8.12.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1227/2011

2011 m. spalio 25 d.

dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 194 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	svarbu užtikrinti, kad vartotojai ir kiti rinkos dalyviai pasitikėtų elektros energijos ir dujų rinkų vientisumu, kad didmeninėse energijos rinkose nustatytos kainos atitiktų sąžiningą ir konkurencingą pasiūlos ir paklausos santykį, ir kad piktnaudžiaujant rinka nebūtų gaunama pelno;

(2)	didesnio didmeninių energijos rinkų vientisumo ir skaidrumo tikslas turėtų būti atviros ir sąžiningos konkurencijos didmeninėse energijos rinkose skatinimas galutinių energijos vartotojų labui;

(3)

Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto ir Europos elektros energijos ir dujų reguliavimo grupės konsultacija pavirtino, kad esamų teisės aktų galėtų nepakakti tinkamai išspręsti elektros energijos ir dujų rinkų vientisumo problemas, ir buvo rekomenduota priimti atitinkamą, energetikos sektoriui pritaikytą teisės aktų sistemą, pagal kurią būtų užkertamas kelias piktnaudžiavimui ir būtų atsižvelgiama į ypatingas šio sektoriaus sąlygas, kurioms netaikomos kitos direktyvos ir kiti reglamentai;

(4)

didmeninės energijos rinkos visoje Sąjungoje tampa vis labiau susijusios. Piktnaudžiavimas rinka vienoje valstybėje narėje dažnai turi poveikio ne tik elektros energijos ir gamtinių dujų didmeninėms kainoms kitose šalyse, bet ir mažmeninėms vartotojų ir mikroįmonių kainoms. Todėl rūpinimasis rinkų vientisumo užtikrinimu negali būti tik atskirų valstybių narių reikalas. Siekiant užbaigti kurti visapusiškai veikiančios, sąveikios ir integruotos energijos vidaus rinką, labai svarbi griežta tarpvalstybinė rinkos stebėsena;

(5)

didmeninės energijos rinkos aprėpia tiek prekių rinkas, tiek išvestinių produktų rinkas, kurios yra gyvybiškai svarbios energijos ir finansų rinkoms, o abiejų sektorių kainodara yra susijusi. Jos apima, inter alia, reguliuojamas rinkas, daugiašales prekybos sistemas ir ne biržose (OTC), tiesiogiai ar per tarpininkus, sudarytus sandorius ir dvišales sutartis;

(6)

kol kas energijos rinkų stebėsenos praktika buvo vykdoma atskirose valstybėse narėse ir sektoriuose. Atsižvelgiant į bendrą rinkos struktūrą ir reguliavimo padėtį, prekybos veikla gali būti reglamentuojama kelių jurisdikcijų, stebėseną vykdant kelioms skirtingoms institucijoms, galbūt esančioms skirtingose valstybėse narėse. Taip gali tapti neaišku, kas už ką atsakingas, ir net gali atsitikti taip, kad veikla išvis nebus stebima;

(7)	energijos rinkos vientisumą žlugdanti elgsena šiuo metu nėra aiškiai uždrausta kai kuriose svarbiausiose energijos rinkose. Siekiant apsaugoti galutinius vartotojus ir užtikrinti Europos piliečiams prieinamas energijos kainas, būtina uždrausti tokią elgseną;

(8)

didmeninėse energijos rinkose kartu vyksta prekyba išvestiniais produktais, kai atsiskaitoma vykdant natūrinius mainus arba finansinį apmokėjimą, ir prekyba prekėmis. Todėl svarbu, kad prekybos pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka, kurie sudaro piktnaudžiavimą rinka, terminų apibrėžtys būtų suderinamos prekybos išvestiniais produktais ir prekybos prekėmis rinkose. Šis reglamentas iš esmės turėtų būti taikomas visiems sudarytiems sandoriams, bet tuo pačiu metu turėtų būti atsižvelgiama į specifines didmeninių energijos rinkų ypatybes;

(9)

mažmeninėms sutartims, apimančioms elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimą galutiniams vartotojams, negresia toks pats manipuliavimas rinka kaip didmeninėms sutartims, kurios yra lengvai perkamos ir parduodamos. Nepaisant to, didžiausių energijos vartotojų su vartojimu susiję sprendimai gali paveikti didmeninių energijos rinkų kainas, sukeliant poveikį ir už nacionalinės teritorijos ribų. Todėl būtų tikslinga patikrinti tokių stambių vartotojų tiekimo sutartis atsižvelgiant į didmeninių energijos rinkų vientisumo užtikrinimą;

(10)

atsižvelgdama į tyrimo rezultatus, nurodytus 2010 m. gruodžio 21 d. Komisijos komunikate „Kuriama griežtesnė ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos rinkos priežiūros tvarka“, Komisija turėtų išnagrinėti galimybę per tinkamą laiką pateikti teisėkūros pasiūlymą siekiant kovoti su nustatytais Europos anglies dioksido rinkos skaidrumo, vientisumo ir priežiūros trūkumais;

(11)

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų (3) ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų (4) pripažįstama, kad lygios galimybės gauti informaciją apie sistemos fizinę būklę ir veiksmingumą yra būtinos, kad visi rinkos dalyviai galėtų įvertinti bendrą paklausos ir pasiūlos situaciją ir sužinoti didmeninės kainos svyravimų priežastis;

(12)

naudojimasis arba bandymas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant savo ar trečiosios šalies vardu turėtų būti aiškiai uždraustas. Naudojimasis viešai neatskleista informacija taip pat gali būti tuo atveju, kai didmeniniais energetikos produktais prekiauja asmenys, žinantys arba turintys žinoti, kad jų turima informacija yra viešai neatskleista. Informacija, susijusi su paties rinkos dalyvio prekybos planais ir strategijomis, nelaikoma viešai neatskleista informacija. Informacija, kurią reikalaujama paskelbti viešai pagal Reglamentą (EB) Nr. 714/2009 arba Reglamentą (EB) Nr. 715/2009, įskaitant gaires ir tinklo kodus, patvirtintus pagal tuos reglamentus, gali remtis rinkos dalyviai, jei tai yra svarbi kainai informacija, priimdami sprendimus, kuriais siekiama sudaryti sandorius didmeninių energetikos produktų srityje ir todėl ši informacija galėtų būti laikoma viešai neatskleista informacija, kol ji bus paskelbta viešai;

(13)

manipuliavimas didmeninėse energijos rinkose siejamas su asmenų veiksmais, kuriais dirbtinai palaikomas kainų lygis, kuris nepagrįstas paklausos ir pasiūlos rinkos jėgomis, įskaitant tikrąją pasiūlą, laikymo ar perdavimo pajėgumus ir paklausą. Manipuliavimas rinka vyksta tokiais būdais: pateikiant ir atšaukiant suklastotus užsakymus; naudojantis žiniasklaidos priemonėmis, įskaitant internetą, ar kitais būdais skleidžiant neteisingą arba klaidinančią informaciją ar gandus; sąmoningai pateikiant neteisingą informaciją įmonėms, kurios teikia kainų vertinimus arba rinkos ataskaitas, klaidinant rinkos dalyvius, kurie veikia, remdamiesi tais kainų įvertinimais arba rinkos ataskaitomis; ir sąmoningai bandant parodyti, kad turimi elektros energijos gamybos pajėgumai, gamtinių dujų pasiūla arba perdavimo pajėgumai yra kitokie nei dabartiniai techniniai pajėgumai, kai tokia informacija daro įtaką ar galėtų daryti įtaką didmeninių energetikos produktų kainai. Manipuliavimas ir jo poveikis gali būti jaučiami tarpvalstybiniu mastu elektros energijos ir gamtinių dujų rinkose, finansų ir prekių rinkose, įskaitant taršos leidimų rinkas;

(14)

tarp rinkos manipuliavimo ir bandymų manipuliuoti rinka pavyzdžių pateikiamas asmens ar bendradarbiaujančių asmenų elgesys, siekiant užsitikrinti dominuojančią padėtį didmeninių energetikos produktų pasiūlos ar paklausos atžvilgiu, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai nustatomos arba galėtų būti nustatomos kainos arba sukuriamos kitos nesąžiningos prekybos sąlygos; ir didmeniniai energetikos produktai siūlomi, perkami ar parduodami siekiant, ketinant suklaidinti arba klaidinant rinkos dalyvius, kurie savo veiksmus grindžia referencinėmis kainomis. Vis dėlto priimta rinkos praktika, pvz., taikoma finansinių paslaugų srityje, kuri šiuo metu yra apibrėžta 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (5) 1 straipsnio 5 dalyje, ir kuri gali būti pritaikyta, jei bus iš dalies pakeista ta direktyva, galėtų būti teisėtas būdas, kuriuo rinkos dalyviai užtikrintų palankią didmeninio energetikos produkto kainą;

(15)

profesines pareigas vykdančių žurnalistų viešai neatskleistos informacijos, susijusios su didmeniniu energetikos produktu, atskleidimas turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į jų profesiją reglamentuojančias taisykles ir taisykles, reglamentuojančias spaudos laisvę, nebent šie asmenys dėl atitinkamos informacijos skleidimo tiesiogiai ar netiesiogiai gauna naudos arba pelno ar kai informacija atskleidžiama siekiant suklaidinti rinką dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos;

(16)

kadangi finansų rinkos vystosi, bus pritaikytos šioms rinkoms taikomos piktnaudžiavimo rinka koncepcijos. Todėl siekiant užtikrinti reikiamą lankstumą, kad būtų greitai reaguojama į šiuos pasikeitimus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl techninio viešai neatskleistos informacijos ir manipuliavimo rinka terminų apibrėžčių atnaujinimo siekiant užtikrinti atitiktį kitiems susijusiems Sąjungos teisės aktams finansinių paslaugų ir energetikos srityje. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(17)

veiksminga rinkos stebėsena Sąjungos lygmeniu yra labai svarbi aptinkant ir nutraukiant piktnaudžiavimą rinka didmeninėse energijos rinkose. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 713/2009 (6) įsteigta Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (toliau – Agentūra) labiausiai tinka tokiai stebėsenai vykdyti, nes turi tiek visą Europą aprėpiantį požiūrį į elektros energijos ir dujų rinkas, tiek būtiną patirtį dėl Sąjungos elektros energijos ir dujų rinkų bei sistemų veikimo. Nacionalinės reguliavimo institucijos, kurios gerai supranta savo valstybių narių energijos rinkų raidą, turėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant veiksmingą rinkos stebėseną nacionaliniu lygmeniu. Todėl reikalingas Agentūros ir nacionalinių valdžios institucijų glaudus bendradarbiavimas ir koordinavimas, siekiant užtikrinti tinkamą energijos rinkų stebėseną ir skaidrumą. Agentūra renka duomenis nedarydama poveikio nacionalinių institucijų teisei rinkti papildomus duomenis nacionaliniais tikslais;

(18)

veiksmingai rinkos stebėsenai būtina reguliariai ir laiku gauti duomenis apie sandorius, taip pat būtina galimybė susipažinti su struktūriniais duomenimis apie elektros energijos arba gamtinių dujų gamybos, saugojimo, vartojimo ar perdavimo įrenginių pajėgumus ir naudojimą. Dėl šios priežasties didmeniniais energetikos produktais prekiaujančių rinkos dalyvių, įskaitant perdavimo sistemos operatorius, tiekėjus, prekiautojus, gamintojus, tarpininkus ir stambius vartotojus, turėtų būti reikalaujama teikti tą informaciją Agentūrai. Agentūra savo ruožtu gali sukurti glaudžius ryšius su pagrindinėmis organizuotomis rinkomis;

(19)

siekiant užtikrinti vienodas duomenų rinkimo nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (7). Informacijos teikimo reikalavimai turėtų būti minimalūs ir dėl jų rinkos dalyviai neturėtų patirti nereikalingų išlaidų ar administracinės naštos. Todėl vienodoms informacijos teikimo taisyklėms turėtų būti atliekama ex ante ekonominės naudos analizė, turėtų būti vengiama dvigubos atskaitomybės ir jose turėtų būti atsižvelgiama į informacijos teikimo sistemas, parengtas remiantis kitais susijusiais teisės aktais. Be to, reikalinga informacija ar jos dalis turėtų būti surenkama iš kitų asmenų ir, kai įmanoma, iš jau egzistuojančių šaltinių. Kai rinkos dalyvis ar jo vardu veikianti trečioji šalis, prekybos informacijos sistema, organizuota rinka, prekybos suderinamumo sistema ar kitas asmuo, profesionaliai tvarkantis sandorius, įvykdė savo įsipareigojimus teikti informaciją kompetentingai institucijai pagal 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (8) arba taikytinus Sąjungos teisės aktus dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, jo įsipareigojimas teikti informaciją pagal šį reglamentą taip pat turėtų būti laikomas įvykdytu, bet tik tuo atveju, kai pranešama visa pagal šį reglamentą reikalaujama informacija;

(20)

svarbu, kad Komisija ir Agentūra įgyvendinant šį reglamentą glaudžiai bendradarbiautų ir atitinkamai konsultuotųsi su Europos elektros energijos ir dujų perdavimo sistemos operatorių tinklais bei su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (9) įsteigta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (toliau – EVPRI), taip pat su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, kompetentingomis finansų institucijomis bei kitomis valstybių narių institucijomis, pvz., nacionalinėmis konkurencijos institucijomis, ir su suinteresuotosiomis šalimis, kaip antai organizuotomis rinkomis (pvz., energijos biržos) ir rinkos dalyviais;

(21)

turėtų būti įdiegtas Europos rinkos dalyvių registras, grindžiamas nacionaliniais registrais, siekiant padidinti didmeninės energijos rinkų visuotinį skaidrumą ir vientisumą. Praėjus vieniems metams po to registro įdiegimo Komisija, atsižvelgdama į jai Agentūros pateiktas ataskaitas ir bendradarbiaudama su Agentūra bei nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, turėtų įvertinti Europos rinkos dalyvių registro veikimą ir naudingumą. Jeigu reikia, remdamasi tuo vertinimu Komisija turėtų svarstyti galimybę pateikti tolesnes priemones, kuriomis siekiama padidinti didmeninių energijos rinkų visuotinį skaidrumą ir vientisumą bei užtikrinti, kad rinkos dalyviams Sąjungoje būtų sudarytos vienodos sąlygos;

(22)

siekdama palengvinti veiksmingą visų prekybos didmeniniais energetikos produktais aspektų stebėseną, Agentūra turėtų sukurti mechanizmus, kuriais jos gaunamą informaciją apie didmeninių energijos rinkų sandorius galėtų gauti kitos susijusios institucijos, visų pirma EVPRI, nacionalinės reguliavimo institucijos, valstybių narių kompetentingos finansinės institucijos, nacionalinės konkurencijos institucijos ir kitos susijusios institucijos;

(23)

Agentūra turėtų užtikrinti jos gaunamų duomenų funkcinį saugumą ir apsaugą, užkirsti kelią neleistinai prieigai prie jos laikomos informacijos ir parengti tvarką, užtikrinančią, kad jos renkamais duomenimis negalėtų netinkamai pasinaudoti asmenys, kuriems ja naudotis leidžiama. Agentūra taip pat turėtų įsitikinti, ar tos institucijos, kurioms leidžiama naudotis Agentūros turimais duomenimis, sugeba palaikyti tokį patį aukštą saugumo lygį ir yra įsipareigojusios pagal atitinkamus konfidencialumo susitarimus. Todėl taip pat turi būti užtikrintas IT sistemų, naudojamų duomenų tvarkymui ir perdavimui, funkcinis saugumas. Kuriant IT sistemą, kuria užtikrinamas aukščiausias įmanomas duomenų konfidencialumo lygmuo, Agentūra turėtų būti paskatinta glaudžiai bendradarbiauti su Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra. Šios taisyklės turėtų būti taikomos ir kitoms institucijoms, kurioms suteikiama teisė naudotis duomenimis šio reglamento tikslais;

(24)

šiame reglamente gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje, bei įtvirtintų valstybių narių konstitucinėse tradicijose, ir jis turėtų būti taikomas atsižvelgiant į saviraiškos ir informacijos laisvę, kaip nustatyta Chartijos 11 straipsnyje;

(25)

kai informacija nėra arba jau nėra neskelbtina komerciniu arba saugumo požiūriu, Agentūra turėtų galėti pateikti ją rinkos dalyviams ir platesnei visuomenei siekiant padidinti žinias apie rinką. Toks skaidrumas padės padidinti pasitikėjimą rinka ir paskatins kaupti žinias apie didmeninių energijos rinkų veikimą. Agentūra turėtų nustatyti ir viešai paskelbti taikomas taisykles, pagal kurias ta informacija bus pateikiama sąžiningu ir skaidriu būdu;

(26)

nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų būti atsakingos už tai, kad šis reglamentas būtų vykdomas valstybėse narėse. Tuo tikslu joms turėtų būti suteikti būtini tyrimo įgaliojimai, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti tą užduotį. Šie įgaliojimai turėtų būti vykdomi remiantis nacionaline teise ir jiems gali būti taikoma atitinkama priežiūra;

(27)

Agentūra turėtų užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas koordinuotai visoje Sąjungoje, suderinant su Direktyvos 2003/6/EB taikymu. Tuo tikslu Agentūra turėtų paskelbti neprivalomas gaires dėl tinkamo šiame reglamente nustatytų terminų apibrėžčių taikymo. Tose gairėse, inter alia, atsižvelgiama į priimtą rinkos praktiką. Be to, kadangi piktnaudžiavimas rinka didmeninėse energijos rinkose dažnai kenkia daugiau kaip vienai valstybei narei, Agentūra turėtų atlikti svarbų vaidmenį užtikrindama, kad tyrimai būtų vykdomi veiksmingai ir nuosekliai. Tuo tikslu Agentūra turėtų galėti prašyti bendradarbiauti ir koordinuoti tyrimo grupių, sudarytų iš atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų ir, jei reikia, kitų institucijų, įskaitant nacionalines konkurencijos institucijas, atstovų, veiklą;

(28)

Agentūrai turėtų būti skiriama atitinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad ji tinkamai vykdytų papildomas užduotis, kurios jai patikėtos pagal šį reglamentą. Šiuo tikslu taikant Reglamento (EB) Nr. 713/2009, 23 ir 24 straipsniuose nustatytą jos biudžeto sudarymo, vykdymo ir kontrolės procedūrą reikėtų deramai atsižvelgti į šias užduotis. Biudžeto valdymo institucija turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi aukščiausių veiksmingumo standartų;

(29)

nacionalinės reguliavimo institucijos, valstybių narių kompetentingos finansų institucijos ir, jei reikia, nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų bendradarbiauti, kad užtikrintų koordinuotą kovą su piktnaudžiavimu rinka didmeninėse energijos rinkose, kurios aprėpia tiek prekių rinkas, tiek išvestinių produktų rinkas. Tas bendradarbiavimas turėtų apimti abipusį keitimąsi informacija, susijusia su įtarimais dėl didmeninėse energijos rinkose vykdomų ar jau įvykdytų veiksmų, kuriais gali būti pažeistas šis reglamentas, Direktyva 2003/6/EB ar konkurencijos teisė. Be to, tas bendradarbiavimas turėtų padėti užtikrinti suderintus ir nuoseklius tyrimų ir teismo procesų metodus;

(30)

svarbu, kad visiems, kurie gauna konfidencialią informaciją pagal šį reglamentą, galiotų pareiga saugoti profesinę paslaptį. Agentūra, nacionalinės reguliavimo institucijos, valstybių narių kompetentingos finansų institucijos ir nacionalinės konkurencijos institucijos turėtų užtikrinti informacijos, kurią gauna, konfidencialumą, vientisumą ir apsaugą;

(31)

svarbu, kad sankcijos už šio reglamento pažeidimus būtų proporcingos, veiksmingos bei atgrasančios ir atitiktų pažeidimų sunkumą, vartotojams padarytą žalą bei galimą pelną iš prekybos remiantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimu rinka. Šios sankcijos turėtų būti taikomos pagal nacionalinės teisės aktus. Pripažįstant prekybos elektros energijos ir gamtinių dujų išvestiniais produktais ir prekybos pačia elektros energija bei gamtinėmis dujomis sąryšį, sankcijos už šio reglamento pažeidimus turėtų atitikti sankcijas, kurias valstybės narės taiko vykdydamos Direktyvą 2003/6/EB. Atsižvelgdama į konsultacijas dėl 2010 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikato „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“, Komisija turėtų svarstyti galimybę per tinkamą laikotarpį pateikti pasiūlymų, kaip suderinti minimalius reikalavimus, taikomus valstybių narių sankcijų sistemoms. Šis reglamentas neturi poveikio nei nacionalinėms taisyklėms, reguliuojančioms įrodinėjimą, nei valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų ir teismų pareigoms nustatyti su byla susijusius faktus, jeigu tokios taisyklės ir pareigos atitinka bendruosius Sąjungos teisės principus;

(32)

kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti darnią sistemą, skirtą didmeninės energijos rinkos skaidrumui ir vientisumui užtikrinti, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas, taikymo sritis ir ryšys su kitais Sąjungos teisės aktais

1. Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kuriomis draudžiama piktnaudžiavimo praktika, daranti poveikį didmeninėms energijos rinkoms, ir kurios yra suderinamos su finansų rinkoms taikytinomis taisyklėmis ir tinkamu tų didmeninių energijos rinkų veikimu, kartu atsižvelgiant į specifines jų ypatybes. Juo numatytas Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (toliau – Agentūra) vykdomas didmeninių energijos rinkų stebėsena glaudžiai bendradarbiaujant su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir atsižvelgiant į apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos ir didmeninių energijos rinkų sąveiką.

2. Šis reglamentas taikomas prekybai didmeniniais energetikos produktais. Šio reglamento 3 ir 5 straipsniai netaikomi didmeniniams energetikos produktams, kurie yra finansinės priemonės ir kuriems taikomas Direktyvos 2003/6/EB 9 straipsnis. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Direktyvoms 2003/6/EB ir 2004/39/EB ir Europos konkurencijos teisės aktų taikymui praktikai, kuri patenka į šio reglamento taikymo sritį.

3. Agentūra, nacionalinės reguliavimo institucijos, EVPRI, valstybių narių kompetentingos finansinės institucijos ir, jei reikia, nacionalinės konkurencijos institucijos bendradarbiauja, kad užtikrintų, jog atitinkamų taisyklių vykdymo užtikrinimas būtų koordinuotas, kai veiksmai susiję su viena ar keliomis finansinėmis priemonėmis, kurioms taikomas Direktyvos 2003/6/EB 9 straipsnis, ir su vienu ar keliais didmeniniais energetikos produktais, kuriems taikomi šio reglamento 3, 4 ir 5 straipsniai.

4. Agentūros administracinė valdyba užtikrina, kad Agentūra vykdytų užduotis, paskirtas jai pagal šį reglamentą, laikantis šio reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 713/2009.

5. Agentūros direktorius konsultuojasi su Agentūros reguliavimo valdyba visais šio reglamento įgyvendinimo klausimais ir tinkamai atsižvelgia į jos patarimus ir nuomones.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

viešai neatskleista informacija – viešai neskelbta tikslaus pobūdžio informacija, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar keliais didmeniniais energetikos produktais, kuri, jei būtų paskelbta viešai, tikriausiai turėtų reikšmingą poveikį tų didmeninių energetikos produktų kainoms.

Taikant šią termino apibrėžtį, informacija – tai:

a)	informacija, kurią būtina viešai paskelbti remiantis Reglamentais (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, įskaitant gaires ir tinklo kodeksus, patvirtintus remiantis tais reglamentais;

b)	informacija, susijusi su elektros energijos ar gamtinių dujų gamybos, laikymo, vartojimo ar perdavimo infrastruktūros pajėgumais ir naudojimu arba susijusi su SGD įrenginių pajėgumais ir naudojimu, įskaitant numatytą arba nenumatytą galimybės pasinaudoti tais įrenginiais neturėjimą;

informacija, kurią būtina atskleisti pagal Sąjungos arba nacionalinio lygmens teisines ar reguliavimo nuostatas, rinkos taisykles ir sutartis ar įprastą praktiką atitinkamoje didmeninėje energijos rinkoje, jeigu ši informacija galėtų turėti reikšmingą poveikį didmeninių energetikos produktų kainoms; ir

d)	kita informacija, kuria supratingas rinkos dalyvis greičiausiai pasinaudotų priimdamas savo sprendimą sudaryti sandorį dėl didmeninio energetikos produkto ar duoti nurodymą prekiauti didmeniniu energetikos produktu.

Informacija laikoma tikslaus pobūdžio, jeigu joje nurodomos aplinkybės, kurios egzistuoja arba pagrįstai gali atsirasti, arba įvykis, kuris įvyko arba pagrįstai gali įvykti, ir jeigu ji pakankamai konkreti, kad galima būtų padaryti išvadą dėl galimo tų aplinkybių ar įvykio poveikio didmeninių energetikos produktų kainoms;

manipuliavimas rinka:

bet kokio sandorio sudarymas ar bet kokio nurodymo prekiauti didmeniniais energetikos produktais išdavimas, dėl ko:

i)	duodami arba tikėtini netikri, arba klaidinantys signalai dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos;

ii)

asmuo ar kartu veikiantys asmenys užsitikrina arba bando užsitikrinti vieno ar kelių didmeninių energetikos produktų dirbtinio dydžio kainą, nebent sandorį sudaręs ar nurodęs prekiauti asmuo įrodo, kad jo veiksmų motyvacija teisėta ir kad tas sandoris ar nurodymas prekiauti atitinka priimtą rinkos praktiką atitinkamoje didmeninėje energijos rinkoje; arba

iii)	naudojamasi ar bandoma naudotis fiktyvia priemone ar bet kurios kitos formos apgaule ar gudrybe, dėl ko duodami arba tikėtini netikri, arba klaidinantys signalai dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos;

arba

informacijos, kuri duoda ar gali duoti neteisingus arba klaidinančius signalus dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos, įskaitant gandų ir neteisingų ar klaidinančių naujienų skleidimą, kai tai darantis asmuo žino arba turėtų žinoti, kad ta informacija neteisinga arba klaidinanti, skleidimas žiniasklaidoje, įskaitant internetą, ar bet kuriomis kitomis priemonėmis.

Kai informacija skleidžiama žurnalistikos arba meninės raiškos tikslais, toks informacijos skleidimas vertinamas atsižvelgiant į spaudos laisvę ir žodžio laisvę kitose žiniasklaidos priemonėse reglamentuojančias taisykles, nebent:

i)	tie asmenys dėl atitinkamos informacijos skleidimo tiesiogiai ar netiesiogiai gauna naudos arba pelno; arba

ii)	informacija atskleidžiama ar platinama siekiant suklaidinti rinką dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos;

bandymas manipuliuoti rinka:

bet kokio sandorio sudarymas, bet kokio nurodymo prekiauti išdavimas ar kitas veiksmas, susijęs su didmeniniu energetikos produktu, siekiant:

i)	duoti neteisingus ar klaidinančius signalus dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos;

ii)	užsitikrinti vieno ar kelių didmeninių energetikos produktų dirbtinio dydžio kainą, nebent sandorį sudaręs ar nurodęs prekiauti asmuo įrodo, kad jo veiksmų motyvacija teisėta ir kad tas sandoris ar nurodymas prekiauti atitinka priimtą rinkos praktiką atitinkamoje didmeninėje energijos rinkoje; arba

iii)	pasinaudoti fiktyvia priemone ar bet kurios kitos formos apgaule ar gudrybe, dėl ko duodami arba tikėtini netikri, arba klaidinantys signalai dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos;

arba

b)	informacijos skleidimas žiniasklaidoje, įskaitant internetą, ar bet kuriomis kitomis priemonėmis, siekiant duoti neteisingus ar klaidinančius signalus dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos;

didmeniniai energetikos produktai – toliau nurodytos sutartys ir išvestiniai produktai, nepriklausomai nuo to, kur ir kaip jais prekiaujama:

a)	elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimo sutartys, kai tiekiama į Sąjungą;

b)	su elektros energija ar gamtinėmis dujomis, pagamintomis, parduodamomis ar tiekiamomis Sąjungoje, susiję išvestiniai produktai;

c)	su elektros energijos ar gamtinių dujų perdavimu Sąjungoje susijusios sutartys;

d)	su elektros energijos ar gamtinių dujų perdavimu Sąjungoje susiję išvestiniai produktai.

Elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimo ir skirstymo galutiniams vartotojams sutartys nėra didmeniniai energetikos produktai. Tačiau elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimo ir skirstymo galutiniams vartotojams, kurių elektros energijos arba gamtinių dujų vartojimo pajėgumas didesnis už 5 punkto antroje pastraipoje nustatytą ribą, sutartys laikomos didmeniniais energetikos produktais;

vartojimo pajėgumas – galutinio elektros energijos arba gamtinių dujų vartotojo suvartotas kiekis visiškai išnaudojant to vartotojo gamybos pajėgumus. Jis apima visą to vartotojo kaip atskiro ekonominio subjekto suvartojamą kiekį, kai vartojimas vyksta rinkose, kuriose didmeninės kainos yra tarpusavyje susiję.

Taikant šią termino apibrėžtį, į vartojimą atskiro ekonominio subjekto kontroliuojamose skirtingose įmonėse, kurių vartojimo pajėgumas yra mažesnis nei 600 GWh per metus, neatsižvelgiama, jeigu tos įmonės bendrai nedaro poveikio didmeninės energijos rinkos kainoms dėl to, kad geografiniu požiūriu jos yra skirtingose susijusiose rinkose;

6)	didmeninė energijos rinka – bet kuri rinka Sąjungoje, kur prekiaujama didmeniniais energetikos produktais;

7)	rinkos dalyvis – bet kuris asmuo, įskaitant perdavimo sistemų operatorius, sudarantis sandorius, įskaitant nurodymų prekiauti pateikimą, vienoje ar daugiau didmeninių energijos rinkų;

8)	asmuo – bet kuris fizinis arba juridinis asmuo;

9)	kompetentinga finansinė institucija – kompetentinga institucija, paskirta Direktyvos 2003/6/EB 11 straipsnyje nustatyta tvarka;

10)

nacionalinė reguliavimo institucija – nacionalinė reguliavimo institucija, paskirta pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (10) 35 straipsnio 1 dalį arba 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių (11) 39 straipsnio 1 dalį;

11)	perdavimo sistemos operatorius – terminas žymi Direktyvos 2009/72/EB 2 straipsnio 4 punkte ir Direktyvos 2009/73/EB 2 straipsnio 4 punkte apibrėžtą sąvoką;

12)	patronuojančioji įmonė – patronuojančioji įmonė, kaip apibrėžta 1983 m. birželio 13 d. Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB, pagrįstos Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės (12) 1 ir 2 straipsniuose;

13)	susijusi įmonė – patronuojamoji arba kita įmonė, kurioje kita įmonė turi dalyvavimo teisių, arba įmonė, su kita įmone susijusi ryšiais, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje;

14)	gamtinių dujų skirstymas – terminas žymi Direktyvos 2009/73/EB 2 straipsnio 5 punkte apibrėžtą sąvoką;

15)	elektros energijos skirstymas – terminas žymi Direktyvos 2009/72/EB 2 straipsnio 5 punkte apibrėžtą sąvoką.

3 straipsnis

Prekybos naudojantis viešai neatskleista informacija draudimas

1. Asmenims, turintiems viešai neatskleistos informacijos, susijusios su didmeniniu energetikos produktu, draudžiama:

a)	naudotis ta informacija savo ar trečiosios šalies vardu tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjant ar perleidžiant arba bandant įsigyti ar perleisti didmeninius energetikos produktus, su kuriais ta informacija susijusi;

b)	atskleisti tą informaciją bet kuriems asmenims, nebent tai daroma vykdant įprastas jų profesines ar darbines pareigas;

c)	rekomenduoti ar paskatinti kitą asmenį, remiantis viešai neatskleista informacija, įgyti ar perleisti didmeninius energetikos produktus, su kuriais ta informacija susijusi.

2. 1 dalyje nustatytas draudimas taikomas šiems asmenims, kurie turi viešai neatskleistos informacijos, susijusios su didmeniniu energetikos produktu:

a)	įmonės administravimo, valdymo ar priežiūros organų nariams;

b)	įmonės kapitalo dalį valdantiems asmenims;

c)	asmenims, kurie gauna informaciją vykdydami savo profesines ar darbines pareigas;

d)	asmenims, gavusiems tokios informacijos nusikalstamu būdu;

e)	asmenims, kurie žino arba turėtų žinoti, kad tokia informacija yra viešai neatskleista.

3. Šio straipsnio 1 dalies a ir c punktai netaikomi perdavimo sistemų operatoriams, kai jie perka elektros energiją ar gamtines dujas, kad užtikrintų saugų ir patikimą sistemos veikimą, vykdydami savo įsipareigojimus pagal Direktyvos 2009/72/EB 12 straipsnio d ir e punktus arba Direktyvos 2009/73/EB 13 straipsnio 1 dalies a ir c punktus.

4. Šis straipsnis netaikomas:

a)	sandoriams, vykdomiems įsigaliojus prievolei įsigyti ar perleisti didmeninius energetikos produktus, kai ta prievolė atsiranda pagal susitarimą arba nurodymą prekiauti, sudarytą arba pateiktą prieš atitinkamam asmeniui gaunant viešai neatskleistą informaciją;

sandoriams, kuriuos sudaro elektros energijos ir gamtinių dujų gamintojai, gamtinių dujų laikymo įrenginių operatoriai arba SGD importo įrenginių operatoriai, kuriais išimtinai siekiama padengti tiesioginius dėl neplanuoto darbo nutraukimo atsiradusius fizinius nuostolius, jeigu to nepadarius rinkos dalyvis negalėtų įvykdyti esamų sutartinių prievolių arba kai tokių veiksmų imamasi susitarus su atitinkamu perdavimo sistemos operatoriumi (arba) operatoriais, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą sistemos veikimą. Tokiomis aplinkybėmis atitinkama su sandoriais susijusi informacija perduodama Agentūrai ir nacionalinei reguliavimo institucijai. Pareiga pranešti nedaro poveikio 4 straipsnio 1 dalyje nustatytai prievolei;

pagal nacionalines nepaprastosios padėties taisykles veikiantiems rinkos dalyviams, kai įsikišo nacionalinės valdžios institucijos, siekdamos užtikrinti elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimą, ir kai tam tikroje valstybėje narėje ar jos dalyse buvo sustabdyti rinkos mechanizmai. Šiuo atveju už nepaprastosios padėties planavimą atsakinga institucija užtikrina, kad informacija būtų skelbiama, kaip nurodyta 4 straipsnyje.

5. Kai su didmeniniu energetikos produktu susijusią viešai neatskleistą informaciją turintis asmuo yra juridinis asmuo, 1 dalyje nustatyti draudimai galioja ir fiziniams asmenims, kurie dalyvauja priimant sprendimus vykdyti sandorį atitinkamo juridinio asmens vardu.

6. Kai informacija skleidžiama žurnalistikos arba meninės raiškos tikslais, toks informacijos skleidimas vertinamas atsižvelgiant į spaudos laisvę ir žodžio laisvę kitose žiniasklaidos priemonėse reglamentuojančias taisykles, nebent:

a)	tie asmenys dėl atitinkamos informacijos skleidimo tiesiogiai ar netiesiogiai gauna naudos arba pelno; arba

b)	informacija atskleidžiama ar platinama siekiant suklaidinti rinką dėl didmeninių energetikos produktų pasiūlos, paklausos ar kainos.

4 straipsnis

Pareiga skelbti viešai neatskleistą informaciją

1. Rinkos dalyviai viešai, iš tikrųjų ir laiku atskleidžia viešai neatskleistą turimą informaciją apie verslą ar įrenginius, kuriuos atitinkamas rinkos dalyvis, jo patronuojančioji ar susijusi įmonė turi ar valdo arba už kurių eksploatavimo klausimus visiškai ar iš dalies atsako tas rinkos dalyvis ar įmonė. Tokiam atskleidimui priskiriama informacija, susijusi su elektros energijos ar gamtinių dujų gamybos, laikymo, vartojimo ar perdavimo įrenginių pajėgumais ir naudojimu arba susijusi su SGD įrenginių pajėgumais ir naudojimu, įskaitant numatytą ar nenumatytą galimybių pasinaudoti tais įrenginiais nebuvimą.

2. Išskirtiniais atvejais rinkos dalyvis gali savo atsakomybe atidėti viešai neatskleistos informacijos viešą paskelbimą, kad tai nepakenktų jo teisėtiems interesams, jei toks delsimas neturėtų suklaidinti visuomenės ir jei rinkos dalyvis gali užtikrinti tos informacijos konfidencialumą ir, remdamasis ta informacija, nepriima sprendimų dėl prekybos didmeniniais energetikos produktais. Tokiomis aplinkybėmis rinkos dalyvis nedelsdamas pateikia tą informaciją kartu su pagrindimu, kodėl vėluojama viešai paskelbti informaciją, Agentūrai ir atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai, atsižvelgdamas į 8 straipsnio 5 dalį.

3. Kai rinkos dalyvis ar asmuo, dirbantis rinkos dalyviui ar veikiantis jo vardu, atskleidžia viešai neatskleistą informaciją, susijusią su didmeniniu energetikos produktu, įprastai dirbdamas darbą, eidamas profesines pareigas ar vykdydamas užduotis, kaip nurodyta 3 straipsnio 1 dalies b punkte, tas rinkos dalyvis ar asmuo užtikrina, kad ta informacija būtų atskleidžiama vienu metu, visiškai ir iš tikrųjų viešai. Jei informacija atskleidžiama netyčia, rinkos dalyvis užtikrina, kad kuo greičiau po netyčinio atskleidimo būtų iš tikrųjų viešai atskleista visa informacija. Ši dalis netaikoma, jei informaciją gaunantis asmuo turi pareigą saugoti konfidencialią informaciją, nepaisant to, ar tokia pareiga kyla iš teisės akto, taisyklės, įstatų ar sutarties.

4. Viešai neatskleistos informacijos, taip pat agreguota forma, atskleidimas pagal Reglamentą (EB) Nr. 714/2009 arba Reglamentą (EB) Nr. 715/2009 ar gaires ir tinklo kodeksus, patvirtintus remiantis tais reglamentais, yra vienalaikis, visiškas ir iš tikrųjų viešas atskleidimas.

5. Jeigu pagal Reglamentą (EB) Nr. 714/2009 ar Reglamentą (EB) Nr. 715/2009 perdavimo sistemos operatoriui buvo padaryta išimtis iš pareigos skelbti tam tikrus duomenis, tas operatorius tų duomenų atžvilgiu taip pat atleidžiamas nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos.

6. 1 ir 2 dalys nedaro poveikio rinkos dalyvių įsipareigojimams pagal direktyvas 2009/72/EB ir 2009/73/EB bei reglamentus (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, įskaitant gaires ir tinklo kodeksus, priimtus pagal tas direktyvas ir reglamentus, visų pirma susijusioms su informacijos skelbimo laiku ir būdu.

7. 1 ir 2 dalys nedaro poveikio rinkos dalyvių teisei atidėti jautrios informacijos, susijusios su ypatingos svarbos infrastruktūros objekto apsauga, atskleidimą, kaip numatyta 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvos 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo (13) 2 straipsnio d punkte, jei ji jų šalyje yra neskelbtina.

5 straipsnis

Manipuliavimo rinka draudimas

Draudžiama užsiimti arba bandyti užsiimti manipuliavimu rinka didmeninėse energijos rinkose.

6 straipsnis

Techninis viešai neatskleistos informacijos ir manipuliavimo rinka terminų apibrėžčių atnaujinimas

1. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad:

a)	suderintų 2 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytas terminų apibrėžtis, siekdama užtikrinti, kad jos derėtų su kitais susijusiais Sąjungos teisės aktais finansinių paslaugų ir energetikos srityje, ir

b)	atnaujintų tas terminų apibrėžtis, siekdama vienintelio tikslo – atsižvelgti į būsimus didmeninių energijos rinkų pokyčius.

2. 1 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama bent į:

a)	savitą didmeninių energijos rinkų veikimą, įskaitant elektros energijos ir dujų rinkų ypatumus, ir prekių rinkų bei išvestinių produktų rinkų sąveiką;

b)	tarpvalstybinio manipuliavimo elektros energijos ir dujų rinkose ir prekių bei išvestinių produktų rinkose galimybes;

c)	esamos ar planuojamos gamybos, vartojimo, naudojimosi perdavimo ar laikymo pajėgumais galimą poveikį didmeninės energijos rinkos kainoms; ir

d)	tinklo kodeksus ir pagrindines gaires, priimtas pagal reglamentus (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009.

7 straipsnis

Rinkos stebėsena

1. Agentūra stebi prekybos didmeniniais energetikos produktais veiklą, kad aptiktų viešai neatskleista informacija ir manipuliavimu rinka pagrįstą prekybą ir užkirstų jai kelią. Ji renka duomenis didmeninėms energijos rinkoms vertinti ir stebėti, kaip numatyta 8 straipsnyje.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos bendradarbiauja regionų lygmeniu ir su Agentūra vykdant 1 dalyje nurodytą didmeninių energijos rinkų stebėseną. Šiuo tikslu nacionalinės reguliavimo institucijos turi gauti visą Agentūros turimą svarbią informaciją, kurią pastaroji surinko pagal šio straipsnio 1 dalį, su sąlyga, kad yra laikomasi 10 straipsnio 2 dalies. Nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat gali stebėti prekybą didmeniniais energetikos produktais nacionaliniu lygmeniu.

Valstybės narės gali pavesti savo nacionalinei konkurencijos institucijai ar joje įsteigtai rinkos stebėsenos įstaigai kartu su nacionaline reguliavimo institucija vykdyti rinkos stebėseną. Pagal šios dalies pirmą pastraipą, šio straipsnio 3 dalies antros pastraipos antrą sakinį, 4 straipsnio 2 dalies antrą sakinį, 8 straipsnio 5 dalies pirmą sakinį ir 16 straipsnį nacionalinė konkurencijos institucija ar rinkos stebėsenos įstaiga, vykdydama tokią rinkos stebėseną, turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir nacionalinė reguliavimo institucija.

3. Agentūra bent kartą per metus teikia Komisijai savo veiklos ataskaitą pagal šį reglamentą ir viešai ją paskelbia. Tokiose ataskaitose Agentūra įvertina įvairių kategorijų prekybos vietų veikimą ir skaidrumą bei prekybos būdus ir pateikia Komisijai rekomendacijas dėl rinkos taisyklių, standartų ir tvarkos, kurios galėtų padidinti rinkos vientisumą ir pagerinti vidaus rinkos veikimą. Ji taip pat gali įvertinti, ar organizuotoms rinkoms keliami minimalūs reikalavimai galėtų padėti padidinti rinkos skaidrumą. Ataskaitos gali būti teikiamos kartu su Reglamento (EB) Nr. 713/2009 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta ataskaita.

Agentūra gali teikti Komisijai rekomendacijas dėl sandorių, įskaitant prekybos nurodymus, duomenų, kuriuos ji laiko būtinais didmeninėms energijos rinkoms veiksmingai ir efektyviai stebėti. Prieš teikdama tokias rekomendacijas Agentūra konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis, visų pirma su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, valstybių narių kompetentingomis finansų institucijomis, nacionalinėmis konkurencijos institucijomis ir EVPRI.

Visos rekomendacijos turėtų būti pateikiamos Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai, taip pat visuomenei.

8 straipsnis

Duomenų rinkimas

1. Rinkos dalyviai ar jų vardu veikiantis vienas iš 4 dalies b–f punktuose išvardytų asmenų arba institucija teikia Agentūrai didmeninės energijos rinkos sandorių, įskaitant prekybos nurodymus, duomenis. Pateikta informacija apima tikslius parduotų ir pirktų didmeninių energetikos produktų pavadinimus, sutartą kainą ir kiekį, sutarto pardavimo datas ir laiką, sandorio šalis ir sandorio naudos gavėjus bei visą kitą susijusią informaciją. Nors pagrindinė atsakomybė tenka rinkos dalyviams, tačiau jei informacija, kurios reikalaujama, gaunama iš 4 dalies b–f punktuose nurodyto asmens arba institucijos, laikoma, kad atitinkamas rinkos dalyvis įvykdė savo įsipareigojimą teikti informaciją.

2. Priimdama įgyvendinimo aktus, Komisija:

a)	sudaro sąrašą sandorių ir išvestinių produktų, įskaitant nurodymus prekiauti, apie kuriuos turi būti pranešama 1 dalyje nurodyta tvarka ir, atitinkamais atvejais, laikantis tinkamų de minimis ribų, taikomų pranešant apie sandorius;

b)	patvirtina vienodas informacijos, kuri turi būti teikiama 1 dalyje nurodyta tvarka, pranešimo taisykles;

c)	nustato tos informacijos pateikimo laiką ir formą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros. Juose atsižvelgiama į esamas informacijos teikimo sistemas.

3. 4 dalies a–d punktuose nurodytiems asmenims, pranešusiems apie sandorius pagal Direktyvą 2004/39/EB arba taikytinus Sąjungos teisės aktus dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, netaikomi dvigubi informacijos teikimo įsipareigojimai, susiję su tais sandoriais.

Nedarant poveikio šios dalies pirmai pastraipai, 2 dalyje nurodytais įgyvendinimo aktais gali būti nustatyta, kad didmeninės energijos rinkos sandorių duomenis Agentūrai būtų galima teikti iš organizuotų rinkų ir prekybos suderinamumo ar prekybos informacijos sistemų.

4. Taikant 1 dalį, informaciją teikia:

a)	rinkos dalyvis;

b)	rinkos dalyvio vardu veikianti trečioji šalis;

c)	prekybos informacijos sistema;

d)	organizuotos rinkos, prekybos suderinamumo sistema ar kitas asmuo, profesionaliai tvarkantis sandorius;

e)	sandorių duomenų saugykla, užregistruota ar patvirtinta pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų; arba

f)	kompetentinga institucija, kuri gavo tą informaciją pagal Direktyvos 2004/39/EB 25 straipsnio 3 dalį, arba EVPRI, jei ji gavo tą informaciją pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų.

5. Rinkos dalyviai teikia Agentūrai ir nacionalinėms reguliavimo institucijoms prekybai didmeninėse energijos rinkose stebėti skirtą informaciją, susijusią su elektros energijos ar gamtinių dujų gamybos, laikymo, vartojimo ar perdavimo infrastruktūros pajėgumu ir naudojimu, arba informaciją, susijusią su SGD įrenginių pajėgumu ir naudojimu, įskaitant numatytą ar nenumatytą galimybių pasinaudoti šiais įrenginiais nebuvimą. Rinkos dalyviams nustatyto įsipareigojimo teikti informaciją našta sumažinama renkant, jei įmanoma, reikiamą informaciją arba jos dalis iš esamų šaltinių.

6. Priimdama įgyvendinimo aktus, Komisija:

a)	priima vienodas informacijos, kuri turi būti pateikiama 5 dalyje nurodyta tvarka ir, jei tinka, laikantis atitinkamų tokiam informacijos teikimui taikomų ribų, pateikimo taisykles;

b)	nustato tos informacijos pateikimo laiką ir formą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos tikrinimo procedūros. Juose atsižvelgiama į esamus informacijos teikimo įsipareigojimus, nustatytus pagal reglamentus (EB) Nr. 714/2009 ir (EB) Nr. 715/2009.

9 straipsnis

Rinkos dalyvių registracija

1. Rinkos dalyviai, sudarantys sandorius, apie kuriuos reikalaujama pranešti pagal 8 straipsnio 1 dalį, užsiregistruoja valstybės narės, kurioje jie įsisteigę arba gyvena, arba, jei jie neįsisteigę ar negyvena Sąjungoje, valstybės narės, kurioje jie vykdo veiklą, nacionalinėje reguliavimo institucijoje.

Rinkos dalyvis registruojasi tik vienoje nacionalinėje reguliavimo institucijoje. Valstybės narės nereikalauja, kad rinkos dalyvis, jau registruotas kitoje valstybėje narėje, užsiregistruotų dar kartą.

Rinkos dalyvių registracija nedaro poveikio įsipareigojimams laikytis taikytinų prekybos ir balansavimo taisyklių.

2. Ne vėliau kaip per tris mėnesius po to, kai Komisija priima 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgyvendinimo aktus, nacionalinės reguliavimo institucijos sudaro nacionalinius rinkos dalyvių registrus, kuriuos jos turi atnaujinti. Registre kiekvienam rinkos dalyviui suteikiamas unikalus tapatybės nustatymo ženklas ir pateikiama pakankamai informacijos, kad būtų galima nustatyti rinkos dalyvio tapatybę, įskaitant atitinkamus duomenis apie jo pridėtinės vertės mokesčio numerį, jo buveinės adresą, už jo veiklos ir prekybos sprendimus atsakingus asmenis ir galutinį rinkos dalyvio prekybos veiklos tikrintoją ar naudos gavėją.

3. Nacionalinės reguliavimo institucijos perduoda Agentūrai jų nacionaliniuose registruose turimą informaciją Agentūros nustatyta forma. Agentūra, bendradarbiaudama su tomis institucijomis, nustato tą formą ir paskelbia ją ne vėliau kaip 2012 m. birželio 29 d. Remdamasi nacionalinių reguliavimo institucijų pateikta informacija, Agentūra sudaro Europos rinkos dalyvių registrą. Prieiga prie Europos registro suteikiama nacionalinėms reguliavimo ir kitoms susijusioms institucijoms. Pagal 17 straipsnį Agentūra gali nuspręsti viešai paskelbti Europos registro informaciją ar jos dalis, jei tai nėra neskelbtina komercinė informacija apie atskirus rinkos dalyvius.

4. Prieš sudarydami sandorį, apie kurį reikalaujama pranešti pagal 8 straipsnio 1 dalį, rinkos dalyviai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, pateikia registracijos formą nacionalinei reguliavimo institucijai.

5. Rinkos dalyviai, nurodyti 1 dalyje, nedelsdami praneša nacionalinei reguliavimo institucijai apie bet kokius pokyčius, susijusius su registracijos formoje pateikta informacija.

10 straipsnis

Agentūros ir kitų institucijų keitimasis turima informacija

1. Agentūra parengia mechanizmus, skirtus pasidalyti jos pagal 7 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnį gaunama informacija su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, valstybių narių kompetentingomis finansų institucijomis, nacionalinėms konkurencijos institucijomis, EVPRI ir kitomis susijusiomis institucijomis. Prieš rengdama tokius mechanizmus, Agentūra konsultuojasi su tomis institucijomis.

2. Agentūra suteikia teisę naudotis 1 dalyje nurodytais mechanizmais tik institucijoms, kurios turi reikiamas sistemas, kad Agentūra laikytųsi 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

3. Sandorių duomenų saugyklos, užregistruotos ar patvirtintos pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų, Agentūrai pateikia visą savo surinktą susijusią informaciją apie didmeninius energetikos produktus ir su apyvartiniais taršos leidimais susijusius išvestinius produktus.

EVPRI teikia Agentūrai sandorių dėl didmeninių energetikos produktų ataskaitas, gautas pagal Direktyvos 2004/39/EB 25 straipsnio 3 dalį ir taikytinus Sąjungos teisės aktus dėl išvestinių finansinių priemonių sandorių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų. Kompetentingos institucijos perduoda Agentūrai sandorių dėl didmeninių energetikos produktų ataskaitas, gautas pagal Direktyvos 2004/39/EB 25 straipsnio 3 dalį.

Agentūra ir institucijos, atsakingos už prekybos taršos leidimais ar su taršos leidimais susijusiais išvestiniais produktais priežiūrą, bendradarbiauja tarpusavyje ir parengia tinkamus mechanizmus, pagal kuriuos Agentūra galėtų pasinaudoti įrašais apie tokių leidimų ir išvestinių produktų sandorius, jei tos institucijos renka informaciją apie tokius sandorius.

11 straipsnis

Duomenų apsauga

Šis reglamentas nedaro poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su jų vykdomu asmens duomenų tvarkymu pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (14), arba Agentūros pareigoms, kai ji vykdo savo įsipareigojimus, susijusioms su jos vykdomu asmens duomenų tvarkymu pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (15).

12 straipsnis

Funkcinis patikimumas

1. Agentūra užtikrina pagal 4 straipsnio 2 dalį ir 8 bei 10 straipsnius gaunamos informacijos konfidencialumą, vientisumą ir apsaugą. Agentūra imasi visų būtinų priemonių, kad jos sistemose laikoma informacija nebūtų naudojama ne pagal paskirtį ir kad ja negalima būtų naudotis be leidimo.

Nacionalinės reguliavimo institucijos, kompetentingos valstybių narių finansų institucijos, nacionalinės konkurencijos institucijos, EVPRI ir kitos susijusios institucijos užtikrina pagal 4 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalį, 8 straipsnio 5 dalį ar 10 straipsnį gaunamos informacijos konfidencialumą, vientisumą ir apsaugą ir imasi priemonių, kad tokia informacija nebūtų naudojama ne pagal paskirtį.

Agentūra nustato funkcinės rizikos šaltinius ir ją sumažina kurdama atitinkamas sistemas, kontrolę ir tvarką.

2. Pagal 17 straipsnį Agentūra gali nuspręsti viešai paskelbti dalį savo turimos informacijos, jei tai nėra neskelbtina komercinė informacija apie atskirus rinkos dalyvius ar atskirus sandorius arba atskiras prekybos vietas ir jei negali būti numanoma, kad tai neskelbtina komercinė informacija.

Agentūra savo komerciniu požiūriu neslapta prekybos duomenų baze leidžia naudotis mokslo tikslais laikantis konfidencialumo reikalavimų.

Informacija paskelbiama arba pateikiama siekiant pagerinti didmeninių energijos rinkų skaidrumą ir su sąlyga, kad ji negali sukelti konkurencijos iškraipymų tose energijos rinkose.

Agentūra skleidžia informaciją nešališkai laikydamasi skaidrių taisyklių, kurias ji parengia ir paviešina.

13 straipsnis

Piktnaudžiavimo rinka draudimų įgyvendinimas

1. Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad būtų taikomi 3 ir 5 straipsniuose nustatyti draudimai bei 4 straipsnyje nustatyta pareiga.

Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų reikiamus tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus tai užduočiai atlikti ne vėliau kaip 2013 m. birželio 29 d. Tais įgaliojimais naudojamasi proporcingai.

Tais įgaliojimais gali būti naudojamasi:

a)	tiesiogiai;

b)	bendradarbiaujant su kitomis institucijomis; arba

c)	pateikus prašymą kompetentingoms teisminėms institucijoms.

Jei reikia, nacionalinės reguliavimo institucijos gali naudotis savo tyrimo įgaliojimais bendradarbiaudamos su organizuotomis rinkomis, prekybos suderinamumo sistemomis ar kitais asmenimis, profesionaliai tvarkančiais sandorius, kaip nurodyta 8 straipsnio 4 dalies d punkte.

2. 1 dalyje nurodyti tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai naudojami tik tyrimo tikslu. Jais naudojamasi remiantis nacionaline teise ir jie kartu suteikia teisę:

a)	susipažinti su bet kuriuo susijusiu bet kokios formos dokumentu ir gauti jo kopiją;

b)	reikalauti informacijos iš bet kurio susijusio asmens, įskaitant tuos, kurie dalyvauja toliau perduodant nurodymus ar vykdant susijusias operacijas, taip pat iš jų viršininkų, ir, jei reikia, teisę iškviesti ir apklausti tokį asmenį ar viršininką;

c)	vykdyti patikrinimus vietoje;

d)	reikalauti esamų telefonų skambučių ir esamo duomenų srauto įrašų;

e)	reikalauti nutraukti bet kokius veiksmus, kurie prieštarauja šiam reglamentui ar deleguotiesiems aktams arba jo pagrindu priimtiems įgyvendinimo aktams;

f)	prašyti teismo įšaldyti ar laikinai areštuoti turtą;

g)	prašyti teismo ar bet kurios kompetentingos institucijos laikinai uždrausti vykdyti profesinę veiklą.

14 straipsnis

Teisė teikti apeliaciją

Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengti tinkami nacionaliniai mechanizmai, kuriuos taikant šalis, kurios atžvilgiu nacionalinė reguliavimo institucija priima sprendimą, turėtų teisę pateikti apeliaciją nuo susijusių šalių ir nuo vyriausybės nepriklausomai institucijai.

15 straipsnis

Profesionaliai sandorius tvarkančių asmenų pareigos

Bet kuris asmuo, tvarkantis su didmeniniais energetikos produktais susijusius sandorius, kuris pagrįstai įtaria, kad sandoris gali pažeisti 3 ar 5 straipsnius, nedelsdamas praneša apie tai nacionalinei reguliavimo institucijai.

Asmenys, profesionaliai tvarkantys su didmeniniais energetikos produktais susijusius sandorius, nustato ir palaiko veiksmingą tvarką ir procedūras, skirtas 3 ar 5 straipsnių pažeidimams nustatyti.

16 straipsnis

Bendradarbiavimas Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis

1. Agentūra siekia užtikrinti, kad nacionalinės reguliavimo institucijos koordinuotai ir nuosekliai vykdytų savo užduotis pagal šį reglamentą.

Agentūra tinkamai paskelbia neprivalomas 2 straipsnyje nustatytų terminų apibrėžčių taikymo gaires.

Nacionalinės reguliavimo institucijos bendradarbiauja su Agentūra ir tarpusavyje, taip pat ir regionų lygmeniu, kad vykdytų savo pareigas pagal šį reglamentą.

Valstybės narės nacionalinės reguliavimo institucijos, kompetentingos finansų institucijos ir nacionalinės konkurencijos institucijos gali nustatyti tinkamus bendradarbiavimo būdus, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir efektyvus tyrimas ir vykdymo užtikrinimas ir būtų prisidedama užtikrinant suderintą ir nuoseklų požiūrį į tyrimą, teismo procesą ir į šio reglamento ir susijusių finansų ir konkurencijos teisės aktų vykdymą.

2. Nacionalinės reguliavimo institucijos nedelsdamos kuo tiksliau informuoja Agentūrą, kai turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad toje ar kitoje valstybėje narėje yra ar buvo vykdomi šį reglamentą pažeidžiantys veiksmai.

Kai nacionalinė reguliavimo institucija įtaria, kad veiksmai, kurie turi poveikio didmeninėms energijos rinkoms ar didmeninių energetikos produktų kainoms toje valstybėje narėje, yra vykdomi kitoje valstybėje narėje, ji gali paprašyti Agentūros imtis veiksmų pagal šio straipsnio 4 dalį ir, jei šie veiksmai daro įtaką finansinėms priemonėms, kurioms taikomas Direktyvos 2003/6/EB 9 straipsnis, pagal šio straipsnio 3 dalį.

3. Siekiant užtikrinti koordinuotą ir nuoseklų požiūrį į piktnaudžiavimą rinka didmeninėse energijos rinkose:

nacionalinės reguliavimo institucijos informuoja savo valstybės narės kompetentingą finansų instituciją ir Agentūrą, jei turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad didmeninėse energijos rinkose yra ar buvo vykdomi veiksmai, sudarantys piktnaudžiavimą rinka, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/6/EB, ir kenkiantys finansinėms priemonėms pagal tos direktyvos 9 straipsnį; šiais tikslais nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti atitinkamą bendradarbiavimo su savo valstybės narės kompetentinga finansų institucija būdą;

Agentūra informuoja EVPRI ir kompetentingą finansų instituciją, jei turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad didmeninėse energijos rinkose yra ar buvo vykdomi veiksmai, sudarantys piktnaudžiavimą rinka, kaip apibrėžta Direktyvoje 2003/6/EB, ir kenkiantys finansinėms priemonėms pagal tos direktyvos 9 straipsnį;

c)	kompetentinga valstybės narės finansų institucija informuoja EVPRI ir Agentūrą, jei turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad kitos valstybės narės didmeninėse energijos rinkose yra ar buvo vykdomi veiksmai, pažeidžiantys 3 ir 5 straipsnius;

d)	nacionalinės reguliavimo institucijos informuoja savo valstybės narės nacionalinę konkurencijos instituciją, Komisiją ir Agentūrą, jei turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad didmeninėje energijos rinkoje yra ar buvo vykdomi veiksmai, kurie gali būti laikomi konkurencijos teisės pažeidimu.

4. Agentūra, siekdama atlikti savo funkcijas pagal 1 dalį, kai ji, inter alia, remdamasi pradiniais įvertinimais ar analize, įtaria, kad buvo pažeistas šis reglamentas, turi įgaliojimus:

a)	reikalauti vienos ar kelių nacionalinių reguliavimo institucijų pateikti bet kokios informacijos, susijusios su įtariamu pažeidimu;

b)	reikalauti vienos ar kelių nacionalinių reguliavimo institucijų pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą ir imtis reikiamų veiksmų pažeidimui pašalinti. Susijusi nacionalinė reguliavimo institucija yra atsakinga už sprendimo dėl reikiamų veiksmų rastam pažeidimui pašalinti priėmimą;

kai mano, kad galimas pažeidimas turi ar turėjo tarpvalstybinį poveikį, įsteigti ir koordinuoti tyrimo grupę iš atitinkamų nacionalinių reguliavimo institucijų atstovų, kuri ištirtų, ar buvo pažeistas šis reglamentas ir kurioje valstybėje narėje tas pažeidimas įvyko. Kai reikia, Agentūra taip pat gali reikalauti, kad tyrimo grupėje dalyvautų ir kompetentingos finansų institucijos ar kitų vienos arba kelių valstybių narių susijusių institucijų atstovų.

5. Nacionalinė reguliavimo institucija, gavusi reikalavimą pateikti informaciją pagal 4 dalies a punktą arba pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą pagal 4 dalies b punktą, nedelsdama imasi būtinų priemonių tam reikalavimui vykdyti. Jei ta nacionalinė reguliavimo institucija negali iškart pateikti reikalaujamos informacijos, ji turi nedelsdama pranešti Agentūrai priežastis.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, nacionalinė reguliavimo institucija gali atsisakyti vykdyti reikalavimą, kai:

a)	reikalavimo laikymasis gali daryti neigiamą poveikį valstybės narės, į kurią kreiptasi, suverenumui ar saugumui;

b)	valstybės narės, į kurią kreiptasi, institucijose jau buvo pradėtas teismo procesas dėl tų pačių veiksmų ir prieš tuos pačius asmenis; arba

c)	valstybėje narėje, į kurią kreiptasi, jau buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas tokiems asmenims už tuos pačius veiksmus.

Bet kuriuo tokiu atveju nacionalinė reguliavimo institucija atitinkamai informuoja Agentūrą pateikdama kiek galima išsamesnę informaciją apie tuos teismo procesus ar sprendimus.

Nacionalinės reguliavimo institucijos dalyvauja pagal 4 dalies c punktą sudarytoje tyrimo grupėje, teikdamos visą būtiną pagalbą. Tyrimo grupę koordinuoja Agentūra.

6. Reglamento (EB) Nr. 713/2009 15 straipsnio 1 dalies paskutinis sakinys netaikomas Agentūrai vykdant užduotis pagal šį reglamentą.

17 straipsnis

Profesinė paslaptis

1. Visai pagal šį reglamentą gautai, apsikeistai ar persiųstai konfidencialiai informacijai taikomos profesinės paslapties sąlygos, nustatytos 2, 3 ir 4 dalyse.

2. Pareiga saugoti profesinę paslaptį taikoma:

a)	Agentūrai dirbantiems ar dirbusiems asmenims;

b)	iš Agentūros nurodymų gavusiems auditoriams ir ekspertams;

c)	nacionalinei reguliavimo institucijai ar kitoms susijusioms institucijoms dirbantiems ar dirbusiems asmenims;

d)	iš nacionalinių reguliavimo institucijų ar kitų susijusių institucijų nurodymų gavusiems auditoriams ir ekspertams, kurie gavo konfidencialią informaciją pagal šį reglamentą.

3. 2 dalyje nurodytų asmenų vykdant savo pareigas gauta konfidenciali informacija negali būti atskleista jokiam kitam asmeniui ar institucijai, išskyrus suvestinės ar rinkinio pavidalu taip, kad nebūtų įmanoma atpažinti jokio atskiro rinkos dalyvio ar rinkos vietos, nedarant poveikio baudžiamosios teisės nustatytiems atvejams, kitoms šio reglamento nuostatoms ar kitiems atitinkamiems Sąjungos teisės aktams.

4. Nedarant poveikio baudžiamosios teisės nustatytiems atvejams, Agentūra, nacionalinės reguliavimo institucijos, valstybių narių kompetentingos finansų institucijos, EVPRI, įstaigos arba asmenys, gaunantys konfidencialią informaciją pagal šį reglamentą, gali ja naudotis tik vykdydami savo pareigas ir atlikdami savo funkcijas. Kitos institucijos, įstaigos ar asmenys gali naudotis ta informacija tuo tikslu, kuriuo ji jiems buvo pateikta, arba vykstant administraciniams ar teisminiams procesams, konkrečiai susijusiems su tų funkcijų vykdymu. Informaciją gaunanti institucija gali naudoti ją kitais tikslais, jei informaciją perduodanti Agentūra, nacionalinės reguliavimo institucijos, valstybių narių kompetentingos finansų institucijos, EVPRI, įstaigos ar asmenys sutinka.

5. Pagal šį straipsnį valstybės narės institucijai nedraudžiama pagal nacionalinę teisę keistis konfidencialia informacija, jeigu ji nebuvo gauta iš kitos valstybės narės institucijos arba Agentūros pagal šį reglamentą, arba šią informaciją perduoti.

18 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų už šio reglamento pažeidimą, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, atgrasančios ir proporcingos, atitinkančios pažeidimo pobūdį, trukmę ir sunkumą, vartotojams padarytą žalą bei galimą pelną iš prekybos naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimu rinka.

Valstybės narės praneša apie šias nuostatas Komisijai ne vėliau kaip 2013 m. birželio 29 d. ir nedelsdamos po to informuoja apie bet kokius su jomis susijusius pakeitimus.

Valstybės narės nustato, kad nacionalinė reguliavimo institucija gali viešai atskleisti priemones ar sankcijas, kurių imamasi dėl šio reglamento pažeidimo, išskyrus kai toks atskleidimas galėtų padaryti neproporcingą žalą susijusioms šalims.

19 straipsnis

Tarptautiniai santykiai

Tiek, kiek būtina siekiant šiame reglamente nustatytų tikslų, ir nedarydama poveikio valstybių narių ir Sąjungos institucijų atitinkamai kompetencijai, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybą, Agentūra gali plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų šalių, ypač tų šalių, kurios daro poveikį Sąjungos didmeninei energijos rinkai, priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir administracijomis siekiant skatinti reguliavimo sistemos suderinimą. Dėl šių susitarimų Sąjungai ir jos valstybėms narėms neatsiranda teisinių įpareigojimų ir pagal juos valstybėms narėms ir jų kompetentingoms institucijoms nedraudžiama sudaryti dvišalių ar daugiašalių susitarimų su tomis trečiųjų šalių priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir administracijomis.

20 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. 6 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2011 m. gruodžio 28 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 6 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 6 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

21 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

22 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8 straipsnio 1 dalis, 3 dalies pirma pastraipa ir 4 bei 5 dalys taikomos praėjus šešiems mėnesiams nuo dienos, kurią Komisija priima susijusius įgyvendinimo aktus, nurodytus to straipsnio 2 ir 6 dalyse.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2011 m. spalio 25 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

M. DOWGIELEWICZ

(1) OL C 132, 2011 5 3, p. 108.

(2) 2011 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2011 m. spalio 10 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 211, 2009 8 14, p. 15.

(4) OL L 211, 2009 8 14, p. 36.

(5) OL L 96, 2003 4 12, p. 16.

(6) OL L 211, 2009 8 14, p. 1.

(7) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(8) OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

(9) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(10) OL L 211, 2009 8 14, p. 55.

(11) OL L 211, 2009 8 14, p. 94.

(12) OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

(13) OL L 345, 2008 12 23, p. 75.

(14) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

(15) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Komisija mano, kad ribinių verčių, kurias pasiekus reikia pranešti apie sandorį, kaip numatyta 8 straipsnio 2 dalies a punkte, ir informacijos, numatytos 8 straipsnio 6 dalies a punkte, įgyvendinimo aktais nustatyti negalima.

Prireikus Komisija pateiks teisės akto pasiūlymą, kuriuo bus nustatytos tokios ribinės vertės.

TARYBOS PAREIŠKIMAS

ES teisės aktų leidėjas pagal SESV 291 straipsnį suteikė Komisijai įgyvendinimo įgaliojimus dėl 8 straipsnyje numatytų priemonių. Neatsižvelgiant į pareiškimą, kurį Komisija padarė dėl 8 straipsnio 2 dalies a punkto ir 8 straipsnio 6 dalies a punkto, tai Komisiją teisiškai įpareigoja.

8.12.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/26

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1232/2011

2011 m. lapkričio 16 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

2009 m. gegužės 5 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 428/2009, nustatančiame Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (nauja redakcija) (2) reikalaujama taikyti veiksmingą kontrolę iš Sąjungos eksportuojamoms arba vežamoms per ją tranzitu, arba Sąjungoje reziduojančiam ar joje įsisteigusiam tarpininkui teikiant tarpininkavimo paslaugas į trečiąją šalį pristatomoms dvejopo naudojimo prekėms (įskaitant programinę įrangą ir technologijas;

(2)

pageidautina pasiekti, kad visoje Sąjungoje būtų taikoma vienoda ir nuosekli kontrolė, siekiant išvengti nesąžiningos Sąjungos eksportuotojų tarpusavio konkurencijos, suderinti Sąjungos bendrųjų eksporto leidimų apimtį ir jų naudojimo sąlygas bei užtikrinti saugumo kontrolės veiksmingumą ir efektyvumą Sąjungoje;

(3)

siekdama didinti pramonės konkurencingumą ir sudaryti vienodas sąlygas visiems Sąjungos eksportuotojams, kai jie eksportuoja tam tikras specifines dvejopo naudojimo prekes į tam tikras specifines paskirties vietas, ir tuo pačiu metu užtikrinti aukšto lygio saugumą ir visapusišką tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi, 2006 m. gruodžio 18 d. komunikate Komisija pasiūlė nustatyti naujus Sąjungos bendruosius eksporto leidimus;

(4)

2000 m. birželio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1334/2000, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksporto kontrolės režimą (3), buvo panaikintas Reglamentu (EB) Nr. 428/2009 nuo 2009 m. rugpjūčio 27 d. Tačiau iki minėtos datos pateiktoms eksporto leidimo paraiškoms ir toliau taikomos atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 1334/2000 nuostatos;

(5)	norint sukurti naujus Sąjungos bendruosius eksporto leidimus tam tikroms specifinėms dvejopo naudojimo prekėms eksportuoti į tam tikras specifines paskirties vietas, reikia iš dalies pakeisti atitinkamas Reglamento (EB) Nr. 428/2009 nuostatas, į jį įtraukiant naujus priedus;

(6)	valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs eksportuotojas, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė uždrausti naudoti Sąjungos bendruosius eksporto leidimus Reglamente (EB) Nr. 428/2009, kuris buvo iš dalies pakeistas šiuo reglamentu, nustatytomis sąlygomis;

(7)

įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ginklų embargas patvirtinamas Tarybos sprendimais pagal Sąjungos bendrą užsienio ir saugumo politiką. Pagal Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 9 straipsnį, kol įsigalios Lisabonos sutartis, Tarybos pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį priimtų bendrųjų pozicijų teisinė galia išlieka tol, kol įgyvendinant Sutartis jos nepanaikinamos, neanuliuojamos arba iš dalies nepakeičiamos;

(8)	todėl Reglamentą (EB) Nr. 428/2009 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 428/2009 iš dalies keičiamas taip:

1)	2 straipsnio 9 punktas pakeičiamas taip: „9. Sąjungos bendrasis eksporto leidimas– leidimas eksportuoti į tam tikras paskirties šalis, kurį gali gauti visi eksportuotojai, kurie laikosi IIa-IIf prieduose išdėstytų naudojimosi juo sąlygų ir reikalavimų.“;

2)	4 straipsnio 2 dalyje žodžiai „nustatytas bendrąja pozicija ar bendraisiais veiksmais“ pakeičiami žodžiais „nustatytas sprendimu ar bendrąja pozicija“;

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Šiuo reglamentu tam tikroms IIa–IIf prieduose nurodytoms eksportuojamoms prekėms nustatomas Sąjungos bendrasis eksporto leidimas.

Valstybės narės, kurioje įsisteigęs eksportuotojas, kompetentingos institucijos gali uždrausti eksportuotojui naudotis tais leidimais, jei yra pagrįstas įtarimas, kad eksportuotojas nesugebės laikytis tokio leidimo sąlygų ar eksporto kontrolės teisės aktų nuostatų.

Valstybių narių kompetentingos institucijos keičiasi informacija apie eksportuotojus, kuriems atimta teisė naudotis Sąjungos bendruoju eksporto leidimu, nebent jos nustato, kad eksportuotojas nemėgins eksportuoti dvejopo naudojimo prekių pasinaudodamas kita valstybe nare. Šiuo tikslu naudojama 19 straipsnio 4 dalyje nurodyta sistema.“;

4 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)	netaikomi IIg priede išvardytoms prekėms“;

c)	4 dalies c punkte žodžiai „nustatytas bendrąja pozicija ar bendraisiais veiksmais“ pakeičiami žodžiais „nustatytas sprendimu ar bendrąja pozicija“;

4)	11 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nuoroda „II priede“ pakeičiama nuoroda „IIa priede“;

5)	12 straipsnio 1 dalies b punkte žodžiai „bendrąją poziciją ar bendruosius veiksmu“ pakeičiami žodžiais „sprendimą ar bendrąją poziciją“;

6)	13 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip: „6. Visi pagal šį straipsnį pateiktini pranešimai perduodami naudojant saugias elektronines priemones, įskaitant 19 straipsnio 4 dalyje nurodytą sistemą.“;

19 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	2 dalies a punkte žodžiai „Bendrijos bendrieji eksporto leidimai“ pakeičiami žodžiais „Sąjungos bendrieji eksporto leidimai“;

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Konsultuodamasi su pagal 23 straipsnį įsteigta Dvejopo naudojimo koordinavimo grupe, Komisija sukuria saugią, šifruotą informacijos mainų tarp valstybių narių ir, prireikus, Komisijos sistemą. Europos Parlamentas informuojamas apie sistemos biudžetą, kūrimą, preliminarų ir galutinį įdiegimą bei veikimą, taip pat apie tinklo sąnaudas.“;

23 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3. Komisija teikia Europos Parlamentui kasmetinę ataskaitą apie Dvejopo naudojimo koordinavimo grupės veiklą, tyrimus ir konsultacijas; šiai ataskaitai taikomas 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (4) 4 straipsnis.

25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė informuoja Komisiją apie įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant šį reglamentą, įskaitant 24 straipsnyje nurodytas priemones. Komisija persiunčia šią informaciją kitoms valstybėms narėms.

2. Kas trejus metus Komisija vertina, kaip įgyvendinamas šis reglamentas, ir teikia Europos Parlamentui ir Tarybai išsamią įgyvendinimo ir poveikio vertinimo ataskaitą, į kurią gali būti įtraukta pasiūlymų dėl jo dalinių pakeitimų. Valstybės narės teikia Komisijai visą informaciją, kuri būtina šiai ataskaitai parengti.

3. Atskiruose ataskaitos skirsniuose pateikiama informacija apie:

Dvejopo naudojimo koordinavimo grupę ir jos veiklą. Komisijos pateikiama informacija apie Dvejopo naudojimo koordinavimo grupės tyrimus ir konsultacijas laikoma konfidencialia pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnį. Informacija bet kuriuo atveju laikoma konfidencialia, jei tikėtina, kad jos atskleidimas gali turėti didelių neigiamų pasekmių tokios informacijos teikėjui ar šaltiniui;

b)	19 straipsnio 4 dalies įgyvendinimą; taip pat pranešama apie saugios šifruotos informacijos mainų tarp valstybių narių ir Komisijos sistemos kūrimo pasiektą etapą;

c)	15 straipsnio 1 dalies įgyvendinimą;

d)	15 straipsnio 2 dalies įgyvendinimą;

e)	išsami informacija apie priemones, kurių valstybės narės ėmėsi pagal 24 straipsnį ir apie kurias pranešta Komisijai pagal šio straipsnio 1 dalį.

4. Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas šio reglamento įgyvendinimas ir skiriamas specialus dėmesys IIb priedo įgyvendinimui, Sąjungos bendrajam eksporto leidimui Nr. EU002, ir, prireikus, prideda prie jos, teisėkūros pasiūlymą dėl šio reglamento dalinio pakeitimo, visų pirma mažos vertės krovinių klausimu.“;

10)

įterpiamas šis straipsnis:

„25a straipsnis

Nedarant poveikio Sąjungos ir trečiųjų šalių muitinių savitarpio administracinės pagalbos susitarimų ar protokolų nuostatoms, Taryba gali suteikti leidimą Komisijai derėtis su trečiosiomis šalimis dėl susitarimų, kuriais nustatomas dvejopo naudojimo prekių, kurioms taikomas šis reglamentas, eksporto kontrolės tarpusavio pripažinimas, visų pirma siekiant panaikinti leidimo reikalavimą, kai prekės reeksportuojamos Sąjungos teritorijoje. Tos derybos vykdomos laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 dalyje ir, atitinkamais atvejais, Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje nustatytos tvarkos.“;

11)

II priedas pernumeruojamas į IIa priedą ir iš dalies keičiamas taip:

pavadinimas pakeičiamas taip:

„SĄJUNGOS BENDRASIS EKSPORTO LEIDIMAS NR. EU001

(nurodytas šio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje)

Eksportas į Australiją, Kanadą, Japoniją, Naująją Zelandiją, Norvegiją, Šveicariją, įskaitant Lichtenšteiną, ir Jungtines Amerikos Valstijas. Leidimą išduodanti institucija: Europos Sąjunga“;

1 dalis pakeičiama taip:

„1

dalis

Šis bendrasis eksporto leidimas taikomas visoms dvejopo naudojimo prekėms, nurodytoms bet kuriame šio reglamento I priedo įraše, išskyrus išvardytas IIg priede.“;

c)	2 dalis išbraukiama;

3 dalis pernumeruojama į 2 dalį ir iš dalies keičiama taip:

i)	pirmoje pastraipoje žodis „Bendrija“ pakeičiamas žodžiu „Sąjunga“;

ii)	žodis „Šveicarija“ pakeičiamas žodžiais „Šveicarija, įskaitant Lichtenšteiną“;

iii)	žodžiai „Bendrijos bendrasis eksporto leidimas“ ir „šis Bendrijos bendrasis eksporto leidimas“ pakeičiami žodžiais „šis leidimas“;

iv)	žodžiai „nustatytas bendrąja pozicija ar bendraisiais veiksmais“ pakeičiami žodžiais „nustatytas sprendimu ar bendrąja pozicija“;

12)	įterpiami šio reglamento priede pateikti IIb–IIg priedai.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja trisdešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2011 m. lapkričio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

W. SZCZUKA

(1) 2011 m. rugsėjo 27 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2011 m. spalio 27 d. Tarybos sprendimas.

(2) OL L 134, 2009 5 29, p. 1.

(3) OL L 159, 2000 6 30, p. 1.

(4) OL L 145, 2001 5 31, p. 43.“;

PRIEDAS

„

IIb PRIEDAS

SĄJUNGOS BENDRASIS EKSPORTO LEIDIMAS Nr. EU002

(nurodytas šio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje)

Tam tikrų dvejopo naudojimo prekių eksportas į tam tikras paskirties vietas

Leidimą išduodanti institucija: Europos Sąjunga

1 dalis. Prekės

Šis bendrasis eksporto leidimas taikomas šioms šio reglamento I priede išvardytoms dvejopo naudojimo prekėms:

—

1A001

—

1A003

—

1A004

—

1C003b–c

—

1C004

—

1C005

—

1C006

—

1C008

—

1C009

—

2B008

—

3A001a3

—	3A001a6–12

—

3A002c–f

—

3C001

—

3C002

—

3C003

—

3C004

—

3C005

—

3C006

2 dalis. Paskirties vietos

Šis leidimas galioja visoje Sąjungoje eksportui į šias paskirties vietas:

—

Argentiną

—

Kroatiją

—

Islandiją

—	Pietų Afriką

—	Pietų Korėją

—

Turkiją

3 dalis. Naudojimosi sąlygos ir reikalavimai

Pagal šį leidimą neleidžiama eksportuoti prekių, kai:

valstybės narės, kurioje eksportuotojas yra įsisteigęs, kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta šio reglamento 9 straipsnio 6 dalyje, jam pranešė, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti:

naudojamos cheminių, biologinių ar branduolinių ginklų ar kitų branduolinių sprogstamųjų užtaisų kūrimui, gamybai, tvarkymui, eksploatavimui, priežiūrai, laikymui, aptikimui, atpažinimui ar platinimui, arba raketų, galinčių nešti į taikinį tokius ginklus, kūrimui, gamybai, eksploatavimui ar laikymui;

skirtos galutiniam kariniam naudojimui, kaip apibrėžta šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje, šalyje, kuriai taikomas ginklų embargas, nustatytas Tarybos priimtu sprendimu ar bendrąja pozicija arba Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos sprendimu, arba ginklų embargas, nustatytas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos privaloma rezoliucija, arba

c)	skirtos naudoti kaip nacionaliniame kariniame sąraše išvardytų karinių prekių dalys ar komponentai, kurie buvo eksportuoti iš atitinkamos valstybės narės teritorijos be leidimo arba pažeidžiant tos valstybės narės nacionalinės teisės aktais nustatytą leidimų tvarką;

2)	eksportuotojas, kuris privalo atlikti deramus patikrinimus, žino, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, skirtos bet kuriam 1 papunktyje nurodytam panaudojimui;

3)	atitinkamos prekės eksportuojamos į muitų laisvąją zoną arba laisvąjį sandėlį, esantį paskirties vietoje, kuriai taikomas šis leidimas.

2.	Bendrojo administracinio dokumento 44 langelyje eksportuotojai privalo nurodyti ES referencinį numerį X002 ir tai, kad prekės eksportuojamos pagal Sąjungos bendrąjį eksporto leidimą Nr. EU002.

Kiekvienas eksportuotojas, kuris naudojasi šiuo leidimu, valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, kompetentingoms institucijoms privalo pranešti, kad pasinaudojo šiuo leidimu pirmą kartą, ne vėliau kaip per 30 dienų po pirmojo eksporto datos, arba pareikalavus valstybės narės, kurioje eksportuotojas yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai - pranešti prieš pirmą kartą pasinaudodamas šiuo leidimu. Valstybės narės praneša Komisijai apie šiam leidimui taikomą pasirinktą pranešimo mechanizmą. Komisija jai pateiktą informaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

Pranešimo reikalavimus, susijusius su šio leidimo naudojimo tvarka, taip pat papildomą informaciją, kurios gali reikalauti valstybė narė, iš kurios su tokiu leidimu eksportuojamos prekės, nustato valstybės narės.

Valstybė narė gali reikalauti, kad toje valstybėje narėje įsisteigę eksportuotojai, prieš pirmą kartą pasinaudodami šiuo leidimu, užsiregistruotų. Registracija yra automatinė ir kompetentingos institucijos ją patvirtina iš karto arba bet kuriuo atveju per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo, taikant šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį.

Jei taikoma, antroje ir trečioje pastraipose nustatyti reikalavimai grindžiami nustatytais nacionalinių bendrųjų eksporto leidimų, kuriuos išduoda atitinkamos valstybės narės, kurios numato tokius leidimus, naudojimo reikalavimais.

IIc PRIEDAS

SĄJUNGOS BENDRASIS EKSPORTO LEIDIMAS Nr. EU003

(nurodytas šio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje)

Eksportas po taisymo ir (arba) pakeitimo

Leidimą išduodanti institucija: Europos Sąjunga

1 dalis. Prekės

Šis bendrasis eksporto leidimas taikomas visoms dvejopo naudojimo prekėms, nurodytoms bet kuriame šio reglamento I priedo įraše, išskyrus išvardytas 2 punkte, kai:

prekės į Europos Sąjungos muitų teritoriją buvo reimportuotos priežiūros, taisymo ar pakeitimo tikslu ir yra eksportuojamos ar reeksportuojamos į kilmės šalį, nepadarius jokių jų originalių charakteristikų pakeitimų, per penkerių metų laikotarpį nuo datos, kai buvo išduotas pirminio eksporto leidimas, arba

b)	prekės yra eksportuojamos į kilmės šalį mainais į tos pačios kokybės prekes ir mainais į tą patį prekių kiekį, kuris buvo reimportuotas į Europos Sąjungos muitų teritoriją priežiūrai, taisymui arba pakeitimui, per penkerių metų laikotarpį nuo datos, kai buvo išduotas pirminio eksporto leidimas.

Prekės, kurioms leidimas netaikomas:

a)	visos prekės, išvardytos IIg priede;

b)	visos šio reglamento I priedo D ir E skirsniuose išvardytos prekės;

šios prekės, išvardytos šio reglamento I priede:

—

1A002a

—

1C012a

—

1C227

—

1C228

—

1C229

—

1C230

—

1C231

—

1C236

—

1C237

—

1C240

—

1C350

—

1C450

—

5A001b5

—	5A002a2–5A002a9

—

5B002. Ši įranga:

a)	įranga, specialiai suprojektuota įrangai, nurodytai 5A002a2–5A002a9 punktuose, „kurti“ arba „gaminti“;

b)	matavimo įranga, specialiai suprojektuota įvertinti ir patvirtinti „informacijos slaptumo“ funkcijas, nurodytas 5A002a2–5A002a9 punktuose

—

6A001a2a1

—

6A001a2a5

—

6A002a1c

—

6A008l3

—

8A001b

—

8A001d

—

9A011

2 dalis. Paskirties vietos

Šis leidimas galioja visoje Sąjungoje eksportui į šias paskirties vietas:

Albaniją

Argentiną

Bosniją ir Hercegoviną

Braziliją

Čilę

Kiniją (įskaitant Honkongą ir Makao)

Kroatiją

Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją

Prancūzijos užjūrio teritorijas

Islandiją

Indiją

Kazachstaną

Meksiką

Juodkalniją

Maroką

Rusiją

Serbiją

Singapūrą

Pietų Afriką

Pietų Korėją

Tunisą

Turkiją

Ukrainą

Jungtinius Arabų Emyratus

3 dalis. Naudojimosi sąlygos ir reikalavimai

Šiuo leidimu gali būti naudojamasi tik tada, kai pirminis eksportas vykdomas pagal Sąjungos bendrąjį eksporto leidimą arba valstybės narės, kurioje buvo įsisteigęs pirminis eksportuotojas, kompetentingos institucijos išduotą pirminio eksporto leidimą prekių, kurios vėliau buvo reimportuotos į Europos Sąjungos muitų teritoriją priežiūros, taisymo arba pakeitimo tikslais, eksportui. Šis leidimas galioja tik eksportuojant pirminiam galutiniam vartotojui.

Pagal šį leidimą neleidžiama eksportuoti prekių, kai:

skirtos galutiniam kariniam naudojimui, kaip apibrėžta šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje, kai perkančiajai šaliai arba paskirties vietos šaliai taikomas ginklų embargas, nustatytas Tarybos priimtu sprendimu ar bendrąja pozicija arba Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos sprendimu, arba ginklų embargas, nustatytas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos privaloma rezoliucija, arba

c)	skirtos naudoti kaip nacionaliniame kariniame sąraše išvardytų karinių prekių dalys ar komponentai, kurie buvo eksportuoti iš atitinkamos valstybės narės teritorijos be leidimo arba pažeidžiant tos valstybės narės nacionalinės teisės aktais nustatytą leidimų tvarką;

2)	eksportuotojas žino, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, skirtos bet kuriam 1 papunktyje nurodytam panaudojimui;

3)	atitinkamos prekės eksportuojamos į muitų laisvąją zoną arba laisvąjį sandėlį, esantį paskirties vietoje, kuriai taikomas šis leidimas;

4)	pirminis leidimas panaikintas, sustabdytas, pakeistas ar atšauktas;

5)	eksportuotojas, kuris privalo atlikti deramus patikrinimus, žino, kad galutinis atitinkamų prekių naudojimas skiriasi nuo nurodyto pirminio eksporto leidime.

Eksportuodami prekes pagal šį leidimą eksportuotojai privalo:

1)	nurodyti pirminio eksporto leidimo numerį eksporto deklaracijoje muitinei ir leidimą išdavusios valstybės narės pavadinimą, taip pat bendrojo administracinio dokumento 44 langelyje ES referencinį numerį X002 ir tai, kad prekės eksportuojamos pagal Sąjungos bendrąjį eksporto leidimą Nr. EU003;

2)	pateikti muitinės pareigūnams, jei prašoma, dokumentus, įrodančius prekių importo į Sąjungą datą, Sąjungoje atliktą prekių priežiūrą, taisymą ar pakeitimą ir tai, kad prekės buvo grąžintos galutiniam naudotojui ir į tą šalį, iš kurios jie buvo importuoti į Sąjungą.

Kiekvienas eksportuotojas, kuris naudojasi šiuo leidimu, valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, kompetentingoms institucijoms turi pranešti, kad pasinaudojo šiuo leidimu pirmą kartą, ne vėliau kaip per 30 dienų po pirmojo eksporto datos, arba pareikalavus valstybės narės, kurioje eksportuotojas yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai - pranešti prieš pirmą kartą pasinaudodamas šiuo leidimu. Valstybės narės praneša Komisijai apie šiam leidimui taikomą pasirinktą pranešimo mechanizmą. Komisija jai pateiktą informaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

Pranešimo reikalavimus, susijusius su šio leidimo naudojimo tvarka, taip pat papildomą informaciją, kurios gali reikalauti valstybė narė, iš kurios su šiuo leidimu eksportuojamos prekės, nustato valstybės narės.

Valstybė narė gali reikalauti, kad toje valstybėje narėje įsisteigę eksportuotojai, prieš pirmą kartą pasinaudodami šiuo leidimu, užsiregistruotų. Registracija yra automatinė ir kompetentingos institucijos ją patvirtina iš karto arba bet kuriuo atveju per 10 darbo dienų nuo registracijos prašymo gavimo, taikant šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį.

Jei taikoma, antroje ir trečioje pastraipose nustatyti reikalavimai grindžiami nustatytais nacionalinių bendrųjų eksporto leidimų, kuriuos suteikia atitinkamos valstybės narės, kurios numato tokius leidimus, naudojimo reikalavimais.

Šis leidimas taikomas prekėms, kai atliekamas jų „taisymas“, „pakeitimas“ arba „priežiūra“. Tai gali būti dėl sutapimo atsiradęs originalių prekių patobulinimas, pavyzdžiui, pakeitimui panaudojus modernias atsargines dalis arba dėl vėliau nustatytų standartų patikimumo ir saugumo tikslais, su sąlyga, kad dėl tokio patobulinimo neatsiras jokio prekės funkcinio pajėgumo padidėjimo ar prekėms nebus suteikta naujų ar papildomų funkcijų.

IId PRIEDAS

SĄJUNGOS BENDRASIS EKSPORTO LEIDIMAS Nr. EU004

(nurodytas šio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje)

Laikinasis eksportas į parodą ar mugę

Leidimą išduodanti institucija: Europos Sąjunga

1 dalis. Prekės

Šis bendrasis eksporto leidimas taikomas visoms šio reglamento I priede išvardytoms dvejopo naudojimo prekėms, išskyrus:

a)	visas prekes, išvardytas IIg priede;

b)	visas šio reglamento I priedo D skirsnyje išvardytas prekes (neįeina programinė įranga, būtina, kad įranga tinkamai veiktų demonstravimo tikslais);

c)	visas šio reglamento I priedo E skirsnyje išvardytas prekes;

šias prekes, nurodytas šio reglamento I priede:

—

1A002a

—

1C002.b.4

—

1C010

—

1C012.a

—

1C227

—

1C228

—

1C229

—

1C230

—

1C231

—

1C236

—

1C237

—

1C240

—

1C350

—

1C450

—

5A001b5

—	5A002a2–5A002a9

—

5B002. Ši įranga:

a)	įranga, specialiai suprojektuota įrangai, nurodytai 5A002a2–5A002a9 punktuose, „kurti“ arba „gaminti“;

b)	matavimo įranga, specialiai suprojektuota įvertinti ir patvirtinti „informacijos slaptumo“ funkcijas, nurodytas 5A002a2–5A002a9 punktuose

—

6A001

—

6A002a

—

6A008l3

—

8A001b

—

8A001d

—

9A011

2 dalis. Paskirties vietos

Šis leidimas galioja visoje Sąjungoje eksportui į šias paskirties vietas:

Albaniją, Argentiną, Kroatiją, Bosniją ir Hercegoviną, Braziliją, Čilę, Kiniją (įskaitant Honkongą ir Makao), Buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, Prancūzijos užjūrio teritorijas, Islandiją, Indiją, Kazachstaną, Meksiką, Juodkalniją, Maroką, Rusiją, Serbiją, Singapūrą, Pietų Afriką, Pietų Korėją, Tunisą, Turkiją, Ukrainą, Jungtinius Arabų Emyratus.

3 dalis. Naudojimosi sąlygos ir reikalavimai

1.	Pagal šį leidimą leidžiama eksportuoti 1 dalyje išvardytas prekes su sąlyga, kad jos išvežamos laikinai į parodą ar mugę, kaip apibrėžta 6 punkte, ir kad jos visos ir nepakeistos per 120 dienų nuo pirminio eksporto bus reimportuotos į Europos Sąjungos muitų teritoriją.

Valstybės narės, kurioje eksportuotojas yra įsisteigęs, kompetentinga institucija, kaip apibrėžta šio reglamento 9 straipsnio 6 dalyje, gali, eksportuotojo prašymu, netaikyti reikalavimo, kad prekės būtų reimportuotos, kaip nustatyta -1 punkte. Sprendimui dėl reikalavimo netaikymo atitinkamai taikoma individualių leidimų procedūra, nustatyta šio reglamento 9 straipsnio 2 dalyje ir 14 straipsnio 1 dalyje.

Pagal šį leidimą neleidžiama eksportuoti prekių, kai:

valstybės narės, kurioje eksportuotojas yra įsisteigęs, kompetentingos institucijos jam pranešė, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, yra arba gali būti:

c)	skirtos naudoti kaip nacionaliniame kariniame sąraše išvardytų karinių prekių dalys ar komponentai, kurie buvo eksportuoti iš atitinkamos valstybės narės teritorijos be leidimo arba pažeidžiant tos valstybės narės nacionalinės teisės aktais nustatytą leidimų tvarką;

2)	eksportuotojas žino, kad atitinkamos prekės, visos arba iš dalies, skirtos bet kuriam 1 papunktyje nurodytam panaudojimui;

3)	atitinkamos prekės eksportuojamos į muitų laisvąją zoną arba laisvąjį sandėlį, esantį paskirties vietoje, kuriai taikomas šis leidimas;

valstybės narės, kurioje eksportuotojas yra įsisteigęs, kompetentingos institucijos jam pranešė arba jam žinoma iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, iš informacijos, gautos iš gamintojo), kad atitinkamoms prekėms kompetentinga institucija priskyrė nacionalinę saugumo klasifikacijos slaptumo žymą, lygiavertę žymai CONFIDENTIEL UE/ES CONFIDENTIAL arba aukštesnio laipsnio slaptumo žymai;

5)	eksportuotojas negali užtikrinti, kad prekės bus grąžintos pirminės būklės, nepašalinus, nenukopijavus ar neišplatinus kurios nors sudedamosios dalies ar programinės įrangos, arba kai technologijų perdavimas susijęs su jų pristatymu;

6)	atitinkamos prekės turi būti eksportuojamos privataus pristatymo arba demonstravimo, pvz., įmonių demonstravimo salėse, tikslais;

7)	atitinkamos prekės turi būti panaudotos gamybos proceso metu;

8)	atitinkamos prekės turi būti panaudotos pagal numatytą jų paskirtį, išskyrus tuos atvejus, kai tai daroma pačia mažiausia apimtimi, kokia yra būtina siekiant jas veiksmingai pademonstruoti, nepateikiant konkrečių testavimo rezultatų trečiosioms šalims;

9)	eksportas turi įvykti kaip komercinių sandorių pasekmė, visų pirma tai susiję su atitinkamų prekių pardavimu, nuoma ar išperkamąja nuoma;

10)	atitinkamos prekės turi būti saugomos parodoje ar mugėje, jų nepristatant ar nedemonstruojant, o tik siekiant jas parduoti ar išnuomoti;

11)	eksportuotojas sudaro bet kokius susitarimus, pagal kuriuos jis visą laikino eksporto laikotarpį nevaldytų atitinkamų prekių.

4.	Bendrojo administracinio dokumento 44 langelyje eksportuotojai privalo nurodyti ES referencinį numerį X002 ir tai, kad prekės eksportuojamos pagal Sąjungos bendrąjį eksporto leidimą Nr. EU004.

Valstybė narė gali reikalauti, kad toje valstybėje narėje įsisteigę eksportuotojai, prieš pirmą kartą pasinaudodami šiuo leidimu, užsiregistruotų. Registracija yra automatinė ir kompetentingos institucijos ją patvirtina iš karto arba bet kuriuo atveju per 10 darbo dienų nuo registracijos prašymo gavimo, atsižvelgiant į šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį.

6.	Šio leidimo tikslais „paroda arba mugė“ reiškia tam tikros trukmės komercinius renginius, per kuriuos įvairūs parodos dalyviai rodo savo produktus lankytojams verslininkams arba plačiajai visuomenei.

IIe PRIEDAS

SĄJUNGOS BENDRASIS EKSPORTO LEIDIMAS Nr. EU005

(nurodytas šio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje)

Telekomunikacijos

Leidimą išduodanti institucija: Europos Sąjunga

1 dalis. Prekės

Šis bendrasis eksporto leidimas taikomas šioms šio reglamento I priede išvardytoms dvejopo naudojimo prekėms:

5 kategorijos 1 dalies prekėms:

i)	prekėms, įskaitant specialiai tam suprojektuotus ar sukurtus komponentus ir pagalbinius reikmenis, nurodytoms 5A001b Nr. 2 ir 5A001c ir 5A001d;

ii)	prekėms, nurodytoms 5B001 ir 5D001, kai siejama su bandymo, tikrinimo ir gamybos įranga, o prekių programinė įranga nurodyta i papunktyje;

b)	pagal 5E001a kontroliuojamai technologijai, kai jos reikia a punkte nurodytų prekių įrengimui, eksploatavimui, priežiūrai ar taisymui ir kai ji numatyta tam pačiam galutiniam vartotojui.

2 dalis. Paskirties vietos

Šis leidimas galioja visoje Sąjungoje eksportui į šias paskirties vietas:

Argentiną, Kiniją (įskaitant Honkongą ir Makao), Kroatiją, Indiją, Rusiją, Pietų Afriką, Pietų Korėją, Turkiją, Ukrainą.

3 dalis. Naudojimosi sąlygos ir reikalavimai

Pagal šį leidimą neleidžiama eksportuoti prekių, kai:

c)	skirtos naudoti kaip nacionaliniame kariniame sąraše išvardytų karinių prekių dalys ar komponentai, kurie buvo eksportuoti iš atitinkamos valstybės narės teritorijos be leidimo arba pažeidžiant tos valstybės narės nacionalinės teisės aktais nustatytą leidimų tvarką, arba

naudojamos, kai pažeidžiamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje apibrėžtos žmogaus teisės, demokratiniai principai ar žodžio laisvė naudojant slapto pokalbių klausymosi technologijas ir skaitmeninę duomenų perdavimo įrangą, skirtą pokalbiams mobiliaisiais telefonais klausytis, teksto žinutėms stebėti ir tikslingai interneto naudojimo kontrolei (pvz., naudojant stebėjimo centrus ir teisėto klausymosi tinklų sietuvus);

2)	eksportuotojas, kuris privalo atlikti deramus patikrinimus, žino, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, skirtos bet kuriam 1 papunktyje nurodytam panaudojimui;

3)	eksportuotojas, kuris privalo atlikti deramus patikrinimus, žino, kad atitinkamos prekės bus reeksportuotos į kitas paskirties vietas nei išvardytos šio priedo 2 dalyje ar IIa priedo 2 dalyje, arba valstybes nares;

4)	atitinkamos prekės eksportuojamos į muitų laisvąją zoną arba laisvąjį sandėlį, kuris yra paskirties vietoje, kuriai taikomas šis leidimas.

2.	Bendrojo administracinio dokumento 44 langelyje eksportuotojai privalo nurodyti ES referencinį numerį X002 ir tai, kad prekės eksportuojamos pagal Sąjungos bendrąjį eksporto leidimą Nr. EU005.

Kiekvienas eksportuotojas, kuris naudojasi šiuo leidimu, valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, kompetentingoms institucijoms turi pranešti, kad pasinaudojo šiuo leidimu pirmą kartą, ne vėliau kaip per 30 dienų po pirmojo eksporto datos, arba pareikalavus valstybės narės, kurioje eksportuotojas yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai – pranešti prieš pirmą kartą pasinaudodamas šiuo leidimu. Valstybės narės praneša Komisijai apie šiam leidimui taikomą pasirinktą pranešimo mechanizmą. Komisija jai pateiktą informaciją paskelbia Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

Valstybė narė gali reikalauti, kad toje valstybėje narėje įsisteigę eksportuotojai, prieš pirmą kartą pasinaudodami šiuo leidimu, užsiregistruotų. Registracija yra automatinė ir kompetentingos institucijos ją patvirtina iš karto arba bet kuriuo atveju per 10 darbo dienų nuo registracijos prašymo gavimo, taikant šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį.

IIf PRIEDAS

SĄJUNGOS BENDRASIS EKSPORTO LEIDIMAS Nr. EU006

(nurodytas šio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje)

Cheminiai produktai

1 dalis. Prekės

Šis bendrasis eksporto leidimas taikomas šioms šio reglamento I priede išvardytoms dvejopo naudojimo prekėms:

1C350:

1.	Tiodiglikolis (111–48–8)

2.	Fosforo oksichloridas (10025–87–3)

3.	Dimetil–metilfosfonatas (756–79–6)

5.	Metilfosfonilo dichloridas (676–97–1)

6.	Dimetilfosfitas (DMP) (868–85–9)

7.	Fosforo trichloridas (7719–12–2)

8.	Trimetilfosfitas (TMP) (121–45–9)

9.	Tionilchloridas (7719–09–7)

10.	3–hidroksi1–metilpiperidinas (3554–74–3)

11.	N,N–diizopropil–(beta)–aminoetilo chloridas (96–79–7)

12.	N,N–diizopropil–(beta)–aminoetilo chloridas (5842–07–7)

13.	Chinuklidin-3-olis (1619–34–7)

14.	Kalio fluoridas (7789–23–3)

15.	2-Chloretanolis (107–07–3)

16.	Dimetilaminas (124–40–3)

17.	Dietiletilfosfonatas (78–38–6)

18.	Dietil–N,N–dimetilfosforo amidatas (2404–03–7)

19.	Dietilfosfitas (762–04–9)

20.	Dimetilamino hidrochloridas (506–59–2)

21.	Etilfosfinilo dichloridas (1498–40–4)

22.	Etilfosfinilo dichloridas (1066–50–8)

24.	Vandenilio fluoridas (7664–39–3)

25.	Metilbenzilatas (76–89–1)

26.	Metilfosfinilo dichloridas (676–83–5)

27.	N,N–diizopropil–(beta)–aminoetanolis (96–80–0)

28.	Pinakolilo alkoholis (464–07–3)

30.	Trietilfosfitas (122–52–1)

31.	Arseno trichloridas (7784–34–1)

32.	Benzilo rūgštis (76–93–7)

33.	Dietilmetilfosfonitas (15715–41–0)

34.	Dimetil–metilfosfonatas (6163–75–3)

35.	Etilfosfinilo difluoridas (430–78–4)

36.	Metilfosfinilo difluoridas (753–59–3)

37.	3-chinuklidonas (3731–38–2)

38.	Fosforo pentachloridas (10026–13–8)

39.	Pinakolonas (75–97–8)

40.	Kalio cianidas (151–50–8)

41.	Kalio bifluoridas (7789–29–9)

42.	Amonio vandenilio fluoridas arba amonio vandenilio difluoridas (1341–49–7)

43.	Natrio fluoridas (7681–49–4)

44.	Natrio bifluoridas (1333–83–1)

45.	Natrio cianidas (143–33–9)

46.	Trietanolaminas (102–71–6)

47.	Fosforo pentasulfidas (1314–80–3)

48.	Diizopropilaminas (108–18–9)

49.	Dietilaminoetanolis (100–37–8)

50.	Natrio sulfidas (1313–82–2)

51.	Sieros monochloridas (10025–67–9)

52.	Sieros dichloridas (10545–99–0)

53.	Trietanolamino hidrochloridas (637–39–8)

54.	N,N–diizopropil–(Beta)–aminoetil chlorido hidrochloridas(4261–68–1)

55.	Metilfosfono rūgštis (993–13–5)

56.	Dietilmetilfosfonatas (683–08–9)

57.	N,N-diametilaminofosforildichloridas (677–43–0)

58.	Triizopropilfosfitas (116–17–6)

59.	Etildietanolaminas (139–87–7)

60.	O, O-dietilfosforotioatas (2465–65–8)

61.	O, O-dietilfosforoditioatas (298–06–6)

62.	Natrio heksafluorosilikatas (16893–85–9)

63.	Metilfosfonotiodichloridas (676–98–2)

1C450 a:

4.	Fosgenas: karbonildichloridas (75–44–5)

5.	Chlorcianas (506–77–4)

6.	Cianido rūgštis (74–90–8)

7.	Chloropikrinas: trichloronitrometanas (76–06–2)

1C450 b:

1.	Kiti nei karinių prekių kontrolėje arba 1C350 nurodyti cheminiai produktai, turintys fosforo atomų, prie kurių prijungta viena (paprastoji arba izo) metilo, etilo arba propilo grupė, bet ne papildomi anglies atomai.

2.	N,N-dialkil (-metil, -etil arba -propil (paprastojo arba izo)) fosforamido digalidai, išskyrus N,N-diametilaminofosforildichloridą, kuris nurodytas 1C350.57.

3.	Dialkil (-metil, -etil arba -propil (paprastojo arba izo)) N,N-dialkil (-metil, -etil arba -propil (paprastojo arba izo) fosforamidatai, kurie nėra 1C350 nurodyti dietil-N,N-dimetilfosforamidatai.

4.	N,N-dialkil (-metil, -etil arba -propil (paprastojo arba izo)) aminoetil2-chloridai ir atitinkamai protonuotos druskos, kurios nėra N,N-diizopropil-(beta)-aminoetil chloridas arba N,N-diizopropil -(beta)-aminoetil chlorido hidrochloridas, nurodyti 1C350.

5.	N,N-dialkil (-metil, -etil arba -propil (paprastojo arba izo)) aminoetanoliai-2 ir atitinkamai protonuotos druskos, išskyrus N,N-diizopropil-(beta)-aminoetanolį (96–80–0) ir N,N-dietilaminoetanolį (100–37–8), kurie nurodyti 1C350.

6.	N,N-dialkyl (-metil, -etil arba -propil (paprastojo arba izo)) aminoetantioliai-2 ir atitinkamai protonuotos druskos, kurios nėra 1C350 nurodytas N,N-diizopropil-(beta)-aminoetantiolis.

8.	Metildietanolaminas (105–59–9).

2 dalis. Paskirties vietos

Šis leidimas galioja visoje Sąjungoje eksportui į šias paskirties vietas:

Argentiną, Kroatiją, Islandiją, Pietų Korėją, Turkiją, Ukrainą.

3 dalis. Naudojimosi sąlygos ir reikalavimai

Pagal šį leidimą neleidžiama eksportuoti prekių, kai:

c)	skirtos naudoti kaip nacionaliniame kariniame sąraše išvardytų karinių prekių dalys ar komponentai, kurie buvo eksportuoti iš atitinkamos valstybės narės teritorijos be leidimo arba pažeidžiant tos valstybės narės nacionalinės teisės aktais nustatytą leidimų tvarką;

2)	eksportuotojas, kuris privalo atlikti deramus patikrinimus, žino, kad atitinkamos prekės, visos ar iš dalies, skirtos bet kuriam 1 papunktyje nurodytam panaudojimui;

3)	eksportuotojas, kuris privalo atlikti deramus patikrinimus, žino, kad atitinkamos prekės bus reeksportuotos į kitas paskirties vietas, nei išvardytos šio priedo 2 dalyje ar IIa priedo 2 dalyje, arba valstybes nares, arba

4)	atitinkamos prekės yra eksportuojamos į muitų laisvąją zoną arba laisvąjį sandėlį, kuris yra paskirties vietoje, kuriai taikomas šis leidimas.

2.	Bendrojo administracinio dokumento 44 langelyje eksportuotojai privalo nurodyti ES referencinį numerį X002 ir tai, kad prekės eksportuojamos pagal Sąjungos bendrąjį eksporto leidimą Nr. EU006.

Valstybė narė gali reikalauti, kad toje valstybėje narėje įsisteigę eksportuotojai, prieš pirmą kartą pasinaudodami šiuo leidimu, užsiregistruotų. Registracija yra automatinė ir kompetentingos institucijos ją patvirtina iš karto arba bet kuriuo atveju per 10 darbo dienų nuo registracijos prašymo gavimo, taikant šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį.

IIg PRIEDAS

(Šio reglamento 9 straipsnio 4 dalies a punkte ir šio reglamento IIa, IIc bei IId prieduose nurodytas sąrašas)

Įrašuose ne visuomet pateikiamas I priede pateiktas išsamus prekių aprašymas ir su jais susijusios pastabos. Išsamus aprašymas yra pateiktas tik I priede.

Prekės paminėjimas šiame priede neturi poveikio I priede esančios bendrosios programinės įrangos pastabos nuostatų taikymui.

—	Visos prekės, nurodytos IV priede.

—	0C001 „Gamtinis uranas“ arba „nusodrintasis uranas“ ar toris, metalų, lydinių, cheminių junginių ar koncentratų pavidalu, ir bet kurios kitos medžiagos, kurių sudėtyje yra viena ar kelios pirmiau minėtos medžiagos.

—	0C002 „Specialiosios daliosios medžiagos“, kurios skiriasi nuo nurodytųjų IV priede.

—	0D001 „Programinė įranga“, specialiai sukurta ar pritaikyta prekėms, nurodytoms 0 kategorijoje, „kurti“, „gaminti“ arba „naudoti“ tiek, kiek ji siejasi su 0C001 arba su tomis 0C002 prekėmis, kurios yra išbrauktos iš IV priedo.

—	0E001 Pagal Branduolinės technologijos pastabą „technologija“, skirta „kurti“, „gaminti“ ar „naudoti“ prekėms, nurodytoms 0 kategorijoje tiek, kiek ji siejasi su 0C001 arba su tomis 0C002 prekėmis, kurios yra išbrauktos iš IV priedo.

—	1A102 Pakartotinai įmirkyti pirolizuoti anglis–anglis komponentai, sukurti 9A004 nurodytoms nešančiosioms raketoms, arba 9A104 nurodytoms zondavimo (meteorologinėms) raketoms.

—	1C351 Žmogaus patogenai, zoonozai ir „toksinai“.

—	1C352 Gyvūnų patogenai.

—	1C353 Genetiniai elementai ir genetiškai modifikuoti organizmai.

—	1C354 Augalų patogenai.

—	1C450a.1. Amitonas: O,O–dietil S–[2–(dietilamino) etilo] fosfontiolatai (78–53–5) ir atitinkamos alkilintos ar protonuotos druskos.

—	1C450a.2. PFIB: 1,1,3,3,3–Pentafluoro-2–(trifluormetil)-1–propenas (382–21–8).

—	7E104 „Technologija“, skirta skrydžio kontrolės, vedimo ir jėgainių duomenims integruoti į skrydžio valdymo sistemą, siekiant optimizuoti raketinės sistemos trajektoriją.

—	9A009.a. Hibridiniai raketiniai varantieji įrenginiai, kurių visuminis jėgos impulsas didesnis kaip 1,1 MNs.

—	9A117 Pakopų mechanizmai, atskyrimo mechanizmai ir tarpupakopiai, tinkami naudoti „raketose“.

“

KOMISIJOS PAREIŠKIMAS

Komisija ketina šį reglamentą, o konkrečiai – galimo bendrojo mažos vertės siuntų eksporto leidimo nustatymo įvertinimo sąlygas, peržiūrėti iki 2013 m. gruodžio 31 d.

EUROPOS PARLAMENTO, TARYBOS IR KOMISIJOS PAREIŠKIMAS DĖL MAŽOS VERTĖS SIUNTŲ

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis bendriesiems nacionaliniams mažos vertės siuntų eksporto leidimams, kuriuos valstybės narės išduoda pagal Reglamento (EB) Nr. 428/2009 9 straipsnio 4 dalį.

8.12.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/45

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 1233/2011

2011 m. lapkričio 16 d.

dėl tam tikrų gairių taikymo oficialiai remiamiems eksporto kreditams, kuriuo panaikinami Tarybos sprendimai 2001/76/EB ir 2001/77/EB

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 207 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),

kadangi:

(1)

eksporto kreditų agentūros (toliau – EKA), remdamos įmonių eksportą ir investicijas, papildo privačiojo sektoriaus užtikrinamas lėšas ir draudimą ir taip prisideda prie pasaulio prekybos vystymo. Sąjunga yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) sudaryto Susitarimo dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų (toliau – Susitarimas) šalis. Vadovaujantis dalyvių sudarytu Susitarimu reglamentuojamos finansinės sąlygos, kurias EKA gali pasiūlyti, siekdamos skatinti vienodas galimybes oficialiai remiamų eksporto kreditų srityje;

(2)

remiantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2001/76/EB, keičiančiu 1978 m. balandžio 4 d. sprendimą dėl tam tikrų rekomendacijų taikymo oficialiai remiamam eksporto kreditavimui (2), ir 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimu 2001/77/EB dėl bendrojo susitarimo dėl projektų finansavimo iš oficialiai remiamo eksporto kreditų principų taikymo (3), Sąjungoje taikomos Susitarime nustatytos gairės ir specialios projektų finansavimo taisyklės;

(3)	remiantis Susitarimu ir vykdant EKA veiklą netiesiogiai prisidedama prie laisvos ir sąžiningos prekybos, taip pat prie įmonių, kurios kitu atveju turėtų mažiau galimybių naudotis privačiojo sektoriaus užtikrinamomis kredito paslaugomis, investicijų;

(4)

valstybės narės, rengdamos, vystydamos ir įgyvendindamos savo nacionalines eksporto kreditų sistemas ir prižiūrėdamos, kaip vykdoma veikla oficialiai remiamų eksporto kreditų srityje, turėtų vadovautis Sąjungos bendrosiomis išorės veiksmų nuostatomis, pvz., susijusiomis su demokratijos įtvirtinimu, pagarba žmogaus teisėms ir nuoseklia vystymosi politika, taip pat kova su klimato kaita;

(5)

Susitarimo dalyvės dalyvauja nenutrūkstamame procese, kurio tikslas – riboti rinkos iškraipymus ir užtikrinti vienodas sąlygas, kuriomis EKA reikalaujamos priemokos būtų grindžiamos rizika ir kurių turėtų pakakti ilgalaikėms veiklos išlaidoms ir nuostoliams padengti, remiantis Pasaulio prekybos organizacijos įpareigojimais. Kad būtų pasiektas šis tikslas, eksporto kreditų sistemos veikia skaidriai, o agentūros atitinkamai informuoja EBPO;

(6)	tinkamai nukreipus EKA teikiamus eksporto kreditus Sąjungos įmonėms, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (toliau – MVĮ), gali būti užtikrintos didesnės patekimo į rinką galimybės;

(7)	siekiant, kad Susitarimo dalyvėms ir valstybėms narėms būtų užtikrintos vienodos sąlygos, Susitarimo dalyvės ir Sąjungos valstybės narės susitarė atskleisti tam tikrą informaciją apie eksporto kreditus, kaip reikalaujama pagal EBPO ir Sąjungos skaidrumo taisykles;

(8)	Sąjunga taiko skaidrumo ir atskaitomybės priemones, kurios išdėstytos I priede;

(9)

atsižvelgdama į pasaulio rinkose suintensyvėjusią konkurenciją ir siekdama išvengti neigiamo poveikio Sąjungos įmonių konkurencingumui, Komisija, remdamasi valstybių narių suteiktu derybų įgaliojimu, turėtų paremti EBPO pastangas užmegzti ryšius su Susitarime nedalyvaujančiomis šalimis. Siekdama nustatyti visuotinius oficialiai remiamų eksporto kreditų standartus, Komisija turėtų rengti dvišales ir daugiašales derybas. Bendri standartai šioje srityje yra išankstinė sąlyga tam, kad būtų galima užtikrinti vienodas prekybos pasaulio mastu sąlygas;

(10)	nors EBPO šalys vadovaujasi Susitarimu, EBPO nepriklausančios šalys nėra Susitarimo dalyvės, o tai gali lemti konkurencinį pastarųjų šalių eksportuotojų pranašumą. Todėl šios šalys raginamos taikyti Susitarimą, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos, taip pat ir pasauliniu lygmeniu;

(11)

atsižvelgdamos į Sąjungos geresnio reglamentavimo politiką, kurios tikslas – supaprastinti ir pagerinti dabartinę reglamentavimo tvarką, Komisija ir valstybės narės, ateityje persvarstydamos Susitarimą, prireikus skirs dėmesio siekiui mažinti įmonių ir nacionalinių valdymo institucijų, įskaitant EKA, administracinę naštą;

(12)

Susitarimo dalyvės nusprendė iš dalies keisti ir racionalizuoti Susitarimą. Jos susitarė dėl pakeitimų, susijusių su patogesniu naudojimu, geresniu derėjimu su tam tikrais tarptautiniais reikalavimais ir didesnio skaidrumo siekimu, ypač šalių, kurios nėra Susitarimo dalyvės, atžvilgiu. Be to, Susitarimo dalyvės taip pat susitarė į Susitarimo tekstą įtraukti projektų finansavimo taisykles, nustatytas Sprendimu 2001/77/EB, ir eksporto kreditų laivams taisykles, nustatytas Tarybos sprendimu 2002/634/EB (4), iš dalies keičiančiu Sprendimą 2001/76/EB;

(13)	todėl reikėtų panaikinti iš dalies pakeistą Sprendimą 2001/76/EB ir jį pakeisti šiuo reglamentu su konsoliduotu ir peržiūrėtu Susitarimo tekstu, pateiktu priede, o Sprendimas 2001/77/EB turėtų būti panaikintas;

(14)

siekiant, kad Susitarime išdėstytų gairių pakeitimai, dėl kurių susitarė Susitarimo dalyvės, būtų sklandžiai ir greitai įtraukti į Sąjungos teisės aktus, Komisija prireikus turėtų priimti deleguotuosius aktus, reikalingus iš dalies pakeisti II priedui. Todėl pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, susijusius su gairių daliniais pakeitimais, dėl kurių yra susitarusios Susitarimo dalyvės. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Susitarimo taikymas

Susitarime dėl oficialiai remiamų eksporto kreditų (toliau – Susitarimas) nustatytos gairės taikomos Sąjungoje. Susitarimo tekstas pateikiamas šio reglamento priede.

2 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

Iš dalies pakeitus gaires, kaip susitarta Susitarimo dalyvių, Komisija, remdamasi 3 straipsniu, priima deleguotuosius aktus, susijusius su daliniu II priedo pakeitimu.

Jeigu iš dalies pakeitus gaires, kaip susitarta Susitarimo dalyvių, ir, savo ruožtu, iš dalies pakeitus II priedą dėl neišvengiamų skubos priežasčių iškyla tokia būtinybė, deleguotiesiems aktams, priimtiems pagal šį straipsnį, taikoma 4 straipsnyje numatyta procedūra.

3 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. Įgaliojimai priimti 2 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 2011 m. gruodžio 9 d.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 2 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 2 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.

4 straipsnis

Skubos procedūra

1. Pagal šį straipsnį priimti deleguotieji aktai įsigalioja nedelsiant ir taikomi tol, kol pagal 2 dalį nepareiškiama prieštaravimų. Pranešime apie deleguotąjį aktą Europos Parlamentui ir Tarybai nurodomos skubos procedūros taikymo priežastys.

2. Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimą dėl deleguotojo akto pagal 3 straipsnio 5 dalyje nurodytą procedūrą. Tokiu atveju Komisija nedelsdama panaikina aktą po pranešimo apie Europos Parlamento arba Tarybos sprendimą pareikšti prieštaravimą.

5 straipsnis

Skaidrumas ir atskaitomybė

Sąjungoje taikytinos skaidrumo ir atskaitomybės priemonės nustatytos I priede.

6 straipsnis

Panaikinimas

Sprendimai 2001/76/EB ir 2001/77/EB panaikinami.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2011 m. lapkričio 16 d.

Europos vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

W. SZCZUKA

(1) 2011 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas.

(2) OL L 32, 2001 2 2, p. 1.

(3) OL L 32, 2001 2 2, p. 55.

(4) OL L 206, 2002 8 3, p. 16.

I PRIEDAS

Nedarydama poveikio valstybių narių institucijų, vykdančių nacionalinių eksporto kreditų programų stebėseną, išimtinėms teisėms, kiekviena valstybė narė, siekdama skatinti skaidrumą Sąjungos lygmeniu, pateikia Komisijai metinę veiklos ataskaitą. Valstybės narės, vadovaudamosi savo nacionalinės teisės sistemos nuostatomis, informuoja apie turtą ir įsipareigojimus, sumokėtas išmokas ir kompensacijas, naujus įsipareigojimus, pozicijas ir priemokas. Jei dėl veiklos, susijusios su oficialiai remiamais eksporto kreditais, atsirastų nenumatytų įsipareigojimų, informacija apie tą veiklą įtraukiama į metinę veiklos ataskaitą.

2.	Metinėje veiklos ataskaitoje valstybės narės apibūdina, kaip jų EKA vykdant veiklą oficialiai remiamų eksporto kreditų srityje atsižvelgiama į pavojų aplinkai, kuris gali lemti kitą susijusią riziką.

3.	Komisija, remdamasi šia informacija, parengia Europos Parlamentui metinę apžvalgą, įskaitant vertinimą, kuriame būtų nurodyta, ar EKA atitinka Sąjungos tikslus ir įsipareigojimus.

Komisija, atsižvelgdama į savo kompetenciją ir įgaliojimą derėtis įvairiuose tarptautinio bendradarbiavimo forumuose, pateikia Europos Parlamentui metinę vykdytų derybų ataskaitą, kad būtų nustatyti visuotiniai standartai oficialiai remiamų eksporto kreditų srityje.

Remiantis šio reglamento taikymo sritimi, pirmasis atskaitomybės laikotarpis aprėpia 2011 m.

II PRIEDAS

SUSITARIMAS DĖL OFICIALIAI REMIAMŲ EKSPORTO KREDITŲ

TURINYS

I SKYRIUS.

BENDROSIOS NUOSTATOS

TIKSLAS

STATUSAS

DALYVĖS

4.	ŠALIMS, KURIOS NĖRA DALYVĖS, TEIKIAMA INFORMACIJA

5.	TAIKYMO SRITIS

6.	SEKTORIŲ SUSITARIMAI

7.	PROJEKTŲ FINANSAVIMAS

8.	PASITRAUKIMAS

KONTROLĖ

II SKYRIUS.

EKSPORTO KREDITŲ TERMINAI IR FINANSINĖS SĄLYGOS

10.	PRADINĖ ĮMOKA, MAKSIMALI OFICIALI PARAMA IR VIETINĖS IŠLAIDOS

11.	MAKSIMALŪS GRĄŽINIMO TERMINAI PAGAL ŠALIES KLASIFIKACIJĄ

12.	MAKSIMALŪS GRĄŽINIMO TERMINAI

13.	GRĄŽINIMO TERMINAI JĖGAINĖMS, KURIOS NĖRA ATOMINĖS ELEKTRINĖS

14.	PAGRINDINĖS KREDITO SUMOS GRĄŽINIMAS IR PALŪKANŲ MOKĖJIMAS

15.	PALŪKANOS, PRIEMOKOS IR KITI MOKESČIAI

16.	EKSPORTO KREDITŲ GALIOJIMO TERMINAS

17.	VEIKSMAI, PADEDANTYS IŠVENGTI NUOSTOLIŲ ARBA SUMAŽINTI JUOS IKI MINIMUMO

18.	SUDERINIMAS

19.	MINIMALIOS NEKINTAMOSIOS PALŪKANŲ NORMOS, TAIKOMOS TEIKIANT OFICIALIĄ FINANSINĘ PARAMĄ

20.	CIRR NUSTATYMAS

21.	CIRR GALIOJIMAS

22.	CIRR TAIKYMAS

23.	PRIEMOKA UŽ KREDITO RIZIKĄ

24.	MINIMALIOS PRIEMOKŲ NORMOS PAGAL ŠALIES IR POLITINĘ RIZIKĄ

25.	ŠALIŲ RIZIKOS KLASIFIKAVIMO METODIKA

26.	DAUGIAŠALIŲ IR REGIONINIŲ INSTITUCIJŲ KLASIFIKAVIMAS

27.	OFICIALIOS EKSPORTO KREDITAVIMO PARAMOS PROCENTINĖ DALIS IR KOKYBĖ

28.	PASIRINKTŲ ŠALIŲ RIZIKOS ELEMENTŲ NEĮTRAUKIMAS IR ŠALIŲ RIZIKOS APRIBOJIMO BŪDAI

29.	MINIMALIŲ PRIEMOKOS NORMŲ GALIOJIMO TIKSLINIMAS PAGAL ŠALIES IR POLITINĘ KREDITO RIZIKĄ

III SKYRIUS.

SĄLYGOTOSIOS PAGALBOS NUOSTATOS

30.	BENDRIEJI PRINCIPAI

31.	SĄLYGOTOSIOS PAGALBOS FORMOS

32.	SUSIETAS FINANSAVIMAS

33.	ŠALIES TINKAMUMAS GAUTI SĄLYGOTĄJĄ PAGALBĄ

34.	PROJEKTO TINKAMUMAS GAUTI SĄLYGOTĄJĄ PAGALBĄ

35.	MINIMALI LENGVATŲ DALIS

36.	ŠALIES AR PROJEKTO TINKAMUMO GAUTI SĄLYGOTĄJĄ PAGALBĄ NUOSTATŲ NETAIKYMAS

37.	SĄLYGOTOSIOS PAGALBOS LENGVATŲ DALIES SKAIČIAVIMAS

38.	SĄLYGOTOSIOS PAGALBOS GALIOJIMO TERMINAS

39.	SUDERINIMAS

IV SKYRIUS.

VEIKIMO BŪDAS

1 SKIRSNIS.

BENDROSIOS EKSPORTO KREDITAVIMO IR SU PREKYBA SUSIJUSIOS PAGALBOS NUOSTATOS

40.	PRANEŠIMAI

41.	INFORMACIJA APIE OFICIALIĄ PARAMĄ

42.	SUDERINIMO TVARKA

43.	SPECIALIOS KONSULTACIJOS

2 SKIRSNIS.

PRANEŠIMŲ APIE EKSPORTO KREDITAVIMĄ TVARKA

44.	IŠANKSTINIS PRANEŠIMAS SU APTARIMU

45.	IŠANKSTINIS PRANEŠIMAS BE APTARIMO

3 SKIRSNIS.

PRANEŠIMŲ APIE SU PREKYBA SUSIJUSIĄ PAGALBĄ TVARKA

46.	IŠANKSTINIS PRANEŠIMAS

47.	SKUBUS PRANEŠIMAS

4 SKIRSNIS.

KONSULTACIJŲ DĖL SĄLYGOTOSIOS PAGALBOS TVARKA

48.	KONSULTACIJŲ TIKSLAS

49.	KONSULTACIJŲ APIMTIS IR LAIKAS

50.	KONSULTACIJŲ REZULTATAI

5 SKIRSNIS.

KEITIMOSI INFORMACIJA APIE EKSPORTO KREDITAVIMĄ IR SU PREKYBA SUSIJUSIĄ PAGALBĄ TVARKA

51.	RYŠIŲ VIETOS

52.	PAKLAUSIMŲ SRITIS

53.	ATSAKYMŲ SRITIS

54.	PRIVAČIOS KONSULTACIJOS

55.	BENDRŲJŲ LINIJŲ TVARKA IR FORMA

56.	ATSAKYMAI Į BENDROSIOS LINIJOS PASIŪLYMUS

57.	BENDRŲJŲ LINIJŲ PRIĖMIMAS

58.	NESUTARIMAS DĖL BENDRŲJŲ LINIJŲ

59.	BENDROSIOS LINIJOS ĮSIGALIOJIMO DATA

60.	BENDRŲJŲ LINIJŲ GALIOJIMAS

6 SKIRSNIS.

TAIKOMOS PRANEŠIMO APIE MINIMALIAS PALŪKANŲ NORMAS (CIRR) NUOSTATOS

61.	MINIMALIŲ PALŪKANŲ NORMŲ PRANEŠIMAS

62.	PALŪKANŲ NORMŲ TAIKYMO ĮSIGALIOJIMO DATA

63.	SKUBŪS PALŪKANŲ NORMŲ PAKEITIMAI

7 SKIRSNIS.

PATIKSLINIMAI

64.	REGULIARUS SUSITARIMO TIKSLINIMAS

65.	MINIMALIŲ PALŪKANŲ NORMŲ TIKSLINIMAS

66.	MINIMALIŲ PRIEMOKŲ NORMŲ TIKSLINIMAS IR SUSIJĘ KLAUSIMAI

I PRIEDAS.

SEKTORIŲ SUSITARIMAS DĖL EKSPORTO KREDITŲ LAIVAMS

II PRIEDAS.

SEKTORIŲ SUSITARIMAS DĖL EKSPORTO KREDITŲ ATOMINĖMS ELEKTRINĖMS

III PRIEDAS.

SEKTORIŲ SUSITARIMAS DĖL EKSPORTO KREDITŲ CIVILINIAMS ORLAIVIAMS

IV PRIEDAS.

SEKTORIŲ SUSITARIMAS DĖL EKSPORTO KREDITŲ NESENKANČIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ IR VANDENS SISTEMŲ PROJEKTAMS, GALIOJANTIS BANDOMUOJU LAIKOTARPIU IKI 2007 M. BIRŽELIO 30 D.

V PRIEDAS.

INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI PRANEŠIMUOSE

VI PRIEDAS.

MINIMALIŲ PRIEMOKŲ NORMŲ SKAIČIAVIMAS

VII PRIEDAS.

ŠALIŲ RIZIKOS KLASIFIKACIJOS, RODANČIOS TREČIOSIOS ŠALIES GARANTO ARBA DAUGIAŠALĖS AR REGIONINĖS INSTITUCIJOS PADĖTĮ, TAIKYMO KRITERIJAI IR SĄLYGOS

VIII PRIEDAS.

KRITERIJAI IR SĄLYGOS, PAGAL KURIUOS TAIKOMAS ŠALIES RIZIKOS APRIBOJIMAS (NEĮTRAUKIMAS) SKAIČIUOJANT MINIMALIAS PRIEMOKŲ NORMAS

IX PRIEDAS.

KONTROLINIS PLĖTROS KOKYBĖS SĄRAŠAS

X PRIEDAS.

PROJEKTŲ FINANSAVIMO SANDORIAMS TAIKYTINI TERMINAI IR SĄLYGOS

XI PRIEDAS.

TERMINŲ APIBRĖŽČIŲ SĄRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Tikslas

a)	Pagrindinis Susitarimo dėl oficialiai remiamo eksporto kreditavimo (toliau šiame dokumente – Susitarimas) tikslas – sukurti oficialiai remių eksporto kreditų tvarkingo taikymo sistemą.

b)	Susitarimu siekiama skatinti vienodas oficialios paramos sąlygas, kaip apibrėžta 5 straipsnio a dalyje, kad būtų skatinama eksportuotojų konkurencija, pagrįsta eksportuojamų prekių ir paslaugų kokybe bei kainomis, o ne palankiausiais oficialiai remiamais terminais ir finansinėmis sąlygomis.

2. Statusas

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) sistemoje parengtas Susitarimas įsigaliojo 1978 m. balandžio mėn.; jo galiojimas neribotas. Šis Susitarimas – tai jo dalyvių „džentelmeniškas susitarimas“; tai ne EBPO aktas (1), nors jam teikiama administracinė EBPO sekretoriato (toliau – sekretoriatas) parama.

3. Dalyvės

Šiuo metu Susitarimo dalyvės yra šios: Australija, Kanada, Europos Sąjunga, Japonija, Korėja, Naujoji Zelandija, Norvegija, Šveicarija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Dabartinės dalyvės gali pakviesti kitas EBPO nares ir ne nares tapti Susitarimo dalyvėmis.

4. Šalims, kurios nėra dalyvės, teikiama informacija

a)	Dalyvės įsipareigoja dalytis informacija su šalimis, kurios nėra dalyvės, apie pranešimus dėl oficialios paramos, kaip apibrėžta 5 straipsnio a dalyje.

b)	Dalyvė pagal abipusiškumo principą konkurencijos sąlygomis vienodai atsako į šalies, kuri nėra dalyvė, ir dalyvės prašymą dėl jos siūlomos oficialios paramos terminų ir finansinių sąlygų.

5. Taikymo sritis

Susitarimas taikomas visai oficialiai valstybės ar valstybės vardu teikiamai prekių ir (arba) paslaugų eksporto paramai, įskaitant finansinę nuomą, kurios grąžinimo terminai yra dveji ar daugiau metų.

Oficiali parama gali būti teikiama įvairiais būdais:

1)	eksporto kredito garantija arba draudimas (grynasis draudimas);

oficiali finansavimo parama:

—	tiesioginis kreditavimas (finansavimas) ir refinansavimas arba

—	palūkanų normų subsidijos;

3)	bet kuris pirmiau minėtų būdų derinys.

b)	Susitarimas taikomas sąlygotosios pagalbos forma teikiamai oficialiai paramai; IV skyriuje apibrėžtas veikimo būdas taip pat taikomas su prekyba susijusiai nesąlygotosios pagalbos forma teikiamai oficialiai paramai.

c)	Susitarimas netaikomas karo technikos ir pagrindinių žemės ūkio prekių eksportui.

d)	Oficiali parama neteikiama, jeigu tikrai žinoma duomenų, jog sutartis buvo sudaryta su pirkėju šalyje, kuri yra ne galutinė prekių pristatymo vieta, ypač jei tuo norima gauti palankesnes kredito grąžinimo sąlygas.

6. Sektorių susitarimai

Į Susitarimą įeina šie Sektorių susitarimai dėl:

—	laivų (I priedas),

—	atominių elektrinių (II priedas),

—	civilinių orlaivių (III priedas),

—	nesenkančių energijos šaltinių ir vandens sistemų projektų (IV priedas).

b)	Sektorių susitarimo dalyvė gali taikyti jo nuostatas dėl oficialios paramos prekių ir (arba) paslaugų, kuriems taikomas tas Sektorių susitarimas, eksportui. Jei Sektorių susitarime nėra atitinkamos Susitarimo nuostatos, Sektorių susitarimo dalyvė taiko Susitarimo nuostatą.

7. Projektų finansavimas

a)	Dalyvės gali taikyti prekių ir (arba) paslaugų eksportui X priede apibrėžtus terminus ir sąlygas sandoriuose, kurie atitinka X priedo 1 priedėlyje išdėstytus kriterijus.

b)	a dalis netaikoma prekių ir paslaugų, kurioms taikomas Sektorių susitarimas dėl civilinių orlaivių, eksportui.

8. Pasitraukimas

Susitarimo dalyvė gali pasitraukti apie tai raštu pranešdama sekretoriatui greitojo ryšio priemonėmis, pvz., EBPO tiesiogine informacine sistema (OLIS). Pasitraukimas įsigalioja po 180 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai sekretoriatas gauna tokį pranešimą

9. Kontrolė

Sekretoriatas kontroliuoja Susitarimo įgyvendinimą.

II SKYRIUS

EKSPORTO KREDITŲ TERMINAI IR FINANSINĖS SĄLYGOS

Eksporto kreditų terminai ir finansinės sąlygos nagrinėjamos visose šiame skyriuje išdėstytose nuostatose, kurios yra tarpusavyje susijusios.

Susitarime yra apibrėžti oficialios paramos, kuri gali būti teikiama, terminų ir sąlygų apribojimai. Dalyvės sutinka, kad paprastai terminai ir finansinės sąlygos, kurios yra griežtesnės nei Susitarimo nuostatos, taikomos tam tikriems prekybos ar pramonės sektoriams. Dalyvės toliau laikosi tokių įprastų terminų ir finansinių sąlygų, ypač principo, jog grąžinimo terminai neturi viršyti prekių tinkamumo naudoti termino.

10. Pradinė įmoka, maksimali oficiali parama ir vietinės išlaidos

Dalyvės reikalauja, kad oficialios paramos objektu esančių prekių ir paslaugų pirkėjų pradinė įmoka būtų mažiausiai 15 % eksporto sutarties vertės kredito pradžioje arba iki jos, kaip apibrėžta XI priede. Norint apskaičiuoti pradinę įmoką, eksporto sutarties vertę galima proporcingai sumažinti, jei sandoris sudaromas dėl trečiosios šalies prekių ir paslaugų, kurioms neteikiama oficiali parama. Leidžiama finansuoti (apdrausti) 100 % priemokos sumos. Priemoka gali būti įtraukta arba neįtraukta į eksporto sutarties vertę. Po kredito pradžios mokami pasiliktieji mokėjimai šiuo atveju nėra pradinė įmoka.

b)	Oficiali parama tokiai pradinei įmokai gali būti teikiama tik kaip draudimas ar garantija nuo įprastų rizikų iki kredito pradžios.

c)	Išskyrus b ir d dalyse numatytas nuostatas, dalyvės neteikia oficialios paramos, jei ji viršija 85 % eksporto sutarties vertės, įskaitant trečiųjų šalių prekes ir paslaugas, bet neįtraukiant vietinių išlaidų.

Dalyvės gali teikti oficialią paramą vietinėms išlaidoms, jeigu:

1)	visa bendra oficiali parama, suteikta pagal c ir d dalis, neviršija 100 % eksporto sutarties vertės. Todėl vietinių išlaidų kredito sąlygomis remiama suma neturi viršyti pradinės įmokos sumos;

2)	oficiali parama vietinėms išlaidoms neteikiama palankesnėmis (mažiau ribojančiomis) sąlygomis už sutartąsias susijusiam eksportui sąlygas;

3)	11 straipsnio a dalyje nurodytoms I kategorijos šalims vietinės išlaidos oficialiai remiamos tik grynuoju draudimu.

11. Maksimalūs grąžinimo terminai pagal šalies klasifikaciją

a)	I kategorijos šalys yra tos, kurios įtrauktos į Pasaulio banko gradacijos sąrašą (2). Visos kitos šalys priskiriamos II kategorijai. Pasaulio banko gradacija tikslinama kasmet. Šalies kategorija pakeičiama tik tada, jei Pasaulio banko nustatyta jos kategorija nekinta dvejus metus iš eilės.

Klasifikuojant šalis, taikomi tokie veiklos kriterijai ir būdai:

1)	remiantis šiuo Susitarimu, šalys klasifikuojamos pagal vienam gyventojui tenkančias bendrąsias nacionalines pajamas (toliau – BNP), apskaičiuotas Pasaulio banko siekiant sudaryti besiskolinančių šalių Pasaulio banko klasifikaciją;

tais atvejais, kai Pasaulio bankas neturi pakankamai informacijos, kad paskelbtų duomenis apie BNP vienam gyventojui, Pasaulio banko prašoma apskaičiuoti, ar aptariamosios šalies BNP vienam gyventojui viršija dabartinę ribą, ar yra mažesnės nei ši riba. Ta šalis klasifikuojama pagal šį skaičiavimą, išskyrus, kai dalyvės nusprendžia daryti kitaip;

3)	jei šalies klasifikacija pakeičiama pagal 11 straipsnio a dalį, toks pakeitimas įsigalioja praėjus dviem savaitėm nuo tos dienos, kai sekretoriatas visoms dalyvėms išsiuntinėja Pasaulio banko išvadas pagal pirmiau minėtus duomenis;

tais atvejais, kai Pasaulio bankas patikslina skaičius, toks patikslinimas Susitarimui negalioja. Tačiau šalies klasifikaciją galima pakeisti laikantis bendrosios linijos, o dalyvės pritartų pakeitimui dėl klaidingų ir praleistų skaičių, nustatytų vėliau tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais sekretoriatas tuos skaičius išplatino pirmą kartą.

12. Maksimalūs grąžinimo terminai

Nedarant poveikio 13 straipsniui, maksimalus grąžinimo terminas kinta pagal paskirties šalies klasifikaciją, nustatytą remiantis 11 straipsnio kriterijais.

a)	I kategorijos šalims maksimalus grąžinimo terminas yra penkeri metai, esant galimybei susitarti dėl aštuonerių su puse metų, jei laikomasi 45 straipsnyje nustatytos išankstinių pranešimų tvarkos.

b)	II kategorijos šalims maksimalus grąžinimo terminas yra dešimt metų.

c)	Jei sutartis taikoma daugiau negu vienai paskirties šaliai, dalyvės turėtų sudaryti bendrąją liniją 55–60 straipsniuose nustatyta tvarka, kad susitartų dėl atitinkamų terminų.

13. Grąžinimo terminai jėgainėms, kurios nėra atominės elektrinės

a)	Jėgainėms, kurios nėra atominės elektrinės, maksimalus grąžinimo terminas yra dvylika metų. Jei dalyvė ketina remti ilgesnį nei 12 straipsnyje nurodytą grąžinimo terminą, ji iš anksto praneša apie tai 45 straipsnyje nustatyta tvarka.

Jėgainės, kurios nėra atominės elektrinės – tai visos jėgainės ar jų dalys, deginančios ne atominį kurą ir jas sudaro visi blokai, įrenginiai, medžiagos ir paslaugos (įskaitant personalo mokymą), tiesiogiai reikalingi tokioms jėgainėms statyti ir eksploatuoti. Į jas neįtraukiami dalykai, už kuriuos paprastai atsako pirkėjas, pvz., sąnaudos, susijusios su žemės parengimu, keliais, statybų miesteliais, elektros linijomis, skirstymo stotimis ir vandens tiekimu, taip pat išlaidomis, atsirandančiomis dėl oficialių patvirtinimo procedūrų (pvz., leidimai statybvietėms, leidimai pakrauti kurą) pirkėjo šalyje, išskyrus:

1)	kai skirstymo stoties pirkėjas yra tas pats subjektas kaip ir jėgainės pirkėjas – tuomet maksimalus grąžinimo terminas pirminei skirstymo stočiai yra toks pats kaip ir jėgainei, kuri nėra atominė elektrinė (t. y. dvylika metų), ir

2)	maksimalus grąžinimo terminas pastotėms, transformatoriams ir perdavimo linijoms, kurių minimali įtampos riba siekia 100 kv, yra toks pats kaip ir jėgainės, kuri nėra atominė elektrinė.

14. Pagrindinės kredito sumos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas

a)	Pagrindinė eksporto kredito suma grąžinama lygiomis dalimis.

b)	Pagrindinė eksporto kredito suma grąžinama ir palūkanos mokamos ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, pirmąją įmoką sumokant ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo kredito pradžios.

c)	Nuomos sandorių atvejais pagrindinė eksporto kreditų suma gali būti grąžinama lygiomis dalimis kartu su palūkanomis vietoj pagrindinės kredito sumos grąžinimo lygiomis dalimis, kaip nurodyta a dalyje.

Išskirtinėmis ir tinkamai pagrįstomis sąlygomis eksporto kreditai gali būti teikiami kitomis nei a–c dalyse išdėstytomis sąlygomis. Tokios paramos teikimas grindžiamas tuo, kad įsipareigojantis subjektas negauna lėšų ir negali laikytis kredito grąžinimo lygiomis dalimis kas šešis mėnesius grafiko, ir atitinka šiuos kriterijus:

1)	viena ar kelios grąžinamos pagrindinės kredito sumos dalys per šešis mėnesius neviršija 25 % pagrindinės kredito sumos;

2)	pagrindinė kredito suma grąžinama ne rečiau kaip kas dvylika mėnesių. Pirmoji pagrindinės kredito sumos įmoka sumokama ne vėliau kaip po dvylikos mėnesių nuo kredito pradžios, ir praėjus tokiam terminui, grąžinama ne mažiau kaip 2 % pagrindinės kredito sumos;

3)	palūkanos mokamos ne rečiau kaip kas dvylika mėnesių, pirmąją palūkanų įmoką sumokant ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo kredito pradžios;

maksimali vidutinė grąžinimo termino svertinė trukmė neturi būti didesnė kaip:

—	sandoriuose su valstybiniais pirkėjais (arba jei suteikiama valstybės grąžinimo garantija): ketveri su puse metų I kategorijos šalims ir penkeri metai bei trys mėnesiai II kategorijos šalims,

—	sandoriuose su nevalstybiniais pirkėjais (ir be valstybės grąžinimo garantijos): penkeri metai I kategorijos šalims ir šešeri metai II kategorijos šalims,

—	nepažeidžiant pirmesnėse dviejose įtraukose išdėstytų nuostatų, sandoriuose dėl pagal 13 straipsnį teikiamos paramos jėgainėms, kurios nėra atominės elektrinės – šešeri metai ir trys mėnesiai;

5)	pagal 45 straipsnį dalyvė iš anksto praneša priežastis, dėl kurių neteikia a–c dalyse nurodytos paramos.

e)	Nuo kredito pradžios mokėtinos palūkanos nekapitalizuojamos.

15. Palūkanos, priemokos ir kiti mokesčiai

Palūkanoms nepriklauso:

1)	visi priemokų ar kitų mokesčių mokėjimai, skirti apdrausti ar garantuoti tiekėjų arba finansinius kreditus;

2)	visi kiti su eksporto kreditu susiję mokėjimai: bankų mokesčiai ar komisiniai, išskyrus metinius ar pusmetinius bankų mokesčius, mokėtinus per grąžinimo terminą; ir

3)	importuojančiosios šalies taikomi išskaitomi mokesčiai.

b)	Jei oficiali parama teikiama tiesioginių kreditų (finansavimo) ar refinansavimo būdu, priemoka gali būti pridėta prie nominaliosios palūkanų normos vertės arba mokama kaip atskiras mokestis. Dalyvėms abi šios dalys turi būti tiksliai apibrėžtos atskirai.

16. Eksporto kreditų galiojimo terminas

Atskiro eksporto kredito ar kredito linijos terminai ir finansinės sąlygos, išskyrus 21 straipsnyje apibrėžtą komercinių palūkanų orientacinių normų (CIRR) galiojimo terminą, nustatomos ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams iki galutinės įsipareigojimo datos.

17. Veiksmai, padedantys išvengti nuostolių arba sumažinti juos iki minimumo

Susitarimas nedraudžia eksporto kreditavimo ar finansavimo įstaigoms susitarti dėl palankesnių terminų ir finansinių sąlygų negu numatytosios Susitarime, jei tokio veiksmo imamasi paskyrus atlikti užsakymą pagal sutartį (jei eksporto kredito susitarimas ir papildomi dokumentai jau įsigaliojo) ir jei ketinama išvengti nuostolių ar juos sumažinti iki minimumo tik dėl galimų nemokėjimo atvejų ar mokėjimo reikalavimų.

18. Suderinimas

Dalyvė, atsižvelgdama į tarptautinius įsipareigojimus ir Susitarimo tikslą, pagal 42 straipsnį nustatytą tvarką gali suderinti terminus ir finansines sąlygas, kuriuos siūlo dalyvė ar šalis, kuri nėra dalyvė. Šio straipsnio nuostatas atitinkantys terminai ir finansinės sąlygos atitinka I ir II skyrių ir, prireikus, I, II, III, IV ir X priedų nuostatas.

19. Minimalios nekintamosios palūkanų normos, taikomos teikiant oficialią finansinę paramą

Dalyvės, teikiančios oficialią finansinę paramą paskolų su nekintamosiomis palūkanomis forma, taiko CIRR atitinkančias minimalias palūkanų normas. CIRR nustatomos pagal šiuos principus:

1)	CIRR turėtų rodyti paskutines komercines skolinimo palūkanų normas atitinkamos valiutos šalies rinkoje;

2)	CIRR turėtų būti artimos šalies pirmos klasės paskolos gavėjams taikomai normai;

3)	CIRR turėtų būti grindžiamos finansavimo su nekintamosiomis palūkanomis suteikimo kaina;

4)	CIRR neturėtų iškreipti šalies konkurencijos sąlygų ir

5)	CIRR turėtų būti artimos normai, taikomai pirmos klasės užsienio paskolos gavėjams.

b)	Oficialios finansavimo paramos teikimas neturi iš dalies ar visiškai padengti ar kompensuoti atitinkamos kredito rizikos priemokos, kurią reikia mokėti už negrąžinimo riziką pagal 23 straipsnio nuostatas.

20. CIRR Nustatymas

Norėdama nustatyti CIRR, kiekviena dalyvė pradžioje savo nacionalinei valiutai pasirenka vieną iš šių dviejų bazinių palūkanų normų sistemų:

trejų metų Vyriausybės obligacijų palūkanų normas, kurių mokėjimo terminas yra iki penkerių metų imtinai, penkerių metų Vyriausybės obligacijų palūkanų normas, kurių mokėjimo terminas yra daugiau nei penkeri metai ir iki aštuonerių su puse metų imtinai, ir septynerių metų Vyriausybės obligacijų palūkanų normas, kurių mokėjimo terminas yra daugiau nei aštuoneri su puse metų, arba

2)	visiems mokėjimo terminams penkerių metų Vyriausybės obligacijų palūkanų normas.

Dalyvės susitaria dėl bazinių palūkanų normų sistemos išimčių.

b)	CIRR nustatomos kaip nekintama 100 bazinių punktų marža virš atitinkamų kiekvienos dalyvės bazinių palūkanų normų, nebent kai dalyvės susitaria kitaip.

c)	Kitos dalyvės taiko nustatytą CIRR konkrečia valiuta, jei nusprendžia finansuoti ta valiuta.

d)	Dalyvė gali keisti savo bazinės palūkanų normos sistemą, apie tai pranešdama prieš šešis mėnesius ir pasitarusi su kitomis dalyvėmis.

Dalyvė arba šalis, kuri nėra dalyvė, gali prašyti nustatyti pastarosios šalies valiutos CIRR. Pasitarusi su suinteresuotąja šalimi, kuri nėra dalyvė, dalyvė arba sekretoriatas minėtos šalies vardu gali pateikti pasiūlymą dėl CIRR nustatymo ta valiuta, taikydama 55–60 straipsniais nustatytą bendrosios linijos tvarką.

21. CIRR Galiojimas

Sandoriui taikoma palūkanų norma nustatoma ne ilgesniam kaip 120 dienų terminui. Prie CIRR pridedama 20 bazinių punktų marža, jei oficialios finansavimo paramos terminai ir sąlygos nustatomi iki sutarties dienos.

22. CIRR Taikymas

a)	Jei oficiali parama teikiama paskoloms su kintamosiomis palūkanomis, bankai ir kitos finansų įstaigos negali visam paskolos terminui siūlyti mažesniosios iš šių dviejų normų: CIRR (galiojančios pradinės sutarties metu) arba trumpalaikės rinkos palūkanų normos.

Jei paskolos gavėjas savanoriškai anksčiau termino grąžina paskolą ar jos dalį, jis kompensuoja paramą suteikusiai valstybės institucijai visas išlaidas ir nuostolius, patirtus dėl tokio ankstyvo paskolos grąžinimo, įskaitant valstybės institucijos išlaidas, patirtas dėl ankstyvo grąžinimo pakeitus pajamų iš nekintamosios palūkanų normos dalį.

23. Priemoka už kredito riziką

Dalyvės nustato priemoką prie palūkanų už eksporto kreditų negrąžinimo riziką. Dalyvių nustatomos priemokų normos atitinka rizikos lygį, užtikrina konvergenciją ir nėra nepakankamos padengti ilgalaikes veiklos sąnaudas ir nuostolius.

24. Minimalios priemokų normos pagal šalies ir politinę riziką

Dalyvės nustato ne mažesnę kaip taikytiną minimalią priemokų normą (MPR) už politinę kredito riziką ir šalies kredito riziką, neatsižvelgdama, ar pirkėjas (paskolos gavėjas) yra privatus ar valstybės subjektas.

Taikytina MPR yra nustatoma pagal šiuos veiksnius:

—	taikytina šalies rizikos klasifikacija, kaip apibrėžta 25 straipsnyje,

—	ar oficialiai remiamo eksporto kredito draudimas teikiamas tik pagal šalies riziką, kaip apibrėžta 25 straipsnio a dalyje,

—	rizikos terminas (t. y. rizikos perspektyva arba HOR),

—	draudimo procentinė dalis ir oficialiai remiamo eksporto kreditavimo produktų kokybė, kaip apibrėžta 27 straipsnyje, ir

—	bet koks taikomas šalies rizikos ribojimo (neįtraukimo) būdas, kaip apibrėžta 28 straipsnyje.

b)	MPR išreiškiama kredito procentinėmis pagrindinės sumos vertės dalimis taip, tarsi priemokos būtų visiškai surenkamos pirmąją kredito dieną. MPR skaičiuoti naudojama matematinė formulė yra pateikta VI priede.

c)	0 kategorijai priskiriamoms šalims, kaip nurodyta 25 straipsnyje, MPR nenustatyta, tačiau dalyvės neturi nustatyti tokių priemokų normų, kurios sumažintų privačios rinkos kainas.

d)	Iš esmės 7 kategorijos „didžiausios rizikos“ šalims taikomos atitinkamos pridėtinės priemokų normos, viršijančios tai kategorijai nustatytas MPR. Šias pridėtines priemokų normas nustato oficialią paramą teikianti dalyvė.

Skaičiuojant MPR sandoriui, taikytina šalies rizikos klasifikacija yra pirkėjo šalies klasifikacija, išskyrus, kai:

—

trečiojoje šalyje pagal garantuojamą skolos sumą kreditingas subjektas suteikia visam kredito terminui neatšaukiamą, besąlyginę, paprašius suteikiamą, teisiškai galiojančią ir vykdytiną viso skolos grąžinimo įsipareigojimo garantiją, gali būti taikoma tos šalies, kurioje yra įsikūręs garantas, rizikos klasifikacija arba

—	26 straipsnyje nurodyta daugiašalė ar regioninė institucija veikia arba kaip paskolos gavėja, arba kaip sandorio garantas, taikytina šalies rizikos klasifikacija gali būti šalies, kurioje yra įsikūręs garantas, atitinkamos dalyvaujančios daugiašalės ar regioninės institucijos klasifikacija.

f)	Kriterijai ir sąlygos, susiję su šalies rizikos klasifikacijos taikymu, 24 straipsnio e dalies pirmoje ir antroje įtraukose nurodytais atvejais yra pateikti VII priede.

g)	Jei oficiali parama apsiriboja tik šalies rizika, apibrėžta 25 straipsnio a dalyje, t. y. visiškai neįtraukiant draudimo nuo pirkėjo (paskolos gavėjo) rizikos, MPR sumažinama 10 % Šis skaičiavimas VI priede yra apibrėžtas matematine formule, taikoma skaičiuoti MPR.

MPR apskaičiuoti naudojama HOR formulė – tai pusė išmokėjimo termino sudėjus su visu grąžinimo terminu pagal įprastą eksporto kreditų grąžinimo tvarką, t. y. kredito grąžinimas ir palūkanų, susikaupusių per šešis mėnesius nuo kredito pradžios, mokėjimas lygiomis dalimis kas šešis mėnesius. Eksporto kreditams, kuriems taikoma neįprasta grąžinimo tvarka, apskaičiuojamas lygiavertis grąžinimo terminas (išreikštas mokėjimais lygiomis dalimis, kurie mokami kas šešis mėnesius), taikant tokią formulę: lygiavertis grąžinimo terminas = (grąžinimo termino vidutinė svertinė trukmė – 0,25)/0,5.

Pirmiau minėtos e dalies pirmoje įtraukoje nurodytais atvejais MPR taikanti dalyvė, apskaičiuodama priemokos normą, kuri yra mažesnė nei pirkėjo šaliai taikytina minimali priemokos norma, pagal 44 straipsnio a dalį apie tai praneša iš anksto. 24 straipsnio e dalies antroje įtraukoje arba to paties straipsnio g dalyje nurodytu atveju MPR taikanti dalyvė pagal 45 straipsnio a dalį apie tai praneša iš anksto.

25. Šalių rizikos klasifikavimo metodika

Šalys klasifikuojamos pagal tai, ar jos gali grąžinti užsienio skolas (šalies kredito rizika).

Yra penkios šalies kredito rizikos dalys:

—	bendras grąžinimo moratoriumas, dėl kurio nusprendžia pirkėjo (paskolos gavėjo, garanto) šalies Vyriausybė ar ta šalies įstaiga, per kurią atliekamas grąžinimas,

—	politiniai įvykiai ir (arba) ekonominiai sunkumai, kylantys už pranešančiosios šalies dalyvės ribų arba įstatyminės arba administracinės priemonės, kurių imamasi už pranešančiosios šalies dalyvės ribų ir kurios neleidžia pervesti už kreditą sumokėtų lėšų arba vilkina tokį pervedimą,

—	teisinės nuostatos, patvirtintos pirkėjo (paskolos gavėjo, garanto) šalyje, teigiančios, kad šalies valiuta atliktas grąžinimas yra galiojantis skolos grąžinimas, nors dėl valiutų kursų svyravimų toks grąžinimas, jį konvertavus į kredito valiutą, nebepadengia skolos sumos lėšų pervedimo dieną,

—	bet kuri kita užsienio šalies Vyriausybės priemonė ar sprendimas, neleidžiantis grąžinti kredito, ir

—	force majeure atvejai, vykstantys neatsižvelgiant į pranešančiąją šalį dalyvę: karas (įskaitant pilietinį karą), turto konfiskavimas, revoliucija, riaušės, pilietiniai neramumai, ciklonai, potvyniai, žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, potvynių bangos ir branduolinės avarijos.

b)	Šalys yra priskiriamos vienai iš aštuonių šalies rizikos kategorijų (0–7). MPR yra nustatytos 1–7 kategorijoms, bet ne 0 kategorijai, nes šios kategorijos šalių rizikos lygis yra laikomas nedideliu.

Dideles pajamas gaunančios šalys, kurios yra EBPO narės, kaip kasmet pagal BNP vienam gyventojui jas apibrėžia Pasaulio bankas, yra priskiriamos 0 kategorijai.

—	Nustatant MPR, visos 0 kategorijai priskiriamos EBPO šalys dėl didelių pajamų statuso toliau priskiriamos 0 kategorijai iki kol jų BNP nebesiekia didelių pajamų BNP ribos dvejus metus iš eilės; tuomet šalies klasifikacija turėtų būti patikslinta pagal 25 straipsnio d–f dalis.

—	Visos EBPO šalys, kurios dvejus metus iš eilės viršija didelių pajamų ribą, pagal apibrėžimą priskiriamos 0 kategorijai. Tokia klasifikacija įsigalioja iškart po sekretoriato pranešimo apie Pasaulio banko apibrėžtą šalies statusą.

—	Kitos šalys, kurių rizikos lygis vertinamas panašiai, taip pat gali būti priskiriamos 0 kategorijai.

Visos šalys, išskyrus dideles pajamas gaunančias EBPO šalis (3), skirstomos pagal Šalių rizikos klasifikavimo metodiką, kurią sudaro:

—

šalies rizikos vertinimo modelis (toliau – modelis), pagal kurį atliekamas kiekybinis šalies kredito rizikos vertinimas, kiekvienai šaliai grindžiamas trimis rizikos veiksnių grupėmis: dalyvių mokėjimų patirtimi, finansine padėtimi ir ekonomine padėtimi. Modelio metodiką sudaro skirtingi veiksmai, įskaitant visų trijų rizikos veiksnių grupių vertinimą ir rizikos veiksnių grupių derinimą bei lankstų vertinimą,

—

kokybinis modelio rezultatų vertinimas yra atliekamas kiekvienai šaliai atskirai, kartu vertinant politinę riziką ir (arba) kitus rizikos veiksnius, į kuriuos modelyje visiškai ar iš dalies neatsižvelgiama. Prireikus dėl to gali tekti keisti įvertinimą pagal kiekybinį modelį, kad atsispindėtų galutinis šalies kredito rizikos įvertinimas.

Šalių rizikos klasifikacijos kontroliuojamos nuolat ir tikslinamos bent kartą per metus, o sekretoriatas operatyviai praneša apie Šalių rizikos klasifikavimo metodikos pokyčius. Kai šalies klasifikacija keičiama žemesne ar aukštesne, dalyvės ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo sekretoriato pranešimo apie klasifikacijos pakeitimą nustato MPR dydžio ar didesnes priemokų normas, siedamos jas su nauja šalies rizikos kategorija.

f)	Sekretoriatas paskelbia taikytinas šalių rizikos klasifikacijas.

26. Daugiašalių ir regioninių institucijų klasifikavimas

Daugiašalės ir regioninės institucijos yra atitinkamai klasifikuojamos ir jų klasifikacija tikslinama. Sekretoriatas paskelbia tokias taikytinas klasifikacijas.

27. Oficialios eksporto kreditavimo paramos procentinė dalis ir kokybė

MPR yra diferencijuojamos, atsižvelgiant į skirtingą eksporto kreditavimo produktų kokybę ir procentinę dalyvių teikiamos paramos dalį, kaip apibrėžta VI priede. Diferencijavimas yra grindžiamas eksportuotojo požiūriu (kad būtų pašalintas konkurencinis poveikis, atsirandantis dėl skirtingos eksportuotojui (finansų įstaigai) pateikto produkto kokybės).

Eksporto kreditavimo produkto kokybė – tai jo kategorija (draudimas, garantija ar tiesioginis kreditavimas (finansavimas)), o draudžiant produktus ji rodo, ar reikalavimų laukimo termino metu (laikotarpis nuo dienos, kai pirkėjas (paskolos gavėjas) turi sumokėti, ir nuo dienos, kai draudikas turi atlyginti išlaidas eksportuotojui (finansų įstaigai)) palūkanos dengiamos netaikant papildomo mokesčio.

Visi dalyvių turimi eksporto kreditavimo produktai skirstomi į šias tris kategorijas:

—	už standartą mažesnis produktas, t. y. draudimas nedengiant palūkanų reikalavimų laukimo termino metu ir draudimas dengiant palūkanas reikalavimų termino metu, taikant atitinkamą papildomą priemokos mokestį,

—	standartinis produktas, t. y. draudimas dengiant palūkanas reikalavimų termino metu be atitinkamo papildomo priemokos mokesčio ir tiesioginis kreditavimas (finansavimas), ir

—	už standartą didesnis produktas, t. y. garantijos.

28. Pasirinktų šalių rizikos elementų neįtraukimas ir šalių rizikos apribojimo būdai

Dalyvės pagal VIII priede išdėstytus konkrečius kriterijus ir sąlygas gali neįtraukti kai kurių šalių rizikos dalių arba naudoti apibrėžtus šalių rizikos apribojimo būdus, išvardytus 28 straipsnio b dalyje, ir dėl to MPR nustatymo formulėje, taikydamos šalies rizikos apribojimo (neįtraukimo) faktorių (MEF), nustatyti mažesnę taikytiną MPR. MEF nustatomas taip:

neįtraukiant pasirinktų šalių kredito rizikos dalių į oficialų eksporto kredito draudimą:

—	kai į draudimą neįtraukiamos tik trys pirmosios šalių kredito rizikos dalys, nurodytos 25 straipsnio a dalyje, gali būti taikoma 0,5 MEF norma,

—	kai į draudimą neįtraukiamos tik ketvirtoji ir penktoji šalių kredito rizikos dalys, nurodytos 25 straipsnio a dalyje, gali būti taikoma 0,2 MEF norma;

kalbant apie toliau nurodytus rizikos apribojimo būdus, taikytinos MPR ir kriterijai bei sąlygos, kuriais remiantis MEF gali būti taikomas, kaip apibrėžta VIII priede:

—	užsienio ateities sandorių srauto sistema kartu su užsienio sąlyginio deponavimo sąskaita,

—	tvirta užsienio garantija,

—	turtu pagrįsta užsienio garantija,

—	turtu garantuotas ir turtu pagrįstas užsienio finansavimas,

—	bendras finansavimas kartu su tarptautinėmis finansų institucijomis (TFI),

—	finansavimas vietine valiuta,

—	trečiosios šalies draudimas arba sąlyginė garantija,

—	skolininkas, kurio rizikos lygis mažesnis nei valstybės rizikos lygis;

daugiau nei vieno šalių rizikos apribojimo būdų, išvardytų 28 straipsnio b dalyje, taikymas neturi tiesioginio bendro poveikio taikytinam MEF. Pasirenkant tinkamą MEF, norint suderinti šalių rizikos apribojimo būdus, atsižvelgiama į tai, kad du ar daugiau būdų gali turėti pasikartojantį poveikį tokioms pat šalių kreditavimo rizikos rūšims. Jei yra toks poveikis, paprastai nustatant tinkamą taikytiną MEF, svarstoma tik geriausios kokybės garantija;

d)	28 straipsnio a–c dalyse nurodytais atvejais MPR taikančios dalyvės pagal 44 straipsnio a dalį apie tai praneša iš anksto;

e)	28 straipsnio b dalyje pateiktas šalių rizikos apribojimo būdų sąrašas nėra galutinis. Pagal 66 straipsnį dalyvės stebi ir keičia ekspertų grupę, kuri tiria šiuos būdus, įskaitant VIII priede išvardytus taikytinus kriterijus, sąlygas, aplinkybes ir MEF.

29. Minimalių priemokos normų galiojimo tikslinimas pagal šalies ir politinę kredito riziką

a)	Siekiant įvertinti MPR tinkamumą ir, prireikus, numatyti mažėjančius ar didėjančius pakeitimus, lygiagrečiai taikomos trys priemokos grįžtamojo ryšio priemonės (PFT), skirtos kontroliuoti ir keisti MPR.

b)	Grynųjų pinigų srautų PFT ir padidėjimų PFT – tai apskaitos būdai, kuriais pagal suminį šalių rizikos kategorijos ir rizikos perspektyvos rodiklį vertinamas MPR pagrįstumas, remiantis faktiniais dalyvių duomenimis apie šalies ir politinę eksporto kreditų riziką, pagal kuriuos nustatoma MPR.

c)	Trečiąjį PFT sudaro keturios privačios rinkos rodiklių grupės (4), kurios suteikia informaciją apie rinkos kainas pagal šalies ir politinę kredito riziką.

III SKYRIUS

SĄLYGOTOSIOS PAGALBOS NUOSTATOS

30. Bendrieji principai

Dalyvės susitaria dėl bendro principo, kad jų politika dėl eksporto kreditų ir sąlygotosios pagalbos turi būti papildanti. Eksporto kreditavimo politika turėtų būti grindžiama atvira konkurencija ir laisvu rinkos jėgų veikimu. Įgyvendinant sąlygotosios pagalbos politiką, turėtų būti teikiami reikiami išorės ištekliai šalims, sektoriams ar projektams, kurie turi galimybę gauti nedidelį rinkos finansavimą arba jo negauna. Sąlygotosios pagalbos politika turėtų užtikrinti geriausią pinigus atitinkančią vertę, sumažinti prekybos iškraipymus iki minimumo ir prisidėti prie plėtrai veiksmingo šių išteklių panaudojimo.

b)	Susitarimo sąlygotosios pagalbos nuostatos netaikomos daugiašalių ar regioninių institucijų pagalbos programoms.

c)	Šie principai iš anksto nelemia Pagalbos plėtrai komiteto (DAC) nuomonės dėl sąlygotosios ar nesąlygotosios pagalbos kokybės.

Dalyvė gali prašyti papildomos informacijos apie bet kokios formos pagalbos sąlygojimą. Jei neaišku, ar tam tikras finansavimo būdas patenka į XI priede pateiktą sąlygotosios pagalbos apibrėžimo sritį, pagalbą teikianti šalis pateikia įrodymų, kuriais įrodomi visi teiginiai apie tai, kad pagal XI priede pateiktą apibrėžimą pagalba iš tikrųjų yra „nesąlygotoji“.

31. Sąlygotosios pagalbos formos

Sąlygotoji pagalba gali būti tokių formų:

a)	oficialios paramos plėtrai (ODA) paskolos, apibrėžiamos „Pagrindiniuose DAC susieto finansavimo ir sąlygotosios bei iš dalies nesąlygotosios oficialios paramos plėtrai principuose (1987 m.)“;

b)	ODA subsidijos, apibrėžiamos „Pagrindiniuose DAC susieto finansavimo ir sąlygotosios bei iš dalies nesąlygotosios oficialios paramos plėtrai principuose (1987 m.)“; ir

c)	kiti oficialūs srautai (OOF), į kuriuos įtraukiamos subsidijos ir paskolos, bet neįtraukiamas Susitarimą atitinkančio oficialiai remiamo eksporto kreditavimas; arba

bet koks susiejimas, pvz., teisiškai ar faktiškai mišrus finansavimas, kontroliuojamas pagalbą teikiančiosios šalies, skolintojo ar paskolos gavėjo, kurį sudaro dvi ar daugiau prieš tai nurodyto ir (arba) toliau nurodyto finansavimo dalių:

1)	eksporto kredito, oficialiai remiamo tiesioginiu kreditavimu (finansavimu), refinansavimu, palūkanų normos subsidijomis, garantijomis ar draudimu, kuriam taikomas Susitarimas, ir

2)	kitų lėšų rinkos ar panašiomis į rinkos sąlygomis, arba pirkėjo pradinės įmokos.

32. Susietas finansavimas

Susietas finansavimas gali būti įvairių formų, įskaitant mišrius kreditus, mišrų finansavimą, jungtinį finansavimą, lygiagretų finansavimą arba vienkartinius bendrus sandorius. Pagrindinis tokio finansavimo bruožas yra tas, kad visose jo rūšyse yra:

—	lengvatinė dalis, teisiškai ar faktiškai susieta su nelengvatine dalimi,

—	viena finansavimo paketo dalis arba visas finansavimo paketas, kuris iš esmės yra sąlygotoji pagalba, ir

—	lengvatinės lėšos, kurias galima gauti tik tada, jei pagalbą gaunanti šalis priima susietą ne lengvatinę dalį.

„Faktinį“ susiejimą ar ryšį lemia šie veiksniai:

—	neoficialūs pagalbą gaunančiosios ir pagalbą teikiančiosios šalių valdžios institucijų susitarimai,

—	pagalbą teikiančiosios šalies ketinimas panaudoti ODA, kad būtų lengviau patvirtinti finansavimo paketą,

—	veiksmingas viso finansavimo paketo susiejimas su pirkimais pagalbą teikiančioje šalyje,

—	sąlygotasis ODA statusas ir konkursų skelbimo ar sutarčių sudarymo kiekvienam finansavimo sandoriui priemonės arba

—	bet kuris kitas DAC arba dalyvių įvardytas būdas, kuriame yra dviejų ar daugiau finansavimo dalių de facto ryšys.

Toliau nurodyti būdai netrukdo nustatyti „faktinį“ susiejimą ar ryšį:

—	sutarties suskaidymas, atskirai pranešant apie vienos sutarties sudedamąsias dalis,

—	keliais etapais finansuojamų sutarčių suskaidymas,

—	nepranešimas apie tarpusavyje susijusias sutarties dalis ir (arba)

—	nepranešimas dėl to, kad finansavimo paketo dalis yra nesąlygotoji.

33. Šalies tinkamumas gauti sąlygotąją pagalbą

Sąlygotoji pagalba neteikiama šalims, kurių BNP vienam gyventojui yra pakankamos, kad jos neturėtų teisės gauti septyniolikos metų paskolų iš Pasaulio banko. Pasaulio bankas perskaičiuoja šios kategorijos ribą kiekvienais metais (5). Šalies klasifikacija pakeičiama tik tada, jei Pasaulio banko nustatyta jos kategorija nekinta dvejus metus iš eilės;

Klasifikuojant šalis, taikomi tokie veiklos kriterijai ir tvarka:

1)	Susitarimo tikslais klasifikacija nustatoma pagal BNP vienam gyventojui, kurias apskaičiuoja Pasaulio bankas, kad galėtų suklasifikuoti besiskolinančias šalis. Sekretoriatas skelbia šią klasifikaciją;

kai Pasaulio bankas neturi pakankamai informacijos, kad paskelbtų duomenis apie BNP vienam gyventojui, jo prašoma apskaičiuoti, ar aptariamosios šalies BNP vienam gyventojui viršija ar yra mažesnės už dabartinę ribą. Ta šalis klasifikuojama pagal apskaičiuotą rezultatą, nebent dalyvės susitaria veikti kitaip;

jei šalies tinkamumas gauti sąlygotąją pagalbą pasikeičia pagal 33 straipsnio a dalį, klasifikacijos pakeitimas įsigalioja praėjus dviem savaitėms nuo to laiko, kai visoms dalyvėms išsiuntinėjamos išvados, padarytos pagal prieš tai nurodytus Pasaulio banko duomenis. Iki klasifikacijos pakeitimo įsigaliojimo dienos negalima pranešti apie sąlygotosios pagalbos finansavimą naujai reikalavimus atitinkančiai šaliai; po tos dienos negalima pranešti apie sąlygotosios pagalbos finansavimą naujai remiamai šaliai, išskyrus tai, kad galima pranešti apie atskirus sandorius, kuriems taikoma anksčiau paskirta kredito linija iki jos galiojimo pabaigos (ne ilgiau kaip vieneri metai nuo įsigaliojimo dienos);

tais atvejais, kai Pasaulio bankas patikrina ir pataiso skaičius, tokio patikrinimo ir pataisymo nesilaikoma Susitarimo atžvilgiu. Vis dėlto šalies klasifikaciją galima pakeisti bendrosios linijos būdu atitinkama 55–60 straipsniuose nustatyta tvarka, o dalyvės priima pakeitimą dėl padarytų skaičių klaidų ir praleidimų, po to pripažįstamų tais pačiais kalendoriniais metais, kuriais sekretoriatas pirmą kartą išplatino skaičius;

nepaisant šalių, kurios yra netinkamos ar tinkamos gauti sąlygotąją pagalbą, klasifikacijos, dalyvės turėtų vengti teikti bet kokios sąlygotosios pagalbos kreditą Baltarusijai, Bulgarijai, Rumunijai, Rusijos Federacijai ir Ukrainai, išskyrus besąlygines subsidijas, paramą maistui ir humanitarinę pagalbą, taip pat pagalbą, skirtą sumažinti branduolinių ar didelių pramonės objektų avarijų padarinius arba užkirsti kelią tokioms avarijoms. Jei kurios nors pirmiau paminėtų šalių BNP vienam gyventojui viršytų Pasaulio banko nustatytą ribą, kurią pasiekusi šalis negali gauti septyniolikos metų paskolos, trejus metus iš eilės šalių tinkamumas gauti tokį kreditą būtų vertinamas pagal 33 straipsnio a dalies ir b dalies 1–4 punktų nuostatas, taip pat pagal visas kitas Susitarimo sąlygotosios pagalbos nuostatas (6).

34. Projekto tinkamumas gauti sąlygotąją pagalbą

a)	Sąlygotoji pagalba neteikiama valstybiniams ar privatiems projektams, kurie paprastai turi būti ekonomiškai perspektyvūs, jei jie būtų finansuojami rinkos ar Susitarimo sąlygomis.

Pagrindiniai tokio tinkamumo gauti pagalbą patikrinimo būdai yra šie:

—	ar projektas finansiškai neperspektyvus – ar projektas negali, esant atitinkamoms pagal rinkos principus nustatytoms kainoms, sukurti pinigų srauto, kurio pakaktų padengti projekto veiklos sąnaudas ir mokėti palūkanas už panaudotą kapitalą, tai – pirmas pagrindinis patikrinimo būdas, arba

—

ar galima pagrįstai daryti išvadą, paremtą bendravimu su kitomis dalyvėmis, kad projekto negalima finansuoti rinkos ar Susitarimo sąlygomis. Tai – antras pagrindinis patikrinimo būdas. Kalbant apie projektus, kurie viršija 50 mln. specialiųjų skolinimo teisių (SST), reikia konkrečiai vertinti, ar galima finansuoti projektą rinkos ar Susitarimo sąlygomis, atsižvelgiant į tokios pagalbos tinkamumą.

b punkte nurodytų pagrindinių patikrinimo būdų tikslas – apibrėžti projekto vertinimą, kad būtų nustatyta, ar jį reikia finansuoti taikant tokią pagalbą, ar eksporto kreditavimu rinkos ar Susitarimo sąlygomis. Tikimasi, kad vykstant 48–50 straipsniuose nurodytoms konsultacijoms, ilgainiui bus sudaryta specialistų grupė, kuri eksporto kreditavimo ir pagalbos įstaigoms daug tiksliau apibrėš ex ante gaires dėl ribos tarp dviejų projektų kategorijų.

35. Minimali lengvatų dalis

Dalyvės neteikia sąlygotosios pagalbos, kurios lengvatų dalis nėra 35 % arba 50 %, kai pagalbą gaunančioji šalis yra mažiau išsivysčiusi šalis (MIŠ), išskyrus toliau išvardytus atvejus, kuriems taip pat netaikomos 47 straipsnio a dalyje išdėstytos pranešimo procedūros:

a)	techninė pagalba: sąlygotoji pagalba, jei oficialios paramos plėtrai dalį sudaro tik techninis bendradarbiavimas, kuris yra mažesnis kaip trys procentai visos sandorio vertės arba vienas milijonas SST, atsižvelgiant į mažesnę sumą, ir

b)	maži projektai: mažesni nei vieno milijono SST kapitalo projektai, kurie finansuojami tik pagalbos plėtrai subsidijomis.

36. Šalies ar projekto tinkamumo gauti sąlygotąją pagalbą nuostatų netaikymas

a)	33 ir 34 straipsnių nuostatos netaikomos sąlygotajai pagalbai, jei lengvatų dalis yra 80 ar daugiau proc., išskyrus tokią sąlygotąją pagalbą, kuri yra 32 straipsnyje apibrėžto susieto finansavimo paketo dalis.

b)	34 straipsnio nuostatos netaikomos sąlygotajai pagalbai, kurios vertė mažesnė kaip du milijonai SST, išskyrus tokią sąlygotąją pagalbą, kuri yra 32 straipsnyje apibrėžto susieto finansavimo paketo dalis.

c)	33 ir 34 straipsnių nuostatos netaikomos sąlygotajai pagalbai Jungtinių Tautų apibrėžtoms MIŠ.

Nepaisant 33 ir 34 straipsnių nuostatų, dalyvė gali išimties tvarka teikti paramą vienu iš toliau nurodytų būdų:

—	bendrosios linijos tvarka, nustatyta XI priede ir apibrėžta 55–60 straipsniuose, arba

—	pagalbos pagrindimu, remiamu pakankamai didelės dalyvių dalies, kaip apibrėžta 48 ir 49 straipsniuose, arba

—	raštu EBPO Generaliniam sekretoriui 50 straipsnyje nustatyta tvarka, kuris, kaip dalyvės tikisi, nebus įprastas ir dažnas.

37. Sąlygotosios pagalbos lengvatų dalies skaičiavimas

Sąlygotosios pagalbos lengvatų dalis yra skaičiuojama taikant tą patį metodą, kurį taiko DAC subsidijos daliai nustatyti, išskyrus tai, kad:

diskonto norma, taikoma skaičiuojant paskolos lengvatų dalį tam tikra valiuta, t. y. diferencijuota diskonto norma (DDR), keičiama kartą per metus sausio 15 d. ir skaičiuojama taip:

—

CIRR vidurkis + marža,

Marža (M) pagal grąžinimo terminus (R) skaičiuojama taip:

R	M
Mažiau kaip 15 metų	0,75
Nuo 15 iki 20 metų	1,00
Nuo 20 iki 30 metų	1,15
Nuo 30 metų	1,25

—

visoms valiutoms CIRR vidurkis skaičiuojamas pagal mėnesio CIRR vidurkį, galiojantį šešis mėnesius nuo praėjusių metų rugpjūčio 15 d. iki einamųjų metų vasario 14 d. Apskaičiuota norma, įskaitant maržą, suapvalinama iki artimiausių 10 bazinių punktų. Jei konkrečiai valiutai yra daugiau kaip viena CIRR, skaičiuojant taikoma ilgiausio grąžinimo termino CIRR, kaip apibrėžta 20 straipsnio a dalyje.

b)	Pagrindinė lengvatų dalies skaičiavimo data yra XI priede apibrėžta kredito pradžia.

Norint apskaičiuoti bendrą susieto finansavimo paketo lengvatų dalį, toliau nurodytų kreditų, lėšų ir mokėjimų lengvatų dalys laikomos lygiomis nuliui:

—	Susitarimą atitinkančio eksporto kreditavimas,

—	kitos lėšos rinkos ar panašia kaina,

—	kitos oficialios lėšos, kurių lengvatų dalis yra mažesnė už minimumą, leistiną pagal 35 straipsnį, išskyrus suderinimo atvejus, ir

—	pirkėjo pradinė įmoka.

Mokėjimai, kurie nėra laikomi grynųjų pinigų mokėjimais, kredito pradžioje arba iki jos įtraukiami į lengvatų dalies skaičiavimą.

d)	Diskonto norma suderinant: suderinant pagalbą, vienodas suderinimas – tai suderinimas su vienoda lengvatų dalimi, kuri perskaičiuojama taikant suderinimo metu galiojančią diskonto normą.

e)	Vietinės sąnaudos ir trečiųjų šalių pirkimai įtraukiami į lengvatų dalies skaičiavimą tik tada, jei juos finansuoja pagalbą teikiančioji šalis.

f)	Bendra paketo lengvatų dalis nustatoma dauginant nominaliąją kiekvienos paketo dalies vertę iš kiekvienos dalies atitinkamos lengvatų dalies, sudedant rezultatus ir visą skaičių dalinant iš bendros nominaliosios sudedamųjų dalių vertės.

g)	Konkrečiai paramos paskolai taikoma diskonto norma – tai pranešimo metu galiojanti norma. Tačiau skubaus pranešimo atvejais diskonto norma – tai tos paramos paskolos terminų ir sąlygų nustatymo metu galiojanti norma. Diskonto normos pakeitimas per paskolos terminą nekeičia jos lengvatų dalies.

Jei iki sutarties sudarymo pasikeičia valiuta, pranešimas patikslinamas ir pakeičiamas. Skaičiuojant lengvatų dalį taikoma diskonto norma – tai patikslinimo metu taikoma norma. Patikslinti nereikia, jei alternatyvi valiuta ir visa lengvatų daliai apskaičiuoti reikalinga informacija yra nurodytos pradiniame pranešime.

i)	Nepaisant g dalies, diskonto norma, taikoma skaičiuojant atskirų sandorių, pradėtų pagal pagalbos kredito liniją, lengvatų dalį – tai pradiniame kredito linijos pranešime nurodyta norma.

38. Sąlygotosios pagalbos galiojimo terminas

Dalyvės nenustato sąlygotosios pagalbos terminų ir sąlygų, jei pagalba susijusi su atskirų sandorių finansavimu arba pagalbos protokolu, pagalbos kredito linija ar panašiu susitarimu, daugiau kaip dvejiems metams. Pagalbos protokolo, pagalbos kredito linijos ar panašaus susitarimo atveju galiojimo terminas prasideda jų pasirašymo, apie kurį reikia pranešti pagal 47 straipsnį, dieną. Apie kredito linijos pratęsimą pranešama taip, kaip apie naują sandorį, pateikiant paaiškinamąją pastabą, kad tai pratęsimas ir kad jis atnaujinamas sąlygomis, galiojančiomis pranešimo apie pratęsimą metu. Atskirų sandorių, įskaitant tuos, apie kuriuos pranešama pagal pagalbos protokolą, pagalbos kredito liniją ar panašų susitarimą, galiojimo terminas prasideda pranešimo apie įsipareigojimą dieną atitinkamai pagal 46 arba 47 straipsnį.

b)	Jei šalis neturi teisės gauti Pasaulio banko septyniolikos metų paskolų pirmą kartą, paskelbtų esamų ir naujų sąlygotosios pagalbos protokolų ir kredito linijų galiojimas apribojamas iki vienerių metų nuo galimo klasifikacijos pakeitimo 33 straipsnio b dalyje nustatyta tvarka dienos.

Tokius protokolus ir kredito linijas galima pratęsti tik tokiomis sąlygomis, kurios atitinka Susitarimo 33 ir 34 straipsnių nuostatas:

—	pakeitus šalių klasifikaciją ir

—	pakeitus Susitarimo nuostatas.

Šiomis aplinkybėmis galima išsaugoti esamus terminus ir sąlygas, nepaisant 37 straipsnyje apibrėžto diskonto normos pakeitimo.

39. Suderinimas

Atsižvelgdama į tarptautinius dalyvės įsipareigojimus ir Susitarimo tikslą, 42 straipsnyje nustatyta tvarka dalyvė gali suderinti terminus ir finansines sąlygas, pasiūlytus dalyvės ar šalies, kuri nėra dalyvė.

IV SKYRIUS

VEIKIMO BŪDAS

1 skirsnis. Bendrosios eksporto kreditavimo ir su prekyba susijusios pagalbos nuostatos

40. Pranešimai

Pranešimai, kurių reikalaujama Susitarimo nustatyta tvarka, daromi atitinkamai pagal V priedą, juose pateikiama priede nurodyta informacija, o jų nuorašai siunčiami sekretoriatui.

41. Informacija apie oficialią paramą

a)	Kai tik dalyvė skiria oficialią paramą, apie kurią ji pranešė 44–47 straipsniuose nustatyta tvarka, ji atitinkamai informuoja visas kitas dalyves, nurodydama pranešimo identifikacijos numerį atitinkamame kreditoriaus pranešimų sistemos (CRS) 1C blanke.

b)	Keisdamasi informacija 52–54 straipsniuose nustatyta tvarka, dalyvė praneša kitoms dalyvėms apie kreditavimo terminus ir sąlygas, kuriuos ji ketina taikyti konkretaus sandorio paramai, ir gali reikalauti panašios informacijos iš kitų dalyvių.

42. Suderinimo tvarka

Prieš suderindama terminus ir finansines sąlygas, tariamai pasiūlytus dalyvės arba šalies, kuri nėra dalyvė, pagal 18 ir 39 straipsnius, dalyvė visais būdais pagrįstai stengiasi patikrinti, remdamasi, jei reikia, privačiomis 54 straipsnyje nurodytomis konsultacijomis, kad šie terminai ir sąlygos būtų oficialiai remiami ir atitiktų šiuos reikalavimus:

dalyvė praneša visoms kitoms dalyvėms apie terminus ir sąlygas, kuriuos ji ketina remti, ta pačia pranešimų pateikimo tvarka, kuri taikoma suderintiems terminams ir sąlygoms. Jei vyksta šalies, kuri nėra dalyvė, suderinimas, suderinančioji dalyvė taiko tokią pat pranešimo tvarką, kuri būtų buvusi reikalinga, jei dalyvė būtų pasiūliusi suderintus terminus;

2)	nepaisant 1 punkto, jei pagal taikytiną pranešimo tvarką suderinančioji dalyvė turėtų sustabdyti savo įsipareigojimą pasibaigus galutiniam konkurso terminui, suderinančioji dalyvė praneša apie savo ketinimą kuo greičiau suderinti;

3)	jei dalyvė iniciatorė apriboja arba atsiima savo ketinimą remti paskelbtus terminus ir sąlygas, ji atitinkamai apie tai nedelsdama praneša visoms kitoms dalyvėms.

b)	Dalyvė, ketinanti pasiūlyti vienodus terminus ir finansines sąlygas šalims, kurioms apie tai buvo pranešta pagal 44 ir 55 straipsnius, gali tai padaryti, kai tik baigiasi numatytas laukimo terminas. Ši dalyvė kuo greičiau praneša apie savo ketinimą.

43. Specialios konsultacijos

a)	Dalyvė, pagrįstai mananti, kad kitos dalyvės (dalyvės iniciatorės) pasiūlyti terminai ir finansinės sąlygos yra palankesni nei numato Susitarimas, apie tai praneša sekretoriatui, kuris nedelsdamas paskelbia tokią informaciją.

b)	Dalyvė iniciatorė per dvi darbo dienas po to, kai sekretoriatas paskelbė informaciją, išaiškina jos pasiūlytus terminus ir finansines sąlygas.

c)	Po dalyvės iniciatorės išaiškinimo, bet kuri dalyvė gali reikalauti, kad sekretoriatas per penkias darbo dienas surengtų specialų konsultacinį dalyvių susitikimą, kuriame būtų aptartas šis klausimas.

d)	Kol nėra specialaus konsultacinio dalyvių susitikimo rezultatų, oficialios paramos terminai ir finansinės sąlygos netaikomi.

2 skirsnis. Pranešimų apie eksporto kreditavimą tvarka

44. Išankstinis pranešimas su aptarimu

Jei dalyvė pagal 24 straipsnio e dalies pirmą įtrauką arba 28 straipsnį ir pagal Susitarimo V priedo nuostatas nustato minimalią priemokos normą, apie tai ji praneša visoms kitoms dalyvėms mažiausiai prieš dešimt kalendorinių dienų iki įsipareigojimo sudarymo. Jei kuri nors kita dalyvė pareikalauja aptarimo šiuo laikotarpiu, dalyvė iniciatorė laukia dar dešimt kalendorinių dienų. Jei po rizikos apribojimo (neįtraukimo) taikytina MPR sudaro mažiau nei 75 % MPR, kuri būtų nustatyta taikant pirkėjo šalies rizikos klasifikaciją be rizikos apribojimo ar neįtraukimo, arba yra lygi šiai MPR, pranešančioji dalyvė praneša visoms kitoms dalyvėms mažiausiai prieš dvidešimt kalendorinių dienų iki įsipareigojimo sudarymo.

b)	Pasibaigus aptarimui, dalyvė praneša visoms kitoms dalyvėms apie savo galutinį sprendimą, kad palengvintų ekspertų grupės peržiūrą pagal 66 straipsnį. Dalyvės išsaugo savo ekspertų pastabas dėl priemokų normų, apie kurias buvo pranešta pagal pirmiau nustatytą a dalį.

45. Išankstinis pranešimas be aptarimo

Dalyvė praneša visoms kitoms dalyvėms mažiausiai prieš dešimt kalendorinių dienų iki įsipareigojimo sudarymo pagal Susitarimo V priedą, ar ji ketina:

1)	remti ilgesnius kaip penkerių metų, bet ne ilgesnius kaip aštuonerių su puse metų grąžinimo terminus I kategorijos šaliai;

2)	teikti paramą jėgainei, kuri nėra atominė elektrinė, taikant grąžinimo terminą, ilgesnį už atitinkamą 12 straipsnyje nurodytą maksimalų terminą, bet neviršijantį dvylikos metų, kaip nustatyta 13 straipsnio a dalyje;

3)	teikti paramą pagal 14 straipsnio d dalį;

4)	taikyti priemokos normą pagal 24 straipsnio e dalies antrą įtrauką;

5)	taikyti priemokos normą pagal 24 straipsnio g dalį.

b)	Jei dalyvė iniciatorė apriboja ar atsiima savo ketinimą remti tokį sandorį, ji nedelsdama apie tai praneša visoms kitoms dalyvėms.

3 skirsnis. Pranešimų apie su prekyba susijusią pagalbą tvarka

46. Išankstinis pranešimas

Dalyvė iš anksto praneša, jei ji ketina teikti oficialią paramą:

—	su prekyba susijusiai nesąlygotajai pagalbai, kurios vertė yra du ar daugiau milijonų SST, o lengvatų dalis – mažesnė kaip 80 %,

—	su prekyba susijusiai nesąlygotajai pagalbai, kurios vertė yra mažiau kaip du milijonai SST, o subsidijos dalis (apibrėžta DAC) – mažiau kaip 50 %,

—	su prekyba susijusiai sąlygotajai pagalbai, kurios vertė yra du ar daugiau milijonų SST, o lengvatų dalis – mažesnė kaip 80 %, arba

—	su prekyba susijusiai sąlygotajai pagalbai, kurios vertė yra mažiau kaip du milijonai SST, o lengvatų dalis – mažesnė kaip 50 %, išskyrus 35 straipsnio a ir b dalyse nurodytus atvejus.

b)	Išankstinis pranešimas pateikiamas vėliausiai trisdešimt dienų iki pasiūlymo pasirašymo arba įsipareigojimo dienos, atsižvelgiant į ankstesnę datą.

c)	Jei dalyvė iniciatorė apriboja arba atsiima savo ketinimą remti paskelbtus terminus ir sąlygas, ji atitinkamai apie tai praneša visoms kitoms dalyvėms.

d)	Šio straipsnio nuostata taikoma sąlygotajai pagalbai, kuri yra 32 straipsnyje apibūdinto susieto finansavimo paketo dalis.

47. Skubus pranešimas

Dalyvė nedelsdama praneša visoms kitoms dalyvėms, t. y. per dvi darbo dienas nuo įsipareigojimo, jei ji teikia oficialią paramą su prekyba susijusiai sąlygotajai pagalbai, kurios vertė yra:

—	du ar daugiau milijonų SST, o lengvatų dalis – 80 % ar daugiau, arba

—	mažiau kaip du milijonai SST, o lengvatų dalis – 50 % ar daugiau, išskyrus 35 straipsnio a ir b dalyse nurodytus atvejus.

b)	Dalyvė taip pat nedelsdama praneša visoms kitoms dalyvėms, jei pasirašomas pagalbos protokolas, kredito linija ar panašus susitarimas.

c)	Dalyvė iš anksto nepraneša, jei ji ketina suderinti terminus ir finansines sąlygas, kuriuos nustačius taikoma skubaus pranešimo tvarka.

4 skirsnis. Konsultacijų dėl sąlygotosios pagalbos tvarka

48. Konsultacijų tikslas

a)	Dalyvė, kuri siekia išsiaiškinti galimus prekybos motyvus dėl sąlygotosios pagalbos, gali prašyti pateikti visą pagalbos kokybės įvertinimą (išsamiai išdėstytą IX priede).

Be to, dalyvė gali prašyti konsultacijų su kitomis dalyvėmis pagal 49 straipsnį. Konsultacijos gali būti 54 straipsnyje apibrėžtų privačių konsultacijų pobūdžio, kad būtų aptarti šie dalykai:

—	pirma, ar pagalbos pasiūlymas atitinka ankstesnių 33 ir 34 straipsnių reikalavimus ir,

—	jei reikia, ar pagalbos pasiūlymas yra pagrįstas, net jeigu jis neatitinka 33 ir 34 straipsnių reikalavimų.

49. Konsultacijų apimtis ir laikas

Be to, konsultacijų metu dalyvė gali prašyti tokios informacijos:

—	išsamaus galimybių studijos (projekto) įvertinimo,

—	ar yra konkuruojantis pasiūlymas, pagal kurį teikiamas nelengvatinis ar pagalbos finansavimą,

—	tikimybė, kad projektas uždirbs ar sutaupys užsienio valiutos,

—	ar bendradarbiaujama su daugiašalėmis organizacijomis, pvz., Pasaulio banku,

—	ar rengiamas tarptautinis konkursas (ICB), ypač jei pagalbą teikiančiosios šalies tiekėjo pasiūlymas yra įvertintas blogiausiai,

—	išvados dėl aplinkos apsaugos,

—	ar įtrauktas privatus sektorius ir

—	pranešimų apie lengvatinius ar pagalbos kreditus laikas (pvz., šeši mėnesiai iki pasiūlymo pasirašymo ar įsipareigojimo dienos).

Konsultacijos baigiamos ir sekretoriatas visoms dalyvėms praneša abiejų 48 straipsnio klausimų rezultatus likus mažiausiai dešimt darbo dienų iki konkurso pabaigos dienos ar įsipareigojimo dienos, atsižvelgdamas į ankstesnę datą. Jei konsultacijose dalyvaujančios šalys nesutaria, sekretoriatas pakviečia kitas dalyves išreikšti savo nuomonę per penkias darbo dienas. Jis perduoda šias nuomones pranešančiajai dalyvei, kuri persvarsto, ar reikia tęsti projektą, jei paaiškėja, kad pagalbos pasiūlymo neremia didžioji dalyvių dalis.

50. Konsultacijų rezultatai

Pagalbą teikianti šalis, kuri nori tęsti projektą, nors trūksta didžiosios dalyvių dalies paramos, kitoms dalyvėms pateikia išankstinį pranešimą apie savo ketinimą ne vėliau kaip per šešiasdešimt kalendorinių dienų nuo konsultacijų pabaigos, t. y. pirmininko išvados priėmimo. Pagalbą teikianti šalis taip pat parašo raštą EBPO Generaliniam sekretoriui, bendrais bruožais išdėstydama konsultacijų rezultatus ir paaiškindama pagrindinį su prekyba nesusijusį nacionalinį interesą, verčiantį taip elgtis. Dalyvės tikisi, kad tokie atvejai nebus įprasti ir dažni.

Pagalbą teikianti šalis nedelsdama praneša dalyvėms, kad ji išsiuntė raštą EBPO Generaliniam sekretoriui ir prideda jo kopiją prie pranešimo. Pagalbą teikianti šalis ar bet kuri kita dalyvė neprisiima sąlygotosios pagalbos įsipareigojimo dešimt dienų po šio pranešimo išsiuntimo dalyvėms. Projektams, kuriems, kaip paaiškėja konsultacijų metu, yra pateikti konkurenciniai komerciniai pasiūlymai, pirmiau nurodytas dešimties darbo dienų terminas pratęsiamas iki penkiolikos dienų.

c)	Sekretoriatas kontroliuoja konsultacijų eigą ir rezultatus.

5 skirsnis. Keitimosi informacija apie eksporto kreditavimą ir su prekyba susijusią pagalbą tvarka

51. Ryšių vietos

Visi ryšiai tarp paskirtų ryšių vietų kiekvienoje šalyje tvarkomi greitojo ryšio priemonėmis, pvz., OLIS sistema, ir yra slapti.

52. Paklausimų sritis

a)	Dalyvė gali klausti kitos dalyvės apie pastarosios požiūrį į kurią nors trečiąją šalį, trečiosios šalies instituciją ar konkretų verslo tvarkymo būdą.

b)	Prašymą dėl oficialios paramos gavusi dalyvė gali pateikti paklausimą kitai dalyvei, suteikiančiai palankiausius terminus ir sąlygas, kurias klausiančioji dalyvė norėtų remti.

c)	Jei paklausimas pateikiamas kelioms dalyvėms, jame turi būti adresatų sąrašas.

d)	Viena visų paklausimų kopija siunčiama sekretoriatui.

53. Atsakymų sritis

Dalyvė, kuriai siunčiamas paklausimas, atsako per septynias kalendorines dienas ir pateikia kuo išsamesnę informaciją. Atsakyme dalyvė turi tinkamiausiu būdu pranešti, kokį sprendimą ji greičiausiai priims. Prireikus, kuo greičiau pateikiamas išsamus atsakymas. Atsakymo kopijos siunčiami kitiems to paklausimo adresatams ir sekretoriatui.

Jei atsakymas į paklausimą dėl kurios nors priežasties tampa negaliojančiu, kadangi, pvz.:

—	pateiktas, pakeistas ar atsiimtas paramos prašymas arba

—	svarstomos kitos sąlygos,

atsakymas pateikiamas nedelsiant, jo kopijos perduodami visiems kitiems paklausimo adresatams ir sekretoriatui.

54. Privačios konsultacijos

a)	Dalyvės susitaria atsakyti į privačių konsultacijų prašymus per dešimt darbo dienų.

b)	Privačių konsultacijų prašymas teikiamas dalyvėms ir šalims, kurios nėra dalyvės. Konsultacijos vyksta kuo greičiau, pasibaigus dešimties darbo dienų terminui.

c)	Dalyvių pirmininkas kartu su sekretoriatu koordinuoja visus būtinus paskesnius veiksmus, pvz., bendrąją liniją. Sekretoriatas nedelsdamas išsiuntinėja konsultacijų rezultatus.

55. Bendrųjų linijų tvarka ir forma

Bendrosios linijos pasiūlymai skiriami tik sekretoriatui. Pasiūlymas dėl bendrosios linijos siunčiamas visoms dalyvėms, ir, jei jis susijęs su sąlygotąja pagalba, sekretoriatas jį išsiunčia visoms DAC ryšių vietoms. Iniciatorius neįvardijamas bendrosios linijos registro OLIS skelbimų lentoje. Tačiau sekretoriatas gali žodžiu įvardyti iniciatorių dalyvei ar DAC šiems to paprašius. Sekretoriatas registruoja tokius prašymus.

Bendrosios linijos pasiūlyme turi būti nurodyta data ir jis turi būti tokios formos:

—	identifikacijos numeris, po kurio eina žodžiai „Bendroji linija“,

—	importuojančiosios šalies ir pirkėjo pavadinimas,

—	projekto pavadinimas ir kuo tikslesnis projekto aprašymas, kad projektas būtų aiškiai atpažįstamas,

—	šalies iniciatorės numatomi terminai ir sąlygos,

—	bendrosios linijos pasiūlymas,

—	žinomų konkuruojančių siūlytojų pilietybė ir pavardės,

—	komercinio ir finansinio pasiūlymo pateikimo pabaigos data ir konkurso numeris jei jis žinomas,

—	kita aktuali informacija, įskaitant bendrosios linijos pasiūlymo priežastis, galimybė susipažinti su projekto studijomis ir (arba) ypatingas aplinkybes.

Pagal 33 straipsnio b dalies 4 punktą pateikiamas bendrosios linijos pasiūlymas skiriamas sekretoriatui, jo kopijos siunčiamos kitoms dalyvėms. Bendrosios linijos pasiūlymą teikianti dalyvė pateikia išsamų paaiškinimą, kodėl ji mano, kad šalies klasifikacija turi skirtis nuo 33 straipsnio b dalyje nustatytos tvarkos.

d)	Sekretoriatas viešai paskelbia bendrąsias linijas, dėl kurių buvo susitarta.

56. Atsakymai į bendrosios linijos pasiūlymus

a)	Atsakymai pateikiami per dvidešimt kalendorinių dienų, nors dalyvės skatinamos kuo greičiau atsakyti į bendrosios linijos pasiūlymą.

b)	Atsakymas gali būti papildomos informacijos prašymas, priėmimas, atmetimas, pasiūlymas keisti bendrąją liniją ar alternatyvus bendrosios linijos pasiūlymas.

c)	Dalyvė, kuri praneša neturinti nuomonės, nes į ją nesikreipė eksportuotojas ar pagalbą gaunančiosios šalies valdžios institucijos dėl pagalbos projektui, priima bendrosios linijos pasiūlymą.

57. Bendrųjų linijų priėmimas

a)	Po dvidešimties kalendorinių dienų sekretoriatas praneša visoms dalyvėms apie padėtį, susijusią su bendrosios linijos pasiūlymu. Jei bendrąją liniją priima ne visos dalyvės, bet nei viena jos neatmeta, pasiūlymas lieka atviras dar aštuonias kalendorines dienas.

b)	Manoma, kad praėjus šiam papildomam terminui, dalyvė, kuri aiškiai nėra atmetusi bendrosios linijos pasiūlymo, jį priėmė. Tačiau dalyvė, įskaitant dalyvę iniciatorę, gali padaryti taip, kad ji priimtų bendrąją liniją atsižvelgdama į tai, ar ją aiškiai priima viena ar keletas dalyvių.

Jei dalyvė nepriima vienos ar kelių bendrosios linijos dalių, ji netiesiogiai priima visas kitas bendrosios linijos dalis. Manoma, kad dėl tokio dalinio priėmimo kitos dalyvės gali pakeisti savo požiūrį į siūlomą bendrąją liniją. Visos dalyvės gali laisvai siūlyti ar suderinti terminus ir sąlygas, kurioms netaikoma bendroji linija.

d)	Nepriimta bendroji linija gali būti patikslinta, taikant 55 ir 56 straipsniuose nustatytą tvarką. Šiomis aplinkybėmis dalyvių neįpareigoja pradinis sprendimas.

58. Nesutarimas dėl bendrųjų linijų

Jei dalyvė iniciatorė ir dalyvė, kuri pasiūlė pakeitimą ar alternatyvų variantą, negali susitarti dėl bendrosios linijos per papildomas aštuonias kalendorines dienas, šį terminą jos gali pratęsti bendru sutarimu. Sekretoriatas praneša visoms dalyvėms apie kiekvieną tokį pratęsimą.

59. Bendrosios linijos įsigaliojimo data

Sekretoriatas praneša visoms dalyvėms apie bendrosios linijos įsigaliojimą arba atmetimą: bendroji linija įsigalioja po trijų kalendorinių dienų nuo šio pranešimo. Sekretoriatas pateikia OLIS sistemoje nuolat atnaujinamus duomenis apie visas bendrąsias linijas, dėl kurių susitarta ar dar neapsispręsta.

60. Bendrųjų linijų galiojimas

Jei susitariama, bendroji linija galioja dvejus metus nuo jos įsigaliojimo dienos, išskyrus kai sekretoriatui pranešama, kad ji nebeaktuali, ir kad tam pritaria visos dalyvės. Bendroji linija lieka galioti dar dvejus metus, jei dalyvė siekia per keturiolika kalendorinių dienų pratęsti pradinę galiojimo pabaigos datą. Dėl tolesnių pratęsimų galima susitarti ta pačia tvarka. Bendroji linija, dėl kurios susitarta pagal 33 straipsnio b dalies 4 punktą, galioja tol, kol gaunami Pasaulio banko kitų metų duomenys.

Sekretoriatas prižiūri bendrųjų linijų būklę ir atitinkamai informuoja dalyves, pateikdamas OLIS „Galiojančių bendrųjų linijų būklės“ sąrašą. Atitinkamai sekretoriatas, inter alia,:

—	prideda naujas bendrąsias linijas, kai dalyvės jas priima,

—	atnaujina galiojimo pabaigos datą, jei dalyvė prašo pratęsimo,

—	išbraukia bendrąsias linijas, kurios nustoja galioti,

—	kiekvieną ketvirtį skelbia bendrųjų linijų, kurių galiojimas baigiasi kitą ketvirtį, sąrašą.

6 skirsnis. Taikomos pranešimo apie minimalias palūkanų normas (CIRR) nuostatos

61. Minimalių palūkanų normų pranešimas

a)	Pagal 20 straipsnio nuostatas nustatomos valiutų CIRR bent kartą per mėnesį yra siunčiamos skubiu pranešimu sekretoriatui, kad šis jas išsiuntinėtų visoms dalyvėms.

b)	Toks pranešimas pasiekia sekretoriatą ne vėliau kaip po penkių dienų nuo kiekvieno mėnesio, apie kurį pateikiama ši informacija, pabaigos. Sekretoriatas nedelsdamas informuoja visas dalyves apie taikytinas normas ir pateikia jas viešai paskelbia.

62. Palūkanų normų taikymo įsigaliojimo data

Visi CIRR pakeitimai įsigalioja penkioliktą dieną nuo kiekvieno mėnesio pabaigos.

63. Skubūs palūkanų normų pakeitimai

Jei dėl rinkos pokyčių būtina pranešti apie CIRR pakeitimą per mėnesį, pakeista norma įgyvendinama po dešimties dienų nuo tos dienos, kai sekretoriatas gavo pranešimą apie šį pakeitimą.

7 skirsnis. Patikslinimai

64. Reguliarus susitarimo tikslinimas

Dalyvės reguliariai tikslina, kaip taikomas Susitarimas. Patikslinimo metu dalyvės nagrinėja, inter alia, pranešimų teikimo tvarką, DDR sistemos įgyvendinimą ir veikimą, sąlygotosios pagalbos taisykles ir veikimo tvarką, suderinimo klausimus, išankstinius įsipareigojimus ir galimybes plėsti Susitarimą taikančių dalyvių ratą.

Šis patikslinimas grindžiamas informacija apie dalyvių patirtį ir jų pasiūlymais gerinti Susitarimo veikimą ir veiksmingumą. Dalyvės atsižvelgia į Susitarimo tikslus ir vyraujančią ekonominę bei pinigų padėtį. Informacija ir pasiūlymai, kuriuos dalyvės nori pateikti šiam patikslinimui atlikti, turi pasiekti sekretoriatą ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias kalendorines dienas iki patikslinimo dienos.

65. Minimalių palūkanų normų tikslinimas

a)	Dalyvės reguliariai tikslina CIRR nustatymo sistemą, kad užtikrintų, jog paskelbtos normos atitiktų esamas rinkos sąlygas ir atitiktų taikomų normų nustatymo tikslus. Taip pat tikslinama marža, kuri pridedama taikant šias normas.

b)	Dalyvė gali pateikti dalyvių pirmininkui pagrįstą prašymą dėl neeilinio patikslinimo tuo atveju, jei ta dalyvė mano, kad vienos ar keleto valiutų CIRR nebeatitinka esamų rinkos sąlygų.

66. Minimalių priemokų normų tikslinimas ir susiję klausimai

Dalyvės reguliariai stebi ir tikslina visus priemokų taisyklių klausimus ir tvarką. Šiam tikslui jos naudoja:

a)	šalies rizikos vertinimo modelio metodiką, kad būtų galima patikrinti jo taikymo patirties pagrįstumą;

b)	minimalias priemokų normas pagal šalies ir politinę kreditavimo riziką, kad būtų galima jas ilgainiui pakeisti, siekiant užtikrinti, kad jos toliau būtų tikslus rizikos matas, atsižvelgiant į tris PFT: pinigų srautų ir padidėjimų apskaitos būdus ir, prireikus, privačios rinkos rodiklius;

c)	MPR diferencijavimą, kurį atliekant atsižvelgiama į skirtingą eksporto kreditavimo produktų kokybę ir į teikiamos paramos procentinę dalį; ir

d)	ekspertų grupę, susijusią su rizikos apribojimo ir (arba) neįtraukimo taikymu, kaip apibrėžta 28 straipsnyje, ir tolesnį konkrečių leistinų rizikos apribojimo (neįtraukimo) veiksnių galiojimą ir tinkamumą. Kad palengvintų patikslinimą, sekretoriatas pateikia ataskaitas apie visus pranešimus.

(1) Kaip apibrėžta EBPO Konvencijos 5 straipsnyje.

(2) Pagal Pasaulio banko kasmet tikslinamą šalių klasifikaciją bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) vienam gyventojui riba taikoma nustatant šalies kategorijos klasifikaciją; tokias ribas galite rasti EBPO tinklalapyje (www.oecd.org/ech/xcred).

(3) Administraciniais tikslais kai kurios šalys, kurios paprastai negauna oficialiai remiamų eksporto kreditų, gali būti neklasifikuojamos.

(4) Privačios rinkos rodikliai: Vyriausybės obligacijos, analogų principų pritaikymo metodas, netesybų rinka ir sindikuota paskola.

(5) Remiantis Pasaulio banko kasmet tikslinama šalių klasifikacija, bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) vienam gyventojui riba bus naudojama vertinant šalies tinkamumą gauti sąlygotąją pagalbą. Šios ribos yra pateiktos EBPO tinklalapyje (www.oecd.org/ech/xcred).

(6) Kaip apibrėžta 33 straipsnio b dalies 5 punkte, atominės elektrinės uždarymas gali būti laikomas humanitarine pagalba. Įvykus branduolinei arba didelei pramonės objekto avarijai, kuri sukeliama didelė tarša kitose šalyse, bet kuri nukentėjusi dalyvė gali suteikti sąlygotąją pagalbą, kad būtų pašalinti arba sumažinti tokios avarijos padariniai. Iškilus dideliam pavojui, kad tokia avarija įvyks, bet kuri galimai nukentėjusioji dalyvė, ketinanti suteikti pagalbą norint išvengti avarijos, iš anksto apie tai praneša pagal 46 straipsnį. Kitos dalyvės, atsižvelgdamos į ypatingas aplinkybes, pritaria paspartintoms sąlygotosios pagalbos skyrimo procedūroms.

I PRIEDAS

SEKTORIŲ SUSITARIMAS DĖL EKSPORTO KREDITŲ LAIVAMS

I SKYRIUS

SEKTORIŲ SUSITARIMO TAIKYMO SRITIS

1. Dalyvės

Sektorių susitarimo dalyvės yra šios: Australija, Europos Sąjunga, Japonija, Korėja ir Norvegija.

2. Taikymo sritis

Šiame Susitarimą papildančiame Sektorių susitarime yra išdėstytos ypatingos rekomendacijos oficialiai remiamiems eksporto kreditams, susijusiems su eksporto sutartimis dėl:

Naujų 100 ir daugiau registrinių tonų talpos jūrlaivių, skirtų asmenims ir kroviniams gabenti arba specialioms paslaugoms suteikti (pvz., žvejybos laivai, žuvų perdirbimo laivai, ledlaužiai ir gilintuvai, kurie dėl jų varomosios jėgos ir vairavimo savybių visada yra tinkami laivybai atviroje jūroje), taip pat 365 ir daugiau kW vilkikų ir nebaigtų, bet galinčių laikytis ir judėti ant vandens, laivų korpusų. Sektorių susitarimas netaikomas karo laivams. Sektorių susitarimas netaikomas plaukiojantiesiems dokams ir atviroje jūroje esantiems judantiems įrenginiams. Tačiau kilus sunkumams dėl eksporto kredito tokiems įrenginiams, Sektorių susitarimą taikančios dalyvės (toliau – dalyvės), apsvarsčiusios pagrįstus bet kurios dalyvės prašymus, gali pritarti pagalbai tokiems įrenginiams.

b)	Bet kokio laivo techninio pertvarkymo. Laivo techninis pertvarkymas – tai daugiau nei 1 000 tūrio registrinių tonų talpos jūrlaivių pertvarkymas, jei atliekami esminiai krovinio schemos, korpuso ar varymo sistemos pakeitimai.

Nors „laivo su oro pagalve“ tipo laivams Sektorių susitarimas netaikomas, dalyvės turi teisę suteikti šiems laivams eksporto kreditus tokiomis pat sąlygomis, kokios numatytos Sektorių susitarime. Jos įsipareigoja nuosaikiai naudotis šia galimybe ir nesudaryti laivams tokių kredito sąlygų, jei nustatoma, kad Sektorių susitarimo nustatytomis sąlygomis nesukuriamos sąlygos konkurencijai.

Sektorių susitarime sąvoka „laivas su oro pagalve“ – tai 100 ir daugiau tonų laivas amfibija, galintis laikytis ore vien tik dėl oro, pučiamo palei elastinę briauną, einančią visu jo perimetru ir po juo, ir sudarančio virš žemės ar vandens paviršiaus oro pagalvę, be to, turinčio propelerį arba reaktyvinį variklį, kurie leidžia transporto priemonę valdyti ir judėti ja į priekį.

Manoma, kad yra susitarta, jog eksporto kreditai turėtų būti teikiami tokiomis pat sąlygomis kaip ir šiame Sektorių susitarime išdėstytos sąlygos tik laivams su oro pagalve, kurie naudojami jūroje, bet ne sausumoje, išskyrus atstumus, kuriuos reikia įveikti terminalų įrenginiams pasiekti, ir kurie nėra didesni kaip 1 km nuo vandens.

II SKYRIUS

EKSPORTO KREDITAVIMO IR SĄLYGOTOSIOS PAGALBOS NUOSTATOS

3. Maksimalus grąžinimo terminas

Maksimalus grąžinimo terminas, neatsižvelgiant į šalies klasifikaciją, yra dvylika metų nuo pristatymo.

4. Grynųjų pinigų mokėjimai

Dalyvės reikalauja mažiausiai 20 % visos sutarties sumos mokėjimo grynaisiais pinigais iki pristatymo.

5. Pagrindinės kredito sumos grąžinimas

Pagrindinė eksporto kredito suma grąžinama lygiomis ir pastoviomis dalimis paprastai kas šešis mėnesius ir daugiausiai – kas dvylika mėnesių.

6. Minimalios priemokų normos

Susitarimo nuostatos dėl minimalių priemokų normų netaikomos, kol šių nuostatų papildomai nepatikslina šį Sektorių susitarimą taikančios dalyvės.

7. Pagalba

Visos pagalbą teikti norinčios dalyvės turi, įgyvendindamos Susitarimo nuostatas, taip pat patvirtinti, kad laivas, kol nepasibaigęs kredito grąžinimo terminas, nebus eksploatuojamas atvirai užregistruotas, ir bus gauta atitinkama garantija, jog laivo galutinis savininkas yra įsikūręs pagalbą gaunančioje šalyje, jis nėra užsienio bendrovės pasyvi pavaldžioji bendrovė, jis įsipareigoja neparduoti laivo be šios šalies institucijų leidimo.

III SKYRIUS

VEIKIMO BŪDAS

8. Pranešimas

Siekdamos užtikrinti veiklos skaidrumą, įgyvendindamos Susitarimo ir IBRD (Berno sąjungos, EBPO) kreditoriaus pranešimų sistemos nuostatas, visos dalyvės taip pat kasmet pateikia informaciją apie jų pačių oficialios pagalbos teikimo sistemą ir priemones šiam Sektorių susitarimui įgyvendinti, įskaitant veikiančias schemas.

9. Patikslinimas

a)	Šis Sektorių susitarimas patikslinamas kasmet arba reikalaujant kuriai nors dalyvei, atsižvelgiant į EBPO Laivų statybos darbo grupės išvadas ir Susitarimo dalyvėms pateiktą ataskaitą.

b)	Siekdamos užtikrinti Susitarimo ir šio Sektorių susitarimo darną, atsižvelgdamos į laivų statybos sektoriaus specifiką, šio Sektorių susitarimo dalyvės ir Susitarimą taikančios dalyvės atitinkamai konsultuojasi ir derina veiksmus.

Susitarimo dalyvėms nusprendus pakeisti Susitarimą, šį Sektorių susitarimą taikančios dalyvės (toliau – dalyvės) svarsto tokį sprendimą ir jo padarinius šiam Sektorių susitarimui. Iki svarstymo pabaigos Susitarimo pakeitimai netaikomi šiam Sektorių susitarimui. Jei dalyvės sutinka pritarti Susitarimo pakeitimams, jos apie tai raštu praneša Susitarimo dalyvėms. Jei dalyvės negali pritarti Susitarimo pakeitimams, susijusiems su laivų statyba, jos praneša Susitarimą taikančioms dalyvėms apie savo nepritarimą ir pradeda su jomis konsultacijas, kad šie klausimai būtų išspręsti. Jei abi pusės nesusitaria dėl pakeitimų taikymo laivų statyboje lemiamas vaidmuo tenka dalyvių nuomonei.

Įsigaliojus „Susitarimui dėl komercinių laivų statybos ir remonto sektoriaus veiklai tinkamų konkurencinių sąlygų“, šis Sektorių susitarimas nebetaikomas dalyvėms, kurios yra teisiškai įpareigotos taikyti 1994 m. (C/WP6(94)6) Susitarimą dėl eksporto kreditų laivams. Tokios dalyvės nedelsdamos turi pradėti 1994 m. Susitarimo svarstymą, siekdamos jį suderinti su šiuo Sektorių susitarimu.

Priedas

ATEITIES DARBO ĮSIPAREIGOJIMAI

Įgyvendindamos Susitarimo skyriaus „Ateities darbas“ nuostatas, šį Sektorių susitarimą taikančios dalyvės taip pat susitaria:

a)	parengti paaiškinamąjį laivų tipų, kurie verslo požiūriu yra neperspektyvūs, sąrašą, atsižvelgiant į Susitarime išdėstytus sąlygotosios pagalbos principus;

b)	apsvarstyti Susitarimo nuostatas dėl minimalių priemokų normų, kad būtų nustatyta, ar galima jas įtraukti į šį Sektorių susitarimą;

c)	remiantis svarbių tarptautinių derybų rezultatais, aptarti galimybę įtraukti kitus minimalių palūkanų normų principus, įskaitant specialią CIRR ir kintamąsias palūkanas;

d)	apsvarstyti pagrindinės kredito sumos grąžinimo metinių įmokų taikymą.

II PRIEDAS

SEKTORIŲ SUSITARIMAS DĖL EKSPORTO KREDITŲ ATOMINĖMS ELEKTRINĖMS

I SKYRIUS

SEKTORIŲ SUSITARIMO TAIKYMO SRITIS

1. Taikymo sritis

Šis Susitarimą papildantis Sektorių susitarimas:

—

nustato ypatingas rekomendacijas, taikomas oficialiai remiamiems eksporto kreditams, susijusiam su sutartimis dėl visų atominių elektrinių ar jų dalies eksporto, t. y. dalims, įrenginiams, medžiagoms ir paslaugoms, įskaitant darbuotojų mokymą, kuris tiesiogiai būtinas statant ir atiduodant eksploatuoti tokias atomines elektrines. Jis taip pat nustato sąlygas, taikomas paramai branduoliniam kurui,

—

netaikomas dalykams, už kuriuos paprastai atsakingas pirkėjas, konkrečiai sąnaudoms, susijusioms su žemės užstatymu, keliais, statybininkų miesteliu, elektros linijomis, skirstymo stotimi ir vandens tiekimu, taip pat sąnaudomis, atsirandančiomis pirkėjo šalyje dėl oficialios patvirtinimo tvarkos (pvz., statybvietės leidimas, statybos leidimas, kuro pakrovimo leidimas), išskyrus:

—

kai skirstymo stoties pirkėjas yra taip pat atominės elektrinės pirkėjas, ir sandoris sudaromas dėl pirminės tos elektrinės skirstymo stoties, maksimalus grąžinimo terminas ir minimalios palūkanų normos pirminei skirstymo stočiai yra tokie pat kaip ir atominei elektrinei taikomas terminas bei minimalios palūkanų normos (pvz., 15 metų ir speciali komercinė palūkanų atskaitos norma (SCIRR)),

—	netaikomas pastotėms, transformatoriams ir perdavimo linijoms.

Šis Sektorių susitarimas taip pat taikomas modernizuojant veikiančią atominę elektrinę, kai bendra modernizavimo vertė sudaro arba viršija 80 mln. SST (X kategorija) ir kai ekonominė elektrinės veikla gali būti pratęsta mažiausiai penkiolika metų. Jei kuris nors iš šių kriterijų nevykdomas, taikomos Susitarimo nuostatos.

Oficialiai paramai, teikiamai užbaigiant atominės elektrinės eksploatavimą, pirmiausia taikomos Susitarimo, o ne Sektorių susitarimo sąlygos. Eksploatavimo užbaigimas apibrėžiamas kaip atominės elektrinės uždarymas arba išmontavimas. Susitarimo 55–60 straipsniuose nustatyta bendrosios linijos tvarka suteikia galimybę apriboti arba pratęsti grąžinimo terminus.

2. Patikslinimas

Dalyvės reguliariai patikslina šio Sektorių susitarimo nuostatas.

II SKYRIUS

EKSPORTO KREDITAVIMO IR SĄLYGOTOSIOS PAGALBOS NUOSTATOS

3. Maksimalus grąžinimo terminas

Maksimalus grąžinimo terminas, neatsižvelgiant į šalies klasifikaciją, yra penkiolika metų.

4. Pagrindinės kredito sumos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas

a)	Pagrindinė eksporto kredito suma grąžinama lygiomis dalimis.

b)	Pagrindinė kredito suma grąžinama ir palūkanos mokamos ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, pirmąją įmoką sumokant ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo kredito pradžios.

c)	Eksporto kreditų nuomos atvejais vietoj pagrindinės kredito sumos grąžinimo lygiomis dalimis, kaip apibrėžta a dalyje, galima grąžinti pagrindinę kredito sumą kartu sumokant palūkanas.

5. Minimalios palūkanų normos

Dalyvė, teikianti oficialią finansavimo paramą tiesioginio finansavimo, refinansavimo ar palūkanų normų subsidijų forma, taiko minimalias palūkanų normas; dalyvė taiko atitinkamą SCIRR. Jei pradžioje SCIRR įsipareigojimas yra nustatytas tik maksimaliam penkiolikos metų neviršijančiam terminui, pradedant paskyrimo atlikti užsakymą pagal sutartį diena, visa oficiali parama likusiam paskolos terminui taip pat apsiriboja garantijomis ar palūkanų normų subsidijomis, taikant atitinkamą termino pratęsimo metu vyraujančią SCIRR.

Jei oficiali parama teikiama įrenginiams, iš dalies aprūpinantiems atominę elektrinę, už kurios atidavimą eksploatuoti tiekėjas nėra atsakingas, pagal šio Sektorių susitarimo 6 straipsnį minimali palūkanų norma yra SCIRR. Pasirinktinai dalyvė gali pasiūlyti aktualią CIRR pagal Susitarimo 20 straipsnį, bet tik tada, kai maksimalus terminas nuo paskyrimo atlikti užsakymą pagal sutartį dienos iki paskutinės grąžinimo įmokos dienos neviršija dešimties metų.

6. SCIRR nustatymas

SCIRR nustatoma kaip nekintama septyniasdešimt penkių bazinių punktų marža virš konkrečiai valiutai taikomos CIRR, bet išimtis yra 40 bazinių punktų marža Japonijos jenai. Toms valiutoms, kurioms pagal Susitarimo 20 straipsnio a dalies pirmąją įtrauką nustatyta daugiau kaip viena CIRR, nustatant SCIRR taikoma ilgiausio termino CIRR.

7. Vietinės išlaidos ir palūkanų kapitalizavimas

Susitarimo 10 straipsnio d dalies nuostatos netaikomos, jei oficiali finansavimo parama teikiama remiantis SCIRR. Bendra oficiali finansavimo parama, teikiama kitomis nei SCIRR palūkanų normomis vietinėms išlaidoms, ir palūkanų, susikaupusių iki kredito pradžios, kapitalizavimui, nedengiama suma, viršijanti 15 % eksporto vertės.

8. Oficiali parama branduoliniam kurui

Maksimalus grąžinimo terminas pradiniam kuro kroviniui neturi viršyti ketverių metų nuo pristatymo. Dalyvė, teikianti oficialią finansavimo paramą pradiniam kuro kroviniui, taiko minimalias palūkanų normas; ta dalyvė taiko aktualią CIRR. Pradinį kuro krovinį sudaro ne daugiau kaip pradžioje įrengta branduolinė aktyvioji zona ir du paskesni pakartotini kroviniai, kurie abu sudaro iki dviejų branduolinės aktyviosios zonos trečdalių.

Maksimalus grąžinimo terminas už paskesnius pakartotinius branduolinio kuro krovinius yra šeši mėnesiai. Jei išimtinėmis aplinkybėmis manoma, kad yra tinkami ilgesni terminai, jokiu būdu neviršijantys dvejų metų, taikoma Susitarimo 44 straipsnyje nustatyta tvarka. Dalyvė, teikianti oficialią finansavimo paramą paskesniam pakartotiniam branduolinio kuro kroviniui, taiko minimalias palūkanų normas; ta dalyvė taiko aktualią CIRR.

c)	Oficiali parama teikiant atskiras urano sodrinimo paslaugas neteikiama palankesnėmis, nei branduoliniam kurui taikomos, sąlygomis.

d)	Pakartotinis apdorojimas ir panaudoto kuro tvarkymas (įskaitant atliekų šalinimą) apmokamas grynaisiais pinigais.

e)	Dalyvės netiekia nemokamo branduolinio kuro ar paslaugų.

9. Pagalba

Dalyvės neteikia pagalbos paramos forma, nebent pagalba būtų nesąlygotųjų subsidijų forma.

III SKYRIUS

VEIKIMO BŪDAS

10. Išankstinės konsultacijos

Pripažindamos privalumus, kurie gali atsirasti, jei būtų susitarta dėl sąlygų atominei elektrinei, dalyvės susitaria rengti išankstines konsultacijas visais atvejais, kai ketinama teikti oficialią paramą.

11. Išankstinis pranešimas

a)	Dalyvė, kuri inicijuoja išankstines konsultacijas, apie jas praneša visoms kitoms dalyvėms likus bent dešimčiai darbo dienų iki galutinio sprendimo dėl sąlygų, kurias ji ketina taikyti pagal Susitarimo V priedą, priėmimo.

b)	Dalyvės, neapsisprendusios dėl sąlygų, kurias jos taikys per dešimt dienų, nurodytų pirmesniame a punkte, penkias dienas keičiasi informacija su visomis kitomis dalyvėmis, konsultuodamosi dėl tinkamų kredito sąlygų sandoriui, siekdamos dėl jų susitarti.

c)	Jei dalyvės tokiu būdu nesusitaria per dešimt dienų nuo pradinio pranešimo gavimo dienos, galutinis kiekvienos dalyvės sprendimas konsultacijose atidedamas dar dešimčiai dienų, per kurias privačiose konsultacijose būtų stengiamasi susitarti.

III PRIEDAS

SEKTORIŲ SUSITARIMAS DĖL EKSPORTO KREDITŲ CIVILINIAMS ORLAIVIAMS

1 DALIS

NAUJI DIDELI ORLAIVIAI IR TOKIŲ ORLAIVIŲ VARIKLIAI

I SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

1. Taikymo būdas ir sritis

Sektorių susitarimo, papildančio Susitarimą, 1 dalyje nustatytos ypatingos rekomendacijos, taikomos oficialiai remiamiems eksporto kreditams, susijusiems su I priedėlyje išvardytų naujų didelių civilinių orlaivių ir tokiuose orlaiviuose įrengtų variklių pardavimu ar nuoma. Nauji orlaiviai – tai gamintojui nuosavybės teise priklausantys orlaiviai, kurie nebuvo nepristatyti gavėjui ir anksčiau nebuvo naudoti pagal paskirtį – komercinis keleivių ir (arba) krovinių pervežimas. Dalyvė gali patvirtinti sąlygas, tinkamas sandoriams dėl naujų orlaivių, jei iš anksto pranešus apie tai dalyvei, buvo sudaryti laikini prekybos finansavimo susitarimai, nes oficialios paramos teikimas bus atidėtas. Tokiais atvejais grąžinimo terminas, įskaitant „kredito pradžią“ ir „galutinę grąžinimo datą“, bus toks pat kaip terminas, taikytinas, jei oficiali parama orlaivio pardavimui ar nuomai būtų suteikta nuo orlaivio pradinio pristatymo datos.

b)	I skyriaus sąlygos taip pat taikomos varikliams ir atsarginėms dalims, kurios laikomos pradinio orlaivio užsakymo dalimi pagal šio Sektorių susitarimo 3 dalies 33 straipsnio nuostatas. Jos netaikomos skrydžių treniruokliams, kuriems taikomos Susitarimo sąlygos.

2. Tikslas

Šios Sektorių susitarimo dalies tikslas – nustatyti proporcingą pusiausvyrą, kuri visose rinkose:

—	išlygina dalyvių konkurencines finansines sąlygas,

—	neutralizuoja finansines sąlygas tarp dalyvių kaip kriterijų renkantis iš konkuruojančių orlaivių ir

—	išvengia konkurencijos iškraipymų.

II SKYRIUS

EKSPORTO KREDITAVIMO IR PAGALBOS NUOSTATOS

3. Grynųjų pinigų mokėjimai

a)	Dalyvės reikalauja minimalios 15 % grynųjų pinigų mokėjimo sumos nuo visos orlaivio kainos, kurią sudaro korpuso, visų įrengtų ir atsarginių variklių bei atsarginių dalių kaina, taip, kaip nurodyta šio Sektorių susitarimo 3 dalies 33 straipsnyje.

b)	Oficiali parama tokiai pradinei įmokai gali būti teikiama tik draudimo ir garantijų, t. y. grynojo draudimo nuo įprastų rizikų iki kredito suteikimo, forma.

4. Maksimalus grąžinimo terminas

Maksimalus grąžinimo terminas yra dvylika metų.

5. Tinkamos valiutos

Oficialiai finansavimo paramai tinkamos valiutos yra JAV doleris, euro ir Jungtinės Karalystės svaras.

6. Pagrindinės kredito sumos grąžinimas

Pagrindinė eksporto kredito suma paprastai grąžinama lygiomis ir pastoviomis dalimis ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, pirmąją įmoką sumokant ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo kredito pradžios. Nuomos atveju toks grąžinimo modelis gali būti taikomas tik pagrindinei kredito sumai arba pagrindinei kredito sumai kartu su palūkanomis.

Jei dalyvė ketina laikytis kitokios nei a dalyje išdėstytos pagrindinės kredito sumos grąžinimo tvarkos, ji laikosi šių nuostatų:

1)	viena ar kelios grąžinimo įmokos per šešis mėnesius neviršija 25 % pagrindinės kredito sumos, kuri turi būti grąžinta iki grąžinimo termino pabaigos;

2)	dalyvė apie tai praneša iš anksto.

7. Palūkanų mokėjimas

a)	Paprastai per grąžinimo terminą palūkanos nekapitalizuojamos.

b)	Palūkanos mokamos ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, pirmąją įmoką sumokant ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo kredito pradžios.

c)	Jei dalyvė ketina laikytis kitokios nei a ir b dalyse išdėstytos palūkanų mokėjimo tvarkos, ji apie tai praneša iš anksto.

8. Minimalios palūkanų normos

Dalyvė, teikianti oficialią finansavimo paramą, kuri negali viršyti 85 % šio Sektorių susitarimo 3 straipsnio a punkte nurodytos visos orlaivio kainos, taiko minimalias palūkanų normas, neviršijančias 62,5 % visos orlaivio kainos:

—	grąžinimo terminams iki dešimties metų imtinai – TB10 + 120 bazinių punktų,

—	grąžinimo terminams nuo dešimties iki dvylikos metų – TB10 + 175 baziniai punktai,

—

TB10 – tai dešimties metų pastovaus termino Vyriausybės obligacijų palūkanų norma atitinkamai valiutai (išskyrus eurą) pagal dviejų praėjusių kalendorinių savaičių vidurkį. euro atveju TB10 – tai dešimties metų euro obligacijų palūkanų norma, kurią statistikos biuras Eurostat skaičiuoja, kad nustatytų euro CIRR pagal dviejų praėjusių kalendorinių savaičių vidurkį. Visoms valiutoms taikoma prieš tai nurodyta marža.

Maksimali procentinė visos orlaivio kainos dalis, kurią galima finansuoti už nekintamąsias minimalias palūkanų normas, nurodytas pirmesniame a punkte, neviršija 62,5 %, jei paskolos grąžinimas išdėstomas per visą finansavimo terminą, ir 42,5 %, jei paskolos grąžinimas išdėstomas per vėlesnį mokėjimo terminą. Dalyvės laisvai pasirenka vieną iš grąžinimo būdų, bet taiko aukščiausią tam būdui nustatytą ribą. Tokią išmokėjimo dalį siūlanti dalyvė kitoms dalyvėms praneša sumą, palūkanų normą, palūkanų normos nustatymo dieną, palūkanų normos galiojimo terminą ir grąžinimo būdą. Dalyvės patikslina abi aukščiausias ribas kiekvieno patikslinimo metu pagal šio Sektorių susitarimo 17 straipsnį, kad išsiaiškintų, ar pagal vieną ribą teikiama daugiau privalumų negu pagal antrąją, atsižvelgiant į palankesnės ribos pakeitimą, kad būtų lygesnė pusiausvyra.

Atsižvelgiant į a punkte nurodytą 85 % ribą:

dalyvės gali teikti papildomą oficialią finansavimo paramą, palygindama su Privačios eksporto finansavimo korporacijos (PEFCO) teikiama parama. Kitoms dalyvėms reguliariai teikiama dviejų savaičių informacija apie PEFCO skolinimosi sąnaudas ir taikomas skolinimo palūkanų normas, išskyrus oficialių garantijų mokesčius, taikomas finansavimui su nekintamosiomis palūkanomis, kuris skirtas skubiems išmokėjimams per keletą dienų, sutartiniams pasiūlymams ir kainų pasiūlymams. Tokią išmokėjimo dalį siūlanti dalyvė kitoms dalyvėms praneša sumą, palūkanų normą, palūkanų normos nustatymo dieną, palūkanų normos galiojimo terminą ir grąžinimo būdą. Dalyvė, suderinanti tokį kitos dalyvės pasiūlytą finansavimą, prisiderina prie visų jo terminų ir sąlygų, išskyrus įsipareigojimų pasiūlymų galiojimo terminą, nustatytą šio Sektorių susitarimo 8 straipsnyje;

visos dalyvės taiko šias paskelbtas palūkanų normas tol, kol dvidešimt keturių mėnesių išmokėjimo palūkanų norma nėra didesnė kaip 225 bazinių punktų virš TB10. Jei dvidešimt keturių mėnesių norma viršija 225 bazinius punktus, dalyvės laisvai taiko 225 bazinių punktų normą, kai išmokama per dvidešimt keturis mėnesius ir visas atitinkamas normas bei nedelsdamos konsultuojasi, siekdamos rasti ilgalaikį sprendimą.

d)	Į minimalias palūkanų normas įtraukiama kredito draudimo įmoka ir garantijos mokesčiai. Tačiau į palūkanų normą neįtraukiami įsipareigojimo ir valdymo mokesčiai.

9. Palūkanų normos pakeitimai

Šio Sektorių susitarimo 8 straipsnyje nurodytos minimalios palūkanų normos patikslinamos kas dvi savaites. Jei bet kurio dviejų savaičių termino pabaigoje atitinkamos valiutos pastovaus termino Vyriausybės obligacijų palūkanų normos vidurkis skiriasi 10 ar daugiau bazinių punktų, tokios minimalios palūkanų normos keičiamos tuo pačiu prieš tai nurodytu bazinių punktų skirtumu, o perskaičiuota norma suapvalinama iki artimiausių 5 bazinių punktų.

10. Eksporto kreditavimo ir palūkanų normų pasiūlymų galiojimo terminas

Minimalių palūkanų normų pasiūlymų galiojimo terminas, apibrėžtas šio Sektorių susitarimo 8 straipsnyje, neviršija trijų mėnesių.

11. Palūkanų normų pasiūlymų nustatymas ir palūkanų normų pasirinkimas

Dalyvės gali teikti oficialią finansavimo paramą pagal šio Sektorių susitarimo 8 ir 9 straipsnius už palūkanų normą, taikomą tą dieną, kai pateikiamas palūkanų normos pasiūlymas atitinkamam orlaiviui, bet tik tada, jei pasiūlymas priimamas iki jo galiojimo termino pabaigos pagal šio Sektorių susitarimo 10 straipsnį. Jei palūkanų normos pasiūlymas taip nepriimamas, kitus palūkanų normos pasiūlymus galima pateikti iki atitinkamo orlaivio pristatymo dienos, bet ne vėliau kaip tą dieną.

b)	Palūkanų normos pasiūlymas gali būti priimtas ir palūkanų norma pasirinkta bet kuriuo metu tarp sutarties pasirašymo ir atitinkamo orlaivio pristatymo dienos. Kredito gavėjo pasirinkta palūkanų norma yra neatšaukiama.

12. Parama grynojo draudimo forma

Dalyvės gali teikti oficialią paramą tik garantijų ar draudimo forma, t. y. kaip grynąjį draudimą, taikydamos šio Sektorių susitarimo 8 straipsnio a punkte nurodytą 85 % ribą. Tokią paramą teikianti kiekviena dalyvė kitoms dalyvėms praneša sumą, terminą, grąžinimo valiutą ir grąžinimo būdą bei palūkanų normas.

13. Konkurencijos gairė

Oficialiai remiamos konkurencijos atveju orlaiviams, įtrauktiems į šio Sektorių susitarimo I priedėlyje pateiktą didelių civilinių orlaivių sąrašą ir konkuruojantiems su kitais orlaiviais, gali būti taikomi tie patys kredito terminai ir sąlygos.

14. Grąžinimo rizikos garantija

Dalyvės gali nuspręsti dėl garantijos, priimtinos apsaugoti nuo grąžinimo rizikos, neatsižvelgdamos į kitas dalyves. Tačiau jos susitaria teikti išsamią informaciją apie tokią garantiją, jei to reikalauja kitos dalyvės arba jei tai būtina.

15. Modelio pakeitimai

Dalyvės susitaria, kad jei pateikiamas arba pasirašomas nekintamųjų palūkanų normos pasiūlymas dėl vieno orlaivio tipo, jame nustatytos sąlygos negali būti perkeltos kitam orlaivio tipui, kurio modelis žymimas skirtingai.

16. Nuoma

Dalyvės pagal kitas šio Sektorių susitarimo 1 dalies sąlygas gali teikti paramą finansinei nuomai tuo pačiu pagrindu, kaip ir pardavimo sutarčiai.

17. Pagalba

Dalyvės neteikia pagalbos paramos forma, nebent jei ji teikiama nesąlygotųjų subsidijų forma. Tačiau dalyvės palankiai apsvarsto visus prašymus dėl bendrosios linijos sąlygotajai pagalbai humanitariniais tikslais.

III SKYRIUS

VEIKIMO BŪDAS

18. Išankstiniai pranešimai, suderinimas ir keitimasis informacija

Susitarime išdėstyta išankstinio pranešimo pateikimo, suderinimo ir keitimosi informacija tvarka, taikoma šiai Sektorių susitarimo daliai. Be to, dalyvės gali prašyti konsultacijų, jei yra pagrindas manyti, kad kita dalyvė siūlo tokius oficialiai remiamo kredito terminus ir sąlygas, kurie neatitinka Sektorių susitarimo nuostatų. Konsultacijos surengiamos per dešimt dienų, bet kitais atvejais laikomasi Susitarimo 54 straipsnyje nustatytos tvarkos.

19. Patikslinimas

Dalyvės reguliariai patikslina šio Sektorių susitarimo veikimo būdą ir nuostatas, kad jie labiau atitiktų rinkos sąlygas. Tačiau jei rinkos sąlygos ar įprasta finansavimo tvarka gerokai pasikeičia, patikslinimo galima prašyti bet kuriuo metu.

2 DALIS

VISI NAUJI ORLAIVIAI, IŠSKYRUS DIDELIUS ORLAIVIUS

IV SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

20. Taikymo būdas ir tvarka

Susitarimą papildančio šio Sektorių susitarimo 2 dalyje yra išdėstytos ypatingos rekomendacijos, taikomos oficialiai remiamiems eksporto kreditams parduodant ar nuomojant naujus orlaivius, kuriems netaikoma šio Sektorių susitarimo 1 dalis. Ji netaikoma orlaiviams su oro pagalve ar skrydžių treniruokliams, kuriems taikomos Susitarimo sąlygos.

21. Palankiausios sąlygos

Šio skyriaus nuostatos – tai palankiausios sąlygos, kurias dalyvės gali pasiūlyti teikdamos oficialią paramą. Tačiau dalyvės toliau laikosi įprastų rinkos sąlygų skirtingiems orlaivių tipams ir daro viską, ką gali, kad šios sąlygos nebūtų pažeistos.

22. Orlaivių kategorijos

Dalyvės susitaria, kad orlaiviai būtų skirstomi į šias kategorijas:

— A kategorija– turbinomis varomi orlaiviai, įskaitant sraigtasparnius (pvz., turboreaktyviniai, turbosraigtiniai ir turboventiliatoriniai orlaiviai), kuriuose paprastai yra nuo trisdešimt iki septyniasdešimt vietų,

— B kategorija– kiti turbinomis varomi orlaiviai, įskaitant sraigtasparnius,

— C kategorija– kiti orlaiviai, įskaitant sraigtasparnius.

Apibūdinantis A ir B kategorijų orlaivių sąrašas pateikiamas I priedėlyje.

V SKYRIUS

EKSPORTO KREDITAVIMO IR PAGALBOS NUOSTATOS

23. Maksimalus grąžinimo terminas

Maksimalus grąžinimo terminas kinta atsižvelgiant į orlaivių kategoriją, kuri nustatoma pagal šio Sektorių susitarimo 22 straipsnyje nustatytus kriterijus.

a)	A kategorijos orlaiviams maksimalus grąžinimo terminas yra dešimt metų.

b)	B kategorijos orlaiviams maksimalus grąžinimo terminas yra septyneri metai.

c)	C kategorijos orlaiviams maksimalus grąžinimo terminas yra penkeri metai.

24. Pagrindinės kredito sumos grąžinimas

Pagrindinė eksporto kredito suma paprastai grąžinama lygiomis ir pastoviomis dalimis ne rečiau kaip kas šeši mėnesiai, pirmąją įmoką sumokant ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo kredito pradžios. Nuomos atvejais tokią grąžinimo tvarką galima taikyti tik pagrindinei kredito sumai arba pagrindinei sumai kartu su palūkanomis.

Jei dalyvė neketina laikytis a dalyje pateiktų pagrindinės kredito sumos grąžinimo sąlygų, ji turi laikytis šių nuostatų:

1)	vienas ar keli mokėjimai per šešis mėnesius neviršija 25 % pagrindinės sumos, kuri turi būti grąžinta per grąžinimo terminą,

2)	dalyvė praneša apie tai iš anksto.

25. Palūkanų mokėjimas

a)	Paprastai per grąžinimo terminą palūkanos nekapitalizuojamos.

b)	Palūkanos mokėtinos ne rečiau kaip kas šeši mėnesiai, pirmąją įmoką sumokant ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo kredito pradžios.

c)	Jei dalyvė neketina laikytis a ir b dalyse pateiktų palūkanų mokėjimo sąlygų, ji turi apie tai pranešti iš anksto.

Į palūkanas neįeina:

visi priemokų ar kitų mokesčių mokėjimai, skirti apdrausti ar garantuoti tiekėjų arba finansinius kreditus. Jei oficiali parama teikiama tiesioginio kreditavimo (finansavimo) ar refinansavimo būdu, priemoką galima pridėti prie nominaliosios palūkanų normos vertės arba mokėti kaip atskirą mokestį; dalyvėms abi šios dalys turi būti tiksliai apibrėžtos atskirai;

2)	visi kiti su eksporto kreditu susiję mokėjimai, tokie kaip bankų mokesčiai ar komisiniai, išskyrus metinius ar pusmetinius bankų mokesčius, mokėtinus per grąžinimo terminą, ir

3)	importuojančiosios šalies taikomi išskaitomi mokesčiai.

26. Minimalios palūkanų normos

Dalyvės, teikiančios oficialią paramą, taiko minimalias palūkanų normas. Dalyvės taiko atitinkamas CIRR, apibrėžtas Susitarimo 20 straipsnyje.

27. Kredito draudimo įmoka ir garantijos mokesčiai

Dalyvės iš dalies ar visiškai nepanaikina kredito draudimo įmokos ar garantijos mokesčių.

28. Pagalba

VI SKYRIUS

VEIKIMO BŪDAS

29. Išankstiniai pranešimai, suderinimas ir keitimasis informacija

Oficialiai remiamos konkurencijos atveju parduodant ar nuomojant orlaivį, su kitos kategorijos orlaiviais arba su orlaiviais, kuriems taikomos kitos Sektorių susitarimo dalys, konkuruojantiems orlaiviams tuo konkrečiu pardavimo ar nuomos atveju taikomi tokie pat kredito terminai ir sąlygos, kaip ir minėtiems kitiems orlaiviams. Susitarime nustatyta išankstinių pranešimų, suderinimo ir keitimosi informacija tvarka, taikoma šiai Sektorių susitarimo daliai. Be to, dalyvės gali prašyti konsultacijų, jei mano, kad kita dalyvė siūlo tokius oficialiai remiamo kredito terminus ir sąlygas, kurie neatitinka Sektorių susitarimo nuostatų. Konsultacijos surengiamos per dešimt dienų, bet kitais atvejais laikomasi Susitarimo 54 straipsnyje nustatytos tvarkos.

30. Patikslinimas

3 DALIS

NAUDOTI ORLAIVIAI, ATSARGINIAI VARIKLIAI, ATSARGINĖS DALYS, PRIEŽIŪROS IR APTARNAVIMO SUTARTYS

VII SKYRIUS

TAIKYMO SRITIS

31. Taikymo būdas ir sritis

Susitarimą papildančio Sektorių susitarimo 3 dalyje yra išdėstytos ypatingos rekomendacijos, taikomos oficialiai remiamiems eksporto kreditams, susijusiems su naudotų orlaivių pardavimu ar nuoma, taip pat su atsarginių variklių ir atsarginių dalių pardavimu ar nuoma, priežiūros ir aptarnavimo sutartimis kartu su naujais ir naudotais orlaiviais. Jos netaikomos orlaiviams su oro pagalve ar skrydžių treniruokliams, kuriems taikomos Susitarimo sąlygos. Taikomos atitinkamos Sektorių susitarimo 1 ir 2 dalių nuostatos, išskyrus toliau nurodytus atvejus.

32. Naudoti orlaiviai

Dalyvės neteikia paramos kredito terminams, palankesniems už tuos, kurie nustatyti Sektorių susitarime dėl naujų orlaivių. Naudotiems orlaiviams konkrečiai taikomos šios taisyklės.

Orlaivio amžius (metų skaičius)		Įprastas maksimalus grąžinimo terminas
	Dideli orlaiviai	A kategorija	B kategorija	C kategorija
1	10	8	6	5
2	9	7	6	5
3	8	6	5	4
4	7	6	5	4
5–10	6	6	5	4
Daugiau kaip 10 metų	5	5	4	3

Šie terminai patikslinami, jei pakeičiami maksimalūs grąžinimo terminai naujiems orlaiviams.

b)	Dalyvės taiko šio Sektorių susitarimo 24 ir 25 straipsnių nuostatas.

c)	Oficialią finansavimo paramą teikiančiosios dalyvės taiko minimalias palūkanų normas; dalyvės taiko Susitarimo 20 straipsnyje nustatytą atitinkamą CIRR.

33. Atsarginiai varikliai ir atsarginės dalys

Šiuos dalykus, jei jie laikomi pradinio orlaivio užsakymo dalimi, galima finansuoti tomis pačiomis sąlygomis, kurios taikomos orlaiviams. Tačiau tokiais atvejais dalyvės taip pat atsižvelgia į kiekvieno orlaivių tipo orlaivių parko dydį, įskaitant įsigyjamus orlaivius, orlaivius, kurie jau yra tikrai užsakyti arba kurie jau įsigyti tokiu pagrindu:

—	pirmiesiems penkiems tipo orlaiviams parke – 15 % orlaivio kainos, t. y. korpuso ir įrengtų variklių kainos, ir

—	šeštam ir kitiems tipo orlaiviams parke – 10 % orlaivio kainos, t. y. korpuso ir įrengtų variklių kainos.

b)	Jei šie dalykai neužsakomi su orlaiviu, maksimalūs grąžinimo terminai yra penkeri metai naujiems atsarginiams varikliams ir dveji metai kitoms atsarginėms dalims.

Dalyvės, nepaisydamos ankstesnio b punkto, naujiems didelių orlaivių atsarginiams varikliams gali viršyti maksimalų penkerių metų grąžinimo terminą iki trejų metų:

—	jei minimali sandorio sutarties vertė didesnė kaip 20 mln. USD arba

—	į sandorį įtraukiami mažiausiai keturi nauji atsarginiai varikliai.

Sutarties vertė patikslinama kas dveji metai ir atitinkamai keičiama kylant kainoms.

d)	Dalyvės pasilieka teisę keisti savo tvarką ir prisiderinti prie konkuruojančių dalyvių tvarkos dėl pirmojo pagrindinės kredito dalies, susijusios su atsarginiais varikliais ir atsarginėmis dalimis, grąžinimo termino.

34. Priežiūros ir aptarnavimo sutartys

Dalyvės gali pasiūlyti oficialią finansavimo paramą, kurios grąžinimo terminas yra iki dvejų metų, priežiūros ir aptarnavimo sutartims.

VIII SKYRIUS

VEIKIMO BŪDAS

35. Išankstiniai pranešimai, suderinimas ir keitimasis informacija

Susitarime nustatyta išankstinių pranešimų, suderinimo ir keitimosi informacija tvarka taikoma šiai Sektorių susitarimo daliai. Be to, dalyvės gali prašyti konsultacijų, jei mano, kad kita dalyvė siūlo tokias oficialiai remiamo kredito sąlygas, kurios neatitinka Sektorių susitarimo nuostatų. Konsultacijos surengiamos per dešimt dienų, bet kitais atvejais laikomasi Susitarimo 54 straipsnyje nustatytos tvarkos.

36. Patikslinimas

Dalyvės reguliariai patikslina šio Sektorių susitarimo veikimo būdą ir nuostatas, kad jos labiau atitiktų rinkos sąlygas. Tačiau jei rinkos sąlygos ar įprasta finansavimo tvarka gerokai pasikeičia, patikslinimo galima prašyti bet kuriuo metu.

I priedėlis

APIBŪDINANTIS SĄRAŠAS

Visiems kitiems panašiems orlaiviams, kurie gali pasirodyti ateityje, taikomas šis Sektorių susitarimas, ir jie, kai reikia, įtraukiami į atitinkamą sąrašą. Šie sąrašai nėra galutiniai ir tik rodo orlaivių, kuriuos reikia priskirti skirtingoms kategorijoms, tipą, jei dėl to galėtų kilti abejonių.

DIDELI CIVILINIAI ORLAIVIAI

Gamintojas	Žyminys
Airbus	A 300
Airbus	A 310
Airbus	A 318
Airbus	A 319
Airbus	A 320
Airbus	A 321
Airbus	A 330
Airbus	A 340
Boeing	B 737
Boeing	B 747
Boeing	B 757
Boeing	B 767
Boeing	B 777
Boeing	B 707, 727
British Aerospace	RJ70
British Aerospace	RJ85
British Aerospace	RJ100
British Aerospace	RJ115
British Aerospace	BAe146
Fairchild Dornier	728 JET
Fairchild Dornier	928 JET
Fokker	F 70
Fokker	F 100
Lockheed	L-100
McDonnell Douglas	MD-80 serija
McDonnell Douglas	MD-90 serija
McDonnell Douglas	MD-11
McDonnell Douglas	DC-10
McDonnell Douglas	DC-9
Lockheed	L-1011
Ramaero	1.11–495

A KATEGORIJOS ORLAIVIAI

Turbinomis varomi orlaiviai, (pvz., turboreaktyviniai, turbosraigtiniai ir turboventiliatoriniai orlaiviai), įskaitant sraigtasparnius„ kuriuose paprastai yra nuo trisdešimt iki septyniasdešimt vietų. Jei kuriamas naujas didelis daugiau kaip septyniasdešimties vietų turbinomis varomas orlaivis, paprašius, yra rengiamos skubios konsultacijos, kad būtų susitarta dėl tokio orlaivio priskyrimo šiai kategorijai arba šio Susitarimo 1 daliai, atsižvelgiant į konkurencinę situaciją.

Gamintojas	Žyminys
Aeritalia	G 222
Aeritalia/Aerospatiale	ATR 42
Aeritalia/Aerospatiale	ATR 72
Aerospatiale/MBB	C160 Transall
De Havilland	Dash 8
De Havilland	Dash 8–100
De Havilland	Dash 8–200
De Havilland	Dash 8–0
Boeing Vertol	234 Chinook
Broman (U.S.)	BR 2000
British Aerospace	BAe ATP
British Aerospace	BAe 748
British Aerospace	BAe Jetstream 41
British Aerospace	BAe Jetstream 61
Canadair	CL 215T
Canadair	CL 415
Canadair	RJ
Casa	CN235
Dornier	DO 328
EH Industries	EH-101
Embraer	EMB 120 Brasilia
Embraer	EMB 145
Fairchild Dornier	528 JET
Fairchild Dornier	328 JET
Fokker	F 50
Fokker	F 27
Fokker	F 28
Gulfstream America	Gulfstream I-4
LET	610
Saab	SF 340
Saab	2000
Short	SD 3–30
Short	SD 3–60
Short	Sherpa

B KATEGORIJOS ORLAIVIAI

Kiti turbinomis varomi orlaiviai, įskaitant sraigtasparnius.

Gamintojas	Žyminys
Aerospatiale	AS 332
Agusta	A 109, A 119
Beech	1900
Beech	Super King Air 300
Beech	Starship 1
Bell Helicopter	206B
Bell Helicopter	206L
Bell Helicopter	212
Bell Helicopter	230
Bell Helicopter	412
Bell Helicopter	430
Bell Helicopter	214
Bombardier/Canadair	Global Express
British Aerospace	BAe Jetstream 31
British Aerospace	BAe 125
British Aerospace	BAe 1000
British Aerospace	BAe Jetstream Super 31
Beech Aircraft Corpn d/b/a Raytheon Aircraft Co.	Hawker 1000
Beech Aircraft Corpn d/b/a Raytheon Aircraft Co.	Hawker 800
Beech Aircraft Corpn d/b/a Raytheon Aircraft Co.	King Air 350
Beech Aircraft Corpn d/b/a Raytheon Aircraft Co.	Beechjet 400 serija
Beech Aircraft Corpn d/b/a Raytheon Aircraft Co.	Starship 2000A
Bell	B 407
Canadair	Challenger 601–3A
Canadair	Challenger 601–3R
Canadair	Challenger 604
Casa	C 212–200
Casa	C 212–300
Cessna	Citation
Cessna	441 Conquest III ir Caravan 208 serijos
Claudius Dornier	CD2
Dassault Breguet	Falcon
Dornier	DO 228–200
Embraer	EMB 110 P2
Embraer/FAMA	CBA 123
Eurocopter	AS 350, AS 355, EC 120, AS 365, EC 135
Eurocopter	B0105LS
Fairchild	Merlin/300
Fairchild	Metro 25
Fairchild	Metro III V
Fairchild	Metro III
Fairchild	Metro III A
Fairchild	Merlin IVC-41
Gulfstream America	Gulfstream II, III, IV ir V
IAI	Astra SP ir SPX
IAI	Arava 101 B
Learjet	31A, 35A, 45 ir 60 serijos
MBB	BK 117 C
MBB	BO 105 CBS
McDonnell Helicopter System	MD 902, MD 520, MD 600
Mitsubishi	Mu2 Marquise
Piaggio	P 180
Pilatus Britten-Norman	BN2T Islander
Piper	400 LS
Piper	T 1040
Piper	PA-42–100 (Cheyenne 400)
Piper	PA-42–720 (Cheyenne III A)
Piper	Cheyenne II
Reims	Cessna-Caravan II
SIAI-Marchetti	SF 600 Canguro
Short	TucanoTukano
Westland	W30

IV PRIEDAS

SEKTORIŲ SUSITARIMAS DĖL EKSPORTO KREDITŲ NESENKANČIŲ ENERGIJOS ŠALTINIŲ IR VANDENS SISTEMŲ PROJEKTAMS, GALIOJANTIS BANDOMUOJU LAIKOTARPIU IKI 2007 M. BIRŽELIO 30 D.

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Taikymo sritis

Šiame Susitarimą papildančiame Sektorių susitarime yra nustatyti terminai ir finansinės sąlygos, kurie gali būti taikomi oficialiai remiamiems eksporto kreditams, susijusiems su sutartimis dėl nesenkančių energijos šaltinių ir vandens sistemų projektų. Tinkamų sektorių sritis yra apibrėžta 1 priedėlyje.

II SKYRIUS

EKSPORTO KREDITAVIMO TERMINAI IR FINANSINĖS SĄLYGOS

2. Maksimalus grąžinimo terminas

Maksimalus grąžinimo terminas, neatsižvelgiant į šalies klasifikaciją, yra penkiolika metų, kaip apibrėžta Susitarimo 11 straipsnyje.

3. Pagrindinės kredito sumos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas

a)	Pagrindinė eksporto kredito suma grąžinama lygiomis dalimis.

b)	Pagrindinė eksporto kredito suma grąžinama ir palūkanos mokamos ne rečiau kaip kas šeši mėnesiai, pirmąją pagrindinės kredito sumos ir palūkanų įmoką sumokant ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo kredito pradžios.

c)	Teikiant eksporto kreditavimo paramą nuomos sutartims, vietoj a dalyje nurodyto pagrindinės kredito sumos grąžinimo lygiomis dalimis galima grąžinti pagrindinę kredito sumą lygiomis dalimis kartu su palūkanomis.

4. Minimalios nekintamosios palūkanų normos, teikiant oficialią finansavimo paramą

Dalyvė, teikianti oficialią paramą tiesioginio finansavimo, refinansavimo arba palūkanų normų subsidijų forma, taiko tokias minimalias palūkanų normas:

a)	Grąžinimo terminams iki 12 metų imtinai dalyvė taiko atitinkamą CIRR, kaip apibrėžta Susitarimo 20 straipsnyje.

b)	Grąžinimo terminams nuo 12 metų iki 14 metų imtinai visoms valiutoms taikoma 20 bazinių punktų virš CIRR priemoka.

c)	Grąžinimo terminams nuo 14 metų pagal šio Sektorių susitarimo 5 straipsnį visoms valiutoms taikoma atitinkama SCIRR.

5. SCIRR nustatymas

SCIRR nustatoma kaip nekintama septyniasdešimt penkių bazinių punktų marža virš konkrečiai valiutai taikomos CIRR, bet išimtis yra 40 bazinių punktų marža Japonijos jenai. Valiutoms, kurioms nustatyta daugiau kaip viena CIRR pagal Susitarimo 20 straipsnio a dalies pirmą įtrauką, nustatant SCIRR taikoma ilgiausio termino CIRR.

III SKYRIUS

VEIKIMO BŪDAS

6. Išankstinis pranešimas be aptarimo

Dalyvė praneša visoms kitoms dalyvėms bent prieš dešimt kalendorinių dienų iki įsipareigojimo sudarymo, kuris yra įtrauktas į šio Sektorių susitarimo taikymo sritį, pagal Susitarimo V priedą.

IV SKYRIUS

PATIKSLINIMAS

7. Bandomasis laikotarpis ir kontrolė

a)	Šiame Sektorių susitarime išdėstyti terminai ir finansinės sąlygos taikomi dviejų metų bandomuoju laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 1 d. iki 2007 m. birželio 30 d. Bandomuoju dviejų metų laikotarpiu dalyvė patikslina šio Sektorių susitarimo veikimą, kad apsvarstytų įgytą patirtį.

Bandomojo laikotarpio pabaigoje šie terminai ir finansinės sąlygos nebetaikomi, nebent dalyvės susitaria dėl vieno iš šių dalykų:

—	tęsti bandomąjį laikotarpį, atliekant reikalingus papildymus (pakeitimus), arba

—	įtvirtinti Susitarime terminus ir finansines sąlygas reikalingais papildymais (pakeitimais).

c)	Sekretoriatas praneša apie šių terminų ir finansinių sąlygų įgyvendinimą.

1 priedėlis

TINKAMI SEKTORIAI

Toliau išvardytiems nesenkančių energijos šaltinių ir vandens sistemų sektoriams galima taikyti šiame Sektorių susitarime išdėstytus terminus ir finansines sąlygas, jei jų poveikis vertinamas pagal 2003 m. EBPO Rekomendaciją dėl bendrųjų aplinkos ir oficialiai remiamo eksporto kreditavimo principų (1) (kurią vėliau iš dalies pakeitė EBPO Eksporto kreditų ir kreditų garantijų darbo grupės (ECG) narės ir patvirtino EBPO Taryba), nuo 2005 m. liepos 1 d.:

a)	vėjo energija;

b)	geoterminė energija;

c)	potvynių ir potvynių bangų energija;

d)	bangų energija;

e)	saulės fotovoltų energija;

f)	saulės terminė energija;

g)	vandenynų terminė energija;

bioenergija: visa tvari biomasė, sąvartynų dujos, kanalizacijos atliekų valymo įrenginių dujos ir biodujų energijos įrenginiai. Biomasė – tai biologiškai skaidoma produktų, atliekų ir žemės ūkio (įskaitant augalines ir gyvūnines medžiagas), miškininkystės ir susijusių sektorių atliekų dalis, taip pat biologiškai skaidoma pramoninių ir buitinių atliekų dalis;

projektai, susiję su vandens tiekimu žmonėms ir nuotekų valymo įrenginiais:

—	geriamojo vandens tiekimo namų ūkiams infrastruktūra – vandens valymas, kad būtų gautas geriamasis vanduo ir vandens tiekimo tinklas (įskaitant hermetiškumo kontrolę),

—	nuotekų surinkimo ir valymo įrenginiai – buitinių ir pramoninių nuotekų ir kanalizacijos atliekų surinkimas, įskaitant su šia veikla tiesiogiai susijusį pakartotinį vandens panaudojimą ir perdirbimą bei dumblo valymą;

j)	hidroenergija.

(1) Susitariama, kad EBPO rekomendacija tiesiogiai taikoma projektams, kurie neatitinka šių finansinių terminų ir sąlygų.

V PRIEDAS

INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI PRANEŠIMUOSE

Toliau I skirsnyje nurodyta informacija pateikiama visuose pagal Susitarimą, įskaitant jo priedus, daromuose pranešimuose. Be to, II skirsnyje nurodyta informacija, prireikus, teikiama ypatinguose pranešimuose.

I. INFORMACIJA, KURIĄ REIKIA PATEIKTI VISUOSE PRANEŠIMUOSE

a) Pagrindinė informacija

1.	Pranešančioji šalis

2.	Pranešimo data

3.	Pranešančiosios institucijos (įstaigos) pavadinimas

4.	Identifikacinis numeris

5.	Pirminis pranešimas arba ankstesnio pranešimo patikslinimas (jeigu būtina, patikslinimo numeris)

6.	Išmokėjimo dalies numeris (jeigu būtina)

7.	Identifikacinis kredito linijos numeris (jeigu būtina)

8.	Susitarimo straipsnis (-iai), pagal kuriuos daromas pranešimas

9.	Identifikacinis suderinamo pranešimo numeris (jeigu būtina)

10.	Suderinamos paramos apibūdinimas (jeigu būtina)

b) Informacija apie pirkėją (kredito gavėją, garantą)

11.	Pirkėjo (kredito gavėjo) šalis

12.	Pirkėjo (kredito gavėjo) pavadinimas

13.	Pirkėjo (kredito gavėjo) buvimo vieta

14.	Pirkėjo (kredito gavėjo) statusas

15.	Garanto šalis (jeigu būtina)

16.	Garanto pavadinimas (jeigu būtina)

17.	Garanto buvimo vieta (jeigu būtina)

18.	Garanto statusas (jeigu būtina)

c) Informacija apie eksportuojamas prekes ir (arba) paslaugas ir projektą

19.	Eksportuojamų prekių ir (arba) paslaugų aprašas

20.	Projekto aprašas (jeigu būtina)

21.	Projekto vieta (jeigu būtina)

22.	Konkurso pabaigos data (jeigu būtina)

23.	Kredito linijos galiojimo pabaigos data (jeigu būtina)

24.

Oficialiai remiamos sutarties (-čių) vertė: faktinė vertė (nurodoma pasirinktinai visoms kredito linijoms ir projektų finansavimo sandoriams arba visiems atskiriems sandoriams) arba vertė pagal šią SST (milijonais) skalę:

Kategorija	Nuo	Iki
I	0	1
II	1	2
III	2	3
IV	3	5
V	5	7
VI	7	10
VII	10	20
VIII	20	40
IX	40	80
X	80	120
XI	120	160
XII	160	200
XIII	200	240
XIV	240	280
XV	280	(1)

25.	Sutarties (-čių) valiuta

d) Oficialiai remiamo eksporto kreditavimo terminai ir finansinės sąlygos

26.	Kredito vertė, faktinė vertė, nurodoma pasirinktinai pranešimuose dėl kredito linijų ir projektų finansavimo sandorių arba dėl visų atskirų sandorių arba vertė pagal pirmiau minėtą SST skalę.

27.	Kredito valiuta

28.	Pradinė įmoka (visos oficialiai remiamų sutarčių vertės procentinė dalis)

29.	Vietinės sąnaudos (visos oficialiai remiamų sutarčių vertės procentinė dalis)

30.	Kredito pradžios data ir nuoroda į taikomą 10 straipsnio punktą

31.	Grąžinimo terminas

32.	Palūkanų normos bazė

33.	Palūkanų norma ar marža

II. PAPILDOMA INFORMACIJA, KURIĄ, JEIGU BŪTINA, REIKIA PATEIKTI PRANEŠIMUOSE DĖL KONKREČIŲ NUOSTATŲ

a) Susitarimo 14 straipsnio d dalies 5 punktas

1.	Grąžinimo modelis

2.	Grąžinimo įmokų dažnumas

3.	Terminas nuo kredito pradžios iki pirmosios pagrindinės kredito sumos grąžinimo įmokos

4.	Palūkanų suma, kapitalizuota iki kredito pradžios

5.	Grąžinimo termino vidutinė svertinė trukmė

6.	Atsisakymo teikti paramą pagrindimas pagal 14 straipsnio a–c dalis

b) Susitarimo 24 ir 28 straipsniai

1.	Pirkėjo (paskolos gavėjo) šalies ar daugiašalės (regioninės) institucijos rizikos klasifikacija

2.	Išmokėjimo terminas

3.	Draudimo nuo šalies rizikos procentinė dalis

4.	Draudimo produkto kokybė (mažesnis už standartą, standartinis, didesnis už standartą produktas)

5.	Pirkėjo (paskolos gavėjo) šalies rizikos klasifikacija pagrįsta MPR be trečiosios šalies garantijos, daugiašalės (regioninės) institucijos dalyvavimo ir (arba) rizikos apribojimo (neįtraukimo).

6.	Taikytina MPR

7.	Nustatyta faktinė priemokos norma (išreikšta MPR forma kaip pagrindinės kredito sumos procentinė dalis)

c) Susitarimo 24 straipsnio e dalies pirma įtrauka

1.	Garanto šalies rizikos klasifikacija

2.	Patvirtinimas, kad garantija apima visas penkias šalies rizikos rūšis, nurodytas 25 straipsnio a dalyje, visam kredito terminui

3.	Informacija apie tai, ar garantija dengia visą rizikuojamą sumą (pagrindinė kredito suma ir palūkanos)

4.	Patvirtinimas, kad garantas yra kreditingas, palyginti su garantuojama kredito suma

5.	Patvirtinimas, kad garantija teisiškai galioja ir gali būti taikoma trečiosios šalies jurisdikcijoje

6.	Informacija, ar tarp garanto ir pirkėjo (paskolos gavėjo) yra finansinis ryšys

Jei tarp garanto ir pirkėjo (paskolos gavėjo) yra finansinis ryšys, nurodyti:

—	Šio ryšio pobūdį (pvz., pagrindinė įmonė–filialas, filialas–pagrindinė įmonė, bendra nuosavybė)

—	Patvirtinimas, kad garantas yra teisiškai ir finansiškai nepriklausomas ir gali vykdyti pirkėjo (paskolos gavėjo) mokėjimo įsipareigojimus

—	Patvirtinimas, kad garantui neturės įtakos pirkėjo (paskolos gavėjo) šalies įvykiai, įstatymai ar politinė intervencija.

d) Susitarimo 28 straipsnis

1.	Taikomas rizikos apribojimo (neįtraukimo) būdas

2.	Taikomas MEF

3.	Išsamus paaiškinimas, kokia šalies kredito rizika atskirame sandoryje yra perkelta (pašalinta) ar apribota (neįtraukta), taip pat paaiškinimas, kaip taikomas MEF yra pagrįstas tokiu šalies kredito rizikos perkėlimu (pašalinimu) ar apribojimu (neįtraukimu).

e) Susitarimo 46 ir 47 straipsniai

1.	Sąlygotosios pagalbos forma (pagalba plėtrai, mišriam kreditui ar susijusiam finansavimui)

2.	Bendra sąlygotosios pagalbos ir iš dalies nesąlygotosios pagalbos finansavimo lengvatų dalis, skaičiuojama pagal 37 straipsnį

3.	Lengvatų dalies apskaičiavimui taikoma DDR

4.	Požiūris į grynųjų pinigų mokėjimus skaičiuojant lengvatų dalį

5.	Kredito linijų naudojimo apribojimai

f) II priedo 10 straipsnis

1.	Grąžinimo modelis

2.	Grąžinimo įmokų dažnumas

3.	Terminas nuo kredito pradžios iki pirmosios pagrindinės kredito sumos grąžinimo įmokos

4.	Parama vietinėms sąnaudoms: mokėjimo sąlygos ir paramos pobūdis

5.	Finansuotina projekto dalis (prireikus, pateikiama atskira informacija apie kuro krovinius)

6.	Bet kuri kita aktuali informacija (įskaitant nuorodas į susijusius atvejus)

g) IV priedo 6 straipsnis

1.	Išplėstinis projekto aprašas, įskaitant šio Sektorių susitarimo dėl eksporto kreditų nesenkančių energijos šaltinių ir vandens sistemų projektams (IV priedas) 1 priedėlyje nurodytą konkretų sektorių.

2.	Išsamus paaiškinimas, kodėl reikalaujama ypatingų finansinių sąlygų.

3.	Informacija apie palūkanų normą: priemokos virš CIRR dydis, jei taikomos Sektorių susitarimo dėl eksporto kreditų nesenkančių energijos šaltinių ir vandens sistemų projektams (IV priedas) 4 straipsnio b ar c dalių nuostatos.

h) X priedo 5 straipsnis

1.	Paaiškinimas, kodėl teikiamos projekto finansavimo sąlygos

2.	Sutarties vertė, palyginti su užbaigtu projektu, subrangos sutarčių dalis ir kt.

3.	Išsamus projekto aprašas

4.	Iki kredito pradžios suteikto draudimo tipas

5.	Iki kredito pradžios suteikto draudimo nuo politinės rizikos procentinė dalis

6.	Iki kredito pradžios suteikto draudimo nuo komercinės rizikos procentinė dalis

7.	Nuo kredito pradžios suteikto draudimo tipas

8.	Nuo kredito pradžios suteikto draudimo nuo politinės rizikos procentinė dalis

9.	Nuo kredito pradžios suteikto draudimo nuo komercinės rizikos procentinė dalis

10.	Nustatymo terminas (jei būtina)

11.	Išmokėjimo terminas

12.	Grąžinimo termino vidutinė svertinė trukmė

13.	Grąžinimo modelis

14.	Grąžinimo įmokų dažnumas

15.	Terminas nuo kredito pradžios iki pirmosios pagrindinės kredito sumos grąžinimo įmokos

16.	Iki kredito termino vidurio grąžintos pagrindinės sumos procentinė dalis

17.	Iki kredito pradžios kapitalizuota palūkanų suma

18.	Kiti Eksporto kreditų agentūros (ECA) gauti mokesčiai, pvz., įsipareigojimo mokesčiai (pasirinktinai, išskyrus kai sandoriai sudaromi su pirkėjais dideles pajamas gaunančiose EBPO šalyse)

19.	Palūkanų norma (pasirinktinai, išskyrus projektus dideles pajamas gaunančiose EBPO šalyse)

20.

Patvirtinimas (ir, prireikus, paaiškinimas), kad į sandorį įeina ir jo pobūdį apibūdina šie dalykai:

—	konkretaus ūkinio subjekto finansavimas, kurį teikiant skolintojas sutinka, kad to ūkinio subjekto pinigų srautai ir pajamos būtų lėšų šaltinis, iš kurio bus grąžinama paskola, o ūkinio subjekto turtas – būtų paskolos užstatas,

—	eksporto sandorių su (teisiškai ir finansiškai) nepriklausoma projektų įmone, pvz., specialios paskirties įmone, finansavimas įplaukas duodantiems investiciniams projektams,

—	tinkamas rizikos pasidalijimas tarp projekto partnerių, įskaitant tinkamą akcinį kapitalą, pvz., privačių ar kreditingų viešųjų akcininkų, eksportuotojų, kreditorių, produkcijos išleidėjų,

—	projektų pinigų srautai per visą kredito grąžinimo terminą, kurių pakanka padengti išorės fondų veiklos sąnaudas ir skolos aptarnavimo sąnaudas,

—	pirmiausia iš projekto pajamų išskaitomos veiklos sąnaudos ir skolos aptarnavimo sąnaudos,

—	nevalstybinis pirkėjas (paskolos gavėjas), neturintis valstybės grąžinimo garantijos,

—	turtu pagristos garantijos projekto lėšoms (turtui), pvz., teisių perleidimai, užstatai, lėšų sąskaitos,

—	ribojamas arba neleidžiamas atgręžtinis reikalavimas privataus sektoriaus akcininkų (projekto) rėmėjams projektui pasibaigus.

i) X priedo 5 straipsnis dėl projektų dideles pajamas gaunančiose EBPO šalyse

1.	Bendra projekto sindikuotos paskolos suma, įskaitant valstybinius ir privačius kreditorius

2.	Bendra privačių kreditorių sindikuotos paskolos suma

3.	Dalyvių teikiamos sindikuotos paskolos procentinė dalis

Patvirtinimas, kad:

—	jei sindikuota paskola teikiama kartu su privačiomis finansų institucijomis, kurioms netaikoma oficialiai teikiama eksporto kreditavimo parama, per paskolos terminą dalyvė yra smulkioji partnerė, turinti pari passu statusą,

—	pagal 18 punktą paskelbta palūkanų norma neturi sumažinti esamo privačios rinkos finansavimo, o ši norma yra proporcinga atitinkamoms normoms, kurias nustato kitos sindikato dalyvės – privačios finansų institucijos.

(1) Rodo faktinį lygį 40 mln. SST kartotinių viduje nuo 280 mln. SST, pvz., 410 mln. SST nurodoma kaip XV + 4 kategorija.

VI PRIEDAS

MINIMALIŲ PRIEMOKŲ NORMŲ SKAIČIAVIMAS

Eksporto kreditui taikytinos MPR skaičiavimo formulė:

MPR = ((a * HOR) + b) * (PC/0,95) * QPF * PCF * (1-MEF) * BRF

kai:

—	a ir b – su taikytina šalies rizikos kategorija siejami koeficientai

—	HOR – rizikos perspektyva

—	PC – draudimo procentinė dalis

—	QPF – produkto faktoriaus kokybė

—	PCF – draudimo faktoriaus procentinė dalis

—	MEF – šalies rizikos apribojimo (neįtraukimo) faktorius

—	BRF – pirkėjo rizikos draudimo faktorius

a ir b koeficientų reikšmės pateiktos toliau:

	Šalies rizikos kategorija
	0	1	2	3	4	5	6	7
A	n/a	0,100	0,225	0,392	0,585	0,780	0,950	1,120
B	n/a	0,350	0,350	0,400	0,500	0,800	1,200	1,800

Rizikos perspektyva (HOR) skaičiuojama taip:

Įprastiems grąžinimo modeliams (pagrindinės kredito sumos grąžinimas lygiomis dalimis kas šeši mėnesiai):

HOR = (išmokėjimo terminas * 0,5) + grąžinimo terminas

Neįprastiems grąžinimo modeliams lygiavertis grąžinimo terminas (išreikštas mokėjimais lygiomis dalimis kas šeši mėnesiai) skaičiuojamas pagal tokią formulę:

HOR = (grąžinimo termino vidutinė svertinė trukmė – 0,25)/0,5

Metų ar mėnesių nurodymas formulėje neturi reikšmės skaičiuojant, jei išmokėjimo ir grąžinimo terminams taikomas tas pats vienetas.

Draudimo procentinė dalis (PC), išreikšta dešimtaine trupmena (pvz., 95 % nurodoma 0,95)

Produkto faktoriaus kokybės (QPF) reikšmės nurodytos šioje lentelėje:

	Šalies rizikos kategorija
Produkto kokybė	0	1	2	3	4	5	6	7
mažesnis už standartą	n/a	0,9965	0,9935	0,9850	0,9825	0,9825	0,9800	0,9800
standartinis	n/a	1,0000	1,0000	1,0000	1,0000	1,0000	1,0000	1,0000
didesnis už standartą	n/a	1,0035	1,0065	1,0150	1,0175	1,0175	1,0200	1,0200

Draudimo faktoriaus procentinė dalis (PCF) nustatoma taip:

Kai PC <= 0,95, PCF = 1

Kai PC > 0,95, PCF = 1 + ((PC - 0,95)/0,05) * draudimo koeficiento procentinė dalis

	Šalies rizikos kategorija
	0	1	2	3	4	5	6	7
Draudimo koeficiento procentinė dalis	n/a	0,00000	0,00337	0,00489	0,01639	0,03657	0,05878	0,08598

Šalies rizikos apribojimo (neįtraukimo) faktorius (MEF) nustatomas taip:

Eksporto kreditams be šalies rizikos apribojimo MEF = 0

Eksporto kreditams su šalies rizikos apribojimu MEF nustatomas pagal VIII priede nurodytus kriterijus.

Pirkėjo draudimo faktorius (BRF) nustatomas taip:

Kai pirkėjo draudimas nuo rizikos yra visiškai neįtraukiamas, BRF = 0,90

Kai pirkėjo draudimas nuo rizikos įtraukiamas, BRF = 1

VII PRIEDAS

ŠALIŲ RIZIKOS KLASIFIKACIJOS, RODANČIOS TREČIOSIOS ŠALIES GARANTO ARBA DAUGIAŠALĖS AR REGIONINĖS INSTITUCIJOS PADĖTĮ, TAIKYMO KRITERIJAI IR SĄLYGOS

TIKSLAS

Šiame priede yra išdėstyti kriterijai ir sąlygos, pagal kuriuos taikoma šalių rizikos klasifikacija, rodanti trečiosios šalies garanto arba daugiašalės ar regioninės institucijos padėtį, Susitarimo 24 straipsnio e dalies pirmojoje ir antrojoje įtraukoje nurodytomis sąlygomis.

TAIKYMAS

Šalių rizikos klasifikacija, rodanti trečiosios šalies garanto padėtį

1 atvejis. Garantija visai rizikuojamai sumai

Kai užstatas, kurį kaip garantiją suteikia ne pirkėjo (paskolos gavėjo) šalyje esantis subjektas, suteikiamas visai rizikuojamai sumai (pagrindinei kredito sumai ir palūkanoms), gali būti taikoma tos šalies, kurioje yra garantas, rizikos klasifikacija, jei laikomasi šių kriterijų:

—	garantija teikiama visam kredito terminui,

—	garantija yra neatšaukiama, besąlyginė ir, paprašius, gaunama,

—	garantija teisiškai galioja ir gali būti taikoma garanto šalies jurisdikcijoje,

—	garantija suteikiama penkioms šalies kredito rizikos rūšims pirkėjo (paskolos gavėjo) šalyje,

—	garantas yra kreditingas, palyginti su garantuojamos skolos suma,

—	garantui taikoma pinigų kontrolė ir šalies, kurioje jis yra, teisės aktai dėl lėšų pervedimo,

—

jei garantas yra garantuojamo subjekto filialas (pagrindinė įmonė), dalyvės kiekvienu konkrečiu atveju nustato, ar: pirma, vertinant filialo ir pagrindinės įmonės ryšį ir pagrindinės įmonės teisinio įsipareigojimo mastą, filialas (pagrindinė įmonė) teisiškai ir finansiškai yra nepriklausomas ir galėtų vykdyti mokėjimo įsipareigojimus; antra, filialui (pagrindinei įmonei) poveikį galėtų daryti vietiniai įvykiai (teisės aktai) ar politinė intervencija; trečia, netesybų atveju atsakomybę prisiims centrinis biuras.

2 atvejis. Garantija ne visai sumai

Kai užstatas, kurį kaip garantiją suteikia ne pirkėjo (paskolos gavėjo) šalyje esantis subjektas, suteikiamas ne visai rizikuojamai sumai (pagrindinei sumai ir palūkanoms), gali būti taikoma tos šalies, kurioje yra garantas, rizikos klasifikacija tai kredito daliai, kuriai suteikiama garantija. Be 1 atveju taikomų kriterijų, garanto šalies klasifikacija gali būti taikoma tik tuo atveju, kai garantuojama suma (pagrindinė suma ir atitinkamos palūkanos) yra daugiau kaip 10 % pagrindinės sumos ir atitinkamų palūkanų arba yra lygi šiai sumai ar yra penki milijonai SST pagrindinės sumos ir atitinkamų palūkanų, kai sandoris viršija 50 mln. SST.

Negarantuojamai sumos daliai taikytina pirkėjo šalies rizikos klasifikacija.

Šalies rizikos klasifikacija, rodanti daugiašalės ar regioninės institucijos padėtį

1 atvejis. Garantija visai rizikuojamai sumai

Kai klasifikaciją turinti daugiašalė ar regioninė institucija suteikia užstatą kaip garantiją visai rizikuojamai sumai (pagrindinei sumai ir palūkanoms), taikytina šalies rizikos klasifikacija gali būti tos daugiašalės ar regioninės institucijos klasifikacija, jei laikomasi šių kriterijų:

—	garantija teikiama visam kredito terminui,

—	garantija yra neatšaukiama, besąlyginė ir, paprašius, gaunama,

—	garantija suteikiama penkioms šalies kredito rizikos rūšims pirkėjo (kredito gavėjo) šalyje,

—	garantas yra teisiškai įsipareigojęs visai kredito sumai,

—	grąžinama tiesiogiai kreditoriui.

2 atvejis. Garantija ne visai sumai

Kai draudimas, kurį kaip garantiją suteikia klasifikaciją turinti daugiašalė ar regioninė institucija, suteikiamas ne visai rizikuojamai sumai (pagrindinei sumai ir palūkanoms), taikytina šalies rizikos klasifikacija gali būti tos daugiašalės ar regioninės institucijos klasifikacija tai kredito daliai, kuriai suteikiama garantija. Be 1 atveju taikomų kriterijų, daugiašalės ar regioninės institucijos klasifikacija gali būti taikoma tik tuo atveju, kai garantuojama suma (pagrindinė suma ir atitinkamos palūkanos) yra didesnė nei 10 % pagrindinės sumos ir atitinkamų palūkanų arba lygi šiai sumai arba yra penki milijonai SST pagrindinės sumos ir atitinkamų palūkanų, kai sandoris viršija 50 mln. SST.

Negarantuojamai sumos daliai taikytina pirkėjo šalies rizikos klasifikacija.

3 atvejis. Daugiašalė ar regioninė institucija – paskolos gavėja

Kai klasifikaciją turinti daugiašalė ar regioninė institucija yra paskolos gavėja, taikytina šalies rizikos klasifikacija yra tos daugiašalės ar regioninės institucijos klasifikacija.

Daugiašalių ar regioninių institucijų klasifikacija

Daugiašalės ir regioninės institucijos gali būti klasifikuojamos, jei institucijai paprastai netaikoma pinigų kontrolė ir šalies, kurioje ji įsikūrusi, teisės aktai dėl lėšų pervedimo. Tokios institucijos klasifikuojamos pagal atskirų šalių 0–7 skirtingas rizikos kategorijas, įvertinus kiekvienos šalies riziką, remiantis faktinėmis aplinkybėmis ir šiais dalykais:

—	institucija yra teisiškai ir finansiškai nepriklausoma,

—	visas institucijos turtas yra apsaugotas nuo nacionalizavimo ar konfiskavimo,

—	institucija gali visiškai laisvai pervesti ir konvertuoti lėšas,

—	institucijoje negali vykti šalies, kurioje ji įsikūrusi, valstybinė intervencija,

—	institucija yra atleista nuo mokesčių ir

—	visos jos valstybės narės įsipareigojusios suteikti papildomą kapitalą, kad institucija galėtų vykdyti savo įsipareigojimus.

Vertinant taip pat reikėtų atsižvelgti į ankstesnius mokėjimus, tokius kaip šalies skolinių įsipareigojimų nevykdymas šalyje, kurioje institucija įsikūrusi arba pirkėjo (paskolos gavėjo) šalyje, ir kitus veiksnius, kurie gali būti svarbūs vertinimo procesui.

Daugiašalių ir regioninių institucijų klasifikacijos sąrašas nėra galutinis ir bet kuri dalyvė, patikslindama, gali nurodyti instituciją, remdamasi pirmiau išdėstytais veiksniais. Dalyvės skelbia daugiašalių ir regioninių institucijų klasifikacijas.

VIII PRIEDAS

KRITERIJAI IR SĄLYGOS, PAGAL KURIUOS TAIKOMAS ŠALIES RIZIKOS APRIBOJIMAS (NEĮTRAUKIMAS) SKAIČIUOJANT MINIMALIAS PRIEMOKŲ NORMAS

TIKSLAS

Šiame priede yra išsamiai išdėstyta šalies kredito rizikos apribojimo (neįtraukimo) naudojimo metodika, kaip apibrėžta Susitarimo 28 straipsnio b dalyje. Tai kriterijai, sąlygos ir konkrečios aplinkybės, taikomi naudojant šią metodiką ir taikytinus MEF.

BENDRASIS TAIKYMAS

Visais šalies kredito rizikos apribojimo (neįtraukimo) atvejais, išvardytais Susitarimo 28 straipsnio b dalyje:

—	nurodyti MEF – tai maksimalus dydis, kuris turėtų būti nustatytas palankiausiomis sąlygomis ir pagrįstas kiekvienu konkrečiu atveju,

—	dalyvės nustato, ar garantijos nuostatos gali būti pagrįstai taikomos teisinėmis (teisminio proceso) aplinkybėmis,

—	taikant šalies kredito rizikos apribojimo (neįtraukimo) metodiką, nustatyta MPR panašiomis sąlygomis neturi mažinti privačios rinkos kainų,

—	jei sandoris lygiagrečiai finansuojamas iš kitų šaltinių, bet kokia suteikiama garantija oficialiai remiamam eksporto kreditui laikoma bent pari passu su ta pačia garantija, kurią turi kiti šaltiniai.

YPATINGAS TAIKYMAS

1. Užsienio ateities sandorių pinigų srautų sistema ir užsienio sąlyginio deponavimo sąskaita

Apibrėžtis:

Rašytinis dokumentas, pvz., aktas, turto perdavimo dokumentas ar patikos susitarimas su antspaudu, pristatytas trečiajai šaliai – subjektui, kuris nėra dokumento šalis, kad ši šalis jį saugotų kol bus įgyvendintos tam tikros sąlygos ir pristatytas kitai šaliai, kad įsigaliotų. Jei toliau išdėstytų kriterijų laikomasi atsižvelgiant į papildomus išvardytus veiksnius, tuomet galima apriboti ar panaikinti lėšų pervedimo riziką, dažniausiai didesnės rizikos kategorijos šalyse.

Kriterijai:

—	sąlyginio deponavimo sąskaita yra susijusi su lėšas užsienio valiuta gaunančiu projektu, lėšos šiai sąskaitai gaunamos iš paties projekto ir (arba) kitų užsienio eksporto debitorių sąskaitų,

—	sąlyginio deponavimo sąskaita yra užsienio šalyje, t. y. ne pirkėjo (paskolos gavėjo) šalyje, kurioje labai ribota lėšų pervedimo ar kitokia šalies rizika (šalis priskiriama 0 kategorijai),

—	sąlyginio deponavimo sąskaita yra aukščiausios kategorijos banke, kuris nėra tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas pirkėjo (paskolos gavėjo) interesų arba pirkėjo (paskolos gavėjo) šalies,

—	tokios sąskaitos finansavimas užtikrintas ilgalaikėmis ar kitokiomis tinkamomis sutartimis,

—

įvairūs sąskaitoje tvarkomi pirkėjo (paskolos gavėjo) lėšų (gaunamų iš paties projekto ir (arba) kitų šaltinių) šaltiniai yra tvirta valiuta, ir pagrįstai leidžiama tikėtis, kad visos šios lėšos bus pakankamos grąžinti skolą per visą kredito terminą ir bus gaunamos iš vieno ar kelių kreditingų užsienio vartotojų, esančių mažesnės rizikos šalyse nei pirkėjo (paskolos gavėjo) šalis (paprastai 0 kategorijai priskiriamos šalys),

—	pirkėjas (paskolos gavėjas) duoda neatšaukiamą nurodymą užsienio vartotojams tiesiogiai sumokėti į šią sąskaitą (lėšos nepervedamos per pirkėjui (kredito gavėjui) priklausančią sąskaitą ar jo šalį),

—

lėšos, kurios turi būti laikomos sąskaitoje, yra lygios mažiausiai šešių mėnesių skolos grąžinimo sumai. Kai pagal projekto finansavimo modelį taikomi lankstūs grąžinimo terminai, faktinei šešių mėnesių grąžinimo sumai lygi lėšų suma pagal tokias lanksčias sąlygas laikoma sąskaitoje. Ši suma ilgainiui gali keistis, atsižvelgiant į skolos grąžinimo modelį,

—	pirkėjas (paskolos gavėjas) gali ribotai naudotis sąskaita (leidžiama laisvai naudotis tik grąžinus kreditą),

—	sąskaitoje laikomos lėšos visam kredito terminui yra teisiškai perleidžiamos kreditoriui, kuris yra tiesioginis jų gavėjas,

—	kad būtų galima atidaryti sąskaitą, turi būti gaunami visi reikalingi teisiniai leidimai iš vietos ir kitų atitinkamų institucijų,

—	sąlyginio deponavimo sąskaita ir sutartinės nuostatos negali būti sąlyginės ir (arba) atšaukiamos ir (arba) ribotos trukmės.

Papildomi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti:

Taikant šiuos metodus, kiekvienu konkrečiu atveju svarstomi pirmiau minėti reikalavimai ir, inter alia, šie dalykai:

—	šalis, pirkėjas (paskolos gavėjas) (valstybės ar privatus subjektas), sektorius, eksportuojamų prekių ar paslaugų pažeidžiamumas, įskaitant galimybę jas gauti per visą kredito terminą, vartotojai,

—	teisinės sistemos, pvz., ar sistema yra pakankamai apsaugota nuo pirkėjo (paskolos gavėjo) ar jo šalies įtakos,

—	kaip šie metodai priklausomi nuo valdžios institucijų įsikišimo, ar gali būti atnaujinti, ar atšaukiami,

—	ar sąskaita būtų pakankamai apsaugota nuo rizikos, susijusios su projektu,

—	suma, kuri bus pervesta į sąskaitą, ir atitinkamos nuostatos pratęsimo sistema,

—	su Paryžiaus klubu susijusios sąlygos (pvz., galimos išimtys),

—	galimas šalies rizikos, išskyrus lėšų pervedimo riziką, poveikis,

—	apsauga nuo šalies, kurioje yra sąskaita, rizikos,

—	sutartys su vartotojais, įskaitant jų pobūdį ir terminą, ir

—	bendra numatomų pajamų užsienyje suma, palyginti su visa kredito suma.

Taikomas MEF

Maksimalus taikytinas MEF yra 0,20, išskyrus:

1 ypatingąjį atvejį, tuomet maksimalus taikytinas MEF yra 0,40, jei laikomasi visų toliau nurodytų papildomų kriterijų:

—	kreditorius turi pirmumo teisę sąlyginio deponavimo sąskaitos ir ilgalaikių sutarčių atžvilgiu,

—	pirkėjas (paskolos gavėjas) – tai privatus subjektas, kurio daugiau nei 80 % nuosavybės yra privati,

—	numatomas Paskolos aptarnavimo trukmės santykis (LLCR) vidutiniškai yra bent 2,5:1 arba numatomas LLCR vidutiniškai yra bent 2,0:1, o numatomas Metinis skolos aptarnavimo santykis (ADSCR) bet kuriuo metu nuo kredito pradžios yra ne mažesnis kaip 1,0 (1),

—	į sąlyginę deponavimo sąskaitą iš anksto pervedamos mažiausiai 12 mėnesių palūkanų lėšos, kurios papildomos po kiekvieno reikalavimo apmokėti išankstinę sumą.

2 ypatingąjį atvejį, tuomet maksimalus taikytinas MEF yra 0,30, jei laikomasi toliau nurodytų papildomų kriterijų:

—	LLCR vidutiniškai sudaro bent 1,75:1 arba į sąlyginę deponavimo sąskaitą iš anksto pervedamos mažiausiai 9 mėnesių palūkanų lėšos, kurios papildomos po kiekvieno reikalavimo apmokėti išankstinę sumą.

2. Tvirta užsienio garantija

Apibrėžtis

Garantija, kuri suteikiama užstatų ar teisių perleidimų forma su pirmos ar antros eilės reikalavimo teise, kurią pirkėjo (paskolos gavėjo) akcininkas ar pats pirkėjas (paskolos gavėjas) turi užsienyje, arba užsienio šalies sąskaitoje laikomų grynųjų pinigų forma.

Kriterijai:

—	vertybiniai popieriai – tai viešoje apyvartoje esančios akcijos ir obligacijos, kurias išleidžia subjektai, esantys mažesnės rizikos šalyje, kuri nėra pirkėjo (paskolos gavėjo) šalyje, ir kuriomis prekiaujama 0 kategorijos šalių biržose,

—	grynieji pinigai – tai indėliai 0 kategorijai priskirtų šalių tvirta valiuta arba Vyriausybiniai vertybiniai popieriai, kuriuos tokia tvirta valiuta išleidžia 0 kategorijos šalys,

—	garantija yra besąlyginė ir neatšaukiama visam kredito terminui,

—	šalis, kurioje suteikiama garantija, yra priskiriama mažesnės rizikos kategorijai nei pirkėjo (paskolos gavėjo) šalis. Paprastai tai yra 0 kategorijos šalis,

—	garantija nepriklauso nuo pirkėjo (paskolos gavėjo) kompetencijos ir jurisdikcijos,

—	pagal rizikos ribojimo principus skaičiuojama vertybinių popierių rinkos vertė per visą grąžinimo terminą atitinka negrąžintos garantuotos skolos sumą,

—

bet kokiu atveju grynųjų pinigų indėlis ar pagal rizikos ribojimo principus nustatyta vertybinių popierių vertė (į kurią turėtų įeiti pagrindinė suma ir palūkanos) yra ne mažiau kaip 10 % pagrindinės sumos kartu su atitinkamomis palūkanomis arba penki milijonai SST pagrindinės sumos kartu su atitinkamomis palūkanomis, kai sandorio vertė viršija 50 mln. SST,

—	garantija gali būti teisiškai ir besąlygiškai įgyvendinta bet kuriuo netesybų atveju (šalies kredito rizika pirkėjo (paskolos gavėjo) šalyje),

—	vertybinių popierių arba grynųjų pinigų indėlio lėšos gali būti netrukdomai konvertuojamos į kredito ar bet kurią kitą tvirtą valiutą,

—	netesybų atveju vertybiniai popieriai yra tiesiogiai perleidžiami kreditoriui, o lėšos iš grynųjų pinigų indėlio sumokamos teisiai kreditoriui, kad būtų padengta reikiama suma.

Papildomi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti:

Paprastai tokie metodai taikomi visoms šalims, pirkėjams (paskolos gavėjams) ir sektoriams, svarstant pirmiau nurodytus konkrečius atvejus ir, inter alia, atsižvelgiant į:

—	vertybinių popierių arba grynųjų pinigų indėlio nuosavybės tipą (valstybinis ar privatus), pvz., kai yra tikimybė panaudoti šią garantiją, jei skolininkas yra valstybės subjektas,

—	numatomą vertybinių popierių vertę ir jų realizavimo tikimybę pagal subjekto, sektoriaus ir jų kilmės šalį,

—	teisines sąlygas.

Taikomas MEF

Konkretus taikytinas MEF:

—	rodo galimą rizikos pašalinimo mastą, atsižvelgiant, inter alia, į likutinę turto vertę, taip pat galimus neaiškumus dėl garantijos realizavimo,

—	nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, kad pagrįstai rodytų, inter alia, suteikiamos garantijos vertę, palyginti su pagrindine kredito suma ir taikoma šalies, kurioje suteikiama garantija, rizikos klasifikacija.

Grynųjų pinigų garantijos vertė yra ne daugiau nei 80 %, o akcijų ar obligacijų vertė – ne daugiau nei 35 % vertės, nustatytos pagal rizikos ribojimo principus.

3. Turtu pagrįsta užsienio garantija

Apibrėžtis

Garantija, suteikiama kaip užsienyje esančio nekilnojamojo turto užstatas su reikalavimo pirmumo teise.

Kriterijai:

—	garantija yra besąlyginė ir neatšaukiama visam kredito terminui,

—	nekilnojamojo turto vertė – tai pagal rizikos ribojimo principus skaičiuojama rinkos vertė, sudaranti pakankamą jo savininko nuosavo turto dalį. Per visą grąžinimo terminą ši numatoma vertė atitinka negrąžintos pirkėjo (paskolos gavėjo) skolos sumą,

—	garantija gali būti teisiškai ir besąlygiškai realizuota bet kuriuo netesybų atveju (pvz., šalies kredito rizika pirkėjo (paskolos gavėjo šalyje),

—	lėšos gali būti konvertuojamos į kredito ar bet kurią kitą tvirtą valiutą,

—	netesybų atveju atitinkamos lėšos yra tiesiai sumokamos arba perleidžiamos kreditoriui,

—	šalis, kurioje garantija gali būti realizuota, yra priskiriama mažesnės rizikos kategorijai nei pirkėjo (paskolos gavėjo) šalis. Paprastai tai yra mažiausios rizikos kategorijos šalis.

Papildomi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti

Paprastai tokie metodai taikomi visoms šalims, pirkėjams (paskolos gavėjams) ir sektoriams, svarstant pirmiau nurodytus konkrečius atvejus ir, inter alia, atsižvelgiant į:

—	nekilnojamojo turto nuosavybės (valstybinė ar privati) tipą, pvz., jei yra tikimybė panaudoti šią garantiją, jei savininkas yra valstybės subjektas,

—	nekilnojamojo turto tipą (pvz., sektorius), kuris gali būti svarbus jo likutinei vertei ir jo realizavimo tikimybei,

—	teisines sąlygas.

Taikomas MEF

Konkretus taikytinas MEF:

—	rodo galimą rizikos pašalinimo mastą, atsižvelgiant, inter alia, į likutinę turto vertę, taip pat galimus neaiškumus dėl garantijos realizavimo,

—	nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, kad pagrįstai rodytų, inter alia, suteikiamos garantijos vertę, palyginti su pagrindine kredito suma ir taikoma šalies, kurioje suteikiama garantija, rizikos klasifikacija.

Pagal šiuos metodus nustatytos MPR ir MPR, kuri būtų taikoma be rizikos apribojimo, skirtumas neturi būti didesnis kaip 15 %, palyginti su MPR, kuri būtų taikoma be rizikos apribojimo ir MPR, kuri būtų nustatoma pagal šalies, kurioje yra turtas, rizikos klasifikaciją, skirtumu.

Toliau nurodytomis sąlygomis kainų reikšmės taikomos taip:

—

garantijos (kuri taikoma pagrindinei sumai ir palūkanoms) suma yra vienodai apribojama visam kredito terminui ne mažiau kaip iki 10 % pagrindinės sumos kartu su atitinkamomis palūkanomis arba iki 5 mln. SST pagrindinės sumos kartu su atitinkamomis palūkanomis, kai sandorio vertė viršija 50 mln. SST. Šiuo atveju kainų reikšmės taikomos proporcingai garantuojamai pagrindinei sumai (pagrindinei kredito sumai),

—

garantijos (kuri taikoma pagrindinei sumai ir palūkanoms) suma yra skirtingai apribojama visam kredito terminui ne mažiau kaip iki 10 % pagrindinės sumos kartu su atitinkamomis palūkanomis arba iki 5 mln. SST kartu su atitinkamomis palūkanomis, kai sandorio vertė viršija 50 mln. SST. Šiuo atveju kainų reikšmės taikomos proporcingai pagal naudojamą termino vidutinės svertinės trukmės sąvoką.

4. Turtu garantuotas ir turtu pagrįstas užsienio finansavimas

Apibrėžtis

Garantija, suteikiama kaip kilnojamojo turto užsienio nuoma ar užstatas su reikalavimo pirmumo teise. Ši garantija:

1)	nenaudojama tam, kad šalies kredito rizika būtų patvirtinta (pvz., didelės rizikos kategorijos šalims), arba

2)	dažniausiai yra susijusi su pirkėju (paskolos gavėju) arba nuomotojo rizika.

Kriterijai:

—	paprastai turtas yra tiesiogiai susijęs su sandoriu,

—	turtas yra atpažįstamas, judrus ar kilnojamas, kurį ne pirkėjo (paskolos gavėjo) ar nuomininko šalyje kreditorius, jo atstovas ar paskirtasis asmuo gali fiziškai ir teisiškai perimti (konfiskuoti),

—	garantija yra neatšaukiama ir besąlyginė visam kredito terminui,

—	turto vertė – tai pagal rizikos ribojimo principus apskaičiuota rinkos vertė, kuri per visą grąžinimo terminą atitinka negrąžintos skolos sumą,

—	garantija yra registruojama užsienyje priimtinoje jurisdikcijoje,

—	turtas gali būti netrukdomai parduotas ir naudojamas ne pirkėjo (paskolos gavėjo) ar nuomininko šalyje,

—	lėšos gali būti konvertuojamos į kredito ar kurią nors kitą tvirtą valiutą,

—	jei garantija panaudojama, lėšos sumokamos tiesiai kreditoriui.

Papildomi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti:

Tokie metodai pirmiausia taikomi, pvz., orlaiviams, laivams ir naftos platformoms, kurie dažniausiai yra skirti naudoti ne pirkėjo (paskolos gavėjo) ar nuomininko šalyje, tačiau ji gali būti taikoma visoms šalims, pirkėjams (paskolos gavėjams) ir sektoriams, svarstant pirmiau nurodytus konkrečius atvejus ir, inter alia, atsižvelgiant į:

—	turto tipą, nes jis gali turėti įtakos jo visiškam judrumui, galimybei perimti jį ne pirkėjo (paskolos gavėjo) ar nuomininko šalyje ir numatomai komercinei turto rinkos vertei,

—	turto konfiskavimo, pervežimo, atnaujinimo ir perpardavimo sąnaudas, taip pat iki perpardavimo susidariusias palūkanų sąnaudas,

—	galimybę konfiskuoti turtą mažiausios rizikos šalyse, kuriose yra tinkamos teisinės sąlygos.

Taikomas MEF

Konkretus taikytinas MEF:

—	rodo galimą šalies kredito rizikos apribojimo mastą, atsižvelgiant, inter alia, į likutinę turto vertę, taip pat galimus neaiškumus dėl turto susigrąžinimo kitoje šalyje,

—	nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju ir

—	neviršija 0,10 ar 0,20 orlaiviams,

kai garantijos (kuri turėtų būti taikoma pagrindinei sumai ir palūkanoms) suma yra vienodai apribojama visam kredito terminui ne mažiau kaip iki 10 % pagrindinės sumos kartu su atitinkamomis palūkanomis arba iki 5 mln. SST pagrindinės sumos kartu su atitinkamomis palūkanomis, jei sandorio vertė viršija 50 mln. SST, šiuo atveju apskaičiuotas MEF rodo garantijos sumą, palyginti ją su garantuojama pagrindine suma (pagrindine kredito suma).

5. Bendras finansavimas su tarptautinėmis finansų institucijomis (TFI)

Apibrėžtis

Eksporto kreditas (draudimas, garantija, paskola) bendrai finansuojamas kartu su TFI, kuriai dalyvės, norėdamos nustatyti priemokas, nustatė klasifikaciją.

Kriterijai:

—	TFI statusas – pirmumo teisę turintis kreditorius,

—	TFI įvertino projektą, jo techninius, ekonominius ir finansinius aspektus ir šalies rizikos sąlygas,

—	manoma, kad TFI laikysis projekto įgyvendinimo ir kredito grąžinimo reikalavimų.

Papildomi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti:

Tokie metodai taikomi visoms šalims (pirkėjams, paskolos gavėjams) ir sektoriams, jei TFI gali įsikišti naudodamasi savo statusu ir taikydama savo vykdomą politiką, atsižvelgiant į pirmiau nurodytų kiekvieno konkretaus atvejo dalykų įvertinimą ir, inter alia, atsižvelgiant į tai, ar projekto:

—	dalyvė ir TFI aktyviai keitėsi informacija, vertindamos ir rengdamos įgyvendinimo ir finansavimo projektą,

—	TFI suteikė dalyvei galimybę taikyti pari passu ir kryžminių netesybų straipsnius visai kredito sumai ir terminui,

—	pirmiau minėti straipsniai taip pat taikomi, o dalyvė ir TFI bendradarbiauja, jei dviejų kreditų terminų grafikas yra nelygiagretus, ir

—	tokios pat TFI nuostatos taikomos bet kuriam konkuruojančiam dalyvės pasiūlymui.

Taikomas MEF

Maksimalus taikomas MEF neviršija 0,05.

6. Finansavimas vietine valiuta

Apibrėžtis

Sutartis ir finansavimas, dėl kurių susitarta konvertuojamomis ir turimomis vietinėmis valiutomis, išskyrus tvirtą valiutą, finansuojama vietos lygmeniu, taip išvengiant lėšų pervedimo rizikos ar apribojant ją. Pirmųjų dviejų šalies kredito rizikos lygių buvimas iš esmės neturėtų poveikio pagrindiniam skoliniam įsipareigojimui vietine valiuta.

Kriterijai:

—	įsipareigojimų ECA ir reikalavimų apmokėjimas arba mokėjimai tiesioginiam kreditoriui yra išreikšti (atliekami) vietine valiuta,

—	paprastai nėra lėšų pervedimo ECA rizikos,

—	įprastomis sąlygomis nereikalaujama konvertuoti indėlių vietine valiuta į indėlius tvirta valiuta,

—	paskolos gavėjo skolos grąžinimas jo šalies valiuta jo šalyje yra priimtinas skolinio įsipareigojimo vykdymas,

—	jei paskolos gavėjo pajamos yra vietine valiuta, jis yra apsaugotas nuo neigiamo valiutų keitimo kurso svyravimų poveikio,

—	paskolos gavėjo šalies taisyklės dėl lėšų pervedimo neturėtų daryti poveikio kredito gavėjo grąžinimo įsipareigojimams, kurie liktų vietine valiuta,

—

netesybų atveju, dėl kurių reikalaujama mokėti vietine valiuta, to reikalavimo vertė yra perskaičiuojama, kaip yra aiškiai nurodyta paskolos sutartyje, lygiaverte suma tvirta valiuta. Mokama būtų vietine valiuta, skaičiuojant tokią sumą, kuri atitiktų mokėjimo reikalavimo tvirta valiuta sumą tuo metu, kai buvo įvykdytas mokėjimo reikalavimas,

—

atsakomybę už pirkėjo (paskolos gavėjo) vykdomą grąžinimą vietine valiuta prisiima apdraustoji šalis, kuri taip pat prisiima kvitų vietine valiuta nuvertėjimo ar vertės padidėjimo dėl valiutų keitimo riziką. (Nors valiutų svyravimai gali turėti tiesioginį poveikį tiesioginiam kreditoriui, jis nesusijęs su šalies rizika ar pirkėjo (paskolos gavėjo) rizika).

Papildomi veiksniai, į kuriuos reikia atsižvelgti:

Tokie metodai taikomi pasirinktinai konvertuojamoms ir perleidžiamoms valiutoms, jei pagrindinės šalies ekonominė padėtis yra gera. ECA dalyvė privalėtų vykdyti savo įsipareigojimus apmokėti reikalavimus, skaičiuojamus jos šalies valiuta, jei ECA prisiėmus įsipareigojimą, ta vietinė valiuta nebėra „perkeliama“ ar „konvertuojama“.(Tačiau tokie pokyčiai daro poveikį tiesioginiam kreditoriui).

Pavertus negrąžintą sumą (ne visą paskolos sumą) lygiaverte suma tvirta valiuta, paskolos gavėjas turi vykdyti likusį įsipareigojimą vietine valiuta, nors jos suma nėra galutinė pagal atitinkamą negrąžintos sumos vertę tvirta valiuta. Pagaliau kredito gavėjo sumokama negrąžinta skola vietine valiuta turėtų būti lygi per reikalavimų terminą atlikto apmokėjimo sumai tvirta valiuta.

Taikomas MEF

Konkretus taikytinas MEF nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, bet jei pirmosios trys šalies kredito rizikos rūšys yra aiškiai atmetamos, maksimalus MEF yra 0,50. Jei rizika yra tik apribojama, t. y. nėra aiškiai neįtraukiama, maksimalus MEF yra 0,35.

7. Trečiosios šalies draudimas arba sąlyginė garantija

8. Skolininkas, kurio rizikos lygis mažesnis nei valstybės rizikos lygis

Dalyvės toliau svarstys šio priedo 7 ir 8 metodų taikymą.

(1) LLCR ir ADSCR skaičiavimai atliekami pagal metodiką, kurią paprastai naudoja rizikos ribojimo principus taikantys tarptautiniai skolintojai, kad atlikus visą (techninį ir finansinį) objekto auditą, būtų parengta bankininkystės byla (pagrindinis planas) su visiškai ar beveik užbaigtomis sąlygomis.

IX PRIEDAS

KONTROLINIS PLĖTROS KOKYBĖS SĄRAŠAS

KONTROLINIS PROJEKTŲ, KURIEMS SKIRIAMA FINANSINĖ PAGALBA, PLĖTROS KOKYBĖS SĄRAŠAS

Pastaraisiais metais DAC parengė keletą kriterijų, skirtų užtikrinti, kad besivystančių šalių projektais, kuriuos visus ar iš dalies finansuoja oficiali parama plėtrai (ODA), būtų prisidėta prie plėtros. Jie iš esmės išdėstyti šiuose dokumentuose:

—	DAC projektų vertinimo principai (1988 m.),

—	DAC pagrindiniai principai dėl susieto finansavimo ir sąlygotosios bei iš dalies nesąlygotosios oficialios paramos plėtrai (1987 m.) ir

—	Gera pirkimų praktika oficialios paramos plėtrai (1986 m.).

PROJEKTO ATITIKIMAS BENDRIEMS PAGALBĄ GAUNANČIOSIOS ŠALIES INVESTICIJŲ PRIORITETAMS (PROJEKTŲ ATRANKA)

Ar projektas yra investicijų ir valstybės išlaidų programos, jau patvirtintos pagalbą gaunančiosios šalies centrinės finansinės ir planavimo institucijos, dalis?

(Nurodyti politikos dokumentą, kuriame minimas projektas, pvz., pagalbą gaunančiosios šalies valstybės investicijų programą.)

Ar projektą bendrai finansuoja kuri nors tarptautinė plėtros finansavimo institucija?

Ar yra įrodymų, kad projektą svarstė ir atmetė kuri nors tarptautinė plėtros finansavimo institucija ar kita DAC narė dėl to, kad jis nėra plėtros prioritetas?

Jei tai privataus sektoriaus projektas, ar jį patvirtino pagalbą gaunančiosios šalies Vyriausybė?

Ar projektui taikoma tarpvyriausybinė sutartis, numatanti didesnį pagalbą teikiančiosios šalies paramos veiklos mastą pagalbą gaunančiojoje šalyje?

PROJEKTO RENGIMAS IR VERTINIMAS

Ar projektas parengtas, sudarytas ir įvertintas pagal standartus ir kriterijus, kurie daugeliu atvejų atitinka DAC projektų vertinimo principus (PPA)? Atitinkami principai susiję su projekto vertinimu pagal:

a)	ekonominius klausimus (PPA 30–38 punktai);

b)	techninius klausimus (PPA 22 punktas);

c)	finansinius klausimus (PPA 23–29 punktai).

Tuo atveju, jei pagal projektą gaunamos įplaukos, ypač jei įplaukų skiriama konkurencinei rinkai, ar paramos finansavimo lengvatų dalis perduodama galutiniam lėšų naudotojui? (PPA 25 punktas).

a)	Institucinis įvertinimas (PPA 40–44 punktai);

b)	socialinė ir pasiskirstymo analizė (PPA 47–57 punktai);

c)	aplinkos apsaugos įvertinimas (PPA 55–57 punktai).

PIRKIMŲ TVARKA

Kuris iš toliau pateikiamų pirkimo būdų bus taikomas? (Žr. principų apibrėžimus „Geroje pirkimų praktikoje oficialios paramos plėtrai“).

a)	Tarptautinis konkursas (III pirkimų principas ir 2 priedas: minimalios veiksmingo tarptautinio konkurso sąlygos).

b)	Nacionalinis konkursas (IV pirkimų principas).

c)	Neoficiali konkurencija ar tiesioginės derybos (V A arba B pirkimų principai).

Ar numatoma tikrinti išteklių kainą ir kokybę (PPA 63 punktas)?

X PRIEDAS

PROJEKTŲ FINANSAVIMO SANDORIAMS TAIKYTINI TERMINAI IR SĄLYGOS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Taikymo sritis

a)	Šiame priede yra išdėstyti projektų finansavimo sandorių terminai ir sąlygos, kuriuos dalyvės gali remti, jei jie atitinka 1 priedėlyje nurodytus tinkamumo kriterijus.

b)	Jei šiame priede nėra atitinkamos nuostatos, taikomos Susitarimo sąlygos.

II SKYRIUS

TERMINAI IR FINANSINĖS SĄLYGOS

2. Maksimalūs grąžinimo terminai

Maksimalus grąžinimo terminas yra keturiolika metų, išskyrus kai dalyvių teikiama oficiali eksporto kreditavimo parama yra daugiau nei 35 % sindikuotos paskolos sumos projektui dideles pajamas gaunančioje EBPO šalyje – tuomet maksimalus grąžinimo terminas yra dešimt metų.

3. Pagrindinės sumos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas

Pagrindinė eksporto kredito suma gali būti grąžinama nelygiomis dalimis, o pagrindinė suma kartu su palūkanomis gali būti mokama rečiau kaip kas šešis mėnesius, jei vykdomi šie reikalavimai:

a)	vienas ar keli mokėjimai per šešis mėnesius neviršija 25 % pagrindinės kredito sumos;

b)	pirmoji pagrindinės sumos grąžinimo įmoka sumokama ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo kredito pradžios, bet praėjus 24 mėnesiams nuo kredito pradžios sumokama ne mažiau kaip 2 % pagrindinės kredito sumos;

c)	palūkanos mokamos ne rečiau kaip kas dvylika mėnesių, pirmąją įmoką sumokant ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo kredito pradžios;

grąžinimo termino vidutinė svertinė trukmė yra ne ilgesnė kaip septyneri metai ir trys mėnesiai, išskyrus kai dalyvių teikiama oficiali eksporto kreditavimo parama yra daugiau nei 35 % sindikuotos paskolos projektui dideles pajamas gaunančioje EBPO šalyje – tuomet grąžinimo termino vidutinė svertinė trukmė neturi viršyti penkerių metų ir trijų mėnesių;

e)	dalyvė pateikia išankstinį pranešimą, kaip apibrėžta šio priedo 5 straipsnyje.

4. Minimalios palūkanų normos

Jei dalyvės teikia oficialią paskolų su nekintamosiomis palūkanomis finansavimo paramą:

a)	grąžinimo terminams iki 12 metų imtinai dalyvės taiko atitinkamą CIRR, nustatytą pagal Susitarimo 20 straipsnį;

b)	grąžinimo terminams nuo 12 metų visoms valiutoms taikoma 20 bazinių punktų virš CIRR priemoka.

III SKYRIUS

VEIKIMO BŪDAS

5. Išankstiniai pranešimai apie projektų finansavimo sandorius

Dalyvė praneša visoms dalyvėms apie savo ketinimą suteikti paramą pagal šiame priede išdėstytus terminus ir sąlygas bent prieš dešimt kalendorinių dienų iki įsipareigojimo sudarymo. Pranešimas pateikiamas pagal Susitarimo V priedo nuostatas. Jei per šį terminą kuri nors dalyvė prašo paaiškinti teikiamos paramos terminus ir sąlygas, pranešančioji dalyvė prisiimą įsipareigojimą dar po dešimties dienų.

1 priedėlis

PROJEKTŲ FINANSAVIMO SANDORIŲ TINKAMUMO KRITERIJAI

I. Pagrindiniai kriterijai

Į sandorį įtraukti (sandorį apibūdina) šie dalykai:

a)	konkretaus ekonominio vieneto finansavimas, kurį teikiant skolintojas sutinka, kad to ekonominio vieneto pinigų srautai ir pajamos yra lėšų šaltinis, iš kurio bus grąžinama paskola, o ekonominio vieneto turtas – tai paskolos užstatas;

b)	eksporto sandorių su (teisiškai ir finansiškai) nepriklausoma projektų įmone finansavimas, pvz., specialios paskirties įmone, įplaukas duodantiems investiciniams projektams;

c)	tinkamas rizikos pasidalijimas, įskaitant tinkamą projekto partnerių akcinį kapitalą, pvz., privačių ar kreditingų viešųjų akcininkų, eksportuotojų, kreditorių, produkcijos išleidėjų;

d)	projektų pinigų srautai per visą kredito grąžinimo terminą, kurių pakanka padengti išorės fondų veiklos sąnaudas ir skolos aptarnavimo sąnaudas;

e)	pirmiausia iš projekto lėšų išskaitomos veiklos sąnaudos ir skolos aptarnavimo sąnaudos;

f)	nevalstybinis pirkėjas (paskolos gavėjas), neturintis valstybės garantijos kredito grąžinimui (išskyrus veiklos garantijas, pvz., pradiniams produkcijos išleidimo susitarimams);

g)	turtu pagristos garantijos projekto lėšoms (turtui), pvz., teisių perleidimai, užstatai, lėšų sąskaitos;

h)	ribojamas arba neleidžiamas atgręžtinis reikalavimas privataus sektoriaus akcininkų (projekto) rėmėjams projektui pasibaigus.

II. Papildomi projektų finansavimo sandorių dideles pajamas gaunančiose EBPO šalyse kriterijai

Į sandorį įtraukti (sandorį apibūdina) šie dalykai:

Sindikuotos paskolos teikimas kartu su privačiomis finansų institucijomis, kurioms neteikiama oficiali eksporto kreditavimo parama, kai:

1)	dalyvė yra smulkioji partnerė, turinti pari passu statusą per visą paskolos terminą, ir

2)	dalyvių teikiama oficiali eksporto kreditavimo parama sudaro mažiau nei 50 % sindikuotos paskolos.

b)	Jokios oficialios paramos priemokų normos nemažina privačios rinkos finansavimo ir yra proporcingos atitinkamoms palūkanoms, kurias nustato privačios sindikate dalyvaujančios finansų institucijos.

XI PRIEDAS

TERMINŲ APIBRĖŽČIŲ SĄRAŠAS

Kaip apibrėžta Susitarime:

a)	įsipareigojimas – tai kiekvienas bet kurios formos pareiškimas, kuriuo pranešamas noras ar ketinimas teikti oficialią paramą pagalbą gaunančiai šaliai, pirkėjui, paskolos gavėjui, eksportuotojui ar finansų įstaigai;

b)	bendroji linija – dalyvių susitarimas dėl konkrečių oficialios paramos terminų ir finansinių sąlygų konkrečiame sandoryje ar konkrečiomis aplinkybėmis. Patvirtintos bendrosios linijos taisyklės pakeičia Susitarimo taisykles tik tam sandoriui arba bendrojoje linijoje nurodytomis aplinkybėmis;

sąlygotosios pagalbos lengvatų dalis. Teikiant subsidijas, lengvatų dalis yra 100 % Teikiant paskolas, lengvatų dalis yra paskolos nominaliosios vertės ir būsimų paskolos palūkanų mokėjimų, kuriuos atliks paskolos gavėjas, diskontuotos dabartinės vertės skirtumas. Šis skirtumas išreiškiamas paskolos nominaliosios vertės procentine dalimi;

d)	eksporto sutarties vertė – tai visa suma, kurią turi sumokėti eksportuojamų prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas arba kurią reikia sumokėti jo vardu, t. y. išskyrus toliau apibrėžtas vietines išlaidas. Nuomos atveju į šią vertę neįtraukiama palūkanoms lygiavertė nuomos mokesčio dalis;

e)	galutinis įsipareigojimas – eksporto kreditavimo sandoryje (kai sudaromas atskiras sandoris ar suteikiama kredito linija), galutinis įsipareigojimas sudaromas, kai dalyvė įsipareigoja laikytis tikslių visų terminų ir finansinių sąlygų, patvirtindama tarpusavio susitarimą ar vienašalį dokumentą;

f)	palūkanų normų subsidijos – tai Vyriausybės, bankų ar kitų finansų institucijų susitarimas, kuriuo remiantis suteikiama eksporto kredito su nekintamosiomis palūkanomis finansavimo parama, taikant CIRR normą ar normą virš CIRR;

g)	kredito linija – tai bet kokia eksporto kreditavimo sistema, taikoma keletui sandorių, kurie gali būti susiję arba nesusiję su konkrečiu projektu;

h)	vietinės išlaidos – tai išlaidos prekėms ir paslaugoms pirkėjo šalyje, reikalingos vykdyti eksportuotojo sutartį ar užbaigti projektą, kurio dalimi yra eksportuotojo sutartis. Į šias išlaidas neįtraukti komisiniai, mokami eksportuotojo atstovui perkančioje šalyje;

i)	grynasis draudimas – tai oficiali parama, kurią suteikia Vyriausybė ar kuri suteikiama Vyriausybės vardu, eksporto kredito garantijos ar tik draudimo forma, kuriems netaikoma oficiali finansavimo parama;

j)	grąžinimo terminas – tai terminas, kuris prasideda nuo šiame priede apibrėžtos kredito pradžios ir baigiasi sutartinę paskutinio pagrindinės kredito sumos grąžinimo mokėjimo dieną;

kredito pradžia:

dalys ar sudedamosios dalys (tarpinės prekės), įskaitant susijusias paslaugas: įsigyjant dalis ar sudedamąsias dalis, kredito pradžia yra ne vėliau kaip faktinė diena, kai pirkėjas priima prekes arba vidutinė svertinė prekių (jei aktualu, ir paslaugų) priėmimo diena arba, įsigyjant paslaugas, sąskaitų pateikimo vartotojui diena arba diena, kai vartotojas priima paslaugas;

pusiau pagrindinės prekės, įskaitant susijusias paslaugas – mašinos ar įranga – paprastai yra palyginti nedidelės vertės už vienetą, skirtos pramoninei veiklai, gamybai ar prekybai. Įsigyjant pusiau pagrindines prekes, kredito pradžia yra ne vėliau kaip faktinė prekių priėmimo diena arba vidutinė svertinė diena, kai pirkėjas priima prekes, arba, jei eksportuotojas yra atsakingas už jų atidavimą eksploatuoti, tuomet kredito pradžia vėliausiai yra atidavimo eksploatuoti diena arba, įsigyjant paslaugas, sąskaitų faktūrų pateikimo vartotojui diena arba diena, kai vartotojas priima paslaugas. Jei sudaroma sutartis dėl paslaugų teikimo, kai tiekėjas yra atsakingas už leidimą naudotis paslaugomis, kredito pradžia vėliausiai – leidimo naudotis paslaugomis diena;

pagrindinės prekės ir projekto paslaugos – didelės vertės mašinos ir įranga – skirtos pramoninei veiklai, gamybai ar prekybai:

—	jei sudaroma sutartis dėl pagrindinių priemonių, susidedančių iš atskirų dalių, kurias pačias galima naudoti, pardavimo, kredito pradžia vėliausiai yra ta diena, kai pirkėjas fiziškai pradeda valdyti prekes arba tai yra vidutinė svertinė diena, kai pirkėjas fiziškai pradeda valdyti prekes,

—	jei sudaroma sutartis dėl pagrindinių priemonių pardavimo visai įmonei ar gamykloms, kai tiekėjas nėra atsakingas už atidavimą eksploatuoti, kredito pradžia vėliausiai yra ta diena, kai pirkėjas fiziškai pradeda valdyti visą pagal sutartį pateiktą įrangą (išskyrus atsargines dalis),

—	jei eksportuotojas yra atsakingas už atidavimą eksploatuoti, kredito pradžia vėliausiai – atidavimo eksploatuoti diena,

—

teikiant paslaugas, kredito pradžia vėliausiai yra ta diena, kai sąskaitos pateikiamos vartotojui arba kai vartotojas priima paslaugas. Jei sudaroma sutartis dėl paslaugų teikimo, kai tiekėjas yra atsakingas už leidimą naudotis paslaugomis, kredito pradžia vėliausiai – leidimo naudotis paslaugomis diena;

visos įmonės ar gamyklos – tai visi didelės vertės gamybos padaliniai, kuriems reikia naudoti pagrindines prekes:

—	jei sudaroma sutartis dėl pagrindinių priemonių pardavimo visai įmonei ar gamyklai, kai tiekėjas nėra atsakingas už atidavimą eksploatuoti, kredito pradžia vėliausiai yra ta diena, kai pirkėjas fiziškai perima visą pagal sutartį pateiktą įrangą (išskyrus atsarginių dalių),

—	jei sudaromos statybos sutartys, kai rangovas nėra atsakingas už atidavimą eksploatuoti, kredito pradžia vėliausiai yra ta diena, kai baigiama statyba,

—

jei sudaroma sutartis, pagal kurią tiekėjas ar rangovas yra atsakingas už objekto atidavimą eksploatuoti, kredito pradžia yra ta diena, kurią atliekami išankstiniai bandymai užbaigus įrengimą ar statybą, norint įsitikinti, kad objektą galima eksploatuoti. Tai taikoma neatsižvelgiant į tai, ar jis perduodamas ar neperduodamas pirkėjui tuo metu pagal sutarties sąlygas, ir neatsižvelgiant į visus likusius įsipareigojimus, kurių tiekėjas ar rangovas gali turėti, pvz., garantuoti jo efektyvų veikimą ar mokyti vietos darbuotojus,

—

jei sutartyje numatytas atskiras atskirų projekto dalių įgyvendinimas, kredito pradžia vėliausiai yra kiekvienos atskiros dalies pradžios diena arba tų pradžių datų vidurkis, arba, jei su tiekėju sudaryta sutartis ne visam projektui, bet esminei jo daliai, kredito pradžia gali būti ta data, kuri tinka visam projektui,

—	teikiant paslaugas, kredito pradžia vėliausiai – sąskaitų pateikimo vartotojui diena arba diena, kai vartotojas priima paslaugas. Jei sudaroma paslaugų teikimo sutartis, kai tiekėjas yra atsakingas už leidimą naudotis paslaugomis, kredito pradžia vėliausiai – leidimo naudotis paslaugomis diena;

sąlygotoji pagalba – tai pagalba, kuri yra iš tikrųjų (teisiškai ar faktiškai) susieta su prekių ir (arba) paslaugų įsigijimu iš pagalbą teikiančiosios šalies ir (arba) riboto skaičiaus šalių. Ši pagalba teikiama paskolų, subsidijų ar susietų finansavimo paketų forma, kurių lengvatų dalis yra didesnė kaip nulis procentų.

Ši apibrėžtis taikoma, jei „sąlygojimas“ yra pagal oficialią sutartį arba bet kurios formos neoficialų susitarimą tarp pagalbą gaunančiosios ir pagalbą teikiančiosios šalių, arba jei į paketą įtrauktos dalys iš Susitarimo 31 straipsnyje pateikto paramos formų sąrašo ir šių paramos formų negalima laisvai gauti, kad būtų finansuojami visi pirkimai iš pagalbą gaunančiosios šalies, iš esmės iš visų kitų besivystančių šalių ir dalyvių, arba jei į jį įtraukti būdai, kuriuos DAC ar dalyvės laiko lygiaverčiais tokiam sąlygojimui;

m)	nesąlygotoji pagalba – tai pagalba, į kurią įtrauktos paskolos ar subsidijos, kurių lėšas galima visiškai ir laisvai gauti finansuojant pirkimus iš bet kurios šalies;

n)	vidutinė svertinė kredito grąžinimo trukmė – tai terminas, reikalingas grąžinti pusę pagrindinės kredito sumos. Ji nustatoma apskaičiuojant visą trukmę (metais) nuo kredito pradžios iki visų pagrindinės sumos grąžinimo mokėjimų pagal kiekvieną grąžinimo dieną sumokėtos pagrindinės sumos dalį.

8.12.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/113

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2011/89/ES

2011 m. lapkričio 16 d.

kuria iš dalies keičiamos direktyvų 98/78/EB, 2002/87/EB, 2006/48/EB ir 2009/138/EB nuostatos dėl finansų konglomeratui priklausančių finansų subjektų papildomos priežiūros

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)

2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros (3) finansinio sektoriaus kompetentingoms institucijoms numatyta papildomų įgaliojimų ir priemonių, susijusių su grupių, sudarytų iš įvairiuose finansų rinkų sektoriuose veikiančių kontroliuojamų įmonių, priežiūra. Tokioms grupėms (finansų konglomeratams) kyla rizika (grupės rizika), kuri apima: rizikos išplitimą, kai rizika išplinta visoje grupėje; rizikos koncentraciją, kai tos pačios rūšies rizika pasireiškia įvairiose grupės dalyse tuo pačiu metu; situaciją, kai daugelį įvairių juridinių asmenų sudėtinga valdyti; galimus interesų konfliktus ir reguliuojamo kapitalo paskirstymą visoms kontroliuojamoms įmonėms, kurios sudaro finansų konglomeratą, taip siekiant išvengti pakartotinio kapitalo panaudojimo. Todėl, be individualios, konsoliduotos ar grupinės priežiūros (nekartojant ir nedarant poveikio grupei), finansų konglomeratams turėtų būti taikoma papildoma priežiūra, kad ir kokia būtų grupės teisinė struktūra;

(2)

tikslinga užtikrinti Direktyvos 2002/87/EB tikslų ir Tarybos direktyvų 73/239/EEB (4) bei 92/49/EEB (5), taip pat Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 98/78/EB (6), 2002/83/EB (7), 2004/39/EB (8), 2005/68/EB (9), 2006/48/EB (10), 2006/49/EB (11), 2009/65/EB (12), 2009/138/EB (13) ir 20011/61/ES (14) tikslų suderinamumą, kad būtų galima vykdyti deramą papildomą draudimo ir bankų grupių priežiūrą, įskaitant atvejus, kai jos yra mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) įmonių dalis;

(3)

visoje Sąjungoje finansų konglomeratus būtina identifikuoti pagal tai, kokio dydžio grupės rizika jiems kyla, remiantis bendrosiomis gairėmis, kurias Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (15) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (EBI), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (16) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (EDPPI) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (17) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), pasitelkdamos į pagalbą Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą (toliau – Jungtinis komitetas), turės pateikti pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 56 straipsnį. Taip pat svarbu, kad pagal šias gaires reikalavimai, susiję su papildomos priežiūros atsisakymu, būtų taikomi atsižvelgiant į riziką. Tai ypač svarbu didesniems, tarptautiniams finansų konglomeratams;

(4)

reikiamas visapusis didelių, sudėtingos struktūros tarptautinių finansų konglomeratų grupės rizikos stebėjimas ir šių grupių grupinės kapitalo politikos priežiūra įmanoma tik jei rinkdamos kontrolės informaciją ir numatydamos priežiūros priemones kompetentingos institucijos neapsiriboja nacionaliniais įgaliojimais. Todėl būtina, kad papildomą tarptautinių finansų konglomeratų priežiūrą derintų kompetentingos institucijos, galinčios užtikrinti geriausią finansų konglomerato priežiūrą. Sudarant finansų konglomerato atitinkamų kompetentingų institucijų kolegiją turėtų būti atsižvelgta į tai, kad Direktyva 2002/87/EB yra papildomojo pobūdžio, – taip kolegija turėtų ne dubliuoti ar pakeisti, o pagerinti esamų finansų konglomeratų bankų ir draudimo pogrupių kolegijų veiklą. Finansų konglomerato kolegija turėtų būti sudaroma tik tuo atveju, jei nėra nei bankininkystės, nei draudimo sektorių priežiūros institucijų kolegijos;

(5)

siekiant užtikrinti tinkamą priežiūrą, būtina, kad bankų, draudimo bendrovių ir tarptautinę veiklą vykdančių finansų konglomeratų, įskaitant visas kontroliuojamas įmones, nekontroliuojamas dukterines įmones ir stambius filialus, teisinę struktūrą, valdymą ir organizacinę struktūrą atitinkamai stebėtų EBI, EDPPI, EVPRI (toliau bendrai – EPI) ir Jungtinis komitetas, ir kad su informacija galėtų susipažinti atitinkamos kompetentingos institucijos;

(6)

siekiant užtikrinti veiksmingą papildomą kontroliuojamų finansų konglomerato įmonių priežiūrą, ypač tais atvejais, kai pagrindinė vieno iš jo filialų buveinė yra trečiojoje šalyje, įmonės, kurioms taikoma ši direktyva, turėtų apimti visas įmones, ypač kredito įstaigas, kurių registruota buveinė yra trečiojoje šalyje ir iš kurių būtų reikalaujama leidimo, jei jų registruota buveinė būtų Sąjungoje;

(7)

siekiant prisidėti prie finansinių paslaugų vidaus rinkos stabilumo, didelių, sudėtingos struktūros tarptautinių finansų konglomeratų papildoma priežiūra būtina visos Sąjungos lygmeniu. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turi susitarti dėl tiems finansų konglomeratams taikytinų priežiūros metodų. EPI, pasitelkdamos į pagalbą Jungtinį komitetą, remdamosi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 56 straipsniu, turėtų pateikti tokių metodų taikymo bendrąsias gaires ir taip užtikrinti visapusę rizikos ribojimo principais pagrįstą priežiūros priemonių ir įgaliojimų, numatytų bankų, draudimo, vertybinių popierių ir finansų konglomeratų direktyvose, sistemą. Direktyvoje 2002/87/EB pateiktos gairės turėtų atsispindėti tai, kad ta direktyva yra papildomojo pobūdžio, ir jų paskirtis – papildyti atskirų sektorių priežiūrą, numatytą direktyvose 73/239/EEB, 92/49/EEB, 98/78/EB, 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB, ir 2009/138/EB ir 2011/61/ES;

(8)

akivaizdu, kad reikia stebėti ir kontroliuoti galimą grupės riziką, kylančią finansų konglomeratui, kuri susijusi su dalyvavimu kitų bendrovių kapitale. Kai tam tikrų Direktyvoje 2002/87/EB numatytų priežiūros įgaliojimų neužtenka, priežiūros institucijų bendruomenė turėtų paruošti alternatyvius metodus, kad būtų galima spręsti šios rizikos klausimą ir į ją reikiamai atsižvelgti; pageidautina, kad tai atliktų EPI, pasitelkdamos į pagalbą Jungtinį komitetą. Jei vienintelis finansų konglomerato identifikavimo elementas yra dalyvavimas kapitale, priežiūros institucijoms turėtų būti leidžiama įvertinti, ar grupei kyla grupės rizika, o tam tikrais atvejais papildomos priežiūros grupei netaikyti;

(9)

dabartinės krizės sąlygomis priežiūros institucijos neturi reikiamų įgaliojimų tam tikrų grupių struktūrų atžvilgiu, nes pagal keleto direktyvų reikalavimus joms teko pasirinkti atskirų sektorių priežiūrą arba papildomą priežiūrą. Išsamus Direktyvos 2002/87/EB persvarstymas turėtų būti atliktas atsižvelgiant į Didžiojo dvidešimtuko sprendimus dėl finansų konglomeratų, tačiau būtinus priežiūros įgaliojimus reikia suteikti kuo greičiau;

(10)

tikslinga užtikrinti Direktyvos 2002/87/EB ir Direktyvos 98/78/EB tikslų suderinamumą. Todėl Direktyva 98/78/EB turėtų būti iš dalies pakeista, siekiant apibrėžti ir į taikymo sritį įtraukti mišrią veiklą vykdančias kontroliuojančiąsias (holdingo) bendroves. Siekiant užtikrinti, kad priežiūra būtų vykdoma nuosekliai ir laiku, reikėtų iš dalies pakeisti Direktyvą 98/78/EB, nepaisant to, kad netrukus bus pradėta taikyti Direktyva 2009/138/EB, kuri turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(11)

nors finansų konglomerato bankų ir draudimo pogrupių testavimas nepalankiausiomis sąlygomis turėtų būti vykdomas reguliariai, koordinatoriaus, paskirto remiantis Direktyva 2002/87/EB, vaidmuo yra spręsti dėl viso atskiro finansų konglomerato testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tikslingumo, parametrų ir laiko. EPI atskiruose sektoriuose atliekant Sąjungos masto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis Jungtinio komiteto vaidmuo turėtų būti užtikrinti, kad šis testavimas visuose sektoriuose būtų vykdomas nuosekliai. Šiuo tikslu EPI, pasitelkdamos į pagalbą Jungtinį komitetą, turėtų galėti nustatyti ES masto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis parametrus, kurie apimtų konkrečią grupės riziką, paprastai kylančią finansų konglomeratuose, ir turėtų galėti paskelbti to testavimo rezultatus, kai tai leidžiama pagal atitinkamo sektoriaus teisės aktus. Turėtų būti atsižvelgiama į anksčiau atliekant Sąjungos masto testavimą nepalankiausiomis sąlygomis įgytą patirtį. Pvz., atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis reikėtų atsižvelgti į finansų konglomeratų likvidumo ir mokumo riziką;

(12)

Komisija taip pat turėtų parengti nuoseklią ir įtikinamą finansų konglomeratų priežiūros sistemą. Atliekant būsimą išsamų Direktyvos 2002/87/EB persvarstymą turėtų būti sprendžiamas nekontroliuojamų įmonių, ypač specialiosios paskirties įmonių, klausimas ir turėtų būti nustatytas rizika grindžiamas išimčių taikymas, kurio galėtų imtis priežiūros institucijos, apibrėždamos finansų konglomeratą, ir turėtų būti apribotas šių išimčių taikymas. Atsižvelgiant į sektoriaus direktyvas, persvarstant taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į visai sistemai svarbius finansų konglomeratus, kurie dėl savo dydžio, tarpusavio sąsajų ar sudėtingumo yra ypač pažeidžiami. Tokie konglomeratai turėtų būti nustatomi pagal analogiją su Finansinio stabilumo tarybos ir Bazelio bankininkystės priežiūros komiteto kuriamais standartais. Komisija turėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti šios srities reguliavimo priemonę;

(13)	tikslinga užtikrinti Direktyvos 2002/87/EB ir Direktyvos 2006/48/EB tikslų suderinamumą. Todėl Direktyva 2006/48/EB turėtų būti iš dalies pakeista, siekiant apibrėžti ir į taikymo sritį įtraukti mišrią veiklą vykdančias kontroliuojančiąsias (holdingo) bendroves;

(14)

mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių lygmeniu grąžinti įgaliojimai reiškia, kad šiuo lygmeniu kai kurios direktyvų 98/78/EB, 2002/87/EB, 2006/48/EB arba 2009/138/EB nuostatos taikomos tuo pačiu metu. Tos nuostatos gali būti lygiavertės, ypač kiek tai susiję su priežiūros institucijų vykdomų priežiūros procesų kokybiniais elementais. Pavyzdžiui, kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių vadovų kompetencijos ir tinkamumo reikalavimai direktyvose 98/78/EB, 2002/87/EB, 2006/48/EB ir 2009/138/EB yra vienodi. Siekiant išvengti tų nuostatų dubliavimosi ir užtikrinti aukščiausio lygio priežiūros veiksmingumą, priežiūros institucijos turėtų turėti galimybę tam tikrą nuostatą taikyti tik vieną kartą ir kartu laikytis visų kitų taikomų direktyvų lygiavertės nuostatos. Jei nuostatų formuluotės nėra vienodos, jos turėtų būti laikomos lygiavertėmis, jei yra panašios savo esme, ypač kai kalbama apie rizika grindžiamą priežiūrą. Vertindamos lygiavertiškumą, priežiūros institucijos, nežemindamos priežiūros standartų, kolegijose turėtų tikrinti, ar pasiekti kiekvienoje taikomoje direktyvoje numatyti tikslai ir ar laikomasi jų taikymo srities. Lygiavertiškumo vertinimus turėtų būti galima plėtoti keičiantis priežiūros sistemoms ir praktikai. Todėl lygiavertiškumo vertinimai turėtų būti atviro ir evoliucinio proceso dalis. Tas procesas turėtų leisti priimti kiekvienu atveju atskirus sprendimus, kad būtų atsižvelgiama į visas atitinkamas konkrečios grupės savybes. Siekiant užtikrinti tam tikros grupės priežiūros sistemos nuoseklumą ir sudaryti vienodas sąlygas visiems Sąjungos finansų konglomeratams, yra būtinas tinkamas priežiūros institucijų bendradarbiavimas. Tuo tikslu EPI, pasitelkdamos į pagalbą Jungtinį komitetą, turėtų parengti gaires, kuriomis būtų siekiama suderinti lygiavertiškumo vertinimo kriterijus ir kurti privalomus techninius standartus;

(15)

siekiant gerinti finansų konglomeratui priklausančių finansų subjektų papildomą priežiūrą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl techninių Direktyvos 2002/87/EB pakeitimų, susijusių su toje direktyvoje nustatytomis apibrėžtimis, terminų vienodinimu ir skaičiavimo metodais. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(16)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. gerinti finansų konglomeratui priklausančių finansų subjektų papildomą priežiūrą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl šios direktyvos apimties ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(17)	todėl direktyvos 98/78/EB, 2002/87/EB, 2006/48/EB ir 2009/138/EB turėtų būti iš dalies pakeistos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ

1 straipsnis

Direktyvos 98/78/EB pakeitimai

Direktyva 98/78/EB iš dalies keičiama taip:

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

j punktas pakeičiamas taip:

„j) mišrią veiklą vykdanti draudimo kontroliuojančioji bendrovė– tai patronuojanti įmonė, išskyrus draudimo įmonę, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonę ir draudimo kontroliuojančiąją bendrovę ar mišrią veiklą vykdančią holdingo bendrovę, tarp kurios dukterinių įmonių bent viena yra draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė;“;

b)	pridedamas šis punktas: „m) mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė– mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 dalyje.“

2 straipsnio 2 dalis keičiama taip:

„2. Kiekvienai draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonė, taikoma papildoma priežiūra, nustatyta 5 straipsnio 2 dalyje, taip pat 6, 8 ir 10 straipsniuose.“

Įterpiamas šis straipsnis:

„2a straipsnis

Taikymo mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms lygis

1. Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomos lygiavertės nuostatos pagal šią direktyvą ir pagal Direktyvą 2002/87/EB, visų pirma su rizika grindžiama priežiūra susijusios nuostatos, už papildomos priežiūros vykdymą atsakinga kompetentinga institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, gali nuspręsti tai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikyti tik Direktyvos 2002/87/EB nuostatą.

2. Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir pagal šią direktyvą, ir pagal Direktyvą 2006/48/EB taikoma lygiavertė nuostata, visų pirma su rizika grindžiama priežiūra susijusios nuostatos, už papildomos priežiūros vykdymą atsakinga kompetentinga institucija, sutarusi su bankų ir investicinių paslaugų sektoriaus konsoliduotos priežiūros institucija, gali taikyti tik direktyvos nuostatą dėl svarbiausio finansų sektoriaus, kaip nustatyta Direktyvos 2002/87/EB 3 straipsnio 2 dalyje.

3. Už papildomos priežiūros vykdymą atsakinga kompetentinga institucija informuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (18) įsteigtą Europos priežiūros instituciją (Europos bankininkystės instituciją) (EBI) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (19) įsteigtą Europos priežiūros instituciją (Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją) (EDPPI) apie sprendimus, priimtus pagal 1 ir 2 dalis. EBI, EDPPI ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (20) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), pasitelkdamos į pagalbą Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą (toliau – Jungtinis komitetas), parengia gaires, kuriomis siekiama suderinti priežiūros praktiką, ir parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuos pateikia Komisijai per trejus metus nuo tų gairių priėmimo.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninių reguliavimo standartų projektus remiantis atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniais.

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Papildoma priežiūra pagal 2 straipsnį jokiu būdu nereiškia, kad kompetentingos institucijos privalo prižiūrėti kiekvieną Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonę, Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonę, draudimo kontroliuojančiąją bendrovę, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę ar mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiąją bendrovę.“

4 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kai draudimo ar perdraudimo įmonių, turinčių leidimą dviejose ar daugiau valstybių narių, patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausanti draudimo įmonė, Bendrijai nepriklausanti perdraudimo įmonė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė ar mišrios veiklos draudimo kontroliuojančioji bendrovė, atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos gali susitarti, kuri iš jų bus atsakinga už papildomą priežiūrą.“

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ir Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės

1. Taikant 2 straipsnio 2 dalį, valstybės narės reikalauja, kad pagal II priedą būtų taikomas papildomos priežiūros metodas. Atliekant skaičiavimą reikia atsižvelgti į visas draudimo kontroliuojančiosios bendrovės susijusias įmones, mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonę ir Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonę, kaip numatyta II priede.

2. Jei, remdamosi 1 dalyje minimu skaičiavimu, kompetentingos institucijos padaro išvadą, kad draudimo kontroliuojančiosios bendrovės dukterinės draudimo ar perdraudimo įmonės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės mokumui gresia ar gali grėsti pavojus, jos imasi atitinkamų priemonių tokios draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės lygiu.“

7.	I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos I priedą.

2 straipsnis

Direktyvos 2002/87/EB pakeitimai

Direktyva 2002/87/EB iš dalies keičiama taip:

1 ir 2 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos pagal Direktyvos 73/239/EEB 6 straipsnį, Direktyvos 2002/83/EB (21) 4 straipsnį, Direktyvos 2004/39/EB (22) 5 straipsnį, Direktyvos 2005/68/EB (23) 3 straipsnį, Direktyvos 2006/48/EB (24) 6 straipsnį, Direktyvos 2009/65/EB (25) 5 straipsnį, Direktyvos 2009/138/EB (26) 14 straipsnį arba Direktyvos 2011/61/ES (27) 6–11 straipsnius leidimą gavusių kontroliuojamų finansų konglomeratui priklausančių įmonių papildomos priežiūros taisyklės.

Šia direktyva taip pat iš dalies pakeičiamos sektorių taisyklės, taikomos įmonėms, kurių veikla reglamentuojama minėtosiomis direktyvomis.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

1.	kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1 dalyje;

2.	draudimo įmonė – draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1, 2 arba 3 dalyje;

investicinė firma – investicinė firma, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įskaitant 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (28) 3 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytas įmones, arba įmonė, kurios registruota buveinė yra trečiojoje šalyje ir kuriai pagal Direktyvą 2004/39/EB reikėtų įsigyti leidimą, jeigu jos registruota buveinė būtų Sąjungoje;

4.	kontroliuojama įmonė – kredito įstaiga, draudimo įmonė, perdraudimo įmonė, investicinė firma, turto valdymo bendrovė arba alternatyvaus investavimo fondų valdytojas;

5.	turto valdymo bendrovė – valdymo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte, taip pat įmonė, kurios registruota buveinė yra trečiojoje šalyje ir kuriai pagal tą direktyvą reikėtų įsigyti leidimą, jeigu jos registruota buveinė būtų Sąjungoje;

5a.

alternatyvaus investavimo fondų valdytojas – alternatyvaus investavimo fondų valdytojas, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies b, l ir ab punktuose, arba įmonė, kurios registruota buveinė yra trečiojoje šalyje ir kuriai pagal šią direktyvą reikėtų įsigyti leidimą, jeigu jos registruota buveinė būtų Sąjungoje;

6.	perdraudimo įmonė – perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 4, 5 ar 6 dalyje, arba specialiosios paskirties įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 26 dalyje;

7.	sektoriaus taisyklės – su kontroliuojamų įmonių rizikos ribojimo principais grindžiama priežiūra susiję Sąjungos teisės aktai, visų pirma direktyvos 2004/39/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/138/EB;

finansų sektorius – sektorius, kurį sudaro viena toliau nurodyta įmonė arba kelios tokios įmonės:

a)	kredito įstaiga, finansų įstaiga arba papildomas banko paslaugas teikianti įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/48/EB 4 straipsnio 1, 5 ar 21 dalyse (toliau bendrai – bankų sektorius);

b)	draudimo įmonė, perdraudimo įmonė arba draudimo holdingo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1, 2, 4 ar 5 dalyse arba 212 straipsnio 1 dalies f punkte (toliau bendrai – draudimo sektorius);

c)	investicinė firma, kaip apibrėžta Direktyvos 2006/49/EB 3 straipsnio 1 dalies b punkte (toliau bendrai – investicinių paslaugų sektorius);

9.	patronuojanti įmonė – 1983 m. birželio 13 d. Septintosios Tarybos direktyvos 83/349/EEB dėl konsoliduotos finansinės atskaitomybės (29) 1 straipsnyje apibrėžta patronuojanti įmonė arba bet kuri įmonė, kuri, kompetentingų institucijų nuomone, turi didelę įtaką kitai įmonei;

10.	dukterinė įmonė – dukterinė įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, arba bet kuri kita įmonė, kuriai, kompetentingų institucijų nuomone, patronuojanti įmonė turi didelę įtaką, arba visos tokių dukterinių įmonių dukterinės įmonės;

11.

dalyvavimas kapitale – 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB dėl tam tikrų rūšių bendrovių metinės finansinės atskaitomybės (30) 17 straipsnio pirmame sakinyje apibrėžtas dalyvavimas valdant kapitalą arba 20 % arba didesnės kitos įmonės balsavimo teisių arba kapitalo dalies tiesioginė arba netiesioginė nuosavybės teisė;

12.	grupė – įmonių grupė, kurią sudaro patronuojanti įmonė, jos dukterinės įmonės ir įmonės, kuriose patronuojanti įmonė arba jos dukterinės įmonės turi kapitalo dalį, taip pat įmonės, tarpusavyje susijusios Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžtais santykiais, ir visi jų pogrupiai;

12a.	kontrolė – patronuojančios įmonės ir dukterinės įmonės santykiai, kaip nustatyta Direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnyje, arba panašūs fizinio ar juridinio asmens ir įmonės santykiai;

13.	glaudūs ryšiai – aplinkybės, kai du ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų sieja kontrolė arba dalyvavimas kapitale, arba situacija, kai du ar daugiau fizinių arba juridinių asmenų sieja nuolatiniai kontrolės santykiai su tuo pačiu asmeniu;

14.

finansų konglomeratas – grupė arba pogrupis, kai grupei arba pogrupiui vadovauja kontroliuojama įmonė arba kai bent viena iš tos grupės ar pogrupio dukterinių įmonių yra kontroliuojama įmonė, ir kuri (kuris) atitinka šias sąlygas:

jei grupei ar pogrupiui vadovauja kontroliuojama įmonė:

i)	tai yra finansų sektoriaus įmonės patronuojanti įmonė, įmonė, turinti kapitalo dalį finansų sektoriaus įmonėje, arba įmonė, kurią su finansų sektoriaus įmone sieja Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje apibrėžti santykiai;

ii)	bent viena grupės ar pogrupio įmonė veikia draudimo sektoriuje ir bent viena įmonė veikia bankų arba investicinių paslaugų sektoriuje; ir

iii)	grupės ar pogrupio įmonės draudimo, taip pat bankų ir investicinių paslaugų sektoriuose vykdo didelės apimties konsoliduotą ir (arba) bendrą veiklą, kaip apibrėžta šios direktyvos 3 straipsnio 2 arba 3 dalyje;

jei grupei ar pogrupiui nevadovauja kontroliuojama įmonė:

i)	pagrindinė grupės ar pogrupio veikla vykdoma finansų sektoriuje, kaip apibrėžta šios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje;

ii)	bent viena grupės ar pogrupio įmonė veikia draudimo sektoriuje ir bent viena įmonė veikia bankų arba investicinių paslaugų sektoriuje; ir

iii)	grupės ar pogrupio įmonės draudimo, taip pat bankų ir investicinių paslaugų sektoriuose vykdo didelės apimties konsoliduotą ir (arba) bendrą veiklą, kaip apibrėžta šios direktyvos 3 straipsnio 2 arba 3 dalyje;

15.	mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė – patronuojanti įmonė (išskyrus kontroliuojamą įmonę), kuri kartu su savo dukterinėmis įmonėmis, iš kurių bent viena yra Sąjungoje registruotą buveinę turinti reguliuojama įmonė, ir kitomis įmonėmis sudaro finansų konglomeratą;

16.

kompetentingos institucijos – valstybių narių nacionalinės institucijos, įstatymu arba reglamentu įgaliotos individualiai arba grupės lygiu vykdyti kredito įstaigų, draudimo įmonių, perdraudimo įmonių, investicinių firmų, turto valdymo bendrovių arba alternatyvaus investavimo fondų valdytojų priežiūrą;

17.

atitinkamos kompetentingos institucijos:

a)	valstybių narių kompetentingos institucijos, atsakingos už visų finansų konglomeratą sudarančių kontroliuojamų sektoriaus įmonių, ypač sektoriaus patronuojančių įmonių, priežiūrą grupės lygiu;

b)	pagal 10 straipsnį paskirtas koordinatorius, jei tai ne a punkte minimos institucijos;

c)	kai taikoma, kitos susijusios kompetentingos institucijos, jei taip nusprendžia a ir b punktuose nurodytos institucijos;

18.

grupės vidaus sandoriai – visos operacijos, kuriose kontroliuojamos finansų konglomerato įmonės, vykdydamos sutartinę ar nesutartinę mokamą ar nemokamą prievolę, tiesiogiai arba netiesiogiai pasikliauja kitomis tos pačios grupės įmonėmis ar bet kuriuo fiziniu arba juridiniu asmeniu, kurį su minėtosios grupės įmonėmis sieja glaudūs ryšiai;

19.

rizikos koncentracija – visų rūšių rizika, dėl kurios galimi tokie nuostoliai, kad kiltų grėsmė visų finansų konglomerato kontroliuojamų įmonių mokumui ar finansinei būklei apskritai; tokią riziką gali sukelti sandorio šalių (kredito), investicijų, draudimo, rinkos rizika, kitų rūšių rizika arba čia išvardytų rūšių rizikos derinys ar sąveika.

Prieš įsigaliojant pagal 21a straipsnio 1 dalies b punktą priimtiems techniniams reguliavimo standartams, rengiant 17 dalies c punkte nurodytą nuomonę ypač atsižvelgiama į kitose valstybėse narėse veikiančių finansų konglomeratui priklausančių kontroliuojamų įmonių rinkos dalį, ypač jei ji yra didesnė nei 5 %, ir bet kurios kitoje valstybėje narėje įsisteigusios kontroliuojamos įmonės vaidmenį finansų konglomerate.

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1. Nustatant, ar pagrindinę veiklą grupė vykdo finansų sektoriuje, kaip nurodyta 2 straipsnio 14 dalies b punkto i papunktyje, grupės kontroliuojamų ir nekontroliuojamų finansų sektoriaus įmonių balanso bendros sumos santykis su visos grupės balanso bendra suma turėtų būti didesnis negu 40 %.

2. Nustatant, ar skirtinguose finansų sektoriuose vykdoma tokia svarbi veikla kokia ji apibrėžta šios direktyvos 2 straipsnio 14 dalies a punkto iii papunktyje arba 14 dalies b punkto iii papunktyje, kiekvieno finansų sektoriaus balanso bendros sumos santykio su finansinio sektoriaus įmonių grupėje balanso bendra suma vidurkis ir to paties finansų sektoriaus mokumo reikalavimų santykis su bendrais grupės finansinio sektoriaus įmonių mokumo reikalavimais turėtų būti didesnis nei 10 %.

Šioje direktyvoje mažiausias finansų konglomerato finansų sektorius yra tas, kurio vidurkis yra mažiausias, o finansų sektorius, kurio vidurkis yra didžiausias, yra laikomas pagrindiniu finansų konglomerato finansų sektoriumi. Skaičiuojant minėtąjį vidurkį ir nustatant mažiausius ir pagrindinius finansų sektorius, bankų ir investicinių paslaugų sektoriai sujungiami.

Turto valdymo bendrovės priskiriamos tam sektoriui, kuriam jos priklauso grupėje; jei grupėje jos nepriklauso kuriam nors vienam sektoriui, jos priskiriamos mažiausiam finansų sektoriui.

Alternatyvaus investavimo fondų valdytojai priskiriami tam sektoriui, kuriam jie priklauso grupėje. Jei grupėje jie nepriklauso kuriam nors vienam sektoriui, jie priskiriami mažiausiam finansų sektoriui.

3. Tarpsektorinė veikla taip pat laikoma reikšminga, kaip apibrėžta 2 straipsnio 14 dalies a punkto iii papunktyje arba 14 dalies b punkto iii papunktyje, jei grupės mažiausio finansų sektoriaus balanso bendra suma yra didesnė nei 6 mlrd. EUR.

Jei grupė yra mažesnė nei nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, atitinkamos kompetentingos institucijos bendru susitarimu gali nuspręsti grupės nelaikyti finansų konglomeratu. Be to, jos gali nuspręsti netaikyti 7, 8 ar 9 straipsnių nuostatų, jei, jų nuomone, minėtajai grupei nereikia taikyti šios direktyvos ar tokių nuostatų arba jei siekiant papildomos priežiūros tikslų toks jų taikymas būtų netinkamas ar klaidintų.

Apie sprendimus, priimtus pagal šią straipsnio dalį, informuojamos kitos kompetentingos institucijos ir šios institucijos juos viešai paskelbia, išskyrus išskirtinius atvejus.

3a. Jei grupė yra ne mažesnė nei nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, tačiau mažiausio sektoriaus dydis neviršija 6 mlrd. EUR, atitinkamos kompetentingos institucijos bendru susitarimu gali nuspręsti grupės nelaikyti finansų konglomeratu. Be to, jos gali nuspręsti netaikyti 7, 8 ar 9 straipsnių nuostatų, jei, jų nuomone, minėtajai grupei nereikia taikyti šios direktyvos ar tokių nuostatų arba jei siekiant papildomos priežiūros tikslų toks jų taikymas būtų netinkamas ar klaidintų.

Apie sprendimus, priimtus pagal šią straipsnio dalį, informuojamos kitos kompetentingos institucijos ir šios institucijos juos viešai paskelbia, išskyrus išskirtinius atvejus.“;

4 dalis iš dalies keičiama taip:

a punktas pakeičiamas taip:

„a)	6 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais, skaičiuojant santykius, neįtraukti įmonės, išskyrus atvejus, kai įmonė persikėlė iš valstybės narės į trečiąją šalį, ir esama įrodymų, kad įmonė pakeitė buvimo vietą siekdama išvengti kontrolės.“;

ii)

pridedamas šis punktas:

„c)	neįtraukti vieno ar daugiau dalyvavimo mažesniojo sektoriaus kapitale atvejų, jei toks dalyvavimas turi lemiamos įtakos finansų konglomerato identifikavimui ir jei bendras jo poveikis yra nereikšmingas papildomos priežiūros tikslų atžvilgiu.“;

5 dalis pakeičiama taip:

„5. Taikant šio straipsnio 1 ir 2 dalis, atitinkamos kompetentingos institucijos išimtiniais atvejais pagal bendrą susitarimą bendra balanso suma pagrįstą kriterijų gali pakeisti pajamų struktūros, nebalansinės veiklos rūšių ir viso valdomo turto parametru ar pridėti vieną ar daugiau iš šių parametrų, jei manoma, kad šie parametrai ypač svarbūs pagal šią direktyvą taikant papildomą priežiūrą.“;

pridedamos šios dalys:

„8. Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (EBI) (31), Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (EDPPI) (32) ir Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (EVPRI) (33) (toliau bendrai –EPI), pasitelkusios į pagalbą EPI jungtinį komitetą (Jungtinis komitetas), pateikia bendrąsias gaires, kuriomis siekiama derinti priežiūrą atsižvelgiant į šio straipsnio 2, 3, 3a, 4 ir 5 dalių taikymą.

9. Kiekvienais metais kompetentingos institucijos iš naujo įvertina sprendimą netaikyti papildomos priežiūros ir persvarsto šiame straipsnyje nustatytus kiekybinius rodiklius ir rizika grindžiamą finansinių grupių įvertinimą.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tuo tikslu:

—	kontroliuojamoms grupės įmonėms leidimus išdavusios kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja tarpusavyje,

—

jeigu kompetentinga institucija mano, kad jos išduotą leidimą įsigijusi kontroliuojama įmonė priklauso grupei, kuri gali būti finansų konglomeratu ir kuri gali būti dar neidentifikuota pagal šią direktyvą, minėtoji kompetentinga institucija savo nuomonę perduoda kitoms susijusioms kompetentingoms institucijoms ir Jungtiniam komitetui.“;

2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Koordinatorius taip pat informuoja kompetentingas institucijas, įgaliojusias kontroliuojamas grupės įmones, valstybės narės, kurioje yra mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės pagrindinė buveinė, kompetentingas institucijas ir Jungtinį komitetą.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Jungtinis komitetas savo interneto svetainėje skelbia pagal 2 straipsnio 14 dalį apibrėžtų finansų konglomeratų sąrašą ir jį nuolat atnaujina. Nuoroda į šią informaciją pateikiama visų EPI interneto svetainėse.

Kiekvienos 1 dalyje minėtos kontroliuojamos įmonės, kuri priklauso finansų konglomeratui, pavadinimas įrašomas į sąrašą, kurį Jungtinis komitetas skelbia ir nuolat atnaujina savo interneto svetainėje.“

5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b)	kiekviena kontroliuojama įmonė, kurios patronuojanti įmonė yra mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje;“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kiekvienai kontroliuojamai įmonei, kuriai netaikoma 2 dalyje nurodyta papildoma priežiūra ir kurios patronuojanti įmonė yra kontroliuojama įmonė arba mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, turinti pagrindinę buveinę trečiojoje šalyje, taikoma papildoma priežiūra finansų konglomerato lygiu, atsižvelgiant į 18 straipsnyje nustatytą apimtį ir tvarką.“;

4 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Papildoma priežiūra taikoma tais atvejais, kai bent viena iš minėtųjų įmonių yra kontroliuojama, kaip nurodyta šios direktyvos 1 straipsnyje, ir kai įvykdomos 2 straipsnio 14 dalies a punkto ii papunkčio arba 14 dalies b punkto ii papunkčio ir 2 straipsnio 14 dalies a punkto iii papunkčio arba 14 dalies b punkto iii papunkčio sąlygos. Atitinkamos kompetentingos institucijos savo sprendimą priima, atsižvelgdamos į šioje direktyvoje nustatytus papildomos priežiūros tikslus.“

6 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Skaičiuojant šio straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus kapitalo pakankamumo reikalavimus, papildoma priežiūra (I priede nustatyta tvarka ir mastu) taikoma toliau išvardytoms įmonėms:

a)	kredito įstaigoms, finansų įstaigoms arba papildomas paslaugas teikiančioms įmonėms;

b)	draudimo įmonėms, perdraudimo įmonėms arba draudimo holdingo bendrovėms;

c)	investicinėms firmoms;

d)	mišrią veiklą vykdančioms finansų holdingo bendrovėms.

4. Skaičiuojant papildomus finansų konglomerato kapitalo pakankamumo reikalavimus pagal šios direktyvos I priede nurodytą 1 metodą (apskaitos konsolidavimas), grupės įmonių nuosavos lėšos ir mokumo reikalavimai skaičiuojami pagal Direktyvos 2006/48/EB 133 ir 134 straipsniuose ir Direktyvos 2009/138/EB 221 straipsnyje nustatytas taisykles, taikomas atitinkamo sektoriaus konsolidavimo formai ir mastui.

Skaičiuojant pagal I priede nurodytą 2 metodą (išskaitymo ir susumavimo metodą), atsižvelgiama į patronuojančios įmonės arba kitoje grupės įmonėje kapitalo dalį turinčios įmonės proporcingą dalį.“

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Toliau derinant Sąjungos teisės aktus, valstybės narės gali nustatyti kiekybinius apribojimus, leisti juos nustatyti savo kompetentingoms institucijoms arba patvirtinti kitas priežiūros priemones, kurios padėtų įgyvendinti papildomos priežiūros, susijusios su bet kuria rizikos koncentracija finansų konglomerato lygiu, tikslus.“;

pridedama ši dalis:

„5. EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą, pateikia priežiūros derinimo bendrąsias gaires, susijusias su papildomos priežiūros rizikos koncentracijai taikymu, kaip numatyta šio straipsnio 1–4 dalyse. Siekiant išvengti dubliavimosi, gairėmis užtikrinamas šiame straipsnyje numatytų priežiūros priemonių taikymo nuostatų suderinimas su Direktyvos 2006/48/EB 106–118 straipsnių ir Direktyvos 2009/138/EB 244 straipsnio nuostatomis. Jos pateikia konkrečias bendrąsias gaires dėl šio straipsnio 1–4 dalių taikymo finansų konglomerato dalyvavimui kapitale tais atvejais, kai nacionalinio bendrovių įstatymo nuostatos trukdo taikyti šios direktyvos 14 straipsnio 2 dalį.“

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Toliau derinant Sąjungos teisės aktus, valstybės narės gali nustatyti kiekybinius apribojimus ir kokybinius reikalavimus, leisti savo kompetentingoms institucijoms nustatyti kiekybinius apribojimus ar kokybinius reikalavimus arba imtis kitų priežiūros priemonių, kurios padėtų įgyvendinti papildomos priežiūros, susijusios su kontroliuojamų finansų konglomerato įmonių grupės vidaus operacijomis, tikslus.“;

pridedama ši dalis:

„5. EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą, pateikia priežiūros derinimo bendrąsias gaires, susijusias su papildomos priežiūros grupės vidaus sandoriams taikymu, kaip numatyta šio straipsnio 1–4 dalyse. Siekiant išvengti dubliavimosi, gairėmis užtikrinamas šiame straipsnyje numatytų priežiūros priemonių taikymo nuostatų suderinimas su Direktyvos 2009/138/EB 245 straipsnio nuostatomis. Jos pateikia konkrečias bendrąsias gaires dėl šio straipsnio 1–4 dalių taikymo finansų konglomerato dalyvavimui kapitale tais atvejais, kai nacionalinio bendrovių įstatymo nuostatos trukdo taikyti šios direktyvos 14 straipsnio 2 dalį.“

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4 dalis pakeičiama taip:

„4. Valstybės narės užtikrina, kad visos įmonės, kurioms pagal 5 straipsnį taikoma papildoma priežiūra, taikytų atitinkamus duomenų ir informacijos, kurie gali būti svarbūs papildomos priežiūros tikslais, vidaus kontrolės mechanizmus.

Valstybės narės reikalauja, kad kontroliuojamos įmonės finansų konglomerato lygmeniu reguliariai teiktų kompetentingai įstaigai išsamią informaciją apie jų teisinę struktūrą, valdymą ir organizacinę struktūrą, įskaitant visas kontroliuojamas įmones, nekontroliuojamas dukterines įmones ir stambius filialus.

Valstybės narės reikalauja, kad kontroliuojamos įmonės finansų konglomerato lygmeniu viešai kasmet skelbtų išsamią informaciją arba nuorodas į lygiavertę informaciją apie jų teisinę struktūra, valdymą ir organizacinę struktūrą.“;

pridedama ši dalis:

„6. Kompetentingos institucijos suderina šiame straipsnyje numatomą papildomą vidaus kontrolės mechanizmų ir rizikos valdymo proceso priežiūrą, taip pat Direktyvos 2006/48/EB 124 straipsnyje ir Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnyje numatytus peržiūros procesus. Tuo tikslu EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą ir atsižvelgdamos į šiame straipsnyje numatomą papildomą vidaus kontrolės mechanizmų ir rizikos valdymo procesų priežiūrą, pateikia priežiūros derinimo, taip pat atitikties Direktyvos 2006/48/EB 124 straipsnyje ir Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnyje numatytiems peržiūros procesams bendrąsias gaires. Jos pateikia konkrečias bendrąsias gaires dėl šio straipsnio taikymo finansų konglomerato dalyvavimui kapitale tais atvejais, kai nacionalinio bendrovių įstatymo nuostatos trukdo taikyti šios direktyvos 14 straipsnio 2 dalį.“

Įterpiamas šis straipsnis:

„9b straipsnis

Testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

1. Valstybės narės gali reikalauti, kad koordinatorius užtikrintų, jog finansų konglomeratų testavimas nepalankiausiomis sąlygomis būtų vykdomas tinkamai ir reguliariai. Jos reikalauja, kad atitinkamos kompetentingos institucijos visapusiškai bendradarbiautų su koordinatoriumi.

2. Rengiant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis visoje Sąjungoje EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą ir bendradarbiaudamos su Europos sisteminės rizikos valdyba, įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo (34), gali parengti papildomus finansų konglomeratų testavimo nepalankiausiomis sąlygomis parametrus, pagal kuriuos įvertinama speciali su jais susijusi rizika pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010. Koordinatorius informuoja Jungtinį komitetą apie testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.

10.

10 straipsnio 2 dalies b punktas iš dalies keičiamas taip:

ii papunkčio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„ii)

jeigu bent dviejų kontroliuojamų įmonių, kurių registruota buveinė yra Sąjungoje, patronuojanti įmonė yra ta pati mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė ir vienai iš tų įmonių leidimas buvo išduotas valstybėje narėje, kurioje yra mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės pagrindinė buveinė, koordinatoriaus užduotį vykdo toje valstybėje narėje kontroliuojamai įmonei leidimą išdavusi kompetentinga institucija.“;

iii papunktis pakeičiamas taip:

„iii)

jeigu bent dviejų kontroliuojamų įmonių, kurių registruota buveinė yra Sąjungoje, patronuojanti bendrovė yra ta pati mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, ir nė vienai iš tų įmonių valstybėje narėje, kurioje yra mišrią veiklą vykdančios finansų holdingo bendrovės pagrindinė buveinė, nebuvo išduotas leidimas, koordinatoriaus užduotį vykdo pagrindiniame finansų sektoriuje veikiančiai kontroliuojamai įmonei, kurios buhalterinio balanso galutinis rezultatas didžiausias, leidimą išdavusi kompetentinga institucija;“.

11.

11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Nedarant poveikio galimybei suteikti Sąjungos teisės aktuose numatytą specialią priežiūros kompetenciją ir pareigas, koordinatoriaus, kuriam buvo patikėtos su papildoma kontroliuojamų finansų konglomerato įmonių priežiūra susijusios specialios užduotys, paskyrimas neturi poveikio sektoriaus taisyklėse nustatytoms kompetentingų institucijų užduotims ir pareigoms.“;

pridedama ši dalis:

„4. Šiame skirsnyje numatytą reikiamą bendradarbiavimą ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse bei 12 straipsnyje išvardytų užduočių atlikimą, taip pat, laikantis konfidencialumo reikalavimų ir Sąjungos teisės aktų, tinkamą koordinavimą ir, tam tikrais atvejais, bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiųjų šalių priežiūros institucijomis, užtikrina kolegijos, įsteigtos pagal Direktyvos 2006/48/EB 131a straipsnį arba Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnio 2 dalį.

1 dalies antroje pastraipoje nurodyta koordinavimo tvarka atskirai atspindima rašytinėje koordinavimo tvarkoje, nustatytoje pagal Direktyvos 2006/48/EB 131 straipsnį arba Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnį. Koordinatorius, kuris yra pagal Direktyvos 2006/48/EB 131a straipsnį arba Direktyvos 2009/138/EB 248 straipsnio 2 dalį įsteigtos kolegijos pirmininkas, nusprendžia, kokios kitos kompetentingos institucijos dalyvauja susirinkime ar kurioje nors tokios kolegijos veikloje.“

12.

12 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

„a)

duomenimis apie grupės, įskaitant visas finansų konglomeratui priklausančias kontroliuojamas įmones, nekontroliuojamas dukterines įmones ir stambius filialus, teisinę struktūrą, valdymo ir organizacinę struktūrą, kvalifikuotą akcijų paketo dalį turinčius akcininkus patronuojančių įmonių lygiu, ir apie kontroliuojamų grupės įmonių kompetentingas institucijas;“.

13.

12a straipsnis papildomas šia dalimi:

„3. Koordinatoriai Jungtiniam komitetui teikia 9 straipsnio 4 dalyje ir 12 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte nurodytą informaciją. Jungtinis komitetas kompetentingoms institucijoms pateikia informaciją apie finansų konglomeratų teisinę struktūrą ir valdymą bei organizacinę struktūrą.“

14.

Įterpiamas šis straipsnis:

„12b straipsnis

Bendrosios gairės

1. EPI, pasitelkdamos Jungtinį komitetą, parengia bendras gaires, kuriose nurodoma, kaip kompetentinga institucija turi atlikti rizika pagrįstus finansų konglomeratų vertinimus. Visų pirma, šiomis gairėmis užtikrinama, kad atliekant rizika pagrįstus vertinimus būtų įvertintos atitinkamos priemonės siekiant įvertinti finansų konglomeratams iškylančią grupės riziką.

2. EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą, pateikia bendrąsias priežiūros praktikos plėtojimo gaires, pagal kurias būtų vykdoma papildoma mišrią veiklą vykdančių finansų holdingo bendrovių priežiūra, kuria siekiama tinkamai papildyti grupių priežiūrą pagal direktyvas 98/78/EB ir 2009/138/EB arba, atitinkamai, konsoliduotąją priežiūrą pagal Direktyvą 2006/48/EB. Pagal šias gaires atliekant priežiūrą įvertinama visa svarbi rizika, kartu išvengiant galimo priežiūros dubliavimo.“

15.

18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)	antraštė pakeičiama taip: „Patronuojančios įmonės trečiojoje šalyje“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kompetentingos institucijos gali taikyti kitus metodus, užtikrinančius atitinkamą papildomą kontroliuojamų finansų konglomerato įmonių priežiūrą. Tokiems metodams turi pritarti koordinatorius, pasikonsultavęs su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis. Kompetentingos institucijos gali konkrečiai pareikalauti įsteigti mišrią veiklą vykdančią finansų holdingo bendrovę, kurios pagrindinė buveinė būtų Sąjungoje, ir taikyti šią direktyvą tokios bendrovės vadovaujamoms kontroliuojamoms finansų konglomerato įmonėms. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad šie metodai padėtų įgyvendinti šioje direktyvoje nustatytus papildomos priežiūros tikslus, ir apie tai informuoja kitas susijusias kompetentingas institucijas ir Komisiją.“

16.

19 straipsnis pakeičiamas taip:

„19 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis

Direktyvos 2006/48/EB 39 straipsnio 1 ir 2 dalys, Direktyvos 98/78/EB 10a straipsnis ir Direktyvos 2009/138/EB 264 straipsnis mutatis mutandis taikomi derybose su viena ar daugiau trečiųjų šalių dėl kontroliuojamų finansų konglomerato įmonių papildomos priežiūros susitarimų.“

17.	III skyriaus antraštė pakeičiama taip:

18.

20 straipsnis pakeičiamas taip:

„20 straipsnis

Komisijai suteikti įgaliojimai

Komisijai pagal 21c straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl techninių šios direktyvos pakeitimų šiose srityse:

a)	tikslesnė 2 straipsnyje pateiktų apibrėžčių formuluotė siekiant atsižvelgti į su šios direktyvos taikymu susijusius finansinių rinkų pokyčius;

b)	terminų suvienodinimas ir šioje direktyvoje pateiktų apibrėžčių pritaikymas, atsižvelgiant į paskesnius Sąjungos teisės aktus dėl kontroliuojamų įmonių ir susijusių klausimų;

c)	tikslesnė I priede nustatytų skaičiavimo metodų apibrėžtis siekiant atsižvelgti į finansinių rinkų ir riziką ribojančių metodų pokyčius.

Tos priemonės neapima Komisijai suteiktų įgaliojimų dalyko 21a straipsnyje išvardytų punktų atžvilgiu.“

19.	21 straipsnio 2, 3 ir 5 dalys išbraukiamos.

20.

21a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo punktu:

„d)	6 straipsnio 2 dalis, siekiant užtikrinti ataskaitų vienodą formą (su instrukcijomis), jų teikimo dažnumą ir, atitinkamais atvejais, teikimo datas.“;

įterpiama ši dalis:

„1a. Siekiant užtikrinti nuoseklų 2, 7 ir 8 straipsnių ir II priedo taikymą, EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kad būtų nustatytos tikslesnės 2 straipsnyje nustatytų apibrėžčių formuluotės ir suderintos pagal 7 ir 8 straipsnius bei II priedą priimtos nuostatos.

Jungtinis komitetas šiuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki 2015 m. sausio 1 d.

Komisijai suteikiami įgaliojimai atitinkamai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.“;

c)	pridedama ši dalis: „3. Per dvejus metus nuo techninių įgyvendinimo standartų priėmimo pagal 2 dalies a punktą valstybės narės reikalauja, kad šiame straipsnyje nurodyto skaičiavimo ataskaitos būtų teikiamos vienoda forma, nustato jų teikimo dažnumą ir datas.“

21.

Į III skyrių įterpiami šie straipsniai:

„21b straipsnis

Bendrosios gairės

EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą ir laikydamosi atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 56 straipsnyje nustatytos tvarkos, pateikia 3 straipsnio 8 dalyje, 7 straipsnio 5 dalyje, 8 straipsnio 5 dalyje, 9 straipsnio 6 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, 12b straipsnyje ir 21 straipsnio 4 dalyje nurodytas bendrąsias gaires.

21c straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. 20 straipsnyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2011 m. gruodžio 9 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 20 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 20 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas trims mėnesiams.“

22.

30 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Tol, kol bus toliau derinamos sektoriaus taisyklės, valstybės narės numato turto valdymo bendroves įtraukti į:

a)	kredito įstaigų ir investicinių firmų arba į draudimo grupės draudimo įmonių konsoliduotos priežiūros taikymo sritį;

b)	į šioje direktyvoje nustatytos papildomos priežiūros taikymo sritį, jeigu grupė turi finansų konglomerato statusą; ir

c)	identifikavimo procesą pagal 3 straipsnio 2 dalį.“

23.

Įterpiamas šis straipsnis:

„30a straipsnis

Alternatyvaus investavimo fondų valdytojai

1. Tol, kol bus toliau derinamos sektoriaus taisyklės, valstybės narės numato alternatyvaus investavimo fondų valdytojus įtraukti į:

a)	kredito įstaigų ir investicinių firmų konsoliduotos priežiūros taikymo sritį arba į draudimo grupės draudimo įmonių papildomos priežiūros taikymo sritį;

b)	šioje direktyvoje nustatytos papildomos priežiūros taikymo sritį, jeigu grupė turi finansų konglomerato statusą; ir

c)	identifikavimo procesą pagal 3 straipsnio 2 dalį.

2. Taikydamos 1 dalį, valstybės narės numato arba įgalioja kompetentingas institucijas nuspręsti, pagal kurio sektoriaus (bankų, draudimo arba investicinių paslaugų sektoriaus) taisykles alternatyvaus investavimo fondų valdytojams turi būti taikoma 1 dalies a punkte nurodyta konsoliduota arba papildoma priežiūra. Įgyvendinant šią dalį, atitinkamo sektoriaus taisyklės dėl finansų įstaigų priskyrimo atitinkamos priežiūros taikymo sričiai formos ir masto mutatis mutandis taikomos alternatyvaus investavimo fondų valdytojams. 1 dalies b punkte nurodytos papildomos priežiūros tikslais pagal 1 dalies a punktą alternatyvaus investavimo fondų valdytojas laikomas priklausančiu tam sektoriui, kuriam jis priskirtas.

Kai alternatyvaus investavimo fondų valdytojas priklauso finansų konglomeratui, visos nuorodos į kontroliuojamą įmonę ir atitinkamas kompetentingas institucijas pagal šią direktyvą atitinkamai apima ir alternatyvaus investavimo fondų valdytojus bei už jų priežiūrą atsakingas kompetentingas institucijas. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma 1 dalies a punkte nurodytoms grupėms.“

24.	I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos II priedą.

3 straipsnis

Direktyvos 2006/48/EB pakeitimai

Direktyva 2006/48/EB iš dalies keičiama taip:

1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. 39 straipsnis ir 124–143 straipsniai taikomi finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms, mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms, kurių pagrindinė buveinė yra Sąjungoje.“

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14–17 punktai pakeičiami taip:

„14. patronuojanti kredito įstaiga valstybėje narėje– kredito įstaiga, turinti dukterinę įmonę – kredito arba finansų įstaigą – arba dalyvaujanti valdant šių įstaigų kapitalą ir kuri pati nėra kitos kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;

15. patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje– patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri pati nėra kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;

15a. patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje– patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kuri pati nėra kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai toje pačioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios toje pačioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;

16. ES patronuojanti kredito įstaiga– patronuojanti kredito įstaiga valstybėje narėje, kuri nėra kitos kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai bet kurioje valstybėje narėje, arba finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios bet kurioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;

17. ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė– patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje, kuri nėra kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios bet kurioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;

17a. ES patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė– patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje, kuri nėra kredito įstaigos, gavusios leidimą veiklai bet kurioje valstybėje narėje, arba kitos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, įsisteigusios bet kurioje valstybėje narėje, dukterinė įmonė;“;

b)	įterpiamas šis punktas: „19a. mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė– mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 punkte;“;

48 punktas pakeičiamas taip:

„48. konsoliduotos priežiūros institucija– kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančių kredito įstaigų ir kredito įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, konsoliduotos priežiūros vykdymą;“.

14 straipsnis pakeičiamas taip:

„14 straipsnis

Apie kiekvieną leidimą pranešama EBI. Kiekvienos kredito įstaigos, kuriai buvo išduotas leidimas veiklai, pavadinimas įtraukiamas į sąrašą, kurį EBI skelbia savo interneto svetainėje ir nuolat atnaujina. Kompetentinga institucija, atsakinga už konsoliduotą priežiūrą, pateikia atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir EBI visą informaciją apie bankų grupę pagal 12 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 73 straipsnio 3 dalį, visų pirma apie grupės teisinę struktūrą, valdymą ir organizacinę struktūrą.“

39 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)	kredito įstaigų, kurios įsteigtos trečiosiose šalyse ir kurių patronuojančios įmonės (kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės pagrindinė buveinė yra Sąjungoje.“;

2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)

valstybių narių kompetentingos institucijos galėtų gauti informacijos, reikalingos atliekant kredito įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių arba mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių, kurios yra Sąjungos teritorijoje ir kurių dukterinės kredito įstaigos arba dukterinės finansų įstaigos įsteigtos trečiojoje šalyje arba kurios dalyvauja valdant pastarųjų įstaigų kapitalą, priežiūrą remiantis konsoliduotais duomenimis apie finansinę padėtį;“.

69 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės gali pasinaudoti 1 dalyje numatyta galimybe, kai patronuojanti įmonė yra finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, įsteigta toje pačioje valstybėje narėje kaip kredito įstaiga, jeigu jai taikoma tokia pati priežiūra kaip kredito įstaigoms, visų pirma 71 straipsnio 1 dalyje nurodyti standartai.“

71 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Nedarant poveikio 68, 69 ir 70 straipsniams, kredito įstaigos, kurias kontroliuoja patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje arba patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje, 133 straipsnyje nustatytu mastu ir būdu laikosi 75, 120, 123 straipsniuose ir 5 skirsnyje numatytų įsipareigojimų, atsižvelgdamos į tos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduotą finansinę padėtį.

Kai patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė valstybėje narėje kontroliuoja daugiau kaip vieną kredito įstaigą, pirma pastraipa taikoma tik tokiai kredito įstaigai, kuriai konsoliduota priežiūra taikoma pagal 125 ir 126 straipsnius.“

72 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės kontroliuojamos kredito įstaigos turi vykdyti 5 skyriuje numatytus įpareigojimus atsižvelgdamos į tos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba tos mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduotą finansinę padėtį.

ES patronuojančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių arba ES patronuojančių mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių pagrindinės dukterinės įmonės turi atskirai ar iš dalies konsoliduotai atskleisti XII priedo 1 dalies 5 punkte nurodytą informaciją.“

Įterpiamas šis straipsnis:

„72a straipsnis

1. Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomos lygiavertės nuostatos pagal šią direktyvą ir pagal Direktyvą 2002/87/EB, visų pirma su rizika grindžiama priežiūra susijusios nuostatos, konsoliduotos priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis už dukterinių įmonių priežiūrą atsakingomis kompetentingomis institucijomis, gali šiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikyti tik atitinkamą Direktyvos 2002/87/EB nuostatą.

2. Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei pagal šią direktyvą ir pagal Direktyvą 2009/138/EB taikomos lygiavertės nuostatos, visų pirma su rizika grindžiama priežiūra susijusios nuostatos, konsoliduotos priežiūros institucija, sutarusi su draudimo sektoriaus grupės priežiūros institucija, gali šiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikyti tik direktyvos nuostatą dėl svarbiausio finansinio sektoriaus, kaip nustatyta Direktyvos 2002/87/EB 3 straipsnio 2 dalyje.

3. Konsoliduotos priežiūros institucija informuoja EBI ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (35) įsteigtą Europos priežiūros instituciją (Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją) (EDPPI) apie sprendimus, priimtus pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. EBI, EDPPI ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (36) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), pasitelkdamos Europos priežiūros institucijų Jungtinį komitetą (toliau – Jungtinis komitetas), parengia gaires, kuriomis siekiama suderinti priežiūros praktiką, ir parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuos jos pateikia Komisijai per trejus metus nuo gairių priėmimo.

73 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Kompetentingos institucijos turi reikalauti, kad dukterinės kredito įstaigos iš dalies konsoliduotai taikytų šios direktyvos 75, 120 bei 123 straipsniuose ir 5 skirsnyje nurodytus reikalavimus, jeigu tos kredito įstaigos arba jų patronuojanti įmonė, kai ta patronuojanti įmonė yra finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, turi kredito įstaigą, finansų įstaigą arba turto valdymo bendrovę, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 5 dalyje, kaip dukterinę įmonę trečiojoje šalyje, arba dalyvauja valdant tokios įmonės kapitalą.“

10.

80 straipsnio 7 dalies a punktas pakeičiamas taip:

„a)	sandorio šalis yra institucija ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, finansų įstaiga, turto valdymo bendrovė ar pagalbines paslaugas teikianti įmonė, kurioms taikomi atitinkami riziką ribojantys reikalavimai;“.

11.

84 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Jei ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir jos dukterinės įmonės, arba ES patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir jos dukterinės įmonės vieningai taiko IRB metodą, tai kompetentingos institucijos gali leisti patronuojančiai įstaigai ir jos dukterinėms įmonėms kartu atitikti VII priedo 4 dalyje nurodytus minimalius reikalavimus.“;

6 dalis pakeičiama taip:

„6. Jeigu ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir jos dukterinės įmonės ketina taikyti IRB metodą, įvairių juridinių asmenų kompetentingos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti, kaip numatyta 129–132 straipsniuose.“

12.

89 straipsnio 1 dalies e punktas pakeičiamas taip:

„e)

kredito įstaigos pozicijoms sandorio šaliai, kuri yra jos patronuojanti įmonė, dukterinė įmonė ar patronuojančios įmonės dukterinė įmonė, jei ši sandorio šalis yra institucija ar finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, finansų įstaiga, turto valdymo bendrovė ar papildomas paslaugas teikianti įmonė, kurioms taikomi atitinkami riziką ribojantys reikalavimai, arba Direktyvos 83/349/EEB 12 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu su ja susijusi įmonė ir kredito įstaigų, kurios atitinka 80 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus, pozicijoms;“.

13.

105 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Jei ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės, arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės ketina taikyti pažangųjį vertinimo metodą, įvairių juridinių asmenų kompetentingos institucijos turi glaudžiai bendradarbiauti, kaip numatyta 129–132 straipsniuose. Į paraišką taikyti šį metodą įtraukiami X priedo 3 dalyje išvardyti elementai.

4. Jei ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės pažangųjį vertinimo metodą taiko vieningai, tai kompetentingos institucijos gali leisti, kad X priedo 3 dalyje nurodytus tinkamumo kriterijus patronuojanti įstaiga ir jos dukterinės įmonės atitiktų kartu.“

14.

122a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Tais atvejais, kai ES patronuojanti kredito įstaiga, ES patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba ES patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, ar viena iš jos dukterinių įmonių, kaip iniciatorius ar rėmėjas pakeičia vertybiniais popieriais pozicijas iš kelių kredito įstaigų, investicinių įmonių ar kitų finansų įstaigų, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, 1 dalyje nurodytas reikalavimas gali būti įvykdytas remiantis susijusios ES patronuojančios kredito įstaigos, ES patronuojančios finansų kontroliuojančios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduota padėtimi. Ši dalis taikoma tik tais atvejais, kai pakeistas vertybiniais popieriais pozicijas sukūrusios kredito įstaigos, investicinės įmonės ar finansų įstaigos yra pačios įsipareigojusios laikytis 6 dalyje nustatytų reikalavimų ir iniciatoriui ar rėmėjui bei ES patronuojančiai kredito įstaigai, ES patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba ES patronuojančiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei laiku pateikti informaciją, kurios reikia, kad būtų įvykdyti 7 dalyje nurodyti reikalavimai.“

15.

125 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Jei kredito įstaigos patronuojanti įmonė yra valstybėje narėje veikianti patronuojanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, valstybėje narėje veikianti patronuojanti mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, ES patronuojančioji finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba ES patronuojančioji mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, jos konsoliduotą priežiūrą vykdo šiai kredito įstaigai veiklos leidimą pagal 6 straipsnį išdavusios kompetentingos institucijos.“

16.

126 straipsnis pakeičiamas taip:

„126 straipsnis

1. Jei leidimus veikti dviejose ar daugiau valstybių narių turinčios kredito įstaigos priklauso tai pačiai patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei valstybėje narėje, tai pačiai valstybėje narėje veikiančiai patronuojančiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, tai pačiai ES patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei arba tai pačiai ES patronuojančiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, šių kredito įstaigų konsoliduotą priežiūrą vykdo valstybės narės, kurioje įkurta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kompetentingos institucijos.

Jei kredito įstaigos, turinčios leidimus veikti dviejose arba daugiau valstybių narių, priklauso daugiau nei vienai patronuojančiajai (holdingo) bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, kurių pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse, o kiekvienoje iš šių valstybių yra kredito įstaiga, konsoliduotą priežiūrą vykdo didžiausią bendrą balansą turinčios kredito įstaigos kompetentinga institucija.

2. Jei daugiau nei viena kredito įstaiga, turinti leidimą veikti Europos Sąjungoje, priklauso tai pačiai patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei arba tai pačiai patronuojančiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, o nė viena iš šių kredito įstaigų neturi leidimo veikti valstybėje narėje, kurioje įkurta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, tai konsoliduotą priežiūrą vykdo kompetentinga institucija, kuri išdavė veiklos leidimą didžiausią bendrą balansą turinčiai kredito įstaigai, kuri šioje direktyvoje bus laikoma ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės kontroliuojama kredito įstaiga.

3. Tam tikrais atvejais kompetentingos institucijos bendro susitarimo pagrindu 1 ir 2 dalyse nurodytų kriterijų gali netaikyti, jei jų taikymas būtų netinkamas atsižvelgiant į kredito įstaigas ir jų veiklos santykinę svarbą įvairiose šalyse, ir konsoliduotą priežiūrą pavesti kitai kompetentingai institucijai. Prieš sudarydamos susitarimą, kompetentingos institucijos tokiai ES patronuojančiai kredito įstaigai, ES patronuojančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei, ES patronuojančiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei arba didžiausią bendrą balansą turinčiai kredito įstaigai suteikia galimybę pareikšti savo nuomonę.

4. Apie bet kokius susitarimus pagal 3 dalį kompetentingos institucijos praneša Komisijai ir EBI.“

17.

127 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Valstybės narės prireikus priima priemones, kad būtų pradėta taikyti finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių ar mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių konsoliduota priežiūra. Nedarant poveikio 135 straipsniui, finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės finansinės padėties konsolidavimas jokiu būdu nereiškia, kad kompetentingos institucijos turi prižiūrėti kiekvieną finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę ar mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę atskirai.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės numato, kad už konsoliduotą priežiūrą atsakingos jų kompetentingos institucijos gali pareikalauti, kad kredito įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių ar mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių dukterinės įmonės, kurioms nėra taikoma konsoliduota priežiūra, pateiktų 137 straipsnyje nurodytą informaciją. Tokiu atveju taikoma tame straipsnyje nustatyta informacijos perdavimo ir tikrinimo tvarka.“

18.

129 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis pakeičiama taip:

„1. Kompetentinga institucija, atsakinga už ES patronuojančių kredito įstaigų ir kredito įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, konsoliduotą priežiūrą, be šios direktyvos nuostatomis nustatytų įpareigojimų atlieka šias užduotis:“;

2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„2. Kai ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės kartu pateikia paraiškas dėl atitinkamai 84 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 9 dalyje, 105 straipsnyje ir III priedo 6 dalyje nurodytų leidimų, kompetentingos institucijos turi bendradarbiauti ir konsultuotis visais būtinais klausimais, siekdamos nuspręsti, ar duoti prašomą leidimą, ir, jei reikia, nustatyti tokiam leidimui taikytinas sąlygas.“;

3 dalyje:

pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3. Konsoliduotos priežiūros institucija ir kompetentingos institucijos, atsakingos už ES patronuojančios kredito įstaigos, ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinių įmonių valstybėje narėje priežiūrą, deda visas pastangas, kad priimtų bendrą sprendimą dėl 123 ir 124 straipsnių taikymo nustatant grupės konsoliduotų nuosavų lėšų pakankamumą pagal jos finansinę padėtį bei rizikos pobūdį ir reikalaujamą nuosavų lėšų dydį taikant 136 straipsnio 2 dalį kiekvienam bankų grupės subjektui konsoliduotai.“,

ii)

penkta pastraipa pakeičiama taip:

„Sprendimą dėl 123 ir 124 straipsnių bei 136 straipsnio 2 dalies taikymo priima už ES patronuojančios kredito įstaigos, ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinių įmonių priežiūrą atsakingos atitinkamos kompetentingos institucijos atskirai arba iš dalies konsoliduotai, tinkamai atsižvelgusios į konsoliduotos priežiūros institucijos nuomonę ir išlygas. Jei, pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui, kuri nors iš susijusių kompetentingų institucijų klausimą perdavė EBI, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje, kompetentingos institucijos atideda savo sprendimą tol, kol EBI priims savo sprendimą pagal to reglamento 19 straipsnio 3 dalį, ir priima sprendimą vadovaudamosi EBI sprendimu. Keturių mėnesių laikotarpis laikomas tame reglamente numatytu taikinimo terminu. EBI sprendimą priima per vieną mėnesį. Pasibaigus keturių mėnesių laikotarpiui arba priėmus bendrą sprendimą klausimas EBI neperduodamas.“,

iii)

devinta pastraipa pakeičiama taip:

„Pirmoje pastraipoje nurodytas bendras sprendimas ir, nesant bendro sprendimo, pagal ketvirtą ir penktą pastraipas priimtas sprendimas atnaujinamas kiekvienais metais arba, išskirtinėmis aplinkybėmis, kai už ES patronuojančios kredito įstaigos, ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinių įmonių priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija raštu pateikia visapusiškai pagrįstą prašymą konsoliduotos priežiūros institucijai atnaujinti sprendimą dėl 136 straipsnio 2 dalies taikymo. Pastaruoju atveju gali atnaujinimas gali būti pateiktas dvišaliu pagrindu tarp konsoliduotos priežiūros institucijos ir kompetentingos institucijos, kuri pateikia prašymą.“

19.

131a straipsnio 2 dalies šešta pastraipa pakeičiama taip:

„Priežiūros institucijų kolegijose gali dalyvauti:

a)	kompetentingos institucijos, atsakingos už ES patronuojančios kredito įstaigos, ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinių įmonių priežiūrą;

b)	priimančiosios šalies, kurioje įsteigti svarbūs filialai, nurodyti 42a straipsnyje, kompetentingos institucijos;

c)	prireikus – centriniai bankai; ir

d)	atitinkamais atvejais ir jeigu laikomasi konfidencialumo reikalavimų, kurie, visų kompetentingų institucijų nuomone, yra lygiaverčiai 44–52 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, trečiųjų šalių kompetentingos institucijos.“

20.

132 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

penkta pastraipa pakeičiama taip:

„Visų pirma kompetentingos institucijos, atsakingos už konsoliduotą ES patronuojančių kredito įstaigų ir kredito įstaigų, kurias kontroliuoja ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, priežiūrą, teikia visą susijusią informaciją kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kurios prižiūri šių patronuojančių įmonių dukterines įmones. Nustatant svarbios informacijos apimtį, atsižvelgiama į šių dukterinių įmonių svarbą tų valstybių narių finansinėje sistemoje.“;

šeštos pastraipos a punktas pakeičiamas taip:

„a)

grupės teisinės struktūros ir valdymo bei organizacinės struktūros nustatymas, įskaitant visas kontroliuojamas įmones, nekontroliuojamas įmones, nekontroliuojamas dukterines įmones ir grupei priklausančius stambius filialus, patronuojančias įmones pagal 12 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 73 straipsnio 3 dalį, taip pat grupės kontroliuojamų įmonių kompetentingų institucijų nustatymas;“.

21.

135 straipsnis pakeičiamas taip:

„135 straipsnis

Valstybės narės reikalauja, kad finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės veiklai veiksmingai vadovautų pakankamai geros reputacijos asmenys, turintys pakankamai patirties tokioms pareigoms vykdyti.“

22.

139 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„3. Valstybės narės įgalioja savo kompetentingas institucijas keistis 2 dalyje nurodyta informacija, suprasdamos, jog tai jokiu būdu nereiškia, kad rinkdamos ir kaupdamos informaciją, susijusią su finansų kontroliuojančiosiomis (holdingo) bendrovėmis, mišrią veiklą vykdančiomis finansų kontroliuojančiosiomis (holdingo) bendrovėmis, finansų įstaigomis arba papildomas paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kompetentingos institucijos turi atskirai atlikti minėtų institucijų arba įmonių priežiūrą.“

23.

140 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jeigu kredito įstaiga, finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė kontroliuoja vieną arba kelias dukterines įmones, kurios yra draudimo įmonės arba kitos investavimo paslaugas teikiančios įmonės ir kurios turi gauti leidimą veiklai, kompetentingos institucijos ir institucijos, kurias valstybė įgaliojo atlikti draudimo įmonių arba kitų investavimo paslaugas teikiančių įmonių priežiūrą, glaudžiai bendradarbiauja. Nedarant poveikio jų atitinkamiems įsipareigojimams, šios institucijos teikia viena kitai visą informaciją, kuri gali palengvinti joms atlikti savo užduotis ir leidžia atlikti jų prižiūrimų įmonių veiklos ir bendros finansinės padėties priežiūrą.“;

3 dalis pakeičiama taip:

„3. Kompetentingos institucijos, kurios atsako už konsoliduotą priežiūrą, sudaro 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių arba mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių sąrašus. Šie sąrašai perduodami kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, EBI ir Komisijai.“

24.

141 ir 142 straipsniai pakeičiami taip:

„141 straipsnis

Jei taikydamos šią direktyvą valstybės narės kompetentingos institucijos tam tikrais atvejais pageidauja patikrinti informaciją, susijusią su kredito įstaiga, finansų kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove, pagalbines paslaugas teikiančia įmone, mišrią veiklą vykdančia kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove, mišrią veiklą vykdančia finansų kontroliuojančiąja (holdingo) bendrove arba 137 straipsnyje ar 127 straipsnio 3 dalyje nurodytomis dukterinėmis įmonėmis, esančiomis kitos valstybės narės teritorijoje, jos turi paprašyti, kad informaciją patikrintų tos valstybės narės kompetentingos institucijos. Tokį prašymą gavusios institucijos pagal savo kompetenciją patikrinimą atlieka pačios arba leidžia tai padaryti prašymą pateikusioms institucijoms, auditoriui arba ekspertui. Kai prašymą pateikusi kompetentinga institucija patikrinimo nevykdo pati, ji gali dalyvauti tikrinimo procese.

142 straipsnis

Nedarant poveikio jų baudžiamosios teisės nuostatoms, valstybės narės garantuoja, kad nuobaudos ir priemonės, skirtos pastebėtiems pažeidimams arba jų priežastims pašalinti, gali būti taikomos finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms, mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms arba šių bendrovių valdytojams, kurie pažeidžia įstatymus ir kitus teisės aktus, priimtus įgyvendinant 124–141 straipsnius ir šį straipsnį. Kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad tos nuobaudos ir priemonės duotų pageidaujamų rezultatų, ypač jei finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės centrinė administracija arba pagrindinė įstaiga nėra įsikūrusios šių bendrovių pagrindinėse buveinėse.“

25.

143 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jei kredito įstaigai, kurios patronuojanti įmonė yra kredito įstaiga, finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, turinti pagrindinę buveinę trečiojoje šalyje, netaikoma 125 ir 126 straipsniuose nustatyta konsoliduota priežiūra, kompetentingos institucijos tikrina, ar trečiosios šalies kompetentingos institucijos vykdo pirmiau nurodytos kredito įstaigos konsoliduotą priežiūrą, lygiavertę šioje direktyvoje nustatytais principais reglamentuojamai priežiūrai.

Patronuojančios įmonės ar bet kurios iš Europos Sąjungoje leidimą gavusių kontroliuojamųjų įmonių prašymu arba savo iniciatyva tikrinimą atlieka kompetentinga institucija, kuri būtų atsakinga už konsoliduotą priežiūrą, jei būtų taikoma šio straipsnio 3 dalis. Minėtoji kompetentinga institucija konsultuojasi su kitomis susijusiomis kompetentingomis institucijomis.“;

3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:

„Kompetentingos institucijos ypač gali pareikalauti, kad būtų įsteigta finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kurios pagrindinė buveinė būtų Sąjungoje, ir tos finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės konsoliduotai pozicijai ji gali taikyti konsoliduotos priežiūros nuostatas.“

26.	Įterpiamas šis straipsnis: „146a straipsnis Valstybės narės reikalauja, kad kredito institucijos kasmet bankų grupės lygmeniu viešai paskelbtų jų teisinės struktūros ir valdymo bei organizacinės struktūros aprašą, pateikdamos arba visą informaciją, arba nuorodas į atitinkamą informaciją.“

27.	X priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos III priedą.

4 straipsnis

Direktyvos 2009/138/EB pakeitimai

Direktyva 2009/138/EB iš dalies keičiama taip:

212 straipsnio 1 dalies f ir g punktai pakeičiami taip:

„f) draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė– patronuojanti įmonė, kuri nėra mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir kurios pagrindinis veiklos tikslas – įsigyti ir turėti dalyvavimo teises dukterinėse įmonėse, kai tos dukterinės įmonės išimtinai arba daugiausia yra draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės arba trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonės, kai bent viena iš tokių dukterinių įmonių yra draudimo ar perdraudimo įmonė;

g) mišrią veiklą vykdanti draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė– patronuojanti įmonė, išskyrus draudimo įmonę, trečiosios šalies draudimo įmonę, perdraudimo įmonę, trečiosios šalies perdraudimo įmonę ir draudimo kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę, tarp kurios dukterinių įmonių yra bent viena draudimo arba perdraudimo įmonė;

h) mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė– mišrią veiklą vykdanti finansų holdingo bendrovė, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 15 dalyje.“

213 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„2. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūra grupių lygmeniu būtų taikoma:

a)	draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurios yra ne mažiau kaip vienos draudimo įmonės, perdraudimo įmonės, trečiosios šalies draudimo įmonės ar trečiosios šalies perdraudimo įmonės dalyvaujančios įmonės, kaip nustatyta 218–258 straipsniuose;

b)	draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurių patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, kaip nustatyta 218–258 straipsniuose;

draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurių patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, arba trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonė, kaip nustatyta 260–263 straipsniuose;

d)	draudimo ar perdraudimo įmonėms, kurių patronuojanti įmonė yra mišrią veiklą vykdanti draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kaip nustatyta 265 straipsnyje.

3. 2 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais, jei dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, yra kontroliuojamos įmonės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, kuriai taikoma papildoma priežiūra pagal Direktyvos 2002/87/EB 5 straipsnio 2 dalį, susijusi įmonė, arba ji pati yra tokia kontroliuojama įmonė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, grupės priežiūros institucija po konsultacijų su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis gali nuspręsti tos dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės arba tos draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės lygmeniu nevykdyti rizikos koncentracijos priežiūros, nurodytos šios direktyvos 244 straipsnyje, arba grupės vidaus sandorių priežiūros, nurodytos šios direktyvos 245 straipsnyje, arba abiejų.

4. Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei taikomos lygiavertės nuostatos pagal šią direktyvą ir pagal Direktyvą 2002/87/EB, visų pirma su rizika grindžiama priežiūra susijusios nuostatos, grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis, gali nuspręsti šiai mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei taikyti tik atitinkamas Direktyvos 2002/87/EB nuostatas.

5. Jeigu mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei ir pagal šią direktyvą, ir pagal Direktyvą 2006/48/EB taikoma lygiavertė nuostata, visų pirma su rizika grindžiama priežiūra susijusios nuostatos, grupės priežiūros institucija, sutarusi su bankų ir investicinių paslaugų sektoriaus konsoliduotos priežiūros institucija, gali taikyti tik direktyvos nuostatas dėl svarbiausio finansų sektoriaus, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/87/EB 3 straipsnio 2 dalyje.

6. Grupės priežiūros institucija informuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (37) įsteigtą Europos priežiūros instituciją (Europos bankininkystės instituciją) (EBI) ir 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (38), įsteigtą Europos priežiūros instituciją (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (EDPPI) apie sprendimus, priimtus pagal 4 ir 5 dalis. EBI, EDPPI ir Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010 (39) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) (EVPRI), pasitelkdamos Europos priežiūros institucijų jungtinį komitetą (toliau – Jungtinis komitetas), parengia gaires, kuriomis siekiama suderinti priežiūros praktiką, ir techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuos jos perduoda Komisijai per trejus metus nuo tų gairių priėmimo.

214 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Priežiūros institucijos, vykdančios grupės priežiūrą pagal 213 straipsnį, neprivalo prižiūrėti atskirų trečiųjų šalių draudimo įmonių, trečiųjų šalių perdraudimo įmonių, draudimo kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių, mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių arba mišrios veiklos draudimo kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių, nedarant poveikio 257 straipsniui, tiek, kiek tai susiję su draudimo kontroliuojančiosiomis (holdingo) bendrovėmis arba mišrią veiklą vykdančiomis finansų kontroliuojančiosiomis (holdingo) bendrovėmis.“

215 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Jei dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, nurodyta 213 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, pati yra kitos draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinė įmonė arba kitos draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar kitos mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, dukterinė įmonė, 218–258 straipsniai taikomi tik pagrindinės patronuojančios draudimo ar perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, lygmeniu.

2. Jei 1 dalyje nurodyta pagrindinė patronuojanti draudimo ar perdraudimo įmonė, arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, yra įmonės, kurioms taikoma papildoma priežiūra pagal Direktyvos 2002/87/EB 5 straipsnio 2 dalį, dukterinė įmonė, grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis, gali nuspręsti tos pagrindinės patronuojančios įmonės ar bendrovės lygmeniu nevykdyti rizikos koncentracijos priežiūros, nurodytos 244 straipsnyje, grupės vidaus sandorių priežiūros, nurodytos 245 straipsnyje, arba abiejų.“

216 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Jei dalyvaujančios draudimo ar perdraudimo įmonės, arba draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, kurių pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, kaip nurodyta 213 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose, pagrindinė buveinė nėra toje pačioje valstybėje narėje, kaip pagrindinės Sąjungos lygmens patronuojančios įmonės, nurodytos 215 straipsnyje, valstybės narės gali leisti savo priežiūros institucijoms nuspręsti, pasikonsultavus su grupės priežiūros institucija ir ta pagrindine Sąjungos lygmens patronuojančia įmone, taikyti nacionalinio lygmens grupės priežiūrą pagrindinei patronuojančiai draudimo ar perdraudimo įmonei, draudimo kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai (holdingo) bendrovei.“

219 straipsnis pakeičiamas taip:

„219 straipsnis

Skaičiavimo dažnumas

1. Grupės priežiūros institucija užtikrina, kad dalyvaujanti draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė, arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė atliktų 218 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus skaičiavimus ne rečiau kaip kartą per metus.

Svarbius tų skaičiavimų duomenis ir rezultatus grupės priežiūros institucijai teikia dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba, jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba grupės įmonė, kurią nurodo grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe.

2. Draudimo įmonė, perdraudimo įmonė bei draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė nuolat stebi grupės mokumo kapitalo reikalavimą. Kai grupės rizikos pobūdis labai skiriasi nuo prielaidų, kuriomis buvo pagrįstas grupės mokumo kapitalo reikalavimas, apie kurį buvo pranešta vėliausiai, grupės mokumo kapitalo reikalavimas nedelsiant perskaičiuojamas ir apie jį pranešama grupės priežiūros institucijai.

Kai yra įrodymų, kad nuo pranešimo apie naujausią grupės mokumo kapitalo reikalavimą datos grupės rizikos pobūdis labai pasikeitė, grupės priežiūros institucijos gali pareikalauti, kad grupės mokumo kapitalo reikalavimas būtų perskaičiuotas.“

226 straipsnis pakeičiamas taip:

„226 straipsnis

Tarpininkės draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės

1. Apskaičiuojant grupės mokumą draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri per draudimo kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę turi dalyvavimo teises susijusioje draudimo įmonėje, susijusioje perdraudimo įmonėje, trečiosios šalies draudimo įmonėje ar trečiosios šalies perdraudimo įmonėje, atsižvelgiama į tokios draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės padėtį.

Tik šio skaičiavimo tikslais tarpininkė draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba tarpininkė mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė prilyginama draudimo ar perdraudimo įmonei, kuriai taikomos I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsniuose nustatytos mokumo kapitalo reikalavimo taisyklės ir tokios pačios sąlygos, kaip nustatyta I antraštinės dalies VI skyriaus 3 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsniuose dėl nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti.

2. Jei tarpininkė draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba tarpininkė mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė turi subordinuotųjų skolų ar kitų tinkamų nuosavų lėšų, kurioms taikomi apribojimai pagal 98 straipsnį, tinkamomis nuosavomis lėšomis laikoma šių lėšų dalis, apskaičiuota taikant 98 straipsnyje nustatytus apribojimus visoms grupės lygmens neįtrauktoms tinkamoms lėšoms, palyginti su grupės lygmens mokumo kapitalo reikalavimu.

Visas tarpininkės draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba tarpininkės mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės tinkamas nuosavas lėšas, kurioms reikėtų išankstinio priežiūros institucijų leidimo pagal 90 straipsnį, jei jos priklausytų draudimo ar perdraudimo įmonei, galima įtraukti skaičiuojant grupės mokumą tik tiek, kiek tinkamai leista grupės priežiūros institucijos.“

231 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„1. Jei draudimo ar perdraudimo įmonė ir jos susijusios įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės susijusios įmonės kartu pateikia prašymą leisti skaičiuoti konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą, taip pat grupės draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį, atitinkamos priežiūros institucijos bendradarbiauja spręsdamos, ar suteikti tokį leidimą, bei prireikus nustato tokio leidimo sąlygas ir nuostatas.“

233 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

„5. Jei draudimo ar perdraudimo įmonė ir jos susijusios įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės susijusios įmonės kartu pateikia prašymą leisti skaičiuoti grupės draudimo ir perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimą pagal vidaus modelį, mutatis mutandis taikomas 231 straipsnis.“

10.	III antraštinės dalies II skyriaus 1 skirsnio 5 poskirsnio pavadinimas pakeičiamas taip:

11.

235 straipsnis pakeičiamas taip:

„235 straipsnis

Draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės grupės mokumas

1. Jei draudimo ir perdraudimo įmonės yra draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės, grupės priežiūros institucija užtikrina, kad grupės mokumas būtų apskaičiuojamas draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės lygmeniu, taikant 220 straipsnio 2 dalį–233 straipsnį.

2. Atliekant šį skaičiavimą patronuojanti įmonė prilyginama draudimo ar perdraudimo įmonei, kuriai taikomos I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsniuose nustatytos mokumo kapitalo reikalavimo taisyklės ir tokios pat sąlygos, kaip nustatyta I antraštinės dalies VI skyriaus 3 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsniuose dėl nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui patenkinti.“

12.

243 straipsnis pakeičiamas taip:

„243 straipsnis

Draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės

236–242 straipsniai mutatis mutandis taikomi draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinėms draudimo ir perdraudimo įmonėms.“

13.

244 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus praneštų grupės priežiūros institucijai apie bet kokią didelę grupės lygmens rizikos koncentraciją, išskyrus atvejus, kai taikoma 215 straipsnio 2 dalis.

Reikiamą informaciją grupės priežiūros institucijai teikia grupei vadovaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė arba, jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba grupės draudimo ar perdraudimo įmonė, kurią nurodo grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis ir pačia grupe.

Grupės priežiūros institucija vykdo pirmoje pastraipoje paminėtos rizikos koncentracijos priežiūrą.“

14.

245 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2. Valstybės narės reikalauja, kad draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės reguliariai ir ne rečiau kaip kartą per metus praneštų grupės priežiūros institucijai apie visus svarbius draudimo ir perdraudimo įmonių grupės vidaus sandorius, įskaitant sandorius su fiziniais asmenimis, kurie glaudžiai susiję su grupei priklausančia įmone, išskyrus atvejus, kai taikoma 215 straipsnio 2 dalis.

Be to, valstybės narės reikalauja, kad apie labai svarbius grupės vidaus sandorius būtų pranešama kuo greičiau.

Grupės priežiūros institucija vykdo grupės vidaus sandorių priežiūrą.“

15.

246 straipsnio 4 dalies pirma, antra ir trečia pastraipos pakeičiamos taip:

„4. Valstybės narės reikalauja, kad dalyvaujanti draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė grupės lygmeniu atliktų 45 straipsnyje reikalaujamą vertinimą. Grupės priežiūros institucija pagal III skyrių vykdo grupės lygmeniu atliekamo savo rizikos ir mokumo vertinimo priežiūrą.

Tuo atveju, jei mokumas grupės lygmeniu apskaičiuojamas 1 metodu, kaip nurodyta 230 straipsnyje, dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė pateikia grupės priežiūros institucijai informaciją, kad būtų tinkamai paaiškintas visų susijusių, grupei priklausančių draudimo arba perdraudimo įmonių mokumo kapitalo reikalavimo sumos ir konsoliduoto grupės mokumo kapitalo reikalavimo skirtumas.

Dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė gali nuspręsti, jei tam pritaria grupės priežiūros institucija, tuo pačiu metu grupės lygmeniu ir bet kurios grupei priklausančios dukterinės įmonės lygmeniu atlikti bet kokį 45 straipsnyje reikalaujamą vertinimą bei parengti vieną dokumentą, apimantį visus vertinimus.“

16.

247 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:

„b)

jei grupei vadovauja ne draudimo ar perdraudimo įmonė, ši priežiūros institucija:

i)	jei draudimo ar perdraudimo įmonės patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė – priežiūros institucija, kuri suteikė leidimą tai draudimo ar perdraudimo įmonei;

ii)

jei kelių draudimo ar perdraudimo įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, ir vienai iš tų įmonių suteiktas leidimas valstybėje narėje, kurioje yra draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės pagrindinė buveinė – draudimo ar perdraudimo įmonės, kuriai suteiktas leidimas šioje valstybėje narėje, priežiūros institucija;

iii)

jei grupei vadovauja daugiau nei viena draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, kurių pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse, ir kiekvienoje iš tų valstybių narių veikia draudimo ar perdraudimo įmonė – draudimo ar perdraudimo įmonės, kurios bendra balanso suma yra didžiausia, priežiūros institucija;

iv)

jei kelių draudimo ar perdraudimo įmonių, kurių pagrindinės buveinės yra Sąjungoje, patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė ir nei vienai iš tų įmonių nėra suteiktas leidimas veikti valstybėje narėje, kurioje yra draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės pagrindinė buveinė – priežiūros institucija, kuri suteikė leidimą draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios bendra balanso suma yra didžiausia; arba

v)	jei grupėje nėra patronuojančios įmonės arba bet kuriuo kitu i–iv papunkčiuose nenurodytu atveju – priežiūros institucija, kuri suteikė leidimą draudimo ar perdraudimo įmonei, kurios bendra balanso suma yra didžiausia.“

(17)

249 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Grupės priežiūros institucija atitinkamai priežiūros institucijai ir EDPPI pateikia visą, su grupe susijusią informaciją pagal 19 straipsnį, 51 straipsnio 1 dalį ir 254 straipsnio 2 dalį, visų pirma apie grupės teisinę struktūrą ir valdymą bei organizacinę struktūrą.“

18.

256 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Valstybės narės reikalauja, kad dalyvaujančios draudimo ir perdraudimo įmonės, draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės kasmet viešai skelbtų grupės lygmens mokumo ir finansinės padėties ataskaitą. 51, 53, 54 ir 55 straipsniai taikomi mutatis mutandis.

2. Dalyvaujanti draudimo ar perdraudimo įmonė, draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė gali, jei tam pritaria grupės priežiūros institucija, paskelbti vieną bendrą savo mokumo ir finansinės padėties ataskaitą, kurią sudaro:

a)	grupės lygmens informacija, kuri turi būti atskleidžiama pagal 1 dalį;

b)	visų grupės dukterinių įmonių informacija, kuri turi būti pavieniui atpažįstama ir turi būti atskleidžiama pagal 51, 53, 54 ir 55 straipsnius.

Grupės priežiūros institucija, prieš suteikdama pritarimą, kaip numatyta pirmoje pastraipoje, konsultuojasi ir tinkamai atsižvelgia į visas priežiūros institucijų kolegijos narių nuomones ir abejones.“

19.

257 straipsnis pakeičiamas taip:

„257 straipsnis

Draudimo kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių administracinis, valdymo ar priežiūros organas

Valstybės narės reikalauja, kad visi draudimo kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms arba mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms vadovaujantys asmenys būtų kompetentingi ir tinkami savo pareigoms vykdyti.

42 straipsnis taikomas mutatis mutandis.“

20.

258 straipsnio 1 ir 2 dalys pakeičiamos taip:

„1. Kai grupės draudimo ar perdraudimo įmonės nesilaiko 218–246 straipsniuose nurodytų reikalavimų arba jei jos laikosi reikalavimų, tačiau mokumui vis dėlto gali kilti grėsmė, arba jei grupės vidaus sandoriai arba rizikos koncentracija sudaro grėsmę draudimo ar perdraudimo įmonės finansinei padėčiai, reikiamas priemones padėčiai ištaisyti kuo greičiau patvirtina:

a)	grupės priežiūros institucija dėl draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės;

b)	priežiūros institucijos dėl draudimo ir perdraudimo įmonių.

Jei pirmos pastraipos a punkte nurodytu atveju grupės priežiūros institucija nėra viena iš valstybės narės, kurioje įsteigta draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės pagrindinė buveinė, priežiūros institucijų, grupės priežiūros institucija praneša šioms priežiūros institucijoms apie savo išvadas, kad jos galėtų imtis reikiamų priemonių.

Jei pirmos pastraipos b punkte nurodytu atveju grupės priežiūros institucija nėra viena iš valstybės narės, kurioje įsteigta draudimo ar perdraudimo įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucijų, grupės priežiūros institucija praneša toms priežiūros institucijoms apie savo išvadas, kad jos galėtų imtis reikiamų priemonių.

Nedarant poveikio 2 dalies taikymui, valstybės narės nustato priemones, kurių gali imtis jų priežiūros institucijos draudimo kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų (holdingo) bendrovių atžvilgiu.

Susijusios priežiūros institucijos, taip pat ir grupės priežiūros institucija, kai tinkama, koordinuoja savo taikomas priemones.

2. Nedarydamos poveikio savo baudžiamosios teisės nuostatoms, valstybės narės draudimo kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms (holdingo) bendrovėms, kurios pažeidžia šiai antraštinei daliai įgyvendinti skirtus įstatymus, reglamentus arba administracines nuostatas, arba šias bendroves valdančiam asmeniui, taiko sankcijas arba tvirtina priemones. Priežiūros institucijos glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti tokių sankcijų arba priemonių veiksmingumą, ypač jei draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės centrinė administracija ar pagrindinis padalinys nėra toje pačioje valstybėje narėje kaip ir jos pagrindinė buveinė.“

21.

262 straipsnis pakeičiamas taip:

„262 straipsnis

Trečiojoje šalyje registruotos patronuojančios įmonės: lygiavertės priežiūros nebuvimas

1. Jei pagal 260 straipsnį atliktas patikrinimas rodo lygiavertės priežiūros nebuvimą, valstybės narės mutatis mutandis draudimo ir perdraudimo įmonėms taiko arba 218–258 straipsnius, išskyrus 236–243 straipsnius, arba vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų metodų.

218–258 straipsniuose nustatyti bendrieji principai ir metodai taikomi draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, trečiosios šalies draudimo įmonės ar trečiosios šalies perdraudimo įmonės lygmeniu.

Tik grupės mokumui apskaičiuoti patronuojanti įmonė prilyginama draudimo ar perdraudimo įmonei, kuriai taikytinos tokios pat sąlygos, kokios nustatytos I antraštinės dalies VI skyriaus 3 skirsnio 1, 2 ir 3 poskirsniuose dėl nuosavų lėšų, tinkamų mokumo kapitalo reikalavimui ir bet kuriam iš šių reikalavimų:

a)	mokumo kapitalo reikalavimui, nustatytam pagal 226 straipsnio principus, kai patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė;

b)	mokumo kapitalo reikalavimui, nustatytam pagal 227 straipsnio principus, kai patronuojanti įmonė yra trečiosios šalies draudimo įmonė ar trečiosios šalies perdraudimo įmonė.

2. Valstybės narės leidžia savo priežiūros institucijoms taikyti kitus metodus, kuriais užtikrinama tinkama grupės draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūra. Šiems metodams pritaria grupės priežiūros institucija, pasikonsultavusi su kitomis susijusiomis priežiūros institucijomis.

Visų pirma, priežiūros institucijos gali reikalauti įsteigti draudimo kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę, kurios pagrindinė buveinė būtų Sąjungoje, arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją (holdingo) bendrovę, kurios pagrindinė buveinė būtų Sąjungoje, ir taikyti šią antraštinę dalį grupės draudimo ir perdraudimo įmonėms, kurioms vadovauja tokia draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė.

Pasirinkti metodai sudaro sąlygas siekti šioje antraštinėje dalyje nustatytų grupės priežiūros tikslų, ir apie juos pranešama kitoms atitinkamoms priežiūros institucijoms ir Komisijai.“

22.

263 straipsnio pirma ir antra pastraipos pakeičiamos taip:

„Jei 260 straipsnyje nurodyta patronuojanti įmonė pati yra draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, kurios pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje, arba trečiosios šalies draudimo ar perdraudimo įmonės dukterinė įmonė, valstybės narės 260 straipsnyje numatytą patikrinimą taiko tik pagrindinės patronuojančios įmonės, būtent trečiosios šalies draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, trečiosios šalies mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, trečiosios šalies draudimo įmonės ar trečiosios šalies perdraudimo įmonės lygmeniu.

Tačiau jei netaikoma 260 straipsnyje nurodyta lygiavertė priežiūra, valstybės narės gali leisti savo priežiūros institucijoms nuspręsti atlikti naują patikrinimą žemesniu lygmeniu, būtent draudimo ar perdraudimo įmonių patronuojančios įmonės, kuria gali būti trečiosios šalies draudimo kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, trečiosios šalies mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji (holdingo) bendrovė, trečiosios šalies draudimo įmonė arba trečiosios šalies perdraudimo įmonė, lygmeniu.“

5 straipsnis

Persvarstymas

Komisija atlieka visapusišką Direktyvos 2002/87/EB persvarstymą, įskaitant ja vadovaujantis patvirtintus deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus. Po šio persvarstymo Komisija iki 2012 m. gruodžio 31 d. pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje, visų pirma aptaria tos direktyvos taikymo sritį, įskaitant ir tai, ar taikymo sritis turėtų būti išplėsta persvarstant 3 straipsnį, ir tos direktyvos taikymą nekontroliuojamoms įmonėms, ypač specialiosios paskirties įmonėms. Ataskaitoje taip pat apžvelgiami stambioms ne finansinėms grupėms priklausančių finansų konglomeratų, kurių bendra veikla bankininkystės, draudimo bei investicijų sektoriuose turi esminės svarbos finansinėms paslaugoms vidaus rinkoje, identifikavimo kriterijai.

Komisija taip pat apsvarsto, ar EPI, pasitelkusios Jungtinį komitetą, turėtų pateikti bendrąsias gaires dėl tokios esminės svarbos įvertinimo.

Ataskaitoje taip pat aptariami visai sistemai svarbūs finansų konglomeratai, kurie dėl savo dydžio, tarpusavio sąsajų ar sudėtingumo yra ypač pažeidžiami, ir jie turi būti nustatyti pagal analogiją su Finansinio stabilumo tarybos ir Bazelio bankininkystės priežiūros komiteto kuriamais standartais. Be to, toje ataskaitoje apsvarstoma galimybė taikyti privalomus testavimus nepalankiausiomis sąlygomis. Kartu su ataskaita, jei būtina, pateikiami atitinkami teisėkūros pasiūlymai.

6 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos 1, 2 ir 3 straipsnių būtų laikomasi nuo 2013 m. birželio 10 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstą bei tų priemonių ir šios direktyvos atitikties lentelę.

2. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos 4 straipsnio būtų laikomasi nuo 2013 m. birželio 10 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstą bei tų priemonių ir šios direktyvos atitikties lentelę.

3. Nukrypstant nuo 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos 2 straipsnio 23 dalies, taip pat šios direktyvos 2 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto, tiek, kiek tomis nuostatomis iš dalies keičiamas Direktyvos 2002/87/EB 1 straipsnis, 2 straipsnio 4, 5a ir 16 dalys bei 3 straipsnio 2 dalis dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų, būtų laikomasi nuo 2013 m. liepos 22 d. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų priemonių tekstą bei tų priemonių ir šios direktyvos atitikties lentelę.

4. Valstybės narės, tvirtindamos šiame straipsnyje nurodytas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

5. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

7 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2011 m. lapkričio 16 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

J. BUZEK

Tarybos vardu

Pirmininkas

W. SZCZUKA

(1) OL C 62, 2011 2 26, p. 1.

(2) 2011 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas.

(3) OL L 35, 2003 2 11, p. 1.

(4) 1973 m. liepos 24 d. Pirmoji Tarybos direktyva 73/239/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimu ir vykdymu, derinimo (OL L 228, 1973 8 16, p. 3).

(5) 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/49/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su tiesioginiu draudimu, išskyrus gyvybės draudimą, derinimo (trečioji ne gyvybės draudimo direktyva) (OL L 228, 1992 8 11, p. 1).

(6) 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/78/EB dėl draudimo ir perdraudimo įmonių papildomos priežiūros draudimo ar perdraudimo grupėje (OL L 330, 1998 12 5, p. 1).

(7) 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (OL L 345, 2002 12 19, p. 1).

(8) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

(9) 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB dėl perdraudimo (OL L 323, 2005 12 9, p. 1).

(10) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 177, 2006 6 30, p. 1).

(11) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/49/EB dėl investicinių įmonių ir kredito įstaigų kapitalo pakankamumo (OL L 177, 2006 6 30, p. 201).

(12) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(13) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(14) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(15) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(16) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

(17) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.

(18) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(19) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

(20) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.“

(21) 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/83/EB dėl gyvybės draudimo (OL L 345, 2002 12 19, p. 1).

(22) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).

(23) 2005 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/68/EB dėl perdraudimo (OL L 323, 2005 12 9, p. 1).

(24) 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo (OL L 177, 2006 6 30, p. 1).

(25) 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS) (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).

(26) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).

(27) 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų (OL L 174, 2011 7 1, p. 1).

(28) OL L 177, 2006 6 30, p. 201.

(29) OL L 193, 1983 7 18, p. 1.

(30) OL L 222, 1978 8 14, p. 11.“

(31) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(32) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

(33) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.“

(34) OL L 331, 2010 12 15, p. 1.“

(35) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

(36) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.“

(37) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.

(38) OL L 331, 2010 12 15, p. 48.

(39) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.“

I PRIEDAS

Direktyvos 98/78/EB I ir II priedai iš dalies keičiami taip:

I priedas iš dalies keičiamas taip:

2.1 punkte:

ketvirtos pastraipos antra įtrauka pakeičiama taip:

„—

jei draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė yra draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės, – kurios registruota buveinė yra toje pačioje valstybėje narėje, kaip ir draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė, – susijusi įmonė, ir apskaičiuojant atsižvelgiama ir į draudimo kontroliuojančiąją bendrovę arba mišrią veiklą vykdančią finansų kontroliuojančiąją bendrovę, ir į susijusią draudimo įmonę arba susijusią perdraudimo įmonę.“;

penkta pastraipa pakeičiama taip:

„Valstybės narės tai pat gali atsisakyti skaičiuoti draudimo įmonės arba perdraudimo įmonės koreguotą mokumą, jei ji yra kitos draudimo įmonės, kitos perdraudimo įmonės arba draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, kurios registruota buveinė yra kitoje valstybėje narėje, susijusi draudimo įmonė arba susijusi perdraudimo įmonė ir jei atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos papildomą priežiūrą susitarė pavesti tos kitos valstybės narės kompetentingai institucijai.“

2.2 skirsnis pakeičiamas taip:

„2.2. Draudimo kontroliuojančiosios bendrovės tarpininkės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės tarpininkės

Apskaičiuojant koreguotą mokumą draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės, kuri per draudimo kontroliuojančiąją bendrovę ar mišrios veiklos finansų kontroliuojančiąją bendrovę valdo kokios nors susijusios draudimo įmonės, susijusios perdraudimo įmonės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės kapitalo dalį, atsižvelgiama į draudimo kontroliuojančiosios bendrovės tarpininkės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės tarpininkės padėtį. Tik tokio apskaičiavimo metu, kuris atliekamas pagal šiame priede aprašytus bendruosius principus ir metodus, ši draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė prilyginama draudimo įmonei arba perdraudimo įmonei, kuriai taikomas nulinio mokumo reikalavimas ir tos pačios sąlygos, kurios nustatytos mokumo atsargos elementams Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnyje, Direktyvos 2002/83/EB 27 straipsnyje arba Direktyvos 2005/68/EB 36 straipsnyje.“

II priedas iš dalies keičiamas taip:

1.	Antraštė pakeičiama taip:

1 punkto pirma dalis pakeičiama taip:

„1.

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad dviem ar daugiau 2 straipsnio 2 dalyje minėtų draudimo ar perdraudimo įmonių, kurios yra draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės arba Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės dukterinės įmonės, įsteigtos skirtingose valstybėse narėse, šiame priede aprašytas metodas būtų taikomas nuosekliai.“

2 punkto antra ir trečia įtraukos, taip pat pastraipa po trečios įtraukos pakeičiamos taip:

„—

jei draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir viena ar daugiau kitų draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių, turinčių leidimą veikti toje pačioje valstybėje narėje, patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji bendrovė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonė ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonė, ir į tą draudimo įmonę ar perdraudimo įmonę atsižvelgiama atliekant šiame priede numatytus vienos iš tokių kitų įmonių apskaičiavimus,

—

jei draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės ir vienos ar daugiau kitų draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių, turinčių leidimą kitose valstybėse narėse, patronuojanti įmonė yra ta pati draudimo kontroliuojančioji bendrovė, mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonė ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonė ir jei pagal 4 straipsnio 2 dalį yra sudarytas susitarimas, leidžiantis kitos valstybės narės priežiūros institucijai vykdyti papildomą priežiūrą.

Jei kitos draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo ar perdraudimo įmonės dalyvauja draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo ar perdraudimo įmonės kapitale pagal pakopinį principą, valstybės narės gali taikyti šiame priede pateiktus apskaičiavimus tik draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri yra draudimo kontroliuojančioji bendrovė, mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonė ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonė, pagrindinės patronuojančios įmonės lygiu.“

3 punktas pakeičiamas taip:

„3.

Kompetentingos institucijos užtikrina, kad apskaičiavimai, analogiški I priede aprašytiems apskaičiavimams, būtų atliekami draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės lygiu.

Apskaičiavimo analogiškumas – tai I priede aprašytų bendrųjų principų ir metodų taikymas draudimo kontroliuojančiosios bendrovės, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės, Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonės ar Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonės lygiu.

Tik atliekant tokius apskaičiavimus, patronuojanti įmonė traktuojama kaip draudimo įmonė arba perdraudimo įmonė, kuriai taikomi šie reikalavimai:

—	nulinis mokumo reikalavimas, kai tai draudimo kontroliuojančioji bendrovė arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančioji bendrovė,

—	mokumo reikalavimas, kuris pagal I priedo 2.3 skirsnio principus nustatomas Bendrijai nepriklausančios šalies draudimo įmonei arba Bendrijai nepriklausančios šalies perdraudimo įmonei,

—	tie patys reikalavimai, kaip ir Direktyvos 73/239/EEB 16 straipsnio 1 dalyje arba Direktyvos 79/267/EEB 18 straipsnyje mokumo atsargai taikytiniems elementams nustatyti reikalavimai.“

II PRIEDAS

Direktyvos 2002/87/EB I priedo II dalyje „Techniniai skaičiavimo metodai“ 3 ir 4 metodai pakeičiami taip:

„3 metodas: „Metodų derinys“

Kompetentingos institucijos gali leisti naudoti 1 ir 2 metodų derinį.“

III PRIEDAS

Direktyvos 2006/48/EB X priedo 3 dalies 3 skirsnio 30 punktas pakeičiamas taip:

„30.

Kai pažangųjį vertinimo metodą ketina taikyti ES patronuojanti kredito įstaiga ir jos dukterinės įmonės arba ES patronuojančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės ar ES patronuojančios mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios (holdingo) bendrovės dukterinės įmonės, prašyme turi būti pateikiamas metodikos, naudojamos skirtingoms grupės įmonėms paskirstant veiklos rizikos kapitalą, aprašymas.“

		ISSN 1977-0723 doi:10.3000/19770723.L_2011.326.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 326

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	54 tomas 2011m. gruodžio 8d.

Turinys		I Įstatymo galią turintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo ( 1 )	1
	*	2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1228/2011, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 429/73, nustatantis specialias nuostatas dėl tam tikrų prekių, reglamentuojamų Reglamentu (EEB) Nr. 1059/69, ir kurių kilmės šalis yra Turkija, įvežimo į Bendriją	17
	*	2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1229/2011, kuriuo panaikinami tam tikri nebeaktualūs bendros žemės ūkio politikos srities Tarybos aktai	18
	*	2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1230/2011, kuriuo panaikinami tam tikri nebeaktualūs bendros prekybos politikos srities Tarybos aktai	21
	*	2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1231/2011, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 378/2007 nuostatos dėl tiesioginių išmokų pagal bendrą žemės ūkio politiką savanoriško moduliavimo įgyvendinimo taisyklių	24
	*	2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1232/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą	26
	*	2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1233/2011 dėl tam tikrų gairių taikymo oficialiai remiamiems eksporto kreditams, kuriuo panaikinami Tarybos sprendimai 2001/76/EB ir 2001/77/EB	45
		DIREKTYVOS
	*	2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/89/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 98/78/EB, 2002/87/EB, 2006/48/EB ir 2009/138/EB nuostatos dėl finansų konglomeratui priklausančių finansų subjektų papildomos priežiūros ( 1 )	113


	(1) Tekstas svarbus EEE