1 mln. EUR nuostolių. 2006 m. jos apyvarta sudarė 101,4 mln. EUR, 2005 m. ji buvo 124,2 mln. EUR. 2006 m. EBIDTA sudarė - 10,9, o 2005 m. – - 0,7. Didėjo ir išlaidos palūkanoms.

(20)

2007 m. lapkričio 30 d.Legler grynasis turtas buvo - 16,3 mln. EUR. Per 2003–2007 m. laikotarpį nuostoliai pasiekė 94,9 mln. EUR, įmonės padėtis tolydžio blogėjo, nuostoliai didėjo, o apyvarta mažėjo.

(21)

2008 m. lapkričio 13 d. pagal nacionalinę teisę grupei pritaikyta kolektyvinė nemokumo procedūra, pasibaigusi bankrotu (žr. 16–18 konstatuojamąsias dalis).

(22)

Restruktūrizavimo planas, apie kurį pranešė Italija (toliau – planas), apėmė 3 metų laikotarpį (2007–2009 m.) ir tris priemones: i) 13 mln. EUR kaip vidutinės trukmės laikotarpio garantiją restruktūrizavimo laikotarpiu vietoj 6 mėnesių garantijos, kuriai duotas leidimas kaip sanavimo pagalbai (6), ii) 13,2 mln. EUR tiesioginę subsidiją, iii) 13 mln. EUR skolos išmainymą į kapitalą. Tačiau 2007 m. gegužės 31 d. SFIRS išmainė skolą į kapitalą nominaliąja 14,5 mln. EUR suma.

(23)

Nors Italijos valdžios institucijos pateikė 2007–2009 m. restruktūrizavimo planą, jos teigė, kad faktiškai restruktūrizavimas vyktų nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2012 m. pabaigos. Vieninteliai duomenys, pateikti siekiant grafikais pavaizduoti įmonės restruktūrizavimo eigą nuo 2009 iki 2012 m., buvo pinigų srautai ir naujai įsteigtos įmonės (Newco) įsipareigojimų istorija.

(24)

Per šį ilgesnį laikotarpį bendros naujos įmonės įsteigimo sąnaudos nuo Legler S.p.A. ir Sardinijoje esančių jos patronuojamųjų bendrovių sujungimo sudarė 106,2 mln. EUR, įskaitant 86,7 mln. EUR už plataus masto grupės reorganizavimą, o likutis būtų buvęs panaudotas kapitalui atkurti ir nuostoliams padengti.

(25)

Naujai įsteigtos įmonės veikla daugiausia būtų susijusi su įprasta, pagrindine įmonės veikla, t. y. aukštos kokybės džinsinio audinio gamyba, o kitos dvi gamybos linijos (velveto ir lygių medvilninių audinių) būtų panaikintos. Grupės geografinė veiklos vieta apimtų tik dvi gamyklas (Siniskoloje ir Otanoje) tame pačiame regione. Likęs turtas būtų parduotas, kad Legler galėtų įnešti savo įnašą ir sumažintų energijos išteklių, transporto ir personalo sąnaudas. Gamykla Makomere nebuvo įtraukta į planą (7).

(26)

Plane taip pat kartu su SFIRS numatytas naujas akcininkas ir nurodytas poreikis gauti kredito linijas iš privačių šaltinių, kad būtų galima įgyvendinti reorganizavimo procesą.

(27)

Savo sprendime pradėti procedūrą Komisija abejojo, ar skolos išmainymas į kapitalą neturėjo valstybės pagalbos elementų. Komisijai kilo abejonių, ar aprašytomis aplinkybėmis privatus investuotojas būtų sutikęs skolą išmainyti į įmonės akcijas, tuo labiau kad buvo aišku, jog įmonė kelis mėnesius buvo sustabdžiusi dalį veiklos, o Italijos valdžios institucijos Komisijai nepateikė jokio tokį faktą paneigiančio scenarijaus, kuris patvirtintų SFIRS prielaidą, kad investavimas į Legler ir jos restruktūrizavimo sąnaudų padengimas sąnaudų požiūriu yra efektyvesnis nei grupės likvidavimas.

(28)

Kalbant apie pagalbos suderinamumą su vidaus rinka remiantis Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti  (8) (toliau – Sanavimo ir restruktūrizavimo gairės), Komisija pirmiausia iškėlė klausimą, ar Legler problemas galėjo išspręsti kontrolinį akcijų paketą turinti Piltar ir ar grupėje buvo nepagrįstai paskirstytos sąnaudos.

(29)

Antra, Komisijai kilo abejonių, ar įgyvendinus planą bus galima atkurti ilgalaikį įmonės gyvybingumą, nes planuojamas turto ir gamybos linijų atsisakymas atrodė gana neapibrėžtas, o daugelius prielaidų dėl būsimų veiklos sąlygų, atsižvelgiant į Legler gamybos sustabdymą, – nerealios. Komisija taip pat abejojo, ar siūlomos kompensavimo priemonės yra realios ir neperžengia gyvybingumui atkurti būtinų priemonių, kad pakako nuosavo įnašo dydžio ir kad buvo laikytasi vienintelį kartą teikiamos pagalbos principo.

(30)

Galiausiai Komisija paprašė Italijos valdžios institucijų pateikti informacijos dėl iškilusių abejonių (SFIRS kredito kilmę, išsamią informaciją apie Piltar ir sąnaudų paskirstymą grupėje, kompensacines priemones, faktinę tikimybę, kad Legler susiras naują akcininką, ir galimybę gauti Legler reorganizavimui būtiną privatų finansavimą).

(31)

2007 m. gruodžio 14 d. raštu viena suinteresuotoji šalis pateikė savo pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą. Trečioji šalis teigė, kad aptariamomis priemonėmis būtų iškreipta konkurencija, ir pažymėjo, kad sektoriuje yra daug perteklinių pajėgumų. Trečioji šalis pateikė pasaulinius džinsinio audinio gamybos pajėgumų 2006 m. duomenis, iš kurių matyti, kad pasaulyje perteklinė gamyba sudaro 27 %.

(32)

Pirmiausia, Italijos valdžios institucijos paaiškino, kaip SFIRS tapo Legler kontrolinio akcijų paketo savininke. 2007 m. kovo mėn. SFIRS iš likviduojamos įmonės Intex S. p. A. už 450 000 EUR nupirko Legler S. p. A. ir Legler Siniscola S.p.A. skolą. 2007 m. gegužės 31 d. SFIRS dalį šios skolos, kurios nominalioji vertė sudarė 14,5 mln. EUR, išmainė į Legler kapitalą ir taip įgijo 49 % Legler paprastųjų akcijų (Piltar liko 51 %) ir 100 % specialiųjų akcijų (9).

(33)

Antra, Italijos valdžios institucijos paaiškino, kad Piltar buvo paprasčiausia fizinių asmenų kontroliuojama priemonė. Ji įsteigta tik siekiant įsigyti Legler akcijų ir nevykdė jokios kitos verslo veiklos. Italijos valdžios institucijos pridūrė, kad Piltar seniai deklaravo neplanuojanti remti įmonės finansiškai ir ketino pamažu atsisakyti grupės akcijų paketo. Taigi atrodo, kad kartu su 49 % akcijų SFIRS taip pat įgijo teisę nusipirkti likusius 51 % paprastųjų Legler akcijų.

(34)

Trečia, Italijos valdžios institucijos pateikė informacijos apie kompensacines priemones.

(35)

Ketvirta, Italija nurodė, kad rinkos segmentai, kuriems skirtas Legler restruktūrizavimo planas finansiniam gyvybingumui atkurti, aprašytas 25 konstatuojamojoje dalyje, rodė daug žadančias tendencijas. Italijos valdžios institucijos taip pat paminėjo įmonės ketinimą gauti privataus kredito linijas ir rasti naują akcininką plano daliai finansuoti, taip pat nurodė, kad šiuo tikslu jau imtasi veiksmų.

(36)

Toliau, atsakydamos į trečiosios šalies pastabas, Italijos valdžios institucijos pažymėjo, kad Legler rinkos dalis 2006 m. sudarė tik 0,27 % Jos pridūrė, kad kaip kompensacinė priemonė plane buvo numatyta, palyginti su 2006 m., 22 % sumažinti įmonės pajėgumus ir 40 % – palyginti su 2005 m. Todėl jos manė, kad pagalba neiškreiptų konkurencijos tiek, kad prieštarautų bendrajam interesui.

(37)

Savo pastabose, pateiktose atsiėmus restruktūrizavimo planą, Italijos valdžios institucijos teigė, kad skolos išmainymas į kapitalą nereikštų valstybės pagalbos pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, nes SFIRS veikė pagal rinkos ekonomikos investuotojo principą. Italijos valdžios institucijų teigimu, privatus investuotojas būtų pasielgęs taip pat, kad išvengtų bankroto ir veiksmingiausiai atgautų bent dalį kredito, t. y. paverstų jį kapitalu ir restruktūrizuotų įmonę kartu su nauju privačiu investuotoju ir nauja kredito linija.

(38)

Atitinkama valstybė narė pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999 (10) 8 straipsnio 1 dalį gali atsiimti pranešimą, kaip apibrėžta 2 straipsnyje, prieš Komisijai priimant sprendimą pagal 4 arba 7 straipsnius.

(39)

Tokiu atveju Komisija užbaigia oficialią tyrimo procedūrą pagal to paties reglamento 8 straipsnio 2 dalį.

(40)

Komisija pažymi, kad Italija neskyrė planuotos 13,2 mln. EUR tiesioginės išmokos ir šio pagalbos projekto nebetęs. Kadangi restruktūrizavimo planas atsiimtas, dėl šios priemonės pradėta oficiali tyrimo procedūra netenka prasmės.

(41)

Kadangi Italija neteisėtai įgyvendino kitas dvi priemones, apie kurias buvo pranešta, kad užbaigtų oficialią tyrimo procedūrą, Komisija privalo nustatyti, ar jos reiškia valstybės pagalbą pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį, o jeigu taip, ar ši pagalba suderinama su vidaus rinka.

(42)

Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.

(43)

Jeigu valstybės pagalbą, kaip ji apibrėžta 107 straipsnio 1 dalyje, numatoma teikti arba ji suteikta sunkumų patiriančiai įmonei, šios pagalbos suderinamumas turi būti vertinamas pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gaires. Todėl pagalba, remiantis Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu, gali būti laikoma suderinama, jeigu paisoma Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse nustatytų sąlygų.

(44)

13 mln. EUR sanavimo pagalbos garantija nebuvo nutraukta pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui, kuriam ją patvirtino Komisija, ir liko galioti atsiėmus pranešimą apie planą (žr. 17 konstatuojamąją dalį).

(45)

Apie sanavimo pagalbos garantijos pratęsimą buvo pranešta kaip apie iš kompetentingos ministerijos, finansuojamos iš valstybės biudžeto, išteklių suteiktą priemonę. Taigi ji buvo suteikta iš valstybės išteklių, todėl priskiriama valstybei. Garantija suteikiamas atrankinis pranašumas, nes dėl jos Legler įgijo galimybę gauti finansinius išteklius, kurių, atsižvelgiant į įmonės finansinę padėtį, kitu atveju nebūtų gavusi. Taigi dėl garantijos Legler neturėjo patirti išlaidų, kurias kitu atveju būtų patyrusi. Be to, kadangi Legler įgyvendino restruktūrizavimo procesą, po kurio siekė atnaujinti gamybą, pagalba galėjo iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje ir turėti įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Iškreipiamą priemonės pobūdį pabrėžė trečioji šalis, taip pat pažymėjusi, kad sektoriuje esama perteklinių gamybos pajėgumų.

(46)

Todėl Komisija mano, kad sanavimo pagalbos garantijos, kuri yra ir restruktūrizavimo priemonė, pratęsimas reiškia valstybės pagalbą pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(47)

Nustatydama pagalbos sumą, Komisija primena Garantijų pranešimo (11) 4.1 punkto a papunktį, kuriame nurodyta, kad „finansinių sunkumų turinčioms įmonėms rinkos garantas, jeigu toks yra, garantijos suteikimo metu turėtų taikyti didelę priemoką dėl tikėtino įsipareigojimų nevykdymo lygio. Jeigu tikimybė, kad paskolos gavėjas nesugebės grąžinti paskolos, tampa ypač didelė, tokia rinkos norma gali nebeegzistuoti, o išimtiniais atvejais garantijos pagalbos elementas gali pasirodyti esąs toks didelis, kaip suma, kurią iš tikrųjų padengia minėta garantija“.

(48)

Atsižvelgdama į sunkią Legler finansinę padėtį garantijos suteikimo laikotarpiu (didėjantys nuostoliai, mažėjanti apyvarta ir neigiamas grynasis turtas, kaip aprašyta 19–21 ir 52 konstatuojamosiose dalyse), Komisija mano, kad buvo labai mažai tikėtina, jog įmonė būtų galėjusi gauti banko paskolą rinkoje be valstybės įsikišimo; todėl Komisija daro išvadą, kad pagalbos suma atitinka visos paskolos sumą (12).

(49)

Komisija pažymi, kad apsikeitimo sandorį įvykdė SFIRS, viešoji įmonė, kurios pagrindinis akcininkas, Sardinijos regionas, jos sprendimams daro lemiamą įtaką (13). Italija niekada neneigė šio fakto. Todėl Komisija daro išvadą, kad nagrinėjama priemonė yra priskirtina valstybei ir buvo suteikta iš valstybės išteklių. Ši priemonė taip pat yra atrankinė, nes yra palanki vienai įmonei Legler. Be to, kadangi Legler buvo restruktūrizuojama siekiant atnaujinti gamybą, pagalba galėjo iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje ir paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. Galimą iškreipiamą priemonės poveikį savo pastabose taip pat pabrėžė trečioji šalis, kartu ji pažymėjo, kad sektoriuje esama perteklinių gamybos pajėgumų.

(50)

Savo atsakyme Italija teigė, kad nagrinėjama priemone Legler nesuteikiamas pranašumas, nes, jos nuomone, buvo veikiama pagal rinkos ekonomikos investuotojo principą.

(51)

Pagal nusistovėjusią teismo praktiką (14), siekiant nustatyti, ar Legler valstybės ištekliais buvo suteiktas koks nors pranašumas, reikia išnagrinėti, ar panašiomis aplinkybėmis privatus investuotojas, turintis panašias kaip SFIRS savybes, būtų norėjęs panašiai išmainyti skolą į kapitalą, atsižvelgiant į turimą informaciją ir sandorio įvykdymo dieną numatomus įvykius.

(52)

Pirma, atsižvelgdama į Legler finansines ataskaitas, Komisija pažymi, kad 2007 m. įmonės kapitalas buvo 1,8 mln. EUR ir - 16,2 mln. EUR neigiamas grynasis turtas; 2003–2007 m. nuostoliai pasiekė 94,9 mln. EUR ir įmonės padėtis aiškiai prastėjo, nuostoliai didėjo, o apyvarta mažėjo.

(53)

Komisija taip pat pažymi, kad, nepaisant minėtos kritinės padėties, SFIRS neatliko išsamios sandorio sąnaudų ir naudos analizės bei grėsmių vertinimo. Iš tikrųjų Italijos valdžios institucijos, nepaisydamos daugelio Komisijos prašymų šiuo klausimu, niekada nepateikė motyvuoto scenarijaus, įrodančio, kad SFIRS pasirinkimas buvo geresnis nei Legler likvidavimo scenarijus.

(54)

Panašias pastabas savo ataskaitoje (15), paskelbtoje ištyrus SFIRS veiklą, pateikė Italijos bankas. Ataskaitoje SFIRS elgesys supeiktas dėl jos anksčiau atlikto skolos išmainymo į kapitalą analizės neišsamumo ir dėl susijusio prieštaringo sprendimo „investuoti“ neturint konkrečių atgaivinimo planų.

(55)

Nepaisant tokio vertinimo, įmonės padėtis buvo tokia, kad joks protingas privatus investuotojas, veikiantis rinkos ekonomikos sąlygomis, nebūtų sudaręs panašaus sandorio.

(56)

Šia prasme Komisija taip pat pažymi, kad restruktūrizavimo plano, apie kurį įmonė pranešė, negalima laikyti realiu įmonės ateities veiklos rezultatų prognozavimo pagrindu. Vien tai, kad planas apėmė ne visą restruktūrizavimo laikotarpį, o tik jo dalį ir jame nebuvo pateikta jokios informacijos apie paskesnę restruktūrizavimo eigą (žr. 23 konstatuojamąją dalį), aiškiai rodo, kad dėl tokio informacijos trūkumo bet koks investuotojas būtų atgrasytas nuo nagrinėjamo sandorio sudarymo.

(57)

Antra, vertinant realias SFIRS galimybes atgauti iš Legler skolą ją išmainant į kapitalą ir taip tampant jos akcininke, reikia pasakyti, kad iš tikro tai susilpnino jos, kaip pirmumo teisę turėjusio kreditoriaus, padėtį.

(58)

SFIRS kapitalo investavimo vertė ir būsimos perspektyvos skolos išmainymo į kapitalą momentu atrodė pernelyg ribotos, kad kompensuotų pirmiau aprašytas grėsmes, ypač turint omenyje kritinę įmonės finansinę padėtį. Tai aiškiai pabrėžiama atliktame nepriklausomame įmonės vertinime, kuriame ji simboliškai įvertinta 1 EUR.

(59)

Iš to, kas nurodyta pirmiau, galima daryti išvadą, kad, išmainydama skolą į kapitalą, SFIRS nesielgė kaip privatus investuotojas, veikiantis įprastomis rinkos sąlygomis. Privatus investuotojas nebūtų sudaręs tokio sandorio nesant patikimo ir realaus išankstinio vertinimo, rodančio, kad, užuot likus pirmumo teisę turinčiu įmonės kreditoriumi, sąnaudų požiūriu būtų efektyviau skolą išmainyti į kapitalą.

(60)

Taigi, išmainydama skolą į kapitalą, SFIRS suteikė Legler pranašumą.

(61)

Iš visų nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad skolos išmainymas į kapitalą reiškia valstybės pagalbą pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.

(62)

Dėl pagalbos sumos apskaičiavimo reikėtų pažymėti, kad valstybės pagalbos sumą sudaro tik pagalba, suteikta valstybės ištekliais. Pagalbos suma apskaičiuojama pagal skolos, kurią SFIRS išmainė į Legler kapitalą, rinkos vertę. Taigi, jeigu bendroji nominali Legler skolos SFIRS vertė buvo 17 mln. EUR, o dieną prieš apsikeitimo sandorį jos rinkos vertė buvo 450 000 EUR, sandorio, pagal kurį SFIRS 85,3 % viso savo kredito, t. y. 14,5 mln. EUR nominaliosios vertės, pavertė kapitalu, rinkos vertė buvo 383 850 EUR (t. y. sudarė 85,3 % 450 000 EUR sumos). Todėl valstybės ištekliais suteikta nauda sudarė 383 850 EUR. Kita vertus, pakeisto kredito nominaliąją vertę negalima laikyti nauda tik apskaitos požiūriu.

(63)

Kadangi nustatyta, jog dvi priemonės, apie kurias pranešta, pagal Sutarties 107 straipsnio 1 dalį reiškė valstybės pagalbą, Komisija turi įvertinti, ar pagalba yra suderinama su vidaus rinka.

(64)

Minimų valstybės pagalbos priemonių suderinamumą su vidaus rinka reikia vertinti remiantis Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėmis.

(65)

Kalbant apie valstybės garantiją ir siekiant įvertinti jos suderinamumą, reikia atskirti, pirma, sanavimo pagalbos pratęsimą, antra, valstybės pagalbos, kaip vidutinės trukmės garantijos, kuri irgi yra restruktūrizavimo priemonė (restruktūrizavimo laikotarpio trukmės), suteikimą.

(66)

Kalbant apie sanavimo pagalbos pratęsimą, Gairių 26 punkte nurodyta, kad jeigu valstybė narė per šešis mėnesius nuo leidimo gavimo arba nuo priemonės įgyvendinimo (pagalbos, apie kurią nepranešta, atveju) pateikia restruktūrizavimo planą, paskolos grąžinimo arba garantijos galiojimo laikotarpis pratęsiamas, kol Komisija priims sprendimą dėl plano, nebent Komisija nuspręstų, kad toks pratęsimas yra nepagrįstas.

(67)

Pranešus apie restruktūrizavimo planą, sanavimo pagalbą galima teikti ilgiau nei 6 mėnesius. Tačiau Italija šį pranešimą atsiėmė. Remiantis Gairių 26 punktu, darytina išvada, kad pranešimas apie restruktūrizavimo planą yra būtina pagalbos pratęsimo sąlyga. Todėl, jeigu restruktūrizavimo planas, apie kurį pranešta, vėliau atsiimamas, sanavimo pagalbos pratęsimas turi būti nutrauktas.

(68)

Iš Komisijos sprendimų priėmimo praktikos (bylos Ernault  (16) ir Huta Cynku  (17)) aišku, kad, jeigu Komisijai nepranešta nei apie restruktūrizavimo planą, nei apie likvidavimo planą arba jeigu, kaip yra šioje byloje, restruktūrizavimo planas atsiimamas, sanavimo pagalba po valstybės narės pranešimo apie restruktūrizavimo planą atsiėmimo dienos negali būti tęsiama.

(69)

Kadangi vidutinės trukmės laikotarpio garantija (restruktūrizavimo plano galiojimo laikotarpiu), kaip restruktūrizavimo pagalba, apie kurią pranešta, reiškė sanavimo pagalbos garantijos pratęsimą, ji buvo suderinama, kol Italija atsiėmė savo pranešimą.

(70)

Todėl pratęstos valstybės pagalbos garantijos suderinamumą su vidaus rinka reikėtų vertinti pradedant diena, einančia po tos dienos, kai Italija atsiėmė savo pranešimą (t. y. nuo 2008 m. liepos 24 d.).

(71)

Remiantis Sutarties 107 straipsnio 3 dalies c punktu, valstybės pagalbos suteikimą sunkumų patiriančiai įmonei galima laikyti suderinama tik jeigu įvykdytos visos Sanavimo ir restruktūrizavimo gairėse nurodytos sąlygos.

(72)

Pagal Gairių 12 punkto a papunktį ir 14 punktą restruktūrizavimo pagalba gali būti teikiama tik sunkumų patiriančioms įmonėms.

(73)

Pagal Gairių 9 punktą įmonė, nepaisant jos dydžio, laikoma patiriančia sunkumų, jeigu, naudodama savo išteklius arba lėšas, kurias ji gali gauti iš savo akcininkų arba rinkoje, negali sustabdyti nuostolių, dėl kurių ji, neįsikišus viešosios valdžios institucijoms, beveik neabejotinai būtų pasmerkta žlugti.

(74)

Pagal Gairių 10 punktą įmonė laikoma patiriančia sunkumų tokiomis aplinkybėmis:

(75)

Iš Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 punkto a papunkčio darytina išvada, kad nesant išorės įsikišimo didžiulę įstatinio kapitalo dalį praradusi įmonė bus netrukus arba po kurio laiko neišvengiamai priversta nutraukti veiklą. Savo ankstesniame sprendime (18) Komisija padarė išvadą, kad įmonė, kurios grynasis turtas yra neigiamas, a fortiori bus laikoma patiriančia sunkumų. Sprendime Biria  (19) Bendrasis Teismas taip pat patvirtino, kad didžiuliai kapitalo nuostoliai iš tikrųjų rodo patiriamus sunkumus ir kad Komisija buvo teisi, padariusi išvadą, kad įmonė, kurios grynasis turtas yra neigiamas, yra patirianti sunkumų.

(76)

Legler atitiko Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 punkto a papunkčio kriterijų, nes 2006 m. jos grynasis turtas buvo neigiamas (žr. 19 konstatuojamąją dalį).

(77)

Komisija taip pat pažymi, kad Legler sunkumų patiriančia įmone pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 10 punkto a papunktį jau buvo laikoma 2007 m. gegužės 22 d., kai jai buvo suteiktas leidimas gauti sanavimo pagalbą.

(78)

Vėliau Legler finansinė padėtis nepagerėjo. Iš tikrųjų 2008 m. kompetentingas teismas pripažino ją nemokia (žr. 16 konstatuojamąją dalį).

(79)

Komisija taip pat pažymi, kad Legler, kaip nurodoma Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 12 punkte, nėra naujai sukurta įmonė.

(80)

Pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 13 punktą įmonė, priklausanti didesnei įmonių grupei arba jos perimta, paprastai neturi teisės į sanavimo ar restruktūrizavimo pagalbą, nebent ji gali įrodyti, kad sunkumų patiria dėl savo pačios veiklos, o ne dėl nepagrįsto sąnaudų paskirstymo grupėje ir kad sunkumai yra per dideli, jog grupė pati galėtų su jais susidoroti.

(81)

Komisija pažymi, kad Piltar buvo paprasčiausia komercinė priemonė, nevykdžiusi jokios verslo veiklos, išskyrus Legler akcijų turėjimą. Jokie Komisijos turimi duomenys nerodo, kad įmonė patyrė sunkumų dėl nepagrįsto sąnaudų paskirstymo grupėje. Be to, kadangi Piltar visa priklausė privatiems asmenims ir nevykdė jokios kitos veiklos, o tik valdė Legler akcinio kapitalo dalį, ji negalėjo prisidėti prie Legler restruktūrizavimo.

(82)

Remiantis visomis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis galima daryti išvadą, kad laikomasi Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 9 punkte nurodytų sąlygų.

(83)

Kadangi Legler yra tinkama gauti restruktūrizavimo pagalbą, dabar reikia įvertinti, ar laikomasi Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 32–51 punktuose nustatytų sąlygų dėl restruktūrizavimo pagalbos suderinamumo.

(84)

Tačiau Italija atsiėmė Legler restruktūrizavimo planą, todėl ji nebėra prisiėmusi įsipareigojimų pagal jokį restruktūrizavimo planą, kaip nurodoma Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 35 punkto nuostatose. Taigi Komisija negali įvertinti neteisėtos pagalbos pagal Sanavimo ir restruktūrizavimo gairių 32–51 punktuose išdėstytus kriterijus.

(85)

Be to, Komisija laikosi nuomonės, kad valstybės garantijos ir skolos išmainymo į kapitalą negalima laikyti suderinamais su vidaus rinka remiantis kokiu nors kitu teisiniu pagrindu.

(86)

Oficialią tyrimo procedūrą pagal Sutarties 108 straipsnio 2 dalį dėl tiesioginės 13,2 mln. EUR subsidijos reikia nutraukti, nes Italija atsiėmė savo pranešimą ir neketina tęsti šio pagalbos projekto.

(87)

Komisija daro išvadą, kad valstybės garantija ir skolos išmainymas į kapitalą patenka į Sutarties 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

(88)

Italija šias dvi priemones įgyvendino pažeisdama Sutarties 108 straipsnio 3 dalį.

(89)

Pagal Sutartį ir nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, jeigu Komisija nustato, kad pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka, ji yra kompetentinga nuspręsti, kad atitinkama valstybė turi ją atšaukti arba pakeisti (20). Teisingumo Teismas taip pat laikosi nuoseklios pozicijos, kad valstybės pareiga susigrąžinti Komisijos nesuderinama su vidaus rinka laikomą pagalbą siekiama atkurti anksčiau buvusią padėtį (21). Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad tas tikslas pasiekiamas, kai gavėjas grąžina kaip neteisėtą pagalbą suteiktas sumas ir taip atsisako pranašumo, kurį buvo įgijęs prieš konkurentus rinkoje, ir atkuriama iki pagalbos išmokėjimo buvusi padėtis (22).

(90)

Remiantis minėta teismo praktika, Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/99 (23) 14 straipsnyje nustatyta, kad „jeigu esant neteisėtai pagalbai priimami neigiami sprendimai, Komisija nusprendžia, kad suinteresuotoji valstybė narė turi imtis visų priemonių, kurios būtinos, kad pagalba būtų išieškota iš gavėjo“.

(91)

Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas priemones reikia laikyti neteisėta pagalba, nesuderinama su vidaus rinka, pagalbos sumos, kurias apima šios dvi priemonės, t. y. atitinkamai 13 mln. EUR ir 383 850 EUR, privalo būti išieškotos, kad būtų atkurta rinkoje iki pagalbos suteikimo buvusi padėtis.

(92)

Kalbant apie valstybės garantiją, ji turi būti išieškota nuo tos dienos, kai Italija atsiėmė pranešimą apie restruktūrizavimo pagalbą, t. y. nuo 2008 m. liepos 24 d., ir iki faktinio jos sugrąžinimo skaičiuojamos palūkanos.

(93)

Skolos išmainymo į kapitalą atveju nuo išieškotinų sumų skaičiuojamos palūkanos pradedant diena, kai gavėjas gavo pagalbą, t. y. nuo 2007 m. gegužės 31 d., iki faktinio jų susigrąžinimo,

a)

visą iš gavėjo išieškotiną sumą (pagrindinę sumą ir palūkanas);

b)

išsamų priemonių, kurių jau imtasi ir kurių ketinama imtis šiam sprendimui įvykdyti, aprašymą;

c)

dokumentus, kuriais įrodoma, kad pagalbos gavėjui nurodyta grąžinti pagalbą.

31.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/21

(1)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu 2011/272/ES (2) patvirtintos visų mokėjimo agentūrų, išskyrus Vokietijos Reino krašto-Pfalco mokėjimo agentūrą, Graikijos mokėjimo agentūrą OPEKEPE, Italijos mokėjimo agentūrą ARBEA ir Nyderlandų mokėjimo agentūrą „Dienst Regelingen“, 2010 finansinių metų sąskaitos;

(2)

gavusi naujos informacijos ir atlikusi papildomus patikrinimus, Komisija dabar gali priimti sprendimą dėl Reino krašto-Pfalco (Vokietija) mokėjimo agentūros ir Nyderlandų mokėjimo agentūros „Dienst Regelingen“ pateiktų sąskaitų išsamumo, tikslumo ir teisingumo;

(3)

2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (3), 10 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodoma, kad remiantis minėto reglamento 10 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytu sprendimu dėl sąskaitų patvirtinimo iš kiekvienos valstybės narės susigrąžintinos arba jai mokėtinos sumos nustatomos išskaičiuojant konkrečių finansinių metų, t. y. 2010 m., mėnesio mokėjimus iš tiems patiems finansiniams metams pripažintų išlaidų pagal 1 dalį. Komisija išskaičiuoja šią sumą arba prideda ją prie mėnesio mokėjimo, kuris susijęs su antrojo mėnesio po sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo sprendimo priėmimo išlaidomis;

(4)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 5 dalimi, 50 % finansinių padarinių dėl neišieškotų sumų dengia atitinkama valstybė narė, 50 % dengiama iš ES biudžeto, jeigu išieškojimas neatliekamas per ketverius metus nuo pažeidimo nustatymo pirminiame administraciniame ar teisminiame nagrinėjime arba per aštuonerius metus, kai dėl išieškojimo pateiktas ieškinys nacionaliniams teismams. Minėto reglamento 32 straipsnio 3 dalyje valstybės narės įpareigojamos kartu su metinėmis sąskaitomis Komisijai pateikti dėl pažeidimų pradėtų išieškojimo procedūrų suvestinę ataskaitą. Išsamios taisyklės dėl valstybių narių įsipareigojimo pranešti apie sumas, kurios turi būti grąžintos, nustatytos Reglamente (EB) Nr. 885/2006. Minėto reglamento III priede pateikiamas lentelės pavyzdys, kurį valstybės narės turėjo naudoti pateikdamos 2011 m. duomenis. Komisija, remdamasi valstybių narių užpildytomis lentelėmis, turėtų nuspręsti dėl senesnių nei atitinkamai ketverius arba aštuonerius metus neišieškotų sumų finansinių pasekmių. Šis sprendimas neturi poveikio būsimiems atitikties sprendimams pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 8 dalį;

(5)

remdamosi Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 6 dalimi, valstybės narės gali nuspręsti išieškojimo procedūros nebetęsti. Toks sprendimas gali būti priimtas tik tada, jei patirtos arba numatomos patirti išlaidos yra didesnės nei siekiama išieškoti suma arba jei išieškojimas neįmanomas dėl skolininko arba teisiškai už pažeidimą atsakingų asmenų nemokumo, kuris buvo užregistruotas ir pripažintas pagal nacionalinį teisės aktą. Jei toks sprendimas buvo priimtas per ketverius metus nuo pirminio administracinio ar teisminio nagrinėjimo arba per aštuonerius metus, jei išieškojimo procedūra vykdoma nacionaliniuose teismuose, 100 % finansinių nesėkmingo išieškojimo pasekmių dengiama iš ES biudžeto. Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 32 straipsnio 3 dalyje nurodytoje suvestinėje ataskaitoje nurodomos sumos, kurių valstybė narė nusprendė neišieškoti, ir tokio sprendimo priežastys. Tokių sumų nesiekiama susigrąžinti iš atitinkamų valstybių narių, jos atitinkamai padengiamos iš ES biudžeto. Šis sprendimas neturi poveikio būsimiems atitikties sprendimams pagal minėto reglamento 32 straipsnio 8 dalį;

(6)

patvirtindama atitinkamų mokėjimo agentūrų sąskaitas, Komisija privalo atsižvelgti į iš atitinkamų valstybių narių jau atskaitytas sumas remiantis Įgyvendinimo sprendimu 2011/272/ES;

(7)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 30 straipsnio 2 dalimi, šis sprendimas nepažeidžia vėliau Komisijos priimtų sprendimų ES finansavimo neteikti išlaidoms, patirtoms nesilaikant ES taisyklių,

31.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/24

(1)

Komisijos sprendimu 2006/502/EB (2) reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi priemonių, siekdamos užtikrinti, jog rinkoje būtų platinami tik apsaugą nuo vaikų turintys žiebtuvėliai, ir uždraustų pateikti rinkai suvenyrinius žiebtuvėlius;

(2)

Sprendimas 2006/502/EB buvo priimtas laikantis Direktyvos 2001/95/EB 13 straipsnio nuostatų, pagal kurias sprendimas galioja ne ilgiau kaip vienerius metus, tačiau gali būti ta pačia tvarka patvirtintas papildomiems, ne ilgesniems kaip vieneri metai, laikotarpiams;

(3)

Sprendimo 2006/502/EB galiojimas buvo pratęstas vienerių metų laikotarpiams, pirma, Komisijos sprendimu 2007/231/EB (3) iki 2008 m. gegužės 11 d., antra, Komisijos sprendimu 2008/322/EB (4) iki 2009 m. gegužės 11 d., trečia, Komisijos sprendimu 2009/298/EB (5) iki 2010 m. gegužės 11 d., ketvirta, Komisijos sprendimu 2010/157/ES (6) iki 2011 m. gegužės 11 d. ir, penkta, Komisijos sprendimu 2011/176/ES (7) iki 2012 m. gegužės 11 d.;

(4)

kadangi kitų tinkamų priemonių, susijusių su žiebtuvėlių saugumu vaikams, nenustatyta, būtina pratęsti Sprendimo 2006/502/EB galiojimą dar 12 mėnesių;

(5)

todėl Sprendimas 2006/502/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Direktyva 2001/95/EB įsteigto komiteto nuomonę,