11.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 206/1

(1)

2005 m. gegužės mėn. atlikus bendrą priemonių galiojimo termino ir tarpinę peržiūrą (toliau – bendra peržiūra) Taryba Reglamentu (EB) Nr. 713/2005 (2) tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės plataus spektro antibiotikams (konkrečiai, amoksicilino trihidratui, ampicilino trihidratui ir cefaleksinui, nesudozuotiems, nesuformuotiems ir nesupakuotiems į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes) (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 2941 10 00 ir ex 2941 90 00, nustatė galutinį kompensacinį muitą. Nustatytosios priemonės – 17,3–32 % ad valorem muitas. Pradinės priemonės nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 2164/98 (3).

(2)

Atlikus dalinę tarpinę peržiūrą, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 1176/2008 (4) iš dalies pakeitė vienam Indijos eksportuotojui taikytą kompensacinio muito normą.

(3)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį galiojančių galutinių priemonių galiojimo terminą (5), Komisija gavo prašymą inicijuoti Tarybos reglamento (EB) Nr. 713/2005 galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalį; prašymą pateikė du Sąjungos gamintojai – DSM ir Sandoz (toliau – pareiškėjai), kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 50 %) visų tam tikrų plataus spektro antibiotikų Sąjungoje.

(4)

Prašymas grįstas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui subsidijavimas ir jo daroma žala Sąjungos pramonei greičiausiai tęsis arba pasikartos.

(5)

Prieš inicijuodama priemonių galiojimo termino peržiūrą ir laikydamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 9 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies, Komisija Indijos Vyriausybei (toliau – IV) pranešė gavusi tinkamai dokumentais pagrįstą peržiūros prašymą. IV buvo pakviesta konsultacijoms, siekiant išsiaiškinti su prašymo turiniu susijusią padėtį ir priimti visiems priimtiną sprendimą. IV į kvietimą sureagavo labai vėlai, todėl konsultacijos neįvyko.

(6)

Pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, Komisija 2010 m. gegužės 12 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (6) (toliau – pranešimas apie inicijavimą) paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(7)

Atliekant subsidijavimo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą nagrinėtas 2009 m. balandžio 1 d.–2010 m. kovo 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Atliekant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbių tendencijų tyrimą, nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė pareiškėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, ankstesnio gamybos etapo tiekėjams, žinomiems susijusiems naudotojams ir IV. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą pareikšti nuomonę raštu ir pateikti prašymą išklausyti.

(9)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(10)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį nagrinėjamąjį produktą eksportuojančių Indijos gamintojų skaičių, laikyta tikslinga, remiantis pagrindinio reglamento 27 straipsniu, nagrinėti, ar reikėtų atlikti atranką. Kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), pagal pagrindinio reglamento 27 straipsnį minėtų šalių prašyta per 15 dienų nuo peržiūros inicijavimo pranešti apie save ir Komisijai pateikti pranešime apie inicijavimą prašomą informaciją. Apie save pranešė tik trys eksportuojantys gamintojai. Todėl atrankos neprireikė.

(11)

Komisija nusiuntė klausimynus visoms žinomoms susijusioms šalims ir toms šalims, kurios apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą terminą. Gauti trijų Sąjungos gamintojų, trijų eksportuojančių gamintojų ir IV atsakymai. Nei vienas kitas gamintojas klausimyno atsakymų ir jokios kitos informacijos nepateikė. Vykdant atranką apie save nepranešė nei vienas importuotojas, be to, atliekant tyrimą jokie kiti importuotojai nepateikė Komisijai jokios informacijos ir nepranešė apie save.

(12)

Vienas iš gamintojų teigė, kad vertinant Sąjungos pramonės padėtį taip pat reikėtų atsižvelgti į dar vieno tariamo Sąjungos gamintojo duomenis. Tačiau šis argumentas atmestas, nes nustatyta, kad ši bendrovė negamino tiriamojo produkto.

(13)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina nustatant subsidijavimo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybę ir Sąjungos interesus. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų suinteresuotųjų šalių patalpose.

(14)

Atliekant šį tyrimą nagrinėjamas produktas yra tas pats, kaip nagrinėtas Tarybos reglamente (EB) Nr. 713/2005, t. y. Indijos kilmės amoksicilino trihidratas, ampicilino trihidratas ir cefaleksinas, nesudozuotas, nesuformuotas ir nesupakuotas į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, kurio KN kodai šiuo metu yra ex 2941 10 00 ir ex 2941 90 00 (toliau – nagrinėjamasis produktas).

(15)

Atlikus tyrimą patvirtinta, kad kaip ir per ankstesnį peržiūros tyrimą nagrinėjamojo produkto, eksportuojančių gamintojų Indijos vidaus rinkoje pagamintų ir parduotų produktų ir Sąjungos gamintojų Sąjungoje pagamintų ir parduotų produktų pagrindinės fizinės ir techninės savybės bei naudojimo paskirtis yra tokios pačios, todėl šie produktai laikomi panašiu produktu, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio c punkte.

(16)

Kaip minėta 11 konstatuojamojoje dalyje, apie save pranešė ir klausimyno atsakymus pateikė trys eksportuojantys gamintojai. Tačiau tik du iš šių trijų eksportuojančių gamintojų pranešė per PTL vykdę nagrinėjamojo produkto pardavimą Sąjungai.

(17)

Remiantis prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija ir Komisijos klausimyno atsakymais, tirtos toliau nurodytos schemos, kurios tariamai susijusios su subsidijų skyrimu.

(18)

a–f punktuose nurodytos schemos yra pagrįstos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Pagal Užsienio prekybos įstatymą IV įgaliojama skelbti su eksporto ir importo politika susijusius pranešimus. Jie apibendrinami „Užsienio prekybos politikos“ (toliau – UPP) dokumentuose, kuriuos kas penkerius metus leidžia ir reguliariai atnaujina Prekybos ministerija. Šiuo atveju du UPP dokumentai yra susiję su PTL, t. y. UPP 2004–2009 m. ir UPP 2009–2014 m. Pastarasis įsigaliojo 2009 m. rugpjūčio mėn. Be to, dokumentus UPP 2004–2009 m. ir UPP 2009–2014 m. reglamentuojančias procedūras IV nustato Procedūrų vadovo I tome (toliau – atitinkamai PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m.). Procedūrų vadovas taip pat reguliariai atnaujinamas.

(19)

g punkte nurodyta schema grindžiama 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A skirsniais, pagal kuriuos Indijos rezervų bankas (toliau – IRB) vadovauja komercinių bankų veiklai eksporto kreditų srityje.

(20)

h punkte nurodyta schema grindžiama 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais yra iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(21)

i punkte nurodytą schemą, grindžiamą Pendžabo Vyriausybės pramonės politikos ir lengvatų kodeksu, administruoja Pendžabo Vyriausybė.

(22)

j punkte nurodytą schemą, grindžiamą Gudžarato pramonės lengvatų politika, administruoja Gudžarato Vyriausybė.

(23)

Išsamus schemos aprašymas pateiktas UPP 2004–2009 m. ir UPP 2009–2014 m. 4.1.1–4.1.14 dalyse ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.1–4.30A dalyse.

(24)

ILS sudaro šešios poschemės, kurios išsamiau aprašytos 25 konstatuojamojoje dalyje. Šios poschemės, inter alia, skiriasi teisės pasinaudoti lengvatomis taikymo sritimi. Teisę naudotis ILS fiziniam eksportui ir ILS metiniam poreikiui turi su finansuojančiais gamintojais susieti gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Galutiniam eksportuotojui produktus tiekiantys gamintojai eksportuotojai turi teisę naudotis ILS tarpiniam tiekimui. ILS tariamam eksportui teisę naudotis turi pagrindiniai rangovai, tiekiantys produktus UPP 2004–2009 m. ir UPP 2009–2014 m. 8.2 dalyje nurodytoms „tariamo eksporto“ kategorijoms, pvz., į eksportą orientuotoms įmonėms (toliau – EOĮ). Galiausiai, teisę naudotis „tariamo eksporto“ lengvatomis pagal Išankstinio išleidimo įsakymo (IIĮ) ir Kompensacinio vidaus akredityvo poschemes turi tarpiniai gamintojų eksportuotojų tiekėjai.

(25)

Išankstiniai leidimai gali būti išduodami:

(26)

Per PTL vienam iš dviejų bendradarbiaujančių eksportuotojų pagal ILS taikytos nuolaidos. Ši bendrovė pasinaudojo i punkte nurodyta fizinio eksporto poscheme. Todėl kompensavimo pagal kitas nepanaudotas poschemes nustatyti nereikia.

(27)

Importuotos žaliavos neperduodamos, jos turi būti naudojamos galutiniam eksportuojamam produktui gaminti. Eksporto įsipareigojimą reikia įvykdyti per nustatytą laikotarpį nuo išankstinio leidimo išdavimo. Po to, kai buvo atlikta bendra peržiūra, minėtas laikotarpis pratęstas iki 36 mėnesių (24 mėnesiai su laikotarpio pratęsimu du kartus po 6 mėnesius).

(28)

Indijos valdžios institucijų atliekamo tikrinimo tikslais išankstinio leidimo turėtojas teisiškai privalo pildyti faktinį pagal kiekvieną išankstinį leidimą importuotų ir (arba) šalies viduje be muitų įsigytų produktų suvartojamo ir naudojamo kiekio registrą („teisingai ir tinkamai tvarkyti apskaitą“) ir naudoti specialią formą (PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.26 ir 4.30 dalys bei 23 priedėlis). Registrą turi tikrinti nepriklausomas atestuotas apskaitininkas ir (arba) darbo ir sąnaudų apskaitininkas, išduodantis sertifikatą, kuriame patvirtinama, kad nurodyti registrai ir susiję įrašai patikrinti, o pagal 23 priedėlį pateikta informacija visais atžvilgiais teisinga ir tiksli.

(29)

Dėl naudojimosi ILS fiziniam eksportui per PTL: IV nustato leistinos importo apimties ir įsipareigojimo eksportuoti kiekį ir vertę bei įrašo ją išankstiniame leidime. Be to, importuojant ir eksportuojant Vyriausybės pareigūnai atitinkamus sandorius turi įrašyti išankstiniame leidime. Pagal šią schemą leistiną importo apimtį nustato IV, remdamasi standartinėmis išeigos normomis (toliau – SIN). SIN yra nustatytos daugumai produktų, įskaitant nagrinėjamąjį produktą, ir skelbiamos IV. Po bendros peržiūros SIN buvo patikslintos jas sumažinant ir per PTL pagrindinių žaliavų SIN, nelygu produktas ir maršrutas, buvo 2,3–16,1 % mažesnės nei per bendrą peržiūrą.

(30)

Nepaisant tokio SIN sumažinimo, nustatyta, kad vienos iš nagrinėjamųjų rūšių produkto faktinis suvartojimas vis dar buvo mažesnis nei SIN. Be to, nustatyta, kad bendrovė neturėjo 28 konstatuojamojoje dalyje nurodyto privalomo pildyti suvartojimo registro (23 priedėlis), tikrinamo išorės apskaitininko. Nepaisant to, kad bendrovė pažeidė šį reikalavimą, ji naudojosi ILS lengvatomis, kurios, be to, atsižvelgiant į nustatytas per dideles SIN, buvo didesnės nei numatyta pagal jas reglamentuojančias teisines nuostatas.

(31)

IV ir vienas eksportuojantis gamintojas pateikė pastabas dėl ILS.

(32)

IV tvirtino, kad ILS veikia kaip leistina arba pakaitinė sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, o tikrinimo sistema, taikoma reikiamam santykiui tarp be muitų importuojamų žaliavų ir galutinio eksportuojamo produkto užtikrinti, atitinka pagrindinio reglamento I, II ir III priedų nuostatas. IV taip pat teigė, kad pagal pagrindinį reglamentą kompensuojama gali būti tik ta atsisakytų išieškoti ar sąlyginai nustatytų importo mokesčių dalis, kuri viršija už importuotas žaliavas, panaudotas eksportuojamiems produktams gaminti, sumokėtus importo mokesčius. Tvirtinta, kad taikyta tinkama tikrinimo sistema. IV nurodė eilę tikrinimo elementų, kuriuos ji galėjo naudoti atlikdama tokį tikrinimą, įskaitant SIN, informaciją apie kiekį importo ir eksporto dokumentuose ir grąžinimo patikrinimą po importo ir eksporto. IV taip pat priminė, kad jeigu esama kokios nors nesunaudotos medžiagos pagal schemą turi būti sumokėtas visas muitas kartu su palūkanomis.

(33)

Eksportuojantis gamintojas, kuris, parduodamas produkciją Sąjungai, naudojosi ILS, nepateikė pastabų dėl išvadų, susijusių su aprašymu ir praktiniu įgyvendinimu, kaip apibendrinta a–c punktuose, tačiau nesutiko su keliais subsidijos sumai apskaičiuoti naudotais skaičiais. Šiai bendrovei buvo paaiškinta, kad patikrinus skaičiavimą jokių pataisymų atlikti nereikėjo.

(34)

Atleidimas nuo importo muitų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje, yra subsidija, t. y. IV finansinė parama, kuria nagrinėjamajam eksportuotojui suteikta lengvata.

(35)

Be to, pagal teisės aktus aiškiai nustatyta, kad ILS fiziniam eksportui priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl ILS laikoma individualia ir kompensuotina schema pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą. Neprisiimdama eksporto įsipareigojimo bendrovė negali naudotis pagal šią schemą teikiamomis lengvatomis.

(36)

Todėl šia priemonių galiojimo termino peržiūra patvirtinta, kad pagrindinės šiuo atveju naudojamos poschemės negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Nors tikrinimo sistema arba tvarka, skirta nustatyti, ar žaliavos buvo sunaudotos eksportuojamam produktui gaminti ir kokiais kiekiais (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 4 punktas, o pakaitinių sąlyginio apmokestinimo sistemų atveju – pagrindinio reglamento III priedo II dalies 2 punktas), yra, IV faktiškai jos netaikė. Pačios SIN negali būti laikomos faktinio suvartojimo tikrinimo sistema, nes, kaip nustatyta, jos yra pernelyg didelės, be to, nustatyta, kad perviršinių lengvatų IV nesusigrąžina. Iš tiesų, IV nevykdė faktinės kontrolės remiantis teisingai tvarkomu faktinio suvartojimo registru. Be to, IV neatliko papildomo patikrinimo atsižvelgdama į panaudotas faktines žaliavas, nors paprastai tokį patikrinimą reikia atlikti, kai faktiškai netaikoma tikrinimo sistema (pagrindinio reglamento II priedo II dalies 5 punktas ir III priedo II dalies 3 punktas). Galiausiai patvirtinta, kad praktiškai neužtikrinamas pagal įstatymus privalomas atestuotų apskaitininkų dalyvavimas tikrinimo procese.

(37)

Todėl naudojimasis ILS fiziniam eksportui yra kompensuotinas.

(38)

Jeigu netaikoma leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitinė sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kompensuotina lengvata – tai atsisakymas išieškoti visus importo muitus, paprastai mokėtinus už importuojamas žaliavas. Šiuo atžvilgiu ir atsakant į 32 konstatuojamojoje dalyje minėtą IV argumentą pažymima, kad pagrindiniame reglamente numatytas ne tik perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos kompensavimas. Pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir I priedo i punkte nustatyta, kad gali būti kompensuojama tik per didelė atsisakytų išieškoti muitų suma, jeigu įvykdomos pagrindinio reglamento II ir III priedų sąlygos. Tačiau šiuo atveju šios sąlygos nebuvo įvykdytos. Tai reiškia, kad nustačius, jog stebėsena nepakankama, pirmiau nurodyta išimtis sąlyginio apmokestinimo schemoms netaikoma. Tokiu atveju taikoma įprastinė taisyklė dėl nesumokėtų muitų (negautų pajamų) sumos kompensavimo, o ne dėl tariamai perviršinės atsisakytų išieškoti muitų sumos. Kaip nurodyta pagrindinio reglamento II priedo II dalyje ir III priedo II dalyje, tokią perviršinę atsisakytų išieškoti muitų sumą apskaičiuoja ne tyrimą atliekanti institucija. Priešingai, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktį minėtos institucijos užduotis – tik surinkti pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad tariama tikrinimo sistema yra netinkama.

(39)

Subsidijos suma eksportuotojui, kuris naudojosi ILS, apskaičiuota remiantis nesurinktais importo muitais (pagrindiniu muitu ir specialiu papildomu muitu) už nagrinėjamojo produkto medžiagas, importuotas pagal poschemę per PTL (skaitiklis). Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktu, iš subsidijos sumos išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos reikėjo būtinai sumokėti, norint gauti subsidiją, jeigu tokie prašymai buvo pagrįsti. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma buvo paskirstyta nagrinėjamojo produkto eksporto apyvartai per PTL, kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(40)

Vieninteliam bendradarbiaujančiam gamintojui, kuris naudojosi šia schema, pagal ją per PTL nustatyta 12,3 % subsidijų norma.

(41)

Išsamus MSLS aprašymas pateiktas UPP 2004–2009 m. ir UPP 2009–2014 m. 4.3 dalyje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4 skyriuje.

(42)

Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuojantys gamintojai arba eksportuojantys prekiautojai.

(43)

Šia schema teisę pasinaudoti turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl MSLS kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią schemą, vertės. Tokias MSLS normas Indijos valdžios institucijos nustatė beveik visiems produktams, įskaitant nagrinėjamąjį produktą. Jos nustatomos pagal SIN (žr. 29 konstatuojamąją dalį) ir muitą, taikomą tokiam galimam importui, neatsižvelgiant į faktinį importo muitų sumokėjimą. Nagrinėjamojo produkto MSLS normos per dabartinio tyrimo PTL buvo 8 % amoksicilino trihidrato atveju ir 7 % ampicilino trihidrato ir cefaleksino atveju, taigi bet kuriuo atveju didesnės nei per bendrą peržiūrą.

(44)

Norėdama pasinaudoti šia schema, bendrovė turi eksportuoti. Eksportuotojas, vykdydamas eksporto operaciją, privalo Indijos valdžios institucijoms pateikti deklaraciją, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal MSLS. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinė per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma MSLS kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokio dydžio lengvata jam bus suteikta. Muitinės įstaigoms išdavus eksporto važtaraštį, IV nebegali keisti savo sprendimo dėl MSLS kredito. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą MSLS normą, kuri taikoma eksporto deklaracijos sudarymo metu. Dėl to minėtos lengvatos dydžio atgaline data keisti negalima.

(45)

Nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus MSLS kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupiamuoju principu traukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas. Tokie kreditai gali būti naudojami muitams už vėliau neribotai importuojamas prekes, išskyrus gamybos priemones, mokėti. Produktus, importuotus naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitais tikslais. MSLS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo išdavimo.

(46)

Paraiškos dėl MSLS kreditų yra pildomos elektroniniu būdu ir gali būti pateiktos dėl neriboto eksporto sandorių skaičiaus. Paraiškoms dėl MSLS kreditų pateikti de facto nėra griežtų terminų. MSLS tvarkyti naudojama elektroninė sistema automatiškai neatmeta eksporto sandorių, pateiktų po PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 4.47 dalyje nurodyto pateikimo termino. Be to, kaip aiškiai numatyta PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 9.3 dalyje, paraiškos, gautos pasibaigus paraiškų teikimo terminui, gali būti visada priimamos sumokėjus nedidelį baudos mokestį (t. y. 10 % lengvatos sumos).

(47)

Nustatyta, kad vienas bendradarbiaujantis eksportuojantis Indijos gamintojas per PTL šia schema naudojosi.

(48)

IV teigė, kad „gavėjui tenkanti nauda“ gali būti įvertinta ir subsidijos kompensuotinumas nustatytas tik tada, kai MSLS licencijos parduodamos rinkoje, nes nauda jomis suteikiama tik tada, kai jos parduodamos rinkoje. Kitaip tariant, MSLS kreditai nėra kompensuotini, kai jie naudojami muitams už importuojamas prekes, kurios naudojamos kaip žaliavos eksportuojamoms prekėms gaminti, sumokėti.

(49)

MSLS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. MSLS kreditas yra IV finansinė parama, nes jis galiausiai naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant IV muitų pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, MSLS kreditu eksportuotojui suteikiama nauda, nes juo pagerinamas eksportuotojo likvidumas ne tik tuo atveju, jeigu licencija parduodama rinkoje, kaip teigė IV, bet ir tada, kai jis naudojamas prekių importo muitams sumokėti.

(50)

Be to, pagal teisės aktus MSLS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina.

(51)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis MSLS lengvatomis ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis MSLS.

(52)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalimi ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui yra suteikiama tada, kai atliekama eksporto operacija pagal šią schemą. Šiuo momentu IV privalo atsisakyti muitų, o tai yra finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje.

(53)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikoma, kad pagal MSLS gauta subsidija yra lygi kreditų, gautų už visus eksporto sandorius, atliktus pagal šią schemą per PTL, sumai.

(54)

Pateikus pagrįstus prašymus, siekiant apskaičiuoti subsidijos sumą, kaip skaitiklį, iš tokiu būdu nustatytų kreditų pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą buvo išskaičiuoti mokesčiai, kuriuos būtina sumokėti, norint gauti subsidiją.

(55)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, šios subsidijų sumos buvo paskirstytos visai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar vykdomas eksportas, ir ją suteikiant nebuvo atsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(56)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, šia schema besinaudojančiam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal ją per PTL nustatyta 6,9 % subsidijų norma.

(57)

Išsamus GPESS aprašymas pateiktas UPP 2004–2009 m. ir UPP 2009–2014 m. 5 skyriuje ir PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 5 skyriuje.

(58)

Teisę naudotis šia schema turi eksportuojantys gamintojai, taip pat su gamintojais susiję eksportuojantys prekiautojai ir paslaugų teikėjai.

(59)

Laikydamasi įsipareigojimo eksportuoti sąlygos, bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones ir naudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones), mokėdama už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį IV išduoda GPESS licenciją. Pagal šią schemą numatyta taikyti sumažintą 5 % importo muito normą visoms pagal šią schemą importuojamoms gamybos priemonėms. Vykdant eksporto įsipareigojimą importuotos gamybos priemonės turi būti panaudotos tam tikram eksportuojamų produktų kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį. Pagal UPP 2009–2014 m. gamybos priemones pagal GPESS galima importuoti mokant 0 % normos muitą, tačiau tokiu atveju eksporto įsipareigojimui įvykdyti skiriamas trumpesnis laikotarpis.

(60)

GPESS licencijos turėtojas gamybos priemones gali įsigyti ir iš vietos šaltinių. Tokiu atveju vietos gamybos priemonių gamintojas gali pasinaudoti be muito importuojamų komponentų, reikalingų tokioms gamybos priemonėms pagaminti, importo lengvatomis. Arba toks vietos gamintojas gali prašyti, kad už gamybos priemonių tiekimą GPESS licencijos turėtojui jam būtų taikomos tariamo eksporto lengvatos.

(61)

Nustatyta, kad abu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai per PTL šia schema naudojosi.

(62)

Atskleidus nustatytuosius faktus, IV pareiškė nepritarianti tam, kad pagal GPESS taikomos lengvatos būtų laikomos kompensuotinomis. Konkrečiai, IV teigė, kad nebereikėtų laikyti, kad GPESS subsidijos, skirtos gamybos priemonėms įsigyti, kai eksporto įsipareigojimas jau buvo įvykdytas prieš PTL, priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas. Vienas eksportuojantis gamintojas, kuris, kaip nustatyta, naudojosi GPESS lengvatomis, teigė, kad į šias subsidijas neturėjo būti atsižvelgta, nes jomis nesinaudota įsigyjant nagrinėjamajam produktui gaminti skirtas gamybos priemones.

(63)

GPESS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. Muito sumažinimas laikomas IV finansine parama, nes taikant šią nuolaidą sumažinamos IV muitų pajamos, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai padidina bendrovės likvidumą.

(64)

Tvirtinimas, kad GPESS subsidijos gamybos priemonėms įsigyti, kai eksporto įsipareigojimas jau buvo įvykdytas prieš PTL, nebeturėtų būti siejamos su eksporto įsipareigojimo įvykdymu, turi būti atmestas. Iš tiesų tai, kad GPESS pagal teisės aktus priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, nekvestionuojama, nes neįsipareigojus eksportuoti negalima gauti šių GPESS licencijų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina. Šiuo požiūriu nesvarbu, kada tiksliai bus faktiškai įvykdytas įsipareigojimas eksportuoti. Dėl to, ar gamybos priemonės yra naudojamos nagrinėjamajam produktui gaminti, ar ne, pagal UPP 2009–2014 m. 5.2 skyrių pagal GPESS gamybos priemones galima importuoti etapui prieš gamybą, gamybai ir etapui po gamybos (įskaitant CKD (angl. complete knock-down)/SKD (angl. semi knock-down) ir kompiuterių programinės įrangos sistemas). Taigi aišku, kad GPESS lengvatomis galima pasinaudoti ir importuojant tas prekes, kurios nenaudojamos nagrinėjamajam produktui gaminti. Be to, nustatyta, kad įsipareigojimas eksportuoti pagal GPESS buvo įvykdytas eksportuojant nagrinėjamąjį produktą. Todėl tvirtinimas atmetamas.

(65)

GPESS negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Tokios leistinos sistemos, kaip nurodyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, neapima gamybos priemonių, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(66)

Subsidijos suma apskaičiuota pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka remiantis muitu, nesumokėtu už importuotas gamybos priemones, paskirstytu per laikotarpį, kuris atitinka tokių gamybos priemonių įprastinį nusidėvėjimo laikotarpį susijusiame pramonės sektoriuje. Siekiant parodyti visą ilgainiui suteiktos lengvatos vertę, prie šios sumos buvo pridėtos palūkanos. Buvo nustatyta, kad šiam tikslui tinka peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Indijoje galiojusi komercinių palūkanų norma už paskolas vietos valiuta.

(67)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas.

(68)

Bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams pagal šią schemą per PTL nustatyta 0,1–0,5 % subsidijų norma.

(69)

Išsamus TRS aprašymas pateiktas UPP 2004–2009 m. 3.9.1–3.9.2.2 dalyse ir UPP 2009–2014 m. 3.14.1–3.14.3 dalyse ir PV I 2004–2009 m. 3.20–3.20.3 dalyse ir PV I 2009–2014 m. 3.8–3.8.2 dalyse.

(70)

Teisę naudotis šia schema turi visi eksportuojantys gamintojai arba eksportuojantys prekiautojai.

(71)

Pagal šią schemą visiems produktams, eksportuojamiems į PV I 2004–2009 m. ir PV I 2009–2014 m. 37(C) priedėlyje nurodytas šalis, suteikiamas 2,5 % FOB produktų eksporto pagal šią schemą vertės muito kreditas. Ši schema netaikoma tam tikros rūšies eksporto veiklai, pvz., importuotų ar persiunčiamų produktų eksportui, tariamam eksportui, paslaugų eksportui ir bendrovių, veikiančių specialiosiose ekonominėse zonose, arba eksportuojančių bendrovių eksporto apyvartai. Ši schema taip pat netaikoma tam tikrų rūšių produktams, pvz., deimantams, tauriesiems metalams, rūdoms, grūdams, cukrui ir naftos produktams.

(72)

TRS kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 24 mėnesius nuo atitinkamo sertifikato, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išdavimo. Jie gali būti naudojami muitams mokėti už vėliau importuojamas bet kokias žaliavas ar produktus, įskaitant gamybos priemones.

(73)

Sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, išduodamas eksportavus arba išsiuntus produktus uoste, iš kurio buvo eksportuota. Tol, kol pareiškėjas teikia valdžios institucijoms visų atitinkamų eksporto dokumentų (pvz., eksporto užsakymo, sąskaitų, važtaraščių, bankų pažymų apie įvykdytą eksportą) kopijas, IV neturi teisės priimti sprendimą suteikti muito kreditus.

(74)

Atskleidus nustatytuosius faktus IV teigė, kad tol, kol sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, neparduodamas rinkoje, juo gavėjui nesuteikiama jokia lengvata, todėl jis nėra kompensuotinas. Buvo teigiama, kad TRS muito kreditai nėra kompensuotini, kai jie naudojami muitams už importuojamas prekes, kurios naudojamos kaip žaliavos eksportuojamoms prekėms gaminti, sumokėti. Lengvatomis pagal TRS naudojęsis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas teigė, kad schema yra geografiškai susieta su kitomis šalimis, todėl negali būti kompensuojama ES.

(75)

TRS yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje ir 3 straipsnio 2 dalyje. TRS muito kreditas yra IV finansinė parama, nes jis galiausiai naudojamas kompensuoti importo muitus, taip sumažinant IV pajamas iš muitų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, neatsižvelgiant į tai, ar sertifikatas, kuriuo suteikiama teisė naudotis kreditu, yra panaudojamas importo muitams kompensuoti, ar parduodamas rinkoje, TRS muito kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina jo likvidumą.

(76)

Be to, pagal teisės aktus TRS priklauso nuo to, ar bus vykdomas eksportas, todėl pagal pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos a punktą ji laikoma individualia ir kompensuotina. Tai, kad Sąjungos šalys nepatenka į TRS taikymo sritį, neprieštarauja nei praktiniam schemos įgyvendinimui, nei TRS lengvatų naudojimui, kaip nurodyta 72–74 konstatuojamosiose dalyse. Todėl šis teiginys turėjo būti atmestas.

(77)

Šios schemos negalima laikyti leistina sąlyginio apmokestinimo muitais sistema arba pakaitine sąlyginio apmokestinimo muitais sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinės sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos proceso metu neprivalo faktiškai sunaudoti be muito importuotų produktų, o kredito suma skaičiuojama neatsižvelgiant į faktines panaudotas žaliavas. Nėra jokios sistemos arba tvarkos, kurias taikant būtų patvirtinta, kokios žaliavos naudojamos gaminant eksportuojamą produktą, arba nustatyta, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Eksportuotojas turi teisę naudotis TRS net ir tuo atveju, kai iš viso neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti produktus neįrodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas žaliavas įsigyja vietoje ir neimportuoja jokių produktų, kurie gali būti naudojami kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis TRS. Be to, eksportuotojas gali naudoti TRS muito kreditus gamybos priemonėms importuoti, nors gamybos priemonėms netaikomos leistinos sąlyginio apmokestinimo muitais sistemos, kaip nustatyta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes šios nėra sunaudojamos gaminant eksportuojamus produktus.

(78)

Kompensuotinų subsidijų suma apskaičiuota atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, kuri, kaip nustatyta, buvo teikta per PTL ir schema besinaudojančio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto sandorio metu kaupiamuoju pagrindu įtraukta kaip pajamos. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją suteikiant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(79)

Šia schema besinaudojančiam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta < 0,1 % subsidijų norma.

(80)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujantys Indijos gamintojai per PTL nesinaudojo BIL schema. Todėl šios schemos nereikėjo toliau analizuoti šiame tyrime.

(81)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujantys Indijos gamintojai per PTL nesinaudojo EOB/EPZ/SEZ schema. Todėl šių schemų nereikėjo toliau analizuoti šiame tyrime.

(82)

Išsamus šios schemos aprašymas pateiktas IRB Pagrindiniame aplinkraštyje DBOD Nr. DIR.(Exp).BC 07/04.02.02/2009–10 (Eksporto kreditai rupijomis ir (arba) užsienio valiuta ir paslaugos eksportuotojams), kuris skirtas visiems komerciniams Indijos bankams.

(83)

Teisę naudotis šia schema turi gamintojai eksportuotojai ir prekiautojai eksportuotojai.

(84)

Pagal šią schemą IRB privaloma tvarka nustato didžiausią palūkanų normą, taikomą eksporto kreditams Indijos rupijomis arba užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui. EKS sudaro dvi poschemės, t. y. eksporto kreditų schema, taikoma produktams prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui produktų pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportuojant produktus, ir eksporto kreditų schema, taikoma produktams po išsiuntimo, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, IRB nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(85)

Pagal IRB Pagrindinį aplinkraštį eksportuotojai gali gauti eksporto kreditus, kuriems taikomos lengvatinės palūkanų normos, palyginti su įprastinių komercinių kreditų („kreditų grynaisiais“) palūkanų normomis, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas. Bendrovėms, kurių kredito reitingai geri, palūkanų normų skirtumas gali būti sumažintas. Iš tikrųjų bendrovės, kurių reitingai aukšti, gali gauti eksporto kreditus ir kreditus grynaisiais vienodomis sąlygomis.

(86)

EKS kredito lengvatinės palūkanų normos, nustatytos 85 konstatuojamojoje dalyje minėtu IRB Pagrindiniu aplinkraščiu, gali sumažinti eksportuotojo palūkanų išlaidas skirtingai nuo išlaidų kreditams, kurios nustatomos tik pagal rinkos sąlygas, ir šiuo atveju yra lengvata, kuria naudojosi toks eksportuotojas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalyje. Eksporto finansavimas nėra per se saugesnis už vidaus finansavimą. Iš tikrųjų jis paprastai laikomas rizikingesniu, o tam tikram kreditui reikalingo užstato dydis, kad ir koks būtų finansavimo objektas, tėra paprasčiausias komercinis sprendimas, kurį priima tam tikras komercinis bankas. Įvairių bankų taikomų palūkanų normų skirtumai yra IRB metodų, pagal kuriuos reikalaujama nustatyti individualias didžiausias skolinimo palūkanų normas kiekvienam komerciniam bankui, taikymo rezultatas. Be to, komerciniai bankai nebūtų įpareigoti savo klientams perleisti palankesnių palūkanų normų už eksporto kreditus užsienio valiuta.

(87)

Neatsižvelgiant į tai, kad lengvatinius kreditus pagal EKS teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra Vyriausybės finansinė parama, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad nei pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje, nei PPO susitarime dėl subsidijų ir kompensacinių priemonių nenustatyta, kad, skiriant subsidiją, būtų reikalaujama mokesčio už valstybines sąskaitas, pvz., IV kompensacijų komerciniams bankams, tokiu atveju pakanka tik Vyriausybės nurodymo atlikti funkcijas, išvardytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii arba iii papunkčiuose. IRB yra valstybės įstaiga, todėl jai taikoma Vyriausybės apibrėžtis, nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio b punkte. IRB 100 % priklauso Vyriausybei, siekia valstybinės politikos, pvz., pinigų politikos, tikslų, o jo vadovybę skiria IV. IRB vadovauja privačioms įstaigoms, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunkčio antroje įtraukoje, nes komerciniai bankai privalo laikytis jo sąlygų, inter alia, nustatytų IRB Pagrindiniame aplinkraštyje dėl eksporto kreditų didžiausių palūkanų normų, ir IRB nuostatų, reikalaujančių, kad komerciniai bankai dalį savo grynųjų bankinių kreditų skirtų eksportui finansuoti. Šis reikalavimas įpareigoja komercinius bankus atlikti funkcijas, nurodytas pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto i papunktyje, šiuo atveju – susijusias su paskolomis lengvatinio eksporto finansavimo forma. Toks tiesioginis lėšų perleidimas paskolų forma pagal tam tikras sąlygas paprastai būtų atliekamas Vyriausybės, o šiuo atveju taikoma praktika realiai nesiskiria nuo kitų šalių Vyriausybių atliekamų funkcijų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktyje. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 4 straipsnio 4 dalies a punktu, ši subsidija laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos gali būti taikomos tik eksporto sandoriams finansuoti, ir dėl to priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų.

(88)

Subsidijos suma apskaičiuota atsižvelgiant į skirtumą tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kurios buvo taikomos per PTL, ir palūkanų, kurias būtų reikėję mokėti už vienintelio schema besinaudojančio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo naudojamus įprastinius komercinius kreditus. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, ši subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta bendrai eksporto apyvartai per PTL kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skiriant neatsižvelgta į perdirbtą, pagamintą, eksportuotą arba vežtą kiekį.

(89)

Bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui pagal šią schemą per PTL nustatyta subsidijų norma buvo nereikšminga.

(90)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujantys Indijos gamintojai per PTL nesinaudojo APMS. Todėl šios schemos nereikėjo toliau analizuoti šiame tyrime.

(91)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujantys Indijos gamintojai per PTL nesinaudojo Pendžabo pramonės lengvatų schema. Todėl šios schemos nereikėjo toliau analizuoti šiame tyrime.

(92)

Atliekant tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujantys Indijos gamintojai per PTL nesinaudojo Gudžarato pramonės lengvatų schema. Todėl šios schemos nereikėjo toliau analizuoti šiame tyrime.

(93)

Pagal pagrindinio reglamento nuostatas tiriamiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuota kompensacinių subsidijų suma, išreikšta ad valorem, svyruoja nuo 7,5 % iki 12,4 %. Šios subsidijų sumos buvo didesnės už pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje nurodytą de minimis ribą.

(94)

Todėl manoma, kad pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį per PTL buvo toliau vykdomas subsidijavimas.

(95)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar pasibaigus priemonių galiojimo terminui, subsidijavimas tęstųsi arba pasikartotų.

(96)

Primenama, kad bendradarbiavo tik du žinomi eksportuojantys nagrinėjamojo produkto gamintojai. Remiantis turima Indijos ir Sąjungos statistine informacija neįmanoma nustatyti, kokią dalį bendrame Indijos nagrinėjamojo produkto eksportuojančių gamintojų pardavimo Sąjungoje sudarė šių eksportuotojų dalis. Tačiau šie statistiniai duomenys rodo, kad esama kitų gamintojų, kurie Sąjungoje galėjo parduoti nagrinėjamąjį produktą.

(97)

Nustatyta, kad per PTL bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai toliau naudojosi Indijos Vyriausybės teikiamomis kompensuotinomis subsidijomis. Pagal išnagrinėtas subsidijų schemas pakartotinai teikiamos lengvatos, be to, nėra požymių, kad šios programos netrukus pasibaigtų ar būtų keičiamos arba kad bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pagal šias schemas lengvatų nebegautų.

(98)

Nėra duomenų, rodančių, kad kiti eksportuojantys gamintojai nebesinaudotų pirmiau aptartomis subsidijų schemomis. Todėl daroma išvada, kad toliau buvo tęsiamas subsidijavimas visos šalies mastu.

(99)

Atsižvelgiant į pirmiau aprašytus nustatytuosius faktus, daroma išvada, kad per PTL subsidijavimas buvo vykdomas toliau ir tikriausiai bus tęsiamas ateityje.

(100)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu panašų produktą Sąjungoje gamino šie Sąjungos gamintojai: Sandoz, DSM, Deretil, ACS Dobfar SpA ir Antibioticos S.A. Pareiškėjai kreipėsi dėl galiojančių antisubsidijų priemonių galiojimo termino peržiūros. Norint nustatyti visą Sąjungoje pagamintą produkto kiekį naudotasi visa turima informacija apie Sąjungos gamintojus, taip pat prašyme nurodyta informacija ir Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant peržiūros tyrimą ir jį inicijavus pateiktais duomenimis. Remiantis šia informacija, nustatyta, kad visa Sąjungos produkcija per PTL sudarė 7 093 tonas.

(101)

Sąjungos gamintojai, pagaminę visą Sąjungos produkciją, sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 1 dalyje (toliau – Sąjungos pramonė). Kadangi trys klausimyno atsakymus pateikę Sąjungos gamintojai per PTL pagamino iki 95 % visos Sąjungos panašaus produkto produkcijos, šių gamintojų duomenys laikyti tipiškais visos Sąjungos pramonės duomenimis.

(102)

Analizuojant importo apimties ir kainų tendencijas naudota nagrinėjamojo laikotarpio Eurostato importo statistika: TARIC kodų 2941101010, 2941102010 ir 2941900030 2007 m. ir 2008 m. statistika ir TARIC kodų 2941100010 ir 2941900030 2009 m. bei vėlesnių metų statistika.

(103)

Atsižvelgiant į Sąjungos gamintojų skaičių ir į tai, kad vienas Sąjungos gamintojas panašų produktą gamino pagal su kitu gamintoju sudarytą žaliavų perdirbimo susitarimą, saugant duomenų konfidencialumą su Sąjungos pramone susijusi informacija pateikiama, kai reikia, tik indeksuota forma arba nurodant intervalus.

(104)

Sąjungos pramonė panašų produktą parduoda nesusijusiems pirkėjams ir parduoda (perleidžia) susijusioms bendrovėms kaip naudotojoms toliau perdirbti.

(105)

Pardavimas nesusijusiems subjektams laikytas „laisvąja rinka“. Pardavimas (perleidimas) susijusiems subjektams laikytas „uždaruoju naudojimu“.

(106)

Apskaičiuodama tariamą Sąjungos nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto suvartojimą, Komisija susumavo:

(107)

Reikėtų pažymėti, kad, siekiant išvengti dvigubo parduotų kiekių skaičiavimo, skaičiuojant neatsižvelgta į pagal dviejų Sąjungos gamintojų žaliavų perdirbimo susitarimą parduotą kiekį.

(108)

Remiantis minėtu skaičiavimu, Sąjungos nagrinėjamojo produkto ir panašaus produkto suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu palaipsniui padidėjo 28 %:

(109)

Remiantis Eurostato duomenimis, į laisvą apyvartą išleisto iš Indijos importuojamo nagrinėjamojo produkto apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 96 %. 2008 m. minėto importo apimtis sumažėjo net 51 procentiniu punktu, 2009 m. – dar 43 procentiniais punktais, o per PTL – 2 procentiniais punktais.

(110)

Kiek kitokia tendencija pastebėta vertinant importuojamus produktus, kuriems buvo įforminta laikino įvežimo perdirbti procedūra ir kuriems netaikomos kompensacinės priemonės ir muitai. 2007–2008 m. minėtų produktų importas iš pradžių sumažėjo 92 %, 2009 m. importuota daugiau, o per PTL importas išliko palyginti stabilus.

(111)

Vidutinė iš Indijos į laisvą apyvartą išleisti importuojamo nagrinėjamojo produkto kaina 2007–2009 m. padidėjo 34 %, per PTL smarkiai sumažėjo ir buvo 26 % mažesnė nei 2007 m. Produktų, kuriems įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, importo kaina taip pat mažėjo ir per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 16 %. Skirtingas minėtų dviejų importo režimų kainų tendencijas galima paaiškinti tuo, kad importuotas ne tos pačios rūšies nagrinėjamasis produktas, t. y. cefaleksinas, kuris, palyginti su kitų rūšių nagrinėjamuoju produktu, yra brangesnis.

(112)

Iš Indijos į laisvą apyvartą išleisti importuojamų produktų arba produktų, kuriems įforminama laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, importo rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo labai maža ir abiem atvejais sumažėjo.

(113)

Vienas Sąjungos gamintojas nurodė, kad neteisingai apskaičiuotas Indijos importas, grindžiamas Eurostato duomenimis, nes, palyginti su Eurostato duomenimis, Indijos eksporto statistikoje nurodoma didesnė eksporto apimtis. Atsakant reikėtų pažymėti, kad remtis Eurostato duomenimis vertinant importo statistiką yra įprastinė Komisijos praktika. Be to, pažymima, kad Indijos eksporto statistikoje nenurodoma galutinė eksportuojamų produktų paskirtis ir tai, ar jie bus faktiškai įvežti į Sąjungą. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(114)

Atsižvelgiant į tai, kad į ES rinką įvežta labai mažai išleisti į laisvą apyvartą skirtų iš Indijos importuojamų produktų, reikšmingų išvadų dėl priverstinio kainų mažinimo nebuvo galima padaryti. Vertinant produktus, kuriems įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, nustatytas neigiamas priverstinio kainų mažinimo skirtumas. Tačiau šis importas sudarė mažiau nei dešimt tonų ir yra susijęs tik su vienos rūšies produktu (cefaleksinu), kuris, be to, yra pats brangiausias ir mažiausiai tipiškas produktas rinkoje. Taigi prieita prie išvados, kad importuojamų produktų, kuriems įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, sandorių duomenys yra netipiški, todėl netinkami reikšmingam priverstinio kainų mažinimo skaičiavimui ir tolesnei analizei.

(115)

Vienas Sąjungos gamintojas nurodė, kad metodas, pagal kurį atskirai analizuojamas abiejų kategorijų importas (t. y. pagal produktus, kurie išleidžiami į laisvą apyvartą, ir produktus, kuriems įforminama laikinojo įvežimo perdirbti procedūra) neatitinka per ankstesnius peržiūros tyrimus naudoto metodo ir nuoseklios Komisijos praktikos.

(116)

Atsakant reikėtų pažymėti, kad, kaip nurodyta 115 konstatuojamojoje dalyje, kiekiai, importuoti pagal laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, arba į laisvą apyvartą išleisti kiekiai yra nepakankami, kad jais remiantis būtų galima daryti reikšmingas išvadas. Atsižvelgiant į žemą bendros apimties lygį, minėta išvada galioja ir šiam kiekiui.

(117)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį tiriamojo produkto importas iš kitų nei Indija šalių padidėjo 62 %, rinkos dalis išaugo daugiau kaip 10 procentinių punktų nuo 37,6 % iki 47,7 % ir tai sutapo su padidėjusiu suvartojimu Sąjungos rinkoje. Tarp eksportuojančių šalių Singapūras, Kinija ir Omanas yra pagrindiniai tiekėjai Sąjungos rinkoje.

(118)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės importo iš trečiųjų šalių kainos sumažėjo net 43 %. Nors per PTL dėl pagrindinių eksportuojančių šalių (Singapūro, Kinijos ir Omano) kainų Sąjungos kainos, vertinant atskirai kiekvieną produktą, buvo priverstinai sumažintos maždaug 20 %, o importo apimtys, galima sakyti, buvo reikšmingos, panašu, kad toks importas iš tiesų neturėjo poveikio Sąjungos pramonės pelningumui.

(119)

Vienas Sąjungos gamintojas teigė, kad nagrinėjant vidutinės importo kainos tendencijas reikėjo atsižvelgti į įvairias produkto rūšis. Atsakant reikėtų pažymėti, kad, laikantis įprastinės praktikos, atliekant, inter alia, kainų tendencijų analizę reikia remtis nagrinėjamuoju produktu, neatsižvelgiant į kiekvieną produkto rūšį. Taip pat pažymima, kad remiantis importo iš trečiųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu kainų tendencijomis šiuo atveju nebuvo padaryta nei viena išvada. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(120)

Visi Sąjungos gamintojai teigė, kad importą iš, inter alia, Kinijos ir Omano daugiausia sudaro veterinarinėms reikmėms skirtas amoksicilino trihidratas ir į tai reikėjo atsižvelgti atliekant minėtų kainų analizę. Atsakant pažymima, kad tiriamasis produktas apima antibiotikus, skirtus vartoti žmonėms ir veterinariniais tikslais. Be to, šiam argumentui pagrįsti pateikta informacija nebuvo pagrįsta faktais. Todėl šis argumentas turėjo būti atmestas.

(121)

Vienas Sąjungos gamintojas teigė abejojantis amoksicilino trihidrato ir ampicilino trihidrato kainų per PTL palyginimo pagrįstumu, nes Eurostato duomenys nėra suskirstyti pagal šias dvi produkto rūšis. Kadangi nustatyta, kad šių dviejų rūšių produkto Sąjungos pramonės kainos yra panašios, nebuvo nepagrįsta kainas lyginti suvestiniu lygmeniu.

(122)

Dėl importo iš Singapūro – visi Sąjungos gamintojai teigė, kad šis importas buvo vykdomas sandorių tarp susijusių bendrovių kaina. Tokiomis aplinkybėmis, jei atsižvelgiama į šį importą, iškreipiamos vidutinės importo iš kitų trečiųjų šalių kainos. Pažymima, kad tuo atveju, jei, lyginant kainas, į šį importą nebūtų atsižvelgta, minėta išvada dėl priverstinio kainų mažinimo skirtumo reikšmingai nepasikeistų, todėl išvada, kad importas mažomis kainomis neturėjo poveikio Sąjungos pramonės pelningumui, nesikeistų.

(123)

Analizuojant ekonominius rodiklius (pardavimo apimtis ir pardavimo kainas Sąjungos rinkoje, rinkos dalį ir pelningumą), susijusius su Sąjungos pramone, buvo nustatyta, kad, norint atlikti reikšmingą analizę ir įvertinimą, reikia sutelkti dėmesį į padėtį, vyraujančią laisvojoje rinkoje. Kai buvo įmanoma ir pateisinama, šios išvados vėliau buvo palygintos su uždarosios rinkos duomenimis, siekiant nuodugniai išsiaiškinti Sąjungos pramonės padėtį.

(124)

Tačiau kitų ekonominių rodiklių analizė, atlikus tyrimą, parodė, kad juos galima pagrįstai išnagrinėti tik atsižvelgiant į visą veiklą. Iš tiesų, gamyba (uždarojoje ir laisvojoje rinkoje), pajėgumai, pajėgumų naudojimas, atsargos, investicijos, likučiai, užimtumas, našumas, darbo užmokestis, augimas, pajėgumas padidinti kapitalą priklauso nuo visos veiklos, neatsižvelgiant į tai, ar produkcija realizuojama uždarojoje, ar laisvojoje rinkoje.

(125)

Gavus pastabų iš vieno Sąjungos gamintojo dėl galutinai atskleistų faktų, kuriais remiantis ketinta baigti tyrimą, ištaisyti kai kurie ekonominiai rodikliai, minimi tolesnėse konstatuojamosiose dalyse. Šie pakeitimai nebuvo tokie, kad būtų reikėję keisti išvadą dėl Sąjungos pramonės padėties.

(126)

2007–2008 m. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nekito, 2008–2009 m. padidėjo 4 %, o per PTL padidėjo dar 3 procentiniais punktais.

(127)

Vis dėlto, dėl 2008 m. Sąjungos gamintojo patirtų nenumatytų techninių sunkumų produkcijos apimtis nedidėjo – tais metais gamybos apimtis sumažėjo 5 %, o iki PTL palaipsniui pasiekė ankstesnį lygį.

(128)

Padidėjus gamybos pajėgumui ir šiek tiek sumažėjus produkcijos apimčiai, nagrinėjamuoju laikotarpiu pajėgumų naudojimo koeficientas nuolat mažėjo ir per PTL pasiekė tokį lygį, kuris buvo 9 % mažesnis nei 2007 m.

(129)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusioms šalims apimtis per PTL buvo šiek tiek mažesnė nei 2007 m., 2009 m. sumažėjo 7 %, o per PTL padidėjo šešiais procentiniais punktais.

(130)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kaina padidėjo 4 %. 2008 m. kainos staiga padidėjo 21 %, 2009 m. sumažėjo 17 procentinių punktų, o per PTL nekito.

(131)

Vienas Sąjungos gamintojas teigė, kad neteisingai įvertintas importo iš Indijos kainų poveikis Sąjungos pramonei. Atsakant pirmiausia pažymima, kad, kaip minėta 115 konstatuojamojoje dalyje, priverstinio kainų mažinimo nenustatyta. Be to, kaip nurodyta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 4 %. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikoma, kad importas iš Indijos Sąjungos pramonės padėčiai neturėjo jokio neigiamo poveikio.

(132)

Mažėjantis pardavimas Sąjungos rinkoje nesusijusioms šalims matyti iš to, kaip kito rinkos dalis, – per PTL, palyginti su 2007 m., ji sumažėjo 22 procentiniais punktais.

(133)

Nors, nepaisant didėjančios paklausos, Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusioms šalims apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu mažėjo, uždarasis pardavimas padidėjo 28 %.

(134)

Sąjungos pramonės uždarosios rinkos rinkos dalis 2008 m. padidėjo 9 procentiniais punktais, vėliau palaipsniui mažėjo, kol pasiekė 2007 m. lygį.

(135)

Visos Sąjungos pramonės rinkos dalis buvo apskaičiuota sudėjus laisvojoje ir uždarojoje rinkoje Sąjungoje parduotus kiekius. Nors šis kiekis per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 14 %, Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 10 procentinių punktų, nes tuo pačiu laikotarpiu 28 % padidėjo suvartojimas rinkoje. Tai reiškia, kad Sąjungos pramonė neturėjo naudos iš padidėjusio suvartojimo.

(136)

Nuo 2007 m. iki PTL pabaigos atsargų lygis sumažėjo 54 % – daugiausia dėl padidėjusios paklausos uždarojoje rinkoje.

(137)

Sąjungos pramonės pardavimo nesusijusioms šalims Sąjungos rinkoje pelningumas žymiai pagerėjo per PTL – 153 procentiniais punktais. Tai galima paaiškinti vidutiniu 2 % kainų augimu ir sumažėjusiomis gamybos sąnaudomis. Palyginti su pelno dydžiu per paskutinio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo tiriamąjį laikotarpį, pelnas padidėjo daugiau kaip 400 procentinių punktų.

(138)

Reikėtų pažymėti, kad, išskyrus 2007 m., nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pelno lygis buvo aukštesnis nei tikslinis pelno dydis, nustatytas per ankstesnį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą, t. y. 10 % (tikslinis pelnas).

(139)

Du Sąjungos gamintojai teigė, kad pelningumas nustatytas netinkamai, nes pelnas, kurį uždirbo susiję ankstesnio gamybos etapo tiekėjai, buvo atimtas iš jų sąnaudų. Atsakant pažymima, kad atimti susijusių šalių, dalyvaujančių žaliavų gamyboje, pelną yra įprastinė praktika. Tokiomis aplinkybėmis šį argumentą teko atmesti.

(140)

Sąjungos pramonės uždarojo pardavimo Sąjungos rinkoje pelningumas per PTL padidėjo 51 %. Tai daugiausia galima paaiškinti vidutiniškai 10 % padidėjusiomis kainomis. Vis dėlto, kadangi ši kainų raida yra pagrįsta kainomis tarp susijusių įmonių, iš to, kas išdėstyta, negalima daryti reikšmingų išvadų.

(141)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos padidėjo. Investicijos, susijusios su gamybos pajėgumo padidėjimu siekiant tiekti produkciją ir uždarajai, ir laisvajai rinkai.

(142)

Be to, atlikus tyrimą nustatyta, kad investicijų grąža, t. y. grynasis ikimokestinis pelnas už produktą, išreikštas produktui priskiriamo ilgalaikio turto grynosios buhalterinės vertės procentine dalimi, per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo.

(143)

Pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 7 %, nes pelningumo sumažėjimą buvo galima kompensuoti sumažėjusiomis atsargomis per antrąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį.

(144)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas padidėjo 9 % (tai atitiko investicijas į gamybos pajėgumus), o vidutinis darbo užmokestis padidėjo tik 6 %. Našumas iš viso sumažėjo 11 %, kai vienas Sąjungos gamintojas patyrė nenumatytų techninių sunkumų.

(145)

Atsižvelgiant į subsidijuoto importo iš Indijos apimtį, faktinės subsidijavimo sumos poveikis negali būti laikomas nereikšmingu.

(146)

Sąjungos pramonės padėtis labai pagerėjo po paskutiniojo peržiūros tyrimo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu. Todėl galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonė pajėgė visiškai atsigauti po ankstesnio subsidijavimo.

(147)

2007 m. – peržiūros tiriamuoju laikotarpiu subsidijuojamo nagrinėjamojo produkto importo apimtis buvo nereikšminga. Nagrinėjamuoju laikotarpiu daugelio žalos rodiklių (išskyrus tam tikrus rodiklius kaip antai rinkos dalis, produkcijos apimtis ir investicijų grąža), įskaitant pelningumą (+ 153 %), pardavimo kainą (+ 4 %), pardavimo apimtį (+ 14 %), užimtumą (+ 10 %) ir investicijas (+ 29 %), raida buvo teigiama. Sąjungos rinkoje pasiektas pelno lygis buvo (išskyrus 2007 m.) didesnis nei tikslinis pelno dydis, nustatytas per ankstesnį priemonių galiojimo peržiūros tyrimą, t. y. 10 %. Teigiamą didžiosios dalies rodiklių raidą daugiausia lėmė Sąjungos pramonės patikimumas ir tvarūs santykiai su klientais, kuriuos ji kūrė pastaraisiais metais, be to, kainos lygis, kurį jai pavyko pasiekti rinkoje.

(148)

Vienas Sąjungos gamintojas teigė, kad analizuojant kainų ir pelno tendencijas reikėtų atsižvelgti į žaliavų stygių 2007 ir 2008 m. Anot šio gamintojo, dėl tokio stygiaus 2008 m. ir 2009 m. (kiek mažiau) neįprastai didėjo kainos ir pelnas. Atsakant pažymima, kad, kaip matyti iš 5.5.2.1 ir 5.5.4.1 lentelių, neįprastai dideles kainas ir pelną galima sieti tik su 2008 m. Panašu, kad 2009 m. ir per PTL gautam pelnui žaliavų stygius poveikio nebeturėjo. 139 konstatuojamojoje dalyje pateikta išvada, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį gautas pelnas viršijo tikslinį peną, tebegalioja.

(149)

Dėl uždarojo pardavimo: galimybė parduoti dalį produkcijos uždarojoje rinkoje leido užtikrinti aukštą pajėgumų naudojimo lygį ir sudarė sąlygas Sąjungos pramonei sumažinti pastoviąsias išlaidas ir išlikti konkurencingai.

(150)

Galiausiai, atsižvelgiant į su Sąjungos pramone susijusių rodiklių teigiamą pokytį, daroma išvada, kad Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu materialinės žalos nepatyrė.

(151)

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importo į Sąjungą apimtis buvo nedidelė, subsidijuojamas importas neturėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams. Kaip minėta, laikoma, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė materialinės žalos nepatyrė.

(152)

Primenama, kad Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu materialinės žalos nepatyrė, nes daugumos žalos rodiklių raida tuo laikotarpiu buvo teigiama. Todėl vadovaujantis pagrindinio reglamento 18 straipsnio 2 dalimi nagrinėta, ar pasibaigus priemonių galiojimo terminui, žala pasikartotų.

(153)

Tyrimas parodė, kad trijų bendradarbiaujančių Indijos gamintojų pajėgumų naudojimas per PTL pasiekė labai aukštą lygį. Todėl nepanaudoti pajėgumai, kurie gali būti nukreipti į Sąjungos rinką, jei priemonės nebūtų taikomos, panašu, yra riboti.

(154)

Atskleidus nustatytuosius faktus, keli Sąjungos gamintojai teigė, kad Indijoje esama daug nepanaudotų pajėgumų ir kad bendradarbiaujančių Indijos eksportuojančių gamintojų pajėgumų naudojimo koeficiento negalima laikyti tipišku viso Indijos sektoriaus pajėgumų naudojimo koeficientu. Vienas Sąjungos gamintojas net teigė, kad septynių pagrindinių Indijos eksportuotojų nepanaudoti pajėgumai yra iš esmės didesni nei Sąjungos laisvojoje rinkoje suvartojamas kiekis.

(155)

Atsakant pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad trijų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pajėgumų naudojimo koeficientas yra svertinis vidurkis, apskaičiuotas remiantis patikrintais, tik su nagrinėjamuoju produktu susijusiais duomenimis. Be to, trys bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai yra dideli gamintojai ir yra tarp septynių Indijos eksportuotojų, kuriuos skundo pateikėjas įvardijo kaip „pagrindinius“. Priešingai, Sąjungos gamintojų pateikti šių septynių Indijos gamintojų nepanaudotų pajėgumų duomenys daugiausia buvo grindžiami „rinkos informacija“ ir, nors buvo konkrečiai paprašyta, nebuvo pagrįsti patikimais faktiniais įrodymais. Todėl atsižvelgti į minėtą informaciją nebuvo galima ir buvo patvirtinta, kad, remiantis patikrintais bylos duomenimis, Indijos nepanaudoti pajėgumai greičiausiai yra nedideli.

(156)

Remiantis oficialiąja Indijos statistika nustatyta, kad per PTL pardavimo eksportui į dešimt pagrindinių Indijos eksporto rinkų kainos buvo vidutiniškai maždaug 20 % mažesnės nei Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje kainos. Šios Indijos eksporto kainos atitiko kitų pagrindinių Sąjungos rinkos dalyvių kainas, kaip nurodyta 119 konstatuojamojoje dalyje. Nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš šių kitų šalių mažomis kainomis neturėjo neigiamo poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams. Atsižvelgiant į tai daroma išvada, kad, leidus nebetaikyti priemonių, Indijos eksporto kainos neturėtų turėti žalingo poveikio Sąjungos pramonei, nes ji jau dabar turi konkuruoti su kitomis, tokią pačią kainodarą taikančiomis eksportuojančiomis šalimis ir materialinės žalos nepatiria.

(157)

Du Sąjungos gamintojai taip pat teigė, kad, leidus nebetaikyti priemonių, dėl Sąjungos rinkos patrauklumo kainų požiūriu Indijos gamintojai į Sąjungos rinką nukreips šiuo metu į kitas rinkas siunčiamą eksportą. Pirmiausia pažymima, kad jeigu Indijos gamintojai nukreiptų eksportą į Sąjungą, jie turėtų konkuruoti su kitomis trečiosiomis šalimis, kurios jau dabar į Sąjungą eksportuoja didelius kiekius. Be to, kaip minėta 119 konstatuojamojoje dalyje, prieita prie išvados, kad trečiųjų šalių importas, vykdomas tokiomis kainomis, kurios yra panašios į Indijos eksporto į kitas rinkas kainas, neturėjo poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams. Todėl manoma, kad jeigu iš Indijos į Sąjungą bus daugiau eksportuojama panašiomis kainomis kaip į kitas eksporto rinkas, Sąjungos pramonė materialinės žalos nepatirs.

(158)

Du Sąjungos gamintojai taip pat teigė, kad tai, jog JAV tam tikroms Indijos antibiotikų gamybos įmonėms buvo taikomas importo draudimas, reiškia, kad papildomi kiekiai bus vėl nukreipti į Sąjungos rinką. Vis dėlto, šiuo požiūriu pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados dėl galimo eksporto nukreipimo tebegalioja.

(159)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu uždaroji rinka sudarė 50–60 % Sąjungos pramonės laisvosios ir uždarosios rinkos, suvartojimas Sąjungos pramonės uždarojoje rinkoje tuo laikotarpiu padidėjo daugiau kaip 20 %. Atsižvelgiant į šios rinkos savybes ir dydį, manoma, kad, leidus nebetaikyti priemonių, galimas eksporto iš Indijos padidėjimas neturės poveikio uždarajai rinkai, o Sąjungos pramonė išlaikys didelį pajėgumų naudojimo koeficientą bei masto ekonomiją.

(160)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, prieita prie išvados, kad, leidus nebetaikyti priemonių, subsidijuojamas importas iš Indijos greičiausiai nepadarys materialinės žalos Sąjungos pramonei, nes daugumos žalos rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo teigiama, nepaisant reikšmingo ir didėjančio kitų šalių importo, vykdyto kainomis, panašiomis į Indijos eksporto į kitas šalis kainas. Todėl buvo prieita prie išvados, kad, leidus nebetaikyti priemonių, materialinė žala greičiausiai nepasikartos.

(161)

Vienas Sąjungos gamintojas teigė, kad turėjo būti atlikta Sąjungos interesų bandomoji analizė. Atsakant pažymima, kad atsižvelgiant į tai, jog žalos pasikartojimo tikimybės nėra, nagrinėti Sąjungos interesus netikslinga. Todėl argumentas atmestas.

(162)

Atsižvelgiant į išvadą dėl subsidijavimo tęsimosi tikimybės, kaip minėta 100 konstatuojamojoje dalyje, ir poveikio, kurį jis gali daryti būsimiems prekybos srautams, Komisija stebės nagrinėjamojo produkto importo apimtis. Pastebėjusi reikšmingų kiekio pokyčių, Komisija svarstys, kokių priemonių, jei būtina, reikia imtis.

(163)

Stebėsena bus vykdoma dvejus metus po šio reglamento paskelbimo.

(164)

Atsižvelgiant į šio peržiūros tyrimo rezultatus, manoma, kad yra tikslinga panaikinti tam tikriems importuojamiems Indijos kilmės plataus spektro antibiotikams taikomą kompensacinį muitą.

(165)

Suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis siūlyta baigti tyrimą, ir joms buvo suteikta galimybė pareikšti savo pastabas. Gautos pastabos aptartos atitinkamose konstatuojamosiose dalyse ir jos nebuvo tokios, kad būtų reikėję keisti pirmiau išdėstytas išvadas,

11.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 206/19

(1)

2011 m. kovo 2 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 204/2011 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje;

(2)

atsižvelgiant į padėties Libijoje sunkumą ir laikantis 2011 m. rugpjūčio 10 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimo 2011/500/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje (2), į Reglamento (ES) Nr. 204/2011 III priede pateiktą fizinių ir juridinių asmenų, subjektų ar organizacijų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą reikėtų įtraukti dar du subjektus,

11.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 206/21

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 216/2008 siekiama Europoje nustatyti ir išlaikyti vienodą aukštą civilinės aviacijos saugos lygį. Tame reglamente numatomos priemonės tam tikslui ir kitiems civilinės aviacijos saugos srities tikslams pasiekti;

(2)

kad būtų įgyvendintas Reglamentas (EB) Nr. 216/2008, taip pat naujieji Bendro Europos dangaus II teisės aktai (2), reikia nustatyti išsamesnes įgyvendinimo taisykles, visų pirma susijusias su skrydžių vadovų licencijavimu, kad Europoje būtų išlaikytas vienodas aukštas civilinės aviacijos saugos lygis, užtikrinti aukščiausi atsakomybės ir kompetencijos standartai, padidintas skrydžių vadovų paslaugų prieinamumas, skatinama abipusiškai pripažinti licencijas ir kartu siekiama apskritai padidinti oro eismo saugą ir darbuotojų kompetenciją;

(3)

skrydžių vadovai, taip pat jų mokyme, testavime, tikrinime ar medicininėse apžiūrose dalyvaujantys asmenys ir organizacijos turi atitikti Reglamento (EB) Nr. 216/2008 Vb priede nustatytus atitinkamus esminius reikalavimus. Nustačius, kad skrydžių vadovai, taip pat jų mokyme dalyvaujantys asmenys ir organizacijos atitinka esminius reikalavimus, pagal tą reglamentą jiems turėtų būti išduotas pažymėjimas arba licencija;

(4)

įrodyta, kad licencija, nustatyta 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/23/EB dėl Bendrijos skrydžių vadovo licencijos (3), padėjo sėkmingai pasiekti, kad būtų pripažįstamas ypatingas skrydžių vadovų vaidmuo užtikrinant saugų skrydžių valdymą. Nustačius visoje Sąjungoje taikomus kompetencijos standartus, šioje srityje sumažėjo susiskaidymas, o oro navigacijos paslaugų teikėjams regionuose vis glaudžiau bendradarbiaujant, darbo organizavimas tapo veiksmingesnis. Todėl bendros skrydžių vadovų licencijavimo sistemos palaikymas ir tobulinimas Sąjungoje yra esminis Europos skrydžių valdymo sistemos elementas;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1108/2009 (4) Direktyva 2006/23/EB panaikinta. Tačiau Direktyvos 2006/23/EB nuostatos ir toliau taikomos, kol bus pradėtos taikyti Reglamento (EB) Nr. 216/2008 8c straipsnio 10 dalyje nurodytos priemonės. Tos priemonės nustatomos šiame reglamente;

(6)

šio reglamento nuostatos atspindi tai, kas skrydžių vadovų mokymo srityje yra šiuolaikiškiausia, įskaitant geriausią patirtį, taip pat mokslo ir technikos pažangą. Tos nuostatos parengtos remiantis Direktyva 2006/23/EB; jose numatoma, kad valstybės narės bendrai perkeltų 1944 m. gruodžio 7 d. Čikagoje pasirašyta Tarptautinės civilinės aviacijos konvencija nustatytus standartus ir rekomenduojamą praktiką ir 1960 m. gruodžio 13 d. tarptautine konvencija įsteigtos Europos saugios oro navigacijos organizacijos (Eurokontrolės) priimtus saugos reguliavimo reikalavimus;

(7)

siekiant užtikrinti, kad bendri skrydžių vadovų licencijavimo ir sveikatos pažymėjimų reikalavimai būtų taikomi vienodai, valstybių narių kompetentingos institucijos ir tam tikrais atvejais Europos aviacijos saugos agentūra (toliau – Agentūra) turėtų taikyti bendrą tų reikalavimų atitikties vertinimo tvarką; kad būtų lengviau užtikrinti būtiną vienodą reguliavimą, Agentūra turėtų parengti sertifikavimo specifikacijas, priimtinas atitikties priemones ir rekomendacinę medžiagą;

(8)

dėl konkrečių Sąjungos oro eismo ypatybių reikia nustatyti ir veiksmingai taikyti bendrus skrydžių vadovų, kuriuos samdo oro navigacijos paslaugų teikėjai, visuomenei teikiantys oro eismo valdymo ir oro navigacijos paslaugas, kompetencijos standartus;

(9)

tačiau valstybės narės, kiek įmanoma, turėtų užtikrinti, kad paslaugų, kurias visuomenei teikia arba kurių prieinamumą užtikrina karinis personalas, saugos lygis būtų bent lygiavertis lygiui, būtinam pagal Pagrindinio reglamento Vb priede nustatytus esminius reikalavimus. Todėl valstybės narės taip pat gali nuspręsti šį reglamentą taikyti savo kariniam personalui, visuomenei teikiančiam to reglamento 1 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytas paslaugas;

(10)

institucijos, kurios prižiūri ir tikrina, kaip laikomasi reikalavimų, turėtų būti pakankamai nepriklausomos nuo oro navigacijos paslaugų teikėjų ir mokymo paslaugų teikėjų. Institucijos taip pat privalo sugebėti veiksmingai atlikti savo užduotis. Pagal šį reglamentą paskirta kompetentinga institucija gali būti ta pati įstaiga ar įstaigos, kuri (-ios) yra paskirta (-os) arba įsteigta (-os) pagal 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 549/2004, nustatančio bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (5), su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 1070/2009, 4 straipsnį. Pagal šį reglamentą Agentūra turėtų veikti kaip kompetentinga institucija, kuri ne valstybių narių teritorijoje esančioms skrydžių vadovų mokymo organizacijoms ir prireikus jų darbuotojams išduoda sertifikatus ir atnaujina jų galiojimą;

(11)

oro navigacijos paslaugas gali teikti tik aukštos kvalifikacijos darbuotojai, kurių kompetenciją galima įrodyti keliais būdais. Skrydžių valdymo srityje tinkamas būdas yra išlaikyti bendrą Sąjungos skydžių vadovų licencijavimo sistemą, pagal kurią kiekvienam skrydžių vadovui turėtų būti išduodamas diplomas. Licencijoje pateikiamoje kvalifikacijoje turėtų būti nurodyta oro eismo paslaugos, kurią skrydžių vadovas yra kompetentingas teikti, rūšis. Į licenciją įtrauktuose patvirtinimuose taip pat nurodomi konkretūs skrydžių vadovo gebėjimai ir kompetentingų institucijų suteiktas leidimas teikti paslaugas konkrečiam sektoriui ar sektorių grupei. Todėl, išduodamos licencijas arba pratęsdamos patvirtinimų galiojimą, institucijos turėtų turėti galimybę įvertinti skrydžių vadovų kompetenciją. Jeigu dėl kompetencijos kyla abejonių, kompetentingos institucijos taip pat turėtų turėti galimybę sustabdyti licencijos, kvalifikacijų ar patvirtinimų galiojimą;

(12)

pripažįstant būtinybę dar labiau stiprinti saugos kultūrą, ypač integruojant patikimus pranešimus apie incidentus ir sąžiningumo kultūrą, kad iš incidentų būtų galima gauti patirties, šiuo reglamentu neturėtų būti nustatytas automatinis ryšys tarp incidento ir licencijos, kvalifikacijos ar patvirtinimo galiojimo sustabdymo. Licencijos panaikinimas turėtų būti taikomas kaip kraštutinė priemonė išimtiniais atvejais;

(13)

kad valstybės narės labiau pasitikėtų viena kitos skrydžių vadovų licencijavimo sistemomis, būtinos bendros licencijų gavimo ir jų galiojimo užtikrinimo taisyklės. Todėl, siekiant užtikrinti aukščiausio lygio saugą, svarbu nustatyti skrydžių vadovams taikomus vienodus mokymo, kvalifikacijos, kompetencijos ir teisės užsiimti profesine veikla reikalavimus. Taip turėtų būti sudarytos sąlygos teikti saugias aukštos kokybės skrydžių valdymo paslaugas ir prisidėti prie to, kad licencijos būtų pripažįstamos visoje Sąjungoje, o tai padėtų užtikrinti didesnę judėjimo laisvę ir daugiau galimybių naudotis skrydžių vadovų paslaugomis;

(14)

šiuo reglamentu neturėtų būti sudaroma sąlygų išvengti galiojančių nacionalinių nuostatų, reglamentuojančių darbdavio ir skrydžių vadovo licenciją siekiančio gauti pareiškėjo darbo santykiams taikomas teises ir pareigas;

(15)

kad gebėjimus būtų galima palyginti visoje Sąjungoje, jie turi būti aiškiai ir visiems priimtinu būdu susisteminti. Tai padės užtikrinti saugą ne tik vieno oro navigacijos paslaugų teikėjo kontroliuojamoje oro erdvėje, bet visų pirma esant skirtingų paslaugų teikėjų sąveikai;

(16)

daugelio incidentų ir nelaimingų atsitikimų atveju didelę reikšmę turi ryšiai. Todėl šiame reglamente nustatomi skrydžių vadovams taikomi išsamūs kalbos mokėjimo reikalavimai. Tie reikalavimai grindžiami Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) patvirtintais reikalavimais; jais remiantis užtikrinamas šių tarptautiniu lygmeniu pripažįstamų standartų taikymas. Taikant su kalba susijusius reikalavimus, būtina laikytis nediskriminavimo, skaidrumo ir proporcingumo principų, kad būtų skatinamas laisvas judėjimas ir kartu užtikrinama sauga;

(17)

pradinio mokymo tikslai apibūdinti Eurokontrolės narių prašymu parengtoje Eurokontrolės skrydžių vadovų bendrojo pagrindinio pradinio mokymo turinio specifikacijoje ir yra laikomi tinkamais standartais. Padalinio mokymo srityje visuotinai pripažintų standartų trūkumą būtina kompensuoti įvairiomis aukštus kompetencijos standartus užtikrinančiomis priemonėmis, įskaitant egzaminuotojų ir kompetencijos vertintojų patvirtinimą. Tai svarbu dar ir dėl to, kad mokymas padalinyje labai daug kainuoja ir yra labai svarbus saugai. ICAO parengė standartus ir tose srityse, kuriose bendri Europos mokymo reikalavimai nenustatyti. Jeigu Europos mokymo reikalavimų nėra, valstybės narės gali remtis tokiais ICAO standartais;

(18)

Eurokontrolės valstybių narių prašymu parengti medicinos reikalavimai laikomi tinkamais standartais, kad būtų užtikrinta atitiktis šiam reglamentui. Visų pirma sveikatos pažymėjimai turėtų būti išduodami laikantis reikalavimų, kuriuos Eurokontrolė nustatė skrydžių vadovų Europos 3 klasės sveikatos pažymėjimui;

(19)

atsižvelgiant į saugą, mokymo organizacijų sertifikavimas turėtų būti laikomas vienu iš lemiamų skrydžių vadovų mokymo kokybės gerinimo veiksnių. Todėl reikia nustatyti reikalavimus mokymo organizacijoms. Mokymas turėtų būti laikomas į oro navigacijos paslaugas panašia paslauga, kuriai taip pat turėtų būti taikomas sertifikavimo procesas. Šiuo reglamentu turėtų būti suteikta galimybė mokymą sertifikuoti pagal mokymo rūšį, mokymo paslaugų rinkinį arba mokymo ir oro navigacijos paslaugų rinkinį, nepamirštant konkrečių mokymo ypatybių;

(20)

šiuo reglamentu patvirtinama ilgametė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika abipusio diplomų pripažinimo ir laisvo darbuotojų judėjimo srityje. Proporcingumo principas, racionalus kompensavimo priemonių taikymo pagrindimas ir galimybės naudotis atitinkamomis apeliacijos procedūromis užtikrinimas yra pagrindiniai principai, kuriuos oro eismo valdymo sektoriuje būtina taikyti aktyviau. Valstybės narės turėtų turėti teisę atsisakyti pripažinti ne pagal šį reglamentą išduotas licencijas. Šiuo reglamentu siekiama užtikrinti abipusį licencijų pripažinimą, todėl juo nereguliuojamos su galimybe įsidarbinti susijusios sąlygos;

(21)

skrydžių vadovo profesijai įtakos turi technikos inovacijos – dėl to šios profesijos atstovams būtina reguliariai atnaujinti įgūdžius. Būtinas šio reglamento pritaikymas atsižvelgiant į technikos raidą ir mokslo pažangą turėtų būti atliekamas taikant atitinkamą procedūrą su tikrinimu, kaip numatyta Tarybos sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje (6);

(22)

šis reglamentas gali turėti įtakos skrydžių vadovų kasdienei darbo praktikai. Socialinius partnerius reikėtų tinkamai informuoti ir su jais konsultuotis dėl visų priemonių, kurios turi reikšmingų socialinių pasekmių.

Todėl su socialiniais partneriais konsultuotasi taikant Agentūros pagreitintą procedūrą. Dėl paskesnių įgyvendinimo priemonių, kurių imasi Komisija, reikėtų tinkamai konsultuotis su Sektorių dialogo komitetu, įkurtu 1998 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimu 98/500/EB dėl sektorių dialogo komitetų, skatinančių socialinių partnerių dialogą Europos lygiu, įkūrimo (7);

(23)

su amžiumi, medicinos reikalavimais, išsilavinimo reikalavimais ir pradiniu mokymu susijusios licencijos gavimo bendrosios sąlygos neturėtų turėti įtakos galiojančių licencijų turėtojams. Siekiant visiems licencijų turėtojams ir kompetentingoms institucijoms užtikrinti tolesnį esamų licencijomis suteiktų teisių galiojimą ir sklandų perėjimą, turėtų būti laikoma, kad pagal Direktyvą 2006/23/EB valstybių narių išduotos licencijos ir sveikatos pažymėjimai yra išduoti pagal šį reglamentą;

(24)

kad būtų galima toliau taikyti skirtingą nacionalinę praktiką, susijusią su dalykais, dėl kurių per pagreitintą procedūrą, taikytą šioms pirmojo etapo įgyvendinimo priemonėms, bendros taisyklės dar nenustatytos, turėtų būti numatytos leidžiančios nukrypti nuostatos;

(25)

kad galėtų Komisijai pateikti nuomonę, kuri apimtų ir galimus šio reglamento pakeitimus, Agentūra turėtų įvertinti Europos skrydžių vadovų licencijavimo sistemą ir kitus patobulinimus, būtinus siekiant užtikrinti „visuotinį su aviacija susijusį sisteminį požiūrį“ ir tai, kad būtų visapusiškai laikomasi Reglamento (EB) Nr. 216/2008 Vb priede apibūdintų esminių reikalavimų;

(26)

šioje nuomonėje taip pat turėtų būti aptariami tie dalykai, dėl kurių pirmame etape taikant pagreitintą procedūrą nebuvo galimybės vietoj skirtingos nacionalinės praktikos nustatyti bendras taisykles, taigi siūloma tam tikrais atvejais laikinai toliau taikyti valstybių narių nacionalinės teisės aktus;

(27)

šiame reglamente numatytos priemonės pagrįstos pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 17 straipsnio 2 dalies b punktą ir 19 straipsnio 1 dalį Agentūros paskelbta nuomone;

(28)

šiame reglamente numatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 216/2008 65 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę,

(a)

skrydžių vadovams mokiniams,

(b)

skrydžių vadovams, vykdantiems savo funkcijas Reglamento (EB) Nr. 216/2008 taikymo srityje, ir

(c)

asmenims ir organizacijoms, susijusiems su pareiškėjų licencijavimu, mokymu, testavimu, tikrinimu ar medicinine apžiūra pagal šį reglamentą.

a)

institucija, paskirta ar įsteigta valstybės narės, kurioje yra pareiškėjo pagrindinė veiklos vieta arba, jei yra, jo registruotoji būstinė, nebent valstybių narių arba kompetentingų institucijų dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose nustatyta kitaip;

b)

Agentūra, jeigu pareiškėjo pagrindinė veiklos vieta arba, jei yra, jo registruotoji būstinė yra ne valstybių narių teritorijoje.

a)

licencijos, kvalifikacijos arba patvirtinimo galiojimą galima sustabdyti, jeigu kyla abejonių dėl skrydžių vadovo kompetencijos arba padaromas nusižengimas;

b)

licencija gali būti panaikinta didelio aplaidumo arba piktnaudžiavimo atvejais.

a)

būti bent 18 metų;

b)

turėti bent diplomą, kuriuo suteikiama teisė pradėti universitetines ar lygiavertes studijas, arba kokį kitą viduriniojo mokslo baigimo pažymėjimą, kuriuo jiems suteikiama teisė išklausyti skrydžių vadovo mokymo programą;

c)

būti sėkmingai baigę su kvalifikacija ir, jeigu taikoma, su kvalifikacijos patvirtinimu susijusį patvirtintą pradinį mokymą, kaip nustatyta II priedo A dalyje;

d)

turėti galiojantį sveikatos pažymėjimą;

e)

būti pasiekę atitinkamą kalbos mokėjimo lygį pagal 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

a)

būti bent 21 metų, tačiau tinkamai pagrįstais atvejais valstybės narės gali nustatyti žemesnę amžiaus ribą;

b)

turėti skrydžių vadovo mokinio licenciją;

c)

būti baigę mokymus pagal patvirtintą padalinio mokymo planą ir sėkmingai išlaikę atitinkamus egzaminus arba atitinkamai įvertinti pagal II priedo B dalyje nustatytus reikalavimus;

d)

turėti galiojantį sveikatos pažymėjimą;

e)

būti pasiekę atitinkamą kalbos mokėjimo lygį pagal 13 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

a)

aerodromo vizualiojo skrydžių valdymo (angl. Aerodrome Control Visual – ADV) kvalifikacija, kuria nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti aerodromo eismo skrydžių valdymo paslaugą aerodrome, kuriame nėra paskelbta artėjimo tūpti arba išskridimo pagal prietaisus procedūrų;

b)

aerodromo skrydžių valdymo pagal prietaisus (angl. Aerodrome Control Instrument – ADI) kvalifikacija, kuria nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti aerodromo eismo skrydžių valdymo paslaugą aerodrome, kuriame yra paskelbtos artėjimo tūpti arba išskridimo pagal prietaisus procedūros; prie šios kvalifikacijos nurodomas bent vienas iš 11 straipsnio 1 dalyje apibūdintų kvalifikacijos patvirtinimų;

c)

prieigos procedūrinio skrydžių valdymo (angl. Approach Control Procedural – APP) kvalifikacija, kuria nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti skrydžių valdymo paslaugą atskrendantiems, išskrendantiems ar praskrendantiems orlaiviams nesinaudojant apžvalgos įranga;

d)

prieigos stebimojo skrydžių valdymo (angl. Approach Control Surveillance – APS) kvalifikacija, kuria nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti skrydžių valdymo paslaugą atskrendantiems, išskrendantiems ar praskrendantiems orlaiviams naudojantis apžvalgos įranga; prie šios kvalifikacijos nurodomas bent vienas iš 11 straipsnio 2 dalyje apibūdintų kvalifikacijos patvirtinimų;

e)

rajono procedūrinio skrydžių valdymo (angl. Area Control Procedural – ACP) kvalifikacija, kuria nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti skrydžių valdymo paslaugą orlaiviui nesinaudojant apžvalgos įranga;

f)

rajono stebimojo skrydžių valdymo (angl. Area Control Surveillance – ACS) kvalifikacija, kuria nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti skrydžio valdymo paslaugą orlaiviui naudojantis apžvalgos įranga; prie šios kvalifikacijos nurodomas bent vienas iš 11 straipsnio 3 dalyje apibūdintų kvalifikacijos patvirtinimų.

a)

skrydžių valdymo bokšto (angl. Tower Control – TWR) patvirtinimas, kuriuo nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti skrydžių valdymo paslaugas, kai aerodromo skrydžių valdymas atliekamas iš vienos darbo vietos;

b)

antžeminio eismo valdymo (angl. Ground Movement Control – GMC) patvirtinimas, kuriuo nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti antžeminio eismo valdymo paslaugas;

c)

antžeminio eismo apžvalgos (angl. Ground Movement Surveillance – GMS) patvirtinimas, kuris suteikiamas kartu su antžeminio eismo valdymo patvirtinimu arba skrydžių valdymo bokšto patvirtinimu ir kuriuo nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti antžeminio eismo valdymo paslaugas naudojantis aerodromo antžeminio eismo reguliavimo sistemomis;

d)

oro eismo valdymo (angl. Air Control – AIR) patvirtinimas, kuriuo nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti oro eismo valdymo paslaugas;

e)

aerodromo radiolokacinio valdymo (angl. Aerodrome Radar Control – RAD) patvirtinimas, kuris suteikiamas kartu su oro eismo valdymo patvirtinimu arba skrydžių valdymo bokšto patvirtinimu ir kuriuo nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti aerodromo valdymo paslaugas naudojantis apžvalgos radiolokacine įranga.

a)

radiolokacinio valdymo (angl. Radar – RAD) patvirtinimas, kuriuo nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti prieigos skrydžių valdymo paslaugą naudojantis pirmine ir (arba) antrine radiolokacine įranga;

b)

tikslaus artėjimo radiolokacinio valdymo (angl. Precision Approach Radar – PAR) patvirtinimas, kuris suteikiamas kartu su radiolokacinio valdymo patvirtinimu ir kuriuo nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti tikslaus artėjimo antžeminio skrydžių valdymo paslaugas naudojantis tikslaus artėjimo radiolokacine įranga orlaiviui, artėjančiam tūpti ant kilimo ir tūpimo tako;

c)

prieigos apžvalgos radiolokacinio valdymo (angl. Surveillance Radar Approach – SRA) patvirtinimas, kuris suteikiamas kartu su radiolokacinio valdymo patvirtinimu ir kuriuo nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti netikslaus artėjimo antžeminio skrydžių valdymo paslaugas naudojantis apžvalgos įranga orlaiviui, artėjančiam tūpti ant kilimo ir tūpimo tako;

d)

automatinės priklausomosios apžvalgos valdymo (angl. Automatic Dependent Surveillance – ADS) patvirtinimas, kuriuo nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti prieigos skrydžių valdymo paslaugą naudojantis automatinės priklausomosios apžvalgos įranga;

e)

aerodromo rajono skrydžių valdymo (angl. Terminal Control – TCL) patvirtinimas, kuris suteikiamas kartu su radiolokacinio valdymo arba automatinės priklausomosios apžvalgos valdymo patvirtinimais ir kuriuo nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti skrydžių valdymo paslaugas naudojantis visų rūšių apžvalgos įranga orlaiviui, esančiam nustatytoje aerodromo rajono zonoje ir (arba) gretimuose sektoriuose.

a)

radiolokacinio valdymo (RAD) patvirtinimas, kuriuo nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti rajono skrydžių valdymo paslaugas naudojantis apžvalgos radiolokacine įranga;

b)

automatinės priklausomosios apžvalgos valdymo (ADS) patvirtinimas, kuriuo nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti rajono skrydžių valdymo paslaugas naudojantis automatinės priklausomosios apžvalgos įranga;

c)

aerodromo rajono skrydžių valdymo (TCL) patvirtinimas, kuris suteikiamas kartu su radiolokacinio valdymo arba automatinės priklausomosios apžvalgos valdymo patvirtinimais ir kuriuo nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti skrydžių valdymo paslaugas naudojantis visų rūšių apžvalgos įranga orlaiviui, esančiam nustatytoje aerodromo rajono zonoje ir (arba) gretimuose sektoriuose;

d)

jūrinio skrydžių valdymo (angl. Oceanic Control – OCN) patvirtinimas, kuriuo nurodoma, kad licencijos turėtojas yra kompetentingas teikti skrydžių valdymo paslaugas orlaiviui, esančiam jūrinio skrydžių valdymo rajone.

a)

per ankstesnius 12 mėnesių pareiškėjas naudojosi licencija suteiktomis teisėmis mažiausią valandų skaičių, nurodytą patvirtintoje padalinio kompetencijos programoje;

b)

pareiškėjo kompetencija įvertinta pagal II priedo C dalį;

c)

pareiškėjas turi galiojantį sveikatos pažymėjimą.

a)

veiksmingai bendrauti tik kalbinio ryšio priemonėmis (telefonu ir (arba) radiotelefonu) ir tiesiogiai su kitu asmeniu;

b)

tiksliai ir aiškiai kalbėti bendromis, konkrečiomis ir su darbu susijusiomis temomis;

c)

taikyti tinkamus bendravimo metodus keistis informacija, taip pat nustatyti ir spręsti nesusipratimus bendrais ar su darbu susijusiais klausimais;

d)

sėkmingai ir palyginti lengvai rasti išeitį sudėtingose kalbinėse situacijose, kai įvykiai komplikuojasi arba netikėtai pasikeičia kasdieniame darbe arba atliekant jiems žinomą ryšių palaikymo užduotį;

e)

kalbėti aviacijos bendruomenei suprantamu dialektu ar akcentu.

a)

trejus metus, jei įrodytas lygis pagal III priedą yra darbinis (ketvirtas lygis); arba

b)

šešerius metus, jei įrodytas lygis pagal III priedą yra aukštesnis (penktas lygis).

a)

turėti skrydžių vadovo licenciją;

b)

pastaruoju metu bent vienerius metus arba ilgesnį laikotarpį, kurį nustatė kompetentinga institucija atsižvelgdama į kvalifikacijas ir patvirtinimus, kuriems gauti atliekamas instruktavimas, būti naudojęsi skrydžių vadovo licencija suteiktomis teisėmis;

c)

būti sėkmingai baigę patvirtintą mokymo darbo vietoje instruktoriaus mokymo kursą ir per jį išlaikę atitinkamus egzaminus, kuriais įvertinamos reikiamos žinios ir pedagoginiai gebėjimai.

a)

24 mėnesius, kol skrydžių vadovui sukanka 40 metų;

b)

12 mėnesių nuo to laiko, kai jam sukanka 40 metų.

a)

nesinaudoja jiems licencija suteiktomis teisėmis, jeigu žino apie savo sveikatos pablogėjimą, dėl kurio jie gali nesugebėti saugiai naudotis licencija suteiktomis teisėmis;

b)

praneša atitinkamam oro navigacijos paslaugų teikėjui apie žinomą bet kokį sveikatos pablogėjimą arba apie psichotropinių medžiagų ar vaistų poveikį, dėl kurio jie gali nesugebėti saugiai naudotis licencija suteiktomis teisėmis.

a)

turi veiksmingą valdymo sistemą ir pakankamai tinkamą kvalifikaciją ir patirtį įgijusių darbuotojų, kad galėtų teikti mokymo paslaugas pagal šį reglamentą;

b)

aiškiai apibrėžia visoje patvirtintoje mokymo organizacijoje galiojančią su sauga susijusios atskaitomybės tvarką, įskaitant tiesioginę vyresniųjų vadovų atskaitomybę už saugą;

c)

gali naudotis siūlomo mokymo tipą atitinkančiomis būtinomis priemonėmis, įranga ir patalpomis;

d)

pateikia įrodymus, kad taikoma valdymo sistemos dalį sudaranti kokybės valdymo sistema, skirta atitikčiai sistemoms ir procedūroms, kuriomis užtikrinama, kad teikiamos mokymo paslaugos atitiktų šiame reglamente nustatytus reikalavimus, taip pat tų sistemų ir procedūrų tinkamumui stebėti;

e)

turi registravimo sistemą, kad būtų galima tinkamai saugoti ir patikimai atsekti atitinkamą veiklą;

f)

įrodo, kad turi pakankamai lėšų mokymui pagal šį reglamentą vykdyti ir kad veiklai taikoma pakankama draudimo apsauga, atitinkanti vykdomo mokymo pobūdį.

a)

licencijų, kvalifikacijų ir patvirtinimų, kuriems gauti baigtas atitinkamas mokymas ir atliktas atitinkamas vertinimas kompetentingos institucijos atsakomybės srityje, išdavimas ir panaikinimas;

b)

kvalifikacijų ir patvirtinimų, kuriais suteikiamomis teisėmis naudojamasi kompetentingos institucijos atsakomybės srityje, galiojimo patvirtinimas, atnaujinimas ir sustabdymas;

c)

mokymo organizacijų sertifikavimas;

d)

mokymo kursų, padalinio mokymo planų ir padalinio kompetencijos programų tvirtinimas;

e)

egzaminuotojų ar kompetencijos vertintojų tvirtinimas;

f)

mokymo sistemų stebėjimas ir auditas;

g)

atitinkamų apeliacijos ir pranešimo mechanizmų diegimas;

h)

aukštesnio kalbos mokėjimo lygio (penkto lygio) reikalavimo tvirtinimas pagal 13 straipsnio 5 dalį;

i)

su sveikatos pablogėjimu susijusių procedūrų tvirtinimas pagal 17 straipsnio 3 dalį.

11.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 206/39

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies c punktu, Tarybos direktyva 91/414/EEB (2) turi būti taikoma veikliųjų medžiagų, kurių atžvilgiu pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 33/2008 (3) 16 straipsnį nustatyta, kad dokumentų rinkinys yra išsamus, tvirtinimo procedūrai ir sąlygoms. Flukvinkonazolas – veiklioji medžiaga, kurios dokumentų rinkinys, kaip nustatyta pagal minėtą reglamentą, yra išsamus;

(2)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (4) ir (EB) Nr. 1490/2002 (5) nustatytos išsamios Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos antrojo ir trečiojo etapų įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, kad jas būtų galima įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Tame sąraše yra flukvinkonazolas;

(3)

vadovaudamasis 2007 m. rugsėjo 20 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1095/2007, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1490/2002, nustatantį išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, trečiojo etapo įgyvendinimo taisykles, ir Reglamentą (EB) Nr. 2229/2004, nustatantį tolesnes išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje, ketvirtojo etapo įgyvendinimo taisykles (6), 3 straipsnio 2 dalimi, pranešėjas per du mėnesius nuo minėto reglamento įsigaliojimo atsiėmė paraišką dėl veikliosios medžiagos įtraukimo į Direktyvos 91/414/EEB I priedą. Taigi 2008 m. gruodžio 5 d. buvo priimtas Komisijos sprendimas 2008/934/EB dėl tam tikrų veikliųjų medžiagų neįtraukimo į Tarybos direktyvos 91/414/EEB I priedą ir augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra tų medžiagų, registracijos panaikinimo (7); šiuo sprendimu flukvinkonazolas neįtrauktas į minėtą priedą;

(4)

vadovaudamasis Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalimi pirminis pranešėjas (toliau – pareiškėjas) pateikė naują paraišką prašydamas taikyti skubos tvarką, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 33/2008, nustatančio išsamias Direktyvos 91/414/EEB nuostatų taikymo taisykles, susijusias su veikliųjų medžiagų, įtrauktų į šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbų programą, bet neįtrauktų į jos I priedą, vertinimu įprasta ir skubos tvarka, 14–19 straipsniuose;

(5)

paraiška pateikta Airijai, kuri Reglamentu (EB) Nr. 1490/2002 buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare. Nustatyti skubos tvarkos terminai nebuvo pažeisti. Veikliosios medžiagos specifikacija ir nurodyta paskirtis yra tokios pat kaip Sprendime 2008/934/EB. Paraiška taip pat atitinka kitus Reglamento (EB) Nr. 33/2008 15 straipsnyje nustatytus turinio ir tvarkos reikalavimus;

(6)

Airija įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis ir parengė papildomą ataskaitą. 2010 m. balandžio 13 d. Airija šią ataskaitą pateikė Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai. Tarnyba papildomą ataskaitą perdavė kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 33/2008 20 straipsnio 1 dalimi ir Komisijos prašymu, 2011 m. vasario 25 d. Tarnyba Komisijai pateikė išvadą dėl flukvinkonazolo (8). Vertinimo ataskaitos projektą, papildomą ataskaitą ir Tarnybos išvadą valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2011 m. birželio 17 d. pateikė kaip Komisijos flukvinkonazolo peržiūros ataskaitą;

(7)

atlikus įvairius tyrimus nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra flukvinkonazolo, gali būti laikomi apskritai atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus, visų pirma dėl Komisijos peržiūros ataskaitoje išnagrinėtos ir apibūdintos naudojimo paskirties. Todėl tikslinga flukvinkonazolą patvirtinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009;

(8)

tačiau, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalimi, kartu su to reglamento 6 straipsniu, ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina nustatyti tam tikras sąlygas ir apribojimus;

(9)

nepažeidžiant išvados, kad flukvinkonazolas turėtų būti patvirtintas, visų pirma reikėtų paprašyti papildomos patvirtinamosios informacijos;

(10)

prieš veikliąją medžiagą patvirtinant turėtų būti nustatytas tinkamas laikotarpis, per kurį valstybės narės ir suinteresuotosios šalys galėtų pasirengti laikytis naujų reikalavimų, nustatytų patvirtinus veikliąją medžiagą;

(11)

tačiau, nepažeidžiant Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytų įpareigojimų, kurie atsiranda patvirtinus medžiagą, ir atsižvelgiant į ypatingą padėtį, susidariusią dėl perėjimo nuo Direktyvos 91/414/EEB prie Reglamento (EB) Nr. 1107/2009, turėtų būti taikomos toliau išdėstytos nuostatos. Valstybėms narėms turėtų būti suteiktas šešių mėnesių nuo medžiagos patvirtinimo laikotarpis, per kurį jos peržiūrėtų augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra flukvinkonazolo, registraciją. Valstybės narės turėtų atitinkamai pataisyti, pakeisti arba panaikinti galiojančią registraciją. Nukrypstant nuo minėto termino, turėtų būti nustatytas ilgesnis laikotarpis, per kurį, kaip nustatyta Direktyvoje 91/414/EEB ir taikant vienodus principus, turėtų būti pateiktas ir įvertintas III priede nustatytas atnaujintas išsamus kiekvieno augalų apsaugos produkto dokumentų rinkinys, parengtas pagal kiekvieną numatomą naudojimo paskirtį;

(12)

patirtis, įgyta į Direktyvos 91/414/EEB I priedą įtraukiant veikliąsias medžiagas, įvertintas remiantis 1992 m. gruodžio 11 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3600/92, nustatančio išsamias darbų programos, minėtos Tarybos direktyvos 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką 8 straipsnio 2 dalyje, pirmojo etapo įgyvendinimo taisykles (9), nuostatomis, rodo, kad gali kilti sunkumų aiškinant galiojančios registracijos liudijimų savininkų pareigas, susijusias su galimybe naudotis duomenimis. Todėl, siekiant išvengti tolesnių sunkumų, būtina aiškiau apibrėžti valstybių narių pareigas, visų pirma pareigą patikrinti, ar registracijos liudijimo savininkas gali naudotis tos direktyvos II priedo reikalavimus atitinkančiu dokumentų rinkiniu. Tačiau, jas aiškiau apibrėžus, valstybėms narėms ar registracijos liudijimo savininkams, naujų įpareigojimų, palyginti su tuo, kas nustatyta iki šiol priimtomis direktyvomis, kuriomis iš dalies keičiamas minėtos direktyvos I priedas, arba reglamentais, kuriais tvirtinamos veikliosios medžiagos, nenustatoma;

(13)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 4 dalimi, atitinkamai turėtų būti iš dalies pakeistas Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 (10) priedas;

(14)

Sprendimu 2008/934/EB flukvinkonazolas neįtrauktas į sąrašą ir numatyta iki 2011 m. gruodžio 31 d. panaikinti augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra tos medžiagos, registraciją. To sprendimo priede būtina išbraukti eilutę apie flukvinkonazolą. Todėl Sprendimas 2008/934/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(15)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. prireikus iš dalies pakeičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje flukvinkonazolas yra vienintelė veiklioji medžiaga, registraciją; arba

b)

ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. arba iki tokiam pakeitimui ar panaikinimui atlikti nustatytos dienos, nurodytos atitinkamame teisės akte arba teisės aktuose, kuriais atitinkama medžiaga ar medžiagos buvo įtrauktos į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, pasirinkdamos vėliausią datą, prireikus iš dalies pakeičia arba panaikina produkto, kurio sudėtyje flukvinkonazolas yra viena iš kelių veikliųjų medžiagų, registraciją.

11.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 206/44

(1)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 80 straipsnio 1 dalies c punktu, Tarybos direktyva 91/414/EEB (2) turi būti taikoma veikliųjų medžiagų, kurių atžvilgiu pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 33/2008 (3) 16 straipsnį nustatyta, kad dokumentų rinkinys yra išsamus, tvirtinimo procedūrai ir sąlygoms. Triazoksidas – veiklioji medžiaga, kurios dokumentų rinkinys, kaip nustatyta pagal minėtą reglamentą, yra išsamus;

(2)

Komisijos reglamentuose (EB) Nr. 451/2000 (4) ir (EB) Nr. 1490/2002 (5) nustatytos išsamios Direktyvos 91/414/EEB 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos darbo programos trečiojo etapo įgyvendinimo taisyklės ir nustatytas veikliųjų medžiagų, kurias reikia įvertinti, kad jas būtų galima įtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą, sąrašas. Tame sąraše yra triazoksidas. Komisijos sprendimu 2009/860/EB (6) nuspręsta triazoksido neįtraukti į Direktyvos 91/414/EEB I priedą;

(3)

vadovaudamasis Direktyvos 91/414/EEB 6 straipsnio 2 dalimi pirminis pranešėjas (toliau – pareiškėjas) pateikė naują paraišką prašydamas taikyti skubos tvarką, nustatytą Reglamento (EB) Nr. 33/2008, nustatančio išsamias Direktyvos 91/414/EEB nuostatų taikymo taisykles, susijusias su veikliųjų medžiagų, įtrauktų į šios direktyvos 8 straipsnio 2 dalyje nurodytą darbų programą, bet neįtrauktų į jos I priedą, vertinimu įprasta ir skubos tvarka, 14–19 straipsniuose;

(4)

paraiška pateikta Jungtinei Karalystei, kuri Reglamentu (EB) Nr. 1490/2002 buvo paskirta ataskaitą rengiančia valstybe nare. Nustatytas skubos tvarkos terminas nebuvo pažeistas. Veikliosios medžiagos specifikacija ir siūloma paskirtis yra tokios pat kaip Sprendime 2009/860/EB. Minėta paraiška taip pat atitinka kitus Reglamento (EB) Nr. 33/2008 15 straipsnyje nustatytus turinio ir tvarkos reikalavimus;

(5)

Jungtinė Karalystė įvertino pareiškėjo pateiktą naują informaciją ir duomenis ir parengė papildomą ataskaitą. 2010 m. birželio 10 d. Jungtinė Karalystė šią ataskaitą pateikė Europos maisto saugos tarnybai (toliau – Tarnyba) ir Komisijai;

(6)

Tarnyba papildomą ataskaitą perdavė kitoms valstybėms narėms ir pareiškėjui, kad jie pateiktų pastabų, o gautas pastabas persiuntė Komisijai. Vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 33/2008 20 straipsnio 1 dalimi ir Komisijos prašymu, valstybės narės ir Tarnyba atliko papildomos ataskaitos tarpusavio vertinimą. 2011 m. vasario 15 d. Tarnyba Komisijai pateikė išvadą dėl triazoksido (7). Vertinimo ataskaitos projektą, papildomą ataskaitą ir Tarnybos išvadą valstybės narės ir Komisija persvarstė Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete ir 2011 m. birželio 17 d. pateikė kaip Komisijos triazoksido peržiūros ataskaitą;

(7)

ataskaitą rengusios valstybės narės papildomoje ataskaitoje ir naujoje Tarnybos išvadoje daugiausia dėmesio skirta susirūpinimą kėlusiems klausimams, dėl kurių medžiaga nebuvo įtraukta į sąrašą. Visų pirma, susirūpinta dėl to, kad buvo neįmanoma atlikti patikimo rizikos vartotojams vertinimo, nes nebuvo duomenų, leidžiančių nustatyti likučių augaliniuose produktuose pobūdį ir galimą likučių patekimą į gyvūninius produktus;

(8)

pareiškėjo pateikta nauja informacija rodo, kad poveikį vartotojams galima laikyti priimtinu;

(9)

taigi, remiantis pranešėjo pateikta papildoma informacija, galima išspręsti konkrečius susirūpinimą keliančius klausimus, dėl kurių medžiaga nebuvo įtraukta. Kitų spręstinų mokslinių klausimų neiškelta;

(10)

atlikus įvairius tyrimus nustatyta, kad augalų apsaugos produktai, kurių sudėtyje yra triazoksido, gali būti laikomi apskritai atitinkančiais Direktyvos 91/414/EEB 5 straipsnio 1 dalies a ir b punktų reikalavimus, visų pirma dėl Komisijos peržiūros ataskaitoje išnagrinėtos ir apibūdintos naudojimo paskirties. Todėl tikslinga triazoksidą patvirtinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009;

(11)

tačiau, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 2 dalimi kartu su to reglamento 6 straipsniu ir atsižvelgiant į dabartines mokslo ir technikos žinias, būtina nustatyti tam tikras sąlygas ir ribojimus;

(12)

nepažeidžiant išvados, kad triazoksidas turėtų būti patvirtintas, visų pirma reikėtų paprašyti papildomos patvirtinamosios informacijos;

(13)

pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 13 straipsnio 4 dalį 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (8), priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(14)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

11.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 206/48

11.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 206/50

(1)

2010 m. rugpjūčio 11 d. Taryba priėmė Sprendimą 2010/450/BUSP (1), kuriuo Rosalind MARSDEN paskirta Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu (toliau – ES specialusis įgaliotinis) Sudane nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d.;

(2)

2011 m. liepos 9 d. Pietų Sudano Respublika paskelbė nepriklausomybę, todėl ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai nuo to laiko apima dvi nepriklausomas valstybes;

(3)

Rosalind MARSDEN turėtų būti paskirta ES specialiuoju įgaliotiniu Sudano Respublikoje ir Pietų Sudano Respublikoje nuo 2011 m. liepos 9 d. iki 2012 m. birželio 30 d. Todėl Sprendimas 2010/450/BUSP turėtų būti iš dalies pakeistas ir pratęstas jo galiojimas;

(4)

ES specialusis įgaliotinis vykdys savo įgaliojimus tokiomis aplinkybėmis, kurios gali pablogėti ir galėtų kliudyti pasiekti Sutarties 21 straipsnyje nustatytus Sąjungos išorės veiksmų tikslus,

1)

pavadinimas pakeičiamas taip:

2)

1, 2 ir 3 straipsniai pakeičiami taip:

„1 straipsnis

Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis

Rosalind MARSDEN skiriama Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu (toliau – ES specialusis įgaliotinis) Sudano Respublikoje (toliau – Sudanas) ir Pietų Sudano Respublikoje (toliau – Pietų Sudanas) nuo 2011 m. liepos 9 d. iki 2012 m. birželio 30 d. ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų terminas gali būti nutrauktas anksčiau, jei Taryba taip nuspręstų remdamasi Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai (toliau – vyriausiasis įgaliotinis) pasiūlymu.

2 straipsnis

Politikos tikslai

ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai grindžiami Europos Sąjungos (toliau – ES arba Sąjunga) politikos tikslais Sudane ir Pietų Sudane, t. y. bendradarbiauti su abiejų šalių partneriais, Afrikos Sąjunga (toliau – AS) ir Jungtinėmis Tautomis (toliau – JT) bei kitais nacionaliniais, regioniniais ir tarptautiniais suinteresuotaisiais subjektais, kad nustojus galioti Visuotiniam taikos susitarimui (toliau – VTS) ir 2011 m. liepos 9 d. paskelbus Pietų Sudano nepriklausomybę būtų užtikrintas taikus Sudano ir Pietų Sudano sambūvis. Sąjungos politikos tikslai, be kita ko, yra aktyviai prisidėti sprendžiant neišspręstus VTS ir laikotarpiu po VTS klausimus, taip pat padėti šalims įgyvendinti sutartas priemones, remti pastangas stabilizuoti nuolat kintančią padėtį šiaurės ir pietų pasienio teritorijoje, skatinti institucijų kūrimą ir padėti užtikrinti stabilumą, saugumą bei vystymąsi Pietų Sudane, sudaryti palankesnes sąlygas politinėmis priemonėmis spręsti konfliktą Darfūre, skatinti demokratinį valdymą, atskaitomybę ir pagarbą žmogaus teisėms, įskaitant bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, toliau aktyviai dalyvauti sprendžiant rytų Sudano klausimus ir užtikrinti geresnes galimybes humanitarinės pagalbos teikėjams veikti visame Sudane ir Pietų Sudane.

Be to, ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai grindžiami Sąjungos politikos tikslu padėti mažinti grėsmę, kurią Viešpaties pasipriešinimo armija (toliau – LRA) kelia Pietų Sudanui ir visam regionui, bei ją pašalinti.

3 straipsnis

Įgaliojimai

1.   Kad būtų pasiekti politikos tikslai, ES specialiajam įgaliotiniui suteikiami įgaliojimai:

2.   Vykdydamas savo įgaliojimus, ES specialusis įgaliotinis, inter alia,:

3)

4 straipsnis papildomas šia dalimi:

„3.   ES specialusis įgaliotinis savo veiklą glaudžiai koordinuoja su Europos išorės veiksmų tarnyba (toliau – EIVT).“;

4)

5 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Su ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų vykdymu laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. birželio 30 d. susijusioms išlaidoms padengti skirta 1 820 000 EUR orientacinė finansavimo suma didinama 955 000 EUR.“;

5)

6 straipsnis pakeičiamas taip:

„6 straipsnis

Darbuotojų grupės struktūra ir sudėtis

1.   ES specialusis įgaliotinis sudaro savo darbuotojų grupę, neviršydamas savo įgaliojimų ir turimų atitinkamų finansinių išteklių. Į darbuotojų grupę įtraukiami darbuotojai, turintys profesinės patirties konkrečiose politikos srityse, kaip reikalaujama įgaliojimuose. ES specialusis įgaliotinis nedelsdamas praneša Tarybai ir Komisijai apie savo darbuotojų grupės sudėtį.

2.   Valstybės narės, Sąjungos institucijos ir EIVT gali pasiūlyti komandiruoti darbuotojus dirbti su ES specialiuoju įgaliotiniu. Atlyginimą personalui, kurį valstybė narė ar Sąjungos institucija komandiruoja dirbti su ES specialiuoju įgaliotiniu, moka atitinkamai ta valstybė narė, atitinkama Sąjungos institucija arba EIVT. Valstybių narių į Sąjungos institucijas arba į EIVT komandiruoti ekspertai taip pat gali būti priskirti ES specialiajam įgaliotiniui. Pagal sutartį įdarbinti kitų šalių darbuotojai turi turėti vienos iš valstybių narių pilietybę.

3.   Visi komandiruoti darbuotojai administraciniu požiūriu lieka pavaldūs siunčiančiajai valstybei narei, Sąjungos institucijai ar EIVT ir vykdo savo pareigas bei veikia ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimų labui.

4.   ES specialiojo įgaliotinio biurai veikia Briuselyje, Chartume ir Džuboje, užtikrinant juose būtiną politinį, administracinį bei logistikos personalą.“;

6)

8 straipsnis pakeičiamas taip:

„8 straipsnis

ES įslaptintos informacijos saugumas

ES specialusis įgaliotinis ir jo darbuotojų grupės nariai laikosi saugumo principų ir būtiniausių standartų, nustatytų 2011 m. kovo 31 d. Tarybos sprendimu 2011/292/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (2).

7)

10 straipsnis pakeičiamas taip:

„10 straipsnis

Saugumas

ES specialusis įgaliotinis, laikydamasis Sąjungos politikos dėl personalo, dislokuoto už Sąjungos ribų vykdyti veiksmus pagal Sutarties V antraštinę dalį, saugumo, neviršydamas savo įgaliojimų ir atsižvelgdamas į saugumo padėtį jo atsakomybei priskirtoje geografinėje teritorijoje, imasi visų praktiškai įgyvendinamų priemonių viso tiesiogiai jam pavaldaus personalo saugumui užtikrinti, visų pirma:

8)

11 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   ES specialusis įgaliotinis reguliariai teikia ataskaitas PSK apie padėtį Darfūre ir apie padėtį Sudane ir Pietų Sudane.“;

9)

12 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Veiksmų vietoje palaikomas glaudus ryšys su Sąjungos delegacijų vadovais, įskaitant delegacijų Chartume, Džuboje, Adis Abeboje ir Niujorke vadovus, ir su valstybių narių misijų vadovais. Jie deda visas įmanomas pastangas, kad padėtų ES specialiajam įgaliotiniui vykdyti savo įgaliojimus. ES specialusis įgaliotinis vietos lygiu taip pat palaiko ryšius su kitais tarptautiniais bei regioniniais subjektais.“;

10)

13 straipsnis pakeičiamas taip:

„13 straipsnis

Peržiūra

Šio sprendimo įgyvendinimas ir jo suderinamumas su kita Sąjungos veikla regione yra nuolat peržiūrimi. Anksčiau nei 2012 m. sausio mėn. pabaigoje ES specialusis įgaliotinis pateikia Tarybai, vyriausiajam įgaliotiniui ir Komisijai pažangos ataskaitą, o pasibaigus įgaliojimų terminui – išsamią įgaliojimų vykdymo ataskaitą.“

11.8.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 206/53

(1)

2011 m. vasario 28 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje;

(2)

atsižvelgiant į padėties Libijoje sunkumą, į Sprendimo 2011/137/BUSP IV priede pateiktą asmenų ir subjektų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą reikėtų įtraukti dar du subjektus,