15.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 185/1

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 677/2011

2011 m. liepos 7 d.

kuriuo nustatomos išsamios oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijų vykdymo taisyklės ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2010

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 549/2004, nustatantį bendro Europos dangaus sukūrimo pagrindą (pagrindų reglamentas) (1), ypač į jo 11 straipsnį,

atsižvelgdama į 2004 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 551/2004 dėl bendro Europos dangaus oro erdvės organizavimo ir naudojimo (oro erdvės reglamentas) (2), ypač į jo 6 straipsnį,

kadangi:

(1)

Reglamento (EB) Nr. 551/2004 tikslas yra patvirtinti vis labiau integruotos oro erdvės koncepciją bendros transporto politikos kontekste ir nustatyti bendras suskirstymo, planavimo ir valdymo procedūras, užtikrinančias efektyvų ir saugų oro eismo valdymą. Tinklo funkcijos turėtų būti skirtos iniciatyvoms nacionaliniu ir funkcinių oro erdvės blokų lygmenimis paremti.

(2)

Tinklo funkcijos turėtų būti visuotinės svarbos paslaugos, teikiamos Europos aviacijos tinklui ir skirtos prisidėti prie oro transporto sistemos darnaus vystymosi užtikrinant reikiamą veiklos rezultatų lygį, veiksmų suderinamumą ir koordinavimą, įskaitant veiksmus, kuriais užtikrinamas ribotų išteklių optimalus naudojimas.

(3)

Kuriant Europos maršrutų tinklą ir koordinuojant ribotus išteklius pagal Reglamentą (EB) Nr. 551/2004 neturėtų būti pažeidžiamas valstybių narių oro erdvės suverenumas ir tai neturi įtakos valstybių narių reikalavimams, susijusiems su viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir gynybos klausimais, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 549/2004.

(4)	2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 676/2002/EB dėl radijo spektro politikos teisinio reguliavimo pagrindų Europos bendrijoje (sprendimas dėl radijo spektro) (3) sukuriama tos srities politika ir teisinė sistema.

(5)	Turėtų būti įsteigta nešališka kompetentinga įstaiga (tinklo valdytojas), kad būtų atliekamos užduotys, reikalingos Reglamente (EB) Nr. 551/2004 numatytoms tinklo funkcijoms vykdyti.

(6)	Europos maršrutų tinklas turėtų būti sukurtas taip, kad visuose skrydžio etapuose būtų optimizuotas maršruto parinkimas vadovaujantis „nuo vartų iki vartų“ požiūriu ir ypač atsižvelgiant į skrydžio efektyvumo ir aplinkosaugos aspektus.

(7)	Pripažįstama Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) ir Eurokontrolės maršrutų rengimo, dažnių skyrimo ir antrinis apžvalgos radaras (SSR) atsakiklių kodų valdymo veikla ir ja turėtų būti remiamasi optimizuojant tinklo kūrimą ir veikimą Sąjungos lygmeniu;

(8)	Reikėtų laikytis valstybių narių įsipareigojimų ICAO dėl maršrutų rengimo, dažnių skyrimo ir SSR atsakiklių kodų valdymo, o su tinklu susiję įsipareigojimai turėtų būti vykdomi dar efektyviau tinklo valdytojui juos koordinuojant ir padedant įgyvendinti.

(9)	Radijo spektro skyrimas siejamas su Tarptautine telekomunikacijų sąjunga (ITU). Valstybės narės atsako už civilinės aviacijos reikalavimų nustatymą ir už optimalų bendrajam oro eismui skirtų išteklių naudojimą.

(10)	ICAO yra parengusi rekomendacijas, susijusias su SSR atsakiklių kodų ir radijo dažnių funkcijomis, ir naudoja dažnių skyrimo bendrajam oro eismui registravimo ICAO Europos regione sistemą, kurią dabar padeda įgyvendinti Eurokontrolė.

(11)

Reglamente (EB) Nr. 551/2004 reikalaujama priimti išsamias įgyvendinimo taisykles, kuriomis būtų koordinuojami ir derinami procesai bei procedūros siekiant padidinti aviacijos dažnių valdymo efektyvumą, ir numatyta centrinė funkcija koordinuoti ankstyvą dažnių poreikių identifikavimą ir problemų sprendimą siekiant paremti tinklo kūrimą ir veikimą.

(12)	Kadangi oro eismo srautų valdymas (ATFM) yra neatsiejama tinklo funkcijų dalis, reikia jį tinkamai susieti su 2010 m. kovo 25 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 255/2010, kuriuo nustatomos bendrosios oro eismo srautų valdymo taisyklės (4).

(13)	Kadangi tinklo valdymo efektyvumas priklauso nuo to, ar tinklo funkcijos bus pradėtos vykdyti nedelsiant; valstybės narės jau yra patikėjusios Eurokontrolei vykdyti ATFM.

(14)

Įvairias tinklo funkcijas koordinuoti naudinga patikėti vienai įstaigai, kad tinklo lygmeniu būtų parengti nuoseklūs ir veiklos rezultatų tikslus atitinkantys trumpalaikiai ir ilgalaikiai optimizavimo sprendimai. Tačiau tinklo funkcijas turėtų vykdyti tinklo valdytojas, taip pat jos bus vykdomos valstybių narių ir funkcinių oro erdvės blokų lygmenimis, atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatytus įpareigojimus.

(15)	Tinklo valdytojas turėtų dalyvauti svarstant valstybių narių arba funkcinių oro erdvės blokų oro eismo valdymo (OEV) planus, veiksmus ir veiklos rezultatus, ypač tais atvejais, kai galima tikėtis, kad jie turi arba gali turėti esminį poveikį tinklo veiklos rezultatams.

(16)

Su Ejafjadlajokudlio (Eyjafjallajökull) ugnikalnio išsiveržimu 2010 m. balandžio mėn. susiję įvykiai parodė, kad reikia įsteigti centrinę įstaigą, kuri galėtų vietos, regionų ir tinklo lygmenimis imtis koordinuoti poveikio mažinimo priemonių valdymą siekiant užtikrinti, kad į būsimas aviacijos sektoriui poveikį turinčias krizines situacijas bus sureaguota laiku.

(17)	Reikėtų koordinuoti tinklo funkcijas ir funkcinių oro erdvės blokų lygmeniu organizuojamas operacijas.

(18)	Nacionaliniu, funkcinių oro erdvės blokų ir tinklo lygmenimis turėtų vykti efektyvios suinteresuotųjų šalių konsultacijos.

(19)

Kadangi oro uostai yra patekimo į tinklą ir išėjimo iš jo punktai, jie didžia dalimi lemia tinklo veiklos rezultatus, todėl vykdant tinklo funkcijas Sąjungos oro uostų pajėgumų stebėsenos centras turėtų dirbti kartu su oro uostų operatoriais, kurie veikia kaip koordinatoriai, siekiant optimizuoti antžeminį pajėgumą ir taip padidinti bendrą tinklo pajėgumą.

(20)	Tinklo funkcijos turėtų būti vykdomos nepažeidžiant 1993 m. sausio 18 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 95/93 dėl laiko tarpsnių paskirstymo Bendrijos oro uostuose bendrųjų taisyklių (5).

(21)

Norint įgyvendinti nustatytus tikslus, labai svarbu tinkamai atsižvelgti į karinių operacijų veiksmingumą, civilių ir kariškių bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą. Nors sprendimai, susiję su karinių operacijų ir mokymo pagal tarnybinio oro eismo režimą turiniu, taikymo sritimi ir vykdymu, nepriklauso Sąjungos kompetencijos sričiai, siekiant saugumo ir abipusio efektyvumo svarbu reguliuoti tas sritis, kuriose yra sąsajų tarp šių operacijų ir operacijų, kurioms taikomas šis reglamentas.

(22)	Vykdant tinklo funkcijas neturėtų būti pažeidžiamas Reglamento (EB) Nr. 549/2004 13 straipsnis, kuriuo siekiama užtikrinti pagrindinius saugumo ir gynybos politikos interesus, ir neturėtų būti kliudoma lanksčiai naudoti oro erdvę, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 551/2004 7 straipsnyje;

(23)

Tinklo funkcijos turėtų būti vykdomos ekonomiškai naudingai, visų pirma turėtų būti vengiama pastangų dubliavimo, todėl, įgyvendinant šį reglamentą, valstybėms narėms vykdant šias funkcijas finansinių ir žmogiškųjų išteklių turėtų reikėti mažiau, ar bent jau ne daugiau, palyginti su padėtimi, kuri buvo prieš paskiriant tinklo valdytoją.

(24)	Komisija turėtų užtikrinti tinkamą tinklo valdytojo priežiūrą.

(25)	Tinklo funkcijoms taikomi saugos reikalavimai turi būti panašaus lygio, kaip Europos aviacijos saugos agentūros (toliau – Agentūra) oro navigacijos paslaugų teikimui taikomi reikalavimai. Reikėtų nustatyti šiuos reikalavimus ir saugos priežiūros reikalavimus.

(26)	Trečiųjų valstybių suinteresuotumas tinklo funkcijomis ir dalyvavimas jas rengiant bei vykdant prisidėtų prie bendro Europos dangaus europinio aspekto stiprinimo.

(27)	Tinklo funkcijas galima plėsti pagal Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnį.

(28)

vykdant tinklo funkcijas turėtų būti siekiama konkrečių veiklos rezultatų tikslų, dėl kurių reikia iš dalies pakeisti 2010 m. liepos 29 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 691/2010, kuriuo nustatomas oro navigacijos paslaugų teikimo ir tinklo funkcijų veiklos rezultatų planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2096/2005, nustatantis bendruosius oro navigacijos paslaugų teikimo reikalavimus (6). Tuos veiklos rezultatų tikslus galima toliau tobulinti remiantis praktine patirtimi, įgyta įgyvendinant veiklos rezultatų planą.

(29)	Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 691/2010.

(30)	Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Bendro dangaus komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1. Šiuo reglamentu nustatomos išsamios oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijų vykdymo taisyklės pagal Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnį siekiant optimaliai naudoti bendro Europos dangaus oro erdvę ir užtikrinti, kad oro erdvės naudotojai galėtų pasirinkti norimą trajektoriją, sudarant galimybę kuo veiksmingiau naudotis oro erdve ir oro navigacijos paslaugomis.

2. Siekiant užtikrinti tinklo valdymą, šis reglamentas taikomas visų pirma valstybėms narėms, Europos aviacijos saugos agentūrai (toliau – Agentūra), oro erdvės naudotojams, oro navigacijos paslaugų teikėjams, oro uostų operatoriams, oro uostų laiko tarpsnių koordinatoriams ir techninio aptarnavimo organizacijoms nacionaliniu arba funkcinių oro erdvės blokų lygmenimis.

3. Pagal Reglamento (EB) Nr. 551/2004 1 straipsnio 3 dalį ir nepažeidžiant valstybinių orlaivių naudojimo nuostatų pagal Čikagos konvencijos dėl tarptautinės civilinės aviacijos 3 straipsnį, valstybės narės šį reglamentą taiko oro erdvėje, kurią Europos (EUR) ir Afrikos (AFI) regionuose joms patikėjo Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO).

4. Pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 13 straipsnį šis reglamentas nekliudo valstybei narei taikyti priemones tiek, kiek reikia pagrindiniams jos saugumo ir gynybos politikos interesams apsaugoti.

2 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente taikomos Reglamento (EB) Nr. 549/2004 2 straipsnyje pateiktos apibrėžtys.

Be to, taikomos šios sąvokų apibrėžtys:

1. Oro uosto operatorius– oro uostą valdanti institucija, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 95/93 2 straipsnio j punkte.

2. Oro uosto laiko tarpsnių koordinatorius– pareigybė, įsteigta koordinuojamuose oro uostuose taikant Reglamentą (EEB) Nr. 95/93.

3. Oro erdvės suskirstymas– procesas, kuriuo siekiama padėti pasiekti tinklui nustatytus veiklos rezultatų tikslus, tenkinti oro erdvės naudotojų poreikius, užtikrinti arba padidinti nustatytą saugos lygį, didinti oro erdvės pajėgumą ir aplinkosauginį veiksmingumą kuriant ir įgyvendinant pažangius navigacijos metodus, gerinant maršrutų tinklus ir jų suskirstymą sektoriais, kuriant optimalias oro erdvės struktūras ir pajėgumą didinančias oro eismo valdymo procedūras.

4. Rezervuotoji oro erdvė– nustatytos apimties oro erdvė, laikinai rezervuota išskirtiniam arba specialiam tam tikrų kategorijų naudotojų naudojimui.

5. Apribotoji oro erdvė– nustatytos apimties oro erdvė, kurioje nustatytais laikotarpiais gali būti vykdoma veikla, kelianti pavojų orlaivių skrydžiams (pavojingoji zona), arba oro erdvė virš valstybės sausumos plotų arba teritorinių vandenų, kurioje pagal tam tikras nustatytas sąlygas ribojami orlaivių skrydžiai (apribotoji zona), arba tokia oro erdvė virš valstybės sausumos plotų arba teritorinių vandenų, kurioje draudžiami orlaivių skrydžiai (draudžiamoji zona).

6. Oro erdvės struktūra– tam tikros apimties oro erdvė, skirta saugiam ir optimaliam orlaivio veikimui užtikrinti.

7. Oro erdvės naudojimas– būdas, kuriuo oro erdvėje vykdoma veikla.

8. Oro erdvės naudotojų atstovas– bet kuris juridinis asmuo arba subjektas, atstovaujantis vienos ar kelių oro navigacijos paslaugų kategorijų vartotojų interesams.

9. Aviacijos dažnių juosta– konkreti dažnių juosta, įtraukta į ITU Radijo ryšio reglamentų dažnių skyrimo lentelę, skirta bendrajam oro eismui.

10. Skrydžių valdymo sektorius– nustatytos apimties oro erdvė, už kurios skrydžių valdymą bet kuriuo metu atsako atitinkamas dispečeris (-iai).

11. Oro eismo paslaugų maršrutas– konkreti oro erdvės struktūros dalis, skirta nukreipti oro eismo srautams, būtiniems oro eismo paslaugoms teikti.

12. Civilinis ir karinis koordinavimas– civilinių ir karinių institucijų ir oro eismo valdymo elementų sąveika, būtina saugiam, efektyviam ir suderintam oro erdvės naudojimui užtikrinti.

13. Sąlyginis maršrutas– oro eismo paslaugų maršrutas, kurį naudoti planuojant skrydžius ir juo skristi galima tik nurodytomis sąlygomis.

14. Bendras sprendimų priėmimas– procesas, per kurį sprendimai priimami remiantis nuolatiniu bendravimu ir konsultacijomis su valstybėmis narėmis, veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis ir prireikus su kitais dalyviais.

15. Tinklo krizė– padėtis, kai dėl neįprastų ir nenumatytų aplinkybių neįmanoma teikti reikiamo lygio oro navigacijos paslaugas ir dėl to prarandama didelė tinklo pajėgumo dalis arba susidaro didelė tinklo pajėgumo ir poreikio neatitiktis, arba gerokai sutrinka informacijos srautas vienoje arba keliose tinklo dalyse.

16. Europos maršrutų tinklo gerinimo planas– tinklo valdytojo kartu su veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis parengtas planas, į kurį įtraukti veiklos vykdymo rezultatai, susiję su maršrutų tinklo kūrimu trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiais vadovaujantis tinklo strateginio plano pagrindiniais principais.

17. Laisvų maršrutų oro erdvė– tam tikra oro erdvė, kurioje naudotojai gali laisvai planuoti savo maršrutus nuo pakilimo iki nusileidimo punktų ir jiems nereikia dėl to kreiptis į oro eismo paslaugų maršrutų tinklą.

18. Dažnio paskyrimas– valstybės narės išduotas leidimas nustatytomis sąlygomis naudoti radijo dažnį arba radijo dažnių kanalą.

19. Poveikis tinklui– padėtis, susijusi su II priede nustatyta radijo dažnių funkcija, kai paskyrus radijo dažnį būtų pablogintas vieno ar daugiau paskirtų tinklo radijo dažnių naudojimas, jam būtų kliudoma ar jis būtų pertraukiamas, arba tai trukdytų optimaliam aviacijos dažnių juostų naudojimui pagal šį reglamentą;

20. Maršruto pasirinkimo galimybė– galimybė oro erdvės naudotojui pasirinkti daugiau negu vieną maršrutą, siūlomą oro eismo paslaugų maršrutų tinkle.

21. Trečiosios valstybės– ne ES valstybės narės, kurios yra Eurokontrolės narės arba yra sudariusios susitarimą su Sąjunga dėl bendro Europos dangaus įgyvendinimo, arba dalyvauja funkciniame oro erdvės bloke.

22. Tinklo valdytojas– įstaiga, įsteigta pagal Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnį užduotims, numatytoms tame straipsnyje ir šiame reglamente, atlikti.

23. Tinklo veiklos planas– tinklo valdytojo kartu su veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis parengtas planas, pagal kurį trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu organizuojama veikla vadovaujantis tinklo strateginio plano pagrindiniais principais. Europos maršrutų tinklo kūrimui skirta tinklo valdymo plano dalis apima Europos maršrutų tinklo gerinimo planą;

24. Tinklo strateginis planas– tinklo valdytojo kartu su valstybėmis narėmis ir veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis parengtas ir su Europos OEV pagrindiniu planu suderintas planas, kuriame apibrėžiami pagrindiniai tinklo veikimo principai ir ilgalaikė perspektyva.

25. Techninio aptarnavimo organizacija– organizacija, atsakinga už inžinerinių ir techninių paslaugų, reikalingų teikiant oro eismo, ryšių, navigacijos ar priežiūros paslaugas, teikimą.

26. Veiklos vykdymo reikalavimai– tinklui taikomi saugos, pajėgumo ir efektyvumo reikalavimai.

27. Veiklą vykdančios suinteresuotosios šalys– civiliai ir kariškiai oro erdvės naudotojai, civiliai ir kariškiai oro navigacijos paslaugų teikėjai, oro uosto operatoriai, oro uosto laiko tarpsnių koordinatoriai ir techninio aptarnavimo organizacijos, taip pat bet kurios kitos suinteresuotųjų šalių grupės, kurios laikomos tinkamomis atskiroms funkcijoms vykdyti.

28. Sektorių konfigūracija– schema, pagal kurią esami sektoriai jungiami taip, kad būtų sudarytos geriausios sąlygos veiklos vykdymo reikalavimams tenkinti ir oro erdvės prieinamumui užtikrinti.

29. Naudotojų reikalaujamas maršrutas– orlaivių operatorių pageidaujamas maršrutas, reikalingas jų poreikiams tenkinti, apie kurį jie paskelbia tada, kai skirstoma oro erdvė.

II SKYRIUS

TINKLO FUNKCIJŲ ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

3 straipsnis

Tinklo valdytojo įsteigimas

1. Tam, kad būtų atliekamos Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnyje ir šio reglamento prieduose numatytoms funkcijoms vykdyti reikalingos užduotys, įsteigiama nešališka kompetentinga įstaiga – tinklo valdytojas.

2. Tinklo valdytojo kadencija sutampa su Reglamento (ES) Nr. 691/2010 7 straipsnio 1 dalyje numatytais veiklos rezultatų plano ataskaitiniais laikotarpiais. Jos trukmė pakankama, kad būtų įgyta patirties, kaip tinkamai vykdyti šias funkcijas. Kadencija ne trumpesnė kaip du ataskaitiniai laikotarpiai ir gali būti pratęsta.

3. Tinklo valdytojas skiriamas Komisijos sprendimu, kurį ji priima pasikonsultavusi su Bendro dangaus komitetu, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnio 3 dalyje, ne vėliau kaip per tris mėnesius po šio reglamento priėmimo. Sprendime nurodytos paskyrimo sąlygos, įskaitant finansavimo ir pasitraukimo iš pareigų sąlygas. Kiekvieno 2 dalyje nurodyto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Komisija įvertina, kaip laikomasi šių sąlygų.

4. Tinklo valdytojas atlieka šias funkcijas:

a)	kuria Europos maršrutų tinklą, kaip nustatyta I priede;

koordinuoja ribotus išteklius, visų pirma:

i)	bendrajam oro eismui naudojamų aviacijos dažnių juostų radijo dažnius, kaip nustatyta II priede;

ii)	SSR atsakiklių kodus, kaip nustatyta III priede.

Pagal Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnio 3 dalį arba 4 dalies c punktą Komisija tinklo valdytojui gali pavesti atlikti ir kitas funkcijas.

5. Tinklo valdytojas taip pat atlieka Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnio 6 dalyje ir Reglamente (ES) Nr. 255/2010 nurodytą ATFM funkciją.

4 straipsnis

Tinklo valdytojo užduotys

1. Kad būtų vykdomos 3 straipsnyje išvardytos funkcijos, tinklo valdytojas atlieka toliau nurodytas užduotis, siekdamas nuolat gerinti bendrame Europos danguje vykdomas tinklo operacijas ir taip prisidėti prie Reglamente (ES) Nr. 691/2010 visai Europos Sąjungai nustatytų veiklos rezultatų tikslų, visų pirma:

a)	parengti, prižiūrėti ir įgyvendinti 5 straipsnyje nurodytą tinklo strateginį planą laikantis Reglamente (ES) Nr. 691/2010 ir Europos oro eismo valdymo pagrindiniame plane numatyto veiklos rezultatų plano ir atsižvelgiant į visus susijusius ICAO oro navigacijos planus;

b)	detalizuoti tinklo strateginį planą parengiant tinklo veiklos planą, kaip toliau nurodyta 6 straipsnyje, visų pirma siekiant visai Europos Sąjungai nustatytų veiklos rezultatų tikslų trejų–penkerių metų laikotarpiu, taip pat metinių, sezoninių, savaitinių ir kasdienių veiklos rezultatų tikslų;

c)	sukurti integruotą Europos maršrutų tinklą, nustatytą I priede;

d)	vykdyti centrinę funkciją koordinuoti radijo dažnių skyrimą, kaip reikalaujama Reglamento (EB) Nr. 551/2004 6 straipsnio 4 dalies b punkte ir nustatyta šio reglamento II priede;

e)	koordinuoti SSR atsakiklių kodų skyrimo proceso, nustatyto III priede, tobulinimą;

f)	organizuoti funkcijų valdymą ir vykdymą ir visų pirma vykdyti savo, kaip centrinės įstaigos, su ATFM susijusius įsipareigojimus;

g)	laikytis suderinto ir koordinuoto požiūrio į visą tinklo planavimą ir veikimą, įskaitant bendrų veiklos rezultatų stebėseną ir gerinimą;

h)	prisidėti prie tinklo krizių valdymo;

i)	padėti įvairioms veiklą vykdančioms suinteresuotosioms šalims vykdyti joms priskirtus įpareigojimus, susijusius su oro eismo valdymo (OEV) ir (arba) oro navigacijos paslaugų (ONP) sistemų ir procedūrų naudojimu vadovaujantis Europos oro eismo valdymo pagrindiniu planu;

j)	teikti pagalbą subjektams, kuriems patikėtas civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimas arba įvykių analizė, jei tie subjektai paprašė suteikti tokią pagalbą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 996/2010 (7);

k)	užtikrinti veiklos su kitais regionais ir trečiosiomis valstybėmis, kurios nedalyvauja tinklo valdytojo veikloje, koordinavimą.

2. Tinklo valdytojas padeda įgyvendinti veiklos rezultatų planą pagal Reglamentą (ES) Nr. 691/2010.

3. Kad galėtų atlikti užduotis, tinklo valdytojas užtikrina:

a)	kad būtų veikiančių priemonių, procesų ir nuoseklių duomenų ir kad jais būtų dalijamasi siekiant palengvinti bendro sprendimų priėmimo procesą tinklo lygmeniu, įskaitant, skrydžio plano apdorojimo ir duomenų valdymo sistemas, tačiau jomis neapsiribojant;

b)	pagalbą veiklą vykdančioms suinteresuotosioms šalims ir jų veiklos koordinavimą, taip pat pagalbą šioms suinteresuotosioms šalims taikant ir įgyvendinant planus ir susijusias tinklo priemones, priimtas bendro sprendimų priėmimo būdu;

c)	savo atsakomybės srityje – tinkamą veiklos koordinavimą, taip pat optimizavimą, sąveiką ir susiejimą;

d)	atitinkamų ICAO dokumentų, susijusių su tinklo funkcijomis, pakeitimų pasiūlymų koordinavimą;

e)	ataskaitų apie visų veiklos rezultatų aspektų, įskaitant ribotus išteklius, teikimą pagal 20 straipsnį;

f)	tinkamą bendradarbiavimą su kitų transporto rūšių veiklos vykdytojais.

4. Tinklo valdytojas vykdo Komisijos arba Agentūrai pateiktus ad-hoc prašymus suteikti informacijos, patarimų, atlikti analizę ar kitas panašias papildomas užduotis, susijusias su įvairiomis funkcijomis.

5 straipsnis

Tinklo strateginis planas

1. Numatydamas ilgalaikę perspektyvą, tinklo valdytojas parengia, prižiūri ir įgyvendina tinklo strateginį planą, kurį suderina su Reglamento (ES) Nr. 691/2010 7 straipsnio 1 dalyje numatytu ataskaitiniu laikotarpiu. Plane nurodomas kito ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų planas ir tikslai ir pateikiama būsimų ataskaitinių laikotarpių apžvalga.

2. Tinklo strateginiame plane pateikiama V priede nustatyta informacija.

3. Tinklo strateginio plano tikslas – pasiekti Reglamente (ES) Nr. 691/2010 tinklo funkcijoms numatytus veiklos rezultatų tikslus.

4. Prireikus tinklo strateginis planas turi būti atnaujinamas.

6 straipsnis

Tinklo veiklos planas

1. Tam, kad tinklo strateginis planas būtų įgyvendintas veiklos lygmeniu, tinklo valdytojas parengia išsamų tinklo veiklos planą.

2. Tinklo veiklos plane pateikiama V priede nustatyta informacija.

3. Tinklo veiklos plane visų pirma nustatomos priemonės visai Europos Sąjungai Reglamente (ES) Nr. 691/2010 numatytų veiklos rezultatų tikslams pasiekti trejų–penkerių metų laikotarpiu, taip pat metinių, sezoninių, savaitinių ir kasdienių veiklos rezultatų tikslų.

4. Į tinklo veiklos planą įtraukiami kariniai poreikiai, jei valstybės narės juos nurodė.

5. Į tinklo veiklos planą įtraukiamas Europos maršrutų tinklo gerinimo planas, ir radijo dažnių ir SSR atsakiklių kodų atitikmenys.

6. Tinklo veiklos plane nustatomi veiklos suvaržymai bei probleminės sritys, pateikiamos gerinimo priemonės, padėties ištaisymo ar poveikio mažinimo sprendimai.

7. Oro navigacijos paslaugų teikėjai, funkciniai oro erdvės blokai ir oro uostų operatoriai užtikrina, kad jų veiklos planai būtų suderinti su tinklo veiklos planu. Tinklo valdytojas užtikrina tinklo veiklos plano nuoseklumą.

8. Tinklo veiklos planas reguliariai atnaujinamas atsižvelgiant į visus svarbius pokyčius, susijusius su tinklo funkcijų poreikiais ir reikalavimais.

7 straipsnis

Tinklo valdytojo kompetencijos sritys

1. Nepažeisdamas valstybių narių įsipareigojimų, tinklo valdytojas vykdydamas savo užduotis pagal bendro sprendimų priėmimo procesą priima individualias priemones. Šalys, kurioms skirtos tos priemonės, jas įgyvendina.

2. Jeigu dėl valstybių narių įsipareigojimų negalima priimti tokių individualių priemonių, tinklo valdytojas kreipiasi į Komisiją ir perduoda klausimą tolesniam svarstymui.

3. Tinklo valdytojas taip pat rekomenduoja priemones kitais klausimais, reikalingais tinklo veiklos rezultatams užtikrinti.

4. Tinklo valdytojas savo atsakomybės srityje imasi priemonių, skirtų užtikrinti, kad būtų pasiekti visai Europos Sąjungai nustatyti veiklos rezultatų tikslai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 691/2010 9 straipsnyje.

5. Tinklo valdytojas renka, konsoliduoja ir analizuoja visus svarbius I – VI prieduose nurodytus duomenis. Šiuos duomenis jis teikia Komisijai, Agentūrai arba Reglamente (ES) Nr. 691/2010 numatytai Veiklos rezultatų vertinimo įstaigai, šioms to paprašius.

8 straipsnis

Santykiai su veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis

1. Kad galėtų atlikti užduotis stebėti ir gerinti bendrus tinklo veiklos rezultatus, tinklo valdytojas sudaro tinkamus 15 straipsnyje numatytus darbinius susitarimus su veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis.

2. Veiklą vykdančios suinteresuotosios šalys užtikrina, kad vietos arba funkcinių oro erdvės blokų lygmenimis įgyvendintos priemonės būtų suderinamos su priemonėmis, priimtomis tinklo lygmeniu taikant bendro sprendimų priėmimo procesą.

3. Veiklą vykdančios suinteresuotosios šalys tinklo valdytojui pateikia I–VI prieduose išvardytus atitinkamus duomenis laikydamosi terminų, taip pat reikalavimų dėl išsamumo ar tikslumo, dėl kurių susitarta su tinklo valdytoju.

4. Veiklą vykdančios suinteresuotosios šalys, kurioms taikomos tinklo valdytojo pagal 7 straipsnio 1 dalį priimtos individualios priemonės, gali prašyti peržiūrėti tokias priemones per penkias darbo dienas nuo jų priėmimo. Tai, kad pateiktas prašymas peržiūrėti, nesustabdo individualių priemonių vykdymo.

5. Tinklo valdytojas tokias priemones patvirtina arba pakeičia per penkias darbo dienas arba, tinklo krizės atveju, per 48 valandas.

9 straipsnis

Santykiai su valstybėmis narėmis

1. Atlikdamas savo užduotis tinklo valdytojas tinkamai atsižvelgia į valstybių narių įsipareigojimus.

2. Valstybės narės informuoja tinklo valdytoją, jei dėl jų suverenių teisių ir įsipareigojimų negalima priimti individualių priemonių pagal 7 straipsnio 1 dalį.

3. Tais atvejais, kai valstybės narės sprendžia su tinklo funkcijomis susijusius veiklos klausimus, jos dalyvauja bendro sprendimų priėmimo procese ir nacionaliniu lygmeniu siekia per šį procesą sutartų rezultatų.

10 straipsnis

Santykiai su funkciniais oro erdvės blokais

1. Valstybės narės užtikrina glaudų funkcinių oro erdvės blokų ir tinklo valdytojo bendradarbiavimą ir veiklos koordinavimą, kaip antai, strateginio planavimo lygmeniu ir sprendžiant taktinio kasdienių srautų ir pajėgumo valdymo klausimus.

2. Tam, kad būtų palengvintas funkcinių oro erdvės blokų veiklos susiejimas, tinklo valdytojas, glaudžiai bendradarbiaudamas su visais funkciniais oro erdvės blokais, parengia suderintus procesus, procedūras ir sąsajas, įskaitant su tinklo valdytojo veikla susijusių aspektų pakeitimus.

3. Valstybės narės, bendradarbiaujančios funkciniame oro erdvės bloke, užtikrina, kad tinklo funkcijų klausimais būtų formuojamas bendras požiūris.

4. Oro navigacijos paslaugų teikėjai, bendradarbiaujantys funkciniame oro erdvės bloke, užtikrina, kad su tinklo funkcijomis susijusiais veiklos klausimais būtų formuojamas bendras požiūris.

5. Prieš sudarydamos funkcinį oro erdvės bloką, valstybės narės ir oro navigacijos paslaugų teikėjai bendradarbiauja, kad būtų suformuotas bendras požiūris dėl su tinklo valdytojo veikla susijusių aspektų.

11 straipsnis

Civilinis ir karinis bendradarbiavimas

1. Tinklo valdytojas užtikrina, kad būtų sudaryti tinkami susitarimai, kuriuose būtų numatytas ir remiamas veiksmų koordinavimas su nacionalinėmis karinėmis institucijomis.

2. Valstybės narės užtikrina, kad karinės institucijos tinkamai dalyvautų visoje veikloje, susijusioje su tinklo funkcijomis.

3. Valstybės narės užtikrina, kad karinių oro navigacijos paslaugų teikėjai ir kariniai oro erdvės naudotojai būtų tinkamai atstovaujami visose tinklo valdytojo sudarytose darbo ir konsultavimo susitarimų grupėse.

4. Europos maršrutų tinklo kūrimo funkcija vykdoma nepažeidžiant oro erdvės apimties rezervavimo ar apribojimų išskirtiniam arba specialiam valstybių narių naudojimui. Tinklo valdytojas skatina ir koordinuoja sąlyginių maršrutų prieinamumą tose zonose pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 2150/2005 (8).

12 straipsnis

Tinklo funkcijoms taikomi bendrieji reikalavimai

Tinklo valdytojas užtikrina, kad būtų vykdomi tinklo funkcijoms taikomi bendrieji reikalavimai, nustatyti VI priede. Tie reikalavimai taikomi nuo paskyrimo sprendimo priėmimo dienos ir tinklo valdytojas jų imasi laikytis per dvylika mėnesių nuo tos dienos.

III SKYRIUS

TINKLO FUNKCIJŲ VALDYMAS

13 straipsnis

Bendras sprendimų priėmimas

1. Tinklo funkcijos valdomos bendro sprendimų priėmimo būdu.

2. Bendras sprendimų priėmimas apima:

a)	14 straipsnyje numatytas konsultacijas;

b)	15 straipsnyje numatytus išsamius darbinius susitarimus ir veiklos procesus.

3. Tam, kad būtų priimamos su tinklo funkcijų valdymu susijusios priemonės ir vykdoma tų funkcijų veiklos rezultatų stebėsena, tinklo valdytojas įsteigia 16 straipsnyje numatytą tinklo valdybą.

4. Jeigu tinklo valdytojas nustato, kad jo veiksmams kliudo viena ar kelios šalys, tuos klausimus jis perduoda spręsti tinklo valdybai.

14 straipsnis

Konsultacijų procesas

1. Nustatomas procesas, pagal kurį valstybės narės ir veiklą vykdančios suinteresuotosios šalys galėtų tinkamai ir reguliariai konsultuotis.

2. Konsultuojamasi dėl 15 straipsnyje numatytų išsamių darbinių susitarimų, tinklo strateginio plano, tinklo veiklos plano, dėl pažangos, padarytos įgyvendinant planus, taip pat dėl Komisijai teiktinų ataskaitų ir prireikus su veikla susijusiais klausimais.

3. Konsultacijų procesas gali skirtis priklausomai nuo atskirų tinklo funkcijų pobūdžio. Siekiant užtikrinti galimybę spręsti su reguliavimu susijusius klausimus, prireikus turi dalyvauti valstybės narės.

4. Jeigu suinteresuotosios šalys nepatenkintos konsultacijų rezultatais, klausimas iš pradžių perduodamas spręsti atitinkamai konsultavimo susitarimų grupei atskirų tinklo funkcijų lygmeniu. Nepavykus išspręsti atskirų tinklo funkcijų lygmeniu, klausimas perduodamas spręsti tinklo valdybai.

15 straipsnis

Išsamūs darbiniai susitarimai ir veiklos procesai

1. Tinklo valdytojas parengia išsamius darbinius susitarimus ir veiklos procesus, kurie apima planavimo ir veiklos aspektus, visų pirma atsižvelgdamas į atskirų tinklo funkcijų specifiškumą ir reikalavimus, kaip nurodyta I–VI prieduose.

2. Tinklo valdytojas užtikrina, kad išsamiuose darbiniuose susitarimuose ir veiklos procesuose būtų taisyklės dėl atitinkamų suinteresuotųjų šalių informavimo.

3. Šiuose išsamiuose darbiniuose susitarimuose ir veiklos procesuose turi būti atsižvelgta į tai, kad paslaugų teikimo ir reguliavimo klausimai yra atskirti, ir užtikrinama, kad prireikus juose dalyvautų valstybės narės.

16 straipsnis

Tinklo valdyba

1. Tinklo valdyba:

a)	tvirtina tinklo strateginį planą prieš jį priimant pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnio 3 dalį;

b)	tvirtina trejų–penkerių metų ir metinius tinklo veiklos planus;

c)	gavusi teigiamą Bendro dangaus komiteto nuomonę, tvirtina bendro sprendimo priėmimo, konsultavimosi ir išsamių darbinių susitarimų bei veiklos procesus, reikalingus tinklo funkcijoms vykdyti;

d)	gavusi teigiamą Bendro dangaus komiteto nuomonę, tvirtina 18 straipsnio 4 dalyje numatyto Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio darbo tvarkos taisykles;

e)	stebi pažangą, padarytą įgyvendinant planus, ir nagrinėja galimus nukrypimus nuo pradinių planų;

f)	stebi konsultacijų su veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis procesą;

g)	stebi veiklą, susijusią su tinklo funkcijų valdymu;

h)	stebi tinklo valdytojo veiklą, susijusią su tinklo krizėmis;

i)	tvirtina 20 straipsnyje nurodytą metinę ataskaitą. Ši ataskaita apima tinklo strateginio plano ir tinklo veiklos plano įgyvendinimą, tačiau tuo neapsiribojama;

j)	sprendžia klausimus, kurių nepavyko išspręsti atskirų tinklo funkcijų lygmeniu;

k)	vertina, ar tinklo valdytojas turi reikiamų sugebėjimų, išteklių ir yra nešališkas, kad galėtų savarankiškai atlikti jam paskirtas užduotis, įskaitant saugumo užduotis, atsakomybę ir nepaprastosios padėties atveju taikomas priemones;

l)	gavusi teigiamą Bendro dangaus komiteto nuomonę, tvirtina tinklo valdytojo metinį biudžetą;

m)	gavusi teigiamą Bendro dangaus komiteto nuomonę, tvirtina savo darbo tvarkos taisykles;

n)	sprendžia kitus klausimus, kurie, jos manymu, yra svarbūs.

2. Balsavimo teisę turintys tinklo valdybos nariai:

a)	po vieną oro navigacijos paslaugų teikėjų atstovą iš kiekvieno sudaryto ar sudaromo funkcinio oro erdvės bloko; oro navigacijos paslaugų teikėjai iš viso turi keturis balsus;

b)	keturi civilių oro erdvės naudotojų komerciniais ir nekomerciniais tikslais atstovai;

c)	du oro uosto operatorių atstovai;

d)	du karinių oro navigacijos paslaugų teikėjų ir kariškių oro erdvės naudotojų atstovai.

3. Kiti tinklo valdybos nariai:

a)	pirmininkas, dėl jo techninės kompetencijos ir patirties paskirtas Komisijos siūlymu, kuris pagrįstas visų pirma balsavimo teisę turinčių tinklo valdybos narių pasiūlymais, gavus teigiamą Bendro dangaus komiteto nuomonę;

b)	vienas Komisijos atstovas;

c)	vienas Eurokontrolės atstovas;

d)	vienas tinklo valdytojo atstovas.

4. Kiekvienas narys turi pakaitinį narį.

5. Balsavimo teisę turintys tinklo valdybos nariai paskiriami jų organizacijų siūlymu, gavus teigiamą Bendro dangaus komiteto nuomonę.

6. Komisija patarėjais gali paskirti nepriklausomus ir pripažintus ekspertus, kurie veikia savarankiškai ir atstovauja įvairias disciplinas, apimančias esminius tinklo funkcijų aspektus. Tuo tikslu tinklo valdytojo veikloje dalyvaujančios valstybės gali siūlyti kandidatus.

7. 3 dalies a, b ir c punktuose išvardyti nariai turi teisę atmesti pasiūlymus, kurie daro poveikį:

a)	valstybių narių suverenumui ir įsipareigojimams, ypač susijusiems su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir gynybos reikalais, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 549/2004 13 straipsnyje;

b)	tinklo valdybos veiklos suderinamumui su šio reglamento tikslais ir uždaviniais;

c)	tinklo valdybos nešališkumui ir sąžiningumui.

8. 1 dalyje nurodytus dokumentus tinklo valdyba priima balsavimo teisę turinčių narių paprasta balsų dauguma.

9. Jeigu nepavyksta susitarti dėl tinklui itin svarbių klausimų, tinklo valdyba perduoda tą klausimą Komisijai, kad ši imtųsi tolesnių veiksmų. Komisija informuoja Bendro dangaus komitetą.

17 straipsnis

Bendro dangaus komiteto vaidmuo

1. Tinklo valdytojas Komisijai perduoda su reguliavimu susijusius klausimus. Komisija apie tuos klausimus informuoja Bendro dangaus komitetą.

2. Bendro dangaus komitetas pareiškia savo nuomonę dėl:

a)	tinklo valdytojo kandidatūros;

b)	tinklo valdybos pirmininko paskyrimo;

c)	balsavimo teisę turinčių tinklo valdybos narių paskyrimo;

d)	tinklo valdybos darbo tvarkos taisyklių;

e)	tinklo strateginio plano, ypač šio plano tikslų pradiniame jo rengimo etape;

f)	tinklo valdytojui skirto metinio biudžeto;

g)	Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio darbo tvarkos taisyklių;

h)	bendro sprendimo priėmimo, konsultavimosi ir išsamių darbinių susitarimų bei veiklos procesų, reikalingų tinklo funkcijoms vykdyti.

3. Bendro dangaus komitetas gali patarti Komisijai tais atvejais, kai tinklo valdyba negali susitarti dėl tinklui itin svarbių klausimų.

IV SKYRIUS

TINKLO KRIZIŲ VALDYMAS

18 straipsnis

Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio įsteigimas

1. Valdyti tinklo krizes padeda įsteigtas Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinys.

2. Nuolatiniai Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio nariai – vienas Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės atstovas, vienas Komisijos atstovas, vienas Agentūros atstovas, vienas Eurokontrolės atstovas, vienas kariuomenės atstovas, vienas oro navigacijos paslaugų teikėjų atstovas, vienas oro uostų atstovas ir vienas oro erdvės naudotojų atstovas.

3. Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio sudėtį atskirais atvejais gali papildyti ekspertai, priklausomai nuo konkrečios krizės pobūdžio.

4. Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinys parengia savo darbo tvarkos taisykles, kurias priima Tinklo valdyba.

5. Tinklo valdytojas skiria lėšas, reikalingas Europos aviacijos krizių koordinavimo padaliniui įsteigti ir veikti.

19 straipsnis

Tinklo valdytojo ir Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio atsakomybė

1. Tinklo valdytojas, veikdamas kartu su Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio nariais, atsako už Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio veiklos pradžią ir jos nutraukimą.

2. Tinklo valdytojas kartu su Europos aviacijos krizių koordinavimo padaliniu atsako už:

a)	reagavimo į tinklo krizę valdymo koordinavimą vadovaujantis Europos aviacijos krizių koordinavimo padalinio darbo tvarkos taisyklėmis ir glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamomis struktūromis valstybėse narėse;

b)	pagalbą aktyvinant ir koordinuojant nepaprastosios padėties planų vykdymą valstybių narių lygmeniu;

tinklo lygmeniu taikomų poveikio mažinimo priemonių tobulinimą siekiant užtikrinti, kad būtų laiku sureaguota į tokią tinklo krizės padėtį, apsaugotas tinklas ir užtikrintas nuolatinis ir saugus jo veikimas. Šiuo tikslu tinklo valdytojas:

i)	24 valandas per parą stebi, ar nekyla tinklo krizė;

ii)	skleidžia tikslius ir nuoseklius duomenis, kad sprendimų priėmimo procesuose būtų galima taikyti rizikos valdymo principus ir procesus, ir taip užtikrina efektyvų informacijos valdymą ir perdavimą laiku;

iii)	padeda organizuotai rinkti ir centralizuotai saugoti tuos duomenis;

d)	tai, kad prireikus Komisijai, Agentūrai arba valstybėms narėms būtų nurodytos papildomos galimybės, kaip padėti mažinti krizės poveikį, įskaitant veikimą kartu su kitų transporto rūšių veiklos vykdytojais, kurie gali nustatyti ir įgyvendinti įvairiarūšio transporto sprendimus;

e)	stebėseną ir ataskaitų apie tinklo atkūrimą ir jo tvarumą teikimą.

V SKYRIUS

STEBĖSENA, ATASKAITŲ TEIKIMAS IR PRIEŽIŪRA

20 straipsnis

Stebėsena ir ataskaitų teikimas

1. Tinklo valdytojas sukuria nuolatinės toliau išvardytų aspektų stebėsenos procesą:

a)	tinklo veiklos rezultatų;

b)	priemonių, kurių buvo imtasi, ir veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių ir valstybių pasiektų veiklos rezultatų;

c)	kiekvienos iš šiame reglamente nurodytų funkcijų veiksmingumo ir efektyvumo.

2. Vykdant nuolatinę stebėseną nustatomi bet kokie galimi nukrypimai nuo tinklo strateginio plano ir tinklo veiklos planų. Veiklą vykdančios suinteresuotosios šalys padeda tinklo valdytojui vykdyti šią užduotį atlikdamos tam tikras užduotis, įskaitant duomenų teikimą, tačiau tuo neapsiribodamos.

3. Tinklo valdytojas Komisijai ir Agentūrai pateikia metinę atskaitą apie priemones, kurių ėmėsi siekdamas atlikti jam paskirtas užduotis. Ataskaitoje turi būti aptariamos atskiros tinklo funkcijos ir bendra tinklo padėtis ir ji turi būti glaudžiai susijusi su tinklo strateginio plano ir tinklo veiklos plano turiniu. Komisija informuoja Bendro dangaus komitetą.

21 straipsnis

Tinklo valdytojo priežiūra

Komisija, kuriai Agentūra padeda su saugumu susijusiais klausimais, užtikrina tinklo valdytojo priežiūrą ir visų pirma prižiūri, kaip jis laikosi šiame reglamente ir kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Komisija ataskaitas Bendro dangaus komitetui pateikia kasmet arba tada, kai jis to jos paprašo.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22 straipsnis

Santykiai su trečiosiomis valstybėmis

Trečiosios valstybės kartu su savo veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis gali dalyvauti tinklo valdytojo veikloje.

23 straipsnis

Tinklo valdytojo veiklos finansavimas

Valstybės narės imasi reikiamų priemonių tinklo valdytojui patikėtų tinklo funkcijų finansavimui užtikrinti atsižvelgiant į oro navigacijos mokesčius. Tinklo valdytojas savo sąnaudas nustato vadovaudamasis skaidrumo principu.

24 straipsnis

Atsakomybė

Tinklo valdytojas sudaro susitarimus, kuriais būtų apdrausta atsakomybė, susijusi su jam pavestų užduočių atlikimu. Draudimo metodas atitinka galimus nuostolius ir žalą, atsižvelgiant į tinklo valdytojo teisinį statusą ir į jam prieinamą komercinio draudimo lygį.

25 straipsnis

Peržiūra

Komisija ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d., ir nuo tada reguliariai, peržiūri, kaip efektyviai buvo vykdomos tinklo funkcijos, ypač atsižvelgdama į Reglamento (ES) Nr. 691/2010 numatytus veiklos rezultatų plano ataskaitinius laikotarpius.

26 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 691/2010 pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 691/2010 iš dalies keičiamas taip:

3 straipsnio 3 dalyje pridedamas toks m punktas:

„m)	įvertinti tinklo valdytojo veiklos rodiklių planą, įskaitant tai, ar jis atitinka visai Europos Sąjungai nustatytus veiklos rezultatų tikslus.“;

įterpiamas šis 5a straipsnis:

„5a straipsnis

Tinklo valdytojas

1. Tinklo valdytojas, įsteigtas pagal Reglamento (ES) Nr. 677/2011 (9) 3 straipsnį, atlieka šias su veiklos rezultatų planu susijusias užduotis:

padėti Komisijai, reikšmingai prisidedant prie visai Europos Sąjungai taikomų veiklos rezultatų tikslų rengimo prieš ataskaitinius laikotarpius ir vykdant stebėseną atskaitiniu laikotarpiu. Visų pirma tinklo valdytojas atkreipia Komisijos dėmesį į bet kokį reikšmingą ir nuolatinio pobūdžio veiklos rezultatų pablogėjimą;

b)	pagal 20 straipsnio 5 dalį suteikti Komisijai galimybę naudotis visais IV priede išvardytais duomenimis;

c)	padėti valstybėms narėms ir oro navigacijos paslaugų teikėjams ataskaitiniais laikotarpiais pasiekti veiklos rezultatų tikslą;

tobulinti veiklos rezultatų planą, kuris bus priimtas kaip tinklo strategijos plano dalis prieš prasidedant kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui. Šis veiklos rezultatų planas yra viešas ir jame pateikiami:

i)	aplinkosaugos rezultatai, kurie turi būti suderinami su visai Europos Sąjungai visą ataskaitinį laikotarpį taikomu veiklos rezultatų tikslu, nurodant metines vertes, kurios naudojamos stebėsenos tikslais;

ii)	kitų pagrindinių sričių veiklos rezultatai, kurie turi būti suderinami su visai Europos Sąjungai visą ataskaitinį laikotarpį taikomais veiklos rezultatų tikslais, nurodant metines vertes, kurios naudojamos stebėsenos tikslais;

iii)	veiksmų, kuriais planuojama pasiekti tikslus, aprašymas;

iv)	prireikus, arba Komisijai nusprendus, papildomi pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai ir tikslai.

17 straipsnyje įterpiama 2a dalis:

„2a. Komisija stebi, kaip įgyvendinamas tinklo valdytojo veiklos rezultatų planas. Jei per atskaitinį laikotarpį tikslai nepasiekiami, Komisija taiko atitinkamas taisomąsias priemones, nurodytas veiklos rezultatų plane. Tuo tikslu taikomos veiklos rezultatų plano metinės vertės.“;

III priedo 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

„3. Aplinkosauga

Maršrutų planavimas– pirmąjį atskaitinį laikotarpį netaikoma. Antrąjį ataskaitinį laikotarpį – pagal veiklos rezultatų planą naudojamo maršrutų planavimo proceso ir jo suderinamumo su tinklo valdytojo sukurtu Europos maršrutų tinklo gerinimo plano rengimo procesu įvertinimas.

4. Pajėgumas

Užlaikymo lygis– numatomo maršrutinės ATFM užlaikymo lygio, taikomo veiklos rezultatų planuose, palyginimas su atskaitine verte, gauta per Eurokontrolės vykdomą pajėgumo planavimo procesą ir nurodyta tinklo valdytojo tinklo veiklos plane.“

27 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 7 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 96, 2004 3 31, p. 1.

(2) OL L 96, 2004 3 31, p. 20.

(3) OL L 108, 2002 4 24, p. 1.

(4) OL L 80, 2010 3 26, p. 10.

(5) OL L 14, 1993 1 22, p. 1.

(6) OL L 201, 2010 8 3, p. 1.

(7) OL L 295, 2010 11 12, p. 35.

(8) OL L 342, 2005 12 24, p. 20.

(9) OL L 185, 2011 7 15, p. 1.“;

I PRIEDAS

EUROPOS MARŠRUTŲ TINKLO KŪRIMO (EMTK) FUNKCIJA

A DALIS

Tikslas

EMTK funkcijos vykdytojas:

a)	siekdamas užtikrinti saugų ir efektyvų oro eismą, sudaro Europos maršrutų tinklo gerinimo planą, tinkamai atsižvelgdamas į poveikį aplinkai;

sudarydamas Europos maršrutų tinklo gerinimo planą palengvina oro erdvės struktūros plėtrą užtikrindamas reikiamą saugos, pajėgumo, lankstumo, reagavimo, aplinkosauginio veiksmingumo ir nenutrūkstamo operatyvių oro navigacijos paslaugų teikimo lygį, tinkamai atsižvelgdamas į saugumo ir gynybos poreikius;

c)	užtikrina Europos maršrutų tinklo junglumą ir sąveiką ICAO EUR regione ir su gretimais ICAO regionais.

2.	Europos maršrutų tinklo gerinimo planas rengiamas taikant bendro sprendimų priėmimo procesą. Europos maršrutų tinklo gerinimo planas sudaro su EMTK susijusią tinklo veiklos plano dalį ir jame pateikiamos išsamios tinklo strateginio plano EMTK dalies įgyvendinimo taisyklės.

3.	Valstybės narės išliks atsakingos už jų atsakomybės sričiai priklausančios oro erdvės struktūros išsamų parengimą, patvirtinimą ir nustatymą.

B DALIS

Planavimo principai

Nepažeisdami valstybių narių oro erdvės suverenumo ir atsižvelgdami į jų reikalavimus, susijusius su viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir gynybos reikalais, tinklo valdytojas, valstybės narės, trečiosios valstybės, oro erdvės naudotojai, funkciniai oro erdvės blokai ir oro navigacijos paslaugų teikėjai (kaip funkcinių oro erdvės blokų dalis arba individualiai), taikydami bendro sprendimų priėmimo procesą, parengia Europos maršrutų tinklo gerinimo planą, atsižvelgdami į šiame priede nustatytus oro erdvės suskirstymo principus. Europos maršrutų tinklo gerinimo planas atitinka veiklos rezultatų plane nustatytus tinklo valdytojo veiklos rezultatų tikslus.

Bendro sprendimų priėmimo procesas vykdomas remiantis tinkamais nuolatiniais išsamiais darbiniais susitarimais, kuriuos tinklo valdytojas, dalyvaujant visoms suinteresuotosioms šalims, sudaro ekspertų lygiu. Konsultavimo susitarimų grupės organizuojamos Europos maršrutų tinklo kūrimo funkcijos poreikius atitinkančiu periodiškumu.

Siekiant užtikrinti tinkamą junglumą rengiant Europos maršrutų tinklo gerinimo planą, tinklo valdytojas ir valstybės narės pagal 22 straipsnį į bendro sprendimų priėmimo procesą įtraukia trečiąsias valstybes. Užtikrinamas tinkamas tinklo valdytojo ir pagal jo išsamius darbinius susitarimus suburtų ekspertų grupių, susijusių su Europos maršrutų tinklo gerinimo plano rengimu, taip pat susijusių ICAO ekspertų grupių, suburtų pagal darbinius susitarimus dėl maršrutų tinklo sąsajų gerinimo, bendradarbiavimas.

4.	Europos maršrutų tinklo gerinimo planas yra kintamas planas, į kurį įtraukiami visi elementai, reikalingi siekiant užtikrinti, kad būtų kuriama bendra Europos oro erdvė, atitinkanti taikomus veiklos rezultatų tikslus.

Plane pateikiami:

a)	bendri bendrieji principai ir oro erdvės suskirstymo techninės specifikacijos;

b)	su oro erdve susiję kariniai reikalavimai;

c)	sutartas Europos maršrutų tinklas ir, jei įmanoma, laisvų maršrutų oro erdvės struktūra, sudaryta taip, kad atitiktų visų naudotojų reikalavimus, atsižvelgiant į visus oro erdvės pakeitimų projektus;

d)	maršrutų tinklas ir laisvų maršrutų oro erdvės naudojimo taisyklės ir prieinamumas;

e)	nurodymai dėl rekomenduojamo skrydžių valdymo suskirstymo į sektorius, palaikant kuriamą oro eismo paslaugų oro erdvės struktūrą, kurią turės sukurti, nustatyti ir įgyvendinti valstybės narės;

f)	oro erdvės valdymo gairės;

g)	išsamus plėtojimo tvarkaraštis;

h)	tinklo veiklos plane nustatytas bendro skelbimo ir įgyvendinimo ciklo kalendorius;

i)	esamos ir numatomos tinklo padėties apžvalga, įskaitant veiklos rezultatus, numatomus remiantis esamu ir sutartu planais.

6.	Tinklo valdytojas užtikrina, kad vykdant visų rūšių veiklą būtų sudaryti tinkami susitarimai, užtikrinantys civilinio ir (arba) karinio koordinavimo galimybę bendro sprendimų priėmimo procese.

Tinklo valdytojas, valstybės narės, funkciniai oro erdvės blokai ir oro navigacijos paslaugų teikėjai (kaip funkcinių oro erdvės blokų dalis ar individualiai) užtikrina nuoseklų oro erdvės suskirstymo projektų, sutartų taikant bendro sprendimų priėmimo procesą, įtraukimą į Europos maršrutų tinklo gerinimo planą.

Valstybės narės ir funkciniai oro erdvės blokai, prieš įgyvendindami nacionalinius ir funkcinių oro erdvės blokų oro erdvės suskirstymo projektus, užtikrina, kad tie projektai būtų suderinami su Europos maršrutų tinklo gerinimo planu, jį atitiktų ir būtų derinami su valstybėmis, kurioms tai turės poveikį, ir tinklo valdytoju.

Duomenys, susiję su projektų pakeitimais, kuriuos atliekant būtina patikrinti suderinamumą ir kuriuos būtina pateikti tinklo valdytojui (sąrašas nebaigtinis):

a)	maršrutų išdėstymo pakeitimai;

b)	maršrutų krypties pakeitimai;

c)	maršrutų paskirties pakeitimai;

d)	laisvų maršrutų oro erdvės aprašymas, įskaitant susijusias naudojimo taisykles;

e)	maršrutų naudojimo taisyklės ir prieinamumas;

f)	vertikalios arba horizontalios sektoriaus ribos pakeitimai;

g)	svarbių taškų pridėjimas arba pašalinimas;

h)	tarpvalstybinės oro erdvės naudojimo pakeitimai;

i)	svarbių taškų koordinačių pakeitimai;

j)	pakeitimai, turintys poveikį duomenų perdavimui;

k)	pakeitimai, turintys poveikį oro navigacijos informacijos leidiniuose skelbiamiems duomenims;

l)	su oro erdvės suskirstymo ir naudojimo susitarimų dokumentais susiję pakeitimai.

10.

Tinklo valdytojas ir valstybės narės, atsižvelgdami į šį priedą taikydami bendro sprendimų priėmimo procesą, parengia bendrus pasiūlymus iš dalies pakeisti atitinkamus ICAO dokumentus. Visų pirma pasiūlymus iš dalies keisti su oro eismo paslaugų maršrutais virš atviros jūros susijusius ICAO dokumentus valstybės narės teikia pagal taikomą ICAO derinimo tvarką.

11.

Tinklo valdytojas, valstybės narės, oro erdvės naudotojai, oro uostų operatoriai, funkciniai oro erdvės blokai ir oro navigacijos paslaugų teikėjai (kaip funkcinių oro erdvės blokų dalis ar individualiai), taikydami bendro sprendimų priėmimo procesą, nuolat peržiūri Europos maršrutų tinklo gerinimo planą, kad būtų atsižvelgta į naujus ar kintančius su oro erdve susijusius poreikius. Bus užtikrinamas nuolatinis derinimas su karinėmis institucijomis.

C DALIS

Oro erdvės suskirstymo principai

Pagal bendro sprendimų priėmimo procesą rengdami Europos maršrutų tinklo gerinimo planą, tinklo valdytojas, valstybės narės, trečiosios valstybės, funkciniai oro erdvės blokai ir oro navigacijos paslaugų teikėjai (kaip funkcinių oro erdvės blokų dalis ar individualiai) laikosi šių oro erdvės suskirstymo principų:

a)	nustatant oro erdvės struktūrą ir ją konfigūruojant remiamasi su veiklos vykdymo reikalavimais, o ne valstybių sienomis ar funkcinių oro erdvės blokų arba skrydžių informacijos regionų (SIR) ribomis, ir nebūtinai laikomasi apribojimų, susijusių su viršutinės ir apatinės oro erdvės atskyrimo lygiu;

b)	oro erdvės struktūros kūrimas yra skaidrus procesas, kuriame parodomi padaryti sprendimai ir jų pagrindimas atsižvelgiant į visų naudotojų reikalavimus, derinant juos su saugos, pajėgumo, aplinkosaugos aspektais ir tinkamai atsižvelgiant į karinius ir nacionalinio saugumo poreikius;

c)	siekiant patenkinti pagrindinių eismo srautų ir oro uostų poreikį, rengiant Europos maršrutų tinklo gerinimo planą kaip pradiniai duomenys naudojami esamas ir numatomas eismo poreikis tinklo ir vietos lygmeniu ir veiklos rezultatų tikslai;

d)	užtikrinamas vertikalus ir horizontalus junglumas, įskaitant terminalų oro erdvę ir sąsajų oro erdvės struktūrą;

e)	galimybė vykdyti maršrutinius skrydžius naudotojų reikalaujamais maršrutais ir taikant reikalaujamą skrydžio profilį ar kuo mažiau nukrypstant nuo tų maršrutų ir tų profilių skrydžio etapu;

f)	visi oro erdvės struktūros pasiūlymai, įskaitant laisvų maršrutų oro erdvę, kelių maršrutų galimybes ir sąlyginius maršrutus, gauti iš suinteresuotųjų šalių, turinčių veiklos vykdymo reikalavimų toje srityje, priimami vertinti ir galbūt bus panaudoti;

oro erdvės struktūros kūrimas, įskaitant laisvų maršrutų oro erdvę ir skrydžių valdymo sektorius, vykdomas atsižvelgiant į esamas arba siūlomas oro erdvės struktūras, skirtas vykdyti veiklą, kuriai reikalinga rezervuotoji ar apribotoji oro erdvė. Tuo tikslu kuriamos tik lankstaus oro erdvės naudojimo principus atitinkančios struktūros. Užtikrinama, kad tokios struktūros būtų kuo labiau suderintos ir nuoseklios visame Europos tinkle;

h)	skirstymas į skrydžių valdymo sektorius pradedamas nuo reikalaujamo maršrutų ar eismo srautų išdėstymo taikant iteracinį procesą, kuriuo užtikrinamas maršrutų ar srautų ir sektorių suderinamumas;

i)	skirstymas į skrydžių valdymo sektorius atliekamas taip, kad sektoriaus konfigūracija atitiktų eismo srautų poreikį ir ją būtų galima pritaikyti prie eismo poreikio pokyčių;

j)	susitarimai dėl paslaugų teikimo sudaromi tais atvejais, kai dėl susijusių su veiklos vykdymu priežasčių skrydžių valdymo sektoriai turi būti formuojami nepaisant valstybių sienų ar funkcinių oro erdvės blokų arba SIR ribų.

Tinklo valdytojas, valstybės narės, trečiosios valstybės, funkciniai oro erdvės blokai ir oro navigacijos paslaugų teikėjai (kaip funkcinių oro erdvės blokų dalis ar individualiai), taikydami bendro sprendimų priėmimo procesą, užtikrina, kad būtų laikomasi šių oro erdvės naudojimo ir pajėgumų valdymo principų:

a)	oro erdvės struktūros planuojamos taip, kad būtų lengviau lanksčiai ir laiku naudoti oro erdvę ir valdyti jos maršrutų galimybes, eismo srautus, sektorių konfigūracijos sistemą ir kitų oro erdvės struktūrų konfigūraciją;

b)	oro erdvės struktūros turėtų užtikrinti galimybę nustatyti papildomas maršrutų galimybes, kartu užtikrinant jų suderinamumą (atsižvelgiant į pajėgumą ir suskirstymo sektoriais apribojimus).

D DALIS

Nuolatinė veiklos rezultatų stebėsena tinklo lygmeniu

1.	Siekiant užtikrinti, kad veiklos rezultatai nuolat gerėtų, tinklo valdytojas, glaudžiai bendradarbiaudamas su valstybėmis, funkciniais oro erdvės blokais ir veiklą vykdančiomis suinteresuotosiomis šalimis, reguliariai atlieka įgyvendintų oro erdvės struktūrų veiksmingumo peržiūrą.

Atliekant peržiūrą nagrinėjami šie aspektai, tačiau jais neapsiribojama:

a)	eismo poreikio raida;

b)	pajėgumo ir skrydžių efektyvumo rezultatai ir apribojimai valstybių, funkcinių oro erdvės blokų ar tinklo lygmeniu;

c)	oro erdvės naudojimo aspektų vertinimas ir civiliniu, ir kariniu požiūriu;

d)	suskirstymo į sektorius ir sektorių konfigūracijos vertinimas;

e)	oro erdvės struktūrų vientisumo ir tęstinumo vertinimas;

f)	Komisijos informavimas tais atvejais, kai būtini taisomieji veiksmai peržengia tinklo valdytojo kompetencijos srities ribas.

II PRIEDAS

RADIJO DAŽNIŲ FUNKCIJA

A DALIS

Funkcijos vykdymo reikalavimai

Valstybės narės paskiria nacionalinį dažnių valdytoją (kompetentingą asmenį, instituciją ar organizaciją) – jis užtikrina, kad dažniai būtų skiriami, keičiami ir atlaisvinami pagal šį reglamentą. Valstybės narės Komisijai ir tinklo valdytojui praneša tų asmenų vardą ir pavardę ir adresą ne vėliau kaip per 4 mėnesius po šio reglamento priėmimo.

Tinklo valdytojas parengia su tinklu susijusių strateginių spektro aspektų sąrašą ir koordinuoja su šiais aspektais susijusių klausimų sprendimą; tie aspektai tinkamai dokumentuojami tinklo strateginiame plane ir tinklo veiklos plane. Valstybėms narėms koordinuotai pateikiant medžiagą tarptautiniuose forumuose, visų pirma Europos pašto ir telekomunikacijų administracijų konferencijoje (CEPT) ir Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje (ITU), tinklo valdytojas Komisijai ir valstybėms narėms padeda rengti bendras pozicijas aviacijos klausimais.

3.	Nacionalinio (-ų) dažnių valdytojo (-ų) prašymu tinklo valdytojas imasi veiksmų kartu su Komisija ir CEPT, kad išspręstų su kitais pramonės sektoriais susijusius klausimus, jei tokių klausimų atsiranda.

Nacionaliniai dažnių valdytojai tinklo valdytojui praneša apie Europos aviacijos tinklui poveikį turinčių radijo trukdžių atvejus. Tinklo valdytojas registruoja tokių trukdžių atvejus ir remia jų vertinimą. Nacionalinio (-ų) dažnių valdytojo (-ų) prašymu tinklo valdytojas koordinuoja arba teikia reikiamą paramą, įskaitant veiksmus su Komisija ir CEPT, kad išspręstų tokius atvejus ar sušvelnintų jų pasekmes.

5.	Tinklo valdytojas parengia ir tvarko centrinį registrą, kuriame registruojami visų radijo dažnių paskyrimo duomenys, kaip aprašyta 14 punkte.

6.	Valstybės narės centriniu registru naudojasi vykdydamos administracinius dažnių paskyrimo registravimo įsipareigojimus ICAO atžvilgiu.

Tinklo valdytojas ir nacionaliniai dažnių valdytojai toliau plėtoja ir tobulina dažnių valdymo tvarką, planavimo kriterijus, duomenų rinkinius ir procesus, siekdami optimizuoti bendrajam oro eismui naudojamo radijo spektro naudojimą ir užimtumą. Valstybės (-ių) narės (-ių) prašymu tinklo valdytojas siūlo šias priemones taikyti regionų lygmeniu.

8.	Kai reikia paskirti dažnius, pareiškėjas atitinkamam nacionaliniam dažnių valdytojui pateikia prašymą, įskaitant susijusius duomenis ir pagrindimą.

Nacionaliniai dažnių valdytojai ir tinklo valdytojas vertina prašymus skirti dažnius ir nustato prioritetus remdamiesi veiklos vykdymo reikalavimais ir sutartais kriterijais. Be to, tinklo valdytojas, kartu su nacionaliniais dažnių valdytojais, nustato, kokį poveikį tinklui turės tų dažnių paskyrimas. Tokius kriterijus tinklo valdytojas, konsultuodamasis su nacionaliniais dažnių valdytojais, nustato per 12 mėnesių po šio reglamento priėmimo ir vėliau prireikus juos atnaujina.

10.

Jei numatoma, kad bus daromas poveikis tinklui, tinklo valdytojas, kad patenkintų prašymą, nustato tinkamą (-us) dažnį (-ius), atsižvelgdamas į šiuos reikalavimus:

a)	poreikį teikti saugias ryšio, navigacijos ir stebėjimo infrastruktūros paslaugas;

b)	poreikį optimizuoti baigtinių radijo spektro išteklių naudojimą;

c)	poreikį užtikrinti, kad prieiga prie radijo spektro būtų teikiama ekonomiškai efektyviai, teisingai ir skaidriai;

d)	pareiškėjo (-ų) ir veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių veiklos vykdymo reikalavimus;

e)	prognozuojamą būsimą radijo spektro poreikį;

f)	ICAO Europos dažnių valdymo vadove pateiktas nuostatas.

11.	Jei numatoma, kad poveikio tinklui nebus, nacionaliniai dažnių valdytojai, kad patenkintų prašymą, nustato tinkamą (-us) dažnį (-ius), atsižvelgdami į 10 punkte išvardytus reikalavimus.

12.

Kai negalima patenkinti prašymo skirti dažnius, nacionaliniai dažnių valdytojai gali prašyti tinklo valdytojo atlikti tam tikro dažnio paiešką. Siekdamas rasti sprendimą nacionaliniams dažnių valdytojams, tinklo valdytojas, padedamas nacionalinių dažnių valdytojų, gali atlikti specialų dažnių naudojimo tam tikroje geografinėje srityje padėties tyrimą.

13.	Nacionalinis dažnių valdytojas paskiria tinkamą (-us) dažnį (-ius), nustatytą (-us) pagal 10, 11 ar 12 punktą.

14.

Nacionalinis dažnių valdytojas registruoja kiekvieną paskyrimą centriniame registre, nurodydamas šią informaciją:

a)	ICAO Europos dažnių valdymo vadove apibrėžtus duomenis, įskaitant svarbius susijusius techninius ir veiklos duomenis;

b)	duomenis, reikalaujamus pateikti pagal patobulintus reikalavimus, nustatytus remiantis 7 punktu;

c)	paskirtų dažnių naudojimo vykdant veiklą apibūdinimas;

d)	paskirtus dažnius naudojančios veiklą vykdančios suinteresuotosios šalies kontaktiniai duomenys.

15.

Pareiškėjui skirdamas dažnius, nacionalinis dažnių valdytojas nustato naudojimo sąlygas. Nustatomos bent šios sąlygos:

a)	dažnio paskyrimas išlieka galioti, kol paskirtas dažnis naudojamas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pareiškėjo aprašytų veiklos vykdymo reikalavimų;

b)	dažnio paskyrimui gali būti taikomas reikalavimas pereiti prie kitų dažnių ir toks perėjimas turės būti atliktas per nustatytą terminą;

c)	dažnio paskyrimas gali būti pakeistas, jei vykdydamas veiklą pareiškėjas ima naudoti dažnius kitaip, nei yra nurodęs.

16.

Nacionalinis (-ai) dažnių valdytojas (-ai) užtikrina, kad reikalavimas pereiti prie kitų dažnių, paskyrimo pakeitimas ar dažnių atlaisvinimas būtų atliktas per sutartą terminą ir kad informacija centriniame registre būtų atitinkamai atnaujinta. Jei šių veiksmų atlikti negalima, nacionalinis (-ai) dažnių valdytojas (-ai), tinkamai pagrįsdamas (-i), tai nurodo tinklo valdytojui.

17.	Nacionaliniai dažnių valdytojai užtikrina, kad ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. su visais Europos aviacijos tinkle naudojamų dažnių paskyrimais susiję 14 punkte nurodyti veiklos vykdymo, techniniai ir administraciniai duomenys būtų įtraukti į centrinį registrą.

18.

Tinklo valdytojas ir nacionalinis (-ai) dažnių valdytojas (-ai), laikydamiesi skaidrumą užtikrinančios tvarkos, vykdo aviacijos dažnių juostų ir paskirtų dažnių naudojimo stebėseną ir vertinimą, siekdami užtikrinti, kad dažnių juostos ir paskirti dažniai būtų naudojami tinkamai ir efektyviai. Ne vėliau kaip per 12 mėnesių po šio reglamento priėmimo tinklo valdytojas, konsultuodamasis su nacionaliniais dažnių valdytojais, nustato tokią tvarką, vėliau ją palaiko ir prireikus atnaujina. Visų pirma tinklo valdytojas nustato su dažnio paskyrimu susijusios centriniame registre saugomos informacijos, veiklos vykdymo tikslo ir tikrojo naudojimo neatitikimus. Tinklo valdytojas apie tokius neatitikimus praneša nacionaliniam dažnių valdytojui, kad pastarasis imtųsi priemonių per sutartą terminą juos ištaisyti.

19.

Tinklo valdytojas užtikrina, kad bendros priemonės būtų prieinamos ir taip remiamas centrinis ir nacionalinis planavimas, koordinavimas, registravimas, auditas ir optimizavimas. Visų pirma sukuriamos priemonės, naudingos atliekant centrinio registro duomenų analizę funkcijos efektyvumo stebėsenai ir 7 punkte nurodytam dažnių optimizavimo procesui sukurti ir įgyvendinti.

B DALIS

Funkcijos organizavimo reikalavimai

1.	Nacionalinių dažnių valdytojų ir tinklo valdytojo bendradarbiavimas priimant sprendimus grindžiamas susitarimais, kuriuos pagal šio reglamento 16 straipsnį tvirtina tinklo valdyba, gavusi teigiamą Bendro dangaus komiteto nuomonę pagal Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnio 2 dalį.

2.	Jei kyla nesutarimų dėl šio priedo B dalies 1 punkte nurodytų susitarimų, tinklo valdytojas arba susijusios valstybės narės apie tai informuoja Komisiją, kad pastaroji imtųsi veiksmų. Komisija veikia Reglamento (EB) Nr. 549/2004 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka.

Susitarimuose nustatomi bent šie dalykai:

a)	veiklos vykdymo reikalavimų vertinimo kriterijai ir jų pirmenybė;

b)	minimalūs naujų ar iš dalies keičiamų radijo dažnių paskyrimų koordinavimo terminai;

c)	mechanizmai, kuriais užtikrinama, kad tinklo valdytojas ir nacionaliniai dažnių valdytojai pasiektų atitinkamus Europos Sąjungos masto veiklos rezultatų tikslus;

d)	kad patobulinta dažnių valdymo tvarka, kriterijai ir procesai neturėtų neigiamo poveikio kitose valstybėse taikomai valdymo tvarkai, kriterijams ar procesams, atsižvelgiant į ICAO regioninę tvarką;

e)	reikalavimai užtikrinti, kad valstybės narės tinkamai konsultuotųsi dėl naujų ar iš dalies keičiamų valdymo susitarimų su visomis suinteresuotosiomis šalimis, kurioms jie taikomi, nacionaliniu ir Europos lygmeniu.

4.	Užtikrinamas visiškas pradinių radijo dažnių koordinavimo susitarimų ir esamų susitarimų suderinamumas. Šių susitarimų tobulinimas nurodomas bendradarbiaujant su nacionaliniais dažnių valdytojais ir juo siekiama sumažinti, kiek praktiškai įmanoma, nebūtinas sąnaudas.

Strateginio ir taktinio radijo dažnių naudojimo koordinavimas su kaimyninėmis tinklo valdytojo veikloje nedalyvaujančiomis valstybėmis vykdomas remiantis ICAO regioniniais darbiniais susitarimais. Tai bus vykdoma siekiant kaimyninėms valstybėms suteikti galimybę gauti prieigą prie tinklo valdytojo teikiamų paslaugų.

Tinklo valdytojas ir nacionaliniai dažnių valdytojai susitaria dėl bendrų funkcijos prioritetų, kad būtų gerinama Europos aviacijos tinklo sandara ir veikimas. Šie prioritetai dokumentuojami dažniams skirtoje tinklo strateginio plano ir tinklo veiklos plano, dėl kurių reikia konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, dalyje. Visų pirma prioritetai gali būti susiję su konkrečiomis juostomis, sritimis ir paslaugomis.

7.	Valstybės narės užtikrina, kad aviacijos dažnių juostų naudojimas, kai jas naudoja kariniai naudotojai, būtų tinkamai koordinuojamas su nacionaliniais dažnių valdytojais ir su tinklo valdytoju.

III PRIEDAS

ATSAKIKLIŲ KODŲ FUNKCIJA

A DALIS

Atsakiklių kodų funkcijai keliami reikalavimai

Šios funkcijos tikslai:

a)	visoms kodų skyrimo procese dalyvaujančioms suinteresuotosioms šalims paskirti aiškius vaidmenis ir pareigas, nustatyti kodų skyrimo principus daugiausiai dėmesio skiriant bendriems tinklo veiklos rezultatams ir taip paspartinti kodų skyrimo procesą;

b)	padidinti kodų skyrimo ir tikrojo kodų naudojimo skaidrumą ir taip suteikti galimybę geriau vertinti bendrą tinklo efektyvumą;

c)	tobulinant reguliavimą sukurti reguliavimo bazę, kuri suteiktų galimybę užtikrinti geresnį reikalavimų vykdymą ir geresnę jų vykdymo kontrolę.

SSR atsakiklių kodai per tinklo valdytoją valstybėms narėms ir oro navigacijos paslaugų teikėjams skiriami taip, kad būtų optimizuotas jų saugus ir efektyvus paskirstymas atsižvelgiant į šiuos dalykus:

a)	visų veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių veiklos vykdymo reikalavimus;

b)	esamą ir prognozuojamą oro eismo intensyvumo lygius;

c)	reikiamą SSR atsakiklių kodų naudojimą laikantis atitinkamų ICAO regioninio oro navigacijos plano (Europos regiono) priemonių ir paslaugų įgyvendinimo dokumento nuostatų ir rekomendacijų.

3.	Tinklo valdytojas užtikrina, kad valstybėms narėms, oro navigacijos paslaugų teikėjams ir trečiosioms valstybėms visada būtų prieinamas SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašas, kuriame aprašyti visi paskirti 1 straipsnio 3 dalyje nurodytoje oro erdvėje aktualūs SSR kodai.

4.	Tinklo valdytojas, atsižvelgdamas į visus SSR atsakiklių kodų naudojimo civiliniais ir kariniais tikslais būdus, įgyvendina oficialų SSR atsakiklių kodų skyrimo reikalavimų nustatymo, vertinimo ir koordinavimo procesą.

4 punkte nurodytą oficialų procesą sudaro bent svarbios sutartos procedūros, trukmė, ir veiklos rezultatų tikslai, taikomi šiai veiklai:

a)	SSR atsakiklių kodų skyrimo paraiškų pateikimas;

b)	SSR atsakiklių kodų skyrimo paraiškų vertinimas;

c)	siūlomų SSR atsakiklių kodų paskyrų pakeitimų koordinavimas su valstybėmis narėmis ir trečiosiomis valstybėmis pagal B dalyje išdėstytus reikalavimus;

d)	reguliariai atliekamas SSR atsakiklių kodų skyrimo ir poreikių auditas siekiant optimizuoti padėtį, įskaitant jau paskirtų kodų perskirstymą;

e)	reguliariai atliekami 3 punkte nurodyto bendro SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašo pakeitimai, tvirtinimas ir platinimas;

f)	pranešimas apie nenumatytus SSR atsakiklių kodų paskyrų nesuderinamumo atvejus, tų atvejų vertinimas ir sprendimas;

g)	pranešimas apie SSR atsakiklių kodų paskyrimo klaidas, aptiktas atliekant kodų išlaikymo patikrinimą, jų vertinimas ir šalinimas;

h)	pranešimas apie nenumatytą SSR atsakiklių kodų paskyrų stygių, jo vertinimas ir sprendimas;

i)	duomenų ir informacijos teikimas pagal C dalyje išdėstytus reikalavimus.

6.	Tinklo valdytojas tikrina, ar vykdant 4 punkte nustatytą procesą gautos SSR atsakiklių kodų skyrimo paraiškos atitinka procese taikomas formato ir duomenų taisykles ir išsamumo, tikslumo, pateikimo laiku ir pagrindimo reikalavimus.

7.	Valstybės narės užtikrina, kad SSR atsakiklių kodai būtų skiriami orlaiviams pagal 3 punkte pateiktą SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašą.

8.	Tinklo valdytojas valstybių narių ir oro navigacijos paslaugų teikėjų vardu gali naudoti centrinę SSR atsakiklių kodų skyrimo ir valdymo sistemą, kurioje SSR atsakiklių kodai bendrajam oro eismui būtų skiriami automatiškai.

9.	Tinklo valdytojas įgyvendina reguliariai atliekamo vertinimo, kaip valstybės narės ir oro navigacijos paslaugų teikėjai naudoja SSR atsakiklių kodus, tvarką ir priemones.

10.

Tinklo valdytojas, valstybės narės ir oro navigacijos paslaugų teikėjai susitaria dėl planų ir tvarkos, kuriais būtų remiama reguliariai atliekama analizė ir būsimų SSR atsakiklių kodų reikalavimų nustatymas. Ši analizė apima ir galimo poveikio veiklos rezultatams dėl numatomo SSR atsakiklių kodų paskyrų stygiaus nustatymą.

11.	Parengiami ir tvarkomi veiklos vadovai, kuriuose pateikiami reikalingi nurodymai ir informacija, kad būtų galima vykdyti tinklo funkciją pagal šio reglamento reikalavimus. Šie veiklos vadovai platinami ir tvarkomi taikant atitinkamus kokybės ir dokumentų valdymo procesus.

B DALIS

Konkretaus konsultacijų mechanizmo reikalavimai

Tinklo valdytojas nustato specialų išsamių SSR atsakiklių kodų skyrimo susitarimų koordinavimo ir konsultacijų mechanizmą:

kuris užtikrintų, kad būtų atsižvelgiama į SSR atsakiklių kodų naudojimo trečiosiose valstybėse poveikį dalyvaujant SSR atsakiklių kodų valdymo darbiniuose susitarimuose, nurodytuose atitinkamose ICAO regioninio oro navigacijos plano (Europos regiono) priemonių ir paslaugų įgyvendinimo dokumento nuostatose;

b)	kuris užtikrintų, kad A dalies 3 punkte nurodytas SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašas būtų suderinamas su kodų valdymo planu, nustatytu atitinkamose ICAO regioninio oro navigacijos plano (Europos regiono) priemonių ir paslaugų įgyvendinimo dokumento nuostatose;

c)	kuriuo būtų nustatyti reikalavimai užtikrinti, kad su susijusiomis valstybėmis narėmis būtų tinkamai konsultuojamasi dėl naujų ar keičiamų SSR atsakiklių kodų valdymo susitarimų;

d)	kuriuo būtų nustatyti reikalavimai užtikrinti, kad dėl naujų ar keičiamų SSR atsakiklių kodų valdymo susitarimų valstybės narės tinkamai konsultuotųsi su visomis suinteresuotosiomis šalimis nacionaliniu lygmeniu;

kuris užtikrintų strateginio ir taktinio SSR atsakiklių kodų naudojimo koordinavimą su trečiosiomis valstybėmis dalyvaujant SSR atsakiklių kodų valdymo darbiniuose susitarimuose, nurodytuose atitinkamose ICAO regioninio oro navigacijos plano (Europos regiono) priemonių ir paslaugų įgyvendinimo dokumento nuostatose;

f)	kuriuo būtų nustatyti minimalūs siūlomų naujų arba iš dalies keičiamų SSR atsakiklių kodų paskyrų koordinavimo ir konsultavimo terminai;

g)	kuris užtikrintų, kad SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašo pakeitimus turėtų patvirtinti valstybės narės, kurioms taikomas toks pakeitimas;

kuriuo būtų nustatyti reikalavimai siekiant užtikrinti, kad apie patvirtintus SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašo pakeitimus būtų iškart pranešama visoms suinteresuotosioms šalims, nepažeidžiant nacionalinės informacijos apie SSR atsakiklių kodų naudojimą, kai juos naudoja karinės institucijos, pranešimo tvarkos.

2.	Tinklo valdytojas, koordinuodamas veiksmus su nacionalinėmis karinėmis institucijomis, užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad SSR atsakiklių kodų naudojimas karinėms reikmėms neturėtų neigiamo poveikio bendrojo oro eismo saugai ar jo srautų efektyvumui.

C DALIS

Duomenų teikimo reikalavimai

1.	Pateikiamos naujų SSR atsakiklių kodų skyrimo ar esamų paskyrų pakeitimo paraiškos atitinka A dalies 4 punkte nurodytas procese taikomas formato ir duomenų taisykles ir išsamumo, tikslumo, pateikimo laiku ir pagrindimo reikalavimus.

Su SSR atsakiklių kodais susijusiai tinklo funkcijai palaikyti valstybės narės per sutartą tinklo valdytojo nustatytą terminą prireikus tinklo valdytojui pateikia šiuos duomenis ir informaciją:

a)	naujausius įrašus apie visų SSR atsakiklių kodų paskyrimą ir naudojimą jų atsakomybės srityje, atsižvelgdamos į apribojimus dėl saugumo, susijusius su visišku tam tikrų bendrajam oro eismui nenaudojamų kariniais tikslais naudojamų kodų paskyrų atskleidimu;

b)	pagrindimą, kad esamos ir prašomos SSR atsakiklių kodų paskyros yra būtinos siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi veiklos vykdymo reikalavimų;

c)	išsami informacija apie paskirtus SSR atsakiklių kodus, kurie nebereikalingi veiklai vykdyti ir gali būti atlaisvinti, kad juos būtų galima perskirstyti tinkle;

d)	nenumatyto SSR atsakiklių kodų paskyrų stygiaus (jei yra) ataskaitos;

e)	duomenys apie planuojamo sistemų ar jų sudedamųjų dalių įrengimo ar jų eksploatacinės būklės pasikeitimus, kurių poveikis gali būti svarbus skiriant SSR atsakiklių kodus skrydžiams.

Su SSR atsakiklių kodais susijusiai tinklo funkcijai palaikyti oro navigacijos paslaugų teikėjai per sutartą tinklo valdytojo nustatytą terminą prireikus tinklo valdytojui pateikia šiuos duomenis ir informaciją:

a)	pagerintos taktinio srautų valdymo sistemos koreliuotų skrydžių duomenų ataskaitas, kuriose nurodomi SSR atsakiklių kodai, paskirti bendrajam oro eismui, kuriame skrydžiai vykdomi pagal skrydžių pagal prietaisus taisykles;

b)	dėl SSR atsakiklių kodų paskyrimo vykdant veiklą atsiradusio nenumatyto nesuderinamumo ar pavojaus atvejų ataskaitos, įskaitant tai, kaip išspręstas toks nesuderinamumas.

Valstybių narių ir oro navigacijos paslaugų teikėjų atsakymuose, pateikiamuose vykdant siūlomų SSR atsakiklių kodų paskyrų pakeitimų ir SSR atsakiklių kodų paskyrų sąrašo papildymų koordinavimą, nurodomi bent šie dalykai:

a)	ar numatomas koks nors SSR atsakiklių kodų paskyrų nesuderinamumas ar su tomis paskyromis susijęs pavojus;

b)	ar bus padarytas neigiamas poveikis veiklos vykdymo reikalavimams ar efektyvumui (arba patvirtinama, kad tokio poveikio nebus);

c)	patvirtinimas, kad SSR atsakiklių kodų paskyrų pakeitimus galima įgyvendinti laikantis reikiamų terminų.

IV PRIEDAS

TINKLO STRATEGINIO PLANO ŠABLONAS

Tinklo strateginis planas sudaromas remiantis tokia struktūra:

1. ĮVADAS

1.1.	Tinklo strateginio plano taikymo sritis (geografinė sritis ir laikotarpis)

1.2.	Plano rengimas ir tvirtinimo procesas

2. BENDROSIOS APLINKYBĖS IR REIKALAVIMAI

2.1.	Esamos ir planuojamos padėties tinkle apibūdinimas, įskaitant EMTK, OESV, oro uostus ir ribotus išteklius

2.2.	Su plano laikotarpiu susiję uždaviniai ir galimybės (įskaitant eismo poreikio prognozę ir pasaulinę raidą)

2.3.	Veiklos rezultatų tikslai ir įvairių suinteresuotųjų šalių pareikšti veiklos reikalavimai, taip pat visos Europos Sąjungos veiklos rezultatų tikslai

3. STRATEGINĖ VIZIJA

3.1.	Tinklo plėtros ir pažangos, kuriomis būtų sėkmingai siekiama veiklos rezultatų tikslų ir užtikrinama atitiktis veiklos reikalavimams, strategijos aprašymas

3.2.	Atitiktis veiklos rezultatų planui

3.3.	Atitiktis Europos oro eismo valdymo pagrindiniam planui

4. STRATEGINIAI TIKSLAI

4.1.

Tinklo strateginių tikslų aprašymas:

—	veikloje dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo aspektai – vaidmenys ir pareigos,

—	parodyti, kaip strateginiai tikslai atitinka reikalavimus,

—	nurodyti, kaip bus matuojama pažanga siekiant šių tikslų,

—	nurodyti, kokį poveikį strateginiai tikslai turės pramonei ir kitoms susijusioms sritims.

5. VEIKLOS REZULTATŲ PLANAVIMAS

Veiklos rezultatų planas sudaromas remiantis tokia struktūra:

1. Įvadas

1.1.	Padėties apibūdinimas (plano taikymo sritis, susijusios funkcijos ir t. t.)

1.2.	Atskaitiniam laikotarpiui taikomo makroekonominio scenarijaus aprašymas, įskaitant bendrąsias prielaidas (eismo prognozė ir t. t.)

1.3.	Suinteresuotųjų šalių konsultacijų siekiant parengti veiklos rezultatų planą išvadų apibūdinimas (pagrindiniai dalyvių iškelti klausimai ir, jei įmanoma, pasiekti kompromisai)

2. Tinklo valdytojo lygmens veiklos rezultatų tikslai

2.1.	Veiklos rezultatų tikslai kiekvienoje taikomoje pagrindinėje veiklos rezultatų srityje, nustatyti atsižvelgiant į kiekvieną taikomą pagrindinį veiklos rezultatų rodiklį, visam atskaitiniam laikotarpiui nurodant metines vertes, skirtas naudoti stebėjimo ir skatinimo tikslais

2.2.	Tinklo valdytojo veiklos rezultatų tikslų indėlio į visos Europos Sąjungos veiklos rezultatų tikslus ir poveikio jiems aprašymas ir paaiškinimas

3. Kiekvienos funkcijos indėlis

3.1.	Kiekvienai funkcijai (OESV, EMTK, SSR atsakiklių kodų, dažnių) taikomi individualūs veiklos rezultatų tikslai

4. Karinis aspektas

4.1.

Plano civilinio-karinio aspekto aprašymas, kuriame apibūdinama, kaip taikomas lankstaus oro erdvės naudojimo principas, kad tinkamai atsižvelgiant į karinės operacijos efektyvumą būtų didinamas pajėgumas, taip pat, jei reikia, nurodomi atitinkami veiklos rezultatų rodikliai ir tikslai, atitinkantys veiklos rezultatų plano rodiklius ir tikslus

5. Jautrumo analizė ir palyginimas su ankstesniu veiklos rezultatų planu

5.1.	Jautrumas išorinėms prielaidoms

5.2.	Palyginimas su ankstesniu veiklos rezultatų planu

6. Veiklos rezultatų plano įgyvendinimas

6.1.

Veiklos rezultatų tikslams pasiekti tinklo valdybos taikomos priemonės, tokios kaip:

—	stebėjimo mechanizmai, skirti užtikrinti, kad būtų vykdoma saugos veikla ir įgyvendinami verslo planai,

—	veiklos rezultatų planų įgyvendinimo stebėsenos ir ataskaitų teikimo priemonės, įskaitant tai, kaip reaguoti, kai per atskaitinį laikotarpį tikslai nepasiekiami.

6. STRATEGINIS PLANAVIMAS

6.1.

Trumpojo ir (arba) vidutinės trukmės laikotarpio planavimo aprašymas:

—	kiekvieno strateginio tikslo prioritetai,

—	kiekvienam strateginiam tikslui įgyvendinti reikalingų technologijų diegimas, architektūrinis poveikis, žmogiškieji aspektai, reikalingos sąnaudos, nauda, taip pat valdymo, išteklių ir reguliavimo poreikis,

—	reikalingas veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, įskaitant jų vaidmenis ir pareigas, įgyvendinant kiekvieną plano elementą,

—	sutartas tinklo valdytojo dalyvavimo lygis remiant kiekvieno iš plano elementų, susijusių su kiekviena atskira funkcija, įgyvendinimą.

6.2.

Ilgojo laikotarpio planavimo aprašymas:

—

kaip ketinama pasiekti kiekvieną iš strateginių tikslų: reikalinga technologija ir susiję mokslinių tyrimų ir plėtros aspektai, architektūrinis poveikis, žmogiškieji aspektai, verslo argumentai, reikiamas valdymas ir reguliavimas, taip pat susijęs šių investicijų pagrindimas saugos ir ekonominiu požiūriu,

—	reikalingas veiklą vykdančių suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, įskaitant jų vaidmenis ir pareigas, įgyvendinant kiekvieną plano elementą.

7. RIZIKOS VERTINIMAS

7.1.	Su plano įgyvendinimu susijusios rizikos aprašymas

7.2.	Stebėsenos proceso aprašymas (įskaitant galimą nukrypimą nuo pradinių tikslų)

8. REKOMENDACIJOS

8.1.	Veiksmai, kurių Sąjungos ir valstybės narės turėtų imtis plano įgyvendinimui remti

V PRIEDAS

TINKLO VEIKLOS PLANO ŠABLONAS

Tinklo veiklos planas sudaromas remiantis tokia bendrąja struktūra (ji pritaikoma prie konkrečių sąlygų atsižvelgiant į slankų plano pobūdį ar laikotarpį (treji–penkeri metai, vieneri metai, sezonas, savaitė ar diena)):

1. ĮVADAS

1.1.	Tinklo veiklos plano taikymo sritis (geografinė sritis ir laikotarpis).

1.2.	Plano rengimas ir tvirtinimo procesas.

2. TINKLO VEIKLOS PLANO APRAŠYMAS, VEIKLOS UŽDUOTYS IR TIKSLAI

—	Nurodomi veikloje dalyvaujančių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo aspektai – vaidmenys ir pareigos,

—	nurodoma, kaip bus vykdomos veiklos užduotys ir siekiama tikslų tinklo veiklos plano taktiniu, parengiamuoju, trumpojo laikotarpio ir vidutinės trukmės laikotarpio etapais, taip pat kaip bus siekiama kitų veiklos rezultatų tikslų, nustatytų pagal veiklos rezultatų reglamentą,

—	planavimo laikotarpiui nustatyti prioritetai ir reikalingi ištekliai,

—	poveikis OEV sektoriuje ir kitose susijusiose srityse.

3. BENDRAS TINKLO VEIKLOS PLANAVIMO PROCESAS

—	Bendro tinklo veiklos planavimo proceso aprašymas,

—	tinklo veiklos plano strateginio vystymo ir pažangos, kuria būtų užtikrinama atitiktis veiklos rezultatų reikalavimams ir sėkmingai siekiama kitų pagal veiklos rezultatų reglamentą nustatytų veiklos rezultatų tikslų, aprašymas,

—	naudotų priemonių ir duomenų aprašymas.

4. BENDROSIOS APLINKYBĖS IR VEIKLOS VYKDYMO REIKALAVIMAI

4.1.	Ankstesnių tinklo veiklos rezultatų santrauka

4.2.	Su plano laikotarpiu susiję uždaviniai ir galimybės

4.3.

Tinklo eismo prognozė pagal 1 ir 2 priedėlius, įskaitant:

—	tinklo prognozę,

—	oro navigacijos paslaugų teikėjo, funkcinio oro erdvės bloko ir srities valdymo centro prognozę,

—	pagrindinių oro uostų prognozę,

—	eismo prognozės analizę, įskaitant įvairius scenarijus,

—	renginių poveikio analizę.

4.4.

Tinklo veiklos rezultatų reikalavimai, įskaitant:

—	bendro tinklo pajėgumo reikalavimus,

—	oro navigacijos paslaugų teikėjo, funkcinio oro erdvės bloko ir srities valdymo centro pajėgumo reikalavimus,

—	oro uosto pajėgumą,

—	pajėgumo reikalavimų analizę,

—	bendros tinklo aplinkos ir (arba) skrydžių efektyvumo reikalavimus,

—	bendros tinklo saugos reikalavimus,

—	reikalavimus nenumatytais atvejais ir poveikį tinklui turinčių paslaugų tęstinumą.

4.5.	Įvairių suinteresuotųjų šalių, įskaitant karinį sektorių, pareikšti veiklos vykdymo poreikiai

5. TINKLO VEIKLOS REZULTATŲ GERINIMO PLANAI IR TINKLO LYGMENS VEIKSMAI

—	Planų ir veiksmų, kuriuos numatoma įgyvendinti tinklo lygmeniu, įskaitant susijusius su oro erdve, ribotais ištekliais ir ATFM, aprašymas,

—	kiekvieno plano ir veiksmo indėlio į veiklos rezultatus aprašymas.

6. VEIKLOS REZULTATŲ GERINIMO PLANAI IR VIETOS LYGMENS VEIKSMAI

—	Kiekvieno plano ir veiksmo, kuriuos numatoma įgyvendinti vietos lygmeniu, aprašymas,

—	kiekvieno plano ir veiksmo indėlio į veiklos rezultatus aprašymas,

—	ryšių su trečiosiomis valstybėmis aprašymas ir darbas, susijęs su ICAO.

7. RENGINIAI

—	Renginių, turinčių didelį poveikį OEV, apžvalga,

—	atskiri renginiai ir reagavimas į juos atsižvelgiant į tinklo aplinkybes,

—	svarbiausios karinės pratybos.

8. SU ORO ERDVE SUSIJĘ KARINIAI REIKALAVIMAI

8.1.

Karinių OEV paslaugų teikėjai, atsakingi už sritis, kuriose oro erdvė rezervuota ar atskirta, per susijusį oro erdvės valdymo vienetą pagal nacionalinės taisykles su tinklo valdytoju pasikeičia šia informacija:

—	oro erdvės prieinamumas – numatytosios dienos ir laikas, kada rezervuota oro erdvė yra prieinama,

—	specialūs nenumatyto rezervuotos oro erdvės naudojimo prašymai,

—	rezervuotos oro erdvės (kai jos nereikia) atlaisvinimas civiliniam naudojimui, pranešant apie tai kuo anksčiau.

9. BENDRA TINKLO VEIKLOS REZULTATŲ PROGNOZĖ IR ANALIZĖ

—	Tinklo, oro navigacijos paslaugų teikėjo, funkcinio oro erdvės bloko ir srities valdymo centro OEV užlaikymo mažinimo ir pajėgumo uždaviniai ir prognozė,

—	oro uosto veiklos rezultatai,

—	tinklo aplinkos ir (arba) skrydžių efektyvumo veiklos rezultatų uždaviniai ir prognozė,

—	specialių renginių poveikis,

—	veiklos rezultatų uždavinių ir prognozės analizė.

10. VEIKLOS PROBLEMINIŲ SRIČIŲ NUSTATYMAS IR JŲ MAŽINIMO SPRENDIMAI TINKLO IR VIETOS LYGMENIU

—	Veiklos (saugos, pajėgumo, skrydžių efektyvumo) probleminių sričių ir galimų probleminių sričių nustatymas, jų priežastys ir sutarti sprendimai ar jų poveikio mažinimo veiksmai, įskaitant poreikio ir pajėgumo pusiausvyros palaikymo galimybes.

1 priedėlis

Srities valdymo centrai (SVC)

Tinklo veiklos plane pateikiamas išsamus SVC aprašymas – visų sričių SVC apibūdina planuojamas veiklos gerinimo priemones, laikotarpio perspektyvas, eismo prognozę, užlaikymo mažinimo uždavinius ir prognozę, svarbius renginius, kurie gali turėti poveikį eismui, taip pat nurodo su veiklos vykdymu susijusius kontaktinius duomenis.

Tinklo valdytojas įtraukia šią su kiekvienu SVC susijusią informaciją:

—	eismo prognozę,

—	dabartinių veiklos rezultatų analizę,

—	pasiekto pajėgumo kiekybinį vertinimą (pajėgumo atskaitos taškas),

—	pagal įvairius eismo raidos scenarijus reikalingo pajėgumo kiekybinį vertinimą (reikalingo pajėgumo profilis),

—	su oro navigacijos paslaugų teikėjais suderintų planuojamų veiklos gerinimo SVC lygmens veiksmų kiekybinį vertinimą,

—	užlaikymo mažinimo užduotį ir prognozę,

—	numatomų veiklos rezultatų analizę (sauga, pajėgumas, aplinkosauga).

Kiekvienas oro navigacijos paslaugų teikėjas tinklo valdytojui pateikia šią į atskirų SVC aprašymus įtrauktiną informaciją:

—	vietos užlaikymo mažinimo uždavinys,

—	eismo prognozės vertinimas ir patvirtinimas, atsižvelgiant į vietoje sukauptas žinias,

—	esamų sektorių skaičius: sektorių konfigūracija ir darbo tvarkaraštis per sezoną, savaitės dienos, laikas,

—	pajėgumas, stebimos kiekvieno sektoriaus vertės, su kiekviena konfigūracija ir darbo tvarkaraščiu susijusi eismo apimtis,

—	planuojami arba žinomi renginiai, nurodant datas ir laiką ir susijusį poveikį veiklos rezultatams,

—	išsami informacija apie planuojamas veiklos gerinimo priemones, jų įgyvendinimo tvarkaraštis ir susijęs neigiamas ir (arba) teigiamas poveikis pajėgumui ir (arba) efektyvumui,

—	išsami informacija apie siūlomus ir patvirtintus oro erdvės struktūros ir naudojimo pakeitimus,

—	su tinklo valdytoju suderinti papildomi veiksmai,

—	su SVC veiklos vykdymu susiję kontaktiniai duomenys.

2 priedėlis

Oro uostai

Tinklo veiklos plane pateikiamas išsamus pagrindinių Europos oro uostų aprašymas – apibūdinamos visose srityse planuojamos veiklos gerinimo priemonės, laikotarpio perspektyvos, eismo prognozė, užlaikymo mažinimo uždaviniai ir prognozė, svarbūs renginiai, kurie gali turėti poveikį eismui, taip pat nurodomi su veiklos vykdymu susiję kontaktiniai duomenys.

Tinklo valdytojas įtraukia šią su kiekvienu pagrindiniu oro uostu susijusią informaciją:

—	eismo prognozę,

—	numatomų veiklos rezultatų analizę (sauga, pajėgumas, aplinkosauga).

Kiekvienas į tinklo veiklos planą įtrauktas oro uostas tinklo valdytojui pateikia šią į atskirų oro uostų aprašymus įtrauktiną informaciją:

—	eismo prognozės vertinimas ir patvirtinimas, atsižvelgiant į vietoje sukauptas žinias,

—	su kiekviena kilimo ir tūpimo takų konfigūracija susijęs kilimo ir tūpimo takų pajėgumas, esamas ir numatomas atvykstančių ir išvykstančių orlaivių skaičius,

—	kai taikoma – pajėgumas nakties laikotarpiu ir nakties laikotarpio trukmė,

—	išsami informacija apie planuojamas veiklos gerinimo priemones, jų įgyvendinimo tvarkaraštis ir susijęs neigiamas ir (arba) teigiamas poveikis pajėgumui ir (arba) efektyvumui,

—	planuojami arba žinomi renginiai, nurodant datas ir laiką ir susijusį poveikį veiklos rezultatams,

—	kitos planuojamos pajėgumo užtikrinimo priemonės,

—	su tinklo valdytoju suderinti papildomi veiksmai.

VI PRIEDAS

BENDRIEJI TINKLO FUNKCIJŲ REIKALAVIMAI

1. ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA

Tinklo valdytojas sukuria ir valdo savo organizaciją pagal struktūrą, kuri padėtų užtikrinti saugą vykdant tinklo funkcijas.

Organizacijos struktūroje nustatoma:

a)	įvairias pareigas eiti paskirtų darbuotojų, visų pirma vadovaujančio personalo, vykdančio su sauga, kokybe, saugumu ir žmogiškaisiais ištekliais susijusias funkcijas, įgaliojimai, pareigos ir atsakomybė;

b)	skirtingų organizacijos dalių ir procesų tarpusavio sąsajos ir pavaldumas.

2. SAUGA

Tinklo valdytojas taiko visas jo vykdomas tinklo funkcijas apimančią saugos valdymo sistemą, parengtą remiantis toliau išdėstytais principais. Sistemoje:

a)	taip, kad kuo labiau atitiktų įvairių suinteresuotųjų šalių poreikius, aprašoma bendra organizacijoje taikoma saugos koncepcija ir principai (toliau – politika);

sukuriama atitikties reikalavimams stebėsenos funkcija, kurioje numatoma patikrinimo tvarka, kad visos funkcijos būtų vykdomos laikantis taikomų reikalavimų, standartų ir procedūrų. Atitikties reikalavimams stebėsena apima pranešimo apie nustatytus faktus atsakingam vadovaujančiam personalui sistemą, kuria užtikrinama, kad prireikus būtų veiksmingai ir laiku imamasi taisomųjų veiksmų;

c)	pateikiami valdymo sistemos veikimo įrodymai, t. y. vadovai ir kontrolės dokumentai;

d)	paskiriami administracijos atstovai stebėti, kaip laikomasi saugią ir veiksmingą darbo tvarką užtikrinančių procedūrų ir ar šios procedūros tinkamos;

e)	atliekamos valdymo sistemos peržiūros ir prireikus imamasi taisomųjų veiksmų;

valdoma visų jai priskirtų tinklo funkcijų sauga. Vykdant šią užduotį nustatomos oficialios sąsajos su visomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, kad būtų galima atpažinti su sistemoje vykdomais veiksmais susijusius pavojus aviacijos saugai, juos vertinti ir prireikus valdyti susijusią riziką;

g)	nustatomos saugos valdymo procedūros, taikomos įdiegiant naujas ar keičiant esamas funkcines sistemas.

3. SAUGUMAS

Tinklo valdytojas taiko visas jo vykdomas tinklo funkcijas apimančią saugumo valdymo sistemą, parengtą remiantis toliau išdėstytais principais. Sistemoje:

a)	užtikrinamas įrenginių ir personalo saugumas, kad būtų išvengta neteisėto įsikišimo, kuriuo galėtų būti daromas poveikis jos valdomų tinklo funkcijų saugumui;

b)	užtikrinamas gaunamų arba sukuriamų ar kitaip panaudojamų operacinių duomenų saugumas, kad tie duomenys būtų prieinami tik atitinkamai įgaliotiems asmenims;

c)	apibrėžiamos procedūros, susijusios su pavojaus saugumui vertinimu ir mažinimu, saugumo stebėsena ir gerinimu, saugumo peržiūromis ir patirties sklaida;

d)	apibrėžiamos priemonės, skirtos aptikti saugumo pažeidimus ir tinkamai įspėti personalą;

e)	apibrėžiamos saugumo pažeidimų poveikio ribojimo priemonės ir nustatomi taisomieji veiksmai ir poveikio mažinimo procedūros siekiant išvengti pažeidimų pasikartojimo.

4. VEIKLOS VYKDYMO VADOVAI

Tinklo valdytojas nustato ir atnaujina su jo veikla susijusius veiklos vykdymo vadovus, skirtus naudoti ir jais vadovautis veiklą vykdančiam personalui. Jis užtikrina, kad:

a)	veiklos vykdymo vadovuose būtų nurodymai ir informacija, reikalingi veiklą vykdančiam personalui atlikti savo darbą;

b)	susijusiam personalui būtų prieinamos reikiamos veiklos vykdymo vadovų dalys;

c)	veiklą vykdantis personalas būtų nedelsiant informuojamas apie veiklos vykdymo vadovų, susijusių su jų darbu, pakeitimus ir jų įsigaliojimą.

5. REIKALAVIMAI PERSONALUI

Tinklo valdytojas samdo tinkamos kvalifikacijos personalą, kad užtikrintų, jog jam priskirtos tinklo funkcijos būtų vykdomos saugiai, veiksmingai ir nepertraukiamai. Tuo tikslu jis nustato personalo mokymo strategiją.

6. NENUMATYTŲ ATVEJŲ PLANAI

Tinklo valdytojas visoms jo teikiamoms funkcijoms nustato nenumatytų atvejų planus, taikomus tais atvejais, kai dėl nenumatytų įvykių tos funkcijos labai pablogėja arba nutrūksta.

7. ATASKAITŲ TEIKIMO REIKALAVIMAI

Pagal 20 straipsnį tinklo valdytojas pateikia metinę savo veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje pateikiami jo veiklos rezultatai, taip pat aprašoma svarbi veikla ir pokyčiai saugos srityje.

Metinėje ataskaitoje nurodomi bent šie dalykai:

—	tinklo valdytojo vykdomų tinklo funkcijų veiklos rezultatų vertinimas,

—	veiklos rezultatų palyginimas su tinklo strateginiame plane numatytais tikslais, sugretinant tikruosius veiklos rezultatus su tinklo valdymo plane numatytais veiklos rezultatų rodikliais,

—	pateikiamas paaiškinimas dėl skirtumų palyginti su uždaviniais ir nurodoma, kokių priemonių bus imtasi trūkumams pašalinti per Reglamento (EB) Nr. 549/2004 11 straipsnyje nurodytą atskaitinį laikotarpį,

—	veiklos vykdymo ir infrastruktūros raida,

—	informacija apie oficialią konsultacijų su paslaugų naudotojais ir suinteresuotosiomis šalimis tvarką,

—	informacija apie žmogiškųjų išteklių strategiją.

8. DARBO METODAI IR STANDARTINĖS VEIKLOS PROCEDŪROS

Tinklo valdytojas gali įrodyti, kad jo darbo metodai ir veiklos procedūros atitinka Sąjungos teisės aktų, visų pirma Reglamento (ES) Nr. 255/2010, reikalavimus.

15.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 185/30

KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 678/2011

2011 m. liepos 14 d.

kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB, nustatančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, II priedas ir iš dalies keičiami IV, IX ir XI priedai (Pagrindų direktyva)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB, nustatančią motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (1), ypač į jos 39 straipsnio 2 ir 3 dalis,

kadangi:

(1)

Direktyva 2007/46/EB nustatyta suderinta visoms naujoms transporto priemonėms, sistemoms, sudėtinėms dalims ir atskiriems techniniams mazgams taikomų administracinių nuostatų ir bendrųjų techninių reikalavimų sistema. Visų pirma, į ją įtrauktos su transporto priemonėmis susijusios specialios apibrėžtys, būtinos tinkamam Europos tipo patvirtinimo sistemos veikimui užtikrinti;

(2)

vienas iš Direktyvos 2007/46/EB tikslų – į Europos transporto priemonių tipų patvirtinimo sistemos taikymo sritį įtraukti visų kategorijų transporto priemones. Turi būti pertvarkytas Direktyvos 2007/46/EB II priedas, kuriame pateiktos reikiamos specialios apibrėžtys, kad būtų atsižvelgta į technikos pažangą. Todėl būtina iš dalies pakeisti esamas apibrėžtis arba nustatyti naujas apibrėžtis;

(3)

patirtis rodo, kad dabartiniai kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar naujas transporto priemonės modelis yra naujas tipas, yra pernelyg neaiškūs. Dėl šio aiškumo stygiaus gali būti nespėta laiku įgyvendinti ES teisės aktuose nustatytus naujus reikalavimus dėl naujų tipų transporto priemonių. Be to, patirtis rodo, kad įmanoma apeiti ES teisės aktų reikalavimus, taikomus mažomis serijomis gaminamoms transporto priemonėms, suskirstant transporto priemonės tipą į keletą potipių, kuriems taikomi skirtingi tipo patvirtinimai. Taigi, gali būti viršytas leidžiamas didžiausias mažomis serijomis gaminamų ir eksploatuoti Europos Sąjungoje pradedamų naujų transporto priemonių skaičius. Todėl svarbu apibrėžti transporto priemonių technines savybes, kurios turi būti naudojamos kaip kriterijai, pagal kuriuos nustatomas naujas tipas;

(4)

vadovaujantis Komisijos komunikatuose – veiksmų plane „Reglamentavimo aplinkos supaprastinimas ir tobulinimas“ (2) ir Administracinės naštos mažinimo Europos Sąjungoje veiksmų programoje (3) – įtvirtintais principais, reikėtų persvarstyti transporto priemonės tipui priklausantiems variantams ir versijoms apibrėžti taikomus kriterijus, siekiant sumažinti transporto priemonių gamintojams tenkančią administracinę naštą. Be to, pasiekus šį tikslą, tipo tvirtinimo procedūra taptų skaidresnė valstybių narių kompetentingoms institucijoms;

(5)

atsižvelgiant į globalizacijos tendencijas automobilių sektoriuje, vis svarbesnė tampa Pasaulinio forumo transporto priemonių reglamentavimui suderinti (29 darbo grupė) veikla. Reikėtų užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų ir JT EEK taisyklių nuoseklumą, nes, siekiant laikytis aukšto lygio grupės CARS 21 rekomendacijų, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisykles būtina integruoti į ES teisę arba jomis net pakeisti ES direktyvas ar reglamentus, taip pat į ES teisę integruoti pasaulinius techninius reglamentus;

(6)

atsižvelgiant į Pasaulinio forumo transporto priemonių reglamentavimui suderinti vykdomą teisės aktų derinimą, būtina atkreipti dėmesį į naujausius pokyčius, nurodytus Rezoliucijoje Nr. R.E. 3 dėl variklinių transporto priemonių ir priekabų klasifikavimo ir apibrėžimo pagal JT EEK susitarimą dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (pataisytas 1958 m. susitarimas) bei Specialiąją rezoliuciją S.R. 1 dėl transporto priemonių kategorijų, masės ir matmenų bendrų apibrėžčių pagal JT EEK susitarimą dėl bendrųjų techninių reglamentų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse (paralelinis arba 1998 m. susitarimas). Tinkamą Europos tipo patvirtinimo sistemos veikimą galima užtikrinti tik tada, kai į šiuos pokyčius bus atsižvelgta Pagrindų direktyvoje. Todėl būtina nustatyti naujus kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar transporto priemonės tipas turėtų būti priskirtas prie M kategorijos, ar prie N kategorijos;

(7)

vadovaujantis 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 443/2009, nustatančio naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (4), 8 straipsniu, valstybės narės privalo tvarkyti registrą, kuriame pateikiami, inter alia, su kiekvienos konkrečios transporto priemonės tipu, variantu ir versija susiję duomenys apie kiekvienos jų teritorijose įregistruotos naujos transporto priemonės išmetamą savitąjį CO2 kiekį. Būtina apibrėžti kriterijus, pagal kuriuos lengvosios transporto priemonės tipas turi būti patvirtintas kaip M1 arba N1 klasės transporto priemonė. Šie kriterijai turi būti objektyvūs ir atlikti transporto priemonių gamintojams ir tipo tvirtinimą bei registraciją vykdančioms institucijoms skirtų gairių paskirtį. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 443/2009 13 straipsnio 4 dalimi, jei yra įdiegtos novatoriškos technologijos, kuriomis dar labiau mažinamas išmetamo CO2 kiekis, privaloma tai identifikuoti. Identifikavimui reikėtų naudoti gamintojo paskirtą transporto priemonės kodą, kad kiekvienas tipas, variantas ar versija atitiktų vieną novatoriškų technologijų paketą. Taigi, apibrėžus tipą, variantą ar versiją, turėtų būti įmanoma identifikuoti minėtas novatoriškas technologijas. Todėl Direktyvos 2007/46/EB II priede reikėtų įterpti atitinkamą įrašą;

(8)

atitikties liudijime reikėtų nurodyti kėbulo tipą, nes tada palengvėtų naujų transporto priemonių registravimas valstybėse narėse, o dėl kiekvienos rūšies kėbului identifikuoti naudojamų suderintų kodų registravimo tvarka turėtų tapti paprastesnė. Reikėtų nustatyti kėbulo rūšims identifikuoti naudojamų atitinkamų kodų sąrašą, kad duomenys būtų apdorojami automatiškai;

(9)

priekabos, visų pirma skirtos išlaikyti neįprastą apkrovą, negali atitikti visų Direktyvos 2007/46/EB IV priede išvardytų norminių teisės aktų nuostatų, kurių privaloma laikytis suteikiant Europos tipo patvirtinimą, todėl minėtas priekabas reikėtų priskirti prie specialios paskirties transporto priemonių kategorijos, atsižvelgiant į jų technines savybes. Suteikiant tipo patvirtinimą, reikėtų nustatyti supaprastintą taisyklių rinkinį, kad minėtų priekabų tipą būtų įmanoma patvirtinti Europos lygmeniu. Todėl Direktyvos 2007/46/EB XI priede būtina įterpti naują priedėlį;

(10)

šiuo metu plėtojamos naujos technologijos, nes būtina rasti naujų būdų, kaip vežti krovinius. Todėl į pagrindų teisės aktus būtina įtraukti naujas apibrėžtis, kad atitinkamuose norminiuose teisės aktuose, išvardytuose Direktyvos 2007/46/EB IV arba XI priede, būtų galima vėliau nustatyti atitinkamas technines taisykles. Svarbu patikslinti, kad EB tipo patvirtinimas minėtoms priemonėms neturėtų būti suteiktas, kol šiuo tikslu nebus iš dalies pakeisti tipo patvirtinimą reglamentuojantys teisės aktai;

(11)

priimant 2010 m. kovo 9 d. Komisijos direktyvą 2010/19/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/226/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, siekiant pritaikyti jas prie tam tikrų kategorijų variklinių transporto priemonių ir jų priekabų purslų taškymo ribojimo sistemų technikos pažangos (5), įvyko klaida, kai minėta direktyva taip pat buvo iš dalies pakeisti Direktyvos 2007/46/EB IV ir XI priedai. Prieš tai minėti priedai buvo pakeisti 2008 m. spalio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1060/2008, pakeičiančiu Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB, nustatančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, I, III, IV, VI, VII, XI ir XV priedus (Pagrindų direktyva) (6). Dėl teisinio tikrumo nuo šiol bet koks minėtų priedų dalinis pakeitimas turėtų būti nustatomas tik reglamentu. 2011 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimu 2011/415/ES, kuriuo taisoma Direktyvos 2010/19/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/226/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, siekiant pritaikyti jas prie tam tikrų kategorijų variklinių transporto priemonių ir jų priekabų purslų taškymo ribojimo sistemų technikos pažangos, nuostata dėl Direktyvos 2007/46/EB (7) priedų dalinio pakeitimo, išbrauktas atitinkamas Direktyvos 2010/19/ES 2 straipsnis, todėl, siekiant ištaisyti šią klaidą, minėtame straipsnyje nustatytus dalinius pakeitimus reikėtų įgyvendinti šiuo reglamentu;

(12)	siekiant užtikrinti, kad tipo patvirtinimo sistema tinkamai veiktų, turi būti atnaujinti Direktyvos 2007/46/EB priedai siekiant juos suderinti su mokslo ir techninių žinių raida;

(13)	be to, turėtų būti atnaujinti Direktyvos 2007/46/EB priedai, siekiant nustatyti techninius reikalavimus dėl specialios paskirties transporto priemonių tipų patvirtinimo;

(14)	kadangi minėtų priedų nuostatos pakankamai išsamios ir valstybėms narėms jų nereikia papildomai perkelti į nacionalinę teisę, vadovaujantis Direktyvos 2007/46/EB 39 straipsnio 8 dalimi, reglamentu turi būti pakeistas II priedas ir iš dalies pakeisti IV, IX ir XI priedai;

(15)	atitinkamai reikėtų pakeisti II priedą ir iš dalies pakeisti IV, IX ir XI priedus;

(16)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Motorinių transporto priemonių techninio komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2007/46/EB iš dalies keičiama taip:

1.	II priedas pakeičiamas šio reglamento I priedo tekstu.

2.	IV priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento II priede.

3.	IX priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento III priede.

4.	XI priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šio reglamento IV priede.

2 straipsnis

Šiuo reglamentu nepanaikinami tipo patvirtinimai, suteikti iki 2012 m. spalio 29 d. ir neužkertamas kelias minėtų tipo patvirtinimų išplėtimui.

3 straipsnis

1. Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas naujiems transporto priemonių tipams, kurių patvirtinimas bus pradėtas teikti nuo 2012 m. spalio 29 d.

Tačiau II priede ir IV priedo 1 ir 2 punktuose nustatyti reikalavimai taikomi nuo 2011 m. balandžio 9 d.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies antros pastraipos, gamintojai gali taikyti bet kurias šio reglamento nuostatas nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 263, 2007 10 9, p. 1.

(2) COM(2002) 278 galutinis.

(3) COM(2007) 23 galutinis.

(4) OL L 140, 2009 6 5, p. 1.

(5) OL L 72, 2010 3 20, p. 17.

(6) OL L 292, 2008 10 31, p. 1.

(7) Žr. šio Oficialiojo leidinio p. 76.

I PRIEDAS

„

II PRIEDAS

BENDROSIOS APIBRĖŽTYS, TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR TRANSPORTO PRIEMONIŲ BEI KĖBULŲ TIPŲ KATEGORIJŲ NUSTATYMO KRITERIJAI

ĮŽANGINĖ DALIS

Bendrosios apibrėžtys ir nuostatos

1. Apibrėžtys

„Sėdimoji vieta“– bet kokia vieta, kurioje gali sėdėti vienas bent jau tokio didumo asmuo:

a)vairuotojo vietoje – 50 procentilių vyro dydžio manekenas;b)kitais atvejais – 5 procentilių suaugusios moters dydžio manekenas.

„Sėdynė“– vienam asmeniui sėdėti skirta užbaigta struktūra, parengta naudoti ir integruota į transporto priemonės kėbulą arba į jį neintegruota.

1.2.1. Terminas „sėdynė“ apima ir atskirą sėdynę, ir daugiavietę sėdynę.

1.2.2. Į šią apibrėžti įtraukiamos sulankstomos ir išmontuojamos sėdynės.

„Kroviniai“– visų pirma bet kokie kilnojami daiktai.

Terminas „kroviniai“ apima birius produktus, gatavus produktus, skysčius, gyvus gyvūnus, derlių, nedalinamas siuntas.

„Maksimali masė“– didžiausia techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė, kaip apibrėžta I priedo 2.8 punkte.

2. Bendrosios nuostatos

2.1. Sėdimųjų vietų skaičius

2.1.1. Reikalavimai dėl sėdimųjų vietų skaičiaus taikomi sėdynėms, kurios skirtos naudoti, kai transporto priemonė važiuoja keliu.

2.1.2. Jie netaikomi sėdynėms, kurios skirtos naudoti, kai transporto priemonė stovi, ir kurios naudotojams aiškiai nurodytos piktograma arba ženklu ir atitinkamu tekstu.

2.1.3. Sėdimosios vietos suskaičiuojamos laikantis šių reikalavimų:

a)	kiekviena atskira sėdynė laikoma viena sėdimąja vieta;

b)	daugiavietės sėdynės atveju, bet kokia erdvė, kurios plotis, matuojamas sėdynės pagalvėlės lygmenyje, yra ne mažesnis kaip 400 mm, laikoma viena sėdimąja vieta. Ši sąlyga nedraudžia gamintojui remtis 1.1 punkte pateiktomis bendrosiomis nuostatomis;

tačiau b punkte nurodyta erdvė nelaikoma viena sėdimąja vieta, kai:

i)	daugiavietei sėdynei yra būdingos savybės, dėl kurių manekeno negalima pasodinti natūraliai, pvz., yra nejudamas pultas, plotas yra nepaminkštintas arba ant vardinio sėdynės paviršiaus yra vidinių komponentų;

ii)	dėl priešais numatomą sėdimąją vietą įrengtos grindų plokštės konstrukcijos (pvz., griovelio) neįmanoma natūraliai pastatyti manekeno kojų.

2.1.4. Transporto priemonėms, kurias reglamentuoja 2001 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/85/EB dėl specialiųjų nuostatų dėl transporto priemonių, naudojamų keleiviams vežti ir be vairuotojo vietos turinčių daugiau kaip aštuonias sėdynes, iš dalies keičianti Direktyvas 70/156/EEB ir 97/27/EB (1), taikomas matmuo, nurodytas 2.1.3 punkto b papunktyje, turi atitikti vienam asmeniui skirtą mažiausią erdvę, kuri yra privaloma įvairių klasių transporto priemonėse.

2.1.5. Jeigu transporto priemonėje yra išmontuojamos sėdynės tvirtinimo įtaisai, nustatant sėdimųjų vietų skaičių, įskaičiuojama ir išmontuojama sėdynė.

2.1.6. Neįgaliųjų vežimėliui skirtas plotas laikomas viena sėdimąja vieta.

2.1.6.1. Šia nuostata nepažeidžiami Direktyvos 2001/85/EB VII priedo 3.6.1 ir 3.7 punktų reikalavimai.

2.2. Maksimali masė

2.2.1. Jeigu tai yra puspriekabės vilkikas, į maksimalią masę, pagal kurią klasifikuojama transporto priemonė, įskaičiuojama maksimali puspriekabės sukabintuvo balniniam įtaisui tenkanti masė.

2.2.2. Jeigu tai yra motorinė transporto priemonė, kuria galima vilkti priekabą, kurios ašis (-ys) sutampa su jos sunkio centru, arba priekaba su standžiąja vilktimi, į maksimalią masę, pagal kurią klasifikuojama motorinė transporto priemonė, įskaičiuojama maksimali masė, kuri sukabintuvu perduodama velkančiajai transporto priemonei.

2.2.3. Jeigu tai yra puspriekabė, priekaba, kurios ašis (-ys) sutampa su jos sunkio centru, arba priekaba su standžiąja vilktimi, jas prijungus prie vilkiko, maksimali masė, pagal kurią klasifikuojama transporto priemonė, turi atitikti maksimalią masę, kuria žemės paviršius slegiamas ant ašies ar jų grupės sumontuotų ratų.

2.2.4. Jeigu tai yra atraminė puspriekabės važiuoklė, į maksimalią masę, pagal kurią klasifikuojama transporto priemonė, įskaičiuojama puspriekabės sukabintuvo balniniam įtaisui tenkanti maksimali masė.

2.3. Speciali įranga

2.3.1. Transporto priemonės, kuriose pirmiausia įrengiama nejudama įranga, kaip antai mašinos ar aparatai, laikomos N arba O kategorijos transporto priemonėmis.

2.4. Vienetai

2.4.1. Jeigu nenurodyta kitaip, bet koks matavimo vienetas ir susijęs simbolis turi atitikti Tarybos direktyvą 80/181/EEB (2).

3. Transporto priemonių skirstymas į kategorijas

3.1. Gamintojas turi užtikrinti, kad transporto priemonės tipas būtų priskirtas prie konkrečios kategorijos.

Šiuo tikslu turi būti paisoma visų šiame priede pateiktų susijusių kriterijų.

3.2. Patvirtinimą suteikianti institucija gali paprašyti, kad gamintojas papildomai pateiktų atitinkamą informaciją, kuri įrodytų, kad transporto priemonės tipą reikia priskirti prie kitų specialios paskirties transporto priemonių (angl. „SG-Code“).

A DALIS

Transporto priemonių skirstymo į kategorijas kriterijai

1. Transporto priemonių kategorijos

Suteikiant Europos ar nacionalinį tipo patvirtinimą bei atskirą patvirtinimą, transporto priemonės skirstomos į šias kategorijas:

(Laikoma, kad patvirtinimas gali būti suteiktas tik 1.1.1–1.1.3, 1.2.1–1.2.3 ir 1.3.1–1.3.4 punktuose nurodytų kategorijų transporto priemonėms.)

1.1.	M kategorija	Motorinės transporto priemonės, visų pirma skirtos ir sukonstruotos vežti asmenis ir jų bagažą.
1.1.1.	M1 klasė	M kategorijos transporto priemonės, kuriose, be vairuotojo sėdimosios vietos, yra ne daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos. Transporto priemonėse, priskiriamose prie M1 klasės, neturi būti vietos stovintiems keleiviams. Sėdimųjų vietų skaičius gali būti sumažintas iki vienos, t. y. vairuotojo sėdimosios vietos.
1.1.2.	M2 klasė	M kategorijos transporto priemonės, kuriose, be vairuotojo sėdimosios vietos, yra daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos ir kurių maksimali masė neviršija 5 tonų. Transporto priemonėse, priskiriamose prie M2 klasės, be sėdimųjų vietų, gali būti vietos stovintiems keleiviams.
1.1.3.	M3 klasė	M kategorijos transporto priemonės, kuriose, be vairuotojo sėdimosios vietos, yra daugiau kaip aštuonios sėdimosios vietos ir kurių maksimali masė viršija 5 tonas. Transporto priemonėse, priskiriamose prie M3 klasės, gali būti vietos stovintiems keleiviams.
1.2.	N kategorija	Motorinės transporto priemonės, visų pirma skirtos ir sukonstruotos vežti krovinius.
1.2.1.	N1 klasė	N kategorijos transporto priemonės, kurių maksimali masė neviršija 3,5 tonos.
1.2.2.	N2 klasė	N kategorijos transporto priemonės, kurių maksimali masė viršija 3,5 tonos, bet neviršija 12 tonų.
1.2.3.	N3 klasė	N kategorijos transporto priemonės, kurių maksimali masė viršija 12 tonų.
1.3.	O kategorija	Priekabos, skirtos ir sukonstruotos kroviniams ar asmenims vežti ir asmenims apgyvendinti.
1.3.1.	O1 klasė	O kategorijos transporto priemonės, kurių maksimali masė neviršija 0,75 tonos.
1.3.2.	O2 klasė	O kategorijos transporto priemonės, kurių maksimali masė viršija 0,75 tonos, bet neviršija 3,5 tonos.
1.3.3.	O3 klasė	O kategorijos transporto priemonės, kurių maksimali masė viršija 3,5 tonos, bet neviršija 10 tonų.
1.3.4.	O4 klasė	O kategorijos transporto priemonės, kurių maksimali masė viršija 10 tonų.

2. Transporto priemonių pakategorės

2.1. Visureigės transporto priemonės

„Visureigė transporto priemonė“– transporto priemonė, priskiriama prie M arba N kategorijos ir turinti specialių techninių savybių, dėl kurių ją galima naudoti bekelės sąlygomis.

Prie minėtas transporto priemonių kategorijas identifikuojančios raidės ir skaičiaus kaip priedėlis pridedama G raidė.

Transporto priemonių skirstymo į pakategores kriterijai pateikiami šio priedo A dalies 4 skirsnyje.

2.2. Specialios paskirties transporto priemonės

„Specialios paskirties transporto priemonė“– M, N arba O kategorijos transporto priemonė, turinti specialių techninių savybių, skirtų darbui, reikalingam specialių sąlygų ir (arba) įrangos, atlikti.

Jeigu tai yra nekomplektinės transporto priemonės, kurias ketinama priskirti prie specialios paskirties transporto priemonių pakategorės, prie minėtas transporto priemonių kategorijas identifikuojančios raidės ir skaičiaus kaip priedėlis pridedama S raidė.

5 skirsnyje apibrėžiamos ir išvardijamos įvairių tipų specialios paskirties transporto priemonės.

2.3. Specialios paskirties visureigės transporto priemonė

„Specialios paskirties visureigės transporto priemonė“– transporto priemonė, priskiriama prie M arba N kategorijos ir turinti specialių techninių savybių, nurodytų 2.1 ir 2.2 punktuose.

Prie minėtas transporto priemonių kategorijas identifikuojančios raidės ir skaičiaus kaip priedėlis pridedama G raidė.

Be to, jeigu tai yra nekomplektinės transporto priemonės, kurias ketinama priskirti prie specialios paskirties transporto priemonių pakategorės, kaip antras priedėlis pridedama S raidė.

3. Transporto priemonių priskyrimo prie N kategorijos kriterijai

3.1. Transporto priemonės tipo priskyrimas prie N kategorijos grindžiamas transporto priemonės techninėmis savybėmis, nurodytomis 3.2–3.6 punktuose.

3.2. Iš principo, skyrius (-iai), kuriame (-iuos) yra visos sėdimosios vietos, visiškai atskiriamas (-i) nuo kroviniams sukrauti skirto ploto.

3.3. Nukrypstant nuo 3.2 punkte nustatytų reikalavimų, asmenis ir krovinius galima vežti tame pačiame skyriuje su sąlyga, kad kroviniams sukrauti skirtame plote yra įrengti saugos įtaisai, skirti vežamiems asmenims apsaugoti nuo vežant judančio krovinio, įskaitant staigų stabdymą ir posūkius.

3.4. Saugos įtaisai (pririšimo įtaisai), skirti kroviniui pritvirtinti, kaip nustatyta 3.3 punkte, ir pertvaros, skirtos transporto priemonėms iki 7,5 tonos, projektuojamos laikantis standarto ISO 27956: 2009 „Kelių transporto priemonės. Krovinių tvirtinimas lengvuosiuose furgonuose. Reikalavimai ir bandymų metodai“ 3 ir 4 skirsnių nuostatų.

3.4.1. 3.4 punkte nurodyti reikalavimai gali būti patvirtinti gamintojo pateiktu atitikties pareiškimu.

3.4.2. Užuot laikęsis 3.4 punkte nustatytų reikalavimų, patvirtinimą suteikiančiai institucijai priimtinu būdu gamintojas gali įrodyti, kad įrengti saugos įtaisai atitinka apsaugos lygį, lygiavertį nurodytajam minėtame standarte.

3.5. Sėdimųjų vietų, išskyrus vairuotojo sėdimąją vietą, skaičius neturi viršyti:

a)	6, jeigu tai yra N1 klasės transporto priemonės;

b)	8, jeigu tai yra N2 arba N3 klasės transporto priemonės.

3.6. Krovininis transporto priemonių krovumas neturi būti mažesnis už jų krovumą (kg) vežant asmenis.

3.6.1. Šiuo požiūriu visos konfigūracijos, visų pirma, kai visos sėdimosios vietos yra užimtos, turi atitikti šias lygtis:

a)	kai N = 0: P – M ≥ 100 kg;

b)	kai 0 < N ≤ 2: P – (M + N × 68) ≥ 150 kg;

c)	kai N > 2: P – (M + N × 68) ≥ N × 68;

čia vartojamų raidžių reikšmė:

P	maksimali techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė;
M	parengtos eksploatuoti transporto priemonės masė;
N	sėdimųjų vietų, išskyrus vairuotojo sėdimąją vietą, skaičius.

3.6.2. Įrangos, kuri transporto priemonėje įrengiama kroviniams sukrauti (pvz., talpykla, kėbulas ir pan.), tvarkyti (pvz., kranas, keltuvas ir pan.) ir apsaugoti (pvz., krovinį apsaugantys įtaisai), masė įskaičiuojama į M dydį.

Taikant minėtą formulę, į M dydį neįskaičiuojama įrangos, kuri nenaudojama minėtiesiems tikslams (kaip antai kompresorius, suktuvai, elektros generatorius, transliavimo įranga ir t. t.), masė.

3.7. 3.2–3.6 punktuose nurodytus reikalavimus turi atitikti visi transporto priemonės tipui priskiriami variantai ir versijos.

3.8. Transporto priemonių priskyrimo prie N1 klasės kriterijai

3.8.1. Transporto priemonė priskiriama prie N1 klasės, jei atitinka visus taikomus kriterijus.

Jei transporto priemonė neatitinka vieno ar daugiau kriterijų, ji priskiriama prie M1 klasės.

3.8.2. Be 3.2–3.6 punktuose nurodytų bendrųjų kriterijų, transporto priemonė, kurios vairuotojui skirta vieta ir krovinio vieta yra viename skyriuje, t. y. BB kėbule, turi atitikti 3.8.2.1–3.8.2.3.5 punktuose nustatytus priskyrimo prie kategorijos kriterijus.

3.8.2.1. Tai, kad siena ar pertvara (dalinė arba ištisinė) įrengiama tarp sėdynių eilės ir krovinio vietos, neatleidžia nuo prievolės paisyti reikiamų kriterijų.

3.8.2.2. Kriterijai:

a)	krovinius turi būti įmanoma pakrauti pro šiam tikslui suprojektuotas ir sukonstruotas galines duris, galinį bortą ar šoninės duris;

galinių durų arba galinio borto atveju, pakrovimo anga turi atitikti šiuos reikalavimus:

i)	jeigu transporto priemonėje įrengiama tik viena sėdynių eilė arba tik vairuotojo sėdynė, mažiausias pakrovimo angos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 600 mm;

ii)	jeigu transporto priemonėje įrengiamos dvi ar daugiau sėdynių eilių, mažiausias pakrovimo angos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 800 mm, o angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 12 800 cm2;

krovinio vieta turi atitikti šiuos reikalavimus:

„krovinio vieta“ – transporto priemonės dalis už sėdynių eilės (-ių) arba už vairuotojo sėdynės, jeigu transporto priemonėje įrengta tik vairuotojo sėdynė;

i)	krovinio vietos dangos paviršius paprastai turi būti plokščias;

ii)	jeigu transporto priemonėje įrengiama tik viena sėdynių eilė arba viena sėdynė, mažiausias krovinio vietos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 40 proc. ratų bazės;

iii)

jeigu transporto priemonėje įrengiamos dvi ar daugiau sėdynių eilių, mažiausias krovinio vietos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 30 proc. ratų bazės.

Jeigu transporto priemonėje paskutinės sėdynių eilės sėdynes galima lengvai išmontuoti be specialių įrankių, ar paisoma reikalavimų dėl krovinio vietos, tikrinama, kai transporto priemonėje visos sėdynės yra sumontuotos;

iv)	ar paisoma reikalavimų dėl krovinio vietos ilgio, tikrinama, kai pirmosios eilės sėdynės arba, nelygu atvejis, paskutinės eilės sėdynės yra pakeltos ir jų padėtis yra transporto priemonės keleiviams įprasta naudojimosi padėtis.

3.8.2.3. Specialios matavimo sąlygos

3.8.2.3.1. Apibrėžtys

a) „pakrovimo angos aukštis“– vertikalus atstumas tarp dviejų horizontalių plokštumų, atitinkamai nukreiptų kreivės liestine į aukščiausią durų angos apačios tašką ir į žemiausią durų angos viršaus tašką;

b) „pakrovimo angos plotas“– didžiausias leidžiamos didžiausios angos ortogonaliosios projekcijos vertikalioje plokštumoje plotas, statmenas transporto priemonės vidurio linijai, kai galinės durys arba galinis bortas yra visiškai atviras;

c) „ratų bazė“– taikant 3.8.2.2 ir 3.8.3.1 punktuose pateiktas formules, atstumas:

i)tarp priekinės ašies ir antrosios ašies vidurio linijų, jeigu tai yra dviašė transporto priemonė; arbaii)tarp priekinės ašies ir nuo antrosios iki trečiosios ašių vienodu atstumu nutolusios tariamos ašies vidurio linijų, jeigu tai yra triašė transporto priemonė.

3.8.2.3.2. Sėdynės sureguliavimas

a)	sėdynės pastumiamos į labiausiai į galą ir į išorę nutolusią padėtį;

b)	jeigu sėdynės atlošas yra reguliuojamas, jis sureguliuojama taip, kad sėdynėje tilptų erdvinis H taško nustatymo įrenginys, kurio liemens kampas būtų 25 laipsniai;

c)	jeigu sėdynės atlošas nėra reguliuojamas, jo padėtis turi būti transporto gamintojo numatyta padėtis;

d)	kai sėdynės aukštis yra reguliuojamas, jis sureguliuojamas taip, kad sėdynės padėtis būtų žemiausia padėtis.

3.8.2.3.3. Transporto priemonės būsena

a)	transporto priemonė turi būti savo maksimalią masę atitinkančios pakrautos būsenos;

b)	transporto priemonės ratai turi būti nukreipti tiesiai į priekį.

3.8.2.3.4. 3.8.2.3.2 punkte nustatyti reikalavimai netaikomi, jei transporto priemonėje yra įrengta siena arba pertvara.

3.8.2.3.5. Krovinio vietos ilgio matavimas

a)	jeigu transporto priemonėje nėra įrengta pertvarų ar sienų, ilgis matuojamas nuo vertikalios plokštumos, nukreiptos kreivės liestine į labiausiai į išorę nutolusį galinį sėdynės atlošo, esančio prie galinio vidinio panelio arba uždarų durų ar galinio borto, tašką;

b)	jeigu transporto priemonėje įrengta pertvara ar siena, ilgis matuojamas nuo vertikalios plokštumos, nukreiptos kreivės liestine į labiausiai į išorę nutolusį galinį sėdynės atlošo, esančio prie galinio vidinio panelio arba uždarų durų ar, nelygu atvejis, galinio borto, tašką;

c)	ilgio reikalavimų turi būti laikomasi bent grindų, ant kurių sukraunami kroviniai, lygyje palei horizontalią liniją išilginėje vertikaliojoje plokštumoje, kertančioje transporto priemonės vidurio liniją.

3.8.3. Be 3.2–3.6 punktuose nurodytų bendrųjų kriterijų, transporto priemonė, kurios vairuotojui skirta vieta ir krovinio vieta nėra viename skyriuje, t. y. BE kėbule, turi atitikti 3.8.3.1–3.8.3.4 punktuose nustatytus priskyrimo prie kategorijos kriterijus.

3.8.3.1. Jeigu transporto priemonėje įrengtas gaubto tipo korpusas, taikomi šie reikalavimai:

a)	krovinius turi būti įmanoma pakrauti pro šiam tikslui suprojektuotas ir sukonstruotas galines duris, galinį bortą, panelį arba kitu būdu;

b)	mažiausias pakrovimo angos aukštis turi būti ne mažesnis kaip 800 mm, o angos plotas turi būti ne mažesnis kaip 12 800 cm2;

c)	mažiausias krovinio vietos ilgis turi būti ne mažesnis kaip 40 proc. ratų bazės.

3.8.3.2. Jeigu transporto priemonėje įrengta atvira krovinio vieta, taikomos tik 3.8.3.1 punkto a ir c papunkčių nuostatos.

3.8.3.3. Taikant 3.8.3 punkto nuostatas, 3.8.2 punkte pateiktos apibrėžtys taikomos mutatis mutandis.

3.8.3.4. Tačiau reikalavimų dėl krovinio vietos ilgio turi būti laikomasi grindų, ant kurių sukraunami kroviniai, lygyje palei horizontalią liniją išilginėje plokštumoje, kertančioje transporto priemonės vidurio liniją.

4. Transporto priemonių priskyrimo prie visureigių transporto priemonių kriterijai

4.1. M1 arba N1 klasės transporto priemonės priskiriamos prie visureigių transporto priemonių, jeigu jos atitinka visus šiuos reikalavimus:

a)	bent viena priekinė ašis ir bent viena galinė ašis sukonstruotos taip, kad būtų varomos sinchroniškai, nepriklausomai nuo to, ar galima atjungti vieną varančiąją ašį;

b)	įrengtas bent vienas diferencialo blokavimo mechanizmas arba bent vienas panašiai veikiantis mechanizmas;

c)	transporto priemonės gali pavieniui užvažiuoti ne mažesnio kaip 25 proc. statumo įkalne;

jos atitinka penkis iš šių šešių reikalavimų:

i)	užvažiavimo kampas turi būti ne mažesnis kaip 25 laipsniai;

ii)	nuvažiavimo kampas turi būti ne mažesnis kaip 20 laipsniai;

iii)	nuožulni plokštuma turi būti ne mažesnė kaip 20 laipsniai;

iv)	išilginė prošvaisa po priekine ašimi turi būti ne mažesnė kaip 180 mm;

v)	išilginė prošvaisa po galine ašimi turi būti ne mažesnė kaip 180 mm;

vi)	išilginė prošvaisa tarp ašių turi būti ne mažesnė kaip 200 mm.

4.2. M2, N2 arba M3 klasės transporto priemonės, kurių maksimali masė neviršija 12 tonų, priskiriamos prie visureigių transporto priemonių pakategorės, jeigu jos atitinka a papunktyje nustatytus reikalavimus arba ir b, ir c papunkčiuose pateiktus reikalavimus:

a)	visos jų ašys varomos sinchroniškai, nepriklausomai nuo to, ar galima atjungti vieną ar daugiau varančiųjų ašių;

i)	bent viena priekinė ašis ir bent viena galinė ašis sukonstruotos taip, kad būtų varomos sinchroniškai, nepriklausomai nuo to, ar galima atjungti vieną varančiąją ašį;

ii)	įrengtas bent vienas diferencialo blokavimo mechanizmas arba bent vienas panašiai veikiantis mechanizmas;

iii)	transporto priemonės gali pavieniui užvažiuoti ne mažesnio kaip 25 proc. statumo įkalne;

jos atitinka ne mažiau kaip penkis iš šių šešių reikalavimų, jeigu jų maksimali masė neviršija 7,5 tonos, ir ne mažiau kaip keturis, jeigu jų maksimali masė viršija 7,5 tonos:

i)	užvažiavimo kampas turi būti ne mažesnis kaip 25 laipsniai;

ii)	nuvažiavimo kampas turi būti ne mažesnis kaip 25 laipsniai;

iii)	nuožulni plokštuma turi būti ne mažesnė kaip 25 laipsniai;

iv)	išilginė prošvaisa po priekine ašimi turi būti ne mažesnė kaip 250 mm;

v)	išilginė prošvaisa tarp ašių turi būti ne mažesnė kaip 300 mm;

vi)	išilginė prošvaisa po galine ašimi turi būti ne mažesnė kaip 250 mm.

4.3. M3 arba N3 klasės transporto priemonės, kurių maksimali masė neviršija 12 tonų, priskiriamos prie visureigių transporto priemonių pakategorės, jeigu jos atitinka a papunktyje nustatytus reikalavimus arba ir b, ir c papunkčiuose pateiktus reikalavimus:

a)	visos jų ašys varomos sinchroniškai, nepriklausomai nuo to, ar galima atjungti vieną ar daugiau varančiųjų ašių;

i)	ne mažiau kaip pusė ašių (arba dvi ašys iš trijų, jeigu transporto priemonė yra triašė ir, mutatis mutandis, jeigu transporto priemonė yra penkiaašė) sukonstruotos taip, kad būtų varomos sinchroniškai, nepriklausomai nuo to, ar galima atjungti vieną varančiąją ašį;

ii)	yra bent vienas diferencialo blokavimo mechanizmas arba bent vienas panašiai veikiantis mechanizmas;

iii)	transporto priemonės gali pavieniui užvažiuoti ne mažesnio kaip 25 proc. statumo įkalne;

jos atitinka ne mažiau kaip keturis iš šių šešių reikalavimų:

i)	užvažiavimo kampas turi būti ne mažesnis kaip 25 laipsniai;

ii)	nuvažiavimo kampas turi būti ne mažesnis kaip 25 laipsniai;

iii)	nuožulni plokštuma turi būti ne mažesnė kaip 25 laipsniai;

iv)	išilginė prošvaisa po priekine ašimi turi būti ne mažesnė kaip 250 mm;

v)	išilginė prošvaisa tarp ašių turi būti ne mažesnė kaip 300 mm;

vi)	išilginė prošvaisa po galine ašimi turi būti ne mažesnė kaip 250 mm.

4.4. Atitikties šiame skirsnyje pateiktiems geometriniams reikalavimams tikrinimo tvarka nustatoma 1 priedėlyje.

5. Specialios paskirties transporto priemonės

Pavadinimas

Kodas

Apibrėžtis

5.1.

Kemperiai

M kategorijos transporto priemonės, kuriose yra gyvenamosios patalpos ir ši būtiniausia įranga:

a)	sėdynės ir stalas;

b)	miego vieta, kurią galima paruošti pertvarkius sėdynes;

c)	valgio gaminimo įranga;

d)	laikymo vieta.

Ši įranga nejudamai įtvirtinama gyvenamojoje patalpoje,

tačiau stalas gali būti sukonstruotas taip, kad jį būtų galima lengvai išmontuoti.

5.2.

Šarvuotosios transporto priemonės

kulkų neperšaunamomis šarvuotomis plokštėmis dengtos transporto priemonės vežamiems asmenims ar kroviniams apsaugoti.

5.3.

Greitosios pagalbos automobiliai

M kategorijos transporto priemonės su specialia įranga ligoniams ar sužeistiesiems vežti.

Ligonių skyrius turi atitikti standarto EN 1789:2007 „Medicinos transporto priemonės ir jų įranga. Greitosios pagalbos automobiliai“ techninius reikalavimus, išskyrus 6.5 skirsnį „Įrangos sąrašas“.

5.4.

Katafalkai

M kategorijos transporto priemonės su specialia įranga mirusiesiems vežti.

5.5.

Neįgaliųjų vežimėliams pritaikytos transporto priemonės

M1 klasės transporto priemonės, sukonstruotos arba specialiai pritaikytos taip, kad važiuojant jose tilptų vienas ar daugiau neįgaliųjų vežimėliuose sėdinčių asmenų.

5.6.

Priekabiniai nameliai

O kategorijos transporto priemonės, apibrėžtos standarto ISO 3833:1977 3.2.1.3 punkte.

5.7.

Savaeigiai kranai

kroviniams vežti nepritaikytos N3 klasės transporto priemonės su kranu, kurio keliamasis momentas yra ne mažesnis kaip 400 kNm.

5.8.

Kitos specialios paskirties transporto priemonės

specialios paskirties transporto priemonės, neatitinkančios nė vienos iš šiame skirsnyje pateiktų apibrėžčių.

5.9.

Atraminės puspriekabių važiuoklės

O kategorijos transporto priemonės su balninio įtaiso sukabintuvu puspriekabei atremti, kai jos keičiamos priekaba.

5.10.

Specialiems kroviniams vežti skirtos priekabos

O4 klasės transporto priemonės nedalomiems kroviniams vežti, kurioms dėl jų matmenų taikomi greičio ir eismo ribojimai.

Į šios apibrėžties taikymo sritį taip pat įtraukiamos hidraulinės jungtinės priekabos.

6. Pastabos

6.1. Tipo patvirtinimas nesuteikiamas:

a)	atraminėms puspriekabės važiuoklėms, apibrėžtoms šio priedo A dalies 5 skirsnyje;

b)	priekaboms su standžiąja vilktimi, apibrėžtoms šio priedo C dalies 4 skirsnyje;

c)	priekaboms, kuriose važiuojant keliu gali būti vežami asmenys.

6.2. 6.1 punktu nepažeidžiamos 23 straipsnio nuostatos dėl mažomis serijomis gaminamų transporto priemonių nacionalinio tipo patvirtinimo.

B DALIS

Transporto priemonių tipų, variantų ir versijų kriterijai

1. M1 klasė

1.1. Transporto priemonės tipas

1.1.1. „Transporto priemonės tipui“ priskiriamos visos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos visos toliau nurodytos savybės:

a)	gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas;

b)	jeigu tai yra atraminis kėbulas, pagrindinių struktūrinių kėbulo dalių konstrukcija ir sąranka. Tas pats reikalavimas mutatis mutandis taikomas transporto priemonėms, kurių kėbulas yra prisuktas varžtais arba privirintas prie atskiro rėmo;

c)	pakopomis pagamintų transporto priemonių atveju, gamintojas ir ankstesnės pakopos transporto priemonės tipas.

1.1.2. Nukrypstant nuo 1.1.1 punkto b papunktyje nustatytų reikalavimų, kai kėbulo struktūros grindų dalį ir pagrindinius sudedamuosius elementus, iš kurių sudaryta kėbulo struktūros priekinė dalis, esanti tiesiog priešais apatinę priekinio stiklo dalį, gamintojas naudoja įvairių rūšių kėbului sukonstruoti (pvz., salonui ir kupė), tokios transporto priemonės gali būti laikomos priklausančiomis tam pačiam tipui. Gamintojas pateikia su tuo susijusius įrodymus.

1.1.3. Tipą turi sudaryti bent vienas variantas ir viena versija.

1.2. Variantas

1.2.1. Transporto priemonės tipo „variantas“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios konstrukcinės savybės, grupė:

a)	šoninių durelių skaičius arba kėbulo tipas, kaip apibrėžta C dalies 1 skirsnyje, kai gamintojas taiko 1.1.2 punkte nustatytą kriterijų;

šios konstrukcinės variklio savybės:

i)	energijos tiekimo būdas (vidaus degimo variklis, elektros variklis ar kt.);

ii)	veikimo principas (priverstinis uždegimas, slėginis uždegimas ar kt.);

iii)	jeigu tai yra vidaus degimo variklis, cilindrų skaičius ir išdėstymas (L4, V6 ar kt.);

c)	ašių skaičius;

d)	varančiųjų ašių skaičius ir tarpusavio sujungimas;

e)	vairuojamųjų ašių skaičius;

f)	užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė).

1.3. Versija

1.3.1. Varianto „versija“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios savybės, grupė:

a)	maksimali techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė;

b)	jeigu tai yra vidaus degimo variklis, jo galia;

c)	didžiausia variklio galia arba didžiausia nuolatinė vardinė galia (elektros variklio);

d)	degalų rūšis (benzinas, dyzelinas, SND, mišrūs ar kt.);

e)	didžiausias sėdimųjų vietų skaičius;

f)	garso lygis važiuojant;

g)	išmetamų teršalų lygis (pvz., Euro V, Euro VI ar kt.);

h)	suminis arba svertinis, suminis išmetamas CO2 kiekis;

i)	elektros energijos sunaudojimas (svertinis, suminis);

j)	suminis arba svertinis, suminis degalų sunaudojimas;

k)	novatoriškos technologijos paketas, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 443/2009, nustatančiame naujų keleivinių automobilių išmetamų teršalų normas pagal Bendrijos integruotą principą mažinti lengvųjų transporto priemonių išmetamo CO2 kiekį (3).

2. M2 ir M3 klasės

2.1. Transporto priemonės tipas

2.1.1. „Transporto priemonės tipui“ priskiriamos visos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos visos toliau nurodytos savybės:

a)	gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas;

klasė;

šie konstravimo ir projektavimo aspektai:

i)	pagrindinių sudedamųjų elementų, iš kurių sudaryta važiuoklė, projektavimas ir konstravimas;

ii)	jeigu tai yra atraminis kėbulas, pagrindinių struktūrinių kėbulo dalių konstrukcija ir sąranka;

d)	aukštų skaičius (vienaukštė ar dviaukštė);

e)	dalių skaičius (vientisa / sujungta);

f)	ašių skaičius;

g)	energijos tiekimo sistema (sumontuota arba nesumontuota transporto priemonėje);

h)	pakopomis pagamintų transporto priemonių atveju, gamintojas ir ankstesnės pakopos transporto priemonės tipas.

2.1.2. Tipą turi sudaryti bent vienas variantas ir viena versija.

2.2. Variantas

2.2.1. Transporto priemonės tipo „variantas“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios konstrukcinės savybės, grupė:

a)	kėbulo tipas, kaip apibrėžta C dalies 2 skirsnyje;

b)	transporto priemonės klasė arba klasių derinys, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/85/EB I priedo 2.1.1 punkte (tik komplektinių ir sukomplektuotų transporto priemonių atveju);

c)	užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė / sukomplektuota);

šios konstrukcinės variklio savybės:

i)	energijos tiekimo būdas (vidaus degimo variklis, elektros variklis ar kt.);

ii)	veikimo principas (priverstinis uždegimas, slėginis uždegimas ar kt.);

iii)	jeigu tai yra vidaus degimo variklis, cilindrų skaičius ir išdėstymas (L6, V8 ar kt.);

2.3. Versija

2.3.1. Varianto „versija“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios savybės, grupė:

a)	maksimali techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė;

b)	transporto priemonės gebėjimas tempti priekabą;

c)	jeigu tai yra vidaus degimo variklis, jo galia;

d)	didžiausia variklio galia arba didžiausia nuolatinė vardinė galia (elektros variklio);

e)	degalų rūšis (benzinas, dyzelinas, SND, mišrūs ar kt.);

f)	garso lygis važiuojant;

g)	išmetamų teršalų lygis (pvz., Euro IV, Euro V ar kt.).

3. N1 klasė

3.1. Transporto priemonės tipas

3.1.1. „Transporto priemonės tipui“ priskiriamos visos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos visos toliau nurodytos savybės:

a)	gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas;

b)	jeigu tai yra atraminis kėbulas, pagrindinių struktūrinių kėbulo dalių konstrukcija ir sąranka;

c)	jeigu tai nėra atraminis kėbulas, pagrindinių sudedamųjų elementų, iš kurių sudaryta važiuoklė, projektavimas ir konstravimas;

d)	pakopomis pagamintų transporto priemonių atveju, gamintojas ir ankstesnės pakopos transporto priemonės tipas.

3.1.2. Nukrypstant nuo 3.1.1 punkto b papunktyje nustatytų reikalavimų, kai kėbulo struktūros grindų dalį ir pagrindinius sudedamuosius elementus, iš kurių sudaryta kėbulo struktūros priekinė dalis, esanti tiesiog priešais apatinę priekinio stiklo dalį, gamintojas naudoja įvairių rūšių kėbului sukonstruoti (pvz., furgonui ir bekėbuliam sunkvežimiui, įvairioms važiuoklėms ir įvairaus aukščio stogams), tokios transporto priemonės gali būti laikomos priklausančiomis tam pačiam tipui. Gamintojas pateikia su tuo susijusius įrodymus.

3.1.3. Tipą turi sudaryti bent vienas variantas ir viena versija.

3.2. Variantas

3.2.1. Transporto priemonės tipo „variantas“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios konstrukcinės savybės, grupė:

a)	šoninių durelių skaičius arba kėbulo tipas, kaip apibrėžta C dalies 3 skirsnyje (komplektinių ir sukomplektuotų transporto priemonių atveju), kai gamintojas taiko 3.1.2 punkte nustatytą kriterijų;

b)	užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė / sukomplektuota);

šios konstrukcinės variklio savybės:

i)	energijos tiekimo būdas (vidaus degimo variklis, elektros variklis ar kt.);

ii)	veikimo principas (priverstinis uždegimas, slėginis uždegimas ar kt.);

iii)	jeigu tai yra vidaus degimo variklis, cilindrų skaičius ir išdėstymas (L6, V8 ar kt.);

d)	ašių skaičius;

e)	varančiųjų ašių skaičius ir tarpusavio sujungimas;

f)	vairuojamųjų ašių skaičius.

3.3. Versija

3.3.1. Varianto „versija“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios savybės, grupė:

a)	maksimali techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė;

b)	jeigu tai yra vidaus degimo variklis, jo galia;

c)	didžiausia variklio galia arba didžiausia nuolatinė vardinė galia (elektros variklio);

d)	degalų rūšis (benzinas, dyzelinas, SND, mišrūs ar kt.);

e)	didžiausias sėdimųjų vietų skaičius;

f)	garso lygis važiuojant;

g)	išmetamų teršalų lygis (pvz., Euro 5, Euro 6 ar kt.);

h)	suminis arba svertinis, suminis išmetamas CO2 kiekis;

i)	elektros energijos sunaudojimas (svertinis, suminis);

j)	suminis arba svertinis, suminis degalų sunaudojimas.

4. N2 ir N3 klasės

4.1. Transporto priemonės tipas

4.1.1. „Transporto priemonės tipui“ priskiriamos visos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos visos toliau nurodytos savybės:

a)	gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas;

klasė;

c)	važiuoklių, būdingų vienai produkcijos linijai, projektavimas ir konstravimas;

d)	ašių skaičius;

e)	pakopomis pagamintų transporto priemonių atveju, gamintojas ir ankstesnės pakopos transporto priemonės tipas.

4.1.2. Tipą turi sudaryti bent vienas variantas ir viena versija.

4.2. Variantas

4.2.1. Transporto priemonės tipo „variantas“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios konstrukcinės savybės, grupė:

a)	struktūrinė kėbulo koncepcija arba kėbulo tipas, kaip apibrėžta C dalies 3 skirsnyje ir 2 priedėlyje (tik komplektinių ir sukomplektuotų transporto priemonių atveju);

b)	užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė / sukomplektuota);

šios konstrukcinės variklio savybės:

i)	energijos tiekimo būdas (vidaus degimo variklis, elektros variklis ar kt.);

ii)	veikimo principas (priverstinis uždegimas, slėginis uždegimas ar kt.);

iii)	jeigu tai yra vidaus degimo variklis, cilindrų skaičius ir išdėstymas (L6, V8 ar kt.);

d)	varančiųjų ašių skaičius ir tarpusavio sujungimas;

e)	vairuojamųjų ašių skaičius.

4.3. Versija

4.3.1. Varianto „versija“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios savybės, grupė:

a)	maksimali techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė;

gebėjimas tempti tokias priekabas:

i)	priekabą be stabdžių;

ii)	priekabą su inercine (saviridos) stabdžių sistema, kaip apibrėžta JT EEK taisyklės Nr. 13 2.12 punkte;

iii)	priekabą su vieninio arba dvigubinio stabdymo sistema, kaip apibrėžta JT EEK taisyklės Nr. 13 2.9 ir 2.10 punktuose;

iv)	O4 klasės priekabą, kurią prijungus maksimali junginio masė neviršija 44 tonų;

v)	O4 klasės priekabą, kurią prijungus maksimali junginio masė viršija 44 tonas;

c)	variklio galia;

d)	didžiausioji variklio galia;

e)	degalų rūšis (benzinas, dyzelinas, SND, mišrūs ar kt.);

f)	garso lygis važiuojant;

g)	išmetamų teršalų lygis (pvz., Euro IV, Euro V ar kt.).

5. O1 ir O2 klasės

5.1. Transporto priemonės tipas

5.1.1. „Transporto priemonės tipui“ priskiriamos visos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos visos toliau nurodytos savybės:

a)	gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas;

klasė;

c)	koncepcija, apibrėžta C dalies 4 skirsnyje;

šie konstravimo ir projektavimo aspektai:

i)	pagrindinių sudedamųjų elementų, iš kurių sudaryta važiuoklė, projektavimas ir konstravimas;

ii)	jeigu tai yra atraminis kėbulas, pagrindinių struktūrinių kėbulo dalių konstrukcija ir sąranka;

e)	ašių skaičius;

f)	pakopomis pagamintų transporto priemonių atveju, gamintojas ir ankstesnės pakopos transporto priemonės tipas.

5.1.2. Tipą turi sudaryti bent vienas variantas ir viena versija.

5.2. Variantas

5.2.1. Transporto priemonės tipo „variantas“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios konstrukcinės savybės, grupė:

a)	kėbulo rūšis, kaip apibrėžta 2 priedėlyje (tik komplektinių ir sukomplektuotų transporto priemonių atveju);

b)	užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė / sukomplektuota);

c)	stabdžių sistemos tipas (pvz., be stabdžių / inercinio stabdymo / stabdžių su papildomu energijos šaltiniu).

5.3. Versija

5.3.1. Varianto „versija“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios savybės, grupė:

a)	maksimali techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė;

b)	pakabos tipas (pneumatinė, plieninė, guminė, strypinė sukamoji ar kt.);

c)	vilkties tipas (trikampė, vamzdinė ar kt.).

6. O3 ir O4 klasės

6.1. Transporto priemonės tipas

6.1.1. „Transporto priemonės tipui“ priskiriamos visos transporto priemonės, kurioms bendrai būdingos visos toliau nurodytos savybės:

a)	gamintojo prekinis pavadinimas. Jeigu pasikeičia įmonės nuosavybės teisinė forma, tai nereiškia, kad turi būti suteiktas naujas patvirtinimas;

klasė;

c)	priekabos tipas, atsižvelgiant į C dalies 4 skirsnyje pateiktas apibrėžtis;

šie konstravimo ir projektavimo aspektai:

i)	pagrindinių sudedamųjų elementų, iš kurių sudaryta važiuoklė, projektavimas ir konstravimas;

ii)	jeigu tai yra priekabos su atraminiu kėbulu, pagrindinių struktūrinių kėbulo dalių projektavimas ir konstravimas;

e)	ašių skaičius;

f)	pakopomis pagamintų transporto priemonių atveju, gamintojas ir ankstesnės pakopos transporto priemonės tipas.

6.1.2 Tipą turi sudaryti bent vienas variantas ir viena versija.

6.2. Variantai

6.2.1. Transporto priemonės tipo „variantas“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios konstrukcinės ir projektinės savybės, grupė:

a)	kėbulo rūšis, kaip apibrėžta 2 priedėlyje (tik komplektinių ir sukomplektuotų transporto priemonių atveju);

b)	užbaigtumo laipsnis (pvz., komplektinė / nekomplektinė / sukomplektuota);

c)	pakabos tipas (plieninė, pneumatinė, hidraulinė);

šios techninės savybės:

i)	galimybė prailginti važiuoklę;

ii)	aukšto aukštis (įprastas, žemas, pusiau žemas ir t. t.).

6.3. Versijos

6.3.1. Varianto „versija“ – transporto priemonių, kurioms bendrai būdingos visos šios savybės, grupė:

a)	maksimali techniškai leidžiama pakrautos transporto priemonės masė;

b)	Direktyvos 96/53/EB I priedo 3.2 ir 3.3 punktuose suskirstytos grupės ir pogrupiai, kuriems priskiriamas tarpuašis tarp dviejų gretimų ašių, priklausančių vienai grupei;

ašių apibrėžtis, atsižvelgiant į:

i)	pakeliamąsias ašis (skaičių ir vietą);

ii)	laikančiąsias ašis (skaičių ir vietą);

iii)	vairuojamąsias ašis (skaičių ir vietą).

7. Bendrieji visų transporto priemonių kategorijų reikalavimai

7.1. Jeigu dėl maksimalios masės, sėdimųjų vietų skaičiaus arba dėl abiejų šių kriterijų transporto priemonė priskirtina prie kelių kategorijų, gamintojas, norėdamas apibrėžti variantus ir versijas, gali rinktis vienai arba kitai transporto priemonės kategorijai taikomus kriterijus.

7.1.1. Pavyzdžiai:

a)	transporto priemonei A gali būti suteiktas N1 klasės (3,5 tonos) ir N2 klasės (4,2 tonos) tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į jos maksimalią masę. Šiuo požiūriu N1 klasės charakteristikos taip pat gali būti taikomos prie N2 kategorijos priskiriamai transporto priemonei, ir atvirkščiai;

b)	transporto priemonei B gali būti suteiktas M1 arba M2 klasės tipo patvirtinimas, atsižvelgiant į sėdimųjų vietų skaičių (7+1 arba 10+1); M1 klasės charakteristikos taip pat gali būti taikomos prie M2 klasės priskiriamai transporto priemonei, ir atvirkščiai.

7.2. N kategorijos transporto priemonei gali būti suteiktas tipo patvirtinimas pagal M1 arba M2 klasei taikomas nuostatas, nelygu atvejis, kai kitu daugiaetapio tipo tvirtinimo procedūros etapu ją ketinama perdaryti į kurios nors minėtos klasės transporto priemonę.

7.2.1. Šią galimybę leidžiama rinktis tik tuo atveju, jeigu transporto priemonės yra nekomplektinės.

Tokios transporto priemonės žymimos bazinio transporto priemonės modelio gamintojo suteiktu specialiu varianto kodu.

7.3. Tipo, varianto ir versijos žymenys

7.3.1. Gamintojas suteikia kiekvienam transporto priemonės tipui, variantui ir versijai raidinį skaitmeninį kodą, sudarytą iš romėniškųjų raidžių ir (arba) arabiškųjų skaitmenų.

Leidžiama naudoti skliaustus ar brūkšnius, jeigu jais nepakeičiamos raidės ar skaitmenys.

7.3.2. Visas kodas žymimas taip: tipas, variantas ir versija arba „TVV“.

7.3.3. TVV kodas turi aiškiai ir vienareikšmiškai žymėti unikalų techninių savybių derinį pagal šio priedo B dalyje apibrėžtus kriterijus.

7.3.4. Tas pats gamintojas gali žymėti transporto priemonės tipą tuo pačiu kodu, jeigu tipas priskiriamas dviem ar daugiau kategorijų.

7.3.5. Tas pats gamintojas negali žymėti transporto priemonės tipo tuo pačiu kodu, jeigu tai pačiai transporto priemonės kategorijai suteiktas daugiau kaip vienas tipo patvirtinimas.

7.4. TVV kodo simbolių skaičius

7.4.1. Simbolių skaičius neturi viršyti:

a)	15, jeigu tai yra transporto priemonės tipo kodas;

b)	25, jeigu tai yra varianto kodas;

c)	35, jeigu tai yra versijos kodas.

7.4.2. Viso raidinio skaitmeninio TVV kodo simbolių skaičius neturi viršyti 75.

7.4.3. Kai naudojamas visas TVV kodas, tarp tipo, varianto ir versijos paliekami tarpai.

Tokio TVV kodo pavyzdys: 159AF[…tarpas]0054[…tarpas]977K(BE).

C DALIS

Kėbulo tipų apibrėžtys

0. Bendrosios pastabos

0.1. I priedo 9 skirsnyje ir III priedo 1 dalyje paminėto kėbulo tipas bei IX priedo 38 punkte minimo kėbulo kodas žymimi kodais.

Išvardyti kodai pirmiausia taikomi komplektinėms ir sukomplektuotoms transporto priemonėms.

0.2. M kategorijos transporto priemonių kėbulo tipas žymimas dviem raidėmis, kaip nurodyta 1 ir 2 skirsniuose.

0.3. N ir O kategorijų transporto priemonių kėbulo tipas žymimas dviem raidėmis, kaip nurodyta 3 ir 4 skirsniuose.

0.4. Prireikus jos papildomos dviem skaitmenimis (visų pirma, kai kėbulas yra 3.1 ir 3.6 bei 4.1 ir 4.4 punktuose nurodytų tipų).

0.4.1. Skaitmenų sąrašas pateikiamas šio priedo 2 priedėlyje.

0.5. Specialios paskirties transporto priemonėms naudojamas su transporto priemonės kategorija susijusio tipo kėbulas.

1. M1 klasės transporto priemonės

Punktas	Kodas	Pavadinimas	Apibrėžtis
1.1.	AA	Sedanas	Standarto ISO 3833:1977 3.1.1.1 punkte apibrėžta transporto priemonė, kurioje įrengti ne mažiau kaip keturi šoniniai langai.
1.2.	AB	Hečbekas	1.1 punkte apibrėžtas sedanas, kurio gale yra į viršų atsidaranti bagažinė.
1.3.	AC	Universalas	Standarto ISO 3833:1977 3.1.1.4 punkte apibrėžta transporto priemonė.
1.4.	AD	Kupė	Standarto ISO 3833:1977 3.1.1.5 punkte apibrėžta transporto priemonė.
1.5.	AE	Kabrioletas	Standarto ISO 3833:1977 3.1.1.6 punkte apibrėžta transporto priemonė. Tačiau kabrioletas gali būti be durų.
1.6.	AF	Daugiafunkcinė transporto priemonė	Transporto priemonė, išskyrus AG ir AA–AE kodais žymimas transporto priemones, kurioje keleiviai, jų bagažas ir retkarčiais kroviniai vežami viename skyriuje.
1.7.	AG	Pikapas	Standarto ISO 3833:1977 3.1.1.4.1 punkte apibrėžta transporto priemonė. Tačiau bagažo skyrius turi būti visiškai atskirtas nuo keleivių skyriaus. Be to, vairuotojo sėdimosios vietos atskaitos taškas neprivalo būti bent 750 mm virš pagrindo, į kurį remiasi transporto priemonė.

2. M2 arba M3 klasės transporto priemonės

Punktas	Kodas	Pavadinimas	Apibrėžtis
2.1.	CA	Vienaukštė transporto priemonė	Transporto priemonė, kurioje asmenims skirtos vietos įrengiamos viename lygyje arba taip, kad jos nebūtų išdėstytos dviem vienas virš kito esančiais lygiais.
2.2.	CB	Dviaukštė transporto priemonė	Direktyvos 2001/85/EB I priedo 2.1.6 punkte apibrėžta transporto priemonė.
2.3.	CC	Vienaukštė sujungtoji transporto priemonė	Direktyvos 2001/85/EB I priedo 2.1.3 punkte apibrėžta vieno aukšto transporto priemonė.
2.4.	CD	Dviaukštė sujungtoji transporto priemonė	Direktyvos 2001/85/EB I priedo 2.1.3.1 punkte apibrėžta transporto priemonė.
2.5.	CE	Žemagrindė vienaukštė transporto priemonė	Direktyvos 2001/85/EB I priedo 2.1.4 punkte apibrėžta vieno aukšto transporto priemonė.
2.6.	CF	Žemagrindė dviaukštė transporto priemonė	Direktyvos 2001/85/EB I priedo 2.1.4 punkte apibrėžta dviejų aukštų transporto priemonė.
2.7.	CG	Žemagrindė vienaukštė sujungtoji transporto priemonė	Transporto priemonė, kuriai bendrai būdingos 2.3 ir 2.5 punktuose apibrėžtų transporto priemonių techninės savybės.
2.8.	CH	Žemagrindė dviaukštė sujungtoji transporto priemonė	Transporto priemonė, kuriai bendrai būdingos 2.4 ir 2.6 punktuose apibrėžtų transporto priemonių techninės savybės.
2.9.	CI	Bestogė vienaukštė transporto priemonė	Transporto priemonė, neturinti dalies arba viso stogo.
2.10.	CJ	Bestogė dviaukštė transporto priemonė	Transporto priemonė, neturinti stogo viršutiniame aukšte virš visų grindų arba jų dalies.
2.11.	CX	Autobuso važiuoklė	Nekomplektinė transporto priemonė tik su važiuoklės rėmais arba vamzdine sąranka, jėgos pavara, ašimis, kurią ketinama komplektuoti su kėbulu, pritaikytu prie vežėjo poreikių.

3. N1, N2 arba N3 klasės motorinės transporto priemonės

Punktas	Kodas	Pavadinimas	Apibrėžtis
3.1.	BA	Sunkvežimis	Transporto priemonė, suprojektuota ir sukonstruota vien tik arba iš esmės tik kroviniams vežti. Ja taip pat gali būti velkama priekaba.
3.2.	BB	Furgonas	Sunkvežimis, kurio vairuotojui skirta vieta ir krovinio vieta yra viename skyriuje.
3.3.	BC	Balninis vilkikas	Velkančioji transporto priemonė, suprojektuota ir sukonstruota vien tik arba iš esmės tik puspriekabėms vilkti.
3.4.	BD	Kelių vilkikas	Velkančioji transporto priemonė, suprojektuota ir sukonstruota vien tik arba iš esmės tik priekaboms vilkti, išskyrus puspriekabes.
3.5.	BE	Pikapas	Transporto priemonė, kurios maksimali masė neviršija 3 500 kg ir kurios sėdimosios vietos ir krovinio vieta nėra viename skyriuje.
3.6.	BX	Bekėbulė transporto priemonė arba bekėbulis sunkvežimis	Nekomplektinė transporto priemonė tik su kabina (užbaigta arba neužbaigta), važiuoklės rėmais, jėgos pavara, ašimis, kurią ketinama komplektuoti su kėbulu, pritaikytu prie vežėjo poreikių.

4. O kategorijos transporto priemonės

Punktas

Kodas

Pavadinimas

Apibrėžtis

4.1.

Puspriekabė

Priekaba, suprojektuota ir sukonstruota taip, kad ją būtų galima sukabinti su vilkiku arba su atramine puspriekabės važiuokle ir velkančiąją transporto priemonę arba puspriekabės važiuoklę veikti didele apkrova.

Transporto priemonių junginiui naudojamas sukabintuvas, sudarytas iš šerdeso ir balninio įtaiso.

4.2.

Priekaba su grąžulu

Priekaba, turinti bent dvi ašis, iš kurių bent viena yra vairuojamoji:

a)	kurioje įrengtas vilkimo įtaisas, galintis judėti vertikaliai (priekabos atžvilgiu); ir

b)	kurią velkanti transporto priemonė veikiama mažesne kaip 100 daN statine vertikaliąja apkrova.

4.3.

Priekaba, kurios ašis (-ys) sutampa su jos sunkio centru (centrinės ašies priekaba)

Priekaba, kurios ašis (-ys) yra arti transporto priemonės sunkio centro (kai krovinys paskirstytas tolygiai) ir dėl to ją velkanti transporto priemonė veikiama visai nedidele statine vertikaliąja apkrova, neviršijančia 10 proc. priekabos maksimalios masės arba 1 000 daN apkrovos (priklausomai nuo to, kuris dydis yra mažesnis).

4.4.

Priekaba su standžiąja vilktimi

Priekaba, turinti vieną ašį arba vieną grupę ašių, sumontuotų su grąžulu, kuriuo dėl konstrukcijos ypatumų velkančioji transporto priemonė veikiama ne didesne kaip 4 000 daN statine apkrova, ir neatitinkanti priekabos, kurios ašis (-ys) sutampa su jos sunkio centru, apibrėžties.

Transporto priemonių junginiui naudojamas sukabintuvas, nesudarytas iš šerdeso ir balninio įtaiso.

1 priedėlis

Tvarka, taikoma tikrinant, ar transporto priemonė gali būti priskirta prie visureigių transporto priemonių

0. Bendrosios pastabos

0.1. Nustatant, ar transporto priemonė turi būti priskirta prie visureigių transporto priemonių, taikoma šiame priedėlyje nustatyta tvarka.

1. Geometrinių matavimų bandymo sąlygos

1.1. M1 arba N1 klasei priklausančios transporto priemonės turi būti nepakrautos, o jų vairuotojui skirtoje vietoje turi būti pasodintas 50 procentilių vyro dydžio manekenas; transporto priemonėje turi būti aušinimo skysčio, tepalų, degalų, įrankiai ir atsarginis ratas (jeigu tai laikoma originalia gamintojo įranga).

Manekenas gali būti pakeistas panašiu tokios pat masės įtaisu.

1.2. Transporto priemonės, išskyrus nurodytąsias 1.1 punkte, pakraunamos iki maksimalios techniškai leidžiamos pakrautos transporto priemonės masės.

Ašims tenkančios masės pasiskirstymas turi atitikti blogiausią atvejį, atsižvelgiant į atitinkamus kriterijus.

1.3. Tipą atitinkanti transporto priemonė technikos tarnybai pateikiama 1.1 arba 1.2 punkte nurodytos būsenos. Transporto priemonė turi stovėti, o jos ratai turi būti nukreipti tiesiai į priekį.

Matavimo paviršius turi būti kuo plokštesnis ir horizontalus (didžiausias pokrypis – 0,5 proc.).

2. Užvažiavimo ir nuvažiavimo kampų bei nuožulnios plokštumos matavimas

2.1. Užvažiavimo kampas matuojamas vadovaujantis standarto ISO 612: 1978 6.10 punktu.

2.2. Nuvažiavimo kampas matuojamas vadovaujantis standarto ISO 612: 1978 6.11 punktu.

2.3. Nuožulni plokštuma matuojama vadovaujantis standarto ISO 612: 1978 6.9 punktu.

2.4. Matuojant nuvažiavimo kampą, galinių apsaugos nuo palindimo įtaisų, kurių aukštį galima reguliuoti, padėtis gali būti aukštesnioji padėtis.

2.5. 2.4 punkto nuostata nelaikoma reikalavimu baziniame transporto priemonės modelyje sumontuoti originalią galinę apsaugos nuo palindimo įrangą. Tačiau bazinio transporto priemonės modelio gamintojas praneša kito etapo gamintojui, kad transporto priemonė, kurioje sumontuojama galinė apsaugos nuo palindimo įranga, turi atitikti nuvažiavimo kampo reikalavimus.

3. Išilginės prošvaisos matavimas

3.1. Išilginė prošvaisa tarp ašių

3.1.1.

„Išilginė prošvaisa tarp ašių“– trumpiausias atstumas nuo žemės paviršiaus plokštumos iki žemiausio nejudamo transporto priemonės taško.

Taikant šią apibrėžtį, vertinamas atstumas nuo priekinės ašių grupės paskutiniosios ašies iki galinės ašių grupės pirmosios ašies.

3.1.2.

Į paveiksle nurodytą užbrūkšniuotą zoną negali išsikišti jokia standi transporto priemonės dalis.

3.2. Išilginė prošvaisa po viena ašimi

3.2.1.

„Išilginė prošvaisa po viena ašimi“– atstumas nuo apskritimo lanko, kertančio vienos ašies ratų (jei ratai sudvejinti – vidinių ratų) padangų sąlyčio su žemės paviršiumi taškus ir susiliečiančio su žemiausiu nejudamu transporto priemonės tašku tarp ratų, aukščiausio taško iki žemės paviršiaus.

3.2.2.

Prireikus išmatuojama ašių grupei priklausančios kiekvienos ašies išilginė prošvaisa.

4. Įkalnės įveikimo geba

„Įkalnės įveikimo geba“– transporto priemonės gebėjimas įveikti įkalnę.

4.2. Siekiant patikrinti nekomplektinių ir komplektinių M2, M3, N2 ir N3 klasių transporto priemonių gebėjimą įveikti įkalnę, atliekamas bandymas.

4.3. Ši bandymą technikos tarnyba atlieka su bandomą tipą atitinkančia transporto priemone.

4.4. Gamintojui paprašius, laikantis XVI priede nurodytų sąlygų, transporto priemonės tipo gebėjimas įveikti įkalnę gali būti patikrintas atliekant virtualų bandymą.

5. Bandymų atlikimo sąlygos ir išlaikymo arba neišlaikymo kriterijus

5.1. Iki 2014 m. spalio 31 d. taikomos Direktyvos 97/27/EB I priedo 7.5 skirsnyje nustatytos sąlygos.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. taikomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 661/2009 (4) patvirtintos bandymų atlikimo sąlygos, vadovaujantis minėto reglamento 14 straipsniu.

5.2. Transporto priemonė turi užvažiuoti įkalne pastoviu greičiu, ratams neslystant nei į priekį, nei į šonus.

2 priedėlis

Kodus, kuriais žymimi įvairių rūšių kėbulai, papildantys skaitmenys

Platforma

02	Bortinis kėbulas

Furgonas

04	Kondicionuojamas kėbulas su izoliuotomis sienelėmis ir įranga vidaus temperatūrai palaikyti

05	Izoterminis kėbulas

06	Tentinis kėbulas

07	Nuimamasis kėbulas (keičiamoji konstrukcija)

08	Konteinervežiai

09	Transporto priemonės, kuriose įrengtas kablinis keltuvas

10	Savivartis

Cisterna

12	Talpykla pavojingiems kroviniams vežti

13	Kėbulas gyvuliams vežti

14	Automobilvežis

15	Betono maišyklė

16	Automobilinis betono siurblys

17	Miškovežis

18	Šiukšliavežis

19	Gatvių valymo mašina, valymas ir nuotekų šalinimas

20	Kompresorius

21	Valčių vežimo priekaba

22	Sklandytuvų vežimo priekaba

23	Mažmeninei prekybai arba demonstruoti skirtos transporto priemonės

24	Techninės pagalbos automobilis

25	Automobilinės kopėčios

26	Automobilinis kranas (išskyrus savaeigius kranus, apibrėžtus II priedo A dalies 5 skirsnyje)

27	Automobilinis aukštuminis keltuvas

28	Kranas manipuliatorius

29	Žemagrindė priekaba

30	Transporto priemonė stiklui vežti

31	Priešgaisriniai automobiliai

99	Į šį sąrašą neįtraukti kėbulai

“

(1) OL L 42, 2002 2 13, p. 1.

(2) OL L 39, 1980 2 15, p. 40.

(3) OL L 140, 2009 6 5, p. 1.

(4) OL L 200, 2009 7 31, p. 1.

II PRIEDAS

Direktyvos 2007/46/EB IV priedas iš dalies keičiamas taip:

1.	IV priedo pavadinimas pakeičiamas pavadinimu „SUTEIKIANT TRANSPORTO PRIEMONĖS EB TIPO PATVIRTINIMĄ TAIKOMI REIKALAVIMAI“.

IV priedo I dalies 43 punktas pakeičiamas taip:

„43

Purslų slopinimo sistemos

Direktyva 91/226/EEB

L 103, 1991 4 23, p. 5

x“

3.	IV priedo priedėlio pavadinimas pakeičiamas pavadinimu „Suteikiant EB tipo patvirtinimą mažomis serijomis, remiantis 22 straipsniu, gaminamoms M1 klasės transporto priemonėms taikytini reikalavimai“.

III PRIEDAS

Direktyvos 2007/46/EB IX priedas iš dalies keičiamas taip:

Atitikties liudijimo pavyzdžio antrosios pusės „2-oji pusė. N2 klasės transporto priemonės (sukomplektuotos ir komplektinės transporto priemonės)“ 31 įrašo tekstas pakeičiamas taip:

„31.	Pakeliamosios (-ųjų) ašies (-ių) padėtis: …“

Atitikties liudijimo pavyzdžio antrosios pusės „2-oji pusė. N3 klasės transporto priemonės (sukomplektuotos ir komplektinės transporto priemonės)“ 31 įrašo tekstas pakeičiamas taip:

„31.	Pakeliamosios (-ųjų) ašies (-ių) padėtis: …“

Atitikties liudijimo pavyzdžio antrosios pusės „2-oji pusė. O1 ir O2 klasių transporto priemonės (sukomplektuotos ir komplektinės transporto priemonės)“ 31 įrašo tekstas pakeičiamas taip:

„31.	Pakeliamosios (-ųjų) ašies (-ių) padėtis: …“

Atitikties liudijimo pavyzdžio antrosios pusės „2-oji pusė. O3 ir O4 klasių transporto priemonės (sukomplektuotos ir komplektinės transporto priemonės)“ 31 įrašo tekstas pakeičiamas taip:

„31.	Pakeliamosios (-ųjų) ašies (-ių) padėtis: …“

Atitikties liudijimo pavyzdžio antrosios pusės „2-oji pusė. N2 klasės transporto priemonės (nekomplektinės transporto priemonės)“ 31 įrašo tekstas pakeičiamas taip:

„31.	Pakeliamosios (-ųjų) ašies (-ių) padėtis: …“

Atitikties liudijimo pavyzdžio antrosios pusės „2-oji pusė. N3 klasės transporto priemonės (nekomplektinės transporto priemonės)“ 31 įrašo tekstas pakeičiamas taip:

„31.	Pakeliamosios (-ųjų) ašies (-ių) padėtis: …“

Atitikties liudijimo pavyzdžio antrosios pusės „2-oji pusė. O1 ir O2 klasių transporto priemonės (nekomplektinės transporto priemonės)“ 31 įrašo tekstas pakeičiamas taip:

„31.	Pakeliamosios (-ųjų) ašies (-ių) padėtis: …“

Atitikties liudijimo pavyzdžio antrosios pusės „2-oji pusė. O3 ir O4 klasių transporto priemonės (nekomplektinės transporto priemonės)“ 31 įrašo tekstas pakeičiamas taip:

„31.	Pakeliamosios (-ųjų) ašies (-ių) padėtis: …“

IX priedo aiškinamųjų pastabų tekstas iš dalies keičiamas taip:

a)	a aiškinamosios pastabos paskutinis sakinys išbraukiamas;

b)	e aiškinamoji pastaba papildoma šiuo sakiniu: „Jeigu tai yra vienašė priekaba, kurios ašis sutampa su jos sunkio centru, nurodomas horizontalus atstumas nuo sukabintuvo vertikaliosios ašies iki ašies centro.“

IV PRIEDAS

Direktyvos 2007/46/EB XI priedas iš dalies keičiamas taip:

XI priedo 2 priedėlio 43 punktas pakeičiamas taip:

„43

Purslų slopinimo sistemos

Direktyva 91/226/EEB

x“

XI priedo 4 priedėlio 43 punktas pakeičiamas taip:

„43

Purslų slopinimo sistemos

Direktyva 91/226/EEB

x“

Po 5 priedėlio ir prieš „Raidžių reikšmes“ įterpiamas šis 6 priedėlis:

„6 priedėlis

Specialiems kroviniams vežti skirtos priekabos

Punktas	Dalykas	Norminio teisės akto nuoroda	O4 klasės priekaba
3	Degalų bakai ir (arba) galiniai apsauginiai įtaisai	Direktyva 70/221/EEB	X
4	Vieta galiniam valstybinio numerio ženklui	Direktyva 70/222/EEB	X
5	Vairavimo jėga	Direktyva 70/311/EEB	X
9	Stabdymas	Direktyva 71/320/EEB	X
10	Radijo trukdžiai (elektromagnetinis suderinamumas)	Direktyva 72/245/EEB	X
18	Identifikavimo plokštelės	Direktyva 76/114/EEB	X
20	Apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų įrengimas	Direktyva 76/756/EEB	A + N
21	Atšvaitai	Direktyva 76/757/EEB	X
22	Viršutiniai gabaritiniai, priekiniai gabaritiniai (šoniniai), galiniai gabaritiniai (šoniniai), stabdymo signalo, šoniniai gabaritiniai ir dienos žibintai	Direktyva 76/758/EEB	X
23	Posūkių žibintai	Direktyva 76/759/EEB	X
24	Galinio valstybinio numerio apšvietimo žibintai	Direktyva 76/760/EEB	X
28	Galiniai rūko žibintai	Direktyva 77/538/EEB	X
29	Atbulinės eigos žibintai	Direktyva 77/539/EEB	X
36	Šildymo sistemos	Direktyva 2001/56/EB	N/A
42	Šoninės apsaugos priemonės	Direktyva 89/297/EEB	A
43	Purslų slopinimo sistemos	Direktyva 91/226/EEB	A
46	Padangos	Direktyva 92/23/EEB	I
48	Masė ir matmenys	Direktyva 97/27/EB	X
50	Sukabintuvai	Direktyva 94/20/EB	X
63	Bendroji sauga	Reglamentas (EB) Nr. 661/2009	P/A“

„Raidžių reikšmės“ iš dalies keičiamos taip:

L punktas pakeičiamas šiuo tekstu:

„L

Taikoma tik sėdynėms, skirtoms įprastiniam naudojimui transporto priemonei važiuojant keliu. Galinėse sėdynėse būtinai reikalaujama juosmens saugos diržų tvirtinimo įtaisų. Sėdynės, kurios nėra skirtos naudoti transporto priemonei važiuojant keliu, naudotojams turi būti aiškiai nurodytos piktograma ar ženklu su atitinkamu tekstu.“;

po punkto „N/A“ įterpiamas šis punktas:

„P/A

šis norminis teisės aktas taikomas iš dalies. Tiksli taikymo sritis nustatyta Reglamento (EB) Nr. 661/2009 įgyvendinimo priemonėmis“;

po H punkto įterpiamas šis punktas:

„I

Padangų tipas turi būti patvirtintas laikantis JT EEK taisyklės Nr. 54 reikalavimų, net jeigu didžiausias konstrukcinis transporto priemonės greitis yra mažesnis kaip 80 km/h.

Pritarus padangos gamintojui, krovumas gali būti pakoreguotas atsižvelgiant į didžiausią konstrukcinį priekabos greitį.“

15.7.2011

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 185/62

KOMISIJOS ĮGYVENDINIMO REGLAMENTAS (ES) Nr. 680/2011

2011 m. liepos 14 d.

kuriuo nustatomos 2011 m. viršutinės biudžeto ribos, taikomos tam tikroms tiesioginės paramos schemoms, numatytoms Tarybos reglamente (EB) Nr. 73/2009

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 73/2009, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantį reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (1), ypač į jo 51 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą, 69 straipsnio 3 dalį, 87 straipsnio 3 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 128 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, 128 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą ir 131 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)	valstybėms narėms, 2011 m. įgyvendinančioms Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje numatytą bendrosios išmokos schemą, reikėtų numatyti 2011 metų viršutines biudžeto išmokų, nurodytų to reglamento 52, 53 ir 54 straipsniuose, ribas;

(2)	valstybėms narėms, 2011 m. besinaudojančioms Reglamento (EB) Nr. 73/2009 87 straipsnyje numatyta galimybe, reikėtų numatyti tiesioginių išmokų, kurioms netaikoma bendrosios išmokos schema, 2011 metų viršutines biudžeto ribas;

(3)	valstybėms narėms, 2011 m. besinaudojančioms Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 1 dalyje ar 131 straipsnio 1 dalyje numatytomis galimybėmis, reikėtų numatyti Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinės dalies 5 skyriuje nurodytos specialiosios paramos 2011 metų viršutines biudžeto ribas;

(4)

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad susietoji su gamyba pagalba, numatyta 68 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii, iii ir iv papunkčiuose ir 68 straipsnio 1 dalies b ir e punktuose, neturi viršyti 3,5 % to reglamento 40 straipsnyje nurodytų nacionalinių viršutinių ribų. Dėl aiškumo Komisija turėtų paskelbti valstybių narių praneštų sumų, susijusių su atitinkamomis priemonėmis, viršutines ribas;

(5)

remiantis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 6 dalies a punktu, pagal to reglamento 69 straipsnio 7 dalį apskaičiuotos sumos buvo pateiktos 2009 m. spalio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1120/2009, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje numatytos bendrosios išmokos schemos taikymo taisyklės (2), III priede. Dėl aiškumo Komisija turėtų paskelbti valstybių narių praneštas sumas, kurias jos planuoja naudoti pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 6 dalies a punktą;

(6)

dėl aiškumo reikėtų paskelbti 2011 metų bendrosios išmokos schemos viršutines biudžeto ribas, nustatytas iš Reglamento (EB) Nr. 73/2009 VIII priedo viršutinių ribų atėmus to reglamento 52, 53, 54, 68 ir 87 straipsniuose nurodytų išmokų viršutines ribas. Suma, kurią reikia atimti iš minėto VIII priedo, kad būtų galima finansuoti specialiąją paramą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnyje, atitinka specialiajai paramai skirtos bendros sumos, apie kurią valstybės narės pranešė, ir specialiajai paramai finansuoti skirtų sumų pagal to reglamento 69 straipsnio 6 dalies a punktą skirtumą. Kai valstybė narė, įgyvendinanti vienkartinės išmokos schemą, nusprendžia skirti paramą, nurodytą 68 straipsnio 1 dalies c punkte, Komisijai pranešama suma turi būti įtraukta į vienkartinės išmokos schemos viršutinę ribą, nes tokia parama padidina vieneto vertę ir (arba) ūkininko teisių į išmokas skaičių;

(7)	valstybėms narėms, 2011 m. įgyvendinančioms Reglamento (EB) Nr. 73/2009 V antraštinės dalies 2 skyriuje numatytą vienkartinės išmokos už plotą schemą, metiniai finansiniai paketai turėtų būti nustatyti pagal to reglamento 123 straipsnio 1 dalį.

(8)	Dėl aiškumo reikėtų paskelbti didžiausias sumas, skirtas vienkartinės išmokos už plotą schemą įgyvendinančioms valstybėms narėms, kad 2011 m. jos galėtų išmokėti remiantis jų pranešimais nustatytas atskiras išmokas už cukrų pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 126 straipsnį;

(9)	Dėl aiškumo reikėtų paskelbti didžiausias sumas, skirtas vienkartinės išmokos už plotą schemą įgyvendinančioms valstybėms narėms, kad 2011 m. jos galėtų išmokėti remiantis jų pranešimais nustatytas atskiras išmokas už vaisius ir daržoves pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 127 straipsnį;

(10)

reikėtų valstybėms narėms, įgyvendinančioms vienkartinės išmokos už plotą schemą, paskelbti 2011 metų viršutines biudžeto ribas, taikytinas pereinamojo laikotarpio išmokoms už vaisius ir daržoves 2011 m., nustatytas pagal jų pranešimus, laikantis Reglamento (EB) Nr. 73/2009 128 straipsnio 1 ir 2 dalių;

(11)	šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Tiesioginių išmokų vadybos komiteto nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Reglamento (EB) Nr. 73/2009 51 straipsnio 2 dalyje nurodytos 2011 m. viršutinės biudžeto ribos yra nustatytos šio reglamento I priede.

2. Reglamento (EB) Nr. 73/2009 87 straipsnio 3 dalyje nurodytos 2011 m. viršutinės biudžeto ribos yra nustatytos šio reglamento II priede.

3. Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 3 dalyje ir 131 straipsnio 4 dalyje nurodytos 2011 m. viršutinės biudžeto ribos yra nustatytos šio reglamento III priede.

4. Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii, iii ir iv papunkčiuose ir 68 straipsnio 1 dalies b ir e punktuose nurodytos 2011 m. viršutinės biudžeto ribos yra nustatytos šio reglamento IV priede.

5. Lėšų, kurias valstybės narės gali naudoti pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 69 straipsnio 6 dalies a punktą to reglamento 68 straipsnio 1 dalyje nurodytai specialiajai paramai teikti, sumos yra nustatytos šio reglamento V priede.

6. Viršutinės 2011 metų vienkartinių išmokų schemos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 73/2009 III antraštinėje dalyje, biudžeto ribos yra nustatytos šio reglamento VI priede.

7. Reglamento (EB) Nr. 73/2009 123 straipsnio 1 dalyje nurodyti 2011 metų metiniai finansiniai paketai yra nustatyti šio reglamento VII priede.

8. Didžiausios lėšų, skirtų Čekijai, Latvijai, Lenkijai, Lietuvai, Rumunijai, Slovakijai ir Vengrijai Reglamento (EB) Nr. 73/2009 126 nurodytoms atskiroms išmokoms už cukrų 2011 m. išmokėti, sumos yra nustatytos šio reglamento VIII priede.

9. Didžiausios lėšų, skirtų Čekijai, Lenkijai, Slovakijai ir Vengrijai Reglamento (EB) Nr. 73/2009 127 straipsnyje nurodytoms atskiroms išmokoms už vaisius ir daržoves 2011 m. išmokėti, sumos yra nustatytos šio reglamento IX priede.

10. Reglamento (EB) Nr. 73/2009 128 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir 2 dalyje nurodytos 2011 m. viršutinės biudžeto yra ribos nustatytos šio reglamento X priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2011 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkas

José Manuel BARROSO

(1) OL L 30, 2009 1 31, p. 16.

(2) OL L 316, 2009 12 2, p. 1.

I PRIEDAS

Tiesioginių išmokų, mokėtinų pagal reglamento (EB) Nr. 73/2009 52, 53 ir 54 straipsnius, viršutinės biudžeto ribos

2011 kalendoriniai metai

(tūkst. EUR)
	BE	DK	ES	FR	IT	AT	PT	SI	FI	SE
Priemoka už avis ir ožkas		855					21 892		600
Papildoma priemoka už avis ir ožkas							7 184		200
Priemoka už karves žindenes	77 565		261 153	525 622		70 578	78 695
Papildoma priemoka už karves žindenes	19 389		26 000			99	9 462
Speciali priemoka už jautieną		33 085						10 077		37 446
Skerdimo priemoka už suaugusius galvijus			47 175				8 657
Skerdimo priemoka už veršelius	6 384		560				946
Pomidorai – 54 straipsnio 1 dalis				4 017			16 667
Vaisiai ir daržovės (išskyrus pomidorus) – 54 straipsnio 2 dalis				33 025	850

II PRIEDAS

Tiesioginių išmokų, mokėtinų pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 87 straipsnį, viršutinės biudžeto ribos

2011 kalendoriniai metai

(tūkst. EUR)

Ispanija

Prancūzija

Italija

Nyderlandai

Portugalija

Suomija

–	Pagalba už sėklas

10 347

2 310

13 321

726

272

1 150

III PRIEDAS

Reglamento (EB) nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalyje nurodytos specialiosios paramos viršutinės biudžeto ribos

2011 kalendoriniai metai

(tūkst. EUR)

Valstybė narė

Belgija

6 389

Bulgarija

19 326

Čekija

31 826

Danija

15 800

Vokietija

2 000

Estija

1 253

Airija

25 000

Graikija

108 000

Ispanija

247 865

Prancūzija

456 600

Italija

316 950

Latvija

5 130

Lietuva

9 503

Vengrija

77 290

Nyderlandai

21 965

Austrija

11 900

Lenkija

40 800

Portugalija

32 411

Rumunija

25 545

Slovėnija

11 699

Slovakija

11 000

Suomija

47 555

Švedija

3 434

Jungtinė Karalystė

29 800

Pastaba:

Valstybių narių praneštos 68 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai paramai teikti skirtos sumos, įtrauktos į vienkartinių išmokų schemos viršutinę ribą.

Graikija – 30 000 tūkst. EUR

Slovėnija – 4 800 tūkst. EUR

IV PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnio 1 dalies a punkto i, ii, iii ir iv papunkčiuose ir 68 straipsnio 1 dalies b ir e punktuose nurodytos paramos viršutinės biudžeto ribos

2011 kalendoriniai metai

(tūkst. EUR)
Valstybė narė
Belgija	6 389
Bulgarija	19 326
Čekija	31 826
Danija	4 300
Vokietija	2 000
Estija	1 253
Airija	25 000
Graikija	78 000
Ispanija	178 265
Prancūzija	272 600
Italija	147 950
Latvija	5 130
Lietuva	9 503
Vengrija	46 164
Nyderlandai	14 000
Austrija	11 900
Lenkija	40 800
Portugalija	19 510
Rumunija	25 545
Slovėnija	6 899
Slovakija	11 000
Suomija	47 555
Švedija	3 434
Jungtinė Karalystė	29 800

V PRIEDAS

Valstybių narių pagal reglamento (EB) nr. 73/2009 69 straipsnio 6 dalies a punktą naudotinos sumos specialiajai paramai, numatytai to reglamento 68 straipsnio 1 dalyje, teikti

2011 kalendoriniai metai

(tūkst. EUR)
Valstybė narė
Belgija	6 389
Danija	15 800
Airija	23 900
Graikija	70 000
Ispanija	144 200
Prancūzija	74 000
Italija	144 900
Nyderlandai	21 965
Austrija	11 900
Portugalija	21 700
Slovėnija	4 800
Suomija	4 762

VI PRIEDAS

Bendrosios išmokos schemos viršutinės biudžeto ribos

2011 kalendoriniai metai

(tūkst. EUR)
Valstybė narė
Belgija	508 479
Danija	997 381
Vokietija	5 769 994
Airija	1 339 421
Graikija	2 223 798
Ispanija	4 676 132
Prancūzija	7 477 752
Italija	4 048 143
Liuksemburgas	37 679
Malta	4 726
Nyderlandai	852 443
Austrija	676 748
Portugalija	435 505
Slovėnija	105 247
Suomija	521 080
Švedija	724 349
Jungtinė Karalystė	3 946 682

VII PRIEDAS

Metiniai finansiniai vienkartinės išmokos už plotus schemos paketai

2011 kalendoriniai metai

(tūkst. EUR)
Valstybė narė
Bulgarija	400 035
Čekija	667 365
Estija	80 656
Kipras	40 902
Latvija	111 260
Lietuva	289 729
Vengrija	958 593
Lenkija	2 280 455
Rumunija	877 278
Slovakija	292 357

VIII PRIEDAS

Didžiausios lėšų, skirtų valstybėms narėms reglamento (EB) Nr. 73/2009 126 straipsnyje nurodytoms atskiroms išmokoms už cukrų išmokėti, sumos

2011 kalendoriniai metai

(tūkst. EUR)
Valstybė narė
Čekija	44 245
Latvija	3 308
Lietuva	10 260
Vengrija	41 010
Lenkija	159 392
Rumunija	5 051
Slovakija	19 289

IX PRIEDAS

Didžiausios lėšų, skirtų valstybėms narėms Reglamento (EB) Nr. 73/2009 127 straipsnyje nurodytoms atskiroms išmokoms už vaisius ir daržoves išmokėti, sumos

2011 kalendoriniai metai

(tūkst. EUR)
Valstybė narė
Čekija	414
Vengrija	4 756
Lenkija	6 715
Slovakija	690

X PRIEDAS

Reglamento (EB) Nr. 73/2009 128 straipsnyje nurodytos viršutinės pereinamojo laikotarpio išmokoms už vaisius ir daržoves skirto biudžeto ribos

2011 kalendoriniai metai

(tūkst. EUR)
Valstybė narė	Kipras	Rumunija	Slovakija
Pomidorai – 128 straipsnio 1 dalis		869	335
Vaisiai ir daržovės (išskyrus pomidorus) – 128 straipsnio 2 dalis	3 359

		ISSN 1725-5120 doi:10.3000/17255120.L_2011.185.lit
Europos Sąjungos oficialusis leidinys		L 185

Leidimas lietuvių kalba	Teisės aktai	54 tomas 2011m. liepos 15d.

Turinys		II Įstatymo galios neturintys teisės aktai	Puslapis
		REGLAMENTAI
	*	2011 m. liepos 7 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 677/2011, kuriuo nustatomos išsamios oro eismo valdymo (OEV) tinklo funkcijų vykdymo taisyklės ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 691/2010 ( 1 )	1
	*	2011 m. liepos 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 678/2011, kuriuo pakeičiamas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/46/EB, nustatančios motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, II priedas ir iš dalies keičiami IV, IX ir XI priedai (Pagrindų direktyva) ( 1 )	30
	*	2011 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 679/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1974/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles	57
	*	2011 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2011, kuriuo nustatomos 2011 m. viršutinės biudžeto ribos, taikomos tam tikroms tiesioginės paramos schemoms, numatytoms Tarybos reglamente (EB) Nr. 73/2009	62
		2011 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 681/2011, kuriuo nustatomos standartinės importo vertės, skirtos tam tikrų vaisių ir daržovių įvežimo kainai nustatyti	72
		2011 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 682/2011 dėl mažiausio muito, nustatytino vykdant pirmą dalinį konkursą pagal konkurso procedūrą, pradėtą Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 634/2011	74
		SPRENDIMAI
		2011/415/ES
	*	2011 m. liepos 14 d. Komisijos sprendimas, pataisyti Komisijos direktyvos 2010/19/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/226/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, siekiant pritaikyti jas prie tam tikrų kategorijų variklinių transporto priemonių ir jų priekabų purslų taškymo ribojimo sistemų technikos pažangos, nuostatas dėl dalinio Direktyvos 2007/46/EB priedų pakeitimo ( 1 )	76
		2011/416/ES
	*	2011 m. liepos 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas, kuriuo patvirtinamos tam tikros iš dalies pakeistos 2011 m. gyvūnų ligų ir zoonozių likvidavimo ir stebėsenos programos ir iš dalies keičiamos Sprendimo 2010/712/ES nuostatos dėl Sąjungos finansinio įnašo, skirto tam tikroms šiuo sprendimu patvirtintoms programoms (pranešta dokumentu Nr. C(2011) 4993)	77

(EUR/100 kg)
KN kodas	Trečiosios šalies kodas (1)	Standartinė importo vertė
0702 00 00	AL	49,0
	AR	19,4
	EC	19,4
	MK	50,0
	ZZ	34,5
0707 00 05	AR	22,0
	TR	105,8
	ZZ	63,9
0709 90 70	AR	24,9
	EC	26,5
	TR	110,5
	ZZ	54,0
0805 50 10	AR	60,9
	TR	64,0
	UY	70,0
	ZA	76,3
	ZZ	67,8
0808 10 80	AR	132,6
	BR	78,0
	CA	106,0
	CL	95,5
	CN	87,0
	EC	60,7
	NZ	111,4
	US	170,2
	ZA	95,9
	ZZ	104,1
0808 20 50	AR	133,6
	AU	75,6
	CL	86,0
	CN	46,2
	NZ	118,4
	ZA	98,6
	ZZ	93,1
0809 10 00	AR	75,0
	TR	224,8
	XS	138,6
	ZZ	146,1
0809 20 95	TR	312,3
0809 20 95	ZZ	312,3
0809 40 05	BA	62,0
	EC	75,9
	ZZ	69,0

		Klaidų ištaisymas
	*	2011 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimo 2011/332/BUSP, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2011/137/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Libijoje, klaidų ištaisymas (OL L 149, 2011 6 8)	79


	(1) Tekstas svarbus EEE