2011 9 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 231/7

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 896/2011

2011 m. rugsėjo 2 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (1), ypač į jo 9 straipsnio 1 dalies a punktą,

kadangi:

(1)	siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

Reglamente (EEB) Nr. 2658/87 nustatytos bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės. Šios taisyklės taip pat taikomos bet kuriai kitai specialiomis Sąjungos teisės aktų nuostatomis įteisintai nomenklatūrai, kuri visiškai ar iš dalies parengta pagal Kombinuotąją nomenklatūrą arba pagal kurią ji papildomai detalizuojama atsižvelgiant į tarifų ir kitų su prekyba susijusių priemonių taikymo poreikius;

(3)	laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant 2 skiltyje nurodytą KN kodą, remiantis lentelės 3 skiltyje išdėstytais motyvais;

(4)

reikėtų nustatyti, kad šio reglamento nuostatų neatitinkančia valstybių narių muitinių suteikta privalomąja tarifine informacija apie prekių klasifikavimą Kombinuotojoje nomenklatūroje jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius, kaip nustatyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalyje;

(5)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Valstybių narių muitinių išduota privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, dar galima remtis tris mėnesius, kaip nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalyje.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. rugsėjo 2 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys

(1) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2) OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas

(KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Atšvaitinės juostelės, skirtos klijuoti ant saugos drabužių ir uniformų karščiu aktyvinamais klijais.

Gaminys yra 140–155 μm storio (neįskaičiavus apsauginio popieriaus pagrindo) ir sudarytas iš šių sluoksnių:

—	60–70 μm stiklinių mikrorutuliukų, iš vienos pusės padengtų metalizuota veidrodine danga, į sluoksnį suklijuotų polibutadien-ko-akrilnitrilo elastomeru (šio elastomero storis 15–20 μm),

—	80–85 μm karščiu aktyvinamų poliesterinių klijų, ir

—	prieš naudojimą nuimamo apsauginio popieriaus pagrindo.

Gaminys pateikiamas atskiromis juostomis arba ritiniais.

4008 21 90

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1, 3 (b punktu) ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, 40 skirsnio 1 ir 9 pastabomis bei KN kodus 4008 , 4008 21 ir 4008 21 90 atitinkančiais prekių aprašymais.

Gaminys sudarytas iš skirtingų komponentų sluoksnių, todėl klasifikuotinas pagal sudedamąsias medžiagas, kurios nulemia gaminio esminį požymį.

Stiklinių mikrorutuliukų funkcija yra svarbi atšvaitos procesui, tačiau kaip stikliniai mikrorutuliukai gaminys neklasifikuotinas ir nepriskirtinas 7018 pozicijai, nes elastomero, išlaikančio stiklinius mikrorutuliukus tinkamoje vietoje, funkcija yra dominuojanti.

Nors storiausias yra poliesterio sluoksnis, tačiau kaip termoplastinio polimero lakštas gaminys taip pat neklasifikuotinas ir nepriskirtinas 3920 pozicijai, nes elastomeras, kuriame įtvirtinti stikliniai mikrorutuliukai, yra svarbiausias jų sukibimui komponentas, gaminiui suteikiantis atšvaitos savybes.

Todėl gaminys klasifikuotinas vadovaujantis 3 bendrosios aiškinimo taisyklės b punktu kaip plokštės, lakštai, juostelės iš vulkanizuoto kaučiuko (gumos), išskyrus kietą gumą, priskiriant 4008 pozicijai, kadangi jo esminį požymį nulemia elastomeras.

2011 9 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 231/9

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 897/2011

2011 m. rugsėjo 2 d.

dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

kadangi:

(1)	siekiant užtikrinti, kad Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 priede pateikta Kombinuotoji nomenklatūra būtų taikoma vienodai, būtina patvirtinti priemones, susijusias su šio reglamento priede nurodytų prekių klasifikavimu;

(2)

(3)	laikantis minėtų bendrųjų taisyklių, šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės turėtų būti klasifikuojamos priskiriant KN kodą, nurodytą 2 skiltyje, remiantis 3 skiltyje išdėstytais motyvais;

(4)

reikėtų numatyti, kad valstybių narių muitinių pateikta privalomąja tarifine informacija dėl prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, jos turėtojas galėtų remtis dar tris mėnesius, kaip nustatyta 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (2), 12 straipsnio 6 dalyje;

(5)	Muitinės kodekso komitetas per pirmininko nustatytą laikotarpį nuomonės nepateikė,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šio reglamento priede pateiktos lentelės 1 skiltyje aprašytos prekės Kombinuotojoje nomenklatūroje klasifikuojamos priskiriant minėtos lentelės 2 skiltyje nurodytą KN kodą.

2 straipsnis

Valstybių narių muitinių pateikta privalomąja tarifine informacija, neatitinkančia šio reglamento nuostatų, dar galima remtis tris mėnesius, vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 12 straipsnio 6 dalimi.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. rugsėjo 2 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

Algirdas ŠEMETA

Komisijos narys

(1) OL L 256, 1987 9 7, p. 1.

(2) OL L 302, 1992 10 19, p. 1.

PRIEDAS

Prekių aprašymas

Klasifikavimas

(KN kodas)

Motyvai

(1)

(2)

(3)

Mažmeninei prekybai skirtas produktas, supilstytas į 500 ml talpos butelius, kurio sudėtyje yra (masės %):

—	vandens	45,9
—	fruktozės	33,3
—	oligofruktozės	7,6
—	obuolių sulčių koncentrato	3,6
—	juodųjų serbentų sulčių koncentrato	2,3
—	augalinių oligopeptidų	2,3
—	citrinų rūgšties	3,6
—	matės koncentrato	0,7
—	maistinių mielių	0,5
—	L-karnitino	0,1
—	kalio sorbato	0,1

Produktas – rausvai rudos spalvos, drumzlinas, klampokas skystis, kurio tankis – 1,1812 g/cm3 ir Brikso vertė – 40.

Remiantis įrašais ant pakuotės, produktas daugiausia sudarytas iš maistingosiomis medžiagomis praturtinto vandens ir skirtas mitybai papildyti.

Vartojimo instrukcijos: 50 ml produkto atskiesti 100 ml vandens arba sulčių.

2106 90 92

Klasifikuojama vadovaujantis Kombinuotosios nomenklatūros 1 ir 6 bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis bei KN kodus 2106 , 2106 90 bei 2106 90 92 atitinkančiais prekių aprašymais.

Dėl produkto sudėtyje esančių cukrų ir kai kurių kitų sudedamųjų dalių, kaip antai, kalio sorbato ir citrinų rūgšties, kiekio prieš vartojimą jį būtina atskiesti, todėl produktas nelaikytinas gėrimu ir nepriskirtinas 2202 pozicijai (taip pat žr. Kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimų 22 skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų antrąją pastraipą).

Todėl produktas klasifikuotinas kaip maisto produktas, nenurodytas kitoje vietoje, ir priskirtinas 2106 pozicijai (taip pat žr. Suderintos sistemos paaiškinimų 2106 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos 7 punktą).

2011 9 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 231/11

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 898/2011

2011 m. rugsėjo 7 d.

kuriuo iš dalies keičiamos įgyvendinimo Reglamento (ES) Nr. 543/2011 nuostatos, susijusios su ribiniu kiekiu, kurį pasiekus taikomi papildomi muitai pomidorams

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 143 straipsnio b punktą kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)

2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), numatyta prižiūrėti jo XVIII priede išvardytų produktų importą. Tokia priežiūra turi būti vykdoma pagal taisykles, nustatytas 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (3), 308d straipsnyje;

(2)	taikant daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde sudarytos Sutarties dėl žemės ūkio (4) 5 straipsnio 4 dalį ir atsižvelgiant į naujausius turimus 2008, 2009 ir 2010 m. duomenis, reikėtų patikslinti ribinį kiekį, kurį pasiekus taikomi papildomi muitai obuoliams;

(3)	todėl įgyvendinimo Reglamentas (ES) Nr. 543/2011 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(4)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo Reglamento (EB) Nr. 543/2011 XVIII priedas pakeičiamas šio reglamento priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2011 m. spalio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. rugsėjo 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

(3) OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

(4) OL L 336, 1994 12 23, p. 22.

PRIEDAS

„XVIII PRIEDAS

IV ANTRAŠTINĖS DALIES I SKYRIAUS 2 SKIRSNYJE NURODYTI PAPILDOMI IMPORTO MUITAI

Nepažeidžiant Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklių, produktų aprašymas laikomas tik orientaciniu. Papildomų muitų taikymo sritis šiame priede nustatoma atsižvelgiant į KN kodų, galiojančių šio reglamento priėmimo metu, apimtį.

Serijos Nr.	KN kodas	Aprašymas	Taikymo laikotarpis	Ribiniai kiekiai (tonomis)
78.0015	0702 00 00	Pomidorai	Nuo spalio 1 d. iki gegužės 31 d.	481 762
78.0020	0702 00 00	Pomidorai	Nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d.	44 251
78.0065	0707 00 05	Agurkai	Nuo gegužės 1 d. iki spalio 31 d.	31 289
78.0075	0707 00 05	Agurkai	Nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d.	26 583
78.0085	0709 90 80	Artišokai	Nuo lapkričio 1 d. iki birželio 30 d.	17 258
78.0100	0709 90 70	Cukinijos	Nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.	57 955
78.0110	0805 10 20	Apelsinai	Nuo gruodžio 1 d. iki gegužės 31 d.	368 535
78.0120	0805 20 10	Klementinai	Nuo lapkričio 1 d. iki vasario pabaigos	175 110
78.0130	0805 20 30 0805 20 50 0805 20 70 0805 20 90	Mandarinai (įskaitant tikruosius mandarinus ir likerinius mandarinus); vilkingai ir panašūs citrusinių hibridai	Nuo lapkričio 1 d. iki vasario pabaigos	115 625
78.0155	0805 50 10	Citrinos	Nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d.	346 366
78.0160	0805 50 10	Citrinos	Nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d.	88 090
78.0170	0806 10 10	Valgomosios vynuogės	Nuo liepos 21 d. iki lapkričio 20 d.	80 588
78.0175	0808 10 80	Obuoliai	Nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 31 d.	700 556
78.0180	0808 10 80	Obuoliai	Nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d.	65 039
78.0220	0808 20 50	Kriaušės	Nuo sausio 1 d. iki balandžio 30 d.	229 646
78.0235	0808 20 50	Kriaušės	Nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d.	35 541
78.0250	0809 10 00	Abrikosai	Nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d.	5 794
78.0265	0809 20 95	Vyšnios, išskyrus rūgščiąsias vyšnias	Nuo gegužės 21 d. iki rugpjūčio 10 d.	30 783
78.0270	0809 30	Persikai, įskaitant nektarinus	Nuo birželio 11 d. iki rugsėjo 30 d.	5 613
78.0280	0809 40 05	Slyvos	Nuo birželio 11 d. iki rugsėjo 30 d.	10 293 “

2011 9 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 231/13

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 899/2011

2011 m. rugsėjo 7 d.

kuriuo 2011–2012 metams nustatomi koeficientai, taikytini eksportuojant iš grūdų pagamintą airišką viskį

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1670/2006, nustatantį tam tikras išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1784/2003 taikymo taisykles dėl patikslintų grąžinamųjų išmokų eksportuojamiems iš grūdų gaunamiems spiritiniams gėrimams (2), ypač į jo 5 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1670/2006 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad grąžinamosios išmokos skiriamos už patikrinimui pristatytą ir distiliavimui panaudotą grūdų kiekį, kuriam taikomi koeficientai, nustatomi kiekvienais metais visoms atitinkamoms valstybėms narėms. Šiuo koeficientu išreiškiamas bendro eksportuoto nurodytų spiritinių gėrimų kiekio santykis su bendru parduotu jų kiekiu, remiantis šio kiekio tendencija per tam tikrą metų skaičių, kuris atitinka vidutinį atitinkamo spiritinio gėrimo brandinimo laikotarpį;

(2)	atsižvelgiant į Airijos pateiktą informaciją apie 2010 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpį 2010 m. vidutinis airiško viskio brandinimo laikotarpis buvo penkeri metai;

(3)	todėl reikėtų nustatyti koeficientus 2011 m. spalio 1 d.–2012 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiui;

(4)

pagal Europos ekonominės erdvės susitarimo 3 protokolo 10 straipsnį neleidžiama suteikti grąžinamųjų išmokų už eksportą į Lichtenšteiną, Islandiją ir Norvegiją. Be to, Sąjunga su tam tikromis šalimis sudarė susitarimus, kuriais panaikinamos eksporto grąžinamosios išmokos. Pagal Reglamento (EB) Nr. 1670/2006 7 straipsnio 2 dalį į tai reikėtų atsižvelgti, apskaičiuojant koeficientus 2011–2012 metams;

(5)

2010 m. gruodžio 2 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1116/2010, kuriuo 2010–2011 metams nustatomi koeficientai, taikytini eksportuojant iš grūdų pagamintą airišką viskį (3), nebetinka, nes jame nustatyti 2010–2011 m. koeficientai. Siekiant teisinio saugumo ir aiškumo minėtą reglamentą reikėtų panaikinti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 1670/2006 4 straipsnyje numatyti koeficientai, taikytini 2011 m. spalio 1 d.–2012 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu grūdams, Airijoje naudojamiems airiško viskio gamybai, yra nustatyti šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Šis reglamentas taikomas nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. rugsėjo 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 312, 2006 11 11, p. 33.

(3) OL L 317, 2010 12 3, p. 1.

PRIEDAS

Airijoje taikomi koeficientai
Taikymo laikotarpis	Taikomas koeficientas
	B kategorijos miežiams (1), naudojamiems airiško viskio gamybai	A kategorijos grūdams, naudojamiems airiško viskio gamybai
2011 m. spalio 1 d.–2012 m. rugsėjo 30 d.	0,173	0,147

(1) Iskaitant į salyklą perdirbtus miežius.

2011 9 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 231/15

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 900/2011

2011 m. rugsėjo 7 d.

dėl leidimo natrio lazalocidą A naudoti kaip fazanams, perlinėms vištoms, putpelėms ir kurapkoms, išskyrus dedeklinius paukščius, skirtą pašarų priedą (leidimo turėtojas – „Alpharma (Belgium) BVBA“)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)	Reglamente (EB) Nr. 1831/2003 nustatyta, kad priedams gyvūnų mityboje naudoti reikia leidimo, ir nustatytas tokio leidimo suteikimo pagrindas bei tvarka;

(2)	pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnį buvo pateikta paraiška dėl leidimo naudoti natrio lazalocidą A (CAS Nr. 25999-20-6). Su prašymu pateikti duomenys ir dokumentai, kurių reikalaujama pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 7 straipsnio 3 dalį;

(3)	paraiška pateikta dėl leidimo naudoti natrio lazalocidą A (CAS Nr. 25999-20-6) kaip fazanams, perlinėms vištoms, putpelėms ir kurapkoms, išskyrus dedeklinius paukščius, skirtą pašarų priedą, priskirtiną prie priedų kategorijos „kokcidiostatai ir histomonostatai“;

(4)	leidimas šį preparatą dešimt metų naudoti mėsiniams viščiukams ir dedekliniams viščiukams iki 16 savaičių amžiaus suteiktas Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1455/2004 (2), kalakutams iki 16 savaičių amžiaus – Reglamentu (ES) Nr. 874/2010 (3);

(5)

pateikta naujų duomenų, pagrindžiančių paraišką dėl leidimo naudoti natrio lazalocidą A (CAS Nr. 25999-20-6) fazanams, perlinėms vištoms, putpelėms ir kurapkoms, išskyrus dedeklinius paukščius. Europos maisto saugos tarnyba (toliau – Tarnyba) 2011 m. kovo 16 d. priimtoje nuomonėje (4) padarė išvadą, kad, laikantis siūlomų naudojimo sąlygų, natrio lazalocidas A (CAS Nr. 25999-20-6) neturi nepageidaujamo poveikio gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai arba aplinkai ir kad priedas veiksmingas užkertant kelią tikslinių rūšių paukščių kokcidiozei. Tarnyba mano, kad reikia nustatyti konkrečius atsparumo bakterijoms ir Eimeria spp. stebėsenos po pateikimo rinkai reikalavimus. Be to, Tarnyba patvirtino pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaitą, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta Bendrijos etaloninė laboratorija;

(6)	atlikus natrio lazalocido A (CAS Nr. 25999-20-6) vertinimą nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos leidimo suteikimo sąlygos yra įvykdytos. Taigi, turėtų būti suteiktas leidimas naudoti minėtą preparatą, kaip nurodyta šio reglamento priede;

(7)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Priede nurodytą preparatą, priklausantį priedų kategorijai „kokcidiostatai ir histomonostatai“, leidžiama naudoti kaip priedą gyvūnų mityboje tame priede nustatytomis sąlygomis.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. rugsėjo 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 268, 2003 10 18, p. 29.

(2) OL L 269, 2004 8 17, p. 14.

(3) OL L 263, 2010 10 6, p. 1.

(4) EMST leidinys (2011 m.); 9(4):2116.

PRIEDAS

Priedo identifikavimo numeris

Leidimo turėtojo pavadinimas

Priedas

Sudėtis, cheminė formulė, aprašymas, analizės metodas

Gyvūno rūšis arba kategorija

Didžiausias amžius

Mažiausias kiekis

Didžiausias kiekis

Kitos nuostatos

Leidimo galiojimo terminas

Didžiausia leidžiamoji koncentracija (DLK) tam tikruose gyvūninės kilmės maisto produktuose

mg/kg visaverčio pašaro, kurio drėgnis 12 %

Kokcidiostatų ir histomonostatų kategorija

5 1 763

„Alpharma“ (Belgija) BVBA

Natrio lazalocidas A

15 g/100 g

(Avatekas 150 g)

Priedo sudėtis

Natrio lazalocidas A: 15 g/100 g

Kalcio sulfato dihidratas: 80,9 g/100 g

Kalcio lignosulfonatas: 4 g/100 g

Geležies oksidas: 0,1 g/100 g

Veiklioji medžiaga

Natrio lazalocidas A,

C34H53NaO8,

CAS numeris: 25999-20-6,

6-[(3R, 4S, 5S, 7R)-7-[(2S, 3S, 5S)-5-etil-5-[(2R, 5R, 6S)-5-etil-5-hidroksi-6-metiltetrahidro-2H-piran2-il]-tetrahidro-3-metil-2-furil]-4-hidroksi-3,5-dimetil-6-oksononil]-2 hidroksi-3-metilbenzoato natrio druska, gaunama iš Streptomyces lasaliensis subsp. Lasaliensis (ATCC 31180)

Susijusios priemaišos:

Natrio lazalocidas B-E: ≤ 10 %

Analizės metodai (1)

Atvirkštinių fazių efektyviosios skysčių chromatografijos (HPLC) metodas naudojant fluorescencinį detektorių (Komisijos reglamentas (EB) Nr. 152/2009) (2)

Fazanai, perlinės vištos ir kurapkos, išskyrus dedeklinius paukščius.

—

125

1.	Draudžiama naudoti bent 5 paras prieš skerdimą.

2.	Naudojimo instrukcijose nurodyti: „Pavojingas arklinių šeimos gyvūnams“ ‧Šio pašaro sudėtyje yra jonoforo: naudojimas kartu su tam tikromis vaistinėmis medžiagomis gali būti kontraindikacija“.

3.	Leidimo turėtojas vykdo atsparumo bakterijoms ir Eimeria spp. stebėsenos po pateikimo rinkai programą.

4.	Priedas maišomas su kombinuotaisiais pašarais kaip premiksas.

5.	Natrio lazalocidas A nemaišomas su kitais kokcidiostatais.

2021 m. rugsėjo 28 d.

Komisijos reglamentas (ES) Nr. 37/2010 (3)

(1) Išsamų analizės metodų aprašymą galima rasti Bendrijos etaloninės laboratorijos svetainėje http://irmm.jrc.ec.europa.eu/EURLs/EURL_feed_additives/Pages/index.aspx.

(2) OL L 54, 2009 2 26, p. 1.

(3) OL L 15, 2010 1 20, p. 1.

2011 9 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 231/17

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 901/2011

2011 m. rugsėjo 7 d.

kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės (2), ypač į jo 136 straipsnio 1 dalį,

kadangi:

Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 543/2011, atsižvelgiant į daugiašalių derybų dėl prekybos Urugvajaus raunde rezultatus, nustatomi kriterijai, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo iš trečiųjų šalių vertes produktams ir laikotarpiams, nurodytiems jo XVI priedo A dalyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 543/2011 136 straipsnyje minimos standartinės importo vertės yra nustatytos šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. rugsėjo 8 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. rugsėjo 7 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 157, 2011 6 15, p. 1.

PRIEDAS

Standartinės importo vertės, skirtos kai kurių vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AR	33,3
	EC	32,6
	MK	49,0
	ZZ	38,3
0707 00 05	AR	24,2
	TR	123,3
	ZZ	73,8
0709 90 70	AR	40,2
	EC	39,5
	TR	122,6
	ZZ	67,4
0805 50 10	AR	70,6
	CL	76,8
	MX	39,8
	PY	33,5
	TR	66,0
	UY	37,4
	ZA	73,4
	ZZ	56,8
0806 10 10	EG	156,9
	MA	175,2
	TR	114,6
	ZA	59,8
	ZZ	126,6
0808 10 80	CL	63,1
	CN	78,7
	NZ	102,6
	US	82,4
	ZA	84,3
	ZZ	82,2
0808 20 50	CN	74,4
	TR	118,4
	ZA	72,6
	ZZ	88,5
0809 30	TR	143,9
0809 30	ZZ	143,9
0809 40 05	BA	41,6
	KE	58,0
	ZZ	49,8

(1) Šalių nomenklatūra yra nustatyta Komisijos Reglamentu (EB) Nr. 1833/2006 (OL L 354, 2006 12 14, p. 19). Kodas „ ZZ “ atitinka „kitas šalis“.

2011 9 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 231/19

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 902/2011

2011 m. rugsėjo 7 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (ES) Nr. 867/2010 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2010/11 prekybos metais

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas („Bendras bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas“) (1),

atsižvelgdama į 2006 m. birželio 30 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 951/2006, nustatantį išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 įgyvendinimo taisykles dėl prekybos su trečiosiomis šalimis cukraus sektoriuje (2), ypač į jo 36 straipsnio, 2 dalies antros pastraipos antrąjį sakinį,

kadangi:

(1)

Tipinės kainos ir papildomų importo muitų dydžiai, taikytini baltajam cukrui, žaliaviniam cukrui ir kai kuriems sirupams 2010/11 prekybos metams buvo nustatyti Komisijos reglamente (ES) Nr. 867/2010 (3). Šios kainos ir muitų dydžiai buvo paskutinį kartą pakeisti Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 890/2011 (4).

(2)	Šiuo metu Komisijos turimi duomenys rodo, kad reikia iš dalies pakeisti minėtus dydžius pagal Reglamente (EB) Nr. 951/2006 nustatytas taisykles ir nuostatas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EB) Nr. 951/2006 36 straipsnyje išvardytiems produktams taikomos tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2010/11 prekybos metams, numatyti Reglamente (ES) Nr. 867/2010, yra iš dalies pakeičiami ir nurodomi šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 2011 m. rugsėjo 8 d.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. rugsėjo 7 d.

Komisijos vardu, Pirmininko vardu

José Manuel SILVA RODRÍGUEZ

Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktorius

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 178, 2006 7 1, p. 24.

(3) OL L 259, 2010 10 1, p. 3.

(4) OL L 229, 2011 9 6, p. 14.

PRIEDAS

Iš dalies pakeisti baltojo cukraus, žaliavinio cukraus ir produktų, kurių KN kodas yra 1702 90 95 , tipinių kainų ir papildomų importo muitų dydžiai, taikomi nuo 2011 m. rugsėjo 8 d.

(EUR)
KN kodas	Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto
1701 11 10 (1)	47,34	0,00
1701 11 90 (1)	47,34	0,70
1701 12 10 (1)	47,34	0,00
1701 12 90 (1)	47,34	0,40
1701 91 00 (2)	52,94	1,59
1701 99 10 (2)	52,94	0,00
1701 99 90 (2)	52,94	0,00
1702 90 95 (3)	0,53	0,20

(1) Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo III dalyje.

(2) Nustatoma už standartinę kokybę, kaip ji apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 IV priedo II dalyje.

(3) Nustatoma už kiekvieną proc. sacharozės kiekio.

IV Aktai, priimti iki 2009 m. gruodžio 1 d. remiantis EB sutartimi, ES sutartimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi

2011 9 8

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 231/23

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJOS SPRENDIMAS

Nr. 471/09/COL

2009 m. lapkričio 25 d.

kuriuo septyniasdešimt ketvirtąjį kartą iš dalies keičiamos procedūrinės ir esminės valstybės pagalbos srities taisyklės, į kurias įtraukiamas naujas skyrius apie valstybės pagalbos mokymui, apie kurią turi būti pranešta atskirai, suderinamumo analizę

ELPA PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA (1),

ATSIŽVELGDAMA į Europos ekonominės erdvės susitarimą (2), ypač į jo 61–63 straipsnius ir 26 protokolą,

ATSIŽVELGDAMA į ELPA valstybių susitarimą dėl Priežiūros institucijos ir Teisingumo Teismo įsteigimo (3), ypač į jo 24 straipsnį ir 5 straipsnio 2 dalies b punktą,

KADANGI pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 24 straipsnį ELPA priežiūros institucija įgyvendina EEE susitarimo nuostatas dėl valstybės pagalbos,

KADANGI pagal Institucijos ir Teismo susitarimo 5 straipsnio 2 dalies b punktą Institucija skelbia pranešimus arba gaires dėl EEE susitarime nagrinėjamų klausimų, jei tai aiškiai numatyta tame susitarime arba Institucijos ir Teismo susitarime, arba jei Institucija mano, kad tai būtina,

PRISIMINDAMA procedūrines ir esmines valstybės pagalbos srityje taisykles, kurias 1994 m. sausio 19 d. priėmė Institucija (4),

KADANGI 2009 m. rugpjūčio 11 d. Europos Bendrijų Komisija (toliau – EB Komisija) paskelbė Komunikatą Valstybės pagalbos mokymui, apie kurią turi būti pranešta atskirai, suderinamumo analizės kriterijai (5),

KADANGI šis komunikatas taip pat svarbus Europos ekonominei erdvei,

KADANGI reikia užtikrinti vienodą EEE valstybės pagalbos taisyklių taikymą visoje Europos ekonominėje erdvėje,

KADANGI pagal EEE susitarimo XV priedo pabaigoje esančio skyriaus „BENDROSIOS NUOSTATOS“ II punktą Institucija, pasikonsultavusi su Komisija, turi priimti teisės aktus, atitinkančius Europos Komisijos priimtus aktus,

PASIKONSULTAVUSI su Europos Komisija,

PRISIMINDAMA, kad Institucija šiuo klausimu pasikonsultavo su ELPA valstybėmis 2009 m. spalio 2 d. raštais (Nr. 532318, 532294 ir 532322),

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Valstybės pagalbos gairės iš dalies keičiamos, įtraukiant naują skyrių apie valstybės pagalbos mokymui, apie kurią turi būti pranešta atskirai, suderinamumo analizės kriterijus. Naujasis skyrius pateikiamas šio sprendimo priede.

2 straipsnis

Tekstas autentiškas tik anglų kalba.

Priimta Briuselyje 2009 m. lapkričio 25 d.

ELPA priežiūros institucijos vardu

Per SANDERUD

Pirmininkas

Kurt JÄGER

Kolegijos narys

(1) Toliau – Institucija.

(2) Toliau – EEE susitarimas.

(3) Toliau – Institucijos ir Teismo susitarimas.

(4) EEE susitarimo 61 bei 62 straipsnių ir Institucijos ir Teismo susitarimo 3 protokolo 1 straipsnio taikymo ir aiškinimo gairės, kurias Institucija priėmė ir paskelbė 1994 m. sausio 19 d., paskelbtos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje L 231, 1994 9 3, p. 1, ir EEE priede Nr. 32, 1994 9 3, p. 1. Toliau – Valstybės pagalbos gairės. Atnaujinta Valstybės pagalbos gairių versija skelbiama Institucijos svetainėje http://www.eftasurv.int/state-aid/legal-framework/state-aid-guidelines/.

(5) Paskelbta OL C 188, 2009 8 11, p. 1.

PRIEDAS

VALSTYBĖS PAGALBOS MOKYMUI, APIE KURIĄ TURI BŪTI PRANEŠTA ATSKIRAI, SUDERINAMUMO ANALIZĖS KRITERIJAI (1)

1. Įvadas

Mokymas paprastai turi teigiamą išorinį poveikį visai visuomenei, nes jis didina kvalifikuotų darbuotojų, iš kurių įmonės gali rinktis, skaičių, taip pat didina ekonomikos konkurencingumą ir skatina naujoviškesnį vystymosi būdą galinčios rinktis žinių visuomenės kūrimą.

Tačiau įmonės gali organizuoti mažesnio lygmens mokymą nei socialiai būtina, jeigu darbuotojai gali laisvai keisti darbdavius ir jeigu naudos turi kitos įmonės, samdydamos jų išmokytus darbuotojus. Tai ypač pasakytina apie mokymą, kuriuo siekiama išugdyti įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti daugelyje įmonių. Valstybės pagalba gali padėti sukurti papildomų paskatų darbdaviams organizuoti mokymą tokiu lygiu, koks yra pageidautinas socialiniu atžvilgiu.

Šiame skyriuje pateikiamos gairės, nurodančios, kokius kriterijus ELPA priežiūros institucija (toliau – Institucija) taikys pagalbos mokymui priemonių vertinimui. Šiomis gairėmis siekiama užtikrinti Institucijos sprendimų pagrindimo skaidrumą ir sukurti nuspėjamumą bei teisinį tikrumą. Pagal EEE susitarimo XV priedo 1j punkte nurodyto akto (2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (2), suderintam su EEE susitarimu 1 protokolu (3) (toliau – Bendrasis bendrosios išimties reglamentas)), 6 straipsnio 1 dalies g punktą šios gairės bus taikomos bet kokiai individualiai pagalbai mokymui, teikiamai ad hoc ar pagal schemą, jeigu subsidijos ekvivalentas viršija 2 mln. EUR mokymo projektui.

Šiose gairėse nustatyti kriterijai nebus taikomi mechaniškai. Institucijos atliekamo vertinimo lygis ir informacijos, kurios jai gali prireikti, pobūdis bus proporcingi konkurencijos iškraipymo rizikai. Analizės mastas priklausys nuo konkretaus atvejo pobūdžio.

2. Teigiamas pagalbos poveikis

2.1. Rinkos trūkumų buvimas

Kvalifikuoti darbuotojai padeda didinti įmonių našumą ir konkurencingumą. Vis dėlto darbdaviai ir darbuotojai į mokymą gali investuoti per mažai dėl kelių priežasčių. Darbuotojai gali riboti savo investicijas į mokymą, jei jie nenusiteikę rizikuoti, jiems tenka paisyti finansinių apribojimų arba jei jie neranda būdų, kaip būsimus darbdavius galėtų informuoti apie įgytas žinias.

Įmonės gali nemokyti savo darbuotojų tokiu lygmeniu, koks būtų optimalus visai visuomenei. Tokia padėtis susiklosto dėl rinkos trūkumų, susijusių su teigiamu išoriniu mokymo poveikiu ir su sunkumais skirti lėšų, jeigu darbuotojams leidžiama pereiti dirbti pas kitą darbdavį. Įmonės gali investuoti mažiau lėšų į mokymą tada, kai jos dvejoja, ar išmokyti darbuotojai nenustos dirbti įmonėje anksčiau nei įmonė atgaus investuotas savo lėšas. Įmonės gali nenorėti savo darbuotojams suteikti reikiamo lygio mokymo, jeigu mokymas negreitai atsiperka, nėra pritaikytas specialiems tos įmonės poreikiams ar jeigu į sutartį neįtraukiamos nuostatos, pagal kurias mokymo kursą išklausiusiam darbuotojui neleidžiama nustoti dirbti įmonėje tol, kol neatsiperka mokymui išleistos lėšos arba mokymo išlaidos (dalis šių išlaidų) nėra kompensuojamos.

Per mažai lėšų į mokymą gali būti investuojama ir tada, kai įmonė gali susigrąžinti visas investuotas lėšas, tačiau nauda įmonei yra mažesnė už naudą visai visuomenei. Toks teigiamas išorinis mokymo poveikis gali atsirasti ypač tada, kai mokymo metu įgyjama keliose srityse pritaikomų įgūdžių, kuriuos įmanoma panaudoti daugiau nei vienoje įmonėje. Specialusis mokymas, priešingai, leidžia didinti našumą tik konkrečioje įmonėje, todėl tokiam mokymui įmonės lengvai gali skirti lėšų (4). Vadinasi, specialaus mokymo teigiamas išorinis poveikis mažiau pastebimas nei bendrojo mokymo teigiamas išorinis poveikis.

Kai įmonės patiria daugiau išlaidų mokydamos palankių sąlygų neturinčius arba neįgalius darbuotojus (5) ir kai tokio mokymo nauda nėra aiški, jos gali turėti paskatų šių grupių darbuotojus mokyti mažiau. Tačiau paprastai galima tikėtis, kad palankių sąlygų neturinčių arba neįgalių darbuotojų mokymas turės teigiamą išorinį poveikį visai visuomenei (6).

ELPA valstybės turėtų įrodyti, kad yra rinkos trūkumų, pagrindžiančių pagalbos reikalingumą. Atlikdama analizę, Institucija, be kitų dalykų, nagrinės šiuos aspektus:

1)	mokymo pobūdis – ar jis yra specialusis, ar bendrasis, kaip apibrėžta Bendrojo bendrosios išimties reglamento 38 straipsnyje; vieną mokymo projektą gali sudaryti ir bendrasis, ir specialusis mokymas; bendrojo mokymo teigiamas išorinis poveikis bus didesnis;

mokymo metu įgytų įgūdžių pritaikomumas keliose srityse: kuo didesnis įgūdžių pritaikomumas keliose srityse, tuo didesnė tikimybė, kad išorinis poveikis bus teigiamas; laikoma, kad išklausius mokymo kursą įgyta keliose srityse pritaikomų įgūdžių, kai, pvz.:

a)	mokymą kartu organizuoja kelios savarankiškos įmonės arba jeigu mokymas naudingas kelių skirtingų įmonių darbuotojams;

b)	mokymo kursas yra patvirtintas, jį baigusiems išduodamas pripažintas diplomas, arba jeigu mokymo kursas patvirtintas valdžios institucijų ar įstaigų;

c)	mokymas skiriamas tų kategorijų darbuotojams, kurie dažnai keičiasi atitinkamoje įmonėje ir sektoriuje;

d)	mokymas galėtų būti naudingas darbuotojui ne tik dabartiniame darbe, bet ir ateityje įsidarbinus kitoje įmonėje, taip pat socialiniame gyvenime, siekiant gerovės ir pan.

3)	mokymo dalyviai: į mokymą įtraukus neįgalius ar palankių sąlygų neturinčius darbuotojus, gali padidėti teigiamas išorinis mokymo poveikis.

2.2. Valstybės pagalba, kaip tinkama politikos priemonė

10.

Valstybės pagalba – ne vienintelė priemonė, kurią naudodamos ELPA valstybės gali skatinti mokymą. Didesnioji mokymo dalis suteikiama švietimo sistemose (pavyzdžiui, universitetuose, mokyklose, organizuojant profesinį mokymą, kurį organizuoja ar kuriam lėšų skiria valstybės institucijos). Be to, darbuotojai gali mokytis savarankiškai, nesvarbu, gauna jie darbdavių paramą ar ne.

11.

Jei ELPA valstybė apsvarstė kitas politikos galimybes ir nustatė atrankinės priemonės, kaip antai valstybės pagalbos konkrečiai įmonei, naudojimo pranašumus, atitinkamos priemonės laikomos tinkamomis. Institucija ypač atsižvelgs į visus pasiūlytos priemonės poveikio vertinimus, kuriuos yra atlikusi ELPA valstybė.

2.3. Skatinamasis pagalbos poveikis ir būtinumas

12.

Pagalbos gavėjas, gavęs valstybės pagalbą mokymui, privalo pakeisti savo elgesį ir suteikti daugiau ir (arba) geresnės kokybės mokymo, nei suteiktų, jeigu pagalba nebūtų skirta. Jeigu nedaugėja planuotos mokymo veiklos arba jos kokybė negerėja, laikoma, kad pagalba neturi skatinamojo poveikio.

13.

Skatinamasis poveikis nustatomas atlikus priešingos padėties analizę, kai palyginamas numatomo mokymo lygis teikiant pagalbą ir jos neteikiant. Dauguma darbdavių mano, kad, norint užtikrinti tinkamą įmonės veiklą, darbuotojus mokyti būtina. Negalima daryti prielaidos, kad valstybės pagalba mokymui, ypač specialiajam mokymui, visada būtina.

14.

ELPA valstybės Institucijai turėtų įrodyti, kad pagalba turi skatinamąjį poveikį ir yra būtina. Pirma, prieš pradėdamas mokymo projektą, pagalbos gavėjas atitinkamai ELPA valstybei turi pateikti pagalbos paraišką. Antra, ELPA valstybė turi įrodyti, kad, palyginti su padėtimi, kai pagalba neskiriama, suteikus valstybės pagalbą padidėtų mokymo projekto dydis, pagerėtų kokybė, išsiplėstų apimtis arba padidėtų tikslinių dalyvių skaičius. Papildomą mokymo, kuris būtų pasiūlytas skyrus pagalbą, mastą gali parodyti, pavyzdžiui: didesnis mokymo valandų arba kursų skaičius, didesnis dalyvių skaičius, perėjimas nuo specialius įmonės poreikius atitinkančio prie bendrojo mokymo arba didesnis mokyme dalyvaujančių tam tikros kategorijos palankių sąlygų neturinčių arba neįgalių darbuotojų skaičius.

15.

Atlikdama analizę, be kitų dalykų, Institucija, nagrinės šiuos aspektus:

a)	vidinius dokumentus, susijusius su mokymo išlaidomis, biudžetais, dalyviais, turiniu ir planavimu, atsižvelgdama į du įvykių scenarijus – mokymą su pagalba ir be jos;

b)	teisinę darbdavių pareigą suteikti tam tikros rūšies mokymą (pavyzdžiui, saugos klausimais): jeigu tokia pareiga nustatyta, Institucija dažniausiai padarys išvadą, kad skatinamojo poveikio nėra;

c)	pateikto projekto patikimumą, pavyzdžiui, remiantis ankstesnių metų mokymo biudžetais ir projektą su jais lyginant;

mokymo programos ir pagalbos gavėjo verslo veiklos ryšį: kuo šis ryšys glaudesnis, tuo mažiau tikėtinas skatinamasis poveikis. Pavyzdžiui, vargu ar mokymas naujos technologijos diegimo klausimais tam tikrame sektoriuje turėtų skatinamąjį poveikį, nes įmonės tiesiog neturi kitos išeities ir privalo savo darbuotojus išmokyti naudotis naujai įdiegtomis technologijomis.

2.4. Pagalbos proporcingumas

16.

ELPA valstybė turi įrodyti, kad pagalba yra būtina ir kad suma apribota iki minimumo, kad būtų pasiektas pagalbos tikslas.

Tinkamos finansuoti išlaidos turi būti apskaičiuotos pagal Bendrojo bendrosios išimties reglamento 39 straipsnį ir tai turi būti išlaidos, patirtos tik dėl mokymo veiklos, kurios nebūtų įmanoma vykdyti be pagalbos.

ELPA valstybės turėtų pateikti įrodymų, kad pagalbos suma neviršija tinkamų finansuoti išlaidų dalies, kurios negali finansuoti įmonė (7). Bet kuriuo atveju, pagalbos intensyvumas jokiu būdu negali viršyti intensyvumo, nustatyto Bendrojo bendrosios išimties reglamento 39 straipsnyje, ir bus taikomas tinkamoms finansuoti išlaidoms (8).

3. Neigiamas pagalbos poveikis

17.

Jeigu pagalba proporcinga pagalbos tikslui, neigiamas pagalbos poveikis gali būti apribotas ir neigiamo poveikio analizės gali neprireikti (9). Tačiau kai kuriais atvejais, net jei pagalba yra būtina ir proporcinga, kad tam tikra įmonė galėtų suteikti daugiau mokymo, dėl šios pagalbos gali pakisti pagalbos gavėjo elgesys, o tai gali smarkiai iškraipyti konkurenciją. Tokiais atvejais Institucija nuodugniai išnagrinės konkurencijos iškraipymus. Konkurencijos iškraipymo, kurį sukelia teikiama pagalba, mastas gali kisti atsižvelgiant į pagalbos ir paveiktų rinkų charakteristikas (10).

18.

Pagalbos charakteristikos, dėl kurių gali padidėti iškraipymo tikimybė ir jo mastas:

a)	atrankumas;

b)	pagalbos dydis;

c)	pagalbos pakartojimas ir trukmė;

d)	pagalbos poveikis įmonės išlaidoms.

19.

Pavyzdžiui, tikėtina, kad mokymo schema, kuria įmonės ELPA valstybėje bendrai skatinamos organizuoti daugiau mokymų, gali turėti kitokį poveikį rinkai palyginti su didele pagalbos suma, skirta vienai įmonei tam, kad įmonė galėtų padidinti mokymo mastą. Tikėtina, kad pastaruoju atveju konkurencija būtų labiau iškraipyta, nes pagalbos gavėjo konkurentų galimybės konkuruoti būtų mažesnės (11). Iškraipymas bus dar didesnis, jeigu mokymo išlaidos gavėjo versle sudarys didelę bendrųjų išlaidų dalį.

20.

Vertindama rinkos charakteristikas, iš kurių būtų įmanoma kur kas tiksliau nustatyti tikėtiną pagalbos poveikį, Institucija, be viso kito, atsižvelgs į:

a)	rinkos struktūrą; ir

b)	sektoriaus arba pramonės šakos charakteristikas.

21.

Rinkos struktūra bus vertinama atsižvelgiant į rinkos koncentraciją, įmonių dydį (12), produkto diferenciacijos svarbą (13) ir patekimo į rinką arba išėjimo iš jos kliūtis. Rinkos dalys ir koncentracijos santykis bus apskaičiuojamas tik apibrėžus atitinkamą rinką. Apskritai, kuo mažiau yra įmonių, tuo didesnė jų užimama rinkos dalis ir tuo mažesnė konkurencija, kurios būtų galima tikėtis (14). Jeigu paveikta rinka yra koncentruota ir joje daug patekimo į rinką kliūčių (15), o pagalbos gavėjas yra pagrindinis šios rinkos dalyvis, tada labiau tikėtina, kad konkurentai, atsižvelgdami į pagalbą, privalės keisti savo elgesį.

22.

Nagrinėdama sektoriaus charakteristikas Institucija, be kita ko, vertins išmokytų darbuotojų svarbą verslui, ar pramonėje pernelyg dideli pajėgumai, ar pramonės šakos rinkos yra augančios, brandžios ar patiriančios nuosmukį, konkurentų darbuotojų mokymo finansavimo strategijas (valstybės pagalba, darbuotojai, darbdaviai). Pavyzdžiui, pagalbą mokymui teikiant nuosmukį patiriančiai pramonės šakai, gali padidėti konkurencijos iškraipymo rizika, nes tokiu atveju būtų padedama išsilaikyti neefektyviai dirbančiai įmonei.

23.

Pagalba mokymui gali tam tikrais atvejais sukelti konkurencijos iškraipymus, susijusius su įėjimu į rinką ir išėjimu iš jos, poveikiu prekybos srautams ir mokymo investicijų išstūmimu.

Patekimas į rinką ir išėjimas iš jos

24.

Konkurencingoje rinkoje įmonės parduoda pelningas prekes. Suteikus valstybės pagalbą pasikeičia išlaidos ir sykiu pelningumas, todėl tai gali nulemti įmonės sprendimą siūlyti produktą arba jo nesiūlyti. Pavyzdžiui, dėl valstybės pagalbos sumažėtų einamosios gamybos išlaidos, tokios kaip darbuotojų mokymo išlaidos, todėl patekimas į rinką atrodytų priimtinesnis ir įmonės, kurių komercinės galimybės kitomis sąlygomis būtų prastesnės, galėtų patekti į rinką arba pasiūlyti naujų produktų ir taip pakenktų kur kas efektyviau dirbantiems konkurentams.

25.

Valstybės pagalbos prieinamumas taip pat turės įtakos įmonės sprendimui pasitraukti iš rinkos, kurioje ji jau vykdo veiklą. Valstybės pagalba galėtų mažinti nuostolius ir leistų įmonei rinkoje likti ilgiau, tai reikštų, kad kitos efektyviau veiklą vykdančios įmonės, kurios negauna pagalbos, būtų priverstos pasitraukti iš rinkos.

Poveikis prekybos srautams

26.

Valstybės pagalba mokymui tam tikrose teritorijose gali nulemti palankesnes gamybos sąlygas. Dėl to prekybos srautai gali būti perkelti į tuos regionus, kuriuose teikiama tokia pagalba.

Mokymo investicijų išstūmimas

27.

Siekdamos išlaikyti užimamą rinkos dalį ir gauti kuo didesnį pelną, įmonės stengiasi investuoti į darbuotojų mokymą. Į mokymą investuojama suma, kurią kiekviena įmonė nori skirti, priklauso ir nuo to, kiek investuoja jos konkurentai. Valstybės subsidijas gaunančios įmonės gali sumažinti savo pačių investicijas. Arba, jeigu pagalba skatina pagalbos gavėją investuoti daugiau, į tai reaguodami konkurentai gali sumažinti savo išlaidas mokymui. Jeigu, siekdami to paties tikslo, pagalbos gavėjai ar jų konkurentai išleidžia mažiau skiriant pagalbą nei jos neskiriant, vadinasi, pagalba išstumia privačias įmonių investicijas į darbuotojų mokymą.

4. Pusiausvyros nustatymas ir sprendimas

28.

Paskutinis analizės etapas – įvertinti, kiek teigiamas pagalbos poveikis bus didesnis už jos neigiamą poveikį. Tai bus atliekama kiekvienu konkrečiu atveju. Siekdama palyginti teigiamą ir neigiamą poveikius, Institucija išnagrinės jų mastą ir atliks bendrą tų poveikių gamintojams ir vartotojams kiekvienoje paveiktoje rinkoje vertinimą. Jeigu nebus lengvai gaunamos kiekybinės informacijos, Institucija vertinimui naudos kokybinę informaciją.

29.

Institucija linkusi laikytis palankesnio požiūrio ir pritarti didesniam konkurencijos iškraipymui tuo atveju, jeigu pagalba yra būtina, skirta aiškiam pagalbos tikslui pasiekti ir proporcinga, kad konkreti įmonė galėtų plėsti savo mokymo veiklą, ir jeigu visuomenė naudos iš papildomo mokymo gauna daugiau nei pagalbos gavėjas.

(1) Šis skyrius atitinka Europos Bendrijų Komisijos komunikatą „Valstybės pagalbos mokymui, apie kurią turi būti pranešta atskirai, suderinamumo analizės kriterijai“, 2009/C 188/01 (OL C 188, 2009 8 11, p. 1).

(2) OL L 214, 2008 8 9, p. 3. Ad hoc pagalbos mokymui didelei įmonei atveju (pagalba mažesnė kaip 2 mln. EUR) Institucija mutatis mutandis taikys šiame skyriuje išdėstytus principus, nors ir ne taip nuodugniai.

(3) 2008 m. lapkričio 7 d. EEE jungtinio komiteto sprendimas Nr. 120/2008 (OL L 339, 2008 12 18, p. 111, ir EEE priedas Nr. 79, 2008 12 18), įsigaliojo 2008 m. lapkričio 8 d.

(4) Tačiau teigiamu išoriniu bendrojo mokymo poveikiu įmonės taip pat gali pasinaudoti į sutartis įtraukdamos specialias nuostatas, pagal kurias išmokytas darbuotojas, pabaigęs mokymo kursą, tam tikrą apibrėžtą laikotarpį privalo likti įmonėje.

(5) Neįgalūs arba palankių sąlygų neturintys darbuotojai apibrėžti Bendrojo bendrosios išimties reglamento 2 straipsnyje.

(6) Pavyzdžiui, dėl tariamo arba iš tikrųjų menkesnio našumo, jaunų ir žemesnės profesinės kvalifikacijos darbuotojų mokymas bus labiau vertinamas visuomenės nei įmonių.

(7) Ši suma sudaro tą papildomų mokymo išlaidų dalį, kurios įmonė negali susigrąžinti gaudama tiesioginės naudos dėl įgūdžių, kurių darbuotojai įgijo išklausę mokymo kursą.

(8) Taip pat žr. dabartinę bylų praktiką, pavyzdžiui, C 35/2007, Pagalba mokymui „Volvo cars“ Gente, 2008 m. liepos 23 d. Komisijos sprendimas 2008/948/EB dėl Vokietijos priemonių DHL ir Leipcigo-Halės oro uosto naudai (OL L 346, 2008 12 23, p. 1) ir 2007 m. balandžio 4 d. Komisijos sprendimas 2007/612/EB dėl valstybės pagalbos C 14/06, kurią Belgija numato suteikti Antverpene įsikūrusiai įmonei „General Motors Belgium“ (OL L 243, 2007 9 18, p. 71).

(9) Be to, jeigu darbo rinka veiktų be jokių trikdžių, darbuotojai visada galėtų gauti didesnį atlyginimą už savo geresnius įgūdžius, kurių jie įgijo išklausę mokymo kursą, ir taip patirtų teigiamą išorinį mokymo poveikį.

(10) Pagalba gali paveikti kelias rinkas, nes pagalbos poveikio neįmanoma apriboti tik tomis rinkomis, kuriose pagalbos gavėjas vykdo savo veiklą, t. y. pagalba gali veikti ir kitas rinkas, pvz., išteklių rinkas.

(11) Tačiau reikėtų pabrėžti, kad pagalba mokymui, skirta visam vienos ELPA valstybės sektoriui, gali iškraipyti susitariančiųjų šalių tarpusavio prekybą.

(12) Įmonės dydį galima išreikšti užimama rinkos dalimi, apyvarta ir (arba) užimtumu.

(13) Kuo mažesnis produktų diferenciacijos laipsnis, tuo didesnis bus pagalbos poveikis konkurentų pelnui.

(14) Tačiau svarbu pabrėžti, kad tam tikros rinkos vis tiek išlieka konkurencingos, nors jose veiklą vykdo nedaug įmonių.

(15) Vis dėlto reikia pabrėžti, kad kartais suteikus pagalbą, padedama įveikti patekimo į rinką kliūtis ir taip sudaroma galimybė naujoms įmonėms patekti į rinką.

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2011.231.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 231

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	54 metai 2011m. rugsėjo 8d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2011 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 893/2011, kuriuo patvirtinami reikšmingi saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimai (Bresaola della Valtellina (SGN))	1
	*	2011 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 894/2011, kuriuo patvirtinami reikšmingi saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimai (Coppa Piacentina (SKVN))	3
	*	2011 m. rugpjūčio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 895/2011, kuriuo patvirtinami reikšmingi saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registre įregistruoto pavadinimo specifikacijos pakeitimai (Pimiento Asado del Bierzo (SGN))	5
	*	2011 m. rugsėjo 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 896/2011 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	7
	*	2011 m. rugsėjo 2 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 897/2011 dėl tam tikrų prekių klasifikavimo Kombinuotojoje nomenklatūroje	9
	*	2011 m. rugsėjo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 898/2011, kuriuo iš dalies keičiamos įgyvendinimo Reglamento (ES) Nr. 543/2011 nuostatos, susijusios su ribiniu kiekiu, kurį pasiekus taikomi papildomi muitai pomidorams	11
	*	2011 m. rugsėjo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 899/2011, kuriuo 2011–2012 metams nustatomi koeficientai, taikytini eksportuojant iš grūdų pagamintą airišką viskį	13
	*	2011 m. rugsėjo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 900/2011 dėl leidimo natrio lazalocidą A naudoti kaip fazanams, perlinėms vištoms, putpelėms ir kurapkoms, išskyrus dedeklinius paukščius, skirtą pašarų priedą (leidimo turėtojas – Alpharma (Belgium) BVBA) ( 1 )	15
		2011 m. rugsėjo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 901/2011, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	17
		2011 m. rugsėjo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 902/2011, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (ES) Nr. 867/2010 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2010/11 prekybos metais	19
		2011 m. rugsėjo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 903/2011, kuriuo nustatomi nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. taikomi tam tikrų lukštentų ryžių importo muitai	21
		2011 m. rugsėjo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 904/2011, kuriuo nustatomas paskirstymo koeficientas, taikytinas nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. iki 2011 m. rugsėjo 2 d. pateiktoms paraiškoms pagal Reglamentą (EB) Nr. 2305/2003 leistos pradėti naudoti miežių kvotos importo licencijai gauti	22

		IV Aktai, priimti iki 2009 m. gruodžio 1 d. remiantis EB sutartimi, ES sutartimi ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartimi
	*	2009 m. lapkričio 25 d. ELPA priežiūros institucijos sprendimas Nr. 471/09/COL, kuriuo septyniasdešimt ketvirtąjį kartą iš dalies keičiamos procedūrinės ir esminės valstybės pagalbos srities taisyklės, į kurias įtraukiamas naujas skyrius apie valstybės pagalbos mokymui, apie kurią turi būti pranešta atskirai, suderinamumo analizę	23