6.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/1

6.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/2

(1)

Reglamentu (EEB) Nr. 2474/93 (2) Taryba nustatė 30,6 % galutinį antidempingo muitą importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos kilmės dviračiams (toliau – pradinės priemonės). Atlikus priemonių vengimo tyrimą pagal pagrindinio reglamento 13 straipsnį, šio muito taikymas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 71/97 (3) buvo išplėstas tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos kilmės (toliau – KLR) dviračių dalims. Be to, remiantis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalimi nuspręsta sukurti atleidimo nuo muito sistemą. Išsamesnė informacija apie šią sistemą pateikta Komisijos reglamente (EB) Nr. 88/97 (4). Kad Sąjungos dviračių gamintojai būtų atleisti nuo išplėstojo muito, jie turi laikytis pagrindinio reglamento 13 straipsnio 2 dalies sąlygų, visų pirma, operacijų metu naudojamos Kinijos dviračių dalys turi sudaryti mažiau nei 60 % viso produkto arba operacijų metu visų įvežtų dalių pridėtinė vertė sudaryti daugiau nei 25 % gamybos sąnaudų. Iki šiol patenkinta daugiau nei 250 atleidimo nuo muito prašymų.

(2)

Atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1524/2000 (5) nusprendė, kad minėtos priemonės turėtų būti toliau taikomos.

(3)

Atlikus tarpinę peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį (toliau – ankstesnis tyrimas), Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1095/2005 (6) nusprendė padidinti galiojantį antidempingo muitą iki 48,5 %.

(4)

2010 m. liepos 13 d. pranešimu (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (7) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje Komisija paskelbė apie antidempingo priemonių, taikomų importuojamiems KLR kilmės dviračiams, galiojimo termino peržiūros inicijavimą.

(5)

Peržiūra inicijuota gavus pagrįstą Europos dviračių gamintojų asociacijos (EBMA, toliau – pareiškėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju – daugiau kaip 25 %) visų Sąjungoje pagaminamų dviračių, vardu pateiktą prašymą.

(6)

Prašymas pagrįstas tuo, kad baigus galioti priemonėms dempingas tikriausiai tęstųsi ir vėl darytų žalą Sąjungos pramonei.

(7)

Apie tyrimo inicijavimą Komisija oficialiai pranešė pareiškėjui, prašyme nurodytiems Sąjungos gamintojams, visiems kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms bei KLR valdžios institucijoms.

(8)

Suinteresuotosioms šalims suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą raštu pareikšti nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti.

(9)

Nuomonę pareiškė keletas pareiškėjo atstovaujamų Sąjungos gamintojų, kiti bendradarbiaujantys Sąjungos gamintojai, eksportuojantys gamintojai, importuotojai ir naudotojų asociacijos.

(10)

Visos suinteresuotosios šalys, kurios to prašė ir nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(11)

Atsižvelgiant į tai, kad šiame tyrime dalyvauja daug eksportuojančių gamintojų, Sąjungos gamintojų ir importuotojų, pranešime apie inicijavimą numatyta atlikti atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(12)

Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), eksportuojančių gamintojų ir jų vardu veikiančių atstovų, Sąjungos gamintojų ir importuotojų prašyta pranešti apie save ir pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Komisija taip pat kreipėsi į žinomas eksportuojančių gamintojų asociacijas ir atitinkamas KLR valdžios institucijas. Šios šalys neprieštaravo, kad būtų atlikta atranka.

(13)

Prašytą informaciją per nustatytą terminą pateikė iš viso 7 eksportuotojai ir (arba) gamintojai, apie 100 Sąjungos gamintojų ir 4 importuotojai.

(14)

Atsižvelgiant į tai, kad pranešime apie inicijavimą prašytą atrankai būtiną informaciją pateikė tik septyni Kinijos gamintojai, nuspręsta atrankos netaikyti. Klausimynai nusiųsti šioms septynioms bendrovėms, iš kurių tik trys pateikė atsakymus. Iš šių trijų bendrovių tik dvi nurodė per peržiūros nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 kovo 31 d. tiriamąjį laikotarpį (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL) į Sąjungą eksportavusios nagrinėjamąjį produktą.

(15)

Remiantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi, Sąjungos gamintojai atrinkti pasikonsultavus su atitinkama asociacija ir jos patvirtintu didžiausiu tipišku Sąjungoje pagaminamu ir parduodamu kiekiu. Tokiu būdu atrinkti aštuoni Sąjungos gamintojai. Komisija išsiuntė klausimynus aštuonioms atrinktoms bendrovėms, ir jos pateikė išsamius atsakymus.

(16)

Atsižvelgus į nedidelį atsakymus pateikusių ir pageidavusių bendradarbiauti importuotojų skaičių (4 importuotojai) nuspręsta, kad importuotojų atrankos atlikti nebūtina. 4 importuotojams Komisija nusiuntė klausimynus. Vėliau tik vienas importuotojas pateikė klausimyno atsakymus, tačiau šie atsakymai buvo neišsamūs, nes importuotojas tuo metu stabdė savo veiklą.

(17)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina nustatant dempingo ir žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Toliau išvardytų bendrovių pateikta informacija buvo patikrinta vietoje:

(18)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas PTL. Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. sausio mėn. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(19)

Nagrinėjamasis produktas yra toks pats, kaip ir nurodytas Reglamente (EB) Nr. 1524/2000, t. y. dviračiai ir kitos pedalinės transporto priemonės (įskaitant transportinius triračius, tačiau išskyrus vienračius) be variklio, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 8712 00 10, 8712 00 30 ir ex 8712 00 80.

(20)

Ankstesniame tyrime dviračiai buvo priskirti šioms kategorijoms:

(21)

Visų pirmiau nurodytų dviračių rūšių pagrindinės fizinės ir techninės charakteristikos yra tokios pačios. Be to, jie parduodami panašiais platinimo kanalais, pavyzdžiui, per specializuotus mažmenininkus, sporto parduotuvių tinklus ir masinės prekybos tinklus Sąjungos rinkoje. Kadangi pagrindinės dviračių pritaikymo ir naudojimo paskirtys yra vienodos, iš esmės vienus dviračius galima pakeisti kitais, ir todėl skirtingų kategorijų dviračių modeliai konkuruoja vieni su kitais. Tuo remiantis padaryta išvada, kad visos kategorijos sudaro vieną produktą.

(22)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad dviračių, kuriuos Sąjungos pramonė gamina ir parduoda Sąjungos rinkoje, ir dviračių, gaminamų ir parduodamų panašios šalies rinkoje, ir KLR kilmės dviračių, importuojamų į Sąjungos rinką, pagrindinės fizinės, techninės charakteristikos ir pagrindinės naudojimo paskirtys yra tokios pačios.

(23)

Atskleidus faktus viena šalis teigė, kad Kinijos dviračiai ir Sąjungos rinkoje pagaminti dviračiai mažai konkuravo arba visai nekonkuravo. Tačiau byloje nebuvo nei informacijos, kuri būtų pagrindusi šį teiginį, nei šį teiginį pagrindžiančių dokumentinių įrodymų. Šiomis aplinkybėmis taip pat pažymima, kad, kaip minėta 26 konstatuojamojoje dalyje, eksportuojantys Kinijos gamintojai labai menkai bendradarbiavo ir pateikė labai mažai informacijos apie Kinijos gamintojų gaminamus ir Sąjungos rinkai parduodamus produktus. Dėl šios priežasties ir negavus daugiau patikimos informacijos, teiginys buvo atmestas.

(24)

Todėl dviračiai, kuriuos gamina Sąjungos pramonė ir parduoda Sąjungos rinkoje, panašios šalies rinkoje gaminami ir parduodami dviračiai ir į Sąjungos rinką importuojami KLR kilmės dviračiai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(25)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėta dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė, jeigu baigtų galioti taikomos priemonės.

(26)

Atliekant šį tyrimą bendradarbiavimo lygis nuo tyrimo inicijavimo buvo labai žemas. Kaip nurodyta 14 konstatuojamojoje dalyje, pradžioje tik trys Kinijos gamintojai pateikė atsakymus ir pageidavo bendradarbiauti. Iš šių trijų bendrovių tik dvi nurodė per PTL į Sąjungą eksportavusios nagrinėjamąjį produktą, kurio kiekis kartu sudaro mažiau nei 10 % viso į ES eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekio.

(27)

Dviejų į Sąjungą eksportuojančių bendrovių patalpose atlikti tikrinamieji vizitai. Tačiau vienos iš jų klausimyno atsakymuose pateiktos informacijos buvo neįmanoma patikrinti, nes bendrovė nepateikė dokumentų, kurie pagrįstų nurodytus duomenis. Kita bendrovė bendradarbiavo pakankamai, tačiau jos eksporto į Sąjungą per PTL kiekis sudaro mažiau nei 5 % viso iš KLR į Sąjungą eksportuoto nagrinėjamojo produkto kiekio.

(28)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Kinijos valdžios institucijoms ir trims bendrovėms buvo pranešta apie galimybę taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį dėl žemo eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygio, ir joms buvo suteikta galimybė teikti pastabas. Komisija dėl šio pranešimo jokių pastabų negavo. Todėl toliau išdėstytos išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės grindžiamos turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, t. y. prekybos statistiniais duomenimis ir suinteresuotųjų šalių pateikta informacija, įskaitant prašymą.

(29)

Pranešime apie inicijavimą Meksika buvo pasiūlyta kaip tinkama panaši šalis nustatant normalią vertę KLR. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos pateikti pastabas dėl tokio pasirinkimo.

(30)

Viena šalis pateikė pastabų dėl Meksikos kaip panašios šalies pasirinkimo tinkamumo, nurodydama, kad dviračių vidaus kainos Meksikoje nėra patikimos ir netinkamos atliekant šį tyrimą. Kaip alternatyva pasiūlyta Indija. Tačiau šis teiginys nebuvo pagrįstas ir todėl buvo atmestas.

(31)

Meksika pasirinkta panašia šalimi atliekant ankstesnius tyrimus ir nebūta naujų ar pasikeitusių aplinkybių, kurios pateisintų pasirinkimo pakeitimą. Remiantis Meksikos nagrinėjamojo produkto rinkos profiliu, ūkio subjektų skaičiumi, vidaus konkurencija ir gamybos procesų ypatumais patvirtinama, kad Meksika vis dar yra tinkama panaši šalis.

(32)

Klausimynai buvo nusiųsti trims Meksikos bendrovėms. Iš trijų bendrovių tik viena pageidavo bendradarbiauti ir pateikė klausimyno atsakymus.

(33)

Nustatant vidutinę normaliąją vertę buvo naudojamos panašios šalies vidaus pardavimo kainos, taikant vidutinį euro ir peso valiutos kursą per PTL, kad būtų gauta vidutinė svertinė gamintojo kaina EXW sąlygomis eurais.

(34)

Kadangi buvo taikytas 18 straipsnis ir nebuvo kitos patikimos informacijos, eksporto kainos daugiausia buvo nustatomos remiantis Eurostato duomenimis ir vienintelio bendradarbiaujančio Kinijos eksportuotojo pateikta informacija.

(35)

Atliekant ankstesnį tyrimą padaryta išvada, kad analizei reikalingos Eurostato pateiktos kainos nėra pakankamos (8). Tačiau atsižvelgdama į žemą Kinijos eksportuotojų bendradarbiavimo lygį Komisija Eurostato pateiktas KLR importo kainas laiko patikimu šaltiniu šiam tyrimui atlikti. Vis dėlto, Komisijai žinomi šios analizės trūkumai ir tai, kad duomenys gali būti naudojami kainų tendencijoms nustatyti.

(36)

Kad būtų apskaičiuotas gamintojo kainos EXW sąlygomis lygis, Eurostato pateiktos eksporto kainos yra CIF kainos, kurios turėjo būti pakoreguotos dėl vienam sandoriui tenkančių vidutinių jūrų frachto sąnaudų. Vienintelio bendradarbiaujančio Kinijos gamintojo atsakyme pateikta informacija buvo panaudota vidutinei jūrų frachto kainai už vienetą nustatyti – 8,30 EUR. Panašiai buvo nustatytos vienintelės bendradarbiaujančios Kinijos bendrovės eksporto į Sąjungą kainos EXW sąlygomis. Gauta vieneto kaina buvo naudojama vidutinei svertinei Kinijos gamintojo kainai EXW sąlygomis apskaičiuoti.

(37)

Pagal pagrindinio Reglamento 2 straipsnio 11 dalį Meksikai nustatyta vidutinė svertinė normalioji vertė buvo lyginama su vidutine svertine Kinijos eksporto kaina remiantis gamintojo kaina EXW sąlygomis. Tokiu būdu nustatytas vidutinis svertinis dempingo skirtumas.

(38)

Apskaičiavus dempingą nustatyta, kad visos šalies dempingo skirtumas yra didesnis nei 20 %. Tačiau šį lygį reikėtų vertinti atsargiai, nes Eurostato duomenyse neatsižvelgiama į didelius nagrinėjamojo produkto įvairių rūšių kainų skirtumus. Šiomis aplinkybėmis pažymėtina, kad remiantis prašyme pateikta informacija dempingo skirtumai siekė didesnį nei 100 % lygį.

(39)

Nagrinėtos galimos importo iš KLR kainų ir apimties raidos tendencijos.

(40)

Remiantis prašyme pateikta informacija, Kinijos dviračių pramonės gamybos apimtis didžiausia pasaulyje. KLR gamybos pajėgumai kasmet siekia 100–110 mln. dviračių, o pagaminama apie 80 mln. dviračių. Kinijos dviračių pramonė orientuota į eksportą: iš 80 mln. per metus pagaminamų dviračių 25 mln. parduodami vidaus rinkoje, o likę 55 mln. dviračių (arba 69 % visos produkcijos) skirti eksportui.

(41)

Apskaičiuoti metiniai KLR nepanaudoti pajėgumai yra apie 20–30 mln. dviračių, o tai daugiau nei dvigubai viršija esamą Sąjungos produkciją, kaip nurodyta 66 konstatuojamojoje dalyje. Be to, atliekant tyrimą gauta informacija rodo, kad padidėjus paklausai KLR gali lengvai padidinti dviračių gamybos pajėgumus, inter alia, įdarbindama papildomai darbuotojų.

(42)

Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, negalima atmesti prielaidos, kad netaikant antidempingo priemonių KLR nepanaudoti pajėgumai gali būti panaudoti eksportui į Sąjungą padidinti.

(43)

Atskleidus faktus viena šalis teigė, kad reglamente nurodyti Kinijos gamybos pajėgumai nepagrįsti ir yra iš esmės spekuliaciniai. Šiuo atžvilgiu primenama, kad eksportuojantys Kinijos gamintojai labai mažai bendradarbiavo ir kad daugiausia išvados turėjo būti daromos remiantis turimais faktais. Šiuo atveju ir kaip minėta 40 konstatuojamojoje dalyje, kadangi nebuvo daugiau patikimos informacijos, Komisija naudojo prašyme pateiktus prima facie įrodymus. Atliekant tyrimą negauta jokios kitos informacijos, kuria remiantis būtų galima manyti, kad šie prima facie įrodymai yra netikslūs. Susijusi šalis taip pat nepateikė jokios informacijos ar įrodymų, kurie parodytų labai skirtingus KLR nepanaudotų pajėgumų lygius. Todėl šis teiginys atmestas.

(44)

Remiantis Eurostato ir prašyme pateiktais duomenimis, Sąjungos rinka yra patraukli eksportuojantiems Kinijos gamintojams.

(45)

Vienintelės bendradarbiaujančios eksportuojančios Kinijos bendrovės pateikta informacija apie kainas rodo, kad per PTL į trečiąsias šalis eksportuojamo produkto vidutinės svertinės gamintojo kainos EXW sąlygomis yra mažesnės nei Sąjungoje parduodamo produkto vidutinės gamintojo kainos EXW sąlygomis. Atsižvelgiant į KLR gamybos pajėgumus ir paklausą Sąjungos rinkoje, visai tikėtina, kad panaikinus priemones Kinijos gamintojai nedelsdami padidintų dviračių eksportą į Sąjungą. Be to, dėl esamų nepanaudotų pajėgumų Kinijos gamintojai turi galimybių eksportuoti į Sąjungos rinką labai mažomis kainomis.

(46)

Atsižvelgus į galiojančias priemones ir atsargiai palyginus Eurostato duomenis ir vienintelio bendradarbiaujančio Kinijos eksportuotojo pateiktą informaciją, nustatyta, kad per PTL Kinijos eksporto dempingo skirtumas yra didesnis nei 20 %, todėl labai tikėtina, kad netaikant priemonių dempingas tęsis.

(47)

Atlikus šį tyrimą nustatyta, kad importas iš Kinijos ir toliau pateko į Sąjungos rinką dempingo kainomis. Atsižvelgiant į KLR nepanaudotus pajėgumus, kurie prireikus gali būti lengvai dar labiau padidinti, ir į Sąjungą ir kitų trečiųjų šalių kainų lygio tyrimą, galima daryti išvadą, kad tikėtina, jog panaikinus priemones dempingas tęsis.

(48)

Atliekant šį tyrimą nustatyta, kad dviračius gamina apytiksliai 100 Sąjungos gamintojų, kurie tyrimo metu apie save pranešė, ir kiti gamintojai, kurių daugumai atstovauja nacionalinės asociacijos. Šios bendrovės sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad pramonė naudojasi atleidimo nuo muito sistema, aprašyta 1 konstatuojamojoje dalyje.

(49)

Siekiant nustatyti visą Sąjungos gamybos apimtį naudotasi visa turima informacija, taip pat skunde nurodyta informacija, iš Sąjungos gamintojų ir nacionalinių asociacijų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus gautais duomenimis ir bendraisiais gamybos statistiniais duomenimis.

(50)

Sąjungos gamintojų pardavimas buvo vertinamas remiantis duomenimis, surinktais iš gamintojų atsakymų atrankos formose ir duomenimis, nurodytais pareiškėjo pateiktame prašyme. Pranešime pateikti duomenys buvo surinkti iš įvairių Sąjungos dviračių gamintojų asociacijų.

(51)

Tikrasis suvartojimas Sąjungoje nustatytas remiantis visų Sąjungos gamintojų parduotu kiekiu Sąjungos rinkoje, kaip apskaičiuota 68 konstatuojamojoje dalyje, ir Eurostato pateiktais duomenimis apie importą iš visų šalių.

(52)

Nuo 2007 m. iki PTL pabaigos Sąjungos suvartojimas sumažėjo 11 % – nuo 22 912 066 vienetų 2007 m. iki 20 336 813 vienetų per PTL. Suvartojimas ypač sumažėjo 2008–2009 m. Toliau pateikiami išsamūs duomenys, nurodyti vienetais:

1 lentelė –   Suvartojimas

(53)

Nagrinėjamojo produkto importo apimtis nustatyta remiantis Eurostato pateikta statistine informacija. Per nagrinėjamąjį laikotarpį KLR kilmės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina apimtis sumažėjo 38 % iki 615 920 vienetų per PTL (žr. 2 lentelę). Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje nagrinėjamojo produkto importas iš KLR buvo 26 % didesnis nei importas per ankstesnio tyrimo PTL (2003 m. balandžio 1 d.–2004 m. kovo 31 d.: 733 901 vienetas (9)). Labiausiai nagrinėjamojo produkto importas sumažėjo 2008–2009 m., ši tendencija atitinka bendrą Sąjungos suvartojimą (žr. 1 ir 2 lenteles).

(54)

Kadangi nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš KLR mažėjo labiau nei suvartojimas, KLR rinkos dalis nežymiai sumažėjo nuo 4,4 % 2007 m. iki 3,1 % per PTL.

(55)

Šioje lentelėje pateikiama KLR kilmės dviračių importo ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

2 lentelė –   Importas iš KLR

(56)

Kaip paaiškinta 35 konstatuojamojoje dalyje, Komisija mano, kad Eurostato pateiktos KLR importo kainos yra tinkamas šaltinis šiam tyrimui atlikti.

(57)

Remiantis Eurostato duomenimis, vidutinės svertinės importo iš KLR kainos, toliau išreikštos indeksu, nuo 2007 m. iki PTL pabaigos padidėjo 125 %. Importo kainos gerokai padidėjo 2009 m. ir toliau beveik nekito. Šioje lentelėje pateikiami išsamūs duomenys:

3 lentelė –   Importuojamo nagrinėjamojo produkto kainos

(58)

Siekdama nustatyti KLR kilmės dviračių priverstinį kainų mažinimą, Komisija savo tyrimą grindė informacija, kurią atliekant tyrimą pateikė atrinkti Sąjungos gamintojai, ir Eurostato nurodytomis vidutinėmis kainomis. Atitinkamomis Sąjungos pramonės pardavimo kainomis pasirinktos pardavimo nepriklausomiems pirkėjams kainos, prireikus pakoreguotos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Atlikus palyginimą nustatyta, kad dėl importo iš KLR Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 53 % atskaičius antidempingo muitą.

(59)

Remiantis Eurostato duomenimis, importas iš kitų trečiųjų šalių sumažėjo nuo 9 087 000 vienetų 2007 m. iki 8 587 000 vienetų per PTL, t. y. iš viso sumažėjo 6 %. Jis mažėjo kaip ir Sąjungos suvartojimas (- 11 %), tik lėčiau. Trečiųjų šalių rinkos dalis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo nuo 40 % iki 42 %. Tačiau, kaip nurodyta 35 ir 56 konstatuojamosiose dalyse, Eurostato kainų duomenyse apie kainas neatsižvelgiama į skirtingą kiekvienos šalies produkto asortimentą, todėl kainų tendencijoms parodyti naudojami tik indeksai. Kadangi iš kitų trečiųjų šalių importuojamo produkto asortimentas nežinomas, nėra prasmės lyginti toliau nurodyto importo ir Sąjungos pramonės kainas. Vis dėlto buvo surinkta papildomos informacijos apie importą iš šalių, kurių importas sudaro daugiausia kito dviračių importo. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

4 lentelė –   Importas iš kitų šalių

(60)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importas iš Taivano sumažėjo nuo 3 158 600 vienetų 2007 m. iki 2 958 000 vienetų per PTL, o jo rinkos dalis per tą patį laikotarpį šiek tiek padidėjo nuo 14 % iki 15 %. Dviračių importas iš Taivano yra skirtas aukščiausios klasės rinkai. Tyrimo metu atlikus modelių palyginimą nustatyta, kad, kaip ir ankstesniu tiriamuoju laikotarpiu, iš Taivano importuojami produktai yra parduodami didesnėmis kainomis nei panašūs Sąjungos pramonės pagaminti modeliai (10). Be to, per nagrinėjamąjį laikotarpį importo kainoms būdinga didėjimo tendencija: per PTL užfiksuotas 25 % padidėjimas, palyginti su 2007 m.

(61)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Tailando kilmės produkto importas sumažėjo nuo 1 534 000 vienetų 2007 m. iki 1 397 000 vienetų per PTL. Kadangi rinkos dalis išliko tokia pati – 7 %, mažėjantis importas atitiko suvartojimo mažėjimo tendenciją. Tačiau iš Tailando importuojami dviračiai yra vidutinės klasės, ir tyrimo metu atlikus modelių palyginimą nustatyta, kad iš Tailando importuojami produktai yra parduodami didesne kaina nei panašūs Sąjungos pramonės pagaminti modeliai. Be to, per nagrinėjamąjį laikotarpį importo kainoms būdinga didėjimo tendencija: per PTL užfiksuotas 27 % padidėjimas, palyginti su 2007 m.

(62)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš Šri Lankos padidėjo beveik dvigubai nuo 574 000 vienetų 2007 m. iki 1 101 000 vienetų per PTL, o nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje jos rinkos dalis siekė 5 %. Tačiau viena šalis tvirtino, kad Kinijos eksportuotojai vengia antidempingo muito perkraudami produktą Šri Lankoje. Šiuo metu Komisija neturi pakankami informacijos, kad galėtų padaryti išvadą dėl šio importo padėties. Tokiomis aplinkybėmis negalima atmesti prielaidos, kad nurodyti importuojami Šri Lankos kilmės produktai prisideda prie Sąjungos pramonei daromos žalos.

(63)

Atskleidus faktus viena suinteresuotoji šalis teigė, kad išvados dėl galimo priemonių vengimo per Šri Lanką yra tik spėjimas ir galutinėse išvadose nereikėtų atsižvelgti į bet kokius įtarimus dėl priemonių vengimo veiklos, vykdomos per Šri Lanką. Atsakant į šį teiginį reikėtų pabrėžti, kad kaip aiškiai išdėstyta 62 konstatuojamojoje dalyje, Komisija šiuo klausimu jokios išvados nepadarė.

(64)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį Komisija išnagrinėjo visus svarbius Sąjungos pramonės būklei įtakos turinčius ekonominius veiksnius ir rodiklius.

(65)

Kaip paaiškinta pirmiau, atsižvelgiant į didelį skundą pateikusių Sąjungos gamintojų skaičių, turėjo būti vykdoma atranka. Nagrinėjant žalą nustatyti šie žalos rodikliai:

(66)

Sąjungos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu kasmet šiek tiek mažėjo. Iki PTL pabaigos sumažėjo 11 %, palyginti su 2007 m., ir atitiko suvartojimo tendenciją. 5 lentelėje pateikiami išsamūs duomenys:

5 lentelė –   Sąjungos gamyba (iš viso)

(67)

Gamybos pajėgumai nuo 2007 m. iki PTL padidėjo nedaug – 2 %. Sumažėjus gamybai, pajėgumų naudojimas nuo 2007 m. iki PTL pabaigos sumažėjo 13 % ir per PTL sudarė apie 81 %. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

6 lentelė –   Gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(68)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje nesusijusiems pirkėjams apimtis nuo 2007 m. iki PTL pabaigos sumažėjo 13 %. Šis pokytis atitinka bendrą suvartojimo mažėjimo Sąjungos rinkoje tendenciją. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

7 lentelė –   Pardavimas nesusijusiems pirkėjams

(69)

Nuo 2007 m. iki PTL pabaigos Sąjungos pramonės rinkos dalis šiek tiek pakito. Apskritai, per nagrinėjamąjį laikotarpį ji sumažėjo 1,3 procentinio punkto. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

8 lentelė –   Sąjungos rinkos dalis

(70)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas sumažėjo 9 % nuo 14 925 darbuotojų 2007 m. iki 13 646 per PTL.

(71)

Našumas šiek tiek padidėjo 2008 m., palyginti su 2007 m., tačiau vėliau mažėjo. Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį našumas sumažėjo 3 %. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

9 lentelė –   Bendras Sąjungos užimtumas ir našumas

(72)

Apskritai pažymėtina, kad visų Sąjungos gamintojų rinkos dalis šiek tiek sumažėjo – 1,3 procentinio punkto, suvartojimo lygis sumažėjo 11 %, o tai akivaizdžiai rodo, kad jie negalėjo augti.

(73)

Per PTL dempingas iš KLR tęsėsi. Kaip paaiškinta 34 konstatuojamojoje dalyje, dėl žemo Kinijos eksportuotojų bendradarbiavimo lygio dempingas apskaičiuotas remiantis Eurostato pateiktomis vidutinėmis kainomis. Kaip nurodyta 35 konstatuojamojoje dalyje, Eurostato vidutinių kainų duomenyse pateikiama mažai informacijos apie produkto asortimentą, kuris labai svarbus apskaičiuojant dempingo skirtumą; nepaisant to, atsižvelgiant į KLR nepanaudotus pajėgumus, faktinių dempingo skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(74)

Buvo nagrinėjama, ar Sąjungos pramonė atsigavo nuo buvusio dempingo. Padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė nuo ankstesnio dempingo poveikio atsigavo ne tuo lygiu, kurio buvo tikimasi – tai ypač matyti iš ilgalaikio mažo pelningumo ir sumažėjusio pajėgumų naudojimo.

(75)

Vienas gamintojas negalėjo pateikti nuoseklios informacijos apie atsargas nagrinėjamuoju laikotarpiu dėl vykstančios vidinės pertvarkos. Todėl tiriant atsargas per nagrinėjamąjį laikotarpį į šios bendrovės duomenis atsižvelgta nebuvo.

(76)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu dviračių atsargos padidėjo nuo 880 935 vienetų 2007 m. iki 1 091 516 vienetų per PTL, t. y. 24 %. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

10 lentelė –   Atsargos

(77)

Vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina EXW sąlygomis nepriklausomiems pirkėjams per nagrinėjamąjį laikotarpį šiek tiek padidėjo. Apskritai nuo 2007 m. iki PTL pabaigos Sąjungos pramonė padidino kainas 9 % atitinkamai didėjant gamybos išlaidoms, kaip paaiškinta 79 konstatuojamojoje dalyje.

11 lentelė –   Vieneto kaina Sąjungos rinkoje

(78)

Gamybos sąnaudos buvo apskaičiuotos remiantis atrinktų gamintojų visų rūšių panašaus produkto svertiniu vidurkiu.

(79)

Gamybos sąnaudos per šį laikotarpį padidėjo 9 %. Tai iš esmės lėmė pasikeitęs produktų asortimentas. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

12 lentelė –   Vieneto gamybos sąnaudos

(80)

Atskleidus faktus viena šalis teigė, kad gamybos sąnaudos padidėjo smarkiai mažėjant tam tikrų žaliavų, t. y. plieno ir aliuminio, sąnaudoms, o tai gali reikšti, kad tai yra sau padaryta žala. Tačiau šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas pakankamais įrodymais. Iš tikrųjų šalis pateikė tik labai bendrus duomenis, rodančius aliuminio ir plieno kainos raidą nagrinėjamuoju laikotarpiu, tačiau ji neįrodė, kokį ši raida darė poveikį bendroms dviračių gamybos sąnaudoms. Be to, šis argumentas pateiktas tik po faktų atskleidimo, t. y. vėlesniame tyrimo etape, ir todėl jo daugiau nebuvo galima patikrinti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(81)

Su nagrinėjamuoju produktu susijęs bendras atrinktų gamintojų pelningumas pirmaisiais nagrinėjamojo laikotarpio metais buvo neigiamas (– 1,7 %). 2008 m. Sąjungos gamintojai pradėjo gauti pelno. Tačiau 2009 m. ir per PTL pramonė vėl buvo nuostolinga.

(82)

Pirmiau nurodyta tendencija rodo, kad pramonės padėtis yra nestabili, palyginti su ankstesniu tyrimu, kai per PTL Sąjungos pelningumas buvo 3,6 %.

13 lentelė –   Pelningumas

(83)

Atskleidus faktus nepateikiant jokių patvirtinančių dokumentinių įrodymų tvirtinta, kad Sąjungos pramonė nesugebėjo pagerinti savo veiksmingumo ir našumo. Priešingai, tyrimo rezultatai akivaizdžiai rodo Sąjungos pramonės pastangas prisitaikyti prie dempingo kaina daromo kainų spaudimo perkeliant gamybos įmones Sąjungos viduje ir taip didinant sąnaudų veiksmingumą, kaip nurodyta 85 konstatuojamojoje dalyje. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(84)

Investicijos į nagrinėjamojo produkto verslą nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai sumažėjo nuo 21 491 000 EUR 2007 m. iki 11 738 000 EUR per PTL. Didžiąja dalimi tai galima paaiškinti ekonomikos krize, prasidėjusia 2008 m. ir didžiausią nuosmukį pasiekusia per PTL, kuomet tapo dar sunkiau gauti naujo kapitalo, o pardavimo prognozės buvo pesimistinės.

(85)

Pažymėtina, kad didelė investicijų dalis skirta siekiant padidinti gamybos proceso našumą ir atitikti naujausias technologijas. Dalis gamybos pajėgumų buvo perkelta iš Vakarų Europos šalių į Rytų Europos šalis ir gamybos bazė išplėsta beveik visose valstybėse narėse, o tai rodo Sąjungos pramonės gyvybingumą ir pastangas išlikti konkurencinga.

14 lentelė –   Investicijos ir investicijų grąža

(86)

Vienas gamintojas dėl vidinės struktūros negalėjo pateikti nuoseklios informacijos apie su ilgalaikiu turtu susijusią grynąją gamybą nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų grąžai apskaičiuoti. Todėl tiriant investicijų grąžą nagrinėjamuoju laikotarpiu į šios bendrovės duomenis atsižvelgta nebuvo.

(87)

Investicijų grąža atitiko pelningumo tendenciją. 2007 m. buvo užfiksuota – 16 % atrinktų Sąjungos gamintojų investicijų grąža, kuri per PTL šiek tiek padidėjo iki – 10 %.

(88)

Vienas gamintojas dėl savo struktūros negalėjo pateikti nuoseklios informacijos apie grynųjų pinigų srautą nagrinėjamuoju laikotarpiu, dėl to buvo neįmanoma apskaičiuoti tik su dviračiais (juos išskiriant iš visos veiklos) susijusio grynųjų pinigų srauto. Todėl tiriant grynųjų pinigų srautą nagrinėjamuoju laikotarpiu į šios bendrovės duomenis atsižvelgta nebuvo.

(89)

Su grynųjų pinigų srautu (t. y. pramonės pajėgumu pačiai finansuoti savo veiklą) susijusi tendencija tiriamuoju laikotarpiu išliko teigiama. Tačiau nuo 2007 m iki PTL pabaigos jis sumažėjo maždaug 33 %. Toliau pateikiami išsamūs duomenys:

15 lentelė –   Grynųjų pinigų srautas

(90)

Atrinkti gamintojai padidina kapitalą arba bendrovių viduje, jei jie priklauso bendrovių grupei, arba banko paskolomis. Kitais atvejais kaip finansavimo šaltinis naudojamas bendrovės sukurtas grynųjų pinigų srautas. Nenustatyta, kad nors vienas iš atrinktų gamintojų patirtų sunkumų didindamas kapitalą.

(91)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį darbo užmokesčio sąnaudos vienam darbuotojui padidėjo 11 %. Tai rodo, kad pradėta gaminti šiek tiek sudėtingesnius produktus.

16 lentelė –   Darbo užmokestis

(92)

Atskleidus faktus tvirtinta, kad darbo užmokesčio sąnaudos vienam darbuotojui didėjo, nors tuo metu paklausa mažėjo, o tai rodytų sau padarytą žalą. Iš tikrųjų, kaip parodyta pirmiau pateiktoje lentelėje, nagrinėjamuoju laikotarpiu darbo užmokesčio sąnaudos vienam darbuotojui padidėjo 11 %. Tačiau, kaip paaiškinta 70 konstatuojamojoje dalyje, darbuotojų skaičius sumažėjo 9 %. Todėl bendros darbo užmokesčio sąnaudos padidėjo tik 2 %. Todėl nustatytas bendras poveikis Sąjungos pramonės pelningumui yra labai nedidelis.

(93)

Galiojančių antidempingo priemonių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai buvo akivaizdžiai teigiamas. Iš tikrųjų, pramonė sugebėjo tam tikru mastu gauti naudos iš galiojančių priemonių išlaikydama stabilią rinkos dalį. Tačiau Sąjungos gamyba sumažėjo, o pelno dydis liko nepakankamas. Bet kokiam galimam tolesniam augimui arba pelnui pakenkė importo dempingo kaina kainų ir apimties spaudimas.

(94)

Kaip nurodyta 53 konstatuojamojoje dalyje, importo iš KLR apimtis nuo 2007 m. iki PTL pabaigos sumažėjo. Tačiau labiausiai importo apimtis sumažėjo 2008–2009 m., kai gerokai padidėjo importo iš KLR kainos. Nepaisant to, kaip rodo tyrimo rezultatai ir kaip paaiškinta 58 konstatuojamojoje dalyje, kainos didėjo vis dar nepakankamai, kad pramonė galėtų pagerinti savo padėtį. Iš tikrųjų, dėl importo iš KLR buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos 53 %.

(95)

Akivaizdu, kad pramonės padėtis yra nestabili, nes patiriama nuostolių. Nagrinėjamuoju laikotarpiu gerokai suprastėjo beveik visi su Sąjungos gamintojų finansine veikla susiję žalos rodikliai, kaip antai pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas. Todėl negalima daryti išvados, kad Sąjungos pramonės padėtis tvirta. Be to, ši padėtis galėjo toliau blogėti dėl galimo importo, vykdomo vengiant priemonių, spaudimo.

(96)

Tuo remiantis daroma išvada, kad visos Sąjungos pramonės ekonominė padėtis išlieka pažeidžiama ir kad pramonei buvo toliau daroma materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnyje.

(97)

Mažėjant suvartojimui Sąjungoje, importo iš Kinijos rinkos dalis šiek tiek sumažėjo nuo 4,4 % iki 3,1 % (žr. 53 konstatuojamąją dalį). Kaip minėta 58 konstatuojamojoje dalyje, remiantis skaičiavimu atskaičius antidempingo muitą, per PTL dėl importo iš Kinijos Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai sumažintos 53 %. Primenama, kad muito norma sudaro 48,5 %. Atitinkamai, viena vertus, priverstinio kainų mažinimo lygis atspindi taikomų muitų veiksmingumą, kita vertus, būtinybę toliau taikyti priemones. Šią išvadą sustiprina tai, jog nustatytas priverstinis kainų mažinimas buvo tokio paties lygio kaip nustatyta paskutiniame peržiūros tyrime. Taigi importo dempingo kainomis iš KLR žalingų kainų poveikis Sąjungos pramonei buvo didelis, ir, kaip paaiškinta 58 konstatuojamojoje dalyje, greičiausiai toks išliks.

(98)

Dėl per PTL vyravusių neigiamų ekonominių sąlygų dviračių vartojimas sumažėjo. Gamyba ir užimtumas taip pat sumažėjo, kaip ir suvartojimas. Kadangi dviračių pramonė neturi didelių fiksuotų sąnaudų, gamybos sumažėjimas poveikio Sąjungos dviračių pramonės pelningumui neturėjo.

(99)

Atskleidus faktus tvirtinta, kad Sąjungos pramonė sukūrė papildomų gamybos pajėgumų mažėjant Sąjungos suvartojimui, o tai turėjo neigiamos įtakos Sąjungos pramonės padėčiai. Šis teiginys prieštarauja suvartojimo ir pajėgumų raidai, kaip aprašyta 52 ir 67 konstatuojamosiose dalyse. Iš tikrųjų suvartojimas iš esmės mažėjo 2008–2009 m., o gamybos pajėgumai jau buvo padidėję metais anksčiau, t. y. 2007–2008 m. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(100)

Kaip nurodyta 59 konstatuojamojoje dalyje, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis sumažėjo 6 % ir atitiko vartojimo sumažėjimą. Importo iš kitų šalių rinkos dalis padidėjo nuo 40 % 2007 m. iki 42 % per PTL. Nuo 2007 m. iki PTL pabaigos vidutinė importo kaina sumažėjo 6 %. Pagrindinės šalys, iš kurių buvo importuojamas nagrinėjamasis produktas, buvo Taivanas, Tailandas ir Šri Lanka.

(101)

Importo iš Taivano rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo (nuo 14 % iki 15 %). Tačiau turima informacija rodo, kad, kaip paaiškinta 60 konstatuojamojoje dalyje, iš Taivano importuojami produktai konkuruoja sąžiningomis sąlygomis su Sąjungos pagamintais dviračiais.

(102)

Importo iš Tailando rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu nekito. Kaip paaiškinta 61 konstatuojamojoje dalyje, turima informacija rodo, kad per PTL šie importuojami produktai buvo parduodami kainomis, konkurencingomis panašių Sąjungoje pagamintų dviračių atžvilgiu.

(103)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Šri Lankos kilmės importas padidėjo 92 %. Jos rinkos dalis per PTL sudarė 5 %. Tačiau, kaip paaiškinta 62 konstatuojamojoje dalyje, įtariama, kad iš Šri Lankos buvo importuojami ir Kinijos kilmės dviračiai.

(104)

Apibendrinant, iš didžiausių dviračių eksportuotojų į Sąjungą importas iš Taivano ir Tailando negalėjo turėti neigiamo poveikio Sąjungos pramonei daugiausia dėl jų kainų lygių (panašių ar net didesnių nei Sąjungos pramonės kainos). Tačiau negalima atmesti prielaidos, kad nurodyti importuojami Šri Lankos kilmės produktai prisideda prie Sąjungos pramonei daromos žalos.

(105)

Pateikus įrodymų tvirtinta, kad Kinijos eksportuotojai nuolat vengia priemonių importuodami per keletą šalių ir kad šis importas daro žalą Sąjungos pramonei. Atsižvelgiant į priemonių vengimo įrodymus, kuriuos anksčiau nustatė Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – OLAF), tiksliau dėl importo per Filipinus, negalima atmesti, kad tokia neteisėta veikla vis dar vykdoma rinkoje ir kad ji daro žalą Sąjungos pramonei.

(106)

Kaip minėta 66–91 konstatuojamosiose dalyse, nustačius antidempingo priemones Sąjungos pramonei pavyko tik šiek tiek atsigauti nuo patirtos žalos. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės padėtis buvo nestabili ir pažeidžiama, jai vis dar buvo daromas žalingas importo dempingo kainomis iš KLR poveikis.

(107)

Pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį importas iš nagrinėjamosios šalies vertintas siekiant nustatyti, ar yra tikimybė, kad žala tęsis.

(108)

Kaip nurodyta 40 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos dviračių pramonė yra orientuota į eksportą. Kinijos dviračiai tiekiami pagrindinėms viso pasaulio rinkoms, visų pirma JAV ir Japonijai, kur jie užima dominuojančią padėtį. Kaip minėta atliekant ankstesnį tyrimą (11), dešimtojo dešimtmečio pabaigoje dėl nustatytų antidempingo priemonių iš JAV rinkos dvejiems metams pasitraukusiems eksportuojantiems Kinijos gamintojams vėliau pavyko gerokai padidinti dalyvavimą šioje rinkoje per labai trumpą laikotarpį. 2009 m. į JAV eksportuoti Kinijos dviračiai sudarė 14 055 000 vienetų iš visų sunaudojamų 14 888 000 vienetų.

(109)

Tai rodo, kad Kinijos gamintojai gali greitai eksportuoti ir patekti į naujas rinkas ir ilgainiui išlaikyti dominuojančią padėtį.

(110)

Atskleidus faktus viena šalis teigė, kad jei priemonės nebūtų taikomos, Kinijos dviračių importas labai nepadidėtų, nes Kinijos eksportuotojai patiria sunkumų, susijusių su Europos dviračių saugos standartų (EN 14764, EN 14765, EN 14766 ir EN 14781) atitiktimi. Tačiau šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas jokiais dokumentiniais įrodymais. Priešingai, tyrimo rezultatai rodo, kad pakankamai daug dviračių ir dviračių dalių jau yra importuojama iš KLR ir šie produktai atitinka būtinus saugos standartus. Todėl nebuvo pagrindo tikėti tuo, kad Kinijos gamintojai negali atitikti galiojančių dviračių saugos standartų. Todėl šis teiginys atmestas.

(111)

Kaip aprašyta 41 konstatuojamojoje dalyje, tyrimo metu gauti duomenys atskleidė, kad KLR yra daug nepanaudotų pajėgumų. Gauta aiškių įrodymų, dėl kurių daroma išvada, kad nenustačius priemonių didelė šių nepanaudotų pajėgumų dalis gali būti naudojama eksportui į Sąjungą padidinti. Tai visiškai patvirtinta, ypač atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių požymių, kad trečiųjų šalių rinkos arba Kinijos vidaus rinka galėtų absorbuoti papildomą KLR produkciją.

(112)

Be to, atskleidus faktus tvirtinta, kad dėl padidėjusių Kinijos darbo sąnaudų Kinijos gamybos labai apribotų Kinijos gamybos pajėgumų augimą. Šiuo atžvilgiu pažymima, kad, kaip nurodyta 26 konstatuojamojoje dalyje, eksportuojantys Kinijos gamintojai labai mažai bendradarbiavo, ir su darbo sąnaudomis bei KLR pajėgumais susiję duomenys nebuvo pateikti. Be to, nagrinėjamoji šalis nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginį. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(113)

Kaip paaiškinta 105 konstatuojamojoje dalyje, pateikus įrodymų tvirtinama, kad Kinijos eksportuotojai nuolat vengia priemonių importuodami per keletą šalių. Tai toliau patvirtino OLAF Filipinų atveju. Toks elgesys rodo, kad Kinijos eksportuotojai yra labai suinteresuoti patrauklia Sąjungos rinka.

(114)

Sąjungos pramonė dėl importo iš Kinijos dempingo kainomis kelerius metus patyrė žalą ir šiuo metu jos ekonominė padėtis tebėra nestabili.

(115)

Kaip minėta pirmiau, Sąjungos pramonė sugebėjo atsigauti nuo Kinijos importo dempingo kaina dėl taikytų antidempingo priemonių. Tačiau per PTL jos ekonominė padėtis buvo sudėtinga. Šiomis aplinkybėmis Sąjungos pramonei susidūrus su didesne importo mažomis dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies apimtimi, jos pardavimas, rinkos dalis, pardavimo kainos ir finansinė padėtis pablogėtų.

(116)

Be to, kaip nurodyta 58 konstatuojamojoje dalyje, taip pat nustatyta, kad tai, jog dėl Kinijos gamintojų pardavimo kainos vidutiniškai 53 % priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos, rodė, kad netaikant priemonių tikėtina, jog Kinijos eksportuojantys gamintojai eksportuos nagrinėjamąjį produktą į Sąjungos rinką kainomis, gerokai mažesnėmis nei Sąjungos pramonės kainos.

(117)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas atliekant tyrimą, t. y. dėl KLR nepanaudotų pajėgumų, į eksportą orientuotos Kinijos pramonės pobūdžio ir ankstesnio Kinijos eksportuotojų elgesio užsienio rinkose, panaikinus priemones žala greičiausiai tęstųsi.

(118)

Galiausiai, kaip nurodyta 105 ir 113 konstatuojamosiose dalyse, priemonių vengimas labai sustiprina išvadą dėl žalos tęsimosi galimybės. Tai yra aiškus įrodymas, kad Europos rinka išlieka patraukli eksportuojantiems Kinijos gamintojams, kurie, tikėtina, netaikant antidempingo priemonių į Sąjungą nukreiptų didesnius eksportuojamo produkto kiekius.

(119)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar nepaisant išvados dėl žalingo dempingo galima aiškiai daryti išvadą, kad tolesnis antidempingo priemonių taikymas importui iš KLR neprieštarautų Sąjungos interesams.

(120)

Reikėtų priminti, kad ankstesniuose tyrimuose priemonių nustatymas buvo laikomas neprieštaraujančiu Sąjungos interesams. Be to, šis tyrimas yra peržiūra ir jį atliekant analizuojama padėtis jau po antidempingo priemonių nustatymo, todėl galima įvertinti bet kokį netinkamą neigiamą poveikį, kurį šios galiojančios antidempingo priemonės daro nagrinėjamosioms šalims.

(121)

Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(122)

Sąjungos dviračių pramonė parodė esanti gyvybinga ir konkurencinga, jei vyrauja sąžiningos rinkos sąlygos. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad pramonės padėtis vis dar silpna, o remiantis finansiniai rezultatais beveik nėra nuostolių. Todėl Sąjungos rinkoje reikia išlaikyti veiksmingas konkurencijos sąlygas.

(123)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad naujus dviračių modelius daugiausia projektuoja Sąjungos pramonė, tokia raida, jei importo dempingo kainomis spaudimas būtų kontroliuojamas priemonėmis, pramonei suteiktų visapusiškos naudos pardavimo kiekių ir kainos atžvilgiu.

(124)

Manoma, kad Sąjungos pramonei būtų naudinga, jei priemonės būtų taikomos toliau – tokiu būdu ji galėtų išlaikyti ir galbūt padidinti pardavimo apimtį ir, tikriausiai, pardavimo kainas bei gauti pakankamai pajamų, kad galėtų toliau investuoti į naujas technologijas.

(125)

Priešingai, jei priemonės iš KLR importuojamiems produktams nebūtų taikomos, tikėtina, kad bus tolesnių prekybos iškraipymų, dėl kurių būtų stabdomas Sąjungos pramonės atsigavimo procesas. Atsižvelgiant į KLR nepanaudotus pajėgumus, ankstesnį Kinijos eksportuotojų elgesį užsienio rinkose, akivaizdu, kad jeigu priemonės nebūtų taikomos, būtų labai sunku ar net neįmanoma Sąjungos pramonei atsigauti ir net išlaikyti savo padėtį. Priešingu atveju tikėtina, kad žalinga Sąjungos pramonės padėtis ir toliau blogės, dėl kurios Sąjungos gamybos pajėgumai gali toliau mažėti, o keletas gaminančių bendrovių nutraukti savo veiklą. Todėl daroma išvada, kad antidempingo priemonės Sąjungos pramonės interesams neprieštarauja.

(126)

Atsižvelgiant į 93–96 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas dėl Sąjungos pramonės padėties ir remiantis teiginiais, susijusiais su žalos pasikartojimo tikimybės analize, kaip paaiškinta 106–117 konstatuojamosiose dalyse, taip pat galima manyti, kad nebetaikant antidempingo muitų Sąjungos pramonės finansinė padėtis greičiausiai pablogėtų.

(127)

Šiam tyrimui pritarė Europos dviratininkų federacija (ECF), kuriai priklauso Europos nacionalinės dviratininkų asociacijos.

(128)

ECF tvirtina, kad Europa yra svarbiausia modernių dviračių rinka, taikanti aukštus kokybės ir saugos standartus, ir kad dėl produktų iš KLR srauto šie standartai suprastėtų. Be to, ECF teigia, kad Sąjungos ekonomika turi dideles dviračių rinkos augimo galimybes, kurioms kiltų grėsmė, jei antidempingo priemonės būtų nebetaikomos.

(129)

Primenama, kad ankstesniuose tyrimuose buvo nustatyta, kad naudotojams priemonių nustatymas neturėtų didelio poveikio. Nepaisant to, kad priemonės buvo taikomos, Sąjungos importuotojų ir (arba) naudotojų tiekimo šaltinis liko, inter alia, KLR. Nebuvo požymių, rodančių, kad būtų buvę sunku rasti kitus šaltinius. Todėl daroma išvada, kad toliau taikant antidempingo priemones Sąjungos naudotojams neturėtų būti daromas didelis poveikis.

(130)

Atliekant tyrimą apie save pranešė Dviračių dalių gamintojų asociacija (COLIPED). COLIPED tvirtino, kad Sąjungoje yra apie 300 gamyklų, kurios tiekia sudedamąsias dalis dviračių gamintojams ir kuriose dirba apie 7 300 darbuotojų, ir todėl tolesnė tiekėjų pramonės veikla neišvengiamai priklauso nuo dviračių gamybos Europoje tęstinumo. Šiuo atžvilgiu nustatyta, kad nenustačius priemonių savo veiklą turėtų nutraukti ir kiti Europos dviračių gamintojai, o tai neigiamai paveiktų Sąjungos sudedamųjų dalių pramonę ir keltų pavojų tiekėjų pramonės užimtumui. Todėl daroma išvada, kad antidempingo priemonių nustatymas atitiktų tiekėjų interesus.

(131)

Atsakymus į klausimyną dėl importo iš KLR pateikė tik vienas nesusijęs importuotojas, tačiau jo atsakymai buvo neišsamūs, nes bendrovė rengėsi nutraukti savo veiklą dėl nepaaiškintų priežasčių.

(132)

Visų pirma reikėtų pažymėti, kad atsižvelgiant į žemą importuotojų bendradarbiavimo lygį buvo neįmanoma tinkamai visapusiškai įvertinti, koks būtų poveikis nustačius priemones arba jų nenustačius. Be to, reikėtų priminti, kad antidempingo priemonėmis siekiama ne užkirsti kelią importui, bet atstatyti sąžiningą prekybą ir užtikrinti, kad nebūtų importuojama žalingomis dempingo kainomis. Kadangi sąžiningai nustačius importuojamų produktų kainas, juos vis dar bus leidžiama įvežti į Sąjungos rinką, ir kadangi produktai iš trečiųjų šalių bus ir toliau importuojami, tikėtina, kad tradicinei importuotojų veiklai didelio poveikio nebus. Taip pat akivaizdu, kad Sąjungos gamintojai turi pakankamai pajėgumų tiekti dviračius, jei jų paklausa padidėtų. Be to, kaip matyti iš 59 konstatuojamojoje dalyje pateiktos lentelės, importas iš kitų trečiųjų šalių rodo, kad šios šalys turi didelių dviračių gamybos pajėgumų. Todėl labai mažai tikėtina, kad dviračių galėtų pritrūkti.

(133)

Kadangi nustačius tinkamą importuojamų produktų kainą, juos vis dar bus leidžiama įvežti į Sąjungos rinką, tikėtina, kad importuotojai ir toliau vykdys tradicinę veiklą net jeigu antidempingo priemonės ir toliau būtų taikomos iš KLR importuojamiems produktams. Žemas nesusijusių importuotojų bendradarbiavimo lygis ir tai, kad nustačius priemones KLR, atliekant tyrimą nesurinkta jokių įrodymų, kad importuotojai patiria tam tikrų sunkumų, dar labiau sustiprina šią išvadą.

(134)

Tolesnis priemonių taikymas importuojamiems KLR kilmės dviračiams aiškiai atitiktų Sąjungos pramonės, vartotojų ir Sąjungos dviračių dalių tiekėjų interesus. Tai sudarytų sąlygas Sąjungos pramonei augti, pagerinti savo padėtį atstatytos sąžiningos konkurencijos sąlygomis. Be to, importuotojams tai neturės didelio poveikio, nes rinkoje ir toliau bus prekiaujama dviračiais, kurių kaina nustatyta sąžiningai. Priešingu atveju, nenustačius priemonių Sąjungos dviračių gamintojai veikiausiai nutrauks veiklą, o tai kelią grėsmę Sąjungos dviračių dalių tiekėjų išlikimui.

(135)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių importuojamiems KLR kilmės dviračiams nereikėtų nustatyti antidempingo muitų.

(136)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dviračiams reikėtų toliau taikyti antidempingo priemones. Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, priemonių galiojimas po priemonių galiojimo termino peržiūros paprastai pratęsiamas 5 metams, jei nėra konkrečių priežasčių arba aplinkybių, dėl kurių laikotarpis turėtų būti sutrumpintas.

(137)

Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad šiam tyrimui būdingos ypatingos aplinkybės, kaip nurodyta 1 ir 48 konstatuojamosiose dalyse, į kurias reikėtų tinkamai atsižvelgti nustatant antidempingo priemonių galiojimo trukmę. Iš esmės, Sąjungos pramonė naudojasi netipišku priemonių rinkiniu, kuriuo suderinami gataviems dviračiams taikomi ad valorem muitai ir atleidimo nuo muito sistema, pagal kurią šiai pramonei leidžiama naudoti Kinijos dviračių dalis, kurioms netaikomi antidempingo priemonių vengimui pašalinti skirti muitai, jei laikomasi konkrečių sąlygų.

(138)

Šios priemonių galiojimo termino peržiūros rezultatai patvirtino, kad dviračių sektorius yra sudėtingos struktūros ir kad jis glaudžiai susijęs su dviračių dalių sektoriumi. Nustatyta, kad Sąjungos dviračių pramonė, importuodama dviračių dalis, daugiausia naudojasi atleidimo nuo muito sistema, kaip nurodyta 1 konstatuojamojoje dalyje. Dėl šios priežasties svarbu, kad priemonių veiksmingumas būtų nuolat persvarstomas. Tuo remiantis laikyta, kad priemonių taikymas turėtų būti apribotas 3 metams.

(139)

Atskleidus faktus keletas Sąjungos gamintojų ir jų asociacijų pareiškė, kad priemonių taikymas turėtų būti išplėstas 5 metams. Šalys daugiausia teigė, kad dviračių gamintojai pasirengę investuoti į dviračių dalių gamybą tam, kad jie būtų mažiau priklausomi nuo importuojamų Kinijos dviračių dalių, tačiau 3 metų laikotarpis nėra pakankamas teigiamai tokių investicijų grąžai gauti.

(140)

Šiuo atžvilgiu argumentas, kad keletas šalių investavo ar ketina investuoti į dviračių ar dviračių dalių sektorių, nėra tinkamas priemonių galiojimo termino peržiūros, kurią atliekant vertinama antidempingo priemonių būtinybė ir trukmė, atveju. Iš tikrųjų, minėta peržiūra gali būti grindžiama tik išvada, kad nustojus galioti priemonėms, dempingas ir jo daroma žala greičiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(141)

Kaip paaiškinta 137 konstatuojamojoje dalyje, primenama, kad nuo tada, kai pirmą kartą priemonės buvo nustatytos 1993 m. ir jų taikymas išplėstas dviračių dalims 1997 m., dviračių gamybos padėtis Sąjungoje gerokai pasikeitė, nes buvo patenkinta daugiau nei 250 atleidimo nuo muito prašymų. Be to, dviračiams taikomos priemonės yra tiesiogiai susijusios su priemonėmis, kurių taikymas išplėstas dviračių dalims, ir su sukurta atleidimo nuo muito sistema. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vis dar taikoma išvada, kad priemonės turėtų būti persvarstomos, kaip nustatyta 138 konstatuojamojoje dalyje. Šiuo atžvilgiu Taryba pažymi, kad Komisija gali inicijuoti ex officio tarpinę peržiūrą dėl dempingo, žalos ir atleidimo nuo muito sistemos pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 3 dalį.

(142)

Tuo remiantis ir atsižvelgiant į tai, kad bet kuriuo atveju priemonių taikymo laikotarpis būtų nagrinėjamas atliekant bet kokią peržiūrą, atliekant dabartinę priemonių galiojimo termino peržiūrą yra per anksti vertinti, ar yra konkrečių priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nustatytas kitokios trukmės nei įprastas 5 metų laikotarpis, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalyje. Todėl manoma, kad priemonių taikymas turėtų būti pratęstas 5 metų laikotarpiui. Tai neprieštarauja nuostatai, kad dabartinių antidempingo priemonių taikymo trukmė gali būti persvarstoma atliekant tolesnes išsamias tarpines peržiūras, jei jos bus atliekamos priklausomai nuo nustatytų faktų.

(143)

Visoms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti toliau taikyti galiojančias priemones. Buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl atskleistų faktų pateikti. Į pateiktus pagrįstus argumentus ir pastabas buvo deramai atsižvelgta.

(144)

Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, antidempingo muitai turėtų būti taikomi dar 5 metus,

6.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/19

(1)

2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos sprendime 2007/777/EB, nustatančiame gyvūnų ir visuomenės sveikatos reikalavimus ir tam tikrų mėsos produktų ir apdorotų skrandžių, pūslių ir žarnų, skirtų žmonių maistui, importo iš trečiųjų šalių sertifikatų pavyzdžius ir panaikinančiame Sprendimą 2005/432/EB (3), nustatytos mėsos gaminių, kaip nurodyta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (4), siuntų importo į Sąjungą, vežimo tranzitu per Sąjungą ir sandėliavimo Sąjungoje reikalavimai;

(2)

Sprendimu 2007/777/EB taip pat sudaryti trečiųjų šalių ir jų dalių, iš kurių tas importas, vežimas tranzitu ir sandėliavimas yra leidžiami, sąrašai, nustatyti tinkamumo maistui ir veterinarijos sertifikatų pavyzdžiai ir šių gaminių kilmės ir apdorojimo taisyklės;

(3)

2008 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 798/2008, kuriuo nustatomas trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių, iš kurių galima importuoti į Bendriją ir vežti tranzitu per Bendriją naminius paukščius ir naminių paukščių produktus, sąrašas ir veterinarijos sertifikatų reikalavimai (5), nustatyti veterinarinio sertifikavimo reikalavimai, taikomi importuojant į Sąjungą ir tranzitu per Sąjungą vežant naminius paukščius, perinius kiaušinius, vienadienius paukščių jauniklius, nurodytais patogenais neužkrėstus kiaušinius bei naminių paukščių, įskaitant Ratitae genties paukščius ir laukinius medžiojamuosius paukščius, mėsą, smulkintą mėsą ir mechaniškai atskirtą mėsą, kiaušinius ir kiaušinių gaminius. Jame nustatyta, kad tas prekes importuoti į Sąjungą ir vežti tranzitu per Sąjungą galima tik iš to reglamento I priedo 1 dalyje pateiktoje lentelėje nurodytų trečiųjų šalių, teritorijų, zonų ar skyrių;

(4)

dėl neseniai Pietų Afrikoje kilusių labai patogeniško paukščių gripo (toliau – LPPG) protrūkių, Sprendimas 2007/777/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 798/2008 buvo iš dalies pakeisti Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 536/2011 (6), kad iš Pietų Afrikos importuojamiems maistui skirtiems mėsos gaminiams, apdorotiems skrandžiams, pūslėms ir žarnoms, gautiems iš ūkiuose auginamų Ratitae genties paukščių mėsos, ir džiovintai mėsai bei pasterizuotiems mėsos gaminiams, kuriuos sudaro arba kurių sudėtyje yra ūkiuose auginamų medžiojamųjų paukščių, Ratitae genties paukščių ir laukinių medžiojamųjų paukščių mėsos, būtų numatyti specialūs apdorojimo būdai, kurių pakaktų šių prekių keliamam pavojui gyvūnų sveikatai panaikinti ir, kad būtų uždrausta įvežti veislinius arba produkcinius Ratitae genties paukščius ir vienadienius paukščių jauniklius, perinius kiaušinius ir Ratitae genties paukščių mėsą iš visos Reglamente (EB) Nr. 798/2008 nurodytos Pietų Afrikos teritorijos;

(5)

Pietų Afrika pateikė Komisijai informacijos apie dėl pastarųjų LPPG protrūkių įgyvendintas kontrolės priemones. Komisija įvertino gautą informaciją ir epidemiologinę padėtį po minėtų protrūkių Pietų Afrikoje;

(6)

be to, Sąjungos veterinarinių nepaprastųjų padėčių grupė nuvyko į Pietų Afriką įvertinti padėtį ir pateikti ligų kontrolės gerinimo rekomendacijų;

(7)

Pietų Afrika įgyvendino likvidavimo strategiją šiai ligai kontroliuoti ir jos plitimui riboti. Manoma, kad Pietų Afrikos paukščių gripo stebėjimo veiksmai atitinka Reglamento (EB) Nr. 798/2008 IV priedo II dalyje nustatytus reikalavimus;

(8)

atsižvelgiant į teigiamus ligos padėties vertinimo rezultatus ir Pietų Afrikos atliktus epidemiologinius tyrimus, galima sumažinti į Sąjungą importuojamai Ratitae genties paukščių mėsai taikomus ribojimus ir juos taikyti tik ligos paveiktai Pietų Afrikos teritorijos daliai, kuriai Pietų Afrika taiko ribojimus. Tačiau, dėl padidėjusios galimo viruso patekimo į Sąjungą rizikos toliau reikėtų taikyti ribojimus iš visos Pietų Afrikos teritorijos importuojamiems gyviems Ratitae genties paukščiams ir jų periniams kiaušiniams;

(9)

atsižvelgiant į Sprendime 2007/777/EB nustatytus apdorojimo būdus, skirtus tam tikriems importuojamiems maistui skirtiems mėsos gaminiams, apdorotiems skrandžiams, pūslėms ir žarnoms, ir džiovintai mėsai bei pasterizuotiems mėsos gaminiams, iki LPPG protrūkių taikyti apdorojimo būdai vėl turėtų būti taikomi prekėms iš liga neužkrėstos Pietų Afrikos teritorijos dalies;

(10)

Sprendimo 2007/777/EB II priedo 1 dalyje išvardytos trečiųjų šalių teritorijos ar jų dalys, kurios gyvūnų sveikatos sumetimais suskirstytos į regionus. Pietų Afrikai skirtas įrašas turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į naują su LPPG susijusią padėtį šioje trečiojoje šalyje ir susijusias paveiktų prekių importui į Sąjungą taikomų ribojimų pasekmes;

(11)

todėl Sprendimą 2007/777/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 798/2008 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(12)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

6.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/23

6.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/25

(1)

2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Michelle MULHERIN ir Denis LANDY kadencijai tapo laisvos dvi Regionų komiteto narių vietos. Pasibaigus Terry BRENNAN kadencijai tapo laisva Regionų komiteto pakaitinio nario vieta,

a)

nariais

ir

b)

pakaitine nare

6.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/26

(1)

2009 m. gruodžio 22 d. ir 2010 m. sausio 18 d. Taryba priėmė sprendimus 2009/1014/ES (1) ir 2010/29/ES (2) dėl Regionų komiteto narių ir pakaitinių narių skyrimo laikotarpiui nuo 2010 m. sausio 26 d. iki 2015 m. sausio 25 d.;

(2)

pasibaigus Paul Henri MEYERS kadencijai tapo laisva Regionų komiteto nario vieta. Gilles ROTH paskyrus Regionų komiteto nariu tapo laisva pakaitinio nario vieta,

a)

nariu

ir

b)

pakaitiniu nariu

6.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 261/27

(1)

2003 m. lapkričio 7 d. Prancūzijos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje išsiuntė raštą, kuriuo, vadovaudamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 108 straipsnio 3 dalimi (1), Komisijai pranešė apie tai, kad tam tikros įmonės, užsiimančios mažmenine mėsos prekyba, buvo atleistos nuo taukų lydymo mokesčio.

(2)

Pradiniame pranešime pateikta informacija apie 2003 m. suteiktą pagalbą bei apie pagalbą, planuojamą teikti nuo 2004 m. Dalis pagalbos buvo jau skirta, todėl tada Komisija nusprendė bylą išskaidyti. Iš visos 2003 m. skirtos pagalbos, šio sprendimo dalykas apima tik tyrimą dėl taukų lydymo mokesčio.

(3)

Taukų lydymo mokestis buvo panaikintas 2004 m. sausio 1 d. Vėliau gyvūninės kilmės šalutinių produktų utilizavimo viešąją paslaugą užtikrinti leido vadinamasis skerdimo mokestis, dėl kurio Komisija prieštaravimų neišsakė (2).

(4)

Atliekant tyrimą dėl vadinamojo skerdimo mokesčio bylos (Valstybės pagalba Nr. N 515A/03), Prancūzijos valdžios institucijos Komisijai pateikė ir šiam konkrečiam atvejui reikšmingos informacijos, ypač 2003 m. gruodžio 29 d. rašte.

(5)

2005 m. balandžio 7 d. rašte (įregistruotame 2005 m. balandžio 12 d.) Prancūzijos valdžios institucijos pateikė papildomos informacijos, kurios Komisija paprašė 2005 m. kovo 4 d. raštu.

(6)

Komisija 2005 m. liepos 7 d. raštu Nr. SG(2005)D/202956 pradėjo SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl nagrinėjamos paramos.

(7)

Sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (3). Komisija pakvietė kitas valstybes nares ir suinteresuotąsias trečiąsias šalis pateikti pastabas dėl šios pagalbos.

(8)

Prancūzijos valdžios institucijos savo pastabas pateikė 2005 m. rugsėjo 20 d. ir 2005 m. lapkričio 15 d. raštuose (jie įregistruoti 2005 m. lapkričio 17 d.).

(9)

Komisija gavo 2005 m. spalio 18 d. data pažymėtas Skerdyklų, mėsos parduotuvių ir maisto tiekėjų konfederacijos (pranc. Confédération de la boucherie, boucherie-charcuterie, traiteurs, toliau – SMPMTK) pastabas ir vienos privačios įmonės pastabas, pažymėtas 2005 m. spalio 17 d. (4) ir 2008 m. liepos 11 d. data.

(10)

2011 m. balandžio 18 d. rašte Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, kad tam tikros žemės ūkio produktus parduodančios įmonės buvo atleistos nuo mėsos pirkimo mokesčio (vadinamojo taukų lydymo mokesčio) už 2003 m. vadovaujantis 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimu (EB) Nr. 1998/2006 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai (5).

(11)

Nagrinėjama priemonė yra susijusi su gyvūninės kilmės šalutinių produktų utilizavimo viešosios paslaugos ir mėsos bei kaulų, kurių nebegalima pateikti į prekybą, miltų naikinimo finansavimu už 2003 m.

(12)

Gyvūninės kilmės šalutinių produktų utilizavimo viešoji paslauga anksčiau buvo finansuojama iš taukų lydymo mokesčio, kuris buvo įvestas vadovaujantis Prancūzijos bendrojo mokesčių kodekso 302a ZD straipsniu pagal 1996 m. gruodžio 26 d. priimtą Įstatymą Nr. 96–1139 dėl gyvūnų kūnų ir skerdyklų atliekų rinkimo ir šalinimo (toliau – 1996 m. įstatymas).

(13)

Taukų lydymo mokestis taikytas kiekvienam asmeniui, superkančiam mėsą ir kitus specifinius šios rūšies produktus ir pardavinėjančiam juos mažmenomis; šis mokestis iš esmės buvo privalomas kiekvienam asmeniui, prekiaujančiam mažmenomis; mokesčio bazė – tai įvairios kilmės superkamų produktų kaina be pridėtinės vertės mokesčio (PVM):

(14)

Įmonės, kurių ankstesnių kalendorinių metų apyvartą be PVM sudarė mažiau kaip 2 500 000 Prancūzijos frankų (FRF) (6) (381 122 EUR), nuo šio mokesčio atleistos. Mokesčio normos, nustatytos kiekvieną mėnesį supirktiems produktams be PVM, siekė 0,5 % supirktiems produktams iki 125 000 FRF (iki 19056 EUR) ir 0,9 % supirktiems produktams, kurių suma viršijo 125 000 FRF. Pataisytojo finansų įstatymo 2000 metams (2000 m. gruodžio 30 d. įstatymo Nr. 2000–1353) 35 straipsnyje buvo nustatyti tam tikri taukų lydymo mokesčio sistemos pakeitimai, įsigalioję 2001 m. sausio 1 d. Šiais pakeitimais buvo siekiama sušvelninti GSE krizės padarinius ir iš jos kilusias papildomas išlaidas. Nuo tada išplėsta mokesčio bazė apėmė ir „kitus produktus, kurių pagrindą sudaro mėsa“. Mokesčio norma, nustatyta kiekvieną mėnesį supirktiems produktams, siekė 2,1 % supirktiems produktams iki 125 000 FRF (iki 19 056 EUR) ir 3,9 % supirktiems produktams, kurių suma viršijo 125 000 FRF. Be to, įmonės, kurių praeitų kalendorinių metų apyvarta be PVM sudarė mažiau kaip 5 000 000 FRF (762 245 EUR), nuo šio mokesčio buvo atleistos.

(15)

Iš pradžių, t. y. nuo 1997 m. sausio 1 d., renkant šį mokestį gautos lėšos patekdavo į specialiai tam sukurtą fondą, kurio tikslas – finansuoti gyvūnų kūnų ir skerdykloje sulaikytos mėsos, pripažintos netinkama vartoti žmonėms ir gyvūnams, rinkimo ir šalinimo paslaugą, t. y. veiklą, kuri Žemės ūkio kodekso 264 straipsnyje apibrėžiama kaip priskiriama viešajai paslaugai. Fondą administravo NŽŪSVC (Nacionalinis žemės ūkio struktūrų vystymo centras, pranc. CNASEA – Centre national pour l’aménagement des structures des exploitations agricoles).

(16)

Renkant šį mokestį gautos lėšos nuo 2001 m. sausio 1 d. ėmė plaukti tiesiai į bendrąjį valstybės biudžetą, o ne į tam tikslui sukurtą fondą. 2003 m. lėšos nukreiptos į Žemės ūkio, maisto, žvejybos ir kaimo reikalų ministeriją 2002 m. gruodžio 30 d. dekretu Nr. 2002–1580 dėl 2003 m. finansų įstatymo įgyvendinimo. Jos buvo priskirtos prie pagrindinių šios ministerijos išlaidų pagal IV antraštinės dalies (Valstybės veiksmai) 4 dalį (ekonominiai veiksmai, paskatos ir įsikišimas). 2003 m. renkant šį mokestį gautos pajamos siekė 550 mln. EUR.

(17)

2003 m. pranešimu numatyta pagalba gyvūnų miltų sandėliavimui ir naikinimui, taip pat rastų nugaišusių gyvūnų ir skerdyklų atliekų transportavimui ir naikinimui. Be to, 1996 m. įstatymu numatyta nuo mokesčio atleisti mažmenomis mėsa prekiaujančias įmones, kurių metinė apyvarta mažesnė kaip 762 245 EUR. Remiantis Komisijos turimais duomenimis, 1996 m. įstatymas galiojo visus 2003 m.

(18)

Sprendime dėl procedūros pradėjimo Komisija padarė išvadą, kad pagalbos priemonės, skirtos rastų nugaišusių gyvūnų šalinimui ir naikinimui, taip pat gyvūnų miltų ir skerdyklos atliekų sandėliavimui ir naikinimui, negalėjo turėti tokios įtakos prekybai, kad pakenktų bendram interesui. Todėl joms buvo galima taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, numatytą SESV 107 straipsnio 3 dalies c punkte, kaip priemonėms, galinčioms prisidėti prie sektoriaus plėtros. Tačiau Komisija nusprendė pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl pagalbos nuo taukų lydymo mokesčio atleistiems prekybininkams buvimo ir jos apskaitos.

(19)

Pradėdama tyrimo procedūrą, Komisija manė, kad tikėtina, jog atleidus nuo mokesčio prarandama dalis valstybės išteklių, ir nepanašu, kad tokį atleidimą pateisintų apmokestinimo sistemos, kurios tikslas yra užtikrinti valstybės pajamas, pobūdis ir ekonominė logika. Iš tikrųjų, remiantis Komisijos turėtais duomenimis, šis atleidimas nuo mokesčio rėmėsi ne apyvarta, gauta prekiaujant mėsa, o bendrąja pardavimų apyvarta.

(20)

Taukų lydymo mokestis apskaičiuotas remiantis produktų, kurių pagrindą sudaro mėsa, verte, todėl neatrodo, kad būtų pagrįsta nuo mokesčio atleisti įmonę, kurios apyvarta, gauta prekiaujant mėsa, yra didesnė, kai jos konkurentė, kurios apyvarta, gauta prekiaujant produktais, kurių pagrindą sudaro mėsa, yra mažesnė, tą mokestį turi mokėti.

(21)

Todėl prekybos įmonių atleidimas nuo minėto mokesčio teikia joms naudą dėl pasirinktinio palaikymo. Taigi tai būtų pagalba nuo mokesčio atleistiems verslininkams, kuriems palengvinama mokesčių našta. Vadovaudamasi prekybos mėsa skaičiais, Komisija padarė išvadą, kad verslininkų, kurių apyvarta mažesnė kaip 762 245 EUR, atleidimas nuo mokesčio 2003 m. buvo nauda, galėjusi reikšti valstybės pagalbą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(22)

Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad atleidimas nuo mokesčio galėjo turėti įtakos prekybai tarp valstybių narių, pirmiausia pasienio zonose.

(23)

Tad atrodo, kad verslininkų, kurių prekybos apyvarta mažesnė kaip 762 245 EUR, atleidimas nuo mokesčio, buvo nauda, galėjusi reikšti valstybės pagalbą pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį.

(24)

Šiuo atveju, panašu, kad atleidimą nuo mokesčio sudarė mokesčių sumažinimas, neturintis jokio paskatinamojo elemento ir nenumatantis jokių kompensacinių priemonių iš naudos gavėjų, o jo atitiktis konkurencijos taisyklėms nebuvo įrodyta.

(25)

Todėl Komisija laikėsi požiūrio, kad pagalba pateko į tuo metu galiojusių Bendrijos gairių dėl valstybės pagalbos žemės ūkio sektoriui (7) 3.5 punkto taikymo sritį. Šiame punkte buvo numatyta, kad tam, kad atitiktų bendrąją rinką, bet kokia pagalba turi turėti skatinamąjį elementą arba turi būti numatyta kompensacija iš naudos gavėjo. Tad neskaitant aiškiai Bendrijos teisės aktuose ar šiose gairėse numatytų išimčių, vienašalė valstybės pagalba, kuri paprasčiausiai skirta pagerinti gamintojų finansinę padėtį, tačiau niekaip neprisideda prie sektoriaus plėtros, priskiriama prie pagalbos veiklai, kuri yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(26)

Dėl prekybininkų, kurie yra atleisti nuo taukų lydymo mokesčio, Komisija negalėjo atmesti galimybės, kad susiduriama su valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį ir kad tai yra parama veiklai, kurios atžvilgiu Komisijai kyla abejonių dėl jos suderinamumo su bendrąja rinka.

(27)

Prancūzijos valdžios institucijos savo pastabas pateikė 2005 rugsėjo 20 d. ir 2005 m. lapkričio 15 d. raštuose. Juose jos tvirtino, kad negalima teigti, kad įmonių atleidimas nuo mokesčio buvo pagalba EB sutarties prasme. Be to, Komisija savo Sprendime 2005/474/EB (8) dėl atleidimo nuo mokesčio, taikyto nuo 1997 m. sausio 1 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d. (pagalba NN 17/2001, perklasifikuota į C 49/02) yra pateikusi panašų įvertinimą.

(28)

Tačiau Prancūzijos valdžios institucijos teigė, kad prieš įsigaliojant Reglamentui (EB) Nr. 1998/2006, pagalba įėjo į 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 69/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis valstybės pagalbai taikymo sritį (9). Jos taip pat teigė, kad aptariamų įmonių skaičius, kuris siekė daugiau nei vidutiniškai 100 000 per metus, taip pat apyvartos riba, iki kurios taikomas atleidimas nuo mokesčio (762 245 EUR), reikštų, kad atleidimo dydis, kurį galima būtų vertinti kaip valstybės pagalbą, visais atvejais sudaro mažiau nei 100 000 EUR ribą trejų metų laikotarpiu, numatytu pagal Reglamentą (EB) Nr. 69/2001.

(29)

Prancūzijos valdžios institucijos, siekdamos įrodyti, kad atleidimo dydis, kuriuo pasinaudojo šios įmonės 2003 m., sistemingai sudarė mažiau kaip 100 000 EUR per 3 metų laikotarpį, pasitelkė du metodus.

(30)

Pirmuoju atveju Prancūzijos valdžios institucijos siekė atkurti įmonės apyvartą, kuri per 3 metus sumokėjo 100 000 EUR siekiantį mokestį, arba per metus vidutiniškai 33 333 EUR. Nuo šios sumos, paskirstytos pagal apmokestinamąją dalį (2,1 % ir 3,9 %), jos atkuria mokesčių krepšelį, atitinkantį įmonės mėsos supirkimo mastą. Galiausia nuo šio mėsos supirkimo vertės jos atėmė apskaičiuotą metinę apyvartą, vadovaudamasi maksimalistine prielaida, kad įmonė specializuojasi prekyba mėsa. Šiuo metodu gaunamas įmonės apyvartos dydis, kuris gerokai viršija atleidimo nuo mokesčio ribą. Tad atleidimo nuo mokesčio riba, siekianti 762 245 EUR, gerokai viršyta, o tai reiškia, jog įmonė, sumokėjusi 100 000 EUR mokesčių per trejus metus, jokiu atveju negali būti atleista nuo mėsos supirkimo mokesčio.

(31)

Antra, Prancūzijos valdžios institucijos pamėgino nustatyti prekyba mėsa užsiimančios įmonės, kurios apyvarta yra nežymiai didesnė už atleidimo nuo mokesčio ribą (762 000 EUR), mokesčių dydį. Remdamosi koeficientu supirkimas/apyvarta, lygiu 0,58 (10), Prancūzijos valdžios institucijos išvedė šios įmonės mėsos supirkimo vertę, kitaip tariant – 441 960 EUR (762 000 × 0,58). Šis antrasis metodas įrodo, kad didžiausia atleidimo suma siekia 13 132 EUR per metus vienai įmonei, arba kitaip – tai suma, kuri bet kuriuo atveju yra mažesnė už 100 000 EUR per trejus metus.

(32)

Įsigaliojus Reglamentui (EB) Nr. 1998/2006, Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, kad tam tikroms žemės ūkio produktus pardavinėjančioms įmonėms suteiktas (ir patvirtintas už 2003 m.) atleidimas nuo mėsos supirkimo mokesčio, įėjo į šio reglamento, pirmiausia į jo 5 straipsnio dėl laikinųjų priemonių taikymo sritį.

(33)

Visų pirma, Skerdyklų, mėsos parduotuvių ir maisto tiekėjų konfederacija (toliau – SMPMTK) nurodė, kad nagrinėjama priemonė neatitiko valstybės pagalbos apibrėžties reikalavimų, o tam tikroms įmonėms taikytas mokesčių mechanizmas atsižvelgiant į jų apyvartą buvo visiškai pagrįstas bendraisiais mokesčių sistemos ekonomikos principais. SMPMTK manymu, mėsos supirkimo mokestis buvo susigrąžinamas ir kontroliuojamas pagal PVM ir panašiems mokesčiams taikomas taisykles. Atleidimo ribos nustatymas buvo pagrįstas objektyviu ir racionaliu kriterijumi, tapačiu kitiems mokesčiams nustatytoms riboms. 1996 m. įstatymas atitinka Prancūzijoje galiojančią PVM susigrąžinimo logiką. Tad jo paskirtis nebuvo suteikti išskirtinę naudą tam tikroms įmonėms, tačiau juo realiai siekta nustatyti mokesčio taikymo ribą, atsižvelgti į įmonių finansinį pajėgumą, ypač į mėsininkų amatininkų verslo gyvybingumą.

(34)

Antra, SMPMTK manymu, ši priemonė neturėjo įtakos prekybai Bendrijos ribose. Iš tikrųjų, labai nedidelis įmonių, kurioms taikomos aptariamos priemonės, dydis, taip pat ypač nedidelė geografinė rinka, kurioje jos vykdo savo veiklą, leidžia suabejoti tuo, kad buvo suteikta pagalba SESV 107 straipsnio 1 dalyje nurodyta prasme.

(35)

Net jei reiktų manyti, kad nuo mokesčio atleistos įmonės iš tikrųjų gavo pagalbą, SMPMTK tvirtina, kad bet kuriuo atveju ši pagalba atitiktų Sutartyje keliamus reikalavimus.

(36)

Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad mažų mėsinių ir amatininkų mėsininkų įmonių atleidimas nuo mokesčio šiuo atveju pateisinamas bendrojo intereso siekiu – kempinligės sukeltos krizės valdymu ir būtinu pavojingų produktų tvarkymu. Be to, ši priemonė taikyta tik mažoms ir vidutinėms įmonėms, ji galimai taikyta atsižvelgiant į tuo metu galiojusiais išimčių taikymo reglamentus, konkrečiai į 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 70/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms (11) ir 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1/2004 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir prekyba (12).

(37)

Bet kuriuo atveju, SMPMTK laikosi nuomonės, kad priemonę priskyrus prie nederamos valstybės pagalbos ir pareikalavus ją grąžinti, tai pažeistų 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (13), 14 straipsnį tuo, kad neigiamas sprendimas ir susigrąžinimas neleistų atsižvelgti į naudą gavusių įmonių teisėtą pasitikėjimą.

(38)

Kad ir kaip būtų, a posteriori nustatytas pagalbos dydis, remiantis nustatyto dydžio mokesčiu atgaline tvarka gali būti žemesnis už de minimis ribas, atsižvelgiant tai, kad galimi šios pagalbos gavėjai yra labai mažos įmonės.

(39)

Pagal Komisijos turimą informaciją, nurodyta privati bendrovė Prancūzijoje užsiima maisto produktų platinimo veikla. Bendrovė, kuri yra sumokėjusi taukų lydymo mokestį už 2001–2003 m. ir pateikusi prašymą susigrąžinti sumokėtą sumą iš Prancūzijos mokesčių tarnybų, mano, kad ji suinteresuota pateikti savo pastabas pagal dabartinę procedūrą.

(40)

Bendrovė teigia, kad priešingai Komisijos padarytoms išvadoms, pateiktoms 2005 m. liepos 5 d. sprendime dėl procedūros pradėjimo (2005/C 228/06) (14), pagalba, teikta taukų lydymo sektoriui ir mėsos supirkimo mokestis nebuvo atsieti. Jos manymu, už 2003 m. sumokėtas taukų lydymo mokestis yra paremtas Bendrojo mokesčių kodekso 302a ZD straipsniu, o juo finansuojamas valstybės pagalbos mechanizmas pagal SESV 107 straipsnį. Apie šį mechanizmą Komisijai iš anksto pranešta nebuvo, todėl jis turėjo būti paskelbtas neteisėtu.

(41)

Be to, bendrovė teigia, kad atleidimas nuo mokesčio nesuderinamas su SESV 107 straipsniu, ir tai reikštų, kad mokestis nesuderinamas lygybės viešųjų mokesčių atžvilgiu principu ir, žiūrint plačiau, su konkurencijos taisyklėmis.

(42)

Pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, išskyrus šioje Sutartyje numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas, valstybių narių ar valstybės išteklius pasitelkus skirta pagalba bet kuriuo pavidalu, iškreipiančiu ar galinčiu iškreipti konkurenciją, suteikiant naudos tam tikroms įmonėms ar tam tikriems gaminiams, yra nesuderinama su bendrąja rinka, tiek, kiek ji turi įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai.

(43)

SESV 107, 108 ir 109 straipsniai kiaulienos sektoriui taikomi pagal 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2759/75 dėl bendro kiaulienos rinkos organizavimo 21 straipsnį (15). Šių straipsnių nuostatos taikomos jautienos ir veršienos sektoriui pagal 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1254/1999 dėl bendro jautienos ir veršienos rinkos organizavimo (16) 40 straipsnį. Prieš priimant reglamentą (EB) Nr. 1254/1999, SESV 107, 108 ir 109 straipsniai jautienos ir veršienos sektoriui galiojo pagal Tarybos reglamento (EEB) Nr. 805/68 24 straipsnį (17). Jie taikomi avienos ir ožkienos sektoriui pagal 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2467/98 dėl bendro avienos ir ožkienos rinkos organizavimo (18) 22 straipsnį. Jie taikomi paukštienos sektoriui pagal 1975 m. spalio 29 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2777/75 dėl bendro paukštienos rinkos organizavimo (19) 19 straipsnį. 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1234/2007, nustatančiu bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (vadinamuoju bendru BRO reglamentu) (20) buvo panaikinti šie skirtingi reglamentai, o jo 180 straipsnyje numatyta, kad su valstybės pagalba susijusios taisyklės galioja pirmiau nurodytiems produktams.

(44)

Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, kad atleidimas nuo mėsos supirkimo mokesčio (vadinamojo taukų lydymo mokesčio), suteiktas už 2003 m. tam tikroms įmonėms, prekiaujančioms žemės ūkio produktais, įėjo į reglamento (EB) Nr. 1998/2006 taikymo sritį.

(45)

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1998/2006, pagalba, kuri atitinka juo nustatytas sąlygas, yra laikomos kaip neatitinkančios visų SESV 107 straipsnio 1 dalies kriterijų, todėl laikoma pagalba, kuriai netaikoma pranešimo prievolė pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

(46)

Reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 taikomas pagalbai, skirtai visų sektorių įmonėms, tačiau įmonių, kurios užsiima EB Sutarties I priede išvardytų žemės ūkio produktų perdirbimu ir prekyba jais, – tik tuo atveju, jei pagalbos dydis nėra fiksuojamas pagal kainos bazę ar pagal kiekį šių produktų, nupirktų iš pirminių gamintojų arba pateiktų į rinką atitinkamų įmonių ir jei pagalba iš dalies ar visiškai nėra skiriama pirminiams gamintojams.

(47)

Pagal jo 5 straipsnio 1 dalį, Reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 taikomas pagalbai, skirtai prieš jo įsigaliojimą įmonėms, veikiančioms žemės ūkio perdirbimo ir prekybos jais sektoriuje, jei jos atitinka visas sąlygas, įtvirtintas 1 ir 2 straipsniuose. Reglamentas (EB) 1998/2006 įsigaliojo 2006 m. gruodžio 29 d.

(48)

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1998/2006 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, visos pagalbos, skirtos tai pačiai įmonei, de minimis grynoji suma negali būti didesnė kaip 200 000 EUR per trijų iš eilės einančių mokestinių metų laikotarpį. Nustatyta riba yra išreikšta dotacijų pavidalu. Visi naudoti skaičiai yra grynosios sumos, tai yra sumos prieš mokesčius ar kitus nuskaitymus. Kai pagalba yra suteikta ne dotacijų pavidalu, pagalbos suma yra jos atitikmuo – grynoji dotacija.

(49)

Nagrinėjamos įmonės vykdė veiklą žemės ūkio produktų, nurodytų EB Sutarties I priede, ir kitų produktų perdirbimo ir prekybos jais srityje, ir buvo atleistos nuo taukų lydymo mokesčio už 2003 m. Atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio priemones, nustatytas jo 5 straipsnyje, šiuo konkrečiu atveju Reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 galioja.

(50)

Prancūzijos valdžios institucijos nustatė, kad Reglamente (EB) Nr. 1998/2006 nustatytos sąlygos buvo įvykdytos, įrodžiusios, kad atitikmuo – pagalbos dotacija, gauta individualiai kiekvieno gavėjo, nė vienu atveju neviršijo 200 000 EUR trejų metų laikotarpiui, nes didžiausia atleidimo suma sudarė 13 132 EUR per metus vienai įmonei (žr. 29 konstatuojamąją dalį).

(51)

Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau, Komisija mano, kad įmonių, prekiaujančių mėsos mažmena, kurių metinė apyvarta yra mažesnė kaip 762 245 EUR 2003 m. atleidimas patenka į Reglamento (EB) Nr. 1998/2006 taikymo sritį ir atitinka jame nustatytas sąlygas. Todėl šis atleidimas nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį,