2011 8 17

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 209/1

TARYBOS SPRENDIMAS

2010 m. gruodžio 6 d.

dėl Europos Sąjungos pozicijos Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo, dėl to susitarimo II priedo dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo pakeitimo

(2011/505/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 79 straipsnio 2 dalies b punktą kartu su 218 straipsnio 9 dalimi,

atsižvelgdama į 2002 m. balandžio 4 d. Tarybos ir Komisijos sprendimą 2002/309/EB, Euratomas dėl bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje susitarimo dėl septynių susitarimų sudarymo su Šveicarijos Konfederacija (1), ypač į jo 2 straipsnį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)	Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl laisvo asmenų judėjimo (2) (toliau – Susitarimas) įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d.;

(2)	Susitarimo 18 straipsnyje numatyta, kad Jungtinis komitetas gali savo sprendimu priimti Susitarimo ir, inter alia, Susitarimo II priedo dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo pakeitimus;

(3)	siekiant užtikrinti darnų ir tinkamą Sąjungos teisės aktų taikymą ir išvengti administracinių bei galimų teisinių sunkumų, Susitarimo II priedą reikia iš dalies pakeisti – įtraukti naujus Sąjungos teisės aktus, į kuriuos šiuo metu Susitarime nedaroma nuoroda;

(4)	siekiant aiškumo ir racionalumo Susitarimo II priedas ir to priedo protokolas turėtų būti kodifikuoti;

(5)

šiam sprendimui taikomas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtas Protokolas dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Šiam sprendimui taip pat taikomas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtas Protokolas dėl Danijos pozicijos;

(6)

remiantis prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos 1 ir 2 straipsniais bei nedarant poveikio to protokolo 4 straipsniui, šios valstybės narės nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis joms nėra privalomas ar taikomas. Remiantis prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėto Protokolo dėl Danijos pozicijos 1 ir 2 straipsniais, Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis jai nėra privalomas ar taikomas;

(7)

Susitarime, patenkančiame į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo trečios dalies V antraštinės dalies taikymo sritį, numatyti įsipareigojimai nėra privalomi Danijai, Airijai ir Jungtinei Karalystei kaip pareigos pagal Sąjungos teisę, tačiau toliau galioja kaip įsipareigojimai pagal tų valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos pozicija Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo 14 straipsnį, grindžiama šio sprendimo I priede pateiktu Jungtinio komiteto sprendimo projektu.

2 straipsnis

Šio sprendimo II priede pateikta deklaracija patvirtinama ir turi būti Sąjungos vardu pateikta Jungtiniame komitete jam priimant 1 straipsnyje nurodytą sprendimą.

Priimta Briuselyje 2010 m. gruodžio 6 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

J. MILQUET

(1) OL L 114, 2002 4 30, p. 1.

(2) OL L 114, 2002 4 30, p. 6.

I PRIEDAS

PROJEKTAS

JUNGTINIO KOMITETO SPRENDIMAS Nr. …/2010

įsteigto pagal Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo,

… m. … … d.

kuriuo pakeičiamas to Susitarimo II priedas dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo

JUNGTINIS KOMITETAS,

atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo (toliau – Susitarimas), ypač į jo 18 straipsnį,

kadangi:

(1)	Susitarimas buvo pasirašytas 1999 m. birželio 21 d. ir įsigaliojo 2002 m. birželio 1 d.;

(2)

Susitarimo II priedas dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo paskutinį kartą buvo iš dalies keistas 2006 m. liepos 6 d. Sprendimu Nr. 1/2006 (1) ir dabar turėtų būti atnaujintas atsižvelgiant į nuo to laiko įsigaliojusius naujus Europos Sąjungos teisės aktus, visų pirma į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (2) ir tam reglamentui įgyvendinti priimtas priemones;

(3)	Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 pakeitė 1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (3);

(4)	siekiant aiškumo ir racionalumo Susitarimo II priedas ir to priedo protokolas turėtų būti sujungti į teisiškai privalomą tekstą;

(5)	Susitarimo II priedas turėtų būti atnaujinamas atsižvelgiant į susijusių Europos Sąjungos teisės aktų raidą,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl laisvo asmenų judėjimo (toliau – Susitarimas) II priedas pakeičiamas šio sprendimo priedu.

2 straipsnis

Šis sprendimas parengtas anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis, tekstai visomis šiomis kalbomis yra autentiški.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo priėmimo.

Priimta … … m. … … d.

Jungtinio komiteto vardu

Pirmininkas

Sekretoriai

PRIEDAS

„II PRIEDAS

SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMŲ KOORDINAVIMAS

1 straipsnis

1. Dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo Susitariančiosios Šalys sutaria tarpusavyje taikyti Europos Sąjungos teisės aktus, į kuriuos daroma nuoroda šio priedo A skirsnyje su pakeitimais, padarytais tuo skirsniu, arba tokiems teisės aktams lygiavertes taisykles.

2. Šio priedo A skirsnyje nurodytuose teisės aktuose vartojama sąvoka „valstybė(-s) narė(-s)“, be valstybių, kurioms taikomi atitinkami Europos Sąjungos teisės aktai, papildomai taikoma ir Šveicarijai.

2 straipsnis

1. Taikant šio priedo nuostatas, Susitariančiosios Šalys deramai atsižvelgia į šio priedo B skirsnyje nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus.

2. Taikant šio priedo nuostatas, Susitariančiosios Šalys atkreipia dėmesį į šio priedo C skirsnyje nurodytus Europos Sąjungos teisės aktus.

3 straipsnis

1. Specialiosios nuostatos dėl pereinamojo laikotarpio priemonių dėl tam tikrų Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, turinčių mažiau nei vienerius metus galiojantį leidimą gyventi Šveicarijoje, nedarbo draudimo, dėl Šveicarijos pašalpų savimi pasirūpinti negalintiems asmenims ir dėl išmokų pagal profesinių išmokų planus, susijusius su senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo pensijomis, nustatytos šio priedo protokole.

2. Protokolas yra neatskiriama šio priedo dalis.

A SKIRSNIS. NURODYTIEJI TEISĖS AKTAI

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (4 35) su pakeitimais, padarytais 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 988/2009, iš dalies keičiančiu Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir nustatančiu jo priedų turinį (5 36).

Taikant šį Susitarimą Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 suderinamas taip:

a)	I priedo I skirsnis papildomas taip: „ Šveicarija Kantonų teisės aktai dėl išankstinių išlaikymo išmokų remiantis Federalinio civilinio įstatymo 131 straipsnio 2 dalimi ir 293 straipsnio 2 dalimi.“

b)	I priedo II skirsnis papildomas taip: „ Šveicarija Vaiko gimimo ir įvaikinimo pašalpos pagal atitinkamus kantonų teisės aktus remiantis Federalinio pašalpų vaikams išlaikyti įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi.“

II priedas papildomas taip:

„ Vokietija ir Šveicarija

1964 m. vasario 25 d. Konvencija dėl socialinės apsaugos su pakeitimais, padarytais 1975 m. rugsėjo 9 d. papildančia konvencija Nr. 1 ir 1989 m. kovo 2 d. papildančia konvencija Nr. 2:

i)	Baigiamojo protokolo 9b punkto 1 dalies 1–4 pastraipos (taikytini teisės aktai ir Vokietijos Biuzingeno eksklavo gyventojų teisė į ligos išmokas natūra);

ii)	Baigiamojo protokolo 9e punkto 1 dalies b punkto pirmas, antras ir ketvirtas sakiniai (galimybė naudotis savanorišku sveikatos draudimu Vokietijoje persikrausčius į Vokietiją).

1982 m. spalio 20 d. Konvencija dėl nedarbo draudimo su pakeitimais, padarytais 1992 m. gruodžio 22 d. papildomu protokolu:

i)	8 straipsnio 5 dalis; Vokietija (Biuzingeno rajonas) skiria sumą, atitinkančią kantonų įmoką pagal Šveicarijos teisę, darbuotojų, kuriems taikoma ši nuostata, užimtumo skatinimo priemonių faktinio taikymo kainai padengti.

Ispanija ir Šveicarija

1969 m. spalio 13 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos su pakeitimais, padarytais 1982 m. birželio 11 d. papildančia konvencija, Baigiamojo protokolo 17 punktas; asmenys, apdrausti pagal Ispanijos sistemą, remiantis šia nuostata yra atleidžiami nuo reikalavimo prisijungti prie Šveicarijos sveikatos draudimo sistemos.

Italija ir Šveicarija

1962 m. gruodžio 14 d. Konvencijos dėl socialinės apsaugos su pakeitimais, padarytais 1963 m. gruodžio 18 d. papildančia konvencija Nr. 1, 1969 m. liepos 4 d. papildančiu susitarimu, 1974 m. vasario 25 d. papildomu protokolu ir 1980 m. balandžio 2 d. papildančiu susitarimu Nr. 2, 9 straipsnio 1 dalis.“

d)	IV priedas papildomas taip: „ Šveicarija “

VIII priedo 1 dalis papildoma taip:

„ Šveicarija

Visi prašymai dėl senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo pensijų pagal pagrindinę sistemą (Federalinis senatvės ir maitintojo netekimo draudimo įstatymas ir Federalinis invalidumo draudimo įstatymas) ir senatvės pensijų pagal įstatymų nustatytus profesinių išmokų planus (Federalinis profesinių išmokų planų dėl senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo draudimo įstatymas).“

f)	VIII priedo 2 dalis papildoma taip: „ Šveicarija Senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo pensijos pagal įstatymų nustatytus profesinių išmokų planus (Federalinis profesinių išmokų planų dėl senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo draudimo įstatymas).“

g)	IX priedo II dalis papildoma taip: „ Šveicarija Maitintojo netekimo ir invalidumo pensijos pagal įstatymų nustatytus profesinių išmokų planus (Federalinis profesinių išmokų planų dėl senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo draudimo įstatymas).“

X priedas papildomas taip:

„1.	Papildomos išmokos (1965 m. kovo 19 d. Federalinis papildomų išmokų įstatymas) ir panašios išmokos, numatytos pagal kantonų teisės aktus.

2.	Pensijos, mokamos sunkios materialinės būklės atvejais, pagal invalidumo draudimą (1959 m. birželio 19 d. Federalinio invalidumo draudimo įstatymo su pakeitimais, padarytais 1994 m. spalio 7 d., 28 straipsnio 1 dalies a punktas).

3.	Neįmokinės mišrios išmokos nedarbo atveju, kaip numatyta pagal kantonų teisės aktus.

4.	Neįmokinės specialiosios invalidumo pensijos neįgaliems asmenims (1959 m. birželio 19 d. Federalinio invalidumo draudimo įstatymo 39 straipsnis), kuriems prieš prarandant darbingumą nebuvo taikyti Šveicarijos teisės aktai dėl veiklos dirbant pagal sutartį arba dirbant savarankiškai.“

XI priedas papildomas taip:

„ Šveicarija

Federalinio senatvės ir maitintojo netekimo draudimo įstatymo 2 straipsnis ir Federalinio invalidumo draudimo įstatymo 1 straipsnis, kurie reglamentuoja Šveicarijos piliečių, gyvenančių valstybėse, kurioms šis susitarimas netaikomas, savanorišką draudimą šiose draudimo srityse, taikomi asmenims, gyvenantiems ne Šveicarijos teritorijoje, kurie yra kitų valstybių, kurioms taikomas šis susitarimas, piliečiai, bei pabėgėliams ir asmenims be pilietybės, gyvenantiems šių valstybių teritorijoje, jeigu šie asmenys apsidraudžia pagal savanoriškojo draudimo sistemą ne vėliau kaip per metus nuo datos, kai po mažiausiai penkerių metų nepertraukiamo draudimo laikotarpio nustojo galioti jų senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo draudimas.

Jeigu po mažiausiai penkerių metų nepertraukiamo draudimo laikotarpio baigia galioti asmens Šveicarijos senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo draudimas, jis ir toliau turi teisę būti apdraustas, susitaręs su darbdaviu, jeigu dirba valstybėje, kurioje šis susitarimas netaikomas Šveicarijos darbdaviui, ir jeigu šis asmuo tuo tikslu pateikia prašymą per šešis mėnesius nuo datos, kai jo draudimas baigia galioti.

Privalomasis draudimas pagal Šveicarijos sveikatos draudimo sistemą ir galimos išimtys

Privalomąjį sveikatos draudimą reglamentuojančios Šveicarijos teisinės nuostatos taikomos šiems Šveicarijoje negyvenantiems asmenims:

i)	asmenims, kuriems pagal Reglamento II antraštinę dalį taikytinos Šveicarijos teisinės nuostatos;

ii)	asmenims, kurių išmokų išlaidas pagal Reglamento 24–26 straipsnius prisiima Šveicarija;

iii)	asmenims, gaunantiems Šveicarijos nedarbo išmokas;

iv)

i ir iii papunkčiuose nurodytų asmenų arba pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbančio Šveicarijoje gyvenančio asmens, kuris apdraustas pagal Šveicarijos sveikatos draudimo sistemą, šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai šie šeimos nariai gyvena vienoje iš šių valstybių: Danijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Portugalijoje, Švedijoje arba Jungtinėje Karalystėje;

v)	ii papunktyje nurodytų asmenų arba Šveicarijoje gyvenančio pensininko, kuris apdraustas pagal Šveicarijos sveikatos draudimo sistemą, šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai šie šeimos nariai gyvena vienoje iš šių valstybių: Danijoje, Portugalijoje, Švedijoje arba Jungtinėje Karalystėje.

Šeimos nariais laikomi asmenys, apibrėžiami kaip šeimos nariai pagal gyvenamosios vietos valstybės teisės aktus.

pateikus prašymą, a punkte nurodyti asmenys gali būti atleidžiami nuo privalomojo draudimo, jeigu (ir kol) jie gyvena vienoje iš toliau nurodytų valstybių ir gali įrodyti, kad ligos atveju turi teisę į draudimą: Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Austrijoje ir – a punkto iv ir v papunkčiuose nurodyti asmenys – Suomijoje bei – a punkto ii papunktyje nurodyti asmenys – Portugalijoje.

Šis prašymas

aa)	turi būti pateiktas per tris mėnesius nuo datos, kai įsigalioja įpareigojimas apsidrausti Šveicarijoje; jeigu pagrįstais atvejais prašymas pateikiamas pasibaigus šiam terminui, atleidimas įsigalioja nuo įpareigojimo apsidrausti galiojimo pradžios;

bb)	taikomas visiems toje pačioje valstybėje gyvenantiems šeimos nariams.

Jeigu asmeniui, kuriam pagal Reglamento II antraštinę dalį taikomos Šveicarijos teisinės nuostatos, taikant 3 dalies b punktą sveikatos draudimo tikslais taikomos kitos valstybės, kuriai taikomas šis susitarimas, teisinės nuostatos, šių išmokų natūra dėl su darbu nesusijusių nelaimingų atsitikimų išlaidas po lygiai pasidalija Šveicarijos draudikas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, su darbu nesusijusių nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų ir kompetentinga sveikatos draudimo institucija, jeigu turima teisė į abiejų įstaigų išmokas natūra. Šveicarijos draudikas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, su darbu nesusijusių nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų apmoka visas išlaidas nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar profesinių ligų atveju, net jei turima teisė į sveikatos draudimo įstaigos išmokas gyvenamosios vietos šalyje.

Asmenims, kurie dirba, bet negyvena Šveicarijoje ir kurie pagal 3 punkto b papunktį turi įstatymų nustatytą draudimą savo gyvenamosios vietos valstybėje, taip pat jų šeimos nariams viešint Šveicarijoje taikomos Reglamento 19 straipsnio nuostatos.

Šveicarijoje taikant Reglamento 18–20 ir 27 straipsnius, kompetentingas draudikas apmoka visas išlaidas pagal pateiktas sąskaitas faktūras.

Tam, kad motinystės ar ligos atveju būtų sumažintas ar padidintas galimas dienos pašalpų draudimo rezervas, atsižvelgiama į dienos pašalpų draudimo laikotarpius, kurie baigiasi pagal kitos valstybės, kuriai taikomas šis susitarimas, draudimo sistemą, jeigu Šveicarijos draudikas, pasibaigus asmens draudimo galiojimui kitoje šalyje, per tris mėnesius apdraudžia tą asmenį.

Jeigu asmeniui, kuris dirbo Šveicarijoje pagal darbo sutartį ar savarankiškai ir užtikrino savo gyvybiškai svarbius poreikius, teko nutraukti veiklą dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos ir jam nebetaikomi Šveicarijos teisės aktai dėl invalidumo draudimo, jis laikomas apdraustu tuo draudimu, kad jam galėtų būti taikomos reabilitacijos priemonės iki invalidumo pensijos mokėjimo ir per visą laikotarpį, kuriuo jam taikomos šios priemonės, jeigu jis nesiėmė naujos veiklos ne Šveicarijoje.“

2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (6).

Taikant šį susitarimą Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 suderinamas taip:

1 priedas papildomas taip:

„ 2004 m. spalio 26 d. Šveicarijos ir Prancūzijos susitarimas, kuriuo nustatoma specialioji sveikatos priežiūros išmokų kompensavimo tvarka

2005 m. gruodžio 20 d. Šveicarijos ir Italijos susitarimas, kuriuo nustatoma specialioji sveikatos priežiūros išmokų kompensavimo tvarka“

1971 m. birželio 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (7), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 592/2008 (8), kai taikytina santykiuose tarp Šveicarijos ir valstybių narių prieš šio sprendimo įsigaliojimą ir kai į jį daroma nuoroda reglamentuose (EB) Nr. 883/2004 ar Nr. 987/2009, arba kai nagrinėjami praeityje buvę atvejai.

1972 m. kovo 21 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 574/72, nustatantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, įgyvendinimo tvarką (9), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. vasario 9 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 120/2009 (10), kai taikytina santykiuose tarp Šveicarijos ir valstybių narių prieš šio sprendimo įsigaliojimą ir kai į jį daroma nuoroda reglamentuose (EB) Nr. 883/2004 ar Nr. 987/2009, arba kai nagrinėjami praeityje buvę atvejai.

1998 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 98/49/EB dėl pagal darbo sutartį dirbančių asmenų ir savarankiškai dirbančių asmenų, judančių Bendrijoje, teisių į papildomą pensiją išsaugojimo (11).

B SKIRSNIS. TEISĖS AKTAI, Į KURIUOS SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS DERAMAI ATSIŽVELGIA

2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. A1 dėl dialogo ir taikinimo procedūros, susijusios su dokumentų galiojimu, taikytinų teisės aktų nustatymu ir išmokų skyrimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004, nustatymo (12).

2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. A2 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 12 straipsnio dėl teisės aktų taikymo komandiruotiems darbuotojams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, laikinai dirbantiems ne kompetentingoje šalyje, aiškinimo (13).

2009 m. gruodžio 17 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. A3 dėl nenutrūkstamų komandiravimo laikotarpių sumavimo pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1408/71 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 (14).

2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. E1 dėl pereinamojo laikotarpio, taikomo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 4 straipsnyje nurodytam keitimuisi duomenimis elektroninėmis priemonėmis, praktinės tvarkos (15).

2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. F1 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsnio dėl pirmenybinių taisyklių, kai išmokos šeimai sutampa, aiškinimo (16).

2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. H1 dėl perėjimo nuo Tarybos reglamentų (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 prie Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 tvarkos ir Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimų ir rekomendacijų taikymo (17).

2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. H2 dėl Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos Techninės duomenų tvarkymo komisijos veiklos metodų ir sudėties (18).

2009 m. spalio 15 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. H3 dėl datos, į kurią turi būti atsižvelgiama nustatant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 90 straipsnyje nurodyto konvertavimo kursus (19).

2009 m. gruodžio 22 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. H4 dėl Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos Audito valdybos sudėties ir darbo metodų (20).

10.

2010 m. kovo 18 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. H5 dėl bendradarbiavimo kovojant su sukčiavimu ir klaidomis įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (21).

11.

2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. P1 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 50 straipsnio 4 dalies, 58 straipsnio ir 87 straipsnio 5 dalies dėl invalidumo, senatvės ir maitintojo netekimo išmokų aiškinimo (22).

12.

2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. S1 dėl Europos sveikatos draudimo kortelės (23).

13.

2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. S2 dėl Europos sveikatos draudimo kortelės techninių specifikacijų (24).

14.

2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. S3, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 19 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnio 1 dalyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 25 straipsnio A dalies 3 punkte numatytos išmokos (25).

15.

2009 m. spalio 2 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. S4 dėl išlaidų kompensavimo tvarkos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 35 ir 41 straipsniams įgyvendinti (26).

16.

2009 m. spalio 2 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. S5 dėl išmokų natūra sąvokos, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 straipsnio va punkte, taikomos ligos arba motinystės atveju, aiškinimo pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 17, 19, 20 ir 22 straipsnius, 24 straipsnio 1 dalį, 25 ir 26 straipsnius, 27 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalis, 28 ir 34 straipsnius bei 36 straipsnio 1 ir 2 dalis ir dėl pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 62–64 straipsnius kompensuotinų sumų apskaičiavimo (27).

17.

2009 m. gruodžio 22 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. S6 dėl Reglamento (EB) Nr. 987/2009 24 straipsnyje nurodytos registracijos gyvenamosios vietos valstybėje narėje ir Reglamento (EB) Nr. 987/2009 64 straipsnio 4 dalyje numatyto sąrašo sudarymo (28).

18.

2009 m. gruodžio 22 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. S7 dėl perėjimo nuo Reglamentų (EEB) Nr. 1408/71 ir (EEB) Nr. 574/72 prie Reglamentų (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009 ir kompensavimo tvarkos taikymo (29).

19.

2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. U1 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009 54 straipsnio 3 dalies dėl bedarbio išmokų padidinimo dėl išlaikomų šeimos narių (30).

20.

2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. U2 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 65 straipsnio 2 dalies dėl visiškų bedarbių, išskyrus pasienio darbuotojus, kurie paskutinį kartą dirbdami pagal darbo sutartį ar savarankiškai gyveno valstybės narės, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, teritorijoje, teisės į bedarbio išmokas, taikymo srities (31).

21.

2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos sprendimas Nr. U3 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 65 straipsnio 1 dalyje nurodytiems bedarbiams taikomos sąvokos „dalinis nedarbas“ aprėpties (32).

C SKIRSNIS. TEISĖS AKTAI, Į KURIUOS SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS ATKREIPIA DĖMESĮ

2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos rekomendacija Nr. U1 dėl teisės aktų, taikomų bedarbiams asmenims, užsiimantiems profesine ar prekybine veikla ne visą darbo dieną valstybėje narėje, kuri nėra jų gyvenamosios vietos valstybė (33).

2009 m. birželio 12 d. Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracinės komisijos rekomendacija Nr. U2 dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 64 straipsnio 1 dalies a punkto taikymo bedarbiams asmenims, lydintiems savo sutuoktinius ar partnerius, kurie vykdo profesinę ar prekybinę veiklą valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė (34).

Susitarimo II priedo

PROTOKOLAS

I. Nedarbo draudimas

Toliau išvardytos priemonės iki 2011 m. balandžio 30 d. taikomos darbuotojams, kurie yra Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos piliečiai, o iki 2016 m. gegužės 31 d. – darbuotojams, kurie yra Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos piliečiai.

Darbuotojų, turinčių leidimą gyventi šalyje, kurio galiojimas trumpesnis nei vieneri metai, nedarbo draudimui taikomos šios taisyklės:

1.1.

Teisę į nedarbo išmoką, teikiamą pagal nedarbo draudimą teisės aktų nustatytomis sąlygomis, turi tik darbuotojai, kurie Šveicarijoje sumokėjo įmokas už minimalų laikotarpį, reikalaujamą pagal Federalinį nedarbo draudimo ir nemokumo pašalpų įstatymą (pranc. loi fédérale sur l’assurance-chômage obligatoire et l’indemnité en cas d’insolvabilité – LACI) (4 35), ir atitinka kitas sąlygas dėl tinkamumo gauti nedarbo išmoką.

1.2.

Dalis įmokų, surinktų iš darbuotojų, kurių įmokų mokėjimo laikotarpis yra per trumpas teisei į nedarbo išmoką Šveicarijoje pagal 1 punkto 1 dalį įgyti, pagal 1 punkto 3 dalį grąžinama jų kilmės valstybėms, kad būtų prisidėta prie išlaidų išmokoms, skiriamoms šiems darbuotojams visiško nedarbo atveju; tuomet šie darbininkai neturi teisės į pašalpą visiško nedarbo Šveicarijoje atveju. Tačiau jie turi teisę į pašalpas dėl blogo oro ir tuo atveju, jeigu darbdavys tampa nemokus. Išmokas visiško nedarbo atveju moka kilmės valstybė, jeigu atitinkami darbuotojai užtikrina, kad jie gali dirbti. Į Šveicarijoje įgytus draudimo laikotarpius atsižvelgiama taip, tarsi jie buvo įgyti kilmės valstybėje.

1.3.

Dalis įmokų, surinktų iš 1 punkto 2 dalyje nurodytų darbuotojų, grąžinama kasmet, vadovaujantis šiomis nuostatomis:

a)	šių darbuotojų bendros įmokos apskaičiuojamos kiekvienai šaliai remiantis pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų skaičiumi kiekvienais metais ir kasmetinių įmokų, mokamų už kiekvieną darbuotoją (darbdavio ir darbuotojo įmokų), vidurkiu;

b)	taip apskaičiuotos sumos dalis, atitinkanti santykinę dalį, kurią sudaro nedarbo išmoka, apskaičiuota kaip visų 1 punkto 2 dalyje nurodytų pašalpų procentinė dalis, grąžinama darbuotojų kilmės valstybėms; kitą dalį pasilieka Šveicarija kaip būsimų išmokų rezervą (5 36);

c)	Šveicarija kasmet pateikia pažymą, kurioje nurodo grąžintas įmokas. Kilmės valstybėms paprašius, ji nurodo apskaičiavimų pagrindus ir grąžintas sumas. Kilmės valstybės kiekvienais metais pateikia Šveicarijai 1 punkto 2 dalyje nurodytos nedarbo išmokos gavėjų skaičių.

Jeigu valstybė narė, susijusi su šia tvarka, susiduria su sunkumais dėl susitarimų dėl įmokų grąžinimo galiojimo pabaigos arba Šveicarija susiduria su sunkumais dėl sumavimo susitarimų, bet kuri iš Susitariančiųjų Šalių gali perduoti tokį klausimą svarstyti Jungtiniam komitetui.

II. Pašalpos savimi pasirūpinti negalintiems asmenims

Pašalpos savimi pasirūpinti negalintiems asmenims, skiriamos pagal Šveicarijos 1959 m. birželio 19 d. Federalinį invalidumo draudimo įstatymą (pranc. LAI) ir pagal 1946 m. gruodžio 20 d. Federalinį senatvės ir maitintojo netekimo pensijų įstatymą (pranc. LAVS), su pakeitimais, padarytais 1999 m. spalio 8 d., suteikiamos tik tuo atveju, jeigu atitinkamas asmuo gyvena Šveicarijoje.

III. Profesinių išmokų planai, susiję su senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo pensijomis

Neatsižvelgiant į Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1408/71 10 straipsnio 2 dalį, teisėta išmoka, nustatyta pagal 1993 m. gruodžio 17 d. Federalinį profesinių išmokų planų, susijusių su senatvės, maitintojo netekimo ir invalidumo pensijomis, laisvo judėjimo įstatymą (pranc. Loi fédérale sur le libre passage dans la prévoyance professionnelle vieillesse, survivants et invalidité), pateikus prašymą išmokama pagal darbo sutartį ar savarankiškai dirbančiam asmeniui, kuris ketina visam laikui išvykti iš Šveicarijos ir kuriam pagal Reglamento II antraštinę dalį nebebus taikomi Šveicarijos teisės aktai, jeigu toks asmuo išvyksta iš Šveicarijos per penkerius metus nuo šio susitarimo įsigaliojimo.

“

(1) OL L 270, 2006 9 29, p. 67.

(2) OL L 166, 2004 4 30, p. 1.

(3) OL L 149, 1971 7 5, p. 2.

(4) OL L 166, 2004 4 30, p. 1.

(5) OL L 284, 2009 10 30, p. 43.

(6) OL L 284, 2009 10 30, p. 1.

(7) OL L 149, 1971 7 5, p. 2.

(8) OL L 177, 2008 7 4, p. 1.

(9) OL L 74, 1972 3 27, p. 1.

(10) OL L 39, 2009 2 10, p. 29.

(11) OL L 209, 1998 7 25, p. 46.

(12) OL C 106, 2010 4 24, p. 1.

(13) OL C 106, 2010 4 24, p. 5.

(14) OL C 149, 2010 6 8, p. 3.

(15) OL C 106, 2010 4 24, p. 9.

(16) OL C 106, 2010 4 24, p. 11.

(17) OL C 106, 2010 4 24, p. 13.

(18) OL C 106, 2010 4 24, p. 17.

(19) OL C 106, 2010 4 24, p. 56.

(20) OL C 107, 2010 4 27, p. 3.

(21) OL C 149, 2010 6 8, p. 5.

(22) OL C 106, 2010 4 24, p. 21.

(23) OL C 106, 2010 4 24, p. 23.

(24) OL C 106, 2010 4 24, p. 26.

(25) OL C 106, 2010 4 24, p. 40.

(26) OL C 106, 2010 4 24, p. 52.

(27) OL C 106, 2010 4 24, p. 54.

(28) OL C 107, 2010 4 27, p. 6.

(29) OL C 107, 2010 4 27, p. 8.

(30) OL C 106, 2010 4 24, p. 42.

(31) OL C 106, 2010 4 24, p. 43.

(32) OL C 106, 2010 4 24, p. 45.

(33) OL C 106, 2010 4 24, p. 49.

(34) OL C 106, 2010 4 24, p. 51.

(35) Šiuo metu 12 mėnesių.

(36) Grąžintos įmokos už darbininkus, kurie teise į nedarbo išmoką Šveicarijoje pasinaudos sumokėję įmokas bent už 12 mėnesių (per keletą gyvenimo šalyje laikotarpių) per dvejų metų laikotarpį.

II PRIEDAS

DEKLARACIJA

dėl Deklaracijos dėl Šveicarijos dalyvavimo komitetuose

Deklaracijos dėl Šveicarijos dalyvavimo komitetuose (OL L 114, 2002 4 30, p. 72) antroje įtraukoje nurodyta Administracinė darbuotojų migrantų socialinės apsaugos komisija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 71 straipsnį buvo pavadinta Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo administracine komisija.

2011 8 17

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 209/18

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 820/2011

2011 m. rugpjūčio 16 d.

kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką patvirtinama veiklioji medžiaga terbutilazinas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas ir Komisijos sprendimas 2008/934/EB

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinantį Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (1), ypač į jo 13 straipsnio 2 dalį ir 78 straipsnio 2 dalį,

kadangi:

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies c punktu, Tarybos direktyva 91/414/EEB (2) turi būti taikoma veikliųjų medžiagų, kurių atžvilgiu pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 33/2008 (3) 16 straipsnį nustatyta, kad dokumentų rinkinys yra išsamus, tvirtinimo procedūrai ir sąlygoms. Terbutilazinas – veiklioji medžiaga, kurios dokumentų rinkinys, kaip nustatyta pagal minėtą reglamentą, yra išsamus;

(2)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (4) ir (EB) Nr. 1490/2002 (5) nustatytos išsamios Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos antrojo ir trečiojo etapų įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, kad jas būtų galima įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Tame sąraše yra terbutilazinas;

(3)

vadovaudamasis 2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1095/2007, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1490/2002, nustatantį išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, trečiojo etapo įgyvendinimo taisykles, ir Reglamentą (EB) Nr. 2229/2004, nustatantį tolesnes išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, ketvirtojo etapo įgyvendinimo taisykles (6), 3 straipsnio 2 dalimi, pranešėjas per du mėnesius nuo minėto reglamento įsigaliojimo atsisakė siūlymo įtraukti veikliąją medžiagą į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Taigi 2008 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas Komisijos sprendimas 2008/934/EB dėl tam tikrų veikliųjų medžiagų neįtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą ir augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra tų medžiagų, registracijos panaikinimo (7); šiuo sprendimu terbutilazinas neįtrauktas į minėtą priedą;

(4)

vadovaudamasis Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalimi pirminis pranešėjas (toliau – pareiškėjas) pateikė naują paraišką prašydamas taikyti skubos tvarką, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 33/2008, nustatančio išsamias Direktyvos 91/414/EEB nuostatų taikymo taisykles, susijusias su veikliųjų medžiagų, įtrauktų į šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbų programą, bet neįtrauktų į jos I priedą, vertinimu įprasta ir skubos tvarka, 14–19 straipsniuose;

(5)

paraiška pateikta Jungtinei Karalystei, kuri Reglamentu (EB) Nr. 1490/2002 buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare. Nustatytas skubos tvarkos terminas nebuvo pažeistas. Veikliosios medžiagos specifikacija ir nurodyta paskirtis yra tokios pat kaip Sprendime 2008/934/EB. Paraiška taip pat atitinka kitus Reglamento (EB) Nr. 33/2008 15 straipsnyje nustatytus turinio ir tvarkos reikalavimus;

(6)

Jungtinė Karalystė įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis ir parengė papildomą ataskaitą. 2010 m. vasario 3 d. Jungtinė Karalystė šią ataskaitą pateikė Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai. Tarnyba papildomą ataskaitą perdavė kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 33/2008 20 straipsnio 1 dalimi ir Komisijos prašymu, 2010 m. gruodžio 20 d. Tarnyba Komisijai pateikė išvadą dėl terbutilazino (8). Vertinimo ataskaitos projektą, papildomą ataskaitą ir Tarnybos išvadą valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2011 m. birželio 17 d. pateikė kaip Komisijos terbutilazino peržiūros ataskaitą;

(7)

atlikus įvairius tyrimus nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra terbutilazino, gali būti laikomi apskritai atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus, visų pirma dėl Komisijos peržiūros ataskaitoje išnagrinėtos ir apibūdintos naudojimo paskirties. Todėl tikslinga terbutilaziną patvirtinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009;

(8)	tačiau, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalimi kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina nustatyti tam tikras sąlygas ir apribojimus;

(9)	nepažeidžiant išvados, kad terbutilazinas turėtų būti patvirtintas, visų pirma reikėtų paprašyti papildomos patvirtinamosios informacijos;

(10)	prieš veikliąją medžiagą patvirtinant turėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų reikalavimų, nustatytų patvirtinus veikliąją medžiagą;

(11)

tačiau, nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytų įpareigojimų, kurie atsiranda patvirtinus medžiagą, ir atsižvelgiant į ypatingą padėtį, susidariusią dėl perėjimo nuo Direktyvos 91/414/EEB prie Reglamento (EB) Nr. 1107/2009, turėtų būti taikomos toliau išdėstytos nuostatos. Valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių nuo medžiagos patvirtinimo laikotarpis, per kurį jos peržiūrėtų augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra terbutilazino, registraciją. Valstybės narės turėtų atitinkamai pataisyti, pakeisti arba panaikinti galiojančią registraciją. Nukrypstant nuo minėto termino, turėtų būti nustatytas ilgesnis laikotarpis, per kurį, kaip nustatyta Direktyvoje 91/414/EEB ir taikant vienodus principus, turėtų būti pateiktas ir įvertintas III priede nustatytas atnaujintas išsamus kiekvieno augalų apsaugos produkto dokumentų rinkinys, parengtas pagal kiekvieną numatomą naudojimo paskirtį;

(12)

patirtis, įgyta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtraukiant veikliąsias medžiagas, įvertintas remiantis 1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3600/92, nustatančio išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (9), nuostatomis, rodo, kad gali kilti sunkumų aiškinant galiojančių registracijos liudijimų savininkams pareigas, susijusias su galimybe naudotis duomenimis. Todėl, siekiant išvengti tolesnių sunkumų, būtina aiškiau apibrėžti valstybių narių pareigas, visų pirma pareigą patikrinti, ar registracijos liudijimo savininkas gali naudotis tos direktyvos II priedo reikalavimus atitinkančiais dokumentais. Tačiau, jas aiškiau apibrėžus, valstybėms narėms ar registracijos liudijimų savininkams, naujų įpareigojimų, palyginti su tuo, kas nustatyta iki šiol priimtomis direktyvomis, kuriomis iš dalies keičiamas minėtos direktyvos I priedas, arba reglamentais, kuriais patvirtinamos veikliosios medžiagos, nenustatoma;

(13)	remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 4 dalimi, atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (10) priedas;

(14)

Sprendimu 2008/934/EB terbutilazinas neįtrauktas į sąrašą ir numatyta iki 2011 m. gruodžio 31 d. panaikinti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra tos medžiagos, registraciją. To sprendimo priede būtina išbraukti eilutę apie terbutilaziną. Todėl Sprendimas 2008/934/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)	šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Veikliosios medžiagos patvirtinimas

Pagal I priede nustatytas sąlygas patvirtinama tame priede nurodyta veiklioji medžiaga terbutilazinas.

2 straipsnis

Pakartotinis augalų apsaugos produktų vertinimas

1. Vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1107/2009, valstybės narės iki 2012 m. birželio 30 d. prireikus iš dalies pakeičia arba panaikina galiojančią augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos terbutilazino, registraciją.

Iki tos dienos jos pirmiausia patikrina, ar laikomasi šio reglamento I priede nustatytų sąlygų, išskyrus to priedo B dalies konkrečių nuostatų skiltyje nustatytas sąlygas, ir ar registracijos liudijimo savininkas turi dokumentų rinkinį, atitinkantį Direktyvos 91/414/EEB II priedo reikalavimus, arba gali juo naudotis vadovaudamasis tos direktyvos 13 straipsnio 1–4 dalyse ir Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 62 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. Nukrypdamos nuo 1 dalies nuostatų, valstybės narės, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje nustatytais vienodais principais, remdamosi dokumentų rinkiniu, atitinkančiu Direktyvos 91/414/EEB III priedo reikalavimus, ir atsižvelgdamos į šio reglamento I priedo B dalies konkrečių nuostatų skiltį, ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 31 d. pakartotinai įvertina kiekvieną patvirtintą augalų apsaugos produktą, kuriame terbutilazinas yra vienintelė veiklioji medžiaga arba viena iš kelių veikliųjų medžiagų, išvardytų Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priede. Remdamosi tuo vertinimu valstybės narės nustato, ar produktas atitinka Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Po to valstybės narės:

a)	ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. prireikus iš dalies pakeičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje terbutilazinas yra vienintelė veiklioji medžiaga, registraciją; arba

ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. arba iki tokiam pakeitimui ar panaikinimui atlikti nustatytos dienos, nurodytos atitinkamame teisės akte arba teisės aktuose, kuriais atitinkama medžiaga ar medžiagos buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, pasirinkdamos vėliausią datą, prireikus iš dalies pakeičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje terbutilazinas yra viena iš kelių veikliųjų medžiagų, registraciją.

3 straipsnis

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 pakeitimai

Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas iš dalies keičiamas pagal šio reglamento II priedą.

4 straipsnis

Sprendimo 2008/934/EB pakeitimai

Išbraukiama Sprendimo 2008/934/EB priedo eilutė apie terbutilaziną.

5 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymo data

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas taikomas nuo 2012 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. rugpjūčio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 309, 2009 11 24, p. 1.

(2) OL L 230, 1991 8 19, p. 1.

(3) OL L 15, 2008 1 18, p. 5.

(4) OL L 55, 2000 2 29, p. 25.

(5) OL L 224, 2002 8 21, p. 23.

(6) OL L 246, 2007 9 21, p. 19.

(7) OL L 333, 2008 12 11, p. 11.

(8) Europos maisto saugos tarnybos Tarpusavio vertinimo išvada dėl veikliosios medžiagos terbutilazino keliamos pesticido rizikos vertinimo. EMST leidinys (2011 m.); 9(1):1969. [p. 133]. doi:10.2903/j.efsa.2010.1969. Pateikta www.efsa.europa.eu.

(9) OL L 366, 1992 12 15, p. 10.

(10) OL L 153, 2011 6 11, p. 1.

I PRIEDAS

Įprastas pavadinimas, identifikavimo numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (1)

Patvirtinimo data

Patvirtinimo galiojimo pabaiga

Konkrečios nuostatos

Terbutilazinas

CAS Nr. 5915-41-3

CIPAC Nr. 234

N2-tert-butil-6-chlor-N4-etil-1,3,5-triazin-2,4-diaminas

≥ 950 g/kg

Priemaišos:

propazino ne daugiau kaip 10 g/kg

atrazino ne daugiau kaip 1 g/kg

simazino ne daugiau kaip 30 g/kg

2012 m. sausio 1 d.

2021 m. gruodžio 31 d.

A DALIS

Leidžiama naudoti tik kaip herbicidą.

B DALIS

Kad būtų įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 29 straipsnio 6 dalyje nurodyti vienodi principai, atsižvelgiama į terbutilazino peržiūros ataskaitos, kurią Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas baigė rengti 2011 m. birželio 17 d., išvadas, ypač į jos I ir II priedėlius.

Atlikdamos šį bendrą vertinimą, valstybės narės ypatingą dėmesį skiria:

a)	požeminio vandens apsaugai, kai veiklioji medžiaga naudojama regionuose, kuriuose dirvožemis yra jautrus taršai ir (arba) klimato sąlygos turi tam tikrų ypatumų;

b)	rizikai, kuri kyla žinduoliams ir sliekams.

Į naudojimo sąlygas prireikus įtraukiamos rizikos mažinimo priemonės ir prievolė vykdyti stebėsenos programas siekiant patikrinti galimą požeminio vandens užterštumą jautriose taršai zonose.

Pareiškėjas pateikia patvirtinamąją informaciją apie:

1)	komerciniais tikslais pagamintos techninės medžiagos specifikacijas, įskaitant informaciją apie priemaišų svarbą;

2)	komerciniais tikslais pagamintos techninės medžiagos specifikacijų ir toksiškumo tyrimuose naudotos bandymų medžiagos specifikacijų tapatumą;

3)	neatpažintų metabolitų LM1, LM2, LM3, LM4, LM5 ir LM6 poveikio požeminiam vandeniui vertinimą;

metabolitų MT1 (N-tert-butil-6-chlor-1,3,5-triazin-2,4-diaminas), MT13 (4-(tert-butilamin)-6-(etilamin)-1,3,5-triazin-2-olis arba 6-hidroksi -N2-etil-N4- tert-butil-1,3,5-triazin-2,4-diaminas), MT14 (4-amin-6-(tert-butilamin)-1,3,5-triazin-2-olis arba N-tert-butil-6-hidroksi-1,3,5-triazin-2,4-diaminas) ir neatpažintų metabolitų LM1, LM2, LM3, LM4, LM5 ir LM6 ryšį su vėžiu, jei pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 terbutilazinas klasifikuojamas kaip galintis jį sukelti.

1 ir 2 punktuose nurodytą informaciją pareiškėjas Komisijai, valstybėms narėms ir Tarnybai pateikia iki 2012 m. birželio 30 d., 3 punkte nurodytą informaciją – iki 2013 m. birželio 30 d., 4 punkte nurodytą informaciją – per šešis mėnesius nuo pranešimo apie sprendimą priskirti šią medžiagą prie minėtos kategorijos.

(1) Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatybę ir specifikaciją pateikta peržiūros ataskaitoje.

II PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 540/2011 priedo B dalis papildoma šiuo įrašu:

Nr.

Įprastas pavadinimas, identifikavimo numeriai

IUPAC pavadinimas

Grynumas (*1)

Patvirtinimo data

Patvirtinimo galiojimo pabaiga

Konkrečios nuostatos

„16

Terbutilazinas

CAS Nr. 5915-41-3

CIPAC Nr. 234

N2-tert-butil-6-chlor-N4-etil-1,3,5-triazin-2,4-diaminas

≥ 950 g/kg

Priemaišos:

propazino ne daugiau kaip 10 g/kg

atrazino ne daugiau kaip 1 g/kg

simazino ne daugiau kaip 30 g/kg

2012 m. sausio 1 d.

2021 m. gruodžio 31 d.

A DALIS

Leidžiama naudoti tik kaip herbicidą.

B DALIS

Atlikdamos šį bendrą vertinimą, valstybės narės ypatingą dėmesį skiria:

a)	požeminio vandens apsaugai, kai veiklioji medžiaga naudojama regionuose, kuriuose dirvožemis yra jautrus taršai ir (arba) klimato sąlygos turi tam tikrų ypatumų;

b)	rizikai, kuri kyla žinduoliams ir sliekams.

Pareiškėjas pateikia patvirtinamąją informaciją apie:

1)	komerciniais tikslais pagamintos techninės medžiagos specifikacijas, pateikiant tinkamus analitinius duomenis, įskaitant informaciją apie priemaišų svarbą;

2)	komerciniais tikslais pagamintos techninės medžiagos specifikacijų ir toksiškumo tyrimuose naudotos bandymų medžiagos specifikacijų tapatumą;

3)	neatpažintų metabolitų LM1, LM2, LM3, LM4, LM5 ir LM6 poveikio požeminiam vandeniui vertinimą;

metabolitų MT1 (N-tert-butil-6-chlor-1,3,5-triazin-2,4-diaminas), MT13 (4-(tert-butilamin)-6-(etilamin)-1,3,5-triazin-2-olis arba 6-hidroksi -N2-etil-N4- tert-butil-1,3,5-triazin-2,4-diaminas), MT14 (4-amino-6-(tert-butilamin)-1,3,5-triazin-2-olis arba N-tert-butil-6-hidroksi-1,3,5-triazin-2,4-diaminas) ir neatpažintų metabolitų LM1, LM2, LM3, LM4, LM5 ir LM6 ryšį su vėžiu, jei pagal Reglamentą (EB) Nr. 1272/2008 terbutilazinas klasifikuojamas kaip galintis jį sukelti.

(*1) Išsamesnė informacija apie veikliosios medžiagos tapatybę ir specifikaciją pateikta peržiūros ataskaitoje.

2011 8 17

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 209/24

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 821/2011

2011 m. rugpjūčio 16 d.

kuriuo importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės vinilacetatui nustatomas laikinasis antidempingo muitas

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos (toliau – Sąjunga) veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1), ypač į jo 7 straipsnį,

pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A. PROCEDŪRA

1. Inicijavimas

(1)	2010 m. gruodžio 4 d. Komisija pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė apie antidempingo tyrimo dėl į Sąjungą importuojamo Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV arba nagrinėjamoji šalis) kilmės vinilacetato inicijavimą.

(2)

Tyrimas inicijuotas 2010 m. spalio 22 d. gavus bendrovės Ineos Oxide Ltd (toliau – skundo pateikėjas), pagaminančios didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 25 %) viso Sąjungos pramonės pagaminamo vinilacetato, skundą. Skunde pateikti šio produkto dempingo ir dėl to daromos materialinės žalos prima facie įrodymai, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

2. Su tyrimu susijusios šalys

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, prekybininkams, naudotojams, žinomiems susijusiems tiekėjams ir asociacijoms bei Jungtinių Amerikos Valstijų atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(4)	Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Komisija keturiems žinomiems nagrinėjamosios šalies eksportuojantiems gamintojams išsiuntė klausimynus. Klausimyno atsakymus pateikė trys eksportuojantys gamintojai. Ketvirtasis eksportuojantis gamintojas atsisakė bendradarbiauti atliekant tyrimą, todėl vėliau jam buvo pranešta, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį jis bus laikomas nebendradarbiaujančia bendrove.

(6)	Komisija taip pat išsiuntė klausimynus skundo pateikėjui ir kitam skunde nurodytam Sąjungos gamintojui.

(7)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį nesusijusių importuotojų, kurie gali būti susiję su šiuo tyrimu, skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali būti vykdoma atranka. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų nesusijusių importuotojų prašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą apie save pranešė tik du importuotojai, nuspręsta, kad atranka nebūtina. Du Sąjungos importuotojai laiku pateikė klausimyno atsakymus, ir vieno iš jų patalpose surengtas tikrinamasis vizitas.

(8)	Kita vertus, kelios suinteresuotosios šalys pranešė apie save kaip naudotojos. Šioms šalims išsiųstas specialiai naudotojams skirtas klausimynas. Klausimyno atsakymus pateikė dvylika bendrovių, ir dviejų iš jų patalpose atlikti tikrinamieji vizitai.

(9)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, kaip ji mano, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų, ir atliko tikrinimą šių bendrovių patalpose:

(a)	Sąjungos gamintojai Ineos Oxide Ltd, Jungtinė Karalystė Wacker Chemie AG, Vokietija

(b)	Nagrinėjamosios šalies eksportuojantys gamintojai Celanese Ltd. The Dow Chemical Company LyondellBasell Industries, Acetyls, LLC

(c)	Nagrinėjamosios šalies nesusijusios bendrovės Terminal, Jungtinės Valstijos [šalies pavadinimas ir tiksli vieta – konfidenciali informacija]

(d)	Susijusios ir nesusijusios Sąjungos bendrovės Celanese Chemicals Europe GmbH, Vokietija Lyondell Chemie Nederland B.V., Nyderlandai Terminal, Sąjunga [šalies pavadinimas ir tiksli vieta – konfidenciali informacija]

(e)	Ne Sąjungos ir ne Jungtinių Amerikos Valstijų susijusios bendrovės Dow Europe GmbH, Šveicarija

(f)	Importuotojai Gantrade Ltd, Jungtinė Karalystė

(g)	Naudotojai Vinavil, Mapei, Italija Synthomer, Jungtinė Karalystė

3. Tiriamasis laikotarpis

(10)	Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2009 m. spalio 1 d. – 2010 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki TL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

B. NAGRINĖJAMASIS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

1. Nagrinėjamasis produktas

(11)	Nagrinėjamasis produktas – Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės vinilacetatas, kurio KN kodas šiuo metu yra 2915 32 00 .

(12)	Vinilacetatas (toliau VAM arba nagrinėjamasis produktas) yra iš acto rūgšties gaunamas cheminis vartojimo produktas.

(13)

Vinilacetatas naudojamas įvairiais tikslais. Daugiausia vinilacetatas naudojamas kaip žaliava gaminant du vartotojų grandies produktus: polivinilacetatą ir polivinilo alkoholį. Šie vartotojų grandies produktai yra svarbus polimeras, kurį naudoja įvairių sektorių pramonė. Vinilacetato polimerai paprastai naudojami gaminant dažus, klijus, glajus ir tekstilės gaminių apdailos medžiagas.

(14)	Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamasis produktas yra tik vienos rūšies.

2. Panašus produktas

(15)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungoje Sąjungos pramonės gaminamo ir parduodamo vinilacetato bei nagrinėjamojoje šalyje gaminamo ir į Sąjungą eksportuojamo vinilacetato fizinės, cheminės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios. Todėl šie produktai preliminariai laikomi panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

C. DEMPINGAS

1. Normalioji vertė

(16)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia nustatyta, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje nepriklausomiems atitinkamų nagrinėjamosios šalies eksportuojančių gamintojų pirkėjams buvo tipiškas, t. y., ar pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį bendra tokio pardavimo apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % bendros nagrinėjamojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties.

(17)

Komisija vėliau nagrinėjo, ar kiekvieno eksportuojančio gamintojo pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams parduoto kiekio dalis per TL buvo parduota pelningai.

(18)	Pelningais buvo laikomi pardavimo vidaus rinkoje sandoriai, kai vieneto kaina buvo lygi gamybos sąnaudoms arba jas viršijo. Todėl buvo nustatytos vidaus rinkoje per TL parduoto produkto gamybos sąnaudos.

(19)

Tuo atveju, kai daugiau kaip 80 % kiekio vidaus rinkoje buvo parduota didesnėmis už sąnaudas kainomis, o vidutinės svertinės pardavimo kainos buvo lygios vidutinėms svertinėms gamybos sąnaudoms arba už jas didesnės, normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip svertinis visų pardavimo vidaus rinkoje kainų vidurkis, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas, ar ne. Tačiau tais atvejais, kai pelningai buvo parduota 80 % arba mažiau viso parduoto kiekio arba kai vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo mažesnė už vidutines svertines gamybos sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuota kaip tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje vidutinė svertinė kaina.

2. Eksporto kaina

(20)	Atlikus tyrimą nustatyta, kad vinilacetatas iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą buvo eksportuojamas i) per Sąjungoje esančias susijusias prekybos bendroves arba ii) vienam eksportuojančiam gamintojui per ne Sąjungoje esančią susijusią prekybos bendrovę.

(21)	Abiem atvejais eksporto kainos buvo nustatytos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, remiantis perpardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje kainomis, kurios buvo deramai pakoreguotos siekiant atsižvelgti į visas nuo importo iki perpardavimo patirtas išlaidas ir pelną.

3. Palyginimas

(22)	Atitinkamų eksportuojančių gamintojų normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(23)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus ir pateisinamais atvejais koreguojant buvo atsižvelgta į tvarkymo ir sandėliavimo sąnaudų, transporto ir draudimo sąnaudų, kredito sąnaudų, lengvatų, komisinių atlyginimų ir importo muitų skirtumus.

4. Dempingo skirtumas

(24)	Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį dempingo skirtumas bendradarbiaujantiems Jungtinių Amerikos Valstijų eksportuojantiems gamintojams buvo nustatytas remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(25)

Siekiant apskaičiuoti dempingo skirtumą nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, pirmiausia nustatytas nebendradarbiavimo lygis. Šiuo tikslu bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateikti eksporto į Sąjungą duomenys buvo palyginti su atitinkamais Eurostato importo statistiniais duomenimis.

(26)

Kadangi bendradarbiavimo lygis Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo aukštas (daugiau nei 90 %), preliminariai nuspręsta, kad būtų tinkama, jeigu visiems šios šalies nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams būtų nustatytas kitiems eksportuotojams taikomas dempingo skirtumas, prilygstantis bendradarbiaujančiam gamintojui nustatytam didžiausiam muitui. Priimant galutinį sprendimą šis klausimas gali būti svarstomas dar kartą.

(27)

Remiantis pirmiau nurodyta metodika, procentais išreikšti CIF importo kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

Bendrovė	Laikinasis dempingo skirtumas
Celanese Ltd.	12,1 %
LyondellBasell Acetyls, LLC	13,0 %
The Dow Chemical Company	13,8 %
Visos kitos bendrovės	13,8 %

D. ŽALA

1. Sąjungos gamyba ir Sąjungos pramonė

(28)

Skundą pateikė Sąjungos vinilacetato gamintojas Ineos Oxide Ltd (toliau – skundo pateikėjas), pagaminantis didžiąją dalį visos Sąjungos produkcijos. Kitas Sąjungos gamintojas, Wacker GmbH, parėmė tyrimo inicijavimą. Taigi skundą rėmė daugiau kaip 25 % visos Sąjungos pramonės vinilacetato produkcijos pagaminantys Sąjungos gamintojai. Todėl tyrimas inicijuotas pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį.

(29)

Nustatyta, kad trečiasis Sąjungos gamintojas (Celanese Europe GmbH) yra susijęs su nagrinėjamosios šalies eksportuojančiu gamintoju. Remiantis atliekant tyrimą gauta informacija, preliminariai nustatyta, kad šį gamintoją visiškai kontroliuoja JAV esanti Celanese Corporation, daranti lemiamą įtaką jo veiklai Europoje, kaip antai verslo planavimui, gamybos kontrolei, pirkimui ir pardavimui.

(30)

Atsižvelgiant į tai manyta, kad Celanese Europe GmbH padėtis grupėje yra tokia, kad daro poveikį elgsenai, kuri būtų kitokia nei kitų nesusijusių gamintojų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 2 dalyje. Taip pat manyta, kad šis ryšys gali bendrovę saugoti nuo neigiamų žalingo dempingo pasekmių. Be to, jeigu į tokios bendrovės duomenis būtų atsižvelgta darant išvadas dėl žalos, būtų iškreipti suvestiniai Sąjungos pramonės struktūros duomenys.

(31)	Todėl preliminariai nustatyta, kad Celanese Europe GmbH neturėtų būti įtraukta į Sąjungos pramonės apibrėžtį.

(32)	Todėl Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje, sudaro du gamintojai – Ineos Oxide Ltd ir Wacker GmbH, kartu pagaminantys 100 % Sąjungos produkcijos. Šie du gamintojai toliau vadinami Sąjungos pramone.

2. Susijusios Sąjungos rinkos nustatymas

(33)	Siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta (28) ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse, patyrė materialinės žalos, nagrinėta, kokiu mastu atliekant analizę reikėtų atsižvelgti į Sąjungos pramonės nagrinėjamojo produkto gamybą savo reikmėms.

(34)	Iš tiesų, nagrinėjamąjį produktą Sąjungos pramonė parduoda a) atvirojoje rinkoje ir b) uždarojoje rinkoje (tos pačios grupės bendrovėms). Uždarojoje rinkoje nagrinėjamasis produktas yra naudojamas kaip žaliava gaminant įvairius produktus, naudojamus dažuose, klijuose, glajuose ir pan.

(35)

Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamojo produkto pardavimas kitoms tos pačios grupės bendrovėms kaip žaliavos kitiems produktams gaminti, laikomas uždaruoju naudojimu, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: i) parduodama ne rinkos kainomis arba ii) pirkėjas negali laisvai rinktis tiekėjo toje pačioje bendrovių grupėje. Atliekant tyrimą preliminariai nustatyta, kad pardavimas susijusiems subjektams, nagrinėjamąjį produktą įsigyjantiems kaip žaliavą kitam produktui gaminti, turi būti laikomas uždaruoju pardavimu; nustatyta, kad dėl bendrovių prekybos politikos minėti susiję subjektai negalėjo laisvai rinktis tiekėjo.

(36)

Šis išskyrimas yra svarbus žalos analizei. Nustatyta, kad uždarajam naudojimui skirtas vinilacetatas tiesiogiai nekonkuravo su importuojamu iš nagrinėjamosios šalies. Priešingai, nustatyta, kad su importuojamu vinilacetatu tiesiogiai konkuravo parduoti atvirojoje rinkoje skirta produkcija, nes ji buvo parduodama įprastomis rinkos sąlygomis; tai reiškia, kad tiekėjas buvo pasirenkamas laisvai. Todėl atliekant tam tikrų žalos rodiklių analizę uždarąją ir atvirąją rinkas reikėjo vertinti atskirai.

(37)

Nustatyta, kad toliau nurodyti su Sąjungos pramone susiję ekonominiai rodikliai galėtų būti pagrįstai nagrinėjami atsižvelgiant į visą veiklą, t. y. įvertinant Sąjungos pramonės uždarąjį naudojimą, gamybą, pajėgumą, pajėgumų naudojimą, investicijas, atsargas, užimtumą, našumą, darbo užmokestį ir dempingo skirtumo dydį. Taip yra todėl, kad šie rodikliai kinta neatsižvelgiant į tai, ar produktas yra perleidžiamas tolesniam gamybos etapui bendrovėje ar bendrovių grupėje, kad būtų toliau perdirbtas, ar parduodamas atvirojoje rinkoje.

(38)	Vertinant pelningumą, grynųjų pinigų srautą, investicijų grąžą ir pajėgumą padidinti kapitalą, buvo analizuojami tik atvirosios rinkos lygmens duomenys, nes tai, kad kainos uždarosiose rinkose yra netipiškos įprastinių rinkos sąlygų požiūriu, turi poveikio šių rodiklių patikimumui.

(39)

Kiti su Sąjungos pramone susiję ekonominiai rodikliai – suvartojimas, pardavimas, rinkos dalys ir kainos Sąjungos rinkoje – analizuoti ir vertinti daugiausia atsižvelgiant į atvirojoje rinkoje vyraujančią padėtį, ypač tais atvejais, kai buvo galima įvertinti rinkos sąlygas, ir įprastinėmis rinkos sąlygomis vykdytų sandorių laisvai pasirenkant tiekėjus, atveju.

(40)	Vertinant šiuos rodiklius vis dėlto atsižvelgta ir į uždarąją rinką, kurios duomenys buvo palyginti su atvirosios rinkos duomenimis, kad būtų nustatyta, ar padėtis uždarojoje rinkoje gali pakeisti vien tik atvirosios rinkos analize grindžiamas išvadas.

3. Sąjungos suvartojimas

(41)

Sąjungos suvartojimas nustatytas prie viso importuoto vinilacetato kiekio (remiantis Eurostato duomenimis, kurie buvo palyginti su patikrintais eksportuojančių gamintojų pateiktais importo iš nagrinėjamosios šalies duomenimis) pridėjus visą Sąjungos pramonės ir kito Sąjungoje įsikūrusio gamintojo Sąjungos rinkoje parduotą kiekį.

(42)

Atsižvelgiant į nedidelį tiekėjų skaičių ir į būtinybę apsaugoti konfidencialius verslo duomenis pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį, pateikiami indeksuoti suvartojimo raidos duomenys.

1 lentelė

Suvartojimas Sąjungoje

Indeksas 2007 m. = 100	2007 m.	2008 m.	2009 m.	TL
Suvartojimas – iš viso	100	90	87	99
Uždaroji rinka	100	96	100	104
Atviroji rinka	100	88	82	97

(43)	Nagrinėjamuoju laikotarpiu suvartojimas visoje Sąjungos rinkoje ir atvirojoje rinkoje šiek tiek sumažėjo – atitinkamai 1 % ir 3 %. Priešingai, tuo pačiu laikotarpiu uždarojoje rinkoje suvartojimas padidėjo 4 %

4. Importas iš nagrinėjamosios šalies

4.1. Kiekis ir rinkos dalis

(44)

Importo iš nagrinėjamosios šalies kiekis ir rinkos dalis keitėsi taip:

2 lentelė

Importas iš Jungtinių Amerikos Valstijų

Importo apimtis (metrinėmis tonomis)	2007 m.	2008 m.	2009 m.	TL
Jungtinės Amerikos Valstijos	103 192	146 800	133 763	152 445
(Indeksas 2007 m. = 100)	100	142	130	148
Rinkos dalis visoje rinkoje (Indeksas 2007 m. = 100)	100	159	150	149
Rinkos dalis atvirojoje rinkoje (Indeksas 2007 m. = 100)	100	162	157	152
Šaltinis: Eurostatas ir suinteresuotųjų šalių klausimyno atsakymuose pateikta informacija.

(45)	Nagrinėjamuoju laikotarpiu importas į visą Sąjungos rinką (uždarąją ir atvirąją) iš nagrinėjamosios šalies padidėjo 48 %. Dėl to rinkos dalis tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 49 %. Rinkos dalis atvirojoje rinkoje padidėjo 52 %.

4.2. Importo kaina ir priverstinis kainų mažinimas

(46)

Vidutinės importo iš nagrinėjamosios šalies kainos keitėsi taip:

3 lentelė

Importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų kaina

Importo kainos (EUR už metrinę toną)	2007 m.	2008 m.	2009 m.	TL
Jungtinės Amerikos Valstijos	774	814	541	573
(Indeksas 2007 m. = 100)	100	105	70	74
Šaltinis: Eurostatas.

(47)	Nors bendros vidutinės importo iš nagrinėjamosios šalies kainos per TL šiek tiek padidėjo, 2007 m. – TL jos sumažėjo 26 %.

(48)

Pardavimo kainos Sąjungos rinkoje palygintos vidutines Sąjungos pramonės kainas atvirojoje rinkoje palyginus su vidutinėmis importo iš nagrinėjamosios šalies kainomis. Atitinkamos Sąjungos pramonės pardavimo kainos prireikus buvo pakoreguotos pagal gamintojo kainą EXW sąlygomis, t. y. atskaitytos gabenimo Sąjungoje sąnaudos, nuolaidos ir lengvatos.

(49)	Šios kainos buvo palygintos su JAV bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų taikomomis kainomis be nuolaidų, kurios prireikus buvo pakoreguotos pagal CIF kainas Sąjungos pasienyje ir tinkamai atsižvelgiant į muitinio įforminimo sąnaudas ir išlaidas po importo.

(50)

Palyginus nustatyta, kad per TL nagrinėjamojo produkto importo iš visų bendradarbiaujančių eksportuotojų kainos Sąjungoje buvo tokios, kad Sąjungos pramonės kainos turėjo būti priverstinai sumažintos. Remiantis patikrintais bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų duomenimis, vidutinis priverstinio kainų mažinimo lygis, išreiškus procentine Sąjungos pramonės kainų dalimi, buvo 17,9 %. Šis priverstinio kainų mažinimo lygis sutapo su neigiama kainų raida ir žymiu kainų smukdymu.

5. Importas iš kitų trečiųjų šalių

(51)

Lentelėje pateikiama importo iš kitų trečiųjų šalių raida.

4 lentelė

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis

Importo apimtis (metrinėmis tonomis)	2007 m.	2008 m.	2009 m.	TL
Jungtinės Amerikos Valstijos	103 192	146 800	133 763	152 445
(Indeksas 2007 m. = 100)	100	142	130	148
Saudo Arabija	0	0	0	73 156
Kitos	88 138	52 414	15 937	8 198
Indeksas 2007 m. = 100	100	59	18	9
Rinkos dalis visoje rinkoje (Indeksas 2007 m. = 100)	100	66	21	9
Rinkos dalis atvirojoje rinkoje (Indeksas 2007 m. = 100)	100	68	22	10
Šaltinis: Eurostatas.

(52)	Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje importas iš nagrinėjamosios šalies konkuravo su kitomis šalimis, įskaitant Taivaną, Ukrainą ir Rusiją. Nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje importas iš šių tradicinių šaltinių sumažėjo ir jo praktiškai neliko.

(53)	Nauja eksportuojanti šalis, Saudo Arabija, Sąjungos rinkoje pradėjusi veikti TL, per TL eksportavo maždaug 73 000 tonų. Tokios padėties poveikis Sąjungos pramonei aptariamas (91) ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse.

6. Sąjungos pramonės padėtis

6.1. Bendrosios pastabos

(54)	Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, nagrinėjant importo dempingo kainomis poveikį Sąjungos pramonei įvertinti visi ekonominiai veiksniai ir rodikliai, turėję poveikio Sąjungos pramonei nuo 2007 m. iki TL pabaigos.

(55)

Makroekonominiai rodikliai (gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, darbo užmokestis ir dempingo skirtumų dydis) ir mikroekonominiai rodikliai (atsargos, pardavimo kainos, pelningumas, grynųjų pinigų srautai, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, investicijos ir gamybos sąnaudos) įvertinti visos Sąjungos pramonės lygiu. Šie rodikliai vertinti remiantis Sąjungos pramonės pateiktų patikrintų klausimynų atsakymų informacija.

(56)

Pažymėtina, kad skundo pateikėjas gamybos priemones įsigijo tik 2007 m.; todėl nebuvo galima gauti tam tikrų žalos rodiklių (pelningumo, darbo užmokesčio, investicijų, investicijų grąžos, grynųjų pinigų srautų) 2007 m. duomenų. Taigi vertinant šiuos rodiklius nagrinėti 2008 m. – TL duomenys. Analizuojant likusius rodiklius naudoti 2007 m. duomenys. Taigi vertinant šiuos rodiklius nagrinėti viso nagrinėjamojo laikotarpio (2007 m. – TL) duomenys.

(57)

Skundo pateikėjas nagrinėjamąjį produktą tiekia tik atvirajai rinkai, tuo tarpu kitas Sąjungos gamintojas daugiausia veikia uždarojoje rinkoje, tik nedidelę dalį produkcijos tiekdamas atvirajai rinkai. Atsižvelgiant į tai, kad žalos analizei būtini duomenys imti tik iš dviejų šaltinių (iš kurių vienas daugiausia siejamas su uždarąja rinka), ir įvertinus tai, kad nustatyta, jog vertinant eilę žalos rodiklių būtina atskirai vertinti visos rinkos ir atvirosios rinkos duomenis, su Sąjungos pramone susijusius duomenis reikėjo indeksuoti, kad būtų išsaugotas konfidencialumas pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį.

6.2. Makroekonominiai rodikliai

6.2.1. Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(58)

Lentelėje pateikiama gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida.

5 lentelė

Visa Sąjungos gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(Indeksas 2007 m. = 100)	2007 m.	2008 m.	2009 m.	TL
Visa gamyba	100	105	102	92
Visi gamybos pajėgumai	100	121	126	143
Visas pajėgumų naudojimas	100	87	81	64

(59)	Kaip matyti iš lentelės, nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamyba sumažėjo 8 %.

(60)	Per tą patį laikotarpį gamybos pajėgumai padidėjo 43 %. Tačiau šis pajėgumų padidėjimas nesiejamas su naujų gamybos linijų naudojimu: pajėgumai padidėjo, nes turimi pajėgumai naudoti efektyviau.

(61)	Dėl abiejų šių veiksnių (t. y. sumažėjusios gamybos apimties ir padidėjusių gamybos pajėgumų), pasireiškusių tuo pačiu laikotarpiu, nagrinėjamuoju laikotarpiu žymiai (36 %) sumažėjo pajėgumų naudojimas.

6.2.2. Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(62)

Toliau pateikiami Sąjungos pramonės pardavimo apimties, rinkos dalies ir vidutinių vieneto pardavimo kainų duomenys, suskirstyti pagal visą, uždarąją ir atvirąją rinkas.

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(Indeksas 2007 m. = 100)	2007 m.	2008 m.	2009 m.	TL
Visas pardavimas	100	99	96	88
Rinkos dalis (%)	100	110	111	88
Pardavimas uždarojoje rinkoje	100	111	109	113
Rinkos dalis (%)	100	115	108	109
Pardavimas laisvojoje rinkoje	100	89	86	67
Rinkos dalis (%)	100	102	104	69

(63)	Apskritai per nagrinėjamąjį laikotarpį pardavimo apimtis sumažėjo 12 %. Atvirojoje rinkoje pardavimo apimtis sumažėjo dar labiau: 2007 m. – TL ji sumažėjo 33 %. Pardavimo uždarojoje rinkoje apimties raida buvo priešinga: per tą patį laikotarpį čia parduota 13 % daugiau.

(64)	Sumažėjusią pardavimo apimtį patvirtina rinkos dalies duomenys: 2007 m. – TL visos rinkos dalis sumažėjo 11 %, o atvirosios rinkos dalis – 31 %. Pardavimo uždarojoje rinkoje apimties raida vėlgi buvo priešinga: per tą patį laikotarpį čia parduota 9 % daugiau.

6.2.3. Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis

7 lentelė

Užimtumas, našumas ir darbo užmokestis

(Indeksas 2007 m. = 100)	2007 m.	2008 m.	2009 m.	TL
Bendras darbuotojų skaičius	100	96	98	100
Bendras našumas (vienetų / darbuotojui)	100	109	104	92
Visas darbo užmokestis per metus	0	100	95	88

(65)	2007 m. – TL bendras užimtumas nekito. Reikia pažymėti, kad vinilacetato gamyba nėra imli darbo jėgai, todėl užimtumo ir gamybos duomenys nėra glaudžiai susiję. Taigi šiame sektoriuje užimtumas nėra reikšmingas rodiklis.

(66)	Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendras vieno darbuotojo našumas 2007 m. – TL sumažėjo 8 %. Tai galima paaiškinti sumažėjusia gamyba ir padidėjusiais gamybos pajėgumais, kaip paaiškinta (58) ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse.

6.2.4. Faktinio dempingo skirtumo dydis

(67)	Dempingo skirtumai nurodyti pirmiau esančiame skirsnyje apie dempingą. Visi nustatyti skirtumai didesni už de minimis lygį Be to, atsižvelgiant į importo dempingo kaina apimtį ir kainą, faktinio dempingo skirtumo poveikis negali būti laikomas nereikšmingu.

6.3. Mikroekonominiai rodikliai

6.3.1. Bendrosios pastabos

(68)	Mikroekonominiai rodikliai (atsargos, pardavimo kainos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą, investicijos ir gamybos sąnaudos) buvo nagrinėjami visos Sąjungos pramonės lygiu, kaip nurodyta (28) ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(69)

Atsižvelgiant į minėtus rodiklius, vertinant pelningumą, darbo užmokestį, investicijas, investicijų grąžą ir grynųjų pinigų srautą reikėjo remtis atvirosios rinkos, kitaip tariant, – daugiausia skundo pateikėjo duomenimis. Atsižvelgiant į tai, dėl konfidencialumo pelningumo ir grynųjų pinigų srautų rodiklių raida negalėjo būti pateikta indeksuota forma.

(70)	Be to, kaip paaiškinta (56) konstatuojamojoje dalyje, skundo pateikėjas negalėjo pateikti 2007 m. tam tikrų žalos rodiklių duomenų, todėl šių rodiklių analizė atlikta nagrinėjant 2008 m. – TL duomenis.

6.3.2. Atsargos

(71)

Lentelėje pateikiama Sąjungos pramonės atsargų raida kiekvienu nagrinėjamuoju laikotarpiu.

8 lentelė

Atsargos

Indeksas 2007 m. = 100	2007 m.	2008 m.	2009 m.	TL
Visos atsargos	100	86	49	69

(72)	Nagrinėjamuoju laikotarpiu atsargos sumažėjo 31 %. Vis dėlto šis rodiklis nelaikytinas svarbiu šiame sektoriuje, nes vinilacetato gamintojai gamina pagal užsakymą ir paprastai sukaupia nedaug atsargų. Faktiškai, atsargos laikomos tik kelių savaičių užsakymams.

6.3.3. Pardavimo kainos

(73)

Lentelėje pateikiami Sąjungos pramonės kainų raidos duomenys, suskirstyti pagal visą, uždarąją ir atvirąją rinkas.

9 lentelė

Pardavimo kainos

Indeksas 2007 m. = 100	2007 m.	2008 m.	2009 m.	TL
Vidutinė vieneto pardavimo kaina visoje rinkoje	100	107	74	84
Vidutinė vieneto pardavimo kaina uždarojoje rinkoje	100	115	82	92
Vidutinė vieneto pardavimo kaina atvirojoje rinkoje	100	102	69	77

(74)	Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo kainos visoje Sąjungos rinkoje sumažėjo 16 %. Pardavimo kainos sumažėjo abejose rinkose, nors atvirojoje rinkoje, palyginti su uždarąja rinka, kainos mažėjo labiau (atitinkamai 23 % ir 8 %).

6.3.4. Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijų grąža, pajėgumas padidinti kapitalą ir investicijos

(75)	Panašaus produkto pelningumas atvirojoje rinkoje nustatytas Sąjungos pramonės panašaus produkto pardavimo ikimokestinį grynąjį pelną išreiškus tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(76)	Pelningumas atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Per TL kiekvienas mėnesis buvo nuostolingas. Nuostolių patirta dėl labai sumažėjusių pardavimo apimčių ir pardavimo kainų.

(77)

Iš 10 lentelės matyti, kad Sąjungos pramonė didino investicijas į nagrinėjamąjį produktą, nors pelningumas ir mažėjo. Investuota daugiausia siekiant pagerinti ir išlaikyti gamybos technologijas bei procesą ir taip pagerinti efektyvumą.

10 lentelė

Investicijos

Indeksas 2008 m. = 100	2007 m.	2008 m.	2009 m.	TL
Iš viso investicijų	nėra duomenų	100	129	127

(78)	Per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijos padidėjo 27 %.

(79)	Nepaisant padidėjusių investicijų, nagrinėjamojo produkto investicijų grąža nebuvo tokia, kokios tikėtasi, ir 2008 m. – TL sumažėjo.

(80)	2008 m. – TL mažėjo ir grynųjų pinigų srautas – tai rodo nuolat mažėjantį Sąjungos pramonės pajėgumą užtikrinti grynųjų pinigų srautą ir atitinkamai blogėjančią finansinę Sąjungos pramonės padėtį.

(81)	Todėl didindama investicijas pramonė vis dar buvo pajėgi padidinti kapitalą; tačiau tam trukdė sumažėjęs pardavimas ir tai, kad buvo vis sunkiau užtikrinti grynųjų pinigų srautą.

7. Išvada dėl žalos

(82)

Išanalizavus Sąjungos pramonės padėtį nustatyta, kad visų pagrindinių žalos rodiklių raida buvo neigiama. Nors suvartojimas buvo palyginti stabilus, visa gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 8 %. Tuo pačiu laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado 11 % visos rinkos dalies ir 33 % atvirosios rinkos dalies. Pajėgumų naudojimas sumažėjo 36 %. Tuo pačiu laikotarpiu importas iš nagrinėjamosios šalies padidėjo 48 %.

(83)	Nagrinėjamuoju laikotarpiu visa Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 12 %. Dar didesnė neigiama pardavimo apimčių tendencija matyti iš atvirosios rinkos tendencijų – nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo apimtys joje sumažėjo 33 %.

(84)	Mažėjo ne tik Sąjungos pramonės pardavimo apimtys, bet smuko ir kainos (bendrai 16 %). Atvirojoje rinkoje padėtis buvo dar prastesnė – nustatyta, kad joje kainos smuko 23 %. Dėl sumažėjusios pardavimo apimties ir kainų mažėjo pelno lygis, todėl kiekvienas TL mėnesis buvo nuostolingas.

(85)	Vieninteliai rodikliai, kurių tendencijos buvo teigiamos, buvo 27 % padidėjusios investicijos ir pajėgumas padidinti kapitalą. Vis dėlto investicijos nedavė laukiamos grąžos ir per 2008 m. – TL sumažėjo.

(86)	Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atlikus tyrimą patvirtinta, kad tokiai padėčiai tęsiantis dėl nuostolių Sąjungos pramonė galėtų praktiškai visai nutraukti atvirajai rinkai skirto vinilacetato gamybą.

(87)	Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Sąjungos pramonė per TL patyrė materialinę žalą.

E. PRIEŽASTINIS RYŠYS

1. Įžanga

(88)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis nagrinėta, ar Sąjungos pramonei materialinę žalą padarė importas dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies. Be to, nagrinėti kiti žinomi, su importu dempingo kaina nesusiję veiksniai, galėję daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta žalai, susijusiai su importu dempingo kainomis.

2. Importo iš JAV poveikis

2.1. Bendrosios pastabos

(89)

Tai, kad 2007 m. – TL išaugo importas dempingo kaina ir tuo pat metu Sąjungos pramonė prarado rinkos dalį, laiko požiūriu akivaizdžiai sutampa. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad importas dempingo kainomis, dėl kurio nuolatos priverstinai mažintos Sąjungos gamintojų kainos ir mažėjo jų pelningumas, turėjo neigiamo poveikio kainoms.

(90)

Kai kurios šalys teigė, kad šis importas padidėjo tik todėl, kad mažėjo importas iš kitų importuojančių šalių ir (arba) todėl, kad ES rinkoje padidėjo paklausa. Tačiau nei importo (žr. 2 lentelę), nei suvartojimo (žr. 1 lentelę) duomenys nepatvirtina šio argumento. Atsakant į šį argumentą primenama, kad, kaip nurodyta (43) konstatuojamojoje dalyje, suvartojimas praktiškai nekito ir nagrinėjamuoju laikotarpiu net šiek tiek sumažėjo, tuo tarpu importas iš JAV išaugo 48 %.

3. Kitų veiksnių poveikis

3.1. Importo iš kitų trečiųjų šalių poveikis

3.1.1. Importo iš Saudo Arabijos poveikis

(91)	Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonė žalos patyrė dėl VAM importo iš Saudo Arabijos.

(92)	Iš tiesų, kaip nurodyta (53) konstatuojamojoje dalyje, Saudo Arabija yra antra pagal dydį po JAV VAM eksportuotoja į Sąjungą. Iš Saudo Arabijos į Sąjungos rinką importuota tik per TL.

(93)

11 lentelėje pateikiami Eurostato importo iš Saudo Arabijos ir kitų trečiųjų šalių kainų duomenys.

11 lentelė

Eksporto iš kitų trečiųjų šalių pardavimo kainos

EUR už metrinę toną	2007 m.	2008 m.	2009 m.	TL
Saudo Arabija	nėra duomenų	nėra duomenų	nėra duomenų	636
(Indeksas TL = 100)	0	0	0	100
Kitos	878	919	473	633
(Indeksas 2007 m. = 100)	100	105	54	72

(94)	Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, vidutinė 636 EUR importo iš Saudo Arabijos kaina yra panaši į vidutinę importo iš kitų trečiųjų šalių kainą (633 EUR) ir 11 % didesnė už vidutinę JAV kainą (573 EUR).

(95)	Tai, kad Saudo Arabiją galima priskirti tam pačiam kainų segmentui kaip kitus importuotojus, kurių kainos labai skiriasi nuo JAV eksporto kainų, rodo, kad Saudo Arabijos eksportuojantys gamintojai laikosi kitokios nei JAV kainodaros politikos ir jų poveikis Sąjungos gamintojams kitoks.

(96)	Todėl galima daryti preliminarią išvadą, kad dėl importo iš Saudo Arabijos priežastinis importo iš JAV dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos ryšys nenutrūksta.

3.2. Ekonomikos krizės poveikis

(97)	Kai kurios suinteresuotosios šalys teigė, kad Sąjungos pramonės gamyba ir pardavimas mažėjo dėl mažėjančio suvartojimo. Šios šalys taip pat teigė, kad vidutinių pardavimo kainų raida buvo neigiama dėl pasaulinės ekonomikos krizės.

(98)	Kitos suinteresuotosios šalys teigė, kad per ekonomikos krizę visi naftos chemijos produktų gamintojai, įskaitant VAM gamintojus, patyrė didelių nuostolių ir kad dėl to Sąjungos pramonės patirtų nuostolių nereikėtų sieti su importu dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies.

(99)

Vis dėlto atlikus šį tyrimą, kaip minėta (41)–(43) konstatuojamosiose dalyse, nustatyta, kad Sąjungos suvartojimas atvirojoje rinkoje nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo nedaug. Taigi negalima teigti, kad pardavimo apimtis staiga sumažėjo (kaip minėta (62)–(64) konstatuojamosiose dalyse) dėl to, kad dėl ekonomikos krizės sumažėjo suvartojimas.

(100)

Sąjungos pramonės pelningumo laisvojoje rinkoje duomenų analizė rodo, kad VAM segmento, palyginti su kitų panašių chemijos pramonės produktų segmentais, nuostoliai buvo ypač dideli. Be to, po krizės kiti produktai vėl pradėti gaminti pelningai, o VAM segmentas toliau menko. Todėl daroma ši preliminari išvada: nors ekonomikos krizė greičiausiai turėjo poveikio VAM sektoriui, šį segmentą reikėtų atskirti nuo kitų naftos chemijos sektorių dėl skundo pateikėjo nuolatinių nuostolių, kurių jis patyrė ir po krizės, ir kurie yra tiesiogiai susiję su importu mažomis kainomis iš JAV. Todėl minėtas argumentas preliminariai atmetamas.

(101)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad ekonomikos krizė nėra susijusi su Sąjungos pramonės patirta žala tiek, kad dėl jos būtų nutrauktas Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo iš JAV dempingo kaina priežastinis ryšys.

3.3. Sau padaryta žala

(102)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad skundo pateikėjas pats prisidėjo prie savo blogos padėties, nes per nuosmukį didino gamybos pajėgumus. Teigta, kad bet koks pardavimo ir pelno sumažėjimas yra sietinas su nuosmukiu ir blogu skundo pateikėjo verslo sprendimu.

(103)

Kelios suinteresuotosios šalys taip pat teigė, kad pagrindinė žalos priežastis – skundo pateikėjo naudojamos gamybos technologijos. Teigta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu skundo pateikėjas turėjo kelis kartus stabdyti gamybą ir veikti force majeure sąlygomis, todėl sumažėjusį skundo pateikėjo pardavimą reikėtų sieti ne su importu iš JAV dempingo kaina, bet su dažnomis prastovomis. Panašių argumentų pateikta ir dėl skundo pateikėjo pelningumo.

(104)

Dėl argumento, kad skundo pateikėjas neturėjo plėsti gamybos pajėgumų per pasaulinio masto ekonomikos nuosmukį, primenama, kad skundo pateikėjas jokių naujų pajėgumų nepirko, o išplėtė gamybos pajėgumus paprasčiausiai optimizuodamas esamus procesus. Tai reikia vertinti kaip pagrįstą verslo sprendimą veikiant rinkoje, kurioje bendras suvartojimas yra stabilus, bet pardavimas mažėja dėl konkurencijos su importu mažomis kainomis. Todėl šis argumentas preliminariai atmetamas.

(105)

Dėl argumento, kad skundo pateikėjo patirta žala sietina su prastovomis dėl techninių problemų, pažymima, kad per tyrimą nustatyta, jog gaminant VAM būtina reguliariai vykdyti techninę priežiūrą ir stabdyti gamybos priemones. Todėl tris iš penkių prastovų reikia laikyti įprastine VAM gamybos priemonių eksploatacijos dalimi.

(106)

Be to, nustatyta, kad visus tris kartus planuotos prastovos buvo grindžiamos skundo pateikėjo sprendimais sustabdyti gamybą, kuriuos jis sąmoningai priėmė tada, kai kainų spaudimas dėl importo dempingo kaina buvo toks didelis, kad skundo pateikėjas nebuvo pajėgus išlaikyti tvaraus kainų lygio. Per prastovas skundo pateikėjas turėjo pakankamai atsargų, kad galėtų tiekti nedidelį produkto kiekį pagal sutartis arba be išankstinio užsakymo. Be to, mažėjantis atsargų lygis, kaip nurodyta (72) konstatuojamojoje dalyje, patvirtina, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu produkto tiekimas nenutrūko.

(107)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad bendras skundo pateikėjo prastovų poveikis nebuvo toks, kad būtų nutrauktas priežastinis ryšys. Todėl suinteresuotųjų šalių argumentai dėl sau padarytos žalos atmesti.

3.4. Apsirūpinimas žaliavomis. Savaiminis nagrinėjamosios šalies gamintojų konkurencinis pranašumas

(108)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad skundo pateikėjo problemos daugiausia kilo dėl priklausymo nuo išorinio žaliavų tiekimo, o ne dėl importo dempingo kainomis. Taip pat teigta, kad JAV eksportuotojai turi savaiminį konkurencinį pranašumą, nes jie turi galimybę naudoti pigesnes žaliavas, t. y. etileną ir acto rūgštį.

(109)

Pritarti argumentui dėl tariamų problemų, susijusių su skundo pateikėjo turimais žaliavų šaltiniais, negalima, nes nustatyta, kad skundo pateikėjui žaliavos taip pat tiekiamos lengvatinėmis sąlygomis iš jo tiekėjo gamyklos ir iš susijusios bendrovės. Taigi pagrindinių žaliavų kainos buvo panašios į nagrinėjamosios šalies rinkoje vyraujančias kainas.

(110)

Galima daryti išvadą, kad nors apskritai VAM gaminti naudotų pagrindinių žaliavų kainos iš tiesų galėjo būti mažesnės JAV nei Sąjungos rinkoje, tai neturėjo poveikio skundo pateikėjo sąnaudoms.

(111)

Tai, kad žaliavų kainos skirtumą galima tik iš dalies sieti su skundo pateikėjo patirtomis problemomis, patvirtina ir tai, kad kitų skundo pateikėjo gaminamų produktų, kuriems gaminti naudojamos tos pačios žaliavos, pelningumas buvo žymiai didesnis.

(112)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad žaliavų kainų poveikis nebuvo toks, kad būtų nutrauktas importo iš JAV dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys.

4. Išvada dėl priežastinio ryšio

(113)

Padaryta išvada, kad tarp Sąjungos pramonės patirtos žalos ir importo iš JAV dempingo kaina yra priežastinis ryšys. Išnagrinėjus kitas galimas žalos priežastis – importo iš kitų trečiųjų šalių poveikį, ekonomikos krizės poveikį, su žaliavomis susijusį eksportuojančių gamintojų savaiminį konkurencinį pranašumą ir sau padarytą žalą – nustatyta, kad nė viena iš jų Sąjungos pramonės padėčiai neturėjo tokio poveikio, kad būtų nutrauktas nustatytas importo iš JAV dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys.

(114)

Remiantis pateikta visų žinomų veiksnių poveikio Sąjungos pramonės padėčiai analize, daroma preliminari išvada, kad tarp importo iš JAV dempingo kaina ir Sąjungos pramonės per TL patirtos materialinės žalos yra priežastinis ryšys.

F. SĄJUNGOS INTERESAI

1. Sąjungos pramonės interesai

(115)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pramonei materialinę žalą darė importo dempingo kainomis, dėl kurio priverstinai mažintos Sąjungos pramonės produkcijos kainos, poveikis, kaip nurodyta (48) ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse.

(116)

Sąjungos pramonė investuoja, kad pagerintų savo efektyvumą, ir palaipsniui racionalizuoja savo gamybos procesą. Galima tikėtis, kad priemonėmis būtų užkirstas kelias tolesnei nesąžiningai konkurencijai dėl importo mažomis dempingo kainomis, todėl Sąjungos pramonė galėtų atsigauti.

(117)

Kita vertus, jeigu priemonės nebus nustatytos, dabartinė Sąjungos pramonės finansinė padėtis ir pelningumas, kurių analizė atlikta per šį tyrimą ir pateikta (54) ir paskesnėse konstatuojamosiose dalyse, nėra pakankamai tvirti, kad atlaikytų tolesnį importo dempingo kaina spaudimą. Todėl Sąjungos pramonė greičiausiai nutrauktų arba labai sumažintų atvirajai rinkai skirtos produkcijos gamybą.

(118)

Atsižvelgiant į minėtą analizę, manoma, kad Sąjungos pramonei būtų naudinga nustatyti laikinas priemones.

2. Importuotojų interesai

(119)

Komisija nusiuntė klausimynus dviem žinomiems nesusijusiems importuotojams, kurie atsakymus pateikė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą.

(120)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad reikšminga bendros jų apyvartos dalis yra susijusi su nagrinėjamuoju produktu.

(121)

Atlikta muitų poveikio importuotojų pelningumui analizė. Analizė parodė, kad jų importo pelnas ir antkainis yra tokie, kad nustačius priemones iš tiesų galėtų sumažėti jų pelningumas. Taigi, jeigu priemonės būtų nustatytos, sąnaudų požiūriu jos greičiausiai turėtų poveikio importuotojų verslui. Vis dėlto importuotojas patvirtino, kad, įvertinus dabartinę rinkos padėtį, kuri, manoma, nesikeis, bent dalį padidėjusių savo sąnaudų jis galėtų perleisti pirkėjams. Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad importuotojas galėtų gauti produktą iš gamintojų, kuriems netaikomas muitas, pvz., Taivano eksportuotojų ar Sąjungos gamintojų.

(122)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad priemonių nustatymo poveikis importuotojams būtų ribotas.

3. Naudotojų interesai

(123)

Naudotojai pareiškė didelį susidomėjimą šiuo tyrimu. Tyrime bendradarbiavo dvylika naudotojų; remiantis importo iš nagrinėjamosios šalies apimtimi, patikrinti du iš jų. Šios bendrovės yra įsikūrusios visoje Sąjungoje ir veikia pramonės taikmenų, kaip antai glajai, dažai ir klijai, sektoriuje.

(124)

Remiantis Eurostato duomenimis, bendradarbiaujančių naudotojų importas sudaro maždaug trečdalį viso importo iš JAV. Atlikus tyrimą nustatyta, kad 30 % bendradarbiaujančių naudotojų įsigyjamo VAM yra JAV kilmės, o 57 % – ES kilmės.

(125)

Nustatyta, kad VAM vidutiniškai sudaro maždaug trečdalį dviejų patikrintų naudotojų gamybos sąnaudų.

(126)

Kai kurie naudotojai teigė, kad nustačius priemones padidėtų jų gamybos sąnaudos ir kad dėl nuožmios kainų konkurencijos rinkoje būtų sunku šias padidėjusias sąnaudas perleisti pirkėjams. Teigta, kad dėl šio sunkumo gali sumažėti naudotojų rinkos dalis ne Sąjungoje įsikūrusių jų konkurentų naudai arba naudotojai gali atsisakyti dabartinio gamybos proceso ir pereiti prie kitokios gamybos, kuriai nereikia nagrinėjamojo produkto. Tvirtinta, kad galiausiai dėl priemonių labai sumažėtų naudotojų pelno dydis.

(127)

Du iš šių naudotojų teigė, kad sumažėjus pelno dydžiui būtų mažiau investuojama į gamybą ir tai paveiktų užimtumą.

(128)

Atsakant į argumentą dėl pelno dydžio sumažėjimo pažymima, kad, atsižvelgiant į pakankamai tvarų naudotojų pelningumo lygį, manoma, kad tuo atveju, jei naudotojai nepajėgtų pirkėjams perleisti padidėjusių sąnaudų, dėl nustatytų muitų jų pelno dydis sumažėtų labai nedaug. Todėl tikėtina, kad investicijos į gamybą nebūtų nutrauktos ir kad užimtumui tai neturėtų jokio reikšmingo neigiamo poveikio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, argumentas atmetamas.

(129)

Reaguojant į argumentą, kad importuojamam nagrinėjamajam produktui nustačius priemones būtų pakenkta Sąjungos naudotojų konkurencingumui, nes padidėtų jų gamybos sąnaudos ir palankesnėje padėtyje atsidurtų vartotojų grandies produktų importas iš kitų trečiųjų šalių, primenama, kad muitais neketinama nutraukti importo ir kad priemonių dydis nėra toks, kad naudotojai negalėtų produkto įsivežti iš JAV. Antidempingo muitais siekiama atkurti sąžiningas su nagrinėjamuoju produktu susijusios konkurencijos sąlygas Sąjungos rinkoje. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir tuo, kad tik trečdalis naudotojų suvartojamo VAM yra JAV kilmės, argumentas atmetamas.

(130)

Be to, reikia pabrėžti ir tai, kad daug naudotojų nurodė, kad dėl riboto VAM šaltinių skaičiaus labai svarbu užtikrinti pakankamą Sąjungos kilmės VAM pasiūlą. Primenama, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog yra tikimybė, kad Sąjungos pramonė nustos atvirajai rinkai tiekusi VAM, jeigu priemonės nebus nustatytos. Todėl priemonės Sąjungos naudotojams būtų naudingos ir pasiūlos įvairumo požiūriu.

(131)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad bet koks neigiamas priemonių nustatymo poveikis naudotojams būtų ribotas.

4. Išvada dėl Sąjungos interesų

(132)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, preliminari išvada, kad, remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, negalima daryti aiškios išvados, kad laikinųjų priemonių nustatymas importuojamam JAV kilmės vinilacetatui nebūtų naudingas Sąjungai.

G. PASIŪLYMAS DĖL LAIKINŲJŲ ANTIDEMPINGO PRIEMONIŲ

(133)

Atsižvelgiant į pateiktas išvadas dėl dempingo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Sąjungos pramonei daro importas dempingo kainomis.

1. Žalos pašalinimo lygis

(134)

Nustatant šių priemonių dydį buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti.

(135)

Apskaičiuojant muito dydį, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, laikyta, kad priemonėmis turėtų būti suteikta galimybė Sąjungos pramonei padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodama panašų produktą Sąjungoje.

(136)

Todėl žalos pašalinimo lygis apskaičiuotas remiantis vidutinės importo dempingo kaina kainos ir tikslinės Sąjungos pramonės kainos palyginimu. Tikslinė kaina nustatyta prie Sąjungos pramonės gamybos sąnaudų pridėjus tikslinį pelno dydį. Laikinai nustatytas tikslinio pelno dydis – 9,9 %. Šis pelno dydis nustatytas remiantis pelningumu, pagrįstu vidutine grąža (apskaičiuota kaip EBITDA ir pardavimo santykis), kurią naftos chemijos bendrovės, veikiančios panašiame į VAM sektoriuje, gavo 2007–2009 m.

(137)

Taigi priverstinis pardavimas mažesnėmis kainomis viršija 30 %.

2. Laikinosios priemonės

(138)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad, remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju turėtų būti nustatyta muito norma, kuri prilygtų nustatytam dempingo skirtumų dydžiui.

(139)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Taigi šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tiems importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės produktams, kuriuos pagamino minėtos bendrovės, t. y. nurodyti konkretūs juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiomis paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(140)

Visi prašymai taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įsteigus naują gamybos ar prekybos subjektą) turėtų būti nedelsiant siunčiami Komisijai (3), pateikiant juose visą susijusią informaciją, visų pirma apie bendrovės veiklos (gamybos, pardavimo vidaus rinkoje ir eksportui) pasikeitimus, susijusius, pvz., su nurodytu pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Jei reikia, Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai iš dalies pakeis reglamentą ir atnaujins bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(141)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlomos šios laikinos antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje:

Bendrovė	Dempingo skirtumas	Žalos skirtumas	Laikinosios muito normos
Celanese Ltd.	12,1 %	38,4 %	12,1 %
LyondellBasell Acetyls, LLC	13 %	65,8 %	13 %
The Dow Chemical Company	13,8 %	66,2 %	13,8 %
Visos kitos bendrovės	13,8 %	66,2 %	13,8 %

H. FAKTŲ ATSKLEIDIMAS

(142)

Siekiant gero administravimo reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą jas išklausyti. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl antidempingo muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta padaryti galutines išvadas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės vinilacetatui, kurio KN kodas šiuo metu yra 2915 32 00 , nustatomas laikinasis antidempingo muitas.

2. Laikinojo antidempingo muito norma, taikoma 1 dalyje aprašyto produkto, kurį pagamino toliau išvardytos bendrovės, neto kainai Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra tokia:

Bendrovė	Antidempingo muitas	Papildomas TARIC kodas
Celanese Ltd.	12,1 %	B233
LyondellBasell Acetyls, LLC	13 %	B234
The Dow Chemical Company	13,8 %	B235
Visos kitos bendrovės	13,8 %	B999

3. 1 dalyje nurodytas produktas į laisvą apyvartą Sąjungoje išleidžiamas tik tuo atveju, jeigu pateikiama laikinojo muito dydžio garantija.

4. Jeigu nenurodyta kitaip, taikomos galiojančios muitus reglamentuojančios nuostatos.

2 straipsnis

Nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 20 straipsnio, suinteresuotosios šalys per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo gali prašyti atskleisti esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo priimtas šis reglamentas, Komisijai raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 21 straipsnio 4 dalį susijusios šalys gali teikti pastabas dėl šio reglamento taikymo vieną mėnesį nuo jo įsigaliojimo dienos.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šio reglamento 1 straipsnis taikomas šešis mėnesius.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. rugpjūčio 16 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 343, 2009 12 22, p. 51.

(2) OL C 327, 2010 12 4, p. 23.

(3) European Commission, Directorate-General for Trade, Directorate H, 1049 Brussels, Belgija.

2011 8 17

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 209/43

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2011 m. rugpjūčio 16 d.

kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2005/240/EB, leidžiantis naudoti tam tikrus kiaulių skerdenų klasifikavimo būdus Lenkijoje

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 5745)

(Tekstas autentiškas tik lenkų kalba)

(2011/506/ES)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. spalio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1234/2007, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Bendrą bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentą) (1), ypač į jo 43 straipsnio m punktą kartu su 4 straipsniu,

kadangi:

(1)	Komisijos sprendimu 2005/240/EB (2) Lenkijoje buvo leista naudoti keturis kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus;

(2)

Lenkija pareiškė, kad nuo Sprendimo 2005/240/EB priėmimo Lenkijoje gerokai padidėjo penimųjų kiaulių skerdimo kaina; todėl būtina atnaujinti metodų, kurie po jų patvirtinimo naudojami jau beveik šešerius metus, formulę ir nustatyti bei naudoti naujus šiuolaikiškus klasifikavimo metodus siekiant didinti konkurenciją ir diegti pigesnius klasifikavimo metodus;

(3)

Lenkija paprašė Komisijos leisti pakeisti formules, kurios naudojamos taikant kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus „CAPTEUR GRAS/MAIGRE — SYDEL (CGM)“, „ULTRA-FOM 300“, „FULLY AUTOMATIC ULTRASONIC CARCASE GRADING (AUTOFOM)“ ir „IM-03“, taip pat leisti savo teritorijoje taikyti keturis naujus kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus ir protokolu pateikė išsamų bandomojo išpjaustymo aprašą, nurodydama principus, kuriais tas metodas pagrįstas, bandomojo išpjaustymo rezultatus ir lygtis, taikomas raumeningumo procentiniam procentinei vertei apskaičiuoti, kaip nustatyta 2008 m. gruodžio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1249/2008, kuriuo nustatomos išsamios Bendrijos galvijų, kiaulių ir avių skerdenų klasifikavimo skalių taikymo ir pranešimo apie tų skerdenų kainas taisyklės (3), 23 straipsnio 4 dalyje;

(4)	išnagrinėjus šį prašymą paaiškėjo, kad sąlygos, taikomos išduodant leidimą taikyti tuos klasifikavimo metodus, yra įvykdytos; todėl turėtų būti leista Lenkijoje taikyti tuos klasifikavimo metodus;

(5)	todėl Sprendimą 2005/240/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti;

(6)	be Komisijos sprendimo, kuriuo aiškiai leidžiama keisti prietaisus arba klasifikavimo metodus, jų keisti neturėtų būti leidžiama;

(7)	šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sprendimas 2005/240/EB iš dalies keičiamas taip:

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Remiantis Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 (*1) V priedo B skirsnio IV punkto 1 dalimi, Lenkijoje leidžiama taikyti šiuos kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus:

a)	prietaisą „Capteur Gras/Maigre – Sydel (CGM)“ ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo 1 dalyje;

b)	prietaisą „Ultra FOM 300“ ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo 2 dalyje;

c)	prietaisą „Fully automatic ultrasonic carcass grading (Autofom)“, ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo 3 dalyje;

d)	prietaisą „IM-03“ ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo 4 dalyje;

e)	prietaisą „Autofom III“ ir su juo susijusius skaičiavimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo 5 dalyje;

f)	prietaisą „CSB Image-Meater“ ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo 6 dalyje;

g)	prietaisą „Fat-O-Meater II (FOM II)“, ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo 7 dalyje;

h)	rankinį metodą (ZP) ir su juo susijusius vertinimo metodus, kurių aprašymas pateikiamas priedo 8 dalyje.

Dėl pirmos pastraipos b punkte minimo prietaiso „Ultra FOM 300“ – pabaigus matuoti turi būti įmanoma patikrinti ant skerdenos, ar prietaisas tikrai išmatavo F1 ir F2 matavimų vertes priedo 2 dalies 3 punkte nurodytoje vietoje. Atitinkama matavimo vieta turi būti pažymėta tuo pačiu metu, kai atliekamas matavimas.

h punkte nurodytą rankinį metodą ZP leidžiama naudoti tik skerdyklose, kurių skerdimo linijos pajėgumas – ne daugiau kaip 40 kiaulių per valandą.

(*1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.“;"

2)	priedas pakeičiamas šio sprendimo priede pateiktu tekstu.

2 straipsnis

Šis sprendimas taikomas nuo 2011 m. gruodžio 12 d.

3 straipsnis

Šis sprendimas skirtas Lenkijos Respublikai.

Priimta Briuselyje 2011 m. rugpjūčio 16 d.

Komisijos vardu

Dacian CIOLOŞ

Komisijos narys

(1) OL L 299, 2007 11 16, p. 1.

(2) OL L 74, 2005 3 19, p. 62.

(3) OL L 337, 2008 12 16, p. 3.

PRIEDAS

„PRIEDAS

KIAULIŲ SKERDENŲ KLASIFIKAVIMO METODAI LENKIJOJE

1 dalis

CAPTEUR GRAS/MAIGRE – SYDEL (CGM)

Šioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos, kai kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu „Capteur Gras/Maigre — Sydel (CGM)“.

Prietaise turi būti labai gero ryškumo 8 mm skersmens Sydel zondas, šviečiantis infraraudonųjų spindulių diodas (Honeywell) ir du šviesos davikliai (Honeywell). Veikimo nuotolis – nuo 0 iki 105 mm. Matavimo duomenis į apskaičiuotą raumeningumą paverčia pats prietaisas CGM.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Ŷ = 59,42 + 0,1322 × M2 – 0,6275 × F2

kur:

Ŷ	=	apskaičiuotoji skerdenos raumeningumo procentinė vertė,
M2	=	nugaros raumenų storis milimetrais, matuojamas tarp trečio ir ketvirto šonkaulių nuo paskutiniojo šonkaulio, 6 cm nuo nugaros vidurio linijos, lygiagrečiai skerdenos vidurio linijai,
F2	=	nugaros lašinių storis (su oda) milimetrais, matuojamas tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu būdu kaip M2.

Ši formulė taikoma 60–120 kg sveriančioms skerdenoms.

2 dalis

ULTRA FOM 300

Šioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos, kai kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu „Ultra FOM 300“.

Prietaise yra įmontuotas 3,5 MHz ultragarsinis keitiklio įrenginys (U–Systems). Matavimo duomenis į apskaičiuotą raumeningumą paverčia pats prietaisas „Ultra FOM“.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Ŷ = 54,48 + 0,1272 × M1 – 0,3090 × F1 + 0,0828 × M2 – 0,2802 × F2

kur:

Ŷ	=	apskaičiuotoji skerdenos raumeningumo procentinė vertė,
M1	=	nugaros raumenų storis milimetrais, matuojamas ties paskutiniuoju šonkauliu, 7 cm nuo nugaros vidurio linijos statmenai raumeniui,
M2	=	nugaros raumenų storis milimetrais, matuojamas tarp trečio ir ketvirto šonkaulių nuo paskutiniojo šonkaulio, 7 cm nuo nugaros vidurio linijos statmenai raumeniui,
F1	=	nugaros lašinių storis (su oda) milimetrais, matuojamas tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu būdu kaip M1.
F2	=	nugaros lašinių storis (su oda) milimetrais, matuojamas tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu būdu kaip M2.

Ši formulė taikoma 60–120 kg sveriančioms skerdenoms.

3 dalis

FULLY AUTOMATIC ULTRASONIC CARCASS GRADING (AUTOFOM)

Šios dalies taisyklės taikomos, kai kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu „Autofom (Fully automatic ultrasonic carcass grading)“.

Prietaise įmontuota šešiolika 2 MHz ultragarsinių daviklių (GE Inspection Technologies). Ultragarso duomenis sudaro nugaros lašinių storio ir raumenų storio išmatavimai. Matavimo duomenys į apskaičiuotą raumeningumą paverčiami kompiuteriu.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Ŷ = 62,9442 + (AF1_IP005 × – 0,018154) + (AF1_IP006 × – 0,027186) + (AF1_IP008 × – 0,047431) + (AF1_IP022 × – 0,011910) + (AF1_IP023 × – 0,071926) + (AF1_IP024 × 0,005814) + (AF1_IP034 × 0,029288) + (AF1_IP036 × 0,005096) + (AF1_IP038 × 0,010231) + (AF1_IP039 × 0,012659) + (AF1_IP041 × 0,022470) + (AF1_IP047 × – 0,007939) + (AF1_IP049 × – 0,075061) + (AF1_IP050 × – 0,028977) + (AF1_IP052 × – 0,091722) + (AF1_IP055 × – 0,060411) + (AF1_IP058 × – 0,098989) + (AF1_IP060 × – 0,064891) + (AF1_IP061 × – 0,065688) + (AF1_IP063 × – 0,064035) + (AF1_IP074 × – 0,078333) + (AF1_IP078 × – 0,078486) + (AF1_IP079 × – 0,035330) + (AF1_IP081 × – 0,048421) + (AF1_IP091 × – 0,107559) + (AF1_IP094 × 0,008816) + (AF1_IP096 × 0,000797) + (AF1_IP098 × 0,014608) + (AF1_IP103 × 0,007774) + (AF1_IP104 × 0,008251) + (AF1_IP122 × 0,012957)

kur:

Ŷ = apskaičiuotojo skerdenos raumeningumo procentinė vertė,

AF1_IP005, AF1_IP006, AF1_IP008 … AF1_IP122 yra kintamieji, apskaičiuoti naudojant „Autofom“.

Matavimo taškai ir statistinis metodas aprašyti pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1249/2008 (*1) 23 straipsnio 4 dalį Komisijai Lenkijos pateikto protokolo II dalyje.

Ši formulė taikoma nuo 60 iki 120 kg sveriančioms skerdenoms.

4 dalis

IM-03

Šios dalies taisyklės taikomos, kai kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu „IM-03“.

Šiame prietaise įmontuotas 7 milimetrų skersmens adatinio tipo optinis zondas (single line scanner SLS01). Zonde yra kontaktinių vaizdo jutiklių (CIS) linija ir žalios šviesos diodų. Veikimo nuotolis – 0–132 mm.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Ŷ = 60,55 + 0,1142 × M2 – 0,6292 × F2

kur:

Ŷ	=	apskaičiuotoji skerdenos raumeningumo procentinė vertė,
M2	=	nugaros raumenų storis milimetrais, matuojamas tarp trečio ir ketvirto šonkaulių nuo paskutiniojo šonkaulio, 6 cm nuo nugaros vidurio linijos, lygiagrečiai skerdenos vidurio linijai,
F2	=	nugaros lašinių storis (su oda) milimetrais, matuojamas tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu būdu kaip M2.

Ši formulė taikoma 60–120 kg sveriančioms skerdenoms.

5 dalis

AUTOFOM III

Šios dalies taisyklės taikomos, kai kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu „Autofom III“.

Prietaise turi būti šešiolika 2 MHz ultragarsinių daviklių (Carometec A/S), o veikimo intervalas tarp daviklių – 25 mm. Ultragarso duomenis sudaro nugaros lašinių storio, raumenų storio ir kitų atitinkamų parametrų išmatavimai. Matavimo duomenys į apskaičiuotą raumeningumo procentinę dalį paverčiami naudojant kompiuterį.

Skerdenų raumeningumas apskaičiuojamas taikant 10 kintamųjų pagal šią formulę:

Ŷ = 73,8876 + (AF3_R2P1 × –1,036616) + (AF3_R2P3 × – 0,180173) + (AF3_R2P13 × – 0,144679) + (AF3_R2P15 × – 0,221519) + (AF3_R3P5 × 0,136061) + (AF3_R4P4 × 0,249888) + (AF3_R4P5 × 0,330109) + (AF3_R4P6 × 0,184696) + (AF3_R4P8 × – 0,112875) + (AF3_R4P9 × – 0,113663)

kur:

Ŷ = apskaičiuotoji skerdenos raumeningumo procentinė vertė,

R2P1, R2P3, R2P13 … R4P9 yra kintamieji, apskaičiuoti naudojant „Autofom III“.

Matavimo taškai aprašyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1249/2008 23 straipsnio 4 dalį Komisijai Lenkijos pateikto protokolo II dalyje.

Ši formulė taikoma nuo 60 iki 120 kg sveriančioms skerdenoms.

6 dalis

CSB IMAGE-MEATER (CSB)

Šios dalies taisyklės taikomos, kai kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu „CSB Image-Meater“.

Prietaisą „CSB Image-Meater“ sudaro vaizdo kamera, kompiuteris, turintis vaizdo analizės kortelę, ekranas, spausdintuvas, valdymo mechanizmas, spragtuko mechanizmas ir sąsajos. Visi 5 „Image-Meater“ kintamieji matuojami ties vidurine linija kumpio plote (ties raumeniu gluteus medius).

Matavimo duomenys į apskaičiuotą raumeningumo procentinę dalį paverčiami naudojant kompiuterį.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Ŷ = 54,0770376148 – (0,4460170496 × MS) + (0,1046346719 × MF) – (0,0575429366 × VaF) + (0,2303135777 × VcF) – (0,1637971133 × VdF)

kur:

Ŷ = apskaičiuotoji skerdenos raumeningumo procentinė vertė,

MS – vidutinis riebalų (su oda) virš raumens gluteus medius storis (mm),

MF – vidutinis juosmens raumenų ir raumens gluteus medius storis (mm),

VaF, VcF, VdF – vidutinis raumens virš pasirinktų trijų stuburo juosmens slankstelių galvos kryptimi storis (mm).

Matavimo taškai aprašyti pagal Reglamento (EB) Nr. 1249/2008 23 straipsnio 4 dalį Komisijai Lenkijos pateikto protokolo II dalyje.

Ši formulė taikoma nuo 60 iki 120 kg sveriančioms skerdenoms.

7 dalis

FAT-O-MEATER II (FOM II)

Šioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos, kai kiaulių skerdenos klasifikuojamos prietaisu „Fat-O-Meater II“.

Šis prietaisas – nauja „Fat-O-Meater“ matavimo įrangos versija. „FOM II“ sudaro optinis zondas su peiliu, gylio matavimo įrenginys, kurio matavimo gylis siekia 125 mm, ir duomenų gavimo ir analizės plokštė – Carometec Touch Panel i15 computer (Ingress Protection IP69K).

Visi teisiškai svarbūs duomenys gaunami ir analizė atliekama „FOM II“ pistolete. Terminalas yra neatsiejamai integruota „FOM II“ dalis.

Matavimo duomenys į apskaičiuotą raumeningumą paverčiami kompiuteriu.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Ŷ = 59,75 + 0,1533 × M2 – 0,6342 × F2

kur:

Ŷ	=	apskaičiuotoji skerdenos raumeningumo procentinė vertė,
M2	=	nugaros raumenų storis milimetrais, matuojamas tarp trečio ir ketvirto šonkaulių nuo paskutiniojo šonkaulio, 7 cm nuo nugaros vidurio linijos matuojama statmenai raumeniui,
F2	=	nugaros lašinių storis (su oda) milimetrais, matuojamas tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu būdu kaip M2.

Ši formulė taikoma 60–120 kg sveriančioms skerdenoms.

8 dalis

RANKINIS METODAS (ZP)

Šios dalies taisyklės taikomos, kai kiaulių skerdenos klasifikuojamos taikant rankinį metodą (ZP), t. y. kai matuojama liniuote.

Šis metodas gali būti taikomas naudojantis liniuote, kurios padalos nustatomos remiantis prognozės lygtimi. Jo principas pagrįstas tuo, kad ties skerdenos vidurine linija rankiniu būdu išmatuojamas lašinių storis ir raumenų storis.

Skerdenos raumeningumas apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Ŷ = 52,61 – 0,6148 × F + 0,1842 × M

kur:

Ŷ	=	apskaičiuotoji skerdenos raumeningumo procentinė vertė,
F	=	matomas ploniausias lašinių storis milimetrais ties skerdenos vidurine linija, uždengiantis raumenį glutaeus medius,
M	=	matomas juosmens raumenų storis milimetrais ties skerdenos vidurine linija, matuojamas kaip trumpiausia raumens gluteus medius priekinio (galvos kryptimi) galo ir stuburo kanalo viršutinio (ties nugara) krašto jungties vieta.

Ši formulė taikoma 60–120 kg sveriančioms skerdenoms.

(*1) OL L 337, 2008 12 16, p. 3.“

2011 8 17

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 209/53

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO SPRENDIMAS

2011 m. rugpjūčio 16 d.

dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru Lietuvoje

(pranešta dokumentu Nr. C(2011) 5798)

(Tekstas svarbus EEE)

(2011/508/ES)

EUROPOS SĄJUNGOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 1989 m. gruodžio 11 d. Tarybos direktyvą 89/662/EEB dėl veterinarinių patikrinimų, taikomų Bendrijos vidaus prekyboje, siekiant sukurti vidaus rinką (1), ypač į jos 9 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 90/425/EEB dėl Bendrijos vidaus prekyboje tam tikrais gyvūnais ir produktais taikomų veterinarinių ir zootechninių patikrinimų, siekiant užbaigti vidaus rinkos kūrimą (2), ypač į jos 10 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į 2001 m. spalio 23 d. Tarybos direktyvą 2001/89/EB dėl Bendrijos klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonių (3), ypač į jos 11 straipsnio 1 dalies f punktą,

atsižvelgdama į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvą 2002/99/EEB, nustatančią gyvūnų sveikatos taisykles, reglamentuojančias žmonėms skirtų gyvūninės kilmės produktų gamybą, perdirbimą, paskirstymą ir importą (4), ypač į jos 4 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą,

kadangi:

(1)	Lietuvoje būta klasikinio kiaulių maro protrūkių;

(2)	prekiaujant gyvomis kiaulėmis ir tam tikrais kiaulių produktais tokie protrūkiai gali kelti pavojų kitų valstybių narių bandoms;

(3)	būtina sustiprinti priemones, kurių Lietuva ėmėsi pagal Direktyvą 2001/89/EB;

(4)	2002 m. vasario 1 d. Komisijos sprendime 2002/106/EB, patvirtinančiame Diagnostinį vadovą, nustatantį klasikinio kiaulių maro patvirtinimo diagnostines procedūras, mėginių ėmimo metodus ir laboratorinių tyrimų vertinimo kriterijus (5), nustatyti pagal pavojaus lygį taikomi priežiūros protokolai;

(5)	gyvūnų sveikatos reikalavimai ir prekybos gyvomis kiaulėmis sertifikavimo reikalavimai nustatyti 1964 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 64/432/EEB dėl gyvūnų sveikatos problemų, turinčių įtakos Bendrijos vidaus prekybai galvijais ir kiaulėmis (6);

(6)	gyvūnų sveikatos reikalavimai ir prekybos kuilių sperma sertifikavimo reikalavimai nustatyti 1990 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvoje 90/429/EEB dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų Bendrijos vidaus prekybai naminių kuilių sperma ir jos importui (7);

(7)

1992 m. liepos 13 d. Tarybos direktyva 92/65/EEB, nustatanti gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais, kuriems netaikomi gyvūnų sveikatos reikalavimai, nustatyti specialiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 90/425/EEB A priedo I dalyje, bei jų importą į Bendriją (8), taikoma, be kitų dalykų, prekybai kiaulinių šeimos gyvūnų embrionais;

(8)

prekybai Sąjungoje avinių ir ožkinių rūšių gyvūnų sperma, kiaušialąstėmis ir embrionais, ir kiaulinių šeimos gyvūnų kiaušialąstėmis ir embrionais naudojamų sveikatos sertifikatų pavyzdžiai nustatyti 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos sprendime 2010/470/ES, kuriuo nustatomi prekybai Sąjungoje skirtų arklinių, avinių ir ožkinių rūšių gyvūnų spermos, kiaušialąsčių bei embrionų ir kiaulinių rūšių gyvūnų kiaušialąsčių bei embrionų sveikatos sertifikatų pavyzdžiai (9);

(9)

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus (10), susijęs su, be kitų dalykų, gaminant šviežią mėsą, maltą mėsą, mechaniškai atskirtą mėsą, mėsos pusgaminius, ūkiuose auginamų medžiojamųjų gyvūnų mėsą, mėsos gaminius, įskaitant apdorotus skrandžius, pūsles ir žarnas, bei pieno produktus ir jais prekiaujant taikomais sveikatos reikalavimais;

(10)	2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (11), taikomas, be kitų dalykų, gyvūninio maisto produktų sveikumo ženklinimui;

(11)

būtina papildyti sertifikatą, nustatytą 2004 m. kovo 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 599/2004 dėl Bendrijos vidaus prekybos gyvūnais ir gyvūninės kilmės produktais suderinto sertifikato pavyzdžio ir patikrinimo ataskaitos patvirtinimo (12), oficialiu gyvūnų sveikatos patvirtinimu, išdėstytu šio sprendimo priede;

(12)

2007 m. balandžio 17 d. Komisijos sprendimo 2007/275/EB dėl gyvūnų ir produktų, kurie pagal Tarybos direktyvas 91/496/EEB ir 97/78/EB turi būti patikrinti pasienio kontrolės postuose, sąrašų (13) 6 straipsnyje nustatyta leidžianti nukrypti nuostata dėl tam tikrų produktų, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų, veterinarinių patikrinimų. Tikslinga leisti išvežti šiuos produktus iš vietovių, kurioms taikomi apribojimai, pagal supaprastintą sertifikavimo tvarką;

(13)

Tarybos direktyva 92/118/EEB (14) nustatyti gyvūnų sveikatos ir visuomenės sveikatos reikalavimai, kuriais reglamentuojama prekyba produktais, kuriems netaikomi minėti reikalavimai, nustatyti konkrečiose Bendrijos taisyklėse, nurodytose Direktyvos 89/662/EEB A priedo I dalyje ir, ligų sukėlėjų atžvilgiu, Direktyvoje 90/425/EEB, Bendrijoje ir šių produktų importas į Bendriją;

(14)

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (Šalutinių gyvūninių produktų reglamentas) (15), nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, taikomi perdirbant šalutinius gyvūninius produktus, gautus iš gyvūnų vietovėse, kuriose taikomi apribojimai;

(15)

kadangi vaistams, nurodytiems 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus (16), 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (17) ir 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/20/EB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (18), nebetaikomas Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, jiems reikėtų netaikyti šiuo sprendimu nustatytų su gyvūnų sveikata susijusių apribojimų;

(16)	remiantis Lietuvos pateikta informacija, reikėtų taikyti apsaugos priemones, susijusias su klasikiniu kiaulių maru Lietuvoje, kol bus atlikti būtini tyrimai;

(17)	taip pat būtina nustatyti priemones, kad būtų sumažinti kontaktai su tam tikrose Lietuvos teritorijos dalyse esančiais kiaulių ūkiais ir tarp jų, ir reikalauti, kad tam tikroms su kiaulėmis susijusioms paslaugoms būtų taikomi regioniniai apribojimai, siekiant išvengti ligos plitimo;

(18)	šiame sprendime nustatytos priemones atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Lietuva užtikrina, kad kiaulės nebūtų išvežamos į kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis iš:

a)	I priede išvardytų vietovių;

b)	I priede neišvardytose jos teritorijos vietovėse esančių ūkių, į kuriuos kiaulės iš I priede išvardytose vietovėse esančių ūkių buvo atvežtos po 2011 m. kovo 1 d.

2 straipsnis

Lietuva užtikrina, kad:

a)	kiaulės nebūtų išvežamos iš I priedo A dalyje išvardytose vietovėse esančių ūkių;

skerstinas kiaules iš ūkių, esančių I priedo A dalyje neišvardytose vietovėse, į skerdyklas minėtose vietovėse ir kiaules per minėtas vietoves tranzitu leidžiama vežti tik:

i)	pagrindiniais keliais arba geležinkeliais ir

ii)	laikantis kompetentingos institucijos pateiktų išsamių nurodymų, siekiant užtikrinti, kad vežant šias kiaules ir skerdykloje būtų išvengta tiesioginio arba netiesioginio jų sąlyčio su kitomis kiaulėmis;

kiaulės iš I priedo B dalyje išvardytų vietovių nebūtų vežamos į kitas Lietuvos vietoves, išskyrus tiesioginį vežimą:

i)	skerstinų kiaulių į skerdyklą nedelsiant paskersti, jeigu kiaulės yra kilusios iš vieno ūkio;

ii)

veislinių ir mėsinių kiaulių į ūkį, jeigu kiaulės bent 30 dienų arba tuo atveju, jei joms mažiau kaip 30 dienos, nuo atsivedimo buvo laikomos viename ūkyje:

—	į kurį per 30 dienų iki kiaulių išvežimo dienos nebuvo atvežta gyvų kiaulių, ir

—	kuriame pagal Sprendimo 2002/106/EB priedo IV skyriaus D dalies 2 punktą buvo atlikti klinikiniai tyrimai ir gauti neigiami rezultatai.

3 straipsnis

1. Kompetentinga institucija, nukrypdama nuo 2 straipsnio a punkto, gali leisti kiaules iš I priedo A dalyje išvardytose vietovėse, išskyrus apsaugos arba priežiūros zonas, esančių ūkių išvežti:

tiesiai į skerdyklą, esančią minėtose vietovėse, arba išimtiniais atvejais – į nurodytas skerdyklas Lietuvoje, esančias ne tose vietovėse, nedelsiant skersti, jeigu kiaulės vežamos iš ūkio, kuriame pagal Sprendimo 2002/106/EB priedo IV skyriaus D dalies 3 punktą buvo atlikti klinikiniai tyrimai ir gauti neigiami rezultatai;

į tose vietovėse esantį ūkį, jeigu kiaulės bent 45 dienas arba tuo atveju, jei joms mažiau kaip 45 dienos, nuo atsivedimo buvo laikomos viename kilmės ūkyje:

i)	į kurį 45 dienas iki kiaulių išvežimo dienos nebuvo atvežta gyvų kiaulių;

ii)	kuriame pagal Sprendimo 2002/106/EB priedo IV skyriaus D dalies 2 punktą ir IV skyriaus D dalies 4 punkto antrą–ketvirtą pastraipas buvo atlikti klinikiniai tyrimai ir gauti neigiami rezultatai;

į tose vietovėse esantį ūkį, jeigu kiaulės bent 45 dienas arba tuo atveju, jei joms mažiau kaip 45 dienos, nuo atsivedimo buvo laikomos viename kilmės ūkyje:

i)	į kurį 20 dienų iki kiaulių išvežimo dienos nebuvo atvežta gyvų kiaulių, su sąlyga, kad per šešis mėnesius iki kiaulių išvežimo dienos į kilmės ūkį nebuvo atvežta kitų kiaulių, išskyrus kiaulaites iš to paties ūkio;

ii)	kuriame pagal Sprendimo 2002/106/EB priedo IV skyriaus D dalies 2 punktą ir IV skyriaus D dalies 4 punkto antrą–ketvirtą pastraipas buvo atlikti klinikiniai tyrimai ir gauti neigiami rezultatai;

į tose vietovėse esantį ūkį, jeigu kiaulės bent 45 dienas arba tuo atveju, jei joms mažiau kaip 45 dienos, nuo atsivedimo buvo laikomos viename kilmės ūkyje, ir:

į kilmės ūkį nebuvo atvežta kiaulių, išskyrus kiaulaites, kurių laboratoriniai tyrimai atlikti naudojant mėginius, paimtus per 10 dienų nuo išvežimo dienos, ir buvo gauti neigiami šių tyrimų rezultatai:

—	antikūnų nustatymo tyrimo,

—	dviejų iš eilės tyrimų su septynių dienų tarpu, skirtų klasikinio kiaulių maro viruso genomui (RT-PCR) nustatyti, atliktų nacionalinėje etaloninėje laboratorijoje;

ii)	tame kilmės ūkyje buvo atlikti klinikiniai tyrimai pagal Sprendimo 2002/106/EB priedo IV skyriaus D dalies 2 punktą ir IV skyriaus D dalies 4 punkto antrą–ketvirtą pastraipas ir gauti jų neigiami rezultatai.

2. Nukrypdama nuo 2 straipsnio a punkto, kompetentinga institucija gali leisti tiesiogiai vežti kiaules iš priežiūros zonoje esančio ūkio į nurodytą ūkį, kuriame kiaulių nėra ir kuris yra toje pačioje priežiūros zonoje, su sąlyga, kad:

a)	nurodytame paskirties ūkyje laikomasi Direktyvos 2001/89/EB 11 straipsnio 1 dalies f punkte ir 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;

b)	ūkyje, iš kurio vežamos kiaulės, atlikti Sprendimo 2002/106/EB priedo IV skyriaus D dalies 2 punkte nustatyti tyrimai ir gauti neigiami jų rezultatai.

3. Nukrypdama nuo 2 straipsnio a punkto, kompetentinga institucija gali leisti tiesiogiai vežti kiaules iš priežiūros zonoje esančio ūkio į nurodytą ūkį apsaugos zonoje, su sąlyga, kad:

a)	nurodytas paskirties ūkis yra bent 10 km nutolęs nuo šalies sienos su kita valstybe nare ar trečiąja šalimi ir tame ūkyje bent 21 dieną nuo išvalymo ir dezinfekavimo pagal Direktyvos 2001/89/EB 12 straipsnį pabaigos nebuvo kiaulių;

b)	nurodytas paskirties ūkis prieš atvežant kiaules buvo trečią kartą išvalytas ir dezinfekuotas prižiūrint veterinarijos gydytojui;

c)	visos kiaulės į nurodytą paskirties ūkį atvežamos per 20 dienų;

d)	nurodytame paskirties ūkyje atliekamas kiaulių serologinis tyrimas pagal Sprendimo 2002/106/EB priedo IV skyriaus E dalį, iš mėginių, paimtų ne anksčiau kaip 40 dienų po paskutinio kiaulių atvežimo į tą ūkį dienos;

e)	iš nurodyto paskirties ūkio kiaulės išvežamos tik tiesiogiai skersti į skerdyklą, esančią I priedo A dalyje išvardytose vietovėse, su sąlyga, kad atlikti d punkte nurodyti tyrimai ir gauti neigiami jų rezultatai.

4. Kompetentinga institucija registruoja visus 1–3 dalyse minėtų kiaulių vežimo atvejus ir apie juos Komisijai praneša Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete.

4 straipsnis

Lietuva užtikrina, kad šių prekių siuntos nebūtų vežamos į kitas valstybes nares ir trečiąsias šalis:

a)	kiaulinių šeimos gyvūnų spermos, nebent tai būtų kuilių sperma, laikoma Direktyvos 90/429/EEB 3 straipsnio a dalyje nurodytuose surinkimo centruose, esančiuose I priede neišvardytose vietovėse;

b)	kiaulinių šeimos gyvūnų kiaušialąsčių ir embrionų, nebent tai būtų iš kiaulinių šeimos gyvūnų, laikomų I priede neišvardytose vietovėse esančiuose ūkiuose, gauti kiaušialąstės ir embrionai.

5 straipsnis

Lietuva užtikrina, kad:

Direktyvos 64/432/EEB F priede pateiktas sveikatos sertifikatas (2 pavyzdys), pridedamas prie iš Lietuvos į kitas valstybes nares išvežamų kiaulinių šeimos gyvūnų, būtų papildytas taip:

„Gyvūnai atitinka 2011 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2011/508/ES dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru Lietuvoje, reikalavimus“;

Direktyvos 90/429/EEB D priede pateiktas gyvūnų sveikatos sertifikatas, pridedamas prie iš Lietuvos į kitas valstybes nares išvežamos kuilių spermos, būtų papildytas taip:

„Sperma atitinka 2011 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2011/508/ES dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru Lietuvoje, reikalavimus“;

Sprendimo 2010/470/ES V priede išdėstyti sveikatos sertifikatai, pridedami prie iš Lietuvos į kitas valstybes nares išvežamų kiaulinių šeimos gyvūnų kiaušialąsčių ir embrionų, būtų papildyti taip:

„Kiaušialąstės/Embrionai (nereikalingą išbraukti) atitinka 2011 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2011/508/ES dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru Lietuvoje, reikalavimus“.

6 straipsnis

1. Nukrypdama nuo Direktyvos 2001/89/EB 10 straipsnio 3 dalies f punkto ketvirtos įtraukos, Lietuva gali taikyti Reglamento Nr. 854/2004 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą sveikumo ženklinimą ir šviežiai mėsai leisti netaikyti tolesnio apdorojimo, kaip nustatyta Direktyvos 2002/99/EB 4 straipsnio 1 dalyje, jei ta kiauliena gauta iš šiuos reikalavimus atitinkančių kiaulių:

a)	kiaulės paskerstos per 12 valandų nuo atvežimo į skerdyklą;

jų kilmės ūkis:

yra priežiūros zonoje, nustatytoje pagal Direktyvos 2001/89/EB 9 straipsnio 1 dalį ir esančioje šio sprendimo I priedo A dalyje išvardytose vietovėse, ir aplink apsaugos zoną, kurioje:

—	21 dieną iki kiaulių išvežimo į skerdyklą nebuvo nustatyta klasikinio kiaulių maro protrūkių ir praėjo bent 21 diena nuo užkrėstų ūkių dezinfekavimo,

—	nustačius klasikinį kiaulių marą visuose šių apsaugos ir priežiūros zonų ūkiuose buvo atlikti klasikinio kiaulių maro klinikiniai tyrimai ir gauti neigiami rezultatai;

ii)

yra gavęs kompetentingos institucijos leidimą išvežti kiaules į nurodytą skerdyklą ir:

—	kuris remiantis epidemiologiniu tyrimu neturėjo kontaktų su užkrėstu ūkiu,

—	kuris, nustačius priežiūros zoną, buvo reguliariai tikrinamas veterinarijos gydytojo ir buvo tikrinamos visos tame ūkyje laikomos kiaulės,

—	kuriame atlikti visų kiaulių klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai pagal Sprendimo 2002/106/EB priedo IV skyriaus D dalies 1, 3, 4 ir 5 punktus.

2. Lietuva užtikrina, kad 1 dalies a punkte nurodyta skerdykla:

a)	yra I priedo A dalyje išvardytose vietovėse;

b)	nepriima tą pačią dieną skerdimui kitų nei 1 dalyje nurodytų kiaulių.

3. Lietuva užtikrina, kad transporto priemonės, kuriomis buvo vežamos 1 dalyje nurodytos kiaulės, po kiekvieno vežimo būtų du kartus išvalomos ir dezinfekuojamos.

7 straipsnis

1. Lietuva užtikrina, kad prie 6 straipsnyje nurodytos kiaulienos būtų pridedamas sertifikatas, išduotas pagal Reglamento (EB) Nr. 599/2004 priedą ir užpildytas valstybinio veterinarijos gydytojo, kartu su gyvūnų sveikatos patvirtinimu pagal šio sprendimo II priedą.

2. Lietuva užtikrina, kad Komisijai ir valstybėms narėms būtų pateikta ši informacija dėl 6 straipsnyje nurodytų kiaulių:

a)	prieš paskerdžiant kiaules – nurodytų skerdyklų, turinčių priimti šias kiaules, pavadinimai ir vieta;

paskerdus kiaules – savaitės ataskaita, kurioje nurodomas:

i)	kiaulių, paskerstų nurodytose skerdyklose, skaičius;

ii)	identifikavimo sistema ir vežimo patikrinimai, taikomi kaip reikalaujama Direktyvos 2001/89/EB 11 straipsnio 1 dalies f punkte.

8 straipsnis

1. Iš Lietuvos į kitas valstybes nares ar trečiąsias šalis neišvežamos šių prekių siuntos:

a)	6 ir 7 straipsniuose nenurodytų kiaulinių šeimos gyvūnų produktai iš I priedo A dalyje išvardytų vietovių;

b)	produktų, gautų iš I priedo A dalyje išvardytų vietovių kilmės kiaulinių šeimos gyvūnų;

c)	I priedo A dalyje išvardytų vietovių kilmės kiaulinių šeimos gyvūnų mėšlo.

2. 1 dalies a ir b punktuose nustatytas draudimas netaikomas:

produktams, gautiems iš kiaulinių šeimos gyvūnų, kurie:

termiškai apdoroti:

—	hermetiškai uždarytoje taroje pasiekiant 3,00 arba didesnę Fo vertę, arba

—	pasiekiant ne mažesnę kaip 70 °C vidaus temperatūrą; arba

ii)	buvo gauti iš I priede neišvardytų vietovių pagal Reglamente (EB) Nr. 1069/2009 nustatytus reikalavimus ir nuo atvežimo į Lietuvą buvo laikomi ir vežami atskirai nuo gyvūninių produktų, netinkamų išvežti pagal 1 dalį;

kaip apibrėžta Komisijos reglamento (ES) Nr. 142/2011 (19) I priedo 2 ir 4 punktuose, kraujui ir kraujo produktams, kuriems buvo taikytas bent vienas iš apdorojimo būdų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XIV priedo II skyriaus 2 skirsnio 3 dalies 1 punkte ir atliktas efektyvumo patikrinimas, arba importuotiems pagal Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XIV priedo II skyriaus 2 skirsnį;

c)	taukams ir lydytiems riebalams, perdirbtiems taikant 1 perdirbimo metodą (sterilizacija slėgiu) arba taikant vieną iš kitų perdirbimo metodų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 142/2011 IV priedo III skyriuje;

d)	augintinių ėdalui, atitinkančiam Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XIII priedo II skyriaus 3 punkto a papunkčio ir 3 punkto b papunkčio i, ii ir iii dalių reikalavimus;

e)	medžioklės trofėjams, kaip nustatyta Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XIII priedo VI skyriaus C dalies 2 punkte;

f)	kiaulių šeriams, išplautiems pramoniniu būdu arba gautiems rauginant, ir neapdorotiems, sandariai supakuotiems ir sausiems kiaulių šeriams;

g)	supakuotiems gyvūniniams produktams, kuriuos ketinama naudoti kaip in vitro diagnostinius, laboratorinius reagentus;

vaistams, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/83/EB, medicinos prietaisams, pagamintiems naudojant gyvūninius audinius, kurie gaminant tampa negyvais, kaip nurodyta Tarybos direktyvos 93/42/EEB (20) 1 straipsnio 5 dalies g punkte, veterinariniams vaistams, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/82/EB, ir tiriamiesiems vaistams, kaip apibrėžta Direktyvoje 2001/20/EB;

i)	gyvūnų žarnoms, atitinkančioms Direktyvos 92/118/EEB I priedo 2 skyriaus A dalyje nustatytus reikalavimus, ir kurios buvo išvalytos, išgrandytos ir tada sūdytos, balintos arba džiovintos, o po to buvo imtasi priemonių nuo pakartotinio užkrėtimo;

j)	sudėtiniams produktams, kuriems tolimesnis apdorojimas nebūtinas, ir kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų, tuo atveju, jei apdorojimo nereikėjo galutiniams produktams, kurių sudedamosios dalys tenkina šiuo sprendimu nustatytus atitinkamus gyvūnų sveikatos reikalavimus.

3. Lietuva užtikrina, kad prie 2 dalyje nurodytų gyvūninių produktų, išvežamų į kitas valstybes nares, būtų pridedamas oficialus sertifikatas, kuriame įrašoma ši frazė:

„Gyvūniniai produktai atitinka 2011 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimo 2011/508/ES dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru Lietuvoje, reikalavimus.“

9 straipsnis

Nukrypstant nuo 8 straipsnio 3 dalies, toliau nurodytais atvejais pakanka:

a)	8 straipsnio 2 dalies a–d ir i punktuose nurodytiems produktams – kad atitiktis reikalavimams dėl apdorojimo, nurodyto prekybos dokumente, būtiname pagal atitinkamus Sąjungos teisės aktus, būtų patvirtinta 10 straipsnyje nustatyta tvarka;

8 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytiems produktams – kad jie būtų vežami pateikiant prekybos dokumentą, kuriame nurodoma, kad šie produktai:

i)	išplauti pramoniniu būdu arba

ii)	gauti rauginant, arba

iii)	atitinka Reglamento (ES) Nr. 142/2011 XIII priedo VII skyriaus A dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus;

8 straipsnio 2 dalies g ir h punktuose nurodytiems produktams – kad būtų pridėtas prekybos dokumentas, kuriame nurodyta, kad produktai skirti naudoti in vitro diagnostikos tikslais, kaip laboratoriniai reagentai, vaistai ar medicininiai prietaisai, jei tie produktai yra aiškiai paženklinti „naudoti tik in vitro diagnostikai“ arba „naudoti tik laboratorijoje“ kaip „vaistus“ arba „medicininius prietaisus“;

8 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytiems produktams, pagamintiems įmonėje, kurioje laikomasi RVASVT ir patikrinamo standartinio technologinio proceso, kuriuo užtikrinamas šiuo sprendimu nustatytų atitinkamų gyvūnų sveikatos reikalavimų laikymasis – kad tai būtų nurodyta prie siuntos pridedame prekybos dokumente, patvirtinamame pagal 10 straipsnyje nustatyta tvarka;

sudėtiniems produktams, atitinkantiems Sprendimo 2007/275/EB 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus – kad prie jų būtų pridėtas prekybos dokumentas su šiuo įrašu:

„Šiuos sudėtinius produktus galima laikyti ne šaldymo įrangoje kambario temperatūroje arba gaminant jie buvo visiškai išvirti, iškepti arba termiškai apdoroti taip, kad visos neapdorotos medžiagos buvo denatūruotos.“

10 straipsnis

1. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, kompetentinga institucija užtikrina, kad pagal Sąjungos teisės aktus valstybių narių vidaus prekybai būtinas prekybos dokumentas būtų patvirtintas, pridedant oficialaus sertifikato kopiją, kurioje įrašoma, kad:

atitinkami produktai pagaminti:

i)	patikrinto ir tenkinančio atitinkamus su gyvūnų sveikata susijusių Sąjungos teisės aktų reikalavimus gamybos proceso metu, sunaikinant klasikinio kiaulių maro virusą; arba

ii)	iš apdorotų medžiagų, atitinkamai sertifikuotų, kad būtų laikomasi 8 ir 9 straipsniuose nustatytų reikalavimų; ir

b)	numatytos nuostatos, leidžiančios išvengti pakartotinio užkrėtimo klasikinio kiaulių maro virusu po apdorojimo.

2. 1 dalyje nurodytas sertifikatas:

a)	turi nuorodą į šį sprendimą;

b)	galioja 30 dienų;

c)	turi nurodytą galiojimo pabaigos datą;

d)	atnaujinamas patikrinus įmonę.

11 straipsnis

1. Kompetentinga institucija, atsižvelgdama į rizikos lygį, I priede išvardytose vietovėse nustato zonas.

2. Paslaugos, kurias teikdami asmenys turi tiesioginį sąlytį su kiaulėmis, arba kurioms teikti reikia įeiti į kiaulių laikymo patalpas, teikiamos tik atsižvelgiant į rizikos lygį nustatytose zonose ir kitose Sąjungos teritorijos dalyse neteikiamos. Ši nuostata taip pat taikoma paslaugoms, kurioms teikti reikia naudoti transporto priemones, pervežant pašarus, mėšlą ar negyvus gyvūnus į I priede išvardytose vietovėse esančius kiaulių ūkius arba iš jų.

3. 2 dalis netaikoma paslaugoms, jei laikomasi šių reikalavimų:

a)	transporto priemonės, įranga ir bet kokios kitos medžiagos buvo išvalytos ir dezinfekuotos;

b)	asmenys, transporto priemonės ir įranga bent tris dienas neturėjo tiesioginio sąlyčio su kiaulėmis arba kiaulių ūkiais.

4. Lietuva užtikrina, kad:

I priede išvardytose vietovėse būtų imtasi šių priežiūros priemonių:

i)	kompetentingai institucijai nedelsiant ir prieš pradedant gydymą pranešama apie bet kokį užkrečiamos ligos kiaulių ūkiuose atvejį, kai paskiriamas gydymas antibiotikais arba kitais antibakteriniais vaistais;

ii)	a punkte nurodytuose kiaulių ūkiuose veterinarijos gydytojas nedelsdamas atlieka klinikinių tyrimų ir mėginių ėmimo procedūras, nurodytas Sprendimo 2002/106/EB priedo IV skyriaus A dalyje;

b)	prireikus pagal Direktyvos 2001/89/EB 4 straipsnio 3 dalies a punktą taikomos prevencinės ligos kontrolės priemonės;

c)	kiaulių augintojams parengiama atitinkama informacinė kampanija.

12 straipsnis

Lietuva užtikrina, kad I priedo A dalyje išvardytose vietovėse:

a)	priemonės apsaugos ir priežiūros zonose toliau taikomos, kol bus praėję bent 40 dienų nuo to, kai užkrėstuose ūkiuose baigtos taikyti preliminarios valymo ir dezinfekavimo priemonės;

be Direktyvos 2001/89/EB 11 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytų tyrimų ir prieš nutraukiant Direktyvoje 2001/89/EB nustatytas priežiūros zonoje taikomas priemones, visuose priežiūros zonų ūkiuose papildomai atliekami kiaulių klinikiniai ir laboratoriniai tyrimai, laikantis Sprendimo 2002/106/EB priedo IV skyriaus F dalies nuostatų; šie tyrimai neturi būti atliekami, kol nebus praėję 30 dienų nuo to, kai užkrėstuose ūkiuose baigtos taikyti preliminarios valymo ir dezinfekavimo priemonės.

13 straipsnis

1. Valstybės narės, išskyrus Lietuvą, nesiunčia kiaulių į I priedo A dalyje išvardytų vietovių skerdyklas.

2. Valstybės narės užtikrina, kad:

a)	transporto priemonės, naudotos vežant kiaules Lietuvoje, po kiekvieno vežimo toje valstybėje narėje būtų du kartus išvalytos ir dezinfekuotos, ir tris dienas po dezinfekavimo jos nebūtų naudojamos kiaulėms vežti;

b)	transporto priemonės, įvažiavusios į Lietuvos ūkį, kuriame laikomos kiaulės, išvažiavusios iš to ūkio būtų du kartus išvalytos ir dezinfekuotos, ir tris dienas po dezinfekavimo jos nebūtų naudojamos kiaulėms vežti;

c)	vežėjai kompetentingai institucijai pristatytų valymą ir dezinfekavimą įrodančius dokumentus.

14 straipsnis

Valstybės narės iš dalies keičia prekybai taikomas priemones, kad jos atitiktų šį sprendimą ir nedelsdamos tinkamai paskelbia priimtas priemones. Apie tai valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai.

15 straipsnis

Šis sprendimas taikomas iki 2011 m. spalio 31 d.

16 straipsnis

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje 2011 m. rugpjūčio 16 d.

Komisijos vardu

John DALLI

Komisijos narys

(1) OL L 395, 1989 12 30, p. 13.

(2) OL L 224, 1990 8 18, p. 29.

(3) OL L 316, 2001 12 1, p. 5.

(4) OL L 18, 2003 1 23, p. 11.

(5) OL L 39, 2002 2 9, p. 71.

(6) OL L 121, 1964 7 29, p 1977/64.

(7) OL L 224, 1990 8 18, p. 62.

(8) OL L 268, 1992 9 14, p. 54.

(9) OL L 228, 2010 8 31, p. 15.

(10) OL L 139, 2004 4 30, p. 55.

(11) OL L 139, 2004 4 30, p. 206.

(12) OL L 94, 2004 3 31, p. 44.

(13) OL L 116, 2007 5 4, p. 9.

(14) OL L 62, 1993 3 15, p. 49.

(15) OL L 300, 2009 11 14, p. 1.

(16) OL L 311, 2001 11 28, p. 1.

(17) OL L 311, 2001 11 28, p. 67.

(18) OL L 121, 2001 5 1, p. 34.

(19) OL L 54, 2011 2 26, p. 1.

(20) OL L 169, 1993 7 12, p. 1.

I PRIEDAS

A dalis

Kauno apskrities Jonavos, Kaišiadorių, Kauno ir Kėdainių rajonai ir Vilniaus apskrities Ukmergės ir Širvintų rajonai.

B dalis

Visa Lietuvos teritorija, išskyrus A dalyje nurodytas vietoves.

II PRIEDAS

Tekstas paveikslėlio

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2011.209.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 209

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	54 metai 2011m. rugpjūčio 17d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
		2011/505/ES
	*	2010 m. gruodžio 6 d. Tarybos sprendimas dėl Europos Sąjungos pozicijos Jungtiniame komitete, įsteigtame pagal Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl laisvo asmenų judėjimo, dėl to susitarimo II priedo dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo pakeitimo	1
		REGLAMENTAI
	*	2011 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 817/2011, kuriuo uždraudžiama su Prancūzijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti paprastąsias brosmes V, VI ir VII zonų ES ir tarptautiniuose vandenyse	12
	*	2011 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 818/2011, kuriuo uždraudžiama su Ispanijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti juodadėmes menkes Vb ir VIa zonų ES ir tarptautiniuose vandenyse	14
	*	2011 m. rugpjūčio 11 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 819/2011, kuriuo uždraudžiama su Ispanijos vėliava plaukiojantiems laivams žvejoti ledjūrio menkes VI zonoje bei Vb, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniuose vandenyse	16
	*	2011 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 820/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką patvirtinama veiklioji medžiaga terbutilazinas ir iš dalies keičiamas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedas ir Komisijos sprendimas 2008/934/EB ( 1 )	18
	*	2011 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 821/2011, kuriuo importuojamam Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės vinilacetatui nustatomas laikinasis antidempingo muitas	24
		2011 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 822/2011, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	39
		2011 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 823/2011, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamente (ES) Nr. 867/2010 nustatytos kai kurių cukraus sektoriaus produktų tipinės kainos ir papildomi importo muitai 2010/11 prekybos metais	41
		SPRENDIMAI
		2011/506/ES
	*	2011 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2005/240/EB, leidžiantis naudoti tam tikrus kiaulių skerdenų klasifikavimo būdus Lenkijoje (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 5745)	43
		2011/507/ES
	*	2011 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2005/382/EB, leidžiantis taikyti tam tikrus kiaulių skerdenų klasifikavimo metodus Vengrijoje (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 5746)	49
		2011/508/ES
	*	2011 m. rugpjūčio 16 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su klasikiniu kiaulių maru Lietuvoje (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 5798) ( 1 )	53

	Klaidų ištaisymas
*	2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos sprendimo 2009/894/EB, kuriuo nustatomi ekologiniai kriterijai, taikomi suteikiant Bendrijos ekologinį ženklą mediniams baldams, klaidų ištaisymas ( OL L 320, 2009 12 5 )	62
*	2010 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimo 2010/320/ES, skirto Graikijai, kuriuo siekiama sugriežtinti ir sustiprinti fiskalinę priežiūrą bei įspėti Graikiją imtis deficito mažinimo priemonių, kaip manoma, reikalingų perviršinio deficito padėčiai ištaisyti, klaidų ištaisymas ( OL L 145, 2010 6 11 )	63

Nr.	26/T&Q
Valstybė narė	Prancūzija
Ištekliai	USK/567EI.
Rūšis	Paprastoji brosmė (Brosme brosme)
Zona	V, VI ir VII zonų ES ir tarptautiniai vandenys
Data	2011 7 9

Nr.	25/T&Q
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai	HAD/5BC6A.
Rūšis	Juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus)
Zona	Vb ir VIa zonų ES ir tarptautiniai vandenys
Data	2011 7 4

Nr.	24/T&Q
Valstybė narė	Ispanija
Ištekliai	POK/56-14
Rūšis	Ledjūrio menkė (Pollachius virens)
Zona	VI zona bei Vb, XII ir XIV zonų ES ir tarptautiniai vandenys
Data	2011 7 4

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0707 00 05	TR	105,8
0707 00 05	ZZ	105,8
0709 90 70	TR	116,3
0709 90 70	ZZ	116,3
0805 50 10	AR	78,3
	CL	75,4
	TR	61,0
	UY	47,4
	ZA	73,9
	ZZ	67,2
0806 10 10	EG	136,4
	TR	153,4
	ZZ	144,9
0808 10 80	AR	164,4
	BR	66,9
	CA	98,2
	CL	115,6
	CN	71,5
	NZ	105,3
	US	167,9
	ZA	97,4
	ZZ	110,9
0808 20 50	AR	162,9
	CL	81,6
	CN	49,3
	NZ	115,4
	ZA	130,0
	ZZ	107,8
0809 30	TR	143,3
0809 30	ZZ	143,3
0809 40 05	BA	52,7
0809 40 05	ZZ	52,7

(EUR)
KN kodas	Tipinė kaina už 100 kg neto atitinkamo produkto	Papildomas muitas už 100 kg neto atitinkamo produkto
1701 11 10 (1)	46,44	0,00
1701 11 90 (1)	46,44	0,97
1701 12 10 (1)	46,44	0,00
1701 12 90 (1)	46,44	0,68
1701 91 00 (2)	51,42	2,04
1701 99 10 (2)	51,42	0,00
1701 99 90 (2)	51,42	0,00
1702 90 95 (3)	0,51	0,21