20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 275/1

(1)

2011 m. sausio 26 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamos Indijos ir Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR ir nagrinėjamosios šalys) kilmės oksalo rūgšties inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Antidempingo tyrimas inicijuotas 2010 m. gruodžio 13 d. gavus Europos chemijos pramonės tarybos (CEFIC) Oxaquim S.A. (toliau – skundo pateikėjas), kuri pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) visos oksalo rūgšties Sąjungoje, vardu pateiktą skundą. Skunde pateikta šio produkto dempingo ir jo daromos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako tyrimui pradėti.

(3)

Komisija apie tyrimo iniciavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams ir nagrinėjamųjų šalių atstovams, importuotojams, ir žinomiems susijusiems naudotojams bei asociacijoms. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį. Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(4)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų skaičių, pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį pranešime apie inicijavimą numatyta vykdyti atranką dempingui ir žalai nustatyti. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų paprašyta pranešti apie save Komisijai ir, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pateikti pagrindinę informaciją apie 2010 m. sausio 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpio veiklą, susijusią su nagrinėjamuoju produktu. Atsakymus dėl atrankos pateikė keturios Indijos bendrovės, iš kurių viena nepranešė apie pardavimą į Sąjungą, ir trys bendrovių grupės iš KLR. Atsižvelgiant į nedidelį skaičių bendradarbiaujančių bendrovių arba bendrovių grupių, nuspręsta, kad nėra būtina vykdyti nei Indijos, nei KLR bendrovių atrankos ir visoms šalims pranešta, kad atranka nebus vykdoma.

(5)

Vėliau tyrimo pradžioje viena bendrovių grupė iš KLR nutraukė tolesnį bendradarbiavimą. Be to, viena Indijos bendrovė atsisakė leisti Komisijai apsilankyti jos gamykloje, siekiant ją tikrinti. Galiausiai remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 1 dalimi ji buvo laikoma nebendradarbiaujančia ir jai buvo pranešta apie galimas tokio nebendradarbiavimo pasekmes.

(6)

Kad eksportuojantys KLR gamintojai, kurie to pageidauja, galėtų pateikti prašymus taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija per pranešime apie inicijavimą nurodytą terminą bendradarbiaujantiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams ir KLR valdžios institucijoms išsiuntė prašymų formas. Viena Kinijos bendrovių grupė prašė jai taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą, arba, jei tai neįmanoma, IR, o kita bendrovių grupė prašė jai taikyti tik IR.

(7)

Klausimynai buvo išsiųsti visoms žinomoms susijusioms šalims. Atsakymus pateikė trys Indijos bendrovės, dvi KLR bendrovių grupės ir skundo pateikėjas. Kitas Sąjungos gamintojas nebendradarbiavo. Klausimyno atsakymus taip pat pateikė trys naudotojai ir aštuoni importuotojai, iš kurių vizitų metu patikrinti visi naudotojai ir keturi importuotojai.

(8)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji mano, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų, ir atliko tikrinimą šių bendrovių patalpose:

(9)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos ir KLR kilmės oksalo rūgštis, dihidrato (CUS numeris 0028635–1 ir CAS numeris 6153–56–6) arba bevandenės medžiagos formos (CUS numeris 0021238–4 ir CAS numeris 144–62–7), ištirpinta ar neištirpinta vandenyje, kurios KN kodas šiuo metu yra ex 2917 11 00. Yra dvi oksalo rūgšties rūšys: nerafinuota oksalo rūgštis ir rafinuota oksalo rūgštis. Rafinuota oksalo rūgštis, gaminama KLR, bet ne Indijoje, gaminama gryninant nerafinuotą oksalo rūgštį, siekiant pašalinti geležį, chloridus, metalo pėdsakus ir kitas priemaišas.

(11)

Oksalo rūgštis naudojama įvairiems tikslams, pvz., kaip reduktorius ir cheminis baliklis farmacinėje sintezėje ir cheminių medžiagų gamyboje.

(12)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Sąjungos pramonės gaminama ir Sąjungoje parduodama oksalo rūgštis, Indijos ir KLR vidaus rinkoje gaminama ir parduodama oksalo rūgštis ir į Sąjungą iš Indijos ir KLR importuojama oksalo rūgštis iš esmės pasižymi tokiomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis ir jos galutinio vartojimo paskirtis yra ta pati.

(13)

Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(14)

Per tikrinamąjį vizitą Indijoje viena bendrovė laiku nepateikė prašomos nurodyto formato informacijos. Todėl Komisija negalėjo patikrinti antidempingo klausimyno atsakyme pateiktos informacijos. Bendrovei buvo raštu pranešta, kad ji negali būti laikoma bendradarbiaujančia ir kad išvados gali būti daromos remiantis turimais faktais. Atsakyme bendrovė teigė buvus atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau šios aplinkybės išvados nebūtų pakeitusios. Todėl šiai bendrovei taikytas 18 straipsnis ir išvados buvo daromos remiantis turimais faktais. Taigi laikoma, kad šiame tyrime su Komisija bendradarbiavo tik vienas eksportuojantis Indijos gamintojas.

(15)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduotas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas. Kadangi parduotas kiekis sudarė daugiau kaip 5 % eksportuojančio gamintojo Sąjungai parduodamo nagrinėjamojo produkto, daroma išvada, kad iš esmės parduotas panašaus produkto kiekis buvo tipiškas.

(16)

Komisija vėliau nagrinėjo, ar eksportuojančio gamintojo pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai buvo atliekama nustatant viso panašaus produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalį.

(17)

Jeigu pelningas pardavimas sudaro ne mažiau kaip 80 % viso pardavimo, normalioji vertė bus apskaičiuojama remiantis visu pardavimu, įskaitant nepelningą pardavimą. Kita vertus, jeigu pelningas pardavimas sudaro mažiau kaip 80 %, tačiau daugiau kaip 20 % viso pardavimo, ir jeigu visa vidutinė svertinė savikaina yra didesnė nei vidutinė svertinė kaina, normalioji vertė bus apskaičiuojama remiantis tik pelningu pardavimu. Pelningu laikomas tas pardavimas, kai vieneto kaina yra lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršija.

(18)

Komisijos atlikta vidaus pardavimo analizė parodė, kad 41 % viso nagrinėjamojo produkto pardavimo buvo pelningas ir visa vidutinė svertinė savikaina yra didesnė nei vidutinė svertinė kaina. Todėl normalioji vertė apskaičiuojama tik kaip pelningo pardavimo vidutinė svertinė kaina.

(19)

Eksportuojantis Indijos gamintojas nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis tų nepriklausomų pirkėjų faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis eksportuojant į Sąjungą.

(20)

Normalioji vertė ir eksporto kaina lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, deramai atsižvelgiama į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui ir jie pakoreguoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį.

(21)

Todėl atlikti koregavimai atsižvelgiant į vežimo išlaidas, draudimo, tvarkymo ir pakavimo sąnaudas, kreditų išlaidas ir komisinius.

(22)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumas bendradarbiaujančiam Indijos gamintojui nustatomas remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(23)

Tuo remiantis, procentais išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinasis dempingo skirtumas Punjab Chemicals and Crop Protection Limited (PCCPL) yra 22,8 %.

(24)

Kad būtų galima apskaičiuoti dempingo skirtumą, visos šalies mastu taikomą visiems kitiems eksportuojantiems Indijos gamintojams, nustatytas bendradarbiavimo lygis, palyginus bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo nurodytą eksporto į Sąjungą apimtį ir atitinkamus Eurostato statistinius duomenis. Kadangi Indijos bendradarbiavimas buvo nedidelis (38 %), manoma, kad būtų tikslinga dempingo skirtumą, visos šalies mastu taikomą visiems kitiems Indijos eksportuotojams, nustatyti remiantis bendradarbiaujančio gamintojo mažiausia dempingo kaina sudarytu sandoriu.

(25)

Šiuo pagrindu nustatytas laikinasis 43,6 % CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo dydis visos šalies mastu.

(26)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, KLR kilmės importui normalioji vertė tiems gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, nustatoma pagal to straipsnio 1–6 dalis. Trumpai ir tik aiškumo sumetimais toliau pateikiami apibendrinti kriterijai:

(27)

Viena KLR bendrovių grupė prašė taikyti RER ir pateikė trijų bendrovių, dalyvaujančių gaminant nagrinėjamąjį produktą ir juo prekiaujant, užpildytas prašymo taikyti RER formas. Vėliau Komisija pateiktą informaciją patikrino susijusių bendrovių patalpose.

(28)

Atlikus RER tyrimą paaiškėjo, kad viena bendrovė netenkino 1–3 kriterijų. Pirmiausia, ji negalėjo įrodyti, kad jos sąnaudos atitinka rinkos vertes, dėl didelio valstybės finansinio kišimosi, darančio poveikį bendrovės sąnaudų struktūrai, pvz., atleidimo nuo mokesčių ir beprocentinių paskolų forma. Antra, atlikus RER tyrimą nustatyta keletas didelių bendrovės apskaitos trūkumų ir klaidų, be to, nebuvo atliekamas jos auditas laikantis tarptautinių apskaitos standartų (TAS). Trečia, nustatyta iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, susijusių su bendrovės žemėnaudos teisėmis. Konkrečiai, bendrovė gavo žemėnaudos teisės pažymėjimą, nesilaikydama sutarties sąlygų ir nesumokėjusi už šią teisę visos sumos.

(29)

Be to, kita grupės bendrovė negalėjo įrodyti, kad ji tenkina 2 kriterijų, nes nebuvo atliekamas nepriklausomas jos apskaitos dokumentų auditas.

(30)

Komisija apie RER tyrimo išvadas pranešė susijusių bendrovių grupei ir skundo pateikėjui, suteikdama jiems galimybę pateikti pastabų. Apie išvadas taip pat buvo pranešta KLR valdžios institucijoms. Komisija pastabų negavo.

(31)

Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad dvi grupės bendrovės netenkina RER kriterijų. Laikantis įprastinės praktikos Sąjungoje tikrinti, ar susijusių bendrovių grupė kaip visuma atitinka RER sąlygas, grupei kaip visumai nuspręsta netaikyti RER.

(32)

Kaip minėta 6 konstatuojamojoje dalyje, abi bendradarbiaujančios Kinijos bendrovių grupės prašė taikyti IR. Kadangi nustatyta, kad abi grupės tenkina visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies kriterijus, laikinai nuspręsta joms taikyti IR.

(33)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, normalioji vertė turi būti nustatyta remiantis vidaus rinkos kainomis arba apskaičiuota normaliąja verte panašioje šalyje.

(34)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė ketinanti pasirinkti Indiją tinkama panašia šalimi normaliajai vertei nustatyti ir paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabų. Pastabų negauta. Bet kuriuo atveju, Komisijos manymu, Indija yra tinkama panaši šalis, nes vienintelės kitos šalies gamintojos už Sąjungos ribų, Japonijos, rinka yra monopolinė, joje nėra konkurencijos, o oksalo rūgštis gaminama unikaliu būdu, kuris nėra palyginamas su KLR gamybos būdu. Priešingai, Indijos gamintojų naudojamas gamybos būdas yra palyginamas su KLR gamybos būdu ir Indijos gamintojai vidaus rinkoje veikia konkurencijos sąlygomis.

(35)

Kinijos bendrovės gamina ir eksportuoja į Sąjungą dviejų rūšių oksalo rūgštį: nerafinuotą oksalo rūgštį ir rafinuotą oksalo rūgštį. Rafinuota oksalo rūgštis, negaminama panašioje šalyje, gaminama gryninant nerafinuotą oksalo rūgštį, siekiant pašalinti geležį, chloridus, metalo pėdsakus ir kitas priemaišas. Vertinama, kad papildomos rafinuotos oksalo rūgšties gamybos sąnaudos, palyginti su nerafinuotos oksalo rūgšties gamybos sąnaudomis, sudaro 12 % Todėl Komisija manė esant tikslinga normaliąją vertę nustatyti abiejų rūšių oksalo rūgščiai.

(36)

Nerafinuotos oksalo rūgšties normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą nustatyta remiantis Indijai nustatyta normaliaja verte. Kaip aprašyta 18 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė nustatyta remiantis tik pelningu pardavimu. Rafinuotos oksalo rūgšties, kuri negaminama panašioje šalyje, normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą nustatyta remiantis nerafinuotos oksalo rūgšties gamybos sąnaudomis panašioje šalyje. Gamybos sąnaudos pakoreguotos, jas padidinant 12 %, atsižvelgiant į papildomas gamybos sąnaudas (žr. 35 konstatuojamąją dalį), taip pat pardavimo, bendrąsias ir administravimo išlaidas bei pelną.

(37)

Pardavimo, bendrosios ir administravimo išlaidos bei pelnas pagal analogiją su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalimi nustatyti sudedant bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo panašioje šalyje nerafinuotos oksalo rūgšties pardavimo vidaus rinkoje pardavimo, bendrąsias ir administravimo išlaidas bei pelną.

(38)

Kadangi IR taikomas abiem grupėms, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina yra paremta pirmojo nepriklausomo pirkėjo Sąjungoje faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis.

(39)

Abu eksportuojantys KLR gamintojai oksalo rūgštį į Sąjungą eksportavo per susijusius prekiautojus, kurie prie gamintojams sumokėtos kainos pridėdavo antkainį. Į šį antkainį atsižvelgiama lyginant eksporto kainą su nustatyta normaliąja verte (žr. 42 konstatuojamąją dalį).

(40)

Nerafinuotos oksalo rūgšties eksporto kaina EXW sąlygomis buvo palyginta su panašiai šaliai nustatyta normaliąja verte.

(41)

Rafinuotos oksalo rūgšties eksporto kaina EXW sąlygomis buvo palyginta su apskaičiuotąja normaliąja verte (žr. 36 konstatuojamąją dalį).

(42)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės arba apskaičiuotosios normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį į tai deramai atsižvelgta koreguojant. Visų pirma, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą koreguojant atsižvelgta į susijusių prekiautojų gautus komisinius.

(43)

Šiuo klausimu reikėtų pažymėti, kad Komisija nustatė, kad susijusių prekiautojų, per kuriuos eksportuojantys KLR gamintojai eksportavo oksalo rūgštį į Sąjungą, negalima laikyti vidaus prekybos padaliniais, nes jie taip pat prekiauja kitų nesusijusių tiekėjų oksalo rūgštimi ir kitais cheminiais produktais eksporto tikslais ir (arba) vidaus prekyboje. Todėl daroma išvada, kad šių prekiautojų funkcijos yra panašios į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas. Atitinkamai, siekiant užtikrinti teisingą eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimą, į prekiautojų antkainį neatsižvelgta. Koregavimas apskaičiuotas remiantis ES nesusijusio prekiautojo pelnu ir atitinkamo Kinijos prekiautojo pardavimo, bendrosiomis ir administravimo išlaidomis.

(44)

Be to, prireikus atlikti kiti koregavimai, atsižvelgiant į netiesioginius mokesčius, vežimo, draudimo, tvarkymo ir papildomas išlaidas, pakavimo ir kreditų išlaidas, jei jie, kaip nustatyta, buvo pagrįsti, tikslūs ir pagrįsti patikrintais įrodymais.

(45)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumai nustatyti remiantis kiekvienos rūšies produkto svertinės vidutinės normaliosios vertės ir kiekvienos bendrovės svertinės vidutinės eksporto kainos, kaip nurodyta pirmiau, palyginimu.

(46)

Atsižvelgiant į tai, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinojo dempingo skirtumai yra tokie:

(47)

Kad būtų galima apskaičiuoti dempingo skirtumą, visos šalies mastu taikomą visiems kitiems eksportuojantiems KLR gamintojams, nustatytas bendradarbiavimo lygis, palyginus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nurodytą eksporto į Sąjungą apimtį ir atitinkamus Eurostato statistinius duomenis.

(48)

Kadangi KLR bendradarbiavimas buvo mažas ir sudarė maždaug 46 %, manoma, kad tikslinga dempingo skirtumą, visos šalies mastu taikomą visiems kitiems KLR eksportuotojams, nustatyti remiantis bendradarbiaujančių eksportuotojų mažiausia dempingo kaina sudarytu sandoriu.

(49)

Šiuo pagrindu nustatytas laikinasis 52,2 % CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą dempingo dydis visos šalies mastu.

(50)

Skundą Europos chemijos pramonės taryba (CEFIC) pateikė Sąjungos oksalo rūgšties gamintojo Oxaquim S.A. (toliau – skundo pateikėjas), kuris per TL pagamino didžiąją dalį visos oksalo rūgšties Sąjungoje, vardu. Antrasis Sąjungos gamintojas, Clariant, neprieštaravo, kad tyrimas būtų pradėtas, tačiau nusprendė nebendradarbiauti. Šiuo metu Sąjungoje nėra kito nagrinėjamojo produkto gamintojo. Todėl Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje, sudaro du gamintojai – Oxaquim S.A. ir Clariant, kartu pagaminantys 100 % Sąjungos produkcijos. Šie du gamintojai toliau vadinami Sąjungos pramone.

(51)

Norint nustatyti visą Sąjungoje pagamintą produkto kiekį naudotasi visa turima informacija apie du gamintojus Oxaquim S.A. ir Clariant, taip pat skunde nurodyta informacija ir skundo pateikėjo prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktais duomenimis. Remiantis šia informacija, visą Sąjungoje per nagrinėjamąjį laikotarpį pagamintą produkto kiekį sudarė 11 000–15 000 tonų.

(52)

Nustatyta, kad vienas Sąjungos gamintojų panaudojo dalį pagamintos oksalo rūgšties kaip tarpinę medžiagą oksalatų (tetraoksalato, acetosella ir kalio bioksalatų) gamybai. Ši oksalo rūgštis buvo paprasčiausiai pervežama toje pačioje bendrovėje (neišrašant sąskaitos faktūros). Tokia uždarojoje rinkoje naudojama oksalo rūgštis nepateko į laisvąją rinką, todėl tiesiogiai nekonkuravo su importuojamu nagrinėjamuoju produktu. Priešingai, nustatyta, kad parduoti laisvojoje rinkoje skirta produkcija tiesiogiai konkuravo su importuojamu nagrinėjamuoju produktu.

(53)

Siekiant kuo išsamiau apibūdinti Sąjungos pramonės padėtį, buvo renkami ir analizuojami su visa oksalo rūgšties veikla susiję duomenys ir vėliau buvo nustatyta, ar produkcija skirta uždarajai ar laisvajai rinkoms.

(54)

Analizuojant ekonominius rodiklius, susijusius su Sąjungos pramone (pardavimo apimtį ir pardavimo kainas Sąjungos rinkoje, rinkos dalį, augimą, eksporto apimtį, kainas, pelningumą, investicijų grąžą ir grynųjų pinigų srautus), nustatyta, kad, norint atlikti analizę ir įvertinimą, reikia sutelkti dėmesį į padėtį, vyraujančią laisvojoje rinkoje.

(55)

Tačiau kitų ekonominių rodiklių analizė, atlikus tyrimą, parodė, kad juos galima pagrįstai išnagrinėti tik atsižvelgiant į visą veiklą. Iš tiesų produkcija (skirta tiek uždarajai, tiek laisvajai rinkai), pajėgumai, pajėgumų naudojimas, investicijos, atsargos, užimtumas, našumas, darbo užmokestis ir pajėgumas padidinti kapitalą priklauso nuo visos veiklos, neatsižvelgiant į tai, ar produkcija realizuojama uždarojoje ar laisvojoje rinkoje.

(56)

Kadangi oksalo rūgščiai suteiktas KN kodas, kuriuo klasifikuojami ir kiti produktai, remiantis Eurostato duomenimis importo apimties nebuvo įmanoma nustatyti. Todėl suvartojimas buvo nustatytas remiantis skundo pateikėjo pateiktais importo apimties duomenimis, sutikrintais su patikrintais, nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų pateiktais duomenimis, ir viso Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi.

(57)

Atsižvelgiant į nedidelį tiekėjų skaičių ir į būtinybę apsaugoti konfidencialią verslo informaciją pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, pateikiami indeksuoti suvartojimo raidos nagrinėjamuoju laikotarpiu duomenys.

1   lentelė

Suvartojimas Sąjungoje

(58)

2008 m. visas suvartojimas Sąjungoje labai padidėjo – 24 %, kitais metais suvartojimas sumažėjo 50 %, o per TL vėl padidėjo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas ES rinkoje sumažėjo 5 %.

(59)

Komisija nagrinėjo, ar KLR ir Indijos kilmės oksalo rūgšties importą reikėtų vertinti bendrai pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį.

(60)

Dėl KLR ir Indijos kilmės importo poveikio atliekant tyrimą nustatyta, kad dempingo skirtumai buvo didesni už de minimis ribą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje, o importo dempingo kaina apimtis iš kiekvienos iš šių dviejų nagrinėjamųjų šalių nebuvo nežymi, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje.

(61)

Viena vertus, dėl KLR ir Indijos importo dempingo kaina konkurencijos sąlygų, ir kita vertus, KLR ir Indijos importo dempingo kaina ir panašaus produkto konkurencijos sąlygų, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad jos buvo panašios. Konkrečiau, importuojami produktai parduodami tais pačiais pardavimo kanalais ir panašių kategorijų pirkėjams, todėl konkuruoja tarpusavyje ir su Sąjungoje pagaminta oksalo rūgštimi.

(62)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad laikomasi visų pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje išvardytų kriterijų ir kad importas iš KLR ir Indijos turėtų būti nagrinėjamas bendrai.

(63)

Atlikus tyrimą nustatyta tokia oksalo rūgšties importo iš KLR ir Indijos raida:

2   lentelė

Importas iš KLR ir Indijos

(64)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis padidėjo 4 %, o visas suvartojimas ES rinkoje per tą patį laikotarpį sumažėjo 5 % (žr. 1 lentelę). Kaip matyti pirmiau pateiktoje lentelėje, 2007–2008 m. taip pat labai padidėjo rinkos dalis – 25 %, o per nagrinėjamąjį laikotarpį – 10 %.

(65)

Vidutinės importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos keitėsi taip:

3   lentelė

Importo iš KLR ir Indijos kaina

(66)

2007–2008 m. importo kainos padidėjo 36 %, o 2009 m. sumažėjo iki panašių į buvusias 2007 m. Per TL kainos vėl padidėjo beveik 15 % Per nagrinėjamąjį laikotarpį kainos padidėjo 16 % Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad 2008 m.–TL importo kainos sumažėjo 20 %, nepaisant pagrindinių gamybos sąnaudų (anglies šaltinių ir elektros energijos) kainų padidėjimo per šį laikotarpį.

(67)

Siekiant išnagrinėti priverstinį kainų mažinimą, vidutinės svertinės Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje kainos, pakoreguotos pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis (t. y. atskaičius vežimo Sąjungoje išlaidas, nuolaidas ir lengvatas), palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis bendradarbiaujančių KLR ir Indijos eksportuotojų kainomis pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje (t. y. be nuolaidų, kurios prireikus buvo pakoreguotos pagal CIF kainas Sąjungos pasienyje ir tinkamai atsižvelgiant į muitinio įforminimo sąnaudas ir išlaidas po importo).

(68)

Palyginus kainas, nustatyta, kad per TL dėl KLR ir Indijos kilmės nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje dempingo kaina Sąjungos pramonės pardavimo kainos buvo priverstinai sumažintos 16,9–34,6 % Šis priverstinio kainų mažinimo lygis sutapo su neigiama kainų raida rinkoje ir todėl kainos buvo labai smukdomos.

(69)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, turėję poveikio Sąjungos pramonei nuo 2007 m. iki TL pabaigos.

(70)

Makroekonominiai rodikliai (gamyba, pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, darbo užmokestis ir dempingo skirtumų dydis) vertinti visos Sąjungos pramonės lygiu, o mikroekonominiai rodikliai (atsargos, pardavimo kainos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą ir investicijos, gamybos sąnaudos) buvo grindžiami tinkamai patikrinta vienintelio bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo klausimyno atsakymuose pateikta informacija.

(71)

Atsižvelgiant į tai, kad duomenys žalos analizei gauti daugiausia tik iš vieno šaltinio, su Sąjungos pramone susiję duomenys turėjo būti indeksuoti, siekiant apsaugoti konfidencialumą pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

(72)

Lentelėje pateikti duomenys apie Sąjungos pramonės gamybą, gamybos pajėgumus ir pajėgumų naudojimą, o į 2007–2008 m. duomenis taip pat įtraukti dar vieno Sąjungos gamintojo, kuris nutraukė oksalo rūgšties gamybą 2008 m., duomenys.

(73)

Kaip matyti pirmiau pateiktoje lentelėje, Sąjungos pramonės gamyba 2007 m. ir 2008 m. palyginti nekito, o 2009 m. labai sumažėjo. Per TL gamyba padidėjo. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba padidėjo 6 %.

(74)

Dėl dar vieno Sąjungos gamintojo gamybos įmonės uždarymo 2008 m., Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai 2008 m. labai sumažėjo (23 %).

(75)

Dėl abiejų šių veiksnių (t. y. padidėjusios gamybos apimties ir sumažėjusių gamybos pajėgumų, trečiajam Sąjungos gamintojui 2008 m. uždarius gamybos įmonę), nagrinėjamuoju laikotarpiu žymiai (38 %) padidėjo pajėgumų naudojimas.

(76)

Į 2007 m. ir 2008 m. pardavimo apimties duomenis įtraukti 2008 m. gamybą nutraukusio Sąjungos gamintojo pardavimo duomenys.

(77)

Nors suvartojimas Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 % (žr. 58 konstatuojamąją dalį), Sąjungos pramonės nepriklausomiems pirkėjams Sąjungos rinkoje parduotas nagrinėjamojo produkto kiekis tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 14 %, todėl rinkos dalis sumažėjo 9 %.

(78)

Kalbant apie raidą nagrinėjamuoju laikotarpiu, Sąjungos pramonės pardavimas mažėjo gerokai daugiau nei suvartojimas Sąjungoje (atitinkamai 14 % ir 5 %). Dėl to Sąjungos pramonės rinkos dalis per tą patį laikotarpį taip pat labai sumažėjo (9 procentiniais punktais).

(79)

Darbuotojų skaičius per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 4 % Reikia pažymėti, kad oksalo rūgšties gamyba nėra imli darbo jėgai.

(80)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį, padidėjus gamybai ir sumažėjus darbuotojų skaičiui, bendras našumas vienam darbuotojui padidėjo 11 %.

(81)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį darbo užmokestis sumažėjo 1 % Iš pradžių 2007–2008 m. padidėjęs 21 %, iki TL darbo užmokestis nuolat mažėjo.

(82)

Dempingo skirtumai pateikti skirsnyje apie dempingą. Visi nustatyti skirtumai gerokai didesni už de minimis lygį. Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kaina apimtį ir kainą, faktinio dempingo skirtumų poveikis negali būti laikomas nereikšmingu.

(83)

Buvo analizuojami tik skundo pateikėjo mikroekonominiai rodikliai (pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą ir investicijos), nes nebuvo gauta kito ES gamintojo duomenų, kaip aprašyta 70 konstatuojamojoje dalyje.

(84)

Vidutinės Sąjungos pramonės pardavimo kainos EXW sąlygomis nesusijusiems pirkėjams Sąjungos rinkoje per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 31 %.

8   lentelė

Gamybos sąnaudos

(85)

Atlikus tyrimą, nustatyta, kad vidutinės bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo gamybos sąnaudos metams bėgant palyginti nekito dėl nuolatinio gamybos proceso tobulinimo, o tai buvo įmanoma tik daug investuojant (žr. 9 ir 11 lenteles).

(86)

Atsižvelgiant į nagrinėjamojo produkto pobūdį, atsargos nelaikomos. Nagrinėjamasis produktas greitai išdžiūsta, todėl gamintojai gamina tik skubiai siųsti skirtas prekes.

(87)

Panašaus produkto pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį pelną, gautą skundo pateikėjui parduodant panašų produktą, išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(88)

Po didžiulių nuostolių 2007 m., skundo pateikėjas gavo nedidelį pelną 2008 m., o 2009 m. vėl patyrė nuostolių. Skundo pateikėjas gavo nedidelį pelną per TL, sumažėjus kai kuriems gamybos sąnaudų elementams, kaip matyti 8 lentelėje.

10   lentelė

Grynųjų pinigų srautas

(89)

Su grynųjų pinigų srautu (t. y. pramonės gebėjimu pačiai finansuoti savo veiklą) susijusi tendencija iš esmės rodo pelningumo raidą. Todėl 2007 m. grynųjų pinigų srautas buvo neigiamas, ir nepaisant tam tikro pagerėjimo 2008 m., 2008 m.–TL jis mažėjo, tokiu būdu finansinė bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo padėtis prastėjo.

11   lentelė

Investicijos

(90)

Iš šios lentelės matyti, kad skundo pateikėjas didino investicijas į nagrinėjamąjį produktą, net tada, kai pelningumas ir mažėjo. Investicijos buvo daugiausia skiriamos naujiems gamybos įrankiams įsigyti ir naujiems gamybos procesams įgyvendinti, siekiant didinti veiksmingumą. Didesnės investicijos rodo, kad pramonei nebuvo sunku padidinti kapitalą, o tai rodo ilgalaikį pramonės gyvybingumą.

(91)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos padidėjo 177 %.

(92)

Padidindama investicijas, kad patobulintų gamybos procesus, pramonė, kuri yra imli kapitalui, vis tiek parodė gebanti padidinti kapitalą; nepaisant to, tam trukdė sumažėjęs pardavimas ir tai, kad buvo vis sunkiau užtikrinti grynųjų pinigų srautą.

12   lentelė

Investicijų grąža

(93)

Nepaisant didesnių investicijų, nagrinėjamojo produkto investicijų grąža nebuvo tokia, kokios tikėtasi. Nors 2008 m. padėtis kiek gerėjo, investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko neigiama.

(94)

Todėl pramonės augimas buvo nedidelis ir akivaizdžiai neproporcingas ankstesnių metų investicijoms.

(95)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kai kurių žalos rodiklių tendencija yra teigiama: gamybos apimtis padidėjo 6 %, pajėgumų naudojimas padidėjo 38 %, investicijos padidėjo 177 %, tokiu būdu bendrovė gavo sąlyginį pelną (nuo didelių nuostolių 2007 m. iki nedidelio pelno per TL). Tačiau, kaip jau buvo minėta, kai kurie su Sąjungos pramonės ekonomine padėtimi susiję rodikliai nagrinėjamuoju laikotarpiu labai pablogėjo.

(96)

Uždarius vieno Sąjungos gamintojo gamybos įmonę, pardavimo apimtis sumažėjo 14 % Užimtumą teko mažinti 4 % ir gamybos pajėgumas sumažėjo 23 % Nors suvartojimas sumažėjo tik 5 %, rinkos dalis sumažėjo beveik 9 % Todėl pelningumas buvo mažas ir turėjo neigiamo poveikio investicijų grąžai ir grynųjų pinigų srautui, visų pirma 2008 m.–TL. Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas pagerėjo, tačiau per TL išliko labai mažas ir yra nepakankamas, kad būtų galima palaikyti gamybą vidutinės trukmės laikotarpiu.

(97)

Nors apskritai gamyba didėjo, Sąjungos pramonė neteko didelės rinkos dalies. Tuo pat metu importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių labai padidėjo.

(98)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Sąjungos pramonei per TL buvo daroma materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(99)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis nagrinėta, ar Sąjungos pramonei materialinę žalą padarė importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių. Be to, nagrinėti kiti žinomi su importu dempingo kaina nesusiję veiksniai, galėję daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kaina.

(100)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį oksalo rūgšties suvartojimas Sąjungoje sumažėjo 5 %, o importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių per šį laikotarpį padidėjo daugiau kaip 4 % Daugiausia importo dempingo kaina apimtis išaugo 2007–2008 m., kai ji padidėjo 54 % Importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis 2007–2008 m. padidėjo 25 %, o tai sutapo su Sąjungos pramonės rinkos dalies sumažėjimu per tą patį laikotarpį (21 %).

(101)

Nors per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės importo kainos padidėjo 16 %, jos priverstinai mažino bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo kainas vidutiniškai 21,9 % per TL, tokiu būdu Sąjungos pramonei darydamos spaudimą kainoms ir neleisdamos bendradarbiaujančiam Sąjungos gamintojui didinti kainų iki pelningesnio lygio.

(102)

Primenama, kad labai sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis (14 %). Tačiau pardavimo apimtis sumažėjo daug daugiau nei sumažėjo paklausa, dėl to rinkos dalis sumažėjo 9 % Tuo pačiu metu nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo 10 % Iš to matyti, kad Sąjungos pramonės rinkos dalis didžia dalimi atiteko importui dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių.

(103)

Todėl manoma, kad dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių mažomis dempingo kainomis Sąjungos rinkoje toliau daromas spaudimas neleido Sąjungos pramonei nustatyti tokių pardavimo kainų, kurios atitiktų padidėjusias žaliavų ir elektros energijos sąnaudas. Dėl to sumažėjo Sąjungos pramonės rinkos dalis, o pelningumas ir toliau buvo prastas.

(104)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad importo maža dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimties didėjimas darė didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai.

(105)

Dėl priežastinio ryšio nagrinėti kiti veiksniai, kaip antai paklausos Sąjungos rinkoje raida, žaliavų kainos, Sąjungos pramonės eksporto veikla, nagrinėjamojo produkto importas iš kitų šalių, pramonės oksalo rūgšties naudojimas uždarojoje rinkoje ir ekonomikos krizė.

(106)

Kaip nurodyta 1 lentelėje, oksalo rūgšties suvartojimas Sąjungoje pirmiausia 2008 m. padidėjo 24 %, kitais metais sumažėjo 39 %, o per TL vėl padidėjo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį suvartojimas ES rinkoje sumažėjo 5 % Per tą patį laikotarpį Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį.

(107)

Nors atlikus tyrimą nustatyta, kad 2009 m. sumažėjusi Sąjungos rinkos paklausa taip pat turėjo poveikio importui iš nagrinėjamųjų šalių, verta pastebėti, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį nagrinėjamųjų šalių eksportuotojai padidino savo pardavimo apimtis ir rinkos dalį, rinkoje darydami spaudimą kainoms importu dempingo kaina.

(108)

Taigi preliminariai laikoma, kad Sąjungos pramonės ekonominė padėtis iš esmės pablogėjo dėl padidėjusios importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimties ir nagrinėjamųjų šalių eksportuotojų vykdyto priverstinio kainų mažinimo, o ne dėl sumažėjusio suvartojimo. Nors sumažėjusi paklausa prisidėjo prie žalos, tačiau ji nebuvo tokia, kad būtų nutrauktas padarytos materialinės žalos ir padidėjusios importo dempingo kaina apimties priežastinis ryšys.

(109)

Kaip matyti 8 lentelėje, vidutinės gamybos sąnaudos palyginti nekito, nepaisant labai padidėjusios pagrindinės žaliavos (cukraus) kainos. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo gamybos sąnaudų tendencija nesutapo su vienos pagrindinių žaliavų oksalo rūgšties gamyboje kainų raida. Per nagrinėjamąjį laikotarpį labai padidėjusias (50 %) vidutines cukraus kainas sušvelnino bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo investicijos, skirtos gamybos procesams tobulinti. Apskritai dėl šios priežasties grynasis poveikis buvo gamybos sąnaudų sumažėjimas 12 % Nepaisant to, kaip matyti 7 lentelėje, vieneto pardavimo kaina per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 31 % Nustatyta, kad nagrinėjamųjų šalių eksportuotojai veikė tokiomis pačiomis ekonomikos sąlygomis, susijusiomis su žaliavų kainų raida, nes vieneto importo kainų tendencija sutapo su bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo vieneto pardavimo kainų tendencija, nors lygis ir buvo kitas.

(110)

Būtų galima manyti, kad kai nėra žalingo dempingo, kainos buvo nuolatos koreguojamos, atsižvelgiant į įvairius gamybos sąnaudų sudėtinių dalių pokyčius. Tačiau taip neatsitiko. Bendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas negalėjo gauti pakankamai didelio pelno, būtino šiam kapitalui imliam gamintojui, ir jo grynųjų pinigų srautas taip pat sumažėjo.

(111)

Taigi, preliminariai laikoma, kad dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, dėl kurio buvo priverstinai mažinamos bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo kainos, buvo mažinamos kainos Sąjungos rinkoje ir bendradarbiaujančiam Sąjungos gamintojui kliudoma didinti pardavimo kainas tiek, kad jos būtų didesnės už sąnaudas ar būtų galima gauti pagrįstą pelną.

(112)

Atsižvelgiant į tai, kad žaliavos kainos taip pat turėjo poveikį nagrinėjamųjų šalių eksportuotojams, padaryta preliminari išvada, kad žaliavų kainų padidėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu negalėjo daryti poveikio Sąjungos pramonei padarytai materialinei žalai.

(113)

Eksportas taip pat nagrinėtas kaip vienas su importu dempingo kaina nesusijusių žinomų veiksnių, galėjusių tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(114)

Išnagrinėjus nustatyta, kad bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pardavimo eksportui nesusijusioms šalims apimtis sudarė didelę jo viso pardavimo dalį (apie 30 %). Per nagrinėjamąjį laikotarpį bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo eksporto apimtis padidėjo 52 %, o pardavimo eksportui vieneto kaina labai sumažėjo, priešingai nei bendradarbiaujančio Sąjungos gamintojo pardavimo Sąjungoje kaina, kuri labai padidėjo. Atlikus tyrimą, nustatyta, kad eksportas atliko svarbų vaidmenį išlaikant didelį pajėgumų naudojimą, siekiant padengti nuolatines sąnaudas ir investicijas į įrangą. Nors eksportas buvo parduodamas mažesnėmis nei Sąjungos rinkoje kainomis, šios kainos buvo mažos, nes eksporto rinkose buvo konkuruojama su mažomis kainomis eksportuotojų iš nagrinėjamųjų šalių parduodama oksalo rūgštimi. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šis eksportas leido bendradarbiaujančiam Sąjungos gamintojui sušvelninti ES rinkoje padarytą žalą, todėl jis nėra toks, kad būtų nutrauktas Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių priežastinis ryšys.

(115)

Kadangi importo iš kitų šalių nei nagrinėjamosios šalys nėra, šis veiksnys neturėjo poveikio ES rinkai.

(116)

Kaip minėta 52–55 konstatuojamosiose dalyse, naudojimas uždarojoje rinkoje – tik pervežimas vieno Sąjungos gamintojų įmonėje, kai oksalo rūgštis naudojama oksalatų gamybai. Parduodant oksalatus gautas pelnas yra nemažas ir iš tiesų leido gamintojui tęsti veiklą, nepaisant gaminant oksalo rūgštį patirtų nuostolių. Todėl šis veiksnys neturi poveikio Sąjungos pramonei padarytai žalai.

(117)

2009 m. palyginti su 2008 m. dėl ekonomikos krizės oksalo rūgšties suvartojimas Sąjungoje sumažėjo perpus, todėl sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis (– 40 %) ir vertė (– 45 %). Tačiau šiuo laikotarpiu pramonei sumažinus kainas maždaug 5 %, jos rinkos dalis padidėjo (11 %) ir tokiu būdu sumažėjo neigiamas krizės poveikis. Iš tiesų, pramonė 2009 m. beveik galėjo išvengti nuostolių.

(118)

Nors 2008–2009 m. ekonomikos krizė galėjo prisidėti prie prastų Sąjungos pramonės rodiklių, apskritai šis poveikis negali būti laikomas tokiu, kad būtų nutrauktas importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(119)

Atlikus minėtą analizę įrodyta, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nagrinėjamųjų šalių kilmės produktų pardavimo apimtis ir rinkos dalis. Be to, nustatyta, kad šie produktai importuoti dempingo kaina, kuri buvo daug mažesnė (beveik 22 %) nei Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduodamo nagrinėjamojo produkto kainos per TL.

(120)

Nagrinėjamųjų šalių importo mažomis dempingo kainomis apimtis ir rinkos dalis padidėjo nepaisant bendro paklausos Sąjungos rinkoje sumažėjimo per nagrinėjamąjį laikotarpį. Didėjanti importo rinkos dalis sutapo su neigiama Sąjungos pramonės rinkos dalies raida per tą patį laikotarpį. Kaip minėta, tuo pačiu metu pagrindinių Sąjungos pramonės ekonominės ir finansinės padėties rodiklių raida buvo neigiama.

(121)

Suvartojimo Sąjungos rinkoje sumažėjimas 2009 m. turėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės veiklai. Tačiau apskritai šis ir kiti veiksniai negali būti laikomi turėjusiais tokį poveikį, kad būtų nutrauktas importo dempingo kaina ir žalingos Sąjungos pramonės padėties priežastinis ryšys.

(122)

Remiantis minėtu nagrinėjimu, kurį atlikus buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai nuo žalingo poveikio, kurį daro importas dempingo kaina, daroma preliminari išvada, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei padarė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(123)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo buvo įtikinamų priežasčių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų antidempingo priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams. Sąjungos interesų nagrinėjimas buvo grindžiamas visų susijusių dalyvių interesų, taip pat Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų ir naudotojų interesų, vertinimu.

(124)

Sąjungos pramonę sudaro du gamintojai, kurių gamyklos yra skirtingose Sąjungos valstybėse narėse ir kurie tiesiogiai įdarbino 30–50 darbuotojų, gaminančių ir parduodančių nagrinėjamąjį produktą.

(125)

Vienas iš dviejų Sąjungos gamintojų tyrimo inicijavimui neprieštaravo, bet daugiau informacijos nepateikė ir atliekant tyrimą nebendradarbiavo.

(126)

Sąjungos pramonei dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina padaryta materialinė žala. Primenama, kad svarbiausių žalos rodiklių tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama. Visų pirma, padarytas didelis poveikis su Sąjungos pramonės finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai pelningumui, grynųjų pinigų srautui ir investicijų grąžai. Jei priemonės nebus nustatytos, laikoma, kad atsigavusio oksalo rūgšties sektoriaus nepakaks, kad atsigautų Sąjungos pramonės finansinė padėtis, todėl ji gali toliau prastėti.

(127)

Tikimasi, kad nustačius priemones Sąjungos rinkoje bus atkurtos veiksmingos ir sąžiningos prekybos sąlygos, o Sąjungos pramonė oksalo rūgšties kainas galės nustatyti atsižvelgdama į gamybos sąnaudas. Galima tikėtis, kad nustačius priemones Sąjungos pramonė galėtų atgauti bent dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį prarastos rinkos dalies, o tai vėliau turėtų teigiamo poveikio jos ekonominei padėčiai ir pelningumui.

(128)

Todėl padaryta išvada, kad importuojamai KLR ir Indijos kilmės oksalo rūgščiai nustačius laikinąsias antidempingo priemones, nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(129)

Atsakymus į klausimyno klausimus pateikė aštuoni nesusiję importuotojai. Trys iš šių importuotojų importavo tik nedidelius nagrinėjamojo produkto kiekius ir kainos padidėjimą galėjo perkelti pirkėjams. Kai kurie jų nurodė, kad nustačius antidempingo priemones galėtų svarstyti, ar nevertėtų nebeprekiauti šiuo produktu.

(130)

Ketvirtasis importuotojas teigė, kad jo pirkėjai visiems savo galutiniams produktams, kurių gamybos procese naudojama oksalo rūgštis ir kuriuos jie vėliau reeksportuoja už ES ribų, galėtų naudoti laikinojo įvežimo perdirbti schemą. Taigi nustatytų antidempingo priemonių poveikis šiam importuotojui nebūtų didelis.

(131)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad apskritai nustačius priemones poveikis importuotojams neturėtų būti didelis. Iš esmės importuotojų prekybos oksalo rūgštimi pelno dydis yra pakankamai didelis ir jie tikisi kainos padidėjimą perkelti pirkėjams.

(132)

Bendradarbiaujantys naudotojai per TL suvartojo 22 % Sąjungoje suvartojamos oksalo rūgšties. Atliekant tyrimą nustatyta, kad nustatant ES interesus naudotojų atžvilgiu svarbu skirti nerafinuotos oksalo rūgšties ir rafinuotos oksalo rūgšties vartojimą. Bendradarbiaujanti Sąjungos pramonė gamina nerafinuotą oksalo rūgštį, o kitas nebendradarbiaujantis Sąjungos gamintojas – rafinuotą oksalo rūgštį, kuri daugiausia naudojama farmacijos ir maisto pramonėje, taip pat smulkių metalo miltelių ekstrakcijos sektoriuose.

(133)

Nerafinuotos oksalo rūgšties naudotojai teigė, kad nustačius priemones bendradarbiaujanti Sąjungos pramonė, kuri yra vienintelė ES tiekėja, padidintų kainas. Kita vertus, naudotojai taip pat paminėjo, kad būtų negerai visiškai priklausyti nuo užsienio importo.

(134)

Valymo ir balinimo produktus gaminantiems naudotojams oksalo rūgštis sudaro tik nedidelę jų žaliavų dalį ir dėl antidempingo muitų susidariusį kainos padidėjimą jie tikriausiai galės perkelti pirkėjams arba, jei įmanoma, pakeisti savo produktų formules ir vietoje oksalo rūgšties naudoti pakaitinius produktus.

(135)

Poliravimo medžiagas gaminantiems naudotojams oksalo rūgštis sudaro didelę jų žaliavų sąnaudų dalį ir jos neįmanoma pakeisti kitais produktais. Nėra tikėtina, kad naudotojai galėtų visiškai perkelti kainos padidėjimą pirkėjams, nes jie konkuruoja su gamintojais iš ne ES šalių. Tačiau 95 % produkcijos jie eksportuoja už ES ribų ir galėtų susigrąžinti muitus pagal laikinojo įvežimo perdirbti schemą.

(136)

Naudotojams, kurie oksalo rūgštį naudoja kitiems tikslams, pavyzdžiui, metalams iš metalo laužo perdirbti, oksalo rūgštis sudaro didelę galutinio produkto, kuriam gaminti naudojama oksalo rūgštis, visų gamybos sąnaudų dalį. Galutinio produkto rinka yra labai nepastovi. Oksalo rūgštis gamybos procese negali būti pakeista kitais produktais. Pagrindinis Sąjungos metalo laužo perdirbėjas visą oksalo rūgštį perka iš Sąjungos gamintojų. Nustačius antidempingo muitus pramonė gali rinktis, kiek didinti kainas ir ar jas iš viso didinti, kad gautų naudos iš muitų nustatymo. Todėl nustatytų priemonių poveikis šiam naudotojui yra neaiškus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu parduodamas galutinį produktą šis naudotojas gauna nedidelį pelną, bet koks kainų padidėjimas turės neigiamą poveikį, jei bendrovė negali perduoti kainos padidėjimo.

(137)

Rafinuota oksalo rūgštis be kitų paskirčių naudojama tam tikrų metalų miltelių gamyboje. Oksalo rūgštis sudaro nemažą visų gamybos sąnaudų dalį. Šiame procese oksalo rūgšties neįmanoma pakeisti kitais produktais. Tačiau pelnas šiame sektoriuje gali būti didelis. Kadangi šiame sektoriuje įprasta sudaryti metines sutartis, trumpuoju laikotarpiu perkelti kainos padidėjimą bus nelengva. Tačiau kainos padidėjimą trumpuoju laikotarpiu būtų įmanoma absorbuoti, atsižvelgiant į tai, kad mažiausia siūloma muito norma yra 14,6 % ir gaunamas didelis pelnas.

(138)

Vienas naudotojas teigė, kad rafinuotos oksalo rūgšties produkcijos nepakanka paklausai patenkinti. Šiuo klausimu nustatyta, kad Sąjungoje pagamintos rafinuotos oksalo rūgšties trūkumas, atsižvelgiant į suvartojimą, sudarė apie 1 000–2 000 tonų per metus. Bet kuriuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad didžioji dalis galutinių produktų, kurių gamybos procese naudojama rafinuota oksalo rūgštis, yra eksportuojami, naudotojai panorėję galėtų veikti pagal laikinojo įvežimo perdirbti schemą.

(139)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad apskritai, remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamai KLR ir Indijos kilmės oksalo rūgščiai nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių.

(140)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(141)

Nustatant šių priemonių dydį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti.

(142)

Apskaičiuojant muito dydį, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, laikyta, kad taikydama bet kurias priemones Sąjungos pramonė turėtų galėti padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodama panašų produktą Sąjungoje. Laikoma, kad pelnas, kuris galėjo būti pasiektas jeigu nebūtų buvę importo dempingo kaina, yra 8 % apyvartos ir kad šis pelno dydis galėtų būti laikomas tinkamu minimaliu dydžiu, kurį Sąjungos gamintojai būtų galėję tikėtis pasiekti, jeigu nebūtų buvę žalingo dempingo.

(143)

Šiuo pagrindu buvo apskaičiuota nežalinga Sąjungos pramonės panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus minėtą 8 % pelno dydį.

(144)

Būtinas kainų padidėjimas tuomet buvo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių KLR ir Indijos eksportuojančių gamintojų visų rūšių produktų svertinės vidutinės importo kainos, kuri tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į importo sąnaudas ir muitus, palyginimu su nežalinga Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotų visų rūšių produktų kaina per TL. Atlikus šį palyginimą gautas skirtumas išreikštas lygintų rūšių produktų vidutinės CIF importo vertės procentu.

(145)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi importuojamiems KLR ir Indijos kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle.

(146)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei muitas visos šalies mastu, taikomas „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik importuojamiems KLR ir Indijos kilmės produktams, kuriuos pagamino nurodytos bendrovės, t. y. konkretūs juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(147)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naują gamybos arba prekybos subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (3), pateikiant jame visą susijusią informaciją, visų pirma apie bendrovės veiklos, pvz., gamybos, prekybos vidaus rinkos ir eksporto, pasikeitimus, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikoma individuali muito norma, sąrašą.

(148)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, kitoms bendrovėms nustatyto dydžio muitas turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie TL nevykdė eksporto į Sąjungą.

(149)

Toliau nurodyti nustatyti dempingo ir žalos skirtumai:

(150)

Visi eksportuojantys KLR oksalo rūgšties gamintojai, apie save dar nepranešę, nes manė, jog jie neatitinka nei RER, nei IR kriterijų, tačiau manantys, kad jiems turėtų būti nustatytas atskiras muito dydis, raginami apie save pranešti Komisijai per dešimt dienų nuo šio reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (4).

(151)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

(152)

Išvados dėl antidempingo muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta padaryti galutines išvadas,

20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 275/16

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 8 straipsnio 2 dalį 2007 m. sausio 22 d. gauta Lenkijos paraiška įregistruoti pavadinimą Kabanosy paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2);

(2)

Čekija, Vokietija ir Austrija pateikė prieštaravimus dėl įregistravimo pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 9 straipsnio 1 dalį. Remiantis minėto reglamento 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punktu prieštaravimai pripažinti priimtinais;

(3)

2010 m. sausio 26 d. raštais Komisija paragino susijusias valstybes nares pradėti atitinkamas konsultacijas;

(4)

per nustatytą laikotarpį Lenkija susitarimus pasiekė su Austrija ir Čekija, tačiau susitarimo su Vokietija pasiekti nepavyko. Todėl Komisija laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 509/2006 18 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos turi priimti sprendimą;

(5)

prieštaravimo pareiškimai buvo susiję su neatitiktimi Reglamento (EB) Nr. 509/2006 2 ir 4 straipsniuose nustatytoms sąlygoms;

(6)

dėl tariamos neatitikties Reglamento (EB) Nr. 509/2006 2 straipsniui, susijusios su specifinėmis Kabanosy savybėmis, akivaizdžių klaidų nenustatyta. Specifikacijoje nurodytomis savybėmis (mėsos savybėmis, skoniu ir išskirtine forma) Kabanosy dešrelės aiškiai išsiskiria iš kitų panašių tos pačios kategorijos gaminių ir todėl šių dešrelių savybės atitinka to reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkte pateiktą specifinių savybių apibrėžtį. Specifikacijoje Kabanosy dešrelės apibūdinamos kaip ilgos, plonos, vytintos ir viename gale sulenktos dešrelės tolygiai raukšlėta odele; toks apibūdinimas turėtų būti laikomas gaminiui būdingomis fizinėmis savybėmis, o ne gaminio pateikimo būdu. Galiausiai pagal nacionalinius Kabanosy standartus pavadinimo įregistruoti nedraudžiama, nes jis buvo nustatytas produkto specifiškumui apibrėžti ir todėl jam taikoma to reglamento 2 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje nustatyta išimtis;

(7)

dėl prieštaravimų, grindžiamų neatitiktimi Reglamento (EB) Nr. 509/2006 4 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, akivaizdžių klaidų taip pat nenustatyta. Pavadinimas Kabanosy nesusijęs tik su bendro pobūdžio tvirtinimais, kuriais apibūdinama produktų grupė, ir nėra klaidinantis. Todėl minėto reglamento 4 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa jam netaikoma. Be to, specifinės gaminio savybės nepriklauso nuo gaminio kilmės vietos ar geografinės kilmės. Priešingai, gaminio specifikacijoje nustatomas kiaulių populiacijai taikomas kokybės kriterijus, nuo kurio priklauso galutinio produkto kokybė ir todėl būtent specifinės Kabanosy savybės. Kabanosy tradicines savybes daugiausia lemia tradicinių žaliavų naudojimas ir tradicinių gamybos būdų taikymas – šios sąlygos atitinka minėto reglamento 4 straipsnio 1 dalį;

(8)

atsižvelgiant į tai, kad egzistuoja keletas kitų pavadinimo kalbinių ar rašybos variantų, pagal Reglamento (EB) Nr. 509/2006 6 straipsnio 2 dalies a punktą siekiama įregistruoti tik pavadinimą Kabanosy;

(9)

minėto reglamento 13 straipsnio 2 dalyje nurodytos apsaugos nereikalaujama. Tačiau jei įregistruojama be išimtinės pavadinimo teisės, įregistruotas pavadinimas ir toliau gali būti naudojamas įregistruotos specifikacijos reikalavimų neatitinkantiems gaminiams ženklinti, nepateikiant nuorodos „garantuotas tradicinis gaminys“, santrumpos „GTG“ arba susijusio ES logotipo. Įregistravus Kabanosy ir toliau būtų galima gaminti ir parduoti į Kabanosy panašius gaminius, suteikiant jiems Kabanosy pavadinimą, tačiau nepateikiant nuorodos į ES registraciją. Todėl Kabanosy įregistravus kaip garantuotą tradicinį gaminį nebus jokiu būdu pakenkta kitų gamintojų teisėms jų produktams suteikti panašų ar net tokį pat pavadinimą;

(10)

siekiant atsižvelgti į sąžiningą ir tradicinę vartoseną ir išvengti realios suklaidinimo galimybės, Kabanosy etiketėje šalių, kuriose produktas parduodamas, kalbomis reikėtų pateikti informaciją vartotojams nurodant, kad produktas pagamintas pagal lenkiškas tradicijas;

(11)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, pavadinimas Kabanosy turėtų būti įregistruotas garantuotų tradicinių gaminių registre, o produkto specifikacija turėtų būti atitinkamai atnaujinta;

(12)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Garantuotų tradicinių gaminių nuolatinio komiteto nuomonę,

20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 275/23

(1)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies c punktą Tarybos direktyva 91/414/EEB (2) turi būti taikoma veikliųjų medžiagų, kurių atžvilgiu pagal 2008 m. sausio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 33/2008, nustatančio išsamias Tarybos direktyvos 91/414/EEB nuostatų taikymo taisykles, susijusias su veikliųjų medžiagų, įtrauktų į šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbų programą, bet neįtrauktų į jos I priedą (3), vertinimo įprasta ir skubos tvarka, 16 straipsnį nustatyta, kad dokumentų rinkinys yra išsamus, tvirtinimo procedūrai ir sąlygoms. Asulamas – veiklioji medžiaga, kurios dokumentų rinkinys, kaip nustatyta pagal minėtą reglamentą, yra išsamus;

(2)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (4) ir (EB) Nr. 1490/2002 (5) nustatytos išsamios Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos antrojo ir trečiojo etapų įgyvendinimo taisyklės ir nustatyti veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, kad jas būtų galima įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašai. Tuose sąrašuose yra asulamas;

(3)

vadovaudamasis 2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1095/2007, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1490/2002, nustatantį išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, trečiojo etapo įgyvendinimo taisykles, ir Reglamentą (EB) Nr. 2229/2004, nustatantį tolesnes išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, ketvirtojo etapo įgyvendinimo taisykles (6), 3 straipsnio 2 dalimi, pranešėjas per du mėnesius nuo Reglamento (EB) Nr. 1095/2007 įsigaliojimo atsisakė siūlymo veikliąją medžiagą įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Taigi 2008 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas Komisijos sprendimas 2008/934/EB dėl tam tikrų veikliųjų medžiagų neįtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą ir augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra tų medžiagų, registracijos panaikinimo (7); šiuo sprendimu asulamas neįtrauktas į minėtą priedą;

(4)

vadovaudamasis Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalimi pirminis pranešėjas (toliau – pareiškėjas) pateikė naują paraišką prašydamas taikyti skubos tvarką, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 33/2008 14–19 straipsniuose;

(5)

paraiška pateikta Jungtinei Karalystei, kuri Reglamentu (EB) Nr. 1490/2002 buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare. Nustatytas skubos tvarkos terminas nebuvo pažeistas. Veikliosios medžiagos specifikacija ir siūloma paskirtis yra tokios pat kaip Sprendime 2008/934/EB. Minėta paraiška taip pat atitinka kitus Reglamento (EB) Nr. 33/2008 15 straipsnyje nustatytus turinio ir tvarkos reikalavimus;

(6)

Jungtinė Karalystė įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis ir parengė papildomą ataskaitą. 2009 m. lapkričio 6 d. Jungtinė Karalystė šią ataskaitą pateikė Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai. Tarnyba papildomą ataskaitą perdavė kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 33/2008 20 straipsnio 1 dalimi ir Komisijos prašymu, 2010 m. rugsėjo 23 d. Tarnyba Komisijai pateikė išvadą dėl asulamo rizikos vertinimo (8). Vertinimo ataskaitos projektą, papildomą ataskaitą ir Tarnybos išvadą valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2011 m. liepos 14 d. pateikė kaip Komisijos asulamo peržiūros ataskaitą;

(7)

vertinant šią veikliąją medžiagą nustatyta tam tikrų problemų, iš kurių pirmiausia paminėtinos toliau nurodytosios. Kadangi nebuvo duomenų apie metabolito sulfanilamido koncentraciją ir toksiškumą, taip pat apie kitų potencialiai svarbių metabolitų, netirtų anksčiau atliekant likučių bandymus ir perdirbimo tyrimus, koncentraciją, nebuvo galimybių atlikti patikimą poveikio vartotojams vertinimą. Be to, veikliosios medžiagos techninėse specifikacijose nebuvo duomenų apie toksikologinę priemaišų svarbą. Be to, nustatyta didelė rizika paukščiams;

(8)

Komisija pasiūlė pareiškėjui pateikti pastabų dėl Tarnybos išvadų. Be to, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 33/2008 21 straipsnio 1 dalyje, Komisija paragino pareiškėją pateikti pastabų dėl peržiūros ataskaitos projekto. Pareiškėjas pateikė pastabas, ir jos buvo atidžiai išnagrinėtos;

(9)

tačiau, nepaisant pareiškėjo argumentų, 7 konstatuojamojoje dalyje minėtų problemų išspręsti nepavyko. Taigi neįrodyta, kad pasiūlytomis sąlygomis naudojami augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra asulamo, galėtų atitikti bendruosius reikalavimus, nurodytus Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose;

(10)

todėl asulamas neturėtų būti patvirtintas pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalį;

(11)

tais atvejais, kai valstybės narės augalų apsaugos produktams, kuriuose yra asulamo, pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 46 straipsnį nustato kokį nors lengvatinį laikotarpį, šis laikotarpis, kaip nustatyta Sprendimo 2008/934/EB 3 straipsnyje, turėtų baigtis ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d.;

(12)

šiuo reglamentu nepanaikinama galimybė pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 7 straipsnį pateikti dar vieną paraišką dėl asulamo;

(13)

aiškumo sumetimais įrašas apie asulamą Sprendimo 2008/934/EB priede turėtų būti išbrauktas;

(14)

todėl Sprendimas 2008/934/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas nepateikė nuomonės. Manyta, kad reikia įgyvendinimo akto, taigi pirmininkas įgyvendinimo akto projektą pateikė Apeliaciniam komitetui toliau svarstyti. Apeliacinis komitetas nepateikė nuomonės,

20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 275/25

20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 275/27

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 341/2007 (3) leidžiama naudoti iš trečiųjų šalių importuojamų česnakų ir kitų žemės ūkio produktų tarifines kvotas, nustatoma jų administravimo tvarka ir įvedama importo licencijų bei kilmės sertifikatų sistema;

(2)

kiekis, dėl kurio per septynias pirmąsias 2011 m. spalio mėn. dienas tradiciniai importuotojai ir nauji importuotojai pateikė „A“ licencijų paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 341/2007 10 straipsnio 1 dalį, viršija kiekį, skirtą produktams, kurių kilmės šalys yra Kinija ir visos kitos trečiosios šalys, išskyrus Kiniją ir Argentiną;

(3)

todėl, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1301/2006 7 straipsnio 2 dalimi, reikia nustatyti, kiek pagal Reglamento (EB) Nr. 341/2007 12 straipsnį iki 2011 m. spalio 14 d. Komisijai perduotų „A“ licencijų paraiškų galima patenkinti;

(4)

siekiant veiksmingai valdyti importo licencijų išdavimo tvarką, šis reglamentas turėtų įsigalioti iškart jį paskelbus,

20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 275/29

(1)

pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) nustatytą konkurencijos teisės įgyvendinimo užtikrinimo sistemą Komisija tiria bylas ir priima dėl jų administracinius sprendimus, kurių teisminę priežiūrą vykdo Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas);

(2)

Komisija turi nagrinėti konkurencijos bylas sąžiningai, nešališkai ir objektyviai ir privalo užtikrinti, kad būtų paisoma atitinkamų šalių procesinių teisių, kaip nurodyta 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo (2), 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB susijungimų reglamentas) (3), 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (4), ir 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 802/2004, įgyvendinančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (5), taip pat atitinkamoje Teisingumo Teismo praktikoje. Visų pirma atitinkamų šalių teisė būti išklausytoms prieš priimant bet kokį individualų neigiamos įtakos joms turintį sprendimą yra pagrindinė Europos Sąjungos teisė, pripažįstama Pagrindinių teisių chartijoje (6), visų pirma jos 41 straipsnyje;

(3)

siekiant užtikrinti atitinkamų šalių, kitų dalyvaujančių šalių, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 802/2004 11 straipsnio b punkte (toliau – kitos dalyvaujančios šalys), skundo pateikėjų, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1/2003 7 straipsnio 2 dalyje (toliau – skundo pateikėjai), ir kitų asmenų nei nurodytų Reglamento (EB) Nr. 773/2004 5 ir 11 straipsniuose bei trečiųjų asmenų, apibrėžtų Reglamento (EB) Nr. 802/2004 11 straipsnyje (toliau – tretieji asmenys), dalyvaujančių nagrinėjant konkurencijos bylą, veiksmingą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, atsakomybė už tų teisių užtikrinimą turėtų būti patikėta nepriklausomam, patirties konkurencijos srityje turinčiam, sąžiningam asmeniui, kuris padėtų užtikrinti bylos nagrinėjimo objektyvumą, skaidrumą ir veiksmingumą;

(4)

todėl 1982 m. Komisija įsteigė bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybę, persvarstytą 1994 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendime 94/810/EAPB, EB dėl bylas nagrinėjančių pareigūnų įgaliojimų konkurencijos Komisijos nagrinėjamose konkurencijos bylose (7) ir 2001 m. gegužės 23 d. Komisijos sprendime 2001/462/EB, EAPB dėl bylas nagrinėjančių pareigūnų įgaliojimų tam tikrose konkurencijos bylose (8). Dabar būtina patikslinti ir dar labiau sustiprinti bylas nagrinėjančio pareigūno vaidmenį ir pritaikyti bylas nagrinėjančio pareigūno įgaliojimus, atsižvelgiant į Sąjungos konkurencijos teisės raidą;

(5)

bylas nagrinėjančio pareigūno pareigybė apskritai laikoma svarbia konkurencijos bylų nagrinėjimo Komisijoje dalimi, nes bylas nagrinėjantis pareigūnas užtikrina tokio nagrinėjimo nepriklausomumą ir prisideda savo patirtimi. Siekiant užtikrinti nuolatinį bylas nagrinėjančio pareigūno nepriklausomumą nuo Konkurencijos generalinio direktorato, bylas nagrinėjantis pareigūnas dėl administracinių priežasčių turėtų būti priskirtas specialiam už konkurenciją atsakingam Komisijos nariui;

(6)

bylas nagrinėjantis pareigūnas turėtų būti skiriamas vadovaujantis Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose įtvirtintomis taisyklėmis. Remiantis tomis taisykles galima svarstyti ir tuos kandidatus, kurie nėra Komisijos pareigūnai. Skiriant, atleidžiant iš pareigų ir perkeliant bylas nagrinėjančius pareigūnus į kitas pareigas reikėtų užtikrinti skaidrumą;

(7)

Komisija gali paskirti vieną ar daugiau bylas nagrinėjančių pareigūnų ir skirti jiems pagalbinius darbuotojus. Jeigu bylas nagrinėjantis pareigūnas vykdydamas savo pareigas patiria interesų konfliktą, jis turi nusišalinti nuo bylos. Jeigu bylas nagrinėjantis pareigūnas negali vykdyti savo pareigų, jo pareigas turėtų vykdyti kitas bylas nagrinėjantis pareigūnas;

(8)

bylas nagrinėjantis pareigūnas turėtų veikti kaip nepriklausomas arbitras, siekiantis išspręsti klausimus, turinčius įtakos atitinkamų šalių, kitų dalyvaujančių šalių, skundo pateikėjų ar suinteresuotųjų trečiųjų asmenų veiksmingam naudojimuisi procesinėmis teisėmis, kai tų klausimų nepavyksta išspręsti bendraujant su už konkurencijos bylų nagrinėjimą atsakingomis Komisijos tarnybomis, kurios privalo užtikrinti tas procesines teises;

(9)

bylas nagrinėjančio pareigūno įgaliojimai nagrinėjant konkurencijos bylas turėtų būti suderinti taip, kad nagrinėjant bylą Komisijoje pagal Sutarties 101 ir 102 straipsnius ir Reglamentą (EB) Nr. 139/2004 būtų užtikrintas veiksmingas naudojimasis procesinėmis teisėmis, visų pirma teise būti išklausytam;

(10)

siekiant stiprinti šį vaidmenį, bylas nagrinėjančiam pareigūnui turėtų būti priskirta pareiga užtikrinti įmonių ir įmonių asociacijų veiksmingą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, Komisijai naudojantis įgaliojimais atlikti tyrimus pagal Reglamento Nr. 1/2003 V skyrių ir pagal Reglamento (EB) Nr. 139/2004 14 straipsnio nuostatas, kuriomis Komisija įgaliojama skirti įmonėms ir įmonių asociacijoms baudas. Bylas nagrinėjančiam pareigūnui šiame tyrimo etape taip pat turėtų būti priskirtos specialios pareigos, susijusios su prašymais dėl profesinės paslapties apsaugos, teise neduoti parodymų prieš save, atsakymų į sprendimus, kuriais pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalį prašoma pateikti informacijos, pateikimo terminais, taip pat su įmonių ir įmonių asociacijų, kurioms Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 V skyrių taiko tyrimo priemonę, teise būti informuotoms apie jų procesinį statusą, t. y. apie tai, ar jos yra tiriamos ir, jei taip, koks yra to tyrimo dalykas ir tikslas. Nagrinėdamas su teise neduoti parodymų prieš save prašymus, bylas nagrinėjantis pareigūnas gali svarstyti, ar įmonės pateikia aiškiai nepagrįstus apsaugos prašymus tik bylos vilkinimo sumetimais;

(11)

bylas nagrinėjantis pareigūnas turėtų galėti padėti nagrinėjant prašymus dėl profesinės paslapties apsaugos taikymo dokumentui. Jeigu tokį prašymą pateikusi įmonė ar įmonių asociacija sutinka, bylas nagrinėjančiam pareigūnui bus leista ištirti atitinkamą dokumentą ir pateikti atitinkamą rekomendaciją, remiantis taikytina Teisingumo Teismo praktika;

(12)

bylas nagrinėjantis pareigūnas turėtų spręsti, ar trečiasis asmuo įrodo pakankamą interesą, kad būtų išklausytas. Vartotojų asociacijos, kurios prašo būti išklausytos, paprastai turėtų būti laikomos turinčiomis pakankamą interesą, jeigu nagrinėjama byla susijusi su galutiniams vartotojams skirtais produktais ar paslaugomis arba produktais ir paslaugomis, kurie tiesiogiai naudojami kuriant tokius produktus ar paslaugas;

(13)

bylas nagrinėjantis pareigūnas turėtų nuspręsti, ar leisti skundo pateikėjams ir suinteresuotiesiems tretiesiems asmenims dalyvauti nagrinėjant bylą žodžiu, atsižvelgdamas į jų galimybes padėti išsiaiškinti atitinkamas bylos faktines aplinkybes;

(14)

atitinkamų šalių teisė būti išklausytoms prieš priimant galutinį sprendimą, turintį neigiamos įtakos jų interesams, užtikrinama suteikiant joms teisę raštu atsakyti į prieštaravimo pareiškime išdėstytą pirminę Komisijos poziciją ir, joms paprašius, teisę paaiškinti savo argumentus nagrinėjant bylą žodžiu. Kad būtų veiksmingai naudojamasi šiomis teisėmis, šalys, kurioms skirtas prieštaravimo pareiškimas, turi teisę susipažinti su Komisijos tyrimo byla;

(15)

kad užtikrintų šalių, kurioms skirtas prieštaravimo pareiškimas, veiksmingą naudojimąsi teise į gynybą, bylas nagrinėjantis pareigūnas turėtų užtikrinti, kad būtų išspręsti tų šalių ir Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato ginčai dėl galimybės susipažinti su byla ar verslo paslapčių arba kitos konfidencialios informacijos apsaugos. Išimtinėmis aplinkybėmis bylas nagrinėjantis pareigūnas gali sustabdyti termino, per kurį prieštaravimo pareiškimo adresatas turėtų atsakyti į tą prieštaravimo pareiškimą, galiojimą, kol bus išspręstas ginčas dėl galimybės susipažinti su byla, jeigu adresatas negalėtų atsakyti iki nustatyto termino, o jį pratęsti tuo metu nebūtų tinkama;

(16)

kad užtikrintų veiksmingą naudojimąsi procesinėmis teisėmis paisydamas teisėtų konfidencialumo interesų, bylas nagrinėjantis pareigūnas prireikus turėtų galėti įpareigoti imtis specialių su galimybe susipažinti su Komisijos byla susijusių priemonių. Visų pirma bylas nagrinėjantis pareigūnas turėtų turėti įgaliojimus nuspręsti, kad su tam tikromis bylos dalimis galimybės susipažinti su byla prašanti šalis gali susipažinti iš dalies, pavyzdžiui, apribojant galimybę susipažinti su byla turinčių asmenų skaičių ar kategoriją ir informacijos, su kuria susipažįstama, naudojimą;

(17)

bylas nagrinėjantis pareigūnas turėtų priimti sprendimus dėl prašymų pratęsti atsakymo į prieštaravimo pareiškimą, papildomą prieštaravimo pareiškimą ar faktų pranešimą terminą ar terminus, per kuriuos kitos dalyvaujančios šalys, skundo pateikėjai ar suinteresuotieji tretieji asmenys gali pateikti pastabas, jeigu tokia šalis, skundo pateikėjas ar suinteresuotasis trečiasis asmuo ir Konkurencijos generalinis direktoratas dėl to nesutaria;

(18)

bylas nagrinėjantis pareigūnas turėtų rūpintis žodinio bylos nagrinėjimo veiksmingumu, be kita ko, imdamasis visų tinkamų parengiamųjų priemonių, įskaitant pirminio dalyvių sąrašo ir pirminės darbotvarkės išplatinimą likus pakankamai laiko iki nagrinėjimo;

(19)

nagrinėjant bylą žodžiu šalims, kurioms Komisija skyrė prieštaravimo pareiškimą, ir kitoms dalyvaujančioms šalims suteikiama papildoma galimybė pasinaudoti savo teise būti išklausytoms, žodžiu paaiškinant savo argumentus Komisijai, kuriai turėtų atstovauti jos Konkurencijos generalinis direktoratas ir kitos tarnybos, padėsiančios rengti Komisijos sprendimą. Nagrinėjant bylą žodžiu turėtų būti suteikta papildoma galimybė užtikrinti, kad būtų kuo geriau išsiaiškintos visos svarbios faktinės aplinkybės, neatsižvelgiant į tai, ar jos yra palankios, ar nepalankios atitinkamoms šalims, įskaitant faktines aplinkybes, susijusias su įtariamo pažeidimo sunkumu ir trukme. Be to, nagrinėjant bylą žodžiu šalims turėtų būti suteikta galimybė pateikti savo argumentus dėl klausimų, kurie gali būti svarbūs galimam baudų skyrimui;

(20)

siekdamas užtikrinti žodinio bylos nagrinėjimo veiksmingumą, bylas nagrinėjantis pareigūnas šalims, kurioms skirtas prieštaravimo pareiškimas, kitoms dalyvaujančioms šalims, skundo pateikėjams, kitiems į nagrinėjimą pakviestiems asmenims, Komisijos tarnyboms ir valstybių narių valdžios institucijoms gali leisti per žodinį bylos nagrinėjimą užduoti klausimus. Žodinis bylos nagrinėjimas neturėtų būti viešas, siekiant užtikrinti, kad visi dalyviai galėtų nevaržomi išreikšti savo nuomonę. Todėl nagrinėjant bylą žodžiu atskleista informacija turėtų būti naudojama tik vykdant teismines ir (arba) administracines procedūras, susijusias su Sutarties 101 ir 102 straipsnių taikymu. Jeigu pagrįstai siekiama apsaugoti verslo paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją, bylas nagrinėjantis pareigūnas turėtų galėti išklausyti asmenis uždarame posėdyje;

(21)

nagrinėjamos bylos šalys, siūlančios įsipareigojimus pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį, taip pat šalys, dalyvaujančios kartelio bylų susitarimo procedūrose pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 10a straipsnį, turėtų galėti kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną dėl klausimų, susijusių su veiksmingu naudojimusi procesinėmis teisėmis;

(22)

bylas nagrinėjantis pareigūnas turėtų pranešti apie tai, ar nagrinėjant konkurencijos bylą užtikrintas veiksmingas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Be šios pareigos pranešti, bylas nagrinėjantis pareigūnas taip pat turėtų galėti pateikti pastabas dėl tolesnės bylos nagrinėjimo eigos ir objektyvumo ir taip padėti užtikrinti, kad konkurencijos bylos nagrinėjimas būtų baigtas remiantis išsamiu visų reikšmingų faktinių aplinkybių vertinimu;

(23)

atskleisdamas informaciją apie fizinius asmenis, bylas nagrinėjantis pareigūnas turėtų atkreipti dėmesį visų pirma į 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (9);

(24)

Sprendimas 2001/462/EB, EAPB turėtų būti panaikintas,

a)

įmonės arba įmonių asociacijos gali bylas nagrinėjančio pareigūno prašyti išnagrinėti prašymus, kad dokumentui, kurio Komisija reikalauja įgyvendindama Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18, 20 ar 21 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus, atlikdama patikrinimus pagal Reglamento (EB) Nr. 139/2004 13 straipsnį arba taikydama tyrimo priemones vykstant bylos nagrinėjimui, kuriam pasibaigus gali būti skiriamos baudos pagal Reglamento (EB) Nr. 139/2004 14 straipsnį, ir kuris Komisijai nebuvo pateiktas, būtų taikoma profesinės paslapties apsauga, kaip apibrėžta Teisingumo Teismo praktikoje. Bylas nagrinėjantis pareigūnas gali persvarstyti klausimą tik tuo atveju, jeigu tokį prašymą pateikusi įmonė ar įmonių asociacija sutinka, kad bylas nagrinėjantis pareigūnas susipažintų su informacija, kuriai prašoma taikyti profesinės paslapties apsaugą, ir susijusiais dokumentais, kurie, bylas nagrinėjančio pareigūno manymu, yra būtini peržiūrai atlikti. Neatskleisdamas galimo konfidencialaus informacijos turinio, bylas nagrinėjantis pareigūnas atsakingam direktoriui ir atitinkamai įmonei ar įmonių asociacijai pateikia savo pirminę nuomonę ir gali imtis atitinkamų veiksmų, kad paskatintų priimti abipusiškai priimtiną sprendimą. Jeigu sprendimo priimti nepavyksta, bylas nagrinėjantis pareigūnas, neatskleisdamas galimo konfidencialaus dokumento turinio, gali parengti motyvuotą rekomendaciją kompetentingam Komisijos nariui. Prašymą pateikusiai šaliai pateikiama tokios rekomendacijos kopija;

b)

jeigu prašymo pateikti informacijos pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 2 dalį adresatas atsisako atsakyti į tokiame prašyme pateiktą klausimą, remdamasis teise neduoti parodymų prieš save, kaip apibrėžta Teisingumo Teismo praktikoje, jis gali per tam tikrą laiką nuo prašymo gavimo kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną. Atitinkamais atvejais atsižvelgęs į tai, kad reikia vengti nepagrįstai užtęsti bylos nagrinėjimą, bylas nagrinėjantis pareigūnas gali pateikti motyvuotą rekomendaciją apie tai, ar taikoma teisė neduoti parodymų prieš save, ir pranešti atsakingam direktoriui apie padarytas išvadas, į kurias atsižvelgiama vėliau priimant sprendimą pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalį. Prašymo adresatui pateikiama motyvuotos rekomendacijos kopija;

c)

jeigu sprendimo, kuriuo pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 18 straipsnio 3 dalį prašoma pateikti informacijos, adresatas mano, kad atsakymo pateikimo terminas yra per trumpas, likus pakankamai laiko iki nustatyto pradinio termino pabaigos jis gali kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną. Sprendimą, ar pratęsti terminą, bylas nagrinėjantis pareigūnas priima atsižvelgdamas į prašymo pateikti informacijos apimtį bei sudėtingumą ir tyrimo reikalavimus;

d)

įmonės ar įmonių asociacijos, kurioms Komisija pagal Reglamento (EB) Nr. 1/2003 V skyrių taiko tyrimo priemonę, turi teisę būti informuotos apie jų procesinį statusą, t. y. apie tai, ar jos yra tiriamos ir, jei taip, koks yra to tyrimo dalykas ir tikslas. Jeigu tokia įmonė ar įmonių asociacija mano, kad Konkurencijos generalinis direktoratas jai tinkamai nepranešė apie jos procesinį statusą, ji gali kreiptis į bylas nagrinėjantį pareigūną. Bylas nagrinėjantis pareigūnas priima sprendimą, kuriuo Konkurencijos generalinis direktoratas įpareigojamas informuoti įmonę ar įmonių asociaciją, kuri kreipėsi dėl savo procesinio statuso. Apie tokį sprendimą pranešama įmonei ar įmonių asociacijai, kuri dėl to kreipėsi.

a)

kitos dalyvaujančios šalys, kurios pagrįstai mano, kad joms nebuvo pranešta apie pranešančiosioms šalims skirtus prieštaravimus pagal Reglamento (EB) Nr. 802/2004 13 straipsnio 2 dalį;

b)

skundo pateikėjas, kuriam Komisija pranešė apie savo ketinimą atmesti skundą pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 7 straipsnio 1 dalį ir kuris pagrįstai mano, kad Komisija turi dokumentų, kurie jam nebuvo atskleisti, ir kad tie dokumentai yra būtini siekiant tinkamai pasinaudoti savo teisėmis pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 8 straipsnio 1 dalį;

c)

skundo pateikėjas, manantis, kad negavo prieštaravimo pareiškimo nekonfidencialaus varianto kopijos pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 6 straipsnio 1 dalį arba kad prieštaravimo pareiškimo nekonfidencialus variantas parengtas taip, kad jis negali veiksmingai pasinaudoti savo teisėmis, išskyrus atvejus, kai taikoma susitarimo procedūra;

d)

suinteresuotasis trečiasis asmuo, kaip apibrėžta šio sprendimo 5 straipsnyje, pagrįstai manantis, kad jam nebuvo pranešta apie procedūros pobūdį ir dalyką pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 13 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 802/2004 16 straipsnio 1 dalį; taip pat skundo pateikėjas byloje, kuriai taikoma susitarimo procedūra, jeigu jis pagrįstai mano, kad jam nebuvo pranešta apie procedūros pobūdį ir dalyką pagal Reglamento (EB) Nr. 773/2004 6 straipsnio 1 dalį.

a)

bylos apimtį ir sudėtingumą;

b)

ar prašymą pateikęs prieštaravimo pareiškimo adresatui anksčiau buvo suteikta galimybė susipažinti su informacija;

c)

visas kitas objektyvias kliūtis, kurias pateikdamas pastabas gali patirti prašymą pateikęs prieštaravimo pareiškimo adresatas.

a)

dokumentų atskleidimą ir galimybę susipažinti su byla;

b)

atsakymo į prieštaravimo pareiškimą terminus;

c)

teisės būti išklausytam paisymą;

d)

tinkamą žodinio bylos nagrinėjimo tvarką.

20.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 275/38

(1)

2005 m. birželio 7 d. Komisijos komunikate „Nanomokslai ir nanotechnologijos. 2005–2009 m. Europos veiksmų planas“ (1) apibrėžti keli aiškūs ir tarpusavyje susieti veiksmai, reikalingi nedelsiant įgyvendinti saugią, integruotą ir atsakingą nanomokslų ir nanotechnologijų strategiją;

(2)

pagal veiksmų planą įsipareigojusi Komisija atidžiai persvarstė susijusius Sąjungos teisės aktus, kad nustatytų, ar galiojančios taisyklės taikomos galimai nanomedžiagų rizikai. Persvarstymo rezultatai pateikti 2008 m. birželio 17 d. Komisijos komunikate „Nanomedžiagų reglamentavimo aspektai“ (2). Komunikate padaryta išvada, kad Sąjungos teisės aktuose „nanomedžiagos“ konkrečiai neminimos, tačiau nanomedžiagų rizika sveikatai, saugai ir aplinkai iš esmės reglamentuojama galiojančiais teisės aktais;

(3)

savo 2009 m. balandžio 24 d. rezoliucijoje dėl nanomedžiagų reglamentavimo aspektų (3) Europos Parlamentas ragina, inter alia, pradėti taikyti Sąjungos teisės aktuose išsamią moksliškai pagrįstą nanomedžiagų apibrėžtį;

(4)

šioje rekomendacijoje pateikta apibrėžtimi reikėtų vadovautis siekiant nustatyti, ar Sąjungoje teisės ir politikos tikslais tam tikra medžiaga turėtų būti laikoma „nanomedžiaga“. Termino „nanomedžiaga“ apibrėžtis Sąjungos teisės aktuose turėtų būti grindžiama vien tik medžiagos sudedamųjų dalelių dydžiu, neatsižvelgiant į pavojų arba riziką. Ši vien tik medžiagos dalelių dydžiu grindžiama apibrėžtis taikoma gamtinėms, šalutinėms arba dirbtinėms medžiagoms;

(5)

termino „nanomedžiaga“ apibrėžtis turėtų būti grindžiama turimomis mokslo žiniomis;

(6)

dažnai sudėtinga išmatuoti nanomedžiagos dalelių dydį ir jų dydžio skirstinius, o skirtingais metodais gauti rezultatai gali būti nepalyginami. Turi būti parengti suderinti matavimo metodai siekiant užtikrinti, kad taikant apibrėžtį būtų gaunami nuoseklūs įvairių medžiagų rezultatai ir užtikrinamas rezultatų nuoseklumas laiko atžvilgiu. Kol nėra suderintų matavimo metodų, turėtų būti taikomi turimi geriausi alternatyvūs metodai;

(7)

Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro informacinėje ataskaitoje „Dėl veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti reguliavimo tikslais nustatant nanomedžiagų apibrėžtį“ (4) (angl. Considerations on a Definition of Nanomaterials for Regulatory Purposes) patariama, kad nanomedžiagų apibrėžtis būtų skirta dalelių nanomedžiagoms, būtų plačiai taikoma Sąjungos teisės aktuose ir derėtų su kitais pasaulyje priimtais požiūriais. Dalelių dydis turėtų būti vienintelis esminis požymis, todėl būtina nustatyti aiškias nanoskalės ribas;

(8)

Komisija įgaliojo Atsirandančių ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinį komitetą (SCENIHR) pateikti mokslinę medžiagą, į kokius aspektus atsižvelgti termino „nanomedžiaga“ apibrėžtį rengiant reguliavimo tikslais. 2010 m. dėl nuomonės „Mokslinis termino „nanomedžiaga“ apibrėžties pagrindas“ (angl. Scientific Basis for the Definition of the Term „Nanomaterial“) surengtos viešos konsultacijos. Savo 2010 m. gruodžio 8 d. nuomonėje (5) SCENHIR padarė išvadą, kad tinkamiausias matuojamasis dydis, kuris gali būti taikomas visoms nanomedžiagos, yra dalelių dydžio požymis. Nustačius dalelių matmenų intervalą, būtų lengviau užtikrinti vienodą aiškinimą. Pasiūlyta nustatyti 1 nm apatinę ribą. Bendru sutarimu paprastai taikoma 100 nm viršutinė riba, tačiau mokslinių šios vertės tinkamumo įrodymų nėra. Taikant bendrą viršutinę ribą būtų per daug suvaržyta nanomedžiagų klasifikacija, todėl diferencijuotas metodas būtų tinkamesnis. Turėtų būti apsvarstyta reguliavimo tikslu taikyti dalelių dydžio skirstinį – apibrėžtis būtų patikslinta pagal vidutinį dalelių dydį ir standartinį dalelių dydžio nuokrypį. Medžiagos dalelių dydžio skirstinys turėtų būti pateiktas kaip dalelių dydžio skirstinys pagal jų koncentraciją (t. y. tam tikro matmenų intervalo objektų skaičius, padalytas iš viso objektų skaičiaus), o ne kaip nanoskalės dalelių masės dalis nanomedžiagoje, nes mažoje masės dalyje gali būti didžiausias dalelių skaičius. SCENIHR nurodė tam tikrus specialius atvejus, kuriais apibrėžtį taikyti būtų lengviau, jei vienetinio tūrio paviršiaus plotas būtų kriterijus nustatyti, ar medžiaga atitinka nustatytą nanoskalės intervalą;

(9)

Tarptautinė standartizacijos organizacija terminą „nanomedžiaga“ apibrėžia taip – medžiaga, kurios išorės matmenys nanoskalės, arba medžiaga, kurios vidaus struktūra arba paviršiaus struktūra yra nanoskalės. Terminas „nanoskalė“ apibrėžiamas kaip dydžio intervalas nuo maždaug 1 nm iki 100 nm (6);

(10)

dalelių dydžio skirstinys turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į tai, kad paprastai nanomedžiagos sudarytos iš daugybės tam tikru būdu pasiskirsčiusių įvairaus dydžio dalelių. Be dalelių dydžio skirstinio būtų sunku nustatyti, ar konkreti medžiaga atitinka apibrėžtį, nes kai kurios dalelės mažesnės kaip 100 nm, o kitos – ne. Šis metodas atitinka SCENIHR nuomonę, kad medžiagos dalelių skirstinys turėtų būti pateiktas kaip dalelių dydžio skirstinys pagal jų koncentraciją (t. y. dalelių skaičių);

(11)

nėra tvirto mokslinio pagrindo pasiūlyti konkrečią dalelių dydžio skirstinio vertę, žemiau kurios medžiagos, kuriose yra 1–100 nm dydžio dalelių, veikiausiai neturėtų nanomedžiagoms būdingų savybių. Pateiktas mokslinis patarimas – taikyti statistinį metodą, grindžiamą standartiniu nuokrypiu, kurio slenkstis – 0,15 %. Atsižvelgiant į tai, kad medžiagos, kurioms tiktų toks slenkstis, yra paplitusios, ir į tai, kad apibrėžties taikymo sritį būtina priderinti prie reguliavimo aplinkybių, slenkstis turėtų būti didesnis. Pagal šioje rekomendacijoje pateikiamą apibrėžtį 1–100 nm dydžio dalelių nanomedžiagoje turėtų būti ne mažiau kaip 50 %. Atsižvelgiant į SCENIHR patarimą, tam tikrais atvejais tikslinis vertinimas gali būti pateisinamas net mažu 1–100 nm dydžio dalelių skaičiumi. Vis dėlto būtų klaidinga tokias medžiagas priskirti prie nanomedžiagų kategorijos. Tačiau tam tikrais teisiniais atvejais, rūpinantis aplinka, sveikata, sauga arba konkurencingumu, būtų pateisinama taikyti mažesnį kaip 50 % slenkstį;

(12)

dalelių aglomeratas arba agregatas gali turėti tokių pačių savybių kaip nesusietosios dalelės. Be to, gali būti atvejų, kai per nanomedžiagos gyvavimo laikotarpį dalelės sklinda iš aglomerato arba agregato. Todėl į šioje rekomendacijoje pateiktą apibrėžtį turėtų būti įtrauktos aglomerato arba agregato dalelės, jei sudedamosios dalelės yra 1–100 nm dydžio;

(13)

šiuo metu įmanoma išmatuoti sausų kietųjų medžiagų arba miltelių vienetinio tūrio paviršiaus plotą taikant azoto įgerties metodą (metodas BET). Tais atvejais vienetinio tūrio paviršiaus plotas gali būti naudojamas kaip kriterijus nustatant, ar medžiaga yra nanomedžiaga. Ateityje naujausios mokslinės žinios gali padidinti šio ir kitų metodų taikymo kitų rūšių medžiagoms galimybes. Rezultatai, gauti matuojant įvairių medžiagų vienetinio paviršiaus plotą ir vertinant dalelių dydžio skirstinį, gali nesutapti. Todėl turėtų būti nurodyta, kad pirmenybė turėtų būti teikiama dalelių dydžio skirstiniui, ir kad remiantis vienetinio tūrio paviršiaus plotu negalima įrodyti, kad medžiaga nėra nanomedžiaga;

(14)

vyksta sparti technologijų plėtra ir mokslo pažanga. Todėl apibrėžtis, įskaitant esminius žodžius, turėtų būti persvarstyta iki 2014 m. gruodžio mėn. siekiant užtikrinti, kad ji atitiktų reikmes. Persvarstant apibrėžtį visų pirma turėtų būti įvertinta, ar reikia padidinti arba sumažinti dalelių dydžio skirstinio 50 % slenkstį, taip pat ar turėtų būti įtrauktos nanoskalės vidaus arba paviršiaus sandaros medžiagos, pavyzdžiui, sudėtinės nanokomponentų nanomedžiagos, įskaitant kai kuriuose sektoriuose naudojamas akytąsias nanomedžiagas ir nanokompozitus;

(15)

turėtų būti parengtos gairės ir standartiniai matavimo metodai, taip pat surinktos žinios apie tipinę nanodalelių koncentraciją reprezentatyviuosiuose medžiagų rinkiniuose siekiant, kad būtų lengviau (jei įmanoma ir patikima) apibrėžtį taikyti konkrečiame teisės aktų kontekste;

(16)

pagal šioje rekomendacijoje pateiktą apibrėžtį neturėtų būti daromos išvados, susijusios su Sąjungos teisės aktų ar kitų nuostatų, kuriomis gali būti nustatomi papildomi toms medžiagoms taikytini reikalavimai, įskaitant rizikos valdymo reikalavimus, taikymo sritimi, ir neturėtų būti laikoma, kad apibrėžtis atitinka tą sritį. Tam tikrais atvejais gali reikėti išimties tvarka netaikyti konkretaus teisės akto arba teisinių nuostatų tam tikroms medžiagoms, net jei tos medžiagos atitinka apibrėžtį. Taip pat gali būti būtina į tam tikrai nanomedžiagai skirto konkretaus teisės akto arba teisinių nuostatų taikymo sritį įtraukti papildomas medžiagas, pavyzdžiui, medžiagas, kurių dalelės mažesnės kaip 1 nm arba didesnės kaip 100 nm;

(17)

atsižvelgiant į ypatingas vyraujančias farmacijos sektoriaus sąlygas ir naudojamas specializuotas nanosandaros sistemas, pagal šios rekomendacijos apibrėžtį neturėtų būti daromos išvados dėl žodžio dalies „nano“, kai rengiamos tam tikrų medikamentų ir medicininės įrangos apibrėžtys,

1.

Valstybės narės, Sąjungos agentūros ir ūkinės veiklos vykdytojai raginami vartoti šią termino „nanomedžiaga“ apibrėžtį priimant ir įgyvendinant teisės aktus, politikos ir mokslinių tyrimų programas, susijusias su nanotechnologijų gaminiais.

2.

Nanomedžiaga – gamtinė, šalutinė arba dirbtinė medžiaga, kurioje yra nesusietųjų dalelių, dalelių agregatų arba aglomeratų ir kurios dalelių dydžio skirstinyje yra 50 % arba daugiau dalelių, kurių vienas arba keli išorės matmenys yra 1–100 nm.

Konkrečiais atvejais, rūpinantis aplinka, sveikata, sauga arba konkurencingumu, dalelių dydžio skirstinio 50 % slenkstį galima pakeisti 1–50 % slenksčiu.

3.

Nukrypstant nuo 2 dalies, fulerenai, grafeno dribsniai ir vienasieniai anglies nanovamzdeliai, kurių vienas arba keli išorės matmenys mažesni kaip 1 nm, turėtų būti laikomi nanomedžiagomis.

4.

2 punkte vartojamų terminų „dalelė“, „aglomeratas“ ir „agregatas“ apibrėžtys:

a)   dalelė– smulkiausia medžiagos dalis, turinti konkrečias fizines ribas;

b)   aglomeratas– silpnai susietų dalelių rinkinys arba agregatai, kurių išorės paviršiaus plotas apytiksliai lygus pavienių komponentų paviršiaus plotų sumai;

c)   agregatas– dalelė, sudaryta iš tvirtai susietų arba sulydytų dalelių.

5.

Jei techniškai įmanoma arba nurodyta konkrečiuose teisės aktuose, atitiktis 2 punkte pateiktai apibrėžčiai gali būti nustatyta remiantis vienetinio tūrio paviršiaus plotu. Turėtų būti laikoma, kad medžiaga neatitinka 2 punkte pateiktos apibrėžties, jei medžiagos vienetinio tūrio paviršiaus plotas yra didesnis kaip 60 m2/cm3. Tačiau jei pagal dydžio skirstinį medžiaga yra nanomedžiaga, turėtų būti laikoma, kad ji atitinka 2 punkte pateiktą apibrėžtį, net jei medžiagos vienetinio tūrio paviršiaus plotas yra mažesnis kaip 60 m2/cm3.

6.

1–5 punktuose pateikta apibrėžtis bus persvarstyta iki 2014 m. gruodžio mėn., atsižvelgiant į sukauptą patirtį ir mokslo bei technologijų raidą. Persvarstant apibrėžtį, visų pirma turėtų būti nagrinėjama, ar reikia padidinti arba sumažinti dalelių dydžio skirstinio 50 % slenkstį.

7.

Ši rekomendacija skirta valstybėms narėms, Sąjungos agentūroms ir ūkinės veiklos vykdytojams.