ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2011.192.lit |
||
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 192 |
|
Leidimas lietuvių kalba |
Teisės aktai |
54 tomas |
Turinys |
|
I Įstatymo galią turintys teisės aktai |
Puslapis |
|
|
REGLAMENTAI |
|
|
* |
2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 691/2011 dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų ( 1 ) |
|
|
* |
2011 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2011 dėl Europos turizmo statistikos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 95/57/EB ( 1 ) |
|
|
* |
|
|
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai |
|
|
|
TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI |
|
|
|
2011/432/ES |
|
|
* |
||
Konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo |
|
|
|
(1) Tekstas svarbus EEE |
LT |
Aktai, kurių pavadinimai spausdinami paprastu šriftu, yra susiję su kasdieniu žemės ūkio reikalų valdymu ir paprastai galioja ribotą laikotarpį. Visų kitų aktų pavadinimai spausdinami ryškesniu šriftu ir prieš juos dedama žvaigždutė. |
I Įstatymo galią turintys teisės aktai
REGLAMENTAI
22.7.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 192/1 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 691/2011
2011 m. liepos 6 d.
dėl Europos aplinkos ekonominių sąskaitų
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),
kadangi:
(1) |
Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalyje, inter alia, nurodyta, kad Sąjunga „siekia Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas subalansuotu ekonomikos augimu ir stabiliomis kainomis, didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos, bei aukšto lygio aplinkos apsauga ir aplinkos kokybės gerinimu“; |
(2) |
2002 m. liepos 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1600/2002/EB, nustatančiame šeštąją Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programą (2) patvirtinta, kad tinkama informacija apie aplinkos būklę ir pagrindines tendencijas, poveikį aplinkai ir aplinkos kaitos varomąsias jėgas yra labai svarbi formuojant veiksmingą politiką, ją įgyvendinant ir apskritai didinant piliečių vaidmenį. Siekiant didinti visuomenės informuotumą apie ekonominės veiklos poveikį aplinkai, reikėtų parengti priemones; |
(3) |
moksliškai pagrįstas išteklių trūkumo nustatymo metodas ateityje turės lemiamą reikšmę tvariam Sąjungos vystymuisi; |
(4) |
2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1578/2007/EB dėl 2008–2012 m. Bendrijos statistikos programos (3) aiškiai nurodytas aukštos kokybės aplinkos srities statistikos ir sąskaitų poreikis. Be to, vykdant pagrindines 2008–2012 m. iniciatyvas tame sprendime nurodyta, kad prireikus turėtų būtų sukurti pagrindinių aplinkos sričių duomenų rinkimo, kurio šiuo metu nereglamentuoja teisės aktai, teisiniai pagrindai; |
(5) |
savo 2009 m. rugpjūčio 20 d. komunikate „BVP ir kiti rodikliai pažangai kintančiame pasaulyje vertinti“ Komisija pripažino, kad yra poreikis esamus rodiklius papildyti aplinkos ir socialinius aspektus sujungiančiais duomenimis, kad politikos formavimas būtų nuoseklesnis ir visapusiškesnis. Tuo tikslu aplinkos ekonominėmis sąskaitomis būtų padedama stebėti ekonomikos poveikį aplinkai ir tirti, kaip jį būtų galima mažinti. Aplinkos ekonominėse sąskaitose atsispindi ekonomikos, namų ūkių ir aplinkos veiksnių sąveika, todėl jose pateikiama daugiau informacijos nei tik nacionalinėse sąskaitose. Jos yra svarbus duomenų šaltinis su aplinka susijusiems sprendimams, ir Komisija turėtų į jas atsižvelgti rengdama poveikio vertinimus. Laikantis tvaraus vystymosi principų ir siekiant sukurti efektyviai išteklius naudojančią ir mažai aplinką teršiančią ekonomiką, kaip įtvirtinta strategijoje „Europa 2020“ ir įvairiose kitose pagrindinėse iniciatyvose, tampa vis labiau privaloma sukurti duomenų sistemą, į kurią kartu su ekonominiais rodikliais būtų nuosekliai įtraukiami aplinkos rodikliai; |
(6) |
1996 m. birželio 25 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2223/96 dėl Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemos Bendrijoje (4) (toliau – ESS 95) nustatyta Europos sąskaitų sistema (ESS), atitinkanti 1993 m. vasario mėn. Jungtinių Tautų Statistikos komisijos priimtą Nacionalinių sąskaitų sistemą (NSS), yra pagrindinė Sąjungos ekonominės statistikos ir kitų ekonominių rodiklių (įskaitant BVP) rengimo priemonė. ESS sistema gali būti naudojama įvairiems ekonomikos aspektams (pvz., jos struktūrai, konkrečioms dalims, vystymuisi per tam tikrą laiką) tirti ir vertinti, tačiau esant tam tikriems duomenų poreikiams, pavyzdžiui, norint ištirti aplinkos ir ekonomikos sąveiką, geriausia parengti atskiras paralelines sąskaitas; |
(7) |
2006 m. birželio mėn. išvadose Europos Vadovų Taryba paragino Sąjungą ir jos valstybes nares išplėsti ir įtraukti į nacionalines sąskaitas pagrindinius tvaraus vystymosi aspektus. Todėl nacionalines sąskaitas reikėtų papildyti integruotomis aplinkos ekonominėmis sąskaitomis, kuriose pateikiami duomenys būtų visiškai nuoseklūs; |
(8) |
itin svarbu, kad kai tik sistema pradės visiškai veikti, Europos aplinkos ekonominės sąskaitos iš karto būtų aktyviai ir tiksliai naudojamos visose valstybėse narėse ir formuojant visų atitinkamų sričių Sąjungos politiką kaip vienas iš pagrindinių duomenų šaltinių atliekant poveikio vertinimus, rengiant veiksmų planus, teisėkūros pasiūlymus ir kitus svarbius politikos proceso rezultatus; |
(9) |
be to, duomenis būtų galima parengti greičiau pasitelkiant trumpalaikio prognozavimo priemonę, kai naudojami statistiniai metodai, panašūs į metodus, kurie naudojami rengiant prognozes siekiant apskaičiuoti patikimas įvertis; |
(10) |
pasitelkiant paralelines sąskaitas suteikiama galimybė lanksčiai, be papildomų centrinės sistemos apkrovimų ar trikdžių išplėsti nacionalinės apskaitos analitinius pajėgumus įtraukiant pasirinktas socialinio pobūdžio susirūpinimą keliančias sritis, pavyzdžiui, žmonių veiklos keliamą pavojų aplinkai. Visuomenė turėtų būti reguliariai ir suprantama forma supažindinama su paralelinėmis sąskaitomis; |
(11) |
Jungtinių Tautų, Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir Pasaulio banko bendrai parengta integruotų aplinkos ekonominių sąskaitų sistema (AESS) yra NSS paralelinė sistema. Ja ekonomikos ir aplinkos informacija sujungiama į bendrą sistemą siekiant įvertinti aplinkos įtaką ekonomikai ir ekonomikos poveikį aplinkai. Šia sistema politikos formuotojams pateikiama rodiklių ir aprašomosios statistikos tai sąveikai stebėti, taip pat duomenų bazė strateginiam planavimui ir politikos analizei atlikti siekiant nustatyti tvaresnio vystymosi kryptis; |
(12) |
AESS apibendrinamos ir kuo labiau integruojamos įvairių kategorijų aplinkos ekonominės sąskaitos. Apskritai, visomis šiomis kategorijomis išplečiamos esamos nacionalinių sąskaitų sistemoje taikomos sąnaudų, kapitalo formavimo ir kapitalo atsargų sąvokos jas papildant duomenimis fizine išraiška, siekiant aplinkos sąnaudas ir gamtos išteklių naudojimą įtraukti į gamybą, arba jas iš dalies keičiant, minėtą poveikį aplinkai nurodant pinigine išraiška. Laikantis šio bendro požiūrio, kai kurios esamos kategorijos labai skiriasi pagal taikomas metodologijas ir sprendžiamus aplinkos klausimus; |
(13) |
1994 m. Komisija pateikė pirmąją „žaliosios apskaitos“ strategiją. Nuo to laiko Komisija (Eurostatas) ir valstybės narės parengė ir išbandė apskaitos metodus, todėl kelios valstybės narės šiuo metu reguliariai teikia pirmuosius aplinkos sąskaitų rinkinius. Labiausiai paplitusios sąskaitų rūšys – fizinio srauto, susijusio su į orą išmetamais teršalais (įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas) ir medžiagų sąnaudomis, sąskaitos ir aplinkos ekonominės apsaugos išlaidų ir su aplinka susijusių mokesčių piniginės sąskaitos; |
(14) |
vienas iš laikotarpio, kuriam taikoma 2008–2012 m. Bendrijos statistikos programa, tikslų – imtis iniciatyvos susitarimus pakeisti Sąjungos teisės aktais tam tikrose srityse, kuriose reguliariai teikiama Europos statistika, kuri yra pakankamai išvystyta; |
(15) |
2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (5) yra bendras Europos aplinkos ekonominių sąskaitų pagrindas. Visų pirma pagal jį reikalaujama, kad Europos statistikos atitiktų profesinio nepriklausomumo, nešališkumo, objektyvumo, patikimumo, statistikos duomenų konfidencialumo ir ekonominio efektyvumo principus; |
(16) |
kadangi įvairūs aplinkos ekonominių sąskaitų rinkiniai dar tik rengiami ir yra įvairiuose rengimo etapuose, turėtų būti nustatyta reikiamo lankstumo suteikianti modulinė struktūra, kad, inter alia, būtų galima įdiegti papildomus modulius; |
(17) |
siekiant gerinti ataskaitų teikimo ir duomenų kokybę, tobulinti taikomas metodologijas ir pasirengti tolesnei raidai, reikėtų parengti bandomųjų tyrimų programą; |
(18) |
prieš nustatant papildomus duomenų teikimo reikalavimus turėtų būti atliktas įgyvendinamumo įvertinimas; |
(19) |
Komisijai turėtų būti suteikta teisė leisti valstybėms narėms pereinamaisiais laikotarpiais taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas tiek, kiek jų nacionalinėms statistikos sistemoms būtini esminiai pakeitimai; |
(20) |
Sąjunga turėtų skatinti trečiąsias šalis, visų pirma tas šalis, kurios su valstybėmis narėmis dalijasi aplinkos ištekliais (visų pirma vandeniu), įdiegti aplinkos ekonomines sąskaitas; |
(21) |
kadangi šio reglamento tikslo, t. y. sukurti bendrą Europos aplinkos ekonominių sąskaitų rinkimo, rengimo, perdavimo ir vertinimo teisinę sistemą valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; |
(22) |
pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai dėl modulių pritaikymo prie aplinkos, ekonomikos ir technikos pokyčių bei metodinių nurodymų suteikimo. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; |
(23) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir tinkamą Europos aplinkos ekonominių sąskaitų sistemos veikimą, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (6); |
(24) |
buvo konsultuotasi su Europos statistikos sistemos komitetu, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatoma bendra Europos aplinkos ekonominių sąskaitų rinkimo, rengimo, perdavimo ir vertinimo sistema siekiant, kad aplinkos ekonominės sąskaitos taptų ESS 95 paralelinėmis sąskaitomis, nustatant aplinkos ekonominėms sąskaitoms rengti skirtus metodologijas, bendruosius standartus, terminų apibrėžtis, klasifikatorius ir apskaitos taisykles.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Taikant šį reglamentą vartojamos tokios terminų apibrėžtys:
1) į orą išmetami teršalai– iš nacionalinio ūkio (gamybos ar vartojimo procesų) į atmosferą (kuri yra aplinkos dalis) patenkantis fizinis dujinių ar kietųjų dalelių medžiagų srautas;
2) su aplinka susijęs mokestis– mokestis, kurio mokesčio bazė yra tam tikro įrodyto specifinio neigiamą poveikį aplinkai turinčio reiškinio fizinis vienetas (ar fizinio vieneto pakaitinis rodiklis), ir kuris ESS 95 yra priskiriamas mokesčiams;
3) šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitos (ŠŪ-MSS)– nuoseklus duomenų apie medžiagų sąnaudas nacionaliniuose ūkiuose medžiagų atsargų pokyčius ūkyje ir medžiagų sąnaudas kituose ūkyje ar aplinkoje rinkimas.
3 straipsnis
Moduliai
1. Aplinkos ekonominės sąskaitos, kurios turi būti parengtos pagal 1 straipsnyje nurodytą bendrą sistemą, skirstomos į šiuos modulius:
a) |
į orą išmetamų teršalų sąskaitų modulis, kaip nustatyta I priede; |
b) |
su aplinka susijusių mokesčių pagal ekonominės veiklos rūšį modulis, kaip nustatyta II priede; |
c) |
šalies ūkio medžiagų srautų sąskaitų modulis, kaip nustatyta III priede. |
2. Kiekviename priede pateikiama ši informacija:
a) |
sąskaitų rengimo tikslai; |
b) |
sąskaitų aprėptis; |
c) |
rodiklių, pagal kuriuos turi būti renkami ir perduodami duomenys, sąrašas; |
d) |
pirmieji ataskaitiniai metai, sąskaitų rengimo ir duomenų perdavimo dažnumas bei terminai; |
e) |
ataskaitos lentelės; |
f) |
ilgiausia 8 straipsnyje nurodytų pereinamųjų laikotarpių, per kuriuos Komisija gali leisti taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, trukmė. |
3. Kai būtina atsižvelgti į aplinkos, ekonomikos ir technikos pokyčius, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 9 straipsnį priimti deleguotuosius aktus siekiant:
a) |
pateikti metodinių nurodymų; ir |
b) |
atnaujinti 1 dalyje nurodytus priedus 2 dalies c–e punktuose nurodytos informacijos atžvilgiu. |
Naudodamasi pagal šią dalį suteiktais įgaliojimais Komisija užtikrina, kad deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ir duomenis teikiantiems padaliniams nebūtų nustatyta didelė papildoma administracinė našta.
4 straipsnis
Bandomieji tyrimai
1. Komisija parengia programą, pagal kurią valstybės narės savanoriškai galės atlikti bandomuosius tyrimus ataskaitų teikimo ir duomenų kokybei gerinti, ilgalaikei sekai nustatyti ir metodologijai parengti. Į programą įtraukiami bandomieji tyrimai, skirti naujų aplinkos ekonominių sąskaitų modulių įgyvendinamumui patikrinti. Komisija, rengdama programą, užtikrina, kad valstybėms narėms ir duomenis teikiantiems padaliniams nebūtų užkraunama papildomos administracinės ar finansinės naštos.
2. Komisija vertina ir skelbia bandomųjų tyrimų rezultatus, atsižvelgdama į galimybės naudotis duomenimis naudą, palyginti su jų rinkimo sąnaudomis ir administracine atsakymo našta. Į tuos rezultatus atsižvelgiama rengiant pasiūlymus dėl naujų aplinkos ekonominių sąskaitų modulių taikymo, kuriuos Komisija gali įtraukti į 10 straipsnyje nurodytą ataskaitą.
5 straipsnis
Duomenų rinkimas
1. Laikydamasi šio reglamento priedų valstybės narės renka 3 straipsnio 2 dalies c punkte nurodytiems rodikliams stebėti reikalingus duomenis.
2. Valstybės narės reikalingus duomenis renka taikydamos administracinio supaprastinimo principą ir naudodamosi toliau nurodytais įvairiais šaltiniais:
a) |
tyrimais; |
b) |
statistinio apskaičiavimo procedūromis tais atvejais, kai nebuvo stebimi kai kurie visų vienetų rodikliai; |
c) |
administraciniais šaltiniais. |
3. Valstybės narės informuoja Komisiją ir pateikia išsamią informaciją apie naudotus metodus ir šaltinius.
6 straipsnis
Duomenų perdavimas Komisijai (Eurostatui)
1. Valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) prieduose nurodytus duomenis, taip pat konfidencialius duomenis, laikydamosi tuose prieduose nurodytų terminų.
2. Duomenys perduodami atitinkamu techniniu formatu, kuris nustatomas Komisijos priimamuose įgyvendinimo aktuose. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
7 straipsnis
Kokybės vertinimas
1. Taikant šį reglamentą perduotiniems duomenims taikomi Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti kokybės kriterijai.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai (Eurostatui) perduotų duomenų kokybės ataskaitą.
3. Duomenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikydama 1 dalyje minėtus kokybės kriterijus Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais apibrėžia kokybės ataskaitų teikimo sąlygas, struktūrą ir periodiškumą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
4. Komisija (Eurostatas) įvertina perduotų duomenų kokybę ir per vieną mėnesį nuo duomenų gavimo dienos gali pareikalauti, kad atitinkama valstybė narė pateiktų atitinkamai papildomos su duomenimis susijusios informacijos arba patikslintą duomenų rinkinį.
8 straipsnis
Nukrypti leidžiančios nuostatos
1. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus siekiant leisti valstybėms narėms prieduose nurodytais pereinamaisiais laikotarpiais taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, jeigu būtina padaryti esminius nacionalinių statistikos sistemų pakeitimus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2. Siekdama gauti 1 dalyje nurodytą nukrypti leidžiančią nuostatą, atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip 2011 m. lapkričio 12 d. pateikia Komisijai tinkamai pagrįstą prašymą.
9 straipsnis
Naudojimasis įgaliojimais
1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.
2. 3 straipsnio 3 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami 5 metų laikotarpiui nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 3 straipsnio 3 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
10 straipsnis
Ataskaita ir peržiūra
Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d. ir po to kas trejus metus Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje visų pirma įvertinama perduotų duomenų kokybė duomenų rinkimo metodai, valstybėms narėms ir duomenis teikiantiems padaliniams tenkanti administracinė našta, taip pat tų statistinių duomenų įgyvendinamumas ir efektyvumas.
Prireikus ir atsižvelgiant į 4 straipsnio 2 dalyje paminėtus rezultatus, kartu su ataskaita pateikiami pasiūlymai:
— |
diegti naujus aplinkos ekonominių sąskaitų modulius, kaip antai aplinkos apsaugos išlaidos ir pajamos (EPER)/aplinkos apsaugos išlaidų sąskaitos (EPEA), ekologiškų prekių ir paslaugų sektorius (EGSS), energijos sąskaitos, pervedimai, susiję su aplinka, (subsidijos), išteklių naudojimo ir valdymo išlaidų sąskaitos (RUMEA), vandens sąskaitos (kiekybinės ir kokybinės), atliekų sąskaitos, miškų sąskaitos, ekosistemų funkcijų sąskaitos, šalies ūkio medžiagų atsargų sąskaitos (ŠŪ-MSS) ir nepanaudotų iš žemės išgaunamų medžiagų (įskaitant gruntą) įvertinimas, |
— |
dėl tolesnio duomenų kokybės ir jų rinkimo metodų gerinimo, tuo pačiu gerinant duomenų aprėptį bei palyginamumą ir mažinant administracinę naštą įmonėms ir administracijai. |
11 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda Europos statistikos sistemos komitetas, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 223/2009. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
12 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2011 m. liepos 6 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BUZEK
Tarybos vardu
Pirmininkas
M. DOWGIELEWICZ
(1) 2011 m. birželio 7 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2011 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimas.
(2) OL L 242, 2002 9 10, p. 1.
(3) OL L 344, 2007 12 28, p. 15.
(4) OL L 310, 1996 11 30, p. 1.
(5) OL L 87, 2009 3 31, p. 164.
(6) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
I PRIEDAS
Į ORĄ IŠMETAMŲ TERŠALŲ SĄSKAITŲ MODULIS
1 Skirsnis
TIKSLAI
Į orą išmetamų teršalų sąskaitose duomenys apie į orą išmetamus teršalus nurodomi ir pateikiami nacionalinių sąskaitų sistemas atitinkančiu būdu. Nacionaliniai duomenys apie į orą išmetamus teršalus suskirstomi pagal ekonominės veiklos, kurią vykdant išmetami teršalai, rūšis, kaip apibrėžta ESS 95. Ekonominė veikla apima gamybą ir vartojimą.
Šiame priede nurodoma, kokius išmetamųjų teršalų sąskaitoms skirtus duomenis valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti. Tie duomenys bus rengiami taip, kad būtų susieti pramonės įmonėms ir namų ūkiams vykdant ekonominę gamybinę bei vartojimo veiklą išmetami teršalai. Duomenys apie tiesiogiai išmetamus teršalus, apie kuriuos pranešta pagal šį reglamentą, bus susiejami su ekonominių sąnaudų ir produkcijos lentelėmis, pasiūlos ir naudojimo lentelėmis ir duomenimis apie namų ūkių vartojimą, kurie jau pateikti Komisijai (Eurostatui) teikiant ataskaitą dėl ESS 95.
2 Skirsnis
APRĖPTIS
Į orą išmetamų teršalų sąskaitoms taikomos tokios pačios sistemos ribos kaip ir ESS 95; jos taip pat yra pagrįstos gyvenamosios vietos principu.
Pagal ESS 95 gyvenamosios vietos terminas grindžiamas šiuo principu: šalies vienetu rezidentu laikomas vienetas, kurio ekonominių interesų centras yra tos šalies ekonominėje teritorijoje, t. y. kai jis ilgesnį laiką (vienerius metus ar ilgiau) toje teritorijoje vykdo ekonominę veiklą.
Į orą išmetamų teršalų sąskaitose nurodomi duomenys apie teršalus, išmetamus visų vienetų rezidentų veiklos metu, neatsižvelgiant į teršalų atsiradimo vietovę.
Išmetamųjų teršalų sąskaitose nurodomi likutinių dujinių ir kietųjų dalelių medžiagų, susidarančių šalyje vykdomos ekonominės veiklos metu ir išmetamų į atmosferą, srautai. Šiame reglamente terminas „atmosfera“ - aplinkos sistemos dalis. Sistemos riba yra susijusi su riba tarp nacionalinio ūkio (kaip ekonominės sistemos dalies) ir atmosferos (kaip aplinkos sistemos dalies). Peržengus sistemos ribą, į orą išmestos medžiagos tampa žmogaus nebekontroliuojamos, patenka į natūralius medžiagų atsinaujinimo ciklus ir gali sukelti kelių rūšių poveikį aplinkai.
3 Skirsnis
RODIKLIŲ SĄRAŠAS
Valstybės narės rengia statistinius duomenis apie šiuos į orą išmetamus teršalus:
Išmetamųjų teršalų pavadinimas |
Išmetamųjų teršalų simbolis |
Apskaitos vienetas |
Anglies dioksidas, išskyrus išsiskiriantį iš biomasės |
CO2 |
1 000 tonų (Gg) |
Anglies dioksidas iš biomasės |
Biomasės CO2 |
1 000 tonų (Gg) |
Azoto oksidas |
N2O |
tonos (Mg) |
Metanas |
CH4 |
tonos (Mg) |
Perfluorangliavandeniliai |
PFC |
tonos (Mg), CO2 ekvivalentai |
Hidrofluorangliavandeniliai |
HFC |
tonos (Mg), CO2 ekvivalentai |
Sieros heksafluoridas |
SF6 |
tonos (Mg), CO2 ekvivalentai |
Azoto oksidai |
NOX |
tonos (Mg), NO2 ekvivalentai |
Nemetano lakieji organiniai junginiai |
NMVOC |
tonos (Mg) |
Anglies monoksidas |
CO |
tonos (Mg) |
Kietosios dalelės < 10 μm |
PM10 |
tonos (Mg) |
Kietosios dalelės < 2,5 μm |
PM2,5 |
tonos (Mg) |
Sieros dioksidas |
SO2 |
tonos (Mg) |
Amoniakas |
NH3 |
tonos (Mg) |
Visi duomenys nurodomi dešimtųjų tikslumu.
4 Skirsnis
PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI
1. |
Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet. |
2. |
Statistiniai duomenys perduodami per 21 mėnesį nuo ataskaitinių metų pabaigos. |
3. |
Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendras ES–27 įvertis. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodytų terminų, įvertis. |
4. |
Pirmieji ataskaitiniai metai yra šio reglamento įsigaliojimo metai. |
5. |
Į pirmą kartą perduodamus duomenis valstybės narės įtraukia laikotarpio nuo 2008 m. iki pirmųjų ataskaitinių metų duomenis. |
6. |
Kiekvieną kitą kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n-4, n-3, n-2, n-1 ir n-tųjų metų duomenis (n – ataskaitiniai metai). |
5 Skirsnis
ATASKAITOS LENTELĖS
1. |
Kiekvieno 3 skirsnyje nurodyto rodiklio duomenys rengiami pagal hierarchinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. (A*64 suvestinių duomenų lygis), kuris visiškai atitinka ESS 95. Be to, rengiami šie duomenys:
|
2. |
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas hierarchinis klasifikatorius: Į orą išmetami teršalai pagal veiklos rūšis – NACE 2 red. (A*64) Namų ūkių į orą išmetami teršalai
Jungiamieji duomenys Bendros į orą išmetamų teršalų sąskaitos (pramonė + namų ūkiai)
|
6 Skirsnis
ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ
Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai po pirmojo duomenų perdavimo termino.
(1) Jungtinių Tautų bendroji klimato kaitos konvencija.
(2) Tolimų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencija.
II PRIEDAS
SU APLINKA SUSIJUSIŲ MOKESČIŲ PAGAL EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠĮ MODULIS
1 skirsnis
TIKSLAI
Su aplinka susijusių mokesčių statistikoje registruojami ir pateikiami duomenys pagal mokesčius mokančius subjektus tokiu būdu, kuris visiškai atitinka pagal ESS 95 pateiktus duomenis. Registruojamos nacionalinių ekonomikų su aplinka susijusios mokestinės įplaukos pagal ekonominės veiklos rūšį. Ekonominė veikla apima gamybą ir vartojimą.
Šiame priede nurodoma, kokius duomenis apie su aplinka susijusias mokestines įplaukas pagal ekonominės veiklos rūšį valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti.
Rengiant su aplinka susijusių mokesčių statistiką galima tiesiogiai pasinaudoti mokesčių statistika ir valstybės finansų statistika, tačiau būtų naudinga, jeigu įmanoma, naudotis pagal ESS 95 teikiamais duomenimis apie mokesčius.
Su aplinka susijusių mokesčių statistika turi būti grindžiama sumomis, patvirtintomis įvertinimu ir deklaracijomis arba grynųjų pinigų gavimo kvitais, siekiant užtikrinti suderinamumą su ESS 95 ir gerinti palyginamumą tarptautiniu mastu.
ESS 95 taip pat nurodoma informacija, kurios pramonės šakos ir sektoriai moka mokesčius. Pagal ESS 95 pateiktą informaciją apie mokesčius galima rasti institucinių sektorių sąskaitose bei pasiūlos ir naudojimo lentelėse.
2 skirsnis
APRĖPTIS
Su aplinka susijusiems mokesčiams taikomos tokios pačios sistemos ribos kaip pagal ESS 95, ir juos sudaro privalomi neatlygintini mokėjimai grynaisiais pinigais arba natūra, kuriuos nustato valdžios sektorius arba Sąjungos institucijos.
Su aplinka susiję mokesčiai priskiriami šioms ESS 95 kategorijoms:
— |
gamybos ir importo mokesčiai (D.2), |
— |
einamieji pajamų ir turto mokesčiai, kt. (D.5), |
— |
kapitalo mokesčiai (D.91). |
3 skirsnis
RODIKLIŲ SĄRAŠAS
Valstybės narės rengia su aplinka susijusių mokesčių statistiką pagal šiuos rodiklius:
— |
energijos mokesčiai, |
— |
transporto mokesčiai, |
— |
taršos mokesčiai, |
— |
išteklių mokesčiai. |
Visi duomenys pateikiami milijonais nacionalinės valiutos vienetų.
4 skirsnis
PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI
1. |
Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet. |
2. |
Statistiniai duomenys perduodami per 21 mėnesį nuo ataskaitinių metų pabaigos. |
3. |
Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendras ES–27 įvertis. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodytų terminų, įvertis. |
4. |
Pirmieji ataskaitiniai metai yra šio reglamento įsigaliojimo metai. |
5. |
Į pirmą kartą perduodamus duomenis valstybės narės taip pat įtraukia laikotarpio nuo 2008 m. iki pirmųjų ataskaitinių metų duomenis. |
6. |
Kiekvieną kitą kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n-4, n-3, n-2, n-1 ir n-tųjų metų duomenis (n yra ataskaitiniai metai). |
5 skirsnis
ATASKAITOS LENTELĖS
Kiekvieno iš 3 skirsnyje nurodytų rodiklių duomenys teikiami pagal minėtus mokesčius mokančius subjektus.
Duomenys apie gamintojus suskirstomi pagal hierarchinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. (A*64 suvestinių duomenų lygis, kaip nurodyta ESS 95).
Duomenys apie vartotojus skirstomi į:
— |
namų ūkių, |
— |
nerezidentų. |
Jeigu mokestis negali būti priskirtas kuriai nors iš pirmiau nurodytų veiklos rūšių grupių, duomenys pateikiami kaip nepriskirti.
6 skirsnis
ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ
Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.
III PRIEDAS
ŠALIES ŪKIO MEDŽIAGŲ SRAUTŲ SĄSKAITŲ (ŠŪ-MSS) MODULIS
1 skirsnis
TIKSLAI
Į ŠŪ-MSS įtraukiamos visos kietosios, dujinės ir skystosios medžiagos, išskyrus oro ir vandens srautus, kurios matuojamos masės vienetais per metus. Kaip ir nacionalinių sąskaitų sistemos, ŠŪ-MSS paskirtis yra dvejopa. Išsamūs duomenys apie medžiagų srautus gali būti naudojami kaip gausi praktinė duomenų bazė atliekant daugelį analitinių tyrimų. Jie taip pat naudojami įvairiems šalių ekonomikai skirtiems šalies ūkio medžiagų srautų rodikliams rengti.
Šiame priede nurodoma, kokius ŠŪ-MSS skirtus duomenis valstybės narės turi rinkti, rengti, perduoti ir vertinti.
2 skirsnis
APRĖPTIS
Atsargų ir srautų atskyrimas yra pagrindinis medžiagų srautų sistemos principas. Apskritai, srautas – kintamasis, kuriuo matuojamas kiekis per laiko tarpą, o atsargos – kintamasis, kuriuo matuojamas kiekis tam tikru metu. ŠŪ-MSS yra srauto sąvoka. Jomis matuojami medžiagų sąnaudų ir produkcijos srautai bei atsargų pokyčiai ūkyje masės vienetais per metus.
ŠŪ-MSS atitinka nacionalinių sąskaitų sistemos principus, pavyzdžiui, gyvenamosios vietos principą. Jose nurodomi medžiagų srautai, susiję su visų nacionalinio ūkio vienetų rezidentų veikla, nepaisant jų geografinės padėties.
ŠŪ-MSS sistemoje yra du medžiagų srautų, kertančių sistemos ribas, tipai:
1. |
Medžiagų srautai tarp nacionalini ūkio ir jo gamtinės aplinkos. Tai medžiagų (t. y. žalių, grynų ar neapdorotų) gavyba iš gamtinės aplinkos ir medžiagų (dažnai vadinamų atliekomis) šalinimas šioje aplinkoje. |
2. |
Medžiagų srautai tarp šalies ūkio ir kitų pasaulio šalių ūkio. Tai apima importą ir eksportą. |
Į ŠŪ-MSS įtraukiami šias sistemų ribas kertantys srautai, taip pat žmonių sukurtų atsargų papildymai. Visi kiti šalies ūkio medžiagų srautai ŠŪ-MSS nenurodomi. Tai reiškia, kad ŠŪ-MSS sistemoje nacionalinis ūkis laikomas visuma ir, pavyzdžiui, produktų pristatymas iš vieno sektoriaus į kitą nėra aprašomas. Taip pat neįtraukiami ir natūralūs srautai gamtinėje aplinkoje.
3 skirsnis
RODIKLIŲ SĄRAŠAS
Kai taikytina, valstybės narės rengia 5 skirsnyje nurodytų rodiklių statistiką, skirtą ŠŪ-MSS.
1. |
Vidaus gavyba (VG) – metinis kietųjų, skystųjų ir dujinių medžiagų (išskyrus orą ir vandenį), gautų iš gamtinės aplinkos ir skirtų naudoti ekonominėje veikloje, kiekis. |
2. |
Fizinis importas ir eksportas – visi importuoti arba eksportuoti pagrindiniai produktai masės vienetais. Parduodami pagrindiniai produktai – prekės bet kuriame apdorojimo proceso etape: nuo žaliavų iki galutinio produkto. |
4 skirsnis
PIRMIEJI ATASKAITINIAI METAI, DAŽNUMAS IR DUOMENŲ PERDAVIMO TERMINAI
1. |
Statistiniai duomenys rengiami ir perduodami kasmet. |
2. |
Statistiniai duomenys perduodami per 24 mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos. |
3. |
Siekiant patenkinti naudotojų poreikius laiku gauti išsamius duomenų rinkinius, Komisija (Eurostatas), gavusi pakankamus šalių duomenis, nedelsdama parengia šio modulio pagrindinių suvestinių rodiklių bendras ES–27 įvertis. Jeigu įmanoma, Komisija (Eurostatas) parengia ir paskelbia duomenų, kurių valstybės narės neperdavė iki 2 punkte nurodytų terminų, įvertis. |
4. |
Pirmieji ataskaitiniai metai yra šio reglamento įsigaliojimo metai. |
5. |
Į pirmą kartą perduodamus duomenis valstybės narės įtraukia laikotarpio nuo 2008 m. iki pirmųjų ataskaitinių metų duomenis. |
6. |
Kiekvieną kitą kartą perduodamos duomenis Komisijai, valstybės narės teikia metinius n-4, n-3, n-2, n-1 ir n-tųjų metų duomenis (n yra ataskaitiniai metai). |
5 skirsnis
ATASKAITOS LENTELĖS
Rengiami toliau pateiktose lentelėse nurodytų rodiklių duomenys, išreikšti masės vienetais.
A lentelė. Vidaus gavyba (VG)
1 Biomasė
1.1 Augalai (išskyrus pašarinius augalus)
1.1.1 Javai
1.1.2 Šakniavaisiai, gumbavaisiai
1.1.3 Cukriniai runkeliai
1.1.4 Ankštiniai augalai
1.1.5 Riešutai
1.1.6 Aliejiniai augalai
1.1.7 Daržovės
1.1.8 Vaisiai
1.1.9 Pluoštiniai augalai
1.1.10 Kiti, nepriskirti pirmiau išvardytiems, augalai
1.2 Augalų liekanos (naudojamos), pašariniai augalai ir ganyklų biomasė
1.2.1 Augalų liekanos (naudojamos)
1.2.1.1 Šiaudai
1.2.1.2 Kitos augalų liekanos (cukrinių runkelių ir pašarinių runkelių lapai, kita)
1.2.2 Pašariniai augalai ir ganyklų biomasė
1.2.2.1 Pašariniai augalai (įskaitant nušienavus gautą biomasę)
1.2.2.2 Nuganymo biomasė
1. 3 Mediena (taip pat nurodomas grynasis medienos prieaugis (neprivaloma)
1.3.1 Mediena (pramoninė apvalioji mediena)
1.3.2 Medienos kuras ir kita gavyba
1.4 Laukinių žuvų žvejyba, vandens augalai ir gyvūnai, medžioklė ir rinkimas
1.4.1 Laukinių žuvų žvejyba
1.4.2 Visi kiti vandens gyvūnai ir augalai
1.4.3 Medžioklė ir rinkimas
2 Metalų rūdos (pagrindinės rūdos)
2.1 Geležies
2.2 Spalvotųjų metalų
2.2.1 Vario (taip pat nurodomas metalo kiekis (neprivaloma)
2.2.2 Nikelio (taip pat nurodomas metalo kiekis (neprivaloma)
2.2.3 Švino (taip pat nurodomas metalo kiekis (neprivaloma)
2.2.4 Cinko (taip pat nurodomas metalo kiekis (neprivaloma)
2.2.5 Alavo (taip pat nurodomas metalo kiekis (neprivaloma)
2.2.6 Aukso, sidabro, platinos ir kitų tauriųjų metalų
2.2.7 Boksitai ir kitų rūšių aliuminio junginiai
2.2.8 Urano ir torio
2.2.9 Kitos, nepriskirtos pirmiau išvardytoms, metalų rūdos
3 Nemetalinės naudingosios iškasenos
3.1 Marmuras, granitas, smiltainis, porfyras, bazaltas, kiti dekoratyviniai ar statybiniai akmenys (išskyrus skalūną)
3.2 Kreida ir dolomitas
3.3 Skalūnai
3.4 Mineralinės iškasenos chemijos pramonei ir trąšoms gaminti
3.5 Druska
3.6 Klintis ir gipsas
3.7 Molis ir kaolinas
3.8 Smėlis ir žvyras
3.9 Kitos, nepriskirtos pirmiau išvardytoms, nemetalinės naudingosios iškasenos
3.10 Kitos iškasenos (įskaitant gruntą), jei jos naudojamos (neprivaloma rengti ataskaitos)
4 Energijos ištekliai
4.1 Anglis ir kitos kietosios energijos žaliavos
4.1.1 Lignitas (rusvoji anglis)
4.1.2 Akmens anglis
4.1.3 Naftingi skalūnai ir bitumingas smėlis
4.1.4 Durpės
4.2 Skystos ir dujinės energijos žaliavos
4.2.1 Žalia nafta, kondensatas ir gamtinių dujų kondensatai (GDK)
4.2.2 Gamtinės dujos
B lentelė (importas – bendra prekybos apimtis), C lentelė (importas – ES užsienio prekyba), D lentelė (eksportas – bendra prekybos apimtis), E lentelė (eksportas – ES užsienio prekyba)
1. Biomasė ir jos produktai
1.1 Augalai, žaliaviniai ir apdoroti
1.1.1 Javai, žaliaviniai ir apdoroti
1.1.2 Šakniavaisiai ir gumbavaisiai, žaliaviniai ir apdoroti
1.1.3 Cukriniai runkeliai, žaliaviniai ir apdoroti
1.1.4 Ankštiniai augalai, žaliaviniai ir apdoroti
1.1.5 Riešutai, žaliaviniai ir apdoroti
1.1.6 Aliejiniai augalai, žaliaviniai ir apdoroti
1.1.7 Daržovės, žaliavinės ir apdorotos
1.1.8 Vaisiai, žaliaviniai ir apdoroti
1.1.9 Pluoštai, žaliaviniai ir apdoroti
1.1.10 Kiti, nepriskirti pirmiau išvardytiems, augalai, žaliaviniai ir apdoroti
1.2 Augalų liekanos ir pašariniai augalai
1.2.1 Augalų liekanos (naudojamos), žaliavinės ir apdorotos
1.2.1.1 Šiaudai
1.2.1.2 Kitos augalų liekanos
1.2.2 Pašariniai augalai
1.2.2.1 Pašariniai augalai
1.3 Mediena ir jos produktai
1.3.1 Mediena, žaliavinė ir apdorota
1.3.2 Medienos kuras ir kita gavyba, žaliavinė ir apdorota
1.4 Žvejyba ir kiti vandens gyvūnai ir augalai, žaliaviniai arba apdoroti
1.4.1 Žvejyba
1.4.2 Visi kiti vandens gyvūnai ir augalai
1.5 Gyvi gyvūnai, išskyrus nurodytus 1.4 kategorijoje, ir gyvūnų produktai
1.5.1 Gyvi gyvūnai, išskyrus nurodytus 1.4 kategorijoje
1.5.2 Mėsa ir mėsos produktai
1.5.3 Pieno produktai, paukščių kiaušiniai ir medus
1.5.4 Kiti gyvūniniai produktai (gyvūninis pluoštas, oda, kailis, kt.)
1.6 Produktai, daugiausia pagaminti iš biomasės
2 Metalų rūdos ir koncentratai, žaliaviniai ir apdoroti
2.1 Geležies rūdos ir koncentratai, geležis ir plienas, žaliaviniai ir apdoroti
2.2 Spalvotųjų metalų rūdos ir koncentratai, žaliaviniai ir apdoroti
2.2.1 Vario
2.2.2 Nikelio
2.2.3 Švino
2.2.4 Cinko
2.2.5 Alavo
2.2.6 Aukso, sidabro, platinos ir kitų tauriųjų metalų
2.2.7 Boksito ir kitų rūšių aliuminio
2.2.8 Urano ir torio
2.2.9 Kitos, nepriskirtos pirmiau išvardytoms, metalų rūdos
2.3 Produktai, daugiausia pagaminti iš metalo
3 Nemetalų mineralai, žaliaviniai ir apdoroti
3.1 Marmuras, granitas, smiltainis, porfyras, bazaltas, kiti dekoratyviniai ar statybiniai akmenys (išskyrus skalūną)
3.2 Kreida ir dolomitas
3.3 Skalūnas
3.4 Mineralinės iškasenos chemijos pramonei ir trąšoms gaminti
3.5 Druska
3.6 Klintis ir gipsas
3.7 Molis ir kaolinas
3.8 Smėlis ir žvyras
3.9 Kitos nemetalinės naudingosios iškasenos
3.10 Iš žemės išgaunamos medžiagos (įskaitant gruntą), jei jos naudojamos (neprivaloma)
3.11 Produktai, daugiausia pagaminti iš nemetalų mineralų
4 Iškastinis kuras ir energijos nešėjai, žaliaviniai ir apdoroti
4.1 Anglis ir kiti kieti energetikos produktai, žaliaviniai ir apdoroti
4.1.1 Lignitas (rusvosios anglys)
4.1.2 Juodosios akmens anglys
4.1.3 Naftos skalūnai ir bituminis smėlis
4.1.4 Durpės
4.2 Skysti ir dujiniai energetikos produktai, žaliaviniai ir apdoroti
4.2.1 Žalia nafta, kondensatas ir gamtinių dujų kondensatai (NGL)
4.2.2 Gamtinės dujos
4.3 Produktai, daugiausia pagaminti iš iškastinio kuro
5 Kiti produktai
6 Galutinai apdoroti ar šalinti skirtos importuotos (B ir C lentelės)/eksportuotos (D ir E lentelės) atliekos
Į B ir D lenteles įtraukiami šie su gyvenamosios vietos principu susiję pakeitimai:
Vienetų rezidentų užsienyje bunkeriuose laikomas kuras (priskiriamas prie importo, B lentelė) ir vienetų nerezidentų šalies teritorijoje bunkeriuose laikomas kuras (priskiriamas prie eksporto, D lentelė)
1 |
Kuras sausumos transportui |
2 |
Kuras vandens transportui |
3 |
Kuras oro transportui |
6 skirsnis
ILGIAUSIA PEREINAMŲJŲ LAIKOTARPIŲ TRUKMĖ
Šio priedo nuostatoms įgyvendinti skirto pereinamojo laikotarpio ilgiausia trukmė – dveji metai nuo pirmojo duomenų perdavimo termino.
22.7.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 192/17 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 692/2011
2011 m. liepos 6 d.
dėl Europos turizmo statistikos, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 95/57/EB
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (1),
kadangi:
(1) |
2007 m. gruodžio 14 d. pirmininkaujančios šalies išvadose Europos Vadovų Taryba pabrėžė itin svarbų turizmo vaidmenį skatinant ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje ir paragino Komisiją, valstybes nares, pramonės atstovus ir kitus suinteresuotuosius subjektus sutelkti pastangas ir laiku įgyvendinti Darnaus ir konkurencingo Europos turizmo darbotvarkę; |
(2) |
Sąjungos turizmo pramonė užima svarbią vietą valstybių narių ekonomikoje, nes turizmo veikla yra svarbus potencialių darbo vietų kūrimo šaltinis. Siekiant įvertinti turizmo veiklos konkurencingumą, būtina gerai žinoti turizmo mastą ir požymius, turistų požymius ir išlaidas turizmui bei naudą valstybių narių ekonomikai; |
(3) |
siekiant įvertinti paklausos sezoniškumo įtaką turistų apgyvendinimo pajėgumui kiekvieną mėnesį būtina turėti duomenis ir taip padėti viešosios valdžios institucijoms ir ekonominės veiklos vykdytojams nustatyti tinkamesnę strategiją ir politikos kryptis, skirtas pagerinti sezoninį atostogų ir turizmo veiklos pasiskirstymą; |
(4) |
dauguma Europos turizmo pramonės įmonių yra mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ), o jų strateginė reikšmė Europos turizmui neapsiriboja vien jų ekonomine verte ir didelėmis galimybėmis kurti naujas darbo vietas. Jomis taip pat grindžiamas vietos bendruomenių stabilumas ir gerovė, užtikrinant svetingumą ir vietos tapatumą – išskirtinius Europos regioninio turizmo požymius. Atsižvelgiant į MVĮ dydį, reikėtų apsvarstyti galimą administracinę naštą ir nustatyti ribų sistemą, kad būtų galima patenkinti naudotojų poreikius, tuo pačiu metu mažinant už statistinių duomenų pateikimą atsakingoms šalims, ypač MVĮ, tenkančią duomenų teikimo naštą; |
(5) |
įsigaliojus 1995 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvai 95/57/EB dėl statistinės informacijos turizmo srityje rinkimo (2) kintant turizmo tendencijoms ir didėjant trumpalaikių kelionių ir vienadienių kelionių, iš kurių daugelis rajonų ir šalių gavo papildomų pajamų iš turizmo, ir didėjant nenuomojamo būsto ar būsto nedidelėse įstaigose svarbai bei didėjant interneto poveikiui turistų elgesiui vykdant užsakymus ir turizmo pramonei, turizmo statistikos rengimas turėtų būti pritaikytas; |
(6) |
tam, kad būtų galima įvertinti makroekonominę turizmo svarbą valstybių narių ekonomikai remiantis tarptautiniu mastu pripažinta turizmo palydovinių sąskaitų sistema, kurioje atsispindėtų turizmo poveikis ekonomikai ir darbo vietoms, reikia pagerinti pagrindinės turizmo statistikos, kuri reikalinga tokioms sąskaitoms sudaryti ir, jeigu Komisijos manymu to reikia, - vėlesniam teisės akto dėl suderintų turizmo palydovinių sąskaitų lentelių perdavimo pasiūlymui rengti, prieinamumą, išsamumą ir visapusiškumą. Tam reikia atnaujinti galiojančius teisinius reikalavimus, kurie šiuo metu yra įtvirtinti Direktyvoje 95/57/EB; |
(7) |
Komisijai būtini mikroduomenys, kad būtų galima ištirti svarbiausias ekonomines ir socialines turizmo sektoriaus problemas, ypač naujus specialių tyrimų reikalaujančius klausimus. Sąjungos turizmą didžiąja dalimi sudaro Europos vidaus turizmas – tai reiškia, kad mikroduomenys, gauti remiantis suderinta Europos išvykstamojo turizmo paklausos statistika, jau pateikia kelionės valstybės narės atvykstamojo turizmo paklausos statistikos šaltinį neuždedant papildomos naštos ir taip išvengiant dvigubo turizmo srautų stebėjimo; |
(8) |
socialinis turizmas kuo didesnei gyventojų daliai suteikia galimybę dalyvauti turizmo veikloje, be to, jis gali padėti kovoti su sezoniškumu, stiprinti Europos pilietybės terminą ir skatinti regionų plėtrą, taip pat palengvinti specifinės vietos ekonomikos vystymąsi. Komisijai, siekiant įvertinti įvairių socialinių ir demografinių grupių dalyvavimą turizmo veikloje ir stebėti, kaip įgyvendinamos Sąjungos programos socialinio turizmo srityje, reikalingi reguliarūs duomenys apie dalyvavimą turizmo veikloje ir apie tų grupių turizmo veiklos ypatumus; |
(9) |
pripažinta Sąjungos lygio sistema gali padėti užtikrinti patikimus, išsamius ir palyginamus duomenis, kurie savo ruožtu užtikrins tinkamą turizmo pasiūlos ir paklausos struktūros ir plėtros stebėseną. Sąjungos lygiu būtinas pakankamas metodikos, terminų apibrėžčių ir statistinių duomenų bei metaduomenų programų palyginamumas; |
(10) |
pagal 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (3), kuris yra pamatinis šio reglamento pagrindas, statistika turi būti renkama vadovaujantis nešališkumo, skaidrumo, patikimumo, objektyvumo, mokslinio nepriklausomumo, išlaidų veiksmingumo ir statistinio konfidencialumo principais; |
(11) |
pagal šį reglamentą rengdamos ir platindamos Europos statistiką, nacionalinės ir Sąjungos lygio statistikos institucijos turėtų laikytis principų, nustatytų Europos statistikos praktikos kodekse, priimtame 2005 m. vasario 24 d. Statistikos programų komitete ir pridėtame prie 2005 m. gegužės 25 d. Komisijos rekomendacijos dėl nacionalinių ir Bendrijos statistikos institucijų nepriklausomumo, patikimumo ir atskaitomybės; |
(12) |
siekiant atsižvelgti į ekonomikos, socialinę ir technikos pažangą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl duomenų perdavimo terminų ir priedų pritaikymo, išskyrus prieduose apibrėžtą neprivalomą reikalaujamų duomenų pobūdį ir taikymo srities apribojimą. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai pritaikyti terminų apibrėžtis prie pasikeitusių tarptautinių apibrėžčių. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; |
(13) |
siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (4); |
(14) |
kadangi šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti bendrą sistemingo Europos turizmo statistikos tobulinimo, rengimo ir sklaidos sistemą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl bendrų statistinių bruožų ir reikalavimų nebuvimo ir metodologijos skaidrumo trūkumo, ir kadangi taikant bendrą statistinę sistemą to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; |
(15) |
dėl turizmo pramonės raidos ir Komisijos bei kitų Europos turizmo statistikos naudotojų reikalaujamų duomenų pokyčių Direktyvos 95/57/EB nuostatos tapo nebeaktualios. Kadangi reikia atnaujinti šios srities teisės aktus, Direktyva 95/57/EB turėtų būti panaikinta; |
(16) |
reglamentas yra tinkamas būdas užtikrinti bendrų standartų naudojimą ir palyginamos statistikos rengimą; |
(17) |
šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Europos statistikos sistemos komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatoma bendra sistemingo Europos turizmo statistikos tobulinimo, rengimo ir sklaidos sistema.
Šiuo tikslu valstybės narės renka, rengia, apdoroja ir teikia suderintą statistiką apie turizmo pasiūlą ir paklausą.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
1. Šiame reglamente:
a) ataskaitinis laikotarpis– laikotarpis, su kuriuo yra susiję duomenys;
b) ataskaitiniai metai– vienų kalendorinių metų ataskaitinis laikotarpis;
c) NACE 2 red.– bendras statistinis ekonominės veiklos rūšių Sąjungoje klasifikatorius, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1893/2006 (5);
d) NUTS– bendras teritorinių vienetų klasifikatorius regioninei statistikai Sąjungoje rinkti, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 (6);
e) įprastinė aplinka– geografinė vietovė, nebūtinai vientisa, kurioje asmuo atlieka kasdieninę veiklą ir kuri nustatoma remiantis šiais kriterijais: administracinių sienų kirtimu arba atstumu nuo nuolatinės gyvenamosios vietos, kelionės trukme, dažnumu ir kelionės tikslu;
f) turizmas– keliautojų veikla vykstant iš jų įprastinės aplinkos į pagrindinę kelionės vietą mažiau kaip vieniems metams bet kuriuo pagrindiniu tikslu (verslas, poilsis arba kita asmeninė priežastis), išskyrus tikslą įsidarbinti lankomoje vietovėje įsisteigusiame ūkio subjekte;
g) vietinis turizmas– lankytojų kelionės valstybėje narėje, kuri yra jų gyvenamosios vietos valstybė;
h) atvykstamasis turizmas– lankytojų kelionės į valstybę narę, kuri nėra jų gyvenamosios vietos valstybė;
i) išvykstamasis turizmas– valstybės narės rezidentų kelionės už šios valstybės narės ribų;
j) nacionalinis turizmas– vietinis ir išvykstamasis turizmas;
k) vidaus turizmas– vietinis ir atvykstamasis turizmas;
l) turistų apgyvendinimo įstaiga– vietinis veiklos rūšies vienetas, kaip apibrėžta 1993 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 696/93 dėl statistinių vienetų gamybos sistemai stebėti ir analizuoti Bendrijoje (7) priede, teikiantis mokamas trumpalaikio apgyvendinimo paslaugas, nors kaina gali būti iš dalies arba visiškai dengiama subsidijomis, kaip aprašyta NACE 2 red. klasifikatoriaus 55.1 (viešbučių ir panašių laikinų buveinių veikla), 55.2 (poilsiautojų ir kita trumpalaikio apgyvendinimo veikla) ir 55.3 (poilsinių transporto priemonių, priekabų aikštelių ir stovyklaviečių veikla) grupėse;
m) nenuomojamas būstas– inter alia, nemokamai šeimos narių ar draugų suteikiamas būstas ir nuosavas atostogų būstas, įskaitant pakaitinio naudojimo būstą;
n) vienadienės kelionės– kelionės ne įprastinėje aplinkoje be nakvynės, kai rezidentai išvyksta iš nuolatinės gyvenamosios vietos.
2. Komisijai pagal 11 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 1 dalyje pateiktų terminų apibrėžčių pakeitimų, siekiant pritaikyti tas apibrėžtis prie pasikeitusių tarptautinių apibrėžčių.
3 straipsnis
Tiriamieji objektai ir reikalaujamų duomenų požymiai
1. Šiame reglamente duomenys, kuriuos valstybės narės turi perduoti pagal 9 straipsnį, susiję su:
a) |
vidaus turizmu – turistų apgyvendinimo įstaigų pajėgumu ir užimtumu, atsižvelgiant į I priedo 1, 2 ir 3 skirsniuose nurodytus kintamuosius, periodiškumą ir suskirstymą; |
b) |
vidaus turizmu – nakvynių nenuomojame būste skaičiumi, atsižvelgiant į I priedo 4 skirsnyje nurodytus kintamuosius, periodiškumą ir suskirstymą; |
c) |
nacionaliniu turizmu – turizmo paklausa, susijusia su dalyvavimu turizmo veikloje, turistinių kelionių ir lankytojų požymiais, atsižvelgiant į II priedo 1 ir 2 skirsniuose nustatytus kintamuosius, periodiškumą ir suskirstymą; |
d) |
nacionaliniu turizmu – turizmo paklausa, susijusia su vienadienių kelionių požymiais, atsižvelgiant į kintamuosius, periodiškumą ir suskirstymą, kaip nustatyta II priedo 3 skirsnyje. |
2. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 11 straipsnį dėl priedų pritaikymo, kai būtina, išskyrus neprivalomą reikalaujamų duomenų pobūdį ir taikymo srities apribojimą, siekiant atsižvelgti į ekonomikos, socialinę arba technikos pažangą. Naudodamasi pagal šią nuostatą suteiktais galiojimais Komisija užtikrina, kad priimtais deleguotaisiais aktais nebūtų sukurta didelės papildomos administracinės naštos valstybėms narėms ir respondentams.
4 straipsnis
Tyrimo sritis
Reikalavimai taikomi:
a) |
jeigu I priede nenurodyta kitaip, 3 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimai – visoms turistų apgyvendinimo įstaigoms, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies l punkte; |
b) |
3 straipsnio 1 dalies b punkto reikalavimai – visoms rezidentų ir nerezidentų turistinėms nakvynėms nenuomojame būste; |
c) |
jeigu II priedo 1 skirsnyje nenurodyta kitaip, 3 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimai dėl duomenų apie dalyvavimą turistinėje veikloje – visiems asmenims, gyvenantiems valstybėje narėje; |
d) |
jeigu II priedo 2 skirsnyje nenurodyta kitaip, 3 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimai dėl duomenų apie turistinių kelionių ir lankytojų požymius – visoms ataskaitiniu laikotarpiu pasibaigusioms turistinėms kelionėms su bent viena rezidentų nakvyne ne įprastinėje aplinkoje; |
e) |
jeigu II priedo 3 skirsnyje nenurodyta kitaip, 3 straipsnio 1 dalies d punkto reikalavimai, susiję su vienadienių kelionių rodiklių duomenimis, – visoms vienadienėms kelionėms, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies n punkte. |
5 straipsnis
Bandomieji tyrimai
1. Komisija parengia programą, skirtą bandomiesiems tyrimams, kuriuos savanoriškai galėtų vykdyti valstybės narės, siekdamos pasirengti suderintų turizmo palydovinių sąskaitų lentelių tobulinimui, rengimui ir sklaidai bei įvertinti naudą, palyginti su šių lentelių parengimo sąnaudomis.
2. Komisija taip pat parengia bandomųjų tyrimų, kuriuos savanoriškai galėtų vykdyti valstybės narės, siekdamos parengti turizmo poveikio aplinkai duomenų rinkimo sistemą, programą.
6 straipsnis
Kokybės kriterijai ir ataskaitos
1. Valstybės narės užtikrina perduotų duomenų kokybę.
2. Šiame reglamente vartojami kokybės kriterijai nustatyti Reglamento (EB) Nr. 223/2009 12 straipsnio 1 dalyje.
3. Valstybės narės kasmet teikia Komisijai (Eurostatui) su ataskaitinių metų ataskaitiniais laikotarpiais susijusių duomenų kokybės ir padarytų metodinių pakeitimų ataskaitą. Ataskaita pateikiama per devynis mėnesius nuo ataskaitinių metų pabaigos.
4. Šiame reglamente aptariamiems duomenims taikant 2 dalyje išvardytus kokybės kriterijus, Komisija apibrėžia kokybės ataskaitų reikalavimus ir struktūrą, priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
7 straipsnis
Vertinimo ataskaita
Ne vėliau kaip 2016 m. rugpjūčio 12 d. ir po to kas penkerius metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai statistikos, kaupiamos vadovaujantis šiuo reglamentu, ir, visų pirma, jos svarbos ir įmonėms tenkančios naštos vertinimo ataskaitą.
8 straipsnis
Duomenų šaltiniai
Duomenų rinkimo pagrindo atžvilgiu valstybės narės imasi visų, jų nuomone, tinkamų priemonių rezultatų kokybei užtikrinti. Valstybės narės gali rengti reikalingus statistinius duomenis derindamos šiuos įvairius šaltinius:
a) |
apklausas, kai respondentų prašoma laiku pateikti tikslius ir išsamius duomenis; |
b) |
kitus tinkamus šaltinius, taip pat administracinių šaltinių duomenis, jei jie yra tinkami duomenų pateikimo laiku ir reikalingumo atžvilgiu; |
c) |
atitinkamas statistikos vertinimo procedūras. |
9 straipsnis
Duomenų perdavimas
1. Valstybės narės perduoda Komisijai (Eurostatui) duomenis, įskaitant konfidencialius duomenis, pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 21 straipsnį.
2. Valstybės narės teikia I priede ir II priedo 1 ir 3 skirsniuose nurodytus duomenis suvestinėse lentelėse pagal Komisijos (Eurostato) nustatytą keitimosi duomenimis standartą. Duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į vienintelę Komisijos (Eurostato) duomenų prieigą. Praktinę duomenų perdavimo procedūrą patvirtina Komisija priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
3. Valstybės narės teikia II priedo 2 skirsnyje išvardytus duomenis mikroduomenų rinkmenomis (jos turi būti nuodugniai patikrintos ir pataisytos) su įrašytomis praleistomis reikšmėmis, prireikus, kiekvieną apskaitytą kelionę perduodamame duomenų rinkinyje įrašydamos atskirai, vadovaudamosi Komisijos (Eurostato) nustatytu keitimosi duomenimis standartu. Duomenys perduodami arba įkeliami elektroniniu būdu į bendrą Komisijos (Eurostato) duomenų prieigą. Praktinę duomenų perdavimo procedūrą patvirtina Komisija priimdama įgyvendinimo aktus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
4. Valstybės narės perduoda:
a) |
I priedo 1 ir 2 skirsniuose išvardytus metinius duomenis per šešis mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, jeigu nenurodyta kitaip; |
b) |
I priedo 2 skirsnyje išvardytus mėnesinius duomenis per tris mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos; |
c) |
skubiuosius pagrindinius rodiklius, susijusius su turistų apgyvendinimo įstaigose rezidentams ir nerezidentams suteiktomis nakvynėmis, remiantis I priedo 2 skirsnio sąrašu, per aštuonias savaites nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos; |
d) |
I priedo 4 skirsnyje nurodytus duomenis per devynis mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, jei susijusi valstybė nusprendžia juos teikti; |
e) |
II priede išvardytus duomenis per šešis mėnesius nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. |
5. Siekiant atsižvelgti i ekonomikos, socialinę arba technikos pažangą, kai būtina, Komisijai pagal 11 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šio straipsnio 4 dalyje nustatytų duomenų perdavimo terminų pakeitimų. Patvirtinant bet kokius tokius pakeitimus atsižvelgiama į valstybėse narėse jau taikomą duomenų rinkimo metodiką.
6. Jei nenurodyta kitaip, visų duomenų, kuriuos prašoma pateikti pagal šį reglamentą, pirmas ataskaitinis laikotarpis prasideda 2012 m. sausio 1 d.
10 straipsnis
Metodinis vadovas
Komisija (Eurostatas), glaudžiai bendradarbiaudama (-as) su valstybėmis narėmis, rengia ir reguliariai atnaujina metodinį vadovą, kuriame turi būti pateikiamos gairės dėl pagal šį reglamentą pateiktos statistikos, įskaitant reikalaujamų duomenų rodikliams taikytinas apibrėžtis ir bendruosius standartus duomenų kokybei užtikrinti.
11 straipsnis
Naudojimasis įgaliojimais
1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.
2. 2 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2011 m. rugpjūčio 11 d. Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 2 straipsnio 2 dalyje, 3 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 5 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiams.
12 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda pagal Reglamentą (EB) Nr. 223/2009 įsteigtas Europos statistikos sistemos komitetas. Tas komitetas yra Reglamente (ES) Nr. 182/2011 apibrėžtas komitetas.
2. Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
13 straipsnis
Panaikinimas
Direktyva 95/57/EB yra panaikinama.
Valstybės narės pateikia rezultatus pagal Direktyvą 95/57/EB už visus 2011 ataskaitinius laikotarpius.
14 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2011 m. liepos 6 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BUZEK
Tarybos vardu
Pirmininkas
M. DOWGIELEWICZ
(1) 2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2011 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimas.
(2) OL L 291, 1995 12 6, p. 32.
(3) OL L 87, 2009 3 31, p. 164.
(4) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(5) OL L 393, 2006 12 30, p. 1.
(6) OL L 154, 2003 6 21, p. 1.
I PRIEDAS
VIDAUS TURIZMAS
1 skirsnis
TURISTŲ APGYVENDINIMO ĮSTAIGŲ PAJĖGUMAS
A. Perduodami kintamieji ir suskirstymas
1. Dėl metinių duomenų perduodami regioniniu NUTS 2 lygiu ir nacionaliniu lygiu
Apgyvendinimo įstaigos tipas |
Kintamieji rodikliai |
Skirstymas |
NACE 55.1 |
Įstaigų skaičius Vietų skaičius Numerių (kambarių) skaičius |
Vietovės tipai a) ir b) |
NACE 55.2 |
Įstaigų skaičius Numerių (kambarių) skaičius |
Vietovės tipai a) ir b) |
NACE 55.3 |
Įstaigų skaičius Vietų skaičius |
Vietovės tipai a) ir b) |
2. [neprivaloma] Dėl metinių duomenų perduodami nacionaliniu lygiu
Apgyvendinimo įstaigos tipas |
Kintamieji rodikliai |
Skirstymas |
NACE 55.1 |
Įstaigų skaičius Vietų skaičius Numerių (kambarių) skaičius |
Dydžio kategorija |
3. Dėl trejų metų duomenų perduodami nacionaliniu lygiu
Apgyvendinimo įstaigos tipas |
Kintamieji rodikliai |
Skirstymas |
NACE 55.1 |
Įstaigų, turinčių vieną ar daugiau numerių (kambarių), kuriais gali naudotis riboto judumo asmenys, įskaitant neįgaliųjų vežimėlių naudotojus, skaičius |
|
B. Tyrimo srities ribojimas
1. |
„Viešbučių ir panašaus tipo apgyvendinimo įstaigų“ ir „atostogų ir kitų trumpalaikio apgyvendinimo įstaigų“ tyrimo sritis apima bent visas turistų apgyvendinimo įstaigas, kuriose yra ne mažiau kaip dešimt vietų. |
2. |
„Poilsinių transporto priemonių, priekabų aikštelių ir stovyklaviečių“ tyrimo sritis apima bent visas turistų apgyvendinimo įstaigas, turinčias ne mažiau kaip dešimt stovėjimo vietų. |
3. |
Valstybės narės, kurioms tenka mažiau kaip 1 % visų Europos Sąjungos turistų apgyvendinimo įstaigose suteiktų nakvynių per metus, gali dar labiau susiaurinti tyrimo sritį, kad būtų įtrauktos bent turistų apgyvendinimo įstaigos, kuriose yra ne mažiau kaip 20 vietų (20 arba daugiau stovėjimo vietų). |
C. Periodiškumas
Kas trejus metus teikiamų kintamųjų, nurodytų A dalies 3 punkte, pirmi ataskaitiniai metai – 2015 m.
2 skirsnis
TURISTŲ APGYVENDINIMO ĮSTAIGŲ UŽIMTUMAS (VIETINIS IR ATVYKSTAMASIS TURIZMAS)
A. Dėl metinių duomenų perduodami kintamieji ir suskirstymas
1. Regioniniu NUTS 2 lygiu ir nacionaliniu lygiu
Apgyvendinimo įstaigos tipas |
Kintamieji rodikliai |
Skirstymas |
Iš viso (visi turistų apgyvendinimo įstaigų tipai) |
Turistų apgyvendinimo įstaigose rezidentams suteiktų nakvynių skaičius Turistų apgyvendinimo įstaigose nerezidentams suteiktų nakvynių skaičius |
Vietovės tipai a) ir b) |
NACE 55.1 |
Turistų apgyvendinimo įstaigose rezidentams suteiktų nakvynių skaičius Turistų apgyvendinimo įstaigose nerezidentams suteiktų nakvynių skaičius |
|
Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių rezidentų skaičius Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių nerezidentų skaičius |
|
|
Realusis vietų užimtumas Realusis numerių (kambarių) užimtumas |
|
|
NACE 55.2 |
Turistų apgyvendinimo įstaigose rezidentams suteiktų nakvynių skaičius Turistų apgyvendinimo įstaigose nerezidentams suteiktų nakvynių skaičius |
|
Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių rezidentų skaičius Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių nerezidentų skaičius |
|
|
NACE 55.3 |
Turistų apgyvendinimo įstaigose rezidentams suteiktų nakvynių skaičius Turistų apgyvendinimo įstaigose nerezidentams suteiktų nakvynių skaičius |
|
Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių rezidentų skaičius Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių nerezidentų skaičius |
|
2. Nacionaliniu lygiu
Apgyvendinimo įstaigos tipas |
Kintamieji rodikliai |
Skirstymas |
NACE 55.1 |
Turistų apgyvendinimo įstaigose rezidentams suteiktų nakvynių skaičius Turistų apgyvendinimo įstaigose nerezidentams suteiktų nakvynių skaičius |
Vietovės tipai a) ir b) Šalis ar geografinė vietovė, kurioje svečias gyvena nuolatos. [neprivaloma] Dydžio kategorija |
Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių rezidentų skaičius Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių nerezidentų skaičius |
Šalis ar geografinė vietovė, kurioje svečias gyvena nuolatos. |
|
Realusis vietų užimtumas Realusis numerių (kambarių) užimtumas |
[neprivaloma] Dydžio kategorija |
|
NACE 55.2 |
Turistų apgyvendinimo įstaigose rezidentams suteiktų nakvynių skaičius Turistų apgyvendinimo įstaigose nerezidentams suteiktų nakvynių skaičius |
Vietovės tipai a) ir b) Šalis ar geografinė vietovė, kurioje svečias gyvena nuolatos. |
Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių rezidentų skaičius Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių nerezidentų skaičius |
Šalis ar geografinė vietovė, kurioje svečias gyvena nuolatos. |
|
NACE 55.3 |
Turistų apgyvendinimo įstaigose rezidentams suteiktų nakvynių skaičius Turistų apgyvendinimo įstaigose nerezidentams suteiktų nakvynių skaičius |
Vietovės tipai a) ir b) Šalis ar geografinė vietovė, kurioje svečias gyvena nuolatos. |
Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių rezidentų skaičius Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių nerezidentų skaičius |
Šalis ar geografinė vietovė, kurioje svečias gyvena nuolatos. |
B. Dėl mėnesio duomenų nacionaliniu lygiu perduodami kintamieji ir suskirstymas
Apgyvendinimo įstaigos tipas |
Kintamieji rodikliai |
Skirstymas |
NACE 55.1 |
Turistų apgyvendinimo įstaigose rezidentams suteiktų nakvynių skaičius Turistų apgyvendinimo įstaigose nerezidentams suteiktų nakvynių skaičius |
|
Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių rezidentų skaičius Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių nerezidentų skaičius |
|
|
Realusis vietų užimtumas Realusis numerių (kambarių) užimtumas |
|
|
NACE 55.2 |
Turistų apgyvendinimo įstaigose rezidentams suteiktų nakvynių skaičius Turistų apgyvendinimo įstaigose nerezidentams suteiktų nakvynių skaičius |
|
Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių rezidentų skaičius Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių nerezidentų skaičius |
|
|
NACE 55.3 |
Turistų apgyvendinimo įstaigose rezidentams suteiktų nakvynių skaičius Turistų apgyvendinimo įstaigose nerezidentams suteiktų nakvynių skaičius |
|
Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių rezidentų skaičius Į turistų apgyvendinimo įstaigas atvykusių nerezidentų skaičius |
|
C. Tyrimo srities ribojimas
1. |
„Viešbučių ir panašaus tipo apgyvendinimo įstaigų“ ir „atostogų ir kitų trumpalaikio apgyvendinimo įstaigų“ tyrimo sritis apima bent visas turistų apgyvendinimo įstaigas, kuriose yra ne mažiau kaip dešimt vietų. |
2. |
„Poilsinių transporto priemonių, priekabų aikštelių ir stovyklaviečių veiklos“ tyrimo sritis apima bent visas turistų apgyvendinimo įstaigas, turinčias ne mažiau kaip dešimt stovėjimo vietų. |
3. |
Valstybės narės, kurioms tenka mažiau kaip 1 % visų Europos Sąjungos turistų apgyvendinimo įstaigose suteiktų nakvynių per metus, gali dar labiau susiaurinti tyrimo sritį, kad būtų įtrauktos bent turistų apgyvendinimo įstaigos, kuriose yra ne mažiau kaip 20 vietų (ne mažiau kaip 20 stovėjimo vietų). |
4. |
Jeigu tyrimo sritis ribojama, kaip apibrėžta 1, 2 ar 3 dalyse, kasmet teikiamas bendras turistų apgyvendinimo įstaigose, kurios nepatenka į tyrimo sritį, ataskaitiniu laikotarpiu rezidentams ir nerezidentams suteiktų nakvynių įvertis. |
5. |
Pirmųjų ataskaitinių metų, kurių duomenis reikalaujama teikti pagal šį reglamentą, įvertis, kaip nurodyta 4 dalyje, pateikiamas per 12 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos. |
6. |
Valstybės narės gali dar labiau susiaurinti tyrimo sritį realiajam numerių (kambarių) užimtumui viešbučiuose ir panašiose apgyvendinimo įstaigose, kad būtų įtrauktos bent turistų apgyvendinimo įstaigos, kuriuose yra ne mažiau kaip 25 numeriai (kambariai). |
D. Skubieji pagrindiniai rodikliai
Šio reglamento 9 straipsnio 4 dalies c punkte nurodyti skubieji pagrindiniai rodikliai – šio skirsnio B dalyje išvardyti su nakvynių skaičiumi susiję kintamieji.
3 skirsnis
1 IR 2 SKIRSNIUOSE TAIKYTINI KLASIFIKATORIAI
A. Apgyvendinimo įstaigos tipas
Apgyvendinimo įstaigos tipui apibūdinti vartotinos šios trys kategorijos, susijusios su NACE klasifikatoriaus 55.1, 55.2 ir 55.3 grupėmis:
— |
viešbučiai ir panašaus tipo apgyvendinimo įstaigos, |
— |
atostogų ir kitos laikino apgyvendinimo įstaigos, |
— |
poilsinių transporto priemonių, priekabų aikštelių ir stovyklaviečių veikla. |
B. Vietovės tipas a)
Vietovės tipui a) apibūdinti vartotinos šios trys kategorijos, susijusios su savivaldybės (arba lygiaverčio vietos administracinio vieneto), kurioje yra turistų apgyvendinimo įstaigų, urbanizacijos lygiu:
— |
tankiai apgyvendinta vietovė, |
— |
vidutiniškai apgyvendinta vietovė, |
— |
retai apgyvendinta vietovė. |
C. Vietovės tipas b)
Vietovės tipui b) apibūdinti vartotinos šios dvi kategorijos, susijusios su prie jūros esančia savivaldybės (arba lygiaverčio vietos administracinio vieneto), kurioje yra turistų apgyvendinimo įstaigų, vietove:
— |
pajūrio pakrantės vietovės, |
— |
žemyninės vietovės. |
D. Dydžio kategorija
Dydžio kategorijai apibūdinti vartotinos šios dvi kategorijos, susijusios su numerių (kambarių) turistų apgyvendinimo įstaigose skaičiumi:
— |
mažos įstaigos (mažiau kaip 25 numeriai (kambariai), |
— |
vidutinės įstaigos (nuo 25 iki 99 numerių (kambarių), |
— |
didelės įstaigos (ne mažiau kaip 100 numerių (kambarių); informacija teikiama atskirai neprivaloma tvarka: „nuo 100 iki 249 numerių (kambarių)“ ir „250 ir daugiau numerių (kambarių)“. |
E. Šalys ir geografinės vietovės
Lankytojų, kurie laikinai apgyvendinami turistų apgyvendinimo įstaigose, nuolatinės gyvenamosios vietos šaliai ar geografinei vietovei apibūdinti vartotinos kategorijos:
— |
Europos Sąjunga (Sąjunga); atskirai turi būti pateikiami kiekvienos valstybės narės duomenys, |
— |
Europos laisvosios prekybos asociacija (ELPA); atskirai turi būti pateikiami Islandijos, Norvegijos, Šveicarijos, įskaitant Lichtenšteiną, duomenys, |
— |
kitos Europos šalys (išskyrus Sąjungą ar ELPA; neįskaitant Rusijos, Turkijos, Ukrainos), |
— |
Rusija, |
— |
Turkija, |
— |
Ukraina, |
— |
Afrika; atskirai turi būti pateikiami Pietų Afrikos duomenys, |
— |
Šiaurės Amerika; atskirai turi būti pateikiami Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados duomenys, |
— |
Pietų ir Centrinė Amerika; atskirai turi būti pateikiami Brazilijos duomenys, |
— |
Azija; atskirai turi būti pateikiami Kinijos Liaudies Respublikos, Japonijos, Korėjos Respublikos duomenys, |
— |
Australija, Okeanija ir kitos teritorijos; atskirai turi būti pateikiami Australijos duomenys. |
4 skirsnis
VIDAUS TURIZMAS, APSISTOJANT NENUOMOJAMAME BŪSTE
A. Dėl metinių duomenų perduodami kintamieji
[neprivaloma] Ataskaitiniu laikotarpiu nenuomojame būste suteiktų turistinių nakvynių skaičius.
B. Suskirstymas
[neprivaloma] Jei lankytojai yra Sąjungos rezidentai, A dalyje išvardyti kintamieji skirstomi pagal jų nuolatinės gyvenamosios vietos šalis, o jeigu jie nėra Sąjungos rezidentai – priskiriami papildomai kategorijai.
II PRIEDAS
NACIONALINIS TURIZMAS
1 skirsnis
DALYVAVIMAS TURISTINĖJE VEIKLOJE DĖL ASMENINIŲ PRIEŽASČIŲ
A. Dėl metinių duomenų perduodami kintamieji ir suskirstymas
Kintamieji rodikliai |
Suskirstymas pagal trukmę ir pagal turistinių kelionių dėl asmeninių priežasčių šalį |
Socialinis demografinis suskirstymas |
||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
Suskirstymas pagal turistinių kelionių dėl asmeninių priežasčių trukmę ir tikslą derinamas su socialiniu demografiniu suskirstymu.
B. Dėl trejų metų duomenų perduodami kintamieji ir suskirstymas
Kintamieji rodikliai |
Suskirstymas pagal pagrindines nedalyvavimo turistinėje veikloje dėl asmeninių priežasčių ataskaitiniais metais priežastis (suteikiant respondentams galimybę pasirinkti daugiau kaip vieną atsakymą) |
Socialinis demografinis suskirstymas |
||||||||||||||||||||||||||
|
|
|
Suskirstymas pagal pagrindines nedalyvavimo turizmo veikloje dėl asmeninių priežasčių ataskaitiniais metais priežastis derinamas su socialiniu demografiniu suskirstymu.
Kas treji metai teikiamų kintamųjų pirmi ataskaitiniai metai – 2013 m.
C. Socialinio demografinio suskirstymo klasifikavimas
1. Lytis: vyrai, moterys.
2. Amžiaus grupė: jaunesni kaip 15 metų [neprivaloma], 15–24, 25–34, 35–44, 45–54, 55–64, vyresni kaip 65 metai, pateikiant tarpinius skaičius pagal 25–44 metų ir 45–64 metų amžiaus grupes.
3. Išsilavinimo lygis: žemesnysis – ISCED 0, 1 arba 2 lygiai, vidurinysis – ISCED 3 arba 4 lygiai, aukštasis – ISCED 5 arba 6 lygiai.
4. Užimtumas: dirbantis asmuo (darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo), bedarbis, studentas (arba mokinys), kiti nedirbantys asmenys.
5. Namų ūkio pajamos: kvartiliais.
2 skirsnis
TURISTINĖS KELIONĖS IR KELIONĖSE DALYVAUJANTYS LANKYTOJAI
A. Perduodami kintamieji
|
Kintamieji rodikliai |
Perduodamos kategorijos |
Periodiškumas |
||||||||||||
1. |
Išvykimo mėnuo |
|
Kasmet |
||||||||||||
2. |
Kelionės trukmė pagal nakvynių skaičių |
|
Kasmet |
||||||||||||
3. |
[tik dėl išvykstamųjų kelionių] Kelionės trukmė: gyvenamosios vietos šalies teritorijoje suteiktų nakvynių skaičius |
|
Kas trejus metus |
||||||||||||
4. |
Pagrindinė kelionės šalis |
pagal metodiniame vadove, parengtame vadovaujantis šio reglamento 10 straipsniu, pateiktą šalių sąrašą |
Kasmet |
||||||||||||
5. |
Pagrindinis kelionės tikslas |
|
Kasmet |
||||||||||||
6. |
[Tik kelionėms dėl asmeninių priežasčių] Kelionės vietos tipas (galima pasirinkti kelis atsakymus): |
|
Kas trejus metus |
||||||||||||
7. |
[Tik kelionėms dėl asmeninių priežasčių] Vaikų dalyvavimas kelionėje |
|
Kas trejus metus |
||||||||||||
8. |
Pagrindinė transporto priemonė |
|
Kasmet |
||||||||||||
9. |
Pagrindinis būstas |
|
Kasmet |
||||||||||||
10. |
Kelionės užsakymas: kelionių organizatoriaus arba kelionių agentūros teikiamos paslaugos pagrindinei transporto priemonei užsakyti |
|
Kas trejus metus |
||||||||||||
11. |
Kelionės užsakymas: kelionių organizatoriaus arba kelionių agentūros teikiamos paslaugos pagrindiniam būstui užsakyti |
|
Kas trejus metus |
||||||||||||
12. |
[Tik dėl kelionių, prieš kurias nebuvo naudotasi kelionių organizatoriaus ar kelionių agentūros paslaugomis pagrindinei transporto priemonei ar pagrindiniam būstui užsakyti] Kelionės užsakymas (savarankiškai) |
|
Kas trejus metus |
||||||||||||
13. |
Kelionės užsakymas: kelionės paketas |
|
Kas trejus metus |
||||||||||||
14. |
Kelionės užsakymas: pagrindinės transporto priemonės užsakymas internetu |
|
Kas trejus metus |
||||||||||||
15. |
Kelionės užsakymas: pagrindinio būsto užsakymas internetu |
|
Kas trejus metus |
||||||||||||
16. |
Individualiai keliaujančio turisto transporto išlaidos kelionės metu |
|
Kasmet |
||||||||||||
17. |
Individualiai keliaujančio turisto nakvynės išlaidos kelionės metu |
|
Kasmet |
||||||||||||
18. |
[neprivaloma] Individualiai keliaujančio turisto išlaidos maistui ir gėrimams kavinėse ir restoranuose kelionės metu |
|
Kasmet |
||||||||||||
19. |
Kitos individualiai keliaujančio turisto išlaidos kelionės metu, apie kurias turi būti pranešama atskirai (19a): ilgalaikio naudojimo prekės ir didelės vertės prekės; |
|
Kasmet |
||||||||||||
20. |
Lankytojo požymiai: lytis – naudojamos šios kategorijos: |
|
Kasmet |
||||||||||||
21. |
Lankytojo požymiai: amžius (suėjusių metų skaičius). |
|
Kasmet |
||||||||||||
22. |
Lankytojo požymiai: gyvenamosios vietos šalis. |
|
Kasmet |
||||||||||||
23. |
[neprivaloma] Lankytojo požymiai: išsilavinimo lygis |
|
Kasmet |
||||||||||||
24. |
[neprivaloma] Lankytojo požymiai: užimtumas |
|
Kasmet |
||||||||||||
25. |
[neprivaloma] Lankytojo požymiai: Namų ūkio pajamos kvartiliais |
|
Kasmet |
B. Tyrimo srities ribojimas
Tyrimo sritis – visos ataskaitiniu laikotarpiu pasibaigusios turistinės kelionės su bent viena rezidentų, 15 metų amžiaus ir vyresnių, nakvyne ne įprastinėje aplinkoje. Duomenys apie jaunesnius nei 15 metų asmenis gali būti perduodami atskirai neprivaloma tvarka.
C. Periodiškumas
1. |
Kas trejus metus teikiamų kintamųjų ir A dalies 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų kategorijų pirmi ataskaitiniai metai – 2013 m. |
2. |
Kas trejus metus teikiamų kintamųjų ir A dalies 10–15 punktuose nurodytų kategorijų pirmi ataskaitiniai metai – 2014 m. |
3 skirsnis
VIENADIENĖS KELIONĖS
A. Dėl metų duomenų perduodami kintamieji ir suskirstymas (vienadienės kelionės į kitą šalį)
Kintamieji rodikliai |
[neprivaloma] Suskirstymas |
[neprivaloma] Socialinis demografinis suskirstymas |
||||||||||||||||
|
|
|
||||||||||||||||
|
|
B. Dėl trejų metų duomenų perduodami kintamieji ir suskirstymas (vienadienės kelionės toje pačioje šalyje)
Kintamieji rodikliai |
[neprivaloma] Skirstymas |
[neprivaloma] Socialinis demografinis suskirstymas |
||||||||||||||
|
|
|
||||||||||||||
|
|
C. Socialinio demografinio suskirstymo klasifikavimas
Socialiniam demografiniam suskirstymui taikomas šio priedo 1 skirsnio C dalyje nurodytas klasifikavimas.
D. Tyrimo srities ribojimas
Tyrimo sritis apima visas ne jaunesnių kaip 15 metų amžiaus rezidentų vienadienes keliones ne įprastinėje aplinkoje. Duomenys apie jaunesnių kaip 15 metų amžiaus gyventojų keliones gali būti perduodami atskirai neprivaloma tvarka.
E. Periodiškumas ir pirmieji ataskaitiniai laikotarpiai
1. |
A dalyje nurodyti vienadienių kelionių rodikliai perduodami kiekvienais metais, atskirai informuojama apie kiekvieną praėjusių kalendorinių metų ketvirtį. Pirmojo ataskaitinio laikotarpio pradžia yra 2014 m. sausio 1 d. |
2. |
B dalyje nurodyti vienadienių kelionių rodikliai perduodami kas treji metai, atskirai informuojama apie kiekvieną praėjusių kalendorinių metų ketvirtį. Pirmojo ataskaitinio laikotarpio pradžia yra 2015 m. sausio 1 d. Tik pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu duomenys perduodami neprivaloma tvarka. |
22.7.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 192/33 |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 693/2011
2011 m. liepos 6 d.
kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2006, nustatantis Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),
kadangi:F
(1) |
Tarybos reglamente (EB) Nr. 861/2006 (3) numatytas finansavimas tarptautinių santykių, valdymo, duomenų rinkimo ir mokslinių rekomendacijų ir bendrosios žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) kontrolės ir laikymosi užtikrinimo srityse; |
(2) |
kiekvienoje veiksmų srityje Reglamentas (EB) Nr. 861/2006 papildomas kitais susijusiais reglamentais ar sprendimais. Kai kurie susijusių teisės aktų aspektai nuo to reglamento priėmimo pasikeitė, todėl siekiant visų teisės aktų sistemos dalių darnos tą reglamentą dabar reikėtų iš dalies pakeisti; |
(3) |
patirtis taip pat parodė, kad Reglamentą (EB) Nr. 861/2006 reikia iš dalies pakeisti siekiant šiek tiek pakoreguoti kai kurias jo nuostatas, kad jos geriau atitiktų šiuo metu esančią padėtį; |
(4) |
be to, prireikus būtina patikslinti finansuojamų priemonių taikymo sritį ir patobulinti kai kurių straipsnių formuluotes; |
(5) |
tarptautinė partnerystė gali būti sudaroma dvišaliu, regioniniu ar daugiašaliu lygiais; |
(6) |
šiame reglamente turėtų atsispindėti tai, kad 2007 m. birželio 11 d. Tarybos sprendimu 2007/409/EB, iš dalies keičiančiu Sprendimą 2004/585/EB, įsteigiantį regionines patariamąsias tarybas pagal bendrąją žuvininkystės politiką (4), regioninėms patariamosioms taryboms suteiktas įstaigų, siekiančių užtikrinti bendruosius Europos interesus, statusas; |
(7) |
turėtų būti sudaryta galimybė teikti finansinę paramą ir tiems Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto (toliau – ŽAPK) parengiamųjų posėdžių dalyviams, kurie nėra Europos prekybos organizacijų atstovai, ir leisti finansuoti vertimo raštu ir žodžiu bei posėdžių salių nuomos išlaidas. Reikėtų atnaujinti konsultacinių įstaigų, kurių posėdžiuose dalyvauja ŽAPK paskirti atstovai, sąrašą; |
(8) |
2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (5) išplėsta duomenų rinkimo sistemos apimtis, kad būtų įtrauktas duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas; tai turėtų būti aiškiai pripažinta šiame reglamente; |
(9) |
2008 m. lapkričio 6 d. Komisijos sprendime 2008/949/EB, kuriuo priimama daugiametė Bendrijos programa pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 199/2008 (6), numatyta, kad rinktini duomenys turi apimti socialinius ir ekonominius kintamuosius; |
(10) |
Sąjungos finansinės paramos teikimo reikalavimus atitinkančios duomenų rinkimo ir mokslinių rekomendacijų srities priemonės nustatytos Reglamente (EB) Nr. 199/2008 ir Reglamentas (EB) Nr. 861/2006 turėtų būti suderintas su tomis nuostatomis; |
(11) |
duomenų rinkimo ir mokslinių rekomendacijų srities programavimo priemonės nustatytos Reglamente (EB) Nr. 199/2008 ir 2008 m. liepos 14 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 665/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 taikymo taisyklės (7); |
(12) |
kai kurios 2000 m. birželio 29 d. Tarybos sprendimo 2000/439/EB dėl Bendrijos finansavimo, kuriuo padengiamos valstybių narių išlaidos, patirtos renkant duomenis ir finansuojant tyrimus ir bandomuosius projektus vykdant bendrąją žuvininkystės politiką (8), nuostatos nebuvo įtrauktos į Reglamentą (EB) Nr. 861/2006 ir nebuvo perkeltos į įgyvendinimo taisykles. Todėl 2007 m. ir 2008 m. atsirado teisinė spraga ir Komisija tuo laikotarpiu toliau taikė pirmiau galiojusias taisykles, nustatytas Sprendime 2000/439/EB. Siekiant teisinio tikrumo, reikėtų atgaline data numatyti, kad tos taisyklės buvo ir toliau taikomos tuo laikotarpiu; |
(13) |
mokslinių rekomendacijų srities išlaidos turėtų apimti partnerystės sutarčių su tarptautinėmis įstaigomis, atsakingomis už išteklių vertinimą, išlaidas; |
(14) |
reikalavimus atitinkančios kontrolės srities išlaidos turėtų būti nurodytos aiškiau ir išsamiau, ir reikėtų nustatyti ryšį su 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009, nustatančiu Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (9), ir su 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1005/2008, nustatančiu Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (10); |
(15) |
kontrolės ir BŽP taisyklių laikymosi užtikrinimo srities mokymo programų dalyviai, nors ir atstovaujantys valstybės narės valdžios institucijai, nebūtinai yra valstybės tarnautojai. Todėl kitų darbuotojų mokymo išlaidas taip pat turėtų būti galima apmokėti taikant finansines priemones; |
(16) |
Jungtinis tyrimų centras ne tik analizuoja kontrolės vykdymą, bet ir teikia rekomendacijas bei dalyvauja kuriant naujas technologijas; |
(17) |
siekiant patikimesnio finansų valdymo reikia pritaikyti kontrolės išlaidų programavimo taisykles, visų pirma paankstinant paraiškų Sąjungos finansinei paramai gauti pateikimo datą ir konkrečiau nurodant perduotiną informaciją apie projektus ir jos pateikimo formą; |
(18) |
Reglamento (EB) Nr. 861/2006 pavadinimas ir dėstomoji dalis turėtų būti pakeisti atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo Lisabonos sutartis; |
(19) |
siekiant užtikrinti vienodas su kontrole ir laikymosi užtikrinimu susijusių priemonių, visų pirma susijusių su valstybių narių išlaidomis, patirtomis įgyvendinant BŽP taikomas stebėsenos ir kontrolės sistemas, taip pat su pagrindinių duomenų rinkimu, tvarkymu ir naudojimu susijusių priemonių, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi vadovaujantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (11); |
(20) |
todėl Reglamentą (EB) Nr. 861/2006 reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 861/2006 iš dalies keičiamas taip:
1. |
Pavadinimas pakeičiamas taip: |
2. |
Dėstomojoje dalyje, išskyrus nuorodas į Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą 4 straipsnio c punkte, žodžiai „Bendrija“ ir „Bendrijos“ pakeičiami žodžiu „Sąjunga“. Žodžiai „Bendrijos vandenys“ pakeičiami žodžiais „ES vandenys“. Atliekami visi reikalingi gramatiniai pataisymai. |
3. |
2 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:
|
4. |
3 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:
|
5. |
5 straipsnis pakeičiamas taip: „5 straipsnis Konkretūs tikslai duomenų rinkimo, tvarkymo bei naudojimo ir mokslinių rekomendacijų srityje 9, 10 ir 11 straipsniuose nurodytomis Sąjungos finansinėmis priemonėmis prisidedama prie duomenų rinkimo, tvarkymo bei naudojimo ir mokslinių rekomendacijų dėl išteklių būklės, žvejybos lygio, žvejybos poveikio ištekliams ir jūrų ekosistemai, ekonominių žvejybos ir akvakultūros aspektų bei žvejybos pramonės veiklos ES vandenyse ir už jų ribų gerinimo tikslo, teikiant finansinę paramą valstybėms narėms, kad jos sukurtų per daugelį metų surinktų ir moksliškai pagrįstų duomenų rinkinius, į kuriuos būtų įtraukta biologinė, techninė, aplinkos apsaugos ir socialinė bei ekonominė informacija.“ |
6. |
7 straipsnio 1 dalies c punktas pakeičiamas taip:
|
7. |
8 straipsnis pakeičiamas taip: „8 straipsnis Priemonės kontrolės ir laikymosi užtikrinimo srityje 1. BŽP taisyklių kontrolės ir laikymosi užtikrinimo srityje Sąjungos finansinių priemonių reikalavimus atitinka šios išlaidos:
2. Priimdama įgyvendinimo aktus, Komisija gali patvirtinti išsamias 1 dalies a punkto taikymo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“ |
8. |
9 straipsnis pakeičiamas taip: „9 straipsnis Priemonės pagrindinių duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo srityje 1. Pagrindinių duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo srityje Sąjungos finansinės paramos skyrimo pagal daugiametes nacionalines programas, nurodytas 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (12), 4 straipsnyje, reikalavimus atitinka šios išlaidos:
2. Priimdama įgyvendinimo aktus, Komisija gali patvirtinti išsamias 1 dalies taikymo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. |
9. |
10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
10. |
11 straipsnio a punktas pakeičiamas taip:
|
11. |
12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
12. |
13 straipsnio 1 dalies e punktas pakeičiamas taip:
|
13. |
16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
14. |
17 straipsnio antraštė pakeičiama taip: „Bendro finansavimo normos papildomų duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo srityje“. |
15. |
18 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip: „2. Vadovaujantis su Komisija pasirašytu finansavimo susitarimu kiekvienai atstovaujamai organizacijai, kuri yra ŽAPK plenarinio komiteto narė, suteikiamos skolinimosi teisės, proporcingai atitinkančios jos teises ŽAPK plenariniame komitete ir priklausančios nuo turimų finansinių išteklių. 3. Pagal tas skolinimosi teises ir vieno atstovaujamos organizacijos nario vienos kelionės vidutines išlaidas nustatomas parengiamųjų posėdžių tikslu atliktų kelionių, už kurias gali būti finansiškai atsakinga kiekviena organizacija, skaičius. Laikydamasi bendros skolinimosi teisių ribos, kiekviena atstovaujama organizacija išlaiko nustatyto dydžio 20 % faktinių reikalavimus atitinkančių išlaidų normą toms savo organizacinėms ir administracinėms išlaidoms, kurios susijusios tik su parengiamųjų posėdžių organizavimu, padengti.“ |
16. |
20 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
17. |
V skyriaus 2 skirsnio antraštė pakeičiama taip: „Procedūros duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo srityje“. |
18. |
22 straipsnis pakeičiamas taip: „22 straipsnis Įvadinė nuostata Sąjungos finansinis įnašas, skirtas valstybių narių išlaidoms, patirtoms renkant ir tvarkant 9 straipsnyje nurodytus pagrindinius duomenis ir jais naudojantis, padengti, suteikiamas laikantis šiame skirsnyje nustatytų procedūrų.“ |
19. |
23 straipsnis išbraukiamas. |
20. |
24 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
21. |
30 straipsnis pakeičiamas taip: „30 straipsnis Komiteto procedūra 1. Komisijai padeda Žuvininkystės produktų ir akvakultūros komitetas, įsteigtas pagal Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 30 straipsnio 1 dalį. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (13). 2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. |
22. |
31 straipsnis išbraukiamas. |
23. |
32 straipsnis pakeičiamas taip: „32 straipsnis Nebeaktualių teisės aktų panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 657/2000 ir sprendimai 2000/439/EB bei 2004/465/EB panaikinami nuo 2007 m. sausio 1 d. Nepaisant to, Sprendimo 2000/439/EB 3 straipsnio antroje įtraukoje, 4 bei 6 straipsniuose ir jo priede nustatytos taisyklės, taikytinos 2006 m. gruodžio 31 d., 2007 m. ir 2008 m. nacionalinėms duomenų rinkimo, tvarkymo ir naudojimo programoms taikomos pagal analogiją.“ |
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
1 straipsnio 23 punktas taikomas nuo 2007 m. sausio 1 dienos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Strasbūre 2011 m. liepos 6 d.
Europos Parlamento vardu
Pirmininkas
J. BUZEK
Tarybos vardu
Pirmininkas
M. DOWGIELEWICZ
(1) OL C 44, 2011 2 11, p. 171.
(2) 2011 m. balandžio 6 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2011 m. birželio 21 d. Tarybos sprendimas.
(3) OL L 160, 2006 6 14, p. 1.
(4) OL L 155, 2007 6 15, p. 68.
(6) OL L 346, 2008 12 23, p. 37.
(7) OL L 186, 2008 7 15, p. 3.
(8) OL L 176, 2000 7 15, p. 42.
(9) OL L 343, 2009 12 22, p. 1.
(10) OL L 286, 2008 10 29, p. 1.
(11) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(12) OL L 60, 2008 3 5, p. 1.“
(13) OL L 55, 2011 2 28, p. 13.“
II Įstatymo galios neturintys teisės aktai
TARPTAUTINIAI SUSITARIMAI
22.7.2011 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 192/39 |
TARYBOS SPRENDIMAS
2011 m. birželio 9 d.
dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu
(2011/432/ES)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 81 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą kartu su 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktu ir 218 straipsnio 8 dalies antros pastraipos pirmu sakiniu,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę (1),
kadangi:
(1) |
Sąjunga deda pastangas, kad būtų sukurta bendra teisminė erdvė, grindžiama abipusio sprendimų pripažinimo principu. |
(2) |
2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – Konvencija) yra tinkamas pasaulinės administracinio bendradarbiavimo sistemos, taip pat sprendimų dėl išlaikymo ir susitarimų dėl išlaikymo pripažinimo ir vykdymo pagrindas, kuriuo numatoma nemokama teisinė pagalba iš esmės visose vaiko išlaikymo bylose bei racionalizuota pripažinimo ir vykdymo procedūra. |
(3) |
Konvencijos 59 straipsniu regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, pavyzdžiui, Sąjungai, leidžiama pasirašyti, priimti, patvirtinti Konvenciją arba prisijungti prie jos. |
(4) |
Konvencijos reglamentuojami klausimai taip pat reglamentuojami 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (2). Kaip susitarta priimant Tarybos sprendimą 2011/220/ES (3) dėl Konvencijos pasirašymo, Sąjunga turėtų patvirtinti Konvenciją pati viena ir naudotis kompetencija visais Konvencijos reglamentuojamais klausimais. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad tai bus Sąjungos patvirtinta Konvencija, valstybės narės turėtų būti įpareigotos jos laikytis. |
(5) |
Todėl, patvirtindama Konvenciją, Sąjunga turėtų padaryti pareiškimą dėl kompetencijos pagal Konvencijos 59 straipsnio 3 dalį. |
(6) |
Be to, patvirtindama Konvenciją, Sąjunga turėtų pareikšti visas atitinkamas išlygas ir padaryti pareiškimus, kuriuos Sąjunga laiko reikalingais ir kurie numatyti atitinkamai pagal Konvencijos 62 ir 63 straipsnius. |
(7) |
Todėl pagal Konvencijos 2 straipsnio 3 dalį Sąjunga turėtų pareikšti, kad ji išplės Konvencijos II ir III skyrių taikymo sritį, kad jie būtų taikomi ir sutuoktinių bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymui. Tuo pačiu metu ji turėtų padaryti vienašalį pareiškimą, kuriame įsipareigotų vėlesniame etape išnagrinėti galimybę dar labiau išplėsti taikymo sritį. |
(8) |
Sąjunga turėtų padaryti Konvencijos 44 straipsnio 3 dalyje numatytą išlygą dėl kalbų, kurias būtų galima vartoti susirašinėjant centrinėms institucijoms. Valstybės narės, pageidaujančios, kad Sąjunga pareikštų tokią išlygą dėl jų, turėtų apie tai iš anksto pranešti Komisijai ir nurodyti tokios išlygos turinį. |
(9) |
Sąjunga turėtų padaryti Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies g punkte ir 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pareiškimus. Valstybės narės, pageidaujančios, kad Sąjunga padarytų tokius pareiškimus dėl jų, turėtų apie tai iš anksto pranešti Komisijai ir nurodyti tokių pareiškimų turinį. |
(10) |
Valstybė narė, kuriai vėliau reikia atšaukti II priede pateiktą išlygą dėl jos arba pakeisti ar atšaukti III priede pateiktą pareiškimą dėl jos, arba III priede pridėti pareiškimą dėl jos, turėtų apie tai informuoti Tarybą ir Komisiją. Remdamasi tuo, Sąjunga turėtų apie tai atitinkamai informuoti depozitarą. |
(11) |
Valstybės narės turėtų informuoti Komisiją apie centrines institucijas, paskirtas pagal Konvencijos 4 straipsnio 3 dalį, ir turėtų pranešti Komisijai informaciją apie Konvencijos 57 straipsnyje nurodytus teisės aktus, procedūras ir paslaugas. Kaip reikalaujama Konvencijoje, Sąjungai deponuojant Konvencijos patvirtinimo dokumentą, Komisija tą informaciją turėtų pateikti Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos nuolatiniam biurui (toliau – Nuolatinis biuras). |
(12) |
Pranešdamos Komisijai atitinkamą informaciją apie savo centrines institucijas bei teisės aktus, procedūras ir paslaugas, valstybės narės turėtų naudoti, jei įmanoma – elektronine forma, Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos rekomenduojamą ir paskelbtą šalies profilį apibūdinančią formą. |
(13) |
Valstybė narė, kuriai vėliau reikia pakeisti informaciją apie jos centrinę instituciją arba teisės aktus, procedūras ir paslaugas, turėtų apie tai tiesiogiai informuoti Nuolatinį biurą ir tuo pačiu metu pranešti Komisijai apie pakeitimus. |
(14) |
Pagal Protokolo dėl Jungtinės Karalystės ir Airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 3 straipsnį Jungtinė Karalystė ir Airija dalyvauja priimant ir taikant šį sprendimą. |
(15) |
Pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius Danija nedalyvauja priimant šį sprendimą ir jis nėra jai privalomas ar taikomas, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Europos Sąjungos vardu patvirtinama 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – Konvencija).
Konvencijos tekstas pridedamas prie šio sprendimo.
2 straipsnis
Tarybos pirmininkas įgaliojamas paskirti asmenį (-is), įgaliotą (-us) Sąjungos vardu deponuoti Konvencijos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą dokumentą.
3 straipsnis
Deponuodama Konvencijos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą dokumentą, Sąjunga padaro pareiškimą dėl kompetencijos pagal Konvencijos 59 straipsnio 3 dalį.
To pareiškimo tekstas pateikiamas šio sprendimo I priedo A dalyje.
4 straipsnis
1. Deponuodama Konvencijos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą dokumentą, Sąjunga pagal Konvencijos 2 straipsnio 3 dalį pareiškia, kad ji išplės Konvencijos II ir III skyrių taikymo sritį, kad jie būtų taikomi ir sutuoktinių bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymui.
To pareiškimo tekstas pateikiamas šio sprendimo I priedo B dalyje.
2. Deponuodama Konvencijos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą dokumentą, Sąjunga pateikia vienašalį pareiškimą, kurio tekstas pateikiamas šio sprendimo IV priede.
5 straipsnis
Deponuodama Konvencijos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą dokumentą, Sąjunga pareiškia Konvencijos 44 straipsnio 3 dalyje numatytą išlygą dėl valstybių narių, kurios nesutinka susirašinėjant centrinėms institucijoms vartoti anglų arba prancūzų kalbas.
Tos išlygos tekstas pateikiamas šio sprendimo II priede.
6 straipsnis
Deponuodama Konvencijos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą dokumentą, Sąjunga padaro Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies g punkte numatytus pareiškimus dėl valstybių narių reikalaujamos informacijos ar dokumentų ir Konvencijos 44 straipsnio 1 dalyje numatytus pareiškimus dėl valstybėms narėms priimtinų kalbų, kurios nėra jų valstybinės kalbos, bei Konvencijos 44 straipsnio 2 dalyje numatytą pareiškimą.
Tų pareiškimų tekstas pateikiamas šio sprendimo III priede.
7 straipsnis
1. Valstybės narės ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 10 d. praneša Komisijai:
a) |
centrinių institucijų, paskirtų pagal Konvencijos 4 straipsnio 3 dalį, kontaktinius duomenis ir |
b) |
informaciją apie teisės aktus, procedūras ir paslaugas, kaip nurodyta Konvencijos 57 straipsnyje. |
2. Pateikdamos 1 dalyje nurodytą informaciją Komisijai valstybės narės naudoja, jei įmanoma – elektronine forma, Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos rekomenduojamą ir paskelbtą šalies profilį apibūdinančią formą.
3. Tuo metu, kai Sąjunga deponuoja Konvencijos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytą dokumentą, Komisija valstybių narių užpildytas atskirų šalių profilį apibūdinančias formas pateikia Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos nuolatiniam biurui (toliau – Nuolatinis biuras).
8 straipsnis
Valstybė narė, pageidaujanti atšaukti II priede pateiktą išlygą dėl jos arba pakeisti ar atšaukti III priede pateiktą pareiškimą dėl jos, arba III priede pridėti pareiškimą dėl jos, apie pageidaujamą atšaukimą, pakeitimą ar pridėjimą informuoja Tarybą ir Komisiją.
Vadovaudamasi Konvencijos 63 straipsnio 2 dalimi, Sąjunga apie tai informuoja depozitarą.
9 straipsnis
Valstybė narė, pageidaujanti pakeisti jos šalies profilį apibūdinančioje formoje pateiktą informaciją po to, kai Komisija tą formą jau yra pirmą kartą pateikusi, apie tai tiesiogiai informuoja Nuolatinį biurą arba tiesiogiai padaro būtinus pakeitimus, jeigu naudojama šalies profilį apibūdinančios formos elektroninė forma. Tuo pačiu metu ji informuoja Komisiją.
10 straipsnis
Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.
Priimta Liuksemburge 2011 m. birželio 9 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
PINTÉR S.
(1) 2010 m. vasario 11 d. pareikšta nuomonė (OL C 341E, 2010 12 16, p. 98).
I PRIEDAS
Europos Sąjungos pareiškimai patvirtinant 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – Konvencija) pagal jos 63 straipsnį
A. KONVENCIJOS 59 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTAS PAREIŠKIMAS DĖL EUROPOS SĄJUNGOS KOMPETENCIJOS KONVENCIJOS REGLAMENTUOJAMAIS KLAUSIMAIS
1. |
Europos Sąjunga pareiškia, kad ji naudojasi kompetencija visais Konvencijos reglamentuojamais klausimais. Valstybės narės privalo laikytis Konvencijos, nes ją patvirtino Europos Sąjunga. |
2. |
Dabartinės Europos Sąjungos valstybės narės yra Belgijos Karalystė, Bulgarijos Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Estijos Respublika, Airija, Graikijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Italijos Respublika, Kipro Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Vengrijos Respublika, Malta, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Lenkijos Respublika, Portugalijos Respublika, Rumunija, Slovėnijos Respublika, Slovakijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė bei Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė. |
3. |
Tačiau pagal Protokolo dėl Danijos pozicijos, pridėto prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo, 1 ir 2 straipsnius šis pareiškimas netaikomas Danijos Karalystei. |
4. |
Šis pareiškimas netaikomas toms valstybių narių teritorijoms, kurioms netaikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo (žr. tos Sutarties 355 straipsnį), ir jis neturi poveikio tokiems teisės aktams ar pozicijoms, kuriuos atitinkamos valstybės narės gali priimti pagal Konvenciją tų teritorijų vardu ir interesais. |
5. |
Už Konvencijos taikymą tarpusavyje bendradarbiaujant centrinėms institucijoms bus atsakingos kiekvienos atskiros Europos Sąjungos valstybės narės centrinės institucijos. Atitinkamai, kai Susitariančiosios Šalies centrinei institucijai reikia susisiekti su Europos Sąjungos valstybės narės centrine institucija, ji turėtų į ją kreiptis tiesiogiai. Europos Sąjungos valstybės narės, manančios, kad to reikia, taip pat dalyvaus visose specialiosiose komisijose, kurioms gali būti pavesta vykdyti tolesnę veiklą, susijusią su Konvencijos taikymu. |
B. KONVENCIJOS 2 STRAIPSNIO 3 DALYJE NURODYTAS PAREIŠKIMAS
Europos Sąjunga pareiškia, kad ji išplės Konvencijos II ir III skyrių taikymo sritį, kad jie būtų taikomi ir sutuoktinių bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymui.
II PRIEDAS
Europos Sąjungos išlyga patvirtinant 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – Konvencija) pagal jos 62 straipsnį
Europos Sąjunga padaro šią Konvencijos 44 straipsnio 3 dalyje numatytą išlygą:
Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Graikijos Respublika, Latvijos Respublika, Lietuvos Respublika, Vengrijos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Lenkijos Respublika, Slovakijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė nesutinka, kad susirašinėjant jų centrinėms institucijoms būtų vartojama prancūzų kalba.
III PRIEDAS
Europos Sąjungos pareiškimai patvirtinant 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – Konvencija) pagal jos 63 straipsnį
1. KONVENCIJOS 11 STRAIPSNIO 1 DALIES g PUNKTE NURODYTAS PAREIŠKIMAS
Europos Sąjunga pareiškia, kad toliau išvardytose valstybėse narėse į prašymą, išskyrus prašymą pagal Konvencijos 10 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalies a punktą, įtraukiama informacija arba dokumentai, nurodyti kiekvienos iš išvardytų valstybių narių atveju:
Belgijos Karalystė:
— |
prašymams pagal 10 straipsnio 1 dalies e ir f punktus bei 2 dalies b ir c punktus – visas sprendimo arba sprendimų patvirtintos (-tų) kopijos (-jų) tekstas. |
Čekijos Respublika:
— |
įgaliojimas, kurį pareiškėjas suteikia centrinei institucijai pagal 42 straipsnį. |
Vokietijos Federacinė Respublika:
— |
kreditoriaus pilietybė, profesija ar profesinė veikla ir, atitinkamais atvejais, jo teisinio atstovo vardas, pavardė ir adresas, |
— |
skolininko pilietybė, profesija ar profesinė veikla, jeigu tokia informacija žinoma kreditoriui, |
— |
jeigu prašymą teikia valstybinis teisinių paslaugų teikėjas, įrodęs perduotas teises į išlaikymo reikalavimus, – asmens, kurio išlaikymo reikalavimas perduotas, vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys, |
— |
vykdytino reikalavimo indeksavimo atveju – indeksavimo apskaičiavimo metodas ir, jeigu nustatyta pareiga mokėti teisėtas palūkanas, – informacija apie teisėtų palūkanų normą ir privalomų palūkanų mokėjimo pradžią. |
Latvijos Respublika:
— |
prašyme pateikiamas pareiškėjo asmens kodas (jei priskirtas Latvijos Respublikoje) arba identifikacijos numeris, jeigu priskirtas; atsakovo asmens kodas (jei priskirtas Latvijos Respublikoje) arba identifikacijos numeris, jeigu priskirtas; visų asmenų, už kuriuos siekiama gauti išlaikymo išmokas, asmens kodai (jei priskirti Latvijos Respublikoje) arba identifikacijos numeriai, jeigu priskirti, |
— |
prie Konvencijos 10 straipsnio 1 dalies a, b, d ir f punktuose bei 2 dalies a ir c punktuose nurodytų prašymų, kurie nėra susiję su vaikų išlaikymu (kaip apibrėžta Konvencijos 15 straipsnyje), pridedamas dokumentas, kuriame nurodoma, kokio masto nemokama teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta kilmės valstybėje, pateikiama informacija apie tai, kokio pobūdžio ir apimties teisinės pagalbos jau paprašyta ir nurodoma, kokios papildomos teisinės pagalbos dar reikės. |
Lenkijos Respublika:
I. Prašymai pagal 10 straipsnio 1 dalies b punktą
1. |
Prašyme dėl sprendimo vykdymo turėtų būti nurodytas teismo, kuris priėmė sprendimą, pavadinimas, teismo sprendimo priėmimo data ir teismo proceso šalių vardai bei pavardės. |
2. |
Turėtų būti pridėti šie dokumentai:
|
3. |
Prašymas, prašymo pagrindai, įsiskolinimų sąrašas ir informacija apie skolininko finansinę padėtį turi būti pasirašyti asmeniškai kreditoriaus (-ių), o nepilnamečių atveju – jų teisinio atstovo. |
4. |
Jei kreditorius neturi vykdytino dokumento originalo, prašyme turi būti nurodytos to priežastis (pvz., dokumentas yra pamestas arba sugadintas, teismas nepriėmė vykdytino dokumento). |
5. |
Jei vykdytinas dokumentas pamestas, turėtų būti pridedamas prašymas dėl vykdytino dokumento, kuris buvo pamestas, pakartotinio parengimo. |
II. Prašymai pagal 10 straipsnio 1 dalies c ir d punktus
1. |
Prašyme dėl sprendimo dėl vaiko išlaikymo priėmimo turėtų būti nurodyta kiekvienam kreditoriui skirtina mėnesio suma vaikui išlaikyti, kurios prašoma dokumente. |
2. |
Prašymas ir prašymo pagrindai turi būti asmeniškai pasirašyti kreditoriaus (-ių), o nepilnamečių atveju – jų teisinio atstovo. |
3. |
Nurodant prašymo dėl sprendimo priėmimo pagrindus būtina išdėstyti visas prašymą pagrindžiančias faktines aplinkybes, visų pirma pateikti informaciją, susijusią su:
|
4. |
Reikėtų nurodyti, kurios iš pagrinduose pateiktų faktinių aplinkybių turi būti nurodytos imant parodymus (pvz., skaitant dokumentą teismo posėdyje, išklausant liudytoją (-us), išklausant kreditorių arba jo teisinį atstovą, išklausant skolininką ir pan.). |
5. |
Būtina nurodyti kiekvieną reikalingą įrodymą ir pateikti visą informaciją, kuri būtina norint teismui paimti tokius įrodymus. |
6. |
Dokumentų originalai arba patvirtintos kopijos turėtų būti pateikti raštu ir pridedami prie prašymo; prie užsienio kalba parengtų dokumentų turėtų būti pridėti patvirtinti vertimai į lenkų kalbą. |
7. |
Turėtų būti nurodytas kiekvieno liudytojo vardas, pavardė ir adresas. |
III. Prašymai pagal 10 straipsnio 1 dalies e ir f punktus
1. |
Prašyme dėl sprendimo dėl išlaikymo keitimo turi būti nurodyta:
|
2. |
Nurodant prašymo pagrindus apibūdinamos pasikeitusios aplinkybės, kuriomis pateisinamas reikalavimas pakeisti išlaikymo sumą. |
3. |
Prašymas ir prašymo pagrindai turi būti asmeniškai pasirašyti kreditoriaus (-ų), o nepilnamečių atveju – jų teisinio atstovo. |
4. |
Reikėtų nurodyti, kurios iš pagrinduose pateiktų faktinių aplinkybių turi būti nurodytos imant parodymus (pvz., skaitant dokumentą teismo posėdyje, išklausant liudytoją (-us), išklausant kreditorių arba jo teisinį atstovą, išklausant skolininką ir pan.). |
5. |
Būtina nurodyti kiekvieną prašomą įrodymą ir pateikti visą informaciją, kuri būtina norint teismui paimti tokius įrodymus. |
6. |
Dokumentų originalai arba patvirtintos kopijos turėtų būti pateikti raštu ir pridedami prie prašymo; prie užsienio kalba parengtų dokumentų turėtų būti pridėti patvirtinti vertimai į lenkų kalbą. |
7. |
Turėtų būti nurodytas kiekvieno liudytojo vardas, pavardė ir adresas. |
IV. Prašymai pagal 10 straipsnio 2 dalies b ir c punktus
1. |
Prašyme dėl sprendimo dėl išlaikymo keitimo turi būti nurodyta:
|
2. |
Nurodant prašymo pagrindus apibūdinamos pasikeitusios aplinkybės, kuriomis pateisinamas reikalavimas pakeisti išlaikymo sumą. |
3. |
Prašymas ir prašymo pagrindai turi būti asmeniškai pasirašyti skolininko. |
4. |
Reikėtų nurodyti, kurios iš pagrinduose pateiktų faktinių aplinkybių turi būti nurodytos imant parodymus (pvz., skaitant dokumentą teismo posėdyje, išklausant liudytoją (-us), išklausant kreditorių arba jo teisinį atstovą, išklausant skolininką ir pan.). |
5. |
Būtina nurodyti kiekvieną prašomą įrodymą ir pateikti visą informaciją, kuri būtina norint teismui paimti tokius įrodymus. |
6. |
Dokumentų originalai arba patvirtintos kopijos turėtų būti pateikti raštu ir pridedami prie prašymo; prie užsienio kalba parengtų dokumentų turėtų būti pridėti patvirtinti vertimai į lenkų kalbą. |
7. |
Turėtų būti nurodytas kiekvieno liudytojo vardas, pavardė ir adresas. |
Slovakijos Respublika:
— |
informacija apie visų suinteresuotųjų šalių pilietybę. |
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė:
Prašymai pagal 10 straipsnio 1 dalies b punktą
Sprendimo originalas ir (arba) patvirtinta kopija; vykdomumo pažymėjimas; įsiskolinimų suvestinė; dokumentas, kuriame nurodyta, kad skolininkas dalyvavo pirminiame bylos nagrinėjime, o jei nedalyvavo – dokumentas, kuriame patvirtinama, kad skolininkui buvo pranešta apie tą procesą ir jam buvo įteiktas kvietimas atvykti, arba kad jam buvo pranešta apie pirminį sprendimą ir suteikta galimybė pasirengti gynybai arba pateikti apeliaciją; pažyma apie skolininko buvimo vietą – gyvenamąją ir darbo; pažyma apie skolininko tapatybę; skolininko nuotrauka, jei turima; dokumentas, kuriame nurodoma, kokiu mastu ieškovas pasinaudojo nemokama teisine pagalba; notaro patvirtinta vaiko (-ų) gimimo ar įvaikinimo liudijimo kopija, jei taikoma; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; patvirtinta santuokos liudijimo kopija, jei taikoma; nutarties ar kito dokumento, kuriuo įrodoma ištuoka ar kitų santykių nutraukimas, patvirtinta kopija, jei taikoma.
Sprendimo originalas ir (arba) patvirtinta kopija; vykdomumo pažymėjimas; įsiskolinimų suvestinė; dokumentas, kuriame nurodyta, kad skolininkas dalyvavo pirminiame bylos nagrinėjime, o jei nedalyvavo – dokumentas, kuriame patvirtinama, kad skolininkui buvo pranešta apie tą procesą arba apie pirminį sprendimą ir suteikta galimybė pateikti apeliaciją; pažyma apie skolininko buvimo vietą; pažyma apie skolininko tapatybę; skolininko nuotrauka, jei turima; patvirtinta vaiko (-ų) gimimo ar įvaikinimo liudijimo kopija, jei taikoma; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma.
Sprendimo originalas ir (arba) patvirtinta kopija; vykdomumo pažymėjimas; įsiskolinimų suvestinė; dokumentas, kuriame nurodyta, kad skolininkas dalyvavo pirminiame bylos nagrinėjime, o jei nedalyvavo – dokumentas, kuriame patvirtinama, kad skolininkui buvo pranešta apie tą procesą arba apie pirminį sprendimą ir suteikta galimybė pateikti apeliaciją; pažyma apie skolininko buvimo vietą – gyvenamąją ir darbo; pažyma apie skolininko tapatybę; skolininko nuotrauka, jei turima; dokumentas, kuriame nurodoma, kokiu mastu ieškovas pasinaudojo nemokama teisine pagalba; patvirtinta vaiko (-ų) gimimo ar įvaikinimo liudijimo kopija, jei taikoma; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; patvirtinta santuokos liudijimo kopija, jei taikoma.
Prašymai pagal 10 straipsnio 1 dalies c punktą
Dokumentai, susiję su finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); pažyma apie atsakovo buvimo vietą – gyvenamąją ir darbo; pažyma apie atsakovo tapatybę; atsakovo nuotrauka, jei turima; patvirtinta vaiko (-ų) gimimo ar įvaikinimo liudijimo kopija, jei taikoma; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; patvirtinta santuokos liudijimo kopija, jei taikoma; nutarties ar kito dokumento, kuriuo įrodoma ištuoka ar kitų santykių nutraukimas, patvirtinta kopija, jei taikoma. susijusių teismo nutarčių kopija; teisinės pagalbos prašymas; tėvystę įrodantis dokumentas, jei taikoma; kiti dokumentai, nurodyti 16 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose bei 3 dalies b punkte ir 30 straipsnio 3 dalyje, jei taikoma.
Dokumentai, susiję su finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); pažyma apie atsakovo buvimo vietą; pažyma apie atsakovo tapatybę; atsakovo nuotrauka, jei turima; patvirtinta vaiko (-ų) gimimo ar įvaikinimo liudijimo kopija, jei taikoma; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; patvirtinta santuokos liudijimo kopija, jei taikoma; teisinės pagalbos prašymas; tėvystę įrodantis dokumentas, jei taikoma.
Dokumentai, susiję su finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); pažyma apie atsakovo buvimo vietą – gyvenamąją ir darbo; pažyma apie atsakovo tapatybę; atsakovo nuotrauka, jei turima; patvirtinta vaiko (-ų) gimimo ar įvaikinimo liudijimo kopija, jei taikoma; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; patvirtinta santuokos liudijimo kopija, jei taikoma; patvirtinta sąlygiškai galutinio teismo sprendimo (tarpinio ištuokos liudijimo) kopija, jei taikoma; susijusių teismo nutarčių kopija; teisinės pagalbos prašymas; tėvystę įrodantis dokumentas, jei taikoma; kiti dokumentai, nurodyti 16 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose bei 3 dalies b punkte ir 30 straipsnio 3 dalyje, jei taikoma.
Prašymai pagal 10 straipsnio 1 dalies d punktą
Sprendimo, susijusio su 20 straipsniu arba 22 straipsnio b arba e punktais, patvirtinta kopija ir su to sprendimo priėmimu susiję dokumentai; dokumentas, kuriame nurodoma, kokiu mastu ieškovas pasinaudojo nemokama teisine pagalba; dokumentai, susiję su finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); pažyma apie atsakovo buvimo vietą – gyvenamąją ir darbo; pažyma apie atsakovo tapatybę; atsakovo nuotrauka, jei turima; patvirtinta vaiko (-ų) gimimo ar įvaikinimo liudijimo kopija, jei taikoma; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; patvirtinta santuokos liudijimo kopija, jei taikoma; nutarties ar kito dokumento, kuriuo įrodoma ištuoka ar kitų santykių nutraukimas, patvirtinta kopija, jei taikoma; susijusių teismo nutarčių kopija; tėvystę įrodantis dokumentas, jei taikoma; kiti dokumentai, nurodyti 16 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose bei 3 dalies b punkte ir 30 straipsnio 3 dalyje, jei taikoma.
Tas pats, kaip ir teikiant prašymus pagal 10 straipsnio 1 dalies c punktą.
Sprendimo, susijusio su 20 straipsniu arba 22 straipsnio b arba e punktais, patvirtinta kopija ir su to sprendimo priėmimu susiję dokumentai; dokumentas, kuriame nurodoma, kokiu mastu ieškovas pasinaudojo nemokama teisine pagalba; dokumentai, susiję su finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); pažyma apie atsakovo buvimo vietą – gyvenamąją ir darbo; pažyma apie atsakovo tapatybę; atsakovo nuotrauka, jei turima; patvirtinta vaiko (-ų) gimimo ar įvaikinimo liudijimo kopija, jei taikoma; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; patvirtinta santuokos liudijimo kopija, jei taikoma; patvirtinta sąlygiškai galutinio teismo sprendimo (tarpinio ištuokos liudijimo) kopija, jei taikoma; susijusių teismo nutarčių kopija; tėvystę įrodantis dokumentas, jei taikoma; kiti dokumentai, nurodyti 16 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose bei 3 dalies b punkte ir 30 straipsnio 3 dalyje, jei taikoma.
Prašymai pagal 10 straipsnio 1 dalies e punktą
Teismo sprendimo, kuris turi būti iš dalies keičiamas, kopija; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); teisinės pagalbos prašymas; patvirtinta vaiko (-ų) gimimo ar įvaikinimo liudijimo kopija, jei taikoma; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; dokumentai, susiję su vaiko (-ų) padėties pasikeitimu; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo vedybiniu statusu, jei taikoma; susijusių teismo nutarčių kopija; kiti dokumentai, nurodyti 16 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose bei 3 dalies b punkte ir 30 straipsnio 3 dalyje, jei taikoma. Rašytinis patvirtinimas, kad procese dalyvavo abi šalys, o jei dalyvavo tik ieškovas – dokumento, kuriuo patvirtinama, kad kitai šaliai buvo įteiktas kvietimas į procesą, originalas arba patvirtinta kopija.
Teismo sprendimo, kuris turi būti iš dalies keičiamas, kopija; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); teisinės pagalbos prašymas; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; dokumentai, susiję su vaiko (-ų) padėties pasikeitimu.
Teismo sprendimo, kuris turi būti iš dalies keičiamas, kopija; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); teisinės pagalbos prašymas; patvirtinta vaiko (-ų) gimimo ar įvaikinimo liudijimo kopija, jei taikoma; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; dokumentai, susiję su vaiko (-ų) padėties pasikeitimu; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo vedybiniu statusu, jei taikoma; susijusių teismo nutarčių kopija; kiti dokumentai, nurodyti 16 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose bei 3 dalies b punkte ir 30 straipsnio 3 dalyje, jei taikoma.
Prašymai pagal 10 straipsnio 1 dalies f punktą
Teismo sprendimo, kuris turi būti iš dalies keičiamas, originalas ir (arba) kopija; dokumentas, kuriame nurodyta, kad skolininkas dalyvavo pirminiame bylos nagrinėjime, o jei nedalyvavo – dokumentas, kuriame patvirtinama, kad skolininkui buvo pranešta apie tą procesą arba apie pirminį sprendimą ir suteikta galimybė pateikti apeliaciją; dokumentas, kuriame nurodoma, kokiu mastu ieškovas pasinaudojo nemokama teisine pagalba; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); vykdomumo pažymėjimas; patvirtinta vaiko (-ų) gimimo ar įvaikinimo liudijimo kopija, jei taikoma; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; dokumentai, susiję su vaiko (-ų) padėties pasikeitimu; patvirtinta santuokos liudijimo kopija, jei taikoma; nutarties ar kito dokumento, kuriuo įrodomas santuokos ar kitų santykių nutraukimas, patvirtinta kopija, jei taikoma; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo vedybiniu statusu, jei taikoma; susijusių teismo nutarčių kopija; pažyma apie skolininko buvimo vietą – gyvenamąją ir darbo; pažyma apie skolininko tapatybę; skolininko nuotrauka, jei turima; kiti dokumentai, nurodyti 16 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose bei 3 dalies b punkte ir 30 straipsnio 3 dalyje, jei taikoma. Rašytinis patvirtinimas, kad procese dalyvavo abi šalys, o jei dalyvavo tik ieškovas – dokumento, kuriuo patvirtinama, kad kitai šaliai buvo įteiktas kvietimas į procesą, originalas arba notaro patvirtinta kopija.
Teismo sprendimo, kuris turi būti iš dalies keičiamas, originalas ir (arba) kopija; dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad skolininkui buvo pranešta apie tą procesą arba apie pirminį sprendimą ir suteikta galimybė pateikti apeliaciją; dokumentas, kuriame nurodoma, kokiu mastu ieškovas pasinaudojo nemokama teisine pagalba; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); vykdomumo pažymėjimas; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; dokumentai, susiję su vaiko (-ų) padėties pasikeitimu; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo vedybiniu statusu, jei taikoma; pažyma apie skolininko buvimo vietą; pažyma apie skolininko tapatybę; skolininko nuotrauka, jei turima.
Teismo sprendimo, kuris turi būti iš dalies keičiamas, originalas ir (arba) kopija; dokumentas, kuriame nurodyta, kad skolininkas dalyvavo pirminiame bylos nagrinėjime, o jei nedalyvavo – dokumentas, kuriame patvirtinama, kad skolininkui buvo pranešta apie tą procesą arba apie pirminį sprendimą ir suteikta galimybė pateikti apeliaciją; dokumentas, kuriame nurodoma, kokiu mastu ieškovas pasinaudojo nemokama teisine pagalba; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); vykdomumo pažymėjimas; patvirtinta vaiko (-ų) gimimo ar įvaikinimo liudijimo kopija, jei taikoma; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; dokumentai, susiję su vaiko (-ų) padėties pasikeitimu; patvirtinta santuokos liudijimo kopija; patvirtinta sąlygiškai galutinio teismo sprendimo (tarpinio ištuokos liudijimo) kopija, jei taikoma; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo vedybiniu statusu, jei taikoma; susijusių teismo nutarčių kopija; pažyma apie skolininko buvimo vietą – gyvenamąją ir darbo; pažyma apie skolininko tapatybę; skolininko nuotrauka, jei turima; kiti dokumentai, nurodyti 16 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose bei 3 dalies b punkte ir 30 straipsnio 3 dalyje, jei taikoma.
Prašymai pagal 10 straipsnio 2 dalies b punktą
Teismo sprendimo, kuris turi būti iš dalies keičiamas, kopija; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); teisinės pagalbos prašymas; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; dokumentai, susiję su vaiko (-ų) padėties pasikeitimu; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo vedybiniu statusu, jei taikoma; susijusių teismo nutarčių kopija; kiti dokumentai, nurodyti 16 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose bei 3 dalies b punkte ir 30 straipsnio 3 dalyje, jei taikoma.
Teismo sprendimo, kuris turi būti iš dalies keičiamas, kopija; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); teisinės pagalbos prašymas; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; dokumentai, susiję su vaiko (-ų) padėties pasikeitimu.
Teismo sprendimo, kuris turi būti iš dalies keičiamas, kopija; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); teisinės pagalbos prašymas; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; dokumentai, susiję su vaiko (-ų) padėties pasikeitimu; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo vedybiniu statusu, jei taikoma; susijusių teismo nutarčių kopija; kiti dokumentai, nurodyti 16 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose bei 3 dalies b punkte ir 30 straipsnio 3 dalyje, jei taikoma.
Prašymai pagal 10 straipsnio 2 dalies c punktą
Teismo sprendimo, kuris turi būti iš dalies keičiamas, originalas ir (arba) kopija; vykdomumo pažymėjimas; dokumentas, kuriame nurodoma, kokiu mastu ieškovas pasinaudojo nemokama teisine pagalba; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); patvirtinta vaiko (-ų) gimimo ar įvaikinimo liudijimo kopija, jei taikoma; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; dokumentai, susiję su vaiko (-ų) padėties pasikeitimu; santuokos liudijimo kopija, jei taikoma; nutarties ar kito dokumento, kuriuo įrodomas santuokos ar kitų santykių nutraukimas, patvirtinta kopija, jei taikoma; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo vedybiniu statusu, jei taikoma; susijusių teismo nutarčių kopija; pažyma apie skolininko buvimo vietą – gyvenamąją ir darbo; pažyma apie skolininko tapatybę; skolininko nuotrauka, jei turima; kiti dokumentai, nurodyti 16 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose bei 3 dalies b punkte ir 30 straipsnio 3 dalyje, jei taikoma.
Teismo sprendimo, kuris turi būti iš dalies keičiamas, originalas ir (arba) kopija; dokumentas, kuriame nurodoma, kokiu mastu ieškovas pasinaudojo nemokama teisine pagalba; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; dokumentai, susiję su ieškovo finansinės padėties pasikeitimu; pažyma apie skolininko buvimo vietą; pažyma apie skolininko tapatybę; skolininko nuotrauka, jei turima.
Teismo sprendimo, kuris turi būti iš dalies keičiamas, originalas ir (arba) kopija; vykdomumo pažymėjimas; dokumentas, kuriame nurodoma, kokiu mastu ieškovas pasinaudojo nemokama teisine pagalba; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo finansine padėtimi (pajamos, išlaidos, turtas); patvirtinta vaiko (-ų) gimimo ar įvaikinimo liudijimo kopija, jei taikoma; pažymėjimas iš mokyklos/koledžo, jei taikoma; dokumentai, susiję su vaiko (-ų) padėties pasikeitimu; patvirtinta santuokos liudijimo kopija, jei taikoma; patvirtinta sąlygiškai galutinio teismo sprendimo (tarpinio ištuokos liudijimo) kopija, jei taikoma; dokumentai, susiję su ieškovo/atsakovo vedybiniu statusu, jei taikoma; susijusių teismo nutarčių kopija; pažyma apie skolininko buvimo vietą – gyvenamąją ir darbo; pažyma apie skolininko tapatybę; skolininko nuotrauka, jei turima; kiti dokumentai, nurodyti 16 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose bei 3 dalies b punkte ir 30 straipsnio 3 dalyje, jei taikoma.
Bendros pastabos
Teikiant prašymus pagal 10 straipsnį, įskaitant 10 straipsnio 1 dalies a punktą ir 10 straipsnio 2 dalies a punktą, Anglijos ir Velso centrinė institucija norėtų gauti po tris kiekvieno dokumento (kartu su vertimu į anglų kalbą, jei reikia) kopijas.
Teikiant prašymus pagal 10 straipsnį, įskaitant 10 straipsnio 1 dalies a punktą ir 10 straipsnio 2 dalies a punktą, Šiaurės Airijos centrinė institucija norėtų gauti po tris kiekvieno dokumento (kartu su vertimu į anglų kalbą) kopijas.
2. KONVENCIJOS 44 STRAIPSNIO 1 DALYJE NURODYTAS PAREIŠKIMAS
Europos Sąjunga pareiškia, kad toliau išvardytos valstybės narės priima prašymus ir susijusius dokumentus, išverstus ne tik į jų valstybinę kalbą, bet ir į kalbas, nurodytas kiekvienos iš išvardytų valstybių narių atveju:
|
Čekijos Respublika: slovakų kalba |
|
Estijos Respublika: anglų kalba |
|
Lietuvos Respublika: anglų kalba |
|
Slovakijos Respublika: čekų kalba |
3. KONVENCIJOS 44 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTAS PAREIŠKIMAS
Europos Sąjunga pareiškia, kad Belgijos Karalystėje dokumentai parengiami prancūzų, olandų ar vokiečių kalbomis arba išverčiami į tas kalbas priklausomai nuo Belgijos teritorijos, kurioje tie dokumentai turi būti pateikti, dalies.
Informacija apie tai, kokia kalba turi būti vartojama konkrečioje Belgijos teritorijos dalyje, pateikiama gaunančiųjų agentūrų vadove pagal 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse („dokumentų įteikimas“). Šį vadovą galima rasti interneto puslapyje http://ec.europa.eu/justice_home/judicialatlascivil/html/index_lt.htm
Spausti:
„Dokumentų įteikimas (Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007)“/„Dokumentai“/„Žinynas“/„Belgija“/„Geographical areas of competence“ (p. 42 ir t. t.)
arba naviguoti tiesiai į šį adresą:
http://ec.europa.eu/justice_home/judicialatlascivil/html/pdf/manual_sd_bel.pdf
ir spausti „Geographical areas of competence“ (p. 42 ir t. t.).
IV PRIEDAS
Europos Sąjungos vienašalis pareiškimas patvirtinant 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo
Europos Sąjunga pateikia šį vienašalį pareiškimą:
„Europos Sąjunga norėtų pabrėžti, jog ji mano, kad 2007 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo yra labai svarbi. Sąjunga pripažįsta, jog Konvencijos taikymo srities išplėtimas, kad ji apimtų visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, turėtų gerokai padidinti jos veiksmingumą, nes visi išlaikymo kreditoriai galėtų pasinaudoti Konvencija nustatyta administracinio bendradarbiavimo sistema.
Tuo vadovaudamasi, Europos Sąjunga ketina, Konvencijai įsigaliojus Sąjungai, išplėsti jos II ir III skyrių taikymo sritį, kad jie būtų taikomi ir sutuoktinių bei buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymui.
Be to, Europos Sąjunga įsipareigoja per septynerius metus, atsižvelgdama į įgytą patirtį ir galimus kitų Susitariančiųjų Šalių pareiškimus dėl išplėtimo, išnagrinėti galimybę išplėsti visos Konvencijos taikymo sritį, kad ji apimtų visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės.“
KONVENCIJA
dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo
(sudaryta 2007 m. lapkričio 23 d.)
ŠIĄ KONVENCIJĄ PASIRAŠIUSIOS VALSTYBĖS,
NORĖDAMOS pagerinti valstybių bendradarbiavimą tarptautiniu mastu išieškant vaikų ir kitokias šeimos išlaikymo išmokas,
SUVOKDAMOS būtinybę sukurti rezultatyvias ir prieinamas, greitas, veiksmingas, ekonomiškas, atitinkančias poreikius ir teisingas procedūras,
NORĖDAMOS remtis geriausiomis galiojančių Hagos konvencijų ir kitų tarptautinės teisės aktų, visų pirma 1956 m. birželio 20 d. Jungtinių Tautų konvencijos dėl išlaikymo išmokų išieškojimo užsienyje, nuostatomis,
SIEKDAMOS pasinaudoti technologijų pažanga ir sukurti lanksčią sistemą, kuri galėtų ir toliau vystytis keičiantis poreikiams ir atsirandant naujoms galimybėms, kurias teikia tolesnė technologijų raida,
PRIMINDAMOS, kad pagal 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir 27 straipsnius
— |
imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai, |
— |
kiekvienas vaikas turi teisę į tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, |
— |
tėvams arba kitiems už vaiką atsakingiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes, ir |
— |
valstybės dalyvės imasi visų reikiamų priemonių, įskaitant tarptautinių susitarimų sudarymą, kad vaikas būtų išlaikomas tėvų ar kitų atsakingų asmenų, ypač kai tie asmenys gyvena kitoje valstybėje negu vaikas, |
NUSPRENDĖ SUDARYTI ŠIĄ KONVENCIJĄ IR SUSITARĖ DĖL ŠIŲ NUOSTATŲ:
I SKYRIUS
TIKSLAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS
1 straipsnis
Tikslas
Šia Konvencija siekiama užtikrinti veiksmingą tarptautinį vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimą, visų pirma:
a) |
sukuriant visapusišką susitariančiųjų valstybių institucijų bendradarbiavimo sistemą; |
b) |
sudarant sąlygas pateikti prašymus sprendimams dėl išlaikymo priimti; |
c) |
užtikrinant sprendimų dėl išlaikymo pripažinimą ir vykdymą; ir |
d) |
reikalaujant veiksmingų priemonių, padedančių greitai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo. |
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Ši Konvencija taikoma:
a) |
iš tėvų ir vaiko santykių kylančioms prievolėms išlaikyti jaunesnį nei 21 metų asmenį; |
b) |
sprendimų dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pripažinimui ir vykdymui arba vykdymui, kai prašymas pateikiamas kartu su reikalavimu, patenkančiu į a punkto taikymo sritį; ir |
c) |
sutuoktinių tarpusavio išlaikymui, išskyrus II ir III skyrius. |
2. Kiekviena susitariančioji valstybė gali pagal 62 straipsnį padaryti išlygą dėl Konvencijos straipsnio 1 dalies a punkto taikymo ir numatyti, kad jis galioja jaunesniems nei 18 metų asmenims. Šią išlygą padariusi susitariančioji valstybė negali reikalauti taikyti Konvenciją tokio amžiaus asmenims, kurie dėl šios išlygos nepatenka į Konvencijos taikymo sritį.
3. Kiekviena susitariančioji valstybė pagal 63 straipsnį gali pareikšti, kad išplečia visos ar dalies Konvencijos taikymo sritį į ją įtraukdama bet kokias išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos arba giminystės, įskaitant visų pirma prievoles apsaugos reikalingiems asmenims. Toks pareiškimas sukuria pareigą santykiuose tarp dviejų susitariančiųjų valstybių tik tada, jei jų pareiškimai susiję su tomis pačiomis išlaikymo prievolėmis ir tomis pačiomis Konvencijos dalimis.
4. Konvencijos nuostatos taikomos vaikams, nepaisant jų tėvų šeiminės padėties.
3 straipsnis
Apibrėžtys
Šioje Konvencijoje:
a) kreditorius– asmuo, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas arba kuris reikalauja, kad jos būtų jam mokamos;
b) skolininkas– asmuo, kuris privalo mokėti išlaikymo išmokas arba iš kurio reikalaujama, kad jis mokėtų išlaikymo išmokas;
c) teisinė pagalba– pagalba, reikalinga pareiškėjui sužinoti savo teises ir jomis pasinaudoti ir užtikrinanti, kad prašymai būtų visapusiškai ir veiksmingai išnagrinėjami prašomojoje valstybėje. Tokios pagalbos priemonės gali apimti teisinę konsultaciją, pagalbą pradedant bylą tam tikroje institucijoje, teisinį atstovavimą ir atleidimą nuo bylinėjimosi išlaidų;
d) rašytinis susitarimas– susitarimas, užfiksuotas bet kurioje laikmenoje, kurioje pateikta informacija bus prieinama vėliau;
e) susitarimas dėl išlaikymo– rašytinis susitarimas dėl išlaikymo mokėjimo, kurį
ir kurį kompetentinga institucija gali peržiūrėti arba pakeisti;
f) apsaugos reikalingas asmuo– asmuo, kuris dėl pablogėjusių arba nepakankamų asmeninių gebėjimų nepajėgia savęs išlaikyti.
II SKYRIUS
ADMINISTRACINIS BENDRADARBIAVIMAS
4 straipsnis
Centrinių institucijų skyrimas
1. Susitariančioji valstybė paskiria centrinę instituciją užduotims, kurias tokiai institucijai nustato ši Konvencija, atlikti.
2. Federalinės valstybės, valstybės, kuriose yra daugiau nei viena teisės sistema, arba valstybės, turinčios autonominius teritorinius vienetus, gali paskirti daugiau nei vieną centrinę instituciją ir apibrėžia jų kompetencijos ribas teritorijos ar asmenų atžvilgiu. Kai valstybė yra paskyrusi daugiau nei vieną centrinę instituciją, ji paskiria pagrindinę centrinę instituciją, kuriai gali būti adresuojama bet kokia informacija, skirta perduoti atitinkamai tos valstybės centrinei institucijai.
3. Deponuodama ratifikavimo arba prisijungimo dokumentą arba darydama pareiškimą pagal 61 straipsnį susitariančioji valstybė praneša Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui apie paskirtą centrinę instituciją arba centrines institucijas, jų kontaktinius duomenis ir prireikus kompetencijos ribas, apibrėžtas šio straipsnio 2 dalyje. Susitariančioji valstybė nedelsdama praneša Nuolatiniam biurui apie bet kokius pokyčius.
5 straipsnis
Bendrosios centrinių institucijų funkcijos
Centrinės institucijos:
a) |
bendradarbiauja tarpusavyje ir skatina savo valstybių kompetentingų institucijų bendradarbiavimą šios Konvencijos tikslams pasiekti; |
b) |
siekia visomis įmanomomis pastangomis įveikti sunkumus, kylančius taikant šią Konvenciją. |
6 straipsnis
Specialiosios centrinių institucijų funkcijos
1. Centrinės institucijos teikia pagalbą dėl III skyriuje nurodytų prašymų. Jos visų pirma:
a) |
perduoda ir priima tokius prašymus; |
b) |
inicijuoja procedūras dėl tokių prašymų nagrinėjimo arba palengvina jų inicijavimą. |
2. Dėl tokių prašymų centrinės institucijos imasi visų tinkamų priemonių, siekdamos:
a) |
kai tai yra reikalinga atsižvelgiant į aplinkybes, suteikti teisinę pagalbą arba sudaryti palankesnes sąlygas ją teikti; |
b) |
padėti nustatyti skolininko arba kreditoriaus gyvenamąją vietą; |
c) |
padėti gauti reikiamą informaciją apie pajamas, o prireikus – apie kitą skolininko arba kreditoriaus turtą, įskaitant turto vietos nustatymą; |
d) |
skatinti taikiai išspręsti ginčą, kad išlaikymo išmokos būtų mokamos savanoriškai, prireikus tarpininkavimo, taikinimo būdu arba panašiomis priemonėmis; |
e) |
palengvinti prasidėjusį sprendimų dėl išlaikymo, įskaitant bet kokius įsiskolinimus, vykdymą; |
f) |
palengvinti išlaikymo išmokų surinkimą ir greitą jų pervedimą; |
g) |
palengvinti dokumentų arba kitų įrodymų gavimą; |
h) |
teikti pagalbą nustatant tėvystę ar motinystę, kai tai būtina išlaikymo išmokoms išieškoti; |
i) |
inicijuoti procedūras arba palengvinti jų inicijavimą, norint taikyti visas reikalingas teritorinio pobūdžio laikinąsias priemones, kurių tikslas – užtikrinti, kad būtų išnagrinėtas pateiktas prašymas dėl išlaikymo išmokų; |
j) |
palengvinti dokumentų įteikimą. |
3. Šiame straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas, kiek tai leidžiama pagal atitinkamos valstybės teisę, gali atlikti viešieji subjektai arba kitos institucijos, prižiūrimos tos valstybės kompetentingų institucijų. Kiekviena susitariančioji valstybė praneša Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui apie paskirtus viešuosius subjektus arba kitas institucijas, jų kontaktinius duomenis ir jų kompetencijos ribas. Susitariančioji valstybė nedelsdama praneša Nuolatiniam biurui apie bet kokius pokyčius.
4. Nė viena šio straipsnio arba 7 straipsnio nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti centrinę instituciją vykdyti įgaliojimus, kuriuos pagal prašomosios valstybės teisę gali vykdyti tik teismai.
7 straipsnis
Prašymai imtis specialiųjų priemonių
1. Centrinė institucija gali pateikti kitai centrinei institucijai pagrįstą prašymą imtis atitinkamų specialiųjų priemonių, numatytų 6 straipsnio 2 dalies b, c, g, h, i ir j punktuose, kai nėra nagrinėjamas 10 straipsnyje numatytas prašymas. Prašomoji centrinė institucija imasi visų reikiamų priemonių, jei įsitikina, kad jos būtinos siekiant padėti galimam pareiškėjui pateikti 10 straipsnyje numatytą prašymą arba nustatyti, ar toks prašymas turėtų būti inicijuotas.
2. Centrinė institucija kitos centrinės institucijos prašymu taip pat gali imtis specialiųjų priemonių dėl tarptautinį elementą turinčios bylos dėl išlaikymo išmokų išieškojimo, kuri nagrinėjama prašančiojoje valstybėje.
8 straipsnis
Centrinės institucijos išlaidos
1. Kiekviena centrinė institucija padengia savo išlaidas, patirtas taikant šią Konvenciją.
2. Centrinės institucijos negali pareiškėjams nustatyti jokių mokesčių už savo suteiktas paslaugas pagal šią Konvenciją, išskyrus ypatingas išlaidas dėl 7 straipsnyje numatyto prašymo imtis specialiųjų priemonių.
3. Prašomoji centrinė institucija negali susigrąžinti išlaidų, patirtų dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų paslaugų, jei nėra išankstinio pareiškėjo sutikimo dėl tų paslaugų teikimo tokia kaina.
III SKYRIUS
PRAŠYMO PATEIKIMAS PER CENTRINES INSTITUCIJAS
9 straipsnis
Prašymo pateikimas per centrines institucijas
Prašymas pagal šį skyrių teikiamas prašomosios valstybės centrinei institucijai per susitariančiosios valstybės, kurioje pareiškėjas gyvena, centrinę instituciją. Pagal šią nuostatą vien buvimas valstybėje nelaikomas gyvenimu joje.
10 straipsnis
Galimos prašymų rūšys
1. Kreditorius, siekiantis išieškoti išlaikymą pagal šią Konvenciją, prašančiojoje valstybėje gali pateikti tokių rūšių prašymus:
a) |
dėl sprendimo pripažinimo arba pripažinimo ir vykdymo; |
b) |
dėl sprendimo, priimto arba pripažinto prašomojoje valstybėje, vykdymo; |
c) |
dėl sprendimo priėmimo prašomojoje valstybėje, kai nėra galiojančio sprendimo, įskaitant, kai būtina, tėvystės ar motinystės nustatymą; |
d) |
dėl sprendimo priėmimo prašomojoje valstybėje, kai sprendimo pripažinimas ir vykdymas neįmanomas arba atsisakoma tai padaryti dėl nepakankamo pripažinimo ir vykdymo pagrindo pagal 20 straipsnį ar dėl 22 straipsnio b arba e punkte nurodytų priežasčių; |
e) |
dėl sprendimo, priimto prašomojoje valstybėje, keitimo; |
f) |
dėl sprendimo, priimto kitoje nei prašomojoje valstybėje, keitimo. |
2. Skolininkas, kurio atžvilgiu priimtas galiojantis sprendimas dėl išlaikymo, prašančiojoje valstybėje gali pateikti tokių rūšių prašymus:
a) |
dėl sprendimo pripažinimo arba dėl adekvačios procedūros, kurios pagrindu sustabdomas arba apribojamas ankstesnio sprendimo vykdymas prašomojoje valstybėje; |
b) |
dėl sprendimo, priimto prašomojoje valstybėje, keitimo; |
c) |
dėl sprendimo, priimto kitoje nei prašomojoje valstybėje, keitimo. |
3. Jei šioje Konvencijoje nenustatyta kitaip, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti prašymai nagrinėjami pagal prašomosios valstybės teisę, o 1 dalies c–f punktuose ir 2 dalies b ir c punktuose nurodytiems prašymams taikomos prašomojoje valstybėje galiojančios jurisdikcijos taisyklės.
11 straipsnis
Prašymo turinys
1. Visuose 10 straipsnyje numatytuose prašymuose turi būti nurodoma bent:
a) |
pareiškimas, kuriame apibūdinamas prašymo arba prašymų pobūdis; |
b) |
pareiškėjo vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys, įskaitant adresą ir gimimo datą; |
c) |
atsakovo vardas, pavardė ir, jei žinoma, jo adresas bei gimimo data; |
d) |
visų asmenų, kuriuos reikalaujama išlaikyti, vardai, pavardės ir gimimo datos; |
e) |
prašymo pagrindai; |
f) |
kreditoriaus prašymo atveju – informacija, kur išlaikymo išmokos turėtų būti siunčiamos arba pervedamos elektroninėmis priemonėmis; |
g) |
informacija arba dokumentas, kurių prašomoji valstybė reikalauja 63 straipsnyje nurodytame pareiškime, išskyrus 10 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte nurodytuose prašymuose; |
h) |
prašančiosios valstybės centrinės institucijos atstovo, atsakingo už prašymo tvarkymą, vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys arba atsakingo skyriaus pavadinimas ir kontaktiniai duomenys. |
2. Reikiamais atvejais ir jei žinoma, prašyme papildomai nurodoma:
a) |
kreditoriaus finansinė padėtis; |
b) |
skolininko finansinė padėtis, įskaitant skolininko darbdavio pavadinimą ir adresą bei skolininko turto rūšį ir vietą; |
c) |
kita informacija, galinti padėti nustatyti atsakovo buvimo vietą. |
3. Prie prašymo pridedama visa būtina patvirtinamoji informacija arba dokumentai, įskaitant pareiškėjo teisę į nemokamą teisinę pagalbą pagrindžiančius dokumentus. Teikiant 10 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalies a punkte nurodytus prašymus, pridedami tik 25 straipsnyje išvardyti dokumentai.
4. 10 straipsnyje nurodyti prašymai gali būti pateikiami pagal Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos rekomenduojamą ir paskelbtą formą.
12 straipsnis
Prašymų ir bylų perdavimas, gavimas ir tvarkymas per centrines institucijas
1. Prašančiosios valstybės centrinė institucija padeda pareiškėjui užtikrinti, kad prie prašymo būtų pridėta visa informacija ir dokumentai, kurie, jos žiniomis, būtini prašymo svarstymui.
2. Prašančiosios valstybės centrinė institucija, įsitikinusi, kad prašymas atitinka šios Konvencijos reikalavimus, pareiškėjo vardu ir jo sutikimu perduoda prašymą prašomosios valstybės centrinei institucijai. Prie prašymo pridedama 1 priede pateikta perdavimo forma. Prašančiosios valstybės centrinė institucija prašomosios valstybės centrinės institucijos prašymu pateikia visų 16 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 1 dalies a, b ir d punktuose ir 3 dalies b punkte bei 30 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų kopijas, patvirtintas kilmės valstybės kompetentingos institucijos.
3. Prašomoji centrinė institucija per šešias savaites nuo prašymo gavimo patvirtina jo gavimą naudodama 2 priede pateiktą formą ir praneša prašančiosios valstybės centrinei institucijai, kokių pradinių veiksmų buvo arba bus imtasi dėl prašymo, ir gali paprašyti papildomų reikalingų dokumentų ir informacijos. Per tą patį šešių savaičių terminą prašomoji centrinė institucija praneša prašančiajai centrinei institucijai asmens, atsakingo už atsakymus į paklausimus apie prašymo svarstymo eigą, vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis arba atsakingo skyriaus pavadinimą ir kontaktinius duomenis.
4. Per tris mėnesius nuo gavimo patvirtinimo prašomoji centrinė institucija informuoja prašančiąją centrinę instituciją apie prašymo nagrinėjimo būklę.
5. Prašančioji ir prašomoji centrinė institucija viena kitą informuoja apie:
a) |
asmenį arba skyrių, atsakingą už konkrečią bylą; |
b) |
bylos nagrinėjimo |
eigą ir laiku atsako į paklausimus.
6. Centrinės institucijos apsvarsto prašymą kuo greičiau, kiek tai įmanoma norint tinkamai įvertinti visus su byla susijusius klausimus.
7. Centrinės institucijos naudojasi sparčiausiomis ir veiksmingiausiomis turimomis ryšio priemonėmis.
8. Prašomoji centrinė institucija gali atsisakyti nagrinėti prašymą tik tuo atveju, jeigu akivaizdu, kad nesilaikoma šios Konvencijos reikalavimų. Tokiu atveju centrinė institucija nedelsdama praneša prašančiajai centrinei institucijai atsisakymo priežastis.
9. Prašomoji centrinė institucija negali atmesti prašymo tik dėl to, kad reikia papildomų dokumentų arba informacijos. Tačiau prašomoji centrinė institucija gali paprašyti prašančiosios centrinės institucijos pateikti papildomus dokumentus arba informaciją. Jei prašančioji centrinė institucija to nepadaro per tris mėnesius arba per prašomosios centrinės institucijos nustatytą ilgesnį terminą, prašomoji centrinė institucija gali nuspręsti toliau nenagrinėti prašymo. Tokiu atveju ji praneša prašančiajai centrinei institucijai apie savo sprendimą.
13 straipsnis
Ryšio priemonės
Pagal šio skyriaus nuostatas per susitariančiųjų valstybių centrines institucijas pateiktų prašymų ir prie jų pridėtų dokumentų ar informacijos, arba centrinės institucijos pateiktų dokumentų ar informacijos, atsakovas negali ginčyti motyvuodamas vien atitinkamų centrinių institucijų tarpusavio susižinojimui naudotomis laikmenomis arba ryšio priemonėmis.
14 straipsnis
Galimybė veiksmingai pasinaudoti procedūromis
1. Prašomoji valstybė sudaro pareiškėjams galimybes veiksmingai naudotis procedūromis, įskaitant vykdymo ir apskundimo procedūras, taikomas nagrinėjant šiame skyriuje numatytus prašymus.
2. Kad užtikrintų tokią galimybę veiksmingai naudotis procedūromis, prašomoji valstybė pagal 14–17 straipsnius suteikia nemokamą teisinę pagalbą, išskyrus atvejus, kai taikoma šio straipsnio 3 dalis.
3. Prašomoji valstybė neprivalo teikti tokios nemokamos teisinės pagalbos su sąlyga, kad tos valstybės procedūros leidžia pareiškėjui vesti bylą be tokios pagalbos, ir ta apimtimi, kiek jos tai leidžia, o centrinė institucija nemokamai teikia būtinas paslaugas.
4. Nemokamos teisinės pagalbos suteikimo sąlygos negali būti mažiau palankios už analogiškais atvejais šalyje taikomas sąlygas.
5. Pagal šią Konvenciją vykdomų procedūrų išlaidų apmokėjimui užtikrinti negali būti reikalaujama jokios garantijos, įsipareigojimo dokumento ar užstato, kad ir kaip jie būtų įvardijami.
15 straipsnis
Nemokama teisinė pagalba prašymams dėl vaiko išlaikymo
1. Prašomoji valstybė teikia nemokamą teisinę pagalbą visais atvejais, kai kreditorius pagal šį skyrių pateikia prašymus dėl jaunesnio nei 21 metų asmens išlaikymo prievolių, kylančių iš tėvų ir vaikų santykių.
2. Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, prašomoji valstybė kitų nei 10 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų prašymų atveju ir 20 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamais atvejais gali atsisakyti suteikti nemokamą teisinę pagalbą, jei mano, kad prašymas ar bet koks skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas.
16 straipsnis
Pareiškimas dėl leidimo patikrinti vaiko išteklius
1. Nepaisant 15 straipsnio 1 dalies, valstybė gali pagal 63 straipsnį pareikšti, kad teiks nemokamą teisinę pagalbą kitų nei 10 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatytų prašymų atveju ir 20 straipsnio 4 dalyje reglamentuojamais atvejais, remdamasi vaiko išteklių įvertinimu.
2. Darydama tokį pareiškimą valstybė suteikia Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui informacijos apie tai, kaip bus tikrinami vaiko ištekliai, įskaitant finansinius kriterijus, kuriuos reikia atitikti.
3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytame prašyme, skirtame valstybei, kuri padarė toje dalyje nurodytą pareiškimą, pateikiamas formalus pareiškėjo patvirtinimas, kad vaiko ištekliai atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus. Prašomoji valstybė gali paprašyti papildomų vaiko išteklių įrodymų tik tuo atveju, jeigu ji turi rimtų priežasčių manyti, kad pareiškėjo pateikta informacija yra neteisinga.
4. Jei palankiausia teisinė pagalba pagal prašomosios valstybės teisę šiame skyriuje nurodytų prašymų dėl vaiko išlaikymo prievolių, kylančių iš tėvų ir vaikų santykių, atveju yra palankesnė nei pagalba, numatyta šio straipsnio 1–3 dalyse, teikiama palankiausia teisinė pagalba.
17 straipsnis
Prašymai, nepatenkantys į 15 arba 16 straipsnio taikymo sritį
Visų pagal šią Konvenciją teikiamų pašymų, nepatenkančių į 15 arba 16 straipsnio taikymo sritį, atveju:
a) |
nemokamos teisinės pagalbos teikimas gali būti susiejamas su lėšų arba prašymo pagrįstumo patikrinimu; |
b) |
pareiškėjas, kuriam kilmės valstybėje buvo suteikta nemokama teisinė pagalba, bet kurioje pripažinimo arba vykdymo procedūroje turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą, atitinkančią bent jau tomis pačiomis aplinkybėmis teikiamą, valstybės, į kurią kreipiamasi, teisėje numatytą pagalbą. |
IV SKYRIUS
PROCEDŪRŲ PRADĖJIMO APRIBOJIMAI
18 straipsnis
Procedūrų apribojimai
1. Jei sprendimas priimtas susitariančiojoje valstybėje, kurioje kreditorius turi nuolatinę gyvenamąją vietą, skolininkas negali kitoje susitariančiojoje valstybėje pradėti procedūros dėl sprendimo keitimo arba naujo sprendimo priėmimo, kol kreditorius ir toliau nuolat gyvena valstybėje, kurioje tas sprendimas priimtas.
2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:
a) |
kai šalys yra sudariusios rašytinį susitarimą dėl kitos susitariančiosios valstybės jurisdikcijos, išskyrus ginčus dėl vaiko išlaikymo prievolių; |
b) |
kai kreditorius aiškiai sutiko su tos kitos susitariančiosios valstybės jurisdikcija arba įsitraukė į klausimo nagrinėjimą iš esmės, pasitaikius pirmai galimybei neprieštaraudamas jurisdikcijos pasirinkimui; |
c) |
kai kilmės valstybės kompetentinga institucija negali arba atsisako įgyvendinti kompetenciją pakeisti sprendimą arba priimti naują sprendimą; arba |
d) |
kai kilmės valstybėje priimtas sprendimas negali būti pripažintas arba paskelbtas vykdytinu susitariančiojoje valstybėje, kurioje ketinama pradėti sprendimo keitimo arba naujo sprendimo priėmimo procedūrą. |
V SKYRIUS
PRIPAŽINIMAS IR VYKDYMAS
19 straipsnis
Šio skyriaus taikymo sritis
1. Šis skyrius taikomas teisminių arba administracinių institucijų priimtiems sprendimams dėl išlaikymo prievolių. Sąvoka „sprendimas“ taip pat apima tokioje institucijoje sudarytą arba jos patvirtintą taikos sutartį arba susitarimą. Sprendime gali būti numatytas automatinis sumos indeksavimas ir reikalavimas sumokėti uždelstą mokėjimą, išlaikymą atgaline data arba palūkanas, taip pat nustatytos sąnaudos arba išlaidos.
2. Jei sprendimas priimtas ne vien dėl išlaikymo prievolės, šio skyriaus nuostatos galioja tik su išlaikymo prievole susijusiai sprendimo daliai.
3. Šio straipsnio 1 dalyje „administracinė institucija“ reiškia viešąjį subjektą, kurio sprendimai pagal valstybės, kurioje jis įsteigtas, teisę
a) |
gali būti skundžiami teismui arba jo peržiūrimi; ir |
b) |
turi panašią galią ir poveikį kaip ir teismo sprendimas tuo pačiu klausimu. |
4. Šis skyrius taip pat taikomas 30 straipsnyje numatytiems susitarimams dėl išlaikymo.
5. Šio skyriaus nuostatos taikomos prašymams dėl pripažinimo ir vykdymo, pagal 37 straipsnį pateiktiems tiesiogiai valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentingai institucijai.
20 straipsnis
Pripažinimo ir vykdymo pagrindai
1. Vienoje susitariančiojoje valstybėje (kilmės valstybėje) priimtas sprendimas pripažįstamas ir vykdomas kitoje susitariančiojoje valstybėje, jei:
a) |
pradedant procedūrą atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje; |
b) |
atsakovas aiškiai sutiko su jurisdikcija arba įsitraukė į klausimo nagrinėjimą iš esmės, pasitaikius pirmai galimybei neprieštaraudamas jurisdikcijos pasirinkimui; |
c) |
pradedant procedūrą kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje; |
d) |
pradedant procedūrą vaiko, kurio atžvilgiu nurodyta mokėti išlaikymą, nuolatinė gyvenamoji vieta buvo kilmės valstybėje su sąlyga, kad atsakovas kartu su vaiku gyveno toje valstybėje arba turėjo joje gyvenamąją vietą ir ten vaiką išlaikė; |
e) |
šalys sudarė rašytinį susitarimą dėl jurisdikcijos, išskyrus ginčus dėl vaiko išlaikymo prievolių; arba |
f) |
sprendimą priėmė institucija, kompetentinga asmens civilinės būklės arba tėvų valdžios nustatymo klausimais, nebent jurisdikcija buvo grindžiama vien vienos iš šalių pilietybe. |
2. Susitariančioji valstybė pagal 62 straipsnį gali padaryti išlygą dėl šio straipsnio 1 dalies c, e arba f punktų.
3. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlygą daranti susitariančioji valstybė pripažįsta ir vykdo sprendimą, jei pagal jos teisę panašiomis faktinėmis aplinkybėmis būtų konstatuota arba būtų buvusi konstatuota jos institucijų kompetencija priimti tokį sprendimą.
4. Jei dėl susitariančiosios valstybės išlygos pagal šio straipsnio 2 dalį neįmanoma pripažinti sprendimo, o skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje susitariančiojoje valstybėje, ta valstybė imasi visų tinkamų priemonių sprendimui kreditoriaus naudai priimti. Pirmesnis sakinys netaikomas 19 straipsnio 5 dalyje minimiems tiesioginiams prašymams dėl pripažinimo ir vykdymo arba 2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytiems išlaikymo reikalavimams.
5. Dėl jaunesnio nei 18 metų vaiko priimtas sprendimas, kurio negalima pripažinti vien dėl išlygos šio straipsnio 1 dalies c, e arba f punkto atžvilgiu, laikomas pagrindžiančiu to vaiko teisę į išlaikymą valstybėje, į kurią kreipiamasi.
6. Sprendimas pripažįstamas tik tuo atveju, jeigu jis galioja kilmės valstybėje, ir vykdomas tik tuo atveju, jeigu jis yra vykdytinas kilmės valstybėje.
21 straipsnis
Dalomumas ir dalinis pripažinimas bei vykdymas
1. Jei valstybė, į kurią kreipiamasi, negali pripažinti arba vykdyti viso sprendimo, ji pripažįsta arba vykdo bet kurią atskiriamą sprendimo dalį, kuri gali būti pripažįstama arba vykdoma.
2. Visada galima prašyti dalies sprendimo pripažinimo arba vykdymo.
22 straipsnis
Atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindai
Galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą, jei:
a) |
sprendimo pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai (ordre public); |
b) |
sprendimas buvo gautas procedūros metu panaudojant apgaulę; |
c) |
valstybės, į kurią kreipiamasi, institucijoje vyksta procedūra tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir joje ta procedūra pradėta pirma; |
d) |
sprendimas prieštarauja valstybėje, į kurią kreipiamasi, arba kitoje valstybėje priimtam sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir to paties dalyko su sąlyga, kad pastarasis sprendimas atitinka būtinas sąlygas, keliamas jo pripažinimui ir vykdymui valstybėje, į kurią kreipiamasi; |
e) |
tais atvejais, kai atsakovas neatvyksta arba nedalyvauja kilmės valstybėje vykstančioje procedūroje:
|
f) |
sprendimas priimtas pažeidžiant 18 straipsnį. |
23 straipsnis
Prašymo dėl pripažinimo ir vykdymo nagrinėjimo procedūra
1. Atsižvelgiant į šios Konvencijos nuostatas, pripažinimo ir vykdymo procedūras reglamentuoja valstybės, į kurią kreipiamasi, teisė.
2. Kai prašymas dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo pagal III skyriaus nuostatas pateikiamas per centrines institucijas, prašomoji centrinė institucija nedelsdama:
a) |
perduoda prašymą kompetentingai institucijai, kuri neatidėliodama pripažįsta sprendimą vykdytinu arba užregistruoja jį vykdymo procedūrai; arba |
b) |
pati imasi šių veiksmų, jei turi tam kompetenciją. |
3. Kai prašymas pagal 19 straipsnio 5 dalį pateikiamas tiesiogiai valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentingai institucijai, ši institucija neatidėliodama pripažįsta sprendimą vykdytinu arba užregistruoja jį vykdymo procedūrai.
4. Atsisakyti pripažinti arba registruoti galima tik 22 straipsnio a punkte nustatytu pagrindu. Šiuo etapu nei pareiškėjas, nei atsakovas negali pateikti jokių prieštaravimų.
5. Pareiškėjui ir atsakovui nedelsiant pranešama apie pripažinimą arba registravimą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis arba apie atsisakymą pripažinti ar registruoti pagal šio straipsnio 4 dalį; jie gali pateikti prieštaravimą arba apskųsti sprendimą fakto ir teisės klausimais.
6. Prieštaravimas arba skundas turi būti pateiktas per 30 dienų nuo pranešimo pagal šio straipsnio 5 dalį. Jei prieštaraujanti šalis negyvena susitariančiojoje valstybėje, kurioje sprendimas buvo pripažintas ar registruotas arba atsisakyta tai padaryti, prieštaravimas arba skundas pateikiamas per 60 dienų nuo pranešimo.
7. Prieštaravimas arba skundas gali būti grindžiami tik:
a) |
22 straipsnyje nustatytais atsisakymo pripažinti ir vykdyti sprendimą pagrindais; |
b) |
20 straipsnyje nurodytais pripažinimo ir vykdymo pagrindais; |
c) |
pagal 25 straipsnio 1 dalies a, b ar d punktus arba 3 dalies b punktą perduotų dokumentų autentiškumu ir vientisumu. |
8. Atsakovo prieštaravimas arba skundas taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis.
9. Pareiškėjui ir atsakovui nedelsiant pranešama apie sprendimą dėl prieštaravimo arba skundo.
10. Tolesnis apskundimas, jei tokia galimybė numatyta valstybės, į kurią kreipiamasi, teisėje, negali sustabdyti sprendimo vykdymo, nebent susiklostytų išskirtinės aplinkybės.
11. Sprendimus dėl pripažinimo ir vykdymo, įskaitant bet kokius skundus, kompetentinga institucija priima kuo greičiau.
24 straipsnis
Alternatyvi prašymo dėl pripažinimo ir vykdymo nagrinėjimo procedūra
1. Nepažeisdama 23 straipsnio 2–11 dalių, valstybė gali pagal 63 straipsnį pareikšti, kad taikys šiame straipsnyje nustatytą pripažinimo ir vykdymo procedūrą.
2. Kai prašymas dėl sprendimo pripažinimo ir vykdymo pagal III skyriaus nuostatas pateikiamas per centrines institucijas, prašomoji centrinė institucija nedelsdama:
a) |
perduoda prašymą kompetentingai institucijai, kuri priima sprendimą dėl prašymo pripažinti ir vykdyti; arba |
b) |
pati priima sprendimą, jei turi tam kompetenciją. |
3. Kompetentinga institucija priima sprendimą dėl pripažinimo ir vykdymo po to, kai atsakovui buvo tinkamai ir nedelsiant pranešta apie procedūrą ir abiem šalims suteikta tinkama galimybė būti išklausytoms.
4. Kompetentinga institucija savo iniciatyva gali peržiūrėti 22 straipsnio a, c ir d punktuose nurodytus atsisakymo pripažinti ir vykdyti pagrindus. Ji gali peržiūrėti visus 20 ir 22 straipsniuose bei 23 straipsnio 7 dalies c punkte išvardytus pagrindus, jei to reikalauja atsakovas arba jei abejonės dėl šių pagrindų kyla atsižvelgiant į dokumentus, pateiktus pagal 25 straipsnį.
5. Atsisakymas pripažinti ir vykdyti taip pat gali būti grindžiamas skolinės prievolės įvykdymu, jei sprendimo pripažinimas ir vykdymas susiję su anksčiau atsiradusiomis mokėjimo prievolėmis.
6. Bet koks apskundimas, jei tokia galimybė numatyta valstybės, į kurią kreipiamasi, teisėje, negali sustabdyti sprendimo vykdymo, nebent susiklostytų išskirtinės aplinkybės.
7. Sprendimus dėl pripažinimo ir vykdymo, įskaitant bet kokius skundus, kompetentinga institucija priima kuo greičiau.
25 straipsnis
Dokumentai
1. Prie 23 arba 24 straipsnyje nurodyto prašymo dėl pripažinimo ir vykdymo pridedama:
a) |
visas sprendimo tekstas; |
b) |
dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad sprendimas kilmės valstybėje vykdytinas, o administracinės institucijos sprendimo atveju – dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad įvykdyti 19 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, nebent ta valstybė pagal 57 straipsnį yra nurodžiusi, kad jos administracinių institucijų sprendimai visada atitinka šiuos reikalavimus; |
c) |
jei atsakovas neatvyko ir jam nebuvo atstovaujama procedūroje kilmės valstybėje, dokumentas arba dokumentai, kuriais atitinkamai patvirtinama, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie procedūrą ir suteikta galimybė būti išklausytam arba kad jam buvo tinkamai pranešta apie sprendimą ir suteikta galimybė pateikti dėl jo prieštaravimą arba apskųsti fakto ir teisės klausimais; |
d) |
prireikus, dokumentas, kuriame nurodytas bet kokių įsiskolinimų dydis ir apskaičiavimo data; |
e) |
prireikus, kai priimtas sprendimas, kuriame numatytas automatinis sumos indeksavimas – dokumentas, kuriame pateikiama tokiam apskaičiavimui reikalinga informacija; |
f) |
prireikus, dokumentai, kuriuose nurodyta, kokio masto nemokama teisinė pagalba pareiškėjui buvo suteikta kilmės valstybėje. |
2. Pateikus prieštaravimą arba skundą pagal 23 straipsnio 7 dalies c punktą arba valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentingai institucijai paprašius, visų atitinkamų dokumentų kopijas, patvirtintas kilmės valstybės kompetentingos institucijos, nedelsiant pateikia:
a) |
prašančiosios valstybės centrinė institucija, kai prašymas pateiktas pagal III skyriaus nuostatas; |
b) |
pareiškėjas, kai prašymas pateiktas tiesiogiai valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentingai institucijai. |
3. Susitariančioji valstybė, vadovaudamasi 57 straipsniu, gali nurodyti:
a) |
kad prie prašymo turi būti pridedama viso sprendimo kopija, patvirtinta kilmės valstybės kompetentingos institucijos; |
b) |
aplinkybes, kuriomis ji vietoj viso sprendimo teksto priima kilmės valstybės kompetentingos institucijos parengtą sprendimo santrauką arba išrašą, kuris gali būti rengiamas pagal Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos rekomenduojamą ir paskelbtą formą; arba |
c) |
kad ji nereikalauja dokumento, kuriuo patvirtinama atitiktis 19 straipsnio 3 dalies reikalavimams. |
26 straipsnis
Prašymo dėl pripažinimo nagrinėjimo procedūra
Šis skyrius mutatis mutandis taikomas prašymams dėl sprendimo pripažinimo, išskyrus vykdomumo reikalavimą, kuris pakeičiamas reikalavimu, kad sprendimas galiotų kilmės valstybėje.
27 straipsnis
Konstatuotos faktinės aplinkybės
Valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentinga institucija saistoma konstatuotų faktinių aplinkybių, kuriomis kilmės valstybė grindžia savo jurisdikciją.
28 straipsnis
Draudimas peržiūrėti iš esmės
Valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentinga institucija neperžiūri sprendimo iš esmės.
29 straipsnis
Nereikalaujamas vaiko arba pareiškėjo dalyvavimas
Nereikalaujama, kad vaikas arba pareiškėjas dalyvautų valstybėje, į kurią kreipiamasi, pagal šio skyriaus nuostatas vykstančioje procedūroje.
30 straipsnis
Susitarimai dėl išlaikymo
1. Susitariančiojoje valstybėje sudarytą susitarimą dėl išlaikymo turi būti galima pripažinti ir vykdyti kaip pagal šio skyriaus nuostatas priimtą sprendimą, jei jis kilmės valstybėje vykdytinas kaip sprendimas.
2. 10 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose bei 2 dalies a punkte vartojama sąvoka „sprendimas“ apima susitarimą dėl išlaikymo.
3. Prie prašymo pripažinti ir vykdyti susitarimą dėl išlaikymo pridedama:
a) |
visas susitarimo dėl išlaikymo tekstas; ir |
b) |
dokumentas, kuriuo patvirtinama, kad konkretus susitarimas dėl išlaikymo kilmės valstybėje vykdytinas kaip sprendimas. |
4. Galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti susitarimą dėl išlaikymo, jei:
a) |
pripažinimas ir vykdymas aiškiai prieštarauja valstybės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai; |
b) |
susitarimas dėl išlaikymo pasiektas apgaule arba panaudojus klastotę; |
c) |
susitarimas dėl išlaikymo prieštarauja valstybėje, į kurią kreipiamasi, arba kitoje valstybėje priimtam sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko su sąlyga, kad pastarasis sprendimas atitinka būtinas sąlygas, keliamas jo pripažinimui ir vykdymui valstybėje, į kurią kreipiamasi. |
5. Šio skyriaus nuostatos, išskyrus 20 straipsnį, 22 straipsnį, 23 straipsnio 7 dalį, 25 straipsnio 1 ir 3 dalis, mutatis mutandis taikomos susitarimų dėl išlaikymo pripažinimui ir vykdymui, tačiau
a) |
atsisakyti pripažinti arba registruoti pagal 23 straipsnio 2 ir 3 dalis galima tik šio straipsnio 4 dalies a punkte nustatytu pagrindu; |
b) |
23 straipsnio 6 dalyje nurodytas prieštaravimas arba skundas gali būti grindžiami tik:
|
c) |
procedūros pagal 24 straipsnio 4 dalį atveju kompetentinga institucija gali savo iniciatyva peržiūrėti šio straipsnio 4 dalies a punkte numatytą atsisakymo pripažinti ir vykdyti pagrindą. Ji gali peržiūrėti visus šio straipsnio 4 dalyje išvardytus pagrindus ir patikrinti bet kurio pagal 3 dalį perduoto dokumento autentiškumą arba vientisumą, jei to reikalauja atsakovas arba jei abejonės dėl šių pagrindų kyla atsižvelgiant į pačius dokumentus. |
6. Susitarimo dėl išlaikymo pripažinimo ir vykdymo procedūra sustabdoma, jei susitariančiosios valstybės kompetentingai institucijai pateikiamas prieštaravimas dėl to susitarimo.
7. Valstybė gali pagal 63 straipsnį pareikšti, kad prašymai pripažinti ir vykdyti susitarimą dėl išlaikymo pateikiami tik per centrines institucijas.
8. Susitariančioji valstybė pagal 62 straipsnį gali padaryti susitarimo dėl išlaikymo nepripažinimo ir nevykdymo išlygą.
31 straipsnis
Sprendimai, pagrįsti bendru laikinųjų ir patvirtinamųjų nutarčių poveikiu
Kai sprendimas grindžiamas bendru vienoje valstybėje priimtos laikinosios nutarties ir kitos valstybės (patvirtinančioji valstybė) institucijos nutarties, kuria patvirtinama laikinoji nutartis, poveikiu,
a) |
bet kuri iš šių valstybių šiame skyriuje laikoma kilmės valstybe; |
b) |
įvykdomi 22 straipsnio e punkte nustatyti reikalavimai, jei atsakovui buvo tinkamai pranešta apie procedūrą patvirtinančiojoje valstybėje ir buvo suteikta galimybė ginčyti laikinosios nutarties patvirtinimą; |
c) |
įvykdomas 20 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas, kad sprendimas kilmės valstybėje vykdytinas, jei sprendimas vykdytinas patvirtinančiojoje valstybėje; ir |
d) |
18 straipsnis neužkerta kelio vienoje iš šių valstybių pradėti sprendimo keitimo procedūrą. |
VI SKYRIUS
VYKDYMAS VALSTYBĖJE, Į KURIĄ KREIPIAMASI
32 straipsnis
Vykdymas pagal nacionalinę teisę
1. Atsižvelgiant į šio skyriaus nuostatas, vykdymui taikoma valstybės, į kurią kreipiamasi, teisė.
2. Vykdymas pradedamas nedelsiant.
3. Prašymą pateikus per centrines institucijas, kai sprendimas buvo paskelbtas vykdytinu arba užregistruotas vykdyti pagal V skyriaus nuostatas, vykdymas vyksta nenustatant pareiškėjui pareigos imtis tolesnių veiksmų.
4. Išlaikymo pareigos trukmei taikomos sprendimą priėmusioje kilmės valstybėje galiojančios normos.
5. Į įsiskolinimus nukreipto vykdymo senaties terminas nustatomas pagal sprendimą priėmusios kilmės valstybės teisę arba valstybės, į kurią kreipiamasi, teisę, pasirenkant tą, kurioje numatytas ilgesnis senaties terminas.
33 straipsnis
Diskriminacijos draudimas
Valstybė, į kurią kreipiamasi, šioje Konvencijoje reglamentuojamiems atvejams numato bent tiek pat vykdymo būdų, kiek taikoma nacionaliniams atvejams.
34 straipsnis
Vykdymo priemonės
1. Susitariančiosios valstybės suteikia galimybę naudotis nacionalinėje teisėje taikomomis priemonėmis sprendimams pagal šią Konvenciją vykdyti.
2. Tokios priemonės gali būti:
a) |
atskaitymas iš darbo užmokesčio; |
b) |
išskaitymas iš banko sąskaitų ir kitų pajamų šaltinių; |
c) |
atskaitymai iš socialinio draudimo išmokų; |
d) |
turto areštas arba pardavimas iš varžytynių; |
e) |
atskaitymas iš grąžintų mokesčių; |
f) |
atskaitymai iš pensijų išmokų arba jų areštas; |
g) |
kredito įstaigų informavimas; |
h) |
atsisakymas išduoti įvairias licencijas (pvz., vairuotojo pažymėjimą), jų sustabdymas arba panaikinimas; |
i) |
tarpininkavimo, taikinimo ar panašių procedūrų taikymas siekiant savanoriško įvykdymo. |
35 straipsnis
Lėšų pervedimas
1. Susitariančiosios valstybės raginamos skatinti, be kita ko, sudarant tarptautinius susitarimus, naudotis mažiausiai sąnaudų reikalaujančiais ir veiksmingiausiais išlaikymui skirtų lėšų pervedimo būdais.
2. Susitariančioji valstybė, pagal kurios teisę galimybės pervesti lėšas ribojamos, teikia didžiausią prioritetą tam, kad būtų pervestos pagal šią Konvenciją mokėtinos lėšos.
VII SKYRIUS
VIEŠIEJI SUBJEKTAI
36 straipsnis
Viešieji subjektai – pareiškėjai
1. 10 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų prašymų dėl pripažinimo ir vykdymo tikslais ir 20 straipsnio 4 dalies reglamentuojamais atvejais sąvoka „kreditorius“ apima viešuosius subjektus, veikiančius asmens, turinčio teisę reikalauti išlaikymo, vardu, arba subjektus, turinčius teisę reikalauti kompensuoti vietoj išlaikymo sumokėtas išmokas.
2. Viešojo subjekto teisę veikti vietoj asmens, turinčio teisę reikalauti išlaikymo arba prašyti, kad būtų kompensuotos kreditoriui vietoj išlaikymo išmokėtos išmokos, reglamentuoja tam subjektui taikytina teisė.
3. Viešasis subjektas gali prašyti pripažinti arba reikalauti vykdyti:
a) |
viešojo subjekto prašymu skolininko nenaudai priimtą sprendimą, kuriuo reikalaujama kompensuoti vietoj išlaikymo išmokėtas išmokas; |
b) |
sprendimą, priimtą sprendžiant kreditoriaus ir skolininko ginčą, tiek, kiek tai susiję su kreditoriui vietoj išlaikymo išmokėtomis išmokomis. |
4. Viešasis subjektas, prašantis pripažinti arba reikalaujantis vykdyti sprendimą, gavęs prašymą pateikia visus dokumentus, patvirtinančius jo teisę pagal šio straipsnio 2 dalį ir faktą, kad kreditoriui buvo išmokėtos išmokos.
VIII SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
37 straipsnis
Tiesioginiai prašymai kompetentingoms institucijoms
1. Šia Konvencija nepanaikinama galimybė naudotis susitariančiosios valstybės nacionalinėje teisėje numatytomis procedūromis, leidžiančiomis asmeniui (pareiškėjui), laikantis 18 straipsnio nuostatų, tiesiogiai kreiptis į tos valstybės kompetentingą instituciją Konvencijos reglamentuojamais klausimais, be kita ko, siekiant, kad būtų priimtas arba pakeistas sprendimas dėl išlaikymo.
2. 14 straipsnio 5 dalis ir 17 straipsnio b punktas bei V, VI, VII ir šio skyriaus nuostatos, išskyrus 40 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį, 43 straipsnio 3 dalį, 44 straipsnio 3 dalį, 45 ir 55 straipsnius, taikomi tiesiogiai susitariančiosios valstybės kompetentingai institucijai pateiktam prašymui dėl pripažinimo ir vykdymo.
3. Šio straipsnio 2 dalies tikslais 2 straipsnio 1 dalies a punktas taikomas sprendimui, kuriuo vyresniems nei toje nuostatoje nurodytiems apsaugos reikalingiems asmenims skiriamas išlaikymas, kai toks sprendimas buvo priimtas prieš tiems asmenims sulaukiant tokio amžiaus, o dėl pablogėjusių gebėjimų vyresniems nei to amžiaus asmenims buvo suteiktas išlaikymas.
38 straipsnis
Asmens duomenų apsauga
Asmens duomenys, surinkti ar perduoti pagal šią Konvenciją, naudojami tik tais tikslais, kuriais jie buvo surinkti ar perduoti.
39 straipsnis
Konfidencialumas
Kiekviena duomenis tvarkanti institucija, vadovaudamasi savo valstybės teisės nuostatomis, užtikrina jų konfidencialumą.
40 straipsnis
Informacijos neatskleidimas
1. Institucija neatskleidžia arba nepatvirtina taikant šią Konvenciją surinktos arba perduotos informacijos, jei mano, kad tuo galėtų sukelti grėsmę asmens sveikatai, saugumui arba laisvei.
2. Į tokį centrinės institucijos sprendimą šiuo klausimu atsižvelgia kita centrinė institucija, visų pirma šeiminio smurto atvejais.
3. Nė viena šio straipsnio nuostata nedraudžia institucijoms rinkti ir perduoti viena kitai informacijos, jei to reikia įsipareigojimams pagal šią Konvenciją įvykdyti.
41 straipsnis
Nereikalavimas legalizuoti
Šios Konvencijos kontekste negali būti reikalaujama legalizavimo ar kitų panašių formalumų.
42 straipsnis
Įgaliojimas
Prašomosios valstybės centrinė institucija iš pareiškėjo gali pareikalauti įgaliojimo tik tuo atveju, jeigu ji atstovauja pareiškėjo vardu teismo procese ar kitose institucijose arba kad galėtų paskirti atstovą tokiems veiksmams atlikti.
43 straipsnis
Išlaidų išieškojimas
1. Bet kokių išlaidų, patirtų taikant šią Konvenciją, išieškojimui negali būti teikiama pirmenybė prieš išlaikymo išmokų išieškojimą.
2. Valstybė gali išieškoti išlaidas iš pralaimėjusios šalies.
3. 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto prašymo dėl išlaidų išieškojimo iš pralaimėjusios šalies pagal šio straipsnio 2 dalį atveju 10 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „kreditorius“ apima valstybę.
4. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant 8 straipsnio.
44 straipsnis
Kalbos reikalavimai
1. Prašymas ir susiję dokumentai pateikiami originalo kalba, pridedant vertimą į prašomosios valstybės valstybinę kalbą arba kitą kalbą, kurią pareiškime pagal 63 straipsnį prašomoji valstybė nurodė kaip priimtiną, nebent tos valstybės kompetentinga institucija nereikalauja vertimo.
2. Susitariančioji valstybė, kurioje yra daugiau nei viena valstybinė kalba ir kuri dėl nacionalinės teisės nuostatų visoje savo teritorijoje negali priimti dokumentų viena iš tų kalbų, pareiškime pagal 63 straipsnį nurodo kalbą, kuria turi būti parengti tokie dokumentai arba jų vertimai, kad juos būtų galima įteikti atitinkamose jos teritorijos vietose.
3. Bet koks kitas institucijų susirašinėjimas vyksta prašomosios valstybės valstybine kalba arba anglų ar prancūzų kalbomis, nebent centrinės institucijos susitarė kitaip. Tačiau susitariančioji valstybė, darydama išlygą pagal 62 straipsnį, gali prieštarauti anglų arba prancūzų kalbos vartojimui.
45 straipsnis
Vertimo būdai ir sąnaudos
1. Pateikus prašymą pagal III skyriaus nuostatas, centrinės institucijos konkrečiu atveju arba bendrai gali sutarti, kad vertimas į prašomosios valstybės valstybinę kalbą gali būti daromas prašomojoje valstybėje iš originalo kalbos arba bet kokios kitos sutartos kalbos. Jei tokio susitarimo nėra ir prašančioji centrinė institucija negali įvykdyti 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, prašymas ir susiję dokumentai gali būti perduodami kartu su vertimu į anglų arba prancūzų kalbą tolesniam vertimui į prašomosios valstybės valstybinę kalbą.
2. Taikant šio straipsnio 1 dalį kylančias vertimo sąnaudas padengia prašančioji valstybė, jeigu atitinkamų valstybių centrinės institucijos nesusitarė kitaip.
3. Nepaisant 8 straipsnio nuostatų, prašančioji centrinė institucija gali pareikalauti iš pareiškėjo atlyginti prašymo ir susijusių dokumentų vertimo sąnaudas, nebent šias sąnaudas galima padengti pagal jos teisinės pagalbos sistemą.
46 straipsnis
Neunifikuotos teisės sistemos – aiškinimas
1. Jei skirtinguose valstybės teritorijos vienetuose šios Konvencijos reglamentuojamiems klausimams taikomos dvi ar daugiau teisės sistemų ar skirtingos teisės taisyklės:
a) |
visos nuorodos į valstybės teisę arba procedūras prireikus laikomos nuorodomis į atitinkamame teritoriniame vienete galiojančią teisę arba procedūras; |
b) |
visos nuorodos į toje valstybėje priimtą, pripažintą, pripažintą ir įvykdytą, įvykdytą ar pakeistą sprendimą prireikus laikomos nuorodomis į atitinkamame teritoriniame vienete priimtą, pripažintą, pripažintą ir įvykdytą, įvykdytą ar pakeistą sprendimą; |
c) |
visos nuorodos į tos valstybės teismą arba administracinę instituciją prireikus laikomos nuorodomis į atitinkamo teritorinio vieneto teismą arba administracinę instituciją; |
d) |
visos nuorodos į tos valstybės kompetentingas institucijas, viešuosius subjektus ir kitas institucijas, išskyrus centrines institucijas, prireikus laikomos nuorodomis į institucijas, įgaliotas veikti atitinkamame teritoriniame vienete; |
e) |
visos nuorodos į gyvenamąją vietą arba nuolatinę gyvenamąją vietą toje valstybėje prireikus laikomos nuorodomis į gyvenamąją vietą arba nuolatinę gyvenamąją vietą atitinkamame teritoriniame vienete; |
f) |
visos nuorodos į turto buvimo vietą toje valstybėje prireikus laikomos nuorodomis į turto buvimo vietą atitinkamame teritoriniame vienete; |
g) |
visos nuorodos į toje valstybėje galiojantį abipusį susitarimą prireikus laikomos nuorodomis į atitinkamame teritoriniame vienete galiojantį abipusį susitarimą; |
h) |
visos nuorodos į nemokamą teisinę pagalbą toje valstybėje prireikus laikomos nuorodomis į nemokamą teisinę pagalbą atitinkamame teritoriniame vienete; |
i) |
visos nuorodos į toje valstybėje sudarytą susitarimą dėl išlaikymo prireikus laikomos nuorodomis į atitinkamame teritoriniame vienete sudarytą susitarimą dėl išlaikymo; |
j) |
visos nuorodos į tos valstybės atliekamą išlaidų išieškojimą prireikus laikomos nuorodomis į išlaidų išieškojimą, atliekamą atitinkamo teritorinio vieneto. |
2. Šis straipsnis netaikomas regioninei ekonominės integracijos organizacijai.
47 straipsnis
Neunifikuotos teisės sistemos – materialinės normos
1. Susitariančioji valstybė, kurią sudaro du arba daugiau teritorinių vienetų, kuriuose galioja skirtingos teisės sistemos, neprivalo taikyti šios Konvencijos situacijoms, išimtinai susijusioms su tokiais skirtingais teritoriniais vienetais.
2. Susitariančiosios valstybės, kurioje yra du arba daugiau teritorinių vienetų, kuriuose galioja skirtingos teisės sistemos, teritorinio vieneto kompetentinga institucija neprivalo pripažinti arba vykdyti kitoje susitariančiojoje valstybėje priimto sprendimo vien dėl to, kad sprendimas buvo pripažintas arba įvykdytas pagal šią Konvenciją kitame tos pačios susitariančiosios valstybės teritoriniame vienete.
3. Šis straipsnis netaikomas regioninei ekonominės integracijos organizacijai.
48 straipsnis
Suderinimas su ankstesnėmis Hagos konvencijomis dėl išlaikymo
Susitariančiųjų valstybių tarpusavio santykiuose ši Konvencija, remiantis 56 straipsnio 2 dalimi, pakeičia 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvenciją dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis, pripažinimo ir vykdymo ir 1958 m. balandžio 15 d. Hagos konvenciją dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis vaikams, pripažinimo ir vykdymo tiek, kiek jų taikymo sritis tose valstybėse sutampa su šios Konvencijos taikymo sritimi.
49 straipsnis
Suderinimas su 1956 m. Niujorko konvencija
Susitariančiųjų valstybių tarpusavio santykiuose ši Konvencija pakeičia 1956 m. birželio 20 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl išlaikymo išmokų išieškojimo užsienyje tiek, kiek jų taikymo sritis tose valstybėse sutampa su šios konvencijos taikymo sritimi.
50 straipsnis
Santykis su ankstesnėmis Hagos konvencijomis dėl dokumentų įteikimo ir įrodymų rinkimo
Ši Konvencija neturi poveikio 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencijai dėl civilinio proceso, 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencijai dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje ir 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvencijai dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje.
51 straipsnis
Suderinimas su teisės aktais ir papildomais susitarimais
1. Ši Konvencija neturi poveikio iki jos sudarytiems tarptautinės teisės aktams, kurių šalys yra susitariančiosios valstybės ir kuriuose įtvirtintos nuostatos, taikomos šioje Konvencijoje reglamentuojamiems klausimams.
2. Kiekviena susitariančioji valstybė su viena ar keliomis susitariančiosiomis valstybėmis gali sudaryti susitarimus, kuriuose įtvirtintos nuostatos, taikomos šioje Konvencijoje reglamentuojamiems klausimams, kad pagerintų Konvencijos taikymą tarpusavio santykiuose, jeigu tokie susitarimai atitinka Konvencijos tikslus ir paskirtį ir tų valstybių santykiuose su kitomis susitariančiosiomis valstybėmis neturi poveikio Konvencijos nuostatų taikymui. Valstybės, sudariusios tokį susitarimą, jo kopiją perduoda šios Konvencijos depozitarui.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys taip pat taikomos abipusiams susitarimams ir unifikuotai teisei, grindžiamai ypatingais atitinkamų valstybių ryšiais.
4. Ši Konvencija neturi poveikio regioninės ekonominės integracijos organizacijos, kuri yra šios Konvencijos šalis, teisės aktų, priimtų sudarius Konvenciją, taikymui Konvencijos reglamentuojamais klausimais, jei tokie teisės aktai regioninės ekonominės integracijos organizacijos valstybių narių santykiuose su kitomis susitariančiosiomis valstybėmis neturi poveikio Konvencijos nuostatų taikymui. Kiek tai susiję su regioninės ekonominės integracijos organizacijos valstybių narių sprendimų tarpusavio pripažinimu ir vykdymu, Konvencija neturi poveikio regioninės ekonominės integracijos organizacijos nuostatoms, nepaisant to, ar jos buvo priimtos prieš sudarant Konvenciją, ar po jos sudarymo.
52 straipsnis
Didžiausio veiksmingumo taisyklė
1. Ši Konvencija neužkerta kelio sutarties, susitarimo ar kito tarptautinės teisės dokumento, galiojančio prašančiajai ir prašomajai valstybei, taikymui arba prašomojoje valstybėje galiojančio abipusio susitarimo taikymui, kuriuose numatyta:
a) |
išsamesni sprendimų dėl išlaikymo pripažinimo pagrindai, nepažeidžiant Konvencijos 22 straipsnio f punkto; |
b) |
supaprastintos ir pagreitintos prašymų pripažinti arba pripažinti ir vykdyti sprendimus dėl išlaikymo procedūros; |
c) |
palankesnė teisinė pagalba nei numatyta 14–17 straipsniuose; arba |
d) |
procedūros, leidžiančios pareiškėjui prašančiojoje valstybėje pateikti prašymą tiesiogiai prašomosios valstybės centrinei institucijai. |
2. Ši Konvencija neužkerta kelio galiojančio įstatymo, numatančio veiksmingesnes taisykles nei nurodytas šio straipsnio 1 dalies a–c punktuose, taikymui prašomojoje valstybėje. Tačiau kiek tai susiję su šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytomis supaprastintomis ir pagreitintomis procedūromis, jos turi atitikti apsaugos, kuri šalims užtikrinama 23 ir 24 straipsniais, reikalavimus, visų pirma keliamus šalių teisėms būti tinkamai informuotoms apie procedūras ir turėti galimybę būti išklausytoms, taip pat prieštaravimo arba apskundimo pasekmėms.
53 straipsnis
Vienodas aiškinimas
Aiškinant šią Konvenciją atsižvelgiama į jos tarptautinį pobūdį ir būtinybę skatinti vienodai ją taikyti.
54 straipsnis
Praktinio Konvencijos veikimo peržiūra
1. Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Generalinis sekretorius reguliariai šaukia specialią komisiją Konvencijos praktiniam veikimui peržiūrėti ir geros praktikos pagal šią Konvenciją plėtojimui skatinti.
2. Tokios peržiūros tikslais susitariančiosios valstybės bendradarbiauja su Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniu biuru renkant informaciją, įskaitant statistinius duomenis ir teismų praktiką, apie praktinį Konvencijos veikimą.
55 straipsnis
Formų pakeitimai
1. Šios Konvencijos prieduose pateiktos formos gali būti keičiamos Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos, į kurią kviečiamos visos susitariančiosios valstybės ir visi nariai, Generalinio sekretoriaus sušauktos specialios komisijos sprendimu. Pasiūlymas dėl formų keitimo įtraukiamas į susitikimo darbotvarkę.
2. Specialios komisijos darbe dalyvaujančių susitariančiųjų valstybių priimti pakeitimai visoms susitariančiosioms valstybėms įsigalioja septinto kalendorinio mėnesio nuo depozitaro pranešimo apie juos visoms susitariančiosioms valstybėms pirmą dieną.
3. Per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą laikotarpį kiekviena susitariančioji valstybė gali raštu pranešti depozitarui, kad pagal 62 straipsnį daro išlygą dėl šio pakeitimo. Tokią išlygą daranti valstybė iki išlygos atšaukimo laikoma valstybe, nesančia šios Konvencijos šalimi to pakeitimo atžvilgiu.
56 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos
1. Konvencija taikoma visada, kai:
a) |
prašymą pagal 7 straipsnį arba prašymą pagal III skyriaus nuostatas prašomosios valstybės centrinė institucija gavo įsigaliojus Konvencijai tarp prašančiosios ir prašomosios valstybių; |
b) |
tiesioginį prašymą dėl pripažinimo ir vykdymo valstybės, į kurią kreipiamasi, kompetentinga institucija gavo įsigaliojus Konvencijai tarp kilmės valstybės ir valstybės, į kurią kreipiamasi. |
2. Kiek tai susiję su sprendimų pripažinimu ir vykdymu šios Konvencijos susitariančiosiose valstybėse, kurios taip pat yra 48 straipsnyje minimų Hagos konvencijų dėl išlaikymo šalys, jei pripažinimo ir vykdymo sąlygos pagal šią Konvenciją užkerta kelią kilmės valstybės sprendimo, kuris buvo priimtas prieš įsigaliojant šiai Konvencijai tai valstybei ir kuris kitu atveju būtų buvęs pripažintas ir įvykdytas pagal konvenciją, galiojusią sprendimo priėmimo metu, pripažinimui ir vykdymui, taikomos tos konvencijos sąlygos.
3. Ši Konvencija neįpareigoja valstybės, į kurią kreipiamasi, vykdyti sprendimą ar susitarimą dėl išlaikymo mokėjimų, mokėtinų iki įsigaliojant Konvencijai tarp kilmės valstybės ir valstybės, į kurią kreipiamasi, išskyrus atvejus, kai tai susiję su išlaikymo prievolėmis, kylančiomis iš tėvų ir vaikų santykių, jaunesnių nei 21 metų asmenų atžvilgiu.
57 straipsnis
Informavimas apie teisės aktus, procedūras ir paslaugas
1. Deponuodama ratifikavimo arba prisijungimo dokumentus arba darydama pareiškimą pagal Konvencijos 61 straipsnį, susitariančioji valstybė pateikia Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos Nuolatiniam biurui:
a) |
teisės aktų ir procedūrų, reglamentuojančių išlaikymo prievoles, apibūdinimą; |
b) |
priemonių, kurių ji imsis pareigoms pagal 6 straipsnį vykdyti, apibūdinimą; |
c) |
aprašymą, kaip ji sudarys pareiškėjams galimybes veiksmingai pasinaudoti procedūromis, kaip to reikalaujama pagal 14 straipsnį; |
d) |
vykdymo normų ir procedūrų, įskaitant visus vykdymo apribojimus, visų pirma skolininko apsaugos normas bei senaties terminus, apibūdinimą; |
e) |
25 straipsnio 1 dalies b punkte ir 3 dalyje nurodytą informaciją. |
2. Susitariančiosios valstybės, vykdydamos savo pareigas pagal šio straipsnio 1 dalį, gali naudotis Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos rekomenduojamu ir paskelbtu „šalies apibūdinimu“.
3. Informaciją atnaujina susitariančiosios valstybės.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
58 straipsnis
Pasirašymas, ratifikavimas ir prisijungimas
1. Šią Konvenciją gali pasirašyti valstybės, kurios Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos dvidešimt pirmosios sesijos metu buvo jos dalyvės, ir kitos toje sesijoje dalyvavusios valstybės.
2. Konvencija ratifikuojama, priimama arba patvirtinama; ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentai deponuojami Nyderlandų Karalystės užsienio reikalų ministerijai, kuri yra šios Konvencijos depozitaras.
3. Bet kuri kita valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija gali prisijungti prie Konvencijos, jai įsigaliojus pagal 60 straipsnio 1 dalį.
4. Prisijungimo dokumentas atiduodamas saugoti depozitarui.
5. Toks prisijungimas daro poveikį tik prisijungiančiosios valstybės ir tų susitariančiųjų valstybių, kurios per 12 mėnesių nuo 65 straipsnyje nurodyto pranešimo dienos nepareiškė prieštaravimų dėl prisijungimo, santykiams. Tokį prieštaravimą valstybės taip pat gali pareikšti ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos Konvenciją po prisijungimo. Apie visus prieštaravimus pranešama depozitarui.
59 straipsnis
Regioninės ekonominės integracijos organizacijos
1. Regioninė ekonominės integracijos organizacija, kurią sudaro tik suverenios valstybės ir kuri turi kompetenciją nagrinėti kai kuriuos arba visus šios Konvencijos reglamentuojamus klausimus, taip pat gali pasirašyti, priimti, patvirtinti šią Konvenciją arba prie jos prisijungti. Regioninė ekonominės integracijos organizacija tokiu atveju turi susitariančiosios valstybės teises ir pareigas tiek, kiek organizacija turi kompetenciją nagrinėti Konvencijos reglamentuojamus klausimus.
2. Regioninė ekonominės integracijos organizacija pasirašydama, priimdama, patvirtindama arba prisijungdama raštu praneša depozitarui apie šios Konvencijos reglamentuojamus klausimus, kuriais jai kompetenciją perdavė jos valstybės narės. Organizacija nedelsdama raštu informuoja depozitarą apie visus savo kompetencijos pasikeitimus, palyginti su paskutiniu pranešimu pagal šią dalį.
3. Regioninė ekonominės integracijos organizacija pasirašydama, priimdama, patvirtindama arba prisijungdama gali pareikšti pagal 63 straipsnį, kad ji turi kompetenciją visais šios Konvencijos reglamentuojamais klausimais ir kad valstybės narės, kurios atitinkamu klausimu perdavė kompetenciją regioninei ekonominės integracijos organizacijai, privalo laikytis šios Konvencijos atsižvelgiant į tai, kad organizacija ją pasirašė, priėmė, patvirtino arba prie jos prisijungė.
4. Šios Konvencijos įsigaliojimo tikslais į visus regioninės ekonominės integracijos organizacijos deponuojamus dokumentus atsižvelgiama tik tuomet, kai regioninė ekonominės integracijos organizacija padaro pareiškimą pagal šio straipsnio 3 dalį.
5. Visos šios Konvencijos nuorodos į „susitariančiąją valstybę“ arba „valstybę“ prireikus taip pat taikomos regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri yra Konvencijos šalis. Jeigu regioninė ekonominės integracijos organizacija pagal šio straipsnio 3 dalį padaro pareiškimą, visos šios Konvencijos nuorodos į „susitariančiąją valstybę“ arba „valstybę“ prireikus taip pat taikomos atitinkamoms organizacijos valstybėms narėms.
60 straipsnis
Įsigaliojimas
1. Konvencija įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo antro ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumento, nurodyto 58 straipsnyje, deponavimo dienos.
2. Vėliau Konvencija įsigalioja:
a) |
kiekvienai valstybei arba 59 straipsnio 1 dalyje nurodytai regioninei ekonominės integracijos organizacijai ją ratifikavus, priėmus arba patvirtinus vėliau – pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumento deponavimo; |
b) |
kiekvienai valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai, nurodytoms 58 straipsnio 3 dalyje – dieną, kurią baigėsi laikotarpis, per kurį pagal 58 straipsnio 5 dalį galima pareikšti prieštaravimus; |
c) |
teritoriniam vienetui, kuris pagal 61 straipsnį įtraukiamas į šios Konvencijos taikymo sritį – pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tame straipsnyje nurodyto pranešimo dienos. |
61 straipsnis
Pareiškimai dėl neunifikuotų teisės sistemų
1. Jei valstybė turi du ar keletą teritorinių vienetų, kuriuose šioje Konvencijoje reglamentuojamais klausimais taikomos skirtingos teisės sistemos, pasirašydama, ratifikuodama, priimdama, patvirtindama Konvenciją ar prie jos prisijungdama ji gali pagal 63 straipsnį pareikšti, kad ši Konvencija taikoma visiems jos teritoriniams vienetams arba tik vienam ar keliems iš jų, ir gali pakeisti šį pareiškimą bet kada pateikdama kitą pareiškimą.
2. Apie tokį pareiškimą pranešama depozitarui ir jame aiškiai nurodomi tie teritoriniai vienetai, kuriems taikoma Konvencija.
3. Jeigu valstybė pagal šį straipsnį nepadaro jokio pareiškimo, Konvencija taikoma visiems tos valstybės teritoriniams vienetams.
4. Šis straipsnis netaikomas regioninei ekonominės integracijos organizacijai.
62 straipsnis
Išlygos
1. Bet kuri susitariančioji valstybė ne vėliau kaip ratifikuodama, priimdama, patvirtindama ar prisijungdama arba darydama pareiškimą pagal 61 straipsnį gali padaryti vieną arba kelias išlygas, numatytas 2 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 8 dalyje, 44 straipsnio 3 dalyje ir 55 straipsnio 3 dalyje. Kitos išlygos negalimos.
2. Bet kuri valstybė bet kuriuo metu gali atšaukti padarytą išlygą. Apie išlygos atšaukimą pranešama depozitarui.
3. Išlyga nustoja galioti trečio kalendorinio mėnesio nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto pranešimo dienos pirmąją dieną.
4. Pagal šį straipsnį padarytos išlygos, išskyrus 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą išlygą, neturi abipusio poveikio.
63 straipsnis
Pareiškimai
1. 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies g punkte, 16 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 7 dalyje, 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 59 straipsnio 3 dalyje ir 61 straipsnio 1 dalyje nurodyti pareiškimai gali būti padaromi pasirašant, ratifikuojant, priimant, patvirtinant arba prisijungiant arba bet kuriuo kitu metu po to, ir jie gali būti bet kuriuo metu pakeičiami arba atšaukiami.
2. Apie pareiškimą, pakeitimą ir atšaukimą pranešama depozitarui.
3. Pasirašant, ratifikuojant, priimant, patvirtinant arba prisijungiant padarytas pareiškimas atitinkamoje valstybėje įsigalioja kartu su šia Konvencija.
4. Vėliau padarytas pareiškimas ir visi pareiškimo pakeitimai arba jo atšaukimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai depozitaras gavo pranešimą.
64 straipsnis
Denonsavimas
1. Bet kuri šios Konvencijos susitariančioji valstybė gali ją denonsuoti raštu apie tai pranešdama depozitarui. Denonsavimas gali būti taikomas tik tam tikriems valstybės, kurioje yra keletas teritorinių vienetų ir kuriai taikoma ši Konvencija, teritoriniams vienetams.
2. Denonsavimas įsigalioja pirmą mėnesio dieną praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kai depozitaras gavo pranešimą. Jeigu pranešime nurodytas ilgesnis denonsavimo įsigaliojimo terminas, denonsavimas įsigalioja pasibaigus ilgesniam terminui po to, kai depozitaras gavo pranešimą.
65 straipsnis
Pranešimas
Depozitaras Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos valstybėms narėms, kitoms valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurios pasirašė, ratifikavo, priėmė, patvirtino Konvenciją arba prie jos prisijungė pagal 58 ir 59 straipsnius, praneša apie:
a) |
bet kokį 58 ir 59 straipsniuose nurodytą pasirašymą, ratifikavimą, priėmimą ir patvirtinimą; |
b) |
bet kokį 58 straipsnio 3 ir 5 dalyse bei 59 straipsnyje nurodytą prisijungimą ir dėl prisijungimo pareikštą prieštaravimą; |
c) |
datą, kurią ši Konvencija įsigalioja pagal 60 straipsnį; |
d) |
pareiškimus, nurodytus 2 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 1 dalies g punkte, 16 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 30 straipsnio 7 dalyje, 44 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 59 straipsnio 3 dalyje ir 61 straipsnio 1 dalyje; |
e) |
51 straipsnio 2 dalyje nurodytus susitarimus; |
f) |
2 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 8 dalyje, 44 straipsnio 3 dalyje ir 55 straipsnio 3 dalyje nurodytas išlygas ir bet kokį 62 straipsnio 2 dalyje nurodytą atšaukimą; |
g) |
bet kokį denonsavimą pagal 64 straipsnį. |
Tai patvirtindami toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.
Priimta du tūkstančiai septintų metų lapkričio dvidešimt trečią dieną Hagoje anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai yra autentiški ir vienu egzemplioriumi deponuojami Nyderlandų Karalystės Vyriausybės archyvuose; patvirtinta kopija diplomatiniais kanalais siunčiama kiekvienai valstybei, kuri Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos dvidešimt pirmosios sesijos metu buvo jos narė, ir kiekvienai kitai valstybei, kuri buvo tos sesijos dalyvė.
1 PRIEDAS
Perdavimo forma pagal 12 straipsnio 2 dalį
KONFIDENCIALUMO IR ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS NUORODA
Asmens duomenys, surinkti ar perduoti pagal šią Konvenciją, naudojami tik tais tikslais, kuriais jie buvo surinkti ar perduoti. Kiekviena tokius duomenis tvarkanti institucija, vadovaudamasi savo valstybės teisės nuostatomis, užtikrina jų konfidencialumą.
Institucija neatskleidžia arba nepatvirtina taikant šią Konvenciją surinktos arba perduotos informacijos, jei mano, kad tuo galėtų sukelti grėsmę asmens sveikatai, saugumui arba laisvei, kaip numatyta 40 straipsnyje.
Sprendimą dėl informacijos neatskleidimo centrinė institucija priėmė pagal 40 straipsnį.
1. Prašančioji centrinė institucija
a. |
Adresas … |
b. |
Telefono numeris … |
c. |
Fakso numeris … |
d. |
El. pašto adresas … |
e. |
Bylos numeris … |
2. Prašančiosios valstybės asmuo pasiteirauti
a. |
Adresas (jei skiriasi) … |
b. |
Telefono numeris (jei skiriasi) … |
c. |
Fakso numeris (jei skiriasi) … |
d. |
El. pašto adresas (jei skiriasi) … |
e. |
Kalba (-os) … |
3. Prašomoji centrinė institucija …
Adresas …
4. Išsami informacija apie pareiškėją
a. |
Pavardė (-ės): … |
b. |
Vardas (-ai): … |
c. |
Gimimo data: … (metai, mėnuo, diena) arba |
a. |
Viešojo subjekto pavadinimas: … |
5. Išsami informacija apie asmenį (-is), kuriam (-iems) prašomas arba mokėtinas išlaikymas
a. |
Asmuo yra 4 punkte nurodytas pareiškėjas |
b. |
|
6. Išsami informacija apie skolininką (1)
a. |
Asmuo yra 4 punkte nurodytas pareiškėjas |
b. |
Pavardė (-ės): … |
c. |
Vardas (-ai): … |
d. |
Gimimo data: … (metai, mėnuo, diena) |
7. Ši perdavimo forma susijusi su prašymu ir pridedama prie prašymo pagal:
10 straipsnio 1 dalies a punktą
10 straipsnio 1 dalies b punktą
10 straipsnio 1 dalies c punktą
10 straipsnio 1 dalies d punktą
10 straipsnio 1 dalies e punktą
10 straipsnio 1 dalies f punktą
10 straipsnio 2 dalies a punktą
10 straipsnio 2 dalies b punktą
10 straipsnio 2 dalies c punktą
8. Prie prašymo turi būti pridedami šie dokumentai:
a. |
Teikiant prašymą pagal 10 straipsnio 1 dalies a punktą ir
|
b. |
Patvirtinamųjų dokumentų skaičius (išskyrus perdavimo formą ir patį prašymą) pagal 11 straipsnio 3 dalį, teikiant 10 straipsnio 1 dalies b, c, d, e, f punktuose ir 2 dalies a, b arba c punktuose nurodytus prašymus: 10 straipsnio 1 dalies b punktas … 10 straipsnio 1 dalies c punktas … 10 straipsnio 1 dalies d punktas … 10 straipsnio 1 dalies e punktas … 10 straipsnio 1 dalies f punktas … 10 straipsnio 2 dalies a punktas … 10 straipsnio 2 dalies b punktas … 10 straipsnio 2 dalies c punktas … |
Vardas, pavardė: … (didžiosiomis raidėmis)
Data: … (metai, mėnuo, diena)
Centrinės institucijos įgaliotas atstovas
(1) Remiantis Konvencijos 3 straipsniu, skolininkas – asmuo, kuris turi mokėti arba tariamai turi mokėti išlaikymą.
2 PRIEDAS
Gavimo patvirtinimo forma pagal 12 straipsnio 3 dalį
KONFIDENCIALUMO IR ASMENS DUOMENŲ APSAUGOS NUORODA
Asmens duomenys, surinkti ar perduoti pagal šią Konvenciją, naudojami tik tais tikslais, kuriais jie buvo surinkti ar perduoti. Kiekviena tokius duomenis tvarkanti institucija, vadovaudamasi savo valstybės teisės nuostatomis, užtikrina jų konfidencialumą.
Institucija neatskleidžia arba nepatvirtina taikant šią Konvenciją surinktos arba perduotos informacijos, jei mano, kad tuo galėtų sukelti grėsmę asmens sveikatai, saugumui arba laisvei, kaip numatyta 40 straipsnyje.
Sprendimą dėl informacijos neatskleidimo centrinė institucija priėmė pagal 40 straipsnį.
1. Prašomoji centrinė institucija
a. |
Adresas … |
b. |
Telefono numeris … |
c. |
Fakso numeris … |
d. |
El. pašto adresas … |
e. |
Bylos numeris … |
2. Prašomosios valstybės asmuo pasiteirauti
a. |
Adresas (jei skiriasi) … |
b. |
Telefono numeris (jei skiriasi) … |
c. |
Fakso numeris (jei skiriasi) … |
d. |
El. pašto adresas (jei skiriasi) … |
e. |
Kalba (-os) … |
3. Prašančioji centrinė institucija …
Asmuo pasiteirauti …
Adresas …
…
4. Prašomoji centrinė institucija patvirtina, kad … (metai, mėnuo, diena) iš prašančiosios centrinės institucijos gavo perdavimo formą (bylos numeris …), parengtą … (metai, mėnuo, diena) dėl prašymo, nurodyto:
10 straipsnio 1 dalies a punkte
10 straipsnio 1 dalies b punkte
10 straipsnio 1 dalies c punkte
10 straipsnio 1 dalies d punkte
10 straipsnio 1 dalies e punkte
10 straipsnio 1 dalies f punkte
10 straipsnio 2 dalies a punkte
10 straipsnio 2 dalies b punkte
10 straipsnio 2 dalies c punkte
Pareiškėjo pavardė (-ės) …
Asmens (-ų), kuriam (-iems) prašoma mokėti išlaikymą arba mokėtinas išlaikymas, pavardė (-ės): …
…
…
Skolininko pavardė (-ės): …
5. Pirmieji veiksmai, kurių ėmėsi prašomoji centrinė institucija:
|
Byla užbaigta ir vyksta svarstymas |
|
Žr. pridėtą prašymo nagrinėjimo būklės ataskaitą |
|
Prašymo nagrinėjimo būklės ataskaita bus pateikta |
|
Pateikite tokią papildomą informaciją ir (arba) dokumentus: … … |
|
Prašomoji centrinė institucija atsisako nagrinėti prašymą, nes akivaizdu, kad nesilaikoma šios Konvencijos reikalavimų (12 str. 8 dalis). Motyvai yra nurodyti pridėtame dokumente bus nurodyti dokumente, kuris bus pateiktas vėliau |
Prašomoji centrinė institucija prašo, kad prašančioji centrinė institucija praneštų apie bet kokį prašymo nagrinėjimo būklės pasikeitimą.
Vardas, pavardė: … (didžiosiomis raidėmis)
Data: … (metai, mėnuo, diena)
Centrinės institucijos įgaliotas atstovas