6.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/1

---

Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT/EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT/EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonomikos komisijos (JTO/EEK) taisyklė Nr. 3. Suvienodintos variklinių transporto priemonių ir jų priekabų šviesogrąžių atšvaitų patvirtinimo nuostatos

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

02 serijos pakeitimų 12 papildymo. Įsigaliojimo data – 2011 m. birželio 23 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.	Taikymo sritis

2.	Apibrėžtys

3.	Patvirtinimo paraiška

4.

Ženklai

5.	Patvirtinimas

6.	Bendrieji reikalavimai

7.	Specialieji reikalavimai (bandymai)

8.	Gamybos atitiktis

9.	Nuobaudos už gamybos neatitiktį

10.	Visiškas gamybos nutraukimas

11.	Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos skyrių pavadinimai ir adresai

12.	Pereinamojo laikotarpio nuostatos

PRIEDAI

1 priedas –

Šviesogrąžiai atšvaitai, simboliai, matavimo vienetai

2 priedas –

Pranešimas apie šviesogrąžio atšvaito tipo patvirtinimą (arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, arba patvirtinimo panaikinimą, arba visišką gamybos nutraukimą) pagal Taisyklę Nr. 3.

3 priedas –

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

4 priedas –

Bandymų atlikimo tvarka. IA klasė ir IIIA klasė

5 priedas –

Formos ir matmenų reikalavimai

Priedėlis.

Priekabų šviesogrąžiai atšvaitai. IIIA ir IIIB klasės

6 priedas –

Kolorimetriniai reikalavimai

7 priedas –

Fotometriniai reikalavimai

8 priedas –

Atsparumas išorės poveikiui

9 priedas –

Šviesogrąžių atšvaitų optinių savybių pastovumas

10 priedas –

Šiluminis atsparumas

11 priedas –

Spalvos patvarumas

12 priedas –

Bandymų eiliškumas

13 priedas –

Atsparumas smūgiui. IVA klasė

14 priedas –

Bandymų atlikimo tvarka. IVA klasė

15 priedas –

IVA klasės įtaisų bandymų eiliškumas

16 priedas –

IB ir IIIB klasės įtaisų bandymų atlikimo tvarka

17 priedas –

Būtiniausi gamybos atitikties kontrolės tvarkos reikalavimai

18 priedas –

Būtiniausi inspektoriaus atliekamos bandinių atrankos reikalavimai

1.   TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma šviesogrąžiams atšvaitams (1), tvirtinamiems L, M, N, O ir T kategorijų transporto priemonėse (2).

2.   APIBRĖŽTYS (3)

Šioje taisyklėje:

2.1.	Šiai taisyklei taikomos Taisyklėje Nr. 48 ir atitinkamos serijos jos pakeitimuose, kurie galiojo pateikiant tipo patvirtinimo paraišką, nustatytos apibrėžtys.

2.2.	Šviesogrąža – atspindys, kai šviesos atspindėjimo kryptys yra artimos jos sklidimo krypčiai. Ši savybė išlieka esant įvairiems apšvietimo kampams.

2.3.	Šviesogrąžis optinis įtaisas – šviesogrąžą užtikrinančių optinių sudėtinių dalių sąranka.

2.4.	Šviesogrąžis atšvaitas (1) – parengtas naudoti įrenginys, sudarytas iš vieno arba daugiau šviesogrąžių optinių įtaisų.

2.5.	Skėsties kampas – kampas tarp atskaitos centrą su imtuvo ir apšvietimo šaltinio centrais jungiančių tiesių.

2.6.	Apšvietimo kampas – kampas tarp atskaitos ašies ir atskaitos centrą su apšvietimo šaltinio centru jungiančios tiesės.

2.7.	Sukimo kampas – kampas, kuriuo šviesogrąžis atšvaitas, esantis nustatytoje padėtyje, sukamas aplink savo atskaitos ašį.

2.8.	Šviesogrąžio atšvaito kampinis skersmuo – kampas, kuriuo šviečiamojo paviršiaus matomojo ploto didžiausias matmuo matomas iš apšvietimo šaltinio centro arba iš imtuvo centro.

2.9.	Šviesogrąžio atšvaito apšvieta – sutrumpintas terminas, paprastai naudojamas krentantiems spinduliams statmenoje plokštumoje, kertančioje atskaitos centrą, išmatuotai apšvietai apibūdinti.

2.10.

Šviesos stiprio koeficientas (CIL) – atitinkama kryptimi atspindėtos šviesos stiprio, padalinto iš šviesogrąžio atšvaito apšvietos esant nustatytiems apšvietimo, skėsties ir sukimo kampams, koeficientas.

2.11.

Šioje taisyklėje naudojami simboliai ir matavimo vienetai nurodomi šios taisyklės 1 priede.

2.12.

Šviesogrąžio atšvaito tipas nustatomas atsižvelgiant į su patvirtinimo paraiška pateiktus bandinius ir techninius dokumentus. Gali būti laikoma, kad šviesogrąžiai atšvaitai priklauso tam pačiam tipui, jeigu juose yra vienas arba daugiau šviesogrąžių optinių įtaisų, tapačių standartiniam bandiniui arba, jei jie jam nėra tapatūs, simetriškų ir tinkamų įrengti po vieną kairėje ir dešinėje transporto priemonės pusėse, arba jeigu kitų šviesogrąžio atšvaito dalių ir standartinio bandinio dalių skirtumai neturi poveikio savybėms, kurioms taikoma ši taisyklė.

2.13.

Pagal fotometrines savybes šviesogrąžiai atšvaitai skirstomi į tris klases: IA arba IB klasė, IIIA arba IIIB klasė ir IVA klasė.

2.14.

IB ir IIIB klasės šviesogrąžiai atšvaitai – tai įtaisai, prie kurių prijungti kiti signaliniai žibintai, laidūs vandeniui remiantis 8 priedo 1.1 punktu ir integruoti į transporto priemonės kėbulą.

2.15.

Įtaiso atspindėtos šviesos spalva. Įtaiso atspindėtos šviesos spalvos apibrėžtys pateiktos Taisyklės Nr. 48 2.30 punkte.

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.

Patvirtinimo paraišką pateikia prekės pavadinimo arba ženklo turėtojas arba prireikus tinkamai įgaliotas jo atstovas. Pareiškėjo nuožiūra joje bus nurodyta, kad įtaisą galima įrengti transporto priemonėje esant įvairaus dydžio atskaitos ašies posvyriui transporto priemonės atskaitos plokštumų arba žemės atžvilgiu arba, jeigu tai IA, IB ir IVA klasės šviesogrąžiai atšvaitai, kad įtaisas gali suktis apie savo atskaitos ašį; šie skirtingi įrengimo reikalavimai nurodomi pranešimo blanke. Su paraiška pateikiama: 3.1.1. trys egzemplioriai brėžinių, kurie yra pakankamai išsamūs, kad būtų galima nustatyti tipą, ir kuriuose geometriškai pavaizduota (-os) vieta (-os), kurioje (-se) įtaisą galima tvirtinti transporto priemonėje, o jeigu tai IB ar IIIB klasės šviesogrąžiai atšvaitai, informacija apie pritvirtinimą; brėžiniuose turi būti nurodyta patvirtinimo numeriui ir klasės žymeniui, atsižvelgiant į patvirtinimo ženklo apskritimą, numatyta vieta. 3.1.2. trumpas aprašas, kuriame pateikiamos medžiagų, iš kurių pagamintas šviesogrąžis optinis įtaisas, techninės specifikacijos; 3.1.3. gamintojo nurodytos spalvos šviesogrąžių atšvaitų bandiniai ir, jeigu būtina, pritvirtinimo priemonės; pateiktinų bandinių skaičius nurodytas šios taisyklės 4 priede; 3.1.4. jei būtina, du kitos (-ų) spalvos (-ų) bandiniai, siekiant išsyk arba vėliau išplėsti tipo patvirtinimą, kad jis aprėptų kitos (-ų) spalvos (-ų) įtaisus; 3.1.5. jeigu tai IVA klasės įtaisai: šviesogrąžių atšvaitų bandiniai ir, jei būtina, pritvirtinimo priemonės; pateiktinų bandinių skaičius nurodytas šios taisyklės 14 priede.

4.   ŽENKLAI

4.1.

Ant kiekvieno tvirtinti pateikto šviesogrąžio atšvaito turi būti nurodyta: 4.1.1. pareiškėjo prekės pavadinimas arba ženklas; 4.1.2. žodis „TOP“ (liet. „viršus“), nurodytas horizontaliai ant aukščiausios šviečiamojo paviršiaus dalies, jeigu jį būtina nurodyti siekiant aiškiai nustatyti gamintojo nurodytą (-us) sukimo kampą (-us).

4.2.	Ant kiekvieno įtaiso paliekama pakankamai vietos patvirtinimo ženklui nurodyti. Ši vieta nurodoma 3.1.1 punkte minėtuose brėžiniuose.

4.3.	Ženklai turi būti ant šviesogrąžio atšvaito šviečiamojo paviršiaus arba ant vieno iš šviečiamųjų paviršių ir, šviesogrąžį atšvaitą pritvirtinus transporto priemonėje, turi būti matomi iš išorės.

4.4.	Ženklai turi būti lengvai įskaitomi ir nenutrinami.

5.   PATVIRTINIMAS

5.1.	Patvirtinimas suteikiamas, jeigu visi pateikti bandiniai atitinka šios taisyklės reikalavimus.

5.2.

Jeigu šviesogrąžiam atšvaitui suteiktas patvirtinimas išplečiamas, kad būtų taikomas tokiems patiems, tik skirtingos spalvos įtaisams, pateikti du šios taisyklės 3.1.4 punkto reikalavimus atitinkantys bandiniai turi atitikti tik kolorimetrinius reikalavimus; kitų bandymų atlikti nebereikia. 5.2 punktas netaikomas IVA klasės įtaisams.

5.3.

Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Du pirmi patvirtinimo numerio skaitmenys (šiuo metu šios taisyklės skaitmuo 02 atitinka 02 serijos pakeitimus, kurie įsigaliojo1985 m. liepos 1 d.) nurodo pakeitimų, apimančių suteikiant patvirtinimą priimtus naujausius svarbius techninius taisyklės pakeitimus, seriją. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio paskirti kitam šviesogrąžio atšvaito tipui, kuriam taikoma ši taisyklė, išskyrus atvejus, kai tipo patvirtinimas išplečiamas, kad aprėptų tokius pačius, tik skirtingos spalvos įtaisus.

5.4.	Šios taisyklės 2 priede pateiktą pavyzdį atitinkančios formos pranešimas apie šviesogrąžio atšvaito tipo patvirtinimą, patvirtinimo išplėtimą arba atsisakymą suteikti tipo patvirtinimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms susitarimo šalims.

5.5.

Prie kiekvieno šviesogrąžio atšvaito, atitinkančio pagal šią taisyklę patvirtintą tipą, be 4.1 punkte nustatytų ženklų, 4.2 punkte nurodytoje vietoje pritvirtinamas: 5.5.1. tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro: 5.5.1.1. apskritimas aplink raidę E, po kurios nurodomas patvirtinimą suteikusios šalies skiriamasis numeris (4); 5.5.1.2. patvirtinimo numeris; 5.5.1.3. patvirtinto šviesogrąžio atšvaito klasę nurodančių simbolių IA, IB, IIIA, IIIB arba IVA grupė.

5.6.

Kai tą patį sugrupuotų, kombinuotų ar vienas į kitą integruotų žibintų (įskaitant šviesogrąžį atšvaitą) mazgą sudaro du ar daugiau žibintų, patvirtinimas suteikiamas tik jei kiekvienas žibintas atitinka šios arba kitos taisyklės reikalavimus. Nė vienos taisyklės reikalavimų neatitinkantys žibintai neturi būti tokio sugrupuotų, kombinuotų ar vienas į kitą integruotų žibintų mazgo dalis. 5.6.1. Jeigu sugrupuoti, kombinuoti arba vienas į kitą integruoti žibintai atitinka keleto taisyklių reikalavimus, gali būti naudojamas vienas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro apskritimas aplink raidę E, po kurios nurodomas patvirtinimą suteikusios šalies skiriamasis numeris, patvirtinimo numeris ir, jeigu būtina, reikiama rodyklė. Šis patvirtinimo ženklas gali būti ant bet kurios sugrupuotų, kombinuotų arba vienas į kitą integruotų žibintų vietos, jei: 5.6.1.1. yra matomas juos sumontavus; 5.6.1.2. nė viena sugrupuotų, kombinuotų arba vienas į kitą integruotų žibintų šviesą praleidžianti dalis negali būti pašalinta kartu nepašalinant patvirtinimo ženklo. 5.6.2. Kiekvieno žibinto, atitinkančio kiekvieną taisyklę, pagal kurią buvo suteiktas patvirtinimas, atpažinties simbolis kartu su atitinkamos pakeitimų, apimančių suteikiant patvirtinimą atliktus naujausius svarbius techninius taisyklės pakeitimus, serijos numeriu nurodomi: 5.6.2.1. ant atitinkamo šviesą spinduliuojančio paviršiaus arba 5.6.2.2. viename įrenginyje taip, kad būtų galima aiškiai atpažinti visus žibintus, priklausančius sugrupuotų, kombinuotų arba vienas į kitą integruotų žibintų mazgui (žr. 3 priede parodytus galimus pavyzdžius). 5.6.3. Bendro patvirtinimo ženklo sudedamųjų dalių dydis neturi būti mažesnis nei mažiausias atskirų mažiausių ženklų dydis, kaip reikalaujama taisyklėje, pagal kurią buvo suteiktas patvirtinimas. 5.6.4. Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Ta pati susitariančioji šalis negali to paties numerio suteikti kitam sugrupuotų, kombinuotų arba vienas į kitą integruotų žibintų, kuriems taikoma ši taisyklė, tipui.

5.7.	Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

5.8.	Šios taisyklės 3 priede pateikti atskirų žibintų (1 pav.) ir sugrupuotų, kombinuotų arba vienas į kitą integruotų žibintų (2 pav.) patvirtinimo ženklų išdėstymo pavyzdžiai kartu su visais pirmiau minėtais papildomais simboliais.

6.   BENDRIEJI REIKALAVIMAI

6.1.	Šviesogrąžiai atšvaitai turi būti sukonstruoti taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis gerai veiktų ir jų veikimas nesikeistų. Be to, neturi būti jokių konstrukcijos arba gamybos defektų, galinčių pakenkti jų veikimui arba tinkamai būklei.

6.2.	Šviesogrąžių atšvaitų sudėtinių dalių neturi būti įmanoma lengvai išmontuoti.

6.3.	Šviesogrąžių optinių įtaisų neturi būti galima pakeisti.

6.4.	Šviesogrąžių atšvaitų išorinis paviršius turi būti lengvai nuvalomas. Todėl paviršius neturi būti šiurkštus, neturi būti iškyšų, galinčių trukdyti lengvai valyti.

6.5.	Jeigu tai IVA klasės įtaisai, jų pritvirtinimo priemonėmis turėtų būti galima lengvai ir patvariai pritvirtinti įtaisą transporto priemonėje.

6.6.	Įprastomis naudojimo sąlygomis vidinis šviesogrąžių atšvaitų paviršius neturi būti pasiekiamas.

7.   SPECIALIEJI REIKALAVIMAI (BANDYMAI)

7.1.

Šviesogrąžiai atšvaitai taip pat turi atitikti šios taisyklės 5–11 ir 13 prieduose nustatytus matmenų ir formos reikalavimus bei kolorimetrinius, fotometrinius, fizinių ir mechaninių savybių reikalavimus. Bandymų atlikimo tvarka aprašoma 4 priede (IA, IIIA klasės), 14 priede (IVA klasė) ir 16 priede (IB, IIIB klasės).

7.2.

Atsižvelgdamos į medžiagų, iš kurių pagaminti šviesogrąžiai atšvaitai ir ypač jų optiniai įtaisai, pobūdį, kompetentingos institucijos gali leisti laboratorijoms neatlikti tam tikrų neprivalomų bandymų, jeigu tiesiogiai išreiškiama išlyga, jog tie praleisti bandymai turi būti paminėti pranešimo apie patvirtinimą blanko skyriuje „Pastabos“.

8.   GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2) taikant šiuos reikalavimus:

8.1.	pagal šią taisyklę patvirtinti šviesogrąžiai atšvaitai turi būti pagaminti taip, kad atitiktų tipą, kuris patvirtintas įvykdžius 6 ir 7 punktuose nustatytus reikalavimus;

8.2.	turi būti laikomasi būtiniausių gamybos atitikties kontrolės tvarkos reikalavimų, nustatytų šios taisyklės 17 priede;

8.3.	turi būti laikomasi būtiniausių inspektoriaus atliekamos bandinių atrankos reikalavimų, nustatytų šios taisyklės 18 priede;

8.4.	tipo patvirtinimą suteikusi institucija bet kuriuo metu gali patikrinti kiekvienoje gamybos įmonėje taikomą atitikties kontrolės metodiką. Paprastai šie patikrinimai atliekami kartą per dvejus metus.

9.   NUOBAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

9.1.	Pagal šią taisyklę suteiktas šviesogrąžių atšvaitų tipo patvirtinimas gali būti panaikintas, jei nesilaikoma reikalavimų arba jei patvirtinimo ženklą turintis šviesogrąžis atšvaitas neatitinka patvirtinto tipo.

9.2.	Jei šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis panaikina anksčiau suteiktą patvirtinimą, apie tai pranešimu, kurio forma atitinka šios taisyklės 3 priede pateiktą pavyzdį, ji nedelsdama apie tai praneša kitoms šią taisyklę taikančioms Susitariančiosioms šalims.

10.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jei patvirtinimo turėtojas visiškai nutraukia pagal šią taisyklę patvirtinto tipo šviesogrąžių atšvaitų gamybą, jis apie tai praneša patvirtinimą suteikusiai institucijai. Minėtą pranešimą gavusi institucija šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančios formos pranešimu apie tai informuoja kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. Susitarimo šalis.

11.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS SKYRIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administracijos skyrių, kuriems siunčiami kitose valstybėse išduoti tipo patvirtinimo, patvirtinimo išplėtimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimo pranešimai, pavadinimus ir adresus.

12.   PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys:

12.1.

toliau pripažįsta patvirtinimus, suteiktus ankstesnių I, II ir III klasių šviesogrąžiams atšvaitams, skirtiems montuoti eksploatuojamose transporto priemonėse kaip pakaitiniams įtaisams;

12.2.

gali suteikti I ir II klasės įtaisų patvirtinimus remdamosi pradinės versijos taisykle (1964 m. rugsėjo 23 d. dokumentas E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Add.2) su sąlyga, kad įtaisai skirti montuoti eksploatuojamose transporto priemonėse kaip pakaitiniai įtaisai ir kad techniniu požiūriu šie įtaisai negali atitikti IA klasės įtaisams nustatytų fotometrinių reikalavimų;

12.3.

gali neleisti montuoti šviesogrąžių atšvaitų, neatitinkančių šios taisyklės reikalavimų dėl: 12.3.1. transporto priemonių, kurių tipo patvirtinimas arba individualus patvirtinimas buvo išduotas 1984 m. kovo 20 d. arba vėliau; 12.3.2. dėl transporto priemonių, kurios pirmą kartą pradėtos eksploatuoti 1985 m. kovo 20 d. arba vėliau.

---

(1)  Dar vadinami atgaliniais atšvaitais.

(2)  Kaip apibrėžta Jungtinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Amend.4).

(3)  Techninių terminų (išskyrus Taisyklės Nr. 48 terminus) apibrėžtys atitinka Tarptautinės apšvietimo komisijos (angl. International Commission on Illumination, CIE) nustatytas apibrėžtis.

(4)  1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 –Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos bendrija (patvirtinimus suteikia jos valstybės narės, naudodamos atitinkamus savo EEK simbolius), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija, 53 – Tailandas, 54 ir 55 (nenaudojami) ir 56 – Juodkalnija. Tolesni numeriai kitoms šalims skiriami eiliškumo tvarka, kuria jos ratifikuoja Susitarimą dėl suvienodintų techninių nuostatų ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti įrengiamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų savitarpio pripažinimo sąlygų priėmimo arba prie jo prisijungia; apie paskirtus numerius susitariančiosioms šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

6.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/33

---

Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT/EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę JT/EEK statusą nurodančio dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (toliau – JT/EEK) taisyklė Nr. 28. Suvienodintos nuostatos dėl įspėjamųjų garsinės signalizacijos įtaisų ir variklinių transporto priemonių, atsižvelgiant į jų garso signalus, patvirtinimo

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

pradinės taisyklės versijos 3 papildymo. Įsigaliojimo data: 2000 m. gruodžio 28 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.	Taikymo sritis

I.   ĮSPĖJAMIEJI GARSINĖS SIGNALIZACIJOS ĮTAISAI

2.	Apibrėžtys

3.	Paraiška suteikti patvirtinimą

4.

Ženklai

5.	Patvirtinimas

6.	Specifikacijos

7.	Įspėjamųjų garsinės signalizacijos įtaisų tipo keitimas ir patvirtinimo išplėtimas

8.	Gamybos atitiktis

9.	Baudos už gamybos neatitiktį

10.	Gamybos nutraukimas

II.   VARIKLINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ GARSO SIGNALAI

11.	Apibrėžtys

12.	Paraiška suteikti patvirtinimą

13.	Patvirtinimas

14.	Specifikacijos

15.	Transporto priemonės tipo pakeitimas ir patvirtinimo išplėtimas

16.	Gamybos atitiktis

17.	Baudos už gamybos neatitiktį

18.	Technikos tarnybų, atliekančių patvirtinimo bandymus, ir administracijos padalinių pavadinimai ir adresai

PRIEDAI

1 priedas.

Pranešimas dėl variklinių transporto priemonių įspėjamųjų garsinės signalizacijos įtaisų tipo patvirtinimo (arba atsisakymo suteikti patvirtinimą, arba patvirtinimo panaikinimo, arba visiško gamybos nutraukimo, arba patvirtinimo išplėtimo) pagal Taisyklę Nr. 28

2 priedas.

Pranešimas dėl transporto priemonės tipo atsižvelgiant į jos garso signalus patvirtinimo (arba atsisakymo suteikti patvirtinimą, arba patvirtinimo panaikinimo, arba visiško gamybos nutraukimo, arba patvirtinimo išplėtimo) pagal Taisyklę Nr. 28

3 priedas.

I. Įspėjamojo garsinės signalizacijos įtaiso patvirtinimo ženklo elementų išdėstymas II. Transporto priemonės, atsižvelgiant į jos garso signalus, patvirtinimo ženklo elementų išdėstymas

1.   TAIKYMO SRITIS

Šis taisyklė taikoma:

1.1.	įspėjamiesiems garsinės signalizacijos įtaisams (angl. AWD) (1), kuriems tiekiama nuolatinė arba kintamoji srovė arba suslėgtasis oras, ir kurie skirti montuoti L3 – 5, M ir N kategorijų variklinėse transporto priemonėse, išskyrus mopedus (L1 ir L2 kategorijos) (2);

1.2.	1.1 punkte išvardytų variklinių transporto priemonių garso signalams (3).

I.   ĮSPĖJAMIEJI GARSINĖS SIGNALIZACIJOS ĮTAISAI

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje skirtingų „tipų“ įspėjamieji garsinės signalizacijos įtaisai suprantami kaip įtaisai, kurie iš esmės skiriasi vienas nuo kito tokiais aspektais:

2.1.	prekės pavadinimu arba ženklu;

2.2.	veikimo principais;

2.3	elektros srovės tiekimo tipais (nuolatinė arba kintama srovė);

2.4.	išorine korpuso forma;

2.5.	diafragmos (-ų) forma (-omis) ir dydžiu (-iais);

2.6.	garso skleidimo angos (-ų) forma arba tipais;

2.7.	nominaliuoju akustinis dažniu arba dažniais;

2.8.	nominaliąja maitinimo įtampa;

2.9.	įtaisams, kuriems oras tiekiamas tiesiogiai iš išorinio suslėgtojo oro šaltinio, – nominaliuoju darbiniu slėgiu;

2.10.

Įspėjamasis garsinės signalizacijos įtaisas daugiausia yra skirtas: 2.10.1. motociklams, kurių galia yra mažesnė ar lygi 7 kW (I klasė). 2.10.2. M ir N kategorijų transporto priemonėms ir motociklams, kurių galia didesnė nei 7 kW (II klasė).

3.   PARAIŠKA SUTEIKTI PATVIRTINIMĄ

3.1.   Įspėjamojo garsinės signalizacijos įtaiso tipo patvirtinimo paraišką pateikia prekės pavadinimo arba ženklo turėtojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas.

3.2.   Kartu pateikiami trys toliau nurodytų dokumentų egzemplioriai, kuriuose surašyti tokie duomenys:

3.2.1.

įspėjamojo garsinės signalizacijos įtaiso tipo aprašymas, atsižvelgiant ypač į 2 dalyje paminėtus aspektus;

3.2.2.

brėžinys, kuriame, inter alia, yra įspėjamojo įtaiso skerspjūvis;

3.2.3.

tinkamai identifikuotų sudedamųjų dalių, naudojamų gamyboje, sąrašas, kuriame būtų nurodytos naudojamos medžiagos;

3.2.4.

detalūs visų gamyboje naudojamų komponentų brėžiniai. Brėžiniuose nurodoma vieta, skirta patvirtinimo numeriui, atsižvelgiant į patvirtinimo ženklo apskritimo.

3.3.   Be to, kartu su patvirtinimo paraiška pateikiami du įspėjamojo įtaiso tipo pavyzdžiai.

3.4.   Prieš suteikdama tipo patvirtinimą kompetentinga institucija patikrina ar tinkamai užtikrinama veiksminga gamybos atitikties kontrolė.

4.   ŽENKLAI

4.1.   Ant pateiktų patvirtinti įspėjamojo garsinės signalizacijos įtaiso pavyzdžių turi būti gamintojo prekės pavadinimas arba ženklas; šis ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.2.   Kiekviename pavyzdyje turi būti patvirtinimo ženklui tinkamo dydžio plotas; šis plotas pažymimas brėžinyje, nurodytame 3.2.2 punkte.

5.   PATVIRTINIMAS

5.1.   Jeigu tvirtinti pateikti pavyzdžiai atitinka toliau nurodytų 6 ir 7 dalių nuostatas, šio tipo įspėjamasis signalizacijos įtaisas yra patvirtinamas.

5.2.   Kiekvienam patvirtinamajam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Pirmieji du jo skaitmenys (šiuo metu – 00, skirti pirminio varianto taisyklei) nurodo pakeitimų seriją, į kurią įtraukiami naujausi pagrindiniai techniniai taisyklės pakeitimai, padaryti iki patvirtinimo momento. Ta pati susitariančioji šalis negali priskirti šio numerio kito tipo įspėjamajam garsinės signalizacijos įtaisui.

5.3.   Tas pats patvirtinimo numeris gali būti priskirtas įspėjamųjų įtaisų tipams, kurie skiriasi tik nominaliąja elektros įtampa, nominaliuoju dažniu ar dažniais arba 2.8 dalyje paminėtų įtaisų atžvilgiu – nominaliuoju darbiniu slėgiu.

5.4.   Šios taisyklės 1 priede pateikto blanko pavyzdį atitinkantis pranešimas dėl įspėjamojo garsinės signalizacijos įtaiso tipo patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą, patvirtinimo išplėtimo, patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo ir įspėjamojo garsinės signalizacijos įtaiso (kurį pareiškėjas pateikia patvirtinti) brėžiniai (1:1 mastelio), ne didesnio nei A4 formato (210 x 297 mm) arba sulankstyti taip, kad būtų tokio formato, perduodami šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims.

5.5.   Kiekviename įspėjamajame garsinės signalizacijos įtaise, kuris atitinka tipą, patvirtintą pagal šią taisyklę, matomoje, lengvai prieinamoje vietoje, nurodytoje patvirtinimo blanke, pritvirtinamas tarptautinio patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

5.5.1.

apskritimas, į kurį įrašyta raidė „E“, ir po jos – patvirtinimą suteikiančios šalies skiriamasis numeris (4);

5.5.2.

patvirtinimo numeris.

5.5.3.

papildomas simbolis – skaičius romėniškaisiais skaitmenimis, nurodantis klasę, kuriai priklauso įspėjamasis garsinės signalizacijos įtaisas.

5.6.   Šis patvirtinimo ženklas ir papildomas simbolis turi būti aiškiai įskaitomi ir nenutrinamas.

5.7.   Šios taisyklės 3 priedo I skirsnyje yra tokio patvirtinimo ženklo elementų išdėstymo pavyzdys.

6.   SPECIFIKACIJOS

6.1.   Bendrosios specifikacijos

6.1.1.

Įspėjamasis garsinės signalizacijos įtaisas skleidžia pastovų, vienodą garsą; veikimo metu įtaiso akustinis spektras mažai keičiasi. Įspėjamiesiems įtaisams, kuriems tiekiama kintamoji srovė, šis reikalavimas taikomas tik esant nuolatiniam generatoriaus greičiui, 6.2.3.2 punkte nurodytame diapazone.

6.1.2.

Įspėjamojo įtaiso akustinės charakteristikos (akustinės energijos spektrinis tankis, garso slėgio lygis) ir mechaninės savybės turi būti tokios, kad jis atitiktų toliau surašytų bandymų reikalavimus nurodyta seka:

6.2   Garso charakteristikų matavimas

6.2.1.

Įspėjamąjį įtaisą geriausia bandyti nereverberacinėje aplinkoje. Kita vertus, jį galima bandyti iš dalies nereverberacinėje patalpoje arba atviroje vietoje (5). Šiuo atveju imamasi priemonių, užtikrinančių, kad matavimo vietoje būtų išvengta atspindėjimų nuo žemės (pvz., pastatomi garsą slopinantys skydai). Patikrinama, ar laikomasi sferinės divergencijos reikalavimų (taikant 1dB ribą) ne mažesniame kaip 5 m spindulio pusrutulyje iki didžiausio išmatuotino dažnio, ypač matavimo kryptimi ir įtaiso bei mikrofono aukštyje. Aplinkos triukšmo lygis turi būti bent 10 dB mažesnis nei išmatuotinas triukšmo slėgio lygis. Išbandytinas įtaisas ir mikrofonas turi būti vienodame aukštyje. Aukštis – nuo 1,15 iki 1,25 m. Mikrofono didžiausio jautrio ašis turi sutapti su įtaiso didžiausio garso lygio kryptimi. Mikrofonas padedamas taip, kad jo diafragma nuo garso skleidimo angos plokštumos būtų 2 ± 0,01 m atstumu. Jei įtaisuose yra kelios garso skleidimo angos, atstumas nustatomas atsižvelgiant į arčiausiai mikrofono esančios angos plokštumą.

6.2.2.

Garso slėgio lygių matavimai atliekami pirmos tikslumo klasės triukšmamačiu, atitinkančiu Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) leidinyje Nr. 651 (pirmas leidimas 1979), nustatytas specifikacijas. Visi matavimai atliekami naudojant laiko konstantą „F“. Matuojant bendrą garso slėgio lygį, taikoma A svertinė kreivė. Skleidžiamo signalo spektras matuojamas pagal Furjė garsinio signalo transformaciją. Kita vertus, galima naudoti 1/3 oktavos filtrus, atitinkančius Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) leidinyje Nr. 225, (pirmas leidimas 1966 m.), nustatytas specifikacijas: šiuo atveju vidutinio dažnio diapazono (2 500 Hz) garso slėgio lygis nustatomas pridedant vidutinio dažnio diapazono (2 000, 2 500 ir 3 150 Hz) garso slėgių vienos trečiosios kvadratinį vidurkį. Kiekvienu atveju etaloniniu metodu laikomas tik Furjė transformacijos metodas.

6.2.3.

Prireikus, įspėjamajam garsinės signalizacijos įtaisui tiekiama vienos iš toliau nurodytų bandymo įtampų elektros srovė: 6.2.3.1. jei įspėjamajam garsinės signalizacijos įtaisui tiekiama nuolatinė srovė, naudojama įtampa, išmatuota elektros energijos šaltinio gnybtuose ir atitinkanti 13/12 voltų nominaliąją įtampą; 6.2.3.2. jei įtaisui tiekiama kintamoji elektros srovė, elektros srovė turi būti tiekiama tokio tipo elektros generatoriumi, kuris paprastai naudojamas su šio tipo įspėjamosios garsinės signalizacijos įtaisu. Įspėjamosios garsinės signalizacijos įtaiso akustinės charakteristikos turi būti užregistruotos elektros generatoriui sukantis 50 %, 75 % ir 100 % didžiausio greičio, kurį nepertraukiamam generatoriaus veikimui yra nurodęs gamintojas. Atliekant šį bandymą, elektros generatorius neturi būti prijungtas prie kitos elektrinės apkrovos. 6.3 dalyje aprašytas patvarumo bandymas atliekamas įrangos gamintojo nurodytu greičiu, kuris pasirenkamas iš pirmiau nurodytųjų.

6.2.4.

Jei atliekant bandymus su įspėjamosios garsinės signalizacijos įtaisu, kuriam tiekiama nuolatinė srovė, naudojamas išlygintosios elektros srovės šaltinis, įtaisui veikiant to šaltinio gnybtuose nuo viršūnės iki viršūnės išmatuota kintamosios įtampos dalis neturi būti didesnė kaip 0,1 volto.

6.2.5.

Jei įspėjamosios garsinės signalizacijos įtaisui tiekiama nuolatinė srovė, jungiamųjų laidų, įskaitant gnybtus ir kontaktus, varža turi būti kiek įmanoma artimesnė (0,10/12) x nominaliosios įtampos (voltais).

6.2.6.

Gamintojo nurodytais įrengimais įtaisas nepaslankiai pritvirtinamas prie atramos, kurios masė bent 10 kartų didesnė nei įtaiso ir ne mažesnė kaip 30 kg. Be to, turi būti numatytos priemonės, užtikrinančios, kad atspindžiai nuo atramos šonų ir jos pačios virpesiai neturėtų didesnės įtakos matavimo rezultatams.

6.2.7.

Pirmiau nustatytomis sąlygomis pagal A kreivę įvertintas garso slėgis neturi viršyti: a) 115 dB(A) – įspėjamiesiems garsinės signalizacijos įtaisams, kurie visų pirma skirti motociklams, kurių galia yra mažesnė arba lygi 7 kW; b) 118 dB(A) – įspėjamiesiems garsinės signalizacijos įtaisams, kurie visų pirma skirti M ir N kategorijų transporto priemonėms ir motociklams, kurių galia didesnė nei 7 kW.

6.2.7.1.

Be to, 1 800-3 550 Hz dažnių diapazono garso slėgio lygis turi būti didesnis nei bet kokios didesnės kaip 3 550 Hz dažnių dedamosios ir kiekvienu atveju lygus arba viršijantis: a) 95 dB(A) – įspėjamiesiems garsinės signalizacijos įtaisams, kurie visų pirma skirti motociklams, kurių galia yra mažesnė arba lygi 7 kW; b) 105 dB (A) – įspėjamiesiems garsinės signalizacijos įtaisams, kurie visų pirma skirti M ir N kategorijų transporto priemonėms; ir motociklams, kurių galia didesnė nei 7 kW.

6.2.7.2.

Įspėjamieji garsinės signalizacijos įtaisai, kurie atitinka garso charakteristikas, paminėtas (b) punkte, gali būti naudojami transporto priemonėse, paminėtose (a) punkte.

6.2.8.

Pirmiau nurodytas specifikacijas taip pat turi atitikti įtaisas, su kuriuo buvo atliktas toliau 6.3 dalyje nurodytas patvarumo bandymas, jeigu įspėjamojo garsinės signalizacijos įtaiso, kuriam tiekiama nuolatinė srovė, maitinimo įtampa sudaro nuo 115 iki 95 % jo nominaliosios įtampos arba, jeigu įtaisui tiekiama kintamoji srovė, nuo 50 % iki 100 % didžiausio generatoriaus greičio, kurį yra nurodęs generatoriaus gamintojas, kai generatorius veikia nepertraukiamu režimu.

6.2.9.

6.2.7 punkte nustatytą mažiausią vertę nuo įjungimo momento garsas turi pasiekti ne ilgiau kaip per 0,2 sekundės (matuojama esant 20 ± 5 °C aplinkos oro temperatūrai). Ši nuostata, inter alia, taikoma pneumatiniams arba elektropneumatiniams įspėjamiesiems įtaisams.

6.2.10.

Pneumatiniai arba elektropneumatiniai įspėjamieji įtaisai, jei jie veikia esant elektros tiekimo sąlygoms, kurias šiems įtaisams nurodė gamintojas, turi atitikti tokius pačius akustinius reikalavimus, kurie yra keliami elektra varomiems įspėjamiesiems garsinės signalizacijos įtaisams.

6.2.11

Jei tai yra kelių tonų pavojaus signalą skleidžiantys įtaisai, iš kurių kiekvienas garsą skleidžiantis agregatas gali veikti nepriklausomai nuo kito, pirmiau nurodytos mažiausios vertės turi būti nustatytos tada, kai kiekvienas iš agregatų veikia pavieniui. Didžiausias bendras garso lygis neturi būti viršytas, jeigu visi sudedamieji agregatai veiktų vienu metu.

6.3.   Patvarumo bandymas

6.3.1.

Įspėjamajam garsinė signalizacijos įtaisui tiekiama nominaliosios įtampos elektros srovė, jungiamųjų laidų varža atitinka pirmiau 6.2.3 ir 6.2.5 dalyse nurodytąją ir jis įjungiamas: — 10 000 kartų – įspėjamiesiems garsinės signalizacijos įtaisams, kurie visų pirma skirti motociklams, kurių galia yra mažesnė ar lygi 7 kW; — 50 000 kartų – įspėjamiesiems garsinės signalizacijos įtaisams, kurie visų pirma skirti M ir N kategorijų transporto priemonėms ir motociklams, kurių galia didesnė nei 7 kW, kaskart įjungiant sekundei, po kurios daroma keturių sekundžių pertrauka. Atliekant bandymą įspėjamasis garsinės signalizacijos įtaisas ventiliuojamas oro srautu, kurio greitis – apie 10 m/sek.

6.3.2.

Jei bandymas atliekamas nereverberuojančioje patalpoje, ji turi būti pakankamai erdvi, kad per patvarumo bandymą įtaiso skleidžiama šiluma galėtų normaliai išsisklaidyti.

6.3.3.

Aplinkos temperatūra bandymo kambaryje turi būti nuo + 15 iki + 30 °C.

6.3.4.

Jeigu įspėjamąjį garsinės signalizacijos įtaisą įjungus pusę iš nustatyto kartų skaičiaus, garso lygio charakteristikos, palyginti su buvusiomis iki bandymo, pasikeičia, įtaisą galima pareguliuoti. Įtaisą įjungus nustatytą kartų skaičių ir, jei būtina, jį sureguliavus, įspėjamasis garsinės signalizacijos įtaisas turi atitikti 6.2 dalyje nustatyto bandymo reikalavimus.

6.3.5.

Elektropneumatinių įspėjamųjų įtaisų atveju, įtaisą įjungus 10 000 kartų, jį galima sutepti gamintojo rekomenduojama alyva.

7.   ĮSPĖJAMOJO GARSINĖS SIGNALIZACIJOS ĮTAISO TIPO PAKEITIMAS IR PATVIRTINIMO IŠPLĖTIMAS

7.1.   Apie bet kokį įspėjamojo garsinės signalizacijos įtaiso tipo pakeitimą pranešama administracijos padaliniui, išdavusiam įspėjamojo garsinės signalizacijos įtaiso tipo patvirtinimą. Padalinys gali:

7.1.1.

laikytis požiūrio, kad pakeitimai, tikriausiai, neturės jokio didesnio neigiamo poveikio;

7.1.2.

arba paprašyti naujos ataskaitos iš technikos tarnybos, atsakingos už bandymus.

7.2.   Pranešimas dėl patvirtinimo suteikimo, kuriame nurodomi keitimų duomenys, arba dėl atsisakymo suteikti patvirtinimą perduodamas susitarimo šalims, taikančioms šią taisyklę, laikantis 5.4 dalyje nurodytos tvarkos.

7.3.   Kompetentinga institucija, suteikianti patvirtinimo išplėtimą, kiekvienam pranešimo blankui, parengtam tokiam patvirtinimo išplėtimui, suteikia serijos numerį.

8.   GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties tikrinimo tvarka turi atitikti nustatytąją susitarimo 2 priede (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2), taikant tokius reikalavimus:

8.1	Įspėjamasis garsinės signalizacijos įtaisas, patvirtintas pagal šią taisyklę, turi būti pagamintas taip, kad atitiktų patvirtintą tipą, t. y. atitikdamas reikalavimus, pirmiau išdėstytus 6 dalyje.

8.2.	Patvirtinusi tipą institucija gali bet kuriuo metu patikrinti atitikties kontrolės metodus, taikomus visiems gamybos įrenginiams. Įprastas tokių patikrinimų dažnumas yra kartą per du metus.

9.   BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

9.1.   Pagal šią taisyklę išduotas įspėjamojo garsinės signalizacijos įtaiso patvirtinimas gali būti panaikintas, jei nesilaikoma 8.1 dalyje išdėstytų sąlygų arba jei įspėjamojo garsinės signalizacijos įtaiso patikrinimo, nurodyto pirmiau 8.2 dalyje, rezultatai yra neigiami.

9.2.   Jei susitarimo šalis, taikanti šią taisyklę, panaikina patvirtinimą, kurį ji prieš tai išdavė, ji praneša kitoms susitariančiosioms šalims, taikančioms šią taisyklę, siųsdama patvirtinimo blanko egzempliorių, kurio gale didelėmis raidėmis užrašyta „PATVIRTINIMAS PANAIKINTAS“.

10.   GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jeigu patvirtinimo, išduoto pagal šią taisyklę, turėtojas nutraukia patvirtinto tipo įspėjamojo garsinės signalizacijos įtaiso gamybą, jis praneša institucijai, išdavusiai patvirtinimą. Gavusi šį pranešimą, institucija praneša kitoms susitarimo šalims, taikančioms šią taisyklę, siųsdama patvirtinimo blanko egzempliorių, kurio gale didelėmis raidėmis užrašyta „GAMYBA NUTRAUKTA“.

II.   VARIKLINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ GARSO SIGNALAI

11.   APIBRĖŽTYS

12. Šioje taisyklėje vartojamos šios apibrėžtys

11.1.

„Variklinės transporto priemonės patvirtinimas“ reiškia transporto priemonės tipo patvirtinimą, atsižvelgiant į jos garso signalą;

11.2.

„Transporto priemonės tipas“ reiškia transporto priemones iš esmės nesiskiriančias nuo kitų tokiais atžvilgiais: 11.2.1. transporto priemonėje įrengtų įspėjamųjų įtaisų skaičiumi ir tipu (-ais); 11.2.2. tvirtinimo detalėmis, naudotomis pritvirtinant įspėjamąjį įtaisą transporto priemonėje; 11.2.3. įspėjamųjų įtaisų pritvirtinimo transporto priemonėje vieta; 11.2.4. konstrukcijos dalių, prie kurių yra pritvirtintas (-i) įspėjamasis (-ieji) įtaisas (-ai), tvirtumu; 11.2.5. transporto priemonės priekinės kėbulo dalies forma ir medžiagos, kurios gali turėti įtakos įspėjamojo (-ųjų) įtaiso (-ų) skleidžiamo garso lygiui ir turėti slopinamąjį poveikį.

12.   PARAIŠKA SUTEIKTI PATVIRTINIMĄ

12.1.   Transporto priemonės tipo, atsižvelgiant į jo garso signalus, paraišką suteikti patvirtinimą pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo tinkamai įgaliotas atstovas;

12.2.   Kartu pateikiami trys egzemplioriai toliau nurodytų dokumentų, kuriuose surašyti šie duomenys:

12.2.1.

transporto priemonės tipo aprašymas, atsižvelgiant į aspektus, nurodytus pirmiau 11.2 dalyje;

12.2.2.

sąrašas komponentų, kurie reikalingi, siekiant nustatyti koks (-ie) įspėjamasis (-ieji) įtaisas (-ai) įrengtas (-i) transporto priemonėje;

12.2.3.

brėžiniai, kuriuose parodyta įspėjamojo (-ųjų) įtaiso (-ų) įrengimo transporto priemonėje vieta ir jo (jų) tvirtinimo detalės.

12.3.   Teikiamos patvirtinti transporto priemonės tipo pavyzdys pateikiamas technikos tarnybai, atsakingai už patvirtinimo bandymus.

13.   PATVIRTINIMAS

13.1.   Jei pagal šią taisyklę pateiktas patvirtinti transporto priemonės tipas atitinka toliau nurodytų 14 ir 15 dalių reikalavimus, suteikiamas šio transporto priemonės tipo patvirtinimas.

13.2.   Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Pirmieji du jo skaitmenys (šiuo metu – 00, skirti pirminės redakcijos taisyklei) nurodo pakeitimų skaičių, į kurį įtraukti naujausi pagrindiniai techniniai taisyklės pakeitimai, padaryti iki patvirtinimo momento. Ta pati susitariančioji šalis negali priskirti šio numerio kito tipo transporto priemonei.

13.3.   Šios taisyklės 2 priede pateikto blanko pavyzdį atitinkantis pranešimas dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą, patvirtinimo išplėtimo, patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo ir tinkamo mastelio brėžiniai (kuriuo pareiškėjas pateikia patvirtinti), ne didesnio nei A4 formato (210 x 297 mm) arba sulankstyti taip, kad būtų tokio formato, perduodami šią taisyklę taikančioms Susitarimo šalims.

13.4.   Kiekvienoje transporto priemonėje, kuri atitinka tipą, patvirtintą pagal šią taisyklę, pastebimoje, lengvai pasiekiamoje vietoje, nurodytoje patvirtinimo blanke, pritvirtinamas tarptautinio patvirtinimo ženklas, kurį sudaro:

13.4.1.

apskritimas, į kurį įrašyta raidė „E“ ir po jos – patvirtinimą suteikiančios šalies skiriamasis numeris;

13.4.2.

13.4.1 dalyje nurodyto apskritimo dešinėje pusėje įrašomas šios taisyklės numeris;

13.5.   Jei transporto priemonė atitinka pagal kitą taisyklę (-us), pridedama (-us) prie šio susitarimo, patvirtintą transporto priemonės tipą toje pačioje šalyje, kurį suteikė patvirtinimą pagal šią taisyklę, 13.4 dalyje nurodytas simbolis neturi būti kartojamas; tokiu atveju, papildomi taisyklių (pagal kuriuos buvo suteiktas patvirtinimas šalyje, kuri suteikė patvirtinimą pagal šią taisyklę) numeriai ir simboliai bus surašyti vertikaliai stulpeliais į dešinę nuo simbolio, nurodyto 13.4 dalyje.

13.6.   Šis patvirtinimo ženklas ir papildomas simbolis turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

13.7.   Patvirtinimo ženklas patalpinamas prie plokštės, kurioje surašytos transporto priemonės charakteristikos ir taip pat gali būti tvirtinamas prie šios plokštės.

13.8.   Šios taisyklės 3 priedo II skirsnyje yra tokio patvirtinimo ženklo elementų pavyzdys.

13.9.   Prieš suteikdama tipo patvirtinimą kompetentinga institucija patikrina ar tinkamai užtikrinama veiksminga gamybos atitikties kontrolė.

14.   SPECIFIKACIJOS

Transporto priemonė atitiks tokias specifikacijas:

14.1.

Įspėjamasis (-ieji) garsinės signalizacijos įtaisas (-ai) įrengtas (-i) transporto priemonėje yra pagal šią taisyklę patvirtinto tipo; II klasės įspėjamieji garsinės signalizacijos įtaisai, patvirtinti pagal pirminę šios taisyklės redakciją, ir todėl neturintys simbolio „II“ patvirtinimo ženkle, gali būti toliau įrengiami transporto priemonių tipuose, pateiktuose patvirtinti pagal šią taisyklę.

14.2.

Bandymo įtampa turi būti tokia, kaip nurodyta šios taisyklės 6.2.3 dalyje;

14.3.

Garso slėgio matavimai atliekami šios taisyklės 6.2.2 dalyje nurodytomis sąlygomis.

14.4.

A-svertinis garso, kurį skleidžia transporto priemonėje įrengtas įtaisas, slėgio lygis matuojamas iš transporto priemonės priekio 7 m atstumu; transporto priemonė turi būti atviroje vietoje, ant kiek įmanoma lygesnio paviršiaus ir, jei įtaisams tiekiama nuolatinė srovė, variklis turi būti išjungtas.

14.5.

Matuoklio mikrofonas padedamas apytiksliai transporto priemonės vidurinėje skersinėje plokštumoje.

14.6.

Fono triukšmo ir vėjo triukšmo garso slėgio lygis turi būti mažiausiai 10 dB (A) žemiau matuotino garso.

14.7.

Maksimalus garso slėgio lygis nustatomas nuo 0,5 iki 1,5 m virš žemės paviršiaus.

14.8.

Atlikus matavimus 14.2. – 14.7. dalyse nurodytomis sąlygomis, didžiausias bandymo garso signalo garso slėgio lygis (14.7.) turi būti bent: a) lygus 83 dB(A) ir neviršyti 112 dB(A) – motociklų, kurių galia mažesnė arba lygi 7 kW, signalams; b) lygus 93 dB(A) ir daugiausia 112 dB(A) – M ir N kategorijos transporto priemonėms ir motociklams, kurių galia didesnė kaip 7 kW.

15.   TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO PAKEITIMAS IR PATVIRTINIMO IŠPLĖTIMAS

15.1.   Apie bet kokį transporto priemonės tipo pakeitimą pranešama administracijos padaliniui, suteikusiam transporto priemonės tipo patvirtinimą. Šis padalinys gali:

15.1.1.

laikytis požiūrio, kad pakeitimai, tikriausiai, neturės didesnio neigiamo poveikio ir kad bet kokiu atveju transporto priemonė vis dar atitinka reikalavimus; arba

15.1.2.

paprašyti naujos ataskaitos iš technikos tarnybos, atsakingos už bandymus.

15.2.   Pranešimas dėl patvirtinimo suteikimo, kuriame nurodomi keitimų duomenys, arba dėl atsisakymo suteikti patvirtinimą perduodamas susitarimo šalims, taikančioms šią taisyklę, laikantis pirmiau 13.3 dalyje nurodytos tvarkos.

15.3.   Kompetentinga institucija, suteikianti patvirtinimo išplėtimą, kiekvienam pranešimo blankui, parengtam tokiam patvirtinimo išplėtimui, suteikia serijos numerį.

16.   GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties tikrinimo tvarka turi atitikti nustatytąja susitarimo 2 priede (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev.2), taikant tokius reikalavimus:

16.1.

Transporto priemonė, patvirtinta pagal šią taisyklę, turi būti pagaminta taip, kad atitiktų patvirtintą tipą, t. y. atitikdama reikalavimus, išdėstytus 14 dalyje.

16.2.

Institucija, išdavusi tipo patvirtinimą, gali bet kuriuo metu patikrinti atitikties kontrolės metodus, taikomus gamybiniams įrenginiams. Įprastas tokių patikrinimų dažnumas yra kartą per du metus.

17.   BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

17.1.   Transporto priemonės tipo patvirtinimas, išduotas pagal šią taisyklę, gali būti panaikintas, jei nesilaikoma 16.1 dalyje išdėstytų sąlygų arba jei transporto priemonės patikrinimo, nurodyto pirmiau 16.2 dalyje, rezultatai yra neigiami.

17.2.   Jei susitarimo šalis, taikanti šią taisyklę, panaikina patvirtinimą, kurį ji prieš tai suteikė, ji praneša kitoms susitariančiosioms šalims, taikančioms šią taisyklę, siųsdama patvirtinimo blanko egzempliorių, kurio gale didelėmis raidėmis užrašyta „PATVIRTINIMAS PANAIKINTAS“.

18.   TECHNIKOS TARNYBŲ, ATLIEKANČIŲ PATVIRTINIMO BANDYMUS, IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI IR ADRESAI

Susitarimo šalys, taikančios šią taisyklę, praneša Jungtinių Tautų Sekretoriatui pavadinimus ir adresus technikos tarnybų, atsakingų už patvirtinimo bandymus, ir išduodančių patvirtinimus administracijos padalinių, kuriems turi būti siunčiami patvirtinimo arba atsisakymo suteikti patvirtinimą, arba patvirtinimo panaikinimo blankai, išduoti kitose šalyse.

---

(1)  Įspėjamasis garsinės signalizacijos įtaisas, kuriame yra kelios garso skleidimo angos aktyvuojamos vieno maitinimo bloko, yra laikomas vienu įspėjamuoju garsinės signalizacijos įtaisu.

(2)  Kaip apibrėžta Konsoliduotoje rezoliucijoje (R.E.3).

(3)  Įspėjamasis garsinės signalizacijos įtaisas, sudarytas iš kelių agregatų, kiekvienas iš kurių skleidžia garso signalą ir yra sinchroniškai valdomas paleidžiant vienintelį valdymo įtaisą, yra laikomas įspėjamąja garsinės signalizacijos sistema.

(4)  1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Jugoslavija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 – (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 – (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 – (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35–36 – (nenaudojamas), 37 – Turkija, 38–39 – (nenaudojamas), 40 – buvusi Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 – (nenaudojamas), 42 – Europos Bendrija (patvirtinimus suteikia jos valstybės narės naudodamos atitinkamus ECE simbolius), 43 – Japonija, 44 – (nenaudojamas), 45 – Australija ir 46 – Ukraina. Tolesni numeriai kitoms šalims suteikiami eilės tvarka, atsižvelgiant į tai, kada tos šalys ratifikuoja arba prisijungia prie susitarimo, skirto vienodiems techniniams ratinių transporto priemonių, įrangos ir dalių, kurias galima įmontuoti transporto priemonėse arba naudoti su transporto priemonėmis, reikalavimams ir pagal tuos reikalavimus suteikiamų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygoms priimti; paskirtus numerius Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius praneša susitarimo šalims.

(5)  Bandymo vieta gali būti, pvz., atvira 50 metrų spindulio vieta, kurios centrinė dalis turi būti beveik horizontali mažiausiai 20 metrų spinduliu; paviršius turi būti betoninis, asfaltuotas arba kitos panašios medžiagos, paviršiuje turi būti be puraus sniego, aukštų piktžolių arba purios žemės ar šlako. Matavimai atliekami dieną giedru oru. Šalia įspėjamojo garsinės signalizacijos įtaiso arba mikrofono gali būti tik stebėtojas, kuris registruoja prietaiso rodmenis, kadangi pašalinių asmenų buvimas gali smarkiai iškraipyti prietaiso rodmenis, jei pašaliniai asmenys yra šalia įspėjamojo garsinės signalizacijos įtaiso arba mikrofono. Nagrinėjant prietaiso rodmenis, neatsižvelgiama į viršūnes, kurios atrodo nesusijusios su bendru garso lygiu.

---

---

---

---

6.12.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 323/46

---

Pagal tarptautinę viešąją teisę juridinę galią turi tik JT EEK tekstų originalai. Šios taisyklės statusas ir įsigaliojimo data turėtų būti tikrinami pagal paskutinę statusą nurodančio JT EEK dokumento TRANS/WP.29/343 versiją, kurią galima rasti:

http://www.unece.org/trans/main/wp29/wp29wgs/wp29gen/wp29fdocstts.html

Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT/EEK) taisyklė Nr. 48. Suvienodinti transporto priemonių patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą

Įtrauktas visas galiojantis tekstas iki:

04 serijos pakeitimų 6 papildymo. Įsigaliojimo data: 2011 m. sausio 30 d.

05 serijos pakeitimų. Įsigaliojimo data: 2011 m. sausio 30 d.

TURINYS

TAISYKLĖ

1.	Taikymo sritis

2.	Apibrėžtys

3.	Patvirtinimo paraiška

4.	Patvirtinimas

5.	Bendrosios specifikacijos

6.	Atskirosios specifikacijos

7.	Transporto priemonės tipo arba jo apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų patvirtinimo pakeitimas ir išplėtimas

8.	Gamybos atitiktis

9.	Baudos už gamybos neatitiktį

10.	Visiškas gamybos nutraukimas

11.	Už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir administracijos padalinių pavadinimai bei adresai

12.	Pereinamojo laikotarpio nuostatos

PRIEDAI

1 priedas.

Pranešimas dėl transporto priemonės tipo patvirtinimo ar atsisakymo suteikti patvirtinimą, ar patvirtinimo išplėtimo, patvirtinimo panaikinimo arba visiško gamybos nutraukimo, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą pagal Taisyklę Nr. 48

2 priedas.

Patvirtinimo ženklų išdėstymas

3 priedas.

Žibintų paviršių, atskaitos ašių ir centrų ir geometrinio apžvelgiamumo kampų pavyzdžiai

4 priedas.

Raudonos spalvos žibinto matomumas priekyje ir baltos spalvos žibinto matomumas gale

5 priedas.

Apkrovos sąlygos, į kurias reikia atsižvelgti nustatant artimosios šviesos žibinto vertikalaus pakreipimo variantus

6 priedas.

Artimosios šviesos pokrypio matavimas, atsižvelgiant į apkrovą

7 priedas.

Artimosios šviesos žibintų ribos pokrypio žemyn, nurodyto šios taisyklės 6.2.6.1.1 pastraipoje, ir priekinių rūko žibintų ribos pokrypio žemyn, nurodyto 6.3.6.1.2 pastraipoje, žymėjimas

8 priedas.

Priekinių žibintų reguliavimo įtaisų valdikliai, nurodyti šios taisyklės 6.2.6.2.2 pastraipoje

9 priedas.

Gamybos atitikties kontrolė

10 priedas.

Šviesos šaltinių pavyzdžiai

11 priedas.

Matomumo ženklinimo pastebimumas iš transporto priemonės galo, priekio ir iš šono

12 priedas.

1.   TAIKYMO SRITIS

Ši taisyklė taikoma M, N kategorijų transporto priemonėms ir jų priekaboms (O kategorija) (1), atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų įrengimą.

2.   APIBRĖŽTYS

Šioje taisyklėje:

2.1.   Transporto priemonės patvirtinimas – transporto priemonės tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų skaičių bei įrengimo būdą.

2.2.   Transporto priemonių tipas, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą – transporto priemonės, nesiskiriančios 2.2.1–2.2.4 pastraipose nurodytais pagrindiniais aspektais.

Šiais aspektais besiskiriančios transporto priemonės nelaikomos „skirtingo tipo transporto priemonėmis“: transporto priemonės, kurios skiriasi, kaip apibrėžta 2.2.1–2.2.4 pastraipose, tačiau ne taip, kad dėl to tektų keisti žibintų rūšį, skaičių, išdėstymą, geometrinį apžvelgiamumą ir artimosios šviesos srauto pokrypį, nurodytus aptariamam transporto priemonių tipui, bei transporto priemonės, kuriose įtaisyti arba neįtaisyti papildomi žibintai:

2.2.1.

transporto priemonės matmenimis ir išorės forma;

2.2.2.

įtaisų skaičiumi ir išdėstymu;

2.2.3.

priekinių žibintų reguliavimo sistema;

2.2.4.

pakabos sistema.

2.3.   Skersinė plokštuma – vertikali plokštuma, statmena transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai.

2.4.   Transporto priemonė be krovinio – transporto priemonė be vairuotojo, ekipažo, keleivių ir krovinio, bet su pilnu baku degalų, atsarginiu ratu ir paprastai visada transporto priemonėje esančiais įrankiais.

2.5.   Transporto priemonė su kroviniu – transporto priemonė, pakrauta iki didžiausios techniškai leidžiamos masės, kaip nurodyta gamintojo, kuris taip pat nustato masės pasiskirstymą tarp ašių pagal 5 priede aprašytą metodą.

2.6.   Įtaisas – elementas arba elementų mazgas, naudojamas vienai arba daugiau funkcijų atlikti.

2.6.1.   Apšvietimo funkcija – įtaiso spinduliuojama šviesa, skirta apšviesti kelią ir objektus transporto priemonės judėjimo kryptimi.

2.6.2.   Šviesos signalizacijos funkcija – įtaiso spinduliuojama arba atspindima šviesa, kurios paskirtis kitiems eismo dalyviams suteikti vaizdinę informaciją apie transporto priemonės buvimą, padėti ją atpažinti ir (arba) pranešti apie jos judėjimo pasikeitimą.

2.7.   Žibintas – įtaisas, kurio paskirtis apšviesti kelią arba šviesos signalu įspėti kitus eismo dalyvius. Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo lemputės ir šviesogrąžiai atšvaitai taip pat laikomi žibintais. Šioje taisyklėje šviesą spinduliuojantys galiniai valstybinio numerio ženklai ir įlipimo bei išlipimo durų apšvietimo sistema pagal Taisyklės Nr. 107 nuostatas nelaikomi žibintais M2 ir M3 kategorijų transporto priemonėse.

2.7.1.   Šviesos šaltinis (2)

2.7.1.1.   Šviesos šaltinis– vienas arba daugiau regimosios spinduliuotės elementų, kurie gali būti montuojami su vienu arba daugiau skaidrių apgaubų ir turėti cokolį mechaninei arba elektros jungčiai.

Šviesos šaltinį gali sudaryti švytintis šviesolaidžio galas, kaip paskirstytos apšvietimo arba šviesos signalizavimo sistemos dalis, neturintis įmontuoto išorinio sklaidytuvo.

2.7.1.1.1.   Keičiamasis šviesos šaltinis– šviesos šaltinis, skirtas įtaisyti prietaiso laikiklyje ir iš jo išimti nenaudojant įrankių.

2.7.1.1.2.   Nekeičiamasis šviesos šaltinis– šviesos šaltinis, kurį galima pakeisti tik kartu su prietaisu, kuriame šis šviesos šaltinis įtaisytas.

2.7.1.1.3.   Šviesos šaltinio modulis– speciali prietaiso optinė dalis, turinti vieną arba daugiau nekeičiamųjų šviesos šaltinių, iš prietaiso išimama tik naudojant įrankį (-ius). Šviesos šaltinio modulis suprojektuotas taip, kad, nepaisant įrankio (-ių) naudojimo, nėra mechaniškai sukeičiamas su jokiu keičiamuoju patvirtintu šviesos šaltiniu.

2.7.1.1.4.   Kaitinamasis šviesos šaltinis (kaitinamoji lempa)– šviesos šaltinis, kai regimosios spinduliuotės elementas yra vienas arba daugiau kaitinamųjų siūlų, sukuriančių šiluminę spinduliuotę.

2.7.1.1.5.   Dujų išlydžio šviesos šaltinis– šviesos šaltinis, kai regimosios spinduliuotės elementas yra išlydžio lankas, sukuriantis elektrinę liuminescenciją/fluorescenciją.

2.7.1.1.6.   Šviesos diodo (LED) šviesos šaltinis– toks šviesos šaltinis, kai regimosios spinduliuotės elementas yra viena arba daugiau puslaidininkių sandūrų, sukuriančių injekcinę liuminescenciją/fluorescenciją.

2.7.1.1.7.   LED modulis– šviesos šaltinio modulis, kurio šviesos šaltiniai yra tik LED.

2.7.1.2.   Elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys– vienas arba daugiau komponentų tarp energijos tiekimo ir šviesos šaltinių, kurių paskirtis reguliuoti šviesos šaltinio įtampą ir (arba) elektros srovę.

2.7.1.2.1.   Balastas– elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys tarp energijos tiekimo ir šviesos šaltinių, kurio paskirtis stabilizuoti dujų išlydžio šviesos šaltinio elektros srovę.

2.7.1.2.2.   Uždegiklis– elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys, kurio paskirtis sukurti dujų išlydžio šviesos šaltinio lanką.

2.7.1.3.   Kintamojo stiprio valdiklis– įtaisas, automatiškai valdantis galinius šviesos signalinius įtaisus, kuriems būdingas kintamasis spinduliavimo stipris, siekiant užtikrinti pastovų jų signalų supratimą. Kintamojo stiprio valdiklis yra žibinto dalis, arba transporto priemonės dalis arba ši funkcija paskirstyta ir žibintui, ir transporto priemonei.

2.7.2.   Lygiaverčiai žibintai – tos pačios paskirties žibintai, kuriuos leidžiama naudoti transporto priemonės registracijos šalyje; tokie žibintai savo charakteristikomis gali skirtis nuo tvirtinimo metu transporto priemonėje įtaisytų žibintų, jeigu jie atitinka šios taisyklės reikalavimus.

2.7.3.   Atskirieji žibintai – įtaisai, turintys atskirus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi (3), atskirus šviesos šaltinius ir atskirus žibintų korpusus;

2.7.4.   Sugrupuotieji žibintai – įtaisai, turintys atskirus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi (3) ir atskirus šviesos šaltinius, bet bendrą žibinto korpusą;

2.7.5.   Kombinuotieji žibintai – įtaisai, turintys atskirus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi, (3) bet bendrą šviesos šaltinį ir bendrą žibinto korpusą;

2.7.6.   Tarpusavyje sujungti žibintai – įtaisai, turintys atskirus šviesos šaltinius arba bendrą šviesos šaltinį, veikiantį skirtingomis sąlygomis (pvz., optiniai, mechaniniai, elektriniai skirtumai), visiškai arba iš dalies bendrus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi (3) ir bendrą žibinto korpusą (4);

2.7.7.   Vienafunkcis žibintas – įtaiso dalis, atliekanti vieną apšvietimo arba apšvietimo-signalizavimo funkciją.

2.7.8.   Į transporto priemonės kėbulą įtraukiamas žibintas – žibintas, galintis būti iš dalies arba visiškai paslėptas, kai nėra naudojamas. Tai pasiekiama naudojant judamąjį dangtelį, išstumiant žibintą arba kitomis tinkamomis priemonėmis. Terminas „įtraukiamasis“ daugiausia vartojamas aprašyti maskuojamąjį žibintą, kuris įtraukiamas į kėbulą.

2.7.9.   Tolimosios šviesos žibintas – žibintas, naudojamas apšviesti kelią dideliu atstumu priešais transporto priemonę.

2.7.10.   Artimosios šviesos žibintas – žibintas, naudojamas apšviesti kelią priešais transporto priemonę, nesukeliant pernelyg didelio akinimo arba nepatogumo artėjančių transporto priemonių vairuotojams ir kitiems eismo dalyviams.

2.7.10.1.   Pagrindinė artimoji šviesa– artimoji šviesa, gaunama nenaudojant infraraudonųjų spindulių spinduolio ir (arba) papildomų posūkių apšvietimo šviesos šaltinių.

2.7.11.   Posūkio rodiklio žibintas – žibintas, naudojamas kitiems eismo dalyviams parodyti, kad vairuotojas ketina sukti į dešinę arba į kairę.

Posūkio rodiklio žibintas arba žibintai taip pat gali būti naudojami pagal Taisyklės Nr. 97 reikalavimus.

2.7.12.   Stabdymo žibintas – žibintas, naudojamas iš paskos važiuojantiems eismo dalyviams parodyti, kad sąmoningai stabdomas transporto priemonės judėjimas išilgine kryptimi.

2.7.13.   Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo įtaisas – įtaisas, naudojamas apšviesti galinio valstybinio numerio ženklo vietą; tokį įtaisą gali sudaryti keletas optinių komponentų.

2.7.14.   Priekinis gabaritinis žibintas – žibintas, naudojamas įspėti apie transporto priemonės buvimą ir rodyti jos plotį, kai žiūrima iš priekio.

2.7.15.   Galinis gabaritinis žibintas – žibintas, naudojamas įspėti apie transporto priemonės buvimą ir rodyti jos plotį, kai žiūrima iš galo.

2.7.16.   Šviesogrąžis atšvaitas – įtaisas, naudojamas įspėti apie transporto priemonės buvimą atspindint šviesą, kurią skleidžia nesujungtas su transporto priemone šaltinis (stebėtojui esant prie šviesos šaltinio).

Šioje taisyklėje šviesogrąžiais atšvaitais nelaikomi:

2.7.16.1.

šviesogrąžiai valstybinio numerio ženklai;

2.7.16.2.

ADR (Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinių vežimų keliais) paminėti šviesogrąžiai signalai;

2.7.16.3.

kiti šviesogrąžiai ženklai ir signalai, kurie naudojami pagal nacionalinius reikalavimus tam tikrų kategorijų transporto priemonėms arba tam tikriems veikimo metodams;

2.7.16.4.

šviesogrąžės medžiagos, pagal Taisyklę Nr. 104 patvirtintos kaip D arba E klasė ir naudojamos kitiems tikslams, nepažeidžiant nacionalinių reikalavimų, pvz., reklamai.

2.7.17.   Matomumo ženklinimas – įtaisas, naudojamas padidinti transporto priemonės matomumą, kai žiūrima iš šono arba iš galo (arba priekabų atvejų dar ir iš priekio); jis atspindi iš šviesos šaltinio, kuris nesujungtas su transporto priemone, sklindančią šviesą, stebėtojui esant prie šaltinio.

2.7.17.1.   Gabaritų ženklinimas– matomumo ženklinimas, skirtas parodyti horizontalius ir vertikalius transporto priemonės matmenis (ilgį, plotį ir aukštį).

2.7.17.1.1.   Ištisinis gabaritų ženklinimas– tai gabaritų ženklinimas, kurį taikant transporto priemonės kontūrai parodomi ištisine linija.

2.7.17.1.2.   Dalinis gabaritų ženklinimas– tai gabaritų ženklinimas, kai horizontalūs transporto priemonės matmenys parodomi ištisine linija, o vertikalūs – žymint viršutinius kampus.

2.7.17.2.   Linijinis ženklinimas– matomumo ženklinimas, kurio paskirtis ištisine linija parodyti horizontalius transporto priemonės matmenis (ilgį ir plotį).

2.7.18.   Įspėjamasis pavojaus signalas – vienalaikis visų transporto priemonės posūkio rodiklių veikimas, siekiant parodyti, kad transporto priemonė laikinai kelia tam tikrą pavojų kitiems eismo dalyviams.

2.7.19.   Priekinis rūko žibintas – žibintas, naudojamas pagerinti kelio apšvietimą priešais transporto priemonę, esant rūkui arba panašioms sumažėjusio matomumo sąlygoms.

2.7.20.   Galinis rūko žibintas – žibintas, naudojamas pagerinti transporto priemonės matomumą iš galo, esant tirštam rūkui.

2.7.21.   Atbulinės eigos žibintas – žibintas, naudojamas apšviesti kelią už transporto priemonės ir įspėti kitus eismo dalyvius, kad transporto priemonė važiuoja arba tuoj važiuos atbuline eiga.

2.7.22.   Stovėjimo žibintas – žibintas, naudojamas atkreipti dėmesį į stovinčią transporto priemonę užstatytoje teritorijoje. Tokiomis aplinkybėmis jis pakeičia priekinius ir galinius gabaritinius žibintus.

2.7.23.   Galinio kontūro gabaritinis žibintas – prie išorinio krašto ir kuo arčiau transporto priemonės viršaus pritvirtintas žibintas, kurio paskirtis aiškiai parodyti bendrą transporto priemonės plotį. Šis žibintas skirtas tam tikroms transporto priemonėms ir priekaboms, siekiant papildyti priekinius ir galinius gabaritinius žibintus ir ypač atkreipti dėmesį į transporto priemonės arba priekabos dydį.

2.7.24.   Šoninis gabaritinis žibintas – žibintas, naudojamas įspėti apie transporto priemonės buvimą, kai žiūrima iš šono.

2.7.25.   Dieninis žibintas – priekinis žibintas, naudojamas padidinti transporto priemonės matomumą važiuojant dieną.

2.7.26.   Posūkio apšvietimo žibintas – žibintas, naudojamas papildomai apšviesti kelio dalį prie priekinio transporto priemonės kampo toje pusėje, į kurią transporto priemonė rengiasi sukti.

2.7.27.   Etaloninis šviesos srautas – keičiamojo šviesos šaltinio arba šviesos šaltinio modulio projektinė šviesos srauto vertė. Jis pasiekiamas (leidžiami apibrėžti nuokrypiai), kai keičiamajam šviesos šaltiniui arba šviesos šaltinio moduliui tiekiama nustatyta bandymo įtampa, kaip nurodyta šviesos šaltinio duomenų lapuose arba su šviesos šaltinio moduliu pateiktoje techninėje specifikacijoje.

2.7.28.   Adaptyvioji priekinių žibintų sistema (arba AFS) – apšvietimo prietaisas, kurio tipas patvirtintas pagal Taisyklę Nr. 123, suteikiantis skirtingų charakteristikų spindulius, kad būtų galima automatiškai prisitaikyti prie įvairių artimosios šviesos ir, jei taikoma, tolimosios šviesos naudojimo sąlygų.

2.7.28.1.   Apšvietimo modulis– šviesą spinduliuojantis komponentas, kurio paskirtis suteikti vieną arba daugiau AFS priekinio apšvietimo funkcijų arba prie jų prisidėti.

2.7.28.2.   Įrengimo modulis– vientisa dėžė (žibinto korpusas), kurioje yra vienas arba keli apšvietimo moduliai.

2.7.28.3.   Apšvietimo režimas arba režimas– AFS suteikiamos priekinio apšvietimo funkcijos būsena, kaip nustato gamintojas, ir pritaikoma specialioms transporto priemonės ir aplinkos sąlygoms.

2.7.28.4.   Sistemos valdiklis– AFS dalis arba dalys, gaunančios AFS valdymo signalus iš transporto priemonės ir automatiškai valdančios apšvietimo modulių veikimą.

2.7.28.5.   AFS valdymo signalas (V, E, W, T)– AFS įvestis pagal šios taisyklės 6.22.7.4 pastraipą.

2.7.28.6.   Neutrali būsena– tokia AFS būsena, kai spinduliuojama nustatyto režimo C klasės artimoji šviesa (pagrindinė artimoji šviesa) arba, jeigu yra, tolimoji šviesa, ir nesiunčiamas joks AFS valdymo signalas.

2.7.29.   Papildomas išorinis žibintas – žibintas, naudojamas, kad suteiktų papildomo apšvietimo, padedančio transporto priemonės vairuotojui ir keleiviui įlipti ir išlipti arba pakrauti krovinius.

2.7.30.   Tarpusavyje susijusių žibintų sistema – dviejų ar trijų tarpusavyje susijusių ir tą pačią funkciją atliekančių žibintų sąranka.

2.7.30.1.   Tarpusavyje susijęs žibintas– įtaisas, veikiantis kartu su tarpusavyje susijusių žibintų sistema. Įjungus tarpusavyje susijusius žibintus, jie veikia kartu, turi atskirus tariamuosius paviršius atskaitos ašies kryptimi ir atskirus žibintų korpusus, ir gali turėti atskirą (-us) šviesos šaltinį (-ius).

2.8.   Apšvietimo įtaiso, šviesos signalinio įtaiso arba šviesogrąžio atšvaito šviesą spinduliuojantis paviršius – tai paviršius, kaip prie patvirtinimo paraiškos pridėtame brėžinyje nurodyta įtaiso gamintojo, žr. 3 priedą (žr., pvz., 1 ir 4 dalis).

Tai nurodoma laikantis vienos iš šių sąlygų:

a)	jeigu išorinis sklaidytuvas yra tekstūruotas, nurodytasis šviesą spinduliuojantis paviršius turi sudaryti visą išorinio sklaidytuvo išorinį paviršių ar jo dalį;

b)	jeigu išorinis sklaidytuvas yra netekstūruotas, į išorinį sklaidytuvą galima nekreipti dėmesio, o šviesą spinduliuojantis paviršius nurodomas, kaip parodyta 3 priedo brėžinyje (žr., pvz., 5 dalį).

2.8.1.   Išorinis tekstūruotasis sklaidytuvas arba išorinio tekstūruoto sklaidytuvo sritis – visas išorinis sklaidytuvas arba jo dalis, skirta pakeisti arba daryti poveikį šviesos sklidimui iš šviesos šaltinio (-ių), kad šviesos spinduliai būtų iš esmės nukreipti nuo jų pradinės krypties.

2.9.   Šviečiamasis paviršius (žr. 3 priedą)

2.9.1.   Šviečiamasis apšvietimo įtaiso paviršius (2.7.9, 2.7.10, 2.7.19, 2.7.21 ir 2.7.26 pastraipos) – visos atšvaito apertūros stačiakampė projekcija arba priekinių žibintų su „projekcinio sklaidytuvo“ elipsoidiniu atšvaitu atveju – projekcija skersinėje plokštumoje. Jei apšvietimo įtaisas neturi atšvaito, taikoma 2.9.2 pastraipos apibrėžtis. Jei žibinto šviesą spinduliuojantis paviršius tęsiasi tik už visos atšvaito apertūros dalies, tada atsižvelgiama tik į tos dalies projekciją.

Artimosios šviesos žibintų atveju tariamąjį paviršių apriboja tariamoji atkarpos linijos projekcija į sklaidytuvą. Jei atšvaitas ir sklaidytuvas reguliuojami vienas kito atžvilgiu, jie turėtų būti nustatomi į vidurinę padėtį.

Jei įtaisoma AFS: kai apšvietimo funkciją sudaro du arba daugiau vienu metu tam tikroje transporto priemonės pusėje veikiančių apšvietimo modulių, atskiri šviečiamieji paviršiai kartu sudaro aptariamą šviečiamąjį paviršių (pvz., toliau pateiktame 6.22.4 pastraipos pav. tam tikri 8, 9 ir 11 apšvietimo modulių šviečiamieji paviršiai vertinami kartu atsižvelgiant į tam tikrą jų vietą, ir jie sudaro transporto priemonės dešinės pusės šviečiamąjį paviršių).

2.9.2.   Šviesos signalinio įtaiso šviečiamasis paviršius, išskyrus šviesogrąžį atšvaitą (2.7.11–2.7.15, 2.7.18, 2.7.20 ir 2.7.22–2.7.25 pastraipos) – stačiakampė žibinto projekcija plokštumoje, statmenoje jo atskaitos ašiai ir liečiančiai išorinį žibinto šviesą spinduliuojantį paviršių; šią projekciją riboja toje plokštumoje esančių ekranų kraštai, atskaitos ašies kryptimi leidžiantys išsilaikyti tik 98 % bendro šviesos spinduliavimo stiprio.

Siekiant nustatyti šviečiamojo paviršiaus apatinę, viršutinę ir šoninę ribas, atstumui iki transporto priemonės toliausių kraštų ir aukščiui virš žemės patikrinti naudojami tik ekranai su horizontaliais arba vertikaliais kraštais.

Kitokiam šviečiamojo paviršiaus pritaikymui, pvz., atstumui tarp dviejų žibintų arba funkcijų, naudojami šio šviečiamojo paviršiaus pakraščio kontūrai. Ekranai turi išlikti lygiagretūs, bet leidžiama taikyti ir kitokį išdėstymą.

Kai šviesos signalinio įtaiso šviečiamasis paviršius visiškai arba iš dalies supa kitos funkcijos šviečiamąjį paviršių arba neapšviestą paviršių, toks šviečiamasis paviršius gali būti laikomas šviesą spinduliuojančiu paviršiumi. (Žr., pvz., 3 priedo 2, 3, 5 ir 6 dalis).

2.9.3.   Šviečiamasis šviesogrąžio atšvaito paviršius (2.7.16 pastraipa) – tai, kaip nurodyta pareiškėjo per šviesogrąžių atšvaitų komponento patvirtinimo procedūrą, šviesogrąžio atšvaito stačiakampė projekcija jo atskaitos ašiai statmenoje plokštumoje ir apribota plokštumomis, liečiančiomis nurodytas toliausias šviesogrąžių atšvaitų optinės sistemos dalis, ir lygiagreti su ta ašimi. Siekiant nustatyti apatinį, viršutinį ir šoninius įtaiso kraštus, atsižvelgiama tik į horizontalią ir vertikalią plokštumas.

2.10.   Tariamasis paviršius apibrėžtai stebėjimo krypčiai reiškia, gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo prašymu, stačiakampę projekciją:

arba šviečiamojo paviršiaus, projektuojamo išoriniame sklaidytuvo paviršiuje, ribą;

arba šviesą spinduliuojantį paviršių;

plokštumoje, kuri statmena stebėjimo krypčiai ir liečia tolimiausią išorinį sklaidytuvo tašką. Įvairūs tariamojo paviršiaus naudojimo pavyzdžiai pateikiami šios taisyklės 3 priede.

Tik šviesos signalinio įtaiso, suteikiančio kintamą šviesos spinduliavimo stiprį, atveju, jo tariamasis paviršius, kuris gali kisti, kaip nustatyta 2.7.1.3 pastraipoje, aptariamas visomis sąlygomis, kurias leidžia kintamojo stiprio valdiklis, jei taikoma.

2.11.   Atskaitos ašis – tipiška žibinto ašis, nustatyta žibinto gamintojo, naudojama kaip atskaitos kryptis (H = 0°, V = 0°) lauko kampams, atliekant fotometrinius matavimus ir montuojant žibintą transporto priemonėje.

2.12.   Atskaitos centras – atskaitos ašies susikirtimo su išoriniu šviesą spinduliuojančiu paviršiumi taškas; jį apibrėžia žibinto gamintojas.

2.13.   Geometrinio apžvelgiamumo kampai – kampai, apibrėžiantys mažiausio erdvinio kampo lauką, kuriame matomas žibinto tariamasis paviršius. Šis erdvinio kampo laukas apibrėžiamas rutulio, kurio centras sutampa su žibinto atskaitos centru, o ekvatorius lygiagretus su žeme, segmentais. Šie segmentai apibrėžiami atskaitos ašies atžvilgiu. Horizontalūs kampai ß atitinka ilgumą, o vertikalūs kampai α – platumą.

Jei matavimai atliekami arčiau žibinto, stebėjimo kryptis perkeliama lygiagrečiai, kad būtų pasiektas toks pat tikslumas.

Geometrinio apžvelgiamumo kampų viduje neatsižvelgiama į kliūtis, jeigu jos jau buvo nurodytos tvirtinant žibinto tipą.

Jeigu sumontavus žibintą kurią nors jo tariamojo paviršiaus dalį uždengia bet kurios kitos transporto priemonės detalės, turi būti įrodyta, kad kliūčių neuždengiama žibinto dalis atitinka fotometrines vertes, nurodytas tvirtinant kaip optinį įrenginį (žr. šios taisyklės 3 priedą). Nepaisant to, kai vertikalus geometrinio apžvelgiamumo kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5° (žibintas mažiau kaip 750 mm virš žemės), įtaisyto optinio įrenginio fotometrinių matavimų laukas gali būti sumažintas iki 5° žemiau horizontalės.

2.14.   Toliausias išorinis kraštas – bet kurioje transporto priemonės pusėje esanti plokštuma, lygiagreti su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma ir liečianti jos šoninį išorinį kraštą, neatsižvelgiant į šias projekcijas:

2.14.1.

padangų prie jų sąlyčio su žeme taško ir jungčių, skirtų padangų oro slėgio matuokliams;

2.14.2.

bet kurio ant ratų pritvirtinto nuo slydimo apsaugančio įtaiso;

2.14.3.

netiesioginio matymo įtaisų;

2.14.4.

šoninių posūkių rodiklių, galinio kontūro gabaritinių žibintų, priekinių ir galinių gabaritinių žibintų, stovėjimo žibintų, šviesogrąžių atšvaitų ir šoninių gabaritinių žibintų;

2.14.5.

prie transporto priemonės pritvirtintų muitinės plombų ir įtaisų, kurie skirti pritvirtinti ir apsaugoti tokias plombas;

2.14.6.

M2 ir M3 kategorijų transporto priemonių įlipimo bei išlipimo durų apšvietimo sistemų, kaip nustatyta 2.7 pastraipoje.

2.15.   Bendrieji matmenys – atstumas tarp dviejų vertikalių plokštumų, apibrėžtų 2.14 pastraipoje.

2.15.1.   Bendrasis plotis – atstumas tarp dviejų vertikalių plokštumų, apibrėžtų 2.14 pastraipoje.

2.15.2.   Bendrasis ilgis – atstumas tarp dviejų vertikalių plokštumų, statmenų transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai ir liečiančių jos priekinį ir galinį išorinius kraštus, nepriklausomai nuo šių projekcijų:

a)	netiesioginio matymo įtaisų;

b)	galinio kontūro gabaritinių žibintų;

c)	sukabinimo įtaisų, jei tai yra variklinės transporto priemonės.

Nurodant priekabų „bendrąjį ilgį“ ir bet kokius kitus ilgio matavimus, įskaičiuojama vilktis, išskyrus atvejus, kai ji aiškiai neįtraukiama.

2.16.   Atskiri ir sudėtiniai žibintai

2.16.1.   Atskiras žibintas – tai:

a)	įtaisas arba įtaiso dalis, turinti vieną apšvietimo arba šviesos signalizavimo funkciją, vieną arba daugiau šviesos šaltinį (-ių) ir vieną tariamąjį paviršių atskaitos ašies kryptimi; paviršius gali būti ištisinis arba sudarytas iš dviejų ar daugiau atskirų dalių, arba

b)

bet kokia dviejų nepriklausomų, vienodų arba nevienodų, tokią pačią funkciją atliekančių žibintų sąranka; abu žibintai patvirtinti kaip „D“ tipo žibintas ir įtaisyti taip, kad: i) jų tariamųjų paviršių projekcija atskaitos ašies kryptimi užima ne mažiau kaip 60 % mažiausio ketursienio, apribojančio minėtų tariamųjų paviršių projekcijas atskaitos ašies kryptimi, arba ii) atstumas tarp dviejų gretimų (besiliečiančių) atskirų dalių yra ne didesnis kaip 15 mm matuojant statmenai atskaitos ašiai; arba

c)

bet kuri dviejų nepriklausomų, vienodų arba ne, šviesogrąžių atšvaitų sąranka, patvirtinta atskirai ir įtaisyti taip, kad: i) jų tariamųjų paviršių projekcija atskaitos ašies kryptimi užima ne mažiau kaip 60 % mažiausio ketursienio, apribojančio minėtų tariamųjų paviršių projekcijas atskaitos ašies kryptimi, arba ii) atstumas tarp dviejų gretimų (besiliečiančių) atskirų dalių yra ne didesnis kaip 15 mm matuojant statmenai atskaitos ašiai; arba

d)

bet kuri tarpusavyje susijusių žibintų sistema, kurią sudaro du ar trys tarpusavyje susiję žibintai, atliekantys tą pačią funkciją, kartu patvirtinti kaip „Y“ tipas ir sumontuoti taip, kad atstumas tarp gretimų tariamųjų paviršių atskaitos ašies kryptimi neviršytų 75 mm matuojant statmenai atskaitos ašiai.

2.16.2.   Du žibintai arba lyginis žibintų skaičius – vienas šviesą spinduliuojantis paviršius (juostos pavidalo), jeigu juosta yra simetriška transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu, abiejose pusėse tęsiasi bent iki vietos, esančios 0,4 m atstumu nuo tolimiausio išorinio transporto priemonės krašto, ir yra ne trumpesnė kaip 0,8 m; tokio paviršiaus švietimą užtikrina ne mažiau kaip du šviesos šaltiniai, esantys kuo arčiau paviršiaus galų; šviesą spinduliuojantis paviršius gali būti sudarytas iš greta įtaisytų elementų, jei keleto atskirų šviesą spinduliuojančių paviršių projekcijos skersinėje plokštumoje užima ne mažiau kaip 60 % mažiausio stačiakampio, apribojančio minėtų atskirų šviesą spinduliuojančių paviršių projekcijas, ploto.

2.17.   Atstumas tarp dviejų žibintų, nukreiptų ta pačia kryptimi, yra trumpiausias atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių atskaitos ašies kryptimi. Kai atstumas tarp žibintų aiškiai atitinka taisyklės reikalavimus, nebūtina nustatyti tikslius tariamųjų paviršių kraštus.

2.18.   Veikimo signalinis įtaisas – vaizdo arba garso signalas (arba bet koks lygiavertis signalas), rodantis, kad prietaisas yra įjungtas ir veikia tinkamai arba ne.

2.19.   Uždarosios grandinės signalinis įtaisas – vaizdo (arba bet koks lygiavertis) signalas, rodantis, kad prietaisas yra įjungtas, bet nerodantis, ar jis tinkamai veikia, ar ne.

2.20.   Papildomas žibintas – žibintas, kurį gamintojas įtaiso savo nuožiūra.

2.21.   Žemė – paviršius, ant kurio stovi transporto priemonė; iš esmės jis turėtų būti horizontalus.

2.22.   Transporto priemonės judamosios dalys yra kėbulo skydeliai arba kitos transporto priemonės dalys, kurių padėtį (-is) galima keisti pakreipiant, pasukant arba paslenkant; šiems veiksmams atlikti įrankiai nenaudojami. Šioms dalims nepriklauso pakreipiamos sunkvežimių vairuotojo kabinos.

2.23.   Įprasta judamosios dalies naudojimo padėtis – transporto priemonės gamintojo nustatyta judamosios dalies padėtis (-ys) įprastomis transporto priemonės naudojimo sąlygomis arba jai stovint.

2.24.   Įprastos transporto priemonės naudojimo sąlygos:

2.24.1.

variklinės transporto priemonės atveju, būsena, kai transporto priemonė yra parengta važiuoti, variklis veikia, o judamosios dalys yra įprastoje (-se) padėtyje (-se), kaip apibrėžta 2.23 pastraipoje;

2.24.2.

priekabos atveju: būsena, kai priekaba yra prijungta prie vilkiko (variklinės transporto priemonės) 2.24.1 pastraipoje nurodytomis sąlygomis, o jos judamosios dalys yra įprastoje (-se) padėtyje (-se), kaip apibrėžta 2.23 pastraipoje.

2.25.   Transporto priemonės stovėjimo padėtis:

2.25.1

variklinės transporto priemonės atveju: būsena, kai transporto priemonė stovi, jos variklis neveikia, o judamosios dalys yra įprastoje (-se) padėtyje (-se), kaip apibrėžta 2.23 pastraipoje;

2.25.2.

priekabos atveju: būsena, kai priekaba yra prijungta prie vilkiko (variklinės transporto priemonės) 2.25.1 pastraipoje nurodytomis sąlygomis, o jos judamosios dalys yra įprastoje (-se) padėtyje (-se), kaip apibrėžta 2.23 pastraipoje.

2.26.   Posūkių apšvietimas – apšvietimo funkcija, pagerinanti apšvietimą posūkiuose.

2.27.   Pora – vienodą funkciją atliekančių žibintų rinkinys kairėje ir dešinėje transporto priemonės pusėje.

2.27.1.   Sutampanti pora – vienodą funkciją atliekančių žibintų rinkinys kairėje ir dešinėje transporto priemonės pusėje, kuris, kaip pora, atitinka fotometrinius reikalavimus.

2.28.   Avarinio stabdymo signalas – signalas, kitiems už transporto priemonės esantiems eismo dalyviams parodantis, kad transporto priemonę veikia didelė stabdymo jėga, atsižvelgiant į esamas eismo sąlygas.

2.29.   Įtaiso spinduliuojamos šviesos spalva

2.29.1.   Balta spalva – spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) (5) koordinatės, išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

W12	žalios spalvos riba	y = 0,150 + 0,640 x
W23	gelsvai žalios spalvos riba	y = 0,440
W34	geltonos spalvos riba	x = 0,500
W45	rausvai violetinės spalvos riba	y = 0,382
W56	violetinės spalvos riba	y = 0,050 + 0,750 x
W61	mėlynos spalvos riba	x = 0,310

su šiais susikirtimo taškais:

	x	y
W1	0,310	0,348
W2	0,453	0,440
W3	0,500	0,440
W4	0,500	0,382
W5	0,443	0,382
W6	0,310	0,283

2.29.2.   Pasirinkto atspalvio geltona spalva – spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) (5) koordinatės, išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

SY12	žalios spalvos riba	y = 1,290 x – 0,100
SY23	spektrinis lokusas
SY34	raudonos spalvos riba	y = 0,138 + 0,580 x
SY45	gelsvai baltos spalvos riba	y = 0,440
SY51	baltos spalvos riba	y = 0,940 – x

su šiais susikirtimo taškais:

	x	y
SY1	0,454	0,486
SY2	0,480	0,519
SY3	0,545	0,454
SY4	0,521	0,440
SY5	0,500	0,440

2.29.3.   Gintaro spalva – spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) (5) koordinatės, išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

A12	žalios spalvos riba	y = x – 0,120
A23	spektrinis lokusas
A34	raudonos spalvos riba	y = 0,390
A41	baltos spalvos riba	y = 0,790 – 0,670 x

su šiais susikirtimo taškais:

	x	y
A1	0,545	0,425
A2	0,560	0,440
A3	0,609	0,390
A4	0,597	0,390

2.29.4.   Raudona spalva – spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) (5) koordinatės, išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

R12	geltonos spalvos riba	y = 0,335
R23	spektrinis lokusas
R34	violetinė linija	(jos linijinis pailgėjimas per violetinės spalvos gamą tarp spektrinio lokuso raudonos ir mėlynos spalvos ekstremumų)
R41	violetinės spalvos riba	y = 0,980 – x

su šiais susikirtimo taškais:

	x	y
R1	0,645	0,335
R2	0,665	0,335
R3	0,735	0,265
R4	0,721	0,259

2.30.   Naktinė šviesa, kurią atspindi šviesogrąžis įtaisas, išskyrus šviesogrąžes padangas pagal Taisyklę Nr. 88.

2.30.1.   Balta spalva – atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) (5) koordinatės, išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

W12	mėlynos spalvos riba	y = 0,843 – 1,182 x
W23	violetinės spalvos riba	y = 0,489 x + 0,146
W34	geltonos spalvos riba	y = 0,968 – 1,010 x
W41	žalios spalvos riba	y = 1,442 x – 0,136

su šiais susikirtimo taškais:

	x	y
W1	0,373	0,402
W2	0,417	0,350
W3	0,548	0,414
W4	0,450	0,513

2.30.2.   Geltona spalva – atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) (5) koordinatės, išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

Y12	žalios spalvos riba	y = x – 0,040
Y23	spektrinis lokusas
Y34	raudonos spalvos riba	y = 0,200 x + 0,268
Y41	baltos spalvos riba	y = 0,970 – x

su šiais susikirtimo taškais:

	x	y
Y1	0,505	0,465
Y2	0,520	0,480
Y3	0,610	0,390
Y4	0,585	0,385

2.30.3.   Gintaro spalva – atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) (5) koordinatės, išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

A12	žalios spalvos riba	y = 1,417 x – 0,347
A23	spektrinis lokusas
A34	raudonos spalvos riba	y = 0,390
A41	baltos spalvos riba	y = 0,790 – 0,670 x

su šiais susikirtimo taškais:

	x	y
A1	0,545	0,425
A2	0,557	0,442
A3	0,609	0,390
A4	0,597	0,390

2.30.4.   Raudona spalva – atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) (5) koordinatės, išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

R12	geltonos spalvos riba	y = 0,335
R23	spektrinis lokusas
R34	violetinė linija
R41	violetinės spalvos riba	y = 0,978 - x

su šiais susikirtimo taškais:

	x	y
R1	0,643	0,335
R2	0,665	0,335
R3	0,735	0,265
R4	0,720	0,258

2.31.   Įtaiso atspindėtos dienos šviesos spalva

2.31.1.   Balta spalva – atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) (5) koordinatės, išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

W12	violetinės spalvos riba	y = x – 0,030
W23	geltonos spalvos riba	y = 0,740 – x
W34	žalios spalvos riba	y = x + 0,050
W41	mėlynos spalvos riba	y = 0,570 – x

su susikirtimo taškais:

	x	y
W1	0,300	0,270
W2	0,385	0,355
W3	0,345	0,395
W4	0,260	0,310

2.31.2.   Geltona spalva – atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) (5) koordinatės, išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

Y12	raudonos spalvos riba	y = 0,534 x + 0,163
Y23	baltos spalvos riba	y = 0,910 – x
Y34	žalios spalvos riba	y =1,342 x – 0,090
Y41	spektrinis lokusas

su susikirtimo taškais:

	x	y
Y1	0,545	0,454
Y2	0,487	0,423
Y3	0,427	0,483
Y4	0,465	0,534

2.31.3.   Raudona spalva – atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) (5) koordinatės, išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

R12	raudonos spalvos riba	y = 0,346 – 0,053 x
R23	violetinės spalvos riba	y = 0,910 – x
R34	geltonos spalvos riba	y = 0,350
R41	spektrinis lokusas

su susikirtimo taškais:

	x	y
R1	0,690	0,310
R2	0,595	0,315
R3	0,560	0,350
R4	0,650	0,350

2.32.   Įtaiso spinduliuojamos fluorescensinės dienos šviesos spalva

2.32.1.   Raudona spalva – atspindėtos šviesos pagrindinių spalvių (x, y) (5) koordinatės, išsidėsčiusios pagrindinių spalvių srityse, apibrėžtose šiomis ribomis:

FR12	raudonos spalvos riba	y = 0,346 – 0,053 x
FR23	violetinės spalvos riba	y = 0,910 – x
FR34	geltonos spalvos riba	y = 0,315 + 0,047 x
FR41	spektrinis lokusas

su susikirtimo taškais:

	x	y
FR1	0,690	0,310
FR2	0,595	0,315
FR3	0,569	0,341
FR4	0,655	0,345

2.33.   Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas (RECAS) – automatinis signalas, kurį priekyje esanti transporto priemonė siunčia iš paskos važiuojančiai transporto priemonei. Juo įspėjama iš paskos važiuojanti transporto priemonė, kad reikia imtis atsargumo priemonių siekiant išvengti susidūrimo.

3.   PATVIRTINIMO PARAIŠKA

3.1.	Transporto priemonės tipo patvirtinimo paraišką, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą, pateikia transporto priemonės gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas.

3.2.

Paraiška pateikiama kartu su toliau nurodytais dokumentais ir šia informacija (trimis egzemplioriais): 3.2.1. transporto priemonės tipo aprašas, atsižvelgiant į pirmiau 2.2.1–2.2.4 pastraipose nurodytus elementus, kartu su apkrovos apribojimais; visų pirma atkreiptinas dėmesys į didžiausią bagažinėje leidžiamo vežti krovinio masę; 3.2.2. įtaisų, kuriuos gamintojas yra nurodęs apšvietimo ir šviesos signalizavimo mazgui, aprašu. Sąraše kiekvienai operacijai gali būti nurodyta keletas įtaiso tipų. Kiekvienas tipas tinkamai identifikuojamas (komponentas, tipo patvirtinimo ženklas, gamintojo pavadinimas ir kt.), be to, sąraše kiekvienai funkcijai gali būti pateikta papildoma pastaba „arba lygiaverčiai įtaisai“; 3.2.3. apšvietimo ir šviesos signalinės įrangos bendro išdėstymo brėžinys, kuriame parodyta įvairių įtaisų padėtis transporto priemonėje; 3.2.4. jei būtina, siekiant patikrinti atitiktį dabartinės taisyklės reikalavimams, pateikiamas kiekvieno atskiro žibinto išdėstymo brėžinys (-iai), kuriame parodomas šviečiamasis paviršius, kaip apibrėžta 2.9 pastraipoje, šviesą spinduliuojantis paviršius, kaip apibrėžta 2.8 pastraipoje, atskaitos ašis, kaip apibrėžta 2.11 pastraipoje, ir atskaitos centras, kaip apibrėžta 2.12 pastraipoje. Ši informacija nebūtina galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibinto atveju (2.7.13 pastraipa); 3.2.5. paraiškoje turi būti nurodytas metodas, taikytas apibrėžti tariamąjį paviršių (žr. 2.10 pastraipą); 3.2.6. kai transporto priemonėje įtaisyta AFS, paraiškos pateikėjas pateikia išsamų aprašą su tokia informacija: 3.2.6.1. patvirtintos AFS apšvietimo funkcijos ir režimai; 3.2.6.2. 3.2.6.2. susiję AFS valdymo signalai ir jų techninės charakteristikos, kaip nustatyta pagal Taisyklės Nr. 123 10 priedą; 3.2.6.3. nuostatos, taikomos norint automatiškai pritaikyti priekinio apšvietimo funkcijas ir režimus pagal šios taisyklės 6.22.7.4 pastraipą; 3.2.6.4. speciali instrukcija, jei yra, skirta patikrinti šviesos šaltinius ir stebėti spindulių pluoštą; 3.2.6.5. dokumentai pagal šios taisyklės 6.22.9.2 pastraipą; 3.2.6.6. sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungtieji ir AFS įtaisyti žibintai; 3.2.6.7. apšvietimo moduliai, sukurti pagal šios taisyklės 6.22.5 pastraipos reikalavimus. 3.2.7. Jeigu tai yra M ir N kategorijų transporto priemonės, elektros energijos tiekimo įtaisams, nurodytiems 2.7.9, 2.7.10, 2.7.12, 2.7.14 ir 2.7.15 pastraipose, sąlygų aprašymas, įskaitant, jei taikoma, informaciją apie specialų maitinimo šaltinį / elektroninį šviesos šaltinio reguliavimo įrenginį, arba kintamojo stiprio valdiklį.

3.3.	Transporto priemonė be krovinio, su įtaisytu visu apšvietimo ir šviesos signalinės įrangos rinkiniu, kaip pirmiau nurodyta 3.2.2 pastraipoje, ir atitinkanti tvirtintiną tipą pateikiama už patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai.

3.4.	Šios taisyklės 1 priede pateiktas dokumentas turi būti pridėtas prie tipo patvirtinimo dokumentų.

4.   PATVIRTINIMAS

4.1.	Jei pagal šią taisyklę tvirtinti pateiktas transporto priemonės tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus visų sąraše nurodytų įtaisų atžvilgiu, turi būti suteiktas to transporto priemonės tipo patvirtinimas.

4.2.

Kiekvienam patvirtintam tipui suteikiamas patvirtinimo numeris. Du pirmieji jo skaitmenys (šiuo metu 05 atitinka 05 pakeitimų seriją) rodo pakeitimų, apimančių naujausius pagrindinius techninius taisyklės pakeitimus, kurie buvo padaryti išduodant patvirtinimą, seriją. Ta pati susitariančioji šalis negali šio numerio skirti kitam transporto priemonių tipui arba tam pačiam transporto priemonių tipui, pateiktam su įranga, kuri nenurodyta pirmiau 3.2.2 pastraipoje pateiktame sąraše pagal šios taisyklės 7 pastraipos nuostatas.

4.3.

Pranešimas apie transporto priemonės tipo (detalės) patvirtinimą, patvirtinimo išplėtimą, atsisakymą suteikti patvirtinimą arba visišką gamybos nutraukimą pagal šią taisyklę perduodamas šią taisyklę taikančioms 1958 m. susitarimo šalims, naudojant blanką, atitinkantį šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį.

4.4.

Prie kiekvienos transporto priemonės, atitinkančios pagal šią taisyklę patvirtintą transporto priemonių tipą, aiškiai matomoje ir lengvai prieinamoje, patvirtinimo formoje nurodytoje vietoje, pritvirtinamas tarptautinis patvirtinimo ženklas, kurį sudaro: 4.4.1. „E“ raidę supantis apskritimas, po kurio nurodomas skiriamasis patvirtinimą suteikusios šalies numeris (6); 4.4.2. Šios taisyklės numeris, po kurio rašoma „R“ raidė, brūkšnys ir patvirtinimo numeris (dešinėje apskritimo pusėje), kaip nurodyta 4.4.1 pastraipoje.

4.5.

Jei transporto priemonė atitinka pagal vieną ar keletą kitų prie Susitarimo pridėtų taisyklių patvirtintą transporto priemonės tipą, pagal šią taisyklę patvirtinimą suteikusioje šalyje 4.4.1. pastraipoje nurodyto simbolio kartoti nereikia; tokiu atveju taisyklė ir patvirtinimo numeriai bei papildomi visų taisyklių, pagal kurias buvo suteiktas patvirtinimas (šalyje, kuri suteikė patvirtinimą pagal šią taisyklę), simboliai išdėstomi vertikaliais stulpeliais į dešinę nuo 4.4.1 pastraipoje nurodyto simbolio.

4.6.	Patvirtinimo ženklas turi būti aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas.

4.7.	Patvirtinimo ženklas turėtų būti pritaisomas prie transporto priemonės duomenų plokštelės, kurią pritvirtina gamintojas, arba ant jos.

4.8.	Šios taisyklės 2 priede pateikti patvirtinimo ženklų pavyzdžiai.

5.   BENDROSIOS SPECIFIKACIJOS

5.1.   Apšvietimo ir šviesos signaliniai įtaisai turi būti įtaisyti taip, kad įprastomis naudojimo sąlygomis, kaip apibrėžta 2.24, 2.24.1 ir 2.24.2 pastraipose, nepaisant jokios galimos vibracijos, išsaugotų šioje taisyklėje nurodytas charakteristikas ir kad transporto priemonė atitiktų šios taisyklės reikalavimus. Visų pirma neturi būti įmanoma, kad dėl neapdairumo žibintai būtų blogai nustatyti.

5.2.   2.7.9, 2.7.10 ir 2.7.19 pastraipose aprašyti apšvietimo žibintai turi būti įtaisyti taip, kad juos būtų galima lengvai nustatyti.

5.2.1.

Jeigu priekiniuose žibintuose yra įtaisų, kuriais siekiama apsaugoti kitus eismo dalyvius nuo nepatogumų šalyje, kurioje eismas vyksta priešinga kelio puse nei šalyje, kuriai skirti priekiniai žibintai, minėti įtaisai turi veikti automatiškai arba juos turi įjungti pastatytos transporto priemonės naudotojas, nenaudodamas specialių įrankių (išskyrus pateikiamus kartu su transporto priemone (7)). Transporto priemonės gamintojas kartu su transporto priemone pateikia išsamias instrukcijas.

5.3.   Visų šviesos signalinių įtaisų atveju, įskaitant įtaisytus šoninėse sienelėse, žibinto atskaitos ašis (įmontavus transporto priemonėje) kelyje turi būti lygiagreti transporto priemonės atramos į kelią plokštumai; be to, ji turi būti statmena transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai (šoninių šviesogrąžių atšvaitų ir šoninių gabaritinių žibintų atveju) bei lygiagreti su ta plokštuma visų kitų signalinių įtaisų atveju. Kiekviena kryptimi leidžiamas ± 3° nuokrypis. Be to, turi būti laikomasi visų specialių gamintojo pateiktų montavimo instrukcijų.

5.4.   Jei nėra specialių instrukcijų, žibintų aukštis ir orientavimas patikrinamas transporto priemonei esant be krovinio ir pastačius ją ant lygaus paviršiaus 2.24, 2.24.1 ir 2.24.2 pastraipose apibrėžtomis sąlygomis ir, kai įtaisyta AFS, sistemai esant neutralioje būsenoje.

5.5.   Jei nėra specialių instrukcijų, porą sudarantys žibintai turi:

5.5.1.

būti įtaisyti transporto priemonėje simetriškai išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu (šis reikalavimas pagrįstas žibinto išorės geometrine forma, o ne jo šviečiamojo paviršiaus kraštu, kaip aprašyta 2.9 pastraipoje);

5.5.2.

būti simetriški vienas kitam išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu; šis reikalavimas netaikomas vidinei žibinto konstrukcijai;

5.5.3.

atitikti tokius pačius kolorimetrinius reikalavimus ir turėti iš esmės vienodas fotometrines charakteristikas. Tai netaikoma F3 klasės priekiniams sutampančios poros rūko žibintams.

5.5.4.

turėti iš esmės vienodas fotometrines savybes.

5.6.   Transporto priemonėse, kurių išorinis kontūras asimetriškas, pirmiau minėtų reikalavimų laikomasi kiek tai įmanoma.

5.7   Sugrupuotieji, kombinuotieji ir tarpusavyje sujungti žibintai

5.7.1.

Žibintai gali būti sugrupuoti, kombinuoti arba tarpusavyje sujungti, jei tik atitinka visus spalvų, vietos, orientavimo, geometrinio apžvelgiamumo, elektros jungčių ir kitus reikalavimus. 5.7.1.1. Žibinto fotometrinių ir kolorimetrinių reikalavimų laikomasi, kai visas kitas funkcijas atliekantys įtaisai, su kuriais žibintas yra sugrupuotas, kombinuotas ar tarpusavyje sujungtas, yra IŠJUNGTI. Tačiau kai priekinis arba galinis gabaritinis žibintas yra tarpusavyje sujungtas su vienu ar daugiau įtaisų, atliekančių tam tikrą (-as) funkciją (-as), kurie gali būti įjungiami kartu su žibintais, visi šie įtaisai turi atitikti jiems nustatytus reikalavimus dėl spalvos, kai tarpusavyje sujungtas (-i) įtaisas (-ai) ir priekiniai arba galiniai gabaritiniai žibintai yra ĮJUNGTI. 5.7.1.2. Neleidžiama tarpusavyje sujungti stabdymo signalo žibintų ir posūkių rodiklių žibintų. 5.7.1.3. Jeigu stabdymo signalo žibintai ir posūkių rodiklių žibintai yra sugrupuoti, turi būti laikomasi šių sąlygų: 5.7.1.3.1. jokia horizontali arba vertikali tiesi linija, einanti per šių funkcijų tariamųjų paviršių projekcijas atskaitos ašiai statmenoje plokštumoje neturi kirsti daugiau kaip dviejų skiriamųjų linijų, skiriančių gretimas skirtingų spalvų sritis; 5.7.1.3.2. neturi persidengti jų tariamieji paviršiai atskaitos ašies kryptimi, atsižvelgiant į sritis, apibrėžtas jų šviesą spinduliuojančių paviršių kontūrais.

5.7.2.

Kai tariamasis vieno žibinto paviršius yra sudarytas iš dviejų arba daugiau atskirų dalių, jis turi atitikti šiuos reikalavimus: 5.7.2.1. arba visas atskirų dalių, esančių plokštumoje, liečiančioje išorinio sklaidytuvo išorinį paviršių ir statmenoje atskaitos ašiai, plotas turi užimti ne mažiau kaip 60 % mažiausio ketursienio, apribojančio minėtą projekciją, arba atstumas tarp dviejų gretimų (besiliečiančių) atskirų dalių neturi viršyti 15 mm, kai matuojama statmenai atskaitos ašiai. Šis reikalavimas netaikomas šviesogrąžiam atšvaitui. 5.7.2.2. Jeigu tai yra tarpusavyje susiję žibintai, atstumas tarp gretimų tariamųjų paviršių atskaitos ašies kryptimi neturi būti didesnis kaip 75 mm matuojant statmenai atskaitos ašiai.

5.8.   Didžiausias aukštis virš žemės matuojamas nuo aukščiausio taško, o mažiausias aukštis – nuo žemiausio tariamojo paviršiaus taško atskaitos ašies kryptimi.

Artimosios šviesos žibinto atveju mažiausias aukštis žemės atžvilgiu matuojamas nuo optinės sistemos (pvz., atšvaito, sklaidytuvo, projekcinio sklaidytuvo) efektyviosios angos žemiausio taško, neatsižvelgiant į jos naudojimą.

Kai (didžiausias ir mažiausias) aukštis virš žemės aiškiai atitinka taisyklės reikalavimus, nebūtina tiksliai nustatyti kiekvieno paviršiaus kraštų.

5.8.1.

Vieta pločio atžvilgiu bus nustatyta nuo tariamojo paviršiaus krašto, esančio toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, atsižvelgiant į bendrą plotį, atskaitos ašies kryptimi ir nuo tariamojo paviršiaus vidinių kraštų atskaitos ašies kryptimi, kai kalbama apie atstumą tarp žibintų. Kai vieta pločio atžvilgiu neabejotinai atitinka taisyklės reikalavimus, nebūtina nustatyti tikslius bet kurio paviršiaus kraštus.

5.9.   Jei nėra specialių instrukcijų, žibinto fotometrinės charakteristikos (pvz., ryškumas, spalva, tariamasis paviršius ir kt.) neturi skirtis žibinto veikimo metu.

5.9.1.

Posūkių rodikliai, transporto priemonės avarinis signalas, gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai, atitinkantys 6.18.7 pastraipą, ir avarinio stabdymo signalas turi būti mirksintys žibintai.

5.9.2.

Bet kurio žibinto fotometrinės charakteristikos gali skirtis: a) dėl aplinkos šviesos; b) dėl kitų žibintų veikimo; arba c) kai žibintai naudojami kitai apšvietimo funkcijai, jeigu bet koks fotometrinių charakteristikų kitimas atitinka tam tikro žibinto technines nuostatas.

5.10.   Į priekį iš žibinto neturėtų sklisti bet kokia galinti suklaidinti raudonos spalvos šviesa, kaip apibrėžta 2.7 pastraipoje, o atgal iš žibinto neturėtų sklisti bet kokia galinti suklaidinti baltos spalvos šviesa, kaip apibrėžta 2.7 pastraipoje. Neturi būti atsižvelgiama į apšvietimo įtaisus, įtaisytus transporto priemonės vidui apšviesti. Kilus abejonių, šis reikalavimas patikrinamas taip:

5.10.1.

žiūrint į transporto priemonės priekį, išskyrus toliausiai gale esantį raudonos spalvos šoninį gabaritinį žibintą, neturi būti tiesiogiai matomas joks raudonos spalvos žibinto tariamasis paviršius, jei stebėtojas žiūri judėdamas 1 srityje, kaip apibrėžta 4 priede;

5.10.2.

žiūrint į transporto priemonės galą, neturi būti tiesiogiai matomas joks baltos spalvos žibinto tariamasis paviršius, išskyrus prie transporto priemonės pritvirtintus atbulinės eigos žibintus ir baltos spalvos matomumo ženklinimą, jei stebėtojas žiūri judėdamas 2 srityje, skersinėje plokštumoje, esančioje 25 m atstumu už transporto priemonės (žr. 4 priedą);

5.10.3.

atitinkamose plokštumose stebėtojo matomos 1 ir 2 sritys yra apribotos: 5.10.3.1. aukščio atžvilgiu – dviem horizontaliomis 1 m ir 2,2 m aukštyje virš žemės esančiomis plokštumomis; 5.10.3.2. pločio atžvilgiu – dviem vertikaliomis plokštumomis, kurios į priekį ir atgal nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos į išorę sudaro 15° kampą ir eina per vertikalių plokštumų, lygiagrečių su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma, nustatančia bendrą transporto priemonės plotį, lietimosi taškus; jei yra keletas lietimosi taškų, toliausias priekinis taškas turi atitikti priekinę plokštumą, o toliausias galinis – galinę plokštumą.

5.11.   Elektros jungtys turi būti tokios, kad priekiniai ir galiniai gabaritiniai žibintai, galinio kontūro gabaritiniai žibintai, jei yra, šoniniai gabaritiniai žibintai, jei yra, ir galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintai galėtų būti ĮJUNGIAMI ir IŠJUNGIAMI tik vienu metu.

5.11.1.

Šis reikalavimas netaikomas: 5.11.1.1. kai priekiniai ir galiniai gabaritiniai žibintai yra ĮJUNGTI, taip pat ir šoniniai gabaritiniai žibintai, kai jie kombinuoti ir tarpusavyje sujungti su minėtais žibintais kaip stovėjimo žibintai arba 5.11.1.2. kai šoniniai gabaritiniai žibintai mirksi kartu su posūkių rodiklių žibintais, arba 5.11.1.3. kai šviesos signalizavimo sistema veikia pagal 6.2.7.6.2 pastraipą arba

5.11.2.

priekiniams gabaritiniams žibintams, kai jų funkcija pakeista pagal toliau nurodytus 5.12.1 pastraipos reikalavimus.

5.11.3.

Jeigu tai yra tarpusavyje susijusių žibintų sistema, visi šviesos šaltiniai turi būti ĮJUNGIAMI ir IŠJUNGIAMI vienu metu.

5.12.   Elektros jungtys turi būti tokios, kad tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintai bei priekiniai rūko žibintai negalėtų būti įjungti, jei 5.11 pastraipoje paminėti žibintai taip pat yra įjungti. Tačiau šis reikalavimas netaikomas tolimosios šviesos arba artimosios šviesos žibintams, kai jų šviečiamuosius įspėjimus sudaro nutrūkstantis užsidegimas trumpais intervalais arba alternatyvus tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintų užsidegimas trumpais intervalais.

5.12.1.

Artimosios šviesos žibintai ir (arba) tolimosios šviesos žibintai, ir (arba) priekiniai rūko žibintai gali pakeisti priekinių gabaritinių žibintų funkciją, jeigu: 5.12.1.1. jų elektros jungtys yra tokios, kad sugedus bet kuriam iš šių apšvietimo įtaisų priekiniai gabaritiniai žibintai vėl automatiškai įsijungtų, ir 5.12.1.2. pakeičiantysis žibintas / įtaisas atitinka susijusiam gabaritiniam žibintui taikomus reikalavimus dėl: a) geometrinio matomumo, nustatyto priekiniams gabaritiniams žibintams 6.9.5 pastraipoje, ir b) minimalių fotometrinių verčių pagal šviesos pasiskirstymo kampus, ir 5.12.1.3. pakeičiančiojo žibinto bandymų ataskaitose pateikiami reikiami įrodymai, kad laikomasi 5.12.1.2 pastraipoje nurodytų reikalavimų.

5.13.   Signalinis įtaisas

Kai šioje taisyklėje yra nurodytas uždarosios grandinės signalinis įtaisas, jį galima pakeisti veikimo signaliniu įtaisu.

5.14.   Į transporto priemonės kėbulą įtraukiami žibintai

5.14.1.

Į transporto priemonės kėbulą įtraukiami žibintai turi būti uždrausti, išskyrus tolimosios šviesos žibintus, artimosios šviesos žibintus ir priekinius rūko žibintus – jie gali būti paslepiami, kai nenaudojami.

5.14.2.

Bet kokio gedimo, kuris trikdo maskavimo prietaiso (-ų) veikimą, atveju, žibintai turi išlikti naudojimo padėtyje, jeigu joje yra, arba turi būti įmanoma nustatyti juos į naudojimo padėtį nenaudojant įrankių.

5.14.3.

Turi būti įmanoma nustatyti žibintus į naudojimo padėtį ir juos įjungti vienu valdikliu, nepanaikinant galimybės nustatyti juos į naudojimo padėtį, bet palikti neįjungtus. Tačiau sugrupuotųjų tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintų atveju pirmiau paminėtas valdiklis reikalingas tik artimosios šviesos žibintams įjungti.

5.14.4.

Neturi būti įmanoma iš vairuotojo sėdimosios vietos sąmoningai sustabdyti įjungtų žibintų judėjimą, kol jie nepasiekė naudojimo padėties. Jeigu judantys žibintai gali apakinti kitus eismo dalyvius, jie turi užsidegti tik pasiekę naudojimo padėtį.

5.14.5.

Kai įtraukimo įtaiso temperatūra yra nuo –30 °C iki +50 °C, priekiniai žibintai turi pasiekti savo naudojimo padėtį per tris sekundes nuo valdiklio įjungimo.

5.15.   Žibintų spinduliuojamos šviesos spalvos (8):

Tolimosios šviesos žibintas:	balta spalva
Artimosios šviesos žibintas:	balta spalva
Priekinis rūko žibintas:	balta arba pasirinkto atspalvio geltona spalva
Atbulinės eigos žibintas:	balta spalva
Posūkių rodiklių žibintas:	gintaro spalva
Įspėjamasis pavojaus signalas:	gintaro spalva
Stabdymo žibintas:	raudona spalva
Avarinio stabdymo signalas:	gintaro arba raudona spalva
Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas:	gintaro spalva
Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas:	balta spalva
Priekinis gabaritinis žibintas:	balta spalva
Galinis gabaritinis žibintas:	raudona spalva
Priekinis rūko žibintas:	balta arba pasirinkto atspalvio geltona spalva
Galinis rūko žibintas:	raudona spalva
Stovėjimo žibintas:	balta spalva priekyje, raudona – gale, gintaro spalva, jei tarpusavyje sujungtas su šoniniais posūkių rodiklių žibintais arba šoniniais gabaritiniais žibintais.
Šoninis gabaritinis žibintas:	gintaro spalva, tačiau toliausiai gale esantis šoninis gabaritinis žibintas gali būti raudonos spalvos, jei jis grupuojamas, kombinuojamas arba tarpusavyje jungiamas su galiniu gabaritiniu žibintu, galinio kontūro gabaritiniu žibintu, galiniu rūko žibintu, stabdymo žibintu arba grupuojamas ar turi bendrą šviesą spinduliuojančio paviršiaus dalį su galiniu šviesogrąžiu atšvaitu.
Galinio kontūro gabaritinis žibintas:	balta spalva priekyje, raudona spalva gale
Dieninis žibintas:	balta spalva
Galinis šviesogrąžis atšvaitas, ne trikampis:	raudona spalva
Galinis šviesogrąžis atšvaitas, trikampis:	raudona spalva
Priekinis šviesogrąžis atšvaitas, ne trikampis:	tokia pati spalva, kaip krentančio šviesos srauto (9)
Šoninis šviesogrąžis atšvaitas, ne trikampis:	gintaro spalva, tačiau toliausiai gale esantis šoninis šviesogrąžis atšvaitas gali būti raudonos spalvos, jei grupuojamas su galiniu gabaritiniu žibintu, galinio kontūro gabaritiniu žibintu, galiniu rūko žibintu, stabdymo signalo žibintu, raudonos spalvos šoniniu gabaritiniu žibintu arba galiniu šviesogrąžiu atšvaitu (ne trikampiu) arba su jais turi bendrą šviesą spinduliuojantį paviršiaus dalį.
Posūkio apšvietimo žibintas:	balta spalva
Matomumo ženklinimas:	balta spalva priekyje
	balta arba geltona spalva šone
	raudona arba geltona spalva gale (10)
Adaptyviosios priekinio apšvietimo sistemos (AFS):	balta spalva
Papildomas išorinis žibintas:	balta spalva

5.16.   Žibintų skaičius

5.16.1.

Transporto priemonėje įtaisytų žibintų skaičius turėtų būti lygus tam tikrose šios taisyklės specifikacijose nurodytam skaičiui.

5.17.   Bet kuris žibintas gali būti įtaisytas ant judamųjų detalių, jei įvykdytos 5.18, 5.19 ir 5.20 pastraipose nustatytos sąlygos.

5.18.   Galiniai gabaritiniai žibintai, galiniai posūkių rodikliai ir galiniai šviesogrąžiai atšvaitai, trikampiai ir ne trikampiai, gali būti įtaisomi ant judamųjų dalių, tik jei:

5.18.1.

visose nustatytose judamųjų dalių padėtyse prie minėtų dalių pritvirtinti žibintai atitinka visus žibintų vietos, geometrinio apžvelgiamumo ir fotometrinius reikalavimus;

5.18.2.

tuo atveju, kai 5.18 pastraipoje nurodytas funkcijas atlieka dviejų žibintų sąranka, paženklinta D raide (žr. 2.16.1 pastraipą), tik vienas iš šių žibintų turi atitikti vietos, geometrinio matomumo ir fotometrinius reikalavimus, taikomus šiems žibintams visose nustatytose judamųjų dalių padėtyse; arba

5.18.3.

kai pirmiau nurodytoms funkcijoms atlikti yra įtaisyti ir įjungti papildomi žibintai, kai judamosios dalies padėtis yra bet kuri nustatyta atidarymo padėtis, jei tik šie papildomi žibintai atitinka visus vietos, geometrinio apžvelgiamumo ir fotometrinius reikalavimus, taikomus prie judamosios dalies pritvirtintiems žibintams;

5.18.4.

tuo atveju, kai 5.18 pastraipoje nurodytas funkcijas atlieka tarpusavyje susijusių žibintų sistema, taikoma viena iš toliau nurodytų sąlygų. a) Jeigu sukomplektuota tarpusavyje susijusių žibintų sistema pritvirtinta prie judamosios (-ųjų) dalies (-ių), laikomasi 5.18.1 pastraipos reikalavimų. Tačiau kai pirmiau nurodytoms funkcijoms atlikti gali būti įjungiami papildomi žibintai, kai judamosios dalies padėtis yra bet kuri nustatyta atidarymo padėtis, jei tik šie papildomi žibintai atitinka visus vietos, geometrinio apžvelgiamumo ir fotometrinius reikalavimus, taikomus prie judamosios dalies pritvirtintiems žibintams; arba b) jeigu tarpusavyje susijusių žibintų sistema iš dalies pritvirtinta prie nejudamosios dalies ir iš dalies pritvirtinta prie judamosios dalies, paraiškos pateikėjo nurodytas (-i) tarpusavyje susijęs (-ę) žibintas (-ai) įtaiso patvirtinimo procedūros metu turi atitikti visus vietos, išorinio geometrinio apžvelgiamumo ir fotometrinius reikalavimus, taikomus šiems žibintams visose nustatytose judamosios (-ųjų) dalies (-ių) padėtyse. Vidinio geometrinio apžvelgiamumo reikalavimo (-ų) laikomasi, jeigu šis tarpusavyje susijęs (-ę) žibintas (-ai) tebeatitinka fotometrines vertes, nustatytas dėl įtaiso patvirtinimo atsižvelgiant į šviesos pasiskirstymą visose nustatytose judamosios (-ųjų) dalies (-ių) padėtyse.

5.19.   Kai judamosios dalys yra ne „įprastoje naudojimo“ padėtyje, prie jų pritaisyti įrenginiai neturi kelti nepatogumo eismo dalyviams.

5.20.   Kai žibintas pritvirtintas prie judamosios dalies, o judamoji dalis yra „įprastoje (-ose) naudojimo padėtyje (-yse)“, žibintas visada turi grįžti į remiantis šia taisykle gamintojo nustatytą padėtį (-is). Artimosios šviesos žibintų ir priekinių rūko žibintų atveju šis reikalavimas laikomas įvykdytu jei, judamąsias dalis 10 kartų nustačius į įprastą naudojimo padėtį, jokia žibintų pokrypio vertė, susijusi su žibinto atrama, išmatuota po kiekvienos judamosios dalies operacijos, nesiskiria nuo 10 išmatuotų verčių vidurkio daugiau kaip 0,15 %. Jeigu ši vertė viršijama, kiekviena 6.2.6.1.1 pastraipoje nustatyta riba turi būti pakeista, atsižvelgiant į viršijimą, kad būtų sumažintas leidžiamas pokrypių intervalas, tikrinant transporto priemonę pagal 6 priedą.

5.21.   Jokia judamoji dalis su joje įtaisytu šviesos signaliniu įtaisu arba be jo jokioje nustatytoje padėtyje, besiskiriančioje nuo „įprastos naudojimo padėties“, priekinių ir galinių gabaritinių žibintų, priekinių ir galinių posūkių rodiklių ir šviesogrąžių atšvaitų atskaitos ašies kryptimi neturi uždengti daugiau 50 % tariamojo paviršiaus.

Jei pirmiau nurodytas reikalavimas netinkamas:

5.21.1.

jei judamoji dalis dengia daugiau kaip 50 % tariamojo šių žibintų paviršiaus atskaitos ašies kryptimi, įjungiami papildomi žibintai, atitinkantys pirmiau aprašytiems žibintams taikomus vietos, geometrinio apžvelgiamumo ir fotometrinius reikalavimus; arba

5.21.2.

pranešimo blanke (1 priedo 10.1 punktas) kitoms administracijoms pateikiama pastaba, kad judamosios dalys gali uždengti daugiau kaip 50 % tariamojo paviršiaus atskaitos ašies kryptimi; ir transporto priemonėje esančiu pranešimu naudotojas turi būti informuotas, kad judamosioms dalims esant tam tikroje (-ose) padėtyje (-yse), kiti eismo dalyviai turi būti įspėjami apie transporto priemonės buvimą kelyje; pvz., trikampiu avarinio sustojimo ženklu arba kitais įtaisais pagal nacionalinių kelių eismo taisyklių reikalavimus.

5.21.3.

5.21.2 pastraipa netaikoma šviesogrąžiams atšvaitams.

5.22.   Išskyrus šviesogrąžius atšvaitus, net patvirtinimo ženklu paženklinto žibinto neturėtų būti, jei jis negalės veikti vien tik įrengus šviesos šaltinį ir (arba) lydųjį saugiklį.

5.23.   Žibintai turi būti įtaisomi transporto priemonėje taip, kad šviesos šaltinį būtų galima tinkamai pakeisti be specialisto pagalbos ir nenaudojant specialių įrankių, išskyrus tuos, kuriuos gamintojas pateikia kartu su transporto priemone. Transporto priemonės gamintojas kartu su transporto priemone pateikia išsamų pakeitimo procedūros aprašymą. Ši pastraipa netaikoma:

a)	įtaisams, patvirtintiems su nekeičiamuoju šviesos šaltiniu;

b)	įtaisams, patvirtintiems su šviesos šaltiniais pagal Taisyklę Nr. 99.

5.24.   Leidžiama laikinai pakeisti galinio gabaritinio žibinto šviesos signalizacijos funkciją, jei tik pakaitinė funkcija gedimo atveju yra panašios spalvos, ryškumo ir užima panašią vietą, palyginti su nustojusia veikti funkcija, ir jei pakaitinis įtaisas toliau atlieka savo pradinę saugos funkciją. Pakeitus signalinis įtaisas prietaisų skydelyje (šios taisyklės 2.18 pastraipa) turi rodyti, kad atliktas laikinas pakeitimas ir kad reikalingas remontas.

5.25.   Kai įtaisyta AFS, laikoma, kad ji prilygsta priekinių artimosios šviesos žibintų porai, ir, jei suteikia tolimosios šviesos funkciją (-as), laikoma, kad prilygsta priekinių tolimosios šviesos žibintų porai.

5.26.   Leidžiami galiniai posūkių rodiklių žibintai, galiniai gabaritiniai žibintai, stabdymo žibintai (išskyrus S4 kategorijos stabdymo žibintus) ir galiniai rūko žibintai su kintamojo spinduliavimo stiprio valdymu, kurie vienu metu reaguoja bent į vieną iš šių išorės įtakų: aplinkos apšvietimą, rūką, sniegą, lietų, dulksną, dulkių debesis, šviesą spinduliuojančio paviršiaus užteršimą, jeigu nurodytas jų ryškumo sąryšis išlaikomas perjungimo metu. Perjungiant neturi būti staigių ryškumo kitimų. S4 kategorijos stabdymo žibintams gali būti būdingas kintamas spinduliavimo stipris, nepriklausantis nuo kitų žibintų. Vairuotojas gali turėti galimybę nustatyti didesnį spinduliavimo stiprį, atitinkantį pastovią kategoriją, ir grąžinti į automatinę kintamą kategoriją.

5.27.   Jeigu tai yra M ir N kategorijų transporto priemonės, paraiškos pateikėjas turi įrodyti už tipo patvirtinimo bandymus atsakingai technikos tarnybai, kad laikomasi 2.7.9, 2.7.10, 2.7.12, 2.7.14 ir 2.7.15 pastraipose nurodytų įtaisams skirtų elektros energijos tiekimo sąlygų, kai transporto priemonės elektros sistema veikia nuolatinės įtampos sąlygomis, būdingomis susijusiai variklinių transporto priemonių kategorijai, kaip nurodė paraiškos pateikėjas, ir laikomasi šių reikalavimų:

5.27.1.

įtampa, tiekiama prie įtaiso gnybtų, kurie, remiantis jų tipo patvirtinimo dokumentais, buvo išbandyti naudojant specialų energijos tiekimo / elektroninį šviesos šaltinio reguliavimo įrenginį, taikant antrinį veikimo režimą arba paraiškos pateikėjo reikalaujamą įtampą, neturi viršyti susijusiems įtaisams arba atitinkamas funkcijas atliekantiems įtaisams jų patvirtinimo metu nustatytos įtampos;

5.27.2.

visais atvejais, kai 5.27.1 pastraipa nereglamentuoja elektros energijos tiekimo sąlygų, įtampa prie įtaiso (-ų) ar atitinkamą funkciją atliekančio (-ių) įtaiso (-ų) gnybtų neturi daugiau kaip 3 % viršyti 6,75 V (6 voltų sistema), 13,5 V (12 voltų sistema) arba 28 V (24 voltų sistema);

5.27.3.

5.27.1 ir 5.27.2 pastraipų nuostatos netaikomos įtaisams, jeigu juose yra elektroninis šviesos šaltinio reguliavimo įrenginys arba jeigu kintamojo stiprio valdiklis yra įtaiso dalis.

5.27.4.

Prie patvirtinimo dokumentų pridedama ataskaita, kurioje aprašomi metodai, pagal kuriuos įrodoma atitiktis, ir gauti rezultatai.

5.28.   Bendrosios nuostatos dėl geometrinio apžvelgiamumo

5.28.1.

Vidinėje geometrinio apžvelgiamumo kampų dalyje neturi būti jokių kliūčių šviesai iš bet kurios žibinto tariamojo paviršiaus dalies sklisti, žiūrint iš tolo. Tačiau neatsižvelgiama į kliūtis, jeigu jų jau buvo patvirtinant žibinto tipą.

5.28.2.

Jei matavimai atliekami arčiau žibinto, stebėjimo kryptis perkeliama lygiagrečiai, kad būtų pasiektas toks pat tikslumas.

5.28.3.

Jeigu sumontavus žibintą kurią nors jo tariamojo paviršiaus dalį uždengia bet kurios kitos tolesnės transporto priemonės detalės, pateikiami įrodymai, kad kliūčių neuždengiama žibinto dalis atitinka fotometrines vertes, nustatytas tvirtinamam įtaisui.

5.28.4.

Kai vertikalus geometrinio apžvelgiamumo kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5° (žibintas būtų mažiau kaip 750 mm atstumu virš žemės), įtaisyto optinio įrenginio fotometrinių matavimų laukas gali būti sumažintas iki 5° žemiau horizontalės.

5.28.5.

Jeigu tai yra tarpusavyje susijusių žibintų sistema, geometrinio apžvelgiamumo reikalavimai įvykdomi, kai tarpusavyje susiję žibintai veikia visi kartu.

6.   ATSKIROSIOS SPECIFIKACIJOS

6.1.   Tolimosios šviesos žibintas (Taisyklės Nr. 98 ir 112)

6.1.1.   Buvimas

Privalomas variklinėse transporto priemonėse. Draudžiama naudoti priekabose.

6.1.2.   Skaičius

Du arba keturi, kurių tipas patvirtintas pagal Taisykles Nr. 31, 98 arba 112, išskyrus A klasės priekinį žibintą.

N3 kategorijos transporto priemonėse: gali būti įtaisyti du papildomi tolimosios šviesos žibintai.

Kai transporto priemonėje įtaisyti keturi į transporto priemonės kėbulą įtraukiami žibintai, du papildomus žibintus įtaisyti leidžiama tik šviesos signalizavimo tikslu (nenutrūkstamai dienos metu trumpais intervalais mirksinčios šviesos) (žr. 5.12 pastraipą).

6.1.3.   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų.

6.1.4.   Vieta

6.1.4.1.   Pločio atžvilgiu: nėra specialių reikalavimų.

6.1.4.2.   Aukščio atžvilgiu: nėra specialių reikalavimų.

6.1.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei spinduliuojama šviesa tiesiogiai arba netiesiogiai, per netiesioginio matymo įtaisus ir (arba) kitus atspindinčius transporto priemonės paviršius, nesukelia nepatogumo vairuotojui.

6.1.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Šviečiamojo paviršiaus matomumas, įskaitant jo matomumą vietose, kurios neapšviečiamos tam tikro stebėjimo kryptimi, užtikrinamas erdvėje, apibrėžtoje sudaromosiomis linijomis, nubrėžtomis pagal šviečiamojo paviršiaus perimetrą ir su priekinio žibinto atskaitos ašimi sudarančiomis ne mažesnį kaip 5° kampą. Geometrinio apžvelgiamumo kampų pradžia yra šviečiamojo paviršiaus projekcijos perimetras skersinėje plokštumoje, liečiančioje labiausiai atsikišusią priekinio žibinto sklaidytuvo dalį.

6.1.6.   Orientavimas

Į priekį.

Kad būtų užtikrintas apšvietimas posūkiuose, gali suktis ne daugiau kaip vienas kiekvienoje transporto priemonės pusėje esantis tolimosios šviesos žibintas.

6.1.7.   Elektros jungtys

6.1.7.1.   Tolimosios šviesos priekiniai žibintai gali būti ĮJUNGIAMI tik kai pagrindinis šviesos jungiklis yra ĮJUNGTO priekinio žibinto arba AUTO (automatinėje) padėtyje ir susidaro artimosios šviesos automatinio įsijungimo sąlygos, išskyrus atvejį, kai priekiniai žibintai naudojami nenutrūkstamiems įspėjamiesiems šviesos signalams, perduodamiems trumpais intervalais. Pastaruoju atveju tolimosios šviesos priekiniai žibintai išsijungia automatiškai, kai išnyksta artimosios šviesos automatinio įsijungimo sąlygos.

6.1.7.2.   Tolimosios šviesos žibintai gali būti įjungiami vienu metu arba poromis. Kai yra įtaisyti du papildomi tolimosios šviesos žibintai (pagal 6.1.2 pastraipą leidžiama tik N3 kategorijos transporto priemonėse), vienu metu gali įsijungti ne daugiau kaip dvi poros. Perjungiant iš artimosios šviesos į tolimąją, turi įsijungti bent viena tolimosios šviesos žibintų pora. Perjungiant iš tolimosios šviesos į artimąją, vienu metu turi išsijungti visi tolimosios šviesos žibintai.

6.1.7.3.   Artimoji šviesa gali likti įjungta tuo pačiu metu, kai dega tolimoji šviesa.

6.1.7.4.   Kai įtaisyti keturi į transporto priemonės kėbulą įtraukiami žibintai, jiems esant pakeltiems neturi būti leidžiama vienu metu veikti visiems įtaisytiems papildomiems priekiniams žibintams, jeigu jų paskirtis – signalizuoti dienos metu nenutrūkstamai trumpais intervalais mirksinčios šviesos signalais (žr. 5.12 pastraipą).

6.1.8.   Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas

6.1.9.   Kiti reikalavimai

6.1.9.1.   Bendras didžiausias tolimosios šviesos žibintų, kuriuos galima įjungti vienu metu, ryškumas neturi būti didesnis kaip 430 000 cd; šis skaičius atitinka atskaitos vertę 100.

6.1.9.2.   Šis didžiausias ryškumas gaunamas sudėjus atskiras atskaitos žymas, kurios nurodytos ant keleto priekinių žibintų. Atskaitos žyma „10“ suteikiama kiekvienam priekiniam žibintui, paženklintam „R“ arba „CR“ raidėmis.

6.2.   Artimosios šviesos žibintas (Taisyklės Nr. 98 ir 112)

6.2.1.   Buvimas

Privalomas variklinėse transporto priemonėse. Draudžiama naudoti priekabose

6.2.2.   Skaičius

Du žibintai, kurių tipas patvirtintas pagal Taisykles Nr. 31, 98 arba 112, išskyrus A klasės priekinį žibintą.

6.2.3.   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų.

6.2.4.   Vieta

6.2.4.1.   Pločio atžvilgiu: atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus kraštas nuo transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne didesniu kaip 400 mm atstumu.

Tariamųjų paviršių vidiniai kraštai atskaitos ašių kryptimi turi būti nutolę ne daugiau kaip 600 mm. Tačiau tai netaikoma M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms; visoms kitoms variklinių transporto priemonių kategorijoms šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, kai bendras transporto priemonės plotis yra mažesnis kaip 1 300 mm.

6.2.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažiau kaip 500 mm ir ne daugiau kaip 1 200 mm. N3G kategorijos transporto priemonėms (visureigiams) (11) didžiausias aukštis gali būti padidintas iki 1 500 mm.

6.2.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei spinduliuojama šviesa tiesiogiai arba netiesiogiai, per netiesioginio matymo įtaisus ir (arba) kitus atspindinčius transporto priemonės paviršius, nesukelia nepatogumo vairuotojui.

6.2.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Apibrėžiamas α ir ß kampais, kaip nustatyta 2.13 pastraipoje:

α	=	15° aukštyn ir 10° žemyn,
ß	=	45° į išorę ir 10° į vidų.

Kadangi artimosios šviesos žibintams nustatytos fotometrinės vertės netaikomos visam geometriniam regėjimo laukui, tvirtinant tipą likusiame plote reikalaujama minimali 1 cd vertė. Prie priekinio žibinto esančios pertvaros arba kiti įrangos elementai neturi sukelti nepatogumų kitiems eismo dalyviams.

6.2.6.   Orientavimas

Į priekį.

6.2.6.1.   Vertikalusis orientavimas

6.2.6.1.1.   Pradinis artimosios šviesos ribos pokrypis žemyn nustatomas, kai transporto priemonė yra be krovinio, vairuotojo vietoje sėdint vienam asmeniui, gamintojo apibrėžiamas 0,1 % tikslumu ir įskaitomai bei neištrinamai turi būti nurodytas ant kiekvienos transporto priemonės prie bet kurio priekinio žibinto arba gamintojo plokštelės 7 priede parodytu simboliu.

Šio nurodyto pokrypio žemyn vertė nustatoma pagal 6.2.6.1.2 pastraipą.

6.2.6.1.2.   Atsižvelgiant į apatinio tariamojo paviršiaus krašto montavimo aukštį metrais (h) artimosios šviesos žibinto atskaitos ašies kryptimi, matuojant transporto priemonėse be krovinio, vertikalusis artimosios šviesos ribos pokrypis visomis 5 priede nurodytomis statinėmis sąlygomis turi neviršyti nurodytų ribų, o pradinio reguliavimo vertės turi būti tokios:

h < 0,8 ribos : nuo – 0,5 % iki – 2,5 % pradinis reguliavimas : nuo – 1 % iki – 1,5 %

0,8 ≤ h ≤ 1 ribos : nuo – 0,5 % iki – 2,5 % pradinis reguliavimas : nuo – 1 % iki – 1,5 % arba, gamintojo nuožiūra: ribos : nuo – 1 % iki – 3 % pradinis reguliavimas : nuo – 1,5 % iki – 2 % Transporto priemonės tipo patvirtinimo paraiškoje šiuo atveju turi būti informacija, kuri iš dviejų alternatyvų naudojama.

h > 1 ribos : nuo – 1 % iki – 3 % pradinis reguliavimas : nuo – 1,5 % iki – 2 %

Pirmiau pateiktos ribos ir pradinės reguliavimo vertės apibendrintos toliau pateiktoje schemoje.

N3G kategorijos transporto priemonėse (visureigiai), kuriose priekiniai žibintai viršija 1 200 mm aukštį, spindulių ribos vertikaliojo pokrypio ribos turi būti: nuo– 1,5 % iki – 3,5 %.

Pradinis reguliavimas turi būti nuo – 2 % iki – 2,5 %.

6.2.6.2.   Priekinių žibintų reguliavimo įtaisas

6.2.6.2.1.   Kai priekinių žibintų reguliavimo įtaisas reikalingas, kad būtų įvykdyti 6.2.6.1.1 ir 6.2.6.1.2 pastraipų reikalavimai, įtaisas turi būti automatinis.

6.2.6.2.2.   Tačiau leidžiama naudoti rankiniu būdu, nenutrūkstamai arba nutrūkstamai, reguliuojamus įtaisus, jeigu jie turi sustabdymo padėtį, kurią nustačius, įprastais reguliavimo varžtais arba panašiomis priemonėmis gali būti grąžintas pradinis žibintų pokrypis, apibrėžtas 6.2.6.1.1 pastraipoje.

Šie rankiniu būdu reguliuojami įtaisai valdomi sėdint vairuotojo vietoje.

Nenutrūkstamai reguliuojami įtaisai turi turėti atskaitos žymas, rodančias apkrovos sąlygas, kurioms esant reikia reguliuoti artimąją šviesą.

Nenutrūkstamai reguliuojamų įtaisų padėčių skaičius turi būti toks, kad 5 priede apibrėžtomis apkrovos sąlygomis nebūtų pažeistas verčių intervalas, nurodytas 6.2.6.1.2 pastraipoje.

Prie šių prietaisų valdiklio taip pat turi būti aiškiai nurodytos 5 priede apibrėžtos apkrovos sąlygos, kurioms esant reikia reguliuoti artimąją šviesą (8 priedas).

6.2.6.2.3.   Sugedus 6.2.6.2.1 ir 6.2.6.2.2 pastraipose aprašytiems įtaisams, artimoji šviesa neturi tapti blankesnė, nei buvo prieš sugendant įtaisui.

6.2.6.3.   Matavimas

6.2.6.3.1.   Nustačius pradinį pokrypį, vertikalusis procentais išreikštas artimosios šviesos pokrypis turi būti matuojamas transporto priemonei stovint, laikantis visų 5 priede aprašytų apkrovos sąlygų.

6.2.6.3.2.   Artimosios šviesos pokrypio pokyčio matavimas apkrovos atžvilgiu atliekamas taikant 6 priede aprašytą bandymo procedūrą.

6.2.6.4.   Horizontalusis orientavimas

Horizontalusis vieno arba abiejų artimosios šviesos žibintų orientavimas gali įvairuoti, siekiant užtikrinti apšvietimą posūkiuose, jei perkeliamas visas spindulių pluoštas arba spindulių ribos lūžio vieta; pastaroji neturi kirsti transporto priemonės sunkio centro trajektorijos linijos 100 kartų už atitinkamų artimosios šviesos žibintų įtaisymo aukštį didesniais atstumais nuo transporto priemonės priekio.

6.2.7.   Elektros jungtys

6.2.7.1.   Perjungiant iš tolimosios šviesos į artimąją, vienu metu turi išsijungti visi tolimosios šviesos žibintai.

6.2.7.2.   Artimoji šviesa gali likti įjungta tuo pačiu metu kaip ir tolimoji šviesa.

6.2.7.3.   Kai naudojami artimosios šviesos žibintai pagal Taisyklę Nr. 98, dujų išlydžio šviesos šaltiniai turi likti įjungti degant tolimajai šviesai.

6.2.7.4.   Vienas papildomas šviesos šaltinis, arba vienas ar daugiau LED modulių, esantis artimosios šviesos žibintuose arba lempoje (išskyrus tolimosios šviesos žibintą), sugrupuotas arba integruotas atitinkamuose artimosios šviesos žibintuose, gali būti įjungiamas dėl posūkio apšvietimo, jei tik transporto priemonės sunkio centro trajektorijos kreivumo spindulys yra 500 m arba mažesnis. Tai gamintojas gali įrodyti apskaičiavimu arba kitomis priemonėmis, kurioms pritaria už tipo patvirtinimą atsakinga institucija.

6.2.7.5.   Artimosios šviesos žibintai gali būti ĮJUNGIAMI arba IŠJUNGIAMI automatiškai. Tačiau visada turi būti įmanoma šiuos artimosios šviesos žibintus ĮJUNGTI arba IŠJUNGTI rankiniu būdu.

6.2.7.6.   Jeigu yra dieniniai žibintai, veikiantys pagal 6.19 pastraipą:

6.2.7.6.1.

artimosios šviesos žibintai ĮJUNGIAMI arba IŠJUNGIAMI automatiškai priklausomai nuo aplinkos šviesos sąlygų (pvz., nustatomas režimas ĮJUNGTA vairuojant tamsiu paros metu, tuneliuose ir pan.) pagal 12 priedo reikalavimus; arba

6.2.7.6.2.

dieniniai žibintai veikia kartu su žibintais, išvardytais 5.11 pastraipoje, kai tenkinamas minimalus reikalavimas – įjungiami bent galiniai gabaritiniai žibintai; arba

6.2.7.6.3.

yra atskiri vairuotojo informavimo būdai, kad priekiniai žibintai, gabaritiniai žibintai ir, jeigu yra, galinio kontūro gabaritiniai žibintai ir šoniniai gabaritiniai žibintai nešviečia. Informavimo būdai: 6.2.7.6.3.1. įrengiamas dviejų akivaizdžiai atskirų stiprumo lygių dieninis ir naktinis prietaisų skydelio apšvietimas, rodantis vairuotojui, kad artimosios šviesos žibintai turi būti ĮJUNGTI; arba 6.2.7.6.3.2. neapšviesti rodytuvai ir rankinio valdymo atpažintuvas, kaip reikalaujama pagal Taisyklę Nr. 121, turi būti apšviesti, kai įjungiami priekiniai žibintai; arba 6.2.7.6.3.3. regimasis, girdimasis arba abiejų šių tipų signaliniai įtaisai turi būti įjungiami tik esant mažesnio aplinkos apšvietimo sąlygomis, kaip apibrėžta 12 priede, kad vairuotojas būtų informuotas, kad turėtų būti ĮJUNGTI artimosios šviesos žibintai. Įjungus signalinį įtaisą, jis turi išsijungti tik tada, kai įjungiami artimosios šviesos žibintai arba kai įtaiso, kuris įjungia ir (arba) išjungia variklį (varomąją sistemą), padėtis nustatyta taip, kad variklis (varomoji sistema) galėtų veikti.

6.2.7.7.   Nepažeidžiant 6.2.7.6.1 pastraipos, artimosios šviesos žibintai gali būti ĮJUNGTI arba IŠJUNGTI automatiškai priklausomai nuo kitų veiksnių, pvz., laiko ir aplinkos sąlygų (pvz., paros meto, transporto priemonės buvimo vietos, lietaus, rūko ir pan.).

6.2.8.   Signalinis įtaisas

6.2.8.1.   Signalinis įtaisas neprivalomas.

6.2.8.2.   Mirksintis arba nemirksintis regimasis signalinis įtaisas yra privalomas:

a)	kai visas spindulių pluoštas arba spindulių ribos lūžio vieta perkeliami dėl posūkio apšvietimo; arba

b)	jei vienas arba daugiau LED modulių naudojami pagrindinei artimajai šviesai.

Jis įsijungia:

a)	įvykus spindulių ribos lūžio vietos poslinkio funkcijos gedimui; arba

b)	jei sugenda kuris (-ie) nors pagrindinės artimosios šviesos LED modulis (-iai).

Įtaisas lieka įjungtas tol, kol yra triktis. Įtaisą galima laikinai išjungti, bet jis turi vėl įsijungti, kai įjungiamas ir išjungiamas variklį užvedantis ir užgesinantis įtaisas.

6.2.9.   Kiti reikalavimai

Artimosios šviesos žibintams netaikomi 5.5.2 pastraipos reikalavimai.

Artimosios šviesos žibintai su šviesos šaltiniu arba su pagrindinės artimosios šviesos LED moduliu (-iais), kurių bendras etaloninis šviesos srautas didesnis kaip 2 000 liumenų, įtaisomi kartu su priekinių žibintų valymo įtaisu (-ais) pagal Taisyklę Nr. 45 (12).

Vertikaliojo pokrypio atžvilgiu priekiniams artimosios šviesos žibintams netaikomi 6.2.6.2.2 pastraipos reikalavimai:

a)	su pagrindinės artimosios šviesos LED moduliu (-iais); arba

b)	su pagrindinės artimosios šviesos šaltiniu, kai etaloninis šviesos srautas didesnis kaip 2 000 liumenų.

Posūkiams apšviesti gali būti naudojami tik artimosios šviesos žibintai pagal Taisykles Nr. 98 arba 112.

Jei posūkiai apšviečiami horizontaliai paslenkant visą spindulių pluoštą arba spindulių ribos lūžio vietą, toks apšvietimas turi būti įjungiamas, tik jei transporto priemonė važiuoja į priekį; jis neturi būti taikomas posūkiui į dešinę apšviesti šalyse, kuriose eismas vyksta dešiniąja puse (kairiajam posūkiui, kai eismas vyksta kairiąja puse).

6.3.   Priekinis rūko žibintas (Taisyklė Nr. 19)

6.3.1.   Buvimas

Neprivaloma variklinėms transporto priemonėms. Draudžiama naudoti priekabose

6.3.2.   Skaičius

Du

6.3.3.   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų

6.3.4.   Vieta

6.3.4.1.   Pločio atžvilgiu: atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus taškas nuo transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne toliau kaip 400 mm atstumu.

6.3.4.2.   Aukščio atžvilgiu:

Mažiausiai	:	ne mažiau kaip 250 mm virš žemės.
Daugiausia	:	M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės: ne daugiau kaip 800 mm virš žemės. Visų kitų kategorijų transporto priemonėms, išskyrus N3G (bekelė) (13) transporto priemones: ne daugiau kaip 1 200 mm virš žemės. N3G kategorijos transporto priemonėms: didžiausias aukštis gali būti padidintas iki 1 500 mm.

Atskaitos ašies kryptimi joks tariamojo paviršiaus taškas neturi būti aukščiau kaip tariamojo paviršiaus taškas artimosios šviesos žibinto atskaitos ašies kryptimi.

6.3.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei spinduliuojama šviesa tiesiogiai arba netiesiogiai, per netiesioginio matymo įtaisus ir (arba) kitus atspindinčius transporto priemonės paviršius, nesukelia nepatogumo vairuotojui.

6.3.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Apibrėžiamas α ir ß kampais, kaip nustatyta 2.13 pastraipoje:

α	=	5° aukštyn ir žemyn,
ß	=	45° į išorę ir 10° į vidų.

Kadangi priekiniams rūko žibintams privalomos fotometrinės vertės neapima viso geometrinio regėjimo lauko, siekiant gauti tipo patvirtinimą reikalaujama, kad kitoje srityje būtų bent viena kandela. Prie priekinio rūko žibinto esančios pertvaros arba kiti įrangos elementai neturi leisti atsirasti antriniam poveikiui, sukeliančiam nepatogumų kitiems eismo dalyviams (14).

6.3.6.   Orientavimas

Į priekį

6.3.6.1.   Vertikalusis orientavimas.

6.3.6.1.1.   B klasės priekinių rūko žibintų atveju vertikalusis ribos pokrypis, nustatytas, kai transporto priemonė yra be krovinio ir vairuotojo vietoje sėdi vienas asmuo, turi būti -1,5 proc. arba mažesnis (14).

6.3.6.1.2.   F3 klasės priekinių rūko žibintų atveju:

6.3.6.1.2.1.

Pradinį ribos pokrypį žemyn, nustatomą transporto priemonei esant be krovinio ir vienam asmeniui sėdint vairuotojo vietoje, vienos dešimtosios dalies tikslumu apibrėžia gamintojas ir įskaitomai bei nenutrinamai nurodo ant kiekvienos transporto priemonės prie priekinio rūko žibinto arba gamintojo duomenų plokštelės kartu su 6.2.6.1.1 pastraipoje nurodytu rodmeniu prie šios taisyklės 7 priede parodyto simbolio. Ši pokrypio žemyn vertė apibrėžiama pagal 6.3.6.1.2.2 pastraipą.

6.3.6.1.2.2.

Atsižvelgiant į tariamojo paviršiaus apatinio krašto montavimo aukštį metrais (h), priekinio rūko žibinto atskaitos ašies kryptimi, matuojant, kai transporto priemonė yra be krovinio, vertikaliojo ribos pokrypio, nustatomo, kai transporto priemonė yra be krovinio ir vairuotojo vietoje sėdi vienas asmuo, vertė(-s):   h ≤ 0,8 ribos : nuo –1 % iki –3 % pradinis reguliavimas : nuo –1,5 % iki –2 %   h > 0,8 ribos : nuo –1,5 % iki –3,5 % pradinis reguliavimas : nuo –2 % iki –2,5 %

6.3.6.2.   Priekinių rūko žibintų išlyginimo įtaisas

6.3.6.2.1.   Priekinio rūko žibinto, kurio šviesos šaltinio (-ių) bendrasis etaloninis šviesos srautas didesnis kaip 2 000 liumenų, atveju 6.3.6.1.2.2 pastraipos reikalavimai turi būti savaime įvykdyti visomis šios taisyklės 5 priedo apkrovos sąlygomis.

6.3.6.2.2.   Kai su priekiniu rūko žibintu įtaisomas nepriklausomas arba su kitomis apšvietimo ir šviesos signalinėmis funkcijomis sugrupuotas išlyginimo įtaisas, jis turi būti toks, kad vertikalusis pokrypis visomis šios taisyklės 5 priede nurodytomis statinės apkrovos sąlygomis išliktų tarp 6.3.6.1.2.2 pastraipoje nurodytų ribų.

6.3.6.2.3.   Kai F3 kategorijos priekinis rūko žibintas yra artimosios šviesos žibinto dalis arba AFS sistemos dalis, priekinę rūko šviesą naudojant kaip artimosios šviesos dalį, turi būti taikomi 6.2.6 pastraipos reikalavimai.

Šiuo atveju, naudojant priekinį rūko žibintą, gali būti taikomos 6.2.6 pastraipoje apibrėžtos išlyginimo ribos.

6.3.6.2.4.   Išlyginimo įtaisas taip pat gali būti naudojamas, kad automatiškai pritaikytų priekinės rūko šviesos pokrypį vyraujančių aplinkos sąlygų atžvilgiu, jeigu nepažeidžiamos 6.3.6.1.2.2 pastraipoje nustatytos pokrypio žemyn ribos.

6.3.6.2.5.   Jei išlyginimo įtaisas sugenda, priekinė rūko šviesa neturi atsidurti padėtyje, kurioje riba pakrypusi mažiau, nei buvo sugendant įtaisui. Žibintai turi būti nukreipti į priekį taip, kad neakintų artėjančių transporto priemonių vairuotojų ir nesukeltų nepatogumų kitiems eismo dalyviams.

6.3.7.   Elektros jungtys

Turi būti įmanoma ĮJUNGTI ir IŠJUNGTI priekinius rūko žibintus atskirai nuo tolimosios šviesos žibintų, artimosios šviesos žibintų arba bet kurio tolimosios ir artimosios šviesos žibintų derinio, jei priekiniai rūko žibintai nenaudojami kaip kitos AFS apšvietimo funkcijos dalis; tačiau priekinių rūko žibintų ĮJUNGIMO funkcijai taikoma pirmenybė funkcijos, kuriai atlikti priekiniai rūko žibintai naudojami tik kaip jos dalis, atžvilgiu.

6.3.8.   Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas. Nepriklausoma nemirksinti įspėjamoji lemputė.

6.3.9.   Kiti reikalavimai

Kai Taisyklės Nr. 19 1 priedo 10.9 punkto pranešimo formoje yra privalomas nurodymas, F3 klasės priekinės rūko šviesos spinduliavimo stiprio išlyginimas gali būti automatiškai pritaikytas, atsižvelgiant į vyraujančias aplinkos sąlygas. Visi spinduliavimo stiprio arba išlyginimo pakeitimai atliekami automatiškai ir taip, kad nei vairuotojas, nei kiti eismo dalyviai nepatirtų nepatogumų.

6.4.   Atbulinės eigos žibintas (Taisyklė Nr. 23)

6.4.1.   Buvimas

Privalomas variklinėse transporto priemonėse ir O2, O3 ir O4 kategorijų priekabose. Neprivalomas O1 kategorijos priekabose

6.4.2.   Skaičius

6.4.2.1.   Vienas įtaisas privalomas, o antras neprivalomas M1 kategorijos variklinėse transporto priemonėse ir visose kitose transporto priemonėse, kurios yra ne ilgesnės kaip 6 000 mm.

6.4.2.2.   Du įtaisai privalomi ir du įtaisai neprivalomi visose transporto priemonėse, kurios yra ilgesnės kaip 6 000 mm, išskyrus M1 kategorijos transporto priemones.

6.4.3.   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų

6.4.4.   Vieta

6.4.4.1.   Pločio atžvilgiu: nėra specialių reikalavimų.

6.4.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 1 200 mm

6.4.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės gale.

Tačiau, jei tie du 6.4.2.2 pastraipoje minėti neprivalomi įtaisai įtaisomi, jie turi būti sumontuoti transporto priemonės šone arba gale pagal 6.4.5 ir 6.4.6 pastraipų reikalavimus.

6.4.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Apibrėžiamas α ir β kampais, kaip nustatyta 2.13 pastraipoje:

α	=	15° aukštyn ir 5° žemyn,
β	=	45° į dešinę ir į kairę, jei yra tik vienas įtaisas, 45° į išorę ir 30° į vidų, jei yra du įtaisai.

6.4.2.2 pastraipoje paminėtų dviejų neprivalomų įtaisų, jei įtaisyti transporto priemonės šone, atskaitos ašis turi būti nukreipta į šoną horizontaliai, jos pokrypis 10° ± 5° transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu.

6.4.6.   Orientavimas

Atgal

Dviejų 6.4.2.2 pastraipoje paminėtų neprivalomų įtaisų atveju, jeigu jie įtaisyti transporto priemonės šone, netaikomi pirmiau pateikti 6.4.5 pastraipos reikalavimai. Tačiau šių įtaisų atskaitos ašis turi būti nukreipta į išorę ne daugiau kaip 15° horizontaliai galo link transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu.

6.4.7.   Elektros jungtys

6.4.7.1.

Jungtys turi būti tokios, kad žibintas galėtų įsijungti, tik jei įjungta atbulinės eigos pavara ir jei variklio užvedimą ir užgesinimą kontroliuojantis įtaisas yra tokioje padėtyje, kad variklis galėtų veikti. Žibintas neturi užsidegti arba likti degti, jei neįvykdyta kuri nors iš pirmiau nurodytų sąlygų.

6.4.7.2.

Be to, dviejų 6.4.2.2 pastraipoje paminėtų neprivalomų įtaisų elektros jungtys turi būti tokios, kad šie įtaisai negalėtų šviesti, jei neįjungti 5.11 pastraipoje nurodyti žibintai. Galima įjungti transporto priemonės šone įrengtus įtaisus lėtai manevruojant priekine eiga, kai transporto priemonės greitis ne didesnis kaip 10 km/h, jeigu įvykdytos šios sąlygos: a) įtaisai įjungiami ir išjungiami rankiniu būdu, atskiru jungikliu; b) taip įjungti jie gali likti degti ir tada, kai išjungiama atbulinės eigos pavara; c) įtaisai turi būti automatiškai išjungti, jeigu transporto priemonės priekinės eigos greitis didesnis kaip 10 km/h, nepaisant atskiro jungiklio padėties; šiuo atveju jie turi likti išjungti tol, kol sąmoningai įjungiami vėl.

6.4.8.   Signalinis įtaisas

Signalinis įtaisas neprivalomas

6.4.9.   Kiti reikalavimai

Nėra

6.5.   Posūkio rodiklio žibintas (Taisyklė Nr. 6)

6.5.1.   Įrengimas (žr. toliau pateiktą pav.)

Privalomas. Posūkio rodiklių žibintai skirstomi į kategorijas (1, 1a, 1b, 2a, 2b, 5 ir 6), o jų sąranka vienoje transporto priemonėje atitinka išdėstymą („A“ ir „B“).

A išdėstymas taikomas visoms variklinėms transporto priemonėms.

B išdėstymas taikomas tik priekaboms.

6.5.2.   Skaičius

Priklauso nuo išdėstymo

6.5.3.   Išdėstymas (žr. toliau pateiktą pav.)

A: du priekiniai posūkių rodiklių žibintai, kurių kategorijos yra:

1 arba 1a, arba 1b,

jei atstumas nuo tariamojo paviršiaus krašto šio žibinto atskaitos ašies kryptimi iki tariamojo paviršiaus artimosios šviesos žibinto ir (arba) priekinio rūko žibinto, jei toks yra, atskaitos ašies kryptimi yra bent 40 mm;

1a arba 1b,

jei atstumas nuo tariamojo paviršiaus krašto šio žibinto atskaitos ašies kryptimi iki tariamojo paviršiaus artimosios šviesos žibinto ir (arba) priekinio rūko žibinto, jei toks yra, atskaitos ašies kryptimi yra didesnis kaip 20 mm ir mažesnis kaip 40 mm;

1b,

jei atstumas nuo tariamojo paviršiaus krašto šio žibinto atskaitos ašies kryptimi iki tariamojo paviršiaus artimosios šviesos žibinto ir (arba) priekinio rūko žibinto, jei toks yra, atskaitos ašies kryptimi yra 20 mm arba mažesnis;

du galiniai posūkių rodiklių žibintai (2a arba 2b kategorija);

du papildomi žibintai (2a arba 2b kategorija) visose M2, M3, N2, N3 kategorijų transporto priemonėse.

du šoniniai 5 arba 6 kategorijos posūkio rodiklio žibintai (būtiniausi reikalavimai):

5

visoms M1 kategorijos transporto priemonėms;

N1, M2 ir M3 kategorijos transporto priemonėms, kurios yra ne ilgesnės kaip 6 metrai.

6

visoms N2 ir N3 kategorijos transporto priemonėms;

N1, M2 ir M3 kategorijų transporto priemonėms, kurios yra ilgesnės kaip 6 metrai.

Visais atvejais leidžiama 5 kategorijos šoninius posūkių rodiklių žibintus pakeisti 6 kategorijos šoniniais posūkių rodiklių žibintais.

Daugiausia trys papildomi 5 kategorijos arba vienas papildomas 6 kategorijos įtaisas vienoje M2, M3, N2 ir N3 tipo transporto priemonių, kurios yra ilgesnės kaip 9 metrai, pusėje.

Kai įtaisyti žibintai, kuriuose yra kombinuota priekinių posūkių rodiklių žibintų funkcija (1, 1a, 1b kategorijos) ir šoninių posūkių rodiklių žibintų funkcija (5 arba 6 kategorija), galima įtaisyti du papildomus šoninius posūkių rodiklių žibintus (5 arba 6 kategorija), kad būtų įvykdyti 6.5.5 pastraipoje pateikti matomumo reikalavimai.

B: du galiniai posūkių rodiklių žibintai (2a arba 2b kategorija);

du papildomi žibintai (2a arba 2b kategorija) visose O2, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėse.

Daugiausia trys papildomi 5 kategorijos arba vienas papildomas 6 kategorijos įtaisas vienoje O2, O3 ir O4 tipo transporto priemonių, kurios yra ilgesnės kaip 9 metrai, pusėje.

Kai įtaisyta AFS, atstumas, į kurį reikia atsižvelgti renkantis kategoriją, yra atstumas tarp priekinio posūkio rodiklio žibinto ir artimiausio apšvietimo modulio artimiausioje vietoje, prisidedančio prie artimosios šviesos režimo arba jį sudarančio.

6.5.4.   Vieta

6.5.4.1.   Pločio atžvilgiu: atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus kraštas nuo transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne didesniu kaip 400 mm atstumu. Ši sąlyga netaikoma papildomiems galiniams žibintams.

Atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių vidinių kraštų atskaitos ašių kryptimi turi būti ne mažesnis kaip 600 mm.

Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, kai bendras transporto priemonės plotis mažesnis kaip 1 300 mm.

6.5.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės.

6.5.4.2.1.   5 arba 6 kategorijos šoninių posūkių rodiklių žibintų šviesą spinduliuojančio paviršiaus aukštis turi būti:

ne mažesnis kaip	:	350 mm M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms ir 500 mm visų kitų kategorijų transporto priemonėms, matuojant nuo žemiausio taško; ir
ne didesnis kaip	:	1 500 mm, matuojant nuo aukščiausio taško.

6.5.4.2.2.   1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkių rodiklių žibintų aukštis, matuojant pagal 5.8 pastraipą, turi būti ne mažesnis kaip 350 mm ir ne didesnis kaip 1 500 mm.

6.5.4.2.3.   Jei transporto priemonės konstrukcija tokia, kad negalima taikyti viršutinių ribų, išmatuotų kaip nurodyta pirmiau, ir jei neįtaisyti papildomi galiniai žibintai, ribos gali būti padidintos iki 2 300 mm 5 ir 6 kategorijų šoniniams posūkių rodiklių žibintams ir iki 2 100 mm 1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkių rodiklių žibintams.

6.5.4.2.4.   Jei įtaisyti papildomi galiniai žibintai, jie turi būti tokiame aukštyje, kad nepažeistų 6.5.4.1 pastraipos reikalavimų; žibintų simetrija ir vertikalusis atstumas gali būti tokio dydžio, kiek leidžia kėbulo forma, bet ne mažesnis kaip 600 mm virš privalomųjų žibintų.

6.5.4.3.   Ilgio atžvilgiu (žr. toliau pateiktą pav.)

Atstumas tarp šoninio posūkių rodiklio žibinto (5 ir 6 kategorijos) šviesą spinduliuojančio paviršiaus ir skersinės plokštumos, žyminčios bendro transporto priemonės ilgio priekinę ribą, neturi būti didesnis kaip 1 800 mm.

Tačiau šis atstumas neturi būti didesnis kaip 2 500 mm:

a)	M1 ir N1 kategorijos transporto priemonėse;

b)	visų kitų kategorijų transporto priemonėse, jei transporto priemonės konstrukcija neleidžia laikytis mažiausių matomumo kampų reikalavimų.

Papildomi 5 kategorijos šoniniai posūkio rodiklių žibintai sumontuojami vienodu atstumu vienas nuo kito per visą transporto priemonės ilgį.

Papildomi 6 kategorijos šoniniai posūkio rodiklių žibintai sumontuojami tarp pirmo ir paskutinio priekabos ilgio kvartilių.

6.5.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

6.5.5.1.   Horizontalūs kampai (žr. toliau pateiktą pav.)

Vertikalūs kampai: 15° virš 1, 1a, 1b, 2a, 2b ir 5 kategorijos posūkių rodiklių žibintų horizontalės ir žemiau. Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jei žibintai yra mažiau kaip 750 mm virš žemės paviršiaus; 6 kategorijos posūkių rodiklių žibintų atveju – 30° virš horizontalės ir 5° žemiau. Vertikalusis kampas virš horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jei papildomi galiniai žibintai yra ne mažiau kaip 2 100 mm virš žemės paviršiaus.

Pav

(žr. 6.5 pastraipą)

Jeigu tai yra M1 ir N1 kategorijos transporto priemonės, 1, 1a ar 1b kategorijos posūkių rodiklių žibintų, kurių tariamojo paviršiaus apatinis kraštas yra nutolęs mažiau kaip 750 mm nuo žemės paviršiaus, atveju, 45° vertė į vidų gali būti sumažinta iki 20° po horizontaliąja plokštuma, kurioje yra šio žibinto atskaitos ašis.

6.5.5.2.   arba, gamintojo nuožiūra, M1 ir N1 kategorijos transporto priemonėms (15):

Priekiniai ir galiniai posūkių rodiklių žibintai, taip pat šoniniai gabaritiniai žibintai:

Horizontalūs kampai parodyti toliau

1, 1a ar 1b kategorijos posūkių rodiklių žibintų, kurių tariamojo paviršiaus apatinis kraštas yra nutolęs mažiau kaip 750 mm nuo žemės paviršiaus, atveju, 45° vertė į vidų gali būti sumažinta iki 20° po horizontaliąja plokštuma, kurioje yra šio žibinto atskaitos ašis.

Vertikalūs kampai: 15° virš ir žemiau horizontalės. Vertikalus kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jei žibintai yra žemiau kaip 750 mm atstumu virš žemės.

Kad žibintas būtų laikomas matomu, turi būti be kliūčių matoma bent 12,5 cm2 jo tariamojo paviršiaus, išskyrus 5 ir 6 kategorijų šoninius posūkių rodiklius. Neatsižvelgiama į jokio šviesogrąžio atšvaito šviečiamąjį paviršių, kuris neperduoda šviesos.

6.5.6.   Orientavimas

Pagal gamintojo pateiktas montavimo sąlygas, jei yra

6.5.7.   Elektros jungtys

Posūkių rodiklių žibintai turi įsijungti nepriklausomai nuo kitų žibintų. Visi vienoje transporto priemonės pusėje esantys posūkių rodiklių žibintai turi būti įjungiami ir išjungiami vienu valdikliu ir turi mirksėti sinchroniškai.

Trumpesnėse kaip 6 m M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse, kai išdėstymas atitinka 6.5.5.2 pastraipą, gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai, jei tokie įtaisyti, taip pat turi mirksėti tokiu pačiu dažniu (sinchroniškai) su posūkių rodiklių žibintais.

6.5.8.   Signalinis įtaisas

Veikimo signalinis įtaisas privalomas 1, 1a, 1b, 2a ir 2b kategorijų posūkių rodiklių žibintams. Jis gali būti regimasis, girdimasis arba ir regimasis, ir girdimasis. Jeigu yra regimasis, tai turi būti mirksinti lemputė, kuri bet kurio iš šių posūkių rodiklių žibintų gedimo atveju arba užgęsta, arba lieka degti nemirksėdama, arba mirksi pastebimai pasikeitusiu dažniu. Jeigu signalas yra tik girdimasis, bet kurio iš šių posūkių rodiklių žibintų gedimo atveju turi būti aiškiai girdimas, kad parodytų dažnio pokytį.

Signalinį įtaisą įjungia signalas, pateikiamas pagal Taisyklės Nr. 6 6.4.2 pastraipą arba kitu tinkamu būdu (16).

Jei variklinė transporto priemonė yra pritaikyta vilkti priekabą, įtaisomas specialus regimasis priekabos posūkių rodiklių žibintų veikimo signalinis įtaisas, nebent vilkiko signaliniu įtaisu galima pranešti apie bet kurio transporto priemonės junginio posūkių rodiklio gedimą.

Papildomai variklinėse transporto priemonėse ir priekabose įtaisomai posūkių rodiklių žibintų porai veikimo signalinis įtaisas neprivalomas.

6.5.9.   Kiti reikalavimai

Šviesa turi mirksėti 90 ± 30 kartų per minutę.

Įjungus šviesos signalo valdiklį, šviesa turi įsijungti ne vėliau kaip po sekundės, o antrą kartą – ne vėliau kaip po pusantros sekundės. Jeigu variklinė transporto priemonė pritaikyta vilkti priekabą, posūkių rodiklių žibintų valdikliu taip pat turi būti valdomi ir priekabos posūkių rodiklių žibintai. Sugedus posūkių rodiklių žibintui (jei tai įvyksta ne dėl trumpojo jungimo), kiti posūkių rodiklių žibintai turi mirksėti, tačiau jų mirksėjimo dažnis tokiu atveju gali skirtis nuo nustatytojo.

6.6.   Įspėjamasis pavojaus signalas

6.6.1.   Buvimas

Privalomas

Įjungus signalą, vienu metu turi veikti posūkių rodiklių žibintai pagal 6.5 pastraipos reikalavimus.

6.6.2.   Skaičius

Kaip nurodyta 6.5.2 pastraipoje.

6.6.3.   Išdėstymas

Kaip nurodyta 6.5.3 pastraipoje.

6.6.4.   Vieta

6.6.4.1.   Plotis: kaip nurodyta 6.5.4.1 pastraipoje.

6.6.4.2.   Aukštis: kaip nurodyta 6.5.4.2 pastraipoje.

6.6.4.3.   Ilgis: kaip nurodyta 6.5.4.3 pastraipoje.

6.6.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Kaip nurodyta 6.5.5 pastraipoje.

6.6.6.   Orientavimas

Kaip nurodyta 6.5.6 pastraipoje.

6.6.7.   Elektros jungtys

6.6.7.1.   Signalas turi būti valdomas atskiru rankiniu valdikliu, leidžiančiu visiems posūkių rodiklių žibintams mirksėti sinchroniškai.

6.6.7.2.   Įspėjamasis pavojaus signalas gali įsijungti automatiškai, kai transporto priemonė patenka į susidūrimą arba išjungus avarinio stabdymo signalą, kaip nurodyta 6.22 pastraipoje. Tokiais atvejais jis gali būti „išjungtas“ rankiniu būdu.

6.6.7.3.   Trumpesnėse kaip 6 m M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse, kai išdėstymas atitinka 6.5.5.2 pastraipą, gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai, jei tokie įtaisyti, taip pat turi mirksėti tokiu pačiu dažniu (sinchroniškai) su posūkių rodiklių žibintais.

6.6.8.   Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas. Mirksinti įspėjamoji lemputė, galinti veikti kartu su 6.5.8 pastraipoje aprašytu (-ais) signaliniu (-iais) įtaisu (-ais).

6.6.9.   Kiti reikalavimai

Kaip apibrėžta 6.5.9 pastraipoje. Jeigu variklinė transporto priemonė pritaikyta vilkti priekabą, įspėjamojo pavojaus signalo valdikliu taip pat turi būti galima įjungti priekabos posūkių rodiklių žibintus. Įspėjamojo pavojaus signalas turi galėti veikti net tada, kai variklio užvedimo arba išjungimo įtaisas yra padėtyje, kurioje neįmanoma užvesti variklį.

6.7.   Stabdymo žibintas (Taisyklė Nr. 7)

6.7.1.   Buvimas

S1 arba S2 kategorijos įtaisas	:	privalomas visų kategorijų transporto priemonėse.
S3 arba S4 kategorijos įtaisai	:	privalomi M1 ir N1 kategorijos transporto priemonėse, išskyrus sunkvežimius be kėbulo ir N1 kategorijos transporto priemones su atvira kroviniams skirta vieta; kitų kategorijų transporto priemonėse neprivalomi.

6.7.2.   Skaičius

Du S1 arba S2 kategorijos įtaisai ir vienas S3 arba S4 kategorijos įtaisas visų kategorijų transporto priemonėse

6.7.2.1.   Išskyrus atvejį, kai įtaisytas S3 arba S4 kategorijos įtaisas, du papildomi S1 arba S2 kategorijos įtaisai gali būti sumontuoti M2, M3, N2, N3, O2, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėse.

6.7.2.2.   Tik jei transporto priemonės išilginė vidurio plokštuma yra ne ant stacionarios kėbulo plokštės, bet atskiria vieną arba dvi judamąsias transporto priemonės dalis (pvz., duris), ir išilginėje vidurio plokštumoje virš tokių judamųjų dalių trūksta vietos įrengti vieną S3 arba S4 kategorijos įtaisą:

galima įtaisyti du S3 arba S4 kategorijos „D“ tipo įtaisus; arba

vieną S3 arba S4 kategorijos įtaisą galima įrengti į kairę arba į dešinę nuo išilginės vidurio plokštumos; arba

gali būti įmontuota S3 arba S4 kategorijos tarpusavyje susijusių žibintų sistema.

6.7.3.   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų.

6.7.4.   Vieta

6.7.4.1.   Pločio atžvilgiu:

M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės:   S1 arba S2 kategorijos įtaisų atveju atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus taškas nuo transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne toliau kaip 400 mm atstumu.   Atstumui tarp dviejų tariamųjų paviršių vidinių kraštų atskaitos ašių kryptimi netaikomi jokie specialūs reikalavimai.

Visų kitų kategorijų transporto priemonės:   S1 arba S2 kategorijų įtaisų atveju atstumas tarp tariamųjų paviršių vidinių kraštų atskaitos ašių kryptimi turi būti ne mažesnis kaip 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, jei bendras transporto priemonės plotis mažesnis kaip 1 300 mm.   S3 arba S4 kategorijos įtaisai: atskaitos centras turi būti transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje. Tačiau kai yra įtaisyti du S3 arba S4 kategorijos įtaisai pagal 6.7.2 pastraipą, jie turi būti kuo arčiau išilginės vidurio plokštumos – po vieną kiekvienoje šios plokštumos pusėje.   Kai šone nuo išilginės vidurio plokštumos pagal 6.7.2 pastraipą leidžiama papildomai pritaisyti S3 arba S4 kategorijos žibintą, atstumas nuo išilginės vidurio plokštumos iki žibinto atskaitos centro neturi būti didesnis kaip 150 mm.

6.7.4.2.   Aukščio atžvilgiu:

6.7.4.2.1.

S1 arba S2 kategorijos įtaisai:   Virš žemės paviršiaus ne mažiau kaip 350 mm ir ne daugiau kaip 1 500 mm (2 100 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma išlaikyti 1 500 mm atstumą ir jei nėra įtaisytų papildomų žibintų).   Jei įtaisyti papildomi žibintai, jie turi būti tokiame aukštyje, kad nepažeistų žibintų pločio ir simetrijos reikalavimų, o vertikalus atstumas būtų tokio dydžio, kiek leidžia kėbulo forma, bet ne mažiau kaip 600 mm virš privalomųjų žibintų.

6.7.4.2.2.

S3 arba S4 kategorijos įtaisai:   horizontali plokštuma, liečianti tariamojo paviršiaus apatinį kraštą, turi būti: ne daugiau kaip 150 mm žemiau horizontalios plokštumos, liečiančios galinio stiklo paviršiaus apatinį kraštą, arba ne mažiau kaip 850 mm virš žemės.   Tačiau horizontali plokštuma, liečianti S3 arba S4 kategorijos įtaiso tariamojo paviršiaus apatinį kraštą, turi būti virš horizontalios plokštumos, liečiančios S1 arba S2 kategorijos įtaisų tariamojo paviršiaus viršutinį kraštą.

6.7.4.3.   Ilgio atžvilgiu:

6.7.4.4.   S1 arba S2 kategorijos įtaisai: transporto priemonės gale.

6.7.4.5.   S3 arba S4 kategorijos įtaisai: nėra specialių reikalavimų.

6.7.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas:

S1 arba S2 kategorijos įtaisai: 45° į kairę ir į dešinę nuo transporto priemonės išilginės ašies;

S3 arba S4 kategorijos įtaisai: 10° į kairę ir į dešinę nuo transporto priemonės išilginės ašies.

Vertikalusis kampas:

S1 arba S2 kategorijos įtaisai: 15° virš ir žemiau horizontalės. Tačiau vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jei žibintas yra žemiau nei 750 mm virš žemės. Vertikalusis kampas virš horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jei papildomi žibintai yra žemiau kaip 2 100 mm virš žemės;

S3 arba S4 kategorijos įtaisai: 10° virš ir 5° žemiau horizontalės.

6.7.6.   Orientavimas

Transporto priemonės gale

6.7.7.   Elektros jungtys

6.7.7.1.   Visi stabdymo signalo žibintai užsidega vienu metu, kai stabdžių sistema duoda reikiamą signalą, apibrėžtą Taisyklėse Nr. 13 ir 13-H.

6.7.7.2.   Stabdymo signalo žibintai neturi veikti, jei variklio užvedimo ir (arba) išjungimo įtaisas yra tokioje padėtyje, kurioje neįmanoma užvesti variklio.

6.7.8.   Signalinis įtaisas

Neprivalomas signalinis įtaisas; kai jis įtaisomas, tai turi būti nemirksinti įspėjamoji lemputė, įsijungianti sugedus stabdymo signalo žibintams.

6.7.9.   Kiti reikalavimai

6.7.9.1.   S3 arba S4 kategorijos įtaisas negali būti sujungtas su bet kuriuo kitu žibintu.

6.7.9.2.   S3 arba S4 kategorijos įtaisas gali būti įtaisytas transporto priemonės išorėje arba viduje.

6.7.9.2.1.   Kai įtaisas įrengtas transporto priemonės viduje:

skleidžiama šviesa neturi sukelti nepatogumo vairuotojui per netiesioginio matymo įtaisus ir (arba) kitus transporto priemonės paviršius (t. y. galinį stiklą).

6.8.   Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas (Taisyklė Nr. 4)

6.8.1.   Buvimas

Privalomas

6.8.2.   Skaičius

Toks, kad įtaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą

6.8.3.   Išdėstymas

Toks, kad įtaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą

6.8.4.   Vieta

6.8.4.1.   Pločio atžvilgiu: tokia, kad įtaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą.

6.8.4.2.   Aukščio atžvilgiu: tokia, kad įtaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą.

6.8.4.3.   Ilgio atžvilgiu: tokia, kad įtaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą.

6.8.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Toks, kad įtaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą

6.8.6.   Orientavimas

Toks, kad įtaisas apšviestų valstybinio numerio ženklo vietą

6.8.7.   Elektros jungtys

Pagal 5.11 pastraipą

6.8.8.   Signalinis įtaisas

Neprivalomas signalinis įtaisas. Jeigu jis yra, jo funkciją atlieka signalinis įtaisas, kurio reikalaujama priekiniams ir galiniams gabaritiniams žibintams.

6.8.9.   Kiti reikalavimai

Kai valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas yra kombinuotas su galiniu gabaritiniu žibintu, sujungtas su stabdymo signalo žibintu arba su galiniu rūko žibintu, galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibinto fotometrinės savybės gali pasikeisti degant stabdymo signalo žibintui arba galiniam rūko žibintui.

6.9.   Priekinis gabaritinis žibintas (Taisyklė Nr. 7)

6.9.1.   Buvimas

Privalomas visoms variklinėms transporto priemonėms

Privalomas didesnio kaip 1 600 mm pločio priekaboms

Neprivalomas priekaboms, kurių plotis mažesnis kaip 1 600 mm

6.9.2.   Skaičius

Du

6.9.3.   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų.

6.9.4.   Vieta

6.9.4.1.   Pločio atžvilgiu: atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus taškas nuo transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne toliau kaip 400 mm atstumu.

Priekabos atveju atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus taškas nuo transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne toliau kaip 150 mm atstumu.

Atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių vidinių kraštų atskaitos ašių kryptimi turi būti:

M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės: nėra specialių reikalavimų;

Visų kitų kategorijų transporto priemonės: ne mažiau kaip 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, kai bendras transporto priemonės plotis mažesnis kaip 1 300 mm.

6.9.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažiau kaip 350 mm ir ne daugiau kaip 1 500 mm (2 100 mm O1 ir O2 kategorijų transporto priemonėse arba jei dėl kitų kategorijų transporto priemonių kėbulo formos neįmanoma išlaikyti 1 500 mm atstumą).

6.9.4.3.   Ilgio atžvilgiu: nėra specialių reikalavimų.

6.9.4.4.   Kai priekinis gabaritinis žibintas ir kitas žibintas yra kartu sujungti, išdėstymo reikalavimų atitikčiai patikrinti naudojamas tariamasis paviršius kito žibinto atskaitos ašies kryptimi (6.9.4.1–6.9.4.3 pastraipos).

6.9.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

6.9.5.1.   Horizontalusis kampas dviem gabaritiniams žibintams:

45° į vidų ir 80° į išorę

Jeigu tai yra M1 ir N1 kategorijos transporto priemonės, kurių žibintų tariamojo paviršiaus apatinis kraštas yra nutolęs mažesniu kaip 750 mm atstumu nuo žemės paviršiaus, 45° vertė į vidų gali būti sumažinta iki 20° po horizontaliąja plokštuma, kurioje yra šio žibinto atskaitos ašis.

Priekabų atveju kampas į vidų gali būti sumažintas iki 5°.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės. Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jei žibintai yra žemiau kaip 750 mm virš žemės.

6.9.5.2.   M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse, kaip alternatyva 6.9.5.1 pastraipai, gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo nuožiūra ir tik jei transporto priemonėje įtaisytas priekinis šoninis gabaritinis žibintas.

Horizontalusis kampas: 45° į išorę ir 45° į vidų.

Kai žibintų tariamojo paviršiaus apatinis kraštas yra nutolęs mažesniu kaip 750 mm atstumu nuo žemės, 45° vertė į vidų gali būti sumažinta iki 20° po horizontaliąja plokštuma, kurioje yra šio žibinto atskaitos ašis.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės. Vertikalus kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jei žibintai yra žemiau kaip 750 mm atstumu virš žemės.

Turi būti matoma bent 12,5 cm2 tariamojo žibinto paviršiaus, kad jį būtų galima laikyti matomu. Neatsižvelgiama į jokio šviesogrąžio atšvaito šviečiamąjį paviršių, kuris neperduoda šviesos.

6.9.6.   Orientavimas

Į priekį

6.9.7.   Elektros jungtys

Pagal 5.11 pastraipą

Tačiau jeigu priekinis gabaritinis žibintas ir posūkio rodiklio žibintas yra tarpusavyje sujungti, atitinkamoje transporto priemonės pusėje gali būti naudojamos tokios priekinio gabaritinio žibinto elektros jungtys arba tarpusavyje sujungta žibinto dalis gali būti tokia, kad jis būtų išjungtas per visą posūkio rodiklio žibinto įjungimo laikotarpį (įskaitant ĮJUNGIMO ir IŠJUNGIMO fazes).

6.9.8.   Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas. Šis signalinis įtaisas neturi mirksėti ir nėra būtinas, jei prietaisų skydelio apšvietimas gali būti įjungtas tik kartu su priekiniais gabaritiniais žibintais.

6.9.9.   Kiti reikalavimai

6.9.9.1.   Jeigu priekiniame gabaritiniame žibinte įmontuotas vienas arba daugiau infraraudonosios spinduliuotės generatorių, jis gali įsijungti tik tada, kai toje pačioje transporto priemonės pusėje esantis priekinis žibintas yra įjungtas, o transporto priemonė juda į priekį. Tuo atveju, kai nesuveikia priekinis gabaritinis žibintas arba toje pačioje pusėje esantis priekinis žibintas, infraraudonosios spinduliuotės generatorius (-iai) turi automatiškai išsijungti.

6.9.9.2.   Kai AFS įtaisyta su posūkio režimu, priekinis gabaritinis žibintas gali būti pasukamas kartu su apšvietimo moduliu, su kuriuo tarpusavyje yra sujungtas.

6.10.   Galinis gabaritinis žibintas (Taisyklė Nr. 7)

6.10.1.   Buvimas

R, R1 arba R2 kategorijų įtaisai: privalomas.

6.10.2.   Skaičius

Du

6.10.2.1.   Išskyrus atvejį, kai įtaisyti galinio kontūro gabaritiniai žibintai, M2, M3, N2, N3, O2, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonėse galima įtaisyti du papildomus gabaritinius žibintus.

6.10.3.   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų

6.10.4.   Vieta

6.10.4.1.   Pločio atžvilgiu: atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus taškas nuo transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne toliau kaip 400 mm atstumu. Ši sąlyga netaikoma papildomiems galiniams žibintams.

Atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių vidinių kraštų atskaitos ašių kryptimi turi būti:

M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės: nėra specialių reikalavimų;

Visų kitų kategorijų transporto priemonės: ne mažesnis kaip 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, kai bendras transporto priemonės plotis mažesnis kaip 1 300 mm.

6.10.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažiau kaip 350 mm ir ne daugiau kaip 1 500 mm (2 100 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma išlaikyti 1 500 mm atstumą ir jei nėra įtaisytų papildomų žibintų). Jei įtaisyti papildomi žibintai, jie turi būti tokiame aukštyje, kad nepažeistų 6.10.4.1 pastraipos reikalavimų, žibintų simetrija ir vertikalusis atstumas gali būti tokio dydžio, kiek leidžia kėbulo forma, bet ne mažesnis kaip 600 mm virš privalomųjų žibintų.

6.10.4.3.   Ilgio atžvilgiu: Transporto priemonės gale.

6.10.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

6.10.5.1.   Horizontalusis kampas: 45° į vidų ir 80° į išorę.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės. Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jei žibintai yra žemiau kaip 750 mm virš žemės. Vertikalusis kampas virš horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jei papildomi žibintai yra žemiau kaip 2 100 mm virš žemės.

6.10.5.2.   M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse, kaip alternatyva 6.10.5.1 pastraipai, gamintojo arba jo įgaliotojo atstovo nuožiūra ir tik jei transporto priemonėje įtaisytas galinis šoninis gabaritinis žibintas.

Horizontalusis kampas: 45° į išorę ir 45° į vidų.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės. Vertikalus kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jei žibintai yra žemiau kaip 750 mm atstumu virš žemės.

Turi būti matoma bent 12,5 cm2 tariamojo žibinto paviršiaus, kad jį būtų galima laikyti matomu. Neatsižvelgiama į jokio šviesogrąžio atšvaito šviečiamąjį paviršių, kuris neperduoda šviesos.

6.10.6.   Orientavimas

Atgal

6.10.7.   Elektros jungtys

Pagal 5.11 pastraipą

Tačiau jeigu galinis gabaritinis žibintas ir posūkio žibintas yra tarpusavyje sujungti, atitinkamoje transporto priemonės pusėje gali būti naudojamos tokios galinio gabaritinio žibinto elektros jungtys arba tarpusavyje sujungta žibinto dalis gali būti tokia, kad jis būtų IŠJUNGTAS per visą posūkio rodiklio žibinto įjungimo laikotarpį (įskaitant ĮJUNGIMO ir IŠJUNGIMO fazes).

6.10.8.   Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas. Jis sujungiamas su priekinių gabaritinių žibintų įtaisu.

6.10.9.   Kiti reikalavimai

Nėra

6.11.   Galinis rūko žibintas (Taisyklė Nr. 38)

6.11.1.   Buvimas

F, F1 arba F2 kategorijų įtaisai: Privalomas

6.11.2.   Skaičius

Vienas arba du

6.11.3.   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų

6.11.4.   Vieta

6.11.4.1.   Pločio atžvilgiu: jei yra tik vienas galinis rūko žibintas, jis turi būti priešingoje transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos pusėje registracijos šalies eismo krypties atžvilgiu; atskaitos centras taip pat gali būti transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje.

6.11.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 1 000 mm. N3G kategorijos transporto priemonėms (visureigiams) didžiausias aukštis gali būti padidintas iki 1 200 mm.

6.11.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės gale.

6.11.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Apibrėžiamas α ir ß kampais, kaip nustatyta 2.13 pastraipoje:

α	=	5° aukštyn ir 5° žemyn;
ß	=	25° į dešinę ir į kairę.

6.11.6.   Orientavimas

Atgal

6.11.7.   Elektros jungtys

Jos turi būti tokios, kad:

6.11.7.1.

galinis (-iai) rūko žibintas (-ai) negali būti įjungtas (-i), jei nedega tolimosios šviesos, artimosios šviesos arba priekiniai rūko žibintai;

6.11.7.2.

galinis rūko žibintas (-ai) gali būti išjungtas (-i) nepriklausomai nuo bet kurio kito žibinto.

6.11.7.3.

Taikomi šie reikalavimai: 6.11.7.3.1. galinis (-iai) rūko žibintas (-ai) gali toliau veikti, kol išjungti gabaritiniai žibintai, ir galinis (-iai) rūko žibintas (-ai) turi likti išjungtas (-i), kol vėl bus sąmoningai įjungtas (-i); 6.11.7.3.2. greta privalomojo signalinio įtaiso (6.11.8 pastraipa) turi būti bent garsinis įspėjimas, jei išjungiamas degimas arba užvedimo raktelis ištraukiamas ir atidaromos vairuotojo durelės arba žibintai (6.11.7.1 pastraipa) yra įjungti ar išjungti, o galinio rūko žibinto jungiklis yra įjungimo padėtyje.

6.11.7.4.

Išskyrus 6.11.7.1, 6.11.7.3 ir 6.11.7.5 pastraipų nuostatas, galinio rūko žibinto (-ų) veikimui neturi daryti įtakos jokių kitų žibintų įjungimas arba išjungimas.

6.11.7.5.

Vilkiko (variklinės transporto priemonės) galinis rūko žibintas (-ai) gali automatiškai išsijungti, kai prijungta priekaba ir įjungtas galinis priekabos rūko žibintas (-ai).

6.11.8.   Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra privalomas. Nepriklausoma nemirksinti įspėjamoji lemputė.

6.11.9.   Kiti reikalavimai

Visais atvejais atstumas nuo galinio rūko žibinto iki kiekvieno stabdymo signalo žibinto turi būti didesnis kaip 100 mm.

6.12.   Stovėjimo žibintas (Taisyklė Nr. 77 arba 7)

6.12.1.   Buvimas

Ne ilgesnėse kaip 6 m ir ne platesnėse kaip 2 m variklinėse transporto priemonėse šis žibintas neprivalomas

Visose kitose transporto priemonėse stovėjimo žibintas draudžiamas

6.12.2.   Skaičius

Priklauso nuo išdėstymo

6.12.3.   Išdėstymas

Du žibintai priekyje ir du žibintai gale arba po vieną žibintą kiekvienoje pusėje

6.12.4.   Vieta

6.12.4.1.   Pločio atžvilgiu: atskaitos ašies kryptimi toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos esantis tariamojo paviršiaus taškas nuo transporto priemonės išorinio krašto turi būti ne toliau kaip 400 mm atstumu.

Be to, jei yra du žibintai, jie turi būti transporto priemonės šonuose.

6.12.4.2.   Aukščio atžvilgiu:

M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės: nėra specialių reikalavimų;

Visų kitų kategorijų transporto priemonės: virš žemės ne mažiau kaip 350 mm ir ne daugiau kaip 1 500 mm (2 100 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma išlaikyti 1 500 mm atstumo).

6.12.4.3.   Ilgio atžvilgiu: nėra specialių reikalavimų.

6.12.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 45° į išorę, į priekį ir atgal.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės. Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jei žibintas yra žemiau nei 750 mm virš žemės.

6.12.6.   Orientavimas

Turi būti toks, kad žibintai atitiktų matomumo iš priekio ir iš galo reikalavimus

6.12.7.   Elektros jungtys

Jungtis turi būti tokia, kad stovėjimo žibintas (-ai) galėtų degti toje pačioje transporto priemonės pusėje nepriklausomai nuo kitų žibintų.

Stovėjimo žibintą (-ai) ir, jei taikoma, priekinį bei galinį gabaritinius žibintus pagal 6.12.9 pastraipą turi būti įmanoma naudoti, net jei dėl varikio užvedimo įtaiso padėties neįmanoma užvesti variklio. Draudžiama naudoti įtaisą, kuris automatiškai išjungtų šiuo žibintus po tam tikro laiko.

6.12.8.   Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra neprivalomas. Jeigu signalinis įtaisas yra, jo neturi būti įmanoma supainioti su priekinių ir galinių gabaritinių žibintų signaliniu įtaisu.

6.12.9.   Kiti reikalavimai

Šis žibintas taip pat gali būti įjungiamas kartu su priekiniais ir galiniais gabaritiniais žibintais toje pačioje transporto priemonės pusėje. Šiuo atveju laikoma, kad priekinių arba galinių gabaritinių žibintų reikalavimus atitinkantys žibintai atitinka ir stovėjimo žibintų reikalavimus.

6.13.   Galinio kontūro gabaritinis žibintas (Taisyklė Nr. 7)

6.13.1.   Buvimas

A arba AM kategorijų įtaisai (matomi iš priekio) ir R, R1, R2, RM1 arba RM2 kategorijų įtaisai (matomi iš galo):

privalomas didesnio kaip 2,10 m pločio transporto priemonėms. Neprivalomas 1,80–2,10 m pločio transporto priemonėms. Sunkvežimiuose be kėbulo galinio kontūro gabaritiniai žibintai neprivalomi.

6.13.2.   Skaičius

Du matomi iš priekio ir du matomi iš galo.

Neprivaloma: papildomi žibintai gali būti įtaisyti taip:

a)	du, matomi iš priekio;

b)	du, matomi iš galo.

6.13.3.   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų

6.13.4   Vieta

6.13.4.1   Pločio atžvilgiu:

Priekyje ir gale: kuo arčiau transporto priemonės krašto. Ši sąlyga laikoma įvykdyta, kai tariamojo paviršiaus taškas atskaitos ašies, esančios toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, kryptimi yra ne didesniu kaip 400 mm atstumu nuo transporto priemonės krašto.

6.13.4.2.   Aukščio atžvilgiu:

Priekyje: variklinės transporto priemonės – horizontali plokštuma, liečianti viršutinį tariamojo paviršiaus kraštą, įtaiso atskaitos ašies kryptimi turi būti ne žemiau kaip horizontali plokštuma, liečianti priekinio stiklo skaidrios dalies viršutinį kraštą. Priekabos ir puspriekabės – didžiausiame aukštyje, atitinkančiame transporto priemonės pločio, konstrukcijos ir veikimo bei žibintų simetrijos reikalavimus.

Gale: didžiausiame aukštyje, atitinkančiame transporto priemonės pločio, konstrukcijos ir veikimo bei žibintų simetrijos reikalavimus.

Abu neprivalomi ir privalomi (kaip taikoma) žibintai įtaisomi aukščio atžvilgiu taip toli vienas nuo kito, kiek tai yra praktiška ir suderinama su transporto priemonės konstrukcijos (eksploatacijos) reikalavimais ir žibintų simetrija.

6.13.4.3.   Ilgio atžvilgiu nėra specialių reikalavimų.

Iš priekio matomi papildomi žibintai, kaip nustatyta 6.13.4.2 pastraipoje, įtaisomi kuo toliau gale. Tačiau atstumas tarp papildomų žibintų ir transporto priemonės galo neturi būti didesnis kaip 400 mm.

6.13.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 80° į išorę.

Vertikalusis kampas: 5° virš ir 20° žemiau horizontalės.

6.13.6.   Orientavimas

Turi būti toks, kad žibintai atitiktų matomumo iš priekio ir iš galo reikalavimus

6.13.7.   Elektros jungtys

Pagal 5.11 pastraipą

6.13.8.   Signalinis įtaisas

Signalinis įtaisas neprivalomas. Jeigu yra, jo funkciją atlieka signalinis įtaisas, kurio reikalaujama priekiniams ir galiniams gabaritiniams žibintams.

6.13.9.   Kiti reikalavimai

Jei įvykdyti visi kiti reikalavimai, iš priekio matomi privalomi arba neprivalomi žibintai ir iš galo toje pačioje transporto priemonės pusėje matomi privalomi arba neprivalomi žibintai gali būti sujungti į vieną įtaisą.

Du iš galo matomi žibintai gali būti sugrupuotieji, kombinuotieji arba tarpusavyje sujungtieji pagal 5.7 pastraipą.

Galinio kontūro gabaritinio žibinto vieta atitinkamo gabaritinio žibinto atžvilgiu turi būti tokia, kad atstumas tarp projekcijų skersinėje vertikalioje taškų, esančių arčiausiai vienas kito tariamuosiuose paviršiuose dviejų žibintų atskaitos ašių kryptimi, plokštumoje būtų ne mažesnis kaip 200 mm.

6.14.   Galinis šviesogrąžis atšvaitas, ne trikampis (Taisyklė Nr. 3)

6.14.1.   Buvimas

Privalomas variklinėse transporto priemonėse

Priekabose neprivalomi, tik jeigu jie sugrupuoti kartu su kitais galiniais šviesos signaliniais įtaisais. Skaičius

6.14.2.   Skaičius

jų veikimas turi atitikti Taisyklės Nr. 3 IA arba IB klasės šviesogrąžių atšvaitų reikalavimus. Papildomi šviesogrąžiai įtaisai ir medžiagos (įskaitant du šviesogrąžius atšvaitus, neatitinkančius 6.14.4 pastraipos) leidžiami, tik jei neblogina privalomųjų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų veikimo.

6.14.3   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų

6.14.4.   Vieta

6.14.4.1.   Pločio atžvilgiu: šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, neturi būti toliau kaip 400 mm atstumu nuo transporto priemonės išorinio krašto.

Atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių vidinių kraštų atskaitos ašių kryptimi turi būti:

M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės: nėra specialių reikalavimų;

Visų kitų kategorijų transporto priemonės: ne mažesnis kaip 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, kai bendras transporto priemonės plotis mažesnis kaip 1 300 mm.

6.14.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės paviršiaus ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 900 mm (ne daugiau kaip 1 200 mm, jeigu sugrupuoti su bet kuriuo (-iais) galiniu (-iais) žibintu (-ais), 1 500 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma išlaikyti atitinkamai 900 mm arba 1 200 mm atstumo).

6.14.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės gale.

6.14.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 30° į vidų ir į išorę.

Vertikalusis kampas: 10° virš ir žemiau horizontalės. Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jei šviesogrąžis atšvaitas yra žemiau nei 750 mm virš žemės.

6.14.6.   Orientavimas

Atgal

6.14.7.   Kiti reikalavimai

Šviesogrąžio atšvaito šviečiamasis paviršius gali turėti dalių, bendrų su tariamuoju bet kurio kito galinio žibinto paviršiumi.

6.15.   Galinis šviesogrąžis atšvaitas, trikampis (Taisyklė Nr. 3)

6.15.1   Buvimas

Privalomas naudoti priekabose

Draudžiamas variklinėse transporto priemonėse. Skaičius

6.15.2.   Skaičius

jų veikimas turi atitikti Taisyklės Nr. 3 IIIA arba IIIB klasės šviesogrąžių atšvaitų reikalavimus. Papildomi šviesogrąžiai įtaisai ir medžiagos (įskaitant du šviesogrąžius atšvaitus, neatitinkančius 6.15.4 pastraipos) leidžiami, tik jei neblogina privalomųjų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų veikimo.

6.15.3.   Išdėstymas

Trikampio viršūnė turi būti nukreipta aukštyn.

6.15.4.   Vieta

6.15.4.1.   Pločio atžvilgiu: šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, neturi būti toliau kaip 400 mm atstumu nuo transporto priemonės išorinio krašto.

Šviesogrąžių atšvaitų vidiniai kraštai vienas nuo kito turi būti nutolę ne mažiau kaip 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, jei bendras transporto priemonės plotis mažesnis kaip 1 300 mm.

6.15.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 900 mm (ne daugiau kaip 1 200 mm, jeigu sugrupuoti su bet kuriuo (-iais) galiniu (-iais) žibintu (-ais), 1 500 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma išlaikyti atitinkamai 900 mm arba 1 200 mm atstumo).

6.15.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės gale.

6.15.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 30° į vidų ir į išorę.

Vertikalusis kampas: 15° virš ir žemiau horizontalės. Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jei šviesogrąžis atšvaitas yra žemiau nei 750 mm virš žemės.

6.15.6.   Orientavimas

Atgal

6.15.7.   Kiti reikalavimai

Šviesogrąžio atšvaito šviečiamasis paviršius gali turėti dalių, bendrų su tariamuoju bet kurio kito galinio žibinto paviršiumi.

6.16.   Priekinis šviesogrąžis atšvaitas, ne trikampis (Taisyklė Nr. 3)

6.16.1.   Buvimas

Privalomas naudoti priekabose.

Privalomas naudoti variklinėse transporto priemonėse, kurių visi priekiniai žibintai turi įtraukiamus atšvaitus

Neprivalomas kitose variklinėse transporto priemonėse. Skaičius

6.16.2.   Skaičius

jų veikimas turi atitikti Taisyklės Nr. 3 IA arba IB klasės šviesogrąžių atšvaitų reikalavimus. Papildomi šviesogrąžiai įtaisai ir medžiagos (įskaitant du šviesogrąžius atšvaitus, neatitinkančius 6.16.4 pastraipos) leidžiami, tik jei neblogina privalomųjų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų veikimo.

6.16.3.   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų

6.16.4.   Vieta

6.16.4.1.   Pločio atžvilgiu: šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, neturi būti toliau kaip 400 mm atstumu nuo transporto priemonės išorinio krašto.

Priekabos atveju šviečiamojo paviršiaus taškas, esantis toliausiai nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos, turi būti ne toliau kaip 150 mm nuo transporto priemonės išorinio krašto.

Atstumas tarp dviejų tariamųjų paviršių vidinių kraštų atskaitos ašių kryptimi turi būti:

M1 ir N1 kategorijų transporto priemonės: nėra specialių reikalavimų;

Visų kitų kategorijų transporto priemonės: ne mažesnis kaip 600 mm. Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, kai bendras transporto priemonės plotis mažesnis kaip 1 300 mm.

6.16.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 900 mm (1 500 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma išlaikyti 900 mm atstumo).

6.16.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės priekyje.

6.16.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas, 30° į vidų ir į išorę. Priekabų atveju kampas į vidų gali būti sumažintas iki 10°. Jei dėl priekabų konstrukcijos privalomieji šviesogrąžiai atšvaitai negali atitikti šio kampo reikalavimo, gali būti įtaisyti papildomi šviesogrąžiai atšvaitai, kuriems netaikomas pločio apribojimas (6.16.4.1 pastraipa); šie atšvaitai kartu su privalomaisiais šviesogrąžiais atšvaitais užtikrina būtiną matomumo kampą.

Vertikalusis kampas: 10° virš ir žemiau horizontalės. Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jei šviesogrąžis atšvaitas yra žemiau nei 750 mm virš žemės.

6.16.6.   Orientavimas

Į priekį

6.16.7.   Kiti reikalavimai

Šviesogrąžio atšvaito šviečiamasis paviršius gali turėti dalių, bendrų su tariamuoju bet kurio kito priekinio žibinto paviršiumi.

6.17.   Šoninis šviesogrąžis atšvaitas, ne trikampis (Taisyklė Nr. 3)

6.17.1.   Buvimas

Privalomas	:	visose variklinėse transporto priemonėse, kurios yra ilgesnės kaip 6 m; visose priekabose.
Neprivaloma	:	variklinėse transporto priemonėse, kurios yra trumpesnės kaip 6 m.

6.17.2.   Skaičius

Toks, kad būtų įvykdyti išilginio išdėstymo reikalavimai. Atšvaitų veikimas turi atitikti Taisyklės Nr. 3 IA arba IB klasės šviesogrąžių atšvaitų reikalavimus. Papildomi šviesogrąžiai įtaisai ir medžiagos (įskaitant du šviesogrąžius atšvaitus, neatitinkančius 6.17.4 pastraipos) leidžiami, tik jei neblogina privalomųjų apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų veikimo.

6.17.3.   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų

6.17.4.   Vieta

6.17.4.1.   Pločio atžvilgiu: nėra specialių reikalavimų

6.17.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 900 mm (ne daugiau kaip 1 200 mm, jeigu sugrupuoti su bet kuriuo (-iais) žibintu (-ais), 1 500 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma išlaikyti atitinkamai 900 mm arba 1 200 mm atstumo arba jeigu įtaisas nėra privalomas pagal 6.17.1 pastraipą).

6.17.4.3.   Ilgio atžvilgiu: bent vienas šoninis šviesogrąžis atšvaitas turi būti įtaisytas viduriniame transporto priemonės trečdalyje, toliausiai priekyje esantis šoninis šviesogrąžis atšvaitas nuo transporto priemonės priekio turi būti ne toliau kaip 3 m atstumu;

Atstumas tarp dviejų gretimų šoninių šviesogrąžių atšvaitų neturi būti didesnis kaip 3 m. Šis reikalavimas netaikomas M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms.

Jei dėl transporto priemonės konstrukcijos, modelio arba eksploatacijos neįmanoma įvykdyti šio reikalavimo, atstumas gali būti padidintas iki 4 m. Atstumas tarp toliausiai gale esančio šviesogrąžio atšvaito ir transporto priemonės galo neturi būti didesnis kaip 1 m.

Tačiau trumpesnėms kaip 6 m variklinėms transporto priemonėms užtenka turėti vieną šoninį šviesogrąžį atšvaitą, įtaisytą pirmajame trečdalyje ir (arba) vieną – paskutiniajame transporto priemonės ilgio trečdalyje. Tačiau ilgesnėms kaip 6 m, bet ne ilgesnėms kaip 7 m M1 kategorijos transporto priemonėms užtenka turėti vieną šoninį šviesogrąžį atšvaitą, įtaisytą ne toliau kaip už 3 m nuo priekio ir vieną – paskutiniajame transporto priemonės ilgio trečdalyje.

6.17.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas	:	45° į priekį ir atgal.
Vertikalusis kampas	:	10° virš ir žemiau horizontalės. Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jei šviesogrąžis atšvaitas yra žemiau nei 750 mm virš žemės.

6.17.6.   Orientavimas

Į šoną

6.17.7.   Kiti reikalavimai

Šoninio šviesogrąžio atšvaito šviečiamasis paviršius gali turėti dalių, bendrų su tariamuoju bet kurio kito šoninio žibinto paviršiumi.

6.18.   Šoniniai gabaritiniai žibintai (Taisyklė Nr. 91)

6.18.1.   Įrengimas

Privalomas: Visose transporto priemonėse, kurios yra ilgesnės kaip 6 m, išskyrus važiuoklės ir kabinos sąrankas.

SM1 tipo šoninis gabaritinis žibintas naudojamas visų kategorijų transporto priemonėse, tačiau SM2 tipo šoniniai gabaritiniai žibintai gali būti naudojami M1 kategorijos transporto priemonėse.

Be to, trumpesnėse kaip 6 m M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse šoniniai gabaritiniai žibintai naudojami, jeigu jie papildo priekinių gabaritinių žibintų sumažinto geometrinio apžvelgiamumo reikalavimus pagal 6.9.5.2 pastraipą ir galinių gabaritinių žibintų, atitinkančių 6.10.5.2 pastraipą, reikalavimus.

Neprivaloma: Visose kitose transporto priemonėse.

Gali būti naudojami SM1 arba SM2 tipų šoniniai gabaritiniai žibintai.

6.18.2.   Mažiausias skaičius vienoje pusėje

Toks, kad būtų laikomasi išilginio išdėstymo taisyklių.

6.18.3.   Išdėstymas

nėra specialių reikalavimų.

6.18.4.   Vieta

6.18.4.1.   Pločio atžvilgiu: nėra specialių reikalavimų.

6.18.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 1 500 mm (2 100 mm, jei dėl kėbulo formos neįmanoma išlaikyti 1 500 mm atstumo).

6.18.4.3.   Ilgio atžvilgiu: bent vienas šoninis gabaritinis žibintas turi būti įtaisytas viduriniame transporto priemonės trečdalyje, toliausiai priekyje esantis šoninis gabaritinis žibintas nuo transporto priemonės priekio turi būti ne didesniu kaip 3 m atstumu. Atstumas tarp dviejų gretimų šoninių gabaritinių žibintų turi būti ne didesnis kaip 3 m. Jei dėl transporto priemonės konstrukcijos, modelio ar eksploatacijos negalima įvykdyti šio reikalavimo, atstumas gali būti padidintas iki 4 m.

Atstumas tarp toliausiai gale esančio šoninio gabaritinio žibinto ir transporto priemonės galo neturi būti didesnis kaip 1 m.

Tačiau transporto priemonėms, kurios yra ne ilgesnės kaip 6 m, ir važiuoklės ir kabinos sąrankoms užtenka turėti vieną šoninį gabaritinį žibintą, įtaisytą pirmajame trečdalyje ir (arba) paskutiniame transporto priemonės ilgio trečdalyje. Tačiau ilgesnėms kaip 6 m, bet ne ilgesnėms kaip 7 m M1 kategorijos transporto priemonėms užtenka turėti vieną šoninį gabaritinį žibintą, įtaisytą ne toliau kaip už 3 m nuo priekio ir vieną – paskutiniajame transporto priemonės ilgio trečdalyje.

6.18.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis kampas: 45° į priekį ir atgal; tačiau transporto priemonėse, kuriose šoninių gabaritinių žibintų įtaisyti neprivaloma, ši vertė gali būti sumažinta iki 30°.

Jei transporto priemonėje įtaisyti šoniniai gabaritiniai žibintai, naudojami papildyti sumažintą geometrinį priekinių ir galinių posūkių rodiklių žibintų, atitinkančių 6.5.5.2 pastraipą, ir (arba) 6.9.5.2 ir 6.10.5.2 pastraipas atitinkančių gabaritinių žibintų apžvelgiamumą, taikomi 45° kampai transporto priemonės priekio ir galo link ir 30° kampas transporto priemonės centro link (žr. 6.5.5.2 pastraipos pav.).

Vertikalusis kampas: 10° virš ir žemiau horizontalės. Vertikalusis kampas žemiau horizontalės gali būti sumažintas iki 5°, jei šoninis gabaritinis žibintas yra žemiau nei 750 mm virš žemės.

6.18.6.   Orientavimas

Į šoną

6.18.7.   Elektros jungtys

Trumpesnėse kaip 6 m ilgio M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėse gintaro spalvos šoniniai gabaritiniai žibintai gali būti mirksintys, jei tik šis mirksėjimas yra sinchroniškas ir vyksta tokiu pačiu dažniu kaip ir tos pačios transporto priemonės pusės posūkių rodiklių mirksėjimas.

Visų kitų kategorijų transporto priemonės: nėra specialių reikalavimų.

6.18.8.   Signalinis įtaisas

Signalinis įtaisas neprivalomas. Jeigu yra, jo funkciją atlieka signalinis įtaisas, kurio reikalaujama priekiniams ir galiniams gabaritiniams žibintams.

6.18.9.   Kiti reikalavimai

Kai toliausiai gale esantis šoninis gabaritinis žibintas yra kombinuotas su galiniu gabaritiniu žibintu, kartu sujungtas su galiniu rūko žibintu arba stabdymo signalo žibintu, šoninio gabaritinio žibinto fotometrinės savybės gali pasikeisti šviečiant galiniam rūko žibintui arba stabdymo signalo žibintui.

Galiniai šoniniai gabaritiniai žibintai turi būti gintaro spalvos, jeigu jie mirksi su aliniu posūkių rodiklio žibintu.

6.19.   Dieninis žibintas (Taisyklė Nr. 87) (17)

6.19.1.   Įrengimas

Privalomas variklinėse transporto priemonėse. Draudžiama naudoti priekabose.

6.19.2.   Skaičius

Du

6.19.3.   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų

6.19.4.   Vieta

6.19.4.1.   Pločio atžvilgiu: Atstumas tarp tariamųjų paviršių vidinių kraštų atskaitos ašių kryptimi turi būti ne mažesnis kaip 600 mm.

Šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, kai bendras transporto priemonės plotis mažesnis kaip 1 300 mm.

6.19.4.2.   Aukščio atžvilgiu: virš žemės ne mažiau kaip 250 mm ir ne daugiau kaip 1 500 mm.

6.19.4.3.   Ilgio atžvilgiu: transporto priemonės priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei spinduliuojama šviesa tiesiogiai arba netiesiogiai, per netiesioginio matymo įtaisus ir (arba) kitus atspindinčius transporto priemonės paviršius, nesukelia nepatogumo vairuotojui.

6.19.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Horizontalusis	:	20° į išorę ir 20° į vidų
Vertikalusis	:	10° aukštyn ir 10° žemyn

6.19.6.   Orientavimas

Į priekį

6.19.7.   Elektros jungtys

6.19.7.1.   Dieniniai žibintai turi ĮSIJUNGTI automatiškai, kai nustatoma tokia variklio (varomosios sistemos) užvedimo ir (arba) išjungimo įtaiso padėtis, kurioje variklis (varomoji sistema) gali veikti. Tačiau dieniniai žibintai gali būti palikti IŠJUNGTI esant toliau nurodytoms sąlygoms.

6.19.7.1.1.   Automatinės pavaros valdiklio padėtis yra transporto priemonės stovėjimo padėtis, arba

6.19.7.1.2.   stovėjimo stabdžio padėtis yra naudojimo padėtis, arba

6.19.7.1.3.   kiekvieną kartą, kai rankiniu būdu pirmą kartą įjungiama varomoji sistema, prieš tai, kai transporto priemonė pajuda.

6.19.7.2.   Dieninius žibintus galima IŠJUNGTI rankiniu būdu, kai transporto priemonės greitis neviršija 10 km/h su sąlyga, kad jie ĮSIJUNGIA automatiškai, transporto priemonės greičiui viršijus 10 km/h arba transporto priemonei nuvažiavus daugiau kaip 100 m, ir jie lieka ĮJUNGTI, kol jie nėra sąmoningai vėl išjungiami.

6.19.7.3.   Dieninis žibintas automatiškai IŠSIJUNGIA, kai nustatoma tokia variklio (varomosios sistemos) užvedimo ir (arba) išjungimo įtaiso padėtis, kurioje variklis (varomoji sistema) gali veikti, arba kai priekiniai rūko žibintai arba priekiniai žibintai yra ĮJUNGTI, išskyrus atvejį, kai pastarieji žibintai naudojami nenutrūkstamam šviečiamajam įspėjimui trumpais intervalais (18).

6.19.7.4.   5.11 pastraipoje nurodyti žibintai nėra ĮJUNGIAMI, kai dieniniai žibintai yra ĮJUNGTI, išskyrus tada, kai dieniniai žibintai veikia pagal 6.2.7.6.2 pastraipą.

6.19.7.5.   Jeigu atstumas tarp priekinio posūkio rodiklio žibinto ir dieninio žibinto ne didesnis kaip 40 mm, dieninio žibinto elektros jungtys atitinkamoje transporto priemonės pusėje gali būti tokios, kad:

a)	jis IŠJUNGIAMAS, arba

b)	per visą tą laiką, kai priekinis posūkio žibintas yra įjungtas, jo spinduliavimo stipris turi būti sumažintas (įskaitant ĮJUNGIMO ir IŠJUNGIMO fazes).

6.19.7.6.   Jeigu posūkio rodiklio žibintas ir dieninis žibintas yra tarpusavyje sujungti, atitinkamoje transporto priemonės pusėje gali būti naudojamos tokios dieninio žibinto elektros jungtys, kad dieninis žibintas būtų IŠJUNGTAS per visą posūkio rodiklio žibinto įjungimo laikotarpį (įskaitant ĮJUNGIMO ir IŠJUNGIMO fazes).

6.19.8.   Signalinis įtaisas

Uždarosios grandinės signalinis įtaisas yra neprivalomas

6.19.9.   Kiti nurodymai

Nurodymų nėra

6.20.   Posūkio apšvietimo žibintas (Taisyklė Nr. 119)

6.20.1.   Buvimas

Neprivaloma variklinėms transporto priemonėms

6.20.2.   Skaičius

Du

6.20.3.   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų

6.20.4.   Vieta

6.20.4.1.   Pločio atžvilgiu: kiekvienoje transporto priemonės išilginėje vidurio plokštumoje turi būti po vieną posūkio apšvietimo žibintą.

6.20.4.2.   Ilgio atžvilgiu: ne toliau kaip 1 000 mm nuo priekio.

Aukščio atžvilgiu

:

mažiausiai : ne mažiau kaip 250 mm virš žemės; daugiausia : ne daugiau kaip 900 mm virš žemės.

Tačiau atskaitos ašies kryptimi nė vienas tariamojo paviršiaus taškas neturi būti aukščiau kaip aukščiausiai esantis tariamojo paviršiaus taškas artimosios šviesos žibinto atskaitos ašies kryptimi.

6.20.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Apibrėžiamas α ir ß kampais, kaip nustatyta 2.13 pastraipoje:

α	=	10° aukštyn ir 10° žemyn,
β	=	30–60° į išorę.

6.20.6.   Orientavimas

Turi būti toks, kad žibintai atitiktų geometrinio apžvelgiamumo reikalavimus

6.20.7.   Elektros jungtys

Posūkio apšvietimo žibintai turi būti prijungti taip, kad jų nebūtų galima įjungti, jei tuo pačiu metu NĖRA ĮJUNGTI tolimosios šviesos žibintai arba artimosios šviesos žibintai.

6.20.7.1.   Posūkio apšvietimo žibintas vienoje transporto priemonės pusėje gali būti automatiškai ĮJUNGIAMAS, tik kai yra ĮJUNGTI tos pačios transporto priemonės pusės posūkių rodikliai ir (arba), kai ratai iš tiesios padėties pasukami į atitinkamą pusę.

Posūkio apšvietimo žibintas turi būti IŠJUNGIAMAS automatiškai, kai IŠJUNGIAMAS posūkių rodiklis ir (arba) ratai grįžta į tiesią padėtį.

6.20.7.2.   Kai atbulinės eigos žibintas ĮJUNGTAS, abu posūkio apšvietimo žibintai gali būti įjungiami vienu metu, nepriklausomai nuo vairo arba posūkių rodiklių padėties. Šiuo atveju posūkio apšvietimo žibintai turi būti IŠJUNGIAMI, kai IŠJUNGIAMAS atbulinės eigos žibintas.

6.20.8.   Signalinis įtaisas

Nėra

6.20.9.   Kiti reikalavimai

Posūkio apšvietimo žibintai neturi būti įjungiami, kai transporto priemonė važiuoja didesniu kaip 40 km/h greičiu.

6.21.   Matomumo ženklinimas (Taisyklė Nr. 104)

6.21.1.   Buvimas

6.21.1.1.   Draudžiamas: M1 ir O1 kategorijų transporto priemonėse.

6.21.1.2.   Privalomas:

6.21.1.2.1.

gale: didesnio kaip 2 100 mm pločio nurodytų kategorijų transporto priemonių gabaritų ištisinis ženklinimas: a) N2, kai didžiausia masė didesnė kaip 7,5 tonos ir N3 (išskyrus važiuoklės ir kabinos sąrankas, nesukomplektuotas transporto priemones ir puspriekabes); b) O3 ir O4 (išskyrus nesukomplektuotas transporto priemones).

6.21.1.2.2.

šone: 6.21.1.2.2.1. didesnio kaip 6 000 mm ilgio (įskaitant priekabų vilktį) nurodytų kategorijų transporto priemonių gabaritų dalinis ženklinimas: a) N2, kai didžiausia masė didesnė kaip 7,5 tonos ir N3 (išskyrus važiuoklės ir kabinos sąrankas, nesukomplektuotas transporto priemones ir puspriekabes); b) O3 ir O4 (išskyrus nesukomplektuotas transporto priemones).

6.21.1.2.3.

Vietoj privalomo gabaritų ženklinimo gali būti taikomas linijinis ženklinimas, jei dėl transporto priemonės formos, konstrukcijos, modelio arba eksploatacijos reikalavimų neįmanoma taikyti privalomo gabaritų ženklinimo.

6.21.1.2.4.

Jeigu dalį kėbulo išorinių paviršių sudaro lanksčios medžiagos, šis linijinis ženklinimas pritvirtinamas ant transporto priemonės standžios (-ių) dalies (-ių). Likusi matomumo ženklinimo dalis gali būti pritvirtinama ant lanksčios medžiagos. Tačiau jeigu visi kėbulo išoriniai paviršiai sudaryti iš lanksčios medžiagos, laikomasi 6.2.1 pastraipos reikalavimų.

6.21.1.2.5.

Tais atvejais, kai technikos tarnybai atlikus patikrinimą, gamintojas už tipo patvirtinimą atsakingai institucijai gali įrodyti, kad dėl eksploatacijos reikalavimų, nustatančių specialią transporto priemonės formą, konstrukciją ar modelį, neįmanoma laikytis 6.21.2–6.21.7.5 pastraipų reikalavimų, galima kai kurių šių reikalavimų laikytis iš dalies. Tai turi priklausyti nuo to, kokių reikalavimų laikomasi, jei tai įmanoma, ir nuo matomumo ženklinimas, iš dalies atitinkantis griežčiausius reikalavimus dėl transporto priemonės konstrukcijos. Pavyzdžiui, jeigu įmanoma, ant konstrukcijos gali būti pritvirtinti papildomi laikikliai arba plokštės, sudarytos iš medžiagos, atitinkančios Taisyklės Nr. 140 reikalavimus, siekiant užtikrinti aiškius ir vienodus įspėjamuosius signalus, atitinkančius vaizdo matomumui keliamą tikslą. Jeigu reikalavimų leidžiama laikytis iš dalies, dalį reikiamo matomumo ženklinimo galima pakeisti šviesogrąžiais įtaisais, pvz., Taisyklės Nr. 3 IV klasės šviesogrąžiais atšvaitais arba laikikliais, kuriuose yra šviesogražės medžiagos, atitinkančios Taisyklės Nr. 104 C klasės fotometrinius reikalavimus. Tokiu atveju kas 1 500 mm pritvirtinamas bent vienas iš šių šviesogrąžių įtaisų. Pranešimo blanke pateikiama reikiama informacija.

6.21.1.3.   Neprivaloma:

6.21.1.3.1.

gale ir šone:   visų kitų kategorijų transporto priemonėse, kurios kitaip neapibrėžtos 6.21.1.1 ir 6.21.1.2 pastraipose, įskaitant puspriekabių kabinas ir važiuoklės ir kabinos sąrankų kabinas;   dalinis arba ištisinis gabaritų ženklinimas gali būti taikomas vietoj privalomojo linijinio ženklinimo, o ištisinis gabaritų ženklinimas gali būti taikomas vietoj privalomojo dalinio gabaritų ženklinimo.

6.21.1.3.2.

priekyje:   O2, O3 ir O4 kategorijų transporto priemonių linijinis ženklinimas   Priekyje dalinis arba ištisinis gabaritų ženklinimas gali būti netaikomas.

6.21.2.   Skaičius

Priklauso nuo įrengimo

6.21.3.   Išdėstymas

Matomumo ženklinimas turi būti išdėstytas horizontaliai ir vertikaliai, atsižvelgiant į transporto priemonės formos, konstrukcijos, modelio ir veikimo reikalavimus. jeigu tai neįmanoma, dalinis arba ištisinis gabaritų ženklinimas, jeigu yra pritvirtintas, turi eiti kuo arčiau transporto priemonės išorės kontūro.

Be to, matomumo ženklinimas išdėstomas kuo vienodžiau virš transporto priemonės horizontaliųjų matmenų taip, kad būtų galima identifikuoti bendrą transporto priemonės ilgį ir (arba) plotį.

6.21.4.   Vieta

6.21.4.1.   Plotis

6.21.4.1.1.   Matomumo ženklinimo elementai turi būti kuo arčiau transporto priemonės krašto.

6.21.4.1.2.   Bendras matomumo ženklinimo elementų horizontalusis ilgis, pritvirtinus prie transporto priemonės, turi siekti bent 80 % bendro transporto priemonės ilgio, išskyrus visus horizontaliai persidengiančius atskirus elementus.

6.21.4.1.3.   Tačiau jei gamintojas gali už tipo patvirtinimą atsakingai institucijai įrodyti, kad neįmanoma pasiekti 6.21.4.1.2 pastraipoje nurodytos vertės, bendras ilgis gali būti sumažintas iki 60 %, o jeigu tai neįmanoma dėl itin sudėtingo transporto priemonės modelio arba eksploatacijos paskirties, bent iki 40 %, ir turi būti nurodytas pranešime bei bandymų ataskaitoje (19).

6.21.4.2.   Ilgis

6.21.4.2.1.   Matomumo ženklinimas turi būti kuo arčiau transporto priemonės galų, ne toliau kaip 600 mm atstumu nuo kiekvieno transporto priemonės galo (arba kabinos, jei tai puspriekabių vilkikas).

6.21.4.2.1.1.

variklinių transporto priemonių atveju – iki kiekvieno transporto priemonės galo arba, puspriekabių vilkikų atveju – kiekvieno kabinos galo;

6.21.4.2.1.2.

priekabų atveju ženklinamas kiekvienas transporto priemonės galas (išskyrus vilktį).

6.21.4.2.2.   Bendras matomumo ženklinimo elementų horizontalusis ilgis, pritvirtinus prie transporto priemonės, turi siekti bent 80 % bendro transporto priemonės ilgio, išskyrus visus tam tikrų elementų horizontalius persidengimus:

6.21.4.2.2.1.

variklinių transporto priemonių atveju transporto priemonės ilgis, išskyrus kabiną, arba puspriekabių vilkikų, jei įtaisoma, kabinos ilgis;

6.21.4.2.2.2.

priekabų atveju transporto priemonės ilgis (išskyrus vilktį).

6.21.4.2.3.   Tačiau jei gamintojas gali už tipo patvirtinimą atsakingai institucijai įrodyti, kad neįmanoma pasiekti 6.21.4.2.2 pastraipoje nurodytos vertės, bendras ilgis gali būti sumažintas iki 60 %, o jeigu tai neįmanoma dėl itin sudėtingo transporto priemonės modelio arba eksploatacijos paskirties, bent iki 40 %, ir turi būti nurodytas pranešime bei bandymų ataskaitoje (19).

6.21.4.3.   Aukštis

6.21.4.3.1.   Linijinio ženklinimo ir gabaritų ženklinimo žemiausias (-i) elementas (-ai):

Kuo žemiau nurodytame intervale:

Mažiausiai	:	ne mažiau kaip 250 mm virš žemės.
Daugiausia	:	ne daugiau kaip 1 500 mm virš žemės.

Tačiau gali būti priimtinas 2 500 mm montavimo aukštis, kai dėl transporto priemonės formos, konstrukcijos, modelio ar eksploatacijos sąlygų negalima taikyti didžiausios 1 500 mm vertės arba, jei būtina, siekiant vykdyti 6.21.4.1.2, 6.21.4.1.3, 6.21.4.2.2 ir 6.21.4.2.3 pastraipų reikalavimus arba taikyti horizontalų linijinį ženklinimo išdėstymą ar žemiausią gabaritų ženklinimo elementą (-us).

Matomumo ženklinimą pritvirtinus didesniame nei 1 500 mm aukštyje, pranešimo blanke būtina pateikti tai pagrindžiančius argumentus.

6.21.4.3.2.   Gabaritų ženklinimo viršutinis (-iai) elementas (-ai):

Kuo aukščiau, bet 400 mm atstumu nuo transporto priemonės viršutinio krašto.

6.21.5.   Matomumas

Matomumo ženklinimas laikomas matomu, jei bent 80 % pritvirtinto ženklinimo šviečiamojo paviršiaus matoma, kai stebėtojas stovi bet kuriame toliau apibrėžtų stebėjimo plokštumų taške:

6.21.5.1.

galinio ir priekinio matomumo ženklinimo atveju (žr. 11 priedo 1a ir 1b pav.) stebėjimo plokštuma yra statmena išilginei transporto priemonės ašiai, yra 25 m atstumu nuo transporto priemonės galo ir ribojama: 6.21.5.1.1. aukščio atžvilgiu – dviem horizontaliomis 1 m ir 3 m aukštyje virš žemės esančiomis plokštumomis; 6.21.5.1.2. pločio atžvilgiu – dviem vertikaliomis plokštumomis, kurios į išorę nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos sudaro 4° kampą ir eina per vertikalių plokštumų, lygiagrečių su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma, atribojančia bendrą transporto priemonės plotį, susikirtimo tašką ir per plokštumą, statmeną transporto priemonės išilginei ašiai, atribojančiai transporto priemonės galą.

6.21.5.2.

Šoninio matomumo ženklinimo atveju (žr. 11 priedo 2 paveikslą.) stebėjimo plokštuma yra lygiagreti su transporto priemonės išilgine vidurio plokštuma, esančia 25 m atstumu nuo transporto priemonės išorės krašto, ir apribota: 6.21.5.2.1. aukščio atžvilgiu – dviem horizontaliomis 1 m ir 1,5 m aukštyje virš žemės paviršiaus esančiomis plokštumomis; 6.21.5.2.2. pločio atžvilgiu – dviem vertikaliomis plokštumomis, kurios į išorę nuo transporto priemonės plokštumos, statmenos išilginei ašiai, sudaro 4° kampą ir eina per vertikalių plokštumų, statmenų transporto priemonės išilginei ašiai, atribojančiai bendrą transporto priemonės ilgį ir išorinį transporto priemonės kraštą, susikirtimo tašką.

6.21.6.   Orientavimas

6.21.6.1.   Šone

Kuo lygiagretesnis transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai ir suderintas su transporto priemonės formos, konstrukcijos, modelio ir veikimo reikalavimais, jeigu tai neįmanoma, turi būti orientuojama kuo arčiau transporto priemonės išorinės formos kontūro.

6.21.6.2.   Gale ir priekyje

Kuo lygiagretesnis transporto priemonės skersinei plokštumai ir suderintas su transporto priemonės formos, konstrukcijos, modelio ir veikimo reikalavimais, jeigu tai neįmanoma, turi būti orientuojama kuo arčiau transporto priemonės išorinės formos kontūro.

6.21.7.   Kiti reikalavimai

6.21.7.1.   Matomumo ženklinimas laikomas nenutrūkstamu, jei atstumas tarp gretimų elementų yra kuo mažesnis: neviršija 50 % trumpiausio gretimo elemento ilgio. Tačiau jei gamintojas gali už tipo patvirtinimą atsakingai institucijai įrodyti, kad neįmanoma laikytis 50 % vertės, atstumas tarp gretimų elementų gali viršyti 50 % trumpiausio gretimo elemento, ir jis turi būti kuo mažesnis ir neviršyti 1 000 mm.

6.21.7.2.   Dalinio gabaritų ženklinimo atveju kiekvieną viršutinį kampą apibrėžia dvi viena kitos atžvilgiu 90° kampą sudarančios linijos, kiekviena iš jų yra bent 250 mm ilgio; jeigu tai neįmanoma, turi būti ženklinama kuo arčiau transporto priemonės išorės kontūro.

6.21.7.3.   Atstumas tarp transporto priemonės gale pritvirtinto matomumo ženklinimo ir kiekvieno privalomojo stabdymo žibinto turėtų būti didesnis kaip 200 mm.

6.21.7.4.   Kai įtaisytos galinės ženklinimo plokštelės, atitinkančios Taisyklės Nr. 70 01 serijos pakeitimus, jos gamintojo nuožiūra turi būti laikomos galinio matomumo ženklinimo dalimi, skaičiuojant matomumo ženklinimo ilgį ir jo atstumą nuo transporto priemonės šono.

6.21.7.5.   Transporto priemonėje matomumo ženklinimui skirtos vietos turi būti tokios, kad būtų galima pritaisyti bent 60 mm pločio ženklus.

6.22.   Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (AFS) (Taisyklė Nr. 123)

Jeigu toliau nenurodyta kitaip, šios taisyklės priekinių tolimosios šviesos žibintų reikalavimai (6.1 pastraipa) ir priekinių artimosios šviesos žibintų reikalavimai (6.2 pastraipa) taikomi susijusiai AFS daliai.

6.22.1.   Buvimas

Neprivaloma variklinėms transporto priemonėms. Draudžiama naudoti priekabose

6.22.2.   Skaičius

Viena

6.22.3.   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų

6.22.4.   Vieta

Prieš atliekant vėlesnes bandymo procedūras, AFS turi būti nustatyta į neutralią padėtį;

6.22.4.1.   Pločio ir aukščio atžvilgiu:

apšvietimo moduliai turi atitikti 6.22.4.1.1–6.22.4.1.4 pastraipose nurodytos apšvietimo funkcijos arba režimo reikalavimus, kai vienu metu įjungiami atlikti tą apšvietimo funkciją arba įjungiamas funkcijos režimas pagal paraiškos pateikėjo aprašą.

Visi matmenys nurodo artimiausią tariamojo paviršiaus (-ių) kraštą, stebimą apšvietimo modulio (-ių) atskaitos ašies kryptimi.

6.22.4.1.1.   Du simetriškai įtaisyti apšvietimo moduliai įrengiami aukštyje, kuris atitinka susijusių 6.1.4. ir 6.2.4. pastraipų reikalavimus; „du simetriškai įtaisyti apšvietimo moduliai“ suprantami kaip du apšvietimo moduliai, po vieną kiekvienoje transporto priemonės pusėje, kurių padėtis tokia, kad jų tariamųjų paviršių (geometriniai) sunkio centrai yra vienodame aukštyje ir vienodu atstumu nuo transporto priemonės išilginės vidurio plokštumos – kiekvieno iš jų leistinasis nuokrypis ne didesnis kaip 50 mm; tačiau jų šviesą spinduliuojantys paviršiai, šviečiamieji paviršiai ir šviesos našumas gali skirtis.

6.22.4.1.2.   Papildomi apšvietimo moduliai, jei yra, kiekvienoje transporto priemonės pusėje įtaisomi ne didesniu kaip 140 mm (20) atstumu horizontalia kryptimi (pav. – E) ir 400 mm vertikalia kryptimi virš artimiausio apšvietimo modulio arba po juo (pav. – E);

6.22.4.1.3.   Nė vienas iš 6.22.4.1.2 pastraipoje aprašytų papildomų apšvietimo modulių neturi būti įtaisytas žemiau kaip 250 mm (pav. – F) arba aukščiau virš žemės, kaip nurodyta šios taisyklės 6.2.4.2 pastraipoje (pav. – G);

6.22.4.1.4.   Papildomai pločio atžvilgiu:

kiekvienam artimosios šviesos apšvietimo režimui:

bent vieno apšvietimo modulio kiekvienoje transporto priemonės pusėje išorinis tariamojo paviršiaus kraštas turi būti ne toliau kaip 400 mm atstumu nuo transporto priemonės išorės krašto (pav. – A); ir

Tariamųjų paviršių vidiniai kraštai atskaitos ašių kryptimi turi būti nutolę ne daugiau kaip 600 mm. Tačiau tai netaikoma M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms; visoms kitoms variklinių transporto priemonių kategorijoms šis atstumas gali būti sumažintas iki 400 mm, kai bendras transporto priemonės plotis yra mažesnis kaip 1 300 mm.

Paveikslas

AFS apšvietimo modulių (nuo 1 iki 11) tariamieji paviršiai (pavyzdys)

6.22.4.2.   Ilgio atžvilgiu:

visi AFS apšvietimo moduliai įtaisomi priekyje. Šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jei spinduliuojama šviesa tiesiogiai arba netiesiogiai, per netiesioginio matymo įtaisus ir (arba) kitus atspindinčius transporto priemonės paviršius, nesukelia nepatogumo vairuotojui.

6.22.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Kiekvienoje transporto priemonės pusėje, kiekvienai numatytai apšvietimo funkcijai ir režimui:

šios taisyklės 6.1.5 ir 6.2.5 pastraipose nurodytus tam tikrų apšvietimo funkcijų geometrinio apžvelgiamumo kampus turi atitikti bent vienas iš apšvietimo modulių, įjungiamas kartu dėl minėtos funkcijos ir režimo (-ų) pagal paraiškos pateikėjo aprašą. Siekiant įvykdyti skirtingų kampų reikalavimus, galima naudoti atskirus apšvietimo modulius.

6.22.6.   Orientavimas

Į priekį

Prieš tolesnes bandymo procedūras AFS turi būti nustatyta į neutralią būseną ir spinduliuoti pagrindinę artimąją šviesą.

6.22.6.1.   Vertikalusis orientavimas

6.22.6.1.1.

Pradinį pagrindinės artimosios šviesos spindulių ribos pokrypį žemyn, nustatomą, kai transporto priemonė nepakrauta, o vairuotojo vietoje sėdi vienas asmuo, gamintojas apibrėžia 0,1 % tikslumu ir aiškiai įskaitomu bei neištrinamu 7 priede pateiktu simboliu nurodo ant kiekvienos transporto priemonės prie priekinio apšvietimo sistemos arba gamintojo duomenų plokštelės. Kai skirtingiems apšvietimo moduliams, kurie prisideda prie pagrindinės artimosios šviesos ribos, gamintojas nustato skirtingus pradinius pokrypius žemyn, šias pokrypio žemyn vertes apibrėžia 0,1 % tikslumu ir ant kiekvienos transporto priemonės įskaitomai ir nenutrinamai prie susijusių apšvietimo modulių arba gamintojo duomenų plokštelės nurodo taip, kad visus susijusius apšvietimo modulius būtų galima nesunkiai atskirti.

6.22.6.1.2.

Pagrindinės artimosios šviesos ribos horizontalios dalies pokrypis žemyn turi išlikti tarp šios taisyklės 6.2.6.1.2 pastraipoje nurodytų ribų visomis šios taisyklės 5 priede nurodytomis transporto priemonės statinės apkrovos sąlygomis; pradinis reguliavimas neturi pažeisti nustatytų verčių. 6.22.6.1.2.1. Kai artimąją šviesą sukuria keletas skirtingų apšvietimo modulių spindulių, kiekvienai iš minėtų spindulio ribų (jei yra), kurių paskirtis projektuoti į kampinę zoną, kaip nurodyta Taisyklės Nr. 123 1 priedo pavyzdį atitinkančioje 9.4 punkto pranešimo formoje, taikomos 6.22.6.1.2 pastraipos nuostatos.

6.22.6.2.   Priekinių žibintų reguliavimo įtaisas

6.22.6.2.1.   Kai priekinių žibintų reguliavimo įtaisas būtinas, siekiant įvykdyti 6.22.6.1.2 pastraipos reikalavimus, įtaisas turi būti automatinis.

6.22.6.2.2.   Kai šis įtaisas sugenda, artimosios šviesos spindulys neturi įgauti padėties, kurioje artimoji šviesa būtų silpnesnė nei prieš įtaisui sugendant.

6.22.6.3.   Horizontalusis orientavimas:

Kiekvieno apšvietimo modulio ribos linijos lūžis, jei yra, projektuojant ekrane turi sutapti su vertikalia linija, einančia per minėto apšvietimo modulio atskaitos ašį. Galimas 0,5 laipsnio leistinasis nuokrypis į eismo krypties pusę. Kiti apšvietimo moduliai reguliuojami pagal paraiškos pateikėjo specifikaciją, kaip nustatyta pagal Taisyklės Nr. 123 10 priedą.

6.22.6.4.   Matavimo tvarka

Pareguliavus pradinį spindulio orientavimo parametrą, artimosios šviesos vertikalusis pokrypis arba, kai taikoma, visų skirtingų apšvietimo modulių, kurie prisideda prie pagrindinės artimosios šviesos ribos (-ų) pagal 6.22.6.1.2.1 pastraipą, vertikalieji pokrypiai patikrinami visomis transporto priemonės apkrovos sąlygomis pagal šios taisyklės 6.2.6.3.1 ir 6.2.6.3.2 pastraipų specifikacijas.

6.22.7.   Elektros jungtys

6.22.7.1.   Tolimoji šviesa (jei numatyta AFS)

a)

Tolimosios šviesos apšvietimo moduliai gali būti įjungiami arba vienu metu, arba poromis. Perjungiant iš artimosios šviesos į tolimąją šviesą, turi būti įjungiama bent viena tolimosios šviesos apšvietimo modulių pora. Perjungiant iš tolimosios šviesos į artimąją šviesą, visi tolimosios šviesos apšvietimo moduliai turi būti išjungiami vienu metu.

b)	Artimoji šviesa gali likti įjungta tuo pačiu metu, kai dega tolimoji šviesa.

c)	Kai keturi maskuojamieji apšvietimo moduliai yra pakėlimo padėtyje, neturi būti leidžiama vienu metu veikti jokiems papildomiems įtaisytiems priekiniams žibintams, jeigu jų paskirtis dienos metu pateikti trūkinėjančius, trumpų intervalų šviesos signalus (žr. 5.12 pastraipą).

6.22.7.2.   Artimoji šviesa

a)	Artimosios šviesos įjungimo valdiklis vienu metu turi išjungti visus priekinius tolimosios šviesos žibintus arba tolimosios šviesos AFS apšvietimo modulius.

b)	Artimoji šviesa gali likti įjungta tuo pačiu metu, kai dega tolimoji šviesa.

c)	Kai artimosios šviesos apšvietimo moduliuose įtaisyti dujų išlydžio šviesos šaltiniai, šie šaltiniai turi likti įjungti, kai įjungta tolimoji šviesa.

6.22.7.3.   Artimąją šviesą galima ĮJUNGTI ir IŠJUNGTI automatiškai, bet reikia laikytis šios taisyklės 5.12 pastraipos „Elektros jungties“ reikalavimų.

6.22.7.4.   Automatinis AFS veikimas

Nurodytų AFS apšvietimo funkcijų klasių ir jų režimų pakeitimai turi būti atliekami automatiškai ir taip, kad vairuotojas ir kiti eismo dalyviai nepatirtų jokio nepatogumo.

Toliau nurodytos sąlygos taikomos įjungiant artimosios šviesos klases ir jų režimus ir, kai taikoma, tolimąją šviesą.

6.22.7.4.1.   Artimosios šviesos C klasės režimas (-ai) įjungiamas, jeigu neįjungtas joks kitos artimosios šviesos klasės režimas.

6.22.7.4.2.   Artimosios šviesos V klasės režimas (-ai) neturi veikti, jei automatiškai nenustatomos viena arba daugiau iš šių sąlygų (taikomas V signalas):

a)	keliai apstatytose vietovėse, o transporto priemonės greitis mažesnis kaip 60 km/h;

b)	keliuose įrengtas nuolatinis apšvietimas, o transporto priemonės greitis mažesnis kaip 60 km/h;

c)	kelio paviršiaus skaistis yra 1 cd/m2 ir (arba) nenutrūkstamai viršijamas 10 lx horizontalusis kelio apšvietimas;

d)	transporto priemonės greitis ne didesnis kaip 50 km/h.

6.22.7.4.3.   Artimosios šviesos E klasės režimas (-ai) neturi veikti, jei transporto priemonės greitis ne didesnis kaip 70 km/h ir automatiškai nenustatoma viena arba daugiau iš šių sąlygų.

a)	Kelio charakteristikos atitinka automagistralės sąlygas (21) ir (arba) transporto priemonės greitis didesnis kaip 110 km/h (taikomas E signalas).

b)

Tik kai artimosios šviesos E klasės režimas pagal sistemos patvirtinimo dokumentus arba pranešimo lapą atitinka Taisyklės Nr. 123 3 priedo 6 lentelės „duomenų rinkinį“.   Duomenų rinkinys E1: transporto priemonės greitis didesnis kaip 100 km/h (taikomas E1 signalas);   Duomenų rinkinys E2: transporto priemonės greitis didesnis kaip 90 km/h (taikomas E2 signalas);   Duomenų rinkinys E3: transporto priemonės greitis didesnis kaip 80 km/h (taikomas E1 signalas);

6.22.7.4.4.   Artimosios šviesos W klasės režimas (-ai) neturi veikti, jei NEIŠJUNGTI priekiniai rūko žibintai, jei yra, ir automatiškai nenustatoma viena arba daugiau iš šių sąlygų (taikomas W signalas):

a)	automatiškai nustatoma, kad kelio danga drėgna;

b)	priekinio stiklo valytuvas yra ĮJUNGTAS ir nenutrūkstamai arba automatiškai valdomu būdu veikė bent dvi minutes.

6.22.7.4.5.   C, V, E arba W klasės artimosios šviesos režimas neturi būti keičiamas į nurodytos klasės posūkio režimą (T signalas taikomas kartu su minėtos artimosios šviesos klasės signalu pagal 6.22.7.4.1–6.22.7.4.4 pastraipas), jei įvertinta bent viena iš šių charakteristikų (arba lygiaverčiai rodmenys):

a)	didžiausias priekinių ratų pasukimo kampas;

b)	transporto priemonės sunkio centro trajektorija.

Be to, taikomos šios nuostatos:

i)

horizontalus asimetriškos ribos judėjimas į šonus nuo išilginės transporto priemonės ašies, jei yra, galimas tik tada, kai transporto priemonė važiuoja į priekį (22), ir turi būti toks, kad išilginė vertikali plokštuma per ribos linijos lūžį nekirstų transporto priemonės sunkio centro trajektorijos linijos nuo transporto priemonės priekio atstumu, kuris daugiau kaip 100 kartų didesnis už tam tikro apšvietimo modulio įtaisymo aukštį;

ii)	vienas arba daugiau apšvietimo modulių gali būti papildomai įjungiami tik tada, kai transporto priemonės sunkio centro trajektorijos horizontalus kreivio spindulys yra 500 m arba mažesnis.

6.22.7.6.   Vairuotojas visada turi galėti nustatyti AFS į neutralią padėtį ir grąžinti automatinį veikimą.

6.22.8.   Signalinis įtaisas:

6.22.8.1.   Šios taisyklės 6.1.8 pastraipos (tolimosios šviesos žibintui) ir 6.2.8 pastraipos (artimosios šviesos žibintui) nuostatos taikomos atitinkamoms AFS dalims.

6.22.8.2.   AFS trikties vaizdinis signalinis įtaisas yra privalomas. Jis neturi būti mirksintis. Įjungiamas tada, kai nustatoma AFS valdymo signalų triktis arba kai pagal Taisyklės Nr. 123 5.9 pastraipą gaunamas trikties signalas. Įtaisas lieka įjungtas tol, kol yra triktis. Įtaisą galima laikinai išjungti, bet jis vėl turi būti įjungiamas, kai įjungiamas arba išjungiamas variklį užvedantis arba užgesinantis įrenginys.

6.22.8.3.   Signalinis įtaisas, rodantis, kad vairuotojas nustatė sistemą į būseną pagal Taisyklės Nr. 123 5.8 pastraipą, neprivalomas.

6.22.9.   Kiti reikalavimai

6.22.9.1.   AFS leidžiama naudoti tik tada, kai pagal Taisyklę Nr. 45 (23) įtaisytas priekinių žibintų valymo įtaisas (-ai) bent su tais apšvietimo moduliais, kurie nurodyti pranešimo formos, atitinkančios Taisyklės Nr. 123 1 priedo pavyzdį, 9.3 punkte, ir jei šių modulių šviesos šaltinių etaloninis šviesos srautas didesnis kaip 2 000 liumenų vienoje pusėje bei prisideda prie C klasės (pagrindinės) artimosios šviesos.

6.22.9.2.   AFS automatinio veikimo reikalavimų atitikties patikra

6.22.9.2.1.   Paraiškos pateikėjas trumpu aprašu arba kitomis už tipo patvirtinimą atsakingai institucijai priimtinomis priemonėmis turi įrodyti, kad:

a)	AFS valdymo signalai atitinka: i) šios taisyklės 3.2.6 pastraipoje reikalaujamą aprašą ir ii) tam tikrus AFS valdymo signalus, nurodytus AFS tipo patvirtinimo dokumentuose; ir

b)	automatinio veikimo reikalavimus pagal 6.22.7.4.1–6.22.7.4.5 pastraipas.

6.22.9.2.2.   Norint patikrinti, ar pagal 6.22.7.4 pastraipą AFS automatinis veikimas nesukelia nepatogumo, technikos tarnyba atlieka bandomąjį važiavimą, kurį, remiantis paraiškos pateikėjo aprašu, sudaro sistemos valdymui svarbios situacijos; pranešama, ar visi režimai įjungiami, veikia ir išjungiami pagal paraiškos pateikėjo aprašą; pranešama, ar visi režimai įjungiami, veikia ir išjungiami pagal paraiškos pateikėjo aprašą; dėl akivaizdaus gedimo, jei yra, diskutuojama (pvz., pernelyg didelis kampinis judėjimas arba mirksėjimas).

6.22.9.3.   Bendras didžiausias apšvietimo modulių, kuriuos galima įjungti vienu metu, siekiant įjungti tolimąją šviesą arba jos režimus, jei yra, ryškumas turi būti ne didesnis kaip 430 000 cd; tai atitinka atskaitos vertę 100.

Šis didžiausias ryškumas pasiekiamas sudedant atskiras atskaitos žymas, nurodytas ant kelių montavimo modulių, kurie vienu metu naudojami tolimajai šviesai išgauti.

6.22.9.4.   Gamintojo vadove turi būti išsamiai paaiškintos priemonės pagal Taisyklės Nr. 123 5.8 pastraipos nuostatas, leidžiančios transporto priemonę laikinai naudoti teritorijoje, kurioje eismas vyksta kita puse, palyginti su ta, dėl kurios siekiama patvirtinimo.

6.23.   Avarinio stabdymo signalas

6.23.1.   Buvimas

Neprivalomas

Avarinio stabdymo signalas perduodamas vienu metu veikiant visiems stabdymo ir posūkių rodiklių žibintams, įtaisytiems pagal 6.22.7 pastraipos nuostatas.

6.23.2.   Skaičius

Kaip nurodyta 6.5.2 arba 6.7.2 pastraipoje.

6.23.3.   Išdėstymas

Kaip nurodyta 6.5.3 arba 6.7.3 pastraipoje.

6.23.4.   Vieta

Kaip nurodyta 6.5.4 arba 6.7.4 pastraipoje.

6.23.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Kaip nurodyta 6.5.5 arba 6.7.5 pastraipoje.

6.23.6.   Orientavimas

Kaip nurodyta 6.5.6 arba 6.7.6 pastraipoje.

6.23.7.   Elektros jungtys

6.23.7.1.   Visi avarinio stabdymo signalo žibintai turi sinchroniškai mirksėti 4 ± 1 Hz dažniu.

6.23.7.1.1.   Tačiau, jeigu kuriuose nors galiniuose transporto priemonės avarinio stabdymo žibintuose naudojami kaitinamieji šviesos šaltiniai, dažnis turi būti 4 + 0/-1 Hz.

6.23.7.2.   Avarinio stabdymo signalas turi veikti atskirai nuo kitų žibintų.

6.23.7.3.   Avarinio stabdymo signalas įjungiamas ir išjungiamas automatiškai.

6.23.7.3.1.   Avarinio stabdymo signalas įjungiamas tik tada, kai transporto priemonės greitis didesnis kaip 50 km/h ir stabdymo sistema pateikia avarinio stabdymo loginį signalą, apibrėžtą Taisyklėse Nr. 13 ir 13-H.

6.23.7.3.2.   Avarinio stabdymo signalas automatiškai išjungiamas, jei Taisyklėse Nr. 13 ir 13-H apibrėžtas avarinio stabdymo logikos signalas daugiau nėra pateikiamas arba jei įjungiamas įspėjamasis pavojaus signalas.

6.23.8.   Signalinis įtaisas

Neprivalomas

6.23.9.   Kiti reikalavimai

6.23.9.1.   Išskyrus 6.23.9.2 pastraipos nuostatas, jei variklinė transporto priemonė yra pritaikyta vilkti priekabą, variklinėje transporto priemonėje taip pat turi būti avarinio stabdymo signalo valdiklis, skirtas valdyti priekabos avarinio stabdymo signalą.

Kai variklinė transporto priemonė yra elektriniu būdu sujungta su priekaba, junginio avarinio stabdymo signalo veikimo dažnis turi būti ne didesnis nei nurodyta 6.23.7.1.1 pastraipoje. Tačiau, jei variklinė transporto priemonė gali nustatyti, kad kaitinamieji šviesos šaltiniai priekaboje nenaudojami avarinio stabdymo signalui, dažnis gali būti toks, kaip nurodyta 6.23.7.1 pastraipoje.

6.23.9.2.   Jei variklinė transporto priemonė pritaikyta vilkti priekabą su nenutrūkstamo arba pusiau nenutrūkstamo tipo darbinių stabdžių sistema, kaip nustatyta Taisyklėje Nr. 13, būtina užtikrinti, kad per elektros jungtį priekabos stabdymo žibintams būtų nuolat tiekiama energija, kai naudojami darbiniai stabdžiai.

Kiekvienos tokios priekabos avarinio stabdymo signalas gali veikti atskirai nuo vilkiko, ir nereikalaujama, kad veiktų tokiu pačiu dažniu kaip vilkiko signalas arba sinchroniškai.

6.24.   Papildomas išorinis žibintas

6.24.1.   Įrengimas

Neprivaloma variklinėms transporto priemonėms.

6.24.2.   Skaičius

Nėra specialių reikalavimų

6.24.3.   Išdėstymas

Nėra specialių reikalavimų

6.24.4.   Vieta

Nėra specialių reikalavimų

6.24.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Nėra specialių reikalavimų

6.24.6.   Orientavimas

Nėra specialių reikalavimų

6.24.7.   Elektros jungtys

Nėra specialių reikalavimų

6.24.8.   Signalinis įtaisas

Nėra specialių reikalavimų

6.24.9.   Kiti reikalavimai

Papildomas išorinis žibintas įjungiamas, kai transporto priemonė stovi ir tenkinama viena arba daugiau šių sąlygų:

a)	variklis yra išjungtas, arba

b)	vairuotojo arba keleivio durys yra atidarytos, arba

c)	krovinių skyriaus durys yra atidarytos.

5.10 pastraipos nuostatos tenkinamos visose nustatytose naudojimo padėtyse.

6.25.   Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas

6.25.1.   Įrengimas

Neprivalomas

Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas perduodamas vienu metu veikiant visiems posūkių rodiklių žibintams, įtaisytiems pagal 6.25.7 pastraipos nuostatas.

6.25.2.   Skaičius

Kaip nurodyta 6.5.2 pastraipoje.

6.25.3.   Išdėstymas

Kaip nurodyta 6.5.3 pastraipoje.

6.25.4.   Vieta

Kaip nurodyta 6.5.4 pastraipoje.

6.25.5.   Geometrinis apžvelgiamumas

Kaip nurodyta 6.5.5 pastraipoje.

6.25.6.   Orientavimas

Kaip nurodyta 6.5.6 pastraipoje.

6.25.7.   Elektros jungtys

Paraiškos pateikėjas įrodo atitiktį šiems reikalavimams naudodamas modeliavimą ar kitą patvirtinimo metodą, kurį pripažįsta už tipo patvirtinimą atsakinga technikos tarnyba.

6.25.7.1.   Visi įspėjimo apie galinį susidūrimą signalo žibintai turi sinchroniškai mirksėti 4 +/– 1 Hz dažniu.

6.25.7.1.1.   Tačiau, jeigu kuriuose nors įspėjimo apie galinį susidūrimą signalo žibintuose naudojami kaitinamieji šviesos šaltiniai, dažnis turi būti 4 + 0/–1 Hz.

6.25.7.2.   Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas turi veikti atskirai nuo kitų žibintų.

6.25.7.3.   Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas įjungiamas ir išjungiamas automatiškai.

6.25.7.4.   Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas neįjungiamas, jeigu įjungtas posūkio rodiklio žibintas, įspėjamasis pavojaus signalas arba avarinio stabdymo signalas.

6.25.7.5.   Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas gali būti įjungiamas tik esant šioms sąlygoms:

Vr	įjungimas
Vr > 30 km/h	TTC ≤ 1,4
Vr ≤ 30 km/h	TTC ≤ 1,4/30 × Vr

Vr (santykinis greitis)– skirtumas tarp transporto priemonės su įspėjimo apie galinį susidūrimą signalu greičio ir gretimos transporto priemonės toje pačioje eismo juostoje greičio.

TTC (laikas iki susidūrimo)– apskaičiuotas laikas iki transporto priemonės su įspėjimo apie galinį susidūrimą signalu ir gretimos transporto priemonės susidūrimo, laikant, kad santykinis greitis apskaičiavimo metu lieka pastovus.

6.25.7.6.   Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalo įjungimo laikas neturi būti ilgesnis nei 3 sekundės.

6.25.8.   Signalinis įtaisas

Neprivalomas

7.   TRANSPORTO PRIEMONĖS TIPO ARBA JO APŠVIETIMO IR ŠVIESOS SIGNALINIŲ ĮTAISŲ PATVIRTINIMO PAKEITIMAS IR IŠPLĖTIMAS

7.1.

Apie kiekvieną transporto priemonės tipo, apšvietimo ar šviesos signalinių įtaisų arba 3.2.2 pastraipoje išvardytų įtaisų įrengimo pakeitimą turi būti panešama tą transporto priemonės tipą patvirtinusiam administracijos padaliniui. Tada padalinys gali: 7.1.1. laikyti, kad pakeitimai greičiausiai neturės pastebimo neigiamo poveikio, ir bet kokiu atveju transporto priemonė atitiks reikalavimus, arba 7.1.2. reikalauti, kad už bandymus atsakinga technikos tarnyba pateiktų papildomą bandymų ataskaitą.

7.2.	Apie patvirtinimo išplėtimą arba atsisakymą suteikti patvirtinimą, nurodant pakeitimus, šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims pranešama pagal 4.3 pastraipoje aprašytą tvarką.

7.3.	Suteikdama patvirtinimo išplėtimą kompetentinga institucija suteikia tokiam išplėtimui serijos numerį ir, naudodama šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančią pranešimo formą, informuoja kitas šią taisyklę taikančias 1958 m. susitarimo šalis.

8.   GAMYBOS ATITIKTIS

Gamybos atitikties procedūros turi atitikti nustatytąsias Susitarimo 2 priedėlyje (E/ECE/324-E/ECE/TRANS/505/Rev. 2); turi būti laikomasi šių reikalavimų:

8.1.	Kiekviena pagal šią taisyklę patvirtinta transporto priemonė turi būti pagaminta taip, kad atitiktų tipą, patvirtintą pagal pirmiau 5 ir 6 pastraipose nustatytus reikalavimus.

8.2.

Visų pirma patvirtinimo turėtojas turi: 8.2.1. užtikrinti, kad visais atžvilgiais pagal 5 ir 6 pastraipų reikalavimus būtų taikomos veiksmingos transporto priemonės kokybės kontrolės procedūros; 8.2.2. užtikrinti, kad kiekvienam transporto priemonių tipui būtų atlikti bent šios taisyklės 9 priede nurodyti bandymai arba fizinės patikros, per kurias būtų galima gauti lygiaverčius rezultatus.

8.3.	Kompetentinga institucija gali atlikti bet kurį šioje taisyklėje nurodytą bandymą. Šie bandymai bus atliekami su atsitiktine tvarka atrinktais pavyzdžiais, nekliudant gamintojui laikytis tiekimo įsipareigojimų.

8.4.

Kompetentinga institucija turi siekti, kad patikros būtų atliekamos kartą per metus. Tačiau dėl to kompetentinga institucija sprendžia savo nuožiūra ir atsižvelgdama į priemones, skirtas užtikrinti veiksmingą gamybos atitikties kontrolę. Jei nustatomi nepatenkinami rezultatai, kompetentinga institucija turi užtikrinti, kad kuo greičiau būtų imtasi visų veiksmų, reikalingų atkurti gamybos atitiktį.

9.   BAUDOS UŽ GAMYBOS NEATITIKTĮ

9.1.	Pagal šią taisyklę transporto priemonių tipui suteiktas patvirtinimas gali būti panaikintas, jei nesilaikoma reikalavimų arba jei patvirtinimo ženklą turinti transporto priemonė neatitinka patvirtinto tipo.

9.2.	Jeigu šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis panaikina patvirtinimą, kurį buvo anksčiau suteikusi, ji apie informuoja kitas šią taisyklę taikančias susitariančiąsias šalis pranešimo blanku, kurio pavyzdys pateiktas šios taisyklės 1 priede.

10.   VISIŠKAS GAMYBOS NUTRAUKIMAS

Jei patvirtinimo turėtojas visiškai nustoja gaminti pagal šią taisyklę patvirtinto tipo transporto priemones, jis turi apie tai informuoti patvirtinimą suteikusią instituciją. Tokį pranešimą gavusi institucija šios taisyklės 1 priede pateiktą pavyzdį atitinkančia pranešimo blanką turi informuoti kitas šią taisyklę taikančias susitariančiąsias šalis.

11.   UŽ PATVIRTINIMO BANDYMUS ATSAKINGŲ TECHNIKOS TARNYBŲ IR ADMINISTRACIJOS PADALINIŲ PAVADINIMAI BEI ADRESAI

Šią taisyklę taikančios 1958 m. susitarimo šalys Jungtinių Tautų Sekretoriatui praneša už patvirtinimo bandymus atsakingų technikos tarnybų ir patvirtinimą suteikiančių administracijos padalinių, kuriems siunčiami kitose šalyse išduodamo patvirtinimo ar patvirtinimo išplėtimo, atsisakymo suteikti patvirtinimą ar patvirtinimo panaikinimo blankai, pavadinimus ir adresus.

12.   PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS

12.1.

Nepaisant toliau nurodytų pereinamojo laikotarpio nuostatų, susitariančiosios šalys, kurios šią taisyklę pradeda taikyti po naujausios pakeitimų serijos įsigaliojimo datos, nėra įpareigotos priimti patvirtinimus, kurie buvo suteikti pagal šios taisyklės kurios nors ankstesnės serijos pakeitimus.

12.2.

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys neturi atsisakyti suteikti patvirtinimo išplėtimo, susijusio su šios taisyklės ankstesnės serijos pakeitimais.

12.3.

Kol Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui nepranešama kitaip, Japonija paskelbia, kad pagal apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą ji bus saistoma tik Susitarimo, prie kurio pridedama ši taisyklė, įpareigojimų M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių atžvilgiu.

12.4.

Nuo oficialios 03 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti patvirtinimą pagal šią taisyklę su 03 serijos pakeitimais.

12.5.

Praėjus 12 mėnesių nuo 03 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys turi suteikti patvirtinimus, tik jei tvirtintinas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės su 03 serijos pakeitimais reikalavimus.

12.6.

36 mėnesius nuo šios taisyklės 03 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos, nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti transporto priemonės tipo, kuris buvo patvirtintas pagal ankstesnes šios taisyklės pakeitimų serijas, nacionalinio arba regioninio patvirtinimo.

12.7.

Praėjus 36 mėnesiams nuo šios taisyklės 03 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys gali atsisakyti pirminės nacionalinės arba regioninės transporto priemonės, kuri neatitinka šios taisyklės su 03 serijos pakeitimais reikalavimų, registracijos (eksploatavimo pradžia).

12.8.

Praėjus 60 mėnesių nuo šios taisyklės 03 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos, pagal šią taisyklę suteikti patvirtinimai nustoja galioti, išskyrus atvejus, kai tai transporto priemonių tipai, kurie atitinka šios taisyklės su 03 serijos pakeitimais reikalavimus.

12.9.

Nepažeidžiant pirmiau pateiktų 12.7 arba 12.8 pastraipų nuostatų, lieka galioti transporto priemonių tipų patvirtinimai, suteikti pagal taisyklės ankstesnių serijų pakeitimus, kuriems netaikomi 03 serijos pakeitimai, o taisyklę taikančios susitariančiosios šalys turi ir toliau juos pripažinti.

12.10.

Praėjus 36 mėnesiams nuo 03 serijos pakeitimų 3 papildymo įsigaliojimo, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys suteikia patvirtinimus tik tada, jei tvirtintinas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės reikalavimus su 03 serijos pakeitimų 3 papildymu.

12.11.

Nuo oficialios 04 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos jokia šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti patvirtinimo pagal šią taisyklę su 04 serijos pakeitimais.

12.12.

Praėjus 30 mėnesių nuo oficialios 04 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių atžvilgiu ir 48 mėnesiams kitų kategorijų atžvilgiu, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys suteikia patvirtinimus tik tada, jei tvirtintinas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės su 04 serijos pakeitimais reikalavimus.

12.13.

Iki 30 mėnesių M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms ir iki 48 mėnesių kitų kategorijų transporto priemonėms nuo oficialios 04 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys ir toliau turi suteikti patvirtinimus tiems transporto priemonių tipams, kurie atitinka šios taisyklės su ankstesnių serijų pakeitimais reikalavimus.

12.14.

Patvirtinimai, pagal šią taisyklę suteikti M1 ir N1 kategorijų transporto priemonėms nuo oficialios 04 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nepraėjus 30 mėnesių, o kitų kategorijų transporto priemonėms – nepraėjus 48 mėnesiams, ir visi tokių patvirtinimų, įskaitant suteiktus pagal ankstesnės serijos pakeitimus, išplėtimai galioja neribotą laiką. Kai pagal ankstesnės serijos pakeitimus patvirtintas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės su 04 serijos pakeitimais reikalavimus, patvirtinimą suteikusi susitariančioji šalis praneša apie tai šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims.

12.15.

Jokia šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atmesti nacionalinio arba regioninio transporto priemonių tipo, kuris buvo patvirtintas pagal šią taisyklę su 04 serijos pakeitimais, patvirtinimo.

12.16.

Nepažeidžiant pirmiau nurodytų pereinamojo laikotarpio nuostatų, susitariančiosios šalys, kurios Taisyklę Nr. 112 pradeda taikyti po šios taisyklės 04 serijos pakeitimų įsigaliojimo dienos, nėra įpareigotos pripažinti patvirtinimus, jeigu tvirtintinas transporto priemonės tipas neatitinka reikalavimų, nustatytų 6.1.2 ir 6.2.2 pastraipose, su pakeitimais, padarytais šios taisyklės 04 serijos pakeitimais, atsižvelgiant į Taisyklę Nr. 112.

12.17.

M1 ir N1 kategorijų naujoms transporto priemonėms 6.19.7.3 pastraipa įsigalioja nuo 04 serijos pakeitimų įsigaliojimo praėjus 30 mėnesių, o kitų kategorijų naujoms transporto priemonėms – praėjus 48 mėnesiams.

12.18.

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys toliau suteikia patvirtinimus transporto priemonių tipams, kurie neatitinka 04 serijos pakeitimų 2 papildymo 5.2.1 pastraipos reikalavimų, jeigu šiose transporto priemonėse sumontuoti priekiniai žibintai yra patvirtinti pagal Taisyklę Nr. 98 (prieš 9 papildymą) arba Taisyklę Nr. 112 (prieš 8 papildymą).

12.19.

Praėjus 36 mėnesiams nuo 04 serijos pakeitimų 3 papildymo įsigaliojimo šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys suteikia patvirtinimus tik jei tvirtintinas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės su pakeitimais, padarytais 04 serijos pakeitimų 3 papildymu, 3.2.7 ir 5.27 pastraipų reikalavimus.

12.20.

Šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys negali atsisakyti suteikti tipo patvirtinimų, suteiktų pagal visas šios taisyklės ankstesnes versijas, išplėtimą.

12.21.

Nuo oficialios 05 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos jokia šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti patvirtinimo pagal šią taisyklę su 05 serijos pakeitimais.

12.22.

Praėjus 48 mėnesiams nuo 05 serijos pakeitimų oficialios įsigaliojimo datos šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys turi suteikti patvirtinimus tik jei tvirtintinas transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės su 05 serijos pakeitimais reikalavimus.

12.23.

48 mėnesius nuo 05 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys toliau suteikia transporto priemonių tipų, atitinkančių šios taisyklės reikalavimus su ankstesnių serijų pakeitimais, patvirtinimą.

12.24.

Nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti transporto priemonės tipo, kuris patvirtintas pagal šią taisyklę su 05 serijos pakeitimais, nacionalinio arba regioninio patvirtinimo.

12.25.

48 mėnesius nuo šios taisyklės 05 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos nė viena šią taisyklę taikanti susitariančioji šalis neturi atsisakyti suteikti transporto priemonės tipo, kuris buvo patvirtintas pagal šios taisyklės ankstesnės serijos pakeitimus, nacionalinio arba regioninio patvirtinimo.

12.26.

Esami patvirtinimai, suteikti pagal šią taisyklę prieš šios taisyklės 05 serijos pakeitimų įsigaliojimą, toliau galioja neribotą laiką.

12.27

Praėjus 66 mėnesiams nuo šios taisyklės oficialios 05 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos, jeigu tai yra naujas M1 ir N1 kategorijų transporto priemonių tipas, ir praėjus 84 mėnesiams, jeigu tai yra naujas kitų transporto priemonių kategorijų tipas, šią taisyklę taikančios susitariančiosios šalys suteikia patvirtinimus tik jei tvirtinamas naujasis transporto priemonių tipas atitinka šios taisyklės su 05 serijos pakeitimais reikalavimus, išskyrus 6.2.7.6.2 ir 6.2.7.6.3 pastraipas. Esami patvirtinimai, suteikti prieš tai pagal šią taisyklę, toliau galioja, o vėliau suteikiamas patvirtinimų išplėtimas.

---

(1)  Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Amend.4).

(2)  Paaiškinimą žr. 10 priede

(3)  Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo įtaisų ir 5 ir 6 kategorijos posūkio rodiklių atveju, naudojamas „šviesą spinduliuojantis paviršius“.

(4)  Pavyzdžiai, kurias remiantis galima priimti sprendimą dėl žibintų sujungimo tarpusavyje, pateikiami 3 priedo 7 dalyje.

(5)  CIE leidinys, 15.2, 1986, Colorimetry, the CIE 1931 standard colorimetric observer.

(6)  1 – Vokietija, 2 – Prancūzija, 3 – Italija, 4 – Nyderlandai, 5 – Švedija, 6 – Belgija, 7 – Vengrija, 8 – Čekija, 9 – Ispanija, 10 – Serbija, 11 – Jungtinė Karalystė, 12 – Austrija, 13 – Liuksemburgas, 14 – Šveicarija, 15 (nenaudojamas), 16 – Norvegija, 17 – Suomija, 18 – Danija, 19 – Rumunija, 20 – Lenkija, 21 – Portugalija, 22 – Rusijos Federacija, 23 – Graikija, 24 – Airija, 25 – Kroatija, 26 – Slovėnija, 27 – Slovakija, 28 – Baltarusija, 29 – Estija, 30 (nenaudojamas), 31 – Bosnija ir Hercegovina, 32 – Latvija, 33 (nenaudojamas), 34 – Bulgarija, 35 (nenaudojamas), 36 – Lietuva, 37 – Turkija, 38 (nenaudojamas), 39 – Azerbaidžanas, 40 – buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija, 41 (nenaudojamas), 42 – Europos Sąjunga (patvirtinimus suteikia jos valstybės narės, naudodamos savo atitinkamą EEK simbolį), 43 – Japonija, 44 (nenaudojamas), 45 – Australija, 46 – Ukraina, 47 – Pietų Afrikos Respublika, 48 – Naujoji Zelandija, 49 – Kipras, 50 – Malta, 51 – Korėjos Respublika, 52 – Malaizija, 53 – Tailandas, 54 ir 55 (nenaudojami), 56 – Juodkalnija, 57 (nenaudojamas) ir 58 – Tunisas. Tolesni numeriai kitoms šalims turi būti skiriami chronologine tvarka, kuria jos ratifikuoja Susitarimą dėl suvienodintų techninių nuostatų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti įrengiamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas nuostatas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų, arba prie jo prisijungia; apie paskirtus numerius susitariančiosioms šalims praneša Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

(7)  Tai netaikytina susijusiems objektams, kurie gali būti pritvirtinti prie priekinio žibinto išorės.

(8)  Žibinto spinduliuojamos šviesos pagrindinių spalvių koordinačių matavimo nuostatos nėra įtrauktos į šią taisyklę.

(9)  Taip pat žinomas kaip baltos spalvos arba bespalvis šviesogrąžis atšvaitas.

(10)  Nė viena šios taisyklės nuostata nekliudo šią taisyklę taikančioms susitariančiosioms šalims savo teritorijose ant galinių dalių naudoti baltos spalvos matomumo ženklinimo.

(11)  Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Amend.4).

(12)  Susitariančiosios šalys pagal atitinkamas taisykles gali vis dar drausti naudoti mechanines valymo sistemas, kai naudojami priekiniai žibintai su plastikiniais sklaidytuvais, paženklintais raidėmis „PL“.

(13)  Kaip apibrėžta Suvestinės rezoliucijos dėl transporto priemonių konstrukcijos (R.E.3) 7 priede (dokumentas TRANS/WP.29/78/Rev.1/Amend.2 su paskutiniais pakeitimais, padarytais Amend.4).

(14)  Šios nuostatos neatitinkantys naujų transporto priemonių tipai gali būti toliau tvirtinami, kol nuo 03 serijos pakeitimų 4 papildymo įsigaliojimo nepraeis 18 mėnesių

(15)  „Aklajam“ matomumo kampui į galą nuo šoninio posūkio rodiklio pateikiama 5° vertė yra viršutinė riba. d ≤ 2,50 m.

(16)  Žr. 14 išnašą.

(17)  Taisyklės Nr. 87 netaikančios susitariančiosios šalys gali uždrausti dieninį žibintą (kaip nustatyta 5.22 pastraipoje) remdamosi nacionalinėmis taisyklėmis.

(18)  Šios nuostatos neatitinkantys naujų transporto priemonių tipai gali būti toliau patvirtinami iki 18 mėnesių nuo 03 serijos pakeitimų 4 papildymo įsigaliojimo.

(19)  Šis reikalavimas taikomas 5 metus nuo oficialios šios taisyklės 03 serijos pakeitimų įsigaliojimo datos.

(20)  Papildomų dviejų simetriškai įtaisytų apšvietimo modulių atveju horizontalusis atstumas gali būti 200 mm (pav. – C).

(21)  Eismo kryptys atskirtos kelio konstrukcijomis arba nurodomas tam tikras atstumas iki priešingos krypties eismo. Tai sumažina pernelyg didelį priešinga kryptimi važiuojančių transporto priemonių sukeliamą akinimą.

(22)  Ši nuostata netaikoma artimajai šviesai, kuria apšviečiamas posūkis į dešinę, kai eismas vyksta dešiniąja puse (posūkis į kairę, kai eismas vyksta kairiąja puse).

(23)  Susitariančiosios šalys pagal atitinkamas taisykles gali vis dar drausti naudoti mechanines valymo sistemas, kai naudojami priekiniai žibintai su plastikiniais sklaidytuvais, paženklintais raidėmis „PL“.

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---

---