12.1.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 8/1

TARYBOS SPRENDIMAS

2011 m. gruodžio 12 d.

dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolo, išskyrus jo 10 ir 11 straipsnius

(2012/22/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu ir 218 straipsnio 8 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)

1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolu (toliau – Atėnų protokolas) žymiai patobulinama vežėjų atsakomybės ir kompensavimo jūra vežamiems keleiviams tvarka. Visų pirma jame numatyta griežta vežėjo atsakomybė, įskaitant privalomąjį draudimą, su teise pareikšti draudikams tiesioginį ieškinį iki tam tikrų nurodytų ribų bei numatytos taisyklės dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų pripažinimo bei vykdymo. Todėl Atėnų protokolas atitinka Sąjungos tikslą tobulinti teisinę tvarką, susijusią su vežėjų atsakomybe.

(2)	Atėnų protokolu iš dalies keičiama 1974 m. Atėnų konvencija dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra (toliau – Atėnų konvencija), o jo 15 straipsnyje nustatoma, kad Atėnų protokolo Susitariančiosios Šalys abu dokumentus supranta ir aiškina kaip vieną dokumentą.

(3)

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 392/2009 dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės avarijų atveju (1) dauguma Atėnų protokolo taisyklių įtraukta į Sąjungos teisę. Todėl Sąjunga pasinaudojo kompetencija dėl tuo reglamentu reglamentuojamų klausimų. Valstybės narės visgi išsaugo kompetenciją, susijusią su kai kuriomis Atėnų protokolo nuostatomis, pavyzdžiui, galimybės pasirinkti sąlyga, pagal kurią jos gali nustatyti aukštesnes atsakomybės ribas nei numatytosios Atėnų protokole. Pagal Atėnų protokolą valstybių narių kompetencijai priklausantys klausimai ir Sąjungos išimtinei kompetencijai priklausantys klausimai priklauso vieni nuo kitų. Todėl jų kompetencijai pagal Atėnų protokolą priklausančių klausimų atžvilgiu valstybės narės turėtų veikti koordinuotai, atsižvelgiant į jų pareigą lojaliai bendradarbiauti.

(4)	Atėnų protokolą gali ratifikuoti, priimti, patvirtinti ar prie jo prisijungti valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos, sudarytos suverenių valstybių, kurios toms organizacijoms perdavė kompetenciją tam tikrais Atėnų protokolu reglamentuojamais klausimais.

(5)	Pagal Atėnų protokolo 17 straipsnio 2 dalies b punktą ir 19 straipsnį regioninės ekonominės integracijos organizacijos gali sudaryti Atėnų protokolą.

(6)	2006 m. spalio mėn. Tarptautinės jūrų organizacijos teisės komitetas priėmė Atėnų konvencijos įgyvendinimo TJO išlygą ir gaires (toliau – TJO gairės), kad būtų išspręsti kai kurie Atėnų konvencijos klausimai, visų pirma tokie kaip kompensacijos už žalą, susijusią su terorizmu, klausimas.

(7)	Reglamento (EB) Nr. 392/2009 prieduose pateikiamos Atėnų konvencijos su pakeitimais, padarytais Atėnų protokolu, konsoliduotos redakcijos atitinkamos nuostatos ir TJO gairės.

(8)	Pagal Atėnų protokolo 19 straipsnio nuostatas regioninė ekonominės integracijos organizacija pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo metu turi apibrėžti savo kompetenciją, susijusią su Atėnų protokolu reglamentuojamais klausimais.

(9)

Todėl Sąjunga turėtų prisijungti prie Atėnų protokolo ir pareikšti TJO gairėse numatytą išlygą. Tokios išlygos pareiškimas neturėtų būti suprantamas kaip dabartinio kompetencijos tarp Sąjungos ir valstybių narių sertifikavimo ir valstybės valdžios institucijų atliekamos kontrolės srityje paskirstymo pakeitimas.

(10)	Tam tikros Atėnų protokolo nuostatos yra susijusios su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose ir todėl patenka į SESV trečiosios dalies V antraštinės dalies taikymo sritį. Kartu su šiuo sprendimu turi būti priimamas atskiras su tomis nuostatomis susijęs sprendimas.

(11)

Valstybės narės, ketinančios ratifikuoti Atėnų protokolą ar prie jo prisijungti, turėtų, jei įmanoma, daryti tai vienu metu. Todėl valstybės narės turėtų keistis informacija apie jų ratifikavimo ar prisijungimo procedūrų eigą, kad pasirengtų kiek įmanoma vienu metu deponuoti savo ratifikavimo ar prisijungimo dokumentus. Ratifikuodamos Atėnų protokolą ar prie jo prisijungdamos valstybės narės turėtų pareikšti TJO gairėse numatytą išlygą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos Sąjungos vardu patvirtinamas Europos Sąjungos prisijungimas prie 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolo (toliau – Atėnų protokolas), išskyrus jo 10 ir 11 straipsnius, kiek tai susiję su klausimais, priklausančiais išimtinei Sąjungos kompetencijai.

Atėnų protokolo tekstas, išskyrus jo 10 ir 11 straipsnius, pateikiamas priede.

2 straipsnis

1. Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį arba asmenis, įgaliotą (-us) deponuoti Sąjungos prisijungimo prie Atėnų protokolo dokumentą, remiantis to protokolo 17 straipsnio 2 dalies c punktu, 17 straipsnio 3 dalimi ir 19 straipsniu.

2. Prisijungimo dokumento deponavimo metu Sąjunga pateikia tokį pareiškimą dėl kompetencijos:

„1.

1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. Atėnų protokolo 19 straipsnyje nustatyta, kad regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kurias sudaro suverenios valstybės, perdavusios joms kompetenciją tam tikrais tuo Protokolu reglamentuojamais klausimais, gali jį pasirašyti, jeigu pateikia tame straipsnyje nurodytą pareiškimą. Sąjunga nusprendė prisijungti prie Atėnų protokolo, todėl teikia tokį pareiškimą.

Dabartinės Europos Sąjungos valstybės narės yra Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrijos Respublika, Malta, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė bei Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė.

Šis pareiškimas netaikomas Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoms, kuriose negalioja Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), ir juo nedaromas poveikis tokiems aktams ar pozicijoms, kuriuos atitinkamos valstybės narės pagal Protokolą gali priimti tų teritorijų vardu ir interesais.

Europos Sąjungos valstybės narės suteikė Sąjungai išimtinę kompetenciją dėl priemonių, priimtų remiantis SESV 100 straipsniu. Tokios priemonės buvo priimtos dėl Atėnų konvencijos su pakeitimais, padarytais Atėnų protokolu, 1 ir 1a straipsnių, 2 straipsnio 2 dalies, 3–16 straipsnių, 18, 20 ir 21 straipsnių ir TJO gairių nuostatų, priėmus 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 392/2009 dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės avarijų atveju.

Naudojimasis kompetencija, kurią valstybės narės perdavė Europos Sąjungai pagal SESV, dėl savo pobūdžio gali nuolat keistis. Remiantis SESV, kompetentingos institucijos gali priimti sprendimus, kuriais nustatomos Europos Sąjungos kompetencijos ribos. Todėl Europos Sąjunga pasilieka teisę atitinkamai iš dalies keisti šį pareiškimą, tačiau tai nėra būtina sąlyga, kad Europos Sąjunga galėtų naudotis savo kompetencija, susijusia su Atėnų protokolu reglamentuojamais klausimais. Europos Sąjunga informuos Tarptautinės jūrų organizacijos Generalinį sekretorių apie iš dalies pakeistą pareiškimą.“

3. Pagal šio straipsnio 1 dalį paskirtas (-i) asmuo (-enys), deponuodamas (-i) Sąjungos prisijungimo prie Atėnų protokolo dokumentą, pareiškia TJO gairėse numatytą išlygą.

3 straipsnis

Sąjunga deponuoja prisijungimo prie Atėnų protokolo dokumentą ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d.

4 straipsnis

1. Valstybės narės imasi reikiamų veiksmų Atėnų protokolo ratifikavimo ar prisijungimo prie jo dokumentams deponuoti per pagrįstą laikotarpį ir, jei įmanoma, ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d.

2. Valstybės narės, deponuodamos Atėnų protokolo ratifikavimo ar prisijungimo prie jo dokumentus, pareiškia TJO gairėse numatytą išlygą.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. NOWAK

(1) OL L 131, 2009 5 28, p. 24.

PRIEDAS

VERTIMAS

1974 m. ATĖNŲ KONVENCIJOS DĖL KELEIVIŲ IR JŲ BAGAŽO VEŽIMO JŪRA 2002 m. PROTOKOLAS

ŠIO PROTOKOLO ŠALYS,

ATSIŽVELGDAMOS į tai, kad reikėtų patikslinti 1974 m. gruodžio 13 d. Atėnuose sudarytą Atėnų konvenciją dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra, kad būtų numatytos didesnės kompensacijos, nustatyta griežtesnė atsakomybė, įdiegta supaprastinta ribojamųjų sumų atnaujinimo procedūra ir užtikrintas privalomasis draudimas keleivių naudai,

PRIMINDAMOS, kad Konvencijos 1976 m. protokolu vietoj aukso franko kaip atsiskaitymo vienetas nustatyta specialioji skolinimosi teisė,

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ į tai, kad Konvencijos 1990 m. protokolas, kuriame numatytos didesnės kompensacijos ir supaprastinta ribojamųjų sumų atnaujinimo procedūra, neįsigaliojo,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Šiame Protokole:

1. Konvencija- 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra tekstas.

2. Organizacija- Tarptautinė jūrų organizacija.

3. Generalinis sekretorius- Organizacijos Generalinis sekretorius.

2 straipsnis

Konvencijos 1 straipsnio 1 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

a) „vežėjas“– asmuo, kuris yra sudaręs vežimo sutartį arba kurio vardu yra sudaryta vežimo sutartis, neatsižvelgiant į tai, ar faktiškai veža jis pats, ar vykdomasis vežėjas;

b) „vykdomasis vežėjas“– asmuo, išskyrus vežėją, kuris yra laivo savininkas, frachtuotojas ar operatorius, kuris faktiškai vykdo visą vežimą arba jo dalį; ir

c) „vežėjas, kuris faktiškai vykdo visą vežimą arba jo dalį“– vykdomasis vežėjas arba, jei vežėjas faktiškai vykdo vežimą, vežėjas.“

3 straipsnis

1. Konvencijos 1 straipsnio 10 dalis pakeičiama taip:

„Organizacija“- Tarptautinė jūrų organizacija.“

2. Konvencijos 1 straipsnis papildomas šia 11 dalimi:

„Generalinis sekretorius“- Organizacijos Generalinis sekretorius.“

4 straipsnis

Konvencijos 3 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„3 straipsnis

Vežėjo atsakomybė

1. Už nuostolius, patirtus dėl laivybos įvykio sukeltos keleivio mirties ar kūno sužalojimo, vežėjas atsako tokiu mastu, kad tokie nuostoliai tam keleiviui kiekvienu atskiru atveju neviršija 250 000 atsiskaitymo vienetų, jeigu vežėjas neįrodo, kad įvykis:

a)	įvyko dėl karo veiksmų, priešiškų veiksmų, pilietinio karo, sukilimo ar išskirtinio, neišvengiamo ir neįveikiamo pobūdžio gamtos reiškinio; arba

b)	įvyko tik dėl trečiosios šalies veiksmo ar neveikimo tyčia siekiant, kad tas įvykis įvyktų.

Vežėjas atsako ir už nuostolius, viršijančius pirmiau nustatytą ribą, jei neįrodo, kad tas nuostolius sukėlęs įvykis įvyko ne dėl vežėjo kaltės ar aplaidumo.

2. Už nuostolius, patirtus dėl keleivio mirties ar kūno sužalojimo ne dėl laivybos įvykio, vežėjas atsako, jei įvykis, dėl kurio buvo patirta nuostolių, įvyko dėl vežėjo kaltės ar aplaidumo. Kaltės ar aplaidumo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui.

3. Už nuostolius, patirtus dėl rankinio bagažo praradimo ar sugadinimo, vežėjas atsako, jei įvykis, dėl kurio buvo patirta nuostolių, įvyko dėl vežėjo kaltės ar aplaidumo. Preziumuojama, kad nuostoliai dėl laivybos įvykio padaryti dėl vežėjo kaltės ar aplaidumo.

4. Už nuostolius, patirtus dėl kito bagažo, išskyrus rankinį, praradimo ar sugadinimo, atsako vežėjas, jei vežėjas neįrodo, kad įvykis, dėl kurio buvo patirta nuostolių, įvyko ne dėl vežėjo kaltės ar aplaidumo.

5. Šiame straipsnyje:

a)	laivybos įvykis – laivo sudužimas, apsivertimas, susidūrimas ar užplaukimas ant seklumos, sprogimas ar gaisras laive arba laivo gedimas;

b)	vežėjo kaltė ar aplaidumas apima ir vežėjui pavaldžių asmenų, veikiančių einant tarnybos pareigas, kaltę ar aplaidumą;

laivo gedimas – laivo veikimo sutrikimas, laivo daliai ar jo įrangai taikytinų saugos nuostatų nesilaikymas, kai jos naudojamos keleiviams gelbėti, evakuoti, įlaipinti ar išlaipinti; arba kai jos naudojamos laivo eigai, valdymui užtikrinti, saugiai laivybai, švartavimuisi, inkarui nuleisti ar pakelti, atvykti į prieplauką ar inkaravimo vietą arba išvykti iš jos, ar nuostolių kontrolei užliejimo atveju; arba kai jos naudojamos žmonių gelbėjimo priemonėms ant vandens nuleisti; ir

d)	nuostoliai neapima baudinių nuostolių.

6. Vežėjo atsakomybė pagal šį straipsnį yra susijusi tik su nuostoliais, atsirandančiais dėl įvykių, įvykusių vežimo metu. Įrodinėjimo, kad įvykis, dėl kurio buvo patirta nuostolių, įvyko vežimo metu, ir įrodinėjimo dėl nuostolių dydžio pareiga tenka ieškovui.

7. Jokia šios Konvencijos nuostata nedaro poveikio vežėjo teisei pareikšti atgręžtinį reikalavimą trečiajai šaliai arba gynybos teisei argumentuojant paties nukentėjusiojo neatsargumu pagal šios Konvencijos 6 straipsnį. Jokia šio straipsnio nuostata nedaromas poveikis apribojimo teisei pagal šios Konvencijos 7 arba 8 straipsnius.

8. Prielaidos dėl šalies kaltės ar aplaidumo arba įrodinėjimo pareigos priskyrimas šaliai neužkerta kelio nagrinėti įrodymus tos šalies naudai.“

5 straipsnis

Konvencija papildoma šiuo 4a straipsniu:

„4a straipsnis

Privalomasis draudimas

1. Kai keleiviai vežami Susitariančiojoje Šalyje įregistruotu laivu, kuris pagal licenciją gali vežti daugiau kaip dvylika keleivių, ir kai taikoma ši Konvencija, vežėjas, kuris faktiškai vykdo visą vežimą arba jo dalį, turi draudimą arba kitą finansinę garantiją, pavyzdžiui, banko ar panašios finansų įstaigos garantiją, atsakomybei pagal šią Konvenciją dėl keleivių mirties ir kūno sužalojimo apdrausti. Privalomojo draudimo arba kitos finansinės garantijos riba yra ne mažesnė kaip 250 000 atsiskaitymo vienetų vienam keleiviui kiekvienu atskiru atveju.

2. Liudijimas, patvirtinantis, kad draudimas ar kita finansinė garantija galioja pagal šios Konvencijos nuostatas, yra išduodamas kiekvienam laivui, kai Susitariančiosios Šalies atitinkama valdžios institucija nustato, kad laikomasi 1 dalies reikalavimų. Susitariančiojoje Šalyje įregistruotam laivui tokį liudijimą išduoda arba patvirtina tinkama laivo registracijos valstybės valdžios institucija; Susitariančiojoje Šalyje neįregistruotam laivui jį gali išduoti ar patvirtinti kurios nors iš Susitariančiųjų Šalių atitinkama valdžios institucija. Šis liudijimas atitinka šios Konvencijos priede pateiktą formą, ir jame nurodomi šie duomenys:

a)	laivo pavadinimas, skiriamasis numeris ar šaukinys ir registracijos uostas;

b)	vežėjo, kuris faktiškai vykdo visą vežimą arba jo dalį, pavadinimas ir pagrindinė verslo vieta;

c)	laivo TJO identifikacinis numeris;

d)	garantijos rūšis ir trukmė;

e)	draudiko ar kito asmens, teikiančio finansinę garantiją, pavadinimas ir pagrindinė verslo vieta, o atitinkamais atvejais – verslo vieta, kurioje buvo apdrausta arba kurioje buvo suteikta kita finansinė garantija; ir

f)	liudijimo galiojimo terminas, kuris neturi būti ilgesnis negu draudimo ar kitos finansinės garantijos galiojimo terminas.

Susitariančioji Šalis gali įgalioti savo pripažintą instituciją ar organizaciją išduoti šį liudijimą. Tokia institucija arba organizacija informuoja tą valstybę apie kiekvieno liudijimo išdavimą. Visais atvejais Susitariančioji Šalis visiškai garantuoja, kad tokia tvarka išduotas liudijimas yra išsamus bei tikslus, ir įsipareigoja užtikrinti būtinas priemones, kad būtų laikomasi šio įpareigojimo.

Susitariančioji Šalis informuoja Generalinį sekretorių apie:

i)	savo pripažintai institucijai ar organizacijai suteiktas konkrečias pareigas ir įgaliojimų suteikimo sąlygas;

ii)	tokių įgaliojimų panaikinimą; ir

iii)	datą, nuo kurios tokie įgaliojimai ar tokių įgaliojimų panaikinimas įsigalioja.

Suteikti įgaliojimai neįsigalioja anksčiau kaip praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai apie tai pateikiamas pranešimas Generaliniam sekretoriui.

Institucija arba organizacija, įgaliota išduoti liudijimus pagal šią dalį, įgaliojama bent jau panaikinti šiuos liudijimus, jei nesilaikoma sąlygų, kuriomis jie buvo išduoti. Visais atvejais institucija arba organizacija apie tokį panaikinimą praneša valstybei, kurios vardu buvo išduotas liudijimas.

4. Liudijimas išrašomas išduodančiosios valstybės oficialia kalba arba oficialiomis kalbomis. Jei vartojama ne anglų, prancūzų ar ispanų kalba, tekstą sudaro ir vertimas į vieną iš šių kalbų, o tais atvejais, kai valstybė taip nusprendžia, valstybės oficiali kalba gali būti nevartojama.

5. Liudijimas laikomas laive, o jo kopija perduodama saugoti valdžios institucijoms, tvarkančioms laivų registrą, arba, jei laivas nėra įregistruotas Susitariančiojoje Šalyje, liudijimą išdavusios ar patvirtinusios valstybės valdžios institucijai.

6. Draudimas ar kita finansinė garantija neatitinka šio straipsnio reikalavimų, jei jie gali nutrūkti dėl kitų priežasčių, negu liudijime nurodyto draudimo ar kitos garantijos galiojimo termino pabaiga, nepraėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai 5 dalyje nurodytoms valdžios institucijoms buvo pateiktas pranešimas apie jo pabaigą, išskyrus tuos atvejus, kai šis liudijimas buvo perduotas šioms institucijoms arba per nurodytą laikotarpį buvo išduotas naujas liudijimas. Pirmiau nurodytos nuostatos panašiai taikomos pakeitimams, dėl kurių draudimas ar kita finansinė garantija nebeatitinka šio straipsnio reikalavimų.

7. Laivo registracijos valstybė pagal šio straipsnio nuostatas nustato liudijimo išdavimo ir galiojimo sąlygas.

8. Jokia šios Konvencijos nuostata negali būti aiškinama kaip neleidžianti Susitariančiajai Šaliai pasitikėti informacija, gauta iš kitų valstybių ar Organizacijos arba kitų tarptautinių organizacijų, apie draudimo ar kitos finansinės garantijos šios Konvencijos tikslais teikėjų finansinę būklę. Tokiais atvejais Susitariančioji Šalis, kuri remiasi tokia informacija, neatleidžiama nuo jos, kaip liudijimą išduodančios valstybės, atsakomybės.

9. Liudijimus, išduotus ar patvirtintus kontroliuojant Susitariančiajai Šaliai, šios Konvencijos tikslais priima kitos Susitariančiosios Šalys; kitos Susitariančiosios Šalys juos laiko turinčiais tą pačią galią kaip jų pačių išduoti ar patvirtinti liudijimai net tuo atveju, jeigu jie yra išduoti ar patvirtinti laivui, neįregistruotam Susitariančiojoje Šalyje. Susitariančioji Šalis gali bet kada prašyti liudijimą išdavusios ar patvirtinusios valstybės konsultacijos, jeigu ji mano, kad draudimo liudijime įvardytas draudikas ar garantas yra finansiškai nepajėgus vykdyti šia Konvencija nustatytų įsipareigojimų.

10. Reikalavimas dėl kompensacijos, kuriai taikomas draudimas ar kita finansinė garantija pagal šį straipsnį, gali būti pateikiamas tiesiogiai draudikui ar kitam asmeniui, teikiančiam finansinę garantiją. Tokiu atveju 1 dalyje nustatyta suma taikoma kaip draudiko ar kito asmens, teikiančio finansinę garantiją, atsakomybės riba, net jeigu vežėjas ar vykdomasis vežėjas neturi teisės į atsakomybės ribojimą. Atsakovas gali toliau remtis gynyba (išskyrus bankrotą ar likvidavimą), kuria remtis 1 dalyje nurodytas vežėjas būtų turėjęs teisę pagal šią Konvenciją. Be to, atsakovas gali remtis gynyba argumentuodamas, kad žala buvo padaryta dėl draudėjo tyčinio aplaidumo, bet atsakovas nesiremia jokia kita gynyba, kuria atsakovas būtų galėjęs turėti teisę remtis draudėjo iškeltoje byloje atsakovui. Atsakovas bet kuriuo atveju turi teisę reikalauti, kad vežėjas ir vykdomasis vežėjas būtų įtraukti kaip bylos šalys.

11. Visos pagal 1 dalį taikomo draudimo ar kitos finansinės garantijos teikiamos sumos yra skiriamos tik reikalavimams pagal šią Konvenciją tenkinti ir visos tokių sumų išmokos atleidžia nuo atsakomybės, atsirandančios pagal šią Konvenciją, tokiu mastu, kokiu tos sumos yra išmokėtos.

12. Susitariančioji Šalis draudžia eksploatuoti su jos vėliava plaukiojantį laivą, kuriam taikomas šis straipsnis, jei nėra išduotas liudijimas pagal 2 arba 15 dalis.

13. Atsižvelgdama į šio straipsnio nuostatas, kiekviena Susitariančioji Šalis pagal savo nacionalinę teisę užtikrina, kad draudimas ar kita finansinė garantija tokiu mastu, koks nurodytas 1 dalyje, galiotų kiekvienam laivui, turinčiam licenciją vežti daugiau kaip dvylika keleivių, neatsižvelgiant į tai, kur jis įregistruotas, įplaukiančiam į Susitariančiosios Šalies teritorijoje esantį uostą arba iš jo išplaukiančiam, kai taikoma ši Konvencija.

14. Nepaisydama 5 dalies nuostatų, Susitariančioji Šalis Generaliniam sekretoriui gali pranešti, kad 13 dalies tikslais nereikalaujama, kad į jos teritorijoje esančius uostus atplaukiantys ar iš jų išplaukiantys laivai turėtų arba pateiktų pagal 2 dalį reikalaujamą liudijimą, jei liudijimą išdavusi Susitariančioji Šalis Generaliniam sekretoriui yra pranešusi, kad ji tvarko įrašus elektronine forma, kuriais gali naudotis visos Susitariančiosios Šalys, patvirtinančius liudijimo buvimą ir leidžiančius Susitariančiosioms Šalims vykdyti savo įsipareigojimus pagal 13 dalį.

15. Jei draudimas ar kita finansinė garantija nėra suteikta Susitariančiajai Šaliai priklausančiam laivui, su tuo susijusios šio straipsnio nuostatos nėra taikomos tokiam laivui, tačiau laivas turi turėti laivo registracijos valstybės atitinkamų valdžios institucijų išduotą liudijimą, kuriame nurodoma, kad laivas priklauso tai valstybei ir kad atsakomybė yra apdrausta 1 dalyje nustatyta suma. Toks liudijimas kuo tiksliau atitinka 2 dalyje nustatytą formą.“

6 straipsnis

Konvencijos 7 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„7 straipsnis

Atsakomybės už mirtį ir kūno sužalojimą riba

1. Vežėjo atsakomybė už keleivio mirtį ar kūno sužalojimą pagal 3 straipsnį jokiu atveju neviršija 400 000 atsiskaitymo vienetų vienam keleiviui kiekvienu atskiru atveju. Tais atvejais, kai pagal bylą nagrinėjančio teismo teisę žala atlyginama mokant periodines išmokas, lygiavertė bendra tų išmokų vertė neviršija pirmiau paminėtos ribos.

2. Susitariančioji Šalis konkrečiomis nacionalinės teisės nuostatomis gali reglamentuoti 1 dalyje nustatytą atsakomybės ribą, jeigu nacionalinė atsakomybės riba, kai ji yra nustatyta, nėra mažesnė už 1 dalyje nustatytą ribą. Susitariančioji Šalis, besinaudojanti šioje dalyje numatytu pasirinkimu, praneša Generaliniam sekretoriui apie priimtą atsakomybės ribą arba apie tai, kad tokia riba nenustatyta.“

7 straipsnis

Konvencijos 8 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„8 straipsnis

Atsakomybės už bagažo ir transporto priemonių praradimą ar sugadinimą riba

1. Vežėjo atsakomybė už rankinio bagažo praradimą ar sugadinimą jokiu atveju neviršija 2 250 atsiskaitymo vienetų vienam keleiviui vieno vežimo metu.

2. Vežėjo atsakomybė už transporto priemonių praradimą ar sugadinimą, įskaitant visą toje transporto priemonėje arba ant jos vežamą bagažą, jokiu atveju neviršija 12 700 atsiskaitymo vienetų už vieną transporto priemonę vieno vežimo metu.

3. Vežėjo atsakomybė už kito bagažo, nei paminėtas 1 ir 2 dalyse, praradimą ar sugadinimą jokiu atveju neviršija 3 375 atsiskaitymo vienetų vienam keleiviui vieno vežimo metu.

4. Vežėjas ir keleivis gali susitarti, kad vežėjo atsakomybei yra taikoma išskaitytina suma, neviršijanti 330 atsiskaitymo vienetų transporto priemonės sugadinimo atveju ir neviršijanti 149 atsiskaitymo vienetų vienam keleiviui kito bagažo praradimo ar sugadinimo atveju, šią sumą atskaitant iš nuostolio ar žalos atlyginimo sumos.“

8 straipsnis

Konvencijos 9 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„9 straipsnis

Atsiskaitymo vienetas ir konvertavimas

1. Šioje Konvencijoje paminėtas atsiskaitymo vienetas yra Tarptautinio valiutos fondo nustatyta specialioji skolinimosi teisė. 3 straipsnio 1 dalyje, 4a straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje nurodyti dydžiai yra konvertuojami į bylą nagrinėjančio teismo valstybės nacionalinę valiutą pagal tos valiutos vertės ir specialiosios skolinimosi teisės santykį teismo sprendimo priėmimo dieną arba bylos šalių sutartą dieną. Susitariančiosios Šalies, kuri yra Tarptautinio valiutos fondo narė, nacionalinės valiutos vertė specialiosios skolinimosi teisės atžvilgiu apskaičiuojama pagal įvertinimo metodą, kurį Tarptautinis valiutos fondas taiko atitinkamą savo operacijų ir sandorių dieną. Susitariančiosios Šalies, kuri nėra Tarptautinio valiutos fondo narė, nacionalinės valiutos vertė specialiosios skolinimosi teisės atžvilgiu apskaičiuojama tos Susitariančiosios Šalies nustatytu būdu.

2. Tačiau valstybė, kuri nėra Tarptautinio valiutos fondo narė ir kurios teisė neleidžia taikyti 1 dalies nuostatų, šios Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos metu arba bet kuriuo metu vėliau gali pareikšti, kad 1 dalyje nurodytas atsiskaitymo vienetas yra lygus 15 aukso frankų. Šioje dalyje nurodytas aukso frankas atitinka šešiasdešimt penkis ir pusę miligramo devynių šimtų promilių prabos aukso. Aukso frankas į nacionalinę valiutą konvertuojamas pagal atitinkamos valstybės teisę.

3. 1 dalies paskutiniame sakinyje paminėtas apskaičiavimas ir 2 dalyje paminėtas konvertavimas atliekami taip, kad Susitariančiųjų Šalių nacionaline valiuta būtų kuo tiksliau išreikšta ta pati 3 straipsnio 1 dalyje, 4a straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje nurodytų dydžių, kurie būtų gauti taikant 1 dalies pirmuosius tris sakinius, tikroji vertė. Valstybės praneša Generaliniam sekretoriui apie apskaičiavimo metodą pagal 1 dalį arba atitinkamais atvejais apie konvertavimo rezultatus pagal 2 dalį, deponuodamos šios Konvencijos ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo prie jos dokumentą ir kiekvieną kartą, kai kuris nors iš jų keičiamas.“

9 straipsnis

Konvencijos 16 straipsnio 3 dalis pakeičiama šiuo tekstu:

„3. Senaties terminų sustabdymo ir nutraukimo pagrindai reglamentuojami pagal bylą nagrinėjančio teismo teisę, tačiau bet jokiu atveju ieškinys pagal šią Konvenciją negali būti pareiškiamas pasibaigus vienam iš šių terminų:

a)	penkeriems metams, skaičiuojant nuo keleivio išlaipinimo iš laivo dienos arba nuo tos dienos, kurią išlaipinimas iš laivo turėjo įvykti, atsižvelgiant į tai, kuri iš tų dienų yra vėlesnė; arba, jei anksčiau

b)	trejiems metams, skaičiuojant nuo tos dienos, kai ieškovas sužinojo arba pagrįstai turėjo sužinoti apie įvykio sukeltą sužeidimą, nuostolius ar žalą.“

10 straipsnis

[nepateiktas]

11 straipsnis

[nepateiktas]

12 straipsnis

Konvencijos 18 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„18 straipsnis

Sutarties sąlygų negaliojimas

Kiekviena sutarties sąlyga, nustatyta prieš įvykstant įvykiui, sukėlusiam keleivio mirtį ar kūno sužalojimą arba jo bagažo praradimą ar sugadinimą, kuria siekiama atleisti pagal šią Konvenciją atsakingą asmenį nuo atsakomybės keleiviui ar kuria nustatoma žemesnė atsakomybės riba, negu nustatyta šioje Konvencijoje, išskyrus numatytą 8 straipsnio 4 dalyje, ir kiekviena tokia sąlyga, kuria siekiama perkelti vežėjui ar vykdomajam vežėjui tenkančią įrodinėjimo pareigą ar apriboti 17 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytą pasirinkimą, yra negaliojanti, bet tos sąlygos negaliojimas savaime nepadaro vežimo sutarties, kuriai ir toliau yra taikomos šios Konvencijos nuostatos, negaliojančia.“

13 straipsnis

Konvencijos 20 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„20 straipsnis

Branduolinė žala

Pagal šią Konvenciją nenumatyta jokia atsakomybė dėl branduolinio įvykio padarytos žalos:

jei branduolinio įrenginio operatorius už tokią žalą atsako pagal 1960 m. liepos 29 d. Paryžiaus konvenciją dėl atsakomybės prieš trečią šalį atominės energijos srityje su pakeitimais, padarytais 1964 m. sausio 28 d. papildomu protokolu, arba pagal 1963 m. gegužės 21 d. Vienos konvenciją dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą, arba pagal galiojančius jų pakeitimus ar protokolus; arba

b)	jei branduolinio įrenginio operatorius už tokią žalą atsako pagal tokią žalą reglamentuojančią nacionalinę teisę, jei tokia teisė žalą patyrusiems asmenims yra visais atžvilgiais tiek pat palanki, kaip Paryžiaus arba Vienos konvencija, ar galiojantys jų pakeitimai ar protokolai.“

14 straipsnis

Liudijimo pavyzdys

1. Šio Protokolo priede pateiktas liudijimo pavyzdys pridedamas kaip šios Konvencijos priedas.

2. Konvencija papildoma šiuo 1a straipsniu:

„1a straipsnis

Priedas

Šios Konvencijos priedas yra neatsiejama Konvencijos dalis.“

15 straipsnis

Aiškinimas ir taikymas

1. Šią Konvenciją ir šį Protokolą šio Protokolo Šalys skaito ir aiškina kartu kaip vieną dokumentą.

2. Šiuo Protokolu patikslinta Konvencija taikoma tik tiems reikalavimams, kurie kyla dėl įvykių, įvykusių po šio Protokolo įsigaliojimo kiekvienoje iš šio Protokolo Šalių.

3. Šiuo Protokolu patikslintos Konvencijos 1–22 straipsniai kartu su šio Protokolo 17–25 straipsniais bei jo priedu sudaro vadinamąją 2002 m. Atėnų konvenciją dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra.

16 straipsnis

Konvencija papildoma šiuo 22a straipsniu:

„22a straipsnis

Konvencijos baigiamosios nuostatos

Šios Konvencijos baigiamosios nuostatos – 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolo 17–25 straipsniai. Šioje Konvencijoje nuorodos į Susitariančiąsias Šalis laikomos nuorodomis į to Protokolo Šalis.“

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17 straipsnis

Pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas

1. Šis Protokolas teikiamas pasirašyti Organizacijos būstinėje nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. balandžio 30 d. ir po to prie jo galima prisijungti.

2. Valstybės gali pareikšti sutikimą, kad šis Protokolas būtų joms privalomas:

a)	pasirašydamos be ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo išlygų; arba

b)	pasirašydamos su ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo išlygomis, po to ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos; arba

c)	prisijungdamos.

3. Ratifikuojama, priimama, patvirtinama arba prisijungiama deponuojant atitinkamą dokumentą Generaliniam sekretoriui.

4. Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentai, kurie deponuojami po šio Protokolo pakeitimo visų esamų Susitariančiųjų Šalių atžvilgiu įsigaliojimo, arba užbaigus visas priemones, būtinas pakeitimui tų Susitariančiųjų Šalių atžvilgiu įsigalioti, taikomi šiam Protokolui su padarytais pakeitimais.

5. Valstybė nepareiškia sutikimo, kad šis Protokolas būtų jai taikomas, nebent būdama šių dokumentų Šalimi denonsuoja:

a)	1974 m. gruodžio 13 d. Atėnuose sudarytą Atėnų konvenciją dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra;

b)	1976 m. lapkričio 19 d. Londone sudarytą Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra protokolą; ir

c)	1990 m. kovo 29 d. Londone sudarytą Protokolą, kuriuo iš dalies keičiama Atėnų konvencija dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra,

nuo tos dienos, kai šis Protokolas įsigalios toje valstybėje pagal 20 straipsnį.

18 straipsnis

Valstybės, kuriose taikomos kelios teisinės sistemos

1. Jei valstybę sudaro du arba daugiau teritorinių vienetų, kuriuose šio Protokolo reglamentuojamiems klausimams taikomos skirtingos teisinės sistemos, pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo metu ji gali pareikšti, kad šis Protokolas taikomas visiems jos teritoriniams vienetams arba tik vienam ar keliems teritoriniams vienetams, ir ji gali bet kuriuo metu pakeisti šį pareiškimą pateikdama kitą pareiškimą.

2. Apie kiekvieną tokį pareiškimą pranešama Generaliniam sekretoriui ir aiškiai nurodomi teritoriniai vienetai, kuriems šis Protokolas taikomas.

3. Tokį pareiškimą pateikusios Susitariančiosios Šalies atžvilgiu:

a)	nuorodos į laivo registracijos valstybę ir privalomojo draudimo liudijimo išduodančią ir patvirtinančią valstybę laikomos atitinkamai nuorodomis į teritorinį vienetą, kuriame laivas yra registruotas ir kuris išduoda arba patvirtina liudijimą;

b)	nuorodos į nacionalinės teisės reikalavimus, nacionalinę atsakomybės ribą ir nacionalinę valiutą atitinkamai laikomos nuorodomis į atitinkamo teritorinio vieneto teisės reikalavimus, atsakomybės ribą ir valiutą; ir

c)	nuorodos į teismus ir teismo sprendimus, kuriuos turi pripažinti Susitariančiosios Šalys, laikomos nuorodomis atitinkamai į atitinkamo teritorinio vieneto teismus ir teismo sprendimus, kurie jame turi būti pripažįstami.

19 straipsnis

Regioninės ekonominės integracijos organizacijos

1. Regioninė ekonominės integracijos organizacija, kurią sudaro suverenios valstybės, perdavusios tai organizacijai kompetenciją tam tikrais šiuo Protokolu reglamentuojamais klausimais, gali pasirašyti, ratifikuoti, priimti, patvirtinti šį Protokolą ar prie jo prisijungti. Regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri yra šio Protokolo Šalis, turi Susitariančiosios Šalies teises ir pareigas tiek, kiek ta regioninė ekonominės integracijos organizacija turi kompetencijos šiuo Protokolu reglamentuojamais klausimais.

2. Tais atvejais, kai regioninė ekonominės integracijos organizacija naudojasi savo balsavimo teise savo kompetencijos klausimais, ji turi tiek balsų, kiek yra jos valstybių narių, kurios yra šio Protokolo Šalys ir kurios yra perdavusios jai kompetenciją atitinkamu klausimu. Regioninė ekonominės integracijos organizacija nesinaudoja balsavimo teise, jeigu jos valstybės narės naudojasi savo balsavimo teisėmis, ir atvirkščiai.

3. Tais atvejais, kai Susitariančiųjų Šalių skaičius yra svarbus šiame Protokole, įskaitant šio Protokolo 20 ir 23 straipsnius, bet jais neapsiribojant, regioninė ekonominės integracijos organizacija yra nelaikoma atskira Susitariančiąja Šalimi, papildančia jos valstybes nares, kurios yra Susitariančiosios Šalys.

4. Pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo metu regioninė ekonominės integracijos organizacija pateikia pareiškimą Generaliniam sekretoriui, kuriame nurodo šiuo Protokolu reglamentuojamus klausimus, dėl kurių jos valstybės narės, kurios pasirašė šį Protokolą arba kurios yra jo Šalys, yra perdavusios kompetenciją tai organizacijai, ir kitus svarbius tos kompetencijos apribojimus. Regioninė ekonominės integracijos organizacija nedelsdama praneša Generaliniam sekretoriui apie pareiškime pagal šią dalį nurodytos kompetencijos pasiskirstymo pakeitimus, įskaitant naujus kompetencijos perdavimo atvejus. Tokie pareiškimai Generaliniam sekretoriui pateikiami pagal šio Protokolo 24 straipsnį.

5. Daroma prielaida, kad Susitariančios Šalys, kurios yra regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kuri yra šio Protokolo Šalis, valstybės narės, turi kompetenciją visais šiuo Protokolu reglamentuojamais klausimais, dėl kurių apie kompetencijos perdavimo atvejus tai organizacijai nebuvo aiškiai pareikšta ar pranešta pagal 4 dalį.

20 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis Protokolas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kai 10 valstybių pasirašo jį be ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo išlygų, arba deponuoja Generaliniam sekretoriui ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentus.

2. Valstybėje, kuri šį Protokolą ratifikuoja, priima, patvirtina ar prie jo prisijungia jau įvykdžius 1 dalyje nustatytas įsigaliojimo sąlygas, šis Protokolas įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo tokios valstybės atitinkamo dokumento deponavimo dienos, bet ne anksčiau, negu šis Protokolas įsigalioja pagal 1 dalį.

21 straipsnis

Denonsavimas

1. Šį Protokolą kiekviena Susitariančioji Šalis gali denonsuoti bet kuriuo metu, kai šis Protokolas įsigalioja toje valstybėje.

2. Denonsuojama deponuojant denonsavimo dokumentą Generaliniam sekretoriui.

3. Denonsavimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo denonsavimo dokumento deponavimo Generaliniam sekretoriui arba ilgesniam laikotarpiui, jei toks laikotarpis nurodytas denonsavimo dokumente.

4. Tarp šio Protokolo Susitariančiųjų Šalių, tai, kad kuri nors iš jų denonsavo Konvenciją pagal jos 25 straipsnį, jokiu būdu negali būti aiškinama kaip šiuo Protokolu patikslintos Konvencijos denonsavimas.

22 straipsnis

Peržiūra ir keitimas

1. Organizacija gali sušaukti konferenciją šiam Protokolui peržiūrėti ar pakeisti.

2. Organizacija sušaukia šio Protokolo Susitariančiųjų Šalių konferenciją šiam Protokolui peržiūrėti ar pakeisti, jei to prašo ne mažiau kaip trečdalis Susitariančiųjų Šalių.

23 straipsnis

Atsakomybės ribų keitimas

1. Nedarant poveikio 22 straipsnio nuostatoms, šiame straipsnyje nustatyta speciali procedūra yra taikoma tik iš dalies keičiant šiuo Protokolu patikslintos Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, 4a straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje nustatytas ribas.

2. Ne mažiau kaip pusės, bet visais atvejais ne mažiau kaip šešių šio Protokolo Susitariančiųjų Šalių prašymu kiekvieną pasiūlymą iš dalies keisti šiuo Protokolu patikslintos Konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje, 4a straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnyje nustatytas ribas, įskaitant išskaičiuotinus dydžius, Generalinis sekretorius išplatina visoms Organizacijos narėms ir visoms Susitariančiosioms Šalims.

3. Kiekvienas taip, kaip pirmiau apibūdinta, pasiūlytas ir išplatintas pakeitimas pateikiamas Organizacijos teisės komitetui (toliau – Teisės komitetas) apsvarstyti ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo išplatinimo dienos.

4. Visos šiuo Protokolu patikslintos Konvencijos Susitariančiosios Šalys, kurios yra arba nėra Organizacijos narės, turi teisę dalyvauti Teisės komiteto posėdžiuose, kai svarstomi ir priimami pakeitimai.

5. Pakeitimai priimami Teisės komitete, išplėstame, kaip nustatyta 4 dalyje, dviejų trečdalių dalyvaujančių ir balsuojančių šiuo Protokolu patikslintos Konvencijos Susitariančiųjų Šalių balsų dauguma, jei balsavimo metu dalyvauja ne mažiau kaip pusė šiuo Protokolu patikslintos Konvencijos Susitariančiųjų Šalių.

6. Remdamasis pasiūlymu iš dalies keisti ribas, Teisės komitetas atsižvelgia į su įvykiais susijusią patirtį, ypač į jų padarytos žalos dydį, piniginių verčių pokyčius ir pasiūlyto pakeitimo poveikį draudimo išlaidoms.

a)	Joks ribų pakeitimas pagal šį straipsnį negali būti svarstomas praėjus mažiau kaip penkeriems metams nuo tos dienos, kai Protokolas buvo pateiktas pasirašyti, arba mažiau kaip penkeriems metams nuo ankstesnio pagal šį straipsnį priimto pakeitimo įsigaliojimo.
b)	Jokia riba negali būti padidinta taip, kad viršytų šiuo Protokolu patikslintoje Konvencijoje nustatytą ribą atitinkantį dydį, padidintą šešiais procentais per metus, apskaičiuotą remiantis nuo tos dienos, kai Protokolas buvo pateiktas pasirašyti, priskaičiuotu pamatiniu dydžiu.
c)	Jokia riba negali būti padidinta taip, kad viršytų šiuo Protokolu patikslintoje Konvencijoje nustatytą ribą atitinkantį dydį, padaugintą iš trijų.

8. Apie kiekvieną pagal 5 dalį priimtą pakeitimą Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Šalims. Pakeitimas yra laikomas priimtu pasibaigus aštuoniolikos mėnesių nuo pranešimo dienos laikotarpiui, nebent per tą laikotarpį ne mažiau kaip vienas ketvirtadalis valstybių, kurios pakeitimo patvirtinimo metu buvo Susitariančiosios Šalys, būtų pranešusios Generaliniam sekretoriui, kad jos nepritaria pakeitimui; tuo atveju pakeitimas yra atmetamas ir neįsigalioja.

9. Kiekvienas pakeitimas, laikomas priimtu pagal 8 dalį, įsigalioja praėjus aštuoniolikai mėnesių nuo pritarimo jam.

10. Pakeitimas yra privalomas visoms Susitariančiosioms Šalims, jei jos nedenonsuoja šio Protokolo pagal 21 straipsnio 1 ir 2 dalis ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki pakeitimo įsigaliojimo. Toks denonsavimas įsigalioja įsigaliojus pakeitimui.

11. Kai pakeitimas yra priimamas dar nepasibaigus jam pritarti skirtam aštuoniolikos mėnesių laikotarpiui, jei jis įsigalioja, jis tampa privalomas valstybei, kuri tuo laikotarpiu tampa Susitariančiąja Šalimi. Valstybei, kuri tampa Susitariančiąja Šalimi pasibaigus tam laikotarpiui, yra privalomas pakeitimas, kuriam pritariama pagal 8 dalį. Šioje dalyje nurodytais atvejais valstybei pakeitimas tampa privalomas, kai tas pakeitimas įsigalioja arba kai toje valstybėje įsigalioja šis Protokolas, jei jis įsigalioja vėliau.

24 straipsnis

Depozitaras

1. Šis Protokolas ir visi pagal 23 straipsnį priimti jo pakeitimai deponuojami Generaliniam sekretoriui.

2. Generalinis sekretorius:

praneša visoms šį Protokolą pasirašiusioms ar prie jo prisijungusioms valstybėms apie:

i)	kiekvieną naują pasirašymo atvejį ar ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumento deponavimą, nurodydamas jo datą;

ii)	kiekvieną pareiškimą ir pranešimą pagal šiuo Protokolu patikslintos Konvencijos 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, 18 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnio 4 dalį;

iii)	šio Protokolo įsigaliojimo datą;

iv)	kiekvieną pasiūlymą iš dalies keisti ribas, pateiktą pagal šio Protokolo 23 straipsnio 2 dalį;

v)	kiekvieną pakeitimą, priimtą pagal šio Protokolo 23 straipsnio 5 dalį;

vi)	kiekvieną pakeitimą, kuriam buvo pritarta pagal šio Protokolo 23 straipsnio 8 dalį, nurodydamas to pakeitimo įsigaliojimo datą pagal to straipsnio 9 ir 10 dalis;

vii)	kiekvieno šio Protokolo denonsavimo dokumento deponavimą, nurodydamas jo deponavimo ir įsigaliojimo datą;

viii)

kiekvieną pranešimą, reikalingą pagal bet kurį šio Protokolo straipsnį;

b)	perduoda oficialiai patvirtintas šio Protokolo kopijas visoms šį Protokolą pasirašiusioms ar prie jo prisijungusioms valstybėms.

3. Kai tik šis Protokolas įsigalioja, Generalinis sekretorius jo tekstą perduoda Jungtinių Tautų Sekretoriatui, kad jis būtų įregistruotas ir paskelbtas pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.

25 straipsnis

Kalbos

Šio Protokolo vienintelis originalas yra sudarytas arabų, kinų, anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis, visi tekstai yra vienodai autentiški.

PRIIMTA LONDONE, du tūkstančiai antrųjų metų lapkričio pirmą dieną.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti tinkamai Vyriausybių įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

ATĖNŲ PROTOKOLO PRIEDAS

12.1.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 8/13

TARYBOS SPRENDIMAS

2011 m. gruodžio 12 d.

dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolo, kiek tai susiję su jo 10 ir 11 straipsniais

(2012/23/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 1 dalį ir 81 straipsnio 2 dalies a bei c punktus kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu ir 218 straipsnio 8 dalies pirma pastraipa,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą,

kadangi:

(1)	1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolu (toliau – Atėnų protokolas) žymiai patobulinama vežėjų atsakomybės ir kompensavimo jūra vežamiems keleiviams tvarka.

(2)	Atėnų protokolu iš dalies keičiama 1974 m. Atėnų konvencija dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra, o jo 15 straipsnyje nustatoma, kad Atėnų protokolo Susitariančiosios Šalys abu dokumentus supranta ir aiškina kaip vieną dokumentą.

(3)	Atėnų protokolo 10 ir 11 straipsniais daroma įtaka 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentui (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (1). Todėl Sąjunga turi išimtinę kompetenciją Atėnų protokolo 10 ir 11 straipsnių atžvilgiu.

(4)	Sąjungai prisijungus prie Atėnų protokolo, jo 10 straipsnyje nustatytos taisyklės dėl jurisdikcijos turėtų įgyti viršenybę prieš atitinkamas Sąjungos taisykles.

(5)

Tačiau Atėnų protokolo 11 straipsnyje išdėstytos taisyklės dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo neturėtų būti viršesnės nei už atitinkamas Sąjungos taisykles, kurios Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimu dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (2) pradėtos taikyti ir Danijoje, nei už 1988 m. rugsėjo 16 d. Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo (3) taisykles, nei už 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (4) taisykles, kadangi šių taisyklių taikymo tikslas – užtikrinti, kad teismo sprendimai būtų pripažįstami ir vykdomi bent tokiu pat mastu, kaip pagal Atėnų protokolo taisykles.

(6)	Atėnų protokolą gali ratifikuoti, priimti, patvirtinti ar prie jo prisijungti valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos, sudarytos suverenių valstybių, kurios toms organizacijoms perdavė kompetenciją tam tikrais Atėnų protokolu reglamentuojamais klausimais.

(7)	Pagal Atėnų protokolo 17 straipsnio 2 dalies b punktą ir 19 straipsnį regioninės ekonominės integracijos organizacijos gali sudaryti Atėnų protokolą.

(8)

Jungtinei Karalystei ir Airijai, kurioms taikomas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtas protokolas (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, Atėnų protokolo 10 ir 11 straipsniai bus taikomi kaip Europos Sąjungai priklausančioms valstybėms.

(9)

Pagal prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsnius, Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas, kiek tai susiję su Atėnų protokolo 10 ir 11 straipsniais. Jai šie straipsniai bus taikomi tik kaip atskirai Susitariančiajai Šaliai.

(10)

2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 392/2009 dėl keleivių vežėjų jūra atsakomybės avarijų atveju (5) dauguma Atėnų protokolo taisyklių įtraukta į Sąjungos teisę. Todėl Sąjunga pasinaudojo kompetencija dėl tuo reglamentu reglamentuojamų klausimų. Kartu su šiuo sprendimu turi būti priimamas atskiras su tomis nuostatomis susijęs sprendimas.

(11)

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Šių straipsnių tekstas pateikiamas priede.

2 straipsnis

1. Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį arba asmenis, įgaliotą (-us) deponuoti Sąjungos prisijungimo prie Atėnų protokolo, kiek tai susiję su jo 10 ir 11 straipsniais, dokumentą, remiantis to protokolo 17 straipsnio 2 dalies c punktu, 17 straipsnio 3 dalimi ir 19 straipsniu.

2. Prisijungimo dokumento deponavimo metu Sąjunga pateikia tokį pareiškimą dėl kompetencijos:

„Kompetenciją dėl 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. Atėnų protokolo 10 ir 11 straipsniais reglamentuojamų klausimų, kuriems taikytinas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnis, Europos Sąjungos valstybės narės, išskyrus Danijos Karalystę, kaip nustatyta prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsniuose, perdavė Sąjungai. Sąjunga pasinaudojo šia kompetencija priimdama 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.“.

3. Prisijungimo dokumento deponavimo metu Sąjunga pateikia tokį pareiškimą dėl 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra Atėnų konvencijos, su pakeitimais, padarytais Atėnų protokolo 11 straipsniu, 17a straipsnio 3 dalies:

„1.

Teismo sprendimai 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. Atėnų protokolu reglamentuojamais klausimais, priimti Belgijos Karalystės, Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Estijos Respublikos, Airijos, Graikijos Respublikos, Ispanijos Karalystės, Prancūzijos Respublikos, Italijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės, Vengrijos Respublikos, Maltos, Nyderlandų Karalystės, Austrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Portugalijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Suomijos Respublikos, Švedijos Karalystės arba Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės teismo, Europos Sąjungos valstybėje narėje pripažįstami ir vykdomi pagal atitinkamas Europos Sąjungos taisykles tuo klausimu.

Teismo sprendimai Atėnų protokolu reglamentuojamais klausimais, priimti Danijos Karalystės teismo, Europos Sąjungos valstybėje narėje pripažįstami ir vykdomi vadovaujantis Europos bendrijos ir Danijos Karalystės susitarimu dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.

Teismo sprendimai Atėnų protokolu reglamentuojamais klausimais, priimti teismo trečiojoje valstybėje,

a)	kuriai taikoma 2007 m. spalio 30 d. Lugano konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažįstami ir vykdomi pagal tą konvenciją;

b)	kuriai taikoma 1988 m. rugsėjo 16 d. Lugano konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymo, Europos Sąjungos valstybėse narėse pripažįstami ir vykdomi pagal tą konvenciją.“.

4. Pagal šio straipsnio 1 dalį paskirtas (-i) asmuo (-enys), deponuodamas (-i) Sąjungos prisijungimo prie Atėnų protokolo, kiek tai susiję su jo 10 ir 11 straipsniais, dokumentą, pareiškia TJO gairėse numatytą išlygą.

3 straipsnis

Sąjunga deponuoja prisijungimo prie Atėnų protokolo, kiek tai susiję su jo 10 ir 11 straipsniais, dokumentą ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d.

4 straipsnis

Valstybės narės imasi reikiamų veiksmų Atėnų protokolo ratifikavimo ar prisijungimo prie jo dokumentams deponuoti per pagrįstą laikotarpį ir, jei įmanoma, ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d.

Priimta Briuselyje 2011 m. gruodžio 12 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

S. NOWAK

(1) OL L 12, 2001 1 16, p. 1.

(2) OL L 299, 2005 11 16, p. 62.

(3) OL L 319, 1988 11 25, p. 9.

(4) OL L 339, 2007 12 21, p. 3.

(5) OL L 131, 2009 5 28, p. 24.

PRIEDAS

VERTIMAS

1974 M. ATĖNŲ KONVENCIJOS DĖL KELEIVIŲ IR JŲ BAGAŽO VEŽIMO JŪRA 2002 M. PROTOKOLO 10 IR 11 STRAIPSNIAI

10 straipsnis

Konvencijos 17 straipsnis pakeičiamas šiuo tekstu:

„17 straipsnis

Kompetentinga jurisdikcija

1. Ieškinys pagal šios Konvencijos 3 ir 4 straipsnius ieškovo pasirinkimu pateikiamas vienam iš toliau išvardytų teismų, jei tas teismas yra vienoje iš šios Konvencijos Susitariančiųjų šalių, vadovaujantis kiekvienos iš Susitariančiųjų Šalių nacionaline teise, reglamentuojančia tinkamą teismo vietą tose valstybėse, kuriose yra keli galimi teismai:

a)	atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos arba pagrindinės verslo vietos valstybės teismui, arba

b)	vežimo sutartyje nustatytam išvykimo valstybės arba atvykimo valstybės teismui, arba

c)	ieškovo gyvenamosios vietos arba nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teismui, jei atsakovo verslo vieta yra toje valstybėje ir jei jam taikoma tos valstybės jurisdikcija, arba

d)	tos valstybės, kurioje buvo sudaryta vežimo sutartis, teismui, jei atsakovo verslo vieta yra toje valstybėje ir jei jam taikoma tos valstybės jurisdikcija.

2. Ieškiniai pagal šios Konvencijos 4a straipsnį ieškovo pasirinkimu pateikiami vienam iš teismų, kuriuose gali būti pareikšti ieškiniai vežėjui ar vykdomajam vežėjui pagal 1 dalį.

3. Įvykus įvykiui, kurio metu buvo padaryta žala, šalys gali susitarti, kad reikalavimas atlyginti žalą bus paduotas vienai iš jurisdikcijų ar teismų.“.

11 straipsnis

Konvencija papildoma šiuo 17a straipsniu:

„17a straipsnis

Pripažinimas ir vykdymas

1. Visi pagal 17 straipsnį jurisdikciją turinčio teismo priimti sprendimai, kurie yra vykdytini kilmės valstybėje, kurioje jiems nebetaikoma įprastų formų peržiūra, yra pripažįstami visose Susitariančiosiose Šalyse, išskyrus atvejus, kai:

a)	teismo sprendimas buvo gautas apgaulės būdu; arba

b)	per pagrįstą laikotarpį atsakovas nebuvo informuotas ir jam nebuvo suteikta tinkama galimybė pasirengti gynybai.

2. Pagal 1 dalį pripažintas teismo sprendimas yra vykdytinas kiekvienoje Susitariančiojoje Šalyje, kai tik užbaigiami visi toje valstybėje nustatyti formalumai. Šie formalumai nėra pagrindas iš naujo nagrinėti faktines bylos aplinkybes.

3. Šio Protokolo Susitariančioji Šalis teismo sprendimų pripažinimui ir vykdymui gali taikyti kitas taisykles, jei šiomis taisyklėmis užtikrinama, kad teismo sprendimai būtų pripažįstami ir vykdomi bent jau tokiu pačiu mastu, koks nustatytas 1 ir 2 dalyse.“.

12.1.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 8/17

TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 13/2012

2012 m. sausio 6 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1292/2007, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 9 straipsnio 4 dalį ir 11 straipsnio 3, 5 ir 6 dalis,

atsižvelgdama į Europos Komisijos (toliau – Komisija) pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Ankstesni tyrimai ir galiojančios antidempingo priemonės

(1)

2001 m. rugpjūčio mėn. Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 (2) Taryba nustatė galutinį antidempingo muitą importuojamai, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei. Nustatytos priemonės buvo ad valorem antidempingo muitas, kurio dydis individualiai nurodytų eksportuojančių gamintojų importuojamiems produktams buvo 0–62,6 %, o visų kitų bendrovių importuojamiems produktams buvo nustatyta 53,3 % muito norma.

(2)	2001 m. rugpjūčio mėn. Sprendimu 2001/645/EB (3) Komisija priėmė penkių Indijos gamintojų pasiūlytus įsipareigojimus dėl kainų. 2006 m. kovo mėn. šių įsipareigojimų priėmimas buvo atšauktas (4).

(3)

2006 m. kovo mėn. Reglamentu (EB) Nr. 366/2006 (5) Taryba iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001 nustatytas priemones. Nustatyto antidempingo muito dydis buvo 0–18 %, atsižvelgiant į galutinių kompensacinių muitų galiojimo termino peržiūros išvadas, išdėstytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 367/2006 (6).

(4)

2006 m. rugsėjo mėn., gavusi naujo eksportuojančio gamintojo prašymą, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1424/2006 (7) dėl vieno Indijos eksportuotojo iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 1676/2001. Iš dalies pakeistu reglamentu neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytas 15,5 % dempingo skirtumas, o susijusiai bendrovei nustatyta 3,5 % antidempingo muito norma, atsižvelgiant į bendrovės eksporto subsidijų skirtumą, nustatytą atlikus antisubsidijų tyrimą, po kurio priimtas Reglamentas (EB) Nr. 367/2006. Bendrovei nebuvo taikomas individualiai nustatytas kompensacinis muitas, todėl taikyta visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(5)

2007 m. lapkričio mėn., atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 (8) importuojamai Indijos kilmės PET plėvelei nustatė galutinį antidempingo muitą. Tuo pačiu reglamentu buvo baigta dalinė tarpinė peržiūra pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį, per kurią nagrinėti tik vieno Indijos eksportuojančio gamintojo dempingo aspektai.

(6)	Be to, Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 šios priemonės ir toliau taikomos Brazilijai ir Izraeliui, išskyrus tam tikras nuo priemonių atleistas bendroves. Šiuo atžvilgiu Reglamentas (EB) Nr. 1292/2007 paskutinį kartą iš dalies pakeistas Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 806/2010 (9).

(7)

2009 m. sausio mėn., atlikus dalinę tarpinę peržiūrą, kurią Komisija pradėjo savo iniciatyva dėl penkių Indijos PET plėvelės gamintojų subsidijavimo, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 15/2009 (10) iš dalies pakeitė Reglamentu (EB) Nr. 1292/2007 šioms bendrovėms nustatytus galutinius antidempingo muitus ir Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 šioms bendrovėms nustatytus galutinius kompensacinius muitus.

(8)	Atsižvelgdama į tai, kad Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 nustatytas kompensacinio muito galiojimo terminas baigėsi 2011 m. kovo 9 d., 2011 m. gegužės mėn. Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 469/2011 (11) iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 1292/2007 ir pakoregavo antidempingo muito normas (12).

(9)	Šios tarpinės peržiūros pareiškėjui Ester Industries Limited šiuo metu taikomas 29,3 % galutinis antidempingo muitas.

2. Prašymas atlikti dalinę tarpinę peržiūrą

(10)

2010 m. liepos mėn. Komisija gavo prašymą atlikti dalinę tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį. Prašymą, kuriuo buvo prašoma tirti tik dempingo aspektus, pateikė eksportuojantis Indijos gamintojas Ester Industries Limited (toliau – Ester arba pareiškėjas). Prašyme pareiškėjas teigė, kad pasikeitė aplinkybės, kuriomis remiantis buvo nustatytos priemonės, ir kad šie pokyčiai yra ilgalaikiai. Pareiškėjas pateikė prima facie įrodymų, kad nėra būtina toliau taikyti dabartinio lygio priemonę ir taip kompensuoti dempingo daromą žalą.

3. Peržiūros inicijavimas

(11)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų, pateisinančių dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą, Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalimi, 2010 m. spalio 29 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą (13) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) apie dalinės tarpinės peržiūros, per kurią nagrinėjamas tik su pareiškėju susijęs dempingas, inicijavimą.

(12)

Pranešime apie inicijavimą paminėta, kad atliekant dalinę tarpinę peržiūrą taip pat vertinama, ar, atsižvelgiant į peržiūros išvadas, reikia iš dalies keisti iš Reglamento (EB) Nr. 1292/2007 2 straipsnio 2 dalyje konkrečiai nenurodytų nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų importuojamam nagrinėjamajam produktui šiuo metu taikomą muito normą, t. y. visoms kitoms Indijos bendrovėms taikomą antidempingo muito normą.

4. Tyrimas

(13)	Atliekant dempingo lygio tyrimą nagrinėtas 2009 m. spalio 1 d.–2010 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL).

(14)	Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjui, eksportuojančios šalies valdžios institucijoms ir Sąjungos pramonei. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė teikti nuomonę raštu ir būti išklausytoms.

(15)	Siekdama gauti tyrimui reikalingos informacijos, Komisija nusiuntė pareiškėjui klausimyną ir per tam tikslui nustatytą laikotarpį gavo atsakymą.

(16)	Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga dempingui nustatyti. Pareiškėjo patalpose buvo atliktas tikrinamasis vizitas.

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Nagrinėjamasis produktas

(17)	Šios peržiūros nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir apibrėžtasis Reglamente (EB) Nr. 1292/2007 su paskutiniais pakeitimais, kuriuo nustatytos galiojančios priemonės, t. y. Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelė, kurios KN kodai šiuo metu yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90.

2. Panašus produktas

(18)

Kaip ir ankstesniuose tyrimuose, atliekant šį tyrimą nustatyta, kad Indijoje pagaminta ir į Sąjungą eksportuota PET plėvelė, Indijos vidaus rinkoje gaminama ir parduodama PET plėvelė ir Sąjungos gamintojų Sąjungoje gaminama ir parduodama PET plėvelė pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir pagrindinė jos naudojimo paskirtis yra ta pati.

(19)	Todėl šie produktai yra laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C. DEMPINGAS

a) Normalioji vertė

(20)	Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pirmiausia Komisija ištyrė, ar pareiškėjo panašaus produkto pardavimas nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y. ar bendras taip parduotas kiekis sudarė bent 5 % viso nagrinėjamojo produkto eksportui į Sąjungą parduoto kiekio.

(21)	Po to Komisija nustatė tas vidaus rinkoje bendrovės parduodamo panašaus produkto rūšis, kurios yra tokios pačios, kaip ir eksportui į Sąjungą parduodamo produkto rūšys, arba labai į jas panašios.

(22)

Toliau nagrinėta, ar pareiškėjo kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas, t. y. ar kiekvienos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje apimtis sudarė bent 5 % tos pačios rūšies produkto pardavimo į Sąjungą apimties. Toliau pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį nagrinėta, ar tipiškais kiekiais parduotų tam tikrų rūšių produktų pardavimas vykdytas įprastinėmis prekybos sąlygomis.

(23)

Nustatant atitinkamos rūšies produkto pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį nagrinėta, ar kiekvienos rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje tipiškais kiekiais galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis. Visais atvejais, kai vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis parduotas pakankamas tam tikros rūšies produkto kiekis, normalioji vertė buvo grindžiama faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip svertinis viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per PTL vidurkis.

(24)

Kitų rūšių produktų, kurių pardavimas vidaus rinkoje nebuvo tipiškas arba kurie nebuvo parduodami įprastomis prekybos sąlygomis, normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Normalioji vertė buvo apskaičiuota prie eksportuotų tam tikros rūšies produktų gamybos sąnaudų, prireikus pakoreguotų, pridėjus pagrįstą pardavimo, bendrųjų ir administracinių sąnaudų procentinę dalį ir pagrįstą pelno dydį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies pirmą sakinį remiantis faktiniais duomenimis, susijusiais su tiriamo eksportuojančio gamintojo panašaus produkto gamyba ir pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis.

b) Eksporto kaina

(25)

Atliekant ankstesnę tarpinę peržiūrą, po kurios priimtas Reglamentas (EB) 366/2006, buvo nustatyta, kad minėti įsipareigojimai dėl kainų darė įtaką ankstesnėms eksporto kainoms ir todėl jos nėra patikimos siekiant nustatyti eksporto raidą ateityje. Toje tarpinėje peržiūroje, atsižvelgiant į tai, kad Ester nagrinėjamąjį produktą dideliais kiekiais pardavė pasaulio rinkoje, eksporto kainą nuspręsta nustatyti remiantis trečiosioms šalims faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(26)

Primenama, kad įsipareigojimų dėl kainų priėmimas buvo atšauktas 2006 m. kovo mėn., t. y. anksčiau kaip prieš trejus metus iki dabartinio PTL. Todėl įsipareigojimai dėl kainų nedarė įtakos Ester eksporto į Sąjungą kainoms dabartiniu PTL. Taigi, galima daryti išvadą, kad jos gali būti laikomos patikimomis siekiant nustatyti eksporto raidą ateityje.

(27)	Kadangi pareiškėjas visas prekes eksportavo į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos buvo nustatytos remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

c) Palyginimas

(28)

Vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su vidutine svertine eksporto kaina remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis ir tuo pačiu prekybos lygmeniu. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalimi buvo atsižvelgta į veiksnių, kurie turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus. Todėl, koreguojant prireikus ir pateisinamais atvejais, deramai atsižvelgta į vežimo ir draudimo sąnaudų, tvarkymo, krovos ir papildomų išlaidų, pareiškėjo sumokėtų komisinių, finansinių ir pakavimo sąnaudų skirtumus.

(29)

Pareiškėjas teigė, kad, palyginus su ankstesniu tarpinės peržiūros tyrimu, jis savo pirkėjams siūlo didesnę cheminių dangų įvairovę ir kad reikėtų į tai atsižvelgti priskiriant nagrinėjamąjį produktą skirtingoms produktų rūšims. Tačiau bendrovė neįrodė, kad skirtingos cheminių dangų rūšys turėjo įtakos kainų palyginamumui ir, svarbiausia, ji neįrodė, kad pirkėjai vidaus rinkoje ir ES eksporto rinkoje nuolat mokėjo skirtingas kainas priklausomai nuo cheminės dangos rūšies. Todėl turėtų būti ir toliau taikomas toks pats, ankstesnių tyrimų metu taikytas produktų klasifikacijos principas, o šis teiginys turi būti atmestas.

(30)

Be to, pareiškėjas teigė, kad reikėtų koreguoti eksporto kainą remiantis lengvatomis, gautomis eksportuojant pagal Muito sumažinimo leidimo sistemą (toliau – MSLS) po eksporto. Šiuo atžvilgiu buvo nustatyta, kad pagal šią schemą, eksportuojant nagrinėjamąjį produktą gauti eksporto kreditai galėjo būti naudojami bet kokių produktų importo muitams kompensuoti arba laisvai parduodami kitoms bendrovėms. Be to, nėra apribojimo, kad importuotos prekės turėtų būti naudojamos tik nagrinėjamojo eksportuojamo produkto gamybai. Ester neįrodė, kad lengvata, gauta pagal MSLS, turėjo įtakos kainų palyginamumui, ir, svarbiausia, bendrovė neįrodė, kad dėl tokių MSLS lengvatų pirkėjai vidaus rinkoje nuolat mokėjo skirtingas kainas. Todėl teiginys atmestas.

(31)

Pareiškėjas taip pat teigė, kad reikėtų koreguoti eksporto kainą atsižvelgiant į lengvatas, gautas pagal Gamybos priemonių eksportui skatinti schemą (toliau – GPESS) ir Eksporto kreditų schemą. Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad taip pat kaip ir kitų schemų atveju nėra apribojimo, kad importuotos prekės pagal GPESS turėtų būti naudojamos tik nagrinėjamojo eksportuojamo produkto gamybai. Antra, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad esama aiškios sąsajos tarp eksportuojamų prekių kainos nustatymo ir pagal GPESS ir Eksporto kreditų schemą gautų lengvatų. Galiausiai pareiškėjas neįrodė, kad pagal šias dvi schemas gautos lengvatos turėjo įtakos kainų palyginamumui, ir, svarbiausia, kad dėl tokių GPESS ir Eksporto kreditų schemos lengvatų pirkėjai vidaus rinkoje nuolat mokėjo skirtingas kainas. Todėl šis teiginys turi būti atmestas.

d) Dempingo skirtumas

(32)

Kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje, kiekvienos rūšies produkto vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina. Gavus pastabų dėl atskleistų faktų, toliau išdėstytų 44 ir 45 konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo skirtumas yra 8,3 %

D. ILGALAIKIS PASIKEITUSIŲ APLINKYBIŲ POBŪDIS

(33)	Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį taip pat buvo tiriama, ar pasikeitusios aplinkybės gali būti pagrįstai laikomos ilgalaikėmis.

(34)

Atlikus šio aspekto tyrimą paaiškėjo, kad Ester iš tiesų ėmėsi priemonių siekdama sumažinti sąnaudas ir pagerinti efektyvumą. Svarbiausia, bendrovė modernizavo ir pastatė naują gamybos liniją. Be to, gerokai padidėjus gamybai, labai sumažėjo pridėtinės išlaidos. Efektyviau (iš arčiau esančių tiekėjų) įsigydama žaliavų bendrovė taip pat sugebėjo gerokai sumažinti krovinių vežimo išlaidas. Šis išlaidų sumažėjimas turėjo tiesioginio poveikio dempingo skirtumui. Todėl šias pasikeitusias aplinkybes galima laikyti ilgalaikėmis.

(35)

Eksporto kainos atžvilgiu tyrimu nustatyta, kad Ester kainodaros politika ilgą laiką (nuo 2006 m. (kada įsipareigojimas buvo panaikintas) iki 2010 m. (beveik PTL pabaiga)) buvo ganėtinai stabili. Atsižvelgiant į minėtą kainų stabilumą ir į tai, kad pasikeitė Ester eksporto į Sąjungą kainos nustatymo metodas, kaip aprašyta 24 ir 25 konstatuojamosiose dalyse, tikėtina, kad naujai apskaičiuotas dempingo skirtumas yra ilgalaikis.

(36)

Todėl laikyta, kad yra mažai tikėtina, kad aplinkybės, dėl kurių inicijuota ši tarpinė peržiūra, artimiausiu metu keistųsi taip, kad turėtų įtakos per tarpinę peržiūrą padarytoms išvadoms. Taigi daroma išvada, kad pasikeitusios aplinkybės yra ilgalaikės ir kad tolesnis dabartinio lygio priemonės taikymas nėra pagrįstas.

E. ANTIDEMPINGO PRIEMONĖS

(37)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad atrinktų bendrovių vidutinis dempingo skirtumas turėtų būti perskaičiuotas, jei atlikus dabartinę tarpinę peržiūrą Ester (kuri buvo viena iš atrinktų bendrovių) būtų nustatytas mažesnis nei anksčiau apskaičiuotas dempingo skirtumas. Primenama, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį dabartinė dalinė tarpinė peržiūra skirta tik pareiškėjo, individualaus eksportuotojo - Ester, dempingo skirtumui peržiūrėti. Todėl atliekant tyrimą nagrinėtos tik konkrečios pareiškėjo aplinkybės, atsižvelgiant į visus svarbius ir tinkamai dokumentais pagrįstus įrodymus (14). Šiuo pagrindu padarytos išvados netaikomos kitoms atrinktoms bendrovėms ar kitiems nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams.

(38)

Laikoma, kad atrinktų bendrovių vidutinio dempingo skirtumo nustatymas pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį tokiomis aplinkybėmis yra teisiškai neįmanomas ir ekonominiu atžvilgiu netikslingas dėl toliau išdėstytų priežasčių. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad atrinktų bendrovių vidutinis dempingo skirtumas skaičiuojamas tik tuomet, jei atliekant tam tikrą tyrimą laikoma, kad eksportuotojų yra tiek daug, kad atskirai tirti visus bendradarbiaujančius eksportuotojus pernelyg apsunkintų institucijas ir trukdytų užbaigti tyrimą laikantis pagrindiniame reglamente nustatytų privalomų terminų. Tuomet daroma prielaida, kad dempingo skirtumų svertinio vidurkio skaičiavimas remiantis atrinktų eksportuotojų dempingo skirtumais atitinka neatrinktų bendradarbiaujančių eksportuotojų dempingo skirtumus. Taip gali būti tik tada, jei toks skaičiavimas yra atliekamas remiantis to paties laikotarpio dempingo skirtumais. Nei vienos iš minėtų aplinkybių nėra atliekant tik vienai iš pradžių atrinktai bendrovei skirtą dalinę tarpinę peržiūrą, tokią, kaip šis tyrimas. Todėl daroma išvada, kad, atsižvelgiant į dabartinės dalinės tarpinės peržiūros faktines aplinkybes, 9 straipsnio 6 dalies nuostatos akivaizdžiai netaikomos.

(39)

Reikia atkreipti dėmesį, kad Pranešime apie inicijavimą esantis teiginys, pagal kurį „jeigu bus nustatyta, kad pareiškėjui taikomas priemones reikėtų panaikinti arba iš dalies pakeisti, gali prireikti koreguoti muito, šiuo metu taikomo nagrinėjamajam produktui, importuojamam iš kitų Indijos bendrovių, normą“ (15), reiškia, kad po peržiūros muitas gali būti padidinamas siekiant išvengti priemonių vengimo. Kadangi pareiškėjo muitas yra sumažinamas, minėta Pranešimo apie inicijavimą nuostata netaikytina.

(40)	Atsižvelgiant į 37–39 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas priežastis, teiginys, kad atrinktų bendrovių vidutinis dempingo skirtumas turėtų būti perskaičiuotas, turi būti atmestas.

(41)	Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriomis remiantis buvo ketinama siūlyti iš dalies keisti pareiškėjui taikomą muito normą, ir suteikta galimybė pateikti pastabų.

(42)

Pareiškėjas pakartojo tvirtinimus dėl 29 konstatuojamojoje dalyje minėtos produktų klasifikacijos, taip pat prašymą koreguoti eksporto kainą dėl sąlyginio apmokestinimo muitais lengvatų pagal MSLS, GPESS ir Eksporto kreditų schemą, kaip aprašyta 30 ir 31 konstatuojamosiose dalyse. Kadangi nebuvo pateikta naujų duomenų, kurie turėtų įtakos Komisijos nustatytiems faktams, šie teiginiai turėjo būti atmesti.

(43)

Be to, pareiškėjas užginčijo FOB pagrindu sudarytų sandorių CIF vertės apskaičiavimo metodą. Nustatydama vieneto CIF vertę Komisija susiejo bendrovės sumokėtas bendras krovinių vežimo išlaidas su visais eksporto sandoriais, įskaitant FOB sandorius. Bendrovė teigė, kad bendros krovinių vežimo išlaidos turėjo būti siejamos tik su CIF sandoriais. Šis teiginys buvo priimtas.

(44)	Galiausiai pareiškėjas teigė, kad ne visi atrinkti pardavimai buvo neįtraukti nustatant dempingo skirtumą. Šis teiginys taip pat priimtas.

(45)	Atlikus peržiūros tyrimą, siūlomas koreguotas dempingo skirtumas ir antidempingo muito norma, taikytini Ester Industries Limited pagamintam importuojamam nagrinėjamajam produktui, yra 8,3 %

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1292/2007 2 straipsnio 2 dalies lentelės įrašas dėl Ester Industries Limited pakeičiamas taip:

„Ester Industries Limited, DLF City, Phase II, Sector 25, Gurgaon, Haryana - 122022, Indija

8,3

A026“

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. sausio 6 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. WAMMEN

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2) OL L 227, 2001 8 23, p. 1.

(3) OL L 227, 2001 8 23, p. 56.

(4) OL L 68, 2006 3 8, p. 37.

(5) OL L 68, 2006 3 8, p. 6.

(6) OL L 68, 2006 3 8, p. 15.

(7) OL L 270, 2006 9 29, p. 1.

(8) OL L 288, 2007 11 6, p. 1.

(9) OL L 242, 2010 9 15, p. 6.

(10) OL L 6, 2009 1 10, p. 1.

(11) OL L 129, 2011 5 17, p. 1.

(12) Pranešimas apie galiojimo pabaigą (OL C 68, 2011 3 3, p. 6).

(13) OL C 294, 2010 10 29, p. 10.

(14) 2010 m. gruodžio 17 d. Bendrojo Teismo sprendimas, EWRIA ir kiti prieš Komisiją, T-369/08, 7 ir 79 punktai ir juose cituojama teismo praktika.

(15) 2010 m. kovo 29 d. Įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 270/2010, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 452/2007, nustatantis galutinį antidempingo muitą importuojamoms, inter alia, Kinijos Liaudies Respublikos kilmės lyginimo lentoms (OL L 84, 2010 3 31, p. 13).

12.1.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 8/22

TARYBOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 14/2012

2012 m. sausio 9 d.

kuriuo galutinis antidempingo muitas, nustatytas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 511/2010 tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės molibdeno vielai, nustatomas taip pat tam tikrai iš Malaizijos siunčiamai importuojamai molibdeno vielai, deklaruojamai arba nedeklaruojamai kaip Malaizijos kilmės, ir baigiamas tyrimas dėl importuojamos iš Šveicarijos siunčiamos molibdeno vielos

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į Europos Komisijos (toliau – Komisija) pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Galiojančios priemonės

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 511/2010 (2) (toliau – pradinis reglamentas) Taryba tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR arba nagrinėjamoji šalis) kilmės molibdeno vielai, kaip apibrėžta to reglamento 1 straipsnio 1 dalyje (toliau – nagrinėjamasis produktas), nustatė 64,3 % galutinį antidempingo muitą. Šios priemonės toliau vadinamos galiojančiomis priemonėmis, o tyrimas, po kurio pradiniu reglamentu buvo nustatytos priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

2. Prašymas

(2)	2011 m. balandžio 4 d. Komisijai pateiktas prašymas pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ištirti tariamą galiojančių priemonių vengimą. Prašymą tam tikros molibdeno vielos Sąjungos gamintojo (toliau – pareiškėjas) vardu pateikė Europos metalų asociacija (EUROMETAUX).

(3)	Prašyme tvirtinta, kad nustačius galiojančias priemones gerokai pasikeitė KLR, Malaizijos ir Šveicarijos prekybos su Sąjunga pobūdis. Pareiškėjas tvirtino, kad taip įvyko dėl to, kad molibdeno vielą imta siųsti per Malaiziją ar Šveicariją.

(4)	Atlikus tyrimą padaryta išvada, kad nėra pagrįstų siuntimo priežasčių ar jį pateisinančių ekonominių aplinkybių, išskyrus galiojančias priemones.

(5)	Galiausiai pareiškėjas tvirtino, kad taisomasis galiojančių priemonių poveikis buvo mažinamas tiek kiekio, tiek kainų požiūriu, o molibdeno vielai iš Malaizijos ir Šveicarijos, palyginti su atliekant pradinį tyrimą nustatyta normaliąja verte, taikyta dempingo kaina.

3. Inicijavimas

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad yra pakankamai prima facie įrodymų, pagrindžiančių tyrimo inicijavimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, Komisija Reglamentu (ES) Nr. 477/2011 (3) (toliau – inicijavimo reglamentas) inicijavo tyrimą. Pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 5 dalį Komisija inicijavimo reglamentu muitinėms taip pat nurodė nuo 2011 m. gegužės 19 d. registruoti iš Malaizijos arba Šveicarijos siunčiamą importuojamą nagrinėjamąjį produktą, deklaruojamą arba nedeklaruojamą kaip Malaizijos arba Šveicarijos kilmės.

4. Tyrimas

(7)	Komisija KLR, Malaizijos ir Šveicarijos valdžios institucijoms, šių šalių eksportuojantiems gamintojams ir prekiautojams, žinomiems susijusiems Sąjungos importuotojams ir Sąjungos gamintojams oficialiai pranešė apie tyrimo inicijavimą.

(8)

Malaizijos, Šveicarijos ir KLR gamintojams ir (arba) eksportuotojams, taip pat žinomiems ir (arba) prašyme nurodytiems susijusiems Sąjungos importuotojams buvo nusiųsti klausimynai. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė iki inicijavimo reglamente nustatyto termino raštu pareikšti nuomonę ir prašyti būti išklausytoms. Visos šalys buvo informuotos, kad joms nebendradarbiaujant gali būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis ir išvados daromos remiantis turimais faktais.

(9)	Vienas Sąjungos importuotojas kreipėsi į Komisiją, pareikšdamas, kad niekada nepirko jokios molibdeno vielos už Sąjungos ribų.

(10)	Dvi Malaizijos bendrovės pareiškė, kad per 14 konstatuojamojoje dalyje nurodytą TL jos molibdeno vielos negamino ir į Sąjungą neeksportavo.

(11)	Viena Šveicarijos bendrovė pareiškė, kad pastaruosius trejus metus ji molibdeno vielos negamino ar ja neprekiavo.

(12)	Vienas KLR gamintojas atsakė į klausimyną, nurodydamas, kad nuo 2009 m. molibdeno vielos neeksportavo nei į Sąjungą, nei į Malaiziją ar Šveicariją.

(13)	Iš KLR, Malaizijos ar Šveicarijos valdžios institucijų Komisija pastabų negavo.

5. Tiriamasis laikotarpis

(14)	Atliekant tyrimą buvo nagrinėjamas 2010 m. balandžio 1 d.–2011 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – TL). Siekiant išnagrinėti tariamą prekybos pobūdžio pasikeitimą, surinkti laikotarpio nuo 2007 m. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis) duomenys.

B. TYRIMO REZULTATAI

1. Bendrosios pastabos ir (arba) bendradarbiavimo lygis

(15)

Kaip minėta 10 konstatuojamojoje dalyje, bendradarbiavo tik dvi Malaizijos bendrovės, tačiau TL jos neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą. Kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje, tik viena Šveicarijos bendrovė pateikė informacijos, kuria remiantis pastaruosius trejus metus ji nagrinėjamojo produkto negamino ar juo neprekiavo. Todėl šio tyrimo išvados turėjo būti grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(16)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi, galimas priemonių vengimas vertintas paeiliui tiriant: 1) ar pasikeitė KLR, Malaizijos ir Šveicarijos prekybos su Sąjunga pobūdis; 2) ar šis pokytis įvyko dėl praktikos, procesų ar veiklos, kurių negalima paaiškinti jokia kita pagrįsta priežastimi arba pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą; 3) ar rasta žalos įrodymų ar įrodymų, kad muito taisomasis poveikis sumažėjo panašaus produkto kainos ir (arba) kiekio požiūriu; ir 4) ar rasta dempingo įrodymų atsižvelgiant į pirmiau nustatytą panašaus produkto normaliąją vertę, prireikus vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio nuostatomis.

2. Nagrinėjamasis produktas ir panašus produktas

(17)

Kaip nustatyta atliekant pradinį tyrimą, nagrinėjamasis produktas yra KLR kilmės molibdeno viela, kurios sudėtyje esantis molibdenas sudaro ne mažiau kaip 99,95 % masės, kurios didžiausias skerspjūvio matmuo didesnis kaip 1,35 mm, bet ne didesnis kaip 4,0 mm ir kurios KN kodas šiuo metu yra ex 8102 96 00.

(18)	Tiriamasis produktas yra toks pat kaip 17 konstatuojamojoje dalyje, tačiau siunčiamas iš Malaizijos arba Šveicarijos, deklaruojamas arba nedeklaruojamas kaip Malaizijos ar Šveicarijos kilmės.

(19)	Remiantis duomenų baze „Surveillance II“, dėl importuojamos vielos, deklaruojamos kaip Šveicarijos kilmės, nustatyta, kad TL nagrinėjamasis produktas į Sąjungą nebuvo importuojamas.

(20)

Kalbant apie importuojamą vielą, deklaruojamą kaip Malaizijos kilmės, ir atsižvelgiant į tai, kad nebuvo bendradarbiaujama, į Sąjungą iš KLR eksportuota molibdeno viela ir į Sąjungą iš Malaizijos siųsta molibdeno viela palyginta remiantis turima informacija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, įskaitant prašyme pateiktą informaciją. Atliekant šį tyrimą negauta jokios informacijos, kuria remiantis buvo galima teigti, kad į Sąjungą iš KLR eksportuota molibdeno viela ir į Sąjungą iš Malaizijos siųsta molibdeno viela neturi tų pačių esminių fizinių savybių ir paskirties. Todėl šie produktai laikomi panašiais pagal pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalį. Atliekant tyrimą priešingos informacijos negauta.

3. Prekybos pobūdžio pokytis

3.1. KLR ir Malaizija

(21)

Eksportuojantys KLR gamintojai bendradarbiavo nepakankamai, todėl siekiant įvertinti importo lygį 2010 m. ir TL buvo palyginti skirtingi statistinių duomenų šaltiniai. Buvo palyginti tiek viešai prieinami šaltiniai, tokie kaip Eurostatas, tiek kiti šaltiniai, kaip antai pagrindinio reglamento 14 straipsnio 6 dalyje nurodyta duomenų bazė ir duomenų bazė „Surveillance II“.

(22)	Kaip nurodyta pradinio reglamento 27 konstatuojamojoje dalyje, 2007 m. importo iš KLR apimtis buvo 87 tonos, 2008 m. – 100 tonų, o pradiniu TL (2008 m. balandžio 1 d.–2009 m. kovo 31 d.) – 97 tonos.

(23)	Nustačius priemones nagrinėjamojo produkto importo iš KLR apimtis gerokai sumažėjo (nuo 97 tonų pradiniu TL iki mažiau kaip 10 tonų TL). Tačiau nuo 2009 m. iki TL importas iš Malaizijos padidėjo nuo nulio iki maždaug 6 tonų.

3.2. KLR ir Šveicarija

(24)

Remiantis Eurostato duomenimis, t. y. su KN kodu susijusiais duomenimis, nuo 2009 m., įskaitant ir ankstesnius metus, iki 2010–2011 m. importas iš Šveicarijos padidėjo nuo iš esmės nežymaus iki 5 tonų. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad TL iš Šveicarijos į Sąjungą nagrinėjamasis produktas, deklaruojamas kaip Šveicarijos kilmės, nebuvo importuojamas. Be to, jis nebuvo importuojamas visus 2010 m., kai galiojo dar 2009 m. gruodžio mėn. nustatytos pradinės laikinosios priemonės.

3.3. Importas iš KLR į Malaiziją ir Šveicariją

(25)	Remiantis KLR statistinių duomenų šaltiniais, nagrinėjamąjį produktą į Malaiziją pradėta eksportuoti 2010 m., o 2008 m. ir 2009 m. eksporto apimtis buvo nedidelė.

(26)

Remiantis Šveicarijos statistinių duomenų šaltiniais, iš KLR į Šveicariją produktą pradėta importuoti 2010 m.; jis buvo importuojamas ir 2011 m., nors 2008 m. ir 2009 m. taip pat buvo importuotas nedidelis kiekis. Tačiau šie importo duomenys susiję su KN kodu, todėl jų aprėptis platesnė nei šiame tyrime taikoma nagrinėjamojo produkto apibrėžtis. Kaip nurodyta pirmiau, nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas, deklaruojamas kaip Šveicarijos kilmės, iš Šveicarijos į Sąjungą nebuvo eksportuojamas. Taigi, atliekant tyrimą, buvo neįmanoma nustatyti, ar KLR kilmės molibdeno kilmės viela buvo siunčiama per Šveicariją.

3.4. Išvada dėl prekybos pobūdžio pokyčio

(27)	Po pradinių priemonių nustatymo, bendrai sumažėjus nagrinėjamojo produkto eksportui iš KLR į Sąjungą nuo 2010 m. ir tuo pačiu metu padidėjus eksportui iš Malaizijos ir iš KLR į Malaiziją, pasikeitė šių šalių ir Sąjungos prekybos pobūdis.

(28)	Kalbant apie Šveicariją, nebuvo nustatyta jokių KLR, Šveicarijos ir Sąjungos prekybos pobūdžio pokyčių, atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto importą. Todėl reikėtų baigti galimo antidempingo priemonių vengimo, importuojant iš Šveicarijos siunčiamą molibdeno vielą, tyrimą.

4. Priemonių vengimo praktikos pobūdis ir nepakankamai pagrįstos priežastys ar pateisinančios ekonominės aplinkybės

(29)

Pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad prekybos pobūdžio pokytis būtų susijęs su praktika, procesu ar veikla, kurios negalima paaiškinti jokia kita pakankamai pagrįsta priežastimi ar pateisinančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, išskyrus muito nustatymą. Prie praktikos, proceso ar veiklos, inter alia, priskiriamas produkto, kuriam taikomos priemonės, siuntimas per trečiąsias šalis.

(30)

Palyginus prekybos tarp KLR ir Malaizijos srautus su Malaizijos ir Sąjungos prekybos srautais, matyti, kad viela buvo persiunčiama. Nė vienas KLR arba Malaizijos ar Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojas neužginčijo prašyme pateikto teiginio. Primenama, kad atliekant šį tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Malaizijos molibdeno vielos gamintojas.

(31)	Atlikus tyrimą nenustatyta jokių kitų pagrįstų siuntimo priežasčių ar jį pateisinančių ekonominių aplinkybių, išskyrus galiojančių priemonių vengimą. Išskyrus vengimą sumokėti muitą, daugiau nenustatyta nieko, kas kompensuotų nagrinėjamojo produkto siuntimo iš KLR per Malaiziją išlaidas.

(32)	Šią išvadą dar patvirtina ir tai, kad atliekant šį tyrimą apie save nepranešė nė vienas Malaizijos molibdeno vielos gamintojas.

(33)	Be to, pažymėtina, kad maždaug tuo metu, kai buvo paskelbtas inicijavimo reglamentas, importas iš Malaizijos nutrūko.

(34)	Todėl daroma išvada, kad KLR ir Malaizijos prekybos su Sąjunga pobūdis pasikeitė dėl nustatytų galiojančių priemonių, kadangi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje, nebuvo jokių kitų pagrįstų priežasčių ar pateisinančių ekonominių aplinkybių.

5. Taisomojo muito poveikio mažinimas panašaus produkto kainų ir (arba) kiekio atžvilgiu

(35)

Siekiant įvertinti, ar taisomasis galiojančių priemonių poveikis sumažėjo dėl iš Malaizijos importuotų produktų kiekio ir kainų, buvo naudojami 21 konstatuojamojoje dalyje aprašytų statistinių duomenų šaltinių duomenys, t. y. patikimiausi turimi su eksporto iš Malaizijos apimtimi ir kainomis susiję duomenys.

(36)	Nustatyta, kad importo iš Malaizijos apimtis labai padidėjo. TL importo iš Malaizijos apimtis buvo maždaug 6 % KLR kilmės produkto importo į Sąjungą lygio prieš priemonių nustatymą.

(37)	Palyginus pradiniame reglamente nustatytą žalos pašalinimo lygį ir vidutinę svertinę eksporto kainą matyti, kad produktai buvo priverstinai parduoti daug mažesne kaina. Todėl padaryta išvada, kad galiojančių priemonių taisomasis poveikis kiekiui ir kainoms buvo sumažintas.

6. Dempingo įrodymai atsižvelgiant į panašiam produktui anksčiau nustatytą normaliąją vertę

(38)	Atsižvelgiant į tai, kad eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kainos buvo pagrįstos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Manyta, kad 21 konstatuojamojoje dalyje aprašytuose statistinių duomenų šaltiniuose pateiktos kainos yra patikimiausios.

(39)

Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalimi, manyta, kad atliekant tyrimą dėl priemonių vengimo kaip normalioji vertė turi būti naudojama atliekant pradinį tyrimą nustatyta normalioji vertė. Kadangi nebuvo bendradarbiaujama ir buvo taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis, siekiant palyginti eksporto kainą ir normaliąją vertę, galima daryti prielaidą, kad atliekant šį tyrimą nagrinėtas produkto asortimentas buvo toks pat kaip ir pradiniame tyrime.

(40)

Atliekant pradinį tyrimą, JAV laikytos tinkama panašia rinkos ekonomikos šalimi. Kadangi panašios šalies gamintojas JAV vidaus rinkoje pardavė nedaug produkto, nuspręsta, kad JAV pardavimo vidaus rinkoje duomenų naudojimas siekiant nustatyti arba apskaičiuoti normaliąją vertę yra nepagrįstas. Todėl KLR atžvilgiu normalioji vertė nustatyta pagal JAV eksporto į kitas trečiąsias šalis, įskaitant Sąjungą, kainas.

(41)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalimis, dempingas buvo apskaičiuotas palyginus pradiniame reglamente nustatytą vidutinę svertinę normaliąją vertę ir šio tyrimo TL nustatytą vidutines svertines eksporto kainas, išreikštas neto kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi.

(42)	Tai, kad dempingas buvo vykdomas, nustatyta palyginus vidutinę svertinę normaliąją vertę ir vidutines svertines eksporto kainas.

C. PRIEMONĖS

(43)	Atsižvelgiant į minėtas išvadas, padaryta išvada, kad importuojamai KLR kilmės molibdeno vielai nustatyto galutinio antidempingo muito vengta ją siunčiant per Malaiziją.

(44)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį importuojamam KLR kilmės nagrinėjamajam produktui taikomos antidempingo priemonės turėtų būti taip pat taikomos tam pačiam iš Malaizijos siunčiamam importuojamam produktui, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Malaizijos kilmės.

(45)	Priemonės, kurių taikymo sritis turi būti išplėsta, turėtų būti Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 511/2010 1 straipsnio 2 dalyje nustatytos priemonės, t. y. galutinis 64,3 % antidempingo muitas, taikomas neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą.

(46)

Remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 5 dalimi, kuriose nustatyta, kad bet kokia išplėsto taikymo priemonė turėtų būti taikoma importuojamiems produktams, kurie į Sąjungą buvo įvežti laikantis inicijavimo reglamentu nustatyto registravimo reikalavimo, turėtų būti surinkti muitai, mokėtini už iš Malaizijos atsiųstą ir užregistruotą importuojamą molibdeno vielą.

D. IMPORTO IŠ ŠVEICARIJOS TYRIMO BAIGIMAS

(47)	Atsižvelgiant į išvadas dėl Šveicarijos, reikėtų baigti tyrimą dėl galimo antidempingo priemonių vengimo importuojant iš Šveicarijos siunčiamą nagrinėjamąjį produktą ir nutraukti inicijavimo reglamentu nustatytą iš Šveicarijos siunčiamos importuojamos molibdeno vielos registravimą.

E. PRAŠYMAI NETAIKYTI PRIEMONIŲ

(48)

Primenama, kad atliekant šį tyrimą apie save nepranešė nė vienas molibdeno vielos gamintojas ir (arba) eksportuotojas, eksportuojantis į Sąjungą, arba jų nebuvo rasta Malaizijoje. Nepaisant to, bet kuris Malaizijos gamintojas, kuris TL tiriamojo produkto neeksportavo į Sąjungą ir kuris ketina pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 4 dalį ir 13 straipsnio 4 dalį teikti prašymą atleisti nuo išplėsto taikymo antidempingo muito, turės užpildyti klausimyną, kad Komisija galėtų nustatyti, ar tokią išimtį galima pagrįsti. Tokia išimtis gali būti taikoma įvertinus nagrinėjamojo produkto rinkos padėtį, gamybos pajėgumus ir pajėgumų naudojimą, viešuosius pirkimus, pardavimą, tikimybę, kad bus tęsiama nepateisinama arba ekonomiškai nepagrįsta veikla, ir dempingo įrodymus. Komisija paprastai taip pat atliktų tikrinimą vietoje. Prašymą Komisijai reikėtų pateikti nedelsiant, nurodant visą svarbią informaciją, visų pirma apie visus bendrovės veiklos pokyčius, susijusius su gamyba ir pardavimu.

(49)

Jei priemonės gali būti pagrįstai netaikomos, Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai pasiūlys iš dalies pakeisti galiojančias išplėsto taikymo priemones. Vėliau bus stebima, kaip suteiktos išimtys yra taikomos, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi reglamente nustatytų reikalavimų.

F. ATSKLEIDIMAS

(50)	Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis prieita prie pirmiau išdėstytų išvadų, ir suteikta galimybė pateikti pastabas ir būti išklausytoms,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Galutinis antidempingo muitas, nustatytas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 511/2010, importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės molibdeno vielai, kurios sudėtyje esantis molibdenas sudaro ne mažiau kaip 99,95 % masės, kurios didžiausias skerspjūvio matmuo didesnis kaip 1,35 mm, bet ne didesnis kaip 4,0 mm ir kurios KN kodas šiuo metu yra ex 8102 96 00, taip pat taikomas iš Malaizijos siunčiamai importuojamai molibdeno vielai, kurios sudėtyje esantis molibdenas sudaro ne mažiau kaip 99,95 % masės, kurios didžiausias skerspjūvio matmuo didesnis kaip 1,35 mm, bet ne didesnis kaip 4,0 mm ir kurios KN kodas šiuo metu yra ex 8102 96 00 (TARIC kodas 8102960011), deklaruojamai arba nedeklaruojamai kaip Malaizijos kilmės.

2. Surenkami muitai, kurių taikymas išplėstas 1 dalimi, mokėtini už iš Malaizijos siunčiamus importuojamus produktus, deklaruojamus arba nedeklaruojamus kaip Malaizijos kilmės, užregistruotus pagal Reglamento (ES) Nr. 477/2011 2 straipsnį ir Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 13 straipsnio 3 dalį bei 14 straipsnio 5 dalį.

3. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos muitus reglamentuojančios galiojančios nuostatos.

2 straipsnis

1. Prašymai atleisti nuo muitų, kurių taikymas išplėstas 1 straipsniu, pateikiami raštu viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų ir turi būti pasirašyti prašymą netaikyti priemonių teikiančio subjekto įgalioto asmens. Prašymas turi būti siunčiamas šiuo adresu

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Office: N105 4/92

1049 Bruxelles/Brussel

BELGIQUE/BELGIË

Faksas +32 22979881

El. paštas TRADE-13–3-MOLYBDENUM@ec.europa.eu

2. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 13 straipsnio 4 dalimi, Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir priėmusi sprendimą, gali netaikyti pagal šio reglamento 1 straipsnį išplėsto taikymo muito bendrovių, kurios nevengia Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 511/2010 nustatytų antidempingo priemonių, importui.

3 straipsnis

Baigiamas Reglamentu (ES) Nr. 477/2011 inicijuotas tyrimas dėl galimo antidempingo priemonių, nustatytų Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 511/2010 tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės molibdeno vielai, vengimo importuojant iš Šveicarijos siunčiamą tam tikrą molibdeno vielą, deklaruojamą kaip Šveicarijos kilmės arba ne.

4 straipsnis

Muitinėms pavedama nutraukti importuojamų produktų registraciją, nustatytą vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 477/2011 2 straipsniu.

5 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2012 m. sausio 9 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

N. WAMMEN

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2) OL L 150, 2010 6 16, p. 17.

(3) OL L 131, 2011 5 18, p. 14.

12.1.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 8/38

JUNGTINIO KOMITETO, ĮSTEIGTO PAGAL SUSITARIMĄ DĖL TARPTAUTINIO NEMARŠRUTINIO KELEIVIŲ VEŽIMO TARPMIESTINIAIS IR MIESTO AUTOBUSAIS (INTERBUS SUSITARIMAS), SPRENDIMAS Nr. 1/2011

2011 m. lapkričio 11 d.

patvirtinantis jo darbo tvarkos taisykles ir pritaikantis Susitarimo 1 priedą dėl keleivinio kelių transporto operatoriams taikomų sąlygų, Susitarimo 2 priedą dėl tarpmiestiniams ir miesto autobusams taikomų techninių standartų bei su Susitarimo 8 straipsnyje nurodytomis socialinėmis nuostatomis susijusius reikalavimus

(2012/25/ES)

JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Susitarimą dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais (Interbus susitarimas) (1), ypač į jo 23 ir 24 straipsnius,

kadangi:

(1)	pagal Susitarimo dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais (Interbus susitarimas) (toliau – Susitarimas) 23 straipsnio 3 dalį Jungtinis komitetas turi nustatyti savo darbo tvarkos taisykles;

(2)

pagal Susitarimo 24 straipsnio 2 dalies c punktą Jungtinis komitetas yra atsakingas už Susitarimo 1 priedo dėl keleivinio kelių transporto operatoriams taikomų sąlygų ir Susitarimo 2 priedo dėl tarpmiestiniams ir miesto autobusams taikomų techninių standartų pritaikymą. Be to, Jungtinis komitetas yra atsakingas už su Susitarimo 8 straipsnyje nurodytomis socialinėmis nuostatomis susijusių reikalavimų pritaikymą, siekiant įtraukti naujas priemones, kurių ėmėsi Sąjunga,

NUSPRENDĖ:

1 straipsnis

Patvirtinamos šio sprendimo I priede nustatytos Jungtinio komiteto darbo tvarkos taisyklės.

2 straipsnis

Susitarimo 1 priedas dėl keleivinio kelių transporto operatoriams taikomų sąlygų, Susitarimo 2 priedas dėl tarpmiestiniams ir miesto autobusams taikomų techninių standartų ir su Susitarimo 8 straipsnio nurodytomis socialinėmis nuostatomis susiję reikalavimai yra pritaikomi, kaip nustatyta šio sprendimo II priede.

Priimta Briuselyje 2011 m. lapkričio 11 d.

Pirmininkas

Sz. SCHMIDT

Sekretorius

G. PATRIS

(1) OL L 321, 2002 11 26, p. 13.

I PRIEDAS

Jungtinio komiteto, įsteigto pagal Susitarimą dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais (Interbus susitarimas), darbo tvarkos taisyklės

1 straipsnis

Jungtinio komiteto pavadinimas

Jungtinis komitetas, įsteigtas pagal Susitarimo dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais (Interbus susitarimas) 23 straipsnį, toliau vadinamas Komitetu.

2 straipsnis

Pirmininkavimas

1. Europos Sąjungos vardu Komitetui pirmininkauja Europos Komisijos (toliau – Komisija) atstovas.

2. Sąjungos delegacijos vadovas arba prireikus jo pavaduotojas vykdo Komiteto pirmininko pareigas.

3. Pirmininkas vadovauja Komiteto darbui.

3 straipsnis

Delegacijos

1. Šalys, kurių atžvilgiu Susitarimas įsigaliojo (toliau – Šalys), paskiria savo atstovus Komitete. Sąjungos delegaciją sudaro Komisijos atstovai, kuriems padeda valstybių narių atstovai.

2. Kiekviena Šalis paskiria savo delegacijos vadovą ir prireikus jo pavaduotoją.

3. Kiekviena Šalis gali paskirti naujus atstovus Komitete. Komiteto sekretorius nedelsiant raštu informuojamas apie visus tokius pakeitimus.

4. Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato atstovai gali dalyvauti Komiteto posėdžiuose stebėtojų teisėmis. Pritarus kitiems delegacijų vadovams, pirmininkas gali pakviesti asmenis, kurie nėra delegacijų nariai, dalyvauti Komiteto pasėdyje, kad būtų suteikta informacija konkrečiais klausimais.

5. Ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki posėdžio Šalys Komiteto sekretoriatui praneša apie jų delegacijų sudėtį.

4 straipsnis

Sekretoriatas

1. Komisijos atstovas užtikrina Komitetui sekretoriato paslaugas. Komiteto pirmininkas skiria sekretorių, kuris vykdo savo pareigas tol, kol paskiriamas naujas sekretorius. Pirmininkas kitoms Šalims praneša sekretoriaus vardą ir pavardę bei kitą su juo susijusią informaciją.

2. Sekretorius atsako už ryšių su delegacijomis palaikymą, įskaitant dokumentų perdavimą, ir prižiūri sekretoriato darbą.

5 straipsnis

Komiteto posėdžiai

1. Komitetas posėdžiauja bent vienos Šalies prašymu. Jį sušaukia pirmininkas.

2. Ne vėliau kaip likus 15 darbo dienų iki posėdžio pradžios pirmininkas nusiunčia pranešimą apie posėdį kartu su darbotvarkės projektu ir posėdžio dokumentais kitų delegacijų vadovams.

3. Šalis gali pareikalauti, kad pirmininkas sutrumpintų 2 dalyje nurodytą pranešimo laikotarpį, kad būtų atsižvelgta į konkretaus klausimo skubumą.

4. Jei delegacijų vadovai nenusprendžia kitaip, Komiteto posėdžiai yra uždari.

5. Komitetas posėdžiauja Briuselyje, nebent Šalys nuspręstų posėdžiauti kitur.

6 straipsnis

Darbotvarkė

1. Pirmininkas, kuriam padeda sekretorius, parengia kiekvieno posėdžio darbotvarkės projektą ir, pasikonsultavęs su kitų delegacijų vadovais, nustato posėdžio datą ir vietą. Pirmininkas nusiunčia preliminarią darbotvarkę kitiems delegacijų vadovams ne vėliau kaip likus 15 darbo dienų iki posėdžio pradžios. Prie darbotvarkės pridedami visi būtini darbo dokumentai.

2. 1 dalyje nustatytas pranešimo laikotarpis netaikomas pagal 5 straipsnio 3 dalį sušaukiamų skubių posėdžių atveju.

3. Kiekviena Šalis gali pasiūlyti vieną ar kelis klausimus, kurie turi būti įtraukti į preliminarią darbotvarkę, ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. Prašymai klausimus įtraukti į darbotvarkę pirmininkui siunčiami raštu, nurodant jų priežastis.

4. Posėdžio pradžioje Komitetas priima darbotvarkę. Komitetas gali nuspręsti į darbotvarkę įtraukti klausimą, kuris nėra nurodytas preliminarioje darbotvarkėje.

7 straipsnis

Aktų priėmimas

1. Pagal Susitarimo 23 straipsnio 5 ir 6 dalis Komiteto sprendimai priimami vieningu atstovaujamų Šalių balsavimu. Rekomendacijos, visų pirma nurodytos Susitarimo 24 straipsnio 2 dalies g punkte, priimamos bendru atstovaujamų Šalių delegacijų sutarimu. Sprendimuose ir rekomendacijose nurodomi pavadinimai „Sprendimas“ ar „Rekomendacija“, serijos numeris, jų priėmimo data ir turinys.

2. Komiteto sprendimus ir rekomendacijas pasirašo pirmininkas ir sekretorius. Sekretorius juos nusiunčia kitiems delegacijų vadovams.

3. Kiekviena Šalis gali nuspręsti paskelbti bet kurį Komiteto priimtą aktą.

4. Komiteto aktai gali būti priimti laikantis rašytinės procedūros, jei tam pritaria delegacijų vadovai. Pirmininkas pateikia akto projektą kitiems delegacijų vadovams, kurie atsakymuose turi nurodyti, ar jie pritaria projektui, ar siūlo projekto pakeitimus arba ar jiems reikia daugiau laiko jį apsvarstyti. Jei projektas yra priimamas, pirmininkas patvirtina galutinę sprendimo ar rekomendacijos redakciją pagal 1 ir 2 dalis.

5. Rekomendacijos ir sprendimai parengiami anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis; tekstai šiomis kalbomis yra autentiški. Kiekviena Šalis atsako už teisingą rekomendacijų ir sprendimų vertimą raštu į jos oficialią kalbą ar kalbas. Vertimą raštu į kitas Sąjungos kalbas atlieka Komisija.

8 straipsnis

Posėdžių protokolai

1. Sekretorius parengia kiekvieno Komiteto posėdžio protokolą, už kurį atsako pirmininkas, per 15 darbo dienų po posėdžio.

2. Paprastai protokoluose pateikiama tokia su kiekvienu darbotvarkės klausimu susijusi informacija:

—	išsami informacija apie Komitetui pateiktus dokumentus,

—	pareiškimai, kuriuos Šalis paprašė įregistruoti,

—	priimti sprendimai, rekomendacijos ir išvados.

3. Protokolo projektas pateikiamas Komitetui patvirtinti laikantis 7 straipsnio 4 dalyje nurodytos rašytinės procedūros. Jei ši procedūra neužbaigiama, Komitetas protokolą patvirtina kitame posėdyje.

4. Komitetui patvirtinus protokolą, jį pasirašo pirmininkas ir sekretorius, o saugo – sekretorius. Sekretorius nusiunčia kopiją kitiems delegacijų vadovams.

9 straipsnis

Konfidencialumas

Nepaisant nuostatos dėl 7 straipsnio 3 dalyje nustatyto aktų skelbimo, svarstymams posėdžiuose ir Komiteto dokumentams taikomi profesinės paslapties reikalavimai.

10 straipsnis

Išlaidos

1. Kiekviena Šalis padengia išlaidas, kurias ji patiria dalyvaudama Komiteto posėdžiuose.

2. Komitetas nusprendžia dėl išlaidų, susijusių su pagal 3 straipsnio 4 dalį pirmininko pakviestiems asmenims priskirtomis užduotimis, kompensavimo.

11 straipsnis

Korespondencija

Visa Komiteto pirmininkui skirta ar jo parengta korespondencija siunčiama Komiteto sekretoriui. Sekretorius visoms delegacijoms nusiunčia visos korespondencijos, susijusios su Susitarimu, kopijas.

12 straipsnis

Kalbos

Komitetas nusprendžia dėl kalbų vartojimo jo posėdžiuose ir dokumentuose. Posėdį rengianti Šalis neprivalo teikti vertimo žodžiu į kitas kalbas paslaugų.

II PRIEDAS

Susitarimo 1 priedo dėl keleivinio kelių transporto operatoriams taikomų sąlygų, Susitarimo 2 priedo dėl tarpmiestiniams ir miesto autobusams taikomų techninių standartų ir su Susitarimo 8 straipsnyje nurodytomis socialinėmis nuostatomis susijusių reikalavimų pritaikymas (1)

1. Susitarimo 1 priedo dėl keleivinio kelių transporto operatoriams taikomų sąlygų pritaikymas

Susitarimo 1 priedas papildomas šiais Sąjungos aktais:

„2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51)“.

2. Susitarimo 2 priedo dėl tarpmiestiniams ir miesto autobusams taikomų techninių standartų pritaikymas

Susitarimo 2 priedo 1 straipsnio a, b, c ir d punktai pakeičiami taip:

„a)

Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninė apžiūra:

—	2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (OL L 141, 2009 6 6, p. 12),

—	2000 m. birželio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/30/EB dėl Bendrijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo keliuose (OL L 203, 2000 8 10, p. 1) su pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2003/26/EB (OL L 90, 2003 4 8, p. 37);

Greičio ribotuvai:

—	1992 m. vasario 10 d. Tarybos direktyva 92/6/EEB dėl greičio ribotuvų įrengimo ir naudojimo kai kurių kategorijų transporto priemonėse Bendrijoje (OL L 57, 1992 3 2, p. 27) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/85/EB (OL L 327, 2002 12 4, p. 8);

Didžiausi matmenys ir didžiausia masė:

—

1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL L 235, 1996 9 17, p. 59), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/7/EB (OL L 67, 2002 3 9, p. 47),

—

1997 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/27/EB dėl tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų masės ir matmenų, iš dalies keičianti Direktyvą 70/156/EEB (OL L 233, 1997 8 25, p. 1), su pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2003/19/EB (OL L 79, 2003 3 26, p. 6);

Kelių transporto priemonėse naudojami tachografai:

—

1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (OL L 370, 1985 12 31, p. 8) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1266/2009 (OL L 339, 2009 12 22, p. 3), arba AETR susitarimu, įskaitant jo protokolus, nustatytos lygiavertės taisyklės.“

Susitarimo 2 priedo 2 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

po pirmos pastraipos prieš lentelę įterpiamas šis tekstas:

„Išmetamosios dujos:

—

1987 m. gruodžio 3 d. Tarybos direktyva 88/77/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamuosius dujinius bei kietųjų dalelių teršalus ir transporto priemonėse naudojamų kibirkštinio uždegimo variklių, degalams kaip kurą naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamuosius dujinius teršalus, suderinimo (OL L 36, 1988 2 9, p. 33) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2001/27/EB (OL L 107, 2001 4 18, p. 10),

—

2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/55/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamuosius dujinius bei kietųjų dalelių teršalus ir transporto priemonėse naudojamų priverstinio uždegimo variklių, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamuosius dujinius teršalus, suderinimo (OL L 275, 2005 10 20, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2008/74/EB (OL L 192, 2008 7 19, p. 51),

—

2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 595/2009 dėl motorinių transporto priemonių ir variklių tipo patvirtinimo atsižvelgiant į sunkiųjų transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį (euro VI) ir dėl galimybės naudotis transporto priemonių remonto ir priežiūros informacija, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 715/2007 ir Direktyvą 2007/46/EB, bei panaikinantis Direktyvas 80/1269/EEB, 2005/55/EB ir 2005/78/EB (OL L 188, 2009 7 18, p. 1);

Dūmai:

—

1972 m. rugpjūčio 2 d. Tarybos direktyva 72/306/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių turi būti imamasi prieš oro taršą transporto priemonių dyzelinių variklių išmetamosiomis dujomis, suderinimo (OL L 190, 1972 8 20, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/21/EB (OL L 61, 2005 3 8, p. 25);

Skleidžiamas triukšmas:

—

1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyva 70/157/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių leistiną motorinių transporto priemonių garso lygį ir dujų išmetimo sistemas, suderinimo (OL L 42, 1970 2 23, p. 16) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2007/34/EB (OL L 155, 2007 6 15, p. 49);

Stabdymo įrenginiai:

—

1971 m. liepos 26 d. Tarybos direktyva 71/320/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų stabdžių sistemas, suderinimo (OL L 202, 1971 9 6, p. 37) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2002/78/EB (OL L 267, 2002 10 4, p. 23);

Padangos:

—	1992 m. kovo 31 d. Tarybos direktyva 92/23/EEB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų padangų bei jų montavimo (OL L 129, 1992 5 14, p. 95) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/11/EB (OL L 46, 2005 2 17, p. 42);

Apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai:

—

1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyva 76/756/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apšvietimo ir apšvietimo-signalizavimo įtaisų įrengimu motorinėse transporto priemonėse ir jų priekabose, suderinimo (OL L 262, 1976 9 27, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2008/89/EB (OL L 257, 2008 9 25, p. 14);

Degalų bakas:

—

1970 m. kovo 20 d. Tarybos direktyva 70/221/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų skystųjų degalų bakais ir galinės apsaugos įtaisais, suderinimo (OL L 76, 1970 4 6, p. 23) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2006/20/EB (OL L 48, 2006 2 18, p. 16);

Galinio vaizdo veidrodžiai:

—

2003 m. lapkričio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/97/EB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose jie įrengti, tipo patvirtinimą, suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 70/156/EEB ir panaikinanti Direktyvą 71/127/EEB (OL L 25, 2004 1 29, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/27/EB (OL L 81, 2005 3 30, p. 44);

Saugos diržai – Įrengimas:

—

1977 m. birželio 28 d. Tarybos direktyva 77/541/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržus ir keleivio apsaugos sistemas, suderinimo (OL L 220, 1977 8 29, p. 95) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/40/EB (OL L 255, 2005 9 30, p. 146);

Saugos diržai – Saugos diržų tvirtinimo įtaisai:

—

1975 m. gruodžio 18 d. Tarybos direktyva 76/115/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių saugos diržų tvirtinimą, suderinimo (OL L 24, 1977 8 29, p. 6) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/41/EB (OL L 255, 2005 9 30, p. 149);

Sėdynės:

—

1974 m. liepos 22 d. Tarybos direktyva 74/408/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių vidinę salonų saugą (sėdynių ir jų tvirtinimo įtaisų stiprumas), suderinimo (OL L 221, 1974 8 12, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/39/EB (OL L 255, 2005 9 30, p. 143);

Vidaus apdaila (gaisro plitimo pavojaus prevencija):

—	1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/28/EB dėl medžiagų, naudojamų tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių vidaus apdailai, degumo (OL L 281, 1995 11 23, p. 1);

Vidaus konstrukcija (avariniai išėjimai, prieiga, sėdimųjų vietų matmenys, konstrukcijos atsparumas ir kt.):

—

2001 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/85/EB dėl specialiųjų nuostatų dėl transporto priemonių, naudojamų keleiviams vežti ir be vairuotojo vietos turinčių daugiau kaip aštuonias sėdynes, iš dalies pakeičianti Direktyvas 70/156/EEB ir 97/27/EB (OL L 42, 2002 2 13, p. 1).“;

lentelė pakeičiama šia lentele:

„Antraštė	JT EEK reglamentas/paskutiniai pakeitimai	Sąjungos aktas (pirminė – paskutinė redakcijos)
Išmetamosios dujos	49/01 49/02, A tipo patvirtinimas 49/02, B tipo patvirtinimas	Direktyva 88/77/EEB Direktyva 2001/27/EB Direktyva 2005/55/EB Direktyva 2008/74/EB Reglamentas (EB) Nr. 595/2009
Dūmai	24/03	Direktyva 72/306/EEB Direktyva 2005/21/EB
Skleidžiamas triukšmas	51/02	Direktyva 70/157/EEB Direktyva 2007/34/EB
Stabdymo įrenginiai	13/11	Direktyva 71/320/EEB Direktyva 2002/78/EB
Padangos	54	Direktyva 92/23/EEB Direktyva 2005/11/EB
Apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai	48/01	Direktyva 76/756/EEB Direktyva 2008/89/EB
Degalų bakas	34/02 67/01 110	Direktyva 70/221/EEB Direktyva 2006/20/EB
Galinio vaizdo veidrodžiai	46/01	Direktyva 2003/97/EB Direktyva 2005/27/EB
Saugos diržai – Įrengimas	16/06	Direktyva 77/541/EEB Direktyva 2005/40/EB
Saugos diržai – Tvirtinimo įtaisai	14/07	Direktyva 76/115/EEB Direktyva 2005/41/EB
Sėdynės	17/08 80/01	Direktyva 74/408/EEB Direktyva 2005/39/EB
Vidaus apdaila (gaisro plitimo pavojaus prevencija)	118	Direktyva 95/28/EB
Vidaus konstrukcija (avariniai išėjimai, prieiga, sėdimųjų vietų matmenys)	107.02	Direktyva 2001/85/EB
Konstrukcijos, apsaugančios apsivertimo atveju	66.01	Direktyva 2001/85/EB“

3. Su Susitarimo 8 straipsnyje nurodytomis socialinėmis nuostatomis susijusių reikalavimų pritaikymas

1.	Įtraukus Direktyvą 2000/30/EB, Susitarimo 2 priedo 8 straipsnis, Susitarimo IIa priedas ir Susitarimo IIb priedas išbraukiami.

Susitarimo 8 straipsnyje išvardyti Sąjungos aktai pakeičiami šiais Sąjungos aktais (2):

„—

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL L 102, 2006 4 11, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1073/2009 (OL L 300, 2009 11 14, p. 88),

—	1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (OL L 370, 1985 12 31, p. 8) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1266/2009 (OL L 339, 2009 12 22, p. 3),

—

2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Direktyvą 88/599/EEB (OL L 102, 2006 4 11, p. 35) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2009/5/EB (OL L 29, 2009 1 31, p. 45),

—	2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003 11 18, p. 9),

—	2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (OL L 80, 2002 3 23, p. 35),

—

2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičianti Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 76/914/EEB (OL L 226, 2003 9 10, p. 4).“

(1) Atnaujinant informaciją apie aktus atsižvelgiama į naujas priemones, Europos Sąjungos patvirtintas iki 2009 m. gruodžio 31 d.

(2) Atnaujinant informaciją apie aktus atsižvelgiama į naujas priemones, Europos Sąjungos patvirtintas iki 2009 m. gruodžio 31 d.

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2012.008.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 8

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	55 tomas 2012m. sausio 12d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
		2012/22/ES
	*	2011 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolo, išskyrus jo 10 ir 11 straipsnius	1
		2012/23/ES
	*	2011 m. gruodžio 12 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolo, kiek tai susiję su jo 10 ir 11 straipsniais	13
		REGLAMENTAI
	*	2012 m. sausio 6 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 13/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1292/2007, kuriuo nustatomas galutinis antidempingo muitas importuojamai Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelei	17
	*	2012 m. sausio 9 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 14/2012, kuriuo galutinis antidempingo muitas, nustatytas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 511/2010 tam tikrai importuojamai Kinijos Liaudies Respublikos kilmės molibdeno vielai, nustatomas taip pat tam tikrai iš Malaizijos siunčiamai importuojamai molibdeno vielai, deklaruojamai arba nedeklaruojamai kaip Malaizijos kilmės, ir baigiamas tyrimas dėl importuojamos iš Šveicarijos siunčiamos molibdeno vielos	22
	*	2012 m. sausio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 15/2012, kuriuo 162-ąjį kartą iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, nustatantis tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Al-Qaida tinklu	27
	*	2012 m. sausio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 16/2012, kuriuo dėl reikalavimų, susijusių su žmonėms vartoti skirtais užšaldytais gyvūninės kilmės maisto produktais, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 II priedas ( 1 )	29
	*	2012 m. sausio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 17/2012, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 32/2000 nuostatos dėl Sąjungos tarifinių kvotų taikymo džiuto ir kokoso pluošto gaminiams laikotarpio pratęsimo	31
		2012 m. sausio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 18/2012, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	32
		2012 m. sausio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 19/2012, kuriuo nustatomas eksporto licencijų išdavimo procentinis dydis, kuriuo atmetamos eksporto licencijų paraiškos ir sustabdomas nekvotinio cukraus eksporto licencijų paraiškų teikimas	34
		2012 m. sausio 11 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 20/2012, kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. sausio 6 d. pateiktoms paraiškoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 2305/2003 leistos pradėti naudoti miežių kvotos importo licencijai gauti	35
		SPRENDIMAI
		2012/24/ES
	*	2012 m. sausio 11 d. Komisijos sprendimas, kuriuo nutraukiamas antidempingo tyrimas dėl importuojamo Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės vinilacetato ir nerenkamos garantijomis užtikrintų laikinųjų muitų sumos	36
		TARPTAUTINIAIS SUSITARIMAIS ĮSTEIGTŲ ORGANŲ PRIIMTI AKTAI
		2012/25/ES
	*	2011 m. lapkričio 11 d. Jungtinio komiteto, įsteigto pagal Susitarimą dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais (Interbus susitarimas), sprendimas Nr. 1/2011, patvirtinantis jo darbo tvarkos taisykles ir pritaikantis Susitarimo 1 priedą dėl keleivinio kelių transporto operatoriams taikomų sąlygų, Susitarimo 2 priedą dėl tarpmiestiniams ir miesto autobusams taikomų techninių standartų bei su Susitarimo 8 straipsnyje nurodytomis socialinėmis nuostatomis susijusius reikalavimus	38
		2011 m. lapkričio 11 d. Jungtinio komiteto, įsteigto pagal Susitarimą dėl tarptautinio nemaršrutinio keleivių vežimo tarpmiestiniais ir miesto autobusais (Interbus susitarimas), rekomendacija Nr. 1/2011 dėl tarpmiestiniams ir miesto autobusams skirtos techninės ataskaitos naudojimo siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Susitarimo 2 priedo 1 ir 2 straipsnių nuostatų taikymo stebėsenai	46

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	MA	62,1
	TN	101,1
	TR	107,7
	ZZ	90,3
0707 00 05	EG	206,0
	TR	160,5
	ZZ	183,3
0709 91 00	EG	208,4
0709 91 00	ZZ	208,4
0709 93 10	MA	74,1
	TR	143,7
	ZZ	108,9
0805 10 20	EG	55,7
	MA	65,9
	TR	65,7
	ZZ	62,4
0805 20 10	MA	94,1
0805 20 10	ZZ	94,1
0805 20 30, 0805 20 50, 0805 20 70, 0805 20 90	IL	67,0
	MA	62,0
	TR	83,5
	ZZ	70,8
0805 50 10	TR	50,6
0805 50 10	ZZ	50,6
0808 10 80	CA	125,9
	US	134,7
	ZZ	130,3
0808 30 90	CN	99,0
	US	133,6
	ZZ	116,3

Transporto priemonės modelis ir tipas:	Registracijos numeris ir šalies kodas:
Pirmos registracijos data:	Važiuoklės numeris:

	Sąjungos teisės aktai	JT EEK reglamentas	Patvirtinimo numeris	Modelis/Ženklas ant transporto priemonės
Greičio ribotuvas	Direktyva 92/6/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/85/EB	—
Didžiausi matmenys	Direktyva 96/53/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/7/EB; Direktyva 97/27/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2003/19/EB	—
Tachografas	Reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 1266/2009	—
Išmetamosios dujos	Direktyva 88/77/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2001/27/EB; Direktyva 2005/55/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/74/EB; Reglamentas (EB) Nr. 595/2009	49/01 49/02, A tipo patvirtinimas 49/02, B tipo patvirtinimas
Dūmai	Direktyva 72/306/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/21/EB	24/03
Skleidžiamas triukšmas	Direktyva 70/157/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/34/EB	51/02
Stabdymo įrenginiai	Direktyva 71/320/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2002/78/EB	13/11
Padangos	Direktyva 92/23/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/11/EB	54
Apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai	Direktyva 76/756/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/89/EB	48/01
Degalų bakas	Direktyva 70/221/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2006/20/EB	34/02 67/01 110
Galinio vaizdo veidrodžiai	Direktyva 2003/97/EB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/27/EB	46/01
Saugos diržai – Įrengimas	Direktyva 77/541/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/40/EB	16/06
Saugos diržai – Tvirtinimo įtaisai	Direktyva 76/115/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/41/EB	14/07
Sėdynės	Direktyva 74/408/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2005/39/EB	17/08 80/01
Vidaus apdaila (gaisro plitimo pavojaus prevencija)	Direktyva 95/28/EB	118
Vidaus konstrukcija (avariniai išėjimai, prieiga, sėdimųjų vietų matmenys)	Direktyva 2001/85/EB	107/02
Konstrukcijos, apsaugančios apsivertimo atveju	Direktyva 2001/85/EB	66/01


	(1) Tekstas svarbus EEE