27.1.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/1

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 43/2012

2012 m. sausio 17 d.

kuriuo ES laivams nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo;

(2)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1) reikalaujama, kad priemonės, kuriomis reglamentuojama galimybė naudotis vandenimis bei ištekliais ir tausi žvejybos veikla, būtų nustatomos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, ypač į Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (toliau – STECF) parengtas ataskaitas, taip pat atsižvelgiant į rekomendacijas, gautas iš Regioninių konsultacinių tarybų;

(3)

Tarybai tenka pareiga patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo pagal žvejybos rūšį arba žvejybos rūšių grupę priemones, atitinkamais atvejais įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas santykinis kiekvienos rūšies išteklių žvejybos arba žvejybos kiekviename rajone stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 2371/2002;

(4)	siekiant užtikrinti vienodas įgyvendinimo sąlygas, susijusias su leidimo pasinaudoti savo žvejybos pastangų paskirstymo pagal kilovatdienių sistemą valdymo sistema suteikimu atskirai valstybei narei, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(5)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su papildomų dienų jūroje suteikimu visam laikui nutraukus žvejybos veiklą ir siekiant sustiprinti mokslinį stebėjimą, taip pat susiję su informacijai apie su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų jūroje perleidimą kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui rinkti ir perduoti skirtų lentelinės skaičiuoklės formatų nustatymu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2);

(6)

jei su konkrečiais ištekliais siejamas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (toliau – BLSK) skiriamas tik vienai valstybei narei, tikslinga tą valstybę narę pagal Sutarties 2 straipsnio 1 dalį įgalioti nustatyti tokį BLSK. Reikėtų numatyti nuostatas, kuriomis būtų užtikrinta, kad nustatydama tą BLSK atitinkama valstybė narė visapusiškai laikytųsi bendros žuvininkystės politikos principų bei taisyklių;

(7)

kai kurių BLSK atveju valstybėms narėms leidžiama suteikti papildomas kvotas laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose. Tų bandymų tikslas yra išbandyti sužvejojamų žuvų kvotų sistemą, kuria siekiama išvengti žuvų išmetimo į jūrą ir žuvų išteklių, kuriuos galima kitaip panaudoti, eikvojimo veltui. Nekontroliuojamas žuvų išmetimas į jūrą kelia grėsmę ilgalaikiam žuvų kaip bendro turto tvarumo užtikrinimui, taigi ir bendros žuvininkystės politikos tikslams. O sužvejojamų žuvų kvotų sistema yra paskata žvejams siekti, kad jų žvejybos operacijos būtų kuo selektyvesnės. Kad būtų užtikrintas racionalus žuvų išmetimo į jūrą valdymas, turėtų būti išsamiai dokumentuojama ne tai, kas iškraunama uoste, o kiekviena jūroje vykdoma operacija. Todėl į sąlygas, kuriomis valstybės narės gali suteikti tokias papildomas kvotas, reikėtų įtraukti įsipareigojimą naudoti prie jutiklių sistemos prijungtas uždarosios grandinės televizijos kameras (toliau – CCTV). Tai turėtų sudaryti sąlygas išsamiai registruoti visus paliekamus ir į jūrą išmetamus sužvejotų žuvų kiekius. Sistema, pagal kurią tai atliktų realiuoju laiku laive esantys stebėtojai, būtų ne tokia efektyvi, brangesnė ir mažiau patikima. Todėl CCTV naudojimas yra šiuo metu būtina sąlyga siekiant įgyvendinti į jūrą išmetamų žuvų kiekio sumažinimo priemones, pvz., išsamų žvejybos dokumentavimą, su sąlyga, kad laikomasi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (3) reikalavimų;

(8)

BLSK turėtų būti nustatyti remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijos ir atsižvelgiant į biologinius bei socialinius ir ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma susitikimuose su Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto ir atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų atstovais;

(9)

išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, BLSK turėtų būti nustatyti pagal tuose planuose apibrėžtas taisykles. Todėl europinių paprastųjų jūrinių lydekų, norveginių omarų, paprastųjų jūrų liežuvių Biskajos įlankoje ir vakarinėje Lamanšo sąsiaurio dalyje, atlantinių silkių į vakarus nuo Škotijos esančiuose vandenyse ir atlantinių menkių Kategato sąsiauryje, į vakarus nuo Škotijos esančiuose vandenyse ir Airijos jūroje BLSK turėtų būti nustatyti pagal taisykles, atitinkamai nustatytas 2004 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 811/2004, nustatančiame priemones šiaurinių jūrų lydekų ištekliams atkurti (4), 2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2166/2005, nustatančiame Zelandijos merlūzų ir norveginių omarų išteklių Kantabrijos jūroje ir prie vakarinės Pirėnų pusiasalio dalies atkūrimo priemones (5), 2006 m. vasario 23 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 388/2006, nustatančiame jūrų liežuvių išteklių Biskajos įlankoje tausojančio naudojimo daugiametį planą (6), 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 509/2007, nustatančiame Lamanšo sąsiaurio vakarinės dalies jūrų liežuvių išteklių tausojančio naudojimo daugiametį planą (7), 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1300/2008, nustatančiame atlantinių silkių išteklių, esančių į vakarus nuo Škotijos, ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (8), ir 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1342/2008, nustatančiame menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (9) (toliau – menkių planas);

(10)

tais atvejais, kai apie išteklius trūksta duomenų arba jie nėra patikimi ir išteklių dydžio apskaičiuoti neįmanoma, valdymo priemonės ir BLSK turėtų būti grindžiami žuvininkystės valdymui taikomu atsargos principu, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnio i punkte, atsižvelgiant į konkretiems ištekliams būdingus veiksnius, visų pirma įskaitant turimą informaciją apie išteklių būklės kaitos tendencijas ir tai, ar sužvejojamas kiekis yra mišrios sudėties;

(11)	pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (10), 2 straipsnį turėtų būti nustatyti ištekliai, kuriems taikomos tame reglamente nurodytos įvairios priemonės;

(12)	netgi ribota tam tikrų rūšių, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių ryklių, žvejybos veikla galėtų sukelti rimtą pavojų jų išsaugojimui. Todėl tokių rūšių žvejybos galimybės turėtų būti visapusiškai ribojamos taikant bendrą draudimą žvejoti tas rūšis;

(13)

norveginiai omarai sugaunami drauge su kitų rūšių žuvimis žvejojant įvairių priedugnio rūšių žuvis. Mokslinėje rekomendacijoje siūloma 2012 m. nedidinti zonoje, esančioje į vakarus nuo Airijos, kuri vadinama Porkupino sekluma, sužvejojamo šios rūšies kiekio. Siekiant remti tolesnį šių išteklių atkūrimą tikslinga apriboti žvejybos galimybes tam tikroje to rajono dalyje ir tam tikrais laikotarpiais, leidžiant žvejoti tik pelaginių rūšių žuvis, kurias žvejojant norveginiai omarai nesugaunami;

(14)

kadangi nėra jokių mokslinių įrodymų, kad sidabrinių polakų BLSK rajonai atitinka atskirus biologinius išteklius, o šios rūšies ištekliai yra nepertraukiamai pasiskirstę nuo Britų salų šiaurinės dalies iki Pirėnų pusiasalio pietinės dalies, norint garantuoti visišką žvejybos galimybių panaudojimą tikslinga leisti tarp kai kurių BLSK rajonų įgyvendinti lanksčią priemonę;

(15)

būtina nustatyti žvejybos pastangų ribas 2012 m. pagal Reglamento (EB) Nr. 2166/2005 8 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 509/2007 5 straipsnį, Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 11 ir 12 straipsnius, atsižvelgiant į 2009 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 754/2009, kuriuo leidžiama tam tikrų grupių laivams netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos (11);

(16)

šiame reglamente nustatytos ES laivams skirtos žvejybos galimybės naudojamos pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (12), ypač jo 33 ir 34 straipsnius, susijusius su sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos turi naudoti valstybės narės, siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus žuvų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kiekius;

(17)

(18)	žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos griežtai laikantis taikytinos Sąjungos teisės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu ES laivams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės.

2. Į 1 dalyje nurodytas žvejybos galimybes įtraukiami:

a)	2012 m. sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai ir

b)	2012 m. vasario 1 d.–2013 m. sausio 31 d. laikotarpio žvejybos pastangų apribojimai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas ES laivams.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) ES laivas– su valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Sąjungoje registruotas žvejybos laivas;

b) ES vandenys– vandenys, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, išskyrus vandenis, esančius greta Sutarties II priede išvardytų užjūrio šalių ir teritorijų;

c) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK)– kiekvienos rūšies žuvų išteklių kiekis, kurį per metus galima sužvejoti ir iškrauti;

d) kvota– Sąjungai arba valstybei narei skirta BLSK dalis;

e) tarptautiniai vandenys– vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

f) tinklinio audeklo akių dydis– žvejybos tinklų akių dydis, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 517/2008 (13);

g) ES žvejybos laivyno registras– pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 15 straipsnio 3 dalį Komisijas sukurtas registras;

h) žvejybos žurnalas– Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 straipsnyje nurodytas žurnalas.

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente taikomos šios žvejybos zonų apibrėžtys:

a)	ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos yra geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 218/2009 (14) III priede;

b)	Skagerako sąsiauris – geografinis rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija, brėžiama nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio, o pietuose – linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško;

Kategato sąsiauris – geografinis rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija, brėžiama nuo Hasenøre iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Hoved iki Kullen;

VII parajonis (Porkupino sekluma – 16 padalinys) – geografinis rajonas, apibrėžtas laksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

—	53° 30′ šiaurės platumos 15° 00′ vakarų ilgumos,

—	53° 30′ šiaurės platumos 11° 00′ vakarų ilgumos,

—	51° 30′ šiaurės platumos 11° 00′ vakarų ilgumos,

—	51° 30′ šiaurės platumos 13° 00′ vakarų ilgumos,

—	51° 00′ šiaurės platumos, 13° 00′ vakarų ilgumos,

—	51° 00′ šiaurės platumos, 15° 00′ vakarų ilgumos,

—	53° 30′ šiaurės platumos 15° 00′ vakarų ilgumos;

e)	Kadiso įlanka – ICES IXa kvadrato į rytus nuo 7° 23′ 48″ vakarų ilgumos geografinis rajonas;

f)	CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komitetas) rajonai yra geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 216/2009 (15) II priede.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

5 straipsnis

BLSK ir jų paskirstymas

ES vandenyse arba kai kuriuose ES nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems ES laivams taikomi BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir atitinkamais atvejais su jomis funkciškai susietos sąlygos nustatyti I priede.

6 straipsnis

Specialiosios nuostatos dėl tam tikrų BLSK

1. Tam tikrų žuvų išteklių BLSK nustato atitinkama valstybė narė. Tie ištekliai nurodyti I priede.

2. Valstybės narės nustatytini BLSK:

a)	turi atitikti bendros žuvininkystės politikos principus ir taisykles, ypač tausaus išteklių naudojimo principą; ir

tuo atveju:

i)	jei yra analitinis įvertinimas, turi būti tokie, kad būtų kuo didesnė tikimybė, jog nuo 2015 m. ir tolesniais metais bus išlaikytas didžiausias tausią žvejybą užtikrinantis sužvejotų žuvų kiekis;

ii)	jei analitinio įvertinimo nėra arba jis yra neišsamus, turi būti tokie, kad ištekliai būtų naudojami vadovaujantis žuvininkystės valdymui taikomu atsargos principu.

3. Ne vėliau kaip 2012 m. kovo 15 d. kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:

a)	patvirtintus BLSK;

b)	atitinkamos valstybės narės surinktus ir įvertintus duomenis, kuriais grindžiami patvirtinti BLSK; ir

c)	išsamius duomenis apie tai, kaip patvirtinti BSLK atitinka 2 dalį.

7 straipsnis

Papildoma kvota, skiriama laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose

1. Valstybė narė gali suteikti papildomą kai kurių išteklių kvotą su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose. Tie ištekliai nurodyti I priede. Papildoma kvota sudaro tokią tai valstybei narei suteiktos kvotos procentinę dalį, kuri neviršija bendros I priede nustatytos ribos.

2. 1 dalyje nurodyta papildoma kvota gali būti suteikiama tik tokiomis sąlygomis:

a)	laive naudojamos prie jutiklių sistemos prijungtos uždarosios grandinės televizijos kameros (toliau – CCTV), skirtos visai laivuose vykdomai žvejybos ir perdirbimo veiklai užfiksuoti;

atskiram laivui, dalyvaujančiam bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose, suteikta papildoma kvota neturi būti didesnė nei 75 % į jūrą išmetamų žuvų kiekio, kuris paprastai išmetamas iš tokio tipo laivo, ir bet kuriuo atveju dėl tokio kiekio pagrindinė laivui skirta kvota nepadidėja daugiau nei 30 %; ir

c)	visi sužvejoti atitinkamo ištekliaus, kurio papildoma kvota yra skirta tam laivui, kiekiai turi būti įskaičiuoti į bendrą jam skirtą kvotą.

Nepaisant b punkto, valstybė narė gali išimties tvarka suteikti su jos vėliava plaukiojančiam laivui papildomą kvotą, kuri yra lygi daugiau nei 75 % į jūrą išmetamų žuvų kiekio, kuris paprastai išmetamas iš tokio tipo, kuriam priklauso atitinkamas laivas, laivo, jeigu:

i)	paprastai iš tokio tipo laivo išmetamas kiekis yra mažesnis nei 10 %;

ii)	gali būti įrodyta, kad tokio tipo laivo įtraukimas yra svarbus norint įvertinti CCVT sistemos potencialą kontrolės tikslais; ir

iii)	nėra viršyta visiems bandomuosiuose reisuose dalyvaujantiems laivams nustatyta paprastai išmetamo kiekio 75 % bendra riba.

Jei pagal a punktą gauti užregistruoti duomenys yra susiję su asmens duomenų tvarkymu, kaip apibrėžta Direktyvoje 95/46/EB, tvarkant tokius duomenis taikoma ta direktyva.

3. Jei valstybė narė nustato, kad laivas, dalyvaujantis bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose, nesilaiko 2 dalyje nustatytų sąlygų, ji nedelsiant panaikina tam laivui suteiktą papildomą kvotą ir likusiu 2012 m. laikotarpiu neleidžia jam dalyvauti tuose bandomuosiuose reisuose.

4. Prieš suteikdama 1 dalyje nurodytą papildomą kvotą valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:

a)	su jos vėliava plaukiojančių laivų, dalyvaujančių bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose, sąrašą;

b)	tuose laivuose įrengtos elektroninės nuotolinės stebėjimo įrangos specifikacijas;

c)	tuose laivuose naudojamų žvejybos įrankių pajėgumą, rūšį ir specifikacijas;

d)	žuvų kiekį, paprastai išmetamą į jūrą iš kiekvieno tipo bandomuosiuose reisuose dalyvaujančio laivo; ir

e)	bandomuosiuose reisuose dalyvaujančių laivų 2011 m. sužvejotą žuvų, kurių ištekliams taikomas atitinkamas BLSK, kiekį.

5. Komisija gali pareikalauti, kad iš 2 dalies b punkte nurodyto tipo laivo paprastai išmetamo žuvų kiekio vertinimas būtų pateiktas peržiūrėti mokslinei patariamajai įstaigai. Jei patvirtinamasis vertinimas negaunamas, atitinkama valstybė narė raštu informuoja Komisiją apie priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad atitinkami laivai laikytųsi 2 dalies b punkte nustatytos paprastai išmetamo žuvų kiekio sąlygos.

8 straipsnis

Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kuriems nustatyti BLSK, žuvys laikomos laive arba iškraunamos tik tuo atveju, jeigu:

a)	tas žuvis sužvejojo su kvotą turinčios valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai ir ta kvota nėra išnaudota; arba

b)	sužvejoti žuvų kiekiai sudaro ES kvotos dalį, kuri nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, ir ta ES kvota nebuvo išnaudota.

9 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai

2012 m. vasario 1 d.–2013 m. sausio 31 d. žvejybos pastangų valdymo priemonės taikomos taip:

a)	IIA priedas taikomas atlantinių menkių ištekliams Kategato sąsiauryje, ICES VIIa ir Via kvadratuose ir ICES Vb kvadrato ES vandenyse valdyti;

b)	IIB priedas taikomas europinių paprastųjų jūrinių lydekų ir norveginių omarų ištekliams ICES VIIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadiso įlanką, atkurti;

c)	IIC priedas taikomas paprastųjų jūrų liežuvių ištekliams ICES VIIe kvadrate valdyti.

10 straipsnis

Specialiosios žvejybos galimybių skyrimo nuostatos

1. Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms skiriamos nedarant poveikio:

a)	žvejybos galimybėms, kuriomis pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b)	žvejybos galimybių perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 (16) 10 straipsnio 4 dalį;

c)	papildomiems žuvų kiekiams, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d)	neišnaudotiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

e)	išskaitymams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37, 105, 106 ir 107 straipsnius.

2. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis taikomas ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK, o to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis taikomi ištekliams, kuriems taikomas mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK, išskyrus atvejus, kai šio reglamento I priede nurodyta kitaip.

11 straipsnis

Žvejybos draudimo laikotarpis

1. 2012 m. gegužės 1 d.–liepos 31 d. Porkupino seklumoje draudžiama žvejoti arba laikyti laive šių rūšių žuvis: atlantines menkes, megrimus, europinius jūrų velnius, juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, europines paprastąsias jūrines lydekas, norveginius omarus, jūrines plekšnes, sidabrinius polakus, ledjūrio menkes, rombines rajas, europinius jūrų liežuvius ir paprastuosius dygliaryklius.

2. Taikant šį straipsnį Porkupino seklumą sudaro geografinis rajonas, apibrėžtas laksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

Taškas	Platuma	Ilguma
1	52° 27′ šiaurės platumos	12° 19′ vakarų ilgumos
2	52° 40′ šiaurės platumos	12° 30′ vakarų ilgumos
3	52° 47′ šiaurės platumos	12° 39,600′ vakarų ilgumos
4	52° 47′ šiaurės platumos	12° 56′ vakarų ilgumos
5	52° 13,5′ šiaurės platumos	13° 53,830′ vakarų ilgumos
6	51° 22′ šiaurės platumos	14° 24′ vakarų ilgumos
7	51° 22′ šiaurės platumos	14° 03′ vakarų ilgumos
8	52° 10′ šiaurės platumos	13° 25′ vakarų ilgumos
9	52° 32′ šiaurės platumos	13° 07,500′ vakarų ilgumos
10	52° 43′ šiaurės platumos	12° 55′ vakarų ilgumos
11	52° 43′ šiaurės platumos	12° 43′ vakarų ilgumos
12	52° 38,800′ šiaurės platumos	12° 37′ vakarų ilgumos
13	52° 27′ šiaurės platumos	12° 23′ vakarų ilgumos
14	52° 27′ šiaurės platumos	12° 19′ vakarų ilgumos

3. Nukrypstant nuo 1 dalies, Porkupino seklumoje leidžiama tranzitu laivuose gabenti toje dalyje nurodytas rūšis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 50 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis.

12 straipsnis

Draudimai

1. ES laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti šių rūšių žuvis:

a)	milžinryklius (Cetorinhus maximus) ir baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias) ES vandenyse ir ne ES vandenyse;

b)	atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) visuose vandenyse, išskyrus tuos atvejus, kai I priedo B dalyje nustatyta kitaip;

c)	europinius plokščiakūnius ryklius (Squatina squatina) ES vandenyse;

d)	švelniąsias rajas (Dipturus batis) ICES IIa kvadrato bei ICES III, IV, VI, VII, VIII, IX ir X parajonių ES vandenyse;

e)	marmurines rombines rajas (Raja undulata) ir baltąsias rajas (Rostroraja alba) ICES VI, VII, VIII, IX ir X parajonių ES vandenyse;

f)	gitaržuves (Rhinobatidae) ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X ir XII parajonių ES vandenyse.

2. Jei 1 dalyje nurodytų rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, siekiama jų nesužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

13 straipsnis

Duomenų perdavimas

Valstybės narės, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai pateikdamos duomenis apie iškrautą sužvejotų žuvų išteklių kiekį, naudoja šio reglamento I priede nustatytus žuvų išteklių kodus.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

15 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Tačiau 9 straipsnis taikomas nuo 2012 m. vasario 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. sausio 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. WAMMEN

(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(3) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(4) OL L 150, 2004 4 30, p. 1.

(5) OL L 345, 2005 12 28, p. 5.

(6) OL L 65, 2006 3 7, p. 1.

(7) OL L 122, 2007 5 11, p. 7.

(8) OL L 344, 2008 12 20, p. 6.

(9) OL L 348, 2008 12 24, p. 20.

(10) OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

(11) OL L 214, 2009 8 19, p. 16.

(12) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(13) 2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį (OL L 151, 2008 6 11, p. 5).

(14) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(15) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(16) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I PRIEDAS.

Rajonuose, kuriuose galioja BLSK, ES laivams taikomi BLSK pagal žuvų rūšis ir rajonus:

—	A dalis. Bendrosios nuostatos

—	B dalis. Kategato sąsiauris, ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV parajoniai, CECAF rajono ES vandenys, Prancūzijos Gvianos vandenys

IIA PRIEDAS.

Laivų žvejybos pastangos atsižvelgiant į atlantinių menkių išteklių valdymą Kategato sąsiauryje, ICES VIa ir VIIa kvadratuose ir ICES Vb kvadrato ES vandenyse

IIB PRIEDAS.

Laivų žvejybos pastangos atsižvelgiant į europinių paprastųjų jūrinių lydekų pietinių išteklių ir norveginių omarų išteklių atkūrimą ICES VIIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadiso įlanką

IIC PRIEDAS.

Laivų žvejybos pastangos atsižvelgiant į vakarinės Lamanšo sąsiaurio dalies paprastųjų jūrų liežuvių išteklių valdymą ICES VIIe kvadrate

I PRIEDAS

RAJONUOSE, KURIUOSE GALIOJA BLSK, ES LAIVAMS TAIKOMI BLSK PAGAL ŽUVŲ RŪŠIS IR RAJONUS

A DALIS

Bendrosios nuostatos

Šio priedo B dalies lentelėse nustatyti kiekvienos rūšies išteklių BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip) ir atitinkamais atvejais funkciškai su jais susijusios sąlygos.

Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, ypač jo 33 ir 34 straipsniuose, nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, jei nenurodyta kitaip. Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi pagal abėcėlės tvarka išdėstytus lotyniškus rūšių pavadinimus. Šio reglamento taikymo tikslais pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių pavadinimų palyginimo lentelė:

Mokslinis pavadinimas	Triraidis kodas	Bendrinis pavadinimas
Amblyraja radiata	RJR	Žvaigždėtoji raja
Ammodytes spp.	SAN	Paprastieji tobiai
Argentina silus	ARU	Atlantinė argentina
Beryx spp.	ALF	Paprastieji beriksai
Brosme brosme	USK	Paprastoji brosmė
Caproidae	BOR	Smulkiadyglės saulažuvės
Centrophorus squamosus	GUQ	Pilkasis trumpadyglis ryklys
Centroscymnus coelolepis	CYO	Portugalinis baltaakis dygliaryklis
Chaceon maritae	CGE	Gelminis krabas
Champsocephalus gunnari	ANI	Lydžiažiotė ledžuvė
Chionoecetes spp.	PCR	Snieginiai krabai
Clupea harengus	HER	Atlantinė silkė
Coryphaenoides rupestris	RNG	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius
Dalatias licha	SCK	Šokoladinis dygliaryklis
Deania calcea	DCA	Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis
Dipturus batis	RJB	Švelnioji raja
Dissostichus eleginoides	TOP	Patagoninis nototetinis dančius
Dissostichus mawsoni	TOA	Atlantinis nototetinis dančius
Engraulis encrasicolus	ANE	Europinis ančiuvis
Etmopterus princeps	ETR	Didysis juodasis dygliaryklis
Etmopterus pusillus	ETP	Mažasis juodasis dygliaryklis
Euphausia superba	KRI	Krilis
Gadus morhua	COD	Atlantinė menkė
Galeorhinus galeus	GAG	Paprastasis sriubinis ryklys
Glyptocephalus cynoglossus	WIT	Raudonoji plekšnė
Hippoglossoides platessoides	PLA	Amerikinė paltusinė plekšnė
Hippoglossus hippoglossus	HAL	Atlantinis paltusas
Hoplostethus atlanticus	ORY	Islandinis pjūklapilvis beriksas
Illex illecebrosus	SQI	Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras
Lamna nasus	POR	Atlantinis silkiaryklis
Lepidonotothen squamifrons	NOS	Pilkoji nototenija
Lepidorhombus spp.	LEZ	Megrimai
Leucoraja circularis	RJI	Apvalioji raja
Leucoraja fullonica	RJF	Šagreninė raja
Leucoraja naevus	RJN	Raja gegutė
Limanda ferruginea	YEL	Geltonuodegė plekšnė
Limanda limanda	DAB	Paprastoji gelsvapelekė plekšnė
Lophiidae	ANF	Europiniai jūrų velniai
Macrourus spp.	GRV	Paprastieji grenadieriai
Makaira nigricans	BUM	Atlantinis marlinas
Mallotus villosus	CAP	Paprastoji stintenė
Martialia hyadesi	SQS	Kalmaras
Melanogrammus aeglefinus	HAD	Juodadėmė menkė
Merlangius merlangus	WHG	Paprastasis merlangas
Merluccius merluccius	HKE	Europinė paprastoji jūrinė lydeka
Micromesistius poutassou	WHB	Šiaurinis žydrasis merlangas
Microstomus kitt	LEM	Europinė mažažiotė plekšnė
Molva dypterygia	BLI	Melsvoji molva
Molva molva	LIN	Paprastoji molva
Nephrops norvegicus	NEP	Norveginis omaras
Pandalus borealis	PRA	Šiaurinė paprastoji krevetė
Paralomis spp.	PAI	Krabai
Penaeus spp.	PEN	Plonaūsės krevetės
Platichthys flesus	FLE	Europinė upinė plekšnė
Pleuronectes platessa	PLE	Jūrinė plekšnė
Pleuronectiformes	FLX	Plekšniažuvės
Pollachius pollachius	POL	Sidabrinis polakas
Pollachius virens	POK	Ledjūrio menkė
Psetta maxima	TUR	Paprastasis otas
Raja brachyura	RJH	Trumpauodegė raja
Raja clavata	RJC	Dyglioji raja
Raja (Dipturus) nidarosiensis	JAD	Norveginė raja
Raja microocellata	RJE	Šlakuotoji raja
Raja montagui	RJM	Montegju šlakuotoji raja
Raja undulata	RJU	Marmurinė rombinė raja
Rajiformes	SRX	Rombinės rajos
Reinhardtius hippoglossoides	GHL	Juodasis paltusas
Rostroraja alba	RJA	Baltoji raja
Scomber scombrus	MAC	Atlantinė skumbrė
Scophthalmus rhombus	BLL	Švelnusis rombas
Sebastes spp.	RED	Paprastieji jūriniai ešeriai
Solea solea	SOL	Europinis jūrų liežuvis
Solea spp.	SOO	Paprastieji jūrų liežuviai
Sprattus sprattus	SPR	Atlantinis šprotas
Squalus acanthias	DGS	Paprastasis dygliaryklis
Tetrapturus albidus	WHM	Atlantinis baltasis marlinas
Thunnus maccoyii	SBF	Australinis tunas
Thunnus obesus	BET	Didžiaakis tunas
Thunnus thynnus	BFT	Paprastasis tunas
Trachurus spp.	JAX	Paprastosios stauridės
Trisopterus esmarkii	NOP	Norveginė menkutė
Urophycis tenuis	HKW	Baltoji siaurapelekė vėgėlė
Xiphias gladius	SWO	Durklažuvė

Ši bendrinių ir lotyniškų pavadinimų palyginimo lentelė pateikiama tik aiškinamaisiais tikslais.

Amerikinė paltusinė plekšnė	PLA	Hippoglossoides platessoides
Apvalioji raja	RJI	Leucoraja circularis
Atlantinė argentina	ARU	Argentina silus
Atlantinė menkė	COD	Gadus morhua
Atlantinė silkė	HER	Clupea harengus
Atlantinė skumbrė	MAC	Scomber scombrus
Atlantinis baltasis marlinas	WHM	Tetrapturus albidus
Atlantinis marlinas	BUM	Makaira nigricans
Atlantinis nototetinis dančius	TOA	Dissostichus mawsoni
Atlantinis paltusas	HAL	Hippoglossus hippoglossus
Atlantinis silkiaryklis	POR	Lamna nasus
Atlantinis šprotas	SPR	Sprattus sprattus
Australinis tunas	SBF	Thunnus maccoyii
Baltoji raja	RJA	Rostroraja alba
Baltoji siaurapelekė vėgėlė	HKW	Urophycis tenuis
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	RNG	Coryphaenoides rupestris
Didysis juodasis dygliaryklis	ETR	Etmopterus princeps
Didžiaakis tunas	BET	Thunnus obesus
Dyglioji raja	RJC	Raja clavata
Durklažuvė	SWO	Xiphias gladius
Europinė mažažiotė plekšnė	LEM	Microstomus kitt
Europinė paprastoji jūrinė lydeka	HKE	Merluccius merluccius
Europinė upinė plekšnė	FLE	Platichthys flesus
Europiniai jūrų velniai	ANF	Lophiidae
Europinis ančiuvis	ANE	Engraulis encrasicolus
Europinis jūrų liežuvis	SOL	Solea solea
Gelminis krabas	CGE	Chaceon maritae
Geltonuodegė plekšnė	YEL	Limanda ferruginea
Islandinis pjūklapilvis beriksas	ORY	Hoplostethus atlanticus
Juodadėmė menkė	HAD	Melanogrammus aeglefinus
Juodasis paltusas	GHL	Reinhardtius hippoglossoides
Jūrinė plekšnė	PLE	Pleuronectes platessa
Kalmaras	SQS	Martialia hyadesi
Krabai	PAI	Paralomis spp.
Krilis	KRI	Euphausia superba
Ledjūrio menkė	POK	Pollachius virens
Lydžiažiotė ledžuvė	ANI	Champsocephalus gunnari
Marmurinė rombinė raja	RJU	Raja undulata
Mažasis juodasis dygliaryklis	ETP	Etmopterus pusillus
Megrimai	LEZ	Lepidorhombus spp.
Melsvoji molva	BLI	Molva dypterygia
Montegju šlakuotoji raja	RJM	Raja montagui
Norveginė menkutė	NOP	Trisopterus esmarkii
Norveginė raja	JAD	Raja (Dipturus) nidarosiensis
Norveginis omaras	NEP	Nephrops norvegicus
Paprastasis dygliaryklis	DGS	Squalus acanthias
Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis	DCA	Deania calcea
Paprastasis merlangas	WHG	Merlangius merlangus
Paprastasis otas	TUR	Psetta maxima
Paprastasis sriubinis ryklys	GAG	Galeorhinus galeus
Paprastasis tunas	BFT	Thunnus thynnus
Paprastieji beriksai	ALF	Beryx spp.
Paprastieji grenadieriai	GRV	Macrourus spp.
Paprastieji jūriniai ešeriai	RED	Sebastes spp.
Paprastieji jūrų liežuviai	SOO	Solea spp.
Paprastieji tobiai	SAN	Ammodytes spp.
Paprastoji brosmė	USK	Brosme brosme
Paprastoji gelsvapelekė plekšnė	DAB	Limanda limanda
Paprastoji molva	LIN	Molva molva
Paprastoji stintenė	CAP	Mallotus villosus
Paprastosios stauridės	JAX	Trachurus spp.
Patagoninis nototetinis dančius	TOP	Dissostichus eleginoides
Pilkasis trumpadyglis ryklys	GUQ	Centrophorus squamosus
Pilkoji nototenija	NOS	Lepidonotothen squamifrons
Plekšniažuvės	FLX	Pleuronectiformes
Plonaūsės krevetės	PEN	Penaeus spp.
Portugalinis baltaakis dygliaryklis	CYO	Centroscymnus coelolepis
Raja gegutė	RJN	Leucoraja naevus
Raudonoji plekšnė	WIT	Glyptocephalus cynoglossus
Rombinės rajos	SRX	Rajiformes
Sidabrinis polakas	POL	Pollachius pollachius
Smulkiadyglės saulažuvės	BOR	Caproidae
Snieginiai krabai	PCR	Chionoecetes spp.
Šagreninė raja	RJF	Leucoraja fullonica
Šiaurinė paprastoji krevetė	PRA	Pandalus borealis
Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras	SQI	Illex illecebrosus
Šiaurinis žydrasis merlangas	WHB	Micromesistius poutassou
Šlakuotoji raja	RJE	Raja microocellata
Šokoladinis dygliaryklis	SCK	Dalatias licha
Švelnioji raja	RJB	Dipturus batis
Švelnusis rombas	BLL	Scophthalmus rhombus
Trumpauodegė raja	RJH	Raja brachyura
Žvaigždėtoji raja	RJR	Amblyraja radiata

B DALIS

Kategato sąsiauris, ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV parajoniai, CECAF rajono ES vandenys, Prancūzijos Gvianos vandenys

Rūšis

Atlantinė argentina

Argentina silus

Zona

I ir II parajonių ES ir tarptautiniai vandenys

(ARU/1/2.)

Vokietija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

BLSK

Rūšis

Atlantinė argentina

Argentina silus

Zona

III ir IV parajonių ES vandenys

(ARU/34-C)

Danija

959

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Vokietija

Prancūzija

Airija

Nyderlandai

Švedija

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

1 082

BLSK

1 082

Rūšis

Atlantinė argentina

Argentina silus

Zona

V, VI ir VII parajonių ES ir tarptautiniai vandenys

(ARU/567.)

Vokietija

329

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

Airija

305

Nyderlandai

3 434

Jungtinė Karalystė

241

Sąjunga

4 316

BLSK

4 316

Rūšis

Paprastoji brosmė

Brosme brosme

Zona

IIIa; 22–32 pakvadračių ES vandenys

(USK/3A/BCD)

Danija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Švedija

Vokietija

Sąjunga

BLSK

Rūšis

Smulkiadyglės saulažuvės

Caproidae

Zona

VI, VII ir VIII parajonių ES ir tarptautiniai vandenys

(BOR/678-)

Danija

20 123

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Airija

56 666

Jungtinė Karalystė

5 211

Sąjunga

82 000

BLSK

82 000

Rūšis

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona

VIIb, VIIc; VIaS (1)

(HER/6AS7BC)

Airija

3 861

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Nyderlandai

386

Sąjunga

4 247

BLSK

4 247

Rūšis

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona

VI parajonio Klaido ištekliai (2)

(HER/06ACL.)

Jungtinė Karalystė

Turi būti nustatyta (3)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Sąjunga

Turi būti nustatyta (4)

BLSK

Turi būti nustatyta (4)

Rūšis

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona

VIIa (5)

(HER/07A/MM)

Airija

1 237

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Jungtinė Karalystė

3 515

Sąjunga

4 752

BLSK

4 752

Rūšis

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona

VIIe ir VIIf

(HER/7EF.)

Prancūzija

490

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Jungtinė Karalystė

490

Sąjunga

980

BLSK

980

Rūšis

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona

VIIg (6), VIIh (6), VIIj (6) ir VIIk (6)

(HER/7G-K.)

Vokietija

234

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

1 302

Airija

18 236

Nyderlandai

1 302

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

21 100

BLSK

21 100

Rūšis

Europinis ančiuvis

Engraulis encrasicolus

Zona

IX ir X; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

(ANE/9/3411)

Ispanija

3 998

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Portugalija

4 362

Sąjunga

8 360

BLSK

8 360

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

Kategato sąsiauris

(COD/03AS.)

Danija

82 (7)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Vokietija

2 (7)

Švedija

49 (7)

Sąjunga

133 (7)

BLSK

0 (7)

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

VIb; Vb parajonio ES ir tarptautiniai vandenys į vakarus nuo 12° 00′ vakarų ilgumos ir nuo XII ir XIV parajonių

(COD/5W6-14)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Vokietija

Prancūzija

Airija

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

BLSK

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

VIa; Vb parajonio ES ir tarptautiniai vandenys į rytus nuo 12° 00′ vakarų ilgumos

(COD/5BE6A)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Vokietija

Prancūzija

Airija

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

BLSK

0 (8)

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

VIIa

(COD/07A.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

Airija

251

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

109

Sąjunga

380

BLSK

380

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

VIIb, VIIc, VIIe-k, VIII, IX ir X; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

(COD/7XAD34)

Belgija

449

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Prancūzija

7 357

Airija

1 459

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

793

Sąjunga

10 059

BLSK

10 059

Rūšis

Atlantinis silkiaryklis

Lamna nasus

Zona

Prancūzijos Gvianos vandenys, Kategato sąsiauris; Skagerako sąsiaurio ir I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV parajonių ES vandenys; CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajono ES vandenys

(POR/3-1234)

Danija

0 (9)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

0 (9)

Vokietija

0 (9)

Airija

0 (9)

Ispanija

0 (9)

Jungtinė Karalystė

0 (9)

Sąjunga

0 (9)

BLSK

0 (9)

Rūšis

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona

IIa ir IV parajonių ES vandenys

(LEZ/2AC4-C)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Danija

Vokietija

Prancūzija

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

1 775

Sąjunga

1 845

BLSK

1 845

Rūšis

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona

VI; Vb parajonio ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV parajonių tarptautiniai vandenys

(LEZ/56-14)

Ispanija

385

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

1 501

Airija

439

Jungtinė Karalystė

1 062

Sąjunga

3 387

BLSK

3 387

Rūšis

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona

VII

(LEZ/07.)

Belgija

470

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Ispanija

5 216

Prancūzija

6 329

Airija

2 878

Jungtinė Karalystė

2 492

Sąjunga

17 385

BLSK

17 385

Rūšis

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona

VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe

(LEZ/8ABDE.)

Ispanija

950

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

766

Sąjunga

1 716

BLSK

1 716

Rūšis

Megrimai

Lepidorhombus spp.

Zona

VIIIc, IX ir X; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

(LEZ/8C3411)

Ispanija

1 121

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

Portugalija

Sąjunga

1 214

BLSK

1 214

Rūšis

Europiniai jūrų velniai

Lophiidae

Zona

VI; Vb parajonio ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV parajonių tarptautiniai vandenys

(ANF/56-14)

Belgija

186

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Vokietija

213

Ispanija

199

Prancūzija

2 293

Airija

518

Nyderlandai

179

Jungtinė Karalystė

1 595

Sąjunga

5 183

BLSK

5 183

Rūšis

Europiniai jūrų velniai

Lophiidae

Zona

VII

(ANF/07.)

Belgija

2 835 (10)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Vokietija

316 (10)

Ispanija

1 126 (10)

Prancūzija

18 191 (10)

Airija

2 325 (10)

Nyderlandai

367 (10)

Jungtinė Karalystė

5 517 (10)

Sąjunga

30 677 (10)

BLSK

30 677 (10)

Rūšis

Europiniai jūrų velniai

Lophiidae

Zona

VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe

(ANF/8ABDE.)

Ispanija

1 252

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

6 968

Sąjunga

8 220

BLSK

8 220

Rūšis

Europiniai jūrų velniai

Lophiidae

Zona

VIIIc, IX ir X; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

(ANF/8C3411)

Ispanija

2 750

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

Portugalija

547

Sąjunga

3 300

BLSK

3 300

Rūšis

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona

Vb ir VIa parajonių ES ir tarptautiniai vandenys

(HAD/5BC6A.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Vokietija

Prancūzija

332

Airija

985

Jungtinė Karalystė

4 683

Sąjunga

6 015

BLSK

6 015

Rūšis

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona

VIIb-k, VIII, IX ir X; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

(HAD/7X7A34)

Belgija

185

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Prancūzija

11 096

Airija

3 699

Jungtinė Karalystė

1 665

Sąjunga

16 645

BLSK

16 645

Rūšis

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona

VIIa

(HAD/07A.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

Airija

542

Jungtinė Karalystė

598

Sąjunga

1 251

BLSK

1 251

Rūšis

Paprastasis merlangas

Merlangius merlangus

Zona

VI; Vb parajonio ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV parajonių tarptautiniai vandenys

(WHG/56-14)

Vokietija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

Airija

Jungtinė Karalystė

176

Sąjunga

307

BLSK

307

Rūšis

Paprastasis merlangas

Merlangius merlangus

Zona

VIIa

(WHG/07A.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

Airija

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

BLSK

Rūšis

Paprastasis merlangas

Merlangius merlangus

Zona

VIIb, VIIc, VIId, VIIe, VIIf, VIIg, VIIh, VIIj ir VIIk

(WHG/7X7A-C)

Belgija

186

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Prancūzija

11 431

Airija

5 298

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

2 045

Sąjunga

19 053

BLSK

19 053

Rūšis

Paprastasis merlangas

Merlangius merlangus

Zona

VIII

(WHG/08.)

Ispanija

1 270

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Prancūzija

1 905

Sąjunga

3 175

BLSK

3 175

Rūšis

Paprastasis merlangas

Merlangius merlangus

Zona

IX ir X; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

(WHG/9/3411)

Portugalija

Turi būti nustatyta (11)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Sąjunga

Turi būti nustatyta (12)

BLSK

Turi būti nustatyta (12)

Rūšis

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

Merluccius merluccius

Zona

IIIa; 22–32 pakvadračių ES vandenys

(HKE/3A/BCD)

Danija

1 531

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Švedija

130

Sąjunga

1 661

BLSK

1 661 (13)

Rūšis

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

Merluccius merluccius

Zona

IIa ir IV parajonių ES vandenys

(HKE/2AC4-C)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Danija

1 119

Vokietija

128

Prancūzija

248

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

348

Sąjunga

1 935

BLSK

1 935 (14)

Rūšis

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

Merluccius merluccius

Zona

VI ir VII; Vb parajonio ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV parajonių tarptautiniai vandenys

(HKE/571214)

Belgija

284 (15)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Ispanija

9 109

Prancūzija

14 067 (15)

Airija

1 704

Nyderlandai

183 (15)

Jungtinė Karalystė

5 553 (15)

Sąjunga

30 900

BLSK

30 900 (16)

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose:

	VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe (HKE/*8ABDE)
Belgija	37
Ispanija	1 469
Prancūzija	1 469
Airija	184
Nyderlandai	18
Jungtinė Karalystė	827
Sąjunga	4 004

Rūšis

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

Merluccius merluccius

Zona

VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe

(HKE/8ABDE.)

Belgija

9 (17)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Ispanija

6 341

Prancūzija

14 241

Nyderlandai

18 (17)

Sąjunga

20 609

BLSK

20 609 (18)

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose:

	VI ir VII; Vb parajonio ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV parajonių tarptautiniai vandenys (HKE/*57-14)
Belgija	2
Ispanija	1 837
Prancūzija	3 305
Nyderlandai	6
Sąjunga	5 150

Rūšis

Europinė paprastoji jūrinė lydeka

Merluccius merluccius

Zona

VIIIc, IX ir X; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

(HKE/8C3411)

Ispanija

7 870

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

756

Portugalija

3 673

Sąjunga

12 299

BLSK

12 299

Rūšis

Melsvoji molva

Molva dypterygia

Zona

XII parajonio tarptautiniai vandenys

(BLI/12INT-)

Estija

2 (19)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Ispanija

778 (19)

Prancūzija

19 (19)

Lietuva

7 (19)

Jungtinė Karalystė

7 (19)

Kita

2 (19)

Sąjunga

815 (19)

BLSK

815 (19)

Rūšis

Paprastoji molva

Molva molva

Zona

IIIa; IIIb, IIIc ir IIId parajonių ES vandenys

(LIN/3A/BCD)

Belgija

7 (20)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Danija

Vokietija

7 (20)

Švedija

Jungtinė Karalystė

7 (20)

Sąjunga

BLSK

Rūšis

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona

IIa ir IV parajonių ES vandenys

(NEP/2AC4-C)

Belgija

1 147

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Danija

1 147

Vokietija

Prancūzija

Nyderlandai

590

Jungtinė Karalystė

18 994

Sąjunga

21 929

BLSK

21 929

Rūšis

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona

VI; Vb parajonio ES ir tarptautiniai vandenys

(NEP/5BC6.)

Ispanija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

114

Airija

190

Jungtinė Karalystė

13 758

Sąjunga

14 091

BLSK

14 091

Rūšis

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona

VII

(NEP/07.)

Ispanija

1 306 (21)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Prancūzija

5 291 (21)

Airija

8 025 (21)

Jungtinė Karalystė

7 137 (21)

Sąjunga

21 759 (21)

BLSK

21 759 (21)

Rūšis

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona

VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe

(NEP/8ABDE.)

Ispanija

234

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

3 665

Sąjunga

3 899

BLSK

3 899

Rūšis

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona

VIIIc

(NEP/08C.)

Ispanija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

Sąjunga

BLSK

Rūšis

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona

IX ir X; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

(NEP/9/3411)

Ispanija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Portugalija

205

Sąjunga

273

BLSK

273

Rūšis

Plonaūsės krevetės

Penaeus spp.

Zona

Prancūzijos Gvianos vandenys

(PEN/FGU.)

Prancūzija

Turi būti nustatyta (22) (23)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Sąjunga

Turi būti nustatyta (23) (24)

BLSK

Turi būti nustatyta (23) (24)

Rūšis

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona

VI; Vb parajonio ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV parajonių tarptautiniai vandenys

(PLE/56-14)

Prancūzija

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Airija

275

Jungtinė Karalystė

408

Sąjunga

693

BLSK

693

Rūšis

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona

VIIa

(PLE/07A.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

Airija

1 063

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

491

Sąjunga

1 627

BLSK

1 627

Rūšis

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona

VIIb ir VIIc

(PLE/7BC.)

Prancūzija

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Airija

Sąjunga

BLSK

Rūšis

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona

VIId ir VIIe

(PLE/7DE.)

Belgija

828

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

2 761

Jungtinė Karalystė

1 473

Sąjunga

5 062

BLSK

5 062

Rūšis

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona

VIIf ir VIIg

(PLE/7FG.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

Airija

197

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

369

BLSK

369

Rūšis

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona

VIIh, VIIj ir VIIk

(PLE/7HJK.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Prancūzija

Airija

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

176

BLSK

176

Rūšis

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona

VIII, IX ir X; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

(PLE/8/3411)

Ispanija

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Prancūzija

263

Portugalija

Sąjunga

395

BLSK

395

Rūšis

Sidabrinis polakas

Pollachius pollachius

Zona

VI; Vb parajonio ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV parajonių tarptautiniai vandenys

(POL/56-14)

Ispanija

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Prancūzija

190

Airija

Jungtinė Karalystė

145

Sąjunga

397

BLSK

397

Rūšis

Sidabrinis polakas

Pollachius pollachius

Zona

VII

(POL/07.)

Belgija

420

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Ispanija

Prancūzija

9 667

Airija

1 030

Jungtinė Karalystė

2 353

Sąjunga

13 495

BLSK

13 495

Rūšis

Sidabrinis polakas

Pollachius pollachius

Zona

VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe

(POL/8ABDE.)

Ispanija

252

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Prancūzija

1 230

Sąjunga

1 482

BLSK

1 482

Rūšis

Sidabrinis polakas

Pollachius pollachius

Zona

VIIIc

(POL/08C.)

Ispanija

208

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Prancūzija

Sąjunga

231

BLSK

231

Rūšis

Sidabrinis polakas

Pollachius pollachius

Zona

IX ir X; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

(POL/9/3411)

Ispanija

273 (25)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Portugalija

9 (25)

Sąjunga

282 (25)

BLSK

282

Rūšis

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona

VII, VIII, IX ir X; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

(POK/7/3411)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Prancūzija

1 375

Airija

1 516

Jungtinė Karalystė

446

Sąjunga

3 343

BLSK

3 343

Rūšis

Rombinės rajos

Rajiformes

Zona

IIa ir IV parajonių ES vandenys

(SRX/2AC4-C)

Belgija

235 (26) (27) (28)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Danija

9 (26) (27) (28)

Vokietija

12 (26) (27) (28)

Prancūzija

37 (26) (27) (28)

Nyderlandai

200 (26) (27) (28)

Jungtinė Karalystė

902 (26) (27) (28)

Sąjunga

1 395 (26) (28)

BLSK

1 395 (28)

Rūšis

Rombinės rajos

Rajiformes

Zona

IIIa parajonio ES vandenys

(SRX/03A-C.)

Danija

45 (29) (30)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Švedija

13 (29) (30)

Sąjunga

58 (29) (30)

BLSK

58 (30)

Rūšis

Rombinės rajos

Rajiformes

Zona

VIa, VIb, VIIa–c ir VIIe–k parajonių ES vandenys

(SRX/67AKXD)

Belgija

895 (31) (32) (33)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Estija

5 (31) (32) (33)

Prancūzija

4 018 (31) (32) (33)

Vokietija

12 (31) (32) (33)

Airija

1 294 (31) (32) (33)

Lietuva

21 (31) (32) (33)

Nyderlandai

4 (31) (32) (33)

Portugalija

22 (31) (32) (33)

Ispanija

1 082 (31) (32) (33)

Jungtinė Karalystė

2 562 (31) (32) (33)

Sąjunga

9 915 (31) (32) (33)

BLSK

9 915 (32)

Rūšis

Rombinės rajos

Rajiformes

Zona

VIId parajonio ES vandenys

(SRX/07D.)

Belgija

80 (34) (35) (36)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

670 (34) (35) (36)

Nyderlandai

4 (34) (35) (36)

Jungtinė Karalystė

133 (34) (35) (36)

Sąjunga

887 (34) (35) (36)

BLSK

887 (35)

Rūšis

Rombinės rajos

Rajiformes

Zona

VIII ir IX parajonių ES vandenys

(SRX/89-C.)

Belgija

9 (37) (38)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

1 601 (37) (38)

Portugalija

1 298 (37) (38)

Ispanija

1 305 (37) (38)

Jungtinė Karalystė

9 (37) (38)

Sąjunga

4 222 (37) (38)

BLSK

4 222 (38)

Rūšis

Europinis jūrų liežuvis

Solea solea

Zona

IIIa; 22–32 pakvadračių ES vandenys

(SOL/3A/BCD)

Danija

512

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Vokietija

30 (39)

Nyderlandai

49 (39)

Švedija

Sąjunga

610

BLSK

610 (40)

Rūšis

Europinis jūrų liežuvis

Solea solea

Zona

VI; Vb parajonio ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV parajonių tarptautiniai vandenys

(SOL/56-14)

Airija

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

BLSK

Rūšis

Europinis jūrų liežuvis

Solea solea

Zona

VIIa

(SOL/07A.)

Belgija

131

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

Airija

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

300

BLSK

300

Rūšis

Europinis jūrų liežuvis

Solea solea

Zona

VIIb ir VIIc

(SOL/7BC.)

Prancūzija

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Airija

Sąjunga

BLSK

Rūšis

Europinis jūrų liežuvis

Solea solea

Zona

VIId

(SOL/07D.)

Belgija

1 502

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

3 005

Jungtinė Karalystė

1 073

Sąjunga

5 580

BLSK

5 580

Rūšis

Europinis jūrų liežuvis

Solea solea

Zona

VIIe

(SOL/07E.)

Belgija

27 (41)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

293 (41)

Jungtinė Karalystė

457 (41)

Sąjunga

777

BLSK

777

Rūšis

Europinis jūrų liežuvis

Solea solea

Zona

VIIf ir VIIg

(SOL/7FG.)

Belgija

663

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

Airija

Jungtinė Karalystė

298

Sąjunga

1 060

BLSK

1 060

Rūšis

Europinis jūrų liežuvis

Solea solea

Zona

VIIh, VIIj ir VIIk

(SOL/7HJK.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Prancūzija

Airija

190

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

423

BLSK

423

Rūšis

Europinis jūrų liežuvis

Solea solea

Zona

VIIIa ir VIIIb

(SOL/8AB.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Ispanija

Prancūzija

3 895

Nyderlandai

292

Sąjunga

4 250

BLSK

4 250

Rūšis

Paprastieji jūrų liežuviai

Solea spp.

Zona

VIIIc, VIIId, VIIIe, IX ir X; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

(SOO/8CDE34)

Ispanija

403

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Portugalija

669

Sąjunga

1 072

BLSK

1 072

Rūšis

Atlantinis šprotas

Sprattus sprattus

Zona

VIId ir VIIe

(SPR/7DE.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Danija

1 674

Vokietija

Prancūzija

361

Nyderlandai

361

Jungtinė Karalystė

2 702

Sąjunga

5 150

BLSK

5 150

Rūšis

Paprastasis dygliaryklis

Squalus acanthias

Zona

IIIa parajonio ES vandenys

(DGS/03A-C.)

Danija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Švedija

Sąjunga

BLSK

Rūšis

Paprastasis dygliaryklis

Squalus acanthias

Zona

IIa ir IV parajonių ES vandenys

(DGS/2AC4-C)

Belgija

0 (42)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Danija

0 (42)

Vokietija

0 (42)

Prancūzija

0 (42)

Nyderlandai

0 (42)

Švedija

0 (42)

Jungtinė Karalystė

0 (42)

Sąjunga

0 (42)

BLSK

0 (42)

Rūšis

Paprastasis dygliaryklis

Squalus acanthias

Zona

I, V, VI, VII, VIII, XII ir XIV parajonių ES ir tarptautiniai vandenys

(DGS/15X14)

Belgija

0 (43)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 11 straipsnis.

Vokietija

0 (43)

Ispanija

0 (43)

Prancūzija

0 (43)

Airija

0 (43)

Nyderlandai

0 (43)

Portugalija

0 (43)

Jungtinė Karalystė

0 (43)

Sąjunga

0 (43)

BLSK

0 (43)

Rūšis

Paprastosios stauridės

Trachurus spp.

Zona

VIIIc

(JAX/08C.)

Ispanija

22 409 (44) (46)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Prancūzija

388 (44)

Portugalija

2 214 (44) (46)

Sąjunga

25 011

BLSK

25 011

Rūšis

Paprastosios stauridės

Trachurus spp.

Zona

(JAX/09.)

Ispanija

7 969 (47) (48)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK

Portugalija

22 831 (47) (48)

Sąjunga

30 800

BLSK

30 800

Rūšis

Paprastosios stauridės

Trachurus spp.

Zona

X; CECAF rajono ES vandenys (49)

(JAX/X34PRT)

Portugalija

Turi būti nustatyta (50) (51)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Sąjunga

Turi būti nustatyta (52)

BLSK

Turi būti nustatyta (52)

Rūšis

Paprastosios stauridės

Trachurus spp.

Zona

CECAF rajono ES vandenys (53)

(JAX/341PRT)

Portugalija

Turi būti nustatyta (54) (55)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Sąjunga

Turi būti nustatyta (56)

BLSK

Turi būti nustatyta (56)

Rūšis

Paprastosios stauridės

Trachurus spp.

Zona

CECAF rajono ES vandenys (57)

(JAX/341SPN)

Ispanija

Turi būti nustatyta (58)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK

Sąjunga

Turi būti nustatyta (59)

BLSK

Turi būti nustatyta (59)

(1) Nuoroda daroma į atlantinės silkės išteklius VIa parajonyje į pietus nuo 56° 00′ šiaurės platumos ir į vakarus nuo 07° 00′ vakarų ilgumos.

(2) Klaido ištekliai: nuoroda daroma į atlantinės silkės išteklius jūros rajone į šiaurės rytus nuo linijos, iš Kintairo kyšulio brėžiamos į Corsewall kyšulį.

(3) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.

(4) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 2 išnašą.

(5) Ši zona sumažinama rajonu, kuris apibrėžiamas:

—	šiaurėje iki 52° 30′ šiaurės platumos,

—	pietuose iki 52° 00′ šiaurės platumos,

—	vakaruose iki Airijos pakrantės,

—	rytuose iki Jungtinės Karalystės pakrantės.

(6) Ši zona padidinama rajonu, kuris apibrėžiamas:

—	šiaurėje iki 52° 30′ šiaurės platumos,

—	pietuose iki 52° 00′ šiaurės platumos,

—	vakaruose iki Airijos pakrantės,

—	rytuose iki Jungtinės Karalystės pakrantės.

(7) Tik priegauda. Specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(8) Rajone, kuriame taikomas šis BLSK, gali būti iškraunama atlantinių menkių priegauda su sąlyga, kad ji neviršija 1,5 % viso per žvejybos reisą sužvejotų žuvų kiekio gyvojo svorio.

(9) Jei šios rūšies žuvys atsitiktinai sužvejojamos, jos negali būti sužalotos. Jos nedelsiant paleidžiamos.

(10) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejojama VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe parajoniuose (ANF/*8ABDE).

(11) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.

(12) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 1 išnašą.

(13) Neviršijant viso europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių 55 105 tonų BLSK.

(14) Neviršijant viso europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių 55 105 tonų BLSK.

(15) Šią kvotą galima perkelti į IIa ir IV parajonių ES vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą turi būti iš anksto pranešta Komisijai.

(16) Neviršijant viso europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių 55 105 tonų BLSK.

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose:

	VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe (HKE/*8ABDE)
Belgija	37
Ispanija	1 469
Prancūzija	1 469
Airija	184
Nyderlandai	18
Jungtinė Karalystė	827
Sąjunga	4 004

(17) Šią kvotą galima perkelti į IV parajonį ir IIa parajonio ES vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą turi būti iš anksto pranešta Komisijai.

(18) Neviršijant viso europinių paprastųjų jūrinių lydekų šiaurinių išteklių 55 105 tonų BLSK.

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose:

	VI ir VII; Vb parajonio ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV parajonių tarptautiniai vandenys (HKE/*57-14)
Belgija	2
Ispanija	1 837
Prancūzija	3 305
Nyderlandai	6
Sąjunga	5 150

(19) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(20) Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IIIa parajonio ES vandenyse ir IIIb, IIIc ir IIId parajonių ES vandenyse.

(21) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip toliau nurodytos kvotos gali būti sužvejota VII parajonyje (Porkupino sekluma – 16 padalinys) (NEP/*07U16):

Ispanija	380
Prancūzija	238
Airija	457
Jungtinė Karalystė	185
Sąjunga	1 260

(22) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.

(23) Žvejoti krevetes Penaeus subtilis ir Penaeus brasiliensis draudžiama vandenyse, kurių gylis yra mažesnis nei 30 m.

(24) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 1 išnašą.

(25) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota VIIIc parajonio ES vandenyse (POL/*08C.).

(26) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/2AC4-C), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/2AC4-C), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/2AC4-C), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/2AC4-C) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) (RJR/2AC4-C) kiekį.

(27) Priegaudos kvota. Šių rūšių žuvys neturi sudaryti daugiau kaip 25 % laive laikomų per vieną žvejybos reisą sužvejotų žuvų gyvojo svorio. Ši sąlyga taikoma tik didesnio nei 15 m bendro ilgio laivams.

(28) Netaikoma švelniosioms rajoms (Dipturus batis). Jei šių rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, jos negali būti sužalotos. Jos nedelsiant paleidžiamos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.

(29) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/03A-C.), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/03A-C.), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/03A-C.), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/03A-C.) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) (RJR/03A-C.) kiekį.

(30) Netaikoma švelniosioms rajoms (Dipturus batis). Jei šios rūšies žuvys atsitiktinai sužvejojamos, jos negali būti sužalotos. Jos nedelsiant paleidžiamos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.

(31) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/67AKXD), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/67AKXD), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/67AKXD), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/67AKXD), šlakuotųjų rajų (Raja microocellata) (RJE/67AKXD), apvaliųjų rajų (Leucoraja circularis) (RJI/67AKXD) ir šagreninių rajų (Leucoraja fullonica) (RJF/67AKXD) kiekį.

(32) Netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata), švelniosioms rajoms (Dipturus batis), norveginėms rajoms (Raja (Dipturus) nidarosiensis) ir baltosioms rajoms (Rostroraja alba). Jei šių rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, jos negali būti sužalotos. Jos nedelsiant paleidžiamos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.

(33) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota VIId parajonio ES vandenyse (SRX/*07D.).

(34) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/07D.), dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/07D.), trumpauodegių rajų (Raja brachyura) (RJH/07D.), Montegju šlakuotųjų rajų (Raja montagui) (RJM/07D.) ir žvaigždėtųjų rajų (Amblyraja radiata) (RJR/07D.) kiekį.

(35) Netaikoma švelniosioms rajoms (Dipturus batis) ir marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata). Jei šių rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, jos negali būti sužalotos. Jos nedelsiant paleidžiamos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.

(36) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota VIa, VIb, VIIa–c ir VIIe–k parajonių ES vandenyse (SRX/*67AKD).

(37) Atskirai pranešama apie sužvejotų rajų gegučių (Leucoraja naevus) (RJN/89-C.) ir dygliųjų rajų (Raja clavata) (RJC/89-C.) kiekį.

(38) Netaikoma marmurinėms rombinėms rajoms (Raja undulata), švelniosioms rajoms (Dipturus batis) ir baltosioms rajoms (Rostroraja alba). Jei šių rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, jos negali būti sužalotos. Jos nedelsiant paleidžiamos. Žvejai raginami ieškoti būdų bei įrangos, kuriuos naudojant būtų lengviau greitai ir saugiai paleisti visų šių rūšių žuvis, ir juos naudoti.

(39) Pagal šią kvotą galima žvejoti IIIa parajonio ES vandenyse, tik 22–32 pakvadračiuose.

(40) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau nei 461 toną galima sužvejoti IIIa parajonyje.

(41) Be šios kvotos, su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose, valstybė narė gali skirti papildomą kvotą, kuri neviršytų 5 % tai valstybei narei skirtos kvotos, laikantis šio reglamento 7 straipsnyje išdėstytų sąlygų.

(42) Įskaitant ūdomis sužvejotus paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus), šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha), paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea), trumpuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus), naktinius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps), mažuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus pusillus), portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ir paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias). Jei šių rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, jos negali būti sužalotos. Jos nedelsiant paleidžiamos.

(43) Įskaitant ūdomis sužvejotus paprastuosius sriubinius ryklius (Galeorhinus galeus), šokoladinius dygliaryklius (Dalatias licha), paprastuosius ilgasnukius dygliaryklius (Deania calcea), trumpuosius trumpadyglius ryklius (Centrophorus squamosus), naktinius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus princeps), mažuosius juoduosius dygliaryklius (Etmopterus pusillus), portugalinius baltaakius dygliaryklius (Centroscymnus coelolepis) ir paprastuosius dygliaryklius (Squalus acanthias). Jei šių rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, jos negali būti sužalotos. Jos nedelsiant paleidžiamos.

(44) Iš kurių ne daugiau nei 5 % gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 () 19 straipsnio. Siekiant kontroliuoti tą kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,20 perskaičiavimo koeficientas.

(45) 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, 1998 4 27, p. 1).

(46) Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 5 % šios kvotos gali būti sužvejota IX zonoje. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą reikia iš anksto pranešti Komisijai (JAX/*09.).

(47) Iš kurių ne daugiau nei 5 % gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant kontroliuoti tą kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,20 perskaičiavimo koeficientas.

(48) Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 5 % šios kvotos kiekio gali būti sužvejota VIIIc zonoje. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą reikia iš anksto pranešti Komisijai (JAX/*08C).

(49) Vandenys prie Azorų salų.

(50) Iš kurių ne daugiau nei 5 % gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant kontroliuoti tą kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,20 perskaičiavimo koeficientas.

(51) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.

(52) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 3 išnašą.

(53) Vandenys prie Madeiros salos.

(54) Iš kurių ne daugiau nei 5 % gali sudaryti 12–14 cm paprastosios stauridės, nepaisant Reglamento (EB) Nr. 850/98 19 straipsnio. Siekiant kontroliuoti tą kiekį, iškrautų žuvų svoriui taikomas 1,20 perskaičiavimo koeficientas.

(55) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.

(56) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 3 išnašą.

(57) Vandenys prie Kanarų salų.

(58) Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.

(59) Tas pats kiekis, kaip nustatytasis pagal 2 išnašą.

IIA PRIEDAS

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į ATLANTINIŲ MENKIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMĄ KATEGATO SĄSIAURYJE, ICES VIa IR VIIa KVADRATUOSE IR ICES Vb KVADRATO ES VANDENYSE

1. Taikymo sritis

1.1.	Šis priedas taikomas ES laivams, turintiems arba naudojantiems bet kuriuos iš Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 I priedo 1 punkte nurodytų žvejybos įrankių ir esantiems bet kuriame iš šio priedo 2 punkte nurodytų geografinių rajonų.

1.2.

Šis priedas netaikomas laivams, kurių bendras ilgis yra mažesnis nei 10 m. Nereikalaujama, kad tie laivai turėtų pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį išduotus žvejybos leidimus. Atitinkamos valstybės narės tų laivų žvejybos pastangas vertina pagal pastangų grupes, kurioms jie priklauso, taikydamos tinkamus imčių ėmimo metodus. 2012 m. Komisijai reikės mokslinių rekomendacijų, kad galėtų įvertinti tų laivų pastangų naudojimą, siekiant tuos laivus ateityje įtraukti į pastangų valdymo sistemą.

2. Reglamentuojami įrankiai ir geografiniai rajonai

Taikant šį priedą, taikomos nuostatos dėl Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 I priedo 1 punkte nurodytų žvejybos įrankių grupių ir to priedo 2 punkto a, c ir d papunkčiuose nurodytų geografinių rajonų grupių.

3. Leidimai

Valstybė narė neišduoda leidimo visuose geografiniuose rajonuose, kuriems taikomas šis priedas, žvejoti reglamentuojamu žvejybos įrankiu visiems su jos vėliava plaukiojantiems laivams, kurie iki tol nėra vykdę tokios žvejybos veiklos, jei, jos manymu, tai tikslinga siekiant sustiprinti tvarų šios žvejybos pastangų sistemos įgyvendinimą, nebent ji užtikrintų, kad tame rajone nebūtų naudojami lygiaverčiai žvejybos pajėgumai, išreikšti kilovatais.

4. Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos

4.1.	Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos 2012 m. valdymo laikotarpiu, t. y. 2012 m. vasario 1 d.–2013 m. sausio 31 d., kiekvienos valstybės narės kiekvienai žvejybos pastangų grupei yra nustatytos šio priedo 1 priedėlyje.

4.2.	Didžiausias metinių žvejybos pastangų lygis, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1954/2003 (1), neturi poveikio šiame priede nustatytoms didžiausioms leidžiamoms žvejybos pastangoms.

5. Valdymas

5.1.	Valstybės narės valdo didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 4 ir 13–17 straipsniuose ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytas sąlygas.

5.2.

Valstybė narė gali nustatyti valdymo laikotarpius, kuriais atskiriems laivams arba laivų grupėms skiriamos visos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos arba jų dalis. Tokiu atveju dienų arba valandų, kurias laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių atitinkama valstybė narė nustato savo nuožiūra. Tokiais valdymo laikotarpiais atitinkama valstybė narė gali perskirstyti žvejybos pastangas atskiriems laivams arba laivų grupėms.

5.3.

Jei valstybė narė laiką, kurį su jos vėliava plaukiojantys laivai gali būti rajone, nustato valandomis, panaudotų dienų skaičių ji ir toliau skaičiuoja pagal 5.1 punkte nurodytas sąlygas. Komisijos prašymu atitinkama valstybė narė nurodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų panaudota per daug žvejybos pastangų dėl to, kad laivas išplaukia iš to rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui.

6. Žvejybos pastangų ataskaita

Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas atlantinių menkių išteklių valdymo tikslais yra kiekviena iš šio priedo 2 punkte nurodytų geografinių rajonų grupių.

7. Atitinkamų duomenų teikimas

Valstybės narės Komisijai perduoda savo laivų panaudotų žvejybos pastangų duomenis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius. Šie duomenys perduodami per Žuvininkystės duomenų mainų sistemą arba kitą būsimą Komisijos įgyvendintą duomenų rinkimo sistemą.

(1) 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo (OL L 289, 2003 11 7, p. 1).

IIA priedo 1 priedėlis

Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos kilovatdienėmis

Geografinis rajonas

Reglamentuojamas įrankis

a)	Kategato sąsiauris

TR1

197 929

4 212

16 610

TR2

830 041

5 240

327 506

TR3

441 872

490

BT1

BT2

115 456

26 534

13 102

22 645

22 060

1 100

25 339

Geografinis rajonas

Reglamentuojamas įrankis

c)	ICES VIIa kvadratas

TR1

48 193

33 539

339 592

TR2

10 166

744

475 649

1 088 238

TR3

1 422

BT1

BT2

843 782

514 584

200 000

111 693

471

18 255

5 970

158

70 614

Geografinis rajonas

Reglamentuojamas įrankis

d)	ICES VIa kvadratas ir ICES Vb kvadrato ES vandenys

TR1

9 320

1 324 002

428 820

1 033 273

TR2

34 926

14 371

2 972 845

TR3

273

16 027

BT1

117 544

BT2

3 801

4 626

35 442

13 836

302 917

5 697

213 454

1 953

145

1 402 142

225 861

4 250

630 040

IIB PRIEDAS

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į EUROPINIŲ PAPRASTŲJŲ JŪRINIŲ LYDEKŲ PIETINIŲ IŠTEKLIŲ IR NORVEGINIŲ OMARŲ IŠTEKLIŲ ATKŪRIMĄ ICES VIIIc IR IXa KVADRATUOSE, IŠSKYRUS KADISO ĮLANKĄ

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Taikymo sritis

Šis priedas taikomas ES laivams, kurių bendras ilgis yra 10 m arba didesnis, turintiems tralų, daniškų velkamųjų tinklų arba panašių žvejybos įrankių, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 32 mm arba didesnis, žiauninių tinklų, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 60 mm arba didesnis, arba dugninių ūdų ar juos naudojantiems pagal Reglamentą (EB) Nr. 2166/2005, ir kurie yra ICES VIIIc ir IXa kvadratuose, išskyrus Kadiso įlanką.

2. Terminų apibrėžtys

Šiame priede:

a) žvejybos įrankių grupė– tralų, daniškų velkamųjų tinklų ar panašių žvejybos įrankių, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 32 mm arba didesnis, ir žiauninių tinklų, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 60 mm arba didesnis, bei dugninių ūdų grupė;

b) reglamentuojamas žvejybos įrankis– bet kuris iš įrankių grupei priskiriamų dviejų kategorijų žvejybos įrankių;

c) rajonas– ICES VIIIc ir IXa kvadratai, išskyrus Kadiso įlanką;

d) 2012 m. valdymo laikotarpis– laikotarpis nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d.;

e) specialiosios sąlygos– 6.1 punkte nustatytos specialiosios sąlygos.

3. Veiklos apribojimai

Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 29 straipsniui, kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ES laivai, turintys bet kokį reglamentuojamą žvejybos įrankį, rajone būtų ne daugiau dienų, nei nurodyta šio priedo III skyriuje.

II SKYRIUS

LEIDIMAI

4. Leidimą turintys laivai

4.1.

Valstybė narė šiame rajone neleidžia žvejoti reglamentuojamais žvejybos įrankiais nė vienam su jos vėliava plaukiojančiam laivui, kuris tokios žvejybos veiklos rajone nevykdė 2002–2011 m. (išskyrus žvejybos veiklą, vykdytą žvejybos laivams tarpusavyje perleidus dienas), išskyrus tuos atvejus, kai valstybė narė užtikrina, kad tame rajone nebus naudojami lygiaverčiai žvejybos pajėgumai, išreikšti kilovatais.

4.2.

Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotų tame rajone, vėliava, neleidžiama žvejoti tame rajone naudojant reglamentuojamą žvejybos įrankį, išskyrus atvejus, kai tam laivui kvota skiriama perleidus žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį ir skiriamos dienos jūroje pagal šio priedo 11 arba 12 punktą.

III SKYRIUS

ES ŽVEJYBOS LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIAS JIE GALI BŪTI RAJONE, SKAIČIUS

5. Didžiausias dienų skaičius

5.1.	Didžiausias dienų jūroje, kurias valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam laivui, turinčiam kurį nors reglamentuojamą žvejybos įrankį, būti rajone 2012 m. valdymo laikotarpiu, skaičius nurodytas I lentelėje.

5.2.

Jei galima įrodyti, kad laivo sužvejotas europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekis sudaro mažiau nei 4 % viso per žvejybos reisą sužvejotų žuvų gyvojo svorio, laivo vėliavos valstybei narei leidžiama per tą žvejybos reisą jūroje praleistų dienų neįskaičiuoti į I lentelėje nustatytą taikomą didžiausią dienų jūroje skaičių.

6. Specialiosios dienų skyrimo sąlygos

6.1.

Nustatant didžiausią dienų jūroje, kurias valstybė narė su jos vėliava plaukiojančiam ES laivui gali leisti būti rajone, skaičių, pagal I lentelę taikomos šios specialiosios sąlygos:

a)	bendras 2009 m. arba 2010 m. iš atitinkamo laivo iškrautų europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekis turi sudaryti mažiau nei 5 tonas pagal iškrautų žuvų gyvąjį svorį; ir

b)	bendras 2009 m. arba 2010 m. iš atitinkamo laivo iškrautų norveginių omarų kiekis turi sudaryti mažiau nei 2,5 tonos pagal iškrautų žuvų gyvąjį svorį.

6.2.

Jeigu laivas dėl jo atitikimo specialiosioms sąlygoms gavo neribotą dienų jūroje skaičių, 2012 m. valdymo laikotarpiu to laivo iškraunamų europinių paprastųjų jūrinių lydekų kiekis neviršija 5 tonų viso iškrautų žuvų gyvojo svorio, o iškraunamų norveginių omarų kiekis – 2,5 tonos viso iškrautų žuvų gyvojo svorio.

6.3.	Jeigu laivas nesilaiko kurios nors iš specialiųjų sąlygų, jam nedelsiant panaikinama teisė gauti dienų, kurios skiriamos, kai laivas atitinka tą specialiąją sąlygą.

6.4.

Teisę pasinaudoti 6.1 punkte nurodytomis specialiosiomis sąlygomis laivas gali perleisti vienam arba keliems laivams, kurie pakeičia tą laivą laivyne, su sąlyga, kad pakeičiantysis laivas naudoja panašų žvejybos įrankį ir nė vienais savo veiklos metais nėra iškrovęs didesnio europinių paprastųjų jūrinių lydekų ir norveginių omarų kiekio, nei nurodytas 6.1 punkte.

I lentelė

Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal žvejybos įrankius

Specialioji sąlyga	Reglamentuojamas įrankis	Didžiausias dienų skaičius
	Dugniniai tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 32 mm, žiauniniai tinklai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 60 mm, ir dugninės ūdos	ES	150
		FR	149
		PT	155
6.1 punkto a ir b papunkčiai	Dugniniai tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 32 mm, žiauniniai tinklai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 60 mm, ir dugninės ūdos	Neribojama

7. Kilovatdienių sistema

7.1.

Valstybė narė gali valdyti savo žvejybos pastangų paskirstymą pagal kilovatdienių sistemą. Pagal tą sistemą ji gali atitinkamam laivui, turinčiam reglamentuojamą žvejybos įrankį ir besinaudojančiam I lentelėje pateiktomis specialiosiomis sąlygomis, skirti kitokį didžiausią dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičių, nei nustatytasis toje lentelėje, jeigu laikomasi bendro tokiam reglamentuojam įrankiui ir specialiosioms sąlygoms taikomo kilovatdienių skaičiaus.

7.2.

Šis bendras kilovatdienių skaičius yra visų atskirų žvejybos pastangų, paskirstytų su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams, atitinkantiems reglamentuojamų žvejybos įrankių ir, jei taikoma, specialiųjų sąlygų reikalavimus, suma. Tokios individualios žvejybos pastangos apskaičiuojamos kilovatdienėmis, dauginant kiekvieno laivo variklio galią iš dienų jūroje, kuriomis tas laivas galėtų pasinaudoti pagal I lentelę, jeigu nebūtų taikomas 7.1 punktas, skaičiaus. Kol dienų skaičius neapribotas pagal I lentelę, santykinis dienų jūroje, kuriomis laivas gali pasinaudoti, skaičius yra 360.

7.3.

7.1 punkte nurodyta sistema pasinaudoti pageidaujanti valstybė narė Komisijai pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie I lentelėje nustatytų žvejybos įrankių grupės ir specialiųjų sąlygų duomenų apskaičiavimą, grindžiamą:

a)	leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašu, nurodant laivų ES žvejybos laivyno registro numerį (CFR) ir variklio galią;

b)	tokių laivų 2009 m. ir 2010 m. duomenimis, nurodant, kokių rūšių žuvys buvo žvejojamos pagal 6.1 punkto a arba b papunktyje nurodytas specialiąsias sąlygas, jeigu tie laivai gali pasinaudoti tokiomis specialiosiomis sąlygomis;

c)	dienų jūroje, kurias kiekvienam laivui būtų buvę leista žvejoti pagal I lentelę, skaičiumi ir dienų jūroje, kuriomis kiekvienas laivas galėtų pasinaudoti taikant 7.1 punktą, skaičiumi.

7.4.	Remdamasi tuo prašymu, Komisija įvertina, ar laikomasi 7 punkte nurodytų sąlygų ir atitinkamu atveju gali leisti tai valstybei narei pasinaudoti 7.1 punkte nurodyta sistema.

8. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą

8.1.

Atsižvelgdama į tai, kad 2011 m. vasario 1 d.–2012 m. sausio 31 d. žvejybos veikla buvo visam laikui nutraukta pagal Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 (1) 23 straipsnį arba pagal Reglamentą (EB) Nr. 744/2008 (2), Komisija valstybei narei gali skirti papildomų dienų jūroje, kurias laivui, turinčiam bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį, jo vėliavos valstybė narė gali leisti būti rajone. Komisija gali atskirai svarstyti žvejybos veiklos nutraukimo dėl kitų priežasčių atvejus, jei atitinkama valstybė narė jai pateikia rašytinį ir tinkamai pagrįstą prašymą. Tokiame rašytiniame prašyme nurodomi susiję laivai ir prie kiekvieno iš jų patvirtinama, kad jie niekuomet nebevykdys žvejybos veiklos.

8.2.

Žvejybos veiklai nebenaudojamų laivų, kurie naudojo atitinkamos grupės žvejybos įrankį, 2003 m. išnaudotos žvejybos pastangos, išmatuotos kilovatdienėmis, padalijamos iš visų tokios pačios grupės įrankį 2003 m. naudojusių laivų pastangų. Tokiu atveju papildomas dienų jūroje skaičius apskaičiuojamas dauginant gautą santykį iš dienų, kurios būtų buvusios skirtos pagal I lentelę, skaičiaus. Jeigu apskaičiavus susidaro ne visa diena, ji apvalinama iki artimiausio visos dienos skaičiaus.

8.3.	8.1 ir 8.2 punktai netaikomi, jei laivas pakeistas kitu remiantis 3 arba 6.4 punktu arba jei ankstesniais metais jau buvo pasinaudota galimybe už nebenaudojamo laivo pastangas gauti papildomų dienų jūroje.

8.4.

Valstybė narė, pageidaujanti gauti 8.1 punkte nurodytų dienų, ne vėliau kaip 2012 m. birželio 15 d. Komisijai pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie I lentelėje nustatytų žvejybos įrankių grupės ir specialiųjų sąlygų duomenų apskaičiavimą, grindžiamą:

a)	nebenaudojamų laivų sąrašais, nurodant laivų ES laivyno registro numerį (CFR) ir variklio galią;

b)	tokių laivų 2003 m. vykdyta žvejybos veikla, apskaičiuojama dienomis jūroje pagal tam tikrą žvejybos įrankių grupę ir, jei būtina, specialiąsias sąlygas.

8.5.

Remdamasi tokiu valstybės narės prašymu, Komisija gali įgyvendinimo aktais skirti tai valstybei narei papildomų dienų, kurios pridedamos prie 5.1 punkte nurodyto tai valstybei narei skirto dienų skaičiaus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8.6.

2012 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė gali perskirstyti tas papildomas dienas jūroje visiems laivyne dar naudojamiems laivams, atitinkantiems tam tikrų grupių žvejybos įrankių naudojimo reikalavimus, arba jų daliai. Tačiau negalima savo veiklą nutraukusio laivo, kuris naudojosi 6.1 punkto a arba b papunktyje nurodyta specialiąja sąlyga, turėtų papildomų dienų perkelti toliau naudojamam laivui, kuriam netaikoma jokia specialioji sąlyga.

8.7.	Jei Komisija paskiria papildomų dienų jūroje už 2012 m. valdymo laikotarpiu visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą, I lentelėje nurodytas valstybei narei skirtas 2013 m. valdymo laikotarpio didžiausias dienų jūroje skaičius ir nustatytas įrankis atitinkamai pakoreguojami.

9. Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti mokslinį stebėjimą

9.1.

Komisija pagal sustiprintą mokslinio stebėjimo programą, grindžiamą mokslininkų ir žvejybos sektoriaus atstovų bendradarbiavimu, valstybei narei gali skirti tris papildomas dienas, kurias laivas gali būti rajone, turėdamas bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį. Pagal tokią programą daugiausia dėmesio skiriama į jūrą išmetamam kiekiui ir sužvejoto kiekio sudėčiai, ir joje nustatyti griežtesni duomenų rinkimo reikalavimai, nei nustatytieji Reglamente (EB) Nr. 199/2008 (3) ir nustatytieji jo nuostatų dėl nacionalinių programų įgyvendinimo taisyklėse.

9.2.	Moksliniai stebėtojai yra nepriklausomi nuo laivo savininko, kapitono ir įgulos narių.

9.3.	Valstybė narė, pageidaujanti gauti pagal 9.1 punktą skiriamų dienų, pateikia Komisijai tvirtinti savo sustiprinto mokslinio stebėjimo programos aprašymą.

9.4.

Remdamasi tuo aprašymu ir pasikonsultavusi su STECF, Komisija gali įgyvendinimo aktais skirti atitinkamai valstybei narei papildomų dienų, kurios pridedamos prie 5.1 punkte nurodyto tai valstybei narei skirto dienų skaičiaus ir skiriamos su tos valstybės narės sustiprinto mokslinio stebėjimo programa susijusiems laivams, rajonui ir įrankiams. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

9.5.	Jeigu atitinkama valstybė narė nori ir toliau be pakeitimų taikyti anksčiau savo pateiktą ir Komisijos patvirtintą sustiprinto mokslinio stebėjimo programą, ji, likus keturioms savaitėms iki programos taikymo laikotarpio pradžios, praneša Komisijai apie tolesnį tos programos taikymą.

IV SKYRIUS

VALDYMAS

10. Bendras įsipareigojimas

Valstybės narės valdo didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 2166/2005 8 straipsnyje ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytas sąlygas.

11. Valdymo laikotarpiai

11.1.

Valstybė narė I lentelėje nustatytas dienas, kurias laivas gali būti rajone, gali suskirstyti į vieno ar daugiau kalendorinių mėnesių trukmės valdymo laikotarpius.

11.2.

Dienų arba valandų, kurias laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių nustato atitinkama valstybė narė.

11.3.

Jei valstybė narė laiką, kurį su jos vėliava plaukiojantys laivai gali būti rajone, nustato valandomis, panaudotų dienų skaičių ji ir toliau skaičiuoja pagal 10 punkte nurodytas sąlygas. Komisijos prašymu valstybė narė nurodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų išnaudota per daug žvejybos dienų dėl to, kad laivas išplaukia iš rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui.

V SKYRIUS

PASIKEITIMAS PASKIRTOMIS ŽVEJYBOS PASTANGOMIS

12. Su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui

12.1.

Valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui perleisti jam skirtas dienas, kurias jis gali būti rajone, kitam su jos vėliava tame rajone plaukiojančiam laivui, jeigu laivui perleistų dienų skaičius, padaugintas iš jo variklio galios kilovatais (kilovatdienės), yra lygus perleidžiančiojo laivo perleistų dienų skaičiui, padaugintam iš to laivo variklio galios kilovatais, arba yra už jį mažesnis. Laivo variklio galia kilovatais – ES žvejybos laivyno registre užregistruota laivo variklio galia.

12.2.

Pagal 12.1 punktą perleistų dienų, kurias laivas gali būti rajone, bendras skaičius, padaugintas iš perleidžiančiojo laivo variklio galios kilovatais, negali būti didesnis nei 2009 m. ir 2010 m. žvejybos žurnale nurodytas perleidžiančiojo laivo vidutinis dienų tame rajone skaičius per metus, padaugintas iš to laivo variklio galios kilovatais.

12.3.

Perleisti dienas, kaip aprašyta 12.1 punkte, leidžiama laivams, naudojantiems bet kurį reglamentuojamą žvejybos įrankį ir vykdantiems veiklą tuo pačiu valdymo laikotarpiu.

12.4.

Perleisti dienas gali tik laivai, kuriems žvejybos dienos skiriamos netaikant specialiųjų sąlygų.

12.5.

Komisijos prašymu valstybės narės pateikia informaciją apie perleistas dienas. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti šiame punkte nurodytai informacijai rinkti ir perduoti skirtus lentelinės skaičiuoklės formatus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

13. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas su kitos valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui

Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kurias jie gali būti rajone, galiojančias tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, su sąlyga, kad 4.1 bei 4.2 ir 12 punktai taikomi mutatis mutandis. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti tokį perleidimą, jos prieš tokį perleidimą Komisijai praneša išsamią perleidimo informaciją, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas ir su jomis susijusias žvejybos kvotas, jei tokios taikomos.

VI SKYRIUS

ĮSIPAREIGOJIMAI TEIKTI INFORMACIJĄ

14. Žvejybos pastangų ataskaita

Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas yra šio priedo 2 punkte nurodytas rajonas.

15. Atitinkamų duomenų rinkimas

Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri naudojama žvejybos dienų, kurias laivas gali būti šiame priede nurodytame rajone, valdymui, renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie visas žvejybos pastangas rajone, naudotas žvejojant velkamaisiais ir pasyviaisiais žvejybos įrankiais, apie įvairių rūšių žvejybos įrankius rajone naudojančių laivų žvejybos pastangas ir tų laivų variklio galią kilovatdienėmis.

16. Atitinkamų duomenų teikimas

Komisijos prašymu valstybės narės Komisijos joms nurodytu tam skirtu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę, kurioje II ir III lentelėse nurodyta forma pateikiami 15 punkte nurodyti duomenys. Komisijos prašymu valstybės narės jai nusiunčia išsamią informaciją apie visais 2011 m. ir 2012 m. valdymo laikotarpiais arba atskirų jų dalių metu paskirtas ir panaudotas žvejybos pastangas, naudodamos IV ir V lentelėse nurodytą duomenų formatą.

II lentelė

Kilovatdienių duomenų pateikimo pagal metus formatas

Valstybė narė	Žvejybos įrankis	Metai	Bendras pranešamas žvejybos pastangų kiekis
(1)	(2)	(3)	(4)

III lentelė

Kilovatdienių duomenų pagal metus formatas

Laukelio pavadinimas

Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius

Išlygiavimas (4)

K(airė)/D(ešinė)

Apibrėžtis ir pastabos

(1)	Valstybė narė

Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas

(2)	Žvejybos įrankis

Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių:

TR	=	tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 32 mm
GN	=	žiauniniai tinklai, kurių tinklo tinklinio audeklo akių dydis ≥ 60 mm
LL	=	dugninės ūdos

(3)

Metai

2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011 arba 2012 m.

(4)	Bendras pranešamas žvejybos pastangų kiekis

Bendras žvejybos pastangų, išreikštų kilovatdienėmis, kiekis nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

IV lentelė

Laivo informacijos pateikimo formatas

Valstybė narė	CFR	Išorinis ženk-lini-mas	Valdymo laiko-tarpio trukmė	Žvejybos įrankis, apie kurį pranešta				Įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma specialioji sąlyga				Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta				Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta				Perleistos dienos
Valstybė narė	CFR	Išorinis ženk-lini-mas	Valdymo laiko-tarpio trukmė	Nr. 1	Nr. 2	Nr. 3	…	Nr. 1	Nr. 2	Nr. 3	…	Nr. 1	Nr. 2	Nr. 3	…	Nr. 1	Nr. 2	Nr. 3	…	Perleistos dienos
(1)	(2)	(3)	(4)	(5)	(5)	(5)	(5)	(6)	(6)	(6)	(6)	(7)	(7)	(7)	(7)	(8)	(8)	(8)	(8)	(9)

V lentelė

Su laivu susijusios informacijos formatas

Laukelio pavadinimas

Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius

Išlygiavimas (5)

K(airė)/D(ešinė)

Apibrėžtis ir pastabos

(1)	Valstybė narė

Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas

(2)

CFR

ES žvejybos laivyno registro numeris (CFR)

Unikalus žvejybos laivo atpažinties numeris

Valstybė narė (triraidis ISO kodas) ir atpažinties numeris (9 rašmenys). Jei numerį sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, kairėje pusėje privaloma įrašyti papildomus nulius.

(3)	Išorinis ženklinimas

Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1381/87 (6)

(4)	Valdymo laikotarpio trukmė

Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais

(5)	Žvejybos įrankiai, apie kuriuos pranešta

Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių:

TR	=	tralai, daniški velkamieji tinklai ir panašūs žvejybos įrankiai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 32 mm
GN	=	žiauniniai tinklai, kurių tinklo tinklinio audeklo akių dydis ≥ 60 mm
LL	=	dugninės ūdos

(6)	Įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma specialioji sąlyga

Jei taikoma, nurodoma, kuri iš IIB priedo 6.1 punkto a arba b papunkčiuose nurodytų specialiųjų sąlygų taikoma.

(7)	Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta

Dienų, kurias laivui pagal IIB priedą leidžiama naudoti pasirinktus žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė

(8)	Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta

Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone naudodamas įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta, skaičius

(9)	Perleistos dienos

Apie kitam laivui perleistas dienas nurodyti „– perleistų dienų skaičius“, o apie gautas dienas nurodyti „+ perleistų dienų skaičius“.

(1) 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo (OL L 223, 2006 8 15, p. 1).

(2) 2008 m. liepos 24 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 744/2008, kuriuo nustatomi laikinieji specialieji veiksmai ekonominės krizės paveiktų Europos bendrijos žvejybos laivynų restruktūrizavimui skatinti (OL L 202, 2008 7 31, p. 1).

(3) 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (OL L 60, 2008 3 5, p. 1).

(4) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.

(5) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.

(6) 1987 m. gegužės 20 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1381/87, nustatantis išsamias žvejybos laivų žymėjimo ir dokumentacijos taisykles (OL L 132, 1987 5 21, p. 9).

IIC PRIEDAS

LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į VAKARINĖS LAMANŠO SĄSIAURIO DALIES PAPRASTŲJŲ JŪRŲ LIEŽUVIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMĄ ICES VIIe KVADRATE

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Taikymo sritis

1.1.

Šis priedas taikomas bet kuriuos šio priedo 2 punkte nurodytus žvejybos įrankius pagal Reglamentą (EB) Nr. 509/2007 turintiems bei naudojantiems ir ICES VIIe kvadrate esantiems ES laivams, kurių bendras ilgis yra 10 m arba didesnis. Šiame priede nuoroda į 2012 m. valdymo laikotarpį reiškia laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d.

1.2.

Laivams, žvejojantiems pasyviaisiais tinklais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 120 mm arba didesnis, ir kurie pagal laivo žurnalo duomenis 2004 m. paprastųjų jūrų liežuvių sužvejojo mažiau nei 300 kg gyvojo svorio, šis priedas netaikomas, jeigu:

a)	2012 m. valdymo laikotarpiu tokie laivai paprastųjų jūrų liežuvių sužvejoja mažiau nei 300 kg gyvojo svorio;

b)	jūroje iš tokių laivų žuvis neperkraunama į kitą laivą; ir

c)	ne vėliau kaip 2012 m. liepos 31 d. ir 2013 m. sausio 31 d. kiekviena atitinkama valstybė narė Komisijai pateikia ataskaitą, nurodydama šių laivų 2004 m. sužvejotų paprastųjų jūrų liežuvių kiekius ir 2012 m. sužvejotų paprastųjų jūrų liežuvių kiekius.

Jei neįvykdoma kuri nors iš šių sąlygų, atitinkamiems laivams nedelsiant vėl pradedamas taikyti šis priedas.

2. Žvejybos įrankiai

Šiame priede skiriamos šios žvejybos įrankių grupės:

a)	plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 80 mm arba didesnis;

b)	pasyvieji tinklai, įskaitant žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir inkarinius žiauninius tinklus, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra 220 mm arba mažesnis.

3. Veiklos apribojimai

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys ir Sąjungoje registruoti žvejybos laivai, jeigu jie turi bet kokių iš 2 punkte nurodytoms žvejybos įrankių grupėms priklausančių įrankių, rajone būtų ne daugiau dienų nei nustatyta III skyriuje.

II SKYRIUS

LEIDIMAI

4. Leidimą turintys laivai

4.1.	Laivai, naudojantys šio priedo 2 punkte nurodytų rūšių įrankius ir žvejojantys šio priedo 1 punkte apibrėžtuose rajonuose, turi turėti žvejybos leidimus, išduotus pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnį.

4.2.

Valstybė narė su jos vėliava plaukiojantiems laivams neleidžia rajone žvejoti 2 punkte nurodytoms grupėms priklausančiais įrankiais, jei tie laivai nėra vykdę tokios žvejybos veiklos tame rajone 2002–2011 m., išskyrus tuos atvejus, kai valstybė narė užtikrina, kad tame rajone nebus panaudoti lygiaverčiai žvejybos pajėgumai, išreikšti kilovatais.

4.3.	Tačiau laivui, naudojusiam kuriai nors iš 2 punkte nurodytų grupių priklausantį žvejybos įrankį, galima leisti naudoti kitokį žvejybos įrankį, jeigu pastarajam įrankiui naudoti skirtų dienų skaičius yra didesnis nei pirmajam įrankiui naudoti skirtų dienų skaičius arba lygus tam skaičiui.

4.4.

Laivui, plaukiojančiam su valstybės narės, kuri neturi kvotos rajone, vėliava neleidžiama žvejoti tame rajone naudojant 2 punkte nurodytai grupei priklausantį žvejybos įrankį, išskyrus atvejus, kai tam laivui kvota skiriama perleidus žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį ir skiriamos dienos jūroje pagal šio priedo 10 arba 11 punktą.

III SKYRIUS

ES ŽVEJYBOS LAIVAMS SKIRIAMAS DIENŲ, KURIAS JIE GALI BŪTI RAJONE, SKAIČIUS

5. Didžiausias dienų skaičius

Didžiausias dienų jūroje, kurias valstybė narė gali leisti su jos vėliava plaukiojančiam laivui, turinčiam ir naudojančiam kurį nors iš 2 punkte nurodytų žvejybos įrankių, būti rajone 2012 m. valdymo laikotarpiu, skaičius nurodytas I lentelėje.

I lentelė

Didžiausias dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičius per metus pagal žvejybos įrankių grupę

2 punkte nurodyti įrankiai

Rūšis

(naudojami tik 2 punkte nurodyti įrankiai)

Vakarinė Lamanšo sąsiaurio dalis

2 punkto a papunktis

Plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 80 mm

164

2 punkto b papunktis

Pasyvieji tinklai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≤ 220 mm

164

6. Kilovatdienių sistema

6.1.

2012 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė gali valdyti savo žvejybos pastangų paskirstymą pagal kilovatdienių sistemą. Pagal tą sistemą ji gali bet kokiam laivui skirti kitokį didžiausią dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičių, nei atitinkamai žvejybos įrankių grupei nustatytasis I lentelėje, jeigu laikomasi bendro tos grupės įrankiui taikomo kilovatdienių skaičiaus.

6.2.

Bendras kilovatdienių skaičius, taikomas tam tikrai žvejybos įrankių grupei, yra visų individualių žvejybos pastangų, paskirstytų su tos valstybės narės vėliava plaukiojantiems laivams, atitinkantiems reglamentuojamų žvejybos įrankių naudojimo reikalavimus, suma. Tokios individualios žvejybos pastangos apskaičiuojamos kilovatdienėmis, dauginant kiekvieno laivo variklio galią iš dienų jūroje, kuriomis tas laivas galėtų pasinaudoti pagal I lentelę, jeigu nebūtų taikomas 6.1 punktas, skaičiaus.

6.3.

6.1 punkte nurodyta sistema pasinaudoti pageidaujanti valstybė narė Komisijai pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie kiekvienos žvejybos įrankių grupės duomenų apskaičiavimą, grindžiamą:

a)	leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašu, nurodant laivų ES žvejybos laivyno registro numerį (CFR) ir variklio galią;

b)	dienų jūroje, kurias kiekvienam laivui būtų buvę leista žvejoti pagal I lentelę, skaičiumi ir dienų jūroje, kuriomis kiekvienas laivas galėtų pasinaudoti taikant 6.1 punktą, skaičiumi.

6.4.	Remdamasi tuo prašymu, Komisija įvertina, ar laikomasi 6 punkte nurodytų sąlygų ir atitinkamu atveju gali leisti tai valstybei narei pasinaudoti 6.1 punkte nurodyta sistema.

7. Papildomos dienos, skiriamos atsižvelgiant į visam laikui nutrauktą žvejybos veiklą

7.1.

Atsižvelgdama į tai, kad po 2004 m. sausio 1 d. žvejybos veikla buvo visam laikui nutraukta pagal Reglamento (EB) Nr. 1198/2006 23 straipsnį arba Reglamentą (EB) Nr. 744/2008, Komisija valstybei narei gali skirti papildomų dienų jūroje, kurias laivui, turinčiam bet kurį 2 punkte nurodytą žvejybos įrankį, jo vėliavos valstybė narė gali leisti būti minėtame geografiniame rajone. Komisija gali atskirai svarstyti žvejybos veiklos nutraukimo dėl kitų priežasčių atvejus, jei atitinkama valstybė narė jai pateikia rašytinį ir tinkamai pagrįstą prašymą. Tokiame rašytiniame prašyme nurodomi susiję laivai ir prie kiekvieno iš jų patvirtinama, kad jie niekuomet nebevykdys žvejybos veiklos.

7.2.

7.3.	7.1 ir 7.2 punktai netaikomi, jei laivas pakeistas kitu remiantis 4.2 punktu arba jei ankstesniais metais jau buvo pasinaudota galimybe už nebenaudojamo laivo pastangas gauti papildomų dienų jūroje.

7.4.

Valstybė narė, pageidaujanti gauti 7.1 punkte nurodytų dienų, ne vėliau kaip 2012 m. birželio 15 d. Komisijai pateikia prašymą ir elektronines ataskaitas, kuriose nurodoma išsami informacija apie kiekvienai žvejybos įrankių grupei taikytą apskaičiavimą, grindžiamą:

a)	nebenaudojamų laivų sąrašais, nurodant laivų ES laivyno registro numerį (CFR) ir variklio galią;

b)	tokių laivų 2003 m. vykdyta žvejybos veikla, apskaičiuojama dienomis jūroje pagal atitinkamas žvejybos įrankių grupes.

7.5.	Remdamasi tokiu valstybės narės prašymu, Komisija įgyvendinimo aktais skiria tai valstybei narei papildomų dienų, kurios pridedamos prie 5 punkte nurodyto tai valstybei narei skirto dienų skaičiaus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7.6.	2012 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė gali perskirstyti tas papildomas dienas jūroje visiems laivyne dar naudojamiems laivams, atitinkantiems tam tikrų grupių žvejybos įrankių naudojimo reikalavimus.

7.7.

2012 m. valdymo laikotarpiu valstybė narė negali perskirstyti papildomų dienų skaičiaus, kurį anksčiau paskyrė Komisija už visam laikui nutrauktą veiklą, nebent Komisija būtų priėmusi sprendimą, kuriuo iš naujo įvertinamas tas papildomų dienų skaičius, remdamasi galiojančiomis nuostatomis dėl įrankių grupių ir dienų jūroje skaičiaus apribojimo. Valstybei narei paprašius iš naujo įvertinti dienų skaičių, tai valstybei narei laikinai leidžiama perskirstyti 50 % papildomo dienų skaičiaus, kol Komisija priims sprendimą.

8. Papildomų dienų skyrimas siekiant sustiprinti mokslinį stebėjimą

8.1.

Komisija pagal sustiprintą mokslinio stebėjimo programą, grindžiamą mokslininkų ir žvejybos sektoriaus atstovų bendradarbiavimu, nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2013 m. sausio 31 d. valstybėms narėms gali skirti tris papildomas dienas, kurias laivas gali būti rajone, turėdamas bet kurį iš 2 punkte nurodytoms grupėms priklausančių įrankių. Pagal tokią programą daugiausia dėmesio skiriama į jūrą išmetamam kiekiui ir sužvejoto kiekio sudėčiai, ir joje nustatyti griežtesni nacionalinėms programoms taikomi duomenų rinkimo reikalavimai, nei nustatytieji Reglamente (EB) Nr. 199/2008 ir Reglamente (EB) Nr. 665/2008 (1).

8.2.	Stebėtojai yra nepriklausomi nuo žvejybos laivo savininko, kapitono ir įgulos narių.

8.3.	Valstybė narė, pageidaujanti gauti pagal 8.1 punktą skiriamų dienų, pateikia Komisijai tvirtinti savo sustiprinto mokslinio stebėjimo programos aprašymą.

8.4.

Remdamasi tuo aprašymu ir pasikonsultavusi su STECF, Komisija gali įgyvendinimo aktais skirti atitinkamai valstybei narei papildomų dienų, kurios pridedamos prie 5 punkte tai valstybei narei nurodyto dienų skaičiaus ir skiriamos su sustiprinto stebėjimo programa susijusiems laivams, rajonui ir įrankiams. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

8.5.	Jeigu atitinkama valstybė narė nori ir toliau be pakeitimų taikyti anksčiau savo pateiktą ir Komisijos patvirtintą sustiprinto mokslinio stebėjimo programą, ji, likus keturioms savaitėms iki programos taikymo laikotarpio pradžios, praneša Komisijai apie tolesnį tos programos taikymą.

IV SKYRIUS

VALDYMAS

9. Bendras įsipareigojimas

Didžiausias leidžiamas pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsnius.

10. Valdymo laikotarpiai

10.1.

Valstybė narė I lentelėje nustatytas dienas, kurias laivas gali būti rajone, gali suskirstyti į vieno ar daugiau kalendorinių mėnesių trukmės valdymo laikotarpius.

10.2.

Dienų arba valandų, kurias laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių atitinkama valstybė narė nustato savo nuožiūra.

10.3.

Kai valstybė narė laiką, kurį laivai gali būti rajone, nustato valandomis, panaudotų dienų skaičių ji ir toliau skaičiuoja pagal 3 punkte nurodytas sąlygas. Komisijos prašymu valstybė narė nurodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų praleista per daug dienų dėl to, kad laivas išplaukia iš rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui.

V SKYRIUS

PASIKEITIMAS PASKIRTOMIS ŽVEJYBOS PASTANGOMIS

11. Su valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas kitam su tos pačios valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui

11.1.

11.2.

Bendras pagal 1.1.1 punktą perleistų dienų, kurias laivas gali būti rajone, skaičius, padaugintas iš perleidžiančiojo laivo variklio galios kilovatais, nėra didesnis nei 2001, 2002, 2003, 2004 ir 2005 m. žvejybos žurnale patvirtintas perleidžiančiojo laivo vidutinis dienų skaičius tame rajone per metus, padaugintas iš to laivo variklio galios kilovatais.

11.3.

Perleisti dienas, kaip aprašyta 11.1 punkte, leidžiama tik laivams, naudojantiems tos pačios 2 punkte nurodytos grupės žvejybos įrankį ir vykdantiems veiklą tuo pačiu valdymo laikotarpiu.

11.4.

12. Su vienos valstybės narės vėliava plaukiojančio žvejybos laivo dienų perleidimas su kitos valstybės narės vėliava plaukiojančiam žvejybos laivui

Valstybės narės gali leisti su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams perleisti vieni kitiems dienas, kurias jie gali būti rajone, galiojančias tuo pačiu valdymo laikotarpiu ir tame pačiame rajone, su sąlyga, kad 4.2, 4.4, 5, 6 ir 10 punktai taikomi mutatis mutandis. Jeigu valstybės narės nusprendžia leisti tokį perleidimą, jos prieš tokį perleidimą Komisijai praneša išsamią perleidimo, dėl kurio jos susitarė, informaciją, įskaitant perleidžiamų dienų skaičių, žvejybos pastangas ir su jomis susijusias žvejybos kvotas, jei tokios taikomos.

VI SKYRIUS

ĮSIPAREIGOJIMAI TEIKTI INFORMACIJĄ

13. Žvejybos pastangų ataskaita

Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas yra ICES VIIe kvadratas.

14. Atitinkamų duomenų rinkimas

Valstybės narės, remdamosi informacija, kuri naudojama žvejybos dienų, kurias laivas gali būti šiame priede nurodytame rajone, valdymui renka kiekvieno metų ketvirčio informaciją apie visas žvejybos pastangas rajone, naudotas žvejojant velkamaisiais ir pasyviaisiais žvejybos įrankiais, ir apie įvairių rūšių žvejybos įrankius naudojančių laivų žvejybos pastangas rajone.

15. Atitinkamų duomenų teikimas

Komisijos prašymu valstybės narės Komisijos joms nurodytu tam skirtu elektroninio pašto adresu nusiunčia jai lentelinę skaičiuoklę, kurioje II ir III lentelėse nurodyta forma pateikiami 14 punkte nurodyti duomenys. Komisijos prašymu valstybės narės jai nusiunčia išsamią informaciją apie visais 2011 m. ir 2012 m. valdymo laikotarpiais arba atskirų jų dalių metu paskirtas ir panaudotas žvejybos pastangas, naudodamos IV ir V lentelėse nurodytą duomenų formatą.

II lentelė

Kilovatdienių duomenų pateikimo pagal metus formatas

Valstybė narė	Žvejybos įrankis	Metai	Bendras pranešamas žvejybos pastangų kiekis
(1)	(2)	(3)	(4)

III lentelė

Kilovatdienių duomenų pagal metus formatas

Laukelio pavadinimas

Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius

Išlygiavimas (2)

K(airė)/D(ešinė)

Apibrėžtis ir pastabos

(1)	Valstybė narė

Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas

(2)	Žvejybos įrankis

Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių:

BT	–	plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 80 mm
GN	–	žiauniniai tinklai, kurių tinklinio audeklo akių dydis < 220 mm
TN	–	sieninis tinklas arba vertikalusis tinklas, kurio tinklinio audeklo akių dydis < 220 mm

(3)

Metai

2006, 2007, 2008, 2009, 2010, 2011 arba 2012 m.

(4)	Bendras pranešamas žvejybos pastangų kiekis

Bendras žvejybos pastangų, išreikštų kilovatdienėmis, kiekis nuo atitinkamų metų sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.

IV lentelė

Laivo informacijos pateikimo formatas

Valsty bė narė	CFR	Išorinis ženklinimas	Valdymo laikotarpio trukmė	Žvejybos įrankis, apie kurį pranešta				Dienos, kuriomis leidžiama naudoti įrankį (-ius), apie kurį (-iuos) pranešta				Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta				Perleistos dienos
Valsty bė narė	CFR	Išorinis ženklinimas	Valdymo laikotarpio trukmė	Nr. 1	Nr. 2	Nr. 3	…	Nr. 1	Nr. 2	Nr. 3	…	Nr. 1	Nr. 2	Nr. 3	…	Perleistos dienos
(1)	(2)	(3)	(4)	(5)	(5)	(5)	(5)	(6)	(6)	(6)	(6)	(7)	(7)	(7)	(7)	(8)

V lentelė

Laivo informacijos formatas

Laukelio pavadinimas

Didžiausias rašmenų ir (arba) skaitmenų skaičius

Išlygiavimas (3)

K(airė)/D(ešinė)

Apibrėžtis ir pastabos

(1)	Valstybė narė

Valstybė narė (triraidis ISO kodas), kurioje registruotas laivas

(2)

CFR

ES žvejybos laivyno registro numeris (CFR)

Unikalus žvejybos laivo atpažinties numeris

Valstybė narė (triraidis ISO kodas) ir atpažinties numeris (9 rašmenys). Jei numerį sudaro mažiau kaip 9 rašmenys, kairėje pusėje privaloma įrašyti papildomus nulius.

(3)	Išorinis ženklinimas

Pagal Reglamentą (EEB) Nr. 1381/87

(4)	Valdymo laikotarpio trukmė

Valdymo laikotarpio trukmė mėnesiais

(5)	Žvejybos įrankiai, apie kuriuos pranešta

Viena iš šių žvejybos įrankių rūšių:

BT	–	plačiažiočiai tralai, kurių tinklinio audeklo akių dydis ≥ 80 mm
GN	–	žiauniniai tinklai, kurių tinklinio audeklo akių dydis < 220 mm
TN	–	sieninis tinklas arba vertikalusis tinklas, kurio tinklinio audeklo akių dydis < 220 mm

(6)	Įrankiui (-iams), apie kurį (-iuos) pranešta, taikoma specialioji sąlyga

Nurodomas dienų, kuriomis laivui pagal IIC priedą leidžiama naudoti pasirinktus žvejybos įrankius, skaičius ir valdymo laikotarpio, apie kurį pranešta, trukmė

(8)	Dienos, kuriomis buvo naudotas (-i) įrankis (-iai), apie kurį (-iuos) pranešta

Dienų, kurias laivas faktiškai praleido rajone naudodamas įrankį, apie kurį pranešta, valdymo laikotarpiu, apie kurį pranešta, skaičius

(9)	Perleistos dienos

Apie kitam laivui perleistas dienas nurodyti „– perleistų dienų skaičius“, o apie gautas dienas nurodyti „+ perleistų dienų skaičius“.

(1) 2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo, taikymo taisyklės (OL L 186, 2008 7 15, p. 3).

(2) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.

(3) Svarbi informacija, kai duomenys perduodami fiksuoto ilgio formatu.

27.1.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 25/55

TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 44/2012

2012 m. sausio 17 d.

kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo;

(2)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (1) reikalaujama, kad Sąjungos priemonės, kuriomis reglamentuojama galimybė naudotis vandenimis bei ištekliais ir tausi žvejybos veikla, būtų nustatomos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, ypač Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (toliau – STECF) parengtas ataskaitas, taip pat atsižvelgiant į rekomendacijas, gautas iš Regioninių konsultacinių tarybų;

(3)

Taryba įpareigojama patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir skyrimo pagal žvejybos rūšį arba žvejybos rūšių grupę priemones, atitinkamais atvejais įskaitant tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad kiekvienai valstybei narei būtų užtikrintas santykinis kiekvienos rūšies išteklių žvejybos arba žvejybos kiekviename rajone stabilumas, tinkamai atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos tikslus, nustatytus Reglamente (EB) Nr. 2371/2002;

(4)	siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su Sąjungai skirtų paprastųjų stintenių kvotų ICES V ir XIV parajonių Grenlandijos vandenyse patikslinimu pagal Žuvininkystės partnerystės susitarimą su Grenlandija, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(5)

siekiant užtikrinti vienodas tam tikrų trumpaamžių žuvų rūšių išteklių sužvejojamo kiekio apribojimo taikymo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su BLSK patikslinimu atsižvelgiant į per 2012 m. pirmąjį pusmetį surinktus mokslinius duomenis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (2);

(6)	Komisija turėtų priimti nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus, susijusius su šių trumpaamžių žuvų rūšių išteklių BLSK patikslinimu, kai tinkamai pagrįstais atvejais, susijusiais su poreikiu Sąjungai laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, tai reikia padaryti dėl privalomų skubos priežasčių;

(7)

tam tikrų BLSK atveju valstybėms narėms leidžiama suteikti papildomų kvotų laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose. Tų bandomųjų reisų tikslas yra išbandyti sužvejojamų žuvų kvotų sistemą, kuria siekiama išvengti žuvų išmetimo į jūrą ir žuvų išteklių, kuriuos galima kitaip panaudoti, eikvojimo veltui. Nekontroliuojamas žuvų išmetimas į jūrą kelia grėsmę ilgalaikiam žuvų kaip bendro turto tvarumui, taigi ir bendros žuvininkystės politikos tikslams. Tuo tarpu sužvejojamų žuvų kvotų sistema yra paskata žvejams siekti, kad jų žvejybos operacijos būtų kuo selektyvesnės. Siekiant racionaliai valdyti žuvų išmetimą į jūrą, turėtų būti išsamiai dokumentuojama ne tai, kas iškraunama krante, o kiekviena jūroje vykdoma operacija. Todėl į sąlygas, kuriomis valstybės narės gali suteikti tokias papildomas kvotas, reikėtų įtraukti įsipareigojimą naudoti prie jutiklių sistemos prijungtas uždarosios grandinės televizijos kameras (toliau – CCTV). Tai turėtų sudaryti sąlygas išsamiai registruoti visus paliekamus ir į jūrą išmetamus sužvejotų žuvų kiekius. Sistema, kuria naudotųsi realiuoju laiku laive esantys stebėtojai, būtų ne tokia veiksminga, brangesnė ir mažiau patikima. Todėl šiuo metu CCTV naudojimas yra būtina sąlyga siekiant įgyvendinti į jūrą išmetamų žuvų kiekio sumažinimo priemones, pvz., išsamų žvejybos dokumentavimą, su sąlyga, kad laikomasi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (3) reikalavimų;

(8)

BLSK turėtų būti nustatyti remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius bei socialinius ir ekonominius aspektus, tuo pat metu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į nuomones, pareikštas konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais, visų pirma susitikimuose su Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto ir atitinkamų regioninių patariamųjų tarybų atstovais;

(9)

išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, BLSK turėtų būti nustatyti pagal tuose planuose apibrėžtas taisykles. Todėl Šiaurės jūros paprastųjų jūrų liežuvių ir jūrinių plekšnių išteklių Šiaurės jūros, Skagerako sąsiaurio ir rytinės Lamanšo sąsiaurio dalies atlantinių menkių išteklių ir rytinės Atlanto vandenyno dalies bei Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių BLSK turėtų būti nustatyti pagal 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 676/2007, nustatančiame plekšnių ir jūrų liežuvių išteklių žvejybos Šiaurės jūroje daugiametį planą (4), 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1342/2008, nustatančiame menkių išteklių ir šių išteklių žvejybos būdų daugiametį planą (5) (toliau – menkių planas), ir 2009 m. balandžio 6 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano (6) nustatytas taisykles;

(10)

(11)	pagal 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 847/96, nustatančio bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (7), 2 straipsnį turėtų būti nustatyti ištekliai, kuriems taikomos tame reglamente nurodytos įvairios priemonės;

(12)

būtina nustatyti 2012 m. žvejybos pastangų ribas pagal Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 11 ir 12 straipsnius, Tarybos reglamento (EB) Nr. 676/2007 9 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 302/2009 5 ir 9 straipsnius, atsižvelgiant į 2009 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 754/2009, kuriuo leidžiama tam tikrų grupių laivams netaikyti Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 III skyriuje nustatytos žvejybos pastangų sistemos (8);

(13)	atsižvelgiant į Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (toliau – ICES) rekomendaciją, tikslinga toliau taikyti ir peržiūrėti sistemą, pagal kurią valdomi ICES IIa ir IIIa kvadratų ir IV parajonio ES vandenų paprastųjų tobių ištekliai;

(14)	netgi ribota tam tikrų rūšių, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių ryklių, žvejybos veikla galėtų kelti rimtą pavojų jų apsaugai. Todėl tokių rūšių žvejybos galimybės turėtų būti visapusiškai ribojamos taikant bendrą draudimą žvejoti tų rūšių žuvis;

(15)

norveginiai omarai sugaunami drauge su kitų rūšių žuvimis žvejojant įvairių priedugnio rūšių žuvis. Mokslinėse rekomendacijose siūloma zonoje, esančioje į vakarus nuo Airijos, kuri vadinama Porkupino sekluma, 2012 m. nedidinti sužvejojamo šios rūšies kiekio. Siekiant padėti tęsti šių išteklių atkūrimą tikslinga apriboti žvejybos galimybes tam tikroje to rajono dalyje ir tam tikrais laikotarpiais, leidžiant žvejoti tik pelaginių rūšių žuvis, kurias žvejojant norveginiai omarai nesugaunami;

(16)

pagal susitarimuose arba protokoluose dėl santykių žuvininkystės srityje su Norvegija (9), Farerų Salomis (10), Grenlandija (11) ir Islandija (12) numatytą tvarką Sąjunga dėl žvejybos teisių konsultavosi su minėtais partneriais. Konsultacijos su Farerų Salomis nesibaigė ir tikimasi, kad susitarimai dėl 2012 m. su šia partnere bus sudaryti 2012 m. pradžioje. Konsultacijos su Islandija taip pat tęsis 2012 m. Siekiant išvengti Sąjungos žvejybos veiklos sutrikdymo ir tuo pačiu metu sudaryti reikiamas lanksčias sąlygas tam, kad tie susitarimai būtų sudaryti 2012 m., tikslinga, kad Sąjunga laikinai nustatytų išteklių, kuriems būtų taikomi susitarimai su Islandija ir (arba) Farerų Salomis, žvejybos galimybes;

(17)

remiantis pakrančių valstybių konsultacijomis dėl atlantinių skumbrių, šiaurinių žydrųjų merlangų, prie Skandinavijos esančios Atlanto vandenyno dalies atlantinių silkių ir Šiaurės jūros juodadėmių menkių išteklių valdymo, Sąjunga gali leisti ES laivams žvejojant iki 10 % viršyti Sąjungos turimą kvotą su sąlyga, kad visi viršijant Sąjungos turimą kvotą sužvejoti kiekiai bus atimti iš jos 2013 m. kvotos. Sąjunga taip pat gali 2013 m. išnaudoti neišnaudotus kiekius, neviršydama 10 % jos turimos 2012 m. kvotos. Tikslinga atitinkamoms valstybėms narėms leisti tokiu būdu lanksčiai valdyti tas žvejybos galimybes, visų pirma leidžiant atitinkamoms valstybėms narėms pasirinkti galimybę lanksčiai naudoti kvotą;

(18)	Sąjungai vykdant atlantinių menkių žvejybą ES ir tarptautiniuose vandenyse ICES I ir IIB zonose tradiciškai sužvejojama juodadėmių menkių priegauda. Todėl reikia nustatyti tos žvejybos juodadėmių menkių priegaudos apribojimus, kurie atitiktų ankstesnius lygius;

(19)

Sąjunga yra kelių žvejybos organizacijų Susitariančioji Šalis ir dalyvauja kitose organizacijose kaip bendradarbiaujanti šalis ne narė. Be to, pagal 2003 m. Stojimo aktą, Lenkijos Respublikos anksčiau sudarytus žvejybos susitarimus, pvz., Konvenciją dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo, nuo Lenkijos įstojimo datos administruoja Sąjunga. Tos žvejybos organizacijos rekomendavo 2012 m. pradėti taikyti kai kurias priemones, be kita ko, ES laivams nustatyti žvejybos galimybes. Tos žvejybos galimybės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(20)

Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacija (toliau – NAFO) 2011 m. 33-iame metiniame susitikime priėmė 2012 m. tam tikrų NAFO konvencijos rajono 1–4 parajonių išteklių žvejybos galimybes. Tos žvejybos galimybės, kurias sudaro tam tikri BLSK, o 3M žvejybos kvadrato krevečių išteklių atveju – žvejybos pastangų paskirstymo schema, turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(21)

Amerikos tropinių tunų komisija (toliau – IATTC) 2011 m. 82-ame metiniame susitikime priėmė gelsvauodegių tunų, didžiaakių tunų ir dryžųjų tunų išteklių apsaugos priemones. IATTC taip pat priėmė rezoliuciją dėl ilgapelekių pilkųjų ryklių išteklių apsaugos. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(22)

2011 m. metiniame susitikime Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (toliau – ICCAT) patvirtino reikalavimų laikymosi lenteles, kuriose nustatytos patikslintos kvotos ir nurodomos ICCAT Susitariančiųjų Šalių neišnaudotos arba viršytos žvejybos galimybės. Atsižvelgdama į tai, ICCAT pripažino, kad 2010 m. Sąjunga neišnaudojo jai skirtos šiaurės ir pietų durklažuvių, didžiaakių tunų ir ilgapelekių tunų kvotos. Kad būtų atsižvelgta į ICCAT patikslintas Sąjungos kvotas, šias neišnaudotas žvejybos galimybes būtina paskirstyti atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės neišnaudotą žvejybos galimybių dalį ir nekeičiant šiame reglamente nustatyto metinių BLSK paskirstymo būdo. Be to, tame pačiame metiniame susitikime buvo iš dalies pakeistas atlantinių ir atlantinių baltųjų marlinų išteklių atkūrimo planas, sumažinta Sąjungos atlantinių marlinų kvota, šiek tiek padidinta Sąjungos atlantinių baltųjų marlinų kvota ir priimta ICCAT rekomendacija dėl floridinių šilkinių ryklių apsaugos. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(23)	Indijos vandenyno tunų komisija (toliau – IOTC) 2011 m. metiniame susitikime savo žvejybos galimybių priemonių, kurios šiuo metu yra įgyvendintos Sąjungos teisėje, nekoregavo. Šiuo metu taikomos IOTC priimtos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(24)

2007 m. gegužės mėn. įvykusio trečiojo tarptautinio susitikimo, skirto regioninei žvejybos valdymo organizacijai (RFMO) pietų Ramiajame vandenyne (SPRFMO) įsteigti, dalyviai patvirtino tarpines priemones, įskaitant žvejybos galimybes, kad būtų reguliuojama pelaginių žuvų ir dugninė žvejyba tame rajone, kol bus įsteigta tokia regioninė žvejybos valdymo organizacija (toliau – RFMO). Šios tarpinės priemonės buvo peržiūrėtos 2011 m. sausio mėn. vykusioje SPRFMO komisijos 2-oje parengiamojoje konferencijoje ir bus dar kartą peržiūrėtos nuo 2012 m. sausio 30 d. iki vasario 3 d. vyksiančioje SPRFMO komisijos 3-ioje parengiamojoje konferencijoje. Šios tarpinės priemonės pagal tarptautinę teisę yra savanoriškos ir teisiškai neprivalomos. Tačiau, remiantis tarptautinėje jūrų teisėje nustatytais bendradarbiavimo ir išteklių apsaugos įpareigojimais, tikslinga tas priemones įgyvendinti Sąjungos teisėje, nustatant bendrą Sąjungos kvotą ir jos paskirstymą atitinkamoms valstybėms narėms;

(25)

Žvejybos pietryčių Atlante organizacija (toliau – SEAFO) 2011 m. metiniame susitikime nekeitė patagoninių nototeninių dančių, islandinių pjūklapilvių beriksų, paprastųjų beriksų ir gelminių krabų bendrų leidžiamų sužvejoti kiekių, dėl kurių susitarta 2011 ir 2012 metams organizacijos metiniame susitikime 2010 m. Šiuo metu taikomos SEAFO priimtos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(26)	atsižvelgiant į naujausias ICES pateiktas mokslines rekomendacijas ir remiantis tarptautiniais įsipareigojimais pagal Žvejybos šiaurės rytų Atlante konvenciją (toliau – NEAFC), būtina apriboti tam tikrų giliavandenių rūšių žuvų žvejybos pastangas;

(27)	2011 m. turėjęs įvykti Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos (toliau – WCPFC) 8-asis metinis susitikimas buvo atidėtas iki 2012 m. Reikėtų, kad šiuo metu taikomos apsaugos ir valdymo priemonės ir toliau galiotų, kol bus surengtas tas metinis susitikimas;

(28)	Konvencijos dėl ledjūrio menkių išteklių centrinėje Beringo jūros dalyje apsaugos ir valdymo 2011 m. metiniame susitikime Šalys jos žvejybos galimybių priemonių nekoregavo. Šiuo metu taikomos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje;

(29)

tam tikras tarptautines priemones, kuriomis nustatomos arba ribojamos Sąjungos žvejybos galimybės, metų pabaigoje patvirtina atitinkamos regioninės žvejybos valdymo organizacijos, o jos pradedamos taikyti prieš įsigaliojant šiam reglamentui. Todėl būtina, kad nuostatos, kuriomis tokios priemonės įgyvendinamos Sąjungos teisėje, būtų taikomos atgaline data. Pirmiausia, kadangi CCAMLR (Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija) konvencijos rajone žvejybos sezonas trunka nuo gruodžio 1 d. iki lapkričio 30 d. ir tam tikros žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybės ar draudimai yra nustatyti laikotarpiui, kuris prasideda 2011 m. gruodžio 1 d., tikslinga, kad susijusios šio reglamento nuostatos būtų taikomos nuo tos dienos. Toks taikymas atgaline data nedarys poveikio teisėtų lūkesčių principui, kadangi CCAMLR konvencijos nariams draudžiama be leidimo žvejoti CCAMLR konvencijos rajone;

(30)

2011 m. gruodžio 16 d. Sąjunga paskelbė Venesuelos Bolivaro Respublikai (toliau – Venesuela) skirtą deklaraciją dėl žvejybos galimybių ES vandenyse suteikimo su Venesuelos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams Prancūzijos Gvianos priekrantės vandenyse esančioje išskirtinėje ekonominėje zonoje (toliau – IEZ). Būtina nustatyti Venesuelai skirtas rifinių ešerių žvejybos galimybes ES vandenyse;

(31)

šiame reglamente nustatytos ES laivams skirtos žvejybos galimybės naudojamos pagal 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009, nustatantį Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (13), ypač jo 33 ir 34 straipsnius, susijusius su sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos turi naudoti valstybės narės, siųsdamos Komisijai duomenis apie iškraunamus žuvų išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, kiekius;

(32)

siekiant išvengti žvejybos veiklos sutrikdymo ir užtikrinti pragyvenimą Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d., išskyrus nuostatas dėl žvejybos pastangų apribojimų, kurios turėtų būti taikomos nuo 2012 m. vasario 1 d., taip pat konkrečias nuostatas dėl atskirų regionų, kuriems turėtų būti nustatyta konkreti taikymo pradžios data, kaip nurodyta 29 konstatuojamojoje dalyje. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas;

(33)	žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos griežtai laikantis taikytinos Sąjungos teisės,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I ANTRAŠTINĖ DALIS

TAIKYMO SRITIS IR TERMINŲ APIBRĖŽTYS

1 straipsnis

Dalykas

1. Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir jų grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse.

2. 1 dalyje nurodytos žvejybos galimybės apima:

a)	2012 m. sužvejojamų žuvų kiekio apribojimus;

b)	2012 m. vasario 1 d. – 2013 m. sausio 31 d. laikotarpiu taikomus žvejybos pastangų apribojimus;

c)	2011 m. gruodžio 1 d. – 2012 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu taikomas tam tikrų žuvų išteklių žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybes; ir

d)	27 straipsnyje nustatytais laikotarpiais taikomas tam tikrų žuvų išteklių žvejybos IATTC konvencijos rajone galimybes.

3. Šiuo reglamentu taip pat nustatomos laikinos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, kurios yra žvejybos konsultacijų su trečiosiomis šalimis objektas. Galutinės žvejybos galimybės nustatomos užbaigus tas konsultacijas pagal Sutartį.

4. Tam tikros I priede nustatytos žvejybos galimybės lieka nepaskirstytos ir valstybės narės negali jomis naudotis, kol bus nustatytos galutinės žvejybos galimybės pagal 3 dalį.

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas:

a)	ES laivams; ir

b)	trečiųjų šalių laivams ES vandenyse.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

a) ES laivas– su valstybės narės vėliava plaukiojantis ir Sąjungoje registruotas žvejybos laivas;

b) trečiosios šalies laivas– su trečiosios šalies vėliava plaukiojantis ir joje registruotas žvejybos laivas;

c) ES vandenys– vandenys, į kuriuos valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai, išskyrus vandenis, esančius greta Sutarties II priede išvardytų užjūrio šalių ir teritorijų;

d) bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK)– kiekvienos rūšies žuvų išteklių kiekis, kurį per metus galima sužvejoti ir iškrauti;

e) kvota– Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirta BLSK dalis;

f) tarptautiniai vandenys– vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai;

g) tinklinio audeklo akių dydis– žvejybos tinklų akių dydis, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 517/2008 (14).

4 straipsnis

Žvejybos zonos

Šiame reglamente vartojamų žvejybos zonų apibrėžtys:

a) ICES (Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos– geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 218/2009 (15) III priede;

b) Skagerako sąsiauris– geografinis rajonas, kurio ribą vakaruose žymi linija, brėžiama nuo Hanstholmo švyturio iki Lindesnes švyturio, o pietuose – linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško;

c) Kategato sąsiauris– geografinis rajonas, kurio ribą šiaurėje žymi linija, brėžiama nuo Skageno švyturio iki Tistlarnos švyturio ir iš šio taško iki artimiausio Švedijos pakrantės taško, o pietuose – linija, brėžiama nuo Hasenøre iki Gnibens Spids, nuo Korshage iki Spodsbjerg ir nuo Gilbjerg Hoved iki Kullen;

d) CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto) rajonai– geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 216/2009 (16) II priede;

e) NAFO (Žvejybos šiaurės vakarų Atlante organizacijos) zonos– geografiniai rajonai, apibrėžti Reglamento (EB) Nr. 217/2009 (17) III priede;

f) SEAFO (Žvejybos pietryčių Atlante organizacijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl žuvininkystės išteklių apsaugos ir valdymo pietryčių Atlanto vandenyne (18);

g) ICCAT (Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Tarptautinėje konvencijoje dėl Atlanto tunų apsaugos (19);

h) CCAMLR (Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 601/2004 (20) 2 straipsnio a punkte;

i) IATTC (Amerikos tropinių tunų komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl 1949 m. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kosta Rikos Respublikos konvencija sudarytos Amerikos tropinių tunų komisijos stiprinimo (21);

j) IOTC (Indijos vandenyno tunų komisijos) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Susitarime įsteigti Indijos vandenyno tunų komisiją (22);

k) SPRFMO (Regioninės žvejybos pietų Ramiajame vandenyne valdymo organizacijos) konvencijos rajonas– geografinis atviros jūros rajonas į pietus nuo 10o šiaurės lygiagretės, į šiaurę nuo CCAMLR konvencijos rajono, į rytus nuo SIOFA konvencijos rajono, kaip apibrėžta Susitarime dėl žvejybos pietinėje Indijos vandenyno dalyje (23), ir į vakarus nuo Pietų Amerikos valstybių jurisdikcijai priklausančių žvejybos rajonų;

l) WCPFC (Vakarų ir vidurio Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisija) konvencijos rajonas– geografinis rajonas, apibrėžtas Konvencijoje dėl toli migruojančių žuvų išteklių apsaugos ir valdymo vakarinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyse (24);

m) Beringo jūros atviros jūros rajonas– geografinis Beringo jūros atviros jūros rajonas, esantis už 200 jūrmylių nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Beringo jūros pakrantės valstybių teritorinės jūros plotis.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

ES LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

5 straipsnis

BLSK ir jų paskirstymas

1. ES vandenyse arba tam tikruose ne ES vandenyse žvejojantiems ES laivams taikomi BLSK, jų paskirstymas valstybėms narėms ir atitinkamais atvejais su jomis funkciškai susietos sąlygos nustatyti I priede.

2. ES laivams leidžiama žvejoti Farerų Salų, Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, neviršijant I priede nurodytų BLSK ribų ir laikantis šio reglamento 14 straipsnyje ir III priede, taip pat Reglamente (EB) Nr. 1006/2008 (25) nustatytų sąlygų ir jo įgyvendinamųjų nuostatų.

3. Komisija patikslina Sąjungai skirtas paprastųjų stintenių kvotas ICES V ir XIV parajonių Grenlandijos vandenyse, grindžiamas BLSK ir Sąjungai skirta jo dalimi, kurią nustatė Grenlandija pagal Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žuvininkystės partnerystės susitarimą ir jo protokolą.

4. Atsižvelgdama į per 2012 m. pirmąjį pusmetį surinktus mokslinius duomenis, Komisija pagal 38 straipsnio 2 dalyje nurodytą tvarką priimtais įgyvendinimo aktais gali patikslinti I priede nustatytus šių išteklių BLSK:

a)	paprastųjų tobių išteklių ir susijusios priegaudos ICES IIa ir IIIa kvadratų bei ICES IV parajonio ES vandenyse pagal šio reglamento IIB priedą;

b)	norveginių menkučių išteklių ir susijusios priegaudos ICES IIIa parajonyje ir ICES IIa kvadrato bei IV parajonio ES vandenyse; ir

c)	atlantinių šprotų išteklių ir susijusios priegaudos ICES IIa kvadrato ir IV parajonio ES vandenyse.

5. Kai tai būtina dėl tinkamai pagrįstų privalomų skubos priežasčių, susijusių su Sąjungos pareiga laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, Komisija, laikydamasi 38 straipsnio 3 dalyje nurodytos tvarkos, nedelsiant taikomais įgyvendinimo aktais patikslina I priede nustatytus šio straipsnio 4 dalyje nurodytų išteklių BLSK. Tie aktai lieka galioti šio reglamento taikymo laikotarpiu, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d.

6 straipsnis

Papildoma kvota, skiriama laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose

1. Valstybė narė gali suteikti papildomą tam tikrų išteklių kvotą su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose. Tie ištekliai nurodyti I priede. Papildoma kvota sudaro tokią tai valstybei narei suteiktos kvotos procentinę dalį, kuri neviršija bendros I priede nustatytos ribos.

2. 1 dalyje nurodytos papildomos kvotos gali būti suteikiamos tik tokiomis sąlygomis:

a)	laive naudojamos prie jutiklių sistemos prijungtos uždarosios grandinės televizijos kameros (toliau – CCTV), skirtos visai laivuose vykdomai žvejybos ir perdirbimo veiklai užfiksuoti;

atskiram laivui, dalyvaujančiam bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose, suteikta papildoma kvota neturi būti didesnė nei 75 % į jūrą išmetamų žuvų kiekio, kuris paprastai išmetamas iš tokio tipo laivo, ir bet kuriuo atveju dėl tokio kiekio bendra laivui skirta kvota nepadidėja daugiau nei 30 %; ir

c)	visi sužvejoti atitinkamų išteklių, kurių papildoma kvota yra skirta tam laivui, kiekiai įskaičiuojami į bendrą jam skirtą kvotą.

i)	paprastai iš tokio tipo laivo išmetamas kiekis yra mažesnis nei 10 %;

ii)	gali būti įrodyta, kad tokio tipo laivo įtraukimas yra svarbus norint įvertinti CCTV sistemų potencialą kontrolės tikslais; ir

iii)	nėra viršyta visiems bandomuosiuose reisuose dalyvaujantiems laivams nustatyta paprastai išmetamo kiekio 75 % bendra riba.

4. Prieš suteikdama 1 dalyje nurodytą papildomą kvotą valstybė narė Komisijai pateikia šią informaciją:

a)	su jos vėliava plaukiojančių laivų, dalyvaujančių bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose, sąrašą;

b)	tuose laivuose įrengtos elektroninės nuotolinės stebėjimo įrangos specifikacijas;

c)	tuose laivuose naudojamų žvejybos įrankių pajėgumą, rūšį ir specifikacijas;

d)	žuvų kiekį, paprastai išmetamą į jūrą iš kiekvieno tipo bandomuosiuose reisuose dalyvaujančio laivo; ir

e)	bandomuosiuose reisuose dalyvaujančių laivų 2011 m. sužvejotą žuvų, kurių ištekliams taikomas atitinkamas BLSK, kiekį.

5. Komisija gali pareikalauti, kad iš 2 dalies b punkte nurodyto tipo laivo paprastai išmetamo žuvų kiekio vertinimas būtų pateiktas peržiūrėti mokslinei patariamajai įstaigai. Jei patvirtinamasis vertinimas negaunamas, atitinkama valstybė narė raštu informuoja Komisiją apie priemones, kurių buvo imtasi siekiant užtikrinti, kad atitinkami laivai laikytųsi 2 dalies b punkte nustatytos paprastai į jūrą išmetamo žuvų kiekio sąlygos.

7 straipsnis

Lankstus tam tikrų žuvų išteklių valdymas

1. Valstybė narė gali nuspręsti 10 % padidinti I priede nustatytą tam tikrų I priede nurodytų žuvų išteklių pirminę kvotą. Atitinkama valstybė narė apie savo sprendimą praneša Komisijai. Po tokio pranešimo laikoma, kad tokia padidinta kvota yra tai valstybei narei skirta kvota.

2. Visas pagal šią padidintą kvotą 2012 m. sužvejotų žuvų kiekis, kuris viršija pirminę kvotą, išskaičiuojamas apskaičiuojant atitinkamos valstybės narės 2013 m. atitinkamų žuvų išteklių kvotą.

3. Visas pagal pirminę kvotą nesužvejotas žuvų kiekis (iki 10 % tos kvotos) pridedamas apskaičiuojant atitinkamos valstybės narės 2013 m. atitinkamų žuvų išteklių kvotą.

8 straipsnis

Sužvejotų žuvų ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Išteklių, kuriems nustatyti BLSK, žuvys laikomos laive arba iškraunamos tik tuo atveju, jeigu:

a)	tas žuvis sužvejojo su kvotą turinčios valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai ir ta kvota nėra išnaudota; arba

b)	sužvejoti žuvų kiekiai sudaro ES kvotos dalį, kuri nebuvo paskirstyta valstybėms narėms kvotomis, ir ta ES kvota nebuvo išnaudota.

9 straipsnis

Žvejybos pastangų apribojimai

2012 m. vasario 1 d.–2013 m. sausio 31 d. IIA priede nustatytos žvejybos pastangų priemonės taikomos tam tikrų atlantinių menkių, jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių išteklių valdymui šiuose rajonuose:

a)	Skagerako sąsiauryje;

b)	toje ICES IIIa kvadrato dalyje, kuri nepriklauso Skagerako ir Kategato sąsiauriams;

c)	ICES IV parajonyje;

d)	ICES IIa kvadrato ES vandenyse; ir

e)	ICES VIId kvadrate.

10 straipsnis

Giliavandenių žuvų išteklių sužvejojamo kiekio ir žvejybos pastangų apribojimai

1. Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 (26) 3 straipsnio 1 dalis, kuria nustatytas reikalavimas gauti giliavandenės žvejybos leidimą, taikoma žvejojant juoduosius paltusus. Žvejojant, laikant laive, perkraunant į kitą laivą ir iškraunant juoduosius paltusus taikomos tame straipsnyje nurodytos sąlygos.

2. Valstybės narės užtikrina, kad Reglamento (EB) Nr. 2347/2002 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus giliavandenės žvejybos leidimus turinčių laivų žvejybos pastangos, išreikštos kilovatdienėmis, kuriomis laivas nebūna uoste, 2012 m. neviršytų 65 % metinių žvejybos pastangų, kurias atitinkamos valstybės narės laivai panaudojo 2003 m., išplaukdami į žvejybos reisus, kuriems turėjo giliavandenės žvejybos leidimus arba kurių metu buvo sužvejota to reglamento I ir II prieduose išvardytų giliavandenių žuvų rūšių, vidurkio. Ši dalis taikoma tik tiems žvejybos reisams, kurių metu sužvejota daugiau nei 100 kg giliavandenių žuvų rūšių, išskyrus atlantines argentinas.

11 straipsnis

Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos

1. Šiame reglamente nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:

a)	žvejybos galimybėms, kuriomis pasikeista pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalį;

b)	žvejybos galimybių perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį arba pagal Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 10 straipsnio 4 dalį;

c)	papildomiems žuvų kiekiams, kuriuos leidžiama iškrauti pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį;

d)	neišnaudotiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį;

e)	išskaitymams, atliekamiems pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37, 105, 106 ir 107 straipsnius.

12 straipsnis

Žvejybos draudimo laikotarpis

1. 2012 m. gegužės 1 d.–liepos 31 d. Porkupino seklumoje draudžiama žvejoti arba laikyti laive šių rūšių žuvis: paprastąsias brosmes, melsvąsias molvas ir paprastąsias molvas.

2. Taikant šį straipsnį Porkupino seklumą sudaro geografinis rajonas, apibrėžtas laksodromomis, kuriomis paeiliui sujungiami šie taškai:

Taškas	Platuma	Ilguma
1	52° 27′ šiaurės platumos	12° 19′ vakarų ilgumos
2	52° 40′ šiaurės platumos	12° 30′ vakarų ilgumos
3	52° 47′ šiaurės platumos	12° 39,600′ vakarų ilgumos
4	52° 47′ šiaurės platumos	12° 56′ vakarų ilgumos
5	52° 13,5′ šiaurės platumos	13° 53,830′ vakarų ilgumos
6	51° 22′ šiaurės platumos	14° 24′ vakarų ilgumos
7	51° 22′ šiaurės platumos	14° 03′ vakarų ilgumos
8	52° 10′ šiaurės platumos	13° 25′ vakarų ilgumos
9	52° 32′ šiaurės platumos	13° 07,500′ vakarų ilgumos
10	52° 43′ šiaurės platumos	12° 55′ vakarų ilgumos
11	52° 43′ šiaurės platumos	12° 43′ vakarų ilgumos
12	52° 38,800′ šiaurės platumos	12° 37′ vakarų ilgumos
13	52° 27′ šiaurės platumos	12° 23′ vakarų ilgumos
14	52° 27′ šiaurės platumos	12° 19′ vakarų ilgumos

3. Nukrypstant nuo 1 dalies, Porkupino seklumoje leidžiama tranzitu laivuose gabenti toje dalyje nurodytas rūšis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 50 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis.

13 straipsnis

Draudimai

1. ES laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti šių rūšių žuvis:

a)	milžinryklius (Cetorhinus maximus) ir baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias) ES ir ne ES vandenyse;

b)	atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) visuose vandenyse, išskyrus tuos atvejus, kai Reglamento (ES) Nr. 43/2012 (27) I priedo B dalyje numatyta kitaip;

c)	europinius plokščiakūnius ryklius (Squatina squatina) ES vandenyse;

d)	švelniąsias rajas (Dipturus batis) ICES IIa kvadrato bei ICES III, IV, VI, VII, VIII, IX ir X parajonių ES vandenyse;

e)	marmurines rombines rajas (Raja undulata) ir baltąsias rajas (Rostroraja alba) ICES VI, VII, VIII, IX ir X parajonių ES vandenyse; ir

f)	gitaržuves (Rhinobatidae) ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X ir XII parajonių ES vandenyse.

2. Jei 1 dalyje nurodytų rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, siekiama jų nesužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

14 straipsnis

Duomenų perdavimas

II SKYRIUS

Žvejybos trečiųjų šalių vandenyse leidimai

15 straipsnis

Žvejybos leidimai

1. Didžiausias žvejybos leidimų ES laivams, žvejojantiems trečiųjų šalių vandenyse, skaičius nurodytas III priede.

2. Jeigu, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 20 straipsnio 5 dalimi, viena valstybė narė perleidžia žvejybos III priede nustatytuose rajonuose kvotą kitai valstybei narei (toliau – pasikeitimas žvejybos galimybėmis), kartu perleidžiami atitinkami žvejybos leidimai ir apie tai pranešama Komisijai. Tačiau neviršijamas bendras kiekvienam žvejybos rajonui skirtų žvejybos leidimų skaičius, nustatytas III priede.

III SKYRIUS

Žvejybos galimybės regioninių žvejybos valdymo organizacijų jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse

1 skirsnis

ICCAT konvencjos rajonas

16 straipsnis

Paprastųjų tunų žvejybos, auginimo ir tukinimo pajėgumų apribojimai

1. Kartinėmis ūdomis su jauku ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių ES laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 1 punkte nustatyto skaičiaus.

2. Priekrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais žvejojančių ES laivų, kuriems Viduržemio jūroje leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 2 punkte nustatyto skaičiaus.

3. ES laivų, kuriems Adrijos jūroje auginimo reikmėms leidžiama aktyviai žvejoti ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio paprastuosius tunus, skaičius neviršija IV priedo 3 punkte nustatyto skaičiaus.

4. Žvejybos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius ir bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa, neviršija IV priedo 4 punkte nustatyto skaičiaus ir bendro pajėgumo.

5. Gaudyklių, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje naudojamų paprastiesiems tunams žvejoti, skaičius neviršija IV priedo 5 punkte nustatyto skaičiaus.

6. Paprastųjų tunų auginimo pajėgumas, tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, perkeliamų į rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje esančius žuvininkystės ūkius, kiekis neviršija IV priedo 6 punkte nustatyto pajėgumo ir kiekio.

17 straipsnis

ID priede nustatytai paprastųjų tunų kvotai taikomos papildomos sąlygos

Be Reglamento (EB) Nr. 302/2009 7 straipsnio 2 dalyje numatyto draudimo laikotarpio, rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje gaubiamaisiais tinklais draudžiama žvejoti paprastuosius tunus 2012 m. balandžio 15 d.–gegužės 15 d. laikotarpiu.

18 straipsnis

Pramoginė ir sportinė žūklė

Valstybės narės iš joms ID priede paskirtų kvotų paskiria specialią paprastųjų tunų kvotą pramoginei ir sportinei žūklei.

19 straipsnis

Rykliai

1. Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti didžiaakių jūrų lapių (Alopias superciliosus) skerdenas arba skerdenų dalis.

2. Draudžiama vykdyti didžiaakių jūrų lapių Alopias genties specializuotosios žvejybos veiklą.

3. Vykdant žvejybos veiklą ICCAT konvencijos rajone draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti Sphyrnidae šeimai priklausančių paprastųjų kūjaryklių (išskyrus Sphyrna tiburo) skerdenas arba skerdenų dalis.

4. Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių (Carcharhinus longimanus) skerdenas arba skerdenų dalis.

5. Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laive laikyti floridinius šilkinius ryklius (Carcharhinus falciformis).

2 skirsnis

CCAMLR konvencijos rajonas

20 straipsnis

Draudimai ir sužvejojamo kiekio apribojimai

1. V priedo A dalyje nustatytų rūšių specializuotoji žvejyba draudžiama toje dalyje nustatytose zonose ir nustatytais laikotarpiais.

2. V priedo B dalyje nustatytuose parajoniuose vykdomai naujų rūšių ir žvalgomajai žvejybai taikomi toje dalyje nustatyti BLSK ir priegaudos apribojimai.

21 straipsnis

Žvalgomoji žvejyba

1. 2012 m. žvalgomojoje nototeninių dančių (Dissostichus spp.) žvejyboje ūdomis Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (toliau – FAO) 88.1 ir 88.2 parajoniuose ir nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiuose 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose gali dalyvauti tik tos valstybės narės, kurios yra CCAMLR komisijos narės. Jeigu tokia valstybė narė ketina dalyvauti tokioje žvejyboje, pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 7 ir 7a straipsnius ne vėliau kaip 2012 m. birželio 1 d. ji apie tai praneša CCAMLR sekretoriatui.

2. Visas BLSK ir leidžiama priegauda FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose ir jų paskirstymas visuose mažuose tiriamuosiuose plotuose (toliau – MTP) kiekviename tų parajonių ir kvadratų nustatomi V priedo B dalyje. Žvejyba bet kuriame MTP nutraukiama, jei užregistruotas sužvejotų žuvų kiekis yra lygus nustatytam BLSK, ir žvejyba tame MTP draudžiama visą likusį sezono laiką.

3. Žvejojama kuo didesniame geografiniame plote ir kuo įvairesniuose gyliuose, kad būtų surinkta žvejybos rajono potencialui nustatyti būtina informacija ir kad sužvejotų žuvų kiekis bei žvejybos pastangos nebūtų pernelyg sutelkti vienoje vietoje. Tačiau FAO 88.1 ir 88.2 parajoniuose bei 58.4.1, 58.4.2 ir 58.4.3a kvadratuose draudžiama žvejoti mažesniame nei 550 m gylyje.

22 straipsnis

Krilių žvejyba 2012–2013 m. žvejybos sezonu

1. 2012–2013 m. žvejybos sezonu CCAMLR konvencijos rajone krilius (Euphasia superba) gali žvejoti tik tos valstybės narės, kurios yra CCAMLR komisijos narės. Jei tokia valstybė narė ketina žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, ji bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2012 m. birželio 1 d. CCAMLR sekretoriatui pagal Reglamento (EB) Nr. 601/2004 5a straipsnį ir Komisijai praneša:

a)	apie savo ketinimą žvejoti krilius, naudodama V priedo C dalyje pateiktą formą;

b)	apie tinklų konfigūraciją, naudodama V priedo D dalyje pateiktą formą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame pranešime pateikiama Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje nustatyta informacija apie kiekvieną laivą, kuriam valstybė narė ketina leisti dalyvauti krilių žvejyboje.

3. Valstybė narė, ketinanti žvejoti krilius CCAMLR konvencijos rajone, apie tai praneša tik tuo atveju, jei žvejybą ketina vykdyti tais leidimus turinčiais laivais, kurie plaukioja su jos vėliava pranešimo metu arba kurie plaukioja su kitos CCAMLR konvencijos narės vėliava, kurie žvejybos vykdymo metu turėtų plaukioti su tos valstybės narės vėliava.

4. Valstybės narės turi teisę leisti dalyvauti krilių žvejyboje laivams, apie kuriuos pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis nebuvo pranešta CCAMLR sekretoriatui, jei leidimą turintis laivas negali dalyvauti tokioje žvejyboje dėl su veikla susijusių pagrįstų priežasčių arba dėl force majeure. Tokiomis aplinkybėmis atitinkamos valstybės narės nedelsdamos informuoja CCAMLR sekretoriatą ir Komisiją, nurodydamos:

a)	visus duomenis apie laivą (-us), kuris (-ie) pakeis žvejoti negalintį laivą, įskaitant Reglamento (EB) Nr. 601/2004 3 straipsnyje numatytą informaciją;

b)	išsamias priežastis, kuriomis grindžiamas laivo pakeitimas kitu laivu, ir visus svarbius įrodymus bei informaciją.

5. Valstybės narės neleidžia dalyvauti krilių žvejyboje laivams, įtrauktiems į vieną iš CCAMLR neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų sąrašų.

3 skirsnis

IOTC konvencijos rajonas

23 straipsnis

IOTC konvencijos rajone žvejojančių laivų žvejybos pajėgumų apribojimas

1. Didžiausias IOTC konvencijos rajone tropinius tunus žvejojančių ES laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 1 punkte.

2. Didžiausias IOTC konvencijos rajone durklažuves (Xiphias gladius) ir ilgapelekius tunus (Thunnus alalunga) žvejojančių ES laivų skaičius ir atitinkami pajėgumai, išreikšti bendrąja talpa, nustatyti VI priedo 2 punkte.

3. Valstybės narės gali vienai iš dviejų 1 ir 2 dalyje nurodytų išteklių žvejybai skirtus laivus skirti kitų išteklių žvejybai, jeigu jos gali įrodyti Komisijai, kad dėl tokio pakeitimo nepadidės atitinkamų žuvų išteklių žvejybos pastangos.

4. Valstybės narės užtikrina, kad, jeigu į jų laivyną siūloma perkelti pajėgumus, laivai, kurie bus perkeliami, būtų įregistruoti IOTC laivų registre arba kitų regioninių tunų žvejybos organizacijų laivų registruose. Be to, laivų, įtrauktų į regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereguliuojamą žvejybos veiklą vykdančių laivų sąrašą, perkelti negalima.

5. Siekiant atsižvelgti į plėtojimo planų, kurie buvo pateikti IOTC, įgyvendinimą, valstybės narės gali padidinti savo žvejybos pajėgumus viršydamos 1 ir 2 dalyse nurodytas ribas tik laikydamosi tuose planuose nustatytų ribų.

24 straipsnis

Rykliai

1. Vykdant bet kokią žvejybos veiklą draudžiama laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti Alopiidae genties visų rūšių didžiaakių jūrų lapių skerdenas ar skerdenų dalis.

2. Jei 1 dalyje nurodytų rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, siekiama jų nesužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

4 skirsnis

SPRFMO konvencijos rajonas

25 straipsnis

Pelaginių žuvų žvejyba. Pajėgumų apribojimas

Valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybą SPRFMO konvencijos rajone, 2012 m. apriboja su jų vėliava plaukiojančių ir pelaginių žuvų išteklius žvejojančių laivų bendrosios talpos dydį tiek, kad jos bendras dydis tame rajone neviršytų 78 610 bendrosios talpos ir taip būtų užtikrintas tausus pelaginių žuvų išteklių naudojimas pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje.

26 straipsnis

Pelaginių žuvų žvejyba. BLSK

1. Tik tos valstybės narės, kurios 2007 m., 2008 m. arba 2009 m. aktyviai vykdė pelaginių žuvų žvejybą SPRFMO konvencijos rajone, kaip nurodyta 25 straipsnyje, tame rajone gali žvejoti pelaginių žuvų išteklius laikydamosi IJ priede nustatytų BLSK.

2. Valstybės narės kas mėnesį praneša Komisijai su jų vėliava plaukiojančių laivų, vykdančių šiame straipsnyje nurodytą žvejybą, pavadinimus bei jų charakteristikas, įskaitant bendrąją talpą.

3. Šiame straipsnyje nurodytos žvejybos stebėsenos tikslais valstybės narės ne vėliau kaip kito mėnesio penkioliktą dieną perduoda Komisijai laivų stebėjimo sistemos (toliau – LSS) įrašus, mėnesines sugauto kiekio ataskaitas ir, jei turima, duomenis apie įplaukimą į uostus, kad Komisija juos perduotų SPRFMO laikinajam sekretoriatui.

27 straipsnis

Dugninė žvejyba

Valstybės narės, kurios turi įrašų apie dugninės žvejybos pastangas arba sužvejotas žuvis SPRFMO konvencijos rajone 2002 m. sausio 1 d.–2006 m. gruodžio 31 d., savo žvejybos pastangas arba sužvejojamų žuvų kiekį apriboja:

a)	iki vidutinio sužvejojamų žuvų kiekio arba pastangų lygio tuo laikotarpiu; ir

b)	juos taiko tik tose SPRFMO konvencijos rajono dalyse, kuriose dugninė žvejyba vykdyta kurį nors ankstesnį žvejybos sezoną.

5 skirsnis

IATTC konvencijos rajonas

28 straipsnis

Žvejyba gaubiamaisiais tinklais

1. Gaubiamaisiais tinklais žvejojantiems laivams žvejoti gelsvauodegius tunus (Thunnus albacares), didžiaakius tunus (Thunnus obesus) ir dryžuosius tunus (Katsuwonus pelamis) draudžiama:

2012 m. liepos 29 d.–rugsėjo 28 d. arba 2012 m. lapkričio 18 d.–2013 m. sausio 18 d. rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:

—	Šiaurės ir Pietų Amerikos Ramiojo vandenyno pakrantės linija,

—	150° vakarų ilgumos,

—	40° šiaurės platumos,

—	40° pietų platumos;

2012 m. rugsėjo 29 d.–spalio 29 d. rajone, kuris apibrėžiamas šiomis ribomis:

—	96° vakarų ilgumos,

—	110° vakarų ilgumos,

—	4° šiaurės platumos,

—	3° pietų platumos.

2. Atitinkamos valstybės narės anksčiau nei 2012 m. balandžio 1 d. praneša Komisijai pasirinktą žvejybos uždraudimo laikotarpį, nurodytą 1 dalyje. Visi atitinkamų valstybių narių laivai, žvejojantys gaubiamaisiais tinklais, 1 dalyje apibrėžtuose rajonuose pasirinktu laikotarpiu turi sustabdyti žvejybą tais tinklais.

3. Laivai, gaubiamaisiais tinklais žvejojantys tunus IATTC konvencijos rajone, gali laikyti laive ir tada iškrauti arba perkrauti į kitą laivą visus sužvejotus gelsvauodegius, didžiaakius ir dryžuosius tunus.

4. 3 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)	kai žuvis laikoma netinkama žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei jos dydis; arba

b)	per paskutinį žvejybos įrankio panaudojimą per reisą, kai gali neužtekti vietos visiems to įrankio panaudojimo metu sužvejotiems tunams laikyti.

5. IATTC konvencijos rajone draudžiama žvejoti ilgapelekius pilkuosius ryklius (Carcharhinus longimanus) ir tame rajone laive laikyti, į kitą laivą perkrauti, sandėliuoti, siūlyti parduoti, parduoti arba iškrauti ilgapelekių pilkųjų ryklių skerdenas arba skerdenų dalis.

6. Jei 5 dalyje nurodytų rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, siekiama joms nepakenkti. Laivo operatoriai nedelsdami jas paleidžia ir:

a)	užregistruoja paleistų žuvų skaičių, nurodydami būklę (gyvos ar negyvos);

b)	a punkte nurodytą informaciją praneša valstybei narei, kurių piliečiai jie yra. Valstybės narės ne vėliau kaip 2013 m. sausio 31 d. šią informaciją pateikia Komisijai.

6 skirsnis

SEAFO konvencijos rajonas

29 straipsnis

Giliavandenių ryklių žvejybos draudimas

SEAFO konvencijos rajone draudžiama šių giliavandenių ryklių specializuotoji žvejyba:

—	rombinių rajų (Rajidae),

—	paprastųjų dygliaryklių (Squalus acanthias),

—	Bigelovo juodųjų dygliaryklių (Etmopterus bigelowi),

—	trumpauodegių juodųjų dygliaryklių (Etmopterus brachyurus),

—	naktinių juodųjų dygliaryklių (Etmopterus princeps),

—	mažųjų juodųjų dygliaryklių (Etmopterus pusillus),

—	katryklių pamėklių (Apristurus manis),

—	baltaakių dygliaryklių (Scymnodon squamulosus),

—	ir giliavandenių Selachimorpha viršutinei rūšiai priklausančių ryklių.

7 skirsnis

WCPFC konvencijos rajonas

30 straipsnis

Didžiaakių tunų, gelsvauodegių tunų, dryžųjų tunų ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų žvejybos pastangų apribojimai

Valstybės narės užtikrina, kad didžiaakių tunų (Thunnus obesus), gelsvauodegių tunų (Thunnus albacares), dryžųjų tunų (Katsuwonus pelamis) ir pietų Ramiojo vandenyno ilgapelekių tunų (Thunnus alalunga) išteklių bendros žvejybos pastangos WCPFC konvencijos rajone neviršytų Sąjungos ir to regiono pakrančių valstybių žvejybos partnerystės susitarimuose numatytų žvejybos pastangų.

31 straipsnis

Rajonas, kuriame draudžiama žvejyba naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti

1. WCPFC konvencijos rajono dalyje, esančioje tarp 20° šiaurės platumos ir 20° pietų platumos, gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų žvejybos veikla naudojant plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti draudžiama nuo 2012 m. liepos 1 d. 00.00 val. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. 24.00 val. Tuo laikotarpiu gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gali vykdyti žvejybos operacijas toje WCPFC konvencijos rajono dalyje tik tuo atveju, jei jame yra stebėtojas, tikrinantis, ar šis laivas jokiu metu:

a)	nestato ar nenaudoja plūdriųjų priemonių pelaginėms žuvims žvejoti ar susijusių elektroninių priemonių;

b)	nežvejoja žuvų būrių naudodamas plūdriąsias priemones pelaginėms žuvims žvejoti.

2. Visuose 1 dalyje nurodytoje WCPFC konvencijos rajono dalyje gaubiamaisiais tinklais žvejojančiuose laivuose laikomi, iškraunami arba perkraunami į kitą laivą visi sužvejoti didžiaakiai tunai, gelsvauodegiai tunai ir dryžieji tunai.

3. 2 dalis netaikoma šiais atvejais:

a)	per paskutinį žvejybos įrankio panaudojimą per reisą, jei laivas nebeturi pakankamai vietos visoms žuvims laikyti;

b)	kai žuvis yra netinkama žmonėms vartoti dėl kitų priežasčių nei jų dydis; arba

c)	jei smarkiai sutrinka šaldymo įrangos veikimas.

32 straipsnis

Rajonai, kuriuose draudžiama žvejyba gaubiamaisiais tinklais

Didžiaakių tunų ir gelsvauodegių tunų žvejyba gaubiamaisiais tinklais draudžiama šiuose atviros jūros rajonuose:

a)	tarptautiniuose vandenyse, kurie ribojasi su Indonezijos, Palau, Mikronezijos ir Papua Naujosios Gvinėjos IEZ;

b)	tarptautiniuose vandenyse, kurie ribojasi su Mikronezijos, Maršalo Salų, Nauru, Kiribačio, Tuvalu, Fidžio, Saliamono Salų ir Papua Naujosios Gvinėjos IEZ.

33 straipsnis

ES laivų, kuriems leidžiama žvejoti durklažuves, skaičiaus apribojimas

Didžiausias ES laivų, kuriems WCPFC konvencijos rajono dalyse, esančiose į pietus nuo 20° pietų platumos, leidžiama žvejoti durklažuves (Xiphias gladius), skaičius nustatytas VII priede.

8 skirsnis

Beringo jūra

34 straipsnis

Draudimas žvejoti Beringo jūros atviros jūros rajone

Beringo jūros atviros jūros rajone žvejoti aliaskines rudagalves menkes (Theragra chalcogramma) draudžiama.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVŲ ŽVEJYBOS ES VANDENYSE GALIMYBĖS

35 straipsnis

BLSK

Su Norvegijos vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams ir Farerų Salose registruotiems žvejybos laivams leidžiama žvejoti ES vandenyse neviršijant šio reglamento I priede nustatytų BLSK ir laikantis šioje antraštinėje dalyje bei Reglamento (EB) Nr. 1006/2008 III skyriuje nustatytų sąlygų.

36 straipsnis

Žvejybos leidimai

1. Didžiausias žvejybos leidimų trečiųjų šalių laivams, žvejojantiems ES vandenyse, skaičius nustatytas VIII priede.

2. Žuvų, kurių ištekliams yra nustatyti BLSK, negalima laikyti laive arba iškrauti, išskyrus tuos atvejus, kai tas žuvis sužvejojo kvotą turinčios trečiosios šalies laivai ir ta kvota nėra išnaudota.

37 straipsnis

Draudimai

1. Trečiųjų šalių laivams draudžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą ar iškrauti šių rūšių žuvis:

a)	milžinryklius (Cetorhinus maximus) ir baltuosius ryklius (Carcharodon carcharias) visuose ES vandenyse;

b)	europinius plokščiakūnius ryklius (Squatina squatina) visuose ES vandenyse;

c)	švelniąsias rajas (Dipturus batis) ICES IIa kvadrato bei ICES III, IV, VI, VII, VIII, IX ir X parajonių ES vandenyse;

d)	marmurines rombines rajas (Raja undulata) ir baltąsias rajas (Rostroraja alba) ICES VI, VII, VIII, IX ir X parajonių ES vandenyse;

e)	atlantinius silkiaryklius (Lamna nasus) visuose ES vandenyse; ir

f)	gitaržuves (Rhinobatidae) ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X ir XII parajonių ES vandenyse.

2. Jei 1 dalyje nurodytų rūšių žuvys atsitiktinai sužvejojamos, siekiama jų nesužaloti. Jos nedelsiant paleidžiamos.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

38 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komitetas, įsteigtas pagal Reglamentą (EB) Nr. 2371/2002. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

39 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Tačiau 9 straipsnis taikomas nuo 2012 m. vasario 1 d.

Žvejybos CCAMLR konvencijos rajone galimybės arba draudimai, nustatyti 20, 21 ir 22 straipsniuose ir IE bei V prieduose, taikomi nuo nurodytų atitinkamų tų žvejybos galimybių arba draudimų taikymo laikotarpių pradžios.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. sausio 17 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. WAMMEN

(1) OL L 358, 2002 12 31, p. 59.

(2) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(3) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(4) OL L 157, 2007 6 19, p. 1.

(5) OL L 348, 2008 12 24, p. 20.

(6) OL L 96, 2009 4 15, p. 1.

(7) OL L 115, 1996 5 9, p. 3.

(8) OL L 214, 2009 8 19, p. 16.

(9) Europos ekonominės bendrijos ir Norvegijos Karalystės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 48).

(10) Europos ekonominės bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Farerų salų vietos vyriausybės susitarimas dėl žvejybos (OL L 226, 1980 8 29, p. 12).

(11) Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarimas (OL L 172, 2007 6 30, p. 4) ir Protokolas, nustatantis Europos bendrijos ir Danijos Vyriausybės bei Grenlandijos Vietinės Vyriausybės žvejybos partnerystės susitarime numatytas žvejybos galimybes ir finansinį įnašą (OL L 172, 2007 6 30, p. 9).

(12) Europos ekonominės bendrijos ir Islandijos Respublikos susitarimas dėl žvejybos ir jūrinės aplinkos (OL L 161, 1993 7 2, p. 2).

(13) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.

(14) 2008 m. birželio 10 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 517/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 įgyvendinimo taisyklės, taikomos nustatant žvejybos tinklų akių dydį ir vertinant gijų storį (OL L 151, 2008 6 11, p. 5).

(15) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(16) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).

(17) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 217/2009 dėl Šiaurės Vakarų Atlante žvejojančių valstybių narių statistinių duomenų apie sugavimus ir žvejybą pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 42).

(18) Sudaryta Tarybos sprendimu 2002/738/EB (OL L 234, 2002 8 31, p. 39).

(19) Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 86/238/EEB (OL L 162, 1986 6 18, p. 33).

(20) 2004 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 601/2004, nustatantis tam tikras žvejybos kontrolės priemones pagal Konvenciją dėl Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos (OL L 97, 2004 4 1, p. 16).

(21) Sudaryta Tarybos sprendimu 2006/539/EB (OL L 224, 2006 8 16, p. 22).

(22) Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 95/399/EB (OL L 236, 1995 10 5, p. 24).

(23) Sudarytas Tarybos sprendimu 2008/780/EB (OL L 268, 2008 10 9, p. 27).

(24) Sąjunga prisijungė Tarybos sprendimu 2005/75/EB (OL L 32, 2005 2 4, p. 1).

(25) 2009 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse (OL L 286, 2008 10 29, p. 33).

(26) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL L 351, 2002 12 28, p. 6).

(27) 2012 m. sausio 18 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 43/2012, kuriuo ES laivams nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės (Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 1).

PRIEDŲ SĄRAŠAS

I PRIEDAS.	Rajonuose, kuriuose galioja BLSK, ES laivams taikomi BLSK pagal žuvų rūšis ir rajonus
IA PRIEDAS.	Skagerako ir Kategato sąsiauriai, ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII bei XIV parajoniai ir CECAF ES vandenys
IB PRIEDAS.	Šiaurės rytų Atlantas ir Grenlandija, ICES I, II, V, XII bei XIV parajoniai ir NAFO 0 bei 1 parajonių Grenlandijos vandenys
IC PRIEDAS.	Šiaurės vakarų Atlantas – NAFO konvencijos rajonas
ID PRIEDAS.	Toli migruojančios žuvys – visi rajonai
IE PRIEDAS.	Antarktis – CCAMLR konvencijos rajonas
IF PRIEDAS.	Pietryčių Atlanto vandenynas – SEAFO konvencijos rajonas
IG PRIEDAS.	Australinis tunas – visi rajonai
IH PRIEDAS.	WCPFC konvencijos rajonas
IJ PRIEDAS.	SPRFMO konvencijos rajonas
IIA PRIEDAS.	Laivų žvejybos pastangos atsižvelgiant į tam tikrų atlantinių menkių, jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių išteklių valdymą Skagerako sąsiauryje, toje ICES IIIa kvadrato dalyje, kuri nepriklauso Skagerako ir Kategato sąsiauriams, ICES IV parajonyje, ICES IIa kvadrato ES vandenyse ir ICES VIId kvadrate
IIB PRIEDAS.	Laivų, žvejojančių paprastuosius tobius ICES IIa bei IIIa kvadratuose ir ICES IV parajonyje, žvejybos galimybės
III PRIEDAS.	Trečiųjų šalių vandenyse žvejojantiems ES laivams išduotų žvejybos leidimų didžiausias skaičius
IV PRIEDAS.	ICCAT konvencijos rajonas
V PRIEDAS.	CCAMLR konvencijos rajonas
VI PRIEDAS.	IOTC konvencijos rajonas
VII PRIEDAS.	WCPFC konvencijos rajonas
VIII PRIEDAS.	ES vandenyse žvejojantiems trečiųjų šalių laivams išduotų žvejybos leidimų kiekybiniai apribojimai

I PRIEDAS

RAJONUOSE, KURIUOSE GALIOJA BLSK, ES LAIVAMS TAIKOMI BLSK PAGAL ŽUVŲ RŪŠIS IR RAJONUS

IA, IB, IC, ID, IE, IF, IG, IH ir IJ priedų lentelėse nustatyti kiekvienų išteklių BLSK bei kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip) ir atitinkamais atvejais funkciškai su jais susijusios sąlygos. Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamente (EB) Nr. 1224/2009, ypač jo 33 ir 34 straipsniuose, nustatytos taisyklės.

Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į ICES zonas, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip. Kiekvieno rajono žuvų ištekliai nurodomi pagal abėcėlės tvarka išdėstytus lotyniškus rūšių pavadinimus. Šio reglamento taikymo tikslais pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių pavadinimų palyginimo lentelė:

Mokslinis pavadinimas	Triraidis kodas	Bendrinis pavadinimas
Amblyraja radiata	RJR	Žvaigždėtoji raja
Ammodytes spp.	SAN	Paprastieji tobiai
Argentina silus	ARU	Atlantinė argentina
Beryx spp.	ALF	Paprastastieji beriksai
Brosme brosme	USK	Paprastoji brosmė
Caproidae	BOR	Smulkiadyglės saulažuvės
Centrophorus squamosus	GUQ	Pilkasis trumpadyglis ryklys
Centroscymnus coelolepis	CYO	Portugalinis baltaakis dygliaryklis
Chaceon maritae	CGE	Gelminis krabas
Champsocephalus gunnari	ANI	Lydžiažiotė ledžuvė
Chionoecetes spp.	PCR	Snieginiai krabai
Clupea harengus	HER	Atlantinė silkė
Coryphaenoides rupestris	RNG	Bukasnukis ilgauodegis grenadierius
Dalatias licha	SCK	Šokoladinis dygliaryklis
Deania calcea	DCA	Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis
Dipturus batis	RJB	Švelnioji raja
Dissostichus eleginoides	TOP	Patagoninis nototetinis dančius
Dissostichus mawsoni	TOA	Atlantinis nototeninis dančius
Engraulis encrasicolus	ANE	Europinis ančiuvis
Etmopterus princeps	ETR	Didysis juodasis dygliaryklis
Etmopterus pusillus	ETP	Mažasis juodasis dygliaryklis
Euphausia superba	KRI	Krilis
Gadus morhua	COD	Atlantinė menkė
Galeorhinus galeus	GAG	Paprastasis sriubinis ryklys
Glyptocephalus cynoglossus	WIT	Raudonoji plekšnė
Hippoglossoides platessoides	PLA	Amerikinė paltusinė plekšnė
Hippoglossus hippoglossus	HAL	Atlantinis paltusas
Hoplostethus atlanticus	ORY	Islandinis pjūklapilvis beriksas
Illex illecebrosus	SQI	Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras
Lamna nasus	POR	Atlantinis silkiaryklis
Lepidonotothen squamifrons	NOS	Pilkoji nototenija
Lepidorhombus spp.	LEZ	Megrimai
Leucoraja circularis	RJI	Apvalioji raja
Leucoraja fullonica	RJF	Šagreninė raja
Leucoraja naevus	RJN	Raja gegutė
Limanda ferruginea	YEL	Geltonuodegė plekšnė
Limanda limanda	DAB	Paprastoji gelsvapelekė plekšnė
Lophiidae	ANF	Europiniai jūrų velniai
Macrourus spp.	GRV	Paprastieji grenadieriai
Makaira nigricans	BUM	Atlantinis marlinas
Mallotus villosus	CAP	Paprastoji stintenė
Martialia hyadesi	SQS	Kalmaras
Melanogrammus aeglefinus	HAD	Juodadėmė menkė
Merlangius merlangus	WHG	Paprastasis merlangas
Merluccius merluccius	HKE	Europinė paprastoji jūrinė lydeka
Micromesistius poutassou	WHB	Šiaurinis žydrasis merlangas
Microstomus kitt	LEM	Europinė mažažiotė plekšnė
Molva dypterygia	BLI	Melsvoji molva
Molva molva	LIN	Paprastoji molva
Nephrops norvegicus	NEP	Norveginis omaras
Pandalus borealis	PRA	Šiaurinė paprastoji krevetė
Paralomis spp.	PAI	Krabai
Penaeus spp.	PEN	Plonaūsės krevetės
Platichthys flesus	FLE	Europinė upinė plekšnė
Pleuronectes platessa	PLE	Jūrinė plekšnė
Pleuronectiformes	FLX	Plekšniažuvės
Pollachius pollachius	POL	Sidabrinis polakas
Pollachius virens	POK	Ledjūrio menkė
Psetta maxima	TUR	Paprastasis otas
Raja brachyura	RJH	Trumpauodegė raja
Raja clavata	RJC	Dyglioji raja
Raja (Dipturus) nidarosiensis	JAD	Norveginė raja
Raja microocellata	RJE	Šlakuotoji raja
Raja montagui	RJM	Montegju šlakuotoji raja
Raja undulata	RJU	Marmurinė rombinė raja
Rajiformes	SRX	Rombinės rajos
Reinhardtius hippoglossoides	GHL	Juodasis paltusas
Rostroraja alba	RJA	Baltoji raja
Scomber scombrus	MAC	Atlantinė skumbrė
Scophthalmus rhombus	BLL	Švelnusis rombas
Sebastes spp.	RED	Paprastieji jūriniai ešeriai
Solea solea	SOL	Europinis jūrų liežuvis
Solea spp.	SOO	Paprastieji jūrų liežuviai
Sprattus sprattus	SPR	Atlantinis šprotas
Squalus acanthias	DGS	Paprastasis dygliaryklis
Tetrapturus albidus	WHM	Atlantinis baltasis marlinas
Thunnus maccoyii	SBF	Australinis tunas
Thunnus obesus	BET	Didžiaakis tunas
Thunnus thynnus	BFT	Paprastasis tunas
Trachurus spp.	JAX	Paprastosios stauridės
Trisopterus esmarkii	NOP	Norveginė menkutė
Urophycis tenuis	HKW	Baltoji siaurapelekė vėgėlė
Xiphias gladius	SWO	Durklažuvė

Ši bendrinių ir lotyniškų pavadinimų palyginimo lentelė pateikiama tik aiškinamaisiais tikslais:

Amerikinė paltusinė plekšnė	PLA	Hippoglossoides platessoides
Apvalioji raja	RJI	Leucoraja circularis
Atlantinė argentina	ARU	Argentina silus
Atlantinė menkė	COD	Gadus morhua
Atlantinė silkė	HER	Clupea harengus
Atlantinė skumbrė	MAC	Scomber scombrus
Atlantinis baltasis marlinas	WHM	Tetrapturus albidus
Atlantinis marlinas	BUM	Makaira nigricans
Atlantinis nototeninis dančius	TOA	Dissostichus mawsoni
Atlantinis paltusas	HAL	Hippoglossus hippoglossus
Atlantinis silkiaryklis	POR	Lamna nasus
Atlantinis šprotas	SPR	Sprattus sprattus
Australinis tunas	SBF	Thunnus maccoyii
Baltoji raja	RJA	Rostroraja alba
Baltoji siaurapelekė vėgėlė	HKW	Urophycis tenuis
Bukasnukis ilgauodegis grenadierius	RNG	Coryphaenoides rupestris
Didysis juodasis dygliaryklis	ETR	Etmopterus princeps
Didžiaakis tunas	BET	Thunnus obesus
Dyglioji raja	RJC	Raja clavata
Durklažuvė	SWO	Xiphias gladius
Europinė mažažiotė plekšnė	LEM	Microstomus kitt
Europinė paprastoji jūrinė lydeka	HKE	Merluccius merluccius
Europinė upinė plekšnė	FLE	Platichthys flesus
Europinis ančiuvis	ANE	Engraulis encrasicolus
Europinis jūrų liežuvis	SOL	Solea solea
Europiniai jūrų velniai	ANF	Lophiidae
Gelminis krabas	CGE	Chaceon maritae
Geltonuodegė plekšnė	YEL	Limanda ferruginea
Islandinis pjūklapilvis beriksas	ORY	Hoplostethus atlanticus
Juodadėmė menkė	HAD	Melanogrammus aeglefinus
Juodasis paltusas	GHL	Reinhardtius hippoglossoides
Jūrinė plekšnė	PLE	Pleuronectes platessa
Kalmaras	SQS	Martialia hyadesi
Krabai	PAI	Paralomis spp.
Krilis	KRI	Euphausia superba
Ledjūrio menkė	POK	Pollachius virens
Lydžiažiotė ledžuvė	ANI	Champsocephalus gunnari
Marmurinė rombinė raja	RJU	Raja undulata
Mažasis juodasis dygliaryklis	ETP	Etmopterus pusillus
Megrimai	LEZ	Lepidorhombus spp.
Melsvoji molva	BLI	Molva dypterygia
Montegju šlakuotoji raja	RJM	Raja montagui
Norveginė menkutė	NOP	Trisopterus esmarkii
Norveginė raja	JAD	Raja (Dipturus) nidarosiensis
Norveginis omaras	NEP	Nephrops norvegicus
Paprastieji beriksai	ALF	Beryx spp.
Paprastasis dygliaryklis	DGS	Squalus acanthias
Paprastieji grenadieriai	GRV	Macrourus spp.
Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis	DCA	Deania calcea
Paprastieji jūriniai ešeriai	RED	Sebastes spp.
Paprastieji jūrų liežuviai	SOO	Solea spp.
Paprastasis merlangas	WHG	Merlangius merlangus
Paprastasis otas	TUR	Psetta maxima
Paprastasis sriubinis ryklys	GAG	Galeorhinus galeus
Paprastieji tobiai	SAN	Ammodytes spp.
Paprastasis tunas	BFT	Thunnus thynnus
Paprastoji brosmė	USK	Brosme brosme
Paprastoji gelsvapelekė plekšnė	DAB	Limanda limanda
Paprastoji molva	LIN	Molva molva
Paprastosios stauridės	JAX	Trachurus spp.
Paprastoji stintenė	CAP	Mallotus villosus
Patagoninis nototetinis dančius	TOP	Dissostichus eleginoides
Pilkasis trumpadyglis ryklys	GUQ	Centrophorus squamosus
Pilkoji nototenija	NOS	Lepidonotothen squamifrons
Plekšniažuvės	FLX	Pleuronectiformes
Plonaūsės krevetės	PEN	Penaeus spp.
Portugalinis baltaakis dygliaryklis	CYO	Centroscymnus coelolepis
Raja gegutė	RJN	Leucoraja naevus
Raudonoji plekšnė	WIT	Glyptocephalus cynoglossus
Rombinės rajos	SRX	Rajiformes
Sidabrinis polakas	POL	Pollachius pollachius
Smulkiadyglės saulažuvės	BOR	Caproidae
Snieginiai krabai	PCR	Chionoecetes spp.
Šagreninė raja	RJF	Leucoraja fullonica
Šiaurinė paprastoji krevetė	PRA	Pandalus borealis
Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras	SQI	Illex illecebrosus
Šiaurinis žydrasis merlangas	WHB	Micromesistius poutassou
Šlakuotoji raja	RJE	Raja microocellata
Šokoladinis dygliaryklis	SCK	Dalatias licha
Švelnioji raja	RJB	Dipturus batis
Švelnusis rombas	BLL	Scophthalmus rhombus
Trumpauodegė raja	RJH	Raja brachyura
Žvaigždėtoji raja	RJR	Amblyraja radiata

IA PRIEDAS

Skagerako ir Kategato sąsiauriai, ICES I, II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX, X, XII bei XIV parajoniai ir CECAF ES vandenys

Rūšis

Paprastieji tobiai

Ammodytes spp.

Zona

IV zonos Norvegijos vandenys

(SAN/04-N.)

Danija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Paprastieji tobiai ir susijusi priegauda

Ammodytes spp.

Zona

IIa, IIIa ir IV (1) zonų ES vandenys

(SAN/2A3A4.)

Danija

167 436 (2) (3)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Jungtinė Karalystė

3 660 (2) (3)

Vokietija

256 (2) (3)

Švedija

6 148 (2) (3)

Nepaskirstyta

2 500 (4)

Sąjunga

180 000 (3)

Norvegija

20 000

BLSK

200 000

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei toliau nurodytą kiekį galima sužvejoti toliau nurodytuose paprastųjų tobių išteklių valdymo rajonuose, kaip apibrėžta IIB priede:

Zona

paprastųjų tobių išteklių valdymo rajono ES vandenys ()

(SAN/*234_1)

(SAN/*234_2)

(SAN/*234_3)

(SAN/*234_4)

(SAN/*234_5)

(SAN/*234_6)

(SAN/*234_7)

Danija

167 436

Jungtinė Karalystė

3 660

Vokietija

256

Švedija

6 148

Sąjunga

177 500

Norvegija

20 000

Iš viso

197 500

() Gali būti patikslinta pagal šio reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

Rūšis

Paprastoji brosmė

Brosme brosme

Zona

I, II ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys

(USK/1214EI)

Vokietija

6 (6)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Prancūzija

6 (6)

Jungtinė Karalystė

6 (6)

Kitos

3 (6)

Sąjunga

21 (6)

BLSK

Rūšis

Paprastoji brosmė

Brosme brosme

Zona

IV zonos ES vandenys

(USK/04-C.)

Danija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Vokietija

Prancūzija

Švedija

Jungtinė Karalystė

Kitos

5 (7)

Sąjunga

196

BLSK

196

Rūšis

Paprastoji brosmė

Brosme brosme

Zona

V, VI ir VII parajonių ES ir tarptautiniai vandenys

(USK/567EI.)

Vokietija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Taikomas šio reglamento 12 straipsnis.

Ispanija

Prancūzija

172

Airija

Jungtinė Karalystė

Kitos

4 (8)

Sąjunga

294

Norvegija

2 923 (9) (10) (11)

BLSK

3 217

Rūšis

Paprastoji brosmė

Brosme brosme

Zona

IV zonos Norvegijos vandenys

(USK/04-N.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

165

Vokietija

Prancūzija

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

170

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Atlantinė silkė (12)

Clupea harengus

Zona

IIIa

(HER/03A.)

Danija

18 912 (13)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

303 (13)

Švedija

19 783 (13)

Sąjunga

38 998 (13)

BLSK

45 000

Rūšis

Atlantinė silkė (14)

Clupea harengus

Zona

IV zonos į šiaurę nuo 53° 30′ šiaurės platumos ES ir Norvegijos vandenys

(HER/4AB.)

Danija

64 369

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

41 852

Prancūzija

21 286

Nyderlandai

53 537

Švedija

4 120

Jungtinė Karalystė

57 836

Sąjunga

243 000

Norvegija

117 450 (15)

BLSK

405 000

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje:

Norvegijos vandenys į pietus

nuo 62° šiaurės platumos (HER/*04N-)

Sąjunga

50 000

Rūšis

Atlantinė silkė (16)

Clupea harengus

Zona

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(HER/04-N.)

Švedija

922 (16)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Sąjunga

922

BLSK

405 000

Rūšis

Atlantinė silkė (17)

Clupea harengus

Zona

Priegauda IIIa zonoje

(HER/03A-BC)

Danija

5 692

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

Švedija

916

Sąjunga

6 659

BLSK

6 659

Rūšis

Atlantinė silkė (18)

Clupea harengus

Zona

IV, VIId zonose ir IIa zonos ES vandenyse sužvejota priegauda

(HER/2A47DX)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

17 134

Vokietija

Prancūzija

Nyderlandai

Švedija

Jungtinė Karalystė

326

Sąjunga

17 900

BLSK

17 900

Rūšis

Atlantinė silkė (19)

Clupea harengus

Zona

IVc, VIId (20)

(HER/4CXB7D)

Belgija

8 774 (21)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

882 (21)

Vokietija

573 (21)

Prancūzija

10 871 (21)

Nyderlandai

19 261 (21)

Jungtinė Karalystė

4 189 (21)

Sąjunga

44 550

BLSK

405 000

Rūšis

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona

Vb, VIb ir VIaN zonų ES ir tarptautiniai vandenys (22)

(HER/5B6ANB)

Vokietija

2 486 (23)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Prancūzija

470 (23)

Airija

3 360 (23)

Nyderlandai

2 486 (23)

Jungtinė Karalystė

13 438 (23)

Nepaskirstyta

660 (24)

Sąjunga

22 900 (23)

BLSK

22 900

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

Skagerako sąsiauris

(COD/03AN.)

Belgija

9 (25)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

3 026 (25)

Vokietija

76 (25)

Nyderlandai

19 (25)

Švedija

530 (25)

Sąjunga

3 660

BLSK

3 783

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

IV; IIa zonos ES vandenys; ta IIIa zonos dalis, kuri nepriklauso Skagerako arba Kategato sąsiauriams

(COD/2A3AX4)

Belgija

782 (26)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

4 495 (26)

Vokietija

2 850 (26)

Prancūzija

966 (26)

Nyderlandai

2 540 (26)

Švedija

30 (26)

Jungtinė Karalystė

10 311 (26)

Sąjunga

21 974

Norvegija

4 501 (27)

BLSK

26 475

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje:

IV zonos Norvegijos vandenys

(COD/*04N-)

Sąjunga

19 099

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(COD/04-N.)

Švedija

382 (28)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Sąjunga

382

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

VIId

(COD/07D.)

Belgija

66 (29)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Prancūzija

1 295 (29)

Nyderlandai

39 (29)

Jungtinė Karalystė

143 (29)

Sąjunga

1 543

BLSK

1 543

Rūšis

Paprastoji gelsvapelekė plekšnė ir europinė upinė plekšnė

Limanda limanda ir Platichthys flesus

Zona

IIa ir IV zonų ES vandenys

(D/F/2AC4-C)

Belgija

503

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK.

Danija

1 888

Vokietija

2 832

Prancūzija

196

Nyderlandai

11 421

Švedija

Jungtinė Karalystė

1 588

Sąjunga

18 434

BLSK

18 434

Rūšis

Europiniai jūrų velniai

Lophiidae

Zona

IIa ir IV zonų ES vandenys

(ANF/2AC4-C)

Belgija

324 (30)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Danija

714 (30)

Vokietija

349 (30)

Prancūzija

66 (30)

Nyderlandai

245 (30)

Švedija

8 (30)

Jungtinė Karalystė

7 455 (30)

Sąjunga

9 161 (30)

BLSK

9 161

Rūšis

Europiniai jūrų velniai

Lophiidae

Zona

IV zonos Norvegijos vandenys

(ANF/04-N.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

1 152

Vokietija

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

269

Sąjunga

1 500

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona

IIIa zona, 22–32 pakvadračių ES vandenys

(HAD/3A/BCD)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

1 943

Vokietija

123

Nyderlandai

Švedija

229

Sąjunga

2 308

BLSK

2 409

Rūšis

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona

IV; IIa zonos ES vandenys;

(HAD/2AC4.)

Belgija

224

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikomas šio reglamento 7 straipsnis.

Danija

1 539

Vokietija

979

Prancūzija

1 707

Nyderlandai

168

Švedija

155

Jungtinė Karalystė

25 386

Sąjunga

30 158

Norvegija

9 008

BLSK

39 166

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje:

IV zonos Norvegijos vandenys

(HAD/*04N-)

Sąjunga

22 433

Rūšis

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(HAD/04-N.)

Švedija

707 (31)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Sąjunga

707

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona

VIb, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys

(HAD/6B1214)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Vokietija

Prancūzija

364

Airija

260

Jungtinė Karalystė

2 660

Sąjunga

3 300

BLSK

3 300

Rūšis

Paprastasis merlangas

Merlangius merlangus

Zona

IIIa

(WHG/03A.)

Danija

929

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Nyderlandai

Švedija

Sąjunga

1 031

BLSK

1 050

Rūšis

Paprastasis merlangas

Merlangius merlangus

Zona

IV; IIa zonos ES vandenys;

(WHG/2AC4.)

Belgija

337

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

1 458

Vokietija

379

Prancūzija

2 191

Nyderlandai

843

Švedija

Jungtinė Karalystė

10 539

Sąjunga

15 750

Norvegija

1 306 (32)

BLSK

17 056

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje:

IV zonos Norvegijos vandenys

(WHG/*04N-)

Sąjunga

10 671

Rūšis

Paprastasis merlangas ir sidabrinis polakas

Merlangius merlangus ir Pollachius pollachius

Zona

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(W/P/04-N.)

Švedija

190 (33)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Sąjunga

190

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Šiaurinis žydrasis merlangas

Micromesistius poutassou

Zona

II ir IV zonų Norvegijos vandenys

(WHB/24-N.)

Danija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

BLSK

391 000

Rūšis

Šiaurinis žydrasis merlangas

Micromesistius poutassou

Zona

I, II, III, IV, V, VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId, VIIIe, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (WHB/1X14)

Danija

9 683 (34) (36)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikomas šio reglamento 7 straipsnis.

Vokietija

3 765 (34) (36)

Ispanija

8 209 (34) (35) (36)

Prancūzija

6 738 (34) (36)

Airija

7 498 (34) (36)

Nyderlandai

11 807 (34) (36)

Portugalija

763 (34) (35) (36)

Švedija

2 395 (34) (36)

Jungtinė Karalystė

12 563 (34) (36)

Nepaskirstyta

4 500 (37)

Sąjunga

63 421 (34) (36)

Norvegija

30 000

BLSK

391 000

Rūšis

Šiaurinis žydrasis merlangas

Micromesistius poutassou

Zona

VIIIc, IX ir X; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

(WHB/8C3411)

Ispanija

8 034

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Portugalija

2 009

Sąjunga

10 043 (38)

BLSK

391 000

Rūšis

Šiaurinis žydrasis merlangas

Micromesistius poutassou

Zona

II, IVa, V, VI zonų ES vandenys į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos ir VII zona į vakarus nuo 12° vakarų ilgumos

(WHB/24A567)

Norvegija

64 226 (39) (40)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

BLSK

391 000

Rūšis

Europinė mažažiotė plekšnė ir raudonoji plekšnė

Microstomus kitt ir Glyptocephalus cynoglossus

Zona

IIa ir IV zonų ES vandenys

(L/W/2AC4-C)

Belgija

346

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK.

Danija

953

Vokietija

122

Prancūzija

261

Nyderlandai

793

Švedija

Jungtinė Karalystė

3 905

Sąjunga

6 391

BLSK

6 391

Rūšis

Melsvoji molva

Molva dypterygia

Zona

Vb, VI, VII zonų ES ir tarptautiniai vandenys

(BLI/5B67-) (43)

Vokietija

20 (46)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Taikomas šio reglamento 12 straipsnis.

Estija

3 (46)

Ispanija

62 (46)

Prancūzija

1 423 (46)

Airija

5 (46)

Lietuva

1 (46)

Lenkija

1 (46)

Jungtinė Karalystė

362 (46)

Kitos

5 (41) (46)

Nepaskirstyta

150 (47)

Sąjunga

1 882 (46)

Norvegija

150 (42)

BLSK

2 032

Rūšis

Paprastoji molva

Molva molva

Zona

I ir II zonų ES ir tarptautiniai vandenys

(LIN/1/2.)

Danija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Vokietija

Prancūzija

Jungtinė Karalystė

Kitos

4 (48)

Sąjunga

BLSK

Rūšis

Paprastoji molva

Molva molva

Zona

IV zonos ES vandenys

(LIN/04-C.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Danija

243

Vokietija

150

Prancūzija

135

Nyderlandai

Švedija

Jungtinė Karalystė

1 869

Sąjunga

2 428

BLSK

2 428

Rūšis

Paprastoji molva

Molva molva

Zona

V zonos ES ir tarptautiniai vandenys

(LIN/05.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK.

Danija

Vokietija

Prancūzija

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

BLSK

Rūšis

Paprastoji molva

Molva molva

Zona

VI, VII, VIII, IX, X, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys (LIN/6X14.)

Belgija

29 (51)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Taikomas šio reglamento 12 straipsnis.

Danija

5 (51)

Vokietija

107 (51)

Ispanija

2 156 (51)

Prancūzija

2 299 (51)

Airija

576 (51)

Portugalija

5 (51)

Jungtinė Karalystė

2 647 (51)

Nepaskirstyta

200 (52)

Sąjunga

7 824 (51)

Norvegija

6 140 (49) (50)

BLSK

14 164

Rūšis

Paprastoji molva

Molva molva

Zona

IV zonos Norvegijos vandenys

(LIN/04-N.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

747

Vokietija

Prancūzija

Nyderlandai

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

850

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona

IIIa zona, 22–32 pakvadračių ES vandenys

(NEP/3A/BCD)

Danija

4 409

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Vokietija

Švedija

1 578

Sąjunga

6 000

BLSK

6 000

Rūšis

Norveginis omaras

Nephrops norvegicus

Zona

IV zonos Norvegijos vandenys

(NEP/04-N.)

Danija

1 135

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

1 200

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Šiaurinė paprastoji krevetė

Pandalus borealis

Zona

IIIa

(PRA/03A.)

Danija

2 457

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Švedija

1 323

Sąjunga

3 780

BLSK

7 080

Rūšis

Šiaurinė paprastoji krevetė

Pandalus borealis

Zona

IIa ir IV zonų ES vandenys

(PRA/2AC4-C)

Danija

2 273

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Nyderlandai

Švedija

Jungtinė Karalystė

673

Sąjunga

3 058

BLSK

3 058

Rūšis

Šiaurinė paprastoji krevetė

Pandalus borealis

Zona

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(PRA/04-N.)

Danija

357

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Švedija

123 (53)

Sąjunga

480

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona

Skagerako sąsiauris

(PLE/03AN.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

6 189

Vokietija

Nyderlandai

1 190

Švedija

332

Sąjunga

7 791

BLSK

7 950

Rūšis

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona

Kategato sąsiauris

(PLE/03AS.)

Danija

1 769

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

Švedija

199

Sąjunga

1 988

BLSK

1 988

Rūšis

Jūrinė plekšnė

Pleuronectes platessa

Zona

IV zona; IIa zonos ES vandenys; ta IIIa zonos dalis, kuri nepriklauso Skagerako arba Kategato sąsiauriams

(PLE/2A3AX4)

Belgija

4 874

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

15 840

Vokietija

4 569

Prancūzija

914

Nyderlandai

30 462

Jungtinė Karalystė

22 542

Sąjunga

79 201

Norvegija

5 209

BLSK

84 410

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje:

IV zonos Norvegijos vandenys

(PLE/*04N-)

Sąjunga

32 500

Rūšis

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona

IIIa ir IV zonos; IIa, IIIb, IIIc ir 22–32 pakvadračių ES vandenys

(POK/2A34.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

3 263

Vokietija

8 241

Prancūzija

19 395

Nyderlandai

Švedija

448

Jungtinė Karalystė

6 318

Sąjunga

37 774

Norvegija

41 546 (54)

BLSK

79 320

Rūšis

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona

VI zona; Vb, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys

(POK/56-14)

Vokietija

391

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Prancūzija

3 878

Airija

407

Jungtinė Karalystė

3 154

Sąjunga

7 830

Norvegija

400 (55)

BLSK

8 230

Rūšis

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona

Norvegijos vandenys į pietus nuo 62° šiaurės platumos

(POK/04-N.)

Švedija

880 (56)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Sąjunga

880

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Paprastasis otas ir švelnusis rombas

Psetta maxima ir Scopthalmus rhombus

Zona

IIa ir IV zonų ES vandenys

(T/B/2AC4-C)

Belgija

340

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK.

Danija

727

Vokietija

186

Prancūzija

Nyderlandai

2 579

Švedija

Jungtinė Karalystė

717

Sąjunga

4 642

BLSK

4 642

Rūšis

Juodasis paltusas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona

IIa ir IV zonų ES vandenys; Vb ir VI zonų ES ir tarptautiniai vandenys

(GHL/2A-C46)

Danija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Vokietija

Estija

Ispanija

Prancūzija

Airija

Lietuva

Lenkija

Jungtinė Karalystė

123

Sąjunga

169

BLSK

520 (57)

Rūšis

Atlantinė skumbrė

Scomber scombrus

Zona

IIIa ir IV zonos; IIa, IIIb, IIIc ir IIId zonų ES vandenys

(MAC/2A34.)

Belgija

421 (60) (62)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikomas šio reglamento 7 straipsnis.

Danija

11 097 (60) (62)

Vokietija

439 (60) (62)

Prancūzija

1 326 (60) (62)

Nyderlandai

1 335 (60) (62)

Švedija

4 001 (58) (59) (60) (62)

Jungtinė Karalystė

1 236 (60) (62)

Sąjunga

19 855 (58) (60) (62)

Norvegija

89 537 (61)

BLSK

Netaikoma

Specialioji sąlyga:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose. Tai yra laikinosios kvotos pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

	IIIa zona (MAC/*03A.)	IIIa ir IVbc zonos (MAC/*3A4BC)	IVb zona (MAC/*04B.)	IVc zona (MAC/*04C.)	VI zona, IIa zonos tarptautiniai vandenys 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. kovo 31 d. ir 2012 m. gruodžio mėn. (MAC/*2A6.)
Danija	0	4 130	0	0	7 735
Prancūzija	0	490	0	0	0
Nyderlandai	0	490	0	0	0
Švedija	0	0	390	10	1 503
Jungtinė Karalystė	0	490	0	0	0
Norvegija	3 000	0	0	0	0

Rūšis

Atlantinė skumbrė

Scomber scombrus

Zona

VI, VII, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; IIa, XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

(MAC/2CX14-)

Vokietija

16 487 (65)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikomas šio reglamento 7 straipsnis.

Ispanija

18 (65)

Estija

137 (65)

Prancūzija

10 993 (65)

Airija

54 956 (65)

Latvija

101 (65)

Lietuva

101 (65)

Nyderlandai

24 043 (65)

Lenkija

1 161 (65)

Jungtinė Karalystė

151 132 (65)

Sąjunga

259 129 (65)

Norvegija

10 463 (63) (64)

BLSK

Netaikoma

Specialioji sąlyga:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti toliau nurodytose zonose toliau nurodytais laikotarpiais. Tai yra laikinosios kvotos pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

	IVa zonos ES ir Norvegijos vandenys (MAC/*04A-EN) 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. vasario 15 d. ir 2012 m. rugsėjo 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d.	IIa zonos Norvegijos vandenys (MAC/*2AN-)
Vokietija	6 633	675
Prancūzija	4 423	450
Airija	22 112	2 252
Nyderlandai	9 674	985
Jungtinė Karalystė	60 810	6 192
Sąjunga	103 652	10 554

Rūšis

Atlantinė skumbrė

Scomber scombrus

Zona

VIIIc, IX ir X zonos; CECAF 34.1.1 rajono ES vandenys

(MAC/8C3411)

Ispanija

24 438 (66) (67)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikomas šio reglamento 7 straipsnis.

Prancūzija

162 (66) (67)

Portugalija

5 051 (66) (67)

Sąjunga

29 651 (67)

BLSK

Netaikoma

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti toliau nurodytoje zonoje. Tai yra laikinosios kvotos pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

	VIIIb zona (MAC/*08B.)
Ispanija	2 052
Prancūzija	14
Portugalija	424

Rūšis

Atlantinė skumbrė

Scomber scombrus

Zona

IIa ir IVa zonų Norvegijos vandenys

(MAC/2A4A-N.)

Danija

10 176 (68) (69)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikomas šio reglamento 7 straipsnis.

Sąjunga

10 176 (68) (69)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Europinis jūrų liežuvis

Solea solea

Zona

II ir IV zonų ES vandenys

(SOL/24-C.)

Belgija

1 346

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Danija

615

Vokietija

1 077

Prancūzija

269

Nyderlandai

12 151

Jungtinė Karalystė

692

Sąjunga

16 150

Norvegija

50 (70)

BLSK

16 200

Rūšis

Atlantinis šprotas ir susijusi priegauda

Sprattus sprattus

Zona

IIIa zona

(SPR/03A.)

Danija

34 843 (71)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK.

Vokietija

73 (71)

Švedija

13 184 (71)

Sąjunga

48 100

BLSK

52 000

Rūšis

Atlantinis šprotas ir susijusi priegauda

Sprattus sprattus

Zona

IIa ir IV zonų ES vandenys

(SPR/2AC4-C)

Belgija

1 631 (75) (76)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK.

Danija

129 103 (75) (76)

Vokietija

1 631 (75) (76)

Prancūzija

1 631 (75) (76)

Nyderlandai

1 631 (75) (76)

Švedija

1 330 (72) (75) (76)

Jungtinė Karalystė

5 383 (75) (76)

Nepaskirstyta

9 160 (77)

Sąjunga

151 500 (76)

Norvegija

10 000 (73)

BLSK

161 500 (74)

Rūšis

Paprastosios stauridės ir susijusi priegauda

Trachurus spp.

Zona

IVb, IVc ir VIId zonų ES vandenys

(JAX/4BC7D)

Belgija

44 (80)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK.

Danija

19 339 (80)

Vokietija

1 708 (78) (80)

Ispanija

359 (80)

Prancūzija

1 604 (78) (80)

Airija

1 216 (80)

Nyderlandai

11 642 (78) (80)

Portugalija

41 (80)

Švedija

75 (80)

Jungtinė Karalystė

4 602 (78) (80)

Sąjunga

40 630

Norvegija

3 550 (79)

BLSK

44 180

Rūšis

Paprastosios stauridės ir susijusi priegauda

Trachurus spp.

Zona

IIa, IVa zonų ES vandenys; VI, VIIa-c, VIIIe-k, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonos; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

(JAX/2A-14)

Danija

15 502 (81) (83) (84)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Vokietija

12 096 (81) (82) (83) (84)

Ispanija

16 498 (83) (84)

Prancūzija

6 226 (81) (82) (83) (84)

Airija

40 284 (81) (83) (84)

Nyderlandai

48 532 (81) (82) (83)

Portugalija

1 589 (83) (84)

Švedija

675 (81) (83) (84)

Jungtinė Karalystė

14 587 (81) (82) (83) (84)

Nepaskirstyta

2 000 (84) (85)

Sąjunga

157 989 (84)

BLSK

157 989

Rūšis

Norveginė menkutė ir susijusi priegauda

Trisopterus esmarki

Zona

IIIa zona; IIa ir IV zonų ES vandenys

(NOP/2A3A4.)

Danija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

Nyderlandai

Sąjunga

Norvegija

BLSK

Rūšis

Norveginė menkutė

Trisopterus esmarki

Zona

IV zonos Norvegijos vandenys

(NOP/04-N.)

Danija

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Jungtinė Karalystė

Sąjunga

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Pramoninėms reikmėms žvejojamos žuvys

Zona

IV zonos Norvegijos vandenys

(I/F/04-N.)

Švedija

800 (86) (87)

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Sąjunga

800

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Sudėtinė kvota

Zona

Vb, VI ir VII zonų ES vandenys

(R/G/5B67-C)

Sąjunga

Netaikoma

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Norvegija

140 (88)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Kitos rūšys

Zona

IV zonos Norvegijos vandenys

(OTH/04-N.)

Belgija

Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

2 500

Vokietija

282

Prancūzija

116

Nyderlandai

200

Švedija

Netaikoma (89)

Jungtinė Karalystė

1 875

Sąjunga

5 000 (90)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Kitos rūšys

Zona

IIa, IV ir VIa zonų į šiaurę nuo 56° 30' šiaurės platumos ES vandenys

(OTH/2A46AN)

Sąjunga

Netaikoma

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Norvegija

2 720 (91) (92)

BLSK

Netaikoma

(1) Išskyrus vandenis, esančius šešių jūrmylių atstumu nuo Jungtinės Karalystės bazinių linijų prie Šetlando, Fero salos ir Fulos.

(2) Bent 98 % iškrauto kiekio, įskaičiuojamo į BLSK, turi sudaryti paprastieji tobiai. Paprastosios gelsvapelekės plekšnės, atlantinės skumbrės ir paprastojo merlango priegauda turi būti įskaičiuota į likusius 2 % BLSK.

(3) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

(4) Nepaskirstyta kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei toliau nurodytą kiekį galima sužvejoti toliau nurodytuose paprastųjų tobių išteklių valdymo rajonuose, kaip apibrėžta IIB priede:

Zona

paprastųjų tobių išteklių valdymo rajono ES vandenys ()

(SAN/*234_1)

(SAN/*234_2)

(SAN/*234_3)

(SAN/*234_4)

(SAN/*234_5)

(SAN/*234_6)

(SAN/*234_7)

Danija

167 436

Jungtinė Karalystė

3 660

Vokietija

256

Švedija

6 148

Sąjunga

177 500

Norvegija

20 000

Iš viso

197 500

() Gali būti patikslinta pagal šio reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

(5) Gali būti patikslinta pagal šio reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

(6) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(7) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(8) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(9) Turi būti sužvejota IIa, IV, Vb, VI ir VII zonų ES vandenyse (USK/*24X7C).

(10) Specialioji sąlyga: iš kurių Vb, VI ir VII zonose kiekvienam laivui bet kuriuo metu leidžiama sužvejoti 25 % atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotas kitų rūšių žuvų kiekis Vb, VI ir VII zonose neviršija 3 000 tonų (OTH/*5B67-).

(11) Įskaitant paprastąsias molvas. Norvegijai skirtos 6 490 tonų paprastųjų molvų (LIN/*5B67-) ir 2 923 tonų paprastųjų brosmių (USK/*5B67-) kvotos, iš kurių ne daugiau nei 2 000 tonų galima iškeisti ir pagal kurias Vb, VI ir VII zonose galima žvejoti tik ūdomis.

(12) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklinio audinio akių dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrautas kiekis.

(13) Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 50 % šio kiekio gali būti sužvejojama IV zonos ES vandenyse (HER/*04-C.).

(14) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklinio audinio akių dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrautas kiekis. Valstybės narės Komisijai turi atskirai pranešti apie IVa (HER/04A.) ir IVb (HER/04B.) zonose iškrautą atlantinių silkių kiekį.

(15) Iš šio kiekio ne daugiau kaip 50 000 tonų gali būti sužvejota IVa ir IVb zonų ES vandenyse (HER/*4AB-C). Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies.

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje:

Norvegijos vandenys į pietus

nuo 62° šiaurės platumos (HER/*04N-)

Sąjunga

50 000

(16) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų bei paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda turi būti įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.

(17) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklinio audinio akių dydis yra mažesnis nei 32 mm, iškrautas kiekis.

(18) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklinio audinio akių dydis yra mažesnis nei 32 mm, iškrautas kiekis.

(19) Atlantinių silkių, žvejybos rajonuose sužvejotų tinklais, kurių tinklinio audinio akių dydis yra 32 mm arba didesnis, iškrautas kiekis.

(20) Išskyrus Blakvoterio išteklius: nuoroda daroma į Temzės žiočių jūros regiono, esančio zonoje, kurios ribas žymi loksodroma, brėžiama iš Landguard kyšulio (51° 56′ šiaurės platumos, 1° 19,1′ rytų ilgumos) tiesiai į pietus iki 51° 33′ šiaurės platumos ir iš čia tiesiai į vakarus iki Jungtinės Karalystės pakrantės, atlantinių silkių išteklius.

(21) Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 50 % šios kvotos gali būti sužvejota IVb zonoje. Tačiau apie šios specialios sąlygos taikymą reikia iš anksto pranešti Komisijai (HER/*04B.).

(22) Nuoroda daroma į atlantinių silkių išteklius VIa zonoje į šiaurę nuo 56° 00′ šiaurės platumos ir toje VIa zonos dalyje, kuri yra į rytus nuo 07° 00′ vakarų ilgumos ir į šiaurę nuo 55° 00′ šiaurės platumos, išskyrus Klaidą.

(23) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

(24) Nepaskirstyta kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(25) Be šios kvotos, su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose, valstybė narė gali skirti papildomą kvotą, kuri neviršytų 12 % tai valstybei narei skirtos kvotos, laikantis šio reglamento 6 straipsnyje išdėstytų sąlygų.

(26) Be šios kvotos, su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose, valstybė narė gali skirti papildomą kvotą, kuri neviršytų 12 % tai valstybei narei skirtos kvotos, laikantis šio reglamento 6 straipsnyje išdėstytų sąlygų.

(27) Gali būti sužvejota ES vandenyse. Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies.

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje:

IV zonos Norvegijos vandenys

(COD/*04N-)

Sąjunga

19 099

(28) Juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda turi būti įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.

(29) Be šios kvotos, su jos vėliava plaukiojantiems laivams, dalyvaujantiems bandomuosiuose išsamiai dokumentuojamos žvejybos reisuose, valstybė narė gali skirti papildomą kvotą, kuri neviršytų 12 % tai valstybei narei skirtos kvotos, laikantis šio reglamento 6 straipsnyje išdėstytų sąlygų.

(30) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 5 % gali būti sužvejota: VI zonoje; Vb parajonio ES ir tarptautiniuose vandenyse; XII ir XIV zonų tarptautiniuose vandenyse (ANF/*56-14).

(31) Atlantinių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda turi būti įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.

(32) Gali būti sužvejota ES vandenyse. Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies.

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šioje zonoje:

IV zonos Norvegijos vandenys

(WHG/*04N-)

Sąjunga

10 671

(33) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių ir ledjūrio menkių priegauda turi būti įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.

(34) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 68 % gali būti sužvejojama Norvegijos išskirtinėje ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą (WHB/*NZJM1).

(35) Šią kvotą galima perkelti į VIIIc, IX ir X zonas, CECAF 34.1.1 rajono ES vandenis. Tačiau apie tokį perkėlimą turi būti iš anksto pranešta Komisijai.

(36) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

(37) Nepaskirstyta kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(38) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau kaip 68 % gali būti sužvejojama Norvegijos išskirtinėje ekonominėje zonoje arba žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą (WHB/*NZJM2).

(39) Įskaičiuojama į Norvegijai leidžiamą sužvejoti žuvų kiekį, nustatytą pagal pakrantės valstybių susitarimą.

(40) Specialioji sąlyga: IV zonoje sužvejotų žuvų kiekis negali viršyti 20 581 tonų, t. y. 25 % Norvegijai nustatytos kvotos.

(41) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(42) Turi būti sužvejota IIa, IV, Vb, VI ir VII zonų ES vandenyse (BLI/*24X7C).

(43) Taikomos specialios taisyklės pagal Reglamento (EB) Nr. 1288/2009 () 1 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 43/2009 () III priedo 7 punktą.

(44) 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1288/2009 dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių nustatymo 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui (OL L 347, 2009 12 24, p. 6).

(45) 2009 m. sausio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 43/2009, kuriuo 2009 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, taikomos Bendrijos vandenyse ir Bendrijos laivams vandenyse, kuriuose reikalaujama nustatyti žvejybos apribojimus (OL L 22, 2009 1 26, p. 1).

(46) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

(47) Nepaskirstyta kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(48) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

(49) Specialioji sąlyga: iš kurių Vb, VI ir VII zonose kiekvienam laivui bet kuriuo metu leidžiama sužvejoti 25 % atsitiktinį kitų rūšių žuvų kiekį. Tačiau šį procentinį dydį pirmąsias 24 valandas nuo žvejybos tam tikrame žvejybos rajone pradžios galima viršyti. Bendras atsitiktinis sužvejotas kitų rūšių žuvų kiekis VI ir VII zonose neviršija 3 000 tonų.

(50) Įskaitant paprastąsias brosmes. Norvegijai skirtos 6 140 tonų paprastųjų molvų ir 2 923 tonų paprastųjų brosmių kvotos, iš kurių ne daugiau nei 2 000 tonų galima iškeisti ir kurias Vb, VI ir VII zonose galima žvejoti tik ūdomis.

(51) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

(52) Nepaskirstyta kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(53) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų, paprastųjų merlangų ir ledjūrio menkių priegauda turi būti įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.

(54) Galima sužvejoti tik IV zonos ES vandenyse ir IIIa zonoje (POK/*3A4-C). Pagal šią kvotą sužvejotų žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies.

(55) Turi būti sužvejota į šiaurę nuo 56°30′ šiaurės platumos.

(56) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų priegauda turi būti įskaičiuojama į šių rūšių kvotą.

(57) Iš kurių 350 tonų skiriama Norvegijai ir turi būti sužvejota IIa ir VI zonų ES vandenyse. VI zonoje šį kiekį galima sužvejoti tik ūdomis (GHL/*2A6-C).

(58) Specialioji sąlyga: įskaitant 242 tonas, kurios turi būti sužvejotos Norvegijos vandenyse į pietus nuo 62° šiaurės platumos (MAC/*04N-).

(59) Žvejojant Norvegijos vandenyse, atlantinių menkių (COD/*2134.), juodadėmių menkių (HAD/*2134.), sidabrinių polakų (POL/*2134.), paprastųjų merlangų (WHG/*2134.) ir ledjūrio menkių (POK/*2134.) priegaudos turi būti įskaičiuojamos į šios rūšies kvotas.

(60) Taip pat gali būti sužvejota IVa zonos Norvegijos vandenyse (MAC/*4AN.).

(61) Turi būti išskaičiuota iš BLSK Norvegijos dalies (patekimo kvota). Į šį kiekį įskaičiuojama Šiaurės jūros BLSK Norvegijos dalis, t. y. 35 145 tonos. Pagal šią kvotą galima žvejoti tik IVa zonoje (MAC/*04A.), išskyrus 3 000 tonų, kurias galima sužvejoti IIIa zonoje (MAC/*03A.).

(62) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

Specialioji sąlyga:

Laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti šiose zonose. Tai yra laikinosios kvotos pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

	IIIa zona (MAC/*03A.)	IIIa ir IVbc zonos (MAC/*3A4BC)	IVb zona (MAC/*04B.)	IVc zona (MAC/*04C.)	VI zona, IIa zonos tarptautiniai vandenys 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. kovo 31 d. ir 2012 m. gruodžio mėn. (MAC/*2A6.)
Danija	0	4 130	0	0	7 735
Prancūzija	0	490	0	0	0
Nyderlandai	0	490	0	0	0
Švedija	0	0	390	10	1 503
Jungtinė Karalystė	0	490	0	0	0
Norvegija	3 000	0	0	0	0

(63) Galima sužvejoti IIa zonoje, VIa zonoje į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos, IVa, VIId, VIIe, VIIf ir VIIh zonose (MAC/*AX7H).

(64) Patekimo kvotos papildomas 17 907 tonas Norvegija gali sužvejoti į šiaurę nuo 56° 30′ šiaurės platumos ir įskaičiuoti į leidžiamą sužvejoti kiekį (MAC/*N6530).

(65) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

Specialioji sąlyga:

	IVa zonos ES ir Norvegijos vandenys (MAC/*04A-EN) 2012 m. sausio 1 d.–2012 m. vasario 15 d. ir 2012 m. rugsėjo 1 d.–2012 m. gruodžio 31 d.	IIa zonos Norvegijos vandenys (MAC/*2AN-)
Vokietija	6 633	675
Prancūzija	4 423	450
Airija	22 112	2 252
Nyderlandai	9 674	985
Jungtinė Karalystė	60 810	6 192
Sąjunga	103 652	10 554

(66) Specialioji sąlyga: kiekį, kuriuo leidžiama keistis su kitomis valstybėmis narėmis, galima sužvejoti VIIIa, VIIIb ir VIIId zonose (MAC/*8ABD.). Tačiau kiekis, kurį Ispanija, Portugalija arba Prancūzija suteikė keitimosi tikslais ir kurį galima sužvejoti VIIIa, VIIIb ir VIIId zonose, neturi viršyti 25 % duodančios valstybės narės kvotos.

(67) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtų kvotų, ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį galima sužvejoti toliau nurodytoje zonoje. Tai yra laikinosios kvotos pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

	VIIIb zona (MAC/*08B.)
Ispanija	2 052
Prancūzija	14
Portugalija	424

(68) Atskirai pranešama apie IIa zonoje (MAC/*02A.) ir IVa zonoje (MAC/*4A.) sužvejotus kiekius.

(69) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

(70) Galima sužvejoti tik IV zonos ES vandenyse (SOL/*04-C.).

(71) Bent 95 % iškrauto kiekio, įskaičiuojamo į BLSK, turi sudaryti atlantiniai šprotai. Paprastosios gelsvapelekės plekšnės, paprastojo merlango ir juodadėmės menkės priegauda turi būti įskaičiuota į likusius 5 % BLSK.

(72) Įskaitant paprastuosius tobius.

(73) Galima sužvejoti tik IV zonos ES vandenyse (SPR/*04-C.).

(74) Gali būti patikslintas pagal šio reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

(75) Bent 98 % iškrauto kiekio, įskaičiuojamo į BLSK, turi sudaryti atlantiniai šprotai. Paprastosios gelsvapelekės plekšnės ir paprastojo merlango priegauda turi būti įskaičiuota į likusius 2 % BLSK (OTH/*2AC4C).

(76) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

(77) Nepaskirstyta kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(78) Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 5 % šios kvotos kiekio, sužvejoto VIId zonoje, gali būti įskaičiuojama į kvotą, kuri nustatyta šioms zonoms: IIa, IVa, VI, VIIa-c,VIIe-k, VIIIa, VIIIb, VIIId ir VIIIe zonų ES vandenims; Vb zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniams vandenims. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą reikia iš anksto pranešti Komisijai (JAX/*2A-14).

(79) Galima sužvejoti tik IV zonos ES vandenyse (JAX/*04-C.).

(80) Bent 95 % iškrauto kiekio, įskaičiuojamo į BLSK, turi sudaryti paprastosios stauridės. Smulkiadyglės saulažuvės, juodadėmės menkės, paprastojo merlango ir atlantinės skumbrės priegauda turi būti įskaičiuota į likusius 5 % BLSK (OTH/*4BC7D).

(81) Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 5 % šios kvotos kiekio, sužvejoto IIa arba IVa zonų ES vandenyse anksčiau nei 2012 m. birželio 30 d., gali būti įskaičiuojama į IVb, IVc ir VIId zonų ES vandenims nustatytą kvotą. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą reikia iš anksto pranešti Komisijai (JAX/*4BC7D).

(82) Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 5 % šios kvotos kiekio gali būti sužvejota VIId kvadrate. Tačiau apie šios specialiosios sąlygos taikymą reikia iš anksto pranešti Komisijai (JAX/*07D.).

(83) Bent 95 % iškrauto kiekio, įskaičiuojamo į BLSK, turi sudaryti paprastosios stauridės. Smulkiadyglės saulažuvės, juodadėmės menkės, paprastojo merlango ir atlantinės skumbrės priegauda turi būti įskaičiuota į likusius 5 % BLSK (OTH/*2A-14).

(84) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

(85) Nepaskirstyta kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(86) Atlantinių menkių, juodadėmių menkių, sidabrinių polakų ir paprastųjų merlangų bei ledjūrio menkių priegauda įskaičiuojama į šių rūšių kvotas.

(87) Specialioji sąlyga: iš kurių ne daugiau nei 400 tonų paprastųjų stauridžių (JAX/*04-N).

(88) Tik ūdomis sužvejotos žuvys, įskaitant paprastuosius grenadierius, grenadierius, paprastąsias moras ir didžiaakes siūlapelekes vėgėles.

(89) Įprasto kiekio „kitų rūšių“ žuvų kvotą Norvegija skyrė Švedijai.

(90) Įskaitant konkrečiai nenurodytos žvejybos atveju. Atitinkamai pasikonsultavus gali būti nustatytos išimtys.

(91) Tik IIa ir IV zonose (OTH/*2A4-C).

(92) Įskaitant konkrečiai nenurodytos žvejybos atveju. Atitinkamai pasikonsultavus gali būti nustatytos išimtys.

IB PRIEDAS

ŠIAURĖS RYTŲ ATLANTAS IR GRENLANDIJA ICES I, II, V, XII BEI XIV PARAJONIAI IR NAFO 0 BEI 1 PARAJONIŲ GRENLANDIJOS VANDENYS

Rūšis

Snieginiai krabai

Chionoecetes spp.

Zona

0 ir 1 NAFO parajonių Grenlandijos vandenys

(PCR/N01GRN)

Airija

Ispanija

437

Sąjunga

500

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Atlantinė silkė

Clupea harengus

Zona

I ir II zonų ES, Norvegijos ir tarptautiniai vandenys

(HER/1/2.)

Belgija

19 (1)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Taikomas šio reglamento 7 straipsnis.

Danija

18 580 (1)

Vokietija

3 254 (1)

Ispanija

61 (1)

Prancūzija

802 (1)

Airija

4 810 (1)

Nyderlandai

6 649 (1)

Lenkija

940 (1)

Portugalija

61 (1)

Suomija

288 (1)

Švedija

6 885 (1)

Jungtinė Karalystė

11 879 (1)

Sąjunga

54 228 (1)

Norway

508 130 (2)

BLSK

833 000

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtos Sąjungai skirtos BLSK dalies ne daugiau kaip 48 805 tonas galima sužvejoti šioje zonoje:

Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 62° šiaurės platumos ir žvejybos zona aplink Jano Majeno salą.

(HER/*2AJMN)

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

I ir II zonų Norvegijos vandenys

(COD/1N2AB.)

Vokietija

1 971

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Graikija

244

Ispanija

2 198

Airija

244

Prancūzija

1 809

Portugalija

2 198

Jungtinė Karalystė

7 645

Sąjunga

16 309

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

0 ir 1 NAFO parajonių Grenlandijos vandenys; V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys

(COD/N01514)

Vokietija

1 636 (3) (4) (5)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Jungtinė Karalystė

364 (3) (4) (5)

Sąjunga

2 000 (3) (4) (5)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

I ir IIb zonos

(COD/1/2B.)

Vokietija

5 195 (8)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Ispanija

11 870 (8)

Prancūzija

2 339 (8)

Lenkija

2 285 (8)

Portugalija

2 449 (8)

Jungtinė Karalystė

3 397 (8)

Kitos valstybės narės

250 (6)

Sąjunga

27 785 (7)

BLSK

737 000

Rūšis

Atlantinė menkė ir juodadėmė menkė

Gadus morhua ir Melanogrammus aeglefinus

Zona

Vb zonos Farerų Salų vandenys

(C/H/05B-F.)

Vokietija

0 (9)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Prancūzija

0 (9)

Jungtinė Karalystė

0 (9)

Sąjunga

0 (9)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Atlantinis paltusas

Hippoglossus hippoglossus

Zona

V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys

(HAL/514GRN)

Portugalija

1 000 (10)

Sąjunga

1 075 (11)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Atlantinis paltusas

Hippoglossus hippoglossus

Zona

0 ir 1 NAFO parajonių Grenlandijos vandenys

(HAL/N01GRN)

Sąjunga

200 (12)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Paprastoji stintenė

Mallotus villosus

Zona

IIb zona

(CAP/02B.)

Sąjunga

BLSK

Rūšis

Paprastoji stintenė

Mallotus villosus

Zona

V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys

(CAP/514GRN)

Sąjunga

56 364 (13) (14)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Juodadėmė menkė

Melanogrammus aeglefinus

Zona

I ir II zonų Norvegijos vandenys

(HAD/1N2AB.)

Vokietija

289

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Prancūzija

174

Jungtinė Karalystė

887

Sąjunga

1 350

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Šiaurinis žydrasis merlangas

Micromesistius poutassou

Zona

Farerų Salų vandenys

(WHB/2A4AXF)

Danija

0 (16)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

0 (16)

Prancūzija

0 (16)

Nyderlandai

0 (16)

Jungtinė Karalystė

0 (16)

Sąjunga

0 (16)

BLSK

0 (15)

Rūšis

Paprastoji molva ir melsvoji molva

Molva molva ir Molva dypterygia

Zona

Vb zonos Farerų Salų vandenys

(B/L/05B-F.)

Vokietija

0 (17)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Prancūzija

0 (17)

Jungtinė Karalystė

0 (17)

Sąjunga

0 (17)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Šiaurinė paprastoji krevetė

Pandalus borealis

Zona

V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys

(PRA/514GRN)

Danija

1 883 (19)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Prancūzija

1 883 (19)

Nepaskirstyta

1 334 (20)

Sąjunga

8 000 (18) (19)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Šiaurinė paprastoji krevetė

Pandalus borealis

Zona

0 ir 1 NAFO parajonių Grenlandijos vandenys

(PRA/N01GRN)

Danija

2 000

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Prancūzija

2 000

Sąjunga

4 000

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona

I ir II zonų Norvegijos vandenys

(POK/1N2AB.)

Vokietija

2 040

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Prancūzija

328

Jungtinė Karalystė

182

Sąjunga

2 550

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona

I ir II zonų tarptautiniai vandenys

(POK/1/2INT)

Sąjunga

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Ledjūrio menkė

Pollachius virens

Zona

Vb zonos Farerų Salų vandenys

(POK/05B-F.)

Belgija

0 (21)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

0 (21)

Prancūzija

0 (21)

Nyderlandai

0 (21)

Jungtinė Karalystė

0 (21)

Sąjunga

0 (21)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Juodasis paltusas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona

I ir II zonų Norvegijos vandenys

(GHL/1N2AB.)

Vokietija

25 (22)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Jungtinė Karalystė

25 (22)

Sąjunga

50 (22)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Juodasis paltusas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona

I ir II zonų tarptautiniai vandenys

(GHL/1/2INT)

Sąjunga

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Juodasis paltusas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona

0 ir 1 NAFO parajonių Grenlandijos vandenys

(GHL/N01GRN)

Vokietija

1 850

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Sąjunga

2 650 (23)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Juodasis paltusas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona

V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys

(GHL/514GRN)

Vokietija

5 221

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Jungtinė Karalystė

275

Sąjunga

6 320 (24)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona

V zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

(RED/51214S)

Estija

0 (25)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

0 (25)

Ispanija

0 (25)

Prancūzija

0 (25)

Airija

0 (25)

Latvija

0 (25)

Nyderlandai

0 (25)

Lenkija

0 (25)

Portugalija

0 (25)

Jungtinė Karalystė

0 (25)

Sąjunga

0 (25)

BLSK

0 (25)

Rūšis

Paprastieji jūriniai ešeriai (gelmės pelaginiai)

Sebastes spp.

Zona

V zonos ES ir tarptautiniai vandenys; XII ir XIV zonų tarptautiniai vandenys

(RED/51214D)

Estija

149 (26) (27)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

3 005 (26) (27)

Ispanija

533 (26) (27)

Prancūzija

283 (26) (27)

Airija

1 (26) (27)

Latvija

54 (26) (27)

Nyderlandai

2 (26) (27)

Lenkija

273 (26) (27)

Portugalija

637 (26) (27)

Jungtinė Karalystė

7 (26) (27)

Sąjunga

4 944 (26) (27)

BLSK

32 000 (26) (27)

Rūšis

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona

I ir II zonų Norvegijos vandenys

(RED/1N2AB.)

Vokietija

766 (28)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Ispanija

95 (28)

Prancūzija

84 (28)

Portugalija

405 (28)

Jungtinė Karalystė

150 (28)

Sąjunga

1 500 (28)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona

I ir II zonų tarptautiniai vandenys

(RED/1/2INT)

Sąjunga

Netaikoma (29) (30)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

BLSK

7 500

Rūšis

Paprastieji jūriniai ešeriai (pelaginiai)

Sebastes spp.

Zona

V ir XIV zonų Grenlandijos vandenys

(RED/514GRN)

Vokietija

4 446 (31) (32)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Prancūzija

22 (31) (32)

Jungtinė Karalystė

31 (31) (32)

Sąjunga

6 000 (31) (32) (33) (34)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona

Va zonos Islandijos vandenys

(RED/05A-IS)

Belgija

0 (35) (36) (37)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

0 (35) (36) (37)

Prancūzija

0 (35) (36) (37)

Jungtinė Karalystė

0 (35) (36) (37)

Sąjunga

0 (35) (36) (37)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona

Vb zonos Farerų Salų vandenys

(RED/05B-F.)

Belgija

0 (38)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

0 (38)

Prancūzija

0 (38)

Jungtinė Karalystė

0 (38)

Sąjunga

0 (38)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Priegauda

Zona

0 ir 1 NAFO parajonių Grenlandijos vandenys

(XBC/N01GRN)

Sąjunga

2 300 (39)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Kitos rūšys (41)

Zona

I ir II zonų Norvegijos vandenys

(OTH/1N2AB.)

Vokietija

117 (41)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Prancūzija

47 (41)

Jungtinė Karalystė

186 (41)

Sąjunga

350 (41)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Kitos rūšys (42)

Zona

Vb zonos Farerų Salų vandenys

(OTH/05B-F.)

Vokietija

0 (43)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Prancūzija

0 (43)

Jungtinė Karalystė

0 (43)

Sąjunga

0 (43)

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Plekšniažuvės

Zona

Vb zonos Farerų Salų vandenys

(FLX/05B-F.)

Vokietija

0 (44)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Prancūzija

0 (44)

Jungtinė Karalystė

0 (44)

Sąjunga

0 (44)

BLSK

Netaikoma

(1) Pranešant Komisijai sužvejotų žuvų kiekį, taip pat pranešama apie kiekviename iš šių rajonų sužvejotų žuvų kiekį: NEAFC reguliuojamame rajone, ES vandenyse, Farerų Salų vandenyse, Norvegijos vandenyse, žvejybos zonoje aplink Jano Majeno salą, žuvininkystės apsaugos zonoje aplink Svalbardą.

(2) Pagal šią kvotą sužvejotas žuvų kiekis turi būti išskaičiuotas iš BLSK Norvegijos dalies (patekimo kvota). Pagal šią kvotą galima žvejoti ES vandenyse į šiaurę nuo 62° šiaurės platumos.

Specialioji sąlyga:

laikantis pirmiau minėtos Sąjungai skirtos BLSK dalies ne daugiau kaip 48 805 tonas galima sužvejoti šioje zonoje:

Norvegijos vandenys į šiaurę nuo 62° šiaurės platumos ir žvejybos zona aplink Jano Majeno salą.

(HER/*2AJMN)

(3) Rytų Grenlandijos rajone, vadinamame „Kleine Banke“, uždrausta bet kokia žvejyba. To rajono ribos:

—	64°40′ šiaurės platumos, 37°30′ vakarų ilgumos

—	64°40′ šiaurės platumos, 36°30′ vakarų ilgumos

—	64°15′ šiaurės platumos, 36°30′ vakarų ilgumos ir

—	64°15′ šiaurės platumos, 37°30′ vakarų ilgumos.

(4) Galima žvejoti rytinėje arba vakarinėje dalyje. Rytų Grenlandijoje žvejyba leidžiama tik 2012 m. liepos 1 d.–gruodžio 31 d.

(5) Žvejyba vykdoma 100 % užtikrinant stebėtojų dalyvavimą ir taikant LSS. Ne daugiau kaip 80 % kvotos turi būti sužvejota viename iš toliau nurodytų rajonų. Be to, kiekvienas laivas atliks ne mažiau 20 žvejybos operacijų kiekvienoje šių rajonų:

Rajonas

Riba

1.	Rytų Grenlandija (COD/N64E44)

Į šiaurę nuo 64° šiaurės platumos, į rytus nuo 44° vakarų ilgumos

2.	Rytų Grenlandija (COD/S64E44)

Į pietus nuo 64° šiaurės platumos, į rytus nuo 44° vakarų ilgumos

3.	Vakarų Grenlandija (COD/GRLW44)

Į vakarus nuo 44° vakarų ilgumos

(6) Išskyrus Vokietiją, Ispaniją, Prancūziją, Lenkiją, Portugaliją ir Jungtinę Karalystę.

(7) Skiriant atlantinių menkių, kurias Sąjungai leidžiama sužvejoti Špicbergeno ir Lokių salos zonoje, išteklių dalį ir nustatant susijusią juodadėmių menkių priegaudą griežtai laikomasi 1920 m. Paryžiaus sutartyje nustatytų teisių ir įpareigojimų.

(8) Juodadėmių menkių priegauda gali sudaryti vienos žvejybos operacijos 19 % iškrauto kiekio. Juodadėmių menkių priegauda pridedama prie atlantinių menkių kvotos.

(9) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

(10) Turi sužvejoti ne daugiau kaip šeši ES priedugnio ūdomis atlantinius paltusus žvejojantys laivai. Sužvejotas susijusių rūšių žuvų kiekis turi būti įskaičiuotas į šią kvotą.

(11) Iš kurių 75 tonos, kurios turi būti sužvejotos tik ūdomis, skiriamos Norvegijai (HAL/*514GN).

(12) Iš kurių 75 tonos, kurios turi būti sužvejotos ūdomis, skiriamos Norvegijai (HAL/*N01GN).

(13) Iš kurių 7 965 tonos skiriamos Norvegijai.

(14) Turi būti sužvejota iki 2012 m. balandžio 30 d.

(15) BLSK nustatytas remiantis Sąjungos, Farerų Salų, Norvegijos ir Islandijos konsultacijomis.

(16) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

(17) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

(18) Iš kurių 2 900 tonos skiriamos Norvegijai.

(19) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

(20) Nepaskirstyta kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 4 dalį.

(21) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

(22) Tik kaip priegauda.

(23) Iš kurių 800 tonų, kurios turi būti sužvejotos tik NAFO 1 parajonyje, skiriama Norvegijai.

(24) Iš kurių 824 tonos skiriamos Norvegijai.

(25) Negalima žvejoti nuo 2012 m. sausio 1 d. iki gegužės 9 d.

(26) Gali būti sužvejota tik rajone, kurio ribas žymi linijos, jungiančios šias koordinates:

Taško Nr.	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
1	64° 45′	28° 30′
2	62° 50′	25° 45′
3	61° 55′	26° 45′
4	61° 00′	26° 30′
5	59° 00′	30° 00′
6	59° 00′	34° 00′
7	61° 30′	34° 00′
8	62° 50′	36° 00′
9	64° 45′	28° 30′

(27) Negalima žvejoti nuo 2012 m. sausio 1 d. iki gegužės 9 d.

(28) Tik kaip priegauda.

(29) Galima žvejojama tik laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 15 d. iki lapkričio 30 d. NEAFC Susitariančiosioms Šalims visiškai išnaudojus BLSK, žvejyba bus uždrausta. Komisija valstybėms narėms praneša, kurią dieną NEAFC sekretoriatas pranešė NEAFC Susitariančiosioms Šalims, kad BLSK yra visiškai išnaudotas. Nuo tos dienos valstybės narės uždraudžia su jų vėliavomis plaukiojantiems laivams vykdyti specializuotąją paprastųjų jūrinių ešerių žvejybą.

(30) Žvejodami kitų rūšių žuvis, laivai riboja paprastųjų jūrinių ešerių priegaudą iki 1 % viso laive laikomo sugautų žuvų kiekio.

(31) Galima žvejoti tik pelaginiu tralu. Galima žvejoti rytinėje arba vakarinėje dalyje.

(32) Specialioji sąlyga: kvotos gali būti sužvejotos NEAFC reguliuojamame rajone su sąlyga, kad laikomasi Grenlandijos nustatytų ataskaitų teikimo sąlygų (RED/*51214). Žvejojant NEAFC reguliuojamame rajone, gali būti sužvejojami tik giliavandeniai pelaginiai paprastieji jūriniai ešeriai, tik nuo 2012 m. gegužės 10 d. ir tik rajone, kurio ribas žymi linijos, jungiančios toliau nurodytas koordinates (RED/*5-14) (toliau – NEAFC kvadratas):

Taško Nr.	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
1	64° 45′	28° 30′
2	62° 50′	25° 45′
3	61° 55′	26° 45′
4	61° 00′	26° 30′
5	59° 00′	30° 00′
6	59° 00′	34° 00′
7	61° 30′	34° 00′
8	62° 50′	36° 00′
9	64° 45′	28° 30′

(33) Specialioji sąlyga: iš šio skaičiaus 1 800 tonų bus sužvejotos gaudant priedugnio rūšis už NEAFC kvadrato, apibrėžto 2 išnašoje, ribų (RED/*5-14X).

(34) Iš šio skaičiaus 1 500 tonų skiriama Norvegijai sužvejoti tik NEAFC kvadrate, apibrėžtame 2 išnašoje (RED/*5-14N).

(35) Įskaitant neišvengiamą priegaudą (išskyrus atlantinių menkių).

(36) Gali būti sužvejota tik 2012 m. liepos–gruodžio mėn.

(37) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 1 dalį.

(38) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

(39) Priegauda – sužvejotas žuvų, kurių rūšys nėra žvejybos veiklos leidime nurodytos laivo žvejojamų žuvų rūšys, kiekis. Galima žvejoti rytinėje arba vakarinėje dalyje.

(40) Iš šio skaičiaus 120 tonų bukasnukių ilgauodegių grenadierių skiriama Norvegijai, jie turi būti sužvejoti tik V ir XIV zonose bei NAFO 1 parajonyje (RNG/*514N1).

(41) Tik kaip priegauda.

(42) Išskyrus komercinės vertės neturinčias žuvų rūšis.

(43) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

(44) Laikinoji kvota pagal šio reglamento 1 straipsnio 3 dalį.

IC PRIEDAS

ŠIAURĖS VAKARŲ ATLANTAS

NAFO KONVENCIJOS RAJONAS

Visi BLSK ir susijusios sąlygos tvirtinami laikantis NAFO reikalavimų.

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

NAFO 2J3KL

(COD/N2J3KL)

Sąjunga

0 (1)

BLSK

0 (1)

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

NAFO 3NO

(COD/N3NO.)

Sąjunga

0 (3)

BLSK

0 (3)

Rūšis

Atlantinė menkė

Gadus morhua

Zona

NAFO 3M

(COD/N3M.)

Estija

103

Vokietija

432

Latvija

103

Lietuva

103

Lenkija

352

Ispanija

1 328

Prancūzija

185

Portugalija

1 821

Jungtinė Karalystė

865

Sąjunga

5 292

BLSK

9 280

Rūšis

Raudonoji plekšnė

Glyptocephalus cynoglossus

Zona

NAFO 2J3KL

(WIT/N2J3KL)

Sąjunga

0 (4)

BLSK

0 (4)

Rūšis

Raudonoji plekšnė

Glyptocephalus cynoglossus

Zona

NAFO 3NO

(WIT/N3NO.)

Sąjunga

0 (5)

BLSK

0 (5)

Rūšis

Amerikinė paltusinė plekšnė

Hippoglossoides platessoides

Zona

NAFO 3M

(PLA/N3M.)

Sąjunga

0 (6)

BLSK

0 (6)

Rūšis

Amerikinė paltusinė plekšnė

Hippoglossoides platessoides

Zona

NAFO 3LNO

(PLA/N3LNO.)

Sąjunga

0 (7)

BLSK

0 (7)

Rūšis

Šiaurinis trumpačiuptuvis kalmaras

Illex illecebrosus

Zona

NAFO 3 ir 4 pazonės

(SQI/N34.)

Estija

128 (8)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Latvija

128 (8)

Lietuva

128 (8)

Lenkija

227 (8)

Sąjunga

Netaikoma (8) (9)

BLSK

34 000

Rūšis

Geltonuodegė plekšnė

Limanda ferruginea

Zona

NAFO 3LNO

(YEL/N3LNO.)

Sąjunga

0 (10)

BLSK

17 000

Rūšis

Paprastoji stintenė

Mallotus villosus

Zona

NAFO 3NO

(CAP/N3NO.)

Sąjunga

0 (11)

BLSK

0 (11)

Rūšis

Šiaurinė paprastoji krevetė

Pandalus borealis

Zona

NAFO 3L (12)

(PRA/N3L.)

Estija

134

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Latvija

134

Lietuva

134

Lenkija

134

Ispanija

105,5

Portugalija

28,5

Sąjunga

670

BLSK

12 000

Rūšis

Šiaurinė paprastoji krevetė

Pandalus borealis

Zona

NAFO 3M (13)

(PRA/*N3M.)

BLSK

Netaikoma (14) (15)

Rūšis

Juodasis paltusas

Reinhardtius hippoglossoides

Zona

NAFO 3LMNO

(GHL/N3LMNO)

Estija

328

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

335

Latvija

Lietuva

Ispanija

4 486

Portugalija

1 875

Sąjunga

7 093

BLSK

12 098

Rūšis

Rombinės rajos

Rajidae

Zona

NAFO 3LNO

(SKA/N3LNO.)

Ispanija

4 132

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Portugalija

802

Estija

343

Lietuva

Sąjunga

5 352

BLSK

8 500

Rūšis

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona

NAFO 3LN

(RED/N3LN.)

Estija

297

Vokietija

203

Latvija

297

Lietuva

297

Sąjunga

1 094

BLSK

6 000

Rūšis

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona

NAFO 3M

(RED/N3M.)

Estija

1 571 (16)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Vokietija

513 (16)

Ispanija

233 (16)

Latvija

1 571 (16)

Lietuva

1 571 (16)

Portugalija

2 354 (16)

Sąjunga

7 813 (16)

BLSK

6 500 (16)

Rūšis

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona

NAFO 3O

(RED/N3O.)

Ispanija

1 771

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Portugalija

5 229

Sąjunga

7 000

BLSK

20 000

Rūšis

Paprastieji jūriniai ešeriai

Sebastes spp.

Zona

NAFO 2 parajonis, 1F ir 3K kvadratai

(RED/N1F3K.)

Latvija

0 (17)

Lietuva

0 (17)

BLSK

0 (17)

Rūšis

Baltoji siaurapelekė vėgėlė

Urophycis tenuis

Zona

NAFO 3NO

(HKW/N3NO.)

Ispanija

1 273

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Portugalija

1 668

Sąjunga

2 941

BLSK

5 000

(1) Specializuotoji žvejyba pagal šią kvotą neleidžiama. Šios rūšies žuvys gali būti žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 () 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.

(2) 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1386/2007, nustatantis žvejybos Šiaurės Vakarų Atlanto organizacijos reguliuojamame rajone taikytinas apsaugos ir vykdymo užtikrinimo priemones (OL L 318, 2007 12 5, p. 1).

(3) Specializuotoji žvejyba pagal šią kvotą neleidžiama. Šios rūšies žuvys gali būti sužvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant 1 000 kg svorio arba 4 % dalies (taikomas didesnis skaičius).

(4) Specializuotoji žvejyba pagal šią kvotą neleidžiama. Šios rūšies žuvys gali būti žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.

(5) Specializuotoji žvejyba pagal šią kvotą neleidžiama. Šios rūšies žuvys gali būti žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.

(6) Specializuotoji žvejyba pagal šią kvotą neleidžiama. Šios rūšies žuvys gali būti žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.

(7) Specializuotoji žvejyba pagal šią kvotą neleidžiama. Šios rūšies žuvys gali būti žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.

(8) Turi būti sužvejota nuo 2012 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.

(9) Sąjungos dalis nenustatyta. 29 458 tonas gali sužvejoti Kanada ir Sąjungos valstybės narės, išskyrus Estiją, Latviją, Lietuvą ir Lenkiją.

(10) Nors Sąjunga gali pasinaudoti bendra 85 tonų kvota, nuspręsta tą kvotą sumažinti iki 0. Specializuotoji žvejyba pagal šią kvotą neleidžiama. Šios rūšies žuvys gali būti žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.

(11) Specializuotoji žvejyba pagal šią kvotą neleidžiama. Šios rūšies žuvys gali būti žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.

(12) Išskyrus teritoriją, kurios ribas žymi šios koordinatės:

Taško Nr.	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
1	47° 20′ 0	46° 40′ 0
2	47° 20′ 0	46° 30′ 0
3	46° 00′ 0	46° 30′ 0
4	46° 00′ 0	46° 40′ 0

(13) Laivai gali žvejoti ir 3L kvadrate, dalyje, kurios ribas žymi šios koordinatės:

Taško Nr.	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
1	47° 20′ 0	46° 40′ 0
2	47° 20′ 0	46° 30′ 0
3	46° 00′ 0	46° 30′ 0
4	46° 00′ 0	46° 40′ 0

Be to, draudžiama žvejoti krevetes 2012 m. birželio 1 d.–gruodžio 31 d. rajone, kurio ribas žymi šios koordinatės:

Taško Nr.	Šiaurės platuma	Vakarų ilguma
1	47° 55′ 0	45° 00′ 0
2	47° 30′ 0	44° 15′ 0
3	46° 55′ 0	44° 15′ 0
4	46° 35′ 0	44° 30′ 0
5	46° 35′ 0	45° 40′ 0
6	47° 30′ 0	45° 40′ 0
7	47° 55′ 0	45° 00′ 0

(14) Netaikoma. Žvejyba valdoma apribojant žvejybos pastangas. Atitinkamos valstybės narės šią žvejybą vykdantiems savo žvejybos laivams išduoda žvejybos leidimus ir apie tuos leidimus praneša Komisijai prieš laivui pradedant veiklą, vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1224/2009.

Valstybė narė	Didžiausias laivų skaičius	Didžiausias žvejybos dienų skaičius
Danija	0	0
Estija	0	0
Ispanija	0	0
Latvija	0	0
Lietuva	0	0
Lenkija	0	0
Portugalija	0	0

(15) Specializuotoji žvejyba pagal šią kvotą neleidžiama. Šios rūšies žuvys gali būti žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.

(16) Naudodamos šią kvotą, visos NAFO Susitariančiosios Šalys turi laikytis 6 500 tonų BLSK, nustatyto šiems ištekliams. Išnaudojus šią BLSK, specializuotoji šių išteklių žvejyba turi būti nutraukta neatsižvelgiant į sužvejotų žuvų kiekį.

(17) Specializuotoji žvejyba pagal šią kvotą neleidžiama. Šios rūšies žuvys gali būti žvejojamos tik kaip priegauda, neviršijant Reglamento (EB) Nr. 1386/2007 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų apribojimų.

ID PRIEDAS

TOLI MIGRUOJANČIOS ŽUVYS. VISI RAJONAI

Šių rajonų BLSK patvirtintas dalyvaujant tarptautinėms tunų žvejybos organizacijoms, pvz., Tarptautinei Atlanto tunų apsaugos komisijai (ICCAT).

Rūšis

Paprastasis tunas

Thunnus thynnus

Zona

Atlanto vandenynas į rytus nuo 45° vakarų ilgumos ir Viduržemio jūra

(BFT/AE045WM)

Kipras

66,98 (5)

Graikija

124,37

Ispanija

2 411,01 (2) (5)

Prancūzija

958,52 (2) (3) (5)

Italija

1 787,91 (5) (6)

Malta

153,99 (5)

Portugalija

226,84

Kitos valstybės narės

26,90 (1)

Sąjunga

5 756,41 (2) (3) (5) (6)

BLSK

12 900

Rūšis

Durklažuvė

Xiphias gladius

Zona

Atlanto vandenynas į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos

(SWO/AN05N)

Ispanija

6 949

Portugalija

1 263

Kitos valstybės narės

145,6 (7)

Sąjunga

8 357,6

BLSK

13 700

Rūšis

Durklažuvė

Xiphias gladius

Zona

Atlanto vandenynas į pietus nuo 5° šiaurės platumos

(SWO/AS05N)

Ispanija

5 024,9

Portugalija

354,2

Sąjunga

5 379,1

BLSK

15 000

Rūšis

Ilgapelekis tunas

Thunnus alalunga

Zona

Atlanto vandenynas į šiaurę nuo 5° šiaurės platumos

(ALB/AN05N)

Airija

3 896,0 (10)

Ispanija

14 076,4 (10)

Prancūzija

6 119,1 (10)

Jungtinė Karalystė

232,9 (10)

Portugalija

2 534,7 (10)

Sąjunga

26 939,1 (8)

BLSK

28 000

Rūšis

Ilgapelekis tunas

Thunnus alalunga

Zona

Atlanto vandenynas į pietus nuo 5° šiaurės platumos

(ALB/AS05N)

Ispanija

759,2

Prancūzija

249,5

Portugalija

531,3

Sąjunga

1 540

BLSK

24 000

Rūšis

Didžiaakis tunas

Thunnus obesus

Zona

Atlanto vandenynas

(BET/ATLANT)

Ispanija

15 758,7

Prancūzija

7 951,8

Portugalija

6 156,5

Sąjunga

29 867

BLSK

85 000

Rūšis

Atlantinis marlinas

Makaira nigricans

Zona

Atlanto vandenynas

(BUM/ATLANT)

Ispanija

Portugalija

48,6

Sąjunga

72,6

BLSK

Netaikoma

Rūšis

Atlantinis baltasis marlinas

Tetrapturus albidus

Zona

Atlanto vandenynas

(WHM/ATLANT)

Ispanija

Portugalija

21,8

Sąjunga

55,8

BLSK

Netaikoma

(1) Išskyrus Kiprą, Graikiją, Ispaniją, Prancūziją, Italiją, Maltą ir Portugaliją ir tik kaip priegauda.

(2) Specialioji sąlyga: laikantis šio BLSK, IV priedo 1 punkte nurodyti toliau nurodytų valstybių narių laivai gali sužvejoti toliau nurodytus paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnių nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, kiekius (BFT/*8301):

Ispanija	350,51
Prancūzija	158,14
Sąjunga	508,65

(3) Specialioji sąlyga: laikantis šio BLSK, IV priedo 1 punkte nurodyti toliau nurodytų valstybių narių laivai gali sužvejoti toliau nurodytus paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 6,4 kg svorio ir 70 cm ilgio, kiekius (BFT/*641):

Prancūzija	45 ()
Sąjunga	45
() Šį kiekį Prancūzijos prašymu Komisija gali patikslinti iki 100 tonų, kaip nurodyta ICCAT rekomendacijoje 08-05.

(4) Šį kiekį Prancūzijos prašymu Komisija gali patikslinti iki 100 tonų, kaip nurodyta ICCAT rekomendacijoje 08-05.

(5) Specialioji sąlyga: laikantis šio BLSK, IV priedo 2 punkte nurodyti toliau nurodytų valstybių narių laivai gali sužvejoti toliau nurodytus paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir ne didesnių nei 30 kg svorio, kiekius (BFT/*8302):

Ispanija	48,22
Prancūzija	47,57
Italija	37,55
Kipras	1,34
Malta	3,08
Sąjunga	137,77

(6) Specialioji sąlyga: laikantis šio BLSK, IV priedo 3 punkte nurodyti toliau nurodytų valstybių narių laivai gali sužvejoti toliau nurodytus paprastųjų tunų, ne mažesnių nei 8 kg svorio ir ne didesnių nei 30 kg svorio, kiekius (BFT/*643):

Italija	37,55
Sąjunga	37,55

(7) Išskyrus Ispaniją ir Portugaliją ir tik kaip priegauda.

(8) Nustatoma, kad ilgapelekius tunus kaip pagrindinę žuvų rūšį žvejojančių ES laivų skaičius pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007 () 12 straipsnį turi būti 1 253.

(9) 2007 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 520/2007, nustatantis labai migruojančių žuvų rūšių tam tikrų išteklių apsaugos technines priemones (OL L 123, 2007 5 12, p. 3).

(10) Didžiausio žvejybos laivų, plaukiojančių su leidimą žvejoti ilgapelekius tunus kaip pagrindinę žuvų rūšį turinčios valstybės narės vėliava, skaičiaus paskirstymas valstybėms narėms pagal Reglamento (EB) Nr. 520/2007 12 straipsnį:

Valstybė narė	Didžiausias laivų skaičius
Airija	50
Ispanija	730
Prancūzija	151
Jungtinė Karalystė	12
Portugalija	310

IE PRIEDAS

ANTARKTIS

CCAMLR KONVENCIJOS RAJONAS

Šie CCAMLR priimti BLSK neskiriami CCAMLR konvencijos narėms, todėl Sąjungos dalis nenustatoma. Sužvejotų žuvų kiekius kontroliuoja CCAMLR sekretoriatas, kuris praneš, kada privaloma nutraukti žvejybą dėl to, kad išnaudotas BLSK.

Jei nenurodyta kitaip, šie BLSK taikomi 2011 m. gruodžio 1 d.–2012 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu.

Rūšis

Lydžiažiotė ledžuvė

Champsocephalus gunnari

Zona

FAO 48.3 Antarktis

(ANI/F483.)

BLSK

3 072

Rūšis

Lydžiažiotė ledžuvė

Champsocephalus gunnari

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis (1)

(ANI/F5852.)

BLSK

0 (2)

Rūšis

Patagoninis nototetinis dančius

Dissostichus eleginoides

Zona

FAO 48.3 Antarktis

(TOP/F483.)

BLSK

2 600 (3)

Specialiosios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtos kvotos, šiuose parajoniuose galima sužvejoti ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį:

A valdymo rajonas: nuo 48° vakarų ilgumos iki 43° 30′ vakarų ilgumos – nuo 52° 30′ pietų platumos iki 56° pietų platumos

(TOP/*F483A)

B valdymo rajonas: nuo 43° 30′ vakarų ilgumos iki 40° vakarų ilgumos – nuo 52° 30′ pietų platumos iki 56° pietų platumos

(TOP/*F483B)

780

C valdymo rajonas: nuo 40° vakarų ilgumos iki 33° 30′ vakarų ilgumos – nuo 52° 30′ pietų platumos iki 56° pietų platumos

(TOP/*F483C)

1 820

Rūšis

Patagoninis nototetinis dančius

Dissostichus eleginoides

Zona

FAO 48.4 Antarkties šiaurinė dalis

(TOP/F484N.)

BLSK

48 (4)

Rūšis

Nototetiniai dančiai

Dissostichus spp.

Zona

FAO 48.4 Antarkties pietinė dalis

(TOP/F484S.)

BLSK

33 (5)

Rūšis

Patagoninis nototetinis dančius

Dissostichus eleginoides

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

(TOP/F5852.)

BLSK

2 730 (6)

Rūšis

Krilis

Euphausia superba

Zona

FAO 48

(KRI/F48.)

BLSK

5 610 000

Specialiosios sąlygos:

Laikantis bendro suvestinio sužvejoti leidžiamo 620 000 tonų kiekio, šiuose parajoniuose galima sužvejoti ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį:

48.1 kvadratas (KRI/*F481.)	155 000
48.2 kvadratas (KRI/*F482.)	279 000
48.3 kvadratas (KRI/*F483.)	279 000
48.4 kvadratas (KRI/*F484.)	93 000

Rūšis

Krilis

Euphausia superba

Zona

FAO 58.4.1 Antarktis

(KRI/F5841.)

BLSK

440 000

Specialiosios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtos kvotos, šiuose parajoniuose galima sužvejoti ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį:

58.4.1 kvadratas į vakarus nuo 115° rytų ilgumos

(KRI/*F-41W)

277 000

58.4.1 kvadratas į rytus nuo 115° rytų ilgumos

(KRI/*F-41E)

163 000

Rūšis

Krilis

Euphausia superba

Zona

FAO 58.4.2 Antarktis

(KRI/F5842.)

BLSK

2 645 000

Specialiosios sąlygos:

Laikantis pirmiau minėtos kvotos, šiuose parajoniuose galima sužvejoti ne didesnį nei nurodytąjį toliau kiekį:

58.4.2 kvadratas į vakarus nuo 55° rytų ilgumos

(KRI/*F-42W)

260 000

58.4.2 kvadratas į rytus nuo 55° rytų ilgumos

(KRI/*F-42E)

192 000

Rūšis

Pilkoji nototenija

Lepidonotothen squamifrons

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

(NOS/F5852.)

BLSK

80 (7)

Rūšis

Krabai

Paralomis spp.

Zona

FAO 48.3 Antarktis

(PAI/F483.)

BLSK

Rūšis

Paprastieji grenadieriai

Macrourus spp.

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

(GRV/F5852.)

BLSK

360 (8)

Rūšis

Kitos rūšys

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

(OTH/F5852.)

BLSK

50 (9)

Rūšis

Rombinės rajos

Rajiformes

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

(SRX/F5852.)

BLSK

120 (10)

Rūšis

Raganosė ledžuvė

Channichthys rhinoceratus

Zona

FAO 58.5.2 Antarktis

(LIC/F5852.)

BLSK

150 (11)

(1) Šį BLSK leidžiama žvejoti rajone, kuris yra FAO 58.5.2 statistinio kvadrato dalis, apibrėžiama linija, kuri:

—	prasideda taške, kuriame 72° 15′ rytų ilgumos dienovidinis kerta Australijos ir Prancūzijos jūros ribų nustatymo susitarimo ribą, toliau eina į pietus išilgai dienovidinio iki jo sankirtos su 53° 25′ pietų platumos lygiagrete,

—	toliau eina į rytus išilgai tos lygiagretės iki jos sankirtos su 74° rytų ilgumos dienovidiniu,

—	toliau eina į šiaurės rytus išilgai geodezinės linijos iki 52° 40′ pietų platumos lygiagretės sankirtos su 76° rytų ilgumos dienovidiniu,

—	toliau eina į šiaurę išilgai to dienovidinio iki jo sankirtos su 52° pietų platumos lygiagrete,

—	toliau eina į šiaurės vakarus išilgai geodezinės linijos iki 51° pietų platumos lygiagretės sankirtos su 74° 30′ rytų ilgumos dienovidiniu ir

—	toliau eina į pietvakarius išilgai geodezinės linijos iki pradžios taško.

(2) Išskyrus ne daugiau kaip 30 tonų mokslinių tyrimų tikslams arba kaip priegauda.

(3) Šis BSLK taikomas žvejybai ūdomis 2012 m. gegužės 1 d.–rugpjūčio 31 d. ir žvejybai dugninėmis gaudyklėmis 2011 m. gruodžio 1 d.–2012 m. lapkričio 30 d.

(4) Šis BLSK taikomas rajone, esančiame tarp 55° 30′ pietų platumos ir 57° 20′ pietų platumos bei 25° 30′ vakarų ilgumos ir 29° 30′ vakarų ilgumos.

(5) Šis BLSK taikomas rajone, esančiame tarp 57° 20′ pietų platumos ir 60° 00′ pietų platumos bei 24° 30′ vakarų ilgumos ir 29° 00′ vakarų ilgumos.

(6) Šis BLSK taikomas tik į vakarus nuo 79° 20′ rytų ilgumos. Šioje zonoje draudžiama žvejoti į rytus nuo šio dienovidinio.

(7) Tik kaip priegauda.

(8) Tik kaip priegauda.

(9) Tik kaip priegauda.

(10) Tik kaip priegauda.

(11) Tik kaip priegauda.

IF PRIEDAS

PIETRYČIŲ ATLANTO VANDENYNAS. SEAFO KONVENCIJOS RAJONAS

Šie BLSK nepaskirstyti SEAFO narėms, todėl Sąjungos dalis nenustatoma. Sužvejotą žuvų kiekį kontroliuoja SEAFO sekretoriatas, kuris praneš, kada privaloma nutraukti žvejybą dėl to, kad išnaudotas BLSK.

Rūšis

Paprastieji beriksai

Beryx spp.

Zona

SEAFO

(ALF/SEAFO)

BLSK

200

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis

Gelminis krabas

Chaceon maritae

Zona

SEAFO B1 pakvadratis (1)

(CGE/F47NAM)

BLSK

200

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis

Gelminis krabas

Chaceon maritae

Zona

SEAFO, išskyrus B1 pakvadratį

(CGE/F47X)

BLSK

200

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis

Patagoninis nototeninis dančius

Dissostichus eleginoides

Zona

SEAFO

(TOP/SEAFO)

BLSK

230

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis

Islandinis pjūklapilvis beriksas

Hoplostethus atlanticus

Zona

SEAFO B1 pakvadratis (2)

(ORY/F47NAM)

BLSK

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

Rūšis

Islandinis pjūklapilvis beriksas

Hoplostethus atlanticus

Zona

SEAFO, išskyrus B1 pakvadratį

(ORY/F47X)

BLSK

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

(1) Šio BLSK tikslais rajonas, kuriame leidžiama žvejyba, apibrėžiamas taip:

—	jo vakarinė riba yra 0° rytų ilgumos,

—	jo šiaurinė riba yra 20° pietų platumos,

—	jo pietinė riba yra 28° pietų platumos ir

—	jo rytinė riba yra Namibijos IEZ atokiausios ribos.

(2) Šiame priede rajonas, kuriame leidžiama žvejyba, apibrėžiamas taip:

—	jo vakarinė riba yra 0° rytų ilgumos,

—	jo šiaurinė riba yra 20° pietų platumos,

—	jo pietinė riba yra 28° pietų platumos ir

—	jo rytinė riba yra Namibijos IEZ atokiausios ribos.

IG PRIEDAS

AUSTRALINIS TUNAS. VISI RAJONAI

Rūšis

Australinis tunas

Thunnus maccoyii

Zona

Visi rajonai

(SBF/F41-81)

Sąjunga

10 (1)

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

BLSK

10 449

(1) Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

IH PRIEDAS

WCPFC KONVENCIJOS RAJONAS

Rūšis

Durklažuvė

Xiphias gladius

Zona

WCPFC konvencijos rajonas į pietus nuo 20o pietų platumos

(SWO/F7120S)

Sąjunga

3 170,36

Mokslinėmis rekomendacijomis pagrįstas BLSK.

BLSK

Netaikoma

IJ PRIEDAS

SPRFMO KONVENCIJOS RAJONAS

Rūšis

Peru stauridė

Trachurus murphyi

Zona

SPRFMO konvencijos rajonas

(CJM/SPRFMO)

Vokietija

Turi būti nustatyta (1)

Nyderlandai

Turi būti nustatyta (1)

Lietuva

Turi būti nustatyta (1)

Lenkija

Turi būti nustatyta (1)

Sąjunga

Turi būti nustatyta (1)

(1) Kvotos bus nustatytos atsižvelgiant į 2012 m. sausio 30 d.–vasario 2 d. įvyksiančios 3-iosios parengiamosios SPRFMO komisijos konferencijos rezultatus.

IIA PRIEDAS

Laivų žvejybos pastangos atsižvelgiant į tam tikrų atlantinių menkių, jūrinių plekšnių ir paprastųjų jūrų liežuvių išteklių valdymą Skagerako sąsiauryje, toje ICES IIIa kvadrato dalyje, kuri nepriklauso Skagerako ir Kategato sąsiauriams, ICES IV parajonyje, ICES IIa kvadrato ES vandenyse ir ICES VIId kvadrate

1. Taikymo sritis

1.1.	Šis priedas taikomas ES laivams, turintiems arba naudojantiems bet kuriuos iš Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 I priedo 1 punkte nurodytų žvejybos įrankių ir esantiems bet kuriame iš to priedo 2 punkte nurodytų geografinių rajonų.

1.2.

2. Reglamentuojami įrankiai ir geografiniai rajonai

Taikant šį priedą, taikomos nuostatos dėl Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 I priedo 1 punkte nurodytų žvejybos įrankių grupių (toliau – reglamentuojami įrankiai) ir to priedo 2 punkto b papunktyje nurodytų geografinių rajonų grupių.

3. Leidimai

Valstybė narė gali nustatyti draudimą visuose geografiniuose rajonuose, kuriems taikomas šis priedas, žvejoti reglamentuojamu žvejybos įrankiu visiems su jos vėliava plaukiojantiems laivams, kurie iki tol nėra vykdę tokios žvejybos veiklos, jei, jos manymu, tai tikslinga siekiant sustiprinti tvarų šios žvejybos pastangų sistemos įgyvendinimą, nebent ji užtikrintų, kad tame rajone nebūtų naudojami lygiaverčiai žvejybos pajėgumai, išreikšti kilovatais.

4. Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos

4.1.

Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 12 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 676/2007 9 straipsnio 2 dalyje nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos 2012 m. valdymo laikotarpiu (2012 m. vasario 1 d.–2013 m. sausio 31 d.) kiekvienos valstybės narės kiekvienai žvejybos pastangų grupei yra nustatytos šio priedo 1 priedėlyje.

4.2.	Didžiausias metinių žvejybos pastangų lygis, nustatytas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1954/2003 (1), neturi poveikio šiame priede nustatytoms didžiausioms leidžiamoms žvejybos pastangoms.

5. Valdymas

5.1.	Valstybės narės valdo didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas pagal Reglamento (EB) Nr. 676/2007 9 straipsnyje, Reglamento (EB) Nr. 1342/2008 4 straipsnyje ir13–17 straipsniuose bei Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytas sąlygas.

5.2.

Valstybė narė gali nustatyti valdymo laikotarpius, kuriais atskiriems laivams arba laivų grupėms skiriamos visos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos arba jų dalis. Tokiu atveju dienų arba valandų, kurias laivas gali būti rajone valdymo laikotarpiu, skaičių atitinkama valstybė narė nustato savo nuožiūra. Tokiais valdymo laikotarpiais valstybė narė gali perskirstyti žvejybos pastangas atskiriems laivams arba laivų grupėms.

5.3.

Jei valstybė narė laiką, kurį laivai gali būti rajone, nustato valandomis, panaudotų dienų skaičių ji ir toliau skaičiuoja pagal 5.1 punkte nurodytas sąlygas. Komisijos prašymu valstybė narė nurodo, kokių prevencinių priemonių ji ėmėsi, kad rajone nebūtų panaudota per daug žvejybos pastangų dėl to, kad laivas išplaukia iš to rajono prieš pasibaigiant 24 valandų laikotarpiui.

6. Žvejybos pastangų ataskaita

Laivams, kuriems taikomas šis priedas, taikomas Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 28 straipsnis. Tame straipsnyje nurodytas geografinis rajonas atlantinių menkių išteklių valdymo tikslais yra kiekvienas iš šio priedo 2 punkte nurodytų geografinių rajonų.

7. Atitinkamų duomenų teikimas

Valstybės narės Komisijai perduoda savo laivų panaudotų žvejybos pastangų duomenis pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius. Tie duomenys perduodami per žuvininkystės duomenų mainų sistemą arba kokią kitą būsimą Komisijos įgyvendintą duomenų rinkimo sistemą.

IIA priedo 1 priedėlis

DIDŽIAUSIOS LEIDŽIAMOS ŽVEJYBOS PASTANGOS KILOVATDIENĖMIS

Geografinis rajonas: Skagerako sąsiauris, ta ICES IIIa kvadrato dalis, kuri nepriklauso Skagerako ir Kategato sąsiauriams; ICES IV parajonis ir ICES IIa kvadrato ES vandenys; ICES VIId kvadratas

Reglamentuojamas įrankis	BE	DK	DE	ES	FR	IE	NL	SE	UK
TR1	895	3 385 928	954 390	1 409	1 505 354	157	257 266	172 064	6 185 460
TR2	193 676	2 841 906	357 193	0	6 496 811	10 976	748 027	604 071	5 127 906
TR3	0	2 545 009	257	0	101 316	0	36 617	1 024	8 482
BT1	1 427 574	1 157 265	29 271	0	0	0	999 808	0	1 739 759
BT2	5 401 395	79 212	1 375 400	0	1 202 818	0	28 307 876	0	6 116 437
GN	163 531	2 307 977	224 484	0	342 579	0	438 664	74 925	546 303
GT	0	224 124	467	0	4 338 315	0	0	48 968	14 004
LL	0	56 312	0	245	125 141	0	0	110 468	134 880

IIB PRIEDAS

Laivų, žvejojančių paprastuosius tobius ICES IIa bei IIIa kvadratuose ir ICES IV parajonyje, žvejybos galimybės

1.	Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos ES laivams, ICES IIa bei IIIa kvadratų ir ICES IV parajonio ES vandenyse žvejojantiems priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis yra mažesnis nei 16 mm.

2.	Šiame priede nustatytos sąlygos taikomos trečiųjų šalių laivams, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius tobius ICES IV parajonio ES vandenyse, jei nenurodyta kitaip, arba remiantis Sąjungos ir Norvegijos konsultacijų rezultatais, kaip nurodyta Sąjungos ir Norvegijos išvadų suderintame protokole.

Šiame priede paprastųjų tobių išteklių valdymo rajonai nurodomi toliau bei šio priedo priedėlyje:

Paprastųjų tobių išteklių valdymo rajonas	ICES statistiniai stačiakampiai
1	31-34 E9-F2; 35 E9- F3; 36 E9-F4; 37 E9-F5; 38-40 F0-F5; 41 F5-F6
2	31-34 F3-F4; 35 F4-F6; 36 F5-F8; 37-40 F6-F8; 41 F7-F8
3	41 F1-F4; 42-43 F1-F9; 44 F1-G0; 45-46 F1-G1; 47 G0
4	38-40 E7-E9; 41-46 E6-F0
5	47-51 E6 + F0-F5; 52 E6-F5
6	41-43 G0-G3; 44 G1
7	47-51 E7-E9

Komisija, remdamasi ICES ir STECF rekomendacijomis dėl paprastųjų tobių žvejybos galimybių kiekviename iš 3 punkte nurodytų paprastųjų tobių išteklių valdymo rajonų, siekia ne vėliau kaip 2012 m. kovo 1 d. patikslinti I priede nustatytus paprastųjų tobių BSLK, kvotas ir specialiąsias sąlygas, taikomus ICES IIa bei IIIa kvadratų ir ICES IV parajonio ES vandenyse.

5.	Komercinė žvejyba priedugnio tralu, velkamuoju tinklu arba panašiais velkamaisiais žvejybos įrankiais, kurių tinklinio audeklo akių dydis mažesnis nei 16 mm, draudžiama nuo 2012 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. ir nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d.

IIB priedo 1 priedėlis

PAPRASTŲJŲ TOBIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO RAJONAI

III PRIEDAS

Trečiųjų šalių vandenyse žvejojantiems ES laivams išduotų žvejybos leidimų didžiausias skaičius

Žvejybos rajonas	Žvejybos objektas	Žvejybos leidimų skaičius	Žvejybos leidimų paskirstymas valstybėms narėms	Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius
Norvegijos vandenys ir žvejybos zona aplink Jano Majeno salą	Atlantinės silkės, į šiaurę nuo 62° 00′ šiaurės platumos	77	DK: 25 DE: 5 FR: 1 IE: 8 NL: 9 PL: 1 SV: 10 UK: 18	57
	Priedugnio rūšys, į šiaurę nuo 62° 00′ šiaurės platumos	80	DE: 16 IE: 1 ES: 20 FR: 18 PT: 9 UK: 14	50
	Atlantinė skumbrė		Netaikoma	70 (1)
	Pramoninėms reikmėms žvejojamų žuvų rūšys, į pietus nuo 62° 00′ šiaurės platumos	480	DK: 450 UK: 30	150

(1) Nedarant poveikio papildomoms licencijoms, Norvegijos skirtoms Švedijai pagal nusistovėjusią praktiką.

IV PRIEDAS

ICCAT KONVENCIJOS RAJONAS (1)

Didžiausias kartinėmis ūdomis su jauku ir velkamosiomis ūdomis žvejojančių ES laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje leidžiama aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, skaičius

Ispanija	60
Prancūzija	8
Sąjunga	68

Didžiausias ES pakrantės vandenyse tradiciniais žvejybos įrankiais žvejojančių laivų, kuriems Viduržemio jūroje aktyviaisiais žvejybos įrankiais leidžiama žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, skaičius

Ispanija	119
Prancūzija	132
Italija	30
Kipras	7
Malta	28
Sąjunga	316

Didžiausias ES laivų, kuriems leidžiama Adrijos jūroje ūkininkavimo reikmėms aktyviaisiais žvejybos įrankiais žvejoti paprastuosius tunus, ne mažesnius nei 8 kg svorio ir 75 cm ilgio ir ne didesnius nei 30 kg svorio ir 115 cm ilgio, skaičius

Italija	12
Sąjunga	12

Didžiausias kiekvienos valstybės narės žvejybos laivų, kuriems rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje gali būti leidžiama žvejoti, laikyti laive, perkrauti į kitą laivą, transportuoti arba iškrauti paprastuosius tunus, skaičius ir bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa

A lentelė

Žvejybos laivų skaičius
	Kipras	Graikija	Italija	Prancūzija	Ispanija	Malta (2)
Laivai, kuriuose žvejojama gaubiamaisiais tinklais	1	1	12	17	6	1
Laivai, kuriuose žvejojama ūdomis	7 (3)	0	30	8	25	28
Laivai, kuriuose žvejojama kartinėmis ūdomis su jauku	0	0	0	8	60	0
Laivai, kuriuose žvejojama rankinėmis ūdomis	0	0	0	29	2	0
Traleriai	0	0	0	60	0	0
Kiti mėgėjų žvejybos laivai (4)	0	35	0	87	32	0

B lentelė

Bendras pajėgumas, išreikštas bendrąja talpa
	Kipras	Graikija	Italija	Prancūzija	Ispanija	Malta (5)
Laivai, kuriuose žvejojama gaubiamaisiais tinklais	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta
Laivai, kuriuose žvejojama ūdomis	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta
Laivai, kuriuose žvejojama kartinėmis ūdomis su jauku	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta
Laivai, kuriuose žvejojama rankinėmis ūdomis	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta
Traleriai	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta
Kiti mėgėjų žvejybos laivai	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta	Turi būti nustatyta

Didžiausias rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje paprastiesiems tunams žvejoti naudojamų kiekvienos valstybės narės leidžiamų gaudyklių skaičius

	Gaudyklių skaičius
Ispanija	5
Italija	6
Portugalija	1 (6)

Didžiausias kiekvienos valstybės narės paprastųjų tunų auginimo pajėgumas, tukinimo pajėgumas ir didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų, kuriuos kiekviena valstybė narė gali perkelti į rytinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Viduržemio jūroje esančius savo žuvininkystės ūkius, kiekis

A lentelė

Didžiausias tunų auginimo ir tukinimo pajėgumas
	Ūkių skaičius	Pajėgumas (tonomis)
Ispanija	14	11 852
Italija	15	13 000
Graikija	2	2 100
Kipras	3	3 000
Malta	8	12 300

B lentelė

Didžiausias laisvėje sužvejotų paprastųjų tunų kiekis (tonomis)
Ispanija	5 855
Italija	3 764
Graikija	785
Kipras	2 195
Malta	8 768

(1) 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti skaičiai gali būti sumažinti, siekiant laikytis tarptautinių Sąjungos įsipareigojimų.

(2) Vienas vidutinio dydžio gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gal būti pakeistas ne daugiau kaip 10 ūdomis žvejojančių laivų.

(3) Universalios paskirties laivai, kuriuose naudojami įvairūs žvejybos įrankiai.

(4) Universalios paskirties laivai, kuriuose naudojami įvairūs žvejybos įrankiai (ūdos, rankinės ūdos, velkamosios ūdos).

(5) Vienas vidutinio dydžio gaubiamaisiais tinklais žvejojantis laivas gal būti pakeistas ne daugiau kaip 10 ūdomis žvejojančių laivų.

(6) Šis skaičius gali būti dar padidintas su sąlyga, kad laikomasi Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų.

V PRIEDAS

CCAMLR KONVENCIJOS RAJONAS

A DALIS

SPECIALIZUOTOSIOS ŽVEJYBOS UŽDRAUDIMAS CCAMLR KONVENCIJOS RAJONE

Pagrindinės žvejojamų žuvų rūšys	Zona	Draudimo laikotarpis
Rykliai (visos rūšys)	Konvencijos rajonas	2012 m. sausio 1 d.– gruodžio 31 d.
Notothenia rossii	FAO 48.1. Antarktis, pusiasalio rajone FAO 48.2. Antarktis, aplink Pietų Orknio salas FAO 48.3. Antarktis, aplink Pietų Džordžiją	2012 m. sausio 1 d.– gruodžio 31 d.
Pelekinės žuvys	FAO 48.1. Antarktis (1) FAO 48.2. Antarktis (1)	2012 m. sausio 1 d.– gruodžio 31 d.
Gobionotothen gibberifrons Chaenocephalus aceratus Pseudochaenichthys georgianus Lepidonotothen squamifrons Patagonotothen guntheri Electrona carlsbergi (1)	FAO 48.3.	2012 m. sausio 1 d.– gruodžio 31 d.
Dissostichus spp.	FAO 48.5. Antarktis	2011 m. gruodžio 1 d.–2012 m. lapkričio 30 d.
Dissostichus spp.	FAO 88.3. Antarktis (1) FAO 58.5.1. Antarktis (1) (2) FAO 58.5.2. Antarktis į rytus nuo 79° 20′ rytų ilgumos ir už IEZ ribų į vakarus nuo 79° 20′ rytų ilgumos (1) FAO 58.4.4. Antarktis (1) (2) FAO 58.6. Antarktis (1) FAO 58.7. Antarktis (1)	2012 m. sausio 1 d. – gruodžio 31 d.
Lepidonotothen squamifrons	FAO 58.4.4. (1) (2)	2012 m. sausio 1 d.– gruodžio 31 d.
Visos rūšys, išskyrus Champsocephalus gunnari ir Dissostichus eleginoides	FAO 58.5.2. Antarktis	2011 m. gruodžio 1 d.–2012 m. lapkričio 30 d.
Dissostichus mawsoni	FAO 48.4. Antarktis (1) rajone, esančiame tarp 55° 30′ pietų platumos ir 57° 20′ pietų platumos bei 2525° 30′ vakarų ilgumos ir 29° 30′ vakarų ilgumos	2012 m. sausio 1 d.– gruodžio 31 d.

B DALIS

BLSK IR PRIEGAUDOS APRIBOJIMAI 2011–2012 M. VYKDANT ŽVALGOMĄJĄ ŽVEJYBĄ CCAMLR KONVENCIJOS RAJONE

Parajonis/kvadratas	Regionas	Sezonas	MTP	Dissotichus spp. žuvų leidžiamas sužvejoti kiekis (tonomis)	Leidžiamos priegaudos kiekio apribojimas (tonomis) (3)
Parajonis/kvadratas	Regionas	Sezonas	MTP	Dissotichus spp. žuvų leidžiamas sužvejoti kiekis (tonomis)	Rombinės rajos	Macrourus spp.	Kitos rūšys
58.4.1.	Visas kvadratas	2011 m. gruodžio 1 d.–2012 m. lapkričio 30 d.	MTP A, B, D, F ir H: 0 MTP C: 100 MTP E: 50 MTP G: 60	Iš viso 210	Visas kvadratas: 50	Visas kvadratas: 33	Visas kvadratas: 20
58.4.2.	Visas kvadratas	2011 m. gruodžio 1 d.–2012 m. lapkričio 30 d.	MTP A: 30 MTP B,C ir D: 0 MTP E: 40	Iš viso 70	Visas kvadratas: 50	Visas kvadratas: 20	Visas kvadratas: 20
58.4.3a.	Visas kvadratas	2012 m. gegužės 1 d.–rugpjūčio 31 d.		Iš viso 86	Visas kvadratas: 50	Visas kvadratas: 26	Visas kvadratas: 20
88.1.	Visas parajonis	2011 m. gruodžio 1 d.–2012 m. rugpjūčio 31 d.	MTP A: 0 MTP B, C ir G: 428 MTP D, E ir F: 0 MTP H, I ir K: 2 423 MTP J ir L: 351 MTP M: 0	Iš viso 3 282	164 MTP A: 0 MTP B,C ir G: 50 MTP D, E ir F: 0 MTP H, I ir K: 121 MTP J ir L: 50 MTP M: 0	430 MTP A: 0 MTP B,C ir G: 40 MTP D, E ir F: 0 MTP H, I ir K: 320 MTP J ir L: 70 MTP M: 0	20 MTP A: 0 MTP B,C ir G: 60 MTP D, E ir F: 0 MTP H, I ir K: 60 MTP J ir L: 40 MTP M: 0
88.2.	Į pietus nuo 65° pietų platumos	2011 m. gruodžio 1 d.–2012 m. rugpjūčio 31 d.	MTP A: 0 MTP B: 0 MTP C, D, E, F ir G: 124 MTP H: 406 MTP I: 0	Iš viso 530	50 MTP A ir B: 0 MTP C, D, E, F ir G: 50 MTP i: 0 MTP I: 0	84 MTP A ir B: 0 MTP C, D, E, F ir G: 20 MTP H: 40 MTP I: 0	20 MTP A ir B: 0 MTP C, D, E, F ir G: 100 MTP H: 20 MTP I: 0

V priedo B dalies priedėlis

MAŽŲ TIRIAMŲJŲ PLOTŲ (MTP) SĄRAŠAS

Regionas	MTP	Riba
48.6	A	Nuo 50° pietų platumos ir 20° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 1° 30′ rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 60° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 20° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 50° pietų platumos
	B	Nuo 60° pietų platumos ir 20° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 10° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 20° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	C	Nuo 60° pietų platumos ir 10° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 0° ilgumos dienovidinio, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 10° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	D	Nuo 60° pietų platumos ir 0° ilgumos dienovidinio, tiesiai į rytus iki 10° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 0° ilgumos dienovidinio, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	E	Nuo 60° pietų platumos ir 10° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 10° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	F	Nuo 60° pietų platumos ir 20° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 30° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 20° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	G	Nuo 50° pietų platumos ir 1° 30′ rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 30° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 60° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 1°30′ rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 50° pietų platumos
58.4.1	A	Nuo 55° pietų platumos ir 86° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 150° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 60° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 86° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 55° pietų platumos
	B	Nuo 60° pietų platumos ir 86° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 80° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 64° pietų platumos, tiesiai į rytus iki 86° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	C	Nuo 60° pietų platumos ir 90° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 100° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 90° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	D	Nuo 60° pietų platumos ir 100° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 110° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 100° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	E	Nuo 60° pietų platumos ir 110° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 120° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 110° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	F	Nuo 60° pietų platumos ir 120° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 130° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 120° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	G	Nuo 60° pietų platumos ir 130° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 140° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 130° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	H	Nuo 60° pietų platumos ir 140° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 150° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 140° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
58.4.2	A	Nuo 62° pietų platumos ir 30° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 40° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 30° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 62° pietų platumos
	B	Nuo 62° pietų platumos ir 40° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 50° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 40° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 62° pietų platumos
	C	Nuo 62° pietų platumos ir 50° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 60° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 50° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 62° pietų platumos
	D	Nuo 62° pietų platumos ir 60° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 70° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 60° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 62° pietų platumos
	E	Nuo 62° pietų platumos ir 70° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 73° 10′ rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 64° pietų platumos, tiesiai į rytus iki 80° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 70° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 62° pietų platumos
58.4.3a	A	Visas kvadratas, nuo 56° pietų platumos ir 60° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 73° 10′ rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 62° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 60° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 56° pietų platumos
58.4.3b	A	Nuo 56° pietų platumos ir 73° 10′ rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 79° rytų ilgumos, į pietus iki 59° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 73° 10′ rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 56° pietų platumos
	B	Nuo 60° pietų platumos ir 73° 10′ rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 86° rytų ilgumos, į pietus iki 64° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 73° 10′ rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	C	Nuo 59° pietų platumos ir 73° 10′ rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 79° rytų ilgumos, į pietus iki 60° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 73° 10′ rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 59° pietų platumos
	D	Nuo 59° pietų platumos ir 79° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 86° rytų ilgumos, į pietus iki 60° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 79° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 59° pietų platumos
	E	Nuo 56° pietų platumos ir 79° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 80° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 55° pietų platumos, tiesiai į rytus iki 86° rytų ilgumos, į pietus iki 59° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 79° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 56° pietų platumos
58.4.4	A	Nuo 51° pietų platumos ir 40° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 42° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 54° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 40° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 51° pietų platumos
	B	Nuo 51° pietų platumos ir 42° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 46° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 54° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 42° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 51° pietų platumos
	C	Nuo 51° pietų platumos ir 46° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 50° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 54° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 46° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 51° pietų platumos
	D	Visas kvadratas, išskyrus MTP A, B, C ir su išorės riba, kuri eina nuo 50° pietų platumos ir 30° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 60° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 62° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 30° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 50° pietų platumos
58.6	A	Nuo 45° pietų platumos ir 40° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 44° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 48° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 40° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 45° pietų platumos
	B	Nuo 45° pietų platumos ir 44° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 48° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 48° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 44° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 45° pietų platumos
	C	Nuo 45° pietų platumos ir 48° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 51° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 48° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 48° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 45° pietų platumos
	D	Nuo 45° pietų platumos ir 51° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 54° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 48° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 51° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 45° pietų platumos
58.7	A	Nuo 45° pietų platumos ir 37° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 40° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 48° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 37° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 45° pietų platumos
88.1	A	Nuo 60° pietų platumos ir 150° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 170° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 65° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 150° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	B	Nuo 60° pietų platumos ir 170° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 179° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 66° 40′ pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 170° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	C	Nuo 60° pietų platumos ir 179° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 170° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki 70° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 178° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 66° 40′ pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 179° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	D	Nuo 65° pietų platumos ir 150° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 160° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 150° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 65° pietų platumos
	E	Nuo 65° pietų platumos ir 160° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 170° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 68° 30′ pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 160° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 65° pietų platumos
	F	Nuo 68° 30′ pietų platumos ir 160° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 170° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 160° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 68° 30′ pietų platumos
	G	Nuo 66° 40′ pietų platumos ir 170° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 178° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki 70° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 178° 50′ rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 70° 50′ pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 170° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 66° 40′ pietų platumos
	H	Nuo 70° 50′ pietų platumos ir 170° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 178° 50′ rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 73° pietų platumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į šiaurę išilgai pakrantės iki 170° rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 70° 50′ pietų platumos
	I	Nuo 70° pietų platumos ir 178° 50′ rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 170° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki 73° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 178° 50′ rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 70° pietų platumos
	J	Nuo 73° pietų platumos pakrantėje prie 170° rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 178° 50′ rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 80° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 170° rytų ilgumos, į šiaurę išilgai pakrantės iki 73° pietų platumos
	K	Nuo 73° pietų platumos ir 178° 50′ rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 170° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki 76° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 178° 50′ rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 73° pietų platumos
	L	Nuo 76° pietų platumos ir 178° 50′ rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 170° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki 80° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 178° 50′ rytų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 76° pietų platumos
	M	Nuo 73° pietų platumos pakrantėje prie 169° 30′ rytų ilgumos, tiesiai į rytus iki 170° rytų ilgumos, tiesiai į pietus iki 80° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki pakrantės, į šiaurę išilgai pakrantės iki 73° pietų platumos
88.2	A	Nuo 60° pietų platumos ir 170° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 160° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 170° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	B	Nuo 60° pietų platumos ir 160° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 150° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 160° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	C	Nuo 70° 50′ pietų platumos ir 150° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 140° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 150° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 70° 50′ pietų platumos
	D	Nuo 70° 50′ pietų platumos ir 140° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 130° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 140° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 70° 50′ pietų platumos
	E	Nuo 70° 50′ pietų platumos ir 130° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 120° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 130° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 70° 50′ pietų platumos
	F	Nuo 70° 50′ pietų platumos ir 120° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 110° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 120° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 70° 50′ pietų platumos
	G	Nuo 70° 50′ pietų platumos ir 110° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 105° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 110° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 70° 50′ pietų platumos
	H	Nuo 65° pietų platumos ir 150° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 105° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki 70° 50′ pietų platumos, į vakarus iki 150° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 65° pietų platumos
	I	Nuo 60° pietų platumos ir 150° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 105° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki 65° pietų platumos, tiesiai į vakarus iki 150° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
88.3	A	Nuo 60° pietų platumos ir 105° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 95° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 105° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	B	Nuo 60° pietų platumos ir 95° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 85° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 95° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	C	Nuo 60° pietų platumos ir 85° vakarų ilgumos, tiesiai į rytus iki 75° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 85° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos
	D	Nuo 60° pietų platumos ir 75° vakarų ilgumos, į rytus iki 70° vakarų ilgumos, tiesiai į pietus iki pakrantės, į vakarus išilgai pakrantės iki 75° vakarų ilgumos, tiesiai į šiaurę iki 60° pietų platumos

C DALIS

PRANEŠIMAS APIE KETINIMUS DALYVAUTI EUPHAUSIA SUPERBA ŽVEJYBOJE

Susitariančioji Šalis:

Žvejybos sezonas:

Laivo pavadinimas:

Tikėtinas sužvejoti žuvų kiekis (tonomis):

Žvejybos būdas:	Įprastinis tralas
	Nuolatinės žvejybos sistema
	Siurbimas į skaidrų tralo maišą
	Kiti patvirtinti metodai: prašom nurodyti

Sužvejotų krilių žalio svorio tiesioginio apskaičiavimo metodai (4):

Produktai, kurie bus gauti iš sugautų rūšių, ir jų perskaičiavimo koeficientai (5):

Produkto tipas	Sugauto kiekio procentinė dalis (%)	Perskaičiavimo koeficientas (6)

		Gruodis	Sausis	Vasaris	Kovas	Balandis	Gegužė	Birželis	Liepa	Rugpjūtis	Rugsėjis	Spalis	Lapkritis
Parajonis/kvadratas	48.1
	48.2
	48.3
	48.4
	48.5
	48.6
	58.4.1
	58.4.2
	88.1
	88.2
	88.3

X	Pažymėkite langelius nurodydami, kur ir kada ketinate vykdyti žvejybos veiklą Mokslinėmis rekomendacijomis nepagrįsti leidžiamo sugauti kiekio apribojimai nenustatyti, todėl laikoma žvalgomąja žvejyba

Atkreipkite dėmesį į tai, kad šioje formoje duomenys pateikiami tik informavimo tikslais ir neužkerta kelio vykdyti žvejybos veiklą jūsų nenurodytuose rajonuose ar jūsų nenurodytu laiku.

D DALIS

TINKLŲ KONFIGŪRACIJA IR ŽVEJYBOS BŪDŲ NAUDOJIMAS

Tinklo angos (žiočių) apskritimo ilgis (m)	Vertikali anga (m)	Horizontali anga (m)

Tinklo sekcijos ilgis ir tinklinio audeklo akių dydis

Sekcija	Ilgis (m)	Akių dydis (mm)
1-oji sekcija
2-oji sekcija
3-ioji sekcija
…
Paskutinioji sekcija (tralo maišas)

Pateikite kiekvienos naudotos tinklo konfigūracijos schemą

Įvairių žvejybos būdų naudojimas (7): Taip Ne

	Žvejybos būdas	Numatoma naudojimo laiko dalis (%)
1
2
3
4
5
…		Iš viso 100 %

Jūros žinduolių pašalinimo įtaiso naudojimas (8): Taip Ne

Pateikite paaiškinimus, susijusius su žvejybos būdais, žvejybos įrankių konfigūracija ir charakteristikomis bei žvejybos modeliais:

(1) Išskyrus žvejybą mokslinių tyrimų tikslais.

(2) Išskyrus nacionalinei jurisdikcijai priklausančius vandenis (išskirtines ekonomines zonas – IEZ).

(3) Žuvų rūšių, kurios mažame tiriamajame plote (MTP) sužvejojamos kaip priegauda, leidžiamo sužvejoti kiekio apribojimo taisyklės taikomos atsižvelgiant į bendrą leidžiamos priegaudos apribojimą parajonyje:

—	rombinės rajos: 5 % leidžiamo sužvejoti Dissostichus spp. kiekio arba 50 tonų (taikomas didesnis skaičius),

—	Macrourus spp.: 16 % leidžiamo sužvejoti Dissostichus spp. kiekio arba 20 tonų (taikomas didesnis skaičius), išskyrus 58.4.3a statistiniame kvadrate ir 88.1 statistiniame parajonyje,

—	kitos rūšys: 20 tonų kiekvienam MTP.

(4) Pranešime pateikiamas tikslaus ir išsamaus sužvejotų krilių žalio svorio apskaičiavimo metodo aprašymas ir, jei taikomi perskaičiavimo koeficientai, tikslus ir išsamus kiekvieno perskaičiavimo koeficiento gavimo metodas. Nereikalaujama, kad valstybės narės kiekvieną tolesnį sezoną iš naujo pateiktų tokį aprašymą, jeigu žalio svorio apskaičiavimo metodas nepasikeitė.

(5) Turi būti pateikiama kuo daugiau informacijos.

(6) Perskaičiavimo koeficientas = bendras svoris/svoris po perdirbimo.

(7) Jei taip, perėjimo nuo vieno prie kito žvejybos būdo dažnis:

(8) Jei taip, pateikite įtaiso schemą:

VI PRIEDAS

IOTC KONVENCIJOS RAJONAS

Didžiausias ES laivų, kuriems IOTC konvencijos rajone leidžiama žvejoti tropinius tunus, skaičius

Valstybė narė	Didžiausias laivų skaičius	Pajėgumas (bendroji talpa)
Ispanija	22	61 364
Prancūzija	22	33 604
Portugalija	5	1 627
Sąjunga	49	96 595

Didžiausias ES laivų, kuriems IOTC konvencijos rajone leidžiama žvejoti durklažuves ir ilgapelekius tunus, skaičius

Valstybė narė	Didžiausias laivų skaičius	Pajėgumas (bendroji talpa)
Ispanija	27	11 590
Prancūzija	41	5 382
Portugalija	15	6 925
Jungtinė Karalystė	4	1 400
Sąjunga	72	21 922

3.	1 punkte nurodytiems laivams taip pat leidžiama žvejoti durklažuves ir ilgapelekius tunus IOTC konvencijos rajone.

4.	2 punkte nurodytiems laivams taip pat leidžiama žvejoti tropinius tunus IOTC konvencijos rajone.

VII PRIEDAS

WCPFC KONVENCIJOS RAJONAS

Didžiausias ES laivų, kuriems WCPFC konvencijos rajono dalyje į pietus nuo 20° pietų platumos leidžiama žvejoti durklažuves, skaičius

Ispanija	14
Sąjunga	14

VIII PRIEDAS

ES VANDENYSE ŽVEJOJANTIEMS TREČIŲJŲ ŠALIŲ LAIVAMS IŠDUOTŲ ŽVEJYBOS LEIDIMŲ KIEKYBINIAI APRIBOJIMAI

Vėliavos valstybė	Žvejybos objektas	Žvejybos leidimų skaičius	Didžiausias bet kokiu metu rajone esančių laivų skaičius
Norvegija	Atlantinės silkės, į šiaurę nuo 62° 00′ šiaurės platumos	20	20
Venesuela (1)	Rifiniai ešeriai (Prancūzijos Gvianos vandenys)	45	45

(1) Norint gauti tuos žvejybos leidimus reikia pateikti įrodymą, kad dėl žvejybos leidimo besikreipiantis laivo savininkas ir Prancūzijos Gvianos departamente esanti perdirbimo įmonė yra sudarę galiojančią sutartį, kurioje numatytas įsipareigojimas tame departamente iš atitinkamo laivo iškrauti ne mažiau kaip 75 % visų sugautų rifinių ešerių, kad juos galima būtų perdirbti tos įmonės fabrike. Tokią sutartį turi patvirtinti Prancūzijos valdžios institucijos, kurios užtikrina, kad ši sutartis atitinka tiek realų sutartį sudarančios perdirbimo įmonės pajėgumą, tiek Gvianos ekonomikos vystymosi tikslus. Prie prašymo suteikti žvejybos leidimą pridedama tinkamai patvirtintos sutarties kopija. Atsisakiusios patvirtinti tokią sutartį, Prancūzijos valdžios institucijos apie tokį atsisakymą informuoja atitinkamą šalį bei Komisiją ir nurodo jo priežastis.

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2012.025.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 25

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	55 tomas 2012m. sausio 27d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2012 m. sausio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 43/2012, kuriuo ES laivams nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių nevedamos tarptautinės derybos ir kuriems netaikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės	1
	*	2012 m. sausio 17 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 44/2012, kuriuo nustatomos 2012 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių, dėl kurių vedamos tarptautinės derybos ar kuriems taikomi tarptautiniai susitarimai, žvejybos galimybės, taikomos ES vandenyse ir ES laivams tam tikruose ne ES vandenyse	55