11.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/1

(1)

Įgyvendinimo reglamentu (EB) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje;

(2)

remiantis Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnio 1 dalimi, standartinė importo vertė apskaičiuojama kiekvieną darbo dieną atsižvelgiant į kintančius kasdienius duomenis. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną,

11.1.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 7/3

(1)

Sutarties 14 straipsnyje reikalaujama, kad Europos Sąjunga, nepažeisdama Sutarties 93, 106 ir 107 straipsnių, naudotųsi savo įgaliojimais taip, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimo principai ir sąlygos atitiktų jų paskirtį;

(2)

kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimo principai ir sąlygos atitiktų jų paskirtį, gali būti reikalinga finansinė valstybės parama, kuri būtų teikiama daliai sąnaudų arba visoms sąnaudoms, susidarančioms vykdant su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, padengti. Vadovaujantis Sutarties 345 straipsniu, kaip jis išaiškintas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, nesvarbu, ar visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikia valstybinės, ar privačios įmonės;

(3)

Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, arba pajamų gaunančioms monopolinėms įmonėms, taikomos Sutartyje nustatytos taisyklės, visų pirma konkurencijos taisyklės, jei šių taisyklių taikymas teisiškai ar faktiškai netrukdo atlikti joms pavestų uždavinių. Taigi tai prekybos plėtojimui neturi daryti tokio poveikio, kuris prieštarautų Sąjungos interesams;

(4)

Teisingumo Teismas sprendime Altmark  (1) byloje nustatė, kad remiantis Sutarties 107 straipsniu, kompensacija už viešąją paslaugą nėra laikoma valstybės pagalba, jei tenkinami visi toliau nurodyti keturi kriterijai. Pirma, įmonė pagalbos gavėja turi iš tiesų vykdyti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, o įsipareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti. Antra, kriterijai, kuriais remiantis apskaičiuojama kompensacija, turi būti objektyviai ir skaidriai nustatyti iš anksto. Trečia, kompensacija neturi viršyti sumos, kuri yra būtina siekiant atlyginti visas arba dalį su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų vykdymo išlaidų, atsižvelgiant į atitinkamas įplaukas ir nuosaikų pelną. Galiausiai, jei įmonė, kuriai pavesta vykdyti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, konkrečiu atveju nėra atrenkama vadovaujantis viešojo pirkimo konkurso tvarka, sudarančia sąlygas atrinkti konkurso dalyvį, galintį teikti tas paslaugas mažiausiomis bendruomenei išlaidomis, reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatytas remiantis išlaidų, kurias gerai valdoma ir turinti pakankamai išteklių vidutinė įmonė būtų patyrusi vykdydama tuos įsipareigojimus, analize;

(5)

kai šių kriterijų nesilaikoma ir tenkinami bendrieji Sutarties 107 straipsnio 1 dalies taikymo kriterijai, kompensacija už viešąją paslaugą laikoma valstybės pagalba ir jai taikomi Sutarties 93, 106, 107 ir 108 straipsniai;

(6)

be šio sprendimo yra trys dokumentai, svarbūs taikant valstybės pagalbos taisykles kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą:

(7)

2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendime 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (4), nurodyta Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje numatytos išimties reikšmė ir apimtis bei nustatytos taisyklės, leidžiančios veiksmingai tikrinti, ar tenkinami šioje nuostatoje išdėstyti kriterijai. Šis sprendimas pakeičia Sprendimą 2005/842/EB; šiame sprendime nurodomos sąlygos, kuriomis valstybės pagalbai kompensacijos už visuotinės ekonominės svarbos paslaugą forma netaikomas išankstinio pranešimo reikalavimas pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį ir ji gali būti laikoma suderinama su Sutarties 106 straipsnio 2 dalimi;

(8)

tokia pagalba gali būti laikoma suderinama tik jeigu ji skiriama siekiant užtikrinti visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, kaip apibrėžta Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje, teikimą. Teismų praktika aiškiai rodo, kad nesant sektorinių Europos Sąjungos taisyklių šiuo klausimu, valstybėms narėms palikta didelė laisvė apibrėžiant, kurias paslaugas priskirti visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms. Todėl Komisijos uždavinys yra užtikrinti, kad, apibrėžiant visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, nebūtų daroma akivaizdžių klaidų;

(9)

jeigu tenkinamos tam tikros sąlygos, nedidelės kompensacijos sumos, skiriamos įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, nedaro tokio poveikio prekybos plėtojimui ir konkurencijai, kuris prieštarautų Sąjungos interesams. Pranešti apie individualią valstybės pagalbą neturėtų būti reikalaujama, kai metinė kompensacijos suma nesiekia nustatytos sumos, su sąlyga, kad laikomasi šio sprendimo reikalavimų;

(10)

atsižvelgiant į prekybos visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis Sąjungoje plėtrą, kurią visų pirma liudija intensyvus tarptautinių paslaugų teikėjų vystymasis, ypač kai kuriuose vidaus rinkos plėtojimui labai svarbiuose sektoriuose, derėtų nustatyti mažesnę nei Sprendime 2005/842/EB nustatytą kompensacijos, apie kurią remiantis šiuo sprendimu pranešti nereikia, sumos ribą, kartu leidžiant šią sumą pavedimo laikotarpiu apskaičiuoti kaip metinį vidurkį;

(11)

ligoninės ir už tam tikras socialines paslaugas atsakingos įmonės, kurioms patikėtos užduotys apima ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą, pasižymi tam tikromis ypatybėmis, į kurias būtina atsižvelgti. Ypač reikėtų atsižvelgti į tą faktą, kad dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis ir dabartiniame vidaus rinkos plėtojimo etape socialinėms paslaugoms gali prireikti skirti didesnę nei šiame sprendime numatytą pagalbos sumą viešųjų paslaugų išlaidoms kompensuoti. Taigi dėl didesnės kompensacijos už socialines paslaugas sumos nebūtinai kyla didesnė konkurencijos iškraipymo rizika. Taigi įmonėms, teikiančios tam tikras socialines paslaugas, įskaitant teikiančioms socialinį būstą socialiai remtiniems arba pažeidžiamiems asmenims, kurie dėl lėšų trūkumo negali susirasti būsto rinkos sąlygomis, taip pat turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti šiame sprendime numatyta nuostata dėl pranešimo reikalavimo netaikymo, net jeigu jų gaunama kompensacijos suma viršija šiame sprendime numatytą bendrąją kompensacijos ribą. Tas pats pasakytina ir apie ligonines, teikiančias sveikatos priežiūros, taip pat pirmosios pagalbos ir papildomas paslaugas, tiesiogiai susijusias su jų pagrindine veikla, ypač mokslinių tyrimų srityje. Kad socialinėms paslaugoms būtų taikoma nuostata dėl pranešimo reikalavimo netaikymo, jos turi būti aiškiai apibrėžtos kaip paslaugos, kuriomis tenkinami socialiniai poreikiai, susiję su sveikatos ir ilgalaike priežiūra, vaiko priežiūra, galimybe įsidarbinti ir vėl integruotis į darbo rinką, socialiniu būstu ir pažeidžiamų grupių rūpyba ir socialine įtrauktimi;

(12)

kiek tam tikra kompensacijos priemonė turi įtakos prekybai ir konkurencijai, priklauso ne tik nuo vidutinės metinės kompensacijos sumos ir susijusio sektoriaus, bet ir nuo bendros pavedimo trukmės. Todėl šis sprendimas turėtų būti taikomas ne ilgesniam nei dešimties metų pavedimo vykdymo laikotarpiui, pavyzdžiui, socialinio būsto srityje, išskyrus atvejus, kai ilgesnis pavedimo laikotarpis pateisinamas didelių investicijų būtinybe;

(13)

tam, kad būtų taikoma Sutarties 106 straipsnio 2 dalis, atitinkamai įmonei valstybė narė turi būti pavedusi užduotį teikti tam tikrą visuotinės ekonominės svarbos paslaugą;

(14)

siekiant užtikrinti, kad būtų tenkinami Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje numatyti kriterijai, būtina nustatyti konkretesnes sąlygas, kurių turi būti laikomasi pavedant užduotį teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas. Kompensacijos dydį galima tinkamai apskaičiuoti ir patikrinti tik jei įmonės su viešąja paslauga susiję įsipareigojimai ir bet kokie valstybės įsipareigojimai yra aiškiai išdėstyti valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų viename ar keliuose aktuose. To dokumento forma valstybėse narėse gali būti skirtinga, bet jame turi būti nurodytas bent įmonei skirtų su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų tikslus turinys ir trukmė, taip pat, prireikus, skirtų su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų apimama teritorija, suteiktos išimtinės ar specialios teisės, aprašytas kompensacijos mechanizmo ir kompensacijos nustatymo kriterijai, taip pat priemonės galimai kompensacijos permokai išvengti ir susigrąžinti. Siekiant užtikrinti skaidrumą dėl šio sprendimo taikymo, pavedime taip pat turėtų būti nuoroda į jį;

(15)

siekiant išvengti nepateisinamo konkurencijos iškraipymo, kompensacija neturėtų būti didesnė už įmonės patiriamas grynąsias išlaidas, susidariusias vykdant su viešąja paslauga susijusį įsipareigojimą, įskaitant nuosaikų pelną;

(16)

kompensacija, viršijanti teikiančios paslaugą įmonės patiriamas grynąsias išlaidas, nėra būtina visuotinės ekonominės svarbos paslaugai teikti ir todėl yra laikoma su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba, kuri turėtų būti grąžinta valstybei. Kompensacija, skirta visuotinės ekonominės svarbos paslaugai teikti, bet iš tikrųjų įmonės panaudota veiklai kitoje rinkoje kitais nei pavedime nurodytais tikslais, nėra būtina visuotinės ekonominės svarbos paslaugai teikti ir todėl taip pat gali būti laikoma su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba ir turėtų būti grąžinta valstybei;

(17)

grynosios išlaidos, į kurias reikėtų atsižvelgti, turėtų būti apskaičiuojamos kaip skirtumas tarp visuotinės ekonominės svarbos paslaugos teikimo išlaidų ir už visuotinės ekonominės svarbos paslaugą gautų pajamų, arba, pasirinkus kitą variantą, kaip skirtumas tarp įmonės, vykdančios su viešąja paslauga susijusį įsipareigojimą, grynųjų išlaidų ir tos pačios įmonės, nevykdančios tokio įsipareigojimo, grynųjų išlaidų arba pelno. Visų pirma tais atvejais, kai dėl su viešąja paslauga susijusio įsipareigojimo pajamos sumažėja (pavyzdžiui, dėl reguliuojamų tarifų), o išlaidos nekinta, turėtų būti įmanoma nustatyti grynąsias išlaidas, patirtas vykdant su viešąja paslauga susijusį įsipareigojimą, atsižvelgiant į prarastas pajamas. Siekiant išvengti nepateisinamo konkurencijos iškraipymo, apskaičiuojant kompensacijos sumą turėtų būti atsižvelgiama į visas pajamas, gautas teikiant visuotinės ekonominės svarbos paslaugą (t. y. visas pajamas, kurių paslaugos teikėjas nebūtų gavęs, jei jam nebūtų pavestas paslaugos teikimo įpareigojimas). Tais atvejais, kai atitinkamai įmonei priklauso specialiosios ar išskirtinės teisės, susijusios su kita veikla nei visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimas, už kurį skiriama pagalba, susijusios, dėl kurių gaunamas didesnis nei nuosaikus pelnas, arba įmonė naudojasi kitomis valstybės suteiktomis lengvatos, į jas būtina atsižvelgti nustatant įmonės pajamas, nepaisant jų klasifikavimo pagal Sutarties 107 straipsnį;

(18)

nuosaikus pelnas nustatomas kaip kapitalo grąžos norma, kurią apskaičiuojant atsižvelgiama į galinčios kilti rizikos laipsnį arba į rizikos nebuvimą. Kapitalo grąžos norma turėtų būti apibrėžiama kaip vidinė grąžos norma, kurią įmonė gauna iš pavedimo laikotarpiu investuoto kapitalo;

(19)

pelnas, kuris neviršija atitinkamos apsikeitimo sandorių normos, prie jos pridėjus 100 bazinių punktų, neturėtų būti laikomas nenuosaikiu. Todėl atitinkama apsikeitimo sandorių norma laikoma tinkama nulinės rizikos investicijos grąžos norma. 100 bazinių punktų pridėjimas reikalingas, inter alia, kompensuoti už likvidumo riziką, susijusią su pavedimo laikotarpiu paslaugos teikimui suteiktu kapitalu;

(20)

atvejais, kai įmonė, kuriai pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, nepatiria didelės komercinės rizikos, pavyzdžiui, dėl to, kad kompensuojamos visos paslaugos teikimo išlaidos, pelnas, kuris viršija orientacinę atitinkamų apsikeitimo sandorių normą ir papildomus 100 bazinius punktus, neturėtų būti laikomas nuosaikiu;

(21)

jeigu dėl konkrečių aplinkybių kapitalo grąžos normos naudoti neįmanoma, nustatydamos nuosaikų pelną valstybės narės galėtų remtis kitais nei kapitalo grąžos norma pelno dydžio rodikliais, pavyzdžiui, vidutine nuosavo kapitalo grąža, panaudoto kapitalo grąža, turto grąža arba pardavimo grąža;

(22)

siekdamos nustatyti, kas yra nuosaikus pelnas, valstybės narės galėtų įvesti skatinamuosius kriterijus, susijusius, pavyzdžiui, su teikiamos paslaugos kokybe ir našumo padidėjimu. Padidėjus našumui, teikiamos paslaugos kokybė neturėtų sumažėti. Pavyzdžiui, valstybės narės pavedime galėtų nustatyti veiklos našumo tikslus, pagal kuriuos kompensacijos dydis priklauso nuo tikslų įgyvendinimo masto. Pavedime gali būti nustatyta, kad jeigu įmonė neįgyvendino tikslų, kompensacija turi būti mažinama taikant pavedime nurodytą apskaičiavimo metodą, o jeigu įmonė tikslus viršijo, kompensacija didinama taikant pavedime nurodytą apskaičiavimo metodą. Bet koks atlygis, susijęs su veiklos našumo padidėjimu, turėtų būti tokio dydžio, kad padidėjęs našumas būtų vienodai naudingas tiek įmonei ir valstybei narei, tiek (arba) naudotojams;

(23)

Sutarties 93 straipsnis laikomas lex specialis Sutarties 106 straipsnio 2 dalies atžvilgiu. Jame nustatytos taisyklės, taikomos kompensacijai už viešąją paslaugą sausumos transporto sektoriuje. Šis straipsnis išaiškintas 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (5), kuriame nustatytos taisyklės, taikomos kompensacijai už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą viešojo keleivinio transporto sektoriuje. Valstybės narės savo nuožiūra sprendžia, ar taikyti šį reglamentą vidaus vandenų keleiviniam transportui. Remiantis reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, kompensacijas sausumos transporto sektoriuje, atitinkančias to reglamento sąlygas, galima teikti apie jas nepranešus pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Remiantis sprendimu Altmark byloje, kompensacija sausumos transporto sektoriuje, kuri neatitinka Sutarties 93 straipsnio nuostatų, negali būti laikoma suderinama su Sutartimi pagal Sutarties 106 straipsnio 2 dalies arba bet kokias kitas Sutarties nuostatas. Todėl šis sprendimas netaikomas sausumos transporto sektoriui;

(24)

priešingai nei sausumos transportui, jūrų ir oro transporto sektoriams taikoma Sutarties 106 straipsnio 2 dalis. Kai kurios oro ir jūrų transporto sektoriams taikomos kompensacijos už viešąją paslaugą taisyklės yra pateiktos 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1008/2008 dėl oro susisiekimo paslaugų teikimo Bendrijoje bendrųjų taisyklių (6) ir 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 3577/92, taikančiame laisvės teikti paslaugas principą jūrų transportui valstybėse narėse (jūrų kabotažas) (7). Tačiau, priešingai nei Reglamente (EB) Nr. 1370/2007, šiuose reglamentuose nenumatytas nei galimos valstybės pagalbos elementų suderinamumas, nei įsipareigojimo pranešti pagal Sutarties 108 straipsnio 3 dalį netaikymas. Todėl šis sprendimas kompensacijai už viešąją paslaugą oro ir jūrų transporto sektoriuose turėtų būti taikomas su sąlyga, kad be šiame sprendime išdėstytų sąlygų, būtų tenkinamos, jei tinkama, ir sektoriams taikomos taisyklės, nustatytos Reglamentuose (EB) Nr. 1008/2008 ir (EEB) Nr. 3577/92;

(25)

konkrečiais atvejais, kai kompensacija už viešąją paslaugą skiriama už susisiekimo oro ir jūrų transportu su salomis paslaugas, taip pat skiriama oro uostams bei uostams, teikiantiems visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, apibrėžtas Sutarties 106 straipsnio 2 dalyje, reikėtų taip pat numatyti alternatyvias ribas, paremtas vidutiniu keleivių skaičiumi per metus, nes tai tiksliau atspindi šių veiklos rūšių ekonominę padėtį ir jų kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugų pobūdį;

(26)

išankstinio pranešimo reikalavimo netaikymas kai kurių visuotinės ekonominės svarbos paslaugų atžvilgiu valstybėms narėms neužkerta kelio pranešti apie konkrečius pagalbos projektus. Tokio pranešimo atveju arba jei Komisija konkrečios pagalbos priemonės suderinamumą vertina gavusi skundą ar ex officio, Komisija įvertins, ar tenkinamos šios sprendimo sąlygos. Jeigu sąlygos netenkinamos, priemonė bus įvertinta vadovaujantis principais, išdėstytais Komisijos komunikate dėl bendrųjų nuostatų dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma;

(27)

šis sprendimas turėtų būti taikomas nepažeidžiant 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyvos 2006/111/EEB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse (8) nuostatų;

(28)

šis sprendimas turėtų būti taikomas nepažeidžiant Sąjungos konkurencijos srities, ypač Sutarties 101 ir 102 straipsnių, nuostatų;

(29)

šis sprendimas turėtų būti taikomas nepažeidžiant Sąjungos viešojo pirkimo srities nuostatų;

(30)

šis sprendimas turėtų būti taikomas nepažeidžiant griežtesnės Sąjungos sektorių teisės aktų nuostatų;

(31)

reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas individualiai pagalbai, kuri buvo suteikta prieš įsigaliojant šiam sprendimui. Pagalbos schemos, kurios buvo įgyvendinamos pagal Sprendimą 2005/842/EB prieš įsigaliojant šiam sprendimui, turėtų būti ir toliau suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas pranešimo reikalavimas dar dvejus metus. Pagalba, suteikta prieš įsigaliojant šiam sprendimui, kuri nebuvo skirta pagal Sprendimą 2005/842/EB, bet atitinka šiame sprendime nustatytas sąlygas, turėtų būti laikoma suderinama su vidaus rinka ir jai neturėtų būti taikomas pranešimo reikalavimas;

(32)

Komisija ketina peržiūrėti šį sprendimą po penkerių metų nuo jo įsigaliojimo,

a)

kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, kurių vertė per metus neviršija 15 mln. EUR, teikimą kitose nei transporto ir transporto infrastruktūros srityse;

jeigu kompensacijos suma per pavedimo laikotarpį kinta, metinė suma apskaičiuojama kaip metinių kompensacijos sumų, kurias numatoma gauti per pavedimo laikotarpį, vidurkis;

b)

kompensacijai už ligoninių, teikiančių sveikatos priežiūros, ir, jei tinka, pirmosios pagalbos paslaugas, visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą. pagalbinės veiklos, tiesiogiai susijusios su pagrindine veikla (ypač mokslinių tyrimų veiklos) vykdymu neužkertamas kelias šio punkto taikymui;

c)

kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų, kuriomis tenkinami socialiniai poreikiai, susiję su sveikatos ir ilgalaike priežiūra, vaiko priežiūra, galimybe įsidarbinti ir vėl integruotis į darbo rinką, socialiniu būstu ir pažeidžiamų grupių socialine rūpyba ir įtrauktimi, teikimą;

d)

kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos susisiekimo paslaugas oro arba jūrų transportu su salomis, iš kurių ir į kurias per dvejus finansinius metus iki tų metų, kuriais buvo pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, vidutiniškai per metus keliavo ne daugiau kaip 300 000 keleivių;

e)

kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugas oro uostams ir uostams, kuriuose vidutinis keleivių skaičius per dvejus finansinius metus iki tų metų, kuriais buvo pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugą, neviršija 200 000 keleivių oro uostų atveju ir 300 000 keleivių uostų atveju.

a)

su viešąja paslauga susijusių įsipareigojimų pobūdis ir trukmė;

b)

įmonė ir, jei tinkama, teritorija;

c)

institucijos įmonei suteiktų išimtinių arba specialių teisių pobūdis;

d)

kompensacijos mechanizmo aprašas ir kompensacijos apskaičiavimo, kontrolės ir peržiūros kriterijai;

e)

kompensacijos permokos vengimo ir grąžinimo tvarka ir

f)

nuoroda į šį sprendimą.

a)

jei įmonė vykdo veiklą, susijusią tik su visuotinės ekonominės svarbos paslaugos teikimu, atsižvelgiama į visas įmonės išlaidas;

b)

jei įmonė taip pat vykdo kitą veiklą, nesusijusią su visuotinės ekonominės svarbos paslauga, atsižvelgiama tik į išlaidas, susijusias su visuotinės ekonominės svarbos paslauga;

c)

išlaidos, siejamos su visuotinės ekonominės svarbos paslauga, gali apimti visas tiesiogines išlaidas, patirtas teikiant visuotinės ekonominės svarbos paslaugą ir tinkamą išlaidų, kurios bendros visuotinės ekonominės svarbos paslaugai ir kitai veiklai, dalį;

d)

gali būti atsižvelgiama į su investicijomis, ypač su infrastruktūra, susijusias išlaidas, būtinas visuotinės ekonominės svarbos paslaugai teikti.

a)

pavedimo dokumentą arba jo santrauką, įtraukiant 4 straipsnyje išvardytą informaciją;

b)

kiekvienais metais įmonei skirtas pagalbos sumas.

a)

šio sprendimo taikymo paslaugoms, kurios patenka į jo taikymo sritį, įskaitant ir vidaus veiklą, aprašą;

b)

bendra pagal šį sprendimą suteiktos pagalbos sumą ir jos suskirstymą pagal sektorius;

c)

ar taikant šį sprendimą kilo sunkumų arba gauta trečiųjų šalių skundų dėl konkrečios paslaugos

ir

d)

kitą Komisijos reikalaujamą informaciją dėl sprendimo taikymo, kuri turi būti nurodyta likus pakankamai laiko prieš ataskaitos pateikimą.

a)

pagalbos schemos, patvirtintos prieš įsigaliojant šiam sprendimui, kurios laikytos suderinama su vidaus rinka ir kurioms netaikytas reikalavimas apie jas pranešti pagal Sprendimą 2005/842/EB, ir toliau laikomos suderinamos su vidaus rinka; joms dar dvejus metus netaikomas reikalavimas apie jas pranešti;

b)

bet kokia prieš įsigaliojant šiam sprendimui suteikta pagalba, kuri nebuvo laikyta suderinama su vidaus rinka ir kuriai netaikytas reikalavimas apie ją pranešti pagal Sprendimą 2005/842/EB, bet atitinka šiame sprendime nustatytas sąlygas, yra suderinama su vidaus rinka ir jai netaikomas Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas apie ją iš anksto pranešti.