3.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/1

(1)

2011 m. gegužės 9 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (2);

(2)

2011 m. rugsėjo 2 d. Tarybos sprendime 2011/522/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/273/BUSP (3), nustatytos tolesnės priemonės, kurias reikia priimti, įskaitant draudimą pirkti, importuoti ar vežti žalią naftą ir naftos produktus iš Sirijos ir papildomų asmenų ir subjektų, kuriuos remia režimas arba kurie jį remia, lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą. Papildomi asmenys, subjektai ir organizacijos, kurių lėšos ir ekonominiai ištekliai turi būti įšaldyti, nurodyti to sprendimo priede;

(3)

kai kurioms iš tų priemonių taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, todėl siekiant visų pirma užtikrinti, kad ekonominės veiklos vykdytojai visose valstybėse narėse jas taikytų vienodai, toms priemonėms įgyvendinti būtina imtis reguliavimo veiksmų Sąjungos lygmeniu;

(4)

Bendradarbiavimo susitarimo su Sirija (4) taikymas iš dalies sustabdytas 2011 m. rugsėjo 2 d. Tarybos sprendimu 2011/523/ES (5);

(5)

kad šiame reglamente numatytos priemonės būtų veiksmingos, šis reglamentas turi įsigalioti nedelsiant;

(6)

reikėtų išaiškinti, kad reikalingų dokumentų pateikimas ar išsiuntimas bankui siekiant jų galutinio perdavimo į sąrašą neįtrauktam asmeniui, subjektui ar organizacijai, kad būtų įvykdyti pagal šio reglamento 9 straipsnį leidžiami mokėjimai, nereiškia lėšų išmokėjimą, kaip apibrėžta šio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje,

1.

1 straipsnyje įterpiami šie punktai:

„g)   draudimas– įsipareigojimas, kurį prisiimdamas asmuo arba keletas fizinių ar juridinių asmenų, įvykus draudžiamajam įvykiui, privalo kitam asmeniui arba kitiems asmenims mainais už apmokėjimą atlyginti žalą arba išmokėti išmoką, kaip nustatyta įsipareigojime;

h)   perdraudimas– veikla, kuria prisiimama rizika, perduodama draudimo įmonės arba kitos perdraudimo įmonės, arba „Lloyd’s“ draudikų asociacijos atveju – veikla, kai draudimo ar perdraudimo įmonė, išskyrus „Lloyd’s“ draudikų asociaciją, prisiima riziką, perduodamą bet kurio „Lloyd’s“ nario;

i)   naftos produktai– IV priede išvardyti produktai.“

2.

Įterpiami šie straipsniai:

„3a straipsnis

Draudžiama:

3b straipsnis

3a straipsnyje nustatyti draudimai netaikomi:

3.

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Į II priedo sąrašą įtraukiami fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ir organizacijos, kuriuos pagal Sprendimo 2011/273/BUSP 4 straipsnio 1 dalį Taryba nustatė esant asmenimis, atsakingais už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, asmenys ir subjektai, kuriuos remia režimas arba kurie jį remia, ar su jais susiję asmenys ir subjektai.“

4.

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5.

Įterpiamas šis straipsnis:

„10a straipsnis

Nepatenkinami jokie Sirijos Vyriausybės, arba asmenų ar subjektų, pateikusių ieškinį jos vardu ar jos naudai, ieškiniai, įskaitant ieškinius dėl kompensavimo arba kitus tokios rūšies ieškinius, pavyzdžiui, priešpriešinius ieškinius arba ieškinius pagal garantiją, susijusius su sutartimi ar sandoriu, kurio vykdymui tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką arba dalinį poveikį turėjo priemonės, nustatytos šiame reglamente.“

3.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/6

(1)

Reglamento (EB) Nr. 57/2011 IA priede nustatytas nulinis leidžiamas sužvejoti norveginių menkučių ir susijusių rūšių kiekis ICES IIIa zonoje ir ICES IIa ir IV zonų Sąjungos vandenyse;

(2)

remdamasis per 2011 m. pirmąjį pusmetį sukaupta moksline informacija, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas praneša, kad 2011 metais sužvejotas ne didesnis kaip 6 000 tonų kiekis prilygtų 0,02 žuvų mirtingumui dėl žvejybos, todėl tikimasi, kad išteklių kiekis liks didesnis už prevencines ribas;

(3)

norveginės menkutės – tai Šiaurės jūros ištekliai, kuriais dalijamasi su Norvegija, bet kurių šiuo metu abi Šalys bendrai nevaldo; šiame reglamente nustatytos priemonės turėtų atitikti konsultacijų su Norvegija, vykdytų pagal 2010 m. gruodžio 3 d. Europos Sąjungos ir Norvegijos konsultacijų žuvininkystės klausimais išvadų suderinto protokolo nuostatas, rezultatus;

(4)

todėl reikėtų nustatyti, kad iš 6 000 tonų ICES IIIa zonoje ir ICES IIa ir IV zonų Sąjungos vandenyse sužvejojamų norveginių menkučių kiekio Sąjungos dalis yra 75 %;

(5)

žvejojant norvegines menkutes, kaip priegauda sužvejojamos juodadėmės menkės ir paprastieji merlangai. Todėl reikėtų, kad ši priegauda būtų įskaičiuota į valstybėms narėms skirtas norveginių menkučių ir susijusių rūšių kvotas, tačiau, kad būtų išvengta pernelyg didelio sužvejoto kiekio, šių rūšių gali būti sužvejota ne daugiau nei 5 % viso kiekio;

(6)

todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 57/2011 IA priedą;

(7)

norveginė menkutė – trumpai gyvenančių žuvų rūšis. Todėl, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą žvejybą, nauji leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio apribojimai turėtų įsigalioti kuo greičiau. Todėl šis reglamentas turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo;

(8)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komiteto nuomonę,

3.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/8

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 882/2004 nustatytos ES etaloninių maisto, pašarų, gyvūnų sveikatos ir gyvų gyvūnų tyrimo laboratorijų bendrosios užduotys, pareigos ir joms keliami reikalavimai. ES etaloninės gyvūnų sveikatos ir gyvų gyvūnų tyrimo laboratorijos yra išvardytos to reglamento VII priedo II dalyje;

(2)

2011 m. vasario 2 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 87/2011, kuriuo skiriama ES bičių sveikatos etaloninė laboratorija, nustatomi jos papildomi įsipareigojimai ir užduotys bei kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedas (2), paskirta ES etaloninė bičių sveikatos laboratorija; ši laboratorija įtraukta į ES etaloninių gyvūnų sveikatos ir gyvų gyvūnų tyrimo laboratorijų sąrašą;

(3)

2011 m. kovo 2 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 208/2011, kuriuo dėl ES etaloninių laboratorijų sąrašų ir pavadinimų iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedas, Komisijos reglamentai (EB) Nr. 180/2008 ir (EB) Nr. 737/2008 (3), pakeistas Reglamento (EB) Nr. 882/2004 VII priedas. Tačiau į Reglamento (EB) Nr. 882/2004, su pakeitimais, padarytais Reglamentu (ES) Nr. 208/2011, VII priedo II dalyje pateiktą ES etaloninių gyvūnų sveikatos ir gyvų gyvūnų tyrimo laboratorijų sąrašą ES etaloninė bičių sveikatos laboratorija neįtraukta;

(4)

svarbu, kad Reglamente (EB) Nr. 882/2004 nustatytų ES etaloninių laboratorijų sąrašas būtų nuolat atnaujinamas. Todėl Reglamente (EB) Nr. 208/2011 reikėtų įrašyti praleistą įrašą;

(5)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/9

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1137/2007 (2) leista preparatą Bacillus subtilis DSM 17299, priklausantį priedų kategorijai „zootechniniai priedai“, dešimt metų naudoti kaip mėsinių viščiukų pašarų priedą;

(2)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 13 straipsnio 3 dalį leidimo turėtojas pasiūlė pakeisti Bacillus subtilis DSM 17299 leidimo sąlygas, kad, padidinus minimalią koncentraciją, būtų pakeista priedo sudėtis ir kad būtų leista jį naudoti mėsinių viščiukų pašaruose, kurių sudėtyje yra skruzdžių rūgšties. Kartu su prašymu pateikti atitinkami jį pagrindžiantys duomenys. Komisija šį prašymą perdavė Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba);

(3)

Tarnyba 2011 m. kovo 15 d. nuomonėje padarė išvadą, jog mažai tikėtina, kad minimalią koncentraciją padidinus nuo 1,6 × 109 iki 1,6 × 1010 KSV/g atsirastų naujų pavojų, ir jog pakeista sudėtis dera su skruzdžių rūgštimi. Be to, patvirtinama pašarų priedo pašaruose analizės metodo taikymo ataskaita, kurią pateikė Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 įsteigta etaloninė laboratorija;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 5 straipsnyje nustatytos sąlygos yra įvykdytos;

(5)

todėl Reglamentas (EB) Nr. 1137/2007 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(6)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

3.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/11

3.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/13

(1)

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (3), leido juridiniams asmenims leisti elektroninius pinigus ir neįgijus kredito įstaigos statuso;

(2)

todėl, siekiant pinigų finansinių institucijų (PFI) sektoriuje toliau rinkti statistiką apie elektroninių pinigų įstaigas, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas leidžiant elektroninius pinigus, šiame reglamente būtina pakoreguoti PFI apibrėžtį, taip pat atnaujinti „elektroninių pinigų įstaigos“ ir „elektroninių pinigų“ apibrėžtis. PFI sektoriuje elektroninių pinigų įstaigos turėtų būti klasifikuojamos „kitų PFI“ kategorijoje;

(3)

dėl Direktyva 2009/110/EB padarytų elektroninių pinigų įstaigų apibrėžties ir šioms įstaigoms keliamų reikalavimų pakeitimų Europos Centrinio Banko reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) (4) nuostatos dėl elektroninių pinigų įstaigų atleidimo nuo atskaitomybės reikalavimų paseno, todėl atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) nuostatos turėtų būti panaikintos;

(4)

2010 m. gegužės 19 d. Europos vertybinių popierių rinkos priežiūros institucijų komiteto (CESR), Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos pirmtako, išleistomis gairėmis dėl Europos pinigų rinkos fondų (PRF) bendros apibrėžties siekiama labiau apsaugoti investuotojus, nustatant kriterijus, kuriuos turėtų taikyti bet kuris fondas, norintis vadintis PRF; šios gairės laikytinos rekomendacija Europos nacionaliniams teisės aktų leidėjams priežiūros tikslais. Atsižvelgiant į tai, Reglamente (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) tikslinga nustatyti atitinkamus naujus PRF identifikavimo kriterijus Europos centrinių bankų sistemos statistikos tikslais, kad prie PRF priskirtinos institucijos būtų suderintos su tais identifikavimo kriterijais, kurie, atsižvelgiant į pirmiau minėtas CESR gaires, kaip tikimasi, bus taikomi priežiūros tikslais. Kartu šiuo pakeitimu siekiama padidinti rinkos skaidrumą ir palengvinti fondų valdymo atskaitomybę,

1.

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2.

Įterpiamas šis 1a straipsnis:

„1a straipsnis

PRF identifikavimas

Šiame teisės akte kolektyvinio investavimo subjektai, atitinkantys visus toliau nurodytus kriterijus, laikomi PRF, kai jie:

3.

8 straipsnio 4 dalis išbraukiama.

4.

Nepažeidžiant šio reglamento 2 straipsnio, I priedo 1 dalies 2 skirsnis pakeičiamas taip:

„2 skirsnis.     PRF identifikavimo kriterijų apibūdinimas

Šio reglamento 1a straipsnyje:

3.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/16

(1)

2011 m. gegužės 9 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (1);

(2)

2011 m. rugpjūčio 18 d. Sąjunga ypač griežtai pasmerkė Bashar Al-Assad ir jo režimo vykdomą žiaurią kampaniją prieš savo šalies gyventojus, kurios metu žuvo arba buvo sužeista daug Sirijos piliečių. Sąjunga ne kartą pabrėžė, kad žiaurios represijos turi būti nutrauktos, suimti protestuotojai paleisti, suteikta galimybė tarptautinių humanitarinių ir žmogaus teisių organizacijų bei žiniasklaidos atstovams laisvai patekti į šalį ir pradėtas tikras bei visa apimantis nacionalinis dialogas. Tačiau Sirijos vadovybė toliau nepaiso Sąjungos ir plačiosios tarptautinės bendruomenės raginimų;

(3)

todėl Sąjunga nusprendė Sirijos režimui taikyti papildomas ribojamąsias priemones;

(4)

leidimo atvykti apribojimai ir lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas turėtų būti papildomai taikomi ir kitiems asmenims bei subjektams, kurie gauna naudos iš režimo politikos arba kurie ją remia, visų pirma asmenims ir subjektams, kurie teikia režimui finansinę ar logistinę paramą, ypač saugumo struktūroms, arba kurie trukdo pastangoms taikiai pereiti prie demokratijos Sirijoje;

(5)

taip pat turėtų būti uždrausta įsigyti, importuoti ar įvežti iš Sirijos žalią naftą bei naftos produktus;

(6)

šiame kontekste reikėtų pažymėti, kad 2011 m. rugsėjo 2 d. Sprendimu 2011/523/ES (2) Taryba nusprendė dalinai sustabdyti Europos ekonominės bendrijos ir Sirijos Arabų Respublikos bendradarbiavimo susitarimo (3) galiojimą,

1.

Įrašomi šie straipsniai:

„2a straipsnis

1.   Draudžiama įsigyti, importuoti ar įvežti iš Sirijos žalią naftą bei naftos produktus.

2.   Draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai teikti finansavimą arba finansinę pagalbą, įskaitant finansines išvestines priemones, taip pat draudimo ir perdraudimo paslaugas, susijusias su 1 dalyje nurodytais draudimais.

3.   Draudžiama sąmoningai ar apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria siekiama išvengti arba dėl kurios išvengiama 1 ir 2 dalyse nurodytų draudimų.

2b straipsnis

2a straipsnyje nustatyti draudimai nedaro poveikio įsipareigojimų, numatytų anksčiau nei 2011 m. rugsėjo 2 d. sudarytose sutartyse, vykdymui iki 2011 m. lapkričio 15 d.“;

„4a straipsnis

Nepatenkinami jokie nurodytų asmenų ar subjektų, įtrauktų į priede nurodytą sąrašą, arba kitų Sirijos asmenų ar subjektų, įskaitant Sirijos Vyriausybę, arba asmenų ar subjektų, pateikusių ieškinį tų asmenų ar subjektų vardu ar jų naudai, ieškiniai, įskaitant ieškinius dėl kompensavimo arba kitus tokios rūšies ieškinius, pavyzdžiui, priešpriešinius ieškinius arba ieškinius pagal garantiją, susijusius su sutartimi ar sandoriu, kurio vykdymui tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką arba dalinį poveikį turėjo priemonės, nustatytos šiame sprendime.“

2.

3 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad priede išvardytiems asmenims, kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, taip pat iš režimo politikos naudos gaunantiems arba ją remiantiems asmenims ir su jais susijusiems asmenims nebūtų leidžiama atvykti į jų teritorijas ar vykti per jas tranzitu.“

3.

4 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Įšaldomos visos priede išvardytiems asmenims, kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje, iš režimo naudos gaunantiems arba jį remiantiems asmenims bei subjektams ir su jais susijusiems asmenims ir subjektams priklausančios ar jų nuosavybės teise turimos, valdomos arba kontroliuojamos lėšos ir ekonominiai ištekliai.“

4.

4 straipsnio 3 dalis papildoma šiais punktais:

3.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/19

(1)

1977 m. sausio 18 d. Europos ekonominė bendrija ir Sirijos Arabų Respublika sudarė Bendradarbiavimo susitarimą (1) (toliau – Bendradarbiavimo susitarimas), kad, siekdamos stiprinti tarpusavio santykius, skatintų visapusišką Šalių bendradarbiavimą;

(2)

Bendradarbiavimo susitarimas grįstas bendru Šalių noru palaikyti ir stiprinti draugiškus santykius pagal Jungtinių Tautų chartijos principus;

(3)

vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 5 dalimi, palaikydama santykius su platesniu pasauliu, Sąjunga visų pirma prisideda prie taikos išsaugojimo, saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo;

(4)

vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnio 1 dalimi, Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje grindžiami principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, ir kurių įgyvendinimą ji skatina platesniame pasaulyje: demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais bei Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės teisės principų laikymusi;

(5)

nuo 2011 m. kovo mėn. padaugėjo protestų prieš konkrečius Sirijos pareigūnų piktnaudžiavimo valdžia atvejus atsižvelgiant į didėjantį visuotinį nepasitenkinimą ekonomine ir politine padėtimi. Atokiuose regionuose prasidėję atsargūs protestai išaugo į visuotinį sukilimą. Sirijos valdžios institucijos ėmėsi ir toliau imasi itin smurtinių veiksmų, įskaitant šaudymą į taikius protestuotojus;

(6)

2011 m. rugpjūčio 18 d. JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė paskelbė Žmogaus teisių tarybos 17-ajai neeilinei sesijai dėl žmogaus teisių padėties Sirijos Arabų Respublikoje skirtą pareiškimą, kuriame priminė, kad Žmogaus teisių tarybos prašymu surengta faktų nustatymo misija Sirijoje savo rugpjūčio 18 d. ataskaitoje nustatė, jog Sirijos saugumo ir karinės pajėgos plačiai ar sistemingai vykdo žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant žudymo, prievartinio dingimo, kankinimo, laisvės atėmimo ir persekiojimo atvejus. Vyriausioji komisarė mano, kad dėl šių veiksmų masto ir pobūdžio jie gali būti prilyginti nusikaltimams žmoniškumui, todėl ji paskatino Saugumo Tarybos nares apsvarstyti galimybę dėl esamos padėties Sirijoje kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą;

(7)

tą pačią dieną Sąjunga pasmerkė žiaurią Basharo Al-Assado ir jo režimo kampaniją prieš savo žmones, per kurią žuvo ar buvo sužeista daug Sirijos piliečių. Sąjunga nuolatos kartojo, kad būtina nutraukti žiaurią represiją, paleisti sulaikytus protestuotojus, leisti laisvai dirbti tarptautinėms humanitarinėms ir žmogaus teisių organizacijoms, taip pat žiniasklaidai, ir pradėti tikrą ir visuotinį nacionalinį dialogą. Tačiau Sirijos vadovai ignoravo Sąjungos ir platesnės tarptautinės bendruomenės raginimus;

(8)

2011 m. rugpjūčio 23 d. Žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją dėl sunkių žmogaus teisių pažeidimų Sirijos Arabų Respublikoje, kurioje griežtai pasmerkė nuolatinius Sirijos valdžios institucijų vykdomus sunkius žmogaus teisių pažeidimus, dar kartą paragino Sirijos valdžios institucijas laikytis įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, pabrėžė poreikį atlikti tarptautinį, skaidrų, nepriklausomą ir skubų tyrimą dėl įtariamų tarptautinės teisės pažeidimų, įskaitant veiksmus, kurie gali būti nusikaltimai žmoniškumui, ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn, ir nusprendė išsiųsti nepriklausomą tarptautinę tyrimų komisiją ištirti tarptautinės žmogaus teisių teisės pažeidimus Sirijoje;

(9)

Bendradarbiavimo susitarimo preambulėje nurodyta, kad Susitariančiosios Šalys, sudarydamos susitarimą, nori išreikšti bendrą norą palaikyti ir stiprinti draugiškus santykius pagal Jungtinių Tautų chartijos principus. Dabartinėmis aplinkybėmis Sąjunga mano, kad esama padėtimi Sirijoje akivaizdžiai pažeidžiami Jungtinių Tautų chartijos principai, kurie yra Sirijos ir Sąjungos bendradarbiavimo pagrindas;

(10)

atsižvelgdama į ypatingą Sirijos įvykdytų pažeidimų sunkumą pažeidžiant bendrąją tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Chartijos principus, Sąjunga nusprendė priimti papildomas ribojamąsias priemones prieš Sirijos režimą;

(11)

šiame kontekste Bendradarbiavimo susitarimo taikymas turėtų būti iš dalies sustabdytas tol, kol Sirijos valdžios institucijos baigs sistemingai pažeidinėti žmogaus teises ir bus vėl galima manyti, kad jos laikosi bendrosios tarptautinės teisės ir principų, sudarančių Bendradarbiavimo susitarimo pagrindą;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad taikymo sustabdymas turėtų būti skirtas tik Sirijos valdžios institucijoms, o ne Sirijos gyventojams, jis turėtų būti ribotas. Kadangi šiuo metu Sirijos režimas gauna daugiausia naudos iš prekybos žalia nafta ir naftos produktais ir ta prekyba remiama šalies represinė politika, susitarimo taikymas turėtų būti sustabdytas tik tiek, kiek tai susiję su žalia nafta ir naftos produktais,

3.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/22

(1)

2000 m. rugpjūčio 4 d. raštu, užregistruotu 2000 m. rugpjūčio 7 d., Vokietija Komisijai pranešė ketinanti suteikti 35 % intensyvumo pagalbą įmonių Glunz AG ir OSB Deutschland GmbH investiciniam projektui, kurio tikslas – pastatyti integruotą medienos apdirbimo centrą Nettgau (Saksonijoje-Anhalte). Pagalba, kurią ketinta suteikti, užregistruota numeriu N 517/2000.

(2)

2001 m. liepos 25 d. Komisija, gavusi papildomą informaciją, priėmė sprendimą, kuriame, taikydama Daugiasektorinę regioninės pagalbos dideliems investiciniams projektams programą (3) (toliau – 1998 m. daugiasektorė programa), nepareiškė jokių prieštaravimų dėl 35 % pagalbos intensyvumo.

(3)

2004 m. gruodžio 1 d. sprendimu byloje T-27/02 Kronofrance prieš Komisiją (4) Pirmosios instancijos teismas šį Komisijos sprendimą panaikino.

(4)

Taigi Komisija, remdamasi 2000 m. rugpjūčio 7 d. Vokietijos pranešimu apie pagalbą, turi priimti naują sprendimą.

(5)

2004 m. gruodžio 17 d. raštu Komisija Vokietijos paklausė, ar ji, atsižvelgdama į tai, kad Komisijos sprendimas panaikintas, norėtų pateikti papildomą informaciją, be tos, kurią jau pateikė 2000 m. rugpjūčio 7 d. pranešime apie pagalbą. 2005 m. kovo 3 d. šiuo klausimu išsiųstas priminimo raštas. Vokietija atsakė 2005 m. kovo 23 d. raštu, tačiau papildomos informacijos jame nepateikė.

(6)

Vokietija šią pagalbą suteikė 2000 m. vasario mėn. su išlyga, kad ją patvirtins Komisija. 2001 m. liepos 25 d. Komisijai priėmus sprendimą neprieštarauti, Vokietija pradėjo pagalbą išmokėti.

(7)

Pirmosios instancijos teismui panaikinus 2001 m. liepos 25 d. sprendimą susiklostė tokia teisinė padėtis, tarsi šio sprendimo niekada nebūtų buvę ir Vokietija niekada nebūtų gavusi Komisijos patvirtinimo dėl planuoto pagalbos intensyvumo (5). Todėl Komisija šį atvejį užregistravo neteisėtai suteiktos pagalbos registre numeriu NN 18/05.

(8)

2005 m. liepos 20 d. Komisija Vokietijai pranešė apie sprendimą dėl pagalbos pradėti procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį.

(9)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6). Komisija suinteresuotųjų šalių paprašė pateikti pastabas dėl pagalbos.

(10)

Komisija gavo vienos suinteresuotosios šalies pastabas. Jos buvo persiųstos Vokietijai suteikiant galimybę išsakyti nuomonę; Vokietijos pastabos gautos 2005 m. spalio 24 d. ir 2006 m. sausio 24 d. raštais.

(11)

2006 m. vasario 28 d. raštu Vokietija, remdamasi 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (7), 7 straipsnio 6 dalies 3 sakiniu, paprašė sustabdyti oficialią tyrimo procedūrą, nes Vokietija ir Glunz AG Europos Sąjungos Teisingumo Teismui padavė apeliacinį skundą prieš Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje Kronofrance prieš Komisiją (susijusios bylos C-75/05 P ir C-80/05 P).

(12)

2006 m. kovo 9 d. raštu Komisija sutiko sustabdyti procedūrą, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą susijusiose bylose C-75/05 P ir C-80/05 P Vokietija ir kiti prieš Kronofrance.

(13)

Teisingumo Teismas 2008 m. rugsėjo 11 d. sprendimu (8) patvirtino Pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai oficiali tyrimo procedūra byloje C 28/05 atnaujinta.

(14)

Vokietija 2009 m. rugpjūčio 4 d. raštu ir, atsakydama į Komisijos prašymą pateikti informaciją, 2010 m. liepos 19 d. raštu pateikė papildomą informaciją.

(15)

Saksonijos-Anhalto žemės paramos institutas (Landesförderinstitut Sachsen-Anhalt) 2000 m. vasario 29 d. nusprendė įmonėms Glunz AG ir OSB Deutschland GmbH suteikti investicinę pagalbą medienos apdirbimo centrui Nettgau (Saksonijoje-Anhalte) statyti. Bendra pagalbos suma – 69 797 988 EUR.

(16)

Kaip nurodyta 2000 m. rugpjūčio 4 d. pranešime apie pagalbą, pagalba suteikiama kaip 46 201 868 EUR dydžio dotacija pagal Komisijos patvirtintą pagalbos schemą 28. Rahmenplan der Gemeinschaftsaufgabe „Verbesserung der regionalen Wirtschaftsstruktur“  (9). Ši dotacija atitinka 23,17 % reikalavimus atitinkančių išlaidų (bendrąja verte).

(17)

Taip pat suteikiama Komisijos patvirtinta 23 596 120 EUR dydžio investicinė priemoka pagal pagalbos schemą Investitionszulagengesetz 1999  (10). Ši investicinė priemoka atitinka 11,83 % reikalavimus atitinkančių išlaidų (bendrąja verte).

(18)

Vokietijos duomenimis, jau sumokėta […] (11) EUR suma pagal pagalbos schemą 28. Rahmenplan der Gemeinschaftsaufgabe „Verbesserung der regionalen Wirtschaftsstruktur“ ir […] EUR suma kaip investicinė priemoka. Taigi Vokietija gavėjams iš viso jau išmokėjo […] EUR (iš visos pažadėtos pagalbos sumos – 69 797 988 EUR).

(19)

Gavėjų yra du.

(20)

Vienas iš jų – Hame (Šiaurės Reine-Vestfalijoje) įsisteigusi įmonė Glunz AG (toliau – Glunz), įkurta 1932 m. ir tuomet prekiavusi mediena. Nuo 7-ojo dešimtmečio įmonė gamina ir parduoda tik medienos drožlių plokštes, vidutinio tankio medienos plaušų plokštes, orientuotųjų skiedrelių plokštes (angl. OSB, oriented strand board) ir fanerą. Tuo metu, kai buvo pranešta apie pagalbą, 96,03 % Glunz akcijų priklausė bendrovei Tableros De Fibras S.A. (toliau – TAFISA), kuri priklauso Portugalijos grupei SONAE.

(21)

Kitas gavėjas, OSB Deutschland GmbH (toliau – OSBD), 100 procentų priklauso įmonei TAFISA, taigi, kaip ir Glunz, yra TAFISA patronuojamoji bendrovė. OSBD įsteigta 1999 m. liepos 16 d. ir, pabaigus investicinį projektą Nettgau, pradėjo gaminti ir pardavinėti orientuotųjų skiedrelių plokščių gaminius.

(22)

Investicijos vieta yra Nettgau (Saksonijoje-Anhalte), remtiname regione pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą, kuriame tuo metu, kai buvo pranešta apie pagalbą, didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas didelių įmonių naujoms investicijoms remti buvo 35 % (bendrąja verte).

(23)

Glunz ir OSBD iki tol pramonės reikmėms nenaudotoje teritorijoje pastatė integruotą medienos apdirbimo centrą, sudarytą iš dviejų viena su kita sujungtų gamyklų. Pirmoje gamykloje, priklausančioje OSBD, gaminami orientuotųjų skiedrelių gaminiai, antrojoje, priklausančioje Glunz, – medienos drožlių plokštės. Vokietijos duomenimis, abiejų gamyklų gamybos įrenginiai vieni su kitais sujungti bendra technine infrastruktūra. Jos teigimu, orientuotųjų skiedrelių plokščių ir medienos drožlių plokščių tolesnis apdirbimas ir apdaila vyksta tais pačiais šlifavimo, padengimo danga ir įlaidinio sunėrimo įrenginiais. Be to, Vokietijos duomenimis, apdirbant orientuotųjų skiedrelių plokštes atsirandančios smulkių frakcijų atliekos panaudojamos gretimoje medienos drožlių plokščių gamykloje. Vokietijos teigimu, abiem gamykloms, įskaitant rinkodaros, pirkimo ir realizavimo skyrius, vadovauja centrinė administracija.

(24)

Vokietijos duomenimis, Glunz ir OSBD integruotas medienos apdirbimo centras dėl optimalios gamyklos struktūros ir bendros techninės infrastruktūros turi nemažai privalumų, ypač apdirbant pagamintas medienos plokštes. Taip optimaliai panaudojamas medienos asortimentas, geriau panaudojamos žaliavos ir gali vykti pakartotinio panaudojimo vidaus ciklas.

(25)

2000 m. rugpjūčio 7 d. pranešime apie pagalbą nurodyta, kad dalis pagalbos skiriama orientuotųjų skiedrelių plokščių gamyklai, kita dalis – medienos drožlių plokščių gamyklai. Pagalba orientuotųjų skiedrelių plokščių gamyklai, jei reikalavimus atitinkančios investicinės išlaidos yra 81,8 mln. EUR, sudaro 28,61 mln. EUR, o tai atitinka 35 % intensyvumą (bendrąja verte). Pagalba medienos drožlių plokščių gamyklai, jei reikalavimus atitinkančios investicinės išlaidos yra 117,6 mln. EUR, sudaro 41,18 mln. EUR, o tai taip pat atitinka 35 % intensyvumą (bendrąja verte).

(26)

Pranešime apie pagalbą Vokietija teigė, kad integruotame medienos apdirbimo centre Nettgau bus sukurtos 355 nuolatinės darbo vietos – 234 medienos drožlių plokščių gamykloje ir 121 orientuotųjų skiedrelių plokščių gamykloje. Taip pat planuota, kad atitinkamuose remtinuose regionuose bus sukurta 520 netiesioginių darbo vietų, iš jų 33 būtų išsaugotos esamos darbo vietos. Naujoji investicija Nettgau turėjo būti padaryta per laikotarpį nuo 2000 m. sausio mėn. iki 2002 m. pabaigos, gamyba pradėta per 2001 m. Gamyba visu pajėgumu turėjo būti išplėtota po dvejų metų.

(27)

Nurodytas naujosios orientuotųjų skiedrelių plokščių gamyklos gamybos pajėgumas 2002 m. – […] m3. 1999 m. grupės TAFISA pajėgumas orientuotųjų skiedrelių gaminių gamybos sektoriuje buvo […] m3.

(28)

1999 m. grupės Glunz medienos drožlių plokščių gamybos pajėgumas sudarė […] m3. Vokietijos duomenimis, bendras gamybos pajėgumas turi padidėti iki […] m3, nes dėl gamyklos Nettgau sukuriamas […] m3 papildomas pajėgumas.

(29)

Pagal 1998 m. daugiasektorę programą didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas nustatomas remiantis apskaičiavimu, taikant kelis vertinimo koeficientus, ypač koeficientą T, kuriuo parodoma konkurencijos padėtis atitinkamame ekonomikos sektoriuje; šis koeficientas gali būti keturių dydžių – 0,25, 0,5, 0,75 arba 1. Dydis 1 gali būti taikomas tik jei ekonomikos sektoriuje (apibrėžtame žemiausiu NACE lygmeniu) nėra pajėgumų pertekliaus (pajėgumų pertekliaus testas) ir (ar) jei atitinkama rinka (apibrėžta kaip susijęs produktas ir jo pakaitai) nepatiria nuosmukio (rinkos nuosmukio testas).

(30)

Sprendime pradėti procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį Komisija išsakė abejonę dėl atitinkamos rinkos, kuriai priklauso orientuotųjų skiedrelių plokštės, atskyrimo ir todėl negalėjo nustatyti, ar, kalbant apie konkurencijos koeficiento T nustatymą, ji patiria nuosmukį.

(31)

2005 m. lapkričio 22 d. Komisija gavo bendras konkurentų, priklausančių grupei KronoGroup Switzerland (Kronotex GmbH & Co. KG, Kronoply GmbH & Co. KG ir Kronofrance S.A.), pastabas (12).

(32)

Pastabose KronoGroup priklausančios įmonės pasisako už tai, kad rinka būtų atskirta įtraukus orientuotųjų skiedrelių plokštes ir minkštos medienos fanerą. Kietos medienos fanera esanti kur kas brangesnė ir todėl daugiausia naudojama tose srityse, kuriose beveik ar visai nenaudojamos orientuotųjų skiedrelių plokštės ir minkštos medienos fanera (baldų pramonėje ir vidaus apdailai). Norėdamos pagrįsti šį teiginį suinteresuotosios šalys nurodo Jaakko Pöyry (13) tyrimą ir Finnish Forest Research Institute publikaciją.

(33)

KronoGroup pateikė ir daugiau teiginių, kuriuos būtų galima apibendrinti taip:

(34)

KronoGroup mano, kad Komisija, norėdama nustatyti, ar rinka patyrė nuosmukį, turėtų remtis duomenimis iki 1999 m., nes priimant pirminį sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta pagalba (2001 m. liepos mėn.) ir kurį vėliau panaikino Pirmosios instancijos teismas, turėti tik šie duomenys. KronoGroup teigimu, per 1995–1999 m. laikotarpį vidutinis medienos drožlių plokščių rinkos augimo rodiklis buvo neigiamas – 4,626 %, tačiau ji pripažįsta, kad per 1994–1999 m. laikotarpį vidutinis medienos drožlių plokščių rinkos augimo rodiklis buvo teigiamas – 0,456 % (tačiau mažesnis už visos perdirbamosios pramonės augimą EEE).

(35)

KronoGroup taip pat teigia, kad Komisija pagalbą orientuotųjų skiedrelių plokščių gamyklai ir pagalbą medienos drožlių plokščių gamyklai turėtų vertinti atskirai, o ne apskaičiuoti bendrą pagalbos intensyvumą visam projektui, nes abi investicijas, abiejų produktų gamybos įrenginius ir abi produkto rinkas vienus nuo kitų esą galima aiškiai atskirti. Tai reikštų, kad visus vertinimo koeficientus abiem gamykloms reikėtų apskaičiuoti atskirai.

(36)

Taip pat KronoGroup teigia, kad Glunz, darydama investiciją Nettgau, uždarė savo medienos drožlių plokščių gamyklą Zasenburge (ši vietovė nutolusi tik 30 km, tačiau yra kitoje federacinėje žemėje – Žemutinėje Saksonijoje (14)). Ji cituoja laikraščio straipsnį, kuriame rašoma, kad visi Zasenburgo gamyklos darbuotojai įdarbinti naujojoje gamykloje Nettgau. KronoGroup teigimu, tai prieštarauja 1998 m. daugiasektorės programos tikslui – remtinuose regionuose kurti darbo vietas vietos žmonėms, taigi pagal 1998 m. daugiasektorę programą apskaičiuojant koeficientus „Kapitalo investicijų ir darbo vietų santykis“ ir „Poveikis regionui“ (kurie abu priklauso nuo investicija sukurtų darbo vietų skaičiaus) į šias darbo vietas reikėtų neatsižvelgti.

(37)

Pagaliau KronoGroup teigia, kad Komisija turėjo duoti nurodymą pagalbą laikinai išieškoti, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 659/1999 11 straipsnio 2 dalyje (įsakymas išieškoti neteisėtą pagalbą), nes Glunz ir OSBD dėl pagalbos, išmokėtos iš dalies, suteiktas nemažas konkurencinis pranašumas.

(38)

Vokietijos pastabos apibendrintos toliau.

(39)

Vokietijos nuomone, atitinkamą orientuotųjų skiedrelių plokščių rinką sudaro orientuotųjų skiedrelių plokštės ir fanera pagal jų galutinę paskirtį – pakuotės, tvoros, gegnių santvaros, grindų danga ir vidaus bei sienų apkala. Vokietijos teigimu, ši rinka nuosmukio nepatiria.

(40)

Vokietijos aiškinimu, pritaikymo sritys, kuriose orientuotųjų skiedrelių plokštės naudojamos kaip faneros pakaitalas, didele dalimi sutampa su pagrindinėmis minkštos medienos faneros pritaikymo sritimis, o pagrindinėse kietos medienos faneros pritaikymo srityse (baldų pramonė, statybos pramonė ir vežimo priemonių įrengimas), priešingai, orientuotųjų skiedrelių plokščių dėl jų techninių savybių panaudoti negalima. Todėl, Vokietijos nuomone, į bendrą kietos ir minkštos medienos faneros rinką įtraukus orientuotųjų skiedrelių plokštes, nebūtų atspindima tikroji padėtis atitinkamose rinkose. Esą tai patvirtinta ir 2005 m. spalio 21 d. Jaakko Pöyry atliktoje ekspertizėje.

(41)

Jaakko Pöyry orientuotųjų skiedrelių plokščių, kaip pakaitalo, potencialą išvardytose pritaikymo srityse įvertino taip: pakuotės – 40–60 %; tvoros – 70–80 %; gegnių santvaros – 70–90 %; grindų danga – 50–80 %; vidaus ir sienų apkala – 70–90 %.

(42)

Teigiama, kad baldų pramonėje orientuotųjų skiedrelių plokštės dėl paviršiaus savybių netinkamos matomoms baldų dalims gaminti. Jų paviršius dėl gamybos būdo – iš orientuotųjų skiedrelių (angl. oriented strands) – esantis gruoblėtas, nelygus, todėl optiškai nepatrauklus. Dėl to jų esą negalima padengti ir dekoratyvine danga. Jos tinkančios tik nematomoms baldų dalims (pvz., minkštųjų baldų karkasams) gaminti. Tačiau nematomų baldų dalių sektoriuje orientuotųjų skiedrelių plokštės dėl kainos negalinčios konkuruoti su kur kas pigesnėmis medienos drožlių plokštėmis, kurios šiame sektoriuje daugiausia ir naudojamos.

(43)

Statybos pramonėje (klojinių įrengimas, angl. formwork) liejant betoną ypač svarbus lygus naudojamos klojinių medžiagos paviršius. Jei orientuotųjų skiedrelių plokštės naudojamos dekoratyviniam betonui lieti, dėl gamybos nulemtų nelygumų jas reikia padengti specialia danga, kad dekoratyvinio betono paviršius būtų lygus. Toks papildomas apdirbimas brangiai kainuoja, dėl to pabrangsta ir galutinis produktas. Orientuotųjų skiedrelių plokštės, palyginti su fanera, galėtų būti konkurencingos tik tuo atveju, jei jas klojiniams būtų galima panaudoti dar kartą. Tačiau dėl praktinių priežasčių tai ne taip paprasta. Kadangi plokštės statybvietėje patiria stiprią apkrovą, gali būti pažeidžiamas jų paviršius, o dėl įtrūkių orientuotųjų skiedrelių plokštė, veikiama šlapumo ar drėgmės, gali persikreipti ar kitaip deformuotis. Todėl orientuotųjų skiedrelių plokštes, atlikus geros kokybės jų apdailą, dar kartą panaudoti nėra paprasta. Be to, orientuotųjų skiedrelių plokštės yra nestabilios ir prie briaunų greitai sudrėksta. Be viso to, betono klojinių medžiaga turi būti atspari įtrūkimui ir lenkimui. Šiuo aspektu orientuotųjų skiedrelių plokštės neatitinka statybos pramonėje klojinių medžiagoms keliamų reikalavimų. Minkštos medienos fanera, priešingai, dėl palyginti mažos kainos ir lygaus paviršiaus labai tinkama naudoti šioje srityje, ir tai matyti iš faktinio jos naudojimo statybos pramonėje apimties.

(44)

Vežimo priemonių srityje taip pat svarbus lygus paviršius, nes jose naudojamos plokštės turi būti dažnai dengiamos danga. Orientuotųjų skiedrelių plokštes padengti danga nelabai praktiška dėl įvairių priežasčių. NET jei ant orientuotųjų skiedrelių plokštės uždedama danga, pvz., iš melamino popieriaus, dėl nelygaus plokštės paviršiaus danga gali įtrūkti. Kraunant keltuvu paviršius tam tikrose vietose nuolat spaudžiamas, todėl tokiu atveju drėgnoje ar šlapioje aplinkoje į plokštę gali įsiskverbti vanduo, dėl to ji gali persikreipti ar deformuotis. Stabilią paviršiaus dangą galima gauti tik papildomai apdirbant, o tai brangiai kainuoja. Orientuotųjų skiedrelių plokščių paviršius, palyginti su kietos medienos fanera, kuri dėl ypatingo paviršiaus kietumo sąlyginai nejautri įbrėžimams, spaudimui ir pan., ir šiaip yra nepakankamai tvirtas, kad galėtų atlaikyti apkrovą ir spaudimą vežimo sektoriuje.

(45)

Vertinant, viena vertus, orientuotųjų skiedrelių plokščių ir minkštos medienos faneros bei, antra vertus, kietos medienos faneros pakeičiamumą, svarbiausia –orientuotųjų skiedrelių plokščių techninės savybės, panaudojimo galimybės ir kainos skirtumas, palyginti su kietos medienos fanera. Kietos medienos fanera visais techniniais aspektais pranašesnė už minkštos medienos fanerą ir orientuotųjų skiedrelių plokštes, tačiau tose pritaikymo srityse, kuriose vyrauja orientuotųjų skiedrelių plokštės ir minkštos medienos fanera, kietos medienos fanera yra nelabai konkurencinga dėl kainos skirtumo, lyginant, viena vertus, jos ir, antra vertus, orientuotųjų skiedrelių plokščių ir minkštos medienos faneros kainą. Todėl būtų klaidinga daryti prielaidą, kad esama orientuotųjų skiedrelių plokščių ir visų rūšių faneros, įskaitant kietos medienos fanerą, pakeičiamumo.

(46)

Orientuotųjų skiedrelių plokščių ir faneros rinka pagal jų galutinę paskirtį – pakuotės, tvoros, gegnių santvaros, grindų danga ir vidaus bei sienų apkala, viena vertus, ir orientuotųjų skiedrelių plokščių ir minkštos medienos faneros rinka, antra vertus, didele dalimi sutampa. Abiejų rinkų apibrėžtys skiriasi tik statybos pramonės (klojinių įrengimo) sektoriuje. Šiame sektoriuje orientuotųjų skiedrelių plokštės yra netinkamos naudoti, o minkštos medienos fanera visiškai tinkama ir iš tikrųjų naudojama. Šių svarstymų esmė ta, kad kietos medienos faneros jokiu būdu negalima įtraukti į orientuotųjų skiedrelių plokščių rinką.

(47)

Vokietijos nuomone, konkurencijos koeficientas, kalbant apie medienos drožlių plokščių rinką, turėtų būti 1. Jos nuomone, negalima laikyti, kad ši rinka patiria nuosmukį, nes matyti jos spartaus augimo tendencija, kaip nustatyta 1998 m. daugiasektorės programos 7.8 punkte.

(48)

Šiuo klausimu Vokietija pateikė profesoriaus Stefan Collignon (Harvardo universitetas, Minda de Gunzburg Center for European Studies) (15) ekspertizę, kurioje teigiama, kad medienos drožlių plokščių rinka nuo 1972 iki 2003 m. ilguoju laikotarpiu augo 36 % greičiau negu visa perdirbamoji pramonė. Vokietijos nuomone, atsižvelgiant į šią ilgalaikę spartaus augimo tendenciją, kaip nustatyta 1998 m. daugiasektorės programos 7.8 punkte, negalima laikyti, kad medienos drožlių plokščių rinka patiria nuosmukį.

(49)

Tuo atveju, jei Komisija vis dėlto manytų, kad konkurencijos koeficientas T medienos drožlių plokščių rinkai yra 0,75, o orientuotųjų skiedrelių plokščių rinkai – 1, visą pagalbos intensyvumą, Vokietijos nuomone, reikėtų apskaičiuoti visam projektui Nettgau, remiantis abiejų produktų, t. y. orientuotųjų skiedrelių plokščių ir medienos drožlių plokščių, gamybos įrenginių išlaidų padengimo sumomis.

(50)

Išlaidų padengimo suma yra suma, kuri gaunama iš produkto fiksuotosioms išlaidoms padengti ir grynajam įmonės pelnui uždirbti. Išlaidų padengimo suma apskaičiuojama kaip pajamų ir kintamųjų išlaidų, susijusių tiesiogiai su produktu, skirtumas.

(51)

Vokietijos teigimu, orientuojantis į išlaidų padengimo sumas, pagalbos intensyvumas būtų paskirstomas atskiroms investicinio projekto Nettgau dalims pagal faktinį orientuotųjų skiedrelių plokščių ir medienos drožlių plokščių indėlį į įmonės veiklos rezultatus.

(52)

Vokietijos nuomone, pagalbos vertinimą reikėtų atlikti remiantis faktais, kurie buvo žinomi 2000 m. rugpjūčio 7 d., kai buvo pranešta apie pagalbą.

(53)

Vokietijos nuomone, tai aiškėja iš 1998 m. daugiasektorės programos. Šiuo klausimu Vokietija nurodo 1998 m. daugiasektorės programos 3.1 punktą, kuriame nustatyta, kad didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas nustatomas remiantis viršutine regioninės pagalbos riba, kuri buvo tuo metu, kai pranešta apie pagalbą. Taip pat, Vokietijos teigimu, pagal 1998 m. daugiasektorės programos 3.6 punktą turi būti įvertinta rinkos dalis, buvusi prieš pateikiant prašymą suteikti pagalbą. 1998 m. daugiasektorės programos priedo skyriuje „Ex post patikrinimas“ numatyta galimybė Komisijai ex post patikrinti pranešime apie pagalbą pateiktų duomenų tikslumą.

(54)

Vokietija taip pat teigia, kad tuo metu, kai buvo pranešta apie pagalbą, dar neturėta 1999 m. tikrojo vartojimo duomenų. Jos nuomone, norint nustatyti pastarųjų penkerių metų vidutinį metinį tikrojo vartojimo prieaugį, kaip nustatyta 1998 m. daugiasektorės programos 7.8 punkte, bet kokiu atveju reikalingi ne penkerių, kaip teigia KronoGroup, o šešerių metų tikrojo vartojimo duomenys. Vokietijos teigimu, taip yra dėl to, kad augimo rodiklis per tam tikrus metus apskaičiuojamas palyginant vartojimą per dvejus vienas po kito einančius metus.

(55)

Dėl darbo vietų perkėlimo Vokietija patvirtina uždariusi gamyklą Zasenburge. Jos duomenimis, gamykla Zasenburge buvusi seniausia Glunz medienos drožlių plokščių gamykla ir gamyba joje vykusi gana nuostolingai. Todėl nebuvo jokių galimybių šiai gamyklai išlikti ir ji, neatsižvelgiant į naują investiciją Nettgau, vis tiek turėjo būti uždaryta. […] Zasenburge dirbusių darbuotojų įdarbinti Nettgau ([…] % tenykščių darbuotojų).

(56)

Pastabose dėl KronoGroup pastabų Vokietija priduria, kad 1998 m. daugiasektorėje programoje bet kuriuo atveju tik reikalaujama, kad naujos darbo vietos būtų sukurtos atitinkamame remtiname regione, o ne kad jose turi būti įdarbinami asmenys iš remtino regiono. Vokietijos teigimu, pagrindinis tikslas – atitinkamo remtino regiono plėtros skatinimas.

(57)

Vokietijos duomenimis, ir dalis mašinų iš Zasenburgo perkeltos į Nettgau; tačiau į reikalavimus atitinkančias projekto išlaidas jos neįtrauktos, taigi jų perkėlimas, kalbant apie paramą, nesvarbus. Šių mašinų balansinė vertė yra apie […] EUR, todėl bet kuriuo atveju jos sudarančios tik labai nedidelę viso investicinio projekto dalį.

(58)

Vertinimas grindžiamas faktais, skaičiais ir aplinkybėmis, kurie buvo žinomi 2000 m. rugpjūčio 7 d., kai buvo pranešta apie pagalbą. Kadangi nuo pirminio pranešimo iki šio sprendimo praėjo nemažai laiko, neatmestina, kad realios sąlygos pasikeitė, rinkos plėtojosi ir su projektu susiję faktai kito ne taip, kaip iš pradžių planuota. Tačiau Komisija, atlikdama vertinimą, į tai atsižvelgti negali. Iš esmės Komisija sprendimą turi priimti remdamasi tomis tendencijomis ir rinkos duomenimis, kuriais buvo grindžiamos ateities prognozės prieš faktiškai įgyvendinant investiciją. Tačiau jei po kelerių metų paaiškėtų, kad, pavyzdžiui, rinkos plėtojosi kitaip, pagalbos intensyvumas vėliau nebūtų koreguojamas. Nors Komisija sprendimą turi priimti praėjus daugiau kaip 10 metų po pirminio pranešimo apie pagalbą, vertinimą ji turi grįsti faktais ir aplinkybėmis, kurie buvo žinomi tuo metu, kai buvo pranešta apie pagalbą, o ne vėlesne informacija.

(59)

Šią pagalbą suteikė valstybė narė iš valstybinių išteklių, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje (žr. šio sprendimo 2.1 skyrių). Pagalba įmonėms Glunz ir OSBD suteiktas pranašumas, nes, priešingu atveju, visas investicijų išlaidas jos būtų turėjusios padengti pačios. Kadangi medienos plokštės, apie kurias kalbama, dideliu mastu vežamos į užsienio šalis, atitinkamame medienos apdirbimo pramonės sektoriuje vyksta valstybių narių tarpusavio prekyba. Todėl abiem įmonėms suteiktas finansinis pranašumas gali iškreipti konkurenciją, darydamas įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Taigi Komisija mano, kad pagalba, apie kurią pranešta, yra valstybės pagalba įmonėms Glunz AG ir OSBD, kaip nustatyta SESV 107 straipsnio 1 dalyje.

(60)

Pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį valstybės narės apie visas pagalbos priemones turi pranešti prieš jas vykdydamos. Planuota pagalba teikiama pagal dvi Komisijos jau patvirtintas regioninės pagalbos schemas.

(61)

Tačiau pagal 1998 m. daugiasektorę programą didelių investicinių projektų pagalbos intensyvumui patvirtintos schemos netaikomos, jei atitinkama pagalba viršija tam tikras ribines vertes.

(62)

Planuota pagalba iš viso yra 69 797 988 EUR. Tariant, kad pagalba susijusi su vienu investiciniu projektu, reikalavimas pranešti apie pagalbą pagal 1998 m. daugiasektorės programos 2.1 punkto ii papunktį taikytinas, nes visa pagalba didesnė kaip 50 mln. EUR.

(63)

Kaip minėta šio sprendimo 2.3 skyriuje, Vokietija pranešime apie pagalbą išsamiai paaiškino, kad ši pagalba teikiama vienam investiciniam projektui.

(64)

Pagal 1998 m. daugiasektorės programos 7.2 punkto 2 pastraipą investicinio projekto negalima dirbtinai dalyti į mažesnius projektus siekiant apeiti pareigą pranešti apie pagalbą. Tačiau šiuo atveju tai nesvarbu, nes, net tariant, kad yra du atskiri investiciniai projektai, apie investicinę pagalbą Glunz gamyklai ir OSBD gamyklai vis tiek reikėtų pranešti.

(65)

Todėl Komisija daro išvadą, kad apie pagalbą pranešti ir ją vertinti reikia pagal 1998 m. daugiasektorę programą.

(66)

Komisija, norėdama nustatyti didžiausią leistiną pagalbos intensyvumą pagalbos projektui, pagal 1998 m. daugiasektorę programą turi nustatyti didžiausią pagalbos intensyvumą (viršutinę regioninės pagalbos ribą), kuris leidžiamas suteikiant pagalbą įmonei atitinkamame remtiname regione pagal pranešimo apie pagalbą metu galiojusią patvirtintą regioninės pagalbos schemą.

(67)

Kadangi apie pagalbą pranešta 2000 m. rugpjūčio 7 d., taikytinas 2000–2006 m. regioninės valstybės pagalbos žemėlapis (16). Nettgau (Saksonija-Anhaltas) yra remtiname regione pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies a punktą, kuriame viršutinė riba, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu (BSE), tuo metu, kai buvo pranešta apie pagalbą, buvo 35 %. Komisija konstatuoja, kad planuotas 35 % (bendrąja verte) pagalbos intensyvumas neviršija taikytinos viršutinės regioninės pagalbos ribos.

(68)

Pagal 1998 m. daugiasektorę programą Komisija, norėdama nustatyti didžiausią leistiną pagalbos intensyvumą šiam projektui, 35 % dydžiui turi taikyti tris korekcinius koeficientus: konkurencijos koeficientą (T), koeficientą „Kapitalo investicijų ir darbo vietų santykis“ (I) ir koeficientą „Poveikis regionui“ (M).

(69)

Kaip pirmiau nurodyta, KronoGroup teigia, kad Komisija pagalbą orientuotųjų skiedrelių plokščių gamyklai ir pagalbą medienos drožlių plokščių gamyklai turėtų vertinti atskirai, o ne apskaičiuoti bendrą pagalbos intensyvumą visam projektui, nes abi investicijas ir abi produkto rinkas vieną nuo kitos galima aiškiai atskirti.

(70)

Komisija konstatuoja, kad 1998 m. daugiasektorės programos 7.2 punkte sąvoka „investicinis projektas“ apibrėžta kaip įmonės kapitalo investicija, kurios tikslas – pastatyti arba išplėsti gamyklą arba pradėti veiklą, kuria būtų sukuriamas visiškai naujas produktas arba iš esmės pakeičiamas esamos gamyklos gamybos procesas.

(71)

Vokietija pateikia išsamių argumentų dėl abiejų gamyklų, pastatytų dviejų tam pačiam koncernui priklausančių įmonių toje pačioje gamybos vietoje, sąsajų. Vokietijos duomenimis, abiejų gamyklų gamybos įrenginiai vieni su kitais sujungti bendra technine infrastruktūra, orientuotųjų skiedrelių gaminių ir medienos drožlių plokščių tolesnis apdirbimas ir apdaila vyksta tais pačiais šlifavimo, padengimo danga ir įlaidinio sunėrimo įrenginiais, o apdirbant orientuotųjų skiedrelių plokštes atsirandančios smulkių frakcijų atliekos panaudojamos gretimoje medienos drožlių plokščių gamykloje. Be to, abiem gamykloms, įskaitant rinkodaros, pirkimo ir realizavimo skyrius, vadovauja centrinė administracija.

(72)

Atsižvelgiant į glaudžias technines, funkcines ir administracines technines abiejų vienoje gamybos vietoje pastatytų gamyklų sąsajas, investicijos į orientuotųjų skiedrelių plokščių ir medienos drožlių plokščių gamyklas laikytinos vienu investiciniu projektu, t. y. viena investicija gamyklai pastatyti. Taigi didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas bus apskaičiuojamas šiam visam investiciniam projektui.

(73)

Pagal 1998 m. daugiasektorės programos 3.2 punktą, suteikiant pagalbą įmonėms sektoriuose, kuriuose esama struktūrinio pajėgumų pertekliaus, kyla ypatingas konkurencijos iškreipimo pavojus. Kiekvienu pajėgumų išplėtimu, jei jis nekompensuojamas pajėgumų sumažinimu kitoje vietoje, paaštrinama struktūrinių pajėgumų pertekliaus problema. Komisija konstatuoja, kad dėl projekto, apie kurį pranešta, vidaus rinkoje atsiranda papildomų pajėgumų. Todėl, norint nustatyti konkurencijos koeficientą, reikia ištirti, ar projektas vykdomas sektoriuje (ar daliniame sektoriuje), kuriame esama struktūrinio pajėgumų pertekliaus.

(74)

Jei yra pakankamai duomenų apie pajėgumų panaudojimą, Komisija pagal 1998 m. daugiasektorės programos 3.3 punktą savo analizę konkurencijos koeficientui nustatyti turi apriboti galimo struktūrinio (ar didelio) pajėgumų pertekliaus buvimo atitinkamame sektoriuje (ar daliniame sektoriuje) nustatymu.

(75)

1998 m. daugiasektorės programos 3.4 punkte nustatyta, kad tik trūkstant duomenų apie pajėgumų panaudojimą Komisija tiria, ar investicija daroma nuosmukį patiriančioje rinkoje. Tačiau pagal Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-27/02 Kronofrance prieš Komisiją 1998 m. daugiasektorės programos 3.4 ir 3.10 punktus reikėtų suprasti taip, kad Komisija, iš duomenų apie pajėgumų panaudojimą atitinkamame sektoriuje negalėdama nustatyti, kad struktūrinio pajėgumų pertekliaus esama, turi išnagrinėti, ar nagrinėjama rinka patiria nuosmukį. Teisingumo Teismas sprendimu byloje Vokietija ir kiti prieš Kronofrance šį Pirmosios instancijos teismo sprendimą patvirtino.

(76)

Todėl Komisija pirmiausia išnagrinės, ar esama pakankamai duomenų apie pajėgumų panaudojimą. Jei jų nepakanka arba jei iš jų matyti, kad struktūrinio pajėgumų pertekliaus nėra, Komisija, remdamasi tikrojo vartojimo duomenimis, išnagrinės, ar rinka patiria nuosmukį. Pagal 1998 m. daugiasektorės programos 3.6 punktą Komisija taip pat turi nustatyti, ar pagalbos gavėjų dalis rinkoje prieš prašymo suteikti pagalbą pateikimą jau siekė 40 %.

(77)

Rinkos duomenys apie pajėgumų panaudojimą turi būti nustatomi žemiausiu NACE klasifikatoriaus lygmeniu. Be to, Komisija, norėdama nustatyti, ar rinka patiria nuosmukį ir ar viršijama viršutinė dalies rinkoje riba, turi atskirti atitinkamą su investiciniu projektu susijusio produkto (ar susijusių produktų) rinką.

(78)

Investicinis projektas susijęs su orientuotųjų skiedrelių plokščių (angl. oriented strand board) ir medienos drožlių plokščių gamyba.

(79)

Medienos drožlių plokštės gaminamos smulkintas apvaliosios medienos drožles ir (ar) pakartotinai naudojamas medienos drožles sujungiant organiniu rišikliu. Jos daugiausia naudojamos baldų pramonėje ir vidaus apdailai.

(80)

Orientuotųjų skiedrelių plokštės gaminamos pušines drožles sujungiant trimis sluoksniais. Jos daugiausia naudojamos surenkamiesiems namams statyti, pakuočių pramonėje ir seniems statiniams renovuoti. Orientuotųjų skiedrelių plokštes pradėta gaminti šeštajame dešimtmetyje Šiaurės Amerikoje. Devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose jos įsitvirtino medienos plokščių rinkoje ir nuo to laiko dažnai naudojamos kaip brangesnės (minkštos medienos) faneros pakaitalas.

(81)

Pagal 1998 m. daugiasektorės programos 7.6 punktą atitinkama prekės rinka apima investicinio projekto produktus ir tuos produktus, kuriuos vartotojas (dėl ypatingų produktų požymių, kainos ir planuojamo panaudojimo) arba gamintojas (dėl gamybos įrenginių lankstumo) laiko jų pakaitalais. Atitinkama geografinė rinka apima iš esmės EEE arba svarbią jos dalį, jei konkurencijos sąlygos šiame regione pastebimai skiriasi nuo kitų EEE regionų.

(82)

Projektas susijęs su orientuotųjų skiedrelių plokščių ir medienos drožlių plokščių gamyba. Vokietijos duomenimis, gamybos įrenginiais galima gaminti ne keletą skirtingų produktų, o tik to paties produkto variantus, kurie skiriasi paviršiaus kokybe. Taigi gamybos aspektu pakeitimas dėl gamybos įrenginių lankstumo atmestinas.

(83)

Tačiau paklausos aspektu medienos drožlių plokštes ir orientuotųjų skiedrelių plokštes tam tikru mastu galima pakeisti vienas kitomis, ypač statant surenkamuosius namus. Tačiau šis pakeitimas susijęs tik su mažiau kaip 10 % rinkos, todėl klasifikuotinas kaip ribotas (17), ir tai akivaizdžiai sietina su įvairia galutine paskirtimi ir nemažu kainų skirtumu (orientuotųjų skiedrelių plokštės kainuoja 285 EUR už m3, medienos drožlių plokštės – 117 EUR už m3). Komisijos nuomone, toks pakeičiamumas per mažas, kad juo būtų galima pagrįsti orientuotųjų skiedrelių plokščių ir medienos drožlių plokščių priskyrimą prie tos pačios prekės rinkos.

(84)

Sprendime pradėti procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį Komisija išsakė nuomonę, kad medienos drožlių plokštės sudaro atskirą prekės rinką. Kadangi šia nuomone nebuvo suabejota, Komisija konstatuoja, kad atliekant šį pagalbos vertinimą medienos drožlių plokščių rinka bus laikoma savarankiška atitinkama prekės rinka.

(85)

Kalbant apie orientuotųjų skiedrelių plokštes, sprendime pradėti procedūrą pagal SESV 108 straipsnio 2 dalį konstatuota, kad EEE esama tam tikro orientuotųjų skiedrelių plokščių ir (tam tikrų rūšių ar kategorijų) faneros pakeičiamumo.

(86)

Fanera yra įvairiai panaudojamas medienos polimerinis kompozicinis produktas. Jis daugiausia sudarytas iš nelyginio skaičius plonų medienos sluoksnių, kurie sintetiniais ar natūraliais klijais yra suklijuoti į medienos lukštą. Fanera gali būti iš minkštos ir kietos medienos. Minkšta mediena gaunama iš (dažniausiai) visžalių spygliuočių – kėnio, eglės, pušies (sąvoka nesusijusi su medienos kietumu), kieta mediena gaunama iš plačialapių medžių, kurie duoda vaisių ar riešutų, o žiemą dauguma jų yra vegetacinės ramybės būsenos.

(87)

Komisija, siekdama išsiaiškinti orientuotųjų skiedrelių plokščių ir įvairių rūšių ar kategorijų faneros pakeičiamumo lygį, suinteresuotųjų šalių paprašė pateikti pastabas dėl rinkos, kuriai priklauso orientuotųjų skiedrelių plokštės, atskyrimo.

(88)

Ir iš Vokietijos, ir iš KronoGroup, vieno iš svarbiausių pagalbos gavėjo konkurento, pateiktų pastabų aiškėja, kad atitinkama rinka apima orientuotųjų skiedrelių plokštes ir jų galutinės paskirties – pakuotės, tvoros, gegnių santvaros, grindų danga ir vidaus bei sienų apkala – formos fanerą. Tik pagal šią galutinę paskirtį orientuotųjų skiedrelių plokščių ir faneros pakeičiamumo potencialas sudaro daugiau kaip 50 %. Dėl skirtingų medžiagos savybių pakeičiamumo potencialas vežimo priemonėse (stiprumo ir svorio santykis) ir baldų pramonėje (optinės savybės), priešingai, yra gana mažas (mažiau kaip 20 %). Šie argumentai ir pakeičiamumo lygis pagal galutinę šių produktų paskirtį patvirtinti Jaakko Pöyry tyrimais (18).

(89)

88 punkte nurodyta galutinė paskirtis yra beveik lygiai tokia pati kaip minkštos medienos faneros (vienintelis skirtumas – minkštos medienos fanera, skirtingai negu orientuotųjų skiedrelių plokštės, dar naudojama statybos pramonėje). Orientuotųjų skiedrelių plokščių ir kietos medienos faneros pakeičiamumas, priešingai, nepakankamai didelis, kad juo būtų galima pagrįsti priskyrimą prie tos pačios atitinkamos rinkos.

(90)

Todėl Komisija atitinkamą rinką, kuriai priklauso orientuotųjų skiedrelių plokštės, apibrėžia kaip orientuotųjų skiedrelių plokščių ir faneros rinką pagal jų galutinę paskirtį – pakuotės, tvoros, gegnių santvaros, grindų danga ir vidaus bei sienų apkala, kuri didele dalimi sutampa su orientuotųjų skiedrelių plokščių ir minkštos medienos faneros rinka.

(91)

Nors medienos plokštės dideliu mastu vežamos į užsienio šalis, jos yra griozdiškas, sunkus produktas. Kadangi jas vežti dideliu atstumu paprastai per brangu, jų vežimo atstumas apribotas maždaug 800 km. Atskiras tiekimo teritorijas galima apibūdinti kaip keletą iš dalies sutampančių sričių, kurių centras – atitinkama gamykla. Kadangi atskiros gamyklos išsibarsčiusios, o natūralios tiekimo teritorijos skirtingu mastu sutampa, poveikis iš dalies iš vienos srities pereina į kitą, todėl galima sakyti, kad EEE sudaro abiejų susijusių produktų atitinkamą geografinę rinką (19).

(92)

Pagal 1998 m. daugiasektorės programos 7.7 punktą laikoma, kad esama struktūrinio pajėgumų pertekliaus, jei atitinkamame (daliniame) sektoriuje pajėgumų panaudojimo lygis per pastaruosius penkerius metus vidutiniškai daugiau kaip dviem procentais buvo mažesnis už bendrą perdirbamosios pramonės vidurkį. Laikoma, kad struktūrinis pajėgumų perteklius didelis, jei skirtumas, palyginti su perdirbamosios pramonės vidurkiu, yra didesnis kaip penki procentai.

(93)

Pagal 1998 m. daugiasektorės programos 13 išnašą rinkos duomenys apie pajėgumų panaudojimą turi būti nustatyti žemiausiu NACE klasifikatoriaus lygmeniu. Komisija mano, kad Glunz ir OSBD orientuotųjų skiedrelių plokščių ir medienos drožlių plokščių gamyba atitinka NACE 20.20 klasę (faneravimo dangos ir medienos plokščių gamyba), nes medienos drožlių plokščių, faneros ir orientuotųjų skiedrelių plokščių gamybai tenka 81 % visos medienos plokščių gamybos Europoje (20). Todėl Komisija mano, kad vertindama pajėgumų panaudojimą kaip pagrindą gali imti NACE 20.20 klasę.

(94)

Vokietija pateikė duomenis apie vidutinį panaudojimo lygį 1994–1998 m. (tuo metu, kai buvo pranešta apie pagalbą, turėti duomenys apie šiuos penkerius metus) EEE pagal NACE 20.20 klasę medienos plokščių gamybos sektoriuje. Šie duomenys, paimti iš nepriklausomo eksperto tyrimo (21), atitinka 1998 m. daugiasektorės programos 7.7 punkto reikalavimus, nes atitinka sektorių pagal žemiausią NACE klasifikatoriaus lygmenį.

(95)

Kaip metinio pajėgumo apskaičiavimo pagrindą ekspertas apibrėžė gamybos įrenginio veikimo dienos (23 valandų) pajėgumą per 300 dienų per metus. Šį metinio pajėgumo apskaičiavimo pagrindą jis nustatė remdamasis informacija, gauta iš pramonės sektoriaus ir savo paties duomenų bazės (Wood-Based Panel Mill Databank), kurioje kaupiami duomenys apie atskirų gamyklų ir presavimo įrenginių pajėgumus. Apskaičiuojant šį pajėgumą (23 valandos per 300 dienų) atsižvelgta į mašinų tipų ir amžiaus skirtumus bei į gamyklų konfigūraciją.

(96)

Pagal tyrimo rezultatą metinis pajėgumų panaudojimo lygis 1994–1998 m. (tuo metu, kai buvo pranešta apie pagalbą, turėti duomenys apie šiuos penkerius metus) EEE buvo toks: medienos drožlių plokščių – 88,8 %, orientuotųjų skiedrelių plokščių – 80,4 %, medienos drožlių plokščių ir orientuotųjų skiedrelių plokščių kartu – 88,8 % ir medienos plokščių apskritai (NACE 20.20 klasė) – 85 %.

(97)

Bendras medienos plokščių pramonės pajėgumų panaudojimas (NACE 20.20 klasė) EEE parodytas šioje lentelėje:

(98)

Komisija taip pat atsižvelgė į antrą tyrimą (22), kuris atliktas jos užsakymu. Jame kaip pagrindas imtas 22 valandų per 345 dienas per metus pajėgumas per 1995–1997 m. laikotarpį ir nustatytas 81,8 % vidutinis pajėgumų panaudojimas. Akivaizdu, kad šiame tyrime remtasi tik vidutiniu metiniu modernių įrenginių pajėgumu; be to, jame nėra duomenų apie kitus šio laikotarpio – nuo 1994 iki 1998 m. – metus.

(99)

Pagal 1998 m. daugiasektorės programos 3.1 punktą Komisija, norėdama įvertinti tikėtinas pasekmes konkurencijai atitinkamoje rinkoje, prireikus pasitelkia nepriklausomų išorės šaltinių duomenis. Jei tokių duomenų sunku gauti, ji neribotai atsižvelgia į atitinkamus valstybių narių duomenis. Komisija Vokietijos pateiktą tyrimą laiko pakankamai patikimu, juo labiau kad antro tyrimo, kuriame pateikta ne visa informacija, rezultatas būtų toks pat.

(100)

Per 1994–1998 m. laikotarpį metinis vidutinis pajėgumų panaudojimo lygis visos perdirbamosios pramonės sektoriuje Sąjungoje siekė 81,72 %.

(101)

Po visų svarstymų Komisija daro išvadą, kad dėl investicinio projekto pajėgumai padidės sektoriuje, kuriame nėra pajėgumų pertekliaus. Tačiau pagal Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje Kronofrance prieš Komisiją Komisija turi – jei, kaip šiuo atveju, prieina prie išvados, kad struktūrinio pajėgumų pertekliaus nėra – išnagrinėti, ar rinka patiria nuosmukį.

(102)

Siekdama nustatyti, ar rinka patiria nuosmukį, Komisija pagal 1998 m. daugiasektorės programos 3.4 punktą palygina susijusių produktų tikrojo vartojimo raidą (t. y. gamyba plius importas minus eksportas) su visos perdirbamosios pramonės augimo rodikliu EEE.

(103)

Pagal 1998 m. daugiasektorės programos 7.8 punktą laikoma, kad susijusi produkto rinka patiria nuosmukį, jei to produkto tikrojo vartojimo vidutinis metinis prieaugis per pastaruosius penkerius metus buvo gerokai (ne mažiau kaip 10 %) mažesnis už visos perdirbamosios pramonės metinį vidurkį EEE, nebent pastebima to produkto santykinio prieaugio spartaus didėjimo tendencija. Laikoma, kad rinka patiria visišką nuosmukį, jei joje tikrojo vartojimo vidutinis metinis prieaugis per pastaruosius penkerius metus buvo neigiamas.

(104)

Vidutinis metinis EEE perdirbamosios pramonės augimo rodiklis 1993–1998 m. (23) iš viso sudarė 5,78 %.

(105)

Nepriklausomo eksperto tyrime (24), kuriame pateikti medienos drožlių plokščių tikrojo vartojimo duomenys (mlrd. EUR), gauti tokie 1993–1998 m. laikotarpio rezultatai (tuo metu, kai buvo pranešta apie pagalbą, turėti duomenys apie šiuos šešerius metus):

(106)

Komisija konstatuoja, kad augimo skirtumas (5,78 %, palyginti su 4,15 %) yra daugiau kaip 10 %. Taip būtų ir tuo atveju, jei būtų imti duomenys iki 1999 m. (t. y. 1994–1999 m. laikotarpio), kaip norėjo KronoGroup.

(107)

Vokietija savo pastabose nurodo 1998 m. daugiasektorės programos 7.8 punktą, pagal kurį rinka nelaikoma santykinai patirianti nuosmukį (net jei metinis prieaugis mažesnis už visos perdirbamosios pramonės metinį vidurkį EEE), jei pastebima to produkto santykinio prieaugio spartaus didėjimo tendencija. Vokietija šiuo klausimu nurodo tyrimą, iš kurio matyti, kad medienos drožlių plokščių tikrasis vartojimas per 1973–2003 m. laikotarpį didėjo 36 % greičiau negu vertės kūrimas perdirbamosios pramonės sektoriuje.

(108)

Komisijos nuomone, ši aplinkybė nėra pakankamas įrodymas, kad esama medienos drožlių plokščių paklausos santykinio prieaugio spartaus didėjimo tendencijos. Ši 1998 m. daugiasektorėje programoje nustatyta sąlyga taikoma, kai atitinkamos rinkos vidutinio metinio prieaugio, kuris per pastaruosius penkerius metus buvo žemas, augimas pastebimai didėjo paskutiniais metais ir tai galėtų tęstis ir ateinančiais metais, t. y. trumpuoju laikotarpiu, jei būtų padaryta remiama investicija. Taip siekiama užtikrinti, kad nedidėtų dėl pagalbos atsiradęs konkurencijos iškreipimas.

(109)

Tyrime, priešingai, remiamasi labai ilgo laikotarpio duomenimis, ir dėl šios priežasties neįmanoma parengti artimos ateities prognozės, kuri vertinant pasekmes svarbesnė. Be to, šiame tyrime imti duomenys iki 2003 m., kurių 2000 m., kai buvo pranešta apie pagalbą, dar nebuvo.

(110)

Todėl Komisija daro prielaidą, kad medienos drožlių plokščių rinka pagal 1998 m. daugiasektorės programos 7.8 punktą santykinai patiria nuosmukį ir šio produkto konkurencijos koeficientas T turi būti 0,75.

(111)

EEE perdirbamosios pramonės vidutinis metinis augimo rodiklis 1993–1998 m. buvo 5,78 %.

(112)

Pranešime apie pagalbą Vokietija nurodo nepriklausomo konsultanto tyrimą (25), kuriame pateikti tokie orientuotųjų skiedrelių plokščių ir faneros tikrojo vartojimo duomenys EEE per 1993–1998 m. laikotarpį pagal šių produktų galutinę paskirtį – pakuotės, tvoros, gegnių santvaros, grindų danga ir vidaus apkala (mlrd. EUR):

(113)

Taigi atitinkamoje rinkoje, kuriai priklauso orientuotųjų skiedrelių plokštės ir įvairių kategorijų fanera pagal jų galutinę paskirtį – pakuotės, tvoros, gegnių santvaros, grindų danga ir vidaus apkala, augimo skirtumas (5,765 %, palyginti su 5,78 %) neviršija 10 %. Taigi pagal 1998 m. daugiasektorės programos 7.8 punktą atitinkama rinka nepatiria nuosmukio, todėl orientuotųjų skiedrelių plokščių rinkai konkurencijos koeficientas T turi būti 1.

(114)

Nustatydama konkurencijos koeficientą Komisija pagal 1998 m. daugiasektorės programos 3.6 punktą taip pat turi išnagrinėti, ar grupės, kuriai priklauso Glunz ir OSBD, dalis atitinkamoje rinkoje sudaro 40 % ar daugiau, taigi ar esama pavojaus, kad suteikus atitinkamame regione įprastai leistiną didžiausią pagalbą bus neleistinai iškreipta konkurencija.

(115)

Vokietija pateikė tokius duomenis apie grupės SONAE, kuri yra įmonės TAFISA, kuriai priklauso Glunz ir OSBD, patronuojančioji bendrovė, dalis rinkoje EEE (27) 1999 m. (prieš investiciją) ir 2002 m. (po investicijos):

(116)

Iš pateiktų duomenų matyti, kad grupės SONAE dalis atitinkamose rinkose tuo metu, kai buvo pranešta apie pagalbą, neviršijo 40 %. Todėl nustatytų konkurencijos koeficientų mažinti nereikia.

(117)

KronoGroup savo pastabose išsakė nuomonę, kad nustatant koeficientus „Kapitalo investicijų ir darbo vietų santykis“ ir „Poveikis regionui“ (kurie abu priklauso nuo investicija sukurtų darbo vietų skaičiaus) nereikėtų atsižvelgti į darbo vietas, kurios buvo perkeltos uždarius Glunz medienos drožlių plokščių gamyklą Zasenburge. KronoGroup nuomone, jei į jas būtų atsižvelgta, tai prieštarautų 1998 m. daugiasektorėje programoje keliamam tikslui atitinkamame regione sukurti darbo vietų vietos žmonėms.

(118)

Sąvoką „darbo vietų sukūrimas“, kaip nustatyta 1998 m. daugiasektorėje programoje, reikia suprasti susiejant su remtinu regionu, nes projektu, sukuriant darbo vietas šiame regione, skatinama jo plėtra. Todėl, atrodo, būtų pagrįsta darbo vietas, kurios atitinkamame regione yra naujos, laikyti „sukurtomis darbo vietomis“. Be to, darbo vietų sukūrimas remtiname regione dėl šalutinio poveikio šiam regionui, be abejonės, naudingas net ir jei šiose darbo vietose įdarbinami darbuotojai, važinėjantys iš gretimo regiono (šiuo atveju – iš neremtino regiono toje pačioje valstybėje narėje). Taigi regionine pagalba siekiamas pagrindinis tikslas pasiektas.

(119)

Todėl Komisija, nustatydama investicinio projekto koeficientus „Kapitalo investicijų ir darbo vietų santykis“ ir „Poveikis regionui“, į šias darbo vietas atsižvelgs.

(120)

1998 m. daugiasektorėje programoje numatytas koeficientas „Kapitalo investicijų ir darbo vietų santykis“, kuriuo turi būti koreguojamas didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas, siekiant paremti tuos projektus, kuriais, sukūrus santykinai didelį naujų tiesioginių darbo vietų skaičių, veiksmingai ir daug prisidedama prie nedarbo mažinimo.

(121)

Įvairūs koeficientai „Kapitalo investicijų ir darbo vietų santykis“ pateikti 1998 m. daugiasektorės programos 3.10 punkto 2 dalyje. Šiuo atveju bendra 199 400 000 EUR investicija sukuriamos 355 darbo vietos, taigi santykis – 561 700 EUR vienai darbo vietai, vadinasi, koeficientas I, kuriuo koreguojamas didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas, yra 0,8.

(122)

Koeficientu „Poveikis regionui“ atsižvelgiama į teigiamą remiamos naujos investicijos poveikį atitinkamo remtino regiono nacionaliniam ūkiui. Darbo vietų sukūrimą galima laikyti kriterijumi projekto indėliui į atitinkamo regiono plėtrą nustatyti. Didele kapitalo investicija galima sukurti nemažai netiesioginių darbo vietų atitinkamame remtiname regione ir galimuose gretimuose remtinuose regionuose. Todėl darbo vietų sukūrimą reikėtų suprasti kaip darbo vietų, sukurtų tiesiogiai dėl projekto, ir darbo vietų, sukurtų tiesioginių tiekėjų ir pirkėjų reaguojant į remiamą investiciją, sukūrimą.

(123)

2000 m. rugpjūčio 7 d., kai buvo pranešta apie pagalbą, Vokietija nurodė, kad dėl investicijos, pastačius medienos apdirbimo centrą, bus sukurta iš viso 520 netiesioginių darbo vietų; išsamiau jos parodytos pagal atskirų gamybos sektorių poreikį:

(124)

Tikėtinas naujų darbo vietų skaičius apskaičiuotas taip:

(125)

Vokietijos duomenimis, daugiausia netiesioginių darbo vietų – 309 – abiejuose gamybos sektoriuose sukuriama dėl medžiagų tiekimo į gamyklas ir galutinių produktų pristatymo klientams.

(126)

Tarus, kad bus pagaminta apie […] m3 orientuotųjų skiedrelių gaminių, jų bus realizuojama apie […] m3. Vienam kubiniam metrui galutinio produkto pagaminti reikia apie […] m3 medienos, taigi jos poreikis per metus – apie […] m3. Skaičiuojama, kad klijų ir chemikalų poreikis bus […] t per metus, o degalų – […] t per metus.

(127)

Orientuotųjų skiedrelių plokščių žaliava yra 100 procentų mediena, gaunama maždaug 100 km spinduliu apie gamyklą. Skaičiuojama, kad per dieną gamykloms reikia […] m3 žaliavos, kuri atvežama […] m3 talpos sunkvežimiais. Jei per dieną reisų būna du, o talpa […] m3, reikalingi 39 sunkvežimiai, 39 vairuotojai, 8 papildomi darbininkai ir 3 mechanikai – iš viso sukuriama 50 netiesioginių darbo vietų. Tačiau Komisija mano, kad papildomų darbininkų vietos neatitinka darbo vietų apibrėžties pagal 1998 m. daugiasektorės programos 3.7 ir 7.5 punktus (29). Todėl ji gali pripažinti tik 42 netiesiogiai sukuriamas darbo vietas, reikalingas medžiagoms į gamyklas nuvežti.

(128)

Tarus, kad realizuojama […] m3, o darbo dienų – 251, per dieną susidaro […] m3 orientuotųjų skiedrelių gaminių, kurie vežami […] m3 talpos sunkvežimiais. 46 reisams per dieną reikia 46 vairuotojų, 9 papildomų darbininkų ir 4 mechanikų, taigi netiesiogiai būtų sukurtos 59 naujos darbo vietos, o neskaitant papildomų darbininkų – 50 netiesioginių naujų darbo vietų, reikalingų galutiniams produktams klientams pristatyti.

(129)

Skaičiuojama, kad medienos drožlių plokščių gamyklos gamybos pajėgumas yra apie […] m3 neapdirbtų medienos drožlių plokščių ir […] m3 padengtų danga plokščių. Neapdirbtų medienos drožlių plokščių turėtų būti realizuojama […] m3, padengtų danga plokščių – […] m3. Skaičiuojamų pajėgumų ir realizavimo prognozių skirtumas atsiranda dėl to, kad nemaža dalis medienos drožlių plokščių dengiamos danga. Nurodyta, kad bendra medienos paklausa bus […] m3 per metus. Skaičiuojama, kad klijų ir chemikalų poreikis bus […] t per metus, degalų – […] t per metus.

(130)

Ir medienos drožlių plokštėms mediena tiekiama iš aplinkinių rajonų maždaug 100 km atstumu aplink gamyklą. Nurodyta, kad dienos poreikis yra […] m3 apvaliosios medienos, […] m3 pakavimo medienos ir […] m3 drožlių. Skaičiuojama, kad apvaliosios medienos vežimo pajėgumas yra […] m3, pakavimo medienos ir drožlių – […] m3. Tam reikia 72 reisų per dieną – 72 vairuotojų, 14 papildomų darbininkų ir 5 mechanikų, taigi iš viso netiesiogiai būtų sukurta 91 nauja darbo vieta. Neskaitant papildomų darbininkų, būtų sukurtos 77 darbo vietos medžiagoms į medienos drožlių plokščių gamyklą vežti.

(131)

Tarus, kad per metus realizuojama […] m3, o darbo dienų – 251, per dieną susidarytų […] m3 medienos drožlių plokščių, kurios būtų vežamos […] m3 talpos sunkvežimiais. Iš nurodytų 71 vairuotojo, 14 papildomų darbininkų ir 5 mechanikų atėmus papildomų darbininkų vietas, galima pripažinti 76 netiesiogiai sukurtas darbo vietas, reikalingas galutiniams produktams klientams pristatyti.

(132)

Vokietija nepateikė duomenų dėl 19 netiesioginių darbo vietų, kurios turėtų būti sukurtos klijams, degalams ir melamino popieriui į abi gamyklas vežti. Tačiau Komisija šį skaičių laiko realiu.

(133)

Taigi Komisija daro išvadą, kad netiesiogiai gali būti sukurtos 264 darbo vietos, susijusios su vežimu.

(134)

Medienos paruošimas yra antras svarbus netiesiogiai sukuriamų darbo vietų šaltinis per 251 darbo dieną per metus.

(135)

Orientuotųjų skiedrelių plokštėms gaminti per dieną reikia […] m3 medienos, jos 95 % apdirbami mechaniniu būdu, 5 % – rankiniu. Apdirbti […] m3 mechaniniu būdu reikia 25 brigadų po du mašinistus ir du medienos apdirbėjus bei vieno papildomo darbininko šešioms brigadoms. Kiekvienos brigados dienos našumas – […] m3, taigi sukuriamos 54 darbo vietos. Apdirbti […] m3 rankiniu būdu reikia 13 miško darbuotojų, kurių dienos našumas – […] m3. Vokietijos duomenimis, be 67 netiesiogiai sukurtų darbo vietų, 13 darbo vietų tenka papildomiems darbininkams, taigi bendras skaičius – 80 darbo vietų. Tačiau iš 67 netiesiogiai sukurtų darbo vietų tik 61 yra remtiname regione ar gretimuose remtinuose regionuose, todėl atsižvelgiama tik į pastarąsias.

(136)

Medienos drožlių plokštėms gaminti per dieną reikia […] m3 medienos, jos 95 % apdirbami mechaniniu būdu, 5 % – rankiniu. Vokietija, skaičiuodama lygiai taip pat, kaip ir miško darbų atveju gaminant orientuotųjų skiedrelių plokštes, gauna 41 netiesiogiai sukurtą darbo vietą, įskaitant 5 vietas papildomiems darbininkams. Tačiau iš 41 netiesiogiai sukurtos darbo vietos tik 32 yra remtiname regione ar gretimuose remtinuose regionuose, todėl atsižvelgiama tik į pastarąsias.

(137)

Tardama, kad pakavimo medienos per dieną reikia […] m3, Vokietija skaičiuoja, kad netiesiogiai sukuriamos 36 darbo vietos medienos paruošimo, vežimo ir rūšiavimo pagal dydį srityje, 7 darbo vietos papildomiems darbininkams ir 7 darbo vietos medžiagų pirkimo, logistikos ir pan. srityse. Tačiau iš 43 netiesiogiai sukurtų darbo vietų tik 38 yra remtiname regione ar gretimuose remtinuose regionuose.

(138)

Taigi, Komisijos duomenimis, miško darbams netiesiogiai sukuriama 131 darbo vieta.

(139)

Vokietija nepateikė jokių duomenų dėl 51 darbo vietos plius 6 papildomų darbininkų paslaugų sektoriuje bei dėl patalpinimo ir vartojimo medžiagų. Kadangi kai kuriomis iš šių darbo vietų gali dalytis abi gamyklos, Komisija laiko, kad tik 45 netiesiogiai sukurtos darbo vietos yra realus skaičius.

(140)

Po visų skaičiavimų gaunamas bendras remtiname regione ar gretimuose remtinuose regionuose netiesiogiai sukurtų darbo vietų skaičius – 440. Neskaičiuojant netiesioginių darbo vietų, kurios tik išsaugomos, bendras netiesiogiai sukuriamų darbo vietų skaičius – 407. Palyginus su 355 tiesiogiai sukuriamomis darbo vietomis, santykis abiem atvejais (440 ir 407) viršija 100 %, taigi koeficientas „Poveikis regionui“ (M) yra 1,5.

(141)

Didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas apskaičiuojamas pagal 1998 m. daugiasektorės programos 3.10 punktą pagal formulę R × T × I × M (30).

(142)

Kadangi abiejų susijusių produktų konkurencijos koeficientas T skirtingas (orientuotųjų skiedrelių plokščių atveju – 1, medienos drožlių plokščių – 0,75), reikia nustatyti, kaip apskaičiuoti bendrą konkurencijos koeficientą visam projektui. 1998 m. daugiasektorėje programoje šiuo klausimu nepateikta jokia informacija.

(143)

Panašiu atveju, kuriuo taip pat taikyta 1998 m. daugiasektorė programa ir buvo du produktai su skirtingais konkurencijos koeficientais (byla dėl pagalbos Nr. C 15/06 – Pilkington  (31)), Komisija konstatavo, kad, turint du konkurencijos koeficientus, svertinio koeficiento nustatymas remiantis atitinkama investicijų dalimi, tekusia abiem produktams, būtų dirbtinis, nes nagrinėtas produktas buvo susijęs su visiškai integruota gamybos vieta. Todėl Komisija svertiniam koeficientui nustatyti pasitelkė abiem produktams sukurtų pajėgumų santykį.

(144)

Šis projektas susijęs, kaip išdėstyta šio sprendimo 2.3 skyriuje, su dviem viena su kita susijusiomis gamyklomis (orientuotųjų skiedrelių plokščių gamykla ir medienos drožlių plokščių gamykla), kurios sujungtos bendra technine infrastruktūra ir valdomos bendros administracijos. Reikalavimus atitinkančias išlaidas galima parodyti pagal abi gamyklas. Todėl šiuo atveju, skirtingai negu Pilkington sprendimo atveju, bendrą konkurencijos koeficientą galima apskaičiuoti remiantis reikalavimus atitinkančių išlaidų abiem produktams santykiu.

(145)

Pastabose dėl sprendimo pradėti procedūrą Vokietija kaip trečią galimybę abiejų produktų skirtingų konkurencijos koeficientų svertiniam koeficientui nustatyti siūlo pasitelkti abiejų produktų gamybos įrenginių išlaidų padengimo sumas (32). Vokietijos nuomone, taip būtų užtikrinama, kad bus atsižvelgta į abiejų susijusių produktų indėlį į įmonės veiklos rezultatus.

(146)

Atsižvelgiant į pasirinktą metodą, bendras konkurencijos koeficientas visam investiciniam projektui būtų 0,86 (apskaičiuota remiantis pajėgumų santykiu (33)), 0,85 (apskaičiuota remiantis investicinių išlaidų santykiu (34)) arba 0,92 (apskaičiuota remiantis išlaidų padengimo sumų santykiu (35)).

(147)

Kadangi abu kiti didžiausiam leistinam pagalbos intensyvumui apskaičiuoti reikalingi koeficientai yra 0,8 („Kapitalo investicijų ir darbo vietų santykis“, I) ir 1,5 („Poveikis regionui“, M), pagal 1998 m. daugiasektorės programos 3.10 punktą pagal formulę R × T × I × M galiausiai gaunamas 36,12 %, 35,70 % ir 38,64 % didžiausias leistinas pagalbos intensyvumas. Taigi 35 % pagalbos intensyvumas, apie kurį pranešė Vokietija, bet kuriuo atveju suderinamas su 1998 m. daugiasektore programa.

(148)

Todėl nebereikia nustatyti, pagal kokį metodą apskaičiuoti bendrą konkurencijos koeficientą. Tačiau Vokietijos pasiūlytas metodas (pagal kurį gaunamas palankiausias rezultatas) bet kuriuo atveju atmestinas, nes jis grindžiamas 2004 m. duomenimis, kurių tuo metu, kai buvo pranešta apie pagalbą, dar nebuvo.

(149)

Reikėtų priminti, kad Vokietija gavėjams jau išmokėjo […] EUR pagalbos sumą (iš 69 797 988 EUR patvirtintos bendros sumos).

(150)

Pastabose KronoGroup išsakė nuomonę, kad Komisija turėjo duoti nurodymą laikinai išieškoti pagalbą pagal Reglamento (EB) Nr. 659/1999 11 straipsnio 2 dalį.

(151)

Nurodymas išieškoti pagalbą yra išskirtinė priemonė, kurios Komisija gali imtis tik jei tenkinamos ypatingos Reglamento (EB) Nr. 659/1999 11 straipsnyje nustatytos sąlygos. KronoGroup nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kad šios sąlygos tenkinamos; bet kuriuo atveju nurodymas išieškoti pagalbą šiuo atveju būtų buvęs netinkamas.

(152)

Komisija konstatuoja, kad Vokietija nagrinėjamą pagalbą suteikė pažeisdama SESV 108 straipsnio 3 dalį. Tačiau Vokietijos taikytas 35 % pagalbos intensyvumas suderinamas su 1998 m. daugiasektore programa. Taigi nagrinėjama pagalba laikytina suderinama su vidaus rinka,

3.9.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 228/37

(1)

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (3), panaikino elektroninių pinigų įstaigų turėtą kredito įstaigų statusą;

(2)

todėl reikia iš dalies pakeisti elektroninių pinigų įstaigų atskaitomybės apimtį, dažnumą ir galutinį terminą, kad būtų užtikrintas tinkamas elektroninių pinigų statistikos rinkimas. Konkrečiai, atskaitomybė turėtų leisti visapusiškai stebėti visus elektroninių pinigų emitentus, kurie nėra kredito įstaigos, nepriklausomai nuo to, ar jie atitinka „pinigų finansinių institucijų“ apibrėžtį. Be to, turėtų būti patikslintas 2007 m. rugpjūčio 1 d. gairių ECB/2007/9 dėl pinigų, finansinių institucijų ir rinkų statistikos (4) žodynėlis,

1.

5 straipsnis pakeičiamas taip:

„5 straipsnis

Elektroninių pinigų statistika

ECB, bendradarbiaudamas su NCB, kasmet nustato ir registruoja elektroninių pinigų sistemų ypatumus ES, atitinkamos statistinės informacijos prieinamumą ir jos rengimo metodus. NCB teikia statistinę informaciją apie visų PFI, kurioms nebuvo pritaikyta leidžianti nukrypti nuostata pagal Reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) 8 straipsnio 1 dalį, išleistus elektroninius pinigus, vadovaudamiesi straipsnių sąrašu, nustatytu šių gairių III priedo 2 dalies 1 lentelėje.

Mėnesio ar ketvirčio duomenys teikiami ECB bent du kartus per metus: iki paskutinės balandžio (duomenys iki kovo pabaigos) ir spalio (duomenys iki rugsėjo pabaigos) darbo dienos. Jeigu NCB turi parengę duomenis, jie gali būti perduodami dažniau, kas mėnesį ar ketvirtį, iki paskutinės mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, darbo dienos. Jei duomenų nėra, NCB esant galimybei naudoja įverčius arba išankstinius duomenis.

Ši atskaitomybė taikoma elektroninių pinigų įstaigoms, kurių pagrindinė veikla yra finansinis tarpininkavimas leidžiant elektroninius pinigus, taigi, atitinkančioms PFI apibrėžtį, ir elektroninių pinigų įstaigoms, kurių pagrindinė veikla nėra finansinis tarpininkavimas leidžiant elektroninius pinigus, taigi, neatitinkančioms PFI apibrėžties. Ši atskaitomybė taip pat taikoma mažoms PFI, kurioms buvo pritaikyta leidžianti nukrypti nuostata pagal Reglamento (EB) Nr. 25/2009 (ECB/2008/32) 8 straipsnio 1 dalį, nepriklausomai nuo to, ar jos yra kredito įstaigos.

NCB teikia statistinę informaciją vadovaudamiesi straipsnių sąrašu, nustatytu šių gairių III priedo 2 dalies 2 lentelėje. Elektroninių pinigų emitentų, kurie neatitinka PFI apibrėžties ir kuriems dėl to netaikomi įprasti BS statistinės atskaitomybės reikalavimai, duomenys teikiami tiek, kiek NCB gali juos gauti iš savo atitinkamų priežiūros institucijų ar kitų tinkamų šaltinių.

Eilutės pateikiamos ECB kasmet iki paskutinės mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, darbo dienos. Jei duomenų nėra, NCB esant galimybei naudoja įverčius arba išankstinius duomenis.“

2.

III priedas iš dalies keičiamas vadovaujantis šių gairių I priedu.

3.

Žodynėlis iš dalies keičiamas vadovaujantis šių gairių II priedu.